(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnio 1 dalį 2012 m. liepos 30 d. bendrovė „De Ceuster NV“ pateikė Belgijai paraišką dėl veikliosios medžiagos kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliato 1906 patvirtinimo. 2013 m. sausio 10 d. Belgija, kaip valstybė narė ataskaitos rengėja, pagal to reglamento 9 straipsnio 3 dalį pranešė Komisijai apie paraiškos priimtinumą;

(2)

2014 m. sausio 8 d. valstybė narė ataskaitos rengėja pateikė Komisijai vertinimo ataskaitos projektą, o jo kopiją – Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba), kurioje vertinama, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje;

(3)

Tarnyba laikėsi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 12 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 12 straipsnio 3 dalį ji paprašė pareiškėjo valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai pateikti papildomos informacijos. 2014 m. spalio mėn. valstybė narė ataskaitos rengėja atnaujintos vertinimo ataskaitos projekto forma pateikė Tarnybai papildomos informacijos vertinimą;

(4)

2014 m. gruodžio 19 d. Tarnyba pareiškėjui, valstybėms narėms ir Komisijai pranešė savo išvadą, ar tikėtina, kad veiklioji medžiaga kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliatas 1906 atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (2) 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. Tarnyba suteikė visuomenei galimybę susipažinti su šia išvada;

(5)

2015 m. kovo 20 d. Komisija pateikė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui peržiūros ataskaitą dėl veikliosios medžiagos kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliato 1906 ir reglamento projektą, kuriuo nustatoma, kad kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliatas 1906 patvirtinamas;

(6)

pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl peržiūros ataskaitos;

(7)

nustatyta, kad yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis, visų pirma peržiūros ataskaitoje išnagrinėtas ir išsamiai aprašytas paskirtis. Todėl tie patvirtinimo kriterijai laikomi įvykdytais. Todėl tikslinga patvirtinti kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliatą 1906;

(8)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus;

(9)

be to, Komisijos nuomone, kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliatas 1906 yra nedidelės rizikos veiklioji medžiaga pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį. Kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliatas 1906 nėra susirūpinimą kelianti medžiaga ir ji atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 5 punkte nustatytas sąlygas. Kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliatas 1906 yra natūraliai augaluose pasitaikanti viruso padermė. Šis augalų virusas nesireplikuoja už augalų ląstelių ribų, neturi ląstelinės struktūros ir negamina metabolitų. Jis nėra patogeniškas žmonėms ar gyvūnams. Tikimasi, kad taikant Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 patvirtintus naudojimo būdus žmonėms, gyvūnams ir aplinkai daromas papildomas poveikis bus nedidelis palyginti su realiomis ir natūraliomis aplinkybėmis numatomu poveikiu;

(10)

todėl tikslinga patvirtinti kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliatą 1906 kaip nedidelės rizikos veikliąją medžiagą. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (3) priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 616/2007 (2) leista naudoti paukštienos, kurios kilmės šalis yra Brazilija, Tailandas ir kitos trečiosios šalys, sektoriaus produktų importo metines tarifines kvotas;

(2)

2015 m. liepos 1–7 d. pateiktose 2015 m. spalio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju didesnis už esamą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi;

(3)

2015 m. liepos 1–7 d. pateiktose 2015 m. spalio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo teisių paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju didesnis už esamą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima suteikti importo teises, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 6 straipsnio 3 dalimi kartu su Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi;

(4)

2015 m. liepos 1–7 d. pateiktose 2015 m. spalio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose ir importo teisių paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju mažesnis už esamą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos laikotarpio daliai numatyto kiekio;

(5)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) įsteigtas teikti paramą atleistiems iš darbo darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, kilusių dėl besitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)

EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) 12 straipsnyje;

(3)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 kiekvienais metais techninei paramai Komisijos iniciatyva gali būti skiriama daugiausia 0,5 % metinės didžiausios EGF sumos;

(4)

todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos, kad Komisijos iniciatyva būtų suteikta 630 000 EUR techninė parama,

(1)

Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) tikslas – užtikrinti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais ir parodyti solidarumą su nelaimių ištiktų regionų gyventojais;

(2)

didžiausia Fondo metinė suma neviršija 500 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) 10 straipsnyje;

(3)

Rumunija pateikė dvi paraiškas mobilizuoti Fondo lėšas dėl potvynių;

(4)

Bulgarija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas dėl potvynių;

(5)

Italija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas dėl potvynių;

(6)

todėl, siekiant suteikti finansinę 66 505 850 EUR paramą, susijusią su Rumunijos, Bulgarijos ir Italijos pateiktomis paraiškomis, reikėtų mobilizuoti Fondo lėšas;

(7)

siekiant kuo greičiau mobilizuoti Fondo lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

(1)

Greece has requested new financial assistance from the European Stability Mechanism („ESM“) and there is an agreement in principle to provide the requested assistance.

(2)

However, Greece needs bridge financing until such assistance can be put into place, in order to preserve the integrity of the euro area, preserve financial stability and avoid further default on its repayment obligations. In view of the severe economic and financial disturbance caused by exceptional circumstances beyond the control of the Government, Greece officially requested some urgent financial assistance from the Union on 15 July 2015 with a view to safeguarding financial stability in Greece, the euro area and the Union. The assistance to be granted to Greece by the ESM will be used to repay the loan received by Greece under the European Financial Stability Mechanism („EFSM“).

(3)

The draft economic and financial adjustment programme (the „Programme“) submitted by Greece to the Commission and to the Council aims to ensure the adoption of a set of reforms needed to improve the sustainability of public finances and the regulatory environment.

(4)

The assessment by the Commission, in liaison with the European Central Bank („ECB“), is that Greece needs financing of a total amount of EUR 7 160 million over the month of July 2015. The detailed financial terms should be laid down in a Loan Facility Agreement.

(5)

The Union financial assistance should be managed by the Commission.

(6)

Greece submitted to the Commission and to the Council the Programme aiming to ensure the adoption of a set of reforms needed to improve the sustainability of public finances and the regulatory environment. On 15 July 2015, an agreement was reached at services level between the Government and the Commission in respect of the Programme, to be laid down in a Memorandum of Understanding on Specific Economic Policy Conditionality (the „Memorandum of Understanding“).

(7)

The Commission should verify at regular intervals that the economic policy conditions attached to the assistance are fulfilled, through missions and regular reporting by the Greek authorities.

(8)

The assistance should be provided with a view to supporting the successful implementation of the Programme.

(9)

The euro area Member States have communicated their commitment to reimburse jointly and promptly through a dedicated arrangement each non euro area Member State for the amount that that non euro area Member State has paid in own resources corresponding to the use of the general budget of the Union in cases of losses stemming from a Union financial assistance to a euro area Member State under Regulation (EU) No 407/2010. Appropriate arrangements will also be put in place so as to ensure the absence of over-compensation of non euro area Member States, when instruments to protect the general budget of the Union, including the recovery of debt, where necessary by offsetting amounts receivable and payments over time, are activated.

(10)

The EFSM loan is guaranteed by the general budget of the Union. In case of default under this loan, the Commission can call additional funds in excess of its assets taking into account any surplus cash balances, to service the Union's debt. Regulation (EU, Euratom) No 966/2012 of the European Parliament and of the Council (2) (the „Financial Regulation“) applicable to the general budget of the Union and its detailed rules foresee instruments to protect the Union budget including the recovery of debt, where necessary by offsetting amounts receivable and payments over time. The Commission will apply these instruments,

(1)

Regulation (EU) No 472/2013 sets rules for the approval of a macro-economic adjustment programme for a Member State in receipt of financial assistance, including from the European Financial Stabilisation Mechanism (EFSM). These rules need to be consistent with the provisions of Council Regulation (EU) No 407/2010 (2) establishing the EFSM.

(2)

Greece has been granted financial assistance from the EFSM by Council Implementing Decision (EU) 2015/1181 (3) on granting short-term Union financial assistance to Greece.

(3)

For reasons of consistency, the approval of the macroeconomic adjustment programme for Greece under Regulation (EU) No 472/2013 should be done by reference to the relevant provisions of Implementing Decision (EU) 2015/1181,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 12 straipsnyje nustatyta, kad Komisijai tenka bendra atsakomybė už EGNOS programą ir suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti EGNOS sistemos raidai užtikrinti būtinas technines ir veikimo specifikacijas;

(2)

EGNOS sistema jau išplėtota: 2000 m. įdiegta 1-oji versija, o 2009 m. – 2-oji versija. Sistema leidžia teikti tris paslaugas, t. y. atvirąją paslaugą, komercinio pobūdžio duomenų perdavimo (toliau – EDAS) paslaugą ir žmogaus gyvybės apsaugos (toliau – SoL) paslaugą, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 2 straipsnio 5 dalyje, kurios atitinkamai teikiamos nuo 2009 m. spalio 30 d., 2012 m. liepos 26 d. ir 2011 m. kovo 12 d.;

(3)

siekiant užtikrinti būdingas savybes ir įgyvendinti konkrečius EGNOS programos tikslus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 2 straipsnyje, šiuo metu svarbu nustatyti sistemos 3-iosios versijos technines ir veikimo specifikacijas. Ši 3-ioji versija, kuri turėtų būti pradėta eksploatuoti 2020 m., būtų pažangesnė nei 2-oji versija, nes, viena vertus, techniniu požiūriu ji atliktų pagal Galileo programą sukurtos sistemos teikiamos atvirosios paslaugos signalų stebėjimo ir koregavimo funkciją ir, antra vertus, tiek GPS sistema, tiek pagal Galileo programą sukurta sistema naudotų dvigubą dažnį;

(4)

užbaigus techniškai plėtoti 2-ąją versiją ir sukūrus 3-iąją versiją, sistemos teikiamų trijų paslaugų geografinė aprėptis būtų išplėsta ir padidintas jų efektyvumas;

(5)

kalbant apie geografinę aprėptį, plėtojant sistemą, visų pirma, būtų siekiama aprėpti visas Europos geografinėje teritorijoje esančias ES valstybių narių teritorijas, įskaitant Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą. Be to, jei tai techniškai įmanoma, remiantis tarptautiniais susitarimais, būtų galima išplėsti šią aprėptį ir už ES valstybių narių ribų, siekiant įtraukti ES šalis kandidates ir šalis, vykdančias ES kaimynystės politiką, laikantis sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 2 straipsnio 5 dalies paskutinėje pastraipoje;

(6)

įdiegus 3-iąją versiją, visų pirma, palyginti su 2-ąja versija, padidėtų SoL paslaugos efektyvumas;

(7)

padidėtų atvirosios paslaugos efektyvumas: matuojant laiką, pvz., EGNOS sistemos naudojamo laiko ir UTC bei GPS sistemos laiko skirtumus, būtų teikiami tikslūs duomenys;

(8)

taip patobulinus sistemą, duomenų perdavimo teikiant EDAS paslaugą laikas visų pirma sumažėtų iki dviejų sekundžių ir sutrumpėtų laikas, kai neįmanoma naudotis paslauga;

(9)

tačiau padidėjęs EGNOS sistemos 3-iosios versijos efektyvumas labiausiai būtų naudingas teikiant SoL paslaugą, visų pirma civilinės aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose;

(10)

siekiant tinkamai atsižvelgti į oro navigacijos reikalavimus, visų pirma siekiant optimizuoti eismo srautus tarp įvairių geografinių vietovių, įdiegus 3-iąją versiją turėtų būti teikiama nauja civilinės aviacijos paslauga „I kat. tikslusis artėjimas tūpti“ (angl. Cat I Precision Approach), įskaitant šias tris 2-ąja versija jau teikiamas paslaugas „Maršrutas. Netikslusis artėjimas tūpti“ (angl. En-Route – Non precision Approach), „Artėjimo tūpti procedūra pagal vertikaliuosius orientyrus APV-I“ (angl. Approach with Vertical Guidance APV-I) ir „LPV 200 artėjimas tūpti“ (angl. LPV 200 Approach). Be to, būtų suteikta daugiau galimybių pasinaudoti paslauga „LPV 200 artėjimas tūpti“, nes ši paslauga turėtų tapti prieinama 0,99–0,999 laiko intervale;

(11)

civilinės aviacijos srityje taip pat svarbu užtikrinti, kad SoL paslauga ir toliau atitiktų Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1035/2011 (2) nuostatas. kaip nustatyta šio reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, oro navigacijos paslaugų teikėjai turėtų laikytis atitinkamų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartų, kol visi šie minėtos tarptautinės organizacijos standartai nebus perkelti į ES teisę;

(12)

kalbant apie jūrų transportą, EGNOS sistemos 3-ioji versija turėtų būti papildyta SoL paslauga, atitinkančia Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytus tarptautinius standartus ir leidžiančia naudoti naujas EGNOS prietaikas, daug tikslesnes ir todėl, veiksmingumo ir saugumo požiūriu, šiam sektoriui naudingesnes. Šiuo tikslu, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su navigacija arti pakrantės, artėjant ir įplaukiant į uostus, SoL paslaugos išplėtimas jūrų sektoriui visų pirma turėtų reikšti itin didelį prieinamumą – daugiau kaip 0,998 (skalėje nuo 0 iki 1), užtikrinant paslaugos patikimumą mažesniame nei dešimties sekundžių intervale ir mažesnį nei 10 metrų šoninį tikslųjį artėjimą tūpti;

(13)

be to, siekiant nepakenkti EGNOS naudotojams ar dabartinėms komercinėms prietaikoms, EGNOS sistemos 3-iosios versijos techninės ir veikimo specifikacijos prie 2-osios versijos specifikacijų turėtų būti priderintos taip, kad nekiltų pavojus pasiektiems rezultatams arba esamos naudojimo galimybės nepablogėtų taip, kad tai būtų žalinga naudotojams;

(14)

siekiant užbaigti techniškai plėtoti 2-ąją versiją ir sukurti 3-iąją versiją, reikia nustatyti priede pateikiamas technines ir veiklos specifikacijas;

(15)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 36 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Sutartyje numatyta, kad valstybės narės savo ekonominę politiką vertina kaip bendro intereso reikalą ir ją koordinuoja Taryboje. Sutartyje taip pat numatyta, kad Taryba priima ekonominės politikos bendras gaires ir užimtumo gaires, kuriomis vadovaujamasi valstybių narių ir Sąjungos politikoje;

(2)

pagal Sutartį Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos derinimo priemones. Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonomikos ir biudžeto priežiūros sistemą. Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, dar pagerintų jo veikimą;

(3)

finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino svarbius Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Be to, labai išaugusi valdžios sektoriaus skola sukėlė fiskalinio tvarumo riziką. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia imtis suderintų ir plataus užmojo politikos veiksmo tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygiu, vadovaujantis Sutartimi ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Tas politikos veiksmas, kurio derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimą;

(4)

valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti krizės socialinio poveikio problemą ir siekti sukurti darnią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius, ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta prieiga bei galimybės visiems ir sumažintas skurdas bei socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudos visiems piliečiams ir visiems regionams;

(5)

veiksmai pagal šias integruotas valstybių narių ekonominės ir užimtumo politikos gaires yra svarbus indėlis siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“) tikslų. Strategija „Europa 2020“ turėtų būti grindžiama integruotu Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkiniu, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų struktūrinių reformų poveikis, užtikrintas atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir kad būtų užtikrintas sklandus ekonominės ir pinigų sąjungos veikimas. Prie šios rekomendacijos pridėtos valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendros gairės ir atitinkamos užimtumo politikos gairės kartu sudaro strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo integruotas gaires (toliau – „Europa 2020“ integruotos gairės);

(6)

nors „Europa 2020“ integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos partnerystėje su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, taip pat su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;

(7)

ekonominės politikos bendros gairės nustato valstybėms narėms reformų įgyvendinimo kryptis ir atspindi valstybių narių tarpusavio priklausomybę. Jos atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Tokios gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas,