(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1178/2011 (2) nustatytos tam tikrais orlaiviais skraidantiems pilotams ir su tų pilotų mokymu, egzaminavimu ir tikrinimu susijusiems imituojamo skrydžio treniruokliams, asmenims ir organizacijoms taikomos sąlygos;

(2)

į tą reglamentą būtina įrašyti papildomus reikalavimus dėl pilotų mokymo, egzaminavimo ir periodinio tikrinimo, taikytinus pilotams, kurie skraido pagal nustatytų charakteristikų navigacijos (angl. PBN, performance-based navigation) procedūras, todėl jų turima skrydžio pagal prietaisus kvalifikacija (angl. IR, instrument rating) turi būti papildyta PBN teisių patvirtinimu. Dėl PBN patvirtinimo kompetentingai institucijai neturėtų tekti papildomos administracinės naštos;

(3)

turėtų būti laikoma, kad IR kvalifikaciją turintys pilotai, kurie pagal taikomus nacionalinės teisės ar kitokius reikalavimus įgijo su PBN skrydžiais susijusių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių iki šio reglamento taikymo pradžios, papildomus reikalavimus įvykdė, jeigu jie kompetentingai institucijai gali deramai įrodyti, kad taip įgytos jų žinios ir įgūdžiai yra lygiaverčiai žinioms ir įgūdžiams, kurie įgyjami baigus šiame reglamente numatytus kursus ir mokymą. Kompetentingų institucijų sprendimai dėl tokių žinių ir įgūdžių lygiavertiškumo turėtų būti grindžiami objektyvia informacija ir kriterijais;

(4)

ne visi pilotai (ypač bendrosios aviacijos sektoriaus) skraido pagal PBN procedūras, nes, pavyzdžiui, jų orlaiviuose arba vietos aerodrome gali būti neįrengta toms procedūroms reikalinga sertifikuota įranga. Todėl kol kas tokiems pilotams su PBN susijęs papildomas mokymas ir patikrinimai gali būti nereikalingi. Atsižvelgiant į PBN įrangos naudojimo ir procedūrų taikymo visoje Sąjungoje mastą, šiame reglamente turėtų būti numatytas pagrįstas laikotarpis, kuriam pasibaigus minėtiems pilotams bus pradėti taikyti papildomi su PBN susijusio pilotų mokymo, egzaminavimo ir periodinio tikrinimo reikalavimai;

(5)

laikotarpis, kuriuo valstybės narės gali nuspręsti Reglamento (EB) Nr. 1178/2011 nuostatų savo teritorijoje netaikyti trečiosios šalies išduotą licenciją ir susijusį sveikatos pažymėjimą turintiems pilotams, vykdantiems nekomercinius skrydžius tam tikrais orlaiviais, turėtų būti pratęstas, nes Sąjunga su tam tikromis trečiosiomis šalimis šiuo metu derasi, kad būtų sudarytos palankesnės tokių licencijų ir sveikatos pažymėjimų keitimo sąlygos. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybė narė priima arba yra priėmusi tokį sprendimą, ji tą sprendimą turėtų tinkamai paskelbti, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų su tuo sprendimu susipažinti ir būtų užtikrina atitiktis skaidrumo ir teisinio tikrumo reikalavimams;

(6)

į Reglamentą (ES) Nr. 1178/2011 taip pat turėtų būti įtraukti papildomi reikalavimai dėl lakūnų bandytojų teisių, kad šie pilotai tam tikrus skrydžius orlaiviu galėtų vykdyti neturėdami atitinkamos klasės ar tipo kvalifikacijos;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 1178/2011 numatyta, kad daugianarės įgulos piloto licencijai (angl. MPL, multi-pilot licence) gauti skirtą mokymą turi organizuoti tik patvirtinta mokymo organizacija, priklausanti oro transporto operatoriui. Be to, tame reglamente numatyta, kad MPL turėtojas gali naudotis MPL teisėmis tik jei yra baigęs to paties operatoriaus rengiamą keitimo kursą. Pasitaiko atvejų, kai dėl operatoriaus kaltės kai kurie MPL turėtojai negali baigti to operatoriaus organizuojamo keitimo kurso ir todėl negali dirbti nei tam, nei kitam operatoriui. Apribojimas naudotis MPL teisėmis kitur lemia tai, kad tie MPL turėtojai atsiduria nepalankioje padėtyje, nors tai nėra pagrįsta saugos priežastimis. Operatorių pakeitę pilotai privalo baigti naujo operatoriaus organizuojamą keitimo kursą, nors ir yra baigę ankstesnio operatoriaus organizuotą keitimo kursą. Be to, operatoriaus organizuojamas keitimo kursas turi būti toks, kad jame būtų deramai atsižvelgta į pilotų, kurie ateina dirbti tam operatoriui, patirtį. Todėl tą apribojimą būtina panaikinti. Tokiu būdu MPL reikalavimai bus taip pat suderinti su ICAO standartais;

(8)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1178/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame reglamente numatytos priemonės yra pagrįstos nuomone (3), kurią Europos aviacijos saugos agentūra pateikė pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 17 straipsnio 2 dalies b punktą ir 19 straipsnio 1 dalį;

(10)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

1.

Įterpiamas 4a straipsnis:

2.

10a straipsnis papildomas 5 dalimi:

3.

12 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4.

I ir VII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito, ir dėl to nustatyta perviršinio deficito procedūra. Stabilumo ir augimo pakte, pagal kurio korekcinę dalį įgyvendinama perviršinio deficito procedūra, numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie tvirtos biudžeto būklės atsižvelgiant į ekonominę situaciją;

(2)

2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Graikijoje susidaręs perviršinis deficitas;

(3)

2010 m. gegužės 10 d. pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį ir 136 straipsnį Taryba priėmė Graikijai skirtą Sprendimą 2010/320/ES (2), kuriuo siekiama sugriežtinti ir sustiprinti fiskalinę priežiūrą bei įspėti Graikiją imtis deficito mažinimo priemonių, kaip manoma, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti ne vėliau kaip iki 2014 m. termino. Taryba nustatė perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą – 2014 m. ir metinius valdžios sektoriaus deficito tikslus;

(4)

Tarybos sprendimas Nr. 2010/320/ES buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Kadangi reikėjo padaryti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo 2011 m. liepos 12 d. jis išdėstytas nauja redakcija Tarybos sprendime 2011/734/ES (3). Vėliau, nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. gruodžio mėn., tas sprendimas buvo keletą kartų iš esmės pakeistas (4);

(5)

labai pablogėjus Graikijos finansinei padėčiai, euro zonos valstybės narės nusprendė kartu su Tarptautinio valiutos fondo suteikta daugiašale pagalba suteikti jai paramą stabilumui užtikrinti, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas visoje euro zonoje. Nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2015 m. birželio mėn. euro zonos valstybės narės paramą teikė per dvišalę Graikijos paskolų priemonę ir kaip Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) paskolą. Kreditorių parama buvo teikiama nustačius išsamias politikos sąlygas, įskaitant reikalavimą, kad Graikija laikytųsi Tarybos sprendimo 2011/734/ES ir vėlesnių jo pakeitimų;

(6)

2015 m. liepos 8 d. Graikija paprašė finansinės pagalbos pagal Europos stabilumo mechanizmą (toliau – ESM) trejų metų paskolos forma, ir 2015 m. liepos 12 d. buvo pasiektas principinis susitarimas dėl 86 000 mln. EUR paskolos suteikimo Graikijai. Liepos 17 d. ESM valdytojų taryba pavedė Europos Komisijai kartu su Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu vesti derybas dėl susitarimo memorandumo, kuriame išdėstytos politikos sąlygos dėl 2015–2018 m. finansinės pagalbos programos pagal ESM sutarties 13 straipsnio 3 dalį;

(7)

vadovaujantis 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (5), ypač jo 7 straipsniu, valstybė narė, ESM prašanti skirti finansinę pagalbą, turi parengti makroekonominio koregavimo programą (toliau – programa) Tarybai tvirtinti. Tokia programa turėtų būti užtikrinta, kad būtų priimtas reformų, reikalingų viešųjų finansų tvarumui didinti ir reglamentavimo aplinkai gerinti, rinkinys;

(8)

Graikijos parengta programa buvo patvirtinta Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/544 (6);

(9)

Reglamento (ES) Nr. 472/2013 10 straipsnio 2 dalies b punkte taip pat nustatyta, kad, jei valstybei narei, kuriai pagal to reglamento 7 straipsnį taikoma makroekonominio koregavimo programa, yra taikomas ir sprendimas pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį dėl perviršinio deficito padėties ištaisymo, metiniai biudžeto tikslai jos makroekonominio koregavimo programoje integruojami į sprendimą įspėti pagal 1997 m. liepos 7 d. Reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (7) 5 straipsnio 1 dalį; be to, makroekonominio koregavimo programoje nurodytos priemonės tiems tikslams pasiekti taip pat integruojamos į sprendimą įspėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1 dalį. Reglamento (ES) Nr. 472/2013 10 straipsnio 2 dalies a punkte taip pat nustatyta, kad valstybei narei netaikoma pareiga pateikti ataskaitas pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1 dalį. Galiausiai Reglamento (ES) Nr. 472/2013 10 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad stebėsena vykdoma, kaip numatyta to reglamento 7 straipsnio 4 dalyje, ir valstybei narei netaikoma stebėsena pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 10 straipsnio 1 dalį ir 10a straipsnį, taip pat stebėsena, kuria grindžiamas bet koks sprendimas pagal to reglamento 6 straipsnio 2 dalį;

(10)

pagal dabartines prognozes ekonominė veikla Graikijoje bus daug silpnesnė nei tikėtasi, kai 2012 m. gruodžio mėn. buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Tarybos sprendimas 2011/734/ES. Numatoma, kad 2015 m. ir 2016 m. realusis ir nominalusis BVP bus daug žemesnio lygio, negu buvo numatyta Komisijos 2015 m. pavasario prognozėje ir tai lėmė netikrumas dėl politikos, nepakankamas reformų įgyvendinimas, valdžios sektoriaus pajamų trūkumas, neveikiantys bankai ir kapitalo kontrolės priemonių nustatymas. 2015 m. rugpjūčio mėn. Komisija atnaujino BVP augimo prognozę, kad pagrįstų derybas dėl susitarimo memorandumo, reikalingo rengiant ESM programą. Pagal šią prognozę numatoma, kad 2015–2016 m. realusis BVP sumažės atitinkamai 2,3 % ir 1,3 % (palyginti su teigiamu 0,5 % ir 2,9 % augimu, 2015 m. pavasario prognozėje numatytu atitinkamiems metams), prieš pradėdamas didėti 2017 m. iki 2,7 %, o 2018 m. – iki 3,1 %. Šis ryškus ekonominio scenarijaus 2015–2016 m. pablogėjimas reiškia ir atitinkamą viešųjų finansų perspektyvos pablogėjimą nepakeitus politikos;

(11)

apskaičiuota, kad Graikija pagerino struktūrinį deficitą 16 procentinių punktų BVP: nuo 15,2 % deficito 2009 m. iki apskaičiuoto 1 % pertekliaus 2014 m., taip užtikrindama struktūrinio balanso pagerėjimą 2009–2014 m., kuris yra gerokai didesnis už reikalavimą pagerinti bent 10 procentinių punktų BVP per Tarybos rekomenduotą laikotarpį. 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 3,5 % BVP, o tai neviršija 2014 metams Tarybos sprendime nustatytos 4,5 % BVP valdžios sektoriaus deficito (pagal ESS2010) viršutinės ribos. Tačiau pirminio balanso rezultatas – 0,4 % BVP – buvo gerokai prastesnis negu tikėtasi ir nesiekė nustatyto 1,5 % tikslo dėl keleto veiksnių, įskaitant ekonomikos sąlygų pasikeitimą ir su tuo susijusį neigiamą poveikį biudžeto įplaukoms, fiskalinės politikos sušvelninimą ir padidėjusį ekonominį neužtikrintumą. Tačiau dėl prastėjančios makroekonominės aplinkos ir 2015 m. baigiančių galioti laikinų fiskalinių priemonių 2015 m. buvo neįmanoma pasiekti 3 % BVP pirminio balanso tikslo, numatyto 2012 m. gruodžio mėn. priimtame Sprendimo 2011/734/ES pakeitime. Todėl fiskaliniai tikslai buvo sumažinti atsižvelgiant į makroekonomines aplinkybes ir esamą fiskalinę padėtį ir siekiant trumpuoju laikotarpiu išvengti pernelyg griežtos fiskalinės politikos;

(12)

todėl Graikija laikysis naujo fiskalinio plano, grindžiamo pirminio pertekliaus tikslais – – 0,25 %, 0,5 %, 1,75 % ir 3,5 % BVP atitinkamai 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. ir vėliau. Fiskalinių tikslų trajektorija atitinka numatomą Graikijos ekonomikos augimo tempą jai atsigaunant po giliausio kada nors užfiksuoto ekonomikos nuosmukio. Persvarstytas planas reiškia tai, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 3 % BVP nebeviršys 2017 m.;

(13)

pagal Komisijos tarnybų atnaujintą nominaliojo BVP augimo prognozę 2015 m. pirminis valdžios sektoriaus deficitas bus 7 631 mln. EUR (4,4 % BVP), 2016 m. – 6 166 mln. EUR (3,6 % BVP), 2017 m. – 4 089 mln. EUR (2,3 % BVP), o 2018 m. – 753 mln. EUR (0,4 % BVP);

(14)

2016 m. biudžetas, kurį turės priimti Graikijos parlamentas, yra dalis 2016–2019 m. vidutinės trukmės fiskalinės strategijos, kuria siekiama užtikrinti didelio masto ir pradiniame etape ypač intensyvų fiskalinį konsolidavimą, kuris leistų sutaupyti daugiau kaip 6 900 mln. EUR, t. y. beveik 4 % BVP;

(15)

kadangi nepavyko užbaigti galutinės EFSF programos peržiūros, nebuvo sumokėti skolos tvarkymo mokėjimai, baigėsi EFSF programa ir buvo įvestos kapitalo kontrolės priemonės, susidarė naujos aplinkybės, dėl kurių dar labiau pablogėjo skolos tvarumo būklė. Tai lėmė mažesnis apskaičiuotas augimo įvertis, sumažinti pirminio pertekliaus tikslai, mažesnės numatomos privatizavimo pajamos, smarkiai išaugę bankų sektoriaus finansavimo poreikiai po to, kai buvo pradėtos taikyti kapitalo kontrolės priemonės, būtinybė padengti daugiau įsiskolinimų, susikaupusių, kai valstybė patyrė likvidumo trūkumą, ir vertinimo poveikis dėl euro nuvertėjimo specialiųjų skolinimosi teisių (SST) atžvilgiu. Dėl šių pokyčių pagrindiniame scenarijuje numatoma, kad skolos ir BVP santykis pasieks 198,3 % 2016 m., prieš pradėdamas mažėti iki 169,3 % 2020 m., 154,5–2022 m. ir 115,9 % – 2030 m.;

(16)

atsižvelgiant į tuos veiksnius, reikia atnaujinti koregavimo planą perviršiniam deficitui ištaisyti. Graikijos prisiimtas įsipareigojimas siejasi ne tik su fiskalinio konsolidavimo priemonėmis, bet ir su tomis priemonėmis, kurių reikia norint puoselėti augimui palankią aplinką ir kiek įmanoma sumažinti neigiamą socialinį poveikį;

(17)

kiekviena Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/544 reikalaujama priemonė yra būtina siekiant reikiamo biudžeto koregavimo. Kai kurios priemonės daro tiesioginį poveikį Graikijos biudžeto padėčiai, o kitos yra struktūrinės priemonės, dėl kurių vidutinės trukmės laikotarpiu pagerės fiskalinis valdymas ir bus užtikrinta patikimesnė biudžeto padėtis;

(18)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų peržiūrėti ankstesnius metinius biudžeto tikslus ir priemones tiems tikslams pasiekti. Nauji metiniai biudžeto tikslai ir priemonės tiems tikslams pasiekti yra nurodyti Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/544,

(1)

Graikija paprašė suteikti jai naują finansinę pagalbą pagal Europos stabilumo mechanizmą (toliau – ESM), ir prašomą pagalbą iš esmės sutinkama suteikti;

(2)

tačiau Graikijai reikia tarpinio finansavimo, kol bus galima pradėti teikti tokią pagalbą, kad būtų išsaugotas euro zonos vientisumas, išlaikytas finansinis stabilumas ir būtų išvengta tolesnio įsipareigojimų grąžinti paskolą nevykdymo. Dėl didelio ekonominio ir finansinio sutrikdymo, kurį lėmė išskirtinės aplinkybės, kurių Vyriausybė negalėjo kontroliuoti, 2015 m. liepos 15 d. Graikija oficialiai paprašė Sąjungos suteikti jai skubią finansinę pagalbą siekiant apsaugoti Graikijos, euro zonos ir Sąjungos finansinį stabilumą. Pagal ESM suteiktina pagalba Graikijai bus panaudota paskolai, kurią Graikija gavo pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (toliau – EFSM), grąžinti;

(3)

Komisijai ir Tarybai Graikijos pateiktu ekonominio ir finansinio koregavimo programos (toliau – Programa) projektu siekiama užtikrinti, kad būtų patvirtintas reformų, reikalingų viešųjų finansų tvarumui didinti ir reglamentavimo aplinkai gerinti, rinkinys;

(4)

Komisijos vertinimu, atliktu kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), 2015 m. liepos mėn. Graikijai reikalingas finansavimas iš viso sudaro 7 160 mln. EUR. Išsamios finansinės sąlygos turėtų būti išdėstytos Susitarime dėl paskolos;

(5)

Sąjungos finansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija;

(6)

Graikija pateikė Komisijai ir Tarybai Programą, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų patvirtintas reformų, reikalingų viešųjų finansų tvarumui didinti ir reglamentavimo aplinkai gerinti, rinkinys. 2015 m. liepos 15 d. Vyriausybė ir Komisija pasiekė susitarimą tarnybų lygmeniu dėl Programos, kuri turi būti išdėstyta Susitarimo memorandume dėl konkrečių ekonominės politikos sąlygų (toliau – Susitarimo memorandumas);

(7)

Komisija, vykdydama išvykstamuosius patikrinimus ir remdamasi reguliariomis Graikijos valdžios institucijų ataskaitomis, turėtų reguliariai tikrinti, ar laikomasi su pagalba susietos ekonominės politikos sąlygų;

(8)

pagalba turėtų būti teikiama siekiant padėti sėkmingai įgyvendinti Programą;

(9)

euro zonos valstybės narės pranešė apie savo įsipareigojimą bendrai ir nedelsiant, taikant specialią tvarką, kiekvienai euro zonai nepriklausančiai valstybei narei kompensuoti tos euro zonai nepriklausančios valstybės narės sumokėtą nuosavų išteklių sumą, atitinkančią Sąjungos bendrojo biudžeto panaudojimą tais atvejais, kai dėl Sąjungos finansinės pagalbos euro zonos valstybei narei pagal Reglamentą (ES) Nr. 407/2010 patiriama nuostolių. Taip pat bus nustatyta tinkama tvarka siekiant užtikrinti, kad nebūtų kompensacijos permokų euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kai pradedamos taikyti Sąjungos bendrajam biudžetui apsaugoti skirtos priemonės, įskaitant skolos išieškojimą, prireikus ilgainiui įskaitant gautinas sumas ir mokėjimus;

(10)

EFSM paskola garantuojama Sąjungos bendruoju biudžetu. Jeigu įsipareigojimai pagal šios paskolos sąlygas nevykdomi, Komisija gali pareikalauti papildomų lėšų, viršijančių jos turtą, atsižvelgiant į bet kokius grynųjų pinigų pertekliaus likučius, kad būtų tvarkoma Sąjungos skola. Sąjungos bendrajam biudžetui taikomame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jo išsamiose taisyklėse yra numatytos priemonės Sąjungos biudžetui apsaugoti, įskaitant skolos išieškojimą, prireikus ilgainiui įskaitant gautinas sumas ir mokėjimus. Komisija taikys šias priemones,

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 nustatomos valstybės narės, kuri gauna finansinę pagalbą, taip pat pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo taisyklės. Šias taisykles būtina suderinti su Tarybos reglamento (ES) Nr. 407/2010 (3), kuriuo nustatoma EFSM, nuostatomis;

(2)

finansinė pagalba pagal EFSM Graikijai buvo suteikta Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/542 (4) dėl Sąjungos trumpalaikės finansinės pagalbos suteikimo Graikijai;

(3)

siekiant nuoseklumo, pagal Reglamentą (ES) Nr. 472/2013 Graikijos makroekonominio koregavimo programa turėtų būti patvirtinta darant nuorodas į atitinkamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/542 nuostatas,

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 136 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė patvirtinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą;

(2)

nuo 2010 m. Graikijai buvo teikiama valstybių narių ir Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) finansinė pagalba. Dėl pirmos Graikijos ekonomikos koregavimo programos buvo susitarta 2010 m. gegužės 2 d.: euro zonos valstybės narės sutiko suteikti Europos Komisijos sukauptų dvišalių paskolų, kurių bendra suma – 80 000 mln. EUR – būtų išmokėta laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. birželio mėn., o TVF įsipareigojo skirti papildomus 30 000 mln. EUR pagal rezervinį susitarimą. Antroji Graikijos ekonomikos koregavimo programa buvo patvirtinta 2012 m. kovo 14 d. euro zonos valstybės narės ir TVF įsipareigojo 2012–2014 m. suteikti neišmokėtas pirmosios programos sumas ir papildomą 130 000 mln. EUR sumą. Finansavimas pagal pirmąją programą buvo grindžiamas dvišalėmis paskolomis, taigi buvo sutarta, kad pagal antrąją programą euro zonos valstybės narės lėšas teiks per Europos finansinio stabilumo fondą (toliau – EFSF), kuris visu pajėgumu veikia nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. Iš viso pagal antrąją programą numatyta 164 500 mln. EUR finansinė pagalba iki 2014 m. pabaigos (vėliau šis laikotarpis buvo pratęstas iki 2015 m. birželio mėn. pabaigos). Iš tos sumos euro zonos įsipareigota suma sudaro 144 700 mln. EUR ir bus suteikta iš EFSF, o TVF išmokės 19 800 mln. EUR; tai yra dalis 2012 m. kovo mėn. TVF patvirtinto ketverių metų susitarimo pagal Graikijai skirtą išplėstinę fondo priemonę dėl 28 000 mln. EUR;

(3)

dėl didelio ekonominio ir finansinio sutrikdymo 2015 m. liepos 8 d. Graikijos valdžios institucijos paprašė finansinės pagalbos pagal Europos stabilumo mechanizmą (toliau – ESM) siekdamos užtikrinti tinkamą Graikijos bankų sistemos veiklą, įvykdyti Graikijos skolinius įsipareigojimus, padėti Graikijai grįžti prie tvaraus ekonomikos augimo ir apsaugoti euro zonos ir jos valstybių narių finansinį stabilumą;

(4)

pagal ESM sutarties 13 straipsnio 1 dalį ir siekiant suteikti pagrindą ESM Valdytojų tarybos sprendimui, ar laikantis 13 straipsnio 2 dalies iš principo suteikti Graikijai stabilumo paramą paskolos forma, 2015 m. liepos 8 d. ESM Valdytojų tarybos pirmininkas pavedė Europos Komisijai, bendradarbiaujant su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), įvertinti, ar esama rizikos visos euro zonos ar jos valstybių narių finansiniam stabilumui; kartu su TVF įvertinti, ar valstybės skola yra patvari; ir įvertinti Graikijos faktinius ar potencialius finansavimo poreikius;

(5)

laikydamasi ESM sutarties 13 straipsnio, Europos Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir padedant TVF darbuotojams, 2015 m. liepos 10 d. užbaigė tuos įvertinimus ir padarė išvadą, kad yra sąlygų suteikti Graikijai finansinę paramą ESM paskolos forma. Apskaičiuota, kad finansavimo poreikiai siekia iki 86 000 mln. EUR;

(6)

2015 m. liepos 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/542 (3) Graikijai buvo suteikta 7 160 mln. EUR trumpalaikė finansinė pagalba pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (toliau – EFSM), kad ji galėtų įvykdyti įsipareigojimus grąžinti skolą 2015 m. liepos mėn. ir sureguliuoti įsiskolinimą TVF. Visa pagalbos suma buvo išmokėta 2015 m. liepos 20 d. ir ji susieta su ekonominės politikos sąlygomis. ESM pagalba bus panaudota, be kita ko, tai trumpalaikei EFSM tarpinei paskolai grąžinti;

(7)

2015 m. liepos 16 d. ESM Valdytojų taryba paragino Komisiją, bendradarbiaujant su ECB, ESM, Graikijos valdžios institucijomis ir prireikus TVF, susitarti dėl Graikijos makroekonominio koregavimo programos. Programa buvo parengta laikantis 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo 7 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros. 2015 m. rugpjūčio 11 d. tos institucijos techniniu lygmeniu pasiekė susitarimą su Graikijos Vyriausybe dėl makroekonominio koregavimo programos (toliau – Programa). Komisijai ir Tarybai Graikijos pateikta Programa siekiama užtikrinti, kad būtų priimtos reformos, kurių reikia viešųjų finansų tvarumui didinti, taip pat užtikrinti finansinį stabilumą ir skatinti augimą, užimtumą ir socialinį teisingumą;

(8)

pasiekus tą susitarimą, Graikija turėtų patvirtinti išsamų politikos priemonių paketą, kuris turi būti įgyvendintas per trejus makroekonominio koregavimo programos metus nuo 2015 m. trečiojo ketvirčio iki 2018 m. trečiojo ketvirčio;

(9)

išsamiu politikos priemonių paketu, kuris turi būti išdėstytas ESM susitarimo memorandume dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (toliau – susitarimo memorandumas), turėtų būti siekiama atkurti finansų rinkos pasitikėjimą, patikimą makroekonominį balansą ir sudaryti sąlygas grįžti prie tvaraus ekonomikos augimo. Jis turėtų būti grindžiamas keturiais ramsčiais: finansinio tvarumu atkūrimu, finansinio stabilumo apsauga, konkurencingumo ir augimo skatinimu ir valstybės bei viešojo administravimo atnaujinimu;

(10)

2015 m. rugpjūčio mėn. Komisijos tarnybos atnaujino savo nominaliojo BVP augimo prognozę, kad pagrįstų derybas dėl ESM programos. Pagal šią prognozę, kuri daugiausia susijusi su nominaliojo BVP augimo tempu (– 3,2 % 2015 m., – 0,7 % 2016 m., 3,4 % 2017 m., 4,1 % 2018 m. ir 4,2 % 2019 m.), 2015 m. skolos ir BVP santykis būtų 196,3 %, 2016 m. – 200,9 %, 2017 m. – 198,6 %, 2018 m. – 190,7 % ir 2019 m. – 182,3 %. Taigi iki 2016 m. skolos ir BVP santykis didėtų, tačiau vėliau imtų mažėti ir 2020 m. sumažėtų iki apskaičiuotųjų 174,5 %, o skolos dinamikai poveikio turėtų keletas ypatingų operacijų. Pagal Komisijos tarnybų atnaujintą nominaliojo BVP augimo prognozę 2015 m. pirminis valdžios sektoriaus deficitas bus 7 631 mln. EUR (4,4 % BVP), 2016 m. – 6 166 mln. EUR (3,6 % BVP), 2017 m. – 4 089 mln. EUR (2,3 % BVP), o 2018 m. – 753 mln. EUR (0,4 % BVP);

(11)

valdžios institucijos laikysis naujo fiskalinio plano, grindžiamo pirminio pertekliaus tikslais – – 0,25, 0,5, 1,75, ir 3,5 % BVP atitinkamai 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. bei vėliau. Fiskalinių tikslų trajektorija atitinka numatomus Graikijos ekonomikos augimo tempus jai atsigaunant po giliausio kada nors užfiksuoto ekonomikos nuosmukio;

(12)

kad būtų atkurtas Graikijos finansinis stabilumas ir išlaikytas finansinis stabilumas visoje euro zonoje, labai svarbu padidinti ilgalaikį Graikijos bankų sektoriaus atsparumą. Siekiant išlaikyti Graikijos bankų sektoriaus likvidumą, buvo įvestos laikinos administracinės priemonės, įskaitant kapitalo kontrolę;

(13)

įgyvendinus visapusiškas ir plataus užmojo finansines, fiskalines ir struktūrines reformas, turėtų būti užtikrintas Graikijos valstybės skolos tvarumas vidutinės trukmės laikotarpiu;

(14)

Komisija kartu su ECB ir prireikus su TVF turėtų reguliariai tikrinti, ar tiksliai įgyvendinama Graikijos Programa, pasitelkusi išvykstamuosius tikrinimus ir reguliarias kas ketvirtį pateikiamas Graikijos valdžios institucijų ataskaitas;

(15)

per visą Graikijos visapusiškų politikos priemonių paketo įgyvendinimo laikotarpį Komisija turėtų teikti papildomas politines rekomendacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse;

(16)

laikydamosi galiojančių nacionalinių taisyklių ir tvarkos, Graikijos valdžios institucijos turėtų įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Programą;

(17)

bet kokia Graikijos gaunama finansinė pagalba jos Programos politikos priemonėms įgyvendinti turėtų atitikti Sąjungos teisinius reikalavimus ir politikos sritis, visų pirma Sąjungos ekonomikos valdymo sistemą. Finansų įstaigų rėmimo veiksmai turėtų būti vykdomi pagal Sąjungos konkurencijos taisykles. Komisija turėtų užtikrinti, kad visos susitarimo memorandume nurodytos priemonės, susijusios su prašoma ESM finansine pagalba, visapusiškai atitiktų šį sprendimą,