25.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/1

(1)

2009 m. lapkričio 19 d. Komisija patvirtino dvi Latvijos hipotekos ir žemės bankui (2) (toliau – HŽB arba bankas) skirtas iš viso 72,79 mln. Latvijos latų ([102,5–103,6] mln. EUR) vertės rekapitalizacijos priemones, bankui suteiktas atitinkamai 2009 m. sausio ir lapkričio mėn. (3) (toliau – 2009 m. lapkričio mėn. sprendimas).

(2)

2010 m. balandžio 1 d. Latvijos valdžios institucijos pranešė apie 2010 m. kovo 23 d. įvykdytą dar vieną 70,2 mln. LVL (100 mln. EUR) vertės rekapitalizaciją. Pranešimas užregistruotas 2010 m. balandžio 6 d. 2010 m. gegužės mėn. – 2012 m. sausio mėn. Latvijos valdžios institucijos Komisijai pateikė daugiau informacijos (4).

(3)

2012 m. sausio 26 d. Komisija nusprendė (5) laikinai patvirtinti 2010 m. kovo 23 d. suteiktą 70,2 mln. LVL vertės rekapitalizacijos priemonę, 2011 m. pabaigoje bankui suteiktą 50 mln. LVL vertės rekapitalizacijos priemonę (suteiktą kaip likvidumo priemonė, paverstina kapitalu), 250 mln. LVL vertės atsarginę likvidumo priemonę bankui, 32 mln. LVL vertės garantijas HŽB komercinės veiklos segmento tarptautiniams kreditoriams ir 60 mln. LVL vertės likvidumo paramą, suteiktą HŽB valdomos ir finansuojamos turto valdymo įmonės HipoNIA nelikvidaus turto likvidavimui neprarandant mokumo, ir tų priemonių tiek, kiek jos buvo būtinos siekiant restruktūrizuoti HŽB komercinės veiklos segmentą (toliau – restruktūrizavimo priemonės) ir naudingos banko plėtros veiklos segmentui, taip pat HŽB pertvarkos plano (6) atžvilgiu pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą). Komisijai kilo abejonių dėl restruktūrizavimo priemonių suderinamumo su vidaus rinka atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (7) (toliau – restruktūrizavimo komunikatas).

(4)

Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl restruktūrizavimo priemonių. Suinteresuotosios šalys Komisijai pastabų nepateikė.

(5)

2012 m. kovo 22 d. įvyko Latvijos valdžios institucijų ir Komisijos atstovų posėdis.

(6)

2012 m. balandžio 5 d. Latvija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą.

(7)

2012 m. gegužės mėn.–2013 m. birželio mėn. Latvija ir Komisija reguliariai keitėsi informacija. Kelis kartus pateikusi informaciją Latvija Komisiją informavo apie banko komercinės veiklos segmento privatizacijos proceso pažangą.

(8)

2013 m. gegužės 23 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos. 2013 m. birželio 3 d. raštu Latvija atsakė į prašymą pateikti informaciją, išskyrus klausimus dėl banko plėtros veiklos segmento. Kartu Latvija pateikė įvairius patvirtinamuosius dokumentus, įskaitant atnaujintą informaciją apie HŽB komercinės veiklos segmento pardavimą.

(9)

2013 m. birželio 21 d. Latvijos valdžios institucijos Komisijai pranešė išskirtinai sutinkančios, kad šis sprendimas būtų priimtas anglų kalba.

(10)

2013 m. birželio 28 d. Latvija informavo Komisiją, kad ji įmonei HipoNIA iš tikrųjų paskolino 70,98 mln. LVL, taigi priemonės, kurią sprendime pradėti tyrimą laikinai leista vykdyti, sumą viršijo beveik 11 mln. LVL.

(11)

Latvijos Vyriausybė HŽB įsteigė 1993 m. kovo 19 d. kaip valstybinį banką. 100 % banko akcijų priklauso Latvijos Respublikos finansų ministerijai.

(12)

HŽB – vidutinio dydžio Latvijos bankas, teikiantis mažmenines banko paslaugas. HŽB tenka dvejopas vaidmuo, t. y. jis veikia ir kaip plėtros bankas, ir kaip universalus komercinis bankas (8).

(13)

HŽB ir jo patronuojamosios įmonės sudaro HŽB grupę. Visos banko patronuojamosios įmonės vykdo komercinio pobūdžio veiklą. Pagrindinės patronuojamosios įmonės:

(14)

Pagal sprendimo pradėti tyrimą 45–95 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą pertvarkos planą HŽB pertvarkomas į vien plėtros banką (t. y. banką, vykdantį viešuosius uždavinius – valstybės vardu remiantį struktūrinę, ekonominę ir socialinę politiką). Taigi atsisakoma jo komercinės veiklos.

(15)

Latvija paskyrė nepriklausomą išorės konsultantą Latvijos plėtros įstaigų koncepcijai parengti. 2011 m. vasario 11 d. Komisijai ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pateiktas pirmasis Latvijos plėtros finansų įstaigų sistemos optimizavimo ataskaitos projektas.

(16)

Ataskaitos projekte, be kita ko, rekomenduojama įsteigti vieną plėtros įstaigą (toliau – VPĮ), kartu pripažįstamas poreikis užtikrinti jos savarankiškumą ir įsteigti ją specialiu įstatymu, taip pat steigti nepriklausomus sprendimų priėmimo subjektus. Taigi ataskaitos projekte nustatytas poreikis nuo nulio parengti funkcinę VPĮ struktūrą, prieš tai išsamiai apžvelgus galiojančias programas ir jų funkcinius bei personalo poreikius, visų pirma rizikos vertinimo ir valdymo funkcijų atžvilgiu.

(17)

Be to, joje pabrėžiama, kad reikia valstybės intervencinių veiksmų netiesioginėmis priemonėmis (pavienėmis ir portfelių garantijomis, rizikos kapitalu, tarpinio pobūdžio fondais ir pan.), kartu vengiant tiesiogiai skolinti dideles sumas, o tiesiogines intervencines priemones paliekant tik kaip galimybę keliais labai konkrečiais ir pateisinamais atvejais (mikrokreditai, paskolos ūkininkams ir pan.).

(18)

Remiantis ataskaitos projektu, netiesiogiai nukreipus valstybės remiamus kreditus būtų galima geriau pasiekti galimus tokių programų naudos gavėjus, be to, padidėtų paskirstymo išlaidų efektyvumas ir pagerėtų bendradarbiavimas su komercinių bankų sektoriumi.

(19)

Pagal 2010 m. liepos mėn. papildomą susitarimo memorandumą nepriklausomas konsultantas turėjo parengti HŽB pertvarkos planą. Tam konsultantui buvo nurodyta parengti banko pertvarkos scenarijus, pagal kuriuos su plėtros finansavimu susijęs turtas ir įsipareigojimai būtų atskirti, o komercinę veiklą vykdantis bankas būtų privatizuotas arba bankas būtų pertvarkytas, kad jo komercinę veiklą būtų galima parduoti ir palikti tik plėtros veiklos segmentą.

(20)

Išanalizavęs banko finansinę padėtį nepriklausomas konsultantas 2011 m. balandžio mėn. pateiktame pertvarkos plane (toliau – 2011 m. balandžio mėn. pertvarkos planas) konstatavo, kad geriausias scenarijus būtų HŽB komercinį turtą atėjus laikui parduoti paketais.

(21)

2011 m. lapkričio 1 d. Latvijos Vyriausybė patvirtino 2011 m. balandžio mėn. pertvarkos plane rekomenduotą pardavimo strategiją ir būtent HŽB komercinės veiklos segmento pardavimą šešiais paketais.

(22)

HŽB grupei priklausantys subjektai, kurie, kaip juridiniai subjektai, turėjo būti parduoti įvykdžius akcijų pardavimo sandorį, nurodyti 1 diagramoje.

1 diagrama

HŽB grupei priklausančių juridinių subjektų apžvalga  (11)

Šaltinis: Latvijos valdžios institucijos

(23)

2011 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, HŽB parduotinas komercinės veiklos segmento turtas ir įsipareigojimai buvo šie:

(24)

Vykdyti pardavimo procesą padėjo gerai vertinamas išorės konsultantas. Iš pradžių buvo susisiekta su 121 potencialiu pirkėju. Iš jų 98 gavo trumpą pranešimą, 18 iš gavusiųjų tą pranešimą pasirašė duomenų neatskleidimo susitarimą, 51 nesusidomėjo, 29 nepateikė jokio atsakymo. Iki 2011 m. gruodžio 16 d., pardavimo proceso pirmojo etapo pabaigos, buvo gauti devyni pradiniai pasiūlymai. Iki 2012 m. sausio 11 d., per pardavimo proceso antrąjį etapą, trys galimi pirkėjai pateikė pataisytą pasiūlymą, šeši pradinio pasiūlymo nekeitė, ir buvo gautas vienas naujas pasiūlymas. Visiems šiems galimiems investuotojams buvo suteikta galimybė patekti į duomenų saugyklą. Per tą proceso etapą trys galimi pirkėjai iš proceso pasitraukė, vienas pareiškė susidomėjęs tik dviejų paketų (2 ir 3) tam tikromis dalimis, bet nepateikė konkretaus pasiūlymo. Taigi iki 2012 m. kovo 16 d. buvo gauti galutiniai keturių galimų investuotojų pasiūlymai, daugiausia dėl vieno iš paketų, nors vienas galimas pirkėjas pateikė pasiūlymą dėl trijų paketų.

(25)

Pagal 2011 m. lapkričio 1 d. Latvijos valdžios institucijų patvirtintą pardavimo strategiją HŽB turtas ir įsipareigojimai turėjo būti padalyti į šešis atskirus paketus, atsižvelgiant į patikrintą rinkos susidomėjimą. Vykdant pardavimo procesą 3 paketas buvo padalytas į du atskirus paketus – 3A ir 3B. Paketai buvo parduoti atskiriems pirkėjams, o likęs HŽB turtas ir įsipareigojimai perduoti plėtros veiklos segmentui. Iki 2013 m. birželio 30 d. procesas buvo baigtas ir visi paketai parduoti. Paketus sudaro:

(26)

Kalbant apie įvairias 3B ir 4 paketų pardavimo galimybes, Latvijos valdžios institucijos manė, kad investuotojų joms pateikti pasiūlymai buvo netinkami ir neatspindėjo tikros į juos įtrauktam turtui būdingos vertės (kaip apskaičiavo gerai vertinamas nepriklausomas ekspertas). Siekdama kuo labiau sumažinti nuostolius valstybė nusprendė 3B ir 4 paketus parduoti LPA.

(27)

Kalbant apie Hipo Fondi, įvertinus investuotojų pateiktus pasiūlymus ši įmonė galėjo būti parduota parduodant juridinį subjektą, kuris tęstų veiklą, kartu su visu jo valdomu turtu, arba parduodant turtą. Pasak Latvijos, pasirinkta antra galimybė, nes, be kitų priežasčių, už turtą buvo pasiūlyta geresnė kaina. Todėl beveik visa ekonominė Hipo Fondi veikla, t. y. trys pensijų planai – Rivjera, Safari ir Jurmala, buvo parduota. Be tų pensijų planų Hipo Fondi taip pat valdė kelis privačius portfelius ir uždaro tipo fondus. Keli iš jų jau buvo uždaryti, o likusiųjų veikla nutraukiama. Hipo Fondi liks tik kaip priedangos įmonė, nevykdanti jokio aktyvaus faktinio verslo, kurį reikėtų valdyti. Ta likusi priedangos įmonė galėjo būti likviduota arba parduota. To juridinio subjekto atžvilgiu pradėtas pardavimo procesas, o Hipo Fondi smulkusis akcininkas (16) pareiškė susidomėjęs akcijų įsigijimu […]. Latvijos valdžios institucijos nusprendė parduoti smulkiajam akcininkui, nes finansinis rezultatas būtų geresnis, o problemų sprendimas greitesnis, palyginti su likvidacija. Hipo Fondi pardavimas beveik baigtas. Pardavimo susitarimas pasirašytas, bet sandoris dar nebaigtas, nes įsigijimą tikrina Latvijos priežiūros institucija – Finansų ir kapitalo rinkos komisija (toliau – FKRK). Hipo Fondi neturi registruotų intelektinės nuosavybės teisių, o registruotas prekės ženklas „hipo“ ir susijusios teisės priklauso HŽB. HŽB, esantis susitarimo su pirkėju šalimi, neprieštaravo, kad pavadinime HipoFondi būtų vartojama „hipo“.

(28)

Kalbant apie HipoNlA pardavimą, 2013 m. birželio 20 d. HŽB bendrovei HipoNIA pervedė […] LVL dydžio kapitalą. To rekapitalizavimo reikėjo dėl to, kad Hipotekos ir žemės bankas įmonę HipoNlA Latvijos privatizacijos agentūrai perdavė […] balansine verte, o skirtumas buvo […] LVL. HŽB tą skirtumą […], nes išankstinė sąlyga buvo, kad valstybės iždas bendrovei HipoNlA suteikia paskolą, o LPA įsigyja HipoNIA akcijas. Hipotekos ir žemės banko iš sandorio gauta bendra grynoji […] yra […] LVL (t. y. […] grynosios balansinės vertės po atidėjinių sandorio sudarymo metu).

1 lentelė

Paketų apžvalga ir jų pardavimo sąlygos

(29)

Bendra vykdant pardavimo procesą gauta suma buvo šiek tiek didesnė negu numatyta pagrindiniame scenarijuje, taikant pardavimo strategijoje nustatytas bazines nuolaidas, jeigu bendrajai balansinei vertei taikomos bendrosios pardavimo strategijoje nustatytos nuolaidos. Nuostolis buvo 53,1 mln. LVL, o ne 56,8 mln. LVL, kaip buvo tikėtasi.

(30)

HŽB nutraukia su savo klientais pasirašytus pirkimo, pardavimo ir gavimo pagal kliento pateiktus nurodymus susitarimus. Bankas taip pat išmontuos susijusią IT įrangą ir perkels arba atleis darbuotojus.

(31)

HŽB taip pat praktiškai visiškai nutrauks savo su vertybiniais popieriais susijusią veiklą. Bankas paliks tik beveik 100 klientų sąskaitas, nes nėra galimybių susisiekti su tais klientais (daugiausia dėl to, kad dauguma jų yra mirę). Kadangi negali teisėtai iškart parduoti tų neaktyvių klientų vertybinių popierių, HŽB ketina 1) gauti leidimą valdyti tų klientų vertybinių popierių sąskaitas ir 2) atsisakyti bendrosios banko licencijos, taip pat apimančios pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus nurodymus.

(32)

Po pardavimo likusią komercinę veiklą tikimasi perduoti plėtros veiklos segmentui. Be kita ko, tai yra 20,3 mln. LVL likvidusis turtas, kitas 7,6 mln. LVL turtas, 5,9 mln. indėliai iki pareikalavimo ir 1 mln. LVL terminuotieji indėliai, kiti 1,7 mln. LVL įsipareigojimai ir 19,2 mln. LVL apyvartoje esančios nuosavybės priemonės.

(33)

Pardavus komercinę veiklą, tikimasi, kad nuo 2013 m. birželio 30 d. HŽB vykdys tik plėtros veiklą. Jo turtas bus beveik 222,3 mln. LVL.

(34)

Papildomu susitarimo memorandumu Latvija Sąjungos ir TVF atžvilgiu prisiėmė šiuos įsipareigojimus:

(35)

Kalbant apie HŽB plėtros veiklą, Komisija atkreipia dėmesį į Latvijos ketinimą optimizuoti plėtros finansų įstaigų sistemą jas sutelkiant į VPĮ. Sprendime pradėti tyrimą numatyta, kad HŽB plėtros veiklą vykdys tol, kol bus įsteigta VPĮ, o tai turėjo įvykti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau procesas buvo uždelstas ir dar tebevyksta. Kadangi Latvijos valdžios institucijos neužbaigė VPĮ projekto, šis sprendimas taikomas tik HŽB komercinės veiklos segmentui. Dėl to HŽB plėtros veiklos segmentas bus vertinamas atskirame galutiniame sprendime.

(36)

Sprendime pradėti tyrimą šios HŽB komercinės veiklos segmentui Latvijos suteiktos priemonės buvo laikinai patvirtintos kaip sanavimo pagalba:

(37)

Latvija pateikė informaciją apie tos valstybės paramos naudojimą HŽB komerciniam segmentui likviduoti, iš dalies pakeistą siekiant atsižvelgti į pardavimo strategijos įgyvendinimą.

(38)

Bendra kapitalo, kurio reikėjo pagal 36 konstatuojamosios dalies b punkte apibūdintą priemonę, suma buvo mažesnė, negu iš pradžių planuota, t. y. 25 mln., o ne 50 mln. LVL, nes Latvijos valdžios institucijos nusprendė, kad HŽB veiks be banko licencijos, dėl to reikalaujamo kapitalo suma sumažėjo. 2012 m. birželio mėn. kapitalas padidintas 25 mln. LVL (18).

(39)

33 konstatuojamosios dalies c punkte nurodyta 250 mln. LVL vertės atsarginė likvidumo priemonė buvo laikinai patvirtina ir nenumatytų likvidumo įvykių atveju HŽB ja galėjo naudotis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki kol bus užbaigtas pardavimo procesas. 2013 m. gegužės 30 d. duomenimis, naudota likvidumo parama buvo gerokai mažesnė už didžiausią numatytą sumą (50 mln. LVL), nes nebuvo masinio indėlių atsiėmimo, o pertvarkos procesas vyko sklandžiai. Dabar yra neapmokėta 25 mln. LVL suma, kuri, kaip tikimasi, turėtų būti grąžinta iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(40)

33 konstatuojamosios dalies d punkte nurodytos 32 mln. LVL garantijos turėjo būti teikiamos HŽB tarptautiniams kreditoriams, susijusiems su banko komercinės veiklos segmentu. Kadangi komercinės veiklos segmento pardavimą ir HŽB pertvarką į plėtros banką pagal sutartis buvo galima laikyti mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo atveju, tos priemonės reikėjo įsipareigojimams užtikrinti, jeigu tie tarptautiniai kreditoriai būtų pareikalavę iš anksto grąžinti HŽB suteiktas paskolas. Tačiau komercinės veiklos segmentui reikalingų garantijų suma buvo mažesnė negu 32 mln. LVL, kaip buvo tikėtasi, nes tik keli tarptautiniai kreditoriai pareikalavo papildomų apsaugos priemonių. 2013 m. gegužės 30 d. duomenimis, buvo numatyta, kad reikės 12,4 mln. LVL garantijų.

(41)

Pasirodė, kad 33 konstatuojamosios dalies e punkte nurodyta likvidumo parama įmonei HipoNIA yra didesnė negu Komisijos laikinai patvirtinta suma, t. y. 71 mln., o ne 60 mln. LVL. Suma turėjo būti padidinta dėl to, kad 3 paketas buvo ne parduotas rinkoje, bet perduotas įmonei HipoNIA, taigi reikalinga finansavimo suma padidėjo. Tikimasi, kad ta likvidumo parama bus grąžinta iki 2018 m. gruodžio 31 d.

(42)

Todėl Latvija Komisijos paprašė patvirtinti 11 mln. LVL didesnę likvidumo paramą. Tomis aplinkybėmis Latvija teigė, kad bendra pagalbos suma, kurios reikia laipsniškam HŽB komercinės veiklos segmento panaikinimui, yra mažesnė už laikinai patvirtintą pagalbos sumą.

2 lentelė

Patvirtintos valstybės pagalbos ir suteiktos valstybės pagalbos apžvalga

(padėtis 2013 m. gegužės mėn.)

(43)

Restruktūrizavimo komunikate (19) nustatytos valstybės pagalbos taisyklės, taikytinos dabartinės krizės sąlygomis restruktūrizuojant finansų įstaigas. Remiantis restruktūrizavimo komunikatu, kad finansų įstaigos restruktūrizavimas dabartinės finansų krizės sąlygomis būtų suderinamas su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, turi būti:

(44)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija laikinai patvirtino sanavimo pagalbą, manydama, kad 33 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priemonės yra tinkamos, nes jomis siekiama pašalinti dėl HŽB problemų Latvijos ekonomikai kylančią grėsmę. Komisija taip pat manė, kad tos priemonės yra būtinos, o vertės požiūriu geriausia galimybė – Latvijos Vyriausybei laipsniškai nutraukti banko komercinę veiklą. Nepaisant to, Komisija abejojo, kad pagalba yra proporcinga, ir paprašė daugiau informacijos apie tai.

(45)

Remiantis pardavimo strategija, beveik visa HŽB komercinės veiklos segmento ekonominė veikla turėjo būti nutraukta ir parduota paketais, o patronuojamosios įmonės Hipolizings ir Hipo Fondi turėjo būti parduotos atskirai nuo banko, ir Komisija tai vertino teigiamai.

(46)

Kalbant apie tinkamą likvidavimą, Komisija padarė išvadą, kad reikia daugiau informacijos apie su HŽB komercinės veiklos nutraukimu susijusios pagalbos suderinamumą. Visų pirma, Komisija Latvijos valdžios institucijų paprašė nurodyti tikslius pardavimo veiklos etapus, taip pat pateikti daugiau informacijos apie veiklą, kurios nebuvo galima parduoti.

(47)

Kalbant apie tęstiną ekonominę veiklą, kaip savarankiški juridiniai subjektai turėjo būti parduotos tik dvi įmonės – Hipolizings ir Hipo Fondi. Nepaisant to, atsižvelgdama į tai, kad jos užėmė nedidelę rinkos dalį, (20) ir į tai, kad bankas jas laiku pardavė, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pagalbos priemonės yra tinkamos.

(48)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija Latvijos valdžios institucijų paprašė suteikti papildomos informacijos, kuria būtų patvirtinta, kad įmonės, kurios bus paliktos savarankiškos (Hipolizings ir Hipo Fondi), jas pardavus bus gyvybingos. Konkrečiau, Komisija norėjo žinoti, kas vietoj HŽB po pardavimo joms užtikrins reikalingą infrastruktūrą arba teiks finansavimą.

(49)

Nors pardavimo strategijoje pateikta informacija apie tinkamo komercinės veiklos likvidavimo sąlygas, Komisija sprendime pradėti tyrimą suabejojo, ar įdiegtos pakankamos apsaugos nuo nederamo konkurencijos iškraipymo priemonės.

(50)

Komisija Latvijos valdžios institucijų visų pirma paprašė laiku nutraukti pardavimą ir pasiūlyti papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad bankas savo komercinius produktus įkainuotų tikrai ne per maža kaina ir neleistų gauti išankstinių mokėjimų dėl esamų paskolų.

(51)

Suinteresuotosios šalys Komisijai pastabų nepateikė.

(52)

2012 m. balandžio 5 d. Latvija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą, o vėliau savo poziciją vis papildydavo iki 2013 m. birželio mėn. reguliariai teikdama informaciją (21).

(53)

Apskritai Latvija laikosi nuomonės, kad HŽB atitinka visus suderinamos valstybės pagalbos kriterijus, nes: i) komercinės veiklos segmentas buvo likviduotas; ii) likęs plėtros veiklos segmentas veikia tik griežtai nustatytų produktų srityje (jo kompetencija ribota) ir iii) likusios įstaigos licencija bus atšaukta, taigi finansavimo srityje ji nekonkuruos su komerciniais bankais.

(54)

Apie HŽB plėtros veiklos segmentą Latvija pateikė daug informacijos (22). Vis dėlto Latvija paaiškino, kad dar nėra jokio galutinio susitarimo dėl VPĮ, kuri turėtų perimti HŽB plėtros veiklos segmentą, steigimo. Latvija teigė, kad bendras atitinkamų ministerijų ir išorės eksperto veiksmų planas, susijęs su VPĮ steigimu, turi būti parengtas 2013 m. rugpjūčio 2 d., o darbas bus vykdomas visus 2013 m. Tačiau galutinė VPĮ įsteigimo data tebėra neaiški.

(55)

Dėl to Latvija paprašė, kad su VPĮ steigimu susijusi valstybės pagalba būtų vertinama vykdant atskirą procedūrą ir kad jos vertinimas nebūtų įtrauktas į su HŽB komercinės veiklos segmentu susijusią procedūrą.

(56)

Kalbant apie apsaugos nuo nederamo konkurencijos iškraipymo priemones, Latvija mano, jog įdiegtomis priemonėmis užtikrinta, kad nebūtų tiesioginės HŽB komercinės veiklos segmento ir kitų komercinių bankų konkurencijos. Naujų kreditų HŽB nebeteikia nuo 2009 m. lapkričio mėn. Kalbant apie indėlius, iš pat pradžių reikėjo aktyviai juos valdyti iki pardavimo užbaigimo siekiant išvengti papildomos valstybės pagalbos, teikiamos kaip likvidumo parama. Su HŽB komercinės veiklos segmentu susiję indėliai buvo galiausiai parduoti kaip 1 ir 2 paketų dalis, o mokėjimo kortelių operacijos nutrauktos ir bankomatų tinklas išardytas.

(57)

Iš HŽB paskolų portfelius įsigijusi HipoNIA nė vienam savo klientų nesuteikė papildomo finansavimo. Visų pirma, atsižvelgiant į tų paskolų būklę (beveik visas jas grąžinti uždelsta ilgiau negu 90 dienų ir jau bandyta imtis restruktūrizavimo veiksmų), beveik visais atvejais įmonė HipoNIA susigrąžina nuosavybę.

(58)

Kalbant apie komercinės veiklos segmentą, Latvija pateikė išsamų turto pardavimo arba likvidavimo tvarkaraštį, nustatė pagrindinius proceso etapus, Komisiją informavo apie pažangą ir pranešė faktines pardavimo susitarimų datas. Latvija teigė, kad visos su komercinės veiklos segmentu susijusios balanso pozicijos bus panaikintos iki 2014 m. sausio mėn.

(59)

Latvija pateikė išsamią HŽB komercinės veiklos segmentui faktiškai suteiktos valstybės pagalbos sumų (t. y. HŽB suteiktos 50 mln. LVL likvidumo paramos, 12,4 mln. LVL valstybės garantijų, 95,2 mln. LVL kapitalo priemonių ir HipoNIA suteiktos 71 mln. LVL likvidumo paramos) apžvalgą. Latvija pabrėžė, kad bendra pagalba, kurios reikia HŽB komercinės veiklos segmentui, yra mažesnė, negu buvo iš pradžių manyta (ir laikinai patvirtinta sprendime pradėti tyrimą).

(60)

Pasak Latvijos, nė viena iš pagalbos priemonių nėra tiesiogiai naudinga komercinei veiklai, kurią tęs įmonės Hipolizings ir Hipo Fondi, kai bus parduotos. HŽB pagrindinė veikla buvo padalyta į tris paketus ir parduota parduodant turtą. Nė vienas iš tų paketų neatitinka įmonės kriterijų pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį; taigi Latvija mano, kad po pardavimo ekonominė veikla netęsiama, o iki pardavimo suteikta valstybės pagalba paketams nebus naudinga.

(61)

Latvija laikosi nuomonės, kad tik 4 paketo (Hipolizings) pardavimas gali būti laikoma ekonominės veiklos tęsimu. Tačiau Hipolizings sudarys tik labai mažą grupės, kuriai priklauso jos pirkėjas, dalį (mažesnę negu 0,1 %) ir […]. […]. Pardavimu bus užtikrintas įmonės ilgalaikis gyvybingumas ir nekils pavojaus pirkėjo gyvybingumui. Be to, Hipolizings tenkanti rinkos dalis yra labai maža – tik 5 %. Be to, Hipotekos ir žemės bankui suteikta pagalba įmonei naudinga buvo tik labai nedaug ir netiesiogiai: jos esami sutartiniai ryšiai neturėjo būti nutraukti netikėtai, o sunkumų patiriančiam savininkui nereikėjo parduoti jos, kaip kitų bankui priklausiusių įmonių. Atsižvelgdama į tai, kad pagalbos įmonei Hipolizings suma buvo labai nedidelė, Latvija mano, kad po pardavimo ir visiško susijungimo su pirkėju įmonė Hipolizings neturės naudos iš pagalbos.

(62)

Kalbant apie priedangos įmonę Hipo Fondi, parduotą privačiam investuotojui, Latvija įsipareigoja, kad […].

(63)

Kalbant apie tai, kad HŽB turtą perdavė įmonei HipoNIA, o ši vėliau buvo parduota, Latvija sutinka su sprendime pradėti tyrimą išdėstytomis preliminariomis Komisijos išvadomis, kad perdavimas buvo nesusijęs su valstybės pagalba.

(64)

Kalbant apie komercinės veiklos segmento kapitalo padidinimą 2012 m., Latvija paaiškino, kad didinama buvo dviem etapais: pirmasis buvo susijęs su 1, 2, 3, 5 ir 6 paketų, antrasis – su 4 paketo pardavimu. Kapitalo suma buvo mažiausia galima, ji buvo apskaičiuota siekiant užtikrinti komercinės veiklos segmento reguliuojamojo kapitalo pakankamumą dėl pardavimo patyrus nuostolių.

(65)

Kalbant apie vykdant restruktūrizaciją suteiktą atsarginę likvidumo priemonę, Latvija teigė, kad parama komercinės veiklos segmentui buvo laikina, ja buvo siekiama užtikrinti tvarkingą pardavimą. Kadangi priemonė buvo nedidelio masto ir laikina, galimas konkurencijos iškraipymas buvo sumažintas iki minimumo.

(66)

Galiausiai Latvija įsipareigojo teikti HŽB restruktūrizavimo, įskaitant neparduotos komercinės veiklos likvidavimą, stebėsenos ataskaitas ir likvidavimo baigiamąjį vertinimą.

(67)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip.

(68)

Kaip nustatyta sprendimo pradėti tyrimą 145 konstatuojamojoje dalyje, vertinant priemones, kai norima nustatyti, ar jos yra valstybės pagalba, būtina atskirti, viena vertus, dabartinę ir būsimą HŽB plėtros veiklą ir, kita vertus, likusią komercinę veiklą, kurią HŽB vykdė pertvarkos (laipsniško likvidavimo) laikotarpiu. Latvijos valdžios institucijos pateikė duomenis, iš kurių matyti, kaip priemonės buvo naudingos vienam arba kitam segmentui.

(69)

Šis sprendimas taikomas tik HŽB komercinės veiklos segmentui suteiktoms priemonėms. HŽB plėtros veiklos segmento, kurio veiklą turėtų tęsti įsteigtina plėtros įstaiga, veiklos sąlygos bus vertinamos atskirame galutiniame sprendime.

(70)

Todėl šiame sprendime bus vertinamos tik Latvijos suteiktos priemonės, naudingos HŽB komercinės veiklos segmentui, tiek, kiek jų reikia HŽB komercinės veiklos segmentui restruktūrizuoti.

(71)

Primenama, kad, norint vertinti banko komercinės veiklos segmentui naudingas priemones, svarbu išsiaiškinti, ar ir kokiu mastu bus tęsiama arba nutraukta ekonominė veikla po to, kai komercinės veiklos turtas ir įsipareigojimai bus parduoti (23). Tuo atžvilgiu Komisija nustato, kad, iki 2013 m. birželio 30 d. pardavus 3A (privačiam investuotojui), 3B ir 4 (Latvijos privatizacijos agentūrai, kad ši laipsniškai priimtų sprendimą) paketus, ta ekonominė buvusio HŽB komercinės veiklos segmento veikla bus nutraukta. Taip pat pažymėtina, kad didelė dalis anksčiau Hipo Fondi valdyto turto buvo atskirai nuo tos įmonės parduota kaip turtas. Komisija mano, jog tai, kad turtas parduodamas paketais, taip suteikiant galimybių įvairiems pirkėjams teikti pasiūlymus dėl atskirų HŽB komercinės veiklos turto ir įsipareigojimų dalių, padeda veiksmingai likviduoti HŽB komercinės veiklos segmentą. Verta paminėti, kad bankas, pertvarkydamas paketus ir su galimais investuotojais iš naujo tardamasis dėl pasiūlymų, ne kartą bandė parduoti neparduotą turtą, kuris galiausiai bus perduotas LPA. Taigi atrodo, kad HŽB išnaudojo visas įmanomas galimybes rinkoje parduoti tą prasčiausios kokybės turtą už pagrįstą kainą, t. y. kainą, didesnę už jo ilgalaikę ekonominę vertę, apskaičiuotą gerai vertinamo išorės konsultanto.

(72)

Kalbant apie HŽB papildomą komercinio pobūdžio veiklą, Latvija taip pat pateikė pakankamos informacijos, kad ta veikla jau buvo arba artimiausiu metu bus nutraukta. Priedangos įmonė Hipo Fondi, išliksianti pardavus jos valdytą turtą, bus parduota ateinančiais mėnesiais, vertybinių popierių veikla bus nutraukta, o grynai kontroliuojančioji bendrovė RIS, dabar turinti Hipo Fondi ir dviejų nemokių įmonių akcijas, bus likviduota. Planuojama, kad HŽB licencija bus panaikinta iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(73)

Įmonė Hipolizings, sudarius akcijų pardavimo sandorį, buvo parduota kaip juridinis subjektas. Latvija teigė, kad įmonė Hipolizings tiesiogiai neturėjo jokios naudos iš jos patronuojančiajai įmonei HŽB suteiktos paramos (24). Kalbant apie sprendimo pradėti tyrimą 165–170 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą galimą paramos turtui priemonę, primenama, kad prieš parduodant Hipolizings nelikvidžiausias HŽB turtas buvo perduotas viduje įmonei HipoNIA. Sprendime pradėti tyrimą Komisija padarė išvadą, kad toks vidinis turto perdavimas įmonėms Hipolizings ir Hipo Fondi galėtų būti laikomas suteikta paramos turtui priemone, jeigu toks perdavimas toms įmonėms būtų naudingas ir tik tiek, kiek jis būtų naudingas. Kadangi Latvija tvirtino, kad įmonė Hipolizings įmonei HipoNIA neperdavė jokio turto, galima daryti išvadą, kad Hipolizings negavo jokios paramos turtui, kuri būtų tiesiogiai naudinga jos veiklai. Tačiau, kaip pripažino Latvija, negalima paneigti, kad Hipolizings turėjo tam tikros naudos iš Hipotekos ir žemės bankui suteiktos pagalbos, nes esami Hipolizings sutartiniai ryšiai neturėjo būti nutraukti netikėtai, o sunkumų patiriantis savininkas neturėjo jos parduoti. Todėl Komisija daro išvadą, kad Hipotekos ir žemės bankui suteikta pagalba įmonei Hipolizings buvo naudinga, nors ir netiesiogiai bei labai menkai.

(74)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, kai Hipo Fondi buvo parduota jos smulkiajam akcininkui, ji buvo tik priedangos įmone. Latvija patvirtino, kad likę privatūs portfeliai ir Hipo Fondi valdomi uždaro tipo fondai jau buvo uždaryti, jų veikla nutraukinėjama arba jie bus likviduoti. Be to, Latvija įsipareigojo, kad […].

(75)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, galima daryti išvadą, kad Hipo Fondi liks tik priedangos įmone, bent jau tam tikrą laiką nevykdančia jokios faktinės veiklos. Kadangi priedangos įmonė nutraukia veiklą, kurią anksčiau kaip HŽB patronuojamoji įmonė vykdė Hipo Fondi, ir tuojau pat nesiims jokios naujos ekonominės veiklos, galima daryti išvadą, kad naujas subjektas neperima Hipo Fondi, kaip HŽB grupei priklausiusios įmonės, t. y. Hipo Fondi priklausys naujam (-iems) savininkui (-ams) ir, jeigu vykdys kokią nors ekonominę veiklą, tai bus nauja ekonominė veikla. Todėl negalima manyti, kad Hipotekos ir žemės bankui anksčiau suteikta pagalba yra naudinga priedangos įmonei Hipo Fondi.

(76)

Kalbant apie HipoNIA, HŽB buvusio komercinės veiklos segmento turtą ji turės tik laikinai ir veiks tik ribotą laiką. Tačiau, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, priemonės, kuriomis siekiama likviduoti komercinę veiklą, vis dėlto gali būti pagalba (25).

(77)

Kalbant apie paketus perkančias įmones, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Latvijos pateikta informacija, pardavimo procesas buvo vykdytas atvirai ir be jokios diskriminacijos, rinkos sąlygomis ir siekiant nustatyti kuo didesnę konkrečių paketų kainą.

(78)

Kalbant apie įmonės HipoNIA perdavimą mažesne negu rinkos verte, Komisija patvirtina preliminarią sprendimo pradėti tyrimą išvadą, kad jos pirkėjos, LPA, negalima laikyti pagalbos gavėja, nes ji nevykdo ekonominės veiklos ir yra tik Latvijos valstybės agentūra (26).

(79)

Remdamasi tuo Komisija mano, kad įmonėms, perkančioms HŽB komercinės veiklos turtą ir įsipareigojimus, pagalba nesuteikta.

(80)

Apibendrinant, pardavus visus paketus, kuriuos sudaro buvusi HŽB komercinė veikla ir kurie jau parduoti, pagalbos priemonės yra naudingos tik tais atvejais, kai pardavus įmones HipoNIA ir Hipolizings tęsiama HŽB komercinė veikla.

(81)

Kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje, Hipotekos ir žemės bankui suteikta pagalba įmonei Hipolizings buvo naudinga (nors ir menkai). Kaip minėta šiame sprendime, įmonės sutartiniai ryšiai neturėjo būti nutraukti netikėtai, ir sunkumų patiriančiam savininkui nereikėjo įmonės parduoti, o jeigu būtų tekę ją parduoti, tai greičiausiai būtų buvęs skubus pardavimas. Komisijos vertinimas tuo atžvilgiu nesikeičia dėl to, kad pranašumas menkas arba dėl to, kad jo negalima įvertinti skaičiais.

(82)

Kadangi Hipolizings veikia finansų sektoriuje, dėl bet kokio jos veiklai naudingo pranašumo, suteikto iš valstybės išteklių, galėtų būti padarytas poveikis Sąjungos vidaus prekybai ir iškraipyta konkurencija. Todėl turi būti laikoma, kad dėl jos veiklai naudingų priemonių gali būti iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Pranašumas buvo suteiktas iš valstybės išteklių ir yra atrankusis, nes naudingas tik vienai finansinei grupei.

(83)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, Komisija daro išvadą, kad netiesioginis pranašumas, Hipotekos ir žemės bankui suteiktomis priemonėmis suteiktas įmonei Hipolizings, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(84)

Kalbant apie įmonei HipoNIA suteiktą likvidumo priemonę, kuri išlieka restruktūrizavimo etape, nors jos suma ir didesnė, sprendime pradėti tyrimą jau nustatyta, kad ši priemonė yra valstybės pagalba. Komisija neturi priežasčių keisti savo ankstesnio vertinimo dėl to, kad likvidumo paramos suma buvo padidinta. Dėl pakeistos priemonės sumos vertinimas, kad ji yra valstybės pagalba, nesikeičia. Todėl Komisija daro išvadą, kad įmonei HipoNIA suteikta 71 mln. LVL likvidumo parama yra valstybės pagalba.

(85)

Kalbant apie kitas įmonės HipoNIA patronuojančiajai įmonei HŽB suteiktas pagalbos priemones, jomis suteiktas pranašumas įmonei HipoNIA nėra naudingas. Visomis kitomis Hipotekos ir žemės bankui suteiktomis pagalbos priemonėmis buvo siekta HŽB veiklą išlaikyti ilgiau, negu tai būtų įmanoma neatidėliotino nemokumo ir likvidavimo atveju. Kai HŽB tos pagalbos priemonės buvo suteiktos, HipoNIA HŽB grupėje veikė kaip nelikvidaus turto valdymo įmonė. Kadangi HipoNIA veikla buvo susijusi tik su neatidėliotinu turto likvidavimu be jokių išankstinių mokėjimų klientams, ji buvo neatskiriama likvidavimo proceso dalis. Todėl galima paneigti, kad dėl HŽB komercinės veiklos segmentui suteiktų kitų pagalbos priemonių įmonei HipoNIA buvo suteikta netiesioginė pagalba.

(86)

Kadangi 5.1 skirsnyje nustatyta, kad likvidumo priemonė įmonei HipoNIA ir netiesioginis pranašumas įmonei Hipolizings dėl Hipotekos ir žemės bankui suteiktų pagalbos priemonių yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, reikėtų vertinti jų suderinamumą su vidaus rinka.

(87)

Sprendimo pradėti tyrimą 177–180 konstatuojamosiose dalyse jau nustatyta, kad pagalbos priemonės, naudingos HŽB komercinei veiklai, turi būti vertinamos pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir visų pirma pagal Komisijos restruktūrizavimo komunikatą.

(88)

Restruktūrizavimo komunikato 17 punkte patvirtinta, kad (dalį) finansų įstaigos pardavus trečiajai šaliai gali būti padėta atkurti ilgalaikį jos gyvybingumą.

(89)

Hipolizings buvo parduota didžiausiai Latvijoje išperkamosios nuomos įmonei Swedbank Lizings (22 % rinkos dalis). Ši įmonė glaudžiai susijusi su bendrąja Swedbank banko veikla. 2013 m. gegužės 31 d. duomenimis, Swedbank reitingą Moody's padidino iki A1. Grupės operacijos yra pakankamai pelningos (nuosavybės vertybinių popierių grąžos rodiklis 2012 m. buvo 16,9 %, 2013 m. 1 ketvirtį – 13,8 % (27)), o bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas didesnis kaip 15 %. Hipolizings veikla sudaro labai mažą Swedbank grupės turto dalį (beveik 0,05 %).

(90)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad HŽB ekonominė veikla, įmonės Hipolizings tęsiama ją pardavus Swedbank grupės įmonei Swedbank Lizings, yra gyvybinga.

(91)

Latvija patvirtino, kad iš HŽB paskolų portfelius įsigijusi HipoNIA nė vienam savo klientų nesuteikė papildomo finansavimo. Latvija taip pat įsipareigojo teikti neparduotos komercinės veiklos likvidavimo stebėsenos ataskaitas ir likvidavimo baigiamąjį vertinimą.

(92)

Komisija teigiamai vertina Latvijos ir HŽB pastangas parduoti visą komercinę veiklą, kurią galima parduoti, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į gerai vertinamo išorės konsultanto vertinimus, ekonominiu požiūriu ją parduoti yra mažiau palanku negu likviduoti per tam tikrą laiką.

(93)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad sprendime pradėti tyrimą išdėstytos abejonės išsklaidytos ir šiuo atveju laikytasi restruktūrizavimo komunikato reikalavimų, susijusių su tinkamu veiklos likvidavimu.

(94)

Sprendime pradėti tyrimą jau padaryta išvada, kad pardavimo strategijoje pateiktu pagrindinio atvejo scenarijumi užtikrinama, kad HŽB komercinei veiklai laipsniškai likviduoti reikalinga pagalba būtų apribota iki minimumo (28). Dėl to plano faktinio įgyvendinimo vertinimas nesikeičia.

(95)

Be to, sprendime pradėti tyrimo procedūrą taip pat padaryta išvada, kad įvykdžius pardavimą HŽB komercinė veikla nutraukiama, ir taip užtikrinama, kad bankas prie restruktūrizavimo kiek įmanoma prisidėtų savo paties ištekliais (29).

(96)

Kaip jau nustatyta sprendime pradėti tyrimo procedūrą, dėl laiku įvykdyto HŽB patronuojamųjų įmonių pardavimo atskirai nuo banko, taip pat banko padalijimo prieš pardavimą į kelis paketus sumažinamas nederamas konkurencijos iškraipymas dėl pagalbos. Todėl tai vertinama teigiamai (30).

(97)

Pardavimas jau užbaigtas, todėl sprendime pradėti tyrimą išdėstytos abejonės dėl pardavimo greičio jau išsklaidytos.

(98)

Kadangi Latvija patvirtino, kad HipoNIA dėl esamų paskolų neatliks jokių išankstinių mokėjimų, sprendime pradėti tyrimą išdėstytos su tuo susijusios abejonės taip pat išsklaidytos.

(99)

Kalbant apie Hipolizings, Komisija sprendime pradėti tyrimą padarė preliminarią išvadą, kad priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas dėl pagalbos, yra tinkamos. Latvijai patvirtinus, kad Hipolizings negavo jokios tiesioginės pagalbos, tos preliminarios Komisijos išvados dabar gali būti patvirtintos. Be to, Hipolizings […]. […]. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į tai, kad Hipolizings tenkanti rinkos dalis (5 %) yra ribota, o jai suteikta pagalba – nedidelė ir tik netiesioginė, priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas ir kurias daugiausia sudaro HŽB laiku įvykdytas įmonės pardavimas, yra tinkamos.

(100)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, Komisija daro išvadą, kad HŽB pertvarkos planas ir jo įgyvendinimas ligi šiol HŽB komercinės veiklos atžvilgiu atitinka visas restruktūrizavimo komunikate nustatytas sąlygas.

(101)

Komisija daro išvadą, kad 2013 m. birželio mėn. 71 mln. LVL vertės likvidumo parama, kurią Latvija suteikė HŽB (juridinio asmens HipoNia vardu), ir netiesioginis pranašumas, įmonei Hipolizings suteiktas Hipotekos ir žemės bankui suteiktomis restruktūrizavimo priemonėmis, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(102)

Komisija daro išvadą, kad Latvija neteisėtai suteikė papildomą 11 mln. LVL likvidumo paramą, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau Komisija daro išvadą, kad ta priemonė, kartu su pirmine 60 mln. LVL likvidumo parama įmonei HipoNIA, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

(103)

Komisija taip pat daro išvadą, kad netiesioginis pranašumas, įmonei Hipolizings suteiktas dėl Hipotekos ir žemės bankui suteiktų restruktūrizavimo priemonių, yra suderinamas su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą,

25.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/18

(1)

Jungtinė Karalystė 2004 m. sausio 5 d. raštu, kuris užregistruotas 2004 m. sausio 9 d., Komisijai pranešė apie ketinimą Šiaurės Airijoje nustatyti mokesčio lengvatą, taikomą Šiaurės Airijoje išgautoms ir joje komerciniais tikslais naudojamoms neapdorotoms nerūdinėms medžiagoms ir Šiaurės Airijoje išgautų nerūdinių medžiagų produktams, kurie joje naudojami komerciniais tikslais, t. y. Jungtinėje Karalystėje nustatyto nerūdinių medžiagų mokesčio lengvatą (toliau – priemonė).

(2)

Apie priemonę buvo pranešta keičiant pirminę nerūdinių medžiagų mokesčio lengvatos Šiaurės Airijoje (2) priemonę, kurią Komisija patvirtino 2002 m. balandžio 24 d. Sprendimu N863/01 (3) (toliau – Sprendimas N863/01).

(3)

2004 m. gegužės 7 d. Komisija dėl priemonės priėmė neprieštaravimo sprendimą (4) (toliau – 2004 m. gegužės 7 d. sprendimas).

(4)

2004 m. rugpjūčio 30 d.British Aggregates Association, Healy Bros. Ltd ir David K. Trotter & Sons Ltd dėl 2004 m. gegužės 7 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą (užregistruotą T-359/04 numeriu).

(5)

2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrasis Teismas panaikino 2004 m. gegužės 7 d. sprendimą (5). Remiantis Teismo sprendimu, Komisija teisėtai negalėjo priimti sprendimo nepateikti prieštaravimų, nes neišnagrinėjo klausimo dėl galimo mokestinio atitinkamų vietos produktų ir iš Airijos importuotų produktų diskriminavimo. Komisija dėl šio sprendimo apeliacinio skundo nepateikė.

(6)

2010 m. gruodžio 15 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinė Karalystė pateikė papildomą informaciją apie priemonę, taip pat ir dokumentus dėl priemonės įgyvendinimo sustabdymo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. panaikinant 2004 m. nerūdinių medžiagų mokesčio (Šiaurės Airijos mokesčių kredito) nuostatus (S.I. 2004/1959).

(7)

Komisija 2011 m. vasario 2 d. raštu paprašė papildomos informacijos. Jungtinė Karalystė daugiau informacijos pateikė 2011 m. kovo 7 d. ir birželio 10 d. raštais.

(8)

2011 m. liepos 13 d. raštu Komisija Jungtinę Karalystę informavo, kad nusprendė dėl pagalbos pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(9)

Komisijos sprendimas pradėti tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – sprendimas pradėti tyrimo procedūrą). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pagalbos.

(10)

Komisija 2011 m. rugsėjo 23 d. iš suinteresuotųjų šalių gavo dvi pastabas. Komisija Jungtinei Karalystei jas nusiuntė 2011 m. lapkričio 10 d., ir ši turėjo galimybę atsakyti; Jungtinės Karalystės pastabos buvo gautos 2011 m. lapkričio 25 d. raštu.

(11)

Jungtinė Karalystė daugiau informacijos pateikė 2012 m. rugsėjo 17 d. ir spalio 10 d. raštais. Komisija 2014 m. sausio 23 d. ir vasario 7 d. paprašė daugiau informacijos; Jungtinė Karalystė ją pateikė atitinkamai 2014 m. balandžio 1 d. ir birželio 4 d.

(12)

Nerūdinių medžiagų mokestis (NMM) – aplinkos apsaugos mokestis, taikomas nerūdinių medžiagų, apimančių uolienas, smėlį ar žvirgždą, naudojimui komerciniais tikslais. Jį Jungtinė Karalystė pradėjo taikyti 2002 m. balandžio 1 d. aplinkos apsaugos tikslais – kuo labiau padidinti perdirbtų nerūdinių medžiagų ir kitų pakaitų neapdirbtoms nerūdinėms medžiagoms naudojimą ir skatinti racionalią neapdirbtų nerūdinių medžiagų, kurios yra neatsinaujinantieji gamtos ištekliai, gavybą ir naudojimą. Nerūdinių medžiagų gavybos žala aplinkai, kurią siekiama sumažinti nustatant NMM, apima triukšmą, dulkes, žalą biologinei įvairovei ir gamtovaizdžiui.

(13)

NMM taikomas Jungtinėje Karalystėje išgautoms neapdirbtoms nerūdinėms medžiagoms ir importuotoms neapdirbtoms nerūdinėms medžiagoms, jas pirmą kartą naudojant arba parduodant Jungtinėje Karalystėje (7). Pirminio pranešimo metu mokesčio tarifas buvo 1,60 svarų sterlingų (GBP) už toną (8). NMM taip pat taikomas neapdorotų nerūdinių medžiagų, naudojamų gaminant apdorotus produktus, naudojimui komerciniais tikslais. Mokestis netaikomas apdorotoms ir perdirbtoms nerūdinėms medžiagoms, taip pat neapdorotoms nerūdinėms medžiagoms, eksportuojamoms iš Jungtinės Karalystės.

(14)

Savo Sprendime N863/01 Komisija teigė, kad laipsniškas NMM nustatymas Šiaurės Airijoje buvo suderinamas su Bendrijos rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (9) (2001 m. rekomendacijos dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai) E.3.2 skyriumi. Patvirtinta pagalba buvo penkerių metų laipsniškai mažinamos mokesčio lengvatos schema, pradėjusi galioti 2002 m. ir panaikinta 2007 m. Pirminė NMM lengvata Šiaurės Airijoje taikyta tik neapdorotų nerūdinių medžiagų, naudojamų gaminant apdorotus produktus, naudojimui komerciniais tikslais.

(15)

Šis sprendimas yra susijęs tik su pakeista NMM lengvata Šiaurės Airijoje, taikyta Šiaurės Airijoje išgautoms ir joje komerciniais tikslais naudojamoms neapdorotoms nerūdinėms medžiagoms ir Šiaurės Airijoje išgautų neapdorotų nerūdinių medžiagų produktams, kurie joje naudojami komerciniais tikslais.

(16)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 12–14 konstatuojamosiose dalyse, Jungtinė Karalystė manė, kad dėl ypatingų sąlygų Šiaurės Airijoje joje taikomos NMM lengvatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta.

(17)

Pirminė lengvatos schema (laipsniškas NMM nustatymas) buvo pakeista. Lengvata taikyta visų rūšių neapdorotoms nerūdinėms medžiagoms, t. y. ne tik nerūdinėms medžiagoms, naudojamoms gaminant apdorotus produktus, kaip buvo Sprendimu N863/01 patvirtinus pirminę lengvatą, bet ir tiesiogiai naudojamoms žaliavinėms neapdorotoms nerūdinėms medžiagoms (10).

(18)

Nustačius lengvatą mokėti reikėjo 80 % NMM, mokėtino visais kitais atvejais, ir ši lengvata turėjo būti pereinamojo laikotarpio priemonė. Ji įsigaliojo 2004 m. balandžio 1 d. ir turėjo galioti iki 2011 m. kovo 31 d. (t. y. 9 metus nuo NMM nustatymo 2002 m. balandžio 1 d.).

(19)

Lengvatos schema sustabdyta 2010 m. gruodžio 1 d.

(20)

Norėdama veiksmingiau siekti numatytų aplinkos apsaugos tikslų Jungtinė Karalystė mokesčio lengvatą susiejo su sąlyga, kad pretendentai turi su Jungtine Karalyste susitarti dėl susitarimų, kuriais lengvatos taikymo laikotarpiu būtų įpareigoti dalyvauti aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo programoje, oficialiai juos sudaryti ir jų laikytis.

(21)

Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis leidžiama taikyti schemą:

(22)

Kiekvienas susitarimas buvo individualiai suderintas su karjero sąlygomis, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tuo metu buvusius standartus ir tobulinimo galimybes. Tikrintos šios sritys: oro kokybė, archeologija ir geologinė įvairovė, biologinė įvairovė, sprogdinimas, bendruomeninė atsakomybė, dulkės, energijos vartojimo efektyvumas, požeminis vanduo, gamtovaizdis ir žala gamtovaizdžiui, triukšmas, naftos ir cheminių medžiagų laikymas ir tvarkymas, atkūrimas ir vėlesnė priežiūra, pirminių nerūdinių medžiagų pakaitalų naudojimas, paviršinis vanduo, transporto poveikis už objekto ribų ir atliekų tvarkymas.

(23)

Šiaurės Airijos aplinkos departamentas buvo atsakingas už tų susitarimų stebėseną, ir jeigu įmonėse būdavo nustatyta didelių trūkumų, lengvata būdavo panaikinama.

(24)

Kalbant apie nerūdinių medžiagų gamybos sąnaudas, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad jos labai skyrėsi priklausomai nuo karjero ir kad tą patį būtų galima pasakyti ir apie kainas (11). Vidutinės įvairių kategorijų nerūdinių medžiagų pardavimo karjere kainos apibendrintos 1 lentelėje (12). Pelno marža taip pat buvo įvairi, bet pramonės atstovai įvertino, kad tipinis dydis buvo 2–5 %.

1 lentelė

Pardavimo kaina

(25)

Priėmus sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, Jungtinė Karalystė pateikė daugiau informacijos apie nerūdinių medžiagų gamybos sąnaudas Šiaurės Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Palyginti su Didžiąja Britanija, elektros ir statybos leidimų kainos Šiaurės Airijoje yra didesnės. Šiaurės Airijoje mažosioms ir vidutinėms įmonėms elektra kainuoja vidutiniškai maždaug 14 pensų už kWh, o panašaus dydžio įmonėms visoje Jungtinėje Karalystėje – 11 pensų už kWh. Stambūs ir labai stambūs elektros vartotojai Šiaurės Airijoje mokės vidutiniškai 10 pensų už kWh, palyginti su maždaug 8 pensais už kWh visoje Jungtinėje Karalystėje. Remiantis pramonės atstovų pateiktais apskaičiuotais duomenimis, elektros ir kuro kaina būtų 30–46 pensai už kiekvieną gautų nerūdinių medžiagų toną. Be to, Šiaurės Airijos karjerai patiria gerokai didesnes statybos leidimų išlaidas negu tokie pat Didžiosios Britanijos ir Airijos Respublikos karjerai. Paremdama tą teiginį Jungtinė Karalystė pateikė kainų palyginimus.

(26)

Apskritai, kalbant apie kainų lygio skirtumus Šiaurės Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad tiekėjai Šiaurės Airijoje niekada negalėjo nustatyti tokių kainų kaip tiekėjai Didžiojoje Britanijoje. Jungtinė Karalystė tai parodė pateikdama vidutines 2001–2008 m. Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos nerūdinių medžiagų kainas. Taigi, taikomas viso tarifo mokestis sudarytų daug didesnę pardavimo kainos dalį ir taip silpnoje rinkoje. Tai, kad nėra galimybių dalį sąnaudų perduoti klientams, yra svarbus istorinis veiksnys, dėl kurio per mažai investuojama į aplinkos apsaugos gerinimą ir kurį galima paaiškinti ekonominiais (rinkos susiskaidymas) ir geologiniais veiksniais.

(27)

Priėmus sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, Jungtinė Karalystė pateikė išsamesnės informacijos apie vidutines nerūdinių medžiagų kainas. Panašu, kad kai nerūdinės medžiagos nėra labai vertingos ir ypatingos, vežti jas iš Šiaurės Airijos į Didžiąją Britaniją ar net pačioje Didžiojoje Britanijoje iš Škotijos vežti nerūdines medžiagas, kurios bus naudojamos, pavyzdžiui, Londone, yra neekonomiška. 2 lentelėje pateiktos vidutinės 2006–2011 m. Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos nerūdinių medžiagų kainos karjere, o Didžiosios Britanijos kainos pateiktos dar ir 2012 m.

2 lentelė  (13)

Vidutinės kainos karjere

(28)

Remiantis išsamesne kainodaros informacija galima daryti tą pačią išvadą, kurią anksčiau padarė JK (žr. 26 konstatuojamąją dalį), t. y. kad viso tarifo NMM sudarytų daug didesnę pardavimo kainos dalį jau ir taip silpnoje rinkoje. Iš duomenų matyti, kad Šiaurės Airijos smėlis ir žvirgždas arba nerūdinių medžiagų skalda negalėtų konkuruoti su vidutinėmis Didžiosios Britanijos kainomis dar pridėjus ir […] (14) GBP už toną vežimo jūra kainą. Dėl žemos nerūdinių medžiagų kainos jų apskritai negalima parduoti tolesnėse rinkose, nes, net jeigu kaina būtų […] GBP už toną ir būtų vežama […] mylių, kaina karjere padidėtų beveik […] proc. Atrodo, kad daugeliu atvejų arčiau esantis karjeras galėtų pasiūlyti konkurencingesnę kainą.

(29)

Kalbant apie paklausos kainų elastingumą, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad nerūdinių medžiagų paklausos kainų elastingumas yra 0,2–0,5. Remiantis Jungtinės Karalystės atliktu Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų kiekio ir kainų duomenų tyrimu galima daryti išvadą, kad daugumos rūšių nerūdinių medžiagų kainų elastingumas svyravo nuo beveik nulio iki maždaug 0,52. Priėmus sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, Jungtinė Karalystė įrodė, kad pagrindinei Jungtinės Karalystės daliai būdingas paklausos kainų elastingumas negali būti taikomas Šiaurės Airijai, nes abi rinkos skiriasi. Todėl iš pradžių pateikti skaičiai neturi ryšio su Šiaurės Airijos rinka. Jungtinė Karalystė nurodė, kad jie bandė nustatyti elastingumą, taikytiną tik Šiaurės Airijai, bet nebuvo apskaičiavimui reikalingų susijusių duomenų.

(30)

Priėmus sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, Jungtinė Karalystė pateikė informaciją, iš kurios matyti, kaip kainų skirtumai daro poveikį paklausai Šiaurės Airijos rinkoje. Informaciją tokiais tikslais pateikė keturios iš penkių stambiausių karjerus Šiaurės Airijoje eksploatuojančių įmonių. Kadangi dėl transporto išlaidų apribojama rinka, kurioje karjerus eksploatuojančios įmonės gali parduoti produktus konkurencinga kaina, buvo sunku nustatyti tiesioginę kainų ir rinkos dalių koreliaciją. Labiau tikėtina, kad paklausa ir rinkos dalis reaguoja į stambių statybos projektų pradžią arba pabaigą vietos teritorijoje, o ne į visos šalies masto kainų skirtumus. Be to, bendrovės, Šiaurės Airijoje turinčios didžiausią rinkos dalį, kartais parduoda ir aukštesnės kokybės ypatingus produktus, taigi būtų netikslu lyginti gamintojus norint nustatyti rinkos tendencijas. Nepaisant to, Jungtinė Karalystė įrodo, kad kainų skirtumai tikrai veikia paklausą, tačiau labiau vietos lygmeniu. Arti sienos su Airijos Respublika, t. y. maždaug už 23 mylių nuo sienos, veikiančios bendrovės pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad joms padidinus kainas gerokai sumažėjo pardavimas. Buvo pateikti konkretūs […] ir […] duomenys. Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matyti įmonių […] ir […] objekto […] kainų pokyčių 2009–2013 m. poveikis, t. y. tai, kad 2010 m. atnaujinus lengvatos taikymą gerokai sumažėjo pardavimo apimtis ir pajamos. Bandant visą mokestį perduoti klientams, įmonės […] ir […] objektas […] neteko […] proc. savo pardavimo apimties, o tai – didžiulis sumažėjimas.

3 lentelė

[…] ir […] objekto […] kainų pokyčių 2009–2013 m. poveikis

(31)

Apdorotų produktų įmonių, esančių arti sienos su Airijos Respublika, pardavimas taip pat labai sumažėjo, kai buvo bandyta klientams perduoti visą nerūdinių medžiagų mokestį. Pavyzdžiui, įmonės […] objektas […], esantis […], t. y. tik už mylios nuo sienos, gamyba sumažėjo nuo […] m3 2005 m. iki tik […] m3 2013 m., kai padidėjo jos medžiagų kainos.

(32)

Be to, Jungtinė Karalystė pateikė informaciją, iš kurios matyti, kaip plėtojosi infrastruktūra ir kitos viešojo sektoriaus statybos 2000–2012 m. Iš raidos matyti, kad viešojo sektoriaus statybų apimtis didėjo 2007–2009 m., vėliau mažėjo, o 2012 m. šiek tiek didėjo. Tačiau Komisija pažymi, kad apskritai statyboms įtakos turėjo ekonomikos nuosmukis, todėl vien į tas tendencijas negalima atsižvelgti, nes jas gali paskatinti ekonominė aplinka ir statybos rinkos tendencijos.

(33)

Jungtinė Karalystė taip pat pateikė 2007–2013 m. Šiaurės Airijos Kelių viešųjų pirkimų departamento pirktų nerūdinių medžiagų konkurso kainas (4 lentelė), įskaitant vežimo į Kelių departamento bazes išlaidas. Iš duomenų aiškiai matyti, kad po 2010 m., kai NMM lengvatos taikymas buvo sustabdytas, kainos arba sumažėjo (kartais labai stipriai) arba šiek tiek padidėjo, bet gerokai mažiau negu viso NMM tarifo suma, t. y. 1,95 GBP. Iš to matyti, kad net tada, kai medžiagos buvo parduodamos viešajam sektoriui, Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų gamintojai negalėjo NMM perduoti savo klientams. Tai labiau akivaizdu, nes viešasis sektorius greičiausiai mažiau nukentėjo nuo ekonomikos nuosmukio, o bendros nerūdinių medžiagų paklausos dalis, tenkanti viešojo sektoriaus statybos darbams, tokiems, kokius vykdė Kelių departamentas, padidėjo.

4 lentelė

2007–2013 m. Šiaurės Airijos Kelių viešųjų pirkimų departamento pirktų nerūdinių medžiagų konkurso kainos

(34)

Kadangi NMM lengvata taikyta tik Šiaurės Airijos, o ne likusios Jungtinės Karalystės dalies karjerams, Jungtinė Karalystė pateikė informaciją, iš kurios matyti, kodėl Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų rinka yra geografiniu požiūriu kitokia rinka negu Jungtinės Karalystės bendroji rinka ir su kuo susiję tie skirtumai.

(35)

Jungtinė Karalystė teigia, kad Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos nerūdinių medžiagų rinkos yra atskiros ir skiriasi viena nuo kitos, o jų sąveika – labai menka. Matoma tendencija, kad nerūdinių medžiagų rinka savo pobūdžiu yra vietos rinka, nes medžiagų vežimo kaina, palyginti su jų pardavimo kaina, yra gana didelė. Naudodama Transporto departamento duomenis Jungtinė Karalystė apskaičiavo, kad vidutinė nerūdinių medžiagų vežimo keliais vienos mylios kaina yra 0,855 GBP už toną. Maža nerūdinių medžiagų produktų kaina reiškia, kad dėl ilgų vežimo atstumų nerūdinių medžiagų produktai taps mažiau konkurencingi už medžiagas iš karjerų, kurie yra arčiau kliento. Be to, nerūdinių medžiagų eksportuotojai apskaičiavo, kad nerūdinių medžiagų vežimo jūra iš Šiaurės Airijos į Didžiąją Britaniją kaina būtų maždaug […] GBP už toną. Vežimo jūra kaina dar padidėtų pridėjus būtino vežimo keliais iš karjero į uostą ir iš atplukdymo prieplaukos į paskirties vietą kainą. Jungtinė Karalystė dar parodo, kad vežti nerūdines medžiagas iš vieno regiono į kitą yra neekonomiška, išskyrus atvejus, kai vežamas ypatingesnis spalvotas akmuo arba brangesnės nerūdinės medžiagos. Apskaičiuota, kad vežant net tas medžiagas greičiausiai dar reikėtų pridėti vežimo keliais iš prieplaukos Didžiojoje Britanijoje į artimiausias asfalto gamyklas išlaidas, lygias […]–[…] GBP už toną.

(36)

Nerūdinių medžiagų tiekimas Šiaurės Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje labai skiriasi ir dėl medžiagų prieinamumo, ir dėl įvairių karjerus eksploatuojančių bendrovių skaičiaus. Dėl geologinių priežasčių Šiaurės Airija gali pasigirti didžiausia uolienų rūšių įvairove, palyginti su bet kuriuo panašaus dydžio Jungtinės Karalystės regionu. Visoje Šiaurės Airijoje karjerai yra gana tolygiai išsidėstę. Nors įvairiose grafystėse yra didesnių tam tikrų rūšių uolienų telkinių, nerūdinių medžiagų skalda iš esmės gali būti tarpusavyje pakeičiama, todėl visoje teritorijoje yra daugybė uolienų, kurias galima naudoti kaip nerūdines medžiagas. Kitaip yra pagrindinėje Britanijos dalyje, kur geologinė įvairovė ne tokia didelė. Turėdama įvairius ir gausius uolienų telkinius, paplitusius po visą šalį ir esančius arti visų pagrindinių rinkų, Šiaurės Airija turi gerokai didesnę tarpusavyje pakeičiamų produktų pasiūlą negu Didžiosios Britanijos rinka. Todėl Šiaurės Airijoje konkurencija yra didesnė, ir Šiaurės Airijos nerūdinių produktų gamintojai padidinti savo kainas gali gerokai mažiau.

(37)

Kaip nurodė Jungtinė Karalystė, daug didesnė nepriklausomų karjerų dalis ir didesnis karjerų skaičius kvadratinėje mylioje Šiaurės Airijoje taip pat lemia didesnę konkurenciją tarp nerūdinių medžiagų tiekėjų. Didžiojoje Britanijoje daugiau negu 75 % visų nerūdinių medžiagų tiekia penkios stambios įmonės (15). O Šiaurės Airijoje, kaip apskaičiuota, penkioms stambiausioms įmonėms tenka tik 39 % visos nerūdinių medžiagų produkcijos.

(38)

Jungtinė Karalystė įrodo, kad abiem rinkoms būdingos skirtingos paklausos tendencijos, nes Šiaurės Airijoje nerūdinių medžiagų paklausa per ekonomikos nuosmukį ir nuo tada, kai jis prasidėjo, sumažėjo gerokai labiau negu Didžiojoje Britanijoje. Be to, mažėjant statybos apimčiai ir nerūdinių medžiagų paklausai intensyvėja karjerus eksploatuojančių veiklos vykdytojų konkurencija dėl likusios paklausos.

(39)

Šiaurės Airijoje gerokai daugiau pavienių operacijų, o vertikali nerūdinių medžiagų, cemento ir betono gamybos integracija Šiaurės Airijos rinkoje yra gerokai mažiau įprasta negu Didžiojoje Britanijoje. Kaip paminėta 37 konstatuojamojoje dalyje, Didžiojoje Britanijoje penkios stambiausios bendrovės kontroliuoja net 75 % nerūdinių medžiagų produkcijos. Tos pačios bendrovės taip pat kontroliuoja 70 % visos gatavo betono produkcijos ir didelę dalį visų asfalto gamyklų, ir abi šios rinkos yra pagrindinės nerūdinių medžiagų pardavimo rinkos. Taigi, mažėjant statybos apimčiai ir betono bei asfalto paklausai penkios stambiausios Didžiosios Britanijos bendrovės gali kontroliuoti savo nerūdinių medžiagų produkcijos pajėgumų mažėjimą. Todėl Didžiojoje Britanijoje nerūdinių medžiagų pasiūla lengviau prisitaikys prie paklausos ir bus daromas mažesnis spaudimas mažinti kainas. Šiaurės Airijoje padėtis kitokia, nes rinkoje nėra vertikalios integracijos, ir mažėjant statybų apimčiai ir nerūdinių medžiagų paklausai intensyvėja karjerus eksploatuojančių veiklos vykdytojų konkurencija dėl likusios paklausos. Dėl to Šiaurės Airijos rinkoje konkurencija daug didesnė negu Didžiosios Britanijos rinkoje, kvadratinėje mylioje karjerų daugiau, daugiau jų tenka ir vienam gyventojui, be to, daugiau yra nepriklausomų karjerų, bandančių savo produktus parduoti nepriklausomoms pavienėms apdorotų produktų gamykloms.

(40)

Be to, Jungtinė Karalystė įrodė, kad Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų rinka ir Airijos Respublikos nerūdinių medžiagų rinka yra labai panašios.

(41)

Priėmus sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, Jungtinė Karalystė pateikė informacijos apie Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų pramonės prekybos intensyvumą 2002–2013 m. Iš oficialios statistikos buvo galima gauti tik jungtinius du kartus per metus teikiamus duomenis, nes taikomos Karališkosios mokesčių ir muitų inspekcijos (angl. Her Majesty's Revenue and Customs, toliau – HMRC) duomenų atskleidimo taisyklės. Tomis taisyklėmis neleidžiama išskirstyti prekybos intensyvumo pagal nerūdinių medžiagų rūšį, o kai kurių metų prekybos statistikos išvis nėra. Sunkumų kilo ir dėl to, kad nebuvo oficialių duomenų apie apdorotų betono ir apdorotų asfalto produktų gamybą. Tais atvejais Jungtinė Karalystė pateikė apskaičiuotus (16) rinkos duomenis, gautus iš Šiaurės Airijos karjerų produktų asociacijos (angl. Quarry Products Association Northern Ireland, toliau – QPANI). Kadangi kitų kategorijų produktus apimančios nacionalinės statistikos nėra, Jungtinė Karalystė pateikė apytikrius skaldos, apdorotų betono produktų, smėlio ir asfalto prekybos intensyvumo duomenis. Nepaisant to, net atsižvelgdama į tuos apribojimus, Jungtinė Karalystė laikosi nuomonės, kad iš prekybos intensyvumo duomenų matyti Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos prekybos laipsnis. Prekybos intensyvumo duomenys pateikti 5 lentelėje. Skaičiai yra pagrįsti metiniais arba du kartus per metus teikiamais importo ir eksporto, taip pat metinės produkcijos duomenimis, kurie buvo pateikti ir Komisijai.

5 lentelė

Prekybos intensyvumas

(42)

Iš 5 lentelėje pateiktų skaičių matyti, kad Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų pramonėje prekybos intensyvumas, susijęs su nerūdinių medžiagų skaldos pardavimu, yra didelis. Jungtinė Karalystė įrodo, kad nedeklaruotas nerūdinių medžiagų importas į Šiaurės Airiją gerokai padidėjo 2002 m. nustačius NMM. Šis nedeklaruotas importo lygis greičiausiai išaugo ir vėl, kai 2010 m. buvo sustabdytas NMM lengvatos taikymas. Alsterio universitetas 2002 m. atliko tyrimą ir aštuoniose svarbesnėse sienos kirtimo vietose suskaičiavo į Šiaurės Airiją nerūdines medžiagas įvežančius sunkvežimius. Remiantis to tyrimo rezultatais, nerūdines medžiagas vežė iki 89 sunkvežimių per dieną. Visam per metus susidarančiam kiekiui, įvertintam pagal oficialiai deklaruojamą importo apimtį, pervežti reikėtų tik 243 sunkvežimių per metus. Iš to galima manyti, kad tikras nerūdinių medžiagų importo lygis galėtų būti net 133 kartais didesnis už nurodytą 2002 m. oficialiojoje statistikoje, ir tai reiškia, kad apskaičiuojant prekybos intensyvumą tikrasis prekybos intensyvumo mastas imamas gerokai per mažas.

(43)

Kalbant apie padidėjusių gamybos sąnaudų perdavimą galutiniams klientams ir galimą pardavimo sumažėjimą, Jungtinė Karalystė pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad 2002 m. nustačius NMM vidutinė nerūdinių medžiagų kaina Šiaurės Airijoje padidėjo gerokai mažiau, negu būtų galima tikėtis, jeigu klientams būtų perduotas visas NMM, ir kad tai buvo susiję su teisėto pardavimo sumažėjimu, kuris proporcingai buvo gerokai didesnis negu Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas sumažėjimas.

(44)

Jungtinė Karalystė taip pat paaiškino, kad žemos kokybės nerūdinių medžiagų ir medžiagų ertmėms užpildyti pardavimas sumažėjo metais, kurie baigėsi 2003 m. kovo 31 d., palyginti su lygiu, buvusiu dvejus metus iki NMM nustatymo. Teisėtų karjerų gamybos apimtis 2002 kalendoriniais metais buvo gerokai mažesnė negu nustatyta nerūdinių medžiagų pardavimo tendencija (apskritai per pastaruosius 30 metų buvo nerūdinių medžiagų pardavimo Šiaurės Airijoje didėjimo tendencija). Didžiojoje Britanijoje nerūdinių medžiagų gamyba 2002 m. sumažėjo 5,7 %, palyginti su nedideliu padidėjimu ankstesniais metais (tačiau iš tendencijų analizės matyti, kad Didžiojoje Britanijoje pastaruosius 10 metų apskritai buvo juntama gamybos mažėjimo tendencija).

(45)

Jungtinė Karalystė taip pat paaiškino, kad nustačius mokestį, kuris buvo 1,60 GBP už toną, vidutinė nerūdinių medžiagų kaina Šiaurės Airijoje 2002 m., palyginti su 2001 m., padidėjo maždaug 0,25–0,30 GBP už toną, o Didžiojoje Britanijoje kaina padidėjo 1–1,40 GBP už toną. Net atsižvelgus į tai, kad apdorotuose produktuose naudojamos nerūdinės medžiagos, kurioms taikyta 80 % lengvata pagal pirminę Šiaurės Airijoje 2002 m. taikytą laipsniškai mažinamo kredito schemą, įtrauktos į tą vidurkį, reiškia, kad Šiaurės Airijos karjerus eksploatuojantys veiklos vykdytojai turėjo prisiimti didelę dalį to mokesčio. Darant prielaidą, kad apdorotiems produktams Šiaurės Airijoje buvo panaudota pusė nerūdinių medžiagų produkcijos ir kad jų kainai poveikio nepadarė 2002 m. nustatytas mokestis, pasak Jungtinės Karalystės, tai vis tiek reiškia, kad įmonė, pardavusi vieną toną žaliavinių nerūdinių medžiagų, turėjo prisiimti vidutiniškai daugiau kaip 1 GBP už toną mokesčio.

(46)

Priėmus sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, Jungtinė Karalystė išsamiau paaiškino savo 45 konstatuojamojoje dalyje pateiktus teiginius, kad nustačius NMM vidutinė kaina Šiaurės Airijoje padidėjo gerokai mažiau negu mokesčio dydis, nors Didžiojoje Britanijoje ji padidėjo 1–1,40 GBP už toną, atsižvelgiant į tai, kad apdorotų produktų, gaminamų iš nerūdinių medžiagų, gamintojai niekada nemokėjo viso tarifo NMM. Remiantis Jungtinės Karalystės pateiktais įverčiais, nuo trečdalio iki pusės visų Šiaurės Airijoje išgautų nerūdinių medžiagų naudojama apdorotiems produktams gaminti. Net jeigu argumento dėlei būtų imamas didesnis skaičius ir taikoma 100 % lengvata, apdorotiems produktams taikyta pirmuosius mokesčio metus, ir atitinkamai tariama, kad gamybos sąnaudos nepadidėjo apmokestinus 50 % nerūdinių medžiagų, likusių 50 % kaina dėl to dvigubai padidėtų. Toks dvigubas padidėjimas reikštų, kad gauta kaina padidėjo 0,50–60 GBP už toną, ir tai vis tiek gerokai mažiau negu Didžiojoje Britanijoje, ir nė kiek nepanašu į sumą, kuri būtų gauta perdavus visas papildomas išlaidas, t. y. 1,60 GBP už toną, susidariusias pirmą kartą nustačius mokestį.

(47)

Be to, Jungtinė Karalystė pateikė duomenų, gautų iš Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų pramonės reprezentatyviųjų imčių ir susijusių su nerūdinių medžiagų produkcijos, apyvartos ir pelno tendencijomis. Tačiau pateiktos tendencijos yra susijusios su statybos rinkos tendencijomis bei 2008 m. prasidėjusiu ekonomikos nuosmukiu ir negali būti nuo to atsietos.

(48)

Iš duomenų matyti, kad dar prieš sustabdant lengvatos schemos taikymą pelningumas jau buvo toks mažas, o kainos – tokios žemos, kad visiškai neįtraukti mokesčio į kainą būtų buvę ekonomiškai neperspektyvu. Bendrovės įrodė, kad, užuot tai dariusios, jos perdavė mokestį klientams ir turėjo susitaikyti su dar didesniu pardavimo sumažėjimu negu tas, kurį lėmė sudėtingos ekonominės aplinkybės. Kad jų verslas galėtų toliau veikti, įmonės atidėjo labai svarbias kapitalo investicijas ir atleido darbuotojų. Iš tyrimo ataskaitų matyti, klientams perduoti 1,95 GBP už toną dydžio mokestį buvo sudėtinga, nes klientams kainos padidėtų 50–66 % Jau ir dėl ekonominio klimato klientai nenoriai moka didesnes kainas ir, užuot pirkę, arba atideda investicijas, arba dairosi konkurentų, siūlančių pakaitines medžiagas arba konkurencingesnes kainas. Tai žlugdo Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų verslą, dėl to netenkama klientų, mažėja pardavimo apimtis, daromas spaudimas dar labiau mažinti pelno maržą.

(49)

Todėl, nors iš Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų pramonės reprezentatyviųjų imčių gauti duomenys yra geras Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų pramonės apyvartos ir pelno raidos rodiklis, jų negalima atsieti nuo ekonominio konteksto ir jie negali būti galutiniai vertinant viso NMM poveikį remiantis vien jais.

(50)

Apskaičiuotas metinis lengvatos schemos biudžetas (negauti valstybės ištekliai) tuo metu, kai pirmą kartą pranešta apie pagalbą, svyravo nuo 15 mln. GBP (2004–2005 m.) iki 35 mln. GBP (2010–2011 m.).

(51)

Kalbant apie pagalbos gavėjų skaičių, apskaičiuota, kad lengvata galėtų būti taikoma maždaug 170 karjerus eksploatuojančių veiklos vykdytojų.

(52)

Šiaurės Airijoje NMM lengvatą taikyti leidžianti institucija buvo HMRC.

(53)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 47–54 konstatuojamosiose dalyse, Komisija abejojo, ar Šiaurės Airijoje taikoma pakeista NMM lengvata atitinka Sutartį, ypač jos 110 straipsnį. Šios abejonės neleido Komisijai tame etape daryti išvados, kad priemonė suderinama su vidaus rinka.

(54)

Komisija manė, kad NMM yra vidaus mokestis pagal Sutarties 110 straipsnį. Komisija toliau nustatė, kad NMM taikytas skirtingai Šiaurės Airijos gamintojams ir kitų valstybių narių gamintojams, o tai negali būti pateisinama.

(55)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 56 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, remdamasi atitinkama Teismo praktika, kai buvo panaikintas 2004 m. gegužės 7 d. sprendimas, kad priemonė, kaip ji buvo taikoma nuo tos dienos (iki jos sustabdymo 2010 m. gruodžio 1 d.), turi būti laikoma neteisėta. Be to, Komisija teigė, kad visada vertins neteisėtos valstybės pagalbos derėjimą su vidaus rinka taikydama esminius kriterijus, nustatytus bet kuriame tuo metu, kai suteikta pagalba, galiojusiame teisės akte (18). Kadangi pagalba turi būti laikytina neteisėta ir ji teikta laikotarpį, kai galiojo 2001 m. rekomendacijos dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, taip pat po to, kai buvo paskelbtos 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairės (19), Komisija vertino NMM lengvatos schemos suderinamumą pagal teisės aktą, galiojusį tuo metu, kai teikta pagalba:

(56)

Dėl priemonės vertinimo pagal 2001 m. rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Komisija konstatavo, jog galima manyti, kad jose nustatytos suderinamumo sąlygos yra įvykdytos. Tačiau Komisija priminė, kad, atsižvelgiant į abejones, pareikštas dėl Sutarties 110 straipsnio, buvo neleista nustatyti, kad priemonė tame etape buvo suderinama su vidaus rinka pagal 2001 m. rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai.

(57)

Kalbant apie priemonės suderinamumą pagal 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires, Komisija konstatavo, kad:

(58)

Nors iš Jungtinės Karalystės pateiktos informacijos matyti, kad gamybos sąnaudos dėl NMM labai stipriai padidėjo, dėl to greičiausiai toks padidėjimas negalėtų būti perkeltas klientams nepatiriant geroko pardavimo kiekio sumažėjimo, Komisija tame etape atsižvelgdama į pateiktą informaciją, ypač į nepakankamai išsamią informaciją, negalėjo konstatuoti, kad įvykdyta suderinamumo sąlyga, nustatyta 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių 158 punkto c papunktyje.

(59)

2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių 158 punkto c papunktyje nustatyta, kad, norint atitikti būtinumo kriterijų, turi nebūti galimybių didelio gamybos sąnaudų padidėjimo, nurodyto 58 konstatuojamojoje dalyje, perduoti pirkėjams, labai nemažinant pardavimo apimties. Tuo atžvilgiu valstybė narė gali pateikti, be kita ko, susijusio sektoriaus produkto kainos elastingumo vertinimą atitinkamoje geografinėje rinkoje, taip pat konkretaus sektoriaus arba konkrečios rūšies bendrovių prarastos pardavimo apimties ir (arba) sumažėjusio pelno vertinimą.

(60)

Komisija šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad Jungtinės Karalystės argumentai, kad gamybos sąnaudų padidėjimo nebuvo galima perduoti klientams labai nesumažėjant pardavimo apimtims, buvo pagrįsti kainos padidėjimo nustačius NMM palyginimu (Šiaurės Airijoje maždaug 0,25–0,30 GBP už toną 2002 m., palyginti su 2001 m., o Didžiojoje Britanijoje kaina padidėjo 1–1,40 GBP už toną). Kalbant apie (teisėto) pardavimo sumažėjimą Šiaurės Airijoje, Komisija pažymėjo, kad visų rūšių nerūdinių medžiagų pardavimo sumažėjimas svyravo nuo – 17,6 % (2001–2003 m.) iki – 22,8 % (2002–2003 m.) ir proporcingai buvo daug didesnis, negu užfiksuotas Didžiojoje Britanijoje. Komisija manė, kad šie argumentai gali būti laikomi sunkumų, su kuriais Šiaurės Airija susidūrė padidėjusias gamybos sąnaudas perduodama klientams, rodikliu.

(61)

Komisija vis dėlto teigė, kad Jungtinė Karalystė nepateikė pakankamai išsamių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad tiems argumentams poveikį turėjo tai, kad iš nerūdinių medžiagų gaminamų apdorotų produktų gamintojai niekada nemokėjo viso NMM, nes jo nustatymas Šiaurės Airijoje buvo laipsniškas, ir kuriais remiantis būtų galima nustatyti poveikio išraišką skaičiais.

(62)

Be to, kalbant apie sumažėjusio pardavimo įrodymus, Jungtinė Karalystė nepaaiškino, kaip Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų rinkos plėtojosi po 2002 m. Jungtinės Karalystės pateiktos Šiaurės Airijos karjerų produktų asociacijos ataskaitos, skirtos Sąžiningos prekybos tarnybos atliekamam JK nerūdinių medžiagų sektoriaus rinkos tyrimui (20), 2 diagramoje matyti, kad gamybos apimtis 2004–2007 m. padidėjo.

(63)

Jungtinė Karalystė savo pateiktoje medžiagoje teigė, kad „sąnaudų padidėjimas padarė poveikį veiklos vykdytojų apyvartai ir sumažino jų pelną“. Tačiau nebuvo pateikta jokių tą teiginį pagrindžiančių duomenų.

(64)

Norėdama įrodyti, kad atitinka 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių 158 punkto c papunkčio suderinamumo sąlygą, Jungtinė Karalystė pateikė tik duomenis apie bendrą pramonės lygį, bet nebuvo pateikta reprezentatyviųjų imčių, susijusių su pavieniais pagalbos gavėjais, remiantis, pavyzdžiui, jų dydžiu.

(65)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad iš Jungtinės Karalystės pastabų galima daryti išvadą, kad daugumos rūšių nerūdinių medžiagų kainų elastingumas svyravo nuo beveik nulio iki maždaug 0,52, t. y. atrodo, kad jos buvo gana neelastingos. Iš esmės tai reikštų, kad gamybos sąnaudų padidėjimą buvo galima perkelti galutiniams klientams. Jungtinė Karalystė nepateikė jokių papildomų paaiškinimų ir skaičiavimų, konkrečiai susijusių su santykinio neelastingumo poveikiu, kaip teigta pateiktuose argumentuose dėl padidėjusių gamybos sąnaudų perdavimo galutiniams klientams (t. y. negebėjimo jas perduoti).

(66)

QPANI teigė, kad Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų gamintojai pradėjo dalyvauti lengvatos schemoje sąžiningai pasikliaudami tuo, kad Jungtinė Karalystė kreipėsi į Komisiją dėl pritarimo, ir Komisija priėmė teigiamą sprendimą. Be to, jie sudarė aplinkos apsaugos susitarimus, o tai reiškia dideles investicijas iš jų pusės.

(67)

Ieškovai, ginčiję Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinta lengvatos schema, taip ir neįrodė pavyzdžiais, kad importuojamos nerūdinės medžiagos buvo iš tikrųjų diskriminuojamos.

(68)

QPANI teigia, kad bet koks valstybės pagalbos susigrąžinimas pažeistų teisėtus Šiaurės Airijos karjerus eksploatuojančių veiklos vykdytojų lūkesčius, kad pagalba buvo teisėta. Kadangi karjerus eksploatuojantys veiklos vykdytojai jau investavo į aplinkos apsaugos gerinimą, vykdomasis raštas sumoms išieškoti toms bendrovėms faktiškai reikštų dvigubas išlaidas. Be to, susigrąžinimas prieštarautų teisinio tikrumo principui.

(69)

QPANI toliau teigia, kad į Šiaurės Airiją importuojami nerūdinių medžiagų kiekiai visada buvo minimalūs. Asociacija aiškina, kad nustačius NMM importas faktiškai padidėjo, nes padaugėjo privačių namų statybų, taip pat padidėjo viešojo sektoriaus išlaidos statyboms.

(70)

Kalbant apie tai, kad nėra galimybių NMM perduoti klientams, QPANI teigia, kad labai padidėjusių gamybos išlaidų – Komisija tai jau pripažino – negalima perduoti klientams, nes nerūdinių medžiagų sektoriaus pajėgumai Šiaurės Airijoje yra per dideli, o konkurencija rinkoje – gerokai didesnė. Be to, Šiaurės Airijoje nemažai medžiagų netaikomas NMM, pavyzdžiui, skalūnui, naudojamam ir viešuosiuose bei privačiuose statybos projektuose, ir ūkininkų. Remiantis QPANI atliktu akmens privataus pardavimo kiekio per mėnesį tyrimu (nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn.), nuo 2002 m. balandžio mėn. verslo padėtis gerokai suprastėjo, palyginti su ankstesniais metais. Įmonių, prekybos ir investicijų departamento statistikos padalinys 2002 m. metinėje mineralų apžvalgoje nurodė, kad Šiaurės Airijoje nerūdinių medžiagų gamyba sumažėjo maždaug 2,7 mln. tonų, o tai sudaro 11 % visos gamybos.

(71)

QPANI tvirtina, kad Šiaurės Airijos Vidaus reikalų komiteto tyrime „Nerūdinių medžiagų mokesčio nustatymas. Padėtis praėjus metams. 2003–2004 m. laikotarpio trečioji ataskaita“ pateikta aiškių įrodymų, kad NMM padarė poveikį nerūdinių medžiagų pardavimui ir užimtumo lygiui.

(72)

QPANI teigia, kad 2004–2007 m. nerūdinių medžiagų gamyba Šiaurės Airijoje padidėjo dėl to, kad provincijoje pagausėjo statybų veiklos.

(73)

QPANI dar teigia, kad didėjančios sąnaudos padarė poveikį veiklos vykdytojų pelno maržai, kaip matyti iš to, kad kainos padidėjo tik 0,25–0,30 GBP, kaip teigiama sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 81 konstatuojamojoje dalyje. Taigi jie prisiėmė didžiąją dėl NMM padidėjusių gamybos sąnaudų dalį ir tapo akivaizdu, kad nedidelė veiklos vykdytojų pelno marža (šioje pramonės srityje reikia didžiulio kapitalo ir susidaro didelių pridėtinių išlaidų) dar labiau sumažėjo.

(74)

QPANI teigia, kad duomenys apie kainų elastingumą yra susiję su Didžiosios Britanijos nerūdinių medžiagų rinka ir neatspindi padėties Šiaurės Airijoje.

(75)

BAA tvirtina, kad Jungtinei Karalystei būtų neįmanoma atgaline data ištaisyti iš kitų valstybių narių importuotų produktų mokestinės diskriminacijos. Asociacija pareiškė, kad net jeigu Jungtinė Karalystė turėtų grąžinti visas sumas, sumokėtas kaip nerūdinių medžiagų mokestis už produktus, importuotus į Šiaurės Airiją iš kitų valstybių narių, tai negalėtų panaikinti stipraus atgrasomojo poveikio, kurį sukėlė mokestinė diskriminacija. Todėl lengvatos schemos patvirtinimas atgaline data būtų neįmanomas.

(76)

BAA teigia, kad NMM lengvatos schema neatitinka 2001 m. rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai. Kaip įtariama, NMM nedaro pastebimo teigiamo poveikio aplinkai, kaip reikalaujama 2001 m. rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai 51 punkto 2 papunkčio a dalyje; 2004 m. lengvatos schema dar nebuvo patvirtinta nustačius NMM, kaip reikalaujama 2001 m. rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai 51 punkto 2 papunkčio b dalyje; 20 % nėra didžioji mokesčio dalis, kaip reikalaujama 2001 m. rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai 51 punkto 1 papunkčio b dalyje.

(77)

BAA toliau teigia, kad lengvatos schema neatitinka ir 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių. Dėl NMM lengvatos kyla pavojus aplinkos apsaugos tikslui, kurio siekiama nerūdinių medžiagų mokesčiu, ir tai prieštarauja 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių 151 punktui, nes nuo 2004 m. iš Šiaurės Airijos į Didžiąją Britaniją imta „importuoti“ didelį nerūdinių medžiagų kiekį. Iš to būtų galima daryti išvadą, kad buvo apeinamos taisyklės, kuriomis reikalaujama Šiaurės Airijoje išgautas nerūdines medžiagas, naudojamas Didžiojoje Britanijoje, apmokestinti viso tarifo mokesčiu.

(78)

Be to, BAA teigia, kad NMM lengvata neatitinka 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių 158 punkto c papunkčio, nes nebuvo įrodyta, kad neįmanoma labai padidėjusių gamybos sąnaudų perduoti klientams. Tiksliau sakant, Jungtinės Karalystės pateikti ekonominiai duomenys, nurodyti sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 21–23 konstatuojamosiose dalyse, yra neįtikimi ir galbūt klaidinantys. Jungtinės Karalystės pateiktos vidutinės kainos yra beprasmės, nes yra daug nerūdinių medžiagų rūšių ir atitinkamai daug kainų. Be to, kaina karjere taip pat priklauso nuo karjero vietovės ir atstumo iki statybos objektų. Taigi būtų neprotinga lyginti vidutines Šiaurės Airijos (palyginti mažos ir kaimiškos teritorijos) kainas ir vidutines visos Didžiosios Britanijos kainas. Kaip įtariama, jeigu iš tikrųjų Šiaurės Airijoje kainos karjere būtų 50 % mažesnės už kainas Didžiojoje Britanijoje, Didžiojoje Britanijoje būtų labai didelė Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų paklausa. BAA teigia, kad vežimo iš Šiaurės Airijos į Londoną kaina nėra didesnė už vežimo iš Škotijos į Londoną kainą.

(79)

Jungtinė Karalystė teigia, kad pagalba neturėtų būti laikoma neteisėta pagalba ir kad vertinant priemonės suderinamumą su vidaus rinka gali būti taikomos tik 2001 m. rekomendacijos dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai.

(80)

Jungtinė Karalystė teigia, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad jos 2004 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta pagalba, buvo paskelbtas negaliojančiu dėl Komisijos neteisėto neveikimo, dėl kurio nepradėta oficiali tyrimo procedūra. Komisijai apie priemonę buvo pranešta ir priemonė buvo patvirtinta prieš nustatant bet kokią mokesčio lengvatą. Kai pagalba buvo teikta, ji nebuvo neteisėta.

(81)

Jungtinė Karalystė teigia, kad, kadangi 2004 m. gegužės 7 d. sprendimas negaliojo, Komisija faktiškai nepriėmė sprendimo pagal Tarybos reglamento Nr. 659/1999 (Procedūrų reglamentas) (21) 4 straipsnį per du mėnesius. Taigi, turėtų būti laikoma, kad priemonė patvirtinta. Jeigu Procedūrų reglamento 4 straipsnio 6 dalis taikoma pradiniam pranešimui, pagalba 2004 m. buvo laikyta patvirtinta, ir Komisija neturi kompetencijos priimti naują sprendimą pagal 4 straipsnį. Taigi, priemonė turi būti laikoma esama pagalba, gali būti peržiūrimas tik jos būsimas poveikis ir jos atžvilgiu negali būti atgaline data priimtas vykdomasis raštas sumoms išieškoti. Tačiau sprendimas buvo priimtas pagal 4 straipsnio 3 dalį, nors ir neteisėtai ir nepaisant to, kad vėliau buvo panaikintas, ir tokiu atveju Procedūrų reglamento 4 straipsnio 6 dalis nebetaikoma. Jungtinė Karalystė teigia, kad ji turėtų taip pat turėti teisę kliautis faktu, kad patvirtinimo sprendimas pagal Procedūrų reglamento 4 straipsnio 3 dalį buvo priimtas prieš nustatant mokesčio lengvatą, taigi pagalba neteikta neteisėtai tuo požiūriu, kad nebuvo Komisijos patvirtinimo.

(82)

Jungtinė Karalystė teigia, kad šiuo atveju priežastis, dėl kurios pagalba laikoma neteisėta, yra tik ta, kad 2004 m. gegužės 7 d. sprendimas buvo panaikintas, nes 2004 m. nepradėtas oficialus tyrimas. Nėra taip, kad Jungtinė Karalystė priemonės įsigaliojimo metu būtų pažeidusi Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Vertinant priemonės suderinamumą su vidaus rinka turėtų būti taikomos tik 2001 m. rekomendacijos dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai. Komisija turėtų toliau vertinti pagalbą remdamasi 2004 m. pateiktu pranešimu ir taikyti tuo metu galiojusias taisykles.

(83)

Jungtinė Karalystė, teigdama, kad pagalba nėra neteisėta, pareiškia, kad Komisija neturi teisės padalyti teiktos pagalbos į du laikotarpius, kai galiojo atitinkamai 2001 m. rekomendacijos dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairės. Vadinasi, jeigu Komisija nustatė, kad priemonė atitiko 2001 m. rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, visa pagal schemą suteikta pagalba turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(84)

Jungtinė Karalystė atmeta atsakyme į sprendimą pradėti tyrimo procedūrą British Aggregates Association (BAA) pateiktus argumentus, kuriais BAA tvirtina, kad priemonė, tokia, apie kokią pranešta 2004 m., neatitiko 2001 m. rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai. Jungtinė Karalystė pabrėžia faktą, kad Komisija, kaip nurodyta sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 63 konstatuojamojoje dalyje, jau buvo nustačiusi, kad NMM daro pastebimą poveikį aplinkai ir kad BAA neginčija Komisijos išvados, kad aplinkos apsaugos susitarimai, sudaryti su Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų bendrovėmis, kurioms taikoma 80 % NMM lengvata, daro teigiamą poveikį aplinkai ir netrukdo siekti NMM tikslų. Be to, Jungtinė Karalystė įrodo, kad 2004 m. Komisijos patvirtinta priemone buvo pratęsta lengvatos schema, kuri nuo pat pradžių buvo nustatyta tuo pat metu kaip ir mokestis. 2001 m. rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai 51 punkto 2 papunkčio b dalyje nereikalaujama, kad kiekvienas nukrypti leidžiančios nuostatos aspektas būtų buvęs nustatytas ar įgyvendintas tuo metu, kai nustatytas mokestis. Jeigu taip būtų, būtų neįmanoma kada nors nustatyti iš dalies pakeistą nukrypti leidžiančią nuostatą, o 51 punkto 2 papunktis būtų nereikalingas. Be to, Jungtinė Karalystė teigia, kad 2001 m. rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai 51 punkto 1 papunkčio b dalies laikytasi ir, kaip Komisija jau pripažino sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 67 konstatuojamojoje dalyje, reikalavimas mokėti 20 % NMM yra reikalavimas mokėti didžiąją mokesčio dalį. Keliant klausimą, ar dalis yra didžioji, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad karjerus eksploatuojantys veiklos vykdytojai, atitinkantys lengvatos taikymo reikalavimus, turi prisiimti išlaidas, susijusias su aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimu, ir kad nerūdinių medžiagų kainos Šiaurės Airijoje paprastai yra mažesnės negu likusioje Jungtinės Karalystės dalyje. Todėl absoliučiaisiais dydžiais piniginė mokėtino nacionalinio mokesčio 20 % dalies vertė yra didesnė negu likusioje Jungtinės Karalystės dalyje.

(85)

Jungtinė Karalystė tvirtina, jog mintis, kad lengvatos schema galėtų būti diskriminacinis apmokestinimas, prieštaraujantis Sutarties 110 straipsniui, yra neteisinga. Importas iš Airijos į Jungtinę Karalystę yra apmokestinamas taip pat kaip gamyba Jungtinėje Karalystėje, įskaitant gamybą Šiaurės Airijoje, kai neįvykdytos lengvatos taikymo sąlygos. Todėl iš Airijos į Jungtinę Karalystę importuojami produktai nėra diskriminuojami, palyginti su Jungtinėje Karalystėje gaminamais produktais. Šiaurės Airija nėra valstybė narė, taigi netinkama taikyti Sutarties 110 straipsnį norint nustatyti, kad tam tikriems tos teritorijos gamintojams taikoma konkrečia apmokestinimo tvarka diskriminuojami iš kitų valstybių narių importuojami produktai, parduodami toje teritorijoje. Jungtinė Karalystė teigia, kad diskriminacija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į nacionalinius produktus ir, kadangi Jungtinėje Karalystėje nacionaliniams produktams taikomas viso tarifo NMM, diskriminacijos negali būti. Be to, tai, kad tam tikriems gamintojams tam tikroje valstybės narės teritorijoje taikoma mokesčio lengvata, yra valstybės pagalbos kontrolės sritis pagal Sutarties 107, o ne 110 straipsnį. Gamintojams nustatytoms fiskalinės pagalbos priemonėms turėtų būti taikoma Sutarties 107 straipsnio 3 dalis, o ne 110 straipsnis. Kitaip visa fiskalinė pagalba gamintojams turėtų būti taikoma ir produktams iš kitų valstybių narių. Dar daugiau, nėra Sąjungos teisės taisyklės, kuria būtų reikalaujama, kad pagalba, teikiama kaip mokesčių lengvata gamintojams tam tikroje valstybės narės dalyje, turėtų būti vienodai galima ir panašių produktų importuotojams iš kitų valstybių narių.

(86)

Jungtinė Karalystė nesutinka, kad pagalba yra neteisėta ir, jeigu Komisija taip manytų, Jungtinė Karalystė nemano, kad būtų tinkama priimti vykdomąjį raštą sumoms išieškoti. Vykdomuoju raštu sumoms išieškoti būtų pažeisti teisėti gavėjų interesai ir veiksmas būtų neproporcingas.

(87)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba apibrėžiama kaip valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(88)

NMM lengvata buvo iš valstybinių išteklių suteikta bendrovėms, esančioms apibrėžtoje Jungtinės Karalystės teritorijos dalyje (Šiaurės Airijoje), ir tos bendrovės yra palaikomos sumažinant joms išlaidas, kurias jos paprastai turėtų prisiimti, o pagalbos forma – mokesčio tarifo sumažinimas. Pagalbos gavėjai verčiasi nerūdinių medžiagų gavyba arba apdorotų produktų gamyba, o tai yra ekonominė veikla, susijusi su valstybių narių tarpusavio prekyba.

(89)

Todėl Komisija sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 39 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį (buvusi Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalis).

(90)

Kaip teigta 55 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad, kadangi pagalba turi būti laikoma neteisėta pagalba ir atsižvelgiant į priemonės aplinkos apsaugos tikslą, Komisija turėtų įvertinti priemonės suderinamumą pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą remdamasi pagalbos suteikimo metu galiojusiu teisiniu pagrindu:

(91)

Jungtinė Karalystė dėl 79–83 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių mano, kad pagalba neturėtų būti laikoma neteisėta pagalba ir turėtų būti vertinama tik pagal 2001 m. rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai.

(92)

Be sprendime pradėti tyrimo procedūrą šiuo atžvilgiu išdėstytų išvadų, atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės pareikštą poziciją Komisija nurodo, kad Teisingumo Teismas nuosekliai teigė, kad tais atvejais, kai teigiamas Komisijos sprendimas užginčijamas per nustatytą laiką ir Teismas jį anuliuoja, bendrieji Sąjungos teisės principai ir visų pirma teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai netrukdo Komisijai paskelbti, kad tam tikra pagalbos priemonė yra neteisėta ir nesuderinama pagalba, ir pareikalauti pagalbą susigrąžinti. Sprendime CELF I (22) Teismas teigė, kad „preziumuojama, kad Komisijai priėmus teigiamą sprendimą įgyvendinta pagalba yra teisėta, kol Bendrijos teismas šio sprendimo nepanaikina. Atsižvelgiant į EB 231 straipsnio pirmą pastraipą, teismo sprendimo paskelbimo dieną laikoma, kad panaikintas sprendimas nagrinėjamos pagalbos nepripažino suderinamos, todėl jos įgyvendinimas turi būti laikomas neteisėtu“. Sprendime CELF II (23) Teismas patvirtina savo išvadas, kad „teigiamas Komisijos sprendimas negali sukelti teisėtų pagalbos gavėjo lūkesčių tada, kai, pirma, šis sprendimas per nustatytą terminą buvo užginčytas Teisingumo Teisme, kuris vėliau panaikino sprendimą, antra, kol nesibaigė terminas pateikti ieškinį, arba, pareiškus ieškinį, kol Bendrijos teismas nepriima galutinio sprendimo“.

(93)

Todėl Komisija laikosi savo nuomonės, kad NMM lengvata turėtų būti laikoma neteisėta pagalba. Vadinasi, po 2008 m. balandžio 2 d. teikta pagalba turi būti vertinama pagal 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires. Nepaisant to, net jeigu, kaip teigia Jungtinė Karalystė, NMM lengvata turėtų būti laikoma esama pagalba, ji vis tiek turėtų būti suderinta su 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėmis, kaip nustatyta jų 200 punkte.

(94)

Kaip paaiškinta 53 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad NMM lengvata, netaikoma į Šiaurės Airiją iš kitų valstybių narių importuojamiems produktams, gali būti pažeidžiamas Sutarties 110 straipsnis.

(95)

Kadangi Sutarties 110 straipsnio pirma pastraipa neleidžiama nacionalinė schema, tokia kaip Šiaurės Airijoje taikoma NMM lengvatos schema, pagal kurią sumažintas NMM tarifas gamintojų, sudariusių aplinkos apsaugos susitarimus, Šiaurės Airijoje išgautoms neapdorotoms nerūdinėms medžiagoms, nors tapatiems iš kitų valstybių narių importuojamiems produktams sumažinto tarifo schema netaikoma ir taikomas viso tarifo NMM (24). Priešingai negu teigiama 85 konstatuojamojoje dalyje nurodytoje Jungtinės Karalystės pateiktoje medžiagoje, tai, kad sumažinto tarifo schema turėtų būti taikoma tik apibrėžtai teritorijai, šio aiškinimo nekeičia. Iš tikrųjų, jeigu nuostatos, tokios kaip JK lengvatos schema, būtų leistos, valstybės narės galėtų lengvai apeiti Sutarties 110 straipsnyje nustatytą nediskriminavimo principą.

(96)

Teisingumo Teismas nustatė (25), kaip teigia ir pati Jungtinė Karalystė, kad „Bendrijos teisė <…> neriboja kiekvienos valstybės narės laisvės nustatyti diferencijuotos tam tikrų, netgi panašių prekių EB 90 straipsnio pirmosios pastraipos prasme, apmokestinimo sistemos“. Tačiau tokia diferencijavimo praktika yra suderinama su Sąjungos teise „tik tada, jeigu ja siekiama tikslų, kurie taip pat suderinami su Sutarties ir antrinės teisės reikalavimais, ir jeigu išsamiomis jos taisyklėmis išvengiama bet kokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos importo iš kitų valstybių narių atžvilgiu arba konkurencinių nacionalinių prekių apsaugos“. NMM lengvatos atžvilgiu skirtingas importuotų nerūdinių medžiagų traktavimas yra akivaizdžiai nesuderinamas su Teismo nustatytais diferencijavimo reikalavimais.

(97)

Svarbiausias su Sąjungos teise susijęs principas – Sutarties principus reikia aiškinti ir taikyti taip, kad būtų įgyvendinti jų tikslai. Sutarties 110 straipsnyje nustatytos konkrečios su tarptautiniu apmokestinimu susijusios nuostatos, kuriomis draudžiama valstybėms narėms diskriminaciniu būdu taikyti vidaus mokesčius. Kad mokesčių priemonė, kuri yra pagalba, būtų galiojanti, Komisija privalo įsitikinti, kad konkrečia priemone, pirma, nebūtų pažeistas Sutarties 110 straipsnis, o antra – kad ji atitiktų visas atitinkamas 107 ir 108 straipsniuose nustatytas sąlygas (26). Nėra priežasties manyti, kad pagalbos priemonė, kurios forma – mokesčio lengvata, taikoma tik dalyje valstybės narės, turėtų būti to aiškinimo išimtis.

(98)

Nepaisant to, Komisija atkreipia dėmesį, kad Jungtinė Karalystė savo 2014 m. balandžio 1 d. raštu įsipareigojo ištaisyti NMM lengvatos nesuderinamumą su Sutarties 110 straipsniu ir grąžinti surinktas sumas, nesuderinamas su vidaus rinka remiantis 99–103 konstatuojamosiose dalyse apibūdintais kriterijais. Taisomąja priemone siekiama tais atvejais, kai Šiaurės Airijoje iš kitų valstybių narių buvo įsigytos nerūdinės medžiagos, kurioms buvo taikomas viso tarifo NMM, kol 2004–2010 m. galiojo NMM lengvatos schema, suteikti galimybių gauti 80 % nerūdinių medžiagų mokesčio kreditą, kuris buvo teikiamas NMM lengvatos schemoje dalyvaujantiems Šiaurės Airijos karjerus eksploatuojantiems veiklos vykdytojams. Siūlomos schemos nustatymo tikslas būtų panaikinti galėjusią atsirasti nelygybę.

(99)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip Jungtinė Karalystė tvirtino savo 2012 m. rugsėjo 17 d. rašte, yra neįmanoma nustatyti užsienio karjerų, kurie pardavė NMM apmokestintas nerūdines medžiagas, kurios buvo importuotos į Šiaurės Airija ir naudotos joje. Komisija toliau atkreipia dėmesį, kad faktiniai subjektai, mokėję NMM, buvo ne užsienio karjerai, o importuotojai, užsiregistravę kaip mokesčių mokėtojai. Todėl būtų tinkama ir derėtų su Komisijos taikoma praktika (27), kad sumokėtas mokestis būtų grąžintas faktiškai mokestį sumokėjusiems subjektams, dėl kurių veiksmų nerūdinės medžiagos turėjo būti apmokestintos. Siūloma atgaline data taikoma schema užtikrinama, kad visi, kas pateikia įrodymus, kad HMRC pateikė viso tarifo NMM ataskaitas, susijusias su įsigytomis nerūdinėmis medžiagomis, importuotomis į Šiaurės Airiją iš kitų valstybių narių nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. (nagrinėjamasis laikotarpis) ir atitiko konkrečius aplinkos apsaugos kriterijus ir nurodytas sąlygas, galėtų reikalauti 80 % mokesčio kredito nuo sumokėto mokesčio.

(100)

Kadangi atgaline data taikoma schema siekiama užtikrinti, kad grąžinimo mechanizmas būtų taikomas tik importuotoms nerūdinėms medžiagoms, išgautoms karjeruose, atitinkančiuose tokius pat aplinkos apsaugos standartus, kokius atitinka Šiaurės Airijos karjerai, atitikę lengvatos taikymo reikalavimus, Jungtinė Karalystė turi užtikrinti patikrinimo mechanizmą. Komisija pripažįsta, kad, norint atgaline data galiojančią schemą faktiškai taikyti ir išvengti nereikalingo apsunkinimo, Jungtinė Karalystė netikrins, ar užsienio karjerai atitiko tiksliai tokius standartus, kokie nustatyti Šiaurės Airijos karjerams, nes iš tikrųjų jiems nebuvo jokių paskatų tai daryti, bet tikrins, ar bent jau laikytasi aplinkos apsaugos standartų, nustatytų tuo metu Sąjungos atitinkamais teisės aktais, perkeltais į atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Šiaurės Airijos aplinkos departamentas įsitikins, kad bet kuris potencialus pretendentas laikėsi aplinkos apsaugos standartų ir vykdys registraciją metus nuo teisės akto dėl lengvatos taikymo atgaline data projekto paskelbimo Jungtinėje Karalystėje dienos.

(101)

Kad turėtų teisę naudotis lengvata, pretendentas turės nurodyti, kuriame karjere, esančiame ne Jungtinėje Karalystėje, nerūdinės medžiagos buvo išgautos, ir kreiptis į Šiaurės Airijos aplinkos departamentą dėl pažymos, kad tuo metu karjeras atitiko Sąjungos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos standartus. Tada Aplinkos departamentas pasikonsultuos su kitomis valstybėmis narėmis siekdamas įsitikinti, kad standartai buvo nustatyti ir jų buvo laikytasi. Įsitikinęs tuo, Aplinkos departamentas išduos atitikties pažymą, kuri bus pateikta HMRC (28) siekiant įsitikinti, kad joje yra visa būtina informacija, kad būtų patenkintas prašymas grąžinti mokestį. Paraiškoms dėl to pat karjero bus taikoma ta pati pažyma.

(102)

Prašymuose grąžinti mokestį turės būti pateikti dokumentais pagrįsti įrodymai, kad nerūdinės medžiagos buvo įsigytos iš kitos valstybės narės karjero per nagrinėjamąjį laikotarpį, karjerui išduota Aplinkos departamento pažyma; mokamas viso tarifo NMM, neprašyta lengvatą taikyti kitais tikslais. Įsigijimą galima įrodyti tinkamais komerciniais dokumentais, kuriuose nurodyta sandorio data ir nerūdinių medžiagų kilmė. Registruotų mokesčių mokėtojų nerūdinių medžiagų mokesčio ataskaita galėtų būti įrodymas, kad sumokėtas viso tarifo NMM ir kad neprašyta jokios kitos lengvatos. Tai dalis pačių mokesčių mokėtojų dokumentacijos, nes institucijoms nurodoma tik visa už apmokestinamą nerūdinių medžiagų naudojimą komerciniais tikslais mokėtina mokesčio suma. Komisija pripažįsta sunkumus, kurių galimi pretendentai gali turėti teikdami tokius dokumentus, nes nuo NMM lengvatos nustatymo praėjo daug laiko (29). Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad Jungtinė Karalystė pagrįsto įrodymo, kad būtų galima atgaline data taikyti lengvatą, reikalauja tik atsižvelgdama į tai, kad nėra jokių viešų įrašų, kuriuose būtų visa tokia informacija.

(103)

Jungtinės Karalystės siūlomai atgaline data taikomai taisomajai priemonei būdingos šios pagrindinės savybės:

(104)

Todėl Komisija mano, kad Jungtinė Karalystė įsipareigojo nustatyti tinkamą priemonę, kad ištaisytų bet kokią praeityje galėjusią būti diskriminaciją.

(105)

Kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, NMM lengvatą vertindama pagal 2001 m. rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, negalėjo prieiti prie teigiamos išvados, nes jai buvo abejonių dėl Sutarties 110 straipsnio. Kadangi Jungtinė Karalystė nustatys tinkamą priemonę bet kokiai dėl priemonės atsirandančiai diskriminacijai ištaisyti, Komisija dabar gali konstatuoti, kad pagal 2001 m. rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai priemonė yra suderinama su vidaus rinka.

(106)

Komisija atkreipia dėmesį į BAA pateiktas pastabas dėl priemonės vertinimo sprendime pradėti tyrimo procedūrą ir Jungtinės Karalystės su tuo susijusias pastabas. Komisijos nuomone, nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, į kuriuos Komisija dar nebūtų atsižvelgusi, ir nėra priežasčių, dėl kurių reikėtų keisti sprendime pradėti tyrimo procedūrą pateiktą vertinimą.

(107)

Komisija sprendime pradėti tyrimo procedūrą vertino priemonės suderinamumą su vidaus rinka pagal 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires. Komisijos vertinimas buvo teigiamas visais atžvilgiais, išskyrus atitiktį 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių 158 punkto c papunkčiui, t. y. atitiktį būtinumo kriterijams, kuriais reikalaujama, kad turi nebūti galimybių didelio gamybos sąnaudų padidėjimo dėl NMM perduoti klientams, labai nemažinant Šiaurės Airijos pagalbos gavėjų, kuriems taikyta NMM lengvata, pardavimo apimties.

(108)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija nurodė, kad Jungtinė Karalystė deramai neatsižvelgė į poveikį, kurį tai, kad apdorotų produktų iš nerūdinių medžiagų gamintojai niekada nemokėjo viso tarifo NMM, daro vidutiniam kainos padidėjimui Šiaurės Airijoje, palyginti su kainos padidėjimu Didžiojoje Britanijoje 2001–2002 m., kai buvo nustatytas NMM. Jungtinė Karalystė dabar pateikė tokių apdorotų produktų poveikio duomenims įvertį ir iš jo matyti, kad iš tikrųjų kainos padidėjimo lygis yra toks, kad perduoti NMM klientams turbūt būtų neįmanoma (žr. 46 konstatuojamąją dalį).

(109)

Be to, kalbant apie sumažėjusio pardavimo įrodymus, Komisija atkreipė dėmesį, kad Jungtinė Karalystė nepaaiškino, kaip Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų rinkos plėtojosi po 2002 m. Iš pateiktų duomenų buvo matyti, kad gamyba padidėjo 2004–2007 m. Kaip nurodyta 47–49 konstatuojamosiose dalyse, buvo pateikti Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų gamintojų reprezentatyviosios imties duomenys, įskaitant gamybos tendencijas. Tačiau pasirodo, kad tie duomenys labai atitiko statybos tendencijas ir didelį poveikį jiems padarė 2008 m. prasidėjęs ekonomikos nuosmukis, taigi tai nėra visiškai aktualūs duomenys, iš kurių galima spręsti apie sumažėjusį pardavimą nustačius NMM.

(110)

Komisija sprendime pradėti tyrimo procedūrą toliau pažymi, kad nepateikta duomenų, pagrindžiančių pateiktą informaciją, kad išlaidos padidėjo ir tai padarė poveikį veiklos vykdytojų apyvartai bei sumažino pelną. Nepaisant to, kad labai sunku surinkti susijusią informaciją, Jungtinė Karalystė tikrai pateikė tą teiginį pagrindžiančios informacijos, kaip aprašyta 2.3.4–2.3.7 skirsniuose. Be to, Jungtinė Karalystė pateikė informacijos, iš kurios matyti, kad Šiaurės Airijoje tarp nerūdinių medžiagų gamintojų yra didelė konkurencija ir kad jie gali labai nedaug didinti kainas, nes yra didesnė tarpusavyje pakeičiamų produktų pasiūla, rinkoje nėra vertikalios integracijos, ir yra daug gamintojų, turinčių mažas rinkos dalis (žr. 34–40 konstatuojamąsias dalis).

(111)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija taip pat pažymėjo, kad iš paklausos kainų elastingumo duomenų matyti, kad paklausa yra neelastinga. Jungtinė Karalystė dabar parodė, kad atitinkami duomenys apėmė visą Jungtinę Karalystę ir jie negalėjo būti susiję vien su Šiaurės Airija. Komisija pripažįsta Jungtinės Karalystės paaiškinimus, kad konkretaus Šiaurės Airijos rinkos elastingumo nepavyksta apskaičiuoti.

(112)

Komisija, gavusi BAA pastabas, kad Jungtinės Karalystės pateikti ekonominiai duomenys, nurodyti sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 21–23 konstatuojamosiose dalyse, yra neįtikimi ir galbūt klaidinantys, pažymi, kad Jungtinė Karalystė pateikė daugiau ir išsamesnių duomenų (žr. 27 konstatuojamąją dalį), susijusių su nerūdinių medžiagų kainomis Šiaurės Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Iš duomenų matyti, kad taikomas viso tarifo NMM iš tikrųjų sudarytų daug didesnę pardavimo kainos dalį ir taip silpnoje rinkoje.

(113)

Komisija toliau svarstė, kodėl NMM buvo galima perduoti klientams Didžiojoje Britanijoje, o Šiaurės Airijoje – ne. Šiuo atžvilgiu Komisija pripažįsta Jungtinės Karalystės vertinimą, aprašytą 34–40 konstatuojamosiose dalyse, kurį savo ataskaitoje dėl nerūdinių medžiagų (31) patvirtino Sąžiningos prekybos tarnyba, kad Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų rinka geografiniu požiūriu yra visai kitokia rinka negu Didžiosios Britanijos ir kad Šiaurės Airijos nerūdinių medžiagų gamintojai gali turėti mažiau galimybių visą mokestį perduoti savo klientams.

(114)

Komisija taip pat pažymi, kad kainų didinimo galimybės Šiaurės Airijoje, matyt, yra labiau ribotos dėl didesnių gamybos sąnaudų, patiriamų daugelyje sričių. Jungtinė Karalystė parodė, kad, remiantis keturių iš penkių stambiausių šios pramonės bendrovių pateiktais duomenimis, pelno marža tikrai itin maža, daug karjerų eksploatuojami kelerius metus patiriant nuostolį, tokią padėtį lemia ir brangesnė elektra bei statybos leidimai (žr. 25 konstatuojamąją dalį).

(115)

Komisija pažymi, kad iš Jungtinės Karalystės pateiktų ir 2.3.6 skirsnyje aprašytų duomenų (nors jie ir neišskirstyti pagal metus ir nerūdinių medžiagų rūšį) tikrai matyti, kad nerūdinių medžiagų pramonė Šiaurės Airijoje patiria didelį prekybos intensyvumą, apskritai viršijantį 10 % ir siekiantį net 24,25 % Kaip nurodė Jungtinė Karalystė, dėl nedeklaruoto importo iš Šiaurės Airijos prekybos intensyvumas galėjo būti net daug didesnis. Anksčiau (32) Komisija manė, kad jau 10 % viršijantis prekybos intensyvumas keltų pavojų atitinkamos pramonės konkurencingumui. Be to, Komisija pripažino, kad dėl didelio prekybos intensyvumo, kartu su mažomis rinkos dalimis, tampa neįmanoma didelių papildomų sąnaudų perduoti klientams (33) nesumažėjant pardavimui.

(116)

Tačiau Komisija pažymi, kad asfalto ir smėlio duomenys neatitinka tos tendencijos ir jų prekybos intensyvumas daug mažesnis. Tačiau smėlis ir asfaltas neatitinka tų pačių tendencijų kaip neapdorotos arba apdorotos nerūdinės medžiagos. Apskritai iš skaičių matyti, kad importas ir ekspertas mažėjo. Tačiau atrodo, kad smėlio ir asfalto importas pastaraisiais metais išaugo dvigubai. Tai, žinoma, daro poveikį skaičiuojant prekybos intensyvumą. Paminėtina, kad importuojamos apdorotos nerūdinės medžiagos niekada nebuvo apmokestinamos NMM, tai reiškia, kad sustabdžius NMM lengvatą, kai Šiaurės Airijos asfaltui imtas taikyti viso tarifo NMM, importuojamas asfaltas savaime tapo gerokai pigesnis. Todėl importo tendencijai įtakos galėjo turėti tas kainų skirtumas.

(117)

Be to, Komisija pažymi, kad nerūdinių medžiagų rinka, apimanti visų rūšių neapdorotas nerūdines medžiagas, yra vieno produkto rinka. Taip yra dėl to, kad įvairios žaliavinės nerūdinės medžiagos gali būti tarpusavyje pakeičiamos, tai patvirtino ir Sąžiningos prekybos tarnyba 2012 m. ataskaitoje (34), vertindama nerūdinių medžiagų (neapdorotų nerūdinių medžiagų), cemento ir gatavo betono rinkas ir neišskirstydama nerūdinių medžiagų rinkos. Todėl Komisija konstatuoja, kad smėlio ir asfalto prekybos intensyvumo lygių skirtumas, palyginti su kitų rūšių nerūdinėmis medžiagomis, šiam vertinimui yra nesvarbus, nes, pirma, smėlis ir asfaltas yra imami kartu, nors jie patenka į skirtingų produktų rinkas – smėlis priklauso pirmos kategorijos nerūdinių medžiagų skaldai, o asfaltas yra apdorota nerūdinė medžiaga; antra, skaičiams įtaką darė importo tendencijos, galbūt susijusios su asfaltu.

(118)

Baigdama Komisija teigia, kad Jungtinė Karalystė dabar parodė, kad didelio gamybos sąnaudų padidėjimo dėl NMM nebuvo galima perduoti klientams labai nemažinant pardavimo, o suderinamumo sąlyga, nustatyta 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių 158 punkto c papunktyje, yra įvykdyta.

(119)

Taigi Komisija, vertindama priemonės suderinamumą su Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu pagal 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires, gali prieiti prie teigiamos išvados.

(120)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 40 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Jungtinė Karalystė Šiaurės Airijoje neteisėtai įgyvendino pakeistą NMM lengvatą pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau Komisija, atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės prievolę imtis taisomųjų veiksmų atgaline data, nustatė, kad pakeista NMM lengvata yra suderinama su Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu pagal 2001 m. rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir 2008 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires,

25.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/38

(1)

2003 m. gruodžio 22 d. Komisija gavo Italijos oro vežėjo Air One S.p.A. (toliau – Air One) skundą, kuriame teigiama, kad keletą Italijos oro uostų valdančios įmonės keliais susitarimais dėl veiklos sąlygų oro uostuose suteikė neteisėtą pagalbą bendrovei Ryanair Ltd. (toliau – Ryanair). Tie oro uostai buvo Algero, Peskaros ir Romos, juos atitinkamai valdė Società di Gestione dell'Aeroporto di Alghero So.Ge.A.AL S.p.A. (toliau – So.Ge.A.AL), SAGA S.p.A. ir Aeroporti di Roma S.p.A., taip pat Pizos, Trevizo ir Bergamo (toliau – Orio al Serio) oro uostai.

(2)

2004 m. birželio 11 d. raštu bendrovė Air One Komisiją paragino apibrėžti savo poziciją dėl jos skundo pagal Sutarties 265 straipsnį ir Bendrajam Teismui pateikė ieškinį dėl neveikimo. Teismas ieškinį atmetė (2).

(3)

2004 m. liepos 9 d. raštu Komisija nekonfidencialią skundo versiją nusiuntė Italijai. Komisijai sutikus pratęsti terminą, Italijos pastabos dėl skundo buvo pateiktos 2004 m. spalio 5 d. ir lapkričio 5 d. raštais.

(4)

2005 m. kovo 14 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos. Komisijai sutikus pratęsti terminą, Italija prašomą informaciją pateikė 2005 m. birželio 17 d. raštu. 2005 m. birželio 30 d. raštu Italija Komisijai pateikė daugiau informacijos.

(5)

2005 m. lapkričio 21 d. raštu Air One Komisijos paprašė išplėsti tyrimą ir įtraukti Bario bei Brindizio oro uostus. 2006 m. gegužės 18 d. raštu Air One Komisiją paragino apibrėžti savo poziciją pagal Sutarties 265 straipsnį. Komisija atsakė 2006 m. liepos 14 d. raštu.

(6)

2006 m. spalio 26 d. ir 2007 m. sausio 10 d. raštuose Air One nurodė, kad apsiriboja tik prieštaravimais dėl pagalbos, kaip įtariama, suteiktos pagalbos pagal Algero oro uostą valdančios bendrovės So.Ge.A.AL ir bendrovės Ryanair pasirašytus susitarimus. 2007 m. vasario 12 d. raštu Air One Komisiją paragino laikytis Sutarties 265 straipsnio.

(7)

2006 m. birželio 27 d. ir lapkričio 30 d. raštais Komisija Italijos paprašė daugiau informacijos. Į šį prašymą iš dalies atsakyta Italijos 2007 m. sausio 17 d. raštu. 2007 m. vasario 19 d. raštu Komisija Italijos paprašė papildomos informacijos. Italija į tą prašymą atsakė 2007 m. kovo 16 ir 26 d. raštais.

(8)

Išnagrinėjusi Italijos pateiktą informaciją Komisija 2007 m. rugsėjo 12 d. nusprendė pradėti tyrimo procedūrą, nustatytą Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje (toliau – 2007 m. sprendimas). 2007 m. sprendimas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija suinteresuotąsias šalis pakvietė teikti pastabas dėl nagrinėjamų priemonių.

(9)

2007 m. spalio 15 ir 22 d. raštais Italija Komisijos paprašė pratęsti terminą, per kurį ji turėtų pateikti savo pastabas dėl 2007 m. sprendime išdėstyto vertinimo. Komisija terminą pratęsė 2007 m. spalio 23 d. raštu. Italija savo pastabas dėl 2007 m. sprendimo pateikė 2007 m. lapkričio 14 d.

(10)

2008 m. vasario 12 d. Komisija paskelbė 2007 m. sprendimo klaidų ištaisymą (4).

(11)

2008 m. vasario 18 d.Ryanair pateikė savo pastabas dėl 2007 m. sprendime išdėstyto vertinimo. Tą pačią dieną savo pastabas pateikė So.Ge.A.AL. 2008 m. birželio 16 d. raštu So.Ge.A.AL pateikė daugiau informacijos. 2008 m. vasario 20 d. Italija Komisijai persiuntė Sardinijos regiono pastabas.

(12)

Ryanair ir So.Ge.A.AL pastabos Italijai persiųstos 2008 m. vasario 28 d. raštu.

(13)

2008 m. birželio 20 d. raštu Air One papildė savo pirminį skundą. 2008 m. gruodžio 10 d. Komisija tą papildytą informaciją persiuntė Italijai ir paprašė pateikti pastabas. 2009 m. sausio 15 d. raštu Italijos valdžios institucijos paprašė pratęsti pastabų dėl Air One pateiktos informacijos pateikimo terminą. 2009 m. sausio 20 d. raštu Komisija sutiko pratęsti terminą. 2009 m. vasario 13 d. Italija Komisijai pateikė savo pastabas.

(14)

2008 m. rugsėjo 1 d. Komisija susisiekė su bendrove Ecorys Netherlands BV (toliau – Ecorys) ir paprašė atlikti kelių vykdomų valstybės pagalbos tyrimų, įskaitant tyrimą dėl Algero oro uosto, ekonominį vertinimą. Atliekant analizę, inter alia, vertinti oro uostą valdančios bendrovės So.Ge.A.AL ir vietos valdžios institucijų veiksmai, susiję su So.Ge.A.AL ir oro vežėjų sudarytais susitarimais ir tai, kiek susitarimai su Algero oro uoste veikiančiais oro vežėjais atitiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą. Ecorys savo galutinę ataskaitą pateikė 2011 m. kovo 30 d. (toliau – Ecorys ataskaita).

(15)

2010 m. kovo 5 d. raštu bendrovė Ryanair Komisijai pateikė daugiau informacijos apie visus su Ryanair susijusius vykdomus valstybės pagalbos tyrimus, įskaitant tyrimą dėl Algero oro uosto.

(16)

2011 m. kovo 30 d. Komisija Italijai nusiuntė prašymą suteikti papildomos informacijos. Tuo pačiu raštu Komisija Italijai persiuntė Ecorys ataskaitą anglų kalba.

(17)

2011 m. balandžio 8 d. Komisija bendrovei Ryanair nusiuntė prašymą pateikti informacijos. Ryanair į tą prašymą atsakė 2011 m. liepos 22 d. raštu.

(18)

2011 m. gegužės 23 ir 30 d. raštais Italija paprašė pratęsti informacijos, kurios Komisija paprašė 2011 m. kovo 30 d., pateikimo terminą. Tuo pačiu raštu Italija paprašė Ecorys ataskaitos anglų kalba vertimo į italų kalbą. 2011 m. birželio 1 d. Italija patvirtino prašymą pateikti vertimą. 2011 m. rugpjūčio 1 d. Komisija Italijai nusiuntė Ecorys ataskaitos vertimą į italų kalbą.

(19)

2011 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 9 d. raštais Italija (ir Sardinijos regionas, ir Italijos transporto ministerija) atsakė į Komisijos 2011 m. kovo 30 d. prašymą pateikti informacijos.

(20)

2011 m. spalio 19 d. raštu Komisija Italijai persiuntė bendrovės Ryanair2011 m. liepos 22 d. atsakymą. 2011 m. lapkričio 16 d. raštu Italija paprašė pratęsti pastabų pateikimo terminą Tuo pačiu raštu Italija paprašė prie Ryanair atsakymo pridėtos Ekonominio rinkos ekonomikos investuotojo principo vertinimo ataskaitos (toliau – 2011 m. ataskaita) vertimo į italų kalbą. 2011 m. lapkričio 17 d. raštu Komisija sutiko pratęsti terminą. 2012 m. sausio 23 d. Komisija Italijai nusiuntė 2011 m. ataskaitą italų kalba. 2012 m. vasario 15 d. Italija pateikė savo pastabas dėl Ryanair pastabų, visų pirma dėl 2011 m. ataskaitos.

(21)

2012 m. vasario 17 d. Komisija bendrovei Ryanair nusiuntė prašymą pateikti informacijos dėl kelių vykdomų valstybės pagalbos tyrimų, įskaitant tyrimą dėl Algero oro uosto. Ryanair į tą prašymą atsakė 2012 m. balandžio 16 d. raštu.

(22)

2012 m. birželio 27 d. Komisija išplėtė oficialią tyrimo procedūrą ir įtraukė papildomas priemones, kurių Italija ėmėsi, bet kurios nebuvo įtrauktos į Air One skundą (2012 m. sprendimas) (5). 2012 m. sprendimas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija suinteresuotąsias šalis pakvieti teikti pastabas dėl nagrinėjamų priemonių.

(23)

Italija savo pastabas dėl 2012 m. sprendimo pateikė 2012 m. rugpjūčio 31 d., spalio 3, 19 ir 22 d. ir 2013 m. vasario 20 d. Komisija gavo keturių suinteresuotųjų šalių pastabas: So.Ge.A.AL, Ryanair, Airport Marketing Services Ltd. (toliau – AMS) ir Unioncamere. Bendrovės Ryanair pateiktoje medžiagoje buvo atnaujinta rinkos ekonomikos investuotojo principo vertinimo ataskaita (toliau – 2013 m. ataskaita). Komisija gautas suinteresuotųjų šalių pastabas persiuntė Italijai ir suteikė jai galimybę į tas pastabas atsakyti. Italijos pastabos dėl suinteresuotųjų šalių pateiktų pastabų gautos 2013 m. rugsėjo 6 d. ir lapkričio 13 d.

(24)

Keletas pastabų iš Ryanair gauta 2013 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. sausio 17, 24 ir 31 d. Komisija visas su Algero oro uostu susijusias pastabas Italijai persiuntė 2014 m. sausio 9 d. ir vasario 5 d.2014 m. vasario 24 d. Italija paprašė Ryanair pastabų, jai persiųstų Komisijos 2014 m. vasario 5 d. raštu, vertimo į italų kalbą. 2014 m. balandžio 8 d. raštu Komisija, kaip prašyta, Italijai persiuntė Ryanair pastabas italų kalba.

(25)

2013 m. gruodžio 23 d. Komisija Italijos paprašė papildomos informacijos dėl nagrinėjamų priemonių. Pratęsus nustatytą pirminį terminą, Italija 2014 m. vasario 18 d. iš dalies atsakė į Komisijos prašymą. 2014 m. kovo 4 d. Italijai buvo priminta jos prievolė išsamiai atsakyti į visus Komisijos 2013 m. gruodžio 23 d. rašte jai pateiktus klausimus. Italija prašomą informaciją pateikė 2014 m. kovo 25 d. raštu.

(26)

2014 m. kovo 14 d. Komisija Italiją ir su procedūra susijusias suinteresuotąsias šalis informavo, kad 2014 m. vasario 20 d. buvo priimtos Komisijos gairės dėl valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms (toliau – 2014 m. aviacijos gairės) (6), ir Italiją pakvietė pateikti pastabas per 20 darbo dienų nuo 2014 m. aviacijos gairių paskelbimo dienos. Italija neatsakė į 2014 m. kovo 14 d. Komisijos raštą.

(27)

2014 m. kovo 21 d. raštu Komisija Italijos paprašė papildomos informacijos. Pratęsus nustatytą pirminį terminą, Italija prašomą informaciją pateikė 2014 m. balandžio 25 d. ir gegužės 8 d.

(28)

2014 m. aviacijos gairės Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos 2014 m. balandžio 4 d. Jomis pakeistos 2005 m. gairės dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti (toliau – 2005 m. aviacijos gairės) (7).

(29)

2014 m. balandžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas, kuriuo valstybės narės ir suinteresuotosios šalys pakviestos per mėnesį nuo paskelbimo dienos pateikti pastabas dėl 2014 m. aviacijos gairių taikymo šioje byloje. So.Ge.A.AL savo pastabas pateikė 2014 m. gegužės 8 d. So.Ge.A.AL pastabos Italijai persiųstos 2014 m. gegužės 22 d.

(30)

2014 m. gegužės 26 d. raštu Komisija Italijos paprašė daugiau informacijos. Italija prašomą informaciją pateikė 2014 m. birželio 10 d., liepos 28 d., rugpjūčio 20 ir 27 d., rugsėjo 19 ir 1 d. raštais.

(31)

2014 m. rugsėjo 11 d. raštu Italija Komisijai pranešė išimtinai sutinkanti, kad šis sprendimas būtų priimtas tik anglų kalba.

(32)

Algero oro uostas yra Italijos salos Sardinijos šiaurės vakaruose. Iš pradžių buvo įsteigtas Algero karinis aerodromas, civiliniams orlaiviams jis atvertas 1974 m. Oro uosto infrastruktūra ir įrenginiai priklauso valstybei per Italijos nacionalinę civilinės aviacijos instituciją Ente Nazionale Aviazione Civile (toliau – ENAC).

(33)

Kalbant apie atstumą nuo Algero oro uosto iki kitų Sardinijos oro uostų, Algero oro uostas yra už 128 km nuo Olbijos oro uosto, 133 km nuo Oristano oro uosto, 225 km nuo Tortoli–Arbatakso (Arbatax) oro uosto ir 235 km nuo Kaljario oro uosto (8). Pasak Italijos, dėl savo geografinės padėties ir specifinių transporto tinklo (kelių ir geležinkelio) ypatybių nė vienas iš tų kaimyninių oro uostų negali būti naudojamas vietoj Algero oro uosto.

(34)

Oro uoste keleivių srautai padidėjo nuo 663 570 keleivių 2000 m. iki daugiau kaip 1 mln. keleivių 2005 m., o 2013 m. keleivių buvo beveik 1,6 mln.

1 lentelė

Keleivių srautai Algero oro uoste

(35)

Nuo 2000 m. pagrindinis oro uostu besinaudojantis oro vežėjas – Ryanair. Tačiau nuo 2000 m. oro uoste veikė ir kiti vežėjai (Germanwings, Air Italy, Air Dolomiti, Air Vallée, Meridiana, Alpi Eagles, bmibaby, easyJet, Air One, Volare, Alitalia), įskaitant kitas pigių skrydžių bendroves (9).

(36)

Algero oro uoste iš oro vežėjų imami mokesčiai paprastai nustatomi pagal skelbiamą oro uosto mokesčių sąrašą, į kurį įtraukti šie mokesčiai: kilimo ir tūpimo mokestis, keleivio mokestis, saugumo mokestis, bagažo tikrinimo mokestis ir antžeminių paslaugų mokestis.

(37)

So.Ge.A.AL įsteigta 1994 m. kaip Algero oro uostą valdanti įmonė. Pradinis bendrovės kapitalas buvo 200 mln. Italijos lirų (ITL) (103 291,4 EUR), jį visą pasirašė vietos viešieji subjektai. Didžiąją dalį kapitalo (tiesiogiai arba netiesiogiai per Società Finanziaria Industriale Regione Sardegna – SFIRS S.p.A (toliau – SFIRS)) turėjo Sardinijos regionas. SFIRS buvo įsteigta kaip Sardinijos regiono investicinė bendrovė (10).

(38)

Nors So.Ge.A.AL kapitalo sudėtis kito metams bėgant, nuo 1994 m. bendrovė visą laiką visiškai priklausė šiems viešiesiems subjektams: Sasario prekybos rūmams, Sasario provincijai, Sasario savivaldybei, Algero savivaldybei, Sardinijos regionui ir SFIRS S.p.A.

(39)

2010 m. 80,20 % So.Ge.A.AL akcijų priklausė Sardinijos regionui, 19,80 % – SFIRS.

(40)

2007 m. gegužės 28 d. So.Ge.A.AL su ENAC pasirašė susitarimą dėl keturiasdešimties metų bendrosios Algero oro uosto valdymo koncesijos (11) (toliau – susitarimas dėl koncesijos) (12). Iki 2007 m. bendrovė So.Ge.A.AL Algero oro uostą valdė pagal laikinąją valdymo koncesiją, jai suteiktą 1999 m. vasario 11 d.

(41)

Italijoje oro uosto valdymo koncesiją teikia ENAC, įvertinusi verslo plano, į kurį įeina veiksmų planas, investicijų planas, taip pat ekonominis ir finansinis planas, tvarumą. Veiksmų plane oro uostą valdanti įmonė apibūdina savo ekonominio programavimo strategiją, taip pat organizacinę struktūrą. Investicijų planą sudaro trumpa planuojamų veiksmų ir jų techninio, ekonominio ir administracinio įgyvendinamumo ataskaita. Ekonominiame ir finansiniame plane pateikiamas oro uostą valdančios įmonės finansinis balansas.

(42)

Pagal susitarimo dėl koncesijos 8 straipsnį, So.Ge.A.AL įplaukas sudaro:

(43)

Oro uostus valdančios įmonės ENAC privalo mokėti metinį koncesijos mokestį už teisę valdyti oro uostą, o suma ir mokėjimo tvarka nustatoma atitinkamuose galiojančiuose įstatymuose (daugiau informacijos apie koncesijos mokesčių nustatymą pateikta 155–157 konstatuojamosiose dalyse).

(44)

Remiantis susitarimo 12 straipsniu, nuo metų, kuriais suteikta koncesija, oro uostą valdanti įmonė ENAC privalo kasmet teikti veiksmų plano įgyvendinimo būklės ataskaitą. Be to, ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvieno ketverių metų koncesijos laikotarpio pabaigos oro uostą valdanti įmonė privalo pateikti ENAC tvirtinti būsimų ketverių metų laikotarpio verslo planą (įskaitant investicijų ir veiksmų planus). Oro uostą valdančiai įmonei nesilaikant šių prievolių, taikomos sankcijos.

(45)

Pagal susitarimo dėl koncesijos 14a straipsnį, koncesija atšaukiama, o susitarimo dėl koncesijos galiojimas teisiškai nutraukiamas šiais atvejais: i) per nustatytą terminą neįgyvendinamos 44 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priemonės; ii) oro uostą valdanti įmonė daugiau kaip dvylika mėnesių vėluoja sumokėti koncesijos mokestį; iii) bankrutuojama arba iv) iki pirmo ketverių metų laikotarpio pabaigos nepasiekiamas ekonominis ir finansinis balansas.

(46)

2014 m. vasario 18 d. raštu Italija teigė, kad So.Ge.A.AL nevykdo veiklos, patenkančios į viešosios politikos sritį (13).

(47)

Tačiau So.Ge.A.AL suteikia oro uosto patalpas, kad valstybė, vykdanti savo viešuosius įgaliojimus, galėtų teikti tam tikras paslaugas, ir dengia tokių vietų priežiūros ir administravimo išlaidas.

(48)

2014 m. birželio 10 d. raštu (14) Italija pateikė persvarstytą savo poziciją ir teigė, kad administruojant tas oro uosto patalpas patirtos išlaidos patenka į viešosios politikos sritį. Kalbant apie taikytiną teisinę sistemą, Italija teigė, kad teisės normomis griežtai nustatyta, kad tas išlaidas turi dengti oro uostus valdančios įmonės. Visų pirma, oro uostą valdanti įmonė privalo ENAC ir kitiems viešiesiems subjektams (pasienio oro policijai, muitinei, finansų apsaugos tarnybai, jūrų, oro ir pasienio sveikatos tarnybai, Italijos Raudonojo Kryžiaus organizacijai, gaisrinei, policijai) oro uoste suteikti tam tikras patalpas ir padengti atitinkamas administravimo ir eksploatacijos išlaidas (15). Oro uostus valdančių įmonių prievolė viešiesiems subjektams oro uoste suteikti patalpas ir padengti atitinkamas išlaidas nustatyta Pagrindų susitarime dėl Italijos oro uostus valdančių įmonių skyrimo, nurodytame Transporto ir navigacijos ministerijos 1999 m. spalio 20 d. nutarime Nr. 12479, priimtame taikant 1997 m. Ministro dekretą Nr. 521. Į susitarimą dėl koncesijos buvo perkeltos atitinkamos nuostatos, ir jo 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta oro uostą valdančios įmonės prievolė „vykdyti veiklą, kurios reikia siekiant padėti oro uosto patalpose vykdyti skubios pagalbos ir sveikatos priežiūros tarnybų veiklą, už kurią atsakinga valstybė“. Pasak Italijos, bendros veiklos išlaidos, kurias So.Ge.A.AL patyrė vykdydama tų patalpų priežiūrą 2000–2010 m., buvo 2 776 073 EUR (16).

(49)

Italija dar teigė, kad visos 1 284 133 EUR investicijų į naują terminalą sąnaudos yra patalpų, kurias So.Ge.A.AL turi suteikti viešiesiems subjektams, statybos išlaidos, todėl tai taip pat yra išlaidos, patirtos vykdant veiklą, patenkančią į viešosios politikos sritį (žr. taip pat 86 konstatuojamąją dalį).

(50)

2000–2010 m. bendrovės So.Ge.A.AL mokėti (valdymo ir saugumo) koncesijos mokesčiai pateikti 2 lentelėje (17).

2 lentelė

1998—2010 m. So.Ge.A.AL mokėti koncesijos mokesčiai (EUR)

(51)

So.Ge.A.AL finansiniai rezultatai 2000–2010 m. buvo neigiami. Pasak Italijos, bendrovės veiklos rezultatai buvo prasti dėl to, kad vėluota suteikti bendrąją oro uosto valdymo koncesiją. Suteikus koncesiją prasidėjo ekonomikos krizė ir labai sumažėjo keleivių, o tai turėjo neigiamos įtakos oro uosto veiklai.

(52)

2011 m. rugpjūčio mėn. Italija Komisijai pateikė Algero oro uosto finansinės padėties 2000–2010 m. vertinimo ataskaitą (toliau – Accuracy ataskaita) (18). Remiantis Accuracy ataskaita So.Ge.A.AL metiniai finansiniai rezultatai buvo tokie:

3 lentelė

So.Ge.A.AL finansiniai rezultatai 2000–2010 m. (tūkst. EUR)

(53)

Vykdant tyrimą Italija Komisijai pateikė bendrovės So.Ge.A.AL 2000–2010 m. metines ataskaitas (it. Relazione sulla gestione del bilancio) (19).

(54)

2001 m. So.Ge.A.AL nurodė 1 530 960 048 ITL nuostolį. 2002 ir 2003 m. So.Ge.A.AL taip pat nurodė neigiamus skaičius.

(55)

2004 m. So.Ge.A.AL nuostolis buvo 2 981 688 EUR. Nuostoliai nurodyti ir 2005 bei 2006 m. 2007 m. taip pat nurodytas 1 801 000 EUR nuostolis, nors 2007 m. rugpjūčio 3 d. buvo suteikta bendroji oro uosto valdymo koncesija. Remiantis 2007 m. metine ataskaita, 2007 m. So.Ge.A.AL finansiniai rezultatai pablogėjo dėl nenumatytų įvykių.

(56)

Taigi 2008 m. So.Ge.A.AL nurodė 4 577 000 EUR, o 2009 m. – 12 404 126 EUR nuostolius.

(57)

2009 m. metinėje ataskaitoje So.Ge.A.AL pažymėjo, kad, remiantis 2007 m. susitarimu dėl koncesijos, per ketverius metus nuo koncesijos suteikimo ji turėjo išlyginti rezultatą. Atsižvelgdama į savo prastą finansinę padėtį 2009 m., So.Ge.A.AL pasiūlė parengti ir patvirtinti atnaujintą verslo planą, kuris, kaip bendrovė nurodė, buvo būtinas, kad prognozės labiau atitiktų rinkos pokyčius. Roland Berger parengtas verslo planas (žr. 64–70 konstatuojamąsias dalis) tuo požiūriu laikytas nepakankamai patikimu.

(58)

2010 m. ir vėl nurodytas 1 847 165 EUR nuostolis. Turimomis žiniomis, eismo srautai ir toliau didėjo, net ir dėl ugnikalnio pelenų susidarius sunkiai ekonominei padėčiai, nes teko laikinai uždaryti Europos oro erdvę.

(59)

Nuo 1999 m. So.Ge.A.AL parengė kelis verslo planus, trumpai apibendrintus 60–75 konstatuojamosiose dalyse.

(60)

1999 m. verslo planas apima du 1999–2007 m. laikotarpio vienas po kito einančius etapus:

(61)

Verslo plane nurodyta, kad bendroji koncesija turėtų būti suteikta 1999 m., o So.Ge.A.AL kapitalas po to turėtų padidėti iki 6 mlrd. ITL.

(62)

Verslo plane taip pat nurodyta, kad turėtų būti įvairinamos oro vežėjų teikiamos oro susisiekimo paslaugos, pritraukus dvi sparčiai augančias pigių skrydžių bendroves, kurios būtų pagrindinė varomoji augimo jėga. Vienas oro vežėjas 1999 m. turėjo pradėti vykdyti skrydžius iš Algero oro uosto Algero–Milano maršrutu, antrasis 2000 m. turėjo pradėti vykdyti skrydžius Algero–Londono maršrutu, per savaitę turėjo būti trys skrydžiai pirmaisiais metais taikant skatinamąsias mokesčių nuolaidas.

(63)

Remiantis eismo srautų prognozėmis, atsiradus naujiems dviejų oro vežėjų (tuo metu, kai rengtas planas, jie su So.Ge.A.AL vedė derybas dėl oro uosto paslaugų susitarimų) maršrutams, kaip minėta 62 konstatuojamojoje dalyje, 2004 m. Algero oro uoste keleivių turėjo būti 1 mln., o 2007 m. – iki 1,1 mln.

(64)

2004 m. plane, kurį bendrovei So.Ge.A.AL parengė konsultacinė įmonė Roland Berger (toliau – Roland Berger planas), buvo pateikta išsami 2004–2008 m. laikotarpio prognozė. Pagrindiniai verslo plano duomenys:

(65)

Norint suprasti, kokie buvo Algero oro uosto veiklos rezultatai rinkos atžvilgiu, jo veiklos rezultatai buvo palyginti su palyginamųjų oro uostų rezultatais:

(66)

Roland Berger plane oro uostą valdančios įmonės būsimos veiklos pajamos ir išlaidos buvo prognozuojamos pagal du scenarijus: oro uosto plėtros esant laikinajai koncesijai ir oro uosto plėtros esant bendrajai koncesijai. Pagal pirmąjį scenarijų buvo tikimasi, kad oro uostas toliau patirs nuostolių iki 2008 m., o pagal antrąjį scenarijų oro uostas turėjo išlyginti rezultatą jau 2005 m., nes pagal bendrosios koncesijos scenarijų, palyginti su laikinosios koncesijos scenarijumi, jo metinės pajamos turėjo būti didesnės vidutiniškai 7 % (daugiausia dėl didesnių su oro susisiekimu nesusijusių pajamų – buvo tikimasi, kad komercinės pajamos padidės dėl veiksmingesnės reklaminės veiklos, automobilių parko veiklos ir degalų pardavimo). Buvo manoma, kad su oro susisiekimu susijusios veiklos finansinis rezultatas bus neigiamas net pagal bendrosios koncesijos scenarijų.

(67)

Roland Berger plane buvo nurodytos per mažos pajamos iš antžeminių paslaugų teikimo, tai daugiausia buvo susiję su pigių skrydžių bendrovėmis. Buvo manoma, kad antžeminių paslaugų teikimas ir toliau bus nuostolingas vidutiniu laikotarpiu, net ir laikantis optimistinio požiūrio. Buvo apskaičiuota, kad negautos pajamos iš antžeminių paslaugų teikimo pigių skrydžių bendrovėms 2008 m. būtų 3,2 mln. EUR.

(68)

Remiantis Roland Berger planu, oro uostas, norėdamas išvengti ankstesnių nuostolių ir išlyginti rezultatą, pirmiausia siekė padidinti komercines pajamas tiek, kad išlaidos vienam keleiviui būtų tokios pat kaip ir palyginamuosiuose oro uostuose (nuo 2,2 iki 5 EUR vienam keleiviui). Tikėtasi, kad 2004–2008 m. iš pigių skrydžių oro bendrovių eismo srautų bus gaunamos pagrindinės su oro susisiekimu nesusijusios pajamos ir dėl jų bus sumažinti su oro susisiekimu susijusios veiklos nuostoliai. Remiantis prognozėmis, 2008 m. turėjo būti 620 000 pigių skrydžių oro bendrovių keleivių.

(69)

Roland Berger plane taip pat nurodyta, kad oro uostą ir toliau valdant pagal laikinąją koncesiją bendrovę So.Ge.A.AL prireiks rekapitalizuoti, kad būtų padengti veiklos nuostoliai.

(70)

Roland Berger planas buvo du kartus – 2007 ir 2008 m. – atnaujintas siekiant atsižvelgti į sektoriaus pokyčius. Atnaujintuose planuose siūlyti konkretūs oro uosto plėtros 2008–2011 m. veiksmai, turėjo būti didinamos ir su oro susisiekimu susijusios (pirmiausia iš antžeminių paslaugų teikimo veiklos) ir su juo nesusijusios pajamos.

(71)

So.Ge.A.AL verslo planas, parengtas siekiant visapusės koncesijos, buvo patvirtintas 2005 m. rugsėjo mėn., jame pateikta pajamų ir išlaidų per keturiasdešimt oro uosto valdymo koncesijos metų prognozė, darant prielaidą, kad koncesija bendrovei So.Ge.A.AL bus suteikta 2006 m.

(72)

Iš prognozių buvo matyti, kad iki 2010 m. metiniai eismo srautai kasmet nuolat didės 4,5 %, 2011–2025 m. – 2,6 %, 2006–2025 m. – 3,78 %, o artėjant 2045 m. keleivių bus beveik 2 800 000. Buvo numatyta, kad su oro susisiekimu nesusijusios pajamos padidės nuo 2 929 000 EUR per metus 2006 m. iki 8 814 000 EUR 2045 m. Panašiai, tikėtasi, kad su oro susisiekimu susijusios pajamos padidės nuo 9 288 000 EUR 2006 m. iki 29 587 000 EUR keturiasdešimties metų laikotarpio pabaigoje. Prognozėse numatyta, kad, oro uostui pasiekus viršutinę 2 mln. keleivių ribą ir pagal ES taisykles dėl antžeminių paslaugų teikimo Europos oro uostuose (21) rinkoje atsiradus papildomam antžeminių paslaugų teikėjui, su oro susisiekimu susijusios pajamos sumažės 20 %.

(73)

Buvo numatyta, kad 2006–2045 m. kapitalo išlaidos bus 143,3 mln. EUR. Į planą buvo įtraukta išsami 2006–2045 m. kapitalo investicijų programa ir nurodyti šių investicijų finansavimo šaltiniai (privatūs arba viešieji).

(74)

2010 m. reorganizacijos ir restruktūrizacijos planą Sardinijos regionas patvirtino 2010 m. rugsėjo mėn. Plane numatyta išsami So.Ge.A.AL ekonominės padėties 2000–2010 m. laikotarpio analizė ir prognozuota, kad bendrovė vėl taps gyvybinga 2012 m., taip pat atsižvelgiant į 2010 m. numatytą bendrovės rekapitalizavimą.

(75)

Remiantis 2010 m. reorganizacijos ir restruktūrizacijos planu, iki 2010 m. So.Ge.A.AL veiklos rezultatai buvo prasti dėl netinkamo valdymo, neveiksmingos antžeminių paslaugų teikimo tvarkos, infrastruktūros trūkumų ir nepakankamų su oro susisiekimu susijusių ir su juo nesusijusių pajamų.

(76)

2007 ir 2012 m. sprendimais atitinkamai pradėtas ir išplėstas tyrimas apima šias priemones:

(77)

Italijos įstatymais reikalaujama, kad oro uostus valdančių įmonių kapitalas būtų ne mažesnis už tam tikrą mažiausią dydį, kuris priklauso nuo eismo srautų dydžio (22): oro uostų, kuriuose keleivių yra 300 000–1 000 000, mažiausias reikalaujamas kapitalas buvo 3 mln. EUR, o oro uostams, kuriuose keleivių yra 1–2 mln., riba buvo 7,5 mln. EUR. Vykdant tyrimą, Italija teigė, kad So.Ge.A.AL viešųjų akcininkų atliktomis kapitalo injekcijomis pirmiausia siekta dėl nuostolių sumažėjusį bendrovės kapitalą atkurti iki nacionaline teise nustatyto lygio.

(78)

Remiantis Italijos pateikta informacija, 2000–2010 m. So.Ge.A.AL viešieji akcininkai bendrovei naujo kapitalo suteikė kelis kartus: (23)

4 lentelė

So.Ge.A.AL kapitalo operacijos

(79)

Remiantis Italijos pateikta informacija, 1998–2009 m. So.Ge.A.AL gavo Sardinijos regiono įnašus įrenginiams ir darbams finansuoti, jų bendra vertė buvo 6 540 269 EUR.

(80)

Savo pastabose dėl 2012 m. sprendimo Italija paaiškino, kad pagrindinis įrenginių ir darbų priemonių tikslas buvo atnaujinti oro uosto infrastruktūrą. Italija nurodė bendrą viešųjų darbų apibrėžtį (it. lavoro pubblico), nustatytą Italijos 1994 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. 109 2 straipsnio 1 dalyje (it. Legge quadro in materia di lavori pubblici) (24), būtent statybos, griovimo, rekonstrukcijos, renovacijos, taip pat darbų ir įrenginių priežiūros veikla, įskaitant aplinkos apsaugą ir bioinžineriją (25). Italija paaiškino, kad nagrinėjamasis finansavimas galiausiai naudotas finansuoti keleivių terminale vykdytiems darbams, išorės kelių jungtims gerinti, orlaivių stovėjimo vietų, taip pat oro uosto eksploatacijai būtinai įrangai gerinti.

(81)

Remdamasi tais paaiškinimais, vykdydama su šiuo sprendimu susijusį tyrimą Komisija įrenginių ir darbų finansavimą (2 priemonė) ir subsidijas infrastruktūros investicijoms (3 priemonė) nagrinėjo kartu, kaip kelias priemones, kuriomis finansuojamas infrastruktūros ir įrangos diegimas ir gerinimas.

(82)

5 lentelėje pateikta informacija apie infrastruktūros investicijas 2000–2010 m., iš dalies finansuotas viešosiomis lėšomis (26).

5 lentelė

Infrastruktūros investicijos 2000–2010 m.

(83)

Be to, 2000–2010 m. Sardinijos regionas bendrovei So.Ge.A.AL suteikė tiesioginių dotacijų įrangai įsigyti (vidaus ryšio įrenginiams, programinei įrangai, transporto priemonėms ir kt.), kurių bendra vertė 4 680 281,44 EUR.

(84)

Pasak Italijos (27), skirti 25 431 706,16 EUR viešojo finansavimo sumą buvo teisėtai įsipareigota iki 2000 m., būtent iki sprendimo Aéroports de Paris priėmimo dienos (28). Visų pirma:

(85)

Pasak Italijos, prieš 2007 m. suteikdama bendrąją koncesiją valstybė buvo atsakinga už infrastruktūros investicijas, o oro uostą valdanti įmonė buvo tik valstybės patvirtinta infrastruktūros darbų vykdytoja.

(86)

2014 m. birželio 10 d. rašte (30) Italija taip pat teigė, kad iš visų investicijų į naująjį terminalą 1 284 133 EUR suma būtų išlaidos, patirtos vykdant veiklą, patenkančią į viešosios politikos sritį, ir tai būtų terminalo patalpų, kurias So.Ge.A.AL turi suteikti viešiesiems subjektams, statybos išlaidos (žr. 49 konstatuojamąją dalį).

(87)

Tyrimas apima keletą susitarimų, kuriuos So.Ge.A.AL sudarė su įvairiais skrydžius iš Algero oro uosto vykdančiais oro vežėjais ir kuriuos Komisija 2007 ir 2012 m. sprendimuose laikė galbūt esančiais valstybės pagalba tiems oro vežėjams.

(88)

Pasak Italijos, dėl susitarimų su oro vežėjais tarėsi So.Ge.A.AL generalinis direktorius, direktorių valdybai teikęs ataskaitas apie derybų būklę ir susitarimų turinį. Prieš pasirašant susitarimus jų sąlygas patvirtino So.Ge.A.AL direktorių valdyba (31).

(89)

Nuo 2000 m. Ryanair buvo pagrindinis Algero oro uoste veiklą vykdantis oro vežėjas. So.Ge.A.AL su Ryanair ir jos patronuojamąja bendrove AMS pasirašė dviejų rūšių susitarimus.

(90)

Ryanair ir So.Ge.A.AL oro uosto paslaugų susitarimuose (toliau – OUPS), kuriuos pasirašyti pradėta 2000 m., nustatytos Ryanair veiklos Algero oro uoste sąlygos ir oro vežėjo mokėtinų oro uosto mokesčių dydis. Ryanair įsipareigojo užtikrinti iš anksto nustatytą skrydžių ir (arba) keleivių skaičių, o So.Ge.A.AL jai už tai turėjo mokėti sėkmingo sandorio mokestį. Nepasiekus nustatytų skaičių būtų taikomos sankcijos.

(91)

Rinkodaros paslaugų susitarimai yra susiję su Algero paskirties vietos reklamavimu oficialioje Ryanair svetainėje. Nuo 2006 m. susitarimai buvo pasirašomi su Ryanair 100 % patronuojamąja bendrove AMS, ir jie sudaryti tomis pačiomis dienomis kaip ir su Ryanair pasirašyti OUPS.

(92)

93–109 konstatuojamosiose dalyse Komisija apibendrina pagrindines So.Ge.A.AL ir Ryanair bei AMS pasirašytų susitarimų (OUPS ir rinkodaros paslaugų susitarimų) nuostatas.

(93)

Dėl pirmojo Ryanair ir So.Ge.A.AL pasirašyto OUPS susitarta 2000 m. birželio 22 d., susitarimas pasirašytas dešimčiai metų.

(94)

Remiantis 2000 m. OUPS, Ryanair turėjo vykdyti bent vieną skrydį per dieną į abi puses tarp Londono ir Algero ir bendrovei So.Ge.A.AL sumokėti […] ITL (32) už kiekvieną apsisukimą. Ryanair taip pat turėjo kasmet teikti pardavimo ir rinkodaros planą ir nurodyti su maršruto aptarnavimu susijusius rezultatus, taip pat plėtros perspektyvas.

(95)

So.Ge.A.AL įsipareigojo bendrovei Ryanair suteikti terminalą ir teikti antžemines paslaugas. Oro uostą valdanti įmonė taip pat turėjo kas mėnesį mokėti arba kredituoti sumą, lygią Ryanair mokėtinų antžeminių paslaugų teikimo mokesčių sumai, pirmaisiais susitarimo metais taikant viršutinę ribą. So.Ge.A.AL taip pat įsipareigojo Ryanair kasmet mokėti fiksuotą sumą ir papildomą sumą, jeigu į šios tvarkaraštį būtų įtrauktas antras skrydis į abi puses.

(96)

Antrąjį OUPS Ryanair ir So.Ge.A.AL pasirašė 2002 m. sausio 25 d., šis susitarimas apėmė 2002 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir juo pakeistas 2000 m. OUPS. Remiantis tuo susitarimu, Ryanair turėjo bendrovei So.Ge.A.AL mokėti […] EUR antžeminių paslaugų teikimo mokestį už kiekvieną apsisukimą. Ryanair turėjo mokėti oro uosto mokesčius ir saugumo mokesčius pagal skelbiamą mokesčių sąrašą.

(97)

Tą pačią dieną So.Ge.A.AL ir Ryanair pasirašė rinkodaros susitarimą, apėmusį tokį pat laikotarpį kaip ir 2002 m. OUPS. Ryanair įsipareigojo savo svetainėje ir savo nuožiūra kitose žiniasklaidos priemonėse vykdyti reklamavimo ir skatinimo veiklą ir, pasitarusi su So.Ge.A.AL, reklamuoti skrydį tarp Algero ir Londono. Remiantis šiuo susitarimu, So.Ge.A.AL turėjo mokėti […] EUR rinkodaros mokesčius už pirmą kasdien visus metus kiekvienu maršrutu vykdomą skrydį pirmyn ir atgal ir […] EUR už antrą kasdien tik vasarą kiekvienu maršrutu vykdomą skrydį pirmyn ir atgal.

(98)

2003 m. rugsėjo 1 d. So.Ge.A.AL ir Ryanair pasirašė naują vienuolikos metų OUPS (su galimybe jį pratęsti dar dešimčiai metų), kuriuo pakeistas 2002 m. OUPS.

(99)

Remiantis 2003 m. OUPS, Ryanair turėjo tęsti skrydžius į Londoną ir, atsižvelgiant į ankstesnių susitarimų rezultatus, t. y. eismo srautus, Ryanair turėjo nustatyti naują kasdien vykdomą skrydį į Frankfurto–Hano oro uostą arba bet kuriuos kitus Ryanair tinklo oro uostus. Ryanair turėjo bendrovei So.Ge.A.AL mokėti […] EUR antžeminių paslaugų teikimo mokestį už kiekvieną apsisukimą. Savo ruožtu, oro vežėjas turėjo mokėti oro uosto mokesčius ir saugumo mokesčius pagal skelbiamą mokesčių sąrašą.

(100)

2003 m. rugsėjo 1 d. buvo pasirašytas ir rinkodaros paslaugų susitarimas, apimantis tokį pat laikotarpį kaip ir 2003 m. OUPS. Remiantis tuo susitarimu, So.Ge.A.AL turėjo mokėti šiuos rinkodaros mokesčius: i) […] EUR per metus už pirmą kasdien visus metus kiekvienu tarptautiniu maršrutu vykdomą skrydį pirmyn ir atgal, ii) […] EUR už antrą kasdien tik vasarą kiekvienu maršrutu vykdomą skrydį pirmyn ir atgal, iii) vienkartinį pradinį […] EUR rinkodaros mokestį už pirmuosius skrydžių tarptautiniu maršrutu, išskyrus skrydžius į Londoną, metus ir vėliau […] EUR už kiekvienus antruosius ir trečiuosius skrydžių tokiu nauju maršrutu metus.

(101)

Ryanair turėjo toliau teikti kasdienio reguliariojo keleivinio oro susisiekimo tarp Algero ir Londono paslaugas ir pradėti teikti papildomas kasdienio keleivinio oro susisiekimo tarp Algero ir Frankfurto–Hano ir (arba) kitų Ryanair tinklo oro uostų paslaugas (toliau – paslaugos). Ryanair, pasitarusi su So.Ge.A.AL, taip pat turėjo teikti bet kokias paslaugas ir vykdyti bet kokią veiklą, paprastai siūlomą toje pačioje srityje veikiančių reklamos, pardavimo skatinimo ir viešųjų ryšių bendrovių, pavyzdžiui (bet neapsiribojant tik tuo):

(102)

2006 m. balandžio 3 d. So.Ge.A.AL ir Ryanair susitarė dėl naujo OUPS, kuriuo pakeistas 2003 m. OUPS ir kuris galiojo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., su galimybe jį patęsti dar penkeriems metams.

(103)

Su šiuo susitarimu buvo susijęs papildomas 2006 m. balandžio 3 d. pasirašytas susitarimas, apimantis 2006 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, jame nustatytas bendras siektinas keleivių skaičius, kurį Ryanair turi užtikrinti, ir sėkmingo sandorio mokestis, kurį turi mokėti bendrovė So.Ge.A.AL. Susitarime taip pat nustatytos sankcijos, taikytinos bendrovei Ryanair, jeigu ši neužtikrintų siektino keleivių skaičiaus.

(104)

2006 m. rinkodaros susitarimas 2006 m. balandžio 3 d. buvo pasirašytas su AMS (o ne su Ryanair), jis apėmė tokį pat laikotarpį kaip ir OUPS. Susitarimo pagrindas – Ryanair įsipareigojimas vykdyti skrydžius tam tikrais ES maršrutais ir užtikrinti tam tikrą siektiną keleivių skaičių. AMS bendrovei So.Ge.A.AL teikė reklamos internete paslaugas už […] EUR per metus.

(105)

2010 m. pradžioje So.Ge.A.AL ir Ryanair pareiškė ketinantys susitarti dėl naujo susitarimo ir atnaujinti savo bendradarbiavimo sąlygas ir 2010 m. kovo 10 d. pasirašė susitarimo memorandumą. Susitarimo memorandume nustatyta, kad „nuo 2010 m. kovo mėn. Ryanair ir So.Ge.A.AL ves sąžiningas derybas siekdami iš naujo nustatyti savo partnerystės sąlygas“.

(106)

Tuo remdamiesi, 2010 m. spalio 20 d. So.Ge.A.AL ir Ryanair pasirašė naują OUPS, kuriuo pakeistas 2006 m. OUPS. Šiame susitarime nustatyti nauji 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio mokesčiai ir paskatų struktūra, ir numatyta galimybė pasibaigus pirminiam susitarimo terminui susitarimą pratęsti dar penkeriems metams.

(107)

So.Ge.A.AL įsipareigojo mokėti sėkmingo sandorio mokesčius už siektiną skrydžių skaičių ir tam tikro dydžio keleivių srautus, o Ryanair įsipareigojo mokėti antžeminių paslaugų teikimo ir oro uosto mokesčius, taip pat vykdyti pardavimo skatinimo ir viešųjų ryšių veiklą.

(108)

Tą pačią dieną buvo pasirašytas ketverių metų rinkodaros susitarimas, numatant galimybę susitarimą pratęsti dar ketveriems metams. AMS bendrovei So.Ge.A.AL pasiūlė reklamos internete paslaugų rinkinį už šiuos metinius mokesčius: […] EUR 2010 m.; […] EUR 2011 m.; […] EUR 2012 m. ir […] EUR 2013 m. Kaip ir 2006 m. rinkodaros susitarimo pagrindas – Ryanair įsipareigojimas vykdyti skrydžius tam tikrais ES maršrutais ir užtikrinti tam tikrą siektiną keleivių skaičių.

(109)

Komisijos prašymu Italija, remdamasi papildomomis išlaidomis ir pajamomis, kurių rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas galėjo pagrįstai tikėtis veikdamas taip, kaip tuo metu, kai nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė kiekvieną susitarimą, t. y. 2000–2010 m., veikė So.Ge.A.AL, atkūrė susitarimų su Ryanair ex ante pelningumo analizę (toliau – 2014 m. ataskaita) (33). Pasak Italijos, susitarimų sudarymo metu So.Ge.A.AL tikėjosi, kad susitarimai su Ryanair oro uostui bus pelningi.

(110)

Tuo metu, kai buvo priimtas 2012 m. sprendimas, Komisija atkreipė dėmesį, kad So.Ge.A.AL, atrodo, oro uosto mokesčių nuolaidas suteikė ne tik Ryanair, bet ir kitiems vežėjams. Nors Komisija žinojo, kad So.Ge.A.AL rinkodaros susitarimus sudarė ir su kitais vežėjais, Komisijai tame etape buvo pateikta nepakankamai informacijos apie tuos susitarimus.

(111)

2014 m. vasario 18 d. raštu Italija, siekdama įrodyti, kad sudaryti susitarimus su tais oro vežėjais oro uosto atžvilgiu buvo ekonomiškai pagrįsta, Komisijai pateikė pelningumo analizę, pagrįstą susitarimų su Alitalia, Meridiana ir Volare ex post duomenimis. Susitarimo su Germanwings analizė tuo metu nepateikta.

(112)

Vėliau, 2014 m. kovo 25 d. raštu Italija Komisijai pateikė bendrovės So.Ge.A.AL su bendrovėmis Air One/Alitalia, Meridiana, Volare ir Germanwings sudarytų susitarimų pelningumo analizę, kuria siekė įrodyti, jog ex ante buvo tikimasi, kad tie susitarimai bendrovei So.Ge.A.AL bus pelningi.

(113)

Galiausiai 2014 m. birželio 10 d. Italija Komisijai pateikė antžeminių paslaugų teikimo susitarimų, kuriuos So.Ge.A.AL sudarė su bmibaby, Air Vallée ir Air Italy, tikėtino pelningumo analizę.

(114)

Šioje byloje nagrinėjami susitarimai, kuriuos So.Ge.A.AL sudarė ne su Ryanair, bet su kitais vežėjais, aprašyti 115–132 konstatuojamosiose dalyse.

(115)

So.Ge.A.AL antžeminių paslaugų teikimo ir rinkodaros susitarimus sudarė su Germanwings, Volare, Meridiana ir Alitalia.

(116)

Antžeminių paslaugų susitarimą Germanwings ir So.Ge.A.AL pasirašė 2007 m. kovo 19 d., jis turėjo būti pradėtas taikyti 2007 m. kovo 25 d. Remiantis šiuo susitarimu, Germanwings bendrovei So.Ge.A.AL turėjo mokėti […] EUR antžeminių paslaugų teikimo mokestį už kiekvieną apsisukimą.

(117)

2007 m. kovo 25 d.Germanwings ir So.Ge.A.AL pasirašė rinkodaros susitarimą, pagal kurį vežėjas įsipareigojo vykdyti skrydžius tam tikrais ES maršrutais ir užtikrinti tam tikrą keleivių skaičių ir skrydžių dažnumą. Susitarimas turėjo galioti nuo 2007 m. kovo 25 d. iki 2009 m. spalio 31 d. Tačiau Germanwings Algero oro uoste veiklą vykdė tik 2007 m. Pasak Italijos, oro vežėjas nusprendė nutraukti skrydžius iš Algero oro uosto, nes negalėjo užtikrinti pakankamo srauto, kad išlygintų finansinį rezultatą.

(118)

Rinkodaros susitarime buvo nustatytas pradinis […] EUR mokestis, kurį So.Ge.A.AL turėjo mokėti bendrovei Germanwings„siekiant reklamuoti Algero oro uostą ir didinti išvykstančių keleivių skaičių nustatant naują maršrutą“.

(119)

Rinkodaros susitarime taip pat nustatyti sėkmingo sandorio mokesčiai, kuriuos So.Ge.A.AL turėtų mokėti bendrovei Germanwings, jeigu ši užtikrintų nustatytus siektinus keleivių srautus. Susitarime taip pat nurodytos sankcijos, kurias So.Ge.A.AL taikytų bendrovei Germanwings, jeigu ši atšauktų daugiau kaip 10 % savo skrydžių arba neužtikrintų nustatytų siektinų keleivių srautų.

(120)

2007 m. lapkričio 29 d.Volare ir So.Ge.A.AL pasirašė antžeminių paslaugų ir rinkodaros susitarimą.

(121)

Antžeminių paslaugų susitarime nustatytas keleivių ir skrydžių skaičius per metus, kurį oro vežėjas turėjo užtikrinti, taip pat nustatytas atitinkamas sėkmingo sandorio mokestis, kurį turėjo mokėti bendrovė So.Ge.A.AL.

(122)

Rinkodaros susitarime nustatytas metinis […] EUR rinkodaros mokestis, kurį oro uostą valdanti įmonė turėjo mokėti kaip „reklaminę paramą už pirmuosius veiklos metus“. Susitarimas galiojo nuo 2007 m. spalio 28 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

(123)

Meridiana skrydžius iš Algero oro uosto vykdė 2000, 2001 ir 2010 m.

(124)

2000 ir 2001 m. Meridiana Algero oro uoste reguliariųjų skrydžių nevykdė, prireikus ji vykdė tik užsakomuosius skrydžius. Taigi So.Ge.A.AL ir Meridiana nepasirašė jokių oficialių antžeminių paslaugų susitarimų. Vežėjas bendrovei So.Ge.A.AL už visas oro uosto paslaugas mokėjo skelbiamus oro uosto mokesčius.

(125)

2002–2010 m. Meridiana skrydžių iš oro uosto nevykdė. 2010 m. Meridiana pradėjo vykdyti skrydžius iš oro uosto ir su So.Ge.A.AL pasirašė rinkodaros ir antžeminių paslaugų teikimo susitarimus.

(126)

Antžeminių paslaugų susitarimas buvo pasirašytas 2010 m. balandžio 28 d. ir apėmė laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. Remiantis šiuo susitarimu, Meridiana bendrovei So.Ge.A.AL turėjo mokėti […] EUR antžeminių paslaugų mokestį už kiekvieną apsisukimą.

(127)

Rinkodaros susitarimas buvo pasirašytas 2010 m. spalio 20 d. ir apėmė laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki spalio mėn. Susitarime buvo nustatytas vienkartinis […] EUR (be PVM) mokestis, kurį So.Ge.A.AL turėjo mokėti bendrovei Meridiana už tai, kad 2010 m. vasarą būtų pradėta skraidinti į Milaną, Veroną ir Barį ir iš jų. Mokestis turėjo būti mokamas, jeigu Meridiana užtikrintų tam tikrą siektiną keleivių skaičių. Pasak Italijos, laikotarpį, kuriuo susitarimas su Meridiana buvo taikomas atgaline data, So.Ge.A.AL vedė derybas su vežėju dėl panašių sąlygų, kurios galiausiai buvo įtrauktos į pasirašytą susitarimą. Todėl Italija Komisijai pateikė 2010 m. birželio 7 d. susitarimo, dėl kurio tuo metu vyko Meridiana ir So.Ge.A.AL derybos, projektą.

(128)

Iki 2010 m. Air One/Alitalia su So.Ge.A.AL nepasirašė jokio oficialaus susitarimo ir už visas oro uosto paslaugas bendrovei So.Ge.A.AL mokėjo skelbiamus oro uosto mokesčius. Iki 2010 m. So.Ge.A.AL bendrovei Air One/Alitalia neteikė jokių antžeminių paslaugų.

(129)

2010 m. So.Ge.A.AL bendrovei Air One/Alitalia pradėjo teikti antžemines paslaugas. Dėl to Air One/Alitalia su So.Ge.A.AL pasirašė antžeminių paslaugų susitarimą. Abi šalys taip pat sudarė rinkodaros susitarimą, susijusį su tuo, kad Air One/Alitalia iš Algero oro uosto ėmė skraidinti tarptautiniais maršrutais.

(130)

Rinkodaros susitarimas buvo pasirašytas 2010 m. spalio 20 d. laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 7 d. iki rugsėjo 30 d. 2010 m. gegužės mėn. Italija Komisijai pateikė susitarimo, dėl kurio Alitalia ir So.Ge.A.AL tuo metu susitarė, projektą. Pasirašytame susitarime nustatytas vienkartinis […] EUR rinkodaros mokestis, kurį Air One/Alitalia turėjo gauti už tuo metu bendrovei So.Ge.A.AL teiktas rinkodaros paslaugas, taip pat buvo numatyta galimybė susitarimą pratęsti iki 2011 ir 2012 m.

(131)

2010 m. lapkričio 30 d.Air One/Alitalia ir So.Ge.A.AL pasirašė šešerių metų antžeminių paslaugų susitarimą, jame nustatyti antžeminių paslaugų mokesčiai, kuriuos Air One/Alitalia turėjo mokėti bendrovei So.Ge.A.AL už šalies ir tarptautinius maršrutus.

(132)

Komisija taip pat nagrinėjo antžeminių paslaugų susitarimus, kuriuos So.Ge.A.AL sudarė su Air Italy, Bmibaby ir Air Vallée. Susitarimai buvo sudaryti laikotarpiams nuo vieno mėnesio (Air Vallée) iki daugiau kaip dvejų metų (Air Italy), juose nurodyti vežėjų mokėtini antžeminių paslaugų mokesčiai.

6 lentelė

Antžeminių paslaugų susitarimai su Air Italy, Bmibaby ir Air Vallée

(133)

Vykdydama tyrimą Komisija paprašė, kad Ecorys pateiktų bendrovės So.Ge.A.AL finansinių rezultatų ataskaitą ir nustatytų, ar sudarydama susitarimus su oro vežėjais oro uostą valdanti įmonė veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Ecorys ataskaita pateikta 2011 m. kovo 30 d.

(134)

Ecorys ataskaitoje padaryta išvada, kad So.Ge.A.AL veiksmai atitiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo veiksmus. Ecorys laikėsi nuomonės, kad So.Ge.A.AL verslo strategija buvo veiksminga. Laikydamasi tos strategijos oro uostą valdanti įmonė turėjo pateikti prašymą dėl bendrosios oro uosto valdymo koncesijos, išplėsti terminalo pajėgumus ir pasirašyti susitarimus su pigių skrydžių bendrovėmis, kad būtų paskatinti tarptautiniai eismo srautai. Ecorys padarė išvadą, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo atžvilgiu sudaryti susitarimus su Ryanair buvo racionalus sprendimas, nes tais susitarimais užtikrintas gerokai didesnis eismo srautas, dėl kurio, kaip tikėtasi, turėjo padidėti ir su oro susisiekimu susijusios, ir su juo nesusijusios pajamos. Pasak Ecorys, So.Ge.A.AL galėjo pagrįstai tikėtis, kad ilgainiui dėl tokių susitarimų gauta nauda bus didesnė už papildomas išlaidas.

(135)

Kalbant apie galimą pagalbą oro uostą valdančiai įmonei, Komisija atkreipė dėmesį, kad iki sprendimo Aéroports de Paris oro uosto infrastruktūros plėtra ir eksploatavimas nebuvo laikoma ekonomine veikla pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį (34). Kadangi sprendimas dėl dalies vertinamų priemonių buvo priimtas iki 2001 m., Komisija atkreipė dėmesį, kad ji turėtų vertinti, ar jos buvo pagrįstos teisiškai privalomais įsipareigojimais, prisiimtais dar nepaskelbus sprendimo Aéroports de Paris, t. y. 2000 m. gruodžio 12 d. (35), ir dėl to nepateko į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį.

(136)

Komisija taip pat priminė, kad, jeigu veiklos, už kurią atsakomybė paprastai tenka valstybei, vykdančiai savo, kaip valdžios institucijos, viešuosius įgaliojimus, finansavimas buvo naudotas tik išlaidoms padengti ir nenaudotas kokiai nors kitai ekonominei veiklai (36) finansuoti, tokiam finansavimui valstybės pagalbos taisyklės netaikytos. Tuo metu, kai buvo priimtas 2012 m. sprendimas, Komisija neturėjo pakankamos informacijos apie So.Ge.A.AL vykdytos veiklos pobūdį (ekonominė ar neekonominė veikla) ir apie su infrastruktūra susijusias išlaidas, finansuotas įgyvendinant nagrinėjamas priemones, taip pat Komisija nežinojo, ar tam tikros išlaidos buvo natūraliai susijusios su į viešosios politikos sritį patenkančia veikla. Komisija Italijos paprašė paaiškinti, kuri veikla turi būti laikoma neekonominio pobūdžio veikla ir kurios su tokia veikla susijusios išlaidos, jeigu tokių būta, finansuotos įgyvendinant priemones, įtrauktas į Komisijos tyrimą.

(137)

Komisija labai abejojo, kad kapitalo injekcijos atitiktų rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą. Komisija atkreipė dėmesį, kad So.Ge.A.AL nuo 2000 m. nuolat veikė nuostolingai ir kad, atrodo, jos finansiniai rezultatai pablogėjo suteikus bendrąją koncesiją. Atrodė, jog tai prieštarauja Italijos teiginiui, kad bendrovės rezultatai buvo prasti visų pirma dėl to, kad turint dalinę arba laikinąją koncesiją nebuvo galimybių vykdyti visos su oro uostu susijusios veiklos.

(138)

Komisija dar atkreipė dėmesį, kad Italija, siekdama pagrįsti savo teiginius, jog priemonės buvo vykdomos atsižvelgiant į pelningumo perspektyvas, tuo metu pateikė tik ex post svarstymus. Be to, atrodė, kad tokia analizė yra susijusi su bendra Sardinijos regiono gauta nauda dėl oro uoste padidėjusių eismo srautų, todėl ir su pajamomis, į kurias privatus investuotojas neatsižvelgtų atlikdamas savo investicijų pelningumo analizę. Remdamasi tuo Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad kapitalo injekcijomis oro uostą valdančiai įmonei suteiktas pranašumas ir kad kapitalo injekcijos yra veiklos pagalba šiai įmonei.

(139)

Komisija galiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad, net jeigu So.Ge.A.AL atitiko sąlygas, kad pagal gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (37) būtų laikoma sunkumų patiriančia įmone, Italija Komisijai nepateikė jokios informacijos, kuria būtų paremta išvada, kad tokia pagalba atitiktų tų gairių suderinamumo reikalavimus.

(140)

Komisijai buvo pateikta nepakankamai informacijos apie 6 540 269 EUR vertės įnašus, kuriuos Sardinijos regionas bendrovei So.Ge.A.AL 1998–2009 m. suteikė įrenginiams ir darbams finansuoti. Italijos paprašyta nurodyti tikslų Sardinijos regiono subsidijuotų išlaidų pobūdį.

(141)

Komisija atkreipė dėmesį, kad 2001–2010 m. So.Ge.A.AL valstybei sumokėjo 3 042 887 EUR mokesčių už naudojimąsi oro uosto infrastruktūra, o valstybė 2004–2010 m. finansavo 46 940 534 EUR vertės investicijas į infrastruktūrą ir 284 782 EUR vertės investicijas į įrangą.

(142)

Komisija dar atkreipė dėmesį, kad 2007 m. bendrovei So.Ge.A.AL suteikus bendrąją koncesiją koncesijos mokesčiai nepadidėjo. Remdamasi tuo Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad koncesijos mokestis yra akivaizdžiai neproporcingas viešajam finansavimui, kurį valstybė skyrė investicijoms į infrastruktūrą. Todėl Komisija preliminariai nusprendė, kad bendrovei So.Ge.A.AL galėjo būti suteiktas pranašumas, nes jos mokamas koncesijos mokestis mažesnis už rinkos kainą.

(143)

Italijos paprašyta pateikti kokį nors ex ante verslo planą, iš kurio būtų matyti viešųjų subjektų Algero oro uoste įvykdytų investicijų į infrastruktūrą pelningumo perspektyvos, kad būtų galima paremti teiginį, kad tokios investicijos atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(144)

Komisija abejojo dėl bendrovei So.Ge.A.AL pagal 2005 m. aviacijos gaires suteiktos pagalbos suderinamumo pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį.

(145)

Nors atrodė, kad priemonėmis siekiama aiškiai apibrėžto bendros svarbos tikslo, Komisijai buvo pateikta nepakankamai informacijos, kad būtų galima vertinti, ar infrastruktūra buvo būtina Algero oro uostui ir proporcinga nustatytam tikslui. Komisija taip pat neturėjo pakankamai informacijos, kad galėtų vertinti tokios infrastruktūros naudojimo vidutinės trukmės perspektyvas. Komisija taip pat abejojo, ar oro vežėjai gali nediskriminuojami naudotis oro uosto infrastruktūra.

(146)

Galiausiai, atsižvelgdama į tai, kad tam tikros infrastruktūros investicijos tame etape atsirado dėl bendrovės So.Ge.A.AL sutartinių įsipareigojimų bendrovei Ryanair, Komisija abejojo dėl bet kokios pagalbos tokioms investicijoms finansuoti būtinumo.

(147)

Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad sprendimai dėl oro vežėjų veiklos sąlygų Algero oro uoste greičiausiai buvo susiję su valstybės ištekliais ir priskirtini valstybei.

(148)

Komisija pirmiausia atkreipė dėmesį, kad AMS yra bendrovės Ryanair 100 % patronuojamoji bendrovė, įsteigta siekiant konkretaus tikslo – teikti rinkodaros paslaugas Ryanair svetainėje, ir neteikia jokių kitų paslaugų. Remdamasi tuo Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad vertinant, ar suteiktas atrankusis pranašumas, Ryanair ir AMS turi būti laikomos vienu subjektu. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad, vertinant, ar su Ryanair ir AMS susijusios priemonės atitiko rinkos sąlygas, So.Ge.A.AL veiksmus reikia vertinti kartu su Sardinijos regiono ir (arba) kitų nagrinėjamu laikotarpiu buvusių So.Ge.A.AL viešųjų akcininkų veiksmais. Komisija manė, kad, atliekant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo vertinimą, negalima atskirti OUPS ir rinkodaros susitarimų, taip pat jų finansinių pasekmių, todėl turi būti atliekamas bendras vertinimas.

(149)

Komisija priminė, kad taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą negalima atsižvelgti į regioninės plėtros veiksnius. Komisija taip pat pareiškė, kad, remiantis tame etape jos turėta informacija, nebuvo parengtas joks verslo planas ar su Ryanair ir AMS pasirašytų susitarimų ex ante analizė, kuriais būtų grindžiamas So.Ge.A.AL sprendimas sudaryti tokius susitarimus.

(150)

Remdamasi tuo Komisija abejojo, kad So.Ge.A.AL ir Sardinijos regionas, palaikydami ryšius su Ryanair ir AMS, veikė kaip rinkos ekonomikos investuotojas.

(151)

Komisija pažymėjo, kad bendrovė So.Ge.A.AL kitiems oro vežėjams, ne Ryanair, taikė dideles oro uosto mokesčių nuolaidas, priklausančias, pavyzdžiui, nuo to, ar bus pradėta skraidinti naujais maršrutais ir ar padidės eismo srautai. Komisija Italijos paprašė pateikti ex ante verslo planus, tyrimus ar dokumentus, kuriais vertintas galimas kiekvieno iš susitarimų su oro uoste veikiančiais oro vežėjais pelnas oro uostą valdančiai įmonei, arba, jeigu tokių dokumentų nebūtų, So.Ge.A.AL naujausias biudžeto prognozes, parengtas dar nesudarius tų susitarimų. Remdamasi tuo Komisija abejojo, kad So.Ge.A.AL ir Sardinijos regionas, palaikydami ryšius su kitais oro uoste veikiančiais vežėjais, veikė kaip rinkos ekonomikos investuotojas.

(152)

Komisija atkreipia dėmesį, kad, be atsakymų į Komisijos prašymus suteikti informaciją, vykdant tyrimą Italija pateikė įvairios medžiagos. Tačiau, nors Komisija sutiko, kad Procedūrų reglamento (38) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį valstybės narės turi pateikti savo pastabas, kai Komisija priima sprendimą pradėti oficialų tyrimą, būtų pratęstas mėnesiu, tik vienas iš Italijos pateiktų medžiagos rinkinių buvo pateiktas per tą pratęstą terminą, būtent 2012 m. rugpjūčio 31 d. Italijos raštas. 2012 m. spalio 3, 19 ir 22 d. ir 2013 m. vasario 20 d. Italijos raštai buvo pateikti pasibaigus terminui.

(153)

Todėl šiame skirsnyje nagrinėjamos tik Italijos pastabos, pateiktos 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu. Šios bylos vertinimui svarbūs vėlesniuose Italijos raštuose pateikti argumentai pateikti 3–5 skirsniuose.

(154)

Italija priminė, kad pagal įstatymus oro uostus valdančios įmonės turi turėti tam tikro dydžio kapitalą. Pasak Italijos, šioje byloje vertinamomis kapitalo injekcijomis siekta So.Ge.A.AL kapitalą atkurti iki reikalaujamo dydžio.

(155)

Italija paaiškino, kad iki 2003 m. Italijos 1976 m. gegužės 5 d. Įstatymu Nr. 324 su vėliau padarytais pakeitimais buvo nustatyta, kad oro uostus valdančių įmonių, kurioms suteikta bendroji koncesija, koncesijos mokestis yra 10 % naudotojo mokesčių, o Italijos 1974 m. balandžio 16 d. Įstatymu Nr. 117 buvo nustatyti oru vežamų prekių pakrovimo ir iškrovimo mokesčiai.

(156)

Nuo 2003 m. metiniai koncesijos mokesčiai buvo nustatomi pagal oro uosto darbinės apkrovos vienetus (arba apkrovos vienetus, atitinkančius vieną keleivį arba šimtą kilogramų prekių arba pašto), o šie buvo nustatomi remiantis eismo duomenimis, kuriuos kasmet skelbia Infrastruktūros ir transporto ministerija (ENAC).

(157)

Italijos 2006 m. gruodžio 27 d. Įstatymu Nr. 296 oro uostus valdančių įmonių metinis koncesijos mokestis buvo padidintas, kad Italijos iždui būtų atitinkamai užtikrintos 3 mln. EUR pajamos 2007 m., 9,5 mln. EUR pajamos 2008 m. ir 10 mln. EUR pajamos 2009 m.

(158)

Italija pastabų dėl galimos pagalbos Algero oro uoste veiklą vykdantiems oro vežėjams nepateikė per Procedūrų reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, per kurį valstybės narės turi pateikti savo pastabas, kai Komisija priima sprendimą pradėti oficialų tyrimą.

(159)

Komisija atkreipia dėmesį, kad suinteresuotųjų šalių pastabose pateikta daug įvairių argumentų. Pavyzdžiui, daugybėje Komisijai pateiktos medžiagos Ryanair išsamiai nurodė pagrindinius principus ir prielaidas, kurie, jos manymu, turėtų būti naudingi Komisijai atliekant su oro vežėjais sudarytų susitarimų rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo analizę. So.Ge.A.AL teigė, kad yra daug priežasčių, dėl kurių jai suteiktos vertinamos priemonės galėtų būti laikomos suderinamos su vidaus rinka.

(160)

So.Ge.A.AL pabrėžia, kad viešasis finansavimas, jai suteiktas teikiant į viešosios politikos sritį patenkančias paslaugas patirtoms išlaidoms padengti, nėra valstybės pagalba. So.Ge.A.AL nenurodė tokių išlaidų pobūdžio ar sumos.

(161)

So.Ge.A.AL mano, kad suteikti visas šioje byloje vertinamas priemones, susijusias su infrastruktūros, įrangos ir įrenginių bei darbų finansavimu, teisiškai įsipareigota dar prieš priimant sprendimą Aéroports de Paris, todėl šios priemonės neturėtų patekti į valstybės pagalbos tikrinimo sritį. Kalbant apie laikotarpį po 2000 m. gruodžio 12 d., So.Ge.A.AL primena, kad Italija jau pateikė įrodymų, kad tam tikra oro uostą valdančios įmonės vykdoma veikla yra neekonominio pobūdžio. Remdamasi tuo Komisija turėtų dalį nagrinėjamojo viešojo finansavimo priskirti prie išlaidų, patirtų vykdant neekonominę veiklą.

(162)

So.Ge.A.AL dar pažymi, kad 2012 m. sprendime neaiškus įtariamos pagalbos oro uostą valdančiai įmonei pobūdis ir mastas. Visų pirma neaišku, ar Komisija ketino visą infrastruktūros darbų finansavimą laikyti valstybės pagalba, ar kitaip pagalba būtų laikomas tik rinkos dydžio koncesijos mokesčio, kurį So.Ge.A.AL turėtų mokėti valstybei už pagerintą infrastruktūrą, ir koncesijos mokesčio, kurį iš tikrųjų moka oro uostą valdanti įmonė, skirtumas. So.Ge.A.AL tvirtino, kad pirmasis variantas neatitiktų fakto, kad oro uosto infrastruktūra visada priklausė valstybei. Todėl So.Ge.A.AL negali būti laikoma investicinės pagalbos gavėja. Bet kuriuo atveju So.Ge.A.AL teigia, kad negavo jokio nederamo ekonominio pranašumo, net jeigu buvo pasirinktas antras variantas.

(163)

So.Ge.A.AL pabrėžia, kad dėl jai suteikto viešojo finansavimo konkurencija negali būti iškraipyta. Atsižvelgiant į atokią Algero oro uosto vietą, jo pasiekiamumo zona (39) nesutampa su jokio kito Italijos ar kitų valstybių narių oro uosto pasiekiamumo zona. Atsižvelgiant į atstumą iki kitų salos oro uostų ir tai, kad nėra patikimo susisiekimo sausuma, oro uostas taip pat nekonkuruoja nė su vienu kitu salos oro uostu. So.Ge.A.AL priduria, kad trijuose Sardinijos oro uostuose aptarnaujamas skirtingų rūšių eismas. Be to, oro transportas nekonkuruoja su kitų rūšių transportu dėl eismo srautų į salą ir iš jos.

(164)

So.Ge.A.AL nesutinka su Komisijos 2012 m. sprendime pateiktu argumentu, kad dėl oro uosto infrastruktūros valdymo konkuruoja kelios uosto uostus valdančios įmonės. Bendrovei So.Ge.A.AL pirmoji dalinė oro uosto valdymo koncesija (40) buvo suteikta 1995 m., dar gerokai iki priimant sprendimą Aéroports de Paris. Nuo 1995 m. So.Ge.A.AL veikia tik kaip Algero oro uostą valdanti įmonė, todėl savo veikla ji nekonkuruoja su jokios kitos oro uostą valdančios įmonės veikla.

(165)

So.Ge.A.AL teigia, kad kapitalo injekcijos atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą. Pasak So.Ge.A.AL, ekonominė tokių priemonių priežastis turėtų būti vertinama atskirai ir apimti du atskirus laikotarpius: iki bendrosios koncesijos suteikimo bendrovei So.Ge.A.AL 2007 m. ir po to.

(166)

So.Ge.A.AL teigia, kad rekapitalizacija, kurios imtasi iki 2007 m., buvo vykdoma siekiant apsaugoti savo verslą, visų pirma laukiant, kol bus suteikta bendroji koncesija, kurią ji jau turėjo 1999 m. sausio 18 d. Remiantis sprendimų bendrovei suteikti kapitalo priėmimo metu turėta informacija, perspektyva, kad bus suteikta bendroji koncesija buvo lemiamos svarbos So.Ge.A.AL akcininkams, nes ją turėdama oro uostą valdanti įmonė būtų galėjusi oro uosto veiklą visiškai paversti kapitalu ir taip padidinti su oro susisiekimu susijusias ir su juo nesusijusias pajamas. Viešieji akcininkai neturėjo jokios perspektyvios alternatyvos, tik rekapitalizuoti bendrovę, ir jų sprendimas buvo pagrįstas atsižvelgiant į tai, kad dėl išorės įvykių, kurių negalima priskirti bendrovei, vėluota suteikti koncesiją. So.Ge.A.AL tvirtina, kad Komisija privalo į tai atsižvelgti vykdydama rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo vertinimą. So.Ge.A.AL priduria, kad priemonės taip pat būtų pateisinamos remiantis prognozuotu keleivių srauto padidėjimu dėl to, kad nuo 1999 m. imta laikytis pigių skrydžių strategijos.

(167)

2009 ir 2010 m. kapitalo injekcijos buvo atliktos dėl to, kad reikėjo išsaugoti oro uostą valdančios įmonės gebėjimą vykdyti veiklą, visų pirma atsižvelgiant į geresnes gyvybingumo perspektyvas gavus bendrąją koncesiją. Tai, kad So.Ge.A.AL netapo pelninga, kai buvo suteikta koncesija, lėmė rinkos sąlygos, visiškai kitokios negu buvo prognozuota, ir tai tuo metu padarė didelį poveikį oro eismo plėtrai, būtent paskatino ekonomikos nuosmukį, o tarptautiniams oro vežėjams dėl to kilo ekonominių sunkumų. Tuo atžvilgiu So.Ge.A.AL nukentėjo dėl 1,8 % sumažėjusių eismo srautų. Be to, So.Ge.A.AL teigia, kad eismo plėtra negalėjo būti tokia, kokia prognozuota, nes buvo vėluojama vykdyti infrastruktūros darbus (jų turėjo būti imtasi jau 2004 m., bet 2009 m. jie dar nebuvo pradėti). Galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad ENAC nepadidino oro uosto mokesčių, nors So.Ge.A.AL dėl to buvo pateikusi oficialų prašymą.

(168)

Būtent tomis aplinkybėmis So.Ge.A.AL parengė taisomuosius veiksmus, kuriais norėjo pasiekti ekonominę pusiausvyrą, pavyzdžiui, reorganizavo savo veiklą, sumažino veiklos išlaidas ir ėmėsi investicijų į infrastruktūrą priemonių. Šie veiksmai išsamiai vertinti 2010 m. reorganizacijos ir restruktūrizacijos plane.

(169)

So.Ge.A.AL atmeta Komisijos argumentą, kad prieš įgyvendinant priemones nebuvo atlikta ex ante analizė. So.Ge.A.AL viešieji akcininkai, kaip įtariama, ėmėsi nagrinėjamųjų priemonių remdamiesi ex ante parengtais verslo planais. Tai būtų įrodyta Komisijai vykdant tyrimą pateiktais dokumentais, visų pirma:

(170)

So.Ge.A.AL dar primena, kad jau Ecorys ataskaitoje, Accuracy ataskaitoje ir Roland Berger plane nustatyta, kad kapitalo injekcijos atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą.

(171)

Komisija deramai neatsižvelgė į specifinį Italijos oro eismo sektoriaus pobūdį pagal galiojančias Italijos nuostatas. Vertindama padėtį prieš bendrovei So.Ge.A.AL suteikiant bendrąją koncesiją ir ją suteikus Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad rekapitalizacija buvo vykdoma vykdant teisinę prievolę, ir šios prievolės nevykdžius būtų buvusi atšaukta koncesija. Taigi So.Ge.A.AL akcininkai, nusprendę rekapitalizuoti bendrovę, pasirinko ekonomiškai efektyviausią variantą.

(172)

So.Ge.A.AL mano, kad atlikę kapitalo injekcijas jos viešieji akcininkai veikė taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų veikęs rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, nes dėl injekcijų viešieji investuotojai vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu gavo teigiamos grąžos. Pasak So.Ge.A.AL, iš oro uosto veiklos gaunamos mokesčių pajamos, kurių suma didesnė už jai suteiktą viešąjį finansavimą.

(173)

So.Ge.A.AL taip pat teigia, kad, pagal sprendimą Altmark  (41), kapitalo injekcijomis oro uostą valdančiai įmonei nesuteiktas ekonominis pranašumas. Bendras oro uosto valdymas atitinka visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (toliau – VESP) kriterijus, nes reikia užtikrinti salos pasiekiamumą, todėl nagrinėjamos kapitalo injekcijos būtų kompensacija už tai, kad oro uostas teikia VESP.

(174)

Bendrovei So.Ge.A.AL teikti VESP pavesta susitarimu dėl koncesijos. Tai, kad iki 2007 m. So.Ge.A.AL buvo suteikta dalinė koncesija, taip pat gali būti vertinama kaip patikėjimo aktai. So.Ge.A.AL dar pažymi, kad vien teisiniu požiūriu oro uostus valdančios įmonės yra priverstos laikytis tam tikrų prievolių, susijusių su oro uostų valdymu, o tai neišvengiamai susiję su viešuoju interesu. Tokios prievolės – tai pakankamos kokybės paslaugų užtikrinimas, saugumo standartų laikymasis, paslaugų tęstinumas ir reguliarumas.

(175)

Antrosios ir trečiosios sprendime Altmark nustatytos sąlygos laikomasi, nes bendrovei So.Ge.A.AL buvo suteikta tik tokia kompensacija, kokios reikėjo nuostoliams padengti, konkrečiau – tiek, kiek reikėjo, kad padengus tokius nuostolius kapitalas vėl atitiktų teisinius reikalavimus. So.Ge.A.AL dar priduria, kad oro uostus valdančios įmonės pagal įstatymus privalo vesti atskirą pagrindinės ir nepagrindinės veiklos apskaitą.

(176)

Galiausiai So.Ge.A.AL teigia, kad laikytasi ir ketvirtojo sprendimo Altmark kriterijaus, nors šiuo atžvilgiu jokių įrodymų nepateikta.

(177)

Pasak So.Ge.A.AL, galimos pagalbos oro uostui suderinamumą Komisija turėtų vertinti pagal:

(178)

Pirma, So.Ge.A.AL tvirtina, kad nagrinėjamos priemonės Algero oro uostui suteiktos siekiant kompensuoti mažiau palankias sąlygas, susidarančias dėl to, kad Sardinijos regionas yra sala. Remdamasi tuo Komisija turėtų paskelbti, kad pagalba suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą.

(179)

Antra, So.Ge.A.AL teigia, kad visos vertinamos priemonės buvo suteiktos siekiant suteikti galimybių So.Ge.A.AL vykdyti restruktūrizaciją, kad bendrovė vėl būtų gyvybinga. Tuo požiūriu So.Ge.A.AL teigė, kad, kalbant apie 2009 ir 2010 m. kapitalo injekcijas, So.Ge.A.AL parengė restruktūrizacijos planą, būtent 2010 m. reorganizacijos ir restruktūrizacijos planą, kuriame buvo nustatyti neigiamos įtakos bendrovei turintys veiksniai ir pasiūlyti taisomieji veiksmai, kuriais siekta sumažinti išlaidas ir persvarstyti verslo politiką. Tame plane buvo numatytas nemažas pačios So.Ge.A.AL įnašas į restruktūrizaciją.

(180)

Trečia, kalbant apie pagalbos suderinamumą pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį, So.Ge.A.AL tvirtina, kad jai suteikta kompensacija už VESP teikimą visą laiką buvo mažesnė negu 2005 m. VESP sprendimo (42) 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta viršutinė riba, t. y. 30 mln. EUR per metus, o jos apyvarta buvo mažesnė negu 100 mln. EUR. So.Ge.A.AL priduria, kad iki 2004 m. taip pat nebuvo viršyta 1 mln. keleivių viršutinė riba, nustatyta 2005 m. VESP sprendimo 2 straipsnio 1 dalies d punkte. 2005 m. VESP sprendimo 4, 5 ir 6 straipsnio nuostatų taip pat būtų laikytasi, nes kompensacija suteikta bendrovei dėl teisingai apibrėžtų VESP, kurias teikti So.Ge.A.AL pavesta vienu ar daugiau patikėjimo aktų, o kompensacija neviršijo to, kas buvo būtina teikiant VESP.

(181)

Ketvirta, So.Ge.A.AL teigia, kad pagalba oro uostui, skirta infrastruktūros investicijoms, įrangai, įrenginiams ir darbams finansuoti, turėtų būti laikoma suderinama su 2005 m. aviacijos gairėmis. Nagrinėjama infrastruktūra būtų proporcinga siekiamam tikslui ir turėtų naudojimo vidutinės trukmės laikotarpiu perspektyvų pagal 2004 m. aviacijos gaires. Taip pat oro vežėjams leista naudotis infrastruktūra be jokios diskriminacijos. Be to, prekybai nebuvo padarytas toks poveikis, kad tai prieštarautų bendram interesui, o viešasis finansavimas buvo būtinas ir proporcingas.

(182)

Komisija būtų teisi manydama, kad taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą So.Ge.A.AL ir Sardinijos regionas yra vienas subjektas. Patvirtindami nagrinėjamas priemones Sardinijos regionas ir So.Ge.A.AL veikė taip pat, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų veikęs rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Sardinijos regiono rinkodaros įnašais, suteiktais Algero oro uoste veiklą vykdantiems oro vežėjams, So.Ge.A.AL nebūtų suteiktas joks ekonominis pranašumas. Šie įnašai buvo tik suteikti per oro uostą valdančią įmonę, tačiau galiausiai jie teko oro vežėjams.

(183)

So.Ge.A.AL teigia, kad bet kokia pagalba Algero oro uoste veiklą vykdantiems oro vežėjams, suteikta sumažinant oro uosto mokesčius arba skiriant rinkodaros įnašus, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a arba c punktą ir 2005 m. aviacijos gaires.

(184)

Kad paremtų šią išvadą, So.Ge.A.AL teigia, kad galima pagalba buvo suteikta bendrovėms, turinčioms valstybės narės išduotą leidimą teikti oro transporto paslaugas, ir yra susijusi su maršrutais, kuriais C arba D kategorijos, kaip nustatyta 2005 m. aviacijos gairėse, regioninis oro uostas sujungtas su kitu Sąjungos oro uostu. Finansavimas nebuvo skirtas maršrutams, kurių atžvilgiu taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 (43), o su oro vežėjais sudarytuose susitarimuose buvo nustatytos taikytinos sankcijos, jeigu oro vežėjai nevykdytų savo įsipareigojimų.

(185)

Pripažindama, kad šios dotacijos oro vežėjams suteiktos ilgesniam laikotarpiui ir yra didesnio intensyvumo, negu leidžiama pagal 2005 m. aviacijos gaires, So.Ge.A.AL pabrėžia, kad susitarimai su oro vežėjais negaliojo ilgiau negu trejus metus ir kad 2005 m. aviacijos gairėse leidžiama nukrypti nuo reikalaujamo intensyvumo lygio, jeigu rajonai yra mažiau palankūs.

(186)

Savo pastabose dėl 2014 m. aviacijos gairių taikymo So.Ge.A.AL primena, kad nė viena vertinama oro uostui suteikta priemonė nėra valstybės pagalba. Tačiau, jeigu Komisija padarytų išvadą, kad kuri nors iš tų priemonių yra veiklos pagalba bendrovei So.Ge.A.AL, So.Ge.A.AL teigia, kad įvykdytos visos 2014 m. aviacijos gairėse nustatytos suderinamumo sąlygos.

(187)

Vykdant tyrimą savo pastabas pateikė Ryanair, AMS ir Unioncamere.

(188)

Ryanair savo pastabas dėl 2012 m. sprendimo pateikė 2013 m. kovo 12 d.Ryanair nurodė prieš priimant 2012 m. sprendimą savo pateiktą medžiagą, susijusią su šia byla, taip pat kelis kitus pateiktus medžiagos rinkinius, susijusius su keliais valstybės pagalbos tyrimais dėl galimos pagalbos Ryanair.

(189)

Pagrindinės šioje medžiagoje pateiktos Ryanair pastabos apibendrintos 190–226 konstatuojamosiose dalyse.

(190)

Ryanair atmeta Komisijos preliminarią išvadą, kad Ryanair ir AMS turi būti laikoma vienu subjektu ir kad vertinant ekonominį pranašumą OUPS ir rinkodaros paslaugų susitarimai, taip pat jų finansinės pasekmės turėtų būti vertinami kartu.

(191)

Toks požiūris nepagrindžiamas nei AMS nuosavybės struktūra, nei jos paskirtimi. Su Ryanair sudaryti OUPS ir su AMS sudaryti rinkodaros paslaugų susitarimai yra atskiri ir savarankiški, jie susiję su skirtingomis paslaugomis, tarp jų nėra jokio sutartinio ar kitokio ryšio, kad būtų galima juos laikyti vienu priemonių rinkiniu.

(192)

Rinkodaros paslaugų susitarimai buvo naudingi reklamos paslaugų pirkėjai – bendrovei So.Ge.A.AL. Tie susitarimai buvo investicija, kuria siekta pagerinti oro uosto prekės ženklo žinomumą ir padidinti atvykstančių keleivių skaičių, taigi ir su oro susisiekimu nesusijusias pajamas. Jais nesiekta padidinti Ryanair maršrutų apkrovos koeficiento ar pelningumo, jie taip pat nepriklausė nuo kokios nors prekės ženkltariamos naudos, kurios besireklamuodamas svetainėje Ryanair.com toks oro uostas suteiktų bendrovei Ryanair.

(193)

Be to, tai, kad su AMS buvo sudarytas rinkodaros paslaugų susitarimas, nelėmė Ryanair galimybės skraidinti maršrutais į oro uostą ir iš jo. Iš tikrųjų, daugelis oro uostų, kuriuose veikia Ryanair, nesudaro susitarimų su AMS. Apskritai, specialios rinkodaros, kuria siekiama formuoti oro uosto prekės ženklą ir didinti atvykstančių keleivių skaičių, prireikia ne taip gerai žinomuose oro uostuose, kurių prekės ženklas nėra matomas ir reikia paskatinti atvykstamąjį eismą.

(194)

Taigi tai būtų puiki priežastis tokiam oro uostui šiuo tikslu skirti lėšų, o tai, kad Ryanair iš tokios reklamos gali turėti arba neturėti naudos, oro uostui komerciniu požiūriu nesvarbu. Privatus investuotojas nesusilaikytų nuo investicijų vien dėl to, kad jo verslo augimas gali būti naudingas kitoms šalims.

(195)

Ryanair susitarimai su So.Ge.A.AL buvo įprasti komerciniai susitarimai, atitinkantys rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą, tai taikytina ir AMS susitarimams su So.Ge.A.AL, nes AMS rinkodaros susitarimus dėl panašios apimties paslaugų, kuriais nustatomi panašūs tarifai, sudaro ir su viešaisiais, ir su privačiais oro uostais, turizmo organizacijomis, automobilių nuomos grupėmis, viešbučių rezervacijos svetainėmis, draudimo bendrovėmis, telekomunikacinių paslaugų teikėjais (44).

(196)

Toks požiūris atitinka tai, ką Ryanair teigia kitoje vykdant tyrimą Komisijai atsiųstoje medžiagoje. Toje kitoje medžiagoje Ryanair nesutinka su tuo, kad Komisija išmokas bendrovei AMS vertina kaip oro uosto išlaidas. Pasak Ryanair, laikantis tokio požiūrio būtų nepaisoma AMS paslaugų naudos oro uostui (45). Pirkdami reklaminę vietą oro uostai gali padidinti Ryanair vykdomais skrydžiais atvykstančių keleivių, kurie su oro susisiekimu nesusijusioms prekėms ir paslaugoms paprastai išleidžia daugiau negu išvykstantys keleiviai, skaičių. Komerciniu požiūriu oro uostams tai naudinga (46). Ryanair mano, kad vertinant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą rinkodaros paslaugų pirkimas rinkos kaina turėtų būti atskirtas nuo bet kokių kitų oro uosto ir oro vežėjo susitarimų. Jeigu Komisija primygtinai teigtų, kad AMS susitarimus ir Ryanair oro uosto paslaugų susitarimus reikia įtraukti į bendrą rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo vertinimą, nereikėtų pamiršti AMS paslaugų vertės oro uostui.

(197)

Ryanair mano, jog Komisijos požiūris, kad tvirtinant su Ryanair ir AMS susijusias nagrinėjamas priemones dalyvavo valdžios institucijos, neparemtas įrodymais. Negalima daryti prielaidos (tai dar reikia įrodyti), kad valdžios institucijos iš tikrųjų dalyvavo tvirtinant priemones.

(198)

Argumentas, kad So.Ge.A.AL visiškai priklauso valdžios institucijoms, dalyvavusioms So.Ge.A.AL priimant sprendimus, būtų nepakankamai paremtas įrodymais, nes jis pagrįstas tik pagrindiniu kriterijumi, t. y. tuo, kad So.Ge.A.AL direktorių valdybą paskyrė jos viešieji akcininkai. Ir 2002 m. susitarimu, pagal kurį Sardinija įsipareigojo bendradarbiauti su Ryanair siekdama regione plėtoti turizmą ir didinti užimtumo lygį, neįrodoma, kad valdžios institucijos vienaip ar kitaip dalyvavo tvirtinant priemones, kurių pasirašiusi tą susitarimą So.Ge.A.AL ėmėsi Ryanair ir AMS atžvilgiu. Be to, aplinkybės, kuriomis So.Ge.A.AL ir Sardinija pasirašė vėlesnius susitarimus 2004, 2005, 2006 ir 2007 m. dėl bendrų rinkodaros įnašų, tik paremtų požiūrį, kad Sardinija finansavo bendrovę So.Ge.A.AL, bet ne kad vadovavo So.Ge.A.AL veiksmams Ryanair ir AMS atžvilgiu.

(199)

Ryanair nežino apie So.Ge.A.AL ir Sardinijos regiono susitarimus arba nėra atsakinga už juos, neskatino ir nereikalavo tokių susitarimų, todėl So.Ge.A.AL ir Sardinijos regiono susitarimai neturėtų daryti poveikio Ryanair ir AMS susitarimams su So.Ge.A.AL.

(200)

Ryanair taip pat neturėtų būti laikoma netiesiogine valstybės pagalbos gavėja. Komisija negali tiesiog daryti prielaidos, kad oro uoste veiklą vykdantiems oro vežėjams suteikta valstybės pagalba, neturėdama įrodymų, kad valstybės pagalba iš tikrųjų suteiktas pranašumas. Jeigu Ryanair ir oro uosto komercinius ryšius galima grįsti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principu, bendrovei Ryanair negali būti taikoma jokia susigrąžinimo pareiga. Ryanair kritikuoja Komisijos svarstymus, kad bet kokia viešojo oro uosto oro vežėjui suteikta paskata savaime atitinka valstybės pagalbos kriterijus, net jeigu tik dalis jos finansuota iš viešųjų išteklių. Ryanair teigia, kad Komisijos nenoras tirti priemonių priskirtinumo valstybei klausimo neatitinka 2005 m. aviacijos gairių, kuriose netiesiogiai nustatyta, kad sprendimas perskirstyti viešuosius išteklius oro vežėjui turėtų būti priskirtinas valdžios institucijoms, ir tik tada tai būtų pagalba (47).

(201)

Ryanair tvirtina, kad remiantis teismų praktika (48), siekiant patikrinti, ar oro vežėjams suteikta pagalba, pirmiausia turėtų būti atliekama lyginamoji analizė, o sąnaudų kriterijus turėtų būti taikomas, tik jeigu nebūtų galimybių palyginti įtariamo pagalbos teikėjo ir privačios įmonių grupės padėties. Ryanair dar teigia, kad, vertinant oro uostą valdančių įmonių su oro vežėjais sudarytus susitarimus, reikėtų atsižvelgti ir į susitarimų išorinį poveikį tinklui. Įvairioje pateiktoje medžiagoje Ryanair tvirtino, kad ir lyginamoji, ir išlaidomis grindžiama analizė yra įprasta verslo veikla (49).

(202)

Ryanair iš esmės tvirtina, kad visi 2012 m. sprendime pateikti Komisijos argumentai yra niekiniai, nes neteisingai taikytas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principas, o tai nutiko dėl netikslios prielaidos, kad ex ante verslo planas buvo būtinas norint padaryti išvadą, kad laikytasi rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo. Verslo planai nėra sine qua non privatiems investuotojams imantis komercinių veiksmų (50). Nors esant tokiems planams galima neabejotinai tvirtinti, kad viešasis subjektas veikė kaip privatus investuotojas, vien dėl to, kad nėra tokio plano, negalima daryti išvados, kad viešasis subjektas veikė ne kaip privatus investuotojas.

(203)

Kad ir kaip būtų, šiuo atveju Komisija jau 2012 m. sprendime būtų pripažinusi, kad Algero oro uostas pateikė pagrindinę ex ante analizę, kuri turėtų būti laikoma pakankama. Komisija negali vertinti, kas yra priimtinas verslo planas, ir neturėtų to daryti.

(204)

Ryanair dar pažymi, kad Komisijos užsakymu rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo analizę atliko Ecorys, konstatavusi, kad Ryanair susitarimai atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą ir kad So.Ge.A.AL nuostoliai susidarė dėl to, kad valstybė ilgai ir nenumatytai vėlavo suteikti bendrąją koncesiją. Nenumatytą neveiksmingumą ir vėlavimą rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo analizėje reikėtų neutralizuoti, nes įprastai vykdydami savo verslą tą patiria ir privatūs oro uostai, tai nutinka dėl valstybės neveikimo arba kitų privačių įmonių, nuo kurių priklauso oro uosto veikla, veiksmų.

(205)

Be to, Ryanair pateikė keletą Oxera parengtų pastabų, taip pat profesoriaus Damieno P. McLoughlino parengtą analizę.

(206)

Oxera manė, jog Komisijos požiūris, kad yra priimtina lyginti tik su palyginamaisiais oro uostais, esančiais toje pačioje pasiekiamumo zonoje kaip ir tiriamasis oro uostas, turi trūkumų.

(207)

Oxera tvirtino, kad rinkos lyginamosioms kainoms, nustatomoms vertinant palyginamuosius oro uostus, poveikio nedaro aplinkiniams oro uostams suteikta valstybės pagalba. Todėl galima patikimai apskaičiuoti rinkos lyginamąjį rodiklį, taikytiną vertinant atitiktį rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo kriterijams.

(208)

Taip yra dėl šių priežasčių:

(209)

Oxera tvirtino, kad Komisijai pateiktose Oxera ataskaitose atlikta pelningumo analizė pagrįsta principais, kurių laikytųsi racionalus privačiojo sektoriaus investuotojas, ir atspindi požiūrį, kurio Komisija laikėsi anksčiau.

(210)

Principai, kuriais grindžiama pelningumo analizė: