ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 34

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

59 tomas
2016m. vasario 10d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 3634)  ( 1 )

1

 

*

2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/152 dėl valstybės pagalbos SA 27339 (2012/C) (ex 11/NN), kurią Vokietija suteikė Cveibriukeno oro uostui ir oro uostu besinaudojantiems oro vežėjams (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 5063)  ( 1 )

68

 

*

2015 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/153 dėl priemonių Nr. SA.31883–2015/N, 2011/C, kurias Austrija taikė ir planuoja toliau taikyti Österreichische Volksbanken-AG ir Volksbanken-Verbund, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/298/ES (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 4635)  ( 1 )

132

 

*

2015 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/154 dėl valstybės pagalbos SA.13869 (C 68/2002) (ex NN 80/2002) dėl pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtų į apskaitą įtrauktų neapmokestintų atidėjinių perklasifikavimo į kapitalą, kurią Prancūzija suteikė bendrovei EDF (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 4959)  ( 1 )

152

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

SPRENDIMAI

10.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2016/151

2014 m. spalio 1 d.

dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 3634)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paraginusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas pagal minėtas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   OFICIALI TYRIMO PROCEDŪRA

(1)

Nuo 2002 iki 2012 m. Vokietija įgyvendino nemažai paramos priemonių, skirtų Vokietijos lenktynių trasai Nürburgring, tarp jų – pramogų parkų, viešbučių ir restoranų statybai bei „Formulė 1“ lenktynių organizavimui. Nürburgring komplekso savininkės buvo valstybės įmonės Nürburgring GmbH (toliau – NG), Motorsport Resort Nürburgring GmbH (toliau – MSR) ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH (toliau – CMHN).

(2)

2010 m. liepos mėn. bendrovė Eifelpark GmbH (toliau – Eifelpark), vieno pramogų parko Vokietijos Eifelio regione savininkė, Komisijai pateikė informaciją apie tariamą valstybės pagalbą rekreacinių objektų, statomų prie Nürburgring lenktynių trasos pagal projektą „Nürburgring 2009“, finansavimui. 2011 m. balandžio mėn. Komisija gavo antrą skundą dėl valstybės pagalbos, jį pateikė Vokietijos motorinių transporto priemonių sporto asociacija „Ja zum Nürburgring e. V.“ Ji išsakė susirūpinimą, kad dėl – tariamai nuostolingo – projekto „Nürburgring 2009“ kyla pavojus pačios lenktynių trasos veiklai.

(3)

2012 m. kovo 21 d. raštu (toliau – 2012 m. kovo 21 d. sprendimas) Komisija Vokietijai pranešė apie savo sprendimą dėl šio sprendimo 2 skirsnyje apibūdintų 1–17 pagalbos priemonių pradėti procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalį (toliau – oficiali tyrimo procedūra) (2). Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis dėl šių priemonių pateikti savo pastabas.

(4)

2012 m. gegužės 15 d. Vokietija suteikė dar kelias paramos priemones (18 ir 19 priemonės) ir 2012 m. gegužės 25 d. apie jas pranešė Komisijai; šios priemonės taip pat apibūdintos 2 skirsnyje. 2012 m. rugpjūčio 7 d. raštu (toliau – 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas) Komisija Vokietijai pranešė apie savo sprendimą tyrimo procedūrą išplėsti ir į ją įtraukti naujas pagalbos priemones (4). Komisijos sprendimas išplėsti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis dėl šių papildomų priemonių pateikti savo pastabas.

(5)

2012 m. balandžio 23 d., birželio 15 d., liepos 18 ir 20 d., rugpjūčio 17 d. ir rugsėjo 7 d. bei 2013 m. sausio 18 d. Vokietija Komisijai pateikė savo pastabas. Nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki spalio 18 d. devynios suinteresuotosios šalys Komisijai pateikė savo pastabas dėl 2012 m. kovo 21 d. sprendimo. 2012 m. spalio 18 ir 23 d. Komisija suinteresuotųjų šalių pastabas persiuntė Vokietijai. 2012 m. lapkričio 15 d. Vokietija į jas atsakė. Nuo 2012 m. lapkričio 5 iki 30 d. trys suinteresuotosios šalys Komisijai pateikė savo pastabas dėl 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo. 2012 m. gruodžio 3 d. Komisija šias suinteresuotųjų šalių pastabas persiuntė Vokietijai. 2013 m. sausio 2 d. Vokietija į jas atsakė.

(6)

2013 m. sausio 29 d. ir 2014 m. birželio 4 ir 5 d. Komisija Vokietijos paprašė suteikti papildomos informacijos; 2013 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. birželio 4 ir 6 d. Vokietija ją pateikė.

1.2.   BANKROTO PROCEDŪRA IR TURTO PARDAVIMAS

(7)

2012 m. liepos 24 d.Amtsgericht Bad Neuenahr-Ahrweiler (Arveilerio Nojenaro apylinkės teismas) Nürburgring savininkes (bendroves NR, MSR ir CMHN) paskyrė laikinosiomis savo, kaip bankrutuojančių subjektų, turto valdytojomis, o 2012 m. lapkričio 1 d. pradėjo jų bankroto procedūrą, kurios forma – savo, kaip bankrutuojančio subjekto, turto valdymas prižiūrint bankroto administratoriui (vok. Eigenverwaltung). Nuo tada NG, MSR ir CMHN veiklą prižiūri atitinkamai bendrovės turto valdytojas (vok. Eigenverwalter) arba sanavimo vadybininkas (vok. Sanierungsgeschäftsführer) ir reikalų tvarkytojas (vok. Sachwalter) (toliau kartu – bankroto administratoriai), kurie nėra saistomi akcininkų nurodymų. Per bankroto procedūrą NG, MSR ir CMHN turėjo vieną finansų konsultantę, audito bendrovę KPMG AG (toliau – KPMG), kuri jų pavedimu organizavo jų turto pardavimą ir buvo atsakinga už visus ryšius su susidomėjusiais konkurso dalyviais.

(8)

Nuo 2012 m. spalio mėn. Komisija su Vokietija ir bankroto administratoriais nagrinėja su valstybės pagalbos teise susijusias problemas, kurios gali kilti parduodant NG, MSR ir CMHN turtą.

(9)

Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. visą kompleksą valdo Nürburgring Betriebsgesellschaft mbH (toliau – NBG), bankroto administratorių naujai įsteigta 100 % NG patronuojamoji bendrovė. NBG pakeitė ankstesniąją bendrovę Betriebsgesellschaft Nürburgring Automotive GmbH (toliau – NAG) (6).

(10)

Vykstant NG, MSR ir CMHN bankroto procedūrai, 2013 m. gegužės mėn. bankroto administratoriai pradėjo šių bendrovių turto pardavimo procedūrą. 2013 m. gegužės 15 d. pradėta turto pardavimo konkurso procedūra. Dviem 2013 m. gegužės 23 d. raštais Komisijos tarnybos Vokietijai ir bankroto administratoriams pateikė pastabas dėl įvairių turto pardavimo galimybių, kurios suderinamos su valstybės pagalbos taisyklėmis (7).

(11)

2013 m. balandžio 10, 15 ir 30 d., spalio 9 d. ir 2014 m. vasario 27 d. bei – atsakydama į 2014 m. kovo 13 d., gegužės 23 d., liepos 4 ir 7 d. Komisijos prašymus suteikti informacijos – 2014 m. balandžio 23 d., gegužės 26 d. ir liepos 10 d. Vokietija pateikė informaciją apie NG, MSR ir CMHN turto pardavimą. 2012 m. spalio 18 d., 2013 m. kovo 7 d. ir spalio 11 d. bei 2014 m. vasario 26 d. Briuselyje vyko Komisijos ir Vokietijos atstovų bei bankroto administratorių pokalbiai. Komisija taip pat gavo daugiau suinteresuotųjų šalių pastabų.

(12)

2013 m. gruodžio 23 d.„Ja zum Nürburgring e. V.“ (toliau – pirmoji skundo pateikėja) (8), o 2014 m. sausio 2 d.Allgemeiner Deutscher Automobil-Club e. V. (ADAC, Vokietijos automobilių klubas) (toliau – antrasis skundo pateikėjas), dalyvavęs konkurso procedūroje, pateikė raštus, kuriuose teigė, kad bankroto administratoriai Nürburgring turto pardavimo procedūrą vykdo pažeisdami pagalbos taisykles. 2014 m. vasario 4 d. pirmoji skundo pateikėja paragino Komisiją sustabdyti pardavimo procedūrą ir suteikė naujos informacijos. Atsakydama į 2014 m. sausio 13 d. Komisijos raštą, Vokietija pateikė savo pastabas dėl 2014 m. vasario 10 d. rašte abiejų skundų pateikėjų išdėstytų reikalavimų. 2014 m. liepos 8 d. pirmoji skundo pateikėja pateikė daugiau argumentų, 2014 m. liepos 14 d. Vokietija dėl jų pateikė savo pastabas.

(13)

2014 m. balandžio 10 d. [trečioji konkurso dalyvė], Inc. (toliau – trečioji skundo pateikėja arba [trečioji konkurso dalyvė]), dalyvavusi konkurso procedūroje, Komisijai pateikė skundą dėl pardavimo procedūros. 2014 m. balandžio 17 d. skundą dėl pardavimo procedūros Komisijai pateikė ponas Meyrick Cox (toliau – ketvirtasis skundo pateikėjas), kuris priklausė konkurso dalyvių konsorciumui [antrasis konkurso dalyvis] (toliau – [antrasis konkurso dalyvis]); šį konsorciumą sudarė [antrasis konkurso dalyvis] European Capital Partners LLP, ponas Meyrick Cox, ponas Marcus Graf von Oeynhausen-Sierstorpff ir Wadell & Reed, Inc.). Atitinkamai 2014 m. balandžio 16 ir 17 d. šie skundai persiųsti Vokietijai. 2014 m. balandžio 25 d. Vokietija pateikė savo pastabas dėl ketvirtojo skundo pateikėjo skundo. 2014 m. gegužės 5 d. Vokietija pateikė savo pastabas dėl trečiosios skundo pateikėjos skundo. 2014 m. gegužės 19 d. trečioji skundo pateikėja pateikė daugiau argumentų. 2014 m. gegužės 22 d. Vokietija dėl šių papildomų argumentų pateikė savo pastabas. 2014 m. gegužės 23 d. trečioji skundo pateikėja pateikė papildomą informaciją, 2014 m. liepos 10 d. Vokietija dėl jos pateikė savo pastabas; dėl šios skundo pateikėjos 2014 m. birželio 16 d. ir liepos 7 d. pateiktų papildomų argumentų Vokietija pastabas pateikė 2014 m. liepos 11 d.2014 m. liepos 29 d., rugpjūčio 20 d. ir rugsėjo 8 ir 12 d. Vokietija pateikė papildomą informaciją, taip pat atsakydama į 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir rugsėjo 3 ir 12 d. trečiosios skundo pateikėjos ir ketvirtojo skundo pateikėjo išdėstytus argumentus. 2014 m. liepos 22 d. ir rugsėjo 5 d. Briuselyje įvyko du Komisijos tarnybų, Vokietijos ir KPMG atstovų bei bankroto administratorių susitikimai.

(14)

Kadangi oficiali tyrimo procedūra gali baigtis neigiamu Komisijos sprendimu ir nurodymu susigrąžinti su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, Vokietija paprašė Komisijos patvirtinti, kad bendrovėms NG, MSR ir CMHN nustatytas įpareigojimas sugrąžinti pagalbą nebus taikomas turto pirkėjui arba jo veiklą vykdančiai patronuojamajai bendrovei ir kad lėšų susigrąžinimo įpareigojimas nebus kliūtis bendrovei NBG valdyti Nürburgring per 2014 m. sezoną, po kurio šią bendrovę numatyta likviduoti.

2.   PAGALBOS PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS

2.1.   PAGALBOS TEIKĖJOS

(15)

Paramos teikėjų buvo penkios: 1) Reino krašto-Pfalco žemė (9) (toliau – žemė); 2) Investitions- und Strukturbank Rheinland-Pfalz GmbH (Reino krašto-Pfalco žemės investicijų ir struktūrinis bankas, toliau – ISB); 3) Rheinland-Pfälzische Gesellschaft für Immobilien und Projektmanagement GmbH (Reino krašto-Pfalco žemės nekilnojamojo turto ir projektų valdymo bendrovė, toliau – RIM), ji yra 100 % ISB patronuojamoji bendrovė; 4) Arveilerio apskritis; 5) NG (10).

2.2.   TARIAMOS PAGALBOS GAVĖJOS

(16)

Iki 2010 m. balandžio 30 d.Nürburgring komplekso (11) savininkė ir valdytoja buvo NG.

(17)

2010 m. gegužės 1 d.Nürburgring komplekso nuosavybės struktūra ir valdymas buvo restruktūrizuoti. NG liko lenktynių trasos ir pramogų parko savininkė ir, įgijusi 93,3 % MSR (12) akcijų, tapo netiesiogine laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių savininke bei, turėdama 93,3 %, – netiesiogine CMHN (13) savininke (tiesioginės laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių savininkės liko MSR ir CMHN). Lenktynių trasos, pramogų parko ir laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių valdymas pagal verslo nuomos sutartį perduotas NAG (14), plg. 10 priemonę (15).

(18)

Kaip pirmiau minėta, vyksta pagalbos gavėjų NG, MSR ir CMHN bankroto procedūra. Kitos pagalbos gavėjos, kurių bankroto procedūra taip pat pradėta, yra bendrovės IPC Gesellschaft für internationale Projektcoordination mbH (toliau – IPC) (16), Weber Projektierungs- und Realisierungs GmbH (toliau – Weber) (17) ir Cash Settlement and Ticketing GmbH (toliau – CST) (18).

(19)

Pagalbos gavėjos, kurios tęsia savo veiklą ir jų bankroto procedūra nėra pradėta, yra bendrovės Mediinvest GmbH, dabar – Return Projektmanagement GmbH (toliau – Mediinvest) (19), Geisler & Trimmel General Contractor GmbH (toliau – Geisler & Trimmel) (20), NAG ir Fahrsicherheitszentrum am Nürburgring GmbH & Co. KG (toliau – FSZ) (21). Nebeegzistuojančios pagalbos gavėjos yra bendrovės Erlebnispark Nürburgring GmbH & Co. KG (toliau – EWN) (22), Motorsport Akademie Nürburgring GmbH & Co. KG (toliau – MAN) (23), Test & Training International GmbH (toliau – TTI) (24), Bike World Nürburgring GmbH (toliau – BWN1) (25), BikeWorld Nürburgring Besitz (toliau – BWNB), BikeWorld Nürburgring GmbH (toliau – BWN2), Camp 4 Fun GmbH & Co. KG (toliau – Camp4Fun) (26) ir MI-Beteiligungs- und Verwaltungs GmbH (toliau – MIB) (27).

2.3.   PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS

(20)

Šios tyrimo procedūros dalykas yra lenktynių trasos objektų ir turizmo objektų statymo ir valdymo prieš pradedant įgyvendinti projektą „Nürburgring 2009“ ir visų šių objektų statymo pagal projektą „Nürburgring 2009“ bei„Formulė 1“ lenktynių renginių organizavimo finansavimas. Projektu „Nürburgring 2009“ siekta įrengiant įvairių atrakcionų modernizuoti lenktynių trasą ir taip padidinti jos patrauklumą ištisus metus. Projektą „Nürburgring 2009“ sudarė dvi dalys: pirmoji dalis – daugiausia tribūnos ir pramogų objektai, antroji dalis – daugiausia laikino apgyvendinimo objektai (28).

a)   Priemonės, kuriomis remiamasi 2012 m. kovo 21 d. sprendime

(21)

1 priemonė (kapitalas, kurį kaip kapitalo rezervui skirtas lėšas ir kapitalo padidinimą bendrovei NG per kelis kartus suteikė žemė ir Arveilerio apskritis): 2002 m. gegužės 1 d. kaip kapitalo rezervui skirtas lėšas (29) žemė NG suteikė 2 179 000 EUR (30), 2004 m. gruodžio 21 d. – 22 839 241 EUR (31). 2004 m. rugpjūčio 31 d. žemė ir Arveilerio apskritis NG kapitalą padidino dar 4 887 000 EUR (32), 2007 m. rugsėjo 4 d. – 10 000 000 EUR. Iš viso 2002–2007 m. laikotarpiu žemė ir Arveilerio apskritis NG suteikė 39 905 241 EUR kapitalo.

(22)

2 priemonė (NG, kaip akcininkės, paskolos patronuojamosioms bendrovėms prieš pradedant vykdyti projektą „Nürburgring 2009“): NG, kaip akcininkė, savo patronuojamosioms bendrovėms suteikė 1–4 lentelėse nurodytas iš viso 11 176 953,14 EUR dydžio paskolas, nesusijusias su projektu „Nürburgring 2009“; palūkanų norma – 6 %, paskolos įkaitais nebuvo užtikrintos.

1 lentelė

Paskolos, kurias NG, kaip akcininkė, suteikė EWN, FSZ, MAN, TTI ir Camp4Fun

Gavėja

Sutarties sudarymo data

Suma (EUR)

Palūkanų norma (%)

EWN (33)

2006 m. sausio 1 d.

4 853 553,04

6

EWN

2006 m. birželio 30 d.

350 000

6

EWN

2006 m. gruodžio 22 d.

350 000

6

EWN

2007 m. liepos 4 d.

450 000

6

EWN

2009 m. kovo 17 d.

182 313,24

6

EWN

2009 m. balandžio 29 d.

9 303,74

6

FSZ (34)

2002 m. balandžio 12 d.

[…] (37)

6

FSZ

2003 m. kovo 21 d.

(…)

6

FSZ

2008 m. kovo 4 d.

(…)

6

MAN (35)

2002 m. gruodžio 10 d.

100 000

6

TTI

2002 m. rugpjūčio 15 d.

25 000

6

Camp4Fun (36)

2009 m. gegužės 26 d.

100 000

6

Camp4Fun

2009 m. liepos 22 d.

100 000

6

Camp4Fun

2009 m. lapkričio 2 d.

50 000

6

Camp4Fun

2009 m. lapkričio 2 d.

50 000

6

Camp4Fun

2009 m. gruodžio 18 d.

150 000

6

IŠ VISO

 

(…)

 

2 lentelė

Paskolos, kurias NG suteikė bendrovei BWNB prieš pakeičiant jos pavadinimą

Sutarties sudarymo data

Suma (EUR)

Palūkanų norma (%)

2003 m. spalio 17 d.

300 000,00

6

2004 m. vasario 4 d.

100 000,00

6

2004 m. spalio 27 d.

100 000,00

6

Iš viso

500 000,00

 

3 lentelė

Paskolos, kurias NG suteikė bendrovei BWN1 prieš jai susijungiant su BWNB

Sutarties sudarymo data

Suma (EUR)

Palūkanų norma (%)

2004 m. vasario 4 d.

100 000,00

6

2004 m. kovo 12 d.

200 000,00

6

2004 m. balandžio 27 d.

200 000,00

6

2004 m. lapkričio 24 d.

110 000,00

6

2005 m. sausio 5 d.

200 000,00

6

2005 m. sausio 7 d.

150 000,00

6

2005 m. sausio 19 d.

100 000,00

6

2005 m. vasario 22 d.

75 000,00

6

2005 m. vasario 28 d.

75 000,00

6

2005 m. balandžio 21 d.

150 000,00

6

2005 m. birželio 13 d.

100 000,00

6

2005 m. birželio 30 d.

50 000,00

6

2005 m. liepos 18 d.

50 000,00

6

2005 m. liepos 22 d.

100 000,00

6

Iš viso

1 660 000,00

 

4 lentelė

Paskolos, kurias NG suteikė bendrovei BWN2 prieš jai susijungiant su BWNB ir prieš pakeičiant BWNB pavadinimą

Sutarties sudarymo data

Suma (EUR)

Palūkanų norma (%)

2005 m. rugsėjo 20 d.

200 000,00

6

2005 m. spalio 4 d.

50 000,00

6

2005 m. lapkričio 2 d.

100 000,00

6

2005 m. gruodžio 1 d.

50 000,00

6

2006 m. sausio 2 d.

200 000,00

6

2006 m. sausio 20 d.

200 000,00

6

2006 m. vasario 28 d.

50 000,00

6

2006 m. birželio 30 d.

20 000,00

6

2006 m. rugpjūčio 15 d.

100 000,00

6

2006 m. rugsėjo 6 d.

130 000,00

6

2007 m. sausio 15 d.

150 000,00

6

2007 m. vasario 27 d.

100 000,00

6

2007 m. balandžio 4 d.

250 000,00

6

Iš viso

1 600 000,00

6

(23)

3 priemonė (paskolos, kurias bendrovei NG suteikė žemė iš likvidumo fondo): ši priemonė apima paskolas, kurias žemė bendrovei NG suteikė iš savo vadinamojo likvidumo fondo (38). Dėl „Formulė 1“ lenktynių organizavimo ir projekto „Nürburgring 2009“ (39) vykdymo atitinkamai nuo 2003 ir 2008 m. NG dalyvauja žemės likvidumo fonde (40). Jame taip pat dalyvauja ISB. Likvidumo fondas skirtas likvidumui įvairiose žemės kontroliuojančiosiose bendrovėse, labdaros fonduose ir valstybinėse įmonėse optimizuoti. Įmonių ir labdaros fondų dalyvavimo likvidumo fonde pagrindas yra atitinkamos įmonės ar atitinkamo labdaros fondo ir žemės finansų ministerijos susitarimas. Jei fonde likvidumo paklausa viršija turimas lėšas, likvidumo lėšų trūkumas trumpuoju laikotarpiu finansuojamas skolinantis kapitalo rinkoje. Laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 30 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. žemė bendrovei NG suteikė iš viso 399 805 370 EUR paskolų (įskaitant 53 443 493 EUR dydžio paskolas, kurias žemė NG suteikė nuo 2003 m. birželio 30 d. iki 2009 m. birželio 30 d.„Formulė 1“ lenktynių renginiams organizuoti, ir 170 mln. EUR dydžio paskolas, kurias žemė NG suteikė nuo 2008 m. birželio 23 d. iki 2010 m. birželio 30 d. projektui „Nürburgring 2009“ įgyvendinti) (41). Pagalbos gavėja yra NG. Išsamesni duomenys pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė

Iš žemės likvidumo fondo bendrovei NG suteiktos paskolos  (42)

Data

Išmokėta suma (EUR)

Tikslas

Paskolų sugrąžinimas (EUR)

Vidutinė metinė palūkanų (%) norma

2003 m. birželio 30 d.

7 000 000

„Formulės 1“ mokestis

 

2,40

2003 m. rugpjūčio 4 d.

 

 

– 1 000 000

2003 m. rugsėjo 19 d.

 

 

– 1 000 000

2003 m. spalio 28 d.

 

 

– 1 000 000

2004 m. sausio 1 d.

1 361 877

Akcininko paskolų palūkanos

 

2,06

2004 m. birželio 30 d.

6 016 931

„Formulės 1“ mokestis

 

2005 m. vasario 18 d.

 

 

– 1 400 000

2,10

2005 m. gegužės 27 d.

2 000 000

„Formulės 1“ mokestis

 

2006 m. gegužės 8 d.

10 000 000

„Formulės 1“ mokestis

 

2,88

2006 m. gegužės 9 d.

 

 

– 8 000 000

2006 m. birželio 23 d.

 

 

– 2 000 000

2007 m. liepos 23 d.

13 000 000

„Formulės 1“ mokestis

 

2008 m. birželio 23 d.

4 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

3,87

2008 m. liepos 21 d.

6 500 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2008 m. rugpjūčio 22 d.

2 500 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2008 m. rugpjūčio 26 d.

6 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2008 m. rugsėjo 23 d.

80 000 000

Grynųjų depozito sukūrimas

 

2008 m. rugsėjo 25 d.

6 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2008 m. spalio 13 d.

10 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2008 m. lapkričio 19 d.

10 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2008 m. gruodžio 8 d.

 

 

– 80 000 000

2009 m. sausio 19 d.

10 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

0,68

2009 m. kovo 5 d.

95 000 000

Grynųjų depozito sukūrimas

 

2009 m. kovo 26 d.

15 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2009 m. balandžio 16 d.

10 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2009 m. gegužės 5 d.

15 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2009 m. gegužės 22 d.

15 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2009 m. birželio 29 d.

10 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2009 m. birželio 30 d.

15 426 562

„Formulės 1“ mokestis

 

2009 m. liepos 13 d.

 

 

– 95 000 000

2009 m. liepos 24 d.

20 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2009 m. spalio 2 d.

15 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2010 m. kovo 24 d.

6 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

0,38

2010 m. gegužės 11 d.

9 000 000

Projektas „Nürburgring 2009“

 

2010 m. birželio 30 d.

 

 

– 170 000 000

2011 m. sausio 11 d.

 

 

– 40 405 000

 

2011 m. sausio 13 d.

 

 

– 370

 

(24)

4 priemonė (NG bendrovei MSR suteikta paskola): įgyvendinant projektą „Nürburgring 2009“, 2007 m. gruodžio 27 d. NG bendrovei MSR suteikė 300 000 EUR paskolą su 7 % palūkanų norma; paskola įkaitais nebuvo užtikrinta.

(25)

5 priemonė (NG bendrovei CST suteiktos paskolos, patikinimo laiškas (vok. Patronatserklärung) ir savo, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimas (vok. Rangrücktritt)): laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. balandžio 18 d. NG bendrovei CST suteikė iš viso 11 032 060 EUR paskolų su 6 % palūkanų norma (43).

6 lentelė

NG bendrovei CST suteiktos paskolos

Gavėja

Paskolos suteikimo data

Suma (EUR)

Palūkanų norma (%)

CST

2008 m. rugpjūčio 27 d.

50 000

6

CST

2008 m. spalio 9 d.

100 000

6

CST

2009 m. sausio 30 d.

1 000 000

6

CST

2009 m. kovo 18 d.

1 000 000

6

CST

2009 m. balandžio 17 d.

1 476 830,88

6

CST

2009 m. birželio 22 d.

1 000 000

6

CST

2009 m. liepos 20 d.

1 000 000

6

CST

2009 m. spalio 28 d.

2 250 000

6

CST

2010 m. vasario 10 d.

1 723 169,12

6

CST

2010 m. spalio 12 d.

250 000

6

CST

2010 m. spalio 13 d.

150 000

6

CST

2010 m. lapkričio 5 d.

150 000

6

CST

2010 m. spalio 30 d.

250 000

6

CST

2011 m. vasario 9 d.

500 000

6

CST

2011 m. balandžio 18 d.

132 060

6

Iš viso

11 032 060

 

(26)

2009 m. gruodžio 23 d. NG, siekdama išvengti CST nemokumo, jai pateikė iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojantį patikinimo laišką, kuriame įsipareigojo imtis CST nemokumui išvengti būtinų priemonių. Patikinimo laišku buvo pasinaudota. 2010 m. gruodžio 13 d. NG perleido savo, kaip kreditorės, eilės pirmumo teisę dėl 10,4 mln. EUR dydžio finansinių reikalavimų CST atžvilgiu.

(27)

6 priemonė (kompensacija, kurią NG sumokėjo bendrovei IPC, ir paskolos, kurias NG suteikė bendrovei MSR per PNG): 2006–2008 m. laikotarpiu NG bendrovei IPC sumokėjo iš viso 640 000 EUR atlygį už jos paslaugas ieškant privačių investuotojų. Be to, 2008 m. spalio 15 d. NG bendrovei Pinebeck Nürburgring GmbH (toliau – PNG) suteikė 3 mln. EUR paskolą su 6 % palūkanų norma. 2008 m. spalio 15 d. PNG iš šios paskolos bendrovei MSR suteikė 3 mln. EUR paskolą su 6 % palūkanų norma, tačiau PNG išmokėjo tik 2 941 000 EUR (44). Abi paskolos buvo užtikrintos 3 mln. EUR vertės įkaitais NG naudai.

(28)

7 priemonė (MIB finansinių reikalavimų perleidimas bendrovei NG): 2009 m. balandžio 17 d. MIB savo 1 476 830,88 EUR (45) dydžio paskolų reikalavimus CST atžvilgiu perleido bendrovei NG. Už tai NG bendrovei MIB sumokėjo 1 476 830,88 EUR sumą. Šios operacijos esmė buvo ta, kad visus MIB finansinius reikalavimus jai grąžino NG, pati tapdama CST kreditore (46).

(29)

8 priemonė (ISB paskolos bendrovėms NG, MSR ir CMHN): siekiant sumažinti finansavimo išlaidas ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti finansavimą, 2010 m. liepos 28 d. finansavimo susitarimai buvo visiškai restruktūrizuoti. Finansiniai įsipareigojimai žemės likvidumo fondui (3 priemonė), banko Bank für Tirol und Vorarlberg AG bendrovei CMHN suteikta […] EUR dydžio paskola (47), banko Kreissparkasse Ahrweiler bendrovei MSR suteikta […] EUR dydžio paskola (48), 85 512 000 EUR dydžio paskolos, kurias bendrovė RIM bendrovei MSR suteikė per RIM turimas Mediinvest akcijas be balsavimo teisės, ir vėliau Mediinvest bendrovei MSR suteiktos paskolos (11 priemonė) buvo restruktūrizuotos ir sujungtos į vieną 325 265 000 EUR dydžio paskolą, kurią ISB, vykdydamas jam žemės duotą nurodymą suteikti kreditą (49), suteikė bendrovėms NG, MSR ir CMHN. Atitinkamų finansavimo susitarimų restruktūrizavimas, be jais suteiktų paskolų, yra atskira priemonė, nes restruktūrizavimo pasekmė – nauja paskola NG, MSR ir CMHN. Ši paskola padalyta į keturias dalis: 1 dalis – 96 574 200 EUR bendrovei NG infrastruktūros reikmėms, 2 dalis – 113 590 800 EUR bendrovei NG kitoms investicijoms (50), 3 dalis – 92 000 000 EUR bendrovei MSR kitoms investicijoms, 4 dalis – 23 100 000 EUR bendrovei CMHN kitoms investicijoms. 1 dalis Nürburgring objektams suteikta be palūkanų. 2–4 dalys skirtos turizmo skatinimo priemonėms (žr. 7 lentelę). ISB paskola, kaip hipotekinė skola, užtikrinta 93 658 000 EUR, 2–4 dalių užtikrinimui teikiama pirmenybė prieš 1 dalies užtikrinimą. 7 lentelėje nurodytos ISB paskolos suteikimo sąlygos ir tuo metu taikyta bazinė palūkanų norma.

7 lentelė

ISB paskolos finansavimo sąlygos

Dalis

Gavėja

Išmokėta suma (EUR)

Sutarties sudarymo data

Palūkanų norma (51)

1

NG

96 574 200

2010 m. liepos 28 d.

0 %

2

NG

113 590 800

2010 m. liepos 28 d.

iki 2012 m. gruodžio 31 d.: EONIA (euro vienos nakties palūkanų vidurkio indeksas) plius 0,64 % = 1,121 %

nuo 2013 m. sausio 1 d.: Komisijos nustatyta orientacinė palūkanų norma

3

MSR

92 000 000

2010 m. liepos 28 d.

iki 2012 m. gruodžio 31 d.: EONIA plius 0,64 % = 1,121 %

nuo 2013 m. sausio 1 d.: Komisijos nustatyta orientacinė palūkanų norma

4

CMHN

23 100 000

2010 m. liepos 28 d.

iki 2012 m. gruodžio 31 d.: EONIA plius 0,64 % = 1,121 %

nuo 2013 m. sausio 1 d.: Komisijos nustatyta orientacinė palūkanų norma

(30)

9 priemonė (žemės bankui ISB pateiktas garantijos raštas dėl 8 priemonės – ISB paskolos bendrovėms NG, MSR ir CMHN): 2010 m. liepos 28 d. žemė bankui ISB pateikė besąlygišką ir neatšaukiamą garantijos ir atleidimo raštą (finansiniai įsipareigojimai padengiami 100 %) dėl visų NG, MSR ir CMHN finansinių įsipareigojimų, susijusių su ISB paskola, vykdymo. Nei NG, nei MSR ar CMHN atlygio už šią garantiją nemokėjo. Kaip ir ISB paskola (8 priemonė), garantijos raštas susijęs su Nürburgring objektais ir turizmo skatinimo priemonėmis.

(31)

10 priemonė (Nürburgring komplekso išnuomojimas NG): 2010 m., vykdant restruktūrizavimą, bendrovės NG, EWN, Nürburgring Adventure GmbH  (52), Camp4Fun, MSR ir CMHN nuo 2010 m. gegužės 1 d. lenktynių trasą, pramogų parką ir kitus objektus 20 metų (53) išnuomojo NAG (54). Konkursas (viešųjų pirkimų procedūra) nebuvo skelbtas. Nuoma apėmė Nürburgring objektus ir jų valdymą bei turizmo skatinimo priemones. „Formulė 1“ lenktynių organizavimas į nuomą nebuvo įtrauktas, jis buvo atskiros koncesijos sutarties dalykas (17 priemonė). Buvo nustatytas toks metinis mažiausias nuomos mokestis: nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. – 0 EUR, nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. – 5 mln. EUR, nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d.: jei iki 2012 m. balandžio 30 d. bus pašalinti statybos defektai – 11,5 mln. EUR, kitu atveju – 10 mln. EUR, ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. – 15 mln. EUR (55). Nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. NAG sumokėjo […] EUR dydžio nuomos mokestį (56). Nuomos sutartis atgaline data nuo 2012 m. spalio 31 d. buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 27 d. taikos sutartimi, kurios viena šalis buvo NG, MSR, CMHN, CST, NBG ir reikalų tvarkytojas, kita – NAG, Mediinvest ir kitos bendrovės.

(32)

11 priemonė (RIM paskolos bendrovei MSR per Mediinvest, kaip tarpininkę, arba – vienos iš paskolų atveju – per PNG): nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. liepos 7 d. RIM bendrovei Mediinvest suteikė 11 paskolų kaip akcijas be balsavimo teisės projekto „Nürburgring 2009“ antrajai daliai (viešbučiai) finansuoti (57), jų bendra vertė siekė 85 512 000 EUR. Per tą patį laikotarpį Mediinvest, kaip RIM (teikėjos) ir MSR (gavėjos) tarpininkė, šias lėšas panaudojo paskoloms bendrovei MSR su didesne palūkanų norma suteikti (žr. toliau) (58). Už akcijas be balsavimo teisės, be fiksuotų palūkanų, buvo nustatytos 2 % papildomos kintamosios palūkanos, kurios iš esmės priklausė arba nuo Mediinvest turimos MSR dalies pardavimo pajamų, arba nuo 2009 m. Mediinvest pelno. Paskola buvo užtikrinta įkaitais. 8 lentelėje pateikta akcijų be balsavimo teisės apžvalga.

8 lentelė

RIM turimos Mediinvest akcijos be balsavimo teisės

 

Sutarties sudarymo data

Suma (EUR)

Palūkanų norma (%)

1

2008 m. gegužės 29 d.

(…)

[…]

2

2008 m. rugsėjo 29 d.

(…)

[…]

3

2008 m. lapkričio 12 d.

(…)

[…]

4

2008 m. gruodžio 22 d.

(…)

[…]

5

2009 m. balandžio 30 d.

(…)

[…]

6

2009 m. gegužės 14 d.

(…)

[…]

7

2009 m. gegužės 26 d.

(…)

[…]

8

2009 m. birželio 9 d.

(…)

[…]

9

2009 m. birželio 23 d.

(…)

[…]

10

2009 m. birželio 30 d.

(…)

[…]

11

2009 m. liepos 7 d.

(…)

[…]

IŠ VISO

[…]

 

(33)

Laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki 2009 m. liepos 7 d.Mediinvest bendrovei MSR suteikė devynias paskolas, kurių bendra vertė siekė 75 484 000EUR, su 7 % palūkanų norma (nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – 5,1 %); paskolos įkaitais nebuvo užtikrintos. 9 lentelėje pateikta akcijų be balsavimo teisės apžvalga.

9 lentelė

Mediinvest bendrovei MSR suteiktos paskolos

 

Sutarties sudarymo data

Suma (EUR)

Palūkanų norma

1

2008 m. gegužės 27 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

2

2008 m. gruodžio 22 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

3

2009 m. balandžio 30 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

4

2009 m. gegužės 15 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

5

2009 m. gegužės 26 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

6

2009 m. birželio 9 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

7

2009 m. birželio 23 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

8

2009 m. birželio 30 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

9

2009 m. liepos 7 d.

(…)

[…] % per metus; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – […] % per metus

IŠ VISO

75 484 000

 

(34)

Be to, 2008 m. lapkričio 12 d.Mediinvest bendrovei PNG suteikė 10 mln. EUR paskolą su 6 % palūkanų norma (iki 2009 m. gruodžio 31 d.), o PNG tą pačią dieną tokio pat dydžio paskolą su tokia pat palūkanų norma suteikė bendrovei MSR.

(35)

12 priemonė (žemės bankui ISB pateiktas garantijos raštas dėl 11 priemonės – RIM bendrovei Mediinvest suteiktų akcijų be balsavimo teisės): dėl ISB bendrovei RIM suteiktų paskolų, kurias RIM panaudojo paskoloms bendrovei Mediinvest (11 priemonė) suteikti, žemė bankui ISB pateikė ne didesnių kaip 140 mln. EUR mokėjimo įsipareigojimų įvykdymo garantiją (finansiniai įsipareigojimai padengiami 100 %) (59). Už garantiją mokestis nebuvo imtas. Komisijos nuomone, šios priemonės gavėja yra MSR, nes ji yra ir 11 priemonės gavėja.

(36)

13 priemonė (lošimo namų mokesčio pajamos, kurias žemė suteikė bendrovei NG): 2009 m. vasario mėn. Spielbankgesetz Rheinland-Pfalz (Reino krašto-Pfalco žemės lošimo namų įstatymas) buvo pakeistas taip, kad lošimo namų mokesčio pajamų dalį buvo galima pervesti NG. Jai pervestos šio mokesčio pajamos buvo skirtos turizmui skatinti. 2009 m. gruodžio 29 d. pervesti 1,6 mln. EUR, 2010 m. spalio 29 d. – 3,2 mln. EUR, 2011 m. kovo 29 d. – 3,2 mln. EUR, iš viso – 8 mln. EUR.

(37)

14 priemonė (žemės, kaip akcininkės, paskolos bendrovei NG ir savo, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimas dėl projekto „Nürburgring 2009“): projektui „Nürburgring 2009“ rengti ir įgyvendinti žemė bendrovei NG suteikė šias nefiksuoto termino paskolas be palūkanų: 2007 m. rugpjūčio 21 d. – 20 mln. EUR, 2009 m. gruodžio 22 d. – 10 mln. EUR, 2010 m. gruodžio 28 d. – 4,65 mln. EUR ir 2011 m. balandžio 26 d. – 3,2 mln. EUR (60). 2011 m. gruodžio 9 d. žemė bendrovei NG suteikė dar vieną 4,95 mln. EUR paskolą. Be to, siekdama išvengti NG bankroto, 2007 m. rugpjūčio 29 d. žemė perleido savo, kaip kreditorės, eilės pirmumo teisę dėl visos pirmiau nurodytos paskolos sumos – 20 mln. EUR.

(38)

15 priemonė (bendrovių Mediinvest ir Geisler & Trimmel turimų MSR akcijų perleidimas NG, o bendrovės Weber – RIM): 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Mediinvest ir Geisler & Trimmel turimos MSR akcijos (atitinkamai 49,5 % ir 33,8 %) buvo perleistos NG, kuri jau turėjo 10 % MSR akcijų. Ta pačia sutartimi Weber turimos MSR akcijos (6,7 %) perleistos RIM. Vienos akcijos kaina buvo 1 EUR (t. y. iš viso 3 EUR) (61).

(39)

16 priemonė (žemės, kaip akcininkės, paskola ir subsidija bendrovei NG „Formulė 1“ lenktynių renginiams organizuoti): 2011 m. sausio 11 d. žemė NG suteikė dar vieną 40 405 000 EUR dydžio nefiksuoto termino paskolą be palūkanų „Formulė 1“ nuostoliams kompensuoti, iš pradžių ši paskola buvo finansuojama iš likvidumo fondo. Be to, 2011 m. liepos mėn. žemė suteikė 13,5 mln. EUR subsidiją „Formulė 1“ lenktynių renginiams 2011 m. organizuoti.

(40)

17 priemonė („Formulė 1“ koncesijos sutartis): 2010 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta NG ir NAG koncesijos sutartis dėl „Formulė 1“ lenktynių renginių organizavimo (62). Šia koncesijos sutartimi NG pavedė bendrovei NAG organizuoti „Formulė 1“ lenktynių renginius ir įsipareigojo už tai sumokėti kompensaciją (63). Vokietija nurodė, kad pagal šią sutartį bendrovė NAG turėjo gauti lėšų, į kurias turėjo būti neatsižvelgiama apskaičiuojant nuomos mokestį pagal NG ir NAG verslo nuomos sutartį, tačiau lėšos tarp NG ir NAG pervedamos nebuvo. Koncesijos sutartis nutraukta 2012 m. lapkričio 27 d. taikos sutartimi, kurios viena šalis buvo NG, MSR, CMHN, CST, NBG ir bankroto administratorius, kita – NAG, Mediinvest ir kitos bendrovės.

b)   Priemonės, kuriomis remiamasi 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendime

(41)

18 priemonė (ISB bendrovėms NG, MSR ir CMHN suteiktos paskolos palūkanų mokėjimo atidėjimas): 2012 m. gegužės 15 d. ISB atidėjo 2,98 mln. EUR palūkanų, kurių mokėjimo terminas suėjo 2012 m. balandžio 30 d., mokėjimą iki 2012 m. lapkričio 15 d. (taip pat atidėtas 48 913,78 EUR kompensacijos už nepanaudotą paskolos dalį mokėjimas). Už atidėtas sumas nustatytos 8,17 % metinės palūkanos. Jos atskiroms bendrovėms paskirstytos taip: 1,473 mln. EUR – NG, 1,205 mln. EUR – MSR ir 303 000 EUR – CMHN.

(42)

19 priemonė (žemės, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimas ir atleidimo raštas): 2012 m. gegužės 15 d. žemė, kaip kreditorė, perleido savo eilės pirmumo teisę dėl ne didesnės kaip 254 mln. EUR paskolų sumos, šias paskolas ISB kaip 325 265 000 EUR dydžio paskolos dalį buvo suteikęs bendrovėms NG, MSR ir CMHN (8 priemonė). Be to, 2012 m. gegužės 15 d. dėl šių paskolų grąžinimo nuo 2014 m. žemė pranešė, kad, jei NG, MSR ir CMHN savo mokėjimo įsipareigojimų įvykdyti negalės, nuo jų vykdymo jos bus atleistos ir žemė panaudos bankui ISB anksčiau suteiktą garantiją (9 priemonė).

2.4.   OFICIALIOS TYRIMO PROCEDŪROS PRADĖJIMO IR IŠPLĖTIMO PAGRINDAS

(43)

Komisija savo 2012 m. kovo 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimuose padarė pirminę išvadą, kad visos 19 priemonių yra valstybės pagalba, ir suabejojo jų suderinamumu su SESV.

2.5.   KONKURSO PROCEDŪRA IR TURTO PARDAVIMAS

(44)

2013 m. gegužės 14 d. bankroto administratoriaus pranešimu spaudai paskelbta apie konkurso procedūrą. 2013 m. gegužės 15 d. KPMG leidiniuose Financial Times ir Handelsblatt bei Nürburgring svetainėje paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą. Per konkurso procedūrą KPMG pardavėjų vardu palaikė ryšius su maždaug 300 investuotojų. Susidomėjusių įmonių paprašyta pareikšti susidomėjimą, tokių buvo apie 70. Pareiškusiems susidomėjimą buvo pateikti Nürburgring dokumentai ir jų paprašyta iki 2013 m. rugsėjo 26 d. pateikti preliminarų pasiūlymą. 2013 m. liepos 19 d. raštu pardavėjos visiems susidomėjusiems investuotojams pranešė: „All parties that intend to participate in next stage of the process are invited to submit an Indicative Offer by 5:00 pm (CET) on 12 September 2013. Offer handed in after the deadline will also be considered.“ („Visų suinteresuotųjų šalių, ketinančių dalyvauti kitame procedūros etape, prašoma iki 2013 m. rugsėjo 12 d. 17.00 val. (Vidurio Europos laiku) pateikti preliminarų pasiūlymą. Į pasiūlymus, pateiktus pasibaigus galutiniam terminui, taip pat bus atsižvelgiama.“) (64). 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu šis pirminis preliminarių pasiūlymų pateikimo terminas – 2013 m. rugsėjo 12 d. –pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 26 d.: „The Vendors have decided to extend the deadline for Indicative Offers, in order to enable potential investors to complete their analysis of the provided material. The updated deadline now ends at 5 p.m. CET on 26 September 2013. Offers handed in after the deadline will also be considered.“ („Pardavėjos, siekdamos galimiems investuotojams suteikti galimybę išanalizuoti pateiktą medžiagą, nusprendė pratęsti preliminarių pasiūlymų pateikimo terminą. Naujas galutinis terminas yra 2013 m. rugsėjo 26 d. 17.00 val. (Vidurio Europos laiku). Į pasiūlymus, pateiktus pasibaigus galutiniam terminui, taip pat bus atsižvelgiama.“) (65). 2013 m. gruodžio 17 d. raštu galutinių pasiūlymų pateikimo terminą pardavėjos nuo 2013 m. gruodžio 11 d. pratęsė iki 2014 vasario 17 d.: „In order to enable potential investors to complete their analysis of the provided information material and to provide a final offer that fully reflects the value potential of the Nürburgring, the timeline which used to end at 5 p.m. CET on 11 December 2013 now ends at 5 p.m. CET on 17 February 2014. For the sake of clarity, offers handed in after that timeline will, in principle, also be considered provided that the terms of the offer qualify for the further process. Any disadvantage caused by the delay will not be compensated for and will have to be fully borne by the investor. Please note that the Vendors may choose the parties which will qualify for the further process shortly after the updated timeline ends.“ („Siekiant galimiems investuotojams suteikti galimybę išanalizuoti pateiktą informacinę medžiagą ir pateikti galutinį pasiūlymą, kuris visiškai atspindėtų Nürburgring vertės potencialą, pirmiau nustatytas galutinis terminas – 2013 m. gruodžio 11 d. 17.00 val. (Vidurio Europos laiku) – pratęsiamas iki 2014 m. vasario 17 d. 17.00 val. (Vidurio Europos laiku). Dėl aiškumo į pasiūlymus, pateiktus pasibaigus galutiniam terminui, iš esmės taip pat bus atsižvelgiama, jei pasiūlymo sąlygos atitiks tolesnio procedūros etapo reikalavimus. Bet kokie investuotojo dėl vėlavimo pateikti pasiūlymą patirti nuostoliai nebus kompensuojami ir teks tik investuotojui. Atkreipiame dėmesį, kad pardavėjos tolesnio procedūros etapo reikalavimus atitinkančias suinteresuotąsias šalis gali pasirinkti iš karto pasibaigus pratęstam galutiniam terminui.“) (66).

(45)

Bankroto administratorių pasirinkta ir įgyvendinta NG, MSR ir CMHN turto pardavimo struktūra apibūdinta toliau.

(46)

NG, MSR ir CMHN turtas konkurso procedūros tikslais buvo suskirstytas į 11 grupių (67). Paskelbtame kvietime pareikšti susidomėjimą buvo rašoma: „The Vendors intend to sell the assets to one or more investors („Project RING“). Investors will have the opportunity to acquire all assets, defined asset clusters („Proposed Asset Clusters“) or individual assets. The Proposed Asset Clusters have been defined based on the separability of assets and related costs. It is intended that the transaction will be structured as an asset deal. All third party and financing liabilities will remain with the insolvent legal entities allowing a new start on a clean balance sheet.“ („Pardavėjos ketina vienam ar keliems investuotojams parduoti Nürburgring turtą (projektas RING). Investuotojai turi galimybę pirkti visą turtą, sudarytas turto grupes (toliau – siūlomos turto grupės) arba atskirus turto objektus. Siūlomos turto grupės sudarytos atsižvelgiant į turto atskiriamumą ir su tuo susijusias išlaidas. Sandorį ketinama vykdyti kaip turto sandorį. Visi finansiniai įsipareigojimai, taip pat tretiesiems asmenims, liks bankrutuojančiose bendrovėse, todėl naują veiklą bus galima pradėti pagal sutvarkytą balansą.“) (68). 2013 m. liepos 19 d. pranešimo apie procedūrą laiške susidomėjusiems investuotojams buvo rašoma: „Investors will have the opportunity to acquire the assets of the Vendors in either their entirety, or in defined asset clusters („Proposed Asset Clusters“), or in individual assets. Proposed Asset Clusters have been defined based on the severability of assets of the Nürburgring and related costs.“ („Investuotojai turės galimybę pirkti visą parduodamą turtą, sudarytas turto grupes (toliau – siūlomos turto grupės) arba atskirus turto objektus. Siūlomos turto grupės sudarytos atsižvelgiant į Nürburgring turto atskiriamumą ir su tuo susijusias išlaidas.“) (69).

(47)

Bankroto administratoriai sąlygų dėl turto naudojimo ateityje nekėlė. Naudojimo apribojimai galimi tik dėl statybos ar apsaugos nuo taršos teisės aktų nuostatų ir žemės įstatymu garantuojamos viešosios prieigos prie Nürburgring.

(48)

Susidomėjusiems investuotojams skirtuose 2013 m. liepos 19 d. ir 2013 m. spalio 17 d. pranešimo apie procedūrą laiškuose nurodyta, kad investuotojų atrankos kriterijai yra šie: a) kuo didesnės viso turto pardavimo pajamos; b) sandorio sudarymo tikimybė (70). Šie atrankos kriterijai išsamiai paaiškinti taip: „Value for the assets in scope of the respective offer; Potential value implications for those assets that are not included in the respective offer, if any; Costs for further separation of the assets in scope of the respective offer, if any; Costs to fulfil key assumptions and conditions of the respective offer; Closing probability“. („Į pasiūlymą įtraukto turto kaina; galimas poveikis į pasiūlymą neįtraukto turto kainai, kai tinkama; į pasiūlymą įtraukto turto tolesnio atskyrimo išlaidos, kai tinkama; pagrindinių pasiūlymo prielaidų ir sąlygų įgyvendinimo išlaidos ir sandorio sudarymo tikimybė“). Toliau nustatyta: „the closing probability will be assessed by taking into consideration the (i) outstanding due diligence requirements, (ii) secured financing for the transaction, supported by confirmation of financing partners, (iii) required steps for the regulatory clearance, (iv) required internal approval steps until the transaction could be consummated and (v) strategic rationale for the acquisition or future plans for the assets of the NG, MSR and CMHN and the likelihood of their realisation.“ („Sandorio sudarymo tikimybė vertinama pagal šiuos kriterijus: i) neįvykdytus išsamaus patikrinimo reikalavimus; ii) sandorio finansavimo užtikrinimą, patvirtintą finansavimo partnerio; iii) reikalingus veiksmus reguliuojamiesiems leidimams gauti; iv) iki sandorio vykdymo reikalingus vidaus leidimus; v) strateginį paaiškinimą dėl NG, MSR ir CMHN turto įsigijimo arba su tuo susijusių ateities planų ir jų įgyvendinimo tikimybės.“). Pažymėtina, kad aplinkosaugos aspektai nebuvo galutinio pasiūlymo atrankos kriterijų dalis.

(49)

2013 m. spalio 17 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. pranešimo apie procedūrą laiškais konkurso dalyviai, pateikę reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, buvo informuoti, kad: a) į preliminarius ar galutinius pasiūlymus bus atsižvelgiama ir tuo atveju, jei jie bus gauti pasibaigus pateikimo terminui, jei pasiūlymai atitiks kito procedūros etapo reikalavimus; b) visus dėl vėlavimo pateikti pasiūlymą patirtus nuostolius padengs pats konkurso dalyvis; c) pardavėjos sprendimą dėl pasirinkimo gali priimti iš karto pasibaigus galutiniam terminui. Bankroto administratoriai nurodė, kad visiems konkurso dalyviams buvo pranešta, jog nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo savo pasiūlymą jie gali pagerinti arba pateikti naują.

(50)

Iki 2014 m. vasario mėn. pradžios preliminarų pasiūlymą pateikė 24 susidomėjusios bendrovės (71). Išsamiam patikrinimui iš jų tiko 18 (72), galutinius pasiūlymus dėl visų arba atskirų turto grupių pateikė 13, pasiūlymus dėl viso turto pateikė šie keturi konkurso dalyviai: 1) Capricorn Automotive GmbH ir Capricorn Holding GmbH (toliau – Capricorn); 2) [antrasis konkurso dalyvis]; 3) [trečioji konkurso dalyvė] ir 4) [ketvirtasis konkurso dalyvis]. Atrankos kriterijai buvo a) kuo didesnės viso turto pardavimo pajamos ir b) sandorio sudarymo tikimybė (73). Šiuos kriterijus atitikę pasiūlymai pateko į paskutinį pardavimo proceso etapą, tai buvo pasiūlymai dėl visų turto grupių. Iš šių konkurso dalyvių finansavimo įrodymą pateikė Capricorn ir [antrasis konkurso dalyvis]: 2014 m. kovo 7 d. [antrasis konkurso dalyvis] pateikė 2014 m. vasario 24 d. įpareigojantį patvirtinamąjį raštą, kuriuo KPMG informavo apie savo galimybes gauti finansavimą; 2014 m. kovo 11 d.Capricorn pardavėjoms pateikė Capricorn skirtą 2014 m. kovo 10 d. įpareigojantį […] raštą, kuriame […] įsipareigoja bendrovei Capricorn suteikti [41–49] mln. EUR paskolą atitinkamam turtui įsigyti. Su šiais dviem konkurso dalyviais buvo lygiagrečiai deramasi dėl sutarčių, derybų pagrindas buvo jų galutiniai pasiūlymai. 2014 m. kovo 7 d. notaras patvirtino sutartį su [antruoju konkurso dalyviu], 2014 m. kovo 10 d. – su Capricorn.

(51)

2014 m. kovo 11 d. bankrutuojančių bendrovių kreditorių komitetas patvirtino, kad turtas parduodamas Capricorn (visų pirma capricorn NÜRBURGRING Besitzgesellschaft GmbH), nes ji pateikė neabejotinai geriausią pasiūlymą ir finansavimo įrodymą. Capricorn pasiūlyme numatyta visas turto grupes pirkti už 77 mln. EUR, [antrojo konkurso dalyvio] – už [47–52] mln. EUR. 2014 m. kovo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį su Capricorn pasirašė NG, MSR ir CMHN, 2014 m. kovo 13 d. – bankroto administratorius (74).

(52)

Baigus pirmiau apibūdintą konkurso procedūrą, Capricorn įsigijo NG, MSR ir CMHN turtą (visą materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant žemės ir nekilnojamojo turto nuosavybę, prekių ženklus, komercinius pavadinimus ir interneto domenų teises), tačiau neperėmė finansinių įsipareigojimų ir finansinio turto. Capricorn akcininkės yra bendrovės Capricorn HOLDING GmbH  (75) (67 % akcijų) ir GetSpeed GmbH & Co KG  (76) (33 %).

(53)

Pagal Vokietijos teisės aktus (77) ir Vokietijos darbo teismų praktiką (78) su turto grupėmis susiję esami darbo santykiai automatiškai perduodami turto pirkėjui, t. y. naujai nuosavybės bendrovei; tačiau bankroto atveju pirkėjas bankroto administratoriaus gali prašyti darbo santykius nutraukti. Šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad, Capricorn prašymu, 2014 m. NBG (dabartinė Nürburgring komplekso veiklą vykdanti bendrovė) darbo santykius nutrauks. Capricorn padarė išvadą, kad pelningai valdyti įsigytą turtą (nuo 2014 m. pradžios) jai reikės tik 253 iš iš viso 297 darbuotojų, todėl paprašė NBG nutraukti 44 darbuotojų darbo santykius. Taigi nuo 2015 m. sausio 1 d. (kai Capricorn pradės valdyti įsigytą turtą) Capricorn dirbs 85 % bankrutuojančių bendrovių darbuotojų.

(54)

Pirkimo–pardavimo sutarties šalys sutartį vykdyti privalės tik tada, kai Komisija priims sprendimą, kuriame nustatys, kad nei pirkėja, nei jos veiklą vykdanti bendrovė nėra pagalbos, kuri yra tyrimo dalykas, gavėja ir nėra atsakinga už pagalbos sugrąžinimą, ir kai a) bus pasibaigęs Komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, jei nebus pasinaudota teisių gynimo priemonėmis, arba b) bus priimtas galutinis teismo sprendimas, patvirtinantis Komisijos sprendimą, jei bus pasinaudota teisių gynimo priemonėmis. Šiuo reikalavimu siekiama panaikinti neatitikimą tarp turto pirkimo kainos – 77 mln. EUR – ir su šiuo turtu susijusios rizikos, kad dėl 2012 m. gegužės 21 d. Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo ją išplėsti gali būti reikalaujama sugrąžinti 456 mln. EUR pagalbos lėšų.

(55)

Per 2014 m. sezoną NBG dar vykdys veiklą, paskui bus pradėta jos likvidavimo procedūra. 2014 m. NBG grynųjų pinigų srautai (6 mln. EUR) liks pardavėjoms ir, siekiant paprastesnio sutarties vykdymo, kaip fiksuota suma bus įskaičiuoti į pirkimo kainą. Paskolų gavėjos NG, MSR ir CMHN per bankroto procedūrą visą savo veiklą galutinai nutraukė ir neturi jokio personalo. Be to, vykstant pagal Vokietijos bankroto teisę teismo pradėtai bankroto procedūrai, bankroto administratoriai turi sureguliuoti bankrutuojančių įmonių finansinį turtą ir (arba) įsipareigojimus. Kai jie bus sutvarkyti ir bankroto procedūrą pradėjęs teismas patvirtins, kad bendrovės galutinai likviduotos, jos bus išregistruotos iš Prekybos įmonių registro.

(56)

Kad galėtų vykdyti veiklą per 2015 m. sezoną, pirkėja (Capricorn) įsteigs veiklą vykdančią bendrovę Capricorn NÜRBURGRING GmbH (toliau – OpCo), kuri sudarys sutartis 2015 m. sezonui. Komisija buvo patikinta, kad toliau išvardytomis priemonėmis bus užtikrintas galutinis pagalbos gavėjų pasitraukimas iš rinkos. Jei 2015 m. pradžioje Komisija dar nebus priėmusi galutinio sprendimo, parduotas turtas prieš 2015 m. sausio 1 d. bus perduotas naujai įmonei (toliau – NewCo), kurios 95,1 % akcijų turės pirkėja, 4,9 % – nepriklausomas patikėtinis. Patikėtinis veiks atsižvelgdamas ne į nemokių pagalbos gavėjų, o į kreditorių interesus, tačiau nebus saistomas jų nurodymų. Taip pat bus sudaryta NewCo ir OpCo verslo nuomos sutartis, kuri nustos galioti tą dieną, kurią bus įvykdyta pirkimo–pardavimo sutartis. OpCo veiklą vykdys savo vardu, pagal savo verslo planą ir su pačios pasirinktais darbuotojais (žr. 53 konstatuojamąją dalį). Bendrovei NewCo mokėtinas nuomos mokestis – iš viso [4,6–5,1] mln. EUR per metus – bus įtraukiamas į Nürburgring įmonių, kaip nemokių skolininkių, turtą (visos įmokos, įtraukiamos į nemokių skolininkių turtą, bus pervedamos į bankroto administratorių patikos sąskaitas ir paskirstomos kreditoriams). Kai tik įsigalios Komisijos sprendimas, patikėtinis visas turimas NewCo akcijas perleis pirkėjai. Jei pirkėja neįvykdys sutartyje nustatytų mokėjimo įsipareigojimų, patikėtinis turtą galės parduoti. Jei Komisijos sprendimas būtų paskelbtas negaliojančiu, turtas vėl būtų perduotas bankroto administratoriams, o šie jį turėtų nedelsdami parduoti, nes pagal Vokietijos bankroto teisę likvidavimo pareiga išlieka ir tokiu atveju. Galimybės bendrovei NewCo toliau vykdyti Nürburgring bendrovių veiklą nėra. Komisija konstatuoja, kad dėl tokio sureguliavimo pagrindinės pardavimo sąlygos (įskaitant pirkimo kainą ir mokėjimo sąlygas) niekaip nepakinta (79).

3.   VOKIETIJOS PASTABOS

3.1.   SUNKUMŲ PATIRIANTI ĮMONĖ

(57)

Pastabose dėl oficialios tyrimo procedūros Vokietija nurodo, kad 2008 m. liepos 1 d. (80) ar 2010 m. liepos 28 d., t. y. suteikiant 325 265 mln. EUR ISB paskolą, NG nebuvo laikytina sunkumų patiriančia įmone (81). Dėl NG, MSR ir CMHN padėties nuo 2012 m. gegužės iki liepos mėn. ir dėl oficialios tyrimo procedūros išplėtimo Vokietija teigia, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog NG, MSR ir CMHN bankrotas buvo negrįžtama Komisijos per pirminę tyrimo procedūrą (82) priimto sprendimo nepatvirtinti sanavimo pagalbos pasekmė ir kad taip Komisija pažeidė proporcingumo principą (83). Vokietija toliau argumentuoja, kad infrastruktūros statyba ir visų pirma „Formulė 1“ ir „Superbike“ lenktynių organizavimas NG buvo pavesti valstybės (84), todėl, analizuojant jos ekonominę padėtį, kvalifikuojant kaip sunkumų patiriančią įmonę ir taikant pagalbos teikimo principą „tik vieną ir paskutinį kartą“, į tai neturi būti atsižvelgiama (85).

3.2.   VALSTYBĖS IŠTEKLIAI IR PRISKIRTINUMAS VALSTYBEI

(58)

Kalbėdama apie NG vykdytas priemones, Vokietija sutinka, kad ištekliai priskirtini valstybei (86).

3.3.   EKONOMINĖ VEIKLA

(59)

Vokietijos nuomone, tribūnų ir daugiafunkcių halių statyba, parengiamosios priemonės ir šviečiamojo bei pramoginio pobūdžio atrakcionų įrengimas (projekto „Nürburgring 2009“ pirmoji dalis (87)) nėra ekonominė veikla tuo aspektu, kad sprendimas Flughafen Leipzig-Halle  (88) netaikytinas bendrosios (regioninės ir sporto) infrastruktūros įrengimui (89). Tai yra statyba įrenginių, kurie atitinka 2007 m. Komisijos Baltojoje knygoje dėl sporto nustatytus kriterijus (daugiafunkcis naudojimas, nediskriminacinė prieiga ir pan.). Vokietija taip pat tvirtina, kad tokio projekto nesiimtų joks privatus investuotojas ir kad įprastai lenktynių trasas įrengia ne privatūs investuotojai, nes jos nėra pelningos (90).

(60)

Vokietijos požiūriu, „Formulė 1“ renginiai iš esmės struktūriškai nuostolingi, todėl jų negalima laikyti įprasta NG komercine veikla; kadangi, net ir įskaičiavus valstybės paramą, dėl jų rengimo NG veiklos rezultatai neigiami, be valstybės įsipareigojimo šiuos renginius finansuoti įmonė jų nebūtų organizavusi. Vokietijos teigimu, valstybė dėl regioninės politikos priežasčių nusprendė „Formulė 1“ renginius finansuoti per NG laisvosios konkurencijos sąlygomis (91). Todėl esą šių renginių organizavimo negalima laikyti ekonomine NG veikla. Tačiau, Vokietijos įsitikinimu, jei šios priemonės vis dėlto būtų laikomos valstybės pagalba, tai jos atitiktų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kriterijus.

3.4.   ATRANKUMAS

(61)

Vokietija aiškina, kad, net jei šios priemonės būtų laikomos ekonomine veikla, jų finansavimas nėra atrankinio pobūdžio, nes tenkinami 2007 m. Baltojoje knygoje dėl sporto nustatyti reikalavimai (keli naudotojai, nediskriminacinė prieiga, daugiafunkcis naudojimas ir nuoma tinkamomis rinkos kainomis; infrastruktūra teikiama ne rinkos, nes ji nepelninga; atsakomybė tenka valdžios institucijoms).

3.5.   PRANAŠUMAS

a)   Priemonės, kuriomis remiamasi 2012 m. kovo 21 d. sprendime

(62)

Vokietija pripažįsta, kad ilgalaikis privatus investuotojas, kuris būtų pasirengęs investuoti į projektą „Nürburgring 2009“, nebuvo rastas.

(63)

Dėl 1 priemonės (įmokos į kapitalo rezervą ir kapitalo padidinimas 2004 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. bei 2007 m. rugsėjo mėn.) Vokietija aiškina, kad galimo pranašumo klausimas nėra svarbus, nes priemonės tikslas nebuvo ekonominė veikla.

(64)

Dėl 2 priemonės Vokietija teigia, kad paskolų, kurias NG suteikė savo patronuojamosioms bendrovėms, palūkanų norma tai buvo rinkoje įprasta (6 %) nėra joms suteiktas pranašumas, nes tokio dydžio palūkanų norma rinkoje buvo įprasta.

(65)

Vokietijos teigimu, pagal 3 priemonę įgyvendintos priemonės, kurioms suteiktas 170 mln. EUR finansavimas iš likvidumo fondo (92), atitiko įprastas rinkos sąlygas, nes: a) fondą žemė naudojo kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikianti kontroliuojančioji bendrovė (93); b) NG palūkanas mokėjo tvarkingai; c) pagal 8 priemonę finansavimui panaudotos lėšos buvo sugrąžintos. Vokietija taip pat aiškina, kad bankas ISB jam iš žemės likvidumo fondo suteiktas paskolas panaudojo tik savo paties bendrovei NG suteiktoms paskoloms refinansuoti (žr. taip pat 70 konstatuojamąją dalį) ir kad rinkos sąlygos, kurias žemė taikė likvidumo fondo sandoriams, nebuvo taikomos NG kaip paskolos gavėjai.

(66)

Dėl 4 priemonės (NG paskolos bendrovei MSR) Vokietija pažymi, kad 7 % palūkanų normą galima laikyti įprasta rinkoje.

(67)

5 priemonė (NG parama bendrovei CST), Vokietijos teigimu, atitinka rinkos sąlygas: iš pradžių projektą vienodomis sąlygomis finansavo NG ir MIB, vėliau MIB nebegalėjo reikalingų akcininko paskolų teikti tokio pat dydžio kaip NG. Jei NG būtų pasitraukusi iš projekto, būtų buvę neįmanoma laiku sukurti bilietų sistemos ir pirmesnė NG investicija greičiausiai būtų tapusi beverte, todėl NG buvo palankiau tęsti projektą pakeistomis sąlygomis, juo labiau, kad, remiantis verslo planu, buvo galima tikėtis tinkamos grąžos, ir NG paskolos buvo užtikrintos įkaitais.

(68)

Dėl 6 priemonės (mokėjimai IPC ir paskola bendrovei MSR per PNG) Vokietija argumentuoja, kad gavėjos šias išmokas gavo kaip atlygį už paslaugas ir kaip paskolą rinkos sąlygomis.

(69)

Ar yra pranašumas 7 priemonės atveju (MIB finansinių reikalavimų CST atžvilgiu perleidimas NG), Vokietija nesvarsto.

(70)

8 priemonės klausimu (ISB paskolos NG, MSR ir CMHN) Vokietija nurodo, kad ISB veikia ne nepriklausomai (pagal įprastų rinkos sąlygų principą) kaip (savarankiška) įmonė, o kaip skatinamojo finansavimo bankas Reino krašto-Pfalco žemės administracijos pavedimu ir kaip jos dalis (94). Vokietijos nuomone, dėl ISB paskolos (95) refinansavimo jam dalyvaujant likvidumo fonde taikytini II susitarimo (vok. Verständigung II) principai, todėl šis dalyvavimas nėra pagalba ISB (96).

(71)

9 priemonės (žemės bankui ISB suteikta garantija, susijusi su 8 priemone) klausimu Vokietija teigia, kad šiuo garantijos ir atleidimo raštu tik sureguliuotas rizikos pasidalijimas tarp žemės ir ISB, o paskolos gavėjoms (NG, MSR ir CMHN) pranašumas nesuteiktas, nes paskolos sąlygos joms nebuvo pagerintos (97).

(72)

Komentuodama 10 priemonę (2010 m. kovo 25 d. verslo nuomos sutartis), Vokietija pateikė žemės užsakytą 2011 m. rugsėjo 29 d. ekspertizę dėl Nürburgring verslo nuomos mokesčio. Joje nurodyta keletas mažiausių ir didžiausių rinkoje įprastų metinių nuomos mokesčių. Vokietija nurodo, kad, remiantis šia ekspertize, tikėtinos nuomos pajamos 20 % viršijo didžiausią rinkos kainą ir turėjo padengti nuomotojo statybos išlaidas – 330 mln. EUR – bei duoti tinkamą pelną (98).

(73)

Pagal 11 priemonę (RIM paskolos bendrovei MSR per Mediinvest ir PNG) suteiktų paskolų, iš kurių finansuota projekto „Nürburgring 2009“ antroji dalis, klausimu Vokietija argumentuoja, kad jos atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą ir nebuvo pranašumas, nes taikytos palūkanų normos buvo didesnės už tuo metu galiojusią orientacinę palūkanų normą (išskyrus dvi paskolas – 2008 m. lapkričio 12 d. ir 2008 m. gruodžio 22 d.).

(74)

Dėl 12 priemonės (RIM paskolos bendrovei MSR per Mediinvest, susiejant su 11 priemone) Vokietija teigia, kad žemės garantija pranašumas suteiktas tik paskolų gavėjoms, bet ne ISB ar RIM, nes ši garantija buvo paskolų suteikimo sąlyga.

(75)

Kad 13 ir 14 priemonės (lošimo namų mokesčio pajamos, skirtos turizmui skatinti (99), ir žemės, kaip akcininkės, paskolos) suderinamos su rinkos ekonomikos investuotojo principu, Vokietija neteigia. Lošimo namų mokesčio priemonę Vokietija vadina su turizmo skatinimu susijusios infrastruktūros išlaidų kompensacija. Dėl žemės, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimo Vokietija teigia, kad, kalbant apie akcininko paskolas, kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas turi tik deklaruojamąjį poveikį, nes per bankroto procedūrą kiekviena akcininko paskola ir taip užima paskesnę vietą eilėje, todėl yra tik galimybė, kad tai taps našta valstybės biudžetui, taigi pranašumo nėra (100).

(76)

Dėl 15 priemonės (MSR akcijų perdavimas NG ir RIM) Vokietija teigia, kad bendrovės Mediinvest, Geisler & Trimmel ir Weber ekonominio pranašumo neįgijo dėl šių priežasčių: a) akcijos perduotos už simbolinę 1 EUR už akciją kainą; b) perdavimas nebuvo susietas su kitais pranašumais, pavyzdžiui, akcininko paskolų galiojimo nutraukimu arba akcininkų garantijomis; c) NG ir RIM perėmė MSR akcijas tam, kad projekto „Nürburgring 2009“ antrosios dalies turtas būtų susietas su pirmosios dalies turtu ir taip būtų galima įgyvendinti vieną veiklos koncepciją; d) klausimas, ar perduodant akcijas MSR buvo sunkumų patirianti įmonė, šiam tyrimui neturi jokios įtakos, nes MSR yra ribotos atsakomybės bendrovė (vok. GmbH), t. y. akcininkų atsakomybė ir taip ribojama tik bendrovės kapitalu.

(77)

Dėl 16 priemonės (žemės suteiktos lėšos NG nuostoliams, patirtiems dėl „Formulė 1“ lenktynių organizavimo, kompensuoti) Vokietija teigia, kad tai nėra ekonominė veikla ir „Formulė 1“ renginių finansavimas įprastai yra nuostolingas.

(78)

Dėl 17 priemonės (koncesijos sutartis dėl „Formulė 1“ lenktynių) Vokietija teigia, kad ji susijusi su verslo nuomos sutarties sąlygomis. Kadangi nuomos mokestis gerokai (t. y. […] %) viršija rinkoje įprastą nuomos mokestį, Vokietijos teigimu, abi sutartys viena kitą atsveria (įskaitant pranašumus, kuriuos dėl koncesijos sutarties įgijo NAG) (101).

b)   Priemonės, kuriomis remiamasi 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendime  (102)

(79)

18 priemonė (palūkanų mokėjimo atidėjimas), Vokietijos teigimu, buvo reikalinga siekiant išvengti tiesioginio bankroto ir privatus akcininkas tokios priemonės taip pat būtų ėmęsis.

(80)

19 priemonės (kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas ir atleidimo raštas) atveju, Vokietijos tvirtinimu, nėra net galimybės, kad dėl jos atsirastų našta valstybės biudžetui, ir privatus akcininkas būtų elgęsis taip pat. Be to, kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas akcininkams nepadarė jokio poveikio, nes nebuvo kitų kreditorių esminių reikalavimų.

3.6.   KONKURENCIJOS IŠKREIPIMAS IR ĮTAKA PREKYBAI

(81)

Vokietija aiškina, kad priemonės, suteiktos laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonėms, nekelia pavojaus, kad bus daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai (103).

3.7.   SUDERINAMUMAS SU VIDAUS RINKA

a)   Lenktynių trasos įrengimas

(82)

Vokietija teigia, kad Nürburgring kompleksas yra labai reikšmingas Eifelio regiono ekonomikai ir užimtumui, kad jis yra svarbus mėgėjų sporto infrastruktūros objektas ir Vokietijos motorinių transporto priemonių istorijos ir kultūros dalis, o kartu – Sąjungos kultūros paveldo dalis, kad jis turi didelę reikšmę kelių eismo saugai visame pasaulyje, nes čia išbandyti automobiliai eksportuojami į visas pasaulio šalis, kad važiavimo saugos centre lavinami eismo saugos įgūdžiai ir kad nagrinėjamos priemonės susijusios ne tiek su trasa kaip tokia, kiek su sporto ir ne su sporto infrastruktūra, tiesiogiai nesusijusia su trasa ir „Formulė 1“ lenktynių organizavimu.

b)   Pagalbos suderinamumas su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu

Bendro intereso tikslas

(83)

Vokietija aiškina, kad sporto objektų statybą pagal SESV 165 straipsnį galima laikyti bendru tikslu (104) ir kad priemonės, kuriomis suteikiama galimybė užsiimti sportu, atitinka paramos teikimo reikalavimus (105). Nürburgring vyksta ne tik keli profesionaliojo sporto renginiai, bet ir mėgėjų varžybos bei jaunų lenktynininkų treniruotės, taip pat kitų sporto šakų renginiai, kaip antai dviračių ir bėgimo (Rad & Run) (Fisherman's Friend StrongmanRun) bei triatlono varžybos (Green Hell Triathlon).

Priemonių reikalingumas ir proporcingumas

(84)

Vokietijos požiūriu, priemonės reikalingos dėl toliau išvardytų priežasčių. Iš viso […] dienų, kuriomis lenktynių trasoje Nürburgring vyksta renginiai, tik […] dienų jie yra išimtinai profesionaliojo sporto, […] dienų – tik mėgėjų sporto ir […] dienų – kartu mėgėjų ir profesionalų sporto. Iš visų renginiuose dalyvaujančių sportininkų daugiau kaip […] % yra mėgėjai (profesionalių sportininkų – […], mėgėjų – […]). Profesionaliojo sporto renginiai yra „Formulė 1“ lenktynės, Vokietijos kėbulinių automobilių lenktynių čempionatas (Deutsche Tourenwagenmeisterschaft), Pasaulio motociklų čempionatas (Superbike World Championship), muzikos renginys Rock am Ring ir automobilių gamintojų rengiami bandomieji važiavimai. Sportininkai mėgėjai trasoje gali važiuoti savo transporto priemonėmis. Savaitgaliais didžiosios Vokietijos motorinių transporto priemonių sąjungos (pavyzdžiui, ADAC) organizuoja serijines mėgėjų lenktynes. Likusiomis savaitės dienomis trasoje treniruotes ar mėgėjų varžybas rengia atskiri klubai. Atskiros motorinių transporto priemonių sporto infrastruktūros profesionalams ir mėgėjams nėra. Be to, nagrinėjamomis priemonėmis buvo siekiama įveikti rinkos nepakankamumą. Investicijų grąžos iš tokių priemonių tikėtis neverta. Kitaip negu daugiafunkcėse arenose, čia per metus vyksta viena ar dvi lenktynių serijos. Todėl joks privatus investuotojas nesutiktų tokios infrastruktūros statyti ar finansuoti. Pritraukti privačių įmonių projekto „Nürburgring 2009“ pirmajai daliai finansuoti nepavyko. Be to, valstybės įsipareigojimas turėjo skatinamąjį poveikį. Be aiškios politinės žemės Vyriausybės valios NG sporto infrastruktūros nebūtų modernizavusi ir išplėtusi tokiu mastu. Vokietija taip pat teigia, kad priemonių finansavimas buvo proporcingas. su Skyrus mažiau valstybės paramos, pasiekti tikslų būtų buvę neįmanoma. Įrenginiai buvo pasenę, juos reikėjo modernizuoti. Infrastruktūra nebuvo dubliuojama. Kitaip negu Komisijos tyrime dėl daugiafunkcių arenų (106), nagrinėjamos priemonės nebuvo skirtos naujai sporto infrastruktūrai statyti ir jomis nebuvo reikšmingai išplėsti pajėgumai.

Poveikis prekybai ir konkurencijai apribotas iki reikiamo dydžio

(85)

Vokietijos nuomone, poveikis prekybai ir konkurencijai yra nedidelis ir neprieštarauja bendram interesui. Kaip pažymėjo Koblenco apeliacinis apygardos teismas (Oberlandesgericht Koblenz) (107), Nürburgring su Nordschleife turi išskirtinumo požymį. Per ilgą laiką taip susiklostė, kad vieni tarptautiniai ir nacionaliniai renginiai vyksta vienose, kiti – kitose trasose, taigi dėl paramos Nürburgring sporto infrastruktūrai renginiai į šią trasą perkeliami nebus. Be to, Nürburgring vyksta tik keli tarptautiniai renginiai.

c)   Pagalbos suderinamumas su SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktu

(86)

Vokietija aiškina, kad Nürburgring – ilgiausia pasaulyje nuolat veikianti lenktynių trasa su seniausiu pasaulyje dar veikiančiu boksų kvartalu – yra Sąjungos kultūros paveldo dalis (108). Kai kurios ringowerk dalys yra muziejaus pobūdžio (kartu tai ir mokslo centras). Priemonės kultūrinio pobūdžio motorinių transporto priemonių sportui remti buvo reikalingos, nes taip kuriama bendra kultūrinė tapatybė Vokietijoje ir Sąjungoje, o bandymai projekto „Nürburgring 2009“ pirmajai daliai pritraukti privačių lėšų žlugo. Priemonė taip pat buvo proporcinga, nes jos kompensavimas neviršijo reikiamo dydžio. Vokietijos nuomone, šios paramos priemonės prekybos ir konkurencijos sąlygų kultūros objektų srityje nepaveikė tokiu mastu, kad tai prieštarautų bendram interesui. Nürburgring kultūros objektai konkuruoja su kitais kultūros objektais regione ir už regiono ribų, taigi jų rinkos dalis yra nedidelė.

d)   Pagalbos suderinamumas su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu

(87)

Vokietija toliau teigia, kad paskolų NG suteikimas iš likvidumo fondo ir ISB dalyvavimas likvidumo fonde (3 priemonė) suderinami su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, nes, žlugus tarpbankinei rinkai, gauti paskolą rinkoje praktiškai buvo neįmanoma.

e)   Pagalbos suderinamumas su SESV 106 straipsnio 2 dalimi

(88)

Vokietija teigia, kad dalis turizmui skatinti skirtų investicinių priemonių atitiko tuo metu galiojusius visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kriterijus (109) ir nematyti jokios akivaizdžios priežasties, dėl kurios toks klasifikavimas būtų negalimas. Komentuodama konkrečiau, Vokietija nurodo, kad kai kurios ringowerk dalys (visų pirma motorinių transporto priemonių paroda, daugialypės terpės teatras Grüne Hölle, ringomeister ir testocentre) yra muziejaus pobūdžio ir skirtos viešajam interesui – (kultūriniam) švietimui. Warsteiner Event Centre naudojamas kaip universali kongresų, mugių ir konferencijų vieta, lankytojų automobilių garažas tomis dienomis, kai nevyksta dideli renginiai, nebūna išnaudotas. Vokietija teigia, kad be valstybės paramos jokia įprastomis rinkos sąlygomis veikianti įmonė į šiuos tris objektus nebūtų investavusi. Žlugęs projekto „Nürburgring 2009“ pirmosios dalies finansavimas iš privačių lėšų parodė, kad tokių priemonių teikimo rinkos nėra.

(89)

Vokietija aiškina, kad „Formulė 1“ renginių organizavimas laikytinas visuotinės ekonominės svarbos paslauga, nes kitose šalyse tam taip pat mokamos valstybės subsidijos. Be to, tai turi didžiulį poveikį lenktynes rengiančios šalies įvaizdžiui, nacionalinei ekonomikai ir tapatybės formavimuisi toje šalyje ir apskritai Sąjungoje.

f)   Laikinoji Sąjungos sistema

(90)

Vokietija aiškina, kad ISB paskolos 2–4 dalys (8 priemonė) pagal Komisijos komunikatą – Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas (110) (toliau – Laikinoji Sąjungos sistema) suderinamos su vidaus rinka. NET jei Komisija padarytų išvadą, kad 2008 m. liepos 1 d. NG buvo sunkumų patirianti įmonė ir ISB paskolos 2–4 dalims netaikytina Laikinoji Sąjungos sistema, pagalbą NG, MSR ir CMHN sudarytų tik rinkoje taikytinos ir faktiškai taikytos palūkanų normų skirtumas, o ne visa paskolos nominalioji vertė (111).

3.8.   TURTO PARDAVIMAS

(91)

Vokietija tebesilaiko nuomonės, kad pardavimo struktūroje nėra valstybės pagalbos turto pirkėjai elemento. Ji taip pat teigia, kad pardavimo procedūra reiškia NG, MSR ir CMHN ekonominio tęstinumo nutraukimą. Vokietijos nuomone, jei Komisija, pabaigusi oficialią tyrimo procedūrą, priims neigiamą sprendimą ir nurodys susigrąžinti su vidaus rinka nesuderinamą pagalbos sumą, NG, MSR ir CMHN taikytini pagalbos sugrąžinimo įpareigojimai neturėtų būti taikomi turto pirkėjai. Dėl sąlygos, kad Nürburgring turto pardavimo sandoris bus vykdomas tik tada, kai Komisija priims galutinį sprendimą, kuriame konstatuos, kad iš turto pirkėjos nereikalaujama sugrąžinti valstybės pagalbos lėšas, Vokietija teigia, kad ši sąlyga nėra kliūtis pagalbos gavėjų likvidavimui, taip pat nėra veiklos tęsimas ir pranašumas pirkėjai.

(92)

Dėl ekonominio tęstinumo nutraukimo Vokietija nurodo:

a)

pardavimas vyko pagal atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlygišką konkurso procedūrą. Konkursą laimėjo dalyvis, pateikęs didžiausios kainos pasiūlymą ir savo finansavimo galimybių įrodymą;

b)

ekonominį pardavimo nuoseklumą lėmė bankroto procedūra, kuria siekiama kreditorių reikalavimus patenkinti bendrai, t. y. parduoti Nürburgring turtą ir kreditoriams paskirstyti gautas pajamas;

c)

bankroto procedūros pradėjimas, NAG veiklos perdavimas bendrovei NBG, turto pardavimas Capricorn ir vėlesnis turto perdavimas atskiram patikėtiniui reiškia ekonominio tęstinumo nutraukimą, nes NAG, NBG ir Capricorn verslo planuose numatytas įsigyto turto naudojimas iš esmės skiriasi;

d)

nuo 2015 m. sausio 1 d. nei Capricorn, nei naujoji turto savininkė su NG, MSR ar CMHN nebus susijusi nei ekonominiu, nei bendrovių teisės aspektu;

e)

pirkėja įsigijo tik turtą, bet iš pardavėjų neperėmė nei akcijų, nei įsipareigojimų. NBG akcijos pirkėjai taip pat nebus perduotos;

f)

dauguma sutarčių, pagal kurias vykdomos einamosios verslo operacijos, nustos galioti po 2014 m. sezono. Dėl naujų sutarčių, galiosiančių po 2015 m. sausio 1 d., derėsis ir jas sudarys pirkėjos įsteigta veiklą vykdanti bendrovė. Su parduodamu turtu susijusių darbo santykių perdavimas reglamentuojamas pagal susijusius Vokietijos teisės aktus, t. y. bankrutuojančio subjekto turtą įsigijęs pirkėjas gali laisvai priimti sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo;

g)

kalbant apie įvykių eigą – turtas parduotas prieš Komisijai priimant galimai neigiamą sprendimą;

h)

turto perdavimo data vis dėlto nustatoma pagal reikalavimus, kurių privalu laikytis pagal bankroto teisę vykdant turto pardavimo kuo geresnėmis sąlygomis procedūrą. Atsižvelgdama į ypatingus su motorinių transporto priemonių sportu susijusio verslo ir parduodamo turto požymius, Vokietija daro prielaidą, kad konkurso laimėtojas (laimėtojai) turėtų veikti panašiose srityse kaip NG, MSR ir CMHN. Žinoma, bet kuris naujasis savininkas savo veiklą gali planuoti pagal kitus verslo aspektus negu NG, MSR ir CMHN ir kiekvienas taikys savo verslo modelį. Capricorn turi kitokią lenktynių trasos naudojimo koncepciją, paremtą nauju verslo planu, be to, ateityje pati aktyviau dalyvaus organizuojant renginius. Pagal pirkėjos planus Nürburgring iš turistinės atrakcijos turi tapti technologijų vieta.

(93)

Dėl sąlygos, kad Nürburgring turto pardavimo sandoris bus vykdomas tik tada, kai Komisija priims galutinį sprendimą, kuriame bus konstatuota, kad iš turto pirkėjos nebus reikalaujama sugrąžinti valstybės pagalbos lėšų, Vokietija teigia:

a)

joks galimas investuotojas ar finansinis partneris nesutiktų turtą pirkti be tokios atidedamosios sąlygos;

b)

pagal Vokietijos Įmonių bankroto įstatymą (Insolvenzordnung) (112) bankroto administratoriai privalo kuo pelningiau parduoti skolininko turtą arba bankroto plane pasiekti susitarimą, o tai šiuo atveju reikštų tolesnę valstybės pagalbą Nürburgring įmonėms;

c)

nuomininkė išsinuomotą turtą valdys savo įmonės vardu, pagal savo verslo planą ir su pačios pasirinktais darbuotojais;

d)

[antrojo konkurso dalyvio] pasiūlyme buvo numatyta panaši sąlyga, pagal kurią siūloma kaina būtų sumokama tik Komisijai priėmus galutinį sprendimą, kuriame bus konstatuota, kad iš turto pirkėjo nebus reikalaujama sugrąžinti valstybės pagalbos lėšų. [Trečiosios konkurso dalyvės] pasiūlyme buvo numatyta sąlyga, pagal kurią ji turi teisę atsisakyti pirkimo sandorio, jei iki 2014 m. gruodžio 31 d. nebus priimtas teigiamas Komisijos sprendimas;

e)

jei 2015 m. pradžioje Komisija nebus priėmusi galutinio sprendimo, įgyvendinus struktūrą, pagal kurią parduotas turtas prieš 2015 m. sausio 1 d. bus perduotas naujai įmonei, kurios 95,1 % akcijų turės savininkė, 4,9 % – nepriklausomas patikėtinis (žr. 56 konstatuojamąją dalį), ekonominė pagalbos gavėjų veikla nebus tęsiama ir bus užtikrintas jų visiškas pasitraukimas iš rinkos.

(94)

Vokietijos nuomone, šia procedūra užtikrinama, kad tarp NG, MSR, CMHN ir pagal konkurso procedūrą parduoto turto nebeliktų ekonominio tęstinumo. Todėl, jei Komisija savo sprendime konstatuos, kad NG, MSR ir CMHN suteikta su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, ji turėtų būti susigrąžinama iš šių bendrovių, o ne iš turto pirkėjos. Vokietija taip pat teigia, kad pardavėjų ir pirkėjos pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta atidedamoji sąlyga nėra nei kliūtis likviduoti Nürburgring įmones, nei iš jų susigrąžinti pirmiau suteiktą valstybės pagalbą. Pagalbos gavėjos iš rinkos tikrai pasitrauks. Jei turto pardavimo Capricorn sandoris būtų paskelbtas negaliojančiu, turtas vis tiek būtų parduotas, o pardavėjos likviduotos.

(95)

Vokietija Komisijai pranešė apie pardavimo struktūrą, siekdama teisinio tikrumo, kad turto pardavimas neturi valstybės pagalbos elementų ir kad konkursą laimėjęs (laimėję) dalyvis (dalyviai) neatsakys už su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos sugrąžinimą.

(96)

Vokietija taip pat buvo įsipareigojusi Komisiją informuoti apie pardavimo proceso eigą. Pranešimai buvo teikiami reguliariai, juose buvo patvirtinta, kad pardavimo procesas vyko pagal Komisijos apsvarstytus principus, taip pat pateikti duomenys apie konkurso dalyvius, jų pasiūlymus, galutinę pirkimo kainą ir kitus svarbius dalykus.

4.   SKUNDAI DĖL TURTO PARDAVIMO

4.1.   „JA ZUM NÜRBURGRING e. V.“ SKUNDAS (PIRMOJI SKUNDO PATEIKĖJA)

a)   Skundas

(97)

Pirmoji skundo pateikėja teigia, kad konkurso procedūra NG, MSR ir CMHN turtui (t. y. lenktynių trasai, laikino apgyvendinimo įmonėms ir pramogų parkui kaip visumai) parduoti buvo netinkama konkurencijos iškreipimui atitinkamose rinkose išvengti, nes ja buvo siekiama išlaikyti nepakitusį komplekso valdymą ir daugumą NG, MSR ir CMHN darbuotojų perkelti turto pirkėjai. Pirmoji skundo pateikėja savo skunde toliau teigia, kad pagal bankroto procedūrą, kurios forma – savo, kaip bankrutuojančio subjekto, turto valdymas, bankrutuojančios įmonės turto pardavimą vykdo pačios, tik prižiūrimos reikalų tvarkytojo (113), kad konkurso dalyviai neprivalo pateikti atskirų pasiūlymų dėl atskirų turto grupių ir kad galima pateikti viso turto pasiūlymus.

(98)

Pirmoji skundo pateikėja toliau teigia, kad pagalba perduota turto pirkėjai, nes visas turtas, maždaug 300 darbuotojų ir NBG einamosios verslo operacijos atiteko vienam konkurso dalyviui, todėl tarp senųjų savininkių (valdytojų) ir naujosios savininkės (valdytojos) yra ekonominis tęstinumas. Pirmoji skundo pateikėja taip pat tvirtina, kad dėl kuo didesnių viso turto pardavimo pajamų kriterijaus pardavėjos pirmenybę teikė pasiūlymams dėl viso turto, todėl pasiūlymai dėl atskirų turto objektų buvo diskriminuojami.

(99)

Pirmoji skundo pateikėja kritikuoja taip pat tai, kad konkurso procedūrai stigo skaidrumo dėl sutarties skyrimo kriterijų ir su NG pelnu susijusių finansinių rodiklių ir kad į konkurso dalyvius buvo žiūrima nevienodai, pavyzdžiui, prieiga prie virtualios duomenų erdvės buvo suteikta tik penkiems konkurso dalyviams. Pirmoji skundo pateikėja teigia, kad pardavėjų pranešimą apie galutinių pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą iki 2014 m. vasario mėn. vidurio gavo tik pasiūlymus dėl viso turto pateikę konkurso dalyviai, kuriems buvo suteikta prieiga prie virtualios duomenų erdvės. Konkurso dalyviai, pateikę pasiūlymus tik dėl atskirų turto grupių, kaip, pavyzdžiui, antrasis skundo pateikėjas, apie termino pratęsimą informuoti nebuvo. Pirmoji skundo pateikėja taip pat nurodo, kad žemei ir Capricorn atstovavo ta pati advokatų kontora.

(100)

Pirmoji skundo pateikėja prašo dabartinę konkurso procedūrą sustabdyti ir, nustačius aiškius sutarties skyrimo kriterijus, pradėti naują, lenktynių trasą kvalifikuoti kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugą ir parduoti atskirai, nesusiejant su laikino apgyvendinimo įmonėmis ir pramogų parku.

(101)

Pirmoji skundo pateikėja taip pat teigia, kad NBG gavo naują su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, apie kurią nepranešta, nes ji iš bankrutuojančios bendrovės NG už Nürburgring valdymą gavo 2 239 243 EUR kapitalo kaip laisvajam kapitalo rezervui skirtas lėšas, kad kompleksas valdomas pagal naują NG, MSR, CMHN ir NBG nuomos sutartį, kuri skirta be konkurso, kad NBG nemoka nuomos mokesčio ir nesistengia didinti apyvartos ar mažinti išlaidų, nes pasiliko visus darbuotojus ir padengė „Formulės 1“ lenktynių organizavimo išlaidas. Pirmosios skundo pateikėjos teigimu, NAG darbuotojų darbo santykių perdavimo bendrovei NBG klausimu NBG ir Vereinigte Dienstleistungsgewerkschaft (Jungtinė paslaugų teikėjų profesinė sąjunga) 2013 m. liepos 26 d. sudarytoje kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad dėl perdavimo darbuotojai negali patirti ekonominių, socialinių arba teisinių nuostolių, ir kad iš to matyti, jog buvo išlaikytas pasinaudojant neteisėta pagalba sukurtas verslo modelis.

b)   Vokietijos pateiktos bankroto administratorių pastabos

(102)

Bankroto administratorių nuomone, skundas turėtų būti atmestas, nes jame neatskleista, kad nagrinėjamas pardavimo procesas nukryptų nuo rinkoje įprasto pardavimo proceso.

(103)

Vykdant atvirą, besąlygišką ir skaidrią konkurso procedūrą negalima iš pat pradžių atmesti galimybės teikti pasiūlymus dėl viso turto. Jei pasiūlymo dėl viso turto kaina bus didesnė už visų gautų pasiūlymų dėl atskirų turto objektų kainų sumą, rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis savininkas sutartį skirs pasiūlymui dėl viso turto. Tokiu atveju rinkos kaina galima laikyti tik pasiūlymo dėl viso turto kainą (114). Bankroto administratoriai atkreipia dėmesį į tai, kad, jei iš pardavimo proceso, vykstančio per bankroto procedūrą, būtų pašalinti pasiūlymai dėl viso turto, kaip reikalauja skundų pateikėjai, tai reikštų intervenciją į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija įtvirtintą laisvę užsiimti verslu ir bankroto kreditorių nuosavybės teisę.

(104)

Pirmenybė pasiūlymams dėl viso turto nebuvo teikiama. Antrajam skundo pateikėjui prieiga prie virtualios duomenų erdvės nebuvo suteikta tik dėl to, kad jo pasiūlyta atitinkamo turto objekto pirkimo kaina buvo nepakankamai didelė.

(105)

Konkurso procedūra vyko keliais etapais. Buvo laikoma, kad konkurso dalyviai atitinka kito procedūros etapo reikalavimus tik esant pakankamai sutarties sudarymo tikimybei. Taip užtikrinta, kad neskelbtini įmonių duomenys būtų prieinami tik tiems konkurso dalyviams, kuriems tai buvo būtina, ir sumažintos išsamaus patikrinimo išlaidos ne tik pardavėjoms, bet ir konkurso dalyviams, pateikusiems nepakankamai didelės kainos pasiūlymus. Kiekviename konkurso procedūros etape konkurso dalyviams buvo teikiama pakankamai informacijos.

(106)

Vertinimo kriterijai buvo nustatyti aiškiai ir nedviprasmiškai, tai – pagrindinis sutarties skyrimo kriterijus – bendros sandorio pajamos, įvertintos pagal sutarties sudarymo tikimybę, ir papildomi kriterijai.

(107)

Kad prieiga prie virtualios duomenų erdvės buvo suteikta penkiems konkurso dalyviams, tai buvo ne techninis apribojimas, o pasiūlymų vertinimo rezultatas.

(108)

Bankroto administratoriai nurodo, kad NBG buvo įsteigta ir ištekliais aprūpinta tik tam ir tik tokiu mastu, kad laikinai, kol turtas bus parduotas, vykdytų Nürburgring einamąsias verslo operacijas, kurias pirmiau vykdė NAG. Nürburgring išnuomojus bendrovei NAG, NG, MSR ir CMHN tapo tik nuosavybės bendrovėmis ir einamųjų verslo operacijų nevykdė. Bankroto administratoriai nurodo, kad galimybė einamąsias verslo operacijas perduoti NG, MSR ir CMHN nesvarstyta, nes, pirma, jas paskirstyti trims bendrovėms būtų reikėję kurti kiekvienai atskirą koncepciją, antra, toks paskirstymas būtų nesutapęs su turto grupėmis, kurias sudarant siekta, kad nekilnojamojo turto naudojimas būtų ekonomiškai naudingas. Be to, daugelis įmonių negalėtų sudaryti sutarčių su bankrutuojančiomis bendrovėmis, nes tai neatitiktų jų vidaus atitikties taisyklių, todėl einamosios verslo operacijos turėtų būti vykdomos per kurią nors nebankrutuojančią patronuojamąją bendrovę, kuri Nürburgring klientams būtų priimtinas sutarties partneris. Be to, darbuotojų nebūtų galima prašyti pereiti į bankrutuojančias bendroves. NBG buvo įsteigta ir aprūpinta ištekliais kaip laikina įmonė, todėl, skirtingai negu jos valdomas Nürburgring turtas, ji nebus parduodama. Bankroto administratoriai taip pat aiškina, kad NBG kapitalo pakankamumo priemonės, atsižvelgiant į pardavimą (siekiant išvengti pajamų sumažėjimo nevykdant veiklos), vykdytos remiantis tik ekonominiais pagrindais, kad NBG bendrovės NG turtą padidino, o ne sumažino (115), kad NBG dėl nurodyto kapitalo pakankamumo priemonių neįgijo jokio pranašumo ir kad NBG steigimas ir aprūpinimas ištekliais priskirtini bankroto administratoriams, o ne valstybei.

(109)

NBG ir Vereinigte Dienstleistungsgewerkschaft kolektyvinė sutartis sudaryta taip pat tam, kad NBG iki turto pardavimo galėtų vykdyti einamąsias verslo operacijas, o ne tam, kad Nürburgring kompleksas po pardavimo būtų išlaikytas kaip ekonominis vienetas. Ši sutartis sudaryta su NBG, o ne su pardavėjomis. NAG darbo sutartys bendrovei NBG perduotos pagal BGB 613a straipsnį, o ne pagal kolektyvinę sutartį. Pagal SESV 7 ir 9 straipsnius ir Tarybos direktyvą 2001/23/EB (116) negalima apeiti ar sumažinti socialinių standartų pateisinant konkurencijos priežastimis. NBG, kaip laikinajai bendrovei, buvo svarbu, kad einamosioms verslo operacijoms vykdyti reikalingi darbuotojai, kurie dirbo daugiausia NAG, bet ir NG (20 darbuotojų), sutiktų pereiti į NBG. NBG turėjo išvengti tokios padėties, kad jau dirbusius kvalifikuotus darbuotojus pereinamajame etape reikėtų pakeisti kitais. Nuo 2011 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos darbuotojų skaičius buvo sumažintas 114 etato ekvivalentų (nuo 402 iki 288 etato ekvivalentų), 2013 m. sezono pradžioje vėl buvo 290 etato ekvivalentų. Konkurso dalyviams buvo nurodyta, kad jie turi galimybę sandorio mastą koreguoti pagal savo vėlesnę verslo koncepciją. Darbuotojų perėmimas nereiškė, kad buvo laikomasi to paties verslo modelio.

(110)

Vokietijos nuomone, nei pagalbos teisės požiūriu reikalinga, nei pagal Europos socialinį modelį priimtina tai, kad bankrutuojančios įmonės turto pirkėjas dėl jam gresiančios atsakomybės už šiai įmonei pirmiau suteiktos pagalbos sugrąžinimą būtų priverstas neperimti bankrutuojančios įmonės darbo sutarčių, o sudaryti naujas.

4.2.   ADAC e. V. SKUNDAS (ANTRASIS SKUNDO PATEIKĖJAS)

a)   Skundas

(111)

Antrojo skundo pateikėjo teigimu, pardavėjos jam pranešė, kad jis nepateko į kitą pardavimo procedūros etapą, nes jo pasiūlyta pirkimo kaina buvusi gerokai mažesnė už kitų pasiūlymų ir jo pasiūlymas apima tik dalį turto, o pardavimo procedūra siekiama kuo didesnių viso turto pardavimo pajamų.

(112)

Antrasis skundo pateikėjas teigia, kad pardavimo procedūra siekiama išlaikyti Nürburgring veiklos ir padėties rinkoje, kokia ji yra dabar, ekonominį tęstinumą, todėl ja neįmanoma užkirsti kelio pirmesne pagalba suteikto pranašumo perdavimui pirkėjai. Antrasis skundo pateikėjas tvirtina, kad nutraukti ekonominį tęstinumą galima tik įvairius Nürburgring turto objektus ir veiklą pardavus keliems konkurso dalyviams, pateikusiems pasiūlymus dėl atskirų turto objektų, kad pardavėjos pirmenybę teikia tam, kad visi turto objektai būtų parduoti kaip bendras paketas vienam investuotojui, kad nusipirkti atskirų turto objektų de facto neįmanoma, kad nėra atskirų turto objektų pasiūlymų vertinimo kriterijų, palyginti pasiūlymais dėl su viso turto, ir kad į antrą procedūros etapą pateko tik pasiūlymai dėl viso turto.

(113)

Antrasis skundo pateikėjas taip pat teigia, kad bankroto administratorių vykdoma pardavimo procedūra neatitinka pagalbos teisės reikalavimų, visų pirma dėl nepakankamo skaidrumo ir nediskriminavimo, todėl ja neįmanoma pasiekti tikrosios rinkos kainos. Antrasis skundo pateikėjas aiškina, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyti NG finansinės padėties duomenys, svarbūs nustatant pasiūlymo kainą, dėl to preliminariuose pasiūlymuose kaina buvo nustatyta per didelė, taigi tikėtina, kad po virtualios duomenų erdvės etapo ji turės būti mažinama. Antrasis skundo pateikėjas tvirtina, kad 2013 m. pelno prognozės, palyginti su konkurso dalyviams pateikta informacija, buvo reikšmingai sumažintos, tačiau konkurso dalyviai apie tai nebuvo informuoti ir neturėjo galimybės atlikti naujo vertinimo. Antrasis skundo pateikėjas taip pat teigia, kad duomenys apie finansinę NBG padėtį ir būtinas vidutinės trukmės ir ilgalaikes investicijas nebuvo pakankamai atskleisti ir kad iš pirkimo dokumentų buvo galima suprasti, jog turėtų būti sudaromos ilgalaikės sutartys, nors sutartys su antruoju skundo pateikėju buvo pratęstos tik vieniems metams (2014 m.). Sandorio sudarymo tikimybės kriterijus taip pat esą taikytas nepakankamai, nes kitaip susidomėjusiai bendrovei La Tene Capital Limited, pasiūliusiai nerealistinę didelę kainą, bet nepateikusiai finansavimo galimybių įrodymo, nebūtų buvusi suteikta prieiga prie virtualios duomenų erdvės.

b)   Vokietijos pateiktos bankroto administratorių pastabos

(114)

102–106 konstatuojamosiose dalyse pateikti bankroto administratorių atsakymai į pirmosios skundo pateikėjos argumentus galioja ir dėl antrojo skundo pateikėjo priekaištų.

4.3.   [TREČIOSIOS KONKURSO DALYVĖS] (TREČIOSIOS SKUNDO PATEIKĖJOS) SKUNDAS

a)   Skundas

(115)

Trečioji skundo pateikėja teigia, kad konkursą laimėjo ne didžiausios kainos pasiūlymas, o vietinė konkurso dalyvė, kuriai buvo teikiama pirmenybė. Trečiosios skundo pateikėjos teigimu, į neekonominius aspektus, kaip antai regioninės arba pramonės politikos tikslai, kurie rinkos ekonomikos investuotojui nebūtų svarbūs, negalima atsižvelgti, jei siūloma mažesnė kaina, nes kitaip tai reikštų valstybės pagalbą (117). Trečioji skundo pateikėja teigia, kad nepaisant, jog jos pasiūlyta pirkimo kaina – 150 mln. EUR (118) – buvo gerokai didesnė, konkursą laimėjo Capricorn. Trečioji skundo pateikėja toliau aiškina, kad mažesnę kainą pasiūlęs dalyvis konkursą išimties tvarka gali laimėti tik tokiu atveju, jei akivaizdu, kad su didžiausią kainą pasiūliusiu dalyviu pardavimo sandorį sudaryti bus neįmanoma (sandorio sudarymo tikimybė), t. y. jei pirkėjas negalės sumokėti pasiūlytos pirkimo kainos (119). Trečiosios skundo pateikėjos teigimu, šiuo atveju taip nebuvo dėl šių priežasčių: 1) ji pateikė vieno privataus kapitalo fondo įsipareigojimą suteikti 30 mln. EUR finansavimą; 2) įsipareigojimo dėl kitų pirkimo kainos dalių finansavimo buvo neįmanoma gauti, nes pardavėjos informaciją pateikė per vėlai arba jos visai nepateikė. Trečioji skundo pateikėja pardavėjoms pranešė, kad kitus reikiamus įsipareigojimus dėl finansavimo ji gali pateikti iki 2014 m. kovo 31 d. Trečioji skundo pateikėja aiškina, kad skundo pateikimo dieną (2014 m. balandžio 10 d.) ji būtų galėjusi pateikti įsipareigojimus dėl 110 mln. EUR finansavimo; Komisijai trečioji skundo pateikėja pateikė jai skirtą 2014 m. kovo 26 d.Jupiter Financing Group, Inc. (toliau – Jupiter Financial Group) patikinimo laišką, kuriame ši bendrovė trečiąją skundo pateikėją informuoja apie savo įpareigojantį pasiūlymą suteikti jai finansavimą Nürburgring turtui įsigyti (žr. 105 išnašą dėl finansinių šio pasiūlymo komponentų). Be kitų sąlygų, šis finansavimo pasiūlymas susietas su išsamaus patikrinimo rezultatais, kurie turėtų būti priimtini Jupiter Financial Group.

(116)

Trečioji skundo pateikėja taip pat teigia, kad iš bendros 77 mln. EUR sumos, kurią Capricorn pasiūlė už Nürburgring, 6 mln. EUR bus sumokėti iš 2014 m. sezono veiklos, kiti 11 mln. EUR – tik 2015–2018 m., vadinasi tikroji pirkimo kaina grynaisiais sudaro 60 mln. EUR, o tai yra 50 mln. EUR mažiau už jos pasiūlytą pirkimo kainą grynaisiais – 110 mln. EUR. Priskaičiavus būsimus mokėjimus grynaisiais, Capricorn ir trečiosios skundo pateikėjos pasiūlymų skirtumas esą sudaro 73 mln. EUR. Galiausiai trečioji skundo pateikėja teigia, kad Capricorn gavo mažiausiai 73 mln. EUR pagalbos; tai – jos, kaip didžiausios kainos pasiūlymą pateikusios konkurso dalyvės, pasiūlytos pirkimo kainos ir konkursą laimėjusios dalyvės pasiūlytos pirkimo kainos skirtumas. Priskaičiavus kaimyninėms savivaldybėms pažadėtą paramą, pagalba esą padidėja 200 mln. EUR ir siekia iš viso 273 mln. EUR.

(117)

Trečioji skundo pateikėja taip pat teigia, kad Capricorn pasiūlymas nebuvo besąlygiškas, nes jame buvo nustatyta sąlyga, kad turi būti priimtas galutinis Komisijos sprendimas, kuriame būtų atmesta nurodymo susigrąžinti lėšas išplėtimo galimybė. Jos nuomone, tai yra nukrypimas nuo paskelbtų pardavimo procedūros principų, o kartu – konkurso procedūros pažeidimas, nes kitos šalys (pavyzdžiui, trečioji skundo pateikėja) apie tokius koregavimus nebuvo informuotos.

(118)

Trečioji skundo pateikėja toliau tvirtina, kad turto pardavimas vyko ne pagal atvirą, skaidrią ir besąlygišką konkurso procedūrą. Visų pirma ji nurodo šiuos aspektus:

a)

pardavėjų pateiktos faktų suvestinės turinio požiūriu buvo neteisingos ir klaidinančios; visų pirma buvo neįgyvendinama siūlyta „sutvarkyto balanso“ sandorio struktūra. Pradėjusi išsamų patikrinimą, trečioji skundo pateikėja iš karto nustatė, kad pardavėjų pasiūlytoje sandorio struktūroje neatsižvelgiama į tikrąją su Nürburgring veikla susijusią padėtį, todėl ji yra neįgyvendinama (120);

b)

per pardavimo procesą pardavėjos delsė priimti galutinį sprendimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties;

c)

pardavėjos delsė nurodyti galutinę konkurso procedūros pabaigos datą, tik pranešė, kad procesas vyks iki 2014 m. kovo mėn. pabaigos. Iš trečiosios skundo pateikėjos ir pardavėjų bendravimo ir susirašinėjimo bei iš pardavėjų pranešimo spaudai esą buvo galima suprasti, kad trečioji skundo pateikėja pasiūlymą gali pateikti iki kovo mėn. pabaigos. Be to, Capricorn buvo sudarytos geresnės sąlygos, nes finansavimo įsipareigojimą jai leista pateikti po 2014 m. vasario 17 d. (121);

d)

susijusios sutartys, pavyzdžiui, NBG ir trečiųjų šalių sutartys dėl einamųjų verslo operacijų, buvo nepateiktos arba pateiktos labai vėlai. Svarbius NBG finansinius rodiklius konkurso dalyviai tariamai gavo tik prieš vieną darbo dieną prieš pasibaigiant galutinių pasiūlymų pateikimo terminui arba netgi tą pačią dieną virtualioje duomenų erdvėje tik vokiečių kalba. Pavyzdžiui, svarbi informacija, kaip antai patikrintas 2012 m. gruodžio 31 d. NBG metinis balansas, tariamai pateikta tik paskutinės darbo dienos prieš pasibaigiant galutinių pasiūlymų pateikimo terminui vakarą;

e)

trečiosios skundo pateikėjos teigimu, pardavėjos diskriminavo kitus konkurso dalyvius, nes tariamai Capricorn suteikė pirmenybinę prieigą prie svarbių tiekėjų duomenų, pavyzdžiui, Capricorn, pardavėjų ir alaus tiekėjo Bitburger Braugruppe derybos greičiausiai esą vyko jau kelios savaitės prieš 2014 m. kovo 11 d. paskelbiant konkurso laimėtoją (122);

f)

pardavėjų ir Capricorn pirkimo–pardavimo sutartis notaro greičiausiai buvo patvirtinta prieš 2014 m. kovo 11 d.Capricorn apie tai, kad sutartis bus skirta jai, esą žinojo dar prieš kreditorių komiteto sprendimą – atitinkamas Capricorn pranešimas spaudai paskelbtas 2014 m. kovo 9 d., kreditorių komiteto sprendimas priimtas tik po dviejų dienų – 2014 m. kovo 11 d.;

g)

pardavėjos, nepranešusios apie tai kitiems konkurso dalyviams, nukrypo nuo 2013 m. spalio 17 d. pranešimo apie procedūrą laiško atsisakydamos reikalavimo pateikti visos pasiūlytos pirkimo kainos finansavimo garantiją, o tai buvo naudinga tik Capricorn  (123);

h)

pardavėjos nesilaikė pranešimo apie procedūrą laiške nustatytų sąlygų, nes, prieš pasibaigiant galutinių pasiūlymų pateikimo terminui, nepateikė kiekvienam konkurso dalyviui suderinto ir viduje patvirtinto pirkimo–pardavimo sutarties projekto su įtrauktais pakeitimais, todėl konkurso dalyviams buvo daug sunkiau gauti galutinį finansavimo patvirtinimą;

i)

pardavėjos turto pirkimo sutarties skyrimą taip pat siejo su aplinkosaugos kriterijais ir, nepasiteiravusios trečiosios skundo pateikėjos, padarė išvadą, kad ji tokių kriterijų neatitiks, nors jokių aiškių su aplinkosauga susijusių sąlygų nebuvo nustačiusios (124);

j)

Capricorn buvo sudarytos geresnės galimybės, nes ji valstybės pagalbos klausimais konsultavosi su advokatų kontora McDermot, ši kontora šiuo klausimu anksčiau konsultavo pardavėjas ir Reino krašto-Pfalco žemę.

(119)

Trečioji skundo pateikėja teigia, kad pardavimas susijęs su ištekliais, priskirtinais valstybei (125), kad yra nauja valstybės pagalba, konkrečiai – bendrovei Capricorn, ir kad galimas nurodymas susigrąžinti pirmiau pardavėjų turtui suteiktą pagalbą turi būti išplėstas ir taikomas taip pat Capricorn  (126). Galiausiai trečioji skundo pateikėja teigia, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes buvo nesilaikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto vykdymo draudimo.

(120)

Baigdama trečioji skundo pateikėja teigia, kad liepos mėn. pabaigoje mokėtinos antrosios pirkimo kainos dalies Capricorn nesumokėjo, o tai rodo, kad ji nebuvo pateikusi visos pirkimo kainos finansavimo užtikrinimo. Taigi, trečiosios skundo pateikėjos tvirtinimu, Nürburgring turto pirkimo finansavimo sąlygos buvo pakeistos Capricorn naudai, aiškiai pažeidžiant pardavėjų nustatytas ir konkurso dalyviams atsiųstame pranešimo apie procedūrą laiške išdėstytas taisykles, ir tai gali būti dar viena pagalba, šį kartą – Capricorn.

b)   Vokietijos pateiktos bankroto administratorių pastabos

(121)

Bankroto administratoriai nurodo, kad trečioji skundo pateikėja nepateikė jokio 30 mln. EUR finansavimo įsipareigojimo patvirtinimo – nei su savo 2014 m. vasario 17 d. galutiniu pasiūlymu (kuriame tik buvo nurodyta, kad […] įsipareigoja suteikti 30 mln. EUR finansavimą), nei su skundu. Trečiosios skundo pateikėjos patikinimas, kad finansavimo įrodymą pateiks vėliau, nebuvo pagrįstas jokiais net neįpareigojančiais trečiųjų asmenų pareiškimais. Priešingai negu Capricorn ir [antrojo konkurso dalyvio] galutiniai pasiūlymai, trečiosios skundo pateikėjos galutinis pasiūlymas neatitiko 2013 m. spalio 17 d. pranešimo apie procedūrą laiške nustatytų reikalavimų finansavimui. Todėl 2014 m. kovo 11 d. pardavėjos neturėjo jokio pagrindo sutartį skirti trečiajai skundo pateikėjai. Rizika, kad, laukiant, kol trečioji skundo pateikėja pateiks finansavimo įrodymą, konkurso dalyvių skaičius sumažės iki vieno ar jų visai neliks, pardavėjoms buvo nepriimtina, nes: a) [antrasis konkurso dalyvis] reikalavo, kad nuosavybė būtų perduota iki 2014 m. balandžio 3 d.; b) trečioji skundo pateikėja nesiėmė jokių veiksmų, kad savo pasiūlymą pagrįstų įrodomaisiais dokumentais, nors susidomėjimą ji pareiškė 2013 m. gegužės 17 d., o preliminarų pasiūlymą pateikė dar 2013 m. rugsėjo 30 d., todėl sutarties sudarymo su trečiąja skundo pateikėja tikimybė sumažėjo. Pardavėjoms buvo pateiktas ne tariamas 2014 m. kovo 26 d.Jupiter Financial Group finansavimo įsipareigojimas, o nepasirašytas 2014 m. kovo 31 d. investicinio banko ir konsultacinės įmonės […] raštas, kuriame buvo keliama sąlyga, kad būtų priimtini išsamaus patikrinimo rezultatai. Iš 200 mln. EUR vertės plėtros fondo, skirto Nürburgring kaimyninėms savivaldybėms, pardavėjos naudos neturėtų.

(122)

Bankroto administratoriai nurodo, kad visiems konkurso dalyviams buvo pranešta, jog konkurso laimėtojas gali būti atrinktas iš karto pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, t. y. po 2014 m. vasario 17 d. Pardavėjų pateikta informacija negalėjo sukelti lūkesčių, kad procedūra pratęsiama. Trečiosios skundo pateikėjos cituotame pranešime spaudai buvo tik sakoma, kad bankroto administratoriai ketina 2014 m. pirmame ketvirtyje sudaryti sutartį. Bankroto administratoriai tvirtina esant netiesa, kad reikalų tvarkytojas viešai pareiškė, jog priimti sprendimą ketinama kovo mėn. pabaigoje, kad Capricorn apie sutarties skyrimą jai buvo pranešta dar prieš kreditorių komiteto sprendimą ir kad 2014 m. kovo 9 d.Capricorn paskelbė pranešimą spaudai.

(123)

Bankroto administratoriai aiškina, kad sandorio struktūra (turtas parduodamas atskirai, grupėmis arba visas, akcijos ir finansiniai įsipareigojimai neperduodami) nepakito per visą konkurso procedūrą. Frazė „clean balance sheet“ reiškė tik tai, kad turto pardavimo sandoris neapims finansinių įsipareigojimų perkėlimo. Aplinkybė, kad pardavėjos yra nuosavybės bendrovės, o einamąsias verslo operacijas vykdo NBG, visoms susidomėjusioms šalims buvo nurodyta jau skelbime apie konkursą, trečiajai skundo pateikėjai jis išsiųstas 2013 m. gegužės 17 d. Jei trečioji skundo pateikėja iš tikrųjų, kaip tvirtina, tik per išsamų patikrinimą sužinojo apie NBG dalyvavimą, tai, bankroto administratorių nuomone, iš to tik galima daryti išvadą, kad ji nepakankamai atidžiai išnagrinėjo didelės apimties dokumentus, kurie jai buvo pateikti preliminariam pasiūlymui parengti. Pardavėjos niekada nereikalavo, kad pirkėjas perimtų NBG sutartis. Tokios galimybės, kad pirkėjas perimtų pardavėjų ir NBG nuomos sutartį, bankroto administratoriai net nesvarstė, atsižvelgdami į ypatingą NBG padėtį, nes iš pat pradžių buvo numatyta turtą parduoti. Bankroto administratoriai teigia, kad trečioji skundo pateikėja labai vėlai suprato, kad, 2014 m. sausio 1 d. perėmusi turtą, ji gautų iš esmės „tuščią“Nürburgring kompleksą, o, sudariusi naujas sutartis su klientais ir rėmėjais, dėl pasirengimui lenktynėms ir kitiems renginiams reikalingo laiko (didesnes) pajamas pradėtų gauti iš esmės tik 2015 m. sezoną. Be to, pardavėjos esą nuolat pabrėždavo, kad konkurso dalyviai pirkimo objektą gali nustatyti patys.

(124)

Kalbant apie trečiųjų asmenų žalos atlyginimo reikalavimus, pardavėjos esą atkreipė trečiosios skundo pateikėjos dėmesį į tai, kad jai veikiausiai bus neįmanoma naujų sutarčių su NBG klientais sudaryti sąlygomis, kurios, palyginti su galiojančiomis sutartimis, klientams būtų blogesnės, kol nebus išspręstas žalos, susijusios su sutarčių su NBG nevykdymu, atlyginimo klausimas. Reikėjo atsižvelgti į riziką, kad pirkėjas ir sutarties partneris naują sutartį sudarys tokiomis sąlygomis, kai sutarties partneris mokės didelį atlygį, tačiau pareikš žalos atlyginimo dėl sutarties nevykdymo pretenziją, kurios dydis bus naujo ir seno atlygių skirtumas, o vėlesniais metais, kai sutarčių su NBG nebus, mokės daug mažesnį atlygį. Pardavėjų reikalavimas dėl tokio atleidimo, kai sudaromi turto sandoriai ir veikla nutraukiama, yra įprastas ir tinkamas būdas užtikrinti kuo geresnį turto pardavimą kreditorių naudai.

(125)

Bankroto administratoriai nurodo, kad galutinių pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas 2013 m. gruodžio 17 d. raštu, nes ir kiti konkurso dalyviai nebuvo pateikę patenkinamų pasiūlymų. Konkurso dalyviams buvo dar kartą aiškiai nurodyta, kad NBG einamąsias verslo operacijas perėmė tik po 2012 m. sezono ir iš esmės turėjo vykdyti senas NAG sutartis, todėl galutinės einamųjų verslo operacijų finansinės ataskaitos (dar) neparengtos. Bankroto administratorių teigimu, galimi pirkėjai privalo atsižvelgti į su tai susijusią riziką.

(126)

Bankroto administratoriai nurodo, kad 2014 m. kovo 6 d. trečioji skundo pateikėja savo galutinį pasiūlymą papildė pateikdama pirkimo–pardavimo sutarties projekto pakeitimus. Pirkimo–pardavimo sutarties projektas, dėl kurio derėtasi vasario 13 d., buvo parengtas pardavėjų, taigi buvo aišku, kad kitą projektą turi parengti trečioji skundo pateikėja.

(127)

Bankroto administratoriai nurodo, kad visiems konkurso dalyviams, patekusiems į kitą atrankos procedūros etapą, virtualioje duomenų erdvėje buvo pateikti tie patys dokumentai, kad skunde nurodytų dokumentų anksčiau, negu pateikė, pardavėjos, o tuo labiau kiti konkurso dalyviai, taip pat neturėjo, kad visi konkurso dalyviai turėjo vienodas galimybes susipažinti su dokumentais virtualioje duomenų erdvėje ir kad kiti konkurso dalyviai, turėdami tuos pačius dokumentus, sėkmingai atliko išsamų patikrinimą. Visiems konkurso dalyviams pakankamai anksti buvo nurodyta, kad bendrovių finansinėse ataskaitose esama nemažų trūkumų. Beveik visi pardavėjų ir NBG virtualioje duomenų erdvėje pateikti dokumentai buvo vokiečių kalba, nes pardavėjos neprivalėjo visų dokumentų pateikti anglų kalba.

(128)

Bankroto administratoriai taip pat tvirtina, kad pasiūlymų ir finansavimo įrodymų pateikimo terminas buvo pakankamas. Finansavimo įrodymui pateikti trečioji skundo pateikėja turėjo 10 mėnesių (nuo 2013 m. balandžio 8 d., t. y. nuo [trečiosios konkurso dalyvės] ir pardavėjų pirmo kontakto, iki 2014 m. vasario 17 d.), išsamiam patikrinimui atlikti – beveik keturis mėnesius (nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2014 m. vasario 17 d.). Bankroto administratoriai mano, kad jie netgi viršijo reikalavimus, taikytinus pagal Komisijos sprendimų priėmimo praktiką (127).

(129)

Derybas dėl naujos alaus tiekimo sutarties ir derybas su „Rock am Ring“ vedė ne Capricorn, o NBG, o atitinkami dokumentai buvo pateikti virtualioje duomenų erdvėje. Jokios sąsajos su Capricorn, kurią esant teigė trečioji skundo pateikėja, nebuvo.

(130)

Bankroto administratoriai tvirtina, kad pardavėjos į konkurso galutinio pasiūlymo atrankos procedūrą jokių aplinkosaugos kriterijų nebuvo įtraukusios. Vieninteliai per konkurso procedūrą taikyti galutinio pasiūlymo atrankos kriterijai buvo šie: a) kuo didesnės viso turto pardavimo pajamos; b) sandorio sudarymo tikimybė. Trečiosios skundo pateikėjos pasiūlymo nebuvo galima pasirinkti dėl nepakankamos sandorio sudarymo tikimybės, nes, pateikdama galutinį pasiūlymą, ji nepateikė finansavimo patvirtinimo. Tuo pat metu pardavėjos vedė pokalbius su [antruoju konkurso dalyviu], o galutiniame pardavimo derybų etape – su [antruoju konkurso dalyviu] ir Capricorn, nes [antrasis konkurso dalyvis] pateikė [32–39] mln. EUR vertės pasiūlymą (žr. 10 lentelę), o tarp Capricorn ir […] vyko derybos, kurių rezultatas – 2014 m. kovo 10 d. banko įsipareigojimas suteikti jai finansavimą. Kadangi trečioji skundo pateikėja su savo galutiniu pasiūlymu finansavimo patvirtinimo nepateikė, buvo didelė sandorio sudarymo rizika. Bankroto administratoriai taip pat bandė pagal kitus trečiosios skundo pateikėjos verslo modelio rodiklius, kurie galėjo rodyti sandorio sudarymo tikrumą, įvertinti jos galimybes gauti finansavimą. Trečiosios skundo pateikėjos verslo modelis buvo grindžiamas […] ir […]. Kadangi Nürburgring galiojantys apsaugos nuo triukšmo reikalavimai būtų prieštaravę […] ir nebūtų […], nebuvo galima tikėtis, kad tokia koncepcija bus greitai įgyvendinta. Todėl trečiosios skundo pateikėjos koncepcija buvo įvertinta kaip didelės sandorio sudarymo rizikos arba bent jau didelių laiko sąnaudų ir ilgų derybų požymis. Tačiau koncepcijos suderinamumas su Nürburgring galiojančiais apsaugos nuo triukšmo reikalavimais nebuvo atrankos kriterijus.

(131)

Dėl trečiosios skundo pateikėjos tvirtinimo, kad Capricorn pasiūlymas nėra besąlygiškas, nes susietas su galutiniu Komisijos sprendimu, kuriame būtų atmesta nurodymo susigrąžinti lėšas išplėtimo galimybė, bankroto administratoriai ir Vokietija teigia, kad trečiosios skundo pateikėjos pateiktuose pirkimo–pardavimo sutarties projekto pakeitimuose nustatytos panašios sąlygos. Bankroto administratoriai ir Vokietija Komisijai pateikė šiuos sutarties projektų pakeitimus, pagal jų atitinkamas nuostatas pardavėjos ir (arba) pirkėja turi teisę nutraukti sutartį, jei Komisija iki 2014 m. liepos 15 d. (pagal 2014 m. sausio 14 d. sutarties projektą) arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. (pagal 2014 m. vasario 14 d. sutarties projekto pakeitimus) nebus priėmusi teigiamo sprendimo.

(132)

Bankroto administratorių nuomone, aplinkybė, kad nė vienas iš abiejų konkurso dalyvių, pateikusių reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, neįvykdė reikalavimo pateikti finansavimo užtikrinimo patvirtinimą taip, kaip buvo reikalaujama (pateikti visos pirkimo kainos garantiją arba pervesti pirkimo kainos sumą į patikos sąskaitą), ir kad pardavėjos dėl to faktiškai atsisakė šio reikalavimo, nepranešusios apie tai trečiajai skundo pateikėjai, nėra įrodymas, kad procedūra vyko neskaidriai. Su trečiąja skundo pateikėja tai buvo nesusiję, nes ji su savo galutiniu pasiūlymu nepateikė finansavimo įrodymo. Pranešimas apie tariamą reikalavimo atsisakymą visiems konkurso dalyviams nebūtų turėjęs jokios įtakos konkurso procedūrai. Be to, atsisakymas nebuvo priežastis to, kad trečioji skundo pateikėja nepateikė finansavimo patvirtinimo, ir hipotetinis privatus pardavėjas būtų elgęsis taip pat.

(133)

Bankroto administratoriai teigia, kad jų ir kreditorių komiteto priemonės nepriskirtinos valstybei ir negalima įžvelgti, kad Capricorn būtų buvusios sudarytos geresnės sąlygos, nes pardavėjos atrankos procedūrą vykdė pagal tokius pat principus, kurių laikosi rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis ekonominės veiklos vykdytojas.

(134)

Dėl tvirtinimo, kad Capricorn nepateikė visos pirkimo kainos finansavimo užtikrinimo įrodymo, nes nesumokėjo antrosios pirkimo kainos dalies, ir, pakeitus Nürburgring turto pirkimo finansavimo sąlygas jos naudai, galbūt gavo dar vieną pagalbą, Vokietija pateikia tokius argumentus: a) Capricorn dėl to pranašumo neįgijo, nes antrosios dalies mokėjimas buvo atidėtas taikant 8 % palūkanų normą ir užtikrintas daiktiniu įkaitu (žr. 72 išnašą); b) antrosios dalies mokėjimo atidėjimas neturi valstybės pagalbos elemento, nes sprendimas dėl atidėjimo nepriskirtinas valstybei – sprendimą priėmė tik bankroto administratoriai, nedalyvaujant žemei; c) nuo pardavėjų nustatytų taisyklių ir konkurso dalyviams atsiųsto pranešimo apie procedūrą laiško nebuvo nukrypta, nes per pardavimo procedūrą pardavėjos netaikė jokių reikalavimų dėl pirkimo kainos dalių prieš sudarant sandorį, taigi galimas kurio nors konkurso dalyvio noras pirkimo kainą vietoj grynųjų pinigų įkaito užtikrinti kitais vertingais įkaitais neturėjo jokios įtakos pasiūlymų vertinimui.

(135)

Bankroto administratorių nuomone, skundą reikia atmesti kaip nepagrįstą. Trečiosios skundo pateikėjos užuominos, kad ji gali pateikti finansavimo patvirtinimą, nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais ir nesuderinamos su apdairaus rinkos dalyvio arba bankroto administratoriaus elgesiu.

4.4.   PONO MEYRICK COX SKUNDAS (KETVIRTASIS SKUNDO PATEIKĖJAS)

a)   Skundas

(136)

Ketvirtasis skundo pateikėjas teigia, kad Capricorn konkursą laimėjo ne todėl, kad pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o todėl, kad ji yra Vokietijos įmonė, o pardavėjos nenorėjo turto parduoti investicinės bendrovės valdomam konsorciumui. Toliau ketvirtasis skundo pateikėjas teigia, kad net pagal kelis kriterijus Capricorn pateikė blogesnį pasiūlymą negu [antrasis konkurso dalyvis], ir visų pirma nurodo šiuos aspektus:

a)

Capricorn pasiūlymo finansavimas buvo mažiau užtikrintas negu [antrojo konkurso dalyvio] (128);

b)

[antrojo konkurso dalyvio] pasiūlyme buvo numatyti didesni išankstiniai mokėjimai (129);

c)

Capricorn atveju įvykdymo rizika didesnė negu pagal [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymą (130);

d)

[antrasis konkurso dalyvis] turi daugiau patirties ir gebėjimų negu Capricorn  (131);

e)

didesnė tikimybė, kad papildomą 25 mln. EUR investiciją į Nürburgring būtų padaręs [antrasis konkurso dalyvis], o ne Capricorn;

f)

požiūris į konkurso dalyvius per konkurso procedūrą buvo nevienodas, į Capricorn buvo žiūrima palankiau (132).

(137)

Ketvirtasis skundo pateikėjas taip pat tvirtina, kad Capricorn liepos mėn. pabaigoje mokėtinos antros pirkimo kainos dalies nesumokėjo ir kad, atsisakius 25 mln. EUR dydžio sutartyje numatytos baudos už mokėjimų nevykdymą ir 8 % palūkanų, Capricorn suteikta dar viena valstybės pagalba. Tai esą kelia klausimų, kokią informaciją KPMG ir bankroto administratoriai pateikė kreditorių komitetui per konkurso procedūrą, ir įrodo, kad finansinis Capricorn pajėgumas nebuvo tinkamai atskleistas.

(138)

Ketvirtasis skundo pateikėjas toliau išsako nuomonę, kad pasirašyto […] ir Capricorn susitarimo dėl finansavimo niekada nebuvo, tai buvo tik sąlygų dokumentas, todėl, kreditorių komitetui susirinkus į posėdį, Capricorn neturėjo jokio finansavimo susitarimo.

(139)

Galiausiai ketvirtasis skundo pateikėjas daro išvadą, kad iš jo pateiktos informacijos aišku, jog, parduodant Nürburgring turtą, Capricorn buvo suteiktas pranašumas, kuris atsiranda iš sprendimo, niekaip nesuderinamo su tuo, kaip procedūrą būtų vykdęs ir pasiūlymus pagal sutarties skyrimo kriterijus vertinęs komerciniais pagrindais veikiantis pardavėjas, kad toks komerciniais pagrindais veikiantis pardavėjas nebūtų nusprendęs, jog Capricorn pasiūlymas apskritai ekonomiškai naudingesnis negu [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymas, ir kad turi būti pradėta nauja konkurso procedūra taikant vienodus kriterijus, užtikrinančius atvirą, sąžiningą ir besąlygišką procedūrą, parengtas naujas grafikas ir jo laikomasi ir kreditorių komitetui neatskleidžiama konkurso dalyvių tapatybė.

b)   Vokietijos pateiktos bankroto administratorių pastabos

(140)

Bankroto administratoriai aiškina, kad ketvirtasis skundo pateikėjas, kaip [antrojo konkurso dalyvio] narys, yra susijęs tik netiesiogiai. Jie siūlo skundą atmesti, nes konkurso procedūra buvo atvira, skaidri ir besąlygiška ir turtas parduotas geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, atsižvelgiant į kuo didesnes viso turto pardavimo pajamas.

(141)

Bankroto administratoriai nesutinka su teiginiu, kad kreditorių komiteto nariai sutiko turtą parduoti Capricorn todėl, kad ji yra Vokietijos įmonė, ir nenorėjo turto parduoti investicinės bendrovės valdomam konsorciumui.

(142)

Bankroto administratoriai nurodo, kad pagal Capricorn pasiūlymą, palyginti su [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymu, pardavimo pajamos yra daug didesnės; kalbant apie sandorio sudarymo tikimybę, abu pasiūlymai nesiskiria tiek, kad ja būtų galima pateisinti sutarties skyrimą gerokai mažesnės kainos pasiūlymui (abiejų pasiūlymų atveju sandorio sudarymo tikimybė buvo patenkinama, tačiau ne aukščiausio lygio). [Antrasis konkurso dalyvis] taip pat nebuvo pasirengęs pateikti visos pirkimo kainos garantiją arba pervesti pirkimo kainos sumą į patikos sąskaitą, nors 2013 m. spalio 17 d. pranešimo apie procedūrą laiške to buvo aiškiai reikalaujama. Nepaisant kelių raginimų, nei […] ([antrojo konkurso dalyvio] narys, kuris turėjo parūpinti išorės kapitalo), nei kuris nors kitas narys nepateikė jokio teisinę galią turinčio pareiškimo, kuriuo būtų įsipareigojęs suteikti reikiamas lėšas. Ponas Robertino Wild, Capricorn akcininkas, priešingai, pateikė nemažai įkaitų, o Capricorn išorės finansavimas buvo pagrįstas […] finansavimo patvirtinimu, kaip įprasta verslo sektoriuje. Bankroto administratoriai patikrino šį finansavimo patvirtinimą ir kreditorių komitetą informavo apie patikrinimo rezultatus, t. y. kad finansavimo patvirtinime nenustatyta jokių neįprastų išlygų ar sąlygų. Ne tik [14–17] mln. EUR dydžio nuosava dalis, bet ir [41–49] mln. EUR išorės lėšų dalis, užtikrinta sutartyje numatyta [22–27] mln. EUR bauda, kurią turėtų sumokėti pirkėja, jei dėl mokėjimų nevykdymo pardavėjos būtų priverstos nutraukti sutartį. Sutartyje nustatyta bauda taip pat užtikrinta įkaitais. Kreditorių komitetas pritarė bankroto administratorių vertinimui.

(143)

Dėl išankstinių mokėjimų bankroto administratoriai aiškina, kad [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymas turėjo pranašumų (iki 2014 m. kovo 31 d. [antrojo konkurso dalyvio] atveju – [30–33] mln. EUR, Capricorn atveju – [4,6–5,1] mln. EUR), tačiau turėjo ir trūkumų: [antrojo konkurso dalyvio] suteiktos lėšos, išskyrus [7,1–7,6] mln. EUR dalį, iki galutinio Komisijos sprendimo priėmimo turėjo likti sąlyginio deponavimo sąskaitoje ir pardavėjoms pervestos arba Komisijai priėmus galutinį sprendimą, arba – jei pirkėjas ir nesant galutinio sprendimo nenutrauktų sutarties (neatmesta sutarties nutraukimo termino pratęsimo galimybė) – iki 2015 m. kovo 31 d. Jei 2014 m. būtų priimtas galutinis Komisijos sprendimas, pardavėjos [antrojo konkurso dalyvio] atveju galėtų disponuoti [30–33] mln. EUR, Capricorn atveju – [58–63] mln. EUR (plius apie 6 mln. EUR iš NBG grynųjų pinigų srautų).

(144)

Palyginus Capricorn ir [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymus, matyti, kad pagal Capricorn pasiūlymą pasiekiama didžiausia nominalioji pirkimo kaina ir geriausias ekonominis rezultatas.

10 lentelė

Capricorn ir [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymų palyginimas

Capricorn pasiūlymas

[Antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymas

Sumos (mln. EUR)

 

 

 

Pirma pirkimo kainos dalis – 2014 m. kovo 31 d.

[4,6–5,1]

Pirma pirkimo kainos dalis – 2014 m. kovo 31 d.

[7,1–7,6]

Antra pirkimo kainos dalis – 2014 m. liepos 31 d.

[4,6–5,1]

Antra pirkimo kainos dalis – 2014 m. kovo 31 d.

[22–27]

Trečia pirkimo kainos dalis – 2014 m. gruodžio 20 d.

[4,6–5,1]

Trečia pirkimo kainos dalis – 2016 m.

[2,3–2,6]

NBG grynųjų pinigų srautai 2014 m. (133)

6,0

Nuo 2015 m. rezultatų prikl. mokėjimas – 2016 m. (133)

[2,3–2,6]

Ketvirta pirkimo kainos dalis – sudarant sutartį

[41–49]

Nuo 2016 m. rezultatų prikl. mokėjimas – 2017 m. (133)

[4,6–5,1]

Likusi pirkimo kaina

[10,5–11,5]

Nuo 2017 m. rezultatų prikl. mokėjimas – 2018 m. (133)

[7,1–7,6]

Visa pirkimo kaina

77,0

 

[47–52]

Darbuotojų mažinimas/restruktūrizavimas

– 2,5

 

– 3,0

Sutarčių su Lindner nutraukimas

– 1,0

 

– 1,0

 

 

Neigiami NBG grynųjų pinigų srautai 2014 m. pirmą ketvirtį

– 1,6

 

 

Likę mokėjimai

– 1,3

Ekonominis rezultatas

[70–77]

 

[41–45]

(145)

Tuo, kad [antrojo konkurso dalyvio] nariai sėkmingai veikia ir turi didesnę sandorių sudarymo patirtį įmonių susijungimo ir perėmimo srityje, negalima pateisinti sutarties skyrimo daug mažesnės kainos pasiūlymui. Pardavėjos neabejoja konsorciumo partnerių kompetencija, tačiau tai nebuvo sutarties skyrimo kriterijus, kaip ir investicijų į Nürburgring kompleksą dydis įsigijus turtą.

(146)

Bankroto administratoriai nurodo, kad jie nė vieno konkurso dalyvio nediskriminavo, ir kad iš skundo nematyti, kuris jų veiksmas galėjo nulemti, kad [antrasis konkurso dalyvis] pateikė mažesnės kainos pasiūlymą negu Capricorn. Bankroto administratoriai nesutinka su ketvirtojo skundo pateikėjo argumentais, kad nebuvo galima susisiekti su atsakingais asmenimis ir kad pardavimo procedūra buvo tęsiama tam, kad Capricorn pateiktų pasiūlymą. Esą [antrajam konkurso dalyviui] buvo aiškiai nurodyta, kad iki 2014 m. kovo 11 d. vyksiančio kreditorių komiteto posėdžio toliau vyks derybos su kitais konkurso dalyviais.

(147)

Bankroto administratoriai taip pat pažymi, kad jų priemonės ir kreditorių komiteto pritarimas nepriskirtini valstybei ir kad pardavimo procese niekam nesuteiktas joks pranašumas, nes procesas vyko kaip įprasta rinkoje.

(148)

Dėl ketvirtojo skundo pateikėjo tvirtinimo, kad […] ir Capricorn susitarimo dėl finansavimo niekada nebuvo, Vokietija teigia, kad […] savo pasiūlymą dėl finansavimo patvirtino atlikus visapusišką teisinį ir finansinį išsamų patikrinimą ir jo neatšaukė.

(149)

Dėl ketvirtojo skundo pateikėjo tvirtinimo, kad Capricorn nesumokėjo antros pirkimo kainos dalies, Vokietija pateikia 134 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus.

5.   PRIEMONIŲ VERTINIMAS PAGALBOS TEISĖS ASPEKTU

(150)

Šiame sprendime pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar NG ir jos patronuojamosios bendrovės MSR ir CMHN, suteikiant 1–19 priemones, pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (134) (toliau – Gairės) buvo sunkumų patiriančios įmonės. Paskui Komisija tirs, ar nagrinėjamos priemonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba jas gavusioms įmonėms ir, jei taip, ar ji suderinama su SESV.

5.1.   NG, MSR IR CMHN SUNKUMAI

(151)

Jei 1–19 priemonės būtų valstybės pagalba ir jei NG, MSR ir CMHN, suteikiant pagalbą, būtų buvusios sunkumų patiriančios įmonės, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir visų pirma pagal Gaires reikėtų tirti, ar priemonės suderinamos su vidaus rinka. Todėl vienas iš pagrindinių klausimų, ar NG, MSR ir CMHN buvo sunkumų patiriančios įmonės. Komisija padarė išvadą, kad, suteikiant pagalbą, jos patyrė ekonominių sunkumų, todėl privačioje kredito rinkoje lėšų gauti negalėjo.

(152)

Tolesnis vertinimas atliekamas pagal Gairių 9–11 punktus. Komisija nurodo savo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo 202–206 konstatuojamosiose dalyse pateiktą vertinimą, kuriame laikinai neatmetė, kad 2008 m. liepos 1 d. NG buvo sunkumų patirianti įmonė (taip pat žr. 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo 46 ir 47 konstatuojamąsias dalis). Be to, Komisija 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo 6–13 konstatuojamosiose dalyse konstatavo, kad NG, MSR ir CMHN buvo sunkumų patiriančios įmonės.

(153)

Komisija mano, kad ji kiekvieną įmonę turi vertinti kaip visumą, įtraukdama visas veiklos sritis. Komisija negali sutikti su tuo, kad Vokietija į finansinių rodiklių vertinimą neįtraukia nuostolingų veiklos sričių, t. y. „Formulė 1“ lenktynių renginių ir projekto „Nürburgring 2009“. Taip pat aišku, kad įmonės negalėjo gauti išorės finansavimo.

(154)

Svarbiausi 2001–2011 m. laikotarpio NG finansiniai rodikliai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje.

11 lentelė

Svarbiausi 2001–2011 m. NG finansiniai rodikliai (mln. EUR)

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Apyvarta

34,3

38,3

34,2

28,7

27,1

27,8

29,9

22,0

33,3

5,1

7,0

EBT (135)

0,6

– 0,5

0,6

– 9,9

– 9,6

– 40,1 (136)

– 2,4

– 0,8

– 9,9

4,6

– 16,2

Pasirašytasis kapitalas

5,1

5,1

5,1

10,0

10,0

10,0

13,3

16,7

20,0

20,0

20,0

Nuosavas kapitalas

15,2

18,6

19,1

37,3

27,6

– 12,6

– 10,2

– 9,9

– 15,8

– 10,9

– 27,4

Visi finansiniai įsipareigojimai

45,6

43,4

19,7

19,5

27,8

46,8

99,1

234,2

263,2

290,4

Finansiniai įsipareigojimai/nuosavas kapitalas (%)

250

230

50

70

– 270

– 460

– 1 000

– 1 480

– 2 410

– 1 060

Finansiniai įsipareigojimai/apyvarta (%)

119

127

69

72

100

156

450

703

5 160

4 150

(155)

Pagal Gairių 10 punkto a dalį patiriančia sunkumų laikoma „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė, jei ji yra praradusi daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių“. Ši nuostata atspindi prielaidą, kad įmonė, praradusi didelę dalį savo pasirašytojo kapitalo, greičiausiai nesugebės sumažinti nuostolių, kurie artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą (kaip nustatyta Gairių 9 punkte).

(156)

Komisija taip pat pažymi, kad pagal Gairių 11 punktą įmonė gali būti laikoma patiriančia sunkumų, „jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė“. Šiuo aspektu Bendrasis Teismas nurodo, kad neigiamą kapitalą „galima laikyti svarbiu rodikliu, kad įmonė yra sunkioje finansinėje padėtyje“ (137).

(157)

Iš 2001–2011 m. NG finansinių ataskaitų rinkinio matyti, kad įmonė nebuvo praradusi daugiau kaip pusės pasirašytojo kapitalo. Vis dėlto 2006–2011 m. jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Ankstesniais atvejais Komisija manydavo, kad faktas, jog įmonės nuosavas kapitalas neigiamas, de facto reiškia, kad ji yra praradusi visą pasirašytąjį kapitalą, ir a priori darytina prielaida, kad Gairių 10 punkto a dalyje nurodyti kriterijai tenkinami (138).

(158)

NG atveju Komisija konstatuoja, kad įmonė nebuvo praradusi daugiau kaip pusės pasirašytojo kapitalo greičiausiai todėl, kad nesiėmė reikiamų priemonių. Tokiomis reikiamomis priemonėmis turėjo būti siekiama įmonės nuosavą kapitalą iš neigiamo paversti teigiamu ir kartu padidinti iki tinkamo lygio. Šį tikslą galima pasiekti perkeliant nuostolius ar padidinant kapitalą arba abiem šiomis priemonėmis.

(159)

Šiuo atveju Komisija daro prielaidą, kad, jei nuostoliai būtų buvę perkelti, būtų buvęs prarastas visas pasirašytasis kapitalas, nes bendri nuostoliai už jį buvo didesni. Todėl Komisija mano, kad šiuo atveju Gairių 10 dalies a punkte nurodyti kriterijai tenkinami nuo 2006 m.

(160)

Remdamasi Gairių 11 punktu, Komisija taip pat mano, kad NG jau nuo 2002 m. buvo sunkumų patirianti įmonė, nes: a) per šį laikotarpį NG metinė apyvarta sumažėjo 80 % iki iš viso 89,4 mln. EUR ir įmonė beveik visais šio laikotarpio metais patyrė nuostolių; b) per visą nagrinėjamą laikotarpį NG skola labai išaugo – nuo 119 % apyvartos 2002 m. iki 4 150 % apyvartos 2011 m.; c) net 2004 ir 2005 m., kuriais įmonės skola sumažėjo iki mažiau kaip 100 % apyvartos, įsiskolinimo lygis – apie 70 % apyvartos – vis tiek išliko labai didelis, įmonės apyvarta mažėjo ir ji patyrė nuostolių; d) per beveik visą šį laikotarpį (2006–2011 m.) NG nuosavas kapitalas buvo neigiamas.

(161)

Svarbiausi 2007–2011 m. laikotarpio NG finansiniai rodikliai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje.

12 lentelė

Svarbiausi 2007–2011 m. MSR finansiniai rodikliai (mln. EUR)

 

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Apyvarta

0,0

4,4

3,4

2,2

0,9

EBT

– 0,1

– 0,5

– 4,0

– 4,8

– 8,6

Pasirašytasis kapitalas

0,05

0,05

0,05

0,05

0,05

Nuosavas kapitalas

0,08

0,6

4,6

3,3

11,9

Visi finansiniai įsipareigojimai

2,5

28,3

95,6

96,5

103,8

Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (%)

3 130

4 720

2 080

2 920

870

Finansiniai įsipareigojimai / apyvarta (%)

643

2 810

4 380

11 500

(162)

Svarbiausi 2008–2011 m. laikotarpio CMHN finansiniai rodikliai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje.

13 lentelė

Svarbiausi 2008–2011 m. CMHN finansiniai rodikliai (mln. EUR)

 

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Apyvarta

0,0

2,6

1,2

0,2

EBT

– 0,8

– 2,5

– 3,6

0,0

Pasirašytasis kapitalas

0,03

0,03

0,03

0,03

Nuosavas kapitalas

0,8

3,3

6,9

6,9

Visi finansiniai įsipareigojimai

6,5

13,3

36,9

35,3

Finansiniai įsipareigojimai/nuosavas kapitalas (%)

810

400

530

510

Finansiniai įsipareigojimai/apyvarta (%)

510

3 070

17 650

(163)

Komisija pažymi, kad MSR ir CMHN jai nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matyti jų ekonominio gyvybingumo perspektyvos.

(164)

Remdamasi Gairių 11 punktu, Komisija daro prielaidą, kad MSR ir CMHN jau nuo 2007 ar 2008 m. buvo sunkumų patiriančios įmonės, nes jų pajamos buvo minimalios, metiniai nuostoliai dideli, skolos didėjo ir gerokai viršijo metinę apyvartą.

(165)

Komisija negali sutikti su Vokietijos argumentu, kad NG, MSR ir CMHN nėra sunkumų patiriančios įmonės, nes infrastruktūros statyba ir „Formulė 1“ bei „Superbike“ lenktynių renginių organizavimas buvo joms valstybės paskirta užduotis, todėl šios veiklos negalima įtraukti į šių bendrovių finansinės padėties vertinimą.

(166)

Pirma, Komisija konstatuoja, kad infrastruktūros, skirtos motorinių transporto priemonių sporto, pramoginės veiklos, laikino apgyvendinimo ir gastronomijos reikmėms, statyba ir motorinių transporto priemonių sporto renginių organizavimas nėra tik ypatingieji įvykiai, trumpam keičiantys ekonominę įmonės padėtį ir nesantys įprastos NG, MSR ir CMHN komercinės veiklos dalis. Priešingai, tai buvo pagrindinės šių įmonių veiklos sritys. NET jei NG, MSR ir CMHN akcininkės ir vadovybė šias bendroves laikė tik priemone Nürburgring sporto infrastruktūrą išlaikyti valstybės nuosavybėje ir organizuoti nepelningus sporto renginius, kurie, valstybei nepadengus nuostolių, nebūtų organizuojami, akcininkės ir vadovybė vis tiek neturėtų leisti, kad finansiniai įsipareigojimai kauptųsi taip neefektyviai ir nuostolingai, kaip matyti iš pirmiau pateiktų šių įmonių finansinių rodiklių, ir nebūtų parengtas patikimas ir realistinis verslo planas. Todėl nurodytos veiklos sritys turi būti įtrauktos į finansinės padėties vertinimą.

(167)

Antra, Komisija mano, kad aplinkybė, jog išvardytų infrastruktūros objektų statyba ir motorinių transporto priemonių sporto renginių organizavimas tikrai galėjo prisidėti prie NG, MSR ir CMHN sunkumų, savaime neprieštarauja išvadai, kad dar prieš pradedant vykdyti projektą „Nürburgring 2009“ NG buvo būdingi sunkumų patiriančios įmonės požymiai. Sunkumų nepatirianti įmonė, kad galėtų išlikti, savo išlaidas tokiai veiklai turėtų atitinkamai koreguoti. 2008 ir 2009 m. NG, MSR ir CMHN patyrė nuostolių, jų skolos augo (per 2002–2011 m. padidėjo 537 %, atitinkamai 2007–2011 m. – 4 052 %, 2008–2011 m. – 443 %). Nors projektas „Nürburgring 2009“ baigtas 2010 m., vėlesnio laikotarpio NG, MSR ir CMHN finansiniai rezultatai rodo, kad jų sunkumai tebesitęsė.

(168)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, suteikiant 1–19 priemones, NG, MSR ir CMHN buvo sunkumų patiriančios įmonės, kaip nustatyta Gairėse, ir jų sunkumai buvo tokie dideli, kad rinkoje finansavimo jos nebūtų gavusios.

5.2.   VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS

(169)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

a)   Valstybiniai ištekliai ir priskirtinumas valstybei

(170)

Viena 1 priemonės dalis (nuosavo kapitalo padidinimas per kelis kartus), kurią įgyvendino žemė ir Arveilerio apskritis, ir kita 1 priemonės dalis (lėšos kapitalo rezervui) bei 3, 9, 16 ir 19 priemonės, kurias įgyvendino tik žemė, yra akivaizdžiai iš valstybinių išteklių ir priskirtinos valstybei.

(171)

Dėl NG įgyvendintų priemonių (2, 4, 5, 6, 7, 10, 12, 13 ir 14 priemonės, 15 priemonė, susijusi su MSR akcijų perdavimu NG, ir 17 priemonė) Vokietija visiškai sutinka, kad lėšos priskirtinos valstybei. Taip pat pažymėtina, kad žemei ir Arveilerio apskričiai, kaip NG akcininkėms, yra atstovaujama NG stebėtojų taryboje. Šiuo klausimu 2005 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas pareiškė, kad sutartis privatiems investuotojams gali būti skiriama tik jei bus nedidelė rizika žemei (139). 2005 m. gruodžio 20 d. stebėtojų tarybos pasitarime jis atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimą dėl NG investicijos turėtų priimti naujoji Vyriausybė po Landtago rinkimų (140). Be to, 2006 m. gegužės 30 d. žemės Vyriausybės pareiškime pranešta apie investicijos „Erlebnisregion Nürburgring“ realizavimą, o 2006 m. rugsėjo 19 d. ministrų taryba pažymėjo, kad NG stebėtojų taryba ketina projektą įgyvendinti reikšmingai prisidedant privačiam trečiajam asmeniui (141). Be to, žemės Ekonomikos, transporto, žemės ūkio ir vynuogininkystės ministerija ir Finansų ministerija dėl projekto „Nürburgring 2009“ (142), kuris visuomenei buvo pristatytas 2009 m. gruodžio 2 d., nuolat rengė ekspertizes, nuomones ir nurodymus. Komisijos nuomone, paskola, kurią NG suteikė bendrovei MSR per PNG kaip tarpininkę (6 priemonė), taip pat yra NG įgyvendinta priemonė, todėl priskirtina valstybei.

(172)

Dėl ISB paskolos (8 priemonė) ir palūkanų mokėjimo atidėjimo (18 priemonė) Vokietija sutiko, kad ISB paskolą suteikė žemės nurodymu. Dėl RIM paskolų bendrovei MSR per Mediinvest ir PNG kaip tarpininkes (11 priemonė) ir dėl MSR akcijų perdavimo RIM (15 priemonės dalis) Komisija konstatuoja, kad RIM yra viešoji įstaiga, kurios užduotis – remti žemės ekonominę ir struktūrinę politiką (143). Todėl bendrovės ISB ir RIM nurodytų priemonių tikslais valstybės pavedimu dalyvavo vykdant žemės politiką, o tai įrodo, kad ISB ir RIM veikla, susijusi su šiomis priemonėmis, priskirtina valstybei. Todėl visoms šioms priemonėms naudoti ištekliai priskirtini valstybei.

b)   Ekonominė veikla

(173)

Darant analogiją su Bendrojo Teismo sprendimu byloje Flughafen Leipzig-Halle  (144), infrastruktūros objektų statybą galima laikyti ekonomine veikla, jei su tuo tiesiogiai susijęs komercinis naudojimas, o šiuo atveju taip ir yra.

(174)

Sporto objektų (įskaitant lenktynių trasas ir visureigių parkus), pramogų parkų (145), laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių, važiavimo saugos centrų, vairavimo mokyklų, daugiafunkcių halių ir elektroninio mokėjimo sistemų valdymas ir nuoma profesionalų ir neprofesionalų reikmėms (146) yra ekonominė veikla ir savininko, ir valdytojo lygmenimis. Taigi su šia veikla neatsiejamai susijusių infrastruktūros objektų statyba ar modernizavimas taip pat yra ekonominė veikla. Neekonominė veikla yra, pavyzdžiui, sporto objektų teikimas naudotis neprofesionalams (147) ir profesionalų klubų teikiamos jaunimo treniravimo paslaugos, jei šios veiklos apskaita atskirta nuo ekonominės veiklos apskaitos (148). Atsižvelgiant į neatsiejamą infrastruktūros ir ekonominės veiklos, kuriai ji naudojama, sąsają, sporto ir turizmo infrastruktūros objektų statyba, plėtojimas ar valdymas yra ekonominė veikla ir investuotojų, ir valdytojų lygmenimis, net jei iš infrastruktūros valdymo gaunamos pajamos nepadengia jų statybos sąnaudų ir daugiau kaip 90 % Nürburgring vykdomos sporto veiklos laikytina mėgėjų sportu. Šis faktas svarbus tik naudotojų lygmeniu: neprofesionalūs naudotojai nėra įmonės. Nürburgring sporto ir turizmo infrastruktūra nėra bendroji infrastruktūra, kaip, pavyzdžiui, viešo naudojimo keliai. Todėl nagrinėjamos infrastruktūros statybos finansavimui (naudojant paskolas iš likvidumo fondo ir akcininkų paskolas, vėliau ISB paskolas) taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

(175)

„Formulė 1“ ar kitų motorinių transporto priemonių lenktynių renginių organizavimas yra paslaugų teikimas profesionaliojo sporto rinkoje, kuri iš esmės pelnosi iš transliavimo teisių. Aplinkybė, kad „Formulė 1“ ar kiti motorinių transporto priemonių sporto renginiai yra struktūriškai nuostolingi arba kad jais siekiama regioninės politikos tikslų, nėra pakankamas pagrindas jų finansavimui netaikyti valstybės pagalbos taisyklių. Todėl Komisija konstatuoja, kad „Formulė 1“ ir kiti motorinių transporto priemonių lenktynių renginiai yra ekonominė veikla.

(176)

Turizmo skatinimas, projektų vystymas, nekilnojamojo turto statyba, verslo vadyba ir prekyba automobiliais ar motociklais taip pat yra ekonominė veikla.

c)   Atrankumas

(177)

Komisija mano, kad priemonės, suteiktos valdytojų lygmeniu (1, 3, 8, 9, 13, 14, 16, 18 ir 19 priemonių atveju – NG; 2 priemonės atveju – EWN, FSZ, MAN, TTI, BWN, BWNB ir Camp4Fun; 4, 5, 8, 9, 11, 12, 18 ir 19 priemonių atveju – MSR; 5 priemonės atveju – CST; 7 priemonės atveju – MIB; 8, 9, 18 ir 19 priemonių atveju – CMHN; 10 ir 17 priemonių atveju – NAG; 15 priemonės atveju – Mediinvest, Geisler & Trimmel ir Weber), yra atrankinio pobūdžio, nes jomis šioms bendrovėms suteiktas pranašumas. Be to, patikėjimas statyti ir valdyti infrastruktūrą nebuvo suteiktas skaidriai, nediskriminuojant ir pagal sutarčių skyrimo taisykles. Tačiau naudotojų lygmeniu šios priemonės nėra atrankinės, nes galimybės infrastruktūros objektais naudotis mėgėjų sporto klubams ir plačiajai visuomenei užtikrintos skaidriai ir nediskriminuojant.

d)   Konkurencijos iškreipimas ir įtaka prekybai

(178)

1–19 priemonėmis iškreipiama konkurencija lenktynių trasų, visureigių parkų, pramogų parkų, laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių, važiavimo saugos centrų, vairavimo mokyklų, daugiafunkcių halių ir elektroninio mokėjimo sistemų valdymo rinkose bei turizmo skatinimo, projektų vystymo, nekilnojamojo turto statybos, verslo vadybos ir prekybos automobiliais ar motociklais rinkose, nes pagalba, suteikta Nürburgring infrastruktūrai ir „Formulė 1“ renginiams, skatinama naudotis šia infrastruktūra, organizuojant „Formulė 1“ ir kitus motorinių transporto priemonių sporto renginius, į juos pritraukiama daugiau klientų.

(179)

Nagrinėjamomis priemonėmis NG, MSR ir CMHN buvo suteikta galimybė išlaikyti veiklą, taigi, priešingai, negu finansinių sunkumų patiriantys jų konkurentai, šios bendrovės nepatyrė pasekmių, kurias įprastai patirtų dėl blogų finansinių rodiklių. Konkurencija iškreipiama tuo aspektu, kad kitos tose pačiose rinkose veikiančios įmonės savo veiklą turi užtikrinti be valstybės pagalbos.

(180)

Poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai klausimu pažymėtina, kad Nürburgring trasoje rengiamos „Formulė 1“ lenktynės ir Vokietijos kėbulinių automobilių lenktynių čempionatas, taigi ji konkuruoja su kitomis Sąjungos lenktynių trasomis, kuriose rengiamos aukšto lygio motorinių transporto priemonių varžybos, taip pat neatmestina, kad Nürburgring pramogų parkas pritraukia lankytojų iš Belgijos (Belgijos ir Vokietijos siena tik apie 50 km nuo Nürburgring). Reikia priminti ir tai, kad vienas iš skundų buvo konkuruojančio pramogų parko Eifelpark valdytojos (2 konstatuojamoji dalis). Taip pat neatmestina, kad visureigių parkų, laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių, važiavimo saugos centrų, vairavimo mokyklų, daugiafunkcių halių ir elektroninio mokėjimo sistemų valdymo bei turizmo skatinimo, projektų vystymo, nekilnojamojo turto statybos, verslo vadybos ir prekybos automobiliais ar motociklais srityse atsiranda poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

e)   Pranašumas

(181)

Tiriant, ar valstybinės institucijos ir įmonės sandoris yra valstybės pagalba, pagal nusistovėjusią Komisijos sprendimų priėmimo praktiką, patvirtintą teismų praktika, turi būti taikomas rinkos ekonomikos investuotojo principas (149). Tai reiškia, kad kai valstybė rinkoje veikia kaip komercinis subjektas, ji turi elgtis taip, kaip elgtųsi privatus rinkos dalyvis, nes kitaip jos veiksmai gali būti laikomi valstybės pagalba. Kai nustatyti, ar yra pagalba, taikomas rinkos ekonomikos investuotojo principas, svarbiausia tai, ar privatus ekonominės veiklos vykdytojas elgtųsi taip pat. Taikant šį principą, paramos priemonių suteikimo motyvai gali būti tik ekonominiai. Kaip nustatyta susijusioje teismų praktikoje, valstybės suteiktos priemonės negali būti vertinamos atskirai, o tik susiejant su kitomis pagalbos priemonėmis (150).

(182)

Todėl, tiriant, ar savininkėms (valdytojoms) (iki 2010 m. balandžio 30 d. – NG, MSR ir CMHN, nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. – taip pat NAG) suteiktas pranašumas, reikia taikyti rinkos ekonomikos investuotojo principą. Pirmiausia reikia konstatuoti, kad 1–19 priemonės nebuvo pari passu  (151) sandoriai, nes Vokietija nerado privataus investuotojo, kuris būtų pasirengęs investuoti (pavyzdžiui, į projekto „Nürburgring 2009“ pirmąją dalį) panašiomis sąlygomis. Nors dvi paskolos buvo suteiktos privačiojo sektoriaus, tačiau jų sumos, palyginti su viešosiomis investicijomis, buvo nedidelės, paskolos buvo susijusios tik su projekto „Nürburgring 2009“ antrąja dalimi (t. y. iš esmės su viešbučiais) (152) ir buvo suteiktos ne NG ar kuriai nors kitai pagalbos gavėjai, o tik CMHN ir MSR.

14 lentelė

Privačių finansų įstaigų paskolos bendrovėms CMHN ir MSR

Finansų įstaiga

Metai

Gavėja

Suma (mln. EUR)

Palūkanų norma

Užtikrinimas

(mln. EUR)

Bank für Tirol und Vorarlberg

2008 m.

CMHN

(…)

[…] %

+ […] % mokestis

[…] (hipoteka)

įkeistos MSR akcijos

Kreissparkasse Ahrweiler

2010 m.

MSR

(…)

[…]%

 

(183)

Bet kokiu atveju Vokietija sutinka, kad ir projekto antrajai daliai ilgalaikis privatus investuotojas nebuvo rastas.

(184)

Be to, Komisijai buvo pateikti 2006–2010 m. projekto „Nürburgring 2009“ ir NG verslo planai, jie parodyti tolesnėje lentelėje.

15 lentelė

Projekto „Nürburgring 2009“ verslo planai (mln. EUR)

Susijusi įmonė / veikla

Data

Išlaidos

Apyvarta (2009–2020 m.)

Veiklos rezultatai neatskaičius mokesčių (2009–2020 m.)

Projektas „Nürburgring 2009“

2005 m. gruodžio mėn.

113 (153)

281

22

Projektas „Nürburgring 2009“

2006 m. kovo mėn.

113 (153)

181

– 59

Projektas „Nürburgring 2009“

2006 m. kovo mėn.

113 (153)

281

22

Projektas „Nürburgring 2009“

2006 m. rugpjūčio mėn.

113 (153)

281

22

Projektas „Nürburgring 2009“

2007 m. lapkričio mėn.

135

279

45

Projektas „Nürburgring 2009“

2008 m. gruodžio mėn.

140

283

40

Projektas „Nürburgring 2009“

2009 m. kovo mėn.

159

287

28

Projektas „Nürburgring 2009“

2009 m. rugpjūčio mėn.

195

331 (154)

67 (154)

Projektas „Nürburgring 2009“

2009 m. spalio mėn.

200

260 (154)

– 17 (154)

Projektas „Nürburgring 2009“

2009 m. gruodžio mėn.

200

254 (154)

– 35 (154)

NG, MSR, CMHN konsoliduota (155)

2010 m. liepos mėn.

283

– 769 (156)

NG, MSR, CMHN konsoliduota (155)

2010 m. rugsėjo mėn.

283

– 269 (156)

NG, MSR, CMHN konsoliduota (155)

2010 m. rugsėjo mėn.

59 (156)

(185)

Iš 15 lentelės aiškiai matyti, kad parengiamajame etape projekto „Nürburgring 2009“ išlaidų sąmata nuolat didėjo, o pelnas (veiklos rezultatai neatskaičius mokesčių) pastebimai mažėjo – nuo 2005 m. gruodžio mėn. plane numatytų 22 mln. EUR pelno iki 2009 m. gruodžio mėn. plane skaičiuojamų 35 mln. EUR nuostolių. Privatus investuotojas nebūtų sutikęs su tuo, kad projekto parengiamajame etape nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. (remiantis turima informacija, pagrindinis finansavimas statybos projektams suteiktas per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2010 m. birželio mėn.) išlaidos taip stipriai padidėtų, o pelnas gerokai sumažėtų.

(186)

Bet kokiu atveju Komisija, taikydama rinkos ekonomikos investuotojo principą ir nagrinėdama atitinkamus verslo planus, nustatė:

a)

1, 2, ir 3 priemonių dalys įgyvendintos dar prieš pirmą verslo planą (2005 m. gruodžio mėn.), todėl negalima daryti prielaidos, kad šias priemones įgyvendinti nuspręsta remiantis atitinkamu verslo planu;

b)

2 ir 3 priemonių dalys įgyvendintos kartu su pirmu verslo planu (2005 m. gruodžio mėn.). Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad šios priemonės įgyvendintos kartu nuolat teikiant valstybės paramą, kurią pradėta teikti pirmiau (2002 m. ar anksčiau), privačios lėšos joms nenaudotos ir jos suteiktos įmonei, kurios finansinė padėtis blogėjo. Taigi atitinkamas 2 ir 3 priemonių dalis negalima vertinti atskirai nuo pirmesnių priemonių (1, 2 ir 3 priemonių dalių); priešingai, atitinkamos 2 ir 3 priemonių dalys yra jų tęsinys, todėl laikytina, kad jomis suteiktas dar vienas pranašumas;

c)

2 ir 3 priemonių dalys įgyvendintos tada, kai jau buvo parengti trys pirmieji verslo planai – 2005 m. gruodžio mėn., 2006 m. kovo ir rugpjūčio mėn. Vis dėlto Komisija konstatuoja, kad kiekviename šių planų pateikti tie patys tikėtini būsimos NG apyvartos ir pelno dydžiai, nepaisant to, kad per tą patį laikotarpį faktiniai NG veiklos rezultatai gerokai pablogėjo (neigiamas nuosavas kapitalas, gerokai padidėję finansiniai įsipareigojimai, sumažėjusi apyvarta, metiniai nuostoliai). Taigi atitinkamų planų negalima laikyti realistiniais ir priimtinais, nes, nepaisant prastų įmonės veiklos rezultatų, kiekviename jų pateiktos tokios pat prognozės;

d)

pirmieji šeši verslo planai (2005 m. gruodžio mėn., 2006 m. kovo mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. gruodžio mėn.) apėmė ne visą būsimą NG veiklą, o tik jos dalį, nes juose nebuvo atsižvelgta į veiklos segmentą „Formulė 1“. Todėl atitinkamų verslo planų negalima laikyti patikimu sprendimo dėl finansinės paramos NG pagrindu;

e)

į 2009 m. kovo–gruodžio mėn. laikotarpio verslo planus prognozės dėl „Formulės 1“ jau įtrauktos, tačiau visam 2009–2020 m. laikotarpiui šiam veiklos segmentui prognozuoti nuostoliai, nors apyvarta numatyta tokio pat lygio kaip prieš 2009 m.; todėl atrodo, kad veiklos segmentą „Formulė 1“ restruktūrizuoti nebuvo numatyta. Komisija taip pat konstatuoja, kad šiuose verslo planuose pajamos numatytos gerokai mažesnės negu ankstesnio laikotarpio planuose (7–9 mln. EUR, palyginti su 22–40 mln. EUR). Dėl šių faktų mažėja verslo modelio, pristatyto 2009 m. kovo–gruodžio mėn. laikotarpio verslo planuose, patikimumas;

f)

2010 m. liepos ir rugsėjo mėn. verslo planuose pagal pesimistinį scenarijų iki 2030 m. numatyti nuostoliai, t. y. nebuvo daroma prielaida, kad komercinė veikla bus pelninga;

g)

galiausiai 2010 m. rugsėjo mėn. plane nuo 2016 iki 2030 m. numatytas pelnas, tačiau jame neatlikta jautrumo analizė (t. y. nenumatyti veiklos rezultatai pagal pesimistinį scenarijų). Bet kokiu atveju šiame plane buvo ignoruojama tai, kad per tą patį laikotarpį faktiniai NG veiklos rezultatai gerokai pablogėjo (neigiamas nuosavas kapitalas, gerokai padidėję finansiniai įsipareigojimai, sumažėjusi apyvarta, metiniai nuostoliai). Remiantis tuo, kad šiame plane neatsižvelgta į iki tol blogus įmonės veiklos rezultatus, jo negalima laikyti realistiniu ir priimtinu.

(187)

Dėl šių priežasčių Komisija negali daryti prielaidos, kad, remiantis atitinkamais verslo planais, valstybės paramos lėšų teikimą NG, kaip sunkumų patiriančiai įmonei (žr. 5.1 skirsnį), siekiant finansuoti jos tuometę (lenktynių trasos valdymas) arba būsimą komercinę veiklą (lenktynių trasos ir naujų viešbučių valdymas), būtų galima laikyti atitinkančiu rinkos sąlygas.

(188)

Taikant rinkos ekonomikos investuotojo principą dėl atskirų priemonių galima daryti toliau pateiktas išvadas.

Priemonės, kurios buvo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo dalykas

(189)

Dėl 1 priemonės (kapitalas, kurį kaip kapitalo rezervui skirtas lėšas ir kapitalo padidinimą bendrovei NG per kelis kartus suteikė žemė ir Arveilerio apskritis) Komisija konstatuoja, kad galima remtis pirmesne pateiktų verslo planų analize. 2004 m. ir tolesniais metais joks privatus investuotojas NG nebūtų teikęs kapitalo. Todėl kapitalas, kurį NG suteikė žemė 2002 m. gegužės 1 d. (2 179 000 EUR) ir 2004 m. gruodžio 21 d. (22 839 241 EUR), ir kapitalas, kurį NG suteikė žemė ir Arveilerio apskritis 2004 m. rugpjūčio 31 d. (4 887 000 EUR) ir 2007 m. rugsėjo 4 d. (10 000 000 EUR), yra valstybės pagalba, jos dydis – visa suteikto kapitalo suma.

(190)

Dėl 2 priemonės (NG, kaip akcininkės, suteiktos paskolos prieš pradedant vykdyti projektą „Nürburgring 2009“) Komisija, remdamasi Vokietijos pateiktais finansiniais rodikliais, konstatuoja, kad EWN, Camp4Fun ir TTI, kai gavo savo atitinkamą 2 priemonės dalį, patyrė metinių nuostolių, o jų kapitalas buvo neigiamas (žr. 1–4 lenteles). 2004–2007 m. paskolas gavo BWN1, BWNB ir BWN2, per šį laikotarpį jos taip pat patyrė metinių nuostolių, 2005, 2006 ir 2007 m. jų kapitalas taip pat buvo neigiamas. Galiausiai MAN, kai gavo 2 priemonės dalį, taip pat turėjo ir sukauptų, ir metinių nuostolių. Todėl, remdamasi Gairių 11 punktu, Komisija mano, kad, suteikiant 2 priemonę, šios įmonės patyrė sunkumų. Remdamasi Vokietijos pateiktais finansiniais rodikliais, Komisija pažymi, kad FSZ, priešingai, nebuvo sunkumų patirianti įmonė, kai gavo savo 2 priemonės dalį, nes pagal jos finansinius rodiklius nematyti, kad būtų buvęs nors vienas Gairių 11 punkte nurodytų požymių. Suteikiant paskolas įmonėms, patiriančioms tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jų nefinansuotų, visų pirma, dėl to, kad jos priklausė kitai įmonei, kuri taip pat patyrė rimtų finansinių sunkumų (NG), šioms įmonėms suteikiamas pranašumas, jo dydis – paskolų suma. Todėl paskolos, kurias NG suteikė savo patronuojamosioms bendrovėms – EWN (6 195 170,02 EUR), BWN/BWNB (3 760 000 EUR), Camp4Fun (450 000 EUR), MAN (100 000 EUR) ir TTI (25 000 EUR), nesuderinamos su rinkos ekonomikos investuotojo principu. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad įmonėms MAN ir TTI suteiktų paskolų sumos yra mažesnės už de minimis viršutinę ribą, tačiau Vokietija nei teigė, nei įrodė, kad įvykdytos visos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 (157) nustatytos sąlygos. Š reglamentą taip pat galima taikyti lėšų susigrąžinimo etape, jei Vokietija įrodys, kad įvykdytos visos atitinkamos sąlygos. Toliau Komisija konstatuoja, kad bendrovei FSZ suteiktomis paskolomis (646 738,12 EUR) pranašumas jai nesuteiktas, nes taikyta 6 % palūkanų norma yra įprasta rinkoje – atitinka Vokietijos bazinę palūkanų normą, galiojusią suteikiant paskolas (2002 m. balandžio mėn. – 5,06 %, 2003 m. kovo mėn. – 4,8 % ir 2008 m. kovo mėn. – 5,19 %) (158), plius dėl finansinės FSZ padėties priskaičiuotinus bazinius punktus (100), atsižvelgiant į tai, kad, suteikiant paskolas, FSZ nebuvo būdingi Gairių 11 punkte nurodyti požymiai (159). Todėl FSZ suteiktos paskolos nėra valstybės pagalba.

(191)

Dėl 3 priemonės (žemės bendrovei NG iš likvidumo fondo suteiktos paskolos) Vokietija nepateikė įrodymų, kad NG negavo naudos iš palūkanų normų, kurios buvo palankesnės, palyginti su jos konkurentams taikytomis sąlygomis. Taip pat sunku įsivaizduoti, kad įmonė, patirianti panašių finansinių sunkumų kaip NG, rinkoje apskritai galėtų gauti finansavimą, nesvarbu, kokia palūkanų norma. Galiausiai lėšos buvo sugrąžintos ir atitinkamos palūkanos sumokėtos tik vėliau, o priemones suteikiant tai nebuvo numatyta; todėl tiriant, ar laikomasi rinkos ekonomikos investuotojo principo, į šį aspektą atsižvelgti negalima. Taigi iš likvidumo fondo finansuotos priemonės įgyvendintos ne rinkos sąlygomis. Suteikiant paskolas įmonei, patiriančiai tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jos nefinansuotų, tai įmonei suteikiamas pranašumas, jo dydis – paskolų suma. Per laikotarpį nuo 2003 m. birželio 30 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. žemės NG suteiktos paskolos (jos nurodytos 5 lentelėje) sudaro 399 805 370 EUR dydžio pagalbą.

(192)

Pagal minėtą principą išnagrinėjusi 4 priemonę (NG paskola bendrovei MSR), Komisija daro tokią pat išvadą, nes sunku įsivaizduoti, kad tuo metu, kai priemonė buvo suteikta (2007 m. gruodžio mėn.), įmonė, patirianti panašių finansinių sunkumų kaip MSR (žr. 12 lentelę ir 155 konstatuojamąją dalį), rinkoje apskritai būtų galėjusi gauti finansavimą, nesvarbu, kokia palūkanų norma. Suteikiant paskolą įmonei, patiriančiai tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jos nefinansuotų, tai įmonei suteikiamas pranašumas, jo dydis – paskolos suma. Taigi pranašumas, kurį NG suteikė bendrovei MSR 2007 m. gruodžio 27 d. suteikdama 300 000 EUR paskolą, sudaro 300 000 EUR.

(193)

NG suteikta parama bendrovei CST (5 priemonė) neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo, nes Komisija, remdamasi Vokietijos pateiktais finansiniais rodikliais, konstatuoja, kad per 2008–2011 m. laikotarpį CST kiekvienais metais patyrė nuostolių ir jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas, be to 2009 m. pradėta jos likvidavimo procedūra. Todėl, remdamasi Gairių 11 punktu, Komisija mano, kad CST buvo sunkumų patirianti įmonė, kai (2008–2011 m., žr. 6 lentelę) jai buvo suteiktos 5 priemonei priskirtos paskolos. Suteikiant paskolas įmonei, patiriančiai tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jos nefinansuotų, visų pirma, dėl to, kad CST priklausė kitai įmonei, kuri taip pat patyrė rimtų finansinių sunkumų (NG), šiai įmonei suteikiamas pranašumas, jo dydis – paskolų suma. Taigi pranašumas, kurį NG suteikė bendrovei CST per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. balandžio 18 d. suteiktomis paskolomis, atitinka paskolų sumą – 11 032 060 EUR.

(194)

2009 m. gruodžio 23 d. NG bendrovei CST pateikė patikinimo laišką, kuriame įsipareigojo finansuoti CST finansinius įsipareigojimus, kurių CST pati negalės įvykdyti. Numatyta, kad šiems finansiniams įsipareigojimams finansuoti NG bendrovei CST suteiks paskolų su 6 % palūkanų norma. Įsipareigojimas taip pat apėmė NG, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimą dėl NG finansinių reikalavimų, susijusių su jos pagal 2009 m. gruodžio 23 d. patikinimo laišką finansuojamomis paskolomis, tai reiškia, kad atitinkami NG finansiniai reikalavimai CST atžvilgiu užims paskutinę vietą po visų kitų kreditorių finansinių reikalavimų CST atžvilgiu. Šiuo klausimu Komisija mano, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis kreditorius nebūtų įsipareigojęs finansuoti rimtų sunkumų patiriančios įmonės negrąžintų paskolų ir nebūtų perleidęs savo eilės pirmumo teisės, susijusios su turimais finansiniais reikalavimais rimtų sunkumų patiriančiai įmonei, nes tokia priemonė de facto reikštų, kad tie finansiniai reikalavimai nebus įvykdyti. Todėl, Komisijos nuomone, patikinimo laiškas, kuriame numatytas įsipareigojimas finansuoti negrąžintas paskolas ir perleisti kreditoriaus eilės pirmumo teisę, susijusią su dėl to atsirandančiais finansiniais reikalavimais, yra pranašumas. Komisija taip pat mano, kad patikinimo laiškas yra priemonė, be paskolų, papildomai suteikta per 2008–2011 m. laikotarpį (žr. 182 konstatuojamąją dalį), nes: a) jis pateiktas ne tuo metu, kai suteiktos šios paskolos; b) jis nebuvo nei numatytas, nei nustatytas sutartyse dėl šių paskolų; c) jį nusprendė pateikti NG savo nuožiūra, siekdama išvengti CST bankroto. Priemonės mastas atitinka visą paskolų, kurias pagal 2009 m. gruodžio 23 d. patikinimo laišką finansavo NG, sumą, tačiau ši suma Komisijai nėra žinoma.

(195)

Galiausiai 2010 m. gruodžio 13 d. NG ir CST susitarė dėl kreditoriaus eilės pirmumo perleidimo dėl finansinių reikalavimų; pagal sutartį jie apėmė iki 2010 m. lapkričio 30 d. suteiktas iš viso 10,4 mln. EUR dydžio paskolas (t. y. pirmąsias 13 iš iš viso 15 paskolų, žr. 6 lentelę). Šis kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas reiškė, kad NG finansiniai reikalavimai CST atžvilgiu užima paskutinę vietą po visų kitų kreditorių finansinių reikalavimų CST atžvilgiu. Šiuo klausimu Komisija mano, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis kreditorius nebūtų perleidęs savo eilės pirmumo teisės, susijusios su finansiniais reikalavimais rimtų sunkumų patiriančiai įmonei, nes tokia priemonė de facto reikštų, kad tie finansiniai reikalavimai nebus įvykdyti. Todėl, Komisijos nuomone, kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas yra pranašumas. Komisija taip pat mano, kad kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas 2010 m. yra priemonė, be paskolų, suteikta papildomai, nes: a) sprendimas dėl jo priimtas ne tuo metu, kai suteiktos šios paskolos; b) jis nebuvo nei numatytas, nei nustatytas sutartyse dėl šių paskolų; c) sprendimą dėl jo priėmė NG savo nuožiūra, siekdama išvengti CST bankroto. Priemonės mastas atitinka visą subordinuotųjų paskolų sumą, t. y. 10,4 mln. EUR.

(196)

Dėl NG mokėjimų IPC (6 priemonė) Komisija atkreipia dėmesį į Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų teiginius, kad apdairus verslininkas paslaugoms teikti nebūtų pasirinkęs atitinkamų įmonių ir kad NG atidžiai neištyrė ankstesnės tų įmonių veiklos, siekdama nustatyti, ar jos turi reikiamų gebėjimų ir ar jų pasiūlytos projekto „Nürburgring 2009“ finansavimo sąlygos realistinės (160). Todėl Komisija mano, kad tuo, jog šioms ypatingoms paslaugoms teikti pasirinkta IPC, atitinkamoms įmonėms suteiktas pranašumas. Todėl priemonė yra valstybės pagalba, jos dydis – mokėjimų šioms įmonėms suma. t. y. iš viso 640 000 EUR.

(197)

Komisija taip pat mano, kad NG bendrovei PNG suteikta 3 mln. EUR paskola ir PNG bendrovei MSR suteikta 2 941 000 EUR paskola kartu sudaro vieną priemonę; PNG čia buvo tik tarpininkė ir už tai gavo […] EUR mokestį. Priemonės gavėja buvo MSR, paskolą ji gavo patirdama tokių finansinių sunkumų, kad rinkoje finansavimo nebūtų gavusi. Suteikiant paskolą įmonei, patiriančiai tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jos nefinansuotų, tai įmonei suteikiamas pranašumas, jo dydis – paskolos suma. Taigi pranašumas, kurį NG suteikė bendrovei MSR 2008 m. spalio 15 d. suteikdama paskolą, sudaro 2 941 000 EUR.

(198)

Pagal 7 priemonę MIB savo finansinius reikalavimus CST atžvilgiu (ji buvo atitinkamų paskolų gavėja) perleido NG, kuri MIB už tai sumokėjo nominaliąją kainą ir palūkanas. Kadangi CST buvo sunkumų patirianti įmonė (žr. 184 konstatuojamąją dalį), Komisija konstatuoja, kad nebuvo jokios tikimybės, jog MIB finansiniai reikalavimai CST atžvilgiu būtų buvę įvykdyti. Todėl ši priemonė MIB buvo naudinga, nes taip ji realizavo savo finansinius reikalavimus, o sunkumų patiriančios įmonės kreditore vietoj jos tapo NG. Nesant CST ekonominio gyvybingumo plano, pagal kurį būtų galima atkurti jos ekonominį gyvybingumą ir suteikti patikimų perspektyvų, kad įmonė sumokės skolas, ši priemonė nesuderinama su rinkos ekonomikos investuotojo principu. Todėl 1 476 830,88 EUR dydžio MIB finansinių reikalavimų perleidimas NG yra pagalba, kurios dydis – pirkimo kaina, t. y. 1 476 830,88 EUR.

(199)

Dėl 8 priemonės (325 265 000 EUR dydžio paskola, kurią ISB suteikė NG, MSR ir CMHN) pažymėtina, kad suteikiant paskolas be atitinkamos garantijos (9 priemonė) įmonėms, patiriančioms tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jų nefinansuotų, šioms įmonėms galėtų būti suteikiamas pranašumas, kurio dydis – paskolų suma. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pagalba nėra paskola (8 priemonė), o tik garantija (9 priemonė), nes Komisija negali atmesti, kad privatus kreditorius, turėdamas žemės garantiją (9 priemonė), būtų suteikęs paskolų NG, MSR ir CMHN panašiomis sąlygomis.

(200)

9 priemonė (325 265 000 EUR dydžio ISB paskolos garantija) (8 priemonė) nesuderinama su rinkos ekonomikos investuotojo principu, nes tai – valdžios institucijų įgyvendinta regioninės plėtros politikos priemonė; rinkos ekonomikos investuotojas niekada nesiimtų tokių priemonių, kurios naudingos sunkumų patiriančioms įmonėms, bet labai finansiškai nenaudingos jam pačiam. Komisija taip pat pažymi, kad regioninės plėtros politikos tikslas nėra atkurti sunkumų patiriančių įmonių ekonominį gyvybingumą. Komisija taip pat mano, kad Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (161) (toliau – Pranešimas dėl garantijų) nurodytos sąlygos, kuriomis būtų atmetamas valstybės pagalbos buvimas, neįvykdytos. Tokia išvada darytina todėl, kad gavėjos buvo sunkumų patiriančios įmonės, paskolą garantija dengė 100 % ir už garantiją, kuria žemė prisiėmė ja dengiamos paskolos įsipareigojimų neįvykdymo riziką, atlygis nebuvo mokamas. Atsižvelgdama į rimtus paskolos gavėjų (NG, MSR ir CMHN) finansinius sunkumus tuo metu, kai ši garantija buvo suteikta (žr. 11–13 lenteles), Komisija daro prielaidą, kad joks rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis kreditorius gavėjoms garantijos tokiomis sąlygomis nebūtų suteikęs. Komisija neturi duomenų, ar garantija buvo pasinaudota. Todėl, Komisijos nuomone, 9 priemonė yra valstybės pagalba. Pagalbos, kuri bendrovėms NG, MSR ir CMHN suteikta suteikiant žemės garantiją, dydis atitinka atitinkamų paskolų (8 priemonė) sumas, t. y. NG atveju – 96 574 200 EUR ir 113 590 800 EUR, MSR atveju – 92 000 000 EUR, CMHN atveju – 23 100 000 EUR.

(201)

Dėl 10 priemonės (Nürburgring komplekso išnuomojimas NAG) Komisija konstatuoja, kad apskritai konkurso procedūra galima užkirsti kelią, kad nuomininkui būtų suteiktas pranašumas. Tačiau šiuo atveju modernizuoto Nürburgring komplekso valdytojo parinkimo konkursas nebuvo skelbtas. Vis dėlto nuomos sutartyje nustatytas mažiausias nuomos mokestis, išskyrus pirmuosius trejus nuomos metus (t. y. nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d.), buvo tarp mažiausių ir didžiausių rinkoje įprastų metinių nuomos sumų, nurodytų 2011 m. rugsėjo 29 d. ekspertizėje. EBITDA nuomos mokestis, išskyrus antruosius nuomos metus, buvo netgi didesnis už ekspertizėje nurodytą didžiausią rinkoje įprastą metinį nuomos mokestį. Todėl Komisija konstatuoja, kad, remiantis 2011 m. rugsėjo 29 d. ekspertize, 15 mln. EUR dydžio mažiausią nuomos mokestį, mokėtiną nuo 2013 m. gegužės 1 d., būtų galima laikyti suderinamu su rinkos sąlygomis, nes jis buvo tarp rinkoje įprastų nuomos sumų, todėl juo NG atrankinis pranašumas nesuteiktas. Tačiau faktiškai nuomos sutartis galiojo tik nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. Ekspertizėje ir nuomos sutartyje nustatytas pirmųjų trejų metų mažiausias nuomos mokestis nurodytas 16 lentelėje.

16 lentelė

Nürburgring komplekso mažiausias nuomos mokestis

 

2010 m. gegužės 1 d.–2011 m. balandžio 30 d.

2011 m. gegužės 1 d.–2012 m. balandžio 30 d.

2012 m. gegužės 1 d.–2013 m. balandžio 30 d.

Ekspertizė

1,6 mln. EUR

12 mln. EUR

12,3 mln. EUR

Nuomos sutartis

0 EUR

5 mln. EUR

11,5 mln. EUR

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. imtu nuomos mokesčiu NAG suteiktas atrankinis pranašumas, kuris atitinka pagal ekspertizę mokėtino nuomos mokesčio ir nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio skirtumą. Komisija daro išvadą, kad pagalba siekia 9 mln. EUR, t. y. nurodytų sumų skirtumą (tretiesiems metams skaičiuojama tik pusė skirtumo, nes nuomos sutartis baigėsi 2012 m. spalio 31 d., t. y. įpusėjus tretiesiems metams) (162).

(202)

Dėl 11 priemonės (RIM paskolos bendrovei MSR per Mediinvest kaip tarpininkę ir – vienos iš paskolų atveju – taip pat per PNG kaip tarpininkę) Vokietija pati nurodo, kad projekto „Nürburgring 2009“ antrajai daliai finansuoti nepavyko rasti privačių investuotojų. Be to, iš Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ekspertizės matyti, kad galimi investuotojai manė, jog projektas rinkos sąlygomis bus nepelningas. Nemažai pramogų parkų privačių valdytojų atsisakė dalyvauti šiame projekte. Be atitinkamos garantijos (12 priemonė) suteikiant paskolą įmonėms, patiriančioms tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jų nefinansuotų, šioms įmonėms būtų suteiktas pranašumas, kurio dydis – paskolų suma. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pagalba nėra paskola (11 priemonė), o tik garantija (12 priemonė), nes Komisija negali atmesti, kad privatus kreditorius, turėdamas žemės garantiją (12 priemonė), būtų suteikęs paskolų MSR panašiomis sąlygomis. Komisija konstatuoja, kad Mediinvest ir PNG buvo ne pagalbos gavėjos, o tik tarpininkės, kad RIM paskola pasiektų MSR. Dėl šios paslaugos pelno gavo tik Mediinvest, jis atitiko ne didesnį kaip 4,3 % palūkanų normų skirtumą (tarp iš bendrovės RIM gautų paskolų ir bendrovei MSR suteiktų paskolų), o PNG naudos negavo, nes iš Mediinvest gautai paskolai buvo taikoma tokia pat palūkanų norma kaip bendrovei MSR suteiktai paskolai. Be to, Komisija, atsižvelgdama į 32–34 konstatuojamosiose dalyse ir 14 lentelėje nurodytus duomenis, negali daryti išvados, kad Mediinvest ir PNG už savo paslaugas taikė rinkoje neįprastas palūkanų normas arba kad palūkanų normų skirtumai (ne didesnis kaip 4,3 % Mediinvest atveju ir 0 % PNG atveju) buvo didesni už įprastus rinkoje. Todėl Komisija mano, kad Mediinvest ir PNG negalima laikyti 11 priemonės gavėjomis.

(203)

12 priemonės, t. y. bankui ISB žemės suteiktos garantijos dėl RIM turimų Mediinvest akcijų be balsavimo teisės (11 priemonė), klausimu Komisija mano, kad taip siekta sudaryti galimybę MSR gauti 11 priemonei priskirtas paskolas. Suteikiant paskolas, finansinė MSR padėtis buvo labai bloga. Joks privatus investuotojas tokioje blogoje finansinėje padėtyje esančiai įmonei garantijos nebūtų suteikęs. Komisija neturi duomenų, ar garantija buvo pasinaudota. Todėl, Komisijos nuomone, 12 priemonė yra valstybės pagalba. Pagalbos, kuri suteikta kaip žemės garantija MSR, dydis siekia atitinkamų paskolų (11 priemonė) sumą, t. y. 85 484 000 EUR.

(204)

13 priemonės (lošimo namų mokesčio pajamos, kurias žemė suteikė NG turizmui skatinti) klausimu Komisija mano, kad tai buvo valdžios institucijų įgyvendinta turizmo politikos priemonė; rinkos ekonomikos investuotojas niekada nesiimtų tokių priemonių, kurios naudingos sunkumų patiriančioms įmonėms, bet labai finansiškai nenaudingos jam pačiam. Komisija taip pat pažymi, kad turizmo politikos tikslas nėra atkurti sunkumų patiriančių įmonių ekonominį gyvybingumą. Atsižvelgdama į blogą finansinę NG padėtį, Komisija mano, kad NG suteiktas pranašumas, jo dydis – visa nagrinėjamų priemonių suma. Žemės NG suteiktos lošimo namų mokesčio pajamos – 2009 m. iš viso 1,6 mln. EUR, 2010 ir 2011 m. – po 3,2 mln. EUR – yra valstybės pagalba NG.

(205)

Dėl 13 priemonės išdėstyti argumentai, susiję su turizmo politika, taikytini ir 14 priemonei (žemės paskolos ir jos, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimas). Be to, suteikiant paskolą įmonei, patiriančiai tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jos nefinansuotų, tai įmonei suteikiamas pranašumas, jo dydis – paskolos suma. Todėl paskolos, kurias žemė suteikė NG, t. y. 2007 m. rugpjūčio 21 d. – 20 mln. EUR, 2009 m. gruodžio 22 d. – 10 mln. EUR, 2010 m. gruodžio 28 d. – 4,65 mln. EUR, 2011 m. balandžio 26 d. – 3,2 mln. EUR ir 2011 m. gruodžio 9 d. – 4,95 mln. EUR, yra pagalba, jos dydis – paskolų suma.

(206)

Siekdama išvengti NG bankroto, 2007 m. rugpjūčio 29 d. žemė perleido savo, kaip kreditorės, eilės pirmumo teisę dėl minėtos 20 mln. EUR paskolos, taigi žemės finansiniai reikalavimai NG atžvilgiu užima paskutinę vietą po visų kitų kreditorių finansinių reikalavimų NG atžvilgiu. Todėl Komisija mano, kad kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas (14 priemonės dalis) yra atskiras pranašumas, susijęs su pagal 14 priemonę suteikta 20 mln. EUR paskola, nes juo labai sumažintos galimybės, kad žemės finansiniai reikalavimai NG atžvilgiu bus įvykdyti. Priemonės mastas atitinka subordinuotosios paskolos sumą, nes dėl priemonės NG galės išvengti 20 mln. EUR subordinuotosios paskolos grąžinimo.

(207)

Dėl 15 priemonės (MSR akcijų perdavimas NG ir RIM) pažymėtina, kad, įgyvendinant šią priemonę, MSR patyrė sunkumų, t. y. veikė nuostolingai. Tai reiškia, kad iš jos komercinės veiklos gauta ir akcininkams disponuoti pateikta suma buvo neigiama. Vadinasi, neigiami MSR veiklos rezultatai atsispindėjo neigiamoje kiekvienos akcijos vertėje. Kitaip tariant, galimas investuotojas galėtų reikalauti sumokėti sumą, atitinkančią MSR nuostolių, atsiradusių dėl bendrovės komercinės veiklos ir atsispindinčių jos akcijose, dydį. Nupirkdamos MSR, NG ir RIM akivaizdžiai norėjo ją paremti. Tačiau vien savininkių pasikeitimas nėra pagalba MSR. Pagalba MSR galėtų būti paskui įgyvendintos priemonės (pvz., NG paskolos bendrovei MSR). MSR teisinė forma yra tokia, kad jos akcininkės neatsako už įmonės finansinius įsipareigojimus, o, ankstesniosioms MSR savininkėms ją parduodant NG ir RIM, pardavėjoms buvo sumokėta tik simbolinė 3 EUR kaina, atitinkanti pirkimo kainą. Todėl Komisija mano, kad 1 EUR kaina už akciją nėra ekonominis pranašumas MSR akcijų pardavėjoms, t. y. Mediinvest, Geisler & Trimmel ir Weber.

(208)

16 priemonė apima žemės, kaip akcininkės, paskolą ir subsidiją bendrovei NG „Formulė 1“ lenktynių renginiams organizuoti. Nuo 2003 iki 2007 m. žemė iš savo likvidumo NG suteikė 24 978 808 EUR, 2009 m. – 15 426 562 EUR (3 priemonė). Šioms sumoms refinansuoti 2011 m. žemė NG suteikė 40 405 000 EUR dydžio paskolą be palūkanų, o 2011 m. liepos mėn. NG iš žemės biudžeto gavo 13,5 mln. EUR subsidiją. Akivaizdu, kad šiomis valstybės dotacijomis NG suteiktas pranašumas, nes NG buvo atleista nuo naštos, kuri įprastai būtų tekusi jai. Paskola nesuderinama su rinkos ekonomikos investuotojo principu. Suteikiant paskolą įmonei, patiriančiai tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma jos nefinansuotų, tai įmonei suteiktas pranašumas, jo dydis – paskolos suma. Taigi pranašumas, kurį žemė NG suteikė 2011 m. sausio 11 d. suteikdama 40 405 000 EUR dydžio paskolą, sudaro 40 405 000 EUR. Pranašumas, kurį žemė suteikė NG 2011 m. liepos mėn. suteikdama 13,5 mln. EUR subsidiją, sudaro 13,5 mln. EUR.

(209)

Koncesijos sutarties dėl „Formulės 1“ (17 priemonė) klausimu Vokietija teigė, kad „Formulė 1“ lenktynių renginių organizavimas yra pagal visuotinės ekonominės svarbos paslaugų taisykles su vidaus rinka suderinama pagalbos priemonė. Tačiau Vokietija neteigė, kad priemonė yra pagalbos elemento neturinti kompensacija, atitinkanti visus sprendimo Altmark kriterijus. Galiausiai Vokietija neįrodė, kad, remiantis kokia nors ekspertize arba rinkos tyrimu, koncesijos mokestis buvo įprastas rinkoje arba kad buvo skelbtas koncesijos konkursas. Todėl, neturėdama įrodymų, kad priemonė atitiko rinkos sąlygas, Komisija mano, kad koncesijos sutartimi bendrovei NAG suteiktas pranašumas. Šios priemonės atveju pagalbos suma iš esmės atitiktų koncesijos mokesčio ir koncesijos rinkos vertės skirtumą. Tačiau, kadangi, kaip nurodė Vokietija, pagal sutartį mokėjimai nebuvo vykdomi, koncesijos sutartimi suteikta valstybės pagalba nebuvo realizuota, todėl jos sumos nustatyti neįmanoma.

Priemonės, kurios buvo 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalykas

(210)

Priešingai negu Vokietija, Komisija mano, kad palūkanų mokėjimo atidėjimas (18 priemonė) nesuderinamas su rinkos ekonomikos investuotojo principu, todėl, visų pirma atsižvelgiant į finansinę NG, MSR ir CMHN padėtį, yra ekonominis pranašumas. Tokia išvada darytina dėl to, kad, kaip pirmiau paaiškinta, suteikiant priemonę, finansinė NG, MSR CMHN padėtis buvo labai bloga. Atidedant paskolos palūkanų mokėjimą įmonei, patiriančiai tokių sunkumų, kad joks privatus investuotojas jokia palūkanų norma neteiktų jai paskolos, tai įmonei suteikiamas pranašumas, jo dydis – nesumokėta atitinkamos paskolos suma. Todėl 2012 m. gegužės 15 d. ISB suteikta priemonė, t. y. 1,473 mln. EUR mokėjimo atidėjimas NG atveju, 1,205 mln. EUR – MSR atveju ir 303 000 EUR – CMHN atveju, yra pagalba, jos dydis – nesumokėta atitinkamos paskolos suma.

(211)

Dėl žemės pateikto atleidimo rašto ir jos, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimo (19 priemonė) Komisija konstatuoja: a) 2012 m. žemė atleidimo raštu suteikė valstybės garantiją dėl ne didesnių kaip 254 mln. EUR finansinių reikalavimų (susijusių su 325 265 000 EUR paskola), siekdama išvengti NG, MSR ir CMHN bankroto, nes tuo metu šios įmonės patyrė rimtų sunkumų. Todėl Komisija mano, kad priemonė neatitiko Pranešime dėl garantijų nurodytų sąlygų, ja gavėjoms suteiktas pranašumas ir ji yra valstybės pagalba; b) 2012 m. žemei, kaip kreditorei, perleidus eilės pirmumo teisę, susijusią su dėl minėto atleidimo rašto atsirandančiais finansiniais reikalavimais, žemės finansiniai reikalavimai užėmė paskutinę vietą po visų kitų kreditorių finansinių reikalavimų bendrovių NG, MSR ir CMHN atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatuoja, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis kreditorius nebūtų perleidęs savo eilės pirmumo teisės, susijusios su turimais finansiniais reikalavimais rimtų sunkumų patiriančiai įmonei, nes tokia priemonė de facto reikštų, kad tie finansiniai reikalavimai nebus įvykdyti. Todėl, Komisijos nuomone, žemės, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimas yra pranašumas. Komisija taip pat mano, kad 2012 m. atleidimo raštas ir kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas yra, be 2010 m. garantijos, papildomai suteikta priemonė, nes 2012 m. atleidimo raštas ir kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas 2010 m. garantijoje nebuvo nei numatyti, nei nustatyti, ir sprendimą dėl jų valdžios institucijos priėmė savo nuožiūra, 2012 m. siekdamos išvengti NG, MSR ir CMHN bankroto. Priemonės mastas atitinka skolų, kurias apėmė 2012 m. atleidimo raštas ir kreditoriaus eilės pirmumo perleidimas, sumą, t. y. 254 mln. EUR.

(212)

Komisijos nuomone, minėtos priemonės susijusios su komplekso, kuris nėra bendrosios infrastruktūros dalis, valdymu, ir įgyvendintos nesitikint, kad žemės įnašas duos rinkoje įprastą grąžą. Todėl šios priemonės yra valstybės pagalba minėtų objektų statybai ir valdymui, gavėjos – šių objektų valdytojos, visų pirma NG.

(213)

Komisija taip pat mano, kad valstybės pagalba sudaro rinkoje įprasto atlygio už paskolą ar garantiją ir faktiškai sumokėto atlygio skirtumą; kadangi pagalbos gavėjos patyrė tokių rimtų sunkumų, kad rinkoje finansavimo nebūtų gavusios, pranašumas atitinka visą nagrinėjamų priemonių mastą.

f)   Išvada dėl valstybės pagalbos buvimo

(214)

Dėl šių priežasčių Komisija daro išvadą, kad 2 priemonės dalis (NG paskolos bendrovei FSZ) ir 8, 11 ir 15 priemonės nėra valstybės pagalba, o 1 priemonė, 2 priemonės dalis (NG paskolos bendrovėms EWN, MAN, TTI, Camp4Fun, BWN1, BWNB ir BWN2) bei 3–7, 9, 10, 12–14 ir 16–19 priemonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba.

5.3.   NETEISĖTA PAGALBA

(215)

1 priemonė, 2 priemonės dalis (NG paskolos bendrovėms EWN, MAN, TTI, Camp4Fun, BWN1, BWNB ir BWN2) bei 3–7, 9, 10, 12–14 ir 16–19 priemonės įgyvendintos nesilaikant pareigos apie pagalbą pranešti ir vykdymo draudimo, kaip nustatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje. Todėl Komisija šias priemones laiko neteisėta valstybės pagalba.

5.4.   PAGALBOS SUDERINAMUMAS SU VIDAUS RINKA

(216)

Jei tam tikros priemonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba, reikia ištirti, ar pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis jos suderinamos su vidaus rinka.

(217)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, nurodyti esant galimas suderinamumo su vidaus rinka priežastis ir įrodyti, kad sąlygos įvykdytos, turi valstybė narė (163).

(218)

Kadangi priemonės yra valstybės pagalba ir bendrovės NG, MSR ir CMHN atitinkamai nuo 2002, 2007 ir 2008 m. buvo sunkumų patiriančios įmonės, Komisija konstatuoja, kad nagrinėjamų priemonių suderinamumą su vidaus rinka galima ištirti tik pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir visų pirma pagal Gaires. Pagal Gairių 20 punktą sunkumų patirianti įmonė „negali būti laikoma tinkama priemone kitiems viešosios tvarkos tikslams skatinti tol, kol nebus užtikrintas tokios įmonės gyvybingumas. Todėl, Komisijos nuomone, jei tenkinamos šiose gairėse nurodytos sąlygos, pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms gali prisidėti prie ekonominės veiklos vystymo, neturėdama prekybai neigiamos įtakos, prieštaraujančios Bendrijos interesui.“ Priešingai, negu teigia Vokietija, išimtis pagal SESV 107 straipsnio 2 dalį šiuo atveju netaikytina, nes remtos paslaugos yra ne visuotinės ekonominės svarbos priemonės, o konkurencijoje dalyvaujančių sektorių ekonominė veikla. Šioje byloje dėl pagalbos taip pat netaikytina SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta išimtis, nes projektų ir įmonių, remtų nagrinėjamomis priemonėmis, negalima laikyti bendriems Europos interesams svarbiu projektu, o Vokietijos ekonomika nepatyrė didelių sutrikimų. SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte numatyta išimtis taip pat netaikytina, nes akivaizdu, jog remta veikla neskirta nei kultūrai remti, nei kultūros paveldui išsaugoti.

(219)

Šiuo atveju Gairių 3.1 ir 3.2 skirsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos neįvykdytos: priemonės nenustojo galioti po 6 mėnesių ir Vokietija nepateikė restruktūrizavimo plano, kaip nustatyta Gairėse. Taip pat nebuvo įrodyta, kad pagalba apribota iki reikiamo minimumo, visų pirma reikšmingu pagalbos gavėjų įnašu. Valdžios institucijos nepateikė ir jokio likvidumo plano.

(220)

Komisija nemato jokių kitų motyvų priemones laikyti suderinamomis su vidaus rinka (164), nes šiuo atveju pagalbos gavėjos, suteikiant priemones, buvo sunkumų patiriančios įmonės, todėl negali būti taikomas joks kitas suderinamumo tyrimo pagrindas, tik Gairės.

(221)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad 1 priemonė, 2 priemonės dalis (NG paskolos bendrovėms EWN, MAN, TTI, Camp4Fun, BWN1, BWNB ir BWN2) bei 3–7, 9, 10, 12–14 ir 16–19 priemonės nesuderinamos su SESV.

5.5.   LĖŠŲ SUSIGRĄŽINIMAS

(222)

Remiantis SESV ir nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, jeigu Komisija nustato, kad pagalba nesuderinama su vidaus rinka, ji turi teisę nuspręsti, ar atitinkama valstybė narė tą pagalbą turi panaikinti arba pakeisti (165). Taip pat remiantis Teisingumo Teismo praktika, įpareigojimu valstybei narei panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, siekiama atkurti ankstesnę padėtį (166). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad šis tikslas pasiektas tada, kai gavėjas jam suteiktą neteisėtą pagalbą grąžina. Grąžindamas pagalbą, jos gavėjas prarandą tą pranašumą, kurį buvo įgijęs rinkoje prieš konkurentus, ir atkuriama prieš išmokant pagalbą buvusi padėtis (167).

(223)

Remiantis teismų praktika, Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (168) 14 straipsnio 1 dalimi nustatyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo <…>.“

(224)

Kadangi, pažeidžiant SESV 108 straipsnį, Komisijai apie šias priemones pranešta nebuvo ir todėl jos yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba, pagalbos sumą reikia susigrąžinti, kad būtų atkurta rinkoje iki suteikiant pagalbą buvusi padėtis. Susigrąžinimas turėtų apimti laikotarpį nuo tada, kai gavėjas įgijo pranašumą, t. y. kai pradėjo disponuoti pagalba, iki tada, kai pagalbą faktiškai sugrąžino; susigrąžinamos sumos turėtų apimti iki faktinio sugrąžinimo susikaupusias palūkanas.

(225)

Komisija konstatuoja, kad dėl kai kurių pagalbos gavėjų (NG, MSR, CMHN, CST (169) ir IPC) pradėta bankroto procedūra (170). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, faktas, kad pagalbos gavėjas yra nemokus arba vyksta jo bankroto procedūra, nedaro poveikio jo pareigai sugrąžinti neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą (171). Tačiau dažniausiai, kai pagalbos gavėjas yra nemokus, susigrąžinti visą neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą (įskaitant palūkanas) neįmanoma, nes gavėjo turto neužtenka visiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Todėl neįmanoma įprasta tvarka visiškai atkurti prieš suteikiant pagalbą buvusios padėties. Kadangi galutinis pagalbos susigrąžinimo tikslas – nutraukti konkurencijos iškreipimą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagalbos gavėjo likvidavimas tokiais atvejais gali būti laikomas priimtinu pagalbos susigrąžinimo variantu (172). Todėl, Komisijos nuomone, galima daryti prielaidą, kad sprendimas, kuriuo valstybė narė įpareigojama iš nemokaus pagalbos gavėjo susigrąžinti neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, yra tinkamai įvykdytas, kai sugrąžinta visa pagalbos suma arba, jei sugrąžinta tik dalis pagalbos, su pagalbos sugrąžinimu susijęs reikalavimas įtrauktas į finansinių reikalavimų sąrašą, įmonė likviduota, o jos turtas parduotas rinkos sąlygomis, nes tai reiškia, kad įmonės veikla galutinai nutraukta. Apskritai turėtų būti užtikrinta, kad, pagalbos gavėjui nutraukus veiklą, neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba nepasinaudotų joks kitas ekonominės veiklos vykdytojas.

(226)

Pagalba turi būti susigrąžinama ir iš gavėjų, dėl kurių bankroto procedūra nėra pradėta, tai – NAG ir BikeWorld GmbH, pastaroji vietoj BWN1, BWNB ir BWN2 (bendrovė BWNB perėmė bendrovę BWN1, naujoji įmonė pirmiausia pavadinta BWNB2, vėliau – BikeWorld GmbH).

(227)

Komisija konstatuoja, kad, priimant šį sprendimą, kai kurios pagalbos gavėjos – EWN, MAN, TTI, Camp4Fun ir MIB – nebeegzistuoja.

(228)

EWN, MAN ir Camp4Fun veiklą nutraukė atitinkamai 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2010 m. kovo 1 d., tačiau oficiali likvidavimo procedūra nebuvo pradėta. Tarp šių trijų pagalbos gavėjų ir jų likusios akcininkės NG tebėra ekonominis tęstinumas. Kaip likusi šių pagalbos gavėjų akcininkė NG atsako už jų skolas, taip pat susijusias su valstybės pagalba. Kadangi vyksta NG likvidavimo procedūra, turi būti užtikrinta, kad su pagalbos sugrąžinimu susijęs reikalavimas būtų tinkamai įtrauktas į finansinių reikalavimų sąrašą ir NG galutinai nutrauktų savo komercinę veiklą. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad, NG nutraukus veiklą, neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba nepasinaudotų joks kitas ekonominės veiklos vykdytojas. Todėl Komisija daro išvadą, kad minėtoms gavėjoms suteikta pagalba turi būti susigrąžinama iš NG, kaip jų ekonominių teisių ir pareigų perėmėjos. Kadangi NG yra ir pagalbos teikėja, ir pagalbos gavėjų ekonominių teisių ir pareigų perėmėja, lėšas susigrąžinti turi valstybė.

(229)

MIB buvo ne likviduota, o 2013 m. rugsėjo 6 d. susijungė su NAG, taigi kaip juridinio asmens jos nebėra. Kaip nurodyta Prekybos įmonių registre, pagal Umwandlungsgesetz (Juridinių subjektų pertvarkymo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį NAG yra bendrovės MIB ekonominių teisių ir pareigų perėmėja, taigi turi grąžinti MIB suteiktą pagalbą.

(230)

TTI likviduota 2007 m. gruodžio 4 d. pagal Gesetz betreffend die Gesellschaften mit beschränkter Haftung (Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymas). TTI buvo ribotos atsakomybės bendrovė, todėl veiklą nutraukė akcininkų sprendimu likviduojant, o vienintelis likęs jos veiklos tikslas buvo atlikti likvidavimo procedūrą. Tai reiškia, kad pagal Gesetz betreffend die Gesellschaften mit beschränkter Haftung 70 straipsnį, likvidatorius turėjo „užbaigti einamuosius sandorius, įvykdyti veiklą nutraukusios bendrovės įsipareigojimus, išieškoti lėšas pagal jos finansinius reikalavimus ir jos turtą paversti pinigine išraiška <…>“. Atlikus šiuos veiksmus, likęs bendrovės turtas grynaisiais paskirstytas akcininkams. Tuo metu bendrovė jau buvo likviduota. Vokietija nurodė, kad pagal ekonominio tęstinumo principą teisių ir pareigų perėmėjo šiuo atveju nebuvo, nes didžioji dalis turto grynaisiais teko akcininkams, komercinė veikla nebebuvo vykdoma, bendrovės veikla niekam nebuvo perduota, akcininkai jos finansinių įsipareigojimų neperėmė. Vokietija taip pat paaiškino, kad TTI turtas parduotas ne pagal konkurso procedūrą, nes 2004 m. kovo 12 d., kai buvo pradėta likvidavimo procedūra, bendrovės turtą sudarė tik 19 777,39 EUR galutinis saldas, 1 222,01 EUR dydžio su mokesčių grąžinimu susiję reikalavimai ir 30,69 EUR dydžio banko sąskaitos palūkanos. Kadangi TTI likviduota taip, kaip paaiškinta pirmiau, jos ekonominių teisių ir pareigų perėmėjo nebuvo, tuo labiau, kad, bendrovę likvidavus, komercinė veikla nebuvo vykdoma ir akcininkams neatiteko jokio TTI turto ar einamosios veiklos elementų, o tik buvo paskirstytas labai nedidelis turtas grynaisiais. Atsižvelgdama į šiuos argumentus ir į tai, kad TTI veikla nebuvo niekam perduota, Komisija mano, kad nagrinėjama priemone suteikta pagalba taip pat nebuvo niekam perduota. Įmonė jau visiškai likviduota ir pagalbos susigrąžinimas neturi prasmės, nes nėra nei pagalbos gavėjos, nei jos ekonominių teisių ir pareigų perėmėjo.

6.   EKONOMINIO TĘSTINUMO TARP BANKRUTAVUSIŲ ĮMONIŲ IR TURTO PIRKĖJOS VERTINIMAS

6.1.   VALSTYBĖS PAGALBOS TURTO PIRKĖJAI BUVIMAS

(231)

Jei pagal SESV 107 ir 108 straipsnius Komisija priima neigiamą sprendimą, kuriuo nurodo susigrąžinti su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, atitinkama valstybė narė su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą turi susigrąžinti. Įpareigojimas sugrąžinti lėšas gali būti išplėstas ir taikomas naujai įmonei, kuriai pagalbą gavusi įmonė perdavė arba pardavė savo turto dalį, jei iš perdavimo ar pardavimo struktūros galima daryti išvadą, kad tarp abiejų įmonių yra ekonominis tęstinumas. Valstybės pagalba pirkėjui gali būti suteikiama ir tuo, kad turtas jam parduodamas mažesne negu rinkos kaina (net jei nėra ekonominio tęstinumo).

(232)

Siekdama nuspręsti, ar turto pirkėjui suteikta valstybės pagalba, Komisija turi ištirti, ar turtas parduotas rinkos verte, ir ar laikytasi kitų toliau apibūdintų kriterijų.

(233)

Remiantis Bendrojo Teismo sprendimu byloje Italija ir SIM 2 prieš Komisiją (173), kuriuo Komisija grindė savo sprendimus bylose dėl pagalbos Olympic Airlines, Alitalia ir SERNAM (174), ar yra ekonominis tęstinumas tarp „senosios“ įmonės ir naujų struktūrų, tiriama pagal keletą rodiklių. Tokie rodikliai gali būti: pardavimo dalykas (turtas ir įsipareigojimai, personalo perėmimas, turto grupės), pirkimo kaina, pirkėjo (pirkėjų) tapatybė, pardavimo laikas (pradėjus pirminį tyrimą, pradėjus oficialią tyrimo procedūrą ar priėmus galutinį sprendimą) ir ekonominis sandorio nuoseklumas. Šiuos rodiklius Bendrasis Teismas taikė savo 2012 m. kovo 28 d. sprendime byloje Ryanair prieš Komisiją (175), kuriuo patvirtintas sprendimas byloje Alitalia.

6.1.1.   Pardavimo dalykas

(234)

Komisija konstatuoja, kad Capricorn perimtas turtas apima visą bankrutavusių bendrovių NG, MSR ir CMHN turtą ir yra susijęs su svarbiausia šių bendrovių veikla. Tačiau konkurso procedūros tikslais NG, MSR ir CMHN turtas buvo suskirstytas į 11 grupių ir visi konkurso dalyviai galėjo pateikti pasiūlymus dėl atskirų turto objektų arba dėl vienos, kelių ar visų turto grupių (žr. 2.5 skirsnį). Turtas į grupes suskirstytas atsižvelgiant į tikėtiną ekonominį turto naudojimą, investuotojo interesus ir turto atskyrimo išlaidas. Bankroto administratoriai nekėlė sąlygų dėl turto naudojimo ateityje. Komisija pažymi, kad sprendimą visą turtą parduoti vienai įmonei priėmė ne bankroto administratoriai, o jį nulėmė rinkos jėgos (t. y. pasiūlymus dėl turto pateikę ekonominės veiklos vykdytojai). Visi konkurso dalyviai turėjo galimybę pateikti pasiūlymą dėl vienos iš 11 turto grupių, dėl viso turto ar dėl kai kurių turto objektų. Dėl rinkos nulemtų priežasčių pasiūlymų dėl atskirų turto objektų arba turto grupių vertė buvo mažesnė už didžiausios kainos pasiūlymą dėl viso turto. Greičiausiai taip atsitiko dėl ekonominės turto grupių tarpusavio priklausomybės: be lenktynių trasų būtų nepelninga viešbučių veikla, o be viešbučių, t. y. be didelės pasiekiamumo zonos, būtų sunkiau užtikrinti pelningą lenktynių trasų veiklą – profesionalų lenktynes, roko koncertus ir kitą veiklą.

(235)

Kalbant apie darbuotojus, nei konkurso procedūros dokumentuose, nei pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta įpareigojimų (pvz., įdarbinimo garantijos), viršijančių susijusiais Vokietijos teisės aktais nustatytus įpareigojimus dėl darbo sutarčių perdavimo naujam savininkui. Pagal Vokietijos teisę darbo santykiai automatiškai perkeliami turto pirkėjui. Pagal Bundesarbeitsgericht (Federalinis darbo teismas) praktiką (176) pirkėjas gali prašyti bankroto administratoriaus darbo santykius nutraukti. Taigi pirkėjas iš esmės gali pats nuspręsti, kuriems darbuotojams pasiūlyti sudaryti naujas sutartis. Šiuo atveju Capricorn apsvarstė, kiek darbuotojų jai reikės pelningai valdyti įsigytą turtą, ir nusprendė nuo 2015 m. sausio 1 d. (pradės valdyti įsigytą turtą) įdarbinti ne visus pardavėjų darbuotojus, o 85 % jų (t. y. 253 iš iš viso 297). Kadangi Capricorn galėjo savarankiškai nuspręsti dėl darbuotojų perėmimo, tai, kad ji pranešė įdarbinsianti dalį esamo personalo, nėra komercinės veiklos tęsimas. Be to, planuota 2014 m. valdymą ir personalą visiškai restruktūrizuoti.

(236)

Komisija taip pat konstatuoja, kad dauguma sutarčių dėl renginių, pagal kurias vykdomos einamosios veiklos operacijos, nustos galioti po 2014 m. sezono. Dėl naujų nuo 2015 m. sausio 1 d. galiosiančių sutarčių su klientais ir tiekėjais derėsis ir jas sudarys pirkėjos įsteigta veiklą vykdanti bendrovė. Šiuo tikslu ieškoma naujų sutarčių partnerių. Capricorn ketina nemažai renginių organizuoti pati, o ne nuomoti lenktynių trasą išorės organizatoriams.

(237)

Komisija pažymi, kad būsimos Capricorn veiklos objektas gerokai skirsis nuo Nürburgring grupės veiklos objekto (žr. toliau, visų pirma 6.1.5 skirsnį).

6.1.2.   Pirkimo kaina

(238)

Kad nebūtų ekonominio tęstinumo, turtas pagal konkurso procedūrą turi būti parduotas rinkos verte.

(239)

Rinkos vertė yra kaina, kurią nustatytų rinkos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas (177).

(240)

Vokietija turtą pardavė pagal atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlygišką konkurso procedūrą konkurso dalyviui, pateikusiam didžiausios kainos pasiūlymą ir finansavimo užtikrinimo įrodymą.

(241)

Pirma, kvietime pareikšti susidomėjimą dėl Nürburgring turto pirkimo nebuvo numatyta jokių suvaržymų konkurso dalyviams, taigi per konkurso procedūrą pasiūlymą galėjo pateikti bet kas.

(242)

Antra, dėl skaidrumo principo reikia konstatuoti, kad pardavėjos visiems konkurso dalyviams suteikė pakankamai laiko tinkamai įvertinti turtą ir pateikė visą reikalingą ir išsamią informaciją. Pranešimo apie procedūrą laiške „Project RING – procedures for the submission of a final offer“, kurį 2013 m. spalio 17 d. KPMG išsiuntinėjo susidomėjusiems investuotojams, buvo nurodyta, kad konkurso dalyviams, pateikusiems savo preliminariame pasiūlyme nurodytos kainos finansavimo užtikrinimo įrodymą, bus suteikta visapusiška prieiga prie elektroninės duomenų erdvės, jie bus pakviesti į susitikimą su NBG vadovybe ir galės dalyvauti struktūrizuotame klausimų ir atsakymų procese; konkurso dalyviai, nepateikę reikiamo finansavimo užtikrinimo įrodymo, turės tik ribotą prieigą prie elektroninės duomenų erdvės ir ribotas galimybes gauti pardavėjų finansinių faktų suvestinę, jie tik galės susitikti su šią suvestinę parengusiais darbuotojais, apžiūrėti vietą ir dalyvauti susitikime, kuriame vyks išankstinė diskusija dėl pirkimo–pardavimo sutarties projekto.

(243)

Be to, pardavėjos (KPMG) ir visi konkurso dalyviai, atitikę reikalavimus ir patekę į kitą konkurso procedūros etapą, nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. nuolat palaikė ryšius raštais ir elektroniniais laiškais, kad šie konkurso dalyviai gautų visą susijusią informaciją ir paaiškinimus: buvo atsakoma į jų klausimus ir reaguojama į pastabas, pateikiama visa tolesniems konkurso procedūros etapams reikalinga informacija. Pavyzdžiui, KPMG konkurso dalyviams išsiuntė šiuos raštus ir elektroninius laiškus: a) 2013 m. liepos 19 d. raštą – konkurso dalyviai informuoti apie preliminarių pasiūlymų pateikimo procedūrą; b) 2013 m. rugsėjo 12 d. raštą – konkurso dalyviams pranešta apie preliminarių pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą; c) 2013 m. rugsėjo 19 d. elektroninį laišką – vienam konkurso dalyviui ([penktajam konkurso dalyviui]) pateikta atnaujinta informacija apie Nürburgring finansinį pajėgumą; d) 2013 m. spalio 17 d. raštą – vienas konkurso dalyvis ([trečioji konkurso dalyvė]) informuotas apie galutinių pasiūlymų pateikimo procedūrą; e) 2013 m. spalio 28 d. elektroninį laišką – vienam konkurso dalyviui ([antrajam konkurso dalyviui]) nurodyti preliminarūs susitikimo su suinteresuotosiomis šalimis terminai; f) 2013 m. gruodžio 3 d. – vienam konkurso dalyviui ([šeštajam konkurso dalyviui]) pranešta, kad į jo preliminarų pasiūlymą nebus atsižvelgiama, nes jo finansavimo partneriai pasitraukė, o naujų nenurodyta, todėl pasiūlymo finansavimas laikomas neužtikrintu, o sandorio sudarymo tikimybė – nepakankama; g) 2013 m. gruodžio 11 d. raštą – pateikti išsamūs ir tikslūs paaiškinimai dėl visų problemų ir pastabų, kuriuos vienas konkurso dalyvis ([trečioji konkurso dalyvė]) nurodė savo 2013 m. gruodžio 9 d. rašte (prieš dvi dienas); h) 2013 m. gruodžio 18 d. raštą – pateikti išsamūs ir tikslūs paaiškinimai dėl visų problemų ir pastabų, kuriuos vienas konkurso dalyvis ([trečioji konkurso dalyvė]) nurodė savo 2013 m. gruodžio 11 d. rašte (prieš septynias dienas); i) 2014 m. vasario 18 d. elektroninį laišką – vieno konkurso dalyvio ([trečiosios konkurso dalyvės]) paprašyta patikslinti ir patvirtinti jo 2014 m. vasario 17 d. (prieš vieną dieną) elektroniniu laišku pateiktą galutinį pasiūlymą, taip pat jis paragintas, be kita ko, pateikti savo finansavimo įsipareigojimo įrodymą, pvz., įpareigojantį patvirtinamąjį raštą, bei patikslinti, kada jis tokį finansavimo užtikrinimo įrodymą tikisi pateikti ir kada galutinai nustatys savo pasiūlymo komercines sąlygas; j) 2014 m. balandžio 9 d. elektroninį laišką – atsakant į vieno konkurso dalyvio ([trečiosios konkurso dalyvės]) 2014 m. balandžio 2 d. (prieš septynias dienas atsiųstą) elektroninį laišką, priminta, kad KPMG dar negavo išsamesnių duomenų apie šio konkurso dalyvio planuojamą finansavimo struktūrą arba trečiųjų šalių raštiško patvirtinimo dėl paramos jo pasiūlymui.

(244)

Trečia, iš Vokietijos pateiktų dokumentų matyti, kad nė viename konkurso procedūros etape konkurso dalyviai nebuvo diskriminuojami. Kaip paaiškinta 235 konstatuojamojoje dalyje, visiems konkurso dalyviams buvo teikiama informacija ir patikslinimai dėl per konkurso procedūrą taikytų atrankos kriterijų, taisyklių ir procedūrų, preliminarių ir galutinių pasiūlymų pateikimo terminų, jų pratęsimo, finansinės Nürburgring padėties, preliminariuose ir galutiniuose konkurso dalyvių pasiūlymuose trūkstamų duomenų ir galimų konkurso dalyvių klausimų. Kartu konkurso dalyviai, kurie atitiko per konkurso procedūrą taikytus atrankos kriterijus (visų pirma, pateikė finansavimo partnerių patvirtinimą dėl pasiūlymo finansavimo), galėjo toliau dalyvauti derybose. Komisija taip pat konstatuoja, kad nė su vienu konkurso dalyviu nebuvo vestos išskirtinės derybos ir per tam tikrą laikotarpį buvo deramasi net ir su tais konkurso dalyviais, kurie su savo galutiniu pasiūlymu nepateikė nurodyto finansavimo patvirtinimo, tikintis, kad toks patvirtinimas dar gali būti pateiktas.

(245)

Kaip nurodyta 54 konstatuojamojoje dalyje, pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta išlyga, kad šalys sutartį vykdyti privalės tik tada, kai: 1) Komisija priims galutinį sprendimą, iš kurio bus aišku, kad nei pirkėja, nei jos veiklą vykdanti bendrovė nelaikoma pagalbos, kuri yra tyrimo dalykas, gavėja ir galimi pagalbos sugrąžinimo reikalavimai nebus taikomi nei pirkėjai, nei jos veiklą vykdančiai bendrovei; 2a) bus pasibaigęs Komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, jei teisių gynimo priemonėmis nebus pasinaudota, arba 2b) bus priimtas galutinis teismo sprendimas, patvirtinantis Komisijos sprendimą, jei teisių gynimo priemonėmis bus pasinaudota. Vokietija aiškino, kad ši išlyga sietina su konkurso dalyvių nenoru prisiimti atsakomybės už valstybės pagalbos sugrąžinimą riziką, kad pirkėjos sutiko su šia išlyga, nes kitaip nebūtų galėjusios parduoti turto, ir kad, kaip paaiškinta pirmajame pirkimo–pardavimo sutarties projekte, prasidėjus konkurso procedūrai, pardavėjos nurodė konkurso dalyviams, kad jos pasirengusios su konkurso dalyviais kalbėtis apie pagalbos tyrimo procedūros pasekmes (178). Vokietija taip pat paaiškino, kad Capricorn, [antrasis konkurso dalyvis] ir [trečioji konkurso dalyvė] Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos Nürburgring iškėlė kaip sąlygą savo pateiktuose pirkimo–pardavimo sutarties projekto pakeitimuose.

(246)

Ketvirta, be teisės aktais nustatytų suvaržymų, konkurso dalyviams nebuvo keliama jokių sąlygų, tai aiškiai matyti iš kvietimo pareikšti susidomėjimą ir KPMG raštų konkurso dalyviams.

(247)

Remiantis pirmesniais argumentais, galima daryti išvadą, kad šia atrankos procedūra pakankamai užtikrinta, jog pirkėjai parduoto turto kaina atitiktų rinkos vertę. Taigi Komisija daro išvadą, kad pardavimo kaina atitinka rinkos kainą, nes turtas parduotas pagal atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlygišką konkurso procedūrą konkurso dalyviui, pateikusiam didžiausios kainos pasiūlymą ir finansavimo užtikrinimo įrodymą.

6.1.3.   Pirkėjos tapatybė

(248)

Tam, kad būtų galima atmesti naujosios savininkės atsakomybę už galimą su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos sugrąžinimą, Komisija turi konstatuoti, kad tarp naujosios turto savininkės ir NG, MSR ir CMHN nėra jokių ryšių.

(249)

Tarp Capricorn ir NG, MSR ir CMHN arba jų akcininkių, arba ligšiolinių Nürburgring nuomininkų nėra nei asmeninių tiesioginių ar netiesioginių ryšių, nei ryšių bendrovių teisės atžvilgiu. Taigi tarp Nürburgring grupės ir jos akcininkių bei naujosios savininkės ir jos akcininkių nėra jokių ryšių.

(250)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pirkėja yra nuo NG, MSR ir CMHN nepriklausoma įmonė.

6.1.4.   Pardavimo laikas

(251)

Komisija turi ištirti, ar dėl konkurso procedūros laiko galima apeiti Komisijos sprendimą dėl su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo.

(252)

Šiuo atveju Komisija konstatuoja, kad, pagrindinę tyrimo procedūrą išplėtus ir pritaikius priemonėms, apie kurias Komisijai pranešta kaip apie sanavimo pagalbą, 2012 m. kompetentingas Vokietijos apylinkės teismas pradėjo bankroto procedūrą ir paskyrė bankroto administratorius. 2013 m. gegužės mėn. bankroto administratoriai pradėjo turto pardavimo procedūrą, tuo metu oficiali tyrimo procedūra nebuvo baigta ir galutinis Komisijos sprendimas nebuvo priimtas. Kadangi pirkėja reikalauja, kad turtas būtų perduotas tik tada, kai bus pasibaigęs galutinio Komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, pirkimo–pardavimo sutartis įsigalios ir bankroto procedūra bus baigta tik priėmus spendimą dėl pagalbos susigrąžinimo. Pirmoji pirkimo kainos dalis buvo sumokėta prieš priimant šį sprendimą. Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad turtas bus perduotas tą dieną, kurią įsigalios Komisijos sprendimas.

(253)

Šiuo atveju faktas, kad pardavimo procedūrą pradėjo kompetentingo apylinkės teismo paskirti bankroto administratoriai ir sprendimas dėl turto perdavimo priimtas prieš Komisijai priimant savo sprendimą, Komisijos nuomone, nėra toks akivaizdus ekonominio tęstinumo požymis, negu būtų tuo atveju, jei sprendimą dėl pardavimo būtų priėmusios pačios pagalbos gavėjos arba pardavimo procesas būtų pradėtas tik Komisijai priėmus savo sprendimą.

6.1.5.   Ekonominis sandorio nuoseklumas

(254)

Ekonominio sandorio nuoseklumo kriterijumi siekiama įvertinti, ar turto pirkėjas jį naudos taip, kaip naudojo ankstesnis savininkas, ar kitai veiklai arba pagal kitą strategiją.

(255)

Komisijos nuomone, naujoji savininkė turės galimybę savo veiklą vykdyti kitomis sąlygomis negu NG, MSR ir CMHN ir įgyvendinti savo verslo modelį.

(256)

Pirkėja pardavėjų verslo modelio neperima. Abi esamos lenktynių trasos (Grand Prix ir Nordschleife) ateityje bus naudojamos […], todėl bus galima […]. Šiuo tikslu Capricorn planuoja statyti papildomų objektų ir įrengti […]. Dalis objektų, kurie pastatyti įgyvendinant projekto „Nürburgring 2009“ antrąją dalį, nebebus eksploatuojami (pvz., […]). ringoracer bus parduoti, ringocard, kaip mokėjimo sistema, panaikinta, ringoboulevard bus […].

(257)

Be to, pirkėja planuoja Nürburgring iš turistinio objekto paversti technologijų ir pramonės vieta. Pagrindinis Nürburgring veiklos aspektas turėtų būti lenktynių trasų naudojimas […] ir […]. Taip pat turėtų būti […]. Be to, pirkėja ketina Nürburgring […], taip […].

(258)

Taigi pirkėja turto nenaudos taip, kaip jį naudojo bankrutavusios bendrovės. Priešingai, Capricorn įsigytą turtą integruos į savo verslo koncepciją ir sieks sinergijos, todėl tai visiškai pagrindžia jos norą įsigyti šį turtą. Palyginti su dabartiniu verslo modeliu, Capricorn parengė naują turto naudojimo koncepciją. Be to, kai kurių turto objektų veikla buvo struktūriškai nuostolinga, todėl gali prireikti tolesnių restruktūrizavimo ir optimizavimo priemonių.

(259)

Iš nurodytų aspektų matyti, kad ekonominis Capricorn pasiūlymo nuoseklumas nėra ekonominės Nürburgring grupės veiklos tęsimas, o tam tikrų turto objektų ir dalies Nürburgring grupės personalo integravimas į bendrovių grupę, kuri laikosi savo ekonominės logikos.

(260)

Todėl Komisija daro išvadą, kad ekonominis sandorio nuoseklumas yra tai, kad naujajai savininkei sudaroma galimybė NG, MSR ir CMHN turtą naudoti kitomis sąlygomis, o ne tęsti šių įmonių strategiją.

6.1.6.   Išvada dėl ekonominio NG, MSR ir CMHN tęstinumo pardavus turtą

(261)

Turtas parduotas rinkos verte pagal atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlygišką konkurso procedūrą konkurso dalyviui, pateikusiam didžiausios kainos pasiūlymą ir finansavimo užtikrinimo įrodymą. Vokietija Komisijai pranešė, kad pirkėja neturi jokių ekonominių ar bendrovių teisės ryšių su NG, MSR ar CMHN. Spendimas dėl pardavimo priimtas prieš Komisijai priimant galimą neigiamą spendimą, baigus oficialią tyrimo procedūrą. Naujoji savininkė turtą naudos kitomis sąlygomis ir pagal kitą verslo modelį negu NG, MSR ir CMHN; jos veiklos objektas gerokai skirsis nuo Nürburgring grupės veiklos objekto.

(262)

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, Komisija padarė išvadą, kad tarp NG, MSR ir CMHN bei turto pirkėjos Capricorn arba jos veiklą vykdančios bendrovės ekonominio tęstinumo nėra, taigi turto pirkėja ir jos veiklą vykdanti bendrovė neatsako už galimą valstybės pagalbos susigrąžinimą iš jos gavėjų.

6.1.7.   Sutarties vykdymo susiejimas su Komisijos sprendimu

(263)

Pardavėjų ir Capricorn sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta išlyga, kad Nürburgring turto pardavimo sandoris bus įvykdytas tik tada, kai bus priimtas galutinis Komisijos sprendimas, kad iš turto pirkėjos pagalba nebus susigrąžinama. Kaip paaiškinta 56 konstatuojamojoje dalyje, jei 2015 m. pradžioje galutinis Komisijos sprendimas dar nebus priimtas, parduotas turtas prieš 2015 m. sausio 1 d. bus parduotas NewCo, kurios 95,1 % akcijų priklausys pirkėjai, 4,9 % – nepriklausomam patikėtiniui. Patikėtinis veiks atsižvelgdamas ne į bankrutavusių pagalbos gavėjų, o į kreditorių interesus, tačiau nebus saistomas jų nurodymų. Taip pat bus sudaryta NewCo ir OpCo verslo nuomos sutartis, kuri nustos galioti tą dieną, kurią bus įvykdyta pirkimo–pardavimo sutartis. OpCo veiklą vykdys savo vardu, pagal savo verslo planą ir su pačios pasirinktais darbuotojais. OpCo bendrovei NewCo mokės metinį [4,6–5,1] mln. EUR dydžio nuomos mokestį, kuris bus įtraukiamas į Nürburgring įmonių, kaip nemokių skolininkių, turtą (visos įmokos, įtraukiamos į nemokių skolininkių turtą, bus pervedamos į bankroto administratorių patikos sąskaitas ir paskirstomos kreditoriams). Kai tik įsigalios Komisijos sprendimas, patikėtinis visas turimas NewCo akcijas perleis pirkėjai. Tačiau jei pirkėja neįvykdys sutartyje nustatytų mokėjimo įsipareigojimų, patikėtinis turtą galės parduoti. Jei Komisijos sprendimas būtų paskelbtas negaliojančiu, turtas vėl būtų perduotas bankroto administratoriams, o šie jį turėtų nedelsdami parduoti, nes pagal Vokietijos bankroto teisę likvidavimo pareiga išlieka ir tokiu atveju. Galimybės bendrovei NewCo toliau vykdyti Nürburgring bendrovių veiklą nebūtų.

(264)

Komisija konstatuoja, kad pasirinkus tokį veikimo būdą:

a)

pagalbos gavėjų turtas faktiškai bus parduotas per keturis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo;

b)

net jei sandoris bus įvykdytas vėliau, pirkėja jau kontroliuos bendrovę, kurios dauguma turto priklauso jai, likusi dalis – patikėtiniui, kuris yra nepriklausomas nuo paskolų gavėjų ir nesaistomas jų kreditorių nurodymų;

c)

lėšų susigrąžinimo procedūra nebus sustabdyta;

d)

pagalbos gavėjos visiškai pasitrauks iš rinkos, nevykdys komercinės veiklos ir negaus pinigų srautų. Jos bus likviduotos, kai tik bus sureguliuoti jų finansinis turtas ir (arba) įsipareigojimai ir sutvarkyti reikiami formalumai (žr. 55 konstatuojamąją dalį).

(265)

Komisija taip pat konstatuoja, kad kitų konkurso dalyvių, patekusių arba beveik patekusių į paskutinį konkurso procedūros etapą, pasiūlymuose buvo nustatytos panašios sąlygos (179). Todėl Komisija daro išvadą, kad šiuo atveju nesiekiama apeiti lėšų susigrąžinimo nurodymo ir toks pavojus nekyla ir kad nagrinėjamo veikimo būdo tikslas – užtikrinti tinkamą likvidavimą.

6.2.   SKUNDAI DĖL TURTO PARDAVIMO

6.2.1.   Pirmosios skundo pateikėjos ir antrojo skundo pateikėjo skundai

(266)

Remdamasi bankroto administratorių ir visų keturių skundo pateikėjų argumentais, Komisija mano, kad pirmosios skundo pateikėjos ir antrojo skundo pateikėjo priekaištai yra nepagrįsti. Nürburgring turtas buvo suskirstytas į 11 grupių. Remdamasi įrodymais, kuriuos pateikė bankroto administratoriai ir visi keturi skundo pateikėjai, Komisija mano, kad atrankos procedūra buvo atvira, skaidri ir nediskriminacinė ir konkurso dalyviai galėjo pateikti pasiūlymus dėl viso turto arba kelių ar visų turto objektų. Tai, kad galiausiai viso turto pirkimo sutartis buvo paskirta Capricorn, kaip didžiausios kainos pasiūlymą ir finansavimo užtikrinimo įrodymą pateikusiai konkurso dalyvei, savaime nėra ekonominio tęstinumo įrodymas (žr. taip pat 6.2.7 skirsnį). Todėl Komisija spėja, kad pirmajai skundo pateikėjai ir antrajam skundo pateikėjui buvo svarbiau užkirsti kelią tam, kad lenktynių trasa būtų perduota privačiam investuotojui.

(267)

Tiems konkurso dalyviams, kurie pateikė pasiūlymą tik dėl atskirų turto objektų, pavyzdžiui, antrajam skundo pateikėjui, apie galutinių pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą iki 2014 m. vasario 17 d. nebuvo pranešta todėl, kad jų preliminarūs pasiūlymai dėl mažos pasiūlytos kainos nepateko į antrą atrankos procedūros etapą. Tačiau, Komisijos nuomone, tai nėra skaidrumo principo pažeidimas, nes šiems konkurso dalyviams buvo pranešta, kad tol, kol sutartis nėra paskirta, jie savo preliminariame pasiūlyme nurodytą kainą gali bet kada padidinti, ir darytina prielaida, kad tokiu atveju bankroto administratoriai, laikydamiesi vienodo požiūrio principo, šiems konkurso dalyviams apie termino pratęsimą būtų pranešę.

(268)

Komisija mano, kad tai, jog galimybės susipažinti su išsamia informacija apie turtą (kuria remdamiesi konkurso dalyviai, be kita ko, galėjo įvertinti savo būsimą investicijų poreikį) buvo suteiktos tik pakankamai didelę kainą pasiūliusiems konkurso dalyviams, yra protingas ir veiksmingas veikimo būdas. Atsižvelgdama į įvairiuose procedūros etapuose suteiktą informaciją, Komisija taip pat mano, kad konkurso dalyviams buvo pateikta pakankamai informacijos pasiūlymams parengti. Be to, pirmoji skundo pateikėja ir antrasis skundo pateikėjas nenurodė, kokios konkrečios informacijos jiems stigo rengiant pasiūlymą.

(269)

Dėl argumento, kad iš konkurso procedūros dokumentų tariamai buvo galima suprasti, jog turėtų būti sudaromos ilgalaikės sutartys, Komisija konstatuoja, kad šiuo turto perdavimo atveju darbo ir nuomos sutartys buvo perkeltos tik įstatymais nustatytais atvejais, kad sutartys dėl renginių iš esmės gali galioti toliau tik jei su tuo sutinka abi sutarties šalys ir kad nėra taip, jog sutartys dėl renginių visada turi didelę ekonominę reikšmę turto perkėlimui. Dėl klausimo, ar dėl NBG veiklos buvo suteikta nauja pagalba, Komisija konstatuoja, kad bankroto administratoriai NBG įsteigė tik kaip priemonę iki 2014 m. pabaigos, kol vyks bankroto ir konkurso procedūros, laikinai valdyti turtą. Pagal Vokietijos teisę einamųjų verslo operacijų vykdymą per bankroto procedūrą gali perimti laikinoji bankrutuojančios įmonės patronuojamoji bendrovė ir bankroto administratoriai turi teisę įsteigti tokią bendrovę. Šiuo atveju bankroto administratoriai pateikė dar ir ekonominius motyvus dėl NBG įsteigimo NG, MSR ir CMHN veiklai perimti – jų nuomone, įsteigus NBG, pakilo NG, MSR ir CMHN turto, o kartu likviduojamo objekto, vertė. Vis dėlto Komisija atkreipia dėmesį į NBG steigimo aplinkybes, t. y. kad NBG yra pagalbos gavėjų NG, MSR ir CMHN patronuojamoji bendrovė ir, kadangi perėmė visus šių bendrovių turtą ir įsipareigojimus, yra jų teisių ir pareigų perėmėja, kad NBG šiuos turtą ir įsipareigojimus perėmė neatlygintinai, o ne pagal konkurso procedūrą arba kokį nors įvertinimą, įdarbino visus tuos pačius darbuotojus ir tęsia šių bendrovių veiklą. Todėl Komisija daro išvadą, kad tarp NBG ir pagalbos gavėjų NG, MSR ir CMHN yra ekonominis tęstinumas, todėl su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą, suteiktą NG, MSR ir CMHN, reikia susigrąžinti taip pat iš NBG.

(270)

Komisija taip pat mano, kad NBG ir Vereinigte Dienstleistungsgewerkschaft sutartis buvo pasirašyta tam, kad einamąsias NBG verslo operacijas būtų galima vykdyti iki turto pardavimo, o ne tam, kad būtų išlaikytas ekonominis Nürburgring tęstinumas po pardavimo. Darbo sutartys bendrovei Capricorn perduodamos pagal Vokietijos darbo teisės normas, o ne pagal NBG kolektyvinę sutartį. Kadangi tarp pardavėjų ir Capricorn ekonominio tęstinumo nėra, Komisijos nuomone, svarbu tik tai, kad Capricorn pati gali nuspręsti, kurias darbo sutartis iš NBG perimti, ir kad ji ketina apie 20 % šių sutarčių neperimti.

(271)

Todėl Komisija atmeta pirmosios skundo pateikėjos ir antrojo skundo pateikėjo skundus kaip nepagrįstus, nes atitinkamas turtas parduotas konkurso dalyviui, per atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlygišką konkurso procedūrą pateikusiam didžiausios kainos pasiūlymą ir finansavimo užtikrinimo įrodymą.

6.2.2.   Trečiosios skundo pateikėjos skundas

(272)

Komisija konstatuoja, kad trečioji skundo pateikėja nei su preliminariu, nei su galutiniu pasiūlymu savo finansavimo galimybių įrodymo nepateikė. Apie tai pardavėjos trečiajai skundo pateikėjai priminė 2013 m. spalio 17 d., gruodžio 11, 17 ir 18 d. raštais ir 2014 m. vasario 18 d. bei balandžio 9 d. elektroniniais laiškais. Trečioji skundo pateikėja iki 2014 m. kovo 11 d., kai kreditorių komitetas priėmė sprendimą dėl sutarties skyrimo, ir po to nepateikė jokių savo pasiūlymo finansavimo įrodymų, kuriais būtų pateisinama tai, kad pardavėjos sutarties būtų neskyrusios nė vienam iš dviejų pasiūlymų su užtikrintu finansavimu pateikėjų, o būtų laukusios, kol savo pasiūlymo finansavimo įrodymą pateiks trečioji skundo pateikėja. Šiuo klausimu reikia atkreipti dėmesį į šias aplinkybes: a) savo 2014 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške trečioji skundo pateikėja teigė esanti įsitikinusi, kad visus finansavimo įsipareigojimo įrodymus pateiks per ateinančias dvi–penkias savaites; b) 2014 m. kovo 11 d. rašte trečioji skundo pateikėja nurodė, kad visus finansavimo įsipareigojimo įrodymus pateiks iki 2014 m. kovo 31 d.; c) nepasirašytame 2014 m. kovo 31 d. […] (investicinis bankas ir konsultacinė įmonė) rašte, kurį 2014 m. balandžio 2 d. trečioji skundo pateikėja pateikė KPMG, buvo rašoma, kad vienas galimas investuotojas trečiajai skundo pateikėjai Nürburgring turto pirkimui finansuoti suteiks […] mln. EUR. Dėl šio tariamo finansavimo, be kita ko, buvo nustatyta išlyga, kad išsamaus patikrinimo rezultatai turi būti priimtini visoms šalims ir kad turi būti parengti ir pateikti galutiniai dokumentai; galimas investuotojas nebuvo įvardytas. Todėl Komisija pažymi, kad net ir po to, kai Nürburgring turto pirkimo sutartis buvo paskirta Capricorn, trečioji skundo pateikėja pardavėjoms nepateikė jokio Nürburgring turto pirkimo finansavimo įrodomojo dokumento, kurį būtų išdavęs konkretus finansavimo partneris. Trečioji skundo pateikėja pardavėjoms pateikė tik: a) galutinį pasiūlymą, kuriame buvo nurodytas 30 mln. EUR dydžio finansavimas, tačiau nebuvo pateikti įsipareigojimo šį finansavimą suteikti įrodymas (pvz., konkretaus finansavimo partnerio įpareigojantis patvirtinamasis raštas) ir išsamesni duomenys apie tai, kada ji tikisi pateikti likusio finansavimo užtikrinimo įrodymus ir kada nustatys galutines savo pasiūlymo komercines sąlygas; b) nepasirašytą raštą, kuriame nurodyta, kad neįvardytas investuotojas suteiks finansavimą, jei bus priimtini išsamaus patikrinimo rezultatai ir bus pateikti galutiniai dokumentai (2014 m. kovo 31 d. […] raštas). Komisija mano, kad nėra įrodyta, jog tariamas 2014 m. kovo 26 d.Jupiter Financial Group finansavimo įsipareigojimo įrodymas pardavėjoms buvo pateiktas. Komisija taip pat konstatuoja, kad pardavėjos trečiosios skundo pateikėjos finansavimo įrodymo pateikimo termino nepratęsė todėl, kad daug požymių rodė, jog, pratęsus terminą, [antrasis konkurso dalyvis] savo pasiūlymą būtų atsiėmęs. Pavyzdžiui, 2014 m. sausio 13 d. [antrojo konkurso dalyvio] atstovo elektroniniame laiške KPMG buvo sakoma, kad visos pardavimo sąlygos turi būti įvykdytos iki 2014 m. balandžio 3 d., nes kitaip [antrasis konkurso dalyvis] savo pasiūlymą atsiims. Pardavėjos taip pat atsižvelgė į tai, kad vėliau turto vertė galėjo sumažėti, nes pirkėjo įtaka veiklai per 2014 m. sezoną būtų sumažėjusi ir reikėjo pradėti sudaryti sutartis 2015 m. Komisija nurodo, kad trečioji skundo pateikėja savo galutinio pasiūlymo finansavimo įrodymą galėjo pateikti galutiniame pardavimo proceso etape iki pat galutinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Todėl, Komisijos nuomone, pardavėjų elgesys atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio pardavėjo elgesį. Todėl trečiosios skundo pateikėjos pasiūlymo vertinimas atitinka rinkos sąlygas.

(273)

Kartu Komisija konstatuoja, kad pardavėjos vedė pokalbius su [antruoju konkurso dalyviu], o galutiniame derybų dėl pardavimo etape – su [antruoju konkurso dalyviu] ir Capricorn, nes [antrasis konkurso dalyvis] pateikė 35 mln. EUR vertės pasiūlymą (žr. 10 lentelę) ir vyko oficialios Capricorn ir […] derybos, kurių rezultatas – 2014 m. kovo 10 d. banko įsipareigojimas suteikti finansavimą. Dėl Capricorn pasiūlymo vertinimo Komisija konstatuoja, kad Capricorn pateikė savo finansavimo partnerio […] įsipareigojimo suteikti 45 mln. EUR paskolą įrodymą. Šis 2014 m. kovo 10 d. įsipareigojimo įrodymas pardavėjoms buvo pateiktas 2014 m. kovo 11 d., t. y. kreditorių komiteto posėdžio dieną, kurią turėjo būti priimtas sprendimas dėl Nürburgring sutarties skyrimo. Capricorn pateikė didesnio finansavimo įsipareigojimo patvirtinimą negu [antrasis konkurso dalyvis], nes [antrojo konkurso dalyvio] finansavimo įsipareigojimas siekė [32–39] mln. EUR. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bendras Capricorn pasiūlymas – 77 mln. EUR – buvo didesnis negu [antrojo konkurso dalyvio] – [47–52] mln. EUR. Iš bendro [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymo [30–33] mln. EUR turėjo būti sumokėti 2014 m., tačiau iš jų [22–27] mln. EUR iki 2015 m. kovo mėn. turėjo likti sąlyginio deponavimo sąskaitoje, likę [16,5–18] mln. EUR turėjo būti sumokėti 2016, 2017 ir 2018 m.

(274)

Dėl pardavėjų ir Capricorn pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo sąlygos, pagal kurią Nürburgring turtas bus laikomas parduotu tik tada, kai Komisija priims galutinį Komisijos sprendimą, kad iš turto pirkėjos pagalba neturi būti susigrąžinama, Komisija konstatuoja, kad, kaip nurodė bankroto administratoriai ir Vokietija, pagal atitinkamose trečiosios skundo pateikėjos pateiktų pirkimo–pardavimo sutarties projekto pakeitimų dalyse nurodytas nuostatas pirkėja ir pardavėjos galėtų nutraukti sutartį, jei iki 2014 m. liepos 15 d. (pagal 2014 m. sausio 14 d. sutarties projektą) arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. (pagal 2014 m. vasario 14 d. sutarties projektą) Komisija nebus priėmusi teigiamo sprendimo. Šios teisės nutraukti sutartį terminas buvo nenustatytas.

(275)

Dėl kitų trečiosios skundo pateikėjos teiginių Komisija konstatuoja:

a)

Komisija nemano, kad trečioji skundo pateikėja būtų turėjusi perimti esamas NBG sutartis arba įsipareigojimus (išskyrus sutartis, kurios, pavyzdžiui, kai kurios darbo ir nuomos sutartys, pirkėjui turi būti perduodamos pagal teisės aktus). Tai trečiajai skundo pateikėjai aiškiai nurodė ir pardavėjos 2013 m. gruodžio 11 d. KPMG raštu. Komisija taip pat mano, kad trečioji skundo pateikėja pati būtų galėjusi nuspręsti, kurias sutartis perimti, ir tai būtų priklausę nuo jos Nürburgring turto valdymo ir naudojimo koncepcijos. Komisija taip pat nerado įrodymų, kad per konkurso procedūrą pardavimo koncepcija būtų buvusi pakeista arba kad, be trečiosios skundo pateikėjos, kiti konkurso dalyviai būtų skundęsi dėl tariamo sandorio struktūros pakeitimo. 2013 m. gruodžio 11 d. KPMG raštu trečiajai skundo pateikėjai buvo pranešta, kad kiti konkurso dalyviai skundų dėl to nėra pateikę;

b)

konkurso procedūra nebuvo pernelyg ilga;

c)

2013 m. gruodžio 17 d. raštu pardavėjos trečiajai skundo pateikėjai pranešė, kad galutinių pasiūlymų pateikimo terminas pratęstas iki 2014 m. vasario 17 d. ir kad reikalavimus atitikę konkurso dalyviai gali būti atrinkti iš karto pasibaigus šiam terminui. Reikalavimus atitikę konkurso dalyviai galėjo pakeisti savo galutinį pasiūlymą arba pateikti finansavimo įrodymą net ir pasibaigus šiam terminui, kol bus pasirašyta galutinė pirkimo–pardavimo sutartis (180). Taigi iki 2014 m. vasario 17 d. galiojęs terminas faktiškai buvo pratęstas, kad visi konkurso dalyviai galėtų pakeisti savo pasiūlymą, pateikti finansavimo įrodymą arba pateikti naują pasiūlymą. Kadangi apie šį procedūros pakeitimą žinojo visi reikalavimus atitikę konkurso dalyviai, skaidrumo ir vienodo požiūrio principai nebuvo pažeisti;

d)

kadangi pardavėjos visiems konkurso dalyviams visą turimą informaciją pateikė vienu metu ir ne vėliau kaip prieš tris savaites prieš kreditorių komitetui priimant galutinį sprendimą turto pirkimo–pardavimo sutartį skirti Capricorn, buvo suteikta pakankamai laiko galutiniams pasiūlymams parengti. Taigi skaidrumo principas buvo nepažeistas. Komisija taip pat konstatuoja, kad trečioji skundo pateikėja 2013 m. liepos 19 d., spalio 17 d. ir gruodžio 17 d. pardavėjų raštais buvo pakankamai anksti informuota apie konkurso procedūros taisykles. Kalbant apie galimybes susipažinti su svarbia informacija, vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principas taip pat buvo nepažeistas, nes visiems konkurso dalyviams, atitikusiems reikalavimus ir patekusiems į atitinkamai kitą procedūros etapą, informacijos buvo suteikta tiek pat;

e)

nėra įrodymų, kad Capricorn dar prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį būtų derėjusis su kokiu noras alaus tiekėju ar su „Rock am Ring“. Bankroto administratoriai nurodė, kad dėl visų susijusių sutarčių derėjosi NBG;

f)

tai, kad pirkimo–pardavimo sutartys su abiem geriausią pasiūlymą pateikusiais konkurso dalyviais (Capricorn ir [antruoju konkurso dalyviu]) buvo patvirtintos notaro prieš 2014 m. kovo 11 d. vykusį kreditorių komiteto posėdį, nerodo, kad buvo pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio principai. Nėra įrodymų, kad Capricorn būtų buvusi informuota apie konkurso procedūros rezultatą prieš 2014 m. kovo 11 d. kreditorių komiteto posėdį;

g)

nė vienas konkurso dalyvis nepateikė visos pirkimo kainos finansavimo garantijos. Taigi pardavėjos, per konkurso procedūros eigą kiek sumažinusios finansavimo užtikrinimo reikalavimą, vienodo požiūrio principo nepažeidė;

h)

pirkimo–pardavimo sutarties projekto pakeitimų pateikimas buvo komercinių derybų dalis ir pagalbos teisės požiūriu neturi reikšmės;

i)

tai, kad pardavėjos dėl trečiosios skundo pateikėjos paminėjo aplinkosaugos aspektus, buvo susiję tik su tuo, kad ji nepateikė savo pasiūlymo finansavimo užtikrinimo įrodymo. Aplinkosaugos aspektai nebuvo konkurso laimėtojo atrankos kriterijų dalis ir neturėjo įtakos konkurso procedūros baigčiai;

j)

dėl trečiosios skundo pateikėjos tvirtinimo, kad, kalbant apie nagrinėjamą konkurso procedūrą, Capricorn ir pardavėjas pagalbos teisės klausimais konsultavo ta pati advokatų kontora ([…]), visų pirma vienas šios kontoros advokatas, Komisija konstatuoja, kad, kaip nurodė Vokietija, ši kontora ir jos advokatai: a) per nagrinėjamą konkurso procedūrą pardavėjoms (įskaitant bankroto administratorius ir kreditorių komitetą) neteikė jokių konsultacijų; b) neturėjo jokios galimybės susipažinti su kitų susidomėjusių investuotojų pasiūlymuose pateikta informacija; c) turėjo galimybę susipažinti tik su virtualioje duomenų erdvėje ir spaudoje pateikta informacija apie konkurso procedūrą; d) pardavėjoms ar kreditorių komitetui neteikė jokių rekomendacijų. Dėl vieno kontoros advokato, kurį trečioji skundo pateikėja nurodė savo skunde, Vokietija paaiškino, kad šis advokatas: a) nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. balandžio mėn., t. y. prieš 2013 m. birželio mėn. prasidedant konkurso procedūrai, dirbo Reino krašto-Pfalco žemei; b) per konkurso procedūrą nepalaikė ryšių nei su Reino krašto-Pfalco žemės, nei su Vokietijos Federacinės Respublikos institucijomis; c) niekada nekonsultavo Reino krašto-Pfalco žemės ir pardavėjų konkurso procedūros klausimais; d) kaip nepriklausomas ekspertas tik dalyvavo 2013 m. birželio 20 d. vykusiame Reino krašto-Pfalco Landtago viešame įstatymo dėl viešosios prieigos prie Nürburgring lenktynių trasos svarstyme. Vokietija taip pat nurodė, kad apie konkurso procedūros aspektus, susijusius su pagalbos teise, t. y. faktą, kad konkurso procedūra turi būti atvira, skaidri, besąlygiška ir nediskriminacinė, kad Nürburgring turto pardavėjų atsakomybė už galimą su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos sugrąžinimą netektų pirkėjui, visiems konkurso dalyviams buvo pranešta tokiais būdais: a) nurodant 2012 m. kovo 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos sprendimus (atitinkamai oficialios tyrimo procedūros pradėjimas ir išplėtimas); b) specialiai konkurso procedūrai sukurtoje virtualioje duomenų erdvėje pateikiant visus susijusius pardavėjų dokumentus, tarp jų Komisijos ir Vokietijos susirašinėjimo dokumentus šiuo klausimu, c) nurodant susijusią Komisijos sprendimų priėmimo praktiką.

(276)

Todėl Komisija atmeta trečiosios skundo pateikėjos skundą kaip nepagrįstą, nes atitinkamas turtas parduotas konkurso dalyviui, per atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlygišką konkurso procedūrą pateikusiam didžiausios kainos pasiūlymą ir finansavimo užtikrinimo įrodymą.

6.2.3.   Ketvirtojo skundo pateikėjo skundas

(277)

Kaip matyti iš 10 lentelėje pateikto palyginimo, pagal Capricorn pasiūlymą turto pardavimo pajamos didesnės negu pagal [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymą.

(278)

Dėl ketvirtojo skundo pateikėjo teiginių Komisija konstatuoja:

a)

Komisija atkreipia dėmesį į bankroto administratoriaus paaiškinimą, kad pardavėjos [antrojo konkurso dalyvio] ir Capricorn pasiūlymų finansavimo užtikrinimą vertino kaip pakankamą, tačiau ne aukščiausio galimo lygio. 2014 m. vasario 24 d. [antrasis konkurso dalyvis] pardavėjas informavo apie finansinį [antrojo konkurso dalyvio] grupės pajėgumą ir nurodė, kad investicijoms galės skirti apie [930–1 030] mln. EUR. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. kovo 10 d. […] pateikė finansavimo patvirtinimą, kuriame įsipareigojo Capricorn suteikti paskolą, taigi Capricorn suteiktas išorės finansavimas buvo ne didesnis kaip iš viso [41–49] mln. EUR;

b)

kalbant apie išankstinius mokėjimus, jei 2014 m. būtų priimtas galutinis Komisijos sprendimas, pardavėjos pagal [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymą būtų galėjusios disponuoti [30–33] mln. EUR, pagal Capricorn – [58–63] mln. EUR (plius apie 6 mln. EUR iš NBG grynųjų pinigų srautų);

c)

atsižvelgiant į ketvirtojo skundo pateikėjo ir bankroto administratorių argumentus, apskritai nematyti, kad pagal Capricorn pasiūlymą įvykdymo rizika būtų didesnė negu pagal [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlymą;

d)

pagal 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytus atrankos kriterijus konkurso dalyvių pajėgumas nebuvo vienas iš atrankos kriterijų;

e)

pagal 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytus atrankos kriterijus investicijų dydis po pardavimo nebuvo vienas iš atrankos kriterijų;

f)

pardavėjų ir [antrojo konkurso dalyvio] ryšiai buvo pakankami. [Antrajam konkurso dalyviui] niekas netrukdė iki 2014 m. kovo 11 d. kreditorių komiteto posėdžio savo pasiūlymą pagerinti arba pakeisti.

(279)

Todėl Komisija nerado įrodymų, kad per konkurso procedūrą [antrasis konkurso dalyvis] buvo diskriminuojamas. Taigi priekaištas, kad [antrasis konkurso dalyvis] buvo statomas į nepalankesnę padėtį negu kiti konkurso dalyviai, įskaitant Capricorn, nepagrįstas. Šiuo klausimu reikia priminti, kad [antrasis konkurso dalyvis] pateikė galutinį pasiūlymą, derėjosi dėl sutarties ir kaip antram geriausią pasiūlymą su užtikrintu finansavimu pateikusiam konkurso dalyviui jam buvo leista pasirašyti galutinį sutarties projektą. Dėl galutinio Komisijos sprendimo kriterijaus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad [antrojo konkurso dalyvio] mokėtinos lėšos, išskyrus [7,1–7,6] mln. EUR dalį, turėjo likti sąlyginio deponavimo sąskaitoje ir pardavėjoms pervestos arba Komisijai priėmus galutinį sprendimą, arba – jei pirkėjas ir nesant galutinio sprendimo nenutrauktų sutarties (taip pat neatmesta sutarties nutraukimo termino pratęsimo galimybė) – iki 2015 m. kovo 31 d.

(280)

Todėl Komisija atmeta ketvirtojo skundo pateikėjo skundą kaip nepagrįstą, nes atitinkamas turtas parduotas konkurso dalyviui, per atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlygišką konkurso procedūrą pateikusiam didžiausios kainos pasiūlymą ir finansavimo užtikrinimo įrodymą.

6.2.4.   Išvada

(281)

Remdamasi nurodytais argumentais ir turima informacija, Komisija nerado įrodymų, kad buvo pažeistas atviros, skaidrios, nediskriminacinės ir besąlygiškos NG, MSR ir CMHN turto pardavimo konkurso procedūros principas arba kad buvo pateiktas už Capricorn pasiūlytą kainą didesnės kainos pasiūlymas su užtikrintu finansavimu.

7.   IŠVADA

(282)

Komisija konstatuoja, kad 2 priemonės dalis (paskolos bendrovei FSZ) ir 8, 11 ir 15 priemonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį nėra valstybės pagalba.

(283)

Komisija konstatuoja, kad 1 priemonę, 2 priemonės dalį (NG paskolos bendrovėms EWN, MAN, TTI, Camp4Fun, BWN1, BWNB ir BWN2) bei 3–7, 9, 10, 12–14 ir 16–19 priemones Vokietija įgyvendino neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(284)

Komisija padarė išvadą, kad 1 priemonė, 2 priemonės dalis (NG paskolos bendrovėms EWN, MAN, TTI, Camp4Fun, BWN1, BWNB ir BWN2) ir 3–7, 9, 10, 12–14 ir 16–19 priemonės, suteiktos bendrovėms Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH, Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH, Cash Settlement and Ticketing GmbH, Nürburgring Automotive GmbH, Erlebnispark Nürburgring GmbH & Co. KG, Motorsport Akademie Nürburgring GmbH & Co. KG, Test & Training International GmbH, Bike World Nürburgring GmbH, BikeWorld Nürburgring Besitz GmbH, BikeWorld Nürburgring GmbH, Camp 4 Fun GmbH & Co. KG, IPC Gesellschaft für internationale Projektcoordination mbH ir MI-Beteiligungs- und Verwaltungs GmbH, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba ir nesuderinamos su vidaus rinka, nes neįvykdytos susijusios Gairėse nustatytos sąlygos ir nenustatyta jokio kito jų suderinamumo su vidaus rinka pagrindo.

(285)

Todėl Komisija taip pat daro tokias išvadas:

bendrovių Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH turto pardavimas nėra valstybės pagalba,

dėl bendrovių Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH turto pardavimo tarp bendrovių Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH ir naujosios turto savininkės Capricorn NÜRBURGRING Besitzgesellschaft GmbH arba jos patronuojamųjų bendrovių ekonominis tęstinumas neatsiranda. Todėl galimas nurodymas susigrąžinti su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą netaikomas per konkurso procedūrą turtą įsigijusiai Capricorn NÜRBURGRING Besitzgesellschaft GmbH arba jos patronuojamosioms bendrovėms,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Toliau nurodytos Vokietijos įgyvendintos priemonės pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį nėra valstybės pagalba.

 

2 priemonės dalis:

iš viso 646 738,12 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2002 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. kovo mėn. bendrovei Fahrsicherheitszentrum am Nürburgring GmbH & Co. KG suteikė bendrovė Nürburgring GmbH;

 

8 priemonė:

2010 m. liepos 28 d. banko Investitions- und Strukturbank Rheinland-Pfalz GmbH suteiktos paskolos: bendrovei Nürburgring GmbH – 96 574 200 EUR ir 113 590 800 EUR, bendrovei Motorsport Resort Nürburgring GmbH – 92 000 000 EUR, bendrovei Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH – 23 100 000 EUR;

 

11 priemonė:

iš viso 85 484 000 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki 2009 m. liepos 7 d. bendrovei Motorsport Resort Nürburgring GmbH suteikė bendrovė Rheinland-Pfälzische Gesellschaft für Immobilien und Projektmanagement GmbH;

 

15 priemonė:

bendrovės Mediinvest GmbH turimų 49,5 % bendrovės Motorsport Resort Nürburgring GmbH akcijų perdavimas bendrovei Nürburgring GmbH2010 m. kovo 25 d. už 1 EUR kainą,

bendrovės Geisler & Trimmel General Contractor GmbH turimų 33,8 % bendrovės Motorsport Resort Nürburgring GmbH akcijų perdavimas bendrovei Nürburgring GmbH2010 m. kovo 25 d. už 1 EUR kainą,

bendrovės Weber Projektierungs- und Realisierungs GmbH turimų 6,7 % bendrovės Motorsport Resort Nürburgring GmbH akcijų perdavimas bendrovei Rheinland-Pfälzische Gesellschaft für Immobilien und Projektmanagement GmbH2010 m. kovo 25 d. už 1 EUR kainą,

bendrovių Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und der Motorsport Hotel Nürburgring GmbH turto pardavimas.

2 straipsnis

Toliau nurodytos valstybės pagalbos priemonės, kurias Vokietija įgyvendino neteisėtai, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesuderinamos su vidaus rinka.

 

1 priemonė:

kapitalas kaip kapitalo rezervui skirtos lėšos, jį bendrovei Nürburgring GmbH suteikė Reino krašto-Pfalco žemė: 2002 m. gegužės 1 d. – 2 179 000 EUR, 2004 m. gruodžio 21 d. – 22 839 241 EUR,

kapitalas kaip nuosavo kapitalo padidinimas, jį bendrovei Nürburgring GmbH suteikė Reino krašto-Pfalco žemė: 2004 m. rugpjūčio 31 d. – 4 398 300 EUR, 2007 m. rugsėjo 4 d. – 9 000 000 EUR, ir Arveilerio apskritis: 2004 m. rugpjūčio 31 d. – 488 700 EUR, 2007 m. rugsėjo 4 d. – 1 000 000 EUR;

 

2 priemonės dalis:

iš viso 6 195 170,02 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 29 d. bendrovei Erlebnispark Nürburgring GmbH & Co. KG suteikė bendrovė Nürburgring GmbH,

100 000 EUR paskolos, kurias 2002 m. gruodžio 10 d. bendrovei Motorsport Akademie Nürburgring GmbH & Co. KG suteikė bendrovė Nürburgring GmbH,

25 000 EUR dydžio paskolos, kurias 2002 m. rugpjūčio 15 d. bendrovei Test & Training International GmbH suteikė bendrovė Nürburgring GmbH,

iš viso 450 000 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. bendrovei Camp 4 Fun GmbH & Co. KG suteikė bendrovė Nürburgring GmbH,

iš viso 500 000 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2003 m. spalio 17 d. iki 2004 m. spalio 27 d. bendrovei BikeWorld Nürburgring Besitz GmbH suteikė bendrovė Nürburgring GmbH,

iš viso 1 660 000 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2005 m. liepos 22 d. bendrovei BikeWorld Nürburgring Besitz GmbH suteikė bendrovė Nürburgring GmbH,

iš viso 1 600 000 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2005 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. balandžio 4 d. bendrovei BikeWorld Nürburgring Besitz GmbH suteikė bendrovė Nürburgring GmbH;

 

3 priemonė:

iš viso 399 805 370 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2003 m. birželio 30 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. bendrovei Nürburgring GmbH suteikė Reino krašto-Pfalco žemė;

 

4 priemonė:

300 000 EUR paskola, kurią 2007 m. gruodžio 27 d. bendrovei Motorsport Resort Nürburgring GmbH suteikė bendrovė Nürburgring GmbH;

 

5 priemonės dalis:

iš viso 11 032 060 EUR dydžio paskolos, kurias nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. balandžio 18 d. bendrovei Cash Settlement and Ticketing GmbH suteikė bendrovė Nürburgring GmbH,

2009 m. gruodžio 23 d. NG patikinimo laiškas bendrovei CST, jame NG įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 31 d. imtis priemonių, reikalingų CST bankrotui išvengti,

2010 m. gruodžio 13 d. NG, kaip kreditorės, eilės pirmumo teisės, susijusios su 10,4 mln. EUR dydžio finansiniais reikalavimais bendrovei CST, perleidimas;

 

6 priemonė:

iš viso 640 000 EUR dydžio atlygis, kurį bendrovė Nürburgring GmbH sumokėjo bendrovei IPC Gesellschaft für internationale Projektcoordination mbH už jos paslaugas ieškant privačių investuotojų,

2 941 000 EUR paskola, kurią 2008 m. spalio 15 d. bendrovei Motorsport Resort Nürburgring GmbH suteikė bendrovė Nürburgring GmbH;

 

7 priemonė:

1 476 830,88 EUR dydžio kompensacija, kurią bendrovei MI-Beteiligungs- und Verwaltungs GmbH sumokėjo bendrovė Nürburgring GmbH už 2009 m. balandžio 17 d. įvykusį MI-Beteiligungs- und Verwaltungs GmbH finansinių reikalavimų, susijusių su bendrovės Cash Settlement and Ticketing GmbH, kaip paskolų gavėjos, paimtomis paskolomis, perleidimą Nürburgring GmbH;

 

9 priemonė:

garantija, kurią 2010 m. liepos 28 d. suteikė Reino krašto-Pfalco žemė bendrovių Nürburgring GmbH (96 574 200 EUR ir 113 590 800 EUR), Motorsport Resort Nürburgring GmbH (92 000 000 EUR) ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH (23 100 000 EUR) finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su pagal 8 priemonę suteiktomis paskolomis, užtikrinti;

 

10 priemonė:

bendrovės Nürburgring GmbH nustatytas už rinkoje įprastą mažesnis nuomos mokestis, dėl kurio nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. bendrovei Nürburgring Automotive GmbH suteiktas 9 mln. EUR pranašumas;

 

12 priemonė:

garantija, kurią Reino krašto-Pfalco žemė suteikė bankui Investitions- und Strukturbank Rheinland-Pfalz GmbH, dėl jos bendrovė Motorsport Resort Nürburgring GmbH galėjo gauti 85 484 000 EUR dydžio paskolą;

 

13 priemonė:

subsidijos, kurias 2009 m. gruodžio 29 d. (1,6 mln. EUR), 2010 m. spalio 29 d. (3,2 mln. EUR) ir 2011 m. kovo 29 d. (3,2 mln. EUR) bendrovei Nürburgring GmbH suteikė Reino krašto-Pfalco žemė iš savo lošimo namų mokesčio pajamų;

 

14 priemonė:

paskolos, kurias bendrovei Nürburgring GmbH suteikė Reino krašto-Pfalco žemė 2007 m. rugpjūčio 21 d. (20 mln. EUR), 2009 m. gruodžio 22 d. (10 mln. EUR), 2010 m. gruodžio 28 d. (4,65 mln. EUR), 2011 m. balandžio 26 d. (3,2 mln. EUR) ir 2011 m. gruodžio 9 d. (4,95 mln. EUR),

2007 m. rugpjūčio 29 d. Reino krašto-Pfalco žemės, kaip kreditorės, eilės pirmumo teisės, susijusios su 20 mln. EUR dydžio finansiniais reikalavimais bendrovei Nürburgring GmbH, perleidimas;

 

16 priemonė:

40 405 000 EUR paskola, kurią 2011 m. sausio 11 d. bendrovei Nürburgring GmbH suteikė Reino krašto-Pfalco žemė,

13,5 mln. EUR subsidija, kurią 2011 m. liepos mėn. bendrovei Nürburgring GmbH suteikė Reino krašto-Pfalco žemė;

 

17 priemonė:

kompensacija, kurią nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. bendrovei Nürburgring Automotive GmbH sumokėjo bendrovė Nürburgring GmbH pagal „Formulės 1“ koncesijos sutartį;

 

18 priemonė:

1,473 mln. EUR palūkanų mokėjimo atidėjimas, šią priemonę 2012 m. gegužės 15 d. bendrovei Nürburgring GmbH suteikė bankas Investitions- und Strukturbank Rheinland-Pfalz GmbH,

1,205 mln. EUR palūkanų mokėjimo atidėjimas, šią priemonę 2012 m. gegužės 15 d. bendrovei Motorsport Resort Nürburgring GmbH suteikė bankas Investitions- und Strukturbank Rheinland-Pfalz GmbH,

303 000 EUR palūkanų mokėjimo atidėjimas, šią priemonę 2012 m. gegužės 15 d. bendrovei Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH suteikė bankas Investitions- und Strukturbank Rheinland-Pfalz GmbH;

 

19 priemonė:

atleidimo raštas, kurį 2012 m. gegužės 15 d. Reino krašto-Pfalco žemė pateikė dėl bendrovių Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH finansinių įsipareigojimų, susijusių su pagal 8 priemonę suteiktomis 254 mln. EUR dydžio paskolomis,

2012 m. gegužės 15 d. Reino krašto-Pfalco žemės, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimas bendrovių Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH atžvilgiu dėl pagal 8 priemonę atsiradusių žemės finansinių reikalavimų, susijusių su ne didesne kaip 254 mln. EUR subordinuotosios skolos suma, kuri buvo nesumokėta priimant sprendimą dėl žemės, kaip kreditorės, eilės pirmumo perleidimo.

3 straipsnis

1.   Vokietija iš pagalbos gavėjų, įskaitant Nürburgring Betriebsgesellschaft mbH, kaip Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH ekonominių teisių ir pareigų perėmėją, susigrąžina pagal 2 straipsnyje nurodytas priemones suteiktą su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą.

2.   Pagal konkurso procedūrą parduoto turto pirkėja capricorn NÜRBURGRING Besitzgesellschaft GmbH ir jos patronuojamosios bendrovės su galimu su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos sugrąžinimu nėra susijusios.

3.   Į grąžintiną sumą įskaičiuojamos palūkanos, susidariusios nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjos pagalba pradėjo disponuoti, iki faktinio pagalbos sugrąžinimo dienos. Vokietija nurodo šiame sprendime nenurodytus tikslius žemės pagalbos suteikimo terminus.

4.   Palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (181) V skyriaus nuostatas ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 271/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 794/2004 (182).

5.   Vokietija nuo šio sprendimo priėmimo dienos nutraukia visų dar neišmokėtų 2 straipsnyje nurodytos pagalbos sumų mokėjimą.

4 straipsnis

1.   2 straipsnyje nurodyta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Vokietija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įvykdytas per keturis mėnesius nuo jo paskelbimo.

5 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Vokietija pateikia šią informaciją:

a)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti išieškota iš kiekvienos pagalbos gavėjos;

b)

išsamų priemonių, kurių imtasi ar ketinama imtis šiam sprendimui įvykdyti, apibūdinimą;

c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad gavėjų pareikalauta pagalbą grąžinti.

2.   Vokietija informuoja Komisiją apie priemonių, kurių ji ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą tol, kol bus grąžintos 2 straipsnyje nurodytos pagalbos sumos. Komisijai paprašius, Vokietija nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių ėmėsi ar ketina imtis šiam sprendimui įvykdyti. Vokietija taip pat pateikia išsamią informaciją apie iš pagalbos gavėjų susigrąžintas pagalbos sumas ir palūkanas.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 1 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  Byla SA.31550 (2012/C) (OL C 216, 2012 7 21, p. 14) ir byla SA.34890 (2012/C) (OL C 333, 2012 10 30, p. 1).

(2)  2012 m. birželio 20 d. sprendimu Komisija Vokietijai persiuntė patikslintą 2012 m. kovo 21 d. sprendimą.

(3)  OL C 216, 2012 7 21, p. 14.

(4)  2012 m. rugpjūčio 22 d. byla Nr. SA.34890 (2012/C), pradėta 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu dėl oficialios tyrimo procedūros išplėtimo, administraciniu aspektu buvo sujungta su byla Nr. SA.31550 (2012/C).

(5)  OL C 333, 2012 10 30, p. 1.

(6)  Pagrindas – 2012 m. lapkričio 27 d. NG, NAG ir NBG taikos sutartis.

(7)  Visų pirma Komisijos tarnybos atkreipė dėmesį į šias aplinkybes: 1) jei lenktynių trasa nebus įtraukta į konkurso procedūrą, nebus galima atmesti tolesnės valstybės pagalbos pirkėjui ir „senos“ pagalbos perkėlimo galimybės; 2) lenktynių trasos prieinamumą visuomenei, išskyrus jos naudojimą komerciniais tikslais, pavyzdžiui, bandomiesiems automobilių važiavimams, esant tam tikroms sąlygoms, vykstančioje pagalbos tyrimo procedūroje galima laikyti neutraliu elementu; 3) dėl darbuotojų įdarbinimo garantijos iki 2016 m. pabaigos reikėtų atsižvelgti į Komisijos sprendimą byloje dėl pagalbos ERNAM (2012 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.34547 – Prancūzija – Reprise des actifs du groupe SERNAM dans le cadre de son redressement judiciaire); 4) turto pardavimas a priori nereiškia, kad galimas nurodymas turto savininkėms sugrąžinti valstybės pagalbą bus perkeliamas galimam (galimiems) turto pirkėjui (pirkėjams).

(8)  2012 m. vasario mėn. nutraukus NG ir NAG nuomos sutartį, pirmoji skundo pateikėja, kuri buvo viena iš dviejų pirmųjų skundo pateikėjų, pakeitė savo neigiamą požiūrį į valstybės pagalbą lenktynių trasai ir pareiškė, kad priemonės, apie kurias 2012 m. pranešta kaip apie sanavimo pagalbą, turėjo būti patvirtintos, kad lenktynių trasa kaip tokia jokios pagalbos negavo, todėl į tyrimo procedūrą neturi būti įtraukta, ir kad Nürburgring veikla yra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos.

(9)  Land Rheinland-Pfalz.

(10)  NG veiklos tikslas yra automobilių sektoriaus ir motorinių transporto priemonių sporto rėmimas bei turizmo skatinimas Eifelio regione. 90 % NG akcijų priklauso žemei, 10 % – Arveilerio apskričiai. Žemė ir Arveilerio apskritis, kaip NG akcininkės, yra atstovaujamos NG stebėtojų taryboje.

(11)  Nürburgring kompleksas apibūdintas 2012 m. kovo 21 d. sprendimo 2.1 skirsnyje.

(12)  MSR veiklos tikslas yra nekilnojamojo turto, poilsiaviečių, viešbučių ir kurortų projektų vystymas ir jų statymas bei dalyvavimas su Nürburgring projektų vystymu susijusių įmonių veikloje. Nuo 2010 m. kovo 25 d. 93,3 % MSR akcijų priklauso NG, 6,7 % – RIM. Prieš 2010 m. kovo 25 d. MSR akcininkės buvo bendrovės Mediinvest GmbH (49,5 %), Geisler & Trimmel General Contractor GmbH (33,8 %), NG (10 %) ir Weber Projektierungs- und Realisierungs GmbH (6,7 %).

(13)  CMHN veiklos tikslas yra viešbučių, poilsio paskirties nekilnojamojo turto ir kurortų statymas ir valdymas. CMHN yra 100 % MSR patronuojamoji bendrovė.

(14)  NAG veiklos tikslas yra lenktynių trasų, viešbučių, važiavimo saugos centro, lenktynininkų mokyklos, daugiafunkcių halių, ringowerk ir visų kitų Nürburgring objektų valdymas. Po 50 % NAG akcijų turi bendrovės Mediinvest GmbH ir Lindner Unternehmensgruppe GmbH & Co Hotel KG.

(15)  Laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmones pagal sutartį su NAG valdė Lindner Hotels AG.

(16)  2008 m. gruodžio 4 d. Prekybos įmonių registre (Handelsregister) pažymėta, kad pradėta IPC likvidavimo procedūra, įrašo apie jos pabaigą kol kas nėra.

(17)  Weber atliko laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių statybos darbus. 2010 m. lapkričio 23 d. pradėta Weber likvidavimo procedūra.

(18)  CST veiklos tikslas buvo elektroninio mokėjimo sistemos valdymas – visų Nürburgring komplekso atrakcionų lankytojai mokėjo specialia kortele (ringocard). Iki 2012 m. lapkričio 1 d. po 50 % CST akcijų priklausė NG ir MIB. 2012 m. gruodžio 19 d. NG, tapusi 100 % CST savininke, pradėjo jos likvidavimo procedūrą. CST turtas buvo perduotas NG, o 2014 m. gegužės 22 d., kaip nurodė Vokietija, ji išregistruota iš Prekybos įmonių registro.

(19)  Mediinvest veiklos tikslas yra tarpininkavimas sudarant žemės sklypų ir pastatų sutartis, nekilnojamojo turto, poilsiaviečių ir kurortų projektų vystymas ir jų statymas. 100 % Mediinvest akcijų priklauso ponui Kai Richter. 2013 m. birželio 18 d.Mediinvest pervardyta į Return Projektmanagement GmbH.

(20)  Geisler & Trimmel atliko laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių statybos darbus.

(21)  FSZ veiklos tikslas yra važiavimo saugos centro statymas ir valdymas, ji yra ir šio centro savininkė. 41 % šios bendrovės akcijų priklausė NG. Daugumos akcininkų sprendimu, 2013 m. spalio mėn. NG dalyvavimas šios įmonės veikloje buvo baigtas.

(22)  EWN veiklos tikslas buvo „Erlebniswelt“ – į motorinių transporto priemonių sportą orientuotų atrakcionų – valdymas. 2011 m. kovo 31 d. bendrovė pervardyta į ringowerk GmbH & Co. KG; NG buvo vienintelė jos akcininkė iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., kai EWN turtas buvo perduotas NG ir bendrovė be oficialios pertvarkymo procedūros buvo išregistruota iš Prekybos įmonių registro.

(23)  MAN veiklos tikslas buvo Vokietijos motorinių transporto priemonių sporto rėmimas, ji buvo vienos mokymo įstaigos valdytoja. Bendrovės vienintelė akcininkė buvo NG, vėliau ji buvo likviduota ir 2013 m. gruodžio 11 d. išregistruota iš Prekybos įmonių registro, o jos visas turtas perduotas NG.

(24)  TTI veiklos tikslas buvo važiavimo saugos centrų rėmimas, įgyvendinimas, statymas ir valdymas. 26 % šios bendrovės akcijų priklausė NG, likę 74 % – bendrovėms Brands Hatch Leisure Group Limited, Fawkham Longfield, Kent (Jungtinė Karalystė) (26 %), Test & Training Gesellschaft mbH, Teesdorf (Austrija) (26 %) ir Tilke GmbH (Achenas) (22 %). Bendrovė buvo likviduota ir 2007 m. gruodžio 4 d. išregistruota iš Prekybos įmonių registro.

(25)  BWN veiklos tikslas buvo prekyba naujais ir naudotais motociklais ir motociklų turizmo rėmimas Eifelyje. 2005 m. rugsėjo 6 d.Bike World Nürburgring GmbH (toliau – BWN) susijungė su BikeWorld Nürburgring Besitz GmbH (toliau – BWNB), perkančioji įmonė BWNB buvo pervardyta į BikeWorld Nürburgring GmbH (toliau – BWN2). 2007 m. gegužės 15 d. NG savo turimus 49 % pastarosios bendrovės akcijų pardavė ponui Norbert Brückner ir ponui Jörg Jovy ir atsisakė reikalavimų dėl jos paskolų grąžinimo. 2008 m. BWN2 savo su Nürburgring susijusią komercinę veiklą nutraukė. Vokietija nurodė, kad BWN2 buvo pervardyta į BikeWorld GmbH ir jos būstinė perkelta į Sankt Ingbertą Saro krašte.

(26)  Camp4Fun veiklos tikslas buvo visureigių parko valdymas. Iki 2010 m. spalio 18 d. NG buvo vienintelė jos komanditorė, vėliau jos turtas buvo perduotas NG ir ji be oficialios likvidavimo procedūros išregistruota iš Prekybos įmonių registro.

(27)  MIB veiklos tikslas buvo dalyvavimas kitų įmonių veikloje ir jų verslo valdymo perėmimas. 80 % MIB akcijų turėjo ponas Kai Richter, 20 % – ponas Klaus König. 2013 m. birželio 18 d. MIG ir NAG susijungė.

(28)  Pirmoji ir antroji Nürburgring projekto dalys išsamiau apibūdintos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo 2.2 skirsnyje.

(29)  Kapitalo rezervas yra papildomos akcininkų įmokos į nuosavą kapitalą, tačiau jos nėra pasirašytasis kapitalas. Balansuose šia sąvoka dažnai vadinama akcinės bendrovės nuosavo kapitalo dalis. Kapitalo rezervas skirtas padengti tai nuosavo kapitalo daliai, kuri, padidinus kapitalą, viršija akcijų (akcinio kapitalo) nominaliąją vertę. Išleistasis ir įmokėtasis akcinis kapitalas plius kapitalo rezervas sudaro bendrą sumą, kurią investuotojai sumoka išleidžiant akcijas.

(30)  2 179 000 EUR kapitalo rezervui skirti atsisakius 1981 m. žemės perimtos Vokietijos Federacinės Respublikos paskolos palūkanų, kurių mokėjimo terminas suėjo 1999 m. („Altdarlehen Bund“).

(31)  22 839 241 EUR kapitalo rezervui skirti atsisakius reikalavimų, susijusių su 1981 m. žemės perimta Vokietijos Federacinės Respublikos paskola („Altdarlehen Bund“).

(32)  4 887 000 EUR sumą sudaro 4 398 300 EUR dydžio žemės įnašas atsisakius reikalavimų, susijusių su 1981 m. žemės perimta Vokietijos Federacinės Respublikos paskola („Altdarlehen Bund“), ir 488 700 EUR dydžio Arveilerio apskrities įnašas kaip likvidumo injekcija.

(33)  Nuo 2002 m. EWN suteiktų paskolų grąžino 722 264,49 EUR.

(34)  Nuo 2002 m. FSZ suteiktos paskolos sugrąžintos, išskyrus […] EUR sumą; ši suma buvo kompensuota kartu su […] EUR kompensacija, kai buvo nutrauktas NG dalyvavimas Fahrsicherheitszentrum am Nürburgring Verwaltungs GmbH veikloje.

(35)  2005 m. lapkričio 28 d. MAN visą paskolą grąžino.

(36)  2003 m. gruodžio 18 d. Camp4Fun visą paskolą grąžino.

(37)  […]: skliaustuose pateiktai informacijai taikoma prievolė saugoti profesinę paslaptį.

(38)  Įgyvendinant projektą „Nürburgring 2009“, žemė bankui ISB suteikė tokias sumas: 2010 m. liepos 30 d. – 285 265 000 EUR, 2010 m. rugsėjo 30 d. – 5 mln. EUR, 2010 m. gruodžio 31 d. – 5 mln. EUR, 2011 m. kovo 31 d. – 5 mln. EUR, 2011 m. gegužės 31 d. – 5 mln. EUR ir 2011 m. liepos 31 d. – 10 mln. EUR. Laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2011 m. spalio 31 d. ISB iš likvidumo fondo panaudojo iš viso 315 265 000 EUR savo 325 265 000 EUR dydžio paskolai, suteiktai bendrovėms NG, MSR ir CMHN, refinansuoti (8 priemonė). Iki 2011 m. lapkričio mėn., kai visa paskola buvo grąžinta, palūkanų norma būdavo nustatoma kiekvieną dieną. Palūkanos sudarė iš viso 2 326 680 EUR, jos visada buvo sumokamos laiku kito mėnesio pabaigoje.

(39)  Projektą „Nürburgring 2009“ sudarė dvi dalys: pirmoji dalis apėmė tribūnas, welcomeocenter, ringoarena (iki 5 100 lankytojų) ir parengiamąsias priemones, ringoboulevard (prekybos centras su didžiausia pasaulyje daugiataške jutikline vaizdo siena, WARSTEINER Event-Center (iki 1 500 lankytojų), automobilių gamintojams skirtus parodų ir prekybos plotus (Autowelten), ringowerk (vidaus pramogos – daugialypės terpės teatras, istorinė paroda, sąveikiosios prietaikos ir ringoracer, greičiausi pasaulyje amerikietiški kalneliai) ir ringokartbahn (vidaus kartingo trasa). Antrąją dalį sudarė du viešbučiai (įskaitant vienus lošimo namus), 100 vasarnamių, penki restoranai, diskoteka ir reklaminių gaminių parduotuvė.

(40)  Dėl likvidumo fondo valdymo ir finansavimo problemų žr. 2011 m. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ataskaitą, 2 dalis, p. 7–15, internete http://www.rechnungshof-rlp.de/Jahresberichte/.

(41)  Iš likvidumo fondo suteiktos paskolos sugrąžintos (plg. 6 lentelę), sumokėta iš viso 5 059 174,46 EUR palūkanų.

(42)  Išmokos buvo mokamos pagal 2003 m. vasario 20 d. žemės ir NG sutartį dėl likvidumo fondo. Atitinkamos paskolos palūkanos buvo apskaičiuojamos pagal kasdien nustatomą palūkanų normą, kuri žemei buvo taikoma rinkoje. Kiekvienos dienos palūkanos buvo apskaičiuojamos atskirai (atitinkama palūkanų norma/360).

(43)  2010 m. gruodžio 31 d. grąžinta 3 589 297,04 EUR suma. Dėl CST valdymo ir finansavimo problemų žr. 2011 m. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ataskaitą, 2 dalis, p. 16–21, internete http://www.rechnungshof-rlp.de/Jahresberichte/.

(44)  2009 m. sausio 22 d. paskola sugrąžinta, sumokėta 48 500 EUR palūkanų. Tačiau Vokietija paaiškino, kad paskolą bendrovei NG sugrąžino bendrovė Geisler & Trimmel, o ne bendrovė MSR bendrovei PNG, o bendrovė PNG bendrovei NG.

(45)  1 450 000 EUR plius 26 830,88 EUR palūkanų.

(46)  2010 m. NG atliko šios paskolos ir savo 1 439 297,04 EUR dydžio finansinių įsipareigojimų CST atžvilgiu užskaitą, o likusi 37 533,84 EUR skola buvo sumokėta likviduojant CST ir perduodant jos turtą NG.

(47)  2008 m. gegužės 25 d.Bank für Tirol und Vorarlberg AG bendrovei CMHN suteikė […] EUR paskolą.

(48)  2010 m. sausio 18 d.Kreissparkasse Ahrweiler bendrovei MSR suteikė […] EUR paskolą.

(49)  Vadovaudamasi jam žemės suteiktu nurodymu suteikti kreditą, ISB neatliko suteikiant kreditą įprastų patikrinimų.

(50)  Kalbant apie 2 dalį, NG iš 118 325 800 EUR dydžio paimtos paskolos nepanaudojo 4 735 000 mln. EUR, taigi žemė NG išmokėjo 113 590 800 EUR; už tai NG bankui ISB sumokėjo 141 835,54 EUR atlygį.

(51)  Dėl 2010 m. liepos 28 d. buvusio EONIA žr. www.global-rates.com/interest-rates/eonia/2010.aspx.

(52)  Pasirašant šią verslo nuomos sutartį, Nürburgring GmbH buvo vienintelė Nürburgring Adventure GmbH akcininkė. 2010 m. spalio 25 d.Nürburgring Adventure GmbH susijungė su NG.

(53)  Numatant vienašališką galimybę NAG nuomos sutartį pratęsti du kartus po penkerius metus.

(54)  2010 m. kovo 25 d. pasirašant šią verslo nuomos sutartį, NAG pavadinimas buvo GrundKapital Management GmbH.

(55)  Nuomos sutartyje numatyta: a) mažiausias nuomos mokestis, b) nuomos mokestis, priklausantis nuo nuomininkės veiklos rezultatų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) (toliau – EBITDA nuomos mokestis): nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. – 90 % nuomininkės EBITDA, nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. – 90 % nuomininkės EBITDA, tačiau ne mažiau kaip 5 mln. EUR, nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d.: jei iki 2012 m. balandžio 30 d. bus pašalinti statybos defektai – 85 % nuomininkės EBITDA, tačiau ne mažiau kaip 11,5 mln. EUR, kitu atveju – 90 % nuomininkės EBITDA, tačiau ne mažiau kaip 10 mln. EUR, ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. – kasmet 85 % nuomininkės EBITDA, tačiau ne mažiau kaip 15 mln. EUR. Nuomos mokesčio dydis kritiškai įvertintas 2012 m. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ataskaitoje, p. 98–102, internete www.rechnungshof-rlp.de/Jahresberichte.

(56)  […] EUR nuomos mokestis plius […] EUR pagal taikos sutartį.

(57)  Kaip akcijos be balsavimo teisės suteiktos paskolos RIM sugrąžintos 2010 m. liepos 30 d.Mediinvest bendrovei RIM iš viso sumokėjo […] EUR palūkanų. Vokietija nepatikslino, ar MSR grąžino jai bendrovės Mediinvest suteiktas paskolas.

(58)  Žemės Audito Rūmai nurodė, kad nauda, kurią Mediinvest gavo padidinusi palūkanų normą, siekia iš viso […] EUR (2010 m. birželio 15 d. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ekspertizė, II dalis, p. 20).

(59)  2008 m. rugpjūčio 28 d. garantija buvo ne didesnės kaip 50 mln. EUR vertės, 2008 m. gruodžio 17 d. ji padidinta iki 80 mln. EUR, 2009 m. gegužės 26 d. – iki 140 mln. EUR.

(60)  Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 9 d.Ernst & Young ataskaitos, 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. balandžio 26 d. paskolomis buvo siekiama subalansuoti NG vidutinės trukmės laikotarpio, t. y. 2010–2030 m., planų neigiamus pinigų srautus.

(61)  Taigi NG šiuo metu turi 93,3 %, RIM – 6,7 % MSR akcijų. Pardavimo sutartimi pardavėjų atsakomybė nebuvo panaikinta ir nei NG, nei RIM neperėmė jų finansinių įsipareigojimų.

(62)  Kompensacijos dydis kritiškai įvertintas 2012 m. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ataskaitoje, p. 103–107, internete www.rechnungshof-rlp.de/Jahresberichte.

(63)  Sutartyje nustatyta, kad bendrovei NAG mokėtiną kompensaciją sudarys […] EUR fiksuota grąžinamoji išmoka už parduotus bilietus, […] % pajamų, gautų pardavus tuos bilietus, kurie bus parduoti po pirmųjų […] bilietų, pajamos, gautos pardavus […] bilietų 2011 m., ir pajamos, gautos pardavus […] bilietų vėlesniais metais. Mažiausias atlygis už „Formulė 1“ renginių organizavimą 2011 m. – […] EUR; jei pajamos iš bilietų pardavimo mažesnės kaip […] EUR, kompensacijos dydis sumažinamas […] EUR už kiekvienus […] EUR, kuriais pajamos mažesnės negu […] EUR (pavyzdžiui: jei bilietų pardavimo pajamos yra […] EUR, kompensacija – […] EUR). Vis dėlto susitarta, kad mažiausias kompensacijos dydis bus […] EUR. „Formulė 1“ lenktynių organizatoriams ir vairuotojams mokėtinus mokesčius ir trasos techninės priežiūros, kuri būtina Féderation Internationale de l'Automobile (FIA) suteikiamai 1 lygio licencijai gauti, išlaidas padengė NG; jos į NAG teiktinas paslaugas neįtrauktos.

(64)  2013 m. liepos 19 d. pranešimo apie procedūrą laiškas „Project RING – information and procedures for the submission of an indicative offer“ („Projektas RING – preliminarių pasiūlymų pateikimo procedūros ir susijusi informacija“), p. 3, skirsnis „Indicative Offer“ („Preliminarus pasiūlymas“).

(65)  2013 m. rugsėjo 12 d. pranešimo apie procedūrą laiškas „Project RING – Extension of the timeline for the submission of indicative offers“ („Projektas RING – preliminarių pasiūlymų pateikimo termino pratęsimas“), p. 1, skirsnis „Extension of the Deadline for the Indicative Offers“ („Preliminarių pasiūlymų pateikimo termino pratęsimas“).

(66)  2013 m. gruodžio 17 d. pranešimo apie procedūrą laiškas „Project RING – Extension of the timeline for the submission of final offers“ („Projektas RING – galutinių pasiūlymų pateikimo termino pratęsimas“), p. 1, skirsnis „Extension of the timeline for the final offers“ („Galutinių pasiūlymų pateikimo termino pratęsimas“).

(67)  1A. Grand Prix ruožas, 1B. Nordschleife (šiaurinė trasa), 2. 4-ių žvaigždučių viešbutis, 3. Pramogų zona EifeldorfGrüne Hölle“ ir 3-ų žvaigždučių viešbutis, 4. Pramogų parkas Drees, 5. Ilgalaikės nuomos žemės sklypas Dorint, 6. Visureigių parkas, 7. Personalo namas Adenau, 8. Gyvenamasis pastatas Balkhausen, 9. Namas Licht, 10. Kiti žalieji plotai.

(68)  Kvietimo pareikšti susidomėjimą skirsnis „Veräußerung der Vermögenswerte des Nürburgrings“ („Nürburgring turto pardavimas“).

(69)  2013 m. liepos 19 d. pranešimo apie procedūrą laiškas „Project RING – information and procedures for the submission of an indicative offer“, p. 1, skirsnis „Indicative Offer“.

(70)  Atrankos kriterijai nurodyti 2013 m. liepos 19 d. pranešimo apie procedūrą laiško „Project RING – information and procedures for the submission of an indicative offer“ 4 puslapyje ir 2013 m. spalio 17 d. pranešimo apie procedūrą laiško „Project RING – procedures for the submission of a final offer“ 6 puslapyje.

(71)  9 pasiūlymai buvo dėl visų turto grupių, 3 – dėl lenktynių trasos, 11 – dėl kitų turto grupių arba atskirų turto objektų.

(72)  Didžiausios kainos pasiūlymas dėl viso turto buvo įvertintas 100 %. Iš viso buvo pateikti 6 preliminarūs pasiūlymai dėl viso turto, siekę daugiau kaip 25 % geriausio pasiūlymo. Vertinant pagal pirkimo kainą, toliau buvo neatsižvelgiama į pasiūlymus dėl viso turto, kurie nesiekė 25 % geriausio pasiūlymo, ir į pasiūlymus dėl lenktynių trasos, kurie kartu su pasiūlymais dėl kitų turto objektų nesiekė 25 % geriausio pasiūlymo. Pateikiant preliminarius pasiūlymus, penkiuose iš šešių reikalavimus atitikusių pasiūlymų dėl viso turto dar nebuvo aiškus finansavimas, todėl šių konkurso dalyvių buvo paprašyta aiškiai nurodyti sandorio finansavimo galimybes.

(73)  Žr. 60 išnašą.

(74)  Vokietija nurodė, kad ši kaina – 77 mln. EUR – trims bankrutuojančioms bendrovėms bus paskirstyta pagal Vokietijos bankroto ir mokesčių teisės aktus.

(75)  Capricorn Group yra Vokietijos įmonių grupė, veikianti tarptautiniu mastu lenktyninių automobilių komponentų gamybos, lenktyninių automobilių bandymų ir istorinių lenktyninių automobilių techninės priežiūros srityse. Visos capricorn HOLDING GmbH akcijos priklauso ponui Robertino Wild.

(76)  GetSpeed GmbH & Co KG yra Vokietijos motorinių transporto priemonių sporto įmonė. Tarp jos teikiamų paslaugų – dirbtuvių, lenktynių renginių organizavimo ir vairuotojų mokymo paslaugos. 99 % įmonės akcijų turi ponas Axel Heinemann, 1 % – ponas Adam Osieka.

(77)  BGB (Bürgerliches Gesetzbuch, Civilinis kodeksas) 613a straipsnis.

(78)  2013 m. gruodžio 19 d.Bundesarbeitsgericht (BAG, Federalinis darbo teismas) sprendimas 6 AZR 790/12; 2003 m. kovo 20 d. BAG sprendimas 8 AZR 97/02.

(79)  2014 m. rugpjūčio 13 d. bankroto administratoriai ir pirkėja susitarė, kad antroji pirkimo kainos dalis bus mokėtina 2014 m. spalio 31 d., o ne 2014 m. liepos 31 d., ir už tai bus imamos 8 % palūkanos ir daiktinis įkaitas (vietoj [3–9] mln. EUR dydžio grynųjų pinigų įkaito), t. y.: a) pono Robertino Wild, Capricorn akcininko, turimos Capricorn akcijos; b) visi Capricorn grupės bendrovių tarpusavio finansiniai reikalavimai; c) finansiniai reikalavimai, kylantys iš pirkimo–pardavimo sutarties dėl projekto „Campus“ (dar bus sudaryta); d) pono Robertino Wild meno kūrinių kolekcija. Derybose dėl pirmiau nurodytos sutarties žemė nedalyvavo.

(80)  2009 m. vasario 19 d. byloje C 38/2009 Komisijos patvirtinta Vokietijos bendroji schema dėl lengvatinių paskolų (toliau – laikinoji bendroji schema) taikoma bendrovėms, kurios 2008 m. liepos 1 d. nebuvo sunkumų patiriančios įmonės. Pagalbos schema gali pasinaudoti įmonės, kurios tuo metu dar nebuvo sunkumų patiriančios įmonės, tačiau vėliau jomis tapo dėl pasaulinės finansų ir ekonominės krizės.

(81)  Vokietija teigia, kad Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punkte tiksliai apibrėžtų kriterijų NG neatitinka, 11 punkte nurodyti netiksliai apibrėžti kriterijai nesudaro aiškaus vaizdo, 9 punkte nurodyti bendrieji kriterijai taip pat netaikytini.

(82)  Vokietija teigia, kad: a) oficialios tyrimo procedūros išplėtimas prieštarauja sanavimo pagalbos tikslui, nes pagalba buvo siekiama išvengti NG, MSR ir CMHN tiesioginio bankroto ir suteikti joms šešių mėnesių terminą restruktūrizavimo planui parengti; b) akcininkės buvo linkusios pritarti kai kuriems restruktūrizavimo plano tikslams, be kitų, NG, MSR ir CMHN turto pardavimui ir vėliau šių bendrovių likvidavimui; c) kadangi NG atžvilgiu kol kas nepriimtas sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo, sprendime Deggendorf nustatyti kriterijai netenkinami ir šio atvejo aplinkybės išskirtinės, patvirtinus sanavimo pagalbą precedentas nebūtų sukurtas.

(83)  Šiuo klausimu Vokietija remiasi 2000 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo BP Nederland ir kt./Komisija, T-237/99 (2000), Rink. p. II-3849, 37 punktu; 2005 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo sprendimo Saxonia Edelmetalle GmbH, T-111/01 (2001), Rink. p. II-2335, 26 punktu; 1989 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Publishers Association/Komisija, C-56/89 (1989), Rink. p. 1693, 39 punktu; 1993 m. sausio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo SPO ir kt./Komisija, T-29/92 R (1992), Rink. p. II-2161, 38 ir tolesniais punktais.

(84)  Šiuo klausimu Vokietija remiasi 2008 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Kahla/Thüringen Porzellan GmbH/Komisija, T-20/03 (2008), Rink. p. II-2305, 124 ir tolesniais punktais. Vokietija aiškina, kad pagalbos teisės požiūriu šios priemonės laikytinos ypatingaisiais įvykiais, trumpam keičiančiais ekonominę įmonės padėtį (vok. Sondereffekte), o ne įprastos ekonominės NG veiklos dalimi, ir kad NG akcininkės ir vadovai šią bendrovę laikė tik priemone Nürburgring sporto infrastruktūrą išlaikyti valstybės nuosavybėje ir organizuoti sporto renginius, kurie yra nepelningi ir, valstybei nepadengus nuostolių, nebūtų buvę organizuojami. Vokietijos tvirtinimu, be šio principinio supratimo nei NG akcininkės, nei vadovai nebūtų leidę atsirasti tokiems finansiniams įsipareigojimams, todėl šių ypatingųjų įvykių išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į finansinės padėties vertinimą.

(85)  Dėl sąvokos „tik vieną ir paskutinį kartą“ žr. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 3.3 skirsnį.

(86)  Šias priemones turėjo patvirtinti NG stebėtojų taryba, kurios narius skiria žemė ir apskritis.

(87)  Pirmosios dalies investicijos siekia 215 mln. EUR (185 mln. EUR – iš likvidumo fondo, 30 mln. EUR – iš žemės, kaip akcininkės, paskolos).

(88)  2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt (T-443/08) ir Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig-Halle GmbH (T-455/08)/Europos Komisija (2011), Rink. p. II-1311, patvirtintas apeliacine tvarka, žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimą Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig-Halle GmbH/Europos Komisija, C-288/11 (2012), Rink. p. I-0000.

(89)  Vokietija aiškina, kad toks Komisijos sprendimų priėmimo praktikos pakeitimas prieštarauja Baltosios knygos dėl sporto nuostatoms ir teisinio tikrumo principui. Esą tokį pakeitimą galima taikyti nagrinėjant būsimus atvejus, o ne dėl Nürburgring sporto infrastruktūros statybos, kuri baigta 2011 m. Vokietijos teigimu, draudimas teikti pagalbą sporto infrastruktūros statybos ir valdymo finansavimui reikštų kompetencijos pasidalijimo tarp ES institucijų ir valstybių narių iškreipimą, o kartu – subsidiarumo principo pažeidimą.

(90)  Vokietija, remdamasi 2011 m. Communication & Network Consulting atliktu tyrimu Formula Money (p. 145), nurodo, kad 1999–2011 m. laikotarpiu iš 11 visame pasaulyje įrengtų lenktynių trasų aštuonioms buvo naudoti valstybiniai ištekliai.

(91)  Vokietija aiškina, kad „Formulė 1“ turi didelį poveikį lenktynes rengiančių šalių nacionalinei ekonomikai (subsidijų ir šio poveikio santykis – 1:5).

(92)  Vokietija teigia, kad likvidumo fondo lėšų panaudojimas projektui buvo išimtinis atvejis ir toks fondo lėšų naudojimas nėra įprastas. Iš likvidumo fondo tik laikinai, kol bus rastas ilgalaikis investuotojas, iš pradžių buvo finansuojamos jau pradėtos įgyvendinti projekto priemonės.

(93)  Vokietija teigia, kad likvidumo fondo tikslas yra ekonomiškai tikslingai optimizuoti grynųjų pinigų srautus tarp žemės ir jos įvairių patronuojamųjų bendrovių, visų pirma siekiant sumažinti kontroliuojančiųjų bendrovių finansavimo išlaidas, kad trumpalaikis žemės finansavimo poreikis padengiamas kapitalo rinkoje, kad už pasinaudojimą likvidumo fondo lėšomis nustatomos tokios vienos dienos palūkanų normos, kurios laisvojoje rinkoje imamos iš žemės, kad žemė nepatiria jokių palūkanų išlaidų, likvidumo fondo dalyviams taikomos lygiai tokios pat rinkos sąlygos kaip žemei ir žemės finansų ministerija šiuo klausimu atlieka tik vykdančiosios platformos funkciją.

(94)  Remdamasi 2012 m. kovo 21 d. sprendimo 137 konstatuojamąja dalimi, Vokietija aiškina, kad skatinamojo finansavimo bankų (specialiosios kredito įstaigos, vok. Spezialkreditinstitut) atveju gavėjai gali būti dviejų lygmenų – specialiosios kredito įstaigos ir įmonės, gaunančios finansavimą iš specialiųjų kredito įstaigų. Vokietijos nuomone, specialiosioms kredito įstaigoms suteikiami pranašumai dėl atsakomybės įtvirtinti 2002 m. II susitarime. 2012 m. kovo 21 d. sprendime esą daroma prielaida, kad specialiosios kredito įstaigos paskolas teikia tik tais atvejais, kai gavėjas paskolos tokiomis pat sąlygomis rinkoje negauna. Vokietijos teigimu, priešingai, skatinamojo finansavimo bankai taip pat gali teikti paskolas rinkos sąlygomis (specialiųjų kredito įstaigų veikla nėra apribota pagalbos teikimu), todėl vertinimas pagalbos teisės požiūriu turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju.

(95)  ISB paskolos klausimu (8 priemonė) Vokietija aiškina, kad, jei pranašumas būtų, tai jis atitiktų rinkos palūkanų normos ir faktiškai taikytos palūkanų normos skirtumą, tačiau jokiu būdu ne visą paskolos sumą. Jei Komisija tuo abejojanti, ji turinti užsakyti ekspertų tyrimą.

(96)  Vokietijos nuomone, sudarydama II susitarimą, Komisija pritarė tam, kad teisiškai savarankiškoms specialiosioms kredito įstaigoms suteikiami pranašumai dėl atsakomybės išliktų, jei jų veikla apima tik tiksliai apibrėžtą viešąją skatinamojo finansavimo užduotį. Esant tokioms sąlygoms, garantijų, pavyzdžiui, garanto civilinės atsakomybės už visas prievoles (vok. Gewährträgerhaftung), atsakomybės už įstaigos funkcionavimą (vok. Anstaltslast) ir refinansavimo garantijų, naudojimas suderinamas su valstybės pagalbos taisyklėmis. Vokietija taip pat nurodo, kad Komisija savo 2004 m. birželio 16 d. sprendime byloje dėl pagalbos N179/04 – Suomijos savivaldybių garantijos – pripažino, kad specialiosios kredito įstaigos nelaikomos įmonėmis, jei jos naudą gauna tik atlikdamos savo viešąją valstybės paramos teikimo užduotį.

(97)  Vokietija aiškina, kad paskolos sąlygos galutinai ir nesusiejant su jokiomis kitomis sąlygomis buvo nustatytos žemės nurodyme suteikti kreditą ir ISB šiuo klausimu neturėjo jokios veiksmų laisvės. Žemė priėmė sprendimą suteikti paskolą ir prisiėmė su tuo susijusią riziką, be to, dėl nurodymo suteikti kreditą pagal BGB kaip garantui jai tenka visa atsakomybė už paskolą.

(98)  Vokietija taip pat aiškina, kad nesvarbu, ar statybos išlaidas vėliau galima padengti nuomos pajamomis, nes investicinės sąnaudos yra negrįžtamosios sąnaudos, į kurias apdairus investuotojas, galvodamas apie būsimus sprendimus, neatsižvelgia. NET jei investicinės sąnaudos turėtų būti padengiamos nuomos pajamomis, pagrindu reikėtų imti planuotas investicijas, neatsižvelgiant į nenumatytą išlaidų padidėjimą. Rengiant projektą išlaidų sąmata siekė 215 mln. EUR (135 mln. EUR – projekto „Nürburgring 2009“ pirmajai daliai, 80 mln. EUR – antrajai daliai), tačiau faktinės išlaidos padidėjo iki 330 mln. EUR (215 mln. EUR – projekto „Nürburgring 2009“ pirmajai daliai, 115 mln. EUR – antrajai daliai). Todėl net ir mažiausios nuomos pajamos – apie 280 mln. EUR – planuotas investicijas padengtų.

(99)  Vokietija nurodo, kad lėšos buvo skirtos NG nuostoliams, susijusiems su investicijomis, kuriomis buvo siekiama didinti Nürburgring patrauklumą įgyvendinant projektą „Nürburgring 2009“ padengti; šio projekto tikslas – padidinti Nürburgring patrauklumą ištisus metus, taip skatinti turizmą ir kartu stiprinti struktūriškai silpno Eifelio regiono ekonomiką.

(100)  Šiuo klausimu Vokietija remiasi byla C-72/91 Sloman Neptun.

(101)  Vokietija taip pat aiškina, kad šia sistema siekiama pritraukti kuo daugiau lankytojų, padėti žemei kuo labiau padidinti teigiamą poveikį nacionalinei ekonomikai ir padengti dideles NG išlaidas (licencijos mokestis, FIA 1 lygio licencijos suteikimo trasai išlaidos).

(102)  Vokietija aiškina, kad Komisijos vertinimas, jog 2008 m. liepos 1 d. NG buvo sunkumų patirianti įmonė, yra neteisingas, kad sanavimo pagalbai, apie kurią pranešta, taikyti principą „tik vieną ir paskutinį kartą“ yra klaidinga, kad oficialios tyrimo procedūros išplėtimas yra neproporcingas ir kad priemonės neturi pagalbos elemento.

(103)  Vokietija argumentuoja, kad svečiai iš kitų šalių atvyksta ne dėl laikino apgyvendinimo ir gastronomijos įmonių, o dėl lenktynių trasos. Todėl Vokietija daro išvadą, kad nagrinėjamos priemonės nedaro poveikio turistų srautams.

(104)  Šiuo klausimu Vokietija remiasi Komisijos sprendimo byloje dėl pagalbos Nr. SA.33728 – Naujos daugiafunkcės arenos Kopenhagoje finansavimas 33 konstatuojamąja dalimi.

(105)  Šiuo klausimu Vokietija remiasi Komisijos sprendimo byloje dėl pagalbos Nr. SA.31722 – Mokesčių lengvatos Vengrijos sporto sektoriui remti 86 ir tolesnėmis konstatuojamosiomis dalimis ir Komisijos sprendimo byloje dėl pagalbos Nr. SA.33952 – Kletteranlagen des Deutschen Alpenvereins 68 konstatuojamąja dalimi.

(106)  Šiuo klausimu Vokietija remiasi Komisijos sprendimais byloje dėl pagalbos Nr. SA.33168 – Uppsala Arena ir Nr. SA.33728 – Naujos daugiafunkcės arenos Kopenhagoje finansavimas.

(107)  2012 m. gruodžio 13 d.Oberlandesgericht Koblenz sprendimas byloje U 73/12 Kart.

(108)  Vokietija remiasi bylomis dėl pagalbos N 158/2010 – Fussballmuseum Dortmund ir N 164/2010 Leipziger Reit- und Rennverein Scheibenholz. Vis dėlto Vokietija nepateikė įrodymų, kad pagal Vokietijos teisę lenktynių trasa saugoma kaip kultūros objektas.

(109)  Vokietija pateikia tokius argumentus: viešasis interesas yra poveikis nacionalinei arba regiono ekonomikai ir sporto bei kultūros rėmimas; buvo rinkos nepakankamumas, nes be valstybės paramos priemonių įgyvendinti būtų buvę neįmanoma; trejus metus prieš įgyvendinant priemones NG apyvarta buvo mažesnė kaip 100 mln. EUR, o pagalba mažesnė kaip 30 mln. EUR per metus; patikėjimo aktas – NG akcininkų sutartis ir NG stebėtojų tarybos pritarimas, kuris buvo atitinkamo žemės Vyriausybės sprendimo dalis; kompensacija apskaičiuota pagal atnaujintų verslo planų duomenis. Vokietija taip pat nurodo, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų paketas įsigaliojo tik 2006 m. pabaigoje, prieš tai patikėjimo akto formai jokių papildomų reikalavimų nebuvo taikoma, todėl paramą po šios datos galima kvalifikuoti kaip esamą pagalbą.

(110)  OL C 6, 2011 1 11, p. 6.

(111)  Šiuo klausimu Vokietija remiasi Komisijos sprendimais bylose C 38/2005 Biria Gruppe, 93 konstatuojamoji dalis, C-51/06 Arcelor Huta Warszawa, 111 ir tolesnės konstatuojamosios dalys, ir C 43/2001 Chemischen Werke Piesteritz, 107 ir tolesnės konstatuojamosios dalys, bei 2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimu sujungtose bylose T-102/07 ir T-120/07 Freistaat Sachsen/Komisija (2010), Rink. p. II-585, 218 punktas.

(112)  Vokietijos Įmonių bankroto įstatymo (InsO) pirma dalis.

(113)  Pirmoji skundo pateikėja pateikė 2014 m. sausio 29 d. kompetentingo apylinkės teismo raštą, kuriame teismas teigė, kad per bankroto procedūrą, kurios forma – savo, kaip bankrutuojančio subjekto, turto valdymas, bankroto procedūrą pradėjęs teismas ir bankroto administratorius turto pardavimo nevykdo, o tik prižiūri procesą, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo bankroto procedūrą pradėjusiam teismui dalyvauti turto pardavimo procedūroje.

(114)  Šiuo klausimu bankroto administratoriai remiasi 2010 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Seydaland, C-239/09 (2010), Rink. p. I-13083, 34 punktu.

(115)  2013 finansinius metus NBG baigė sėkmingai – EBITDA (neatskaičiavus nuomos mokesčio) siekė 2 920 000 EUR. 2013 m. NBG sumokėjo 2 661 000 EUR dydžio nuomos mokestį.

(116)  2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2003/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).

(117)  Trečioji skundo pateikėja remiasi 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu dėl valstybės pagalbos, kurią Austrija suteikė Bank Burgenland privatizuoti, ir 2013 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimu sujungtose bylose C-214/12 P, C-215/12 ir C-223/12 P (dar nepaskelbtas Rinkinyje).

(118)  Kaip nurodo trečioji skundo pateikėja, šis pasiūlymas sudarytas iš kelių dalių: 1) 90 mln. EUR grynaisiais sudarant sutartį; 2) 20 mln. EUR 2014 m. kovo 31 d.; 3) ne didesnė kaip 40 mln. EUR suma, priklausanti nuo veiklos rezultatų, t. y. 20 % atitinkamų metų Nürburgring komplekso EBITDA, trečiajai skundo pateikėjai įsigijus turtą. Be to, trečioji skundo pateikėja įsipareigojo įsteigti 200 mln. EUR vertės plėtros fondą, skirtą Nürburgring kaimyninėms savivaldybėms.

(119)  Trečioji skundo pateikėja remiasi 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu dėl Bank Burgenland.

(120)  Pavyzdžiui, trečioji skundo pateikėja, remdamasi pardavėjų pateiktais dokumentais, darė prielaidą, kad turtą įsigyti ir veiklą pradėti galės pagal sutvarkytą balansą („clean balance sheet“), t. y. be senų ar einamųjų finansinių ir kitų įsipareigojimų, susijusių su esamais sutartiniais santykiais, kad ji ketino su klientais ir rėmėjais derėtis dėl naujų sutarčių naujomis sąlygomis, taip siekdama iš dalies refinansuoti savo investiciją, kad vis dėlto paaiškėjo, jog visi susiję susitarimai dėl Nürburgring veiklos jau sudaryti su trečiąja šalimi (NBG), remiantis nauja nuomos sutartimi su pardavėjomis, ir kad galiausiai tai reiškė, kad trečioji skundo pateikėja, jei būtų laimėjusi konkursą, būtų buvusi priversta perimti nuomos sutartį ir kai kuriuos kitus NBG ir trečiųjų šalių susitarimus, kad kitų NBG sudarytų susitarimų automatiškai ji nebūtų turėjusi perimti, tačiau būtų turėjusi jų laikytis, visų pirma dėl to, kad pardavėjos tariamai iš jos būtų reikalavusios prisiimti visą finansinę atsakomybę už pretenzijas atlyginti žalą (dėl to, kad NBG nesuteikė galimybės naudotis Nürburgring įrenginiais), ir kad dėl to ji tariamai būtų turėjusi keisti savo verslo modelį – iš pradžių ji planavo tarpinį Nürburgring kainos finansavimą iš dalies užtikrinti sudarydama atitinkamai pakoreguotus susitarimus su klientais ir rėmėjais, tačiau būtų buvusi priversta atsižvelgti į esamas sutartis arba bent jau jų laikytis ekonominiu aspektu.

(121)  Trečioji skundo pateikėja taip pat teigia, kad, pirma, kyla pagrįstų abejonių, ar 2014 m. vasario 17 d., t. y. baigiantis galutiniam pasiūlymų pateikimo terminui, Capricorn galėjo pateikti visos pirkimo kainos finansavimo įsipareigojimą, todėl paskelbti geriausią pasiūlymą ir konkurso laimėtoją buvo delsiama tol, kol Capricorn įvykdys visus oficialius reikalavimus, antra, kaip nurodė galutiniame pasiūlyme, ji būtų galėjusi pateikti finansavimo įsipareigojimą dėl 90 mln. EUR.

(122)  Trečioji skundo pateikėja toliau aiškina, kad ne tik jai, bet ir kitiems konkurso dalyviams buvo teikiama klaidinga informacija, kad ji planavo 2014 m. pavasarį pradėti derybas su pačios pasirinktais tiekėjais, siekdama savo pasiūlyme dėl Nürburgring turto pirkimo dar patikslinti kai kurias detales, tačiau pardavėjos jai pranešė, jog 2014 metams sudaryta alaus tiekimo sutartis negali būti keičiama, nes kitaip, jei būtų pareikštos žalos atlyginimo pretenzijos dėl NBG sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, trečiajai skundo pateikėjai tektų atsakomybė dabartinio alaus tiekėjo atžvilgiu. Trečiosios skundo pateikėjos teigimu, tai, kad alaus tiekėjas Warsteiner buvo pakeistas Bitburger, įrodo, jog jai buvo teikiama neteisinga informacija ir ji, kaip konkurso dalyvė, buvo tikslingai klaidinama.

(123)  Trečioji skundo pateikėja teigia, kad 2013 m. birželio 17 d. pranešimo apie procedūrą laiške buvo reikalaujama pateikti visos pirkimo kainos garantiją, sumokamą pagal pirmą pareikalavimą ir išduotą patikimo ES banko, kad Capricorn visos pirkimo kainos garantijos nepateikė ir kad pardavėjos turėjo pakeisti savo pačių nustatytas mokėjimo sąlygas, kad sutarties skyrimo aplinkybės atitiktų paskelbtus sutarties skyrimo kriterijus.

(124)  Trečioji skundo pateikėja teigia, kad ji pasiūlymą pateikė žinodama visas teisės aktais nustatytas apsaugos nuo triukšmo nuostatas ir jų laikydamasi.

(125)  Trečioji skundo pateikėja remiasi 2002 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Stardust Marine, C-482/99 (2002), Rink. p. I-4397, 54 ir 55 punktais, Komisijos sprendimo byloje dėl pagalbos Georgsmarienhütte (OL C 199, 2001 7 14, p. 4) 27 konstatuojamąja dalimi, sprendimo byloje dėl pagalbos Flughafen Dortmund (OL C 217, 2007 9 15, p. 25) 54 ir 55 konstatuojamosiomis dalimis ir sprendimu byloje dėl pagalbos N 510/2008 Alitalia.

(126)  Trečioji skundo pateikėja remiasi 2000 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimo byloje dėl pagalbos CDA 117 konstatuojamąja dalimi, 2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimo byloje dėl pagalbos Biria Group 79 ir 80 konstatuojamosiomis dalimis, 2010 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Olympic Airways, T-415/05 (2010), Rink. p. II-4749, 157 punktu ir 2012 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Ryanair/Komisija, T-123/09 135 punktu (dar nepaskelbtas Rinkinyje).

(127)  Bankroto administratoriai remiasi 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu byloje C-56/06 – Bank Burgenland privatizavimas ir 2013 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimu byloje Nr. SA.36197 – ANA privatizavimas – Aeroportos de Portugal bei Komisijos komunikatu dėl žemės pardavimo.

(128)  Ketvirtasis skundo pateikėjas tvirtina, kad per konkurso procedūrą Capricorn galimai kreipėsi į kelias įmones prašydama suteikti finansavimą jos pasiūlymui, ankstyvame procedūros etape ji pardavėjoms klaidingai nušvietė savo galimybes gauti finansavimą, įmonės GetSpeed, kuri sudaro trečdalį Capricorn konsorciumo, akcininkų struktūra nėra visiškai aiški, kreditorių komitetas nebuvo išsamiai informuotas apie […] teikiamą finansavimą Capricorn pasiūlymui ir Capricorn viešai pripažino neturinti 25 mln. EUR investicijos į Nürburgring turtą, apie kurią buvo paskelbusi, finansavimo. Be to, kreditorių komitetas esą neturėjo pakankamai laiko patikrinti […] patvirtinimo suteikti finansavimą Capricorn pasiūlymui sąlygų.

(129)  Ketvirtasis skundo pateikėjas aiškina, kad [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlyme buvo numatytas 32,5 mln. EUR išankstinis mokėjimas 2014 m. balandžio mėn., o Capricorn pasiūlyme – tik 5 mln. EUR išankstinis mokėjimas 2014 m. kovo mėn., 5 mln. EUR 2014 m. liepos mėn. ir 5 mln. EUR 2014 m. gruodžio mėn.

(130)  Ketvirtasis skundo pateikėjas teigia, kad [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlyme sandorį įvykdyti buvo numatyta jau 2014 m. balandžio mėn., [antrojo konkurso dalyvio] mokėjimai buvo užtikrinti arba būtų priklausę nuo veiklos pelningumo, [antrojo konkurso dalyvio] nariai buvo reikšmingos, patikimai finansuojamos įmonės, sėkmingai veikiančios įmonių susijungimo ir perėmimo srityje, o Capricorn pasiūlymas bus realizuotas ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 1 d., kiti Capricorn mokėjimai bus mokėtini, be kita ko, tik tada, kai Komisija bus baigusi tyrimą dėl esamos valstybės pagalbos ir bus baigtos galimos bylos ES teismuose, pardavėjos tuo atveju, jei Komisija tyrimo nebaigs iki 2015 m. sausio 1 d., suteikė Capricorn galimybę Nürburgring turtą išnuomoti nuo tos datos iki tyrimo pabaigos, Capricorn yra maža įmonė su mažu kapitalu, turi mažai patirties įmonių susijungimo ir perėmimo srityje ir neseną istoriją su keletu nebaigtų projektų.

(131)  Ketvirtasis skundo pateikėjas teigia, [antrasis konkurso dalyvis] turi patirties kaip kelių didelių lenktynių trasų savininkas ir valdytojas, viešbučių ir rekreacinių objektų valdytojas ir festivalių rengėjas, yra didžiausias investuotojas į „Formulę 1“, taip pat investuoja į dideles automobilių gamybos įmones ir pramogų organizavimo įmones, o Capricorn kol kas patirties valdyti lenktynių trasas arba viešbučius, rengti festivalius, skatinti lenktynių sportą arba rinkai teikti produktus neturi.

(132)  Ketvirtasis skundo pateikėjas nurodo, kad [antrasis konkurso dalyvis], palyginti su Capricorn, turėjo mažiau galimybių palaikyti ryšius su pardavėjomis, kad galutinių pasiūlymų pateikimo terminas nuo 2013 m. gruodžio 11 d. pirmiausia pratęstas iki 2014 m. vasario 17 d., tada, 2014 m. kovo 11 d., praėjus tik kelioms valandoms po Capricorn pasiūlymo gavimo, buvo nutrauktas ir kad [antrajam konkurso dalyviui] nebuvo suteikta galimybė savo pasiūlymą pagerinti ar pakeisti.

(133)  2014 m. NBG grynųjų pinigų srautai Capricorn atveju (6 mln. EUR) ir 2015–2017 m. nuo veiklos rezultatų priklausantys mokėjimai [antrojo konkurso dalyvio] atveju (15 mln. EUR) priklauso nuo atitinkamų einamųjų verslo operacijų sėkmingumo. [Antrojo konkurso dalyvio] atveju, priešingai negu Capricorn, pardavėjos šioms verslo operacijoms neturėtų jokios įtakos.

(134)  OL C 244, 2004 10 1 p. 2.

(135)  Veiklos rezultatai neatskaičius mokesčių (angl. earnings before taxes, EBT)

(136)  Nuostoliai padidėjo iš esmės todėl, kad labai padidėjo renginių išlaidos – nuo 21,2 mln. EUR 2005 m. iki 44 mln. EUR 2006 m.

(137)  2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimo sujungtose bylose T-102/07 ir T-120/07 Freistaat Sachsen, MB Immobilien ir MB System/Komisija, (2010), Rink. p. II-585, 106 punktas.

(138)  Komisijos sprendimas byloje C 38/2007 Arbel Fauvet Rail (OL L 238, 2008 9 5, p. 27), patvirtintas Bendrojo Teismo, žr. 2011 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-267/08 ir T-279/08 (2011), Rink. p. II-1999, 141 punktas; Komisijos sprendimas byloje C 27/2010 United Textiles (OL L 279, 2012 10 12, p. 30).

(139)  2010 m. birželio 15 d. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ekspertizė, I dalis, p. 14.

(140)  Žr. pirmesnę nuorodą.

(141)  2010 m. birželio 15 d. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ekspertizė, I dalis, p. 15.

(142)  2010 m. birželio 15 d. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ekspertizė, I ir II dalys.

(143)  Žr. RIM apibūdinimą http://test.isb.rlp.de/de/die-isb/beteiligungen/rheinland-pfaelzische-gesellschaft-fuer-immobilien-und-projektmanagement/

(144)  2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas sujungtose bylose T-443/08 ir T-455/08 Freistaat Sachsen, Flughafen Leipzig-Halle ir kt./Komisija (2011), Rink. p. II-1311, patvirtintas apeliacine tvarka 2012 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimu Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig-Halle GmbH/Komisija, C-288/11 P (dar nepaskelbtas Rinkinyje).

(145)  C 53/2002 Space Park Development.

(146)  Nr. SA.35440 Arena Jena. Dėl profesionaliojo sporto infrastruktūros žr. Komisijos sprendimą byloje Nr. SA.31722 – Mokesčių lengvata Vengrijos sporto sektoriui remti. Dėl plačiajai visuomenei skirtų mokamų sporto centrų žr. Komisijos sprendimą byloje Nr. SA.33952 Kletteranlagen des Deutschen Alpenvereins.

(147)  Nr. SA.33618 Uppsala arena; Nr. SA.35135 Arena Erfurt; Nr. SA.35440 Arena Jena.

(148)  N 118/2000 Subsidijos profesionaliems sporto klubams.

(149)  Žr., pvz., 1991 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija/Komisija (ALFA Romeo), C-305/89 (1991), Rink. p. I-1603, 18 ir 19 punktus; 1998 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cityflyer Express/Komisija, T-16/96 (1998), Rink. p. II-757, 51 punktą; 1999 m. sausio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Neue Maxhütte Stahlwerke ir Lech-Stahlwerke/Komisija, T-129/95, T-2/96 ir T-97/96 (1999), Rink. p. II-17, 104 punktą; 2012 m. vasario 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Land Burgenland ir Austrijos Respublika/Komisija, T-268/08 ir T-281/08 (2012), Rink. p. II-0000, 48 punktą.

(150)  2013 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Bouygues SA ir Bouygues Télécom SA/Komisija, C-399/10 P ir C-401/10 P (dar nepaskelbtas Rinkinyje); 1998 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BP Chemicals/Komisija, T-11/95 (1998), Rink. p. II-3235, 171 punktas.

(151)  Paru passu sandoris yra toks sandoris, kurį valdžios institucija ir privatus ekonominės veiklos vykdytojas, esantys panašioje padėtyje, vykdo vienodomis sąlygomis (prisiimdami vienodą riziką ir gaudami vienodas pajamas).

(152)  Paskolos, kurias bendrovei MSR suteikė jos mažumos akcininkės (Geisler & Trimmel – […] mln. EUR; Weber – […] mln. EUR; abi neužtikrintos, su […] % palūkanų norma), nėra svarbios, nes šios įmonės vykdė infrastruktūros objektų statybos darbus ir jų negalima laikyti savų interesų turinčiomis projekto dalyvėmis.

(153)  Projekto pavadinimas buvo „Erlebnisregion Nürburgring“, jis taip pat apėmė vieną viešbutį.

(154)  Pagrindinis scenarijus (ne pesimistinis ir ne optimistinis).

(155)  2010–2030 m. veiklos rezultatai.

(156)  Pesimistinis scenarijus.

(157)  2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5).

(158)  Žr. http://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/reference_rates.html.

(159)  Žr. Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6).

(160)  Žr. 2009 m. Reino krašto-Pfalco žemės Audito Rūmų ataskaitą, p. 3 ir 4, adresu http://www.landtag.rlp.de/landtag/drucksachen/4741-15.pdf.

(161)  OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

(162)  Pagalba siekia šią sumą (mln. EUR): 1,6 + 12 + (12,3/2) – [0 + 5 + (11,5/2)] = 9.

(163)  1993 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija/Komisija, C-364/90 (1993), Rink. p. I-2097, 20 punktas.

(164)  Šiuo klausimu pažymėtina, kad į 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapį Arveilerio apskritis nėra įtraukta kaip remtinas regionas.

(165)  Žr. 1973 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija, C-70/72 (1973), Rink. p. 813, 13 punktą.

(166)  Žr. 1994 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija/Komisija, C-278/92, C-279/92 ir C-280/92 (1994), Rink. p. I-4103, 75 punktą.

(167)  Žr. 1999 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija/Komisija, C-75/97 (1999), Rink. p. I-30671, 64 ir 65 punktus.

(168)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(169)  Vokietija nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. įmonė išregistruota iš Prekybos įmonių registro.

(170)  Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. vyksta NG, MSR ir CMHN likvidavimo (bankroto) procedūra. Pagal Vokietijos teisę, pradėjus įmonės likvidavimo (bankroto) procedūrą, pasikeičia jos veiklos tikslas: įmonė nebevykdo veiklos ankstesniu mastu, o veikia tik kaip pertvarkoma bendrovė, kuri vėliau likviduojama pagal Vokietijos teisę; vis dėlto iki likvidavimo (bankroto) procedūros pabaigos įmonė, veikianti kaip pertvarkoma bendrovė, turtą turi naudoti pagal patikimo finansų valdymo principą.

(171)  1994 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ispanija/Komisija („Merco“), C-42/93 (1994), Rink. p. I-4175.

(172)  1986 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija/Belgija, C-52/84 (1986), Rink. p. 89.

(173)  2003 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-328/99 ir C-399/00 Italijos Respublika ir SIM 2 Multimedia SpA/Komisija (2003), Rink. p. I-4035.

(174)  2008 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos N 321/2008, N 322/2008 ir N 323/2008 – Graikija – Vente de certains actifs d'Olympic Airlines/Olympic Airways Services; 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos N 510/2008 – Italija – Alitalia turto pardavimas; 2012 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. SA.34547 – Prancūzija – Reprise des actifs du groupe SERNAM dans le cadre de son redressement judiciaire.

(175)  2012 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimas Ryanair Ltd./Komisija, T-123/09, ECLI:ES:T:2012:164.

(176)  2013 m. gruodžio 19 d.Bundesarbeitsgericht (BAG, Federalinis darbo teismas) sprendimas 6 AZR 790/12; 2003 m. kovo 20 d. BAG sprendimas 8 AZR 97/02.

(177)  2010 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Seydaland, C-239/09 (2010), Rink. p. I-13083, 34 punktas.

(178)  Atitinkamoje pirmojo pirkimo–pardavimo sutarties projekto dalyje sakoma: „Konkurso dalyviui yra žinoma, kad šiuo metu Europos Komisija vykdo tyrimo procedūrą dėl Nürburgring suteiktos pagalbos leistinumo ir jos galimo susigrąžinimo. Pardavėjos nuolat palaiko ryšį su atsakinga Europos Komisijos tarnyba ir deda pastangas, kad būtų priimtas oficialus sprendimas, kuriuo nebūtų nurodyta susigrąžinti pagalbą iš pirkėjo. Pardavėjos pasirengusios konstruktyvioms diskusijoms su konkurso dalyviu, kaip traktuoti šią aplinkybę per atskirų Nürburgring turto objektų ar viso turto pardavimo procesą ir, atsižvelgiant į aplinkybes, kaip elgtis pereinamuoju laikotarpiu, kol bus priimtas Komisijos sprendimas.“

(179)  Visų pirma [antrojo konkurso dalyvio] pasiūlyme buvo numatyta, kad pasiūlyta pirkimo kaina bus sumokėta tik tada, kai bus priimtas galutinis Komisijos sprendimas, kuriuo bus atmetama pagalbos susigrąžinimo iš turto pirkėjo galimybė. [Trečiosios konkurso dalyvės] pasiūlyme buvo nustatyta išlyga, kad, ir esant Komisijos spendimui, pirkėja galės savo nuožiūra atsisakyti pirkimo–pardavimo sandorio.

(180)  Atitinkamoje 2013 m. gruodžio 17 d. rašto dalyje buvo nurodyta: „For the sake of clarity, offers handed in after that timeline will, in principle, also be considered provided that the terms of the offer qualify for the further process. Any disadvantage caused by the delay will not be compensated for and will have to be fully borne by the investor. Please note that the Vendors may choose the parties which will qualify for the further process shortly after the updated timeline ends.“

(181)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

(182)  2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 82, 2008 3 25, p. 1).


10.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/68


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2016/152

2014 m. spalio 1 d.

dėl valstybės pagalbos SA 27339 (2012/C) (ex 11/NN), kurią Vokietija suteikė Cveibriukeno oro uostui ir oro uostu besinaudojantiems oro vežėjams

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 5063)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą (1),

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pagal pirmiau nurodytą (-as) nuostatą (-as) (2) teikti savo pastabas ir atsižvelgusi į jų pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2008 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento narė Hiltrud Breyer iškėlė klausimą dėl Cveibriukeno oro uosto viešojo finansavimo (3). EP narė teigė, kad 2005–2006 m. federacinė Reino krašto-Pfalco žemė (toliau – federacinė žemė) įmonei Flugplatz GmbH Aeroville Zweibrücken (toliau – FGAZ) skyrė 2,4 mln. EUR finansavimą, o FGAZ savo ruožtu šias lėšas panaudojo savo 100 % patronuojamajai įmonei Flughafen Zweibrücken GmbH (toliau – FZG) finansuoti. EP narė taip pat teigė, kad per tą patį laikotarpį federacinė žemė sumokėjo už visus oro uoste atliktus 6,96 mln. EUR vertės statybos darbus.

(2)

2009 m. sausio 6 d. į Parlamento klausimą atsakė Komisijos narys A. Tajani. Be to, klausimas buvo užregistruotas kaip skundas CP 5/2009. 2009 m. sausio 22 d., 2010 m. rugsėjo 24 d. ir 2011 m. kovo 15 d. Komisija Vokietijos paprašė daugiau informacijos, ji buvo pateikta 2009 m. kovo 23 d., 2011 m. sausio 27 d. ir gegužės 19 d. raštais.

(3)

2008 m. balandžio 8 d. Komisija daugiau informacijos taip pat paprašė oro vežėjo Ryanair, ši informacija buvo pateikta 2011 m. liepos 15 d.Ryanair pateiktos medžiagos vertimas į vokiečių kalbą Vokietijai persiųstas 2011 m. rugpjūčio 18 d., Vokietija 2011 m. rugsėjo 26 d. pareiškė tuo metu neketinanti komentuoti Ryanair pateiktos medžiagos.

(4)

2012 m. vasario 22 d. raštu Komisija Vokietiją informavo, kad nusprendė dėl viešojo finansavimo Cveibriukeno oro uostą valdančiai įmonei ir paskatų oro uostu besinaudojantiems oro vežėjams pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(5)

Paskelbusi sprendimą pradėti procedūrą Komisija 2012 m. vasario 24 d. raštu paprašė papildomos informacijos. 2012 m. gegužės 4 d. Vokietija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą, o 2012 m. balandžio 16 d. atsakė į Komisijos prašymą pateikti papildomos informacijos.

(6)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija suinteresuotųjų šalių paprašė teikti pastabas dėl tariamos pagalbos.

(7)

Komisija gavo pastabų iš keturių suinteresuotųjų šalių: Ryanair, Airport Marketing Services (toliau – AMS), Germanwings ir TUIFly. Komisija tas pastabas persiuntė Vokietijai ir suteikė galimybę atsakyti per vieną mėnesį; Vokietijos pastabos gautos 2012 m. spalio 26 d. raštu.

(8)

Be to, Komisija 2013 m. gruodžio 20 d., 2014 m. sausio 17 ir 31 d. iš Ryanair gavo papildomų pastabų. Tos pastabos buvo persiųstos Vokietijai, ši nepanoro jų komentuoti.

(9)

2013 m. lapkričio 6 d., 2014 m. kovo 14 d. ir balandžio 2 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos. Vokietija į Komisijos prašymus pateikti papildomos informacijos atsakė 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. sausio 15 d., balandžio 5, 15 ir 24 d., birželio 11 ir 27 d. raštais.

(10)

2014 m. vasario 25 d. raštu Komisija Vokietijai pranešė, kad 2014 m. vasario 20 d. priėmė 2014 m. Aviacijos gaires (5), taip pat kad tos gairės bus taikomos nagrinėjamajai bylai nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje momento, ir suteikė Vokietijai galimybę pastabas dėl gairių ir jų taikymo pateikti per 20 darbo dienų nuo jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

(11)

2014 m. vasario 24 d. raštais Komisija apie tai, kad 2014 m. vasario 20 d. priėmė 2014 m. Aviacijos gaires ir kad tos gairės bus taikomos nagrinėjamajai bylai nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje momento, pranešė ir trečiosioms šalims ir suteikė joms galimybę per 20 darbo dienų nuo gairių paskelbimo Oficialiajame leidinyje pateikti pastabas dėl gairių ir jų taikymo.

(12)

2014 m. Aviacijos gairės Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos 2014 m. balandžio 4 d. Jomis pakeistos 1994 (6) ir 2005 (7) m. Aviacijos gairės.

(13)

2014 m. balandžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas, kuriuo valstybės narės ir suinteresuotosios šalys pakviestos per mėnesį nuo gairių paskelbimo dienos pateikti pastabas dėl 2014 m. Aviacijos gairių taikymo šiuo atveju (8).

(14)

Vokietijos pastabos dėl 2014 m. gairių taikymo gautos 2014 m. gegužės 8 d. Vokietija sutiko, kad šiai bylai būtų taikomos 2014 m. Aviacijos gairės. Trečiosios šalys pastabų nepateikė.

(15)

2014 m. liepos 17 d. Vokietija išskirtinai atsisakė savo teisių, suteiktų Sutarties 342 straipsniu kartu su Reglamento 1/1958 (9) 3 straipsniu, ir sutiko, kad šis sprendimas pagal Sutarties 297 straipsnį būtų priimtas ir apie jį būtų paskelbta anglų kalba.

2.   SU TYRIMU SUSIJĘ FAKTAI IR PRIEMONIŲ APLINKYBĖS

2.1.   CVEIBRIUKENO ORO UOSTO ISTORIJA IR PLĖTRA

(16)

Iki 1991 m., kai pasitraukė JAV kariuomenė, Cveibriukeno oro uostas buvo karinis aerodromas. 1992–1999 m. aerodrome vykdytas Sąjungos bendrai finansuotas (10) pertvarkos projektas. Sąjungos lėšos panaudotos aerodromui pritaikyti civilinei aviacijai, būtinos priemonės buvo kliūčių šalinimas, skrydžių valdymo bokšto modernizavimas ir įrengimas, kilimo ir tūpimo tako vandens šalinimo įrenginiai. Privatūs projekto investuotojai taip pat numatė, kad vėliau bus kuriamas verslo parkas, daugialypės terpės objektų parkas ir laisvalaikio įrenginiai.

(17)

2000–2006 m. aerodromas paprastai nenaudotas komercinei aviacijai. Jis naudotas kariniams orlaiviams, privatiems orlaiviams, laisvalaikio skrydžiams ir tik kartais komerciniams skrydžiams. Dauguma iš Cveibriukeno oro uosto išskrendančių ir į jį atskrendančių keleivių buvo skraidinami kariniais orlaiviais, likusieji naudojosi bendrovėms priklausančiais orlaiviais arba oro taksi. Pastangos pritraukti komercinės veiklos vykdytojus buvo bergždžios. Iš dalies taip buvo dėl to, kad veikė NATO aviacijos kovos veiksmų mokomoji zona (POLIGONAS), taigi civilių veiklos vykdytojų galimybės patekti į Cveibriukeną arba iš jo išvykti mokomosios zonos darbo valandomis buvo griežtai ribojamos.

(18)

Komercinės veiklos vykdytojus buvo galima pritraukti tik nustačius valdymo zoną (Cveibriukeno CTR), kurioje reguliuojamas civilinių ir karinių orlaivių naudojimasis oro erdve. Komercinis eismas (reguliariojo oro susisiekimo ir užsakomieji skrydžiai) pradėtas 2006 m. rugsėjo 15 d.Germanwings inauguraciniu skrydžiu į Berlyną. Užsakomuosius skrydžius vykdanti įmonė TUIFly oro uoste veiklą pradėjo vykdyti 2007 m. kovo 30 d.Ryanair iš Cveibriukeno oro uosto vieninteliu maršrutu (į Londono Stanstedo oro uostą) vykdė skrydžius nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d., vėliau ši bendrovė nebeteikė paslaugų Cveibriukeno oro uoste.

(19)

Dabar metinis Cveibriukeno oro uosto pajėgumas – apie 700 000 keleivių, tačiau, atsižvelgiant į kilimo ir tūpimo taką ir paslaugų teikimo zonas, oro uostas būtų pajėgus aptarnauti milijoną keleivių.

(20)

1 lentelė. Lentelėje pateikti Cveibriukeno oro uosto plėtros duomenys pagal keleivių skaičių ir orlaivių skrydžius 2006–2012 m.

1 lentelė

Keleivių skaičius 2006–2012 m.  (11)

Metai

Keleiviai

Orlaivių skrydžiai

2006 m.

78 000

23 160

2007 m.

288 000

26 474

2008 m.

327 000

27 000

2009 m.

338 000

21 000

2010 m.

265 000

16 000

2011 m.

224 000

14 500

2012 m.

242 880

13 230

2.2.   GEOGRAFINĖ CVEIBRIUKENO ORO UOSTO PADĖTIS

(21)

Cveibriukeno oro uostas yra už keturių kilometrų į pietryčius nuo Vokietijos federacinės Reino krašto-Pfalco žemės Cveibriukeno miesto. Artimiausi (12) kiti oro uostai:

a)

Sarbriukeno oro uostas (iki jo apie 39 km arba 29 minutės kelio automobiliu);

b)

Frankfurto Hano oro uostas (iki jo apie 128 km arba 84 minutės kelio automobiliu);

c)

Frankfurto prie Maino oro uostas (iki jo apie 163 km arba apie 91 minutė kelio automobiliu);

d)

Liuksemburgo oro uostas (iki jo apie 145 km arba 86 minutės kelio automobiliu);

e)

Karlsrūhės ir Baden Badeno oro uostas (iki jo apie 105 km arba 88 minutės kelio automobiliu);

f)

Meco ir Nansi oro uostas (iki jo apie 129 km arba 78 minutės kelio automobiliu);

g)

Strasbūro oro uostas (iki jo apie 113 km arba 87 minutės kelio automobiliu).

(22)

Remiantis tyrimu, kurį 2009 m. (13) pateikė Desel Consulting ir Airport Research GmbH, vidutiniškai apie 15 % keleivių per metus yra iš kitų valstybių narių (Liuksemburgo ir Prancūzijos). Likę keleiviai yra iš Vokietijos, daugiausia iš Pietvakarių Saro krašto-Pfalco apskrities, Sarbriukeno miesto, Zarluiso miesto ir Saro krašto-Pfalco apskrities.

2.3.   TEISINĖ IR EKONOMINĖ CVEIBRIUKENO ORO UOSTO STRUKTŪRA

(23)

Cveibriukeno oro uostas priklauso įmonei FZG, ši įmonė jį ir valdo. FZG yra 100 % FGAZ patronuojamoji įmonė, abi įmonės tarpusavyje yra sudariusios pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą (toliau – pelno ir nuostolio susitarimas). Pelno ir nuostolio susitarimu užtikrinama, kad visus FZG nuostolius padengia ir visą FZG pelną gauna FGAZ.

(24)

O FGAZ savininkės yra kelios. 50 % šios įmonės akcijų priklauso federacinei Reino krašto-Pfalco žemei, kiti 50 % akcijų – Reino krašto-Pfalco viešųjų teritorinių subjektų asociacijai Zweckverband Entwicklungsgebiet Flugplatz Zweibrücken (toliau – ZEF). Viešosios FGAZ savininkės jos finansinius poreikius dengia metinėmis kapitalo injekcijomis. Pasak Vokietijos, FGAZ pati nevykdo jokios su aviacija susijusios veiklos. Kalbant apie aviaciją, FGAZ viešąjį finansavimą tiesiog perduoda įmonei FZG. Tačiau FGAZ vykdo tam tikrą veiklą, susijusią su prekyba sklypais netoli oro uosto.

3.   PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS IR PAGRINDAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(25)

Komisija tyrė kelias su Cveibriukeno oro uostu susijusias priemones. Komisija vertino, ar tos priemonės yra valstybės pagalba ir ar kurią nors iš šių valstybės pagalbos priemonių būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(26)

Kaip galima valstybės pagalba bendrovėms FGAZ ir FZG tirtos šios priemonės:

a)

tiesioginis viešasis finansavimas, kurį federacinė Reino krašto-Pfalco žemė ir ZEF skyrė šioms Cveibriukeno oro uosto išlaidoms padengti:

infrastruktūros investicijoms (2000–2009 m.),

veiklos sąnaudoms (2000–2009 m.);

b)

banko paskola ir galimybė būti federacinės Reino krašto-Pfalco žemės vidaus bendro pinigų fondo dalininkėmis.

(27)

Kaip galima valstybės pagalba, Cveibriukeno oro uosto suteikta jame veikiantiems oro vežėjams, tirtos šios priemonės:

a)

oro uosto mokesčių nuolaidos įvairiems oro vežėjams (Germanwings, TUIFly, ir Ryanair);

b)

rinkodaros susitarimai su Ryanair.

3.1.   VIEŠASIS FINANSAVIMAS, FEDERACINĖS REINO KRAŠTO-PFALCO ŽEMĖS IR ZEF SKIRTAS CVEIBRIUKENO ORO UOSTUI

3.1.1.   IŠSAMUS PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS

(28)

Viešasis Cveibriukeno oro uosto finansavimas buvo dviejų formų. Pirma, federacinė Reino krašto-Pfalco žemė ir ZEF tiesioginėmis dotacijomis rėmė konkrečias FZG infrastruktūros investicijas. Antra, FGAZ savininkės jai kasmet skirdavo kapitalo injekciją. Šių kapitalo injekcijų (jomis dengiami savi FGAZ nuostoliai) tikslas – sudaryti FGAZ sąlygas laikytis savo įsipareigojimų pagal pelno ir nuostolio susitarimą, kuriuo remiantis FGAZ turi padengti FZG nuostolius.

(29)

2 lentelė ir 3 lentelė. Lentelėse nurodytos tiesioginės dotacijos, kuriomis 2000–2005 ir 2006–2009 m. remtos konkrečios infrastruktūros investicijos.

2 lentelė

2000–2005 m. infrastruktūros investicijos

Zuwendungs-bescheid vom

Maßnahmen

Gesamtkosten der Investitions-maßnahmen

Landesmittel

Mittel des Trägers

Ausgezahlte Mittel insgesamt

Davon Landesmittel für Baumaßnahmen

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2000

 

 

 

 

 

 

5.6.2000

Wendehämmer, Bodengeräte, usw.

[…] (14)

[…]

[…]

[…]

[…]

30.11.2000

Flugzeughalle 25 × 25

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

30.11.2000

Flugzeughalle 56 × 18

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

24.11.2000

Renovierung Halle 360

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

1.12.2000

Renovierung Halle 370

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2000

 

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2001

 

 

 

 

 

 

23.7.2001

TODA 1. Phase

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

22.11.2001

Umorg. Sicherheitsbereich

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2001

 

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2002

 

 

 

 

 

 

16.7.2002

außerord. Rep. Start- u. Landebahn

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2002

 

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2003

 

 

 

 

 

 

14.4.2003

Überarb. Markierungen Flugbetr. fläche

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

15.9.2003

2. Phase TODA

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2003

 

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2004

 

 

 

 

 

 

26.1.2004

Gebäude 320

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

1.11.2004

Luftsicherheitsmaßn.

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2004

 

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2005

 

 

 

 

 

 

4.8.2005

Feuerlöschfahrzeug

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

13.12.2005

Feuerlöschfahrzeug

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2005

 

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]


3 lentelė

2006–2009 m. infrastruktūros investicijos

Zuwendungs bescheid vom

Maßnahme

Gesamtkosten der Investitions- maßnahme

Landesmittel

Mittel des ZEF

Mittel des Trägers

ausgezahlte Mittel des Landes

ausgezahlte Mittel des ZEF

Davon Landesmittel für Baumaß-nahme

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2006 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

2006 11 22

Trinkwasseranlage

[…]

[…]

 

[…]

[…]

 

 

21/11/2006

Verbesserung Verkehrssicherheit

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

13/12/2006

Erweiterung des Terminals

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2006

 

[…]

[…]

 

[…]

[…]

 

[…]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2007

 

 

 

 

 

 

 

 

23/11/2007

Erweiterung Terminal, Mehrkosten

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

30/01/2007

Ausrüstung Abfertigung von Luftfahrz.

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

30/09/2007

Sicherheitsmaßnahmen

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

27/09/2007

Verbesserung der Verkehrssicherheit

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

31/10/2007

LFZ-Enteisungsfahrzeug

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

09/12/2007

Luftsicherheitsgeräte

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2007

 

[…]

[…]

 

[…]

[…]

 

[…]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2008

 

 

 

 

 

 

 

 

23/11/2007

Erweiterung Terminal, Mehrkosten

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

28/03/2008

Erweiterung Terminal, Mehrkosten

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

17/06/2008

Sicherheit Vorfeld 1

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

09/08/2008

Schlepper, Funk

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

21/10/2008

Vorfeldbeleuchtung

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

27/10/2008

Heizgerät

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

09/11/2008

Sanierung Landebahn

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

31/10/2008

Umbau Terminal

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

24/11/2008

Wetterbeobachtungssystem

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

24/11/2008

Geräte, Fahrzeuge

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2008

 

[…]

[…]

 

[…]

[…]

 

[…]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2009

 

 

 

 

 

 

 

 

12/08/2009

Landebahnsanierung

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

02/09/2009

Erstellung DES

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

16/10/2009

Guard Lights

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

19/10/2009

Flugzeugschlepper, Förderband

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Gesamt 2009

 

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

(30)

2000–2009 m. bendra investicijų suma buvo 27 987 281 EUR, o bendra federacinės žemės skirtų dotacijų suma – 21 588 534 EUR. Didžiausios vienkartinės investicijos buvo į kilimo ir tūpimo tako pailginimą 2001–2003 m. ([…] EUR), terminalo modernizavimą 2006 m. ([…] EUR) ir kilimo ir tūpimo tako modernizavimą 2008–2009 m. ([…] EUR).

(31)

Atitinkami federacinės Reino krašto-Pfalco žemės ir ZEF kapitalo injekcijų į įmonę FGAZ ir įmonės FGAZ dengtų FZG nuostolių duomenys pateikti 4 lentelėje.

(32)

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nors 2000–2009 m. federacinei žemei ir ZEF priklausė po 50 % FGAZ akcijų, taigi kapitalo injekcijas jos iš esmės teikė lygiomis dalimis, iš tikrųjų ZEF dalį subsidijavo federacinė žemė. Iki 2005 m. pabaigos federacinė žemė dengė ne tik jai tenkančią 50 % reikalingų kapitalo injekcijų dalį, bet ir 90 % ZEF dalies. Vėliau federacinė žemė tą procentinę dalį sumažino, pirmiausia 2006 m. iki 80 %, o nuo 2007 m. – iki 60 % Taigi federacinė žemė dengė nuo 95 (iki 2005 m.) iki 80 % (nuo 2007 m.) metinių FGAZ nuostolių.

4 lentelė

Kapitalo injekcijos ir verslo veiklos rezultatai

Metai

Reino krašto-Pfalco kapitalo injekcijos į FGAZ

Metinis FGAZ rezultatas

Metiniai FZG rezultatai

FZG pajamos neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA)

2000 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2001 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2002 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2003 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2004 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2005 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2006 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2007 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2008 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

2009 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

Iš viso

(…)

(…)

(…)

(…)

3.1.2.   PRIEŽASTYS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(33)

Sprendime pradėti procedūrą atskirtas viešasis investicijų į Cveibriukeno oro uosto infrastruktūrą finansavimas ir viešasis oro uosto veiklos sąnaudų finansavimas.

3.1.2.1.    Investicijos į infrastruktūrą

Pagalbos buvimas

(34)

Sprendime pradėti procedūrą dėl investicijų į oro uosto infrastruktūrą pirmiausia nurodyta, kad taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį FZG yra įmonė. Jame priminta, kad sprendime dėl Leipcigo Halės oro uosto (15) Bendrasis Teismas patvirtino, kad subjektas, statantis ir naudojantis oro uosto infrastruktūrą ir imantis mokestį iš naudotojų, vykdo ekonominę veiklą. Vienintelė išimtis būtų tam tikra veikla, kurią būtų galima laikyti viešųjų įgaliojimų vykdymu; tokia veikla būtų laikoma neekonominio pobūdžio veikla, todėl jai būtų netaikomos valstybės pagalbos taisyklės. Sprendime pradėti procedūrą Vokietijos taip pat prašyta pateikti papildomos informacijos apie tai, kurią veiklą būtų galima laikyti neekonominio pobūdžio veikla.

(35)

Sprendime pradėti procedūrą taip pat nurodyta, kad FGAZ pati nevykdo jokios su oro uostu susijusios veiklos, ji tik įmonei FZG perduoda gautas viešąsias lėšas. Tačiau sprendime pradėti procedūrą paminėta, kad FGAZ vykdo tam tikrą ekonominę veiklą, susijusią su netoli oro uosto esančiais sklypais. Dėl tos veiklos sprendime pradėti procedūrą teigta, kad taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį FGAZ taip pat yra įmonė.

(36)

Kadangi tiesioginės dotacijos investiciniams projektams buvo finansuotos iš federacinės žemės biudžeto, o kapitalo injekcijos įmonei FGAZ (ir galiausiai įmonei FZG) – iš viešojo federacinės žemės ir ZEF biudžeto, sprendime pradėti procedūrą padaryta išvada, kad priemonės finansuotos iš viešųjų išteklių.

(37)

Kalbant apie tai, ar FGAZ ir FZG suteiktas pranašumas, sprendime pradėti procedūrą nurodyta, kad viešuoju finansavimu pranašumas nesuteikiamas, kai finansavimą teikiantis viešosios teisės subjektas veikia kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Sprendime pradėti procedūrą nurodyta, jog Vokietija nepateikė jokių įrodymų, kad teikdama viešąjį finansavimą veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Veikiau buvo akivaizdu, kad, priešingai nei privatus investuotojas, teikdamos finansavimą valdžios institucijos atsižvelgė į regioninės ir socialinės politikos tikslus. Todėl, kadangi nebuvo galima padaryti išvados, kad valdžios institucijos veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, sprendime pradėti procedūrą padaryta preliminari išvada, kad viešuoju finansavimu įmonėms FGAZ ir FZG suteiktas pranašumas.

(38)

Sprendime pradėti procedūrą toliau nurodyta, kad viešasis finansavimas suteiktas tik FGAZ ir FZG, taigi finansavimas yra atrankusis.

(39)

Galiausiai, sprendime pradėti procedūrą paaiškinta, kad, kadangi didėjo regioninių oro uostų konkurencija, bet kokiu Cveibriukeno oro uostui suteiktu pranašumu galėjo būti iškraipyta konkurencija. Visų pirma buvo nurodytas Sarbriukeno oro uostas, važiuojant keliu nuo Cveibriukeno oro uosto esantis vos už 39 km. Be to, atsižvelgus į eismo plėtros Cveibriukeno oro uoste prognozes, sprendime pradėti procedūrą taip pat nurodyta, kad dėl suteikto pranašumo greičiausiai būtų daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(40)

Galiausiai sprendime pradėti procedūrą nustatyta, kad, kadangi yra visi būtini elementai, viešasis Cveibriukeno oro uosto infrastruktūros investicijų finansavimas yra valstybės pagalba.

Suderinamumas

(41)

Sprendime pradėti procedūrą teigta, kad 2005 m. Aviacijos gairėse nustatyta sistema, pagal kurią vertinamas viešojo infrastruktūros investicijų finansavimo suderinamumas. Gairėse nustatyti kriterijai, į kuriuos Komisija turi atsižvelgti vertindama suderinamumą pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Pagal 2005 m. Aviacijos gairių 61 punktą toks viešasis finansavimas yra suderinamas, kai:

a)

infrastruktūros statyba ir eksploatavimas atitinka aiškiai apibrėžtą bendros svarbos tikslą (regionų vystymąsi, prieinamumą, t. t.);

b)

infrastruktūra yra būtina ir proporcinga nustatytam tikslui;

c)

dėl infrastruktūros suteikiamos pakankamos galimybės oro uostu naudotis vidutinės trukmės laikotarpiu, visų pirma atsižvelgiant į dabartinės infrastruktūros naudojimą;

d)

infrastruktūra visiems galimiems naudotojams yra vienodai ir nediskriminuojamai atvira;

e)

prekybos mainų raida nedaro prieštaraujančio poveikio Sąjungos interesams.

(42)

Be to, kad valstybės pagalba būtų suderinama, kaip ir bet kuri kita valstybės pagalbos priemonė, valstybės pagalba oro uostams turėtų turėti skatinamąjį poveikį ir turėtų būti būtina bei proporcinga teisėtam tikslui siekti.

(43)

Kalbant apie tai, ar infrastruktūros statyba ir eksploatavimas atitinka aiškiai apibrėžtą bendros svarbos tikslą, sprendime pradėti procedūrą nurodyta, kad Cveibriukeno oro uostas padeda gerinti tos federacinės Reino krašto-Pfalco žemės dalies, kurioje jis yra, pasiekiamumą. Be to, jame priminta Vokietijos pateikta medžiaga, kad dėl oro uosto skatinama ekonominė regiono plėtra. Tačiau sprendime pradėti procedūrą taip pat priminta, kad oro uostas komercinės aviacijos paslaugas pradėjo teikti tik 2006 m., o visai netoli jo yra kitų oro uostų (pirmiausia Sarbriukeno oro uostas), kuriais užtikrinamas susisiekimas su regionu. Dėl pastarosios išvados sprendime pradėti procedūrą abejota – viešuoju Cveibriukeno oro uosto finansavimu siekiama bendros svarbos tikslo ar šio oro uosto infrastruktūra tiesiog tapati regione jau esamai infrastruktūrai.

(44)

Kalbant apie infrastruktūros būtinumą ir proporcingumą, Vokietija teigė, kad imtasi tik tų investicijų, kurios buvo būtinos siekiant užtikrinti oro uosto atitiktį visiems būtiniems saugos standartams. Tačiau sprendime pradėti procedūrą nurodyta, kad Cveibriukeno oro uostas yra taip arti Sarbriukeno oro uosto, kad turėjo būti manoma, kad jie tarpusavyje konkuruoja. Kiti oro uostai taip pat galėjo tiesiogiai konkuruoti su Cveibriukeno oro uostu, visų pirma krovinių vežimo ir poilsinių kelionių srityje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, sprendime pradėti procedūrą abejota, ar Cveibriukeno oro uosto infrastruktūra yra būtina ir proporcinga siekiant nurodyto tikslo.

(45)

Kalbant apie infrastruktūros perspektyvas, sprendime pradėti procedūrą primintas Vokietijos teiginys, jog tikimasi, kad keleivių skaičius 2015 m. padidės iki beveik 335 000, o iki 2025 m. – galbūt daugiau kaip iki 1 000 000. Vokietija taip pat teigė, jog tikisi, kad Cveibriukeno oro uostas pelningas taps iki 2015 m. Tačiau sprendime pradėti procedūrą nurodyta, kad Cveibriukeno oro uostas nuo komercinės aviacijos pradžios 2006 m. patirdavo vis didesnių nuostolių, taigi kyla abejonių dėl oro uosto gebėjimo ateityje gauti pelno. Šios abejonės sustiprėja ir dėl to, kad arti yra Sarbriukeno oro uostas, galintis konkuruoti su Cveibriukeno oro uostu dėl tų pačių keleivių. Atsižvelgus į tai, sprendime pradėti procedūrą abejota dėl vidutinės trukmės laikotarpio oro uosto infrastruktūros naudojimo perspektyvų.

(46)

Sprendime pradėti procedūrą galiausiai abejota, ar visi galimi naudotojai turi vienodas galimybes naudotis infrastruktūra ir yra nediskriminuojami. Sprendime taip pat klausiama, ar prekybos mainų raida būtų paveikta tiek, kad tai prieštarautų Sąjungos interesams, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad arti yra Sarbriukeno oro uostas.

3.1.2.2.    Veiklos pagalba

Pagalbos buvimas

(47)

Sprendime pradėti procedūrą pirmiausia priminta jame anksčiau padaryta išvada, kad taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir FGAZ, ir FZG yra įmonės. Sprendime taip pat priminta, kad, kadangi kapitalo injekcijas tiesiogiai suteikė valdžios institucijos, buvo perduoti valstybės ištekliai, taigi kapitalo injekcijos priskirtinos valstybei. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl veiklos pagalbos jos gavėjams netenka padengti su jų verslu susijusių išlaidų dalies, kapitalo injekcijomis įmonėms FGAZ ir FZG suteiktas ekonominis pranašumas, kurio jos būtų neturėjusios įprastomis rinkos sąlygoms. Galiausiai, sprendime pradėti procedūrą priminta, kad veiklos pagalba gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą taip pat, kaip ir viešasis infrastruktūros investicijų finansavimas. Sprendime padaryta išvada, kad veiklos pagalba, kurios forma – įmonėms FGAZ ir FZG suteiktos kapitalo injekcijos, yra valstybės pagalba.

Suderinamumas. Sprendimas dėl VESP

(48)

Vokietija tvirtino, kad Cveibriukeno oro uostui patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą (VESP), taip pat kad apie veiklos pagalbą nereikėjo pranešti ir ji suderinama su vidaus rinka pagal 2005 m. sprendimą dėl VESP (16). Nurodžius, kad Cveibriukeno oro uostas aptarnavo mažiau negu 1 000 000 keleivių per metus, todėl atitiko 2005 m. sprendimo dėl VESP 2 straipsnio 1 dalies d punktą, sprendime pradėti procedūrą suabejota, ar oro uosto valdymas yra VESP.

(49)

Konkrečiau, sprendime pradėti procedūrą atmestas Vokietijos teiginys, kad pakanka prisidėti prie regioninės ir ekonominės regiono plėtros, kad visą oro uosto valdymą būtų galima laikyti VESP. Sprendime pradėti procedūrą pabrėžta, kad susisiekimą su regionu puikiai užtikrina kiti oro uostai ir kad dėl to neaišku, kodėl Cveibriukeno oro uostui reikėtų patikėti teikti VESP, t. y. teikti oro uosto paslaugas.

(50)

Sprendime pradėti procedūrą taip pat paaiškinta, kad remiantis turima informacija buvo neaišku, ar įvykdytos 2005 m. sprendimo dėl VESP 4 straipsnio sąlygos. Bendrasis įpareigojimas valdyti oro uostą, nustatytas Oro eismo licencijavimo nuostatų (vok. Luftverkehrs-Zulassungs-Ordnung, toliau – LuftVZO) 45 straipsnyje, neatitiko 2005 m. sprendimo dėl VESP 4 straipsnyje nurodytų sąlygų, o jeigu būtų nuspręsta uždaryti oro uostą, šio įpareigojimo vis tiek neliktų. Taip pat nurodyta, kad dėl trūkstamų duomenų Komisija negalėjo įvertinti atitikties 2005 m. sprendimo dėl VESP 5 straipsniui.

(51)

Sprendime pradėti procedūrą galiausiai teigta, kad, kadangi pagal 2012 m. sprendimą dėl VESP (17) pranešti nereikia tik apie valstybės pagalbą, teikiamą ne daugiau kaip 200 000 keleivių turintiems oro uostams, Komisijai reikėjo pranešti apie bet kokią Cveibriukeno oro uostui nuo 2014 m. sausio 31 d. teiktą pagalbą, net jeigu buvo galima manyti, kad ji atitiko 2005 m. sprendimą dėl VESP.

Suderinamumas. 2005 m. Aviacijos gairės

(52)

Sprendime pradėti procedūrą priminta, kad veiklos pagalba apskritai nesuderinama su vidaus rinka, o pripažinti ją suderinama išskirtinai galima tik laikantis griežtų sąlygų. Pagal 2005 m. Aviacijos gairių 27 punktą veiklos pagalba gali būti pripažinta suderinama, tik kai oro uostai yra nepalankiausiuose Sąjungos regionuose, t. y. Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte apibrėžtuose regionuose, taip pat atokiausiose ir retai apgyvendintose vietose. Sprendime nurodyta, kad Cveibriukeno oro uostas nėra vienoje iš tokių vietų, taigi pagalba negali būti laikoma suderinama pagal gairių 27 punktą.

(53)

Kalbant apie galimybę veiklos pagalbą pripažinti suderinama pagal 2005 m. Aviacijos gairių 4.2 skirsnį, sprendime pradėti procedūrą atkreiptas dėmesys, kad to skirsnio suderinamumo kriterijai yra panašūs į 2005 m. sprendime dėl VESP išdėstytus kriterijus. Padariusi preliminarią išvadą, kad neįvykdyta pirmoji 2005 m. sprendimo dėl VESP sąlyga, Komisija tokią pat išvadą padarė ir dėl 2005 m. Aviacijos gairių sąlygų.

(54)

Galiausiai, sprendime pradėti procedūrą taip pat pažymėta, kad nuo 2012 m. sausio 31 d. 2005 m. Aviacijos gairių 4.2 skirsnyje nustatytos taisyklės yra papildytos 2012 m. VESP sistemos (18) nuostatomis. Tai reiškia, kad bet koks viešasis finansavimas, kuriam taikomas 2005 m. sprendimas dėl VESP, o ne 2012 m. sprendimas dėl VESP, nuo 2014 m. sausio 31 d. turėtų atitikti ir 2005 m. Aviacijos gairių 4.2 skirsnyje išdėstytus reikalavimus, ir 2012 m. VESP sistemos nuostatas.

Suderinamumas. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės

(55)

Sprendime pradėti procedūrą galiausiai pateikta pastaba dėl galimo kapitalo injekcijų suderinamumo pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires (19). Sprendime pradėti procedūrą nurodyta, kad, kadangi oro uostas savo komercinę veiklą pradėjo tik 2006 m., būtų galima manyti, kad tai yra nauja įmonė, kaip nustatyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse, todėl šios gairės negali būti taikomos. Sprendime pradėti procedūrą taip pat paminėta, kad nebuvo pateikta jokio restruktūrizavimo plano, pagal kurį būtų galima teikti pagalbą.

(56)

Taigi remiantis turima informacija buvo padaryta išvada, kad veiklos pagalba įmonėms FZG ir FGAZ negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka.

3.2.   GALIMA PAGALBA, SUSIJUSI SU BANKO PASKOLA IR GALIMYBE BŪTI FEDERACINĖS REINO KRAŠTO-PFALCO ŽEMĖS VIDAUS BENDRO PINIGŲ FONDO DALININKĖMIS

3.2.1.   IŠSAMUS PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS

(57)

2009 m. spalio 20 d. FZG iš Sparkasse Südwestpfalz gavo […] mln. paskolą. Nustatyta palūkanų norma buvo 2,05 % per metus iki 2012 m. spalio 15 d., vėliau šalys galėjo iš naujo tartis dėl sąlygų. Federacinė Reino krašto-Pfalco žemė įmonei FZG suteikė 100 % paskolos garantiją ir už tai nereikalavo jokio atlygio ar užstato.

(58)

Nuo 2003 m. vasario 26 d. FGAZ taip pat turėjo teisę būti bendro pinigų fondo (t. y. finansavimo fondo), kurį sudarė Reino krašto-Pfalco finansų ministerija, dalininke. Bendras pinigų fondas – refinansavimo priemonė, kuria gali naudotis įmonės, kurių bent 50 % akcijų priklauso federacinei žemei.

(59)

Buvo nustatyta, kad didžiausia paskolos, kurią FGAZ galėtų gauti iš bendro pinigų fondo, suma yra 3,5 mln. EUR nuo 2009 m. sausio 16 d., o 2009 m. spalio 1 d. ta suma padidinta iki 6 mln. EUR. FGAZ neturi pateikti užstato, nustatyta palūkanų norma yra trumpalaikė palūkanų norma, taikoma tarpininkams teikiamoms paskoloms (angl. call money rate), o paskolos grąžinamos tada, kai FGAZ būna pakankamai likvidi.

(60)

Vokietija paaiškino, kad bendras pinigų fondas veikia taip: FGAZ paprašo bendro pinigų fondo lėšų savo likvidumui užtikrinti, ir federacinė žemė suteikia tas lėšas iš bendro pinigų fondo. Nustatyta palūkanų norma yra rinkos duomenimis grindžiama trumpalaikė palūkanų norma, taikoma tarpininkams teikiamoms paskoloms. Jeigu paties bendro pinigų fondo balansas yra neigiamas, federacinė žemė jį papildo, savo vardu rinkoje gaudama paskolų. Vokietija taip pat paaiškino, kad federacinė žemė bendro pinigų fondo dalininkėms iš esmės taiko tokias pat sąlygas, kokios jai taikomos skolinantis kapitalo rinkoje, taigi dalininkėms – įmonėms, kurių dauguma akcijų priklauso federacinei žemei – suteikiama galimybių būti refinansuotoms tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos pačiai federacinei žemei.

(61)

Vokietija teigė, kad iki 2006 m. gegužės mėn. FGAZ atžvilgiu bendro pinigų fondo balansas visada buvo teigiamas, ir tik vėliau tapo neigiamas. Vokietija pateikė 5 lentelėje išdėstytų duomenų apie bendro pinigų fondo balansą FGAZ atžvilgiu 2006–2009 m.

5 lentelė

Bendro pinigų fondo balansas FGAZ atžvilgiu 2006–2009 m.

Metai

Indėliai

Paimtos sumos

Balansas gruodžio 31 d.

2006 m.

(…)

(…)

(…)

2007 m.

(…)

(…)

(…)

2008 m.

(…)

(…)

(…)

2009 m.

(…)

(…)

(…)

3.2.2.   SPRENDIMO PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ PRIEŽASTYS

3.2.2.1.    Pagalbos buvimas

(62)

Sprendime pradėti procedūrą pirmiausia teigta, kad taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį FZG ir FGAZ yra įmonės. Taip pat teigta, kad akivaizdu, jog garantija ir bendras pinigų fondas yra priskirtini valstybei ir tam naudoti viešieji ištekliai. Tačiau sprendime pradėti procedūrą Vokietijos paprašyta papildomos informacijos apie pačią paskolą, reikalingos siekiant nustatyti, ar valstybinio banko Sparkasse Südwestpfalz suteikta paskola priskirtina valstybei.

(63)

Siekiant nustatyti, ar dėl paskolos, garantijos arba bendro pinigų fondo įmonėms FZG ir FGAZ suteiktas pranašumas, sprendime pradėti procedūrą taikytas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo kriterijus. Sprendime nurodyta, kad vertinant paskolą ir bendrą pinigų fondą reikėjo įvertinti, ar abu jie atitinka 2008 m. orientacinių normų komunikate (20) nustatytas sąlygas. Kadangi nebuvo pateikta informacijos apie atitinkamą orientacinę palūkanų normą, Komisija Vokietijos papašė pateikti visą informaciją, būtiną vertinant, ar paskola ir bendras pinigų fondas atitinka 2008 m. orientacinių normų komunikate nustatytas sąlygas.

(64)

Kalbant apie federacinės Reino krašto-Pfalco žemės suteiktą garantiją, sprendime pradėti procedūrą paminėta, kad vertinant, ar garantija yra valstybės pagalba, reikia remtis Panešimu dėl garantijų (21). Kadangi neturėta pakankamai informacijos, sprendime pradėti procedūrą Vokietijos paprašyta pateikti visą informaciją, būtiną garantiją vertinant pagal Pranešimą dėl garantijų.

(65)

Taip pat atsižvelgus į tai, kad tik įmonės FGAZ ir FZG galėjo gauti paskolą, garantiją ir būti bendro pinigų fondo dalininkėmis, sprendime pradėti procedūrą nustatyta, kad tos priemonės yra atrankiosios. Taip pat nustatyta, kad (kaip ir vertinant viešąjį infrastruktūros finansavimą ir veiklos pagalbą) negalima paneigti, kad dėl paskolos, garantijos ir bendro pinigų fondo buvo iškraipyta konkurencija.

(66)

Remiantis turima informacija sprendime pradėti procedūrą atitinkamai padaryta išvada, kad paskola, valstybės garantija ir bendras pinigų fondas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Galimas tų priemonių suderinamumas nevertintas.

3.3.   ORO UOSTO MOKESČIŲ NUOLAIDOS BENDROVĖMS RYANAIR, GERMANWINGS IR TUIFly

3.3.1.   IŠSAMUS PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS

(67)

Vokietijos pateiktas mokesčių sąrašas įsigaliojo 2005 m. spalio 1 d. Pagal tą sąrašą, tūpimo mokesčiai nustatomi pagal orlaivio maksimalų kilimo svorį ir keleivių skaičių orlaivyje. Tačiau kai reguliariojo oro susisiekimo orlaiviu skrenda daugiau kaip 50 keleivių, numatyta vienam keleiviui taikoma fiksuotoji 6 EUR suma. Į tą fiksuotąją sumą įtraukti visi oro uosto mokesčiai, įskaitant 3,58 EUR saugumo mokestį.

(68)

Nustatyta nuolaidų, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos:

a)

nauji reguliariojo oro susisiekimo maršrutai: oro uostas dvylika mėnesių taiko 100 % tūpimo, antžeminių paslaugų ir keleivių mokesčių nuolaidą bet kuriam oro vežėjui, kuris iš Cveibriukeno oro uosto ima vykdyti skrydžius nauju maršrutu, jeigu į naująją paskirties vietą vasaros sezonu vykdo skrydžius kasdien, o žiemos – bent tris kartus per savaitę. Jeigu oro vežėjas orlaivį laiko oro uoste, 100 % nuolaida gali būti taikoma dar šešis mėnesius;

b)

nauji užsakomieji maršrutai: oro uostas taiko 100 % tūpimo, antžeminių paslaugų ir keleivių mokesčių nuolaidą bet kuriam naujam oro vežėjui, kuris ima vykdyti skrydžius iš Cveibriukeno oro uosto, kol pasiekiama 100 000 keleivių riba; taigi skraidinant pirmuosius 100 000 keleivių nereikia mokėti tūpimo, antžeminių paslaugų ir keleivių mokesčių. Oro vežėjas į naująją paskirties vietą vasaros sezonu vykdo skrydžius kasdien, o žiemos – bent tris kartus per savaitę. Tam tikras papildomas sąlygas (pavyzdžiui, savo paslaugų dažnį padidinę 50–100 % dviem iš eilės vasaros sezonais ir pasiekę tam tikrą keleivių skaičiaus ribą) įvykdžiusiems oro vežėjams toliau taikoma 100 % nuolaida dar 50 000–100 000 keleivių.

3.3.1.1.    Germanwings mokami mokesčiai

(69)

2006 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Germanwings ir FZG sudarė susitarimą dėl maršruto Cveibriukenas–Berlyno Šėnefeldas nuo 2006 m. rugsėjo mėn. Tame susitarime numatytas kiekvienam keleiviui taikomas […] EUR mokestis, į kurį įtraukti tūpimo, stovėjimo, keleivių ir saugumo mokesčiai. Pirmais veiklos metais mokesčiams taikyta […] nuolaida. Nuo 2007 m. rugsėjo 16 d.Germanwings mokėjo […] EUR už kiekvieną keleivį, o nuo 2008 m. sausio 1 d. tas mokestis buvo sumažintas iki […] EUR už kiekvieną keleivį. 2011 m. sausio 9 d.Germanwings nutraukė skrydžius į Cveibriukeną ir iš jo.

3.3.1.2.    TUIFly mokami mokesčiai

(70)

Vokietija pateikė FZG ir TUIFly susitarimą, pagal kurį TUIFly turėjo mokėti fiksuotąją […] EUR už kiekvieną keleivį sumą, į kurią įtraukti visi susiję mokesčiai. Tačiau Vokietija taip pat nurodė, kad TUIFly buvo atleista nuo visų mokesčių už pirmuosius […] keleivių. 2010 m. rugpjūčio 1 d. pasiekus tą keleivių skaičių TUIFly mokėjo fiksuotąją […] už kiekvieną keleivį sumą.

3.3.1.3.    Ryanair mokami mokesčiai

(71)

Ryanair nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d. vykdė skrydžius maršrutu Cveibriukenas–Londono Stanstedas. Dėl pirmų veiklos metų FZG ir Ryanair susitarė […]. Savo ruožtu Ryanair įsipareigojo pasiekti bent […] keleivių per metus. Pasak Vokietijos, Ryanair mokėjo […].

3.3.1.4.    Įmonėms Germanwings, TUIFly ir Ryanair teiktos paslaugos

(72)

Visuose FZG ir įvairių oro vežėjų susitarimuose yra skirsnis dėl papildomų paslaugų ir mokesčių. 6 lentelėje palygintos svarbiausios papildomos paslaugos ir tiems oro vežėjams nustatytos kainos.

6 lentelė

Papildomos paslaugos ir mokesčiai

Paslauga

TUIFly nustatyta kaina

Germanwings nustatyta kaina

Ryanair nustatyta kaina

Variklio užvedimo ore įrenginys

(…)

(…)

(…)

Antžeminė jėgainė

(…)

(…)

(…)

Orlaivio valymas (standartinis)

(…)

(…)

(…)

Orlaivio valymas (kai orlaivis paliekamas nakčiai)

(…)

(…)

(…)

Ledo nutirpdymas nuo orlaivio

(…)

(…)

(…)

Ledo nutirpdymo skystis ir vanduo

(…)

(…)

(…)

Vieta ant sienos reklamai

(…)

(…)

(…)

Automobilių nuomos vieta

(…)

(…)

(…)

Patekimas į angarą, kai reikia specialios techninės priežiūros

(…)

(…)

(…)

Bent 4 spaudos konferencijos per metus

(…)

(…)

(…)

Dvi oro uosto rengiamos žurnalistų kelionės per metus

(…)

(…)

(…)

Kompiuteriai, spausdintuvai, telefonai, fakso aparatai ir SITA įranga

(…)

(…)

(…)

3.3.2.   SPRENDIMO PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ PRIEŽASTYS

3.3.2.1.    Pagalbos buvimas

(73)

Sprendime pradėti procedūrą pirmiausia paminėta, kad, kadangi oro uosto mokesčių nuolaidas įvairiems oro vežėjams suteikusi įmonė FZG visiškai priklauso valstybei ir yra valstybės kontroliuojama, reikia manyti, kad tos nuolaidos suteiktos atsisakant valstybės išteklių. Taip pat manyta, kad labai tikėtina, jog valstybė dalyvavo faktiškai sudarant susitarimus su įvairiais oro vežėjais, o atitinkama viešoji priežiūros institucija turėjo patvirtinti oro uosto mokesčių sąrašą, taigi įvairiems oro vežėjams suteiktas oro uosto mokesčių nuolaidas galima priskirti valstybei.

(74)

Norint atsakyti į klausimą, ar atitinkamiems oro vežėjams nuolaidomis suteiktas pranašumas, sprendime pradėti procedūrą primenama, kad reikia vertinti, ar suteikdama nuolaidas FZG veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Norint atitikti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo kriterijų, reikėjo įrodyti, kad sprendimas suteikti nuolaidas buvo paremtas pagrįsta ekonomine logika ir dėl to sprendimo padidėjo oro uosto pelningumas. Be to, oro uosto gautos pajamos, susijusios su susitarimu, sudarytu su konkrečiu oro vežėju, negalėjo būti mažesnės už sąnaudas, susijusias su oro uosto paslaugų teikimu tam oro vežėjui.

(75)

Sprendime pradėti procedūrą nurodyta, jog nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad Vokietija lygino tikėtinas sąnaudas ir pajamas atitinkamų susitarimų su oro vežėjais galiojimo laikotarpiu. Vokietija pateikė tik 2011–2015 m. vidutinės trukmės verslo planą. Atsižvelgiant į tai, sprendime pradėti procedūrą abejota, ar iš susitarimų su oro vežėjais gautų pajamų pakako sąnaudoms, susijusioms su oro uosto paslaugų teikimu tiems vežėjams, padengti. Sprendime taip pat nurodyta, kad nuo pat komercinės veiklos pradžios FZG patirdavo vis daugiau nuostolių, o susitarimuose nebuvo išlygos, paprastai įtraukiamos į kitus susitarimus, kad FZG gali susigrąžinti nuolaidas, jeigu oro vežėjas nuspręstų nutraukti savo veiklą Cveibriukeno oro uoste.

(76)

Sprendime pradėti procedūrą taip pat nurodyta, kad, jeigu Cveibriukeno oro uostas būtų veikęs kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, jam būtų tekę svarstyti, ar uždaryti oro uostą nebūtų pigiau negu tęsti jo veiklą. Sprendime pradėti procedūrą Vokietijos prašyta pateikti informacijos apie oro uosto uždarymo sąnaudas palyginti su jo veiklos tęsimo sąnaudomis. Galiausiai, sprendime pradėti procedūrą paminėta, kad atrodo, jog į nuolaidas įtraukti apsaugos mokesčiai, kuriuos FZG turėjo mokėti apsaugos tarnybai. Sprendime taip pat paminėta, kad bet kuria oro vežėjams nustatyta kaina, kurią nustačiusi FZG negali susigrąžinti tų sąnaudų, oro vežėjams suteikiamas pranašumas. Taigi sprendime pradėti procedūrą labai abejota įvairiems oro vežėjams suteiktų nuolaidų atitikties rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principui.

(77)

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad oro vežėjai veiklą vykdė konkurencinėje rinkoje ir kad dėl bet kokio jiems suteikto pranašumo jų padėtis toje rinkoje stiprėtų, sprendime pradėti procedūrą nustatyta, kad suteikta mokesčių nuolaida greičiausiai darytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir buvo arba galėjo būti iškraipyta konkurencija.

(78)

Sprendime pradėti procedūrą padaryta preliminari išvada, kad mokesčių nuolaidos atitinkamiems oro vežėjams (Germanwings, TUIFly ir Ryanair) yra valstybės pagalba.

3.3.2.2.    Suderinamumas

(79)

Sprendime pradėti procedūrą vertinta, ar pagal 2005 m. Aviacijos gairių 5 skirsnį mokesčių nuolaidas būtų galima laikyti suderinama pagalba veiklai pradėti. Vertinant Komisijai kilo abejonių, ar buvo įvykdytos įvairios pagalbos veiklai pradėti sąlygos.

(80)

Pirmiausia sprendime pradėti procedūrą pažymėta, kad:

a)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto c papunkčio sąlygas, nes buvo neaišku, ar (ir kaip) nuolaidos buvo susietos su keleivių skaičiaus padidėjimu;

b)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto d papunkčio sąlygas, nes buvo neaišku, ar nuolaidos buvo mažėjančios ir teikiamos apibrėžtą laikotarpį;

c)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto e papunkčio sąlygas, nes buvo neaišku, su kuriomis sąnaudomis mokesčių nuolaidos buvo susijusios;

d)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto f papunkčio sąlygas, nes neatrodo, kad priemonė buvo siejama su reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis;

e)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto h papunkčio sąlygas, nes negauta jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad FZG viešai paskelbė apie savo ketinimą taikyti nuolaidas ir siūlė jas ir kitiems oro vežėjams;

f)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto i papunkčio sąlygas, nes nebuvo pateikta jokių verslo planų, kuriuose būtų numatytas maršrutų, kuriems taikomos nuolaidos, pelningumas, taip pat buvo neaišku, ar buvo koks nors poveikis konkuruojantiems maršrutams;

g)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto j papunkčio sąlygas, nes nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad buvo parengtas reikalaujamas sąrašas;

h)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto k ir l papunkčių sąlygas;

i)

kilo abejonių, ar mokesčių nuolaidos atitiko 2005 m. Aviacijos gairių 80 punkto sąlygas, nes buvo neaišku, ar pagalba buvo sumuojama su kitų rūšių pagalba.

(81)

Taigi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad mokesčių nuolaidų negalima pripažinti suderinama pagalba veiklai pradėti, nes jos neatitiko visų 2005 m. Aviacijos gairių 5 skirsnyje nustatytų sąlygų.

3.4.   RINKODAROS SUSITARIMAI SU RYANAIR IR AMS

3.4.1.   IŠSAMUS PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS

(82)

Su Ryanair ir jos patronuojamąja bendrove AMS pasirašyti du rinkodaros paslaugų susitarimai. Pagal pirmąjį Ryanair ir FZG sudarytą susitarimą pastaroji Ryanair sumokėjo […] EUR už įvairią Ryanair vykdytą rinkodaros veiklą.

(83)

Antrąjį susitarimą 2008 m. spalio 6 d. sudarė federacinė Reino krašto-Pfalco žemė, atstovaujama Ekonomikos, eismo, žemės ūkio ir vynuogininkystės ministerijos, ir AMS. Nei FGAZ, nei FZG nėra šio susitarimo šalys. Pagal susitarimą AMS teikė įvairias rinkodaros paslaugas, pavyzdžiui, Ryanair svetainėje skelbdavo svetainių, kurias nurodydavo federacinė žemė, saitus, taip pat trumpus tekstus apie federacinę Reino krašto-Pfalco žemę. Pirmaisiais metais federacinė žemė bendrovei AMS sumokėjo […] EUR, antraisiais metais paslaugų turėjo būti teikiama mažiau, taigi federacinei žemei būtų tekę mokėti […] EUR.

(84)

Kadangi Ryanair nutraukė savo veiklą Cveibriukeno oro uoste po mažiau negu metų, antrųjų metų rinkodaros susitarimas galiausiai buvo panaikintas, o pirmųjų metų kaina sumažinta iki […] susitartos kainos. Faktiškai federacinė Reino krašto-Pfalco žemė bendrovei AMS už rinkodaros paslaugas iš viso sumokėjo 320 833 EUR. Atrodo, kad AMS įvykdė visą susitartą veiklą.

3.4.2.   SPRENDIMO PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ PRIEŽASTYS

3.4.2.1.    Pagalbos buvimas

(85)

Sprendime pradėti procedūrą pirmiausia nurodyta, kad federacinės Reino krašto-Pfalco žemės išmokos bendrovėms AMS ir Ryanair yra iš valstybės išteklių, taigi priskirtinos valstybei. Valstybės išteklių netekta tiek, kiek Reino krašto-Pfalco sumokėta kaina buvo didesnė negu bendrovių AMS ir Ryanair suteiktų paslaugų ekonominė vertė.

(86)

Norėdama įvertinti, ar rinkodaros paslaugų susitarimais bendrovėms AMS ir Ryanair suteiktas pranašumas, Komisija vėl taikė rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą. Komisija atkreipė dėmesį, kad Cveibriukeno oro uoste tik Ryanair gavo tokią rinkodaros paramą, kad išmokos akivaizdžiai nepriklausė nuo to, ar rinkodaros priemonėmis daromas išmatuojamas poveikis (pavyzdžiui, padidėja keleivių skaičius), ir kad nežinoma, ar federacinė Reino kašto-Pfalco žemė galėjo kaip nors kontroliuoti tai, kaip AMS ir Ryanair teikia paslaugas. Sprendime pradėti procedūrą dar nurodyta, kad rinkodaros paslaugų susitarimas aiškiai susisietas su maršrutu Cveibriukenas–Londono Stanstedas, ir tai būtų galima laikyti paskata už tai, kad 2008 m. spalio mėn. Ryanair pradėjo vykdyti skrydžius tuo nauju maršrutu. Kadangi Ryanair gavo tiesioginės naudos iš rinkodaros veiklos, nuspręsta, kad Ryanair turėjo padengti bent dalį susijusių sąnaudų. Taigi Komisija abejojo, ar bendrovėms AMS ir Ryanair suteikdama pranašumą federacinė Reino krašto-Pfalco žemė veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas.

(87)

Kadangi rinkodaros parama buvo suteikta tik bendrovėms AMS ir Ryanair, buvo aišku, kad priemonė yra atrankioji. Dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos oro uosto mokesčių nuolaidų atžvilgiu, sprendime pradėti procedūrą taip pat nustatyta, kad priemone darytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir buvo arba galėjo būti iškraipyta konkurencija. Taigi padaryta išvada, kad rinkodaros parama yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

3.4.2.2.    Suderinamumas

(88)

Sprendime pradėti procedūrą vertinta, ar bendrovėms AMS ir Ryanair suteiktą rinkodaros paramą būtų galima pagal 2005 m. Aviacijos gairių 5 skirsnį laikyti suderinama pagalba veiklai pradėti. Vertinant Komisijai kilo abejonių, ar buvo įvykdytos įvairios pagalbos veiklai pradėti sąlygos. Priežastys iš esmės buvo tos pat kaip ir mokesčių nuolaidų atžvilgiu išdėstytosios šio sprendimo 80 konstatuojamojoje dalyje. Taigi Komisija padarė išvadą, kad rinkodaros parama nėra suderinama pagalba veiklai pradėti.

4.   VOKIETIJOS PASTABOS

4.1.   TIESIOGINIS VIEŠASIS FINANSAVIMAS, FEDERACINĖS REINO KRAŠTO-PFALCO ŽEMĖS IR ZEF SKIRTAS CVEIBRIUKENO ORO UOSTUI

4.1.1.   INFRASTRUKTŪRA

4.1.1.1.    Pagalbos buvimas

Ekonominė veikla ir pranašumas

(89)

Vokietijos valdžios institucijos pirmiausia priminė, kad nesutinka su Komisijos pozicija, kad oro uosto infrastruktūros statyba yra ekonominė veikla. Atkreipdama dėmesį į tai, kad Komisija daugiausia rėmėsi Bendrojo Teismo sprendimu dėl Leipcigo Halės oro uosto, Vokietija teigė, kad sprendimas tebėra apskųstas Teisingumo Teismui, taigi savo pozicijos ji nekeičia, kol bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

(90)

Antra, Vokietijos valdžios institucijos teigė, kad iki 2006 m., kai Cveibriukeno oro uostas pradėjo komercinę veiklą, valstybės pagalbos taisyklės neturėjo būti taikomos nė vienam investicijų į infrastruktūrą atvejui. Iki 2006 m. oro uostas buvo naudojamas tik bendrosios aviacijos ir karinės aviacijos tikslais, taigi Vokietijos valdžios institucijos teigė, kad paslaugų teikimas tais tikslais nėra ekonominė veikla. Galiausiai buvo teigiama, kad dėl mažo veiklos masto Cveibriukeno oro uoste iki 2006 m. (iki 2006 m. niekada nebuvo daugiau kaip 30 000 keleivių per metus) jokiu viešuoju finansavimu konkurencija nebuvo ir negalėjo būti iškraipyta, ir pagalba neturėjo jokio poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

(91)

Trečia, Vokietijos valdžios institucijos teigė, kad dauguma viešosiomis dotacijomis remtų investicijų patenka į viešosios politikos sritį. Pabrėžta, kad daugumos investicijų reikėjo siekiant užtikrinti veiklos oro uoste saugą (visų pirma gavus atitinkamos saugos priežiūros institucijos nurodymą ir skundų iš pilotų asociacijos Cockpit). Todėl visos priemonės, susijusios su veiklos oro uoste saugos užtikrinimu laikomos patenkančiomis į viešosios politikos sritį.

(92)

Vokietija labai prieštaravo nuomonei, kad bet kuriomis į viešosios politikos sritį patenkančiomis priemonėmis konkrečiam oro uostui būtų (net jei ir iš dalies) suteikiamas pranašumas, jeigu tas finansavimas nebuvo suteiktas visiems kitiems valstybės narės oro uostams, kaip turėtų būti laikantis nediskriminavimo principo. Vokietija tvirtino, kad į viešosios politikos sritį patenkančių priemonių finansavimas nėra valstybės pagalba, neatsižvelgiant į tai, ar tokių priemonių sąnaudas tenka padengti vienam ar visiems oro uostams. Šiuo atžvilgiu sąvoką „viešosios politikos sritis“ reikėtų vienodai aiškinti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse ji apibrėžiama skirtingai.

(93)

Vokietija pateikė 2006–2009 m. atliktų su viešosios politikos sritimi susijusių investicijų sąrašą (galima palyginti, kad visų to laikotarpio investicijų suma buvo 22 476 812 EUR).

7 lentelė

Vokietijos pateikta į viešosios politikos sritį patenkančių sąnaudų apžvalga  (22)

 

Priemonės

Sąnaudos

Iš viso sąnaudų

2006 m.

(…)

(…)

(…)

2007 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

2008 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

2009 m.

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Bendra suma

19 707 315 EUR

(94)

Vokietija teigė, kad jos nuomone oro uosto saugumo priemonės pagal Aviacijos saugumo įstatymo (vok. Luftsicherheitsgesetz) 8 straipsnį, priemonės, kuriomis užtikrinama veiklos sauga, skrydžių valdymo ir skrydžių saugos priemonės pagal Oro eismo įstatymo (vok. Luftverkehrsgesetz) 27 straipsnio c punkto 2 papunktį, meteorologijos paslaugos ir ugniagesių komandos paslaugos patenka į viešosios politikos sritį, ir tai yra investicijos arba veiklos sąnaudos.

(95)

Vokietija tvirtino, kad, kalbant apie skrydžių valdymo ir saugos priemones, tos veiklos finansavimą reikia vertinti atsižvelgiant į Oro eismo įstatymo 27 straipsnio c punkto 2 papunktį. Remiantis ta įstatymo nuostata, oro uostai skirstomi į oro uostus, kuriuose šių saugos priemonių finansavimas federaliniu lygmeniu laikomas būtinu, atsižvelgiant į saugos ir transporto politikos interesus, ir kitus, regioninius, oro uostus, kuriuose šios priemonės federaliniu požiūriu nėra laikomos griežtai būtinomis. Būtent dėl to federacinė žemė tokiuose regioniniuose oro uostuose, kaip Cveibriukeno oro uostas, pagrįstai finansuoja skrydžių valdymo ir saugos priemones viešosiomis lėšomis, nes kitaip oro uostui tektų tas sąnaudas dengti pačiam. Todėl Vokietija mano, kad skrydžių valdymo ir saugos priemonių finansavimas – nepaisant to, ar jas federaliniu lygmeniu tiesiogiai finansuoja valstybė, ar federacinė žemė – visais atvejais yra viešosios politikos srities dalykas.

(96)

Be to, pasak Vokietijos, ugniagesių komandos sąnaudos nereglamentuojamos federaliniu lygmeniu, tai federacinės žemės kompetencijos dalykas, todėl ugniagesių komandos sąnaudas valstybė finansuoja ne visuose oro uostuose. Vokietija tvirtino, kad sąlygų skirtingumą lemia ir istorinės, ir objektyvios priežastys. Daugiausia tai priklauso nuo oro uosto veiklos pobūdžio, nes mažesni regioniniai oro uostai negali padengti didelių fiksuotųjų ugniagesių komandos sąnaudų, todėl šias sąnaudas padengia atitinkama federacinė žemė.

(97)

Kalbant apie kilimo ir tūpimo tako renovaciją, Vokietija teigė, kad susijusios priemonės patenka į viešosios politikos sritį, nes jų skubiai reikėjo siekiant užtikrinti saugų naudojimąsi Cveibriukeno oro uostu. Vokietija šiuo atžvilgiu tvirtino, kad be šių priemonių oro uostu nebūtų buvę galima naudotis net kariniais tikslais. Todėl renovacija buvo būtina siekiant užtikrinti, kad oro uostu apskritai būtų galima naudotis kariniais arba bendrosios aviacijos tikslais. Todėl Vokietija teigia, kad renovacijos sąnaudos nėra išskirtinai susijusios su komercine aviacija.

(98)

Šiuo atžvilgiu Vokietija teigė, kad tokios rūšies renovacijos ir su ja susijusių sąnaudų būtinybę lėmė tai, kad anksčiau oro uostas buvo karinis. Pasak Vokietijos, darbai buvo susiję su tam tikrais pavojais, nes buvo negalima garantuoti, kad nuo karo laikų nėra likusių nesprogusių bombų. Atliekant renovaciją iš tikrųjų buvo pašalintos dvi nesprogusios bombos.

(99)

Kiti renovacijos darbai, inter alia, buvo kilimo ir tūpimo tako pritaikymas šiuolaikiniams pločio standartams, vandens šalinimo atnaujinimas, navigacijos ir apsauginiai žiburiai, ženklai, avarinis maitinimas, įrengiant lygiagretų tinklą, taip pat aptvaros ir riedėjimo tako išplėtimas. Su žiburiais, ženklais ir riedėjimo tako pakėlimu susijusios renovacijos pageidauta pilotų asociacijos Cockpit pateiktame skunde. Dar viena nemaža renovacijos dalis – oro uosto apsaugos reorganizavimas, įskaitant naujas aptvaras, duris, vaizdo stebėjimą ir vidinį ryšį, stumdomųjų durų įrengimą, kabelių kanalus ir kt.

(100)

Vokietija galiausiai tvirtino, kad uždaryti Cveibriukeno oro uostą niekada nesvarstyta kaip tinkama galimybė, nes tęsti oro uosto veiklą buvo būtina dėl jo karinės ir bendrosios aviacijos paskirties. Šiuo atžvilgiu Vokietija dar teigė, kad oro uosto uždarymui ir išmontavimui būtų prireikę nepagrįstų sąnaudų, didesnių negu iki to laiko investuotos sumos. Tačiau Vokietija nepateikė jokių su uždarymu susijusių sąnaudų sąmatų ar tų sąnaudų palyginimo su sąnaudoms tęsiant veiklą.

(101)

Šiuo atžvilgiu Vokietija teigė, kad ekonominiu požiūriu naudinga oro uosto paslaugas teikti komercinei aviacijai. Vokietija tvirtino, kad bet kuriuo atveju tektų patirti didžiąją dalį sąnaudų, kad oro uosto paslaugas būtų galima teikti tiems, kas oro uostu naudojasi kariniais ir bendrosios aviacijos tikslais (infrastruktūra ir kt.), taigi paslaugas teikiant ir komercinei aviacijai papildomų sąnaudų būtų nedaug ir būtų gauta papildomų pajamų.

Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai

(102)

Vokietija teigė, kad viešuoju Cveibriukeno oro uosto infrastruktūros finansavimu neiškraipoma konkurencija ir nedaromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Vokietija dar teigė, kad remiantis vien faktu, kad netoli Cveibriukeno yra kitų oro uostų, negalima daryti išvados, kad iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis prekybai. Vokietija tvirtino, kad Cveibriukeno oro uostas nekonkuruoja su sprendime pradėti procedūrą nurodytais oro uostais, ypač Sarbriukeno oro uostu.

(103)

Kalbant apie Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostų ryšį, Vokietija teigė, kad abu oro uostai vienas kitą papildo, o ne konkuruoja. Vokietija paaiškino, kad abiejų oro uostų profiliai skiriasi, nes skiriasi jų infrastruktūra: Sarbriukeno oro uosto keleivių infrastruktūra yra geresnės kokybės (pavyzdžiui, šiuolaikiškas terminalo pastatas), jame daugiau dėmesio skiriama reguliariojo susisiekimo skrydžiams ir verslo keleiviams; kita vertus, Cveibriukeno oro uosto kilimo ir tūpimo takas yra ilgesnis ir atlaiko didesnį svorį, taigi jis labiau tinka sunkesniems didelių atstumų arba krovininiams orlaiviams. Pasak Vokietijos, dėl to Cveibriukeno oro uostas koncentruojasi į užsakomuosius ir krovininius skrydžius.

(104)

Vokietija teigia, kad atsižvelgiant į vertinimą, kad Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostai vienas kitą papildo, numatytas glaudesnis abiejų oro uostų bendradarbiavimas. Vokietija taip pat teigė, kad atitinkamos regioninės valdžios institucijos jau nusprendė ateityje glaudžiau bendradarbiauti ir numato kurti bendrą oro uostą (Saro krašto-Pfalco oro uostą), kuris veiktų dviejose vietose (Sarbriukene ir Cveibriukene). Pasak Vokietijos, dėl bendradarbiavimo turėtų būti pasiektas sinergijos poveikis ir sutaupoma lėšų. Galiausiai, Vokietija pabrėžė aviacijos paslaugų paklausą regione (abu oro uostai drauge jau aptarnauja 750 000 keleivių per metus) ir teigia, kad Sarbriukeno ir Cveibriukeno oro uostai tik drauge gali tinkamai patenkinti šią paklausą, pirmiausia dėl to, kad kiti kaimyniniai oro uostai jų pakeisti negali. Pasak Vokietijos, naujasis Saro krašto-Pfalco oro uostas nekonkuruotų su kaimyniniais oro uostais, pavyzdžiui, Liuksemburgo, Meco ir Nansi Lotaringijos, taip pat Frankfurto Hano.

4.1.1.2.    Suderinamumas

(105)

Vokietija paaiškino, kad, net jeigu infrastruktūros priemonių finansavimas būtų laikomas valstybės pagalba, ji būtų suderinama su vidaus rinka, nes atitinka 2005 m. Aviacijos gairių 61 punkte išdėstytas sąlygas. Prieš aptariant kiekvieną reikiamą elementą, Vokietija pabrėžė, kad Cveibriukeno oro uosto infrastruktūros investicijos yra gana nedidelės, palyginti su kitų viešosiomis lėšomis finansuotų regioninių oro uostų investicijomis, kurios, kaip nustatyta, suderinamos su vidaus rinka, ir naudotos tik siekiant esamą karinę infrastruktūrą pritaikyti naudoti civiliniais tikslais.

Infrastruktūros statyba ir eksploatavimas atitinka aiškiai apibrėžtą bendros svarbos tikslą

(106)

Pirmiausia Vokietija teigė, kad viešoji parama infrastruktūros investicijoms atitinka aiškiai apibrėžtą bendros svarbos tikslą: į infrastruktūrą investuota remiamame regione C, siekiant pagerinti regiono ekonominę struktūrą. Vokietija nurodė, kad Sąjungos finansavimas (teiktas nuo 1991 m. pagal programas Konver I, Konver II ir PERIFRA) naudotas karinei infrastruktūrai pertvarkyti, kad ją būtų galima naudoti civiliniais tikslais, pavyzdžiui, finansuotas skrydžių valdymo bokšto modernizavimas ir įrengimas, taip pat kilimo ir tūpimo tako vandens šalinimo įrenginiai. Vokietija teigė negalinti suprasti, kodėl Komisijai kyla abejonių dėl bendros svarbos tikslo, nes pati Komisija dalyvavo finansuojant buvusio karinio aerodromo pertvarką.

(107)

Remdamasi istorinėmis aplinkybėmis Vokietija aiškino, kad 1991 m. iš Cveibriukeno pasitraukus JAV ginkluotosioms pajėgoms Cveibriukeno regione kilo didelių struktūrinių problemų, pavyzdžiui, Cveibriukeno mieste nedarbo lygis buvo 20 % Vokietija teigė, kad aerodromą pertvarkius į civilinį oro uostą buvo sukurta darbo vietų, pagerėjo regioninė ekonominė infrastruktūra. Vokietija taip pat teigė, kad oro uosto teikiamos paslaugos būtinos regionui, o regiono ekonomika labai priklauso nuo lengvai pasiekiamos aviacijos infrastruktūros.

(108)

Vokietija teigė, kad vienintelė priežastis, dėl kurios Komisijai kilo abejonių dėl atitikties tam kriterijui, ir vėl, atrodo, yra arti esantis Sarbriukeno oro uostas ir tariama konkurencija su juo. Atsakydama Vokietija ir vėl nurodė, kad abu oro uostai vienas kitą papildo ir tarp jų nėra jokios konkurencijos. Be to, Vokietija dar teigė, kad kitų regioninių oro uostų artumas nesvarbu vertinant, ar subsidijuota infrastruktūra atitinka bendros svarbos tikslą. Vokietija taip pat teigė, kad vienintelis svarbus veiksnys yra federacinės Reino krašto-Pfalco žemės interesas, nes ši federacinė žemė bendros svarbos tikslo siekia savo teritorijoje ir nenori naudotis kituose regionuose esančia infrastruktūra.

Infrastruktūra yra būtina ir proporcinga tikslui

(109)

Vokietija paaiškino, kad infrastruktūra yra būtina ir proporcinga nustatytam tikslui. Pasak Vokietijos, infrastruktūros investicijos visada buvo tik tokios, kokių reikėjo esamai infrastruktūrai papildyti ir išplėsti, neįrengiant per daug įmantrių ar brangių papildomų įrenginių. Vokietija pabrėžė, kad Cveibriukene buvęs karinis aerodromas tiesiog pertvarkytas į civilinės paskirties oro uostą, o ne įsteigtas naujas oro uostas. Vokietija taip pat pabrėžė, kad infrastruktūra būtina norint sukurti darbo vietų. Pasak Vokietijos, visoje federacinėje Reino krašto-Pfalco žemėje dėl to, kad yra Cveibriukeno oro uostas, tiesiogiai arba netiesiogiai sukurta beveik 5 000 darbo vietų. Iki 2011 m. iš tų 5 000 darbo vietų 2 708 sukurtos tiesiogiai arba netiesiogiai oro uoste arba aplinkinėje teritorijoje, kurioje vykdyta pertvarka. Dėl tų darbo vietų taip pat padėta sutaupyti socialinių išlaidų (25 mln. EUR per metus) ir gauta mokesčių pajamų. Vokietija dar teigė, kad šioje vietovėje, kurioje nedarbo lygis dabar 2 % didesnis už federacinės žemės vidurkį, darbo vietos yra itin svarbu. Vokietija pateikė dvi ekspertų nuomones, kuriose pabrėžta oro uosto svarba regiono ekonomikai (23).

(110)

Vokietija dar kartą pabrėžė, kad dėl nedidelio atstumo iki Sarbriukeno oro uosto nemažėja Cveibriukeno oro uosto infrastruktūros būtinybė ir proporcingumas. Pasak Vokietijos, Cveibriukeno oro uosto infrastruktūra būtina dideliems ir sunkiems orlaiviams, nes jie gali leistis tik jame, kadangi Sarbriukeno oro uosto kilimo ir tūpimo takas yra nepakankamo ilgio. Vokietija taip pat teigia, kad Cveibriukeno oro uoste galimi naktiniai skrydžiai, o tai svarbu vežant krovinius.

Dėl infrastruktūros suteikiama pakankamų galimybių naudotis oro uostu vidutinės trukmės laikotarpiu

(111)

Vokietija teigė, kad dėl infrastruktūros suteikiama pakankamų galimybių oro uostu naudotis vidutinės trukmės laikotarpį ir pabrėžė, kad Cveibriukeno oro uoste keleivių skaičius nuo vos 17 732 2005 m. padidėjo iki 223 165 2011 m. Vokietija paaiškino, kad pagal tą kriterijų svarbu tik numatomas keleivių skaičius, o iš atitinkamų planų matyti, kad regione paklausa didėja. Vokietija nurodė prognozių tyrimą, kurį 2009 m. atliko Desel Consulting ir Airport Research GmbH, ir tvirtino, kad iki 2025 m. Cveibriukeno oro uoste galima tikėtis bent 1 350 000 keleivių.

(112)

Vokietija dar kartą patikino, kad dėl nedidelio atstumo iki Sarbriukeno oro uosto naudojimosi Cveibriukeno oro uostu vidutinio laikotarpio perspektyvos nemažėja. Vokietija pateikė prognozes, iš kurių matyti, kad Sarbriukeno oro uoste taip pat galima tikėtis daugiau keleivių, o dėl numatyto abiejų oro uostų bendradarbiavimo būtų užtikrinta, kad jie ateityje tarpusavyje nekonkuruos dėl tų pačių keleivių.

Vienodos ir nediskriminacinės galimybės naudotis infrastruktūra

(113)

Vokietija teigė, kad visiems galimiems infrastruktūros naudotojams suteikiamos vienodos ir nediskriminacinės galimybės naudotis infrastruktūra. 2005 m. mokesčių sąrašas iš esmės vienodai ir vienodomis sąlygomis taikomas visiems besinaudojantiems oro uostu. Nors ir teigdama, kad reguliariojo oro susisiekimo ir užsakomųjų skrydžių atžvilgiu dėl tam tikrų nukrypimų nuo oficialaus mokesčių sąrašo iš tikrųjų buvo susitarta, Vokietija laikėsi nuomonės, kad pirmaisiais metais sumažinti mokesčiai ir nuolaidos buvo siūlomi visiems oro vežėjams be jokios diskriminacijos ir siūlant panašias kvotas.

Prekybos plėtojimui nedaromas Sąjungos interesams prieštaraujantis poveikis; bendrieji būtinumo ir proporcingumo principai

(114)

Vokietija paaiškino, kad, remiantis jau pateiktais argumentais, poveikis prekybos plėtojimui neprieštarauja bendriesiems interesams. Pasak Vokietijos, priemonės buvo būtinos, nes Cveibriukeno oro uosto buvo negalima pakeisti Sarbriukeno oro uostu. Vokietija taip pat teigė, kad infrastruktūros investicijos buvo skirtos tik priemonėms, būtinoms norint oro uoste užtikrinti veiklos saugą. Vokietija pabrėžė, kad šiomis aplinkybėmis kilimo ir tūpimo tako modernizavimas būtų buvęs būtinas, net jeigu oro uostas ir nebūtų pritaikytas komercinei aviacijai.

4.1.2.   VEIKLOS PAGALBA

4.1.2.1.    Pagalbos buvimas

(115)

Kalbant apie tai, ar oro uosto valdymas yra ekonominė veikla, Vokietija pakartojo, kad kol 2006 m. oro uoste nepradėta teikti komercinės aviacijos paslaugų, oro uostas buvo skirtas tik bendrajai ir karinei aviacijai. Šiuo atžvilgiu Vokietija teigė, kad su ta veikla susijęs oro uosto eksploatavimo finansavimas nėra ekonominė veikla.

(116)

Vokietija taip pat teigė, kad didžioji dalis FZG nuostolių, kuriuos pagal pelno ir nuostolio susitarimą dengia FGAZ, atsiranda dėl to, kad FZG vykdo užduotis, patenkančias į viešosios politikos sritį. Pasak Vokietijos, tai, kad dengiamos su viešųjų įgaliojimų vykdymu susijusios sąnaudos, negali būti laikoma valstybės pagalba.

(117)

Kalbant apie kitus valstybės pagalbos apibrėžties Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje elementus, Vokietija nurodė argumentus, jos pateiktus dėl infrastruktūros investicijų priemonių, teigdama, kad jais lygiai taip pat galima remtis ir šiuo atveju.

4.1.2.2.    Suderinamumas

2005 m. sprendimas dėl VESP

(118)

Vokietija tvirtino, kad metinės išmokos FZG nuostoliams dengti atitinka 2005 m. sprendimo dėl VESP principus. Vokietija tvirtino, kad oro uosto veiklos licencija, kuria nustatoma pareiga vykdyti veiklą, yra pavedimo aktas. Be to, Vokietija teigė, kad oro uostui bent jau „faktiškai“ pavesta teikti VESP. Pasak Vokietijos, net jeigu Komisija nustatytų, kad pavedimo akto nėra, veiklos pagalba oro uostui vis tiek atitiktų VESP normų principus, todėl turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(119)

Be to, Vokietija atmetė Komisijos teiginį, kad pareiga veikti pagal oro uosto veiklos licenciją būtų savaime nutraukta, jeigu oro uostas nutrauktų savo veiklą. Vokietija pareiškė, kad oro uostui suteikta finansine parama padedama sudaryti sąlygas oro uostui tęsti veiklą ir taip atlikti savo pareigą vykdyti veiklą, t. y. teikti VESP, kurią teikti jam pavesta. Vokietija taip pat tvirtino, kad pareigos vykdyti veiklą esmė – išvengti uždarymo.

(120)

Vokietija paminėjo, kad valstybės narės turi plačią veiksmų laisvę apibrėžti, kas yra VESP, ir atkreipė dėmesį, kad turi veiksmų laisvę nustatyti, ar būtina oro uostui pavesti teikti VESP ir kokiu mastu VESP turėtų būti teikiama. Dėl Komisijos nurodomo nedidelio atstumo iki Sarbriukeno oro uosto, Vokietija vėl pabrėžė, kad be abiejų oro uostų regione labai trūktų oro uosto paslaugų, dėl to būtina abiem oro uostams pavesti teikti VESP.

2005 m. Aviacijos gairių 4.2 ir 4.3 skirsniai

(121)

Vokietija tvirtino, kad net jeigu būtų galima teigti, kad nepranešti apie pagalbą pagal 2005 m. sprendimą dėl VESP nebuvo galima, pagalba vis tiek būtų suderinama pagal 2005 m. Aviacijos gaires.

(122)

Iš pradžių Vokietija pabrėžė, kad dauguma dengiamų nuostolių atsiranda dėl to, kad oro uostas vykdo veiklą, patenkančią į viešosios politikos sritį. Be to, Vokietija nurodė, kad pelno ir nuostolio susitarimas netaikomas sąnaudoms, kurias oro uostą valdanti įmonė paprastai turėtų padengti. Šiuo atžvilgiu Vokietija tvirtino, kad dauguma sąnaudų, nesusijusių su į viešosios politikos sritį patenkančios veiklos vykdymu, atsiranda dėl Cveibriukeno oro uosto praeities, taigi tai nėra įprastos sąnaudos. Vokietija teigė, kad oro uostui tenka prievolė aptarnauti bendrąją aviaciją ir padengti esamos karinės infrastruktūros pertvarkos sąnaudas.

(123)

Vokietija tvirtino, kad bet kuriuo atveju 2005 m. Aviacijos gairių 4.2 ir 4.3 skirsnių sąlygos faktiškai įvykdytos. Visų pirma Vokietija teigė, kad, kadangi dengiami tik faktiniai nuostoliai, permokos negali būti.

4.2.   GALIMA PAGALBA, SUSIJUSI SU BANKO PASKOLA IR GALIMYBE BŪTI FEDERACINĖS REINO KRAŠTO-PFALCO ŽEMĖS VIDAUS BENDRO PINIGŲ FONDO DALININKĖMIS

(124)

Kalbant apie banko paskolą, Vokietija teigė, kad paskolą suteikęs bankas Sparkasse Südwestpfalz veikia kaip įprastas komercinis bankas ir suteikdamas paskolą taip pat veikė kaip įprastas komercinis bankas, taigi sprendimo suteikti paskolą negalima priskirti valstybei. Vokietija taip pat teigė, kad rengdamasi imti paskolą FZG lygino įvairių bankų pasiūlymus, taigi Sparkasse paskola atitiko rinkos sąlygas.

(125)

Kalbant apie federacinės žemės suteiktą 100 % paskolos garantiją, Vokietija teigė, jog tai, kad akcininkė suteikia garantiją savo patronuojamųjų įmonių gaunamoms paskoloms, yra įprasta komercinė praktika. Vokietija tvirtino, kad bet kuriuo atveju paskola panaudota tik kilimo ir tūpimo takui modernizuoti, o tai buvo būtina siekiant užtikrinti saugą, taigi patenka į viešosios politikos sritį. Kadangi dėl to paskola finansuotai priemonei valstybės pagalbos taisyklės netaikomos, Vokietija tvirtino, kad ir federacinės žemės suteikta garantija nėra valstybės pagalba. Galiausiai, Vokietija tvirtino, kad net jeigu būtų laikoma, kad garantijai reikia taikyti valstybės pagalbos taisykles, įmonei FZG nesuteikta jokio pranašumo, nes garantija užtikrintos paskolos palūkanų norma vis tiek buvo didesnė už panašių įmonei FGAZ suteiktų garantija neužtikrintų paskolų palūkanų normą.

(126)

Kalbant apie vidaus bendrą pinigų fondą, Vokietija teigė, kad federacinės žemės vidaus bendras pinigų fondas yra įprasta finansavimo priemonė, susijusi su patronuojančiųjų ir patronuojamųjų įmonių santykiais. Vokietija teigė, kad bendras pinigų fondas yra 2002 m. federacinės žemės nustatyta finansinė priemonė. Bendro pinigų fondo dalininkais gali būti federacinės žemės institucijos, fondai ir visos įmonės, kurioms taikoma privatinė teisė ir kurių daugiau kaip 50 % akcijų priklauso federacinei žemei. Vokietija paaiškino, kad kasdienį bendro pinigų fondo sąskaitos balansą tvarko federacinės žemės Landeshauptkasse.

(127)

Pasak Vokietijos, bendras pinigų fondas finansuojamas iš jo dalininkų pinigų pertekliaus, o ne tiesiogiai iš federacinės žemės biudžeto. Vokietija taip pat aiškina, kad bet koks bendrame pinigų fonde esantis pinigų perteklius investuojamas kapitalo rinkose, o trūkumas tokiu pat būdu išlyginamas kapitalo rinkoje gaunant paskolą. Taigi Vokietija laikėsi nuomonės, kad bet kokia finansinė parama iš bendro pinigų fondo teikiama ne iš valstybės išteklių, taigi ji taip pat nepriskirtina valstybei.

(128)

Vokietija atkreipė dėmesį, kad nors iš bendru pinigų fondu besinaudojančių įmonių nereikalaujama užstato, federacinė žemė jas prižiūri, o būdama didžiausia įmonės FGAZ akcininke federacinė žemė visada gali reikalauti įkeitimo.

(129)

Vokietijos nuomone, ekonominiu požiūriu pagrįsta, kad patronuojančioji įmonė leidžia patronuojamosioms įmonėms save finansuoti mokant tokias palūkanas, kokios gali gauti ir patronuojančioji įmonė, šiuo atveju – pati federacinė Reino krašto-Pfalco žemė. Pasak Vokietijos, dėl to iš bendro pinigų fondo gauto finansavimo nebūtų galima lyginti su įprasta paskola. Vokietija galiausiai tvirtino, kad federacinė žemė bendram pinigų fondui niekada neskyrė išteklių iš savo įprasto biudžeto, veikiau prireikus kapitalo ji gaudavo rinkose.

(130)

Tvirtindama, kad paskola, garantija ir bendras pinigų fondas nėra valstybės pagalba, Vokietija nepateikė jokių argumentų dėl jų suderinamumo.

4.3.   ORO UOSTO MOKESČIŲ NUOLAIDOS BENDROVĖMS RYANAIR, GERMANWINGS IR TUIFly

(131)

Vokietija teigė, kad Cveibriukeno oro uosto ir įvairių oro vežėjų susitarimai nėra valstybės pagalba, nes pirmiausia jie nepriskirtini valstybei. Vokietija tvirtino, kad už derybas dėl šių susitarimų ir jų sudarymą buvo atsakinga FZG, ir tai buvo jos visiškai komercinė užduotis. Pasak Vokietijos, nors susitarimai buvo aptarti FZG stebėtojų taryboje, federacinė Reino krašto-Pfalco žemė dalyvavo tik netiesiogiai per savo atstovus FGAZ stebėtojų taryboje. Vokietija taip pat teigė, kad federacinė žemė tiesiogiai nedalyvavo jokiose derybose su oro vežėjais dėl nuolaidų. Vokietija teigė, kad priskirtinumo galiausiai negali lemti tai, kad mokesčių sąrašą pagal LuftVZO 43a straipsnį turėjo patvirtinti viešoji priežiūros institucija – tai bendrasis teisės aktu nustatytas reikalavimas, vienodai taikomas ir valstybiniams, ir privatiems oro uostams.

(132)

Vokietija taip pat laikėsi nuomonės, kad įvairiems oro vežėjams suteiktomis nuolaidomis jiems nesuteikta jokio atrankiojo pranašumo, nes gauti nuolaidas vienodai galėjo visi suinteresuoti oro vežėjai. Vokietija teigė, kad nuolaidomis atrankusis pranašumas būtų suteiktas, tik jeigu jos būtų suteiktos nesilaikant nediskriminavimo principo ir jeigu vienas oro vežėjas būtų mokėjęs didesnius arba mažesnius mokesčius negu kiti ir tokiam diferencijavimui nebūtų jokių objektyvių priežasčių.

(133)

Pasak Vokietijos, kartu teigiama, kad ekonominiu požiūriu įmonei FZG buvo naudinga teikti nuolaidas, nes dėl nuolaidų oro vežėjai galėjo įsitvirtinti oro uoste, kuriame komercinės aviacijos paslaugos dar tik pradėtos teikti. Vokietija teigė, kad suteikdamas nuolaidas oro uostas riziką, susijusią su naujo maršruto nustatymu, padalijo sau ir oro vežėjams, kartu abiem šalims suteikdamas galimybių gauti naudos iš didėjančio keleivių skaičiaus. Vokietija tvirtino, kad be nuolaidų oro vežėjai būtų nenorėję įsitvirtinti Cveibriukeno oro uoste.

(134)

Vokietija teigė, kad nuolaidos oro vežėjams turi būti vertinamos kaip įmonės FZG galimybė gauti papildomų pajamų, nes fiksuotąsias oro uosto eksploatavimo sąnaudas jai tektų patirti bet kuriuo atveju (dėl bendrosios ir karinės aviacijos), o dėl naujų oro vežėjų įsitvirtinimo patiriama tik labai nedidelių papildomų kintamųjų sąnaudų. Pasak Vokietijos, kadangi aptarnaujant naujus oro vežėjas nepatirta pastebimų papildomų sąnaudų, buvo nebūtina rengti ex ante verslo planų norint nustatyti, ar dėl susitarimų su oro vežėju bus gauta papildomo pelno.

(135)

Pasak Vokietijos, sumažinti oro uosto mokesčiai nėra atrankieji, nes jie nustatyti laikantis nediskriminavimo principo. Todėl Vokietija laikėsi nuomonės, kad konkurencija nebuvo iškraipyta. Vokietija tvirtino, kad oro vežėjų padėtis rinkoje dėl šių mokesčių netapo geresnė.

(136)

Tvirtindama, kad nuolaidos įvairiems oro vežėjams nėra valstybės pagalba, Vokietija nepateikė jokių argumentų dėl jų suderinamumo.

4.4.   RINKODAROS SUSITARIMAI SU RYANAIR IR AMS

(137)

Vokietija pabrėžė, kad federacinės žemės ir AMS sudaryti rinkodaros susitarimai su FZG nesusiję. Vokietija tvirtino, kad rinkodaros susitarimų tikslas – rinkos kaina pirkti rinkodaros paslaugas, kuriomis federacinė Reino krašto-Pfalco žemė pirmiausia būtų reklamuojama kaip paskirties vieta turizmui ir ekonominei veiklai. Pasak Vokietijos, kadangi rinkodaros paslaugų susitarimu nebuvo konkrečiai siekiama reklamuoti oro uostą, tarp rinkodaros priemonių ir keleivių skaičiaus ryšio nebuvo. Vokietija teigė, kad rinkodaros priemonėmis atsitiktinai siekta reklamuoti ir Cveibriukeno oro uostą.

(138)

Pabrėždama, kad sudarydama rinkodaros paslaugų susitarimą federacinė žemė tiesiog rinkos kaina pirko rinkodaros paslaugas, Vokietija teigė, kad rinkodaros susitarimas nėra valstybės pagalba ir neturi būti vertinamas kaip pagalbos priemonė, naudinga oro vežėjui pagal 2005 m. Aviacijos gaires.

5.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

5.1.   RYANAIR

5.1.1.   ORO UOSTO MOKESČIŲ NUOLAIDOS

(139)

Ryanair tvirtino, kad įvairios nuolaidos, kurias įmonė FZG suteikė įvairiems oro vežėjams, nėra valstybės pagalba, nes atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą. Pirma, Ryanair teigė, kad oro uosto ir oro vežėjų santykiams taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą reikėtų klausti, tik ar dėl susitarimo oro uostas gavo papildomos naudos. Ryanair laikėsi nuomonės, kad visos infrastruktūros ir fiksuotosios veiklos sąnaudos turėtų būti laikomos negrįžtamosiomis sąnaudomis. Taigi, pasak Ryanair, vertindama, ar susitarimas atitiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą, Komisija turėtų atsižvelgti tik į papildomas oro uosto sąnaudas, tiesiogiai susijusias su oro uosto paslaugų teikimu konkrečiam oro vežėjui, ir nagrinėti, ar visos pajamos, gautos pagal susitarimą, yra didesnės už tas papildomas išlaidas. Šiomis aplinkybėmis Ryanair pabrėžė, kad jokios infrastruktūros sąnaudos nebuvo susijusios su Ryanair ir FZG susitarimu, taigi jų negalima laikyti papildomomis su susitarimu susijusiomis sąnaudomis.

(140)

Kita vertus, Ryanair teigė, kad vertindama pajamas Komisija privalo atsižvelgti ir į tinklo išorės veiksnius, kurių pasireiškimo buvo tikėtasi tuo metu, kai FZG ir Ryanair 2008 m. sudarė paslaugų susitarimą. Ryanair teigė, jog to, kad išorės veiksniai galiausiai nepasireiškė, nebuvo galima numatyti, todėl tai nėra svarbu.

(141)

Ryanair taip pat aiškino, kad nuolaidos nebuvo atrankiai palankios tik jai. Ryanair tvirtino, kad nuolaidos pirmaisiais veiklos metais suteiktos pripažįstant didžiulę komercinę riziką, jos prisiimtą tuo metu nežinomame oro uoste nustatant reguliariojo susisiekimo maršrutus, kurias skrydžiai vykdomi visus metus. Pasak Ryanair, būtų buvę neprotinga tokią komercinę riziką jai prisiimti be jokios paskatų schemos.

(142)

Ryanair taip pat teigė, kad panašų susitarimą galėjo sudaryti bet kuris oro vežėjas, t. y. pirmaisiais veiklos metais taikomą oro uosto paslaugų mokesčių nuolaidą gali gauti visi oro vežėjai, Cveibriukeno oro uoste nustatantys naujus maršrutus. Visų pirma Ryanair pabrėžė, kad susitarime su FZG yra nuostata, kad „[š]is susitarimas nėra išskirtinis. Šalys susitaria, kad pagal šį susitarimą bendrovei Ryanair nustatytos sąlygos skaidriai ir laikantis nediskriminavimo principo gali būti nustatytos ir bet kuriam kitam oro vežėjui, įsipareigojusiam oro uoste vykdyti tokio pat masto veiklą“ (24).

(143)

Bet kuriuo atveju Ryanair teigė, kad jos ir FZG susitarimai negali būti valstybės pagalba ir negali būti priskirti valstybei. Ryanair teigė, kad įrodymų, kuriais Komisija remiasi norėdama įrodyti priskirtinumą valstybei, nepakanka, nes iš jų galima matyti valdžios institucijų susidomėjimą oro uosto komerciniais ryšiais ir ateitimi, bet nematyti, kad kuri nors valdžios institucija būtų faktiškai dalyvavusi FZG ir Ryanair derybose bei sudarant susitarimus.

(144)

Be to, Ryanair pateikė keletą įmonės Oxera parengtų pastabų, taip pat profesoriaus Damieno P. McLoughlino parengtą analizę.

Oxera 1 pastaba. Rinkos lyginamojo rodiklio nustatymas atliekant atitikties rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo kriterijams lyginamąją analizę. Ryanair valstybės pagalbos bylos, kurias 2013 m. balandžio 9 d. įmonei Ryanair parengė Oxera.

(145)

Oxera manė, jog Komisijos požiūris, kad yra priimtina lyginti tik su palyginamaisiais oro uostais, esančiais toje pačioje pasiekiamumo zonoje kaip ir tiriamasis oro uostas, turi trūkumų.

(146)

Oxera tvirtino, kad rinkos lyginamosioms kainoms, nustatomoms vertinant palyginamuosius oro uostus, poveikio nedaro aplinkiniams oro uostams suteikta valstybės pagalba. Todėl galima patikimai apskaičiuoti rinkos lyginamąjį rodiklį, taikytiną vertinant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principus.

(147)

Taip yra dėl šių dalykų:

a)

lyginamosios analizės plačiai naudojamos rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principus vertinant ne valstybės pagalbos srityje;

b)

bendrovės poveikį viena kitos kainodaros sprendimams daro tik tiek, kiek jų produktai yra tarpusavyje pakeičiami arba papildomi;

c)

toje pačioje pasiekiamumo zonoje esantys oro uostai nebūtinai tarpusavyje konkuruoja, o pateiktose ataskaitose nurodyti palyginamieji oro uostai savo pasiekiamumo zonoje patiria ribotą valstybinių oro uostų konkurenciją (mažiau negu trečdalis komercinių oro uostų, esančių palyginamųjų oro uostų pasiekiamumo zonoje, visiškai priklauso valstybei, ir nė vieno jų atžvilgiu nekilo susirūpinimas dėl valstybės pagalbos (2013 m. balandžio mėn. duomenimis);

d)

net jeigu palyginamieji oro uostai patiria valstybinių oro uostų konkurenciją toje pačioje pasiekiamumo zonoje, gali būti priežasčių manyti, kad jų veiksmai atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą (pavyzdžiui, kai didelė dalis priklauso privatiems savininkams arba oro uostą valdo privati įmonė);

e)

rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantys oro uostai nenustatys kainų, mažesnių už papildomas išlaidas.

Oxera 2 pastaba. Principai, kuriais, vertinant atitiktį rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo kriterijams, grindžiama pelningumo analizė. 2013 m. balandžio 9 d. Oxera parengtas pranešimas bendrovei Ryanair.

(148)

Oxera tvirtino, kad Komisijai pateiktose Oxera ataskaitose atlikta pelningumo analizė pagrįsta principais, kurių laikytųsi racionalus privačiojo sektoriaus investuotojas, ir joje atspindimas požiūris, kurio Komisija laikėsi anksčiau.

(149)

Principai, kuriais grindžiama pelningumo analizė:

a)

vertinimas atliekamas laipsniškai;

b)

ex ante verslo plano nebūtinai reikia;

c)

oro uoste, kuriame nėra spūsčių, tinkamas kainų nustatymo metodas yra vienos kasos metodas;

d)

reikia atsižvelgti tik į pajamas, susijusias su veikiančio oro uosto ekonomine veikla;

e)

turėtų būti atsižvelgta į visą susitarimo, įskaitant jo pratęsimą, laikotarpį;

f)

vertinant susitarimų pelningumą būsimi finansiniai srautai turėtų būti diskontuojami;

g)

laipsniškas Ryanair susitarimų pelningumas oro uostams turėtų būti vertinamas remiantis vidine grąžos norma arba grynąja dabartine verte.

Profesoriaus Damieno P. McLoughlino analizė. Prekių ženklo formavimas – kaip ir kodėl mažos prekių ženklą turinčios įmonės turėtų investuoti į rinkodarą. Parengta 2013 m. balandžio 10 d. Ryanair užsakymu

(150)

Dokumentu siekta išdėstyti komercinę logiką, kuria grindžiami regioninių oro uostų sprendimai iš AMS pirkti reklamą svetainėje Ryanair.com.

(151)

Dokumente tvirtinta, kad yra daug labai stiprių, gerai žinomų oro uostų, kuriais naudojamasi dėl įpročio. Silpnesni konkurentai, kad galėtų plėsti savo verslą, turi padaryti poveikį nekintamai klientų elgsenai. Mažesni regioniniai oro uostai turi rasti būdų nuosekliai ir kuo platesnei auditorijai skelbti apie savo prekių ženklą. Tradicinių formų rinkodaros komunikacijai reikia didesnių išlaidų, negu tai leidžia jų ištekliai.

Oxera 3 ir 4 pastabos. Kaip pelningumo analizėje, atliekamoje vertinant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą, reikėtų aiškinti AMS susitarimus? 2014 m. sausio 17 ir 31 d.

(152)

Ryanair pateikė daugiau savo konsultantės Oxera ataskaitų. Tose ataskaitose Oxera aptarė principus, į kuriuos, pasak oro vežėjo, reikėtų atsižvelgti atliekant Ryanair ir oro uostų sudarytų oro uosto paslaugų susitarimų ir AMS ir tų pačių oro uostų sudarytų rinkodaros susitarimų pelningumo analizę, kai vertinamas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principas (25). Ryanair pabrėžė, kad dėl tų ataskaitų niekaip nesikeičia jos anksčiau išdėstyta pozicija, kad vertinant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą OUPS ir rinkodaros susitarimai turėtų būti nagrinėjami atskirai.

(153)

Ataskaitose nurodyta, kad AMS gaunamas pelnas kaip pajamos turėtų būti įtrauktas į bendrą pelningumo analizę, o AMS išlaidos turėtų būti įtrauktos į sąnaudas. Tam ataskaitose siūlyta bendrai pelningumo analizei taikyti grynųjų pinigų srautais grindžiamą metodą, t. y. oro uostų išlaidos, skirtos AMS, galėtų būtų laikomos papildomomis veiklos sąnaudomis.

(154)

Ataskaitose pabrėžta, kad rinkodaros veikla padedama kurti ir palaikyti prekių ženklo vertę, o ji turi įtakos ir duoda naudos ne tik susitarimo su oro vežėju galiojimo metu, bet ir jam baigus galioti. Taip visų pirma būtų, jeigu dėl to, kad Ryanair sudarė susitarimą su šiuo oro uostu, oro uoste imtų veikti kiti oro vežėjai; savo ruožtu tai paskatintų oro uoste atidaryti daugiau parduotuvių, todėl oro uostas gautų daugiau su oro susisiekimu nesusijusių pajamų. Pasak Ryanair, jeigu Komisija ir toliau manytų, kad pelningumo analizė turi būti bendra, į tą naudą reikia atsižvelgti, o AMS išlaidas reikėtų laikyti papildomomis veiklos sąnaudomis, atskaičius AMS įmokas.

(155)

Be to, Ryanair laikosi nuomonės, kad galutinė vertė turėtų būti įtraukta į numatomą papildomą pelną oro uosto paslaugų susitarimo galiojimo pabaigoje, kad būtų atsižvelgta į baigus galioti susitarimui atsiradusią vertę. Galutinė vertė galėtų būti derinama atsižvelgiant į pratęsimo galimybę, įvertinus tikimybę, kad baigus galioti susitarimui su Ryanair arba su kitais oro vežėjais susitarus dėl panašių sąlygų pelnas išliks. Ryanair manė, kad tada būtų įmanoma apskaičiuoti žemesniąją naudos, gaunamos kartu dėl susitarimo su AMS ir oro uosto paslaugų susitarimo, ribą, atsižvelgiant į papildomo pelno neužtikrintumą baigus galioti oro uosto paslaugų susitarimui.

(156)

Tokiam požiūriui papildyti, ataskaitose apibendrinti rinkodaros poveikio prekių ženklo vertei tyrimų rezultatai. Šiuose tyrimuose pripažįstama, kad rinkodara gali palaikyti prekių ženklo vertę ir padėti užtikrinti klientų skaičių. Remiantis ataskaitomis, oro uosto rinkodara svetainėje Ryanair.com labai padidinamas oro uosto prekių ženklo matomumas. Be to, ataskaitose nurodyta, kad mažesni regioniniai oro uostai, norintys padidinti savo oro eismą, savo prekių ženklo vertę galėtų itin padidinti sudarydami rinkodaros susitarimus su AMS.

(157)

Ataskaitose galiausiai nurodyta, kad pirmumas turėtų būti teikiamas grynųjų pinigų srautu grindžiamam metodui, o ne kapitalizacijos metodui, kurį taikant AMS suteiktų rinkodaros paslaugų išlaidos būtų laikomos nematerialiojo turto (t. y. prekių ženklo vertės) kapitalo išlaidomis. (26) Taikant kapitalizacijos metodą būtų atsižvelgta tik į rinkodaros išlaidų dalį, priskirtiną oro uosto nematerialiajam turtui. Rinkodaros išlaidos būtų laikomos nematerialiojo turto kapitalo išlaidomis, o tada susitarimo galiojimo laikotarpiu joms būtų taikomas nusidėvėjimas atsižvelgiant į likutinę vertę pasibaigus numatytam oro uosto paslaugų susitarimo galiojimo terminui. Taikant šį metodą būtų neatsižvelgta į papildomą pelną, gaunamą su Ryanair sudarius oro uosto paslaugų susitarimą, be to, nematerialiojo turto vertę sunku apskaičiuoti dėl prekių ženklo išlaidų ir turto naudojimo laikotarpio. Grynųjų pinigų srauto metodas tinkamesnis už kapitalizacijos metodą, nes taikant pastarąjį neįtraukiama teigiama nauda oro uostui, kurios tikimasi su Ryanair pasirašius oro uosto paslaugų susitarimą.

5.1.2.   RINKODAROS PASLAUGŲ SUSITARIMAI

(158)

Ryanair pabrėžė, kad AMS rinkodaros paslaugų susitarimai nesusiję su Ryanair susitarimais su oro uostais ir turėtų būtų vertinami atskirai, nes abiejų bendrovių negalima laikyti viena gavėja. Derybos dėl susitarimų vykdytos atskirai, susitarimai buvo susiję su skirtingomis paslaugomis ir tarp jų nebuvo jokio ryšio, dėl kurio juos būtų galima laikyti viena tariama valstybės pagalbos priemone. Tai, kad su AMS sudarytas rinkodaros paslaugų susitarimas, nelemia Ryanair galimybės vykdyti skrydžius maršrutais į oro uostą ir iš jo. Ryanair pabrėžė, kad AMS rinkodaros susitarimas buvo sudarytas su ministerija, kuriai priklauso oro uosto dalis, oro uostui tas susitarimas buvo naudingas, bet juo nesiekta pagerinti Ryanair maršrutų apkrovos koeficiento ar pelningumo.

(159)

Kalbant apie rinkodaros vertę, Ryanair teigė, kad reklamos vieta Ryanair svetainėje yra ribota, o tos vietos paklausa – didelė, įskaitant ta vieta besidominčias kitas įmones, kurios nėra oro uostai. Pasak Ryanair, net tradiciniai oro vežėjai dabar supranta savo svetainių vertę rinkodaros ir reklamos tikslais. Ryanair teigė, kad oro uostai renkasi formuoti prekių ženklą reklamuodamiesi svetainėje Ryanair.com arba kito oro vežėjo svetainėje. Ryanair taip pat teigė, kad toks platesnis prekių ženklo pripažinimas oro uostui gali būti naudingas keliais būdais, kurie vienas kitą sustiprina ir papildo. Cveibriukeno oro uostas tarptautiniu mastu gerokai mažiau žinomas negu Paryžiaus oro uostas (Aéroport de Paris) arba Londono Hitrou oro uostas, todėl jam reikia investuoti į reklamą ir pagerinti prekių ženklo pripažinimą bei kuo labiau padidinti atvykstančių keleivių skaičių. Ryanair padarė išvadą, kad federacinė žemė buvo dvigubai motyvuota su AMS sudaryti rinkodaros paslaugų susitarimą: pirma, dėl visiškai komercinių paskatų, kaip subjektas, kuriam priklauso 50 % Cveibriukeno oro uostą valdančios įmonės akcijų; dėl to, kad jos pareiga yra skatinti turizmą ir verslo galimybes federacinėje žemėje. Todėl Ryanair laikosi nuomonės, kad federacinė žemė rinkos kaina įsigijo vertingų rinkodaros paslaugų.

5.2.    AIRPORT MARKETING SERVICES (TOLIAU – AMS)

(160)

AMS teigė, kad Komisija, priešingai negu teigiama sprendime pradėti procedūrą, FZG susitarimo su Ryanair ir federacinės žemės rinkodaros paslaugų susitarimo su AMS neturėtų laikyti susijusiais, nes tai du atskiri verslo sandoriai. AMS teigė, kad yra bendrovės Ryanair patronuojamoji bendrovė, turinti savo pačios komercinę paskirtį, ir kad buvo įsteigta plėtoti veiklą, kuri nėra pagrindinė Ryanair veikla. AMS paaiškino, kad ja bendrovė Ryanair naudojasi kaip tarpininke, parduodančia vietą jos svetainėje. AMS taip pat teigė, kad iš esmės derybos dėl AMS rinkodaros paslaugų susitarimų su oro uostais vykdomos ir susitarimai sudaromi atskirai nuo Ryanair susitarimų su tais pačiais oro uostais. AMS teigė, kad AMS ir federacinės žemės susitarimu bendrovei Ryanair jokio pranašumo nesuteikiama; Ryanair neverčia savo partnerių su AMS sudaryti rinkodaros paslaugų susitarimų, o Ryanair maršrutų veiksmingumas paprastai yra toks pat, kai Ryanair vykdo skrydžius maršrutais į oro uostus, su kurias pasirašytas AMS rinkodaros paslaugų susitarimas, ir į oro uostus, su kuriais tokio susitarimo nepasirašyta.

(161)

AMS toliau teigė, kad pirkdama rinkodaros paslaugas FZG veikė laikydamasi rinkos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo, nes teigiama, kad reklama svetainėje Ryanair.com duoda didelės faktinės naudos federacinei žemei, o AMS nustatyta kaina yra rinkos kaina už šias paslaugas. AMS tvirtino, kad viešieji ir privatūs reklamos skelbėjai nediskriminuojami nei AMS teikiamos reklamos vietai taikomų kainų, nei reklamos vietos, kurią galima įsigyti, dydžio atžvilgiu. AMS taip pat nurodė, kad teigiama, jog viešieji ir privatūs subjektai konkuruoja dėl galimybės gauti vietos svetainėje Ryanair.com, nes tos vietos nėra pakankamai. Pasak AMS, tai reiškia, kad AMS susitarimais su valstybiniais oro uostais jokios valstybės pagalbos neteikiama, nes AMS vietą svetainėje taip pat lengvai už panašią kainą gali parduoti privačiai bendrovei.

(162)

AMS taip pat pabrėžė, jog visiškai suprantama, kad mažas regioninis oro uostas iš AMS perka rinkodaros paslaugas. AMS tvirtino, kad tiems oro uostams paprastai reikia didinti prekių ženklo žinomumą ir kad dėl reklamos oro vežėjo svetainėje gali padidėti pelningesnių keleivių užsieniečių skaičius (iš keleivių užsieniečių gaunama daugiau su aviacija nesusijusių pajamų negu iš regione, kuriame yra oro uostas, gyvenančių keleivių). AMS pabrėžė, kad federacinė žemė veikė tik kaip viena iš oro uostą valdančios įmonės savininkių, tiesiogiai suinteresuota gerinti savo prekių ženklo įvaizdį ir didinti pajamas, bet ir kaip valdžios institucija, kuriai patikėta užduotis įvairiais būdais, visų pirma reklama, skatinti turizmą ir verslo galimybes federacinėje Reino krašto-Pfalco žemėje.

5.3.   GERMANWINGS

(163)

Pateikdama bendrąją informaciją Germanwings trumpai paaiškino, kodėl iš pradžių nusprendė pradėti vykdyti skrydžius iš Cveibriukeno oro uosto. Germanwings nurodė, kad Cveibriukeno, o ne Sarbriukeno, oro uostą pasirinko dėl to, kad Cveibriukeno oro uosto kilimo ir tūpimo takas geresnis, o Sarbriukeno oro uosto kilimo ir tūpimo tako topografija yra sudėtinga. Germanwings taip pat paaiškino, kad 2006 m., kai ji nusprendė vykdyti skrydžius iš Cveibriukeno oro uosto, šis oro uostas turėjo geresnę tūpimo pagal prietaisus sistemą (CAT sistemą), o skrydžio į Berlyną laikas buvo šiek tiek trumpesnis. Germanwings tvirtino, kad dėl Berlyno maršruto nepelningumo ji nusprendė 2011 m. nutraukti savo skrydžius iš Cveibriukeno oro uosto.

(164)

Germanwings pirma teigė, kad jos susitarimai su FZG nėra valstybės pagalba, nes jų negalima priskirti valstybei. Germanwings teigė, jog remiantis įvairiais politikų spaudos pranešimais negalima manyti, kad valstybė dalyvavo derybose dėl šių susitarimų ar juos sudarant ir kad LuftVZO 43a straipsnyje nustatyta prievolė turėti priežiūros institucijos patvirtintą mokesčių sąrašą netaikoma pavieniams susitarimams.

(165)

Antra, Germanwings teigė, kad sudarydama įvairius susitarimus FZG veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Germanwings pabrėžė, kad taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą nereikalaujama, kad investuotojas trumpuoju laikotarpiu nepatirtų nuostolių, investuotojas gali patirti nuostolių, tačiau tai gali būti įprasta verslo strategija siekiant vidutinės trukmės ir ilgalaikio pelningumo. Mintis, kad oro uostas negali nustatyti mokesčių, kuriais nebūtų padengtos jo sąnaudos – Germanwings nuomone, tai matyti iš sprendimo pradėti procedūrą, – kyla iš Sutarties 102 straipsnio ir turi būti taikytina tik antimonopoliniame kontekste, taigi neturėtų būti taikoma valstybės pagalbos bylose.

5.4.   TUIFly

(166)

Pateikdama bendrosios informacijos TUIFly paaiškino, kodėl iš pradžių savo veiklą perkėlė iš Sarbriukeno į Cveibriukeno oro uostą. TUIFly nurodė, kad į Cveibriukeno oro uostą persikėlė dėl saugos problemų Sarbriukeno oro uoste. TUIFly tvirtino, kad esant blogam orui dėl Sarbriukeno oro uosto infrastruktūros ir topografinių savybių visiškai pakrautas B737–800 modelio TUIFly orlaivis negalėdavo tinkamai nutūpti oro uoste, dėl to tie orlaiviai būdavo priversti skristi į Cveibriukeno oro uostą dar tada, kai jame nebuvo pradėta vykdyti komercinė veikla. Pasak TUIFly, buvo ne tik vėluojama ir nepatogu keleiviams, bet ir dėl tokių nukreiptų skrydžių oro vežėjas patirdavo papildomų sąnaudų, jam kildavo organizacinių problemų. TUIFly teigė, kad dėl didelių saugos problemų Sarbriukeno oro uoste jos veikla ten buvo netvari, o persikėlimas į Cveibriukeno oro uostą – neišvengiamas. Be to, TUIFly atkreipė dėmesį, kad dėl trumpo Sarbriukeno oro uosto kilimo ir tūpimo tako kai kurie visiškai pakrauti lėktuvai negali pakilti, dėl to skrisdami vidutinio atstumo maršrutais (pavyzdžiui, į Kanarų salas) jie turi kilti pusiau pripildytais bakais ir sustoti Ispanijoje arba Portugalijoje pasipildyti degalų.

(167)

TUIFly teigė, kad jos susitarimas su FZG nėra valstybės pagalba, o TUIFly mokami mokesčiai atitinka rinkos normas. TUIFly tvirtino, kad sąlygos Cveibriukeno oro uoste ir aplinkiniame regione tokios, kad būtini nedideli oro uosto mokesčiai, kad Cveibriukeno oro uoste veikiantis oro vežėjas veiktų pelningai. Visų pirma, TUIFly paminėjo Cveibriukeno oro uosto keleivių infrastruktūros būklę, taip pat tai, kad nėra tinkamo viešojo susisiekimo (geležinkelio) su oro uostu, oro uostas yra regione, kurio perkamoji galia maža, kilimo ir tūpimo tako būklė nuo pat pradžių buvo bloga, nėra vietų įgulai apsistoti ir t. t. TUIFly taip pat teigė, kad, priešingai negu Sarbriukeno oro uoste (arba bet kuriame kitame oro uoste, kuriame TUIFly vykdo veiklą), Cveibriukeno oro uostas neturi muitinės oro uosto statuso, taigi TUIFly už kiekvieną skrydį turi mokėti […]–[…] EUR muito mokestį. Pasak TUIFly, dėl to patiriama beveik […] EUR papildomų sąnaudų už kiekvieną keleivį, o per metus TUIFly bendros veiklos sąnaudos padidėja daugiau kaip […] EUR.

6.   VOKIETIJOS PASTABOS DĖL TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABŲ

6.1.   PASTABOS DĖL RYANAIR PASTABŲ

(168)

Vokietija palankiai vertino tai, kad Ryanair pateiktoje medžiagoje patvirtinta Vokietijos pozicija, kad nei Cveibriukeno oro uostui, nei jame veiklą vykdantiems oro vežėjams valstybės pagalba nesuteikta. Vokietija taip pat sutiko, kad federacinės Reino krašto-Pfalco žemės ir AMS susitarimas turi būti vertinamas atskirai nuo FZG ir Ryanair susitarimo, kad pirmasis tikros vertės turėjo federacinei žemei ir kad buvo sudarytas rinkos kaina. Vokietija visų pirma pabrėžė turizmo svarbą regionui ir teigė, kad susitarimu su AMS padėta skatinti turizmą.

6.2.   PASTABOS DĖL AMS PASTABŲ

(169)

Kadangi AMS patvirtino Vokietijos poziciją, kad AMS ir federacinės Reino krašto-Pfalco žemės susitarimas nėra valstybės pagalba, Vokietija nepateikė išsamių pastabų dėl atskiros pateiktos medžiagos.

6.3.   PASTABOS DĖL GERMANWINGS PASTABŲ

(170)

Atsakydama į Germanwings pateiktą medžiagą Vokietija tik pakomentavo kelis Germanwings pateiktus faktinius pasiūlymus. Visų pirma Vokietija pabrėžė, kad, priešingai negu, atrodo, teigia Germanwings, konkurencijos tarp Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostų nebuvo, abu oro uostai patys visada manė vienas kitą papildantys. Vokietija teigė, kad oro vežėjas vykdyti veiklą viename ar kitame oro uoste pasirenka remdamasis savo strateginiu sprendimu, o to Vokietija komentuoti negali.

7.   VERTINIMAS

(171)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(172)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai taikomi kartu. Todėl norint nustatyti, kad aptariama priemonė yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, priemonė turi atitikti visas toliau išdėstytas sąlygas. Konkrečiai finansinė parama turi:

a)

būti teikiama valstybės arba iš valstybės išteklių;

b)

būti skiriama palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą;

c)

iškraipyti arba galėti iškraipyti konkurenciją;

d)

daryti neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

7.1.   TIESIOGINIS VIEŠASIS FINANSAVIMAS, REINO KRAŠTO-PFALCO IR ZEF SKIRTAS CVEIBRIUKENO ORO UOSTUI

7.1.1.   PAGALBOS BUVIMAS

7.1.1.1.    Ekonominė veikla ir įmonės sąvoka

(173)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Komisija pirmiausia privalo nustatyti, ar FGAZ ir FZG yra įmonės pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Įmone vadinamas bet kuris subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdo (27). Bet kuri veikla, per kurią tam tikroje rinkoje yra siūlomos prekės arba paslaugos, yra ekonominė veikla (28).

(174)

Savo sprendime dėl Leipcigo Halės oro uosto Teisingumo Teismas patvirtino, kad uosto eksploatavimas komerciniais tikslais yra ekonominė veikla, o oro uosto infrastruktūros statyba – neatskiriama tos veiklos dalis (29). Kai oro uosto valdytojas vykdo ekonominę veiklą, kurią sudaro už užmokestį siūlomos oro uosto paslaugos, nepaisant jo teisinio statuso arba finansavimo būdo, pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį jis yra įmonė, todėl Sutarties taisykles dėl valstybės pagalbos galima taikyti valstybės arba iš valstybės išteklių tam oro uosto valdytojui teikiamam pranašumui (30).

(175)

Komisija primena, kad dėl laipsniško rinkos jėgų atsiradimo oro uostų sektoriuje negalima tiksliai nustatyti, nuo kada oro uosto statyba ir eksploatavimas turi būti laikomi ekonomine veikla. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad oro uostų veiklos pobūdis kito ir savo sprendime dėl Leipcigo Halės oro uosto Bendrasis Teismas nusprendė, kad nuo 2000 m. valstybės pagalbos taisyklės turi būti taikomos ir oro uosto infrastruktūros finansavimui. Todėl nuo Teismo sprendimo Aéroports de Paris priėmimo dienos (2000 m. gruodžio 12 d.) (31) oro uosto infrastruktūros eksploatavimas ir statyba turi būti laikomi valstybės pagalbos kontrolės sričiai priskiriama veikla.

Vienas ekonominis vienetas

(176)

Tačiau prieš nagrinėdama FGAZ ir FZG vykdomos veiklos pobūdį Komisija primena, kad taikant valstybės pagalbos taisykles du atskiri juridiniai subjektai gali būti laikomi vienu ekonominiu vienetu. Tada tas ekonominis vienetas laikomas atitinkama įmone.

(177)

Kaip Teisingumo Teismas nustatė,„[k]onkurencijos teisėje sąvoką“ įmonė „reikia suprasti kaip ekonominį vienetą <…> net jeigu pagal teisės normas tą ekonominį vienetą sudaro keli, fiziniai arba juridiniai, asmenys“ (32). Šiuo atžvilgiu Teismas yra nusprendęs, kad tam tikromis sąlygomis gali būti laikoma, jog keli subjektai kartu vykdo ekonominę veiklą, taip sudarydami ekonominį vienetą (33).

(178)

Siekdamas nustatyti, ar keli subjektai yra vienas ekonominis vienetas, Teisingumo Teismas nagrinėja, ar turimas kontrolinis akcijų paketas arba yra funkcinių, ekonominių arba struktūrinių ryšių (34).

(179)

Komisija mano, kad šioje byloje FGAZ ir FZG taip glaudžiai susijusios, kad taikant valstybės pagalbos taisykles turi būti laikomos vienu ekonominiu vienetu. Pirma, reikia nepamiršti, kad įmonė FZG yra įmonės FGAZ 100 % patronuojamoji įmonė, taigi įmonė FGAZ įmonę FZG gali kontroliuoti per akcininkų susirinkimą. Be to, įmones FGAZ ir FZG sieja pelno ir nuostolio susitarimas, o tai, pasak Vokietijos, reiškia, kad pagal Vokietijos mokesčių teisę abu subjektai laikomi vienu ekonominiu vienetu. Remiantis FZG įstatais, šios įmonės stebėtojų taryba visada tapati FGAZ stebėtojų tarybai. Abiejose įmonėse – FGAZ ir FZG – vadovybę skiria atitinkama stebėtojų taryba (ji, kaip minėta, yra ta pati abiejose įmonėse). Iš tikrųjų, […] visada buvo ir FGAZ, ir FZG valdantysis direktorius (kartu su antruoju valdančiuoju direktoriumi, kuris buvo paskirtas tik įmonei FZG, bet ne įmonei FGAZ). Todėl būdamas vieninteliu FGAZ valdančiuoju direktoriumi […] įmonei FGAZ atstovavo įmonės FZG akcininkų susirinkime, o vienintelė FZG akcininkė yra FGAZ.

(180)

Praktiškai iš turimos informacijos matyti, kad svarbūs su Cveibriukeno oro uostu susiję sprendimai dažnai priimami FGAZ lygmeniu, o įmonei FZG perduodami nurodymai. Tą galima suprasti ir iš Vokietijos pateiktos informacijos apie sprendimų dėl 2008–2009 m. kilimo ir tūpimo tako modernizacijos priėmimo procesą. Sprendimą modernizuoti kilimo ir tūpimo taką pirmiausia priėmė FGAZ stebėtojų taryba. Tada FZG akcininkų susirinkimas FGAZ vadovybei nurodė surengti FZG akcininkų susirinkimą. FZG akcininkų susirinkime vienintelei akcininkei įmonei FGAZ atstovavo FGAZ vadovybė, nurodžiusi FZG vadovybei įgyvendinti sprendimą modernizuoti kilimo ir tūpimo taką.

(181)

Taigi Komisija mano, kad FGAZ ir FZG ryšiai yra pakankamai glaudūs, kad abu subjektus būtų galima laikyti vienu ekonominiu vienetu. Visų pirma FZG ekonominiu ir teisiniu požiūriu visiškai priklauso nuo FGAZ ir neturi jokių savų komercinių ketinimų. Todėl taikant Sąjungos valstybės pagalbos taisykles FGAZ ir FZG yra viena įmonė.

Ekonominė veikla

(182)

FGAZ ir FZG Cveibriukeno oro uoste vykdo statybas, techninės priežiūros darbus ir eksploatuoja oro uostą. FGAZ ir FZG teikia oro uosto paslaugas ir iš naudotojų – komercinės aviacijos veiklos vykdytojų, taip pat nekomercinės bendrosios aviacijos naudotojų – ima mokesčius už naudojimąsi oro uosto infrastruktūra, taigi eksploatuoja infrastruktūrą komerciniais tikslais. Todėl, vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, paminėta 174–175 konstatuojamosiose dalyse, reikia daryti išvadą, kad nuo sprendimo Aéroports de Paris įsigaliojimo dienos (t. y. 2000 m. gruodžio 12 d.) FGAZ ir FZG vykdo ekonominę veiklą.

(183)

Taigi Komisija pabrėžia, kad FGAZ ir FZG ekonominė veikla pradėta anksčiau negu 2006 m. Cveibriukeno oro uoste pradėtos teikti komercinės aviacijos paslaugos.

(184)

Pirma, iš Vokietijos pateiktos medžiagos aišku, kad jau anksčiau (nesėkmingai) bandyta į Cveibriukeno oro uostą pritraukti komercinės aviacijos veiklos vykdytojų, taigi buvo ketinama patekti į šią rinką.

(185)

Antra, teigiant, kad oro uosto statyba ir valdymas ekonomine veikla tampa tik sėkmingai pritraukus komercinės aviacijos veiklos vykdytojus, tektų daryti nepriimtinas išvadas: nėra jokios priežasties atskirti parengiamosios veiklos, t. y. infrastruktūros statybos ar plėtimo, nuo vėlesnio komercinio naudojimo, kuriam ta infrastruktūra rengiama; iš tikrųjų plėtojimo veiklos pobūdį būtina nustatyti remiantis tuo, ar pastatyti infrastruktūros objektai vėliau bus naudojami tam, ką galima laikyti ekonomine veikla (35). Bendrasis Teismas savo sprendime dėl Leipcigo Halės oro uosto išaiškino, kad oro uosto valdymas yra ekonominė veikla, kurios neatskiriama dalis – oro uosto infrastruktūros statyba.

(186)

Galiausiai reikia paminėti, kad oro uosto paslaugų teikimas bendrosios aviacijos tikslais taip pat yra ekonominė veikla. Tas pat pasakytina ir apie oro uosto paslaugų teikimą už užmokestį tiems, kas oro uostu naudojasi kariniais tikslais (36). Taigi ekonominę veiklą FGAZ ir FZG jau vykdė iki 2006 m.

(187)

Todėl daroma išvada, kad nuo 2000 m. gruodžio 12 d. FGAZ ir FZG vykdė ekonominę veiklą ir kaip vienas ekonominis vienetas gali būti laikomos įmone pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

Viešosios politikos sritis

(188)

Nors taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį įmones FGAZ ir FZG reikia laikyti įmone, būtina nepamiršti, kad ne visa oro uosto savininko ir valdytojo veikla būtinai yra ekonominio pobūdžio (37).

(189)

Teisingumo Teismas (38) nustatė, kad veikla, už kurią atsakomybė paprastai tenka valstybei, vykdančiai savo, kaip valstybės institucijos, oficialius įgaliojimus, nėra ekonominio pobūdžio ir nepatenka į su valstybės pagalba susijusių taisyklių taikymo sritį. Prie tokios veiklos gali būti priskiriama, pavyzdžiui, saugumas, skrydžių valdymas, policijos, muitinės veikla ir kt. Finansavimas turi būti griežtai apribotas, kad būtų atlyginamos tik dėl to patirtos sąnaudos, finansavimo negalima naudoti kitai ekonominei veiklai (39).

(190)

Todėl viešosios politikos sričiai priklausančios veiklos arba apskritai su tokia veikla tiesiogiai susijusios infrastruktūros finansavimas paprastai nėra valstybės pagalba (40). Oro uoste vykdoma veikla (pavyzdžiui, skrydžių valdymas, policijos veikla, muitinės veikla, gaisrų gesinimas ir veikla, susijusi su civilinės aviacijos apsauga nuo neteisėtos veikos) ir investicijos į tokiai veiklai vykdyti reikalingą infrastruktūrą ir įrangą paprastai yra neekonominio pobūdžio (41).

(191)

Tačiau viešosiomis lėšomis finansuojant su ekonominės veiklos vykdymu glaudžiai susijusią neekonominę veiklą, neturi būti nederamai diskriminuojamos oro transporto bendrovės ir oro uosto valdytojai. Iš tikrųjų, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, valdžios institucijos, sudarydamos tokias sąlygas, kad įmonėms nereikėtų padengti jų vykdomai ekonominei veiklai būdingų sąnaudų, suteikia įmonėms pranašumą (42). Todėl jeigu tam tikroje teisinėje sistemoje yra normalu, kad oro vežėjai arba oro uostų valdytojai padengia tam tikrų paslaugų sąnaudas, tačiau kai kurie oro vežėjai arba oro uostų valdytojai, teikiantys tas pačias paslaugas, neturi šių sąnaudų dengti, gali būti, kad jie naudojasi pranašumu, net jeigu pačios paslaugas nėra laikomos ekonomine veikla. Todėl norint įvertinti, ar tam tikroje teisinėje sistemoje iš oro uostų valdytojų arba oro vežėjų reikalaujama padengti tam tikros veiklos, kuri savaime gali būti neekonominė, bet kuri susijusi su jų ekonominės veiklos vykdymu, sąnaudas, reikia išanalizuoti oro uostą valdančiai įmonei taikomą teisinę sistemą.

(192)

Vokietija teigė, jog turėtų būti laikoma, kad sąnaudos, susidarančios dėl toliau nurodytos veiklos (investicinės arba veiklos sąnaudos), patenka į viešosios politikos sritį: oro uosto saugumo priemonės pagal Aviacijos saugumo įstatymo (vok. Luftsicherheitsgesetz, toliau – LuftSiG) 8 straipsnį, priemonės, kuriomis užtikrinama oro uosto veiklos sauga, skrydžių valdymo ir oro saugos priemonės pagal Oro eismo įstatymo (vok. Luftverkehrsgesetz, toliau – LuftVG) 27 straipsnio c punkto 2 papunktį, meteorologijos paslaugos ir ugniagesių komandos paslaugos.

(193)

Komisija laikosi nuomonės, kad priemonės pagal LuftSiG 2 straipsnį, priemonės pagal LuftVG 27 straipsnio c punkto 2 papunktį (įskaitant meteorologijos paslaugas) ir ugniagesių komandos paslaugos iš esmės ir remiantis 195 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse pateikta analize gali būti laikomos veikla, patenkančia į viešosios politikos sritį.

(194)

Tačiau kalbant apie priemones, susijusias tik su veiklos sauga, Komisija mano, kad veiklos oro uoste saugos užtikrinimas yra įprasta oro uosto valdymo ekonominės veiklos dalis (43). Išsamiau apžvelgusi atskiras veiklos rūšis ir sąnaudas Komisija daro išvadą, kad priemonės, skirtos oro uosto veiklos saugai užtikrinti, nėra veikla, patenkanti į viešosios politikos sritį. Bet kuri oro uostą norinti valdyti įmonė turi užtikrinti įrenginių, pavyzdžiui, kilimo ir tūpimo tako, peronų saugą.

(195)

Kalbant apie teisinę sistemą, Vokietija teigė, kad nėra teisinių taisyklių, kuriomis būtų griežtai nustatyta, kad ugniagesių komandos sąnaudos turi būti priskirtos oro uostą valdančiai įmonei. Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad ugniagesių komandos sąnaudų atlyginimas patenka į federalinės žemės teisinės kompetencijos sritį ir kad šias išlaidas paprastai atlygina atitinkamos regioninės valdžios institucijos. Atlyginama tik dalis, būtina šioms išlaidoms padengti.

(196)

Kalbant apie skrydžių valdymo ir meteorologijos paslaugas, Komisija atkreipia dėmesį, kad LuftVG 27 straipsnio d ir f punktuose nustatyta, kad su LuftVG 27 straipsnio c punktu susijusias sąnaudas keliuose konkrečiuose oro uostuose dengia valstybė. Nors šiuo atveju Komisijai nereikia nuspręsti, ar dengiant sąnaudas tiems oro uostams, kuriems pagal LuftVG 27 straipsnio d ir f punktus skiriamas valstybės finansavimas, gali būti suteiktas pranašumas, akivaizdu, jog įstatyme numatyta, kad atitinkamas sąnaudas visi kiti oro uostai turi padengti patys. Taigi su skrydžių valdymu ir meteorologijos paslaugomis susijusios sąnaudos turi būti laikomos įprastomis veiklos išlaidomis bent tuose oro uostuose, kuriems netaikomi LuftVG 27 straipsnio d ir f punktai.

(197)

Kalbant apie LuftSiG 8 straipsnyje nustatytas priemones, pasirodo, jog Vokietija mano, kad visas su jame aprašytomis priemonėmis susijusias sąnaudas gali dengti atitinkamos valdžios institucijos. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad pagal LuftSiG 8 straipsnio 3 dalį kompensuoti galima tik sąnaudas, susijusias su erdvių ir patalpų, būtinų LuftSiG 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytai veiklai vykdyti, suteikimu ir priežiūra. Visas kitas išlaidas turi dengti oro uostą valdanti įmonė. Taigi įmonėms FGAZ ir FZG suteikto viešojo finansavimo dalis, skirta šios įmonės sąnaudoms padengti, kurias jai tenka prisiimti pagal LuftSiG 8 straipsnio 3 dalį, neatleidžiama nuo išsamaus tikrinimo pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

Išvados dėl viešosios politikos srities

(198)

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais Komisija mano, kad tikslinga padaryti konkretesnes išvadas dėl investicinių sąnaudų ir tariamai viešosios politikos sričiai priklausančios veiklos sąnaudų.

(199)

Dėl 2000–2009 m. patirtų veiklos sąnaudų Komisija pripažįsta, kad su ugniagesių komanda susijusios veiklos sąnaudos gali būti laikomos viešosios politikos srities sąnaudomis, jeigu atlyginamos tik šiai veiklai vykdyti būtinai reikalingos sąnaudos. Dėl veiklos sąnaudų, susijusių su priemonėmis, kurių imtasi pagal įstatymo LuftSiG 8 straipsnį, Komisija mano, kad tik tos sąnaudos, kurios oro uostą valdančiai įmonei gali būti atlygintos pagal LuftSiG 8 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomos viešosios politikos srities sąnaudomis. Kalbant apie skrydžių valdymo ir saugos priemones, taip pat meteorologijos paslaugas, teikiamas pagal LuftVG 27 straipsnio c punkto 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad Cveibriukeno oro uostas nėra vienas iš oro uostų, kurių tam tikrus poreikius federalinė Vyriausybė pripažįsta pagal LuftVG 27 straipsnio d ir f punktų 1 papunktį, Komisija mano, kad su skrydžių valdymo ir saugos priemonėmis susijusios veiklos sąnaudų, taip pat meteorologijos paslaugų sąnaudų negalima priskirti prie viešosios politikos srities išlaidų. Taip pat veiklos sąnaudų, susijusių su oro uosto veiklos saugos užtikrinimu, negalima priskirti prie viešosios politikos srities sąnaudų.

(200)

Kalbant apie 2000–2009 m. investicijas, Komisija sutinka, kad tiesiogiai su ugniagesių komanda susijusias investicijas galima priskirti prie viešosios politikos srities sąnaudų. Be to, valdžios institucijų teiktas atlygis buvo tik toks, koks buvo būtinas šioms sąnaudoms padengti. Kalbant apie investicijas, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi pagal LuftSiG 8 straipsnį, Komisija mano, kad tik tos sąnaudos, kurios oro uostą valdančiai įmonei gali būti atlygintos pagal LuftSiG 8 straipsnio 3 dalį, gali būti priskirtos prie viešosios politikos srities sąnaudų. Kalbant apie investicijas, susijusias su skrydžių valdymo ir saugos priemonėmis, taip pat meteorologijos paslaugomis, teikiamomis pagal LuftVG 27 straipsnio c punkto 2 papunktį, atsižvelgiant į tai, kad Cveibriukeno oro uostas nėra vienas iš oro uostų, kurių tam tikrus poreikius federalinė Vyriausybė pripažįsta pagal LuftVG 27 straipsnio d ir f punktus, Komisija mano, kad su skrydžių valdymo ir saugos priemonėmis, taip pat meteorologijos paslaugomis susijusių investicijų negalima priskirti prie viešosios politikos srities investicijų. Taip pat investicijų, susijusių su oro uosto veiklos saugos užtikrinimu, irgi negalima priskirti prie viešosios politikos srities sąnaudų. Pirmiausia tai reiškia, kad investicijos į kilimo ir tūpimo tako modernizavimą ir išplėtimą, taip pat apsauginių žiburių įrengimą ir pan. negali būti laikomos viešosios politikos srities dalyku.

(201)

Bet kuriuo atveju, neatsižvelgiant į teisinę šių sąnaudų klasifikaciją, pagal kurią jos patenka arba nepatenka į viešosios politikos sritį, buvo įrodyta, kad pagal taikytiną teisinę sistemą jas turi prisiimti oro uostą valdanti įmonė. Taigi, jeigu šias sąnaudas padengtų valstybė, oro uostą valdančiai įmonei nereikėtų dengti sąnaudų, kurias paprastai jis patirtų.

Ekonominė veikla ir kariuomenės naudojimasis oro uostu

(202)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Cveibriukeno oro uostu naudojasi ir Vokietijos bei kitų šalių karinės pajėgos, taip pat ir pratybų tikslais. Tai daroma nepaisant to, kad Cveibriukeno oro uostas yra civilinis oro uostas, o ne karinis aerodromas (44).

(203)

Komisija mano, kad iš esmės oro uosto paslaugų teikimas kariuomenei, taip pat ir civiliniuose oro uostuose, gali būti veikla, patenkanti į viešosios politikos sritį. Tačiau neaišku, kiek, Vokietijos nuomone, viešuoju oro uosto finansavimu padengiamos tik sąnaudos, susidarančios oro uosto paslaugas teikiant kariuomenei. Komisija atkreipia dėmesį, kad, ypač kalbant apie veiklos sąnaudas, Vokietija sąnaudų, susidarančių dėl kariuomenės veiklos oro uoste, neįtraukia į sąnaudas, patenkančias į viešosios politikos sritį. Iš esmės tas pat pasakytina apie investicijas, kai Vokietija nenurodo, kad investicijos yra susijusios tik su oro uostu besinaudojančia kariuomene.

(204)

Tačiau Vokietija teigia, kad viena iš priežasčių, dėl kurių būtinai reikėjo investuoti į oro uosto saugą (kilimo ir tūpimo taką ir pan.) ir dėl kurių nebuvo galima uždaryti oro uosto, yra tai, kad oro uostu nuolat naudojasi kariuomenė.

(205)

Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį, kad Cveibriukeno oro uostas, pasirodo, paslaugas kariuomenei teikia už atlygį. FGAZ stebėtojų tarybos 2006 m. spalio 2 d. protokole pateikta informacijos apie diskusijas dėl karinių pratybų Cveibriukeno oro uoste. Vadovybė pabrėžia, kad viena iš priežasčių, dėl kurių reikėtų leisti vykdyti tokias pratybas, – iš to gaunama pajamų, taigi remiantis tuo galima teigti, kad kariuomenei teikdamos oro uosto paslaugas FGAZ ir FZG vykdo ekonominę veiklą. Taip pat diskutuojama apie tai, ar FZG ateityje turėtų leisti Cveibriukeno oro uoste vykdyti karines pratybas, taigi iš to matyti, kad FGAZ ir FZG gali savo nuožiūra nuspręsti, ar teikti paslaugas kariuomenei.

(206)

Komisija taip pat mano, kad tai, jog Vokietija nenurodė jokių konkrečių patirtų sąnaudų (investicinių arba veiklos), susijusių būtent su tuo, kad oro uostu naudojasi kariuomenė, galima manyti, kad kariuomenė iš tikrųjų yra tik dar viena Cveibriukeno oro uosto klientė.

(207)

Taigi Komisija mano, kad oro uosto paslaugų teikimas kariuomenei yra Cveibriukeno oro uoste vykdoma ekonominė veikla, ir visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nenurodyta jokių sąnaudų, konkrečiai susietų su tuo, kad kariuomenė Cveibriukeno oro uoste vykdo veiklą, ir į (dalinį) ekonominį paslaugų teikimo kariuomenei pagrindimą, kurį pateikė FGAZ ir FZG.

(208)

NET esant alternatyviam scenarijui – būtent, jeigu Komisija būtų nusprendusi, kad dėl kariuomenės susidarančios sąnaudos gali būti dengiamos valstybės, nes patenka į viešosios politikos sritį, – vis tiek reikėtų atkreipti dėmesį, kad neturėtų būti leidžiama, kad dėl viešojo oro uosto neekonominės veiklos, t. y. paslaugų teikimo kariuomenei, finansavimo atsirastų kryžminis oro uosto ekonominės veiklos subsidijavimas. Visų pirma neturėtų būti galima manyti, kad visos investicijos į turtą, kuriuo naudosis ir kariuomenė (kilimo ir tūpimo taką ir pan.), arba fiksuotosios veiklos sąnaudos patenka į viešosios politikos sritį.

7.1.1.2.    Valstybės ištekliai ir priskirtinumas valstybei

(209)

Kad būtų valstybės pagalba, nagrinėjamoji priemonė turi būti finansuojama iš valstybės išteklių, o sprendimas teikti priemonę turi būti priskirtinas valstybei.

(210)

Valstybės pagalbos sąvoka apima bet kokį suteikiamą pranašumą, kuris finansuojamas iš valstybės išteklių, ir kurį suteikia pati valstybė arba bet kuri tarpininkaujanti įstaiga, veikianti pagal jai suteiktus įgaliojimus (45). Pagal Sutarties 107 straipsnį vietos valdžios institucijų ištekliai yra valstybės ištekliai (46).

(211)

Šiuo atveju atitinkamos priemonės – būtent tiesioginės investicinės dotacijos įmonei FZG ir metinės kapitalo injekcijos įmonėms FGAZ ir FZG – suteiktos tiesiogiai iš vietos valdžios institucijų biudžeto. Investicinės dotacijos gautos tiesiogiai iš federacinės Reino krašto-Pfalco žemės, o kapitalo injekcijas turėjo kartu finansuoti federacinė žemė ir vietos viešųjų teritorinių subjektų asociacija ZEF.

(212)

Dėl šios priežasties Komisija mano, kad investicijos yra finansuojamos iš valstybės išteklių ir priskirtinos valstybei.

7.1.1.3.    Ekonominis pranašumas

(213)

Kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumas – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos (47). Svarbu ne valstybės kišimosi priežastis ar tikslas, o tik priemonės poveikis įmonei (48). Jeigu dėl valstybės kišimosi įmonės finansinė padėtis pagerėja, tai reiškia, kad jai suteiktas pranašumas.

(214)

Komisija taip pat primena, kad „kapitalas, kurį valstybė tiesiogiai arba netiesiogiai suteikia įmonei tokiomis sąlygomis, kurios atitinka įprastas rinkos sąlygas, negali būti laikomas valstybės pagalba“ (49). Šioje byloje siekdama nustatyti, ar Cveibriukeno oro uosto viešuoju finansavimu įmonėms FGAZ ir FZG suteiktas pranašumas, kurio jos nebūtų turėjusios įprastomis rinkos sąlygomis, Komisija turi palyginti valdžios institucijų veiksmus teikiant kapitalo injekcijas ir rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo, siekiančio ilgalaikių pelno tikslų, veiksmus (50).

(215)

Atliekant vertinimą nereikėtų atsižvelgti į teigiamą poveikį regiono, kuriame yra oro uostas, ekonomikai, nes Teismas išaiškino, kad vertinant, ar taikomas rinkos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principas, vertinama, ar „panašiomis aplinkybėmis privatus akcininkas, atsižvelgęs į rentabilumo perspektyvas ir atmetęs bet kokius socialinio pobūdžio, regioninės politikos ir sektorinius motyvus, būtų suteikęs tokį patį finansavimą“ (51).

(216)

Sprendime Stardust Marine Teismas paskelbė, kad „<…> norint ištirti, ar valstybė elgėsi kaip apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas, reikia atsižvelgti į aplinkybes, buvusias tuo metu, kai buvo imamasi finansinių paramos priemonių, siekiant įvertinti, ar valstybės elgesys yra ekonomiškai racionalus, ir kad reikia susilaikyti nuo bet kokio vertinimo dėl vėlesnės situacijos“ (52).

(217)

Be to, Teismas sprendime EDF paskelbė, kad „<…> ekonominių vertinimų, atliktų po minėtos naudos suteikimo, retrospektyvaus atitinkamos valstybės narės investicijos faktinio pelningumo konstatavimo ar vėlesnių pateisinimų dėl faktiškai atliktų veiksmų nepakanka siekiant nustatyti, kad ši valstybė narė prieš šios naudos suteikimą ar tuo pačiu metu priėmė tokį sprendimą veikdama kaip akcininkė“ (53).

(218)

Kad galėtų taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio ekonominės veiklos vykdytojo principą, Komisija turi vertinti atsižvelgdama į laiką, kai buvo priimtas kiekvienas sprendimas įmonei VFAB suteikti viešųjų lėšų. Komisija savo vertinimą taip pat turi grįsti tuo metu, kai buvo priimti sprendimai dėl nagrinėjamųjų infrastruktūros priemonių finansinių susitarimų, atitinkamų valdžios institucijų turėta informacija ir prielaidomis.

Tiesioginės investicinės subsidijos

(219)

Komisija atkreipia dėmesį, kad tiesioginėmis investicinėmis dotacijomis padengta FGAZ ir FZG patirtų investicinių sąnaudų, šioms įmonėms susidariusių vykdant jų ekonominę veiklą, dalis. Oro uostą valdančiai įmonei paprastai tenka padengti visas su oro uosto statyba ir valdymu susijusias sąnaudas (išskyrus viešosios politikos srities sąnaudas, kurių oro uostą valdančiai įmonei paprastai nereikia dengti remiantis galiojančia teisine sistema), įskaitant investicines sąnaudas, taigi padengus tų sąnaudų dalį įmonės FGAZ ir FZG išvengė naštos, kuri paprastai joms būtų tekusi.

(220)

Vokietija aiškiai nenurodė, kad tiesioginės investicinės dotacijos atitiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą. Veikiau Vokietija teigė, kad vietos valdžios institucijos niekada nemanė, kad būtų iš tikrųjų galima uždaryti oro uostą ir jog, atsižvelgiant į poreikį, kad oro uostas veiktų, ekonominiu požiūriu buvo praktiška jį atverti ir komercinei aviacijai. Vokietija taip pat teigė, kad motyvas investuoti į oro uostą buvo noras pagyvinti regiono ekonomiką ir kad viešosios subsidijos buvo būtinos, nes komerciniais tikslais eksploatuojant oro uostą gautų pajamų nepakaktų susijusioms sąnaudoms padengti.

(221)

Vokietija taip pat pabrėžė, kad infrastruktūra yra būtina norint sukurti darbo vietų (apie 5 000 visoje federacinėje Reino krašto-Pfalco žemėje, iš jų 2 708 darbo vietos tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo oro uosto), sutaupyti socialinių išlaidų (25 mln. EUR per metus) ir gauti mokesčių pajamų. Vokietija taip pat teigė, kad šioje vietovėje, kurioje nedarbo lygis dabar 2 % didesnis už federacinės žemės vidurkį, darbo vietos yra itin svarbu. Vokietija taip pat pateikė dvi ekspertų nuomones, kuriose pabrėžta oro uosto svarba regiono ekonomikai (54).

(222)

Tačiau taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo kriterijus negalima atsižvelgti į socialinius ir regioninius tikslus. Be to, net jeigu Vokietija atsižvelgtų į tuos socialinius ir ekonominius tikslus, iš Vokietijos pateiktų tyrimų matyti, kad 2012 m. birželio mėn. įmonė FZG pačiame Cveibriukeno oro uoste užtikrino tik 115 darbo vietų. Tais tyrimais patvirtinama, kad komerciniame plote aplink pertvarkytą oro uostą iš viso sukurta 2 708 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Tačiau iš jų tik 7,8 % (taigi 210 darbo vietų) susiję su transportu ir sandėliavimu, t. y. veikla, tiesiogiai susijusia su tuo, kad oro uostas veikia.

(223)

Nors iš esmės būtų galima sutikti, kad net negrąžinamosios dotacijos bendrovei, kuri visa priklauso valstybei, galėtų būti laikomos su rinka suderinamomis investicijomis, Vokietija nepateikė verslo plano ar tikėtino investicinių dotacijų pelningumo ex ante skaičiavimų. Vienintelės pateiktos prognozės – 2003 m. tyrimas, iš kurio matyti, dėl kokio komercinės aviacijos keleivių skaičiaus veikla galėtų būti pelninga, ir 2010 m. parengta 2011–2015 m. tikėtinų metinių rezultatų prognozė. Remiantis pastarąja, tikėtasi, kad FZG veikla taps pelninga tik 2015 m., darant prielaidą, kad keleivių skaičius padidės iki daugiau kaip 500 000 keleivių per metus.

(224)

Infrastruktūros investicijos Cveibriukeno oro uoste yra susijusios su didžiulėmis sąnaudomis (žr. 2 lentelė ir 3 lentelė. Lentelėse nurodytas investicines sąnaudas, neįtraukus jokių viešosios politikos srities investicijų, kaip nurodyta 198–200 konstatuojamosiose dalyse, ir investicijų iki 2000 m. gruodžio 12 d.) ir ilgu neigiamų rezultatų laikotarpiu (kaip numatyta, bent ik 2015 m.).

(225)

Nepaisant projektui būdingo didžiulio neapibrėžtumo, pavyzdžiui, to, kad jis yra ilgalaikis, nebuvo nei ex ante verslo plano, nei kokių nors pelningumo prielaidų jautrumo analizės. Tai neatitinka analizės, kurią apdairus investuotojas būtų atlikęs imdamasis tokio projekto, pobūdžio.

(226)

Galiausiai Komisija atkreipia dėmesį, kad nuo 2000 m. FGAZ ir FZG kasmet patirdavo nuostolių, o nuo 2005 m. nuostoliai ėmė didėti.

(227)

Pirma, tiesioginės investicinės dotacijos buvo negrąžinamosios ir investicijų grąžos nebuvo. Antra, Vokietija nepateikė jokių įrodymų, kad investicinės dotacijos įmonei FZG suteiktos rinkos sąlygomis. Trečia, Vokietija netaiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo. Todėl Komisija daro išvadą, kad federacinės žemės įmonei FZG po 2000 m. gruodžio 12 d. skirtomis tiesioginėmis investicinėmis dotacijomis FZG suteiktas ekonominis pranašumas (tiek, kiek investicinės dotacijos buvo nesusijusios tik su į viešosios politikos sritį patenkančia veikla, kaip konstatuota 198–200 konstatuojamosiose dalyse).

Metinės kapitalo injekcijos

(228)

Metinės federacinės Reino krašto-Pfalco žemės ir ZEF kapitalo injekcijos naudotos FGAZ metiniams nuostoliams, patirtiems beveik vien dėl FZG metinių nuostolių, padengti (žr. 4 lentelę). Todėl galiausiai metinėmis kapitalo injekcijomis dengta dalis įprastų FGAZ ir FZG investicinių sąnaudų ir veiklos išlaidų, taigi įmonei neteko ekonominės naštos, kuri paprastai jai turėtų tekti.

(229)

Dėl tų pačių priežasčių kaip tiesioginių investicinių dotacijų įmonei FZG atžvilgiu išdėstytosios 222–228 konstatuojamosiose dalyse, Komisija taip pat daro išvadą, kad metinės kapitalo injekcijos įmonėms FGAZ ir FZG skirtos ne įprastomis rinkos sąlygomis. Visų pirma Vokietija neteigė, kad kapitalo injekcijos yra įprastos rinkos investicijos. Vokietija nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti ex ante pelningumas, taip pat nepaaiškino, kodėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas turėtų tęsti kapitalo injekcijas į įmonę, kuri visą laiką veikia nuostolingai. Taigi turi būti laikoma, kad metinėmis kapitalo injekcijomis įmonėms FGAZ ir FZG suteiktas pranašumas.

Išvada

(230)

Atsižvelgusi į tai, kas buvo išdėstyta, Komisija mano, kad be ex ante verslo plano ar kitų deramai atliktų pelningumo tyrimų rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas nebūtų priėmęs sprendimo imtis šio investicinio projekto ir kasmet dengti didėjančius FGAZ ir FZG nuostolius. Todėl federacinės Reino krašto-Pfalco žemės ir ZEF sprendimu skirti tas priemones įmonėms FGAZ ir FZG suteikiamas ekonominis pranašumas, kurio jos neturėtų įprastomis rinkos sąlygomis.

7.1.1.4.    Atrankumas

(231)

Kad valstybės priemonė patektų į Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ja turi būti palaikomos „tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“. Taigi, valstybės pagalbos sąvoka apima tik tas priemones, kuriomis įmonėms atrankiai suteikiamas pranašumas.

(232)

Šiuo atveju tiesioginės investicinės dotacijos ir kapitalo injekcijos naudingos tik įmonėms FGAZ ir FZG. Vadinasi abi priemonės yra atrankiosios, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

7.1.1.5.    Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai

(233)

Kai valstybės narės suteikta pagalba sustiprinama įmonės padėtis, palyginti su kitomis įmonėmis, su ja konkuruojančiomis vidaus rinkoje, laikoma, kad ta pagalba daromas poveikis vidaus rinkai (55). Dėl šiuo atveju oro uostą valdančiai įmonei skirtomis tiesioginėmis investicinėmis dotacijomis ir metinėmis kapitalo injekcijomis suteikto ekonominio pranašumo sustiprėja oro uostą valdančios įmonės ekonominė padėtis, nes oro uostą valdanti įmonė galėjo pradėti verslą nepatirdama tam būdingų investicinių ir veiklos sąnaudų.

(234)

Kaip įvertinta 173 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, oro uosto valdymas yra ekonominė veikla. Viena vertus, konkuruoja oro uostai, stengdamiesi pritraukti oro vežėjus ir atitinkamus oro eismo srautus (keleivių ir krovinių), kita vertus, tarpusavyje gali konkuruoti ir oro uostų valdytojai, siekdami, kad jiems būtų patikėta valdyti tam tikrą oro uostą. Be to, visų pirma kalbant apie pigių ir užsakomųjų skrydžių bendroves, kad pritrauktų tuos oro vežėjus, tarpusavyje gali konkuruoti ir oro uostai, esantys ne tose pačiose pasiekiamumo zonose ar net skirtingose valstybėse narėse.

(235)

Kaip nurodyta 2005 m. Aviacijos gairių 40 punkte ir patvirtinta 2014 m. Aviacijos gairių 45 punkte, taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį negalima atmesti nė vieno, net mažo oro uosto. Be to, 2014 m. Aviacijos gairių 45 punkte aiškiai nurodyta, kad „net jei <…> viešąjį finansavimą gaunanti įmonė yra santykinai nedidelė, negalima atmesti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai tikimybės“.

(236)

Cveibriukeno oro uostas šiuo metu aptarnauja apie 242 000 keleivių per metus, anksčiau yra aptarnavęs net apie 340 000 keleivių per metus. Vokietijos pateiktose prognozėse nurodyta, jog numatoma, kad 2025 m. keleivių skaičius gali išaugti net iki daugiau kaip milijono per metus. Kaip pažymėta (21) konstatuojamojoje dalyje, Cveibriukeno oro uostas yra netoli nuo Sarbriukeno oro uosto (už 39 kilometrų), o atstumas iki kitų šešių oro uostų – vos dvi valandos automobiliu. Remiantis Vokietijos pateiktu oro eismo prognozių tyrimu, vidutiniškai 15 % Cveibriukeno oro uostu besinaudojančių keleivių yra iš kitų valstybių narių (Prancūzijos ir Liuksemburgo). Iš Cveibriukeno oro uosto vykdomi tarptautiniai skrydžiai tokiomis kryptimis kaip Maljorka ar Antalija. Cveibriukeno oro uosto kilimo ir tūpimo takas yra pakankamo ilgio (3 000 m), taigi oro vežėjai gali vykdyti skrydžius vidutinio ilgio tarptautiniais maršrutais. Atsižvelgiant į šiuos faktus, reikia manyti, kad įmonėms FGAZ ir FZG suteiktu viešuoju finansavimu iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija ir bent jau yra galimybė daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(237)

Be šių bendrų dalykų Komisija taip pat mano, kad Cveibriukeno oro uostas tiesiogiai konkuruoja arba bent jau konkuravo su Sarbriukeno oro uostu. Pirma, reikia atkreipti dėmesį, kad įmonė TUIFly, buvusi didžiausia Sarbriukeno oro uosto klientė, 2007 m. pasitraukė iš šio oro uosto ir persikėlė į Cveibriukeno oro uostą. Antra, ilgą laiką skrydžiai į Berlyną buvo lygiagrečiai vykdomi ir iš Cveibriukeno (Germanwings), ir iš Sarbriukeno (Air Berlin ir Luxair) oro uostų; iš to matyti, kad konkuravo ir oro uostai, ir oro vežėjai. FZG oro uosto paslaugų susitarime su Germanwings net numatyti didesni paslaugų mokesčiai, įmonei FZG mokėtini tuo atveju, jeigu Air Berlin iš Sarbriukeno nevykdytų skrydžių į Berlyną.

(238)

Be šių Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostų konkurencijos rodiklių, taip pat turima duomenų (nepaisant oficialios Vokietijos pateiktos informacijos, kad abu oro uostai niekada vienas kito nelaikė tiesioginiais konkurentais), kad federacinės Reino krašto-Pfalco žemės pareigūnai aiškiai suvokė, jog konkurencijos esama. Dviejuose Reino krašto-Pfalco valdžios institucijų 2003 m. parengtuose vidaus raštuose ginama pozicija, kad Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostų bendradarbiavimas tuo metu nebuvo įmanomas ir (arba) rekomenduotinas. Viename rašte kaip tik paaiškinta, kad bent jau tol, kol FRAPORT AG yra Sarbriukeno oro uosto akcininkė, šių dviejų oro uostų santykiai bus konkurenciniai (56). Rašte taip pat nurodoma, kad „Reino krašto-Pfalco nuomone, galima tikėtis, jog Cveibriukeno oro uostas ilguoju laikotarpiu šią konkurenciją nusvers“ (57). Iš šių teiginių matyti, kad bent jau 2003 m. vertinta, jog šių dviejų oro uostų santykiai yra konkurenciniai.

(239)

Atsižvelgiant į tai reikia manyti, kad įmonėms FGAZ ir FZG suteiktu viešuoju finansavimu gali būti iškraipyta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

7.1.1.6.    Išvada

(240)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 173–239 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad įmonėms FGAZ ir FZG 2000–2009 m. tiesioginėmis investicinėmis dotacijomis ir metinėmis kapitalo injekcijomis suteiktas viešasis finansavimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

7.1.2.   PAGALBOS TEISĖTUMAS

(241)

Remiantis Sutarties 108 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės privalo pranešti apie visus ketinimus suteikti ar keisti pagalbą ir neįgyvendinti siūlomų priemonių tol, kol pranešimo procedūroje priimamas galutinis sprendimas.

(242)

Kadangi finansavimas įmonėms FGAZ ir FZG jau suteiktas, Komisija mano, kad Vokietija nesilaikė Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo (58).

7.1.3.   SUDERINAMUMAS

7.1.3.1.    2005 ir 2014 m. Aviacijos gairių taikymas

(243)

Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje pateiktos tam tikros Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, kad valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, išimtys. Nagrinėjamoji pagalba gali būti vertinama remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu, kuriuo nustatyta, kad: „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(244)

Šiuo atžvilgiu 2014 m. Aviacijos gairės yra pagrindas, kuriuo remiantis pagalba oro uostams pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą gali būti laikoma suderinama.

(245)

Remdamasi 2014 m. Aviacijos gairėmis Komisija mano, kad Komisijos pranešimas dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (59) taikomas neteisėtai investicinei pagalbai oro uostams. Šiuo atžvilgiu, jeigu neteisėta investicinė pagalba buvo suteikta iki 2014 m. balandžio 4 d., Komisija taikys neteisėtos investicinės pagalbos suteikimo metu galiojusias suderinamumo taisykles. Atitinkamai Komisija 2005 m. Aviacijos gairėse nustatytus principus taikys tai neteisėtai investicinei pagalbai oro uostams, kuri suteikta iki 2014 m. balandžio 4 d. (60)

(246)

Remdamasi 2014 m. Aviacijos gairėmis, Komisija mano, kad Pranešimas dėl taikytinų taisyklių neteisėtai valstybės pagalbai vertinti nustatymo neturėtų būti taikomas nagrinėjamoms neteisėtos veiklos pagalbos, suteiktos oro uostams iki 2014 m. balandžio 4 d., byloms. Komisija 2014 m. Aviacijos gairėse nustatytus principus taikys visoms byloms, susijusioms su veiklos pagalba (pranešimai, dėl kurių dar nepriimtas sprendimas, ir neteisėta pagalba, apie kurią nepranešta) oro uostams, net jeigu pagalba buvo suteikta iki 2014 m. balandžio 4 d. ir iki pereinamojo laikotarpio pradžios (61).

(247)

Komisija 242 konstatuojamojoje dalyje jau nurodė, kad tiesioginės ir metinės kapitalo injekcijos yra neteisėta valstybės pagalba, suteikta iki 2014 m. balandžio 4 d.

7.1.3.2.    Investicinės ir veiklos pagalbos skirtumas

(248)

Remiantis šio sprendimo 245 ir 246 konstatuojamosiose dalyse paminėtomis 2014 m. Aviacijos gairių nuostatomis, Komisija privalo nustatyti, ar nagrinėjamoji priemonė yra neteisėta investicinė pagalba ar veiklos pagalba.

(249)

Pagal 2014 m. Aviacijos gairių 25 punkto r papunktį, investicinė pagalba apibrėžta kaip „ilgalaikiam turtui finansuoti skirta pagalba; visų pirma ji skirta kapitalo išlaidų finansavimo spragai pašalinti“. Be to, pagal gairių 25 punkto r papunktį, investicinė pagalba gali būti siejama ir su išankstine išmoka (t. y. išankstiniu investicinių sąnaudų padengimu), ir su periodinėmis išmokomis grindžiama pagalba (kapitalo sąnaudoms – metiniam nusidėvėjimui ir finansavimo išlaidoms – padengti).

(250)

Kita vertus, veiklos išlaidos yra susijusios su visomis oro uosto veiklos išlaidomis, apibrėžiamomis kaip „pagrindinės oro uosto paslaugų teikimo išlaidos, įskaitant šių kategorijų išlaidas: personalo, rangos pagrindu teikiamų paslaugų, ryšių, atliekų šalinimo, energijos, priežiūros, nuomos ir administravimo, tačiau šiose gairėse tokiomis išlaidomis nelaikomos kapitalo išlaidos, išlaidos, susijusios su rinkodaros rėmimu ar kitomis paskatomis, kurias oro uostas taiko oro transporto bendrovėms, ir su viešosios politikos sritimi susijusios išlaidos“, arba jų dalimi (62).

(251)

Atsižvelgiant į tas apibrėžtis galima manyti, kad tiesioginės kapitalo injekcijos (visos susijusios su konkrečiais investiciniais projektais) yra įmonėms FGAZ ir FZG suteikta investicinė pagalba.

(252)

Priešingai, dalis metinių kapitalo injekcijų, panaudota metiniams įmonių FGAZ ir FZG veiklos nuostoliams (63) padengti, atėmus į pajamas neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (angl. EBITDA) įtrauktas viešosios politikos srities sąnaudas, kaip nurodyta 198–200 konstatuojamosiose dalyse, yra veiklos pagalba įmonėms FGAZ ir FZG.

(253)

Galiausiai, metinių kapitalo injekcijų, kuriomis dengiami į pelną neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos neįtraukti įmonių FGAZ ir FZG nuostoliai (t. y. metinis turto nusidėvėjimas, finansavimo sąnaudos ir kt.), atėmus viešosios politikos sričiai priklausančias sąnaudas, kaip nurodyta 198–200 konstatuojamosiose dalyse, yra įmonėms FGAZ ir FZG suteikta investicinė pagalba.

7.1.3.3.    Investicinės pagalbos suderinamumas

(254)

Pagal 2005 m. Aviacijos gairių 61 punktą Komisija turi išnagrinėti, ar įvykdytos šios kartu taikomos sąlygos:

a)

infrastruktūros statyba ir eksploatavimas atitinka aiškiai apibrėžtą bendros svarbos tikslą (regioninį vystymą, prieinamumą, t. t.);

b)

infrastruktūra yra būtina ir proporcinga nustatytam tikslui;

c)

dėl infrastruktūros suteikiamos pakankamos galimybės oro uostu naudotis vidutinės trukmės laikotarpiu, visų pirma atsižvelgiant į dabartinės infrastruktūros naudojimą;

d)

infrastruktūra visiems galimiems naudotojams yra vienodai ir nediskriminuojamai atvira;

e)

prekybos mainų raida nedaro Sąjungos interesams prieštaraujančio poveikio.

(255)

Be to, tam, kad valstybės pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, kaip ir bet kuri kita valstybės pagalbos priemonė, valstybės pagalba oro uostams turėtų turėti skatinamąjį poveikį ir būti būtina bei proporcinga teisėtam tikslui siekti.

(256)

Vokietija tvirtino, kad įmonėms FGAZ ir FZG sutekta investicinė pagalba atitinka visus 2005 m. Aviacijos gairėse nustatytus suderinamumo kriterijus.

a)   Padedama siekti aiškiai apibrėžto bendros svarbos tikslo

(257)

Komisija primena, kad 2005 m. Aviacijos gairėse nenustatyta tikslių kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama, ar investicine pagalba oro uostui padedama siekti aiškiai apibrėžto bendros svarbos tikslo. Tačiau negali būti laikoma, kad siekti bendros svarbos tikslo padedama tuo, kad finansuojama infrastruktūra paprasčiausiai tapati jau esamai oro uosto infrastruktūrai.

(258)

Todėl šiuo atžvilgiu Komisija turi pirmiausia vertinti, ar Cveibriukeno oro uosto infrastruktūra tapati regione esamai oro uosto infrastruktūrai.

Tapatumas. Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostai iš dalies sutampa

(259)

Komisija primena, kad Cveibriukeno oro uostas yra labai arti Sarbriukeno oro uosto. Linijinis atstumas tarp abiejų oro uostų yra apie 20 km, taigi kelių kilometrais būtų apie 39 km. Kelionės automobiliu nuo vieno oro uosto iki kito trukmė yra apie trisdešimt minučių. Be to, už mažiau negu dviejų valandų kelio nuo Cveibriukeno oro uosto yra bent šeši kiti oro uostai.

(260)

Tai, kad abu oro uostai yra arti vienas kito, reiškia, kad jie abu aptarnauja iš esmės tapačias pasiekiamumo zonas. Įvairiais šioje byloje (64), taip pat lygiagrečiai vykdant oficialią tyrimo procedūrą dėl Sarbriukeno oro uosto (65) Vokietijos pateiktais tyrimais patvirtinama, kad dauguma abiem oro uostais besinaudojančių keleivių yra iš Vakarų Reino krašto-Pfalco ir Saro krašto.

(261)

Sarbriukeno ir Cveibriukeno oro uostų profiliai taip pat gana panašūs. 2006 m. Cveibriukeno oro uoste pradėjus teikti komercinės aviacijos paslaugas, pirmoji klientė buvo bendrovė Germanwings, ėmusi vykdyti skrydžius į Berlyną. Tuo pat maršrutu iš Sarbriukeno oro uosto skrydžius vykdė Luxair, o nuo 2007 m. – Air Berlin. Antra pagal dydį Cveibriukeno oro uosto klientė buvo bendrovė TUIFly, vykdanti skrydžius į įvairias atostogų vietas, daugiausia Viduržemio jūros regione. Prieš veiklą Cveibriukeno oro uoste TUIFly buvo viena stambiausių Sarbriukeno oro uosto klienčių.

(262)

Sudaręs sutartis su Ryanair Cveibriukeno oro uostas taip pat bandė užimti didesnę pigių skrydžių rinkos dalį, tačiau skrydžiai buvo vykdomi tik Londono Stanstedo maršrutu ir tik trumpiau nei metus. Galiausiai Germanwings taip pat pasitraukė iš oro uosto, ir dėl to nuo 2011 m. pabaigos Cveibriukeno oro uoste beveik išskirtinai vykdomi užsakomieji skrydžiai atostogų vietų kryptimis, tai pat šiek tiek krovininių skrydžių.

(263)

Tačiau atostogų vietų kryptimis yra ir buvo vykdomi skrydžiai ir iš Sarbriukeno oro uosto. Svarbu tai, kad, atrodo, į pagrindines paskirties vietas, į kurias vykdomi skrydžiai iš Cveibriukeno oro uosto, taip pat dažnai skraidinama ir iš Sarbriukeno oro uosto. Pavyzdžiui, iš 2014 m. vasaros skrydžių tvarkaraščio matyti, kad dvi vietos, į kurias dažniausiai vykdyti skrydžiai iš Cveibriukeno oro uosto, yra Antalija ir Maljorkos Palma, skrydžiai tais maršrutais sudarė net 70 % savaitės skrydžių. Kartu abiem kryptimis skrydžiai vykdomi iš Sarbriukeno oro uosto, ir panašiu dažniu: savaitę nuo 2014 m. birželio 16 iki 23 d. į Antaliją arba Maljorkos Palmą iš Cveibriukeno vykdyta šešiolika skrydžių, iš Sarbriukeno į tas pat paskirties vietas – aštuoniolika.

Tapatumas. Pajėgumas, keleivių skaičius ir metiniai rezultatai

(264)

Cveibriukeno oro uostui pradėjus veikti komercinės aviacijos rinkoje, keleivių skaičius nuo 78 000 keleivių 2006 m. greitai išaugo iki 338 000 keleivių 2009 m. Po šio spartaus augimo laikotarpio skaičiai ėmė mažėti, ir 2012 m. keleivių buvo 242 000. Atsižvelgiant į tai, kad Cveibriukeno oro uostas pajėgus aptarnauti 700 000 keleivių, oro uostas niekada neišnaudojo daugiau negu 50 % savo galimo pajėgumo, o dabar veikia apytiksliai 35 % pajėgumu.

(265)

Galima palyginti, kad, kol komercinės aviacijos rinkoje nepradėjo veikti Cveibriukeno oro uostas, Sarbriukeno oro uoste keleivių iš esmės nekintamai buvo apie 450 000 per metus, o pradėjus veikti Cveibriukeno oro uostui keleivių nuo 487 000 2005 m. sumažėjo iki 350 000 2007 m. Pakoregavus oro uosto mokesčius Sarbriukeno oro uostui 2007 m. pavyko pritraukti bendrovę Air Berlin, dėl to keleivių skaičius ėmė didėti ir 2008 m. jis buvo didžiausias – 518 000. 2012 m. Sarbriukeno oro uostu naudojosi 425 000 keleivių. Atsižvelgiant į tai, kad Sarbriukeno oro uosto pajėgumas dabar yra taip pat 700 000 keleivių per metus, oro uostas veikia tik 50–75 % pajėgumu. Šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad Sarbriukeno oro uosto pajėgumas galėtų būti didesnis (būtent 750 000–800 000 keleivių per metus), jeigu oro uostas pajėgtų per valandą patikrinti daugiau keleivių. Keleivių patikros apribojimų atsiranda dėl to, kad oro uoste dabar yra tik du kūno skeneriai.

(266)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ir Sarbriukeno, ir Cveibriukeno oro uostas nagrinėjamuoju laikotarpiu (2000–2009 m.) veikė nuostolingai. Aiškiai matyti, kad abiejuose oro uostuose metiniai nuostoliai ėmė labai didėti 2006 m., kai Cveibriukeno oro uostas pradėjo veikti komercinės aviacijos rinkoje.

Tapatumas. Abiejų oro uostų tiesioginės konkurencijos įrodymai

(267)

237 ir 238 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau nurodė, jog yra tam tikrų duomenų, iš kurių matyti, kad Cveibriukeno oro uostas mano tiesiogiai konkuruojantis su Sarbriukeno oro uostu. Pirma, reikia vėl nepamiršti, kad bendrovė TUIFly, buvusi didžiausia Sarbriukeno oro uosto klientė, 2007 m. pasitraukė iš šio oro uosto ir persikėlė į Cveibriukeno oro uostą (66). Antra, ilgą laiką skrydžiai į Berlyną buvo lygiagrečiai vykdomi ir iš Cveibriukeno (Germanwings), ir iš Sarbriukeno (Air Berlin ir Luxair) oro uosto; iš to matyti, kad konkuravo ir oro uostai, ir tais maršrutais skrydžius vykdę oro vežėjai. FZG oro uosto paslaugų susitarime su Germanwings net numatyti didesni paslaugų mokesčiai, įmonei FZG mokėtini tuo atveju, jeigu Air Berlin iš Sarbriukeno nebevykdytų skrydžių į Berlyną.

(268)

Be jau minėtų papildomų duomenų (žr. 238 konstatuojamąją dalį), Komisija taip pat atkreipia dėmesį į FGAZ stebėtojų tarybos 2009 m. birželio 26 d. protokolą. Apibendrinant valdančiosios tarybos ataskaitą protokole išsamiai aprašytas FGAZ vadovybės, Ryanair ir Reino kašto-Pfalco ekonomikos ministerijos atstovų susitikimas. Tame susitikime (jame buvo aptariami būsimi Ryanair ir Cveibriukeno oro uosto santykiai) ministerijos atstovas „nurodė [bendrovei Ryanair], kad Reino krašto-Pfalco valdžia būtų labai nepatenkinta, jeigu Ryanair imtų vykdyti skrydžius iš Sarbriukeno oro uosto“. Iš šios pastabos matyti, kad abu oro uostai ne papildo vienas kitą, o konkuruoja dėl verslo.

Tapatumas. Krovinių vežimas

(269)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad ir Cveibriukeno oro uostas aptarnauja krovininius orlaivius. Nors krovinių vežimas nėra labai svarbus Sarbriukeno oro uosto veiklos aspektas, šios rūšies veikla yra pagrindinis Frankfurto Hano oro uosto verslo modelio elementas. Kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, Frankfurto Hano oro uostą nuo Cveibriukeno oro uosto skiria vos apie 128 km arba maždaug 84 minučių kelio automobiliu. Be to, kroviniai vežami ir per Liuksemburgo oro uostą, kurį nuo Cveibriukeno oro uosto skiria apie 145 km arba apie 86 minutės kelio automobiliu (žr. 21 konstatuojamąją dalį).

(270)

Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį, kad krovininis transportas paprastai yra mobilesnis už keleivinį (67). Apskritai manoma, kad krovininių oro uostų pasiekiamumo zona driekiasi bent 200 km spinduliu ir iki oro uosto galima atvykti per dvi valandas. Atrodo, jog kai kurių įmonių atstovai mano, kad pusės dienos kelionė sunkvežimiu (t. y. iki 12 valandų kelionė sunkvežimiu) apskritai būtų priimtina (68).

(271)

Atsižvelgiant į tai, kad krovinių vežimo atžvilgiu pasiekiamumo zona paprastai yra didesnė negu keleivių vežimo atžvilgiu, regione pakanka Frankfurto Hano ir Liuksemburgo oro uostų pajėgumo aptarnauti krovininį oro transportą.

Tapatumas. Išvadų aptarimas

(272)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta 259–270 konstatuojamosiose dalyse, Komisija daro išvadą, kad Cveibriukeno oro uosto infrastruktūra tapati Sarbriukeno oro uosto infrastruktūrai. Konkrečiau, Komisija mano, kad net kai Cveibriukeno oro uostas nevykdė veiklos komercinės aviacijos rinkoje, su regionu buvo galima lengvai susisiekti per esamus oro uostus, pirmiausia Sarbriukeno oro uostą, taigi susisiekimas su regionu dėl Cveibriukeno oro uosto nepagerėjo.

(273)

Be to, bet kokią aviacijos paslaugų paklausą, kurios negali patenkinti Sarbriukeno oro uostas, galėtų lengvai patenkinti kiti šeši oro uostai, iki kurių galima nuvykti per mažiau negu dvi valandas. Visų pirma kalbant apie laisvalaikio skrydžius, ne ilgesnė kaip dviejų valandų kelionė iki oro uosto paprastai yra priimtina. Tas pat pasakytina apie krovinių vežimo oru paslaugas.

(274)

Vokietija nepateikė jokių įrodymų, kad dėl planuojamo keleivių skaičiaus rinkoje turėjo pradėti veikti Cveibriukeno oro uostas. Visų pirma, nors veikti komercinės aviacijos rinkoje pradėta 2006 m., anksčiausiai atliktame keleivių skaičiaus prognozės tyrime datos pateiktos nuo 2009 m. rugsėjo mėn. (69) Todėl negalima teigti, kad nuo 2000 m. teikiamu viešuoju finansavimu siekiama patenkinti aviacijos paslaugų paklausą, kuri kitaip nebūtų patenkinta.

(275)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad 1997 m. Sarbriukeno oro uostas planavo, kad iki 2010 m. jo keleivių skaičius padidės iki 676 000 (70). Kadangi tuo metu Cveibriukeno oro uostas dar nevykdė veiklos komercinės aviacijos rinkoje, galima manyti, kad tokie planai yra patikimiausia keleivių skaičiaus regione prognozė. Kadangi Sarbriukeno oro uostas per metus gali aptarnauti 700 000–800 000 keleivių, aišku, kad ilgą laikotarpį vien Sarbriukeno oro uostas galėtų aptarnauti 1997 m. prognozuotą keleivių skaičių.

(276)

Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad net remiantis faktiniu keleivių skaičiumi Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostuose negalima teigti, kad Sarbriukeno oro uostas negalėtų regione patenkinti paklausos. Apskritai vertinant, Sarbriukeno ir Cveibriukeno oro uoste 2008 m. tikrai buvo apie 850 000 keleivių, o 2009 m. – 810 000, ir tai daugiau negu didžiausias keleivių, kuriuos Sarbriukeno oro uostas galėtų aptarnauti, skaičius. Kartu Komisija mano, kad remiantis tais skaičiais gaunamas šiek tiek iškreiptas tikrosios paklausos regione vaizdas: pirma, didelis keleivių skaičius, atrodo, susidaro dėl to, kad vykdant skrydžius Berlyno maršrutais tiesiogiai konkuruoja Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostai (ir atitinkamai Germanwings ir Air Berlin/Luxair), taigi laikinai pritraukta papildomų keleivių. Tačiau bendrovei Germanwings nustojus vykdyti skrydžius nepelningu maršrutu į Berlyną, to maršruto paklausa sumažėjo. Antra, Komisija daro išvadą (žr. 7.3 skirsnį), kad Germanwings, TUIFly ir Ryanair pasinaudojo nesuderinama valstybės pagalba, kurią jiems suteikė FGAZ ir FZG. Kadangi galbūt dėl to buvo nustatytos sumažintos bilietų kainos, kyla abejonių, ar Cveibriukeno oro uoste su tokiomis subsidijomis susijęs keleivių skaičius rodo tikrąją paklausą regione. Galiausiai būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2009 m. bendras keleivių skaičius mažėjo: 2012 m. Cveibriukeno ir Sarbriukeno oro uostuose jis buvo apie 670 000, taigi nebuvo pasiekta Cveibriukeno oro uosto pajėgumo riba.

(277)

Komisija taip pat negali sutikti su Vokietijos argumentu, kad abu oro uostai tik papildo vienas kitą, o ne tarpusavyje konkuruoja. Pirma, nepaisant to, kad šių dviejų oro uostų verslo modeliai tam tikrais aspektais skiriasi, akivaizdu, kad pagrindiniais maršrutais, kurie sudaro pagrindinę Cveibriukeno oro uosto veiklos dalį (skrydžiai atostogų vietų kryptimis, ypač į Antaliją, Maljorkos Palmą), skrydžiai vykdomi ir iš Sarbriukeno. Konstatuotina, kad didelę Sarbriukeno oro uosto veiklos dalį dar sudaro reguliarūs skrydžiai į pagrindinius miestus, pavyzdžiui, Liuksemburgą, Berlyną ir Hamburgą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad tik nedidelės Cveibriukeno oro uosto veiklos dalies Sarbriukeno uostas nevykdo arba negalėtų vykdyti.

(278)

Komisija taip pat daro išvadą, kad dėl infrastruktūros skirtumų, kurių tikrai esama abiejuose oro uostuose, nedaromas poveikis Komisijos išvadai, kad Cveibriukeno oro uosto infrastruktūra yra tapati jau esamai Sarbriukeno oro uosto infrastruktūrai. Nors konstatuotina ir tai, kad Cveibriukeno oro uosto kilimo ir tūpimo takas yra ilgesnis, taigi geriau pritaikytas didelių atstumų skrydžiams ir sunkiems krovininiams orlaiviams, šių skirtumų nepakanka, kad būtų galima pagrįsti tai, kad taip arti vienas kito yra du oro uostai. Pirma, kaip paaiškinta 269 ir 270 konstatuojamosiose dalyse, krovinių vežimo oru paklausą pakankamai patenkina Frankfurto Hano ir Liuksemburgo oro uostai, ir juose, remiantis Komisijos informacija, nėra jokių svarbių su orlaivių svoriu susijusių apribojimų. Antra, Vokietija neįrodė, kad daug komercinius skrydžius Cveibriukeno oro uoste besirenkančių keleivių negalėtų skirsti iš Sarbriukeno oro uosto.

(279)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad kol Cveibriukeno oro uostas nepradėjo rinkoje vykdyti veiklos, Sarbriukeno oro uostas tikrai galėjo patenkinti aviacijos paklausą, kurią dabar iš dalies tenkina Cveibriukeno oro uostas, infrastruktūros skirtumais negalima pagrįsto to, kad finansuojama infrastruktūra, tapati jau esamai Sarbriukeno oro uoste.

Išvada

(280)

Atsižvelgdama į 255–279 konstatuojamosiose dalyse pateiktus ir aptartus faktus ir aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad įmonėms FGAZ ir FZG suteikta investicine pagalba buvo įrengti arba išlaikyti infrastruktūros objektai, tiesiog tapatūs esamiesiems (nepelningame) Sarbriukeno oro uoste. Todėl negalima manyti, kad investicine pagalba padedama siekti bendros svarbos tikslo.

(281)

Kadangi (254 konstatuojamojoje dalyje) išvardytos suderinamumo sąlygos turi būti įvykdytos visos, Komisijai nereikia vertinti likusių suderinamumo sąlygų. Taigi, tiek, kiek tai yra valstybės pagalba, investicinė pagalba turėtų būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(282)

Kadangi Vokietija nenurodė, o Komisijai nepavyko nustatyti jokių kitų suderinamumo priežasčių, daroma išvada, kad, tiek, kiek tai yra valstybės pagalba, įmonėms FGAZ ir FZG suteikta investicinė pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

7.1.3.4.    Veiklos pagalbos suderinamumas pagal VESP nuostatas

(283)

Vokietija teigia, kad su veiklos pagalba įmonėms FGAZ ir FZG susijęs viešasis finansavimas turi būti laikomas suderinamu su vidaus rinka, nes tai – kompensacija už VESP teikimą pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį.

(284)

Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams“.

(285)

Tame straipsnyje yra (iš dalies) nukrypti nuo Sutarties 107 straipsnyje nustatyto draudimo teikti valstybės pagalbą leidžianti nuostata, taikoma tada, kai pagalba yra reikalinga ir proporcinga užtikrinant, kad VESP būtų teikiamos priimtinomis ekonominėmis sąlygomis.

(286)

Iki 2012 m. sausio 31 d. Komisijos politika, susijusi su Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymu, buvo grindžiama 2005 m. VESP sistema (71) ir 2005 m. sprendimu dėl VESP.

(287)

Komisija atkreipia dėmesį, kad abiem priemonėmis reikalaujama, kad nagrinėjamajai įmonei būtų patikėta teikti VESP. Tai, kad oro uostą valdančiai įmonei nustatytas įpareigojimas teikti viešąją paslaugą, turi būti įforminama „vienu ar keliais oficialiais dokumentais“, kuriuose nurodomas, inter alia, „tikslus su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo pobūdis“ (72).

Tikra VESP

(288)

Pirma, kalbant apie tai, ar Cveibriukeno oro uosto valdymas yra tikra VESP, Komisija primena, kad veikla laikoma VESP, jei ji, kitaip nei įprasta ekonominė veikla, pasižymi ypatingomis savybėmis, ir kad valdžios institucijų siekiamas bendros svarbos tikslas negali būti vien tik skatinti tam tikrų ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrą, kaip numatyta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte (73). Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad tai įmanoma, tik jeigu nesant oro uosto regiono, kurį šis oro uostas aptarnauja, dalis būtų atskirta nuo likusios Sąjungos dalies tiek, kad būtų pakenkta regiono ekonominiam ir socialiniam vystymuisi (74).

(289)

Komisija taip pat mano, kad tam tikru mastu iš dalies sutampa tikroji VESP apibrėžtis ir klausimas, ar viešuoju oro uosto finansavimu (ir investicinėmis, ir veiklos sąnaudomis) padedama siekti tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo. Komisija 257 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse priminė, jog negalima manyti, kad viešuoju finansavimu, skirtu oro uosto infrastruktūrai, kuri tapati tame regione esamai infrastruktūrai, padedama siekti bendros svarbos tikslo (taip pat žr. 294 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). Komisija taip pat primena, kad bendras oro uosto valdymas gali būti laikomas VESP tik tokiu atveju: „jei nebūtų oro uosto, dalis oro uosto potencialiai aptarnaujamos teritorijos būtų atskirta nuo likusios Sąjungos dalies, ir tokia atskirtis sutrikdytų tos teritorijos socialinę ir ekonominę plėtrą“ (75). Atsižvelgdama į tai Komisija taip pat mano, kad oro uosto, kurio veikla sutampa su kito tame pat regione esančio oro uosto veikla, valdymas negali būti laikoma tikra VESP (76).

(290)

Komisija padarė išvadą, kad, tiek, kiek tai yra valstybės pagalba, viešasis Cveibriukeno oro uosto infrastruktūros finansavimas yra nesuderinamas su vidaus rinka, nes ta infrastruktūra yra tapati jau esamai infrastruktūrai. Taip pat Komisija daro išvadą, kad Cveibriukeno oro uosto valdymas nėra tikra visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Todėl, jeigu Vokietija mano, kad Cveibriukeno oro uosto valdymas yra VESP, apibrėždama VESP ji padarė akivaizdžią klaidą (77).

Pavedimas

(291)

Antra, Komisija daro išvadą, kad bet kokiu atveju įmonėms FGAZ ir FZG nebuvo tinkamai pavesta teikti VESP, t. y. valdyti Cveibriukeno oro uostą. Vokietija nurodė, kad tai pavesta oro uostui suteikiant bendrąją veiklos licenciją ir nustatant prievolę valdyti, kaip nurodyta LuftVZO 45 straipsnyje. Komisija atkreipia dėmesį, kad, pasak Vokietijos, prievolė valdyti oro uostą buvo nustatyta dėl to, kad Cveibriukeno oro uostas iš karinio aerodromo buvo pertvarkytas į oro uostą, kaip nustatyta LuftVZO 49 ir 38 straipsniuose (78). Tačiau tokia pertvarka įvykdyta tik 2010 m. pradžioje, taigi negalima daryti išvados, kad šioje byloje nagrinėjamuoju laikotarpiu (2000–2009 m.) pagal LuftVZO 45 straipsnį buvo pavesta teikti VESP.

(292)

Vokietija taip pat teigia, kad „apskritai įmonei FZG nebuvo oficialiai pavesta teikti VESP, įmonei tik buvo suteikta veiklos licencija ir įmonė įtraukta į Reino krašto-Pfalco pertvarkos projektą“. Atsižvelgdama į tai, kad Vokietija nepaaiškino, kodėl pati veiklos licencija gali būti laikoma tinkamu pavedimu, atitinkančiu 287 konstatuojamojoje dalyje nurodytus reikalavimus, arba kodėl įtraukimas į pertvarkos projektą yra tinkamas pavedimas, Komisija daro išvadą, kad įmonėms FGAZ ir FZG nebuvo tinkamai pavesta teikti VESP.

(293)

Taigi, dėl 288 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių daroma išvada, kad įmonėms FGAZ ir FZG suteiktas viešasis finansavimas, esantis veiklos pagalba, negali būti laikomas kompensacija už VESP teikimą, suderinama su vidaus rinka.

7.1.3.5.    Veiklos pagalbos suderinamumas pagal 2014 m. Aviacijos gaires

(294)

2014 m. Aviacijos gairių 5.1 skirsnyje išdėstyti kriterijai, kuriuos Komisija taikys vertindama veiklos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Pagal 2014 m. Aviacijos gairių 172 punktą Komisija šiuos kriterijus taikys visoms byloms, susijusioms su veiklos pagalba, įskaitant pranešimus, dėl kurių dar nepriimtas sprendimas, ir neteisėtą pagalbą, apie kurią nepranešta.

(295)

Iki 2014 m. Aviacijos gairių taikymo pradžios suteikta visa veiklos pagalbos, atitinkančios nepadengtas veiklos išlaidas, suma gali būti pripažįstama suderinama, jeigu įvykdomos šios sąlygos (79):

a)

tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo siekimas: ši sąlyga būna įvykdyta, jeigu, be kitų dalykų, pagalba didina Sąjungos piliečių judumą ir gerina susisiekimą su regionais arba skatina regioninę plėtrą (80);

b)

valstybės intervencijos poreikis: pagalba turi būti skiriama tais atvejais, kai tokia pagalba gali padėti iš esmės pagerinti padėtį, t. y. padaryti tai, ko pasiekti neįmanoma rinkos priemonėmis (81);

c)

skatinamojo poveikio buvimas: ši sąlyga yra įvykdyta, jeigu tikėtina, kad tuo atveju, jeigu nebūtų veiklos pagalbos ir atsižvelgiant į investicinės pagalbos tikimybę bei skrydžių apimtį atitinkamo oro uosto ekonominės veiklos mastas gerokai sumažėtų (82);

d)

pagalbos sumos proporcingumas (pagalbos apribojimas iki minimumo): veiklos pagalba oro uostams yra proporcinga, jeigu neviršija mažiausios remiamai veiklai vykdyti reikalingos sumos (83);

e)

netinkamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas  (84).

a)   Padedama siekti tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo

(296)

2014 m. Aviacijos gairių 114 punkte nurodyta, kad „nepelningų oro uostų veiklos dubliavimasis nepadeda siekti bendros svarbos tikslo“. Komisija mano, kad 259 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse pateikti argumentai dėl įmonėms FGAZ ir FZG suteiktos investicinės pagalbos suderinamumo pagal 2005 m. Aviacijos gaires yra vienodai taikytini ir veiklos pagalbos suderinamumui pagal 2014 m. Aviacijos gaires. Todėl Komisija daro išvadą, kad įmonėms FGAZ ir FZG suteikta veiklos pagalba skirta oro uostui, kurio veikla tiesiog sutampa su nepelningo oro uosto veikla, todėl ja nepadedama siekti tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo. Taigi, tiek, kiek tai yra valstybės pagalba, įmonėms FGAZ ir FZG suteikta veiklos pagalba negali būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

Išvada

(297)

Komisija daro išvadą, kad įmonėms FGAZ ir FZG suteikta veiklos pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka nei pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį, nei pagal jos 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Kadangi Vokietija nenurodė, o Komisijai nepavyko nustatyti jokių kitų suderinamumo priežasčių, daroma išvada, kad, tiek, kiek tai yra valstybės pagalba, įmonėms FGAZ ir FZG suteikta veiklos pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

7.2.   GALIMA PAGALBA, SUSIJUSI SU BANKO PASKOLA IR GALIMYBE BŪTI FEDERACINĖS REINO KRAŠTO-PFALCO ŽEMĖS VIDAUS BENDRO PINIGŲ FONDO DALININKĖMIS

7.2.1.   PAGALBOS BUVIMAS

7.2.1.1.    Ekonominė veikla ir įmonės sąvoka

(298)

Dėl 173 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių turi būti laikoma, kad taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį FGAZ ir FZG yra įmonė.

7.2.1.2.    Valstybės ištekliai ir priskirtinumas valstybei

(299)

Kad būtų valstybės pagalba, nagrinėjamosios priemonės turi būti finansuojamos iš valstybės išteklių, o sprendimas teikti priemonę turi būti priskirtinas valstybei.

(300)

Valstybės pagalbos sąvoka apima bet kokį suteikiamą pranašumą, kuris finansuojamas iš valstybės išteklių, ir kurį suteikia pati valstybė arba bet kuri tarpininkaujanti įstaiga, veikianti pagal jai suteiktus įgaliojimus (85). Pagal Sutarties 107 straipsnį vietos valdžios institucijų ištekliai yra valstybiniai ištekliai (86).

100 % valstybės garantija

(301)

Suteikusi bet kokią viešąją garantiją valstybė gali netekti išteklių. Kadangi 100 % valstybės garantiją tiesiogiai suteikė federacinė Reino krašto-Pfalco žemė, ji suteikta iš valstybės išteklių ir taip pat priskirtina valstybei.

Federacinės žemės bendras pinigų fondas

(302)

Vokietija teigė, kad federacinės Reino krašto-Pfalco žemės bendras pinigų fondas nefinansuojamas tiesiogiai iš viešojo federacinės žemės biudžeto. Vokietija tvirtina, kad visas lėšas bendram pinigų fondui suteikia jo įmonės, esančios fondo dalininkėmis, arba lėšų gaunama kapitalo rinkoje gaunat paskolas.

(303)

Komisija mano, kad šiuo konkrečiu atveju valstybė visada tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliavo bendro pinigų fondo išteklius, todėl tai yra valstybės ištekliai. Pirma, būti bendro pinigų fondo dalininkėmis gali tik įmonės, kurių dauguma akcijų (bent 50 %) priklauso federacinei Reino krašto-Pfalco žemei. Kadangi dauguma įmonių dalininkių akcijų priklauso valstybei, akivaizdu, kad šios įmonės yra valstybinės įmonės pagal Komisijos direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punktą (87). Kadangi visos įmonės dalininkės yra valstybinės įmonės, jų ištekliai yra valstybės ištekliai. Vien tai reiškia, kad bendro pinigų fondo lėšos, kurias sudaro įmonių dalininkių indėliai, yra valstybės pagalba.

(304)

Antra, jeigu fonde esamų įmonių dalininkių indėlių nepakanka dalininkės likvidumo poreikiams patenkinti, federacinė Reino krašto-Pfalco žemė finansų rinkoje savo vardu gauna trumpalaikį finansavimą ir gautas lėšas perduoda įmonėms, esančioms bendro pinigų fondo dalininkėmis. Kadangi federacinė žemė savo vardu ima būtinas paskolas, turi būti laikoma, kad taip gautos lėšos taip pat yra valstybės ištekliai.

(305)

Taigi Komisija mano, kad iš bendro pinigų fondo gaunamos lėšos yra finansuojamos iš valstybės išteklių, nes ir įmonių dalininkių indėliai, ir federacinės žemės gautos paskolos bendro pinigų fondo likvidumui užtikrinti yra valstybės ištekliai.

(306)

Taip pat akivaizdu, kad federacinė žemė labai kontroliavo bendro pinigų fondo valdymą, taigi įmonėms dalininkėms teikiamas finansavimas priskirtinas valstybei. Komisija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad susitarimą dėl galimybės būti bendro pinigų fondo dalininkėmis sudaro federacinė žemė ir susijusios įmonės. Taigi sprendimą leisti įmonei būti bendro pinigų fondo dalininke tiesiogiai priima federacinė žemė. Federacinė žemė taip pat sprendžia dėl didžiausios sumos, kurią įmonė dalininkė gali paimti iš bendro pinigų fondo, jai suteikiant kredito liniją. Be to, federacinė Reino krašto-Pfalco žemė per Landeshauptkasse (federacinės Reino kašto-Pfalco žemės Finansų ministerijos instituciją) tiesiogiai valdo kasdienes bendro pinigų fondo operacijas. Landeshauptkasse taip pat oficialiai atstovauja federacinei žemei, kai ši siekia gauti lėšų rinkoje bendro pinigų fono likvidumui užtikrinti.

(307)

Remiantis tuo atrodo, kad valstybė gali tiesiogiai kontroliuoti bendro pinigų fondo veiklą, ypač tai, kurios įmonės gali būti dalininkėmis ir kokia kredito linija kiekvienai įmonei dalininkei gali būti suteikta. Taigi, sprendimai dėl galimybės būti bendro pinigų fondo dalininkėmis ir dėl to, kokia dalis turėtų priklausyti dalininkei, priskirtini valstybei.

Sparkasse Südwestpfalz suteikta paskola

(308)

Kalbant apie pačią paskolą, Komisija sutinka, kad Sparkasse Südwestpfalz yra nepriklausomas bankas, pats atsakingas už savo sprendimą suteikti paskolą. Nėra jokių aiškių požymių, kad sprendimas įmonėms FGAZ ir FZG suteikti paskolą priskirtinas valstybei. Todėl Komisija mano, kad ši priemonė nepriskirtina valstybei.

7.2.1.3.    Ekonominis pranašumas

100 % valstybės garantija

(309)

Pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktą, individuali valstybės garantija nėra pagalba, kai įvykdytos visos šios sąlygos: „a) Paskolos gavėjas neturi finansinių sunkumų. <…>. b) Suteikiant garantiją, galima tinkamai įvertinti jos dydį. <…> c) Garantija užtikrinama ne daugiau kaip 80 % negrąžintos paskolos arba kito finansinio įsipareigojimo; <…>. d) Už garantiją sumokama rinkos sąlygas atitinkanti kaina <…>“.

(310)

Šiuo atveju federacinė Reino krašto-Pfalco žemė suteikė 100 % garantiją įmonėms FGAZ ir FZG suteiktai paskolai užtikrinti, taigi garantija viršija 80 % negrąžintos paskolos ribą. Be to, kaip pirmiau paaiškinta, už garantiją nemokėta rinkos kaina. Taigi garantija aiškiai suteiktas pranašumas.

(311)

Pagal Pranešimo dėl garantijų 4.2 punkto antrą pastraipą, pranašumą galima apskaičiuoti kaip konkrečios rinkos palūkanų normos, kurią FGAZ ir FZG mokėtų be garantijos, ir palūkanų normos, kuri joms taikoma dėl suteiktos valstybės garantijos, atsižvelgiant į visas sumokėtas priemokas, skirtumą.

(312)

Kalbant apie federacinės žemės suteiktą garantiją, Komisija primena, kad FGAZ ir FZG šią 100 % garantiją gavo nemokamai ir nepateikusi jokio užstato. Aišku, kad įprastomis rinkos sąlygomis FGAZ ir FZG turėtų mokėti priemoką, kad savo paskoloms iš trečiosios šalies gautų garantiją.

(313)

Kadangi įmonėms FGAZ ir FZG nereikėjo mokėti priemokos, joms suteiktas ekonominis pranašumas, kurio kitaip rinkoje jos neturėtų. To pranašumo suma lygi įmokai, kurią FGAZ ir FZG turėtų mokėti įprastomis rinkos sąlygomis.

Federacinės žemės bendras pinigų fondas

(314)

Kalbant apie tai, kad FGAZ ir FZG yra bendro pinigų fondo dalininkės, Vokietija paaiškino, kad bendras pinigų fondas veikia taip: FGAZ paprašo bendro pinigų fondo lėšų savo likvidumui užtikrinti, ir federacinė žemė tų lėšų suteikia iš bendro pinigų fondo. Nustatytos palūkanų normos yra rinkos trumpalaikės palūkanų normos, o tokios normos gali būti nustatytos tik pačios federacinės žemės lygmeniu. Kai įmonių dalininkių indėlių nepakanka prašymui patenkinti, federacinė žemė bendrą pinigų fondą papildo paimdama paskolų savo vardu. Vokietija taip pat aiškina, kad bendro pinigų fondo dalininkėms federacinė žemė iš esmės taiko tokias pat sąlygas, kokios jai taikomos skolinantis kapitalo rinkoje, taigi dalininkėms – federacinės žemės patronuojamosioms įmonėms – suteikiama galimybių būti refinansuotoms tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos pačiai federacinei žemei, ir neatsižvelgiama į jų kreditingumą. Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad tokį finansavimą įmonės gali gauti neribotam laikui.

(315)

Dėl šio finansavimo būdo įmonei FGAZ suteikiamas pranašumas, nes sąlygos, kuriomis federacinė žemė iš bendro pinigų fondo teikia paskolas, yra palankesnės negu sąlygos, kuriomis FGAZ galėtų gauti paskolą rinkoje. Sąlygos, kuriomis iš bendro pinigų fondo galima gauti paskolas, yra tokios pat, kokiomis pati federacinė žemė gali save refinansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad federacinė žemė, būdama valdžios institucija, gali gauti paskolų labai palankiomis palūkanų normomis (nes iš esmės nėra rizikos, kad ji neįvykdys savo įsipareigojimų), Komisija mano, kad palūkanų normos, kuriomis FGAZ gali gauti paskolą iš bendro pinigų fondo, yra palankesnės už įprastas sąlygas, kuriomis ji galėtų gauti paskolą. Be to, įmonei FGAZ nereikia pateikti tų paskolų užstato, ir neatsižvelgiama į jos finansinę padėtį ar kreditingumą. Taigi, leisdama įmonei FGAZ būti bendro pinigų fondo dalininke, federacinė žemė įmonėms FGAZ ir FZG suteikė ekonominį pranašumą (88).

7.2.1.4.    Atrankumas

(316)

Kadangi 100 % garantija ir teisė būti bendro pinigų fondo dalininke suteikta tik įmonėms FGAZ ir FZG (ir, kalbant apie bendrą pinigų fondą, kitoms įmonėms, kurių dauguma akcijų priklauso federacinei žemei), reikia laikyti, kad abiejų priemonių pobūdis – atrankusis.

7.2.1.5.    Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai

(317)

Dėl 233 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad bet kokiu įmonėms FGAZ ir FZG suteiktu atrankiuoju ekonominiu pranašumu gali būti iškraipyta konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

7.2.1.6.    Išvada

(318)

Taigi Komisija daro išvadą, kad įmonei FGAZ/FZG nemokamai suteikdama 100 % banko paskolos garantiją ir leisdama FGAZ būti federacinės žemės bendro pinigų fondo dalininke federacinė žemė įmonei FGAZ/FZG suteikė valstybės pagalbą.

(319)

Be to, Komisija daro išvadą, kad Sparkasse Südwestpfalz suteikta paskola nėra valstybės pagalba.

7.2.2.   SUDERINAMUMAS

(320)

Komisija mano, kad 248 ir tolesnėse, taip pat 283 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstyti argumentai dėl valstybės pagalbos, kurios forma – tiesioginės investicinės dotacijos ir metinės kapitalo injekcijos, suderinamumo vienodai taikytini ir valstybės pagalbai, kurios forma – garantija ir galimybė būti bendro pinigų fondo dalininke. Taigi Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba, suteikta įmonėms FGAZ ir FZG suteikiant nemokamą 100 % garantiją ir leidžiant jai būti federacinės žemės bendro pinigų fondo dalininke, yra nesuderinama su vidaus rinka.

7.3.   ORO UOSTO MOKESČIŲ NUOLAIDOS IR RINKODAROS PASLAUGŲ SUSITARIMAS SU RYANAIR

7.3.1.   PAGALBOS BUVIMAS

7.3.1.1.    Ekonominė veikla ir įmonės sąvoka

(321)

Teikdami vežimo oru paslaugas oro vežėjai vykdo ekonominę veiklą, todėl taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį yra įmonės. Atitinkamai turi būti vertinama, ar oro vežėjų ir nagrinėjamojo oro uosto susitarimais, jeigu jie būtų priskirti valstybei ir susiję su valstybės išteklių perdavimu, oro vežėjams suteiktas ekonominis pranašumas.

7.3.1.2.    Valstybės ištekliai ir priskirtinumas valstybei

(322)

Priemonė turi būti priskirtina valstybei ir suteikta iš valstybės išteklių. Teisingumo Teismas sprendime Stardust Marine  (89) nustatė, kad pagal privatinę teisę įsteigtos įmonės, kurios dauguma akcijų priklauso valstybei, ištekliai yra valstybės ištekliai. Šiuo atžvilgiu nuosekli Komisijos praktika yra manyti, kad visi valstybinės įmonės ištekliai turi būti laikomi valstybės ištekliais, neatsižvelgiant į tai, ar ta įmonė veikia nuostolingai ar pelningai (90).

(323)

Kalbant apie priskirtinumą, savo sprendime Stardust Marine Teisingumo Teismas nustatė, kad to, jog valstybė arba valstybės subjektas yra vienintelis arba didžiausias įmonės akcininkas, nepakanka padaryti išvadai, kad tos įmonės perduodami ištekliai yra priskirtini jos viešiesiems akcininkams (91). Pasak Teisingumo Teismo, net jeigu valstybė galėjo kontroliuoti valstybinę įmonę ir daryti lemiamą įtaką jos veiklai, konkrečiu atveju negalima savaime daryti prielaidos, kad ji iš tikrųjų įmonę kontroliavo, nes pagal valstybės suteiktą savarankiškumo lygį valstybinė įmonė gali būti daugiau ar mažiau nepriklausoma.

(324)

Pasak Teisingumo Teismo, požymiai, kuriais remiantis galima daryti išvadą dėl priskirtinumo, yra šie (92):

a)

tai, kad vertinama įmonė negalėjo priimti ginčijamo sprendimo neatsižvelgdama į valdžios institucijų reikalavimus;

b)

tai, kad įmonė turėjo atsižvelgti į centrinės valdžios įstaigos parengtas direktyvas;

c)

valstybinės įmonės integravimas į viešojo administravimo struktūras;

d)

valstybinės įmonės veiklos pobūdis ir tai, ar tokia veikla rinkoje vykdoma įprastomis konkurencijos su privačiais veiklos vykdytojais sąlygomis;

e)

teisinis įmonės statusas;

f)

valdžios institucijų vykdomos įmonės valdymo priežiūros intensyvumas;

g)

bet kokie kiti rodikliai, kurie konkrečiu atveju parodo, ar valdžios institucijos dalyvavo tvirtinant priemonę, arba mažą tikimybę, kad jos nedalyvavo, taip pat atsižvelgiant į priemonės apimtį, jos turinį ar suteikimo sąlygas.

Valstybiniai ištekliai

(325)

Komisija atkreipia dėmesį, kad FGAZ ir FZG 100 % priklauso valstybei, t. y. 50 % – federacinei Reino krašto-Pfalco žemei ir 50 % – ZEF. Taigi pagal Direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punktą FGAZ ir FZG reikia laikyti valstybinėmis įmonėmis. Galima daryti prielaida, kad būdama vienintele FGAZ ir FZG akcininke ir skirianti FGAZ ir FZG stebėtojų tarybas (jas sudaro tie patys nariai), savo ruožtu skiriančias vadovybę, valstybė įmonėms FGAZ ir FZG gali daryti lemiamą įtaką ir kontroliuoti jų išteklius. Taigi iš FGAZ ir FGAZ išteklių suteikus bet kokį pranašumą būtų netenkama valstybės išteklių, taigi valstybės ištekliai yra perduodami.

Priskirtinumas

(326)

NET teigdama, kad oro vežėjų ir FZG sutarčių sudarymas nepriskirtinas valstybei, Vokietija pripažino, kad valstybė, atstovaujama federacinės Reino krašto-Pfalco žemės ir ZEF, netiesiogiai dalyvauja per savo atstovus, esančius FZG patronuojamosios įmonės FGAZ stebėtojų tarybos nariais. Remiantis FGAZ ir FZG įstatais, jų abiejų stebėtojų tarybą sudaro tie patys valdžios institucijų, t. y. federacinės žemės ir ZEF, paskirti atstovai. Federacinės žemės paskirtas atstovas iškart tampa abiejų stebėtojų tarybų pirmininku. Stebėtojų tarybos skiria FGAZ ir FZG vadovybę. Visus abiejų įmonių sandorius, kurių vertė didesnė negu […] EUR, turi tvirtinti stebėtojų tarybos, taigi stebėtojų tarybos neabejotinai gali kontroliuoti ekonominę FGAZ ir FZG veiklą.

(327)

Antra, iš FGAZ stebėtojų tarybos protokolo matyti, kad stebėtojų taryba buvo informuojama apie derybas ir susitarimų sudarymą su oro vežėjais ir su ja buvo konsultuojamasi. Be to, iš protokolų taip pat matyti, kad sudarydama susitarimus su oro vežėjais FGAZ ir FZG vadovybė turėjo atsižvelgti į valdžios institucijų reikalavimus. Pavyzdžiui, iš 2006 m. liepos 13 d. tarybos posėdžio protokolo matyti, kad kai vadovybė nurodė sėkmingai sudariusi susitarimą su Germanwings, stebėtojų tarybos pirmininkas paminėjo, kad federacinė žemė labai patenkinta tuo ir pabrėžė, kad dėl to galėtų būti sukurta darbo vietų ir tai galėtų padėti ekonominiu požiūriu pateisinti oro uosto buvimą. Ypač paminėtina, jog pirmininkas taip pat teigė, kad dėl teigiamo poveikio (sukurta darbo vietų ir ekonominiu požiūriu pateisintas oro uosto eksploatavimas) galėtų būti pratęstas FGAZ ir FZG pelno ir nuostolio susitarimas. Atsižvelgiant į tai, kad įmonei FZG buvo gyvybiškai svarbu, kad būtų pelno ir nuostolio susitarimas, taigi ir padengti veiklos nuostoliai, ir tai, kad federacinė žemė ir ZEF turėjo galių nepratęsti pelno ir nuostolio perdavimo susitarimo arba nutraukti kapitalo injekcijas, dėl kurių įmonės veikla buvo įmanoma, aišku, kad norėdama ekonominiu požiūriu išlikti FGAZ ir FZG vadovybė turėjo atsižvelgti į valdžios institucijų reikalavimus.

(328)

2006 m. liepos 13 d. stebėtojų tarybos protokole taip pat nurodyta, kad dėl Cveibriukeno oro uoste vykdytų karinių pratybų iš gyventojų gauta skundų dėl triukšmo. Vadovybė nurodė, kad iš karinių Nyderlandų oro pajėgų pratybų gauta daug pajamų. Nepaisant to, pirmininkas teigė, kad ateityje vadovybė turėtų gerai apsvarstyti, ar reikėtų leisti rengti karines pratybas, ir turėtų laiku informuoti gyventojus. Iš visko, kas pirmiau išdėstyta, matyti, kad valdžios institucijos dalyvavo FGAZ ir FZG vadovybei priimant kasdienius sprendimus ir pritarė jiems.

(329)

Be to, 2009 m. birželio 26 d. stebėtojų tarybos protokole nurodyta, kad valstybė, atstovaujama federacinės Reino krašto-Pfalco žemės, tiesiogiai dalyvavo derybose su oro vežėjais. Protokole apibūdinta vadovybės ataskaita stebėtojų tarybai ir paminėtas vadovybės, Reino krašto-Pfalco Finansų ministerijos atstovo ir Ryanair susitikimas Londone. Tame susitikime aptarti Ryanair ir Cveibriukeno oro uosto santykiai. Iš to, kad ministerijos atstovas priminė bendrovei Ryanair, kad Reino krašto-Pfalco valdžia būtų nepatenkinta, jeigu Ryanair imtų vykdyti skrydžius iš Sarbriukeno oro uosto, galima spręsti, kad ministerija tose komercinėse derybose dalyvavo aktyviai, o ne tiesiog nusiuntė į jas savo atstovą.

(330)

Tada stebėtojų taryba aptarė būsimą Ryanair veiklą Cveibriukeno oro uoste ir atsižvelgusi į tai, kad Ryanair tvarkaraštį reikėtų gerokai pagerinti, taip pat į tai, kad Ryanair reikalauja piniginio įnašo (93), nusprendė, kad pritaria vadovybės siūlymui nutraukti tuos santykius. Atsižvelgiant į tai, kad Ryanair reikalavo piniginio įnašo ir kad dėl to naujas susitarimas turėjo būti būtinai patvirtintas stebėtojų tarybos, taip pat į valdžios institucijų dalyvavimą jau ankstyvuose derybų etapuose, aišku, kad stebėtojų taryba labai kontroliavo komercinius vadovybės sprendimus. Tai gali būti laikoma dar vienu požymiu, kad priimdama sprendimus vadovybė turėjo atsižvelgti į valdžios institucijų reikalavimus, ir iš to matyti stebėtojų tarybos vykdomos kontrolės ir įtakos FGAZ ir FZG komerciniams sprendimams mastas.

(331)

Atsižvelgdama į tai Komisija mano, jog yra pakankamai požymių, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad FGAZ bei FZG ir įvairių oro vežėjų oro uosto paslaugų susitarimų sudarymas priskirtinas valstybei.

7.3.1.3.    Ekonominis pranašumas

(332)

Norint įvertinti, ar valstybei priklausančio oro uosto ir oro vežėjo susitarimu pastarajam suteikiamas ekonominis pranašumas, reikia vertinti, ar šis susitarimas atitiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą. Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą taikant oro uosto ir oro vežėjo susitarimui reikia vertinti, ar susitarimo sudarymo dieną apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas būtų tikėjęsis, kad dėl šio susitarimo jis gaus didesnį pelną, negu būtų gavęs kitokiu atveju. Šį didesnį pelną reikėtų vertinti pagal papildomų pajamų, kurių tikimasi dėl susitarimo (t. y. pajamų, kurios būtų gautos, jeigu susitarimas būtų sudarytas, ir pajamų, kurios būtų gautos, jeigu susitarimo nebūtų, skirtumo), ir papildomų sąnaudų, kurias tikimasi patirti dėl susitarimo (t. y. sąnaudų, kurios būtų patirtos, jeigu susitarimas būtų sudarytas, ir sąnaudų, kurios būtų patirtos, jeigu susitarimas nebūtų sudarytas, skirtumo), skirtumą, o gaunami grynųjų pinigų srautai diskontuojami taikant atitinkamą diskonto normą.

(333)

Atliekant šį vertinimą būtina atsižvelgti į visas papildomas su susitarimu susijusias pajamas ir išlaidas. Įvairūs elementai (sumažinti oro uosto mokesčiai, rinkodaros dotacijos, kitos finansinės paskatos) neturi būti vertinami atskirai. Iš tikrųjų, kaip teikiama sprendime Charleroi: „<…> taikant privataus investuotojo kriterijų svarbu įvertinti visą komercinį sandorį, siekiant patikrinti, ar valstybės subjektas ir jo kontroliuojamas subjektas kartu veikė kaip protingi rinkos ekonomikos subjektai. Komisija, vertindama ginčijamas priemones, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir jų kontekstą <…>“ (94).

(334)

Į tikėtinas papildomas pajamas turi būti visų pirma įtrauktos pajamos iš oro uosto mokesčių, atsižvelgiant į nuolaidas, taip pat į srautus, kuriuos tikimasi užtikrinti susitarimu, taip pat su oro susisiekimu nesusijusias pajamos, kurių tikimasi gauti dėl papildomų srautų. Į tikėtinas papildomas išlaidas turi būti visų pirma įtrauktos visos papildomos veiklos ir investicinės išlaidos, kurios nebūtų patirtos, jeigu nebūtų susitarimo, taip pat išlaidos dėl rinkodaros dotacijų ir kitų finansinių paskatų.

(335)

Komisija šiomis aplinkybėmis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kainų diferenciacija (įskaitant rinkodaros paramą ir kitas paskatas) yra įprasta verslo praktika. Tačiau tokia diferencijuota kainodaros politika turėtų būti komerciniu požiūriu pagrįsta (95).

Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo taikymas nagrinėjamiesiems susitarimams, visų pirma su Ryanair

(336)

Taikydama šį principą ir atsižvelgdama į faktines šios bylos aplinkybes Komisija mano, kad visų pirma reikėtų atsakyti į tokius klausimus:

a)

ar rinkodaros paslaugų susitarimą ir oro uosto paslaugų susitarimą, pasirašytus dviejų savaičių intervalu, reikėtų vertinti atskirai ar kartu?

b)

Kokios naudos tariamas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, veikiantis taip, kaip veikė FGAZ bei FZG ir federacinė žemė, būtų galėjęs tikėtis iš rinkodaros paslaugų susitarimų?

c)

Kokią reikšmę oro uosto paslaugų susitarimų sąlygų, nagrinėjamų vykdant oficialią tyrimo procedūrą, lyginimas su kituose oro uostuose renkamais oro uosto mokesčiais, turi taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą?

(337)

Atsakiusi į šiuos klausimus Komisija įvairioms nagrinėjamosioms priemonėms taikys rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą.

a)   Ar rinkodaros paslaugų susitarimą ir oro uosto paslaugų susitarimą reikėtų vertinti kartu

(338)

Komisija mano, kad abiejų rūšių priemonės, kurių atžvilgiu šioje byloje atliekamas oficialus tyrimas, būtent oro uosto paslaugų susitarimas ir rinkodaros paslaugų susitarimai, turi būti vertinami kaip viena bendra priemonė. Tai taikoma Ryanair ir FZG sudarytam oro uosto paslaugų susitarimui ir FZG ir Ryanair, taip pat AMS ir federacinės Reino krašto-Pfalco žemės sudarytiems rinkodaros susitarimams. Ryanair neginčija, kad tiesiogiai Ryanair ir FZG sudarytas rinkodaros susitarimas turi būti vertinamas kartu su oro uosto mokesčių susitarimu. Komisijos nuomone, tas pat taikoma ir rinkodaros paslaugų susitarimui su AMS.

(339)

Yra keli požymiai, iš kurių matyti, kad šiuos susitarimus reikėtų vertinti kaip vieną bendrą priemonę, nes jie sudaryti vykdant tą patį sandorį.

(340)

Pirma, susitarimus sudarė iš esmės tos pačios šalys beveik tuo pat metu:

a)

AMS yra bendrovės Ryanair 100 % patronuojamoji bendrovė. Rinkodaros paslaugų susitarimą AMS vardu pasirašė Edwardas Wilsonas, tuo metu buvęs AMS ir kartu Ryanair direktoriumi (96). Taikant valstybės pagalbos taisykles, AMS ir Ryanair laikomos viena įmone, nes AMS, kontroliuojama bendrovės Ryanair ir paisanti šios interesų, veikia kaip tarpininkė. Šiuose susitarimuose tai taip pat galima numanyti ir iš to, kad atitinkamo rinkodaros paslaugų susitarimo preambulėje nustatyta, kad „AMS turi išskirtinę teisę kelionių svetainėje www.ryanair.com, t. y. Airijos pigių skrydžių bendrovės Ryanair svetainėje, teikti rinkodaros paslaugas“.

Be to, (326) ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse paminėta, kad FGAZ ir FZG sprendimas su oro vežėjais, pavyzdžiui, Ryanair, sudaryti oro uosto paslaugų susitarimus priskirtinas valstybei. Šiuo atžvilgiu federacinė Reino krašto-Pfalco žemė ir ZEF kontroliavo FGAZ ir FZG bei darė joms įtaką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad FGAZ ir FZG stebėtojų tarybos pirmininką visada skirdavo federacinė žemė ir federacinė žemė iš tikrųjų finansavo 80–95 % FGAZ ir FZG nuostolių (taigi turėjo didžiulę įtaką ZEF ir didesnį finansinį susidomėjimą įmone), galima užtikrintai manyti, kad federacinė žemė iš tikrųjų kontroliavo įmones FGAZ ir FZG. Kalbant apie komercinius Ryanair ir FGAZ bei FZG, taip pat Ryanair ir federacinės Reino krašto-Pfalco žemės santykius, Komisija daro išvadą, kad FGAZ bei FZG ir federacinės žemės suinteresuotumas sudaryti atitinkamus susitarimus labai sutapo: ir įmonės, ir federacinė žemė buvo suinteresuotos, kad oro uoste didėtų eismas, ir federacinei žemei beveik nebuvo skirtumo, ar susitarimą (jo sąnaudos būtų vėliau kompensuotos pagal pelno ir nuostolio susitarimą) sudarė FGAZ ir FZG ar ji pati. Taigi tuo, kad vienas iš rinkodaros paslaugų susitarimų buvo sudarytas tiesiogiai su federacine žeme, o oro uosto paslaugų susitarimas – su nuo jos priklausančia patronuojamąja įmone, negali būti trukdoma susitarimus vertinti kaip vieną komercinį sandorį;

b)

susitarimai taip pat buvo sudaryti beveik tuo pat metu, nes sudarius oro uosto paslaugų susitarimą (2008 m. rugsėjo 22 d.) lygiai po dviejų savaičių (2008 m. spalio 6 d.) su AMS buvo sudarytas rinkodaros paslaugų susitarimas.

(341)

Antra, rinkodaros paslaugų susitarimo su AMS pirmame skirsnyje „Susitarimo tikslas“ nurodyta, kad susitarimo pagrindas – „Ryanair įsipareigojimas iš Cveibriukeno oro uosto vykdyti skrydžius į Londoną ir atgal“. Iš šios formuluotės nedviprasmiškai matyti tiesioginis paslaugų susitarimo ir šio rinkodaros paslaugų susitarimo ryšys, nes vienas nebūtų buvęs sudarytas be kito. Rinkodaros paslaugų susitarimas sudarytas dėl to, kad sudarytas susitarimas dėl oro uosto paslaugų ir dėl to, kad Ryanair teikia paslaugas. Iš tikrųjų rinkodaros paslaugų susitarimo preambulėje teigiama, kad federacinė Reino krašto-Pfalco žemė ketina Ryanair keleiviams reklamuoti turizmo ir verslo galimybes regione ir visų pirma Cveibriukeno oro uostą, kaip paskirties vietą.

(342)

Trečia, rinkodaros paslaugų susitarimo preambulėje teigiama, kad federacinė Reino krašto-Pfalco žemė nusprendė „aktyviai reklamuoti Cveibriukeno oro uostą kaip atostogų vietą tarptautiniams oro keleiviams, taip pat kaip patrauklų verslo centrą“. Iš to matyti, kad rinkodaros paslaugų susitarimas buvo sudarytas pirmiausia ir konkrečiai siekiant reklamuoti būtent Cveibriukeno oro uostą (ir aplinkinį regioną).

(343)

Ketvirta, rinkodaros paslaugų susitarime tiksliai nurodyti du saitai, kuriuos reikia pateikti Cveibriukenui skirto puslapio dešinėje juostoje, ir penkios pastraipos, kurias reikia pateikti svetainės Ryanair.com puslapio, skirto Cveibriukenui, skyriuje „Ką veikti. Penki svarbiausi dalykai“ (angl. Top Five Things To Do). Iš tų susitarimo sąlygų galima spręsti, kad susitarimo tikslas – palaikyti konkrečiai Cveibriukeno oro uostą ir apskritai federacinę Reino krašto-Pfalco žemę.

(344)

Penkta, Reino kraštas-Pfalcas gali iškart nutraukti susitarimą, jeigu Ryanair nebevykdytų skrydžių Cveibriukeno–Londono maršrutu. Iš to ir vėl matyti, kad rinkodaros paslaugų susitarimas ir oro uosto paslaugų susitarimas yra neatskiriamai susiję.

(345)

Apibendrinant, Reino krašto-Pfalco ir AMS sudarytas rinkos paslaugų susitarimas yra nedalomai susijęs su Ryanair ir FZG pasirašytu oro uosto paslaugų susitarimu. Iš pirmiau aprašytų aplinkybių matyti, kad rinkodaros paslaugų susitarimai nebūtų buvę sudaryti be oro uosto paslaugų susitarimų. Iš tikrųjų, rinkodaros paslaugų susitarime aiškiai nurodyta, kad jis pagrįstas Ryanair maršrutu Cveibriukenas–Londonas, ir jame iš esmės numatytos rinkodaros paslaugos, kuriomis siekiama reklamuoti tą maršrutą. Kartu, pasirodo, tai, ar bus sudarytas oro uosto paslaugų susitarimas, taip pat priklausė nuo rinkodaros paslaugų susitarimo: nors oro uosto paslaugų susitarimas buvo sudarytas anksčiau, jame bendrovei Ryanair nenustatyta prievolė vykdyti skrydžių iš Cveibriukeno oro uosto. Susitarime veikiau aiškiai nustatyta, kad „jeigu paslaugos nebus pradėtos teikti iki 2008 m. spalio 28 d., šis susitarimas nustos galioti be jokių pasekmių kuriai nors šaliai“. Iš tikrųjų Ryanair savo veiklą Cveibriukeno oro uoste pradėjo po to, kai buvo pasirašytas susitarimas su AMS.

(346)

Dėl tų priežasčių Komisija mano, kad, siekiant nustatyti, ar susitarimais suteikta valstybės pagalba, 2008 m. rugsėjo 22 d. oro uosto paslaugų susitarimą ir 2008 m. spalio 6 d. rinkodaros susitarimą dera vertinti kartu.

b)   Nauda, kurios rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas galėjo tikėtis iš rinkodaros paslaugų susitarimų, ir kaina, kurią jis būtų pasirengęs mokėti už tokias paslaugas

(347)

Kad šiam nagrinėjamam atvejui būtų galima taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą, su Ryanair oro uosto paslaugų susitarimą ir su AMS rinkodaros paslaugų susitarimą pasirašiusių FGAZ bei FZG ir federacinės žemės veiksmus reikia lyginti su tariamo rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo, atsakingo už Cveibriukeno oro uosto valdymą, veiksmais.

(348)

Analizuojant šį sandorį reikėtų nagrinėti naudą, kurią šis tariamas pelno perspektyvų siekiantis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas galėtų gauti pirkdamas rinkodaros paslaugas. Atliekant šią analizę nereikėtų atsižvelgti į bendrą tokių paslaugų poveikį turizmui ir regiono ekonominės veiklos rezultatams. Reikėtų atsižvelgti tik į šių paslaugų poveikį oro uosto pelningumui, nes tik tai ir domintų tariamą rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantį veiklos vykdytoją.

(349)

Taigi, teikiant rinkodaros paslaugas keleivių, skrendančių rinkodaros paslaugų sutartyse ir atitinkamose oro uosto paslaugų sutartyse nurodytais oro maršrutais, turėtų padaugėti, nes rinkodaros paslaugos skirtos šiems oro maršrutams reklamuoti. Nors šis poveikis pirmiausia naudingas atitinkamam oro vežėjui, jis taip pat gali būti naudingas oro uostą valdančiai įmonei. Iš tikrųjų padaugėjus keleivių oro uostą valdanti įstaiga gali gauti daugiau pajamų iš tam tikrų oro uosto mokesčių, taip pat gali padidėti su oro susisiekimu nesusijusios pajamos, visų pirma iš automobilių stovėjimo aikštelių, restoranų ir kitos oro uoste vykdomos veiklos.

(350)

Todėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis Cveibriukeno oro uostą valdantis veiklos vykdytojas, veikiantis taip, kaip veikė FGAZ bei FZG ir federacinė žemė, svarstydamas sudaryti rinkodaros paslaugų susitarimą ir atitinkamą oro uosto paslaugų susitarimą, be jokios abejonės būtų atsižvelgęs į šį galimą teigiamą poveikį. Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas būtų atsižvelgęs į konkretaus oro maršruto poveikį būsimoms pajamoms ir išlaidoms, šiuo atveju apskaičiuodamas, kiek bus šiais maršrutais skrendančių keleivių, ir iš to būtų galėjęs matyti galimą teigiamą rinkodaros paslaugų poveikį. Be to, būtų vertintas poveikis visą skraidinimo tais oro maršrutais laikotarpį, nustatytą oro uosto paslaugų susitarime ir rinkodaros paslaugų susitarime.

(351)

Oro uostą valdanti įmonė, sudarydama susitarimą dėl tam tikrų oro maršrutų reklamavimo, paprastai apskaičiuoja konkrečių oro maršrutų apkrovos rodiklį (arba apkrovos koeficientą) (97) ir į jį atsižvelgia vertindama būsimas savo pajamas. Komisija sutinka su Ryanair šiuo klausimu, būtent, kad dėl rinkodaros paslaugų susitarimų oro uostą valdanti įmonė ne tik patirs sąnaudų, bet ir gaus naudos.

(352)

Be to, reikėtų nustatyti, ar tariamas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis Cveibriukeno oro uostą valdantis veiklos vykdytojas, veikiantis taip, kaip veikė FGAZ bei FZG ir federacinė žemė, galėjo pagrįstai tikėtis kitos naudos, t. y. ar jis galėjo tikėtis daugiau negu vien teigiamo poveikio keleivių srautui oro maršrutais, kuriems tuo laikotarpiu, kuriuo skraidinama tais maršrutais, taikomas rinkodaros paslaugų susitarimas, kaip nustatyta rinkodaros paslaugų susitarime arba oro uosto paslaugų susitarime.

(353)

Kelios suinteresuotosios trečiosios šalys, visų pirma Ryanair savo 2014 m. sausio 17 d. tyrime, pritaria šiam argumentui. 2014 m. sausio 17 d. tyrimas paremtas teorija, kad dėl rinkodaros paslaugų, kurias įsigyja oro uostą valdanti įmonė, pavyzdžiui, FGAZ bei FZG ir federacinė žemė, bus pagerintas oro uosto prekių ženklo įvaizdis, taigi, visą šių susitarimų galiojimo laikotarpį tvariai didės šiuo oro uostu besinaudojančių keleivių skaičius, ir ne tik oro maršrutų, kuriems taikomas rinkodaros paslaugų susitarimas ir oro uosto paslaugų susitarimas, keleivių skaičius. Visų pirma, Ryanair savo tyrime nustatė, kad šios rinkodaros paslaugos tvarų teigiamą poveikį keleivių eismo srautams oro uoste turės net ir rinkodaros paslaugų susitarimui baigus galioti.

(354)

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad, kai buvo sudarytas rinkodaros paslaugų susitarimas, oro uostą valdanti įmonė arba federacinė žemė apskritai svarstė (jau nekalbat apie vertinimą skaičiais) galimą naudingą rinkodaros paslaugų susitarimo poveikį kitiems oro maršrutams, neįtrauktiems į susitarimą, arba galimybę, kad toks poveikis išliks ir susitarimui baigus galioti. Be to, Vokietija nepasiūlė jokio metodo, kurį taikant būtų galima apskaičiuoti galimą vertę, kurios tariamas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis Cveibriukeno oro uostą valdantis veiklos vykdytojas, veikdamas taip, kaip veikė FGAZ bei FZG ir federacinė žemė, galėjo tikėtis iš tokio poveikio, kai vertino galimybę 2008 m. sudaryti susitarimus.

(355)

Be to, negalima įvertinti remiantis turima informacija, ar tas poveikis būtų tvarus. Gali būti, kad Cveibriukeno oro uosto ir regiono reklamavimas Ryanair svetainėje paskatino žmones apsilankyti joje ir įsigyti Ryanair skrydžių į Cveibriukeno oro uostą bilietus tuo metu, kai reklama buvo skelbiama arba iškart po to. Tačiau vargiai tikėtina, kad šios reklamos poveikis lankytojams buvo ilgalaikis arba turėjo įtakos orlaivių bilietų pirkimui ilgiau negu kelias savaites po to, kai reklama buvo skelbta Ryanair svetainėje. Labiau tikėtina, kad reklaminė kampanija turi tvarų poveikį, kai reklaminė veikla yra susijusi su viena ar daugiau reklamos priemonių, kurias vartotojai tam tikrą laikotarpį reguliariai mato. Pavyzdžiui, reklaminė kampanija, kai įtraukiamos bendrosios televizijos ir radijo stotys, populiarios svetainės ir (arba) įvairūs reklaminiai plakatai viešųjų vietų išorėje arba viduje, būtų galėjusi turėti tvarų poveikį, jeigu vartotojai būtų reguliariai ją matę. Tačiau vargiai tikėtina, kad reklaminė veikla vien tik Ryanair svetainėje turėtų poveikį, kuris nesibaigtų pasibaigus reklamai.

(356)

Iš tikrųjų labai tikėtina, kad dauguma žmonių nesilanko Ryanair svetainėje pakankamai dažnai, kad vien tik dėl ten skelbiamos reklamos aiškiai įsimintų reklamuojamą regioną Šis teiginys tvirtai pagrindžiamas dviem dalykais. Pirma, rinkodaros paslaugų susitarimų sąlygomis Cveibriukeno regiono reklama Ryanair svetainės pradžios tinklalapyje buvo penkios 150 žodžių pastraipos, pateiktos Cveibriukeno oro uostui skirtame puslapio skyriuje „Ką veikti. Penki svarbiausi dalykai“, ir labai trumpą laiką (16 dienų) paprastas saitas svetainės www.ryanair.com pradžios tinklalapyje, vedantis į federacinės žemės pateiktą saitą, taip pat du paprasti saitai Cveibriukenui, kaip paskirties vietai, skirtame puslapyje, ir vėl vedantys į federacinės žemės pateiktą saitą. Ir dėl reklaminės veiklos rūšies (paprastas saitas, kurio vertė rinkodaros požiūriu ribota), ir dėl labai trumpos reklamos skelbimo trukmės būtų labai sumažėjęs tos veiklos poveikis pasibaigus reklamavimui, visų pirma dėl to, kad ta veikla buvo vykdoma tik Ryanair svetainėje ir nebuvo naudojamos jokios kitos žiniasklaidos priemonės. Antra, didžioji dalis su AMS sudarytuose susitarimuose nustatytos rinkodaros veiklos buvo iš esmės susijusi su Cveibriukenui, kaip paskirties vietai, skirtu interneto puslapiu. Labai tikėtina, kad dauguma žmonių nedažnai lankosi šiame puslapyje, o jeigu ir lankosi, greičiausiai tik dėl to, kad jau yra susidomėję ta vieta.

(357)

Taigi, net jeigu susitarimų galiojimo laikotarpiu dėl rinkodaros paslaugų padidėjo keleivių srautas į rinkodaros paslaugų susitarimus įtrauktais oro maršrutais susitarimų galiojimo laikotarpiu, labai tikėtina, kad susitarimams baigus galioti šis poveikis buvo nulinis arba nedidelis, o poveikis kitiems oro maršrutams taip pat nereikšmingas.

(358)

Ryanair2014 m. sausio 17 ir 31 d. tyrimų taip pat matyti, kad nauda, susijusi ne tik su į rinkodaros paslaugų susitarimus įtrauktais oro maršrutais, arba nauda, tebegaunama nustojus vykdyti skrydžius rinkodaros paslaugų susitarimuose ir oro paslaugų susitarimuose nustatytais maršrutais, buvo visiškai neapibrėžta ir nebuvo galima jos įvertinti skaičiais tiek patikimai, kiek tai būtų priimtina apdairiam rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam veiklos vykdytojui.

(359)

Todėl, pavyzdžiui, remiantis 2014 m. sausio 17 d. tyrimu, „būsimas papildomas pelnas baigus galioti oro uosto paslaugų susitarimui yra iš esmės neapibrėžtas“. Be to, šiame tyrime siūlomi du rinkodaros paslaugų susitarimų a priori teigiamo poveikio vertinimo būdai: grynųjų pinigų srauto ir kapitalizacijos.

(360)

Taikant grynųjų pinigų srauto metodą rinkodaros susitarimų ir oro uosto paslaugų susitarimų nauda apskaičiuojama vertinant būsimas pajamas, kurias oro uostą valdanti įmonė gali gauti iš rinkodaros paslaugų ir oro uosto paslaugų susitarimo, atėmus atitinkamas išlaidas. Taikant kapitalizacijos metodą tai, kad dėl rinkodaros paslaugų pagerinamas oro uosto prekių ženklo įvaizdis, laikoma nematerialiuoju turtu, įsigytu už rinkodaros paslaugų susitarimuose nustatytą kainą.

(361)

Tačiau tyrime pabrėžiama, kad taikant kapitalizacijos metodą kyla didelių sunkumų, ir parodyta, kad taikant šį metodą gaunami rezultatai gali būti nepatikimi; tyrime teigiama, kad būtų geriau taikyti grynųjų pinigų srauto metodą. Visų pirma tyrime nustatyta:

„Taikant kapitalizacijos metodą reikėtų atsižvelgti tik į rinkodaros išlaidų dalį, priskirtiną oro uosto nematerialiajam turtui. Tačiau gali būti sunku nustatyti rinkodaros išlaidų dalį (būtent, investicijas į nematerialųjį oro uosto turtą), kuri skirta tikėtinoms būsimoms, o ne dabartinėms oro uosto pajamoms gauti“.

Tyrime taip pat pabrėžta:

„Norint taikyti kapitalizacija grindžiamą metodą, reikia apskaičiuoti vidutinį laikotarpį, kurį oro uostas gebėtų išlaikyti klientą dėl AMS rinkodaros kampanijos. Praktiškai būtų labai sunku apskaičiuoti vidutinį laikotarpį, kurį būtų išlaikomas klientas dėl AMS kampanijos, nes nėra pakankamai duomenų“.

(362)

2014 m. sausio 31 d. tyrime siūloma praktiškai taikyti grynųjų pinigų srauto metodą. Taikant šį metodą, rinkodaros paslaugų susitarimų ir oro uosto paslaugų susitarimų nauda, gaunama net ir baigus galioti rinkodaros susitarimui, išreiškiama kaip galutinė vertė, apskaičiuojama susitarimų galiojimo pabaigos dieną. Galutinė vertė apskaičiuojama remiantis papildomu pelnu, kurio tikimasi iš oro uosto paslaugų susitarimo ir rinkodaros susitarimo paskutiniais oro uosto paslaugų susitarimo galiojimo metais. Šis pelnas gaunamas ir tolesniu laikotarpiu, kurio trukmė lygi oro uosto paslaugų susitarimo trukmei, ir patikslinamas atsižvelgiant į Europos oro transporto rinkos augimo tempą ir tikimybės koeficientą, kuriuo siekiama atspindėti oro uosto paslaugų susitarimo ir rinkodaros paslaugų susitarimo galimybę didinti oro uosto pelną po to, kai susitarimai baigia galioti. Remiantis 2014 m. sausio 31 d. tyrimu, galimybė duoti ilgalaikės naudos priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant didesnį pastebimumą, stipresnį prekės ženklą, taip pat išorinį poveikį tinklui ir kelis kartus skrendančius tuos pačius keleivius, nors tie veiksniai išsamiau nepaaiškinti. Be to, taikant šį metodą atsižvelgiama į diskonto normą, kuri atspindi kapitalo kainą.

(363)

Tyrime siūloma taikyti 30 % tikimybės koeficientą ir manoma, kad jis yra apdairiai nustatytas. Tačiau šiame labai teoriniame tyrime nepateikta jokių rimtesnių kiekybinių ar kokybinių šio koeficiento pagrįstumo įrodymų. Tyrime nesiremiama jokiais su Ryanair veikla, oro transporto rinkomis ar oro uosto paslaugomis susijusiais faktais, kad būtų galima pagrįsti šį 30 % koeficientą. Nenustatytas joks šio koeficiento ir tyrime tarp kitko paminėtų veiksnių (reikšmingumo, stipresnio prekių ženklo, išorinio poveikio tinklui ir kelis kartus skrendančių tų pačių keleivių), dėl kurių oro uosto paslaugų susitarimo ir rinkodaros paslaugų susitarimo nauda turi išlikti susitarimams baigus galioti, ryšys. Galiausiai analizuojant, kiek šios paslaugos galėtų turėti įtakos šiems veiksniams, niekaip nesiremiama konkrečiu rinkodaros paslaugų turiniu, nustatytu įvairiais susitarimais su AMS.

(364)

Be to, neįrodyta, kad yra kokia nors tikimybė, kad, baigus galioti oro uosto paslaugų susitarimui ir rinkodaros paslaugų susitarimui, dėl šių susitarimų oro uostą valdančios įmonės paskutiniais susitarimų galiojimo metais gautas pelnas bus gaunamas ir ateityje. Taip pat nepateikta įrodymų, kad Europos oro transporto rinkos augimo tempas yra naudingas rodiklis vertinant oro uosto paslaugų susitarimo ir rinkodaros paslaugų susitarimo poveikį oro uostui.

(365)

Todėl vargu ar apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, svarstydamas, ar sudaryti susitarimą, atsižvelgtų į taikant Ryanair siūlomą metodą apskaičiuotą galutinę vertę.

(366)

Todėl 2014 m. sausio 31 d. tyrime įrodyta, kad taikant grynųjų pinigų srauto metodą, kaip ir kapitalizacijos, būtų gauti tik labai neapibrėžti ir nepatikimi rezultatai.

(367)

Be to, nei Vokietija, nei kuri nors suinteresuotoji trečioji šalis nepateikė duomenų, kuriais būtų įrodyta, kad regioninius oro uostus, panašius į Cveibriukeno oro uostą, valdančios įmonės iš tikrųjų taiko 2014 m. sausio 31 d. tyrime Ryanair pasiūlytą metodą arba bet kurį kitą metodą, kurį taikant siekiama atsižvelgti į tai, kiek pelno būtų gauta baigus galioti oro uosto paslaugų ir rinkodaros paslaugų susitarimams. Vokietija nepateikė jokių pastabų dėl 2014 m. sausio 17 ir 31 d. tyrimų.

(368)

Be to, galutinė vertė, apskaičiuota taikant Ryanair siūlomą metodą, yra tik teigiama (todėl oro uosto paslaugų susitarimo ir rinkodaros paslaugų susitarimo pelningumas paprastai didėja), jeigu papildomas pelnas, kurio tikimasi iš šių susitarimų paskutiniais oro uosto paslaugų susitarimo galiojimo metais, yra teigiamas. Jeigu jis neigiamas, atsižvelgus į galutinę vertę susitarimų pelningumas paprastai mažės. Toliau (žr. 378 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis) bus parodyta, kad dėl 2008 m. susitarimų papildomi grynųjų pinigų srautai buvo neigiami.

(369)

Be to, kaip pirmiau nurodyta (žr. 341 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis), rinkodaros paslaugos aiškiai skirtos asmenims, kurie greičiausiai skris į rinkodaros paslaugų susitarimą įtrauktu maršrutu. Jeigu šis maršrutas būtų neatnaujintas baigus galioti oro uosto paslaugų susitarimui, vargiai tikėtina, kad baigus galioti susitarimams rinkodaros paslaugos tebeturėtų teigiamą poveikį keleivių srautams oro uoste. Oro uostą valdančiai įmonei labai sunku įvertinti tikimybę, kad oro vežėjas tebevykdys skrydžius maršrutu, kai baigs galioti oro uosto paslaugų susitarimas, kuriuo jis įsipareigojo vykdyti skrydžius tuo maršrutu. Visų pirma pigių skrydžių bendrovės įrodė, kad, kalbant apie skrydžių vykdymo tam tikrais maršrutais pradėjimą ir užbaigimą, jos labai reaguoja į rinkos sąlygas, o šios dažniausiai labai greitai kinta. Todėl sudarydamas tokį sandorį, koks šiuo atveju nagrinėjamas, apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas nepasitikėtų tuo, kad baigus galioti susitarimui oro vežėjas tebevykdys skrydžius konkrečiu maršrutu.

(370)

Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vienintelis konkretus pelnas, kurio iš rinkodaros paslaugų susitarimo tikėtųsi apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas ir į kurio dydį jis atsižvelgtų vertindamas, ar sudaryti tokį susitarimą kartu su oro uosto paslaugų susitarimu, būtų galimas teigiamas rinkodaros paslaugų poveikis nagrinėjamuosiuose susitarimuose nurodytais maršrutais skrendančių keleivių skaičiui susitarimuose nurodytu paslaugų teikimo šiais maršrutais laikotarpiu. Komisija mano, kad bet kokia kita galima nauda yra per daug neapibrėžta, kad būtų galima ją įvertinti skaičiais ir į ją atsižvelgti.

c)   Cveibriukeno oro uosto ir kitų Europos oro uostų galimybių lyginimas

(371)

Pagal naujas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo taikymo gaires, į pagalbą konkretaus oro uosto paslaugomis besinaudojančiam oro vežėjui gali būti iš principo neatsižvelgiama, jeigu oro uosto paslaugų kaina atitinka rinkos kainą arba atliekant ex ante analizę (t. y. analizę, pagrįstą informacija, turima tada, kai teikiama pagalba, ir pokyčiais, kuriuos tuo metu galima numatyti) galima įrodyti, kad oro uosto ir oro vežėjo susitarimas lems teigiamą papildomą oro uosto pelno padidėjimą (98). Tačiau, kalbant apie pirmąjį būdą (lyginimą su rinkos kaina), Komisija abejoja, kad šiuo metu būtų galima nustatyti tinkamą lyginamąjį kriterijų, pagal kurį būtų nustatyta tikra oro uostų teikiamų paslaugų rinkos kaina. Todėl Komisija mano, kad ex ante laipsniško pelningumo analizė yra tinkamiausias kriterijus vertinant oro uostų ir pavienių oro vežėjų susitarimus (99).

(372)

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad apskritai taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą, remiantis vidutine kaina kitose panašiose rinkose, gali būti naudinga, jeigu tokią kainą galima pagrįstai nustatyti ar gauti remiantis kitais rinkos rodikliais. Tačiau šis metodas nėra toks tinkamas vertinant oro uosto paslaugas, nes oro uostų išlaidų ir pajamų struktūra paprastai gerokai skiriasi. Taip yra dėl to, kad išlaidos ir pajamos priklauso nuo to, kiek išplėtotas oro uostas, oro uostu besinaudojančių oro vežėjų skaičiaus, oro uosto pajėgumo vertinant pagal keleivių srautus, infrastruktūros būklės ir susijusių investicijų, reguliavimo sistemos (ji gali skirtis valstybėse narėse), taip pat nuo bet kokių skolų ar įsipareigojimų, kuriuos oro uostas yra anksčiau prisiėmęs (100).

(373)

Be to, dėl oro transporto rinkos liberalizavimo atlikti bet kokią vien lyginamąją analizę yra sunku. Kaip galima matyti šiuo atveju, oro uostų ir oro vežėjų komercinė praktika ne visada būna grindžiama tik skelbiamu mokesčių sąrašu. Priešingai, šie komerciniai ryšiai būna labai skirtingi. Tai apima dalijimąsi rizika, susijusia su keleivių srautais ir bet kokia susijusia komercine ir finansine atsakomybe, standartinėmis paskatų schemomis ir rizikos pasiskirstymo pokyčius per susitarimų galiojimo laikotarpį. Vadinasi, vieno sandorio negalima palyginti su kitu remiantis apyvartos kaina arba vienam keleiviui tenkančia kaina.

(374)

Galiausiai, darant prielaidą, kad, remiantis tinkama lyginamąja analize, būtų galima nustatyti, kad su įvairiais sandoriais, kurių atžvilgiu atliekamas šis vertinimas, susijusios kainos yra lygios rinkos kainoms arba didesnės už rinkos kainas, nustatytas remiantis lyginamąja sandorių imtimi, Komisija vis tiek iš to negalėtų padaryti išvados, kad šie sandoriai atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo kriterijų, jeigu paaiškėtų, kad, kai sandoriai buvo sudaryti, oro uostą valdanti įmonė tikėjosi, kad dėl jų papildomos išlaidos bus didesnės negu papildomos pajamos. Taigi rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas neturės paskatų siūlyti prekių ar paslaugų rinkos kaina, jeigu dėl to jis patirtų papildomų nuostolių.

(375)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad, atsižvelgiant į visą jos turimą informaciją, nėra priežasčių nukrypti nuo 2014 m. Aviacijos gairėse rekomenduojamo metodo, kai rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principas taikomas oro uostų ir oro vežėjų santykiams, t. y. kai atliekama papildomo pelningumo ex ante analizė.

7.3.1.4.    Papildomų išlaidų ir pajamų vertinimas

Laikotarpis

(376)

Spręsdamas, ar sudaryti oro uosto paslaugų susitarimą ir (arba) rinkodaros paslaugų susitarimą, rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas kaip vertinimo laikotarpį pasirinks atitinkamų susitarimų galiojimo laikotarpį arba kiekviename susitarime nurodytą laikotarpį. Kitaip tariant, jis vertins susitarimų taikymo laikotarpiu galimas papildomas išlaidas ir pajamas.

(377)

Pasirinkti ilgesnį laikotarpį neatrodo pagrįsta. Susitarimų pasirašymo dieną apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas neatsižvelgs į tai, ar susitarimai bus pratęsti jiems baigus galioti (tomis pat ar naujomis sąlygomis). Be to, apskritai apdairus veiklos vykdytojas žinotų, kad pigių skrydžių bendrovės, tokios kaip Ryanair, visada labai reaguodavo ir dabar labai reaguoja į rinkos sąlygas – ir pradėdamos arba baigdamos vykdyti skrydžius tam tikrais maršrutais, ir didindamos arba mažindamos skrydžių skaičių.

Vertinimas

(378)

Vokietija teigia, kad FGAZ ir FZG prieš su įvairiais oro vežėjais sudarydamos individualius oro uosto paslaugų susitarimus neparengė ex ante verslo planų. Vokietija paaiškino, kad, kadangi daugumą oro uosto išlaidų galima laikyti fiksuotosiomis išlaidomis, o dėl komercinės veiklos plėtimo didelių papildomų sąnaudų nebūtų, tokie ex ante planai buvo nebūtini.

(379)

Nepaisant to, Komisijos prašymu Vokietija parengė papildomų išlaidų ir pajamų, kurių buvo galima tikėtis atitinkamų susitarimų sudarymo metu, apžvalgą. Vokietija parengė tokius kiekvieno nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. 2000–2009 m., su oro vežėjas sudaryto susitarimo duomenis, šie duomenys apibendrinti 8 lentelėje.

8 lentelė

Papildomas susitarimų su Germanwings, TUIFly ir Ryanair pelningumas

 

Germanwings

(2006 09 15–2009 09 15 susitarimas)

Germanwings

(2008 06 30–2011 12 31 susitarimas) (101)

TUIFly

(2008 04 01–2011 03 31 susitarimas) (102)

Ryanair

(2008 09 22–2009 09 21 susitarimas) (103)

Tikėtinas keleivių skaičius

(…)

(…)

(…)

(…)

Tikėtinos papildomos su oro susisiekimu susijusios pajamos

(…)

(…)

(…)

(…)

Tikėtinos papildomos su oro susisiekimu nesusijusios pajamos

(…)

(…)

(…)

(…)

Tikėtinos papildomos išlaidos

(…)

(…)

(…)

(…)

Rinkodaros paramos išlaidos

(…)

(…)

(…)

(…)

Tikėtinas nominalusis rezultatas

(…)

(…)

(…)

(…)

Diskonto norma

(…)

(…)

(…)

(…)

Tikėtinas diskontuotas rezultatas

(…)

(…)

(…)

(…)

(380)

Rengdama 8 lentelę Vokietija atsižvelgė į šiuos dalykus:

a)

tikėtinas keleivių skaičius buvo gautas remiantis savaitiniu numatytu kiekvieno skrydžio skaičiumi ir ekstrapoliuotas visą susitarimo galiojimo trukmę;

b)

tikėtinos su oro susisiekimu susijusios pajamos (antžeminių paslaugų ir tūpimo mokesčiai, valymas ir ledo šalinimas, kt.) buvo apskaičiuotos per visą susitarimo galiojimo laikotarpį atsižvelgiant į su kiekvienu oro vežėju susitartas sąlygas, taip pat į atitinkamas nuolaidas ir paskatas;

c)

tikėtinos su oro susisiekimu nesusijusios pajamos (automobilių stovėjimo mokesčiai, išlaidos terminale ir kt.) taip pat apskaičiuotos per visą susitarimo galiojimo laikotarpį;

d)

tikėtinos papildomos išlaidos buvo apskaičiuotos per visą susitarimo galiojimo laikotarpį, atsižvelgiant į investicijų, būtinų komercinei aviacijai užtikrinti (į naują terminalą, naujas registracijos vietas, automobilių stovėjimo aikšteles ir kt.), nusidėvėjimą, taip pat į papildomas personalo ir medžiagų išlaidas. Atsižvelgta tik į išlaidas, susidarančias dėl kiekvieno atskiro oro vežėjo. Remdamasi tuo Vokietija tvirtino, kad naujo terminalo ir naujų darbuotojų samdymo sąnaudų pirmiausia susidarė dėl to, kad Cveibriukeno oro uoste vykdyti veiklą ėmė Germanwings, taigi tos išlaidos daugiausia buvo susijusios su pirmu susitarimu su Germanwings;

e)

Komisijos prašymu į rinkodaros paramos išmokas bendrovei Ryanair, atliktas pagal federacinės žemės ir AMS susitarimą, atsižvelgta kaip į papildomas Ryanair susitarimo išlaidas;

f)

nuo 2008 m. diskonto norma buvo pagrįsta Vokietijos federalinio banko (vok. Bundesbank) diskonto normomis.

(381)

Komisija mano, kad požiūris, kurio Vokietija laikėsi apskaičiuodama keleivių skaičių ir pagal jį apskaičiuodama tikėtinas papildomas su oro susisiekimu susijusias ir su juo nesusijusias pajamas, yra pagrįstas. Tą patį galima pasakyti ir apie diskonto normas.

(382)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Vokietija nesutinka, kad papildomas pajamas skaičiuojant tik per susitarimo galiojimo laikotarpį neatsižvelgiama į ilgalaikį pelną. Atsakydama Komisija nurodo 376–377 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus savo argumentus, kad iš tikrųjų tinkama atsižvelgti tik į papildomas išlaidas ir pajamas, susidarančias susitarimo galiojimo laikotarpiu.

(383)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į Vokietijos teiginį, jog negalima manyti, kad dėl rinkodaros paslaugų susitarimo susidaro tik išlaidų, veikiau reikėtų manyti, kad gaunama ir pajamų. Vokietija nepasiūlė jokio metodo, kurį taikant būtų galima įvertinti ne tik oro uoste didėjantį eismą, bet ir konkrečias papildomas pajamas, gaunamas dėl rinkodaros paslaugų susitarimo (taigi taip pat ir su oro susisiekimu nesusijusias pajamas). Bet kuriuo atveju, Komisija 347 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse jau nustatė, kad vertindamas teigiamą rinkodaros paslaugų susitarimo poveikį rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas atsižvelgtų tik į papildomas oro uosto pajamas.

(384)

Kalbant konkrečiai apie papildomas veiklos išlaidas, Komisija turi remtis Vokietijos ir FGAZ bei FZG pateiktais duomenimis, jeigu tie duomenys atrodo pagrįsti, nes Komisija neturi galimybių pati savarankiškai apskaičiuoti tų išlaidų. Iš esmės tas pat pasakytina apie papildomas investicines sąnaudas, nes Vokietija ir FGAZ bei FZG turi daugiau galimybių įvertinti, kurias investicijas galima tiesiogiai sieti su konkrečiu oro uosto paslaugų susitarimu. Išanalizavusi Vokietijos pateiktą informaciją Komisija sutinka, kad bendras papildomų išlaidų skaičiavimas yra pagrįstas.

(385)

Be to, atrodo, pagrįsta manyti, kad papildomai pasamdytus darbuotojus, kurių reikėjo bendrovei Germanwings aptarnauti, ir pradines investicijas į terminalo renovaciją galima susieti su pirmuoju susitarimu su Germanwings, nes dėl to susitarimo Cveibriukeno oro uoste pradėta aktyviai plėtoti komercinė aviacija.

Išvada

(386)

Kadangi pirmojo Germanwings susitarimo, taip pat TUIFly ir Ryanair susitarimų tikėtinas diskontuotas rezultatas yra neigiamas, Komisija mano, kad sudarydamos tuos susitarimus FGAZ ir FZG veikė ne kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Oro uostas negalėjo tikėtis padengti bent papildomų išlaidų, atsirandančių dėl bet kurio iš tų susitarimų. Kadangi FGAZ ir FZG veikė ne kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, savo sprendimu tomis sąlygomis sudaryti susitarimus bendrovėms Germanwings, TUIFly ir Ryanair suteikė ekonominį pranašumą.

(387)

Priešingai, buvo galima tikėtis, kad antrojo Germanwings susitarimo diskontuotas rezultatas bus teigiamas. Todėl sudarydamos tą susitarimą FGAZ ir FZG bendrovei Germanwings ekonominio pranašumo nesuteikė.

7.3.1.5.    Atrankumas

(388)

376 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse nurodytas ekonominis pranašumas buvo atrankusis, nes buvo naudingas tik Cveibriukeno oro uoste veikiantiems oro vežėjams.

(389)

Taigi Vokietijos pateiktą argumentą, kad oro uosto mokesčių nuolaidos suteiktos iš Cveibriukeno oro uosto skrydžius vykdantiems oro vežėjams yra neatrankiosios, tenka atmesti. Vokietija tvirtino, kad gauti nuolaidas galėjo visi oro vežėjai, pageidaujantys vykdanti skrydžius iš Cveibriukeno oro uosto, dėl to jos tariamai yra neatrankiosios.

(390)

Atsakydama į tai Komisija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atskiruose su oro vežėjais sudarytuose susitarimuose nustatyti mokesčiai skiriasi nuo nurodytųjų mokesčių sąraše, bet to, tarpusavyje skiriasi ir susitarimai (žr. 67–72 konstatuojamąsias dalis), taigi juose nustatytos individualiai susitartos sąlygos. Taigi, tada atrodytų, kad tikslus kiekvienam atskiram vežėjui suteiktas pranašumas yra atrankusis.

(391)

Tačiau, antra, Komisija atkreipia dėmesį, kad, net jeigu mokesčių sąrašas būtų vienodai taikytas kiekvienam oro vežėjui, pageidaujančiam vykdyti skrydžius iš Cveibriukeno oro uosto, bet koks taip suteiktas pranašumas vis tiek būtų laikomas atrankiuoju. Kaip generalinis advokatas P. Mengozzi pareiškė išvadoje Deutsche Lufthansa AG prieš Flughafen Frankfurt-Hahn GmbH, sutikus su Vokietijos argumentais būtų „visiškai paneigiama galimybė valstybės pagalba laikyti sąlygas, kuriomis valstybinė įmonė teikia savo paslaugas, kai šios sąlygos vienodai taikomos visiems sutartis su ja sudariusiems subjektams“ (104). Generalinis advokatas P. Mengozzi taip pat teigė, kad:

„Kaip, mano nuomone, teisingai pažymėjo Komisija, toks netaikymas neatitinka nei Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią valstybės įsikišimas, vienodai veikiantis visus konkretaus ekonomikos sektoriaus subjektus, gali būti selektyvus, nei skirtingų precedentų, kai pranašumai, įgyti dėl valstybės (ar privačios) įmonės prekių ar paslaugų, kurios visiems konkrečią veiklą vykdantiems ūkio subjektams teikiamos tokiomis pačiomis kainomis ir sąlygomis, buvo laikomi selektyviais“ (105).

7.3.1.6.    Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai

(392)

Jeigu valstybės suteikta subsidija pagerinama įmonės konkurencinė padėtis jos konkurentų atžvilgiu, ši subsidija laikoma priemone, kuria iškraipyta arba gali būti iškraipyta konkurencija (106). Taigi visais praktiniais tikslais manoma, kad konkurencija iškraipyta, jeigu valstybė liberalizuotame sektoriuje, kuriame yra arba gali būti konkuruojama, veikiančiai įmonei suteikia finansinį pranašumą. Remiantis Europos teismų praktika, bet kokia pagalba vidaus rinkoje veikiančiai įmonei gali būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai (107).

(393)

1993 m. sausio 1 d. įsigaliojus trečiajam oro transporto liberalizavimo teisės aktų rinkiniui (108), oro vežėjai gali laisvai vykdyti skrydžius tarp Europos vidaus oro uostų. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad:

„tuo atveju, kai įmonė veikia sektoriuje, kuriame įvairių valstybių narių gamintojai <…> konkuruoja tarpusavyje, bet kokia pagalba, kurią ši įmonė gali gauti iš valdžios institucijų, gali būti daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai ir kenkiama konkurencijai, jeigu rinkoje tęsiant įmonės veiklą konkuruojančioms įmonėms trukdoma didinti jų užimamą rinkos dalį ir sumažėja jų galimybės didinti eksporto dalį“ (109).

(394)

Komisija nustatė, kad FGAZ bei FZG ir federacinė Reino krašto-Pfalco žemė bendrovėms Germanwings, TUIFly ir Ryanair suteikė atrankųjį pranašumą. Šie oro vežėjai veikia konkurencinėje Sąjungos masto rinkoje, o dėl jiems suteikto pranašumo galėjo pagerėti jų konkurencinė padėtis toje rinkoje. Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad dėl bendrovėms Germanwings, TUIFly ir Ryanair suteikto pranašumo gali būti iškraipyta konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

7.3.1.7.    Išvada

(395)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad Germanwings, TUIFly ir Ryanair gavo valstybės pagalbą, kurios dydis yra atitinkamai apie 1 054 985, 232 781 ir 464 879 EUR.

7.3.2.   SUDERINAMUMAS

(396)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Vokietija nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų matyti, kad bendrovėms Germanwings, TUIFly ir Ryanair suteikta pagalba yra suderinama su vidaus rinka.

(397)

Remdamasi Teisingumo Teismo praktika (110) Komisija primena, kad būtent Vokietijai tenka atsakomybė nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis valstybės pagalbos priemonė galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka, ir įrodyti, kad įvykdytos visos sąlygos. Sprendime pradėti procedūrą Komisija Vokietijos paprašė pateikti informacijos, ar suderinamumą būtų galima nustatyti pagal 2005 m. Aviacijos gaires. Tačiau Vokietija nepateikė jokios informacijos, kuria įrodytų, kad įvykdytos atitinkamos 2005 m. Aviacijos gairėse nustatytos suderinamos pagalbos veiklai pradėti sąlygos. Pastabų pateikusios suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų matyti, kad valstybės pagalbos priemonė suderinama su vidaus rinka.

(398)

Nepaisant to, Komisija daro išvadą, kad naudinga trumpai apsvarstyti, ar nagrinėjamoji valstybės pagalba galėtų būti suderinama pagalba veiklai pradėti.

7.3.2.1.    Taikytinos teisės nuostatos

(399)

Kalbant apie veiklos pradžios pagalbą, 2014 m. Aviacijos gairėse teigiama, kad:

„Komisija taikys šiose gairėse išdėstytus principus visoms veiklos pradžios pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą po 2014 m. balandžio 4 d. – net jei apie priemones pranešta iki tos dienos. Pagal Komisijos pranešimą dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo Komisija neteisėtai veiklos pradžios pagalbai oro transporto bendrovėms taikys taisykles, galiojusias pagalbos suteikimo metu. Taigi šiose gairėse išdėstytų principų ji netaikys tais atvejais, kai neteisėta veiklos pradžios pagalba skirta oro transporto bendrovėms iki 2014 m. balandžio 4 d.“ (111).

(400)

O 2005 m. Aviacijos gairėse nustatyta, kad:

„<…> pagalbos <…> veiklai pradėti, suteiktos be Komisijos leidimo, taigi pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalį [dabar – Sutarties 108 straipsnio 3 dalį], suderinamumą su bendrąja rinka Komisija nagrinės remdamasi šiomis Gairėmis, jei pagalba buvo pradėta teikti po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“.

(401)

Kadangi susitarimai su Germanwings, TUIFly ir Ryanair buvo sudaryti po to, kai 2005 m. gruodžio 9 d. buvo paskelbtos 2005 m. Aviacijos gairės, vertinant susitarimų suderinamumą su vidaus rinkomis kaip taikytinu teisiniu pagrindu remiamasi šiomis gairėmis.

7.3.2.2.    Suderinamumo vertinimas pagal 2005 m. Aviacijos gaires

(402)

Atsižvelgdama į tai, kad 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkte nustatytos pagalbos veiklai pradėti suderinamumo sąlygos turi būti įvykdytos visos, Komisija mano, jog pakanka įrodyti tik tai, kad viena iš tų sąlygų neįvykdyta, ir pagalba oro vežėjams bus laikoma nesuderinama. Komisija savo analizę pradeda nuo 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto d papunktyje nustatytos sąlygos.

(403)

2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto d papunktyje reikalaujama, kad, inter alia, pagalba galima padengti kasmet ne daugiau kaip 50 % tais metais patirtų reikalavimus atitinkančių išlaidų, o per visą pagalbos teikimo laiką – vidutiniškai 30 % patirtų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Tinkamos finansuoti išlaidos 2005 m. Aviacijos gairėse apibrėžtos kaip „papildom[os] išlaidos, susidaranč[ios] pradedant veiklą, susijus[ios] su naujo maršruto atidarymu arba reisų skaičiaus padidinimu, kurių oro vežėjas nebūtų patyręs vykdydamas įprastą veiklą“ (112).

(404)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė, kad susitarimuose su Germanwings, TUIFly ir Ryanair nenustatyta jokio suteiktos pagalbos ir tinkamų finansuoti išlaidų ryšio. Todėl Vokietijos paprašyta pateikti informacijos apie pagalbos ir tinkamų finansuoti išlaidų ryšį. Nei Vokietija, nei pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikusios trečiosios šalys jokios tokio pobūdžio informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į tai ir manydama, kad nagrinėjamuosiuose susitarimuose su oro vežėjais nenurodytos nei oro vežėjų, nei tinkamos finansuoti išlaidos, Komisija daro išvadą, kad 2005 m. Aviacijos gairių 79 punkto d papunktyje nustatytos suderinamumo sąlygos neįvykdytos.

(405)

Taigi oro vežėjams suteiktos pagalbos negalima laikyti suderinama pagalba veiklai pradėti, nes neįvykdyta bent viena suderinamumo sąlyga. Todėl bendrovėms Germanwings, TUIFly ir Ryanair suteikta pagalba yra neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba, kurią reikia susigrąžinti.

8.   SUSIGRĄŽINIMAS

(406)

Remiantis Sutartimi ir Teisingumo Teismo praktika, jeigu Komisija nustato, kad pagalba nesuderinama su vidaus rinka, ji turi teisę priimti sprendimą, kad susijusi valstybė narė tą pagalbą panaikintų arba pertvarkytų (113). Teismas taip pat ne kartą nusprendė, kad įpareigojant valstybę panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, siekiama atkurti iki tol buvusią padėtį (114). Dėl šio aspekto Teismas yra konstatavęs, kad šis tikslas laikomas pasiektu tada, kai pagalbos gavėjas grąžina visą kaip neteisėtą pagalbą gautą sumą ir taip praranda pranašumą, turėtą rinkoje prieš konkurentus, ir yra atkuriama iki pagalbos išmokėjimo buvusi padėtis (115).

(407)

Vadovaujantis ta Teismo praktika, Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/99 (116) 14 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(408)

Todėl Vokietija turi susigrąžinti tiek pirmiau minėtos pagalbos (žr. 282, 297, 318, 320, 395 ir 405 konstatuojamąsias dalis, atsižvelgiant į 198–200 konstatuojamąsias dalis), kiek jos jau buvo išmokėta.

(409)

9 lentelėje nurodytos apytikslės susigrąžintinos sumos.

9 lentelė

Informacija apie apytiksles gautos, susigrąžintinos ir jau susigrąžintos pagalbos sumas

Pagalbos gavėjas

Bendra apytikslė gautos pagalbos suma (EUR)

Bendra apytikslė susigrąžintinos pagalbos suma (117) (EUR)

(Pagrindinė suma)

Bendra jau grąžinta suma (EUR)

Pagrindinė

Susigrąžinamai sumai taikoma palūkanų norma (118)

FGAZ/FZG: Tiesioginės investicinės dotacijos

 

 

 

 

FGAZ/FZG: Kapitalo injekcijos

 

 

 

 

FGAZ/FZG: 100 % garantija

 

 

 

 

FGAZ/FZG: Galimybė būti bendro pinigų fondo dalininke

 

 

 

 

Germanwings

1 115 971

1 115 971

 

 

TUIFly

233 002

233 002

 

 

Ryanair/AMS

469 132

469 132

 

 

(410)

Siekiant atsižvelgti į faktinį oro vežėjams ir jų patronuojamosioms įmonėms susitarimais suteiktą pranašumą, 9 lentelėje nurodytos sumos gali būti koreguojamos remiantis Vokietijos pateiktais įrodymais, pagrįstais i) ex post nurodytų faktinių išmokų, kurias oro vežėjai atliko mokėdami oro uosto mokesčius (įskaitant tūpimo mokestį, keleivio mokestį, antžeminių paslaugų mokestį pagal oro uosto paslaugų susitarimą), ir šių pajamų eilučių bei 8 lentelėje pateiktų pajamų prognozuotų grynųjų pinigų srautų (ex ante) skirtumu ir ii) ex post nurodytų faktinių rinkodaros išmokų, kurios oro vežėjams ar jų patronuojamosioms įmonėms atliktos pagal rinkodaros paslaugų susitarimus, ir ex ante įvertintų rinkodaros išlaidų, atitinkančių 8 lentelėje nurodytas sumas, skirtumu.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybės pagalba, kurią, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, 2000–2009 m. Vokietija įmonėms Flugplatz GmbH Aeroville Zweibrücken (toliau – FGAZ) ir Flughafen Zweibrücken GmbH (toliau – FZG) suteikė tiesioginėmis investicinėmis dotacijomis, metinėmis kapitalo injekcijomis ir nemokamai suteikdama 100 % banko paskolos garantiją, taip pat leidusi įmonei FGAZ būti federacinės Reino krašto-Pfalco žemės bendro pinigų fondo dalininke, yra nesuderinama su vidaus rinka.

2.   Valstybės pagalba, kurią, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, Vokietija įmonėms Germanwings, TUIFly ir Ryanair/AMS suteikė 2006 m. rugsėjo 15 d. (Germanwings), 2008 m. balandžio 1 d. (TUIFly) ir 2008 m. rugsėjo 22 d. bei 2008 m. spalio 6 d. (Ryanair/Airport Marketing Services, toliau – AMS) sudarytais oro uosto paslaugų susitarimais ir rinkodaros paslaugų susitarimais, yra nesuderinama su vidaus rinka.

2 straipsnis

1.   Įmonei FZG banko Sparkasse Südwestpfalz suteikta paskola nėra valstybės pagalba.

2.   Įmonių FZG ir Germanwings2008 m. birželio 30 d. sudarytas oro uosto paslaugų susitarimas nėra valstybės pagalba.

3 straipsnis

1.   Vokietija iš pagalbos gavėjų turi susigrąžinti 1 straipsnyje nurodytą su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą.

2.   FGAZ ir FZG yra kartu atsakingos už bet kurios iš jų gautos valstybės pagalbos sugrąžinimą.

3.   Ryanair ir AMS yra kartu atsakingos už bet kurios iš jų gautos valstybės pagalbos sugrąžinimą.

4.   Susigrąžintinos sumos:

a)

tiesioginės investicinės dotacijos, kurias federacinė Reino krašto-Pfalco žemė ir ZEF suteikė įmonei FZG: 20 564 170 EUR suma, suteikta nuo 2000 m. gruodžio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., atėmus ugniagesių komandos paslaugų išlaidų ir išlaidų, kurios oro uostą valdančiai įmonei turi būti kompensuotos pagal Luftsicherheitsgesetz 8 straipsnio 3 dalį, dalį, finansuotą iš tiesioginių investicinių dotacijų;

b)

metinės kapitalo injekcijos, kurias federacinė Reino krašto-Pfalco žemė ir ZEF suteikė įmonei FZG: 26 629 000 EUR suma, suteikta 2000–2009 m., atėmus ugniagesių komandos paslaugų išlaidų ir išlaidų, kurios oro uostą valdančiai įmonei turi būti kompensuotos pagal Luftsicherheitsgesetz 8 straipsnio 3 dalį, dalį, finansuotą iš metinių kapitalo injekcijų, taip pat atėmus iki 2000 m. gruodžio 12 d. suteiktas sumas;

c)

100 % paskolos garantija, kurią federacinė Reino krašto-Pfalco žemė suteikė įmonei FZG: garantijos vertės, nustatytinos pagal Komisijos pranešimą dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai, atitikmuo grynaisiais pinigais;

d)

įmonei FGAZ suteikta galimybė būti federacinės Reino krašto-Pfalco žemės bendro pinigų fondo dalininke: palankių paskolos sąlygų atitikmuo grynaisiais pinigais, nustatytinas pagal 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo, atėmus bet kokį pranašumą, gautą gaunant paskolas, naudotas ugniagesių komandos paslaugų išlaidoms ir išlaidoms, kurios oro uostą valdančiai įmonei turi būti kompensuotos pagal Luftsicherheitsgesetz 8 straipsnio 3 dalį, padengti;

e)

oro uosto paslaugų susitarimas, įmonių Germanwings ir FZG sudarytas 2006 m. rugsėjo 15 d.: nesuderinamos pagalbos suma;

f)

oro uosto paslaugų susitarimas, įmonių TUIFly ir FZG sudarytas 2008 m. balandžio 1 d.: nesuderinamos pagalbos suma;

g)

oro uosto paslaugų susitarimas, įmonių Ryanair ir FZG sudarytas 2008 m. rugsėjo 22 d., ir rinkodaros paslaugų susitarimas, AMS ir federacinės Reino krašto-Pfalco žemės sudarytas 2008 m. spalio 6 d.: nesuderinamos pagalbos suma.

5.   Į grąžintinas sumas įskaičiuojamos palūkanos, susidariusios nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjai pradėjo naudotis pagalba, iki tos pagalbos susigrąžinimo dienos.

6.   Vokietija nurodo tikslias datas, kada valstybės suteikta pagalba perduota atitinkamiems pagalbos gavėjams disponuoti.

7.   Palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių (119).

8.   Vokietija šio sprendimo priėmimo dieną nutraukia visos 1 straipsnyje nurodytos dar neišmokėtos pagalbos mokėjimą.

4 straipsnis

1.   1 straipsnyje nurodyta pagalba turi būti susigrąžinta nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Vokietija užtikrina, kad šis sprendimas bus įgyvendintas per keturis mėnesius nuo jo paskelbimo.

5 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Vokietija pateikia šią informaciją:

a)

bendrą pagalbos gavėjų gautos pagalbos sumą ir visų pirma:

i)

tiesioginių investicinių dotacijų, kapitalo injekcijų ir palankių paskolų, naudotų ugniagesių komandos išlaidoms ir išlaidoms, kurios oro uostą valdančiai įmonei turi būti kompensuotos pagal LuftSiG 8 straipsnio 3 dalį, padengti, atitikmens grynaisiais pinigais sumą;

ii)

informaciją apie FGAZ ir FZG kreditingumą, kai buvo suteikta 100 % garantija ir kiekviena paskola iš bendro pinigų fondo, kad atitinkamai remdamasi Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai ir 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo Komisija galėtų nustatyti garantijos ir palankių iš bendro pinigų fondo gautų paskolų sąlygų atitikmenį grynaisiais pinigais;

b)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš kiekvieno pagalbos gavėjo;

c)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjams nurodyta grąžinti pagalbą.

2.   Vokietija Komisiją informuoja apie nacionalinių priemonių, kurių ji ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą tol, kol bus grąžinta 1 straipsnyje nurodyta pagalbos suma. Komisijos prašymu Vokietija nedelsdama pateikia visą informaciją apie numatytas priemones ir priemones, kurių jau imtasi šiam sprendimui įgyvendinti. Vokietija taip pat pateikia išsamią informaciją apie iš pagalbos gavėjų jau susigrąžintas pagalbos sumas ir palūkanas.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 1 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 87 ir 88 straipsniai tapo atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsniais. Iš esmės abiejų straipsnių rinkinių nuostatos yra tapačios. Šiame spendime nuorodos į SESV 107 ir 108 straipsnius tam tikrais atvejais suprantamos kaip nuorodos į EB Sutarties 87 ir 88 straipsnius. SESV taip pat pakeisti tam tikri terminai, pvz., „Bendrija“ pakeista „Sąjunga“, o „bendroji rinka“ – „vidaus rinka“. Šiame sprendime vartojami SESV terminai.

(2)  OL C 216, 2012 7 21, p. 56.

(3)  2008 m. gruodžio 2 d. klausimas raštu E-6470/08, kurį pateikė Hiltrud Breyer (Verts/ALE) Komisijai. Vokietijos federalinės žemės Reino krašto-Pfalco parama Cveibriukeno oro uostui.

(4)  OL C 216, 2012 7 21, p. 56.

(5)  Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairės“ (OL C 99, 2014 4 4, p. 3).

(6)  EB sutarties 92 ir 93 straipsnių ir EEE susitarimo 61 straipsnio taikymas valstybės pagalbai aviacijos sektoriuje (OL C 350, 1994 12 10, p. 5).

(7)  Bendrijos gairės dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti (OL C 312, 2005 12 9, p. 1).

(8)  OL C 113, 2014 4 15, p. 30.

(9)  1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385/58).

(10)  1993 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas K (93) 3964/6, Konver I, ir 1995 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas K (95) 3208, Konver II, dėl Reino krašto-Pfalco pertvarkos projektų, įskaitant projektą „Cveibriukeno karinis aerodromas“. Sąjungos finansavimas sudarė 9 mln. EUR.

(11)  http://www.flughafen-zweibruecken.de/de/wir-ueber-uns-de/daten-und-fakten-de.

(12)  Visais atvejais atstumas nurodytas kelių kilometrais remiantis greičiausiu maršrutu. Šaltinis: maps.google.com, juo naudotasi 2014 m. birželio 25 d.

(13)  Desel Consulting und Airport Research Center GmbH„Fluggast- und Flugbewegungsprognose für den Flughafen Zweibrücken bis zum Jahr 2025“, Gutachten im Auftrag der Flughafen Zweibrücken GmbH, 2009 m. rugsėjo mėn., p. 56.

(14)  taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį.

(15)  2011 m. kovo 24 d. Sprendimas Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig Halle GmbH prieš Komisiją, sujungtos bylos T-443/08 ir T-455/08, (toliau – sprendimas dėl Leipcigo Halės oro uosto), Rink. p. II-1311, visų pirma 93–94 punktai; patvirtinta 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle prieš Komisiją ECLI:EU:C:2012:821.

(16)  2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (OL L 312, 2005 11 29, p. 67).

(17)  2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).

(18)  Komisijos komunikatas – Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (2011 m.) (OL C 8, 2012 1 11, p. 15).

(19)  Komisijos komunikatas „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (2004 m.) (OL C 244, 2004 10 1, p. 2).

(20)  2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatas dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6).

(21)  Komisijos pranešimas dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008 6 20, p. 10).

(22)  Pateikta 2011 m. sausio 27 d. Vokietijos pateiktos medžiagos 8 priede.

(23)  Prof. Dr. Heuer und Prof. Dr. Klophaus, unter Mitarbeit von Dr. Berster and Wilken, Deutsches Zentrum für Luftund Raumfahrt, 2006 m. sausio mėn., „Regionalökonomische Bedeutung und Perspektiven des Flugplatzes Zweibrücken“, S. 146; Desel Consulting und Airport Research Center GmbH, „Fluggast- und Flugbewegungsprognose für den Flughafen Zweibrücken bis zum Jahr 2025“, Gutachten im Auftrag der Flughafen Zweibrücken GmbH, 2009 m. rugsėjo mėn., p. 85.

(24)  2008 m. rugsėjo 22 d.Ryanair ir FZG oro uosto paslaugų susitarimo 3 skirsnis.

(25)  Oxera dokumentas „How should AMS agreements be treated within the profitability analysis as part of the market economy operator test?“ (Kaip pelningumo analizėje, atliekamoje vertinant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą, reikėtų aiškinti AMS susitarimus?), parengtas 2014 m. sausio 17 d.Ryanair užsakymu.

(26)  Oxera dokumentas „How should AMS agreements be treated within the profitability analysis as part of the market economy operator test? – Practical application“ (Kaip pelningumo analizėje, atliekamoje vertinant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą, reikėtų aiškinti AMS susitarimus? Praktinis taikymas), parengtas 2014 m. sausio 31 d.Ryanair užsakymu.

(27)  1998 m. birželio 18 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-35/96, Rink. p. I-3851; 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimas Höfner ir Elser, C-41/90, Rink. p. I-1979; 1995 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Fédération Française des Sociétés d'Assurances prieš Ministère de l'Agriculture et de la Pêche, C-244/94, Rink. p. I-4013; 1997 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Job Centre, C-55/96, Rink. p. I-7119.

(28)  1987 m. birželio 16 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 118/85, Rink. p. 2599; 1998 m. birželio 18 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 35/96, Rink. p. I-3851.

(29)  Sprendimas dėl Leipcigo Halės oro uosto, visų pirma jo 93–94 punktai; patvirtinta 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle prieš Komisiją, C-288/11 P, ECLI:EU:C:2012:821; taip pat žr. 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Aéroports de Paris prieš Komisiją, T-128/89, Rink. p. II-3929, patvirtinta Sprendimu 2002 m. spalio 24 d.Aéroports de Paris prieš Komisiją, C-82/01P, Rink. p. I-9297, ir 2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Ryanair prie Komisiją (Sprendimas dėl Šarlerua oro uosto), T-196/04, Rink. p. II-3643.

(30)  1993 m. vasario 17 d. Sprendimas Poucet prieš AGV ir Pistre prieš Cancave, sujungtos bylos C-159/91 ir C-160/91, Rink. p. I-637.

(31)  Sprendimo dėl Leipcigo Halės oro uosto 42–43 punktai.

(32)  1984 m. liepos 12 d. Sprendimo Hydrotherm, C-170/83, Rink. p. I-2999, 11 punktas. Taip pat žr. 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Pollmeier Malchow prieš Komisiją, T-137/02, Rink. p. II-3541, 50 punktą.

(33)  Bendras ekonominės veiklos vykdymas paprastai vertinamas analizuojant funkcinius, ekonominius ir struktūrinius subjektų ryšius. Žr. pavyzdžiui, 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AceaElectrabel Produzione SpA prieš Komisiją C-480/09 P, Rink. p. I-13355, 47–55 punktus; 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kitus, C-222/04, Rink. p. I-289, 112 punktą.

(34)  2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Acea Electrabel Produzione SpA prieš Komisiją, C-480/09 P, Rink. p. I-13355, 47–55 punktai; 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kiti, C-222/04, Rink. p. I-289, 112 punktas.

(35)  Sprendimo dėl Leipcigo Halės oro uosto 95 punktas. Pagal analogiją taip pat žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo FENIN prieš Komisiją, C-205/03 P, Rink. p. I-6295, 26 punktą.

(36)  Žr. FGAZ stebėtojų tarybos 2006 m. spalio 2 d. protokolą, iš kurio matyti, kad oro uostui atlyginama už tai, kad jis teikia paslaugas tiems, kas oro uostu naudojasi kariniais tikslais.

(37)  1994 m. sausio 19 d. Sprendimas SAT Fluggesellschaft prieš Eurokontrolę, C-364/92, Rink. p. I-43.

(38)  1987 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-118/85, Rink. p. 2599, 7 ir 8 punktai ir 1988 m. gegužės 4 d. Sprendimo Bodson/Pompes funèbres des régions libérées, C-30/87, Rink. p. 2479, 18 punktas.

(39)  1997 m. kovo 18 d. Sprendimas Cali & Figli prieš Servizi ecologici porto di Genova, C-343/95, Rink. p. I-1547; 2003 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimas N309/02; 2002 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimas N438/02 „Pagalba valdžios institucijų užduotims vykdyti Belgijos uostų sektoriuje“ (OL C 284, 2002 11 21).

(40)  2003 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimas N309/02.

(41)  Visų pirma žr. 1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft prieš Eurokontrolę, C-364/92, Rink. p. I-43, 30 punktą ir 2009 m. kovo 26 d. Sprendimo Selex Sistemi Integrati prieš Komisiją, C-113/07 P, Rink. p. I-2207, 71 punktą.

(42)  Be kita ko žr. 2005 m. kovo 3 d. Sprendimo Wolfgang Heiser prieš Finanzamt Innsbruck, C-172/03, Rink. p. I-1627, 36 punktą ir jame minimus Teismo sprendimus.

(43)  2014 m. vasario 20 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos SA.35847 (2012/N), kurią Čekijos Respublika suteikė Ostravos oro uostui, dar nepaskelbta oficialiajame leidinyje, 16 konstatuojamoji dalis.

(44)  Cveibriukeno oro uostas neįtrauktas į Vokietijos karinės aviacijos informacinį leidinį (toliau – Vokietijos KAIL), kuriame pateiktas visų Vokietijos karinių aerodromų sąrašas.

(45)  2002 m. gegužės 16 d. Sprendimas Prancūzija prieš Komisiją (Stardust Marine), C-482/99, Rink. p. I-4397.

(46)  2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Nord-Pas-de-Calais, sujungtos bylos T-267/08 ir T-279/08, ECLI:EU:T:2011:209, 108 punktas.

(47)  1996 m. liepos 11 d. Sprendimo Syndicat français de l'Express international (SFEI) ir kiti prieš La Poste ir kitus, C-39/94, Rink. p. I-3547, 60 punktas ir 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Ispanijos Karalystė prieš Europos Bendrijų Komisiją, C-342/96, Rink. p. I-2459, 41 punktas.

(48)  1974 m. liepos 2 d. Sprendimo Italijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją, 173/73, Rink. p. 709, 13 punktas.

(49)  2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją (toliau – sprendimas Stardust Marine), C-482/99, Rink. p. I-4397, 69 punktas.

(50)  1991 m. kovo 21 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją (toliau – sprendimas ALFA Romeo), C-305/89, Rink. p. I-1603, 23 punktas; 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Alitalia prieš Komisiją, T-296/97, Rink. p. II-03871, 84 punktas.

(51)  1986 m. liepos 10 d. Sprendimas Belgija prieš Komisiją, 40/85, Rink. p. I-2321.

(52)  Sprendimo Stardust Marine 71 punktas.

(53)  2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Electricité de France (EDF), ECLI:EU:C:2012:318, 85 punktas.

(54)  Žr. 22 išnašą.

(55)  1998 m. balandžio 30 d. Sprendimas Het Vlaamse Gewest prieš Komisiją, T-214/95, Rink. p. II-717.

(56)  2003 m. gegužės 15 d.Ministerium für Wirtschaft, Verkehr, Landwirtschaft und Weinbau potvarkis Vorlage für den Ministerrat, Gemeinsame Kabinettssitzung der Regierung des Saarlandes und der Landesregierung von Rheinland-Pfalz am 27.

(57)  2003 m. gegužės 15 d.Einschätzung der rheinland-pfälzischen Innenministeriums.

(58)  2004 m. sausio 14 d. Sprendimas Fleuren Compost prieš Komisiją, T-109/01, Rink. p. II-127.

(59)  OL C 119, 2002 5 22, p. 22.

(60)  2014 m. Aviacijos gairių 173 punktas.

(61)  2014 m. Aviacijos gairių 172 punktas.

(62)  2014 m. Aviacijos gairių 25 punkto v papunktis.

(63)  Išreikšta pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos rodikliu (toliau – EBITDA).

(64)  Desel Consulting und Airport Research Center GmbH, „Fluggast- und Flugbewegungsprognose für den Flughafen Zweibrücken bis zum Jahr 2025“, Gutachten im Auftrag der Flughafen Zweibrücken GmbH, 2009 m. rugsėjo mėn.; Intraplan Consult GmbH, „Luftverkehrsprognose Flughafen Saarbrücken – Vorgehensweise und Ergebnisse“, 2010 m. spalio mėn.

(65)  2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.26190, kurią Vokietija suteikė Sarbriukeno oro uostui, dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(66)  Komisija atkreipia dėmesį, kad TUIFly teigė, jog sprendimą persikelti iš Sarbriukeno į Cveibriukeno oro uostą ji priėmė dėl saugumo problemų, susijusių su Sarbriukeno kilimo ir tūpimo taku. Viena vertus, kai nagrinėjant bylą SA.26190 buvo vykdoma oficiali tyrimo procedūra, Vokietija teigė, kad oro vežėjų sprendimai pasitraukti iš Sarbriukeno oro uosto niekada nebuvo susiję su Sarbriukeno infrastruktūra. Komisija neturi galimybių spėlioti, būtent dėl kokių motyvų TUIFly persikėlė iš Sarbriukeno į Cveibriukeno oro uostą.

(67)  Pavyzdžiui, Leipcigo Halės oro uostas su Vatri oro uostu (Prancūzija) konkuravo dėl DHL Europos krovinių logistikos centro. Žr. Sprendimo dėl Leipcigo Halės oro uosto 93 punktą.

(68)  Lježo oro uosto atsakymas, pateiktas per viešąsias konsultacijas dėl 2014 m. Aviacijos gairių.

(69)  Desel Consulting und Airport Research Center GmbH„Fluggast- und Flugbewegungsprognose für den Flughafen Zweibrücken bis zum Jahr 2025“, Gutachten im Auftrag der Flughafen Zweibrücken GmbH, 2009 m. rugsėjo mėn.

(70)  2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.26190, kurią Vokietija suteikė Sarbriukeno oro uostui, dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(71)  OL C 297, 2005 11 29.

(72)  2005 m. Aviacijos gairių 66 punktas. Taip pat žr. Sprendimo dėl VESP 4 straipsnį.

(73)  Žr. Sprendimą N 381/04 dėl Prancūzijos didelio greičio ryšių tinklo projekto Atlanto Pirėnų regione (DORSAL), (OL C 162, 2005 7 2, p. 5).

(74)  Žr. 2014 m. Aviacijos gairių 72 punktą.

(75)  2014 m. Aviacijos gairių 72 punktas. Taip pat žr. 2005 m. Aviacijos gairių 34 punktą.

(76)  Taip pat žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Colt Télécommunications France prieš Komisiją, T-79/10, ECLI:EU:T:2013:463, 150–151, 154, 158 ir 166 punktus.

(77)  Ten pat, 92, 119 punktai.

(78)  2011 m. sausio 27 d. Vokietijos pateikta medžiaga, p. 17: „Aus der Aufstufung des Flughafens [vom Verkehrslandeplatz zum Verkehrsflughafen] folgt des Weiteren eine Betriebspflicht des Flughafens“.

(79)  Pagal 2014 m. Aviacijos gairių 137 punktą praeityje suteiktai veiklos pagalbai taikomos ne visos gairių 5.1 skirsnyje nustatytos sąlygos.

(80)  2014 m. Aviacijos gairių 137, 113 ir 114 punktai.

(81)  2014 m. Aviacijos gairių 137 ir 116 punktai.

(82)  2014 m. Aviacijos gairių 137 ir 124 punktai.

(83)  2014 m. Aviacijos gairių 137 ir 125 punktai.

(84)  2014 m. Aviacijos gairių 137 ir 131 punktai.

(85)  2002 m. gegužės 16 d. Sprendimas Prancūzija prieš Komisiją (Stardust Marine), C-482/99, Rink. p. I-4397.

(86)  2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Nord-Pas-de-Calais, ECLI:EU:T:2011:209, sujungtos bylos T-267/08 ir T-279/08, Rink. p. I-1999, 108 punktas.

(87)  2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (OL L 318, 2006 11 17, p. 17).

(88)  Tai, kaip veikia bendras pinigų fondas, gana panašu į 100 % garantiją, įmonėms FGAZ ir FZG suteiktą nereikalaujant priemokos ar užstato. Riziką, kad FGAZ ir FZG neįvykdys savo įsipareigojimų, prisiima federacinė žemė, už tai negaudama jokio atlygio.

(89)  Sprendimo Stardust Marine 51 ir tolesni punktai.

(90)  Žr., pavyzdžiui, Komisijos sprendimą C 41/2005 dėl per didelių Vengrijos sąnaudų (OL C 324, 2005 12 21, p. 12) ir tolesnes nuorodas.

(91)  Sprendimo Stardust Marine 51 ir tolesni punktai.

(92)  Ten pat.

(93)  Tame posėdyje Ryanair pasiūlė Londono ir Cveibriukeno maršrutu vykdyti skrydžius ir žiemą už „[…] EUR“ ir teigė, kad norėtų iš Cveibriukeno oro uosto pradėti vykdyti skrydžius dviem naujais maršrutais (į Barseloną ir Alikantę) „už […] EUR“.

(94)  2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Ryanair prieš Komisiją, T-196/04, Rink. p. II-3643, 59 punktas.

(95)  Žr. 2010 m. sausio 27 d. Komisijos sprendimą 2011/60/ES dėl valstybės pagalbos C-12/08 (ex NN 74/07) – Slovakija – Bratislavos oro uosto ir Ryanair susitarimas (OL L 27, 2011 2 1, p. 24).

(96)  Žr. http://corporate.ryanair.com/investors/biographies/, šia nuoroda naudotasi 2014 m. birželio 23 d.

(97)  Apkrovos rodiklis, arba apkrovos koeficientas, apibrėžiamas kaip užpildytų konkrečiu oro maršrutu skrendančio orlaivio vietų dalis.

(98)  Žr. 2014 m. Aviacijos gairių 53 punktą.

(99)  Žr. 2014 m. Aviacijos gairių 59 ir 61 punktus.

(100)  Žr. 94 išnašą.

(101)  […]

(102)  […]

(103)  […]

(104)  2013 m. birželio 27 d. generalinio advokato išvados Lufthansa prieš Flughafen Frankfurt-Hahn, C-284/12, dar nepaskelbta, 50 punktas.

(105)  Ten pat (išvadoje nurodyti išnašų numeriai praleisti). Žr. ten pat, 51–52 punktus.

(106)  1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Philip Morris Holland BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 730/79, Rink. p. 267, 11 punktas ir 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo Alzetta Mauro ir kiti prieš Europos Bendrijų Komisiją, sujungtos bylos T-298/97, T-312/97, T-313/97, T-315/97, T-600/97–607/97, T-1/98, T-3/98–T-6/98 ir T-23/98, Rink. p. II-2325, 80 punktas.

(107)  1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Philip Morris Holland BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 730/79, Rink. p. 2671, 11 ir 12 punktai ir 1998 m. balandžio 30 d.Het Vlaamse Gewest (Flandrijos regionas) prieš Europos Bendrijų Komisiją, T-214/95, Rink. p. II-717, 48–50 punktai.

(108)  1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo (OL L 240, 1992 8 24, p. 1), 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus (OL L 240, 1992 8 24, p. 8) ir 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2409/92 dėl oro susisiekimo paslaugų kainų ir tarifų (OL L 240, 1992 8 24, p. 15).

(109)  1991 m. kovo 21 d. Sprendimas Italija prieš Komisiją, C-305/89, Rink. p. I-1603, 26 punktas.

(110)  Visų pirma žr. 1993 m. balandžio 28 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-364/90, Rink. p. I-2097, 20 punktą.

(111)  2014 m. Aviacijos gairių 174 punktas.

(112)  2005 m. Aviacijos gairės, 79 punkto e papunktis.

(113)  1973 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-70/72, Rink. p. 813, 13 punktas.

(114)  1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, sujungtos bylos C-278/92, C-279/92 ir C-280/92, Rink. p. I-4103, 75 punktas.

(115)  1999 m. birželio 17 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-3671, 64–65 punktai.

(116)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(117)  Iš FGAZ ir FZG susigrąžintinos sumos turi būti apskaičiuotos taikant 3 straipsnyje nustatytą formulę ir šiuo etapu nėra galimybių nurodyti apytikslių sumų.

(118)  Atsižvelgdama į tai, kad pagalba oro vežėjams nagrinėjamuoju laikotarpiu perduodama nuolat, Komisija mano, kad būtų priimtina diena, nuo kurios turi būti skaičiuojamos susigrąžintos pagalbos palūkanos, laikyti paskutinę laikotarpio, kurio pagalbos suma buvo apskaičiuota, dieną (pavyzdžiui, gruodžio 31 d., kai tas laikotarpis yra kalendoriniai metai, arba spalio 31 d., kai tas laikotarpis prasideda sausio 1 d. ir baigiasi spalio 31 d.). Tuo atžvilgiu, pasirinkusi nagrinėjamojo laikotarpio paskutinę dieną Komisija laikosi pagalbos gavėjams palankiausio požiūrio.

(119)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).


10.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/132


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2016/153

2015 m. liepos 2 d.

dėl priemonių Nr. SA.31883–2015/N, 2011/C, kurias Austrija taikė ir planuoja toliau taikyti Österreichische Volksbanken-AG ir Volksbanken-Verbund, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/298/ES

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 4635)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1),

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2008 m. gruodžio 9 d. (2) (toliau – 2008 m. sprendimas) Komisija patvirtino paramos Austrijos bankų sistemai schemą, kurios taikymo laikotarpis vėliau buvo keturis kartus pratęstas (3) ir baigėsi 2011 m. birželio 30 d.

(2)

2009 m. balandžio mėn. bankui Österreichische Volksbanken-AG (toliau – ÖVAG), taikant paramos Austrijos bankų sistemai schemą, suteikta 1 mlrd. EUR kapitalo injekcija. Be to, pagal šią schemą 2009 m. vasario 9 d., kovo 18 d. ir rugsėjo 14 d. bankas išleido tris vertybinių popierių emisijas po 1 mlrd. EUR su valstybės garantija. Austrija šias pagalbos priemones suteikė darydama prielaidą, kad ÖVAG yra gera finansų įstaiga, ir 2009 m. rugsėjo 29 d. pateikė ekonominio gyvybingumo planą.

(3)

Atlikusi teisinį pagalbos vertinimą, Komisija vis dėlto padarė išvadą, kad, remiantis Komisijos komunikato – Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo (4) (toliau– Rekapitalizavimo komunikatas) – priede išvardytais kriterijais, suteikiant kapitalo injekciją, ÖVAG nebuvo galima laikyti geru banku, kaip nustatyta Rekapitalizavimo komunikate. Austrija tebesilaikė nuomonės, kad ÖVAG tuo metu buvo geras bankas, tačiau 2010 m. lapkričio 2 d. pateikė ÖVAG restruktūrizavimo planą.

(4)

2011 m. gruodžio 9 d. raštu (5) Komisija Austrijai pranešė apie savo sprendimą dėl Austrijos ÖVAG suteiktos 1 mlrd. EUR kapitalo injekcijos ir 3 mlrd. EUR vertės garantijos pradėti procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalį ir paprašė Austrijos pateikti pakeistą restruktūrizavimo planą; galutinės redakcijos restruktūrizavimo planas buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 4 d. (toliau – 2012 m. restruktūrizavimo planas).

(5)

2012 m. rugsėjo 19 d. Komisija baigė oficialią tyrimo procedūrą ir priėmė sprendimą (2013/298/ES), kuriuo bankui ÖVAG suteiktą restruktūrizavimo pagalbą, įskaitant šio sprendimo 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytas priemones, 250 mln. EUR kapitalo injekciją, suteiktą kaip akcinis kapitalas, ir turto garantiją, dėl kurios kapitalas padidėjo 100 mln. EUR, paskelbė suderinama su vidaus rinka (toliau – 2012 m. sprendimas) (6). Šis sprendimas buvo grindžiamas 2012 m. restruktūrizavimo planu ir 2012 m. sprendimo priede pateiktu Įsipareigojimų sąrašu (toliau – 2012 m. įsipareigojimų sąrašas).

(6)

2012 m. sprendimas buvo grindžiamas Austrijos kredito kooperatyvų grupės Volksbanken-Verbund (toliau – grupė) reorganizavimu į atsakomybės bendriją. Šiai atsakomybės bendrijai priklausė 51 nepriklausomas pirminis bankas ir ÖVAG. Pirminių bankų atsakomybė ÖVAG atžvilgiu buvo ribojama, o ÖVAG, kuris pagal grupės modelį buvo jos pagrindinė įstaiga, teko atsakomybė už visus grupės įsipareigojimus (7).

(7)

Iš Europos Centrinio Banko ir Europos bankininkystės institucijos atlikto išsamaus vertinimo (toliau – išsamus ECB ir EBI vertinimas), kurio rezultatai paskelbti 2014 m. spalio 26 d., paaiškėjo, kad ir pagal pagrindinį scenarijų, ir pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų grupės lygmeniu (įskaitant ÖVAG) yra bendro 1 lygio nuosavo kapitalo trūkumas.

(8)

Austrija viešai pareiškė, kad jokių išteklių grupei nebeteiks. Vien priemonių, kurių tuo metu grupė ketino imtis kapitalo trūkumui padengti (visų pirma parduoti visas pagrindiniam segmentui nepriklausančias patronuojamąsias bendroves ir dar labiau sumažinti pagal riziką įvertintą turtą), būtų nepakakę tam kapitalo trūkumui per Bendro priežiūros mechanizmo institucijų (toliau – BPM institucijos) nustatytą terminą padengti.

(9)

2014 m. gruodžio 23 d. įvyko neeilinis visuotinis ÖVAG akcininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta, gavus nacionalinių reguliavimo institucijų, BPM institucijų ir Komisijos leidimus, imtis veiksmų, reikalingų ÖVAG kaip likviduojamai bendrovei pertvarkyti. Pagal restruktūrizavimo planą (toliau – naujasis restruktūrizavimo planas) ÖVAG, kaip grupės centrinės įstaigos, pagrindinės funkcijos, susijusios su grupe, kuri taip pat yra atsakomybės grupė, turėjo būti perduotos vienam iš pirminių bankų.

(10)

Naujajame restruktūrizavimo plane yra esminių 2012 m. restruktūrizavimo plano pakeitimų, todėl Komisija turi priimti sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas jos pirminis sprendimas.

(11)

2014 m. spalio mėn. – 2015 m. birželio mėn. Komisija, Austrija, BPM institucijos ir grupė naująjį restruktūrizavimo planą svarstė per daugybę telefoninių konferencijų ir susirašinėdamos. 2014 m. gruodžio 18 d. įvyko Komisijos, ÖVAG ir Austrijos, o 2015 m. gegužės 7 d. – Komisijos ir grupės atstovų susitikimas.

(12)

2015 m. gegužės 28 d. ÖVAG akcininkų susirinkime buvo pritarta, kad ÖVAG pagrindinės funkcijos būtų perduotos bankui Volksbank Wien-Baden (toliau – VBWB), o likusios funkcijos būtų perkeltos į likviduojamą bendrovę, kuri bus įsteigta pagal Austrijos bankų gaivinimo ir pertvarkymo įstatymo (Bundesgesetz über die Sanierung und Abwicklung von Banken, toliau – BaSAG) 162 straipsnį.

(13)

2015 m. gegužės 29 d. VBWB akcininkų susirinkime buvo pritarta, kad jam būtų perduotos pagrindinės ÖVAG funkcijos, o kapitalas būtų padidintas 113 mln. EUR.

(14)

Jau 2015 m. gegužės 29 d. regionų kredito kooperatyvai, kurių turtas sudaro 97,83 % grupės pagal riziką įvertinto turto, pasirašė grupės ir bendradarbiavimo sutartis.

(15)

2015 m. birželio 23 d. grupė pateikė galutinės redakcijos naująjį restruktūrizavimo planą.

(16)

2015 m. birželio 25 d. Austrija pateikė Įsipareigojimų sąrašą, kuris pateikiamas šio sprendimo priede.

(17)

Šis sprendimas priimtas remiantis Komisijos įgaliojimais valstybės pagalbos srityje, todėl jis nedaro jokio poveikio su susijungimo kontrole susijusiems įpareigojimams, kurie gali būti taikomi sandorio šalims.

2.   IŠSAMUS PRIEMONIŲ, KURIŲ BUVO IR BUS IMTASI, APIBŪDINIMAS

2.1.   PAGALBOS GAVĖJAI IR JŲ PATIRIAMI SUNKUMAI

(18)

Šiuo metu grupei priklauso i) 51 teisiškai savarankiškas pirminis bankas (41 regionų kredito unija, penki specialieji bankai, keturi kredito kooperatyvai ir vienas būsto taupomasis bankas), ii) centrinė įstaiga ÖVAG ir iii) teisės aktais nustatyta indėlių apsaugos įstaiga Volksbank Haftungsgenossenschaft eG. ÖVAG yra centrinė grupės įstaiga ir todėl teikia paslaugas pirminiams bankams, t. y. vykdo centralizuotą administravimo ir likvidumo valdymo veiklą. Pirminiai bankai yra maži bankai (balanso suma – 65–3 600 mln. EUR), jie daugiausia teikia banko paslaugas vietos ir regionų privatiems ir verslo klientams.

(19)

Grupė užima maždaug 6 % Austrijos rinkos ir turi maždaug 900 000 privačių ir 80 000 verslo klientų. Pirminiai bankai turi daugiau kaip 500 filialų ir 4 900 darbuotojų. Visi finansiniai reikalavimai klientams sudaro maždaug 30 mlrd. EUR, visi finansiniai įsipareigojimai klientams – maždaug 27 mlrd. EUR.

(20)

Grupės nariai pagal grupės sutartį sudaro atsakomybės grupę ir likvidumo grupę (reguliuojamas likvidumo perdavimas). Pagal dabartinę sistemą centrinės įstaigos (ÖVAG) atsakomybė pirminiams bankams neribojama, o pirminių bankų atsakomybė centrinei įstaigai ribojama tuo aspektu, kad pirminio banko nuosavų išteklių koeficientas negali tapti mažesnis už nustatytą reguliuojamaisiais būtinaisiais kapitalo reikalavimais.

(21)

Šiuo metu 51,6 % ÖVAG akcijų priklauso pirminiams bankams per jų investavimo bendrovę Beteiligungsgesellschaft Volksbanken Holding, 43,3 % – Austrijos valstybei. Svarbūs akcininkai taip pat yra bankai DZ Bank AG (3,8 %) ir Raiffeisen Zentralbank (0,9 %), 0,4 % akcijų priklauso kitiems akcininkams.

(22)

Svarbiausia geografinė grupės rinka yra Austrija. ÖVAG veiklą taip pat vykdė keliose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose, išskyrus Rumuniją, užėmė tik nedidelę rinkos dalį.

(23)

ÖVAG problemas lėmė įvairios priežastys: veikla Vidurio ir Rytų Europos šalyse per mažmenines paslaugas teikusias patronuojamąsias bendroves, sujungtas į bendrovę VB International AG (toliau – VBI), veikla savivaldybių ir infrastruktūros finansavimo srityse, veikla nekilnojamojo turto srityje, aplinkybė, kad į investicijų portfelį taip pat buvo įtrauktos Lehman Brothers ir Islandijos bankų išleistos finansinės priemonės, ir priklausomybė nuo refinansavimo tarpbankinėje rinkoje (8). Šie veiksniai lėmė, kad nuo 2008 m. ÖVAG patyrė didelių nuostolių ir 2009 m. Austrija jam suteikė paramos priemonių (9). Dėl didelių 2011 m. patirtų nuostolių buvo suteikta daugiau valstybės priemonių (10). Nors 2014 m. imtasi restruktūrizavimo priemonių, iš 2014 m. atlikto išsamaus ECB ir EBI vertinimo matyti, kad grupės lygmeniu (įskaitant ÖVAG) tebebuvo kapitalo trūkumas, sietinas pirmiausia su ÖVAG veiklos rizika ir trūkumais (11).

2.2.   2009 M. PAGALBOS PRIEMONĖS IR PO JŲ ĮVYKDYTAS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Pagalbos priemonės

(24)

2009 m. balandžio mėn. Austrija įsigijo 1 mlrd. EUR vertės ÖVAG balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų sertifikatų (vok. Partizipationsschein) (toliau – 2009 m. kapitalo injekcija). Nors įsigijusi šių sertifikatų valstybė neįgijo balsavimo teisės, tačiau įgijo pirmumo teisę gauti dividendų ir teisę šiuos sertifikatus konvertuoti. Balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų sertifikatai buvo neterminuoti ir į apskaitą įtraukti kaip 1 lygio kapitalas (pagrindinis kapitalas). Skirstant galimus nuostolius, šie sertifikatai proporcingai įskaičiuojami į visą kapitalą, kuriam priskiriami nuostoliai. ÖVAG turėjo teisę bet kuriuo metu išpirkti visus balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų sertifikatus arba jų dalį. Valstybė turėjo teisę juos konvertuoti į ÖVAG akcinį kapitalą, tačiau to nepadarė.

(25)

Be to, pagal paramos Austrijos bankų sistemai schemą ÖVAG buvo suteiktos kelios valstybės garantijos, o 2009 m. bankas išleido 3 mlrd. EUR vertės obligacijų su valstybės garantija, obligacijų galiojimo terminas buvo 2012 ir 2013 m.

Restruktūrizavimas

(26)

Dar 2009 m. ÖVAG pradėjo restruktūrizavimo procesą, siekdamas, be kita ko, atsisakyti tų veiklos sričių, kurios buvo pagrindinė šios kredito įstaigos problemų priežastis. Tačiau 2011 m. tam tikra su senuoju portfeliu susijusi rizika bankui vėl pradėjo kelti rūpesčių. Riziką visų pirma kėlė šie veiksniai:

a)

VBI patronuojamųjų bendrovių nuostoliai ir jų buhalterinės vertės koregavimas ÖVAG apskaitos knygose – iš viso 380 mln. EUR;

b)

ÖVAG investicijų, susijusių su didžiausią valstybės skolų krizę patyrusiomis šalimis, vertės koregavimas – 300 mln. EUR;

c)

akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo, kurį ÖVAG dar turėjo bendrovėje Kommunalkredit Austria AG, nurašymas – 142 mln. EUR;

d)

banko Investkredit Bank AG (toliau – IK), jam susijungiant su ÖVAG, buhalterinės vertės sumažėjimas – 323 mln. EUR.

2.3.   2012 M. PAGALBOS PRIEMONĖS IR PO JŲ ĮVYKDYTAS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Pagalbos priemonės

(27)

Dėl 2011 m. ÖVAG patirtų nuostolių masto bankui prireikė papildomų valstybės pagalbos priemonių – jam buvo suteikta 250 mln. EUR kapitalo injekcija kaip akcinis kapitalas (toliau – 2012 m. kapitalo injekcija) ir turto garantija.

(28)

2012 m. kapitalo injekcija suteikta dviem etapais. Pirmajame etape, siekiant kompensuoti susikaupusius nuostolius, 70 % sumažintas banko kapitalas. Į mažinamą kapitalą buvo įskaičiuoti ir taip pat proporcingai nuvertėjo 2009 m. Austrijos įsigyti balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų sertifikatai, taigi banke liko tik 300 mln. EUR valstybės suteikto akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo. Antrajame etape ÖVAG gavo iš viso 484 mln. EUR naujo kapitalo – 250 mln. EUR suteikė Austrija, likusią sumą – Volksbanken Holding. Akcijos kaina siekė 2,181 EUR.

(29)

Taigi valstybės turima ÖVAG dalis padidėjo iki 43,4 % ir valstybė tapo antroji pagal dydį (po Volksbanken Holding, kuri tuo metu turėjo 50,2 %) banko akcininke. Kitų, prie kapitalo injekcijos neprisidėjusių akcininkų dalys sumažėjo iki tuo metu tokios vertės: DZ-Bank – 3,8 %, ERGO – 1,5 %, RZB – 0,9 %, smulkieji akcininkai – 0,1 %.

(30)

Dėl turto garantijos, kuria buvo padengti apdrausto neveiksnių paskolų portfelio nuostoliai, ÖVAG kapitalas padidėjo 100 mln. EUR. ÖVAG garantija gali pasinaudoti tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios bus peržiūrėtos 2015 m. gruodžio 31 d. (12). Už turto garantiją mokamas 10 % metinis atlygis (t. y. kaip už kapitalo injekciją), ji nustos galioti 2016 m. sausio 1 d.

Restruktūrizavimas

(31)

Įgyvendinant 2012 m. pagalbos priemones, ÖVAG pakeitė savo pirminį restruktūrizavimo planą ir nusprendė vykdyti visapusiškesnį restruktūrizavimą. Priemonės buvo patvirtintos 2012 m. sprendimu. 2012 m. restruktūrizavimo plane, kuriuo pagrįstas 2012 m. sprendimas, be kitų, buvo numatytos šios priemonės:

a)

ÖVAG sukūrė vidaus nutraukiamų paslaugų segmentą, kuriam priskyrė tam tikrą numatytos nutraukti veiklos turtą;

b)

iki 2017 m. gruodžio 31 d. ÖVAG balanso suma ir pagal riziką įvertintas turtas turėtų sumažėti atitinkamai iki 18,4 mlrd. EUR ir 10,1 mlrd. EUR. Didžiausias sumažėjimas turėtų būti pasiektas nutraukiamų paslaugų segmente, o pagrindinio segmento balanso suma ir pagal riziką įvertintas turtas turėtų sumažėti nedaug (iki 2017 m. gruodžio 31 d. planuojama atitinkamai 5,4 mlrd. EUR ir 4,5 mlrd. EUR);

c)

pagrindiniame segmente ÖVAG turėtų tik tebevykdyti savo, kaip grupės centrinės įstaigos, užduotis ir teikti produktus ir paslaugas pirminiams bankams ir jų klientams. ÖVAG nebeleidžiama sudaryti paskolų sandorių su trečiaisiais asmenimis savo sąskaita;

d)

ÖVAG turėtų nutraukti veiklą tam tikrose srityse, visų pirma atsinaujinančiosios energijos ir finansavimo pagal modelį srityse;

e)

ÖVAG turėtų parduoti savo turimas įmonių VBLI, Malta/IK Malta Volksbank, Volksbank Romania ir RZB akcijas nuo grupės ir Austrijos Respublikos nepriklausomiems subjektams;

f)

DZ Bank, Ergo Gruppe ir RZB, kaip ÖVAG akcininkai, turėtų imtis tam tikrų priemonių banko nuosavam kapitalui padidinti;

g)

iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d., ÖVAG negali pirkti kitų įmonių, mokėti dividendų, vienašališkai nustatyti elektroninės bankininkystės (Livebank) įkainių ir naudoti gautos valstybės pagalbos reklamoje, o atlygį savo vadovaujantiems darbuotojams turi nustatyti pagal tam tikras taisykles;

h)

ÖVAG įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. grąžinti visus dar turimus 300 mln. EUR valstybės suteikto akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo, ne mažiau kaip 150 mln. EUR šios sumos – iki 2017 m. vidurio. Pirminiai bankai turėtų prisidėti prie šio kapitalo grąžinimo, jei jie tai galės padaryti pagal reguliuojamuosius būtinuosius nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimus.

(32)

Per 2012–2014 m. ÖVAG pavyko savo balanso sumą ir pagal riziką įvertintą turtą nutraukiamų paslaugų ir pagrindiniame segmentuose sumažinti greičiau, negu buvo nustatyta 2012 m. sprendimu. 2014 m. gruodžio 31 d. ÖVAG balanso suma siekė 15,1 mlrd. EUR, pagal riziką įvertintas turtas – 8,7 mlrd. EUR, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas – 6,21 %.

2.4.   IŠSAMUS ECB IR EBI VERTINIMAS

(33)

2014 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos bankininkystės institucija (EBI) atliko išsamų vertinimą, per kurį patikrino 130 didžiausių euro zonos bankų balanso kokybę ir jų finansinį atsparumą. Išsamaus vertinimo rezultatai paskelbti 2014 m. spalio 26 d. Atliekant šį vertinimą, grupė buvo tikrinama konsoliduotai (įskaitant ÖVAG), remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (13) 10 straipsniu ir Austrijos bankininkystės įstatymo (14) 30 straipsniu. Grupė buvo vienas iš 25 bankų, kurių atitinkami būtinieji nuosavų išteklių koeficientai pagal tirtus scenarijus buvo nepakankami. Pavyzdžiui, 2016 m. grupės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientas pagal pagrindinį scenarijų siekė 7,2 % (riba – 8 %), pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų – 2,1 % (riba – 5,5 %). Didžiausias tyrimo rezultato ir ribos skirtumas reiškia papildomą 865 mln. EUR bendro 1 lygio nuosavo kapitalo poreikį.

(34)

ECB grupei iki 2015 m. liepos 26 d. davė laiko patenkinti šį kapitalo poreikį ir pasiekti 14,63 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientą.

2.5.   NAUJASIS 2015 M. RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS, APIE KURĮ PRANEŠTA

(35)

Dėl pirmiau nurodytų sunkumų grupė, pritarus Austrijos Respublikai, ėmėsi visapusiškos pertvarkos. Šis restruktūrizavimo planas grindžiamas šiais pagrindiniais principais:

a)

centrinės įstaigos funkciją iš ÖVAG perims bankas Volksbank Wien-Baden;

b)

perdavus centrinės įstaigos funkciją, ÖVAG bus atskirtas nuo grupės;

c)

nuo grupės atskirtas ÖVAG bus pertvarkytas ir atsisakys banko licencijos, todėl nebeturės atitikti bankams taikomų nuosavų išteklių reikalavimų;

d)

51 grupės pirminis bankas susijungs į 10 didesnių įstaigų ir ateityje glaudžiau bendradarbiaus;

e)

ateityje pirminių bankų atsakomybė už grupės ar centrinės įstaigos įsipareigojimus bus neribojama, priešingai negu buvo nustatyta iki šiol, kad jie turi atitikti jiems taikomus reguliuojamuosius būtinuosius nuosavų išteklių reikalavimus.

(36)

Įgyvendinus pertvarkos plano priemones, visų pirma pertvarkius ÖVAG ir jam atsisakius banko licencijos bei jį atskyrus nuo grupės, grupės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientas iš karto padidės iki [9–11] (15) %. Be to, grupė ėmėsi papildomų priemonių nuosavam kapitalui padidinti. Be kitų priemonių, tai – rizikos pozicijų sumažinimas įmonių ir nekilnojamojo turto srityse (nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. bus pasiektas iš viso [100–200] mln. EUR bendro 1 lygio nuosavo kapitalo poveikis), produktų bendrovių pardavimas ([100–200] mln. EUR) ir vertybinių popierių pardavimas ([50–100] mln. EUR). Vis dėlto iki 2017 m. pabaigos šių priemonių poveikis nuosavam kapitalui bus tik [450–550] mln. EUR, o to nepakaks 865 mln. EUR kapitalo trūkumui padengti.

Centrinės įstaigos funkcijos perdavimas

(37)

Grupės centrinės įstaigos funkciją, kurią iki šiol vykdė ÖVAG, perims VBWB. Šiai funkcijai vykdyti reikalingą turtą kartu su atitinkamais įsipareigojimais 2015 m. birželio 30 d. atgaline data nuo 2015 m. sausio 1 d. ÖVAG perduos VBWB. Iš viso bus perkelta atitinkamai beveik 8,6 mlrd. EUR turto ir įsipareigojimų, apimant visas 2012 m. sprendimu pagrindiniam segmentui priskirtas veiklos sritis, išskyrus nedidelį skaičių turimų trijų bendrovių (VB Factoring, VB Mobilienleasing ir VB Investments) akcijų, kurios liks ÖVAG; šios akcijos sudaro mažiau kaip 10 % visos sumos.

ÖVAG atskyrimas nuo grupės ir pertvarkymas

(38)

Perdavus centrinės įstaigos funkciją ir atitinkamą turtą bei įsipareigojimus, 2015 m. liepos 4 d. bus pradėtas ÖVAG pertvarkymo procesas ir pagal BaSAG 162 straipsnį bankas įgis likviduojamos bendrovės statusą. Įstaiga bus pervardyta į immigon portfolioabbau ag (toliau – Immigon). Likęs 7,4 mlrd. EUR vertės turtas iki 2017 m. gruodžio 31 d. bus likviduotas. Jis apima visas 2012 m. sprendime nutraukiamų paslaugų segmentui priskirtas veiklos sritis ir 37 konstatuojamojoje dalyje nurodytas turimas VB Factoring, VB Mobilienleasing ir VB Investments akcijas.

(39)

Pagal dabartinį planą pertvarkius banką gautų pajamų turėtų pakakti visiems likusiems jo finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Pertvarkant ÖVAG, jo nuosavas kapitalas ir akcijomis be balsavimo teisės išreikštas kapitalas bus sumažintas 96,65 %. Į mažinamą kapitalą įskaičiuotas ir likęs valstybės suteiktas akcijomis be balsavimo teisės išreikštas kapitalas – 300 mln. EUR.

(40)

Esama turto garantija liks ÖVAG/Immigon, tačiau su tam tikrais pakeitimais. Pagal ligšiolinę schemą iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo būti pranešama apie visą turtą, dėl kurio gali būti keliami reikalavimai, ir tuomet iki 2016 m. liepos 31 d. atitinkamų reikalavimų suma turėjo būti kompensuojama. Pagal pakeistą susitarimą 2015 m. gruodžio 31 d. tebėra galutinė pranešimo apie reikalavimus diena, tačiau juos patenkinti galima prašyti bet kada nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki pertvarkymo laikotarpio pabaigos 2017 m. Taip pat mažinama riba, t. y. kapitalo koeficientas, kuriam tapus mažesniam ÖVAG/Immigon galės reikalauti patenkinti reikalavimus, – nuo 10 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficiento iki 0 nuosavo kapitalo koeficiento, t. y. garantiniai reikalavimai galės būti tenkinami tik jei kitaip ÖVAG/Immigon per pertvarkymo procesą taptų nemokus. Per išplėstą garantinių reikalavimų vykdymo laikotarpį už garantiją toliau bus mokamas 10 % metinis mokestis.

(41)

Tam, kad būtų pasiektas teigiamas šios pertvarkos poveikis kapitalui, grupė turi įvykdyti dvi svarbias priemones:

a)

ÖVAG/Immigon turi atsisakyti banko licencijos, kad jam nebebūtų taikomi savarankiškiems bankams keliami nuosavo kapitalo reikalavimai;

b)

ÖVAG/Immigon turi būti atskirtas nuo grupės, kad jai nebebūtų konsoliduotai taikomi ÖVAG/Immigon keliami nuosavo kapitalo reikalavimai.

(42)

2014 m. gruodžio 10 d. ÖVAG pasirašė sutartį su Rumunijos banku Banca Transilvania dėl 51 % turimų banko Volksbank Romania SA akcijų pardavimo; taip buvo pašalinta viena iš pagrindinių kliūčių atsisakyti banko licencijos. Sandoris įvykdytas 2015 m. balandžio 7 d. Taip ÖVAG įvykdė ir vieną iš 2012 m. restruktūrizavimo plano reikalavimų. Be to, 2014 m. rugsėjo mėn. ÖVAG pardavė VB Malta ir nusprendė pertvarkyti IK Malta. Taip jis įvykdė 2012 m. sprendimo sąlygas.

(43)

Tam, kad galėtų atskirti Immigon, grupė turi sumažinti savo turimą Immigon dalį tiek, kad taptų mažumos akcininke. Šiuo tikslu 8,5 % iš 51,6 % Volksbanken Holding turimo ÖVAG įstatinio kapitalo grupė perleis nuo jos nepriklausomam trečiajam subjektui – specialiosios paskirties bendrovei GPVAUBEOE Beteiligungen GmbH.

(44)

Perduodant centrinės įstaigos funkciją, didelė dalis ÖVAG grupei turimų finansinių įsipareigojimų bus perduota VBWB. Vis dėlto po išskaidymo grupės rizikos pozicija Immigon atžvilgiu sieks [700–800] mln. EUR, tai – įvairios ÖVAG finansuoti naudotos finansinės priemonės.

(45)

Siekdama panaikinti riziką, susijusią su likusiomis pozicijomis Immigon atžvilgiu, grupė imsis šių priemonių:

a)

[200–300] mln. EUR vertės pozicijas nedelsdama parduos rinkoje. Dar liks [400–600] mln. EUR pozicijų. Dėl pardavimo sandorio grupė patirs [0–100] mln. EUR nuostolių;

b)

likusios [400–600] mln. EUR pozicijos bus padengiamos rinkoje įgyta garantija už metinį [0–5] % dydžio garantuojamos sumos mokestį. Garantija bus panaudojama tik tada, kai [0–200] mln. EUR nuostolius, susijusius su garantuojamomis pozicijomis, padengs pati grupė;

c)

šiai [0–200] mln. EUR vertės pirmojo nuostolio daliai grupė sudarys tokio pat dydžio atidėjinius. Dėl to 2015 m. veiklos rezultatai sumažės dar [0–200] mln. EUR.

Grupės pertvarka

(46)

Šiuo metu grupei priklauso 51 pirminis bankas. Pagal pertvarkos planą ši 51 įstaiga susijungs į 10 didesnių bankų. Tai bus aštuoni regioniniai bankai, kurių balanso suma sieks 1,9–5,3 mlrd. EUR ir kurie veiks skirtingose Austrijos regionuose, ir du specialieji bankai – Sparda Bank Austria (0,8 mlrd. EUR) ir Ärzte-/Apothekerbank (1,1 mlrd. EUR). Bankai susijungs iki 2017 m. pabaigos. Grupei priklausantys būsto taupomieji bankai, sujungti į start:bausparkasse, tikriausiai bus parduoti.

(47)

Pirminių bankų santykiai grupėje bus reguliuojami dviem sutartimis – grupės sutartimi pagal BWG 30a straipsnį ir bendradarbiavimo sutartimi.

(48)

Grupės sutartį sudarys VBWB, kaip centrinė įstaiga, grupės pirminiai bankai ir Volksbank Haftungsgenossenschaft eG, joje bus nustatytos šios pagrindinės sąlygos:

a)

centrinė įstaiga užtikrina, kad pirminiai bankai būtų likvidūs ir laikytųsi reguliuojamųjų nuosavų išteklių reikalavimų. Nariai įsipareigoja sudaryti susitarimus dėl atlygio už lėšų suteikimą nuosavų išteklių pasidalijimo tikslais;

b)

centrinės įstaigos atsakomybė įnašų teikimo nariams atveju, kaip ir iki šiol, neribojama. Pagal naująją grupės sutartį neribojama ir pirminių bankų atsakomybė;

c)

centrinė įstaiga įgyja daugiau teisių duoti nurodymus, ji gali duoti ir tokių nurodymų, kurie pažeidžia atskirų grupės bankų interesus. Pažeidus taisykles, ji gali taikyti sankcijas. Šios didesnės teisės duoti nurodymus visų pirma susijusios su administracine, finansine ir technine priežiūra, grupės veiklos planavimu ir kontrole, reguliuojamųjų nuostatų laikymusi, nariams taikomais vidaus kontrolės mechanizmais, rizikos vertinimu, rizikos nustatymu ir rizikos kontrolės procedūromis bei narių einamosios komercinės veiklos kriterijais;

d)

naudoti ir mažinti kapitalą, kaip ir iki šiol, leidžiama tik pritarus centrinei įstaigai.

(49)

Bendradarbiavimo sutartimi bus reguliuojamos tos sritys, kurios neaptartos grupės sutartyje. Sutarties šalys bus grupės pirminiai bankai ir Volksbank Haftungsgenossenschaft eG. Bendradarbiavimo sutarties tikslas – didinti sinergiją grupėje, kaip planuojama, bankams susijungiant ir stiprinti narių bendradarbiavimą. Įgaliojimai priimti sprendimus bendradarbiavimo sutartyje aptartais klausimais bus suteikiami Volksbank Haftungsgenossenschaft eG. Šios įstaigos valdybos sprendimai sutarties šalims bus privalomi. Bendradarbiavimo sutartimi visų pirma bus reguliuojamos tokios sritys kaip rinkodara, bendra pardavimo strategija, produktų politika, įskaitant bendrąsias sutartis su paslaugas teikiančiaisiais trečiaisiais asmenimis, pardavimo kontrolė, valdymo procesų optimizavimas ir standartizavimas, IT pirkimai ir teisinis atstovavimas.

(50)

Kilus ginčui, centrinė įstaiga spręs, ar pagal bendradarbiavimo sutartį įgyvendinama priemone neleistinai kišamasi į grupės sutartimi nustatytas jos užduotis. Bendradarbiavimo sutartyje bus numatyta persvarstymo išlyga, pagal kurią, jei reguliuojamoji institucija nustatytų reikalavimus, dėl kurių reikėtų iš dalies pakeisti grupės sutartį, bus galima atitinkamai koreguoti ir bendradarbiavimo sutartį.

(51)

Tikslinė pertvarkos plano struktūra yra aštuonių stiprių regioninių bankų, centrinės įstaigos ir dviejų specialiųjų bankų derinys. Pardavimo ir klientų aptarnavimo vietoje veikla bus sutelkta vietos padaliniuose, o administravimas – regioniniuose bankuose ir centrinėje įstaigoje.

(52)

Grupė didžiausią dėmesį skirs klientams Austrijoje, tai – sandoriai su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, laisvųjų profesijų atstovais ir privačiais klientais, gyvenamojo būsto finansavimas ir pasiturinčių klientų aptarnavimas.

Finansų planas

(53)

Remdamasi naujuoju restruktūrizavimo planu, grupė Komisijai pateikė tikėtino pagrindinių finansinių rodiklių pokyčio per ateinančius penkerius metus skaičiavimus. Šie skaičiavimai atlikti pagal du scenarijus – pagrindinį ir nepalankiausių sąlygų.

(54)

Į pateiktą finansų planą įtrauktas pozicijų Immigon atžvilgiu rizikos panaikinimo (16) poveikis ir prognozuojami mokėjimai pagal Austrijos Respublikai suteiktus teisės gauti pelno dalį sertifikatus (vok. Genussrecht), kaip numatyta Įsipareigojimų sąraše.

(55)

Pagrindinis scenarijus grindžiamas prielaidomis, kad ekonomikos augimas pagrindinėje rinkoje Austrijoje bus nuosaikus: nominaliąja verte 2015 m. – 0,8 %, 2016 m. – 1,5 %, per kelerius kitus metus iki 2019 m. – 1,7 %, metinė infliacija sieks 1,1–2,2 %, trijų mėnesių euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma (EURIBOR) nuo 0,1 % 2015 m. padidės iki 1,9 % 2019 m. Darydama tokias prielaidas, grupė prognozuoja, kad 2015 finansiniais metais patirs nuostolių, tačiau 2019 finansiniais metais jos nuosavo kapitalo grąža bus teigiama – [8–9] %, o 2015 m. buvęs [9–11] % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientas 2019 m. pasieks [11–13] %. Kitų rodiklių pokytis parodytas toliau pateiktoje lentelėje.

1 lentelė

Finansiniai duomenys pagal pagrindinį scenarijų.

(…)

(56)

Nepalankiausių sąlygų scenarijus grindžiamas prielaida, kad dėl problemų Europos bankų sektoriuje kils kreditų krizė, kurios užsienio kreditorių ir ECB pastangomis nebus galima įveikti. Realiosios ekonomikos augimas bus šiek tiek neigiamas, nuo 2017 m. ekonomika pradės pamažu atsigauti. 2015–2016 m. infliacija bus neigiama, per kitus kelerius metus šiek tiek teigiama. Palūkanų normos išliks labai mažos, Šveicarijos franko vertė, palyginti su euru, toliau didės. Darydama tokias prielaidas, grupė prognozuoja, kad 2015 ir 2016 finansiniais metais jos nuosavo kapitalo grąža bus neigiama, tačiau 2019 m. jau sieks [5–8] %, o 2015 m. buvęs [8–10] % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientas 2019 m. pasieks [10–12] %. Kitų rodiklių pokytis parodytas toliau pateiktoje lentelėje.

2 lentelė

Finansiniai duomenys pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų.

(…)

Naujieji Austrijos įsipareigojimai ir kompensuojamosios priemonės

(57)

Austrija nurodė nemažai įsipareigojimų naujajam restruktūrizavimo planui įgyvendinti. Jie pateikti atskirame dokumente, kuris yra šio sprendimo priedas.

(58)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 5 skirsnį turi būti reguliariai teikiamos ataskaitos, kad Komisija galėtų patikrinti, ar naujasis restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai. Austrija paskirs už priežiūrą atsakingą patikėtinį, kuris Komisijai padės vykdyti jos prievolę tikrinti, ar sprendimas vykdomas tinkamai. Už priežiūrą atsakingas patikėtinis kas šešis mėnesius teiks priežiūros ataskaitą. Pirma ataskaita turėtų būti pateikta ne vėliau kaip po šešių mėnesių patvirtinus restruktūrizavimo planą. Komisijos nuomone, taip bus užtikrinta tinkama restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priežiūra.

Reguliavimo institucijų pritarimas restruktūrizavimo planui

(59)

Naujasis restruktūrizavimo planas, apie kurį pranešta Komisijai, atitinka ECB ir BPM institucijoms pateiktą kapitalo didinimo planą, juo siekiama grupę reorganizuoti taip, kad būtų galima padengti išsamiame ECB ir EBI vertinime nurodytą nuosavo kapitalo trūkumą.

(60)

BPM institucijų nurodymu, reguliuojamasis nuosavas kapitalas nuo 2015 m. liepos 26 d. turi siekti 14,63 %. Šią dieną BPM institucijos iš naujo apsvarstys reguliuojamąjį nuosavo kapitalo poreikį, atsižvelgdamos ir į naujojo restruktūrizavimo plano įgyvendinimą. Įgyvendinimo procesas prasidės 35 konstatuojamosios dalies a, b ir c punktuose nurodytas priemones įregistravus Austrijos Juridinių asmenų registre (Firmenbuch). Tam, kad už Juridinių asmenų registrą atsakingas Austrijos teismas (Firmenbuchgericht) galėtų padaryti registracijos įrašą, kompetentinga priežiūros institucija, t. y. BPM institucijos, davė leidimą daryti atitinkamus pakeitimus.

3.   OFICIALI TYRIMO PROCEDŪRA

(61)

Komisija primena, kad ji atliko oficialią tyrimo procedūrą ir priėmė 2012 m. sprendimą (2013/298/ES). Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 3 dalį tapo būtina nurodytą sprendimą iš dalies pakeisti (17).

4.   AUSTRIJOS PASTABOS

(62)

Austrija viešuose pareiškimuose atmetė bet kokios naujos pagalbos grupei galimybę, taigi atitinkamai mano, kad pateiktas restruktūrizavimo planas nėra nauja pagalba.

(63)

Vis dėlto Austrija pripažįsta, kad naujajame restruktūrizavimo plane yra esminių 2012 m. restruktūrizavimo plano pakeitimų, todėl, prieš jį įgyvendinant, reikalingas Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas jos pirminis sprendimas. Todėl Austrija apie naująjį restruktūrizavimo planą pranešė Komisijai.

(64)

Austrija taip pat pripažįsta, kad pagalbos teisės požiūriu grupė yra ÖVAG teisių ir pareigų perėmėja, todėl šis keitimo sprendimas adresuotas jai.

(65)

Austrija taip pat teigia, kad naujuoju restruktūrizavimo planu kartu su atitinkamu Įsipareigojimų sąrašu išlaikoma 2012 m. sprendime pasiekta pusiausvyra ir atitinkamai išlieka pagalbos suderinamumas su vidaus rinka.

5.   PRIEMONIŲ VERTINIMAS PAGALBOS TEISĖS POŽIŪRIU

5.1.   VALSTYBĖS PAGALBA

Valstybės pagalbos buvimas ir ekonominių teisių ir pareigų perėmimas

(66)

Dėl priemonių, kurias 2009 ir 2012 m. Komisija patvirtino kaip restruktūrizavimo pagalbą ÖVAG, Komisija jau yra padariusi išvadą, kad šios priemonės yra valstybės pagalba. Taigi, ar šios priemonės yra valstybės pagalba, šiame sprendime nebereikia tirti.

(67)

Vienas iš pagrindinių 2012 m. restruktūrizavimo plano, kuriuo pagrįstas 2012 m. sprendimas, elementų buvo tai, kad ÖVAG vėl turėjo sutelkti dėmesį į savo kaip centrinės įstaigos, kuri kartu su pirminiais bankais sudarė atsakomybės grupę, funkciją. Pagal šią sistemą ÖVAG, kaip centrinės įstaigos, atsakomybė pirminių bankų atžvilgiu buvo neribojama, o pirminių bankų atsakomybė centrinės įstaigos atžvilgiu buvo ribojama tuo aspektu, kad pirminio banko nuosavų išteklių koeficientas negalėjo tapti mažesnis už nustatytą reguliuojamaisiais būtinaisiais reikalavimais.

(68)

Kai kurie 2012 m. Austrijos įsipareigojimai buvo taip pat susiję su pirminiais bankais: buvo užtikrinti tam tikri ÖVAG, kaip pagrindinės įstaigos, pajamų srautai (9 įsipareigojimas), pirminiai bankai įpareigoti prisidėti prie ÖVAG turimo akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo grąžinimo, „jeigu tai neprieštarauja minimaliems reguliavimo reikalavimams“ (11.2 įsipareigojimas). Atsižvelgiant į konkrečius susitarimus dėl atsakomybės grupėje, šie įsipareigojimai buvo reikalingi tam, kad pagalbą būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka. Šiuos įsipareigojimus susiejusi su konkrečiais susitarimais dėl atsakomybės, Komisija galėjo ÖVAG ir grupę traktuoti atskirai.

(69)

Pagal naująjį restruktūrizavimo planą pagrindines ÖVAG veiklos sritis perims VBWB, vienas iš pirminių bankų. VBWB teks ÖVAG, kaip grupės centrinės įstaigos, vaidmuo, jam taip pat bus perduotos ÖVAG funkcijos ir turtas – iš viso 8,6 mlrd. EUR vertės turtas ir įsipareigojimai. Ši suma apima visas 2012 m. sprendimu pagrindiniam segmentui priskirtas veiklos sritis, išskyrus nedidelį skaičių turimų trijų bendrovių – VB Factoring (balanso suma – 86 mln. EUR), VB Mobilienleasing (700 mln. EUR) ir VB Investments (30 mln. EUR) – akcijų, kurios liks likviduojamoje bendrovėje Immigon.

(70)

Palyginti su ankstesne asimetrine pirminių bankų ir centrinės įstaigos tarpusavio atsakomybės struktūra, pagal naująjį restruktūrizavimo planą grupė integruojama į bendrą atsakomybės sistemą. Susiejant su kitais struktūriniais grupės pakeitimais (žr. 49 konstatuojamąją dalį), naujosios centrinės įstaigos, VBWB, nebegalima traktuoti atskirai nuo pirminių bankų. Šią nuomonę patvirtina išsamiame vertinime taikytas konsoliduotas BPM metodas ir faktas, kad nuosavo kapitalo poreikis nustatytas bendru (grupės) lygmeniu.

(71)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad grupė laikytina pagal 2012 m. sprendimą paramą gavusio banko ÖVAG ekonominių teisių ir pareigų perėmėja. Todėl grupė yra esamos pagalbos gavėja.

ÖVAG, Immigon, VBWB arba grupei naujos valstybės pagalbos nesuteikta

(72)

Be esamos pagalbos perdavimo ekonominių teisių ir pareigų perėmėjai klausimo, Komisija dar turi ištirti, ar su naujuoju restruktūrizavimo planu yra susijusi nauja valstybės pagalba.

(73)

Komisija pažymi, kad, remiantis Austrijos duomenimis, įgyvendinant naująjį restruktūrizavimo planą, naujos valstybės pagalbos nesuteikta.

(74)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Priemonė pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį laikytina tada, kai tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos: i) priemonė priskirtina valstybei ir suteikta iš valstybinių išteklių, ii) dėl priemonės jos gavėjas įgyja pranašumą, iii) šis pranašumas yra atrankinis ir iv) priemonė iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti ir gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(75)

Naujuoju restruktūrizavimo planu nei ÖVAG, nei Immigon naujo pranašumo nesuteikiama. ÖVAG bus pertvarkytas, jo pagrindinis segmentas ir atitinkami įsipareigojimai perduoti VBWB, likęs turtas – likviduojamai bendrovei Immigon. Pagal dabartinį restruktūrizavimo planą Immigon pertvarkyti bus panaudotas beveik visas nuosavas kapitalas, turto garantija pasinaudoti neprireiks. Todėl daroma prielaida, kad atsiras su ÖVAG bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis susijusi rizika, be kita ko, kad Austrijos Respublika praras turimas 250 mln. EUR vertės ÖVAG akcijas ir jai dar negrąžintą 300 mln. EUR dydžio (nominaliąja verte) akcijomis be balsavimo teisės išreikštą kapitalą.

(76)

Turto garantija liks ÖVAG/Immigon. Pagal dabartinius susitarimus garantija galima pasinaudoti tik 2015 m. gruodžio 31 d., apie garantinius reikalavimus turi būti pranešta iki šios datos ir išmokama suma negali viršyti 10 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientui pasiekti reikalingos sumos. Austrija nurodė, kad vertybinių popierių, apie kuriuos pranešta siekiant gauti kompensaciją, suma jau viršija turto garantijos sumą – 100 mln. EUR. Dėl garantinių reikalavimų, apie kuriuos pranešta, teisėtumo bus sprendžiama tik 2015 m. gruodžio 31 d.; Immigon vadovybė, laikydamasi teisės aktais nustatytų įpareigojimų ginti savininkų interesus, neturi kito pasirinkimo, kaip tik apie visus galimus garantinius reikalavimus pranešti iki 2015 m. pabaigos.

(77)

Nuo 2015 m. gruodžio 31 d.Immigon, kaip likviduojama bendrovė, neprivalės atitikti kapitalo reikalavimų, todėl sunku vertinti garantinių mokėjimų sąlygą, susietą su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficiento pasiekimu. Kadangi toks vertinimas yra vien nacionalinės teisės dalykas, Komisija sutinka su Austrijos pastabose išsakyta jos nuomone, kad ÖVAG pertvarkymas į likviduojamą bendrovę pagal BaSAG 162 straipsnį neturės įtakos tolesniam valstybės suteiktos įsipareigojimų vykdymo garantijos galiojimui. Remiantis Austrijos pastabomis ir atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d.Immigon kapitalas jau bus sumažintas 96,65 %, laikytina, kad su 10 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientu susieta sąlyga būtų įvykdyta. Taigi visi teisėtais pripažinti reikalavimai, apie kuriuos bus pranešta iki 2015 m. gruodžio 31 d., turėtų būti visiškai įvykdyti.

(78)

Esant tokioms sąlygoms, garantijos sutarties pakeitimais – a) pratęstas garantinių mokėjimų laikotarpis, tačiau nesuteiktas leidimas apie reikalavimus pranešti po 2015 m. gruodžio 31 d., ir b) apribotas garantinių išmokų mokėjimas nustatant, kad jos gali būti mokamos tik tuomet, jei kitu atveju Immigon kapitalo koeficientas taptų mažesnis negu 0, – sumažinama rizika garantijos teikėjai, kad garantinės išmokos turės būti mokamos. Be to, metinio 10 % atlygio už garantiją mokėjimas pratęsiamas dvejiems metams. Todėl pakeitimais tik sustiprinama garantijos teikėjos padėtis, o ÖVAG/Immigon papildomo pranašumo nesuteikiama.

(79)

Grupei, įskaitant naująją centrinę įstaigą VBWB, naujuoju restruktūrizavimo planu naujo pranašumo taip pat nesuteikiama. Kaip pirmiau paaiškinta (18), esamos pagalbos gavėja yra grupė. Pagal 2012 m. sprendimą pirminiai bankai turėjo prisidėti prie valstybės suteikto likusių 300 mln. EUR akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo grąžinimo iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos, jei jie galės tai padaryti pagal reguliuojamuosius būtinuosius nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimus. Reikia priminti, kad išsamiame vertinime kapitalo trūkumas buvo nustatytas ne vien ÖVAG, o visos grupės lygmeniu.

(80)

Su rizika susijęs akcijomis be balsavimo teisės išreikštas kapitalas bus panaudotas ÖVAG/Immigon pertvarkyti, todėl naujuosiuose Austrijos įsipareigojimuose numatyta, kad grupė Austrijai išmokės 300 mln. EUR (suteikdama Austrijai teisės gauti pelno dalį sertifikatų). Grupė įsipareigojo iki [2020–2025] m. pabaigos išmokėti iš viso 300 mln. EUR ir […], […] ir […] nustatė fiksuotas iš viso išmokėtos sumos ribas.

(81)

Naujuoju įsipareigojimu išmokėti Austrijai 300 mln. EUR grupė atkuria pirminės grąžintinos sumos dydžio reikalavimą. Dėl ÖVAG pertvarkymo šio pirminio reikalavimo nebus įmanoma įvykdyti, nes atsiras su akcijomis be balsavimo teisės išreikštu kapitalu susijusi rizika. Nors, palyginti su pirminiu įsipareigojimu, naujasis mokėjimo planas susijęs su didelėmis nepriemokomis, reikia atsiminti, kad ir įprasto ÖVAG pertvarkymo, ir, priešingai, visos grupės pertvarkymo atveju būtų prarasti visi valstybės finansiniai reikalavimai, banko nuosavas kapitalas ir akcijomis be balsavimo teisės išreikštas kapitalas.

(82)

Be to, šis naujasis grupės įsipareigojimas jai yra privalomas, o dividendų mokėjimas pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus priklauso nuo pelno. Įsipareigojimais taip pat užtikrinta, kad dividendų mokėjimui pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus būtų teikiama pirmenybė. Tuo atveju, jei dividendai būtų mokami konsoliduotai grupei nepriklausantiems subjektams, be dividendų pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus, Austrijai dar būtų mokama atitinkamos dividendų išmokos dydžio kompensacija.

(83)

Be to, Austrijos turima VBWB dalis bus 25 % plius 1 akcija kaip išmokų pagal teisės gauti pelno dalį užstatas. Jei bus nesilaikoma vienos iš nustatytų išmokėtos sumos ribų, VBWB akcininkai Austrijai nemokamai perleis daugiau akcijų, kad jos turima VBWB dalis padidėtų iki [26–40] %. Be to, tuomet Austrija galės panaudoti užstatą.

(84)

Nors naujasis įsipareigojimas kai kuriais aspektais skiriasi nuo pirminio įsipareigojimo, jo vertė tokia pat kaip pirminio įsipareigojimo; taigi juo ÖVAG, Immigon, VBWB arba grupei pranašumo nesuteikiama.

(85)

Naujajame restruktūrizavimo plane, be naujo įsipareigojimo – suteikti naujų teisės gauti VBWG pelno dalį sertifikatų ir pagal juos išmokėti sumą, atitinkančią pirminę ÖVAG turėto akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo vertę, kitų esminių su Austrijos Respublika susijusių pakeitimų, kuriuos būtų galima laikyti VBWB arba grupei suteiktu pranašumu, nėra.

(86)

Kadangi naujuoju restruktūrizavimo planu ÖVAG, Immigon, VBWB ir grupei pranašumo nesuteikiama, kitų bendrų valstybės pagalbos suteikimo kriterijų tirti nebereikia. Remdamasi pirmesniais argumentais, Komisija daro išvadą, kad naujajame restruktūrizavimo plane numatytos priemonės SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų netenkina, todėl nėra nauja pagalba ÖVAG, Immigon, VBWB ar grupei, kaip suprantama pagal šį straipsnį.

5.2.   TEISINIO PRIEMONIŲ SUDERINAMUMO SU VIDAUS RINKA VERTINIMAS

(87)

Kaip paaiškinta 5.1 skirsnyje, naujuoju restruktūrizavimo planu naujos pagalbos nesuteikiama. Tačiau 2012 m. sprendimu patvirtinta pagalba ÖVAG atitenka grupei kaip ekonominių ÖVAG teisių ir pareigų perėmėjai.

(88)

Todėl, atsižvelgdama į 2012 m. spendimą, Komisija turi ištirti, ar 2012 m. pagalbos priemonės su vidaus rinka yra suderinamos ir pagal naująjį restruktūrizavimo planą ir Įsipareigojimų sąrašą. Šio tyrimo teisinis pagrindas turi būti toks pat, kaip ir priimant 2012 m. sprendimą, t. y. Rekapitalizavimo komunikatas, 2011 m. Pratęsimo komunikatas (19) ir Restruktūrizavimo komunikatas (20).

(89)

2012 m. spendimo 83–92 konstatuojamųjų dalių, kuriose pagal Rekapitalizavimo komunikatą ir 2011 m. Pratęsimo komunikatą buvo tiriamas 2012 m. pagalbos suderinamumas su vidaus rinka, galiojimas lieka nepakitęs. ÖVAG suteikta 250 mln. EUR kapitalo injekcija ir likę 300 mln. EUR akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo atiteks bendrovei Immigon ir, kaip planuojama, bus visiškai panaudoti jai likviduoti.

(90)

Kaip nurodyta 2012 m. spendimo 93 konstatuojamojoje dalyje, remiantis Restruktūrizavimo komunikatu, finansų įstaigos restruktūrizavimas per dabartinę krizę pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą suderinamas su vidaus rinka tik tokiu atveju, jei juo atkuriamas ekonominis banko gyvybingumas, numatytas pakankamas pagalbos gavėjo įnašas, tinkamas naštos pasidalijimas ir pakankamos priemonės konkurencijos iškreipimui apriboti. Atsižvelgdama į šiuos tris elementus, Komisija turi ištirti, ar po pirmiau apibūdintų restruktūrizavimo plano ir Įsipareigojimų sąrašo pakeitimų priemonės tebėra suderinamos su vidaus rinka, kaip nustatyta 2012 m. sprendime.

Ekonominis gyvybingumas pagal pagrindinį scenarijų

(91)

Kaip pažymėta 71 konstatuojamojoje dalyje, 2012 m. pagalba tenka grupei, kuriai naujasis restruktūrizavimo planas taikomas kaip visumai. Todėl reikia ištirti, ar pagal naująjį restruktūrizavimo planą iki 2019 m. įmanoma atkurti ilgalaikį reorganizuotos grupės ekonominį gyvybingumą.

(92)

Šiuo tikslu Austrija pateikė finansų planą iki 2019 m., kuriame atlikti visą grupę apimantys skaičiavimai pagal pagrindinį ir nepalankiausių sąlygų scenarijus ir kuriuo remdamasi Komisija atliko savo analizę.

(93)

Grupės pertvarka vietos pirminiams bankams susijungiant į regionines įstaigas palankiai vertintina tuo aspektu, kad grupėje šiek tiek sumažės kapitalo ir pelningumo skirtumai, atsiras masto ekonomija ir bus galima išnaudoti sinergijos potencialą. Toliau pateiktoje diagramoje matyti, kad nereorganizuotoje ir reorganizuotoje grupėje kapitalo (bendras 1 lygio nuosavas kapitalas) ir pelningumo (nuosavo kapitalo grąža) skirtumai akivaizdžiai mažesni.

Image

(94)

Komisija palankiai vertina tai, kad galima sinergija finansų plane įtraukta tik į, palyginti su pajamomis, lengviau apskaičiuojamų išlaidų rodiklius ir įvertinta tik [70–80] % jau nustatyto potencialo. Atsižvelgdama į tai, kad išlaidoms personalui taikomas mažesnis negu [10–20] % metinis rodiklis, materialinėms išlaidoms – mažesnis kaip [5–10] % metinis rodiklis, Komisija mano, kad taikomas veikiau apdairus požiūris ir kad, be finansų plane jau įskaičiuotos sinergijos, potencialas gali būti didesnis.

(95)

Reorganizuotos grupės verslo strategija iš esmės lieka nepakitusi. Veikla akivaizdžiai telkiama į vietos ir regionų privačių ir verslo klientų bei mažųjų ir vidutinių įmonių sektorius. Šios veiklos sritys jau dabar sudaro didžiausią portfelio dalį, yra pelningos, 2012 m. spendime taip pat nebuvo laikomos keliančiomis problemų. Pagal pagrindinį scenarijų iki 2019 m. palūkanas duodantis turtas šiose srityse padidės maždaug [5–7] %, t. y. mažiau kaip 50 % per tą patį laikotarpį prognozuojamo realiosios ekonomikos augimo – maždaug 15 % (21). Tik kai kuriose veiklos srityse, pavyzdžiui, vertybinių popierių investavimo paslaugų, tikimasi didesnio augimo. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos šiose srityse mastas labai ribotas, didesnio augimo prielaidos atrodo pagrįstos.

(96)

Kalbant apie įsipareigojimus, reikia pabrėžti ypatingą privačių klientų indėlių veiklos svarbą (jie sudaro maždaug 80 % visų įsipareigojimų). Ši finansavimo rūšis susitarime „Bazelis III“ laikoma ypač patikima, todėl, nustatant finansavimo rodiklius, pavyzdžiui, padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį ir grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, jai teikiama didelė vertė. Grupė taip pat pateikė įrodymų, kad indėlių veikla ir per krizę buvo labai stabili, taigi Komisija grupės finansavimo padėtį vertina kaip didelį pranašumą. Indėlių srityje iki 2019 m. taip pat planuojamas maždaug [5–7] % augimas, t. y. daugiau kaip 50 % mažesnis negu prognozuojamas realiosios ekonomikos augimas.

(97)

Su įvairiais paskolų portfeliais susijusios rizikos prielaidos taip pat atrodo pagrįstos. Pagal pagrindinį scenarijų planuojami rizikos atidėjiniai ir vertės sumažėjimas atitinka standartines rizikos išlaidų normas – maždaug [7–15] bazinių punktų privačių klientų srityje, [30–45] bazinių punktų verslo klientų srityje. Šias prielaidas galima laikyti atitinkančiomis ekonominę kredito veiklos padėtį Austrijoje, nors jos ir nėra nuosaikios.

(98)

Finansų plane numatyta, kad pagal pagrindinį scenarijų 2015 m. buvusi neigiama grupės nuosavo kapitalo grąža, esant [9–11] % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientui, 2019 m. padidės iki [8–9] % nuosavo kapitalo grąžos atskaičius mokesčius, esant [11–13] % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientui. Atsižvelgiant į nuosaikų grupės verslo modelio rizikos pobūdį, planuojamą nuosavo kapitalo grąžą atskaičius mokesčius galima laikyti tinkamu atlygiu už kapitalą.

(99)

Remdamasi 94–98 konstatuojamosiose dalyse pateiktais svarstymais dėl finansų plano – augimo, likvidumo, išlaidų, rizikos valdymo ir ekonominio gyvybingumo, Komisija daro išvadą, kad planas yra patikimas, grindžiamas apdairiomis prielaidomis ir tinkamas ilgalaikiam grupės ekonominiam gyvybingumui, o kartu – gebėjimui veikti kapitalo rinkoje užtikrinti.

Ekonominis gyvybingumas pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų

(100)

Toks ilgalaikio ekonominio gyvybingumo vertinimas gaunamas ir pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų. Pagal jį daroma prielaida, kad nepalankiausios sąlygos susiklostys dėl dviejų veiksnių vienu metu: ilgesnio, negu planuota, mažų palūkanų laikotarpio ir kreditų krizės. Ilgesnį laiką vyraujančios mažos palūkanos darys poveikį palūkanų maržai ir tuo pat metu kreditų krizei įveikti prireiks daugiau išteklių, nes padidės rizikos atidėjiniai ir sumažės vertė, taip pat apskritai padidės paskolų rizikos koeficientas, o dėl jo ir nuosavo kapitalo poreikis.

(101)

Sumažėjus pajamoms ir dėl rizikos atidėjinių ir vertės sumažėjimo atsiradus papildomam finansavimo poreikiui, 2015 m. grupė patirs nemenkų, 2016 m. kiek mažesnių nuostolių. Tačiau aišku, kad šiuos nuostolius bus galima padengti be tokių specialių atsakomųjų priemonių kaip išlaidų mažinimo programa ar kainų maržų koregavimas, atitinkamai koreguojant esamą 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą, ir šie nuostoliai neturės ilgalaikio poveikio grupės pajamoms. Pagal šį scenarijų 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas netaps mažesnis kaip [8–10] % ir 2019 m. grupė vis tiek pasieks [5–8] % ekonominį gyvybingumą atskaičius mokesčius.

Reguliuojamieji reikalavimai

(102)

2014 m. priežiūros institucijos atliktame išsamiame vertinime buvo nustatytas kapitalo trūkumas, todėl šiuo metu grupės tikslas yra iki 2015 m. liepos 26 d. pasiekti 14,63 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą. Pagal dabartinį finansų planą šis koeficientas nepasiekiamas.

(103)

Komisija taip pat pažymi, kad priemonės, kurių grupė imsis Immigon atžvilgiu turimų pozicijų rizikai panaikinti (22), turės maždaug [0–2] % dydžio neigiamą poveikį bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientui. Be to, finansų plano skaičiavimai grindžiami prielaida, kad šias pozicijas […] ir […] bus galima sumažinti įvykdžius papildomus pardavimo sandorius. Tikėtina, kad dėl šių pardavimo sandorių nuostoliai sieks [0–200] mln. EUR ir atsiras papildoma [0–100] mln. EUR dydžio nuostolių rizika, jei jų nepavyktų įvykdyti ir reikėtų sumokėti visą [0–200] mln. EUR nuostolio dalį. Dėl papildomų [0–100] mln. EUR dydžio nuostolių bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientas sumažėtų dar [0–2] %.

(104)

Be numatytųjų naujajame restruktūrizavimo plane, grupė nustatė ir daugiau priemonių, kuriomis savo pagal riziką įvertintą turtą galėtų sumažinti daugiau, negu nustatyta finansų plano skaičiavimuose. Kitos galimos priemonės apima mažųjų ir vidutinių įmonių paskolų portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrą ir start:bausparkasse ir IMMO-Bank pardavimą; įgyvendinus šias priemones, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas padidėtų iki [10–15] %, įskaitant nustatytas Austrijai pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus išmokėtos sumos ribas. Komisija pažymi, kad visų šių priemonių įgyvendinimas vienu metu, jei to prireiks, ateityje turės neigiamą poveikį ekonominiam banko gyvybingumui.

(105)

Tačiau Komisija, atsižvelgdama į ribotą minėtų priemonių, susijusių su pagal riziką įvertintu turtu, riziką ir mastą, mano, kad finansų plano skaičiavimuose numatyta pakankama veikimo laisvė, kad būtų galima apriboti jų neigiamą poveikį ekonominiam gyvybingumui. Šią nuomonę patvirtina teigiamas BPM institucijų sprendimas dėl 35 konstatuojamosios dalies a, b ir c punktuose nurodytų priemonių, jas įregistruojant Austrijos Juridinių asmenų registre. BPM institucijos teigiamą sprendimą priėmė remdamosi tais pačiais finansų plano skaičiavimais, kuriais grindžiamas ir šis sprendimas. Todėl Komisija daro prielaidą, kad BPM institucijos, atsižvelgdamos ir į galimą finansų plane slypinčią riziką, grupę taip pat laikys pajėgia įvykdyti jai nuo 2015 m. liepos 26 d., atlikus patikrinimą, taikomus reguliuojamuosius kapitalo reikalavimus.

Pagalbos gavėjos įnašas ir naštos pasidalijimas

(106)

Komisija turi užtikrinti, kad naujasis Įsipareigojimų sąrašas būtų tinkamas pakeisti 2012 m. Įsipareigojimų sąrašą ir užtikrinti esamos pagalbos grupei, kuri yra ekonominių ÖVAG teisių ir pareigų perėmėja, suderinamumą su vidaus rinka. Šiuo tikslu reikia ištirti, ar tinkamas pagalbos gavėjos įnašas ir naštos pasidalijimas.

(107)

Banko įnašo ir naštos pasidalijimo klausimu pažymėtina, kad Įsipareigojimų sąraše, kuris pateiktas 2012 m. sprendimo priede, buvo numatytos nuostatos dėl atlygio už turto garantiją ir akcijomis be balsavimo teisės išreikštą kapitalą bei šios garantijos ir šio kapitalo grąžinimo, taip pat draudimas mokėti dividendus.

(108)

Kalbant apie turto garantijos pakeitimus, dabartinis pertvarkymo planas nebėra grindžiamas garantinėmis išmokomis grynaisiais siekiant, kad bankas, jį pertvarkant, būtų mokus. Jei visos prielaidos taptų realios ir likviduojama bendrovė liktų moki nepanaudojus garantijos, visų teisėtų garantinių reikalavimų visos sumos išmokėjimas grynaisiais 2016 m. liepos mėn. tik padėtų padidinti Immigon, kaip likviduojamos bendrovės, turtą, kuriuo, bendrovę pertvarkius, galėtų disponuoti visi akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo ir nuosavo kapitalo turėtojai. Dabartiniu planu, pagal kurį garantiniai mokėjimai numatyti tik jei Immigon grėstų bankrotas, iki minimumo sumažinama rizika, kad valstybės pagalba bus naudojama kompensacijoms nuosavo kapitalo priemonių turėtojams.

(109)

Pagal 2012 m. Įsipareigojimų sąrašą iki 2017 m. pabaigos ÖVAG turėjo grąžinti 300 mln. EUR akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo, o grupė prie jo grąžinimo turėjo prisidėti tik jei būtų galėjusi tai padaryti pagal reguliuojamuosius būtinuosius reikalavimus (23). Iš formuluotės aišku, kad šis įsipareigojimas yra veikiau ketinimo pareiškimas, o ne teisinis įpareigojimas.

(110)

Naujajame Įsipareigojimų sąraše šiuo klausimu nustatytas naujas įpareigojimas grupei. Konkrečiai grupė įsipareigojo Austrijai suteikti naują nedidelės nominaliosios vertės finansinę priemonę (teisės gauti pelno dalį sertifikatų), pagal kurią valstybei bus mokami nuo pelno priklausantys dividendai; palyginti su visomis kitomis mišriųjų finansinių priemonių ir dividendų išmokomis, šios dividendų išmokos bus mokamos pirmiausiai, jų bendra suma iki [2020–2025] m. sieks 300 mln. EUR, atskaičius galimas gautas ÖVAG, kaip likviduojamos bendrovės, turto išmokas.

(111)

Pinigų srautai pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus dar bus užtikrinti taip: Austrijos turima VBWB dalis bus 25 % plius 1 akcija (blokuojanti mažuma) kaip užstatas, ji taip pat įgis teisę skirti pusę visų VBWB stebėtojų tarybos narių.

(112)

Be to, nustatomos tokios pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus iš viso išmokėtos sumos ribos: […] m. – [0–50] mln. EUR, […] m. – [0–100] mln. EUR, […] m. – [0–200] mln. EUR ir [2020–2025] m. – 300 mln. EUR. Jei vienos iš šių ribų būtų nesilaikoma, Austrija įgytų teisę panaudoti savo kaip užstatą turimą akcijų dalį, kuri kitu atveju, išmokėjus visą 300 mln. EUR sumą, be jokių kitų išlaidų būtų grąžinta grupei. Jei vienos iš išmokų ribų būtų nesilaikoma, Austrija įgytų dar [1–15] % VBWB akcijų ir teisę pasinaudoti šiuo užstatu. Be to, grupė turėtų pateikti naują restruktūrizavimo planą, o Austrija – apie jį pranešti Komisijai.

(113)

Komisija apsvarstė tokios naujos lėšų grąžinimo schemos poveikį restruktūrizavimo planui ir padarė išvadą, kad restruktūrizavimo planas yra pakankamai patikimas, kad lėšos būtų grąžintos, kaip planuojama, ir nebūtų daromas pernelyg didelis neigiamas poveikis 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientui. [0–50] mln. EUR […] m. riba net ir pagal pateiktą nepalankiausių sąlygų scenarijų yra įveikiama. Vis dėlto Komisija pažymi, kad, jei būtų vienu metu įgyvendinamos visos nustatytos pagal riziką įvertintą turtą mažinančios priemonės (24), tai darytų neigiamą poveikį ekonominiam banko gyvybingumui, o dėl to vėlgi kiltų grėsmė lėšų grąžinimo planui.

(114)

Komisijos nuomone, naujuoju įsipareigojimu dėl pagalbos grąžinimo tolesnis esamos pagalbos suderinamumas su vidaus rinka užtikrinamas dėl šių priežasčių:

a)

šiuo įsipareigojimu Austrijos naudai sukuriamas naujas reikalavimas, kuriuo proporcingai pakeičiamas valstybės prarastas reikalavimas ÖVAG. Iš ÖVAG, kaip likviduojamos bendrovės, nesitikima, kad akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo jis grąžins daugiau negu per pertvarkymo procesą gaus pelno perviršio;

b)

derinant iš viso išmokėtos sumos ribas ir toliau apibūdintas savanoriškas dividendų išmokas (25) pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus, pasiekiamas tinkamas kompromisas tarp pagalbos grąžinimo užtikrinimo ir grupės gyvybingumo atkūrimo;

c)

dėl to galima sutikti ir su lėšų grąžinimo įsipareigojimo įvykdymo laikotarpio išplėtimu;

d)

prireikus Austrija, norėdama pakeisti naująjį restruktūrizavimo planą, galės pasinaudoti savo, kaip blokuojančios mažumos, teise.

(115)

Atitinkamas draudimas mokėti dividendus, nustatytas 2012 m. sprendimo priede pateiktame Įsipareigojimų sąraše (26), galioja toliau su kai kuriais pakeitimais. Pagal naująjį įsipareigojimą dividendai išorės investuotojams gali būti mokami tik jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

visų dividendų išmokų suma mažesnė kaip [5–8] mln. EUR;

b)

tais pačiais metais išmokėtos bent tokio pat dydžio sumos pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus laikantis nustatytų ribų;

c)

Austrijai papildomai išmokėta atitinkamos dividendų išmokos dydžio kompensacinė išmoka;

d)

iš išorės pritrauktas bent dividendų ir kompensacinės išmokų dydžio naujas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.

(116)

Komisija pažymi, kad šių vienu metu įgyvendinamų priemonių – pirmenybės suteikimui lėšų grąžinimo įsipareigojimui, kompensacinės išmokos ir naujo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pritraukimo iš išorės – pakanka užtikrinti, kad pagalba nebūtų naudojama atlygiui už kapitalą ir kad galimi dividendai būtų mokami tik iš pelno perviršio.

(117)

Apskritai Komisija pažymi, kad pagalbos gavėjos įnašo ir naštos pasidalijimo aspektais naujuoju Įsipareigojimų sąrašu užtikrinamas esamos pagalbos suderinamumas su vidaus rinka.

Konkurencijos iškreipimo ribojimo priemonės

(118)

Komisija turi ištirti, ar naujuoju Įsipareigojimų sąrašu tinkamai pakeičiamas 2012 m. Įsipareigojimų sąrašas ir gali būti užtikrinamas tolesnis esamos pagalbos grupei suderinamumas su vidaus rinka. Taigi reikia ištirti, ar galimas pagalbos nulemtas konkurencijos iškreipimas sumažinamas iki minimumo.

(119)

2012 m. Įsipareigojimų sąraše buvo numatytos kelios tiesiogiai su ÖVAG susijusios konkurencijos iškreipimo apribojimo iki minimumo priemonės: i) balanso sumos ir pagal riziką įvertinto turto sumažinimas; ii) komercinės ÖVAG veiklos apribojimas – bankas turėjo tik vykdyti savo, kaip grupės centrinės įstaigos, veiklą; iii) draudimas pirkti kitas įmones; iv) draudimas vienašališkai nustatyti ÖVAG patronuojamosios bendrovės Livebank (elektroninė bankininkystė) įkainius; v) draudimas gautą valstybės pagalbą naudoti reklamoje ir vi) elgesio taisyklės dėl atlyginimų ir rizikos valdymo.

(120)

Naujuoju Įsipareigojimų sąrašu, pateiktu šio sprendimo priede, išlaikoma pirminė pusiausvyra dėl pagalbos nulemto konkurencijos iškreipimo apribojimo. Pavyzdžiui, pertvarkant ÖVAG, bus sumažinta balanso suma ir pagal riziką įvertintas turtas, o veiklos sutelkimo į grupės centrinės įstaigos funkcijas klausimas išspręstas jas perduodant VBWB. Naujajame Įsipareigojimų sąraše taip pat išlieka vienašališko įkainių nustatymo, kitų įmonių pirkimo ir gautos valstybės pagalbos naudojimo reklamoje draudimai bei kiti elgesio įpareigojimai.

(121)

Draudimas vienašališkai nustatyti įkainius reiškia, kad Livebank negalės klientams siūlyti geresnių palūkanų sąlygų (bet kokiam terminui) nei trečias pagal palankumą sąlygas siūlantis tiesioginės elektroninės bankininkystės srityje Austrijos rinkoje veikiantis konkurentas.

(122)

Grupei taikomas draudimas pirkti kitas įmones, t. y. ji negalės pirkti nei kontrolinės ar mažumos akcijų dalies, nei turto grupių. Vienintelė išimtis taikoma a) įsigijimo sandoriams, kurie būtini siekiant stabilizuoti finansus ir (arba) grupę arba užtikrinti veiksmingą konkurenciją, jei tokį įsigijimo sandorį prieš tai patvirtino Komisija, ir b) įsigijimo sandoriams, kurie priskiriami prie įprastos banko veiklos, atsižvelgiant į klientų, patiriančių mokėjimo sunkumų, turimų įsipareigojimų valdymą.

(123)

Grupei taip pat taikomas reklamos draudimas, t. y. grupė negali reklamuotis jai suteiktomis pagalbos priemonėmis arba dėl to įgytais pranašumais.

(124)

Kitais elgesio įpareigojimais nustatyta, kad grupė turi užtikrinti tinkamas atlyginimų ir rizikos valdymo sistemas. Pavyzdžiui, grupės atlyginimų sistemos turi būti skaidrios, grindžiamos paskatomis, kuriomis būtų išvengiama netinkamos rizikos prisiėmimo, ir nukreiptos į tvarius ir ilgalaikius įmonės tikslus. Grupė plės savo rizikos valdymo sistemą ir vykdys apdairią, patikimą ir tvarumo principu grindžiamą verslo politiką.

(125)

Todėl Komisija mano, kad naujuoju Įsipareigojimų sąrašu tinkamai apribojamas konkurencijos iškreipimas, atsirandantis dėl esamos pagalbos ÖVAG,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   2015 m. birželio 23 d. restruktūrizavimo plane numatytos priemonės ir su jomis susijęs Įsipareigojimų sąrašas nėra nauja valstybės pagalba.

2.   Atsižvelgiant į 2015 m. birželio 23 d. restruktūrizavimo plane numatytas priemones ir su jomis susijusį Įsipareigojimų sąrašą, Sprendimo 2013/298/ES 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės tebėra suderinamos su vidaus rinka.

2 straipsnis

1.   Sprendimo 2013/298/ES 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Austrija užtikrina, kad 2015 m. birželio 23 d. pateiktas restruktūrizavimo planas, įskaitant šio sprendimo priede nurodytus įsipareigojimus, būtų visiškai įgyvendintas.“

2.   Sprendimo 2013/298/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Austrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 2 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Komisijos narė


(1)  OL C 46, 2012 2 17, p. 3.

(2)  2008 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimas byloje dėl pagalbos N 557/2008 – Maßnahmen nach dem Finanzmarktstabilitäts- und dem Interbankmarktstärkungsgesetz für Kreditinstitute und Versicherungsunternehmen in Österreich (Austrijos kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms skirtos priemonės pagal Finansų rinkos stabilizavimo ir Tarpbankinės rinkos stiprinimo įstatymus) (OL C 3, 2009 1 8, p. 2).

(3)  Pagalbos schema su tam tikrais pakeitimais pirmą kartą pratęsta 2009 m. birželio 30 d. (OL C 172, 2009 7 24, p. 4), antrą kartą – 2009 m. gruodžio 17 d. (OL C 28, 2010 2 4, p. 6), trečią kartą – 2010 m. birželio 25 d. (OL C 250, 2010 9 17, p. 4) ir ketvirtą kartą – 2010 m. gruodžio 16 d. (OL C 20, 2011 1 21, p. 3).

(4)  Plg. Komisijos komunikato 13 punktą ir priedą (OL C 10, 2009 1 15, p. 2).

(5)  2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimas byloje dėl pagalbos Nr. SA.31883 (2011/C) (ex N 516/2010) – Banko Österreichische Volksbanken-AG restruktūrizavimas (OL C 46, 2012 2 17, p. 3).

(6)  2012 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimas 2013/298/ES dėl valstybės pagalbos Nr. SA.31883 (2011/C) (ex N 516/2010), kurią Austrija suteikė ir planuoja suteikti bankui Österreichische Volksbanken-AG (OL L 168, 2013 6 20, p. 30).

(7)  Grupė išsamiau apibūdinta 18 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(8)  Žr. 2012 m. sprendimo 13 ir 14 konstatuojamąsias dalis.

(9)  Žr. 24 ir 25 konstatuojamąsias dalis.

(10)  Išsamiau apie tai žr. 27–30 konstatuojamosiose dalyse ir 2012 m. sprendime.

(11)  Šis kapitalo trūkumas išsamiau apibūdintas 33 konstatuojamojoje dalyje.

(12)  Išsamiau apie tai žr. 2012 m. sprendimo 24–29 konstatuojamosiose dalyse.

(13)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 6486/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(14)  Bankwesengesetz (toliau – BWG).

(15)  Konfidenciali informacija.

(16)  Plg. 45 konstatuojamąją dalį.

(17)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(18)  Žr. 66–71 konstatuojamąsias dalis.

(19)  Žr. 2012 m. sprendimo 82 konstatuojamąją dalį.

(20)  Žr. 2012 m. sprendimo 93 konstatuojamąją dalį.

(21)  Visos ekonomikos augimo ir infliacijos prielaidos paimtos iš Komisijos 2015 m. pavasario ataskaitos.

(22)  Žr. 45 konstatuojamąją dalį.

(23)  2012 m. sprendimo priede pateikto Įsipareigojimų sąrašo 11.2 punktas.

(24)  Šios priemonės išsamiau apibūdintos 100 konstatuojamojoje dalyje.

(25)  Žr. 115 konstatuojamąją dalį.

(26)  Žr. 2012 m. sprendimo priede pateikto Įsipareigojimų sąrašo 9.3 punktą.


PRIEDAS

„PRIEDAS

ĮSIPAREIGOJIMŲ SĄRAŠAS BYLOJE DĖL PAGALBOS NR. SA.31883 ÖSTERREICHISCHE VOLKSBANKEN-AG

PREAMBULĖ

2012 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimu valstybės pagalba Nr. SA.31883 (2011/C), kurią Austrija suteikė bankui Österreichische Volksbanken AG (ÖVAG), buvo paskelbta suderinama su vidaus rinka.

Kadangi buvo reikalingas visapusiškesnis kredito kooperatyvų (vok. Volksbank) sektoriaus restruktūrizavimas, buvo parengtas šis Įsipareigojimų sąrašas, atsižvelgiant į iki šiol galiojusį Įsipareigojimų sąrašą ir ÖVAG restruktūrizavimo ir likvidavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas). Todėl iki šiol galiojusio Įsipareigojimų sąrašo nuostatos, pateiktos 2012 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimo priede, netenka galios.

Pakeistame restruktūrizavimo plane nenumatyta jokių papildomų valstybės paramos priemonių ÖVAG. ÖVAG įstatinio kapitalo, įskaitant 43,3 % dydžio (maždaug 250 mln. EUR) Austrijos Respublikos dalį, ir 300 mln. EUR dydžio Austrijos Respublikos suteikto akcijomis be balsavimo teisės išreikšto kapitalo sumažinimas vienu metu 96,65 % nėra nauja pagalba, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1) 1 straipsnio c punktu.

Austrijos Respublika teikia toliau išvardytus įsipareigojimus, susijusius su banku Österreichische Volksbanken-Aktiengesellschaft (toliau – ÖVAG) ir kredito kooperatyvų grupe Volksbanken-Verbund (toliau – grupė), kuriai atstovauja nauja pagrindinė įstaiga bankas Volksbank Wien-Baden AG (toliau – VBWB), kad Europos Komisija savo sprendime pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies b punktą bankui ÖVAG suteiktą pagalbą galėtų paskelbti suderinama su vidaus rinka.

Šis tekstas aiškintinas pagal bendruosius Sąjungos teisės principus ir remiantis Reglamentu (EB) Nr. 659/1999 bei atsižvelgiant į sprendimą, kurio priede pateikti įsipareigojimai ir įpareigojimai ir (arba) nurodytos sąlygos.

1.   Bendrosios nuostatos

1.1.   Austrijos Respublika užtikrina, kad 2015 m. birželio mėn. pabaigoje pateiktas ÖVAG restruktūrizavimo planas būtų įgyvendintas tinkamai ir laiku.

1.2.   Austrijos Respublika užtikrina, kad, įgyvendinant restruktūrizavimo planą, būtų laikomasi visų toliau nurodytų įsipareigojimų (toliau – įsipareigojimai).

1.3.   Restruktūrizavimo etapas baigsis įvykus visuotiniam VBWB akcininkų susirinkimui, kuriame bus priimtas sprendimas dėl 2019 m. finansinės ataskaitos, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. Toliau nurodyti įsipareigojimai taikomi restruktūrizavimo etapu, jei iš atitinkamo įsipareigojimo nepaaiškėja kas kita.

2.   Restruktūrizavimo ir pertvarkymo planas

2.1.   577 328 623,46 EUR dydžio ÖVAG įstatinis kapitalas (įskaitant 43,3 % dydžio Austrijos Respublikos dalį) bus sumažintas iki 19 335 951,23 EUR. 300 mln. EUR dydžio valstybės suteiktas akcijomis be balsavimo teisės išreikštas kapitalas bus sumažintas tokiu pat santykiu 96,65 %.

2.2.   Grupės centrinės įstaigos funkciją atgaline data nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iš ÖVAG (perduodančioji bendrovė) perims VBWB (perimančioji bendrovė) perleidžiant akcijas ir perduodančiajai bendrovę tęsiant veiklą.

2.3.   2015 m. liepos 4 d., gavus kompetentingos priežiūros institucijos (ECB) leidimą, ÖVAG bus atskirtas nuo grupės ir, pritarus reguliavimo institucijai, pagal Austrijos bankų sanavimo ir pertvarkymo įstatymo (Bundesgesetz über die Sanierung und Abwicklung von Banken, toliau – BaSAG) 162 straipsnį bus pertvarkytas į likviduojamą bendrovę bei pagal Bankininkystės įstatymo (Bankwesengesetz, toliau – BWG) 1 straipsnį atsisakys banko licencijos. Likviduojama bendrovė bus pervardyta į immigon portfolioabbau ag.

2.4.   Pagal 2013 m. kovo 15 d. susitarimą dėl įsipareigojimų vykdymo garantijos (2015 m. birželio 25 d. papildomo susitarimo redakcija) 100 mln. EUR vertės valstybės suteikta turto garantija bus galima pasinaudoti nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki ÖVAG 2017 finansinių metų finansinės ataskaitos sudarymo dienos imtinai.

2.5.   Pasinaudojimo turto garantija sąlygos yra šios: visi ÖVAG finansiniai reikalavimai arba jų dalis negali būti įvykdyti arba skolininkas yra oficialiai paskelbtas nemokiu ir būtina išvengti esamo arba gresiančio pernelyg didelio ÖVAG įsiskolinimo, kaip tai suprantama pagal bankroto teisę, jei laikomasi kitų pirmiau minėtu papildomu susitarimu nustatytų sąlygų. Užtikrintų finansinių reikalavimų, įtrauktų į finansinių reikalavimų grupę pagal 2013 m. kovo 15 d. susitarimo (pirmiau minėto papildomo susitarimo redakcija)./1 priedą, vertinimo galutinis terminas yra 2015 m. gruodžio 31 d. Praėjus šiam galutiniam terminui pareikšti finansiniai reikalavimai bus nepriimami.

2.6.   ÖVAG likvidavimo plano tikslas yra iki 2017 m. gruodžio 31 d. likviduoti banko turtą. Iš ÖVAG likvidavimo plano taip pat matyti, kad iš likvidavimo bus gauta pajamų. Kaip dalinę kompensaciją už Austrijos Respublikos turimo ÖVAG akcinio kapitalo sumažinimą grupė ir Volksbanken Holding eGen savo teises į ÖVAG likvidavimo pajamas perleis Austrijos Respublikai. Taip pat grupė įsipareigojo dėti pastangas, kad ir kiti ÖVAG akcininkai savo teises perleistų Austrijos Respublikai.

3.   ÖVAG akcijų pardavimas

ÖVAG, įgyvendindamas galiojančios 2015 m. birželio 23 d. redakcijos restruktūrizavimo susitarimą su Austrijos Respublika (toliau – restruktūrizavimo susitarimas), iki 2017 m. gruodžio 31 d. parduos visas turimas RZB akcijas (akcijos bus pasirašomos).

4.   RZB priemonės

Austrija užtikrina, kad iki […] būtų įgyvendintos planuojamos likusios [0–20] mln. EUR vertės Raiffeisen Zentralbank Österreich AG (RZB) paramos ÖVAG nuosaviems ištekliams priemonės, kaip nustatyta 2012 m. balandžio 26 d. restruktūrizavimo susitarime.

5.   Reorganizuotos grupės dividendų mokėjimas

5.1.   Kredito įstaigų grupė, kurią sudaro kredito kooperatyvai, kaip nustatyta BWG 30a straipsnio 1 dalimi, kaip konsoliduotas subjektas dividendus tretiesiems asmenims (fiziniams arba juridiniams) iš esmės galės mokėti tik jei bus įvykdytos šio susitarimo 5.2–5.6 punktuose išvardytos sąlygos.

5.2.   Išmokos pagal Austrijos Respublikai suteiktus teisės gauti pelno dalį sertifikatus bus mokamos pagal restruktūrizavimo susitarimo nurodymus; visų pirma, jei būtų nesilaikoma šiame susitarime nustatytų ribų, Austrijos Respublika įgytų teisę disponuoti jai perleistomis VBWB akcijomis.

5.3.   Išmokos pagal Austrijos Respublikai suteiktos teisės gauti pelno dalį sertifikatus mokamos pirmiausiai; jos negali būti mažesnės negu atitinkamos dividendų išmokos.

5.4.   Bendra dividendų išmokų suma negali būti didesnė kaip [5–8] mln. EUR per metus.

5.5.   Austrijos Respublikai mokama nuo 5.3 punkto nepriklausanti atitinkamos dividendų išmokos dydžio kompensacinė išmoka. Dėl dividendų išmokų už nuosavų išteklių dalis, pasirašytas po 2015 m. birželio 29 d. grupės sanavimo ir stiprinimo tikslais, prievolė Austrijos Respublikai mokėti kompensacines išmokas neatsiranda.

5.6.   Grupė iš išorės pritraukia naujo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, atitinkančio bent metinę dividendų ir kompensacinių išmokų sumą (grynąja verte, atskaičius grąžintas sumas) (tai prilygsta nepaskirstomai pelno sumai).

6.   Draudimas ÖVAG mokėti dividendus

Iki likvidavimo laikotarpio pabaigos ÖVAG dividendų nemokės. Jei įmanoma teisiškai atskirti, ši nuostata netaikoma atlygio už pagalbą mokėjimui.

7.   Draudimas vienašališkai nustatyti įkainius

Be išankstinio Komisijos leidimo Livebank iki likvidavimo laikotarpio pabaigos indėlių veiklos srityje nesiūlys geresnių palūkanų sąlygų (bet kokiam terminui) nei trečias pagal palankumą sąlygas siūlantis tiesioginės elektroninės bankininkystės srityje Austrijos rinkoje veikiantis konkurentas.

8.   Atstovavimas Austrijos Respublikai banke Volksbank Wien-Baden AG kaip grupės centrinėje įstaigoje

8.1.   Kai ÖVAG bus atskirtas nuo grupės ir centrinės įstaigos funkcija bus perduota VBWB, Austrijos Respublikai grupė nemokamai suteiks 25 % plius vieną akciją („25 % + 1“).

8.2.   Jei nebus sumokėta atitinkama suma pagal susitarimo 9.3 punktą, grupė Austrijos Respublikai nemokamai suteiks dar tiek VBWB akcijų, kad valstybės turima dalis iš viso siektų [26–40] %. Be to, pagal restruktūrizavimo susitarimo nuostatas tokiu atveju Austrijos Respublika įgis teisę disponuoti savo turimomis akcijomis.

8.3.   Grupė Austrijos Respublikai užtikrins teisę skirti pusę savininkų skiriamų VBWB stebėtojų tarybos narių.

9.   Atlygis už pagalbą

9.1.   Už Austrijos Respublikos ÖVAG suteiktą 100 mln. EUR vertės turto garantiją ir toliau bus mokamas nuo pelno nepriklausantis 10 % metinis atlygis.

9.2.   Pagal restruktūrizavimo susitarimą VBWB Austrijos Respublikai suteiks teisės gauti pelno dalį sertifikatų kaip kompensaciją už tai, kad, atskiriant ÖVAG, bus sumažintas valstybės suteiktas 300 mln. EUR vertės akcijomis be balsavimo teisės išreikštas kapitalas. Nuo sumų, mokamų pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus, turi būti atskaičiuojamas tas valstybės suteiktas akcijomis be balsavimo teisės išreikštas kapitalas, kuris, banką atskiriant, išliks ir už jį bus tinkamai atlyginta.

9.3.   Sudarant […] metų VBWB finansinę ataskaitą, pagal teisės gauti pelno dalį sertifikatus turi būti išmokėta ne mažesnė kaip [0–50] mln. EUR suma, sudarant […] metų VBWB metinę finansinę ataskaitą – ne mažesnė kaip [0–100] mln. EUR suma. Jei išmokėta suma būtų mažesnė negu viena iš šių ribų, Komisijai turėtų būti pranešama apie naują restruktūrizavimo planą. Pažymėtina, kad pagal restruktūrizavimo susitarimą, sudarant […] metų VBWB finansinę ataskaitą, turi būti išmokėti ne mažiau kaip [0–200] mln. EUR, o sudarant [2020–2025] m. VBWB metinę finansinę ataskaitą – visa mokėtina suma.

10.   Kitos elgesio taisyklės

10.1.   ÖVAG ir grupė įsipareigoja laikytis draudimo pirkti kitas įmones. Šis draudimas taikomas tiek atskirą teisinę formą turinčioms įmonėms ir įmonių akcijoms, tiek turto grupėms, kurias sudaro tam tikra veikla ar veiklos padalinys. Išimtis taikoma įsigijimo sandoriams, kurie būtini siekiant stabilizuoti finansus ir (arba) grupę arba užtikrinti veiksmingą konkurenciją, jei tokį įsigijimo sandorį prieš tai patvirtino Komisija, taip pat įsigijimo sandoriams, kurie priskiriami prie įprastos banko veiklos, atsižvelgiant į klientų, patiriančių mokėjimo sunkumų, turimų įsipareigojimų valdymą.

10.2.   ÖVAG ir grupė nesireklamuos gautomis pagalbos priemonėmis ar dėl to įgytais pranašumais.

10.3.   ÖVAG ir grupė turi peržiūrėti savo atlyginimų sistemas, atkreipdami dėmesį į tai, ar jos turi skatinamąjį poveikį ir yra tinkamos, ir pagal civilinės teisės galimybes užtikrinti, kad jomis nebūtų skatinama prisiimti netinkamą riziką, kad jos būtų nukreiptos į tvarius ir ilgalaikius įmonės tikslus ir būtų skaidrios.

10.4.   Grupė plės savo rizikos stebėsenos ir rizikos valdymo sistemas ir vykdys apdairią, patikimą ir tvarumo principu grindžiamą verslo politiką.

11.   Už priežiūrą atsakingas patikėtinis

11.1.   Austrijos Respublika užtikrina, kad nepriklausomas, pakankamai kvalifikuotas ir saugoti paslaptis įpareigotas už priežiūrą atsakingas patikėtinis nuolat prižiūrėtų, kad ÖVAG ir grupės restruktūrizavimo planas ir visi šiame Įsipareigojimų sąraše nurodyti įsipareigojimai būtų įgyvendinami ir vykdomi visapusiškai ir tinkamai.

11.2.   Už priežiūrą atsakingo patikėtinio skyrimo ir atleidimo tvarka, užduotys ir pareigos nustatomos pagal priede „Už priežiūrą atsakingas patikėtinis“ aprašytą procedūrą.

11.3.   Austrija užtikrina, kad, vykdant šį sprendimą, Komisija ir patikėtinis turėtų neribotą prieigą prie visos informacijos, kuri reikalinga prižiūrėti, kaip vykdomas šis sprendimas. Komisija ir patikėtinis ÖVAG gali prašyti teikti pareiškimus ar paaiškinimus. Austrijos Respublika, ÖVAG ir grupė su Komisija ir už priežiūrą atsakingu patikėtiniu visapusiškai bendradarbiaus visais klausimais, susijusiais su šio sprendimo vykdymo priežiūra.“


(1)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).


10.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/152


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2016/154

2015 m. liepos 22 d.

dėl valstybės pagalbos SA.13869 (C 68/2002) (ex NN 80/2002) dėl pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtų į apskaitą įtrauktų neapmokestintų atidėjinių perklasifikavimo į kapitalą, kurią Prancūzija suteikė bendrovei EDF

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 4959)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą (1),

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtą straipsnį (2)

ir atsižvelgdama į tas pastabas,

kadangi:

(1)

2002 m. spalio 16 d. sprendimu Komisija pradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą oficialią tyrimo procedūrą dėl naudos, gautos nesumokėjus pelno mokesčio, kurį valstybinė komercinė pramonės įmonė Electricité de France (E.D.F.), Service National (toliau – EDF; į 2004 m. pabaigą ši įmonė tapo akcine bendrove Electricité de France SA), 1997 m. restruktūrizuodama savo balansą, turėjo sumokėti nuo dalies sudarytų į apskaitą įtrauktų neapmokestintų atidėjinių, skirtų pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti ir perklasifikuotų į kapitalą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(2)

Savo pastabose, kurios 2002 m. gruodžio 11 d. raštu perduotos Komisijai, Prancūzijos institucijos paneigė, kad EDF gavo mokestinės naudos, ir visų pirma pažymėjo, kad skyrus papildomą kapitalo injekciją padengtas kapitalo trūkumas, todėl ši injekcija pagrįsta.

(3)

2003 m. sausio 21 d. raštu Komisija Prancūzijai perdavė tik iš vienos suinteresuotosios šalies gautas pastabas ir paragino ją pateikti savo komentarus. Prancūzija komentarų dėl šių pastabų nepateikė.

(4)

2003 m. vasario 12 d. įvyko Komisijos ir Prancūzijos institucijų techninis posėdis, po jo 2003 m. liepos 4 d. Komisija paprašė pateikti informaciją.

(5)

2003 m. lapkričio 11 d. Prancūzija pateikė naują informaciją. 2003 m. lapkričio 17 d. surengtas kitas Komisijos, Prancūzijos institucijų ir EDF atstovų techninis posėdis. 2003 m. lapkričio 20 d. Prancūzijos institucijos pateikė papildomą informaciją.

(6)

2003 m. gruodžio 16 d. sprendimu (3) Komisija EDF gautos pagalbos priemonę paskelbė nesuderinama su vidaus rinka ir pareikalavo šią pagalbą susigrąžinti su palūkanomis. 2004 m. vasario mėn. pagalba buvo grąžinta.

(7)

Bendrasis Teismas savo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu Komisijos sprendimą panaikino (4). Prancūzija bendrovei EDF dar kartą išmokėjo pagalbos sumą, kuri buvo grąžinta 2004 m.

(8)

Savo 2012 m. birželio 5 d. sprendimu Teisingumo Teismas atmetė Komisijos apeliacinį skundą, kuriuo apskųstas Bendrojo Teismo sprendimas (5).

(9)

2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Komisija oficialią tyrimo procedūrą išplėtė (toliau – sprendimas išplėsti procedūrą) (6).

(10)

2013 m. liepos 1 d. Prancūzijos institucijos Komisijai pateikė savo pastabas.

(11)

2013 m. rugpjūčio 13 d. raštu Komisija Prancūzijai perdavė 2013 m. liepos 29 d. pastabas, kurias pateikė tik viena suinteresuotoji šalis – EDF, ir paragino Prancūziją pateikti savo komentarus. 2013 m. spalio 11 d. Prancūzija pateikė savo komentarus dėl EDF pastabų.

(12)

2013 m. spalio 18 d. EDF Komisijai perdavė konsultanto (bendrovės Oxera) parengtą 2013 m. spalio 15 d. tyrimą. 2013 m. spalio 22 d. Komisija šį tyrimą perdavė Prancūzijai ir paragino ją pateikti savo komentarus. Tačiau kartu su šiuo raginimu buvo nurodyta išlyga, kad tyrimas perduotas praėjus daugiau negu dviem su puse mėnesio nuo galutinio termino, nustatyto sprendimu išplėsti procedūrą, be to, jis parengtas priėmus sprendimą investuoti į EDF, kuriuo rėmėsi Prancūzija. 2013 m. lapkričio 6 d. Prancūzija pateikė savo komentarus dėl tyrimo.

(13)

2013 m. lapkričio 14 d. įvyko Komisijos ir Prancūzijos institucijų posėdis. 2013 m. lapkričio 15 d. Komisija paprašė pateikti naują informaciją ir patikslinti 2013 m. gruodžio 23 d. perduotas Prancūzijos pastabas.

(14)

2013 m. lapkričio 22 d. EDF Komisijai pateikė bendrovės prašymu parengtą teisinę nuomonę, kuria papildė ir pagrindė savo 2013 m. liepos 29 d. pastabas.

(15)

EDF prašymu 2014 m. kovo 12 d. įvyko posėdis su Komisija, dalyvaujant Prancūzijos institucijoms.

(16)

2014 m. gegužės 13 d. Komisija Prancūzijos paprašė pateikti komentarus dėl EDF perduotos teisinės nuomonės, taip pat paaiškinimus ir papildomą informaciją; Prancūzija juos pateikė 2014 m. birželio 19 d. raštu.

1.   IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠYMAS

1.1.   PAGALBOS GAVĖJA EDF, JOS STATUSO IR KAPITALO POKYČIAI

(17)

EDF įsteigta 1946 m. balandžio 8 d. Elektros ir dujų sektorių nacionalizavimo įstatymu Nr. 46–628 (toliau – Įstatymas Nr. 46–628), pagal kurio 1 straipsnį Prancūzijoje buvo nacionalizuota elektros gamyba, perdavimas, paskirstymas, importas ir eksportas. Pagal šį įstatymą nacionalizuotas elektros įmones pavesta valdyti nacionalinei valstybinei komercinei pramonės įmonei Electricité de France (E.D.F.), Service National.

(18)

Įstatymo Nr. 46–628 16 straipsnyje nurodyta, kad grynasis bendrovei EDF perduoto turto, teisių ir pareigų likutis yra bendrovės kapitalas, jis priklauso tautai, yra neperleidžiamas ir patyrus veiklos nuostolių turi būti atkurtas panaudojus keleto vėlesnių finansinių metų pelną. Pagal 1956 m. gegužės 14 d. Nutarimo Nr. 56–493 dėl bendrovei EDF skirtų kapitalo injekcijų 1 straipsnį šioms injekcijoms buvo taikomos minėto įstatymo 16 straipsnyje nustatytos taisyklės. Laikantis to paties nutarimo 2 straipsnio, dėl šių injekcijų valstybei mokamos palūkanos ir dividendai.

(19)

Pagal Įstatymą Nr. 46–628 EDF nuo pat jos įsteigimo, taip pat ir 1997 m. buvo nacionalinė valstybinė komercinė pramonės įmonė, nereglamentuojama pagal akcinėms bendrovėms taikomas nuostatas. Valstybinė komercinė pramonės įmonė neturi akcinio kapitalo, kitaip negu pagal viešąją teisę reglamentuojama akcinė bendrovė, kuri priklauso akcininkams (7). Nors atitinkamuose dokumentuose vartojami terminai „kapitalas“ ir „kapitalo injekcija“, EDF akcinio kapitalo neturėjo, nes jos statusas – pagal viešąją teisę reglamentuojamas juridinis asmuo. 2004 m. rugpjūčio 9 d. Įstatyme Nr. 2004–803 dėl elektros ir dujų tiekimo viešosios paslaugos ir elektros ir dujų įmonių (toliau – Įstatymas Nr. 2004–803) nurodyta, kad ateityje šis statusas pasikeis. Įstatymo Nr. 2004–803 24 straipsnyje patikslinta, kad EDF, kurios daugiau kaip 70 % kapitalo turėjo priklausyti valstybei, bus reglamentuojama akcinėms bendrovėms taikomais įstatymais, nebent teisės aktuose būtų nustatyta kitaip. Šio įstatymo 47 straipsnyje taip pat nurodyta, kad vėliau valstybinė įmonė EDF bus pertvarkyta į akcinę bendrovę, paskelbus nutarimą dėl naujo jos statuso. 46 straipsnyje patikslinta, kad 2004 m. gruodžio 31 d. bendrovės EDF balansas bus sudarytas remiantis valstybinės įmonės EDF 2003 m. gruodžio 31 d. balansu ir 2004 finansinių metų pelno ir nuostolio ataskaita.

(20)

Iš tikrųjų EDF į akcinę bendrovę buvo pertvarkyta taikant 2004 m. lapkričio 17 d. Nutarimą Nr. 2004–1224, kuriuo nustatomi akcinės bendrovės Electricité de France įstatai. Prie nutarimo pridėtuose įstatuose nurodyta, kad nuo šiol EDF yra akcinė bendrovė, reglamentuojama pagal komercinėms bendrovėms taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, visų pirma Prekybos kodeksą, jeigu nuo jų nenukrypstama pagal konkretesnes nuostatas, įskaitant pačius įstatus.

(21)

EDF įstatų 6 straipsnyje nurodyta, kad bendrovės akcinį kapitalą, kuris visas iš pradžių priklausė valstybei, sudaro 8,129 mlrd. EUR, padalytų į 1 625 800 000 akcijų, kurių kiekvienos vertė – 5 EUR. Naujosios akcinės bendrovės EDF akcinis kapitalas nustatytas 2004 m. lapkričio mėn., jo suma atitiko iki tol sukauptų valstybinės ekonominės ir komercinės įmonės EDF kapitalo ir jai skirtų kapitalo injekcijų sumą – 8,1 mlrd. EUR. Ši kapitalo ir kapitalo injekcijų suma gauta taikant 1997 m. lapkričio 10 d. Įstatymą Nr. 97–1026, kuriuo nustatomos įvairios ekonominės ir komercinės priemonės (toliau – Įstatymas Nr. 97–1026); nuo 1997 m. šis įstatymas nepakito.

(22)

Kaip nurodyta Įstatyme Nr. 2004–803 ir EDF įstatuose, valstybei visada turėjo (ir turi) priklausyti daugiau kaip 70 % bendrovės kapitalo. 2005 m. lapkričio mėn. į biržos Euronext sąrašus buvo leista įtraukti naujų EDF akcijų, pasiūlytų įsigyti už atvirą kainą, – taip EDF kapitalo iš tikrųjų leista įsigyti kitiems akcininkams, ne valstybei.

1.2.   Į APSKAITĄ ĮTRAUKTŲ ATIDĖJINIŲ, SKIRTŲ PAGRINDINIAM TIEKIMO TINKLUI ATNAUJINTI, SUDARYMAS

(23)

Pagal Įstatymo Nr. 46–628 36 straipsnį bendrovei EDF buvo perduotos visos nacionalizuotos elektros tiekimo koncesijos sutartys. Kaip nurodyta įstatymo 37 straipsnyje, pagal šias koncesijos sutartis koncesininkas privalo laikytis standartinių specifikacijų. 1958 m. įvairios elektros perdavimo koncesijos sutartys, kurias valstybė perleido bendrovei EDF, sujungtos į vieną, vadinamą pagrindinio tiekimo tinklo koncesijos sutartimi.

(24)

Kadangi koncesijoms taikomų apskaitos taisyklių nebuvo, dar 1946 m. EDF nusprendė, kad pagrindinio tiekimo tinklo turtas priklauso jai, ir šį turtą įtraukė į savo balanso turtą. Pagal 1956 m. lapkričio 28 d. Nutarimu Nr. 56–1225 patvirtintų specifikacijų 8 straipsnį EDF privalo savo sąskaita atlikti visus priežiūros ir atnaujinimo darbus, kurių reikia norint užtikrinti, kad koncesijos sutartimi perduoti statiniai toliau veiktų tinkamai.

(25)

1982 m. iš dalies pakeitus bendrąjį apskaitos planą, kuriame nustatytos konkrečios baigus galioti koncesijos sutarčiai valstybei grąžintino turto taisyklės, 1987 m. EDF iš dalies pakeitė savo apskaitos praktiką, susijusią su pagrindinio tiekimo tinklo turtu, kuris iki tol laikytas nuosavu turtu, ir šį turtą įrašė į balanso straipsnį „Koncesijos sutartimi perleistas turtas“. EDF šiam turtui taikė Prancūzijoje nustatytas specialiąsias koncesijos sutartimi perleisto turto, kurį, baigus galioti koncesijos sutarčiai, reikia grąžinti valstybei, apskaitos taisykles ir sudarė neapmokestintus atidėjinius, skirtus pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti.

(26)

1994 m. ataskaitoje (8) Prancūzijos audito rūmai nusprendė, kad tuo atveju, kai įstatymu yra paskirtas vienas nuolatinis valstybės koncesininkas, kaip antai EDF, pagrindinio tiekimo tinklo turtą sunku laikyti turtu, kuris baigus galioti koncesijos sutarčiai turi būti grąžintas valstybei, kitaip nei EDF priklausantį nuosavą turtą, susijusį su pagrindiniu tiekimo tinklu. Kitaip tariant, apskaitos pakeitimas, kurį EDF atliko 1987 m. ir dėl kurio sudaryti neapmokestinti atidėjiniai, Audito Rūmams neatrodė pagrįstas. EDF ir kontrolės institucijos greitai ėmėsi veiksmų, kad įmonės padėtis atitiktų reikalavimus.

(27)

1997 m. EDF savo sąskaitose turėjo dviejų rūšių neapmokestintus atidėjinius, skirtus pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti: dar nepanaudotus atidėjinius, kurių suma – 38,5 mlrd. Prancūzijos frankų (FRF), ir 18,345 mlrd. FRF perleidimo mokesčių – už šią sumą jau buvo atlikti atnaujinimo darbai.

1.3.   Į APSKAITĄ ĮTRAUKTŲ ATIDĖJINIŲ PERKLASIFIKAVIMAS

(28)

Įstatyme Nr. 97–1026 paaiškintas pagrindinio tiekimo tinklo turto statusas. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta:

„I.

Pagrindinio elektros energijos tiekimo tinklo statiniai įmonės Électricité de France nuosavybe laikomi nuo šio tinklo koncesijos suteikimo jai dienos.

II.

Taikant I dalies nuostatas, koncesijos sutartimi perleistam pagrindinio tiekimo tinklo turtui natūra prilygstanti suma, nurodoma Électricité de France balanso įsipareigojimų skiltyje, nuo 1997 m. sausio 1 d. įrašoma į straipsnį „Kapitalo injekcijos“, atskaičius atitinkamus perkainojimo rezervus <…>.“

(29)

Įstatymas turėjo būti taikomas visoms operacijoms, susijusioms su EDF kapitalu. Iš tikrųjų 1997 m. galiojusiame Įstatymo Nr. 46–628 16 straipsnyje nurodyta, kad EDF kapitalas neperleidžiamas ir priklauso tautai. Todėl EDF kapitalo injekcijos, atliktos perkvalifikavus pagrindiniam teikimo tinklui atnaujinti skirtus atidėjinius, pagal Prancūzijos teisę buvo reglamentuojamos įstatymu.

(30)

Įstatyme Nr. 97–1026 nustatyta, kam priklauso pagrindinio tiekimo tinklo turtas. Taigi Įstatymu Nr. 97–1026 pertvarkytas EDF balansas. 1987–1996 m. EDF sudaryti atidėjiniai (panaudoti arba nepanaudoti), skirti pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti siekiant grąžinti šį turtą valstybei, taptų betiksliai, jeigu pagrindinio tiekimo tinklo turtas būtų laikomas EDF nuosavybe.

(31)

1997 m. gruodžio 22 d. ekonomikos, finansų ir pramonės ministro, biudžeto valstybės sekretoriaus ir pramonės valstybės sekretoriaus rašto, skirto EDF (toliau – ekonomikos ministro raštas), 1 priede paaiškintas EDF balanso viršutinės dalies pertvarkymas pagal Įstatymo Nr. 97–1026 4 straipsnį:

„—

Perleidimo mokesčių (18 345 563 605 FRF) perkvalifikavimas

Koncesijos sutartimi perleistam pagrindinio tiekimo tinklo turtui natūra prilygstanti suma (14 119 065 335 FRF) konsoliduota priskyrus ją kapitalo injekcijoms.

1959 m. pagrindinio tiekimo tinklo perkainojimo rezervai (2 425 mln. FRF) ir 1976 m. šio tinklo perkainojimo rezervai (nenudėvimas ilgalaikis turtas: 97 mln. FRF) buvo priskirti straipsniui „Pagrindinio tiekimo tinklo perkainojimo rezervai“, kurio suma dėl to padidėjo nuo 1 720 mln. FRF iki 4 145 mln. FR.

1976 m. reglamentuojami atidėjiniai, susiję su nudėvimo ilgalaikio turto perkainojimu (1 704 mln. FRF), buvo priskirti atitinkamam straipsniui, kurio suma nuo 877 mln. FRF padidėjo iki 2 581 mln. FRF.

Pagal 1997 m. birželio 18 d. Valstybinės apskaitos tarybos nuomonę Nr. 97–06 dėl apskaitos pakeitimų tinklui atnaujinti skirti atidėjiniai, kurie tapo nepagrįsti (38 520 943 408 FRF), priskirti nepaskirstytajam pelnui.“

(32)

Pertvarkant EDF balansą, Prancūzijos institucijos laikėsi 1997 m. birželio 18 d. Valstybinės apskaitos tarybos nuomonės Nr. 97–06 dėl apskaitos metodų, įverčio ir mokesčių pritaikymo pakeitimų ir klaidų ištaisymo (toliau – Valstybinės apskaitos tarybos nuomonė), kurioje nustatyta, kad ištaisytos apskaitos klaidos, kurios pagal savo pobūdį susijusios su ankstesnių operacijų įtraukimu į apskaitą, „priskiriamos finansinių metų, kuriais jos nustatytos, pelnui arba nuostoliui“.

(33)

Pagal Įstatymą Nr. 97–1026 ir ekonomikos ministro raštą perkainojimo rezervai buvo perkelti į skiltį „Nuosavas kapitalas“ ir poveikio mokesčiams neturėjo, nes jie atitiko su perkainojimu susijusį kapitalo prieaugį, gautą nemokant mokesčių arba taikant mokesčių neutralumo sistemą pagal 1959 ir 1976 m. perkainojimo įstatymus.

1.4.   Į APSKAITĄ ĮTRAUKTŲ ATIDĖJINIŲ PERKLASIFIKAVIMO POVEIKIS MOKESČIAMS

(34)

Ekonomikos ministro rašto 3 priede taip pat nurodyti EDF balanso pertvarkymo padariniai, susiję su mokesčiais. Atnaujinimui skirtus nepanaudotus 38,5 mlrd. FRF atidėjinius priskyrus nepaskirstytajam pelnui nustatyta, kad grynasis turtas kinta ir yra apmokestinamas pelno mokesčiu, kurio norma 1997 m. buvo 41,66 %. Taigi Prancūzijos institucijos dar nepanaudotus 38,5 mlrd. FRF atidėjinius apmokestino įprasta tvarka. Tačiau atidėjinių dalis, kuri taip pat buvo sudaryta jos neapmokestinus ir konsoliduota kaip perleidimo mokesčius atitinkanti kapitalo injekcija, apmokestinta nebuvo.

(35)

2002 m. balandžio 9 d. Vyriausiosios mokesčių valdybos pranešime, kurį Komisijai pateikė Prancūzijos institucijos, nurodyta, kad „su pagrindiniu tiekimo tinklu susiję perleidimo mokesčiai yra neteisėtas įsiskolinimas, kurį priskyrus prie kapitalo lėšų jis buvo nepagrįstai atleistas nuo mokesčio“, ir kad „prieš šias lėšas priskiriant prie kapitalo jos turėjo būti perkeltos iš įmonės įsipareigojimų, kuriems priskirtos neteisingai, į grynojo kapitalo sąskaitą, todėl pagal [Bendrojo mokesčių kodekso] 38–2 straipsnį apmokestinamas grynasis turtas turėjo padidėti“. Prancūzijos institucijos pažymi, kad „taip [1997 m. EDF] gauta mokestinė nauda gali būti įvertinta 5,88 mlrd. FRF (14,119 × 41,66 %)“.

2.   SPRENDIMAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(36)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad 1987–1996 m. neteisėtai sudarius papildomus atidėjinius, skirtus pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti, bendrovei EDF buvo sudarytos palankios sąlygos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Dėl šios operacijos jai buvo suteiktas atrankusis pranašumas ir ji gavo ekonominės naudos, nes tuo pačiu laikotarpiu nuo atidėjinių nesumokėto pelno mokesčio kapitalizuotoji vertė skiriasi nuo pelno mokesčio, kurį EDF 1997 m. sumokėjo įsigaliojus Įstatymo Nr. 97–1026 4 straipsniui, sumos.

(37)

Nors EDF veiklą Prancūzijoje vykdė keliose rinkose, kuriose prieš įsigaliojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 96/92/EB (9), kuria liberalizuojamas elektros energijos sektorius, buvo naudojamasi monopolio teisėmis, Komisija nusprendė, kad taikant aptariamas bendrovei EDF skirtos pagalbos priemones buvo arba galėjo būti iškraipyta konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Taip visų pirma galėjo būti dėl to, kad, nors vykdydama tam tikrą veiklą Prancūzijoje EDF ir naudojosi išimtinėmis teisėmis, šiose rinkose valstybės narės vis dėlto vykdė tam tikro masto tarpusavio prekybą. Be to, laisvai buvo konkuruojama ir susijusiose rinkose, kuriose EDF savo veiklą jau buvo išplėtusi tiek, kad ji apėmė platesnę sritį negu išimtinės teisės (tiek geografiniu, tiek sektoriaus požiūriu). Tai jau buvo akivaizdu gerokai prieš liberalizuojant elektros energijos sektorių.

(38)

Komisija taip pat padarė išvadą, kad pagalba yra nauja ir kad šiuo etapu veikiausiai negalima manyti, jog SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos yra įgyvendintos. Be to, Prancūzijos institucijos nenurodė, kad taikomos SESV 106 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3.   SUINTERESUOTOSIOS TREČIOSIOS ŠALIES PASTABOS

(39)

Vykdant oficialią tyrimo procedūrą, 2003 m. sausio 6 d. raštu pastabas Komisijai pateikė Nacionalinė nepriklausomų šiluminės elektros energijos gamintojų profesinė sąjunga (pranc. Syndicat National des Producteurs Indépendants d'Electricité Thermique (SNPIET). Aptariant nuo dalies neapmokestintų atidėjinių, skirtų pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti, 1997 m. nesumokėtą pelno mokestį šiose pastabose nurodyta, jog vykdydama savo veiklą EDF nesilaikė pramonės ir komercinėse bendrovėse taikomų taisyklių, pažeisdama 1946 m. balandžio 8 d. Įstatymo Nr. 46–628 nuostatas.

4.   PRANCŪZIJOS PASTABOS DĖL SPRENDIMO PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(40)

Prancūzijos institucijos savo pastabas Komisijai pateikė 2002 m. gruodžio 11 d. raštu. Jos nesutinka, kad 1997 m. nuo dalies į apskaitą įtrauktų neapmokestintų atidėjinių, skirtų pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti, nesumokėjus pelno mokesčio buvo suteikta valstybės pagalba.

(41)

Pirmiausia Prancūzijos institucijos nesutinka su Komisijos nurodyta atidėjinių, skirtų pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti, suma. Be to, jos teigia, kad EDF, net ir neturėdama pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtų atidėjinių, 1987–1996 m. nebūtų galėjusi mokėti pelno mokesčio, nes perkėlus mokesčius patirta daug nuostolių. Kadangi valstybė buvo ir EDF savininkė, ir koncesiją naudoti pagrindinį tiekimo tinklą suteikianti institucija, Prancūzijos institucijos taip pat nusprendė, kad perleidimo mokesčiai nėra skola valstybei, kurios iš tikrųjų galima reikalauti. Todėl 1997 m. pertvarkant balansą šiuos perleidimo mokesčius jos priskyrė EDF nuosavam kapitalui, kad būtų padengtas EDF kapitalo trūkumas, tačiau jie nebuvo apmokestinti pelno mokesčiu.

(42)

Prancūzijos institucijos mano, kad 1997 m. atliktas apskaitos pertvarkymas gali būti laikomas papildoma kapitalo injekcija, kurios suma prilygsta daliniam atleidimui nuo mokesčio ir kurios tikslas taip pat buvo padengti kapitalo trūkumą. EDF ir valstybė kvazinuosavą kapitalą norėjo priskirti kapitalui, neapmokestinus jo pelno mokesčiu. Buvo nuspręsta, kad būtų veiksmingiau ir neutraliau perleidimo mokesčius (visą jų sumą) tiesiogiai priskirti nuosavam kapitalui, o ne atlikti lygiavertę operaciją – kapitalui priskirti grynąją sumą sumokėjus pelno mokestį, reikalauti iš EDF sumokėti grynojo turto pokytį atitinkantį pelno mokestį ir galiausiai skirti papildomą kapitalo injekciją, kurios suma prilygtų sumokėtam mokesčiui.

(43)

Prancūzijos institucijų nuomone, tokia papildoma injekcija buvo pagrįsta atsižvelgiant į grąžos perspektyvas, kurias EDF nurodė 1997 m. ir kurios, beje, vėlesniais metais pasitvirtino. Pasak Prancūzijos institucijų, apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas tokią kapitalo injekciją panašiomis sąlygomis būtų atlikęs.

(44)

Prancūzijos institucijos taip pat nesutinka, kad sudarius aptariamus atidėjinius 1987–1996 m. netinkamai sumažėjo valstybės gaunamas atlygis. Jos teigia, kad net jeigu grynasis pelnas būtų buvęs didesnis, valstybės gaunamas atlygis didesnis nebūtų, nes šiuo laikotarpiu atlygio dydis neatitiko iš anksto nustatytos įmonės grynojo pelno procentinės dalies. Šį atlygio dydį valstybė savo nuožiūra nustatė išreiškusi jį absoliučiąja verte, ir jis galėjo būti nustatytas neatsižvelgiant į finansinę įmonės padėtį. Be to, atlygis nebūtinai buvo atskaitomas iš kiekvienų finansinių metų grynojo pelno. Atsižvelgdamos į tai, taip pat į aplinkybę, kad perkėlus mokesčius EDF patyrė nuostolių, Prancūzijos institucijos pabrėžia, jog 1987–1996 m. valstybė galiausiai atskaitė dividendus, kurie buvo daug didesni už bendrovių teisėje nustatytas ribas.

(45)

Be to, Prancūzijos institucijos mano, kad, net jeigu sudarius pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtus atidėjinius ir buvo gauta naudos, ši nauda turėtų būti laikoma panaikinta dėl 1997 m. padidinto pelno mokesčio. Jos taip pat laikosi nuomonės, kad apskritai 1987–1996 m. EDF valstybei sumokėjo sumą, didesnę už pelno mokestį, kurį būtų sumokėjusi komercinė bendrovė, nesudariusi pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtų atidėjinių ir sumokėjusi savo akcininkui 37,5 % dividendų nuo grynojo pelno, atskaičius mokesčius.

(46)

Be to, Prancūzijos institucijų nuomone, jeigu būtų nustatyta neteisėta nauda, tai ji būtų esama, o ne nauja pagalba, nes Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (10) 15 straipsnyje yra nustatytas dešimties metų senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios pagalbos dalies suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis Komisijos prašymas suteikti informaciją pateiktas 2001 m. liepos 10 d., pagalbai, kuri galėjo būti suteikta iki 1991 m., yra suėjęs senaties terminas. Prancūzijos institucijos mano, kad 1997 m. įsikišus teisės aktų leidėjui senaties terminas negalėjo nutrūkti, nes jis gali nutrūkti tik taikant Komisijos priemones. Galiausiai Prancūzijos institucijos laikosi nuomonės, kad bet kuriuo atveju pagalba yra esama, nes ji suteikta prieš pradedant liberalizuoti elektros energijos rinką.

(47)

2003 m. lapkričio 20 d. rašte Prancūzijos institucijos primena savo argumentus dėl perkainojimo rezervų, įtrauktų į bendrovės apskaitoje nurodytą perleidimo mokesčių sumą, ir dėl senaties termino taisyklės taikymo. Be to, jos tvirtina, kad pertvarkant EDF balansą reikėjo taikyti 1996 m. pelno mokesčio normą (36,67 %), o ne 1997 m. normą (41,66 %). Iš tikrųjų jos mano, kad šis pertvarkymas atliktas pagal mokesčių deklaraciją, pateiktą 1997 m. gruodžio 23 d., t. y. pasibaigus 1996 finansiniams metams, tačiau dar neprasidėjus 1997 finansiniams metams.

(48)

Taigi Prancūzijos institucijos nesutinka su Komisijos teiginiu, kad nuo dalies neapmokestintų atidėjinių, skirtų pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti, nesumokėtas pelno mokesčio 1997 m. EDF gavo naudos.

5.   EUROPOS SĄJUNGOS TEISMŲ SPRENDIMAI

(49)

Savo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu Bendrasis Teismas 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą panaikino remdamasis tuo, kad Komisija turėjo patikrinti, ar apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas panašiomis sąlygomis būtų investavęs panašią sumą. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija turėjo patikrinti, ar operacija atitinka neformalaus investuotojo kriterijų. Taigi jis nusprendė, kad Komisija padarė teisės klaidą ir pažeidė SESV 107 straipsnį.

(50)

Savo 2012 m. birželio 5 d. sprendimu Teisingumo Teismas atmetė Komisijos apeliacinį skundą, kuriuo apskųstas Bendrojo Teismo sprendimas. Teisingumo Teismas visų pirma nusprendė, kad Bendrojo Teismo pateiktas argumentas, jog patikrinti, ar valstybė kapitalą įnešė įprastas rinkos sąlygas atitinkančiomis aplinkybėmis, Komisija privalo neatsižvelgdama į tai, kaip kapitalas įneštas, nėra teisiškai klaidingas. Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad Bendrojo Teismo vertinimas, jog neformalaus investuotojo kriterijus gali būti taikomas net tuo atveju, kai taikytos mokestinio pobūdžio priemonės, taip pat nėra teisiškai klaidingas.

6.   SPRENDIMAS IŠPLĖSTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(51)

Panaikinus 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimą, Komisija pagal SESV 266 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 659/1999 13 straipsnį turi priimti naują sprendimą, kad procedūra būtų baigta laikantis Teisingumo Teismo sprendime galutinai nustatytų teisės aspektų. Kadangi 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimas buvo panaikintas, Komisija turėjo persvarstyti su šio sprendimo 3 ir 4 straipsniais susijusius klausimus.

(52)

Viena vertus, nei Teisingumo Teismas, nei Bendrasis Teismas nenusprendė, kad sprendimas pradėti procedūrą yra neteisėtas. Todėl jis gali būti naujo galutinio sprendimo pagrindas. Kita vertus, Teisingumo Teismas aiškiai nurodė kriterijus, pagal kuriuos galima taikyti ir yra taikomas neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijus. Šie kriterijai visų pirma pagrįsti objektyvia ir patikrinama informacija, kuri rodo, kad investuoti į kontroliuojamą valstybinę įmonę valstybė narė iš tikrųjų nusprendė remdamasi ekonominiais įverčiais, panašiais į tuos, kuriuos apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas būtų parengęs prieš investuodamas, kad nustatytų būsimą investicijų grąžą (11).

(53)

Sprendime išplėsti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pažymėjo, kad šiuo administracinės procedūros etapu nėra jokių įrodymų ar dokumentų, kuriais būtų pagrįstas Prancūzijos institucijų teiginys, jog 1997 m. atliktas apskaitos pertvarkymas prilygsta papildomai kapitalo injekcijai, kurios suma lygi daliniam atleidimui nuo mokesčio. Kitaip, nei nurodyta Prancūzijos institucijų pastabose, taip pat nebuvo akivaizdu, kad tokia papildoma kapitalo injekcija yra ne pagalba, o investicija, kurią panašiomis aplinkybėmis būtų skyręs apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas ir kuri pagrįsta atsižvelgiant į 1997 m. EDF nurodytas grąžos perspektyvas, kurios, beje, vėlesniais metais pasitvirtino.

(54)

Todėl sprendime išplėsti procedūrą Komisija, atsižvelgdama į turimą informaciją ir dokumentus, patikslino pirminį savo tyrimą, susijusį su ekonomine nauda, kuri galėjo būti gauta 1997 m. EDF nesumokėjus pelno mokesčio nuo dalies atidėjinių ir prilygti 14,119 mlrd. FRF perleidimo mokesčių, priskirtų kapitalo injekcijoms.

(55)

Šiuo klausimu atrodė, kad iš bendro faktinių bylos aplinkybių vertinimo matyti, jog ši priemonė priklauso viešosios valdžios kompetencijai, todėl neformalaus investuotojo principo taikyti negalima. Iš tikrųjų Prancūzijos institucijos savo argumentui pagrįsti nepateikė jokios informacijos arba verslo plano, kuris būtų priimtas prieš nusprendžiant neapmokestinti EDF arba kartu su tokiu sprendimu ir kuris būtų įrodymas, jog tokia operacija pelninga. Dėl turinio Komisija, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo nurodytus kriterijus, pažymėjo, kad Prancūzija turėtų tinkamai nustatyti pateiktų dokumentų datą ir įrodyti, jog prieš priimant ginčijamą sprendimą šiuos dokumentus išnagrinėjo kompetentingi ministrai ir pareigūnai, taip pat parlamento asamblėjos.

(56)

Tačiau tai nebuvo padaryta; Prancūzija, naudodamasi įgaliojimais mokesčių srityje, EDF balanso pertvarkymui veikiausiai taikė išimtinę apmokestinimo tvarką, susijusią su perleidimo mokesčių atidėjinių perkvalifikavimu, nurodytu Įstatymo Nr. 97–1026 4 straipsnyje. Pagal jokią aiškią biudžeto nuostatą šie mokesčių ištekliai iš anksto nebuvo skirti bendrovei EDF, taip pat nebuvo taikomos taisyklės arba vykdoma patikra investicijų srityje, siekiant sukurti teisinį tariamos investicijos pagrindą.

(57)

Be to, savo sprendime išplėsti procedūrą Komisija papildomai pažymėjo, kad, net jeigu neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą būtų galima taikyti, šiuo etapu jį taikant galima padaryti išvadą, kad 1997 m. neformalus investuotojas 5,88 mlrd. FRF į EDF kapitalo injekciją nebūtų investavęs. Kadangi Prancūzijos institucijos informacijos nepateikė, atrodė, kad privatus akcininkas tariamos investicijos įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų skyręs, jeigu prieš tai nebūtų išnagrinėjęs objektyvių ir patikimų tyrimų, kuriuos, pageidautina, būtų atlikusi konsultacijas investicijų klausimais teikianti nešališka trečioji šalis, o ne, pavyzdžiui, pagalbą gavusi įmonė ir iš kurių visų pirma būtų matyti, kokia investuoto kapitalo grąža, kada bus sulaukta investicijos grąžos ir kokia yra su tuo susijusi bendra rizika ir rizika atsižvelgiant į atlygio gavimo taisykles, susijusias su tokia investicija.

(58)

Šiuo klausimu Komisija prie veiksnių, kuriuos apdairus neformalus investuotojas būtų išnagrinėjęs prieš investuodamas savo lėšas, priskyrė abejones dėl pensijų finansavimo išlaidų, kurias 1997 m. EDF turėjo patirti taikydama konkrečią savo sistemą, sumos ir pokyčio ir su tuo susijusį vertinimą, kurį tuo metu galėjo atlikti investuotojas.

(59)

Šiomis aplinkybėmis buvo akivaizdu, kad dalinis atleidimas nuo pelno mokesčio 1997 m. buvo ne valstybės akcininkės gamybinė investicija, o veikiau mokestinio pobūdžio išimtinė priemonė, dėl kurios bendrovei EDF galėjo būti suteikta ekonominės naudos.

(60)

Be to, buvo aišku, kad nesurinkus pelno mokesčio, kurį turėjo mokėti bendrovė EDF, kyla pavojus valstybiniams ištekliams ir gali būti daromas poveikis konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl yra įgyvendintos kitos SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.

(61)

Kadangi nebuvo teisinio pagrindo, pagal kurį būtų galima pagrįsti veiklos pagalbos, dėl kurios pagerėjo EDF padėtis, palyginti su jos konkurentais, suderinamumą su vidaus rinka, savo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime Komisija pareiškė abejonių dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Panašių abejonių jau buvo pareikšta sprendime pradėti procedūrą.

7.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(62)

2013 m. liepos 29 d. raštu EDF pateikė pastabas dėl sprendimo išplėsti procedūrą. EDF, kritikuodama šiame sprendime pateiktus argumentus, aptarė tris pagrindinius aspektus: i) sprendime neatsižvelgiama į Bendrojo Teismo sprendime padarytas išvadas ir į tikrą valstybės atlikto EDF rekapitalizavimo pobūdį; ii) sprendimas pernelyg formalus – jame neteisingai nurodyta, kad reikia su investicija susijusio verslo plano, nors rekapitalizavimas atliktas gerai apgalvojus ir suplanavus, kaip matyti iš daugelio to meto dokumentų; iii) sprendime teigiama (to neįrodžius), kad joks investuotojas, kurio padėtis panašiausia į valstybės padėtį, nebūtų skyręs panašios investicijos, kitaip, nei nurodo EDF, pateikusi faktines aplinkybes savo pastaboms pagrįsti.

(63)

EDF teigimu, 1997 m. Prancūzijos valstybės priimtą priemonę Komisija toliau nagrinėja atsižvelgdama tik į tariamą jos poveikį mokesčiams, nors Bendrasis Teismas šį požiūrį aiškiai atmetė. Kaip nurodo Bendrasis Teismas, valstybės įgyvendinta priemonė – perleidimo mokesčių priskyrimas kapitalo injekcijoms – yra EDF rekapitalizavimas, skirtas EDF balanso pusiausvyrai atkurti atsižvelgiant į būsimą energijos rinkų atvėrimą konkurencijai. 1997 m. gruodžio 22 d. Ekonomikos ministro rašte nenurodytas 1997 m. įstatymo neatitinkantis sprendimas dėl mokesčių, tačiau jame nustatytas tokio sprendimo poveikis mokesčiams. Nagrinėti reikėtų būtent šią rekapitalizavimo priemonę, kuri yra viena ir nedaloma, o ne tariamą poveikį mokesčiams, kuris sprendime išplėsti oficialią tyrimo procedūrą dirbtinai atsietas nuo šios priemonės.

(64)

EDF nuomone, teismų praktikoje konkretaus investicijų verslo plano nereikalaujama – joje nenustatyta jokių formalių reikalavimų šioje srityje, tačiau reikalaujama objektyvios ir patikrinamos informacijos, turėtos prieš įgyvendinant nagrinėjamą priemonę arba ją įgyvendinant. Be to, toks verslo planas valstybei 1997 m. nebuvo būtinas. Valstybė EDF valdyboje turėjo penkis atstovus, nuo 1946 m. ir tuo laikotarpiu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, jai priklausė visas EDF kapitalas, įmonė jai buvo labai gerai pažįstama ir valstybė dalyvavo ją valdant ir nustatant strategines jos gaires pagal ilgalaikį planą. EDF teigimu, toks ilgalaikis planas EDF labai svarbus, nes jos veikla imli kapitalui, o įrenginių naudojimo trukmė yra keli dešimtmečiai, kai kuriais atvejais – 30–75 metai.

(65)

EDF nuomone, valstybė, remdamasi tiksliais tyrimais ir ateities vertinimais, investavo veikdama kaip akcininkė, o ne vykdydama viešosios valdžios funkcijas, kaip matyti iš daugelio to meto dokumentų. Taigi 1995 m. buvo pradėti darbai, kuriuose dalyvavo EDF ir šakinės ministerijos, kad būtų padarytos išvados pagal 26 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Audito Rūmų nuomonę. Visų pirma šie darbai susiję su įmonės balanso pertvarkymu ir kapitalo grąža. Baigus juos, 1997 m. balandžio 8 d. pasirašyta 1997–2000 m. valstybės ir EDF sutartis ir kartu 1997 m. balandžio 2 d. pateiktas įstatymo, kuriuo nustatomos įvairios ekonominės ir finansinės nuostatos, projektas – šio įstatymo 45 straipsnio nuostatos sutapo su Įstatymo Nr. 97–1026 4 straipsnio nuostatomis. EDF nuomone, parengiamieji Nacionalinės asamblėjos ir Senato darbai ir net pats įstatymas rodo, kad valstybė veikė kaip akcininkė: ji skyrė kapitalo injekciją, panaudotą rekapitalizuojant EDF.

(66)

Kaip rodo maždaug keturiasdešimt to meto dokumentų, kuriuos EDF pridėjo prie savo raštų, valstybė savo tyrimuose ir argumentuose rėmėsi keturiais pagrindiniais probleminiais klausimais, susijusiais su tuo, kad reikia:

atsižvelgti į naujas konkurencines sąlygas, susidariusias pamažu atveriant rinkas įsigaliojus Direktyvai 96/92/EB,

normalizuoti valstybės finansinius santykius su EDF pagal bendrąją teisę, išsprendus neaiškius klausimus, kurių galėjo kilti praeityje,

didinant nuosavą kapitalą atkurti EDF balanso struktūros pusiausvyrą, kurios labai trūko,

sudaryti geresnes sąlygas atlikti tarptautinius palyginimus, kad finansų bendruomenė labiau pasitikėtų įmone.

(67)

Galiausiai, EDF teigimu, dėl nurodytų priežasčių apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų šiuo atveju ne tik galima taikyti, bet jis yra ir įvykdytas, nes valstybė veikė taip, kaip būtų veikęs neformalus investuotojas. EDF nuomone, Teisingumo Teismas nurodė (sprendimo 78 ir 89 punktai), kad reikia nustatyti, ar įprastomis rinkos sąlygomis EDF galėjo gauti tokios pat naudos kaip ta, kurią ji gavo suteikus valstybinių išteklių, taip pat ar dėl šios naudos, atsižvelgiant į jos poveikį, yra arba gali būti iškraipoma konkurencija.

(68)

Šiuo atveju daug to meto dokumentų taip pat rodo, kad valstybė iš tikrųjų išnagrinėjo ir apskaičiavo savo investicijos grąžą, kaip būtų daręs ir ilgalaikius planus kuriantis investuotojas, kuris yra vienintelis įmonės akcininkas. Tuo remiantis 1997–2000 m. EDF sutartyje buvo nustatytas valstybės gaunamas atlygis, kuris tuo metu atitiko panašių bendrovių akcininkų gaunamus atlygius. Taigi sumų, kurias EDF valstybei turėjo sumokėti 1997–2000 m., įverčius valstybė išnagrinėjo prieš sudarydama sutartį.

(69)

Be to, savo 2013 m. liepos mėn. pastabose EDF nurodė tyrimą, kurį atlikti buvo pavesta bendrovei Oxera ir kuris tuo metu, kai EDF pateikė pastabas, dar buvo nebaigtas. EDF tvirtino, kad Oxera tyrime palyginta vidinė grąžos norma, kurią 1997 m. tikimasi gauti iš valstybės investicijos, ir ta norma, kurios reikalaujama kapitalo rinkose, atlikus panašią investiciją, ir įrodė, kad neformalus investuotojas 1997–2000 m. sutartyje nustatytomis sąlygomis būtų investavęs.

(70)

2013 m. spalio 18 d. EDF šį 2013 m. spalio 15 d.Oxera tyrimą (12) perdavė Komisijai, nepateikusi kitų pastabų. Kaip ir 2013 m. liepos mėn. EDF pastabose, Oxera tyrime padaryta išvada, kad apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas į EDF skirtų kapitalo injekcijų sumos didinimą būtų investavęs. Ši išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad toks investuotojas galėjo tikėtis 1997 m. gauti 35–15 % grąžą (vidinė grąžos norma), o per kitus penkerius metus – vidutiniškai 27 % grąžą; visais atvejais ši grąža didesnė už 12,7 % grąžą, kurios toks investuotojas būtų reikalavęs. Grąža apskaičiuota atsižvelgiant į valstybės teisių į bendrovę EDF pardavimo vertę laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

(71)

EDF mano, kad neatsižvelgiant į nuosavo kapitalo trūkumą, EDF 1997 m. iš esmės buvo ekonomiškai tvari, kaip pažymėjo to meto analitikai, kurie neabejojo jos finansiniu gyvybingumu arba komercinėmis perspektyvomis tuo metu, kai valstybė skyrė investiciją. EDF kredito reitingai buvo labai geri (1992–1997 m. kredito reitingų agentūra Moody's buvo suteikusi reitingą Aaa, o 1996–1997 m. agentūra Standard & Poor's – reitingą AAA) ir būtų tokie likę, net jeigu būtų reikėję juos sumažinti vienu arba dviem punktais atsižvelgiant į valstybės garantiją, kuri EDF buvo suteikta kaip valstybinei komercinei pramonės įmonei. Iš kelių to meto dokumentų matyti, kad atlygio, kurį EDF mokėjo Prancūzijos valstybei, dydis buvo panašus į bendrovių, kurių akcijų indeksas – CAC40, dividendų grąžos normas (4,5–5 % kapitalo) ir Europos energetikos sektoriuje veikiančių įmonių dividendų grąžos normas (4,7 ir 5,27 % – šios normos apskaičiuotos atitinkamai 1996 ir 1997 m.). Be to, tai rodo, kad EDF tokią pat kapitalo sumą būtų galėjusi gauti kapitalo rinkoje, todėl dėl priemonės, atsižvelgiant į jos poveikį, konkurencija iškraipyta nebuvo.

(72)

EDF visų pirma mano, kad neformalus investuotojas, kuriam priklauso visas patronuojamosios bendrovės kapitalas, šiai bendrovei panašiomis sąlygomis būtų galėjęs skirti panašią investiciją, pavertęs kapitalu jam grąžintiną bendrovės skolą, kad ir koks būtų skolos pobūdis. Ši analizė pagrįsta EDF prašymu parengta teisine nuomone. Valstybė, siekdama atkurti finansų struktūrą, kuri dėl nuosavo kapitalo trūkumo tapo neproporcinga, palyginti su finansiniu įsiskolinimu, taip pat suteikė galimybę įmonei konkuruoti su kitais Sąjungos sektoriuje veikiančiais stambiais veiklos vykdytojais. Taigi šis akcininkas, galėdamas lengvai atkurti balanso pusiausvyrą pavertęs skolą kapitalu, nebūtų sąmoningai leidęs, kad jo patronuojamosios bendrovės, kuri iš esmės ekonomiškai tvari, balansas ir toliau liktų labai neproporcingas.

(73)

Todėl, EDF nuomone, pagrįstai galima manyti, kad neformalus investuotojas, kurio padėtis panašiausia į valstybės padėtį, t. y. ilgalaikius planus kuriantis akcininkas, kuriam priklauso 100 % įmonės kapitalo, būtų atlikęs tokią pat investiciją rinkoje, kurioje yra daug kapitalo ir kurią ruošiamasi atverti konkurencijai.

8.   PRANCŪZIJOS PASTABOS DĖL SPRENDIMO IŠPLĖSTI PROCEDŪRĄ

(74)

Pirmiausia Prancūzijos institucijos mano, kad valstybė, perleidimo mokesčius priskyrusi EDF kapitalo injekcijoms ir neapmokestinusi jų pelno mokesčiu, veikė kaip apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas. Jų nuomone, kitaip, nei nurodyta 2002 m. spalio 16 d. sprendime pradėti procedūrą ir 2013 m. gegužės 2 d. sprendime išplėsti procedūrą, Komisija privalo nagrinėti vienintelę EDF rekapitalizavimo priemonę, taikomą priėmus Įstatymo Nr. 9–1026 4 straipsnį, o ne priemonę, pagal kurią perleidimo mokesčiai priskiriami kapitalo injekcijai jų neapmokestinus ir kuriai galima netaikyti šio įstatymo nuostatų. Prancūzijos institucijos remiasi kai kuriuose prie savo pastabų pridėtuose 1996 ir 1997 m. dokumentuose pateikta informacija, kuria, jų teigimu, šį teiginį galima pagrįsti. Tokie dokumentai nurodyti 87–108 konstatuojamosiose dalyse. Be to, Prancūzijos institucijų nuomone, Prancūzijos pastabas galima pagrįsti kitais EDF pateiktais dokumentais.

(75)

Antra, Prancūzijos institucijos primena, kad jos nesutinka su pagalbos suma, ir dar kartą pakartoja savo 2003 m. lapkričio 20 d. pastabas, kad minėtam mokesčiui taikytina norma turėtų būti 1996 m., o ne 1997 m. galiojusi norma, kaip nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje.

Dėl galimybės taikyti neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą

(76)

Prancūzijos institucijos nesutinka su tuo, kad Prancūzija lėšų neapmokestino vykdydama viešosios valdžios funkcijas, todėl apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principas netaikomas. Jų nuomone, Teisingumo Teismas nereikalauja iš valstybės narės pateikti tikro verslo plano, susijusio su ginčijama priemone.

(77)

Pirma, šiuo klausimu jos primena, kad 1997 m. EDF buvo valstybinė komercinė pramonės įmonė, kurią kontroliavo valstybė, todėl ši turėjo išsamių žinių apie įmonę, taip pat jos pramonės strategiją ir finansines galimybes. Taigi jos mano, kad pateikta informacija ir vertinimai, kuriuos valstybė turėjo prieš priimant ginčijamą priemonę ir kuriais įrodoma investicijų grąža, yra priimtini. Komisija turi atlikti bendrą tyrimą, visų pirma apimantį šiuos aspektus ir bet kurį kitą svarbų aspektą.

(78)

Antra, atsižvelgdamos į Įstatymo Nr. 97–1026 4 straipsnio pobūdį ir dalyką Prancūzijos institucijos mano, kad valstybė, neapmokestinusi kapitalui priskirtų perleidimo mokesčių atidėjinių, veikė kaip akcininkė. Taigi prieš priimant šį įstatymą 1997 m. balandžio 8 d. buvo pasirašyta 1997–2000 m. valstybės ir EDF sutartis; norint vykdyti šią sutartį reikėjo priimti teisės aktus, susijusius su EDF balanso pertvarkymu. 1996 m. liepos 12 d. rašte kontrolės institucijos iš anksto pranešė EDF, kad šia sutartimi turi būti nustatytas plataus užmojo EDF tikslas mokėti valstybei atlygį. Tačiau sutarties III antraštinėje dalyje nurodyta, kad valstybės gaunamą atlygį sudaro dvi dalys: i) atlygis už kapitalo injekcijas, taikant 3 % fiksuotųjų palūkanų normą, ii) papildomas atlygis, lygus 40 % EDF buhalterinio grynojo pelno; tačiau bendra abiejų dalių suma negali būti didesnė už 6 % kapitalo injekcijų sumos.

(79)

Valstybė šį atlygį išnagrinėjo atsižvelgdama į dividendus, kurių sumą, priskiriamą papildomam atlygiui, įvertino 3,5 mlrd. FRF – atitinkamu laikotarpiu ši suma galėjo siekti iki 6 mlrd. FRF, kaip matyti iš 1997 m. balandžio 22 d. kontrolės institucijų rašto bendrovei EDF. Šis įvertis pagrįstas ekonominėmis ir finansinėmis galimybėmis, kurias 1997 m. vasario 19 d. EDF nurodė Finansų ministerijos tarnyboms, ir sutartyje pateiktomis prielaidomis. Į Senato pranešėjo pateiktą 1997 m. rugsėjo mėn. pranešimą dėl Įstatymo Nr. 97–1026 taip pat įtraukti ministerijos tarnybų tyrimai, susiję su 1998 m. laukiamu poveikiu valstybės akcininkės atlygiui; toks atlygis buvo 2,6 mlrd. FRF, iš kurių 1,5 mlrd. FRF – fiksuotųjų palūkanų ir 1,1 mlrd. FRF – papildomo atlygio. Taigi prieš priimdama nagrinėjamą priemonę valstybė būsimas atlygio prognozes įvertino kaip bet kuris akcininkas, norintis dalyvauti didinant jam priklausančios įmonės kapitalą.

(80)

Trečia, Prancūzijos institucijos mano, kad perkvalifikavus perleidimo mokesčių atidėjinius ir, žvelgiant plačiau, pertvarkius EDF balansą, taip pat padidinus nuosavą kapitalą buvo išspręsta problema, susijusi su silpna įmonės finansų struktūra. Jeigu ši struktūra ir toliau būtų buvusi silpna, bendrovei EDF galbūt būtų padidinta paskolos palūkanų norma, ir ji būtų patyrusi sunkumų bendradarbiaudama su savo prekybos partneriais, nes sandorio šalies rizika būtų vertinama neigiamai. Tai, kad valstybė akcininkė dėl to buvo susirūpinusi, matyti iš įstatymo projekto 4 straipsnio aiškinamosios dalies (vėliau šis įstatymas tapo Įstatymu Nr. 97–1026), taip pat iš kompetentingo ministro kalbos, pasakytos 1997 m. spalio 2 d. Senate pristatant įstatymo projektą.

(81)

Be to, pranešėjų – Nacionalinės Asamblėjos nario ir Senato nario – pranešimuose dėl įstatymo projekto, pateiktuose atitinkamai Nacionalinėje Asamblėjoje ir Senate, pabrėžiamas teigiamas EDF balanso pertvarkymo poveikis skolos santykiui su nuosavu kapitalu: pirmajame pranešime nuosavas kapitalas (24,2 mlrd. FRF) laikomas nepakankamu, palyginti su paėmus paskolą įgytomis skolomis (131,9 mlrd. FRF) ir su grynuoju turtu (696,4 mln. FRF), taip pat nurodyta, kad padidinus nuosavą kapitalą EDF balanso struktūra labiau atitiktų tikrąją jos turto padėtį, kartu būtų galima atlikti tinkamesnius palyginimus su Europos konkurentais. Antrajame pranešime taip pat pabrėžtas teigiamas poveikis bendrovei EDF, kuris patiriamas dėl didesnio finansų bendruomenės ir galimų įmonės partnerių pasitikėjimo. Taigi, Prancūzijos institucijų nuomone, įmonės finansų struktūros stiprinimas atitinka apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo, kurio padėtis panaši, siekį.

(82)

Todėl, pasak Prancūzijos institucijų, apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo vertinimą iš tikrųjų galima atlikti, nes valstybė, kuri perleidimo mokesčių atidėjinius priskyrė EDF kapitalo injekcijoms ir jų neapmokestino, veikė kaip akcininkė.

Dėl neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo taikymo

(83)

Visų pirma Prancūzijos institucijos primena, kad valstybės ir EDF sutartyje nurodyta, jog valstybės gaunamą atlygį sudaro dvi dalys: i) atlygis už kapitalo injekcijas, taikant 3 % fiksuotųjų palūkanų normą, ir ii) papildomas atlygis, lygus 40 % EDF buhalterinio grynojo pelno, – tai rodo, kad valstybė turėjo informacijos apie laukiamą investuoto kapitalo grąžą. Be to, kaip matyti iš minėto Nacionalinės Asamblėjos nario pranešimo, atsižvelgiant į kapitalo injekcijai taikomų fiksuotųjų palūkanų normą absoliučioji valstybės gaunamo atlygio vertė dėl perleidimo mokesčių atidėjinių priskyrimo kapitalui padidėjo, nes padidėjo mokesčio bazė.

(84)

Prancūzijos institucijos taip pat mano, kad 1997 m. turėjo būti numatyta ilgojo laikotarpio investicijų į EDF grąža, atsižvelgiant į būsimas išmokas valstybei ir įmonės vertės didėjimą. Tačiau prie grynojo pelno atskaičius mokesčius ir valstybei mokamo atlygio, kurie yra teigiami skaičiai (1,4 mlrd. FRF, taip pat 2,5 mlrd. FRF 1998 m. valstybei sumokėto atlygio), reikia pridėti 1997–2000 m. atsiradusią didelę – beveik 70 mlrd. FRF – išteklių sumą, kaip nurodyta sutartyje. Kaip pabrėžta 1997 m. vasario 19 d. EDF rašte, valstybė iš tikrųjų buvo nustačiusi tikslą šia suma didinti įmonės turto vertę sumažinus skolą, taip pat suformuoti turtą ir plėtros investicijas, dėl kurių galima didinti EDF kapitalo vertę.

(85)

Galiausiai vertindama investicijos riziką valstybė akcininkė atsižvelgė į svarbiausios EDF veiklos, daugiausia vykdytos Prancūzijoje, pobūdį – ši veikla pagrįsta reglamentuojamos kainodaros, kurią taikant turi būti padengtos įmonės sąnaudos, principu. Dėl šio veiklos pobūdžio sumažėja su investicija susijusi rizika, taigi ir reikalaujama grąža. Be to, iš 1996 m. liepos 27 d. EDF pranešimo, kuris Senatui pateiktas 1997 m. rugsėjo 15 d., matyti, kad užsienio įmonių akcininkų gaunamas atlygis labai skiriasi pagal tai, kokia sektoriaus institucinė ir reglamentavimo aplinka galioja kiekvienoje šalyje.

(86)

Todėl, Prancūzijos institucijų teigimu, valstybė, kuri perleidimo mokesčių atidėjinius priskyrė kapitalo injekcijoms ir neapmokestino jų pelno mokesčiu, elgėsi kaip apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas. Be to, ši išvada pagrindžiama 62–73 konstatuojamosiose dalyse pateiktomis EDF pastabomis, įskaitant analizes ir tyrimus, kuriais jose remiamasi. Dėl ekonominio Oxera tyrimo, kurį perdavė EDF, Prancūzijos institucijos pirmiausia mano, kad Komisija turi atlikti tokį pat tyrimą siekdama nustatyti, ar 1997 m. valstybės įvykdytas EDF rekapitalizavimas yra apdairi investicija.

Dokumentai, kuriuos Prancūzija pateikė savo pastaboms pagrįsti

(87)

Pagrįsdamos savo atsakymą dėl sprendimo išplėsti procedūrą Prancūzijos institucijos Komisijai pateikė devynis dokumentus, pridėtus prie jų 2013 m. liepos 1 d. pastabų. Šie devyni dokumentai pateikti pagrindžiant 2002 m. gruodžio 11 d. Prancūzijos institucijų pastabose jau pateiktą teiginį, kad papildoma kapitalo injekcija, lygi nesurinktoms mokesčio pajamoms, yra pagrįsta atsižvelgiant į 1997 m. EDF nurodytas grąžos perspektyvas, kurios, beje, vėlesniais metais pasitvirtino. Neginčijant informacijos, kurią Prancūzija pateikė savo pastabose, reikėtų sistemingai išnagrinėti pagrindinę šiuose dokumentuose pateiktą informaciją.

(88)

Dokumentai susiję su 1997–2000 m. valstybės ir EDF sutarties rengimu ar įgyvendinimu arba su diskusijomis dėl įstatymo, kuris vėliau tapo Įstatymu Nr. 97–1026, projekto. Šių dokumentų datos apima 1996–1997 m., taigi jie yra to paties laikotarpio, kaip ir tariamas sprendimas investuoti. Konkrečiau šie dokumentai – tai 1997–2000 m. sutartis (13), įmonės kontrolę vykdančių ministrų raštai (14), įmonės raštai ministerijos administracijai arba Senatui (15), taip pat Nacionalinės Asamblėjos ir Senato dokumentai ir du pranešimai, parengti rengiantis diskusijoms dėl įstatymo projekto (16). Išsamesnis dokumentų turinys nurodytas toliau.

(89)

1996 m. liepos 12 d. rašte, skirtame EDF prezidentui, kontrolę vykdantys ministrai palankiai vertina rezultatus, pasiektus įgyvendinant planinę 1993–1996 m. EDF ir valstybės sutartį; atsižvelgdami į tai, kad 1996 m. gruodžio 31 d. sutartis baigs galioti, jie nurodo, kad pradedama rengti planinę 1997–2000 m. sutartį. Be to, rašte pažymėta, kad planinėje 1997–2000 m. sutartyje nurodyta finansinė pusiausvyra turi būti nustatyta pagal naują planą, kurį taikant būtų normalizuota su EDF apskaita ir mokesčiais susijusi padėtis, atlikus nuo 1995 m. vykdomus darbus. Šiame rašte paprašyta pradėti atsakingų tarnybų ir EDF darbus ir diskusijas, taip pat įmonė informuota apie tris svarbiausius tikslus, į kuriuos reikia atsižvelgti būsimoje sutartyje.

Pirmiausia ministrai prašė: „Įmonei padidinus našumą ji turi toliau vykdyti tarifų mažinimo politiką ir taip padėti užtikrinti Prancūzijos pramonės konkurencingumą ir didinti namų ūkių vartotojų perkamąją galią.“

Kartu EDF taip pat turėjo toliau stengtis mažinti skolas ir nustatyti plataus užmojo tikslą mokėti valstybei atlygį taikydama mechanizmą, pagal kurį EDF skatinama gerinti savo rezultatus.

Galiausiai planinėje sutartyje taip pat turėjo būti nustatytos strateginės EDF tarptautinės plėtros gairės, hierarchine tvarka nurodant prioritetus.

(90)

Tęsiant su sutarties rengimu susijusius darbus, 1997 m. vasario 19 d. EDF finansų direktorius Iždo valdybai pateikė 1997 m. vasario 18 d. EDF pranešimą. Pranešime pateiktos pagrindinės finansinio scenarijaus, susijusio su 1997–2000 m. EDF ir valstybės sutartimi, prielaidos, visų pirma apimančios metines pelno ir nuostolio ataskaitas ir iš anksto sudarytas atitinkamo laikotarpio finansavimo lenteles.

(91)

Pranešime nurodyta, kad 1997–2000 m. kasmet mažės tarifai (– […] (17) proc., – […] proc., – […] proc., – […] proc.) ir bus skiriama […] FRF pramoninių plėtros investicijų, iš kurių […] FRF – tarptautinei veiklai, taip pat […] FRF investicijų bus skiriama pagrindinei veiklai. Be to, nurodyta, kad nuo atlygio, mokamo už kapitalo injekcijas, atskaitomas mokestis; atlygį sudaro 3 %, skaičiuojami nuo mokesčio bazės (pertvarkius EDF balansą ši bazė įvertinta 50 mlrd. FRF), ir 40 % pelno, gauto atskaičius fiksuotą atlygio dalį ir pelno mokestį. Metų pabaigoje taip pat turėjo sumažėti skola: nuo […] FRF 1996 m. pabaigoje iki […] FRF 2000 m. pabaigoje. Be to, turėjo sumažėti ir skolos likutis atskaičius turtą: nuo […] FRF 1996 m. pabaigoje iki […] FRF 2000 m. pabaigoje.

(92)

Vertinant Prancūzijos institucijų pateiktus dokumentus, pridėtus prie jų pastabų, pažymėtina, kad sistemingos apskaičiuotos ekonominių ir finansinių EDF veiklos pajamų prognozės ir planai pateikti tik 1997 m. vasario 18 d. EDF pranešime, kuris kontrolės institucijoms perduotas kitą dieną po jo gavimo. Pagal šias 1997 m. vasario mėn. prognozes valstybė akcininkė galėjo tikėtis, kad gaus tokią investuoto kapitalo grąžą: 1997 m. – 2,1 mlrd. FRF, 1998 m. – 2,5 mlrd. FRF, 1999 m. – 2,4 mlrd. FRF, o 2000 m. – 2,4 mlrd. FRF, taigi vidutiniškai per metus – 2,35 mlrd. FRF. Pranešime pateikta 1997–2000 m. EDF pelno ir nuostolio ataskaitos sąmata buvo tokia:

1 lentelė

1997–2000 m. EDF pelno ir nuostolio ataskaitos sąmata (mlrd. FRF, to meto kainomis)

 

1997

1998

1999

2000

Pajamos

186,3

184,2

185,7

187,5

Išlaidos

177,0

177,2

179,1

180,9

iš kurių kurui ir energijos pirkimui

36,9

36,8

37,8

38,5

iš kurių veiklos išlaidų

88,3

91,2

93,6

95,7

Pagrindinės veiklos pelnas

9,3

7,0

6,6

6,6

Pelnas prieš sumokant atlygį valstybei

6,8

6,5

6,1

6,1

Atlygis už kapitalo injekcijas

1,5

1,5

1,5

1,5

Papildomas atlygis

0,6

1,0

0,9

0,9

Pelno mokestis

3,9

2,6

2,4

2,3

Grynasis pelnas

0,9

1,4

1,3

1,4

Šaltinis:1997 m. vasario 18 d. EDF pranešimas „Sutartis – ekonominės ir finansinės perspektyvos“.

(93)

Kaip nurodyta EDF pranešime, nuo valstybei mokamo atlygio atskaitomas mokestis. Taip nukrypstama nuo principo, kad pelno mokestis renkamas nuo įmonės pelno, atskaičius nusidėvėjimą ir palūkanas, todėl mažėja grynasis pelnas, taigi ir suma, kuri gali būti skirta dividendams mokėti. Dėl šio ad hoc nukrypimo galėjo padidėti valstybei akcininkei mokamas atlygis, tačiau tiek pat sumažėti mokestis, mokėtinas jį renkančiai valstybei. Savo 2013 m. gruodžio 23 d. atsakyme Prancūzijos institucijos nurodo, kad nuo 2001 m. atlygis už kapitalo injekcijas buvo prilyginamas įprastiems dividendams, todėl nuo šio atlygio mokestis nebebuvo atskaitomas. Ši prilyginimo taisyklė taikyta 2001–2003 m. kolektyvinei EDF ir valstybės sutarčiai, sudarytai po 1997–2000 m. sutarties.

(94)

Kontrolę vykdantys ministrai ir EDF prezidentas bei generalinis direktorius 1997–2000 m. valstybės ir EDF sutartį sudarė ir pasirašė 1997 m. balandžio 8 d. Sutartyje nurodytos pagrindinės gairės, kurias EDF turėjo taikyti savo vidutinės trukmės veiklai, pateikti sutartį pasirašiusių šalių abipusiai įsipareigojimai ir priminta, kad šie įsipareigojimai prisiimti padarius plataus masto pagrindines prielaidas ir gali būti persvarstyti tik tuomet, jeigu iš esmės pasikeistų verslo aplinka. Sutartyje nurodyti įvairūs į tris antraštines dalis suskirstyti įsipareigojimai: dar kartą patvirtinti pagrindines valstybinės įmonės užduotis (I antraštinė dalis), įmonės ateičiai ruoštis šiandien (II antraštinė dalis) ir nustatyti atnaujintą įmonės finansinę ir institucinę struktūrą (III antraštinė dalis). Dviejuose sutarties prieduose pateikti išsamūs veiklos rezultatų rodikliai, susiję su veiklos vykdymu (I priedas) ir numatytais metiniais 1997–2000 m. tarifų pokyčiais (II priedas).

(95)

Sutartyje nurodytos gairės ir pagrindiniai įsipareigojimai, susiję su šio sprendimo dalyku, yra tokie:

valstybė dar kartą patvirtino, kad nori išlaikyti įmonės statusą, kuris (kartu su kitais aspektais) pasitvirtino kaip veiksmingas ir turi toliau būti tvirtas pagrindas ateityje vykstant pokyčiams (jos statusą galima išlaikyti pagal ES direktyvą dėl elektros energijos vidaus rinkos organizavimo) (18). Savo ruožtu EDF turėjo dalyvauti planuojant teritoriją ir užtikrinant nacionalinį solidarumą, visų pirma įgyvendindama plataus užmojo politiką, kuria siekiama remti ekonominę veiklą ir užimtumą padedant bendruomenėms kurti darbo vietas ir gerinant neturtingiausių įmonės klientų padėtį (I antraštinė dalis),

vykdant EDF plėtrą turėjo būti sudarytos palankios sąlygos „Prancūzijos įmonių konkurencingumui didinti“, o padidėjus našumui, kurį didinti įmonė įsipareigojo, gautos lėšos pirmiausia turėjo būti skirtos vidutiniam įmonės kainų dydžiui mažinti. Pakoregavus tarifus, jie turėjo mažėti vidutiniškai […] proc. 1997 m. balandžio mėn., […] proc. 1998 m. balandžio mėn., […] proc. 1999 m. balandžio mėn. ir […] proc. 2000 m. balandžio mėn., vertinant Prancūzijos frankais išreikštomis to meto kainomis. Vykdant EDF plėtrą kartu turėjo būti siekiama užimti naujas rinkas, pirmenybę visų pirma teikiant Europai (II antraštinė dalis),

EDF balansas turėjo būti pertvarkytas siekiant dviejų tikslų – didinti įmonės grynąjį turtą ir stabilizuoti finansinius santykius su valstybe laikantis bendrajai teisei artimesnio pagrindo. Taigi Vyriausybė įsipareigojo parlamentui pateikti teisės aktą, pagal kurį 1997 m. turėjo būti pertvarkytas EDF balansas; pertvarkymo pradžia – 1997 m. sausio 1 d. Sutartyje nurodyta, kad valstybės akcininkės gaunamą atlygį sudaro dvi dalys: atlygis už kapitalo injekcijas, taikant 3 % palūkanų normą, ir papildomas atlygis, lygus 40 % EDF buhalterinio grynojo pelno; šių dalių suma negali būti didesnė už 6 % kapitalo injekcijų sumos, neįskaitant absoliučiąja verte apskaičiuoto numatytų sumų įverčio. Be to, EDF visų pirma įsipareigojo 1997–2000 m. skirti […] FRF tarptautinėms pramoninėms investicijoms ir užtikrinti, kad 2000 m. pabaigoje jos bendroji skola būtų […] FRF, sumažinus ją […] FRF, siekiant sudaryti sąlygas skolą sumažinti iki nulio, kol bus atnaujintas gamybos parkas. Galiausiai sutartyje nurodyta, kad, jeigu būtų viršyti su išteklių pertekliumi susiję tikslai, juos viršijus gautos lėšos turi būti skiriamos „pirmiausia papildomai tarifams mažinti“, po to – valstybės akcininkės atlygiui mokėti arba įmonės darbuotojų teisei į pelno dalį patenkinti (III antraštinė dalis).

(96)

1997 m. balandžio 22 d. ministrų, kurie kartu pasirašė sutartį, rašte EDF prezidentui patvirtinta, kad dėl 1997 m. vasario 18 d. EDF pranešime pateiktų pagrindinių prielaidų ir finansinių prognozių, kuriomis pagrįsta 1997–2000 m. sutartis, susitarta ir jos yra galutinės. Iš tikrųjų rašte aiškiai nurodyta, kad EDF ir valdžios institucijos, rengdamos finansinį scenarijų, pasiekė išankstinį susitarimą. Jame pakartotas tikslas per ketverius metus EDF tarifus sumažinti vidutiniškai […] proc.

(97)

1997 m. balandžio 22 d. rašte nurodytos iš dalies pakeisto 1956 m. gegužės 14 d. nutarimo nuostatos ir sutarties III antraštinėje dalyje pateiktos taisyklės, pagal kurias mokamas atlygis valstybei. Laikantis šių nuostatų rašte nurodyta, kad 1997–2000 m. „pagal pagrindinį scenarijų buvo numatyta mokėti 3,5 mlrd. FRF papildomą atlygį“ ir kad šiomis sąlygomis bendra valstybei skirtų išmokų suma 1997 m. galėjo siekti 5,1 mlrd. FRF, įskaitant fiksuotąsias palūkanas ir pelno mokesčio avansą. Šios sumos atitinka 1997 m. vasario 18 d. EDF pranešime nurodytas sumas. Tai, kad remiantis įmonės veiklos rezultatais apskaičiuoto papildomo atlygio sumos sutampa, rodo, jog bet kokio pobūdžio sumas (pajamas, išlaidas, grynąjį pelną ir kt.), nurodytas 1997–2000 m. EDF iš anksto sudarytoje pajamų formavimo sąskaitoje, išnagrinėjo, patvirtino ir į savo dokumentus įtraukė kontrolės institucijos.

(98)

1997 m. balandžio 22 d. kontrolę vykdančių ministrų rašte taip pat pabrėžiama, kad esminė pusiausvyra sutartimi užtikrinta pagal apskaitos ir mokesčių taisykles, taikomas vykdant EDF balanso pertvarkymą, kuris pagal privalomas teisės aktų nuostatas turėjo prasidėti 1997 m. sausio 1 d. Šiuo klausimu rašte nurodyta, kad „[k]ontrolės institucijos ir įmonė pagal šiuo metu patvirtintą schemą papildomai keisis informacija apie išsamias šio pertvarkymo taisykles, susijusias tiek su apskaita, tiek su mokesčiais“.

(99)

Iš tikrųjų likus nedaug laiko iki šio rašto atsiuntimo Vyriausybė Nacionalinei Asamblėjai pateikė įstatymo, kuriuo nustatomos įvairios ekonominės ir finansinės nuostatos, projektą, kurį Ministrų Taryba priėmė 1997 m. balandžio 5 d.; šio įstatymo projekto 45 straipsnyje nurodyta, kad į apskaitą įtraukti EDF atidėjiniai perkvalifikuojami. Jo aiškinamojoje dalyje paaiškinta, kad pakoregavus apskaitą, kaip numatyta, EDF balansas galėtų labiau atitikti tikrą įmonės ekonominę padėtį, o nuosavo kapitalo dydis būtų proporcingas jos veiklos apimčiai. Įstatymo projektas išnagrinėtas nebuvo, nes 1997 m. balandžio 21 d. Nacionalinė Asamblėja paleista.

(100)

Įstatymo, kuriuo nustatomos skubios mokesčių ir finansų priemonės ir kuris vėliau priimtas kaip Įstatymas Nr. 97–1026, projektą perdavus parlamentui, Nacionalinė Asamblėja ir Senatas paskyrė savo pranešėjus. Nacionalinės Asamblėjos pranešime Nr. 204 aprašytos istorinės aplinkybės, dėl kurių būtina patikslinti EDF turto, susijusio su elektros perdavimo statiniais, statusą; šiuo pranešimu panaikinta apskaitos praktika, kuriai Audito Rūmai prieštaravo savo 1994 m. spalio 10 d. Specialiojoje EDF koncesijos sutarčių ataskaitoje Nr. 1993. Pranešime paaiškinti apskaitos pakeitimai, kuriuos reikės atlikti, ir pateikti apskaičiuoti tokių pakeitimų poveikio įvairiems balanso straipsniams įverčiai.

2 lentelė

EDF nuosavo kapitalo pertvarkymo poveikis 1996 m. sąskaitoms (mlrd. FRF) taikant Įstatymo, kuriuo nustatomos skubios mokesčių ir finansų priemonės, 4 straipsnį

 

1996 m. pabaiga

Straipsnio poveikis

Nuosavas kapitalas

24,2

79,8

iš kurio (įsipareigojimų straipsniai):

 

 

Kapitalas

2,6

2,6

Kapitalo injekcijos

36,6

50,7

Perkainojimo rezervai

2,1

6,2

Reglamentuojami rezervai

0,15

0,15

Nepaskirstytasis pelnas (19)

– 20,2

18,3

Finansinių metų pelnas arba nuostolis sumokėjus atlygį valstybei

1,9

1,9

Šaltinis: Ekonomikos ir finansų ministerija.

(101)

Nacionalinės Asamblėjos pranešime nurodytas įstatymo projekto poveikis siekiant atlikti tinkamesnį palyginimą su kitų Europos konkurentų (Austrijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos) skolos santykiais: pertvarkius balansą EDF grynosios skolos ir nuosavo kapitalo santykis nuo 480 % sumažėtų iki 148 %.

(102)

Be to, Nacionalinės Asamblėjos pranešime pabrėžti valstybės ir EDF finansinių santykių pokyčiai. Jame paaiškinta teisinė sistema, pagal kurią bendrovei EDF skiriamos kapitalo injekcijos, ir atlygis už šias injekcijas, reglamentuojami 1956 m. gegužės 14 d. Nutarimu Nr. 56–493, iš dalies pakeistu 1986 m. gruodžio 30 d. Nutarimu Nr. 86–1360. Taikant šią sistemą numatyta mokėti atlygį, kurio norma fiksuota ir ne didesnė kaip 8 %, taip pat papildomą atlygį, apskaičiuojamą remiantis EDF pelnu arba nuostoliu atskaičius mokesčius ir fiksuotąsias palūkanas. Kaip nurodyta pranešime, 1991–1996 m. vidutiniškai per metus EDF sumokėjo po 3,41 mlrd. FRF; dėl šių išmokų, kurios 1996 m. pabaigoje priskirtos nuosavam kapitalui, valstybė akcininkė gavo vidutinę einamąją 14,1 % grąžą (20). Šios išmokos apžvelgiamos toliau lentelėje.

3 lentelė

Finansiniai valstybės ir EDF santykiai (mln. FRF to meto kainomis)

 

1991

1992

1993

1994

1995

1996

Kapitalo injekcijų palūkanos (407 biudžeto eilutė)

1 816

1 816

1 816

1 816

1 816

1 816

Papildomas atlygis už kapitalo injekcijas (116 biudžeto eilutė)

500

665

965

1 938

1 500

4 002

Iš viso

2 316

2 481

2 781

3 754

3 316

5 818

Šaltinis: Nacionalinės Asamblėjos pranešimas, p. 77; Komisijos apskaičiuota bendra suma.

(103)

Dėl EDF balanse nurodytų pakeitimų Nacionalinės Asamblėjos pranešime patikslinta, kad „[k]apitalo injekcijos yra fiksuotųjų palūkanų mokesčio bazė, todėl pagal šį straipsnį padidėjus palūkanoms galėjo padidėti EDF mokamo mokesčio suma. Taigi 1997 m. balandžio 8 d. pasirašytoje 1997–2000 m. valstybės ir įmonės sutartyje nurodyta, kad atlygio mokėjimo už šias kapitalo injekcijas sąlygos iš dalies pakeičiamos. Siekiant kompensuoti mokesčio bazės poveikį, fiksuotųjų palūkanų norma sumažinama iki 3 %“. Be to, pranešime pažymėta, kad EDF, nors nuo 1990 m. ir gavo pelno, nemokėjo pelno mokesčio ir kad padidinus su pagrindinio tiekimo tinklo koncesija susijusius atidėjinius būtų galima iš karto padengti sukaupto į apskaitą įtraukto mokestinio nepaskirstytojo pelno trūkumą. Taigi pranešime nurodyta, kad, kontrolę vykdančios ministerijos teigimu, 1997 m. valstybinė įmonė (EDF) turėtų sumokėti 3 mlrd. FRF pelno mokesčio, o 1998 m. – 2,5 mlrd. FRF.

(104)

Nacionalinės Asamblėjos pranešime pažymėta, kad buvo svarstomas parlamento pateiktas įstatymo teksto pakeitimas, kurį komitetas atmetė. Pakeitimu siekta patikslinti, kad viešai paskelbti į apskaitą įtraukti atidėjiniai nuosavam kapitalui turi būti priskirti apskaitos įrašui, kuris neįtraukiamas į EDF pelno ir nuostolio ataskaitą, taip nenurodant labai didelio pelno, kurio dalį valstybė galėtų stengtis gauti. Šiuo tikslu pakeitime buvo nurodyta, kad į įstatymą įtraukiamas apskaitos metodas ir patikslinama, jog perdavus pagrindinio tiekimo tinklo turto nuosavybę valstybė iš EDF negalės imti jokio papildomo mokesčio. Pranešime pažymėta: „Valstybės Tarybos prašymu nepritarta tam, kad apskaitos metodas, pagal kurį atidėjiniai priskiriami nuosavam kapitalui, būtų įtrauktas į įstatymą, nes tokia nuostata neįtraukiama teisės aktu“. Pranešime nurodytos vykstant diskusijoms kelių parlamento narių išsakytos nuomonės, kad valstybei turėtų būti suteikta galimybė apmokestinti EDF kitais mokesčiais, kad įmonė turėtų mokėti pelno mokestį ir kad tikroji problema yra ta, „kiek mokesčių ir kaip Vyriausybė ims iš EDF“.

(105)

Savo ruožtu Senato pranešime, parengtame ruošiantis diskusijoms dėl įstatymo projekto, nurodyta, kad į apskaitą įtraukti atidėjiniai, skirti pagrindinio tiekimo tinklo turtui atnaujinti, nuo 1987 m. buvo sudaromi nepagrįstai. 1997 m. spalio 2 d. kalbėdamas Senate ir pristatydamas įstatymo projektą atsakingas ministras pabrėžė, kad dėl šių atidėjinių EDF nuostoliai mokesčių požiūriu yra fiktyvūs, taip pat fiktyviai nesumokėtas pelno mokestis. Ministras savo kalboje nuramino Senatą, kad įstatymas jokiu būdu nereiškia, jog atsisakoma EDF monopolio. Remiantis panašiu skaičiavimu į tą, kuris išnagrinėtas Nacionalinės asamblėjos pranešime ir pateiktas 2 lentelėje, Senato pranešime aptariamas nagrinėjamo straipsnio poveikis EDF balanso skiltims prieš atidėjinius priskiriant kapitalui ir juos priskyrus. Jame patikslinta, kad sutvarkius balansą būtų lengviau jį palyginti su EDF konkurentų balansais, todėl finansų bendruomenė labiau pasitikėtų EDF – toks pasitikėjimas juo svarbesnis dėl to, kad pakartotinų derybų, susijusių su įmonės skola, sąnaudos visų pirma priklausė nuo grynosios skolos ir nuosavo kapitalo santykio.

(106)

Paaiškinant EDF finansinius santykius su valstybe Senato pranešime nurodyta, kad „1997 m. balandžio 8 d. pasirašytoje 1997–2000 m. sutartyje nustatyta, jog EDF mokamos sumos valstybei šiek tiek sumažinamos kompensuojant mokestines pajamas, kurias valstybinė įmonė nuo šiol mokės valstybei“. Atsižvelgiant į tai, kad tinklui atnaujinti skirtus atidėjinius priskyrus nuosavam kapitalui gauta 38,5 mlrd. FRF pelno, todėl EDF turėjo mokėti pelno mokestį, Senato pranešime nurodyta, jog „dėl valstybės ir EDF finansinių santykių gauta mažiau naudos“.

(107)

Galiausiai į kitus Prancūzijos pateiktus dokumentus įtrauktas 1997 m. rugsėjo 15 d. EDF finansų valdybos raštas, kuriuo Senato administracijai perduota tam tikra informacija. Prie EDF rašo pridėta lentelė, kurioje apskaičiuotas įstatymo projekto 4 straipsnio poveikis ir nurodytas poveikis balansui, 1993 m. liepos 27 d. tyrimo, susijusios su elektros skirstymo koncesijos sutartimis, kopija ir 1996 m. liepos 27 d. EDF vidaus pranešimas, kuriame svarstoma užsienio patirtis mokant akcininkams atlygį elektros energijos sektoriuje. Šiame vidaus pranešime paaiškinti kai kurių sektoriaus įmonių pagrindiniai principai, taikomi akcininko atlygiui, taip pat grąžos skirtumai ir skaičiai: Jungtinėse Amerikos Valstijose atlygiui skiriama 60–80 % pelno, bendrovėse National Power ir Power Gen – 40 %, bendrovėje Union Fenosa – 78 %, o bendrovėje Endesa – 30 %; 1991–1996 m. Ispanijos valstybė iš bendrovės Endesa gavo 28 % grąžą, atsižvelgiant į dividendus ir akcijos kainos vertinimą.

(108)

Nors EDF savo 1997 m. rugsėjo 15 d. rašte Senatui pateikė du kitus dokumentus, 1996 m. liepos 27 d. pranešime nurodyti principai, skaičiavimas ir EDF taikytas akcininko atlygio apskaičiavimo metodas Senato pranešime neišnagrinėti ir į jį neįtraukti. Tačiau Senato, kaip ir Nacionalinės Asamblėjos, pranešime nurodyta, kad atlygis, kurį EDF valstybei turi mokėti už valstybės akcininkės skirtas kapitalo injekcijas, buvo sumažintas „siekiant atsižvelgti į tai, kad pagal šį straipsnį kapitalo injekcijos padidėja“.

9.   PRIEMONIŲ VERTINIMAS: VALSTYBĖS PAGALBA

(109)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Toliau nagrinėjama, kaip šios kartu taikomos sąlygos įgyvendintos Prancūzijai bendrovę EDF atleidus nuo mokesčio.

9.1.   ĮMONEI SUTEIKTAS ATRANKUSIS PRANAŠUMAS

(110)

Pagal Įstatymą Nr. 97–1026 EDF laikoma pagrindinio tiekimo tinklo savininke (bendrovei suteikta tinklo koncesija), todėl reikėtų patikrinti, ar pagal šį įstatymą neperduota pagrindinio tiekimo tinklo nuosavybė.

(111)

Remiantis Prancūzijos institucijų pateikta informacija EDF pagrįstai gali būti laikoma pagrindinio tiekimo tinklo savininke iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ši išvada pagrįsta tokiais kriterijais: įvairių rūšių koncesijos sutarčių ypatumais, įtvirtintais Prancūzijos teisėje; konkrečiais pradinės bendrovei EDF suteiktos koncesijos ypatumais (nebuvo numatyta tiksli sąlyga dėl turto grąžinimo); atitinkamo turto, už kurį EDF privalėjo sumokėti mokestį, analogišką kompensacijai už ekspropriaciją, įsigijimo procedūra; pagrindinio tiekimo tinklo priežiūros ir plėtros finansavimo EDF lėšomis sąlygomis. Taigi atrodo, kad Įstatyme Nr. 97–1026 pateiktas paaiškinimas dėl pagrindinio tiekimo tinklo nuosavybės savaime nereiškia, kad EDF suteikta ekonominės naudos.

(112)

Todėl reikia išnagrinėti, ar Įstatyme Nr. 97–1026 pateikus paaiškinimą dėl pagrindinio tiekimo tinklo nuosavybės atsižvelgta į visus mokestinius padarinius, ir, jeigu taip nėra, ar bendrovei EDF nebuvo suteikta su mokesčiais susijusios ekonominės naudos.

9.1.1.   Atsisakius imti mokestį, kurį turėjo mokėti EDF, prima facie suteiktas atrankusis pranašumas

(113)

1987–1996 m. EDF buvo sudariusi neapmokestintus atidėjinius, skirtus pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti; Prancūzijos audito rūmai pabrėžė, kad tokie atidėjiniai neteisėti. Dėl Įstatymo Nr. 97–1026 4 straipsnio, kuriame nurodyta, kad EDF yra pagrindinio tiekimo tinklo savininkė, šie atidėjiniai tapo betiksliai, todėl turėjo būti perkvalifikuoti – įtraukti į kitus balanso straipsnius.

(114)

Ekonomikos ministro rašte, kuriame nustatyti EDF balanso pertvarkymo mokestiniai padariniai, nurodyta, kad pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtiems nepanaudotiems atidėjiniams Prancūzijos institucijos taikė 1997 m. galiojusią 41,66 % pelno mokesčio normą.

(115)

Tačiau dalis šių atidėjinių, susijusių su jau atliktais atnaujinimo darbais (ji taip pat vadinama perleidimo mokesčiais), buvo priskirta 14 119 mlrd. FRF kapitalo injekcijoms. Šie perkvalifikuoti atidėjiniai nebuvo apmokestinti pelno mokesčiu. Mokesčių inspekcija pripažįsta, kad ši operacija neteisėta, kaip matyti iš Komisijai skirto 2002 m. balandžio 9 d. Vyriausiosios mokesčių valdybos pranešimo, pateikto 35 konstatuojamojoje dalyje.

(116)

Remiantis Valstybinės apskaitos tarybos nuomone, ištaisyta klaida turi būti priskiriama finansinių metų, kuriais ji nustatyta, pelnui arba nuostoliui. Be to, jeigu neapmokestintiems nepanaudotiems 38,5 mlrd. FRF atidėjiniams buvo taikoma 1997 m. galiojusi 41,66 % pelno mokesčio norma, tai nėra jokios objektyvios priežasties tos pačios normos netaikyti kitai neapmokestintų atidėjinių daliai.

(117)

Kartu perleidimo mokesčiams turėjo būti taikoma tokia pati norma kaip ir kitiems į apskaitą įtrauktiems neapmokestintiems atidėjiniams. Tai reiškia, kad 14,119 mlrd. FRF perleidimo mokesčių turėjo būti pridėta prie 38,5 mlrd. FRF nepanaudotų atidėjinių ir apmokestinta taikant 41,66 % normą, kuri taikyta pertvarkant EDF balansą. EDF, nesumokėjusi viso pelno mokesčio, kurį turėjo mokėti pertvarkydama savo balansą, sutaupė 5 882 849 762 FRF mokėtino mokesčio.

(118)

1997 m. mokesčių priemonė turėjo teigiamą poveikį bendrovei EDF, nes atleidus nuo mokesčio gauta 5,88 mlrd. FRF suma, įtraukta į 14,119 mlrd. FRF sumą, EDF balanse buvo nurodyta kaip perleidimo mokesčiai, kuriuos įgyvendindama Įstatymą Nr. 97–1026 valstybė perklasifikavo atgaline data (nuostatos dėl perklasifikavimo įsigaliojo 1997 m. sausio 1 d.). Įstatymo mokestiniai padariniai nurodyti ekonomikos ministro rašte ir atsirado tą pačią dieną – 1997 m. sausio 1 d.

(119)

Prancūzijos institucijos tvirtina, kad EDF, net ir neturėdama pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtų atidėjinių, 1987–1996 m. nebūtų galėjusi mokėti pelno mokesčio, nes perkėlus mokesčius patirta nuostolių. Šis argumentas nesvarbus. Mokestinė nauda gauta 1997 m., o ne ankstesniais metais. Be to, neteisėti atidėjiniai iš dalies lėmė tai, kad perkėlus mokesčius patirta nuostolių. 1987–1996 m. mokesčių perkėlimo pamažu atsisakyta, taigi 1997 m. EDF mokėtina mokesčio suma daug didesnė už buvusią, net neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo mokamas mokestis už perleidimo mokesčių perkvalifikavimą.

(120)

Prancūzijos institucijos taip pat mano, kad, jeigu sudarius pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtus atidėjinius ir buvo gauta naudos, tai ši nauda turėtų būti laikoma panaikinta, nes 1997 m. sumokėtas didesnis pelno mokestis. Tačiau, kaip 35 konstatuojamojoje dalyje nurodytame 2002 m. balandžio 9 d. pranešime pažymi pačios Prancūzijos institucijos, jeigu tinklui atnaujinti skirti nepanaudoti atidėjiniai buvo apmokestinti įprastai, tai perleidimo mokesčiai kapitalo injekcijoms priskirti jų neapmokestinus pelno mokesčiu. Todėl mokestis, kurį EDF sumokėjo 1997 m., yra mažesnis už įprastai mokėtiną mokestį.

(121)

Prancūzijos institucijos taip pat teigia, kad apskritai 1987–1996 m. EDF valstybei sumokėjo sumą, didesnę už pelno mokestį, kurį būtų sumokėjusi komercinė bendrovė, nesudariusi pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirtų atidėjinių ir sumokėjusi savo akcininkui 37,5 % dividendų nuo grynojo pelno, atskaičius mokesčius. Be to, pertvarkant EDF balansą turėjo būti taikoma 1996 m., o ne 1997 m. galiojusi pelno mokesčio norma.

(122)

Viena vertus, kaip nurodyta 32 ir 116 konstatuojamosiose dalyse, Valstybinė apskaitos taryba mano, kad apskaitos klaidos turi būti ištaisytos tais pačiais finansiniais metais, kuriais jos nustatytos. Kadangi priėmus 1997 m. lapkričio 10 d. Įstatymą Nr. 97–1026 pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti skirti atidėjiniai tapo betiksliai, iš tikrųjų jie turėjo būti perkvalifikuoti 1997 finansiniais metais, taigi ir apmokestinti pagal tais finansiniais metais taikytą pelno mokesčio normą. Kita vertus, kaip priminta 34 konstatuojamojoje dalyje, pačios Prancūzijos institucijos daliai apmokestintų atidėjinių taikė šią 1997 m. pelno mokesčio normą.

(123)

EDF, 1997 m. nesumokėjusi 5 882 849 762 FRF pelno mokesčio, gavo ekonominės naudos. Bendrovė šią sumą galėjo panaudoti nuosavam kapitalui didinti, taip pat galėjo neprašyti išorės finansavimo. Jeigu mokėtinas mokestis iš tikrųjų būtų sumokėtas, o nuosavo kapitalo didinimas būtų finansuotas įmonės veiklos pajamomis, įmonė būtų turėjusi mažinti savo sąnaudas, didinti pajamas arba atsisakyti investicijų išlaidų. Kadangi EDF naudojosi sumomis, kurios Prancūzijos valstybei turėjo būti sumokėtos kaip pelno mokestis, jai vienintelei buvo taikoma priemonė, dėl kurios bendrovei sudarytos palankesnės sąlygos, palyginti su Prancūzijos įmonėmis, kurių padėtis panaši ir kurios pagal 1997 m. galiojusio Bendrojo mokesčių kodekso 38–2 straipsnį turėjo mokėti pelno mokestį nuo perkvalifikuotų netinkamų atidėjinių, kaip paaiškinta 35 konstatuojamojoje dalyje.

(124)

Tačiau savo 2002 m. gruodžio 11 d. pastabose Prancūzija nurodė, kad yra taikomas apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principas. Kaip primena Sąjungos teismai (šiuo atveju visų pirma 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodytuose sprendimuose), dėl papildomos bendrovei EDF suteiktos kapitalo injekcijos, lygios mokėtinam mokesčiui, ją gavusiai įmonei palankios sąlygos nebūtų sudarytos, suteikus ekonominės naudos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu atsižvelgiant į apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų būtų nustatyta, kad tariamas privatus akcininkas panašiomis sąlygomis ir esant panašiai situacijai būtų investavęs į EDF tokią pat sumą.

(125)

Minėto 2012 m. birželio 5 d. sprendimo 99 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas iš anksto nenusprendė nei dėl apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijaus taikymo šiuo atveju, nei dėl galimų šio kriterijaus taikymo padarinių. Todėl paeiliui reikėtų išnagrinėti, ar šį principą galima taikyti susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir ar jis taikomas, visų pirma atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išdėstytus kriterijus.

9.1.2.   Dėl galimybės taikyti apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą

(126)

Siekiant nustatyti, ar galima taikyti apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą, atlikus bendrą vertinimą reikėtų nuspręsti, ar Prancūzijos Respublika bendrovės neapmokestino veikdama kaip akcininkė, ar vykdydama viešosios valdžios funkcijas. Savo 2012 m. birželio 5 d. sprendime Teisingumo Teismas nurodo kelis veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant bendrą vertinimą. Šie veiksniai, kurie toliau išsamiau nagrinėjami atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, yra tokie:

kilus abejonių, valstybė narė privalo nedviprasmiškai ir remdamasi objektyvia ir patikrinama informacija įrodyti, kad priemonės ėmėsi veikdama kaip akcininkė (21); iš šios informacijos turi aiškiai matytis, kad atitinkama valstybė narė, prieš suteikdama ekonominės naudos ar tuomet, kai ją teikė, priėmė sprendimą investuoti į kontroliuojamą valstybinę įmonę taikant veiksmingai įgyvendintą priemonę (22),

šiuo klausimu visų pirma gali prireikti pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad sprendimas pagrįstas ekonominiais vertinimais, panašiais į tuos, kuriuos šiomis aplinkybėmis prieš investuodamas būtų atlikęs apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas, kurio padėtis panašiausia į tokios valstybės narės padėtį, norėdamas nustatyti būsimą tokios investicijos grąžą (23); Komisija gali atsisakyti nagrinėti įrodymus, atsiradusius priėmus sprendimą atlikti nagrinėjamą investiciją (24),

šiuo klausimu gali būti svarbus priemonės pobūdis ir dalykas, aplinkybės, kuriomis ji įgyvendinta, taip pat tikslas ir šiai priemonei taikomos taisyklės (25),

taikant apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų turi būti nustatyta, ar panašiomis sąlygomis privatus akcininkas mokėtinam mokesčiui lygią sumą būtų įnešęs į įmonę, kurios padėtis panaši į EDF padėtį (26).

(127)

Savo 2002 m. gruodžio 11 d. pastabose, nurodytose 42 konstatuojamojoje dalyje, Prancūzijos institucijos teigė, jog buvo nuspręsta, kad būtų veiksmingiau ir neutraliau perleidimo mokesčius (visą jų sumą) tiesiogiai priskirti nuosavam kapitalui, nesumokėjus pelno mokesčio. Tačiau jokiame dokumente, kuris parengtas prieš priimant tariamą sprendimą neapmokestinti arba tuo metu, kai šis sprendimas priimtas, ir kurį Prancūzija arba EDF pateikė siekdamos pagrįsti savo pastabas dėl sprendimo išplėsti procedūrą, tiesiogiai arba netiesiogiai nenurodytas tariamas sprendimas investuoti, jo padariniai, nauda ir trūkumai arba panašus sprendimas didinti kapitalo injekcijų sumą neimant mokesčio. 87–108 konstatuojamosiose dalyse minimuose dokumentuose, kuriuos pateikė Prancūzijos institucijos, nenurodyta ir a fortiori neišnagrinėta nauda ir trūkumai, valstybės patirti dėl sprendimo pelno mokesčiu neapmokestinti perleidimo mokesčių atidėjinių dalies, kuri pagal 1997 m. lapkričio 10 d. Įstatymą Nr. 97–1026 priskirta EDF kapitalo injekcijai.

(128)

Kilus abejonėms dėl galimybės taikyti apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą (jas išreiškė Komisija), Prancūzija privalo nedviprasmiškai ir remdamasi objektyvia ir patikrinama informacija įrodyti, kad priemonės ėmėsi veikdama kaip akcininkė. Tačiau atsižvelgiant į pateiktą informaciją akivaizdu, kad sprendimas investuoti atsisakius imti mokestį, kurį iš esmės EDF turėjo mokėti, turi būti laikomas priimtu savaime, nesant pagrįsto teisės akto, kuriuo remiantis būtų galima sužinoti arba patikrinti, koks yra tikslus šio sprendimo turinys, priežastys ir teisinis pagrindas, kuriais jis pagrįstas, taip pat kokia kompetentinga institucija sprendimą priėmė ir kada jis priimtas. Atsižvelgiant į veiksnius, kuriuos Teisingumo Teismas nurodė siekdamas patikrinti, ar galima taikyti apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą (visų pirma į būtinybę turėti objektyvios ir patikrinamos informacijos, į veiksmingai įgyvendintą priemonę arba į išankstinius ekonominius vertinimus), informacijos arba daiktinių įrodymų nepateikimas turi būti vertinamas kaip pirmas ženklas, kad šio principo taikyti negalima.

(129)

Kadangi nepateikti dokumentai, kuriuose būtų apibūdintas minimas sprendimas, reikėtų aprašyti investicinę priemonę, kurią galėjo įgyvendinti Prancūzijos valstybė. Šiuo atveju Teisingumo Teismas nusprendė, kad taikant apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų turi būti nustatyta, ar panašiomis sąlygomis privatus akcininkas 5,88 mlrd. FRF būtų į įnešęs į įmonę, kurios padėtis panaši į EDF padėtį. Prancūzijos investicija reiškia, kad atsisakoma šiai sumai lygių pinigų įplaukų siekiant gauti pelno, didesnio negu iš pradžių panaudoti ištekliai. Taigi tyrimą reikėtų atlikti atsižvelgiant į mokėtiną pelno mokesčio sumą.

(130)

Kadangi nėra konkrečių tyrimų, informacijos arba analizių, susijusių su atleidimo nuo mokesčio sumai prilygstančiu investicijos pelningumu, sunku atskirai nustatyti poveikį, kurį padarė Prancūzijos arba EDF pateiktoje informacijoje minima investicija. Šis sunkumas nėra neįveikiama kliūtis, nes pagal daugelį svarbių veiksnių, taikomų siekiant patikrinti, ar apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą galima taikyti ir ar toks principas taikomas, atliekant tyrimą nuspręsta, kad EDF kapitalo injekciją padidinus nesurinkto mokesčio suma buvo taikomi su visomis injekcijomis susiję mokesčiai. Taigi kadangi už injekcijas buvo mokamas tam tikros normos atlygis, ši norma turėjo būti ir iš tikrųjų buvo taikoma nesurinkto mokesčio sumai. Tačiau tuo atveju, jeigu nustatytas poveikis būtų nedidelis arba papildomas, pagal Prancūzijos arba EDF pateiktą informaciją iš pirmo žvilgsnio negalima tvirtinti, kad injekcijų suma padidinta nesurinkto mokesčio suma.

(131)

Nesurinkus mokesčio EDF kapitalo injekcija padidėjo, taigi papildoma 5,88 mlrd. FRF suma padidėjo ir EDF nuosavas kapitalas (bendra perklasifikuotų atidėjinių suma – 14,119 mlrd. FRF). Šie atidėjiniai, kurie nesutapo su išankstiniu valstybės akcininkės naujų pinigų įnašu, buvo perkvalifikuoti į kapitalo injekcijas, įtraukus į atitinkamą EDF balanse pateiktą nuolatinės nuosavybės straipsnį kartu su kitu nuosavu kapitalu (kapitalas, injekcijos ir kt.; 2 lentelė). Jeigu nuo mokesčio nebūtų atleista, pagal tuo metu nagrinėtus dokumentus EDF nuosavas kapitalas, kuris 1997 m. turėjo siekti 79,8 mlrd. FRF, būtų siekęs 72,1 mlrd. FRF (100 konstatuojamoji dalis, 2 lentelė). Valstybės skirtos EDF kapitalo injekcijos būtų ne 50,7 mlrd. FRF, o 44,8 mlrd. FRF.

Tariamas sprendimas investuoti: nagrinėjami aspektai

(132)

Pirma, kaip pabrėžia Prancūzijos institucijos, kadangi įtraukus nesumokėto mokesčio sumą padidėjo mokesčio bazė, pagal kurią apskaičiuotos injekcijos, ir kadangi dėl šios mokesčio bazės buvo mokamas 3 % fiksuotųjų palūkanų atlygis, atleidus nuo mokesčio arba jo nesurinkus absoliučioji valstybės gaunamo atlygio vertė padidėjo (83 konstatuojamoji dalis). Tačiau kapitalo injekciją padidinus atleidimo nuo mokesčio suma valstybės gaunamas atlygis atitinkamai nepadidėjo. Šiuo klausimu akivaizdu, kad atlygis už valstybės skirtas EDF kapitalo injekcijas nustatytas priėmus 1956 m. gruodžio 30 d. Nutarimą Nr. 56–1360 (18 ir 103 konstatuojamosios dalys). Taigi atlygiai (beje, skirtingi) buvo nustatyti sutartyse, kurios taikytos iki 1997–2000 m. galiojusios sutarties ir po jos, kaip nurodyta 93 ir 102 konstatuojamosiose dalyse. Atlygio mokėjimo principas buvo taikomas prieš priimant tariamą sprendimą ir toliau taikytas jį priėmus.

(133)

Be to, išnagrinėjus faktines aplinkybes matyti, kad atleidus nuo mokesčio galėjo sumažėti valstybės gaunama investicijos grąža. 1997 m. rugsėjo mėn. parengtame Nacionalinės Asamblėjos pranešime aiškiai nurodyta, kad padidėjus bendrai injekcijos sumai buvo sumažintas atlygis už šią injekciją, kad „[nepadidėtų] EDF mokamo mokesčio suma“ (103 konstatuojamoji dalis). Senato pranešime šis sumažinimas, kurio norėjo valdžios institucijos, yra pagrįstas (108 konstatuojamoji dalis).

(134)

1991–1996 m. EDF valstybei mokėjo didesnį atlygį, nes mokesčio bazė, pagal kurią apskaičiuotos kapitalo injekcijos, buvo mažesnė, palyginti su 1997–2000 m. numatytais skaičiais, gautais taikant didesnę mokesčio bazę. 1991–1996 m., kuriais injekcijų suma buvo 36,6 mlrd. FRF, vidutinis metinis atlygis, kurio absoliučioji vertė – 3,41 mlrd. FRF, buvo daug didesnis negu 2,35 mlrd. FRF atlygis, numatytas taikant iki 50,7 mlrd. FRF padidintą 1997–2000 m. mokesčio bazę (92 ir 102–103 konstatuojamosios dalys, 3 lentelė). Taigi nedidelė einamoji grąža, kuri gauta kapitalo injekcijos sumą padidinus iki 5,88 mlrd. FRF ir kurios valstybė akcininkė tikėjosi 1997–2000 m., galėjo būti nagrinėjama kaip neigiama atsižvelgiant į 1991–1996 m. laikotarpį.

(135)

Iš tikrųjų Prancūzijos institucijos užtikrino, kad absoliutaus ir santykinio atlygio, kuris Prancūzijos valstybei buvo mokamas už kapitalo injekciją, absoliučioji ir santykinė vertė mažėtų tiek, kiek didėjo mokesčio bazė, pagal kurią apskaičiuota injekcija, kaip aiškiai matyti iš Nacionalinės Asamblėjos ir Senato parengtų pranešimų. Todėl sprendimas atleisti nuo mokesčio, kuriuo padidinta bendra injekcija, už kurią mokėtas daug mažesnis atlygis, negu už injekciją, skirtą prieš įsigaliojant Įstatymui Nr. 97–1026, nebūtinai reiškia, kad pagal jį skirta investicija.

(136)

Antra, atlygis už didėjančias kapitalo injekcijas numatytas ir nustatytas ne taip, kaip tai būtų galėjęs padaryti apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas.

(137)

Iš tikrųjų, kaip matyti iš informacijos, pateiktos tiek kontrolę vykdančių ministrų raštuose, tiek 97, 103 ir 106 konstatuojamosiose dalyse nurodytuose parlamento pranešimuose, 1997 m. nagrinėdamos atlygį, kurį Prancūzijos valstybė gautų pertvarkius EDF balansą, Prancūzijos institucijos atsižvelgė ir į atlygį už kapitalo injekcijas, tenkantį valstybei akcininkei stricto sensu, ir į laukiamą mokesčio, kurį valstybė rinktų nuo 1997 m., sumą (ji rinktų jį po keleto metų, kuriais perkėlus mokesčius valstybė, veikusi kaip mokesčius renkanti viešosios valdžios funkcijų vykdytoja, patyrė nuostolių). Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, atlygis už injekcijas buvo atskaitomas iš pelno mokesčio, nukrypstant nuo bendrosios teisės.

(138)

Taigi 1997 m. Prancūzijos institucijos nagrinėjo ir patvirtino bendro EDF mokamo mokesčio, kartu apimančio mokestį ir akcininko atlygį, sąvoką. Prancūzijos institucijų pateiktuose dokumentuose bendro EDF mokamo mokesčio suma, nustatoma naudojantis išimtine apmokestinimo teise (net neatsižvelgiant į ginčijamą atleidimą nuo mokesčio), supainiota su valstybei, kaip akcininkei, mokamu atlygiu. Tačiau, Prancūzijos institucijų teigimu, šie dokumentai yra įrodymas, kad sprendimas investuoti buvo priimtas. Vis dėlto tai, kad nuolat atsižvelgiama į mokesčių, kuriuos EDF turėjo mokėti mokesčius renkančiai valstybei, mokėjimą, įskaitant iki Įstatymo Nr. 97–1026 įsigaliojimo nesurinkto mokesčio tikslinimą ir patvirtinimą, kad būtų išnagrinėtas ir nustatytas valstybės akcininkės atlygis, rodo, jog nuo mokesčio valstybė atleido veikdama kaip viešosios valdžios funkcijų vykdytoja, o ne investuotoja.

(139)

Be to, šį faktą galima pagrįsti remiantis tikslų, kuriuos 1997 m. valstybė bendrovei EDF nustatė atsižvelgdama į viešosios valdžios, o ne akcininko problemas ir tikslus, pobūdžiu. Šios viešosios valdžios problemos aiškiai pastebimos atsižvelgiant į tai, kaip pagal susitarimą, nurodytą 1997–2000 m. sutartyje, nuo kurios priklausė valstybės akcininkės atlygis, nustatyti EDF tarifai. Iš tikrųjų valstybė prašė EDF padėti didinti Prancūzijos pramonės konkurencingumą ir Prancūzijos namų ūkių perkamąją galią. Šie argumentai ne tik nėra tokie, į kuriuos būtų atsižvelgęs apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas, bet ir prieštarauja finansiniams šio tariamo investuotojo interesams. Tą patį galima pasakyti apie 1997–2000 m. sutartyje bendrovei EDF nustatytą tikslą vykdyti plataus užmojo politiką, siekiant remti ekonominę veiklą ir užimtumą padedant vietos bendruomenėms (89 ir 95 konstatuojamosios dalys).

Ekonominiai vertinimai, atlikti siekiant nustatyti tariamos investicijos grąžą

(140)

1997 m. balandžio 8 d. pasirašytoje valstybės ir EDF sutartyje pateikti išankstiniai finansinio scenarijaus vertinimai, kuriuose nurodytos prognozės, kokią investicijos į EDF kapitalo injekcijas grąžą gali gauti valstybė akcininkė (92 konstatuojamoji dalis). Šie Prancūzijos institucijų nurodyti dokumentai ir tyrimai susiję su laukiamu poveikiu, kurį turės visų EDF sudarytų atidėjinių perkvalifikavimas, neatsižvelgiant į tai, ar šie atidėjiniai apmokestinti, ar ne, ir į tai, ar jie sudaryti įgyvendinant Įstatymą Nr. 97–1026. Vienintelis sisteminis vertinimas, kurį Prancūzijos institucijos pateikė 1997 m. vasario 18 d. EDF pranešime (92 konstatuojamoji dalis), yra bendras ir apima tik reglamentuojamą atlygį, mokamą už kapitalo injekcijas, įskaitant iki EDF balanso pertvarkymo skirtas injekcijas; jis neapima, pavyzdžiui, atlygio už kapitalą, į kurį neįeina injekcijos, arba atlygio už nuosavą kapitalą.

(141)

Jokiame Prancūzijos arba EDF perduotame dokumente nenurodyta, kad dėl tariamai priimto sprendimo investuoti, t. y. EDF suteikti didesnę kapitalo injekciją neapmokestinant perkvalifikuotų atidėjinių, buvo atlikta konkrečių tyrimų arba analizių. Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamas sumas tikėtina, kad apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas būtų atlikęs finansinį ir ekonominį investicijų tyrimą prieš nuspręsdamas, ar atsižvelgiant į reglamentuojamą kapitalo injekcijų grąžą 5,88 mlrd. FRF suma, gauta atleidus nuo mokesčio, yra būtina, kad įmonė užtikrintų ilgalaikę visos savo investicijos grąžą ir kad šiuo tikslu akcininkui būtų mokamas pakankamas atlygis. Toks išankstinis ekonominis tyrimas, kurį Teisingumo Teismas savo sprendimo 84 punkte nurodo kaip vieną iš veiksnių, dėl kurių galima padaryti išvadą, kad apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą galima taikyti, neatliktas.

(142)

Ypač verta atkreipti dėmesį į tai, kad, be 1997–2000 m. valstybei mokėtino atlygio tyrimo, nebuvo atliktas joks ilgesnio laikotarpio atlygio arba grąžos tyrimas, nors Prancūzija tvirtina, kad skyrė būtent ilgalaikę investiciją. Taigi apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas nebūtų atsisakęs išnagrinėti, kokia investicijos grąža bus po 2000 m.

(143)

Nors pagrįstai galima manyti, kad apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas būtų atsižvelgęs į EDF skolos santykio sumažėjimo poveikį, pažymėtina, kad kai kuriuose dokumentuose, pateiktuose Prancūzijos (101 ir 105 konstatuojamosios dalys) ir EDF, nauda, kurią EDF gavo skolindamasi mažesnėmis sąnaudomis, nes pagerėjo skolos santykis su nuosavu kapitalu, yra nurodyta bendrai. Tačiau jokiame dokumente nenurodyta dėl mažesnių EDF skolinimosi sąnaudų arba mažesnio skolos santykio gauta nauda ir valstybės akcininkės grąža. Pagal 101 konstatuojamojoje dalyje pateiktus to meto skaičiavimus EDF grynosios skolos santykis su nuosavu kapitalu turėjo siekti 148 %, skyrus visą naują kapitalo injekciją, kurią sudarė 50,7 mlrd. FRF, įskaitant 5,88 mlrd. FRF ginčijamo atleidimo nuo mokesčio sumą. Neatleidus nuo mokesčio, šis santykis būtų buvęs apie 163 %, taigi maždaug tris kartus mažesnis už 480 % santykį, buvusį prieš įsigaliojant Įstatymui Nr. 97–1026. Neatsižvelgiant į kitą poveikį, patirtą perkvalifikavus įvairius atidėjinius, atleidimas nuo mokesčio prie šio santykio pagerėjimo prisidėjo nedaug, ir labai abejotina, kad jis konkrečiai padėjo sumažinti EDF skolinimosi sąnaudas (170–172 konstatuojamosios dalys). Bet kuriuo atveju Prancūzijos institucijų pateiktuose dokumentuose akcininko atlygis, gautas dėl 148 % santykio ir, a fortiori, dėl 163 % santykio, nenurodytas ir neišnagrinėtas kaip investicija. Šiuo klausimu neatliktas joks Teisingumo Teismo sprendimo 84 punkte nurodytas išankstinis ekonominis vertinimas, panašus į vertinimus, kuriuos būtų prašęs atlikti apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas.

(144)

Ekonominiame tyrime, kurį EDF pateikė siekdama pagrįsti savo pastabas (69–70 konstatuojamosios dalys), šiuo klausimu nenustatyta, kad Prancūzija veikė kaip investuotoja, o ne kaip viešosios valdžios funkcijų vykdytoja. Tyrimas parengtas vėliau, negu buvo priimtas (1997 m.) tariamas sprendimas investuoti, ir kompetentingos institucijos, priimdamos šį sprendimą, tyrimo nenagrinėjo. Laikantis Teisingumo Teismo nurodymų, vien dėl šios priežasties tyrimas yra nepriimtinas kaip įrodymas (126 konstatuojamoji dalis, birželio 5 d. sprendimo 104 punktas). Šios išvados negalima paneigti remiantis tuo, kad tyrimas atliktas pagal pagrindinius autentiškus tuo metu turėtus duomenis. Tyrimas buvo užsakytas, nes 2013 m. gegužės mėn. išplėtus procedūrą jo reikėjo bylai, ir akivaizdu, kad 2013 m. liepos mėn. EDF žinojo šio tyrimo išvadas, nors jis parengtas 2013 m. spalio mėn. Be to, tyrime pateiktų skaičių negalima patvirtinti dėl papildomų priežasčių, kuriomis remiantis EDF išvados, kurias norėdama pagrįsti pastabas bendrovė padarė atsižvelgdama į šį tyrimą, yra nepagrįstos; šios priežastys nurodytos toliau.

Tyrimas pagrįstas pagrindiniais duomenimis, kurie beveik visi yra to meto duomenys; atsižvelgiant į toliau nurodytus svarbius aspektus, jame taikomi metodiniai principai, kurie yra plačiai pripažinti vertinant įmonių vertę. Tačiau šis tyrimas yra labai sudėtingas ekonominis vertinimas, parengtas atlikus gana išsamią duomenų paiešką; jam parengti ir patvirtinti reikėjo maždaug trijų mėnesių. Jis parengtas taikant vieną po kitos pasirinktas įvairias metodikas, kurios kartais yra abejotinos. Be šio tyrimo visiškai neįmanoma, remiantis pagrindiniais iš įvairių šaltinių gautais pavieniais duomenimis, apibendrinti arba galbūt prognozuoti skaičius, susijusius su grąža, kurios 1997 m. tariamai galėjo tikėtis Prancūzijos valstybė ir kuri nurodyta tyrime. Tačiau Teisingumo Teismas reikalauja, kad apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principas būtų taikomas remiantis vertinimais, kuriuos buvo galima numatyti priimant sprendimą (2012 m. birželio 5 d. sprendimo 105 punktas). Kitaip, nei teigia EDF, vien tai, kad kompetentingos Prancūzijos valstybės tarnybos, remdamosi 1996–1997 m. turėtais duomenimis, pačios nei atliko, nei užsakė tokio masto ir sudėtingumo tyrimo, rodo, kad prieš priimant sprendimą Prancūzijos institucijoms nebuvo svarbus argumentas, jog akcininkas gaus tik tariamos investicijos grąžą.

Tyrime nagrinėjamas Prancūzijos valstybės elgesys atsižvelgiant į apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą, remiantis informacija ir prielaidomis, kurios labai skiriasi nuo 87–108 konstatuojamosiose dalyse pateiktos informacijos ir prielaidų ir kuriomis, Prancūzijos institucijų teigimu, buvo pagrįstas ir paaiškintas tariamai priimtas sprendimas. Tačiau sprendimą investuoti priėmė ne EDF, ir, kaip nurodo Teisingumo Teismas (2012 m. birželio 5 d. jo sprendimo 82 ir 83 punktai), informaciją apie priimto sprendimo pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis priimtas, turi pateikti Prancūzija. Kadangi Prancūzija tvirtina, kad sprendimą priėmė atsižvelgusi į savo pateiktą informaciją ir duomenis, iš tikrųjų reikėtų vertinti ne tariamą investuotoją, o tyrimą, taigi ir EDF; iš šio tyrimo ir EDF tikriausiai galima sužinoti daugiau argumentų ir informacijos, kuriais iš tikrųjų pagrįstas jau priimtas sprendimas ir jame nurodytos prielaidos, negu žinojo Prancūzijos valstybė. Taigi tyrimas pagrįstas teoriniais spėjimais ir prognozėmis, susijusiomis su duomenimis, informacija ir prielaidomis, į kurias (be visų kitų, kurių negalima atmesti) 1997 m. Prancūzijos institucijos galėjo atsižvelgti, todėl šis tyrimas neturi įrodomosios galios 2015 m. (arba 2013 m. spalio mėn., kai buvo atliktas), siekiant paaiškinti 1997 m. Prancūzijos institucijų iš tikrųjų priimtą sprendimą, kurį jos aiškina remdamosi skirtingais duomenimis ir prielaidomis.

Šios įrodomosios galios juo labiau nėra dėl to, kad siekiant padaryti 70 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas tyrime remiamasi prielaidomis, kurios yra arba nepagrįstos ir rizikingos, arba nepagrįstos faktais, arba neatitinka informacijos, pateiktos Prancūzijos institucijų perduotuose dokumentuose, kuriais, šių institucijų teigimu, įrodyta, jog apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą šiuo atveju galima taikyti ir jis iš tikrųjų yra taikomas. Taigi, pirma, tyrime daroma prielaida, kad po 2000 m. valstybei akcininkei mokamas atlygis bus ne reglamentuojamas nutarimu ir nurodytas valstybės ir EDF sutartyje, o nustatytas remiantis dividendais, kuriuos 1996–1997 m. mokėjo kitos sektoriaus įmonės (27). Tačiau nuo 1956 m. atlygis už EDF kapitalo injekcijas buvo reglamentuojamas nutarimu (102 konstatuojamoji dalis); iki 1997 m. ir ilgą laiką po 1997 m. šis atlygis buvo nustatomas teisės aktais ir nurodomas daugiametėse sutartyse atsižvelgiant į aspektus, nesusijusius su dividendais, kuriuos mokėjo ne Prancūzijos, o kitose rinkose veikiančios sektoriaus įmonės (94 ir 95 konstatuojamosios dalys). Antra, tyrime nepateikus pagrindimo į EDF pelno ir nuostolio ataskaitą taip pat dar kartą įtraukta 11,6 mlrd. FRF (neatskaičius mokesčių) ir 7,3 mlrd. FRF (atskaičius mokesčius) atidėjinių iš EDF socialinių sąskaitų (28), tokia pat suma dirbtinai padidinus EDF vertę ir neatsižvelgus į turėtą informaciją ir numatomus 1997 m. pokyčius, susijusius su svarbiais EDF įsipareigojimais dėl įmonės darbuotojų pensijų sistemos (168–169 konstatuojamosios dalys).

Todėl, trečia, EDF vertės, padidintos dėl padidėjusios grąžos ir pajamų, didėjimas tyrime apskaičiuotas remiantis 1997 m. rinkos lūkesčiais (29). Tačiau Prancūzijos institucijos turėjo konkrečias apskaičiuotas 1997–2000 m. EDF pajamų ir pelno ar nuostolio prognozes, patvirtintas rengiant to paties laikotarpio sutartį; jos tvirtina, kad priimdamos savo sprendimą rėmėsi šiomis prognozėmis ir informacija (78–79, 90, 94 ir 96 konstatuojamosios dalys), taip pat 1997 m. turėjo išsamių žinių apie įmonę ir jos finansines perspektyvas (77 konstatuojamoji dalis). Tai, kad siekiant in fine įvertinti EDF vertę buvo remiamasi trečiųjų šalių nurodytais rinkos lūkesčiais, šiomis aplinkybėmis yra ir neteisinga, ir nenuoseklu atsižvelgiant į Prancūzijos argumentus, pateiktus siekiant paaiškinti ir pagrįsti Prancūzijos institucijų tariamai priimtą sprendimą. Tai juo labiau neteisinga ir nenuoseklu dėl to, kad Prancūzijos institucijos nurodo, jog svarbiausia EDF veikla Prancūzijoje buvo vykdoma taikant 1997 m. reglamentuotus tarifus (85 konstatuojamoji dalis). Be to, nustatyti tarifai buvo maži, siekiant didinti Prancūzijos pramonės konkurencingumą ir Prancūzijos namų ūkių perkamąją galią (89 ir 95 konstatuojamosios dalys). Tyrime nepaaiškinta ir juo labiau tinkamai nepagrįsta, kodėl įmonių – biržinių akcinių bendrovių, kurios nevykdė plataus masto veiklos Prancūzijoje ir veikė rinkose, kuriose taikyti kitokie konkurencijos ir reglamentavimo suvaržymai (tokių kaip Ispanijos įmonės Endesa, Gas Natural ir Union Fenosa, Vokietijos įmonės RWE, EON ir Verbund, Belgijos įmonė Fluxys ir kt.), – mokamas atlygis, dividendai ir pelnas ar nuostolis galėjo lemti bendrovės EDF pelną ar nuostolį, mokamą atlygį ir dividendus; šie duomenys pateikti tarp prielaidų, nuo kurių priklauso 70 konstatuojamojoje dalyje nurodytos išvados (30).

Galiausiai, ketvirta, tyrime nepateikus jokio pagrindimo teigiama, kad 1997 m. EDF kapitalo injekcija padidėjo tokia suma, už kurią įsigyta likvidžiojo finansinio turto (bent jau taip galėjo būti) (31). Tačiau 1997 m. EDF buvo valstybinė komercinė pramonės įmonė ir neturėjo akcinio kapitalo (19 konstatuojamoji dalis); Prancūzijos institucijos ir EDF tuo metu teigė, kad įmonė tokį pat statusą išsaugos ir ateityje (95 ir 105 konstatuojamosios dalys). 179–181 konstatuojamosiose dalyse išsamiau įrodyta, koks rizikingas šis teiginys, nuo kurio vis dėlto labai priklauso tyrimo išvados.

Priemonės pobūdis ir tikslas, aplinkybės, kuriomis ji įgyvendinta, ir priemonei taikomos taisyklės

(145)

Teisingumo Teismas pabrėžia, kad priemonės, kurios imtasi, pobūdis yra vienas iš svarbių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti norint padaryti išvadą, kad apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą galima taikyti (sprendimo 86 punktas). Sprendimas įnešti papildomą EDF kapitalo injekcijos sumą neapmokestinus perkvalifikuotų neteisėtų atidėjinių, susijusių su pagrindiniu tiekimo tinklu, yra tiek apskaitos sprendimas perkvalifikuoti lėšas iš vieno EDF balanso straipsnio į kitą (100 ir 105 konstatuojamosios dalys), tiek mokestinis sprendimas, nes kompetentingos institucijos mano, kad pelno mokestis turėjo būti renkamas prieš atliekant perkvalifikavimą (35 konstatuojamoji dalis), nors mokestis buvo mokamas nuo kitų į apskaitą įtrauktų perkvalifikuotų atidėjinių. Todėl neįrodyta, kad šios dvi vienos priemonės, įgyvendintos 1997 m. lapkričio 10 d. Įstatymu Nr. 97–1026, dalys (mokesčiai ir apskaita) yra neatsiejamai susijusios, kitaip, nei tvirtina Prancūzijos institucijos.

(146)

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad koncesijos sutartimi perleistam pagrindinio tiekimo tinklo turtui natūra prilygstanti suma, nurodyta EDF balanso įsipareigojimų skiltyje, turi būti įrašyta į straipsnį „Kapitalo injekcijos“, atskaičius atitinkamus perkainojimo rezervus (28 konstatuojamoji dalis). Todėl galima daryti išvadą, kad įstatyme nustatyta, jog atliekant bet kokį apskaitos ar mokesčių pertvarkymą minėtam turtui prilygstanti suma, kurią reikia įrašyti kaip EDF kapitalo injekciją (išskyrus galimus perkainojimo rezervus), neturi būti sumažinta. Tačiau pagal Prancūzijos Konstitucijos 34 straipsnį sprendimas apmokestinti EDF arba jos neapmokestinti nepatenka į įstatymo taikymo sritį, ir Įstatyme Nr. 97–1026 nebuvo galima tinkamai priimti sprendimo šiuo klausimu. Šiuo straipsniu ribojami parlamento teisėkūros įgaliojimai mokesčių srityje – leidžiama tik nustatyti bet kokio pobūdžio mokesčio bazę, normą ir rinkimo taisykles. Taigi pagal įstatymą atlikus tokį pat perkvalifikavimą už tam tikrus į apskaitą įtrauktus atidėjinius EDF pelno mokestį mokėjo, o už kitus nemokėjo.

(147)

Beje, iš 104 konstatuojamojoje dalyje nurodytų parengiamųjų dokumentų, kuriuos pateikė Prancūzijos institucijos, matyti, kad 1997 m. Valstybės Taryba laikėsi nuomonės, jog su teisėkūra nesusijusios nuostatos iš įstatymo projekto teksto turi būti išbrauktos; be to, taip pat buvo atmestas projektas dėl Vyriausybės įstatymo projekto pakeitimo, kuriuo siekta riboti mokesčius, kuriuos pagal įstatymą valstybė galėtų rinkti iš EDF. Galiausiai 1997 m. balandžio mėn. atsakingi ministrai nusprendė, kad kontrolės institucijos ir įmonė turi pasikeisti papildoma informacija apie išsamias EDF restruktūrizavimo taisykles, susijusias su apskaita ir mokesčiais (98 konstatuojamoji dalis).

(148)

Ši informacija, patikslinta ir išreikšta skaičiais įgyvendinimo rašte, kurį kontrolę vykdantys ministrai priėmus įstatymą bendrovei EDF išsiuntė 1997 m. gruodžio 22 d. (31 konstatuojamoji dalis), rodo, kad su mokesčiais susijusius įgyvendinimo aspektus galima atskirti nuo 1997 m. lapkričio 10 d. Įstatymo Nr. 97–1026 nuostatų. Šie ministrai savo EDF skirtame rašte paaiškino, kaip taikant 1997 m. lapkričio 10 d. Įstatymo Nr. 97–1026 4 straipsnį pertvarkoma EDF balanse nurodyta nuolatinė nuosavybė, ir, atrodo, netiesiogiai nusprendė dėl šio pertvarkymo mokestinių padarinių, neaptardami jokios pelningos investicijos ar privalomų įstatymo nuostatų.

(149)

Dėl aplinkybių, kuriomis priimta priemonė ir kurias Teisingumo Teismas nurodo kaip vieną iš svarbių veiksnių siekiant įvertinti, ar gali būti taikomas apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principas, pažymėtina, kad iš parengiamųjų posėdžių ir atitinkamo laikotarpio pagrindžiamųjų dokumentų, kuriais remiantis 1997 m. balandžio 8 d. pasirašyta valstybės ir EDF sutartis, matyti, kad atidėjiniai perkvalifikuoti atsižvelgus į tai, kad, kaip nustatyta 1996 m., Sąjungos elektros energijos rinkos bus iš dalies liberalizuotos. Todėl 1997–2000 m. sutartimi ir parengiamaisiais dokumentais, kaip ir parlamento dokumentais, siekta labiau tarptautinti EDF veiklą. Pati sutartis reiškia, kad norint ją įgyvendinti reikia reguliuojamojo teisės akto – tokio, kaip nurodytas Įstatyme Nr. 97–1026; taip užtikrinamas faktinis sutarties ir teisės aktų leidėjo tikslų tęstinumas. Tačiau nei 1997 m. balandžio mėn. sudarytoje sutartyje, nei parengiamuosiuose dokumentuose ir dokumentuose, kuriais pasikeista su EDF kontrolę vykdančiomis institucijomis, nepateikta pozicija dėl tikslios mokesčio sumos.

(150)

Dėl šių aplinkybių, apibūdintų Prancūzijos pastabose pateiktoje informacijoje, vis dėlto negalima aiškiai nustatyti, kad priemonę įgyvendino investuojantis akcininkas. Iš tikrųjų viena iš tokių aplinkybių taip pat yra būtinybė pašalinti 1994 m. spalio mėn. Audito Rūmų nustatytus pažeidimus. Nors reikėjo pašalinti apskaitos pažeidimą, dėl kurio EDF daugelį metų galėjo nemokėti pelno mokesčio, Prancūzijos institucijos pabrėžė, kad įstatymas jokiu būdu nereiškia, jog atsisakoma EDF monopolio (105 konstatuojamoji dalis), ir kad turi būti išlaikytas tvirtas pagrindas, kurį galima sukurti liberalizavus rinką (95 konstatuojamoji dalis). Iš tikrųjų liberalizavus rinką atsirado galimybių plėsti veiklą kitų valstybių narių nacionalinėse rinkose, ir 1997–2000 m. sutartyje buvo nurodyti tam tikri veiksmai, kad EDF dar labiau tarptautintų savo veiklą. Vis dėlto valdžios institucijų siekis atsižvelgiant į liberalizavimą finansinės paramos priemonėmis sudaryti palankias sąlygas nacionalinėms įmonėms neapsiriboja tik valstybinėmis įmonėmis ir nereiškia, kad valstybinė įmonė veikė kaip apdairus akcininkas.

(151)

Galiausiai Teisingumo Teismas nurodo, kad svarbu išnagrinėti ginčijamai priemonei taikomas taisykles siekiant nustatyti, ar ši priemonė įgyvendinta valstybei akcininkei veikiant kaip investuotojai, ar vykdant išimtinius viešosios valdžios įgaliojimus. Taigi priskiriant priemonę kuriai nors kategorijai galima atsižvelgti į tai, ar laikomasi taikomų taisyklių, kuriomis ši priemonė reglamentuojama. Todėl reikėtų išnagrinėti taisykles, kuriomis reglamentuojamas mokesčių išteklių investavimas į tokias įmones kaip EDF. Jeigu nagrinėjama priemonė nebūtų taikoma, nesurinktos pelno mokesčio pajamos 1997 m. būtų įskaičiuotos į Prancūzijos valstybės biudžeto bendrąsias įplaukas. Kaip nurodyta tuo metu taikyto 1959 m. sausio 2 d. Potvarkio Nr. 59–2 dėl pagrindinio įstatymo, susijusio su finansų įstatymais, 18 straipsnyje, visos valstybės įplaukos, kuriomis padengiamos visos išlaidos, taip pat visos jos įplaukos ir išlaidos įtraukiamos į vieną sąskaitą, kuri vadinama bendruoju biudžetu. Taigi mokesčio įplaukos mokamos į biudžetą ir skirtos valstybei, o ne valstybinėms įmonėms.

(152)

Šiam biudžetui taikomas konstitucinis universalumo principas, pagal kurį visos įplaukos ir visi asignavimai įrašomi į dvi atskiras grupes ir nenustatomas joks konkretus ryšys, pavyzdžiui, tarp pelno mokesčio įplaukų ir panaudojimo, kaip antai panaudojimo kapitalo injekcijai, skirtai tokiai valstybinei įmonei kaip EDF, nors pagal Prancūzijos teisę ir galima mokesčių išteklių iš anksto skirti ne valstybei, o kitam juridiniam asmeniui (mokant subsidijas arba investuojant), jeigu jie skiriami pagal aiškias nuostatas. Taigi Potvarkio Nr. 59–2 18 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus visų pirma paskolas ir avansus, valstybės įplaukos skiriamos išimties tvarka ir tik pagal finansų įstatymo nuostatą (Vyriausybės iniciatyva).

(153)

Tačiau 1997 m. lapkričio 10 d. Įstatymas Nr. 97–1026 nebuvo finansų įstatymas, todėl pagal jį mokesčio išteklių nebuvo galima skirti EDF kapitalui. Be to, neaišku, ar konkrečios nuostatos, kurios Vyriausybės iniciatyva įtrauktos į 1997 m. biudžetui taikomą finansų įstatymą, buvo priimtos siekiant bendrovės EDF mokėtino mokesčio pajamas iš anksto skirti Prancūzijos valstybės išlaidoms, susijusioms su bet kokiomis iš to paties biudžeto finansuojamomis investicijomis į EDF kapitalą. Todėl atrodo, kad ši taisyklė, pagal kurią valstybei priskirtus mokesčių išteklius galima investuoti į atskirai nuo valstybės veikiantį juridinį asmenį, tokį kaip EDF, nebuvo taikoma.

(154)

Beveik visa pateikta informacija aiškiai rodo, kad Prancūzija, prieš suteikdama ekonominės naudos (susijusios su tuo, kad nebuvo mokamas pelno mokestis) arba tuo metu, kai tokią naudą teikė, nepriėmė sprendimo investuoti į EDF atleidus nuo mokesčio. Todėl šiai priemonei apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo taikyti negalima. Taigi toliau pateiktos pastabos dėl apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo taikymo yra papildomos.

9.1.3.   Dėl apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo taikymo

(155)

Šiuo atveju savo 2012 m. birželio 5 d. sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad taikant apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą turi būti nustatyta, ar privatus akcininkas mokėtinam mokesčiui prilygstančią sumą panašiomis sąlygomis būtų investavęs į įmonę, kurios padėtis panaši į EDF (sprendimo 95 punktas). Siekiant įvertinti, ar įgyvendintos pagal principą nustatytos sąlygos, taip pat galima atsižvelgti į tai, kad neformalaus investuotojo patirtos investicinės sąnaudos gali skirtis nuo (valstybės akcininkės padengiamų investicinių sąnaudų (sprendimo 96 punktas).

156)

Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į objektyvią ir patikrinamą informaciją, taip pat vertinimus, numatytus priimant sprendimą investuoti (sprendimo 102 ir 105 punktai). Atliekant šį vertinimą reikia atsižvelgti tik į pelną ir įsipareigojimus, susijusius su valstybės, kaip akcininkės, o ne kaip viešosios valdžios funkcijų vykdytojos, padėtimi (sprendimo 79 punktas).

(157)

Atsižvelgiant į EDF padėtį ir ypatumus – ši bendrovė veikė kaip valstybinė įmonė, daugiau nei 50 metų visiškai kontroliuojama Prancūzijos valstybės, reikėtų nustatyti ilgalaikės grąžos tikslo siekiančio investuotojo kriterijų ir konkrečiau išnagrinėti Prancūzijos pateiktą informaciją, apibūdintą 87–108 konstatuojamosiose dalyse. Iš tikrųjų 1997 m. priimdamos sprendimą Prancūzijos institucijos rėmėsi būtent šia informacija.

(158)

Pirmiausia reikėtų išnagrinėti grąžą, kurią EDF savo akcininkui teikė 1997 m. Ši grąža turi būti palyginta su pamatinėmis vertėmis. 1997 m. vidutinė ilgalaikių (trisdešimties metų) obligacijų pajamingumo norma Prancūzijoje buvo 6,35 % NET tuo atveju, kai išpirkimo terminai trumpesni (dešimties metų), t. y. trumpesni už EDF įrenginių naudojimo trukmę, vidutinė Prancūzijos valstybės obligacijoms taikoma palūkanų norma buvo 5,58 % (32). Šios vertės rodo tiek nelabai rizikingu laikomo finansinio turto grąžą, tiek ilgalaikio finansavimo išlaidas, kurias tuo metu patyrė Prancūzijos valstybė. 1997 m. investuoti į tokią įmonę kaip EDF buvo rizikingiau, negu tuo metu turėti valstybės obligacijų. Todėl apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas būtų reikalavęs grąžos, didesnės už valstybės obligacijų grąžą.

(159)

Tačiau išnagrinėjus Prancūzijos institucijų pateiktuose dokumentuose nurodytą einamąją grąžą, kurios 1996–1997 m. galėjo tikėtis Prancūzijos valstybė, negalima daryti išvados, kad investicija atitinka apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo vertinimo kriterijų.

(160)

Prancūzijos institucijos pateikė EDF pelno ir nuostolio ataskaitos sąmatą, kuri apima laikotarpį po balanso pertvarkymo ir kurią 1997 m. nagrinėjo atitinkamos institucijos (92 konstatuojamosios dalies 1 lentelė). Lentelėje pateikti įverčiai pagrįsti kitais to meto dokumentais (96, 97 ir 103 konstatuojamosios dalys). Šiuos būsimo laikotarpio EDF pagrindinio scenarijaus įverčius patvirtino valstybės institucijos (97 konstatuojamoji dalis). Remiantis šia pelno ir nuostolio ataskaita, taip pat sumomis, kurias buvo tikimasi gauti iš valstybės į bendrovę EDF investuotų išteklių (100 konstatuojamosios dalies 2 lentelė), galima apskaičiuoti grąžą, kurios valstybė galėjo tikėtis atsižvelgdama atitinkamai į kapitalo injekcijas, visą kapitalą (pradinį kapitalą ir injekcijas) ir EDF nuosavą kapitalą (visą kapitalą, perkainojimo rezervus, reglamentuojamus rezervus ir nepaskirstytąjį pelną) (33), kaip nurodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Numatyta 1997–2000 m. kapitalo grąža, nurodyta EDF balanse (mlrd. FRF)

 

1997

1998

1999

2000

1997–2000

Fiksuota 3 % dalis

1,5

1,5

1,5

1,5

6,0

Kintanti dalis

0,6

1,0

0,9

0,9

3,4

Fiksuota ir kintanti dalys

2,1

2,5

2,4

2,4

9,4

Nuosavo kapitalo grąža (79,8 mlrd. FRF) (%)

2,63

3,13

3,01

3,01

2,94

Kapitalo ir injekcijų grąža (53,3 mlrd. FRF) (%)

3,94

4,69

4,50

4,50

4,41

Kapitalo injekcijų grąža (50,7 mlrd. FRF)

4,14

4,93

4,73

4,73

4,64

Šaltinis: remiantis 1 ir 2 lentelėmis Komisijos apskaičiuoti duomenys.

(161)

Iš minėtų Prancūzijos institucijų perduotų dokumentų matyti, kad 1997 m. atlygis, kurį valstybė akcininkė iš EDF tikėjosi gauti už visą 1997–2000 m. laikotarpį, buvo 9,4 mlrd. FRF, iš kurių 6 mlrd. FRF – dalis, gauta taikant 3 % fiksuotąsias palūkanas, ir 3,4 mlrd. FRF – papildoma dalis, už visą laikotarpį gauta pagal Įstatymą Nr. 97–1026 atlikus perkvalifikavimą. Remiantis patvirtintais to meto įverčiais vidutinė būsima einamoji grąža, kurios galėjo tikėtis valstybė akcininkė, buvo 2,94 % nuo viso EDF nuosavo kapitalo, 4,41 % nuo viso kapitalo, kurį valstybė investavo į EDF, ir 4,64 % nuo kapitalo injekcijų sumos. Šis atlygis, lygus atleidimo nuo mokesčio sumai, perkvalifikuotai į kapitalo injekciją, buvo daug mažesnis už 6,35 % atlygį, gautą iš obligacijų, kurias 1997 m. Prancūzijos valstybė išleido siekdama užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Einamąją grąžą, kurią buvo tikimasi gauti nuo 5,88 mlrd. FRF sumos (atitinkančios atleidimo nuo mokesčio sumą), apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas būtų laikęs nepakankama investicijai pateisinti.

(162)

Be to, Teisingumo Teismas savo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo 96 punkte nusprendė, kad taikant apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą galima atsižvelgti į neformalaus investuotojo ir valstybės patirtų investicinių sąnaudų skirtumą. Todėl grąžą, kuria remiantis, Prancūzijos institucijų teigimu, buvo perkvalifikuoti perleidimo mokesčių atidėjiniai, atitinkantys atleidimo nuo mokesčio sumą, reikia palyginti su grąža, kurią privatus akcininkas būtų gavęs tokią pat rekapitalizavimo operaciją atlikus įmonėje, visais aspektais panašioje į EDF (išskyrus išimtinę teisę kapitalo injekciją atleisti nuo pelno mokesčio, kuri neformaliam investuotojui netaikoma).

(163)

Tokia įmonė, kurios akcininkas būtų turėjęs 5,88 mlrd. FRF sumą, skirtą rekapitalizavimui atlikti panašiomis sąlygomis į tas, kuriomis rekapitalizuota EDF, būtų tikėjusis gauti 4,64 % metinę grąžą nuo akcininko investuoto papildomo kapitalo, t. y. 272 mln. FRF per metus, neatsižvelgiant į pelno mokestį. Tikėtina, kad taikant 1997 m. galiojusią 41,66 % pelno mokesčio normą tokios pat kapitalo injekcijos grąža būtų 159 mln. FRF per metus, taigi metinė nominalioji grąžos norma – 2,7 %. Tokia investicijos į įmonės nuosavybės vertybinius popierius norma, įskaitant su šia investicija susijusią riziką, turi būti palyginta su tuo pačiu laikotarpiu taikyta 6,35 % Prancūzijos obligacijų norma. Taigi dėl nedidelės grąžos neformalus investuotojas, neturintis išimtinės apmokestinimo teisės, kurią turi valstybė, investicijos nebūtų skyręs. Tikėdamasis gauti tokią nedidelę investuoto kapitalo grąžą, apdairus neformalus investuotojas, kurio įmonė nuo kapitalo injekcijų mokėtų pelno mokestį, veikdamas vietoj Prancūzijos veikiausiai nebūtų dalyvavęs 1997 m. didinant EDF kapitalą.

(164)

Todėl reikėtų išnagrinėti, ar šiuo metu Prancūzijos pateiktuose sprendimo perkvalifikuoti atidėjinius jų neapmokestinant duomenyse ir informacijoje yra papildomų įrodymų, dėl kurių neformalus apdairus investuotojas tikrai būtų skyręs tariamą investiciją, nors ir aišku, kad grąža labai nedidelė. Šie įrodymai visų pirma gali būti susiję su EDF pajėgumu: i) didinti ilgalaikes veiklos pajamas, ii) užtikrinti didesnes veiklos pajamas didinant veiksmingumą, iii) didinti grynąją įmonės našaus turto vertę arba iv) mokėti nuolatinį pakankamą atlygį savo akcininkui. Tai veiksniai, dėl kurių akcininkui galėjo būti sukurta ilgalaikė vertė suteikiant teigiamų lūkesčių, tačiau vertė galėjo sumažėti, o tai reiškia neigiamus lūkesčius.

(165)

Šiuo klausimu jokiame Prancūzijos institucijų pateiktame dokumente nėra apskaičiuota ir net kokybiškai įvertinta vertė, kuri galėjo būti sukurta akcininkui ir kurią Prancūzijos institucijos, aptardamos 1997–2000 m. arba vėlesnį laikotarpį, išnagrinėjo ir į kurią atsižvelgė. Šiuose dokumentuose tik bendrai nurodyta, kad buvo labiau atsižvelgta į valstybės akcininkės interesus. Tai rodo, kad priimant sprendimą dėl tariamos investicijos nebuvo atsižvelgta į įmonės vertės padidėjimą, kuris reiškia valstybės akcininkės gaunamą investiciją. Bet kuriuo atveju išnagrinėjus keturis veiksnius, dėl kurių akcininkui galėjo būti sukurta vertė, negalima daryti išvados, kad remiantis 1997 m. turėtais duomenimis, visų pirma EDF 1997–2000 m. pajamų formavimo sąskaitos sąmata ir finansinio scenarijaus prognozėmis, kurias parengė kontrolės institucijos (92 konstatuojamosios dalies 1 lentelė ir 96 konstatuojamoji dalis), buvo galima prognozuoti augimą.

(166)

Vertindama visas EDF pajamas, valstybė akcininkė galėjo tikėtis labai nedidelio, t. y. 0,64 %, augimo. Tokią beveik nekintančią padėtį galima paaiškinti valstybės nusistatytu tikslu padėti užtikrinti „Prancūzijos pramonės konkurencingumą ir didinti namų ūkių vartotojų perkamąją galią“, kurio siekiant EDF tarifai per ketverius metus buvo sumažinti vidutiniškai […] proc. (89 ir 95–96 konstatuojamosios dalys), taigi per metus sumažėjo […] proc. Savo veiklą EDF daugiausia vykdė Prancūzijoje, nes buvo numatyta, kad 1997–2000 m. daugiau nei 89 % EDF pajamų bus gauta iš Prancūzijos rinkos. Todėl dauguma šių pajamų priklausė nuo valstybės sprendimų dėl elektros energijos tarifų nustatymo. Apdairus neformalus investuotojas būtinai būtų įžvelgęs, kad jo, kaip akcininko, interesams prieštaraujančių viešosios politikos tikslų nustatymas yra žalingas jo turtiniams interesams. Joks apdairus neformalus investuotojas nebūtų sutikęs gauti mažesnės savo investicijų grąžos, kad būtų padidintas Prancūzijos įmonių konkurencingumas.

(167)

1997–2000 m. iš anksto sudarytos pajamų formavimo sąskaitos straipsnio, kuriame nurodyti EDF pagrindinės veiklos rezultatai, suma tuo laikotarpiu taip pat turėjo sumažėti 29 %: nuo 9,3 mlrd. FRF 1997 m. iki 6,6 mlrd. FRF 2000 m. Veiklos sąnaudos turėjo išaugti 2,2 %, visų pirma padidėjus einamosioms veiklos išlaidoms, nes turėjo sumažėti finansavimo išlaidos, nusidėvėjimas ir palūkanos, neatsižvelgiant į kapitalo grąžą. Prie pagrindinės veiklos rezultatų pridėjus nusidėvėjimo dotacijas ir finansavimo išlaidas, numatyti 1997–2000 m. pokyčiai taip pat buvo neigiami, nes ši suma turėjo sumažėti nuo 62,6 mlrd. FRF iki 53,9 mlrd. FRF, t. y. 13,9 %. Tačiau būtent einamosios veiklos rezultatų (iki nusidėvėjimo ir palūkanų) pokyčiai lemia įmonės gebėjimą vykdant veiklą sukurti vertę ir teigiamus pinigų srautus. Valstybė ne tik buvo numačiusi, kad ekonominės ar reguliavimo politikos tikslai toliau bus įgyvendinami blogiau, bet ir nustačiusi tikslą, kad galimas lėšas, kurias gautų padidinusi įmonės veiklos veiksmingumą ir našumą, EDF naudotų papildomai tarifams mažinti, šį tikslą laikydama svarbesniu už didesnį akcininko atlygį (95 konstatuojamoji dalis). Todėl dėl EDF einamosios veiklos, vykdomos siekiant valstybės ekonominės politikos tikslų, nebūtų galima tikėtis ateityje gauti patenkinamą atlygį.

(168)

Kaip Komisija nurodė sprendime išplėsti procedūrą, apdairus neformalus investuotojas būtų atsižvelgęs į abejones dėl pensijų finansavimo išlaidų, kurias 1997 m. EDF turėjo patirti taikydama konkrečią elektros ir dujų pramonei skirtą sistemą, sumos ir pokyčio. EDF atveju 1997 m. pensijų finansavimo išlaidos ir a fortiori su jomis susiję balanse nenurodyti įsipareigojimai buvo įkeistas turtas, iš kurio iš anksto atlikti papildomi išskaitymai, todėl įmonės grynasis pelnas, kuris jau ir taip buvo nedidelis, sumažėjo.

(169)

Nors bendroji EDF senatvės pensijų suma 1997 m. buvo 12,2 mlrd. FRF, teisės aktams nesikeičiant per kelerius paskesnius metus pensijų suma turėjo labai išaugti ir, atsižvelgiant į visą sistemą (įskaitant įmonę Gaz de France ir nenacionalizuotas įmones), 2010 m. pasiekti 20 mlrd. FRF, o 2020 m. – 25 mlrd. FRF (34). EDF taikant 78,4 % paskirstymo koeficientą, atspindintį darbo užmokesčio fondo dydį pramonės sektoriuje, kuriam taikoma ši sistema, EDF tenkanti dalis būtų sudariusi 15,7 mlrd. FRF 2010 m. ir 19,6 mlrd. 2020 m., neatsižvelgiant į galimus su būsimais įsipareigojimais susijusius atidėjinius, jeigu teisės aktai nepasikeistų (35). Taigi prognozuotos pensijų finansavimo išlaidos buvo didesnės už 1997–2000 m. lauktą grynąjį pelną atskaičius atlygį valstybei ir mokestį, kaip nurodyta 1 lentelėje. Todėl 1997 m. vertindamas padėtį apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas, kuriam, kaip ir Prancūzijos valstybei, įmonės padėtis būtų puikiai žinoma, būtų padidinęs būsimas įmonės išlaidas ir tiek pat sumažinęs prognozuotą investicijos grąžą.

(170)

Be to, neformalus investuotojas galėjo tikėtis, kad per ketverius metus EDF skola gerokai sumažės: nuo […] FRF iki […] FRF (91 ir 95 konstatuojamosios dalys). Tačiau, kaip žinoma, 1992–1996 m., EDF skolos santykiui siekiant 480 %, kredito reitingų agentūra Moody's vis tiek ją vertino reitingu Aaa. Prancūzijos institucijos taip pat gana neaiškiai nurodė, kad 1997–2000 m. iš EDF veiklos gauta 70 mlrd. FRF lėšų (84 konstatuojamoji dalis). Vis dėlto sumažinus EDF skolas ir patiriant mechaninį šio sumažinimo poveikį įmonės grynojo turto vertei, tuo pačiu laikotarpiu Prancūzijos valstybės gaunamas atlygis turėjo ne padidėti, o, priešingai, labai sumažėti, palyginti su 1991–1996 m. (134 konstatuojamoji dalis).

(171)

Kaip nurodo EDF, tokios kredito reitingų agentūros kaip Moody's arba Standard & Poor's EDF reitingą galėjo sumažinti, tačiau bendrovės reitingas vis tiek būtų likęs labai geras (71 konstatuojamoji dalis). Be to, vienas iš 1997–2000 m. nustatytų tikslų buvo EDF skolos sumažinimas […] FRF. Taigi turėjo labai sumažėti bendros EDF išlaidos, susijusios su palūkanomis. Todėl kapitalo injekciją sumažinus nuo 50,7 mlrd. FRF iki 44,8 mlrd. FRF neigiamo poveikio nebūtų patirta nei EDF bendrosios skolos mažinimui, nei šios skolos sąnaudoms, nei naudai, kurią galėjo gauti valstybė akcininkė. Skolos santykis su nuosavu kapitalu, kuris būtų lygus 163 %, o ne, kaip numatyta atleidus nuo mokesčio, 148 %, akcininkės interesams nebūtų pakenkęs. Šioje srityje optimalios finansinės struktūros nėra, o iš Nacionalinės Asamblėjos pranešimo (100 konstatuojamoji dalis) matyti, kad sektoriuje skolos santykiai siekia nuo 250 % (Austrijos įmonė Verbund) iki 10–15 % (Vokietijos įmonė Veba ir Didžiosios Britanijos įmonė PowerGen).

(172)

Būdama įsiskolinusi EDF savo augimą ir rezultatų gerinimą galėjo finansuoti neturėdama papildomų akcininkės lėšų ir, pasinaudojusi skolos sverto poveikiu, galėjo užtikrinti didesnę valstybės jau investuotų lėšų grąžą. Tačiau pirmenybė buvo teikiama skolos mažinimui, nors iki numatyto jos sumažinimo EDF turėjo labai gerą reitingą (71 konstatuojamoji dalis). Be to, nors šis reitingas rodė EDF pajėgumą skolas kreditoriams grąžinti iki 1996 m., akcininkei mokėtas atlygis buvo mažas. Tačiau kuo didesnis būtų EDF skolos vertybinių popierių reitingas, tuo mažiau lėšų būtų ėmusi EDF akcininkė. Atsižvelgdamas į Prancūzijos institucijų pateiktas prognozes, kuriose nurodyta, kad ateityje numatomas mažesnis sverto poveikis ir bet kuriuo atveju nedidelis mokesčio sumos poveikis skolos santykiui, apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas būtų arba sumažinęs savo investicijos grąžos perspektyvas, arba nemanęs, kad investicija į nuosavą kapitalą, prilygstanti mokesčio sumai, yra pagrįsta būtinybe 1997 m. pagerinti EDF, kaip skolininkės, padėtį.

(173)

Galiausiai apdairus neformalus investuotojas sprendimą investuoti būtų galėjęs pagrįsti įmonės gebėjimo jam užtikrinti stabilų ir pakankamą atlygį vertinimu. Atsižvelgiant į tai Prancūzijos institucijų nurodytas atlygis, kurį valstybei akcininkei numatyta mokėti 1997–2000 m., buvo gerokai mažesnis už tuo metu Prancūzijos obligacijoms taikytą 6,35 % palūkanų normą. Be to, šis atlygis de facto galėjo būti sumažintas atsižvelgiant į mokesčius renkančiai valstybei mokamą mokestį (103 ir 106 konstatuojamosios dalys). Tuo metu, kai valstybė skyrė tariamą investiciją, akcininkės atlygis taip pat buvo labai sumažintas. Bet kuris akcininkas būtų neigiamai įvertinęs tai, kad atlygis už kapitalo injekcijas staiga labai sumažėjo. Šis atlygis turėjo sumažėti nuo vidutiniškai 9,32 % 1991–1996 m. (iš tikrųjų nustatytas skaičius) iki 4,64 % 1997–2000 m. (numatytas skaičius), t. y. daugiau nei perpus. Nuosavo kapitalo grąža nuo vidutiniškai 14,1 % 1996 m. pabaigoje buvo sumažinta iki tam pačiam laikotarpiui prognozuotų 2,94 % (92 ir 102 konstatuojamosios dalys, 1 ir 3 lentelės).

(174)

Iš tikrųjų apdairus neformalus investuotojas gali sutikti su einamojo atlygio sumažinimu atsižvelgdamas į įmonės augimo perspektyvą, kuri ateityje nulemtų arba didesnį atlygį, arba didesnę įmonės vertę, galinčią padėti gauti kapitalo prieaugį parduodant įmonės turtą, taigi ir suteikiant teisę į įmonės nuosavybę. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, viena vertus, einamoji grąža, kurios buvo galima tikėtis 1997 m., nebūtų padėjusi kompensuoti staiga sumažėjusios praėjusio laikotarpio grąžos. Kita vertus, nagrinėjant 164–173 konstatuojamosiose dalyse nustatytus akcininkui vertę galinčius kurti keturis veiksnius, pagal Prancūzijos institucijų perduotuose dokumentuose pateiktus duomenis negalima daryti išvados, kad galėjo būti numatyta, jog akcininkas padidins įmonės vertę.

(175)

Be to, remiantis turima informacija negalima daryti išvados, kad pagal turimus duomenis apdairus neformalus investuotojas, 1997 m. veikdamas vietoj Prancūzijos valstybės, būtų galėjęs tikėtis kapitalo prieaugio, kuriuo būtų kompensuotas mažas einamasis atlygis valstybei. Prancūzijos institucijos neatliko jokio EDF vertės tyrimo nei prieš 1997 m. perkvalifikuodamos atidėjinius, nei po to.

(176)

Be to, 1997 m. EDF jau daugiau kaip penkiasdešimt metų buvo valstybinė komercinė pramonės įmonė, o ne akcinė bendrovė. Pagal Įstatymo Nr. 46–628 16 straipsnį jos kapitalas priklausė prancūzų tautai ir negalėjo būti perleistas (18 konstatuojamoji dalis). Be to, tenka konstatuoti, kad net pagal Įstatymą Nr. 97–1026 pertvarkius EDF balansą apie 118 mlrd. FRF siekusi EDF bendra grynoji skola 1997 m. buvo gerokai didesnė už jos nuosavą kapitalą, kurį sudarė 79,8 mlrd. FRF (101 konstatuojamosios dalies 2 lentelė).

(177)

Nė viename iš dokumentų, kuriais pagrįstas tariamas Prancūzijos institucijų sprendimas investuoti, nekalbama apie planus privatizuoti EDF parduodant visą valstybės valdomą kapitalą arba jo dalį. Norint tai padaryti būtų reikėję pirmiausia suteikti jai akcinės bendrovės statusą ir atsisakyti valstybinės komercinės pramonės įmonės statuso. Tačiau vienintelį kartą EDF statusas šiuose dokumentuose minimas tuomet, kai valstybė dar kartą patvirtina, jog nori išlaikyti konkretų EDF statusą, nes jis „turi toliau būti tvirtas pagrindas ateityje vykstant pokyčiams“ elektros vidaus rinkoje (95 konstatuojamoji dalis). Būtent remdamasi šia informacija Prancūzija tvirtina, kad priimtas sprendimas investuoti. Taigi minėtas sprendimas turi būti nagrinėjamas remiantis šiais faktais.

(178)

Tokiomis aplinkybėmis apdairus investuotojas nebūtų galėjęs pagrįstai tikėtis kapitalo prieaugio, kuris būtų priklausęs nuo teisės aktų leidėjo įsikišimo: tiek nuo Prancūzijos institucijų 1946 m. priimtų ir sėkmingai taikomų įstatymo nuostatų, tiek nuo akivaizdaus valstybės noro išsaugoti konkretų EDF statusą Sąjungos lygmeniu liberalizuotoje energetikos vidaus rinkoje (1997 m., kai klostėsi nagrinėjamos aplinkybės, tokį norą patvirtino už valstybės valdomą akcinį kapitalą atsakingas ministras). Prielaidos, kuriomis pagrįstos EDF išvados dėl investicijos grąžos, kurios būtų tikėjęsis apdairus neformalus investuotojas (šios išvados pagrįstos 1997 m. nustatyta EDF akcijų pradine ir būsima verte (69 ir 70 konstatuojamosios dalys), yra pateiktos neatsižvelgiant į 1997 m. EDF turėtą statusą; šioms prielaidoms prieštarauja ir Prancūzijos institucijų pateikti dokumentai, kuriuose jomis remiamasi.

(179)

Kaip pabrėžia Prancūzijos institucijos, 1997 m. EDF, kaip valstybinė komercinė pramonės įmonė, neturėjo akcinio kapitalo, kitaip nei, pavyzdžiui, akcinė bendrovė, kurios kapitalą valdo akcininkai (19 konstatuojamoji dalis), galintys bet kada perparduoti turimas akcijas. Todėl apdairus investuotojas 1997 m. visų pirma būtų turėjęs nustatyti tam tikrus veiksnius arba parengti patikrintinas prielaidas, kaip antai: i) kokia būtų valstybės nustatyto būsimosios akcinės bendrovės akcinio kapitalo suma su kvazinuosavu kapitalu arba be jo, nes tai lemia bendrovės gebėjimą užtikrinti stabilius dividendus; ii) į kiek akcijų šis kapitalas būtų padalytas atsižvelgiant į tai, kad didesnė suma iš dalies lemia akcijų patrauklumą rinkoje; iii) kaip būtų galima leisti įsigyti kapitalo išleidžiant naujas akcijas ir už kokią sumą, nes nuo to priklauso, kiek gali sumažėti jo valdoma akcinio kapitalo dalis; iv) kada operacija būtų vykdoma, nes atsižvelgiant į blogas vertės didinimo perspektyvas, pagrįstas iki 2000 m. prognozuotais EDF veiklos rezultatais (167 konstatuojamoji dalis), vykdyti operaciją galėjo būti numatyta tik tolimoje ateityje. Remiantis Prancūzijos institucijų perduota informacija apie laikotarpį iki tariamos investicijos skyrimo negalima manyti, kad 1997 m. šie neaiškūs klausimai galėjo būti išspręsti.

(180)

Šiomis aplinkybėmis galimybė dėl ginčytinos kapitalo injekcijos padidinti valstybei priklausiusios EDF kapitalo dalies vertę (jeigu tarsime, kad iš tikrųjų ši vertė padidėjo, – o akivaizdu, kad taip nebuvo), reiškia, kad apdairus investuotojas būtų turėjęs numatyti ne mažiau nei keturis pagrindinius veiksnius, kuriems jis nebūtų galėjęs daryti poveikio, kitaip nei teisės aktų leidėjas ir reguliuotojas, ir bet kuriuo atveju 1997 m. jis nebūtų turėjęs patikimos informacijos apie juos. Apdairus neformalus investuotojas nebūtų neatkreipęs dėmesio į tai, kad jo investicija beveik nelikvidi. Taigi priimdamas sprendimą investuoti ar ne, apdairus neformalus investuotojas būtų atsižvelgęs į šią aplinkybę. Trūkstant likvidumo suinteresuotumas didinti įmonės vertę yra mažesnis.

(181)

Be to, kaip nurodyta 144 konstatuojamojoje dalyje, tuo atveju, kai sprendimas jau yra priimtas, apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo vertinimas turi būti pagrįstas visų pirma valstybės narės pateikta informacija ir duomenimis, nes pati valstybė narė tvirtina, kad rėmėsi būtent šiais duomenimis, o ne kitais labiau prielaidomis pagrįstais ar net pateiktai informacijai prieštaraujančiais duomenimis. Tačiau Teisingumo Teismas reikalauja, kad apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principas būtų taikomas remiantis vertinimais, kuriuos buvo galima numatyti priimant sprendimą (2012 m. birželio 5 d. sprendimo 105 punktas). Taigi 1997 m. Prancūzijos institucijos tvirtino, kad EDF statusas, dėl kurio nebuvo galima išleisti ir perparduoti EDF akcijų, bus išlaikytas kaip tvirtas pagrindas net ir liberalizuotoje ES rinkoje (95 konstatuojamoji dalis). Remiantis Prancūzijos institucijų teiginiui prieštaraujančiomis prielaidomis apdairaus neformalaus investuotojo principas būtų vertinamas atsižvelgiant į padėtį, kuri, kitaip nei reikalaujama teismų praktikoje, nėra panašiausia į valstybės narės padėtį (126 konstatuojamoji dalis).

(182)

Vis dėlto, net jeigu nagrinėdami darytume prielaidą, kad siekdamas priimti sprendimą dėl tariamos investicijos apdairus neformalus investuotojas būtų galėjęs atsižvelgti į tai, kaip ateityje (tam tikrą aiškiai neapibrėžtą dieną) bus įvertinta jo investicijos vertė, taip pat į siūlomą įprastinę grąžą, jis būtų atsižvelgęs į įmonės gebėjimą ilguoju laikotarpiu sukaupti dividendus, pavyzdžiu laikydamas Prancūzijos valstybę, kuri EDF valdo nuo 1946 m. Siekdamas nustatyti savo nuosavybės teisės į EDF vertę, apdairus neformalus investuotojas nebūtų rėmęsis įmonės grynojo turto balansine verte, net ir atsižvelgdamas į Prancūzijos institucijų išreikštą siekį mažinti skolas ir kurti išteklius (84 konstatuojamoji dalis). Turto vertė, investicijų sumos arba skolų mažinimas nebūtinai rodo tikrą ekonominę vertę, nustatomą siekiant apskaičiuoti sandorio kainą. Todėl nereikėtų remtis faktu, kad 1997 m. siekiant sugrąžinti visas EDF skolas būtų prireikę sumų, gerokai viršijančių EDF nuosavą kapitalą (177 konstatuojamoji dalis). Ilguoju laikotarpiu veikiančios įmonės vertė priklauso nuo jos gebėjimo kurti vertę akcininkui, susijusią su dividendais arba kapitalo vertinimu, o ne nuo jos turto balansinės vertės.

(183)

Atsižvelgiant į įvarius metodus, kurie finansų srityje taikomi siekiant įvertinti alternatyviąsias sąnaudas arba reikalaujamą grąžą, gaunamą už atlygį perdavus nuosavybės teisę į įmonės kapitalą, pažymėtina, kad dažniausiai yra taikomas kapitalo įkainojimo modelis (angl. Capital Asset Pricing Model, CAPM) (36). Kaip nurodyta 5 lentelėje, 1997 m. investicijai į EDF kapitalą taikant kapitalo įkainojimo modelį buvo nustatyta apie 12 % tikslinė reikalaujamos grąžos vertė, o tokio likvidaus turto kaip EDF akcijos atveju ši vertė galėjo siekti iki 13,4 %. Tačiau ši tikslinė vertė turi būti laikoma apatine riba. Ji reiškia, kad ne tik buvo galima turėti ir perleisti nuosavybės teisę į EDF, pavyzdžiui, akcijas, bet ir tai, kad turėjo veikti likvidi rinka, nors valstybei priklausė 100 % kapitalo ir EDF negalėjo išleisti akcijų. Prie reikalaujamos likvidaus turto grąžos reikėtų pridėti 0,5–1,5 % priedą (37), siekiant parodyti tai, kad dėl 179–180 konstatuojamosiose dalyse nagrinėjamų veiksnių 1997 m. apdairiam neformaliam investuotojui galėjo kilti didelių abejonių dėl EDF vertybinių popierių likvidumo.

(184)

Bet kuriuo atveju maždaug 12 % (be likvidumo priedo) koeficientas yra panašus, nors ir mažesnis, į einamosios nuosavo kapitalo grąžos koeficientą (14 %), kurį taikydama EDF 1991–1996 m. mokėjo Prancūzijos valstybei atlygį (102 konstatuojamosios dalies 3 lentelė). Paprastai ateities grąžos prognozės būna grindžiamos iš tikrųjų gauta grąža. Maždaug 12 % koeficientas gaunamas remiantis ir kitais parametrais, nustatytais pagal tuo metu turėtus duomenis, įskaitant taikytus EDF užsakymu atliktame tyrime, nurodytame 70 konstatuojamojoje dalyje, taigi tikslinė vertė patenka į 11,9–13,5 % intervalą (vidurkis lygus 12,7 %). Kadangi taikant maždaug 12 % tikslinę grąžą, prie kurios pridedamas likvidumo priedas, arba nuo 1997 m. neseniai pasibaigusiam laikotarpiui taikant 14 % iš tikrųjų gautą grąžą tyrimo rezultatai nesikeičia, į šį priedą ir į iš tikrųjų gautą grąžą atsižvelgti nebūtina.

5 lentelė

Tikslinė grąža, kurios 1997 m. reikalauta iš investicijos į EDF akcijas: apskaičiuotos vertės

Parametras

Vertė

Šaltinis

Nerizikinga palūkanų norma

6,35–5,58

1997 m. metinis trisdešimties ir dešimties metų Prancūzijos Respublikos lyginamosios paskolos dienos normos vidurkis, šaltinis – Prancūzijos bankas: pagrindinė iždo vekselių ir keičiamųjų iždo obligacijų norma (http://www.banque-france.fr/economie-et-statistiques/changes-et-taux).

EDF (įsiskolinusios) beta koeficientas

0,45–0,54–0,62

1 – EDF beta koeficientas (minėto leidinio Vernimmen et alii grafikas (p. 427). 2 ir 3 – Oxera tyrimo 3.8 lentelė, šio sektoriaus ES bendrovių beta koeficientas.

Įsiskolinimas (%)

60

EDF kapitalo struktūra 1997 m. pertvarkius balansą.

EDF (sumažinusios skolas) beta koeficientas

0,84–0,89–1,36

1 ir 2 – Komisijos apskaičiuoti skaičiai. 3 – Oxera tyrimo 3.8 lentelė.

Rinkos rizikos priedas

6,3–7,3

1 – minėtas leidinys Vernimmen (p. 423), kuriame cituojami R. Mehra ir E. C. Prescott (2/2003 T.2 FR 1973–98). 2 – vidutinis iš anksto nustatytas rizikos priedas, kuris Prancūzijoje taikytas 1988–1996 m. (1996 m. šis priedas buvo 10,1 %). „An examination of Equity Risk Premium Forecasts in the G-6 Countries“, A. Khorana, R. Ch. Moyer ir A. Pattel, I/B/E/S Working Paper, 1997 m. rugpjūčio mėn., p. 25.

Tikslinės grąžos intervalas

11,7–12,1–13,4

Komisijos apskaičiuoti duomenys

Grąžos mediana

12

Komisijos apskaičiuoti duomenys

(185)

1997 m. siekdamas priimti sprendimą investuoti apdairus neformalus investuotojas, kurio padėtis būtų panašiausia į Prancūzijos institucijų padėtį, būtų atsižvelgęs į sisteminius EDF ateities rezultatų įverčius, patvirtintus kompetentingų institucijų ir laikomus finansiniu scenarijumi; tokie įverčiai nurodyti EDF 1997–2000 m. pajamų formavimo sąskaitos sąmatoje (90–92 konstatuojamųjų dalių 1 lentelė, 97 konstatuojamoji dalis). Pertvarkius balansą mokesčio, nuo kurio buvo atleista, suma sudarė 11 % 1997 m. EDF turėto kapitalo ir kapitalo injekcijų (jų suma – 53,3 mlrd. FRF). Taigi galima teigti, kad investicija suteikė teisę gauti 11 % dividendų (atlygį už 1 ir 4 lentelėse nurodytas kapitalo injekcijas) ir 11 % EDF vertės. Nustatant šią vertę reikėtų taikyti įmonės ilgalaikės vertės apskaičiavimo modelį, t. y. dividendų diskonto modelį (angl. dividend discount model, DDM) (38).

(186)

6 lentelėje pateikti rezultatai, gauti pagal dividendų diskonto modelį išnagrinėjus 5,88 mlrd. FRF investiciją; ši investicija išnagrinėta remiantis EDF 1997–2000 m. pelno ir nuostolio ataskaitos sąmatoje nurodytais dividendais (1 lentelėje pateiktu atlygiu už kapitalo injekcijas ir papildomu atlygiu) ir atsižvelgiant į pinigų srautų vidinę grąžos normą (VGN) ir grynąją dabartinę vertę (GDV), kai tikslinės grąžos normos yra 12 %, 6,35 % ir 5,58 % (39). Šie rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į pagrindinį scenarijų, pagrįstą įprastine analizės praktika (6.1 lentelė), atliekant tris mažiau patikimus jautrumo tyrimus, kuriais sušvelninamos pagrindinio scenarijaus prielaidos, todėl akcininko grąža yra didesnė negu pagal pagrindinį scenarijų (6.2, 6.3 ir 6.4 lentelės).

6 lentelė

5,88 mlrd. FRF investicijos grąžos įvertis (grynąja dabartine verte) pagal dividendų diskonto modelį remiantis EDF 1997–2000 m. pelno ir nuostolio ataskaitos sąmata (1 lentelė) (mlrd. FRF)

6.1.   Pagrindinis scenarijus (1999–2000 m. laikotarpio pabaigoje numatytas dividendų augimas)

 

 

1997 01 01

1997 12 31

1998 12 31

1999 12 31

2000 12 31

2000 12 31

 

 

Investicija

Dividendas

Dividendas

Dividendas

Dividendas

Vertė pagal dividendų diskonto modelį

 

 

– 5,88

0,23

0,28

0,26

0,26

2,21

12 % GDV

– 3,43

 

 

 

 

 

 

6,35 % GDV

– 3,17

 

 

 

 

 

 

5,58 % GDV

– 3,12

 

 

 

 

 

 

VGN

– 13 %

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Lentelę reikia suprasti taip: 1997 01 01–2000 12 31 prognozuotų pinigų srautų GDV (taikant 12 % diskonto koeficientą) yra – 3,43 mlrd. FRF <…>, o VGN lygi – 13 %.


6.2.   Pirmasis dividendų jautrumo rizikai įvertinimas (dividendų ɗ = 4,51 % 1997–2000 m. metinio koeficiento)

 

 

1997 01 01

1997 12 31

1998 12 31

1999 12 31

2000 12 31

2000 12 31

 

 

Investicija

Dividendas

Dividendas

Dividendas

Dividendas

Vertė pagal dividendų diskonto modelį

 

 

– 5,88

0,23

0,28

0,26

0,26

3,69

12 % GDV

– 2,68

 

 

 

 

 

 

6,35 % GDV

– 2,14

 

 

 

 

 

 

5,58 % GDV

– 2,05

 

 

 

 

 

 

VGN

– 4,7 %

 

 

 

 

 

 


6.3.   Antrasis dividendų jautrumo rizikai įvertinimas (pagrindinis scenarijus, prie kurio pridėta 11 % kvazinuosavo kapitalo)

 

 

1997 01 01

1997 12 31

1998 12 31

1999 12 31

2000 12 31

2000 12 31

 

 

Investicija

Dividendas

Dividendas

Dividendas

Dividendas

Vertė pagal dividendų diskonto modelį

 

 

– 5,88

0,23

0,28

0,26

0,26

4,93

12 % GDV

– 2,06

 

 

 

 

 

 

6,35 % GDV

– 1,29

 

 

 

 

 

 

5,58 % GDV

– 1,16

 

 

 

 

 

 

VGN

0,3 %

 

 

 

 

 

 


6.4.   Trečiasis dividendų jautrumo rizikai įvertinimas (pirmasis jautrumo rizikai įvertinimas, prie kurio pridėta 11 % kvazinuosavo kapitalo)

 

 

1997 01 01

1997 12 31

1998 12 31

1999 12 31

2000 12 31

2000 12 31

 

 

Investicija

Dividendas

Dividendas

Dividendas

Dividendas

Vertė pagal dividendų diskonto modelį

 

 

– 5,88

0,23

0,28

0,26

0,26

6,41

12 % GDV

– 1,30

 

 

 

 

 

 

6,35 % GDV

– 0,26

 

 

 

 

 

 

5,58 % GDV

– 0,08

 

 

 

 

 

 

VGN

5,2 %

 

 

 

 

 

 

(187)

Iš 6 lentelėje pateiktų įverčių matyti, kad jeigu tariamai investuota 5,88 mlrd. FRF suma būtų suteikusi teisę gauti proporcingo dydžio dividendų ir EDF vertės, operacijos grynoji dabartinė vertė būtų lygi didelei neigiamai sumai (– 3,43 mlrd. FRF). Kad investicija neformaliam rinkos ekonomikos investuotojui finansiškai būtų naudinga, darant dažniausiai taikomą prielaidą (6.1 lentelė) būtų reikėję, kad apdairus neformalus investuotojas pasitenkintų atlygiu, kuris būtų daug mažesnis už 12 % alternatyviąsias kapitalo sąnaudas, susijusias su investavimu į likvidžias EDF akcijas, ir netgi mažesnis už 1997 m. Prancūzijos valstybės obligacijoms taikytą trisdešimties metų normą (6,35 %) ir dešimties metų normą (5,58 %). Taigi akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis apdairus neformalus investuotojas pinigų nebūtų investavęs.

(188)

Vietoj jautrumo kriterijaus taikant kitas prielaidas, dėl kurių, nors jos ir mažiau tikėtinos, suteikiama didesnė vertė tariamai investicijai (6.2–6.4 lentelės) (40), šios išvados kokybės požiūriu nepakinta. Bet kuriuo atveju siūloma grąža yra mažesnė nei 12 % ir netgi mažesnė už 1997 m. buvusią trisdešimties ir dešimties metų Prancūzijos valstybės obligacijų grąžą. Galiausiai nagrinėdamas kitus EDF pelno ir nuostolio ataskaitos sąmatos kintamuosius, tokius kaip prognozuojamos pajamos, pagrindinės veiklos rezultatai ar grynasis pelnas (166–168 konstatuojamosios dalys), apdairus neformalus investuotojas nebūtų numatęs visiško tendencijos pasikeitimo, po kurio valstybė akcininkė būtų gavusi didesnį atlygį ar jai būtų sukurta vertė. Remiantis šiais 1997 m. prognozuotais ir numatytais pokyčiais galima dar geriau pagrįsti išvadas ir taikyti jas laikotarpiui po 2000 m., kurį apdairus neformalus investuotojas galėjo numatyti 1997 m., remdamasis Prancūzijos institucijų pateikta informacija.

(189)

NET manant, kad apdairus neformalus investuotojas būtų tikėjęsis ne tik nuolatinės grąžos iš EDF, bet ir kapitalo prieaugio (iš Prancūzijos institucijų pateiktos informacijos ir duomenų nematyti, kad jis to būtų tikėjęsis, be to, būtų pernelyg drąsu to tikėtis atsižvelgiant į 1997 m. EDF turėtą statusą), tariamos investicijos jis nebūtų galėjęs atlikti. Šiomis aplinkybėmis atlikus apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo vertinimą matyti, kad, nors 5,88 mlrd. FRF lygus atleidimas nuo mokesčio iš tikrųjų reikštų valstybės akcininkės sprendimą investuoti, apdairus neformalus investuotojas, turėdamas Prancūzijos institucijų pateiktą informaciją, tokios investicijos nebūtų skyręs.

(190)

Šiuo klausimu 71 konstatuojamojoje dalyje pateiktos EDF pastabos, kad atleidimas nuo mokesčio neturėjo jokio neigiamo poveikio konkurencijai ir kad atleidus nuo jo nesuteikta pranašumo, nes bet kuriuo atveju EDF lygiavertį finansavimą būtų radusi kapitalo rinkose, paneigtos remiantis faktinėmis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad norėdama gauti šią sumą EDF nebūtų galėjusi išleisti akcijų rinkose. NET jeigu ir nėra abejonių, kad EDF būtų galėjusi rasti skolintoją, tikėtina, jog už paskolą arba atitinkamą obligacijų emisiją būtų reikėję mokėti didesnį atlygį negu tas, kurį Prancūzijos valstybė 1997–2000 m. tikėjosi gauti už EDF kapitalo injekcijas, taip pat didesnį už refinansavimo sąnaudas, prilygstančias 1997 m. valstybės obligacijoms. Nors iš esmės EDF ir būtų galėjusi naudotis tokia pat suma, patirtos kapitalo sąnaudos būtų didesnės už tariamos investicijos sąnaudas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad net ir neatsižvelgiant į pagrindinės sumos grąžinimą (EDF neprivalėjo grąžinti atleidimui nuo mokesčio prilygstančios sumos arba 1997 m. kapitalo injekcijas atitinkančios sumos) dėl priemonės EDF buvo suteikta ekonominės naudos sumažinus jos finansines sąnaudas.

(191)

Nors apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principas ir taikomas, atsižvelgiant į Prancūzijos institucijų pateiktus dokumentus, iš kurių, jų teigimu, matyti grąžos perspektyvos ir rizika, susijusi su tariama investicija atleidus nuo mokesčio, atlikus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo vertinimą galima daryti išvadą, kad apdairus neformalus rinkos ekonomikos investuotojas nebūtų investavęs sumos, prilygstančios 1997 m. didinant EDF kapitalą mokėtinam mokesčiui.

(192)

Taikant apdairaus neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą neatrodo, kad aplinkybė, jog EDF nesumokėjo 5,88 mlrd. FRF pelno mokesčio, reiškia produktyvią valstybės akcininkės investiciją. Tai, kad ji šio mokesčio nesumokėjo, labiau vertintina kaip išimtinė priemonė, pagal kurią ad hoc atleista nuo mokesčio ir EDF suteikta ekonominės naudos, prilygstančios nesumokėto mokesčio sumai. Dėl tokios naudos EDF padėtis, palyginti su jos konkurentų padėtimi, iš tikrųjų pagerėjo, nes nuosavo kapitalo suma, be kitų veiksnių, lemia įmonės pajėgumą ir išorės finansavimo sąlygas, nors, be kita ko, taip sutaupyti ištekliai galėjo būti panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, investavimui Prancūzijoje arba kitose valstybėse narėse, kuriose 1997 m. veikė konkurentai.

(193)

Todėl dėl ekonominės naudos iškraipyta konkurencija pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Suteikus naudą įgytas atrankusis pranašumas, nes nuo dalies į apskaitą įtrauktų atidėjinių nesumokėjus pelno mokesčio pritaikyta apmokestinimo tvarkos, kuri paprastai taikoma tokio pobūdžio operacijoms, išimtis; šiuo atveju tokia išimtis pritaikyta vien įmonei EDF.

9.2.   VALSTYBINIAI IŠTEKLIAI

(194)

Pagalbos sąvoka apima ne tik tokias teigiamas išmokas kaip subsidijos, bet ir įvairių formų valstybės institucijų intervenciją, kuria sumažinamos paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos ir kuri daro tokį pat poveikį kaip subsidijos (41). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką (42) tai, kad valstybė nesurinko mokesčio, kuris turėjo būti surinktas, prilygsta valstybinių išteklių naudojimui.

(195)

Visas privalomas 1997 finansinių metų pelno mokestis nesumokėtas tiesiogiai remiantis mokesčių nuostatomis, kurias Prancūzijos institucijos priėmė siekdamos įgyvendinti valstybės teisės aktą – 1997 m. lapkričio 10 d. Įstatymą Nr. 97–1026.

9.3.   KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMAS IR POVEIKIS VALSTYBIŲ NARIŲ TARPUSAVIO PREKYBAI

(196)

Nuo pat EDF įsteigimo 1946 m. iki Direktyvos 96/92/EB įsigaliojimo EDF, turėdama visas išimtines teises perduoti, paskirstyti, importuoti ir eksportuoti elektros energiją, Prancūzijos rinkoje naudojosi monopoline padėtimi. Tačiau EDF dar iki Direktyvos 96/92/EB įsigaliojimo jau konkuravo su kitų valstybių narių gamintojais. Be to, laisvai buvo konkuruojama ir susijusiose rinkose, kuriose netaikytos išimtinės teisės ir EDF savo veiklą jau buvo išplėtusi tiek, kad ji apėmė platesnę sritį negu išimtinės teisės (tiek geografiniu, tiek sektoriaus požiūriu). Todėl poveikis konkurencijai ir tarpusavio prekybai buvo daromas gerokai prieš tai, kai pagal Direktyvą 96/92/EB liberalizuotos rinkos.

(197)

Elektros energija valstybės narės tarpusavyje prekiavo stambiu mastu, ir šis mastas vis didėjo, o EDF šioje prekyboje aktyviai dalyvavo. Prekyba, kuri dar labiau suintensyvėjo priėmus Tarybos direktyvą 90/547/EEB (43), buvo vykdoma remiantis įvairių aukštos įtampos elektros tinklų operatorių, veikiančių valstybėse narėse, prekybos susitarimais. Elektros energijos importas į EBPO priklausančias Europos šalis 1980–1990 m. vidutiniškai per metus augo daugiau kaip 7 % 1981–1989 m. EDF elektros energijos prekybos balanso perviršis padidėjo 9 kartus – grynasis eksportas sudarė 42 TWh, t. y. 10 % visos produkcijos. 1985 m. EDF į kitas valstybes nares jau eksportavo 19 TWh.

(198)

Dar prieš tai, kai 1999 m. vasario mėn. įsigaliojo Direktyva 96/92/EB, kai kurios valstybės narės jau buvo vienašališkai priėmusios priemones, skirtas elektros energijos rinkai atverti. Visų pirma 1990 m. visą savo rinką stambiems pramoniniams klientams atvėrė Jungtinė Karalystė. 1996 m. visą rinką atvėrė Švedija; Suomija rinką pradėjo atverti 1995 m. ir ją visą atvėrė 1997 m., o Vokietija – 1998 m., kaip ir Nyderlandai (kurie visą rinką atvėrė pramoniniams klientams). Šiomis aplinkybėmis dėl valstybės pagalbos, kuri dar iki direktyva nustatytos atvėrimo konkurencijai dienos buvo suteikta įmonėms, turinčioms monopolį valstybėje narėje, kuri aktyviai dalyvavo vykdant Sąjungos vidaus prekybą (kaip EDF atveju), galėjo būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(199)

Savo metinėje 1997 m. ataskaitoje EDF nurodė, kad „yra viena iš pirmaujančių tarptautinių veiklos vykdytojų elektros energijos sektoriuje – už Prancūzijos ribų ji investavo daugiau kaip 13 mlrd. FRF ir turi jėgainių parką, kurio pajėgumas sudaro apie 11 % viso Prancūzijos jėgainių parko pajėgumo, taip pat daugiau kaip 8 mln. klientų“. Ataskaitoje taip pat pabrėžta, kad 1997 m. EDF „padidino ir sustiprino investicijas Europoje, išplėtusi savo veiklą Austrijoje ir Lenkijoje,“ ir „eksportavo į Europą daugiau kaip 70 TWh“. Ši elektros energija eksportuota konkuruojant su alternatyviais atitinkamų rinkų tiekėjais.

(200)

1997–2000 m. valstybės ir EDF sutartyje, pasirašytoje 1997 m. balandžio 8 d., nustatyta, kad tarptautinėms investicijoms EDF skirs apie 12–13 mlrd. FRF, pirmenybę teikdama Europos regionams. 2000–2002 m. EDF įsigijo trečdalį Vokietijos įmonės EnBW kapitalo, padidino Didžiojoje Britanijoje veikiančios savo patronuojamosios bendrovės London Electricity gamybos ir paskirstymo pajėgumus, ėmė tiesiogiai kontroliuoti Italijos įmonę Fenice ir sudarė partnerystės sutartį su bendrove Fiat, kad galėtų nupirkti įmonę Montedison (vėliau tapusią Edison).

(201)

1997 m. SDS – patronuojamoji bendrovė, kurios visas kapitalas priklausė EDF, – teikė paslaugas individualiems klientams, įmonėms ir vietos valdžiai. SDS vykdė veiklą atliekų perdirbimo ir gatvių apšvietimo srityje, taip pat teikė kitas su energetika susijusias paslaugas; 1998 m. jos apyvarta buvo 685 mln. EUR, o 1997 m. – 650 mln. EUR. 2000 m. EDF, tarpininkaujant bendrovei Dalkia, kuri yra Europos lyderė energetikos paslaugų teikimo įmonėms ir įstaigoms srityje, sudarė partnerystės sutartį su bendrove Veolia Environnement. Dalkia siūlo inžinerijos ir energetikos sistemų priežiūros paslaugas, administruoja šilumos įrenginius ir technines paslaugas, susijusias su pastatų eksploatavimu, ir užtikrina šilumos tinklų, kogeneracinių jėgainių, energijos gamybos ir pramoninės elektros srovės kompleksų eksploatavimą.

(202)

EDF taip pat plėtojo veiklą atsinaujinančiosios energijos rinkoje. 1997 m. kontroliuojančioji bendrovė CHART – EDF kontroliuojamoji bendrovė, kurios visas kapitalas priklausė EDF, – vykdė veiklą atsinaujinančiosios energijos, kaip antai geoterminės ir vėjo energijos, srityse. Taigi ši įmonė prie konsoliduotų pardavimų prisidėjo 70 mln. EUR.

(203)

Galiausiai EDF, būdama elektros energijos gamintoja ir skirstytoja, tiek šalies, tiek tarptautinėse rinkose konkuravo ir šiuo metu konkuruoja su tiekėjais, tiekiančiais kitų alternatyviųjų energijos šaltinių, tokių kaip anglys, nafta ir dujos, energiją. Pavyzdžiui, Prancūzijoje EDF sėkmingai pradėjo kampaniją, kuria siekiama skatinti elektros energiją vartoti šildymui. Taip ji padidino savo rinkos dalį, palyginti su alternatyviųjų energijos šaltinių, tokių kaip nafta arba dujos, energiją tiekiančių konkurentų dalimi. Plieno sektoriuje elektrinės krosnys konkuruoja su krosnimis, kurios kūrenamos dujomis ir naftos produktais. Todėl taikant tokią priemonę, kaip nagrinėjama šiuo atveju, iškraipoma konkurencija su alternatyviais tiekėjais, kaip antai Gaz de France.

(204)

Taigi 1997 m. EDF užėmė svarbią vietą valstybėms narėms tarpusavyje prekiaujant elektra, nors šiuo metu Prancūzijos elektros energijos rinka visiškai atvira, ir joje veikia daug Europos tiekėjų. Akivaizdu, kad 1997 m. EDF jau buvo gerai įsitvirtinusi kai kuriose kitų valstybių narių rinkose, o pagalba, suteikta EDF nesumokėjus pelno mokesčio nuo dalies į apskaitą įtrauktų neapmokestintų atidėjinių, skirtų pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti, nebejotinai galėjo daryti poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

(205)

Išdėstyti argumentai buvo pateikti sprendime išplėsti procedūrą. Nei Prancūzija, nei EDF savo pastabose neginčijo, kad pagalba galėjo daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(206)

Taigi kadangi įgyvendinti keturi SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, tai, kad EDF nesumokėjo pelno mokesčio nuo dalies į apskaitą įtrauktų neapmokestintų atidėjinių, skirtų pagrindiniam tiekimo tinklui atnaujinti, reiškia, kad buvo suteikta valstybės pagalba. Dabar reikėtų išnagrinėti šios pagalbos suderinamumą su vidaus rinka.

10.   PAGALBOS SUDERINAMUMO SU VIDAUS RINKA VERTINIMAS

(207)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagalba, atitinkanti Sutartyje nustatytus kriterijus, yra iš esmės nesuderinama su vidaus rinka. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką valstybė narė privalo nurodyti bet kokio pobūdžio priežastis ir informaciją, kodėl valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka (44). Šiuo atveju Prancūzijos Respublika nenurodė jokios priežasties ir nepateikė jokios informacijos šiuo klausimu.

(208)

SESV 107 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys šiuo atveju netaikomos dėl pagalbos pobūdžio – pagalba nėra skirta 2 dalyje išvardytiems tikslams įgyvendinti.

(209)

Atitinkama pagalba taip pat neatitinka sąlygų, kuriomis taikomos SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose nurodytos išimtys, susijusios su tam tikrų regionų ekonominei plėtrai skatinti skirta pagalba, juo labiau kad ji atitinka veiklos pagalbą. Iš tiesų jai nekeliama sąlyga, kad būtų skirta investicijų arba sukurta darbo vietų, kaip nustatyta regioninės valstybės pagalbos gairėse (45).

(210)

SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte taip pat nustatyta išimtis, susijusi su pagalba, skirta tam tikrų rūšių veiklos plėtrai skatinti, jei pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Šiuo atveju nagrinėjamai pagalbos priemonei tokia išimtis netaikoma. Ši tik vienai įmonei naudinga mokesčių teisės išimtis negali būti laikoma skirta veiklos plėtrai skatinti. Iš tikrųjų vienintelis jos tikslas yra padėti įmonei, mažinant jos veiklos sąnaudas.

(211)

Aptariant išimtis, nustatytas SESV 107 straipsnio 3 dalies b ir d punktuose, pažymėtina, kad atitinkama pagalbos priemonė nėra skirta nei bendriems interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, nei dideliems Prancūzijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti, nei kultūrai remti ir paveldui išsaugoti.

(212)

Taigi SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti suderinamumo kriterijai neįgyvendinti. Be to, dėl viešųjų paslaugų sąnaudų kompensavimo pažymėtina, kad aptardamos mokestinę naudą Prancūzijos institucijos nenurodė, jog taikoma SESV 106 straipsnio 2 dalis, tačiau pabrėžė, kad EDF vykdo su viešosiomis paslaugomis susijusius uždavinius. Vis dėlto Prancūzijos institucijos nepateikė jokio sąnaudų, kurias EDF patyrė vykdydama šiuos uždavinius, vertinimo. Todėl Komisija negali nustatyti, ar suteikus aptariamą mokestinę naudą kompensuotos galimos papildomos išlaidos, patirtos vykdant įmonei patikėtus su viešosiomis paslaugomis susijusius uždavinius. Bet kuriuo atveju jeigu mokesčio nesumokėjimas ir būtų laikomas kompensacija už suteiktas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, neįrodyta, kad tokia kompensacija buvo nustatyta iš anksto, taikant skaidrius ir objektyvius kriterijus, ir apskaičiuota atsižvelgiant į veiksmingai veikiančios įmonės sąnaudas.

(213)

Todėl šiuo atveju negalima nagrinėti, ar laikytasi Sprendime Altmark  (46) nurodytų sąlygų, dėl kurių SESV 107 straipsnio 1 dalies galima netaikyti, taip pat negalima nagrinėti SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo kriterijų (beje, Prancūzijos institucijos šiais kriterijais nesiremia).

(214)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus akivaizdu, kad nagrinėjama pagalba yra veiklos pagalba, dėl kurios sustiprėjo EDF konkurencinė padėtis, palyginti su jos konkurentais. Šiomis aplinkybėmis pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

(215)

Komisija taip pat mano, kad šiuo atveju senaties termino taisyklė netaikoma, kitaip, nei teigia Prancūzijos institucijos. Nors 1987–1996 m. EDF ir sudarė į apskaitą įtrauktų neapmokestintų atidėjinių, vis dėlto pažymėtina, kad, viena vertus, Valstybinė apskaitos taryba teigia, jog ištaisyta klaida, kuri pagal savo pobūdį susijusi su ankstesnių operacijų įtraukimu į apskaitą, priskiriama finansinių metų, kuriais ji nustatyta, pelnui arba nuostoliui, kita vertus, įstatymas, pagal kurį perleidimo mokesčiai priskiriami kapitalo injekcijoms jų neapmokestinant pelno mokesčiu, yra priimtas 1997 m. lapkričio 10 d. Taigi mokestinė nauda suteikta 1997 m., ir senatis negalioja naujai tuo metu suteiktai pagalbai, nes pirmasis Komisijos dokumentas dėl šios priemonės priimtas 2001 m. liepos 10 d. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnį senaties terminas sustabdomas, kol vyksta teismo procesas.

11.   IŠVADOS

(216)

Komisija pažymi, kad Prancūzija aptariamą pagalbą suteikė neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Komisija mano, kad į apskaitą įtrauktų atidėjinių, skirtų pagrindinio tiekimo tinklo atnaujinimo darbams, kurių jau atlikta už 14 119 065 335 FRF, neapmokestinimas 5 882 849 762 FRF sumai lygiu pelno mokesčiu, šiuos atidėjinius priskyrus kapitalo injekcijai, kaip nurodyta Įstatyme Nr. 97–1026, yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba.

(217)

Pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Komisija, nustačiusi, kad pagalba nesuderinama su vidaus rinka, gali įpareigoti atitinkamą valstybę narę šią pagalbą panaikinti arba pakeisti. Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnyje nurodyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo (toliau – sprendimas išieškoti pagalbą). Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui.

(218)

Tikslas, kurio Komisija siekia reikalaudama, kad atitinkama valstybė narė susigrąžintų su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, yra atkurti ankstesnę padėtį (47). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas mano, kad tikslas pasiektas, jeigu gavėjai grąžino neteisėtai suteiktą pagalbą ir taip prarado turėtą pranašumą, palyginti su konkurentais. Taip atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (48).

(219)

Šiuo atveju akivaizdu, kad nustatytos neteisėtos pagalbos susigrąžinimas neprieštarauja jokiam bendrajam Sąjungos teisės principui. Visų pirma nei Prancūzija, nei suinteresuotosios trečiosios šalys argumentų šiuo klausimu nepateikė.

(220)

Todėl Prancūzija turi imtis visų būtinų priemonių, siekdama iš EDF susigrąžinti neteisėtą pagalbą, suteiktą atleidus nuo 5 882 849 762 FRF pelno mokesčio, kai dalis atidėjinių (14 119 065 335 FRF) buvo priskirta kapitalui.

(221)

Be to, siekdamos susigrąžinti šią sumą Prancūzijos institucijos prie pagalbos sumos turi pridėti susigrąžinimo palūkanas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią nesuderinama pagalba buvo suteikta įmonei (t. y. dienos, kurią turėjo būti sumokėtas 1997 finansinių metų pelno mokestis), kol pagalba bus iš tikrųjų susigrąžinta (49) pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (50) V skyrių.

(222)

Vykdant Prancūzijos lojalaus bendradarbiavimo pareigą, ši suma įgyvendinant susigrąžinimo procedūrą tiksliau turės būti nustatyta pagal informaciją, kurią pateiks Prancūzijos institucijos ir kurioje bus atsižvelgta, be viso kito, į Europos piniginio vieneto (ekiu) ir (arba) euro ir Prancūzijos franko (FRF) kursą, kuris galėjo būti taikomas mokėjimo dalims, 1997 m. bendrovei EDF mokant pelno mokestį, ir į 2009 m. panaikinus pirmąjį neigiamą sprendimą bendrovei EDF grąžintą pagalbą. Iš tikrųjų šiuo atveju palūkanų nereikia mokėti už laikotarpį, kuriuo įmonė pagalbos nebeturėjo, t. y. laikotarpį nuo dienos, kurią Prancūzija faktiškai susigrąžino pagalbą, iki dienos, kurią pagalba vėl skirta EDF. Vis dėlto reikės atsižvelgti į palūkanas, kurias Prancūzija galėjo išmokėti EDF.

(223)

Prancūzijos institucijos nurodytą sumą turi išieškoti per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

(224)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tuo atveju, jeigu valstybė narė patiria nenumatytų sunkumų arba susidaro Komisijos nenumatytos aplinkybės, apie šiuos sunkumus gali būti pranešta Komisijai; jai taip pat gali būti pateikta pasiūlymų dėl tinkamų pakeitimų, kad Komisija juos įvertintų. Tokiu atveju Komisija ir valstybė narė geranoriškai bendradarbiauja, kad įveiktų šiuos sunkumus, visiškai laikydamosi SESV nuostatų (51).

(225)

Todėl Komisija prašo Prancūzijos nedelsiant pranešti jai apie visus sunkumus, kuriuos Prancūzija gali patirti vykdydama šį sprendimą.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį bendrovės Electricité de France atleidimas nuo 5 882 849 762 FRF pelno mokesčio, kapitalui priskyrus atidėjinius, prilygstančius koncesijos sutartimi perleistam pagrindinio tiekimo tinklo turtui natūra, yra valstybės pagalba.

2.   1 dalyje nurodyta pagalba, kurią Prancūzijos Respublika suteikė neteisėtai, yra nesuderinama su vidaus rinka.

2 straipsnis

1.   Prancūzijos Respublika susigrąžina iš pagalbos gavėjo 1 straipsnyje nurodytą pagalbą, kurios vertė išreiškiama eurais.

2.   Susigrąžintinoms sumoms taikomos palūkanos, skaičiuojamos nuo sumų išmokėjimo pagalbos gavėjui dienos iki jų faktinio susigrąžinimo dienos.

3.   Palūkanos apskaičiuojamos pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių.

3 straipsnis

1.   1 straipsnyje nurodyta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Prancūzijos Respublika užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.

4 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Prancūzijos Respublika pateikia Komisijai šią informaciją:

a)

iš pagalbos gavėjo susigrąžintiną bendrą sumą (pagrindinę sumą ir susigrąžinimo palūkanas);

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis siekiant įvykdyti šį sprendimą, aprašą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad pagalbos gavėjas buvo įpareigotas grąžinti pagalbą.

2.   Kol visa 1 straipsnyje nurodyta pagalba susigrąžinama, Prancūzijos Respublika nuolat informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių imtasi įgyvendinant šį sprendimą, pažangą. Komisijai pateikus paprastą prašymą Prancūzija nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis siekiant įvykdyti šį sprendimą. Ji taip pat pateikia išsamią informaciją apie pagalbos sumas ir susigrąžinimo palūkanas, jau susigrąžintas iš pagalbos gavėjo.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 22 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Komisijos narė


(1)  Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 87 ir 88 straipsniai tapo atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 ir 108 straipsniais. Šios abiejų Sutarčių nuostatos iš esmės sutampa. Šiame sprendime nuorodos į SESV 107 ir 108 straipsnius prireikus suprantamos kaip nuorodos į atitinkamai EB sutarties 87 ir 88 straipsnius. SESV taip pat padaryta tam tikrų terminijos pakeitimų, pavyzdžiui, terminas „Bendrija“ pakeistas terminu „Sąjunga“, „bendroji rinka“ – „vidaus rinka“, o „Pirmosios instancijos teismas“ – „Bendruoju Teismu“. Šiame sprendime vartojama SESV terminija.

(2)  OL C 280, 2002 11 16, p. 8.

(3)  OL L 49, 2005 2 22, p. 9.

(4)  2009 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas EDF prieš Komisiją, T-156/04, 2009 m. Rink. p. II-04503.

(5)  Sprendimas Komisija prieš EDF, C-124/10P, UE:C:2012:318.

(6)  OL C 186, 2013 6 28, p. 73.

(7)  2013 m. gruodžio 23 d. Prancūzijos institucijų atsakymo 71 ir 72 punktai.

(8)  1994 m. spalio 10 d. Specialioji EDF koncesijos sutarčių ataskaita Nr. 1993.

(9)  1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 27, 1997 1 30, p. 20).

(10)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(11)  Sprendimas Komisija prieš EDF, C-124/10P, UE:C:2012:318, 84 punktas.

(12)  2013 m. spalio 15 d. galutinė ataskaita „Does the 1997 recapitalisation of EDF by the French State meet the private investor test?“.

(13)  1997–2000 m. valstybės ir EDF sutartis, pasirašyta 1997 m. balandžio 8 d.

(14)  1996 m. liepos 12 d. ekonomikos ir finansų ministro ir pramonės, pašto ir telekomunikacijų ministro raštas EDF prezidentui; 1997 m. balandžio 22 d. ekonomikos ir finansų ministro, už biudžetą atsakingo ministro, taip pat pramonės, pašto ir telekomunikacijų ministro raštas EDF prezidentui.

(15)  1997 m. vasario 19 d. EDF finansų direktoriaus raštas Iždo finansavimo ir pagalbos tarnybos vadovui; 1996 m. liepos 27 d. EDF tiriamasis pranešimas apie akcininko gaunamą atlygį, kuris 1997 m. rugsėjo 15 d. perduotas Senatui.

(16)  Įstatymo, kuriuo nustatomos įvairios ekonominės ir finansinės nuostatos, projekto 45 straipsnio aiškinamoji dalis (įstatymo projektą Ministrų Taryba priėmė 1997 m. balandžio 5 d.); 1997 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės Asamblėjos finansų, bendrosios ekonomikos ir planavimo komiteto pranešimas apie Įstatymo Nr. 201, kuriuo nustatomos skubios mokesčių ir finansų priemonės, projektą, kurį pateikė Nacionalinės Asamblėjos narys Didier MIGAUD; 1997 m. rugsėjo 24 d. pateiktas Senato nario Alain'o Lambert pranešimas apie Įstatymo, kuriuo nustatomos skubios mokesčių ir finansų priemonės, projektą; ekonomikos, finansų ir pramonės ministro kalba, Senate pasakyta 1997 m. spalio 2 d. pristatant Įstatymo, kuriuo nustatomos skubios mokesčių ir finansų priemonės, projektą.

(17)  Profesinė paslaptis.

(18)  Sutartyje remiamasi Direktyva 96/92/EB. Šioje direktyvoje, kaip ir direktyvose, kuriomis ji pakeista, nėra taisyklių dėl elektros gamybos, perdavimo arba skirstymo srityje veikiančių bendrovių statuso vidaus rinkoje.

(19)  Su nepaskirstytuoju pelnu susijusiems pakeitimams straipsnis poveikio stricto sensu neturi, tačiau šie pakeitimai logiškai atsiranda taikant straipsnį.

(20)  Valstybės akcininkės gauta grąža paaiškinama tuo, kad mokesčio bazė, pagal kurią apskaičiuota 36 mlrd. FRF kapitalo injekcijų suma (santykio vardiklis), yra nedidelė, o į apskaitą įtraukti atidėjiniai – dideli. Šiuos atidėjinius įtraukus į apskaitą nustatyta, kad iki 1996 m. EDF patyrė metinį grynąjį nuostolį. Patyrus pelno ir nuostolio ataskaitoje nurodytą nepaskirstytąjį nuostolį, buvo panaudota 24,2 mlrd. FRF balanse nurodyto nuosavo kapitalo (žr. 2 lentelės stulpelį „1996 m. pabaiga“, iš kurio matyti, kaip prieš padarant pakeitimą (Įstatymo Nr. 97–1026 4 straipsniu) EDF nuosavas kapitalas sumažėjo 20,2 mlrd. FRF suma, skirta nepaskirstytajam nuostoliui padengti). Kadangi mokestis nuo nuostolių nebuvo renkamas, labai teigiama valstybės akcininkės grąža reiškia, kad mokesčius renkanti valstybė naudos negavo.

(21)  Sprendimas Komisija prieš EDF, C-124/10P, UE:C:2012:318, 82 punktas.

(22)  Sprendimas Komisija prieš EDF, C-124/10P, UE:C:2012:318, 83 punktas.

(23)  Sprendimas Komisija prieš EDF, C-124/10P, UE:C:2012:318, 84 punktas.

(24)  Sprendimas Komisija prieš EDF, C-124/10P, UE:C:2012:318, 104 punktas.

(25)  Sprendimas Komisija prieš EDF, C-124/10P, UE:C:2012:318, 86 punktas.

(26)  Sprendimas Komisija prieš EDF, C-124/10P, UE:C:2012:318, 95 punktas.

(27)  Oxera tyrimo 3.3 ir 3.24–3.25 punktai.

(28)  Oxera tyrimo A.2.2 lentelė.

(29)  Oxera tyrimo 3.3 punktas.

(30)  Oxera tyrimo 3.3 ir 3.15 punktai, 3.2 lentelė, 3.8 lentelė, kurioje apžvelgiamas beta koeficientas, ir 5 priedas.

(31)  Oxera tyrimo 3.5, 3.13 ir 3.20–3.23 punktai.

(32)  Metinis trisdešimties ir dešimties metų Prancūzijos lyginamosios paskolos dienos normos vidurkis, šaltinis – Prancūzijos bankas: pagrindinė iždo vekselių ir keičiamųjų iždo obligacijų norma (http://www.banque-france.fr/economie-et-statistiques/changes-et-taux).

(33)  Aplinkybę, kad grąžą galima apskaičiuoti remiantis visu ilgalaikiu įmonės nuosavu kapitalu, atsižvelgiant vien į kapitalą, investuotą kaip kapitalo injekcijos, galima patvirtinti tuo, kad 2001–2003 m. valstybės ir EDF sutartyje valstybės atlygis, apskaičiuotas kaip grynojo pelno procentas (37,5 %), buvo įtrauktas į nuosavo kapitalo apmokestinamosios vertės intervalą, kurio apatinė riba – 1,5 %, o viršutinė riba – 4,5 % 2013 m. gruodžio 23 d. Prancūzijos institucijų atsakymo 53 punktas.

(34)  1997 m. EDF metinė ataskaita, p. 103.

(35)  2003 m. gruodžio 16 d. Sprendimo C(2003) 4637 final (OL L 49, 2005 2 22, p. 9) 2 straipsniu Komisija nusprendė neprieštarauti elektros ir dujų pramonės sektoriaus pensijų sistemos, kuri buvo taikoma EDF, reformai. Po šios reformos EDF ir kitų atitinkamų įmonių personalui taikomos konkrečios pensijų finansavimo sistemos išlaidos ir įsipareigojimai, susiję su pensijų finansavimo išlaidomis, buvo priskirti bendrajai socialinio draudimo sistemai.

(36)  Pagal šį modelį vertinama investuotojo reikalaujama įmonės kapitalo tikslinė grąža (k), gaunama kaip nerizikingo arba mažai rizikingo finansinio turto grąžos priedas, konkrečiu atveju – valstybės obligacija atitinkamoje finansų rinkoje (rf), rinkos rizikos priedas, rodantis didesnį investicijos į akcijas rizikingumą (Km – rf), padaugintas iš konkretaus atitinkamos įmonės akcijos rizikos koeficiento (β), kuris gali būti pačios įmonės koeficientas (pageidautina) arba, jeigu taip nėra, panašių įmonių, kurios laikomos pavyzdžiu, koeficientas. Parametras β turi būti apskaičiuotas vertinant neįsiskolinusią įmonę (nuosavo ir skolinto kapitalo santykis), kad būtų įvertinta vidinė įmonės (akcijos) rizika atsižvelgiant į rinką. Taikoma tokia formulė: k = rf + β × (Km – rf). Komisija kapitalo įkainojimo modelį taikė siekdama apskaičiuoti reikalaujamą investicijų į įmonės kapitalą grąžą, kurią patvirtino Europos Sąjungos Bendrasis Teismas: Sprendimo Ispanija prieš Komisiją (Ciudad de la Luz), T-319/12, ES:T:2014:604, 48–66 punktai. Išsamesnį aprašymą žr. leidinyje Vernimmen et alii „Corporate Finance“, John Wiley & Sons, 2 leid., 2009, 22 sk.; tyrimų, susijusių su vertinimo metodų taikymo dažnumu, rezultatai (p. 460). Kapitalo įkainojimo modelio teoriniai pagrindai ir skaitmeninis taikymas šiuo konkrečiu atveju taip pat apariami tyrime, kurį EDF užsakymu atliko Oxera (70 konstatuojamoji dalis), būtent jo I priede.

(37)  Vernimmen et alii „Corporate Finance“, John Wiley & Sons, 2 leid., 2009, p. 433–434.

(38)  Taikant dividendų diskonto modelį įmonės vertė apskaičiuojama remiantis (naujausiu) išmokėtu dividendu (Dt), dividendų augimo koeficientu (ɗD) ir tiksliniu atlygiu už kapitalą arba alternatyviosiomis kapitalo sąnaudomis (K), pagal formulę Vr = Dt (1 + ɗD)/(K – ɗD). Šis modelis taip pat taikomas EDF užsakymu atliktame Oxera tyrime (3.4 lentelės 3.27–3.31 punktai), tačiau remiantis skirtingomis ir kai kuriais atvejais labai netikroviškomis vertėmis. Oxera tyrime nurodytas dividendų augimo koeficientas yra 9,3 % per metus. Apskaičiuojant tiek neriboto laikotarpio duomenis, tiek duomenis pagal dividendų diskonto modelį, dividendų augimo koeficientas siejamas su įmonės augimu. Kadangi 9,3 % augimo koeficientas gerokai viršija infliaciją ir ilgalaikio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo koeficientą, tai reiškia, kad galiausiai bendrovei EDF priklausytų visas Prancūzijos BVP.

(39)  Neigiama grynoji dabartinė vertė taikant konkrečią palūkanų normą (diskontas ir finansavimas) rodo, kad investicija galiojant šiai palūkanų normai nėra pelninga. Teigiama vidinė grąžos norma (VGN) rodo, kad palūkanų norma veiksminga ir kad taikant šią normą tikimasi tokių pinigų srautų, dėl kurių už investiciją gaunamas atlygis.

(40)  Prielaida, kad EDF dividendai išaugs 4,51 % (pirmasis jautrumo rizikai įvertinimas, 6.2 lentelė) atrodo optimistinė; ji parengta suvienodinus 1997–2000 m. prognozuotą ketverių metų augimo koeficientą. Dividendų augimas vertinamas atsižvelgiant ne tik į įprastą praktiką, bet ir į laikotarpio pabaigą (pagrindinis scenarijus); iš tikrųjų 1997–2000 m. EDF mokėtini dividendai turėjo būti mažesni nei 1991–1996 m., o 1999 ir 2000 m. – mažesni nei 1998 m. Bet kuriuo atveju nustatytas neriboto laikotarpio 4,51 % koeficientas nurodytas absoliučiąja verte. Darant prielaidą (antrasis jautrumo rizikai vertinimas, 6.3 lentelė), kad akcininkas suteiktų – arba pirkėjas mokėtų (proporcingai) – EDF kvazinuosavo kapitalo, kuris 1997 m. įvertintas atsižvelgiant į objektyvią apskaičiuotą EDF vertę, neatsižvelgiama į tai, kad tam tikras nuosavas kapitalas (rezervai) yra reglamentuojamas. Ši su dividendų diskonto modeliu susieta prielaida taip pat yra optimistinė, nes ja remiantis akcininkui būtų skirta (atitinkamai 11 %) kvazinuosavo kapitalo (išskyrus pasirašytąjį), ir tai padėtų įmonei padengti galimus nuostolius ir ilguoju laikotarpiu pajėgti reguliariai mokėti akcininkui dividendus bei atlygį. Pagal šią prielaidą 1997–2000 m. nustatytas EDF kvazinuosavas kapitalas būtų naudojamas visą laiką, nors taikant dividendų diskonto modelį neatsižvelgiama į kitą atlygį už investicijas, išskyrus dividendus. Taigi ši prielaida nelabai pagrįsta. Apibendrinus abi prielaidas (trečiasis jautrumo rizikai vertinimas, 6.4 lentelė), jų trūkumų ar silpnųjų vietų atitinkamai padaugėja, todėl skaičiavimo rezultatai tampa dar mažiau tikėtini ir rizikingesni.

(41)  Sprendimas Gezamenlijke Steenkolenmijnen prieš Aukščiausiąją valdžios instituciją, 30/59, ES:C:1961:2, Sprendimas Banco de Crédito Industrial, C-387/92, ES:C:1994:100; Sprendimas SFEI, C-39/94, ES:C:1996:285; Sprendimas Prancūzija prieš Komisiją, C-241/94, ES:C:1996:353; Sprendimas FFSA prieš Komisiją, T-106/95, ES:T:1997:23.

(42)  Visų pirma žr. Sprendimo Ladbroke prieš Komisiją, T-67/94, ES:T:1998:7, 109 punktą.

(43)  1990 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 90/547/EEB dėl elektros energijos tranzito elektros perdavimo tinklais (OL L 313, 1990 11 13, p. 30).

(44)  Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-364/90, ES:C:1993:157, 20 punktas.

(45)  Regioninės pagalbos gairės (OL C 209, 2013 7 23, p. 1).

(46)  Sprendimas Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, C-280/00, ES:C:2003:415.

(47)  Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-278/92, C-279/92 ir C- 280/92, ES:C:1994:325, 75 punktas.

(48)  Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, UE:C:1999:311, 64 ir 65 punktai.

(49)  Žr. minėto Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalį.

(50)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

(51)  Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-94/87, ES:C:1989:46, 9 punktas ir Sprendimo Komisija prie Italiją, C-348/93, ES:C:1995:95, 17 punktas.