14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/768

2015 m. gegužės 11 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 331/2014, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo (programa „Pericles 2020“), taikymas išplečiamas nedalyvaujančioms valstybėms narėms

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 331/2014 (1), kuriuo nustatoma programa „Pericles 2020“ ir kuriuo pakeičiama Periklio programa, nustatyta Tarybos sprendimu 2001/923/EB (2), numatyta, kad jis taikytinas valstybėse narėse pagal Sutartis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 139 straipsnyje nustatyta, kad jos 133 straipsnyje nurodytos priemonės, reglamentuojančios euro naudojimą, netaikomos valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis;

(2)	vis dėlto pagal programą „Pericles 2020“ įgyvendinami informacijos bei darbuotojų mainai ir pagalbos bei mokymo priemonės turėtų būti vienodi visoje Sąjungoje, todėl turėtų būti imtasi reikiamų priemonių siekiant užtikrinti tokį pat euro apsaugos lygį valstybėse narėse, kurioms taikoma išimtis;

(3)	todėl Reglamento (ES) Nr. 331/2014 taikymas turėtų būti išplėstas valstybėms narėms, kurios nėra Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98 (3) apibrėžtos dalyvaujančios valstybės narės (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės);

(4)	tikslinga užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą perėjimą nuo Periklio programos prie programos „Pericles 2020“ ir tikslinga suderinti šio reglamento galiojimo trukmę su Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (4). Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Reglamento (ES) Nr. 331/2014 taikymas išplečiamas kitoms valstybėms narėms nei Reglamento (EB) Nr. 974/98 1 straipsnio a punkte apibrėžtos dalyvaujančios valstybės narės.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių narių kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos laikomos finansavimo reikalavimus atitinkančiais subjektais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 331/2014 5 straipsnyje.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 dienos.

---

(1)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 331/2014, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo (programa „Pericles 2020“), ir kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/923/EB, 2001/924/EB, 2006/75/EB, 2006/76/EB, 2006/849/EB ir 2006/850/EB (OL L 103, 2014 4 5, p. 1).

(2)  2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas 2001/923/EB, nustatantis mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą) (OL L 339, 2001 12 21, p. 50).

(3)  1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1).

(4)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

---

14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/3

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/769

2015 m. gegužės 12 d.

kuriuo 231-ą kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7a straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą buvo įšaldyti;

(2)	2015 m. balandžio 30 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) Sankcijų komitetas nusprendė išbraukti šešis asmenis iš asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo;

(3)	todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 139, 2002 5 29, p. 9.

---

---

14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/5

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/770

2015 m. gegužės 13 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/7

---

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/771

2015 m. gegužės 7 d.

dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu, Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl laisvo asmenų judėjimo įsteigtame Jungtiniame komitete dėl to susitarimo III priedo „Abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas“ dalinio keitimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46, 53 ir 62 straipsnius kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo (1) (toliau – Susitarimas) pasirašytas 1999 m. birželio 21 d. ir įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.;

(2)	Susitarimo 18 straipsnyje nurodyta, kad III priedo „Abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas“ pakeitimai turi būti priimami Jungtinio komiteto, įsteigto Susitarimo 14 straipsniu (toliau – Jungtinis komitetas), sprendimu;

(3)

tam, kad toliau būtų darniai ir tinkamai taikomi Sąjungos teisės aktai ir išvengta administracinių ir galimų teisinių sunkumų, Susitarimo III priedą „Abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas“ reikia iš dalies pakeisti atsižvelgiant į naujus Sąjungos teisės aktus, į kuriuos šiuo metu Susitarime nedaroma nuoroda;

(4)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete dėl Susitarimo III priedo „Abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas“ dalinio keitimo;

(5)	Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridedamu sprendimo projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo 14 straipsniu įsteigtame Jungtiniame komitete (toliau – Jungtinis komitetas) dėl jo III priedo „Abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas“ dalinio keitimo, grindžiama prie šio sprendimo pridedamu Jungtinio komiteto sprendimo projektu.

Dėl neesminių techninio pobūdžio sprendimo projekto pakeitimų Sąjungos atstovai Jungtiniame komitete gali sutarti be tolesnio Tarybos sprendimo.

2 straipsnis

Priimtas Jungtinio komiteto sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  OL L 114, 2002 4 30, p. 6.

---

---

---

14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/12

---

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/772

2015 m. gegužės 11 d.

kuriuo įsteigiamas Užimtumo komitetas ir panaikinamas Sprendimas 2000/98/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 150 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)	Sutarties 5 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga imasi priemonių, užtikrinančių valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą, kad sukūrus suderintą užimtumo strategiją ji taptų veiksmingesnė;

(2)

Sutarties trečiosios dalies IX antraštinėje dalyje yra nustatytos procedūros, kurias taikant valstybės narės ir Sąjunga turėtų veikti siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją ir ypač ugdyti kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią bei mokančią prisitaikyti darbo jėgą ir skatinti darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių;

(3)

vykdydamas savo užduotis, į kurias įeina konsultavimas ir indėlis į Tarybos ir Komisijos darbą, Užimtumo komitetas (toliau – Komitetas) turėtų prisidėti užtikrinant, kad Europos užimtumo strategija, makroekonominės politikos koordinavimas ir ekonominės reformos procesas būtų rengiami ir įgyvendinami nuosekliai ir viena kitą papildančiomis priemonėmis;

(4)	Komitetas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, ypač tais, kuriems atstovaujama trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime augimo ir užimtumo klausimais, įsteigtame Tarybos sprendime 2003/174/EB (1);

(5)

2013 m. birželio 27 ir 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinė dimensija turėtų būti sustiprinta. Pirmiausia svarbu geriau stebėti socialinę ir darbo rinkos padėtį ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir į ją atsižvelgti, visų pirma naudojantis atitinkamais Europos semestro socialiniais ir užimtumo rodikliais. Taip pat svarbu užtikrinti geresnį užimtumo ir socialinės politikos koordinavimą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją;

(6)

2013 m. spalio 24 ir 25 d. Europos Vadovų Taryba teigė, kad ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimas bus toliau stiprinamas laikantis esamų procedūrų, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją. Europos Vadovų Tarybos nuomone, reikia toliau stiprinti įvairių sudėčių Tarybos bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas tų sričių politikos nuoseklumas atsižvelgiant į bendrus tikslus;

(7)

šiame sprendime turėtų būti atspindėtas Europos semestro plėtojimas ir Komiteto atliekamas vaidmuo šiame procese. Visų pirma, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 (2) nustatoma, kad vykdant Europos semestro veiklą, jei tikslinga, konsultuojamasi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Ekonominės politikos komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1176/2011 (3) nustatoma, kad nuodugniose apžvalgose atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Tarybos rekomendacijas arba raginimus, skirtus valstybėms narėms. Jame taip pat nustatoma, kad visų valstybių narių, kurioms pradėta perviršinio disbalanso procedūra, taisomųjų veiksmų plane turi būti atsižvelgiama į politikos veiksmų ekonominį ir socialinį poveikį ir jis turi atitikti ekonominės politikos bendras gaires ir užimtumo gaires;

(8)

Komitetas ir ekonominę ir socialinę politiką koordinuojančios Sąjungos įstaigos, visų pirma Ekonomikos ir finansų komitetas, Ekonominės politikos komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, turėtų dirbti glaudžiai bendradarbiaudami. Tam tikrais atvejais ir kai tarpusavyje susitaria susiję komitetai, Komiteto bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos komitetu, Ekonomikos ir finansų komitetu ir Ekonominės politikos komitetu gali apimti bendrų posėdžių organizavimą, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamus komitetų vaidmenis Europos semestre;

(9)

kad būtų veiksmingai įgyvendinti Komitetui Sutartyje nustatyti įgaliojimai ir būtų suteiktas lankstumas, kurio reikia siekiant prisitaikyti prie jo veiklos tvarkaraščio, visų pirma Europos semestro ciklo kontekste, reiktų peržiūrėti su Komiteto veikimu susijusias valdymo nuostatas, kad būtų užtikrintas veiksmingumas ir tęstinumas;

(10)	Tarybos sprendimas 2000/98/EB (4) turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įsteigimas

Siekiant skatinti valstybių narių užimtumo ir darbo rinkos politikos tarpusavio koordinavimą, visapusiškai laikantis Sutarties ir deramai atsižvelgiant į Sąjungos institucijų ir įstaigų įgaliojimus, įsteigiamas patariamąjį statusą turintis Užimtumo komitetas (toliau – Komitetas).

2 straipsnis

Užduotys

1.   Komiteto užduotys yra šios:

a)	stebėti užimtumo padėtį ir užimtumo politiką valstybėse narėse bei Sąjungoje;

b)	nedarant poveikio Sutarties 240 straipsniui, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva rengti nuomones ir prisidėti prie Sutarties 148 straipsnyje nurodytų Tarybos procedūrų rengimo.

2.   1 dalies tikslais Komitetas visų pirma siekia:

a)	rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką ir veiksmus, skatinti atsižvelgti į aukšto užimtumo lygio siekį;

b)	prisidėti prie bendrų ekonominių gairių priėmimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad jos būtų suderinamos su užimtumo gairėmis, ir prisidėti prie Europos užimtumo strategijos, makroekonominės politikos koordinavimo ir ekonomikos reformos proceso sinergijos viena kitą papildančiomis priemonėmis;

c)	aktyviai dalyvauti makroekonominiame dialoge Sąjungos lygmeniu;

d)	neviršydamas savo įgaliojimų prisidėti prie visų Europos semestro aspektų ir pranešti apie juos Tarybai;

e)	skatinti valstybes nares keistis informacija bei patirtimi tarpusavyje ir su Komisija.

3.   Kiekvienais metais Komitetas tvirtina darbo programą, atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos politikos prioritetus. Darbo programa perduodama Tarybai.

4.   Prireikus pagal savo darbotvarkės klausimus Komitetas gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

3 straipsnis

Narystė

1.   Kiekviena valstybė narė ir Komisija paskiria po du komiteto narius. Jos taip pat gali paskirti po du pakaitinius narius.

2.   Komiteto nariai ir pakaitiniai nariai renkami iš užimtumo ir darbo rinkos politikos srityje išskirtinę kompetenciją turinčių valstybių narių vyresniųjų pareigūnų ar ekspertų.

3.   Valstybės narės ir Komisija deda visas pastangas, kad skiriant Komiteto narius būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

4 straipsnis

Veikla

1.   Komitetas iš valstybių narių paskirtų narių išrenka pirmininką dvejų metų kadencijai. Pirmininkas gali būti perrenkamas vieną kartą dar dvejų metų laikotarpiui. Komitetas gali deramai pagrįstais atvejais nuspręsti pratęsti pirmininko kadencijos laikotarpį ne daugiau kaip aštuoniais mėnesiais, siekiant užtikrinti savo darbo veiksmingumą ir tęstinumą. Pirmininkas gali eiti pareigas daugiausia ketverius metus ir aštuonis mėnesius.

2.   Pirmininkui padeda keturi pavaduotojai, iš kurių du Komitetas išrenka iš savo narių dvejų metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą atnaujinta. Trečiasis pavaduotojas – Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas. Ketvirtasis pavaduotojas yra pirmininkavimą perimsiančios valstybės narės atstovas.

3.   Pirmininkas savo balsavimo teisę perduoda pakaitiniam asmeniui.

4.   Komiteto posėdžius sušaukia jo pirmininkas savo iniciatyva arba Komiteto narių daugumos prašymu.

5.   Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

6.   Išlaidos atlyginamos pagal galiojančias administracines taisykles.

7.   Komisija Komitetui teikia deramą analitinę ir organizacinę paramą. Komisija paskiria savo personalo narį sekretoriumi. Sekretorius ir jam padedantis personalas, padėdami Komitetui vykdyti užduotis, laikosi Komiteto nurodymų. Rengiant posėdžius, sekretorius palaiko ryšius su Tarybos generaliniu sekretoriatu.

8.   Prireikus Komitetas bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis socialinės ir ekonominės politikos klausimus nagrinėjančiomis įstaigomis ir komitetais, pavyzdžiui, su Socialinės apsaugos komitetu, Ekonomikos ir finansų komitetu, Ekonominės politikos komitetu, Švietimo komitetu ir Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo valdyba.

5 straipsnis

Darbo grupės

1.   Specialių klausimų nagrinėjimą Komitetas gali pavesti pakaitiniams nariams arba šiuo tikslu sudaryti darbo grupes. Tokios darbo grupės pirmininku yra Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto narys ar pakaitinis narys, Komisijos pareigūnas, arba Komiteto paskirtas pačios darbo grupės narys.

2.   Komisija darbo grupėms teikia deramą analitinę ir organizacinę paramą.

3.   Darbo grupės gali kreiptis į ekspertus, kurie joms padėtų.

4.   Komitetas taip pat gali sudaryti bendras darbo grupes su kitais komitetais ar įstaigomis; jų valdymo taisyklės nustatomos bendrai.

6 straipsnis

Konsultavimasis su socialiniais partneriais

Vykdydamas savo įgaliojimus Komitetas konsultuojasi su socialiniais partneriais. Šiame kontekste jis užmezga ryšius su socialiniais partneriais, kuriems atstovaujama trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime augimo ir užimtumo klausimais.

7 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Narių, išrinktų pagal Sprendimo 2000/98/EB 3 straipsnį, kadencija tęsiasi iki jos pabaigos, kaip nustatyta pagal šio sprendimo 4 straipsnį. Tokios kadencijos pradžia laikoma rinkimų, įvykusių pagal Sprendimo 2000/98/EB 3 straipsnį, diena.

8 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2000/98/EB panaikinamas nuo Komiteto pirmojo posėdžio, surengto po šio sprendimo įsigaliojimo, dienos. Tas posėdis surengiamas ne vėliau kaip praėjus keturiems mėnesiams po šio sprendimo priėmimo dienos.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2003 m. kovo 6 d. Tarybos sprendimas 2003/174/EB, įsteigiantis trišalį socialinį aukščiausio lygio susitikimą augimo ir užimtumo klausimais (OL L 70, 2003 3 14, p. 31).

(2)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(3)  2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(4)  2000 m. sausio 24 d. Tarybos sprendimas 2000/98/EB dėl Užimtumo komiteto įsteigimo (OL L 29, 2000 2 4, p. 21).

---

14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/16

---

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/773

2015 m. gegužės 11 d.

kuriuo įsteigiamas Socialinės apsaugos komitetas ir panaikinamas Sprendimas 2004/689/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 160 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)	1999 m. liepos 14 d. komunikate „Suderinta socialinės apsaugos modernizavimo strategija“ Komisija pateikė pasiūlymų dėl bendradarbiavimo socialinės apsaugos srityje stiprinimo, kaip vieną iš galimybių siūlydama sudaryti aukšto lygio pareigūnų grupę;

(2)	2000 m. vasario 16 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas palankiai įvertino Komisijos komunikatą ir tokios grupės sukūrimą;

(3)

1999 m. gruodžio 17 d. išvadose dėl bendradarbiavimo modernizuojant ir gerinant socialinę apsaugą stiprinimo (1) Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui sukurti tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmą, kurį parengė aukšto lygio pareigūnų grupė šiam veiksmui įgyvendinti. Taryba pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas turėtų apimti visų formų socialinę apsaugą ir prireikus padėti valstybėms narėms tobulinti ir stiprinti savo socialinės apsaugos sistemas remiantis nacionaliniais prioritetais. Ji taip pat priminė valstybių narių kompetenciją organizuoti ir finansuoti socialinę apsaugą ir pritarė šiems keturiems Komisijos nustatytiems visuotinio tikslo modernizuoti socialinės apsaugos sistemas bendriesiems tikslams: siekti, kad už darbą būtų mokama ir garantuojamos užtikrintos pajamos, siekti, kad būtų garantuotos pensijos ir sukurtos tvarios pensijų sistemos, skatinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti aukštos kokybės tvarią sveikatos priežiūrą. Ji taip pat pabrėžė, kad siekiant šių keturių tikslų visose veiklos srityse turi būti laikomasi vyrų ir moterų lygybės principo. Taip pat Taryba pripažino, kad visiems šiems tikslams yra būdingi finansiniai aspektai;

(4)

2000 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Lisabonoje išvadose pripažinta socialinės apsaugos reikšmė tolesniam aktyvios ir dinamiškos gerovės sistemos Europoje plėtojimui bei modernizavimui ir Taryba paraginta stiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais naudojantis pagerintais informavimo tinklais;

(5)	Nicos ir vėliau įvykusiuose susitikimuose Europos Vadovų Taryba nuolat išreikšdavo pritarimą Socialinės apsaugos komiteto darbui, skatinant ir gerinant keitimąsi informacija apie politiką socialinės apsaugos srityje ir jos koordinavimą Sąjungos lygmeniu;

(6)

Tarybos sprendimu 2000/436/EB (2), kuris buvo panaikintas ir pakeistas Tarybos sprendimu 2004/689/EB (3), įsteigtas Socialinės apsaugos komitetas akivaizdžiai parodė savo, kaip Tarybos ir Komisijos patariamosios įstaigos, naudą ir aktyviai prisidėjo plėtojant 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytą atvirąjį koordinavimo metodą (AKM). AKM socialinėje srityje tikslų ir priemonių aktualumas buvo dar kartą patvirtintas Socialinės apsaugos komiteto nuomonėje dėl AKM socialinėje srityje stiprinimo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kuriai Taryba pritarė 2011 m. birželio 17 d. posėdyje. Šiame sprendime reikėtų atspindėti Komiteto vaidmenį taikant AKM;

(7)

2013 m. birželio 27 ir 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinė dimensija turėtų būti sustiprinta. Pirmiausia svarbu geriau stebėti socialinę ir darbo rinkos padėtį Ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir į ją atsižvelgti, visų pirma naudojantis atitinkamais Europos semestro socialiniais ir užimtumo rodikliais. Taip pat svarbu užtikrinti geresnį užimtumo ir socialinės politikos koordinavimą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją;

(8)

2013 m. spalio 24 ir 25 d. išvadose Europos Vadovų Taryba teigė, kad ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimas bus toliau stiprinamas laikantis esamų procedūrų, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją. Europos Vadovų Tarybos nuomone, reikia toliau stiprinti įvairių sudėčių Tarybos bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas šių sričių politikos nuoseklumas atsižvelgiant į bendrus tikslus;

(9)

šiame sprendime turėtų būti atspindėtas Europos semestro plėtojimas ir Komiteto atliekamas vaidmuo šiame procese. Visų pirma, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 (4) nustatoma, kad vykdant Europos semestro veiklą, jei tikslinga, konsultuojamasi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Ekonominės politikos komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1176/2011 (5) nustatoma, kad nuodugniose apžvalgose atitinkamais atvejais turi būti atsižvelgiama į Tarybos rekomendacijas arba raginimus, skirtus valstybėms narėms. Jame taip pat nustatoma, kad visų valstybių narių, kurioms pradėta perviršinio disbalanso procedūra, taisomųjų veiksmų plane turi būti atsižvelgiama į politikos veiksmų ekonominį ir socialinį poveikį ir jis turi atitikti ekonominės politikos gaires ir bendras užimtumo gaires;

(10)

Komitetas ir Sąjungos įstaigos, dalyvaujančios socialinės ir ekonominės politikos klausimų derinime, visų pirma Užimtumo komitetas, Ekonomikos ir finansų komitetas bei Ekonominės politikos komitetas, turėtų dirbti glaudžiai bendradarbiaudami. Tam tikrais atvejais ir kai tarpusavyje susitaria susiję komitetai, Komiteto bendradarbiavimas su Užimtumo komitetu, Ekonomikos ir finansų komitetu ir Ekonominės politikos komitetu gali apimti bendrų posėdžių organizavimą, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamus komitetų vaidmenis Europos semestre;

(11)

kad būtų veiksmingai įgyvendinti Komitetui Sutartyje nustatyti įgaliojimai ir būtų suteiktas lankstumas, kurio reikia siekiant prisitaikyti prie jo veiklos tvarkaraščio, visų pirma Europos semestro ciklo kontekste, reiktų peržiūrėti su Komiteto veikimu susijusias valdymo nuostatas, kad būtų užtikrintas veiksmingumas ir tęstinumas;

(12)	Sprendimas 2004/689/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įsteigimas

Siekiant skatinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija socialinės apsaugos politikos klausimais, visapusiškai laikantis Sutarties ir deramai atsižvelgiant į Sąjungos institucijų ir įstaigų įgaliojimus, įsteigiamas patariamąjį statusą turintis Socialinės apsaugos komitetas (toliau – Komitetas).

2 straipsnis

Užduotys

1.   Komiteto užduotys yra šios:

a)	stebėti socialinę padėtį ir socialinės apsaugos politikos raidą valstybėse narėse bei Sąjungoje;

b)	skatinti valstybes nares keistis informacija, patirtimi ir gerąja praktika tarpusavyje bei su Komisija;

c)	nedarant poveikio Sutarties 240 straipsniui, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva rengti ataskaitas, rengti nuomones ar vykdyti kitą veiklą savo kompetencijos srityse.

2.   1 dalies tikslais Komitetas visų pirma siekia:

a)	naudotis atviruoju koordinavimo metodu, įskaitant bendrai sutartų stebėsenos priemonių taikymą ir bendrai suderintos vertinimo tvarkos įgyvendinimą siekiant Tarybos sutartų bendrų tikslų;

b)	savo kompetencijos srityje prisidėti prie visų Europos semestro aspektų ir pranešti apie juos Tarybai;

c)	prireikus bendradarbiauti su kitais atitinkamomis socialinės ir ekonominės politikos klausimus nagrinėjančiomis įstaigomis ir komitetais, pavyzdžiui, su Užimtumo komitetu, Ekonomikos ir finansų komitetu, Ekonominės politikos komitetu ir Visuomenės sveikatos darbo grupe vyresniųjų pareigūnų lygiu.

3.   Kiekvienais metais Komitetas tvirtina darbo programą, atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos politikos prioritetus. Darbo programa perduodama Tarybai.

4.   Vykdydamas savo įgaliojimus Komitetas bendradarbiauja su socialiniais partneriais. Šiame kontekste jis užmezga ryšius su socialiniais partneriais, kuriems atstovaujama trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime augimo ir užimtumo klausimais, įsteigtame Tarybos sprendimu 2003/174/EB (6). Komitetas užmezga reikiamus ryšius su socialinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, atsižvelgdamas į jų atitinkamą vaidmenį ir atsakomybę socialinės apsaugos srityje. Europos Parlamentas taip pat informuojamas apie Komiteto veiklą.

5.   Komitetas gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus, jei to reikia pagal darbotvarkės klausimus.

6.   Komitetas užmezga ryšius su šalių kandidačių atstovais.

3 straipsnis

Narystė

1.   Kiekviena valstybė narė ir Komisija paskiria po du komiteto narius. Jos taip pat gali paskirti po du pakaitinius narius.

2.   Valstybės narės ir Komisija deda visas pastangas tam, kad skiriant Komiteto narius būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

4 straipsnis

Veikla

1.   Komitetas iš valstybių narių paskirtų narių išrenka pirmininką dvejų metų kadencijai. Pirmininkas gali būti perrenkamas vieną kartą dar dvejų metų laikotarpiui. Komitetas gali deramai pagrįstais atvejais nuspręsti pratęsti pirmininko kadencijos laikotarpį ne daugiau kaip aštuoniais mėnesiais, siekiant užtikrinti savo darbo veiksmingumą ir tęstinumą. Pirmininkas gali eiti pareigas daugiausia ketverius metus ir aštuonis mėnesius.

2.   Pirmininkui padeda keturi pavaduotojai, iš kurių du Komitetas išrenka iš savo narių dvejų metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą atnaujinta. Trečiasis pavaduotojas – Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas. Ketvirtasis pavaduotojas yra pirmininkavimą perimsiančios valstybės narės atstovas.

3.   Pirmininkas savo balsavimo teisę perduoda pakaitiniam asmeniui.

4.   Komiteto posėdžius pirmininkas sušaukia savo iniciatyva arba ne mažiau kaip pusės Komiteto narių prašymu.

5.   Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

6.   Išlaidos atlyginamos pagal galiojančias administracines taisykles.

7.   Komisija Komitetui teikia deramą analitinę ir organizacinę paramą. Komisija paskiria savo personalo narį sekretoriumi. Sekretorius ir jam padedantis personalas, padėdami Komitetui vykdyti užduotis, laikosi Komiteto nurodymų. Rengiant posėdžius, sekretorius palaiko ryšius su Tarybos Generaliniu sekretoriatu.

5 straipsnis

Darbo grupės

1.   Specialių klausimų nagrinėjimą Komitetas gali pavesti pakaitiniams nariams arba šiuo tikslu sudaryti darbo grupes. Tokios darbo grupės pirmininku yra Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto narys ar pakaitinis narys, Komisijos pareigūnas, arba Komiteto paskirtas pačios darbo grupės narys.

2.   Komisija darbo grupėms teikia deramą analitinę ir organizacinę paramą.

3.   Darbo grupės gali kreiptis į ekspertus, kurie joms padėtų.

4.   Komitetas taip pat gali sudaryti bendras darbo grupes su kitais komitetais ar įstaigomis; jų sudarymo ir valdymo taisyklės nustatomos bendrai.

6 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Narių, išrinktų pagal Sprendimo 2004/689/EB 3 straipsnį, kadencija tęsiasi iki jos pabaigos, kaip nustatyta pagal šio sprendimo 4 straipsnį. Tokios kadencijos pradžia laikoma rinkimų, įvykusių pagal Sprendimo 2004/689/EB 3 straipsnį, diena.

7 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2004/689/EB panaikinamas nuo Komiteto pirmojo posėdžio, surengto po šio sprendimo įsigaliojimo, dienos. Tas Komiteto posėdis surengiamas ne vėliau kaip praėjus keturiems mėnesiams po šio sprendimo priėmimo dienos.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 8, 2000 1 12, p. 7.

(2)  2000 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas 2000/436/EB dėl Socialinės apsaugos komiteto įsteigimo (OL L 172, 2000 7 12, p. 26).

(3)  2004 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas 2004/689/EB dėl Socialinės apsaugos komiteto įsteigimo ir panaikinantis Sprendimą 2000/436/EB (OL L 314, 2004 10 13, p. 8).

(4)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(5)  2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(6)  2003 m. kovo 6 d. Tarybos sprendimas 2003/174/EB, įsteigiantis trišalį socialinį aukščiausio lygio susitikimą augimo ir užimtumo klausimais (OL L 70, 2003 3 14, p. 31).

---

14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/20

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2015/774

2015 m. kovo 4 d.

dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą kartu su 3 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka ir 18 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 18 straipsnio 1 dalį, kad pasiektų ECBS tikslus, Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais (toliau – NCB) gali veikti finansų rinkose, be kita ko, pirkdami ir parduodami antrinę rinką turinčias priemones;

(2)

2014 m. rugsėjo 4 d. Valdančioji taryba nusprendė inicijuoti trečiąją padengtų obligacijų pirkimo programą (toliau – POPP3) ir turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP). Kaip ir tikslinėmis ilgesnės trukmės refinansavimo operacijomis, pradėtomis vykdyti 2014 m. rugsėjo mėnesį, šiomis turto pirkimo programomis, suderinamomis su pagrindiniu ECB tikslu – palaikyti kainų stabilumą, siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir padėti grįžti prie infliacijos lygio, artimesnio 2 %;

(3)

2015 m. sausio 22 d. Valdančioji taryba nusprendė, kad turto pirkimai turi būti išplėsti, įtraukiant viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programą (toliau – VSVVPP). Pagal VSVVPP NCB, proporcingai savo atitinkamoms dalims ECB kapitalo rakte, ir ECB antrinėse rinkose iš tinkamų sandorių šalių gali pagal vienakrypčius sandorius pirkti tinkamus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius. Šis sprendimas buvo priimtas bendros pinigų politikos kontekste, atsižvelgiant į keletą veiksnių, kurie žymiai padidino neigiamą riziką vidutinės trukmės kainų pokyčių prognozei, taip trukdydami pasiekti ECB pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą. Šie veiksniai apima mažesnį nei tikėtasi priimtų pinigų politikos priemonių poveikį, daugelio faktinės ir prognozuojamos infliacijos euro zonoje veiksnių – tiek svarbiausių priemonių, tiek ir priemonių, atėmus kintančių komponentų, pavyzdžiui, energijos ir maisto, poveikį – mažėjimą link istoriškai žemo lygio ir padidėjusį galimą žymaus naftos kainų nuosmukio poveikį darbo užmokesčio ir kainų nustatymui;

(4)

VSVVPP yra proporcinga priemonė kainų pokyčių prognozės rizikai sumažinti, kadangi ji dar labiau supaprastins pinigų politikos ir finansines sąlygas, įskaitant euro zonos ne finansų bendrovių ir namų ūkių skolinimosi sąlygas, tokiu būdu skatindama vartojimą ir investicijų išlaidas euro zonoje ir galiausiai prisidėdama prie infliacijos lygio grąžinimo iki mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio vidutiniu laikotarpiu. Aplinkoje, kurioje pagrindinės ECB palūkanų normos yra ties jų žemesniąja riba, o privataus sektoriaus turtui skirtos pirkimo programos vertinamos kaip suteikusios išmatuojamą, tačiau nepakankamą postūmį dominuojančiai neigiamai rizikai kainų stabilumui valdyti, būtina prie Eurosistemos pinigų politikos priemonių pridėti VSVVPP – priemonę, pasižyminčią dideliu poveikio realiai ekonomikai potencialu. Dėl jos poveikio portfelio pusiausvyros atkūrimui, gana didelės VSVVPP pirkimų apimtys prisidės siekiant svarbaus pinigų politikos tikslo – paskatinti finansinius tarpininkus padidinti likvidumo teikimą tarpbankinei rinkai ir kredito teikimą euro zonos ekonomikai;

(5)

VSVVPP įtvirtinta nemažai saugiklių, kuriais siekiama užtikrinti, kad numatyti pirkimai būtų proporcingi jos tikslams, ir kad jos sąrangoje būtų tinkamai atsižvelgiama į susijusią finansinę riziką, kuri būtų ribojama rizikos valdymu. Siekiant užtikrinti sklandų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių rinkų veikimą ir išvengti trukdymų tinkamai restruktūrizuoti skolą, Eurosistemos centrinių bankų vykdomiems tokių vertybinių popierių pirkimams bus taikomos tam tikros ribos;

(6)	VSVVPP visiškai suderinama su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis, įskaitant piniginio finansavimo draudimą, ir netrikdo Eurosistemos veikimo vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu;

(7)

VSVVPP, TUVPPP ir POPP3 apimties kontekste kas mėnesį rinkai suteiktas likvidumas iš visų pirkimų sudarys 60 milijardų eurų. Pirkimus ketinama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigos; bet kokiu atveju jie bus vykdomi tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, infliacijos tendencija taps tvari ir atitiks Valdančiosios tarybos tikslą užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio;

(8)	siekdama užtikrinti VSVVPP veiksmingumą, Eurosistema patikslina, kad ji sutinka su tokiu pat (pari passu) kaip privačių investuotojų traktavimu antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių, kuriuos Eurosistema gali pirkti pagal VSVVPP, atžvilgiu, kaip nustatyta tokių priemonių sąlygose;

(9)	Eurosistemos vykdomi tinkamų antrinę rinką turinčių skolos priemonių pirkimai pagal VSVVPP turėtų būti įgyvendinami decentralizuotai, tinkamai atsižvelgiant į rinkos kainų formavimąsi ir rinkos veikimo aplinkybes, ir koordinuojami ECB, taip apsaugant Eurosistemos pinigų politikos vieningumą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

VSVVPP sukūrimas ir apimtis

Eurosistema sukuria VSVVPP, pagal kurią Eurosistemos centriniai bankai antrinėse rinkose iš tinkamų kitų sandorių šalių, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, tam tikromis sąlygomis perka tinkamus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius, kaip apibrėžta 3 straipsnyje.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime taikomos šios apibrėžtys:

1.   Eurosistemos centrinis bankas– ECB ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai (toliau – NCB);

2.   pripažinta agentūra– subjektas, kurį Eurosistema klasifikuoja kaip pripažintą agentūrą VSVVPP tikslais;

3.   tarptautinė organizacija– subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (1) 118 straipsnyje, ir kurį Eurosistema klasifikuoja kaip tarptautinę organizaciją VSVVPP tikslais;

4.   daugiašalis plėtros bankas– subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje, ir kurį Eurosistema klasifikuoja kaip daugiašalį plėtros banką VSVVPP tikslais;

5.   teigiamas peržiūros rezultatas– vėlesnis iš šių dviejų sprendimų: Europos stabilumo mechanizmo Direktorių valdybos sprendimas ir, jei Tarptautinis valiutos fondas kartu finansuoja finansinės pagalbos programą – Tarptautinio valiutos fondo Vykdančiosios valdybos sprendimas patvirtinti kitą išmokėjimą pagal tą programą, suprantant, kad abu sprendimai yra būtini pirkimams pagal VSVVPP atnaujinti.

2–4 punktuose nurodytų subjektų sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje.

3 straipsnis

Antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių tinkamumo kriterijai

1.   Atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, eurais išreikšti antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido valstybių narių, kurių valiuta yra euro, centrinės Vyriausybės, euro zonoje esančios pripažintos agentūros, euro zonoje esančios tarptautinės organizacijos ir euro zonoje esantys daugiašaliai plėtros bankai, yra tinkami Eurosistemos centrinių bankų pirkimams pagal VSVVPP. Išimtiniais atvejais, kai numatyto pirkimo kiekio negalima pasiekti, Valdančioji taryba gali nuspręsti pirkti antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius, kuriuos išleido kiti euro zonoje esantys subjektai, pagal 4 dalyje nustatytas sąlygas.

2.   Kad būtų tinkami pirkimams pagal VSVVPP, antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai turi atitikti antrinę rinką turinčio turto tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijus pagal Gairių ECB/2011/14 (2) I priedą. Jiems taikomi šie reikalavimai:

a)

antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių emitentas arba garantas turi bent kredito kokybės 3 žingsnio kredito kokybės įvertinimą pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę, išreikštą bent vienu viešu kredito reitingu, kurį suteikė Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje pripažinta išorinė kredito vertinimo institucija (IKVI);

b)

jei yra keli IKVI emitento arba IKVI garanto reitingai, taikoma pirmojo geriausiojo taisyklė, t. y. taikomas geriausias IKVI emitento arba garanto reitingas. Jei atitiktis kredito kokybės reikalavimams yra nustatyta remiantis IKVI garanto reitingu, garantija turi atitikti priimtinos garantijos požymius, kaip nustatyta Gairių ECB/2011/14 I priedo 6.3.2 skirsnio c punkto i–iv papunkčiuose;

c)

jei pripažintos IKVI suteiktas emitento arba garanto kredito vertinimas neatitinka bent kredito kokybės 3 žingsnio Eurosistemos suderintoje reitingų skalėje, antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai yra tinkami tik tuomet, jei juos išleido arba visapusiškai garantavo euro zonos valstybių narių centrinės Vyriausybės pagal finansinės pagalbos programą, ir kurių atžvilgiu Valdančioji taryba sustabdė Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos taikymą pagal Gairių ECB/2014/31 (3) 8 straipsnį;

d)	jei vykdomai finansinės pagalbos programai taikoma peržiūra, tinkamumas pirkimams pagal VSVVPP yra sustabdomas ir atnaujinamas tik esant teigiamiems įvertinimo rezultatams.

3.   Kad būtų tinkami pirkimams pagal VSVVPP, skolos vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta 1–2 dalyse, turi turėti ne mažesnį kaip 2 metų likusį terminą ir ne didesnį kaip 30 metų likusį terminą tuo metu, kai atitinkamas Eurosistemos centrinis bankas juos perka. Siekiant užtikrinti sklandų įgyvendinimą, antrinę rinką turinčios skolos priemonės, kurių likęs terminas 30 metų ir 364 dienos, yra tinkamos pagal VSVVPP. Jeigu numatyto pirkti centrinių Vyriausybių ir pripažintų agentūrų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių kiekio negalima pasiekti, nacionaliniai centriniai bankai taip pat atlieka pakaitalų – tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių – pirkimus.

4.   Išimtiniais atvejais, jei numatyto pirkti antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurias išleido centrinės Vyriausybės arba pripažintos agentūros, esančios Eurosistemos centrinių bankų jurisdikcijoje, kiekio negalima pasiekti, Eurosistemos centriniai bankai gali pasiūlyti Valdančiajai tarybai kaip pakaitalus pirkti jų jurisdikcijoje esančių viešųjų ne finansų bendrovių išleistus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius. Pasiūlytos viešosios ne finansų bendrovės turi atitikti bent šiuos abu kriterijus:

—	būti ne finansų bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 (4);

—	būti viešojo sektoriaus subjektas, tai yra subjektas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 (5) 3 straipsnyje.

Gavus Valdančiosios tarybos pritarimą, eurais išreikštos antrinę rinką turinčios skolos priemonės, išleistos tokių euro zonoje esančių viešųjų ne finansų bendrovių, kurios atitinka i) antrinę rinką turinčio turto kaip įkaito Eurosistemos kredito operacijoms tinkamumo kriterijus pagal Gairių ECB/2011/14 I priedo 6.2.1 skirsnį ir ii) 2 ir 3 dalių reikalavimus, yra tinkamos pirkimams pagal VSVVPP kaip pakaitalai.

5.   Leidžiama pirkti nominalias antrinę rinką turinčias skolos priemones, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet didesnė už indėlių galimybės normą.

4 straipsnis

Pirkimų vykdymo apribojimai

1.   Siekiant leisti susiformuoti tinkamų vertybinių popierių rinkos kainai, tam tikru Valdančiosios tarybos nustatytu laikotarpiu („ribojimo laikotarpis“) neleidžiama pirkti naujai išleistų vertybinių popierių arba pagal tęstinę emisiją išleistų vertybinių popierių (angl. k. tapped security) ir antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurių likęs terminas sukanka panašiu metu kaip ir antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurios bus išleistos, terminas (prieš jį ir po jo). Sindikuotiems vertybiniams popieriams ribojimo laikotarpis taikomas prieš išleidimą, dedant visas įmanomas pastangas.

2.   Jei kiekvienos finansinės pagalbos programos peržiūros rezultatas yra teigiamas, skolos vertybinių popierių, kuriuos išleido arba visapusiškai garantavo euro zonos valstybių narių, kurioms taikoma finansinės pagalbos programa, centrinės Vyriausybės, pirkimų pagal VSVVPP laikotarpis paprastai yra ne ilgesnis kaip du mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl susidariusių išimtinių aplinkybių pirkimai turi būti sustabdyti anksčiau arba pirkimai turi būti tęsiami ir praėjus šiam laikotarpiui, iki kitos peržiūros pradžios.

5 straipsnis

Pirkimų ribos

1.   Atsižvelgiant į 3 straipsnį, antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams, atitinkantiems 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, konsolidavus turimus vertybinius popierius visuose Eurosistemos centrinių bankų portfeliuose, pagal VSVVPP taikoma emisijos dalies riba kiekvienam tarptautiniam vertybinių popierių identifikavimo numeriui. Iš pradžių, pirmiems šešiems pirkimų mėnesiams, riba bus 25 %, o vėliau Valdančioji taryba ją peržiūrės.

2.   3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems skolos vertybiniams popieriams bus taikoma kitokia emisijos dalies riba.

3.   Pagal VSVVPP visų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių terminams, kaip nustatyta 3 straipsnyje, taikoma 33 % emitento likusių vertybinių popierių agreguota riba, konsolidavus turimus vertybinius popierius visuose Eurosistemos centrinių bankų portfeliuose.

6 straipsnis

Portfelių paskirstymas

1.   Iš visos pagal VSVVPP tinkamų nupirktų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių vertės 12 % yra perkama tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų vertybinių popierių ir 88 % yra perkami tinkamų centrinių Vyriausybių ir pripažintų agentūrų išleistų vertybinių popierių. Valdančioji taryba gali peržiūrėti šį paskirstymą. Tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų skolos vertybinių popierių pirkimus vykdo tik NCB.

2.   Iš visos pagal VSVVPP tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių pirkimų rinkos vertės 92 % yra nacionalinių centrinių bankų dalis, o likusius 8 % perka ECB. Skirtingoms jurisdikcijoms pirkimai paskirstomi pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą, kaip nurodyta ECBS statuto 29 straipsnyje.

3.   Antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių, kurie perkami pagal VSVVPP, paskirstymui Eurosistemos centriniai bankai taiko specializacijos schemą. Valdančioji taryba leidžia ad hoc nukrypimus nuo specializacijos schemos, jeigu dėl objektyvių priežasčių šios schemos laikytis neįmanoma arba tokie nukrypimai būtini siekiant bendrų pinigų politikos tikslų pagal VSVVPP. Visų pirma, kiekvienas NCB perka savo paties jurisdikcijos emitentų tinkamus vertybinius popierius. Tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus vertybinius popierius gali pirkti visi NCB. ECB perka visų jurisdikcijų centrinių Vyriausybių ir pripažintų agentūrų išleistus vertybinius popierius.

7 straipsnis

Tinkamos kitos sandorių šalys

VSVVPP tinkamos kitos sandorių šalys yra:

a)	subjektai, kurie atitinka tinkamumo dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose kriterijus pagal Gairių ECB/2011/14 I priedo 2.1 skirsnį, ir

b)	visos kitos sandorių šalys, kurias Eurosistemos centriniai bankai naudoja savo eurais išreikštų investicinių portfelių investavimui.

8 straipsnis

Skaidrumas

1.   Eurosistema kas savaitę skelbia vertybinių popierių, laikomų pagal VSVVPP, suvestinę balansinę vertę konsoliduotos savaitinės finansinės ataskaitos komentare.

2.   Eurosistema kas mėnesį skelbia jos turimų VSVVPP vertybinių popierių vidutinį svertinį likusį terminą pagal emitento rezidavimo vietą, iš kitų emitentų išskirdama tarptautines organizacijas ir daugiašalius plėtros bankus.

3.   Pagal VSVVPP laikomų vertybinių popierių balansinė vertė kas savaitę skelbiama ECB interneto svetainėje, atvirosios rinkos operacijų skiltyje.

9 straipsnis

Vertybinių popierių skolinimas

Siekdama užtikrinti VSVVPP efektyvumą, Eurosistema sudaro galimybę pagal VSVVPP nupirktus vertybinius popierius skolinti, įskaitant atpirkimo sandorius.

10 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo ECB interneto svetainėje. Jis taikomas nuo 2015 m. kovo 9 d.

---

(1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(2)  2011 m. rugsėjo 20 d. Gairės ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (OL L 331, 2011 12 14, p. 1).

(3)  2014 m. liepos 9 d. Gairės ECB/2014/31 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, ir kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2007/9 (OL L 240, 2014 8 13, p. 28).

(4)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(5)  1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų draudimų taikymu (OL L 332, 1993 12 31, p. 1).

---

14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/25

---

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo papildomo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 117, 2015 m. gegužės 8 d. )

10 puslapis:

yra:

turi būti:

---

14.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/28

---

2015 m. balandžio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/670 dėl 2015 m. mokesčių zonų vienetinių tarifų atitikties Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 391/2013 17 straipsniui klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 110, 2015 m. balandžio 29 d. )

27 puslapis, priedas:

yra:

turi būti:

---