(1)

didžiausia leidžiamoji guazatino liekanų koncentracija (toliau – DLK) nustatyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 III priedo A dalyje;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 (2) 12 straipsnio 1 dalį Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė pagrįstą nuomonę dėl nustatytos guazatino DLK. Panaikintos visos galiojančios augalų apsaugos produktų, kuriuose yra veikliosios medžiagos guazatino, registracijos. Taip pat nebuvo pranešta apie importo leidžiamąjį nuokrypį Sąjungos lygmeniu ir nenustatyta DLK Kodekse (Codex). Neturėdama informacijos apie konkrečią gerą žemės ūkio praktiką, kuri galėtų būti panaudota atliekant rizikos vartotojams vertinimą, Tarnyba padarė išvadą, kad nustačius 0,05 mg/kg vertę užtikrinamas patenkinamas apsaugos lygis Europos vartotojams. Todėl tikslinga, kad būtų taikoma nustatytojo lygio DLK. Be to, tikslinga pakeisti liekanų apibrėžtį;

(3)

be to, Belgija nurodė, kad dėl nustatytos guazatino DLK greipfrutuose ir apelsinuose gali kilti vartotojų apsaugos problemų. Visų pirma, didelės rizikos vartotojams galimybės negalima atmesti netgi atlikus patobulintą rizikos vertinimą, kuriuo atsižvelgiama į galimą citrusinių vaisių perdirbimo koeficientą. Europos Komisijos ir valstybių narių atstovai Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komitete sprendimą sumažinti DLK iki tokio lygio, kuris, kaip įrodyta, yra saugus Europos vartotojams, vertina kaip tinkamą rizikos valdymo sprendimą;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 6 straipsnio 2 ir 4 dalis pateikta paraiška leisti naudoti guazatiną citrusiniams vaisiams apsaugoti. Pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 8 straipsnį atitinkamos valstybės narės įvertino šią paraišką ir vertinimo ataskaitą pateikė Komisijai. Tarnyba įvertino paraišką ir vertinimo ataskaitą, visų pirma atsižvelgdama į galimą riziką vartotojams ir, tam tikrais atvejais, gyvūnams, ir pateikė pagrįstą nuomonę dėl siūlomos DLK (3). Tarnyba šią nuomonę pateikė Komisijai, valstybėms narėms ir visuomenei. Nuomonėje ji padarė išvadą nerekomenduojanti nustatyti siūlomos DLK, nes turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima atmesti riziką Europos vartotojams;

(5)

pareiškėjas paprašė atlikti Tarnybos pagrįstos nuomonės administracinę peržiūrą pagal (EB) Nr. 396/2005 13 straipsnį. Atlikus peržiūrą padaryta išvada, kad jokių didelių Tarnybos vertinimo trūkumų ir klaidų nenustatyta;

(6)

remiantis Tarnybos pagrįstomis nuomonėmis ir atsižvelgiant į su svarstomu klausimu susijusius veiksnius, daroma išvada, kad tam tikri DLK pakeitimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 396/2005 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

(7)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

kad produktus būtų galima įprastai parduoti, perdirbti ir vartoti, šiame reglamente reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones produktams, kurie buvo teisėtai pagaminti prieš pakeičiant DLK ir kuriais, remiantis turima informacija, užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis;

(9)

šiame reglamente nustatoma pereinamojo laikotarpio tvarka turėtų būti atsižvelgiama į vartotojų apsaugos problemas, susijusias su nustatyta guazatino DLK greipfrutuose ir apelsinuose;

(10)

prieš pradedant taikyti pakeistą DLK turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės, trečiosios šalys ir maisto tvarkymo subjektai galėtų pasirengti laikytis dėl DLK pakeitimo atsiradusių naujų reikalavimų;

(11)

dėl naujos DLK per Pasaulio prekybos organizaciją konsultuotasi su Sąjungos prekybos partneriais ir atsižvelgta į jų pastabas;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1273/2011 (2) leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal kelias laikotarpio dalis, remiantis to reglamento I priedu, ir numatyta tų kvotų administravimo tvarka;

(2)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4138, laikotarpio vienintelė dalis yra spalio mėnuo. Ši kvotos dalis apima likusį kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127, 09.4128, 09.4129 ir 09.4130, nepanaudotų kiekių likutį. Spalio mėn. yra paskutinė kvotų, nustatytų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose, laikotarpio dalis, apimanti ankstesnės laikotarpio dalies nepanaudotų kiekių likutį;

(3)

pranešimų, pateiktų remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 8 straipsnio a punktu, duomenimis, pagal to įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2015 m. spalio mėn. darbo dienų pateiktose kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4138, paraiškose nurodytas kiekis viršija tam laikotarpiui nustatytą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal atitinkamą kvotą prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi;

(4)

be to, pranešimų duomenimis, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2015 m. spalio mėn. darbo dienų pateiktose kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4148, paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už tam laikotarpiui nustatytą kiekį;

(5)

taip pat reikėtų pranešti galutinį 2015 m. kiekvienos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1273/2011 nustatytos kvotos naudojimo koeficientą;

(6)

siekiant veiksmingai valdyti importo licencijų išdavimo tvarką, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

(1)

Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos (CETS Nr. 196; toliau – Konvencija) 23 straipsnyje nustatyta, kad Konvencija teikiama pasirašyti Europos Sąjungai;

(2)

2015 m. balandžio 1 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl Konvencijos papildomo protokolo (toliau – Papildomas protokolas);

(3)

2015 m. gegužės 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė Papildomą protokolą. Komisija Europos Sąjungos Tarybai pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pasirašyti Papildomą protokolą Sąjungos vardu;

(4)

Papildomo protokolo 10 straipsnyje nustatyta, kad Papildomas protokolas teikiamas pasirašyti Konvenciją pasirašiusioms Šalims;

(5)

Pamatiniu sprendimu 2002/475/TVR (1) buvo nustatytos kovos su terorizmu bendros Sąjungos taisyklės. Konvencija gali būti daromas poveikis toms bendroms taisyklėms arba keičiama jų taikymo apimtis;

(6)

todėl Konvencija Europos Sąjungos vardu turėtų būti pasirašyta Sąjungos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, tiek, kiek Konvencija gali būti daromas poveikis toms bendroms taisyklėms arba keičiama jų taikymo apimtis. Valstybės narės išsaugo savo kompetenciją tiek, kiek Konvencija nedaromas poveikis bendroms taisyklėms ar nekeičiama tų taisyklių taikymo apimtis;

(7)

Airijai Pamatinis sprendimas 2002/475/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant šį sprendimą;

(8)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(9)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

(1)

2015 m. balandžio 1 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos (CETS Nr. 196) papildomo protokolo (toliau – Papildomas protokolas);

(2)

2015 m. gegužės 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė Papildomą protokolą. Papildomu protokolu siekiama palengvinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 (2014) dėl užsienio teroristų kovotojų įgyvendinimą ir visų pirmą nustatyti, kad tam tikros veikos, nustatytos tos rezoliucijos 6 punkte, yra baudžiamosios veikos;

(3)

bendras susitarimas dėl su užsienio teroristais kovotojais susijusių nusikaltimų ir parengiamojo pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriomis gali būti sudarytos sąlygos teroro aktui įvykdyti, padėtų dar labiau sustiprinti baudžiamosios teisenos priemones ir bendradarbiavimą Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;

(4)

Tarybos pamatiniu sprendimu 2002/475/TVR (1) buvo nustatytos kovos su terorizmu bendros Sąjungos taisyklės. Papildomu protokolu gali būti daromas poveikis toms bendroms taisyklėms arba keičiama jų taikymo apimtis;

(5)

todėl Papildomas protokolas Europos Sąjungos vardu turėtų būti pasirašytas Sąjungos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, tiek, kiek Papildomu protokolu gali būti daromas poveikis toms bendroms taisyklėms arba keičiama jų taikymo apimtis. Valstybės narės išsaugo savo kompetenciją tiek, kiek Protokolu nedaromas poveikis toms bendroms taisyklėms ar nekeičiama tų taisyklių taikymo apimtis;

(6)

Airijai Pamatinis sprendimas 2002/475/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant šį sprendimą;

(7)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(8)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

(1)

2015 m. sausio 26 d., vasario 5 d. ir birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus José Ramón BAUZÁ DÍAZ ir Cristina MAZAS PÉREZ-OLEAGA kadencijai tapo laisvos dvi Regionų komiteto narių vietos;

(3)

pasibaigus María DE DIEGO DURÁNTEZ, Esteban MAS PORTELL ir Inmaculada VALENCIA BAYÓN kadencijai tapo laisvos trys Regionų komiteto pakaitinių narių vietos,

—

Da. Francina ARMENGOL I SOCIAS, Presidenta del Gobierno de las Islas Baleares,

—

Da. Rosa Eva DÍAZ TEZANOS, Vicepresidenta y Consejera de Universidades e Investigación, Medio Ambiente y Politica Social de la Comunidad de Cantabria.

—

Da. María DE DIEGO DURÁNTEZ, Viceconsejera de Ordenación del Territorio y Relaciones Institucionales de la Comunidad de Castilla y León,

—

D. Marc PONS I PONS, Consejero de Presidencia del Gobierno de la Islas Baleares,

—

D. Juan José SOTA VERDIÓN, Consejero de Economía, Hacienda y Empleo de Cantabria.

(1)

pagal Sprendimo 2014/219/BUSP 10 straipsnio 3 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti atitinkamus sprendimus dėl EUCAP Sahel Mali Prisidedančiųjų valstybių komiteto (toliau – Komitetas) įsteigimo;

(2)

2001 m. birželio 15 ir 16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatytos trečiųjų valstybių įnašų į policijos misijas gairės ir tvarka. 2002 m. gruodžio 10 d. Taryba patvirtino dokumentą „Konsultacijos dėl valstybių, kurios nėra ES narės, įnašo į ES civilinio krizių valdymo operacijas ir jo sąlygos“, kuriame toliau buvo plėtojama trečiųjų valstybių dalyvavimo civilinio krizių valdymo operacijose tvarka, įskaitant Komiteto įsteigimą;

(3)

Komitetas turėtų būti forumas, skirtas visoms su EUCAP Sahel Mali valdymu susijusioms problemoms aptarti su prisidedančiosiomis trečiosiomis valstybėmis. PSK, kuris vykdo EUCAP Sahel Mali politinę kontrolę ir jai strategiškai vadovauja, turėtų atsižvelgti į Komiteto pareikštas nuomones,

(1)

remdamasi Sprendimo 2014/219/BUSP 10 straipsnio 3 dalimi, Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti atitinkamus sprendimus dėl trečiųjų valstybių siūlomų įnašų į EUCAP Sahel Mali priėmimo;

(2)

remiantis civilinių operacijų vado rekomendacija, PSK turėtų priimti Šveicarijos siūlomą įnašą į EUCAP Sahel Mali ir turėtų laikyti įnašą reikšmingu;

(3)

todėl Šveicarija turėtų būti atleista nuo finansinių įnašų į EUCAP Sahel Mali veiklos biudžetą,

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 buvo nustatyta suderinta sistema oficialiai kontrolei organizuoti, siekiant patikrinti, ar laikomasi maistą ir pašarus reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės taisyklių, nustatytų Sąjungos teisės aktais. IV antraštinėje dalyje nustatytos valstybių narių kompetentingų institucijų administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo taisyklės siekiant užtikrinti maistą ir pašarus reglamentuojančių teisės aktų taikymą;

(2)

visų pirma, Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 reikalaujama, kad valstybės narės teiktų viena kitai administracinę pagalbą, bendradarbiautų ir keistųsi informacija siekdamos užtikrinti, kad tarpvalstybinės neatitikties reikalavimams atvejai būtų veiksmingai nagrinėjami;

(3)

be to, be valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su administracine pagalba ir bendradarbiavimu, Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytas ir Komisijos įsipareigojimas koordinuoti veiksmus, kurių imasi valstybės narės tais atvejais, kai esama daug neatitikties reikalavimams atvejų arba tokie atvejai kartojasi, arba kai valstybės narės nesutaria, kokių veiksmų imtis dėl neatitikties reikalavimams;

(4)

siekdamos įvykdyti Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytus įsipareigojimus kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos turi kartu su kitų valstybių narių atitinkamomis institucijomis, o tam tikrais atvejais, kai oficialios kontrolės rezultatai reikalauja imtis veiksmų daugiau nei vienoje valstybėje narėje, – su Komisija, keistis informacija, kuri yra būtina norint patikrinti atitiktį pašarus ir maistą reglamentuojantiems teisės aktams;

(5)

kad informacija būtų keičiamasi kuo veiksmingiau, turėtų būti sukurta IT sistema, t. y. administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema (toliau – APB sistema), kuria ryšių palaikymo institucijoms, kiekvienoje valstybėje narėje paskirtoms pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 35 straipsnį, būtų suteiktos priemonės, palengvinančios praktinius keitimosi informacija proceso aspektus, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą. APB sistema turėtų leisti taikyti paprastesnį komunikavimo metodą ir naudoti struktūrizuotą keitimosi informacija formatą;

(6)

APB sistema kuriama, naudojama ir prižiūrima pagal Komisijos informacinių technologijų (IT) racionalizavimo politikos principus, o tai reiškia, kad pakartotinai pasinaudojama esamomis sistemomis – šiuo atveju, kai įmanoma, esamomis keitimosi duomenimis sistemomis, siekiant pateikti patį veiksmingiausią sprendimą ir išvengti nereikalingo IT sistemų dubliavimosi;

(7)

prieiga prie APB sistemos turėtų būti suteikiama tik toms ryšių palaikymo institucijoms, kurios kiekvienoje valstybėje narėje yra paskirtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004, ir Komisijos paskirtiems darbuotojams. Valstybės narės turėtų galėti nurodyti, kurios iš paskirtųjų ryšių palaikymo įstaigų buvo specialiai paskirtos tam, kad naudotųsi APB sistema nustačius galimą neatitikties atvejį dėl nesąžiningos klaidinančios praktikos;

(8)

siekiant toliau teikti techninę pagalbą ir palengvinti administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo procedūrų rengimą, gavusios ryšių palaikymo įstaigos prašymą valstybės narės centrinėms arba regioninėms kompetentingoms institucijoms gali būti suteikta prieiga prie daugelio techninių APB sistemos funkcijų. Tokia prieiga gali būti suteikta tik prie tų funkcijų, kurios reikalingos, kad tos institucijos ir ryšių palaikymo įstaiga, kurios darbas susijęs su prašymais ir pranešimais apie neatitiktį, galėtų keistis informacija;

(9)

tam tikrais atvejais informaciją apie neatitiktį maistą ar pašarus reglamentuojantiems teisės aktams platina valstybių narių kompetentingos institucijos ir tokia informacija joms platinama per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (2), ir per integruotą kompiuterinę veterinarijos sistemą (TRACES), nustatytą Komisijos sprendimu 2004/292/EB (3). Siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, ta informacija turėtų būti pateikta per APB sistemą ryšių palaikymo įstaigoms, paskirtoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004, tam, kad valstybei narei, kuri informaciją apie tai teikia RASFF arba TRACES sistemai, nereikėtų tos pačios informacijos įkelti į APB sistemą administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo tikslais. Todėl naudojant RASFF ir TRACES prietaikas turėtų būti įmanoma teikti duomenis į APB sistemą ir taip supaprastinti procesą;

(10)

į informaciją, kuria keičiamasi administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo tikslais pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004, gali būti įtraukti maisto tvarkymo subjektų ir jų kontroliuojamų patalpų bei prekių oficialios kontrolės rezultatai, ir informacija, leidžianti identifikuoti tokius subjektus, patalpas ar prekes. Prieiga prie tokios informacijos turėtų būti suteikta tik tiems pareigūnams, kuriems, atsižvelgiant į jų kompetentingose institucijose einamas pareigas, ši informacija reikalinga, kad jie galėtų patikrinti atitiktį maistą ar pašarus reglamentuojantiems teisės aktams ar kitaip užtikrinti šių aktų vykdymą;

(11)

APB sistema turėtų leisti ryšių palaikymo įstaigai, atsiuntusiai pagalbos prašymą arba pranešimą dėl galimo ar nustatyto tarpvalstybinio neatitikties atvejo, užbaigti administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo procedūrą, kai tik ryšių palaikymo įstaiga, gavusi prašymą arba pranešimą, suteikia pagalbą arba grįžtamąja informaciją. Turėtų būti nustatytos priemonės, neleidžiančios vilkinti procedūrų arba be reikalo palikti jų neužbaigtų ir leidžiančios sistemoms automatiškai užbaigti procedūrą, jeigu per šešių mėnesių laikotarpį nebuvo vykdoma jokia veikla arba nebuvo keičiamasi informacija;

(12)

šiame sprendime atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo sprendimu siekiama užtikrinti visišką pagarbą teisei į asmens duomenų apsaugą;

(13)

jei keičiantis informacija, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir šiame sprendime, tvarkomi asmens duomenys, būtina atlikti išsamų įvertinimą, kuriuo užtikrinama, kad duomenys būtų tvarkomi tik jeigu tai yra būtina siekiant veiksmingos administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo tikslų, ir toks tvarkymas atitiktų nacionalines nuostatas, pagal kurias įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (4), ir Europos Parlamento reglamento (EB) Nr. 45/2001 (5) nuostatas. Kai svarstoma galimybė, ar duomenų subjektų tam tikrų teisių ir duomenų valdytojų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001, atžvilgiu taikyti išimtis ir apribojimus siekiant apsaugoti interesus, nurodytus Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 20 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose, šios išimtys ir apribojimai gali būti priimti tik jei jie yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui. Duomenų subjektų teisių apribojimai turėtų būti nustatomi kaip būtina priemonė, neleidžianti trukdyti kompetentingoms institucijoms vykdyti oficialios kontrolės užduotis ir įvertinti, ar laikomasi maistą ir pašarus reglamentuojančių teisės aktų. Visų pirma, duomenų subjektų teises galima apriboti tik pagal Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 tuo laikotarpiu, kai veiksmai vykdomi siekiant stebėti arba vykdyti atsargų sekimą, jeigu jas suteikus būtų trukdoma siekti arba būtų sunkiau siekti oficialios kontrolės ar tyrimų tikslo. Norint pasiekti aukštą duomenų apsaugos lygį, tikslinga nustatyti maksimalų laikotarpį ir taip užtikrinti, kad asmens duomenys neliktų APB sistemoje ilgiau nei būtina, ir taip būtų laikomasi taisyklių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 882/2004 IV antraštinėje dalyje. Visų pirma, turėtų būti nustatytas penkerių metų saugojimo laikotarpis, kurio pradžia būtų administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo procedūros užbaigimas ir kuriam pasibaigus asmens duomenys turėtų būti pašalinti iš APB sistemos. Tokia saugojimo laikotarpio trukmė yra būtina, kad užbaigus administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo procedūrą ryšių palaikymo įstaigoms ir Komisijai būtų suteikta pakankamai laiko susipažinti su informacija, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku nustatyti pasikartojantys, susiję arba dažni neatitikties maistą ir pašarus reglamentuojantiems teisės aktams atvejai;

(14)

tikslinga nustatyti taisykles dėl duomenų, kuriais keičiamasi per APB sistemą, ištaisymo, siekiant užtikrinti, kad šioje sistemoje saugoma informacija būtų tiksli. Taip pat tikslinga nustatyti būtinuosius duomenų saugumo reikalavimus siekiant apsisaugoti nuo bet kokios nesankcionuotos prieigos prie jų arba jų naudojimo;

(15)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,