(1)

2014 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija, gavusi 2014 m. lapkričio 10 d.„Saint-Gobain PAM Group“ (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų kaliojo ketaus vamzdžių ir vamzdelių Sąjungoje, vardu pateiktą skundą, inicijavo tyrimą. Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2015 m. kovo 11 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės kaliojo ketaus vamzdžių ir vamzdelių ir pradėjo atskirą tyrimą. Ji paskelbė pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Šis tyrimas tebevyksta.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis, kurios galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, su ja susisiekti. Visų pirma skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Indijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų. Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė jos išklausyti, kad pateiktų pastabas dėl inicijavimo.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(7)

Sąjungos gamintojų atranka nebuvo būtina. Sąjungoje yra tik trys nagrinėjamąjį produktą gaminančios bendrovės ar bendrovių grupės, o dvi iš jų, pagaminančios maždaug 96 % visos Sąjungos produkcijos, bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar būtina importuotojų atranka, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save per terminą, nustatytą pranešime apie tyrimo inicijavimą.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių Indijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indijos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(10)

Du eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Jų produkcija sudarė 100 % eksporto iš Indijos per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(11)

Komisija išsiuntė klausimynus dviem bendradarbiavusiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, trims Sąjungos gamintojams ir naudotojams, kurie apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(12)

Klausimyno atsakymus pateikė du eksportuojantys Indijos gamintojai, du Sąjungos gamintojai ir kelios dešimtys naudotojų.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų

Susijusių pardavimo bendrovių

Eksportuojančių Indijos gamintojų

Susijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų

(14)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiai ir vamzdeliai (toliau – kaliojo ketaus vamzdžiai), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7303 00 10 ir ex 7303 00 90 . Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

(16)

Kaliojo ketaus vamzdžiai naudojami geriamajam vandeniui tiekti, nuotekoms šalinti ir žemės ūkio paskirties žemei drėkinti. Vanduo kaliojo ketaus vamzdžiais gali būti perduodamas naudojant spaudimą arba vien gravitaciją. Vamzdžiai yra 60 mm–2 000 mm skersmens ir 5,5, 6,7 arba 8 metrų ilgio. Paprastai iš vidaus jie padengti cementu ar kita medžiaga, o iš išorės – cinku, nudažyti arba apvynioti juosta. Pagrindiniai galutiniai naudotojai yra komunalinių paslaugų įmonės.

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijoje gaminamo ir parduodamo produkto ir Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios.

(18)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei eksportuojančio gamintojo bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(20)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojantiems gamintojams, kurių pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(21)

Po to Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad kai kurių rūšių produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis nebuvo tipiška, nes ji sudarė mažiau nei 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(22)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(23)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(24)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(25)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(26)

Dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje, kuriuo remtasi apskaičiuojant normaliąją vertę, buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad dalies produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Atitinkamai tų produkto rūšių, kurios, kaip nustatyta, buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšis, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje kaina arba prireikus kaip vidutinė svertinė tik pelningo pardavimo kaina.

(27)

Jei tų pačių ar panašių į panašų produktą rūšių produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo visai parduodamas arba nebuvo parduotas pakankamas jo kiekis, taip pat jei vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(28)

Normalioji vertė apskaičiuota prie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(29)

Skundo pateikėjas teigė, kad dėl Indijos geležies rūdai nustatyto eksporto mokesčio, kuris sudarė 30 % per TL, geležies rūdos kainos vidaus rinkoje labai nusmuko ir pagrindinės žaliavos kainos eksportuojantiems gamintojams sumažėjo iki 40 % pasaulio rinkos kainos, o tai tariamai turėjo 40–100 EUR/t arba 8–17 % eksporto kainos poveikį CIF ES kaliojo ketaus vamzdžių eksporto kainoms. Tokiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas paprašė, kad normalioji vertė turėtų būti atitinkamai pakoreguota.

(30)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad kainos, kuriomis jie perka geležies rūdą Indijoje, yra panašios į kainą, kuria geležies rūda eksportuojama iš Indijos. Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų tvirtino, tačiau tik po to, kai įvyko tikrinamieji vizitai Indijoje, kad po TL jis pradėjo geležies rūdą pirkti iš trečiųjų šalių.

(31)

Iš iki šiol surinktų įrodymų Komisija negali preliminariai nustatyti, ar Indijos geležies rūdos kainos vidaus rinkoje yra sumažintos, palyginti su kitomis rinkomis.

(32)

Taigi, Sąjungos pramonės ir eksportuojančių gamintojų tvirtinimų nebuvo galima patikrinti šiame tyrimo etape ir jie bus toliau nagrinėjami galutiniame tyrimo etape ir atliekant gretutinį antisubsidijų tyrimą.

(33)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo daugiausia per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojai. Eksportas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams sudarė tik maždaug 1 % viso jų eksporto į Sąjungą.

(34)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(35)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiu atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į priaugantį pelną. Kadangi nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, naudotas 3,7 % vidutinis pelno dydis, pagrįstas skundo pateikėjo pateiktais duomenimis.

(36)

Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų teigė, kad eksporto kaina turėjo būti nustatyta ne taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, o remiantis eksportuojančio gamintojo ir jo susijusių bendrovių Europos Sąjungoje sandorių kainomis. Jis teigė, kad šios kainos yra patikimos, nes kai kurių valstybių narių muitinės ir mokesčių institucijos (PVM ir pelno mokesčio tikslais) pripažino, kad prekiautojų ir patronuojančiosios bendrovės sandoriai vyksta įprastomis rinkos sąlygomis.

(37)

Komisija preliminariai šį tvirtinimą atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, muitinės patikros tikslas iš esmės skiriasi nuo Komisijos atliekant antidempingo tyrimą vykdomo tikrinimo tikslo. Šiuo atveju, kadangi taikomi nuliniai muitai, muitinė neturėjo motyvų abejoti nurodytomis eksporto kainomis. Be to, Komisija negavo pakankamai įrodymų, rodančių, kad mokesčių institucijos aiškiai pripažino eksportuojančio gamintojo ir jo susijusių bendrovių ES eksporto kainas.

(38)

Antra, tvirtinimas, kad PVM administruojančios institucijos pripažino, kad eksporto kainos taikomos įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat negalėjo būti priimtas, nes bet kuriuo atveju surinktas PVM bendrovei grąžinamas tuo momentu, kai ji importuotas prekes perparduoda.

(39)

Galiausiai eksportuojantis gamintojas nurodė du Tarybos reglamentus, kuriuose sandorių kainos buvo pripažintos (4). Tačiau abiem atvejais Komisija galėjo palyginti pardavimą per susijusius importuotojus su pardavimu per nesusijusius importuotojus, o nagrinėjamu atveju to padaryti neįmanoma, nes pardavimas per nesusijusius importuotojus nebuvo tipiškas (maždaug 1 % viso pardavimo į ES).

(40)

Kito eksportuojančio gamintojo dalis pardavimo eksportui (maždaug 10–17 %) nebuvo perparduodama tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo importuota, nes ji buvo perdirbta susijusios bendrovės Italijoje. Ši susijusi bendrovė importavo vamzdžių pusgaminius (nedengtus vamzdžius), kurie buvo toliau perdirbti, vamzdžius padengiant išorės (cinko) ir vidaus (cemento) danga. Tiek importuoti nedengti vamzdžiai, tiek padengti vamzdžiai yra nagrinėjamasis produktas. Vamzdžiams padengti vidaus ir išorės danga reikia esminių investicijų į mašinas ir įrangą, žaliavas, taip pat tam tikro skaičiaus specialią kvalifikaciją turinčių darbuotojų.

(41)

Tuo atveju, kai produktai nėra perparduodami tokios būklės, kokios jie buvo importuoti, Komisija gali apskaičiuoti eksporto kainą „bet kuriuo pagrįstu būdu“, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Šiuo atveju Komisija preliminariai nusprendė pakoreguoti kainą, kuria perdirbtas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas (neskaitant perdirbimo sąnaudų), PBA išlaidas ir pelną. Komisija toliau tirs Europos Sąjungoje patirtas perdirbimo sąnaudas, siekdama nustatyti, ar tikslinga atlikti koregavimą ir kokiu lygmeniu. Nesant jokio kito pagrįsto kriterijaus, kaip nesusijusio importuotojo pelno dydis naudotas vidutinis 3,7 % pelno dydis, pagrįstas skundo pateikėjo pateiktais duomenimis. Eksporto kaina apskaičiuota remiantis šiuo pagrindu dėl toliau išvardytų priežasčių.

(42)

Kalbant apie kitus produktus, kurie buvo importuoti, abu eksportuojantys gamintojai turėjo susijusį importuotoją Jungtinėje Karalystėje, kuris importuotus produktus perdirbo toliau, pridėdamas junges ir supjaustydamas vamzdžius į mažesnius dydžius.

(43)

Komisija šių kitų produktų eksporto kainą preliminariai apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, koreguodama kainą, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, atsižvelgdama į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant perdirbimo sąnaudas Sąjungoje, PBA išlaidas ir pelną, kad kaina vėl prilygtų neperdirbtų vamzdžių (nepjaustytų ir (arba) be jungių) kainai. Nesant jokio kito pagrįsto kriterijaus, kaip nesusijusio importuotojo pelno dydis naudotas vidutinis 3,7 % pelno dydis, pagrįstas skundo pateikėjo pateiktais duomenimis.

(44)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad produkto rūšių, kurios nebuvo perparduodamos tokiomis sąlygomis, kokiomis jos buvo importuotos, nes jos buvo perdirbtos susijusios bendrovės, eksporto kainą Komisija turėtų apskaičiuoti ne remdamasi kainomis pirmiems nepriklausomiems pirkėjams, o remdamasi eksportuojančio gamintojo tiesioginiu pardavimu į ES, galbūt kartu su bendrovės eksporto kainomis nepriklausomiems pirkėjams trečiosiose šalyse.

(45)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad siūlomas požiūris turėtų būti atmestas. Pirma, eksportuojančio gamintojo tiesioginis pardavimas į ES per TL buvo labai nedidelės apimties tiek pagal apimtį, tiek pagal vertę, todėl nebuvo tipiškas. Antra, pardavimas trečiosioms šalims nėra pagrįstas pagrindas, nes jis nepakankamai atspindi eksportuojančio gamintojo ekonominę padėtį ir elgesį Sąjungos rinkoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį eksportuojantis gamintojas į Sąjungą pardavė didelį kiekį per susijusius prekiautojus.

(46)

Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad koregavimas turėtų būti susijęs tik su išlaidomis, „patirtomis nuo importo iki perpardavimo“, todėl pagrįstai būti susijęs su perpardavimo procesu. Taigi, į šias sąnaudas gali, pavyzdžiui, nebūti įtrauktos PBA išlaidos, kurias paprastai turi mokėti gamintojas, perdirbėjas arba eksportuotojas. Susijusių bendrovių Sąjungoje PBA išlaidos nebūtų pagrįstos paprastam importuotojui. Eksportuojantis gamintojas ir jo susijusios bendrovės Sąjungoje tariamai yra vienas ekonominis subjektas, o tai turėtų poveikio koregavimų, kuriuos būtų galima atlikti eksporto kainai apskaičiuoti, pobūdžiui.

(47)

Bendrovė taip pat teigė, kad PBA išlaidos ir pelnas, kurie būtų naudojami eksporto kainai apskaičiuoti, turėtų būti perskaičiuoti, kad jie būtų susiję tik su importuotojo veikla.

(48)

Dėl argumento, kad koregavimai turėtų apsiriboti išlaidomis, „patirtomis nuo importo iki perpardavimo“, Komisija nurodo nusistovėjusią Europos teismų praktiką, pagal kurią pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi nedraudžiama atlikti koregavimų, atsižvelgiant į išlaidas, patirtas iki importo, jei tas sąnaudas paprastai patiria importuotojas. Be to, iš šios teismo praktikos matyti, kad vieno ekonominio subjekto egzistavimas neturi poveikio galimybei taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir joje nustatytus koregavimus. Ši teismo praktika taip pat reiškia, kad faktas, jog susijusios bendrovės vykdo tik tam tikras funkcijas, nekliudo taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, tačiau tai reiškia mažesnes PBA sąnaudas, išskaičiuotinas iš kainos, kuria nagrinėjamasis produktas pirmą kartą perparduodamas nepriklausomam pirkėjui. Bet kuriuo atveju prievolė įrodyti tenka suinteresuotajai šaliai, kuri ketina ginčyti koregavimų, atliktų remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, dydį. Taigi, jei ši šalis mano, kad koregavimai yra pernelyg dideli, ji privalo pateikti konkrečių įrodymų ir apskaičiavimus, pagrindžiančius šiuos teiginius, visų pirma, alternatyvią normą. Kadangi Komisija laikosi nuomonės, kad PBA išlaidų dydis, laikinai naudotas eksporto kainai apskaičiuoti, atspindi susijusių bendrovių atliekamas funkcijas, ji preliminariai atmetė šiuos tvirtinimus.

(49)

Komisija palygino bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(50)

Skundo pateikėjas paprašė Komisijos taikyti išimtinę tikslinio dempingo metodiką, nustatytą pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 11 dalies antrame sakinyje, nes „yra tam tikra eksporto kainų tendencija, kuri žymiai skiriasi priklausomai nuo pirkėjų ir regionų, dėl to gali smarkiai padidėti dempingo skirtumai, [nes] Indijos eksportuotojai siekia eksportuoti į […] Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Italiją ir Prancūziją ir parduoda produktą tam tikriems stambiems pirkėjams“.

(51)

Komisija preliminariai atmetė teiginius dėl tikslinio dempingo, nes skundo pateikėjas nepateikė pakankamai šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Vieninteliai pateikti duomenys buvo Eurostato duomenys, rodantys, kad didžioji dalis eksportuojančių gamintojų eksporto į ES įvežama tik per keturias valstybes nares. Tačiau šis eksportas vėliau taip pat gali būti siunčiamas į kitas valstybes nares. Be to, ir daug svarbiau, nebuvo pateikti duomenys, įrodantys kainų skirtumus skirtingose valstybėse narėse.

(52)

Be to, Komisija negalėjo nustatyti eksporto kainų tendencijos, kuri žymiai skiriasi priklausomai nuo pirkėjų ir regionų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kai kuriose valstybėse narėse kainos buvo mažesnės už vidutines Sąjungos kainas, tačiau tai negali būti siejama su tikslinio dempingo praktika, visų pirma dėl to, kad tokia padėtis buvo dar prieš Indijos eksportuojantiems gamintojams pradedant eksportuoti į ES.

(53)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguota atsižvelgiant į frachto ir draudimo, tvarkymo, pakavimo, kredito išlaidas, banko mokesčius, komisinius, importo rinkliavas ir išlaidas po pardavimo. Tačiau nebuvo atliktas joks koregavimas atsižvelgiant į sąlyginį apmokestinimą, nes eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad į kainą vidaus rinkoje įskaičiuotas už eksporto pardavimą nesumokėtas arba grąžintas mokestis.

(54)

Eksportuojantys Indijos gamintojai labai vėlyvame tyrimo etape pareiškė, kad yra didelių fizinių skirtumų priklausomai nuo produkto kontrolės numerių (PKN), kurie pateisintų koregavimą siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą arba tam tikrų specialių skundo pateikėjo parduodamų produktų neįtraukimą. Tačiau informacija, įrodanti tokius fizinių savybių skirtumus ir galimą koregavimo vertę, nebuvo pakankamai pagrįsta, kad būtų galima priimti poziciją šiuo tyrimo etapu. Todėl minėtas tvirtinimas preliminariai atmetamas.

(55)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(56)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė 100 % viso eksporto į Sąjungą per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams pagrįsti bendradarbiaujančios bendrovės, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, lygmeniu.

(57)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(58)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino trys gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(59)

Kadangi yra tik trys Sąjungos gamintojai ir „SG PAM Group“ pateikė savo patronuojamųjų bendrovių pardavimo duomenis ir vienintelio nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo įverčius, visi duomenys pateikiami indeksuota forma arba intervalais, siekiant apsaugoti kito Sąjungos gamintojo, kuris bendradarbiavo atliekant tyrimą, konfidencialumą.

(60)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 550 000–650 000 tonų. Komisija bendrą Sąjungos gamybos apimtį nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. skunde pateikta informacija apie nebendradarbiaujantį gamintoją bei duomenimis, gautais atliekant tyrimą iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų. Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungoje yra tik trys gamintojai, o du bendradarbiaujantys gamintojai pagamina maždaug 96 % visos Sąjungos produkcijos.

(61)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą remdamasi viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi, pridėjus importą iš trečiųjų šalių į Sąjungą. Komisija nustatė visą Sąjungos pramonės pardavimą remdamasi duomenimis, gautais iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų, ir skunde pateikta informacija apie nebendradarbiaujantį gamintoją. Importo apimties šaltinis – Eurostato duomenys.

(62)

Sąjungos suvartojimo raida:

Sąjungos suvartojimas

(63)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3,3 %. Sąjungos suvartojimas smarkiai sumažėjo nuo 2011 iki 2012 m. (daugiau kaip 16 %), tačiau labai padidėjo per tiriamąjį laikotarpį. Galutiniai kaliojo ketaus vamzdžių naudotojai yra vandens tiekimo, kanalizacijos sistemų ir drėkinimo komunalinės įmonės. Dažniausiai jos yra viešieji subjektai, priklausantys nuo valstybės finansavimo. 2011 m. ir 2012 m. ekonomikos krizė virto tikra valstybės skolos krize. Tai paskatino Sąjungos vyriausybes smarkiai sumažinti viešąsias investicijas ir išlaidas, o tai paaiškina didelį kaliojo ketaus vamzdžių paklausos sumažėjimą, ypač tokiose šalyse kaip Ispanija, Portugalija ir Italija.

(64)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Eurostato duomenys sutapo su eksportuojančių Indijos gamintojų pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta tokiu pačiu pagrindu.

(65)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

Importo apimtis (metrinėmis tonomis) ir rinkos dalis

(66)

Nepaisant mažėjančios rinkos, importo iš Indijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 22 %. Eksportuojančių Indijos gamintojų rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 3,5 procentinio punkto.

(67)

Komisija nustatė importo kainas pagal Eurostato duomenis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis eksportuojančių Indijos gamintojų ir Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis.

(68)

Importo iš Indijos į Sąjungą vidutinės kainos raida:

Importo kainos (EUR už toną)

(69)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Indijos kainos šiek tiek sumažėjo. Indijos kainos 2012 m. padidėjo (5,7 %), bet dar labiau sumažėjo 2013 m. (– 6,2 %).

(70)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(72)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir skunde pateiktais nebendradarbiaujančio gamintojo įverčiais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(73)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(74)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(75)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(76)

Bendra Sąjungos pramonės gamyba buvo šiek tiek didesnė per tiriamąjį laikotarpį nei 2011 m., nepaisant žymiai mažesnio ES pardavimo per tiriamąjį laikotarpį. Gamybos padidėjimas paaiškinamas tuo, kad padidėjo pardavimas eksportui.

(77)

Pajėgumai išliko pastovūs per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo kartu su gamybos padidėjimu. Nepaisant to, pajėgumų naudojimas išliko nedidelis (53–58 %). Kaliojo ketaus vamzdžių gamyba yra pramonė, kuriai būdingos santykinai didelės pastoviosios sąnaudos. Dėl mažo pajėgumų naudojimo blogėja pastovių išlaidų įsisavinimas, o tai yra viena iš mažo Sąjungos pramonės pelningumo priežasčių.

(78)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(79)

Sąjungos pramonės pardavimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 6,4 % iki 450 000–500 000 per tiriamąjį laikotarpį. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo gerokai daugiau nei sumažėjo suvartojimo apimtis.

(80)

Bendras nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo beveik 3,3 %. 2012 m. suvartojimas labai sumažėjo (daugiau nei 16 %), 2013 m. išliko mažas ir ėmė atsigauti per tiriamąjį laikotarpį. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungos pramonės pardavimas, importas iš trečiųjų šalių ir importas iš Indijos sumažėjo kartu su suvartojimu. Tačiau 2013 m., kai suvartojimas vis dar buvo mažas, o Sąjungos pramonės pelningumas neigiamas, Indijos gamintojai sugebėjo žymiai padidinti tiek savo pardavimo apimtį, tiek rinkos dalį. Toks sėkmingas Indijos pardavimo apimties išplėtimas nuosmukį patiriančioje rinkoje buvo įmanomas dėl agresyvaus priverstinio kainų mažinimo ir dempingo praktikos. Agresyvi pardavimo ir kainodaros strategija buvo toliau vykdoma per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo gerokai daugiau nei suvartojimas ir Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2,5 procentinio punkto, tuo tarpu Indijos gamintojai per tą patį laikotarpį savo rinkos dalį padidino 3,5 procentinio punkto.

(81)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

Užimtumas ir našumas

(82)

Užimtumo ir našumo lygis per tiriamąjį laikotarpį buvo panašus į 2011 m. lygį. Tačiau faktą, kad užimtumas nesumažėjo, daugiausia paaiškina gerokai padidėjusi pardavimo už Sąjungos teritorijos ribų apimtis, kaip minėta 77 konstatuojamojoje dalyje.

(83)

Visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas faktinių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(84)

Tai pirmasis antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų įvertintas galimas ankstesnio dempingo poveikis.

(85)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Pardavimo kainos Sąjungoje

(86)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina iš esmės kito kartu su gamybos sąnaudomis. Ji padidėjo 2012 m., kai padidėjo gamybos sąnaudos, o nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio mažėjo kartu su gamybos sąnaudomis. Gamybos sąnaudos sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusios pagrindinės žaliavos – geležies rūdos ir metalo laužo – kainos.

(87)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(88)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 4 %. Šis padidėjimas buvo mažesnis nei bendras darbo užmokesčio padidėjimas Europos Sąjungoje, remiantis Eurostato duomenimis.

(89)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Atsargos

(90)

Laikotarpio pabaigos atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Laikotarpio pabaigos atsargų sumažėjimą daugiausia lėmė Sąjungos pramonės vadovybės nustatytas griežtesnis apyvartinio kapitalo poreikis.

(91)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(92)

Komisija bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 2,5–3,0 % 2011 m. iki 1,5–2,0 % per tiriamąjį laikotarpį, o 2012 m. ir 2013 m. buvo neigiamas. Didžioji dalis nagrinėjamojo produkto pardavimo Europos Sąjungoje buvo vykdoma per bendradarbiaujančių ES gamintojų patronuojamąsias bendroves ir buvo atsižvelgta į jų sąnaudas ir pelningumą.

(93)

Grynųjų pinigų srautas yra bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas buvo panašaus lygio 2011 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

(94)

Investicijų lygis tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnis nei 2011 m. Tačiau 2012 m. ir 2013 m. investicijų lygis buvo žymiai mažesnis, o padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu nekompensavo sumažėjimo ankstesniais metais. Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža per tiriamąjį laikotarpį buvo žymiai mažesnė nei 2011 m.

(95)

Nuosmukį patiriančioje rinkoje Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2,5 procentinio punkto, o pardavimas Sąjungos rinkoje sumažėjo beveik 6,4 %. Pajėgumų naudojimas liko žemas (53–58 %) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, ir tai turėjo poveikio Sąjungos pramonės pajėgumui absorbuoti pastoviąsias sąnaudas. Nors Sąjungos pramonės pelningumas pasiekė žemiausią lygį nuo tada, kai pasiekė žemiausią tašką 2012 m., jis vis dar buvo labai žemas tiriamuoju laikotarpiu ir buvo lygus 1,5–2,0 %, t. y. gerokai mažesnis už tikslinį pelną. Per tą patį laikotarpį Indijos importas padidėjo 22,6 %, o jo užimama rinkos dalis išaugo 3,5 procentinio punkto.

(96)

Kiti rodikliai iš esmės nesikeitė. Tačiau jiems blogėti iš esmės neleido gerokai padidėjęs Sąjungos pramonės pardavimas už Sąjungos ribų. Vienintelis rodiklis, kuris rodė aiškią teigiamą tendenciją per nagrinėjamąjį laikotarpį, buvo investicijos, kurios padidėjo 20 %. Tačiau 2012 m. ir 2013 m. investicijų lygis buvo žymiai mažesnis ir padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu net nekompensavo sumažėjimo ankstesniais metais.

(97)

Dėl labai mažo pelningumo, kartu su nuolat mažėjančia pardavimo apimtimi ir rinkos dalimi Sąjungoje Sąjungos pramonės ekonominė padėtis yra sudėtinga.

(98)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat išnagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kainomis. Kalbama apie šiuos veiksnius: ekonomikos krizę ir paklausos sumažėjimą, importą iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatus ir pakaitinių produktų, kaip antai plastikinių vamzdžių, konkurenciją.

(100)

Eksportuojančių Indijos gamintojų pardavimo Sąjungoje apimtis buvo beveik du kartus didesnė (75 000–85 000) nei viso kito importo sudėjus kartu (45 800 t) jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Indijos pardavimo apimtis sumažėjo kartu su vartojimu 2012 m., tačiau rinkos dalis išliko maždaug 10–15 %. Tačiau 2013 m., kai suvartojimas vis dar buvo mažas, o Sąjungos pramonės pelningumas neigiamas, Indijos gamintojai sugebėjo žymiai padidinti tiek savo pardavimo apimtį, tiek rinkos dalį. Toks sėkmingas Indijos pardavimo apimties išplėtimas nuosmukį patiriančioje rinkoje buvo įmanomas dėl agresyvios dempingo kainodaros – Indijos importo kainos 2013 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 6,2 %. Agresyvi kainodara buvo toliau vykdoma per tiriamąjį laikotarpį. Eksportuojančių Indijos gamintojų pardavimo apimtis per tiriamąjį laikotarpį viršijo 100 000, o jų rinkos dalis siekė 15–20 %. Tokia greita plėtra buvo įmanoma dideliu mastu priverstinai mažinant Sąjungos gamintojų kainas. Nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo lygis buvo 34 % ir 42,4 %. Indijos pardavimo apimtis ir rinkos dalis labai padidėjo, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo gerokai daugiau nei suvartojimas ir Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 6,4 %, o jos rinkos dalis – 2,5 procentinio punkto.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kad didelio masto priverstinio Sąjungos gamintojų kainų mažinimo dėl importo dempingo kaina iš Indijos ir Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimo, dėl kurio labai sumažėjo pelningumas, laikotarpis aiškiai sutampa, daroma išvada, kad yra pagrindo importą dempingo kainomis laikyti Sąjungos pramonės žalingos padėties priežastimi.

(102)

Sąjungos nagrinėjamojo produkto suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,3 %, o importas iš Indijos per tą patį laikotarpį padidėjo 22,6 %. Didžiausią suvartojimo sumažėjimą (15 % nuo 2011 m. iki 2012 m.) lėmė ekonomikos krizė ir mažėjančios viešosios išlaidos. Suvartojimo mažėjimas prisidėjo prie žalos nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, taip pat galėjo turėti įtakos žalai 2013 m. Tačiau 2013 m. ir ypač tiriamuoju laikotarpiu Indijos importas dempingo kaina yra svarbiausias žalos veiksnys, darantis spaudimą mažinti Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtį ir trukdantis atkurti ilgalaikį pelningumą.

(103)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Importo iš trečiųjų šalių apimtis (metrinėmis tonomis)

(104)

Importas iš Indijos per tiriamąjį laikotarpį sudarė didžiąją viso importo į Sąjungą dalį (daugiau nei 70 %). Indijos importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 22 %, o kito importo apimtis per tą patį laikotarpį sumažėjo daugiau kaip 20 %. Indijos importo rinkos dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto, o kito importo užimama rinkos dalis sumažėjo daugiau nei 1 procentiniu punktu. Atsižvelgiant į mažą importo iš trečiųjų šalių apimtį ir į tai, kad jis sumažėjo tiek apimties, tiek rinkos dalies požiūriu, nėra požymių, kad dėl jo Sąjungos pramonei būtų daryta žala.

(105)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad vienas Sąjungos gamintojas importavo nagrinėjamąjį produktą iš savo Kinijos gamybos subjekto, dėl to pats sau padarė žalos. Nebuvo nustatyta jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Iš patikrintų įrodymų matyti, kad importas į Sąjungą iš susijusio Sąjungos gamintojo Kinijos subjekto buvo labai mažos apimties. Be to, importas iš Kinijos per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo ir jo rinkos dalis sumažėjo daugiau nei 2 procentiniais punktais, o tai akivaizdžiai rodo, kad jis nelaikytinas žalos priežastimi.

(106)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

(107)

Sąjungos pramonės pardavimo už Sąjungos ribų apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo net 30 %, o vidutinė pardavimo kaina išliko sąlyginai nepakitusi. Todėl pardavimas už Sąjungos ribų iš tiesų yra žalą mažinantis veiksnys. Jei nebūtų buvę pardavimo už Sąjungos ribų, Sąjungos pramonė būtų patyrusi dar didesnę žalą.

(108)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad žalą padarė didžiulė pakaitinių produktų, visų pirma plastikinių vamzdžių (polietileno (PE), polivinilchlorido (PVC) ir polipropileno (PP)), konkurencija. Iš pradžių mažesnio skersmens plastikiniai vamzdžiai kainuoja pigiau už vienetą. Tačiau atsižvelgiant į priežiūros sąnaudas ir produkto naudojimo trukmę, nagrinėjamasis produktas turi sąnaudų privalumų ilgalaikėje perspektyvoje. Plastikiniai vamzdžiai, visų pirma mažesnio skersmens, daro tam tikrą konkurencinį spaudimą nagrinėjamajam produktui. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį kaliojo ketaus vamzdžiai neužleido rinkos dalies plastikiniams vamzdžiams, o kai kuriais atvejais nagrinėjamuoju laikotarpiu kaliojo ketaus vamzdžiai net sugebėjo atgauti dalį rinkos iš plastikinių vamzdžių. Todėl nėra tikėtina, kad plastikinių pakaitinių produktų konkurencija padarė materialinės žalos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(109)

Preliminariai nustatytas Sąjungos gamintojams darytos žalos ir importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina priežastinis ryšys. Priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas dėl importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės pardavimo ES apimties ir ES rinkos dalies sumažėjimas aiškiai sutapo laiko požiūriu. Dėl importo iš Indijos dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos per tiriamąjį laikotarpį priverstinai mažintos 34 % ir 42,4 %. Dėl to labai sumažėjo ES pramonės pelningumas.

(110)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Ekonomikos krizė ir sumažėjusi paklausa turėjo poveikio žalai nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir galėjo turėti jai poveikio 2013 m. Tačiau jei nebūtų buvę priverstinio Sąjungos pramonės kainų mažinimo dėl importo dempingo kaina, Sąjungos pramonės padėčiai tikrai nebūtų padarytas toks didelis poveikis. Visų pirma pardavimo apimtis mažėtų ne tiek daug, pajėgumų naudojimas būtų didesnis, o pelningumas tvaresnis. Todėl preliminariai nustatyta, kad suvartojimo sumažėjimas nenutraukia importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinio ryšio.

(111)

Preliminariai nustatyta, kad kiti veiksniai, kaip antai importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas ir pakaitinių produktų konkurencija, nenutraukia pirmiau nustatyto priežastinio ryšio, net atsižvelgiant į jų galimą bendrą poveikį.

(112)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Indijos dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko. Žalą daugiausia sudaro sumažėjusi Sąjungos pardavimo apimtis, sumažėjusi ES pramonės rinkos dalis, žemas pajėgumų naudojimo koeficientas ir mažas pelningumas.

(113)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija išnagrinėjo, ar antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Ji skyrė ypatingą dėmesį poreikiui pašalinti prekybą iškreipiančio žalingo dempingo poveikį ir atstatyti veiksmingą konkurenciją. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, platintojų ir galutinių naudotojų, kaip antai vandens, kanalizacijos ir drėkinimo įmonių, interesus.

(114)

Sąjungos pramonės gamybos įmonės yra įsikūrusios Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Austrijoje. Sąjungos pramonėje tiesiogiai dirba daugiau kaip 2 400 darbuotojų, gaminančių ir parduodančių nagrinėjamąjį produktą. Du iš trijų gamintojų bendradarbiavo atliekant tyrimą. Nebendradarbiaujantis gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip nurodyta pirmiau, dvi bendradarbiaujančios bendrovės patyrė materialinę žalą ir neigiamą poveikį dėl importo dempingo kaina.

(115)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, o Sąjungos gamintojai galės padidinti savo pardavimo apimtį ir žemą pajėgumų naudojimo koeficientą. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalo imlioje pramonėje ir neleistų mažėti užimtumui. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(116)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(117)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save per terminą, nustatytą pranešime apie tyrimo inicijavimą. Daug platintojų pranešė apie save ir pareiškė savo nuomonę. Tačiau tik nedaugelis jų pateikė labiau pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti išsamią analizę. Atliekant tyrimą dalyvavo tik keli galutiniai naudotojai.

(118)

Kelios suinteresuotosios šalys (daugiausia Sąjungos pramonės produktų platintojai ir metalo pramonės darbuotojų asociacijos) pasisakė už tyrimą, reikalavo atkurti sąžiningą konkurenciją, apgailestavo dėl žalingos Sąjungos pramonės padėties ir teigė, kad, jei muitai nebūtų nustatyti, tikėtina, kad Sąjungos gamybos pajėgumai išnyktų ir Sąjungos darbo vietos būtų prarastos.

(119)

Iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto platintojai, taip pat keli galutiniai naudotojai, t. y. vandens, nuotekų ir drėkinimo komunalinės įmonės, prieštaravo priemonių nustatymui. Jie pareiškė susirūpinimą, kad „SG PAM Group“ užimtų beveik monopolinę padėtį Sąjungos rinkoje, jei nustačius priemones sumažėtų Indijos importas, ir dėl to padidėtų kainos. „SG PAM Group“ užima labai tvirtą poziciją Sąjungos rinkoje. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie silpnina jos įtaką rinkoje. Pirma, yra kiti du Sąjungos gamintojai, turintys nepanaudotų pajėgumų ir galintys užtikrinti veiksmingą konkurenciją, jei „SG PAM“ kainos pernelyg išaugtų.

(120)

Antra, yra keletas trečiosiose šalyse (Kinija, Turkija, Rusija ir Šveicarija) veikiančių gamintojų, kurie jau parduoda į ES rinką. Jų pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelė ir mažėjo. Tačiau pagrindinė tokio kitų importuotojų pardavimo apimties sumažėjimo priežastis buvo agresyvi Indijos gamintojų konkurencija. Indijos dempingo kainos buvo daug mažesnės už visų kitų svarbių importuojančių šalių (išskyrus Rusiją) kainas. Jei Sąjungos pramonė vienašališkai padidintų kainas, vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų padidėti importas iš kitų šalių, atsižvelgiant į tai, kad tie eksportuotojai jau yra Sąjungoje.

Vidutinė importo kaina (EUR)

(121)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus vamzdžiams šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų. Komisija toliau tirs galimą poveikį konkurencijai Sąjungos rinkoje, nors, galutiniu etapu remdamasi papildoma informacija, kuri turi būti pateikta.

(122)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(123)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma išnagrinėjo muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(124)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje.

(125)

Skunde teigiama, kad, jei nebūtų importo dempingo kaina, pramonė tikėtųsi pasiekti didesnį kaip 12 % pelningumą, nes tokį pelningumo lygį ji buvo pasiekusi ankstesniais metais iki nagrinėjamojo laikotarpio. Reikia pažymėti, kad ankstesniais metais iki nagrinėjamojo laikotarpio Sąjungos pramonės pardavimo apimtis labai išaugo dėl 2007–2008 m. ekonominio pakilimo ir Sąjungos vyriausybių fiskalinių paskatų išlaidų, siekiant kovoti su 2009 m. ekonomikos krizės padariniais. Todėl tie metai negali būti laikomi tipiškais Sąjungos pramonės pelningumui. Skundo pateikėjas taip pat teigia, kad dviženklį pelningumą pateisina didelės MTTP išlaidos. Atlikus tyrimą beveik nerasta aktyvios MTTP veiklos įrodymų – 2011 m. MTTP išlaidos sudarė mažiau nei 2 % apyvartos, o tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojas, kurio MTTP išlaidos buvo didžiausios, MTTP išleido dar mažiau.

(126)

Atliekant ankstesnius tyrimus, susijusius su panašiais produktais – tam tikrais besiūliais vamzdžiais ir vamzdeliais iš nerūdijančio plieno (5) ir tam tikrais suvirintais vamzdžiais ir vamzdeliais iš geležies arba nelegiruotojo plieno (6), buvo laikoma, kad 5 % pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu lygiu, kurį Sąjungos pramonė galėtų pasiekti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Kaliojo ketaus vamzdžiai ir vamzdeliai daugeliu aspektų yra panašūs į besiūlius plieno vamzdžius ir suvirintus vamzdžius iš geležies arba nelegiruotojo plieno – geležies žaliavos sudaro didžiąją jų gamybos sąnaudų dalį ir jie taip pat gali būti naudojami vandeniui tiekti. Todėl padaryta preliminari išvada, kad 5 % pelno marža yra pagrįsta ir kaliojo ketaus vamzdžių pramonei.

(127)

Tuomet, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(128)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(129)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(130)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamosios šalies, t. y. Indijos, kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(131)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (7). Prašyme turi būti nurodyta visa svarbi informacija, pagrindžianti tai, kad toks pakeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(132)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas konkrečioms bendrovėms taikomų antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomas konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojamam produktui, su kuriuo nepateikiama tokia sąskaita faktūra, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(133)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(134)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(135)

Šiame reglamente išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,