(1)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatytos taisyklės dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, kuriomis nuo 2016 m. sausio 1 d. panaikinama ir pakeičiama pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarka, nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (3) II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio II poskirsnyje. Tame skyriuje nustatytos taisyklės, susijusios su leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos taikymo laikotarpiu, valdymu ir kontrole, ir Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tos tvarkos valdymo. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio II poskirsnyje nustatyta pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarka ir toliau taikoma iki 2015 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 230 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 62 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi laikytis bendrojo reikalavimo, pagal kurį gamintojams, ketinantiems sodinti ar atsodinti vynmedžius, leidimai sodinti vynmedžius išduodami pateikus paraišką. Tačiau to straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tam tikriems plotams leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka netaikoma – taigi netaikomas ir minėtas bendrasis reikalavimas. Būtina nustatyti su tos išimties taikymo sąlygomis susijusias taisykles. Siekiant išvengti naujos tvarkos pažeidimo atvejų, plotai, kurie turi būti naudojami eksperimentiniais tikslais arba kaip skiepų daigynai, turėtų būti naudojami tik nustatytais tikslais, o iš tokiuose plotuose užaugintų vynuogių pagamintais vynuogių produktais neturėtų būti prekiaujama, išskyrus atvejus, kai, valstybių narių manymu, nėra pavojaus, kad bus sutrikdytas rinkos veikimas. Kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo sodinimo teisių tvarkos prie naujos leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, laikantis galiojančių taisyklių reikėtų leisti tęsti jau pradėtus vynuogių auginimo eksperimentus ir palikti užveistus skiepų daigynus. Tokia išimtis turėtų būti taikoma plotams, iš kuriuose užaugintų vynuogių pagamintas vynas arba vynuogių produktai skirti tik vynuogių augintojo namų ūkio reikmėms, nes, esant tam tikroms sąlygoms, dėl tokių plotų negali sutrikti rinkos veikimas. Dėl tos pačios priežasties tokia išimtis taip pat turėtų būti taikoma tas pačias sąlygas atitinkančioms komercinės veiklos nevykdančioms organizacijoms. Gamintojo, kuris tam tikrą vynmedžiais apsodintą plotą prarado dėl viešaisiais interesais grindžiamo ir pagal nacionalinę teisę vykdomo privalomo pirkimo, plotams taip pat turėtų būti taikoma išimtis, nes vynmedžiais apsodintos žemės paradimas tokiais atvejais nepriklauso nuo gamintojo valios. Tačiau, siekiant išvengti grėsmės bendriesiems leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos tikslams, turėtų būti nustatyta su naujo ploto maksimaliu dydžiu susijusi sąlyga;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimo taisyklės ir tinkamumo bei prioritetiniai kriterijai, kuriuos gali taikyti valstybės narės. Reikėtų nustatyti su kai kuriais tinkamumo ir prioritetiniais kriterijais susijusias konkrečias sąlygas, kad tie kriterijai būtų taikomi vienodomis sąlygomis ir kad gamintojai, kuriems išduodami leidimai, nepažeistų leidimų sistemos. Be to, turėtų būti nustatyti trys papildomi nauji kriterijai: naujas tinkamumo kriterijus dėl neteisėto naudojimosi saugomų geografinių nuorodų reputacija; naujas prioritetinis kriterijus, palankus tiems gamintojams, kurie laikosi tvarkos taisyklių ir kurie savo valdose neturi apleistų vynuogynų, ir naujas prioritetinis kriterijus, palankus socialinės paskirties ne pelno organizacijoms, gavusioms žemių, konfiskuotų dėl terorizmo ir kitokių nusikaltimų. Naujasis tinkamumo kriterijus nustatomas atsižvelgiant į poreikį konkrečių geografinių nuorodų reputaciją apsaugoti panašiai kaip konkrečių kilmės vietos nuorodų reputaciją, užtikrinant, kad joms grėsmės nekeltų naujų vynmedžių sodinimas. Pagal pirmąjį naują prioritetinį kriterijų tam tikriems pareiškėjams palankesnės sąlygos sudaromos atsižvelgiant į informaciją apie jų ankstesnę veiklą, iš kurios matyti, kad jie laikosi leidimų išdavimo tvarkos taisyklių ir neprašo leidimų sodinti naujus vynmedžius, nors ir turi gamybai nebenaudojamais vynmedžiais apsodintų plotų, dėl kurių galėtų būti išduoti atsodinimo leidimai. Antruoju nauju prioritetiniu kriterijumi siekiama palankesnes sąlygas sudaryti socialinės paskirties ne pelno organizacijoms, gavusioms dėl terorizmo ir kitokių nusikaltimų konfiskuotų žemių – taip siekiama skatinti socialinėms reikmėms naudoti žemę, kurios naudojimo gamybos reikmėms priešingu atveju galėtų būti atsisakyta;

(4)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 118 straipsniu ir siekiant atsižvelgti į įvairių tam tikros teritorijos vietovių gamtinius, socialinius ir ekonominius skirtumus bei skirtingas ekonominės veiklos vykdytojų taikomas augimo strategijas, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus tinkamumo ir prioritetinius kriterijus bei šiuo reglamentu nustatomus papildomus naujus tinkamumo ir prioritetinius kriterijus valstybėms narėms turėtų būti leidžiama regionų lygmeniu konkrečioms vietovėms, kurios atitinka saugomos kilmės vietos nuorodos suteikimo reikalavimus, konkrečioms vietovėms, kurios atitinka saugomos geografinės nuorodos suteikimo reikalavimus, arba vietovėms be geografinės nuorodos taikyti skirtingai. Toks skirtingas minėtų kriterijų taikymas įvairiose tam tikros teritorijos vietovėse turėtų būti visuomet grindžiamas tų vietovių skirtumais;

(5)

siekdamos pasirengti šiame akte nenumatytiems pažeidimo atvejams, valstybės narės turėtų patvirtinti tokias priemones, kurio padėtų išvengti atvejų, kai leidimų prašantys pareiškėjai nesilaiko tinkamumo ar prioritetinių kriterijų reikalavimų, jei pareiškėjų veiksmams jau nėra taikomos specialios šio reglamento nuostatos dėl pažeidimų prevencijos, kiek tai susiję su konkrečiais tinkamumo ir prioritetiniais kriterijais;

(6)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 2 dalyje numatyta vynmedžių, kuriuos gamintojas įsipareigojo išnaikinti, ir naujai pasodintų vynmedžių koegzistavimo galimybė. Siekiant užkirsti kelią pažeidimams, valstybėms narėms turėtų būti numatyta galimybė tinkamomis priemonėmis užtikrinti įsipareigojimo išnaikinti vynmedžius vykdymą, be kita ko, reikalaujant, kad išduodant išankstinio atsodinimo leidimą būtų pateikiamas užstatas. Be to, būtina numatyti, kad tais atvejais, kai vynmedžiai nėra išnaikinami per minėtoje nuostatoje numatytą ketverių metų laikotarpį, įsipareigotame išnaikinti plote pasodinti vynmedžiai turėtų būti laikomi pasodintais be leidimo;

(7)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 3 dalį valstybės narės, remdamosi pripažintų ir reprezentatyvių profesinių organizacijų rekomendacijomis, gali riboti atsodinimą vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda arba su saugoma geografine nuoroda gamybos reikalavimus atitinkančiuose plotuose. Siekiant aiškiai nustatyti tokių apribojimo sprendimų taikymo srities ribas ir kartu užtikrinti tvarkos nuoseklumą bei jos pažeidimų prevenciją, reikėtų nustatyti tų sprendimų pagrindą ar priežastis. Visų pirma, reikėtų užtikrinti, kad dėl atsodinimo leidimų automatiško suteikimo, kuris numatytas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės neprarastų galimybės riboti leidimų išdavimo konkretiems plotams, kaip numatyta 63 straipsnio 2 dalies b punkte ir 63 straipsnio 3 dalyje. Vis dėlto reikėtų aiškiai nustatyti, kad kai kurie specifiniai atvejai negali būti laikomi tvarkos pažeidimais;

(8)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 64 straipsnyje numatyta, kad administracinės nuobaudos taikomos, kai nesilaikoma tinkamumo kriterijų, įsipareigojimų ar kitų pareigų, atsirandančių taikant žemės ūkio sektorių teisės aktus. Siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį, valstybėms narėms turėtų būti numatyta galimybė koreguoti šių nuobaudų dydį atsižvelgiant į komercinę atitinkamuose vynuogynuose pagamintų vynų vertę. Siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 71 straipsnio 4 dalį už sodinimą be leidimo turėtų būti numatytos administracinės nuobaudos. Minimali tų nuobaudų suma turėtų atitikti vidutines metines Sąjungos lygmeniu apskaičiuotas pajamas už vieną vynmedžiais apsodintų plotų hektarą ir turėtų būti apskaičiuojama kaip bendroji marža už vieną vynmedžiais apsodinto ploto hektarą. Nuo tos minimalios sumos nuobaudos turėtų būti laipsniškai didinamos atsižvelgiant į pažeidimo trukmę. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė taikyti didesnes minimalias nuobaudas tam tikroje vietovėje veiklą vykdantiems gamintojams, jei Sąjungos lygmeniu nustatyta minimali suma yra mažesnė nei apskaičiuotos vidutinės metinės pajamos už tos vietovės hektarą. Toks minimalios nuobaudų sumos padidinimas turėtų būti proporcingas apskaičiuotoms vidutinėms metinėms pajamoms, gautoms už vieną vietovės, kurioje yra be leidimo vynmedžiais apsodintas plotas, hektarą,

a)

konkretus atsodintinas plotas yra toje pačioje vietovėje, kuriai taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, kaip ir plotas, kuriame naikinami vynmedžiai, o atsodinami vynmedžiai atitinka tokią pačią saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos specifikaciją, kaip ir tame plote išnaikinti vynmedžiai;

b)

atsodinimo paskirtis – vynų be geografinės nuorodos gamyba, jei pareiškėjas prisiima tokius pačius įsipareigojimus dėl naujų vynmedžių sodinimo, kaip nustatytieji šio reglamento I priedo A dalies 2 punkte ir I priedo B dalies 2 punkte.

a)

6 000 EUR už hektarą, jei gamintojas visus be leidimo pasodintus vynmedžius išnaikina per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai jam pranešta apie pažeidimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 71 straipsnio 2 dalyje;

b)

12 000 EUR už hektarą, jei gamintojas išnaikina visus be leidimo pasodintus vynmedžius pirmaisiais metais po to, kai pasibaigė keturių mėnesių laikotarpis;

c)

20 000 EUR už hektarą, jei gamintojas išnaikina visus be leidimo pasodintus vynmedžius po pirmųjų metų, kai pasibaigė keturių mėnesių laikotarpis.

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatytos leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos taisyklės, kuriomis nuo 2016 m. sausio 1 d. panaikinama ir pakeičiama pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarka, nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (3) II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio II poskirsnyje. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatytos taisyklės, susijusios su leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos taikymo laikotarpiu, valdymu ir kontrole, ir Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl tos tvarkos valdymo ir kontrolės. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio II poskirsnyje nustatyta pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarka ir toliau taikoma iki 2015 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 230 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 62 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi laikytis bendrojo reikalavimo, pagal kurį gamintojams, ketinantiems sodinti ar atsodinti vynmedžius, leidimai sodinti vynmedžius išduodami pateikus paraišką. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnyje nustatytas naujų vynmedžių sodinimo apsauginis mechanizmas, pagal kurį valstybės narės turi kasmet išduoti leidimus naujiems vynmedžiams sodinti, atitinkančius 1 % faktiškai vynmedžiais apsodinto bendro ploto jų teritorijoje, tačiau apatinės ribos gali būti nustatytos atsižvelgiant į tinkamą pagrindimą. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnyje nustatytos leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimo taisyklės ir tinkamumo bei prioriteto nustatymo kriterijai, kuriuos gali taikyti valstybės narės;

(3)

Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su tvarka, kurią valstybės narės turi taikyti priimdamos sprendimus dėl apsauginio mechanizmo ir dėl tinkamumo bei prioriteto nustatymo kriterijų. Tokiose taisyklėse turėtų būti numatyti sprendimų priėmimo terminai ir pasekmės tais atvejais, kai tam tikri sprendimai nepriimami;

(4)

siekiant užtikrinti taisyklių, susijusių su leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimo tvarka, aiškumą ir nuoseklų taikymą visose valstybėse narėse bei vyno regionuose, jos taip pat turėtų apimti paraiškų nagrinėjimo, atrankos procedūros ir leidimų išdavimo kiekvienais metais nuostatas. Tokiu atveju gamintojams, teikiantiems paraiškas sodinti naujus vynmedžius, visoje Sąjungoje būtų taikomos vienodos taisyklės. Šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti skaidrų, sąžiningą ir savalaikį sistemos veikimą, atitinkantį vyno sektoriaus poreikius. Be to, taikant šias taisykles būtų užtikrinta, kad pareiškėjams nebūtų nepagrįstai taikomos nevienodos sąlygos, jie nepatirtų per didelio vėlavimo arba jiems netektų neproporcinga administracinė našta. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad vyno metai prasideda rugpjūčio 1 d., leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimas iki tos datos atrodo atitinkantis vyno sektoriaus poreikius ir juo užtikrinama, kad vynmedžius sodinti būtų galima dar tais pačiais kalendoriniais metais. Siekiant užtikrinti, kad visi atitinkami valstybės narės priimti sprendimai būtų paskelbti tinkamu laiku prieš paskelbiant kvietimą teikti paraiškas, ir sudaryti gamintojams sąlygas prieš pateikiant paraišką gerai susipažinti su taikytinomis taisyklėmis, turėtų būti nustatyta tinkama data;

(5)

tais atvejais, kai bendras hektarų, dėl kurių pateiktos reikalavimus atitinkančios paraiškos, skaičius smarkiai viršija valstybės narės skirtų hektarų skaičių, gali atsitikti, kad didelė dalis atskirų pareiškėjų gaus tik dalį prašytų hektarų, taigi, nepanaudos atitinkamų leidimų, ir todėl jiems bus pritaikytos sankcijos. Siekiant išspręsti tokias situacijas, sankcijų nederėtų skirti tais atvejais, kai buvo išduoti leidimai apsodinti plotą, mažesnį už tam tikrą prašyto ploto procentinę dalį. Be to, kad atitinkami leidimai nebūtų prarasti, valstybėms narėms turėtų būti suteiktos galimybės juos perkelti į kitus metus arba tais pačiais metais perskirstyti pareiškėjams, kurių paraiškos nebuvo visiškai patenkintos ir kurie neatsisakė suteiktų leidimų;

(6)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnyje ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/560 (4) 3 bei 4 straipsniuose nustatytos leidimų atsodinti vynmedžius toje pačioje valdoje išdavimo taisyklės. Be to, Sąjungos lygmeniu reikėtų nustatyti su tvarka, kuria turi vadovautis valstybės narės, išduodamos tokius leidimus atsodinti vynmedžius, susijusias taisykles ir laikotarpį, per kurį jos turi išduoti tokius leidimus. Siekiant suteikti gamintojams galimybę šalinti kliūtis, su kuriomis jie susiduria atsodindami vynmedžius toje pačioje valdoje dėl fitosanitarijos, aplinkosaugos ir su veikla susijusių priežasčių, valstybės narės turėtų leisti gamintojams pateikti paraišką per pagrįstą, tačiau ribotą laikotarpį po vynmedžių išnaikinimo. Be to, atsižvelgiant į valstybėms narėms ir gamintojams tenkančią administracinę naštą, susijusią su leidimo atsodinti vynmedžius paraiškų pateikimu ir nagrinėjimu, taip pat turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintą procedūrą tam tikrais atvejais, kai atsodintinas plotas atitinka išnaikintų vynmedžių plotą arba nepriimta sprendimų dėl atsodinimo ribojimo;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 68 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo remiantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. suteiktų sodinimo teisių pakeitimu taisyklės. Sąjungos lygmeniu taip pat reikėtų nustatyti su tvarka, kurios valstybės narės turi laikytis išduodamos tokius leidimus, susijusias taisykles. Turėtų būti nustatyti prašymų teikimo ir nagrinėjimo terminai, kad valstybės narės galėtų tinkamai ir laiku gauti ir nagrinėti pakeitimo prašymus;

(8)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimai išduodami konkrečiam paraiškoje nurodytam gamintojo valdos plotui apsodinti. Tinkamai pagrįstais atvejais pareiškėjams turėtų būti suteikta galimybė leidimo galiojimo laikotarpiu pakeisti šį konkretų plotą. Tačiau tam tikrais atvejais ši galimybė neturėtų būti taikoma, kad nebūtų galima apeiti leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnio 4 dalyje, 64 straipsnio 3 dalyje, 71 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnyje nustatyta valstybių narių prievolė pranešti Komisijai apie tam tikrus leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos įgyvendinimo aspektus. Siekiant tinkamai stebėti, kaip įgyvendinama ši tvarka, reikėtų nustatyti atitinkamus reikalavimus, kad valstybėms narėms būtų paprasčiau perduoti informaciją apie visus svarbius šios tvarkos valdymo ir kontrolės aspektus;

(10)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 62 straipsnyje numatyta, kad reikia nustatyti leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos įgyvendinimo kontrolės nuostatas. Kad būtų galima aiškiai nustatyti, kad pagrindinė atitikties tvarkai patikrinimo priemonė yra vynuogynų registras ir kad kontrolė turėtų būti vykdoma laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnyje nustatytų bendrųjų principų, reikia nustatyti bendrąsias kontrolės taisykles. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti nustatyta bendroji sistema, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu galėtų parengti išsamesnes nuostatas, siekdamos išvengti sodinimo be leidimų ir užtikrinti, kad būtų laikomasi leidimų išdavimo tvarkos, įskaitant leidimų panaudojimo terminų ir vynmedžių išnaikinimo terminų laikymąsi išankstinio atsodinimo atvejais, taip pat gamintojų, siekiančių gauti leidimus, įsipareigojimų laikymąsi;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

a)

vieno ar kelių kriterijų, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, taikymu, įskaitant tinkamą pagrindimą, jei valstybės narės nusprendžia taikyti 64 straipsnio 1 dalies d punktą ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/560 2 straipsnio 1 dalį;

b)

hektarų, kuriuos numatoma apsodinti išduodant leidimus nacionaliniu lygmeniu, skaičiumi:

a)

išduodamas toks leidimų sodinti naujus vynmedžius skaičius, kuris atitinka 1 % bendro faktiškai vynmedžiais apsodinto valstybės narės teritorijos ploto, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnio 1 dalyje, nenustatant kitų apribojimų;

b)

jei paraiškose nurodytas kiekis viršija apsodinti skirtą plotą, hektarai proporcingai paskirstomi visiems reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams remiantis plotu, kuriam apsodinti jie pateikė paraiškas.

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 661/2009 yra atskiras reglamentas, susijęs su tipo patvirtinimo procedūra, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (2);

(2)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti pagrindiniai reikalavimai dėl M2, M3, N2 ir N3 kategorijų variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į pažangiųjų avarinio stabdymo sistemų (toliau – AEBS) montavimą. Būtina nustatyti šio tipo patvirtinimo specialiąsias procedūras, bandymus ir reikalavimus;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatytas bendras reikalavimas M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse įrengti AEBS;

(4)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 347/2012 (3) nustatytos variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimui, atsižvelgiant į AEBS, taikomos specialios procedūros, bandymai ir reikalavimai ir numatytas tų reikalavimų įgyvendinimas dviem etapais. Pirmu etapu tam tikriems naujiems transporto priemonių tipams nuo 2013 m. lapkričio 1 d. turėjo būti suteikiamas 1 patvirtinimo lygis. Antru etapu turi būti gautas tų transporto priemonių tipų, taip pat ir tam tikrų kitų transporto priemonių tipų, kuriems nebuvo suteiktas 1 patvirtinimo lygis, 2 patvirtinimo lygis, kuriuo būtų užtikrinama atitiktis kitiems didesniems reikalavimams. Reglamente (ES) Nr. 347/2012 taip pat numatyta, kad naujiems transporto priemonių tipams 2 patvirtinimo lygis turėtų būti įgyvendintas nuo 2016 m. lapkričio 1 d.;

(5)

2 patvirtinimo lygio įgyvendinimo laikotarpis buvo nustatytas siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai laiko įgyti daugiau patirties naudojant AEBS ir paskatinti tolesnę technikos raidą šioje srityje. Be to, laikotarpis buvo skirtas tam, kad Komisija galėtų atsižvelgti į tarptautiniu lygiu suderintus veiksmingumo ir bandymų reikalavimus, kuriuos Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (JTEEK) ketino priimti atsižvelgdama į tų kategorijų, kurioms taikoma JT taisyklė Nr. 131 dėl AEBS, transporto priemonių tipus;

(6)

todėl buvo numatyta, ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki 2 patvirtinimo lygio įgyvendinimo datos, Komisija, atsižvelgdama į būsimas JT EEK rekomendacijas šiuo klausimu, patvirtins įspėjimo ir stabdžių įjungimo kriterijus, taikytinus M2 ir N2 kategorijų transporto priemonių, kurių bendroji masė yra ne didesnė kaip 8 tonos, tipams;

(7)

JT EEK nurodė siektiną greičio vertę, taikytiną judančio taikinio scenarijui pagal 2 patvirtinimo lygį išbandant M2 ir N2 kategorijų transporto priemones, kurių didžiausia masė neviršija 8 tonų. Buvo nustatytos sumažintos siektinos greičio vertės, kad būtų sukaupta daugiau patirties naudojant AEBS ir būtų galima pasiekti tolesnę šios srities techninę pažangą dėl atitinkamų transporto priemonių tipų;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Variklinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1918/2006 (2) leista naudoti Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus, kurio KN kodai yra 1509 10 10 ir 1509 10 90 ir kuris visas buvo pagamintas Tunise ir tiesiai iš tos šalies vežamas į Sąjungą, tarifinę kvotą. Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 2 straipsnio 2 dalyje numatytos su importo licencijų išdavimu numatytos mėnesinės ribos;

(2)

2015 m. kovo 30–31 d. pateiktose 2015 m. balandžio mėn. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis yra didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi. Reikėtų sustabdyti naujų 2015 m. balandžio mėn. paraiškų teikimą;

(3)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Direktyva 2004/23/EB reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų žmogaus audinių ir ląstelių atsekamumą nuo donoro iki recipiento ir atvirkščiai;

(2)

siekiant sudaryti geresnes atsekamumo sąlygas, būtina nustatyti unikalų identifikavimo kodą, kuris būtų suteikiamas Sąjungoje paskirstomiems audiniams ir ląstelėms (bendras Europos kodas) ir kuris suteiktų informacijos apie pagrindines šių audinių ir ląstelių charakteristikas ir savybes;

(3)

siekiant užtikrinti, kad bendras Europos kodas Sąjungoje būtų įdiegtas vienodai, turėtų būti nustatyti valstybių narių kompetentingų institucijų ir audinių įstaigų įsipareigojimai, susiję su bendro Europos kodo taikymu. Tik pagal tokį principą bus užtikrinta, kad kodas Sąjungoje būtų naudojamas nuosekliai ir darniai;

(4)

atsekamumas nuo donoro iki recipiento ir atvirkščiai turėtų būti užtikrinamas suteikiant audiniams ir ląstelėms kodus ir naudojant lydimuosius dokumentus. „Iki recipiento“ reiškia, kad bendras Europos kodas suteikia informacijos apie donavimą ir apie audinių įstaigą, atsakingą už audinių ir ląstelių paėmimą. „Nuo donoro“ reiškia, kad įstaiga, atsakinga už audinių ir ląstelių paėmimą, gali atsekti žmonėms naudoti paskirstytus audinius ir ląsteles, paprašydama tolesnių grandinės subjektų pateikti duomenis, susijusius su audinių ir ląstelių naudojimu, remiantis bendro Europos kodo donavimo identifikavimo elementais, nurodytais lydimuosiuose dokumentuose;

(5)

bendro Europos kodo struktūra turėtų būti suderinta, kad mažos ir didelės įstaigos galėtų jį lengvai naudoti ir kad įstaigoms būtų sudarytos lankstesnės sąlygos toliau naudoti esamus kodus;

(6)

bendras Europos kodas, skirtas donavimui ir produktams identifikuoti, turėtų būti suteikiamas visiems audiniams ir ląstelėms, kurios bus paskirstytos naudoti žmonėms, įskaitant importuotus iš trečiųjų šalių. Valstybės narės gali numatyti tam tikras kodo naudojimo išimtis;

(7)

kai bendras Europos kodas audiniams ir ląstelėms nesuteikiamas arba nenaudojamas pagal išimtį, valstybės narės turėtų garantuoti, kad būtų užtikrintas tinkamas šių audinių ir ląstelių atsekamumas visoje grandinėje nuo donavimo ir paėmimo iki naudojimo žmonėms;

(8)

tais atvejais, kai audiniai ir ląstelės išleidžiami į apyvartą ne paskirstymo, o kitais tikslais (pvz., perduodami kitam subjektui, kad jie būtų toliau apdoroti ir grąžinti arba ne), lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti nurodoma bent donavimo identifikavimo seka. Kai audiniai ir ląstelės iš audinių įstaigos perduodami kitam subjektui tik laikyti ir (arba) toliau paskirstyti, audinių įstaiga ant savo galutinės etiketės jau gali naudoti bendrą Europos kodą kartu su donavimo identifikavimo seka, kuri turėtų būti nurodoma bent lydimuosiuose dokumentuose;

(9)

tuo atveju, kai iš mirusio donoro audinius ir ląsteles paima dviejų ar daugiau audinių įstaigų paėmimo komandos, valstybės narės užtikrina, kad visiems paėmimams būtų taikoma tinkama atsekamumo sistema. Tai gali būti užtikrinama sukuriant centrinę sistemą, kuri suteiktų unikalius donavimo numerius kiekvienam nacionaliniu lygmeniu užregistruotam donavimo atvejui, arba reikalaujant, kad visos audinių įstaigos užtikrintų patikimas atsekamumo sąsajas tarp donavimo identifikavimo numerių, kuriuos suteikia kiekviena audinių įstaiga, įsigyjanti arba gaunanti to paties mirusio donoro kilmės audinius ir ląsteles;

(10)

Komisija turėtų suteikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir audinių įstaigoms tinkamų priemonių ir taip užtikrinti, kad būtų įdiegtas bendras Europos kodas. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų atnaujinti audinių įstaigų registrą, kad į jį būtų įtraukti bet kokie audinių įstaigų akreditavimo, paskyrimo, įgaliojimo ar licencijavimo pakeitimai, o Komisija turėtų užtikrinti, kad audinių ir ląstelių registras būtų atnaujinamas kaskart, kai reikia įtraukti naujus produktus. Šiuo tikslu Komisija turėtų konsultuotis su ekspertų, visų pirma valstybių narių kompetentingų institucijų paskirtų ekspertų, grupe;

(11)

dėl donavimo identifikavimo sekos bendrame Europos kode – importuojančios audinių įstaigos turėtų naudoti joms ES audinių įstaigų kompendiume priskirtą kodą ir turėtų priskirti unikalų donavimo kodą, jeigu donavimo numeris ant importuoto produkto nėra unikalus pasaulio mastu;

(12)

kai kuriose valstybėse narėse leidžiama sumaišyti audinius ar ląsteles. Todėl šioje direktyvoje taip pat reglamentuojamas bendro Europos kodo naudojimas sumaišymo atveju;

(13)

perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigoje turėtų būti nustatytas pereinamojo laikotarpio režimas, taikomas jau laikomiems audiniams ir ląstelėms;

(14)

ši direktyva netrukdo valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti naujas griežtesnes apsaugos priemones, susijusias su audinių ir ląstelių kodavimu, su sąlyga, kad laikomasi Sutarties nuostatų;

(15)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2004/23/EB 29 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnis papildomas šiais k–y punktais:

2)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

3)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

4)

Įterpiami šie straipsniai:

(*1)   2015 m. balandžio 8 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/566, kuria įgyvendinamos Direktyvos 2004/23/EB nuostatos dėl importuojamų audinių ir ląstelių lygiaverčių kokybės ir saugos standartų patikrinimo tvarkos (OL L 93, 2015 4 9, p. 56).“ "

5)

Priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą.

6)

Įterpiamas naujas VIII priedas, kurio tekstas išdėstomas šios direktyvos II priede.

(1)

siekiant užtikrinti Sąjungoje aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, Direktyvoje 2004/23/EB nustatyti visų žmogaus audinių ir ląstelių, skirtų naudoti žmonėms, donavimo, paėmimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo ir žmogaus audinių ir ląstelių, kurių yra pagamintuose produktuose, skirtuose naudoti žmonėms, kai tokiems produktams taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, donavimo, paėmimo ir ištyrimo kokybės ir saugos standartai;

(2)

audiniais ir ląstelėmis vis dažniau keičiamasi pasaulio mastu, todėl pagal Direktyvą 2004/23/EB reikalaujama, kad audinių ir ląstelių importą vykdytų valstybių narių tuo tikslu akredituotos, paskirtos, gavusios leidimą arba licencijuotos audinių įstaigos. Šio reikalavimo išimtys yra nustatytos Direktyvos 2004/23/EB 9 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad kompetentingos institucijos gali tiesiogiai leisti importuoti konkrečius audinius ir ląsteles, laikydamosi Komisijos direktyvos 2006/17/EB (2) 6 straipsnyje nustatytų sąlygų arba skubiais atvejais. Šiomis išimtimis pasinaudojama nuolat ir pagal jas, be kita ko, leidžiama importuoti iš kaulų čiulpų, periferinio kraujo ar virkštelės kraujo gautas hematopoetines kamienines ląsteles, kurios naudojamos gydant daugelį gyvybei pavojingų ligų;

(3)

be to, Direktyvoje 2004/23/EB reikalaujama, kad valstybės narės ir importuojančiosios audinių įstaigos užtikrintų, kad audinių ir ląstelių importas atitiktų kokybės ir saugos standartus, lygiaverčius nustatytiesiems Direktyvoje 2004/23/EB, ir raginama nustatyti audinių ir ląstelių importo kokybės ir saugos standartų atitikties patikrinimo tvarką. Ši tvarka turėtų būti nustatyta šioje direktyvoje, nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl muitų;

(4)

visų pirma, tikslinga nustatyti leidimo ir tikrinimo schemas, apibrėžiančias įdiegtą tikrinimo procesą, skirtą Sąjungoje vykdomai su audiniais ir ląstelėmis susijusiai veiklai. Taip pat tikslinga nustatyti tvarką, kurios turi laikytis importuojančiosios audinių įstaigos, palaikydamos ryšius su trečiųjų šalių tiekėjais;

(5)

išskyrus importą, kuriam vykdyti tiesiogiai gautas kompetentingų institucijų leidimas pagal Direktyvos 2004/23/EB 9 straipsnio 3 dalį, visą audinių ir ląstelių importą iš trečiųjų šalių privalo vykdyti importuojančiosios audinių įstaigos. Jei kompetentingos institucijos leidžia importuoti tiesiogiai pagal Direktyvos 2004/23/EB 9 straipsnio 3 dalį, kompetentingoms institucijoms tenka atsakomybė užtikrinti, kad šis importas atitiktų kokybės ir saugos standartus, lygiaverčius nustatytiesiems toje direktyvoje;

(6)

audinius ir ląsteles paprastai turėtų importuoti audinių bankai ar ligoninių skyriai, kurie savo importo veiklos vykdymo tikslais yra akredituoti, paskirti, gavę leidimą ar licencijuoti kaip importuojančiosios audinių įstaigos. Audinių bankai ar ligoninių skyriai turėtų būti laikomi importuojančiosiomis audinių įstaigomis, jeigu jie yra sutartinio susitarimo, audinių ir ląstelių importo tikslais sudaryto su trečiosios šalies tiekėju, šalis. Jei tarpininkavimo paslaugas teikianti organizacija yra sutartinio susitarimo, sudaryto su trečiosios šalies tiekėju audinių ir ląstelių importo supaprastinimo, bet ne paties importo tikslais, šalis, ji neturėtų būti laikoma importuojančiąja audinių įstaiga. Valstybės narės gali nuspręsti reguliuoti tokias į šios direktyvos taikymo sritį neįtrauktas paslaugas;

(7)

kai kiti subjektai, pvz., organizacijos, atsakingos už audinių ir ląstelių naudojimo žmonėms atvejus, pažangiosios terapijos vaistų gamintojai, praktikuojantys gydytojai ar kiti asmenys, yra sutartinio susitarimo, audinių ir ląstelių importo tikslais sudaryto su trečiosios šalies tiekėju, šalis, jos turėtų būti laikomos importuojančiąja audinių įstaiga. Jos privalo laikytis šios direktyvos reikalavimų ir visų atitinkamų Direktyvos 2004/23/EB nuostatų ir importo veiklos tikslais būti atitinkamų savo kompetentingų institucijų akredituotos, paskirtos, jų leidimą gavusios ar licencijuotos kaip importuojančiosios audinių įstaigos. Jeigu po importavimo jos taip pat tiria, apdoroja, konservuoja, laiko arba skirsto importuotus audinius ir ląsteles, jos taip pat privalo būti atitinkamų savo kompetentingų institucijų akredituotos, paskirtos, leidimą gavusios ar licencijuotos savo vykdomos veiklos tikslais ir laikytis Direktyvos 2004/23/EB reikalavimų. Jos taip pat gali gauti trečiųjų šalių kilmės audinius ir ląsteles iš Sąjungoje esančių audinių bankų ar ligoninių skyrių, kurie yra atitinkamų savo kompetentingų institucijų akredituoti, paskirti, licencijuoti ar gavę jų leidimą kaip importuojančiosios audinių įstaigos;

(8)

kai importuojančiosios audinių įstaigos taip pat yra akredituotos, paskirtos, gavusios leidimą arba licencijuotos Sąjungoje kaip audinių įstaigos pagal savo vykdomą veiklą, valstybės narės gali suderinti savo leidimo, tikrinimo ir ataskaitų teikimo tvarką, su sąlyga, kad laikomasi šioje direktyvoje nustatytos tvarkos;

(9)

siekiant sudaryti geresnes sąlygas Sąjungoje paskirstyti importuojamus audinius ir ląsteles, įskaitant atvejus, kai toks paskirstymas yra tarpvalstybinio pobūdžio, kompetentinga institucija ar institucijos turėtų išduoti pažymėjimą, patvirtinantį importuojančiosios audinių įstaigos akreditavimą, paskyrimą, leidimą ar licenciją;

(10)

patikrinimo priemonės yra svarbios tikrinant importuojamų audinių ir ląstelių atitiktį kokybės ir saugos standartams, nustatytiems Direktyvoje 2004/23/EB. Todėl valstybės narės yra raginamos tam tikrais atvejais tikrinti ir trečiųjų šalių tiekėjus bei bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėms, į kurias gali būti paskirstomi importuoti audiniai ir ląstelės. Atsakomybė priimti sprendimą dėl tinkamiausių taikytinų priemonių ir dėl būtinybės atlikti trečiųjų šalių tiekėjų patikrinimus vietoje palikta valstybėms narėms, kuriose įsisteigusios importuojančiosios audinių įstaigos;

(11)

siekiant atsižvelgti į importuojančiųjų audinių įstaigų ir trečiųjų šalių tiekėjų patikrinimus, buvo atnaujintas kompetentingoms institucijoms skirtas praktinis patikrinimų vadovas, kuriuo tokias patikrinimo priemones taikančios valstybės narės gali naudotis kaip gairėmis;

(12)

importuojančiosios audinių įstaigos turėtų patikrinti, ar į Sąjungą importuojamų audinių ir ląstelių kokybės ir saugos standartai atitinka Direktyvoje 2004/23/EB nustatytus kokybės ir saugos standartus. Rašytiniai susitarimai su trečiųjų šalių tiekėjais ir kiti dokumentai, kurie turi būti pateikti ir prieinami kompetentingoms institucijoms, yra pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti, kad būtų atliekamas toks patikrinimas, o ypač vykdant donorų atsekamumą ir užtikrinant, kad, vadovaujantis Direktyva 2004/23/EB, būtų laikomasi savanoriškos neatlygintinos donorystės principo. Importuojančiosios audinių įstaigos raginamos patikrinimo metu taip pat atlikti savo trečiųjų šalių tiekėjų auditą;

(13)

importuojančiosios audinių įstaigos turėtų užtikrinti, kad pagal Komisijos direktyvą 2006/86/EB (3) importuotiems audiniams ir ląstelėms būtų naudojamas bendras Europos kodas: šią užduotį jos turėtų atlikti pačios arba ją perduoti trečiųjų šalių tiekėjams, kaip numatyta vienoje iš su tokiais tiekėjais sudarytų rašytinių susitarimų sąlygų;

(14)

valstybėms narėms turėtų būti leidžiama vienkartiniam importui netaikyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, susijusių su dokumentacija ir rašytiniais susitarimais. Tačiau tokį vienkartinį importą turėtų vykdyti tik akredituotos, paskirtos, gavusios leidimą arba licencijuotos importuojančiosios audinių įstaigos ir toks importas paprastai neturėtų būti vykdomas reguliariai ar pakartotinai iš to paties trečiosios šalies tiekėjo. Tokios išimtys turėtų būti taikomos tik tada, kai asmuo ar asmenys turi arba turėjo trečiojoje šalyje laikomų ir skirtų naudoti ateityje audinių ir ląstelių, ypač partnerių lytinių ląstelių donavimo arba artimiems giminaičiams skirto donavimo atvejais, ir todėl jis arba jie pageidauja, kad tokie audiniai ar ląstelės būtų importuoti į Sąjungą. Toks bet kokios konkrečios rūšies audinių ar ląstelių importas paprastai neturėtų būti vykdomas daugiau kaip vieną kartą konkrečiam recipientui ir audiniai ar ląstelės neturėtų būti importuojami tretiesiems asmenims;

(15)

ši direktyva netrukdo valstybėms narėms palikti galioti nustatytas arba nustatyti naujas griežtesnes apsaugos priemones, susijusias su audinių ir ląstelių importu, ypač siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma savanoriškos neatlygintinos donorystės principo, su sąlyga, kad laikomasi Sutarties nuostatų;

(16)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2004/23/EB 29 straipsnio 3 dalimi įsteigto Ląstelių ir audinių reguliavimo komiteto nuomonę,

(1)

Direktyva 64/432/EEB taikoma Sąjungos vidaus prekybai galvijais. Joje nustatytos sąlygos, pagal kurias gali būti paskelbta, kad valstybėje narėje galvijų bandose tuberkuliozės oficialiai nenustatyta;

(2)

Komisijos sprendimo 2003/467/EB (2) I priedo 1 skyriuje išvardytos valstybės narės, kurių galvijų bandose tuberkuliozės oficialiai nenustatyta;

(3)

Lietuva pateikė Komisijai dokumentaciją, kuria įrodoma, jog visoje jos teritorijoje laikomasi Direktyvoje 64/432/EEB numatytų sąlygų, kad būtų galima paskelbti, jog galvijų bandose tuberkuliozės oficialiai nenustatyta. Todėl ji turėtų būti paskelbta valstybe nare, kurios galvijų bandose tuberkuliozės oficialiai nenustatyta;

(4)

todėl Sprendimo 2003/467/EB I priedo 1 skyrius turėtų būti iš dalies pakeistas, į jį įtraukiant Lietuvą;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/725/ES (2) leidžiama pateikti rinkai galvijų laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį;

(2)

Įgyvendinimo sprendimo 2012/725/ES I priede nustatytos galvijų laktoferino specifikacijos. Į tas specifikacijas įtraukta galvijų laktoferino apibrėžtis. Ši apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista siekiant geriau apibūdinti naują maisto sudedamąją dalį, kurią leista pateikti rinkai;

(3)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2012/725/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

„Galvijų laktoferinas (bLF) yra baltymas, kurio natūraliai esama karvės piene. Tai yra geležį surišantis glikoproteinas (apie 77 kDa), kurį sudaro viena polipeptidinė grandinė iš 689 aminorūgščių.

bLF išskiriamas iš nugriebto pieno arba sūrio: pirma vykdomi jonų mainai, vėliau atliekami ultrafiltravimo etapai. Galiausiai jis išdžiovinamas sublimacinio džiovinimo arba purškiamojo džiovinimo būdu ir stambios dalelės atsijojamos.“

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES (2) I priede pateiktas trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti naminių galvijų spermą (toliau – sperma), sąrašas. Į tą sąrašą yra įtraukta Naujoji Zelandija. Be to, minėto įgyvendinimo sprendimo II priedo 1 dalies A skirsnyje pateiktas į Sąjungą importuojamos ir per ją tranzitu vežamos spermos, išsiųstos iš spermos surinkimo centro, kuriame ji buvo surinkta, veterinarijos sertifikato pavyzdys;

(2)

Tarybos direktyvoje 64/432/EEB (3) nustatytos Sąjungos vidaus prekybos galvijais taisyklės ir tų gyvūnų tam tikrų ligų, įskaitant tuberkuliozę, stebėsenos ir likvidavimo programos. Naujoji Zelandija paprašė pripažinti, kad jos galvijų tuberkuliozės kontrolės programa yra lygiavertė galvijų tuberkuliozės stebėsenos ir likvidavimo programoms, kurias vykdo valstybės narės, laikydamosi Direktyvos 64/432/EEB A priedo I dalyje nustatytų sąlygų. Iš Naujosios Zelandijos pateiktos informacijos apie jos galvijų tuberkuliozės kontrolės programą matyti, kad pagal Naujosios Zelandijos nacionalinę kenksmingųjų organizmų kontrolės strategiją, skirtą galvijų tuberkuliozei, galvijų bandos galvijų tuberkuliozės statusas C2 yra lygiavertis valstybėje narėje„oficialiai tuberkuliozės neapimtos galvijų bandos“ statusui pagal Direktyvos 64/432/EEB A priedo I dalyje nustatytas sąlygas;

(3)

todėl reikėtų iš dalies pakeisti Įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES I priede pateiktą trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti spermą, sąrašą ir to sprendimo II priedo 1 dalies A skirsnyje pateiktą veterinarijos sertifikato pavyzdį, kad būtų atspindėtos specialiosios sąlygos, kuriomis Sąjunga pripažįsta, kad galvijų bandų klasifikavimas priskiriant jas C2 kategorijai Naujajai Zelandijai vykdant galvijų tuberkuliozės kontrolės programą, vadovaujantis Direktyvos 64/432/EEB A priedo I dalyje nustatytomis sąlygomis, yra lygiavertis valstybėje narėje pripažįstamos oficialiai tuberkuliozės neapimtos galvijų bandos statusui;

(4)

siekiant dar labiau sumažinti centro veterinarijos gydytojo ir valstybinio veterinarijos gydytojo administracinę naštą, tikslinga Įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES II priedo 1 dalies A skirsnyje pateikto veterinarijos sertifikato pavyzdžio I.28 punkte išbraukti informaciją apie visą siuntos spermos šiaudelių kiekį, nes ši informacija jau yra nurodyta to veterinarijos sertifikato I.20 punkte;

(5)

be to, į Įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES II priedo 1 dalies A skirsnyje pateikto veterinarijos sertifikato pavyzdžio I.28 punkto lentelę reikia įtraukti skiltį, kurioje būtų galima pateikti informaciją apie spermos, tam tikrą dieną surinktos iš bulių donorų, kurių tapatybė nustatyta, ir atitinkančios konkrečias sąlygas dėl mėlynojo liežuvio ligos ir epizootinės hemoraginės ligos, šiaudelių kiekį;

(6)

todėl Įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES I ir II priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

siekiant išvengti naminių galvijų spermos siuntų importo į Sąjungą trikdžių, pereinamuoju laikotarpiu laikantis tam tikrų sąlygų turėtų būti leidžiama naudoti pagal Įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES II priedo 1 dalies A skirsnį iki įsigaliojant šiam sprendimui išduotus veterinarijos sertifikatus;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,