(1)

2015 m. gegužės 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) (toliau kartu – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių valcuotų produktų iš geležies arba nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, išskyrus nerūdijantįjį plieną, visų pločių, šaltai valcuotų, neplakiruotų, nepadengtų arba neapvilktų, po šaltojo valcavimo toliau neapdorotų (toliau – plokšti šaltai valcuoti plieno produktai). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija, gavusi gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų Sąjungoje, vardu 2015 m. balandžio 1 d. Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą, inicijavo tyrimą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2015 m. gruodžio 12 d. Komisija, gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą, paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2015/2325 (3), kuriuo nuo 2015 m. gruodžio 13 d. nustatyta privaloma importuojamų tam tikrų KLR ir Rusijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų registracija (toliau – Registracijos reglamentas).

(4)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad prašymas registruoti importuojamus produktus buvo nepagrįstas, nes nebuvo įvykdytos pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalies sąlygos. Jos teigė, kad muitų surinkimo atgaline data sąlygos nėra įvykdytos, nes prašymas būtų grindžiamas savavališkai pasirinktais laikotarpiais, nepaisant importo cikliškumo, o importuojamų produktų registracija bei priemonių taikymas atgaline data prieštarautų Sąjungos interesams. Tačiau tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas, Komisija turėjo pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių būtinybę registruoti importuojamus produktus – importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekis ir jam tenkanti rinkos dalis smarkiai padidėjo. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos bei Rusijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(6)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Komisija taip pat informavo Brazilijos, Kanados, Indijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Turkijos, Ukrainos ir JAV gamintojus apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti. Pranešime apie inicijavimą Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji preliminariai numato pasirinkti Kanadą kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Preliminariai atrinkti penki Sąjungos gamintojai penkiose skirtingose valstybėse narėse ir jiems tenka daugiau nei 35 % Sąjungoje pagaminamų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(10)

„Eurofer“ pateikė pastabų ir dėl įvairių priežasčių pasiūlė atrinkti kitas bendroves. Tačiau išanalizavusi šias pastabas Komisija padarė išvadą, kad atrinkus kitas bendroves, kaip siūlė „Eurofer“, bendras atrinktų bendrovių tipiškumas nepagerės. Todėl Komisija patvirtino atrinktas bendroves ir daugiau negavo jokių pastabų šiuo klausimu.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(12)

Trylika importuotojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Keturi iš jų buvo atrinkti, bet tik vienas iš jų pateikė importuotojų klausimyno atsakymą. Siekdama pagrįsti išvadas didesniu nesusijusių importuotojų skaičiumi, Komisija susisiekė su likusiais nesusijusias importuotojais, kurie pranešė apie save atliekant atranką, bet nė vienas iš jų nepatvirtino savo ketinimo užpildyti importuotojų klausimyną.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti atitinkamai KLR ir Rusijos bendroves), Komisija paprašė visų KLR ir Rusijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje ir Rusijos Federacijos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(14)

Dešimt KLR ir trys Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktomis atitinkamai KLR ir Rusijos bendrovėmis. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko dvi KLR bendrovių grupes, remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią pagrįstai būtų galima išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Išnagrinėjusi vieno eksportuojančio gamintojo pastabas Komisija patvirtino siūlomas atrinkti bendroves.

(15)

Atsižvelgdama į nedidelį Rusijos eksportuojančių gamintojų skaičių Komisija nusprendė nevykdyti Rusijos bendrovių atrankos, bet išnagrinėti visas tris susijusias bendrovių grupes. Apie tai pranešta atitinkamoms bendrovėms ir Rusijos valdžios institucijoms.

(16)

Šešios KLR eksportuojančių gamintojų grupės nurodė ketinančios prašyti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau nė viena iš jų neatsakė į klausimyną, taigi individualus nagrinėjimas negalimas.

(17)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Klausimyno atsakymus pateikė penki Sąjungos gamintojai, trys naudotojai, su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrų grupė, vienas su plieno gaminiais susijusių paslaugų centras, nesusijęs su nagrinėjamųjų šalių eksportuojančiais gamintojais, trys Rusijos eksportuojantys gamintojai, dvi KLR eksportuojančių gamintojų grupės ir vienas panašios šalies gamintojas.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį atlikti šių bendrovių ir asociacijos patalpose:

(19)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(20)

Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Nagrinėjamasis produktas – KLR ir Rusijos kilmės plokšti valcuoti produktai iš geležies arba nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, išskyrus nerūdijantįjį plieną, visų pločių, šaltai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti, po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti, kurių KN kodai šiuo metu ex 7209 15 00, 7209 16 90, 7209 17 90, 7209 18 91, ex 7209 18 99, ex 7209 25 00, 7209 26 90, 7209 27 90, 7209 28 90, 7211 23 30, ex 7211 23 80, ex 7211 29 00, 7225 50 80, 7226 92 00.

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

(22)

Plokšti šaltai valcuoti plieno produktai gaminami iš karštai valcuotų ritinių. Šaltojo valcavimo procesas apibrėžiamas taip: lakštas arba juosta, pirmiau karštai valcuotas ir ėsdintas, leidžiamas per šaltus valcus, t. y. esant žemesnei nei metalo minkštėjimo temperatūrai. Plokšti šaltai valcuoti plieno produktai gaminami pagal tam tikras specifikacijas arba nuosavybines galutinio naudotojo specifikacijas. Produktai gali būti įvairių formų: ritiniai (įriebinti arba ne), atraižos (lakštai) arba siauros juostelės. Plokšti šaltai valcuoti plieno produktai yra pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai įsigyja įvairiais tikslais, daugiausia gamybai (bendrajai pramonei, pakavimui, automobilių pramonei), bet taip pat ir statybos sektoriui.

(23)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(24)

Todėl Komisija preliminariai nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija pagal to reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis nustato normaliąją vertę eksportuojantiems KLR gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kuriems galima taikyti RER.

(26)

Tam, kad nustatytų, ar įvykdyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai, Komisija rinko būtiną informaciją ir prašė eksportuojančių gamintojų užpildyti prašymo taikyti RER formą. Nė vienas jų neprašė taikyti RER.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Tam reikėjo parinkti panašią šalį.

(28)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji ketina preliminariai pasirinkti Kanadą kaip tinkamą panašią šalį, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Vienas eksportuojantis gamintojas ir Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – CISA) paprieštaravo tam, kad būtų pasirinkta Kanada, ir teigė, kad Rusija būtų tinkamas pasirinkimas.

(29)

Padėtis Rusijoje buvo išnagrinėta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, kuriame numatyta, kad „kada tinkama, pasirenkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė, kuri yra to pačio tyrimo objektu“. Tačiau Komisija mano, kad Rusija nėra tinkama panaši šalis dėl dviejų priežasčių.

(30)

Todėl Komisija vėliau nagrinėjo, ar kita rinkos ekonomikos trečioji šalis, kurioje gaminamas panašus produktas, galėtų būti laikoma tinkama panašia šalimi. Be Indijos, Pietų Korėjos ir Ukrainos, kurios buvo paminėtos pranešime apie inicijavimą, Komisija susisiekė su gamintojais Brazilijoje, Japonijoje, Taivane, Turkijoje ir JAV. Remdamasi gauta informacija ir savo tyrimais, Komisija paprašė 35 žinomus ir galimus panašaus produkto gamintojus šiose šalyse pateikti informacijos. Nė vienas iš jų nepateikė panašios šalies gamintojams skirto klausimyno atsakymų. Be to, Komisija susisiekė su trim Kanados gamintojais. Tik vienas iš jų pateikė panašios šalies gamintojams skirto klausimyno atsakymus.

(31)

Remiantis gauta ir patikrinta informacija, Kanada yra tinkama panaši šalis dėl šių priežasčių:

(32)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – CISA) teigė, kad Kanada buvo netinkamas pasirinkimas, nes:

(33)

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, Komisija pažymi, kad:

(34)

Todėl Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Kanada yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(35)

Eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikytas RER, normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo naudojama iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gauta informacija.

(36)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos kiekvienos atrinktos Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis bendradarbiaujančio panašaus produkto gamintojo bendras pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(37)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(38)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, panašios šalies gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad abiejų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių daugumos rūšių produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(39)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(40)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas, jeigu:

(41)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(42)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(43)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje Komisija nustatė, kad daugumos rūšių eksportuotų produktų daugiau nei 80 % vidaus rinkoje parduoti pelningai ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl šių rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį kaina.

(44)

Tais atvejais, kai tam tikrų rūšių panašios šalies gamintojų produktai vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(45)

Tų rūšių produktų, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipiškais kiekiais, normalioji vertė apskaičiuota pridedant tų rūšių produktų vidutines pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir įprastomis tų rūšių produktų prekybos vidaus rinkoje sąlygomis sudarytų sandorių pelną prie panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu.

(46)

Viena atrinkta eksportuojančių gamintojų grupė eksportavo į Sąjungą tiek tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, tiek per susijusius importuotojus.

(47)

Jei eksportuojančių gamintojų grupės nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(48)

Jei eksportuojančių gamintojų grupė nagrinėjamąjį produktą eksportuoja į Sąjungą per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiu atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(49)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(50)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į vežimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, netiesioginius mokesčius, komisinius, kredito išlaidas ir bankų mokesčius.

(51)

Atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(52)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumai (KLR)

(53)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl šis skirtumas nustatytas remiantis atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms apskaičiuotais skirtumais.

(54)

Tuo remiantis laikinasis dempingo skirtumas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams yra 56,9 %

(55)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(56)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra didelis, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 87 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams pagrįsti atrinktos bendrovės, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, lygmeniu.

(57)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

2 lentelė

Dempingo skirtumai (KLR)

(58)

Komisija nagrinėjo tris Rusijos eksportuojančius gamintojus, kurie pagamino beveik visus iš Rusijos į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu eksportuotus produktus. Kaip nurodyta toliau, kilo problemų, dėl kurių Komisija preliminariai svarstė galimybę dviem iš šių gamintojų taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(59)

Vienam eksportuojančiam gamintojui Komisija koregavo klausimyno atsakyme nurodytas gamybos sąnaudas, kaip nurodyta 76 konstatuojamojoje dalyje.

(60)

Dėl kito eksportuojančio gamintojo, atlikus patikrinimą vietoje paaiškėjo, kad ši bendrovė nenurodė Komisijai visos nagrinėjamojo produkto gamybos apimties ir pajėgumų. Atlikusi patikrinimą vietoje Komisija taip pat nustatė, kad bendrovė nepateikė išsamios informacijos apie savo produktų kodavimo sistemą, naudojamą nagrinėjamo produkto gamybai ir pardavimui, taigi Komisija negalėjo susieti informacijos apie kiekvienos rūšies produkto pardavimą su informacija apie kiekvienos rūšies produkto gamybą. Atlikusi patikrinimą vietoje Komisija taip pat nustatė, kad bendrovė neturėjo parengtos informacijos apie kiekvienos rūšies produktų parduotą arba uždarai naudoti toliau gamyboje skirtą kiekį. Turėdama šią informaciją Komisija būtų galėjusi vietoje patikrinti uždarojo naudojimo išskaičiavimą iš nurodytų bendrų gamybos sąnaudų, kurios, bendrovės teigimu, turėtų siekti parduoto nagrinėjamojo produkto nurodyto kiekio gamybos sąnaudas. Gamybai, pardavimui ir uždarajam naudojimui sutikrinti reikalingą informaciją, kurios buvo prašyta atliekant tikrinimą, bendrovė pateikė tik po Komisijos tikrinamojo vizito. Komisija nagrinėjo šią naują informaciją sutikrindama atsargų lygį pagal pagaminto nagrinėjamojo produkto kiekius, kaip nurodyta atlikus tikrinamąjį vizitą, ir parduotų arba kitiems produktams gaminti perduotų produktų kiekius. Sutikrinus atsargas nustatyta, kad bendrovė bendrai nurodė didesnį parduotą kiekį nei fiziškai įmanoma pagaminti, atsižvelgiant į bendrovės nurodytus atsargų pokyčius, broką ir atliekas.

(61)

Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl 60 konstatuojamojoje dalyje minėtų priežasčių pagal eksportuojančio gamintojo informaciją, pateiktą tiek prieš tikrinamąjį vizitą, tiek ir po jo, nebuvo galima nustatyti, ar eksportuojančio gamintojo pateikta informacija apie nagrinėjamojo produkto pardavimų apimtis ir sąnaudas, yra tiksli ir patikima. Komisija padarė išvadą, kad eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, nes nepateikė informacijos, kurios Komisija prašė siekdama įvertinti ir patikrinti nagrinėjamojo produkto pardavimo apimtis ir gamybos sąnaudas. Todėl Komisija negalėjo patikimai nustatyti eksporto kainos ir normaliosios vertės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad patikimumo trūkumas turėjo įtakos visiems duomenims, kuriuos eksportuojantis gamintojas pateikė įvairiais etapais, Komisija negalėjo pasikliauti konkrečiais pateiktų duomenų rinkiniais, susijusiais su skirtingais dempingo skirtumo komponentais. Todėl Komisija to eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumą turėjo nustatyti remdamasi turimais faktais ir neatsižvelgti į eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją, nes ji negalėjo padaryti pagrįstai tikslių išvadų, o informacijos nebuvo galima patikrinti.

(62)

2015 m. spalio 30 d. Komisija nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui pranešė, kad dėl 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių ji laikė, jog bendrovė per pagrindiniame reglamente nustatytus terminus nepateikė būtinos informacijos apie nagrinėjamojo produkto eksporto kainas ir gamybos sąnaudas ir kad, siekdama nustatyti susijusios bendrovės galimai vykdomą dempingą, ketina remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(63)

2015 m. lapkričio 13 d. bendrovė pateikė pastabų dėl Komisijos ketinimo remtis turimais faktais ir pareiškė, kad atliekant tyrimą ji bendradarbiavo, kiek galėjo. Bendrovė teigė, kad ji pateikė visą informaciją, kuria remdamasi Komisija galėtų padaryti pagrįstai tikslias išvadas, tačiau neturėtų būti prašoma pateikti informacijos, dėl kurios būtų užkrauta nepagrįsta, pernelyg didelė tyrimo našta. Bendrovė taip pat paprašė išimtinai atlikti antrą tikrinamąjį vizitą prieš nustatant bet kokį laikinąjį muitą.

(64)

Komisija išnagrinėjo bendrovės pateiktas pastabas ir padarė išvadą, kad šiose pastabose nepateikta jokių naujų elementų, kuriuos būtų galima patikrinti ir dėl kurių pasikeistų jos ketinimai šiame tyrimo etape remtis turimais faktais nustatant susijusios bendrovės galimai vykdomą dempingą. Komisija taip pat mano, kad bendrovei nebuvo užkrauta pernelyg sunki našta reikalaujant tinkamai sutikrinti jos gamybos ir pardavimo duomenis, kurie yra reikalingi, kad būtų galima patikrinti tokius su nagrinėjamuoju produktu susijusius duomenis. Be to, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į jau nustatytus pačios bendrovės pateiktos informacijos trūkumus, antrasis patikrinimas vietoje nebūtų reikšmingas. Taigi, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija preliminariai nustatė šios bendrovės dempingo skirtumą remdamasi turimais faktais.

(65)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa kiekvieno iš dviejų eksportuojančių gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(66)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojantiems gamintojams, kurių pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(67)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno iš dviejų eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(68)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(69)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas, jeigu:

(70)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(71)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(72)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad kai kurių rūšių produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį vidutinė svertinė kaina, jei buvo laikomasi 69 konstatuojamojoje dalyje nustatytų sąlygų, arba kaip tik pelningo pardavimo vidutinė svertinė kaina, jei tų sąlygų nesilaikyta. Jei tam tikrų rūšių panašaus produkto nebuvo parduoda arba jo buvo parduota nepakankamai, arba buvo nustatyta, kad jo nebuvo parduota įprastomis prekybos sąlygomis, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(73)

Normalioji vertė apskaičiuota prie dviejų eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(74)

Tų rūšių produktų, kurių tipiškas kiekis nebuvo parduotas vidaus rinkoje, atžvilgiu pridėtos vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis tų rūšių produktų prekybos vidaus rinkoje sąlygomis sudarytų sandorių pelnas. Tų rūšių produktų, kurių visiškai nebuvo parduota vidaus rinkoje, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

(75)

Visi eksportuojantys gamintojai savo finansinėse ataskaitose patvirtino didelius nuostolius dėl užsienio valiutos keitimo kursų skirtumų, atsirandančių perskaičiuojant sandorius, kurie nėra išreikšti Rusijos rubliais. Komisijos nuomone, šios išlaidos sudarė dalį bendrovės PBA išlaidų, ir jos buvo įtrauktos skaičiuojant normaliąją vertę.

(76)

Atlikus patikrinimus vietoje, Komisija pakoregavo vieno eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudas. Komisija nustatė, kad minėtas eksportuojantis gamintojas nurodydamas sąnaudas tinkamai ir tiksliai nenurodė faktinių žaliavų sąnaudų ir susijusių įsigijimo sąnaudų. Komisija negalėjo sutikrinti bendrovės įsigytų tam tikrų žaliavų kiekių, verčių ir susijusių sąnaudų, nes bendrovė šių sąnaudų nenurodė žaliavų įsigijimo sąrašuose, kuriuos ji pateikė Komisijai atsakydama į klausimyno klausimus ir į raštą dėl trūkstamos informacijos. Komisija taip pat nustatė, kad minėta bendrovė atsakyme į raštą dėl trūkstamos informacijos iš dalies pakeitė informaciją, bet nenurodė žaliavų įsigijimo tokiu formatu, kaip to prašoma klausimyne, todėl Komisija negalėjo patikrinti atsargų pokyčių ir medžiagų sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį. Be to, Komisija turi atliekant patikrinimą vietoje surinktų įrodymų, kad gamybos sąnaudos, nurodytos bendrovės apskaitoje, skiriasi nuo gamybos sąnaudų, nurodytų toje pačioje apskaitoje, taikant automatinį sąnaudų paskirstymą įvairiems produktams.

(77)

2015 m. spalio 30 d. Komisija nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui pranešė, kad dėl 76 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių ji laikė, kad bendrovė per pagrindiniame reglamente nustatytus terminus nepateikė būtinos informacijos apie nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudas, todėl siekdama nustatyti normaliąją vertę Komisija ketina remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(78)

2015 m. lapkričio 13 d. eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl Komisijos ketinimo remtis turimais faktais ir pateikė papildomų paaiškinimų dėl didžiojoje knygoje nurodytų išlaidų ir sąnaudų apskaičiavimo ataskaitoje nurodytų sąnaudų skirtumo. 2015 m. lapkričio 13 d. bendrovė taip pat pripažino neatitikimus, kuriuos Komisija nustatė atlikusi patikrinimą vietoje ir kurie yra susiję su žaliavų įsigijimo sąnaudomis, tačiau tvirtino, kad ji galėtų iškart nustatyti tokių neatitikimų priežastis, kurias ji laiko korektūros klaidomis.

(79)

Komisija išnagrinėjo bendrovės pateiktas pastabas bei paaiškinimus ir nusprendė, kad nebebuvo galima patikrinti pateiktos papildomos informacijos tikslumo ir jos palyginti su bendrovės sąskaitomis. Komisija taip pat manė, kad su žaliavų įsigijimo sąnaudomis susiję neatitikimai, kuriuos ji nustatė atlikusi patikrinimą vietoje, nebuvo korektūros klaidos, ir atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė neginčijo Komisijos išvados, kad informacija apie žaliavų įsigijimo sąnaudas, žaliavų atsargas ir žaliavų suvartojimą nebuvo pateikta bendrovės atsakymuose į klausimyną ir į raštą dėl trūkstamos informacijos. Komisija padarė išvadą, kad šiose pastabose ir papildomuose paaiškinimuose bendrovė nepateikė jokių naujų elementų, kuriuos būtų galima patikrinti ir dėl kurių pasikeistų jos ketinimai šiame tyrimo etape remtis turimais faktais normaliajai vertei nustatyti.

(80)

Atlikusi patikrinimą vietoje Komisija taip pat nustatė, kad medžiagų vartojimo santykis, gautas iš bendrovės kontrolės departamento per patikrinimą, labai skyrėsi nuo medžiagų vartojimo santykio, kurį bendrovė nurodė 2015 m. rugsėjo 24 d. atsakyme į Komisijos raštą dėl trūkstamos informacijos. Komisija tikrinimo metu paprašė bendrovės informacijos dėl šio neatitikimo. Bendrovė paaiškino, kad savo materialinėms sąnaudoms pranešti ji nenaudojo iš bendrovės kontrolės departamento gautų vartojimo santykių, o juos apskaičiavo padalijusi materialines sąnaudas, kurias ji nurodė Komisijai, iš parduotų prekių sąnaudų. Dėl šios priežasties Komisija mano, kad pagal bendrovės pateiktus medžiagų suvartojimo santykius Komisija negalėjo atlikti tikslaus bendrovės materialių sąnaudų vertinimo. Taigi, kaip minėta, Komisija nusprendė koreguoti bendrovės nurodytas gamybos sąnaudas, kad jos atitiktų atliekant patikrinimą vietoje gautus faktinius įrodymus dėl žaliavų sąnaudų.

(81)

Eksportuojantys gamintojai eksportavo į Sąjungą tiesiogiai, per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojai į Sąjungą, arba per susijusius arba nesusijusius prekiautojus ir (arba) importuotojus, įsikūrusius Šveicarijoje. Šios susijusios Šveicarijos bendrovės, priklausančios Rusijos eksportuojantiems gamintojams, pirko nagrinėjamuosius produktus iš eksportuojančiųjų gamintojų ir juos pardavė Sąjungai ir kitoms šalims.

(82)

Jei eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(83)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Eksporto kaina pagal tą patį straipsnį buvo taip pat apskaičiuota, kai nagrinėjamasis produktas nebuvo perparduotas tokios pačios būklės, kokios jis buvo importuotas. Tokiais atvejais kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į pelną.

(84)

Atlikus vieno eksportuojančiojo gamintojo patikrinimą nustatyta, kad 20 % pardavimo eksportui į Sąjungą buvo pardavimas nesusijusiam prekiautojui, įsikūrusiam Šveicarijoje. Eksportuojantis gamintojas nurodė, kad toks pardavimas yra pardavimas nepriklausomai šaliai Sąjungoje, ir teigė, kad su šiuo prekiautoju jo nesieja jokie ryšiai. Prekių paskirties vietai patvirtinti remtasi muitinės eksporto deklaracijomis. Nepaisant to, kad eksportuojančio gamintojo ir prekiautojo sandoriuose sutarta valiuta buvo eurai arba JAV doleriai, eksportuojantis gamintojas nurodė, kad šie sandoriai atlikti Rusijos rubliais su atitinkamomis sąskaitomis faktūromis Rusijos rubliais. Komisija toliau tirs šį klausimą, visų pirma atsižvelgdama į tai, ar produktai iš tikrųjų parduoti nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje vartoti ir ar nurodyta atitinkama valiuta. Nustatydama eksporto kainą Komisija preliminariai įtraukė šį pardavimą.

(85)

Komisija palygino bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(86)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(87)

Eksporto kainos buvo koreguojamos atsižvelgiant į vežimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, importo mokesčius, pardavimo komisinius, kredito išlaidas ir bankų mokesčius. Vidaus rinkos kainos buvo koreguojamos atsižvelgiant į vidaus transporto, pakavimo, kreditų, tvarkymo išlaidas ir komisinius.

(88)

Kad palygintų kainas užsienio valiuta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą taikė valiutos kursą, galiojusį pirkimo užsakymo dieną arba pardavimo sutarties dieną, kurios geriau atitinka materialias pardavimo sąlygas nei sąskaitos faktūros data, nes derybos dėl kainų, kuriose nustatyta kaina, vyko pirkimo užsakymo arba pardavimo sutarties datai artimu laikotarpiu. Atitinkama sąskaita faktūra buvo išrašyta tuo metu, kai produktai buvo išsiųsti, t. y. paprastai po vieno ar dviejų mėnesių.

(89)

Kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(90)

Eksportuojančio gamintojo laikinajam dempingo skirtumui nustatyti, kaip nurodyta 60–64 konstatuojamosiose dalyse, Komisija rėmėsi turimais faktais – nustatytu daugiausiai eksportuotų rūšių produktų dempingo skirtumu, kuris buvo šiek tiek didesnis už bendrą vieno iš kitų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą. Komisija tinkamo eksportuojančio gamintojo pasirinkimą grindė skaidresniu pardavimo vidaus rinkoje apimčių ir Sąjungos eksporto palyginamumu, geografiniu artumu, pagrindinių žaliavų struktūra ir nurodytu pajėgumų naudojimu. Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

3 lentelė

Dempingo skirtumai (Rusija)

(91)

Visiems kitiems Rusijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais.

(92)

Kaip nurodyta 58 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamųjų bendrovių eksporto apimtis sudarė beveik visą eksportą iš Rusijos į Sąjungą. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą visoms kitoms bendrovėms pagrįsti bendrovės, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, lygmeniu.

(93)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

4 lentelė

Dempingo skirtumai (Rusija)

(94)

Atliekant padėties analizę 13 bendrovių Sąjungoje pateikė gamybos ir pardavimo duomenis ir nurodė, kad jos gamino panašų produktų per tiriamąjį laikotarpį. Remiantis iš skundo pateikėjo gauta informacija, Sąjungoje yra 15 kitų nagrinėjamojo produkto Sąjungos gamintojų.

(95)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 37 mln. tonų. Komisija šią apimtį nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. skundo pateikėjo ir visų žinomų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(96)

Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ir toliau vadinami Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(97)

Bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pagamina apie 89 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(98)

Sąjungos gamintojų verslo modelis ir jų vertikalios integracijos laipsnis skiriasi. „Pervalciuotojai“, kurie turi gauti žaliavų iš kitų gamintojų, sudaro nedidelę dalį.

(99)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, plokščių šaltai valcuotų plieno produktų KN kodai yra keli, įskaitant tam tikrus „ex“ kodus. Siekiant pakankamai įvertinti Sąjungos suvartojimą ir atsižvelgiant į tariamai ribotą tokių kodų poveikį bendram suvartojimui, apskaičiuojant Sąjungos suvartojimą importuotų produktų, kurių KN kodai yra „ex“, apimtys buvo visiškai įskaičiuotos.

(100)

Sąjungos pramonės įmonės yra daugiausia vertikaliai susietos, o plokšti šaltai valcuoti plieno produktai laikomi pirmine medžiaga įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams gaminti, todėl uždarasis ir laisvosios rinkos suvartojimas buvo nagrinėjami atskirai.

(101)

Atliekant žalos analizę, skirstymas į uždarąją ir laisvąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o sandorių kainos nustatomos grupėse pagal įvairią kainų politiką, todėl nėra patikimos. Priešingai, parduoti laisvojoje rinkoje skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainas reguliuoja laisvoji rinka.

(102)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija surinko duomenis apie visą su plokščiais šaltai valcuotais plieno produktais susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai. Komisija nustatė, kad apie 82 % visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(103)

Sąjungos uždarąjį suvartojimą Komisija nustatė pagal visų žinomų Sąjungos gamintojų uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

5 lentelė

Uždarasis suvartojimas (tonomis)

(104)

Sąjungos uždarasis suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 4 % Šį padidėjimą daugiausia lėmė uždarųjų rinkų, pvz., automobilių pramonės, augimas.

(105)

Sąjungos laisvosios rinkos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir b) importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis. Tuo remiantis Sąjungos laisvosios rinkos suvartojimo raida buvo tokia:

6 lentelė

Laisvosios rinkos suvartojimas (tonomis)

(106)

Sąjungos laisvosios rinkos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo apytikriai 9 % Sumažėjimas daugiausia susijęs su lėtu arba nepakankamu galutinės grandies pramonės ekonominiu atsigavimu.

(107)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikėtų vertinti bendrai.

(108)

Nustatyti iš KLR ir Rusijos importuojamų produktų dempingo skirtumai apibendrinti 57 ir 93 konstatuojamosiose dalyse. Visi šie skirtumai yra gerokai didesni už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(109)

Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Tiriamuoju laikotarpiu KLR ir Rusijai atitinkamai teko 10,3 % ir 9,8 % ES rinkos dalys.

(110)

Dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos taip pat buvo panašios. Iš tiesų, importuoti produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje pagamintu nagrinėjamuoju produktu, nes jie buvo parduodami panašių kategorijų galutiniams pirkėjams.

(111)

Taigi, priešingai nei teigė viena suinteresuotoji šalis, tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir, siekiant nustatyti žalą, importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėtas bendrai.

(112)

Komisija nustatė importo apimtį pagal Eurostato duomenis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtis ir Sąjungos laisvosios rinkos suvartojimą, kaip nurodyta 6 lentelėje.

(113)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

7 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(114)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiais skaičiais importas iš nagrinėjamųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį smarkiai padidėjo. Tuo pačiu metu bendra importo dempingo kaina į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5,8 procentinio punkto.

(115)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis. Vidutinės svertinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių kainos raida:

8 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(116)

Vidutinės importo dempingo kainos sumažėjo nuo 624 EUR už toną 2011 m. iki 497 EUR už toną per tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieneto importo dempingo kainos sumažėjo apie 20 %

(117)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija vertino lygindama:

(118)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(119)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos – atitinkamai 8,1 % (KLR atveju) ir 14,4 % (Rusijos atveju).

(120)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(121)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, atsargos, augimas, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo pateikta informacija, patikrinta kryžmiškai palyginus su Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis.

(122)

Mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis ir gamybos sąnaudos) nagrinėti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija.

(123)

Kai kurių su Sąjungos pramone susijusių žalos rodiklių atveju Komisija atskirai išanalizavo su laisvąja ir uždarąja rinkomis susijusius duomenis ir atliko palyginamąją analizę. Šie veiksniai: pardavimo ir rinkos dalis, vieneto kainos, vieneto gamybos sąnaudos ir pelningumas. Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį Sąjungos pramonės naudojimą, nes šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepaisant to, ar produkcija yra uždarojo tipo, ar parduodama laisvojoje rinkoje. Šie veiksniai: gamyba, pajėgumas, pajėgumų naudojimas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas, atsargos ir darbo sąnaudos. Dėl jų būtina visos Sąjungos pramonės analizė, kad būtų galima susidaryti išsamų Sąjungos pramonei padarytos žalos vaizdą, kadangi aptariami duomenys negali būti išskaidyti į uždarojo pardavimo ir laisvojo pardavimo duomenis.

(124)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas

(125)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 1 % Nurodyti pajėgumų duomenys susiję su techniniais pajėgumais, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus dėl įsisteigimo laiko, priežiūros, gamybos kliūčių ir kitų įprastų gamybos sustabdymų. Tuo remiantis, dėl Sąjungos pramonės pastangų prisidėti prie pasaulinių perteklinių pajėgumų mažinimo pajėgumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %

(126)

Pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo dėl šiek tiek padidėjusios gamybos apimties, daugiausia dėl to, kad padidėjo uždarasis suvartojimas ir sumažėjo pajėgumai.

(127)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir laisvosios rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (laisvoji rinka)

(128)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 %, nuo maždaug 5,9 mln. tonų 2011 m. iki 5 mln. tonų tiriamuoju laikotarpiu.

(129)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis sumažėjo nuo 74,8 % iki 70,8 % Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo daug daugiau nei Sąjungos laisvosios rinkos suvartojimas. Be to, siekdama išvengti dar didesnio rinkos dalies sumažėjimo, Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas dėl nagrinėjamojo importo daromo nuolatinio spaudimo kainoms.

(130)

Vertinant uždarąją rinką, uždarosios rinkos apimties ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo tokia:

11 lentelė

Uždarosios rinkos apimtis ir rinkos dalis

(131)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos apimtis (sudėjus uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %, nuo maždaug 29,1 mln. tonų 2011 m. iki 30,2 mln. tonų tiriamuoju laikotarpiu.

(132)

Todėl Sąjungos pramonei tenkanti uždarosios rinkos dalis, išreikšta bendro suvartojimo (uždarosios ir laisvosios rinkos) procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 79 % iki 81 %

(133)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

12 lentelė

Užimtumas ir našumas

(134)

Atsižvelgdama į vis didėjančią konkurenciją rinkoje dėl importo dempingo kainomis ir siekdama sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti efektyvumą, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažino užimtumą. Dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį darbo jėgos sumažėjo 10 % Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis šiek tiek padidėjo (+ 1 %), Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, padidėjo daug labiau nei sumažėjo faktinė gamybos apimtis. Tai rodo, kad, siekdama išlikti konkurencinga, Sąjungos pramonė buvo pasirengusi prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

(135)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atsargos

(136)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 15 % Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu šiai pramonei padarytos žalos rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto produkcijos procentine dalimi, kitimą. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, šis rodiklis išliko palyginti stabilus ir sudarė apie 3 % gamybos apimties.

(137)

Visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių didelių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(138)

Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 9 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 14 % Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, o importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo.

(139)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(140)

Pagal pateiktos lentelės duomenis matyti kaip, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis, kito vieneto pardavimo kaina Sąjungos laisvojoje rinkoje. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo kainos vidutiniškai mažėjo daugiau (– 19 %) nei susijusios gamybos sąnaudos (– 16 %). Be to, pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2011 m., vidutiniškai buvo mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas.

(141)

Siekdami, kad prarandama rinkos dalis būtų kuo mažesnė, Sąjungos gamintojai buvo priversti atsižvelgti į kainų žemėjimo tendenciją ir labai sumažinti savo pardavimo kainas. Kita vertus, gamybos sąnaudų sumažėjimą galima paaiškinti sumažėjusiomis žaliavų kainomis ir didesniu našumu būtent dėl darbuotojų skaičiaus sumažėjimo, kaip paaiškinta 12 lentelėje.

(142)

Atrinktų gamintojų plokšti šaltai valcuoti plieno produktai, skirti uždarajam suvartojimui, buvo perduoti arba pristatyti perdirbti sandorių kainomis taikant skirtingą kainodaros politiką (išlaidų, papildomų išlaidų, rinkos kainos). Todėl negalima daryti reikšmingų išvadų dėl uždarojo naudojimo kainų raidos. Tuo pačiu uždarosios rinkos apimties gamybos sąnaudos taip pat nebuvo nagrinėjamos.

(143)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Vidutinės darbo visą darbo laiką ekvivalento darbo sąnaudos

(144)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinis darbuotojo atlyginimas padidėjo 11 %, t. y. šiek tiek daugiau nei ES kainos padidėjo bendrai dėl infliacijos. Vis dėlto tai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į smarkų darbo vietų mažinimą, kaip paaiškinta 134 konstatuojamojoje dalyje.

(145)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(146)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė grynuosius nuostolius prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas, patirtus parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(147)

Pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo nuo nedidelio pelno 2011 m. iki nuolatinių nuostolių nuo 2012 m. (– 5,7 %) iki tiriamojo laikotarpio (– 2,7 %). Nors 2012 m. patirti dideli nuostoliai yra iš dalies susiję su Europos skolų krize ir vėlesne ekonomikos krize, nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio dėl didėjančio importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės apimtims ir kainoms darytas didelis spaudimas, todėl Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti lėtu Europos ekonomikos atsigavimu.

(148)

Kaip minėta, atsižvelgiant į atrinktų ES gamintojų uždarosios rinkos apimčiai taikytą įvairią kainodaros politiką (pvz., sąnaudų, papildomų sąnaudų, rinkos kainos), negalima daryti reikšmingų išvadų nei pagal uždarojo naudojimo kainų raidą, nei pagal uždarojo naudojimo pelningumo raidą.

(149)

Suinteresuotosios šalies teigimu, kyla pavojus, kad integruotos gamyklos, kaip ir daugelis ES gamintojų, tyrimo tikslais gali manipuliuoti atskirų gamybos vienetų pelningumo duomenimis. Tačiau Komisija patikrino gamintojų pateiktus duomenis ir gauti duomenys ją tenkino.

(150)

Pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Pinigų srautas didėjo (+ 37 %), daugiausia dėl sumažėjusių atsargų.

(151)

Kadangi investicijų grąža bendrai tebebuvo neigiama (maždaug – 3 %), Sąjungos pramonė nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažino savo investicijas 14 % Pajėgumui padidinti kapitalą padarytas neigiamas poveikis dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu patirtų nuostolių, kaip matyti iš sumažėjusių investicijų.

(152)

Dėl labai padidėjusio uždarojo vartojimo visa Sąjungos pramonė galėjo šiek tiek padidinti gamybos apimtį ir pagerinti pajėgumų naudojimo koeficientą. Ji taip pat ėmėsi konkrečių veiksmų siekdama padidinti veiksmingumą sumažindama darbo jėgą ir gamybos pajėgumus ir griežtai kontroliuodama gamybos sąnaudas.

(153)

Nepaisant to, kad laikyta, jog dėl šių konkrečių Sąjungos pramonės veiksmų nagrinėjamuoju laikotarpiu bendri veiklos rezultatai pagerėjo, Sąjungos pramonės padėtis laisvojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo, nes nuo 2012 m. ji pradėjo patirti nuostolius. Iš tiesų, pardavimo Sąjungos laisvojoje rinkoje apimtys sumažėjo 14 %, pardavimo vieneto kainos sumažėjo 19 %, o gamybos sąnaudos sumažėjo tik 16 % Be to, dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir, atsižvelgdama į nuolat neigiamą investicijų grąžą, turėjo sumažinti investicijas.

(154)

Rusijos valdžios institucijų teigimu, tai, kad kai kurie skundo pateikėjai planuoja investuoti ES nepriklausančiose šalyse, sumenkina įtarimus dėl žalos. Tačiau nėra jokių duomenų, kad tokios investicijos yra dėl plokščių šaltai valcuotų plieno produktų. Be to, panašu, kad investicijos yra daugiau susijusios su bendrovėmis, kurios, nors ir galimai priklauso tai pačiai grupei kaip ir Sąjungos gamintojai, bet veikia kitose pasaulio dalyse.

(155)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė, nuodugniai išnagrinėjus tiek pagal du segmentus, tiek ir apskritai, pagal pagrindinius žalos rodiklius patyrė materialinę žalą, t. y. pelningumas tapo neigiamas, sumažėjo pardavimo apimtis ir prarasta rinkos dalis.

(156)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai: ekonomikos krizės, nepakankamai konkurencinga ir veiksminga Sąjungos gamintojų veikla, Sąjungos gamintojų importas, importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui, tam tikros kvotos, skundo nepateikusių subjektų veikla ir tam tikros su pajėgumais susijusios problemos.

(157)

Eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos sumažėjo vidutiniškai nuo 624 EUR už toną 2011 m. iki 497 EUR už toną per tiriamąjį laikotarpį (– 20 %). Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažinant vieneto pardavimo kainą nagrinėjamųjų šalių gamintojams pavyko gerokai padidinti jų užimamą rinkos dalį (nuo 14,3 % 2011 m. iki 20,1 % per tiriamąjį laikotarpį).

(158)

Nors paklausos sumažėjimas, kurį lėmė finansų krizė, turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams 2012 m., vėlesnis beveik nuolat didėjantis importas iš nagrinėjamųjų šalių sumažintomis kainomis darė didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Iš tiesų, nors Sąjungos pramonė sumažino savo sąnaudas sumažindama darbo vietų skaičių ir pasinaudojusi žaliavų kainų sumažėjimu, importas dempingo kaina vis didėjo ir Sąjungos pramonė, siekdama, kad prarandama rinkos dalis būtų kuo mažesnė, buvo priversta dar labiau sumažinti savo pardavimo Sąjungoje kainas. Be to, nors 2014 m. sumažėjus nuostoliams Sąjungos pramonės pelningumas šiek tiek padidėjo, importo apimtis toliau didėjo ir kainos sumažėjo dar labiau, tad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos ir pelningumas toliau mažėjo.

(159)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai produkto nuolat mažinama dempingo kaina buvo importuojama vis daugiau ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to pramonė pradėjo veikti nuostolingai, daroma išvada, kad Sąjungos pramonės žalingą padėtį lėmė importas dempingo kaina.

(160)

Be to, dėl laipsniško Kinijos ekonomikos lėtėjimo ir, remiantis bylos medžiaga, labai didelių Kinijos plieno pramonės perteklinių pajėgumų Kinijos plieno gamintojai buvo priversti nukreipti savo perteklinę produkciją į eksporto rinkas, o Sąjungos rinka yra patraukli eksporto rinka. Iš tikrųjų, daugelyje kitų tradiciškai svarbių eksporto rinkų nustatyta arba svarstoma galimybė nustatyti priemonių Kinijos ir Rusijos plieno gaminiams, įskaitant plokščius šaltai valcuotus plieno produktus, nes dėl nesąžiningo importo dirbtinai mažinamos kainos ir dėl to konkurencija tampa nesąžininga. Dėl visame pasaulyje vis plačiau taikomų prekybos apsaugos priemonių, Kinijos ir Rusijos importui dempingo kaina Sąjungos rinka tapo viena patraukliausių rinkų ir dėl to daroma žala Sąjungos pramonei. Šią išvadą patvirtina naujausi Eurostato importo statistiniai duomenys, iš kurių matyti, kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui Kinijos ir Rusijos importas didėjo dar daugiau. Importo apimtis 2015 m. rugsėjo mėn. buvo 48 % didesnė nei 2015 m. balandžio mėn., o vidutinės šių importuotų produktų kainos toliau mažėjo.

(161)

Pasaulio ekonomikos krizė lėmė Sąjungos paklausos ir pardavimo kainų sumažėjimą.

(162)

Viena šalis pateikė kelis argumentus pabrėždama plokščių šaltai valcuotų plieno produktų Sąjungos rinkos ypatumus 2012 m. (euro zonos krizė) ir teigė, kad Sąjungos pramonei importas iš Kinijos darė žalą per tą laikotarpį. Be to, Rusijos gamintojai teigė, kad Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis buvo 2012 m. rinkos nuosmukis.

(163)

Atlikus tyrimą šie teiginiai nebuvo patvirtinti. Viena vertus, net jeigu Sąjungos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų rinka nukentėjo nuo krizių, t. y. 2008–2009 m. ir 2012 m., rinka nuo jų poveikio šiek tiek atsigavo ir rinkos paklausa buvo santykinai stabili, nors ir patyrusi sąstingį. Rusijos valdžios institucijos pripažino, kad didžiausi plieno produktų Sąjungoje vartotojai (statybos pramonė) iš lėto atsigavo. Kita vertus, nors 2012–2013 m. Sąjungos pramonė būtų galėjusi pasinaudoti rinkos atsigavimu, dėl dar labiau padidėjusio importo iš KLR ir Rusijos ji negalėjo to padaryti. Importas mažomis kainomis laipsniškai didėjo ir užėmė rinkos dalis, o Sąjungos pramonė patyrė žalą. Be to, ypatinga 2012 m. padėtis neturėtų daryti esminio poveikio per ilgesnį nagrinėjamą laikotarpį ir bet kuriuo atveju aišku, kad nuo 2012 m. visiškai pasijuto dėl importo darytas nuolatinis spaudimas.

(164)

Nustatyta, kad šalies prašymas į apimties ir poveikio tyrimą neįtraukti 2012 m., buvo nepagrįstas. Tokiu atveju raidoje trūktų vieno iš pagrindinių elementų ir ji būtų iškraipyta.

(165)

Preliminariai galima daryti išvadą, kad ekonomikos krizės nėra pagrindinė Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis ir dėl jų nenutrūksta importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(166)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl palyginti didelių sąnaudų Sąjungos gamintojai buvo nepakankamai konkurencingi ir kad, kaip teigiama, padaryta žala patirta dėl skundo pateikėjų veiklos neveiksmingumo.

(167)

Rusijos valdžios institucijos nurodė dideles Europos plieno pramonės bendrovių gamybos sąnaudas, visų pirma dėl metalurgijos gamybos Sąjungoje modernizavimo atsižvelgiant į aplinkos apsaugos aspektus. Jos konkrečiai nurodė sektoriui nustatytas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribas ir didėjančius anglies dioksido išmetimo mokesčius bei atitikties Europos bendrovėms taikomiems aplinkos ir klimato politikos reguliavimo reikalavimams užtikrinimo sąnaudas.

(168)

Atsakydama į šį teiginį „Eurofer“ pabrėžė, kad, remiantis skundu, tais metais, kuriais, kaip teigiama, patirtos atitikties reguliavimo reikalavimams užtikrinimo sąnaudos, skundo pateikėjų parduodamų prekių sąnaudos sumažėjo. Be to, svarbu paminėti, kad daug Sąjungoje įgyvendintų aplinkosaugos teisės aktų apskritai nėra nauji ir atlikus tyrimą nustatyta, kad atitikties aplinkosaugos reikalavimams užtikrinimo sąnaudų dalis nedidelė, todėl per nagrinėjamąjį laikotarpį jos nedarė reikšmingos įtakos Sąjungos plieno gamyklų veiklai.

(169)

Rusijos gamintojai suabejojo skundo pateikėjų 2011–2012 m. atliktų investicijų ir 2011 m. pajėgumų padidėjimo patikimumu. Jų teigimu, Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo dėl verslo sprendimų, o žala patirta dėl skundo pateikėjų nesugebėjimo atsilaikyti prieš pasaulinę konkurenciją. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį priimti verslo sprendimai buvo kruopščiai įvertinti. Investicijos (pradinės ir galutinės grandies) atliktos siekiant padidinti veiksmingumą, pagerinti produktų kokybę, kurti aukštųjų technologijų produktus ir patenkinti didėjančius klientų poreikius. Iš tiesų, Sąjungos pramonės pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 % (žr. 5 lentelę). Be to, plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamybos pajėgumai nėra skirti vien plokščių šaltai valcuotų plieno produktų rinkai per se, nes plokšti šaltai valcuoti plieno produktai taip pat naudojami galutinės grandies veiklai, kaip nurodyta 4.2 dalyje. Eksporto veiklos poveikis Sąjungos pramonei paaiškintas toliau.

(170)

Kelių šalių manymu, Sąjungos gamintojų ir nagrinėjamųjų šalių plokščių šaltai valcuotų plieno produktų kainos kito pagal vieną pasaulinę kainų tendenciją ir iš esmės atspindėjo sumažėjusias žaliavų kainas. Viena šalis taip pat teigė, kad skundo pateikėjams nepavyko pasinaudoti sumažėjusiomis žaliavų kainomis ir sumažinti vidutinių parduotų prekių sąnaudų.

(171)

Tačiau, jei bendras plokščių šaltai valcuotų plieno produktų kainų mažėjimas galėjo turėti tam tikros įtakos, mažėjančių kainų Sąjungos rinkoje negalima pagrįsti vien tik tokia bendra padėtimi visame pasaulyje.

(172)

Pirma, tarptautiniame kontekste plokščių šaltai valcuotų plieno produktų kainų raida pasižymi regioniniais skirtumais. Šalys, turinčios ribotus įrengtus pajėgumus, pvz., Brazilija ar Argentina, daro palyginti nedidelį poveikį bendram kainų nustatymo procesui ir jų kainų raida mažiau kinta. Kita vertus, nusistovėjusiose plieno rinkose vidaus gamintojai konkuruoja su daug importo šaltinių, todėl spaudimas kainoms didėja ir, atitinkamai, kainos smukdomos. Dėl dempingo kainų tokia padėtis dar labiau paaštrėja.

(173)

Antra, net jei KLR ir Rusija yra vienos iš daugiausiai plieną naudojančių šalių pasaulyje, abi šalys turi daug perteklinių pajėgumų. Todėl KLR ir Rusijos gamintojai skatinami eksportuoti savo perteklinę produkciją žemomis kainomis, kurios daro poveikį pasaulinėms kainoms ir jas iškraipo.

(174)

Trečia, kaip pažymėjo „Eurofer“, importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos sumažėjo labiau nei žaliavų kainos ir (arba) pradinės grandies žaliavų kainos per tą patį laikotarpį. Ši pastaba patvirtinta palyginus Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, kurios iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 %, o vidutinės importo kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 20 % Nepaisant to, kad gamybos sąnaudos sumažėjo ne tik dėl mažesnių žaliavų sąnaudų, bet ir dėl padidėjusio Sąjungos gamintojų našumo (žr. 134 konstatuojamąją dalį), vis dėlto toks sumažėjimas buvo mažesnis už importo iš KLR ir Rusijos kainų sumažėjimą.

(175)

Esant sąžiningoms rinkos sąlygoms Sąjungos pramonė būtų galėjusi išlaikyti savo pardavimo kainas ir, pasinaudodama sumažėjusiomis sąnaudomis, būtų vėl veikusi pelningai. Tačiau Sąjungos gamintojai turėjo toliau mažinti pardavimo kainą ir po tiriamojo laikotarpio kainos mažėjo toliau iki istoriškai žemo lygio.

(176)

Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

17 lentelė

Importo iš kitų šalių apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(177)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių sudarė didžiąją dalį viso importo į Sąjungą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš kitų šalių sumažėjo 24 %, t. y. daugiau nei Sąjungos laisvosios rinkos suvartojimas. Šiam importui tenkanti rinkos dalis taip pat sumažėjo nuo 10,9 % 2011 m. iki 9,1 % tiriamuoju laikotarpiu.

(178)

Įvairios suinteresuotosios šalys teigė, kad importo iš trečiųjų šalių poveikis buvo tariamai nepakankamai įvertintas, ypač kiek tai susiję su jų veiklos ir augimo rodikliais. Visų pirma, Rusijos valdžios institucijos ir Rusijos gamintojai manė, kad skundo pateikėjas nepakankamai įvertino didėjantį importą iš kitų šalių, ypač iš Indijos ir Ukrainos. Viena suinteresuotoji šalis pabrėžė, kad plokšti šaltai valcuoti plieno produktai iš Irano ir Ukrainos importuoti dar mažesnėmis kainomis nei iš KLR ir Rusijos, o iš viso toks importas sudaro 12,3 % viso importo į Sąjungą.

(179)

Pirma, šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad produktai iš Indijos, Irano arba Ukrainos būtų importuojami į Sąjungos rinką dempingo kaina.

(180)

Be to, remiantis Eurostato duomenimis ir apskaičiuotu suvartojimu Sąjungos rinkoje, minėto importo rinkos dalis yra maža. Nors bendra importo iš Indijos, Irano ir Ukrainos rinkos dalis padidėjo nuo 4,1 % 2011 m. iki 5,4 % tiriamuoju laikotarpiu, atskiros jų rinkos dalys sudarė tik 1–2,4 % Todėl mažai tikėtina, kad dėl tokių importo šaltinių darytas poveikis, kokį nurodo suinteresuotosios šalys, ir tai nenutraukė priežastinio ryšio.

(181)

Nepaisant to, Komisija atidžiai stebės padėtį rinkoje ir prireikus gali imtis atitinkamų priemonių siekdama pašalinti minėtų šalių vykdomą dempingą.

(182)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

18 lentelė

Eksportas

(183)

Eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis 2011–2014 m. nesikeitė, o tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 4 % Kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo (– 13 %); t. y. mažiau, palyginti su kaina Sąjungos rinkoje (– 19 %).

(184)

Viena šalis teigė, kad didėjantis pardavimas eksportui rodo ES kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų konkurencingumą pasaulio rinkoje ir tai, kad skundo pateikėjų veiklos rezultatai geri.

(185)

Tačiau bet koks pardavimo eksportui padidėjimas turėtų būti vertinamas kaip Sąjungos gamintojų savigynos priemonė – jie ieško pelningų nišų eksporto rinkose, siekdami išlaikyti pakankamą pajėgumų naudojimą ir išsaugoti darbo vietas Sąjungoje. Šis padidėjimas taip pat susijęs su tuo, kad tam tikri Sąjungos gamintojai yra pasaulinio masto veikėjai, kuriems būtina sekti paskui savo pirkėjus (kurie investuoja į naujas rinkas) ir veikti anksčiau nei vietos patronuojamosios įmonės perims tiekimą šiems pirkėjams.

(186)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad eksportas nesusijusiems pirkėjams 2011–2014 m. nesikeitė ir pradėjo didėti tik tiriamuoju laikotarpiu (+ 4 %). Toks eksporto padidėjimas iš esmės susijęs su konkrečiomis rinkomis, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, KLR ir Alžyro, ir daugiausia didelės pridėtinės vertės ir specializuotais produktais, kurių atžvilgiu Sąjungos pramonė turi konkurencinį pranašumą dėl kokybės ir tiekimo patikimumo. Kita vertus, „Eurofer“ teigimu, sumažėjo eksportas į šalis, kurios labiau orientuotos į vartojimo produktus.

(187)

Remdamasi skunde pateiktais duomenimis viena suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad didesni eksportuotų produktų kiekiai parduoti nuostolingai ir todėl turėjo neigiamo poveikio visos Sąjungos pramonės pelningumui. Šis teiginys nepagrįstas. Kaip minėta, eksportuotų produktų pardavimas nesusijusiems pirkėjams daugiausia padidėjo per tiriamąjį laikotarpį. Taip pat pažymima, kad pardavimas eksportui sudarė ne daugiau kaip 12–14 % viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams, o eksporto kainos sumažėjo mažiau nei kainos Sąjungoje ir nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje buvo daug didesnės už pastarąsias.

(188)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis buvo struktūrinės Sąjungos plieno pramonės problemos, kaip antai pertekliniai pajėgumai. Be to, Rusijos valdžios institucijos pažymėjo, kad, remiantis EBPO leidiniu „Pertekliniai pasaulinės plieno pramonės pajėgumai ir nauji investiciniai projektai“ (2014 m.), pertekliniai pajėgumai kenkia pasaulio plieno pramonei ir dėl jų, be kita ko, taikomos mažos kainos.

(189)

Tačiau Sąjungos pramonė ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama spręsti galimo bendrų plieno gamybos pajėgumų ir produkcijos pertekliaus problemą, kad galėtų prisitaikyti prie naujausių pokyčių rinkoje. Remiantis EBPO duomenimis (4), numatoma, kad plieno gamybos pajėgumai padidės visame pasaulyje, išskyrus Sąjungą. Iš 9 lentelės duomenų matyti, kad Sąjungos pramonės pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 % Kita vertus, daugumos nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai per tą patį laikotarpį padidėjo.

(190)

Rusijos gamintojai teigė, kad skundo pateikėjų importas iš KLR ir Rusijos aiškiai rodo, kad pramonė darė žalą pati sau, ir skundo pateikėjams negali būti leidžiama pasinaudoti padėtimi, už kurią jie patys atsakingi.

(191)

Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjai teigė, kad jie yra integruotos plieno grupės su prekybos padaliniais, kurie veikia nepriklausomai nuo gaminančių gamyklų. Prekybos padaliniai, kurie gali laisvai įsigyti plokščių šaltai valcuotų plieno produktų iš skirtingų šaltinių, kartais susidurdavo su smarkiu pirkėjų spaudimu įsigyti pigiausių medžiagų ir, kaip teigiama, kad galėtų užtikrinti ir išlaikyti savo komercinius ryšius, labai nedidelei jų poreikių daliai būdavo priversti ieškoti importo šaltinio, įskaitant importą iš KLR ir Rusijos. Šis klausimas, susijęs su kai kuriais Sąjungos gamintojais, jau buvo nurodytas skunde.

(192)

Tačiau negalima pagrįstai manyti, kad dėl šio importo Sąjungos pramonės patirta žala buvo savaiminė. Tokį importą vykdė tik kai kurie Sąjungos gamintojai, kuriems tenka nedidelė dalis (0–5 % skundų pateikėjų pardavimo, kurį vykdė Sąjungos gamintojų prekybos padaliniai), ir tai buvo laikina savigyna nuo importo mažomis dempingo kainomis iš KLR ir Rusijos.

(193)

Rusijos valdžios institucijos paminėjo anksčiau taikytus Sąjungos ir Rusijos plieno sektoriaus prekybos susitarimus ir teigė, kad „pagal šį susitarimą nustatyta Rusijos importo apimtis buvo laikoma nežalinga ir (dabartinė) apimtis atitinka susitarime nustatytą apimtį“. Rusijos gamintojai taip pat teigia, kad į vėlesnius susitarimus įtrauktos kvotos buvo laikomos nežalingomis ir kad tokio susitarimuose numatyto apsaugos mechanizmo neprireikė, juo labiau jis nebuvo taikytas.

(194)

Tačiau šie teiginiai nepagrįsti. Viena vertus, turima informacija rodo, kad vėlesniu ekonomikos krizės laikotarpiu kvotos buvo per didelės, atsižvelgiant į tai, kad jos nebuvo pakeistos. Dėl minėtų susitarimų, sudarytų 1997 m. spalio mėn., buvo dažnai deramasi (pvz., atsižvelgiant į Sąjungos plėtrą), bet kvotos nebuvo žymiai sumažintos siekiant atsižvelgti į naujus rinkos pokyčius. Be to, susijusios kvotos apėmė daug platesnį produktų asortimentą nei plokšti šaltai valcuoti plieno produktai, įskaitant galutinės grandies produktus. Visos kvotos niekuomet nebuvo numatytos vien tik plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams.

(195)

Priežastys, dėl kurių šiuo metu Rusijos importo į Sąjungos rinką problema yra opesnė nei praeityje, yra tiesiog grindžiamos tuo, kad smarkiai padidėjęs importas iš Rusijos kartu su mažomis dempingo kainomis trikdo Sąjungos rinką tokiu mastu, kad to negalima lyginti su ankstesniais laikotarpiais.

(196)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad skundo nepateikę subjektai nepatyrė jokios žalos ir kad jie galimai darė žalą Sąjungos pramonei. Jos teigė, kad Sąjungos pramonė padalyta į ateitį planuojančius sėkmingus gamintojus (t. y. skundo nepateikusius) ir kitus (skundo pateikėjus). Šalių teigimu, bloga skundo pateikėjų padėtis negali būti siejama su Rusijos importu, nes skundo nepateikusių subjektų, kuriems tenka 24 % Sąjungos plokščių šaltai valcuotų produktų gamybos, veiklos rezultatai gerokai viršija skundo pateikėjų pagal įvairius žalos rodiklius.

(197)

Šie teiginiai nepagrįsti. Pirma, savanoriškas dalyvavimas atliekant tyrimą yra pagrindinis bet kurio prekybos apsaugos tyrimo principas. Antra, kai kurie nustatyti faktai dėl žalos yra pagrįsti atrinktais Sąjungos gamintojais, kurie yra tipiški visai Sąjungos pramonei, kaip nustatyta 1.5.1 dalyje.

(198)

Trečia, nors atrodo, kad skundo nepateikę gamintojai padidino savo gamybos lygį, tai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į faktą, kad tam tikros iš šių gaminančių gamyklų taip pat yra galutinės grandies sektoriuje veikiantys gamintojai, pvz., karštai galvanizuotų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų. Didesnės gamybos apimtys nebūtinai reiškia didesnį pelningumą ir geresnę padėtį Sąjungos rinkoje. Priešingai, tai gali rodyti, kad šios gaminančios gamyklos pasirinko daugiausia dėmesio skirti labiau nišiniams, didelės pridėtinės vertės produktams, o ne konkuruoti plokščių šaltai valcuotų plieno produktų rinkoje su dempingo kaina iš Kinijos ir Rusijos eksportuojamais produktais.

(199)

Ketvirta, skundą pateikusiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje teko 89 % visos Sąjungos gaminančių gamyklų, išskyrus pervalcuotojus, gamybos. Todėl skundą pateikusios gamyklos yra labai tipiškos Sąjungos pramonės visumos atžvilgiu ir nustatytas ar nenustatytas faktas, kad kai kurių Sąjungos gamintojų veikla Sąjungos rinkoje buvo sėkmingesnė, gali būti grindžiamas įvairiais veiksniais, nesukeliant abejonių dėl fakto, kad apskritai Sąjungos pramonei daroma žala dėl importo dempingo kaina. Penkta, kalbant apie pardavimą, nors skundo nepateikusių gamintojų veiklos rezultatai šiek tiek geresni (bet nekintantys) nei skundą pateikusių gamintojų, nuo 2014 m. ši tendencija visiškai pasikeitė.

(200)

Be to, iš turimos informacijos matyti, kad pervalcuotojams taip pat daromas spaudimas mažinti kainas Sąjungos rinkoje ir jų padėtis yra panaši į Sąjungos integruotų gamyklų.

(201)

Apibendrinant galima teigti, kad skundo nepateikusių gamintojų veiklos rezultatai neviršijo skundą pateikusių gamintojų rezultatų ir jų padėtis, ypač atsižvelgiant į jų Sąjungos produkcijos dalį, nėra tokia, kad būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir žalos, kurią patyrė visa Sąjungos pramonė, priežastinis ryšys.

(202)

Preliminariai nustatytas Sąjungos gamintojams darytos žalos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina priežastinis ryšys.

(203)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Preliminariai nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, kaip antai ekonomikos krizės, tariamai nepakankamai konkurencingos ir (arba) veiksmingos Sąjungos pramonės veiklos, importo iš trečiųjų šalių, skundo nepateikusių subjektų veiklos, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui arba Sąjungos pramonės perteklinių pajėgumų, nenutrūksta nustatytas priežastinis ryšys, net jei visų veiksnių poveikis būtų vertinamas bendrai. Krizė ir suvartojimo sumažėjimas, taip pat Sąjungos pramonės veiklos racionalizavimas galėjo iš dalies būti susiję su žala, tačiau jei nebūtų buvę importo vis mažėjančia dempingo kaina, Sąjungos pramonės padėčiai tikrai nebūtų padarytas toks didelis poveikis. Visų pirma, pardavimo kainos nebūtų sumažėjusios iki tokio žemo lygio ir būtų pasiektas geresnis pelningumas.

(204)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko.

(205)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(206)

Sąjungos pramonė sutelkta 17 valstybių narių (Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Liuksemburge, Graikijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje), ir joje tiesiogiai įdarbinta maždaug 20 000 darbuotojų, susijusių su plokščių šaltai valcuotų plieno produktais.

(207)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo trylika gamintojų. Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, jai neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina.

(208)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos, kainos nebebus daugiau smukdomos ir Sąjungos pramonė galės atsigauti. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje. Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su atrinktų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui ir investicijų grąžai. Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar bent ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Dėl plokščių šaltai valcuotų plieno produktų segmento prastų veiklos rezultatų būtų daromas poveikis daugelio Sąjungos gamintojų galutinės ir pradinės grandies segmentams, nes pajėgumų naudojimas šiuose segmentuose glaudžiai susijęs su nagrinėjamojo produkto gamyba.

(209)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Bet kokių antidempingo priemonių nustatymas leistų Sąjungos pramonei atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(210)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, tik viena iš keturių atrinktų bendrovių pateikė klausimyno atsakymus. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad iš trylikos bendrovių, kurios kreipėsi per atranką, nė viena negali būti laikoma vien tik nesusijusiu importuotoju. Iš tikrųjų, dauguma šalių, su kuriomis iš pat pradžių buvo susisiekta, buvo su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrai (jų grupės), paprastai turintys ryšių su Sąjungos pramone ar šalimis nagrinėjamosiose šalyse. Komisija vėlesniame etape siekė toliau bendradarbiauti su daugiau nesusijusių importuotojų, tačiau nė vienas nesusijęs importuotojas, kuris pranešė apie save per atranką, nebuvo pasirengęs pateikti Komisijai klausimyno atsakymų.

(211)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kainų padidėjimas nustačius priemones, jei kainos apskritai padidėtų, tiesioginio poveikio nesusijusiems importuotojams neturėtų. Iš esmės, nėra įrodymų, kad importuotojai arba su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrai negalėtų perkelti kainų padidėjimo savo klientams. Be to, jie gali taip pat importuoti iš kitų šalių, kurios nėra šio tyrimo objektas.

(212)

Italijos asociacija, atstovaujanti 32 Italijos paslaugų centrams, nurodė, kad platinimo sektoriuje veikiančioms bendrovėms importas būtinas, nes tiekimo šaltinių įvairovė užtikrina saugų ir patikimą tiekimą jų klientams. Tai, kaip teigiama, kelia susirūpinimą, nes Italijos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamintojai investavo į galvanizavimo linijas (t. y. sumažino plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pardavimą Sąjungos laisvojoje rinkoje) ir turėjo tam tikrų gamybos ir siuntimo problemų, susijusių su plokščiais šaltai valcuotais plieno produktais, o tai sukėlė netikrumą Italijos nacionalinėje rinkoje.

(213)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad muitai turėtų padėti užtikrinti nuolatinį tiekimo saugumą platintojų klientams. Nesant muitų, kai kurie Sąjungos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamintojai galbūt turėtų nutraukti arba sumažinti plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamybos veiklą, todėl daugeliui Sąjungos naudotojų liktų ribotas tiekimo šaltinių skaičius. Be to, priemonėmis turėtų būti užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos, tačiau vis tiek būtų leidžiama importuoti iš nagrinėjamųjų šalių (sąžiningomis kainomis) ir kitų šaltinių.

(214)

Galiausiai, bendradarbiaujančių su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrų grupė nurodė pritarianti priemonių taikymui trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu siekiant padėti Sąjungos gamykloms.

(215)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones Sąjungos importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(216)

Pagrindiniai plokščių šaltai valcuotų plieno produktų galutinės grandies pramonės sektoriai yra automobilių, buitinių prietaisų (buitinės technikos), statybos ir didelio asortimento pramonės prekių sektoriai. Stambūs naudotojai (pvz., priklausantys automobilių arba buitinių prietaisų sektoriams) tyrime nebendradarbiavo.

(217)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik trys naudotojai Latvijoje, importuojantys produktus iš Rusijos. Nustačius muitus Rusijos plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams, bent vienam iš jų galbūt būtų daromas poveikis. Tačiau dėl savo dydžio ir konkrečios veiklos šie naudotojai negali būti laikomi tipiškais nagrinėjant muitų poveikį visiems Sąjungos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų naudotojams.

(218)

Remiantis Italijos asociacijos, atstovaujančios 32 Italijos paslaugų centrams, pareiškimu, nustačius priemones pramonės grupės (pagrindiniai naudotojai) būtų skatinami perkelti veiklą iš Italijos; asociacija paminėjo bendroves „Electrolux“ ir „Whirlpool“. Teigta, kad veiklos perkėlimo procesas prasidėjo anksčiau, jis kenkia visai Italijos ekonomikai ir daro neigiamą socialinį poveikį, nes prarandamos darbo vietos.

(219)

Nors negalima prieštarauti, kad muitai teoriškai gali turėti neigiamos įtakos naudotojams, kiek tai susiję su aukštesnėmis pirkimo kainomis, jokia bylos medžiagos nepagrindžia, kad Italijos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų naudotojų sąnaudos yra tokios didelės (palyginti su bendromis sąnaudomis), kad turėtų įtakos pelningumui ir paskatintų dideles pramonės grupes perkelti veiklą. Siūlomų muitų dydis taip pat negali būti laikomas ribojančiu. Be to, nepatvirtinta, ar naudotojai ne Italijos rinkose patiria arba gali patirti panašių sunkumų, kuriuos, kaip teigiama, patiria esantys Italijoje; minėtos Italijos asociacijos teigimu, Italijos rinka yra specifinė daugeliu aspektų.

(220)

Kelios šalys teigė, kad priemonėmis būtų užkirstas kelias Sąjungos galutinės grandies pramonei naudoti pagrįstos kainos produktus. Du Latvijos naudotojai, smulkus Portugalijos ir smulkus Lenkijos importuotojai papildė, kad tik kai kurie Rusijos gamintojai, su kuriais jie turėjo istorinių ryšių, parduoda tam tikrų rūšių produktus ir kad apskritai į Sąjungos mažesnių įmonių interesus nebuvo atsižvelgta (palyginti su Sąjungos plieno gamintojų interesais).

(221)

Šie teiginiai atmesti. Dėl antrojo klausimo, į Sąjungos mažesnių įmonių interesus buvo atsižvelgta pagal turimą informaciją. Nors negalima prieštarauti, kad muitai teoriškai gali turėti neigiamos įtakos naudotojams, kiek tai susiję su aukštesnėmis pirkimo kainomis, jokia bylos medžiagos nepagrindžia, kad plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sąnaudos yra tokios didelės (palyginti su bendromis sąnaudomis). Be to, kad padidėjusios sąnaudos gali būti (iš dalies) perkeltos. Siūlomų muitų dydis taip pat negali būti laikomas nepagrįstai dideliu.

(222)

Be to, plokšti šaltai valcuoti plieno produktai yra vartojimo prekės, gaminamos ne tik keliose Sąjungos valstybėse, bet ir daugelyje šalių, kurios jau eksportuoja į Sąjungą pagrįstomis kainomis. Todėl baimė dėl ribotos galimybės gauti produktų pagrįstomis kainomis ir labai specifinių rūšių produktų trūkumo atrodo nepagrįsta.

(223)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones naudotojams neproporcingo neigiamo poveikio nebus padaryta.

(224)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad dėl priemonių sulėtės daugelio svarbiausių pramonės sektorių atsigavimas, jos darys neigiamą poveikį inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, sumažės paklausa ir vartotojų gerovė.

(225)

Šis tvirtinimas, kuris toliau nebuvo pagrįstas, atmetamas. Plieno pramonė yra strategiškai svarbi Sąjungos ekonomikos augimui, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui. Todėl priemonės, kuriomis padedama Sąjungos pramonei, turėtų skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje.

(226)

Atsižvelgdamos į skundo pateikėjų dalį, palyginti su bendra Sąjungos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamyba, ir didelę Sąjungos pramonei tenkančią rinkos dalį, kai kurios suinteresuotosios šalys baiminosi dėl konkurencijos Sąjungos rinkoje sumažėjimo, dominuojančių bendrovių sukūrimo ir Sąjungos gamintojų oligopolijos rizikos.

(227)

Nė viena šalis nepateikė jokių įrodymų dėl šių teiginių. Todėl teiginys yra atmestas. Konkurencija Sąjungos rinkoje neabejotinai išliks, nes veikia daug ES ir ne ES rinkos dalyvių, o kainos yra svarbus konkurencingumo veiksnys. Siūlomo lygio priemonės neturėtų panaikinti importo iš nagrinėjamųjų šalių. Importas, įskaitant importą iš šalių, šiuo metu siejamų su dempingu, turėtų galimybę laisvai konkuruoti Sąjungos rinkoje sąžiningomis kainomis.

(228)

Viena suinteresuotoji šalis aiškino, kad priemonės veikiausiai turės neigiamos įtakos šalims, kurios atstovauja gerokai platesniems interesams nei skundo pateikėjų. Teigiama, kad galutinės grandies pramonės sektoriuose yra daug daugiau darbo vietų nei „skundo pateikėjų tikriausiai savavališkai nurodytas neapibrėžtas skaičius“. Tačiau toks poveikis arba užimtumo duomenys nebuvo kiekybiškai pagrįsti, todėl pateiktų tvirtinimų nebuvo galima patikrinti. Tą patį galima pasakyti ir apie bendradarbiaujančių Rusijos gamintojų atvirą teiginį dėl poveikio naudotojams. Taigi, Sąjungos interesų analizę Komisija atliko remdamasi informacija, kurią buvo galima pagrįstai ištirti ir kiekybiškai įvertinti.

(229)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones būtų prisidedama prie Sąjungos pramonės atsigavimo ir būtų sudaromos sąlygos konkrečioms investicijoms ir moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai, kurie padėtų geriau paruošti plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamintojus Sąjungoje ir padidintų jų konkurencingumą.

(230)

Sąjungos pramonė neseniai buvo labai restruktūrizuota. Nesant muitų, kai kurie Sąjungos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamintojai galbūt turėtų nutraukti arba sumažinti plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamybos veiklą, atleisti šimtus darbuotojų, o daugelio Sąjungos naudotojų tiekimo šaltinių skaičius sumažėtų.

(231)

Priemonių poveikis kelioms kitoms Sąjungos šalims, kurios pranešė apie save, negali būti laikomi esminiu. Jokia bylos medžiagos nepagrindžia, kad galimas poveikis kitiems subjektams (kurie nuomonės nepateikė) nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei. Priemonės laikomos naudingomis pradinės grandies pramonei, pvz., žaliavų tiekėjams ir mechanizmų gamintojams, kurie netiekia (arba tiekia tik nedideliu mastu) nagrinėjamųjų šalių gamintojams. Pasiūlyto lygio priemonių nustatymas tiekimo grandinės kainoms ir naudotojams daro tik ribotą poveikį. Tokio lygio priemonėmis bus užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos, tačiau vis tiek bus leidžiama importuoti iš nagrinėjamųjų šalių sąžiningomis kainomis. Tikimasi, kad galutiniai naudotojai ir vartotojai gaus naudos dėl sąžiningos konkurencinės rinkos, įskaitant vietos tiekimo šaltinius, kurie gali visiškai patenkinti jų poreikius ir prašymus tiekdami geresnės kokybės produktus (dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei tobulesnių technologijų). Kainos ir toliau bus svarbiausias veiksnys, tačiau sąžiningomis sąlygomis.

(232)

Komisija šiuo tyrimo etapu priėjo prie išvados, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustačius laikinąsias priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams.

(233)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(234)

Išvados negali būti paneigiamos dėl Kinijos šalių pateiktų įtarimų, kad skundo pateikėjai pasirinko KLR būtent šiuo metu, nes nuo 2016 m. pabaigos KLR būtų laikoma rinkos ekonomikos šalimi ir dempingo skirtumai nuo tos dienos būtų iš esmės mažesni. Šis teiginys atmetamas. Iš tiesų, neatsižvelgiant į šiuos įtarimus, atlikus tyrimą patvirtinta, kad dėl nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos dempingo kaina šiuo metu Sąjungos pramonei daroma materialinė žala.

(235)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(236)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį pelną prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina. Išskyrus 2011 m., Sąjungos pramonės pelningumas buvo neigiamas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje buvo daug importuotų produktų iš nagrinėjamųjų šalių žemomis kainomis.

(237)

Skunde skundo pateikėjas prašė Komisijos taikyti 10–15 % (ribos nurodytos dėl konfidencialumo) apyvartos kaip pagrįstą nežalingą pelno dydį; skundo pateikėjo teigimu, tai buvo vidutinis pelnas prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas, kuri gavo du tipiški skundą pateikę Sąjungos gamintojai 2010 m. Tačiau šis argumentas nebuvo pakankamai pagrįstas.

(238)

Atliekant ankstesnius tyrimus, susijusius su panašiais produktais – tam tikrais besiūliais vamzdžiais ir vamzdeliais iš nerūdijančio plieno (5), tam tikrais suvirintais vamzdžiais ir vamzdeliais iš geležies arba nelegiruotojo plieno (6) arba GOES (7), buvo manoma, kad 5 % pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu lygiu, kurį Sąjungos pramonė galėtų pasiekti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Plokšti šaltai valcuoti plieno produktai daugeliu atžvilgių yra panašūs į minėtus produktus: didelę dalį jų gamybos sąnaudų sudaro geležies rūdos, koksinės akmens anglys ir tam tikri lydiniai, o šių produktų gamybos procesas panašus (lydymas krosnyje, valcavimas). Rusijos gamintojams 5 % pelno dydis taip pat atrodė pagrįstas. Todėl padaryta preliminari išvada, kad 5 % pelno dydis yra pagrįstas ir plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektoriui.

(239)

Tuo remdamasi Komisija, pridėjusi minėtą 5 % pelno dydį prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu, apskaičiavo nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą.

(240)

Tuomet, remdamasi atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus tinkamai pakoreguotos nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(241)

Laikinosios antidempingo priemonės importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytą mažesniojo muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(242)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(243)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(244)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (8). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įskaitant: su gamyba susijusį bendrovės veiklos pasikeitimą; pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, susijusį su, pvz., pavadinimo pasikeitimu arba gamybos ir prekybos subjekto pasikeitimu. Pagrįstais atvejais Komisija atnaujins bendrovių, kurioms taikomi konkretūs antidempingo muitai, sąrašą.

(245)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką dėl muitų normų skirtumų, reikia nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomas konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojamam produktui, su kuriuo nepateikiama tokia sąskaita faktūra, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(246)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(247)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2325 nustatė reikalavimą registruoti importuojamą KLR ir Rusijos kilmės ir iš KLR ir Rusijos siunčiamą nagrinėjamąjį produktą. Šis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į galimą antidempingo priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Importuojamų produktų reikėtų neberegistruoti. Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(248)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(249)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinį 11,5 % kompensacinį muitą iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) visų bendrovių, išskyrus nurodytąsias to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje ir 1 priede, importuojamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio. Šios priemonės toliau vadinamos galiojančiomis priemonėmis, o tyrimas, po kurio pradiniu reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

2015 m. balandžio 15 d. Sąjungos fotovoltinių modulių arba plokščių iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementų, naudojamų fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio gamintojas pateikė prašymą, kuriame nurodoma, kad iš KLR importuojamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, nustatytų antidempingo ir kompensacinių priemonių vengiama įvežant per Malaiziją ir Taivaną.

(3)

Iš prašyme pateiktų prima facie įrodymų matyti, kad nustačius galiojančias priemones labai pasikeitė su eksportu iš KLR, Malaizijos ir Taivano į Sąjungą susijusios prekybos pobūdis, ir kad to priežastimi gali būti galiojančių priemonių nustatymas. Nebuvo jokios kitos tariamos pakankamai pagrįstos priežasties arba pateisinančių aplinkybių, išskyrus galiojančių priemonių nustatymą, kuriomis būtų galima paaiškinti tokį pokytį.

(4)

Be to, buvo įrodymų, kad galiojančių priemonių taisomasis poveikis sumažėjo ir kiekio, ir kainos požiūriu. Remiantis įrodymais, šis didesnis produkto kiekis iš Malaizijos Taivano buvo importuojamas mažesne kaina, palyginti su nežalinga kaina, kuri nustatyta atlikus pradinį tyrimą.

(5)

Galiausiai, buvo prima facie įrodymų, kad KLR kilmės, bet iš Malaizijos ir Taivano siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, ir toliau subsidijuojami.

(6)

Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir nustačiusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, kad būtų inicijuotas tyrimas pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį, Komisija inicijavo tyrimą Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/832 (3) (toliau – inicijavimo reglamentas). Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 23 straipsnio 4 dalimi ir 24 straipsnio 5 dalimi, inicijavimo reglamentu nurodė muitinėms registruoti iš Malaizijos ir Taivano siunčiamus fotovoltinius modulius arba plokštes iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementus, naudojamus fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio. Pareiškėjo 2015 m. liepos 13 d. prašymas registruoti saulės elementus iš Taivano buvo aptartas 2015 m. spalio 1 d. posėdyje su prekybos bylas nagrinėjančiu pareigūnu ir atmestas.

(7)

Komisija KLR, Malaizijos ir Taivano valdžios institucijoms, šių šalių eksportuojantiems gamintojams ir prekiautojams, žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir Sąjungos pramonei pranešė apie tyrimo inicijavimą. Komisija išsiuntė klausimynus žinomiems arba per inicijavimo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytą terminą apie save pranešusiems KLR, Malaizijos ir Taivano gamintojams ir (arba) eksportuotojams. Klausimynai buvo išsiųsti ir Sąjungos importuotojams. Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per inicijavimo reglamente nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms.

(8)

Apie save pranešė keturiolika Malaizijos bendrovių, 28 Taivano bendrovės arba bendrovių grupės, devynios KLR bendrovės, 25 Sąjungos bendrovės, tarp kurių buvo Sąjungos pramonės atstovų, nesusijusių importuotojų ir montuotojų, penkios pramonės ir vartotojų asociacijos.

(9)

Apie save pranešė keturiolika Malaizijos bendrovių, iš kurių devynios pateikė klausimyno atsakymus ir paprašė atleisti nuo priemonių, kurių taikymas gali būti išplėstas, pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 6 dalį. Malaysian Solar Resources atsiuntė nevisus atsakymus, kuriais remdamasi Komisija galėtų tinkamai ištirti atvejį. Todėl šį prašymą Komisija atmetė. Penkios Malaizijos bendrovės (W&K Solar (M) Sdn., Bhd., Solexel (M) Sdn. Bhd., Solartif Sdn Bhd, Jinko Solar Technology Sdn., Bhd. ir PV Hi Tech Solar Sdn. Bhd.) pranešė Komisijai neparduodančios tiriamojo produkto Sąjungai ir neketinančios pateikti klausimyno atsakymų. Kai kurios iš šių bendrovių buvo naujai susikūrusios.

(10)

Apie save pranešė dvidešimt aštuonios Taivano bendrovės. SunEdge Technology pranešė Komisijai neparduodanti tiriamojo produkto Sąjungai. Todėl jos prašymas neteko prasmės ir buvo atmestas. Mosel Vitelic Inc. pranešė Komisijai 2015 m. birželį nutraukusi gamybą; todėl ji nebeprašė netaikyti priemonių. Likusios 26 bendrovės atsakymus pateikė ir paprašė joms netaikyti priemonių, kurių taikymas gali būti išplėstas, remiantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 6 dalimi. Trys bendrovės (iSolar Energy Technology Co. Ltd, IST Energy Co. Ltd ir DS Technology Co. Ltd) klausimyno atsakymuose pranešė pačios gamybos nevykdančios. Todėl Komisija nusprendė, kad minėtos bendrovės neatitinka išimčių taikymo sąlygų ir jų prašymus atmetė. Tikrinamųjų vizitų bendrovėse, kurios nustatytos kaip neatitinkančios išimčių taikymo sąlygų arba kurių prašymai buvo atmesti, nebuvo surengta. Todėl Komisija surengė tikrinamuosius vizitus 23 bendrovių grupių ar bendrovių patalpose.

(11)

Nė vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas klausimyno atsakymų nepateikė. Klausimyno atsakymus pateikė trys su Taivano ar Malaizijos gamintojas nesusiję eksportuojantys Kinijos gamintojai ir trys susiję eksportuojantys Kinijos gamintojai. Be to, Komisija gavo14 suinteresuotųjų šalių pastabų.

(12)

Toliau nurodytos Malaizijos ir Taivano bendrovių grupės pateikė išsamius klausimyno atsakymus ir jų patalpose buvo surengti tikrinamieji vizitai.