8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/1

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005 (1) airių kalbai suteiktas Sąjungos institucijų oficialios ir darbo kalbos statusas;

(2)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1257/2010 (2) Reglamento (EB) Nr. 920/2005 2 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimas pratęstas penkerių metų laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 920/2005 numatyta, kad dėl praktinių priežasčių pereinamuoju laikotarpiu Sąjungos institucijų nevaržo įpareigojimas visus aktus, įskaitant Teisingumo Teismo sprendimus, rengti airių kalba ar juos versti į ją, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtus reglamentus. Taryba turi per ketverius metus nuo Reglamento (EB) Nr. 920/2005 taikymo pradžios dienos ir vėliau kas penkerius metus nuspręsti, ar panaikinti tą išimtį;

(4)

nors manoma, kad būtina nuo 2017 m. sausio 1 d. penkerių metų laikotarpiui pratęsti Reglamento (EB) Nr. 920/2005 2 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytos leidžiančios nukrypti priemonės galiojimą, Sąjungos institucijos turėtų toliau laikytis iniciatyvaus požiūrio, kad būtų pateikiama daugiau informacijos apie Sąjungos veiklą airių kalba. Todėl leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritis turėtų būti palaipsniui mažinama siekiant ją panaikinti einamojo penkerių metų laikotarpio pabaigoje;

(5)

kad būtų išvengta Sąjungos teisėkūros proceso sulėtėjimo, leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo srities mažinimas turėtų būti atidžiai stebimas ir peržiūrimas atsižvelgiant į turimus vertimo pajėgumus. Airijos valdžios institucijos ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis Sąjungos institucijomis, turėtų rengti reguliarius susitikimus, kuriuose stebėtų atitinkamo įdarbinimo Sąjungos institucijose pažangą, išorės paslaugų teikėjų pajėgumus ir didesnį bendradarbiavimą kalbos išteklių srityje, taip pat nagrinėtų su acquis prieinamumu susijusius klausimus,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/4

(1)

apsirūpinimas kai kuriais žuvininkystės produktais Sąjungoje šiuo metu priklauso nuo importo iš trečiųjų šalių. Per pastaruosius 18 metų, norėdama patenkinti žuvininkystės produktų suvartojimo poreikius, Sąjunga tapo labiau priklausoma nuo importo. Siekiant nepakenkti Sąjungos žuvininkystės produktų gamybai ir užtikrinti tinkamą tiekimą Sąjungos perdirbimo pramonei, importo muitai turėtų būti sumažinti arba jų taikymas sustabdytas kai kuriems žuvininkystės produktams, laikantis atitinkamo dydžio tarifinių kvotų. Kad Sąjungos gamintojams būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, reikėtų atsižvelgti ir į atskirų žuvininkystės produktų padėtį Sąjungos rinkoje;

(2)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1220/2012 (1) nustatytos Sąjungos autonominės tarifinės kvotos tam tikriems žuvininkystės produktams ir numatytas tų kvotų valdymas 2013–2015 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad to reglamento taikymo laikotarpis baigiasi 2015 m. gruodžio 31 d., svarbu, kad jame išdėstytos atitinkamos taisyklės būtų taikomos ir 2016–2018 m. laikotarpiu;

(3)

reikėtų užtikrinti, kad visi Sąjungos importuotojai vienodomis sąlygomis ir nuolat galėtų naudotis šiame reglamente numatytomis tarifinėmis kvotomis, o tarifinėms kvotoms nustatytos muito normos turėtų būti nuolat taikomos visam atitinkamų žuvininkystės produktų importui į visas valstybes nares, kol tarifinės kvotos bus išnaudotos;

(4)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (2), numatoma tarifinių kvotų valdymo sistema, grindžiama išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datų chronologine tvarka. Šiuo reglamentu nustatomas tarifines kvotas Komisija ir valstybės narės turėtų valdyti pagal tą sistemą;

(5)

pradėjus taikyti Europos Sąjungos ir Kanados išsamiam ekonomikos ir prekybos susitarimui, pasikeis esamos Pandalus borealis rūšies krevečių, kurioms pagal šį reglamentą taikoma tarifinė kvota, lengvatinio patekimo į Sąjungos rinką sąlygos. Todėl ta kvota turėtų būti pakoreguota, kad būtų užtikrintas tokio pat lygio lengvatinis tiekimas Sąjungos rinkai, koks buvo iki to susitarimo įsigaliojimo arba iki laikino jo taikymo pradžios;

(6)

pradėjus taikyti Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomam protokolui, dėl kurio buvo deramasi tuo pat metu kaip ir dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo, pasikeis esamos silkių, kurioms pagal šį reglamentą taikomos dvi tarifinės kvotos, lengvatinio patekimo į Sąjungos rinką sąlygos. Todėl tos kvotos turėtų būti pakoreguotos, kad būtų užtikrintas tokio pat lygio lengvatinis tiekimas Sąjungos rinkai, koks buvo iki to papildomo protokolo įsigaliojimo arba iki laikino jo taikymo pradžios;

(7)

svarbu žuvų perdirbimo pramonei užtikrinti aprūpinimą žuvininkystės žaliavomis, kad būtų sudarytos sąlygos nuolatiniam augimui ir investicijoms bei, kas ypač svarbu, kad tai pramonei būtų sudarytos sąlygos minėtas muitų tarifų taikymo sustabdymo priemones pakeisti kvotomis nesutrikdant tiekimo. Todėl dėl tam tikrų žuvininkystės produktų, kuriems muitų tarifų taikymas buvo sustabdytas, tikslinga numatyti sistemą, pagal kurią, laikantis tam tikrų sąlygų, būtų automatiškai padidinamos taikytinos tarifinės kvotos;

(8)

siekiant užtikrinti bendro tarifinių kvotų valdymo veiksmingumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis reikiamais tarifinės kvotos kiekiais, atitinkančiais faktinį jų importą. Taikant šį valdymo būdą būtinas glaudus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas, todėl reikėtų, kad Komisija galėtų stebėti tarifinių kvotų naudojimo tempą ir atitinkamai apie jį informuotų valstybes nares,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/12

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Asperges du Blayais“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl „Asperges du Blayais“ pavadinimas turi būti įregistruotas,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/13

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Pampapato di Ferrara“ / „Pampepato di Ferrara“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Pampapato di Ferrara“ / „Pampepato di Ferrara“ turi būti įregistruotas,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/14

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Kroatijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Drniški pršut“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl „Drniški pršut“ pavadinimas turi būti įregistruotas,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/15

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/104 (2) nustatomos kvotos 2015 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2015 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/17

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2015/104 (2) nustatomos kvotos 2015 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2015 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/19

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2015/104 (2) nustatomos kvotos 2015 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2015 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/21

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 926/2009 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ir plieno (toliau – BVV) (toliau – pradinės priemonės). Pradinės priemonės buvo pagrįstos pažeidimo grėsme ir buvo panaikintos Bendrojo Teismo sprendimu (3), kiek tai buvo susiję su produktų, pagamintų Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd, eksportu. Šiuo metu teismo sprendimas apskųstas Teisingumo Teismui (4).

(2)

Nustatytos priemonės buvo tokios ad valorem muito normos: 17,7 % (bendrovei Shandong Luxing Steel Pipe Co. Ltd), 27,2 % (kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms) ir 39,2 % (visoms kitoms bendrovėms).

(3)

Šiuo metu galiojančios antidempingo priemonės taikomos importuojamiems Rusijos ir Ukrainos kilmės BVV (5). Kroatijai taikytos antidempingo priemonės baigė galioti 2012 m. birželio 26 d. (6)

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių galiojimo terminą (7) Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių Sąjungoje, vardu pateikė Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komitetas (toliau – pareiškėjas).

(6)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

2014 m. spalio 3 d. Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (8) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams Sąjungoje ir Kinijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(9)

Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą pranešė Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) gamintojams ir paragino juos dalyvauti. Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė ketinanti JAV naudoti kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl peržiūros inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Bendrovės atrinktos remiantis panašaus produkto pardavimo apimtimis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje kartu užtikrinant geografinį pasiskirstymą. Atrinktos šešios bendrovės Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, kurios pagamina apie 55 % visos pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Pastabų negauta, taigi preliminariai atrinktos bendrovės pasirinktos galutinai.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kad apie save pranešė tik keturi nesusiję importuotojai, pateikdami informacijos, prašomos pranešime apie inicijavimą, atranka nebuvo būtina. Tačiau iš keturių nesusijusių importuotojų tik vienas jų bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė atsakymus į klausimyną.

(15)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atranka.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(17)

Kadangi prašomą informaciją Komisijai pateikė tik trys KLR eksportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti.

(19)

Klausimynai buvo išsiųsti trims Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie pranešė apie save per atrankos procedūrą, šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, keturiems nesusijusiems importuotojams, kurie pranešė apie save per atrankos procedūrą, ir septyniems naudotojams. Buvo nustatyti dvidešimt du galimi panašūs gamintojai iš šešių šalių, t. y. Argentinos, Brazilijos, Japonijos, Meksikos, Ukrainos ir JAV, ir jie gavo klausimynus.

(20)

Klausimyno atsakymus pateikė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, trys panašios šalies, JAV gamintojai, šeši atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas importuotojas ir trys naudotojai.

(21)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(22)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(23)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galutines galiojančias antidempingo priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Tik pareiškėjas pateikė pastabų po atskleidimo.

(24)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir atliekant pradinį tyrimą, nurodytą 1 konstatuojamojoje dalyje, t. y. KLR kilmės apskrito skerspjūvio besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies ar plieno, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize, yra ne didesnis kaip 0,86 (9), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7304 19 10, ex 7304 19 30, ex 7304 23 00, ex 7304 29 10, ex 7304 29 30, ex 7304 31 20, ex 7304 31 80, ex 7304 39 10, ex 7304 39 52, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 81, ex 7304 51 89, ex 7304 59 10, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93.

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(26)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(28)

Kaip minėta pirmiau, trys Kinijos eksportuojantys gamintojai pranešė apie save po tyrimo inicijavimo ir gavo klausimyną. Tačiau gautas tik vienas atsakymas. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo daugiau nei 25 % visų iš Kinijos į Sąjungą importuojamų produktų ir jo importo dalis laikyta tipiška visų iš KLR į Sąjungą importuojamų produktų dalimi. Todėl toliau nurodytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenimis.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė buvo nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuota verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Todėl reikėjo atrinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(30)

Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad pranešime apie tyrimo inicijavimą kaip galima panaši šalis, kaip ir per pradinį tyrimą, buvo numatyta JAV ir paragino šalis pateikti pastabas. Jokių pastabų negauta.

(31)

Nepaisant to, Komisija susisiekė su daug kitų galimų panašių šalių (Argentina, Brazilija, Indija, Japonija, Korėjos Respublika, Meksika, Rusijos Federacija ir Ukraina), siekdama bendradarbiauti su jomis ir teikti informaciją.

(32)

Trys JAV gamintojai bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus.

(33)

Konkurencijos lygis JAV rinkoje buvo didelis, be to, didelė dalis gamintojų prekiavo vidaus rinkoje, į kurią buvo taip pat importuojamas didelis kiekis produktų (nepaisant galiojančių antidempingo muitų, taikomų KLR). Parduotas produkto kiekis JAV rinkoje buvo reikšmingas ir palyginamas su parduodamu Kinijos rinkoje, panašus buvo ir produktų asortimentas. Be to, buvo nustatyta, kad panašios šalies bendradarbiaujančių gamintojų naudotos žaliavos ir gamybos procesas buvo panašūs į tuos pačius parametrus Kinijos rinkoje. Todėl, atsižvelgiant ir į bendradarbiavimo patirtį, JAV laikytos tinkama panašia šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(34)

Iš JAV bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija panaudota kaip pagrindas KLR eksportuojančių gamintojų normaliajai vertei apskaičiuoti.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendradarbiaujančių JAV gamintojų visas vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tipiškas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos Kinijos eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį parduodamo nagrinėjamojo produkto apimties. Tuo remiantis JAV pardavimas vidaus rinkoje buvo laikytas tipišku.

(36)

Komisija toliau nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Atliktas tyrimas nustatant pelningo nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams proporciją. Visais atvejais, kai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotas pakankamas tam tikros rūšies produkto kiekis, normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidurkis.

(37)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 %, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, atveju normalioji vertė kiekvienai produkto rūšiai apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinę svertinę kainą, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(38)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidutinę svertinę kainą.

(39)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už peržiūrimąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

(40)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, eksporto kaina ir normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo pakoreguotos atsižvelgiant į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai, atsižvelgiant į transporto išlaidas (vidaus, jūrų frachto) draudimo sąnaudas, banko mokesčius ir komisinius.

(41)

Kiekvienos rūšies panašaus produkto panašioje šalyje vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Tuo remiantis dempingo skirtumų svertinis vidurkis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, išreikštas CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 158,3 %.

(42)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi toliau. Buvo išnagrinėti šie elementai: eksporto į kitas šalis kaina, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai KLR ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(43)

Remiantis Kinijos eksporto statistikos duomenų bazės duomenimis, 2013 m. Kinijos BVV eksportas visame pasaulyje (į 124 šalis, išskyrus Sąjungą) sudarė 4,6 mln. tonų. Kainos svyravo nuo 400 EUR iki 4 500 EUR už toną. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Kinijos į Sąjungą buvo importuota 68 000 tonų, o vidutinė kaina buvo mažesnė nei 700 EUR už toną (remiantis Eurostato duomenimis). Komisija laikėsi nuomonės, kad tokie dideli kainų skirtumai neleidžia padaryti reikšmingos išvados dėl Kinijos eksporto kainų politikos eksportuojant į kitas trečiąsias šalis. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinė eksporto iš KLR į trečiąsias rinkas (Čilės, Irano, Korėjos, JAE ir Turkijos) kaina buvo mažesnė nei vidutinė Kinijos eksporto į Sąjungą kaina. Be to, eksportuotų produktų kiekis ir kainos, kurias Kinijos eksportuojantys gamintojai nustatė kai kuriose svarbiose eksporto rinkose, pavyzdžiui, Sąjungos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Meksikos, Brazilijos, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, yra paveiktos esamų priemonių, pavyzdžiui, antidempingo muitų ar apsaugos priemonių.

(44)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad gamybos pajėgumai KLR žymiai išaugo, palyginti su pradiniu tyrimu. Viešai prieinami duomenys, surinkti atliekant patikras vietoje, rodo, kad gamybos pajėgumai sudarė 32 mln. tonų (10). Pareiškėjo pateikti duomenys rodo dar didesnį gamybos pajėgumų lygį – iki 43 mln. tonų. Abu šaltiniai patvirtina, kad po pradinio tyrimo Kinijos gamintojų gamybos pajėgumai padidėjo bent 60 %.

(45)

Visa surinkta informacija patvirtina perteklinius Kinijos pramonės pajėgumus. Nebuvo pateikta jokios informacijos, rodančios, kad KLR vidaus suvartojimas ateityje padidėtų tiek, kad esami pertekliniai pajėgumai KLR būtų įsisavinti.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad gamyba KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė apie 30 mln. tonų, taigi paliekama bent 2 mln. tonų nepanaudotų pajėgumų. Tie nepanaudoti pajėgumai sudaro daugiau nei 100 % Sąjungos suvartojamo kiekio per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir todėl laikomi reikšmingais. Todėl daug esamų esminių nepanaudotų gamybos pajėgumų KLR greičiausiai bus naudojami, atsižvelgiant į išvadas dėl Sąjungos rinkos patrauklumo ir dėl vidaus rinkos sunkumų juos įsisavinti, siekiant didinti eksporto į Sąjungos rinką apimtį panaikinus priemones.

(47)

Remiantis Eurostato duomenimis, importas iš KLR į Sąjungą sumažėjo nuo daugiau nei 78 000 tonų 2011 m. iki daugiau kaip 47 000 tonų 2012 m., o paskui vėl padidėjo iki beveik 68 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Importo apimties sumažėjimas 2012 m. sutapo su paklausos sumažėjimu Sąjungos rinkoje. Nors paklausa peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau mažėjo, importo apimtis augo, todėl importo iš Kinijos užimama rinkos dalis padidėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 3,6 %.

(48)

Kaip nustatyta 41 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai galiojo taikomos priemonės, importas iš KLR buvo vykdomas dempingo kaina. Nustatytas dempingo skirtumas buvo net žymiai didesnis nei dempingo skirtumas, nustatytas pradiniame tyrime. Jei importas ir toliau buvo vykdomas dempingo kainomis, galiojant priemonėms, nėra priežasčių manyti, kad, panaikinus priemones, importo iš KLR kainos padidėtų, jau nekalbant apie tai, kad jos padidėtų iki lygio, kurio pakaktų dempingui pašalinti.

(49)

Kaipnurodyta 43 konstatuojamojoje dalyje, priemonių taikymas BVV importui iš Kinijos įvairiose svarbiose eksporto rinkose Kinijos BVV eksportuojantiems gamintojams labai apriboja galimybę plėstis arba tęsti tolesnį Kinijos eksportą į šias rinkas. Be to, buvo nustatyta, kad bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą kaina buvo didesnė nei eksporto kaina trečiosiose rinkose, o tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli, nepaisant galiojančių muitų. Taip pat buvo nurodyta, kad Sąjungos rinka būtų atviras taikinys įsisavinti didelę dalį nepanaudotų Kinijos pajėgumų, kuriuos tikrai būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką dempingo kainomis, jei nebūtų antidempingo priemonių.

(50)

Be to, prieš nustatant galiojančias priemones, 2009 m. Kinijos eksportas į Sąjungą sudarė 542 840 tonų (į Sąjungą), t. y. beveik aštuonis kartus daugiau negu per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patrauklaus Kinijos importui dydžio ir yra pajėgi įsisavinti padidėjusias importo iš KLR apimtis. Galiojantys antidempingo muitai sutrukdė Kinijos eksportuojantiems gamintojams didinti jų pardavimo į Sąjungą apimtį, kuri greičiausiai vėl padidės, jei priemonės nebebus taikomos, ypač atsižvelgiant į didelius turimus nepanaudotus pajėgumus KLR, kaip išdėstyta toliau.

(51)

Be to, net jei suvartojimas Kinijos rinkoje gerokai padidėjo, palyginti su pradiniu tyrimu, mažai tikėtina, kad dideli nepanaudoti Kinijos gamintojų gamybos pajėgumai gali būti įsisavinti vidaus rinkoje, kaip paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje.

(52)

Todėl, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti galiojančių priemonių, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai žymiai padidintų savo eksportą į Sąjungos rinką dempingo kainomis.

(53)

Tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu BVV iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau buvo parduodami dempingo kainomis. Atsižvelgdama į didelius KLR nepanaudotus pajėgumus (didesnius už bendrą Sąjungos suvartojimo lygį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), importui iš Kinijos kitose trečiosiose rinkose taikomas priemones ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija padarė išvadą, kad yra labai didelė dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos.

(54)

Sąjungos pramonėje nebuvo svarbių struktūrinių pokyčių, palyginti su pradiniu tyrimu. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino apie 20 žinomų gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(55)

Visa Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta remiantis informacija, surinkta iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų, ir pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(56)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, buvo atrinkti šeši Sąjungos gamintojai. Laikyta, kad jie yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai, pagaminantys apie 60 % bendros pardavimo Sąjungoje apimties.

(57)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduota apimtimi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir ii) importo iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką apimtimi pagal iš Eurostato gautus duomenis. Pareiškėjas surinko ir sugrupavo pardavimo duomenis iš šešiolikos Sąjungos gamintojų ir apskaičiavo likusių gamintojų duomenis.

(58)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(59)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 19 %. Konkrečiau, Sąjungos rinkoje peržiūrimojo produkto ir panašaus produkto kiekis nuolat mažėjo (22 %) iki 2013 m., o po to šiek tiek padidėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (3,4 %).

(60)

Suvartojimo mažėjimo Sąjungoje tendenciją iš esmės galima paaiškinti sumažėjusia paklausa statybos, pramonės ir elektros energijos gamybos sektoriuose, kurie neatsigavo ir nepasiekė prieš krizę, t. y. iki 2009 metų, buvusio lygio.

(61)

Peržiūrimojo produkto importo iš KLR į Sąjungą apimtis sumažėjo 13 % per nagrinėjamąjį laikotarpį – nuo maždaug 78 000 tonų 2011 m. iki maždaug 68 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Importo iš KLR apimtis gerokai sumažėjo 2012 m. (40 %) ir nuo tada nuolat augo (18 % – 2013 m., palyginti su 2012 m., o tada 22 % – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2013 m.).

(62)

Peržiūrimojo produkto importas iš KLR į Sąjungą sumažėjo šiek tiek mažiau nei suvartojimas Sąjungoje ir dėl šios priežasties nežymiai padidėjo Kinijos importo užimama rinkos dalis – nuo 3,3 % 2011 m. iki 3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Konkrečiau, rinkos dalis sumažėjo iki 2,3 % 2012 m., o po to padidėjo atitinkamai iki 3 % 2013 m. ir iki 3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(63)

Toliau lentelėje pateikta vidutinė importo iš KLR kaina.

3 lentelė

Importo kainos

(64)

2011 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė peržiūrimojo produkto, kurio kilmės šalis yra KLR, importo kaina sumažėjo 14 % – nuo 801 EUR už toną 2011 m. iki 692 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Konkrečiau, dėl importo iš Kinijos kainos padidėjo 3 % 2012 m. ir po to sumažėjo daugiau kaip 16 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vidutinė bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo importo kaina buvo tokia pati, kaip vidutinė importo kaina pagal Eurostato duomenis, ir atitiko tą pačią tendenciją per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(65)

Priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainas su vidutinėmis importo iš nagrinėjamosios šalies pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje kainomis, nustatytomis remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kaina pagal bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo patikrintus duomenis.

(66)

Siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą, buvo naudojamasi informacija iš visų atrinktų Sąjungos gamintojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Palyginimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės pardavimo kainų procentine dalimi, sumažėjo 28,4 %. Jei 17,7 % antidempingo muitas, taikomas bendradarbiaujančiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, būtų atimamas, priverstinio kainų mažinimo skirtumas būtų 39,2 %.

(67)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis, rinkos dalis ir kainų raida.

4 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(68)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Ukrainos apimtis padidėjo 34 % ir siekė 59 656 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o importo apimtys iš Japonijos, Rusijos ir Baltarusijos sumažėjo atitinkamai 59 %, 58 % ir 12 % ir buvo 21 426 tonos, 7 977 tonos ir 29 600 tonų per tą patį laikotarpį. Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 31 % nuo 43 230 tonų iki 56 509 tonų. Kalbant apie rinkos dalį, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių dalis sudarė apie 3 % Sąjungos rinkos, o Japonijos ir Baltarusijos atitinkamai maždaug 1 % ir 2 %. Rusijos rinkos dalis buvo nedidelė – 0,4 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(69)

Importo iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos kainos buvo linkusios mažėti per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, o Japonijos ir kitų trečiųjų šalių importo kainos buvo linkusios didėti. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu BVV importo iš Baltarusijos ir Ukrainos kaina buvo apie 780 EUR už toną, o importo iš Japonijos ir kitų trečiųjų šalių kaina buvo maždaug 2 330 EUR už toną ir 1 327 EUR už toną. Importo iš Rusijos kaina buvo apie 900 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Galiojančios antidempingo priemonės taikomos BVV importui iš Ukrainos ir Rusijos.

(70)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(71)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, t. y. duomenimis, susijusiais su šešiolika Sąjungos gamintojų, taip pat likusių gamintojų įverčiais, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje. Duomenys susiję su visais žinomais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino, remdamasi su atrinktais Sąjungos gamintojais susijusiais duomenimis.

(72)

Makroekonominiai rodikliai – tai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(73)

Mikroekonominiai rodikliai – tai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(74)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(75)

Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % nuo 3 746 432 tonų 2011 m. iki 3 361 226 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Konkrečiau, pirmiausia ji sumažėjo 12 % iki 2013 m., o po to nežymiai padidėjo 2 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(76)

Gamybos pajėgumai iš esmės išliko stabilūs ir buvo apie 5 mln. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(77)

Dėl sumažėjusios gamybos apimties ir pastovių gamybos pajėgumų pajėgumų naudojimas kito panašiai kaip gamybos apimtis, t. y. sumažėjo iki 65 % iki 2013 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl nežymiai padidėjo iki 67 %. Iš viso pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 73 % 2011 m. iki 67 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(78)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir Sąjungos rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(79)

Visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, nurodyta 6 lentelėje, apima pardavimą nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams, kuris pasirodė labai panašus.

(80)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje bendra apimtis sumažėjo 20 %. Sąjungos pramonės pardavimas palaipsniui sumažėjo 22 % iki 2013 m. ir vėliau šiek tiek pagerėjo ir pasiekė daugiau nei 1,6 milijonų tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Sąjungos pramonės pardavimo mažėjimas yra daugiausia Sąjungos BVV paklausos mažėjimo pasekmė (žr. 60 konstatuojamąją dalį). Todėl Sąjungos pramonė prarado rinkos dalies 2 procentinius punktus nagrinėjamuoju laikotarpiu, o rinkos dalis sumažėjo iki 87 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(81)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 19 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 20 %, todėl jos rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(82)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(83)

Sąjungos pramonės užimtumas sumažėjo 2 % nagrinėjamuoju laikotarpiu ir buvo 20 768 darbuotojų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(84)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas sumažėjo 9 %, kadangi užimtumas Sąjungoje mažėjo lėčiau nei gamyba. Iš tiesų, esant normalioms ekonominėms sąlygoms Sąjungos pramonei reikia daugiau laiko prisitaikyti prie paklausos sumažėjimo ir todėl paprastai gamybos sumažėjimo poveikis darbuotojų skaičiaus sumažėjimui būna uždelstas.

(85)

KLR nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršija de minimis lygį, o importo iš KLR apimtis visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nedidelė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuojami BVV iš KLR ir toliau pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis ir kad Sąjungos pramonės padėtis labai pablogėjo, kaip nurodyta 99–102 konstatuojamosiose dalyse.

(86)

Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

8 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos

(87)

Vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 10 % iki 1 170 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Kainų sumažėjimą galima paaiškinti Sąjungos pramonės pastangomis sumažinti sąnaudas ir taip pat dėl kainų spaudimo, sukelto Kinijos importo mažomis kainomis.

(88)

Panašiai vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 10 %, nuo 1 257 EUR už toną 2011 m. iki 1 128 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Gamybos sąnaudų mažėjimas gali būti paaiškintas daugiausia dėl veiksmingesnių gamybos procesų ir įrangos.

(89)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(90)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabilios ir sumažėjo tik 1 %. Konkrečiau, vidutinės darbo sąnaudos sumažėjo 1 % 2012 m., po to padidėjo 0,5 % ir vėl sumažėjo 1 %.

(91)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

10 lentelė

Atsargos

(92)

Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 6 %. Nuo 2011 iki 2012 m. laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo dėl sumažėjusios gamybos apimties ir padidėjusios pardavimo eksportui apimties. Nuo 2012 m. iki 2013 m. atsargos padidėjo dėl to, kad sumažėjo bendras Sąjungos pramonės pardavimas. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio laikotarpio pabaigos atsargos vėl sumažėjo daugiausia dėl padidėjusios Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje ir už jos ribų apimties.

(93)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šioje pramonės šakoje gamyba daugiausia vykdoma pagal pirkėjų trumpalaikius užsakymus, todėl atsargos sudaro gana mažą gamybos procentinę dalį. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, panašiai kaip ir laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo nežymiai – nuo 3,9 % 2011 m. iki 4,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu daugiausia dėl sumažėjusio bendro pardavimo Sąjungoje. Konkrečiau, jos sumažėjo 0,3 procentinio punkto nuo 2011 iki 2012 m., po to padidėjo 1,5 procentinio punkto 2013 m. dėl priežasčių, paaiškintų 92 konstatuojamojoje dalyje.

(94)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(95)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą, išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas kasmet svyravo, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir apskritai padidėjo nuo 2,9 % iki 3,6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį daugiausia dėl parduotų produktų asortimento, t. y. Sąjungos pramonė pardavė daugiau produktų su santykinai didesne pelno marža. Konkrečiai Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo iki 5,7 % 2012 m., po to sumažėjo iki 1,7 % 2013 m. ir vėl padidėjo iki 3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(96)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas padidėjo daugiau nei keturis kartus per nagrinėjamąjį laikotarpį. Labai padidėjusį grynųjų pinigų srautą galima paaiškinti apyvartinio kapitalo pokyčiais.

(97)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo nedaug, 3 %. Didžioji dalis tokių investicijų buvo skirtos pakeisti gamybos įrangą.

(98)

Investicijų grąža pateikiama kaip investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis. Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo padidėjo nuo 3,7 % iki 7,6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Kaip ir pelnas, investicijų grąža buvo nestabili, nes pirma padidėjo iki 8,2 % 2012 m., po to sumažėjo iki 5,9 % 2013 m. ir vėl padidėjo iki 7,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(99)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kai kurie rodikliai, ypač finansiniai rodikliai, pagerėjo. Pelningumas padidėjo nežymiai – nuo 2,9 % iki 3,6 %, o tai yra šiek tiek daugiau nei 3 % tikslinis pelnas, nustatytas per pradinį tyrimą. Investicijų grąža padidėjo nuo 3,7 % iki 7,6 %, o grynųjų pinigų srauto lygis padidėjo daugiau nei keturis kartus. Tokie pokyčiai rodo, kad taikomos antidempingo priemonės buvo veiksmingos, nes Sąjungos pramonė buvo apsaugota nuo galimo žalingo BVV importo iš Kinijos dempingo kaina poveikio.

(100)

Kita vertus, kai kurie pagrindiniai žalos rodikliai, visų pirma makroekonominiai rodikliai, per nagrinėjamąjį laikotarpį dar labiau pablogėjo. Taigi, gamybos apimtis sumažėjo 10 %, pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis sumažėjo 20 %, pajėgumų naudojimas sumažėjo iki 67 %, Sąjungos rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais, užimtumas sumažėjo 2 %. Mažėjant BVV paklausai, Sąjungos pramonė gamino ir pardavė mažiau Sąjungos rinkoje, o tai lėmė palyginti žemą pajėgumų naudojimo lygį, kuris neigiamai paveikė Sąjungos pramonės pastoviąsias sąnaudas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pajėgumų naudojimo lygis gerokai sumažėjo nuo pradinio tyrimo, t. y. nuo 90 % pradinio tyrimo metu iki 67 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(101)

Taigi, Sąjungos pramonės padėtis buvo nevienoda. Kai kurie pagrindiniai žalos rodikliai, kaip antai pardavimas, gamybos apimtis ir rinkos dalis rodė neigiamą tendenciją nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tuo pačiu metu kiti veiksniai, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas didėjo per tą patį laikotarpį. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad nepaisant šios teigiamos tendencijos dėl kai kurių žalos veiksnių, Sąjungos pramonė apskritai nebūtų pajėgi susidoroti su dideliu importu dempingo kaina iš KLR. Dar svarbiau yra tai, kad Sąjungos pramonės padėtis apskritai iš tiesų labai pablogėjo, palyginti su pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Todėl, nors Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį veikė pelningai, pelningumo lygis buvo daug žemesnis, palyginti su pradiniu tyrimu (3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 15,4 % pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu), taip pat kasmet labai svyravo pagal BVV rinkos sąlygas (pvz., nuo 5,7 % 2012 m. iki 1,7 % 2013 m., tada iki 3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu).

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, ir buvo apsaugota nuo žalos grėsmės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje, iš esmės dėl to, kad galiojančios antidempingo priemonės ją apsaugojo nuo žalingo Kinijos importo dempingo kaina poveikio. Nepaisant to, Sąjungos pramonės padėtis smarkiai pablogėjo, palyginti su pradiniu tyrimu, buvo nestabilus pelno lygis ir žemas pajėgumų naudojimo lygis.

(103)

Kaip nurodyta 99–102 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, bet padėtis smarkiai pablogėjo, palyginti su pradiniu tyrimu. Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, importas iš Kinijos buvo vykdomas dempingo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir, kaip nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje, yra didelė tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei priemonės nustotų galioti.

(104)

Pradiniame tyrime nustatyta žalos grėsmė pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį. Atliekant dabartinį tyrimą buvo nustatyta, kad yra tikimybė, jog žalos grėsmė pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Šis nustatymas grindžiamas tokių veiksnių vertinimu: a) tikėtina dempingo kainomis importuojamų produktų apimties raida, b) turima eksportuotojų nepanaudotų pajėgumų apimtimi, c) importo iš Kinijos kainų lygiu ir tikėtina tolesnio importo paklausa ir d) atsargų kiekiu.

(105)

Kaip minėta 50 konstatuojamojoje dalyje, iš Kinijos BVV į Sąjungą buvo importuota 542 840 tonų pradinio tyrimo metu, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas sumažėjo iki 68 000 tonų (taigi aštuonis kartus mažiau). Tikėtina, kad dėl mažų kainų importas iš Kinijos dempingo kainomis galėtų pasiekti importo apimtis, buvusias atliekant pradinį tyrimą (542 840 tonų), jei priemonės nustotų galioti. Mažėjant Sąjungos BVV paklausai (nuo 3,2 mln. tonų pradinio tyrimo metu iki 1,9 mln. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), šis tikėtinas BVV importo iš Kinijos dempingo kaina padidėjimas greičiausiai lemtų Kinijos rinkos dalies padidėjimą nuo dabartinių 3,6 % iki maždaug 30 %. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pirkėjai galės palyginti lengvai pakeisti trumpalaikius užsakymus Sąjungos gamintojams užsakymais Kinijos eksportuojantiems gamintojams, jei priemonės nustotų galioti. Tai turės neigiamą poveikį Sąjungos gamintojams, nes mažiau užsakymų reikštų žemesnį gamybos lygį ir veiklą esant ekonomiškai netvariam pajėgumų naudojimo lygiui. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos BVV gamybos pajėgumai gerokai išaugo (maždaug 60 %), palyginti su pradiniu tyrimu, tikėtina, kad BVV importas iš Kinijos dempingo kainomis užtvindys Sąjungos rinką ir užims didelę rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita, jei priemonės nustotų galioti.

(106)

Kaip nustatyta 46 konstatuojamojoje dalyje, visi nepanaudoti BVV gamybos pajėgumai KLR buvo apie 2 mln. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šis kiekis viršijo bendrą Sąjungos suvartojamą BVV kiekį per tą patį laikotarpį. Todėl KLR galėtų eksportuoti didelį papildomą produkto kiekį į Sąjungos rinką. Be to, Kanada, JAV, Kolumbija, Meksika ir Brazilija taiko antidempingo ir apsaugos priemones Kinijos BVV, o Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas nustatė laikinas priemones nesąžininga kaina importuojamiems produktams iš Kinijos. Šios šalys buvo svarbios eksporto rinkos Kinijos eksportuojantiems gamintojams prieš nustatant priemones (11). Be to, surinkti įrodymai rodo, kad dideli Kinijos pertekliniai pajėgumai ir nesenas Kinijos ekonomikos nuosmukis daro didelį spaudimą Kinijos BVV gamintojams pasiekti didelį gamybos pajėgumų naudojimo koeficientą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atlikus tyrimą nustatyta, jog yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai nukreiptų savo produkciją į Sąjungos rinką, kuri lieka patrauklia rinka, kaip nurodyta 47–52 konstatuojamosiose dalyse.

(107)

Kaip paaiškinta 64–66 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos kainos yra gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas, esant 28,4 % vidutiniam priverstinio kainų mažinimo skirtumui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Kaip nustatyta 52 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad importuojami dempingo kainomis BVV iš Kinijos ir toliau patektų į Sąjungos rinką, jeigu priemonės būtų panaikintos. Be to, kaip minėta 66 konstatuojamojoje dalyje, netaikant antidempingo priemonių, dėl Kinijos importo Sąjungos pramonės pardavimo kainos būtų priverstinai sumažintos 39,2 %. Jei priemonės būtų panaikintos, labai tikėtina, kad tai sukeltų didelį spaudimą kainoms Sąjungos rinkoje, kuris bus dar stipresnis dėl tikėtino išaugusio BVV importo iš KLR. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai negali sumažinti savo kainų, kad galėtų konkuruoti su importu iš Kinijos dempingo kaina. Paprastai dėl kainų su pirkėjais susitariama pagal produkto rūšis ir užsakytą kiekį. Kaip paaiškinta 92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos gamintojai daugiausia gamina pagal trumpalaikius užsakymus. Tai palyginti lengvai leidžia pirkėjams pereiti prie pigesnių BVV, importuojamų iš Kinijos. Todėl tikėtinas neigiamas poveikis būtų dvejopas: a) viena vertus, didelis kainų skirtumas tikėtina lemtų perėjimą prie iš KLR maža dempingo kaina importuojamų produktų. Nėra jokių požymių, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidės. Todėl tikėtina, kad importas dempingo kaina iš KLR galėtų užimti didelę rinkos dalį Sąjungos rinkoje, taip darant žalą Sąjungos pramonei. Dėl to Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas, vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių neigiamus Sąjungos pramonės rezultatus apskritai šiuo metu, dar labiau sumažėtų; b) kita vertus, žema dempingo kaina importuojami produktai iš Kinijos sudarytų didelį kainų spaudimą Sąjungos rinkoje ir priverstų Sąjungos pramonę toliau mažinti jų pardavimo kainas iki ekonomiškai netvaraus lygio, o tai reikštų neišvengiamus nuostolius.

(108)

Todėl yra didelė tikimybė, kad, atsižvelgiant į didelius Kinijos nepanaudotus pajėgumus, galiojančias antidempingo ir apsaugos priemones, taikomas iš Kinijos importuojamam peržiūrimajam produktui kai kuriose svarbiose BVV eksporto rinkose ir į Sąjungos rinkos patrauklumą, kaip aprašyta 47–52 konstatuojamosiose dalyse, gerokai padidėjęs importuojamų iš Kinijos mažomis dempingo kainomis į Sąjungą produktų kiekis būtų neišvengiamas, jei priemonės nustotų galioti.

(109)

Kaip paaiškinta 92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, atsargų kiekis nėra labai svarbus analizuojant, nes Sąjungos gamintojai daugiausia gamina pagal jų pirkėjų trumpalaikius užsakymus ir atsargos sudaro nereikšmingą Sąjungos gamintojų gamybos dalį.

(110)

Atsižvelgiant į tyrimo išvadas, t. y. didelius KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, padėtį kitose pagrindinėse eksporto rinkose, tikėtiną neišvengiamai gerokai padidėsiantį iš Kinijos importuojamų dempingo kainomis produktų kiekį ir tikėtiną šių dempingo kaina importuojamų produktų kainos lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą Sąjungos pramonės padėties pablogėjimą nustačius pradines priemones ir mažėjančią Sąjungos BVV rinką, manoma, kad panaikinus priemones greičiausiai pasikartotų grėsmė patirti žalą.

(111)

Todėl daroma išvada, kad panaikinus dabartines priemones dempingas būtų tęsiamas ir pasikartotų žalos grėsmė.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar KLR taikomų antidempingo priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(113)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(114)

Atsižvelgdama į tai Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, esama svarių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(115)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo pažeidžiamoje padėtyje. Kaip minėta 60 konstatuojamojoje dalyje, sumažėjusi Sąjungos paklausa kartu su Sąjungos pramonės nestabilia pelno marža ir žemu pajėgumų naudojimo lygiu rodo, kad Sąjungos pramonė nepajėgtų konkuruoti su Kinijos importo nesąžiningomis kainomis. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad yra tikimybė, jog žalos grėsmė pasikartotų, jeigu priemonės Kinijos importui nustotų galioti. Visų pirma, manoma, kad Sąjungos pramonei būtų daroma materialinė žala ir galbūt ji visai išnyktų, jei atsinaujintų BVV importas iš Kinijos į Sąjungos rinką dempingo kainomis, kadangi dėl prarasto pardavimo padidėtų pastoviosios sąnaudos.

(116)

Jei priemonės būtų toliau taikomos, tikėtina, kad Sąjungos pramonė galės visapusiškai pasinaudoti šių nustatytų priemonių poveikiu, t. y. ji galės išlaikyti jos rinkos dalį Sąjungos rinkoje ir pagerinti pajėgumų naudojimo lygį. Galiausiai ji turėtų sugebėti išlaikyti pelningumo lygį teigiamu.

(117)

Todėl padaryta išvada, kad toliau KLR taikant galiojančias priemones nebūtų pažeisti Sąjungos pramonės interesai.

(118)

Iš keturių importuotojų, kurie pranešė apie save paskelbus pranešimą apie inicijavimą, tik vienas nesusijęs importuotojas atsakė į klausimyną.

(119)

Nagrinėjant patikrintus duomenis nustatyta, kad BVV sudaro tik apie 5–10 % viso jo parduoto kiekio. Bendradarbiaujantis importuotojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai. Bendradarbiaujančio importuotojo pelningumas, susijęs su BVV, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nuo 1 % iki 7 %. Todėl, jei priemonės būtų toliau taikomos, tikėtina, kad jos neturėtų didelės įtakos šio bendradarbiaujančio importuotojo veiklai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kiti importuotojai nebendradarbiavo, nėra jokių veiksnių, rodančių, kad įtaka kitiems importuotojams būtų neproporcinga, jei priemonių taikymas būtų pratęstas.

(120)

Tyrime bendradarbiavo trys naudotojai. Du iš trijų bendradarbiaujančių naudotojų pirko BVV iš Sąjungos gamintojų, o trečiasis pirko Kinijos BVV iš prekiautojo. Nė vienas iš trijų naudotojų nepateikė jokių argumentų, prieštaraujančių tolesniam galiojančių priemonių taikymui. Remiantis pateikta informacija ir atsižvelgiant į per pradinį tyrimą padarytas išvadas, tikimasi, kad tolesnis priemonių taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio naudotojams. Priešingai, tikimasi, kad toliau taikant priemones bus užtikrinta konkurencija ES rinkoje, suteikiant galimybę rinktis iš įvairių tiekėjų, įskaitant Europos ir kitų trečiųjų šalių tiekėjus.

(121)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš KLR importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(122)

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 926/2009 nustatytos antidempingo priemonės tam tikriems importuojamiems KLR kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams turėtų būti toliau taikomos.

(123)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/42

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/44

(1)

2013 m. kovo 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/133/BUSP (1), kuriuo Michel Dominique REVEYRAND – DE MENTHON skiriamas Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu Sahelyje. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas baigėsi 2015 m. spalio 31 d.;

(2)

laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. turėtų būti paskirtas naujas ES specialusis įgaliotinis Sahelyje;

(3)

ES specialusis įgaliotinis vykdys savo įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

a)

aktyviai prisidėti prie strategijos ir jos RVP įgyvendinimo ir koordinuoti bei toliau plėtoti visa apimantį Sąjungos požiūrį į regiono krizę, siekiant didinti Sąjungos veiklos Sahelyje bendrą nuoseklumą ir veiksmingumą;

b)

bendradarbiauti su visais atitinkamais suinteresuotaisiais regiono subjektais, vyriausybėmis, regioninėmis organizacijomis, visų pirma su G5 Saheliu, tarptautinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir diasporomis, įskaitant su Magribo ir Čado ežero baseino valstybėmis, siekiant įgyvendinti Sąjungos tikslus ir prisidėti prie to, kad būtų geriau suvokiamas Sąjungos vaidmuo Sahelyje;

c)

atstovauti Sąjungai atitinkamuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose ir remti jos interesus, įskaitant dalyvavimą Malio taikos susitarimo tolesnės veiklos komitete, ir užtikrinti Sąjungos paramos krizių valdymui ir konfliktų prevencijai matomumą, įskaitant EUTM Mali, EUCAP Sahel Mali ir EUCAP SAHEL Niger;

d)

glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis (JT), visų pirma Generalinio sekretoriaus specialiuoju atstovu Vakarų Afrikai, Generalinio sekretoriaus specialiuoju atstovu Maliui ir Generalinio sekretoriaus specialiuoju pasiuntiniu Sahelyje, Afrikos Sąjunga (AS), visų pirma AS vyriausiuoju įgaliotiniu Maliui ir Saheliui, Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (VAVEB), G5 Saheliu, Čado ežero baseino komisija ir kitais pagrindiniais nacionaliniais, regioniniais ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant kitus specialiuosius pasiuntinius Sahelyje, taip pat atitinkamomis įstaigomis Magribo teritorijoje;

e)

atidžiai stebėti regioninį ir tarpvalstybinį iššūkių Sahelyje aspektą, įskaitant terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, ginklų kontrabandą, prekybą žmonėmis ir kontrabandą, prekybą narkotikais, pabėgėlių ir migrantų srautus bei susijusius finansinius srautus; glaudžiai bendradarbiaujant su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, prisidėti prie tolesnio ES kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimo;

f)

atidžiai stebėti didelio masto pabėgėlių ir migracijos srautų ir susijusių neteisėtų finansinių srautų regione humanitarines, politines, saugumo ir vystymosi pasekmes; paprašius dalyvauti dialoguose su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl migracijos ir bendriau prisidėti prie Sąjungos politikos migracijos ir pabėgėlių klausimais regiono atžvilgiu, laikantis Sąjungos politikos prioritetų, siekiant didinti bendradarbiavimą, įskaitant dėl grąžinimo ir readmisijos; dirbti su Sahelio šalimis, siekiant vykdyti tolesnę veiklą, dėl kurios susitarta 2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime;

g)

palaikyti reguliarius aukšto lygio politinius ryšius su regiono šalimis, susiduriančiomis su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir išsamus požiūris ir esminis Sąjungos vaidmuo tarptautiniu lygiu kovojant su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu. Tai apima Sąjungos aktyvią paramą regioniniam saugumo sektoriaus pajėgumų vystymui ir užtikrinimą, kad būtų tinkamai kovojama su pagrindinėmis terorizmo ir tarptautinio nusikalstamumo Sahelyje priežastimis;

h)

atidžiai stebėti humanitarinių krizių regione politines, saugumo ir vystymosi pasekmes;

i)

Malio atžvilgiu prisidėti prie šalies stabilizavimo, visų pirma visiškai sugrįžti prie normalios konstitucinės padėties ir valdymo visoje teritorijoje ir įgyvendinti patikimą bei visą apimantį nacionalinį dialogą bendroje Malio taikos susitarimo sistemoje. Tai taip pat apima institucijų stiprinimo, saugumo sektoriaus reformos ir ilgalaikės taikos sudarymo bei susitaikymo skatinimą ir kovą su korupcija ir nebaudžiamumu Malyje;

j)

bendradarbiaujant su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais, prisidėti prie Sąjungos žmogaus teisių politikos, įskaitant ES gaires dėl žmogaus teisių, visų pirma ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija, ir Sąjungos politikos dėl moterų, taikos ir saugumo, įgyvendinimo regione ir skatinti įtraukumą ir lyčių lygybę valstybės stiprinimo procese, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) ir vėlesnių rezoliucijų dėl moterų, taikos ir saugumo, įskaitant Rezoliuciją 2242 (2015). Prisidėjimas apims pokyčių stebėsenos vykdymą ir ataskaitų dėl jų teikimą, taip pat rekomendacijų šiuo klausimu formulavimą, taip pat nuolatinių ryšių su atitinkamomis valdžios institucijomis Malyje ir regione, Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro tarnyba, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnyba ir žmogaus teisių gynėjais ir stebėtojais regione palaikymą;

k)

vykdyti tolesnę veiklą ir teikti ataskaitas dėl atitinkamų JT Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) rezoliucijų, visų pirma JT ST rezoliucijų 2056 (2012), 2071 (2012), 2085 (2012), 2100 (2013) ir 2227 (2015), laikymosi.

a)

prireikus teikia patarimus ir ataskaitas dėl Sąjungos pozicijų regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose apibrėžimo, kad būtų aktyviai propaguojamas ir stiprinamas visapusiškas Sąjungos požiūris į krizę Sahelyje;

b)

apžvelgia visą Sąjungos veiklą ir glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis Sąjungos delegacijomis.

a)

sudarydamas konkretų saugumo planą, grindžiamą EIVT pateiktomis gairėmis, įskaitant konkrečias fizines, organizacines ir procedūrines saugumo priemones, kuriuo reglamentuojamas saugaus personalo atvykimo į jo atsakomybei priskirtą teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymas, taip pat saugumo incidentų valdymas, įskaitant nenumatytų atvejų planą bei evakuacijos planą;

b)

užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl jo atsakomybei priskirtoje teritorijoje esančių sąlygų;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į jo atsakomybei priskirtą teritoriją būtų organizuotas visų ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės narių, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT nustatytą rizikos lygį toje teritorijoje;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios pažangos ataskaitos ir įgaliojimų vykdymo ataskaitos dalį.

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/50

(1)

2012 m. liepos 16 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/389/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misijos (EUCAP NESTOR);

(2)

2014 m. liepos 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/485/BUSP (2), kuriuo EUCAP NESTOR pratęsiama iki 2016 m. gruodžio 12 d.;

(3)

2015 m. spalio 6 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1793 (3), kuriuo iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo pratęstas laikotarpis, kuriam numatyta orientacinė finansavimo suma;

(4)

Sprendimas 2012/389/BUSP turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų numatyta orientacinė finansavimo suma, kurį apimtų laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/51

(1)

2013 m. gegužės 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/233/BUSP (1), nustatantį Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misiją Libijoje (EUBAM Libya);

(2)

2015 m. gegužės 21 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/800 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/233/BUSP, visų pirma pratęsiant EUBAM Libya iki 2015 m. lapkričio 21 d. ir numatant orientacinę finansavimo sumą tam pačiam laikotarpiui;

(3)

EUBAM Libya turėtų būti pratęsta tolesniam trijų mėnesių laikotarpiui iki 2016 m. vasario 21 d.;

(4)

Sprendimas 2013/233/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

EUBAM Libya bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

1)

13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Orientacinė finansavimo suma, skirta EUBAM Libya išlaidoms 2013 m. gegužės 22 d.–2014 m. gegužės 21 d. laikotarpiu padengti, yra 30 300 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta EUBAM Libya išlaidoms 2014 m. gegužės 22 d.–2016 m. vasario 21 d. laikotarpiu padengti, yra 26 200 000 EUR.“;

2)

16 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas iki 2016 m. vasario 21 d.“.

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/53

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnio 8 dalį valstybės narės parengia nacionalinį patvirtinimo sistemos įgyvendinimo planą, kuriuo sudaromos sąlygos valstybėms narėms nustatyti patvirtinimo ir kryžminių patikrinimų prioritetus bei tolesnius su neatitikimų šalinimu susijusius veiksmus, grindžiamus rizikos valdymu;

(2)

Komisijai tvirtinti buvo pateikti Graikijos Respublikos (Graikija) ir Kroatijos Respublikos nacionaliniai planai. Jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 (2) 143–145 straipsnius. Todėl jie turėtų būti patvirtinti;

(3)

šis sprendimas yra patvirtinimo sprendimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnio 8 dalį;

(4)

Komisija stebės, kaip taikomi nacionaliniai planai atsižvelgdama į veiksmingą jų įgyvendinimą. Jeigu, remiantis faktais, nustatytais Komisijai atlikus patikras, inspektavimą ir auditą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 X antraštinę dalį, bus manoma, kad nacionalinius patvirtinimo planus reikia pakoreguoti, valstybės narės turėtų atitinkamai planą pakoreguoti,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/55

(1)

Direktyvoje 64/432/EEB nustatytos Sąjungos vidaus prekybos galvijais taisyklės, įskaitant reikalavimą, kad vežant galvijus, kuriems taikomas šis teisės aktas, kartu turi būti siunčiamas sveikatos sertifikatas, atitinkantis F priede nurodytą 1 pavyzdį (1 pavyzdys). Direktyvos 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybė narė, kurioje vykdoma privaloma nacionalinė infekcinio galvijų rinotracheito kontrolės programa, šią programą gali pateikti Komisijai patvirtinti. Direktyvos 64/432/EEB 9 straipsnyje taip pat apibrėžtos papildomos garantijos, kurios gali būti taikomos Sąjungos vidaus prekybai;

(2)

be to, Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnyje nustatyta, kad jeigu valstybė narė laiko savo teritoriją ar teritorijos dalį neužkrėsta infekciniu galvijų rinotracheitu, ji turi Komisijai pateikti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus. Šiame straipsnyje taip pat apibrėžiamos papildomos garantijos, kurios gali būti taikomos Sąjungos vidaus prekybai;

(3)

Komisijos sprendimu 2004/558/EB (2) patvirtinamos 1 tipo galvijų herpeso viruso (BHV1) kontrolės ir likvidavimo programos, kurias pateikė I priede išvardytos valstybės narės, tame priede išvardytiems regionams, kuriems taikomos papildomos garantijos pagal Direktyvos 64/432/EEB 9 straipsnį. Be to, Sprendimo 2004/558/EB II priede nurodyti valstybių narių regionai, kurie laikomi neužkrėstais BHV1 ir kuriems pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnį taikomos papildomos garantijos. Sprendimo 2004/558/EB 2 ir 3 straipsniuose taip pat nurodyta, kokią informaciją reikia įterpti į 1 pavyzdį, kiek tai susiję su nuorodomis į tą sprendimą;

(4)

Direktyva 64/432/EEB, įskaitant 1 pavyzdį, buvo iš dalies pakeista Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/798/ES (3). Todėl reikia iš dalies pakeisti nuorodas į 1 pavyzdį Sprendimo 2004/558/EB 2 ir 3 straipsniuose;

(5)

šiuo metu į Sprendimo 2004/558/EB I priedą yra įtrauktos Vokietijos Brėmeno, Hamburgo, Heseno, Žemutinės Saksonijos, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Reino krašto-Pfalco, Saro krašto ir Šlėzvigo-Holšteino federalinės žemės;

(6)

Vokietija pateikė Komisijai patvirtinamuosius dokumentus, siekdama, kad Brėmeno, Heseno ir Žemutinės Saksonijos federalinės žemės būtų laikomos neužkrėstomis BHV1 ir kad joms būtų taikomos papildomos garantijos pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnį;

(7)

įvertinus Vokietijos pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, Brėmeno, Heseno ir Žemutinės Saksonijos federalinės žemės turėtų būti išbrauktos iš Sprendimo 2004/558/EB I priedo ir įtrauktos į to sprendimo II priedą, ir joms turėtų būti taikomos papildomos garantijos pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnį. Todėl Sprendimo 2004/558/EB I ir II priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)

todėl Sprendimas 2004/558/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Sveikatos sertifikato, kuris, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, yra siunčiamas kartu su galvijais ir kurio 1 pavyzdys pateiktas Direktyvos 64/432/EEB F priede, C skyriaus II.3.3 punkte tam skirtuose laukeliuose turi būti nurodytas šio sprendimo tinkamas straipsnis, jo dalis ir punktų numeriai.“;

2)

3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Sveikatos sertifikato, kuris, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, yra siunčiamas kartu su galvijais ir kurio 1 pavyzdys pateiktas Direktyvos 64/432/EEB F priede, C skyriaus II.3.3 punkte tam skirtuose laukeliuose turi būti nurodytas šio sprendimo tinkamas straipsnis, jo dalis ir punktų numeriai.“;

3)

I ir II priedai pakeičiami šio sprendimo priede pateikiamu tekstu.

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/58

(1)

2010 m. gegužės 17 d. bendrovė „Monsanto Europe S.A.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius kompetentingai Nyderlandų institucijai pateikė prašymą dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai (toliau – prašymas);

(2)

prašymas pateiktas ir dėl kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurie sudaryti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 arba kurių sudėtyje jų yra, pateikimo rinkai naudoti pagal tą pačią paskirtį, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB (2) III ir IV priedus, taip pat informacija apie rizikos vertinimą, atliktą pagal tos direktyvos II priede nustatytus principus, ir jo išvados. Prašyme taip pat pateikiamas poveikio aplinkai stebėsenos planas, parengtas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą;

(4)

2015 m. liepos 15 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius. Ji padarė išvadą, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai NK603 × T25, kaip aprašyta prašyme, yra tokie pat saugūs, kaip ir genetiškai nemodifikuotas komparatorius ir kitų genetiškai nemodifikuotų veislių kukurūzai, vertinant galimą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai atsižvelgiant į jų naudojimo sritį (3);

(5)

pateiktoje nuomonėje EFSA apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, išsakytus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje;

(6)

nuomonėje EFSA taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas poveikio aplinkai stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį;

(7)

atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų leisti pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra prašyme nurodytų genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti;

(8)

kaip nustatyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004 (4), kiekvienam genetiškai modifikuotam organizmui (toliau – GMO) turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius;

(9)

remiantis EFSA nuomone, maisto produktams, maisto sudedamosioms dalims ir pašarams, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, netaikomi jokie specialūs ženklinimo reikalavimai, išskyrus nustatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad produktai būtų naudojami pagal paskirtį, kuri nustatyta šiuo sprendimu, ženklinant produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 arba kurie iš jų sudaryti, išskyrus maisto produktus, etiketėse reikėtų papildomai aiškiai nurodyti, kad aptariami produktai negali būti auginami;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 (5) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti produktų, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, ženklinimo reikalavimai. Tokių produktų atsekamumo reikalavimai nustatyti minėto reglamento 4 straipsnio 1–5 dalyse, o iš GMO pagamintų maisto produktų ir pašarų atsekamumo reikalavimai nustatyti to reglamento 5 straipsnyje;

(11)

leidimo turėtojas turėtų pateikti metines veiklos, nurodytos poveikio aplinkai stebėsenos plane, vykdymo ir rezultatų ataskaitas. Jų rezultatai turėtų būti pateikti pagal Komisijos sprendimą 2009/770/EB (6). EFSA nuomonė taip pat negali būti pagrindas taikyti specialias maisto ir pašarų teikimo rinkai ir (arba) naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų rinkai produktų stebėsenos reikalavimus, ar specialias Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas;

(12)

visa reikiama informacija dėl leidimo pateikti produktus rinkai turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003;

(13)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 (7) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims;

(14)

Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per komiteto pirmininko nustatytą terminą. Buvo nuspręsta, kad reikia įgyvendinimo akto, taigi pirmininkas pateikė jo projektą toliau svarstyti apeliaciniame komitete. Apeliacinis komitetas nuomonės nepateikė,

a)

maisto produktai ir maisto sudedamosios dalys, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti;

b)

pašarai, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti;

c)

produktai, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2 arba kurie iš jų sudaryti, naudoti pagal bet kokią kitą paskirtį, nei nurodyta a ir b punktuose, išskyrus auginimą.

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/64

(1)

2015 m. kovo 10 d. tiekėjas „DENSO Corporation“ (toliau – pareiškėjas) pateikė paraišką dėl savo antrosios naujoviškos technologijos – 100–250 A išėjimo srovės našiųjų kintamosios srovės generatorių DENSO – patvirtinimo. Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 (2) 4 straipsnį įvertinta, ar paraiška išsami. Nustatyta, kad paraiška išsami, o Komisijai skirtas paraiškos vertinimo laikotarpis pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 11 d., t. y. kitos dienos po to, kai oficialiai buvo gauta visa informacija;

(2)

paraiška įvertinta pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 12 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 725/2011 ir naujoviškų technologijų patvirtinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 paraiškų rengimo technines gaires (toliau – techninės gairės, 2013 m. vasario mėn. redakcija) (3). Iš paraiškoje pateiktos informacijos matyti atitiktis Reglamento (EB) Nr. 443/2009 12 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 2 ir 4 straipsniuose nurodytoms sąlygoms ir kriterijams;

(3)

pareiškėjas įrodė, kad paraiškoje apibūdintos rūšies našusis kintamosios srovės generatorius buvo naudojamas ne daugiau kaip 3 % naujų keleivinių automobilių, užregistruotų atskaitos metais (2009 m.);

(4)

siekiant nustatyti, kiek sumažės išmetamo CO2 kiekis, kai transporto priemonėje bus naudojama naujoviška technologija, reikia apibrėžti bazinę transporto priemonę, su kurios efektyvumu turėtų būti lyginamas transporto priemonės, kurioje taikoma naujoviška technologija, efektyvumas, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 5 ir 8 straipsniuose. Kai naujoviška technologija taikoma naujo tipo transporto priemonėje, tinkama bazine technologija tikslinga laikyti kintamosios srovės generatorių, kurio našumas 67 % Kai našusis kintamosios srovės generatorius DENSO įmontuojamas į esamo tipo transporto priemonę, bazine technologija turėtų būti laikomas naujausio rinkoje esančio tokio tipo transporto priemonės varianto kintamosios srovės generatorius;

(5)

pareiškėjas pateikė išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo nustatymo metodiką, kurioje naudojamos formulės, atitinkančios Techninėse gairėse aprašytas supaprastinto metodo formules, taikomas našiesiems kintamosios srovės generatoriams. Komisija mano, kad pagal bandymo metodiką bus gaunami bandymų rezultatai, kuriuos galima patikrinti, pakartoti ir palyginti ir kad ją taikant galima, remiantis statistiškai labai reikšmingais duomenimis, praktiškai įrodyti, kaip dėl naujoviškos technologijos taikymo sumažės išmetamo CO2 kiekis, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 6 straipsnyje;

(6)

pareiškėjo bandymo metodika ir formulės išmetamo CO2 kiekio sumažinimui apskaičiuoti visais atžvilgiais atitinka Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/341/ES (4) priede nustatytą metodiką; siekiant nuoseklumo, išmetamo CO2 kiekio sumažinimą naudojant našųjį kintamosios srovės generatorių DENSO tikslinga nustatyti pagal Įgyvendinimo sprendime 2013/341/ES nustatytą metodiką;

(7)

atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad pareiškėjas įrodė, jog išmetamųjų teršalų kiekis naudojant naujovišką technologiją sumažėja ne mažiau nei 1 g CO2/km;

(8)

išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą naudojant naujovišką technologiją galima iš dalies įrodyti taikant standartinį bandymų ciklą, todėl galutinis patvirtintinas išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas turėtų būti nustatomas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 8 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

(9)

patikros ataskaitoje, parengtoje nepriklausomos sertifikuotos įstaigos – Transporto priemonių sertifikavimo agentūros, patvirtinami paraiškoje pateikti teiginiai;

(10)

todėl nagrinėjamos naujoviškos technologijos pripažinimui neturėtų būti prieštaraujama;

(11)

nustatant bendrąjį ekologinės naujovės kodą, naudosimą atitinkamuose tipo patvirtinimo dokumentuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (5) I, VIII ir IX priedus, turėtų būti nurodytas individualus šiuo įgyvendinimo sprendimu patvirtinamos naujoviškos technologijos kodas;

(12)

visi gamintojai, norintys, kad būtų sumažintas jų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir taip – dėl šiuo sprendimu patvirtintos naujoviškos technologijos naudojimo sumažinus išmetamo CO2 kiekį – pasiekta jiems nustatyta savitoji teršalų išmetimo norma, turėtų pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 11 straipsnio 1 dalį nurodyti šį sprendimą atitinkamų savo transporto priemonių EB tipo patvirtinimo sertifikato paraiškoje,

8.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/67

(1)

2012 m. birželio 11 d.„Monsanto Europe S.A.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius kompetentingai Belgijos institucijai pateikė prašymą dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 87427, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai (toliau – prašymas);

(2)

prašymas pateiktas ir dėl produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimo rinkai naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ar pašarams, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB III ir IV priedus (2), taip pat informacija apie rizikos vertinimą, atliktą pagal tos direktyvos II priedo principus, ir jo išvados. Prašyme taip pat pateikiamas poveikio aplinkai stebėsenos planas, parengtas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą;

(4)

2015 m. birželio 19 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius. Ji padarė išvadą, kad prašyme aprašyti genetiškai modifikuoti kukurūzai MON 87427 yra tokie pat saugūs kaip jų tradicinis atitikmuo ir kitų genetiškai nemodifikuotų veislių kukurūzai ir kad nėra tikėtina, kad jie darytų nepageidaujamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, atsižvelgiant į prašymo aprėptį (3);

(5)

pateiktoje nuomonėje EFSA apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, išsakytus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje;

(6)

EFSA savo nuomonėje taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas poveikio aplinkai stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį;

(7)

atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų leisti pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra prašyme nurodytų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti;

(8)

kaip nustatyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004 (4), kiekvienam genetiškai modifikuotam organizmui (toliau – GMO) turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius;

(9)

remiantis EFSA nuomone, maisto produktams, maisto sudedamosioms dalims ir pašarams, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, nebūtina taikyti specialių ženklinimo reikalavimų, išskyrus nustatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad produktai būtų naudojami pagal paskirtį, kuri nustatyta šiuo sprendimu, ženklinant produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 arba kurie iš jų sudaryti, išskyrus maisto produktus, etiketėje reikėtų papildomai aiškiai nurodyti, kad šie produktai neskirti auginti;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 (5) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti produktų, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, ženklinimo reikalavimai. Tokių produktų atsekamumo reikalavimai nustatyti minėto reglamento 4 straipsnio 1–5 dalyse, o iš GMO pagamintų maisto produktų ir pašarų atsekamumo reikalavimai nustatyti to reglamento 5 straipsnyje;

(11)

leidimo turėtojas turėtų pateikti metines veiklos, nurodytos poveikio aplinkai stebėsenos plane, vykdymo ir rezultatų ataskaitas. Minėtus rezultatus reikėtų pateikti pagal Komisijos sprendimą 2009/770/EB (6). EFSA nuomonė negali būti pagrindas taikyti specialias maisto produktų ir pašarų teikimo rinkai ir (arba) specialias naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų rinkai maisto produktų ir pašarų stebėsenos reikalavimus, ar Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas specialias konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas;

(12)

visa reikiama informacija dėl leidimo pateikti produktus rinkai turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003;

(13)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 (7) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims;

(14)

Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per komiteto pirmininko nustatytą terminą. Buvo nuspręsta, kad reikia įgyvendinimo akto, taigi pirmininkas pateikė jo projektą toliau svarstyti apeliaciniame komitete. Apeliacinis komitetas nuomonės nepateikė,

a)

maisto produktus ir maisto sudedamąsias dalis, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-87427-7, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti;

b)

pašarus, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-87427-7, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti;

c)

produktus, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-87427-7 arba kurie iš jų sudaryti, naudojamus pagal bet kokią kitą paskirtį, nei nurodyta a ir b punktuose, išskyrus auginimą.