(1)

2013 m. rugpjūčio 2 d. Švedijos Karalystė pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) dokumentaciją (toliau – XV priedo dokumentacija) pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69 straipsnio 4 dalį siekdama inicijuoti to reglamento 69–73 straipsniuose nustatytą apribojimų procedūrą. Iš pradžių XV priedo dokumentacijoje buvo nurodyta, kad nonilfenolio (NP) ir nonilfenoletoksilatų (NPE) poveikis kelia pavojų aplinkai, ypač vandens organizmams, gyvenantiems paviršiniame vandenyje. Siekiant sumažinti tokią riziką dokumentacijoje siūloma uždrausti pateikti rinkai tekstilės gaminius, kuriuos galima skalbti vandenyje, jei juose esančio NP arba NPE koncentracija yra ne mažesnė kaip 100 mg/kg (0,01 % masės). XV priedo dokumentacija rodo, kad būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(2)

per viešas konsultacijas dėl XV priedo dokumentacijos Švedija rekomendavo išbraukti NP iš apribojimo pasiūlymo taikymo srities, nes tekstilės apdorojimo metu jis nėra naudojamas sąmoningai. Agentūros Rizikos vertinimo komiteto (RAC) ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) nuomone, NP neįtraukimas yra pagrįstas, kai vertinama atsižvelgiant į apribojimo veiksmingumą, praktiškumą ir stebimumą. Todėl siūlomas apribojimas turėtų aprėpti tik NPE;

(3)

XV priedo dokumentacijoje NPE apibrėžiami kaip šakoti ir linijiniai nonilfenoletoksilatai, kuriems priklauso medžiagos su nurodytais CAS arba EC numeriais ir UVCB medžiagos, polimerai ir homologai. Tos grupės medžiagos įvardijamos chemine formule (C2H4O)nC15H24O;

(4)

keliuose rinkos tyrimuose, nurodytuose XV priedo dokumentacijoje, nustatyta, kad tekstilės gaminiuose esama įvairuojančios NPE koncentracijos. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 46 įrašu jau apribotas NPE, kaip medžiagų ar kaip mišiniuose esančių medžiagų, pateikimas rinkai ir naudojimas tekstilės medžiagoms ir odai apdoroti. Tačiau pagrįstai numanomomis tekstilės gaminių skalbimo vandenyje sąlygomis NPE išleidimas į vandenį kelia pavojų vandens organizmams;

(5)

siekiant užtikrinti suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1007/2011 (2) siūlomas apribojimas tekstilės gaminių atžvilgiu turėtų apimti produktus, kurių ne mažiau kaip 80 % masės sudaro tekstilės pluoštai, ir kitus produktus, kuriuose yra dalis, kurios ne mažiau kaip 80 % masės sudaro tekstilės pluoštai. Be to, siekiant aiškumo paranku nurodyti, kad tekstilės gaminiams priskiriami negalutiniai produktai, pusgaminiai ir galutiniai produktai, kaip antai rūbai (pvz., žmonėms, žaislams ir gyvūnams), priedai, interjero tekstilės medžiagos, pluoštai, verpalai, audiniai ir megztos medžiagos palos;

(6)

2014 m. birželio 3 d. RAC bendru sutarimu priėmė nuomonę dėl XV priedo dokumentacijoje siūlomo apribojimo ir patvirtino, kad rizika kyla dėl NPE skilimo produktų poveikio. RAC taip pat rekomendavo, kad apribojimas yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė, skirta spręsti rizikos, kurią kelia tekstilės gaminiuose esantys NPE, problemai tiek veiksmingumo ir praktiškumo atžvilgiu;

(7)

2014 m. rugsėjo 9 d. SEAC bendru sutarimu priėmė nuomonę dėl XV priedo dokumentacijoje siūlomo apribojimo ir nurodė, kad siūlomas apribojimas NPE atžvilgiu yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė, skirta spręsti rizikos, nustatytos atsižvelgiant į socioekonominės naudos ir socioekonominių sąnaudų santykį, problemą;

(8)

remiantis XV priedo dokumentacija ir RAC bei SEAC patvirtinimu, 0,01 % masės ribinė vertė yra mažiausia koncentracija, atitinkanti sąmoningo tekstilės medžiagų apdorojimo sąlygas naudojant NPE. Per viešas konsultacijas gautos pastabos leido patvirtinti, kad nustačius mažesnę nei 0,01 % masės ribinę vertę, būtų itin sudėtinga užtikrinti, kad jos būtų laikomasi, nes tokios mažos NPE koncentracijos tarša tekstilės medžiagose gali susidaryti gamybos metu dėl atsitiktinio NPE poveikio. Be to, penkis kartus sumažinus 0,01 % ribinę vertę (iki 0,002 % masės) išsiskiriantis kiekis sumažėtų tik 1,25 karto, o dėl to NPE koncentracija paviršiniame vandenyje papildomai sumažėtų 5 %, palyginti su 0,01 % masės ribine verte;

(9)

buvo konsultuotasi su Keitimosi informacija apie vykdymą forumu ir buvo atsižvelgta į jo rekomendacijas;

(10)

2014 m. spalio 1 d. Agentūra pateikė Komisijai RAC ir SEAC nuomones, kuriomis remdamasi Komisija padarė išvadą, kad NPE tekstilės gaminiuose kelia nepriimtiną riziką aplinkai ir šią problemą reikia spręsti visos Sąjungos mastu. Buvo atsižvelgta į socioekonominį šio apribojimo poveikį, taip pat į kitas alternatyvas;

(11)

daroma prielaida, kad prieš pateikiant ar tiekiant trečiosioms šalims naudotos tekstilės medžiagos paprastai bus kelis kartus skalbiamos, todėl jose bus nežymus NPE kiekis arba NPE iš viso nebus. Todėl šis apribojimas neturėtų būti taikomas rinkai pateikiamiems naudotiems tekstilės gaminiams. Taip pat gali būti daroma prielaida, kad perdirbtose tekstilės medžiagose yra nežymus NPE kiekis arba NPE iš viso nėra, taigi apribojimas neturėtų būti taikomas naujiems tekstilės gaminiams, jeigu jie buvo pagaminti naudojant tik perdirbtas tekstilės medžiagas ir nenaudojant NPE;

(12)

suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti suteikta pakankamai laiko imtis tinkamų atitikties priemonių, visų pirma siekiant užtikrinti tinkamą komunikaciją sudėtingoje pasaulinėje tiekimo grandinėje. Todėl naujas apribojimas turėtų būti taikomas tik nuo vėlesnės datos;

(13)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninės kilmės produktų gamybai, jų pateikimui rinkai bei tam tikrais konkrečiais atvejais – jų eksportui;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnio 4 dalį ir to reglamento III priedo B skyrių valstybės narės kasmet pateikia Komisijai informaciją apie užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų stebėseną jų teritorijose, o Komisija tos informacijos santrauką pateikia Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(3)

Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos susitarimu, Sąjungos metinės apibendrinamosios ataskaitos dėl atrajotojų stebėsenos ir tyrimų, siekiant nustatyti užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas, rengimą ir skelbimą Komisija perduoda Europos maisto saugos tarnybai. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo B skyrius turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, kad į tai būtų atsižvelgta;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priede nustatytas draudimas šerti tam tikrus ūkinius gyvūnus perdirbtais gyvūniniais baltymais, ypač gautais iš neatrajotojų;

(5)

be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo II skyriaus b punkto ii papunktį, žuvų miltus ir kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, galima naudoti ūkiniams neatrajotojams, įskaitant akvakultūros gyvūnus, šerti;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnio 3 punkte nustatyta, kad birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, kurios nenaudojamos ūkinių neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti. Kadangi žuvų miltus ir kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, leidžiama naudoti visiems ūkiniams neatrajotojams šerti, žuvų miltams ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, ši nuostata turėtų būti netaikoma. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnio dalies 3 punktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, kad būtų padaryta išimtis žuvų miltams;

(7)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnyje nustatyta, kad perdirbtų gyvūninių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportas leidžiamas tik jei jų paskirtis nedraudžiama tuo reglamentu ir jei prieš eksportuojant eksportuojančios valstybės narės kompetentinga institucija arba Komisija su importuojančios trečiosios šalies kompetentinga institucija sudarė rašytinį susitarimą, į kurį įtrauktas importuojančios trečiosios šalies įsipareigojimas laikytis paskirties ir perdirbtų gyvūninių baltymų arba produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, pakartotinai neeksportuoti Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 draudžiamam naudojimui;

(8)

šiuo reikalavimu pirmiausia buvo siekiama kontroliuoti galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) plitimą tuo metu, kai Sąjungoje buvo kilusi GSE epidemija ir kai Europos žemynas buvo labiausiai apimtas epidemijos pasaulyje. Vis dėlto nuo tada GSE padėtis Sąjungoje labai pagerėjo. 2013 m. buvo pranešta apie 7 atvejus Sąjungoje, o 2014 m. – apie 11 atvejų, palyginti su 2 166 praneštais atvejais 2001 m. ir 2 124 atvejais 2002 m. Tokį GSE padėties pagerėjimą Sąjungoje atspindi faktas, kad pagal iš dalies pakeistą Komisijos sprendimą 2007/453/EB (2) dvidešimt valstybių narių šiuo metu yra pripažintos valstybėmis narėmis, kuriose GSE rizika nedidelė;

(9)

todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnyje nustatytas reikalavimas sudaryti rašytinį susitarimą su paskirties trečiąja šalimi kaip būtina sąlyga prieš eksportuojant iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus ir produktus, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, ir draudimas tokius produktus naudoti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros gyvūnus, trečiosiose šalyse šerti, turėtų būti panaikinti;

(10)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnyje nustatytos akvakultūros gyvūnų pašarams skirtų iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, gamybos ir naudojimo sąlygos, pagal kurias reikalaujama, kad kiekvienu gamybos grandinės etapu atrajotojų ir neatrajotojų medžiagos būtų visiškai atskirtos ir kad, siekiant nustatyti, ar nėra kryžminės taršos, būtų reguliariai imami ir tiriami jų mėginiai. Tos sąlygos taip pat turėtų būti taikomos eksportuoti skirtiems iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, kad būtų užtikrintas vienodas eksportuojamų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, ir naudojamų Sąjungos teritorijoje saugos lygis;

(11)

kadangi gyvūnų augintinių ėdalas ir žuvų miltai yra gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose gaminti produktus, gaunamus tik iš vandens gyvūnų, išskyrus jūrų žinduolius, arba, atitinkamai, tik gyvūnų augintinių ėdalą, reikalavimas leisti eksportuoti tik iš įmonių, atitinkančių Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio reikalavimus, gyvūnų augintinių ėdalui arba žuvų miltams neturėtų būti taikomas;

(12)

taigi Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 969/2006 (2) leista naudoti tarifinę metinę 277 988 tonų kukurūzų importo kvotą (eilės Nr. 09.4131);

(2)

Reglamento (EB) Nr. 969/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kvotos dalies Nr. 1 laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. skiriamos 138 994 tonos;

(3)

nuo 2016 m. sausio 4 d. 13 valandos iki 2016 m. sausio 8 d. 13 valandos Briuselio laiku pateiktose importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi;

(4)

taip pat reikėtų nebeišduoti importo licencijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 969/2006 einamajam laikotarpiui;

(5)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2081 (2) leista pradėti naudoti tam tikrų Ukrainos kilmės grūdų importo tarifines kvotas;

(2)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2081 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tarifinės kvotos, kurios eilės numeris 09.4308, kiekis yra 400 000 tonų;

(3)

importo licencijų paraiškose, pateiktose nuo 2016 m. sausio 4 d. 13 val. iki 2016 m. sausio 8 d. 13 val. Briuselio laiku dėl tarifinės kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4308, nurodytas kiekis viršija turimą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal atitinkamą kvotą prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi;

(4)

taip pat reikėtų nutraukti importo licencijų pagal Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2081 nurodytą tarifinę kvotą, kurios eilės numeris yra 09.4308, išdavimą esamuoju kvotų laikotarpiu;

(5)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,