16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/1

(1)

savitarpio pagalba ir parama nelaimių atveju yra svarbiausia visuotinės žmonių solidarumo vertybės išraiška ir moralinė pareiga, nes dėl tokių nelaimių daug žmonių gali nebegalėti patenkinti savo pagrindinių poreikių, o tai gali sukelti didelį pavojų jų sveikatai ir gyvybei;

(2)

tiek žmogaus sukeltų, tiek gaivalinių nelaimių poveikis Sąjungoje yra vis didesnis. Tai susiję su tam tikrais veiksniais, pavyzdžiui, klimato kaita, taip pat kitais papildomais išorės veiksniais ir aplinkybėmis, susiklosčiusiais Sąjungos kaimynystėje. Dabartinė Sąjungą alinanti migracijos ir pabėgėlių padėtis yra ryškus pavyzdys, kuomet, nepaisant Sąjungos pastangų pašalinti pagrindines priežastis trečiosiose valstybėse, gali tiesiogiai nukentėti valstybių narių ekonominė padėtis;

(3)

susiklosčius tokiai padėčiai, 2016 m. vasario 19 d. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją sukurti humanitarinės pagalbos teikimo ES viduje pajėgumus siekiant paremti šalis, susiduriančias su itin gausiu pabėgėlių ir migrantų antplūdžiu;

(4)

žmogaus sukeltų arba gaivalinių nelaimių mastas ir poveikis gali būti tokie, kad jos gali sukelti didelių ekonominių sunkumų vienoje ar keliose valstybėse narėse. Jos taip pat gali kilti vienoje ar keliose valstybėse narėse, kurios jau patiria didelių ekonominių sunkumų dėl kitų priežasčių, ir tokiu būdu dar labiau paaštrinti ir pabloginti bendrą atitinkamų valstybių narių ekonominę padėtį. Bet kuriuo atveju atitinkamų valstybių narių reagavimo pajėgumams būtų padarytas neigiamas poveikis, ir todėl savo ruožtu nukentėtų pagalbos ir paramos teikimas žmonėms, kuriems jos reikia;

(5)

Sąjunga jau turi galimybę teikti makrofinansinio pobūdžio paramą valstybėms narėms ir, naudodamasi Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 (1) įsteigtu Europos Sąjungos solidarumo fondu (ESSF), rodyti Europos solidarumą nelaimės ištiktiems regionams, tačiau šiuo metu Sąjungos lygmeniu nėra tinkamos priemonės, pagal kurią būtų pakankamai nuspėjamai ir nepriklausomai tenkinami nelaimės ištiktų žmonių humanitariniai poreikiai Sąjungoje, pavyzdžiui, teikiama pagalba maisto srityje, skubios sveikatos priežiūros paslaugos, aprūpinama būstu, vandeniu, sanitarijos bei higienos priemonėmis, teikiamos apsaugos ir švietimo paslaugos. Savitarpio pagalba gali būti teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (2) nustatytą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, tačiau šio mechanizmo veikimas yra pagrįstas savanoriškais valstybių narių įnašais. Pagalba ir parama taip pat galėtų būti teikiama taikant esamas Sąjungos politikos ir finansavimo priemones, pavyzdžiui, priemones, kuriomis siekiama Sąjungoje sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Tačiau tokia pagalba ir parama būtų padedama siekti pagrindinių tų priemonių politikos tikslų ir ji būtų šalutinė tų tikslų atžvilgiu, todėl tos pagalbos ir paramos taikymo sritis ir mastas būtų riboti;

(6)

todėl atrodo tikslinga, kad Sąjunga, laikydamasi solidarumo principo, patenkintų pagrindinius nelaimės ištiktų žmonių poreikius Sąjungoje ir padėtų sumažinti ekonominį tų nelaimių poveikį atitinkamoms valstybėms narėms;

(7)

atsižvelgiant į nelaimės ištiktų žmonių Sąjungoje pagrindinių poreikių tenkinimo teikiant skubią paramą ir humanitarinės pagalbos teikimo asmenims, nukentėjusiems nuo žmogaus sukeltų ar gaivalinių nelaimių trečiosiose valstybėse, panašumus, tikslinga, kad visos operacijos pagal šį reglamentą būtų vykdomos laikantis tarptautiniu mastu sutartų humanitarinių principų. Tie veiksmai yra priemonės, atitinkančios ekonominę tų sunkumų patiriančių valstybių narių padėtį, ir jais papildoma Sąjungos veikla, kuria skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant gerinti gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos ir apsaugos nuo tų nelaimių sistemų veiksmingumą;

(8)

atsižvelgiant į poreikį laikytis solidarumo principo, skubios paramos teikimas pagal šį reglamentą turėtų būti finansuojamas iš bendrojo Sąjungos biudžeto ir įnašų, kuriuos gali skirti kiti viešieji ar privatieji paramos teikėjai;

(9)

taikant šį reglamentą, išlaidos turėtų būti kompensuojamos ir viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti sudaromos bei dotacijos teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3), atsižvelgiant į specifinį skubios paramos pobūdį. Todėl tikslinga nustatyti, kad dotacijos gali būti skiriamos ir viešųjų pirkimų sutartys sudaromos tiesiogiai arba netiesiogiai, o dotacijomis gali būti finansuojama iki 100 % tinkamų finansuoti sąnaudų ir jos gali būti skiriamos atgaline data. Komisija turėtų turėti galimybę finansuoti skubios paramos operacijas, vykdomas bet kurios organizacijos, kuri, nepriklausomai nuo jos teisinio pobūdžio, nesvarbu, ar ji yra privati ar vieša, turi reikiamos patirties ir šiuo tikslu atitinkamai naudoja tiesioginį arba netiesioginį valdymą;

(10)

be to, tikslinga pasitelkti organizacijas, su kuriomis Komisija yra sudariusi bendruosius partnerystės susitarimus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 (4), atsižvelgiant į šių organizacijų patirties, įgytos teikiant humanitarinę pagalbą glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, aktualumą. Kai įmanoma, turėtų būti siekiama įtraukti vietos nevyriausybines organizacijas, pasitelkiant organizacijas partneres, su kuriomis yra sudaryti bendrieji partnerystės susitarimai, kad būtų kuo labiau padidinta pagal šį reglamentą teikiamos skubios paramos sinergija ir veiksmingumas;

(11)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant proporcingas priemones viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracines ir finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(12)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas pagrindas teikti finansinę paramą kilus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, dėl kurių, laikydamasi solidarumo principo, Sąjunga galėtų geriau nei valstybės narės, veikiančios pavieniui ir nekoordinuotai, sutelkti tinkamo lygio finansavimą ir jį ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai panaudoti operacijoms, kurios gali išsaugoti gyvybę, vykdyti ir tokiu būdu dėl veiksmų masto ir papildomumo užtikrinti didesnį jų veiksmingumą;

(13)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(14)

skubios paramos teikimas pagal šį reglamentą turėtų būti tinkamai stebimas, prireikus pasitelkiant geriausią kompetenciją Sąjungos lygmeniu turinčius ekspertus. Be to, turėtų būti vertinamas bendras šio reglamento įgyvendinimas;

(15)

kadangi parama reikalinga nedelsiant, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto,

16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/7

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punktą Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, dėl kurių iki 2011 m. birželio 14 d. buvo priimtas sprendimas pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, patvirtinimo tvarkai ir sąlygoms. Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punkto sąlygos pinoksadenui įgyvendintos Komisijos sprendimu 2005/459/EB (3);

(2)

pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį Jungtinė Karalystė 2004 m. kovo 31 d. gavo „Syngenta Crop Protection AG“ paraišką dėl veikliosios medžiagos pinoksadeno įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Sprendimu 2005/459/EB patvirtinta, kad dokumentų rinkinys buvo išsamus ir parengtas taip, kad jį būtų galima laikyti iš esmės atitinkančiu Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus;

(3)

šios veikliosios medžiagos poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, ją naudojant pagal pareiškėjo pasiūlytas naudojimo paskirtis, buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Paskirta valstybė narė ataskaitos rengėja Jungtinė Karalystė 2005 m. lapkričio 30 d. pateikė vertinimo ataskaitos projektą. Pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 188/2011 (4) 11 straipsnio 6 dalį 2011 m. birželio 6 d. pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. 2012 m. sausio 30 d. Jungtinė Karalystė pateikė papildomų duomenų vertinimą, kuris buvo pridėtas prie vertinimo ataskaitos projekto;

(4)

valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) peržiūrėjo vertinimo ataskaitos projektą. 2013 m. birželio 14 d. Tarnyba pateikė Komisijai išvadas (5) dėl veikliosios medžiagos pinoksadeno kaip pesticido keliamos rizikos tarpusavio vertinimo. Vertinimo ataskaitos projektą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir 2016 m. sausio 29 d. pateikė kaip Komisijos pinoksadeno peržiūros ataskaitą;

(5)

atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra pinoksadeno, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais reikalavimus, nustatytus Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose ir 5 straipsnio 3 dalyje, visų pirma dėl naudojimo paskirčių, kurios buvo ištirtos ir išsamiai pateiktos Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl tikslinga pinoksadeną patvirtinti;

(6)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus. Visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(7)

prieš patvirtinant veikliąją medžiagą turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų reikalavimų, atsiradusių patvirtinus veikliąją medžiagą;

(8)

nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų įpareigojimų, atsiradusių patvirtinus medžiagą, atsižvelgiant į tam tikrą padėtį, susidariusią dėl perėjimo nuo Direktyvos 91/414/EEB prie Reglamento (EB) Nr. 1107/2009, turėtų būti taikomos toliau pateikiamos nuostatos. Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis po medžiagos patvirtinimo augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra pinoksadeno, registracijai peržiūrėti. Valstybės narės turėtų atitinkamai iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti registraciją. Nukrypstant nuo to termino, turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį, kaip nustatyta Direktyvoje 91/414/EEB ir taikant vienodus principus, turėtų būti pateiktas ir įvertintas III priede nurodytas išsamus kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys, parengtas pagal kiekvieną numatomą naudojimo paskirtį;

(9)

patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukus veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92 (6) nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų aiškinant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, jas aiškiau apibrėžus, valstybėms narėms ar registracijos turėtojams naujų prievolių, palyginti su nustatytomis iki šiol priimtomis direktyvomis, kuriomis iš dalies keičiamas minėtos direktyvos I priedas, arba reglamentais, kuriais patvirtinamos veikliosios medžiagos, neatsirastų;

(10)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (7) priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

taip pat yra tikslinga leisti valstybėms narėms pratęsti laikinosios registracijos, suteiktos augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra pinoksadeno, galiojimą, suteikiant joms pakankamai laiko įvykdyti šiame reglamente nustatytas prievoles, susijusias su laikinąja registracija;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje pinoksadenas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją arba

b)

jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje pinoksadenas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, kuri nurodyta atitinkamame teisės akte ar teisės aktuose, kuriais atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią iš šių datų.

16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/12

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 maisto produktų sveikumo teiginiai draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti maisto produktų sveikumo teiginius maisto tvarkymo subjektai gali teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (toliau – Tarnyba) moksliniam vertinimui atlikti ir Komisijai bei valstybėms narėms susipažinti;

(3)

Tarnyba pateikia nuomonę dėl atitinkamo sveikumo teiginio;

(4)

Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo;

(5)

gavus bendrovės „InQpharm Europe Ltd.“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su standartizuotu baltųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris L.) vandeniniu ekstraktu ir kūno svorio mažinimu (klausimas Nr. EFSA-Q-2013–00973 (2)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Padeda mažinti kūno svorį“;

(6)

2014 m. liepos 16 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad trūksta mokslinių duomenų nustatyti priežastinį ryšį tarp standartizuoto baltųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris L.) vandeninio ekstrakto vartojimo ir kūno svorio mažinimo. Teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, todėl jo nereikėtų leisti vartoti;

(7)

gavus bendrovės „Natural Alternative International, Inc.“ (NAI) paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su beta alanino vartojimu ir fizinio pajėgumo padidėjimu trumpos intensyvios treniruotės metu (klausimas Nr. EFSA-Q-2013–00974 (3)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Beta alaninas didina fizinį pajėgumą trumpos intensyvios treniruotės metu“;

(8)

2014 m. liepos 16 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje, remiantis pateiktais duomenimis, padaryta išvada, kad tarp beta alanino vartojimo ir fizinio pajėgumo padidėjimo trumpos intensyvios treniruotės metu priežastinio ryšio nėra. Teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, todėl jo nereikėtų leisti vartoti;

(9)

gavus federacijos „Federación Nacional de Industrias Lácteas“ (FeNIL) paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio riebalų neturinčiais jogurtais ir raugintu pienu, atitinkančiais maistingumo teiginių vartojimo sąlygas „be riebalų“, „mažai cukrų“, „daug baltymų“, „kalcio šaltinis“ ir „vitamino D šaltinis“, ir kūno ir visceralinių riebalų masės mažinimo, palaikant liesąją kūno masę, jei laikomasi sumažintos energinės vertės dietos (klausimas Nr. EFSA-Q-2014–00126 (4)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Riebalų neturintys jogurtai ir raugintas pienas, kuriuose yra gyvųjų jogurto kultūrų, į kuriuos papildomai įdėta vitamino D ir į kuriuos nėra papildomai įdėta cukrų, padeda sumažinti kūno ir visceralinių riebalų masę, jei laikomasi sumažintos energinės vertės dietos“;

(10)

2015 m. sausio 7 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad tarp riebalų neturinčių jogurtų ir rauginto pieno, kuriuose yra gyvųjų jogurto kultūrų ir kurie atitinka maistingumo teiginių vartojimo sąlygas „be riebalų“, „mažai cukrų“, „daug baltymų“, „kalcio šaltinis“ ir „vitamino D šaltinis“, vartojimo ir kūno ir visceralinių riebalų masės mažinimo, palaikant liesąją kūno masę, jei laikomasi sumažintos energinės vertės dietos, priežastinio ryšio nėra. Toje nuomonėje tarnyba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno su žmonėmis atlikto tyrimo, kuriuo remiantis tą teiginį būtų galima moksliškai pagrįsti. Teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, todėl jo nereikėtų leisti vartoti;

(11)

gavus federacijos „Federación Nacional de Industrias Lácteas“ (FeNIL) paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su riebalų neturinčiais jogurtais ir raugintu pienu, kuriuose yra gyvųjų jogurto kultūrų ir kurie atitinka maistingumo teiginių vartojimo sąlygas „be riebalų“, „mažai cukrų“, „daug baltymų“, „kalcio šaltinis“ ir „vitamino D šaltinis“, ir liesosios kūno masės palaikymu, jei laikomasi sumažintos energinės vertės dietos (klausimas Nr. EFSA-Q-2014–00127 (5)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Riebalų neturintys jogurtai ir raugintas pienas, kuriuose yra gyvųjų jogurto kultūrų, į kuriuos papildomai įdėta vitamino D ir į kuriuos nėra papildomai įdėta cukrų, padeda palaikyti liesąją kūno masę (raumenų ir kaulų), jei laikomasi sumažintos energinės vertės dietos“;

(12)

2015 m. sausio 7 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad tarp riebalų neturinčių jogurtų ir rauginto pieno, kuriuose yra gyvųjų jogurto kultūrų ir kurie atitinka maistingumo teiginių vartojimo sąlygas „be riebalų“, „mažai cukrų“, „daug baltymų“, „kalcio šaltinis“ ir „vitamino D šaltinis“, vartojimo ir liesosios kūno masės palaikymo, jei laikomasi sumažintos energinės vertės dietos, priežastinio ryšio nėra. Toje nuomonėje tarnyba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno su žmonėmis atlikto tyrimo, kuriuo remiantis tą teiginį būtų galima moksliškai pagrįsti. Teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, todėl jo nereikėtų leisti vartoti;

(13)

gavus bendrovės „Avesthagen Limited“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2014 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su preparato Teestar™, ožragių sėklų ekstrakto, kurio sudėtis standartizuota pagal galaktomananų kiekį, vartojimu ir glikemijos mažinimu po valgio (klausimas Nr. EFSA-Q-2014–00153 (6)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Teestar™ mažina gliukozės kiekį kraujyje“;

(14)

2015 m. sausio 8 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad tarp preparato Teestar™, ožragių sėklų ekstrakto, kurio sudėtis standartizuota pagal galaktomananų kiekį, vartojimo ir glikemijos mažinimo po valgio priežastinio ryšio nėra. Toje nuomonėje Tarnyba taip pat pažymėjo, kad, kadangi nėra įrodymų, kad preparatas Teestar™ daro poveikį žmonėms mažindamas glikemiją po valgio, tyrimai su gyvūnais dėl potencialių veikimo mechanizmų nėra įrodymai teiginiui moksliškai pagrįsti. Teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, todėl jo nereikėtų leisti vartoti;

(15)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjų pastabos buvo apsvarstytos nustatant šiame reglamente numatytas priemones;

(16)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/16

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 maisto produktų sveikumo teiginiai draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti maisto produktų sveikumo teiginius maisto tvarkymo subjektai gali teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (toliau – Tarnyba);

(3)

gavusi paraišką Tarnyba nedelsdama apie ją informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją ir pateikia nuomonę dėl atitinkamo sveikumo teiginio;

(4)

Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo;

(5)

gavus bendrovės „Lycotec Ltd“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punktą, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su L-tug likopenu ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimu (klausimas Nr. EFSA-Q-2014–00590 (2)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „L-tug likopeno poveikis mažinant cholesterolio kiekį kraujyje yra įrodytas. Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje remiantis pateiktais duomenimis padaryta išvada, kad tarp L-tug likopeno vartojimo ir MTL cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažėjimo priežastinio ryšio nėra. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/18

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/20

(1)

Kroatijos stojimo akto 50 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl stojimo būtina daryti iki įstojimo dienos institucijų priimtų aktų adaptacijas ir kai būtinos adaptacijos nebuvo numatytos Stojimo akte ar jo prieduose, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma tuo tikslu priima būtinus aktus, jei pirminis aktas nebuvo priimtas Komisijos;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 529/2013/ES (1) II, V ir VI prieduose atitinkamai nustatyti valstybių narių miškų tvarkymo orientaciniai lygiai, minimalios vertės miškui apibrėžti ir išmetamo kiekio baziniai metai arba laikotarpis;

(3)

2013 m. liepos 1 d. Kroatijos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, į Sprendimo Nr. 529/2013/ES II, V ir VI priedus turėtų būti įrašyti konkretūs orientaciniai lygiai, vertės miškui apibrėžti ir Kroatijos baziniai metai;

(4)

todėl Sprendimas Nr. 529/2013/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

II priede po Bulgarijai skirto įrašo įterpiama:

2)

V priede po Bulgarijai skirto įrašo atitinkamai ploto (ha), medžių lajos dangos (%) ir medžių aukščio (m) skiltyse įterpiama:

3)

VI priede po Bulgarijai skirto įrašo įterpiama:

16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/22

(1)

2014 m. sausio 15 d. bendrovė „Glycom A/S“ Airijos kompetentingoms valdžios institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti rinkai lakto-N-neotetraozę kaip naują maisto sudedamąją dalį;

(2)

2014 m. birželio 10 d. Airijos kompetentinga maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad lakto-N-neotetraozė atitinka naujų maisto produktų kriterijus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje;

(3)

2014 m. liepos 7 d. Komisija persiuntė pirminio vertinimo ataskaitą kitoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį buvo pareikšta pagrįstų prieštaravimų;

(5)

2014 m. spalio 13 d. Komisija pasikonsultavo su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), prašydama jos atlikti lakto-N-neotetraozės kaip naujos maisto sudedamosios dalies vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97;

(6)

2015 m. birželio 29 d. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl lakto-N-neotetraozės kaip naujos maisto sudedamosios dalies saugumo pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (2) padarė išvadą, kad lakto-N-neotetraozė yra saugi, jeigu naudojama pagal siūlomas paskirtis ir laikantis koncentracijos verčių;

(7)

2015 m. spalio 5 d. pareiškėjas nusiuntė Komisijai raštą, kuriame pateikė papildomos informacijos, siekdamas paremti 2′-O-fukozillaktozės ir lakto-N-neotetraozės naudojimą visiems vartotojams (išskyrus kūdikius) skirtuose maisto papilduose ir jų patvirtinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97;

(8)

2015 m. spalio 14 d. Komisija pasikonsultavo su EFSA, prašydama jos taip pat atlikti šių naujų maisto produktų vaikams (išskyrus kūdikius) skirtuose maisto papilduose saugumo vertinimą;

(9)

2015 m. spalio 28 d. EFSA savo pareiškime dėl lakto-N-neotetraozės ir 2′-O-fukozillaktozės kaip naujų maisto sudedamųjų dalių vaikams skirtuose maisto papilduose saugumo (3) padarė išvadą, kad lakto-N-neotetraozė yra saugi, jeigu naudojama pagal siūlomas paskirtis ir laikantis koncentracijos verčių;

(10)

Komisijos direktyvoje 96/8/EB (4) nustatyti maisto produktams, skirtiems sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti, taikomi reikalavimai. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB (5) nustatyti specialios medicininės paskirties dietiniams maisto produktams taikomi reikalavimai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (6) nustatyti maisto papildams taikomi reikalavimai. Komisijos direktyvoje 2006/125/EB (7) nustatyti perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtiems maisto produktams taikomi reikalavimai. Komisijos direktyvoje 2006/141/EB (8) nustatyti pradinio maitinimo kūdikių mišiniams ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniams taikomi reikalavimai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1925/2006 (9) nustatyti maisto produktų papildymui vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis taikomi reikalavimai. Komisijos reglamente (EB) Nr. 41/2009 (10) nustatyti maisto produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems žmonėms, sudėties ir ženklinimo reikalavimai. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 828/2014 (11) nustatyti informacijos apie tai, kad maisto produktuose nėra glitimo arba yra mažesnis glitimo kiekis, teikimo vartotojams reikalavimai. Lakto-N-neotetraozę turėtų būti leista naudoti nepažeidžiant šiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/27

(1)

2014 m. birželio 23 d. bendrovė „Glycom A/S“ Airijos kompetentingoms valdžios institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti rinkai 2′-O-fukozillaktozę kaip naują maisto sudedamąją dalį;

(2)

2014 m. spalio 3 d. Airijos kompetentinga maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad 2′-O-fukozillaktozė atitinka naujų maisto produktų kriterijus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje;

(3)

2014 m. spalio 9 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą persiuntė kitoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį buvo pareikšta pagrįstų prieštaravimų;

(5)

2014 m. gruodžio 22 d. Komisija pasikonsultavo su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), prašydama jos atlikti 2′-O-fukozillaktozės kaip naujos maisto sudedamosios dalies vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97;

(6)

2015 m. birželio 29 d. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl 2′-O-fukozillaktozės kaip naujos maisto sudedamosios dalies saugumo pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (2) padarė išvadą, kad 2′-O-fukozillaktozė yra saugi, jeigu naudojama pagal siūlomas paskirtis ir laikantis koncentracijos verčių;

(7)

2015 m. spalio 5 d. pareiškėjas nusiuntė Komisijai raštą, kuriame pateikė papildomos informacijos, siekdamas paremti 2′-O-fukozillaktozės ir lakto-N-neotetraozės naudojimą visiems vartotojams (išskyrus kūdikius) skirtuose maisto papilduose ir jų patvirtinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97;

(8)

2015 m. spalio 14 d. Komisija pasikonsultavo su EFSA, prašydama jos taip pat atlikti šių naujų maisto produktų vaikams (išskyrus kūdikius) skirtuose maisto papilduose saugumo vertinimą;

(9)

2015 m. spalio 28 d. EFSA savo pareiškime dėl lakto-N-neotetraozės ir 2′-O-fukozillaktozės kaip naujų maisto sudedamųjų dalių vaikams skirtuose maisto papilduose saugumo (3) padarė išvadą, kad 2′-O-fukozillaktozė yra saugi, jeigu naudojama pagal siūlomas paskirtis ir laikantis koncentracijos verčių;

(10)

Komisijos direktyvoje 96/8/EB (4) nustatyti maisto produktams, skirtiems sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti, taikomi reikalavimai. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB (5) nustatyti specialios medicininės paskirties dietiniams maisto produktams taikomi reikalavimai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (6) nustatyti maisto papildams taikomi reikalavimai. Komisijos direktyvoje 2006/125/EB (7) nustatyti perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtiems maisto produktams taikomi reikalavimai. Komisijos direktyvoje 2006/141/EB (8) nustatyti kūdikių pradinio maitinimo mišiniams ir kūdikių tolesnio maitinimo mišiniams taikomi reikalavimai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1925/2006 (9) nustatyti maisto produktų papildymui vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis taikomi reikalavimai. Komisijos reglamente (EB) Nr. 41/2009 (10) nustatyti maisto produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems žmonėms, sudėties ir ženklinimo reikalavimai. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 828/2014 (11) nustatyti informacijos apie tai, kad maisto produktuose nėra glitimo arba yra mažesnis glitimo kiekis, teikimo vartotojams reikalavimai. 2′-O-fukozillaktozę turėtų būti leista naudoti nepažeidžiant šiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

16.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/32

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo – mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinį režimą būtų galima laikyti lygiaverčiu Sąjungos teisiniam režimui, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai, ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) techninę rekomendaciją dėl JAV įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos. Toje techninėje rekomendacijoje nustatyta tam tikrų skirtumų tarp teisiškai privalomų reikalavimų, kurie nacionaliniu lygmeniu taikomi pagrindinėms sandorio šalims JAV, ir teisiškai privalomų reikalavimų, kurie pagrindinėms sandorio šalims taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tačiau šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja teisiškai privalomų reikalavimų, kurie taikomi pagrindinėms sandorio šalims JAV, analize, bet ir tų reikalavimų rezultato vertinimu bei jų tinkamumu rizikai, kuri gali kilti Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Pagrindinių sandorio šalių, kurių veiklai leidimą suteikia (CFTC sistemoje naudojama registracijos sąvoka) ir kurių priežiūrą vykdo Biržos prekių ateities sandorių prekybos komisija (angl. CFTC), teisiškai privalomi reikalavimai JAV yra nustatyti Prekių biržos įstatyme (angl. CEA) su pakeitimais, padarytais C. Doddo ir B. Franko Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos akto (Doddo ir Franko aktas) VII ir VIII antraštinėse dalyse, ir pagal jį paskelbtose CFTC taisyklėse. CFTC yra kompetentinga institucija, vykdanti visų išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurie nėra grindžiami vienu vertybiniu popieriumi (obligacija arba akcija), paskola arba maža vertybinių popierių grupe ar indeksu, priežiūrą ir atsakinga už leidimų suteikimą pagrindinėms sandorio šalims, kurios teikia šių išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitos paslaugas (toliau – išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos organizacijos arba DCO (angl. derivative clearing organisations)) ir už jų reguliavimą. Todėl išvestinių finansinių priemonių sandoriai, priklausantys CFTC kompetencijai, atitinka išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikomos Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių, pogrupį. Šis sprendimas susijęs tik su DCO teisinės ir priežiūros tvarkos lygiavertiškumu, bet ne pagrindinių sandorių šalių, kurios teikia Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) kompetencijai priklausančių išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitos paslaugas, teisinės ir priežiūros tvarkos lygiavertiškumu. Kai pagrindinė sandorio šalis turi leidimą veikti kaip tarpuskaitos agentūra, priklausanti ir SEC, ir DCO jurisdikcijai, šis sprendimas toms pagrindinėms sandorio šalims taikomas tik kai jos teikia CFTC jurisdikcijai priklausančių išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitos paslaugas;

(7)

teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi pagrindinėms sandorio šalims, kurių veiklai leidimą suteikė CFTC, apima aukšto lygio standartus, grindžiamus pagrindiniais DCO principais, pateiktais CEA 5b skirsnio c punkto 2 dalyje ir CFTC taisyklių 39 dalies A ir B skyriuose. Kad gautų CFTC leidimą, visos pagrindinės sandorio šalys privalo laikytis šių pagrindinių principų. Pagrindinius principus papildo specialūs sustiprinto rizikos valdymo standartai, taikomi toms DCO, kurias JAV finansinio stabilumo priežiūros taryba įvardijo kaip sistemiškai svarbias ir kurių priežiūros agentūra paskirta CFTC (angl. SIDCO, systemically important DCO). Sustiprinto rizikos valdymo standartai nustatyti CFTC taisyklių 39 dalies C skyriuje (39.30–39.42 taisyklės). SIDCO aukšto lygio standartai ir specialūs sustiprinto rizikos valdymo standartai (kartu – pirminės taisyklės) yra taikomi SIDCO ir DCO, kurios nebuvo įvardytos kaip SIDCO, bet savanoriškai pasirinko būti teisiškai įsipareigojusios laikytis tų specialių rizikos valdymo standartų (DCO savanorės). Tos pirminės taisyklės apima pirmą DCO taikomų teisiškai privalomų reikalavimų pakopą;

(8)

pagal pirmines taisykles DCO privalo priimti vidaus taisykles ir procedūras, kurias turi patvirtinti CFTC. Kalbant apie tam tikrus standartus, nustatytus pagal pirmines taisykles, DCO vidaus taisyklėse ir procedūrose turi būti griežtai ir išsamiai numatyta, kaip DCO atitiks tuos standartus. Be to, šiose vidaus taisyklėse ir procedūrose pateikiami reikalavimai, kuriais papildomi pirminėmis taisyklėmis nustatyti reikalavimai. Vidaus taisykles ir procedūras patvirtinus CFTC jos tampa teisiškai privalomos DCO ir yra neatsiejama teisinės ir priežiūros tvarkos, kurios turi laikytis DCO, dalis. Jei nesilaikoma pirminių taisyklių arba DCO vidaus taisyklių ir procedūrų, CFTC turi teisę toms DCO skirti sankcijas – be kita ko, skirti baudas ir sustabdyti arba atšaukti leidimą;

(9)

todėl JAV teisiškai privalomus reikalavimus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka DCO, sudaro dviejų pakopų struktūra. SIDCO ir DCO savanorių pirminės taisyklės sudaro pirmą teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. SIDCO ir DCO savanorių vidaus taisyklės ir procedūros sudaro antrą teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Todėl nustatant lygiavertiškumą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, be pirminių taisyklių, būtina atsižvelgti į SIDCO ir DCO savanorių vidaus taisyklėse ir procedūrose esančių teisinių reikalavimų pobūdį ir išsamumą siekiant užtikrinti, kad teisiškai privalomi reikalavimai, vykdomi per šias abi teisinės ir priežiūros tvarkos dalis, galėtų būti laikomi lygiaverčiais Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(10)

SIDCO ir DCO savanorėms taikomomis pirminėmis taisyklėmis, kurias papildo jų vidaus taisyklės ir procedūros, pasiekiama esminių rezultatų, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių poveikiui. Pirminės taisyklės apima reikalavimus, susijusius su valdymu (įskaitant organizacinius reikalavimus, reikalavimus, susijusius su vyresniąja vadovybe, rizikos komitetais, informacijos saugojimu, kvalifikuotąja akcijų paketo dalimi, kompetentingai institucijai perduodama informacija), interesų konfliktais, užsakomosiomis paslaugomis, veiklos vykdymu, veiklos tęstinumu ir atskyrimu, taip pat likvidumo rizika, įkaito reikalavimais, investavimo politika ir atsiskaitymo rizika;

(11)

nors pirminėse taisyklėse dėl likvidumo rizikos nereikalaujama, kad SIDCO ir DCO savanorės turėtų reikalavimus atitinkančius likvidumo išteklius, kad būtų laikomasi dviejų narių padengimo principo, tai yra tokius likvidžius išteklius, kad galėtų padengti bent dviejų tarpuskaitos narių, kurių pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo nuostolius, vis dėlto reikalaujama, kad tos DCO nustatytų nepadengto likvidumo trūkumo padengimo tvarką, užtikrindamos, kad turėtų išteklių, specialiai numatytų tam atvejui, jei nuostoliai viršytų tarpuskaitos nario, keliančio didžiausią riziką, neįvykdytus įsipareigojimus. Nors tai yra kitoks požiūris nei dviejų narių padengimo principas, išdėstytas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje, juo pasiekiama esminių rezultatų, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių poveikiui;

(12)

pirminėse taisyklėse, susijusiose su dalyvavimu, pozicijų valdymu, garantinės įmokos reikalavimais, įsipareigojimų neįvykdymo fondais, kitais finansiniais ištekliais, įsipareigojimų neįvykdymo srautu ir įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomomis procedūromis, laikomasi panašaus požiūrio, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje išdėstytose taisyklėse, tačiau jos skiriasi kai kuriais aspektais. Dėl pradinės garantinės įmokos, taikomos tarpuskaitos nario savoms pozicijoms, pirminėse taisyklėse numatytas minimalus vienos dienos likvidavimo laikotarpis biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, įskaitant žemės ūkio ir energetikos biržos prekių ir metalų ateities, pasirinkimo ir apsikeitimo sandorius, ir penkių dienų laikotarpis visoms kitoms išvestinėms finansinėms priemonėms, surenkamą garantinę įmoką apskaičiuojant grynąja verte. Tačiau Sąjungos taisyklėse nustatytas minimalus dviejų dienų likvidavimo laikotarpis biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams ir penkių dienų laikotarpis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, paprastai surenkamą garantinę įmoką apskaičiuojant grynąja verte. Todėl tarpuskaitos narių savų pozicijų atžvilgiu dėl Sąjungoje biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams taikomo ilgesnio dviejų dienų likvidavimo laikotarpio pagrindinės sandorio šalys, gavusios leidimą Sąjungoje, šių pozicijų atžvilgiu surenka didesnę garantinę įmoką. Kai pradinės surenkamos garantinės įmokos apskaičiuojamos pagal tarpuskaitos narių klientų pozicijas, pagal pirmines taisykles reikalaujama, kad visų išvestinių finansinių priemonių klasių surenkama garantinė įmoka būtų apskaičiuojama bendrąja verte, o Sąjungos teisėje tokio reikalavimo nėra. Dėl šio surenkamų garantinių įmokų, apskaičiuojamų grynąja ir bendrąja verte, skirtumo gaunama lygiavertė garantinės įmokos, kurią DCO taiko savo klientų pozicijų atžvilgiu, suma ir taip kompensuojamas likvidavimo laikotarpio trukmės skirtumas. Todėl galima laikyti, kad pirminės taisyklės dėl garantinės įmokos reikalavimų yra lygiavertės Sąjungos teisei tiek, kiek jos susijusios su tarpuskaitos narių klientų pozicijomis. Be to, pagal Sąjungos teisę reikalaujama taikyti vieną iš trijų antiprociklinių priemonių siekiant užtikrinti, kad stabilios ekonomikos laikotarpiu pradinės garantinės įmokos pernelyg nesumažėtų, o nepalankiomis sąlygomis – drastiškai nepadidėtų, tačiau pirminėse taisyklėse tokio konkretaus reikalavimo nėra. Tokiomis priemonėmis užtikrinamos stabilios ir konservatyvios garantinės įmokos. Be to, pagal pirmines taisykles reikalaujama, kad SIDCO ir DCO savanorės taikytų dviejų narių padengimo principą, kai tos DCO įvardytos kaip sistemiškai svarbios keliose jurisdikcijose arba kai jos dalyvauja sudėtingesnio rizikos profilio veikloje. Pagal Sąjungos taisykles, priešingai, reikalaujama, kad visos pagrindinės sandorio šalys laikytųsi dviejų narių padengimo principo;

(13)

todėl JAV teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma DCO, turėtų būti laikoma lygiaverte, su sąlyga, kad pagal DCO, kuriai suteiktas leidimas kaip SIDCO ir DCO savanorei, vidaus taisykles ir procedūras būtų užtikrinama, kad DCO laikytųsi toliau nurodytų reikalavimų. Šie reikalavimai yra tokie: 1) reguliuojamose rinkose vykdomų biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju turi būti taikomas dviejų dienų likvidavimo laikotarpis dėl pradinės garantinės įmokos, taikomos tarpuskaitos narių savoms pozicijoms; 2) visų išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju turi būti taikomos priemonės, skirtos apriboti procikliškumą, užtikrinančios stabilias ir konservatyvias garantines įmokas ir lygiavertės bent jau vienai iš alternatyvų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje; ir 3) turi būti pakankami iš anksto finansuotų finansinių išteklių, suteikiančių galimybę DCO apsisaugoti nuo bent dviejų tarpuskaitos narių, kurių pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo susidarius ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms, atsižvelgiant į papildomą riziką, kuri kiltų toms DCO dėl įsipareigojimų nevykdančių tarpuskaitos narių grupei priklausančių subjektų žlugimo vienu metu;

(14)

Komisija pažymi, kad specifiniai ypatumai, susiję su tam tikrais į biržos sąrašą įtrauktais JAV reguliuojamoje rinkoje vykdomais žemės ūkio išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kurių tarpuskaitą vykdo DCO, yra susiję su rinkomis, daugiausia aptarnaujančiomis vidaus ne finansines sandorio šalis JAV, kurios per tuos sandorius valdo savo komercinę riziką ir kurių sisteminės tarpusavio sąsajos su likusia finansų sistema yra silpnos. Vykdant šių sandorių tarpuskaitą kylanti rizika Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms yra nedidelė. Todėl tiems žemės ūkio išvestinių finansinių priemonių sandoriams taikomi reguliavimo ypatumai neturi didelio poveikio vertinant lygiavertiškumą.

(15)

Todėl reikėtų daryti išvadą, kad CFTC teisinė ir priežiūros tvarka, kurią sudaro pirminės taisyklės ir SIDCO bei DCO savanorių vidaus taisyklės ir procedūros, atitinkančios šiame sprendime nustatytus rizikos valdymo standartus, turėtų būti laikoma teisiškai privalomais reikalavimais, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams. Tik SIDCO ir DCO savanorės, atitinkančios tuos teisiškai privalomus reikalavimus (t. y. pirmines taisykles, kurias papildo CFTC patvirtintos vidaus taisyklės ir procedūros, atitinkančios šiame teisės akte nustatytus standartus) gali būti tinkamos būti pripažintomis EVPRI, kuri turėtų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2 dalies b punktą patvirtinti, kad tie standartai yra bet kurios pagrindinės sandorio šalies, kuriai taikomas tas režimas ir kuri pateikė prašymą dėl pripažinimo Sąjungoje, vidaus taisyklių ir procedūrų dalis. Panašiai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 5 dalį EVPRI stebi, kad ir toliau būtų laikomasi šiame sprendime apibrėžto lygiaverčio režimo ir į jį įtrauktų sąlygų, ir gali panaikinti pripažinimą, jei jų nesilaikoma. Visų pirma EVPRI patikrins, ar pagrindinė sandorio šalis taiko dviejų dienų likvidavimo laikotarpį tarpuskaitos narių savoms pozicijoms biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju ir ar pagrindinė sandorio šalis taiko procikliškumui apriboti skirtas priemones, kurios, užtikrinant stabilias ir konservatyvias garantines įmokas, yra lygiavertės kuriai nors iš trijų priemonių, nustatytų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, ir ar pagrindinė sandorio šalis turi pakankamai iš anksto finansuotų finansinių išteklių, suteikiančių galimybę apsisaugoti nuo bent dviejų tarpuskaitos narių, kurių pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo susidarius ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms, atsižvelgiant į papildomą riziką, kuri kiltų toms pagrindinėms sandorio šalims dėl įsipareigojimų nevykdančių tarpuskaitos narių grupei priklausančių subjektų žlugimo vienu metu;

(16)

antroji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma JAV įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad toje jurisdikcijoje būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(17)

CFTC nuolatinę stebėseną, ar DCO laikosi rizikos valdymo reikalavimų, vykdo atlikdama stebėjimo ir rizika grindžiamo tyrimo procedūras, įskaitant prudencinių reikalavimų vykdymo testavimą. CFTC tyrimą vykdo specialios tyrimo komandos. Užbaigusi tyrimą CFTC parengia ataskaitą, kurioje apibendrina tyrimo rezultatus ir spręstinas problemas. Ataskaitoje aprašomi visi pastebėti trūkumai ir CFTC turi įvairių priemonių, kuriomis užtikrina, kad DCO tinkamai spręstų visas nustatytas problemas – be kita ko, skirtų baudas ir sustabdytų arba atšauktų leidimą, jei trūkumai nėra šalinami. Šia ataskaita ar joje pateikta informacija, taip pat bet kokiomis pagal ją priimtomis priemonėmis galima dalytis su trečiosios šalies reguliavimo institucijomis pagal bendradarbiavimo susitarimus;

(18)

todėl galima daryti išvadą, kad DCO taikoma teisine ir priežiūros tvarka yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(19)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – JAV teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(20)

trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys gali kreiptis į CFTC dėl DCO leidimo. Remdamasi teisės aktais numatytais įgaliojimais pagal 7 U.S.C. § 2(i), CFTC gali numatyti pakaitinius atitikties reikalavimus trečiosios šalies pagrindinėms sandorio šalims, jei ji yra nustačiusi, kad jos reikalavimai, taikomi DCO, ir trečiosios šalies reguliavimo tvarkos reikalavimai gali būti palyginti. Kai yra numatyti pakaitiniai atitikties reikalavimai, trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas DCO leidimas, gali tenkinti CFTC reikalavimus, jei ji atitinka panašius savo pačios (trečiosios šalies) jurisdikcijos reikalavimus. Kad būtų suteiktas pripažinimas, taip pat reikia, kad būtų sudarytas CFTC ir paraišką teikiančios pagrindinės sandorio šalies kompetentingos trečiosios šalies priežiūros institucijos susitarimo memorandumas;

(21)

todėl reikėtų daryti išvadą, kad CFTC teisine ir priežiūros tvarka yra numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema;

(22)

šis sprendimas grindžiamas teisiškai privalomais reikalavimais, susijusiais su SIDCO ir DCO savanorėmis, taikomais JAV šio sprendimo priėmimo metu. Komisija, bendradarbiaudama su EVPRI, turėtų toliau reguliariai stebėti SIDCO ir DCO savanorėms taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, laikymąsi;

(23)

reguliari teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos JAV SIDCO ir DCO savanorėms, peržiūra neturi poveikio Komisijos galimybei bet kada be bendrosios peržiūros atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių ir visų pirma EVPRI atliktų patvirtinimų arba jos turimos informacijos, gautos bendradarbiaujant su CFTC priežiūros srityje laikantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 7 dalyje nurodytos tvarkos ir mechanizmų, Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Dėl tokio pakartotinio įvertinimo šis sprendimas gali būti panaikintas;

(24)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

a)

tarpuskaitos narių savų pozicijų išvestinių finansinių priemonių sandorių, vykdomų reguliuojamose rinkose arba specializuotose sandorių rinkose pagal Prekių biržos įstatymo (CEA), 7 USC 7, 5 skirsnį, atveju taikomas dviejų dienų likvidavimo laikotarpis, apskaičiuotas grynąja verte;

b)

visų išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju priemonės, skirtos procikliškumui apriboti, yra lygiavertės bent jau vienai iš toliau nurodytų:

a)

jie yra grindžiami Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento paskelbtomis žemės ūkio prekių ir jų produktų orientacinėmis kategorijomis, kainomis, svoriais, matais ar keitimo koeficientais ir jais prekiaujama JAV specializuotoje sandorių rinkoje pagal Prekių biržos įstatymo (CEA), 7 USC 7, 5 skirsnį, arba yra grindžiami pagrindiniu žemės ūkio produktu – cukrumi, sojų aliejumi, sojų miltais, kakava, kava arba mediena – ir jais prekiaujama JAV specializuotoje sandorių rinkoje pagal Prekių biržos įstatymo (CEA), 7 USC 7, 5 skirsnį;

b)

jie yra grindžiami pagrindiniu žemės ūkio produktu, kuris sudaro žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorio, kurio tarpuskaitą atlieka JAV įsteigta išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos organizacija, pagrindą;

c)

kai nurodoma viena ar daugiau pagrindinio žemės ūkio produkto gamybos vietų – nei viena iš tų gamybos vietų nėra Sąjungoje;

d)

atitinka kurią nors iš toliau nurodytų sąlygų: