1.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/1

(1)

dėl ekonomikos ir finansų krizės Sąjungoje sumažėjo investicijų lygis. Investicijų sumažėjo maždaug 15 % nuo 2007 m. pasiekto aukščiausio taško. Sąjunga visų pirma kenčia dėl nepakankamo investavimo, kurį lemia valstybių narių patiriami fiskaliniai suvaržymai ir itin lėtas ekonomikos augimas, sukeliantys rinkos subjektų netikrumą dėl ekonomikos ateities. Dėl to nepakankamo investavimo, ypač labiausiai nuo krizės nukentėjusiuose valstybėse narėse, sulėtėjo ekonomikos atsigavimas, be to, jis neigiamai veikia darbo vietų kūrimą, ilgalaikes ekonomikos augimo perspektyvas ir konkurencingumą, taip pat gali sutrukdyti įgyvendinti pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius. Reikia didinti investavimo Europoje ir investavimo į modernios žinių ekonomikos infrastruktūrą patrauklumą;

(2)

siekiant išardyti nepakankamo investavimo ir didėjančių skirtumų tarp regionų nulemtą užburtą ratą bei stiprinti pasitikėjimą Sąjungos ekonomika, reikia imtis visapusiškų veiksmų, o paskatos valstybėse narėse kurti investuoti skatinančią aplinką galėtų paspartinti ekonomikos atsigavimą. Naujos paskatos finansuoti investicijas, veiksmingos, ekonomiškai ir socialiai tvarios struktūrinės reformos ir fiskalinis atsakingumas padeda sukurti teigiamą grįžtamąjį ryšį, kai investiciniai projektai padeda remti užimtumą bei paklausą ir užtikrina tvarų neišnaudoto gamybos potencialo mažėjimą ir ekonomikos augimo potencialo didėjimą. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), sustiprintas valstybių narių įnašais, turi papildyti bendrą Sąjungos konkurencingumo didinimo ir investicijų pritraukimo strategiją;

(3)

siekiant kuo didesnio ESIF poveikio užimtumui, valstybės narės turėtų ir toliau vykdyti veiksmingas, ekonomiškai ir socialiai tvarias struktūrines reformas ir kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, mokymo programas ir aktyvią darbo rinkos politiką, puoselėti palankias sąlygas kokybiškoms ir tvarioms darbo vietoms kurti bei investuoti į tikslines socialinės politikos priemones, laikydamosi 2013 m. socialinių investicijų dokumentų rinkinio nuostatų. Be to, valstybės narės turėtų vykdyti papildomą veiklą, pavyzdžiui, įgyvendinti pritaikyto mokymo programas, skirtas darbuotojų įgūdžių suderinimui su ESIF paramą gaunančių sektorių poreikiais, teikti konkretiems poreikiams pritaikytas verslo paslaugas įmonėms, kad jos būtų pasirengusios plėstis ir kurti daugiau darbo vietų, taip pat paramą naujoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(4)

Didysis dvidešimtukas (G20), įgyvendindamas pasaulinės infrastruktūros iniciatyvą (angl. Global Infrastructure Initiative), pripažino investicijų svarbą skatinant paklausą ir didinant produktyvumą bei ekonomikos augimą ir įsipareigojo sukurti sąlygas, kuriomis būtų lengviau užtikrinti aukštesnį investicijų lygį;

(5)

per visą ekonomikos ir finansų krizę Sąjunga dėjo pastangas skatinti ekonomikos augimą, visų pirma įgyvendindama iniciatyvas, nustatytas strategijoje „Europa 2020“, kurioje įtvirtintas pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo principas, taip pat vykdydama Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro veiklą. Europos investicijų bankas (EIB) taip pat sustiprino savo vaidmenį skatinant ir remiant investavimą Sąjungoje ir iš dalies tai pasiekė 2013 m. sausio mėn. padidinęs savo kapitalą. Siekiant užtikrinti, kad investavimo ir makroekonominiai poreikiai Sąjungoje būtų deramai patenkinti ir kad rinkoje turimos likvidžios lėšos būtų naudojamos efektyviai bei būtų skatinama nukreipti jas perspektyviems investiciniams projektams finansuoti, reikia imtis tolesnių veiksmų;

(6)

2014 m. liepos 15 d. išrinktasis Komisijos pirmininkas Europos Parlamentui pateikė būsimai Komisijai skirtas politines gaires. Tose politinėse gairėse raginama „per artimiausius trejus metus papildomai pritraukti iki 300 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų į realią ekonomiką“, kad būtų skatinamos investicijos siekiant kurti darbo vietas;

(7)

2014 m. lapkričio 26 d. Komisija paskelbė komunikatą „Investicijų planas Europai“ (toliau – Investicijų planas), kuriame numatyta įsteigti ESIF, skaidrų investicinių projektų Sąjungos lygmeniu portalą (toliau – Europos investicinių projektų portalas) ir investavimo konsultacijų centrą (toliau – Europos investavimo konsultacijų centras), ir kuriame akcentuojama darbotvarkė, kuria siekiama panaikinti kliūtis investicijoms ir baigti kurti vidaus rinką;

(8)

2014 m. gruodžio 18 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „investicijų skatinimas ir rinkos nepakankamumo problemos sprendimas Europoje yra svarbus politikos uždavinys“ ir kad „naujai sutelktas dėmesys į investicijas, kartu su valstybių narių įsipareigojimu intensyvinti struktūrines reformas ir tęsti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, taps ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje pagrindu“. Europos Vadovų Taryba paragino „EIB grupėje sukurti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), kurio tikslas – 2015–2017 m. sutelkti 315 mlrd. EUR naujų investicijų“, taip pat paprašė EIB grupės „nuo 2015 m. sausio mėn. pradėti veiklą naudojantis nuosavomis lėšomis“. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad „ESIF papildys jau vykdomas ES programas bei tradicinę EIB veiklą ir prie jų prisidės“;

(9)

2015 m. sausio 13 d. Komisija paskelbė komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ ir jame išdėstė, kaip ji taikys tas taisykles;

(10)

2015 m. birželio 24 d. Komisija pareiškė, kad, nepažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP), vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami valdžios sektoriui arba veikiantys valstybės narės vardu, moka į ESIF arba į temines ar daugiašales investavimo platformas, sukurtas įgyvendinant Investicijų planą, turėtų būti iš esmės laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 (4) 5 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (5) 3 straipsnį;

(11)

ESIF turėtų būti visapusiškos strategijos, skirtos šalinti su viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis susijusį netikrumą ir Sąjungoje sumažinti investicijų deficitą, dalis. Šią strategiją sudaro trys kryptys: sutelkti finansinius išteklius investicijoms, užtikrinti, kad investicijos pasiektų realiąją ekonomiką, ir pagerinti investicinę aplinką Sąjungoje. Ši strategija turėtų paskatinti konkurencingumą bei ekonomikos atsigavimą ir padėti visoje Sąjungoje įgyvendinti ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos tikslą. ESIF turėtų būti laikomas priemone, papildančia visus kitus veiksmus, kurių reikia norint sumažinti investicijų trūkumą Sąjungoje, o veikdamas kaip garantijų fondas – naujų investicijų skatinimo priemone;

(12)

investicinė aplinka Sąjungoje turėtų būti gerinama šalinant kliūtis investicijoms, užtikrinant, kad nebūtų skirtingai vertinami privačiųjų ir viešųjų subjektų valdomi projektai, stiprinant ES vidaus rinką ir didinant reguliavimo nuspėjamumą. Komisija savo komunikate „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ paskelbė, kad „reguliavimo naštos mažinimas kartu išsaugant aukšto lygio socialinę, sveikatos ir aplinkos apsaugą ir vartotojų pasirinkimą“ yra politinis prioritetas ir kad ji patobulins „taisykles, kad jos padėtų įgyvendinti darbo vietų kūrimo ir augimo darbotvarkę“. Komisija ir valstybės narės turėtų nedelsdamos pradėti šią veiklą. Tais papildomais veiksmais turėtų būti remiamas ESIF darbas ir apskritai investavimas visoje Sąjungoje;

(13)

ESIF turėtų siekti padėti pašalinti sunkumus finansuojant ir vykdant didelės ekonominės, ekologinės ir socialinės pridėtinės vertės, pokyčius skatinančias ir produktyvias strategines investicijas, kuriomis padedama siekti Sąjungos politikos tikslų, pavyzdžiui, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1287/2013 (6), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1291/2013 (7), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (8) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1316/2013 (9). ESIF turėtų būti siekiama nedelsiant paspartinti Sąjungos ekonomiką ir gerinti galimybes gauti finansavimą ir įmonių bei kitų subjektų konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, siekiant sumažinti nedarbo lygį ir paskatinti ekonomikos augimą Sąjungoje.

Taigi ESIF turėtų remti strategines investicijas, be kita ko, į bendro intereso projektus, kuriais siekiama užbaigti kurti transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros, įskaitant transporto ir energetikos jungtis ir skaitmeninę infrastruktūrą, sektorių vidaus rinką, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bei energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, plėtoti ir modernizuoti energetikos sektorių pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, taip pat padėti užtikrinti tų sektorių darnų vystymąsi ir išnaudoti potencialią jų sinergiją. Tokiomis investicijomis taip pat turėtų būti remiami bendro intereso projektai miesto ir kaimo plėtros ir socialinėse srityse bei aplinkos ir gamtos išteklių srityse, taip pat projektai, kuriais stiprinama Sąjungos mokslo ir technologijų bazė bei skatinama suteikti naudos visuomenei, taip pat geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos ekonominį ir pramoninį potencialą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, ir bandomąsias ir parodomąsias priemones, taip pat turėtų būti remiami projektai, susiję su žmogiškuoju kapitalu, kultūra ir sveikata. Rinka grindžiamos paskatos ir ESIF teikiamas papildomumas turėtų užtikrinti, kad ESIF būtų orientuotas į socialiai ir ekonomiškai perspektyvius projektus, lėšų iš anksto nepaskirstant pagal sektorius ar regionus, o visų pirma siekiant patenkinti didelius investicijų poreikius arba spręsti rinkos nepakankamumo problemas.

Kartu ESIF turėtų galėti remti aplinkai palankius projektus ir teikti naudos pramonei bei technologijoms, turinčioms didelį augimo potencialą, taip pat padėti pereiti prie žaliosios, tvarios, efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos. Įveikiant esamus Sąjungos investavimo sunkumus ir mažinant skirtumus tarp regionų, ESIF turėtų būti siekiama padidinti Sąjungos konkurencingumą, mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą, ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat remti efektyviu energijos ir išteklių naudojimu paremtą perėjimą (be kita ko, infrastruktūros srityje) prie tvarios, atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais grindžiamos žiedinės ekonomikos, kuriant stabilias teisingai atlyginamo darbo vietas. ESIF turėtų būti orientuotas į bet kokio dydžio projektus, kuriais skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, tvarus ekonomikos augimas ir konkurencingumas trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, visų pirma tais atvejais, kai tokie projektai turi didžiausios papildomos vertės, taip padedant įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 9 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 3 straipsnį. Norint įgyvendinti šiame reglamente išdėstytus bendruosius tikslus, ESIF turėtų padėti siekti tikslų, nustatytų SESV 170, 173 ir 179 straipsniuose bei 194 straipsnio 1 dalyje;

(14)

ESIF turėtų remti projektus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. ESIF remiamos investicijos turėtų padėti įgyvendinti esamas Sąjungos programas ir politikos priemones bei pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ uždavinius ir tikslus. Jos turėtų padėti įgyvendinti 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas;

(15)

ESIF turėtų remti energetikos sektoriaus vystymo projektus. Komisija savo komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ pabrėžė energijos vartojimo efektyvumo svarbą, nes tai atskiras energijos šaltinis, ir aiškiai pareiškė, kad ESIF „suteikia progą pritraukti didelių investicijų pastatams renovuoti“. Pripažįstama, kad investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m. būtų sukurta iki 2 mln. darbo vietų, o iki 2030 m. – galbūt dar 2 mln. Siekiant užtikrinti, kad ESIF pasiektų tikslą sutelkti privačių investicijų, sukurti darbo vietų, skatinti atsparų ekonomikos vystymąsi ir mažinti makroekonominį disbalansą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas energijos vartojimo efektyvumui. ESIF turėtų remti projektus, kurie atitinka Sąjungos energetikos, klimato ir efektyvumo tikslus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“ ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje, ir kuriais siekiama įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslus;

(16)

ESIF turėtų remti projektus, skirtus transporto infrastruktūrai ir įrangai bei inovacinėms transporto technologijoms plėtoti. ESIF parama transporto infrastruktūrai turėtų padėti siekti reglamentų (ES) Nr. 1315/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 tikslus. Turėtų būti ne tik kuriama nauja ar trūkstama infrastruktūra, bet ir modernizuojamos ir renovuojamos esamos struktūros, kartu sudarant galimybę finansuoti to sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sinergiją užtikrinantiems projektams, kuriais stiprinamos transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių sąsajos, taip pat pažangaus ir tvaraus miesto transporto projektams;

(17)

ESIF turėtų teikti finansinę paramą subjektams, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Didesnės galimybės gauti finansavimą būtų ypač naudingos MVĮ, be kita ko, steigiant naujas įmones ir nuo akademinių įstaigų atsiskiriančias įmones, socialinės ekonomikos įmones ir ne pelno organizacijas;

(18)

ESIF turėtų remti projektus, skirtus informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) kurti ir diegti, be kita ko, bendro intereso projektus, kuriais siekiama užbaigti kurti telekomunikacijų ir skaitmeninės infrastruktūros vidaus rinką;

(19)

ESIF turėtų remti projektus aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo srityse, be kita ko, gamtos išteklių srityje;

(20)

ESIF turėtų remti žmogiškojo kapitalo, kultūros ir sveikatos sričių projektus, be kita ko, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų, IRT įgūdžių didinimo ir skaitmeninio švietimo, kultūros ir kūrybos sektorių, turizmo ir socialinės srities projektus. Investuojant tose srityse derėtų laikytis holistinio požiūrio, kurį taikant kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgiama į esminę švietimo ir kultūros vertę;

(21)

daugeliui MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių visoje Sąjungoje reikia padėti pritraukti rinkos finansavimą, visų pirma susijusį su rizikingesnėmis investicijomis. ESIF turėtų padėti tiems subjektams įveikti kapitalo trūkumo bei rinkos nepakankamumo ir finansų rinkos fragmentacijos problemas, dėl kurių nėra visoje Sąjungoje vienodų veiklos sąlygų, suteikiant EIB ir Europos investicijų fondui (EIF) bei nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams, investavimo platformoms ir fondams galimybę teikti tiesiogines ir netiesiogines kapitalo injekcijas, taip pat teikti garantijas, skirtas kokybiškam paskolų pakeitimui vertybiniais popieriais, ir kitus produktus, kurie teikiami siekiant ESIF tikslų;

(22)

ESIF įsteigiamas kaip EIB dalis. ESIF veikla teikiant finansavimą MVĮ, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir kitiems subjektams turėtų būti vykdoma daugiausia per EIF;

(23)

ESIF turėtų būti remiami įvairūs finansiniai produktai, įskaitant nuosavo kapitalo bei skolos priemones ir garantijas, kad būtų kuo geriau atsižvelgiama į konkretaus projekto poreikius. Tokia produktų įvairovė turėtų sudaryti galimybes ESIF prisitaikyti prie rinkos poreikių ir kartu skatinti privačiojo sektoriaus investavimą į projektus. ESIF neturėtų pakeisti privačiojo sektoriaus rinkos finansavimo arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų produktų, bet veikiau turėtų veikti kaip katalizatorius sprendžiant rinkos nepakankamumo problemas ir taip skatinant privačiojo sektoriaus finansavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingiausias strateginis viešųjų lėšų naudojimas, ir turėtų prisidėti prie tolesnio sanglaudos stiprinimo visoje Sąjungoje;

(24)

siekiant geriau apsaugoti Sąjungos bendrai finansuojamų iniciatyvų rezultatus ir gauti iš jų komercinės ir ekonominės naudos, ESIF projektų dalyviai turėtų kiek įmanoma laikytis programoje „Horizontas 2020“ – bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje, nustatytoje Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 – nustatytų taisyklių dėl projektų rezultatų panaudojimo ir sklaidos, įskaitant jų apsaugą pagal intelektinės nuosavybės normas;

(25)

ESIF poveikis darbo vietų kūrimui ir, kai įmanoma, jų kokybei turėtų būti sistemingai stebimas vykdant metinį pagal šį reglamentą remiamų EIB finansavimo ir investavimo operacijų (apibendrintais duomenimis) rezultatų ir poveikio vertinimą;

(26)

ESIF turėtų užtikrinti papildomumą padėdamas spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir remdamas operacijas, kurių be ESIF teikiamos paramos laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti pagal šį reglamentą nustatyta garantija (toliau – ES garantija), EIB, EIF nebūtų galėję įvykdyti arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti pagal esamas Sąjungos finansines priemones, arba to nebūtų buvę galima atlikti tokiu pat mastu. Tuo tikslu ESIF įprastai turėtų būti orientuotas į projektus, kurių rizikos profilis didesnis nei projektų, remiamų vykdant įprastas EIB operacijas;

(27)

ESIF turėtų būti orientuotas į investicijas, kurios, kaip tikimasi remiantis pagal Sąjungos standartus atlikta sąnaudų ir naudos analize, yra ekonomiškai ir techniškai perspektyvios. Tačiau investicijos vis tiek turėtų atitikti konkrečius ESIF finansavimo reikalavimus;

(28)

EFSI turėtų būti orientuotas į investicijas, kurios gali būti susijusios su tam tikra tinkama rizika, dažniausiai viršijančia įprastos EIB operacijų veiklos riziką, bet kurios atitinka Sąjungos politikos tikslus (įskaitant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus), be to, atitinka konkrečius EFSI finansavimo reikalavimus;

(29)

ESIF turėtų būti nustatyta tinkama valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų būti vien tik siekti tinkamo ES garantijos naudojimo užtikrinimo tikslų. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti Valdančioji taryba, vykdomasis direktorius ir Investicijų komitetas. Ta struktūra neturėtų perimti EIB sprendimo priėmimo įgaliojimų ar jiems trukdyti, arba pakeisti EIB valdymo organų. Valdančioji taryba visų pirma turėtų nustatyti ESIF veiklos strategines kryptis ir ESIF veikimui būtinas taisykles. Vykdomasis direktorius turėtų būti atsakingas už kasdienį ESIF administravimą ir vykdyti Investicijų komiteto posėdžių parengiamąjį darbą;

(30)

Investicijų komitetas turėtų skaidriai ir nepriklausomai priimti sprendimus dėl ES garantijos naudojimo galimiems projektams ir operacijoms, vykdomoms su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar įstaigomis arba investavimo platformomis. Investicijų komitetą turėtų sudaryti aštuoni nepriklausomi ekspertai, turintys kompetencijos įvairiose srityse, kaip nurodyta šiame reglamente ir vykdomojo direktoriaus. Investicijų komitetas turėtų būti atskaitingas ESIF valdančiajai tarybai, kuri turėtų prižiūrėti, kaip siekiama ESIF tikslų, ir nuolat stebėti, kaip Investicijų komiteto nariai laikosi savo prievolių pagal šį reglamentą;

(31)

kad ESIF galėtų remti investicijas, Sąjunga turėtų suteikti ES garantiją, kuri bet kuriuo metu neturėtų viršyti 16 000 000 000 EUR. Garantiją teikiant portfelio pagrindu, jos dydis turėtų būti apribotas priklausomai nuo to, kokios rūšies yra priemonė, pavyzdžiui, skola, nuosavas kapitalas ar garantijos, tą ribinę vertę išreiškiant neįvykdytų įsipareigojimų portfelio dydžio procentine dalimi. Tikimasi, kad garantiją derinant su 5 000 000 000 EUR suma, kurią suteiks EIB, ESIF parama turėtų sutelkti 60 800 000 000 EUR papildomų EIB ir EIF investicijų. Tikimasi, kad dėl tos 60 800 000 000 EUR sumos, remiant ESIF, per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos – Sąjungoje iš viso bus sutelkta 315 000 000 000 EUR papildomų investicijų. Valstybių narių dalyvavimas įgyvendinant investicijų planą pageidautinas siekiant, kad plano poveikis būtų didesnis. Garantijas, skirtas projektams, kurie pabaigiami nepareikalavus mokėti pagal garantiją, turėtų būti įmanoma naudoti naujoms operacijoms remti;

(32)

Komisija ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje išdėstomas nepriklausomas šio reglamento taikymo įvertinimas. Ataskaitoje turėtų būti nurodyta, ar ESIF sėkmingai siekia savo tikslų ir ar Sąjungoje verta taikyti specialią investicijų rėmimo sistemą. Visų pirma ataskaitoje turėtų būti įvertinta pažanga siekiant šiame reglamente nustatytų bendrųjų tikslų ir sutelkiant privatų kapitalą, be to, pateikiamas ESIF papildomumo, ESIF remiamų investicijų rizikos profilio bei ESIF makroekonominio poveikio, įskaitant jo poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui, įvertinimas. Jei ataskaitoje daroma išvada, kad verta toliau taikyti investicijų rėmimo sistemą, Komisija atitinkamu atveju turėtų pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies pakeisti šį reglamentą, visų pirma siekiant nustatyti naują investicijų laikotarpį, užtikrinti investicijų tęstinumą ir atitinkamą finansavimą. Jei ataskaitoje daroma išvada, kad ESIF nesėkmingai siekia savo tikslų ir kad neverta toliau taikyti investicijų rėmimo sistemos, Komisija atitinkamu atveju turėtų pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų užtikrinamas sklandus ESIF veiklos užbaigimas, nenutraukiant ES garantijos pagal šį reglamentą jau patvirtintoms operacijoms galiojimo;

(33)

EIB finansuoja ESIF operacijas per emisijas rinkoje. Europos Centrinis Bankas pranešė apie savo sprendimą įtraukti EIB obligacijas į obligacijų, tinkamų pirkti pagal ECB Viešojo sektoriaus pirkimo programą (angl. PSPP), sąrašą;

(34)

kad pradinis 315 000 000 000 EUR tikslas būtų pasiektas per kuo trumpesnį laikotarpį, svarbus vaidmuo nustatant perspektyvius projektus, plėtojant ir, kai tikslinga, sujungiant projektus, taip pat pritraukiant potencialius investuotojus turėtų tekti nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms bei investavimo platformoms ir fondams, pasitelkiant ES garantijos paramą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti galima sukurti daugiašales platformas siekiant vykdyti tarpvalstybinius projektus arba grupę projektų skirtingose valstybėse narėse;

(35)

investavimo platformose atitinkamais atvejais gali dalyvauti bendri investuotojai, viešosios valdžios institucijos, ekspertai, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigos, atitinkami socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai bei kiti atitinkami Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmenų subjektai;

(36)

siekiant sudaryti galimybes toliau didinti ESIF išteklius, dalyvauti ESIF turėtų būti leidžiama tretiesiems subjektams, įskaitant valstybes nares. Kiti tretieji subjektai, pavyzdžiui, regionų valdžios institucijos, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos, valstybių narių nuosavybėje esantys ar jų kontroliuojami regioniniai bankai ar viešosios agentūros, privačiojo sektoriaus subjektai ir subjektai už Sąjungos ribų, pritarus Valdančiajai tarybai, turėtų galėti taip pat įnešti tiesioginius įnašus į ESIF. Trečiojo subjekto dalyvavimas ESIF neturėtų suteikti tam trečiajam subjektui teisių į narystę Valdančiojoje taryboje arba kitų teisių, susijusių su ESIF valdymo struktūra;

(37)

šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias Sąjungoje projektus valdantiems subjektams pradėti arba stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš trečiųjų šalių;

(38)

ESIF turėtų būti suteikta galimybė remti privačias fondų struktūras, pavyzdžiui, Europos ilgalaikių investicijų fondus (ELTIF). ELTIF, kurie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/760 (10) reikalavimus, orientuojasi į ilgalaikio turto klases, kuriomis naudodamiesi gali būti naudingi kaip papildoma priemonė, skirta viešojo arba privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijoms į papildomus ekonomikos sektorius. Dėl savo investicijų politikos ELTIF gali atlikti jiems numatytą vaidmenį – būti prioritetine Investicijų plano įgyvendinimo priemone. Komisija turėtų teikti pirmenybę su visais ELTIF prašymais dėl EIB finansavimo susijusioms savo procedūroms ir jas racionalizuoti;

(39)

tretieji subjektai turėtų galėti vykdyti bendrą su ESIF projektų finansavimą konkretiems projektams arba per investavimo platformas;

(40)

siekiant sutelkti investicijas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu, EIB turėtų turėti galimybę, remiantis ES garantijos priešpriešine garantija, teikti garantiją nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms, investavimo platformoms ar fondams, kai taikytina, siekiant sumažinti kapitalo poreikį. Tokios operacijos turėtų būti laikomos ESIF operacijomis;

(41)

atsižvelgiant į bendrąjį tikslą užtikrinti investicijoms palankią reglamentavimo aplinką, ir atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros turto įsipareigojimų nevykdymo ir susigrąžinimo rodikliai yra geri ir kad infrastruktūros projektų finansavimas gali būti vertinamas kaip institucinių investuotojų turto portfelių diversifikavimo priemonė, turėtų būti persvarstytas atitinkamuose Sąjungos rizikos ribojimo teisės aktuose šiuo metu numatytas investicijų į infrastruktūrą vertinimas;

(42)

ESIF turėtų ne pakeisti, bet papildyti įgyvendinamas regionines, nacionalines ir Sąjungos programas bei esamas EIB operacijas ir veiklą. Taigi turėtų būti skatinama visokeriopai naudotis visais esamais ir paskirtais Sąjungos ištekliais, laikantis galiojančių taisyklių. Jeigu laikomasi visų aktualių tinkamumo kriterijų, valstybės narės turėtų turėti galimybę naudotis bet kokio tipo Sąjungos finansavimu, kad prisidėtų prie reikalavimus atitinkančių projektų, kurie remiami ES garantija, finansavimo ir remtų skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, investavimo platformas ar fondus. Dėl to principo lankstumo turėtų kuo labiau padidėti galimybės pritraukti investuotojų į investavimo sritis, į kurias orientuojasi ESIF;

(43)

valstybės narės turėtų turėti galimybę naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad prisidėtų prie reikalavimus atitinkančių ES garantija remiamų projektų finansavimo, vadovaudamosi šiems fondams taikytino teisinio pagrindo tikslais, principais ir taisyklėmis, ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (11), taip pat partnerystės susitarimais. Komisija turėtų galėti pateikti gaires, kad būtų užtikrinta, jog Sąjungos priemones naudojant kartu su EIB finansavimu, remiamu ES garantija, būtų sudarytos deramos papildomumo ir sinergijos galimybės;

(44)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje reikia nedelsiant imtis veiksmų, 2015 m. ir iki šio reglamento įsigaliojimo, ESIF susitarimo sudarymo ir Investicijų komiteto narių ir vykdomojo direktoriaus pirmojo paskyrimo, EIB ir EIF gali finansuoti papildomus projektus, neatitinkančius įprasto jų finansavimo pobūdžio. Siekiant kuo labiau padidinti šiame reglamente numatytų priemonių naudą, turėtų būti įmanoma tokiems papildomiems projektams taikyti ES garantiją tuo atveju, jeigu jie atitinka šiame reglamente išdėstytus esminius kriterijus;

(45)

ESIF remiamos EIB finansavimo ir investavimo operacijos turėtų būti administruojamos laikantis EIB taisyklių ir procedūrų, įskaitant tinkamas kontrolės priemones ir priemones, kurių imamasi siekiant išvengti mokesčių slėpimo, taip pat laikantis atitinkamų taisyklių ir procedūrų, susijusių su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Audito Rūmais, įskaitant 2003 m. spalio 27 d. Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą;

(46)

prisimenant, kad Audito Rūmų atliekama audito veikla yra svarbus biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pagal SESV 319 straipsnį pagrindas, taikant šį reglamentą turėtų būti užtikrintas visapusiškas Audito Rūmų teisių vykdyti auditą, nustatytų SESV 287 straipsnyje, įgyvendinimas;

(47)

EIB turėtų reguliariai vertinti ESIF remiamas operacijas ir teikti ataskaitas apie jas siekdamas patikrinti šių operacijų aktualumą, rezultatus ir poveikį, įskaitant papildomumą ir pridėtinę vertę, ir nustatyti aspektus, kuriais ateityje būtų galima pagerinti veiklą. Tokiais viešai skelbiamais vertinimais ir ataskaitomis turėtų būti prisidedama prie atskaitomybės didinimo ir tvarumo analizės;

(48)

įgyvendindamas investavimo gaires ir kitas aktualias taisykles pagal šį reglamentą, Investicijų komitetas turėtų visapusiškai atsižvelgti į tai, kad reikia užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, ypač prieinamumo neįgaliesiems aspektu. Reikėtų ypač atsižvelgti į lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo klausimus;

(49)

be to, kad per ESIF bus vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos, turėtų būti įsteigtas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC). EIKC turėtų suteikti geresnę paramą projektų plėtojimui ir rengimui visoje Sąjungoje, remiantis Komisijos, EIB, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų bei Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijų kompetencija. Turėtų būti įsteigtas vieno langelio principu veikiantis centras klausimams dėl techninės pagalbos, susijusios su investicijomis Sąjungoje, be to, turėtų būti sustiprinta techninė pagalba, teikiama projektų rengėjams vietos lygmeniu. Naujos EIKC paslaugos turėtų būti teikiamos papildant tas, kurios jau yra numatytos pagal kitas Sąjungos programas, taigi jokiu būdu nedarant poveikio pagal tas programas teikiamos paramos lygiui ir apimčiai. Toms papildomoms paslaugoms turėtų būti skirtas pakankamas finansavimas. EIKC turėtų nemokamai teikti žinių viešiesiems projektų rengėjams, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintos teisingos sąlygos gauti ESIF finansavimą. Kai įmanoma, EIKC turėtų glaudžiai bendradarbiauti su panašiomis nacionalinio, regioninio arba subregioninio lygmens institucijomis. Iš MVĮ renkamų mokesčių už techninę pagalbą, kurią papildydamas esamas Sąjungos programas teikia EIKC, dydis turėtų būti apribotas iki trečdalio techninės pagalbos teikimo sąnaudų apimties. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., o po to – kasmet EIB taip pat turėtų teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai surinktų mokesčių ir EIKC teikiamų paslaugų ataskaitą, kad būtų galima veiksmingai įvertinti finansavimo poreikius, neviršijant viršutinės metinės 20 000 000 EUR ribos;

(50)

EIKC turėtų visų pirma remtis esamų programų, pavyzdžiui, ELENA (Europos pagalbos vietinei energetikai priemonės), EEEF (Europos energijos efektyvumo fondo), JEREMIE (Jungtinių Europos išteklių labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms), JASPERS (Bendros paramos Europos regionų projektams), JESSICA (Bendros Europos paramos tvarioms investicijoms į miestų teritorijas) ir JASMINE (Bendrųjų veiksmų mikrofinansų įstaigoms Europoje remti), geros praktikos pavyzdžiais;

(51)

siekiant padengti su ES garantija EIB susijusią riziką, turėtų būti įsteigtas garantijų fondas (toliau – garantijų fondas). Garantijų fondas turėtų būti sudarytas palaipsniui mokant lėšas iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Paskui garantijų fondas taip pat turėtų gauti įplaukas iš projektų, kurie gauna ESIF paramą, ir sumas, išieškotas iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, tais atvejais, kai garantijų fondas jau išmokėjo garantijos sumą EIB. Dėl tikslinės sumos koregavimo arba atlyginimų Sąjungai atsiradęs garantijų fondo perviršis, kuriuo viršijama tikslinė suma, po visiško ES garantijos atkūrimo (iki pradinės jos sumos – 16 000 000 000 EUR) turėtų būti grąžintas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip vidaus asignuotosios įplaukos, siekiant papildyti biudžeto eilutes, naudotas kaip garantijų fondui perkeliamų asignavimų šaltinis;

(52)

garantijų fondo paskirtis – užtikrinti likvidumo atsargas, kuriomis Sąjungos bendrasis biudžetas apsaugomas nuo nuostolių, kuriuos ESIF gali patirti siekdamas savo tikslų. Patirtis, susijusi su ESIF remtinų investicijų pobūdžiu, rodo, kad garantijų fonde esantys ištekliai turėtų sudaryti sumą, atitinkančią 50 % visų ES garantijos įsipareigojimų;

(53)

visi mokėjimai į garantijų fondą ir sprendimai dėl biudžeto, kitais atžvilgiais susiję su ESIF veikla, turėtų visiškai atitikti daugiametės finansinės programos sąlygas ir jiems turėtų būti suteiktas Europos Parlamento ir Tarybos leidimas taikant metinę biudžeto procedūrą;

(54)

kad būtų iš dalies finansuojamas įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų būti sumažinti programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei, nustatytai Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, skirti finansiniai paketai;

(55)

Sąjungoje yra labai daug ekonominiu ir techniniu požiūriu potencialiai perspektyvių projektų, kurie nefinansuojami dėl su tokiais projektais susijusio aiškumo ir skaidrumo stokos. Dažnai taip yra dėl to, kad privatūs investuotojai nežino apie projektus arba turi nepakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti investavimo riziką, įskaitant reguliavimo riziką. Komisija, padedant EIB, turėtų skatinti sukurti skaidrų Sąjungoje jau vykdomų ir būsimų projektų, tinkamų investicijoms, portalą (toliau – Europos investicinių projektų portalas (EIPP)). Naudojant EIPP turėtų būtų užtikrinta, kad informacija apie investicinius projektus būtų reguliariai ir struktūrizuotai viešai skelbiama, kad investuotojai galėtų gauti skaidrios ir patikimos informacijos, deramai laikantis nuostatų dėl verslo paslapčių apsaugos;

(56)

valstybės narės, bendradarbiaudamos su regionų ir vietos valdžios institucijomis, turėtų turėti galimybę prisidėti prie EIPP kūrimo ir valdymo, be kita ko, teikdamos Komisijai informaciją apie investicinius projektus savo teritorijoje. Prieš pradedant naudoti EIPP, Komisija dalyvaujant EIB turėtų tinkamai konsultuotis su valstybėmis narėmis, ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais dėl principų ir gairių, pagal kuriuos projektai įtraukiami į EIPP, įskaitant mechanizmus, skirtus užkirsti kelią projektų paviešinimui, kuriuo galėtų būti pakenkta nacionaliniam saugumui, taip pat dėl informacijos apie konkrečius projektus skelbimo šablono;

(57)

matomumo investuotojams ir informaciniais tikslais į EIPP turėtų būti įtraukiami projektai iš visos Sąjungos. Turėtų būti įmanoma įtraukti projektus, kuriuos galima visiškai finansuoti privačiojo sektoriaus lėšomis arba naudojant kitas priemones, teikiamas Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu. Tai, kad projektas įtrauktas į EIPP, neturėtų reikšti nei kad jam teikiama viešoji finansinė parama Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu, nei kad tokia parama neteikiama;

(58)

siekiant užtikrinti atskaitomybę ES piliečiams, EIB Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų reguliariai teikti ESIF padarytos pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas, ypač dėl ESIF operacijų papildomumo, palyginti su įprastomis EIB operacijomis, įskaitant ypatingą veiklą. Europos Parlamentui paprašius, Valdančiosios tarybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius turėtų dalyvauti klausymuose ir per nustatytą laiką atsakyti į klausimus. Komisija turėtų reguliariai informuoti apie garantijų fondo padėtį;

(59)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šio reglamento II priede išdėstytų investavimo gairių neesminių elementų greitam ir lanksčiam pritaikymui rinkos sąlygoms ir investicinei aplinkai visoje Sąjungoje arba tam tikrose jos dalyse, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos atitinkamos tų investavimo gairių dalys, tačiau jų nepanaikinant. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatoma rezultatų suvestinė, kurią turi naudoti Investicijų komitetas, kad būtų užtikrintas nepriklausomas ir skaidrus ES garantijos galimo arba faktinio naudojimo vertinimas. Atsižvelgiant į išskirtinį ESIF pobūdį ir esminį EIB vaidmenį ESIF struktūroje, tikslinga, kad tvirtinant rezultatų suvestinę bei atliekant investavimo gairių ir rezultatų suvestinės pakeitimus Komisija vykdytų glaudų dialogą su EIB. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(60)

atsižvelgiant į išskirtines ESIF ypatybes, reikia ypatingų pastangų, susijusių su deleguotojo akto, kuriuo pirmą kartą nustatoma rezultatų suvestinė, įsigaliojimu. Tačiau taip pat derėtų užtikrinti pagal SESV 290 straipsnio 2 dalį šiame reglamente numatytų Europos Parlamento ir Tarybos prieštaravimo teisių veiksmingumą. Todėl, išimties tvarka, prieštaravimo deleguotajam aktui, kuriuo pirmą kartą nustatoma rezultatų suvestinė, laikotarpis turėtų trukti tris savaites ir Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva gali būti pratęsiamas trimis savaitėmis. Komisija turėtų atsižvelgti į šį prieštaravimo laikotarpį, taip pat į Europos Parlamento ir Tarybos procedūras, susijusias su to deleguotojo akto perdavimo data;

(61)

taikant EIB kainų nustatymo principus, nustatant ESIF operacijų kainų lygį derėtų tinkamai atsižvelgti į rinkos nepakankamumą ir spragas bei poreikį skatinti papildomas investicijas. Su ES garantija susijusios ESIF įplaukos turėtų padėti remti ES garantiją biudžeto lėšomis;

(62)

Komisija ir EIB turėtų sudaryti susitarimą, kuriame būtų konkrečiai išdėstytos šiame reglamente nustatytos jų vykdomo ESIF administravimo sąlygos. Tuo susitarimu neturėtų būti pažeidžiamos Sutartyse nustatytos Sąjungos teisės aktų leidėjo, biudžeto valdymo institucijos ar EIB kompetencijos, todėl jis turėtų apimti iš esmės tik techninio ir administracinio pobūdžio elementus, kurie, nors ir nėra esminiai, yra būtini veiksmingam ESIF įgyvendinimui;

(63)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. remti investicijas Sąjungoje ir užtikrinti daugiau galimybių gauti finansavimą subjektams, valstybės narės negali – kiek tai susiję su investicijų finansavimo suvaržymais – deramai pasiekti dėl skirtingų savo fiskalinių pajėgumų finansuoti investicijas, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

nacionalines arba subnacionalines platformas, sutelkiančias keletą tam tikros valstybės narės teritorijoje vykdomų investicinių projektų;

b)

daugiašales arba regionines platformas, sutelkiančias tam tikroje geografinėje vietovėje vykdomais projektais besidominčius partnerius iš keleto valstybių narių arba trečiųjų valstybių;

c)

temines platformas, sutelkiančias tam tikro sektoriaus investicinius projektus;

a)

investicijas;

b)

didesnes galimybes gauti finansavimą subjektams, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ bei mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

a)

ESIF steigimo, be kita ko:

b)

ESIF valdymo tvarkos pagal 7 straipsnį, nedarant poveikio Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto, pridėto prie ES sutarties ir SESV (toliau – EIB statutas), taikymui, įskaitant;

c)

ES garantijos, kuri turi būti besąlygiška, neatšaukiama garantija EIB pagal pirmąjį pareikalavimą, įskaitant:

d)

tvarkos, pagal kurią Investicijų komitetas tvirtina pasiūlymus naudoti ES garantiją individualiems projektams arba paremti investavimo platformas ar fondus, arba nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, laikantis šio reglamento, visų pirma jo 7 straipsnio 12 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies bei II priedo, taip pat pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų;

e)

investicinių pasiūlymų dėl ES garantijos naudojimo teikimo ir tvirtinimo tvarkos, įskaitant:

f)

ataskaitų teikimo, stebėsenos ir atskaitomybės dėl ESIF, įskaitant:

g)

ESIF veikimo vertinimų, laikantis 18 straipsnio;

h)

ESIF komunikacijos ir propagavimo strategijos;

i)

ESIF susitarimo dalinio keitimo Komisijos arba EIB iniciatyva tvarkos ir sąlygų, įskaitant pareigą pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie tokį pakeitimą;

j)

bet kokių kitų administracinio arba organizacinio pobūdžio sąlygų, būtinų ESIF administravimui (jei jomis sudaromos galimybės tinkamai naudoti ES garantiją);

k)

valstybių narių įnašų į ESIF garantijomis ar grynaisiais pinigais tvarkos, kuri nesuteikia toms valstybėms narėms ar kitiems tretiesiems subjektams jokių teisių dalyvauti priimant sprendimus ir balsuojant Valdančiojoje taryboje.

a)

EIF vykdomą ESIF veiklą turi valdyti EIF valdymo organai;

b)

EIF vykdomai ESIF veiklai taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai pagal 16 straipsnį;

c)

Sąjungai priskirtinas atlyginimas iš finansavimo ir investavimo operacijų pagal šį reglamentą turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą mokėti pagal ES garantiją, o vėliau – sąnaudas pagal 9 straipsnio 6 dalį ir EIKC susitarimą.

a)

yra ekonomiškai perspektyvūs, remiantis pagal Sąjungos standartus atlikta sąnaudų ir naudos analize ir atsižvelgiant į galimą privačiojo ir viešojo sektorių partnerių paramą projektui ir bendrą jo finansavimą;

b)

atitinka Sąjungos politikos tikslus, įskaitant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, ir kokybiškų darbo vietų kūrimo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

c)

užtikrina papildomumą;

d)

maksimaliai padidina, kai įmanoma, privačiojo sektoriaus kapitalo sutelkimą; ir

e)

yra techniškai perspektyvūs.

a)

ESIF strateginę kryptį, įskaitant ES garantijos paskirstymą pagal infrastruktūros ir inovacijų linijas ir bet kurį sprendimą, kuris turi būti priimtas pagal 11 straipsnio 3 dalį ir II priedo 7b skirsnį;

b)

ESIF veikimui būtiną veiklos politiką bei procedūras;

c)

taisykles, taikomas su investavimo platformomis ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar įstaigomis vykdomoms operacijoms;

d)

ESIF rizikos profilį.

a)

moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos;

b)

transporto infrastruktūra ir novatoriškos transporto technologijos;

c)

energetikos infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energija;

d)

informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūra;

e)

aplinkos apsauga ir valdymas;

f)

švietimas ir mokymas;

g)

sveikata ir vaistai;

h)

MVĮ;

i)

kultūros ir kūrybos sektoriai;

j)

judumas miestuose;

k)

socialinė infrastruktūra ir socialinė bei solidarumo ekonomika.

a)

tos operacijos vykdomos Sąjungoje, arba

b)

tose operacijose dalyvauja subjektai, esantys arba įsteigti vienoje ar daugiau valstybių narių, ir jos apima vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, įskaitant strateginę partnerystę, plėtros politiką, Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos politiką, arba užjūrio šalį ar teritoriją, nustatytą SESV II priede, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose.

a)

moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, be kita ko, susiję su:

b)

energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, ir pagal 2020, 2030 ir 2050 m. klimato ir energetikos politikos strategijas, be kita ko, užtikrinant:

c)

transporto infrastruktūros ir įrangos bei novatoriškų transporto technologijų vystymas, be kita ko, vykdant:

d)

EIF ir EIB teikiama finansinė parama subjektams, kuriuose yra ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, be kita ko:

e)

informacinių ir ryšių technologijų kūrimas ir diegimas, be kita ko, susijęs su:

f)

aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumas, be kita ko, susijęs su:

g)

žmogiškasis kapitalas, kultūra ir sveikata, be kita ko, susiję su:

a)

2019 m. liepos 5 d. – EIB operacijoms, dėl kurių EIB ir paramos gavėjas arba finansų tarpininkas pasirašo sutartį ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d.;

b)

2019 m. liepos 5 d. – EIF operacijoms, dėl kurių EIF ir finansų tarpininkas pasirašo sutartį ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d.

a)

EIB paskolos, garantijos, priešpriešinės garantijos, kapitalo rinkos priemonės, bet kokios kitos formos finansavimo ar kredito vertės didinimo priemonės, investicijos į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, įskaitant nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų, investavimo platformų ar fondų naudai;

b)

EIB finansavimas arba garantijos, teikiami EIF, kad šis galėtų teikti paskolas, garantijas, priešpriešines garantijas, vykdyti bet kokios kitos formos kredito vertės didinimo priemones, kapitalo rinkos priemones ir investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, įskaitant nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų, investavimo platformų ar fondų naudai;

c)

EIB garantijos nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms, investavimo platformoms ar fondams, suteikiamos teikiant ES priešpriešinę garantiją.

a)

10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų skolos priemonių atveju – pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento EIB naudai mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas;

b)

10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas;

c)

10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų operacijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas.

a)

įnašai iš Sąjungos bendrojo biudžeto;

b)

grąža, gauta už investuotus garantijų fondo išteklius;

c)

sumos, išieškotos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų pagal ESIF susitarime nustatytą išieškojimo procedūrą, numatytą 4 straipsnio 2 dalies c punkto iv papunktyje;

d)

įplaukos ir bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos Sąjunga gauna pagal ESIF susitarimą.

a)

bet koks perviršis sumokamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip vidaus asignuotosios įplaukos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį visoms biudžeto eilutėms, kurios galėjo būti panaudotos kaip lėšų perkėlimo į garantijų fondą šaltinis;

b)

bet koks garantijų fondo papildymas mokamas metinėmis dalimis per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį pradedant n+1 metais.

a)

vieno langelio principu veikiančio techninės pagalbos centro paslaugas valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

b)

prireikus, pagalbą projektų vykdytojams plėtojant jų projektus, kad jie atitiktų 6 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus;

c)

vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ESIF paramai visoje Sąjungoje;

d)

platformos keistis ir dalytis tarpusavyje praktine patirtimi, susijusia su projektų plėtojimu, paslaugas;

e)

konsultacijas dėl investavimo platformų steigimo.

a)

EIB finansavimo ir investavimo operacijų vertinimas operacijos, sektoriaus, šalies ir regioniniu lygmenimis, taip pat jų atitiktis šiam reglamentui, visų pirma papildomumo principui, kartu su EIB finansavimo ir investavimo operacijų paskirstymo pagal 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius tikslus įvertinimu;

b)

pridėtinės vertės, privačiojo sektoriaus išteklių sutelkimo vertinimas, apskaičiuoti ir faktiniai EIB finansavimo ir investavimo operacijų agreguoti įgyvendinimo duomenys, rezultatai ir poveikis, įskaitant poveikį darbo vietų kūrimui.

c)

vertinimas, kokiu mastu operacijomis, kurioms taikoma ES garantija pagal šį reglamentą, prisidedama prie 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų tikslų įgyvendinimo, be kita ko, ESIF investicijų lygio mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, transporto (įskaitant TEN-T ir judumą mieste), telekomunikacijų, energetikos infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo srityse įvertinimas;

d)

ES garantijos naudojimo atitikties reikalavimams ir pagrindinių veiklos rodiklių, nurodytų 4 straipsnio 2 dalies f punkto iv papunktyje, vertinimas;

e)

ESIF remiamų projektų pasiekto sverto poveikio vertinimas;

f)

projektų, kurių atveju Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama derinama su ESIF parama, aprašas ir bendra įnašų iš kiekvieno šaltinio suma;

g)

naudos gavėjams perduota finansinė suma ir EIB finansavimo ir investavimo operacijų bendras vertinimas;

h)

EIB finansavimo ir investavimo operacijų pridėtinės vertės ir su tomis operacijomis susijusios bendros rizikos vertinimas;

i)

išsami informacija apie reikalavimų mokėti pagal ES garantiją, nuostolių, grąžos, išieškotų sumų ir bet kokių kitų gautų mokėjimų atvejus;

j)

EIB finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, finansinės ataskaitos, kurių auditą atliko nepriklausomas išorės auditorius.

a)

EIB ir EIF rizikos įvertinimą ir informaciją apie EIB finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, reitingus;

b)

informaciją apie neįvykdytus finansinius įsipareigojimus Sąjungos atžvilgiu, susijusius su EIB finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, suteiktomis ES garantijomis, suskirstytą pagal atskiras operacijas;

c)

bendrą pelną arba nuostolius, atsirandančius dėl EIB finansavimo ir investavimo operacijų, susijusių su portfeliais, nurodytais 4 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje.

a)

EIB paskelbia išsamią ESIF veikimo ataskaitą, kurioje įvertinamas ESIF poveikis investicijoms Sąjungoje, darbo vietų kūrimui bei MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybėms gauti finansavimą;

b)

Komisija paskelbia išsamią ES garantijos naudojimo ir garantijų fondo veikimo ataskaitą.

a)

sėkmingai siekia savo tikslų ir kad pagrįsta išlaikyti investicijų rėmimo sistemą, Komisija atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio pakeitimo, siekdama nustatyti naują investavimo laikotarpį, užtikrinti investicijų tęstinumą ir tinkamą finansavimą;

b)

nesėkmingai siekia savo tikslų, bet kad pagrįsta išlaikyti investicijų rėmimo sistemą, Komisija atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio pakeitimo, siekdama pašalinti nustatytus trūkumus, nustatyti naują investavimo laikotarpį, užtikrinti investicijų tęstinumą ir tinkamą finansavimą;

c)

nesėkmingai siekia savo tikslų ir kad neverta toliau taikyti investicijų rėmimo sistemos, Komisija atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrinamas sklandus ESIF veiklos užbaigimas nenutraukiant ES garantijos galiojimo pagal šį reglamentą jau patvirtintoms operacijoms.