19.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/1

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (2) 34 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlaidų, kurios neatitinka Sąjungos taisyklių, išskaičiavimo iš Sąjungos teikiamo finansavimo taisyklės. Joje taip pat numatyta nuo šių taisyklių nukrypti leidžianti nuostata, kurioje valstybėms narėms numatyta galimybė prašyti tokį išskaičiavimą atlikti dalimis;

(2)

tais atvejais, kai valstybė narė gali turėti didelių finansinių sunkumų, Komisija turėtų turėti galimybę ne tik leisti išskaičiavimą atlikti trimis metinėmis dalimis, bet ir atidėti tokį išskaičiavimą ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, jei ta valstybė narė to paprašo;

(3)

tokio atidėjimo galimybė turėtų būti suteikta tik valstybėms narėms, kurioms finansinė pagalba skiriama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 (3), Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010 (4) ir Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį, pasirašytą 2012 m. vasario 2 d.;

(4)

patirtis parodė, kad nustačius fiksuotą išskaičiavimo atidėjimo laikotarpį gali susikaupti skola, kurios grąžinimo terminas gali sueiti, kai atitinkama valstybė narė tebeturi didelių finansinių sunkumų ir nėra pajėgi atlikti reikalingų mokėjimų. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę, atsižvelgdama į konkrečias finansinės pagalbos sąlygas, pratęsti atidėjimo laikotarpį ne daugiau kaip 12 mėnesių;

(5)

be to, patirtis taip pat parodė, kad reikalavimas gražinti visą atidėtą sumą trimis metinėmis dalimis gali sukelti nereikalingų sunkumų valstybėms narėms, kurios pasibaigus atidėjimo laikotarpiui tebeturi finansinių sunkumų. Todėl ateityje priimant sprendimus dėl grąžinimo dalimis reikėtų leisti didesnį mokėjimų skaičių tais atvejais, kai atitinkamos sumos sudaro didelę dalį valstybės narės bendrojo vidaus produkto;

(6)

valstybė narė, kuriai taikomas atidėjimo sprendimas, turėtų užtikrinti, kad, remiantis veiksmų planu, kuris parengiamas konsultuojantis su Komisija ir kuriame nustatomi aiškūs pažangos rodikliai, būtų ištaisyti to sprendimo priėmimo metu egzistavę trūkumai, dėl kurių prireikė išskaičiavimų. Jeigu valstybė narė, kuriai taikomas minėtas atidėjimas, neištaiso trūkumų remdamasi veiksmų planu ir dėl to sukelia Sąjungos biudžetui papildomą finansinę riziką, Komisija turėtų turėti galimybę iš dalies pakeisti arba panaikinti savo sprendimą dėl išskaičiavimų datos nukėlimo, atsižvelgdama į proporcingumo principą;

(7)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente nurodytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

19.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/4

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 (2) Taryba nustatė 30,6 % galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinijos) kilmės dviračiams (toliau – pradinės priemonės).

(2)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1524/2000 (3) nusprendė palikti galioti pirmiau minėtas priemones.

(3)

Atlikus tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1095/2005 (4) padidino galiojantį antidempingo muitą iki 48,5 %

(4)

2013 m. gegužės mėn., atlikus tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Taryba Reglamentu (ES) Nr. 502/2013 (5) nusprendė toliau taikyti galiojantį 48,5 % dydžio antidempingo muitą, išskyrus tris bendroves, kurioms buvo nustatytos individualios muito normos (19,2 % – Zhejiang Baoguilai Vehicle Co. Ltd, 0 % – Oyama Bicycles (Taicang) Co. Ltd ir 0 % – Ideal (Dongguan) Bike Co., Ltd) (toliau – galiojančios priemonės);

(5)

2013 m. gegužės mėn., atlikus antidempingo priemonių vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Taryba Reglamentu (ES) Nr. 501/2013 (6) nusprendė išplėsti importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams nustatytų galiojančių priemonių taikymą importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso (toliau – ankstesnis priemonių vengimo tyrimas).

(6)

2014 m. liepos 23 d. pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį Komisija gavo prašymą atlikti galimo antidempingo priemonių, nustatytų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams, priemonių vengimo tyrimą ir įpareigoti registruoti iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų (toliau – tiriamosios šalys) siunčiamus importuojamus dviračius, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės.

(7)

Prašymą penkiolikos Sąjungos dviračių gamintojų vardu pateikė Europos dviračių gamintojų asociacija (EBMA).

(8)

Pranešusi valstybėms narėms ir nustačiusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, Komisija nusprendė ištirti galimą antidempingo priemonių, nustatytų importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams, vengimą ir įpareigoti registruoti iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų siunčiamus importuojamus dviračius, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės.

(9)

Tyrimas inicijuotas 2014 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 938/2014 (7) (toliau – inicijavimo reglamentas).

(10)

Komisija Kinijos, Kambodžos, Pakistano ir Filipinų institucijoms, šių šalių eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir Sąjungos pramonei oficialiai pranešė apie tyrimo inicijavimą.

(11)

Komisijai žinomiems Kambodžos, Pakistano ir Filipinų gamintojams ir (arba) eksportuotojams arba Kambodžos, Pakistano ir Filipinų misijoms Europos Sąjungoje nusiųstos prašymo netaikyti priemonių formos. Komisijai žinomiems Kinijos gamintojams ir (arba) eksportuotojams arba Kinijos misijai Europos Sąjungoje išsiųsti klausimynai. Klausimynai taip pat išsiųsti žinomiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams.

(12)

Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per inicijavimo reglamente nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms. Visos šalys buvo informuotos, kad joms nebendradarbiaujant gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(13)

Atliekant tyrimą bendradarbiavusi Pakistano bendrovė paprašė, kad atliekant tyrimą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas. Nagrinėjimas įvyko 2015 m. kovo 23 d. Nagrinėjant aptarta dviračių dalims, kurios iš susijusios įmonės Šri Lankoje buvo pirktos per prekiautoją, kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, skirtų A formų įrodomoji galia ir, pagal analogiją, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto taikymas toms dviračių dalims, pirktoms iš Šri Lankos.

(14)

Penki Kambodžos, vienas Pakistano ir du Filipinų gamintojai ir (arba) eksportuotojai pateikė užpildytas prašymo netaikyti priemonių formas. Atliekant tyrimą eksportuojantys Kinijos gamintojai, nesusiję su tiriamųjų šalių gamintojais ir (arba) eksportuotojais, nebendradarbiavo. Trys nesusiję Sąjungos importuotojai pateikė klausimyno atsakymus.

(15)

Komisija surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(16)

Tiriamasis laikotarpis apėmė 2011 m. sausio 1 d.–2014 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį. Buvo renkami tiriamojo laikotarpio duomenys siekiant išnagrinėti, inter alia, tariamą prekybos modelio pasikeitimą pradėjus taikyti priemones ir 2013 m. išplėtus jų taikymą Indonezijai, Malaizijai, Šri Lankai ir Tunisui ir praktiką, procesą arba darbą, kurį galima paaiškinti pakankamai pagrįsta priežastimi arba ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Siekiant išnagrinėti, ar dėl importo sumažėjo galiojančių priemonių taisomasis poveikis, kiek tai susiję su kainomis ir (arba) kiekiu bei dempingu, surinkta išsamesnių duomenų apie ataskaitinį laikotarpį (2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. rugpjūčio 31 d.).

(17)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, priemonių vengimas vertintas paeiliui tiriant, ar pasikeitė Kinijos, nagrinėjamųjų šalių, šalių, dalyvavusių ankstesniame priemonių vengimo tyrime, ir Sąjungos prekybos pobūdis; ar šis pokytis įvyko dėl praktikos, procesų ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi arba pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ar rasta žalos įrodymų arba įrodymų, kad muito taisomasis poveikis sumažėjo dėl tiriamojo produkto kainų ir (arba) kiekio, ir ar rasta dempingo įrodymų atsižvelgiant į pirmiau nustatytą normaliąją vertę, prireikus vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatomis.

(18)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius, bet išskyrus vienračius) be variklio, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8712 00 30 ir ex 8712 00 70 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(19)

Tiriamasis produktas yra toks pat kaip aprašytasis ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, tačiau siunčiamas iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų, nepriklausomai nuo to, ar jis yra deklaruojamas kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės; jo KN kodai šiuo metu yra tokie patys kaip nagrinėjamojo produkto (toliau – tiriamasis produktas).

(20)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos į Sąjungą eksportuotiems pirmiau apibrėžtiems dviračiams ir iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų į Sąjungą siunčiamiems dviračiams būdingos tos pačios pagrindinės fizinės bei techninės savybės ir jų paskirtis ta pati, todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį juos reikia laikyti panašiais produktais.

(21)

Ataskaitiniu laikotarpiu Kambodžoje dviračius gamino šešios bendrovės. Penkios bendrovės bendradarbiavo ir pateikė prašymą netaikyti priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį. Šių penkių įmonių importo dalis atitiko šiek tiek daugiau negu 100 % bendro importo iš Kambodžos į Sąjungą, kaip nurodyta Comext   (8). Tačiau, atlikus tyrimą, nustatyta, kad tam tikrų importo (būtent į Nyderlandus) operacijų nebuvo galima priskirti bendradarbiaujančioms bendrovėms, kaip paaiškinta 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse. Todėl buvo nustatyta, kad bendradarbiaujančių bendrovių dalis atitiko 94 % viso importo iš Kambodžos į Sąjungą. Viena iš bendradarbiaujančių bendrovių yra susijusi su Tuniso bendrove, kuri, kaip nustatyta, vengė priemonių, nustatytų atliekant ankstesnį priemonių vengimo tyrimą. Šeštoji įmonė yra susijusi su Šri Lankos bendrove, kuriai taikomos priemonės, kurių taikymas išplėstas pagal Reglamentą (ES) Nr. 501/2013, ir su bendradarbiavusia Pakistano bendrove, minėta 22 konstatuojamojoje dalyje. Atliekant tyrimą ji nebendradarbiavo.

(22)

Ataskaitiniu laikotarpiu Pakistane dviračius gamino viena bendrovė. Šiai vienintelei Pakistano bendrovei, pateikusiai prašymą netaikyti priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, teko šiek tiek daugiau nei 100 % viso importo iš Pakistano į Sąjungą, kaip nurodyta Comext. Bendrovė pripažinta bendradarbiaujančia. Susitarus su bendrove, susijusio dalių tiekėjo būstinėje Šri Lankoje surengtas tikrinamasis vizitas.

(23)

Ataskaitiniu laikotarpiu Filipinuose dviračius gamino dvi bendrovės. Kaip paaiškinta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad viena iš šių bendrovių vykdė eksportą į Sąjungos rinką per du nesusijusius prekiautojus. Be to, nustatyta, kad, atliekant ankstesnį priemonių vengimo tyrimą, viena iš prekybos bendrovių vykdė panašią veiklą su kita bendrove iš Šri Lankos.

(24)

Šioms dviem Filipinų bendrovėms, pateikusioms prašymą netaikyti priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, teko šiek tiek daugiau nei 100 % viso importo iš Filipinų į Sąjungą, kaip nurodyta Comext. Tik viena iš šių bendrovių pripažinta besąlygiškai bendradarbiavusia.

(25)

Antrosios bendrovės bendradarbiavimas pripažintas nepakankamu dėl šių priežasčių:

(26)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį 2015 m. sausio 16 d. bendrovei buvo pranešta, kad ketinama iš dalies nepaisyti jos pateiktos informacijos, ir jai nurodytas terminas pastaboms pateikti.

(27)

Atsakydama 2015 m. sausio 30 d. bendrovė pateikė toliau išdėstytą nuomonę dėl 25 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

(28)

Kalbant apie 25 konstatuojamosios dalies a punkte nurodytą priežastį, bendrovė tvirtino, kad prašymo netaikyti priemonių formoje nebuvo nurodyta, kad būtina pateikti išsamią pirktų dviračių dalių suvestinę, kad pirktų sudedamųjų dalių tipų nustatymas ir klasifikavimas yra našta ir kad, jos nuomone, tokie išsamūs duomenys nesuteiktų papildomos naudingos informacijos Komisijai, siekiančiai nustatyti, ar paisoma pagrindinio reglamento 13 straipsnio kriterijų. Tą pačią dieną, t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo tikrinimo vietoje, bendrovė dar pateikė vieną naują dokumentą su sudedamųjų dalių, pirktų per ataskaitinį laikotarpį, tipų suvestine.

(29)

Komisija nesutinka su šiais teiginiais, kadangi norint įvertinti, ar paisoma pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, būtina žinoti pirkinių kiekį ir vertę. Prašymo netaikyti priemonių formoje taip pat aiškiai prašoma pateikti šią informaciją. Atliekant šį tyrimą, visos kitos bendradarbiaujančios bendrovės atitinkamą informaciją sugebėjo pateikti nustatyta forma. Kalbant apie pavėluotai pateiktą naują informaciją, jos nebuvo įmanoma visiškai suderinti su anksčiau teikta informacija. Todėl, atsižvelgiant į pateiktos informacijos kiekį ir pobūdį ir į tai, kad dokumentai buvo pateikti po tikrinimo vietoje ir jų nebebuvo įmanoma patikrinti, į šią informaciją nebuvo atsižvelgta.

(30)

Be to, bendrovė teigė, kad Komisija nepakankamai aiškiai išdėstė, ar su ja susijusi Kinijos bendrovė, prisidėjusi prie dviračių gamybos, pardavimo ar rinkodaros, turėjo atsakyti į eksportuotojo klausimyną. Be to, bendrovė teigė, kad į Sąjungą eksportuoti kiekiai buvo de minimis, todėl, jos nuomone, ši informacija nebuvo svarbi tyrimui. Nepaisant šių teiginių, Filipinų bendrovė galiausiai pateikė eksportuotojo klausimyno atsakymus, nors ir labai vėlyvu tyrimo etapu.

(31)

Kalbant apie minėtus teiginius, reikėtų pažymėti, kad prašymo netaikyti priemonių formoje aiškiai reikalaujama pateikti šią informaciją, nelygu, koks eksportuojamų prekių kiekis, o tai buvo pabrėžta ir 2014 m. spalio 13 d. bendrovei siųstame rašte dėl trūkstamos informacijos. Be to, atsakyta buvo pavėluotai, tad Komisijai neliko laiko atsakyme pateiktai informacijai patikrinti ir todėl buvo neįmanoma įvertinti, ar ji turėjo esminės įtakos bendrovės padėčiai. Todėl į minėtus teiginius ir pateiktą informaciją nebuvo atsižvelgta.

(32)

Kalbant apie 25 konstatuojamosios dalies b punkte nurodytą priežastį, 2015 m. sausio 30 d. atsakyme bendrovė teigė, kad atliekant tikrinimą vietoje nustatyti neatitikimai buvo nereikšmingi, kad prašomus dokumentus vėluota pateikti nežymiai ir kad taip įvyko dėl to, kad bendrovės organizacinės priemonės yra ribotos. Be to, tvirtinta, kad tikrinamojo vizito pabaigoje Komisija buvo gavusi visus prašomus dokumentus.

(33)

Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad neatitikimai, nustatyti atliekant tikrinimą vietoje, daugiausia buvo susiję su dviračių gamybos apimtimi, o tai yra reikšminga ir prašymui netaikyti priemonių įvertinti svarbi informacija. Kalbant apie tariamai bendrovės ribotus išteklius paminėtina, kad prieš tikrinamąjį vizitą bendrovė nė karto nebuvo pareiškusi, kad ištekliai riboti ir todėl tikrinimas gali užsitęsti. Be to, vis dar trūko kai kurių paprašytų svarbių dokumentų, kurių bendrovė iki patikrinimo pabaigos nepateikė, kaip antai vietos valdžios institucijoms pateiktų dokumentų, kuriais remdamosi tos institucijos išdavė kilmės sertifikatus ne šios, o kitos bendrovės vardu, ir įmonės pastatų naudingo tarnavimo laikui nustatyti būtinų patvirtinamųjų dokumentų, siekiant apskaičiuoti didelės įtakos išlaidoms turintį jo nusidėvėjimo laiką.

(34)

Kalbant apie 25 konstatuojamosios dalies c punkte nurodytas pirmąją ir antrąją priežastis, bendrovė teigė, kad Komisija neaiškiai vertino įvairiais tikrinamojo vizito etapais tikrintų rėmų dažymo ir cheminio apdorojimo masto ir kokybės neatitikimą gatavų dviračių kiekiui, kuris buvo tariamai pagamintas ataskaitiniu laikotarpiu. Ji nurodė, kad taip pat neaišku, kodėl Komisija abejojo rėmus gaminusios įmonės pajėgumais.

(35)

Šiuo atveju pažymėtina, kad, kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė nepateikė prašymo netaikyti priemonių formoje nurodytos reikiamos informacijos, kad Komisija galėtų įvertinti pirktų ir pagamintų rėmų kiekį. Atlikdama tikrinimą vietoje Komisija apsilankė bendrovėje ir nustatė, kad tam tikra veikla buvo atliekama ne nuolat, kaip to reikalauja gamybos proceso taisyklės. Pavyzdžiui, po pirmojo Komisijos vizito, kurio metu gamyba lyg ir buvo vykdoma, Komisija bendrovėje apsilankė dar kartą ir nustatė, kad ši veikla buvo nutraukta, kadangi rėmai buvo palikti cheminio apdorojimo patalpose, o dažymo patalpose buvo išjungta elektra, nors rėmai nebuvo visiškai nudažyti, ir tam nebuvo jokios pagrįstos priežasties. Tačiau toks gamybos nutraukimas gali turėti didelio poveikio gatavų rėmų kokybei, o tai neatitinka ekonomiškai racionalaus gamybos proceso. Antra, tikrinamojo vizito metu Komisija neturėjo galimybės patikrinti, ar bendrovės patalpose yra žaliavų rėmams gaminti. Nepaisant to, tikrinamojo vizito metu nustatyta, kad bendrovė iš tiesų turėjo kai kurią rėmų gaminimo įrangą, tad neatmetama galimybė, kad ataskaitiniu laikotarpiu ji galėjo pagaminti tam tikrą skaičių rėmų. Todėl, remdamasi bendrovės pateikta neišsamia informacija, kaip paaiškinta 25 konstatuojamosios dalies c punkte, Komisija suskaičiavo visus įsigytus rėmus, kuriuos bendrovė įtraukė į Excel rinkmenas ir 2014 m. spalio 13 d. pateikė atsakydama į raštą dėl trūkstamos informacijos, ir padarė išvadą, kad nepaisant buvusios įrangos, dauguma ataskaitiniu laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduotiems dviračiams panaudotų rėmų iš tikrųjų buvo įsigyti Kinijoje.

(36)

Kalbant apie 25 konstatuojamosios dalies c punkte nurodytą trečiąją priežastį, bendrovė teigė, kad pirktų sudedamųjų dalių vertę sudėtinga suderinti dėl to, kad bendrovė pateikė tik FOB (franko laivo denis) kainas, o ne CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainas, nurodytas sąskaitoje faktūroje. Be to, bendrovė pateikė naujų dokumentų, kuriuose nurodytos FOB ir CIF kainos.

(37)

Kalbant apie pirkimo kainų suderinimą, prašymo netaikyti priemonių formoje reikalaujama, kad bendrovė nurodytų sąskaitoje faktūroje nurodytą vertę ir kiekvieno pirkimo sandorio faktinę pristatymo sąlygą. Pildydama prašymo netaikyti priemonių formą, šalia užregistruotų sandorių bendrovė nė karto nenurodė, kad pristatymo sąlyga buvo FOB arba CIF, o būtent nurodė C&F (kaina ir frachtas) arba COD (pinigai už rezultatus). Be to, kadangi šiuos argumentus bendrovė pareiškė jau gerokai pasistūmėjus tyrimui ir, atsižvelgiant į minėtos informacijos pobūdį ir kiekį, jos jau nebuvo įmanoma patikrinti, šis teiginys buvo atmestas.

(38)

Kalbant apie 25 konstatuojamosios dalies c punkte nurodytą ketvirtąją priežastį, buvo teigiama, kad susijusios Kinijos bendrovės netiesioginis pardavimas per tariamai nesusijusius tiekėjus atitinka nedidelę visų bendrovės pirkinių dalį. Komisija neturėjo galimybės nustatyti tikslaus sudedamųjų dalių, pirktų iš susijusio tiekėjo, kiekio dėl priežasčių, nurodytų 29 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija ir toliau abejoja sudedamųjų dalių pirkimo kainos ir pagrindinio tiekėjo patikimumu.

(39)

Kalbant apie 25 konstatuojamosios dalies c punkte nurodytą penktąją priežastį, susijusią su eksporto kainos teisingumu, buvo teigiama, kad bendrovė dviračius Sąjungos rinkai paprastai parduoda per dvi nesusijusias prekybos bendroves, kurios tada Sąjungoje juos perparduoda galutiniams vartotojams. Be to, tai, kad prekybos bendrovių pavadinimai yra nurodyti kai kuriose bendrovės pateiktuose kilmės sertifikatuose, tiesiog reiškia šių prekiautojų, kaip galutinių pardavėjų, parduodančių Sąjungos vartotojams, statusą.

(40)

Šiuo atveju bendrovė nenurodė, kad nesusijusios prekybos bendrovės turi pirkėjo statusą, o tai prieštarauja bendrovės teiginiui, kad jos iš tikrųjų buvo galutiniai pardavėjai, parduodantys Sąjungos vartotojams. Iš esmės, tai patvirtina Komisijos nuomonę, kad atliekant tikrinimą vietoje pateiktos bendrovės ir Sąjungos vartotojų sąskaitos faktūros neatspindi faktinių eksporto sandorių, nes tokiu atveju Sąjungos vartotojams sąskaitas faktūras turėtų pateikti nesusiję prekiautojai. Todėl pranešta eksporto kaina buvo pripažinta nepatikima ir į ją nebuvo atsižvelgta.

(41)

Kalbant apie 25 konstatuojamosios dalies c punkte nurodytą šeštąją priežastį, susijusią su nepatikimais duomenimis apie nusidėvėjimo, darbo ir elektros energijos sąnaudas, bendrovė pateikė toliau nurodytus argumentus.

Pirma, dėl nusidėvėjimo sąnaudų, bendrovė nurodė savo pastatų statybos metus, tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, atlikdama tikrinimą vietoje Komisija dar kartą paprašė pateikti pastatų statybos metus patvirtinančius įrodymus ir pastatų nusidėvėjimo laikotarpio vertinimą, atsižvelgdama į didelę nusidėvėjimo vertės svarbą atliekant pridėtinės vertės apskaičiavimo patikrinimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį. Visų pirma bendrovė nustatė, kad jos pastatų naudingo tarnavimo laikas yra gerokai trumpesnis nei įprastai nustatyta pagal tarptautinius apskaitos standartus, t. y. 50 metų. Todėl nusidėvėjimo išlaidos buvo didelės, o tai turėjo didelį poveikį praneštoms bendroms išlaidoms už surinktus dviračius. Bendrovė negalėjo pateikti jokių patvirtinamųjų dokumentų, kaip antai atitinkamų tyrimų ar kitų dokumentų dėl esminių priežasčių, susijusių su bendrovės vidaus sprendimų priėmimu, kuriomis būtų pateisinamas toks nukrypimas nuo įprastos praktikos. Tikrinamojo vizito metu Komisija negalėjo nustatyti jokių priežasčių, dėl kurių bendrovė nebūtų galėjusi pastatais naudotis ilgiau nei ji buvo nurodžiusi. Todėl bendrovės teiginys buvo atmestas ir nusidėvėjimo laikotarpis buvo pakoreguotas atsižvelgiant į tikslesnį pastatų naudingo tarnavimo laiką, t. y. 20 metų.

(42)

Antra, kalbant apie darbo sąnaudas, bendrovė pareiškė abejojanti Komisijos vertinimo aiškumu. Šiuo atveju, kaip paaiškinta 35 konstatuojamojoje dalyje, remiantis informacija, pateikta atsakyme į 2014 m. spalio 13 d. raštą dėl trūkstamos informacijos, Komisija nustatė, kad dauguma į Sąjungos rinką ataskaitiniu laikotarpiu eksportuotiems ir surinktiems dviračiams naudotų rėmų iš tikrųjų buvo pirkti Kinijoje. Todėl bendrovės pateiktos darbo sąnaudos buvo akivaizdžiai neproporcingos, palyginti su gamybos apimtimi, ir buvo peržiūrėtos remiantis išvadomis, padarytomis faktinio Filipinų gamintojo atžvilgiu.

(43)

Trečia, kalbant apie išlaidas energijai, bendrovė pareiškė abejojanti Komisijos vertinimo aiškumu. Šiuo atveju, kaip ir darbo sąnaudų atveju, bendrovės praneštos išlaidos energijai buvo akivaizdžiai neproporcingos, palyginti su gamybos apimtimi, ir buvo peržiūrėtos remiantis išvadomis, padarytomis faktinio Filipinų gamintojo atžvilgiu.

(44)

Todėl dalis bendrovės pateiktos informacijos turėjo būti peržiūrėta, kaip paaiškinta 41–43 konstatuojamosiose dalyse, o pateiktos informacijos apie eksporto į Sąjungą kainą turėjo būti visiškai nepaisoma. Dėl to pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl bendrovės eksporto į Sąjungą kainos buvo pagrįstos turimais faktais. Tokiu būdu eksporto kaina buvo nustatyta pagal Comext duomenis.

(45)

Nė vienas nesusijęs Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, nors kai kurie Kinijos eksportuojantys gamintojai, susiję su gamintojais ir (arba) eksportuotojais iš nagrinėjamųjų šalių, bendradarbiavo ir skelbėsi tiriamuoju laikotarpiu pardavę nedidelį kiekį prekių Sąjungos rinkai ir Kambodžai bei Filipinams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį išvados dėl nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą iš Kinijos ir išvados dėl dviračių eksporto iš Kinijos į Kambodžą, Pakistaną ir Filipinus buvo pagrįstos bendradarbiaujančių susijusių eksportuojančių Kinijos gamintojų pateiktais duomenimis ir turimais faktais. Su importu į Sąjungą susiję turėti faktai buvo gauti iš Comext. Kinijos eksporto į Kambodžą, Pakistaną ir Filipinus apimtis buvo nustatyta remiantis Kinijos statistiniais duomenimis.

(46)

Kambodžos, Pakistano ir Filipinų vietos valdžios institucijos pateikė dalinę informaciją apie Kinijos dviračių importą. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad atitinkamos Kambodžos, Pakistano ir Filipinų vietos valdžios institucijos neatlieka kryžminės Kinijos eksporto statistinių duomenų ir atitinkamų vietos importo statistinių duomenų patikros.

(47)

2012 m. bendras nagrinėjamojo produkto importas iš Kinijos į Sąjungą, palyginti su 2011 m., sumažėjo 27 % Po to, kai, 2012 m. inicijavus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą, buvo užregistruotas importas iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso, importas iš Kinijos išaugo 44 % Ataskaitiniu laikotarpiu importas iš Kinijos, palyginti su 2013 m., sumažėjo 7 % Tiriamuoju laikotarpiu bendras importas iš Kinijos sumažėjo 2 %

(48)

Kaip paaiškinta 21, 22 ir 24 konstatuojamosiose dalyse, patikrinus bendradarbiaujančių bendrovių iš tiriamųjų šalių eksportą, nustatyta, kad jis šiek tiek viršijo Comext nurodytas importo apimtis. Kadangi bendradarbiaujančių bendrovių duomenys buvo patikrinti ir todėl laikomi tikslesniais, Comext duomenys buvo atitinkamai pakoreguoti.

(49)

Tuo pat metu nuo 2011 m. padidėjo tiriamojo produkto importas iš Kambodžos į Sąjungą. 2012 m. importas, palyginti su 2011 m., padidėjo 120 %, o 2013 m. jis patrigubėjo, palyginti su 2011 m. Tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kambodžos į Sąjungą padidėjo 180 % Importo iš Kambodžos į Sąjungą didėjimas, palyginti su 2011 m., turėtų būti tiriamas atsižvelgiant į importo iš Šri Lankos ir Tuniso mažėjimą 2013 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu (Šri Lankos atveju – atitinkamai 59 % ir 57 %, o Tuniso atveju – atitinkamai 32 % ir 23 %). Šis mažėjimas sutapo su produktų, importuojamų į Sąjungą iš Šri Lankos ir Tuniso, registracija inicijavus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą 2012 m., kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje.

(50)

Kalbant apie tiriamojo produkto importą iš Pakistano į Sąjungą, iki 2013 m. jis buvo nereikšmingas. Ataskaitiniu laikotarpiu importas gerokai išaugo. Importo iš Pakistano į Sąjungą didėjimas, palyginti su 2011 m., turėtų būti tiriamas atsižvelgiant į importo iš Šri Lankos mažėjimą 2013 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu (atitinkamai 59 % ir 57 %). Šis mažėjimas sutapo su produktų, importuojamų į Sąjungą iš Šri Lankos, registracija inicijavus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje.

(51)

Kadangi, kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje, visus produktus į Sąjungą iš Pakistano importavo vienintelis Pakistano gamintojas ir (arba) eksportuotojas, dėl konfidencialumo negalima atskleisti tikslaus bendro iš Pakistano į Sąjungą eksportuotų produktų kiekio.

(52)

Galiausiai, ataskaitiniu laikotarpiu tiriamojo produkto importas iš Filipinų į Sąjungą, palyginti su 2011 m., padidėjo nuo 40 iki 65 % Importo iš Filipinų į Sąjungą didėjimas, palyginti su 2011 m., turėtų būti tiriamas atsižvelgiant į importo iš Šri Lankos mažėjimą 2013 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu (atitinkamai 59 % ir 57 %). Šis mažėjimas sutapo su ankstesnio priemonių vengimo tyrimo inicijavimu, kaip paaiškinta 23 konstatuojamojoje dalyje.

(53)

Kadangi, kaip paaiškinta 23 konstatuojamojoje dalyje, tiriamąjį produktą į Sąjungą iš Filipinų importavo du gamintojai ir (arba) eksportuotojai, dėl konfidencialumo negalima atskleisti tikslaus bendro iš Filipinų į Sąjungą eksportuotų produktų kiekio.

(54)

Toliau 1 lentelėje pateikiamas iš Kinijos, Kambodžos, Pakistano, Filipinų, Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso į Sąjungą importuotų dviračių kiekis tiriamuoju laikotarpiu.

1 lentelė

Importo į ES apimtis

(55)

Nuo 2011 m. iki 2012 m. dviračių eksportas iš Kinijos į Kambodžą pirmąsyk padidėjo 65 % Nuo 2012 m. iki 2013 m. importas nežymiai 10 % sumažėjo, bet ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su 2013 m., išaugo 76 % Tiriamuoju laikotarpiu eksportas iš Kinijos į Kambodžą bendrai padidėjo 159 % Eksporto iš Kambodžos į Sąjungą didėjimas, palyginti su 2011 m., turėtų būti tiriamas atsižvelgiant į eksporto iš Šri Lankos ir Tuniso mažėjimą 2013 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu (Šri Lankos atveju – atitinkamai 44 % ir 30 %, o Tuniso atveju – atitinkamai 66 % ir 57 %). Tai sutapo su produktų, importuojamų į Sąjungą iš Šri Lankos ir Tuniso, registracija inicijavus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą.

(56)

2012 m. nagrinėjamojo produkto eksportas iš Kinijos į Pakistaną, palyginti su 2011 m., sumažėjo 22 % Tačiau, inicijavus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą, dviračių eksportas iš Kinijos į Pakistaną padidėjo 57 %, o ataskaitiniu laikotarpiu – dar daugiau. Tiriamuoju laikotarpiu eksportas iš Kinijos į Pakistaną iš viso padidėjo 57 % Eksporto iš Kinijos į Pakistaną didėjimas, palyginti su 2011 m., turėtų būti tiriamas atsižvelgiant į eksporto iš Kinijos į Šri Lanką mažėjimą 2013 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu (atitinkamai 44 % ir 30 %). Tai sutapo su produktų, importuojamų į Sąjungą iš Šri Lankos, registracija inicijavus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą.

(57)

Galiausiai 2012 m. eksportas iš Kinijos į Filipinus, palyginti su 2011 m., sumažėjo 27 % Tačiau 2013 m. po ankstesnio priemonių vengimo tyrimo inicijavimo eksportas iš Kinijos į Filipinus išaugo daugiau negu du kartus. Tiriamuoju laikotarpiu eksportas iš Kinijos į Filipinus iš viso padidėjo 140 % Eksporto iš Kinijos į Filipinus didėjimas, palyginti su 2011 m., turėtų būti tiriamas atsižvelgiant į eksporto iš Kinijos į Šri Lanką mažėjimą 2013 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu (atitinkamai 44 % ir 30 %). Tai sutapo su produktų, importuojamų į Sąjungą iš Šri Lankos, registracija inicijavus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą.

(58)

2 lentelėje pateikiamas iš Kinijos į Kambodžą, Pakistaną, Filipinus, Indoneziją, Malaiziją, Šri Lanką ir Tunisą eksportuotų dviračių kiekis tiriamuoju laikotarpiu.

2 lentelė

Eksporto iš Kinijos apimtis

(59)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, eksporto iš Kinijos ir iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso į Sąjungą sumažėjimas, tuo pačiu metu įvykęs eksporto iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų į Sąjungą padidėjimas ir eksporto iš Kinijos į Malaiziją, Šri Lanką ir Tunisą sumažėjimas po to, kai buvo išplėstas antidempingo priemonių taikymas užbaigus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą, yra trečiųjų šalių ir Sąjungos prekybos pobūdžio pokytis. Dėl šių trijų nagrinėjamų šalių tokią išvadą galima daryti tiek i) bendrai, tiek ii) kiekvienos iš tiriamųjų šalių atžvilgiu.

(60)

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad prekybos pobūdžio pokytis būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurios negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Veiksmams, procesui ar veiklai priskiriamas, inter alia, produktų, kuriems taikomos galiojančios priemonės, siuntimas per trečiąsias šalis ir surinkimo iš sudedamųjų dalių operacija Sąjungoje ar trečiojoje šalyje. Surinkimo operacijos faktas nustatomas pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį.

(61)

Tiriamųjų šalių vietos valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos apie tiriamojo produkto gamybos apimtis atitinkamose šalyse.

(62)

Vis dėlto, remiantis bendrovių užpildytomis prašymo netaikyti priemonių formomis, buvo galima nustatyti, kad nuo 2011 m. iki ataskaitinio laikotarpio Kambodžos ir Filipinų gamintojai tiriamojo produkto gamybą padidino 161 % ir atitinkamai nuo 20 iki 55 %

(63)

Kalbant apie Pakistaną, vienintelė bendradarbiaujanti Pakistano bendrovė dviračius ėmė eksportuoti 2013 m. Todėl išvada, kad faktinė gamybą Pakistane nevyko, buvo pagrįsta šios bendrovės pateikta ir patikrinta informacija.

(64)

Kaip paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo dvi Filipinų bendrovės, iš kurių, kaip paaiškėjo, viena nebuvo faktinė gamintoja, kaip nurodyta 112–125 konstatuojamosiose dalyse. Todėl dėl konfidencialumo gamybos Filipinuose apimties negalima atskleisti.

3 lentelė

Kambodžos ir Filipinų dviračių gamintojų gamyba

(65)

Kadangi penkioms bendradarbiaujančioms Kambodžos bendrovėms priklausė didžioji eksporto į ES dalis, buvo įmanoma atlikti išsamią analizę. Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, tam tikrų į Nyderlandus importuojamų produktų nebuvo įmanoma priskirti nė vienai bendradarbiaujančiai bendrovei. Be to, viena iš bendradarbiaujančių bendrovių yra susijusi su Tuniso bendrove, kuri, kaip nustatyta, vengė priemonių, nustatytų atliekant ankstesnį priemonių vengimo tyrimą.

(66)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 2013 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su 2011 m., gerokai padidėjo importas į Nyderlandus iš Kambodžos (atitinkamai 672 % ir 533 %), o importo kaina 2013 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su 2011 m., sumažėjo (atitinkamai 43 % ir 21 %), kaip toliau parodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Importas iš Kambodžos į Nyderlandus

(67)

Remiantis 5 lentele, mėnesio duomenimis pagrįsta išsamesnė analizė parodė, kad importo iš Kambodžos į Nyderlandus kainos per pirmus keturis ataskaitinio laikotarpio mėnesius buvo daug mažesnės už kainas 2014 m. sausio mėn. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad 2013 m. pabaigoje nebendradarbiavusi Kambodžos bendrovė persikėlė į Pakistaną. Be to, trys bendradarbiaujančios Kambodžos bendrovės į Nyderlandus eksportavo mažus dviračių kiekius, kurių kainos buvo gerokai didesnės už vidutines kainas pirmaisiais keturiais ataskaitinio laikotarpio mėnesiais. Kitos dvi bendrovės dviračių į Nyderlandus neeksportavo. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad iš Kambodžos į Nyderlandus importavo ir nebendradarbiaujančios bendrovės.

5 lentelė

Vidutinės mėnesinės importo iš Kambodžos į Nyderlandus kainos

(68)

Bendradarbiaujančių Kambodžos bendrovių eksportas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 94 % bendro importo iš Kambodžos į Sąjungą.

(69)

Viena iš penkių bendradarbiaujančių bendrovių negalėjo sugretinti duomenų apie Kinijoje pirktų rėmų tipus su duomenimis apie Sąjungoje parduotų dviračių tipus tuo metu, kai bendrovė rėmų negamino. Todėl buvo padaryta išvada, kad dviračiai buvo perkrauti.

(70)

Po faktų atskleidimo bendrovė pareiškė nesutinkanti, kad Komisija tai vertintų kaip perkrovimą. Bendrovė pateikė papildomų dokumentų ir teigė, kad bylos medžiagoje Komisija neturi jokių įrodymų, kad rėmai būtų iš Kinijos.

(71)

Primenama, kad atliekant tikrinimą vietoje bendrovė pateikė informaciją, kuria remdamasi Komisija negalėjo sugretinti pirktų rėmų tipo su dviračių, eksportuotų į Sąjungą, tipu, nes bendrovė pateikė duomenis apie pirktus rėmus iš plieno, o eksportavo įvairių dydžių dviračių rėmus iš plieno ir aliuminio. Tai reikštų, kad eksportuoti dviračiai nebuvo surinkti Kambodžoje. Be to, atliekant patikrinimą vietoje bendrovė pateikė vienintelį šių rėmų kilmės įrodymą – A formos kilmės sertifikatą, išduotą Vietnamo valdžios institucijų Vietnamo prekiautojo vardu. Po faktų atskleidimo bendrovė teigė, kad A formos kilmės sertifikate neteisingai nurodyta, kad visi rėmai buvo iš plieno, nes iš tikrųjų jie buvo ir iš aliuminio. Po faktų atskleidimo bendrovė pateikė naujų dokumentų vietnamiečių ir kinų kalbomis, iš dalies išverstų į anglų kalbą, o juose būta keleto neatitikimų (pirktų rėmų kiekio nebuvo įmanoma sugretinti su eksportuotų dviračių kiekiu, nustatytu atliekant patikrinimą vietoje; vienas dokumentas buvo pateiktas kaip sąskaita, bet jame nenurodytos kainos; nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl kitų rėmų gamybos etapų, pvz., pjovimo, formavimo, štampavimo ir dažymo). Todėl šie nauji dokumentai buvo pripažinti neišsamiais ir nepakankamais, kad būtų galima įrodyti, jog nagrinėjami rėmai buvo pagaminti Vietname.

(72)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė daugumą (70 %) kitų sudedamųjų dalių, naudotų dviračiams surinkti, pirko iš susijusių bendrovių Kinijoje, o likusias sudedamąsias dalis (su keliomis nereikšmingomis išimtimis) įsigijo iš Vietnamo prekiautojų. Tačiau įmonė nesugebėjo pateikti įrodymų ir (arba) informacijos apie šių kitų sudedamųjų dalių faktinius gamintojus.

(73)

Be to, bendrovė nesugebėjo pateikti A formos kilmės sertifikato, kurį nagrinėjamiems dviračiams turėjo gauti iš Kambodžos prekybos ministerijos. Todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad nėra kitos informacijos, daroma išvada, kad nagrinėjamų sudedamųjų dalių kilmės šalis yra Kinija. Taigi minėtieji teiginiai buvo atmesti.

(74)

Todėl, remiantis pirmiau pateiktais įrodymais, buvo nustatyta, kad Kinijos kilmės produktai buvo perkraunami Kambodžoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(75)

Siekiant nustatyti, ar surinkimo operacijomis Kambodžoje vengiama galiojančių priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje, buvo ištirti kiekvienos bendradarbiaujančios bendrovės žaliavų (dviračių dalių) šaltiniai ir gamybos sąnaudos. Trijų iš penkių bendradarbiavusių bendrovių atveju Kinijos kilmės žaliavų (dviračių dalių) vertė sudarė ne daugiau kaip 60 % visų surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės. Todėl nebuvo būtina tirti, ar atliekant surinkimo operaciją sukurta įvežtų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė buvo didesnė nei 25 % gamybos sąnaudų.

(76)

Kitos dvi bendrovės buvo įsteigtos Kambodžoje 2013 m. Viena iš jų vykdė perkrovimo veiklą, kaip nustatyta 69–74 konstatuojamosiose dalyse. Abi bendrovės teigė, kad gamina rėmus. Šios dvi bendrovės sudedamąsias dalis pirko arba iš susijusių bendrovių Kinijoje, arba per susijusius prekiautojus Honkonge. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nustatytosios išlaidos (t. y. nusidėvėjimas, nuoma ir tiesioginės bei netiesioginės išlaidos elektrai), susijusios su rėmų gamyba, buvo nesuderinamos su dviračių gamybos apimtimi ir dėl jų pagamintų rėmų vertė buvo dirbtinai padidinta. Be to, nustatyta, kad rėmų gamybai buvo sunaudota per daug dažų, palyginti su faktinių gamintojų pateiktais duomenimis. Remiantis išvadomis, padarytomis dėl faktinių gamintojų, taip pat nustatyta, kad darbo sąnaudos, susijusios su rėmų gamyba ir dviračių surinkimo operacijomis buvo išpūstos ir nepatikimos, palyginti su pagamintų rėmų ir surinktų dviračių kiekiu. Todėl buvo peržiūrėtos šios su rėmų gamyba susijusios įvairios išlaidos ir nustatyta, kad žaliavos (dviračių dalys) iš Kinijos iš tiesų sudarė daugiau nei 60 % visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, o vykdant surinkimo operacijas įvežtų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų.

(77)

Po faktų atskleidimo viena bendrovė tvirtino, kad didelė dalis jos pagamintų dviračių buvo skirta išorės rinkoms už Sąjungos ribų. Šiuo atveju pažymima, kad ataskaitiniu laikotarpiu bendrovės pardavimai už Sąjungos ribų sudarė mažiau nei 6 % visų pardavimų ir tebuvo sudarytas vienas sandoris (viena sąskaita faktūra).

(78)

Ta pati bendrovė nesutiko su Komisijos išvada, kad sudedamosios dalys iš Kinijos sudarė daugiau kaip 60 % visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės. Ji teigė, kad Komisija padarė klaidingą prielaidą, kad visos žaliavos yra skirtos dviračiams, parduodamiems Sąjungoje, nes bendrovė taip pat juos parduoda už Sąjungos ribų. Ji taip pat teigė, kad Sąjungoje parduodamų dviračių gamybos sąnaudos yra didesnės nei už Sąjungos ribų parduodamų dviračių gamybos sąnaudos. Todėl bendrovė tvirtino, kad Komisija turėtų patikslinti išvadas ir išbraukti už Sąjungos ribų parduoti skirtiems dviračiams gaminti skirtų sudedamųjų dalių ir medžiagų sąnaudas. Be to, bendrovė teigė, kad Komisija klaidingai nusprendė, kad tam tikros ne Kinijos kilmės medžiagos (rėmai ir kitos dviračių dalys) iš tikrųjų buvo Kinijos kilmės. Bendrovė taip pat teigė klaidingai nurodžiusi, jog kai kurios sudedamosios dalys, įtrauktos į du prekių užsakymus, buvo Kinijos kilmės.

(79)

Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad, kaip paaiškinta 77 konstatuojamojoje dalyje, pardavimai už Sąjungos ribų sudarė mažiau nei 6 % visų pardavimų ir todėl Komisijos atlikta analizė negalėjo būti reikšmingai iškraipyta. Atsakydama po faktų atskleidimo bendrovė pateikė naujų dokumentų, o juose nurodyta, kurios sudedamosios dalys buvo naudojamos už Sąjungos ribų eksportuojamiems dviračiams. Tačiau bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šios sudedamosios dalys buvo iš tikrųjų naudojamas už Sąjungos ribų eksportuojamiems dviračiams surinkti, pvz., sąskaitų už medžiagas, skirtas už Sąjungos ribų eksportuotiems dviračiams, kuriose būtų nurodyti šiems dviračiams naudotų sudedamųjų dalių tipai. Kalbant apie sudedamąsias dalis, kurias, kaip teigė bendrovė, Komisija klaidingai pripažino Kinijos kilmės, pažymėtina, kad bendrovė pranešė pirkusi kai kurias dalis iš prekiautojų Vietname, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl šių sudedamųjų dalių gamintojų, kaip paaiškinta 71 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi jokių įrodymų dėl faktinių šių sudedamųjų dalių gamintojų nėra ir atsižvelgiant į tai, kad bendrovė buvo susijusi su kitomis bendrovėmis Kinijoje, iš kurių ji perka dviračių dalys, daroma išvada, kad nagrinėjamos sudedamosios dalys taip pat yra iš Kinijos. Dėl pirmiau minėtų dviejų prekių užsakymų, pati bendrovė pranešė, kad jie susiję su prekių pirkimu iš su ja susijusios bendrovės Kinijoje, ir po faktų atskleidimo nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovė klaidingai deklaravo, kad tos sudedamosios dalys yra Kinijos kilmės. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(80)

Abi surinkimo operacijas atlikusios bendrovės užginčijo Komisijos atliktus jų išlaidų patikslinimus. Bendrai pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant, ar atliekant surinkimo operacijas įvežtų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė buvo didesnė nei 25 % gamybos sąnaudų, apskaičiuojant pridėtinę vertę įtrauktos išlaidos laikomos gamybos proceso metu patirtomis išlaidomis, dėl kurių padidėja gatavo produkto vertė, neskaitant įsigijimo savikainos (pvz., darbo jėgos sąnaudos, gamyklos pridėtinės išlaidos, surinkimo įrangos nuvertėjimas, viduje pagamintos sudedamosios dalys). Todėl šios išlaidos turėtų būti konkrečiai patiriamos gaminant ir užbaigiant gaminti dviračius.

(81)

Viena bendrovė teigė, kad Komisija neatsižvelgė į sąnaudas, susijusias su jos geografine vietove. Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įvairiuose Kambodžos regionuose patiriamos skirtingos sąnaudos. Todėl šis teiginys atmestas.

(82)

Kalbant apie nusidėvėjimo sąnaudas, atliekant tikrinimą vietoje viena bendrovė teigė, kad už ilgalaikį turtą sumokėjo ne pati bendrovė, o akcininkai. Todėl, kadangi bendrovė nepatyrė jokių išlaidų, susijusių su ilgalaikio turto įsigijimu, į bendrovės praneštas nusidėvėjimo sąnaudas nebuvo atsižvelgta. Tačiau po faktų atskleidimo bendrovė teigė, kad akcininkų nupirkta įranga iš tiesų buvo nepiniginis įnašas į kapitalą. Kadangi šis prašymas buvo pateiktas tyrimo pabaigoje, Komisija negalėjo jo patikrinti, todėl teiginys buvo atmestas.

(83)

Abi bendrovės nuomojasi pastatus, kuriuose atliekamos dviračių surinkimo operacijos. Ataskaitiniu laikotarpiu didelė dalis jų gamybos pajėgumų buvo nepanaudota. Tačiau abi bendrovės visas nuomos išlaidas priskyrė prie rėmų gamybos ir dviračių surinkimo. Priskyrusios šias išlaidas bendrovės neatsižvelgė į tai, kad gamindamos naudojosi tik kai kuriais nuomojamais pastatais. Todėl, apskaičiuodama pridėtinę vertę, Komisija patikslino prie rėmų gamybos ir dviračių surinkimo priskirtas nuomos išlaidas, atsižvelgdama proporcingai į faktinį pagamintos produkcijos kiekį. Likusios bendrovių patirtos nuomos išlaidos buvo pripažintos išlaidomis, kurios nepadėjo sukurti pridėtinės vertės, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje.

(84)

Kalbant apie dažymo išlaidas, viena bendrovė teigė, kad ji taiko sudėtingesnį dažymo procesą ir dažo trimis sluoksniais, todėl sunaudoja daugiau dažų, nei bendrovės, pasirinktos siekiant nustatyti palyginamąjį sunaudojamų dažų dydį (šis dydis viršijamas maždaug 2,5 karto). Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad į palyginimą įtrauktos bendrovės taip pat naudoja tris dažų sluoksnius. Vis dėlto, net ir peržiūrėjus palyginamąjį dydį pagal bendrovės pasiūlymus, tai nepakeistų Komisijos išvadų, kad bendrovė neatitinka 25 % pridėtinės vertės kriterijaus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą. Be to, bendrovė teigė, kad Komisija neatsižvelgė į išlaidas žvirgždasraučiam valymui. Po faktų atskleidimo bendrovė pateikė šias išlaidas įrodančias sąskaitas faktūras. Tačiau sąskaitos faktūros buvo išrašytos po ataskaitinio laikotarpio, tad į jas nebuvo galima atsižvelgti. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(85)

Ta pati bendrovė teigė, kad neteisinga išlaidas energijai skirstyti pagal kiekvieno pastato ploto kvadratinius metrus, o ne suvartojimą. Šiuo atveju pažymima, kad ne visa energija buvo suvartota gamybos proceso metu. Bet kuriuo atveju, net ir nepatikslinus išlaidų energijai, Komisijos išvada, kad bendrovė neatitinka 25 % pridėtinės vertės kriterijaus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, nebūtų pasikeitusi. Ta pati išvada daroma tiek pasikeitus išlaidoms dažymui, tiek išlaidoms energijai, kaip tvirtino bendrovė.

(86)

Kita bendrovė teigė, kad Komisija neturėjo patikslinti jos išlaidų remdamasi bendrovės pateikta sąskaita už medžiagas, nes išlaidų nustatymo pagal sąskaitą už medžiagas metodika skiriasi nuo Komisijos taikomos išlaidų energijai nustatymo metodikos. Bendrovės teiginys plačiau nepakomentuotas. Vis dėlto, net ir neperžiūrėjus išlaidų energijai remiantis per tikrinimą vietoje bendrovės pateikta išlaidų sąskaita už medžiagas, Komisijos išvada, kad bendrovė neatitinka 25 % pridėtinės vertės kriterijaus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, nebūtų pasikeitusi.

(87)

Kalbant apie darbo sąnaudas, viena bendrovė tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad bendrovė mokėjo didesnį darbo užmokestį darbuotojams siekdama juos išlaikyti, nes toje vietovėje darbuotojų pasiūla buvo ribota. Šiuo atveju pažymėtina, kad Komisija netikslino darbuotojų atlyginimų dydžio, o tikslino darbuotojų, faktiškai gaminusių rėmus ir rinkusių iš sudedamųjų dalių dviračius, skaičių. Be to, ta pati bendrovė tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į darbuotojų darbo lankstumą, nes, kaip buvo teigiama, rėmus gaminę darbuotojai taip pat kartais rinko iš sudedamųjų dalių dviračius. Dėl šio teiginio pažymima, kad atlikdama tikrinimą vietoje Komisija pareikalavo, kad bendrovė apskaičiuotų, kiek darbuotojų dirba kiekviename padalinyje (gamina rėmus, atlieka surinkimo operacijas ir kt.). Komisija atliko vertinimą, remdamasi informacija, pateikta atliekant tikrinimą vietoje. Bendrovė nebuvo pateikusi jokios informacijos apie tokį darbuotojų darbo lankstumą, todėl teiginys atmestas. Kita bendrovė teigė, kad jos darbo sąnaudos buvo padidėjusios dėl mokymo išlaidų, tačiau mokymo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. Nežiūrint to, reikėtų pažymėti, kad bendrovėje kvalifikuoti darbuotojai dirbs ilgiau, todėl mokymo išlaidas reikėtų paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Todėl mokymo išlaidų negalimai visiškai priskirti prie išlaidų pirmaisiais gamybos mėnesiais, nes dėl jų padidės ir dviračių, pagamintų po ataskaitinio laikotarpio, vertė.

(88)

Todėl patvirtinta, kad Kambodžoje buvo atliekamos surinkimo operacijos siekiant išvengti priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje.

(89)

Nuo 2001 m. Kambodža dalyvauja įgyvendinant ES iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ (EBA). Nors negalima atmesti prielaidos, kad EBA taisyklės galėjo tapti paskata įvairioms bendrovėms įsteigti gamybos įmonių Kambodžoje ir eksportuoti dviračius į Sąjungos rinką, tai neturi įtakos faktams, kad viena bendrovė vykdė perkrovimą, o dvi bendrovės dviračių dalis daugiausia pirko iš Kinijos ir gamybos proceso metu jų sukurta pridėtinė vertė buvo nepakankama, todėl nustatyta, kad jos siekė išvengti priemonių.

(90)

Po faktų atskleidimo viena bendrovė teigė, kad ji Kambodžoje įsteigta komerciniais tikslais, siekiant pasinaudoti mažomis darbo sąnaudomis ir logistikos privalumais. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pačios bendrovės dokumente, pridėtame prie atsakymo po faktų atskleidimo, tam tikra prasme abejojama tokiais privalumais. Be to, kaip pirmiau buvo paaiškinta, ataskaitiniu laikotarpiu bendrovės pardavimai Sąjungai sudarė maždaug 94 % visų jos pardavimų. Toks Sąjungos rinkos pasirinkimas yra nesuderinamas su teiginiu, todėl jis atmestas.

(91)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kitų pagrįstų pirmiau aprašyto perkrovimo ir surinkimo operacijų priežasčių ar pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus nagrinėjamajam produktui taikomų priemonių vengimą. Nenustatyta nieko, išskyrus muito nustatymą, ką būtų galima laikyti kompensacija už perkrovimą ir surinkimo operacijas.

(92)

Atsakydama į 2015 m. kovo 19 d. atskleistus faktus, Kambodžos prekybos ministerija neginčijo Komisijos atliktos priemonių vengimo fakto analizės.

(93)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atlikus tyrimą nustatyta, kad prekybos pobūdis pasikeitė ne tik dėl padidėjusio kai kurių faktinių gamintojų eksporto, bet ir dėl praktikos, proceso arba darbo, kurio negalima paaiškinti pakankamai pagrįsta priežastimi arba ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą.

(94)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tik viena bendrovė gamina dviračius Pakistane. Ši bendrovė yra susijusi su bendrove Šri Lankoje, kuri buvo ankstesnio priemonių vengimo tyrimo objektas ir kuriai taikomos išplėstosios priemonės. Be to, tos Šri Lankos bendrovės akcininkai įsteigė bendrovę Kambodžoje, kuri taip pat susijusi su dviračių eksportu į Sąjungą. Kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, ši Kambodžos bendrovė nebendradarbiavo šiame tyrime, nors 2013 m. tiriamąjį produktą eksportavo į Sąjungos rinką, kaip paaiškinta 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse. Ataskaitiniu laikotarpiu Kambodžos bendrovė nutraukė veiklą Kambodžoje ir jos ėmėsi per susijusią bendrovę Pakistane. Pakistano bendrovė užsiėmė vienintele veikla – tiriamojo produkto eksportu į Sąjungos rinką.

(95)

Ataskaitiniu laikotarpiu vienintelės bendradarbiaujančios Pakistano bendrovės eksportas atitiko visą importą iš Pakistano į Sąjungą.

(96)

Atlikus tyrimą neaptikta jokių požymių, kad Kinijos kilmės produktai buvo perkraunami Pakistane.

(97)

Siekiant nustatyti, ar surinkimo operacijomis Pakistane vengiama galiojančių priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje, buvo ištirti vienintelės bendradarbiaujančios bendrovės žaliavų (dviračių dalių) šaltiniai ir gamybos sąnaudos.

(98)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė pirko didelį kiekį rėmų, šakių, lydinio ratlankių ir plastikinių ratų iš vienos susijusios bendrovės Šri Lankoje, tarpininkaujant nesusijusiam prekiautojui. Siekdama įrodyti, kad šios sudedamosios dalys yra iš Šri Lankos, bendrovė pateikė A formos kilmės sertifikatą, išduotą Šri Lankos prekybos ministerijos. Tačiau šie sertifikatai buvo pripažinti nepakankamu įrodymu, patvirtinančiu dviračių dalių kilmę, nes buvo išduoti remiantis nepatikimomis išlaidų deklaracijomis. Iš tiesų buvo nustatyta, kad jie buvo pagrįsti ne faktinėmis gamybos sąnaudomis, o bendra gamybos sąnaudų, nustatytų maždaug vieneriems metams ir apskaičiuotų esant neribotai gamybos apimčiai, prognoze. Be to, tam tikrų tipų rėmai ir šakės, dėl kurių buvo išduoti A formos kilmės sertifikatai, buvo be patvirtinamųjų išlaidų deklaracijų. Kadangi šios sudedamosios dalys buvo pagamintos daugiausia iš žaliavų iš Kinijos, buvo padaryta išvada, kad šios sudedamosios dalys yra Kinijos kilmės.

(99)

Be to, bendrovė teigė, kad atitinkamas dviračių dalis ji pirko iš susijusios bendrovės per nesusijusį prekiautoją. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje už sudedamąsias dalis, pirktas iš šio nesusijusio prekiautojo, liko nesumokėta maždaug 5 mln. USD. Atsižvelgiant į tai, kad ši nesumokėta skola atitiko daugiau kaip 90 % visų bendrovės pardavimų Sąjungoje ataskaitiniu laikotarpiu, toks faktas verčia abejoti įmonės ir prekiautojo ryšiu. Be to, atlikus tikrinimą paaiškėjo, kad šis tariamai nesusijęs prekiautojas taikė nenuoseklų pelno dydį, todėl negalima pasitikėti sudedamųjų dalių kainomis, nustatytomis Pakistano bendrovei. Galiausiai bendrovė sudedamąsias dalis pirko tiesiogiai iš susijusių bendrovių Šri Lankoje ir Kambodžoje ir iš vienos nesusijusios bendrovės Šri Lankoje, tačiau tikrinamojo vizito metu negalėjo įrodyti nė vienos sudedamosios dalies kilmės, išskyrus padangas, įsigytas Šri Lankoje. Be to, pagal šių trijų bendrovių įstatus jų veikla yra susijusi tik su dviračių gamyba ir neapima dviračių dalių, todėl padaryta išvada, kad šios sudedamosios dalys buvo iš Kinijos. Atsižvelgiant į tai, žaliavos (dviračių dalys) iš Kinijos sudarė daugiau nei 60 % visos galutinio produkto sudedamųjų dalių vertės. Be to, nustatyta, kad atliekant surinkimo operaciją sukurta įvežtų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % šios bendrovės gamybos sąnaudų.

(100)

Po faktų atskleidimo bendrovė nesutiko su Komisijos nuomone, kad dėl Šri Lankoje pirktų dviračių dalių išduoti A formos kilmės sertifikatai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu dviračių dalių kilmę. Bendrovė teigė, kad išlaidų deklaracijas rengė atestuotųjų apskaitininkų įmonė ir kad importuotojai gali remtis A formos kilmės sertifikatais, išduotais Šri Lankos prekybos ministerijos. Bendrovė patvirtino, kad išlaidų deklaracijos nebuvo pagrįstos faktinėmis gamybos sąnaudomis, o tik būsimų sąnaudų, apskaičiuotų maždaug vieneriems metams, prognoze. Be to, bendrovė teigė, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas nėra kilmės taisyklė, todėl jis negali būti taikomas vertinant Šri Lankoje pirktų dviračių dalių kilmę.

(101)

Kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, A formos kilmės sertifikatai nebuvo laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu Šri Lankoje pirktų dviračių dalių kilmę, nes buvo išduoti ne remiantis faktinėmis gamybos sąnaudomis, o tik būsimų gamybos sąnaudų prognoze, kuri negarantuoja, kad dviračių dalys iš tiesų pagamintos paisant prognozuojamų sąnaudų. Be to, reikėtų paaiškinti, kad Komisija ne apskritai ginčija A formos kilmės sertifikatų išdavimo Šri Lankoje metodiką, nes tai nėra šio tyrimo dalykas, o tik vertina, ar šiuo atveju paisoma pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies sąlygų. Nors ir atkreipusi dėmesį į tai, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas iš tiesų nėra kilmės taisyklė, šiomis aplinkybėmis Komisija pagrįstai nusprendė, kad pačios sudedamosios dalys yra iš Kinijos, kadangi joms pagaminti panaudota daugiau kaip 60 % žaliavų iš Kinijos ir pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų. Todėl visi minėtieji teiginiai buvo atmesti.

(102)

Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad bendrovė atliko surinkimo operacijas. Todėl patvirtinta, kad Pakistane buvo atliekamos surinkimo operacijos siekiant išvengti priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje.

(103)

2013 m. pabaigoje Pakistanui suteiktas BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusas (9). Nors negalima atmesti prielaidos, kad papildomų lengvatų pagal BLS taisykles suteikimas galėjo tapti paskata įvairioms bendrovėms įsteigti gamybos įmonių Pakistane ir eksportuoti dviračius į Sąjungos rinką, tai neturi įtakos faktams, kad į Sąjungą eksportavęs vienintelis eksportuotojas yra susijęs su Šri Lankos bendrove, kuriai taikomos priemonės, nustatytos atlikus ankstesnį priemonių vengimo tyrimą, ir kad jis dviračių dalis daugiausia pirko iš Kinijos.

(104)

Todėl atlikus tyrimą nenustatyta jokių pagrįstų surinkimo operacijų priežasčių ar ją pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus nagrinėjamajam produktui taikomų priemonių vengimą. Nenustatyta nieko, išskyrus muito nustatymą, ką būtų galima laikyti kompensacija už surinkimo operacijas.

(105)

Pakistano Vyriausybė nepateikė pastabų po faktų atskleidimo.

(106)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad prekybos pobūdžio pokytis susijęs su veiksmais, procesu ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis priežastimis ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą.

(107)

Kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad vienos iš dviejų bendradarbiaujančių bendrovių eksportą iš tikrųjų vykdė dvi nesusijusios prekybos bendrovės. Kaip buvo nustatyta atliekant ankstesnį priemonių vengimo tyrimą, viena iš šių prekybos bendrovių, nebendradarbiavusi atliekant tyrimą, vykdė panašias operacijas Šri Lankoje.

(108)

Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, dvi Filipinų bendrovės bendradarbiavo ir prašymo netaikyti priemonių formose pateikė informacijos. Ataskaitiniu laikotarpiu šių bendrovių eksportas atitiko visą importą iš Filipinų į Sąjungą.

(109)

Atlikus tyrimą neaptikta jokių požymių, kad Kinijos kilmės produktai buvo perkraunami Filipinuose.

(110)

Siekiant nustatyti, ar surinkimo operacijomis Filipinuose vengiama galiojančių priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje, buvo ištirti kiekvienos bendradarbiaujančios bendrovės žaliavų (dviračių dalių) šaltiniai ir gamybos sąnaudos.

(111)

Vienos iš trijų Filipinų bendrovių atveju Kinijos kilmės žaliavų (dviračių dalių) vertė sudarė ne daugiau kaip 60 % visų surenkamo produkto dalių vertės. Todėl nebuvo būtina tirti, ar atliekant surinkimo operaciją sukurta įvežtų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė buvo didesnė nei 25 % gamybos sąnaudų.

(112)

Kalbant apie kitą bendrovę, faktai iš dalies buvo pagrįsti remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, kaip paaiškinta 25–44 konstatuojamosiose dalyse. Buvo nustatyta, kad ši bendrovė susijusi su Kinijos dviračių gamintoju, kuriam taikomos priemonės. Beveik visas sudedamąsias dalis ji pirkdavo iš Kinijos, todėl žaliavos (dviračių dalys) iš Kinijos sudarė daugiau nei 60 % visos galutinio produkto sudedamųjų dalių vertės. Be to, kaip paaiškinta 41–43 konstatuojamosiose dalyse, turėjo būti peržiūrėti tam tikri išlaidų punktai. Buvo pasirinktas patikimesnis pastatų nusidėvėjimo laikotarpis, patikimesnis darbuotojų skaičius, atsižvelgiant į bendrovės praneštą gamybos apimtį, buvo apskaičiuotas taikant faktinio Filipinų gamintojo produktyvumo rodiklį (pagamintas kiekis padalinamas iš darbuotojų skaičiaus), o patikimesnė elektros kaina vienam dviračiui pagaminti apskaičiuota remiantis vidutiniu vienam faktinio Filipinų gamintojo dviračiui pagaminti suvartojamos elektros kiekiu.

(113)

Po faktų atskleidimo viena bendrovė teigė, kad ji negalėjo patikrinti duomenų, gautų iš faktinio Filipinų gamintojo, nes šis gamintojas pateikė neišsamius nekonfidencialius duomenis. Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad Komisija negali atskleisti tikslių duomenų, gautų iš faktinio Filipinų gamintojo, nes ši informacija yra konfidenciali. Be to, nors nekonfidencialūs duomenys paprastai pateikiami indeksų pavidalu, šiuo atveju Komisija atskleidė bendrovei iš faktinio Filipinų gamintojo gautus duomenis, pateiktus intervalais, sudarytais iš mažiausiosios ir didžiausiosios verčių, todėl šie duomenys buvo reikšmingesni nei indeksai. Taigi bendrovei buvo pateikti išsamūs duomenys, kuriais remdamasi ji galėjo suprasti, kaip buvo grindžiama jos sąnaudų peržiūra, ir pateikti pastabas. Galiausiai bendrovė šiuo atveju nepareikalavo, kad dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(114)

Ta pati bendrovė patvirtino neteigusi, jog atitinka mažesnį nei 60 % kriterijų pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą. Tačiau ji tvirtino, kad Komisija suklydo apskaičiuodama 25 % pridėtinės vertės kriterijų, kadangi neįtraukė pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno, atskyrė žaliavų pridėtinę vertę nuo importuojamų rėmų pridėtinės vertės ir, trečia, atsižvelgė tik į pridėtinę vertę, proporcingą dalims, pirktoms iš Kinijos. Kaip paaiškinta toliau, šie teiginiai grindžiami klaidingai suprantama atitinkama pagrindinio reglamento nuostata.

(115)

Pirma, kaip paaiškinta 80 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuojant pridėtinę vertę įtrauktos išlaidos laikomos gamybos proceso metu patirtomis išlaidomis, dėl kurių padidėja gatavo produkto vertė, neskaitant įsigijimo savikainos (pvz., darbo jėgos sąnaudos, gamyklos pridėtinės išlaidos, surinkimo įrangos nuvertėjimas, viduje pagamintos sudedamosios dalys). Šios išlaidos turėtų būti patiriamos gamybos proceso metu. Apskaičiuojant pridėtinę vertę nėra įtraukiamos bendrovės patiriamos išlaidos, kurių negalima susieti su gamybos procesu ataskaitiniu laikotarpiu. Todėl, apskaičiuojant pridėtinę vertę, pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos neįtraukiamos, nes minėtas išlaidas bendrovė patiria ne gamybos proceso metu ir jos nepadidina produkto pridėtinės vertės. Pelno taip pat negalima įtraukti, nes jis nėra pridėtinės vertės sudedamoji dalis. Be to, remiamasi valdymo sprendimais ir rinkos dėsniais.

(116)

Dėl antrojo teiginio pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, apskaičiuojant bendrovės pridėtinę vertę, neturi būti įtrauktos pirktos sudedamosios dalys. Apskaičiuojant pridėtinę vertę įtraukiamos tik tiesiogiai ir netiesiogiai sudedamųjų dalių surinkimo operacijų metu patiriamos išlaidos.

(117)

Galiausiai Komisija atsižvelgė į pridėtinės vertės dalį, proporcingą iš Kinijos pirktoms sudedamosioms dalims, remiantis nusistovėjusia praktika ir pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktu. Bet kuriuo atveju, net jei ši taisyklė šiuo atveju nebuvo taikoma, tai nebūtų turėję įtakos Komisijos išvadai, kad bendrovė nesugeba laikytis 25 % pridėtinės vertės kriterijaus, nes daugiau kaip 80 % dalių įsigyta iš Kinijos.

(118)

Be to, bendrovė užginčijo Komisijos patikslintas sąnaudas (darbo jėgos, energijos, nusidėvėjimo ir priemokų vadovams). Kalbant apie darbo sąnaudas, bendrovė teigė, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į netiesiogines darbo sąnaudas ir neįrodė, kad nurodytos darbo sąnaudos yra nepatikimos. Kalbant apie energijos sąnaudas, bendrovė teigė, kad energijos sąnaudos gamybos įmonėse gali skirtis priklausomai nuo produkto tipo ir darbo valandų. Dėl nuvertėjimo bendrovė pakartojo ankstesnius teiginius, kad buvo atliktas bendrovės ataskaitų auditas, o dėl priemokų vadovams bendrovė tvirtino, kad Komisijos patikslinimai buvo šališki.

(119)

Nors bendrovė teigė gaminusi rėmus, nors to nebuvo įmanoma patikrinti vietoje, kaip paaiškinta 35 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą ji taip ir nepateikė faktinių rėmų gamybos sąnaudų. Bendrovė pateikė bendras rėmų gamybos ir dviračių surinkimo sąnaudas. Todėl Komisija negalėjo įvertinti, ar bendrovės patiriamos rėmų vieneto gamybos sąnaudos yra patikimos. Primenama, kad remiantis informacija, pateikta atsakyme į raštą dėl trūkstamos informacijos, bendrovė daugumą rėmų pirko iš Kinijos, todėl bendrovės nurodytos gamybos sąnaudos daugiausia buvo patirtos surenkant dviračius. Palyginusi bendrovės nurodytas sąnaudas su faktinio Filipinų gamintojo patirtomis panašiomis sąnaudomis, Komisija padarė išvadą, kad gamybos proceso metu bendrovė nurodytų sąnaudų negalėjo patirti ir kad kai kurios iš jų buvo priskirtinos prie kitų sąnaudų.

(120)

Kalbant apie darbo jėgos sąnaudas, Komisija ne ignoravo netiesiogines bendrovės darbo jėgos sąnaudas, o priešingai jas įtraukė į bendras darbo jėgos sąnaudas kartu su tiesioginėmis darbo jėgos sąnaudomis. Atlikdama tikrinimą vietoje, Komisijai surinko išsamią informaciją apie darbuotojų skaičių ir jų našumą pagrindiniuose faktinio Filipinų gamintojo padaliniuose. Palyginus bendrovės pateiktus duomenis su faktinio Filipinų gamintojo pateiktais panašiais duomenimis paaiškėjo, kad bendrovė nurodė per didelį darbuotojų, faktiškai dirbusių rėmų ir šakių padalinyje, dviračių surinkimo padalinyje, ratų surinkimo ir kokybės kontrolės padaliniuose, skaičių. Todėl bendrovės darbo jėgos sąnaudų, susijusių su gamybos ir užbaigimo procesais, peržiūra atlikta pagrįstai.

(121)

Kalbant apie energijos sąnaudas, Komisija žino, kad skirtingų gamintojų energijos sąnaudos gali skirtis. Iš tiesų, faktinio Filipinų gamintojo veikla yra sudėtingesnė nei tos bendrovės, todėl jis suvartoja daugiau elektros energijos. Dėl to Komisijos taikyta metodika nagrinėjamai bendrovei nebuvo nepalanki.

(122)

Kalbant apie išlaidas nusidėvėjimui, audito patikrintose metinėse ataskaitose nepateikiama jokio paaiškinimo dėl pastatų naudingo tarnavimo laiko. Primenama, kad atlikdama tikrinimą vietoje Komisija ne kartą prašė bendrovės pateikti pastatų statybos metų įrodymus ir bendrovės apskaitininko atliktą pastatų nusidėvėjimo laikotarpio vertinimą. Užuot tai padariusi bendrovė tvirtino, kad jos auditą atliko vietos mokesčių administratorius, todėl ji neprivalėjo pateikti įrodymų šį tyrimą atliekančiai Komisijai. Todėl Komisija peržiūrėjo nusidėvėjimo sumą, remdamasi nusidėvėjimo laikotarpiu, nustatytu pagal tarptautinius apskaitos metodus.

(123)

Galiausiai, kalbant apie priemokas už gamybą ir priemokas vadovams iš užsienio, pabrėžiama, kad tokios išlaidos, ypač jų vertė, nėra susijusi su gamybos procesu ir apimtimi. Šios išlaidos yra administracinio pobūdžio, todėl neįtraukiamos apskaičiuojant pridėtinę vertę.

(124)

Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(125)

Tuo remiantis nustatyta, kad atliekant surinkimo operaciją bendrovės sukurta patikslinta įvežtų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė neviršijo 25 % šios bendrovės gamybos sąnaudų.

(126)

Todėl patvirtinta, kad Filipinuose buvo atliekamos surinkimo operacijos siekiant išvengti priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje.

(127)

2014 m. pabaigoje, gerokai vėliau nei buvo įsteigti du Filipinų gamintojai, Filipinams suteiktas BLS+ sistemos lengvatomis besinaudojančios šalies statusas.

(128)

Todėl atlikus tyrimą nenustatyta jokių pagrįstų surinkimo operacijų priežasčių ar ją pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus nagrinėjamajam produktui taikomų priemonių vengimą. Nenustatyta nieko, išskyrus muito nustatymą, ką būtų galima laikyti kompensacija už surinkimo operacijas.

(129)

Filipinų Vyriausybė nepateikė pastabų po faktų atskleidimo.

(130)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad prekybos pobūdžio pokytis susijęs su veiksmais, procesu ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis priežastimis ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą.

(131)

Siekiant įvertinti, ar dėl importuojamų produktų kiekio ir kainų sumažėjo galiojančių priemonių taisomasis poveikis, buvo pasiremta bendradarbiaujančios bendrovės ir Comext praneštais kiekiais ir eksporto kainomis. Eksporto kainos buvo palygintos su paskutinį sykį Sąjungos gamintojams nustatytu žalos pašalinimo lygiu, t. y. 2013 m. užbaigus 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytą tarpinę peržiūrą.

(132)

Palyginus per 2013 m. tarpinę peržiūrą nustatytą žalos pašalinimo lygį ir vidutinę svertinę eksporto kainą šio tyrimo ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta, kad kiekvienos iš trijų nagrinėjamųjų šalių atveju produktai buvo priverstinai parduoti daug mažesne kaina.

(133)

Atlikus tyrimą nustatytas didelis kiekis produktų, kurie pagaminti vengiant galiojančių priemonių ir kurių ateityje gali gerokai padaugėti, atsižvelgiant į ES rinkos patrauklumą.

(134)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad surinkimo operacijoms galima lengvai pasiruošti ir jas užbaigti per trumpą laiką. Tai, kad naudojamas surinkimo operacijų perkėlimo, kai tik Komisija inicijuoja tyrimą dėl priemonių vengimo, iš vienos šalies į kitą modelis, šį faktą įrodė. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurios tiriamosios bendrovės yra susijusios su bendrovėmis, kurioms jau taikomos priemonės, arba eksportuoja į Sąjungos rinką per tą pačią nesusijusią prekybos bendrovę.

(135)

Todėl padaryta išvada, kad dėl tiriamųjų importuojamų produktų kiekio ir kainų mažėja galiojančių priemonių taisomasis poveikis.

(136)

Galiausiai pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį buvo tiriama, ar pagal anksčiau nagrinėjamajam produktui nustatytą normaliąją vertę yra įrodymų dėl dempingo.

(137)

Per 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytą 2013 m. užbaigtą tarpinę peržiūrą normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Meksikos, kuri atliekant minėtą tyrimą buvo pasirinkta kaip tinkama į Kiniją panaši rinkos ekonomikos šalis, kainomis (toliau – anksčiau nustatyta normalioji vertė).

(138)

Nustatyta, kad didelę Kambodžos eksporto dalį sudarė faktiškai Kambodžoje pagaminti produktai, kuriuos eksportavo trys vengimo veikloje nedalyvavusios Kambodžos bendrovės, kaip nustatyta 75 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties siekiant nustatyti su priemonių vengimu susijusias eksporto iš Kambodžos kainas nagrinėtas tik priemonių vengusių gamintojų ir (arba) eksportuotojų eksportas. Be to, šie duomenys kryžminės patikros būdu palyginti su Comext duomenimis.

(139)

Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Taigi koreguojant atsižvelgta į vežimo, tvarkymo, krovimo ir pakavimo sąnaudas, kurias bendrovės pateikė pildydamos prašymo netaikyti priemonių formas.

(140)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis dempingas apskaičiuotas palyginus anksčiau nustatytos normaliosios vertės svertinį vidurkį ir Kambodžos eksporto kainų ataskaitiniu laikotarpiu svertinį vidurkį, išreikštus CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentinėmis dalimis.

(141)

Palyginus taip nustatytus normaliosios vertės svertinį vidurkį ir eksporto kainų svertinį vidurkį nustatytas didelis dempingas.

(142)

Po faktų atskleidimo Kambodžos prekybos ministerija paprašė patikslinti, ar 141 konstatuojamojoje dalyje paminėtos išvados dėl dempingo buvo pagrįstos atsižvelgiant tik į bendroves, kurios, kaip nustatyta, vengė priemonių, ir ar Komisija rado įrodymų, kad faktinės Kambodžos bendrovės taikė dempingą.

(143)

Šiuo atveju patvirtinama, kad, kaip nurodyta 138 konstatuojamojoje dalyje, siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, į faktinių Kambodžos gamintojų eksportą buvo neatsižvelgta. Be to, pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį nenumatyta tirti faktinių Kambodžos gamintojų taikomą dempingą.

(144)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis vidutine bendradarbiaujančios bendrovės dviračių eksporto kaina ataskaitiniu laikotarpiu ir palyginta kryžminės patikros būdu su Comext duomenimis.

(145)

Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Todėl buvo patikslintos tvarkymo, krovimo, frachto ir kitos papildomos išlaidos nagrinėjamojoje šalyje, taip pat pakavimo išlaidos, kurias bendrovė nurodė prašymo netaikyti priemonių formoje, užpildytoje atliekant tikrinimą vietoje.

(146)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis dempingas apskaičiuotas palyginus anksčiau nustatytos normaliosios vertės svertinį vidurkį ir Pakistano eksporto kainų ataskaitiniu laikotarpiu svertinį vidurkį, išreikštus CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentinėmis dalimis.

(147)

Palyginus taip nustatytus normaliosios vertės svertinį vidurkį ir eksporto kainų svertinį vidurkį nustatytas didelis dempingas.

(148)

Nustatyta, kad didelę Filipinų eksporto dalį sudarė faktiškai Filipinuose pagaminti produktai, kuriuos eksportavo viena vengimo veikloje nedalyvavusi Filipinų bendrovė, kaip nustatyta 111 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties siekiant nustatyti su priemonių vengimu susijusias eksporto iš Filipinų kainas nagrinėtas tik priemonių vengusio gamintojo ir (arba) eksportuotojo eksportas. Tačiau, kaip paaiškinta 40 ir 44 konstatuojamosiose dalyse, į priemonių vengusios bendrovės eksporto kainas nebuvo atsižvelgta ir jos eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Comext duomenimis.

(149)

Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Taigi koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir pakavimo sąnaudas, kurias bendradarbiaujanti bendrovė pateikė pildydama prašymo netaikyti priemonių formą.

(150)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis dempingas apskaičiuotas palyginus anksčiau nustatytos normaliosios vertės svertinį vidurkį ir Filipinų eksporto kainų ataskaitiniu laikotarpiu svertinį vidurkį, išreikštus CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentinėmis dalimis.

(151)

Palyginus taip nustatytus normaliosios vertės svertinį vidurkį ir eksporto kainų svertinį vidurkį nustatytas didelis dempingas.

(152)

Po faktų atskleidimo viena bendrovė tvirtino, kad dempingo skirtumas, apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, buvo mažesnis nei muito dydis, nustatytas galiojančiomis priemonėmis, todėl priemonių taikymas išplėstas nepagrįstai. Kaip buvo pirmiau įrodyta, susidarė sąlygos, kuriomis taikomos priemonės pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir kurios skiriasi nuo pagrindinio reglamento 5 straipsnyje nurodytų sąlygų. Todėl teiginys yra atmestas.

(153)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams taikomų galutinių antidempingo muitų buvo vengiama atliekant perkrovą Kambodžoje ir surinkimo operacijas Kambodžoje, Pakistane ir Filipinuose, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnyje.

(154)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu galiojančių priemonių importuojamam Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui taikymas turėtų būti išplėstas tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės.

(155)

Priemonės, kurių taikymas turi būti išplėstas, turėtų būti Reglamento (ES) Nr. 502/2013 1 straipsnio 2 dalyje šiuo metu „visoms kitoms bendrovėms“ nustatytos priemonės, t. y. galutinis 48,5 % antidempingo muitas, taikomas neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(156)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, kuriose numatoma, kad bet koks priemonės taikymo išplėtimas turėtų būti taikomas į Sąjungą įvežtiems ir pagal inicijavimo reglamentą registruotiems importuojamiems produktams, muitai turėtų būti renkami už registruotus importuojamus dviračius, siunčiamus iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų.

(157)

Viena Kambodžos bendrovė paprašė sąžiningumo sumetimais nerinkti muitų už produktų, kurie buvo užregistruoti, importą. Kadangi tam teisinio pagrindo nėra ir būtina užtikrinti priemonės veiksmingumą, prašymas buvo atmestas.

(158)

Penkios Kambodžos bendrovės, prašiusios netaikyti galimai išplėstų priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, pateikė prašymo netaikyti priemonių formas.

(159)

Kaip nurodyta 75 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad trys iš penkių bendradarbiaujančių Kambodžos bendrovių, prašiusių netaikyti galimai išplėstų priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, vengimo veikloje nedalyvavo. Be to, du iš šių gamintojų sugebėjo įrodyti, kad nėra susiję nei su vengimo veikloje dalyvaujančiais gamintojais ir (arba) eksportuotojais, nei su Kinijos dviračių gamintojais ir (arba) eksportuotojais. Todėl šias dvi bendroves būtų galima atleisti nuo išplėstųjų priemonių taikymo.

(160)

Kalbant apie trečiąją bendrovę, kuri, kaip nustatyta 75 konstatuojamojoje dalyje, tiriamoje vengimo veikloje nedalyvavo, ši bendrovė yra susijusi su Kinijos dviračių gamintoju ir (arba) eksportuotoju. Tačiau atliekant tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad šis ryšys buvo užmegztas arba panaudotas tam, kad būtų išvengta galiojančių priemonių. Iš tiesų, šis ryšys buvo užmegztas dar iki priemonių nustatymo 1993 m. ir atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių šių dviejų bendrovių sutartinių santykių. Todėl, kaip nustatyta inicijavimo reglamente, net jei gamintojai yra susiję su bendrovėmis, kurioms taikomos pradinės priemonės, atleidimas vis dar gali būti suteiktas, jei nėra įrodymų, kad ryšiai su bendrovėmis, kurioms taikomos pradinės priemonės, buvo užmegzti arba jais naudotasi siekiant išvengti pradinių priemonių. Kadangi tokių įrodymų nerasta, šią bendrovę būtų galima atleisti nuo išplėstųjų priemonių taikymo.

(161)

Buvo nustatyta, kad kitos dvi bendrovės, prašiusios netaikyti galimai išplėstų priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, kaip nurodyta 76 konstatuojamojoje dalyje, dalyvavo vengimo veikloje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį atleidimas šioms bendrovėms negali būti suteiktas.

(162)

Viena Pakistano bendrovė, prašiusi netaikyti galimai išplėstų priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, pateikė prašymo netaikyti priemonių formą.

(163)

Kaip nurodyta 102 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad bendrovė dalyvavo vengimo veikloje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį atleidimas šiai bendrovei negali būti suteiktas.

(164)

Dvi Filipinų bendrovės, prašiusios netaikyti galimai išplėstų priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, pateikė užpildytas prašymo netaikyti priemonių formas.

(165)

Nustatyta, kad viena bendrovė tiriamojoje vengimo veikloje nedalyvavo, kaip paaiškinta 111 konstatuojamojoje dalyje. Be to, šis gamintojas įrodė, kad nėra susijęs nei su vengimo veikloje dalyvaujančiomis bendrovėmis, nei su Kinijos dviračių gamintojais ir (arba) eksportuotojais. Todėl šią bendrovę buvo galima atleisti nuo išplėstųjų priemonių taikymo.

(166)

Kaip paaiškinta 112 ir 125 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad antroji bendrovė dalyvavo vengimo veikloje ir todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalimi, atleidimas negali būti suteiktas.

(167)

Manoma, kad šiuo atveju siekiant užtikrinti tinkamą atleidimo nuo priemonių taikymą būtinos specialiosios priemonės. Šios specialiosios priemonės – reikalavimas valstybių narių muitinėms pateikti galiojančias komercines sąskaitas faktūras, atitinkančias šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Be tokių sąskaitų faktūrų importuojamiems produktams turi būti taikomas išplėstasis antidempingo muitas.

(168)

Nepažeidžiant pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies, kitų Kambodžos, Pakistano ir Filipinų gamintojų, kurie atliekant šį tyrimą apie save nepranešė, ataskaitiniu laikotarpiu neeksportavo tiriamojo produkto į Sąjungą ir ketina pateikti prašymą netaikyti išplėstojo antidempingo muito remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 4 dalimi, bus paprašyta užpildyti prašymo netaikyti priemonių formą, kad Komisija galėtų įvertinti, ar galima patenkinti prašymą atleisti nuo priemonių taikymo. Toks prašymas gali būti taikomas įvertinus tiriamojo produkto rinkos padėtį, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą, viešuosius pirkimus, pardavimą, tikimybę, kad bus tęsiama nepateisinama arba ekonomiškai nepagrįsta veikla, ir dempingo įrodymus. Paprastai Komisija taip pat atliktų tikrinamąjį vizitą vietoje. Prašymą Komisijai reikėtų pateikti nedelsiant, nurodant visą svarbią informaciją, visų pirma apie visus bendrovės veiklos pokyčius, susijusius su gamyba ir pardavimu.

(169)

Patenkinus prašymą atleisti nuo priemonių taikymo, galiojančios išplėstosios priemonės atitinkamai iš dalies pakeičiamos. Vėliau bus stebima, kaip taikomas suteiktas atleidimas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų sąlygų.

(170)

2015 m. kovo 13 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis padarytos pirmiau minėtos išvados, ir jos buvo paragintos pateikti pastabas. Pastabų buvo gauta iš Kambodžos prekybos ministerijos, dviejų Kambodžos bendrovių, vienos Pakistano bendrovės ir vienos Filipinų bendrovės. Buvo apsvarstytos žodžiu ir raštu šalių pateiktos pastabos. Nei dėl vieno iš pateiktų argumentų išvados nebuvo pakeistos,

(171)

[Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę],

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: CHAR 04/039

1049 Brussels

Belgium (Belgija)

19.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/29

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

19.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/31

(1)

2015 m. balandžio 20 d. Taryba patvirtino tvirtą įsipareigojimą imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią žmogiškosioms tragedijoms, kylančioms dėl neteisėto žmonių gabenimo per Viduržemio jūrą;

(2)

2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė pasipiktinimą dėl padėties Viduržemio jūros regione ir pabrėžė, kad Sąjunga sutelks visas savo turimas priemones, kad bendradarbiaudama su kilmės ir tranzito šalimis užkirstų kelią tolesnėms žūtims jūroje ir pašalintų šios ekstremaliosios humanitarinės situacijos pamatines priežastis, ir kad neatidėliotinas prioritetas yra neleisti, kad jūroje toliau žūtų žmonės. Europos Vadovų Taryba įsipareigojo sustiprinti Sąjungos pajėgumus jūroje, užkirsti kelią nelegalios migracijos srautams ir stiprinti vidaus solidarumą bei atsakomybę;

(3)

be to, 2015 m. balandžio 23 d. susitikime Europos Vadovų Taryba įsipareigojo laikydamasi tarptautinės teisės kovoti su prekiautojais žmonėmis, sistemingai dedant pastangas nustatyti, sulaikyti ir sunaikinti laivus anksčiau, nei juos panaudoja prekiautojai žmonėmis, ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) paprašė pradėti pasirengimą galimai bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijai šiuo tikslu;

(4)

2015 m. gegužės 11 d. vyriausioji įgaliotinė informavo JT Saugumo Tarybą apie migrantų krizę Viduržemio jūroje ir apie vykstantį pasirengimą galimai Sąjungos jūrų pajėgų operacijai pagal Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką. Šiuo atžvilgiu ji pareiškė, kad Sąjungai vykdant šią veiklą reikalinga JT Saugumo Tarybos parama;

(5)

2015 m. gegužės 18 d. Taryba patvirtino BSGP operacijos, skirtos neteisėtai žmones gabenančių asmenų verslo modeliui Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje sužlugdyti, krizės valdymo koncepciją;

(6)

Sąjungos BSGP operacija bus vykdoma laikantis tarptautinės teisės, visų pirma atitinkamų 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), 2000 m. protokolų dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru (Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo) ir dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančių Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (SAR), 1976 m. Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (Barselonos konvencija), 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei negrąžinimo principo ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų.

UNCLOS, SOLAS ir SAR konvencijose numatytas įpareigojimas suteikti pagalbą nelaimėje atsidūrusiems žmonėms jūroje ir likusius gyvus žmones nugabenti į saugią vietą; tuo tikslu EUNAVFOR MED skirti laivai bus pasirengę vykdyti atitinkamas užduotis ir bus aprūpinti tam reikalinga įranga, koordinuojant kompetentingam Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui;

(7)

vadovaudamosi atitinkama nacionaline ir tarptautine teise, atviroje jūroje valstybės gali sulaikyti neteisėtų migrantų gabenimu įtariamus laivus, jeigu vėliavos valstybė suteikia leidimą įlipti į šį laivą ir jį apieškoti arba jeigu laivas neturi nacionalinės priklausomybės, ir gali laivų, asmenų ir krovinio atžvilgiu imtis atitinkamų priemonių;

(8)

be to, valstybės teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse, teritorijoje arba oro erdvėje, gavus tos valstybės sutikimą arba laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, arba abiem atvejais, galima imtis priemonių laivų, įtariamų dalyvaujant neteisėto žmonių gabenimo arba prekybos žmonėmis veikloje, atžvilgiu;

(9)

vadovaudamasi tarptautine ir nacionaline teise, valstybė gali imtis atitinkamų priemonių jos teritorijoje esančių asmenų, kuriuos ji įtaria neteisėtu žmonių gabenimu arba prekyba žmonėmis, atžvilgiu, kad jie galbūt būtų suimti ir būtų vykdomas jų persekiojimas;

(10)

Politinis ir saugumo komitetas (PSK) turėtų Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe vykdyti Sąjungos krizių valdymo operacijos politinę kontrolę, užtikrinti strateginį vadovavimą jai ir priimti atitinkamus sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 38 straipsnio trečią pastraipą;

(11)

pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį ir pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/528 (1) dėl šio sprendimo patiriamas veiklos išlaidas, kurios yra karinio ar gynybinio pobūdžio, turi padengti valstybės narės;

(12)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, jis nėra jai privalomas ar taikomas ir ji nedalyvauja finansuojant šią operaciją,

a)

pirmuoju etapu remiamas migracijos tinklų nustatymas ir stebėsena, renkant informaciją ir vykdant patruliavimą atviroje jūroje laikantis tarptautinės teisės;

b)

antruoju etapu:

c)

trečiuoju etapu, vadovaujantis visomis taikytinomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis arba gavus susijusios pakrantės valstybės sutikimą, tos valstybės teritorijoje imamasi visų reikiamų priemonių laivo ir susijusio turto, kurie, kaip įtariama, naudojami neteisėtam žmonių gabenimui arba prekybai žmonėmis, atžvilgiu, be kita ko, juos sunaikinant arba padarant netinkamus naudoti, laikantis toje rezoliucijoje arba sutikime išdėstytų sąlygų.

a)

neviršijant slaptumo lygio, nustatyto taikomuose Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės sudarytuose susitarimuose dėl informacijos saugumo, arba

b)

kitais atvejais neviršijant slaptumo lygio „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“.