2016 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/1

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/300

2016 m. vasario 29 d.

kuriuo nustatomos ES aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 243 straipsnį ir į 286 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)

ES aukšto rango pareigūnų (toliau – aukšto rango pareigūnai), įskaitant Europos Vadovų Tarybos pirmininką (1), Komisijos pirmininką ir narius (2), Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (3), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkus, teisėjus, generalinius advokatus ir kanclerius (4), Audito Rūmų pirmininką bei narius (5) ir Tarybos Generalinį sekretorių (6), darbo užmokestį, išmokas ir pensijas, taip pat visas vietoj atlyginimo mokėtinas išmokas, turi nustatyti Taryba;

(2)	tikslinga užtikrinti, kad aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos ir kitos išmokos atspindėtų jų didelę atsakomybę, todėl tokios tarnybinės pajamos ir kitos išmokos gali skirtis nuo nurodytųjų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose (toliau – Tarnybos nuostatai);

(3)

vis dėlto dabartines aukšto rango pareigūnų tarnybines pajamas ir kitas išmokas tikslinga šiek tiek patikslinti, kad būtų atsižvelgta į institucinius pokyčius Sąjungoje ir būtų modernizuota tarnybinių pajamų struktūra, visų pirma prireikus atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (7) (toliau – Tarnybos nuostatai) padarytus pakeitimus. Atsižvelgiant į Tarnybos nuostatų reformas, reikia padaryti kelis Reglamento Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas pakeitimus. Analogiškai taip pat reikia atnaujinti Reglamentą (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 2290/77 (8), kad būtų atsižvelgta į Tarnybos nuostatų reformas. Atsižvelgiant į Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 2290/77 ir Reglamento Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas, reglamentuojančių įvairių aukšto rango pareigūnų tarnybines pajamas, esminių pakeitimų skaičių, tikslinga aiškumo, skaidrumo ir geros teisėkūros praktikos tikslais abu šiuos reglamentus sujungti;

(4)

siekiant užtikrinti ES darbuotojų ir aukšto rango pareigūnų tarnybinių pajamų pusiausvyrą, tikslinga įtraukti priemones, kuriomis aukšto rango pareigūnams taikomos sąlygos būtų suderintos su ES darbuotojams taikomomis sąlygomis tais atvejais, kai pastarieji gavo naudos dėl modernizuotos tarnybinių pajamų struktūros, pavyzdžiui, kiek tai susiję su automatiniu išmokų atnaujinimu ir galimybe prisijungti prie bendrosios sveikatos draudimo sistemos, taip pat ir pasibaigus įgaliojimų terminui;

(5)

be to, tikslinga patikslinti metinę pensijų kaupimo normą, o pensinį amžių suderinti su Tarnybos nuostatų pakeitimais ir taikytina kaupimo norma, kuri turi būti nustatyta remiantis Tarnybos nuostatais, kad būtų užtikrintas automatiškai atliekamas tikslinimas atsižvelgiant į būsimus Tarnybos nuostatų pakeitimus;

(6)

kitais pakeitimais turėtų būti užtikrinta, kad buvusių aukšto rango pareigūnų teisės į mėnesinę pereinamojo laikotarpio išmoką galiojimo trukmė tiesiogiai atitiktų tarnybos laikotarpį. Tačiau tokia trukmė turėtų būti ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ne ilgesnė kaip dveji metai, laikantis nuostatos, kad aukšto rango pareigūnams teikiamos pereinamojo laikotarpio išmokos paskirtis yra ribotą laikotarpį iš karto po jų kadencijos užtikrinti tam tikro lygmens finansinį saugumą, kol jie pradės dirbti kitą mokamą darbą gaudami panašaus dydžio atlyginimą arba gaus pajamų iš kito šaltinio, pavyzdžiui, pensiją;

(7)

taip pat tikslinga pradedant eiti pareigas ir baigiant eiti pareigas mokamas išmokas ir išlaidų kompensacijas suderinti su išmokomis ir kompensacijomis, pagal Tarnybos nuostatus mokamomis pareigūnams ir kitiems tarnautojams, kartu prireikus užtikrinant tam tikrą lankstumą, visų pirma tuo atveju, kai persikraustymo išlaidos kompensuojamos atsižvelgiant į aukšto rango pareigūnų reprezentacines funkcijas;

(8)	būtina suderinti sąlygas, kuriomis dabartiniams ir buvusiems aukšto rango pareigūnams suteikiamas sveikatos draudimas, suderinant jas su draudimo sąlygomis, taikomomis pareigūnams ir kitiems tarnautojams pagal Tarnybos nuostatų 72 ir 73 straipsnius;

(9)

dėl tų pačių priežasčių, kadangi šiuo reglamentu nustatytos taisyklės turėtų pakeisti taisykles, nustatytas Reglamente Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas, Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 2290/77 ir sprendimuose 2009/909/ES, 2009/910/ES ir 2009/912/ES, išskyrus jo 5 straipsnį, tie aktai turėtų būti panaikinti nedarant poveikio jų tolesniam taikymui visiems aukšto rango pareigūnams, kuriems taikomas vienas arba keli tie aktai ir kurių kadencija tęsiasi prieš įsigaliojant šiam reglamentui arba yra pasibaigusi prieš įsigaliojant šiam reglamentui,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas šiems ES aukšto rango pareigūnams (toliau – aukšto rango pareigūnai):

a)	Europos Vadovų Tarybos pirmininkui;

b)	Europos Komisijos pirmininkui ir nariams, įskaitant Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai;

c)	Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkui ir nariams, taip pat kancleriui, įskaitant Bendrojo Teismo ir specializuotų teismų pirmininkus, narius ir kanclerius;

d)	Tarybos Generaliniam sekretoriui;

e)	Audito Rūmų pirmininkui ir nariams.

2. Šis reglamentas taikomas visiems aukšto rango pareigūnams, kurie paskiriami arba iš naujo paskiriami ir toks paskyrimas įsigalioja po 2016 m. kovo 4 d.

3. Šiame reglamente nesantuokinė partnerystė laikoma santuoka, jeigu yra įvykdytos visos Tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte išvardytos sąlygos. Aukšto rango pareigūno arba buvusio aukšto rango pareigūno nesusituokęs partneris pagal sveikatos draudimo sistemą laikomas to pareigūno sutuoktiniu, jeigu yra įvykdytos to straipsnio 2 dalies c punkto i, ii ir iii papunkčiuose nustatytos sąlygos.

II SKYRIUS

ATLYGINIMAS

2 straipsnis

Darbo užmokestis

Nuo tos dienos, kai aukšto rango pareigūnai pradeda eiti pareigas, iki paskutinės mėnesio, kurį jie baigia eiti pareigas, dienos jie turi teisę gauti bazinį darbo užmokestį, lygų sumai, kuri gaunama 16 lygio trečios pakopos Sąjungos pareigūno baziniam darbo užmokesčiui pritaikius šiuos procentinius dydžius:

Darbo užmokestis
Institucija	Pirmininkas	Pirmininko pavaduotojas	Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai	Narys	Kancleris	Generalinis sekretorius
Europos Vadovų Taryba	138 %
Taryba						100 %
Europos Komisija	138 %	125 %	130 %	112,5 %
Teisingumo Teismas	138 %	125 %		112,5 %	101 %
Bendrasis Teismas	112,5 %	108 %		104 %	95 %
Specializuoti teismai	104 %			100 %	90 %
Audito Rūmai	115 %			108 %

3 straipsnis

Mokestis Sąjungos naudai. Solidarumo mokestis

1. Aukšto rango pareigūnams taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 (9).

2. Aukšto rango pareigūnams mutatis mutandis taikomas Tarnybos nuostatų 66a straipsnis.

III SKYRIUS

IŠMOKOS

4 straipsnis

Įsikūrimo ir persikėlimo išmokos. Persikraustymo ir kelionės išlaidos

Aukšto rango pareigūnai turi teisę į:

a)	įsikūrimo išmoką pradedant eiti pareigas, kaip numatyta Tarnybos nuostatų VII priedo 5 straipsnyje, kuris turi būti taikomas mutatis mutandis;

b)	persikėlimo išmoką baigiant eiti pareigas, kaip numatyta Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 24 straipsnio 2 dalyje, kuri turi būti taikoma mutatis mutandis;

c)	jų pačių ir jų šeimos narių patirtų kelionės išlaidų kompensaciją ir

jų asmeninių daiktų ir baldų pervežimo išlaidų, įskaitant įprastinės rizikos (pvz., vagystės, įsilaužimo ir gaisro) draudimą, kompensaciją, neviršijančią viršutinės ribos, nustatytos institucijos, į kurią paskiriami aukšto rango pareigūnai, pareigūnams pagal Tarnybos nuostatų VII priedo 9 straipsnį. Kai pateikiamos sąskaitos faktūros, institucijos gali numatyti išimtis, taikomas faktinių persikraustymo išlaidų kompensacijai; bet kuriuo atveju ji negali daugiau kaip 50 % viršyti viršutinės ribos, kurias atitinkamos institucijos nustatė savo darbuotojams.

Jeigu aukšto rango pareigūnų kadencija pratęsiama, jie neturi teisės gauti nė vienos iš šiame straipsnyje nustatytų išmokų. Šios teisės jie neturi ir tais atvejais, kai yra skiriami kitos Sąjungos institucijos aukšto rango pareigūnais arba išrenkami kitos Sąjungos institucijos nariais, jeigu tos institucijos būstinė yra mieste, kuriame jie privalėjo gyventi prieš tai eidami savo pareigas ir jeigu naujojo paskyrimo ar išrinkimo metu jie dar nebuvo persikėlę.

5 straipsnis

Gyvenamosios vietos išmoka

Nuo tos dienos, kai aukšto rango pareigūnai pradeda eiti pareigas, iki paskutinės mėnesio, kurį jie baigia eiti pareigas, dienos jie turi teisę gauti gyvenamosios vietos išmoką, lygią 15 % jų bazinio darbo užmokesčio.

6 straipsnis

Išmokos šeimai

Nuo tos dienos, kai aukšto rango pareigūnai pradeda eiti pareigas, iki paskutinės mėnesio, kurį jie baigia eiti pareigas, dienos jie turi teisę gauti išmokas šeimai, nustatomas pagal analogiją su Tarnybos nuostatų 67 straipsniu ir tų nuostatų VII priedo 1–3 straipsniais.

7 straipsnis

Reprezentacinės išmokos

Aukšto rango pareigūnai gauna tokio dydžio mėnesinę reprezentacinę išmoką eurais:

Institucija	Pirmininkas	Pirmininko pavaduotojas	Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai	Narys	Kancleris
Europos Vadovų Taryba	1 418,07
Europos Komisija	1 418,07	911,38	911,38	607,71
Teisingumo Teismas	1 418,07	911,38		607,71	554,17
Bendrasis Teismas	607,71	573,98		554,17	471,37
Specializuoti teismai	554			500	400

8 straipsnis

Speciali pareiginė išmoka

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kolegijoms pirmininkaujantys teisėjai ir pirmasis generalinis advokatas savo kadencijos metu gauna ne tik 4–7 straipsniuose nurodytas išmokas, bet ir mėnesinę specialią pareiginę išmoką eurais, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Speciali pareiginė išmoka
Teisingumo Teismas	Bendrasis Teismas	Specializuoti teismai
Pirmininkaujantys teisėjai ir pirmasis generalinis advokatas	Pirmininkaujantys teisėjai	Pirmininkaujantys teisėjai
810,74	739,47	500

9 straipsnis

Komandiruočių išlaidos

Aukšto rango pareigūnai, kurie eidami savo pareigas turi išvykti iš savo institucijos būstinės, turi teisę į:

a)	kelionės išlaidų kompensaciją;

b)	viešbučio išlaidų kompensaciją (atlyginamos tik kambario, paslaugų ir mokesčių išlaidos);

c)	dienpinigius komandiruotės metu už kiekvieną visą komandiruotės dieną, kurių suma lygi 105 % dienpinigių, nustatytų Tarnybos nuostatuose.

10 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmoka

1. Nuo pirmos mėnesio, einančio po mėnesio, kurį aukšto rango pareigūnas baigia eiti pareigas, dienos mokama mėnesinė pereinamojo laikotarpio išmoka. Teisės į mėnesinę pereinamojo laikotarpio išmoką galiojimo trukmė yra lygi tarnybos laikotarpio trukmei. Tačiau tokia trukmė turi būti ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ne ilgesnė kaip dveji metai.

Išmokos suma nustatoma remiantis baziniu darbo užmokesčiu, kurį aukšto rango pareigūnas gavo savo tarnybos pabaigoje, ir turi būti tokia, kaip išdėstyta toliau:

—	40 %, jeigu tas tarnybos laikotarpis trunka dvejus metus arba mažiau,

—	45 %, jeigu tas laikotarpis viršija dvejus metus, tačiau trunka trejus metus arba mažiau,

—	50 %, jeigu tas laikotarpis viršija trejus metus, tačiau trunka penkerius metus arba mažiau,

—	55 %, jeigu tas laikotarpis viršija penkerius metus, tačiau trunka dešimt metų arba mažiau,

—	60 %, jeigu tas laikotarpis viršija dešimt metų, tačiau trunka penkiolika metų arba mažiau,

—	65 %, jeigu tas laikotarpis viršija penkiolika metų.

2. Teisė į pereinamojo laikotarpio išmoką nustoja galioti, jeigu buvęs aukšto rango pareigūnas iš naujo paskiriamas į pareigas Sąjungos institucijose, išrenkamas į Europos Parlamentą, sulaukia pensinio amžiaus, kaip apibrėžta 11 straipsnyje, arba miršta. Paskyrimo iš naujo arba išrinkimo į Europos Parlamentą atveju išmoka mokama iki tos dienos, kurią pradedamos eiti pareigos, o mirties atveju išmoka paskutinį kartą išmokama už tą mėnesį, kurį jos gavėjas mirė.

3. Jeigu tuo laikotarpiu, kuriuo atitinkami buvę aukšto rango pareigūnai turi teisę į mėnesinę pereinamojo laikotarpio išmoką, jie imasi bet kokio apmokamo darbo, iš šios išmokos atskaitoma suma, kuria jų bruto mėnesinio atlyginimo (t. y. prieš atskaitant mokesčius) ir šio straipsnio 1 dalyje numatytos išmokos bendra suma viršija atlyginimą prieš atskaitant mokesčius, kurį jie gaudavo kaip dirbantys aukšto rango pareigūnai pagal 2, 5 ir 6 straipsnius. Apskaičiuojant už naująją veiklą gaunamo atlyginimo sumą įtraukiamas visų formų atlyginimas, išskyrus išlaidų kompensaciją.

4. Buvę aukšto rango pareigūnai tą dieną, kai jie baigia eiti pareigas, kiekvienų kitų metų sausio 1 d. ir jų finansinės padėties pasikeitimų atveju institucijos, kurioje jis anksčiau dirbo, pirmininkui deklaruoja visomis formomis gautą atlyginimą už savo paslaugas, išskyrus išlaidų kompensaciją.

Ta deklaracija pateikiama sąžiningai ir yra laikoma konfidencialia. Toje deklaracijoje pateikta informacija nenaudojama kitais tikslais, nei šio reglamento tikslai, ir neatskleidžiama trečiosioms šalims.

Papildomas atlyginimas, kurį buvę aukšto rango pareigūnai teisėtai gavo eidami savo pareigas kaip dirbantys aukšto rango pareigūnai, neatskaitomas iš pereinamojo laikotarpio išmokos.

5. Buvę aukšto rango pareigūnai, turintys teisę į pereinamojo laikotarpio išmoką, taip pat turi teisę į 6 straipsnyje numatytas išmokas šeimai, jeigu jie atitinka tame straipsnyje nustatytas sąlygas.

IV SKYRIUS

PENSIJOS

11 straipsnis

Pensinis amžius

1. Baigę eiti pareigas, buvę aukšto rango pareigūnai turi teisę gauti pensiją iki gyvos galvos, kuri mokama nuo dienos, kai jie pasiekė pensinį amžių, nustatytą Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje, kuris taikomas mutatis mutandis.

2. Tačiau buvę aukšto rango pareigūnai gali prašyti pradėti mokėti šią pensiją ne anksčiau, nei prieš šešerius metus iki sulaukiant 1 dalyje nurodyto amžiaus. Tokiu atveju prašymo pateikimo metu pensijai taikomi šie koeficientai:

6–4 metais anksčiau	0,70
Mažiau kaip 4 metais–3 metais anksčiau	0,75
Mažiau kaip 3 metais–2 metais anksčiau	0,80
Mažiau kaip 2 metais–1 metais anksčiau	0,87
Mažiau kaip 1 metais anksčiau	0,95

12 straipsnis

Pensija

Tarnybos nuostatų 77 straipsnio antros pastraipos pirmas sakinys taikomas mutatis mutandis. Pensijos suma turi būti du kartus didesnė už Tarnybos nuostatų 77 straipsnio antros pastraipos antrame sakinyje nurodytą koeficientą, taikomą paskutiniam baziniam darbo užmokesčiui, gautam už kiekvienus visus tarnybos metus, ir vienai dvyliktajai nuo tos sumos už kiekvieną visą mėnesį.

Kai atitinkami aukšto rango pareigūnai ėjo įvairias pareigas Sąjungos institucijose, darbo užmokestis, kuriuo remiantis turi būti apskaičiuojama jų pensija, turi būti tiesiogiai proporcingas atitinkamam jų tarnybos laikotarpiui einant kiekvienas pareigas.

13 straipsnis

Finansavimas iš biudžeto

Išmokos, mokamos pagal šiame reglamente numatytą pensijų sistemą, įtraukiamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą. Valstybės narės bendrai garantuoja tų išmokų mokėjimą pagal tokių išlaidų finansavimui nustatytą skalę.

V SKYRIUS

SOCIALINĖS NUOSTATOS

14 straipsnis

Negalia

Kai aukšto rango pareigūnai tampa visiškai neįgalūs, todėl negali atlikti savo pareigų ir dėl šios priežasties atsistatydina arba yra priversti atsistatydinti, nuo atsistatydinimo ar priverstinio atsistatydinimo dienos jie turi teisę gauti šias išmokas:

kai pripažįstama, kad negalia yra nuolatinė – pensiją iki gyvos galvos, kuri yra apskaičiuojama 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir negali būti mažesnė kaip 30 % paskutinio gauto bazinio darbo užmokesčio. Jie turi teisę gauti didžiausią pensiją, jei tapo nedarbingi dėl negalios ar ligos, atsiradusios jiems vykdant pareigas;

kai negalia yra laikina, negalios trukmės laikotarpiu – 60 % paskutinio gauto bazinio darbo užmokesčio dydžio pensiją, jei negalia ar liga atsirado jiems vykdant pareigas, o kitais laikinos negalios atvejais – 30 % paskutinio bazinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Kai tokios dėl negalios mokamos pensijos gavėjas sulaukia 11 straipsnyje nustatyto pensinio amžiaus arba kai pensija dėl negalios buvo mokama septynerius metus, vietoj jos pradedama mokėti pensija iki gyvos galvos, kuri apskaičiuojama 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

15 straipsnis

Sveikatos ir kitų formų draudimas bei išmokos

1. Aukšto rango pareigūnams mutatis mutandis taikomi Tarnybos nuostatų 72 ir 73 straipsniai. Aukšto rango pareigūnai, turintys teisę gauti išmokas pagal Tarnybos nuostatų 72 straipsnį, deklaruoja visas kompensacijų sumas, kurias jie gavo arba kurių gali reikalauti pagal bet kurią kitą sveikatos draudimo sistemą, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus taikomą jiems arba jų draudimu apdraustiems asmenims. Kai visa gautinos kompensacijos suma viršija Tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalyje numatytų kompensacijų sumą, skirtumas atskaitomas iš pagal Tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalį kompensuotinos sumos, išskyrus kompensacijas, gautas pagal privačią papildomo sveikatos draudimo sistemą ir skirtas pagal Sąjungos sveikatos draudimo sistemą nekompensuojamai išlaidų daliai kompensuoti.

2. Buvę aukšto rango pareigūnai, kurie turi teisę į pensiją pagal šio reglamento 12 straipsnyje numatytą pensijų sistemą, į šio reglamento 10 straipsnyje numatytą pereinamojo laikotarpio išmoką arba į pensiją pagal šio reglamento 14 straipsnyje numatytą pensijų dėl negalios sistemą, gali prašyti, kad jiems taip pat būtų taikomas Tarnybos nuostatų 72 straipsnyje numatytas draudimas, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje.

3. Buvę aukšto rango pareigūnai, kurie neturi teisės į pensiją pagal šio reglamento 12 straipsnyje numatytą pensijų sistemą, į šio reglamento 10 straipsnyje numatytą pereinamojo laikotarpio išmoką, ar į pensiją pagal šio reglamento 14 straipsnyje numatytą pensijų dėl negalios sistemą, gali prašyti, kad jiems taip pat būtų taikomas Tarnybos nuostatų 72 straipsnis, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad jie neužsiima apmokama veikla. Tuomet jie sumoka visą tokiam draudimui būtinų įnašų sumą. Šie įnašai apskaičiuojami remiantis mėnesinės pereinamojo laikotarpio išmokos pagal šio reglamento 10 straipsnį suma, deramai atsižvelgiant į vėlesnio šios sumos atnaujinimo atvejus.

4. Tarnybos nuostatų 74 ir 75 straipsniai, kuriuose numatytos, inter alia, išmokos gimimo ir mirties atveju, mutatis mutandis taikomi aukšto rango pareigūnams.

16 straipsnis

Mirtis einant pareigas

Jeigu aukšto rango pareigūnas miršta savo kadencijos metu, jį pergyvenęs sutuoktinis arba išlaikomi vaikai turi teisę iki trečiojo mėnesio po to mėnesio, kurį aukšto rango pareigūnas mirė, pabaigos gauti atlyginimą, kurį aukšto rango pareigūnas būtų turėjęs teisę gauti pagal 2, 5 ir 6 straipsnius.

17 straipsnis

Teisių perėmimas

Kai atsakomybė už aukšto lygio pareigūno negalią ar mirtį tenka trečiajai šaliai, to aukšto rango pareigūno arba jo įpėdinių teisės pradėti teismo procesą prieš tą trečiąją šalį pereina Sąjungai tokia apimtimi, kokia ji yra įsipareigojusi pagal pensijų sistemą.

18 straipsnis

Maitintojo netekimo pensija

1. Aukšto lygio pareigūną arba buvusį aukšto lygio pareigūną, kuris mirties metu jau buvo įgijęs teisę gauti pensiją, pergyvenęs sutuoktinis ir jo mirties metu išlaikomi vaikai turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją.

Ta pensija yra lygi pensijos, kurią aukšto rango pareigūnas arba buvęs aukšto rango pareigūnas savo mirties dieną buvo įgijęs teisę gauti pagal 12 straipsnį, procentinei daliai, būtent:

Pergyvenusiam sutuoktiniui	60 %
Kiekvienam vaikui, kai kuris nors iš tėvų yra miręs	10 %
Kiekvienam vaikui, kai abu tėvai yra mirę	20 %

Tačiau, kai aukšto rango pareigūnai miršta savo kadencijos metu:

—	pergyvenusiam sutuoktiniui skiriama maitintojo netekimo pensija sudaro 36 % bazinio darbo užmokesčio, kuris buvo mokamas mirties metu,

—

pirmajam našlaičiui, netekusiam abiejų tėvų, skiriama maitintojo netekimo pensija turi būti ne mažesnė kaip 12 % bazinio darbo užmokesčio, kuris buvo mokamas mirties metu. Kai lieka keli našlaičiai, netekę abiejų tėvų, visa maitintojo netekimo pensijos suma tiems našlaičiams paskirstoma lygiomis dalimis.

2. Šių maitintojo netekimo pensijų bendra suma negali viršyti aukšto rango pareigūno arba buvusio aukšto rango pareigūno pensijos, kurios pagrindu jos apskaičiuojamos, sumos. Kai taikoma, didžiausia mokėtina maitintojo netekimo pensijų suma paveldėtojams paskirstoma atsižvelgiant į 1 dalyje nustatytas procentines dalis.

3. Maitintojo netekimo pensijos skiriamos nuo pirmos kalendorinio mėnesio, einančio po mirties dienos, dienos. Tačiau kai taikomas 16 straipsnis, teisė gauti pensiją neatsiranda anksčiau nei nuo ketvirto mėnesio, einančio po mirties mėnesio, pirmos dienos.

4. Teisės gauti maitintojo netekimo pensiją netenkama kalendorinio mėnesio, kurį tą teisę turintis asmuo miršta, pabaigoje. Be to, teisės gauti našlaičio pensiją netenkama mėnesio, kurį vaikui sueina 21 metai, pabaigoje. Tačiau teisė gauti šią pensiją pratęsiama, kol vaikas studijuoja arba mokosi profesijos, bet ne ilgiau kaip iki mėnesio, kurį jam sueina 25 metai, pabaigos.

Pensija toliau mokama našlaičiui, kuris dėl ligos ar negalios negali užsidirbti pragyvenimui.

5. Jeigu buvęs aukšto rango pareigūnas susituokia ir santuokos dieną jau yra įgijęs teisę gauti pensiją pagal šį reglamentą, jo sutuoktinis ir visi vaikai iš šios santuokos neturi teisės gauti maitintojo netekimo pensijos, išskyrus atvejus, kai santuoka sudaryta prieš penkerius ar daugiau metų iki buvusio aukšto lygio pareigūno mirties.

6. Sudaręs naują santuoką, pergyvenęs sutuoktinis netenka teisės gauti maitintojo netekimo pensiją. Tuomet pergyvenęs sutuoktinis turi teisę nedelsiant gauti dvejų metų maitintojo netekimo pensijos dydžio vienkartinę išmoką.

7. Kai po aukšto rango pareigūno mirties lieka pergyvenęs sutuoktinis ir našlaičiai iš ankstesnės santuokos ar kiti jų įpėdiniai, arba kai lieka našlaičių iš kitų santuokų, bendra pensijos suma paskirstoma pagal analogiją taikant Tarnybos nuostatų VIII priedo 22, 27 ir 28 straipsnius.

8. Aukšto rango pareigūnų pergyvenęs sutuoktinis ir išlaikomi vaikai turi teisę į ligos išmokas pagal Tarnybos nuostatuose numatytą socialinės apsaugos sistemą.

Jie deklaruoja visas kompensacijų sumas, kurias jie gavo arba kurių gali reikalauti pagal bet kurią kitą sveikatos draudimo sistemą, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus taikomą jiems arba jų draudimu apdraustiems asmenims. Kai visa gautinos kompensacijos suma viršija Tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalyje numatytų kompensacijų sumą, skirtumas atskaitomas iš pagal Tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalį kompensuotinos sumos, išskyrus kompensacijas, gautas pagal privačią papildomo sveikatos draudimo sistemą ir skirtas pagal Sąjungos sveikatos draudimo sistemą nekompensuojamai išlaidų daliai kompensuoti.

VI SKYRIUS

ATNAUJINIMAS IR APSKAIČIAVIMO METODAI

19 straipsnis

Išmokų ir pensijų atnaujinimas

Šio reglamento 7 ir 8 straipsniuose numatytos išmokos ir šio reglamento 12, 14 ir 18 straipsniuose numatytos pensijų išmokos atnaujinamos tokia suma, kuri apskaičiuojama taikant Tarnybos nuostatų 65 straipsnį ir jų XI priedą, kurie taikomi mutatis mutandis.

Ši nuostata taikoma aukšto rango pareigūnų, kurių kadencija tęsiasi prieš 2016 m. kovo 4 d. arba yra pasibaigusi anksčiau nei 2016 m. kovo 4 d.

20 straipsnis

Korekciniai koeficientai

Šio reglamento 2 straipsnyje nurodytiems baziniams darbo užmokesčiams, šio reglamento 5 straipsnyje nurodytoms išmokoms ir šio reglamento 6 straipsnyje nurodytoms išmokoms šeimai, kai taikoma, pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikomas korekcinis koeficientas.

21 straipsnis

Nesumavimas

Vienas asmuo tuo pat metu negali gauti 10 straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio išmokos, 12 straipsnyje numatytos pensijos ir 14 straipsnyje numatytų pensijų. Jeigu aukšto rango pareigūnas turi teisę gauti išmokas pagal daugiau kaip vieną iš tų nuostatų, taikoma tik ta nuostata, kuri yra palankiausia į išmoką pretenduojančiam asmeniui. Tačiau, kai aukšto rango pareigūnas pasiekia 11 straipsnyje nustatytą pensinį amžių, jis nebetenka teisės į pereinamojo laikotarpio išmoką.

VII SKYRIUS

MOKĖJIMO TVARKA

22 straipsnis

Mokėjimo vieta ir vykdymas

1. Pagal 2, 4, 5, 6, 7, 15 ir 16 straipsnius mokėtinos sumos sumokamos toje šalyje, kurioje aukšto rango pareigūnai vykdo savo pareigas, tos šalies valiuta arba, jų prašymu, eurais į Sąjungoje esančią banko sąskaitą.

2. Tarnybos nuostatų VII priedo 17 straipsnio 2–4 dalys mutatis mutandis taikomos aukšto rango pareigūnams.

3. Pagal 10, 12, 14 ir 18 straipsnius mokėtinoms sumoms korekciniai koeficientai netaikomi. Šios sumos Sąjungoje gyvenantiems gavėjams mokamos eurais į Sąjungoje esančią banko sąskaitą.

Ne Sąjungoje gyvenantiems gavėjams pensijos mokamos eurais į Sąjungoje arba jų gyvenamosios vietos šalyje esančią banko sąskaitą. Išimties tvarka pensija gali būti mokama užsienio valiuta pensininko gyvenamosios vietos šalyje, konvertuojant pagal naujausią valiutos kursą, taikomą įgyvendinant Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Teisių netekimas

Aukšto rango pareigūnai, pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas atleisti iš pareigų už sunkius nusižengimus, gali atitinkamai netekti visų teisių į pereinamojo laikotarpio išmoką ar ištarnauto laiko pensiją. Tačiau ši nuostata nedaro poveikio tų aukšto rango pareigūnų įpėdiniams.

24 straipsnis

Nuostata dėl galimybės pasirinkti. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 daliai, aukšto rango pareigūnai, einantys pareigas anksčiau nei 2016 m. kovo 4 d., taip pat buvę aukšto rango pareigūnai, ėję pareigas prieš tą dieną, gali prašyti, kad jiems būtų taikomas 15 straipsnis. Prašymas pateikiamas per šešis mėnesius nuo 2016 m. kovo 4 d.

2. Tarnybos nuostatų XIII priedo 20, 24, 25 straipsniai ir 24a straipsnio pirmas sakinys mutatis mutandis taikomi asmenims, turintiems teisę gauti šio reglamento 10, 11, 12, 14 ir 18 straipsniuose numatytas sumas. Tačiau Tarnybos nuostatų XIII priedo 24a straipsnyje nurodyta data – 2014 m. sausio 1 d. – laikoma 2016 m. kovo 4 d.

25 straipsnis

Nuostatos dėl panaikinimo ir toliau galiojančių nuostatų

1. Toliau nurodyti teisės aktai panaikinami, nedarant poveikio tolesniam jų taikymui aukšto rango pareigūnams, kurių kadencija tęsiasi prieš 2016 m. kovo 4 d. arba yra pasibaigusi anksčiau nei 2016 m. kovo 4 d.:

a)	Reglamentas Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas;

b)	Reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 2290/77;

c)	Sprendimas 2009/909/ES;

d)	Sprendimas 2009/910/ES;

e)	Sprendimas 2009/912/ES, išskyrus jo 5 straipsnį.

2. Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

3. Tarybos reglamentai Nr. 63 (EEB) (10) ir Nr. 14 (EAEB) (11), 1962 m. gegužės 22 d. Europos anglių ir plieno bendrijos specialiosios ministrų tarybos sprendimas (12) ir Tarybų reglamentas Nr. 62 (EEB), 13 (EAEB) (13), išskyrus jo 20 straipsnį, panaikinami.

4. 1958 m spalio 13 d. ir 14 d. Europos anglių ir plieno bendrijos specialiosios ministrų tarybos sprendimas lieka galioti.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2016 m. kovo 4 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H.G.J. KAMP

(1) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/909/ES, nustatantis Europos Vadovų Tarybos Pirmininko įdarbinimo sąlygas (OL L 322, 2009 12 9, p. 35).

(2) 1967 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas, nustatantis Komisijos pirmininko ir narių, Teisingumo Teismo pirmininko, teisėjų, generalinių advokatų ir kanclerio, Bendrojo Teismo pirmininko, narių ir kanclerio bei Europos Sąjungos tarnautojų teismo pirmininko, narių ir kanclerio tarnybines pajamas (OL L 187, 1967 8 8, p. 1).

(3) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/910/ES, nustatantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įdarbinimo sąlygas (OL L 322, 2009 12 9, p. 36).

(4) Žr. 2 išnašą.

(5) 1977 m. spalio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 2290/77, nustatantis Audito Rūmų narių tarnybines pajamas (OL L 268, 1977 10 20, p. 1).

(6) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/912/ES, nustatantis Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriaus įdarbinimo sąlygas (OL L 322, 2009 12 9, p. 38).

(7) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, 2013 10 29, p. 15).

(8) Žr. ankstesnę 5 išnašą.

(9) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatantis apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką (OL L 56, 1968 3 4, p. 8).

(10) Tarybos reglamentas Nr. 63, kuriuo nustatomos Komisijos narių tarnybinės pajamos (OL 62, 1962 7 19, p. 1724/62).

(11) Tarybos reglamentas Nr. 14, kuriuo nustatomos Komisijos narių tarnybinės pajamos (OL 62, 1962 7 19, p. 1730/62).

(12) Europos anglių ir plieno bendrijos specialiosios ministrų tarybos sprendimas, kuriuo nustatomos Vyriausiosios valdybos narių tarnybinės pajamos (OL 62, 1962 7 19, p. 1734/62).

(13) Tarybų reglamentas Nr. 62/EEB, Nr. 13/EAPB, kuriuo nustatomos Teisingumo Teismo narių tarnybinės pajamos (OL 62, 1962 7 19, p. 1713/62).

2016 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/13

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/301

2015 m. lapkričio 30 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB papildoma prospekto tvirtinimo, skelbimo ir reklamos skleidimo techninio reguliavimo standartais ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2001/34/EB (1), ypač į jos 13 straipsnio 7 dalies trečią pastraipą, 14 straipsnio 8 dalies trečią pastraipą ir 15 straipsnio 7 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyva 2003/71/EB suderinami prospektų sudarymo, tvirtinimo ir platinimo reikalavimai. Tuos reikalavimus, visų pirma reikalavimus dėl tvirtinimo, skelbimo ir informacijos, skleidžiamos apie siūlymą ar įtraukimą į prekybos sąrašą kitur nei prospekte, įskaitant reklamą, būtina išdėstyti siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose;

(2)

prospekto peržiūra ir tvirtinimas – kartotinis procesas, o nacionalinės kompetentingos institucijos sprendimas patvirtinti prospektą apima emitento, siūlytojo ar asmens, prašančio įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, kartotinius analizės ir prospekto projekto kūrimo etapus, siekiant užtikrinti, kad prospektas atitiktų visapusiškumo reikalavimą, įskaitant pateiktos informacijos nuoseklumą ir jos suprantamumą. Siekiant emitentams, siūlytojams ar asmenims, prašantiems įtraukimo į prekybos sąrašą, užtikrinti didesnį tikrumą dėl tvirtinimo, būtina nurodyti, kokius dokumentus reikėtų pateikti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms įvairiais prospekto tvirtinimo ciklo etapais;

(3)

prospekto projektas nacionalinei kompetentingai institucijai visada turėtų būti teikiamas paieškai tinkamu elektroniniu formatu ir tai institucijai priimtinomis elektroninėmis priemonėmis. Kai elektroninis formatas tinkamas paieškai, nacionalinė kompetentinga institucija gali prospekte ieškoti konkrečių terminų ar žodžių, tai padeda greičiau patikrinti, o peržiūros procesas tampa veiksmingesnis ir vykdomas laiku;

(4)

išskyrus pirmąjį prospekto projektą, labai svarbu, kad kiekviename nacionalinei kompetentingai institucijai pateikiamame prospekto projekte būtų aiškiai parodyti anksčiau pateikto projekto pakeitimai ir paaiškinta, kaip tokiais pakeitimais sprendžiami kokie nors nacionalinės kompetentingos institucijos nurodyti trūkumai. Su kiekvienu nacionalinei kompetentingai institucijai pateikiamu prospekto projektu turėtų būti teikiama ir versija su pažymėtais pakeitimais, kurioje paryškinti visi anksčiau pateikto projekto pakeitimai, ir versija be pažymėtų pakeitimų, kurioje minėti pakeitimai nėra paryškinti;

(5)

kai informacijos, nurodytos atitinkamuose Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004 (2) prieduose, atskleisti nereikia arba, atsižvelgiant į emisijos arba emitento pobūdį, ji nėra svarbi to konkretaus prospekto atveju, tą atskleidžiamą informaciją reikėtų nurodyti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kad vykdant peržiūrą būtų sumažinta vėlavimų;

(6)

siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių naudojimą, kai nacionalinei kompetentingai institucijai tampa aišku, kad emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukimo į prekybos sąrašą, negali laikytis prospekto tvarkos reikalavimų, nacionalinė kompetentinga institucija turėtų turėti teisę nutraukti peržiūrą prospekto nepatvirtinusi;

(7)

prospektų elektroninis skelbimas, įskaitant galutines sąlygas, užtikrina, kad investuotojai turėtų galimybę greitai ir lengvai gauti prospektuose pateiktą informaciją. Reikalavimas, kad investuotojas sutiktų su išlyga dėl teisinės atsakomybės apribojimo, sumokėtų mokestį ar užsiregistruotų, kad gautų prieigą prie prospekto, trukdo prie prospekto lengvai prieiti ir neturėtų būti leidžiamas. Filtrai, kuriais perspėjama, kuriose jurisdikcijose teikiamas siūlymas ir kuriuose reikalaujama, kad investuotojai atskleistų savo gyvenamąją šalį ar nurodytų, kad nėra konkrečios šalies ar jurisdikcijos gyventojai, neturėtų būti laikomas išlyga dėl teisinės atsakomybės apribojimo;

(8)

su siūlymu visuomenei ar įtraukimu į prekybos sąrašą susijusios reklamos gali tapti netikslios ar klaidinančios, jei atitinkamame prospekte atsiranda arba yra pastebimas svarbus naujas veiksnys, svarbi klaida ar netikslumas, susijęs su prospekte nurodyta informacija. Reikėtų nustatyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta, kad kai reklamos tampa netikslios ar klaidinančios dėl tokio svarbaus naujo veiksnio, svarbios klaidos ar netikslumo, tokios reklamos būtų pataisytos;

(9)

kadangi prospektas yra autoritetingas informacijos apie siūlymą visuomenei ar įtraukimą į prekybos sąrašą šaltinis, visa informacija, išplatinta apie tokius siūlymus ir įtraukimą į prekybos sąrašą, ar tai būtų daroma reklamos ar kitais tikslais, žodžiu ar raštu, turėtų būti suderinama su prospekte pateikiama informacija. Tai turėtų būti užtikrinama reikalaujant, kad bet kokia išplatinta informacija neprieštarautų prospekto turiniui arba neteiktų nuorodų į informaciją, kuria jam prieštaraujama. Be to, išplatinta informacija turėtų būti draudžiama pateikti iš esmės šališką požiūrį į prospekte pateiktą informaciją. Kadangi dėl alternatyvių veiklos rodiklių gali būti daromas neproporcingas poveikis sprendimui investuoti, ne prospekte išplatintoje informacijoje apie siūlymą visuomenei ar įtraukimą į prekybos sąrašą neturėtų būti leidžiama tokių rodiklių nurodyti, jeigu jie nenurodyti prospekte;

(10)	Reglamente (EB) Nr. 809/2004 pateiktos nuostatos dėl prospekto skelbimo ir reklamos skleidimo. Kad būtų išvengta reikalavimų dubliavimo, tam tikras Reglamento (EB) Nr. 809/2004 nuostatas reikėtų išbraukti;

(11)	šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(12)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 10 straipsnį ESMA surengė atviras viešas konsultacijas dėl tokių techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą, ir paprašė, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal to reglamento 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS IR PROSPEKTO PATVIRTINIMAS

1 straipsnis

Objektas

Šiuo reglamentu nustatomi techniniai reguliavimo standartai, kuriuose toliau nurodoma:

1)	prospekto tvirtinimo tvarka, kaip nurodyta Direktyvos 2003/71/EB 13 straipsnyje;

2)	prospekto skelbimo tvarka, nustatyta Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnio 1–4 dalyse;

3)	reklamos skleidimas, nurodytas Direktyvos 2003/71/EB 15 straipsnyje;

4)	atskleidžiamos informacijos apie siūlymą visuomenei ar įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą ir prospekte pateikiamos informacijos atitikimas, kaip nustatyta Direktyvos 2003/71/EB 15 straipsnio 4 dalyje.

2 straipsnis

Prašymo tvirtinti teikimas

1. Emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, kompetentingai institucijai teikia visus prospekto projektus paieškai tinkamu elektroniniu formatu elektroninėmis priemonėmis. Kontaktinis adresas, kuriuo kompetentinga institucija gali pateikti visus pranešimus raštu elektroninėmis priemonėmis, nurodomas pateikiant pirmą prospekto projektą.

2. Kartu su pirmu kompetentingai institucijai teikiamu prospekto projektu arba prospekto peržiūros metu, emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, paieškai tinkamu elektroniniu formatu taip pat pateikia:

jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 809/2004 25 straipsnio 4 dalį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja arba savo iniciatyva, dalinių nuorodų sąrašą, kuriame taip pat nurodomi tie Reglamento (EB) Nr. 809/2004 I–XXX priedų punktai, kurie nebuvo įtraukti į prospektą, nes dėl emitento, siūlytojo ar asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, arba visuomenei siūlomų ar įtraukiamų į prekybos sąrašą vertybinių popierių pobūdžio jie nebuvo taikytini.

Jeigu dalinių nuorodų sąrašas nepateikiamas ir jeigu prospekto projekto punktų eiliškumas nesutampa su informacijos pateikimo Reglamento (EB) Nr. 809/2004 prieduose eiliškumu, prospekto projekto paraštėje pateikiamos pastabos, kuriose nurodoma, kurie prospekto skirsniai atitinka susijusius informacijos atskleidimo reikalavimus. Kartu su prospektu, kurio paraštėje pateiktos pastabos, teikiamas dokumentas, kuriame nurodomi visi Reglamento (EB) Nr. 809/2004 susijusiuose prieduose įrašyti punktai, kurie nebuvo įtraukti į prospektą dėl to, kad jie nebuvo taikytini dėl emitento, siūlytojo ar asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, arba visuomenei siūlomų ar įtraukiamų į prekybos sąrašą vertybinių popierių pobūdžio;

b)	jeigu emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prašo leisti į prospektą neįtraukti informacijos pagal Direktyvos 2003/71/EB 8 straipsnio 2 dalį, pagrįstą prašymą;

jeigu, patvirtinus prospektą, emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prašo priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai apie tai pranešti patvirtinimo pažyma pagal Direktyvos 2003/71/EB 18 straipsnio 1 dalį, tokį prašymą;

d)	visą informaciją, kuri į prospektą įtraukiama nuorodos būdu, nebent tokią informaciją jau patvirtino ar priėmė ta pati kompetentinga institucija pagal Direktyvos 2003/71/EB 11 straipsnį;

e)	visą informaciją, kuri pagrįstai laikoma būtina buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos vykdomai peržiūrai ir kurią pateikti tuo tikslu ta kompetentinga institucija aiškiai paprašo.

3 straipsnis

Prospekto projekto pakeitimai

1. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikęs pirmą prospekto projektą emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, teikia tolesnius prospekto projektus, tolesniuose projektuose pažymimi pakeitimai, paryškinant visus anksčiau pateikto prospekto projekto be pažymėtų pakeitimų, kaip jis buvo pateiktas kompetentingai institucijai, pakeitimus. Jeigu daromi tik labai nedideli pakeitimai, priimtinais laikomos prospekto projekto ištraukos su pažymėtais visais ankstesnio projekto pakeitimais. Prospekto projektas be pažymėtų pakeitimų visada teikiamas kartu su projektu, kuriame paryškinti visi pakeitimai.

Jeigu emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, negali laikytis pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų dėl techninių kliūčių, susijusių su prospekto pakeitimų žymėjimu, kiekvienas ankstesnio prospekto projekto pakeitimas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai nurodomas raštu.

2. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį emitentui, siūlytojui ar asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pranešė, kad, jos nuomone, prospekto projektas neatitinka visapusiškumo reikalavimo, įskaitant pateiktos informacijos nuoseklumą ir jos suprantamumą, su vėliau teikiamu prospekto projektu teikiamas paaiškinimas, kaip spręstas kompetentingos institucijos nurodyto nevisapusiškumo klausimas.

Jeigu padaromi anksčiau pateikto prospekto projekto pakeitimai yra aiškūs arba jais aiškiai sprendžiamas kompetentingos institucijos nurodyto nevisapusiškumo klausimas, laikoma, kad nuorodos, kur padaryti pakeitimai sprendžiant nevisapusiškumo klausimą, pakankamos.

4 straipsnis

Galutinio projekto teikimas

1. Išskyrus 2 straipsnio 2 dalies a punkte minimą dalinių nuorodų sąrašą, galutinis prospekto projekto teikiamas tvirtinti kartu su visa 2 straipsnio 2 dalyje minima informacija, kuri pasikeitė nuo paskutinio teikimo. Galutinio prospekto projekto paraštėje pastabų neturi būti.

2. Jeigu anksčiau pateikta informacija, minėta 2 straipsnio 2 dalyje, nebuvo pakeista, emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, raštu patvirtina, kad nėra anksčiau pateiktos informacijos pakeitimų.

5 straipsnis

Prašymo gavimas ir tvarkymas

1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija raštu elektroninėmis priemonėmis kuo greičiau ir ne vėliau kaip kitos darbo dienos nuo prospekto gavimo pabaigoje patvirtina pradinio prašymo patvirtinti prospektą gavimą. Patvirtinime apie gavimą emitentui, siūlytojui ar asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nurodomas prašymo patvirtinti nuorodos numeris ir kompetentingos institucijos kontaktinis adresas, kuriuo galima siųsti su prašymu susijusius klausimus. Patvirtinimo apie gavimą data neturi poveikio prospekto projekto teikimo datai, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/71/EB 13 straipsnio 2 dalyje, nuo kurios skaičiuojamas pranešimo terminas.

2. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstai mano, kad jai pateikti ne visi dokumentai arba kad reikalinga papildoma informacija, pavyzdžiui, dėl tam tikros pateiktos informacijos nenuoseklumo ar neaiškumo, ji raštu elektroninėmis priemonėmis emitentui, siūlytojui ar asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, praneša, kad reikia pateikti papildomos informacijos ir nurodo prašymo priežastis.

3. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad nevisapusiškumas yra ne toks reikšmingas arba labai svarbus yra laikas, kompetentinga institucija gali emitentui, siūlytojui ar asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, tai pranešti žodžiu ir tokiu atveju prospekto tvirtinimo terminas, kaip nurodyta Direktyvos 2003/71/EB 13 straipsnio 4 dalyje, nepertraukiamas.

4. Jeigu emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, negali arba nenori pateikti pagal 2 dalį prašomos papildomos informacijos, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę atsisakyti tvirtinti prospektą ir nutraukti prospekto peržiūrą.

5. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie savo sprendimą dėl prospekto tvirtinimo emitentui, siūlytojui ar asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, praneša raštu elektroninėmis priemonėmis sprendimo dieną. Jeigu prospektą atsisakoma tvirtinti, kompetentingos institucijos sprendime nurodomos tokio atsisakymo priežastys.

II SKYRIUS

PROSPEKTO PASKELBIMAS

6 straipsnis

Prospekto paskelbimas elektronine forma

1. Kai prospektas skelbiamas elektronine forma pagal Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnio 2 dalies c, d arba e punktus, vieno arba kelių dokumentų prospektas:

a)	patekus į tinklalapį, yra lengvai prieinamas;

b)	yra paieškai tinkamo elektroninio formato, kurio negalima keisti;

c)	neturi interneto nuorodų, nebent elektroninių adresų, kurių informacija įtraukiama nuorodos būdu, nuorodas;

d)	yra atsisiunčiamas ir atsispausdinti tinkamos formos.

2. Jeigu prospektas, kuriame pateikiama informacija įtraukiama nuorodos būdu, skelbiamas elektronine forma, jame pateikiamos nuorodos į kiekvieną dokumentą, kuriame nurodoma informacija, įtraukta nuorodos būdu, arba į kiekvieną interneto puslapį, kuriame tas dokumentas paskelbtas.

3. Jeigu prospektas, skirtas siūlyti visuomenei vertybinių popierių, skelbiamas emitentų, finansinių tarpininkų arba reguliuojamų rinkų tinklalapiuose, būtina imtis priemonių, kad juose pateikiama informacija nebūtų skirta valstybių narių arba trečiųjų šalių, kuriose vertybiniai popieriai nėra siūlomi, gyventojams, pavyzdžiui, įtraukiant pastabą, kurioje nurodoma, kam skirtas pasiūlymas.

4. Prieigai prie elektronine forma skelbiamo prospekto netaikomas reikalavimas:

a)	užbaigti registraciją;

b)	sutikti su išlyga dėl teisinės atsakomybės apribojimo;

c)	sumokėti mokestį.

7 straipsnis

Galutinių sąlygų paskelbimas

Bazinio prospekto galutinių sąlygų paskelbimo būdas nebūtinai turi sutapti su bazinio prospekto paskelbimo būdu, jei tik naudojamas vienas iš Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnyje nurodytų paskelbimo būdų.

8 straipsnis

Paskelbimas laikraščiuose

1. Siekiant, kad būtų laikomasi Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnio 2 dalies a punkto, prospektas skelbiamas nacionaliniuose ar keliuose regionuose platinamuose bendruose arba finansinės informacijos laikraščiuose.

2. Jeigu kompetentingos valdžios institucijos nuomone paskelbti pasirinktas laikraštis neatitinka 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ji nurodo laikraštį, kurio tiražas yra tinkamas šiam tikslui, visų pirma atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės geografinę teritoriją, gyventojų skaičių ir skaitymo įpročius.

9 straipsnis

Pranešimo paskelbimas

1. Jeigu valstybė narė nusprendžia pasinaudoti Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe reikalauti paskelbti pranešimą, nurodantį, kaip prospektas pateiktas visuomenei ir kur jį galima gauti, tas pranešimas paskelbiamas laikraštyje, kuris atitinka prospektams skelbti taikomus reikalavimus, pateiktus šio reglamento 8 straipsnyje.

Jeigu pranešimas susijęs su prospektu, kuris paskelbtas siekiant vienintelio tikslo – įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, kai tos pačios klasės vertybiniai popieriai jau yra įtraukti į tą sąrašą, jį taip pat galima skelbti tos reguliuojamos rinkos oficialiajame leidinyje, nepaisant, ar tas oficialusis leidinys išspausdintas popieriuje ar yra elektroninio formato.

2. Pranešimas paskelbiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prospekto paskelbimo pagal Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnio 1 dalį dienos.

3. Pranešime nurodoma ši informacija:

a)	emitentą identifikuojanti informacija;

b)	vertybinių popierių, kuriuos planuojama pasiūlyti ir (arba) kuriuos prašoma įtraukti į prekybos sąrašą, tipas, klasė ir skaičius, jeigu tik ši informacija yra žinoma pranešimo paskelbimo metu;

c)	planuojamas siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą grafikas;

d)	pareiškimas, pažymintis, kad prospektas buvo paskelbtas, ir nurodantis, kur jį galima gauti;

e)	adresai, kuriais visuomenė gali gauti popierinį egzempliorių, ir laikotarpis, per kurį jį galima gauti;

jo data.

10 straipsnis

Patvirtintų prospektų sąrašas

Patvirtintų prospektų sąraše, kuris skelbiamas kompetentingos valdžios institucijos tinklalapyje pagal Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnio 4 dalį, nurodoma, kokiu būdu tokie prospektai buvo paskelbti ir kur juos galima gauti.

III SKYRIUS

REKLAMA

11 straipsnis

Reklamos skleidimas

1. Kai paskleidžiama reklama, susijusi su siūlymu visuomenei ar įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir vėliau skelbiamas prospekto priedas, dėl atsiradusio ar pastebėto svarbaus naujo veiksnio, svarbios klaidos ar netikslumo, susijusių su į prospektą įtraukta informacija, skleidžiama pakeista reklama, jeigu dėl svarbaus naujo veiksnio, svarbios klaidos ar netikslumo, susijusių su į prospektą įtraukta informacija, anksčiau išplatintas reklamos turinys yra netikslus ar klaidinantis.

2. Pakeistoje reklamoje daroma nuoroda į ankstesnę reklamą, nurodant, kad ankstesnė reklama pakeista dėl esančios netikslios ar klaidinančios informacijos, ir nurodant abiejų reklamos versijų skirtumus.

3. Paskleista reklama skleidžiama nedelsiant po tokio priedo paskelbimo. Išskyrus žodžiu skleidžiamą reklamą, pakeista reklama skleidžiama bent jau tokiomis pačiomis priemonėmis kaip pradinė reklama.

Įpareigojimas iš dalies pakeisti reklamą netaikomas po viešo platinimo termino pabaigos arba prasidėjus prekybai reguliuojamoje rinkoje, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta vėliau.

4. Kai prospektas pagal Direktyvą 2003/71/EB neprivalomas, visose reklamose tai atitinkamai nurodoma, išskyrus atvejus, kai emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nusprendžia skelbti prospektą, atitinkantį Direktyvos 2003/71/EB, Reglamento (EB) Nr. 809/2004 ir šio reglamento nuostatas.

12 straipsnis

Atitikimas Direktyvos 2003/71/EB 15 straipsnio 4 dalies tikslams

Žodžiu arba raštu atskleidžiama informacija apie siūlymą visuomenei ar įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą reklamos ar kitais tikslais:

a)	neprieštarauja prospekte pateiktai informacijai;

b)	neturi nuorodų į informaciją, kuri prieštarauja prospekte pateiktai informacijai;

c)	nepateikia iš esmės šališko požiūrio į prospekte pateiktą informaciją, be kita ko, praleidžiant tokios informacijos neigiamus aspektus arba juos pateikiant mažiau sureikšmintus nei teigiamus aspektus;

d)	nenurodo alternatyvių veiklos rodiklių, susijusių su emitentu, nebent jie nurodyti prospekte.

Laikantis a–d punktų, prospekte pateikiamą informaciją sudaro jau paskelbta į prospektą įtraukta informacija arba į prospektą įtrauktina informacija, jeigu prospektas skelbiamas vėliau.

D punkte nurodytus alternatyvius veiklos rodiklius sudaro veiklos rodikliai, kurie yra ankstesnės arba būsimos finansinės veiklos finansiniai rodikliai, finansinė padėtis arba pinigų srautai, ir kurie skiriasi nuo finansinių rodiklių, apibrėžtų taikytinoje finansinės atskaitomybės tvarkoje.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 809/2004 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 809/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnio 5 ir 6 dalys išbraukiamos;

2)	29–34 straipsniai išbraukiami.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(2) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 1).

(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

2016 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/24

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/303

2016 m. kovo 1 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas („Pane Toscano“ (SKVN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 3 dalies b punktą,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Pane Toscano“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

2013 m. lapkričio 12 d. pranešimu apie prieštaravimą ir 2013 m. gruodžio 10 d. pagrįstu prieštaravimo pareiškimu Jungtinė Karalystė paprieštaravo įregistravimui pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 2 dalį. 2013 m. lapkričio 12 d. pranešimu apie prieštaravimą, kuris 2013 m. lapkričio 19 d. užregistruotas Komisijos laiškų registre, Belgija paprieštaravo įregistravimui pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 2 dalį. Belgijos atsiųstame pranešime apie prieštaravimą jau buvo visi pagrįsto prieštaravimo pareiškimo elementai. 2014 m. sausio 15 d. raštu Belgija atsiuntė išsamesnį pagrįstą prieštaravimo pareiškimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 2 dalį. Abu prieštaravimo pareiškimai pripažinti priimtinais;

(3)	2014 m. sausio 24 d. ir 2014 m. vasario 13 d. raštais Komisija paragino tiek Italiją ir Jungtinę Karalystę, tiek Italiją ir Belgiją pradėti atitinkamas konsultacijas kad, laikydamosi savo vidaus tvarkos, jos pasiektų susitarimą;

(4)	šalys susitarimo nepasiekė;

(5)	atsižvelgdama į tai, kad susitarimo pasiekta nebuvo, Komisija turėtų priimti sprendimą, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos procedūros;

(6)

remdamosi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 10 straipsnio 1 dalies a ir d punktais, prieštaravimo teikėjos tvirtino, kad „Pane Toscano“ kaip saugomos kilmės vietos nuorodos įregistravimas prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsniui ir 7 straipsnio 1 daliai ir kad pavadinimas „Pane Toscano“ yra bendrinis;

(7)

prieštaravimo teikėjos tvirtina, kad paprastųjų kviečių derlius Toskanoje gaunamas iš veislių, kurios paprastai auginamos daugelyje šalies vietų. Šios veislės negali būti laikomos vietinėmis Toskanos veislėmis arba Toskanai būdingomis veislėmis. Nustatytoje geografinėje vietovėje vykdomas grūdų perdirbimas pagaminant „0“ tipo visų grūdo dalių miltus paprastai yra panašus į visoje Italijoje ir apskritai Europoje vykdomą perdirbimą. Kad būtų gautas numatytai paskirčiai tinkamas miltų mišinys, būtina sumaišyti įvairių savybių paprastuosius kviečius, taigi produktas tam tikromis ypatybėmis pasižymi labiau dėl techninių miltų savybių nei dėl paprastųjų kviečių kilmės. „Pane Toscano“ gamyboje privalomų naudoti „0“ tipo paprastųjų kviečių visų grūdo dalių miltų techninės savybės yra įprastos ir būdingos ne tik Toskanai. Paraiškoje esama prieštaros: 5.2 punkte tvirtinama, kad aukšta maistinė produkto vertė ir tai, kad produktas lengvai virškinimas, yra susiję su naudojamu miltų mišiniu, tačiau 3.3 punkte nurodyta, kad naudojami tik vieni konkretaus „0“ tipo paprastųjų kviečių miltai su kviečių gemalais. Paraiškoje neįrodytas priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar jo savybių ryšys. Tai patvirtina aplinkybė, kad bendrajame dokumente tenka nurodyti, kad veikiant įvairiems elementams duonos gamintojų veiksmai ir išmanymas tampa svarbiausi. Miltų laikymas malūne tinkamą laikotarpį siekiant užtikrinti vadinamąjį maturazione procesą nėra ypatingas. Tai įprasta praktika, plačiai naudojama visoje Europos Sąjungoje. Įregistruoti siūlomas pavadinimas „Pane Toscano“ visoje Toskanoje paprastai vartojamas kalbant apie kelių rūšių duoną, kuri greičiausiai nėra pagaminta laikantis paraiškoje nustatyto proceso. Be to, Italijoje „Pane Toscano“ laikoma duonos be druskos sinonimu;

(8)	tolesniame prieštaravimo procedūros etape prieštaravimo teikėjos taip pat teigė, kad į produkto specifikaciją turėjo būti įtrauktos taisyklės dėl sėklų kilmės ir kad temperatūros poveikis miltų savybėms (kaip teigia pareiškėja) nepatvirtintas moksliniais įrodymais;

(9)	nepaisant pirmiau minėtų prieštaravimo teikėjų tvirtinimų, pavadinimą „Pane Toscano“ reikėtų įregistruoti kaip saugomą kilmės vietos nuorodą dėl toliau nurodytų priežasčių;

(10)

įregistruotinu pavadinimu vadinamas duonos produktas, o ne miltai ar kviečiai. Todėl norint patikrinti, ar produktui būdinga kokybė ar savybės yra iš esmės arba išimtinai sietinos su tam tikra geografine aplinka ir jai būdingais gamtiniais bei žmogiškaisiais veiksniais, reikia akcentuoti patį duonos produktą;

(11)

produkto, kurio pavadinimas „Pane Toscano“, kokybė ir savybės iš esmės yra nulemtos tam tikros geografinės aplinkos, išsamiai aprašytos bendrajame dokumente ir produkto specifikacijoje: produkto ilgalaikio vartojimo savybės, skrudintų riešutų kvapas, prėskas (nesūrus) skonis, minkštimo skonis, traški pluta, baltos arba dramblio kaulo spalvos, netolygiai porėtas minkštimas, aukšta maistinė vertė ir tai, kad duona lengvai virškinama, nes jai gaminti naudojamas mažai glitimo turinčių kviečių mišinys, maistingi miltai, kuriuose jau yra kviečių gemalų (paprastai kviečių gemalai į miltus dedami vykstant tešlos apdorojimui), ir tradiciškai į šią duoną nededama druskos;

(12)	šios specifinės savybės ir kokybė iš esmės yra nulemtos gamtinių ir žmogiškųjų veiksnių, kurie dominuoja nustatytos geografinės vietovės geografinėje aplinkoje;

(13)

kaip nurodė pareiškėja, geografinės vietovės, „Pane Toscano“ (SKVN) kokybės ir savybių ryšys atsiskleidžia ilgame apdorojimo procese, nes raugas gaminamas iš miltų su gemalais ir be druskos, todėl iškepta tokia duona įgauna būdingą skonį, išvaizdą ir ilgalaikio vartojimo savybes. Kviečių gemalai, natūraliai esantys miltuose po produkto specifikacijoje išsamiai aprašyto malimo proceso, taip pat turi įtakos „Pane Toscano“ maistinei vertei ir kildinimo procesui – kviečių gemaluose yra ypač daug fermentų, kurie paspartina cukraus junginių skaidymo procesus. Išmaniai naudojant raugą sudaromos sąlygos fermentuotis pieno rūgščiai, dėl kurios susidaro junginiai, kurie kepamai duonai suteikia būdingą aromatą ir skonį. Visų pirma raugas (rūgšti tešla) būtinai turi sureaguoti su miltais, kuriems būdingos tam tikros savybės, tiksliai nustatytos produkto specifikacijoje (mažas kietumas, žema W vertė ir vidutinė P/L vertė). Tai, kad tokios savybės būdingos miltams, pagamintiems iš Toskanoje, o ne gretimose vietovėse, auginamų veislių kviečių, lemia svarbios klimato sąlygos. Tai, kad nededama druskos, turi įtakos ne tik fermentacijos procesams, bet ir akivaizdžiai lemia produkto skonį. Taigi veikiant įvairiems elementams ypač svarbūs tampa duonos gamintojų veiksmai ir žinios, visų pirma susiję su kokybiniais parametrais, raugo paruošimu ir kildinimo bei kepimo etapais. Žmogiškieji ir gamtiniai veiksniai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir susijungę į dinaminę struktūrą, kuri iš esmės ir yra vietovės ir produkto savybių ryšys;

(14)	prieštaravimo teikėjų išdėstyti argumentai, ginčijantys pareiškėjos pateiktą aprašymą, yra neįtikinantys ir negali pakenkti paraiškos pagrįstumui;

(15)

nesvarbu ir tai, kad „Pane Toscano“ vadinamam produktui gaminti naudojamos paprastųjų kviečių veislės nėra būdingos tik Toskanai ir kad jos aptinkamos kituose Italijos bei Europos regionuose. Produkto specifikacijoje nėra nurodyta, kad kviečių veislės, kurias galima naudoti gaminant „Pane Toscano“, pačios savaime nėra savitumo elementas. Kelių kviečių veislių, kurias galima naudoti „Pane Toscano“ skirtiems miltams gaminti, kilmė iš tiesų siejama su Toskana, tačiau tai nėra pagrindinis aspektas. Produkto specifikacijoje ir bendrajame dokumente paaiškinama, kad svarbiausias elementas yra aplinkos poveikis kviečiams. Kviečių veislių genetinis paveldas toks pat, tačiau veislės įgyja specifinių savybių dėl klimato sąlygų poveikio. Kitose, net ir kaimyninėse vietovėse, auginamos tos pačios veislės neturi tokių pačių komercinių ir techninių parametrų, būtinų „Pane Toscano“ gaminti. Šiuo konkrečiu atveju klimato sąlygų poveikis, visų pirma mažiausia temperatūra lemia tai, kad iš šių veislių Toskanos fenotipų kviečių pagamintiems miltams yra būdingi specifiniai parametrai (kietumas, W vertė ir P/L vertė), tinkami „Pane Toscano“ gaminti;

(16)	atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nepagrįsta ir pastaba apie tai, kad „Pane Toscano“ gaminti būtinų paprastųjų kviečių miltų (kurie yra ne visų grūdo dalių miltai, kaip teigė prieštaravimo teikėjos, o tiesiog miltai su kviečių gemalais) techninės savybės yra įprastos;

(17)

pagal saugomos kilmės vietos nuorodos apibrėžtį nereikalaujama, kad produktas būtų pagamintas taikant procesą, kuris būdingas nustatytai geografinei vietovei. Todėl grūdų malimas į miltus ir miltų laikymas malūne šiuo atžvilgiu negali būti ginčijamas. Šie procesai produkto specifikacijoje aprašyti todėl, kad gamintojus būtina informuoti apie konkrečias šių procesų detales. Šiuo konkrečiu atveju malimo procesas yra specifinio pobūdžio, kadangi juo prisidedama prie vienos iš pagrindinių galutinio produkto kokybinių ypatybių – dėl šio proceso miltuose išlieka pradiniai kviečių gemalai;

(18)

dėl taisyklės, pagal kurią kviečių veislės yra sumaišomos tam, kad būtų gautas „Pane Toscano“ gaminti tinkamas mišinys, negali būti ginčijama kviečių kilmės svarba. Priešingai, galima laikyti, kad ši taisyklė patvirtina, jog veislės pačios savaime nėra svarbios. Be to, žinios apie veislių maišymą turi būti laikomos žmogiškuoju faktoriumi, kuris yra geografinės aplinkos dalis;

(19)

bendrojo dokumento 5.2 punkte prieštaros nėra: frazė „nes jai naudojamas mažai glitimo turinčių miltų mišinys“ turi būti suprantama taip: „nes jai naudojamas kviečių veislių mišinys“ – tokią išvadą galima padaryti skaitant visą bendrąjį dokumentą ir produkto specifikaciją, o ypač produkto specifikacijos 5.1 punktą;

(20)

dokumento versijoje anglų kalba netiksliai pasakyta, kad duonos gamintojų veiksmai ir išmanymas apibrėžti kaip patys svarbiausi sąsajos elementai. Iš tiesų tai bendrojo dokumento vertimo į anglų kalbą klaida. Bendrajame dokumente teigiama, kad veikiant įvairiems elementams duonos gamintojų veiksmai tampa ypač svarbūs. Negalima užginčyti, kad, kalbant apie produkto, kuriam taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda, savybių ir nustatytos geografinės produkto vietovės ryšį, didelė svarba tenka žmogiškajam veiksniui – tai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnį;

(21)

tvirtinimas, kad įregistruoti siūlomu pavadinimu „Pane Toscano“ visoje Toskanoje paprastai vadinama kelių rūšių duona, kuri greičiausiai nėra pagaminta laikantis paraiškoje nustatyto proceso, yra nepagrįstas. Tai, kad pavadinimas, dėl kurio pateikta įregistravimo paraiška, yra vartojamas produktams, kuriems nėra taikomos produkto specifikacijoje išdėstytos taisyklės, pavadinti, neužkerta kelio to pavadinimo įregistravimui. Teisiniu požiūriu įregistravimo tikslas gali būti produkto, kuriuo prekiaujama naudojant tam tikrą pavadinimą, gamybos metodų suderinimas. Tvirtinimas, kad Italijoje pavadinimas „Pane Toscano“ yra duonos be druskos sinonimas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad per nacionalinę prieštaravimo procedūrą prieštaravimų dėl pavadinimo „Pane Toscano“ įregistravimo kaip saugomos kilmės vietos nuorodos pateikta nebuvo;

(22)

taisyklių dėl sėklų kilmės būtinybė nėra pakankamai pagrįsta. Išvados dėl temperatūros įtakos Toskanoje auginamų kviečių savybėms buvo padarytos remiantis klimato poveikio tyrimu, pagrįstu per 29 metų laikotarpį surinktais statistiniais duomenimis. Prieštaravimo teikėjos nepateikė tiesioginių įrodymų, galinčių paneigti šį tyrimą;

(23)	atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimą „Pane Toscano“ reikėtų įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą;

(24)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pavadinimas „Pane Toscano“ (SKVN) įregistruojamas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pavadinimas yra Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priedo 2.3 klasei „Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai“ priskiriamo produkto pavadinimas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 235, 2013 8 14, p. 19.

(3) 2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės (OL L 179, 2014 6 19, p. 36).

2016 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/28

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/304

2016 m. kovo 2 d.

kuriuo į garantuotų tradicinių gaminių registrą įtraukiamas pavadinimas (Heumilch / Haymilk / Latte fieno / Lait de foin / Leche de heno (GTG))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 15 straipsnio 1 dalį ir 52 straipsnio 3 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies b punktu, Austrijos paraiška įregistruoti pavadinimus „Heumilch“ / „Haymilk“ / „Latte fieno“ / „Lait de foin“ / „Leche de Heno“ buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

2014 m. gruodžio 17 d. Vokietija Komisijai atsiuntė tris pranešimus apie prieštaravimą (kuriuos pateikė „Naturland – Verband für ökologischen Landbau e.V.“, „Gläeserne Molkerei GmbH“ ir „Bauernverband Mecklenburg-Vorpommern e.V.“), kuriuose taip pat pateikti atitinkami pagrįsti prieštaravimo pareiškimai. 2014 m. gruodžio 30 d. pranešimą apie prieštaravimą tiesiogiai Komisijai pateikė Vokietijos asociacija VHM („Verband für handwerkliche Milchverarbeitung im ökologischen Landbau e.V.“). 2015 m. sausio 5 d. Vokietija Komisijai atsiuntė dar vieną pranešimą apie prieštaravimą (kurį pateikė „Deutsche Heumilchgesellschaft mbH“);

(3)

prieštaravimo procedūra, remiantis VHM tiesiogiai Komisijai atsiųstu pranešimu, nebuvo pradėta. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo pateikta paraiška, pranešimą apie prieštaravimą gali pateikti toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs. Todėl VHM negalėjo pranešimo apie prieštaravimą arba prieštaravimo pareiškimo pateikti tiesiogiai Komisijai;

(4)

prieštaravimo procedūra, remiantis Vokietijos 2015 m. sausio 5 d. atsiųstu pranešimu, nebuvo pradėta. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą pranešimas apie prieštaravimą turėtų būti pateiktas per tris mėnesius nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2015 m. sausio 5 d. gautas pranešimas apie prieštaravimą šį terminą viršijo;

(5)

Komisija išnagrinėjo tris prieštaravimo pareiškimus, kuriuos 2014 m. gruodžio 17 d. atsiuntė Vokietija, ir nustatė, kad jie priimtini. 2015 m. vasario 19 d. raštu Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pradėti atitinkamas konsultacijas, kad, laikydamosi savo vidaus tvarkos, jos pasiektų susitarimą;

(6)	prieštaravimo pareiškimas, pagrįstas Vokietijos 2014 m. gruodžio 17 d. atsiųstu pranešimu, kuriame nurodytas „Naturland – Verband für ökologischen Landbau e.V.“ pareikštas prieštaravimas, buvo atsiimtas;

(7)	konsultacijų terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams;

(8)	Austrija ir Vokietija pasiekė susitarimą, apie kurį Komisijai pranešta 2015 m. rugpjūčio 10 d.;

(9)	į Austrijos ir Vokietijos susitarimą derėtų atsižvelgti, nes jis atitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatas ir kitus Sąjungos teisės aktus;

(10)

buvo pakeisti kai kurie produkto specifikacijos duomenys. Numatyta galimybė padalyti gamintojų ūkius į atskirus vienetus, į 75 % sudarančią privalomų stambiųjų pašarų dalį, kuri apskaičiuojama kaip metinis vidurkis, įtraukta papildomų rūšių pašarų, leista kaip trąšas naudoti žaliąjį kompostą ir sušvelnintos drėgno šieno bei fermentuoto šieno gamybos ir siloso gamybos ir laikymo sąlygos;

(11)	tai nėra esminiai pakeitimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 4 dalį. Todėl iš dalies pakeista produkto specifikacija neturėtų būti skelbiama prieštaravimo procedūros taikymo tikslais. Vis dėlto, siekiant tinkamai informuoti, ją reikėtų pateikti šio reglamento priede;

(12)

suinteresuotųjų šalių susitarime taip pat nuspręsta, kad dabartiniams produkto, kurio pavadinimas yra „Heumilch“ / „Haymilk“ / „Latte fieno“ / „Lait de foin“ / „Leche de Heno“, gamintojams turėtų būti suteiktas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, kad jie galėtų palaipsniui užtikrinti atitiktį specifikacijai. Be to, iki tos dienos dar neparduotus produktus turėtų būti leista tiekti rinkai tol, kol baigsis jų atsargos;

(13)

Komisija mano, kad garantuotų tradicinių gaminių apsauga turėtų būti koreguojama, atsižvelgiant į gamintojų ir veiklos vykdytojų, iki šiol teisėtai naudojusių tokius pavadinimus, interesus. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau minėtas išvadas, dėl kurių šalys susitarė, ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 tikslus, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 15 straipsnio 1 dalimi, kuri pagal analogiją taikoma ir garantuotiems tradiciniams gaminiams, dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu gamintojams, kad jie galėtų palaipsniui prisitaikyti prie produkto specifikacijos, turėtų būti leidžiama naudoti pavadinimus „Heumilch“ / „Haymilk“ / „Latte fieno“ / „Lait de foin“ / „Leche de Heno“, neužtikrinant atitikties produkto specifikacijai, o šiam dvejų metų laikotarpiui pasibaigus, produkto specifikacijos neatitinkančius produktus tiekti rinkai, kol baigsis jų atsargos. Tačiau tokie produktai neturėtų būti parduodami pateikiant garantuoto tradicinio gaminio nuorodą, santrumpą GTG ar atitinkamą Sąjungos simbolį;

(14)	atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimai „Heumilch“ / „Haymilk“ / „Latte fieno“ / „Lait de foin“ / „Leche de Heno“ turėtų būti įrašytį į garantuotų tradicinių gaminių registrą;

(15)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pavadinimai „Heumilch“ / „Haymilk“ / „Latte fieno“ / „Lait de foin“ / „Leche de Heno“ (GTG) įregistruojami.

Pirmoje pastraipoje nurodyti pavadinimai – tai produkto, priskiriamo prie Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priede nurodytos 1.4 klasės „Kiti gyvūniniai produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)“, pavadinimai.

2 straipsnis

Suvestinė produkto specifikacija pateikiama šio reglamento priede.

3 straipsnis

Produkto „Heumilch“ / „Haymilk“ / „Latte fieno“ / „Lait de foin“ / „Leche de Heno“ specifikacijos neatitinkantys produktai pavadinimais „Heumilch“ / „Haymilk“ / „Latte fieno“ / „Lait de foin“ / „Leche de Heno“ gali būti vadinami dvejų metų laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Kai šiais pavadinimais vadinami produkto specifikacijos neatitinkantys produktai, prie pavadinimo negalima pateikti nuorodos „garantuotas tradicinis gaminys“, santrumpos GTG ar atitinkamo Sąjungos simbolio.

Pasibaigus dvejų metų laikotarpiui, „Heumilch“ / „Haymilk“ / „Latte fieno“ / „Lait de foin“ / „Leche de Heno“ gamintojams leidžiama šiais pavadinimais vadinamus produktus, pagamintus iki minėto laikotarpio pabaigos ir neatitinkančius 2 straipsnyje nurodytos produkto specifikacijos, toliau tiekti rinkai, kol baigsis jų atsargos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 340, 2014 9 30, p. 6.

PRIEDAS

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO (GTG) ĮREGISTRAVIMO PARAIŠKA

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (*1)

„HEUMILCH“ / „HAYMILK“ / „LATTE FIENO“ / „LAIT DE FOIN“ / „LECHE DE HENO“

EB Nr. AT-TSG-0007-01035 – 27.8.2012

1. Pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas

Pavadinimas	ARGE Heumilch Österreich
Adresas	Grabenweg 68, A-6020 Innsbruck, Austria
Telefonas	0043 (0)512345245
e. paštas	office@heumilch.at

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Austrija

3. Produkto specifikacija

3.1. Įregistruojami pavadinimai

„Heumilch“ (DE), „Haymilk“ (EN), „Latte fieno“ (IT), „Lait de foin“ (FR), „Leche de heno“ (ES)

3.2. Pavadinimas

☐	pats yra specifinis

☒	nurodo specifines žemės ūkio produkto ar maisto produkto ypatybes

Šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba yra pats natūraliausias pieno gamybos būdas. Pienas gaunamas iš tradiciniuose, tvariuose pienininkystės ūkiuose laikomų gyvulių. Pagrindinį standartinio pieno ir šienu šeriamų gyvulių pieno skirtumą ir pastarojo pieno tradicines ypatybes lemia tai, kad, kaip ir ankstyviausiais pieno gamybos laikais, gyvuliai nėra šeriami fermentuotais pašarais. Nuo 7-ojo dešimtmečio industrializavus ir mechanizavus žemės ūkį, siloso (fermentuotų pašarų) gamyba vis labiau populiarėjo, o šienu šeriamu gyvulių dalis vis mažėjo. Be to, teisės aktais draudžiama naudoti gyvulius ir pašarus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

Šėrimo tvarka yra suderinta su sezonų kaita: šėrimo žaliuoju pašaru laikotarpiu gyvuliai šeriami šviežia žole, ir iš dalies šienu ir pašarais, kuriuos leidžiama naudoti pagal 3.6 punktą; žiemą gyvuliai šeriami šienu arba kitos rūšies pašarais, kuriuos leidžiama naudoti pagal 3.6 punktą.

3.3. Ar išimtinės pavadinimo naudojimo teisės siekiama pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį?

☒	Registravimas nustačius išimtinę pavadinimo naudojimo teisę

☐	Registravimas nenustačius išimtinės pavadinimo naudojimo teisės

3.4. Produkto rūšis

1.4 klasė. Kiti gyvūniniai produktai

3.5. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto, kurio pavadinimas nurodytas 3.1 punkte, apibūdinimas

Karvės pienas, kaip nurodyta taikomuose teisės aktuose.

3.6. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto, kurio pavadinimas nurodytas 3.1 punkte, gamybos metodo apibūdinimas

Šienu šeriamų gyvulių pienas yra gaminamas laikantis tradicinių gamybos sąlygų, atitinkančių „Heumilchregulativ“ (šienu šeriamų gyvulių pieno gamybą reglamentuojančius teisės aktus). Šios rūšies pienui taikomos taisyklės, kuriomis draudžiama naudoti fermentuotus pašarus, pavyzdžiui, silosą, ir taisyklės, kuriomis draudžiama naudoti gyvulius ir pašarus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

„Heumilchregulativ“

Šienu šeriamų gyvulių pienas yra pieningų karvių pienas, kurį gamina pienininkystės ūkio ūkininkai, įsipareigoję laikytis šių kriterijų: nenaudoti gyvulių ar pašarų, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

Visame ūkyje ūkininkaujama laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos taisyklių.

a)	Tačiau ūkį galima padalyti į aiškiai vieną nuo kito atskirtus gamybos vienetus, iš kurių ne visi tvarkomi laikantis minėtų taisyklių. Tai turi būti skirtingos gamybos šakos.

Jeigu, kaip minima a punkte, ne visi ūkio vienetai tvarkomi laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos taisyklių, ūkininkas tuos gyvulius, kurie naudojami šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos vienetuose, turi laikyti atskirai nuo kituose ūkio vienetuose naudojamų gyvulių ir atitinkamai vesti atskirą jų apskaitą.

Leidžiamos pašarų rūšys

—	Šėrimo žaliuoju pašaru laikotarpiu gyvuliai daugiausiai šeriami šviežia žole, ankštiniais ir kitokiais augalais, o žiemą – šienu.

—	Leidžiama naudoti šiuos papildomus stambiuosius pašarus: žaliąją rapsų masę, žaliąją kukurūzų masę, žaliąją rugių masę ir pašarinius runkelius, taip pat šieno, liucernos bei kukurūzų granules ir panašius pašarus.

—	Stambiųjų pašarų dalis racione ištisus metus turi sudaryti mažiausiai 75 % sausųjų medžiagų.

—	Taip pat leidžiama naudoti toliau nurodytus įprasto prekinio pavidalo javus (pvz., jų sėlenas, granules ir kt.), taip pat jų ir mineralinių medžiagų mišinius: kviečius, miežius, avižas, kvietrugius, rugius ir kukurūzus.

—	Pašarams taip pat gali būti naudojamos pupos, pašariniai žirniai, lubinai, aliejinių augalų sėklos ir jų rupiniai bei išspaudos.

Draudžiamos pašarų rūšys

—	Draudžiami šių rūšių pašarai: silosas (fermentuoti pašarai), drėgnas šienas ir fermentuotas šienas.

—

Gyvuliai neturi būti šeriami alaus daryklų, spirito varyklų, vaisių spaudimo įmonių šalutiniais produktais ar kitais maisto pramonės šalutiniais produktais, kaip antai salyklojais ar drėgnomis išspaudomis. Išimtis yra cukraus gamybos šalutiniai produktai – džiovintos išspaudos ir melasa ir grūdų perdirbimo šalutiniai produktai – sausi baltyminiai pašarai.

—	Pieningi gyvuliai negali būti šeriami jokiais drėgnaisiais pašarais.

—	Gyvuliai negali būti šeriami gyvūniniais produktais (pienu, išrūgomis, mėsos ir kaulų miltais ir t. t.), išskyrus jaunus gyvulius, kurie gali būti šeriami pienu ir išrūgomis.

—	Gyvuliai negali būti šeriami sodo atliekomis, nukritusiais vaisiais, bulvėmis, ar šlapalu.

Tręšimo sąlygos

—	Visose pieno tiekėjo žemės ūkio naudmenose yra draudžiama naudoti nuotekų dumblą, nuotekų dumblo produktus arba kompostą iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, išskyrus žaliosios masės kompostą.

—	Pieno tiekėjai, patręšę žemę organinėmis trąšomis, turi palaukti mažiausiai tris savaites prieš pradėdami joje ganyti gyvulius.

Papildomų cheminių medžiagų naudojimas

—	Sintetinius cheminius pesticidus leidžiama naudoti tik selektyviai, prižiūrint patyrusiems agronomijos specialistams ir pesticidų naudojimui pasirenkant konkrečias pienininkystės ūkio žaliojo pašaro auginimo plotų vietas.

—	Leidžiami purškalai nuo musių gali būti naudojami karvių tvartuose tik tada, kai juose nėra pieningų karvių.

Draudimas pristatyti pieną

—	Šienu šeriamų gyvulių pieną galima pradėti tiekti praėjus ne mažiau kaip dešimčiai dienų po veršiavimosi.

—	Jei melžiamos silosu (fermentuotais pašarais) šeriamos karvės, turi būti taikomas mažiausiai 14 dienų išlaukos laikotarpis.

—

Pienininkystės ūkiuose laikomi Alpių ganyklose ganomi gyvuliai, kurie tvartiniu laikotarpiu buvo šeriami silosu (fermentuotais pašarais), 14 dienų prieš išgenant į Alpių ganyklas turi būti šeriami nesilosuotais pašarais arba jų pienas gali būti laikomas šienu šeriamų gyvulių pienu tik jiems praleidus 14 dienų tokio pieno tiekėjui priklausančiose Alpių ganyklose. Alpių ganyklose negalima nei gaminti siloso, nei juo šerti gyvulių.

Draudimas naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus

—	Siekiant išsaugoti šienu šeriamų gyvulių pieno tradicinę gamybą, negali būti naudojami gyvuliai ar pašarai, kurie pagal galiojančius teisės aktus laikomi genetiškai modifikuotais.

Kiti reikalavimai

—	Negalima gaminti ir laikyti siloso (fermentuotų pašarų).

—	Negalima gaminti ir laikyti jokių plėvele apvyniotų šieno ritinių.

—	Negalima gaminti drėgno ar fermentuoto šieno.

3.7. Specifinės žemės ūkio produkto ar maisto produkto savybės

Kadangi šienu šeriamų gyvulių pienas yra gaminamas laikantis specialių gamybos sąlygų pagal „Heumilchregulativ“ 3.6 punktą, jis skiriasi nuo standartinio karvės pieno.

Dr. Ginzingerio ir kitų Alpių pienininkystės ūkių federalinei agentūrai (vok. Bundesanstalt für alpenländische Milchwirtschaft) priklausančių tyrėjų Rotholce 1995 m. ir 2001 m. atlikti tyrimai parodė, kad 65 % visų tirtų silosu šeriamų gyvulių pieno ėminių viename litre pieno buvo daugiau kaip 1 000 clostridia sporų. Stambiems sūrio gamintojams pristatyto pieno tyrimai parodė, kad 52 % ėminių viename litre pieno buvo daugiau kaip 10 000 clostridia sporų. Tyrimai parodė, kad 85 % ne silosu, o šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių viename litre pieno buvo mažiau kaip 200 sporų, o 15 % ėminių viename litre pieno buvo 200–300 sporų. Šienu šeriamų gyvulių piene dėl specialių šėrimo metodų clostridia sporų yra ypač mažai. Kai kietasis sūris gaminamas iš žalio šienu šeriamų gyvulių pieno, rečiau kyla didelių problemų dėl sūrio skylių ir skonio.

Vykdant siloso poveikio pieno kokybei tyrimo projektą buvo tiriamas gyvulių, kurie buvo arba nebuvo šeriami silosu, pieno skonis (Ginzingeris ir Tschageris, Bundesanstalt für alpenländische Milchwirtschaft, Rotholcas, 1993 m.). 77 % tirtų šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių skonio problemų nebuvo. Silosu šeriamų gyvulių pieno (standartinio pieno) ėminių atveju skonio problemų nebuvo tik 29 % pieno ėminių. Taip pat labai skyrėsi pieno, pristatytų pieno sunkvežimiais, tyrimų rezultatai. 94 % tirtų ne silosu, o šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių skonio problemų nebuvo. Tačiau silosu šeriamų gyvulių pieno ėminių, kuriuose nebuvo skonio problemų, dalis sudarė tik 45 %.

Vienos universitete atliktais disertaciniais tyrimais (Schreineris, Seizas ir Ginzingeris, 2011 m.) įrodyta, kad šienu šeriamų gyvulių piene omega 3 riebalų rūgščių ir konjuguotosios linolo rūgšties yra maždaug dvigubai daugiau nei standartiniame piene, nes tokį pieną duodantys gyvuliai yra šeriami stambiaisiais pašarais ir ganomi ganyklose.

3.8. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto tradicinės savybės

Šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba ir perdirbimas turi tokias pat gilias šaknis, kaip ir pienininkystė, kuri atsirado maždaug V a. prieš Kristų. Viduramžiuose Alpių ir Tirolio kalnų papėdėse sūris jau buvo gaminamas iš šienu šeriamų gyvulių pieno nedideliuose Alpių pienininkystės ūkiuose, vadinamuose „Schwaighöfen“. Žodis „Schwaig“ yra kilęs iš vėlyvaisiais viduramžiais vartotos vokiečių kalbos (vok. Mittelhochdeutsch) ir reiškia specialų gyvenvietės tipą ir, visų pirma, ūkininkavimą Alpių regione. „Schwaighof“ ūkius, kaip nuolatines gyvenvietes, dažnai įsteigdavo žemvaldžiai, o jų galvijai dažniausiai būdavo naudojami pienininkystėje (visų pirma, sūrio gamybai). Tokie ūkiai Tirolyje ir Zalcburge egzistuoja nuo XII a. Kalnuotose teritorijose šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba buvo, visų pirma, siejama su kietojo sūrio gamyba iš žalio pieno. Jau XX a. pradžioje buvo išleisti įstatymai (pieno gamybą reglamentuojantys teisės aktai) dėl kietajam sūriui gaminti tinkamo pieno, gaunamo iš silosu nešeriamų gyvulių. Austrijoje tokie įstatymai 6-ojo dešimtmečio pradžioje sudarė „Milchregulative“ (pieno gamybą reglamentuojančių teisės aktų) pagrindą Vorarlbergo, Tirolio ir Zalcburgo federacinėse žemėse. 1975 m. šie „Milchregulative“ teisės aktai buvo suderinti, o Austrijos pienininkystės įstaiga nustatė, kad juos privaloma taikyti pienui, kuris naudojamas kietajam sūriui gaminti (žr. „Bestimmungen über die Übernahme von hartkäsetauglicher Milch“ (pienui, kuris naudojamas kietajam sūriui gaminti, taikomos taisyklės), Österreichische Milchwirtschaft Heft 14, Beilage 6 Nr. 23c, 1975 7 21). Buvusi Austrijos pienininkystės institucija iki 1993 m. reguliavo tam tikras gamybos teritorijas, vadinamas ne siloso zonomis, siekdama išsaugoti žalią žaliavą – šienu šeriamų gyvulių pieną (kuris dar vadinamas ne silosu šeriamų gyvulių pienu ir kietajam sūriui gaminti tinkamu pienu) nuo žalio pieno priklausantiems sūrio gamintojams. 1995 m. šienu šeriamų gyvulių pienui gaminti naudojamai ne siloso zonai papildomą apsaugą suteikė Federalinė žemės ir miškų ūkio, vandens ir aplinkos valdymo ministerija, taikydama siloso nenaudojimo priemonę, įtrauktą į specialias gaires, kuriomis siekiama skatinti aplinką tausojantį ekstensyvųjį žemės ūkį, padedantį apsaugoti natūralią gyvenamąją erdvę (Austrijos aplinką tausojančio žemės ūkio programa ÖPUL).

Alpių regionuose gyvuliai visada tradiciškai buvo šeriami laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos kriterijų. Yra išlikę 1544 m. ir vėlesnių dokumentų, reglamentuojančių Alpių sūrio gamybą „Wildschönauer Holzalm“ Alpių ganykloje Tirolyje.

Nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios kai kurie šienu šeriamų gyvulių pieną gaminantys ūkininkai taip pat ūkininkauja laikydamiesi ekologinio ūkininkavimo kriterijų.

3.9. Produkto specifinėms savybėms tikrinti taikomi būtiniausi reikalavimai ir procedūros

—

4. Institucijos arba įstaigos, tikrinančios, ar laikomasi produkto specifikacijos reikalavimų

4.1. Pavadinimas ir adresas

—

4.2. Institucijos ar įstaigos konkrečios užduotys

—

(*1) OL L 93, 2006 3 31, p. 1. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

2016 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/38

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/306

2016 m. kovo 3 d.

kuriuo, atlikus priemonių tarpinę peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1283/2014, kuriuo tam tikroms importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies ar plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Ankstesni tyrimai ir galiojančios antidempingo priemonės

(1)	Galiojančios antidempingo priemonės taikomos tam tikroms importuojamoms, inter alia, Korėjos Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1514/2002 (2) (toliau – pradinis tyrimas ir pradinės priemonės)

(2)	2008 m. spalio mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1001/2008 (3) šių priemonių taikymas buvo išplėstas, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)	2014 m. gruodžio mėn. atlikus antrąją priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1283/2014 (4) šių priemonių taikymas buvo dar kartą išplėstas.

(4)	Šiuo metu visų Korėjos Respublikos bendrovių eksportui taikomas 44 % antidempingo muitas pagrįstas per pradinį tyrimą nustatytu žalos skirtumu.

1.2. Prašymas atlikti dalinę tarpinę peržiūrą

(5)

2015 m. sausio mėn. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymas susijęs tik su prašymą pateikusio Korėjos eksportuojančio gamintojo – bendrovės „TK Corporation“ – dempingo aspektų tyrimu. Prašyme eksportuojantis gamintojas teigė, kad pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Eksportuojantis gamintojas pateikė prima facie įrodymų, kad nėra būtina toliau taikyti dabartinio lygio priemonę ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

1.3. Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(6)

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarpinės peržiūros, kurią atliekant bus nagrinėjami tik su eksportuojančiu gamintoju susijusio dempingo aspektai, inicijavimą, Komisija 2015 m. vasario 18 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant bus nagrinėjami tik su eksportuojančiu gamintoju susiję dempingo aspektai.

(7)	Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojančiam gamintojui, eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

1.4. Tyrimas

(8)	Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė eksportuojančiam gamintojui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(9)	Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingui nustatyti. Tikrinamasis vizitas buvo surengtas eksportuojančio gamintojo patalpose.

1.5. Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(10)	Atliekant dempingo dydžio tyrimą nagrinėtas 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis).

(11)

Be tų duomenų, eksportuojantis gamintojas taip pat pateikė 2013 m. sąnaudų ir pardavimo duomenis ir pasiūlė pratęsti peržiūros tiriamąjį laikotarpį įtraukiant 2013 m., kad jo pardavimo į Sąjungą apimtys būtų tipiškesnės. Tačiau Komisija nustatė, kad įtraukus 2013 m., pardavimo apimčių (palyginus su bendra pardavimo ar gamybos apimtimi) arba pardavimo rūšių tipiškumas nepadidėtų (žr. 29 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija neturėjo pakankamo pagrindo nukrypti nuo įprastinio 12 mėnesių peržiūros tiriamojo laikotarpio reprezentatyvioms išvadoms dėl dempingo nustatyti.

(12)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo savo teiginį, kad dėl didesnio peržiūros tiriamojo laikotarpio tipiškumo į jį turėtų būti įtraukti 2013 m. Jis teigė, kad palyginimas su bendra gamybos apimtimi nėra tinkamas ir kad į peržiūros tiriamąjį laikotarpį įtraukus 2013 m., jis bus tipiškesnis atsižvelgiant į produktų rūšis, pardavimo apimtis ir apyvartą.

(13)

Pagrindiniame reglamente nėra konkrečiai nurodyta, kaip turėtų būti įvertinamas peržiūros tiriamojo laikotarpio tipiškumas. Šiuo atveju, remiantis eksportuojančio gamintojo teiginiu, 2013 m. pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nesiekė nė pusės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nors abejais metais bendros pardavimo ir gamybos apimtys buvo panašios. Tokiu atveju akivaizdu, kad įtraukus 2013 m., eksportuojančio gamintojo pardavimų apimčių Sąjungoje tipiškumas sumažėtų, o išreiškus absoliučiais skaičiais, pagerėjimas būtų nedidelis.

(14)	Todėl Komisija patvirtina, kad nėra pagrįstos priežasties pratęsti peržiūros tiriamąjį laikotarpį ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, kurį paprastai taiko Komisija.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(15)

Peržiūrimasis produktas – Korėjos Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams, kurių KN kodai šiuo metu yra 7307 93 11, ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.2. Panašus produktas

(16)	Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta, kad eksportuojančio gamintojo gaminamo, vietos rinkoje ir eksportui, įskaitant Sąjungą, parduodamo produkto fizinės, techninės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pat kaip ir Sąjungos pramonės Sąjungoje parduodamų produktų.

(17)	Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3. DEMPINGAS

a) Normalioji vertė

(18)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei bendra kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(19)	Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba panašios į eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(20)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad dauguma produktų rūšių buvo tipiškos.

(21)	Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(22)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

a)	tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties bei

b)	vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(23)	Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(24)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

a)	tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % visos šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

b)	vidutinė svertinė šios rūšies produkto kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(25)	Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad didžiosios dalies produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuojama tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(26)

Jei tam tikros rūšies panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo visai parduodamas arba nebuvo parduotas pakankamas jo kiekis, taip pat jei vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(27)

Normalioji vertė apskaičiuota prie eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

a)	vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias eksportuojantis gamintojas patyrė per peržiūros tiriamąjį laikotarpį įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje, ir

b)	vidutinį svertinį pelną, kurį eksportuojantis gamintojas gavo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje.

(28)

Tų rūšių produktų, kurių tipiškas kiekis nebuvo parduotas vidaus rinkoje, atžvilgiu pridėtos vidutinės PBA išlaidos ir sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas. Tų rūšių produktų, kurių visiškai nebuvo parduota vidaus rinkoje, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

b) Eksporto kaina

(29)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuojantis gamintojas į Sąjungą pardavė nereikšmingą kiekį nagrinėjamojo produkto – šis pardavimas sudarė nuo 0,1 iki 0,3 % jo gamybos apimties (skalė nurodyta dėl konfidencialumo). Be to, eksportuojantis gamintojas negalėjo įtikinamai įrodyti, kad su dalimi sandorių susijęs antidempingo muitas buvo faktiškai sumokėtas, o tai kelia abejonių, ar prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje. Reikia pridurti, kad šis pardavimas buvo skirtas konkretiems trijų pirkėjų projektams pagal jų pateiktas jungiamųjų detalių specifikacijas. Be to, nagrinėjamasis produktas buvo parduotas rinkinyje su kitomis jungiamosiomis detalėmis ir produktais, kurie nėra nagrinėjamasis produktas. Todėl nuspręsta, kad yra didelė kryžminio kompensavimo rizika. Dėl pirmiau minėtų priežasčių nebuvo įmanoma atlikti dempingo prasmingos analizės, pagrįstos eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimu į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(30)

Dėl nepakankamų eksporto į Sąjungą apimčių eksporto kainai nustatyti vertintas eksportas į trečiąsias šalis. Buvo nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas eksportuoja į keturias pagrindines rinkas, kurios kartu sudaro daugiau kaip 50 % eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui į trečiąsias šalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Likusią dalį sudaro kitos 39 eksporto kryptys, kuriose eksportuojančio gamintojo pardavimas eksportui svyruoja nuo 0,1 iki 5 %. Eksporto į šias šalis kainos labai skiriasi, ir tai rodo šių rinkų įvairovę. Daug įvairovės veiksnių (pavyzdžiui, konkurencijos sąlygos kiekvienoje iš rinkų) nėra žinoma. Todėl toliau buvo nagrinėjama, ar kuri nors iš pagrindinių eksportuojančio gamintojo eksporto kryčių galėtų būti laikoma Sąjungos rinkos atitikmeniu.

(31)

Jungtiniai Arabų Emyratai (toliau – JAE) yra didžiausia eksportuojančio gamintojo eksporto rinka – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji sudarė 15–18 % viso eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui pagal svorį ir 15–18 % pagal vertę. Tačiau JAE vidaus rinkoje nėra nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl laikoma, kad šios rinkos ekonominė struktūra skiriasi nuo Sąjungos rinkos.

(32)

Kaip ir atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, po kurios priimtas Reglamentas (ES) Nr. 1283/2014, nuspręsta, kad būtų tikslinga nagrinėti eksportuojančio gamintojo pardavimą į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), kurios buvo antroji pagal dydį eksportuojančio gamintojo eksporto kryptis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad JAV rinka yra panašaus į Sąjungos rinką dydžio, joje veikia daug vietos gamintojų, tačiau taip pat yra daug importuojama. Taip pat patvirtina, kad JAV rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo muito normos buvo nedidelės ir kad Korėjos importui nebuvo taikomi antidempingo muitai, todėl tai labai konkurencinga rinka. Be to, JAV apskritai yra pagrindinė Korėjos eksporto kryptis, kartu ir nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo – eksportas į JAV sudarė 7–12 % jo gamybos apimčių ir 11–14 % eksporto pardavimų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(33)

Atsižvelgiant į šio atvejo aplinkybes ir ypatumus, nuspręsta, kad šiam konkrečiam tyrimui JAV galėtų būti laikoma pagrįstu pagrindu eksporto kainai nustatyti, kadangi eksporto į Sąjungą apimtys nėra pakankamos. Todėl eksporto kainai nustatyti buvo naudojama patikrinta eksportuojančio gamintojo eksporto į JAV kaina, pakoreguota iki gamintojo kainų EXW sąlygomis, prireikus atsižvelgiant į, inter alia, transporto sąnaudas, muitus ir mokesčius.

(34)	Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas užginčijo, kad jo pardavimo Sąjungoje sandoriai negali būti naudojami tipinei eksporto kainai nustatyti dėl teisinių ir faktinių priežasčių.

(35)

Visų pirma, eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija eksporto kainą gali laikyti nepatikima tik tokiu atveju, jei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas ir importuotojas ar trečioji šalis yra susiję arba sudarę kompensacinį susitarimą. Visais kitais atvejais Komisija turėtų apskaičiuoti eksporto (į Sąjungą) kainos dempingą, o jei tai nedaroma, pažeidžiama PPO antidempingo susitarimo 2 straipsnio 3 dalis.

(36)

Šiuo atžvilgiu Komisija nesutinka su siauru pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies aiškinimu, kuris nėra pagrįstas teismų praktika. Iš tiesų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nėra nurodyta, kad tyrimą atliekanti institucija privalėtų remtis netipiškų apimčių pardavimu eksportui, kurio kaina bet kokiu atveju negali būti laikoma reikšminga dėl 29 konstatuojamojoje dalyje nurodytų ir išsamiai aptariamų toliau šiame skyriuje aplinkybių. Todėl eksportuojančio gamintojo teiginiai turėtų būti atmesti.

(37)

Antra, eksportuojantis gamintojas teigė, kad, kalbant apie faktus, pardavimas Sąjungoje nebuvo nereikšmingas, ir nurodė sandorių, produktų rūšių ir su pardavimu į Sąjungą 2013 ir 2014 m. susijusių valstybių narių skaičių. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuojantis gamintojas išdavė tik 14 pardavimo į Sąjungą sąskaitų faktūrų. Eksportuojantis gamintojas neginčijo labai mažo 29 konstatuojamojoje dalyje nurodyto šio pardavimo į Sąjungą kiekio tonomis.

(38)

Trečia, eksportuojantis gamintojas teigė, kad, kalbant apie faktus, tai, kad pardavimas eksportui į Sąjungą buvo skirtas konkretiems projektams pagal jų specifikacijas, nėra svarbu ir kad jis pateikė tiesioginių įrodymų, jog kryžminio kompensavimo nebūta. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad faktų atskleidime nurodyta, kad pardavimo Sąjungos rinkoje pobūdis reiškė, kad buvo kryžminio kompensavimo su kitais produktais rizika, nors ir pripažinta, kad įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti arba paneigti kryžminį kompensavimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nenustatyta. Kadangi kryžminio kompensavimo klausimas faktų atskleidime nurodytas tik kaip rizika, tai buvo tik vienas iš veiksnių, į kuriuos Komisija atsižvelgė nustatydama pardavimo Sąjungoje tipiškumą (žr. 29 konstatuojamąją dalį).

(39)	Ketvirta, eksportuojantis gamintojas teigė, kad, kalbant apie faktus, Komisija gavo įrodymų, kad visos prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje ir kad antidempingo muitai buvo sumokėti arba mokėtini.

(40)

Po faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas atsakė į Komisijos prašymą paaiškinti savo nuomonę šiuo klausimu, remiantis pirminiais Komisijos turimais dokumentais. Pateikti dokumentai leido patvirtinti, kad yra su maždaug puse į Sąjungą vykdyto pardavimo apimties susijusių sandorių muitų mokėjimo nepaaiškintų pažeidimų. Dėl sandorių, su kuriais susijusio 44 % antidempingo muito mokėjimo įrodymai negalėjo būti pateikti, pardavimo Sąjungoje kainos tampa akivaizdžiai nepatikimomis, kadangi šis pardavimas, tikėtina, įvykdytas remiantis klaidinga prielaida, kad antidempingo muitas neturi būti mokamas.

(41)

Penkta, „TK Corporation“ teigė, kad, kadangi tarpinė peržiūra buvo inicijuota naudojantis prima facie pardavimo eksportui į Sąjungą įrodymais, kurie rodė mažesnį dempingo skirtumą, turėtų būti įmanoma (galutinai nustatant dempingą) dempingo skirtumą apskaičiuoti remiantis pardavimu į Sąjungą. Šis teiginys atmestas. Pirma, tarpinei peržiūrai inicijuoti reikalingi įrodymai iš esmės savo pobūdžiu skiriasi nuo įrodymų, kuriais tyrimą atliekanti institucija grindžia galutines išvadas. Antra, atlikus tyrimą nustatyta, kad šis pardavimas negali būti pagrįstai naudojamas dėl visų šiame skyriuje aptartų priežasčių. Taip pat pažymėta, kad vien tik dėl galimybės apskaičiuoti dempingo skirtumą dempingo skirtumas netampa atitinkančiu visas atitinkamas pagrindinio reglamento nuostatas.

(42)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pardavimo Sąjungoje kiekiai buvo tokie maži tiek absoliučiais, tiek palyginamaisiais skaičiais, be to, buvo teisėtų priežasčių suabejoti nemažos šio pardavimo dalies patikimumu dėl ne su apimtimis susijusių priežasčių, teiginys, kad Komisija neteisingai neatsižvelgė į pardavimą eksportui į Sąjungą eksporto kainai nustatyti, yra atmestas.

(43)	Galiausiai, 32 ir 33 konstatuojamosiose dalyse pateikta analize ir išvadomis, kurių eksportuojantis gamintojas neginčijo, aiškiai įrodoma, kad eksporto kaina buvo nustatoma deramai ir kad JAV gali būti laikoma pagrįstu pagrindu eksporto kainai nustatyti, kai nėra patikimų Sąjungos kainų.

c) Palyginimas

(44)	Komisija eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(45)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo vidaus keliais, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas.

d) Dempingo skirtumas

(46)	Eksportuojančiam gamintojui Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(47)	Atsižvelgiant į tai, CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikšti vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra 32,4 %.

4. ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS

(48)	Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija taip pat tyrė, ar pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(49)

Atlikus šio aspekto tyrimą paaiškėjo, kad iš tiesų „TK Corporation“ įvyko struktūrinių pokyčių, dėl kurių sumažėjo sąnaudos ir padidėjo efektyvumas. Visų pirma, bendrovė 2010 m. atidarė antrą fabriką, o 2012 m. – trečią. Gerokai padidinus pajėgumus, buvo galima efektyviau perorganizuoti gamybos linijas ir sandėlių veiklą, o sąnaudas žymiai sumažinti. Šis sąnaudų sumažėjimas turėjo tiesioginio poveikio dempingo skirtumui. Mažai tikėtina, kad ši aplinkybė artimiausiu metu keistųsi taip, kad turėtų įtakos šioms išvadoms.

(50)	Todėl gali būti laikoma, kad aplinkybių pasikeitimas yra ilgalaikio pobūdžio ir kad tolesnis dabartinio lygio priemonės taikymas nėra pagrįstas.

(51)

ES nerūdijančio plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas pastebėjo, kad nepaisant struktūrinių pokyčių, kuriais „TK Corporation“ teigia sumažinusi sąnaudas ir padidinusi efektyvumą, „TK Corporation“ pelningumas (visos bendrovės) 2012–2014 m. nepadidėjo. Todėl ES nerūdijančio plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas išreiškė abejonių dėl pasikeitusių aplinkybių ilgalaikio pobūdžio ir jų poveikio dempingo skirtumui.

(52)

Komisija išnagrinėjo šį argumentą. Pirma, reikia pabrėžti, kad pasikeitusių aplinkybių ilgalaikis pobūdis vertinamas atsižvelgiant į pradinį 2002 m. tyrimą. Antra, bendrovės pelningumas ir jo tendencija nustatomi remiantis įvairiais veiksniais, o efektyvumas yra tik vienas šių veiksnių. Trečia, 49 konstatuojamojoje dalyje nurodytas sąnaudų sumažinimas susijęs tik su sąnaudomis, kurios gali būti susietos su toje pačioje konstatuojamojoje dalyje nurodytais struktūriniais pokyčiais. Pavyzdžiui, žaliavų, darbo jėgos ir energijos vidutinių sąnaudų tendencijos nėra tiesiogiai susijusios su efektyvumo padidėjimu, atsiradus dviem naujiems fabrikams. Galiausiai ES nerūdijančio plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas savo teiginį grindė nurodydamas bendrus „TK Corporation“ pelningumo duomenis, o ne su nagrinėjamuoju produktu konkrečiai susijusius duomenis. Todėl Komisija šį teiginį atmetė.

5. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(53)	Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti eksportuojančiam gamintojui taikomą muito normą, ir suteikta galimybė pateikti pastabų.

(54)	Atlikus peržiūros tyrimą, siūlomas koreguotas dempingo skirtumas ir antidempingo muito norma, taikytini „TK Corporation“ pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui, yra 32,4 %.

(55)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1283/2014 1 straipsnio 2 dalies lentelė iš dalies keičiama papildomai įrašant tokią eilutę:

Šalis	Bendrovė	Muito norma (%)	Papildomas TARIC kodas
Korėjos Respublika	TK Corporation, 1499-1, Songjeong-Dong, Gangseo-Gu, Busan	32,4	C066
Korėjos Respublika	Visos kitos bendrovės	44,0	C999

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 3 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL L 228, 2002 8 24, p. 1.

(3) OL L 275, 2008 10 16, p. 18, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 363/2010 (OL L 107, 2010 4 29, p. 1).

(4) OL L 347, 2014 12 3, p. 17.

(5) OL C 58, 2015 2 18, p. 9.

2016 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/50

KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2016/309

2015 m. lapkričio 26 d.

dėl Bermudoje galiojančios draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomos priežiūros tvarkos lygiavertiškumo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB ir sprendime, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2015/2290, nustatytai tvarkai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (1), ypač į jos 172 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 260 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyva 2009/138/EB nustatoma Sąjungos draudimo ir perdraudimo įmonių rizika grindžiama prudencinė tvarka. Direktyvą 2009/138/EB draudimo ir perdraudimo įmonėms bus pradėta visapusiškai taikyti 2016 m. sausio 1 d.;

(2)	pagal Direktyvos 2009/138/EB 311 straipsnį Komisija gali priimti toje direktyvoje numatytus deleguotuosius aktus ir iki jos taikymo dienos;

(3)

Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnis susijęs su trečiosios šalies mokumo tvarkos, taikomos įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra toje trečiojoje šalyje, perdraudimo veiklai, lygiavertiškumu. Nustačius teigiamą lygiavertiškumą, perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinė buveinė yra toje trečiojoje šalyje, gali būti tvarkomos taip, kaip perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurioms leidimas išduotas pagal tą direktyvą;

(4)

Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnis yra susijęs su trečiųjų šalių draudimo įmonių, priklausančių grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, lygiavertiškumu. Teigiamu sprendimu dėl lygiavertiškumo tokioms grupėms leidžiama, kai atimties ir sudėties metodas naudojamas kaip konsolidavimo metodas tokių grupių ataskaitoms parengti, apskaičiuojant grupės mokumo reikalavimą ir tinkamas nuosavas lėšas atsižvelgti į kapitalo reikalavimų ir turimo kapitalo (nuosavų lėšų) apskaičiavimą pagal Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos taisykles, o ne juos apskaičiuoti pagal Direktyvą 2009/138/EB;

(5)

Direktyvos 2009/138/EB 260 straipsnis yra susijęs su draudimo bei perdraudimo įmonių, kurių patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė nėra Sąjungoje, lygiavertiškumu. Pagal Direktyvos 2009/138/EB 261 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas dėl lygiavertiškumo yra teigiamas, valstybės narės pasikliauja trečiosios šalies grupės priežiūros institucijų atlikta lygiaverte grupės priežiūra;

(6)	trečiosios šalies teisinė tvarka laikoma visiškai lygiaverte pagal Direktyvą 2009/138/EB nustatytai tvarkai, jeigu laikomasi reikalavimų, kuriais suteikiama palyginama draudėjų ir naudos gavėjų apsauga;

(7)

2015 m. kovo 11 d. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) teikė rekomendacijas Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (2) 33 straipsnio 2 dalį dėl Bermudoje galiojančios perdraudimo ir draudimo įmonėms ir grupėms taikomos reguliavimo ir priežiūros sistemos. 2015 m. liepos mėn. Bermudai priėmus iš dalies pakeistus draudimo teisės aktus, 2015 m. liepos 31 d. EIOPA priėmė atnaujintą rekomendacijos variantą. EIOPA rekomendacija grindžiama atitinkama Bermudos teisės aktų sistema, be kita ko, 2015 m. liepos mėn. priimtu ir 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu 2015 m. Draudimo įstatymo keitimo įstatymu (Nr. 2) (toliau – įstatymas), Draudimo veiklos elgesio kodeksu, kuris buvo iš dalies pakeistas ir įsigaliojo 2015 m. liepos mėn., ir persvarstytomis draudimo prudencinėmis taisyklėmis, kurias priėmė Bermudos pinigų institucija (toliau – BMA) ir kurios įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Komisija vertinimą grindė EIOPA pateikta informacija;

(8)

atsižvelgiant į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 (3) nuostatas, ypač jo 378, 379 ir 380 straipsnius, taip pat EIOPA rekomendacijas, taikytini kai kurie kriterijai, siekiant įvertinti lygiavertiškumą pagal Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį;

(9)

tie kriterijai apima tam tikrus reikalavimus, kurie bendri dviejų ar daugiau Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 378, 379 ir 380 straipsnių reikalavimams, kurie galioja pavienių draudimo ar perdraudimo įmonių lygmeniu ir draudimo ar perdraudimo grupių lygmeniu. Šiame akte išsamiai iš tikrųjų nurodome, ar draudimo įmones vertiname atskirai (kaip pavienes) ar grupės lygmeniu, nes pavienės įmonės gali priklausyti arba nepriklausyti grupėms. Kriterijai apima įgaliojimų, mokumo, valdymo, skaidrumo, institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir konfidencialios informacijos tvarkymo sritis bei sprendimų poveikį finansiniam stabilumui;

(10)

kiek tai susiję su priemonėmis, įgaliojimais ir atsakomybe, vietos priežiūros institucijai (BMA) suteikti įgaliojimai veiksmingai prižiūrėti draudimo ar perdraudimo veiklą ir skirti sankcijas arba prireikus imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, pavyzdžiui, atšaukti įmonės veiklos licenciją arba pakeisti visus arba kai kuriuos jos vadovus. BMA turi būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kompetencijos, pajėgumų ir įgaliojimų veiksmingai apsaugoti visus draudėjus ir naudos gavėjus;

(11)

kiek tai susiję su mokumu, draudimo ar perdraudimo įmonių arba grupių finansinės būklės vertinimas pagal Bermudos mokumo kapitalo reikalavimą (BSCR) grindžiamas patikimais ekonomikos principais, o mokumo reikalavimai grindžiami viso turto ir įsipareigojimų ekonominiu vertinimu, vadinamu ekonominiu balansu. Taip užtikrinamas draudikų palyginamumas. Pagal BSCR reikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo įmonės turėtų pakankamai finansinių išteklių, ir nustatomi techninių atidėjinių, investicijų, kapitalo reikalavimų (įskaitant minimalų kapitalo lygį) ir nuosavų lėšų kriterijai, pagal kuriuos BMA laiku įsikiša, jeigu kapitalo reikalavimų nesilaikoma arba jeigu kyla pavojus draudėjo interesams. Kapitalo reikalavimai grindžiami rizika, o jų tikslas – padengti kiekybiškai įvertinamą riziką. Pagrindinis kapitalo reikalavimas, vadinamas padidinto kapitalo reikalavimu (ECR), apskaičiuojamas siekiant padengti nenumatytus nuostolius, atsiradusius dėl vykdomos veiklos. Be to, pats mažiausias kapitalo reikalavimas, vadinamas mažiausia mokumo atsarga, dabar nėra grindžiamas rizika, bet BMA tai pakeis ir nuo 2017 m. sausio 1 d. visoms gyvybės draudimo įmonėms taikys 25 % ECR apatinę ribą. BMA šiuos teisės aktais numatytus kapitalo ir pertekliaus reikalavimus nuo 2015 m. pabaigos pradės taikyti visų klasių draudimo įmonėms, išskyrus priklausomas draudimo įmones ir specialiosios paskirties draudimo įmones. Kalbant apie modelius, draudimo įmonės gali naudoti standartinę formulę arba vidaus modelį;

(12)

valdymo klausimu pagal Bermudos mokumo tvarką reikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo įmonės turėtų veiksmingą valdymo sistemą, pagal kurią joms nustatoma aiški organizacinė struktūra, derami ir tinkami reikalavimai tiems, kurie veiksmingai valdo įmones, veiksmingi informacijos perdavimo tarp įmonių ir BMA procesai. Be to, BMA veiksmingai prižiūri perduotas funkcijas ir veiklą;

(13)

pagal BSCR taip pat reikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo įmonės ir grupės išsaugotų rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo, vidaus audito ir aktuarines funkcijas. Pagal BSCR privaloma rizikos valdymo sistema, pagal kurią būtų galima riziką nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti ir apie ją pranešti, ir veiksminga vidaus kontrolės sistema;

(14)

pagal Bermudoje galiojančią tvarką reikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo įmonių arba grupių veiklos politikos ar valdymo pokyčiai, arba tokių įmonių ar grupių kvalifikuotojo akcijų paketo pokyčiai atitiktų patikimo ir rizikos ribojimu pagrįsto valdymo principus. Visų pirma BMA pranešama apie draudimo ar perdraudimo įmonių arba draudimo grupių vykdomą įsigijimą, verslo plano arba kvalifikuotojo akcijų paketo pokyčius, dėl kurių pagrįstais atvejais gali būti taikomos atitinkamos sankcijos, pavyzdžiui, uždraudžiamas įsigijimas. Visų pirma į įstatymą įtrauktos taisyklės, pagal kurias reikalaujama, kad akcininkai praneštų apie turimas akcijas valstybinėse ir privačiosiose bendrovėse;

(15)

užtikrinant skaidrumą, reikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo įmonės ir grupės BMA pateiktų visą informaciją, kurios reikia priežiūrai, ir ne rečiau kaip kasmet skelbtų savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitą. Atskleistinos kokybinės ir kiekybinės informacijos rūšys atitinka Direktyvą 2009/138/EB. Reikalavimas draudimo įmonėms ir grupėms skelbti ataskaitą didžia dalimi atitinka Direktyvos 2009/138/EB nuostatas. Išimtys gali būti nustatomos, jeigu dėl atskleistos informacijos įmonės atsidurtų konkurenciniu požiūriu nepalankioje padėtyje. Tačiau net ir šiuo atveju pagal Bermudos taisykles būtų skelbiama esminė informacija apie mokumą ir finansinę padėtį;

(16)

dėl profesinės paslapties, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pagal Bermudoje galiojančią tvarką visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo BMA, įskaitant BMA vardu veiklą vykdančius auditorius ir ekspertus, taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį. Pagal šiuos įpareigojimus taip pat numatyta, kad konfidencialią informaciją galima atskleisti tik apibendrintai arba santraukos pavidalu, nedarant poveikio baudžiamosios teisės reglamentuojamiems atvejams. Be to, BMA naudoja iš kitų priežiūros institucijų gautą konfidencialią informaciją tik savo pareigoms vykdyti ir tik įstatymu nustatytais tikslais. Pagal Bermudoje galiojančią tvarką taip pat reikalaujama, kad kai draudimo ar perdraudimo įmonei paskelbiamas bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, konfidenciali informacija, nesusijusi su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja sanuojant tokią įmonę, gali būti atskleista. Be to, BMA gali dalytis tokia iš kitos priežiūros institucijos gauta konfidencialia informacija su institucijomis, įstaigomis arba asmenimis, kuriems Bermudoje taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį, tik gavusi aiškų tos priežiūros institucijos sutikimą. Bermuda yra pasirašiusi susitarimo memorandumą su Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacija ir visomis Sąjungos valstybėmis narėmis dėl tarptautinio bendradarbiavimo koordinavimo, visų pirma dėl keitimosi konfidencialia informacija;

(17)

dėl sprendimų poveikio BMA ir kitos Bermudos institucijos, kurios turi įgaliojimų užtikrinti tinkamą finansų rinkų veikimą, turi priemonių, kad įvertintų sprendimų poveikį bendram finansų sistemų stabilumui, visų pirma esant ekstremaliai padėčiai, ir atsižvelgti į jų galimą prociklišką poveikį, kai finansų rinkose vyksta išskirtiniai pokyčiai. Pagal Bermudoje galiojančią tvarką reguliariai rengiami pirmiau minėtų institucijų posėdžiai siekiant apsikeisti informacija apie riziką finansiniam stabilumui ir koordinuoti veiksmus. Tas pats vyksta tarptautiniu lygmeniu: Bermudos institucijos keičiasi informacija finansinio stabilumo klausimais, pavyzdžiui, su Sąjungos valstybių narių ir EIOPA priežiūros institucijų kolegomis;

(18)	Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 378 ir 380 straipsniuose taip pat nustatomi specialūs kriterijai dėl perdraudimo veiklos ir grupės priežiūros lygiavertiškumo;

(19)	kiek tai susiję su specialiais kriterijais dėl perdraudimo veiklos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 378 straipsnį, norint pradėti perdraudimo veiklą, reikia išankstinio BMA leidimo;

(20)

kiek tai susiję su specialiais kriterijais dėl grupės priežiūros pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 380 straipsnį, BMA turi įgaliojimų nustatyti, kokioms įmonėms taikoma grupės lygmens priežiūra, ir vykdyti grupę sudarančių draudimo ar perdraudimo įmonių priežiūrą. BMA prižiūri visas draudimo ar perdraudimo įmones, kurioms dalyvaujanti įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies a punkte, daro lemiamą arba didelę įtaką;

(21)	BMA pajėgi įvertinti grupę sudarančių draudimo ar perdraudimo įmonių rizikos profilį, finansinę būklę ir mokumą bei tos grupės verslo strategiją;

(22)	pagal ataskaitų teikimo ir apskaitos taisykles galima stebėti grupės vidaus sandorius ir rizikos koncentraciją, apie kurią draudimo ar perdraudimo grupės privalo pranešti bent kartą per metus;

(23)

BMA riboja draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavų lėšų naudojimą, jeigu jų negalima veiksmingai panaudoti dalyvaujančios įmonės, kurios grupės mokumas apskaičiuojamas, kapitalo reikalavimams padengti. Apskaičiavus grupės mokumą gautas rezultatas bent jau lygus metodų, nustatytų Direktyvos 2009/138/EB 230 ir 233 straipsniuose, rezultatams, dvigubai neužskaitant nuosavų lėšų ir, vykdant abipusį finansavimą, neužskaitant grupės viduje sukurto kapitalo;

(24)

atitinkamai, kadangi laikomasi visų Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 378, 379 ir 380 straipsniuose nustatytų kriterijų, laikoma, kad Bermudoje galiojanti draudimo ar perdraudimo įmonėms ir grupėms taikoma reguliavimo ir priežiūros tvarka atitinka visiško lygiavertiškumo kriterijus, nustatytus Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, išskyrus taisykles dėl priklausomų draudimo įmonių ir specialiosios paskirties draudimo įmonių, kurioms taikoma skirtinga reguliavimo tvarka;

(25)	Direktyva 2009/138/EB taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d. Todėl šiuo sprendimu nuo tos datos taip pat turėtų būti suteikiamas Bermudoje galiojančios mokumo ir prudencinės tvarkos lygiavertiškumas;

(26)

pagal Komisijos deleguotąjį sprendimą (ES) 2015/2290 (4) Australijoje, Bermudoje, Brazilijoje, Kanadoje, Meksikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose taikomai mokumo tvarkai buvo suteiktas laikinas lygiavertiškumas. Siekiant teisinio tikrumo ir atsižvelgiant į tai, kad Bermudoje draudimo ar perdraudimo įmonėms ir grupėms galiojanti mokumo tvarka atitinka visiško lygiavertiškumo kriterijus, išskyrus taisykles dėl priklausomų draudimo įmonių ir specialiosios paskirties draudimo įmonių, tą sprendimą būtina iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikoma, kad Bermudoje galiojanti mokumo tvarka, kuri taikoma įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra Bermudoje, perdraudimo veiklai, yra lygiavertė tvarkai, nustatytai Direktyvos 2009/138/EB I antraštinėje dalyje, išskyrus taisykles dėl priklausomų draudimo įmonių ir specialiosios paskirties draudimo įmonių.

2 straipsnis

Laikoma, kad Bermudoje galiojanti priežiūros tvarka, kuri taikoma įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra Bermudoje, draudimo veiklai, yra lygiavertė tvarkai, nustatytai Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje, išskyrus taisykles dėl priklausomų draudimo įmonių ir specialiosios paskirties draudimo įmonių.

3 straipsnis

Laikoma, kad Bermudoje galiojanti prudencinė tvarka, kuri taikoma grupei priklausančių draudimo ar perdraudimo įmonių priežiūrai, yra lygiavertė tvarkai, nustatytai Direktyvos 2009/138/EB III antraštinėje dalyje, išskyrus taisykles dėl priklausomų draudimo įmonių ir specialiosios paskirties draudimo įmonių.

4 straipsnis

Deleguotasis sprendimas (ES) 2015/2290 dėl Australijoje, Bermudoje, Brazilijoje, Kanadoje, Meksikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojančios ir draudimo bei perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra tose šalyse, taikomos mokumo tvarkos laikino lygiavertiškumo, iš dalies keičiamas taip:

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2015 m. birželio 5 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2015/2290 dėl Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Meksikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojančios ir draudimo bei perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra tose šalyse, taikomos mokumo tvarkos laikino lygiavertiškumo“;

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Meksikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojanti ir draudimo bei perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra tose šalyse, taikoma mokumo tvarka laikoma laikinai lygiaverte Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai.“

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2015 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(3) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 12, 2015 1 17, p. 1).

(4) 2015 m. birželio 5 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2015/2290 dėl Australijoje, Bermudoje, Brazilijoje, Kanadoje, Meksikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojančios ir draudimo bei perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra tose šalyse, taikomos mokumo tvarkos laikino lygiavertiškumo (OL L 323, 2015 12 9, p. 22).

2016 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/55

KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2016/310

2015 m. lapkričio 26 d.

dėl Japonijoje galiojančios draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomos mokumo tvarkos lygiavertiškumo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB nustatytai tvarkai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Direktyva 2009/138/EB nustatoma Sąjungos draudimo ir perdraudimo įmonių rizika grindžiama mokumo tvarka. Direktyva 2009/138/EB draudimo ir perdraudimo įmonėms Sąjungoje bus pradėta visapusiškai taikyti 2016 m. sausio 1 d.;

(2)	pagal Direktyvos 2009/138/EB 311 straipsnį Komisija taip pat gali priimti toje direktyvoje numatytus deleguotuosius aktus iki jos taikymo dienos;

(3)

Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnis susijęs su trečiosios šalies ar jurisdikcijos mokumo tvarkos, taikomos įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra toje trečiojoje šalyje, perdraudimo veiklai, lygiavertiškumu. Nustačius teigiamą lygiavertiškumą, perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinė buveinė yra toje jurisdikcijoje, gali būti tvarkomos taip, kaip perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurioms leidimas išduotas pagal tą direktyvą;

(4)

Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnio 4 dalimi numatoma, kad gali būti nustatytas terminuotas laikinas trečiųjų šalių ar jurisdikcijų, kurių perdraudimo mokumo tvarka atitinka tam tikrus kriterijus, lygiavertiškumas. Nustatytas laikinas lygiavertiškumas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir gali būti atnaujintas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui, kaip nustatyta 172 straipsnio 5 dalyje;

(5)

Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnis yra susijęs su trečiųjų šalių draudimo įmonių, priklausančių grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, lygiavertiškumu. Kai atimtį ir sudėtį leidžiama naudoti kaip konsolidavimo metodą tokių grupių ataskaitoms parengti, teigiamu sprendimu dėl lygiavertiškumo tokioms grupėms leidžiama apskaičiuojant grupės mokumo reikalavimą ir tinkamas nuosavas lėšas atsižvelgti į kapitalo reikalavimų ir turimo kapitalo (nuosavų lėšų) apskaičiavimą pagal Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos taisykles, o ne juos apskaičiuoti pagal Direktyvą 2009/138/EB;

(6)

Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 5 dalimi numatoma, kad gali būti nustatytas terminuotas laikinas trečiųjų šalių ar jurisdikcijų, kurių perdraudimo mokumo tvarka atitinka tam tikrus kriterijus, lygiavertiškumas. Nustatytas laikinas lygiavertiškumas galioja 10 metų ir jo galiojimas gali būti atnaujinamas;

(7)

siekiant įvertinti laikiną lygiavertiškumą pagal Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnio 4 dalį ir laikiną lygiavertiškumą pagal Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 5 dalį, reikia atsižvelgti į kelis kriterijus. Šie kriterijai apima kai kuriuos bendrus reikalavimus, ypač dėl galiojančios mokumo tvarkos ir priežiūros institucijos įgaliojimų, išteklių ir atsakomybės. Kiti šių dviejų rūšių lygiavertiškumo kriterijai skiriasi, visų pirma kriterijai, susiję su konvergencija su visiško lygiavertiškumo tvarka, keitimusi informacija su priežiūros institucijomis ir profesine paslaptimi;

(8)

Japonijos mokumo tvarka nustatyta Draudimo veiklos įstatyme ir Draudimo veiklos įsakyme su pakeitimais, padarytais 2010 m. Leidimai draudimo įmonėms išduodami pagal išsamią licencijavimo tvarką. Norint užsiimti perdraudimo veikla Japonijoje, būtina ne gyvybės draudimo licencija. Valdymo, rizikos valdymo ir informacijos atskleidimo standartai iš dalies nustatyti Japonijos finansinių paslaugų agentūros (JFSA) priežiūros gairėse. Priežiūros gairės neturi įstatymo galios, bet jų laikymąsi atidžiai stebi JFSA, kuri, jeigu mano esant būtina, turi įgaliojimų imtis taisomųjų veiksmų;

(9)

2015 m. kovo mėn. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) pateikė rekomendaciją Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (2) 33 straipsnio 2 dalį dėl Japonijoje galiojančios perdraudimo ir draudimo įmonėms taikomos reguliavimo ir priežiūros sistemos. Vėliau EIOPA taip pat padėjo Komisijai ir toliau prisidėjo prie Japonijos draudimo sektoriaus vertinimo pagal Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 5 dalį. Komisija vertinimą grindė EIOPA pateikta informacija;

(10)

Japonijoje veikia nepriklausoma draudimo priežiūros institucija – JFSA, kuri turi reikiamus įgaliojimus ir išteklius savo užduotims vykdyti. 2013 m. JFSA dirbo apytiksliai 100 vien tik draudimo priežiūra užsiimančių darbuotojų, o kiti galėjo būti pakviesti iš kitų organizacijos struktūrų. Tyrimo įgaliojimai apima patikrinimus vietoje, o sankcijos – administracinius potvarkius, kurie gali būti net licencijų atšaukimas ir individualios sankcijos. JFSA taip pat gali pateikti medžiagą prokuratūrai;

(11)

draudimo ir perdraudimo įmonės privalo pateikti išsamias ataskaitas JFSA, o JFSA turi plačius įgaliojimus sunkumų patiriančias draudimo ir perdraudimo įmones restruktūrizuoti ar likviduoti ir juos per pastaruosius dešimtmečius veiksmingai naudojo spręsdama kelis labai didelių sunkumų patiriančių gyvybės draudimo įmonių atvejus;

(12)

JFSA yra sudariusi ne vieną bendradarbiavimo susitarimą su kitomis priežiūros institucijomis visame pasaulyje. Nuo 2011 m. ji yra pasirašiusi Daugiašalį Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos susitarimo memorandumą dėl draudimo priežiūros institucijų keitimosi informacija. Ji taip pat yra sudariusi kelis dvišalius ir daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus su kitomis priežiūros institucijomis, taip pat keliomis Sąjungos institucijomis;

(13)

JFSA darbuotojams taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai. Pagal JFSA taisykles ir praktiką užsienio priežiūros institucijų pateikta konfidenciali informacija tinkamai apsaugoma. Reikalaujama, kad visi esami ar buvę JFSA darbuotojai konfidencialia informacija laikytų bet kokią informaciją, kurią gauna eidami savo pareigas. Dėl neteisėto informacijos atskleidimo gali būti taikomos drausminės sankcijos, vykdomas baudžiamasis tyrimas ir skiriamos bausmės. Su iš užsienio priežiūros institucijų gauta ir konfidencialia pažymėta informacija elgiamasi tinkamai, ir ji bus naudojama tik su užsienio priežiūros institucija sutartais tikslais;

(14)

tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo įmonių turto vertinimas atliekamas pagal Japonijos bendruosius apskaitos principus. Didžioji turto dalis (bet ne visas turtas) vertinama tikrąja verte. Tam tikromis aplinkybėmis kai kurių klasių turtas (pvz., obligacijos ir paskolos) vertinamas balansine verte. Kai turtas vertinamas atsižvelgiant į įsigijimo savikainą, siekiant nustatyti turimas nuosavas lėšas atsižvelgiama į didžiąją dalį nerealizuoto pelno ir nuostolių. Gyvybės ir ilgalaikio ne gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai diskontuojami. Techninius atidėjinius diskontuojant naudojamą diskonto normą periodiškai nustato JFSA. Nuo sutarties dienos techniniai atidėjiniai gali būti pakartotinai įvertinami tik juos didinant (jie niekada nevertinami mažesne negu sutarties dieną įvertinta verte). Taigi į rinkos ir kitus pokyčius (pvz., palūkanų normos padidėjimą), dėl kurių techniniai atidėjiniai būtų sumažinami, neatsižvelgiama. Taip pat reikalaujama, kad kiekvienais fiskaliniais metais draudimo įmonės vykdytų būsimųjų pinigų srautų analizę atsižvelgdamos į techninių atidėjinių tinkamumą ir prireikus kauptų papildomas atsargas;

(15)

tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo įmonėms gali būti taikomos priežiūros institucijos intervencinės priemonės atsižvelgiant į tris skirtingas apatines ribas, apibrėžtas kaip skirtingi mokumo maržos santykiai (SRM), išreikšti kaip dvigubos nuosavų lėšų sumos ir kapitalo reikalavimo, vadinamo „visa rizika“, santykis. „Visos rizikos“ rodiklis apima draudimo veiklos riziką, palūkanų normos ir rinkos riziką, veiklos riziką ir katastrofų riziką. Vidaus modelius galima taikyti katastrofų ir minimalios garantijos rizikos atvejais. JFSA turi įgaliojimų skirti tam tikras taisomąsias priemones, net jeigu didžiausia apatinė priežiūros institucijos intervencinės priemonės riba (200 % viršijantis SRM) nepažeidžiama, pavyzdžiui, reikalaujant, kad draudimo įmonės priimtų priemones, kuriomis siekiama gerinti jų pelningumo, kredito rizikos, stabilumo ar likvidumo rizikos rodiklius. Kai SRM yra mažesnis negu 0 %, JFSA gali nurodyti visiškai arba iš dalies sustabdyti įmonės veiklą;

(16)

pagal įmonės rizikos valdymo planą reikalaujama, kad Japonijos draudimo įmonės riziką valdytų atskirai ir visapusiškai. Reikalaujama, kad draudimo įmonės sistemingai ir visapusiškai vykdytų tinkamą rizikos valdymą. Be kita ko, jos stebėtų, ar sprendžiama atitinkamos rizikos problema, tikrintų kiekybinio vertinimo standartų objektyvumą ir tinkamumą, analizuotų būsimą kapitalo pakankamumą atsižvelgiant į dalykus, susijusius su vidutinės trukmės ir ilgalaike verslo strategija ir verslo aplinka. JFSA taip pat reikalauja, kad draudimo įmonės vykdytų savo rizikos ir mokumo vertinimą ir apie jo rezultatus praneštų direktorių valdybai;

(17)	pagal įstatymą reikalaujama, kad Japonijos draudimo įmonės JFSA teiktų pusmečio ir metines veiklos ataskaitas. Be to, reikalaujama, kad draudimo įmonė kasmet parengtų tam tikrų aiškinamųjų dokumentų ir kad su jais būtų galima susipažinti viešai jos pagrindinėje būstinėje;

(18)

Japonijos mokumo tvarka plėtojama. 2010 m. nustatyti grupės lygmens mokumo reikalavimai. Nuo 2011 m., kai EIOPA pradėjo vertinti Japonijos priežiūros sistemos lygiavertiškumą pagal Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnį, Japonija vykdo reformas, kurios pagerins jos mokumo tvarką. 2011 m., 2012 m. ir 2014 m. dėl ekonominiu vertinimu pagrįsto balanso parengtos kelios ataskaitos ir atlikti tyrimai vietoje. Svarstomi pakeitimai leidžia manyti, kad būsimais Japonijos mokumo tvarkos pokyčiais bus pasiekta didesnė konvergencija su Direktyva 2009/138/EB;

(19)	po šio vertinimo galima būtų laikyti, kad Japonijos draudimo ir perdraudimo mokumo tvarka atitinka laikino lygiavertiškumo kriterijus pagal Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnio 4 dalį ir laikino lygiavertiškumo kriterijus pagal Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 5 dalį;

(20)	pagal Direktyvos 2009/138/EB 172 straipsnio 5 dalį šiuo sprendimu nustatomas laikino lygiavertiškumo laikotarpis baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d.;

(21)	pagal Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 6 dalį šiuo sprendimu nustatomas dešimties metų laikino lygiavertiškumo laikotarpis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Japonijoje galiojanti mokumo tvarka, kuri taikoma įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra Japonijoje ir kurios reguliuojamos pagal Draudimo veiklos įstatymą, perdraudimo veiklai, laikoma laikinai lygiaverte Direktyvos 2009/138/EB I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

Pirmoje pastraipoje minimo laikino lygiavertiškumo galiojimas baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Japonijoje galiojanti mokumo tvarka, kuri taikoma įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra Japonijoje ir kurios reguliuojamos pagal Draudimo veiklos įstatymą, draudimo veiklai, laikoma laikinai lygiaverte Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai.

Pirmoje pastraipoje minimas laikinas lygiavertiškumas suteikiamas 10 metų nuo 2016 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2015 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 58

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	59 metai 2016m. kovo 4d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2016 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/300, kuriuo nustatomos ES aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos	1
	*	2015 m. lapkričio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/301, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB papildoma prospekto tvirtinimo, skelbimo ir reklamos skleidimo techninio reguliavimo standartais ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004 ( 1 )	13
	*	2016 m. vasario 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/302 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	21
	*	2016 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/303, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Pane Toscano (SKVN))	24
	*	2016 m. kovo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/304, kuriuo į garantuotų tradicinių gaminių registrą įtraukiamas pavadinimas (Heumilch / Haymilk / Latte fieno / Lait de foin / Leche de heno (GTG))	28
	*	2016 m. kovo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/305, kuriuo dėl medžiagos gentamicino iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 37/2010 ( 1 )	35
	*	2016 m. kovo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/306, kuriuo, atlikus priemonių tarpinę peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1283/2014, kuriuo tam tikroms importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies ar plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas	38
	*	2016 m. kovo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/307, kuriuo 243-ią kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu	45
		2016 m. kovo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/308, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	48
		SPRENDIMAI
	*	2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2016/309 dėl Bermudoje galiojančios draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomos priežiūros tvarkos lygiavertiškumo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB ir sprendime, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2015/2290, nustatytai tvarkai	50
	*	2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2016/310 dėl Japonijoje galiojančios draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomos mokumo tvarkos lygiavertiškumo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB nustatytai tvarkai	55

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	EG	371,5
	IL	154,0
	MA	95,7
	SN	174,9
	TN	110,7
	TR	106,0
	ZZ	168,8
0707 00 05	JO	194,1
	MA	84,0
	TR	165,9
	ZZ	148,0
0709 93 10	MA	55,5
	TR	163,7
	ZZ	109,6
0805 10 20	EG	47,2
	IL	76,2
	MA	60,2
	TN	55,6
	TR	66,0
	ZZ	61,0
0805 50 10	MA	119,2
	TN	91,8
	TR	97,7
	ZZ	102,9
0808 10 80	CL	92,5
	US	133,9
	ZZ	113,2
0808 30 90	CL	213,7
	CN	59,3
	ZA	98,7
	ZZ	123,9


	(1) Tekstas svarbus EEE