14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 850/2004 į Sąjungos teisę perkeliami įsipareigojimai, prisiimti pagal Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Konvencija), patvirtintą Tarybos sprendimu 2006/507/EB (2), ir pagal 1979 m. tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – TTOTP konvencija) 1998 m. Orhuso protokolą dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Protokolas), patvirtintą Tarybos sprendimu 2004/259/EB (3);

(2)

Sprendimu 2009/2 (4), kurį 2009 m. gruodžio 14–18 d. vykusioje 27-ojoje sesijoje priėmė TTOTP konvencijos vykdomoji institucija, trumposios grandinės chlorintieji parafinai (toliau – SCCP) priskirti patvariesiems organiniams teršalams. Kaip patvarieji organiniai teršalai jie įrašyti į Protokolą, siekiant juos panaikinti, tačiau numatytos dvi išimtys: juos leidžiama naudoti kaip antipirenus kasybos pramonei skirtų konvejerio juostų gumoje arba kaip užtvankų sandariklių antipirenus. Sprendimu 2009/2 Protokolo Šalys įpareigojamos atsisakyti šių dviejų naudojimo būdų, kai atsiras tinkamų pakaitinių medžiagų. Sprendimas 2009/2 į Sąjungos teisę perkeltas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2012 (5), kuriuo SCCP įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedą;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priede pateiktame SCCP įraše numatyta išimties tvarka leisti gaminti, tiekti rinkai ir naudoti SCCP kasybos pramonei skirtose konvejerio juostose ir užtvankų sandarikliuose. Kad būtų užtikrinta atitiktis Sprendimui 2009/2, vadovaujantis minėtu įrašu, kai paskelbiama naujos informacijos apie naudojimo būdus ir saugesnes pakaitines medžiagas ar technologijas, Komisija turi peržiūrėti nukrypti leidžiančias nuostatas, kad būtų palaipsniui atsisakyta likusių SCCP naudojimo būdų. Tokia peržiūra, kurią privaloma atlikti pagal Sprendimą 2009/2, atitinka Reglamento (EB) Nr. 850/2004 14 straipsnio 3 dalį;

(4)

vadovaujantis Sprendimu 2009/2 ir Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priede pateiktu SCCP įrašu, peržiūrint išimtis visų pirma turėtų būti nustatyta, ar esama tinkamų medžiagų, kuriomis būtų galima pakeisti dviem likusioms reikmėms naudojamus SCCP. Nustačius tokias pakaitines medžiagas, įraše numatytos išimtys turėtų būti išbrauktos;

(5)

2010 m. Nyderlandai pateikė SCCP dokumentų rinkinį „Galimų trumposios grandinės chlorintųjų parafinų apribojimų vertinimas“ (toliau – dokumentų rinkinys) (6). Tame dokumentų rinkinyje nurodytos tam tikros pakaitinės medžiagos, kuriomis būtų galima pakeisti kasybos pramonei skirtose konvejerio juostose ir užtvankų sandarikliuose naudojamus SCCP. Rengiant dokumentų rinkinį atsižvelgta į viešų konsultacijų, kurias Nyderlandai surengė, kai buvo ruošiamas dokumentų rinkinys, rezultatus;

(6)

žinomiausios iš įvairių nustatytų pakaitinių medžiagų yra vidutinės ir ilgosios grandinės chlorintieji parafinai (MCCP ir LCCP); didžiajai daliai naudotojų priimtiniausia pakaitinė medžiaga yra MCCP. MCCP ir LCCP pasižymi į SCCP panašiomis veiksmingumo charakteristikomis. Kitos galimos pakaitinės medžiagos – tai organinio fosforo antipirenai, fosforo plastifikatoriai, neorganiniai antipirenai ir kelios kitos pakaitinės medžiagos;

(7)

per minėtąsias viešas konsultacijas kai kurios Europos bendrovės išsakė nuomonę, kad perėjimas prie pakaitinių medžiagų naudojimo nebūtinai galėtų būti sklandus, o gaminių sudėčiai pakeisti gali prireikti daug laiko. Tačiau iš pavyzdžių matyti, kad esama Europos bendrovių, kurioms pradėti naudoti pakaitines medžiagas nebuvo labai sunku. Dėl dviejų taikymo sričių, kurioms pagal Reglamentą (EB) Nr. 850/2004 taikoma išimtis, viena iš didžiausių konvejerio juostų gamybos bendrovių nurodė, kad perėjimas prie MCCP naudojimo buvo sklandus, o patirtos išlaidos – nedidelės. Minėtų konsultacijų laikotarpiu su pakaitinėmis medžiagomis susijusį darbą vykdė dar dvi kitos bendrovės;

(8)

2013 m. Komisija surengė konsultacijas su kalnakasybos pramonės suinteresuotosiomis šalimis. Per konsultacijas išsiaiškinta, kad kalnakasybos sektoriaus bendrovės konvejerio juostų, kuriose yra SCCP, kasybos tikslams nebenaudoja;

(9)

panašu, kad užtvankų sandarikliai, kuriuose yra SCCP, Sąjungoje nebegaminami, nebetiekiami rinkai ir nebenaudojami. Iš tiesų dar 2008 m. atitinkamos suinteresuotosios šalys Europos cheminių medžiagų agentūrai pranešė (7), kad gaminant sandariklius (įskaitant užtvankų sandariklius) SCCP Europoje nebenaudojami arba jų palaipsniui atsisakoma;

(10)

2012 m. birželio mėn. vienintelis žinomas ūkio subjektas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (8) įregistravęs SCCP gamybą, pranešė nutraukęs tos cheminės medžiagos gamybą ir neketinantis jos atnaujinti;

(11)

kalnakasybos pramonei skirtose konvejerio juostose ir užtvankų sandarikliuose naudojamus SCCP galima pakeisti tinkamomis pakaitinėmis medžiagomis. Todėl Komisija pagal Sprendimą 2009/2 ir Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priede pateikto SCCP įrašo nuostatą dėl peržiūros privalo panaikinti tuos du naudojimo būdus. Nors panašu, kad sektoriaus atstovai savo noru palaipsniui atsisakė minėtų dviejų naudojimo būdų, įraše nurodytos išimtys turėtų būti išbrauktos ir taip užtikrinta visiška atitiktis svarbiausiam tarptautinio susitarimo siekiui užtikrinti, kad būtų atsisakyta patvariųjų organinių teršalų naudojimo;

(12)

taip pat būtina patikslinti, kad SCCP atveju Reglamento (EB) Nr. 850/2004 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas kalnakasybos pramonei skirtoms konvejerio juostoms ir užtvankų sandarikliams, kurie buvo naudojami iki šio reglamento įsigaliojimo dienos imtinai;

(13)

be to, būtina paaiškinti, kad gaminius, kurių sudėtyje esančių SCCP koncentracija yra mažesnė nei 0,15 % masės, leidžiama tiekti rinkai ir naudoti, nes toks SCCP kaip priemaišos kiekis yra leistinas, kai gaminys pagamintas naudojant MCCP;

(14)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tarybos direktyva 67/548/EEB (9) įsteigto komiteto nuomonę,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/4

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1918/2006 (2) leista pradėti naudoti pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus, kurio KN kodai yra 1509 10 10 ir 1509 10 90 ir kuris visas buvo pagamintas Tunise ir vežamas tiesiai iš tos šalies į Sąjungą, metinę importo tarifinę kvotą. To reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos mėnesinės alyvuogių aliejaus, kurio importo licencijos gali būti išduodamos neviršijant to paties straipsnio 1 dalyje numatyto bendro kvotos dydžio, kiekio ribos. Atsižvelgiant į tai, kad reikia imtis priemonių Tuniso ekonomikos padėčiai pagerinti, tikslinga palengvinti alyvuogių aliejaus prekybą tarp Sąjungos ir Tuniso, mažinant Reglamentu (EB) Nr. 1918/2006 leistos naudoti kvotos administravimo naštą. Todėl reikėtų panaikinti to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatytas mėnesines ribas;

(2)

siekiant užtikrinti, kad importo įsipareigojimai bus įvykdyti per importo licencijų galiojimo laiką, turėtų būti padidinta Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta užstato suma;

(3)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1918/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(2)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/6

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1089 (2) nustatytos atitinkamų tiesioginių išmokų priemonių 2015 m. metinės nacionalinės viršutinės ribos;

(2)

Jungtinėje Karalystėje nacionalinio teismo sprendimu buvo panaikinti Sąjungos tiesioginių išmokų, skirtų Velsui, taisyklių įgyvendinimo teisės aktai. Dėl šios priežasties Jungtinėje Karalystėje buvo priimti nauji sprendimai dėl tiesioginių išmokų Velsui ir apie juos pranešta Komisijai. Nors atsakomybė už tai, kad tie nauji sprendimai atitiktų galiojančią teisinę sistemą ir bendruosius Sąjungos teisės principus, tenka Jungtinei Karalystei, tikslinga į tuos naujus sprendimus atsižvelgti. Tiksliau, kadangi minėtieji sprendimai turi įtakos apskaičiuojant Jungtinės Karalystės bazinės išmokos sistemos ir išmokų jauniesiems ūkininkams 2015 m. metines nacionalines viršutines ribas, tikslinga tas viršutines ribas atitinkamai pakeisti. Be to, remiantis minėtaisiais sprendimais tikslinga nustatyti Jungtinės Karalystės 2015 m. perskirstymo išmokos viršutinę ribą;

(3)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1089 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 1307/2013 nustatytos tiesioginės paramos sistemos pradėtos įgyvendinti 2015 m. sausio 1 d. Kad to reglamento taikymas 2015 paraiškų teikimo metais ir atitinkamų viršutinių biudžeto ribų taikymas neprieštarautų vienas kitam, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų komiteto nuomonę,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/8

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (2) priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos 2,4-D patvirtinimas baigia galioti 2015 m. gruodžio 31 d.;

(2)

paraiška dėl 2,4-D įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą termino pratęsimo buvo pateikta pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 1141/2010 (4) 4 straipsnį per tame straipsnyje nustatytą laikotarpį;

(3)

pareiškėjas pateikė papildomus dokumentų rinkinius, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1141/2010 9 straipsnį. Valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad paraiška yra išsami;

(4)

valstybė narė ataskaitos rengėja, konsultuodamasi su antrąja tą pačią ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengė galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą ir 2013 m. kovo 4 d. pateikė ją Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(5)

Tarnyba pratęsimo vertinimo ataskaitą perdavė valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Tarnyba taip pat viešai paskelbė papildomų dokumentų rinkinio santrauką;

(6)

2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. kovo 11 d. Tarnyba pateikė Komisijai išvadas (5) dėl to, ar galima manyti, kad 2,4-D atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje. 2015 m. gegužės 28 d. Komisija pateikė 2,4-D peržiūros ataskaitos projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(7)

nustatyta, kad 4 straipsnyje išdėstytų patvirtinimo kriterijų laikomasi, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis. Todėl tie patvirtinimo kriterijai laikomi įvykdytais;

(8)

todėl tikslinga pratęsti 2,4-D patvirtinimo galiojimą;

(9)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 14 straipsnio 1 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus. Visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(10)

2,4-D patvirtinimo galiojimo pratęsimo rizikos vertinimas grindžiamas nedideliu tipiško naudojimo paskirčių skaičiumi, tačiau dėl to neapribojamos augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra 2,4-D, leidžiamos naudojimo paskirtys. Todėl nėra tikslinga toliau riboti jo kaip herbicido naudojimą;

(11)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 20 straipsnio 3 dalį kartu su jo 13 straipsnio 4 dalimi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos dienos, kai baigia galioti veikliosios medžiagos 2,4-D patvirtinimas, kaip nurodyta 1 konstatuojamojoje dalyje;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/12

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/14

(1)

Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo (1) (toliau – Susitarimas) 431 straipsnyje numatytas laikinas dalies Susitarimo taikymas;

(2)

Tarybos sprendimo 2014/494/ES (2) 3 straipsnyje nurodyta, kurios Susitarimo dalys turi būti taikomos laikinai, įskaitant nuostatas dėl Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio ir Asociacijos komiteto prekybos klausimais, kaip nustatyta Susitarimo 408 straipsnio 4 dalyje (toliau – ir Asociacijos komitetas prekybos klausimais), įsteigimo bei veikimo ir nuostatas dėl prekybos bei darnaus vystymosi ir dėl ginčų sprendimo;

(3)

pagal Susitarimo 240 straipsnio 3 dalį Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis turi priimti savo darbo tvarkos taisykles;

(4)

pagal Susitarimo 243 straipsnio 3 dalį Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis turi per savo pirmąjį posėdį sudaryti bent 15 asmenų, norinčių ir galinčių būti prekybos ir darnaus vystymosi ekspertų grupės nariais, sąrašą;

(5)

pagal Susitarimo 268 straipsnio 1 dalį Asociacijos komitetas prekybos klausimais per šešis mėnesius nuo Susitarimo laikino taikymo pradžios turi sudaryti bent 15 asmenų, norinčių ir galinčių būti arbitrais ginčų sprendimo procedūrose, sąrašą;

(6)

todėl tikslinga nustatyti Sąjungos poziciją dėl darbo tvarkos taisyklių, kurias turi priimti Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis, dėl prekybos ir darnaus vystymosi ekspertų sąrašo, kurį turi sudaryti tas pakomitetis, ir dėl arbitrų sąrašo, kurį turi sudaryti Asociacijos komitetas prekybos klausimais,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/22

(1)

2015 m. sausio 26 d., vasario 5 d. ir birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Bianca Maria D'ANGELO, Paola GIORGI, Carmen MURATORE ir Nicola VENDOLA kadencijai tapo laisvos keturios Regionų komiteto pakaitinių narių vietos,

—

Sig.ra Manuela BORA, Consigliere regionale e Assessore della Regione Marche,

—

Sig.ra Ilaria CAVO, Consigliere regionale e Assessore della Regione Liguria,

—

Sig. Vincenzo DE LUCA, Presidente della Regione Campania,

—

Sig. Michele EMILIANO, Presidente della Regione Puglia.

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/23

(1)

Sąjunga ragina ratifikuoti tarptautines darbo konvencijas, kurias Tarptautinė darbo organizacija (TDO) laiko atitinkančiomis šiandienos reikalavimus, ir taip prisidėti prie Sąjungos pastangų propaguoti žmogaus teises bei tinkamą darbą ir panaikinti prekybą žmonėmis tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų. Nepaprastai svarbus to raginimo aspektas yra pagrindinių principų ir darbuotojų teisių apsauga;

(2)

1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl priverstinio ar privalomojo darbo, kurią papildo 2014 m. protokolas, yra viena svarbiausių TDO konvencijų ir yra susijusi su taisyklėmis, kuriose minimi pagrindiniai darbo standartai;

(3)

kai kurios 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolo (toliau – Protokolas) nuostatos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 153 straipsnio 2 dalį priklauso Sąjungos kompetencijai. Visų pirma kai kurios Protokole numatytos taisyklės jau yra įtvirtintos socialinės politikos srities Sąjungos acquis. Šiuo atžvilgiu visų pirma Protokolo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio a ir d punktai reglamentuoja klausimus, kuriems taikoma Tarybos direktyva 91/533/EEB (1), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB (2), taip pat direktyvos dėl sveikatos ir saugos darbe, įskaitant Tarybos direktyvą 89/391/EEB (3), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB (4), Tarybos direktyvą 94/33/EB (5) bei Tarybos direktyvą 92/85/EEB (6);

(4)

TDO konstitucijos 19 straipsnio 4 dalis dėl konvencijų priėmimo ir ratifikavimo taip pat taikoma protokolams – teisiškai privalomiems tarptautiniams susitarimams, kurie turi būti ratifikuoti ir susieti su konvencijomis;

(5)

Sąjunga Protokolo ratifikuoti negali, nes jo šalimis gali būti tik valstybės;

(6)

todėl valstybės narės, veikdamos kartu dėl Sąjungos interesų, turėtų būti įgaliotos ratifikuoti tas Protokolo dalis, kurios pagal SESV 153 straipsnio 2 dalį priklauso Sąjungos kompetencijai;

(7)

dėl Protokolo dalių, priklausančių Sąjungos kompetencijai, išskyrus dalis, susijusias su socialine politika, kartu su šiuo sprendimu bus priimtas kitas sprendimas,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/25

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinį režimą būtų galima laikyti lygiaverčiu Sąjungos teisiniam režimui, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Korėjos Respublikos (toliau – Pietų Korėja) teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

2013 m. spalio 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) techninę rekomendaciją dėl Pietų Korėjoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos. Techninėje rekomendacijoje nustatyta tam tikrų skirtumų tarp teisiškai privalomų reikalavimų, kurie nacionaliniu lygmeniu taikomi pagrindinėms sandorio šalims Pietų Korėjoje, ir teisiškai privalomų reikalavimų, kurie pagrindinėms sandorio šalims taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tačiau šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja teisiškai privalomų reikalavimų, kurie taikomi pagrindinėms sandorio šalims Pietų Korėjoje, analize, bet ir tų reikalavimų rezultato vertinimu bei jų tinkamumu rizikai, kuri gali kilti Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kad rizika, kuri būdinga tarpuskaitos veiklai, vykdomai finansų rinkose, kurios mažesnės už Sąjungos finansų rinką, yra gerokai mažesnė;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Pietų Korėjos teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra 2013 m. Finansinių investicijų paslaugų ir kapitalo rinkų įstatymas (toliau – FSCMA) ir antrinės teisės aktai, kuriais įgyvendinamas FSCMA;

(7)

pagrindinėms sandorio šalims leidimą išduoda Finansinių paslaugų komisija. Kad suteiktų leidimą vykdyti tarpuskaitą, Finansinių paslaugų komisija turi įsitikinti, kad, be kitų dalykų, pagrindinė sandorio šalis turi nuosavo kapitalo sumą, lygią nustatytai mažiausiai reguliuojamajai kapitalo sumai, turi tinkamą ir patikimą verslo planą, turi žmogiškųjų išteklių, duomenų apdorojimo įrangą ir kitą fizinę įrangą, kad galėtų apsaugoti investuotojus ir vykdyti tarpuskaitos verslą, joje nedirba joks tarnautojas, kuris yra diskvalifikuotas pagal FSCMA, turi įdiegusi interesų konfliktų prevencijos sistemą, jos akcininkai turi tinkamų finansinių pajėgumų, jų finansinė padėtis gera ir jie yra patikimi socialiniu požiūriu. Išduodama leidimą, Finansinių paslaugų komisija gali nustatyti sąlygas, reikalingas tam, kad būtų užtikrintas patikimas pagrindinės sandorio šalies valdymas ir patikima tvarka rinkoje. Leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių nuolatinę priežiūrą vykdo Finansinių paslaugų komisija, o priežiūrą – Korėjos bankas pagal Korėjos banko įstatymą;

(8)

Finansinių paslaugų komisija pareiškė ketinanti įvertinti savo finansų rinkos infrastruktūras, remdamasi tarptautiniais standartais, nustatytais vadovaujantis finansų rinkos infrastruktūrų principais, kuriuos 2012 m. balandžio mėn. priėmė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (2) (angl. CPSS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO). 2015 m. kovo mėn. Finansinių paslaugų komisija paskelbė Finansų rinkos infrastruktūrų verslo gaires, kuriose numatyti konkretūs standartai, kurių turi laikytis finansų rinkos infrastruktūros, vykdydamos verslą ir vadovaudamosi FSCMA ir antrinės teisės aktais. Atsižvelgiant į vidaus aplinkybes, gairėse 24 svarbiausi finansų rinkos infrastruktūrų principai performuluoti į 14 principų ir numatyti išsamūs jų įgyvendinimo standartai. 2012 m. gruodžio mėn. Korėjos bankas pakeitė savo Nutarimą dėl mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veikimo ir valdymo, kad finansų rinkos infrastruktūrų principai taptų jo taikomais priežiūros standartais;

(9)

pagal FSCMA ir antrinės teisės aktus taip pat reikalaujama, kad pagrindinės sandorio šalys priimtų vidaus taisykles ir procedūras, reikalingas siekiant tinkamai reguliuoti jų tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemones. Taigi, FSCMA, antrinės teisės aktų, gairių ir Nutarimo dėl mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veikimo ir valdymo reikalavimai įgyvendinami taikant tarpuskaitos namų vidaus taisykles ir procedūras. Pagal FSCMA visas pagrindinių sandorio šalių įstatų ar vidaus taisyklių ir procedūrų peržiūras turi patvirtinti Finansinių paslaugų komisija;

(10)

todėl Pietų Korėjos teisiškai privalomus reikalavimus sudaro dviejų pakopų struktūra. FSCMA ir antrinės teisės aktais nustatyti aukšto lygio standartai, kurių turi laikytis pagrindinės sandorio šalys, kad gautų leidimą teikti tarpuskaitos paslaugas Korėjoje. Tos pirminės taisyklės apima pirmą Pietų Korėjos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Kad įrodytų, jog laikosi pirminių taisyklių, pagrindinės sandorio šalys turi pateikti savo vidaus taisykles ir procedūras Finansinių paslaugų komisijai tvirtinti pagal Finansų rinkos infrastruktūrų verslo gaires. Tos vidaus taisyklės ir procedūros sudaro antrą Pietų Korėjos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą;

(11)

atliekant teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Pietų Korėjoje pagrindinėms sandorio šalims, lygiavertiškumo vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos mažinimo rezultatą, kuris ta tvarka užtikrinamas pagal rizikos, kuri dėl dalyvavimo tų subjektų veikloje kyla Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, lygį. Rizikos mažinimo rezultatą lemia tiek rizikos, būdingos atitinkamos pagrindinės sandorio šalies vykdomai tarpuskaitos veiklai, lygis, kuris priklauso nuo finansų rinkos, kurioje ji veikia, dydžio, tiek pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos tinkamumas tam rizikos lygiui sumažinti. Kad būtų užtikrintas toks pats rizikos mažinimo rezultatas, pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms didesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga didesnė rizika, reikia taikyti griežtesnius rizikos mažinimo reikalavimus negu pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms mažesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga mažesnė rizika;

(12)

finansų rinka, kurioje Pietų Korėjoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys vykdo tarpuskaitos veiklą, yra gerokai mažesnė negu finansų rinka, kurioje tokią veiklą vykdo Sąjungoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys. Konkrečiai, per pastaruosius trejus metus bendra išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Pietų Korėjoje, vertė sudarė mažiau negu 1 % bendros išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Sąjungoje, vertės. Todėl dėl dalyvavimo Pietų Korėjoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms kyla gerokai mažesnė rizika negu dėl dalyvavimo Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje;

(13)

todėl Pietų Korėjoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomą teisinę ir priežiūros tvarką galima laikyti lygiaverte, kai ji tinkama tai mažesnei rizikai sumažinti. Toms pagrindinėms sandorio šalims taikomomis pirminėmis taisyklėmis ir jas papildančiomis jų vidaus taisyklėmis ir procedūromis, kuriomis įgyvendinami finansų rinkos infrastruktūrų principai, yra sumažinama Pietų Korėjoje kylanti mažesnė rizika ir užtikrinamas rizikos mažinimo rezultatas, kuris yra lygiavertis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 siekiamam rezultatui;

(14)

todėl Komisija daro išvadą, kad Pietų Korėjos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(15)

antroji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Pietų Korėjos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(16)

Finansinių paslaugų komisija atsakinga už priežiūros taisyklių nustatymą ir įgyvendinimą ir už finansų įstaigų patikrinimą ir tyrimą. Finansinių paslaugų komisija, kuri yra pagrindinė pagrindinių sandorio šalių priežiūros institucija, turi plačius įgaliojimus kontroliuoti ir bausti jas, taip pat panaikinti pagrindinių sandorio šalių licencijas, laikinai sustabdyti ir perkelti pagrindinių sandorio šalių verslą ir skirti sankcijas pagrindinėms sandorio šalims. Kasdienę priežiūrą atlieka Finansų priežiūros tarnyba, kurios veiklą prižiūri Finansinių paslaugų komisija. Du kartus per metus atliekamas pagrindinių sandorio šalių patikrinimas, kiekvienas jų trunka 4 savaites, ir, priežiūros institucijai pareikalavus, atliekami nereguliarūs patikrinimai. Finansų priežiūros komisija nuolatinę stebėseną, ar pagrindinės sandorio šalys laikosi rizikos valdymo reikalavimų, vykdo atlikdama stebėjimo ir rizika grindžiamo tyrimo procedūras, įskaitant prudencinių reikalavimų vykdymo testavimą. Be to, vienas pagrindinių Korėjos banko atliekamos Pietų Korėjoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių priežiūros tikslas – užtikrinti jų saugumą ir efektyvumą. Priežiūrą jis atlieka vertindamas informaciją apie pagrindines sandorio šalis, kas dvejus metus atlikdamas vertinimą, kaip jos laikosi finansų rinkos infrastruktūrų principų, ir prireikus prašydamas atlikti patobulinimus. Korėjos bankas turi įgaliojimus reikalauti atlikti šiuos patobulinimus, o jei turi būti atliktas esminis patobulinimas – reikia gauti Pinigų politikos komiteto sutikimą;

(17)

todėl Komisija daro išvadą, kad Pietų Korėjos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(18)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Pietų Korėjos teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(19)

trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys, kurios nori ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą atlikti Pietų Korėjoje, turi kreiptis į Finansinių paslaugų komisiją, kad gautų patvirtinimą;

(20)

kad patvirtinimas būtų suteiktas, jurisdikcijoje, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, turi būti pakankamai patikima reguliavimo tvarka, panaši į Pietų Korėjoje taikomą teisinę ir priežiūros tvarką. Prieš patvirtinant trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies paraišką taip pat reikalaujama, kad Pietų Korėja ir kompetentingos trečiosios šalies institucijos sudarytų bendradarbiavimo susitarimus;

(21)

todėl turėtų būti laikoma, kad Pietų Korėjos trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims, kurios nori ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą atlikti Pietų Korėjoje, taikomo teisinio režimo pripažinimo procedūra užtikrina veiksmingą lygiavertę trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistemą;

(22)

todėl galima laikytis nuomonės, kad Pietų Korėjos teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija turėtų toliau reguliariai stebėti pagrindinėms sandorio šalims Pietų Korėjoje taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(23)

reguliari teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Pietų Korėjoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, peržiūra neturėtų turėti poveikio Komisijos galimybei bet kada, be bendrosios peržiūros, atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Iš naujo atlikus tokį vertinimą lygiavertiškumo pripažinimas galėtų būti nutrauktas;

(24)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/29

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinį režimą būtų galima laikyti lygiaverčiu Sąjungos teisiniam režimui, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Pietų Afrikos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

šis sprendimas grindžiamas Pietų Afrikoje taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatais ir jų tinkamumu rizikai, kuri gali kilti Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kad rizika, kuri būdinga tarpuskaitos veiklai, vykdomai finansų rinkose, kurios mažesnės už Sąjungos finansų rinką, yra gerokai mažesnė;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Pietų Afrikos teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, nustatyti 2012 m. Finansų rinkų įstatyme Nr. 19. Vertybinių popierių paslaugų registro administratoriui (angl. Registrar of Securities Services) (toliau – registro administratorius) suteikti visapusiški įgaliojimai prižiūrėti, stebėti ir tirti tarpuskaitos namus, gavusius leidimą veikti Pietų Afrikoje (toliau – licencijuoti tarpuskaitos namai);

(7)

Finansų rinkų įstatyme nustatytos pareigos ir reikalavimai, kuriuos turi vykdyti tarpuskaitos namai. Visų pirma pagal Finansų rinkų įstatymą registro administratorius išduoda leidimą vykdyti licencijuotų tarpuskaitos namų veiklą su sąlyga, kad pareiškėjas atitinka tuos reikalavimus ir padeda siekti Finansų rinkų įstatyme nustatytų tikslų, įskaitant sisteminės rizikos mažinimą ir užtikrinimą, kad Pietų Afrikos finansų rinkos veiktų sąžiningai, veiksmingai ir skaidriai. Kad užtikrintų šių reikalavimų laikymąsi, išduodamas leidimą registro administratorius gali nustatyti sąlygas, kurios, jo manymu, yra tinkamos. Licencijuoti tarpuskaitos namai savo verslą turi vykdyti sąžiningai ir skaidriai ir tinkamai atsižvelgdami į tarpuskaitos narių bei jų klientų teises. Be to, pagal Finansų rinkų įstatymą licencijuoti tarpuskaitos namai turi atitikti tarptautinius priežiūros standartus, įskaitant finansų rinkos infrastruktūrų principus, kuriuos 2012 m. balandžio mėn. priėmė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (2) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO).

(8)

Finansų rinkų įstatyme Finansų ministrui suteikti įgaliojimai priimti nutarimus visais klausimais, kuriais pagal Finansų rinkų įstatymą reikalaujama arba leidžiama priimti nutarimus, ar bet kokiais kitais reikiamais klausimais, kad Finansų rinkų įstatymas būtų geriau administruojamas ir įgyvendinimas. Be to, pagal Finansų rinkų įstatymą registro administratorius turi įgaliojimus parengti Finansų rinkų įstatymo taikymo ir aiškinimo gaires ir imtis visų priemonių, kurios, jo manymu, yra būtinos norint tinkamai vykdyti savo funkcijas ar pareigas arba įgyvendinti Finansų rinkų įstatymą;

(9)

atliekant teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos licencijuotiems tarpuskaitos namams, lygiavertiškumo vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos mažinimo rezultatą, kuris ta tvarka užtikrinamas pagal rizikos, kuri dėl dalyvavimo licencijuotų tarpuskaitos namų veikloje kyla Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, lygį. Rizikos mažinimo rezultatą lemia tiek rizikos, būdingos atitinkamos pagrindinės sandorio šalies vykdomai tarpuskaitos veiklai, lygis, kuris priklauso nuo finansų rinkos, kurioje ji veikia, dydžio, tiek pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos tinkamumas tam rizikos lygiui sumažinti. Kad būtų užtikrintas toks pats rizikos mažinimo rezultatas, pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms didesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga didesnė rizika, reikia taikyti griežtesnius rizikos mažinimo reikalavimus negu pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms mažesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga mažesnė rizika;

(10)

finansų rinka, kurioje licencijuoti tarpuskaitos namai vykdo tarpuskaitos veiklą, yra gerokai mažesnė negu finansų rinka, kurioje tokią veiklą vykdo Sąjungoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys. Konkrečiai, per pastaruosius trejus metus bendra išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Pietų Afrikoje, vertė sudarė mažiau negu 1 % bendros išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Sąjungoje, vertės. Todėl dėl dalyvavimo licencijuotų tarpuskaitos namų veikloje Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms kyla gerokai mažesnė rizika negu dėl dalyvavimo Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje;

(11)

todėl licencijuotiems tarpuskaitos namams taikomą teisinę ir priežiūros tvarką galima laikyti lygiaverte, kai ji tinkama tai mažesnei rizikai sumažinti. Licencijuotiems tarpuskaitos namams taikomomis pirminėmis taisyklėmis, pagal kurias reikalaujama vadovautis finansų rinkos infrastruktūrų principais, yra sumažinama Pietų Afrikoje kylanti mažesnė rizika ir užtikrinamas rizikos mažinimo rezultatas, kuris yra lygiavertis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 siekiamam rezultatui;

(12)

todėl Komisija daro išvadą, kad Pietų Afrikos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavę licencijuoti tarpuskaitos namai atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(13)

antroji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Pietų Afrikos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(14)

registro administratorius prižiūri, kaip laikomasi Finansų rinkų įstatymo, ir užtikrina jo vykdymą. Visų pirma, registro administratorius kasmet įvertina, ar licencijuoti tarpuskaitos namai laikosi Finansų rinkų įstatymo ir savo vidaus taisyklių bei procedūrų, taip pat nutarimų, prašymų, sąlygų arba reikalavimų, kuriuos registro administratorius pateikė vadovaudamasis Finansų rinkų įstatymu. Registro administratorius taip pat turi teisę atšaukti licencijuotų tarpuskaitos namų leidimą arba laikinai sustabdyti jo galiojimą, jei jie nesilaiko Finansų rinkų įstatymo, savo vidaus taisyklių bei procedūrų arba nutarimo, prašymo, sąlygos arba reikalavimo, kuriuos registro administratorius pateikė vadovaudamasis Finansų rinkų įstatymu;

(15)

registro administratorius turi įgaliojimus prašyti, kad licencijuoti tarpuskaitos namai pateiktų informaciją arba dokumentus, ir atlikti patikrinimus vietoje. Atlikęs patikrinimą vietoje, registro administratorius gali, be kita ko, prašyti, kad licencijuoti tarpuskaitos namai atliktų tam tikrus veiksmus arba jų neatliktų tam, kad būtų nutrauktas arba pašalintas pažeidimas. Registro administratorius gali skirti nuobaudas, jei licencijuoti tarpuskaitos namai nepateikia kurios nors pagal Finansų rinkų įstatymą reikalaujamos pateikti informacijos. Be to, siekdamas užtikrinti Finansų rinkų įstatymo įgyvendinimą ir administravimą, registro administratorius gali pateikti bendruosius nurodymus arba konkrečiam subjektui skirtus nurodymus;

(16)

todėl Komisija daro išvadą, kad Pietų Afrikos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(17)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Pietų Afrikos teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(18)

trečiojoje šalyje, kurios teisinė ir priežiūros tvarka yra lygiavertė Pietų Afrikos reguliavimo sistemai, kurioje taikomi lygiaverčiai kovos su pinigų plovimu ir finansiniu terorizmu teisės aktai ir kurioje vykdoma veiksminga pagrindinių sandorio šalių priežiūra, leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys gali teikti paslaugas Pietų Afrikoje, jei registro administratorius išdavė joms leidimą. Prieš išduodamas leidimą, registro administratorius įvertins prašymą išduoti leidimą, atsižvelgdamas į trečiosios šalies reguliavimo sistemą, ir gali atsižvelgti į bet kurios kitos priežiūros institucijos, įskaitant trečiųjų šalių priežiūros institucijas, suteiktą informaciją. Be to, registro administratorius trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims gali netaikyti kai kurių arba visų Finansų rinkų įstatyme nustatytų reikalavimų. Registro administratorius gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių reguliavimo arba priežiūros institucijomis siekdamas nuolat koordinuoti priežiūrą ir keistis informacija apie trečiųjų šalių pagrindines sandorio šalis, leidimą gavusias trečiojoje šalyje, kurios teisinė ir priežiūros tvarka yra lygiavertė Pietų Afrikos reguliavimo sistemai, ir kurių atžvilgiu trečiojoje šalyje, kurioje jos yra gavusios leidimą, vykdoma veiksminga priežiūra;

(19)

nors atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pietų Afrikos trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taikomo teisinio režimo pripažinimo procedūros struktūra skiriasi nuo Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos procedūros, vis tiek reikėtų laikytis nuomonės, kad ja numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema;

(20)

todėl galima laikytis nuomonės, kad Pietų Afrikos licencijuotų tarpuskaitos namų teisinė ir priežiūros tvarka atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija turėtų toliau reguliariai stebėti pagrindinėms sandorio šalims Pietų Afrikoje taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(21)

reguliari teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Pietų Afrikoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, peržiūra neturėtų turėti poveikio Komisijos galimybei bet kada, be bendrosios peržiūros, atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Iš naujo atlikus tokį vertinimą lygiavertiškumo pripažinimas galėtų būti nutrauktas;

(22)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/32

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinį režimą būtų galima laikyti lygiaverčiu Sąjungos teisiniam režimui, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Albertos, Britų Kolumbijos, Manitobos, Ontarijo ir Kvebeko provincijų (toliau – atitinkamos provincijos) teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl jose įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

šis sprendimas grindžiamas atitinkamose provincijose taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos vertinimu ir jų tinkamumu rizikai, kuri gali kilti Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kad rizika, kuri būdinga tarpuskaitos veiklai, vykdomai finansų rinkose, kurios mažesnės už Sąjungos finansų rinką, yra gerokai mažesnė;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Kanados teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi atitinkamose provincijose leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, nustatyti atitinkamuose vertybinių popierių įstatymuose ir taisyklėse bei kituose teisės aktuose, kuriuos pagal tokius įstatymus priėmė kiekvienos provincijos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos taip pat tokių vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų patvirtintuose ar priimtuose sprendimuose, nurodymuose ar įsakymuose (provincijų vertybinių popierių sistema), kurie yra taikomi tose provincijose veikiančioms pagrindinėms sandorio šalims;

(7)

šiame sprendime vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos Albertoje yra Albertos vertybinių popierių komisija, Kvebeke – Finansų rinkų institucija (pranc. Autorité des marchés financiers), Britų Kolumbijoje – Britų Kolumbijos vertybinių popierių komisija, Manitoboje – Manitobos vertybinių popierių komisija ir Ontaryje – Ontarijo vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja rengdamos ir įgyvendindamos vertybinių popierių įstatymus bei kitus teisė aktus ir nuosekliai bei suderintai administruodamos ir stebėdamos esamų įstatymų įgyvendinimą ir užtikrindamos jų vykdymą;

(8)

atitinkamoje provincijoje norinti vykdyti veiklą pagrindinė sandorio šalis turi gauti atitinkamos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos leidimą. Tas leidimas gali būti pripažinimo arba atleidimo nuo pareigos gauti pripažinimą formos. Pripažinimas reiškia, kad taikoma visa atitinkamos provincijos vertybinių popierių sistema. Keliose atitinkamose provincijose veikiančios pagrindinės sandorio šalys turi būti gavusios pripažintos pagrindinės sandorio šalies leidimą bent vienoje provincijoje ir joms turi būti taikomi griežčiausi reikalavimai iš tų, kurie taikomi provincijose, kuriose jos vykdo veiklą. Atleidimas nuo pareigos gauti pripažinimą paprastai suteikiamas pagrindinėms sandorio šalims, kurios yra pripažintos kitoje provincijoje ir todėl jas tiesiogiai prižiūri provincijos, kurioje pagrindinė sandorio šalis yra pripažinta, vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija, su sąlyga, kad atitinkama vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija jos nelaiko sisteminės svarbos arba keliančia didelę riziką kapitalo rinkoms pagrindine sandorio šalimi. Vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos gali nustatyti sąlygas pagrindinėms sandorio šalims, kurios yra atleistos nuo pareigos gauti pripažinimą, jei toms pagrindinėms sandorio šalims provincijose, kuriose jos yra pripažintos, taikomi ne tokie griežti reikalavimai, kaip provincijose, kurioje jos yra atleistos nuo pareigos gauti pripažinimą. Kanados bankas taip pat gali įvardyti pagrindines sandorio šalis sisteminės svarbos pagrindinėmis sandorio šalimis, jei jos gali kelti sisteminę riziką Kanados finansų sistemai;

(9)

teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi Albertoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, nustatyti Albertos vertybinių popierių įstatyme ir juo vadovaujantis priimtose taisyklėse bei kituose teisės aktuose ir visuose Albertos vertybinių popierių komisijos priimtuose sprendimuose, nurodymuose ar įsakymuose (toliau – Albertos vertybinių popierių įstatymai). Kad galėtų teikti tarpuskaitos paslaugas Albertoje, pagrindinė sandorio šalis turi būti gavusi Albertos vertybinių popierių komisijos išduotą pripažintos tarpuskaitos agentūros leidimą arba tarpuskaitos agentūros, kuri yra atleista nuo pareigos gauti pripažinimą (toliau – nuo pareigos atleista tarpuskaitos agentūra), leidimą. Albertoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi laikytis Albertos vertybinių popierių įstatymų. Apskritai Albertos vertybinių popierių komisija išduoda pagrindinėms sandorio šalims pripažintų tarpuskaitos agentūrų leidimus, jei ji mano, kad jai tikslinga vykdyti jų priežiūrą. Tačiau Albertos vertybinių popierių komisija taip pat gali pasikliauti kitų vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų atliekama kai kurių kitose provincijose pripažintų tarpuskaitos namų priežiūra. Albertos vertybinių popierių komisija gali nustatyti pripažintos tarpuskaitos agentūros leidimo arba nuo pareigos atleistos tarpuskaitos agentūros leidimo išdavimo sąlygas. Albertos vertybinių popierių komisija priėmė įsakymus dėl visų tarpuskaitos agentūrų, kurioms ji išdavė pripažintų tarpuskaitos agentūrų leidimus, pripažinimo ir pareikalavo, kad jos vadovautųsi 2012 m. balandžio mėn. Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto (2) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos paskelbtais finansų rinkos infrastruktūrų principais;

(10)

teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi Britų Kolumbijoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, nustatyti Britų Kolumbijos vertybinių popierių įstatyme ir juo vadovaujantis priimtose taisyklėse bei kituose teisės aktuose ir Britų Kolumbijos vertybinių popierių komisijos priimtuose įsakymuose. Kad galėtų teikti tarpuskaitos paslaugas Britų Kolumbijoje, pagrindinė sandorio šalis turi būti gavusi Britų Kolumbijos vertybinių popierių komisijos išduotą pripažintos tarpuskaitos agentūros leidimą arba tarpuskaitos agentūros, kuri yra atleista nuo pareigos gauti pripažinimą (toliau – nuo pareigos atleista tarpuskaitos agentūra), leidimą; leidimo tipas priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant tarpuskaitos agentūros veiklos poveikį Britų Kolumbijoje. Britų Kolumbijos vertybinių popierių komisija gali nustatyti pripažintos tarpuskaitos agentūros leidimo arba nuo pareigos atleistos tarpuskaitos agentūros leidimo išdavimo sąlygas. Britų Kolumbijos vertybinių popierių komisija priėmė įsakymus dėl visų tarpuskaitos agentūrų, kurioms ji išdavė pripažintų tarpuskaitos agentūrų leidimus, pripažinimo ir pareikalavo, kad jos vadovautųsi finansų rinkos infrastruktūrų principais;

(11)

teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi Manitoboje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, nustatyti Manitobos biržos prekių ateities sandorių įstatyme, Manitobos vertybinių popierių įstatyme ir jais vadovaujantis Manitobos vertybinių popierių komisijos priimtose taisyklėse bei įsakymuose. Kad galėtų teikti tarpuskaitos paslaugas Manitoboje, pagrindinė sandorio šalis turi būti gavusi Manitobos vertybinių popierių komisijos išduotą pripažintų tarpuskaitos namų (biržos prekių ateities sandorių atveju) arba pripažintos tarpuskaitos agentūros (kitų vertybinių popierių atveju) leidimą arba atitinkamai tarpuskaitos agentūros arba tarpuskaitos namų, kurie yra atleisti nuo pareigos gauti pripažinimą (toliau – nuo pareigos atleista tarpuskaitos agentūra arba nuo pareigos atleisti tarpuskaitos namai), leidimą. Manitobos vertybinių popierių komisija gali nustatyti pripažintos tarpuskaitos agentūros arba pripažintų tarpuskaitos namų leidimo arba nuo pareigos atleistos tarpuskaitos agentūros arba nuo pareigos atleistų tarpuskaitos namų leidimo išdavimo sąlygas. Manitobos vertybinių popierių komisija priėmė įsakymus dėl visų tarpuskaitos agentūrų ir tarpuskaitos namų, kuriems ji išdavė pripažintų tarpuskaitos agentūrų arba pripažintų tarpuskaitos namų leidimus, pripažinimo ir pareikalavo, kad jie vadovautųsi finansų rinkos infrastruktūrų principais;

(12)

teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi Ontaryje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, nustatyti Ontarijo vertybinių popierių įstatyme, juo vadovaujantis priimtuose kituose teisės aktuose, taisyklėse, nurodymuose, sprendimuose, įsakymuose, teismo sprendimuose ar kituose reikalavimuose. Kad galėtų teikti tarpuskaitos paslaugas Ontaryje, pagrindinė sandorio šalis turi būti gavusi Ontarijo vertybinių popierių komisijos išduotą pripažintos tarpuskaitos agentūros leidimą arba tarpuskaitos agentūros, kuri yra atleista nuo pareigos gauti pripažinimą (toliau – nuo pareigos atleista tarpuskaitos agentūra), leidimą. Ontarijo vertybinių popierių komisija gali nustatyti pripažintos tarpuskaitos agentūros leidimo arba nuo pareigos atleistos tarpuskaitos agentūros leidimo išdavimo sąlygas. Ontarijo vertybinių popierių komisija priėmė įsakymus dėl visų tarpuskaitos agentūrų, kurioms ji išdavė pripažintų tarpuskaitos agentūrų leidimus, pripažinimo ir pareikalavo, kad jos vadovautųsi finansų rinkos infrastruktūrų principais;

(13)

teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi Kvebeke leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, nustatyti Kvebeko vertybinių popierių įstatyme, Kvebeko išvestinių finansinių priemonių įstatyme ir Finansų rinkų institucijos įstatyme, kituose teisės aktuose, priimtuose pagal Kvebeko vertybinių popierių įstatymą ir Kvebeko išvestinių finansinių priemonių įstatymą, ir Finansų rinkų institucijos priimtuose sprendimuose bei įsakymuose. Kad galėtų teikti tarpuskaitos paslaugas Kvebeke, pagrindinė sandorio šalis turi būti gavusi Finansų rinkų institucijos išduotą pripažintų tarpuskaitos namų leidimą arba tarpuskaitos namų, kurie yra atleisti nuo pareigos gauti pripažinimą (toliau – nuo pareigos atleisti tarpuskaitos namai), leidimą. Finansų rinkų institucija gali nustatyti pripažintų tarpuskaitos namų leidimo arba nuo pareigos atleistų tarpuskaitos namų leidimo išdavimo sąlygas. Finansų rinkų institucija priėmė įsakymus dėl visų tarpuskaitos namų, kuriems ji išdavė pripažintų tarpuskaitos namų leidimus, pripažinimo ir pareikalavo, kad jie vadovautųsi finansų rinkos infrastruktūrų principais;

(14)

atliekant teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos atitinkamose provincijose leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, lygiavertiškumo vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos mažinimo rezultatą, kuris ta tvarka užtikrinamas pagal rizikos, kuri dėl dalyvavimo atitinkamose provincijose leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje kyla Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, lygį. Rizikos mažinimo rezultatą lemia tiek rizikos, būdingos atitinkamos pagrindinės sandorio šalies vykdomai tarpuskaitos veiklai, lygis, kuris priklauso nuo finansų rinkos, kurioje ji veikia, dydžio, tiek pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos tinkamumas tam rizikos lygiui sumažinti. Kad būtų užtikrintas toks pats rizikos mažinimo rezultatas, pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms didesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga didesnė rizika, reikia taikyti griežtesnius rizikos mažinimo reikalavimus negu pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms mažesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga mažesnė rizika;

(15)

finansų rinka, kurioje atitinkamose provincijose leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys vykdo tarpuskaitos veiklą, yra gerokai mažesnė negu finansų rinkos, kuriose tokią veiklą vykdo Sąjungoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys. Konkrečiai, per pastaruosius trejus metus bendra išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Kanadoje, vertė sudarė mažiau negu 3 % bendros išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Sąjungoje, vertės. Todėl dėl dalyvavimo atitinkamose provincijose leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms kyla gerokai mažesnė rizika negu dėl dalyvavimo Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje;

(16)

todėl atitinkamose provincijose leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomą teisinę ir priežiūros tvarką galima laikyti lygiaverte, kai ji tinkama tai mažesnei rizikai sumažinti. Atitinkamose provincijose leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomos taisyklės, įskaitant vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų priimtus įsakymus dėl pripažinimo, pagal kuriuos reikalaujama vadovautis finansų rinkos infrastruktūrų principais, yra sumažinama atitinkamose provincijose kylanti mažesnė rizika ir užtikrinamas rizikos mažinimo rezultatas, kuris yra lygiavertis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 siekiamam rezultatui;

(17)

todėl Komisija daro išvadą, kad atitinkamų provincijų teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(18)

antroji sąlyga pagal 25 straipsnio 6 dalį – teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma atitinkamose provincijose leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(19)

pagrindinių sandorio šalių, kurios leidimą yra gavusios keliose provincijose, priežiūra atliekama bendradarbiaujant atitinkamų provincijų vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijoms. Pagrindinių sandorio šalių, kurias Kanados bankas įvardijo kaip galinčias kelti sisteminę riziką, priežiūra atliekama bendradarbiaujant atitinkamų provincijų vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijoms ir Kanados bankui;

(20)

Albertoje Albertos vertybinių popierių komisija turi plačius įgaliojimus imtis bet kokių taisomųjų ar atgrasomųjų veiksmų pripažintos arba nuo pareigos gauti pripažinimą atleistos tarpuskaitos agentūros leidimą gavusios tarpuskaitos agentūros atžvilgiu, kai siekiama viešojo intereso arba jei tarpuskaitos agentūra pažeidė Albertos vertybinių popierių įstatymus. Tiek pripažintos, tiek nuo pareigos atleistos tarpuskaitos agentūros turi teikti informaciją, dokumentus arba įrašus, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi taikomų taisyklių. Albertos vertybinių popierių komisija gali ir pripažintoms, ir nuo pareigos atleistoms tarpuskaitos agentūroms taikyti administracines nuobaudas ir tarpuskaitos agentūros pripažinimą arba įsakymą, kuriuo tarpuskaitos agentūra atleidžiama nuo pareigos gauti pripažinimą, laikinai sustabdyti, pakeisti jo sąlygas arba jį atšaukti. Albertos vertybinių popierių komisija taip pat gali prašyti, kad teismas priimtų pareiškimą apie taisyklių nesilaikymą, inicijuoti kokį kitą teismo procesą ir atlikti tyrimus, po kurių gali būti skirtos įvairios sankcijos. Nuobaudos taip pat gali būti skirtos direktoriams ir privačiam asmeniui ar įmonei dirbantiems tarnautojams ar kitiems asmenims, kurie davė leidimą arba leido pažeisti Albertos vertybinių popierių įstatymus arba tam pritarė. Be to, kalbant apie pripažintas tarpuskaitos agentūras, Albertos vertybinių popierių komisija atlieka patikrinimus vietoje, reguliarias konsultacijas, peržiūri ir analizuoja reikalingus dokumentus ir gali priimti sprendimus dėl kiekvienos pripažintos tarpuskaitos agentūros bet kurios vidaus taisyklės, procedūros ar tvarkos, jei Albertos vertybinių popierių komisija mano, kad tai atitinka viešąjį interesą;

(21)

Britų Kolumbijoje Britų Kolumbijos vertybinių popierių komisija nuolat prižiūri pripažintas tarpuskaitos agentūras, vykdydama periodinius patikrinimus vietoje ir reguliariai bendraudama su tarpuskaitos agentūros vadovybe, taip pat peržiūrėdama tarpuskaitos agentūros pateiktą informaciją ir kaip laikomasi tarpuskaitos agentūros reikalavimų, be kita ko, susijusių su rizikos valdymu. Britų Kolumbijos vertybinių popierių komisija turi plačius įgaliojimus imtis taisomųjų ar atgrasomųjų veiksmų pripažintos tarpuskaitos agentūros atžvilgiu, kai siekiama viešojo intereso arba jei tarpuskaitos agentūra pažeidė Britų Kolumbijos vertybinių popierių įstatymą. Tokie veiksmai apima sprendimų dėl įstatų, taisyklių, procedūrų ar tvarkos arba pripažintos tarpuskaitos agentūros veiklos vykdymo būdo priėmimą, įsakymų dėl pripažintos tarpuskaitos agentūros, įskaitant tarpuskaitos agentūros leidimo galiojimo laikiną sustabdymą arba pripažinimo atšaukimą, priėmimą ir tyrimų atlikimą, po kurių gali būti skirtos sankcijos;

(22)

Manitoboje Manitobos vertybinių popierių komisija nuolat prižiūri leidimą gavusias tarpuskaitos agentūras, tiek pripažintas, tiek atleistas nuo pareigos gauti pripažinimą. Tačiau Manitobos vertybinių popierių komisija vykdo ribotesnio masto nuo pareigos atleistų tarpuskaitos agentūrų priežiūrą. Pripažintų tarpuskaitos agentūrų arba tarpuskaitos namų priežiūra vykdoma periodiškai atliekant ataskaitų peržiūrą, periodinius patikrinimus vietoje, reguliariai bendraujant su tarpuskaitos agentūros arba tarpuskaitos namų vyresniąja vadovybe ir kasmet vertinant riziką ir kontrolės priemones. Manitobos vertybinių popierių komisija turi keletą priemonių leidimą gavusios tarpuskaitos agentūros arba tarpuskaitos namų, tiek pripažintų, tiek atleistų nuo pareigos gauti pripažinimą, padarytiems tam tikriems reikalavimų pažeidimams pašalinti, įskaitant tarpuskaitos agentūros leidimo išdavimo sąlygų nustatymą, tarpuskaitos agentūros arba tarpuskaitos namų leidimo galiojimo laikiną sustabdymą arba atšaukimą arba tyrimų atlikimą, po kurio gali būti skiriamos baudos ir kitos sankcijos;

(23)

Ontaryje Ontarijo vertybinių popierių komisija nuolat prižiūri pagrindines sandorio šalis, kurios yra gavusios pripažintų tarpuskaitos agentūrų leidimus, vykdydama periodinius patikrinimus vietoje ir reguliariai bendraudama su tarpuskaitos agentūros vadovybe, reguliariai vertindama riziką ir kontrolės priemones, taip pat peržiūrėdama tarpuskaitos agentūros pateiktą informaciją ir kaip laikomasi tarpuskaitos agentūros reikalavimų, be kita ko, susijusių su rizikos valdymu. Tačiau Ontarijo vertybinių popierių komisija vykdo ribotesnio masto nuo pareigos atleistų tarpuskaitos agentūrų priežiūrą. Ontarijo vertybinių popierių komisija turi plačius įgaliojimus priimti bet kokius sprendimus dėl pripažintos tarpuskaitos agentūros įstatų, taisyklių ir procedūrų, pripažintos tarpuskaitos agentūros veiklos vykdymo būdo ir imtis bet kokių taisomųjų ar atgrasomųjų veiksmų pripažintos arba nuo pareigos gauti pripažinimą atleistos tarpuskaitos agentūros leidimą gavusios tarpuskaitos agentūros atžvilgiu, kai siekiama viešojo intereso arba jei tarpuskaitos agentūra pažeidė Ontarijo vertybinių popierių įstatymą. Tokie veiksmai apima sprendimų arba įsakymų dėl tarpuskaitos agentūros priėmimą, sąlygų, apribojimų arba reikalavimų nustatymą tarpuskaitos agentūrai, tarpuskaitos agentūros leidimo galiojimo laikiną sustabdymą arba atšaukimą ir tyrimų atlikimą, po kurio gali būti skiriamos baudos ir nuobaudos;

(24)

Kvebeke Finansų rinkų institucijai suteikti visapusiški įgaliojimai prižiūrėti visą leidimą gavusių tarpuskaitos namų veiklą ir tai, kaip pagrindinės sandorio šalys laikosi Kvebeko vertybinių popierių įstatymo, Kvebeko išvestinių finansinių priemonių įstatymo ir Finansų rinkų institucijos įstatymo. Šiais teisės aktais nustatoma bendra teisinė sistema, taikoma Finansų rinkų institucijos vykdomai finansų sektoriaus subjektų, kuriuos ji prižiūri, tokių kaip leidimą gavę tarpuskaitos namai, kontrolei. Finansų rinkų institucija turi įgaliojimų prašyti bet kuriuos leidimą gavusius tarpuskaitos namus pateikti informacijos, reikalauti dalyvauti nagrinėjime davus priesaiką, atlikti tyrimą ir patikrinimus vietoje. Finansų rinkų institucija turi keletą priemonių tarpuskaitos namų padarytiems reikalavimų pažeidimams pašalinti. Tai apima įgaliojimus laikinai sustabdyti pripažintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklių ir procedūrų taikymą, įsakyti pakeisti pripažintų tarpuskaitos namų nuostatą ar tvarką, kad ji atitiktų taikytinas teisės aktų nuostatas, imtis veiksmų leidimą gavusių tarpuskaitos namų atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Finansų rinkų institucijai duotų įsipareigojimų arba taikytinų teisės aktų reikalavimų, skirti baudas leidimą gavusiems tarpuskaitos namams ir keisti, laikinai sustabdyti arba atšaukti visą arba dalį leidimo arba tarpuskaitos namams suteikto atleidimo nuo pareigos;

(25)

todėl Komisija daro išvadą, kad atitinkamų provincijų teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(26)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – atitinkamų provincijų teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(27)

trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys, norinčios vykdyti tarpuskaitos agentūros arba tarpuskaitos namų veiklą Britų Kolumbijoje ir Manitoboje gali kreiptis dėl, o Albertoje, Ontaryje ir Kvebeke privalo kreiptis dėl pripažinimo arba atleidimo nuo pareigos gauti pripažinimą atitinkamoje provincijoje, kad Kanadoje galėtų teikti tas pačias tarpuskaitos paslaugas, kurias teikti jie turi leidimą trečiojoje šalyje, kurioje taikoma tinkama pripažinimo arba atleidimo nuo pareigos gauti pripažinimą tvarka; Atleidimas nuo pareigos gali būti suteiktas, jei trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis nėra sisteminės svarbos provincijos rinkai arba jokiu kitu būdu nekelia didelės rizikos kapitalo rinkoms, ir su sąlyga, kad jai taikoma panaši reguliavimo tvarka. Tačiau net tuo atveju, kai reikalaujama, kad trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis gautų pripažinimą, institucijos gali pasikliauti trečiųjų šalių priežiūros institucijų atliekama priežiūra, jei trečiosios šalies pagrindinei sandorio šaliai taikomos taisyklės yra panašios į taisykles, taikomas pagal atitinkamos provincijos tvarką;

(28)

nors atkreipiamas dėmesys į tai, kad atitinkamų Kanados provincijų trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taikomo teisinio režimo pripažinimo procedūros struktūra skiriasi nuo Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos procedūros, vis tiek reikėtų laikytis nuomonės, kad ja numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema;

(29)

todėl galima laikytis nuomonės, kad atitinkamų Kanados provincijų pripažintų tarpuskaitos namų teisinė ir priežiūros tvarka atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija turėtų toliau reguliariai stebėti pagrindinėms sandorio šalims atitinkamose provincijose taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(30)

reguliari teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Kanadoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, peržiūra neturėtų turėti poveikio Komisijos galimybei bet kada, be bendrosios peržiūros, atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Iš naujo atlikus tokį vertinimą lygiavertiškumo pripažinimas galėtų būti nutrauktas;

(31)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/38

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimai dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinį režimą būtų galima laikyti lygiaverčiu Sąjungos teisiniam režimui, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Meksikos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja teisiškai privalomų reikalavimų, kurie taikomi pagrindinėms sandorio šalims Meksikoje, analize, bet ir tų reikalavimų rezultato vertinimu bei jų tinkamumu rizikai, kuri gali kilti Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kad rizika, kuri būdinga tarpuskaitos veiklai, vykdomai finansų rinkose, kurios mažesnės už Sąjungos finansų rinką, yra gerokai mažesnė;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Meksikos teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra Meksikos banko, „Comisión Nacional Bancaria y de Valores“ (CNBV) ir „Secretaría de Hacienda y Crédito Público“ (SHCP) nustatytos taisyklės, taikomos išvestinių finansinių priemonių sutarčių rinkos dalyviams, ir CNBV nustatyti prudenciniai reikalavimai, taikomi į biržos prekybos sąrašus įtrauktų išvestinių finansinių priemonių sutarčių rinkos dalyviams (toliau kartu – pirminės taisyklės). Pirminėse taisyklėse nustatyti reikalavimai, kurių pagrindinės sandorio šalys turi nuolat laikytis, kad galėtų teikti tarpuskaitos paslaugas Meksikoje. Meksikoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys turi būti gavusios SHCP leidimą, suteiktą vadovaujantis CNBV ir Meksikos banko nuomone;

(7)

ir CNBV, ir Meksikos bankas paskelbė politikos pareiškimus, kuriuose paaiškino, kad Meksikoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi vadovautis 2012 m. balandžio mėn. Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto (2) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos nustatytais finansų rinkos infrastruktūrų principais;

(8)

pagal pirmines taisykles pagrindinės sandorio šalys privalo priimti vidaus taisykles ir procedūras, į kurias įtraukti visi su jų funkcija susiję svarbūs aspektai, įskaitant apsaugos priemones, reikalingas kredito, likvidumo ir operacinei rizikai valdyti. Tas vidaus taisykles ir procedūras turi patvirtinti SHCP, vadovaudamasi Meksikos banko ir CNBV nuomone. Be to, šių vidaus taisyklių ir procedūrų keisti negalima, jei tam prieštarauja SHCP, CNBV arba Meksikos bankas. Vidaus taisyklės ir procedūros arba jų pakeitimai taip pat gali būti patvirtini atlikus tam tikrus pakeitimus. Tokia pati procedūra taikoma ir tvirtinant bei keičiant įmonių dokumentus. Be to, finansinių išteklių apskaičiavimo metodiką ir pagrindinės sandorio šalies likvidumo planą turi tvirtinti Meksikos bankas, vadovaudamasis CNBV nuomone;

(9)

todėl Meksikos teisiškai privalomus reikalavimus sudaro dviejų pakopų struktūra. Pagrindinėms sandorio šalims taikomais esminiais principais, nustatytais pirminėse taisyklėse, yra nustatyti aukšto lygio standartai, kurių turi laikytis pagrindinės sandorio šalys, kad gautų leidimą teikti tarpuskaitos paslaugas Meksikoje. Pirminės taisyklės apima pirmą Meksikos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Siekdamos įrodyti, kad laikosi pirminių taisyklių, pagrindinės sandorio šalys savo vidaus taisykles ir procedūras, įmonės dokumentus, finansinių išteklių apskaičiavimo metodiką ir pagrindinės sandorio šalies likvidumo planą turi pateikti kompetentingoms institucijoms patvirtinti. Tos vidaus taisyklės ir procedūros, įmonės dokumentai, likvidumo planas ir pagrindinės sandorio šalies finansinių išteklių apskaičiavimo metodika sudaro antrą Meksikos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą; jose griežtai ir išsamiai numatoma, kaip pagrindinė sandorio šalis atitiks tuos standartus. CNBV ir Meksikos bankas vertina, ar pagrindinė sandorio šalis laikosi tų standartų ir finansų rinkos infrastruktūrų principų. Kompetentingos institucijos patvirtintos vidaus taisyklės ir procedūros, įmonės dokumentai, likvidumo planas ir pagrindinės sandorio šalies finansinių išteklių apskaičiavimo metodika tampa teisiškai privalomi pagrindinei sandorio šaliai;

(10)

atliekant teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Meksikoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims, lygiavertiškumo vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos mažinimo rezultatą, kuris ta tvarka užtikrinamas pagal rizikos, kuri dėl dalyvavimo Meksikoje įsteigtų pagrindinių sandorio šalių veikloje kyla Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, lygį. Rizikos mažinimo rezultatą lemia tiek rizikos, būdingos atitinkamos pagrindinės sandorio šalies vykdomai tarpuskaitos veiklai, lygis, kuris priklauso nuo finansų rinkos, kurioje ji veikia, dydžio, tiek pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos tinkamumas tam rizikos lygiui sumažinti. Kad būtų užtikrintas toks pats rizikos mažinimo rezultatas, pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms didesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga didesnė rizika, reikia taikyti griežtesnius rizikos mažinimo reikalavimus negu pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms mažesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga mažesnė rizika;

(11)

finansų rinka, kurioje Meksikoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys vykdo tarpuskaitos veiklą, yra gerokai mažesnė negu finansų rinka, kurioje tokią veiklą vykdo Sąjungoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys. Konkrečiai, per pastaruosius trejus metus bendra išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Meksikoje, vertė sudarė mažiau negu 1 % bendros išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Sąjungoje, vertės. Todėl dėl dalyvavimo Meksikoje įsteigtų pagrindinių sandorio šalių veikloje Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms kyla gerokai mažesnė rizika negu dėl dalyvavimo Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje;

(12)

todėl Meksikoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims taikomą teisinę ir priežiūros tvarką galima laikyti lygiaverte, kai ji tinkama tai mažesnei rizikai sumažinti. Meksikoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomomis pirminėmis taisyklėmis ir jas papildančiomis vidaus taisyklėmis ir procedūromis, įmonių dokumentais, likvidumo planu ir pagrindinių sandorio šalių finansinių išteklių apskaičiavimo metodika, kuriais įgyvendinami finansų rinkos infrastruktūrų principai, yra sumažinama Meksikoje kylanti mažesnė rizika ir užtikrinamas rizikos mažinimo rezultatas, kuris yra lygiavertis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 siekiamam rezultatui;

(13)

todėl Komisija daro išvadą, kad Meksikos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(14)

antroji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Meksikos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(15)

Meksikoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių priežiūrą atlieka CNBV ir Meksikos bankas, neviršydami savo įgaliojimų apimties. CNBV ir Meksikos bankui suteikti įgaliojimai nuolat stebėti, ar pagrindinės sandorio šalys laikosi joms taikomų teisiškai privalomų reikalavimų. Tai vykdydami CNBV ir Meksikos bankas gali prašyti pagrindines sandorio šalis pateikti informacijos, atlikti patikrinimus vietoje, teikti nurodymus pašalinti prudencinių reikalavimų arba praktikos, kurie trukdo tinkamam finansų rinkų veikimui, pažeidimus ar galimus pažeidimus ir nurodyti pagrindinėms sandorio šalims nustatyti vidaus kontrolės ir rizikos kontrolės priemones. CNBV taip pat gali nušalinti vadovybę, kai kuriuos konkrečių komitetų narius ir kitus pagrindinės sandorio šalies darbuotojus. Be to, SHCP turi įgaliojimą vadovaudamasi CNBV ir Meksikos banko nuomone atšaukti pagrindinės sandorio šalies leidimą. CNBV ir Meksikos bankas taip pat gali taikyti drausmines priemones ir baudas pagrindinėms sandorio šalims, jei jos nesilaiko joms taikomų nuostatų;

(16)

todėl Komisija daro išvadą, kad Meksikos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(17)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Meksikos teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(18)

Meksikos bankas gali pripažinti išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą atliekančias trečiosios šalies pagrindines sandorio šalis, kurios yra gavusios leidimą trečiosiose šalyse, kuriose leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikoma teisine ir priežiūros tvarka užtikrinami rezultatai, panašūs į tuos, kurie užtikrinami Meksikoje taikoma teisine ir priežiūros tvarka, ir kurios vadovaujasi finansų rinkos infrastruktūrų principais. Be to, turi būti vykdoma veiksminga trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių priežiūra, kuria užtikrinamas taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos laikymasis. Kad būtų suteiktas pripažinimas, taip pat reikia, kad būtų sudarytas Meksikos banko arba CNBV ir paraišką teikiančios pagrindinės sandorio šalies kompetentingos trečiosios šalies priežiūros institucijos susitarimo memorandumas;

(19)

todėl turėtų būti laikoma, kad Meksikos trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taikomo teisinio režimo pripažinimo procedūra užtikrina veiksmingą lygiavertę trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistemą;

(20)

todėl laikoma, kad Meksikos teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma toje šalyje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims, atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija turėtų toliau reguliariai stebėti pagrindinėms sandorio šalims Meksikoje taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(21)

reguliari teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Meksikoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, peržiūra neturėtų turėti poveikio Komisijos galimybei bet kada, be bendrosios peržiūros, atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Iš naujo atlikus tokį vertinimą lygiavertiškumo pripažinimas galėtų būti nutrauktas;

(22)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

14.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/42

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinį režimą būtų galima laikyti lygiaverčiu Sąjungos teisiniam režimui, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Šveicarijos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) techninę rekomendaciją dėl Šveicarijoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos. techninėje rekomendacijoje daroma išvada, kad nacionaliniu lygmeniu taikoma teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad Šveicarijoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Šveicarijos teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra 2004 m. kovo 18 d. Nacionalinio banko potvarkis (toliau – Nacionalinio banko potvarkis) ir vadovaujantis juo Šveicarijos nacionalinio banko priimti nutarimai kartu su Bankų ir taupomųjų bankų federaliniu įstatymu (toliau – Bankų įstatymas) ir Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucijos (toliau – FINMA) priimtais potvarkiais ir aplinkraščiais. Neseniai Nacionalinio banko potvarkis buvo peržiūrėtas siekiant įgyvendinti Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto (angl. CPSS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. IOSCO) priimtus finansų rinkos infrastruktūrų principus ir užtikrinti, kad jis būtų lygiavertis Reglamentui (ES) Nr. 648/2012. Dėl peržiūrėtos reguliavimo sistemos atsirado tam tikrų skirtumų tarp teisiškai privalomų reikalavimų, kurie nacionaliniu lygmeniu taikomi pagrindinėms sandorio šalims Šveicarijoje, ir teisiškai privalomų reikalavimų, kurie pagrindinėms sandorio šalims taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Todėl Šveicarijos nacionalinis bankas parengė Aiškinamąją ataskaitą dėl dalinės Nacionalinio banko potvarkio peržiūros, kurioje pateikiamos Nacionalinio banko potvarkio aiškinimo rekomendacijos ir kurioje visų pirma paaiškinta, kad peržiūrėtu Nacionalinio banko potvarkiu įgyvendinami finansų rinkos infrastruktūrų principai ir kad nacionalinio banko potvarkis turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į finansų rinkos infrastruktūrų principus ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV ir V antraštines dalis;

(7)

be to, Šveicarijoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi priimti įstatus, vidaus taisykles, kompetencijų taisykles ir tam tikrus organizacinius principus (toliau – taisyklės ir organizaciniai principai), kuriuose turi būti griežtai ir išsamiai numatyta, kaip tos pagrindinės sandorio šalys atitiks tuos standartus, vadovaudamosi, kaip paaiškinta Aiškinamojoje ataskaitoje dėl dalinės Nacionalinio banko potvarkio peržiūros, finansų rinkos infrastruktūrų principais ir Reglamentu (ES) Nr. 648/2012;

(8)

Šveicarijos nacionalinis bankas ir FINMA dalijasi pagrindinių sandorio šalių reguliavimo ir priežiūros funkcijomis ir bendradarbiauja, vykdydamos tas funkcijas. Šveicarijoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims leidimą vykdyti bankų veiklą išduoda FINMA. FINMA gali atleisti pagrindines sandorio šalis nuo tam tikrų Bankų įstatymo nuostatų laikymosi ir priimti savo nuostatas, kad būtų atsižvelgta į pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos veiklą ir rizikos profilį. FINMA aplinkraščiuose, be kita ko, aptariami mokumo, valdymo, rizikos valdymo, audito ir ataskaitų teikimo klausimai;

(9)

todėl Šveicarijos teisiškai privalomus reikalavimus sudaro dviejų pakopų struktūra. Pagrindinėms sandorio šalims taikomais esminiais principais, nustatytais Bankų įstatyme, Nacionalinio banko potvarkyje ir jais vadovaujantis priimtuose nutarimuose, įsakymuose ir aplinkraščiuose (toliau – pirminės taisyklės), yra nustatyti aukšto lygio standartai, kurių pagrindinės sandorio šalys turi laikytis, kad gautų licenciją teikti tarpuskaitos paslaugas Šveicarijoje. Tos pirminės taisyklės apima pirmą Šveicarijos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Siekdamos įrodyti, kad laikosi pirminių taisyklių, Šveicarijoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys savo vidaus taisykles ir organizacinius principus turi pateikti FINMA patvirtinti. Tos vidaus taisyklės ir organizaciniai principai sudaro antrą Šveicarijos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Tos FINMA patvirtintos vidaus taisyklės ir organizaciniai principai tampa teisiškai privalomi pagrindinei sandorio šaliai. Todėl tos organizacijos taisyklės ir politika yra neatskiriama teisinės ir priežiūros tvarkos, kurios turi laikytis Šveicarijoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys, dalis. Jei nesilaikoma pirminių taisyklių arba pagrindinės sandorio šalies vidaus taisyklių ir organizacinių principų, FINMA turi įgaliojimų imtis administracinių veiksmų pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu, įskaitant atitinkamos pagrindinės sandorio šalies banko licencijos atšaukimą;

(10)

pagrindinėms sandorio šalims taikomomis pirminėmis taisyklėmis, kurias papildo jų vidaus taisyklės ir organizaciniai principai, pasiekiama esminių rezultatų, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių poveikiui. Visų pirma Šveicarijoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomais teisiškai privalomais reikalavimais dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, kurie turi būti padengti bendraisiais finansiniais ištekliais, skaičiaus, likvidumo rizikos, veiklos tęstinumo, įkaito reikalavimų, investavimo politikos, atsiskaitymų rizikos, atskyrimo ir perkeliamumo, pradinių garantinių įmokų apskaičiavimo ir įmonės valdymo, įskaitant organizacinius reikalavimus, reikalavimus, susijusius su vyresniąja vadovybe, rizikos komitetu, informacijos registravimu, kvalifikuotąja akcijų paketo dalimi, kompetentingai institucijai perduodama informacija, interesų konfliktais, užsakomosiomis paslaugomis ir veiklos vykdymu, yra pasiekiama esminių rezultatų, kurie yra lygiaverčiai Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatams, todėl tie reikalavimai turėtų būti laikomi lygiaverčiais;

(11)

todėl Komisija daro išvadą, kad Šveicarijos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(12)

antroji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Šveicarijos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(13)

Šveicarijoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių nuolatinę priežiūrą vykdo FINMA ir Šveicarijos nacionalinis bankas, siekdami nuolat stebėti, kaip laikomasi leidimo sąlygų ir kitų taikomų reguliavimo reikalavimų. Kasmet atliekamas Šveicarijoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių auditas. Pagrindinės sandorio šalys turi pateikti auditą atliekančiam subjektui informaciją, reikalingą auditui atlikti. Jei auditą atliekantis subjektas nustato priežiūros nuostatų pažeidimą ar kokį kitą pažeidimą, jis atitinkamai pagrindinei sandorio šaliai nustato laikotarpį, per kurį ji turi vėl pradėti laikytis reikalavimų, ir informuoja FINMA, jei to nepadaroma. Sunkių priežiūros nuostatų pažeidimų ar kitų sunkių pažeidimų atveju, auditą atliekantis subjektas tiesiogiai informuoja FINMA. Be to, tiek pagrindinės sandorio šalys, tiek auditą atliekantys subjektai turi pateikti FINMA visą informaciją, reikalingą, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis, ir turi nedelsiant pranešti jai apie visus incidentus, kurie yra svarbūs vykdant priežiūrą. FINMA taip pat atlieka tikslines peržiūras vietoje, peržiūri periodines ataskaitas ir reguliariai susitinka su pagrindinės sandorio šalies vadovybe ir darbuotojais;

(14)

FINMA gali priimti konkrečias priemones, kai padaro išvadą, kad buvo padarytas teisinės ir priežiūros tvarkos pažeidimas. Visų pirma FINMA gali uždrausti asmeniui eiti vadovaujančias pareigas arba konfiskuoti dėl įvykdyto pažeidimo gautą pelną. FINMA taip pat gali paskirti tyrėją, kad šis ištirtų konkrečias su teisinės ir priežiūros tvarkos pažeidimu susijusias aplinkybes, arba įgyvendintų nurodytas priežiūros priemones. Pagrindinė sandorio šalis, kurios tyrimas atliekamas, turi leisti tyrėjui patekti į jos patalpas ir suteikti visą informaciją ir dokumentus, kurių tyrėjas paprašo, kad galėtų atlikti tyrimą. Galiausiai FINMA taip pat gali atšaukti pagrindinės sandorio šalies banko licenciją arba panaikinti jos registraciją, jei ji nebesilaiko taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos, ir gali parengti nurodymus pagrindinės sandorio šalies valdymo organams;

(15)

Šveicarijos nacionalinis bankas prižiūri pagrindines sandorio šalis bendradarbiaudamas su FINMA. Visų pirma Šveicarijos nacionalinis bankas yra atsakingas už įvertinimą, kaip pagrindinės sandorio šalys laikosi Nacionalinio banko potvarkyje nustatytų būtiniausių reikalavimų. Pagrindinės sandorio šalys Šveicarijos nacionaliniam bankui turi pateikti informaciją, reikalingą siekiant įvertinti, ar laikomasi tų būtiniausių reikalavimų, ir leisti atlikti patikrinimus vietoje. Visų pirma pagrindinės sandorio šalys turi teikti Šveicarijos nacionaliniam bankui periodines ir ad hoc ataskaitas ir iš anksto jį informuoti apie konkrečias problemas arba pasikeitimus. Šveicarijos nacionalinis bankas taip pat gali skirti nuobaudas ir kitas sankcijas, jei nepateikiama Šveicarijos nacionalinio banko prašyta pateikti informacija arba įrodymai, jei nesilaikoma formalių reikalavimų, jei informacija arba įrodymai neišsamūs arba netikslūs. Atlikdamas vertinimą, Šveicarijos nacionalinis bankas remiasi įvairiausia informacija, įskaitant pačios pagrindinės sandorio šalies atliekamą vertinimą ir vidaus dokumentus, audito ataskaitas, taip pat reguliarias ataskaitas ir susitikimus su vadovybe bei darbuotojais. Šveicarijos nacionalinis bankas parengia rekomendacijas pagrindinėms sandorio šalims, kurios nesilaiko Nacionalinio banko potvarkyje nustatytų būtiniausių reikalavimų. Jei atitinkama pagrindinė sandorio šalis nevykdys rekomendacijos, Šveicarijos nacionalinis bankas išduos nurodymą. Jei pagrindinė sandorio šalis nesilaiko nurodymo, Šveicarijos nacionalinis bankas gali informuoti FINMA apie nustatytus faktus ir pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu gali būti imtasi tolesnių priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiksmų;

(16)

todėl Komisija daro išvadą, kad Šveicarijos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(17)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Šveicarijos teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(18)

trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys gali kreiptis į FINMA dėl pripažinimo, kurį gavusios jos galėtų teikti paslaugas Šveicarijoje. Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimas Šveicarijoje priklauso nuo to, ar atitinkamoje trečiojoje šalyje yra veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema. Šveicarijos nacionalinis bankas taip pat gali įvardyti trečiųjų šalių pagrindines sandorio šalis sisteminės svarbos Šveicarijos finansų rinkų stabilumui pagrindinėmis sandorio šalimis ir atleisti jas nuo Nacionalinio banko potvarkyje nustatytų būtiniausių reikalavimų laikymosi, jei laikoma, kad trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka yra lygiavertė, ir jei buvo sudaryti bendradarbiavimo susitarimai su trečiosios šalies kompetentingomis institucijomis dėl pagrindinių sandorio šalių priežiūros. Pripažintos pagrindinės sandorio šalys taip pat turi teikti ataskaitas ir informuoti FINMA apie konkrečias problemas. Tačiau pripažintoms pagrindinėms sandorio šalims taikomi ataskaitų ir informacijos teikimo FINMA reikalavimai neturi poveikio priežiūros funkcijoms, už kurias atsako trečiosios šalies kompetentingos institucijos;

(19)

todėl reikėtų laikytis nuomonės, kad Šveicarijos teisine ir priežiūros tvarka yra numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema;

(20)

todėl galima laikytis nuomonės, kad Šveicarijos teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija turėtų toliau reguliariai stebėti pagrindinėms sandorio šalims Šveicarijoje taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(21)

reguliari teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos Šveicarijoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, peržiūra neturėtų turėti poveikio Komisijos galimybei bet kada, be bendrosios peržiūros, atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Iš naujo atlikus tokį vertinimą lygiavertiškumo pripažinimas galėtų būti nutrauktas;

(22)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,