2015 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/7

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1498

2015 m. rugsėjo 7 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	173,3
	MK	41,5
	XS	29,8
	ZZ	81,5
0707 00 05	TR	116,3
	XS	42,0
	ZZ	79,2
0709 93 10	TR	132,5
0709 93 10	ZZ	132,5
0805 50 10	AR	146,2
	BO	135,7
	CL	137,0
	UY	64,0
	ZA	139,4
	ZZ	124,5
0806 10 10	EG	233,7
	MA	201,0
	MK	63,9
	TR	137,2
	ZZ	159,0
0808 10 80	AR	188,7
	BR	88,5
	CL	125,4
	NZ	145,1
	US	136,8
	UY	110,5
	ZA	109,2
	ZZ	129,2
0808 30 90	AR	189,8
	CL	108,0
	TR	131,5
	ZA	113,5
	ZZ	135,7
0809 30 10 , 0809 30 90	MK	68,9
	TR	148,1
	ZZ	108,5
0809 40 05	BA	55,4
	IL	336,8
	MK	55,1
	XS	68,2
	ZZ	128,9

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

2015 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/10

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1499

2015 m. rugsėjo 3 d.

kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių leidžiama Flandrijos regionui taikyti Belgijos prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 6058)

(Tekstas autentiškas tik olandų kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač į jos III priedo 2 dalies trečiąją pastraipą,

kadangi:

(1)

jei valstybė narė vienam hektarui numato per metus panaudoti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir tos pastraipos a punkte, tas mėšlo kiekis turi būti toks, kad netrukdytų siekti minėtos direktyvos 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, tokiais kaip šiuo atveju ilgas pasėlių vegetacinis laikotarpis ir daug azoto įsisavinantys pasėliai;

(2)

2011 m. liepos 29 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2011/489/ES (2), kuriuo Belgijai leidžiama Flandrijos regionui suteikti teisę tam tikromis sąlygomis naudoti ne daugiau kaip 250 kg azoto iš gyvulių mėšlo vienam hektarui per metus ganyklose, su žole įsėtų kukurūzų laukuose ir nupjautose ganyklose arba nupjautų rugių laukuose, kuriuose vėliau sodinami kukurūzai, ir ne daugiau kaip 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo vienam hektarui per metus žieminių kviečių ar kvietrugių laukuose, kuriuose vėliau sodinami tarpiniai augalai ir cukriniai bei pašariniai runkeliai;

(3)	Įgyvendinimo sprendimu 2011/489/ES suteikta nukrypti leidžianti nuostata buvo taikoma maždaug 2 970 ūkininkų ir 82 820 ha žemės; ji baigė galioti 2014 m. gruodžio 31 d.;

(4)	2015 m. balandžio 7 d. Belgija pateikė Komisijai prašymą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą pratęsti Flandrijos regionui taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą;

(5)

prašoma nukrypti leidžianti nuostata susijusi su Belgijos ketinimu leisti konkrečiuose Flandrijos ūkiuose naudoti ne daugiau kaip 250 kg azoto iš ganomų gyvulių mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo vienam hektarui per metus ganyklose, su dobilais maišytos žolės ganyklose, su žole įsėtų kukurūzų laukuose ir nupjautose ganyklose arba nupjautų rugių laukuose, kuriuose vėliau sodinami kukurūzai, ir ne daugiau kaip 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo vienam hektarui per metus žieminių kviečių ar kvietrugių laukuose, kuriuose vėliau sodinami tarpiniai augalai ir runkeliai;

(6)

Belgijos valdžios institucijų pateikta informacija, atsižvelgiant į Įgyvendinimo sprendimu 2011/489/ES suteiktą leidimą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, rodo, kad dėl šios nukrypti leidžiančios nuostatos vandens kokybė nepablogėjo. 2008–2011 m. valstybių narių ataskaitomis paremta Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimo (3) rodo, kad maždaug 78 % Flandrijos regiono požeminio vandens stebėjimo stočių vidutinė nitratų koncentracija yra mažesnė kaip 50 mg/l, o 63 % stočių – mažesnė kaip 25 mg/l. Stebėsenos duomenys rodo, kad nitratų koncentracija požeminiame vandenyje mažėja, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (2004–2007 m.). 93 % paviršinio vandens stebėsenos stočių vidutinė nitratų koncentracija yra mažesnė kaip 50 mg/l, o 70 % stebėsenos stočių – mažesnė kaip 25 mg/l. Daugumoje paviršinio vandens stebėsenos vietų matyti, kad nitratų koncentracija mažėja. 2008–2011 m. ataskaitiniu laikotarpiu maždaug 80 % upių ir visi vandenys buvo klasifikuojami kaip eutrofiniai arba hipertrofiniai;

(7)

Flandrija užsibrėžė toliau nurodytus vandens kokybės tikslus, kuriuos planuojama pasiekti per 2015–2018 m. veiksmų programos laikotarpį. Paviršiniame vandenyje 50 mg nesiekianti nitratų koncentraciją vienam litrui turės būti pasiekta 95 % žemės ūkio stebėjimo tinklo stebėjimo vietų; negiliame požeminiame vandenyje, kuris atsikuria lėčiau, vidutinė nitratų koncentracija turės būti sumažinta 20 %, palyginti su vidutiniu 2010 m. lygiu, kuris yra 40 mg nitratų vienam litrui; vienarūšėse hidrologinėse zonose, kurių negiliame požeminiame vandenyje nitratų koncentracija vidutiniškai didesnė negu 50 mg nitratų vienam litrui – vidutinę nitratų koncentraciją šiose zonose reikės sumažinti 5 mg nitratų vienam litrui;

(8)

siekdama šių tikslų Flandrija 2015–2018 m. laikotarpiui parengė sugriežtintą veiksmų programą. 2016–2017 m. žiemos pabaigoje bus atlikta politikos peržiūra, kuria remiantis bus imamasi galimų sugriežtintų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti užsibrėžti vandens kokybės tikslai. Direktyva 91/676/EEB į nacionalinę teisę Flandrijos regione perkelta 2015 m. birželio 12 d.„Dekretu dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“ (4) (toliau – Dekretas dėl mėšlo), kuris iš dalies pakeistas (5) pagal 2015–2018 m. veiksmų programą ir taikomas kartu su šiuo sprendimu;

(9)	Dekretas dėl mėšlo taikomas visoje Flandrijos regiono teritorijoje;

(10)	į Dekretą dėl mėšlo įtrauktos azoto ir fosforo naudojimo ribos;

(11)	Belgijos pateikti patvirtinamieji dokumentai dėl Flandrijos regiono rodo, kad siūlomas atitinkamai 250 ir 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus yra pagrįstas objektyviais kriterijais – ilgu vegetaciniu laikotarpiu ir augalais, kurie įsisavina didelį azoto kiekį;

(12)

Belgijos pateikti 2008–2011 m. laikotarpio Flandrijos regiono duomenys rodo, kad kiaulių skaičius padidėjo 4,4 %, palyginti su 2004–2007 m. laikotarpiu. Naujausi turimi 2012 ir 2013 m. duomenys rodo mažesnį – 2,6 % – kiaulių skaičius didėjimą. Nuo 2004 m. iki 2008 m. naminių paukščių sumažėjo 13,2 %, o vėliau padaugėjo 20,8 %. Galvijų skaičius išliko nepakitęs. Siekdamos užtikrinti, kad taikant prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą nebūtų skatinama intensyviau auginti gyvulius, kompetentingos institucijos užtikrins, kad remiantis Dekreto dėl mėšlo nuostatomis būtų ribojamas gyvulių, kuriuos galima laikyti kiekviename Flandrijos regiono ūkyje, skaičius (teršalų išleidimo teisės);

(13)

2008–2011 m. laikotarpiu panaudota 15 % mažiau gyvulių mėšle esančio azoto, palyginti su 2004–2007 m. laikotarpiu. Per trečiąją veiksmų programą (2007–2010 m.) panaudoto gyvulių mėšle esančio azoto kiekis išliko nepakitęs (101 tūkstantis tonų per metus). Per ketvirtąją veiksmų programą panaudota dar mažiau gyvulių mėšle esančio azoto – 2013 m. 94,5 tūkstančiai tonų. 2008–2011 m. ataskaitiniu laikotarpiu panaudoto mineralinio azoto kiekis padidėjo 4 %, palyginti su 2004–2007 m. laikotarpiu. Naujausi turimi 2012–2013 m. duomenys rodo, kad panaudoto mineralinio azoto kiekis stabilizavosi ir siekia 39 tūkstančius tonų;

(14)

išnagrinėjus prašymą galima daryti išvadą, kad siūlomas 250 ir 200 kg azoto iš ganomų gyvulių mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus netrukdys siekti Direktyvoje 91/676/EEB numatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų, taikomų kartu su sugriežtintomis priemonėmis, kurių imamasi pagal 2015–2018 m. laikotarpio veiksmų programą;

(15)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (6) numatytas visapusiškas tarpvalstybinis vandens apsaugos metodas, sudarytas pagal upių baseinų rajonus, kurio tikslas – iki 2015 m. pasiekti gerą Europos vandens telkinių būklę. Maisto medžiagų mažinimas yra neatskiriama to tikslo dalis. Šiuo sprendimu leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nepažeidžiamos Direktyvos 2000/60/EB nuostatos ir neatmetama galimybė, kad gali prireikti papildomų priemonių siekiant įvykdyti su ja susijusius įpareigojimus;

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (7) nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis siekiama sukurti Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūrą, skirtą Sąjungos aplinkos politikai ir kitoms politikos kryptims ar veiklai, galinčiai turėti įtakos aplinkai, įgyvendinti. Jei taikytina, erdvinė informacija, surinkta taikant šį sprendimą turėtų atitikti tos direktyvos nuostatas. Siekdama sumažinti administracinę naštą ir pagerinti duomenų nuoseklumą Belgija, rinkdama reikiamus duomenis pagal šį sprendimą, turėtų prireikus naudotis informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (8) V antraštinės dalies II skyrių;

(17)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Belgijos prašoma Flandrijos regiono atžvilgiu nukrypti leidžianti nuostata dėl didesnio gyvulių mėšlo kiekio, nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, suteikiama 4–12 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas atskiriems nurodytiems ūkio sklypams, apsodintiems augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas 4–7 straipsniuose.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	ūkiai – žemės ūkio valdos, kuriose auginami arba kuriose neauginami gyvuliai;

b)	sklypas – atskiras laukas (arba laukų grupė), vienarūšis pagal pasėlius, dirvožemio tipą ir tręšimo praktiką;

c)	ganykla – daugiametė ar laikina ganykla (paprastai laikina ganykla laikoma mažiau nei ketverius metus);

augalai, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, reiškia:

ganykla;

ii)	ganykla, kurioje dobilai sudaro mažiau kaip 50 %;

iii)	prieš nuimant derlių arba nuėmus derlių su žole įsėjami kukurūzai, o žolė nušienaujama ir išvežama iš lauko, naudojamo tarpiniams augalams;

iv)	nupjauta ganykla arba nupjauti rugiai, po kurių sodinami kukurūzai;

v)	žieminiai kviečiai arba kvietrugiai, po kurių sodinami tarpiniai augalai;

vi)	cukriniai arba pašariniai runkeliai;

e)	ganomi gyvuliai – galvijai (išskyrus veršelius), avys, ožkos ir arkliai;

f)	mėšlo apdorojimas – kiaulių mėšlo atskyrimas į dvi dalis – kietąją ir skystąją, atliekamas siekiant pagerinti žemės naudojimą ir padidinti azoto ir fosforo regeneravimą;

g)	apdorotas mėšlas – skystoji dalis, gauta apdorojant mėšlą;

h)	nuotekos, kuriose mažai azoto ir fosfatų – apdorotas mėšlas, kuriame azoto ne daugiau kaip 1 kg nuotekų tonai ir fosfatų ne daugiau kaip 1 kg vienai atliekų tonai;

i)	dirvožemio sluoksnis – dirvožemio sluoksnis iki 0,90 m gylio nuo žemės paviršiaus, išskyrus tuos atvejus, kai vidutinis aukščiausias požeminio vandens lygis yra seklesnis; pastaruoju atveju – sluoksnis iki vidutinio aukščiausio požeminio vandens gylio.

4 straipsnis

Kasmetinė paraiška ir įsipareigojimas

1. Ūkininkai, norintys pasinaudoti šiame sprendime numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet iki vasario 15 d. pateikia paraišką kompetentingoms institucijoms. Už 2015 metus kasmetinė paraiška pateikiama iki liepos 31 d.

2. Pateikdami 1 dalyje nurodytą kasmetinę paraišką ūkininkai raštu įsipareigoja vykdyti 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas.

5 straipsnis

Mėšlo apdorojimas

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad po mėšlo apdorojimo gaunama kietoji dalis pristatoma perdirbti patvirtintais įrenginiais, siekiant sumažinti kvapus ir kitus teršalus, pagerinti agronomines ir higienines savybes, palengvinti tvarkymą ir padidinti azoto ir fosfato regeneravimą.

2. Mėšlą apdorojantys ūkininkai, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kasmet kompetentingoms institucijoms pateikia duomenis, susijusius su apdoroti pristatyto mėšlo kiekiu, kietosios dalies ir apdoroto mėšlo kiekiu ir paskirties vieta, azoto ir fosforo kiekiu juose.

3. Kompetentingos institucijos parengia ir nuolat atnaujina pripažintas kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikas.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įrenginiuose, išmetančiuose daugiau teršalų negu orientacinis kiekis, t. y. neapdoroto gyvulių mėšlo saugojimo ir naudojimo žemei tręšti įrenginiuose, amoniakas ir kiti teršalai, susidarantys apdorojant mėšlą, surenkami ir apdorojami taip, kad sumažėtų jų poveikis aplinkai ir kenksmingi veiksniai.

Šiais tikslais kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų parengiamas ir nuolat atnaujinamas įrenginių, kuriuose susidarančius teršalus reikia apdoroti, sąrašas.

6 straipsnis

Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas

1. Laikantis 2–12 dalyse nustatytų sąlygų, kasmet sklypuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, naudojamo ganomų gyvulių mėšlo, apdoroto mėšlo ir nuotekų, kuriose mažai azoto ir fosfatų, įskaitant pačių gyvulių paliekamą mėšlą, kiekis neviršija nė vienos iš šių verčių:

250 kg azoto vienam hektarui per metus, kai sklypai apsodinti:

i)	ganykla ir su žole įsėtais kukurūzais;

ii)	pjaunama ganykla, kurioje vėliau sodinami kukurūzai;

iii)	pjaunamais rugiais, po kurių vėliau sodinami kukurūzai;

iv)	ganykla, kurioje dobilai sudaro mažiau kaip 50 %;

200 kg azoto vienam hektarui per metus, kai sklypai apsodinti:

i)	žieminiais kviečiais, po kurių sodinami tarpiniai augalai;

ii)	kvietrugiais, po kurių sodinami tarpiniai augalai;

iii)	cukriniais arba pašariniais runkeliais.

2. Apdorotas mėšlas, nelaikytinas nuotekomis, kuriose mažai azoto ir fosfatų, sklypuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei jame mažiausias azoto ir fosfatų santykis (N/P2O5) yra 3,3.

3. Vienam hektarui naudojama ne daugiau kaip 15 tonų nuotekų, kuriose mažai azoto ir fosfatų.

4. Bendras į dirvą patenkančio azoto ir fosfatų kiekis atitinka konkretaus augalo maisto medžiagų poreikį, įvertinant iš dirvos gaunamas medžiagas ir dėl apdorojimo didesnį mėšle esančio azoto kiekį. Bet kuriuo atveju šis kiekis visuose pasėliuose neviršija veiksmų programoje nustatytų fosfatų ir azoto didžiausio leistino naudojimo standartų.

5. Sklypuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, cheminių trąšų fosfatai negali būti naudojami.

6. Kiekvienas ūkis rengia viso ploto tręšimo planą, kuriame aprašoma sėjomaina, planuojamas mėšlo ir azotinių bei fosfatinių trąšų naudojimas. Ūkis tokį planą sudaro ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 15 d.

Tręšimo plane nurodoma:

a)	gyvulių skaičius, laikymo ir saugojimo sistemos apibūdinimas, taip pat mėšlo saugyklos talpa;

b)	azoto ir fosforo kiekio ūkyje gautame mėšle apskaičiavimas (atskaičiavus laikant ir saugant patirtus nuostolius);

c)	mėšlo apdorojimo aprašymas ir numatomos apdoroto mėšlo savybės;

d)	už ūkio ribų arba ūkyje tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

e)	sėjomaina ir sklypų su augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, taip pat sklypų su kitais augalais plotas;

f)	numatomas augalams reikalingas azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

g)	kiekviename sklype planuojamas naudoti mėšle esančio azoto ir fosforo apskaičiuotas kiekis;

h)	kiekviename sklype planuojamas naudoti cheminėse ir kitokiose trąšose esančio azoto ir fosforo apskaičiuotas kiekis;

i)	apskaičiavimai siekiant įvertinti atitiktį azoto ir fosforo naudojimo standartams.

Siekiant užtikrinti tręšimo planų ir realios žemės ūkio praktikos nuoseklumą, tręšimo planai peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių žemės ūkio praktikos pasikeitimų.

7. Kiekvienas ūkis rengia tręšimo ataskaitas; už kiekvienus kalendorinius metus tos ataskaitos pateikiamos kompetentingai institucijai iki kitų kalendorinių metų kovo 15 d.

8. Tręšimo registracijos knygoje nurodoma:

a)	pasėlių plotai;

b)	gyvulių skaičius ir rūšis;

c)	vieno gyvulio pagaminamas mėšlas;

d)	ūkio importuojamų trąšų kiekis;

e)	iš ūkio išvežamo mėšlo kiekis ir jo gavėjas.

9. Su azoto ir fosforo dirvožemyje tyrimo rezultatais turi būti įmanoma susipažinti kiekviename ūkyje, kuriam taikoma nukrypti leidžianti nuostata.

Mėginiai imami ir tyrimas atliekamas ne vėliau kaip gegužės 31 d.; kiekviename ūkyje kiekvieno vienarūšio žemės ploto azoto ir fosforo tyrimas turi būti atliekamas bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio savybes.

Kiekviename ūkio penkių hektarų dirbamosios žemės plote atliekama bent po vieną tyrimą.

10. Nitratų koncentracija dirvožemio sluoksnyje matuojama kiekvienų metų rudenį iki lapkričio 15 d. bent 6 % sklypų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ir 1 % kitų sklypų, kuriuos naudoja ūkiai, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kad matavimai būtų atliekami bent 85 % šių ūkių. Iš kiekvienų 2 hektarų dirbamosios žemės reikalaujama bent trijų skirtingų dirvožemio sluoksnių mėginių.

11. Mėšlas, apdorotas mėšlas arba nuotekos, kuriose mažai azoto ir fosfatų ir kuriose bendras azoto kiekis didesnis negu 0,60 kg azoto vienai tonai, cheminės ir kitos trąšos sklypuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, nenaudojami nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų vasario 15 d.

12. Bent du trečdaliai azoto iš mėšlo kiekio, neskaitant azoto iš ganomų gyvulių mėšlo, kasmet panaudojami iki birželio 1 d.

7 straipsnis

Žemės tvarkymas

Ūkininkai, kuriems taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata, imasi šių priemonių:

a)	visų dirvožemio tipų, išskyrus molžemį, ganyklos suariamos pavasarį;

b)	ant molžemio esančios ganyklos suariamos iki rugsėjo 15 d.;

c)	sklypuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, į sėjomainą neįtraukti ankštinių arba kitų augalų, kaupiančių atmosferos azotą. Tačiau ši nuostata netaikoma ganyklų dobilams, jei tose ganyklose dobilai sudaro mažiau kaip 50 %;

d)	suarus ganyklą ji per dvi savaites apsodinama augalais, kurie įsisavina daug azoto, o trąšos nenaudojamos tais metais, kai ariama nuolatinė ganykla;

e)	tarpiniai augalai sodinami per dvi savaites nuo žieminių kviečių derliaus nuėmimo, ir ne vėliau kaip rugsėjo 10 d.;

f)	tarpiniai augalai neapariami iki vasario 15 d., siekiant užtikrinti ilgalaikę ariamo ploto augalinę dangą, kad būtų atkurtas rudenį prarastas podirvio nitratų kiekis ir apribotas žiemą prarandamas nitratų kiekis.

8 straipsnis

Kitos priemonės

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas apdoroto mėšlo naudojimui būtų suderinamas su patvirtintų įrenginių pajėgumu apdoroti mėšlą ir kietąją jo dalį.

Šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas neprieštarauja priemonėms, kurių reikia imtis, kad būtų laikomasi kitų Sąjungos aplinkos teisės aktų.

9 straipsnis

Mėšlo gaminimui ir vežimui taikomos priemonės

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad laikantis Dekreto dėl mėšlo nuostatų būtų ribojamas gyvulių, kuriuos galima laikyti kiekviename Flandrijos regiono ūkyje, skaičius (teršalų išleidimo teisės).

2. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visas akredituotų vežėjų vykdomas mėšlo vežimas būtų registruojamas geografinės padėties nustatymo sistemomis.

3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad prieš kiekvieną vežimą mėšlo sudėtyje būtų įvertinta azoto ir fosforo koncentracija. Mėšlo mėginiai ištiriami pripažintose laboratorijose, o tyrimų rezultatai perduodami kompetentingoms institucijoms ir ūkininkui, kuriam mėšlas pristatomas.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad veždamas mėšlą vežėjas turėtų dokumentą, kuriame būtų nurodytas vežamo mėšlo kiekis ir azoto bei fosforo kiekis jame.

10 straipsnis

Stebėsena

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų parengti ir kasmet atnaujinami žemėlapiai, kuriuose nurodyta kiekvienos savivaldybės ūkių procentinė dalis, sklypų skaičius, gyvulių procentinė dalis, žemės ūkio paskirties žemės ir vietinės žemės procentinė dalis, kuriems taikomos individualios nukrypti leidžiančios nuostatos.

Kompetentinga institucija kasmet renka ir atnaujina sėjomainos ir žemės ūkio praktikos, kuriai taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata, duomenis.

2. Siekiant įvertinti leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, naudojamas Komisijos sprendimo 2008/64/EB (9) 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas stebėsenos tinklas paviršinio vandens ir negilaus požeminio vandens mėginiams imti. Stebėsenos tinklas apima į Šiaurės jūrą įtekančių upių nitratų ir fosfatų matavimus. Pradinių stebėjimo vietų skaičius nemažinamas, o vietovės nekeičiamos per visą šio sprendimo taikymo laikotarpį.

3. Smėlingoje dirvoje esančiose žemės ūkio nuotekų surinkimo vietose vykdoma sustiprinta vandenų stebėsena.

4. Išlaikomos pagal Sprendimą 2008/64/EB įrengtos stebėjimo vietos, aprėpiančios ne mažiau kaip 150 ūkių, siekiant rinkti duomenis apie azoto ir fosforo koncentraciją dirvožemio vandenyje, mineralinį azotą dirvožemio sluoksnyje ir atitinkamus azoto ir fosforo, kuris per šaknis patenka į požeminį vandenį, nuostolius bei azoto ir fosforo nuostolius dėl paviršinio ir gruntinio vandens nutekėjimo, neatsižvelgiant į tai, taikoma nukrypti leidžianti nuostata ar ne.

Stebėjimo vietoms turi būti būdingi pagrindinių tipų dirvožemiai (molinga, priemolinga, smėlinga ir lioso dirva), tręšimo praktika ir augalai.

Šio sprendimo taikymo laikotarpiu stebėjimo tinklo sudėtis nekeičiama.

5. Tyrime ir tęstinėje maisto medžiagų analizėje pateikiami duomenys apie vietinį žemės naudojimą, sėjomainą ir ūkininkavimo metodus ūkiuose, kuriems taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata.

Šie duomenys gali būti naudojami atliekant modeliu grindžiamą skaičiavimą, kiek nitratų išplaunama ir kiek fosforo nuteka iš laukų, kuriuose per metus vienam hektarui tenka ne daugiau kaip 250 kg arba 200 kg azoto iš ganomų gyvulių mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo.

6. Nitratų ir fosforo, esančių vandenyje, ištekančiame iš šaknų zonos ir patenkančiame į požeminio vandens bei paviršinio vandens sistemą, koncentracija nustatoma remiantis stebėsenos tinklui priklausančių ūkių negilaus požeminio vandens, dirvožemio vandens, drenažinio vandens ir upelių stebėjimo duomenimis.

11 straipsnis

Kontrolė

1. Visos paraiškos leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą teikiamos kompetentingoms institucijoms atlikti administracinei kontrolei. Kai atliekant kontrolę nustatoma, kad neįvykdytos 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytos sąlygos, apie tai informuojamas pareiškėjas. Šiuo atveju paraiška laikoma atmesta.

2. Remdamosi rizikos analize, ankstesnių metų kontrolės rezultatais ir Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktų bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatais, kompetentingos institucijos sudaro patikrinimų vietoje programą.

Pagal 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas patikrinimai vietoje aprėpia bent 7 % ūkių, kuriems taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata. Kai atliekant kontrolę aptinkama, kad nesilaikoma reikalavimų, apie tai informuojamas ūkininkas. Šiuo atveju prašymas kitais metais taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą laikomas atmestu.

3. Tikrinami 6 straipsnio 9 dalyje nurodytų matavimų rezultatai. Kai atliekant patikrinimą aptinkama, kad nesilaikoma reikalavimų, pvz., viršyta pagrindinė Dekrete dėl mėšlo apibrėžta riba, apie tai informuojamas ūkininkas, o prašymas kitais metais tam sklypui arba sklypams taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą atmetamas.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad remiantis rizikos analize ir 1 dalyje nurodytos administracinės kontrolės rezultatais būtų atliekami bent 2 % mėšlo vežimo operacijų patikrinimai vietoje.

Patikrinimai apima akreditavimo įpareigojimų vykdymo kontrolę, lydraščių vertinimą, mėšlo kilmės ir paskirties vietos tikrinimą ir vežamo mėšlo mėginių ėmimą.

Deramais atvejais naudojantis transporto priemonėse įrengtais automatiniais mėginių ėmikliais mėšlo mėginiai gali būti imami jį kraunant.

Mėšlo mėginiai ištiriami kompetentingų institucijų pripažintose laboratorijose, o tyrimų rezultatai perduodami mėšlą tiekiančiam ir jį gaunančiam ūkininkui.

5. Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir priemonės, reikalingi patikrinti, ar laikomasi pagal šį sprendimą suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos.

12 straipsnis

Ataskaitos

1. Kiekvienais metais iki birželio 30 d. kompetentingos institucijos pateikia ataskaitą, kurioje yra ši informacija:

a)	10 straipsnio 1 dalyje nurodyti žemėlapiai, kuriuose nurodoma procentinė ūkių dalis, procentinė gyvulių dalis, procentinė žemės ūkio paskirties žemės ir vietinės žemės naudojimo dalis, duomenys apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata;

b)	vandens stebėsenos rezultatai, įskaitant informaciją apie požeminio, paviršinio vandens bei į Šiaurės jūrą tekančių vandenų kokybės tendencijas ir leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, nurodytą 10 straipsnio 2 dalyje;

rudenį atliktas sklypų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, dirvožemio sluoksnyje esančių nitratų liekanų įvertinimas ir palyginimas su nitratų liekanų duomenimis ir su tendencijomis panašios sėjomainos sklypuose, kuriems netaikoma nukrypti leidžianti nuostata. Sklypai, kuriems netaikoma nukrypti leidžianti nuostata, turėtų apimti sklypus, kuriems netaikoma nukrypti leidžianti nuostata, ūkiuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ir sklypus kituose ūkiuose;

pagal 10 straipsnio 6 dalį – informacija apie nitratų ir fosforo koncentraciją vandenyje, ištekančiame iš šaknų zonos ir patenkančiame į požeminio vandens bei paviršinio vandens sistemą, ir pagal 10 straipsnio 3 dalį – rezultatai, gauti taikant sugriežtintą vandens stebėseną smėlingoje dirvoje esančiose žemės ūkio nuotekų surinkimo vietose;

e)	pagal 10 straipsnio 5 dalį – vietinio žemės naudojimo, sėjomainos ir ūkininkavimo metodų tyrimų rezultatai ir modeliu grindžiamo skaičiavimo, kiek nitratų ir fosforo nuteka iš ūkių, kuriems taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata, rezultatai;

f)	leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygų įvykdymo įvertinimas, grindžiamas konkrečių ūkių ir sklypų patikinimais, mėšlo vežimo patikrinimais ir informacija apie sąlygų nesilaikančius ūkius, parengta pagal administracinės kontrolės ir patikrinimų vietoje rezultatus;

g)	informacija apie mėšlo apdorojimą, įskaitant tolesnį kietųjų dalių perdirbimą ir panaudojimą, ir išsamūs duomenys apie apdorojimo sistemų savybes, jų veiksmingumą ir apdoroto mėšlo sudėtį;

h)	informacija apie ūkių, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ir sklypų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata ir kuriuose buvo naudojamas apdorotas mėšlas ir nuotekos, turinčios mažai azoto ir fosfatų, skaičių ir šių medžiagų kiekį;

i)	kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikos, nurodytos 5 straipsnio 3 dalyje;

j)	mėšlo apdorojimo įrenginių sąrašas, nurodytas 5 straipsnio 4 dalyje;

k)	10 straipsnio 4 dalyje nurodytose stebėjimo vietose gautų duomenų santrauka ir įvertinimas.

l)	duomenys, susiję su tręšimu visuose ūkiuose, kuriems taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata, įskaitant informaciją apie derlių ir dirvožemio tipus;

m)	kiekvienos kategorijos gyvulių skaičiaus tendencijos Flandrijos regione ir ūkiuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata.

Ataskaitoje pateikiami erdviniai duomenys, jei taikytina, atitinka Direktyvos 2007/2/EB nuostatas. Rinkdama reikiamus duomenis, Belgija naudojasi, jei taikytina, informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies II skyrių.

13 straipsnis

Taikymo laikotarpis

Šis sprendimas baigia galioti 2018 m. gruodžio 31 d.

14 straipsnis

Adresatas

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 3 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys

(1) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

(2) 2011 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/489/ES, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Belgijai suteikiamas jos prašomas leidimas Flandrijos regione taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą (OL L 200, 2011 8 3, p. 23).

(3) Ketverių metų ataskaita dėl Flandrijos regiono pagal Nitratų direktyvą (91/676/EEB), K. Desimpelaere, E. Lesage – Vlaamse Landmaatschappij, R. Eppinger, H. Maeckelberghe, K. Van Hoof – Vlaamse Milieumaatschappij, 2012 m. birželio mėn.

(4) 2006 m. gruodžio 29 d. Belgisch Staatsblad, p. 76368.

(5) 2015 m. liepos 29 d. Belgisch Staatsblad, p. 47994.

(6) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(7) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(9) 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas 2008/64/EB, suteikiantis Belgijai Flandrijos regiono atžvilgiu jos prašomą leidžiančią nukrypti nuostatą pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 16, 2008 1 19, p. 28).

2015 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/19

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1500

2015 m. rugsėjo 7 d.

dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonių, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1423

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 6221)

(Tekstas autentiškas tik graikų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

žvynelinė – paprastai užkrato pernešėjų perduodama virusinė galvijų liga, dėl kurios patiriama daug nuostolių ir kuri gali smarkiai plisti, visų pirma perkeliant gyvus žvynelinei imlius gyvūnus ir jų produktus bei prekiaujant tokiais gyvūnais ir jų produktais. Žvynelinė nekelia pavojaus visuomenės sveikatai, nes žmonės negali užsikrėsti šios ligos virusu;

(2)

Tarybos direktyvoje 92/119/EEB (4) nustatytos bendrosios tam tikrų gyvūnų ligų, įskaitant žvynelinę, kontrolės priemonės. Joje nustatytos priemonės, kurių reikia imtis, jei ūkyje įtariama ar patvirtinama žvynelinė, taip pat priemonės, kurių reikia imtis apribojimų taikymo zonose, ir kitos papildomos priemonės ligai sėkmingai kontroliuoti;

(3)	2015 m. rugpjūčio 20 d. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie du žvynelinės protrūkius galvijų ūkiuose Graikijos Evro paregionio Ferių savivaldybėje, kuriuose laikoma apie 200 galvijų. Šie protrūkiai – pirmas užsikrėtimo žvyneline Sąjungoje atvejis;

(4)	Graikija ėmėsi priemonių pagal Direktyvą 92/119/EEB ir visų pirma, kaip nurodyta tos direktyvos 10 straipsnyje, aplink protrūkių vietoves nustatė apsaugos ir stebėjimo zonas;

(5)	reikėtų suvaldyti riziką, kad žvynelinės virusas paplis į kitas Graikijos vietoves ir kitas valstybes nares, visų pirma prekiaujant gyvais galvijais ir jų genetinės medžiagos produktais, migruojant tam tikriems laukiniams atrajotojams ir tiekiant rinkai tam tikrus galvijų produktus;

(6)

siekdama užkirsti kelią viruso plitimui į kitas Graikijos dalis, kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis, Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1423 (5), kuriuo nustatytos laikinos apsaugos priemonės ir uždrausta perkelti ir išvežti galvijus ir jų spermą ir tiekti rinkai tam tikrus gyvūninius produktus iš Evro paregionio;

(7)	gavus papildomos informacijos apie Graikijos epidemiologinę padėtį šias priemones galima papildyti rizikos mažinimo priemonėmis;

(8)

šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos galiojančiuose teisės aktuose, visų pirma Direktyvos 92/119/EEB 2 straipsnyje, Tarybos direktyvos 64/432/EEB (6) 2 straipsnyje ir Tarybos direktyvos 92/65/EEB (7) 2 straipsnyje. Vis dėlto šiame sprendime taip pat vartojami tam tikri konkrečiai jo reikmėms sukurti terminai, kurių apibrėžtis reikėtų jame nustatyti;

(9)

reikia nustatyti Graikijos teritorijos dalį, kuri laikoma neužkrėsta žvyneline ir kuriai netaikomi apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB ir šį sprendimą. Todėl, atsižvelgiant į ligos plitimo rizikos lygį, priede reikėtų nustatyti zoną, kuriai tie apribojimai taikomi. Šios zonos geografinės ribos turėtų būti pagrįstos rizika, galimo sąlyčio su užkrėstu ūkiu tyrimo rezultatais, galimu užkrato pernešėjų poveikiu ir galimybe taikyti pakankamas gyvūnų ir produktų perkėlimo kontrolės priemones. Į šią zoną turėtų būti įtrauktos visos apsaugos ir stebėjimo zonos, nustatytos pagal Direktyvą 92/119/EEB. Remiantis Graikijos pateikta informacija, visa Graikijos Evro paregionio teritorija turėtų būti laikoma apribojimų taikymo zona;

(10)	taip pat reikia iš dalies apriboti žvynelinei imlių rūšių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų išvežimą iš apribojimų taikymo zonos ir tam tikrų gyvūninės kilmės produktų ir gyvūninių šalutinių produktų iš šios zonos tiekimą rinkai;

(11)

Direktyvos 92/119/EEB 19 straipsnyje numatyta, kad žvynelinės protrūkio atveju gyvūnus galima vakcinuoti nuo šios ligos. Šiuo metu Graikijoje draudžiama vakcinuoti nuo žvynelinės. Vis dėlto Graikija nurodė ketinanti imtis skubios vakcinacijos nuo šios ligos. Ligos plitimo per vakcinuotus gyvūnus ir jų produktus keliama rizika yra kitokia nei nevakcinuotų gyvūnų keliama rizika. Todėl šią riziką reikėtų įvertinti atskirai ir į ją šiame sprendime neatsižvelgiama;

(12)

skirtingos prekės kelia skirtingo lygio žvynelinės plitimo riziką. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės (8) nurodyta, kad perkeliant gyvus galvijus, galvijų spermą ir žaliamines užkrėstų galvijų odas kyla didesnė užkrėtimo ir jos padarinių rizika nei perkeliant kitus produktus, pvz., galvijų pieną ir pieno produktus, apdorotas odas ar šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kai trūksta mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų apie jų poveikį perduodant ligą. Todėl šiuo sprendimu nustatomos priemonės turi būti subalansuotos ir proporcingos keliamai rizikai;

(13)

siekiant užkirsti kelią ligos plitimui, reikėtų toliau drausti perkelti gyvus galvijus iš Evro paregionio. Remiantis EFSA moksline nuomonė dėl žvynelinės ir Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), laukiniai gyvūnai, t. y. tam tikri egzotiniai laukiniai atrajotojai, gali turėti poveikio perduodant ligą, ypač Afrikoje, kur ši liga yra endeminė. Todėl laukiniams atrajotojams taip pat turėtų būti taikomos tam tikros prevencinės priemonės. Kadangi Sąjungos teisės aktuose konkretesnių taisyklių nenustatyta, šioms reikmėms reikėtų taikyti tinkamus tarptautinius standartus, nustatytus OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekse (toliau – OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas (9));

(14)

kadangi Graikija paprašė, kad išimties tvarka nebūtų draudžiama išvežti galvijus iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų, tiesiogiai skersti, o tokia išimtis numatyta OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 11.11.5 straipsnyje, tikslinga tam tikromis sąlygomis leisti išvežti tokias siuntas;

(15)

taip pat negalima atmesti galimybės, kad liga gali būti perduodama per galvijų spermą ir embrionus. Todėl reikėtų nustatyti tam tikras apsaugos priemones, taikomas šioms prekėms. Kadangi Sąjungos lygmens standartų nėra, šioms reikmėms taip pat reikėtų taikyti EFSA mokslinę nuomonę dėl žvynelinės ir tinkamas OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso rekomendacijas;

(16)

remiantis EFSA moksline nuomone dėl žvynelinės, bandymais įrodyta, kad žvynelinės virusas gali būti perduodamas per spermą (kergiant gyvūnus natūraliai arba apvaisinant dirbtinai) ir iš bandomųjų užkrėstų bulių spermos galima išskirti žvynelinės virusą. Todėl reikėtų uždrausti rinkti ir naudoti apribojimų taikymo zonos kilmės galvijų spermą;

(17)

OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 4.7.14 straipsnyje nurodyta, kad remiantis Tarptautinės embrionų perkėlimo tarnybos parengtu vadovu žvynelinė priskiriama 4 kategorijos ligoms arba užkratams, t. y. ligoms arba užkratams, dėl kurių tyrimai atlikti arba atliekami, ir tai reiškia, kad dar nėra galimybių padaryti išvadų dėl perdavimo rizikos lygio, arba kad perkeliant embrionus vis dėlto gali kilti pakankama rizika, net jei embrionai nuo paėmimo iki perkėlimo tvarkyti tinkamai, remiantis minėtuoju vadovu. Todėl reikėtų uždrausti rinkti ir naudoti apribojimų taikymo zonos kilmės galvijų embrionus;

(18)

nėra mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų, kad virusas galėtų būti perduodamas imliems gyvūnams per šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ar mėsos produktus. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės nurodyta, kad virusas gali išlikti mėsoje nenustatytą laikotarpį, tačiau dėl Sąjungoje galiojančio draudimo šerti atrajotojus atrajotojų baltymais nėra tikėtina, kad galbūt mėsoje esantis virusas būtų perduodamas oraliniu būdu. Siekiant išvengti bet kokios ligos plitimo rizikos, Evro paregionio kilmės galvijų šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus turėtų būti leidžiama tiekti rinkai tik jei ta šviežia mėsa yra galvijų, laikytų neužkrėstuose ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų. Tokia mėsa turėtų būti tiekiama rinkai tik Graikijos teritorijoje;

(19)	be to, tam tikromis sąlygomis galima leisti išvežti gyvūnų, laikytų už apribojimų taikymo zonos ribų, šviežios mėsos, tokios mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, perdirbtų įmonėse, esančiose apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų, siuntas;

(20)	gyvūnams šerti naudojamas priešpienis, pienas ir pieno produktai gali turėti poveikio ligos plitimui, visų pirma tais atvejais, jei priešpienis, pienas ir pieno produktai nepakankamai termiškai apdoroti ar raugti, kad virusas taptų nebeaktyvus;

(21)

Graikija paprašė, kad išimties tvarka nebūtų draudžiama išvežti pasterizuotą pieną ir pieno produktus, skirtus žmonėms vartoti, iš įmonių, esančių apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų. Kadangi EFSA mokslinėje nuomonėje dėl gyvūnų sveikatos rizikos, kylančios šeriant gyvūnus visiškai paruoštais vartoti pieno produktais jų papildomai neapdorojus (10), nurodyti konkretesni metodai, kuriais galima sumažinti žvynelinės plitimo per pieną ir pieno produktus riziką, galima leisti tam tikromis sąlygomis išvežti pieno ir pieno produktų, skirtų žmonėms vartoti, siuntas;

(22)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (11) nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (12) įgyvendinimo taisyklės, kaip antai gyvūninių šalutinių produktų ir jų gaminių saugaus perdirbimo reikalavimai. Siekiant užkirsti kelią žvynelinės plitimui, draudžiama tiekti rinkai neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus. Kai šiame sprendime kalbama apie perdirbtus šalutinius gyvūninius produktus, turimi omenyje Reglamente (ES) Nr. 142/2011 nustatyti gyvūnų sveikatos standartai;

(23)	šiame sprendime nustatytomis priemonėmis turėtų būti pakeistos laikinos apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonės, nustatytos Įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/1423. Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas;

(24)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame sprendime nustatomos tam tikros apsauginės gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su patvirtinta žvyneline Graikijoje.

2. Jei šiame sprendime nustatytos priemonės prieštarauja Graikijos pagal Direktyvą 92/119/EEB priimtoms priemonėms, šio sprendimo priemonės laikomos viršesnėmis.

3. 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos netaikomos nuo žvynelinės vakcinuotiems galvijams ir jų produktams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a) galvijai– Bos taurus, Bos indicus, Bison bison ir Bubalus bubalis rūšių atrajotojai;

b) apribojimų taikymo zona– šio sprendimo priede nurodyta valstybės narės teritorijos dalis, į kurią įtraukta vietovė, kurioje patvirtintas užkrėtimas žvyneline, ir visos apsaugos ir stebėjimo zonos, nustatytos pagal Direktyvos 92/119/EEB 10 straipsnį.

3 straipsnis

Draudimas perkelti ir išvežti tam tikrus gyvūnus ir jų spermą bei embrionus, ir tiekti rinkai tam tikrus gyvūninius produktus ir šalutinius gyvūninius produktus

1. Graikija iš apribojimų taikymo zonos į kitas Graikijos dalis, kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis uždraudžia išvežti šias prekes:

a)	gyvus galvijus ir nelaisvėje laikomus laukinius atrajotojus;

b)	galvijų spermą, kiaušialąstes ir embrionus.

2. Graikija uždraudžia tiekti rinkai už apribojimų taikymo zonos ribų toliau nurodytas prekes, gautas iš galvijų ir laukinių atrajotojų, laikytų arba sumedžiotų apribojimų taikymo zonoje:

a)	šviežią mėsą ir jos pusgaminius ir mėsos produktus;

b)	galvijų priešpienį, pieną ir pieno produktus;

c)	galvijų ir laukinių atrajotojų žaliamines odas, išskyrus nurodytas d punkte;

d)	neperdirbtus galvijų ir laukinių atrajotojų šalutinius gyvūninius produktus, išskyrus skirtus ir siunčiamus oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai šalinti arba perdirbti Graikijos teritorijoje esančioje patvirtintoje įmonėje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

4 straipsnis

Nuo draudimo išvežti gyvus galvijus ir nelaisvėje laikomus laukinius atrajotojus tiesiogiai skersti ir tokių gyvūnų šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus nukrypti leidžianti nuostata

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti išvežti galvijus ir nelaisvėje laikomus laukinius atrajotojus iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų, į kitose Graikijos teritorijos dalyse esančias skerdyklas, jei:

a)	gyvūnai nuo gimimo arba pastarąsias 28 dienas buvo laikomi ūkyje, kuriame per tą laikotarpį oficialiai nepranešta apie nė vieną žvynelinės atvejį;

b)	gyvūnai juos kraunant kliniškai patikrinti ir nenustatyta jokių klinikinių žvynelinės simptomų;

c)	gyvūnai vežami tiesiogiai į skerdyklą iš karto skersti, nesustojant ar jų neiškraunant;

d)	skerdykla yra kompetentingos institucijos paskirta skersti šiuos gyvūnus;

e)	už vežimą atsakinga kompetentinga institucija privalo informuoti už skerdyklą atsakingą kompetentingą instituciją apie ketinimą išvežti galvijus, o ši praneša už vežimą atsakingai kompetentingai institucijai apie galvijų atvežimą;

f)	atvežti į skerdyklą gyvūnai laikomi ir skerdžiami atskirai nuo kitų gyvūnų per mažiau nei 36 valandas.

2. Galvijai ir nelaisvėje laikomi laukiniai atrajotojai išvežami pagal 1 dalį tik jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	prieš pakraunant šiuos gyvūnus ir juos iškrovus transporto priemonės tinkamai išvalomos ir dezinfekuojamos pagal 9 straipsnį;

b)	prieš vežimą ir vežant gyvūnus jie apsaugomi nuo užraktus pernešančių vabzdžių.

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad šių gyvūnų šviežia mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai būtų tiekiami rinkai laikantis atitinkamai 5 ir 6 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

5 straipsnis

Nuo draudimo tiekti rinkai galvijų ir laukinių atrajotojų šviežią mėsą ir mėsos pusgaminius nukrypti leidžianti nuostata

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti tiekti rinkai galvijų ir laukinių atrajotojų iš apribojimų taikymo zonos už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų šviežios mėsos, išskyrus subproduktus ir žaliamines odas, ir tos mėsos pusgaminių siuntas, jei ta šviežia mėsa ir mėsos pusgaminiai gauti iš gyvūnų:

a)	laikytų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, kuriems netaikyti apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB, arba

b)	paskerstų iki 2015 m. rugpjūčio 21 d.

Kompetentinga institucija užtikrina, kad šioje dalyje nurodytos siuntos nebūtų išvežamos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

2. Kompetentinga institucija į kitas valstybes nares leidžia išvežti galvijų, laikytų ir paskerstų už apribojimų taikymo zonos ribų, šviežios mėsos ir tokios mėsos pusgaminių siuntas tik jei prie siuntų pridedamas oficialus sertifikatas, kuriame pateikiamas šis patvirtinimas:

„Šviežia mėsa ar mėsos pusgaminiai tenkina 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1500 [C(2015) 6221] dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonių“.

6 straipsnis

Nuo draudimo tiekti rinkai galvijų ir laukinių atrajotojų mėsos produktus arba mėsos produktus, kurių sudėtyje yra galvijų ir laukinių atrajotojų mėsos, nukrypti leidžianti nuostata

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti tiekti rinkai galvijų ir laukinių atrajotojų iš apribojimų taikymo zonos už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų šviežios mėsos produktų siuntas, jei ta šviežia mėsa ir mėsos pusgaminiai gauti iš gyvūnų:

a)	laikytų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, kuriems netaikyti apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB, arba

b)	paskerstų iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., arba

c)	laikytų ir paskerstų už apribojimų taikymo zonos ribų.

2. Kompetentinga institucija 1 dalyje nurodytus mėsos produktus, tenkinančius a arba b punktų sąlygas, leidžia tiekti rinkai tik Graikijos teritorijoje, jei tie mėsos produktai apdoroti konkrečiai nenurodytu būdu, kuriuo užtikrinama, kad prapjovus juos nebematyti šviežios mėsos požymių.

Kompetentinga institucija užtikrina, kad šioje dalyje nurodytos siuntos nebūtų išvežamos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

3. Kompetentinga institucija leidžia išvežti 1 dalies a ir b punktuose nurodytas siuntas į kitas valstybes nares tik jei mėsos produktai apdoroti konkrečiai nurodytu būdu hermetiškai užsandarintoje talpykloje pasiekiant ne mažesnę kaip trys Fo vertę, o prie jų pridedamas oficialus sertifikatas, kuriame pateikiamas šis patvirtinimas:

„Mėsos produktai tenkina 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1500 [C(2015) 6221] dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonių“.

4. Kompetentinga institucija leidžia išvežti 1 dalies c punkte nurodytas mėsos produktų siuntas į kitas valstybes nares tik jei mėsos produktai apdoroti konkrečiai nenurodytu būdu, kuriuo užtikrinama, kad prapjovus juos nebematyti šviežios mėsos požymių, o prie jų pridedamas oficialus sertifikatas, kuriame pateikiamas šis patvirtinimas:

„Mėsos produktai tenkina 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1500 [C(2015) 6221] dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonių“.

7 straipsnis

Nuo draudimo išvežti ir tiekti rinkai pieną ir pieno produktus nukrypti leidžianti nuostata

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti tiekti rinkai galvijų iš apribojimų taikymo zonos už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų pieną, skirtą žmonėms vartoti, ir tokio pieno produktus, jei tas pienas ir pieno produktai apdoroti Tarybos direktyvos 2003/85/EB (13) IX priedo A dalies 1.1–1.5 punktuose apibūdintu būdu.

2. Kompetentinga institucija leidžia išvežti į kitas valstybes nares 1 dalyje nurodytų pieno ir pieno produktų siuntas tik jei prie jų pridedamas oficialus sertifikatas, kuriame pateikiamas šis patvirtinimas:

„Pienas ar pieno produktai tenkina 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1500 [C(2015) 6221] dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonių“.

8 straipsnis

Šviežios mėsos, mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, nurodytų atitinkamai 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje, specialūs sveikumo ženklai

Graikija užtikrina, kad šviežia mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, nurodyti atitinkamai 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje, būtų paženklinti specialiu sveikumo ženklu ar identifikavimo ženklu, kuris nėra ovalus ir kurio negalima supainioti su:

a)	šviežiai mėsai ženklinti skirtu sveikumo ženklu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004 (14) I priedo I skirsnio III skyriuje;

b)	mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš galvijienos arba kurių sudėtyje jos yra, identifikavimo ženklu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (15) II priedo I skirsnyje.

9 straipsnis

Su transporto priemonėmis, valymu ir dezinfekavimu susiję reikalavimai

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad bet kokios transporto priemonės, turėjusios sąlytį su imlios rūšies gyvūnais apribojimų taikymo zonoje ir ketinančios iš tos zonos išvykti, operatorius ar vairuotojas pateiktų įrodymų, kad po paskutinio sąlyčio su gyvūnais ta transporto priemonė buvo išvalyta ir dezinfekuota taip, kad žvynelinės virusas taptų nebeaktyvus.

2. Kompetentinga institucija turėtų nustatyti, kokią informaciją galvijų transporto priemonės operatorius ar vairuotojas turi pateikti, kad įrodytų, kad būtinojo dezinfekavimo reikalavimas įvykdytas.

10 straipsnis

Informavimo reikalavimai

Graikija Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie žvynelinės stebėjimo apribojimų taikymo zonoje rezultatus.

11 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1423 panaikinamas.

12 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas iki 2015 m. spalio 30 d.

13 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 7 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (OL L 62, 1993 3 15, p. 69).

(5) 2015 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1423 dėl tam tikrų laikinų apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonių (OL L 222, 2015 8 25, p. 7).

(6) 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64).

(7) 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(8) EFSA Journal 2015;13(1):3986 [p. 73].

(9) 24-oji redakcija (2015 m.).

(10) EFSA Journal (2006 m.) 347, p. 1.

(11) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(12) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(13) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, panaikinanti Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies pakeičianti Direktyvą 92/46/EEB (OL L 306, 2003 11 22, p. 1).

(14) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

(15) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

PRIEDAS

Graikija

Šie Graikijos paregioniai:

—	Evro paregionis.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 234

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	58 metai 2015m. rugsėjo 8d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2015 m. balandžio 20 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1497 dėl Europos Sąjungos ir Australinių tunų apsaugos komisijos (CCSBT) susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Sąjungos narystės Australinių tunų apsaugos konvencijos išplėstinėje komisijoje pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
		Europos Sąjungos ir Australinių tunų apsaugos komisijos (CCSBT) susitarimas pasikeičiant laiškais dėl Sąjungos narystės Australinių tunų apsaugos konvencijos išplėstinėje komisijoje	3
	*	Informacija dėl 1995 m. Prekybos javais konvencijos galiojimo pratęsimo	5
	*	Informacija dėl 1992 m. Tarptautinio cukraus susitarimo galiojimo pratęsimo	6
		REGLAMENTAI
		2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1498, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	7
		SPRENDIMAI
	*	2015 m. rugsėjo 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1499, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių leidžiama Flandrijos regionui taikyti Belgijos prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 6058)	10
	*	2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1500 dėl tam tikrų apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonių, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1423 (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 6221) ( 1 )	19

		Klaidų ištaisymas
	*	2015 m. balandžio 13 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/603, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios 2-naftiloksiacto rūgšties, acetochloro, chlorpikrino, diflufenikano, flurprimidolo, flutolanilo ir spinozado liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose ar ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir V priedai, klaidų ištaisymas ( OL L 100, 2015 4 17 )	27


	(1) Tekstas svarbus EEE