23.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/635

2016 m. balandžio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2870/2000 priedo nuostatos dėl spiritinių gėrimų analizės tam tikrų etaloninių metodų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (1), ypač į jo 28 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamente (EB) Nr. 2870/2000 (2) išvardyti ir apibūdinti spiritinių gėrimų analizės etaloniniai metodai. Tačiau kai kurie to reglamento priede išvardyti metodai, įskaitant lakiojo rūgštingumo ir suminio cukrų kiekio spiritiniuose gėrimuose nustatymo metodus, dar neapibūdinti;

(2)

tam tikrų spiritinių gėrimų lakiojo rūgštingumo ir suminio cukrų kiekio nustatymo metodų tinkamumas buvo įvertintas dviem tarptautiniais tinkamumo patvirtinimo tyrimais, vykdytais pagal tarptautines suderintas metodikas, kuriuos atlikus nustatyta, kad metodų veiksmingumo parametrai yra priimtini. Tyrimai atlikti vykdant mokslinių tyrimų projektą pagal Europos Komisijos (EK) IV bendrąją standartinių matavimų ir bandymų programą. Todėl tų metodų aprašymas turėtų būti įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 2870/2000 priedą;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 110/2008 išdėstyti reikalavimai, taikomi medinėse statinėse brandinamiems kai kurių kategorijų spiritiniams gėrimams, ir nustatyta, kad taip brandinti galima ir kitus spiritinius gėrimus. Svarbiausių medienos junginių analizė gali padėti nuspręsti, ar mėginys atitinka tam tikros kategorijos spiritinio gėrimo apibrėžtį. Analizės metodą šiems junginiams nustatyti yra patvirtinusi Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV) Rezoliucijoje OIV/OENO 382A/2009. Metodas patvirtintas remiantis duomenimis, gautais atlikus tarptautinį metodo veiksmingumo tyrimą, kuriame laikantis tarptautinių suderintų metodikų buvo analizuojami įvairūs spiritiniai gėrimai. Todėl šį metodą ir jo aprašymą derėtų įtraukti į spiritinių gėrimų analizės Sąjungos etaloninių metodų sąrašą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 2870/2000 priede;

(4)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 2870/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Spiritinių gėrimų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2870/2000 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

(2) 2000 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2870/2000, nustatantis spiritinių gėrimų analizės Bendrijos etaloninius metodus (OL L 333, 2000 12 29, p. 20).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2870/2000 priedas iš dalies keičiamas taip:

Turinys iš dalies keičiamas taip:

a)	III.3 ir VIII punktuose išbraukiama „(p.m.)“;

įtraukiamas šis punktas:

„X.	Medienos cheminių junginių – 2-furaldehido, 5-hidroksimetil-2-furaldehido, 5-metil-2-furaldehido, vanilino, alyvų aldehido, koniferilo aldehido, sinapo aldehido, galo rūgšties, elago rūgšties, vanilino rūgšties, alyvų rūgšties ir skopoletino – nustatymas.“

III skyrius papildomas šia dalimi:

„III.3. SPIRITINIŲ GĖRIMŲ LAKIOJO RŪGŠTINGUMO NUSTATYMAS

1. Taikymo sritis

Metodas buvo patvirtintas atliekant tarplaboratorinį romo, brendžio, vaisių išspaudų ir vaisių spiritinių gėrimų tyrimą esant koncentracijai nuo 30 mg/l iki 641 mg/l.

2. Norminės nuorodos

ISO 3696:1987. Analizės vanduo. Apibūdinimas ir bandymo metodai.

3. Apibrėžtys

3.1. Lakusis rūgštingumas apskaičiuojamas iš suminio rūgštingumo atėmus pastovųjį rūgštingumą.

3.2. Suminį rūgštingumą sudaro titruojamojo rūgštingumo verčių suma.

3.3. Pastovusis rūgštingumas yra iki sausojo likučio išgarinto spiritinio gėrimo rūgštingumas.

4. Principas

Suminis rūgštingumas ir pastovusis rūgštingumas nustatomi titravimo arba potenciometriniu metodu.

5. Reagentai ir medžiagos

Jei nenurodyta kitaip, analizei turi būti naudojami tik patvirtinti analiziškai gryni reagentai ir bent 3 klasės vanduo, apibrėžtas ISO 3696:1987.

5.1. 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalas (NaOH)

5.2. Mišriojo indikatoriaus tirpalas:

Pasveriama 0,1 g indigokarmino ir 0,1 g fenolio raudonojo.

Ištirpinama 40 ml vandens ir skiedžiama iki 100 ml etanoliu.

6. Aparatūra ir įranga

Pagalbinė laboratorinė aparatūra, A klasės stikliniai indai ir ši įranga:

6.1.	Vandens siurblys

6.2.	Sukamasis garintuvas arba ultragarso vonia

6.3.	Potenciometrinio titravimo įranga (pasirinktinai)

7. Ėminių ėmimas ir ėminiai

Ėminiai prieš analizę laikomi kambario temperatūroje.

8. Procedūra

8.1. Suminis rūgštingumas

8.1.1. Ėminio paruošimas

Prireikus pašalinti anglies dioksidą, spiritinis gėrimas veikiamas ultragarsu (apdorojimo ultragarsu metodas) arba dvi minutes maišomas vakuume.

8.1.2. Titravimas

Į 500 ml kūginę kolbą pipete įpilami 25 ml spiritinio gėrimo.

Įpilama maždaug 200 ml atvėsinto virinto distiliuoto vandens (ruošiamo iš naujo kasdien) ir įlašinami 2–6 lašai mišriojo indikatoriaus tirpalo (5.2).

Titruojama 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalu (5.1), kol žaliai geltona spalva pasikeičia į violetinę, jei titruojami bespalviai spiritiniai gėrimai, arba rudai geltona spalva pasikeičia į raudonai rudą, jei titruojami rudos spalvos spiritiniai gėrimai.

Taip pat galima titruoti potenciometriniu metodu iki pH 7,5.

Tarkime, kad buvo įpilta n1 ml 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalo.

8.1.3. Skaičiavimas

Suminis rūgštingumas (SR), išreikštas miliekvivalentais litrui spiritinio gėrimo, yra lygus 0,4 × n1.

Suminis rūgštingumas (SR′), išreikštas mg acto rūgšties litrui spiritinio gėrimo, yra lygus 24 × n1.

8.2. Pastovusis rūgštingumas

8.2.1. Ėminio paruošimas

25 ml spiritinio gėrimo išgarinama iki sausojo likučio:

25 ml spiritinio gėrimo pipete įpilami į 55 mm skersmens plokščiadugnę cilindro formos garinimo lėkštelę. Pirmąją garinimo valandą garinimo lėkštelė statoma ant verdančio vandens vonios dangčio taip, kad neužvirtų skystis, nes gali būti nuostolių dėl jo taškymosi.

Džiovinimas baigiamas statant garinimo lėkštelę dviem valandoms į džiovinimo spintą 105 C temperatūroje. Garinimo lėkštelė paliekama atvėsti eksikatoriuje.

8.2.2. Titravimas

Po išgarinimo likęs likutis ištirpinamas atvėsintame virintame distiliuotame vandenyje (ruošiamas iš naujo kasdien), gautas tirpalas skiedžiamas maždaug iki 100 ml ir įlašinami 2–6 lašai mišriojo indikatoriaus tirpalo (5.2).

Titruojama 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalu (5.1).

Taip pat galima titruoti potenciometriniu metodu iki pH 7,5.

Tarkime, kad buvo įpilta n2 ml 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalo.

8.2.3. Skaičiavimas

Pastovusis rūgštingumas (PR), išreikštas miliekvivalentais litrui spiritinio gėrimo, yra lygus 0,4 × n2.

Pastovusis rūgštingumas (PR′), išreikštas mg acto rūgšties litrui spiritinio gėrimo, yra lygus 24 × n2.

9. Lakiojo rūgštingumo skaičiavimas

9.1. Išreiškiant miliekvivalentais litrui:

tarkime, kad:

SR	–	suminis rūgštingumas miliekvivalentais litrui,
PR	–	pastovusis rūgštingumas miliekvivalentais litrui.

Lakusis rūgštingumas LR, miliekvivalentais litrui, yra lygus:

SR – PR.

9.2. Išreiškiant mg acto rūgšties litrui:

tarkime, kad:

SR′	–	suminis rūgštingumas mg acto rūgšties litrui,
PR′	–	pastovusis rūgštingumas mg acto rūgšties litrui.

Lakusis rūgštingumas LR′, mg acto rūgšties litrui, yra lygus:

SR′ – PR′.

9.3. Išreiškiant g acto rūgšties hl grynojo 100 % tūrio alkoholio, rūgštingumas yra lygus: Formula ,

čia: A – spiritinio gėrimo tūrinė alkoholio koncentracija.

10. Metodo efektyvumo charakteristikos (preciziškumas)

10.1. Tarplaboratorinio tyrimo statistiniai rezultatai

Šie duomenys buvo gauti atliekant tarptautinį metodo efektyvumo charakteristikų tyrimą, vykdytą pagal tarptautines suderintas metodikas [1] [2].

Tarplaboratorinio tyrimo metai	2000
Laboratorijų skaičius	18
Ėminių skaičius	6

Ėminiai	A	B	C	D	E	F
Laboratorijų skaičius atmetus riktus	16	18	18	14	18	18
Riktų (laboratorijų) skaičius	2			4
Priimtų rezultatų skaičius	32	36	36	28	36	36
Vidutinė vertė [mg/l]	272* 241*	30	591* 641*	46	107	492
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	8,0	3,6	15,0	3,7	6,7	8,5
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	3,1	11,8	2,4	8,0	6,2	1,7
Pakartojamumo riba r [mg/l]	23	10	42	10	19	24
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	8,5	8,4	25,0	4,55	13,4	24,4
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	3,3	27,8	4,1	9,9	12,5	5,0
Atkuriamumo riba R [mg/l]	24	23	70	13	38	68

Ėminių tipai:

A	Slyvų spiritas; dviejų skirtingų koncentracijos verčių ėminiai*
B	Romas I; kartotiniai kontroliniai ėminiai
C	Romas II; dviejų skirtingų koncentracijos verčių ėminiai*
D	Slivovica; kartotiniai kontroliniai ėminiai
E	Brendis; kartotiniai kontroliniai ėminiai
F	Vynuogių išspaudų spiritas; kartotiniai kontroliniai ėminiai

[1]	Protocol for the Design, Conduct and Interpretation of Method – Performance Studies, Horwitz, W. (1995) Pure and Applied Chemistry 67, 332–343.

[2]	Horwitz, W. (1982) Analytical Chemistry 54, 67A–76A.“

Įterpiamas šis VIII skyrius:

„VIII. SUMINIS CUKRŲ KIEKIS

1. Taikymo sritis

Efektyviosios skysčių chromatografijos ir lūžio rodiklio matavimo (HPLC–RI) metodas taikomas spiritinių gėrimų suminiam cukrų kiekiui nustatyti (jį išreiškiant invertuotojo cukraus kiekiu), išskyrus likerius, kurių sudėtyje yra kiaušinių ir pieno produktų.

Metodas buvo patvirtintas atliekant tarplaboratorinį anyžių likerio (pastis), graikiško anyžių likerio, vyšnių likerio, kremo likerio (nurodant vaisiaus arba naudotos žaliavos pavadinimą) ir juodųjų serbentų kremo likerio tyrimą, esant nuo 10,86 g/l iki 509,7 g/l koncentracijai. Tačiau prietaiso atsako tiesiškumas buvo patvirtintas koncentracijai nuo 2,5 g/l iki 20,0 g/l.

Šis metodas nėra skirtas mažoms cukrų koncentracijos vertėms nustatyti.

2. Norminės nuorodos

ISO 3696:1987. Analizės vanduo. Apibūdinimas ir bandymo metodai.

3. Principas

Cukrų tirpalų analizė efektyviosios skysčių chromatografijos metodu, kad būtų nustatyta juose esančios gliukozės, fruktozės, sacharozės, maltozės ir laktozės koncentracija.

Taikant šį metodą, kaip pavyzdys naudojama alkilaminų nejudančioji fazė ir aptikimas diferencinės refraktometrijos metodu. Taip pat kaip nejudančiąją fazę būtų galima naudoti anijonitines dervas.

4. Reagentai ir medžiagos

4.1. Gliukozė (CAS 50–99–7), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.2. Fruktozė (CAS 57–48–7), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.3. Sacharozė (CAS 57–50–1), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.4. Laktozė (CAS 5965–66–2), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.5. Maltozės monohidratas (CAS 6363–53–7), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.6. Grynas acetonitrilas (CAS 75–05–8) HPLC analizei.

4.7. Distiliuotas ar demineralizuotas vanduo, pageidautina filtruotas per mikrofiltrą.

4.8. Tirpikliai (pavyzdys)

Eliuavimo tirpiklį sudaro:

75 tūrio dalys acetonitrilo (4.6),

25 tūrio dalys distiliuoto vandens (4.7).

Degazuojama 5–10 minučių leidžiant nestiprią helio srovę.

Jei naudojamas vanduo nebuvo filtruotas per mikrofiltrą, tirpiklis turi būti filtruojamas per organiniams tirpikliams skirtą filtrą, kurio akučių dydis lygus 0,45 μm arba mažesnis.

4.9. Absoliutusis etanolis (CAS 64–17–5).

4.10. Etanolio tirpalas (5 % tūrio).

4.11. Pradinio etaloninio tirpalo (20 g/l) paruošimas

Pasveriama po 2 g kiekvieno analizuojamo cukraus (4.1–4.5) ir visi svėriniai be nuostolių suberiami į 100 ml matavimo kolbą. (NB. 2,11 g maltozės monohidrato atitinka 2 g maltozės).

Skiedžiama iki 100 ml 5 % tūrio etanolio tirpalu (4.10), tirpalas supurtomas ir laikomas maždaug + 4 °C temperatūroje. Naujas pradinis tirpalas ruošiamas kartą per savaitę.

4.12. Darbinių etaloninių tirpalų paruošimas (2,5; 5,0; 7,5; 10,0 ir 20,0 g/l)

Pradinis etaloninis tirpalas 20 g/l (4.11) atitinkamai skiedžiamas 5 % tūrio etanolio tirpalu (4.10), kad būtų gauti penki darbiniai 2,5; 5,0; 7,5; 10,0 ir 20,0 g/l etaloniniai tirpalai. Filtruojami per filtrą, kurio akučių dydis lygus 0,45 μm arba mažesnis (5.3.).

5. Aparatūra ir įranga

5.1. HPLC sistema, kuri visų cukrų smailes galėtų atskirti iki bazinės linijos.

5.1.1. Efektyvusis skysčių chromatografas su šešių padėčių įpurškimo vožtuvu, turinčiu 10 μl kilpą, arba koks nors kitas automatinis ar rankinis įtaisas mažiems tūriams patikimai įpurkšti.

5.1.2. Siurbimo sistema, kuria būtų galima labai preciziškai gauti ir užtikrinti pastovų arba programuojamą srautą.

5.1.3. Diferencinis refraktometras.

5.1.4. Skaičiuojamasis integratorius arba savirašis, kurio veikimas būtų suderintas su likusia įranga.

5.1.5. Prieškolonėlė:

prie analizės kolonėlės rekomenduojama prijungti tinkamą prieškolonėlę.

5.1.6. Kolonėlė (pavyzdys):

Medžiaga:	nerūdijantysis plienas arba stiklas.
Vidinis skersmuo:	2–5 mm.
Ilgis:	100–250 mm (atsižvelgiant į įkrovos dalelių dydį, pavyzdžiui, 250 mm, jei dalelių skersmuo 5 μm.
Nejudančioji fazė:	su silicio dioksidu sujungtos alkilamino funkcinės grupės, maksimalus dalelių dydis – 5 μm.

5.1.7. Chromatografinės analizės sąlygos (pavyzdys).

Eliuavimo tirpiklis (4.8.), srautas: 1 ml/min.

Aptikimas: diferencinė refraktometrija.

Siekiant užtikrinti visišką detektoriaus stabilumą, jį reikėtų įjungti kelias valandas prieš naudojimą. Į palyginamąją kiuvetę turi būti įpilta eliuavimo tirpiklio.

5.2. Analizinės svarstyklės, kurių tikslumas – 0,1 mg.

5.3. Mažų tūrių filtravimo įranga, naudojant 0,45 μm mikromembraną.

6. Ėminių laikymas

Gauti ėminiai prieš analizę laikomi kambario temperatūroje.

7. Procedūra

7.1. A DALIS. Ėminių ruošimas

7.1.1. Ėminys purtomas.

7.1.2. Ėminys filtruojamas per filtrą, kurio akučių dydis 0,45 μm arba mažesnis (5.3).

7.2. B DALIS. HPLC

7.2.1. Nustatymas

Įpurškiama po 10 μl etaloninių tirpalų (4.12) ir ėminių (7.1.2). Analizė atliekama tinkamomis chromatografinės analizės sąlygomis, pavyzdžiui, tokiomis, kurios aprašytos pirmiau.

7.2.2. Jei kuri nors ėminio smailė būtų didesnio ploto (ar aukščio) nei atitinkama didžiausios koncentracijos etalono smailė, ėminį reikėtų praskiesti distiliuotu vandeniu ir analizuoti iš naujo.

8. Skaičiavimas

Palyginamos dvi – etaloninio tirpalo ir spiritinio gėrimo – chromatogramos. Smailės nustatomos pagal sulaikymo trukmės vertes. Matuojamas smailių plotas (ar aukštis), kad, taikant išorinio etalono metodą, būtų galima apskaičiuoti koncentracijos vertes. Atsižvelgiama į visus ėminio skiedimo veiksmus.

Galutinis rezultatas yra sacharozės, maltozės, laktozės, gliukozės ir fruktozės kiekio suma, išreikšta invertuotojo cukraus kiekiu (g/l).

Invertuotojo cukraus kiekis apskaičiuojamas kaip visų esamų monosacharidų ir redukuojančiųjų disacharidų suminis kiekis, pridedant stechiometrinį gliukozės ir fruktozės kiekį, apskaičiuotą pagal esamą sacharozės kiekį.

Invertuotasis cukrus (g/l)	=	gliukozė (g/l) + fruktozė (g/l) + maltozė (g/l) + laktozė (g/l) + (sacharozė (g/l) × 1,05)
1,05	=	(fruktozės molekulinė masė + gliukozės molekulinė masė)/sacharozės molekulinė masė

9. Metodo efektyvumo charakteristikos (preciziškumas)

9.1. Tarplaboratorinio tyrimo statistiniai rezultatai

Šie duomenys buvo gauti atliekant tarptautinį metodo efektyvumo charakteristikų tyrimą, vykdytą pagal tarptautines suderintas metodikas [1] [2].

Tarplaboratorinio tyrimo metai	2000
Laboratorijų skaičius	24
Ėminių skaičius	8

[1]	Protocol for the Design, Conduct and Interpretation of Method – Performance Studies, Horwitz, W. (1995) Pure and Applied Chemistry 67, 332–343.

[2]	Horwitz, W. (1982) Analytical Chemistry 54, 67A–76A.

1 lentelė

Fruktozė, gliukozė, maltozė

Analitė	Fruktozė		Gliukozė			Maltozė
Ėminiai (× 2)	Juodųjų serbentų kremo likeris	Etalonas (50 g/l)	Anyžių skonio spiritinis gėrimas	Juodųjų serbentų kremo likeris	Etalonas (50 g/l)	Anyžių skonio spiritinis gėrimas	Etalonas (10 g/l)
Vidutinė vertė [g/l]	92,78	50,61	15,62	93,16	50,06	15,81	9,32
Laboratorijų skaičius, atmetus riktus	21	22	21	23	19	21	22
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr, [g/l]	2,34	2,12	0,43	3,47	1,01	0,48	0,54
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	2,53	4,2	2,76	3,72	2,03	3,02	5,77
Pakartojamumo riba r [g/l] (r = 2,8 × sr)	6,56	5,95	1,21	9,71	2,84	1,34	1,51
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [g/l]	7,72	3,13	0,84	9,99	2,7	0,88	1,4
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	8,32	6,18	5,37	10,72	5,4	5,54	15,06
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	21,62	8,76	2,35	27,97	7,57	2,45	3,93

2 lentelė

Sacharozė

Analitė	Sacharozė
Ėminiai	Anyžių likeris (pastis)	Ouzo (graikiškas anyžių likeris)	Vyšnių likeris	Mėtinis kremo likeris	Juodųjų serbentų kremo likeris	Etalonas (100 g/l)
Vidutinė vertė [g/l]	10,83	29,2 19,7 (*)	103,33	349,96	319,84	99,83
Laboratorijų skaičius, atmetus riktus	19	19	20	18	18	18
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [g/l]	0,09	0,75	2,17	5,99	4,31	1,25
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	0,81	3,07	2,1	1,71	1,35	1,25
Pakartojamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,25	2,1	6,07	16,76	12,06	3,49
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [g/l]	0,79	0,92	4,18	9,94	16,11	4,63
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	7,31	3,76	4,05	2,84	5,04	4,64
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	2,22	2,57	11,7	27,84	45,12	12,97

3 lentelė

Suminis cukrų kiekis

(Pastaba. Šie duomenys buvo apskaičiuoti kaip suminis cukrų kiekis, o ne invertuotojo cukraus kiekis, apibrėžtas pirmiau 8 skirsnyje.)

Ėminiai	Anyžių likeris (pastis)	Ouzo (graikiškas anyžių likeris)	Anyžių skonio spiritinis gėrimas	Vyšnių likeris	Mėtinis kremo likeris	Juodųjų serbentų kremo likeris	Etalonas (220 g/l)
Vidutinė vertė [g/l]	10,86	29,2 19,7 (**)	31,59	103,33	349,73	509,69	218,78
Laboratorijų skaičius, atmetus riktus	20	19	20	20	18	18	19
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [g/l]	0,13	0,75	0,77	2,17	5,89	5,59	2,71
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	1,16	3,07	2,45	2,1	1,69	1,1	1,24
Pakartojamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,35	2,1	2,17	6,07	16,5	15,65	7,59
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [g/l]	0,79	0,92	1,51	4,18	9,98	14,81	8,53
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	7,25	3,76	4,79	4,04	2,85	2,91	3,9
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	2,21	2,57	4,24	11,7	27,94	41,48	23,89

Įtraukiamas šis X skyrius:

„X. MEDIENOS CHEMINIŲ JUNGINIŲ – 2-FURALDEHIDO, 5-HIDROKSIMETIL-2-FURALDEHIDO, 5-METIL-2-FURALDEHIDO, VANILINO, ALYVŲ ALDEHIDO, KONIFERILO ALDEHIDO, SINAPO ALDEHIDO, GALO RŪGŠTIES, ELAGO RŪGŠTIES, VANILINO RŪGŠTIES, ALYVŲ RŪGŠTIES IR SKOPOLETINO – NUSTATYMAS SPIRITINIUOSE GĖRIMUOSE EFEKTYVIOSIOS SKYSČIŲ CHROMATOGRAFIJOS METODU (HPLC)

1. Taikymo sritis

Metodas susijęs su 2-furaldehido, 5-hidroksimetil-2-furaldehido, 5-metil-2-furaldehido, vanilino, alyvų aldehido, koniferilo aldehido, sinapo aldehido, galo rūgšties, elago rūgšties, vanilino rūgšties, alyvų rūgšties ir skopoletino nustatymu efektyviosios skysčių chromatografijos metodu.

2. Norminės nuorodos

Analizės metodas, kurį patvirtino Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) Generalinė asamblėja ir OIV paskelbė kaip OIV-MA-BS-16:R2009.

3. Principas

Nustatymas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu (HPLC), aptikimas taikant kelių bangos ilgių ultravioletinės spektrofotometrijos ir spektrofluorimetrijos metodus.

4. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai. Naudojamas distiliuotas ar bent tokio paties grynumo vanduo. Pageidautina naudoti per mikrofiltrą filtruotą vandenį, kurio savitoji elektrinė varža 18,2 ΜΩ · cm.

4.1. 96 % tūrio etanolis.

4.2. HPLC kokybės metanolis (B tirpiklis).

4.3. Acto rūgštis, praskiesta iki 0,5 % tūrio (A tirpiklis).

4.4. Judančiosios fazės (pateiktos tik kaip pavyzdys).

A tirpiklis (0,5 % acto rūgštis) ir B tirpiklis (grynas metanolis). Filtruojama per membraną (akučių dydis 0,45 μm). Prireikus degazuojama ultragarso vonioje.

4.5. Ne mažesnio kaip 99 % grynumo 2-furaldehido, 5-hidroksimetil-2-furaldehido, 5-metil-2-furaldehido, vanilino, alyvų aldehido, koniferilo aldehido, sinapo aldehido, galo rūgšties, elago rūgšties, vanilino rūgšties, alyvų rūgšties ir skopoletino pamatiniai etalonai.

4.6. Etaloninis tirpalas: etaloninės medžiagos ištirpinamos 50 % tūrio vandeniniame etanolio tirpale. Galutinės etaloninio tirpalo koncentracijos vertės turėtų būti tokios:

2-furaldehido – 5 mg/l; 5-hidroksimetil-2-furaldehido – 10 mg/l; 5-metil-2-furaldehido – 2 mg/l; vanilino – 5 mg/l; alyvų aldehido – 10 mg/l; koniferilo aldehido – 5 mg/l; sinapo aldehido – 5 mg/l; galo rūgšties – 10 mg/l; elago rūgšties – 10 mg/l; vanilino rūgšties – 5 mg/l; alyvų rūgšties – 5 mg/l; skopoletino – 0,5 mg/l.

5. Aparatūra

Įprasta laboratorinė įranga

5.1. Didelio efektyvumo skysčių chromatografas, kuris gali veikti binarinio gradiento režimu ir turi:

5.1.1.

spektrofotometrinį detektorių, kuriuo būtų galima matuoti, kai bangos ilgis yra 260–340 nm. Tačiau pageidautina naudoti diodų matricos daugiabangį detektorių ar panašų įtaisą, kad būtų galima patvirtinti smailių grynumą;

5.1.2.

spektrofluorimetrinį detektorių, kurio sužadinimo bangos ilgis – 354 nm, emisijos bangos ilgis – 446 nm (skopoletino pėdsakams nustatyti; jį taip pat galima aptikti spektrofotometriniu metodu, kai bangos ilgis yra 313 nm).

5.1.3.

Įpurškimo įtaisas, kuriuo būtų galima įpurkšti (pavyzdžiui) 10 ar 20 μl tiriamojo ėminio.

5.1.4.

Didelio efektyvumo skysčių chromatografijos kolonėlė, RP C18 tipo, maksimalus dalelių dydis –5 μm.

5.2. HPLC skirti švirkštai.

5.3. Mažo tūrio filtravimo per membraną įtaisas.

5.4. Integratorius-kompiuteris arba savirašis, kurio veikimas būtų suderintas su visa aparatūra, bet pirmiausia jis turi turėti kelis duomenų registravimo kanalus.

6. Procedūra

6.1. Įpurškiamo tirpalo ruošimas

Etaloninis tirpalas ir spiritinis gėrimas prireikus filtruojami per membraną, kurios akučių maksimalus skersmuo yra 0,45 μm.

6.2. Chromatografinės analizės atlikimo sąlygos: analizė atliekama kambario temperatūroje 5.1 punkte nurodyta įranga, naudojant judančiąsias fazes (4.4), kurių srautas maždaug 0,6 ml per minutę pagal toliau pateiktą gradientą (pateiktas tik kaip pavyzdys)

Laikas: 0 min 50 min 70 min 90 min

A tirpiklis (vanduo ir rūgštis): 100 % 60 % 100 % 100 %

B tirpiklis (metanolis): 0 % 40 % 0 % 0 %

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais šį gradientą reikėtų keisti, kad būtų išvengta junginių išplovimo kartu.

6.3. Nustatymas

6.3.1. Atskirai įpurškiami pamatiniai etalonai, o vėliau – jų mišinys.

Atlikimo sąlygos suderinamos taip, kad visų junginių smailių skyros faktoriai būtų lygūs bent 1.

6.3.2. Įpurškiamas pagal 6.1 punktą paruoštas ėminys.

6.3.3. Matuojamas visų etaloninio tirpalo ir spiritinio gėrimo smailių plotas ir apskaičiuojamos koncentracijos vertės.

7. Rezultatų išraiška

Kiekvienos sudedamosios dalies koncentracija išreiškiama mg/l.

8. Metodo efektyvumo charakteristikos (preciziškumas)

Šie duomenys buvo gauti 2009 m. atliekant įvairių spiritinių gėrimų analizės metodo efektyvumo charakteristikų tarptautinį tyrimą, vykdytą pagal tarptautines suderintas metodikas [1] [2].

8.1. 2-furalaldehidas

Analitė	2-furaldehidas
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	15	15	15	15	15	15
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	14	12	13	14	13	13
Vidutinė vertė [mg/l]	2,9	1,2	1,7	10,6	15,3	13,9
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,04	0,05	0,04	0,18	0,23	0,20
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	1,4	4,5	2,3	1,7	1,5	1,5
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,1	0,2	0,1	0,5	0,6	0,6
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,24	0,18	0,09	1,4	0,49	0,69
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	8	15	5	13	3	5
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,7	0,5	0,3	3,8	1,4	1,9

8.2. 5-hidroksimetil-2-furaldehidas

Analitė	5-hidroksimetil-2-furaldehidas
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	16	16	16	16	16	16
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	14	14	14	14	14	14
Vidutinė vertė [mg/l]	5,0	11,1	9,4	33,7	5,8	17,5
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,09	0,09	0,09	0,42	0,07	0,13
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	1,7	0,8	1,0	1,3	1,2	0,8
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,2	0,3	0,3	1,2	0,2	0,4
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,39	1,01	0,50	4,5	0,4	1,6
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	8	9	5	13	7	9
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	1,1	2,8	1,4	12,5	1,1	4,6

8.3. 5-metil-2-furaldehidas

Analitė	5-metil-2-furaldehidas
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	11	11	11	11	11	11
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	11	11	8	11	10	11
Vidutinė vertė [mg/l]	0,1	0,2	0,1	0,5	1,7	0,8
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,01	0,01	0,02	0,02	0,03	0,07
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	10,7	6,1	13,6	4,7	2,0	10,0
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,0	0,0	0,1	0,1	0,1	0,2
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,03	0,04	0,03	0,18	0,20	0,26
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	35	18	22	39	12	35
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,1	0,1	0,1	0,5	0,6	0,7

8.4. Vanilinas

Analitė	Vanilinas
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	16	15	16	16	16	16
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	16	15	16	16	16	16
Vidutinė vertė [mg/l]	0,5	0,2	1,2	1,2	3,2	3,9
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,03	0,02	0,06	0,11	0,11	0,09
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	6,8	9,6	4,6	8,9	3,5	2,3
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,1	0,1	0,2	0,3	0,3	0,3
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,09	0,06	0,18	0,27	0,41	0,62
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	19	25	15	22	13	16
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,3	0,2	0,5	0,8	1,2	1,7

8.5. Alyvų aldehidas

Analitė	Alyvų aldehidas
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	16	15	16	16	16	16
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	13	13	13	12	14	13
Vidutinė vertė [mg/l]	1,0	0,2	4,8	3,2	10,5	9,7
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,03	0,02	0,04	0,08	0,10	0,09
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	2,6	8,1	0,8	2,6	0,9	0,9
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,1	0,1	0,1	0,2	0,3	0,3
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,08	0,07	0,23	0,19	0,39	0,43
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	8	33	5	6	4	4
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,2	0,2	0,7	0,5	1,1	1,2

8.6. Koniferilo aldehidas

Analitė	Koniferilo aldehidas
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	13	12	13	12	13	13
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	12	12	13	12	13	13
Vidutinė vertė [mg/l]	0,2	0,2	0,6	0,8	4,6	1,3
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,02	0,02	0,03	0,03	0,09	0,06
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	9,2	9,8	4,6	4,3	1,9	4,5
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,04	0,04	0,07	0,09	0,24	0,16
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,04	0,04	0,11	0,18	0,38	0,25
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	23	27	21	23	8	19
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,1	0,1	0,3	0,5	1,1	0,7

8.7. Sinapo aldehidas

Analitė	Sinapo aldehidas
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	14	14	14	14	15	14
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	14	13	12	13	13	12
Vidutinė vertė [mg/l]	0,3	0,2	0,2	1,6	8,3	0,3
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,02	0,01	0,02	0,06	0,14	0,03
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	7,5	4,6	11,2	3,7	1,6	11,4
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,06	0,03	0,06	0,17	0,38	0,08
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,09	0,05	0,08	0,20	0,81	0,18
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	31	27	46	13	10	73
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,2	0,2	0,2	0,6	2,3	0,5

8.8. Galo rūgštis

Analitė	Galo rūgštis
Ėminys	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	16	15	16	16	16	16
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	15	14	16	16	16	16
Vidutinė vertė [mg/l]	1,2	0,4	2,0	6,1	7,3	21,8
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,07	0,04	0,06	0,18	0,18	0,60
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	6,1	8,1	2,9	3,0	2,4	2,8
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,2	0,1	0,2	0,5	0,5	1,7
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,43	0,20	0,62	3,3	2,2	7,7
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	36	47	31	53	30	35
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	1,2	0,6	1,7	9,1	6,2	21,7

8.9. Elago rūgštis

Analitė	Elago rūgštis
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	7	7	7	7	7	7
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	7	7	7	7	7	6
Vidutinė vertė [mg/l]	3,2	1,0	9,5	13	13	36
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,20	0,16	0,30	0,41	0,95	0,34
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	6,3	16	3,2	3,2	7,4	1,0
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,6	0,4	0,9	1,1	2,7	1,0
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	1,41	0,42	4,0	5,0	4,9	14
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	44	43	42	39	39	40
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	4,0	1,2	11	14	14	40

8.10. Vanilino rūgštis

Analitė	Vanilino rūgštis
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	15	15	15	15	15	15
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	12	11	14	14	15	14
Vidutinė vertė [mg/l]	0,2	0,2	1,5	0,8	2,4	2,7
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,03	0,04	0,03	0,10	0,13	0,21
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	14,2	16,5	2,3	12,6	5,3	7,7
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,1	0,1	0,1	0,3	0,4	0,6
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,06	0,05	0,51	0,2	1,22	0,70
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	28	20	35	31	51	26
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,2	0,1	1,4	0,7	3,4	2,0

8.11. Alyvų rūgštis

Analitė	Alyvų rūgštis
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	16	15	16	16	16	16
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	16	15	15	15	16	15
Vidutinė vertė [mg/l]	0,4	0,2	2,5	1,4	3,4	4,8
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,03	0,02	0,06	0,13	0,08	0,11
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	6,7	12,6	2,3	9,0	2,3	2,3
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,1	0,1	0,2	0,4	0,2	0,3
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,08	0,05	0,29	0,26	0,43	0,67
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	19	29	11	18	13	14
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,2	0,1	0,8	0,7	1,2	1,9

8.12. Skopoletinas

Analitė	Skopoletinas
Ėminiai	Viskis	Brendis	Romas	Konjakas 1	Burbonas	Konjakas 2
Dalyvaujančių laboratorijų skaičius	10	10	10	10	10	10
Priimtų rezultatų (laboratorijų) skaičius	9	8	9	8	8	8
Vidutinė vertė [mg/l]	0,09	0,04	0,11	0,04	0,65	0,15
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr [mg/l]	0,0024	0,0008	0,0018	0,0014	0,0054	0,0040
Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDr [%]	2,6	2,2	1,6	3,3	0,8	2,7
Pakartojamumo riba r [mg/l] (r = 2,8 × sr)	0,007	0,002	0,005	0,004	0,015	0,011
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR [mg/l]	0,01	0,01	0,03	0,01	0,09	0,02
Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis RSDR [%]	15	16	23	17	15	15
Atkuriamumo riba R [g/l] (R = 2,8 × sR)	0,04	0,02	0,07	0,02	0,26	0,06

[1]	Protocol for the Design, Conduct and Interpretation of Method- Performance Studies, Horwitz, W. (1995) Pure and Applied Chemistry 67, 332–343.

[2]	Horwitz, W. (1982) Analytical Chemistry 54, 67A–76A.“

(*) Dviejų skirtingų koncentracijos verčių ėminiai.

(**) Dviejų skirtingų koncentracijos verčių ėminiai.“

23.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/36

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2016/644

2015 m. sausio 16 d.

dėl valstybės pagalbos Nr. SA 31855 (11/C, ex N 503/10), kurią Kipras planuoja suteikti Centrinei Kofino skerdyklai restruktūrizuoti

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 58)

(Tekstas autentiškas tik graikų kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I. PROCEDŪRA

(1)	2010 m. gegužės 6 d. Komisija patvirtino sanavimo pagalbą Centrinei Kofino skerdyklai (toliau – įmonė CKS), kurią sudarė valstybės garantija 1,6 mln. EUR paskolai (2).

(2)	2010 m. lapkričio 3 d. raštu Kipras pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį pranešė apie įmonės CKS restruktūrizavimo planą.

(3)	2010 m. gruodžio 7 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos; Kipro valdžios institucijos ją pateikė 2011 m. sausio 10 d.2011 m. sausio 20 d. Komisija gavo įmonės CKS konkurentės „Cypra Ltd.“ (toliau – įmonė „Cypra“) skundą.

(4)	2011 m. vasario 7 d. raštu Komisija kreipėsi į Kiprą ir pakvietė pateikti pastabas dėl skundo pateikėjos išdėstytų kaltinimų bei paprašė papildomos informacijos apie restruktūrizavimo planą. Kipras savo pastabas pateikė 2011 m. kovo 4 d.

(5)	2011 m. vasario 16 d. Komisija skundo pateikėjai perdavė prašymą pateikti papildomos informacijos. Įmonė „Cypra“ atsakė 2011 m. kovo 2 d.

(6)

2011 m. balandžio 26 d. raštu Komisija informavo Kiprą, kad 2011 m. balandžio 20 d. dėl šios restruktūrizavimo pagalbos nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Komisija taip pat informavo Kiprą, kad nusprendė ištirti keletą pagalbos gavėjai esą skirtų pagalbos priemonių. Šias pagalbos priemones sudarė: i) tai, kad valstybė nuolat toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, ii) Savivaldybių sąjungos 512 850 EUR paskola, iii) įtariama su Vyriausybės užtikrintomis obligacijomis susijusi pagalba ir iv) tai, kad savivaldybės perėmė esamus darbuotojus ir su jais susijusius pensijų įsipareigojimus.

(7)	Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pagalbos.

(8)	2011 m. gegužės 25 d. raštu Kipro valdžios institucijos paprašė pastabų pateikimo terminą pratęsti vienam mėnesiui. 2011 m. birželio 7 d. Komisijos raštu šį terminą leista pratęsti.

(9)	Kipro valdžios institucijos pastabas dėl Komisijos sprendimo pateikė 2011 m. birželio 24 d. raštu.

(10)

Komisija taip pat gavo suinteresuotųjų šalių, būtent įmonių „Cypra“, „A&A Sfagia Ltd.“, Kipro kiaulių augintojų asociacijos ir ketvirtos suinteresuotosios šalies, prašiusios pateiktą informaciją laikyti konfidencialia, pastabas. Komisija iš suinteresuotųjų šalių gautas pastabas perdavė Kipro valdžios institucijoms ir joms suteikė galimybę į jas atsakyti; Kipras pastabas pateikė 2011 m. lapkričio 8 d. raštu.

(11)	2012 m. kovo 1 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos; Kipro valdžios institucijos ją pateikė 2012 m. kovo 30 d. raštu.

(12)	2012 m. spalio 24 d. raštu Komisija paprašė pateikti išsamesnius paaiškinimus ir atnaujintą informaciją. Kipro valdžios institucijos atsakymą pateikė 2012 m. lapkričio 26 d.

(13)	2013 m. gegužės 14 d. Kipro valdžios institucijos pateikė išsamesnę informaciją ir paaiškinimus.

II. IŠSAMUS PAGALBOS APRAŠAS

II.1 PAVADINIMAS

(14)	Pranešimas teiktas dėl restruktūrizavimo pagalbos įmonei CKS. Tačiau Komisijos tyrimo dalykas buvo išplėstas, į jį įtrauktos kitos pagalbos gavėjai esą skirtos pagalbos priemonės.

II.2 TRUKMĖ IR BIUDŽETAS

(15)

Pasak Kipro valdžios institucijų, restruktūrizavimo pagalba būtų suteikta pagalbos gavėjai tik Komisijai ją patvirtinus. Pradinė pagalbos suma, apie kurią pranešta 2010 m. lapkričio mėn., buvo 15 mln. EUR. Tačiau 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete Kipro valdžios institucijos nurodė 17,8 mln. EUR pagalbos sumą, kuri apėmė padidėjusias restruktūrizavimo sąnaudas.

II.3 PAGALBOS GAVĖJA

(16)

Šios pagalbos gavėja yra įmonė CKS. Įmonė CKS įsteigta 1981 m. kaip valstybės komunalinė įmonė, kurios paskirtis – tenkinti tam tikrų Nikosijos, Limasolio ir Larnakos apygardų savivaldybių poreikius. 2003 m. priėmus 2003 m. Įstatymą Nr. 26(I), atitinkama reglamentavimo sistema liberalizuota (4). Šiuo įstatymu reglamentuojama centrinių skerdyklų, tokių kaip CKS, struktūra, veiklos organizavimas ir funkcijos. Pagal šį įstatymą tokių organizacijų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas negali būti nei įprastų priverstinio vykdymo arba arešto procedūrų, nei kitų procedūrų, kurios būtų vykdomos toms organizacijoms iškėlus bylą, objektas. 2010 m. (t. y. tuo metu, kai pranešta apie restruktūrizavimo pagalbą) įmonė CKS užėmė maždaug 30,7 % Kipro rinkos dalies (5). 2012 m. lapkričio mėn. duomenimis, ši dalis sumažėjo iki maždaug 26,5 % Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančią nukrypti nuostatą įmonė CKS veikia pagalbos regionams kriterijus atitinkančioje vietovėje.

(17)	Pagal Kipro įstatymus bankroto procedūras galima taikyti tik privatinės teisės reglamentuojamoms įmonėms, nes atitinkamos Įmonių įstatymo nuostatos taikomos tik privatinės teisės reglamentuojamoms įmonėms. Vadinasi, valstybės komunalinėms įmonėms bankroto procedūros taikyti negalima.

(18)

Remiantis pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, 2009 m. pabaigoje įmonės CKS trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė apie 19,4 mln. EUR, o susikaupę nuostoliai siekė apie 28,6 mln. EUR. Iki 2012 m. pabaigos trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo 30 mln. EUR, o susikaupę nuostoliai padidėjo iki beveik 40 mln. EUR.

(19)

Tuo metu, kai buvo pranešta apie restruktūrizavimą, įmonėje CKS dirbo 110 darbuotojų, 22 iš jų turėjo valstybės tarnautojo statusą, o likusieji buvo padieniai darbininkai. 2009 m. įmonės apyvarta sudarė apie 5 mln. EUR. 2012 m. apyvarta sumažėjo iki maždaug 3,6 mln. EUR. Nepaisant mažos apyvartos, įmonės negalima laikyti MVĮ pagal Komisijos rekomendaciją dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (6), nes daugiau kaip 25 % balsavimo teisių (pagal Rekomendacijos priedo 3 straipsnio 4 dalį) valdo viešojo sektoriaus institucija. Visa įmonė CKS priklauso valstybei, o visus įmonės direktorių valdybos narius skiria dalyvaujančios vietos valdžios institucijos.

(20)

Kaip paaiškinta 2010 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendime dėl sanavimo pagalbos įmonei CKS (byla Nr. N 60/10), įmonė CKS gavo sanavimo pagalbą, nes esama forma toliau veikti nebegalėjo. Kipro valdžios institucijos pažymėjo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios susiklostė tokia įmonės CKS finansinė būklė, yra tai, kad įmonė CKS, kitaip negu jos pagrindiniai konkurentai, yra valstybės komunalinė įmonė. Dėl to ji yra nelanksti (sprendimų priėmimo ir ryšių su personalu aspektais), patiria dideles darbo sąnaudas, joje stinga įmonės kultūros. Kadangi rinka buvo liberalizuota ir joje pradėjo veikti naujos privačios skerdyklos, dėl pirmiau minėtų priežasčių įmonės CKS rinkos dalys mažėjo, vėliau ėmė kauptis skolos.

(21)

Komisija savo sprendime byloje Nr. N 60/10 pripažino, kad įmonė CKS yra sunkumų patirianti įmonė. Ši išvada patvirtinta ir 2006–2009 m. įmonės metinėmis ataskaitomis. Iš ataskaitų matyti, kad įmonė savo pajamomis negalėjo padengti einamųjų išlaidų daugiausia dėl didelių darbo sąnaudų. Dėl to įmonė negalėjo sumokėti paskolos įmokų ir įvykdyti kitų įsipareigojimų. Įmonei CKS buvo būdingi šie sunkumų patiriančios įmonės požymiai: didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjantys pertekliniai pajėgumai, mažėjantis grynųjų pinigų srautas, auganti skola ir mažėjanti grynoji turto vertė. 2010 m. gegužės 6 d. sprendime Komisija taip pat nustatė, kad įmonė CKS nebegali atsigauti naudodamasi savo pačios ištekliais, nes jos lėšos ir turtas sparčiai senka, o lėšų iš rinkos šaltinių ji gauti negali.

(22)	Nuo to laiko tęsiasi neigiama įmonės CKS ekonominės plėtros tendencija. 2012 m. apyvarta smuktelėjo iki maždaug 3,6 mln. EUR, o susikaupę nuostoliai, kartu ir neigiamas nuosavas kapitalas, pasiekė beveik 40 mln. EUR.

(23)	Iki 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės CKS pradelsta skola Kipro paskolų komisarui išaugo iki maždaug 11 mln. EUR, pradelsti mokėjimai socialinio draudimo ir mokesčių institucijoms pasiekė apie 8,7 mln. EUR, o veterinarijos sąnaudos – apie 1,3 mln. EUR.

II.4 TEISINIS PAGRINDAS

(24)	Teisinis restruktūrizavimo pagalbos pagrindas yra 2010 m. lapkričio 2 d. Kipro ministrų tarybos sprendimas Nr. 71.196.

II.5 PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS

(25)

Restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešta iš pradžių ir kurią ketinta suteikti pagalbos gavėjai, sudarė 15 mln. EUR. Ji atitiko 55,6 % visų 26,85 mln. EUR restruktūrizavimo sąnaudų. Likusi 44,4 % dalis turėjo būti finansuojama pačios įmonės CKS įnašais (plg. 26 konstatuojamąją dalį). Tačiau 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete Kipro valdžios institucijos nurodė, kad per tą laiką restruktūrizavimo sąnaudos padidėjo, todėl restruktūrizavimo pagalba taip pat padidės iki 17,772 mln. EUR. Pasak Kipro valdžios institucijų, restruktūrizavimo sąnaudos pasiskirsto taip:

Restruktūrizavimo priemonė	Sąnaudos 2010 m. lapkričio mėn. duomenimis (mln. EUR)	Sąnaudos 2013 m. gegužės mėn. duomenimis (mln. EUR)
Kompensacija darbuotojams	3,5	3,340
Skolų mokėjimas socialinio draudimo institucijoms	4,891	6,140
Skolų mokėjimas Vidaus pajamų skyriui	2,361	3,646
Pensijų išmokos darbuotojams ir kitos vienkartinės išmokos darbuotojams	4,9	3,340
Paskolos grąžinimas	11,1	13,306
Konsultavimo paslaugos	0,1
Iš viso	26,852	29,772

(26)

Pasak Kipro valdžios institucijų, įmonė CKS ketino finansuoti nuosavą įnašą, sudariusi sutartį dėl naujos 5 mln. EUR paskolos ir pardavusi 7 mln. EUR vertės turto. Taip pagalbos gavėjos 12 mln. EUR nuosavas įnašas sudarytų 40,3 % visų patikslintų restruktūrizavimo sąnaudų. Kipro valdžios institucijos pateikė 2013 m. balandžio mėn. atliktą įmonės CKS nekilnojamojo turto įvertinimą, pagal kurį skerdyklos nekilnojamojo turto (žemės, pastatų ir nuomos) vertė siekė apie 8,2 mln. EUR. Tačiau dėl naujos paskolos sutarties sudarymo Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete pažymėjo, kad galimybę gauti tokią paskolą esamomis ekonominėmis aplinkybėmis reikia laikyti abejotina.

II.6 RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

(27)	Restruktūrizavimo planas parengtas 2010 m. spalio mėn.; jis Komisijai nusiųstas kartu su 2010 m. lapkričio 3 d. pranešimu. Teikdamas 2012 m. lapkričio 26 d. atsakymą Kipras pateikė atnaujintas atitinkamas finansines prognozes ir rinkos duomenis. Pradinį restruktūrizavimo planą sudaro šie skirsniai:

II.6.1 Rinkos analizė

(28)	Šiame restruktūrizavimo plano skirsnyje pirmiausia paaiškinta, kaip veikia Kipro skerdyklos. Privačioms skerdykloms leista veikti 2003 m., atsižvelgiant į tai, kad Kipras netrukus įstos į Europos Sąjungą.

(29)

Toliau plane pristatoma mėsos gamybos rinka (gamyba pagal mėsos rūšis – kiaulieną, jautieną, avieną, ožkieną, kainos, kokybė, užimtumas, importas ir eksportas, konkurentai), taip pat mėsos suvartojimas Kipre (vienam gyventojui tenkantis suvartojamas kiekis, importuotų gaminių suvartojimas, suvartojimas pagal prekybos taškus – prekybos centrus, mėsines, viešbučius, restoranus ir kavines, prekybos paruoštais mėsos gaminiais įmones, prekių ženklus, mėsos kokybę). Plane taip pat įvertintos būsimos pasiūlos ir paklausos atitinkamose rinkose perspektyvos.

(30)

Kipro skerdimo rinkoje veikia 5 įmonės. Remiantis planu, 2010 m. pagalbos gavėja užėmė apie 31 % rinkos dalį. Rinką suskirsčius pagal mėsos kategorijas, 2009 m. ir pirmuosius aštuonis 2010 m. mėnesius užimamos rinkos dalys buvo tokios:

(%)
Gyvūnų rūšis	Avys, ožkos		Galvijai		Kiaulės		Iš viso (7)
Metai	2009	2010	2009	2010	2009	2010	2009	2010
„Cypra Ltd“	20,39	22,37	—	—	63,34	70,40	50,79	56,79
Centrinė Kofino skerdykla	34,24	30,53	100	100	27,26	21,96	34,84	30,72
„Agioi Trimithias“	18,97	17,15	—	—	4,74	2,46	6,71	4,26
„A&A Slaughterhouses Ltd“	14,52	18,37	—	—	4,66	5,18	5,87	6,62
Polis Chrisocho savivaldybės skerdykla	11,89	11,58	—	—	—	—	1,73	1,61

(31)

Iš 2012 m. lapkričio 26 d. Kipro valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad 2011 m. bendra įmonės CKS rinkos dalis sumažėjo dar labiau, iki 29,3 %, o 2012 m. – iki 26,5 % Rinkoje pradėjus veikti įmonei „Cypra“, ji taip pat prarado monopolinę padėtį galvijų skerdimo srityje, bet šiame segmente vis dar užėmė daugiau kaip 92 % rinkos dalį. Apskritai Kipro gyvūnų skerdimo rinkoje matoma bendra mažėjimo tendencija, 2010 m. rinkoje fiksuotas sąstingis, 2011 m. rinka susitraukė 2 %, o 2012 m. dar labiau – 3,8 %

(32)

2012 m. pabaigoje penkių Kipro rinkoje veikusių skerdyklų vienos dienos skerdimo pajėgumai buvo:

Nr.	Skerdyklos pavadinimas	Vienos dienos skerdimo pajėgumas
Nr.	Skerdyklos pavadinimas	Galvijai	Kiaulės	Avys, ožkos
1	Centrinė Kofino skerdykla	200	3 040	960
2	„Cypra Ltd“	104	1 920	1 200
3	„A + A Slaughterhouses Ltd“	—	1 200	880
4	„Agioi Trimithias“	—	700	700
5	Polis Chrisocho savivaldybės skerdykla	—	—	500

(33)

Iš pateiktų skaičių tikrai matyti, kad per kelerius paskutinius metus įmonės CKS rinkos dalis gerokai sumažėjo. 2005 m. bendra įmonės CKS rinkos dalis vis dar sudarė 68 % 2008 m. ji sumažėjo iki 41 %, o 2012 m. – iki 26,5 % Šiuos pokyčius daugiausia lėmė rinkos liberalizavimas 2003 m. ir tai, kad po liberalizavimo rinkoje pradėjo veikti privačios įmonės.

(34)

Dėl galvijų skerdimo restruktūrizavimo plane daryta prielaida, kad rinkoje ketina pradėti veikti bent du to meto konkurentai („Cypra“ ir „Agioi Trimithias“). Taip pat tvirtinta, kad rinkoje ketina pradėti veikti dar viena įmonė (Kipro galvijų veisėjų organizacija). Ši organizacija kontroliuoja 75 % Kipro galvijų auginimo rinkos. Įmonė „Cypra“ šiame segmente galiausiai pradėjo veikti 2012 m. ir taip pat pripažįsta, kad „Agioi Trimithias“ ir Kipro galvijų veisėjų organizacija taip pat planuoja pradėti veikti galvijų skerdimo rinkoje.

II.6.2 Informacija apie paramos gavėją

(35)

CKS įsteigta ministro potvarkiu kaip viešųjų paslaugų organizacija, kurios paskirtis – teikti paslaugas kelioms savivaldybėms, įskaitant didžiuosius Kipro miestus, o šios turėjo išlaikyti skerdyklos infrastruktūrą. Direktorių valdybą sudaro 15 narių (6 merai, 5 savivaldybių tarybų nariai ir 4 Bendruomenių sąjungos atstovai).

(36)

Kaip jau paaiškinta, įmonės konkurencinė padėtis ėmė blogėti, 2003 m. liberalizavus rinką. Pasak Kipro valdžios institucijų, pagrindiniai veiksniai, dėl kurių susiklostė tokia įmonės padėtis, buvo šie:

a)	įmonės veikla ir direktorių valdybos sudėtis (savivaldybių tarnautojai, turintys kitų prioritetų, todėl pagrindinį dėmesį nebūtinai skiriantys įmonės problemoms);

b)	pradinė nuosavo kapitalo bazė;

c)	rinkos liberalizavimas neturint strateginio atitinkamų uždavinių sprendimo plano;

d)	didelės darbo sąnaudos (pernelyg didelis darbuotojų skaičius, motyvacijos stoka, mažas našumas, nepakankamai lanksčios galimybės nutraukti sutartis, paslaugų kultūros nebuvimas ir pan.);

e)	mažas našumas.

(37)	Įmonės vadovybė bandė spręsti kai kurias iš šių problemų ir pasiekė kai kurių teigiamų rezultatų. Tačiau dėl įmonės rinkos dalies mažėjimo nuostoliai ilgainiui didėjo.

(38)

Plane pateikta Centrinės Kofino skerdyklos SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė. Tvirtinama, kad stipriosios jos sritys yra didelis gamybos pajėgumas, praktinė patirtis bei tradicijos ir atitiktis ES reglamentams. Silpnosios sritys yra didelės gamybos sąnaudos, priklausomybė nuo vienos veiklos srities, paslaugų kultūros stoka, klientų pasitikėjimo skerdimo planais praradimas. Be to, įmonės veikla ir darbo santykiai yra nepakankamai lankstūs. Jeigu įmonė veiktų kaip privati, dalyvaujant privatiems investuotojams, atitinkamus sprendimus priimtų direktorių valdyba ir įmonės visuotinis susirinkimas. Be to, įmonės darbuotojai turi valstybės tarnautojo statusą, todėl juos atleisti yra itin sudėtinga ir brangu.

(39)

Prie grėsmių priskirta: naujų rinkos dalyvių atsiradimas, numatomas mėsos importo iš kitų ES valstybių narių padidėjimas, nes importuotų gaminių kainos mažesnės, o kokybė geresnė, ir dėl to sumažėsiantis Kipro skerdyklų skaičius, gyvulių veisėjų veiklos mažėjimas Kipre ir didelės gamybos sąnaudos. Plane prie galimybių priskirta galimybė nuomoti gamybos linijas trečiosioms įmonėms, įmonės finansinės būklės pagerinimas pardavus nekilnojamąjį turtą, taip pat bendradarbiavimas su stambiaisiais rinkos dalyviais.

II.6.3 Restruktūrizavimo priemonės

(40)

Iš pradžių įvertinta, kad visos įmonės restruktūrizavimo sąnaudos sudarys maždaug 27 mln. EUR. 55,6 % šios sumos būtų skyrusi valstybė, įmonė būtų padengusi likusią 44,4 % (12 mln. EUR) dalį. Tačiau, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete nurodė, kad restruktūrizavimo sąnaudos per tą laiką padidėjo iki maždaug 29,8 mln. EUR, bet įmonės CKS įnašas išliks toks pat.

(41)

Įmonės CKS nuosavas įnašas bus sudarytas: i) pardavus nekilnojamąjį turtą (7 mln. EUR). Pasak Kipro valdžios institucijų tam valstybės pagalba nebūtų naudojama, nes kainą pagal rinkos vertę apskaičiuos nepriklausomas vertintojas; ii) sudarius naują paskolos sutartį (5 mln. EUR). Tačiau Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete taip pat pripažino, kad galimybę gauti tokią paskolą dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis reikia laikyti abejotina.

(42)	Plane numatytos šios restruktūrizavimo priemonės:

II.6.3.1 Lankstumas. Teisinio statuso pakeitimas

(43)

Siekiant padidinti įmonės lankstumą visose srityse, restruktūrizavimo plane siūloma įmonę CKS pertvarkyti į privatinės teisės reglamentuojamą įmonę. Tikimasi, kad taip padidės įmonės lankstumas priimant sprendimus. Tai taip pat turėtų padidinti privačių investuotojų susidomėjimą, privatūs investuotojai galėtų tapti įmonės akcininkais. Galiausiai, pakeitus darbuotojų statusą, juos bus lengviau samdyti ir atleisti.

II.6.3.2 Įmonės įsipareigojimų sumažinimas

(44)

Restruktūrizavimo plane numatyta apmokėti visas įmonės skolas Socialinio draudimo fondui (2012 m. pabaigos duomenimis 6,14 mln. EUR) ir Vidaus pajamų skyriui (2012 m. pabaigos duomenimis 3,646 mln. EUR). Įmonė taip pat grąžins 13,306 mln. EUR skolas, kurių terminas sukako (įskaitant jau patvirtintą 1,6 mln. EUR sanavimo paskolą). Apskaičiuota, kad visos šios priemonės sąnaudos sudaro maždaug 23,1 mln. EUR. Be to, Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete patvirtino, kad po restruktūrizavimo bus laipsniškai įvykdyti neįvykdyti įsipareigojimai Veterinarijos tarnybai.

II.6.3.3 Personalas

(45)

Plane numatyta visus valstybės tarnautojo statusą turinčius darbuotojus perkelti į savivaldybes, o likusius darbuotojus atleisti. Tada nauju statusu veikianti įmonė savo darbuotojus pakeis naujais. Naujieji darbuotojai bus samdomi naujomis atlyginimų ir pensijų schemų sąlygomis. Įmonė taip pat turės išteklių užsakyti paslaugas, kai jų reikės. Numatyta, kad po įmonės restruktūrizavimo personalą sudarys tik 9 vadovaujamosios ir 67 darbuotojų ir (arba) darbininkų pareigybės. Visų atitinkamų įmonės CKS priemonių sąnaudos sudarys 6,68 mln. EUR, jos susidės iš kompensacijos darbuotojams (3,34 mln. EUR) ir išmokų pagal teises į pensiją (3,34 mln. EUR) sąnaudų. Numatyta, kad įgyvendinus planą, atlyginimų sąnaudos iš esmės sumažės.

II.6.4 Kompensacinės priemonės

(46)

Plane siūlomos šios kompensacinės priemonės:

—	įmonės CKS įsipareigojimas trejus metus neplėsti savo veiklos į kitas susijusias rinkas (prekybos mėsa rinką, nekurti mėsos pjaustymo infrastruktūros);

—	įmonės CKS įsipareigojimas trejus metus nemodernizuoti savo kiaulių skerdimo technologijų, nepirkti kiaulių svaiginimo anglies dioksidu linijos;

—

įmonės CKS įsipareigojimas trejus metus neskirti išteklių agresyvioms priemonėms, kad padidintų savo rinkos dalis iki 2009 m. buvusio jų dydžio. Agresyviomis Kipro valdžios institucijos pavadino šias priemones: i) aktyvios reklamos kampanijas, ii) agresyvų kainų mažinimą, iii) technologijų modernizavimą kokybei pagerinti ir iv) konkurentų perėmimą.

(47)

Pasak Kipro valdžios institucijų, įmonei CKS būtų neįmanoma sumažinti savo pajėgumus. Taip yra todėl, kad įmonė CKS teturi po vieną gamybos liniją kiekvienos rūšies gyvūnams. Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad atitinkamų mechanizmų pardavimas, kad sumažėtų pajėgumas, prilygtų įmonės CKS veiklos nutraukimui atitinkamame rinkos segmente.

II.7 NEVEIKIMO ĮPAREIGOJIMAS

(48)	Pasak Kipro valdžios institucijų, restruktūrizavimo pagalbą galima suteikti tik po to, kai ją patvirtins Komisija.

II.8 METINĖS ATASKAITOS

(49)	Kipro valdžios institucijos įsipareigojo teikti reguliarias išsamias restruktūrizavimo plano įgyvendinimo ataskaitas.

III. SKUNDAS

(50)	2011 m. sausio 20 d. įmonės CKS konkurentė „Cypra“ pateikė skundą. „Cypra“ yra privati įmonė, pradėjusi veikti Kipro skerdimo rinkoje 2006 m. Tuo metu, kai pateikė skundą, įmonė „Cypra“ užėmė didžiausią dalį kiaulių skerdimo rinkoje (71 %), taip pat visoje Kipro skerdimo rinkoje (57 %).

(51)

Skunde teigiama, kad pagalbos gavėja neseniai naudojosi įvairia pagalba. Tiksliau, skunde tvirtinta, kad įmonė CKS gavo pagalbą, kurią sudarė:

tai, kad valstybė nuolat toleruoja vėlavimą sumokėti maždaug 29 mln. EUR mokėtinų sumų (mokesčių, socialinio draudimo įsipareigojimų, Paskolų komisarų suteiktų paskolų, atitinkamų palūkanų ir mokesčių už skerdimą). Savo teiginiams pagrįsti skundo pateikėja pateikė 2007 m. liepos 9 d. Kipro valstybės pagalbos komisaro pagrįstą nuomonę, paskelbtą 2007 m. liepos 20 d. Kipro Respublikos oficialiajame leidinyje. Nuomonėje iš tikrųjų pripažįstama, kad Kipro valdžios institucijos, nesiimdamos visų reikalingų veiksmų, kad išieškotų skolas iš įmonės CKS, realiai teikia valstybės pagalbą;

b)	įmonės CKS sklypo užstatymo ir planavimo zonos paskirties pakeitimas 2007 m. kovo mėn. iš žemės ūkio į pramoninę;

c)	2007 m. gruodžio mėn. Savivaldybių sąjungos suteikta 512 850 EUR paskola;

d)	2010 m. gegužės mėn. Europos Komisijos patvirtinta 1,6 mln. EUR sanavimo pagalba, kuri, pasak skundo pateikėjos, nebūtų buvusi patvirtinta, jeigu Kipras būtų atskleidęs visus svarbius faktus, ypač apie anksčiau suteiktą valstybės pagalbą.

(52)	Skundo pateikėja baigdama pažymi, kad suteikus restruktūrizavimo pagalbą bus iškraipoma konkurencija, nes pagalbos gavėja ankstesniais metais pastoviai naudojosi Kipro valstybės suteikta pagalba.

(53)

Komisijos nuomone, neatrodė, kad keičiant įmonės CKS sklypo užstatymo ir planavimo zonos paskirtį būtų buvę perduoti valstybiniai ištekliai, o sanavimo pagalbą Komisija jau patikrino. Todėl Komisija suteikė Kipro valdžios institucijoms galimybę pateikti savo pastabas dėl kaltinimų, jog buvo teikiama 51 konstatuojamosios dalies a ir c punktuose nurodyta pagalba.

(54)

2011 m. kovo 4 d. atsakyme Kipro valdžios institucijos nepateikė pakankamai informacijos, kad nuolatinis vėlavimo sumokėti mokėtinas sumas toleravimas nėra valstybės pagalba. Dėl 512 850 EUR paskolos Kipro valdžios institucijos nurodė, kad Kipro valstybės pagalbos komisarui priėmus neigiamą nuomonę, įmonė CKS grąžino paskolą Savivaldybių sąjungai su palūkanomis, perduodama žemės nuosavybės teisę.

IV. 2011 M. BALANDŽIO 20 D. KOMISIJOS SPRENDIMAS

(55)

2011 m. balandžio 20 d. sprendimu Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Tiksliau, Komisija padarė išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba prima facie atitinka visas 107 straipsnio 1 dalies sąlygas. Taip pat nustatyta, jog yra požymių, kad galėjo būti suteikta kita pagalba, kurią sudarė: i) tai, kad valstybė nuolat toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, ii) 512 850 EUR Savivaldybių sąjungos paskola, iii) įtariama su Vyriausybės užtikrintomis obligacijomis susijusi pagalba ir iv) tai, kad savivaldybės perėmė esamus darbuotojus ir su jais susijusius pensijos įsipareigojimus.

IV.1 KIPRO PASTABOS DĖL 2011 M. BALANDŽIO 20 D. KOMISIJOS SPRENDIMO

(56)	2011 m. birželio 24 d. raštu Kipro valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo. Kipro valdžios institucijų argumentai išdėstyti tolesniuose punktuose.

IV.1.1 Valstybės toleruojamas vėlavimas sumokėti mokėtinas sumas

(57)

Kipro valdžios institucijos savo atsakyme tvirtina, kad keleto valdžios institucijų, t. y. Vidaus pajamų departamento ir Socialinio draudimo departamento, pastangomis teismas anksčiau priėmė sprendimus, kuriais nurodė įmonei CKS grąžinti skolas atitinkamoms institucijoms. Tačiau remiantis 2003 m. Įstatymo Nr. 26(I) 18 straipsniu, viešųjų skerdyklų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas negali būti nei įprastų priverstinio vykdymo arba arešto procedūrų, nei kitų procedūrų, kurios būtų vykdomos toms organizacijoms iškėlus bylą, objektas. Todėl pagal dabartinę reglamentavimo tvarką teismo sprendimų dėl įmonės CKS negalima priversti vykdyti.

(58)

Taip pat nurodoma, jog atsižvelgdamos į tai, kad teismo sprendimų dėl įmonės CKS negalima priversti vykdyti, ir tai, kad vyksta restruktūrizavimo procesas, valdžios institucijos nesiims tolesnių priemonių tol, kol restruktūrizavimo procesas nebus baigtas. Be to, pažymima, kad jokiu kitokiu aptariamų skolų išieškojimo būdu jokių sumų susigrąžinti nepavyktų. Kipro valdžios institucijos baigdamos pažymi, kad jų sprendimas suteikti įmonei CKS restruktūrizavimo pagalbą yra Vyriausybės ketinimo spręsti CKS skolų Vyriausybės departamentams klausimą įrodymas.

IV.1.2 Savivaldybių sąjungos suteikta 512 850 EUR paskola

(59)

Kipro valdžios institucijos pripažįsta, kad Savivaldybių sąjunga 2007 m. gruodžio mėn. įmonei CKS suteikė 512 850 EUR paskolą. Pateikus skundą, Kipro valstybės pagalbos komisaras priėmė sprendimą, kad šios sumos skyrimą reikėtų laikyti neteisėta veiklos pagalba, kuri buvo suteikta apie ją prieš tai nepranešus Europos Komisijai. Kipro valdžios institucijos priduria, kad įmonė CKS šią sumą 2010 m. sausio 15 d. grąžino Savivaldybių sąjungai su palūkanomis, perleisdama 580 000 EUR vertės žemės nuosavybės teises. Žemę įvertino Žemės registro ir stebėjimo departamentas, laikomas oficialiu valstybės vertintoju. Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad 67 150 EUR palūkanos atitinka 6,12 % metinę palūkanų normą, jei atsižvelgiama ir į metinę kapitalizaciją. Pasak Kipro valdžios institucijų, ši palūkanų norma nėra mažesnė už aptariamuoju laikotarpiu nekilnojamuoju turtu užtikrintoms paskoloms taikytas rinkos palūkanų normas.

IV.1.3 Įtariama su valstybės užtikrintomis obligacijomis susijusi nauja pagalba

(60)

Kipro valdžios institucijos pakartoja, kad aptariamosios obligacijos išleistos 1985 m. su valstybės garantija, o 1992 ir 1999 m., remiantis Parlamento patvirtintu įstatymu, išleistos pakartotinai. 2007 m. liepos 9 d. Nikosijos regioninis teismas nurodė, kad valstybė, kaip garantas, sumokėtų skolą vienam iš obligacijų savininkų. Po šio teismo sprendimo Vyriausybė turėjo grąžinti atitinkamas sumas, įskaitant palūkanas. Valstybė neteikė įmonei CKS jokių priešieškinių, todėl ieškiniai nebuvo atšaukti.

IV.1.4 Darbuotojų perdavimas savivaldybėms

(61)

Dėl darbuotojų perdavimo savivaldybėms Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad buvo perkelta tik 19 darbuotojų. Į pensijų išmokas šiems asmenims jau atsižvelgta apskaičiuojant restruktūrizavimo sąnaudas – remiantis restruktūrizavimo planu, jos sudarytų 1,4 mln. EUR. 13 savivaldybių sutiko pasamdyti 15 iš 19 nuolatinių įmonės CKS darbuotojų, taip patenkindamos savo pačių darbuotojų poreikius. Po šio susitarimo Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerija tose savivaldybėse neleistų kurti naujų arba papildomų darbo vietų.

(62)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, susitarta, kad visi nuolatiniai įmonės CKS darbuotojai bus perduoti su tokia pačia pareigybe ir atlyginimu, kokie anksčiau buvo įmonėje CKS. Dėl to susitarta, kad savivaldybės, kurios perims buvusius įmonės CKS darbuotojus, mokės pradinį naujai pasamdyto darbuotojo atlyginimą atitinkančią atlyginimo dalį, o valstybė padengs atlyginimų skirtumą. Šias sumas valstybė skirs laikotarpiu nuo perdavimo iki kiekvieno darbuotojo karjeros pabaigos. Apskaičiuota, kad ši suma už 15 įmonės CKS darbuotojų sudaro apie 3,4 mln. EUR. Pasak Kipro valdžios institucijų, ši suma nėra išlaidos, kurias turėtų padengti įmonė CKS, dėl to nėra įtraukta į restruktūrizavimo sąnaudas. Tai tipinė tokiomis aplinkybėmis taikoma praktika. Kipro valdžios institucijos baigdamos pažymi, kad dėl šios priežasties priemonė nėra atrankaus pobūdžio, todėl neatitinka vienos iš valstybės pagalbos buvimo sąlygų. Tačiau Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad net jei ją reikėtų laikyti valstybės pagalba, tai būtų socialinio pobūdžio pagalba, platesnė už pagalbos gavėjo interesus. Gairėse nurodyta, kad Komisijos požiūris į tokią pagalbą yra teigiamas.

IV.1.5 Restruktūrizavimo plano priemonių veiksmingumas

(63)

Dėl restruktūrizavimo plane pateiktos prognozės, kad skerdyklų rinka pagal visus tris scenarijus (geriausio atvejo, blogiausio atvejo ir tarpinį) padidės 2 %, Kipro valdžios institucijos pažymi, kad ši procentinė dalis atitinka vidutinį metinį skerdimų skaičiaus Kipre didėjimą 1998–2008 m. Tokią pačią ateinančių 5 metų laikotarpio prognozę pateikė įmonės CKS vadovybė. Jeigu augimo tempas sumažėtų 0,5 %, įmonės CKS pelnas sumažėtų 500 000 EUR, tačiau pagalbos gavėja pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui vis tiek gautų pelno.

(64)	Dėl darbuotojų perdavimo savivaldybėms sąnaudų Kipro valdžios institucijos pakartoja, kad perduota tik 19 asmenų, o dauguma perteklinių darbuotojų bus atleisti.

(65)

Komisija 2011 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo abejojanti įmonės CKS galimybe sudaryti paskolų sutartis su finansų įstaigomis. Kipro valdžios institucijos dėl šio aspekto tvirtina, kad įmonė CKS yra sudariusi paskolų sutartis su komerciniais bankais ir paskolas grąžina įprasta tvarka, nevėluodama. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip paaiškinta pirmiau, pagal atitinkamus teisės aktus įmonės CKS turtas negali būti įprastų priverstinio vykdymo ir arešto procedūrų objektas, paskolų sutartys su bankais yra užtikrintos valstybės garantijomis. Kipro valdžios institucijos priduria, kad įmonę restruktūrizavus ir pakeitus jos teisinį statusą, padėtis pasikeis. Ateityje paskolas rinkos sąlygomis bus galima gauti, naudojantis įmonės turtu, įskaitant maždaug 7 mln. EUR vertės nekilnojamąjį turtą. Dėl įmonės CKS nekilnojamojo turto vertės Kipro valdžios institucijos pažymi, kad tokią vertę apskaičiavo Vidaus reikalų ministerijos Žemės registro ir stebėjimo departamentas.

(66)

Galiausiai Kipro valdžios institucijos pakartoja, kad įmonės CKS problemos kilo dėl šių priežasčių: a) nepakankamo struktūros ir veiklos lankstumo, b) didelių darbo sąnaudų ir c) didelių skolų. Pagal restruktūrizavimo planą šias priežastis galima pašalinti, pakeitus įmonės teisinį statusą, sumažinus darbo sąnaudas ir įmonės skolas.

IV.1.6 Kompensacinių priemonių veiksmingumas

(67)

Dėl kompensacinių priemonių Kipro valdžios institucijos pirmiausia pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad įmonė „Cypra“ rinkoje gali įgyti monopolinę padėtį. Pasak Kipro valdžios institucijų, įmonė „Cypra“ Kipro vidaus reikalų, komercijos ir finansų ministerijoms išsiuntė raštą, kuriame pažymėjo, kad užima 71 % kiaulių skerdimo rinkos, kad jos kainos yra 20 % didesnės ir kad klientai, be kitų dalykų, jai pirmenybę teikia dėl geresnės mėsos kokybės. Tai, Kipro valdžios institucijų nuomone, yra įrodymas, kad įmonė „Cypra“ užima dominuojančią padėtį ir jei įmonė CKS nutrauks veiklą, kainos padidės. Kipro valdžios institucijos priduria, kad nors įmonė „Cypra“ nurodė ketinanti per šešis mėnesius pradėti veiklą galvijų skerdimo rinkoje, ji to dar nepadarė. Kipro valdžios institucijos taip pat nurodo, kad įmonė „Cypra“ dar neturi visų reikalingų teritorijų planavimo ir kitokio pobūdžio licencijų, todėl mažai tikėtina, kad per nurodytą laikotarpį galės pradėti veiklą galvijų skerdimo segmente. Remiantis Kipro valdžios institucijų turima informacija, jokia kita įmonė taip pat neketina pradėti veikti šiame segmente.

(68)

Dėl perteklinių pajėgumų Kipro valdžios institucijos pažymi, kad pertekliniai pajėgumai kiaulių skerdimo segmente sudaro 39 % ir kad įmonei „Cypra“ 2006 m. pradėjus veiklą šioje rinkoje, segmento pajėgumas išaugo 32 % Pertekliniai avių ir ožkų skerdimo pajėgumai sudaro 51 %, o pradėjus veikti įmonei „Cypra“, padidėjo 17 % Todėl, pasak Kipro valdžios institucijų, darytina išvada, kad pertekliniai pajėgumai rinkoje atsirado dėl to, kad rinkoje pradėjo veikti įmonė „Cypra“. Kipro valdžios institucijos baigdamos pažymi, kad turint galvoje įmonės CKS finansinę būklę, bet kokie papildomi įmonės CKS veiklos apribojimai neigiamai paveiktų jos gyvybingumą.

IV.2 TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

IV.2.1 Skundo pateikėjos pastabos dėl 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo

(69)	Skundo pateikėja pateikė savo pastabas dėl 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo 2011 m. liepos 4 d. raštu. Savo rašte įmonė „Cypra“ pakartoja, kad Kipro galvijų veisėjų organizacija ketina steigti skerdyklą.

(70)

Dėl kompensacinių priemonių įmonė „Cypra“ pažymi, kad jeigu restruktūrizavimo pagalbą bus leista teikti ir jeigu įmonės CKS veikloje ims dalyvauti kiaulių veisėjai, bet to dar turint galvoje naujos „A&A“ skerdyklos statybą, kils pavojus jos gyvybingumui. Priežastis – tai, kad gerokai sumažės jos paskerdžiamų kiaulių skaičius. Įmonė „Cypra“ taip pat primena, kad neseniai nemažai investavo, kad padidintų savo pajėgumus. Ji taip pat pridūrė, kad į restruktūrizavimo procesą įtraukta Kipro kiaulių augintojų asociacija (atstovaujanti visiems salos kiaulių veisėjams). Vyriausybė greičiausiai siūlo šiai asociacijai naujosios įmonės, kuri bus sukurta po restruktūrizavimo, akcijų. Pasak įmonės „Cypra“, tai savaime prieštarauja įsipareigojimui trejus metus nesiimti agresyvių veiksmų, siekiant padidinti rinkos dalį. Kalbant apie pajėgumus, trys įmonės – „Cypra“, „A&A“ ir „Trimithias“ – yra pajėgios paskersti daugiau kaip 20 000 kiaulių per savaitę, o paskerdžiama atitinkamai apie 14 000.

(71)

Įmonė „Cypra“ tvirtina, kad prieš patvirtinant pagalbą Kipro valdžios institucijos turėtų įrodyti, kad įmonė CKS galėtų sudaryti sutartį dėl 5 mln. EUR paskolos. Bet kuriuo atveju geriausias sprendimas, pasak skundo pateikėjos, yra uždaryti kiaulių skerdimo gamybos liniją. Dėl to rinkoje jokių trūkumų nekiltų, nes likusios įmonės gali patenkinti šalies poreikius. Įmonė „Cypra“ taip pat pateikia kaltinimus dėl glaudžių dabartinių ir ankstesnių Kipro Vyriausybės narių ryšių su įmonės CKS vadovybe; jeigu jie tęsis, prilygs tolesnei nesąžiningai elgsenai privačių skerdyklų atžvilgiu.

(72)

Dėl valstybės ieškinių įmonei CKS įmonė „Cypra“ tvirtina, kad įmonė CKS surinko 900 000 EUR veterinarinių mokesčių, bet jų valstybei negrąžino. Kalbant apie darbuotojų perdavimą, valstybė sutiko subsidijuoti darbuotojų perdavimo sąnaudas ir visiems darbuotojams, kurie bus perkelti, sumokėti skirtumą tarp naujai paskirtam darbuotojui (savivaldybėje) mokamo atlyginimo ir dabartinio darbuotojų atlyginimo. Be to, darbuotojams, kurie liks naujojoje įmonėje, valstybė subsidijuos 40 % ankstesnio atlyginimo iki jų tarnybos pabaigos, o naujoji įmonė dengs 60 %

(73)

Dėl įmonės nuosavo įnašo įmonė „Cypra“ tvirtina, kad įmonės CKS nekilnojamasis turtas turėtų būti parduodamas laisvoje rinkoje. Atsižvelgdama į tai, kokį nuomos mokestį valstybė yra nustačiusi toje pačioje vietovėje kitai įmonei („Sigan Management Limited“), įmonė „Cypra“ įtaria, kad aptariamos žemės vertė yra daug mažesnė, negu nurodyta restruktūrizavimo plane. Dėl Savivaldybių sąjungos suteiktos 512 850 EUR paskolos įmonė „Cypra“ abejoja, ar paskola buvo grąžinta perdavus žemės nuosavybę.

(74)

Galiausiai skundo pateikėja siūlo, kad ateityje restruktūrizuojant įmonę CKS, galvijų skerdimo linija turėtų būti laikinai išnuomota Kipro galvijų veisėjų organizacijai, avių ir ožkų skerdimo linija laikinai išnuomota tam, kas tuo domėsis, o kiaulių skerdimo linija turėtų būti uždaryta. Kai Kipro galvijų veisėjų organizacija sukurs savo skerdyklą, CKS skerdyklą reikėtų uždaryti, o atitinkamą žemę Vyriausybė turėtų parduoti trečiosioms šalims.

IV.2.2 Kitų suinteresuotųjų šalių pastabos dėl 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo

(75)	Pastabas dėl 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo pateikė keletas kitų trečiųjų šalių.

(76)

Viena konkurentė (įmonė „A&A Slaughterhouses“) tvirtina ką tik baigusi modernizuoti savo gamybos vietą ir šiuo metu galinti patenkinti 35–40 % šalies kiaulių skerdimo poreikių ir 30 % šalies avių ir ožkų skerdimo poreikių. Ji taip pat tvirtina, kad įmonės CKS restruktūrizavimo plane neatsižvelgta į pokyčius, tokius kaip įmonės CKS konkurentų, pavyzdžiui, įmonės „A&A“ arba „Agioi Trimithias“, gamybos linijų restruktūrizavimas. Įmonė tvirtina, kad dėl to pagalbos gavėjos padėtis yra daug blogesnė, negu vaizduojama restruktūrizavimo plane, net vertinant pagal blogiausio atvejo scenarijų. Be to, įmonė „A&A“ teigia, kad Kipro valdžios institucijų argumentas, jog įmonė „Cypra“ gali užimti monopolinę padėtį, jei įmonė CKS sustabdytų vieną iš savo gamybos linijų, yra nepagrįstas, turint galvoje įmonių „A&A“ ir „Agioi Trimithias“ gamybos linijų modernizavimą ir šių įmonių pajėgumus. Įmonės „A&A“ nuomone, siūlomų kompensacinių priemonių negalima priimti. Vienintelė įtikinama kompensacinė priemonė, kurią būtų galima priimti, būtų įmonės CKS kiaulių skerdimo paslaugų nutraukimas. Kartu įmonės CKS valdymą reikėtų patikėti patirties rinkoje turinčių vadovų grupei, įmonės galvijų ir ožkų bei avių skerdimo linijose turėtų likti dirbti tik nedidelis skaičius darbuotojų.

(77)

Viena šalis, prašiusi jos pateiktą informaciją laikyti konfidencialia, tvirtino, kad įmonė CKS deramai vykdo savo įsipareigojimus pagal ES direktyvas atliekų srityje. Tačiau jos konkurentai piktnaudžiavo tuo, kad vietos valdžios institucijos netinkamai įgyvendina ir kontroliuoja atitinkamas ES direktyvas, dėl to tiesiogiai ir netiesiogiai nesąžiningai konkuruoja su įmone CKS, o tai, savo ruožtu, yra viena iš priežasčių, dėl kurių susiklostė įmonės dabartinė finansinė būklė, nes įmonė CKS, kitaip nei jos konkurentai, moka mokesčius už savo atliekų tvarkymą.

(78)

Viena šalis, Kipro kiaulių augintojų asociacija, išreiškė susirūpinimą dėl „kiaulių skerdimo segmente dominuojančios įmonės“, t. y. „Cypra“, „agresyvumo“. Ji tvirtina, kad jeigu įmonė CKS nutrauks veiklą, įmonė „Cypra“ užims monopolinę padėtį bent jau kiaulių skerdimo segmente. Ji taip pat tvirtina, kad galimybė pradėti veikti galvijų skerdimo segmente nėra tikėtina. Asociacija taip pat pažymi, kad kiaulių veisėjai neseniai įkūrė įmonę, kuri šiuo metu kontroliuoja 60 % šalies gamybos. Šiuo metu skerdyklą renkasi klientas (mažmeninės arba didmeninės prekybos mėsa įmonė). Tačiau asociacija pažymi, kad ateityje įmonė galėtų rinktis skerdyklą atsižvelgdama į skerdyklos gyvybingumą, pvz., prašydama pateikti pasiūlymus dėl jos gyvūnų skerdimo. Todėl, atsižvelgiant į Kipro rinkos struktūrą, jokios įmonės gyvybingumo nereikėtų laikyti savaime suprantamu.

IV.3 KIPRO PASTABOS DĖL TREČIŲJŲ ŠALIŲ PATEIKTOS INFORMACIJOS

(79)	2011 m. lapkričio 8 d. raštu Kipro valdžios institucijos pateikė pastabas dėl trečiųjų šalių pateiktos informacijos.

(80)

Dėl įmonės „A&A“ pastabų Kipro valdžios institucijos tvirtino, kad restruktūrizavimo planas parengtas remiantis jo rengimo metu rinkoje buvusia padėtimi. Plane iš tikrųjų atsižvelgta į „Agioi Trimithias“ ir „Cypra“ skerdyklų veiklą. Įmonė CKS mano, kad naujos „A&A“ skerdyklos atidarymas rinkos sąlygoms reikšmingo poveikio nepadarys. Pažymėta, kad įmonės „A&A“ pastabas lemia tai, kad ji gautų naudos dėl galimo įmonės CKS pasitraukimo iš rinkos. Tačiau jeigu taip nutiktų, įmonė CKS būtų likviduota, o jos turto nepakaktų skoloms padengti. Šiuo atveju valstybė perims įmonės CKS įsipareigojimus ir skerdyklą galės atidaryti kitas privatus veiklos vykdytojas. Kita vertus, pagal restruktūrizavimo planą įmonei CKS suteikiama galimybė pačiai įvykdyti savo įsipareigojimus ir kartu yra galimybių pradėti veikti privatiems investuotojams. Dėl kompensacinių priemonių Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad įmonė „A&A“ nepagrindžia savo pasiūlymų. Šie pasiūlymai ne tik dirbtiniai, bet ir neturi ekonominės prasmės ir bet kuriuo atveju nepadėtų užtikrinti įmonės gyvybingumo. Kipro valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad iš įmonės „A&A“ pateiktos informacijos susidaro įspūdis, jog restruktūrizavimo planas parengtas nekruopščiai. Tačiau įmonė „A&A“, regis, ignoruoja pagrindinius atitinkamų teisės aktų ir paties restruktūrizavimo plano aspektus.

(81)

Dėl įmonės „Cypra“ pastabų Kipro valdžios institucijos teigia, kad kalbant apie monopolijos riziką, kol kas nėra aišku, ar naujos skerdyklos atsidarys. Bet kuriuo atveju valdžios institucijos pirmenybę teiktų priemonėms, kurios leis įmonei CKS tęsti veiklą ir kuriomis bus sulaikoma nuo monopolijų arba oligopolijų kūrimosi. Įmonės CKS restruktūrizavimas padeda to siekti, ypač jeigu įmonė CKS tęs veiklą kiaulių skerdimo segmente. Įmonės „Cypra“ susirūpinimas dėl savo pačios gyvybingumo, regis, daugiau susijęs su tuo, kad vėl atsidarys „A&A“ skerdykla ir įmonė CKS tęs savo veiklą. Kalbant apie tai, kas būtų privatūs investuotojai, Kipro valdžios institucijos pažymi, kad vieni iš galimų investuotojų tikrai galėtų būti Kipro kiaulių augintojų asociacijos nariai. Tačiau tai nereikštų, kad viena iš tokio dalyvavimo sąlygų būtų tai, kad turėtų padidėti įmonės CKS paskerdžiamų kiaulių skaičius arba kad kiaulių veisėjai turėtų būti įmonės CKS klientai.

(82)

Kipro valdžios institucijos atmeta teiginį dėl artimų buvusių ir dabartinių Vyriausybės narių ryšių su įmone CKS ir teigia, kad tokie teiginiai nepagrįsti. Dėl veterinarinių mokesčių nurodo, kad jie grąžinami laipsniškai. Kipro valdžios institucijos kaip pavyzdį pažymi, kad 2008–2011 m. įmonė CKS sumokėjo 479 000 EUR mokesčių. Dėl įmonės CKS nekilnojamojo turto pardavimo Kipro valdžios institucijos pažymi, kad žemę įvertino nepriklausomas vertintojas (Žemės registro ir stebėjimo departamentas) ir kad įmonės „Cypra“ teiginiai taip pat nepagrįsti. Kipro valdžios institucijos pateikė Valstybinio žemės registro ir stebėjimo departamento raštą, kuriame pagrindžiamas kainų skirtumas tarp įmonės „Sigan Management Limited“ mokamo nuomos mokesčio ir įmonės CKS žemės įvertinimo. Galiausiai Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad su įmonės „Cypra“ pasiūlymais negalima sutikti. NET jeigu įmonės CKS restruktūrizavimas nebus užbaigtas, valstybė arba įmonės CKS likvidatorius bus įpareigoti ir turės teisę parduoti arba išnuomoti įmonės turtą privatiems investuotojams arba įmonėms.

IV.4 PAPILDOMA KIPRO VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PATEIKTA INFORMACIJA

(83)	Komisijos prašymu Kipro valdžios institucijos 2012 m. kovo 30 d. ir lapkričio 26 d. raštais pateikė išsamesnius paaiškinimus ir atnaujino informaciją. 2013 m. gegužės 14 d. jos papildė anksčiau teiktą informaciją papildomais duomenimis.

(84)

Dėl neįvykdytų įmonės CKS įsipareigojimų Kipras 2012 m. kovo 30 d. rašte juos suskirstė, o 2012 m. lapkričio 26 d. rašte tiksliau apibrėžė šių įsipareigojimų pobūdį ir faktinius įvykdymo terminus. Kipro valdžios institucijos taip pat atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad 2003 m. Įstatymas 26(I), kuriuo reglamentuojama centrinių skerdyklų, tokių kaip CKS, struktūra, veiklos organizavimas ir funkcijos ir kuriame nustatyta, kad tokių organizacijų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas negali būti nei įprastų priverstinio vykdymo arba arešto procedūrų, nei kitų procedūrų, kurios būtų vykdomos joms iškėlus bylas, objektas, paprasčiausiai priimtas vietoj 1981 m. Įstatymo Nr. 69 dėl skerdyklų, kurio 22 straipsnyje išdėstytos lygiai tokios pačios nuostatos. Todėl Kipro valdžios institucijos primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti, kokie tos 2003 m. įstatymo nuostatos aspektai sudaro esamą pagalbą pagal atitinkamą Stojimo sutartį, ir pažymi panašią Komisijos nagrinėtą bylą (E 12/2005 – Lenkija – Neribota valstybės garantija „Poczta Polska“); toje byloje Komisija laikėsi nuomonės, kad nors tuo metu galiojusios nuostatos, pagal kurias atitinkamai įmonei neleidžiama bankrutuoti, išdėstytos 2003 m. įstatyme, tai buvo esamos pagalbos atvejis, nes ta nuostata iš esmės kilo iš dar 1934 m. priimto įstatymo.

(85)

Kipro valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete taip pat patvirtino, kad sumos, už kurias būtų atsiskaityta per restruktūrizavimą, apima įsiskolintas nominaliąsias sumas ir palūkanas. Jos taip pat patvirtino, kad nesumokėtą skolą Veterinarijos tarnybai įmonė CKS laipsniškai grąžins po restruktūrizavimo.

(86)

Dėl darbuotojų perdavimo savivaldybėms Kipro valdžios institucijos 2012 m. kovo 30 d. rašte nurodė, kad tuo metu, kai rengtas raštas, aštuoni darbuotojai jau buvo perduoti pačių savivaldybių prašymu – šioms savivaldybėms buvo reikalingi papildomi darbuotojai, o Vidaus reikalų ir Finansų ministerijos esamomis ekonomikos sąlygomis negalėjo leisti tose savivaldybėse kurti naujų ir (arba) papildomų darbo vietų. Restruktūrizavimo plane numatyta iš viso perduoti 15 darbuotojų, į jį įtraukta nuostata dėl šių 15 darbuotojų teisių į pensiją. Numatyta, kad savivaldybės mokės tiems darbuotojams pradinį atlyginimą atitinkančią sumą taip, lyg į tą pareigybę samdytų naują darbuotoją, o valstybė padengs skirtumą su faktiniu darbuotojo atlyginimu. Kipro valdžios institucijos apskaičiavo, kad iš viso 15 darbuotojų atlyginimų skirtumui padengti nuo darbuotojų perdavimo iki išėjimo į pensiją reikės 3 342 450 EUR. Tuo pačiu klausimu Kipro valdžios institucijos pabrėžė, kad pagal Darbo santykių nutraukimo įstatymą (N.24/1976) minimalios sąnaudos, kurias patirtų privati skerdykla, atleisdama 15 darbuotojų, atitinka aštuonių savaičių laikotarpį – prieš tiek privaloma įspėti apie atleidimą iš darbo. Pasak Kipro valdžios institucijų, privati skerdykla už darbuotojų atleidimą neprivalo mokėti jokios papildomos kompensacijos, nebent būtų sudaryti specialūs kolektyviniai susitarimai su profesinėmis sąjungomis. Šios institucijos taip pat pažymėjo, kad pagrindinė įmonės CKS konkurentė, regis, neturi jokių kolektyvinių susitarimų su profesinėmis sąjungomis.

(87)

Kipro valdžios institucijos taip pat pateikė pagal naujausius pokyčius ir rinkos duomenis atnaujintą verslo planą. Jos taip pat pateikė atnaujintą informaciją apie faktinių restruktūrizavimo sąnaudų pasiskirstymą ir finansavimą, šiuo tikslu taip pat pateikė 2013 m. balandžio 24 d. Vidaus reikalų ministerijos Žemės registro ir stebėjimo departamento atliktą įmonės CKS nekilnojamojo turto įvertinimą; remiantis šiuo įvertinimu, įmonei CKS priklausančios žemės ir pastatų rinkos vertė sudaro apie 8,16 mln. EUR.

(88)	Šios valdžios institucijos 2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete dėl naujos paskolos sutarties sudarymo taip pat pripažino, kad galimybę esamoje ekonominėje aplinkoje gauti tokią paskolą reikėtų laikyti abejotina.

V. PAGALBOS ĮVERTINIMAS

V.1 VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS

(89)

Įmonė CKS užsiima gyvūnų, būtent avių, ožkų, kiaulių ir galvijų skerdimu. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (8), galiojusio tuo metu, kai pranešta apie restruktūrizavimo pagalbą įmonei CKS, 180 straipsnyje nurodyta, kad Sutarties 87, 88 ir 89 (dabartiniai SESV 107, 108 ir 109) straipsniai taikomi jautienos, veršienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos gamybai ir prekybai šia mėsa. Todėl aptariamos priemonės turi būti nagrinėjamos pagal valstybės pagalbos taisykles.

V.2 PAGALBOS BUVIMAS

(90)	Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra draudžiama, jeigu daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(91)

Restruktūrizavimo pagalbą teikia Kipro valstybė, šia pagalba jos gavėjai suteikiamas atrankusis pranašumas, nes pagalba teikiama tik įmonei CKS. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, vien tai, kad įmonės konkurencinė padėtis yra sustiprinama, palyginti su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, nes jai suteikiama ekonominė nauda, kurios įmonė įprastomis veiklos sąlygomis nebūtų gavusi, rodo, kad konkurencija gali būti iškraipoma (9). Rinkoje, kurioje veikia įmonė CKS, vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba, todėl dėl pagalbos iškraipoma konkurencija ir paveikiama valstybių narių tarpusavio prekyba arba tokia grėsmė gali kilti, nes įmonei CKS, palyginti su jos konkurentais, suteikiamas pranašumas, o gyvūnus leidžiama vežti skersti į kitas šalis. Be to, užsienio investuotojai gali investuoti į Kipro skerdyklas. Taigi aptariama priemonė pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra pagalba.

(92)

Šis sprendimas priimamas ne tik dėl restruktūrizavimo pagalbos, bet ir dėl kitos galimos pagalbos, kuri galėjo būti arba bus suteikta įmonei CKS. Ši pagalba yra: tai, kad valstybė nuolat toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, ii) 512 850 EUR Savivaldybių sąjungos paskola, iii) įtariama su Vyriausybės užtikrintomis obligacijomis susijusi pagalba ir iv) tai, kad savivaldybės perėmė esamus darbuotojus ir su jais susijusius pensijos įsipareigojimus.

IV.2.1 Valstybės toleruojamas vėlavimas sumokėti mokėtinas sumas

(93)

Tai, kad valstybė nuolat toleruoja vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, įprastais atvejais galėtų pateikti į SESV 107 straipsnio 1 dalyje pateiktą valstybės pagalbos apibrėžtį: pagal nusistovėjusią teismų praktiką kuriai nors įmonei valstybės taikomas palankesnes skolų susigrąžinimo sąlygas galima laikyti valstybės pagalba. Remiantis ES teismų praktika (10), tai, kad valstybė kaip kreditorė sumažina skolų įmokas arba neišieško nesumokėtos skolos, gali būti pagalba, jeigu privatus kreditorius tokiomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis nebūtų taip elgęsis. Iš tikrųjų, šiuo atveju panašu, kad pagalba suteikta iš valstybinių išteklių, nes valstybė atsisako pajamų, kurias gautų susigrąžinusi įmonės CKS skolas. Kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, iki 2011 m. gruodžio 31 d. susikaupusi pradelsta įmonės CKS skola Paskolų komisarui sudarė apie 11 mln. EUR, pradelsti mokėjimai socialinio draudimo ir mokesčių institucijoms – apie 8,7 mln. EUR, veterinarijos sąnaudos – apie 1,3 mln. EUR. Be to, atrodytų, kad priemone įmonei CKS suteikiamas atrankusis pranašumas, nes priemonė yra skirta konkrečiai šiai įmonei. 91 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai taikomi ir konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai sąlygai. Todėl tai, kad valstybė toleruoja įmonės CKS vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra pagalba.

V.2.2 512 850 EUR paskola

(94)

Dėl Savivaldybių sąjungos 512 850 EUR paskolos Kipro valdžios institucijos nurodė, kad ši suma suteikta 2007 m. gruodžio mėn. Kipro valstybės pagalbos komisarui priėmus neigiamą nuomonę, įmonė CKS grąžino šią sumą Savivaldybių sąjungai su palūkanomis 2010 m. sausio 15 d., perduodama 580 000 EUR vertės žemę. Žemę įvertino Žemės registro ir stebėjimo departamentas, laikomas oficialiu valstybės vertintoju.

(95)

Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad 67 150 EUR palūkanos atitinka 6,12 % metinę palūkanų normą, įskaitant metinę kapitalizaciją. Pasak Kipro valdžios institucijų, ši palūkanų norma nėra mažesnė už aptariamu laikotarpiu nekilnojamuoju turtu užtikrintoms paskoloms taikytas rinkos palūkanų normas. Komisija pažymi, kad aptariamu laikotarpiu Kipro bazinės palūkanų normos svyruoja nuo 4,99 % (2007 m. gruodžio mėn.) iki 1,24 % (2010 m. sausio mėn.). Pagal ankstesnį Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (11), norint nustatyti atitinkamą orientacinę normą, prie bazinės normos reikia pridėti 75 bazinius punktus. Remiantis nauju Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (12), kuris yra taikytinas nuo 2008 m. liepos 1 d., vidutiniškai reikia pridėti 220 bazinių punktų maržą (atitinka įprastą užstatą ir pakankamą reitingą arba didelį užstatą ir žemą finansinį reitingą). 6,12 % metinės palūkanos, kurias įmonė CKS sumokėjo Savivaldybių sąjungai, vidutiniškai buvo didesnės už orientacinę normą, kuri buvo taikytina 2007 m. gruodžio mėn.–2010 m. sausio mėn. Todėl iš esmės dėl Savivaldybių sąjungos 512 850 EUR paskolos įmonei CKS Komisija galėtų sutikti, kad visa galima valstybės pagalba Savivaldybių sąjungai buvo grąžinta.

(96)

Tačiau pirmiau nurodytos orientacinės palūkanų normos netaikomos sunkumų patiriančioms įmonėms. Kaip jau nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, Komisija savo sprendime, kuriuo patvirtino restruktūrizavimo pagalbą įmonei CKS, pripažino, kad CKS yra sunkumų patirianti įmonė. Tokį argumentą prieš priimant tą sprendimą, pateikė ir Kipro valdžios institucijos, jį pagrįsdamos 2006–2009 m. įmonės sąskaitomis. Be to, šį faktą patvirtina ir tai, kad įmonė 2007 m. liepos mėn. neįvykdė įsipareigojimų pagal obligacijas, todėl Kipro valstybė turėjo įsikišti kaip garantas (plg. 60 konstatuojamąją dalį). 2007 m. įmonei CKS, regis, buvo būdingi įprasti sunkumų patiriančios įmonės požymiai tokie kaip augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, pertekliniai pajėgumai, mažėjantis grynųjų pinigų srautas ir mažėjanti grynoji turto vertė, kaip aprašyta tuo metu taikytų Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairių 11 punkte (13). Ir ankstesniame Komisijos pranešime dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo, ir naujame Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo numatyta, kad sunkumų patiriančioms įmonėms turi būti taikoma ne mažesnė kaip 400 bazinių punktų rizikos marža. Kadangi įmonė CKS jau 2007 m. gruodžio mėn. atitiko priskyrimo prie sunkumų patiriančių įmonių sąlygas, skirtumas tarp faktiškai sumokėtų palūkanų ir palūkanų, kurias ji būtų turėjusi sumokėti su 400 bazinių punktų rizikos marža, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba.

V.2.3 Obligacijos su valstybės garantija

(97)

1985 m. įmonė CKS išleido obligacijas su valstybės garantija, o 1992 ir 1999 m. jas išleido pakartotinai. Kipras tuo tikslu priėmė įstatymą. Taigi, panašu, kad pagalba suteikta prieš Kiprui įstojant į Europos Sąjungą. Iš tikrųjų pagal Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 (dabartinių SESV 107 ir 108) straipsnių taikymo valstybės pagalbai garantijų forma (14) 2.1 punktą pagalba garantijos forma skiriama tada, kada garantija suteikiama, o ne tada, kada garantija pasinaudojama, ar tada, kai pagal garantijos sąlygas išmokamos lėšos. Todėl Komisija pripažįsta, kad 2007 m., kai garantija pasinaudota, valstybės pagalba neteikta.

V.2.4 Su darbuotojų perdavimu susijusi pagalba

(98)

Galiausiai, kaip nurodyta restruktūrizavimo plane, dalis darbuotojų bus perduoti savivaldybėms. Kaip paaiškino Kipro valdžios institucijos 2011 m. balandžio 20 d. rašte, darbuotojų, kurie bus perduoti savivaldybėms, teisės į pensiją įtrauktos į restruktūrizavimo sąnaudas ir sudaro 1,4 mln. EUR. Į restruktūrizavimo planą neįtrauktos socialinės sąnaudos yra susijusios su darbuotojų atlyginimo dalimi, kuri viršija naujiems savivaldybėms darbuotojams mokamą atlyginimą ir sudaro skirtumą tarp šio atlyginimo ir įmonėje CKS darbuotojui mokėto atlyginimo. Apskaičiuota, kad ši suma lygi 3,4 mln. EUR.

(99)

Bet kuri priemonė, dėl kurios įmonei nereikia dengti išlaidų, kurios įprastu atveju įtraukiamos į įmonės biudžetą, yra valstybės pagalba. Prie jos taip pat priskiriamos su išmokomis darbuotojams susijusios sąnaudos. Teisingumo Teismas šiuo klausimu laikėsi nuomonės, kad tai, jog valstybės priemonėmis siekiama atlyginti papildomas sąnaudas, negali būti pagrindas jų nelaikyti pagalba (15).

(100)

Todėl Komisija mano, kad 3,4 mln. EUR savivaldybėms perduodamų darbuotojų atlyginimų skirtumas yra valstybės pagalba įmonei CKS.

V.3 PAGALBOS SUDERINAMUMAS

(101)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytu draudimu teikti valstybės pagalbą neatmetama galimybė, kad kai kurių kategorijų pagalba, remiantis to straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis išimtimis, gali būti skelbiama suderinama su vidaus rinka.

(102)

Taikydama SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte išdėstytas nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija gali nuspręsti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu nustato, kad pagalba skatinama tam tikrų rūšių ekonominės veiklos arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtra, bet nedaromas neigiamas bendrajam interesui priešingas poveikis prekybos sąlygoms. Tačiau reikia pažymėti, kad iš principo valstybės pagalba sunkumų patiriančiai įmonei gali būti skelbiama suderinama tik pagal Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gaires (16), nes pagalbą sunkumų patiriančiai įmonei paprastai nėra tikslinga teikti teisėtam suderinamumo tikslui siekti, kol pačios įmonės gyvybingumas yra abejotinas.

V.3.1 Valstybės toleruojamas vėlavimas sumokėti mokėtinas sumas

(103)

Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairių 2014–2020 m. (17) 66 ir 67 punktus pagalbos priemonės turi daryti kokį nors skatinamąjį poveikį. Skatinamasis poveikis egzistuoja, jei pagalba daromas toks poveikis įmonės elgesiui, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisideda prie sektoriaus plėtros, ir be pagalbos ji šios veiklos nevykdytų arba vykdytų ją mažesniu mastu ar kitaip. Vienašalės valstybės pagalbos priemonės, kuriomis tik norima pagerinti įmonės finansinę būklę, bet niekaip neprisidedama prie sektoriaus plėtros, laikomos veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka.

(104)

Nuolatinis vėlavimo sumokėti įmonės CKS mokėtinas sumas toleravimas nebuvo susijęs nei su investicijomis, nei su mokymu, nei su darbo vietų kūrimu arba kuria nors kita iš pagalbos gavėjos reikalaujama veikla. Pagalba tik ketinta sustiprinti pagalbos gavėjos finansinę būklę. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba yra veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka.

(105)

Aptariamu atveju taip pat reikia išnagrinėti, ar ši priemonė galėtų būti laikoma esama pagalba.

(106)

Pagal Kipro stojimo sutarties IV.4 priedo 4 punktą pagalbos schemos ir individuali pagalba veiklai, susijusiai su žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu arba prekyba jais, suteikta naujoje valstybėje narėje iki stojimo dienos, o po jos taikytina ir toliau, pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį (dabartinio SESV 108 straipsnio 1 dalį) laikoma esama pagalba, jei apie pagalbos priemonę Komisijai pranešama per keturis mėnesius nuo stojimo dienos. Po įstojimo į ES 2004 m. gegužės 1 d. Kipro perduotame ir Komisijos (18) paskelbtame sąraše nenurodyta jokia įmonei CKS suteikta pagalba. Todėl aptariamos priemonės negalima laikyti esama pagalba pagal Stojimo sutarties IV.4 priedo 4 punktą.

(107)

Tačiau restruktūrizavimo plane, be kitų dalykų, įmonę CKS numatyta pertvarkyti į privatinės teisės reglamentuojamą įmonę. Įgyvendinus šią pertvarką, įmonė CKS neteks dabartinio teisinio statuso ir ateityje jai bus galima taikyti įprastą bankroto procedūrą.

(108)

Restruktūrizavimo plane taip pat numatyta grąžinti visas įmonės skolas Socialinio draudimo fondui, Vidaus pajamų skyriui, taip pat atsiskaityti su Paskolų komisaru už skolas, kurių terminas sukako (plg. 44 konstatuojamąją dalį). Be to, Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad neįvykdyti įsipareigojimai Veterinarijos tarnybai po restruktūrizavimo bus laipsniškai apmokėti. Jos tvirtina, kad jų sprendimas suteikti restruktūrizavimo pagalbą įmonei CKS yra įrodymas, kad Vyriausybė ketina įgyvendinti susitarimą dėl įmonės CKS skolų Vyriausybės departamentams.

(109)

Kadangi sunkumų patirianti įmonė, tokia kaip CKS, iš esmės gali naudotis suderinama valstybės pagalba tik pagal patvirtintą sanavimo ir restruktūrizavimo planą, už neįvykdytus įsipareigojimus bus atsiskaitoma tiesiogiai remiantis restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo vertinimu.

V.3.2 512 850 EUR paskola

(110)

Kaip parodyta 96 konstatuojamojoje dalyje, negalima atmesti galimybės, kad su Savivaldybių sąjungos suteikta 512 850 EUR paskola buvo susijusi papildoma pagalba, kurios įmonė CKS dar negrąžino. Tokia papildoma pagalba nebūtų susijusi nei su investicijomis, nei su mokymu, nei su darbo vietų kūrimu ar kuria nors kita iš pagalbos gavėjos reikalaujama veikla. Pagalba būtų buvę ketinta tik sustiprinti pagalbos gavėjos finansinę būklę. Todėl tokia pagalba būtų veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka. Tokią papildomą pagalbą vis tiek reikėtų grąžinti Savivaldybių sąjungai, dėl jos neįvykdyti įmonės CKS įsipareigojimai padidėtų, o už šiuos įsipareigojimus būtų atsiskaitoma kartu su skola, už kurią numatoma atsiskaityti per restruktūrizavimo procesą (plg. 109 konstatuojamąją dalį).

V.3.3 Pagalba darbuotojams

(111)

Komisija ne kartą nurodė, kad vadinamųjų per didelių sąnaudų (t. y. sąnaudų, patiriamų dėl įsipareigojimų, prisiimtų prieš atveriant rinką, kurių tokiomis pačiomis sąlygomis konkurencingoje rinkos aplinkoje vykdyti nebeįmanoma) kompensavimas tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas suderinamu su vidaus rinka.

(112)

Šiuo atžvilgiu ji pripažino, kad laipsniškas perėjimas nuo labai ribotos prie tikros konkurencijos Sąjungos lygmeniu turi vykti priimtinomis ekonominėmis sąlygomis. Todėl keliuose sprendimuose sutiko, kad valstybės narės teiktų valstybės pagalbą, kuria ilgalaikis veiklos vykdytojas atleidžiamas nuo dalies jo „tęstinių“ įsipareigojimų. Komisija savo sprendimuose laikėsi nuomonės, kad atleidžiant nuo įsipareigojimų reikia apsiriboti tuo, ko reikia socialinių įsipareigojimų, kurių sąnaudas patiria ilgalaikis veiklos vykdytojas, dydžiui suvienodinti su jo konkurentų socialiniais įsipareigojimais (19).

(113)

Šiuo atveju laikomasi nuomonės, kad įmonė CKS dėl savo kaip viešųjų paslaugų organizacijos statuso yra struktūriškai nepalankesnėje padėtyje, palyginti su konkurentais, nes turi dengti dideles darbo sąnaudas, kylančias iš laikotarpio iki Kipro skerdyklų rinkos liberalizavimo prieš Kiprui įstojant į ES 2004 m. (plg. 35 ir 36 konstatuojamąsias dalis).

(114)

2012 m. kovo 30 d. atsakyme Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad pagal Darbo santykių nutraukimo įstatymą (N.24/1976) minimalios sąnaudos, kurias patirtų privačios skerdyklos, atleisdamos darbuotojus, atitinka aštuonių savaičių laikotarpį – prieš tiek privaloma įspėti apie atleidimą iš darbo (plg. 86 konstatuojamąją dalį). Pasak Kipro valdžios institucijų, privati skerdykla už darbuotojų atleidimą neprivalo mokėti jokios papildomos kompensacijos, nebent yra sudaryti specialūs kolektyviniai susitarimai su profesinėmis sąjungomis, o tokių susitarimų, pasak šių institucijų, pagrindinė įmonės CKS konkurentė nėra sudariusi.

(115)

Todėl Komisija mano, kad 3,4 mln. EUR savivaldybėms perduodamų darbuotojų atlyginimo skirtumą būtų galima laikyti suderinamu su vidaus rinka, bet, kadangi įmonė CKS yra sunkumų patirianti įmonė, Kipras šį skirtumą turėjo įtraukti į atitinkamas restruktūrizavimo sąnaudas. Todėl suderinamumas bus vertinamas, tiesiogiai remiantis restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo vertinimu.

V.3.3 Restruktūrizavimo pagalba

(116)

Norint įvertinti, ar aptariamą pagalbą galima laikyti suderinama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ją reikia išnagrinėti, remiantis taikytinose valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairėse išdėstytomis sąlygomis.

(117)

2014 m. liepos 9 d. Komisija priėmė naujas Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (20). Pagal šių naujųjų gairių 136 punktą iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos užregistruoti pranešimai bus nagrinėjami atsižvelgiant į pranešimo metu galiojusius kriterijus.

(118)

Tuo metu, kai pranešta apie restruktūrizavimo pagalbą įmonei CKS (2010 m. lapkričio 3 d.), galiojo Bendrijos valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairės (toliau – gairės). Todėl aptariamą pagalbą reikia nagrinėti, remiantis tų gairių nuostatomis.

V.3.4.1 Pagalbos gavėjos tinkamumas gauti pagalbą

(119)

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar pagalbos gavėja yra gairių 10 ir 11 punktuose apibrėžta sunkumų patirianti įmonė. Byloje N. 60/10 Kipro valdžios institucijos jau įrodė, kad įmonė CKS yra sunkumų patirianti įmonė, nes jai būdingi įprasti sunkumų patiriančios įmonės požymiai (tokie kaip augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjantys pertekliniai pajėgumai, mažėjantis grynųjų pinigų srautas, auganti skola ir mažėjanti grynoji turto vertė) ir kad ji, naudodama savo išteklius arba lėšas, kurias galėtų gauti iš savo savininkų ar akcininkų arba rinkos išteklių, atsigauti negali (plg. 21 konstatuojamąją dalį). Nuo to laiko tęsiasi neigiama įmonės CKS ekonominės plėtros tendencija (plg. 22 ir 23 konstatuojamąsias dalis). Todėl įmonę CKS galima laikyti gairių 11 punkte apibrėžta sunkumų patiriančia įmone.

(120)

Gairių 12 punkto sąlyga taip pat įvykdyta, nes įmonė CKS nėra naujai sukurta, ji įsteigta 1981 m. Galiausiai Kipro valdžios institucijos byloje N. 60/10 patvirtino, kad įmonė CKS nėra didesnės įmonių grupės dalis.

(121)

Gairių 5 skyriuje išdėstytos specialios pagalbai žemės ūkio sektoriui restruktūrizuoti taikytinos nuostatos. Tačiau pagalbos priemonės įmonėms, kurios perdirba žemės ūkio produktus ir jais prekiauja, į tą skyrių neįtrauktos. Kadangi įmonė CKS veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais srityje, specialios gairių nuostatos, taikytinos pagalbai žemės ūkio sektoriui restruktūrizuoti, netaikomos.

V.3.4.2 Ilgalaikio gyvybingumo sugrąžinimas

(122)

Pagal gairių 34 punktą restruktūrizavimo pagalba turi būti teikiama su sąlyga, kad bus įgyvendintas restruktūrizavimo planas, kurį visais individualios pagalbos atvejais turi patvirtinti Komisija. Remiantis gairių 35 punktu, restruktūrizavimo planas turi padėti per pagrįstą laikotarpį atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą.

(123)

Šiuo atveju Kipras iš tikrųjų patvirtino restruktūrizavimo planą ir jį pateikė Komisijai kartu su 2010 m. lapkričio 3 d. pateiktu pranešimu. Kaip reikalaujama gairėse, planas yra išsamus, jame pateikta išsami Kipro skerdyklų rinkos apžvalga. Komisijos prašymu 2012 m. lapkričio 26 d. Kipro valdžios institucijos pateikė atnaujintą verslo planą, kuriame atnaujino finansines prognozes ir rinkos duomenis.

(124)

Pradiniame plane išsamiai aprašytos problemos, kurių patyrė įmonė CKS ir kurios paveikė įmonės gyvybingumą. Pagrindinės priežastys – nepakankamas CKS kaip viešosios įmonės lankstumas, didelės skolos ir personalo sąnaudos. 43–45 konstatuojamosiose dalyse aprašytos restruktūrizavimo priemonės (teisinio statuso pakeitimas, įmonės įsipareigojimų ir darbuotojų skaičiaus sumažinimas) galėtų padėti sugrąžinti įmonės gyvybingumą. Pradinis restruktūrizavimo planas parengtas remiantis faktiniais 2009 m. ir pirmųjų aštuonių 2010 m. mėnesių rezultatais ir prielaida, kad metinis rinkos augimas sudarys 2 % Kipro valdžios institucijos tvirtina, kad šis procentinis dydis atitinka vidutinį metinį skerdimų skaičiaus Kipre didėjimą 1998–2008 m., tą patį numatė ir įmonės CKS vadovybė 5 metų prognozuojamojo laikotarpio prognozėje, kuri buvo pateikta pradiniame restruktūrizavimo plane (plg. 63 konstatuojamąją dalį). Įmonės plėtros duomenys ir prognozės pateiktos iki 2017 m.

(125)

Pradiniame plane numatyti visų trijų scenarijų (tikėtino, geriausio atvejo ir blogiausio atvejo) ir Kipro valdžios institucijų pažymėti finansiniai rezultatai pateikti toliau lentelėse (skaičiai pateikti tūkstančiais euro).

Tikėtinas scenarijus

Metai	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017
Gamybos sąnaudos	3 029	3 006	3 083	3 121	3 196	3 255	3 403
Administracinės sąnaudos	451	458	466	476	485	495	504
Veiklos pajamos	4 867	5 041	5 15	5 341	5 459	5 666	5 791
Ne veiklos sumos	3 277	–1 494	– 1 167	– 1 178	– 1 123	– 962	– 893
Perteklius	4 833	275	547	660	687	958	993

Geriausio atvejo scenarijus

Metai	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017
Gamybos sąnaudos	3 369	3 343	3 429	3 470	3 555	3 620	3 686
Administracinės sąnaudos	457	463	472	481	491	500	510
Veiklos pajamos	5 426	5 620	5 750	5 955	6 086	6 317	6 456
Ne veiklos sumos	3 277	– 1 494	– 1 164	– 1 161	– 1 087	– 925	– 855
Perteklius	5 081	604	831	979	1 091	1 417	1 577

Blogiausio atvejo scenarijus

Metai	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017
Gamybos sąnaudos	2 734	2 710	2 781	2 813	2 881	2 932	2 986
Administracinės sąnaudos	444	451	459	469	478	487	497
Veiklos pajamos	4 303	4 457	4 560	4 723	4 827	5 011	5 121
Ne veiklos sumos	3 277	– 1 494	– 1 279	– 1 332	– 1 322	– 1 205	– 182
Perteklius	4 535	– 82	147	215	254	497	568

(126)

Pagal visus tris scenarijus aiškiai matyti, kad gamybos ir administracinės sąnaudos mažėja (bet 2009 m. vis tiek sudarė atitinkamai apie 4,5 ir 1,5 mln. EUR), todėl įmonė CKS nuo 2011 m. galėtų uždirbti grynojo pelno (išskyrus apie 80 000 EUR grynuosius nuostolius, kurių pagal blogiausio atvejo scenarijų patirtų 2012 m.).

(127)

Tačiau šiuos rezultatus reikia įvertinti pagal bendrą įmonės CKS finansinę būklę ir tikėtinus grynųjų pinigų srautus. Dėl susikaupusių nuostolių įmonės CKS nuosavas kapitalas tapo neigiamas ir iki 2009 m. pabaigos pasiekė apie –28,6 mln. EUR. NET ir pagal pradiniame verslo plane išdėstytą geriausio atvejo scenarijų įmonė CKS nebūtų atkūrusi teigiamos nuosavo kapitalo bazės (numatyta, kad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje 2017 m. nuosavas kapitalas vis dar būtų neigiamas, apie –3 mln. EUR). Be to, pagal tikėtiną scenarijų prognozuojama, kad 2012–2016 m. grynieji grynųjų pinigų srautai vis dar bus neigiami. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad iki 2012 m., imtinai, biudžete nesuplanuotos jokios kapitalo išlaidos, o vėliau, 2013 ir 2014 m. įtraukta tik 200 000 EUR, 2015–2017 m. – tik 100 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad prognozuojamas nusidėvėjimas svyruos nuo 595 000 EUR 2011 m. iki 346 000 2017 m. pagal visus tris scenarijus, tai atrodytų neapdairu.

(128)

2012 m. lapkričio mėn. Kipro valdžios institucijos Komisijos prašymu pateikė atnaujintas finansines 2013–2020 m. prognozes pagal tikėtiną ir blogiausio atvejo scenarijų. Abiejuose scenarijuose kaip atskaitos tašku remiamasi 2012 m. rugpjūčio 31 d. įmonės CKS finansinės būklės, darbuotojų skaičiaus ir atlyginimų, rinkos dydžio ir rinkos dalies duomenimis. Pasak Kipro valdžios institucijų, daroma prielaida, kad įmonė CKS susigrąžins rinkos dalis, kuriomis remtasi pradiniame restruktūrizavimo plane (pagal atitinkamą scenarijų). Pagrindinis jų argumentas, kuriuo grindžiama ši prielaida, yra tai, kad daugelis klientų nutraukė bendradarbiavimą su įmone CKS, nors nurodė norį dirbti su įmone CKS, dėl to, kad įmonės CKS veiklos ateitis neužtikrinta, o klientai nori, kad jų gyvūnų skerdimo paslaugų teikėjas būtų stabilus.

(129)

Atnaujintame verslo plane prognozės yra tokios:

Atnaujintas tikėtinas scenarijus

Metai	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Gamybos sąnaudos	3 058	3 151	3 070	3 117	3 192	3 248	3 305	3 363
Administracinės sąnaudos	604	470	468	478	486	496	504	514
Veiklos pajamos	4 472	4 495	4 495	4 596	4 762	4 868	5 053	5 164
Ne veiklos sumos	2 303	– 1 253	– 1 107	– 1 078	– 1 068	– 919	– 764	– 724
Perteklius	3 568	76	305	374	432	610	867	950

Atnaujintas blogiausio atvejo scenarijus

Metai	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Gamybos sąnaudos	2 981	3 015	2 918	2 938	2 993	3 027	3 072	3 123
Administracinės sąnaudos	604	470	468	478	486	496	504	514
Veiklos pajamos	3 922	3 935	3 823	3 852	3 933	3 959	4 110	4 201
Ne veiklos sumos	2 303	– 1 291	– 1 207	– 1 240	– 1 307	– 1 243	– 1 185	– 1 251
Perteklius	3 095	– 386	– 315	– 340	– 389	– 334	– 168	– 194

(130)

Kadangi įmonė CKS pelningai veikti imtų vėliau, jos nuosavo kapitalo padėtis pagal atnaujintą verslo planą yra dar blogesnė; pagal atnaujintą tikėtiną scenarijų nuosavas kapitalas prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje (2020 m.) vis dar yra neigiamas, apie –10,4 mln. EUR, o 2015–2020 m. teigiamo grynojo grynųjų pinigų srauto nebūtų.

(131)

Komisija pažymi, kad pradiniame verslo plane remtasi prielaida, kad rinkos augimas sudarys 2 % per metus (plg. 124 konstatuojamąją dalį). Tačiau remiantis Kipro valdžios institucijų 2012 m. lapkričio 26 d. pateikta informacija, Kipro gyvūnų skerdimo rinkoje vyravo bendra mažėjimo tendencija, 2010 m. rinkoje fiksuotas sąstingis, 2011 m. rinka susitraukė 2 %, o 2012 m. – dar 3,8 % (plg. 31 konstatuojamąją dalį). Be to, per tą laiką galvijų skerdimo segmente ėmė veikti įmonė „Cypra“, pertekliniai pajėgumai rinkoje apskritai padidėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atnaujintame verslo plane (pateiktame 2012 m. lapkričio mėn.) Kipro valdžios institucijų daroma prielaida, kad įmonė CKS susigrąžins pradiniame restruktūrizavimo plane nurodytą rinkos dalį (plg. 128 konstatuojamąją dalį) stebina.

(132)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad dėl apskritai silpnos įmonės CKS finansinės būklės (pradiniame verslo plane nurodyta, kad net pagal geriausio atvejo scenarijų nuosavas kapitalas prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje būtų neigiamas, plg. 127 konstatuojamąją dalį) ir įtemptos įmonės grynųjų pinigų srauto padėties bei nepalankių rinkos sąlygų pagal numatytą restruktūrizavimo planą įmonė ilgalaikio gyvybingumo susigrąžinti negalės.

V.3.4.3 Nepagrįstų konkurencijos iškraipymų vengimas

(133)

Pagal gairių 38 punktą kompensacinių priemonių reikia imtis tam, kad būtų užtikrinta, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms būtų kuo labiau sumažintas taip, kad siekiami teigiami pokyčiai nusvertų neigiamus.

(134)

Pagal gairių 39 punktą tokias priemones gali sudaryti turto pardavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas ir patekimo į konkrečias rinkas kliūčių sumažinimas. Tokiomis priemonėmis negalima pabloginti rinkos struktūros, pavyzdžiui, netiesiogiai sudarant sąlygas kurtis monopolijai arba griežtai oligopolijai. Pagal gairių 40 punktą kompensacinės priemonės turi būti proporcingos iškreipiamajam pagalbos poveikiui ir ypač įmonės dydžiui bei jos santykinei svarbai rinkoje arba rinkose. Pažymėtina, kad pagal gairių 56 punktą leidimo suteikti restruktūrizavimo pagalbą remiamoje vietovėje veikiančiai įmonei sąlygos kompensacinių priemonių įgyvendinimo atžvilgiu gali būti ne tokios griežtos. Kaip jau minėta, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą įmonė CKS iš tikrųjų veikia remiamoje vietovėje.

(135)

Restruktūrizavimo plane pasiūlytos kompensacinės priemonės (sprendimo 46 konstatuojamoji dalis) yra susijusios tik su elgsena, pagal jas neparduodamas joks turtas, nemažinami pajėgumai arba dalyvavimas rinkoje. Kipro valdžios institucijos šiuo atžvilgiu pateikia tokius argumentus:

(136)

Restruktūrizavimo plane tvirtinama, kad įmonei CKS tenkanti Europos rinkos dalis yra minimali, o rinkos dalis Kipre kelerius praėjusius metus pastoviai mažėjo. Taip nutiko dėl stiprios konkurencijos su kitais rinkos dalyviais, pirmiausia su įmone „Cypra“. Argumentas dėl įmonei CKS tenkančios mažos Europos lygmens rinkos dalies, regis, neturi reikšmės. Nors gyvūnus leidžiama gabenti skersti į kitas šalis (plg. 91 konstatuojamąją dalį), neatrodo, kad Kipro skerdyklų klientai praktiškai naudotųsi skerdimo paslaugomis už Kipro ribų. Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad nors įmonei CKS tenkanti Kipro skerdimo rinkos dalis gerokai sumažėjo nuo 68 % 2005 m. iki maždaug 31 % 2010 m. ir 26,5 % 2012 m. (plg. 30–33 konstatuojamąsias dalis), jos rinkos dalis vis tiek svarbi.

(137)

Pradiniame plane taip pat tvirtinta, kad jeigu įmonė CKS nutrauktų veiklą, tai labai sutrikdytų rinką ir sukeltų konkurencijos problemų. Pirma, sezoninė mėsos paklausa tikriausiai nebūtų patenkinta dėl sumažėjusių kitų rinkos dalyvių pajėgumų. Be to, kadangi įmonė CKS yra vienintelė galvijų skerdimu užsiimanti įmonė, jokia kita įmonė negalėtų teikti atitinkamų paslaugų. Taip pat tvirtinta, kad įmonė „Cypra“ įgytų kvazimonopolinę padėtį kiaulių skerdimo rinkoje ir užimtų labai didelę avių ir ožkų skerdimo rinkos dalį. Galiausiai Kipro valdžios institucijos pažymėjo, kad net jei ir buvo ketinimų pradėti veikti rinkoje požymių, tuo metu, kai pranešta apie restruktūrizavimą, galvijų skerdimo rinkoje veiklos nevykdė jokia kita įmonė. Tačiau iš naujesnių duomenų matyti, kad iki 2012 m. pabaigos įmonė „Cypra“ faktiškai pradėjo veikti galvijų skerdimo rinkoje ir per dieną buvo pajėgi papildomai paskersti 104 gyvūnus, o įmonė CKS tuo metu buvo pajėgi paskersti 200 gyvūnų (plg. 32 konstatuojamąsias dalį).

(138)

Todėl Komisija negali sutikti su Kipro valdžios institucijų pateiktais argumentais. Gali būti, kad negaudama pagalbos įmonė CKS būtų nemoki ir kita įmonė galėtų įsigyti jos turtą, taigi tęsti veiklą. Jeigu taip nutiktų, bendras rinkos pajėgumas nesumažėtų ir įmonė „Cypra“ neįgytų kvazimonopolinės padėties. NET jeigu įmonė „Cypra“ įsigytų įmonės CKS turtą, yra matyti, kad abiejuose segmentuose: ir kiaulių, ir galvijų skerdimo, perkamoji galia yra didelė, todėl galimybė, kad susikurs griežta oligopolinė rinka ir išaugs kainos, jei nėra neįmanoma, tai yra bent jau labai mažai tikėtina. Pavyzdžiui, Kipro kiaulių augintojų asociacija pažymėjo, kad neseniai įkūrė įmonę, kuri valdo 60 % šalies gamybos. Ji taip pat pripažįsta, kad ateityje įmonė skerdyklą galbūt rinksis pagal gyvybingumą. Tas pats vyksta su galvijų veisėjais. Jų asociacijai kolektyviai tenka 75 % šalies gamybos, todėl sunku įsivaizduoti, kaip skerdyklos galėtų nustatyti didesnes už konkurencines kainas.

(139)

Be to, aišku, kad rinkoje kenčiama nuo perteklinių pajėgumų. Kipro valdžios institucijų pateiktuose informacijos paketuose tai pripažįstama. Jeigu įmonė CKS pasitrauktų iš rinkos, įvairiuose skerdimo segmentuose dėl to nekiltų jokių trūkumų.

(140)

Dėl siūlomų kompensacinių priemonių plane tvirtinama, kad gamybos pajėgumų pardavimas arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas įmonės CKS atveju yra tiesiog neįmanomas. CKS yra maža įmonė, be gyvūnų skerdimo neužsiimanti jokia kita veikla. Jos gamybos linijos pagal gyvūnų rūšis skiriasi labai nedaug. Kiekvienos rūšies skerdimą vykdo tie patys darbuotojai, o kai kurios paslaugos (pvz., įkrovimas) yra tokios pačios visose gamybos linijose. Plane teigiama, kad dėl šių priežasčių, sumažinus pajėgumus, įmonė CKS paprasčiausiai taptų negyvybinga.

(141)

Kadangi įmonė CKS veikia remiamoje vietovėje, Komisija tikrai gali leisti taikyti ribotas kompensacines priemones. Tačiau šios priemonės vis tiek turėtų atitikti sanavimo ir restruktūrizavimo gaires ir apimti turto pardavimą, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje ir patekimo į atitinkamas rinkas kliūčių sumažinimą, jas pritaikius, įmonės CKS dalyvavimas rinkoje turėtų sumažėti, palyginti su tuo, koks buvo iki restruktūrizavimo. Tikslus reikalingų kompensacinių priemonių mastas priklauso nuo rinkos struktūros ir pagalbos poveikio konkurencijai.

(142)

Komisija daro išvadą, kad Kipro valdžios institucijos nepateikė įrodymų, jog nederamų konkurencijos iškraipymų bus išvengta. Todėl Komisija daro išvadą, kad Kipro pasiūlytos kompensacinės priemonės yra nepakankamos.

V.3.4.4 Iki mažiausio dydžio apribota pagalba: realus įnašas, atėmus pagalbos sumą

(143)

Gairėse (43 punkte) nurodyta, kad pagalbos dydis ir intensyvumas turi apsiriboti griežtu restruktūrizavimo sąnaudų minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti, atsižvelgiant į turimus bendrovės, jos akcininkų arba ją valdančios įmonių grupės finansinius išteklius.

(144)

Gairių 44 punkte nurodyta, jog Komisija paprastai laikosi nuomonės, kad tinkamas didelės įmonės (šiuo atveju tokia yra įmonė CKS) įnašas į restruktūrizavimą turi sudaryti bent 50 % Tačiau pagal gairių 55 ir 56 punktus leidimo teikti pagalbą sąlygos, susijusios su pagalbos gavėjo įnašo dydžiu, gali būti ne tokios griežtos, jeigu pagalbos gavėjas veikia remiamoje vietovėje.

(145)

Pagal pradinį restruktūrizavimo planą visos įmonės CKS restruktūrizavimo sąnaudos sudarė maždaug 27 mln. EUR, iš jų 15 mln. EUR turėjo padengti valstybė, skirdama restruktūrizavimo pagalbą, o likę 12 mln. EUR būtų padengti nuosavomis įmonės CKS lėšomis (pardavus 7 mln. EUR vertės nekilnojamąjį turtą ir sudariusi sutartį dėl naujos 5 mln. EUR paskolos). Pagal šį pradinį restruktūrizavimo planą įmonės įnašas būtų sudaręs 44,4 % visų restruktūrizavimo sąnaudų (plg. 25 ir 26 konstatuojamąsias dalis). Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad pagalbos sumą įmonė CKS naudos tik savo įsipareigojimams įvykdyti. Todėl pagalba bus naudojama tik restruktūrizavimo planui įgyvendinti, iš jos įmonė negaus papildomų lėšų, kurias galėtų panaudoti su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai veiklai.

(146)

2013 m. gegužės 14 d. pateiktame informacijos pakete Kipro valdžios institucijos nurodė, kad per tą laiką restruktūrizavimo sąnaudos padidėjo iki maždaug 29,8 mln. EUR. Be to, kaip paaiškinta 115 konstatuojamojoje dalyje, savivaldybėms perduodamų darbuotojų 3,4 mln. EUR atlyginimų skirtumą taip pat reikia įtraukti į restruktūrizavimo sąnaudas, taigi bendra jų suma padidėja iki maždaug 33,2 mln. EUR. Įmonės CKS įnašas išlieka toks pat, taigi, atsižvelgiant į visas padidėjusias restruktūrizavimo sąnaudas, sudaro tik apie 36 % Be to, tame pačiame informacijos pakete Kipro valdžios institucijos pripažįsta, kad esamomis ekonominėmis aplinkybėmis galimybes gauti numatytą paskolą reikia laikyti abejotinomis. Įmonės CKS nuosavas įnašas, kurį sudarytų vien pajamos, gautos pardavus apie 7 mln. EUR vertės žemę, sudarytų tik apie 21 % visų restruktūrizavimo sąnaudų ir, Komisijos nuomone, yra pernelyg mažas, net atsižvelgiant į tai, kad pagalbos gavėja veikia remiamoje vietovėje (21).

V.3.4.5 Visapusiškas plano įgyvendinimas

(147)

Restruktūrizavimo pagalba teikiama su sąlyga, kad bus įgyvendintas restruktūrizavimo planas. Iš tikrųjų Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad jeigu pagalbos gavėja per nurodytą laikotarpį restruktūrizavimo plano neįgyvendins (iki galo arba iš dalies), pagalba bus nutraukta ir įmonė privalės grąžinti jau išmokėtas sumas.

V.3.4.6 Stebėsena ir metinė ataskaita

(148)

Kipro valdžios institucijos įsipareigojo kasmet teikti ataskaitą, kurioje būtų pateikiama gairių 51 punkte reikalaujama informacija.

V.3.4.7 „Vieną ir paskutinį kartą“

(149)

Pagal gaires restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą per dešimt metų.

(150)

Priimant Sprendimą dėl sanavimo pagalbos, Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad įmonė CKS anksčiau negavo jokios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos.

V.3.5 Sanavimo pagalba

(151)

Pagal Sprendimo dėl sanavimo pagalbos 28 dalį Kipro valdžios institucijos įsipareigojo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo leidimo įgyvendinti sanavimo pagalbos priemonę pateikti Komisijai restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad visa paskola buvo grąžinta ir (arba) kad garantija buvo panaikinta (22). Komisija iki šiol negavo tokio Kipro valdžios institucijų pranešimo.

VI. IŠVADA

(152)

Komisija daro išvadą, kad remiantis tuo, kas išdėstyta 132, 142 ir 146 konstatuojamosiose dalyse, restruktūrizavimo pagalba, apie kurią Kipras pranešė 2010 m. lapkričio 3 d., yra nesuderinama su vidaus rinka.

(153)

Komisija prašo, kad Kipras pateiktų įrodymų, kad 1,6 mln. EUR sanavimo pagalba įmonei CKS, kurią Komisija patvirtino 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu, grąžinta, arba pateiktų įmonės CKS likvidavimo planą, kaip nurodyta gairių 27 punkte.

(154)

Komisija nurodo Kiprui susigrąžinti visą įmonei CKS jau suteiktą pagalbą, susijusią su tuo, kad valstybė toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, ir su darbuotojų perdavimu savivaldybėms, ir visą galbūt suteiktą ir Savivaldybių sąjungai dar negrąžintą su 512 850 EUR paskola susijusią pagalbą.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Kipras planuoja suteikti Centrinei Kofino skerdyklai (toliau – įmonė CKS) restruktūrizuoti, yra nesuderinama su vidaus rinka.

Todėl šios pagalbos įgyvendinti negalima.

2 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Kipras informuoja Komisiją, kokių priemonių ėmėsi 1 straipsniui įgyvendinti.

3 straipsnis

1,6 mln. EUR sanavimo pagalba įmonei CKS, kurią Komisija patvirtino 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu, taip pat pagalba, susijusi su tuo, kad valstybė toleravo vėlavimą sumokėti mokėtinas sumas, su darbuotojų perdavimu savivaldybėms ir su 512 850 EUR paskola yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

4 straipsnis

1. Kipras susigrąžina iš pagalbos gavėjos, įmonės CKS, 3 straipsnyje nurodytą valstybės pagalbą.

2. Nuo susigrąžintinų sumų nuo tos dienos, kai pagalbos gavėja jomis pradėjo disponuoti, iki jų faktinio susigrąžinimo dienos skaičiuojamos palūkanos.

3. Palūkanos apskaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (23) V skyrių ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 271/2008 (24), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 794/2004.

4. Nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kipras nutraukia visą 3 straipsnyje nurodytos dar neišmokėtos pagalbos mokėjimą.

5 straipsnis

1. 3 straipsnyje nurodyta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2. Kipras užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.

6 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Kipras pateikia Komisijai tokią informaciją:

a)	nurodo visą sumą (pagrindinę ir susigrąžinimo palūkanas), susigrąžintiną iš pagalbos gavėjos;

b)	išsamų priemonių, kurių imtasi arba planuojama imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašą;

c)	dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjai nurodyta grąžinti pagalbą.

2. Kipras nuolat, tol, kol bus iki galo susigrąžinta 3 straipsnyje nurodytos pagalbos suma, informuoja Komisiją apie tai, kokia pažanga padaryta įgyvendinant nacionalines priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti. Paprastu Komisijos prašymu Kipras nedelsdamas pateikia informaciją apie priemones, kurių jau imtasi ir planuojama imtis šiam sprendimui įvykdyti. Kipras taip pat teikia išsamią informaciją apie pagalbos ir susigrąžinimo palūkanų sumas, jau susigrąžintas iš pagalbos gavėjos.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Kipro Respublikai.

Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 16 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys

(1) OL C 165, 2011 6 7, p. 12.

(2) 2010 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos N 60/10 (OL C 233, 2010 8 28, p. 3).

(3) Žr. 1 išnašą.

(4) 2003 m. sausio 31 d. Oficialiojo leidinio Nr. 3679 I (I) priedas.

(5) Skaičiuojama pagal gyvulių vienetus, kaip apibrėžta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos reikalavimų, taikomų gaminant ir prekiaujant šviežia mėsa (OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64) 4 straipsnio A dalyje.

(6) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(7) Apskaičiuota pagal gyvulių vienetus pagal Direktyvos 64/433/EEB 4 straipsnio A dalį.

Šaltinis: Žemės ūkio, gamtos išteklių ir aplinkos ministerijos Veterinarijos departamentas

(8) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrasis bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(9) 1980 m. rugsėjo 17 d. Teismo sprendimas Philip Morris Holland BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 730/79, Rink. p. 2671, 11 punktas.

(10) Pvz., žr. 2002 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo HAMSA prieš Komisiją, 152/99, Rink. p. II-3049, 156 ir paskesnius punktus.

(11) OL C 273, 1997 9 9, p. 3.

(12) OL C 14, 2008 1 19, p. 6.

(13) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(14) OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

(15) 1961 m. vasario 23 d. Sprendimo Gezamenlijke Steenkolenmijnen in Limburg prieš Aukščiausiąją valdžios instituciją, 30/59, Rink. p. 3, 29 ir 30 punktai; 1999 m. spalio 5 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-251/97, Rink. p. I-6639, 40, 46 ir 47 punktai; 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Comitato Venezia vuole vivere prieš Komisiją, sujungtos bylos C-71/09 P, C-73/09 P ir C-76/09 P, Rink. p. I-0000, 90–96 punktai.

(16) 2004 m. Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairės taikytinos taip, kaip paaiškinta 117–118 konstatuojamosiose dalyse.

(17) OL C 204, 2014 7 1, p. 1.

(18) Komisijos komunikatas „Valstybės pagalba – naujųjų valstybių narių žemės ūkio sektoriuje esamų valstybės pagalbos priemonių skelbimas“ (OL C 147, 2005 6 17, p. 2).

(19) 2007 m. spalio 10 d. Komisijos sprendimas 2008/204/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija suteikė Paštui (La Poste) priskiriamų valstybės tarnautojų pensijų finansavimo būdo reformai vykdyti (OL L 63, 2008 3 7, p. 16).

(20) OL C 249, 2014 7 31, p. 1.

(21) Jeigu Savivaldybių sąjungos paskolai būtų buvę būdingi papildomos pagalbos požymiai (plg. 112 konstatuojamąją dalį) ir ją būtų reikėję pridėti prie restruktūrizavimo sąnaudų, įmonės CKS nuosavas įnašas sudarytų dar mažesnę dalį.

(22) Žr. 1 išnašą.

(23) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

(24) 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr 271/2008 iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 82, 2008 3 25, p. 1).

23.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/61

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2016/645

2016 m. balandžio 22 d.

dėl tam tikrų laikinų apsaugos nuo žvynelinės Bulgarijoje priemonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 3261)

(Tekstas autentiškas tik bulgarų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 92/119/EEB, nustatančią Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (3), ypač į jos 14 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (4), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

žvynelinė – paprastai užkrato pernešėjų perduodama virusinė galvijų liga, dėl kurios netenkama daug žvynelinei imlių gyvūnų ir kuri gali labai greitai plisti, visų pirma perkeliant gyvus žvynelinei imlius gyvūnus ir jų produktus bei prekiaujant tokiais gyvūnais ir jų produktais. Žvynelinė nekelia pavojaus visuomenės sveikatai, nes žmonės negali užsikrėsti šios ligos virusu;

(2)

Direktyvoje 92/119/EEB nustatytos bendrosios tam tikrų gyvūnų ligų, įskaitant žvynelinę, kontrolės priemonės. Joje taip pat nustatytos priemonės, kurių reikia imtis, jei ūkyje įtariama ar patvirtinama žvynelinė. Be kitų priemonių, aplink protrūkio vietovę turi būti nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos ir turi būti imtasi kitų papildomų ligos plitimo kontrolės priemonių. Pagal šias priemones taip pat numatoma skubi vakcinacija kilus žvynelinės protrūkiui;

(3)	Direktyvos 92/119/EEB 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad, jeigu konkrečiame regione epizootinė padėtis yra ypač pavojinga, visos papildomos priemonės, kurių turėtų imtis valstybės narės, patvirtinamos pagal komitologijos procedūrą;

(4)

2016 m. balandžio 12 d. Bulgarija pranešė Komisijai, kad dviejuose galvijų ūkiuose, esančiuose atitinkamai Vodeno ir Černogorovo kaimuose Dimitrovgrado savivaldybėje Chaskovo srityje centrinėje-pietinėje Bulgarijos dalyje, maždaug 80 km nuo sienų su kaimyninėmis šalimis, įtariama žvynelinė. 2016 m. balandžio 13 d. Bulgarija pranešė apie dviejų žvynelinės protrūkių patvirtinimą ir apie dar vieną įtariamą žvynelinės atvejį kaimyninėje Vodeničarovo savivaldybėje Stara Zagoros srityje. 2016 m. balandžio 15 d. Bulgarija patvirtino naujus protrūkius Bialo Pole kaime Stara Zagoros srityje ir Radievo ir Marijno kaimuose Chaskovo srityje;

(5)

Bulgarija ėmėsi priemonių, numatytų Direktyvoje 92/119/EEB, visų pirma nustatė apsaugos ir priežiūros zonas aplink protrūkių vietoves, kaip nustatyta tos direktyvos 10 straipsnyje, be to, apribojo žvynelinei imlių gyvūnų perkėlimą dviejose užkrėstose srityse ir, kaip prevencinę priemonę, kaimyninėse Burgaso, Jambolo, Sliveno, Kerdžalų, Plovdivo, Smoliano, Blagojevgrado, Pazardžiko, Kiustendilo, Perniko, Sofijos srityse ir Sofijos mieste. Intensyvesnė priežiūra vykdoma visoje šalyje;

(6)	dėl rizikos, kad žvynelinės virusas paplis į kitas Bulgarijos vietoves ir kitas valstybes nares, visų pirma prekiaujant gyvais galvijais ir jų genetinės medžiagos produktais, reikėtų kontroliuoti tam tikrų laukinių atrajotojų perkėlimą ir tam tikrų galvijų produktų tiekimą rinkai;

(7)	šiame sprendime turėtų būti vartojamos apibrėžtys, nustatytos Direktyvos 92/119/EEB 2 straipsnyje, Tarybos direktyvos 64/432/EEB (5) 2 straipsnyje ir Tarybos direktyvos 92/65/EEB (6) 2 straipsnyje. Tačiau šiame sprendime taip pat būtina nustatyti tam tikras specifines apibrėžtis;

(8)

reikia apibūdinti Bulgarijos teritorijos dalį, kuri laikoma neužkrėsta žvyneline ir kuriai netaikomi apribojimai, numatyti Tarybos direktyvoje 92/119/EEB ir šiame sprendime. Todėl, atsižvelgiant į žvynelinės plitimo rizikos lygį, šio sprendimo priede reikia nustatyti zoną, kuriai tie apribojimai taikomi. Šios apribojimų taikymo zonos geografinės ribos turėtų būti pagrįstos rizika, galimo sąlyčio su užkrėstu ūkiu tyrimo rezultatais, galimu užkrato pernešėjų poveikiu ir galimybe taikyti pakankamas žvynelinei imlių rūšių gyvūnų ir iš šių gyvūnų gautų produktų perkėlimo kontrolės priemones. Į šią apribojimų taikymo zoną turėtų būti įtrauktos visos apsaugos ir priežiūros zonos, nustatytos pagal Direktyvą 92/119/EEB. Pagal Bulgarijos pateiktą informaciją, visa Bulgarijos Chaskovo ir Stara Zagoros sričių teritorija turėtų būti laikoma šio sprendimo priede nustatyta apribojimų taikymo zona;

(9)

taip pat reikia nustatyti tam tikrus žvynelinei imlių rūšių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų išvežimo iš apribojimų taikymo zonos, kuri turi būti nustatyta šio sprendimo priede, apribojimus ir tam tikrų gyvūninių produktų ir gyvūninių šalutinių produktų iš šios apribojimų taikymo zonos tiekimo rinkai apribojimus;

(10)

skirtingos prekės kelia skirtingo lygio žvynelinės plitimo riziką. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės (7) nurodyta, kad perkeliant gyvus galvijus, galvijų spermą ir žaliamines užkrėstų galvijų odas kyla didesnė užkrėtimo ir jos padarinių rizika nei perkeliant kitus produktus, pavyzdžiui, galvijų pieną ir pieno produktus, apdorotas odas ar šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kai trūksta mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų apie jų poveikį perduodant ligą. Todėl šiuo sprendimu nustatomos priemonės turėtų būti subalansuotos ir proporcingos keliamai rizikai;

(11)

siekiant neleisti plisti žvynelinei, turėtų būti draudžiama perkelti gyvus galvijus iš apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje, kuri turi būti nustatyta šio sprendimo priede. Remiantis EFSA moksline nuomone dėl žvynelinės ir Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), laukiniai gyvūnai, tai yra, tam tikri egzotiniai laukiniai atrajotojai, gali turėti poveikio perduodant žvynelinę, ypač Afrikoje, kur ši liga yra endeminė. Todėl laukiniams atrajotojams taip pat turėtų būti taikomos tam tikros prevencinės priemonės. Kadangi Sąjungos teisės aktuose konkretesnių taisyklių nenustatyta, šioms reikmėms reikėtų taikyti atitinkamus tarptautinius standartus, nustatytus OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekse (8);

(12)

kadangi Bulgarija paprašė, kad išimties tvarka nebūtų draudžiama išvežti galvijus iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir priežiūros zonų ribų, tiesiogiai skersti, o tokia išimtis numatyta OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 11.11.5 straipsnyje, tikslinga tam tikromis sąlygomis leisti išvežti tokias siuntas;

(13)

taip pat negalima atmesti galimybės, kad žvynelinė gali būti perduodama per galvijų spermą ir embrionus. Todėl reikėtų nustatyti tam tikras su šiomis prekėmis susijusias apsaugos priemones. Kadangi Sąjungos lygmens standartų nėra, šioms reikmėms taip pat reikėtų taikyti EFSA mokslinę nuomonę dėl žvynelinės ir atitinkamas OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso rekomendacijas;

(14)

remiantis EFSA moksline nuomone dėl žvynelinės, bandymais įrodyta, kad žvynelinės virusas gali būti perduodamas per spermą, kergiant gyvūnus natūraliai arba apvaisinant dirbtinai, ir iš bandomųjų užkrėstų bulių spermos galima išskirti žvynelinės virusą. Todėl reikėtų uždrausti rinkti ir naudoti apribojimų taikymo zonos kilmės galvijų spermą;

(15)

OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 4.7.14 straipsnyje nurodyta, kad remiantis Tarptautinės embrionų perkėlimo tarnybos parengtu vadovu žvynelinė priskiriama 4 kategorijos ligoms arba užkratams, t. y. ligoms arba užkratams, „dėl kurių tyrimai atlikti arba atliekami, ir tai reiškia, kad dar nėra galimybių padaryti išvadų dėl perdavimo rizikos lygio, arba kad perkeliant embrionus vis dėlto gali kilti pakankama rizika, net jei embrionai nuo paėmimo iki perkėlimo tvarkyti tinkamai, remiantis minėtuoju vadovu“. Todėl reikėtų uždrausti rinkti ir naudoti apribojimų taikymo zonos kilmės galvijų embrionus;

(16)

nėra mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų, kad žvynelinės virusas galėtų būti perduodamas žvynelinei imlių rūšių gyvūnams per šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ar mėsos produktus. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės nurodyta, kad žvynelinės virusas gali išlikti mėsoje nenustatytą laikotarpį, tačiau dėl Sąjungoje galiojančio draudimo šerti atrajotojus atrajotojų baltymais nėra tikėtina, kad mėsoje esantis žvynelinės virusas būtų perduodamas oraliniu būdu. Siekiant išvengti bet kokios žvynelinės plitimo rizikos, apribojimų taikymo zonos, kuri nustatoma šio sprendimo priede, kilmės galvijų šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus turėtų būti leidžiama tiekti rinkai tik jei ta šviežia mėsa yra galvijų, laikytų neužkrėstuose ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir priežiūros zonų ribų. Tokia mėsa turėtų būti tiekiama rinkai tik Bulgarijos teritorijoje;

(17)

be to, tam tikromis sąlygomis turėtų būti leidžiama išvežti gyvūnų, laikytų ir paskerstų už apribojimų taikymo zonos ribų, šviežios mėsos ir tokios mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (9) I priedo 7.1 punkte, ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.9 punkte, kurie buvo apdoroti vienu iš būdų, nustatytų Komisijos sprendimo 2007/777/EB (10) II priedo 4 dalyje, perdirbtų įmonėse, esančiose apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir priežiūros zonų ribų, siuntas;

(18)	gyvūnams šerti naudojamas priešpienis, pienas ir pieno produktai gali turėti didelio poveikio žvynelinės plitimui, visų pirma tais atvejais, jei priešpienis, pienas ir pieno produktai nepakankamai termiškai apdoroti ar raugti, kad žvynelinės virusas taptų nebeaktyvus;

(19)

savo mokslinėje nuomonėje dėl gyvūnų sveikatos rizikos, kylančios šeriant gyvūnus visiškai paruoštais vartoti pieno produktais jų papildomai neapdorojus (11), EFSA nurodo konkretesnius metodus, kuriais galima sumažinti žvynelinės plitimo per pieną ir pieno produktus riziką. Todėl tam tikromis sąlygomis turėtų būti leidžiama tiekti rinkai gyvūnų, laikytų apribojimų taikymo zonoje, pieną ir pieno produktus, skirtus žmonėms vartoti, ir išvežti jų siuntas;

(20)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (12) nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (13) įgyvendinimo taisyklės, kaip antai šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių saugaus perdirbimo reikalavimai. Siekiant neleisti plisti žvynelinei, turėtų būti draudžiama tiekti rinkai neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus. Kai šiame sprendime kalbama apie perdirbtus šalutinius gyvūninius produktus, turimi omenyje Reglamente (ES) Nr. 142/2011 nustatyti gyvūnų sveikatos standartai;

(21)

Direktyvos 92/119/EEB 19 straipsnyje numatyta, kad žvynelinės protrūkio atveju gyvūnus galima vakcinuoti nuo šios ligos. Bulgarija neatmetė galimybės vykdyti skubią vakcinaciją nuo žvynelinės. Rizika, kad ši liga išplis nuo vakcinuotų gyvūnų ir jų produktų, skiriasi nuo nevakcinuotų ir galbūt inkubacijos laikotarpyje esančių gyvūnų keliamos rizikos. Todėl būtina nustatyti vakcinuotų galvijų perkėlimo ir iš tokių gyvūnų gautų produktų tiekimo rinkai sąlygas;

(22)

mokslinių žinių apie žvynelinę nepakanka. vakcinuoti galvijai yra apsaugoti nuo klinikinių šios ligos požymių, bet nebūtinai apsaugoti nuo infekcijos ir ne visi vakcinuoti gyvūnai įgyja apsauginį imunitetą. Todėl tokius galvijus praėjus bent 28 dienoms po vakcinacijos turėtų būti leidžiama vežti tiesiai į Bulgarijos teritorijoje esančias skerdyklas iš karto skersti;

(23)

taigi, šviežia mėsa ir jos pusgaminiai bei mėsos produktai, apdoroti konkrečiai nenurodytu būdu, gali kelti didelę žvynelinės plitimo riziką. Todėl tikslinga apriboti galvijų ir žvynelinei imlių laukinių atrajotojų šviežios mėsos ir jos pusgaminių bei mėsos produktų tiekimą rinkai Bulgarijos teritorijoje, su sąlyga, kad tokios prekės yra pažymėtos specialiu ženklu, kuris negali būti ovalus ir kurio negalima supainioti su šviežios mėsos sveikumo ženklu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004 (14) I priedo I skirsnio III skyriuje, ir mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš galvijienos arba kurių sudėtyje jos yra, identifikavimo ženklu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje;

(24)

mėsos produktus apdorojus konkrečiai nurodytu būdu hermetiškai užsandarintoje talpykloje pasiekiant ne mažesnę kaip trys Fo vertę, o pieną ir pieno produktus apdorojus Tarybos direktyvos 2003/85/EB (15) IX priedo A dalies 1.1–1.5 punktuose apibūdintu būdu, žvynelinės virusas tokiuose žmonėms vartoti skirtuose produktuose yra pakankamai nukenksminamas, todėl tokius mėsos produktus ir tokį pieną ir pieno produktus turėtų būti leidžiama tiekti rinkai visoje Bulgarijos teritorijoje ir kitose valstybėse narėse ir siųsti į trečiąsias šalis;

(25)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame sprendime nustatomos su žvynelinės protrūkiu Bulgarijoje susijusios apsaugos priemonės ir papildomos priemonės, kurių turi imtis susijusios valstybės narės pagal Direktyvą 92/119/EEB.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos atitinkamai Direktyvos 64/432/EEB, 92/65/EEB ir 92/119/EEB 2 straipsnyje.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a) galvijai- Bos taurus, Bos indicus, Bison bison ir Bubalus bubalis rūšių atrajotojai;

b) apribojimų taikymo zona- šio sprendimo priede nurodyta valstybės narės teritorijos dalis, į kurią įtraukta vietovė, kurioje patvirtintas žvynelinės užkratas, ir visos apsaugos ir priežiūros zonos, nustatytos pagal Direktyvos 92/119/EEB 10 straipsnį;

c) nelaisvėje laikomi laukiniai atrajotojai- porakanopių (Artiodactyla) būrio atrajotojų (Ruminantia) pobūrio gyvūnai, kurių fenotipui žmogaus atranka neturėjo didelio poveikio, tačiau kurie gyvena tiesiogiai žmogaus prižiūrimi ar kontroliuojami, taip pat zoologijos sodų gyvūnai;

d) laukiniai atrajotojai- porakanopių (Artiodactyla) būrio atrajotojų (Ruminantia) pobūrio gyvūnai, kurių fenotipui žmogaus atranka neturėjo poveikio ir kurie gyvena žmogaus tiesiogiai neprižiūrimi ar nekontroliuojami;

e) mėsos produktai- mėsos produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.1 punkte, ir apdoroti skrandžiai, pūslės bei žarnos, apibrėžti to priedo 7.9 punkte, kurie buvo apdoroti vienu iš būdų, nustatytų Sprendimo 2007/777/EB II priedo 4 dalyje.

3 straipsnis

Draudimas perkelti ir išvežti tam tikrus gyvūnus ir jų spermą bei embrionus, ir tiekti rinkai tam tikrus gyvūninius produktus ir šalutinius gyvūninius produktus

1. Bulgarija iš apribojimų taikymo zonos į kitas Bulgarijos dalis, kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis uždraudžia išvežti šias prekes:

a)	galvijus ir nelaisvėje laikomus laukinius atrajotojus;

b)	galvijų spermą, kiaušialąstes ir embrionus.

2. Bulgarija uždraudžia tiekti rinkai už apribojimų taikymo zonos ribų ir į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis išvežti toliau nurodytas prekes, gautas iš galvijų ir laukinių atrajotojų, laikytų arba sumedžiotų apribojimų taikymo zonoje:

a)	šviežią mėsą ir jos pusgaminius ir mėsos produktus;

b)	galvijų priešpienį, pieną ir pieno produktus;

c)	žaliamines odas, išskyrus apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priedo 28 ir 29 punktuose;

d)	neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus, išskyrus skirtus ir siunčiamus oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai šalinti arba perdirbti Bulgarijos teritorijoje esančioje patvirtintoje įmonėje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

4 straipsnis

Nuo draudimo išvežti galvijus ir nelaisvėje laikomus laukinius atrajotojus tiesiogiai skersti ir tokių gyvūnų šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus nukrypti leidžianti nuostata

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti išvežti galvijus ir nelaisvėje laikomus laukinius atrajotojus iš apribojimų taikymo zonoje esančių ūkių į kitose Bulgarijos teritorijos dalyse esančias skerdyklas, jei:

a)	gyvūnai nuo gimimo arba pastarąsias 28 dienas buvo laikomi ūkyje, kuriame per tą laikotarpį oficialiai nepranešta apie nė vieną žvynelinės atvejį;

b)	gyvūnai juos kraunant kliniškai patikrinti ir nenustatyta jokių klinikinių žvynelinės požymių;

c)	gyvūnai vežami tiesiai į skerdyklą iš karto skersti, nesustojant ar jų neiškraunant;

d)	skerdykla yra kompetentingos institucijos paskirta šiam tikslui;

e)	už vežimą atsakinga kompetentinga institucija privalo iš anksto informuoti už skerdyklą atsakingą kompetentingą instituciją apie ketinimą išvežti gyvūnus, o ši praneša už vežimą atsakingai kompetentingai institucijai apie jų atvežimą;

f)	atvežti į skerdyklą gyvūnai laikomi ir skerdžiami atskirai nuo kitų gyvūnų per mažiau nei 36 valandas;

gyvūnai, kuriuos ketinama perkelti:

nebuvo vakcinuoti nuo žvynelinės ir buvo laikomi ūkiuose:

—	kuriuose vakcinacija nebuvo atlikta ir kurie yra už apsaugos ir priežiūros zonų ribų, arba

—	kuriuose vakcinacija buvo atlikta ir kurie yra už apsaugos ir priežiūros zonų ribų, ir praėjo ne mažiau kaip 7 dienų laukimo po vakcinacijos bandoje laikotarpis, arba

—	kurie yra priežiūros zonoje, kuri buvo stebima ilgiau kaip 30 dienų, atsižvelgiant į naujus ligos atvejus, kaip nurodyta Direktyvos 92/119/EEB 13 straipsnyje, arba

ii)	buvo vakcinuoti nuo žvynelinės likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki perkėlimo dienos ir yra kilę iš ūkio, kuriame visi žvynelinei imlūs gyvūnai buvo vakcinuoti ne mažiau kaip 28 dienos iki numatomo perkėlimo dienos.

2. Galvijai ir nelaisvėje laikomi laukiniai atrajotojai išvežami pagal 1 dalį tik jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	prieš pakraunant šiuos gyvūnus ir juos iškrovus transporto priemonės tinkamai išvalomos ir dezinfekuojamos pagal 9 straipsnį;

b)	prieš vežimą ir vežant gyvūnus jie apsaugomi nuo užraktus pernešančių vabzdžių.

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų šviežia mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai būtų tiekiami rinkai laikantis 5 ir 6 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

5 straipsnis

Nuo draudimo tiekti rinkai galvijų ir laukinių atrajotojų šviežią mėsą ir mėsos pusgaminius nukrypti leidžianti nuostata

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nustatytų draudimų, kompetentinga institucija gali leisti tiekti rinkai Bulgarijoje už apribojimų taikymo zonos ribų šviežią mėsą, išskyrus subproduktus, išskyrus kepenis, ir tos mėsos pusgaminius, taip pat žaliamines odas, gautus iš galvijų ir laukinių atrajotojų:

a)	laikytų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, kuriems netaikyti apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB, arba

b)	paskerstų arba sumedžiotų iki 2016 m. balandžio 13 d., arba

c)	nurodytų 4 straipsnio 1 dalyje.

2. Kompetentinga institucija leidžia išvežti į kitas valstybes nares arba trečiąsias šalis galvijų, laikytų ir paskerstų už apribojimų taikymo zonos ribų, šviežios mėsos ir tokios šviežios mėsos pusgaminių siuntas tik jei tokia mėsa ir mėsos pusgaminiai buvo pagaminti, laikyti ir tvarkomi nesiliečiant su mėsa ir mėsos pusgaminiais, kurių neleidžiama siųsti į kitas valstybes nares pagal 3 straipsnio 2 dalies a punktą, ir prie siuntų į kitas valstybes nares pridedamas oficialus veterinarijos sertifikatas, atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 599/2004 (16) priede pateiktą pavyzdį, kurio II dalyje pateikiamas šis patvirtinimas:

„Šviežia mėsa ar mėsos pusgaminiai tenkina 2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/645 dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Bulgarijoje priemonių.“.

6 straipsnis

Nuo draudimo tiekti rinkai galvijų arba laukinių atrajotojų mėsos produktus arba mėsos produktus, kurių sudėtyje yra galvijų arba laukinių atrajotojų mėsos, nukrypti leidžianti nuostata

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti tiekti rinkai mėsos produktus, pagamintus apribojimų taikymo zonoje iš šviežios mėsos, gautos iš galvijų ir laukinių atrajotojų:

a)	laikytų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, kuriems netaikomi apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB,

b)	paskerstų arba sumedžiotų iki 2016 m. balandžio 13 d., arba

c)	nurodytų 4 straipsnio 1 dalyje, arba

d)	laikytų ir paskerstų už apribojimų taikymo zonos ribų.

2. Kompetentinga institucija 1 dalyje nurodytus mėsos produktus, tenkinančius tos dalies a, b arba c punktų sąlygas, leidžia tiekti rinkai tik Bulgarijos teritorijoje, jei tie mėsos produktai apdoroti konkrečiai nenurodytu būdu, kuriuo užtikrinama, kad prapjovus juos nebematyti šviežios mėsos požymių.

Kompetentinga institucija užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodyti mėsos produktai nebūtų išvežami į kitas valstybes nares ar į trečiąsias šalis.

3. Kompetentinga institucija leidžia išvežti į kitas valstybes nares arba į trečiąsias šalis mėsos produktų, pagamintų iš 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų gyvūnų šviežios mėsos, siuntas tik jei mėsos produktai apdoroti konkrečiai nurodytu būdu, nustatytu Sprendimo 2007/777/EB II priedo 4 dalies B punkte, hermetiškai užsandarintose talpyklose pasiekiant ne mažesnę kaip trys Fo vertę, ir prie siuntų į kitas valstybes nares pridedamas oficialus veterinarijos sertifikatas, atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 599/2004 priede pateiktą pavyzdį, kurio II dalyje pateikiamas šis patvirtinimas:

„Mėsos produktai tenkina 2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/645 dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Bulgarijoje priemonių.“.

4. Kompetentinga institucija leidžia išvežti į kitas valstybes nares arba trečiąsias šalis mėsos produktų, pagamintų iš 1 dalies d punkte nurodytų gyvūnų šviežios mėsos, siuntas tik jei mėsos produktai apdoroti bent konkrečiai nenurodytu būdu, nustatytu Sprendimo 2007/777/EB II priedo 4 dalies A punkte, kuriuo užtikrinama, kad prapjovus mėsos produktus nebematyti šviežios mėsos požymių, ir prie siuntų į kitas valstybes nares pridedamas oficialus veterinarijos sertifikatas, atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 599/2004 priede pateiktą pavyzdį, kurio II dalyje pateikiamas šis patvirtinimas:

„Mėsos produktai tenkina 2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/645 dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Bulgarijoje priemonių.“.

7 straipsnis

Nuo draudimo išvežti ir tiekti rinkai pieną ir pieno produktus nukrypti leidžianti nuostata

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti tiekti rinkai galvijų, laikomų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, pieną, skirtą žmonėms vartoti, ir tokio pieno produktus, jei tas pienas ir pieno produktai apdoroti Direktyvos 2003/85/EB IX priedo A dalies 1.1–1.5 punktuose apibūdintu būdu.

2. Kompetentinga institucija leidžia išvežti į kitas valstybes nares arba trečiąsias šalis galvijų, laikomų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, pieno ir pieno produktų siuntas tik jei pienas ir pieno produktai, skirti žmonėms vartoti, apdoroti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu ir prie siuntų į kitas valstybes nares pridedamas oficialus veterinarijos sertifikatas, atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 599/2004 priede pateiktą pavyzdį, kurio II dalyje pateikiamas šis patvirtinimas:

„Pienas ir pieno produktai tenkina 2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/645 dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Bulgarijoje priemonių.“.

8 straipsnis

Šviežios mėsos, mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, nurodytų atitinkamai 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje, specialūs ženklai

Bulgarija užtikrina, kad šviežia mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, nurodyti 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje, būtų paženklinti specialiu sveikumo ženklu ar identifikavimo ženklu, kuris nėra ovalus ir kurio negalima supainioti su:

a)	šviežiai mėsai ženklinti skirtu sveikumo ženklu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje;

b)	mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš galvijienos arba kurių sudėtyje jos yra, identifikavimo ženklu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje.

9 straipsnis

Su transporto priemonėmis, valymu ir dezinfekavimu susiję reikalavimai

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad bet kokios transporto priemonės, turėjusios sąlytį su žvynelinei imlių rūšių gyvūnais apribojimų taikymo zonoje ir ketinančios iš tos zonos išvykti, operatorius ar vairuotojas pateiktų įrodymų, kad po paskutinio sąlyčio su gyvūnais ta transporto priemonė buvo išvalyta ir dezinfekuota taip, kad žvynelinės virusas taptų nebeaktyvus.

2. Kompetentinga institucija nustato, kokią informaciją galvijų transporto priemonės operatorius ar vairuotojas turi pateikti, kad įrodytų, kad būtinojo valymo ir dezinfekavimo reikalavimas įvykdytas.

10 straipsnis

Informavimo reikalavimai

Bulgarija Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie žvynelinės stebėjimo apribojimų taikymo zonoje rezultatus.

11 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas iki 2016 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Bulgarijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 22 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 62, 1993 3 15, p. 69.

(4) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(5) 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64).

(6) 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(7) EFSA Journal 2015;13(1):3986 [p. 73].

(8) 24-oji redakcija (2015 m.).

(9) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(10) 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/777/EB, nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinantis Sprendimą 2005/432/EB (OL L 312, 2007 11 30, p. 49).

(11) EFSA Journal (2006) 347, p. 1.

(12) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(13) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(14) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

(15) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinanti Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/46/EEB (OL L 306, 2003 11 22, p. 1).

(16) 2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 599/2004 dėl Bendrijos vidaus prekybos gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais suderinto sertifikato pavyzdžio ir patikrinimo ataskaitos patvirtinimo (OL L 94, 2004 3 31, p. 44).

PRIEDAS

APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONA, NURODYTA 2 STRAIPSNIO ANTROS PASTRAIPOS b PUNKTE

Šios Bulgarijos sritys:

—	Chaskovo sritis

—	Stara Zagoros sritis

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 108

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	59 tomas 2016m. balandžio 23d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/635, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2870/2000 priedo nuostatos dėl spiritinių gėrimų analizės tam tikrų etaloninių metodų	1
	*	2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/636, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 panaikinamas veikliosios medžiagos Z,Z,Z,Z-7,13,16,19-dokozatetraen-1-il-izobutirato patvirtinimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 ( 1 )	22
	*	2016 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/637, kuriuo dėl tam tikrų kvapiųjų medžiagų išbraukimo iš Sąjungos sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 I priedas ( 1 )	24
	*	2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/638, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 panaikinamas veikliosios medžiagos Z-13-heksadecen-11-in-1-il-acetato patvirtinimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 ( 1 )	28
		2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/639, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	30
		SPRENDIMAI
	*	2016 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2016/640, kuriuo skiriami penki Audito Rūmų nariai	32
	*	2016 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2016/641, kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlytas narys	33
	*	2016 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/642, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Rumunijos pasiūlytas narys ir Rumunijos pasiūlytas pakaitinis narys	34
	*	2016 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/643, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Italijos Respublikos pasiūlytas narys	35
	*	2015 m. sausio 16 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/644 dėl valstybės pagalbos Nr. SA 31855 (11/C, ex N 503/10), kurią Kipras planuoja suteikti Centrinei Kofino skerdyklai restruktūrizuoti (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 58)	36
	*	2016 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/645 dėl tam tikrų laikinų apsaugos nuo žvynelinės Bulgarijoje priemonių (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 3261) ( 1 )	61

„05.121	2,6,6-trimetil-1-cikloheksen-1-karboksaldehidas	432-25-7	979	2133	2	EFSA
09.272	Mirtenilformiatas	72928-52-0	983	10858	2	EFSA
09.899	Mirtenil-2-metilbutiratas	138530-44-6			2	EFSA
09.900	Mirtenil-3-metilbutiratas	33900-84-4			2	EFSA“

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	275,5
	MA	97,8
	TR	108,9
	ZZ	160,7
0707 00 05	MA	81,5
	TR	107,2
	ZZ	94,4
0709 93 10	MA	99,6
	TR	128,0
	ZZ	113,8
0805 10 20	CR	66,6
	EG	50,0
	IL	79,4
	MA	60,7
	TR	39,9
	ZZ	59,3
0805 50 10	MA	132,7
0805 50 10	ZZ	132,7
0808 10 80	AR	86,1
	BR	101,0
	CL	115,8
	CN	90,8
	NZ	159,8
	US	177,1
	ZA	85,2
	ZZ	116,5
0808 30 90	AR	128,4
	CL	110,9
	CN	90,6
	ZA	109,5
	ZZ	109,9


	(1) Tekstas svarbus EEE