(1)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu Komisija patvirtino schemą „Paramos priemonės kredito įstaigoms Graikijoje“ (toliau – Graikijos bankams skirta paramos schema), kuria siekiama užtikrinti Graikijos finansų sistemos stabilumą. Pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą pagalba gali būti teikiama trimis ją sudarančiomis priemonėmis: rekapitalizavimo priemone, garantijų priemone ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemone (1). 2009 m. gegužės mėn. Graikija, įgyvendindama rekapitalizavimo priemonę, rekapitalizavo banką „Alpha Bank Group“ (toliau – bankas).

(2)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisijai bus pranešta apie pagalbos pagal rekapitalizavimo priemonę gavėjų restruktūrizavimo planą.

(3)

2010 m. rugpjūčio 2 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai banko restruktūrizavimo planą. Komisija tą planą ir vėlesnes atnaujintas jo redakcijas, taip pat Graikijos valdžios institucijų pateiktą papildomą informaciją užregistravo kaip bylą SA.30342 (PN 26/2010), vėliau – kaip bylą SA.32786 (2011/PN).

(4)

Bankui pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą kelis kartus buvo suteiktos valstybės garantijos skolos priemonėms ir paskolos, padengtos Vyriausybės obligacijomis (2). Jam taip pat buvo skirta valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti.

(5)

2012 m. balandžio 20 d. Graikijos finansinio stabilumo fondas (toliau – HFSF) pateikė bankui raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti didinant, kaip planuota, banko akcinį kapitalą. 2012 m. gegužės 28 d. fondas HFSF suteikė bankui 1 900 mln. EUR vertės tarpinio rekapitalizavimo priemonių (toliau – pirmasis tarpinis rekapitalizavimas).

(6)

2012 m. gegužės mėn. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie įsipareigojimo raštą, kurį fondas HFSF pateikė bankui. Kadangi priemonė jau buvo įvykdyta, Komisija ją užregistravo kaip pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta (byla SA.34823 (2012/NN)).

(7)

2012 m. liepos 27 d. sprendimu Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo (toliau – sprendimas pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“) (3).

(8)

2012 m. spalio 12 d. fondas HFSF leido bankui iš banko „Crédit Agricole S.A.“ (toliau – „Crédit Agricole“) įsigyti banką „Emporiki Bank“. 2012 m. spalio 16 d. bankas „Crédit Agricole“ ir bankas pasirašė akcijų pirkimo susitarimą.

(9)

Iki tos dienos Graikijos valdžios institucijos informavo Komisijos tarnybas apie proceso eigą ir apie banko „Emporiki Bank“ galimo įsigijimo sąlygas.

(10)

2012 m. lapkričio 23 d. Komisijos tarnybos nusiuntė Graikijos valdžios institucijoms raštą, kuriame pateikė pirminį įsigijimo vertinimą.

(11)

2012 m. gruodžio mėn. fondas HFSF bankui suteikė 1 042 mln. EUR vertės antrojo tarpinio rekapitalizavimo priemonių (toliau – antrasis tarpinis rekapitalizavimas). 2012 m. gruodžio 21 d. fondas HFSF bankui taip pat pateikė raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti (iš viso iki 1 629 mln. EUR) didinant banko akcinį kapitalą ir konvertuojamųjų kapitalo priemonių, kurias planuojama išleisti, emisijoje (4). Graikijos valdžios institucijos Komisijai apie tas priemones pranešė 2012 m. gruodžio 27 d. (5)

(12)

2013 m. gegužės mėn. bankas pranešė, kad sėkmingai užbaigė 457,1 mln. EUR vertės teisių emisiją ir paskirstė visas papildomas 92,9 mln. EUR vertės akcijas, kurias siūlė parduoti neviešo platinimo būdu. 2013 m. birželio 3 d. fondas HFSF konvertavo pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo priemones į nuosavą kapitalą ir skyrė bankui dar 1 079 mln. EUR kapitalo injekciją (toliau – 2013 m. pavasario rekapitalizavimas).

(13)

2013 m. gruodžio 19 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai informaciją apie 2013 m. pavasario rekapitalizavimo sąlygas.

(14)

2014 m. birželio 12 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai galutinį banko restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas). Tą pačią dieną jos pateikė informaciją apie valstybės garantuojamą skubią paramą likvidumui padidinti. Jos nurodė, kad pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą ketina ir toliau teikti bankui paramą likvidumui padidinti, taip pat valstybės garantijas skolos priemonėms ir paskolas, padengtas Vyriausybės obligacijomis (6).

(15)

Komisija surengė daug susitikimų, telekonferencijų ir keitėsi elektroniniais laiškais su Graikijos valdžios institucijų ir banko atstovais.

(16)

Graikija sutinka, kad išimties tvarka šis sprendimas būtų priimtas tik anglų kalba.

(17)

2013 m. gruodžio 3 d. Graikija informavo Komisiją apie ketinimą pertvarkyti tris kooperatinius bankus (toliau – trys kooperatiniai bankai), būtent Dodekaneso kooperatinį banką (toliau – Dodekaneso bankas), kooperatinį banką „Evia“ (toliau – „Evia Bank“) ir Vakarų Makedonijos kooperatinį banką (toliau – Vakarų Makedonijos bankas).

(18)

2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos tarnybos paprašė Graikijos pateikti informacijos apie numatomą trijų kooperatinių bankų pertvarkymą.

(19)

2013 m. gruodžio 5 d. Graikija pateikė prašytą informaciją Komisijos tarnyboms.

(20)

2013 m. gruodžio 8 d. Graikijos bankas tęsė trijų kooperatinių bankų pertvarkymą ir trijų kooperatinių bankų tam tikrų įsipareigojimų perdavimą bankui.

(21)

2013 m. gruodžio 17 d. Graikija pranešė apie valstybės pagalbą, suteiktą pertvarkant tris kooperatinius bankus.

(22)

2008–2012 m. Graikijos realusis bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) sumažėjo 20 %, kaip parodyta 1 lentelėje. Todėl Graikijos bankai susidūrė su sparčiai augančiu įsipareigojimų, susijusių su Graikijos namų ūkiams ir įmonėms suteiktomis paskolomis, nevykdymo lygiu (7). Tokie pokyčiai turėjo neigiamos įtakos Graikijos bankų turto rezultatams ir dėl to atsirado kapitalo poreikių.

1   lentelė

Realiojo BVP augimas Graikijoje 2008–2013 m.

(23)

Be to, 2012 m. vasario mėn. Graikija įgyvendino privačiojo sektoriaus obligacijų keitimo programą, vadinamą privačiojo sektoriaus dalyvavimo programa (toliau – PSD programa). Graikijos bankai dalyvavo PSD programoje, pagal kurią Graikijos Vyriausybė mainais už esamas Graikijos Vyriausybės obligacijas (toliau – GVO) esamiems privatiems obligacijų turėtojams siūlė naujus vertybinius popierius (įskaitant naujas GVO, su BVP susietus vertybinius popierius ir Europos finansinio stabilumo fondo (toliau – EFSF) išleistus PSD mokėjimo įsipareigojimus) su 53,5 % nominalia diskonto norma ir ilgesniais išpirkimo terminais (8). Tų obligacijų keitimo rezultatus. Graikijos valdžios institucijos paskelbė 2012 m. kovo 9 d. (9) Dėl keitimo obligacijų turėtojai patyrė didelių nuostolių (Graikijos banko skaičiavimais, Graikijos bankų nuostoliai vidutiniškai siekė 78 % senųjų GVO nominaliosios vertės) ir atsirado kapitalo poreikių, kurie atgaline data įrašyti į Graikijos bankų 2011 m. finansines ataskaitas.

2   lentelė

Bendri pagrindinių Graikijos bankų nuostoliai, susiję su PSD (mln. EUR)

(24)

Kadangi dėl PSD programos ir tebesitęsiančio nuosmukio Graikijos bankai susidūrė su dideliu kapitalo trūkumu, pagal 2012 m. kovo 11 d. Graikijos Vyriausybės, Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) ir Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) sudarytą antrosios Graikijos ekonomikos koregavimo programos Ekonominės ir finansų politikos memorandumą (toliau – EFPM) buvo numatytos lėšos tų bankų rekapitalizavimui. Graikijos valdžios institucijų skaičiavimais, bendri bankų rekapitalizavimo poreikiai ir pertvarkymo išlaidos, kurias numatyta finansuoti pagal tą programą, sudarė 50 mlrd. EUR (11). Ši suma apskaičiuota remiantis Graikijos banko atliktu 2011 m. gruodžio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpio testavimu nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – 2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), pagrįstu bendrovės „Blackrock“ parengta paskolų nuostolių prognoze (12). Lėšos Graikijos bankų rekapitalizavimui skiriamos per fondą HFSF. 3 lentelėje apibendrinami pagrindinių Graikijos bankų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, skaičiavimai.

3   lentelė

2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Pagrindinių Graikijos bankų kapitalo poreikiai (mln. EUR)

(25)

Remiantis EFPM, „bankams, pateikiantiems perspektyvius kapitalo didinimo planus, bus suteikta galimybė prašyti valstybės paramos ir ją gauti taip, kad būtų išlaikytos privačiojo sektoriaus paskatos vykdyti kapitalo injekcijas ir taip sumažinta našta mokesčių mokėtojams“ (13). Graikijos bankas nustatė, kad tik keturi didžiausi bankai („Eurobank“, Graikijos nacionalinis bankas, „Piraeus Bank“ ir „Alpha Bank“) pateikė perspektyvius kapitalo didinimo planus (14). Pirmojo tarpinio rekapitalizavimo priemones fondas HFSF jiems suteikė 2012 m. gegužės mėn.

(26)

Dėl nuosmukio ir politinio nestabilumo vidaus indėliai Graikijos bankuose nuo 2009 m. pabaigos iki 2012 m. birželio mėn. iš viso sumažėjo 37 %. Mėgindami išlaikyti indėlius šie bankai turėjo mokėti aukštesnes palūkanas. Išaugo indėlių sąnaudos, todėl sumažėjo grynoji bankų palūkanų marža. Kadangi Graikijos bankai nebegalėjo naudotis didmeninio finansavimo rinkomis, jie tapo visiškai priklausomi nuo Eurosistemos finansavimo (15), kurio vis didesnę dalį sudarė Graikijos banko teikiama valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti.

(27)

2012 m. gruodžio 3 d. Graikija pradėjo naujų GVO, kurias investuotojai gavo pagal PSD programą, išpirkimo programą – išpirkimo kaina sudarė nuo 30,2 iki 40,1 % GVO nominaliosios vertės (16). Graikijos bankai dalyvavo toje išpirkimo programoje ir dėl to jų balansuose susidarė dar didesnių nuostolių, nes didžioji dalis įgyvendinant PSD programą į apskaitą įtraukto buhalterinio nuostolio (t. y. rinkos vertės ir nominaliosios vertės skirtumo) tapo galutinė ir negrįžtama (17).

(28)

2012 m. gruodžio mėn. keturiems didžiausiems Graikijos bankams fondas HFSF suteikė antrojo tarpinio rekapitalizavimo priemones.

(29)

2013 m. pavasarį keturių bankų tarpinio rekapitalizavimo priemonės pakeistos nuolatiniu rekapitalizavimu paprastosiomis akcijomis; fondui HFSF priklausė daugiau kaip 80 % kiekvieno iš keturių bankų akcijų. Iš bankų, kuriems pavyko pritraukti iš anksto nustatytą privataus kapitalo sumą (banko, „Piraeus Bank S.A.“ ir Graikijos nacionalinio banko) fondas HFSF gavo balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų, o privatiems investuotojams išduota fondo HFSF akcijų varantų.

(30)

2013 m. liepos mėn. Graikijos bankas pavedė konsultantui atlikti visų Graikijos bankų paskolų portfelių vertinimą. Konsultantas parengė visų Graikijos bankų vidaus paskolų knygų, taip pat užsienio filialų ir patronuojamųjų įmonių paskolų, kurioms būdinga su Graikija susijusi rizika, kredito nuostolio projekcijas trejų su puse metų ir paskolų trukmės laikotarpiams. Analizėje pateikiamos kredito nuostolio projekcijos pagal du makroekonominius scenarijus, t. y. pagrindinį ir nepalankų. Užsienio paskolų portfelių kredito nuostolio projekcijas parengė Graikijos bankas, kai kuriais klausimais padedamas konsultanto.

(31)

Remdamasis konsultanto atliktu kredito nuostolio projekcijos vertinimu, 2013 m. rudenį Graikijos bankas pradėjo naują testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – 2013 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), siekdamas įvertinti Graikijos bankų kapitalo pozicijos tvirtumą susiklosčius pagrindiniam ir nepalankiam scenarijams. Graikijos bankas, naudodamasis technine kito konsultanto pagalba, atliko kapitalo poreikių vertinimą.

(32)

Pagrindiniai kapitalo poreikių vertinimo, atlikto vykdant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, elementai buvo šie: i) bankų paskolų portfelių kredito nuostolio projekcijos Graikijos rizikai ir užsienio rizikai, remiantis konsoliduotais duomenimis (18), atėmus esamus paskolų rezervus, ir ii) numatomas bankų veiklos pelningumas 2013 m. birželio mėn.–2016 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, remiantis konservatyviu 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį Graikijos bankui pateiktų restruktūrizavimo planų koregavimu. 4 lentelėje apibendrinamai pagrindinių Graikijos bankų konsoliduotų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal pagrindinį scenarijų, skaičiavimai.

4   lentelė

2013 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Konsoliduoti Graikijos bankų kapitalo poreikiai pagal pagrindinį scenarijų (mln. EUR)

(33)

2014 m. kovo 6 d. Graikijos bankas paskelbė 2013 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir paprašė, kad bankai iki 2014 m. balandžio mėn. vidurio pateiktų kapitalo didinimo planus kapitalo poreikiams pagal pagrindinį scenarijų padengti.

(34)

Nuo 2013 m. kovo mėn. pabaigos iki 2014 m. gegužės mėn. pradžios bankai vykdė kapitalo didinimo procedūras.

(35)

Bankas teikia universalias bankininkystės paslaugas, daugiausia Graikijoje ir Pietryčių Europoje (Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Albanijoje ir buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (toliau – BJRM)) ir Jungtinėje Karalystėje. Bankas siūlo namų ūkiams ir įmonėms visus bankininkystės ir finansinius produktus bei paslaugas. Jis vykdo mažmeninės, korporacinės ir privačiosios bankininkystės, turto valdymo, iždo ir investicinės bankininkystės veiklą. Bankas įregistruotas Graikijoje, o jo akcijos įtrauktos į Atėnų vertybinių popierių biržos sąrašus. 2012 m. rugsėjo 30 d. duomenimis banke iš viso dirbo 17 119 žmonių, maždaug vienas trečdalis iš jų dirbo Pietryčių Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, o kiti du trečdaliai – Graikijoje (22).

(36)

Bankas dalyvavo PSD programoje, pagal kurią iškeitė GVO ir su valstybe susijusių paskolų, kurių nominalioji vertė – 6 043 mln. EUR. Bendri banko su PSD susiję nuostoliai prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas sudarė apie 4 786 mln. EUR; visa jų suma buvo įtraukta į banko 2011 m. apskaitą (23). Per 2012 m. gruodžio mėn. vykdytą išpirkimo programą Bankas pardavė naujas GVO, kurias jis buvo gavęs pagal PSD programą ir kurių kaina buvo gerokai diskontuota, palyginti su nominaliąja verte. Dėl šio pardavimo susidarė su naujomis GVO susijusių nuostolių.

(37)

5 lentelėje pateikiami 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. gruodžio mėn. pagrindiniai (konsoliduoti) banko duomenys.

5   lentelė

Pagrindiniai banko „Alpha Bank“ 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. duomenys

(38)

5 lentelėje parodyta, kad bankas ne tik patyrė didelių nuostolių dėl PSD programos, įtrauktų į 2011 m. apskaitą (4 786 mln. EUR (25)), taip pat mažėjo banko pajamos (be kita ko, dėl didesnių indėlių sąnaudų), bankas patyrė didelių nuostolių dėl paskolų portfelių Graikijoje ir užsienyje vertės sumažėjimo, kurie ir toliau didėjo. Banko likvidumo poziciją gerokai paveikė tai, kad bankas neteko indėlių, 2011 m. gruodžio 31 d. (26) jo paskolų ir indėlių santykis pasiekė 152 %, o 34 % jo balanso vertės tos dienos duomenimis (27) buvo finansuojama Eurosistemos lėšomis.

(39)

Remdamasis 2013 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais Graikijos bankas įvertino, kad pagal pagrindinį scenarijų banko kapitalo poreikis sudaro 262 mln. EUR.

(40)

2014 m. kovo mėn. bankas toliau padidino kapitalą 1,2 mlrd. EUR, kad padengtų 39 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kapitalo poreikius ir apmokėtų 940 mln. EUR vertės Graikijos turimas privilegijuotąsias akcijas (28). Kitaip negu „Eurobank“ kapitalo didinimo atveju 2014 m. balandžio mėn., fondas HFSF neįsipareigojo skirti kapitalo injekcijos didinant banko kapitalą, jeigu privačiojo sektoriaus paklausa nebus pakankama. Šio banko kapitalas padidintas platinant nuosavybės vertybinius popierius, kuriems netaikoma pirmenybės teisė juos įsigyti (t. y. kapitalas padidintas panaikinant akcininkų pirmenybės teises įsigyti vertybinius popierius), tarptautiniams investuotojams ir vertybinius popierius viešai platinant Graikijoje. Nustatyta akcijų pasirašymo kaina – 0,66 EUR už vieną akciją.

(41)

Padidinus kapitalą, 2014 m. balandžio 17 d. bankas paskelbė, kad išpirko privilegijuotąsias akcijas Graikijai iš viso už 940 mln. EUR.

(42)

Bankas „Emporiki Bank“ įsteigtas 1882 m.

(43)

2000 m. „Crédit Agricole Group“ iš pradžių įsigijo 6,7 % banko „Emporiki Bank“ kapitalo dalį. 2006 m. bankas „Emporiki Bank“ tapo „Crédit Agricole“ patronuojamąja įmone, kai „Crédit Agricole“ įsigijo kontrolinį banko akcijų paketą. „Crédit Agricole“ tuo metu padidino savo turimų banko „Emporiki Bank“ akcijų dalį iki 94,99 %.

(44)

Bankas „Emporiki Bank“ užsiėmė visų rūšių banko veikla (mažmenine, korporacine bankininkyste) ir investicine bankininkyste, teikė turto, portfelio valdymo ir bendras finansines paslaugas. Jis savo paslaugas Graikijoje teikė per savo 323 filialų tinklą, užsienyje – per filialą Kipre ir patronuojamąsias įmones Kipre, Bulgarijoje, Albanijoje ir Rumunijoje (29). 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis jame dirbo 4 230 darbuotojų.

(45)

Bankas dalyvavo PSD programoje, pagal kurią iškeitė GVO ir kitų nustatytus kriterijus atitinkančių vertybinių popierių, kurių nominalioji vertė – 766 mln. EUR. Kaip parodyta 2 lentelėje, banko bendri su PSD susiję nuostoliai prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas sudarė apie 590 mln. EUR; visa šių nuostolių suma buvo įtraukta į banko 2011 m. apskaitą. Kaip parodyta 3 lentelėje, įvertinta, kad banko „Emporiki Bank“ kapitalo poreikis sudarė 2 475 mln. EUR, jis apskaičiuotas pagal 2012 m. Graikijos banko atlikto 2011 m. gruodžio 31 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, pagrįsto „Blackrock“ parengtomis paskolų nuostolių prognozėmis, rezultatus.

(46)

2012 m. spalio 12 d. fondas HFSF leido bankui iš „Crédit Agricole S.A.“ įsigyti banką „Emporiki Bank“.

(47)

2012 m. spalio 16 d.„Crédit Agricole“ ir bankas pasirašė akcijų pirkimo sutartį – ji pasirašyta 2012 m. spalio 16 d. tarp „Crédit Agricole S.A.“ ir banko „Alpha Bank S.A.“ dėl „Emporiki Bank of Greece S.A.“ akcijų pirkimo ir pardavimo. Užbaigus išsamų finansinį patikrinimą, „Crédit Agricole“ skyrė bendrą 2 893 mln. EUR kapitalo injekciją ir pasirašė visą banko išleistą 150 mln. EUR vertės konvertuojamųjų obligacijų emisiją (30). Tuomet bankui buvo suteikta galimybė įsigyti visiškai rekapitalizuotą banką „Emporiki Bank“ už vieną eurą. Pagal akcijų pirkimo sutartį bankas neįsigijo banko „Emporiki Bank“ užsienio patronuojamųjų įmonių, kurios liko „Crédit Agricole“, išskyrus banko „Emporiki Bank“ Kipro filialą, kuriam tenka 0,5 mlrd. EUR turto ir kuris yra banko įsigyto tinklo dalis.

(48)

2012 m. gruodžio 31 d.„Crédit Agricole“ įvykdžius rekapitalizavimą, banko „Emporiki Bank“ kapitalo pakankamumo koeficientas buvo 17,6 %, o 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas – 13,5 %.

(49)

2013 m. vasario 1 d. bankas paskelbė, kad baigė pervesti visą banko „Emporiki Bank“ akcinį kapitalą bankui. (31)

(50)

6 lentelėje pateikiami 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. gruodžio mėn. pagrindiniai banko „Emporiki Bank“ duomenys.

6   lentelė

Pagrindiniai „Emporiki Bank“ 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. sausio mėn. duomenys

(51)

2013 m. gruodžio 8 d. Graikijos bankas nusprendė pradėti trijų kooperatinių bankų – Dodekaneso banko, „Evia Bank“ ir Vakarų Makedonijos banko – pertvarkymą.

(52)

Graikijos bankas pradėjo pirkimo ir perėmimo procedūras (32), pagal kurias pirkėjui bus perduoti visi indėliai, įskaitant tarpbankinius indėlius, ir visi reikalavimai bei įsipareigojimai Graikijos indėlių ir investicijų garantijų fondui, išskyrus paskolas. Graikijos bankas kreipėsi į keturis sisteminius Graikijos bankus, nes, pasak Graikijos banko, indėlius reikėtų perduoti visiškai kapitalizuotoms įstaigoms. Įpareigojančius pasiūlymus iki 2013 m. gruodžio 5 d. pateikė tik bankas ir „Eurobank“. Graikijos bankas pirmenybę suteikė banko pasiūlymui. Kaip užmokestį bankas pasiūlė sumokėti mokestį, sudarantį 2,1 % perduotų indėlių sumos.

(53)

Dodekaneso bankas įsteigtas 1994 m.

(54)

2013 m. liepos 22 d. Graikijos bankas paprašė Dodekaneso banko atkurti bendro 1 lygio nuosavą kapitalą. Dodekaneso bankas pradėjo kapitalo didinimo procedūrą paskelbdamas viešą kooperatinių akcijų pasiūlymą. Pagal pasiūlymo prospektą Dodekaneso banko bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, apskaičiuotas pagal to banko 2013 m. birželio 30 d. finansinius duomenis, sudarė 3,5 %, todėl buvo mažesnis už minimalų Graikijos banko nustatytą kapitalo pakankamumo reikalavimą. Tačiau bandant padidinti kapitalą pakankamos investuotojų paklausos nesulaukta.

(55)

Dėl šios priežasties 2013 m. gruodžio 8 d. Graikijos bankas pradėjo Dodekaneso banko pertvarkymą. Dodekaneso banko licencija atšaukta, bankas pradėtas likviduoti (33). Kai kurie Dodekaneso banko įsipareigojimai perduoti bankui (34). Pasak Graikijos banko (35), tikroji perduoto turto vertė sudarė apie 6 mln. EUR, o tikroji perduotų įsipareigojimų vertė siekė 255 mln. EUR, dėl šio skirtumo susidarė 249 mln. EUR finansavimo trūkumas (36). Finansavimo trūkumą padengė fondas HFSF pagal Įstatymo 3601/2007 63 straipsnio D dalies 13 punktą. 2013 m. gruodžio mėn. fondas HFSF išmokėjo du trečdalius viso finansavimo trūkumo, tai yra, 166 mln. EUR, EFSF obligacijomis ir įsipareigojo likusią 83 mln. EUR dalį sumokėti, kai finansavimo trūkumas bus galutinai apskaičiuotas. 2014 m. birželio 16 d. Graikijos bankas nustatė, kad galutinis Dodekaneso banko finansavimo trūkumas yra 258,5 mln. EUR. Fondas HFSF padengs neišmokėtą finansavimo trūkumo dalį.

(56)

2013 m. rugsėjo 30 d. duomenimis Dodekaneso banke dirbo 132 žmonės, jis turėjo 11 filialų. Įgyvendinant pertvarkymą bankas neperėmė Dodekaneso banko filialų, tačiau nurodė, kad fiziškai vykdys veiklą tose vietovėse, kuriose bankų tinklai nepersidengia (būtent, keturiose salose, kuriose nėra bankinių alternatyvų), nuomodamas keturis nedidelius likvidatoriaus administruojamus filialus. Dodekaneso banko darbuotojai buvo atleisti, vėliau bankas kai kuriuos iš jų persamdė.

(57)

Bankas „Evia Bank“ įsteigtas 1995 m.

(58)

2013 m. liepos 22 d. Graikijos bankas paprašė banko „Evia Bank“ atkurti bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. Bankas „Evia bank“ pradėjo kapitalo didinimo procedūrą paskelbdamas viešą kooperatinių akcijų pasiūlymą. Pagal pasiūlymo prospektą banko „Evia Bank“ bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, apskaičiuotas pagal to banko 2013 m. birželio 30 d. finansinius duomenis, sudarė 1,8 %, todėl buvo mažesnis už minimalų Graikijos banko nustatytą kapitalo pakankamumo reikalavimą. Tačiau bandant padidinti kapitalą, pakankamos investuotojų paklausos nesulaukta.

(59)

Dėl šios priežasties 2013 m. gruodžio 8 d. Graikijos bankas pradėjo banko „Evia bank“ pertvarkymą. Banko „Evia Bank“ licencija atšaukta, bankas pradėtas likviduoti (37). Kai kurie banko „Evia Bank“ įsipareigojimai perduoti bankui (38). Pasak Graikijos banko (39), tikroji perduoto turto vertė sudarė apie 2 mln. EUR, o tikroji perduotų įsipareigojimų vertė siekė 98 mln. EUR, dėl šio skirtumo susidarė 96 mln. EUR finansavimo trūkumas. Finansavimo trūkumą padengė fondas HFSF pagal Įstatymo 3601/2007 63 straipsnio D dalies 13 punktą. 2013 m. gruodžio mėn. fondas HFSF išmokėjo du trečdalius viso finansavimo trūkumo – 64 mln. EUR – EFSF obligacijomis ir įsipareigojo likusią 32 mln. EUR dalį sumokėti, kai finansavimo trūkumas bus galutinai apskaičiuotas. 2014 m. birželio 16 d. Graikijos bankas nustatė, kad galutinis banko „Evia Bank“ finansavimo trūkumas yra 105 mln. EUR. Fondas HFSF padengs neišmokėtą finansavimo trūkumo dalį.

2013 m. rugsėjo 30 d. duomenimis banke „Evia Bank“ dirbo 59 žmonės, jis turėjo 4 filialus. Bankas neperėmė banko „Evia bank“ filialų. Banko „Evia bank“ darbuotojai buvo atleisti, vėliau bankas kai kuriuos iš jų persamdė.

(60)

1995 m. buvo įsteigta Kozanės prefektūros Vystomųjų kreditų kooperatinė draugija. 2008 m. kooperatyvas ėmė veikti nauju pavadinimu Vakarų Makedonijos kooperatinis bankas.

(61)

2013 m. liepos 22 d. Graikijos bankas paprašė Vakarų Makedonijos banko atkurti bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. Vakarų Makedonijos bankas pradėjo kapitalo didinimo procedūrą paskelbdamas viešą kooperatinių akcijų pasiūlymą. Pagal pasiūlymo prospektą Vakarų Makedonijos banko bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, apskaičiuotas pagal to banko 2013 m. rugsėjo 30 d. finansinius duomenis, sudarė –11 %, todėl buvo mažesnis už minimalų Graikijos banko nustatytą kapitalo pakankamumo reikalavimą. Tačiau bandant padidinti kapitalą, pakankamos investuotojų paklausos nesulaukta.

(62)

Dėl šios priežasties 2013 m. gruodžio 8 d. Graikijos bankas pradėjo Vakarų Makedonijos banko pertvarkymą. Vakarų Makedonijos banko licencija atšaukta, bankas pradėtas likviduoti (40). Kai kurie Vakarų Makedonijos banko įsipareigojimai perduoti bankui (41). Pasak Graikijos banko (42), tikroji perduoto turto vertė sudarė apie 2 mln. EUR, o tikroji perduotų įsipareigojimų vertė siekė 84 mln. EUR, dėl šio skirtumo susidarė 82 mln. EUR finansavimo trūkumas. Finansavimo trūkumą padengė fondas HFSF pagal Įstatymo 3601/2007 63 straipsnio D dalies 13 punktą. 2013 m. gruodžio mėn. fondas HFSF išmokėjo du trečdalius viso finansavimo trūkumo sudarančią sumą, 55 mln. EUR, EFSF obligacijomis ir įsipareigojo likusią 27 mln. EUR dalį sumokėti, kai finansavimo trūkumas bus galutinai apskaičiuotas.

(63)

2013 m. rugsėjo 30 d. duomenimis Vakarų Makedonijos banke dirbo 36 žmonės, jis turėjo 3 filialus. Bankas neperėmė banko Vakarų Makedonijos banko filialų. Vakarų Makedonijos banko darbuotojai buvo atleisti, vėliau bankas kai kuriuos iš jų persamdė.

(64)

Pagrindiniai trijų kooperatinių bankų duomenys pateikti 7 lentelėje.

7   lentelė

Pagrindiniai trijų kooperatinių bankų rodikliai (mln. EUR)

(65)

Bankas „Citibank International“ įsteigtas 1812 m. Bankas „Citibank“ Graikijoje buvo įsteigtas 1964 m. pirmiausia tam, kad aptarnautų jūrų ir įmonių sektorius. 1980 m. bankas „Citibank Greece“ pradėjo plėsti savo veiklą ir teikti mažmeninės bankininkystės paslaugas. Bankas „Citibank Greece“ šiuo metu aptarnauja ir fizinius asmenis, ir įmones ir visoje šalyje valdo 20 filialų tinklą.

(66)

2014 m. gegužės 29 d. fondas HFSF gavo banko prašymą leisti įsigyti banką „Citibank Greece“, įskaitant bendrovę „Diners Club Greece“ (toliau – „Diners“) (43).

(67)

Bankas išreiškė ketinimą pirkti banko „Citibank Greece“ veiklą, įskaitant vartojimo paskolas (kurių grynoji bendra suma sudarė 442 mln. EUR, ir visiškai nurašytas 1 115 mln. EUR vertės neveiksnias paskolas (NP)), klientų indėlius (kurių bendra suma sudarė 1 067 mln. EUR), valdomą turtą (1 186 mln. EUR), mažmeninės bankininkystės filialus, bankomatų tinklą (44) ir darbuotojus (45). Be to, bankas išreiškė ketinimą nupirkti 100 % „Diners“ akcinio kapitalo, kurį sudaro paprastosios akcijos.

(68)

Nustatyta akcijų kaina – 2 mln. EUR.

(69)

2014 m. birželio 5 d. fondas HFSF davė leidimą bankui įsigyti banką „Citibank Greece“.

(70)

Bankas gavo kelių rūšių pagalbą pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą: pagal rekapitalizavimo priemonę, garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemonę.

(71)

Bankas yra gavęs ir toliau gauna pagalbą pagal garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemonę. Ta pagalba šiame sprendime bus nurodoma kaip „L1 priemonė“. 2011 m. lapkričio 30 d. bankui suteiktų garantijų vertė sudarė apie 14,0 mlrd. EUR. 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis bankas buvo gavęs paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, kurių vertė sudarė 1,6 mlrd. EUR (46).

(72)

2014 m. birželio 12 d. Graikijos valdžios institucijų Komisijai pateiktame banko restruktūrizavimo plane Graikijos valdžios institucijos pažymėjo restruktūrizavimo laikotarpiu ketinančios pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą toliau teikti garantijas ir skolinti Vyriausybės obligacijas.

(73)

2009 m. gegužės mėn. bankas gavo 940 mln. EUR kapitalo injekciją (A priemonė) pagal Graikijos bankams skirtos paramos schemos rekapitalizavimo priemonę. Ši kapitalo injekcija sudarė maždaug 2 % to meto pagal riziką įvertinto banko turto (47).

(74)

Rekapitalizavimas atliktas Graikijos pasirašytomis privilegijuotosiomis akcijomis su 10 % atkarpa ir penkerių metų išpirkimo terminu.

(75)

Bankas išpirko privilegijuotąsias akcijas 2014 m. balandžio 17 d., kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje.

(76)

Skubi parama likvidumui padidinti yra išimtinė priemonė, kuria naudodamasi moki finansų įstaiga, patyrusi laikinų likvidumo problemų, gali gauti Eurosistemos finansavimą, kai tokia operacija nėra bendros pinigų politikos dalis. Finansų įstaigos už skubią paramą likvidumui padidinti mokama palūkanų norma yra […] (*1) baziniais punktais didesnė nei palūkanos, kurias ji moka už įprastinį centrinio banko refinansavimą.

(77)

Už skubios paramos likvidumui padidinti programą yra atsakingas Graikijos bankas, vadinasi, visos sąnaudos ir rizika, susijusios su teikiama skubia parama likvidumui padidinti, tenka Graikijos bankui. Graikija suteikė Graikijos bankui valstybės garantiją, taikomą visai Graikijos banko teikiamos skubios paramos likvidumui padidinti sumai (48) Priėmus Įstatymo Nr. 3943/2011 50 straipsnio 7 dalį, kuria iš dalies pakeista Įstatymo Nr. 2362/1995 65 straipsnio 1 dalis, numatyta, kad finansų ministras gali suteikti Graikijos bankui garantijas valstybės vardu, kad būtų užtikrinti Graikijos banko reikalavimai kredito įstaigoms. Bankai, kuriems teikiama skubi parama likvidumui padidinti, valstybei turi mokėti garantijos mokestį, kuris lygus […] baziniams punktams.

(78)

2011 m. gruodžio 31 d. bankas buvo gavęs 6,7 mlrd. EUR valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti (49), o 2012 m. gruodžio 31 d. bankas buvo gavęs 23,6 mlrd. EUR valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti (50).

(79)

Nuo 2012 m. fondas HFSF bankui suteikė keletą kapitalo paramos priemonių. 8 lentelėje pateikiama šių pagalbos priemonių apžvalga.

8   lentelė

Bankui per HFSF suteiktos pagalbos priemonės

(80)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ (51) 14–32 konstatuojamosiose dalyse išsamiai aprašomas 2012 m. gegužės mėn. pirmasis tarpinis rekapitalizavimas (B1 priemonė). Šiame skirsnyje išdėstyta bendroji informacija apie tą priemonę ir aptartos pagrindinės jos ypatybės.

(81)

2012 m. balandžio 20 d. fondas HFSF pateikė bankui raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti (iki 1,9 mlrd. EUR) didinant, kaip planuota, banko akcinį kapitalą.

(82)

Pagal B1 priemonę 2012 m. gegužės 28 d. HFSF, laikydamasis Įstatyme Nr. 3864/2010, kuriuo įsteigiamas fondas HFSF (toliau – HFSF įstatymas), išdėstytų tarpinio rekapitalizavimo nuostatų, perdavė bankui 1,9 mlrd. EUR vertės EFSF obligacijų. Bankui perduotos EFSF obligacijos – tai EFSF kintamųjų palūkanų obligacijos, kurių išpirkimo terminas – šešeri ir dešimt metų, o emisijos data – 2012 m. balandžio 19 d. Komisija sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ 48 konstatuojamojoje dalyje nustatė, kad „2012 m. gegužės 28 d. tarpiniu rekapitalizavimu buvo įvykdytas įsipareigojimo raštu prisiimtas įsipareigojimas, taigi teikiama ta pati pagalba“. Ir įsipareigojimo rašte nurodytą sumą, ir pirmojo tarpinio rekapitalizavimo sumą Graikijos bankas apskaičiavo siekdamas užtikrinti, kad 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. tarpinio rekapitalizavimo įtraukimo į banko apskaitą atgaline data dieną, banko bendras kapitalo pakankamumo koeficientas pasiektų 8 %. Kaip matyti iš 3 lentelės, B1 priemone padengta tik ribota visų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, dalis. Bankas turėjo daugiau kapitalo pritraukti ateityje didindamas kapitalą, o tarpiniu rekapitalizavimu buvo siekiama tik užtikrinti, kad bankas atitiktų reikalavimus ECB finansavimui gauti tol, kol kapitalas bus padidintas.

(83)

Laikotarpiui nuo pirmojo tarpinio rekapitalizavimo dienos iki pirmojo tarpinio rekapitalizavimo priemonių konvertavimo į paprastąsias akcijas ir kitas konvertuojamąsias finansines priemones dienos banko ir fondo HFSF sudarytame išankstinio pasirašymo susitarime nustatyta, kad bankas sumokės fondui HFSF 1 % EFSF obligacijų nominaliosios vertės metinį mokestį ir kad bet kokios atkarpos išmokos ir sukauptos palūkanos už EFSF obligacijas per tą laikotarpį bus laikomos papildomu fondo HFSF kapitalo įnašu į banką (52).

(84)

2012 m. rudenį bankas į apskaitą įtraukė dar daugiau nuostolių. Todėl banko kapitalas vėl neatitiko minimalaus kapitalo reikalavimų, kad bankas ir toliau galėtų gauti ECB refinansavimą.

(85)

Todėl prireikė antrojo tarpinio rekapitalizavimo. 2012 m. gruodžio 21 d. fondas HFSF įgyvendino 1 042 mln. EUR dydžio antrąjį tarpinį rekapitalizavimą (B2 priemonė); ši priemonė taip pat buvo išmokėta perduodant bankui EFSF obligacijas.

(86)

Be antrojo tarpinio rekapitalizavimo, 2012 m. gruodžio 21 d. fondas HFSF bankui pateikė raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti (iki 1 629 mln. EUR) didinant banko akcinį kapitalą ir konvertuojamųjų priemonių, kurias numatoma išleisti, emisijoje (B3 priemonė).

(87)

Bendra dviejų tarpinių rekapitalizavimų (B1 ir B2 priemonės) ir 2012 m. gruodžio mėn. įsipareigotos skirti papildomos sumos (B3 priemonė) suma reiškė, kad fondas HFSF įsipareigojo padengti visus kapitalo poreikius, nustatytus atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (4 571 mln. EUR) (53).

(88)

2013 m. balandžio 16 d. visuotiniame banko akcininkų susirinkime patvirtintas banko akcinio kapitalo padidinimas. 2013 m. gegužės 1 d. bankas pranešė apie visų 457 mln. EUR vertės platintų teisių pasirašymą ir apie paskelbtą neviešą iki 93 mln. EUR vertės akcijų platinimą po 0,44 EUR už vieną naują akciją (54).

(89)

2013 m. birželio 3 d. bankas paskelbė apie teisių emisijos pabaigą ir viso neviešo pasiūlymo paskirstymą (55). Taigi privačių subjektų dalyvavimas didinant banko akcinį kapitalą sudarė 550 mln. EUR.

(90)

Tą pačią dieną bankas taip pat paskelbė, kad fondas HFSF pasirašys 9 138 636 364 akcijas, kurių kaina – po 0,44 EUR už akciją. Todėl per 2013 m. pavasario rekapitalizavimą HFSF bankui skyrė iš viso 4 021 mln. EUR kapitalo injekciją paprastosiomis akcijomis (B4 priemonė). Ta suma lygi B1, B2 ir B3 priemonių sumai, atėmus privačių subjektų dalyvavimo dalį. Fondas HFSF pagal savo akcijas turi ribotas balsavimo teises, nes bendra privačių subjektų dalyvavimo didinant kapitalą dalis pasiekė 12 %. Fondo HFSF įstatyme numatyta, kad privatūs investuotojai išsaugos banko kontrolę, jeigu jų kapitalo injekcija sudarys daugiau kaip 10 % bankui reikalingo kapitalo. Tačiau fondas HFSF išsaugos visas balsavimo dėl pagrindinių banko sprendimų teises.

(91)

Padidinus banko akcinį kapitalą (B4 priemonė) pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo priemonės (B1 ir B2 priemonės) konvertuotos į nuolatinio rekapitalizavimo priemones ir įvykdytas įsipareigojimas suteikti papildomą kapitalo pagalbą (B3 priemonė).

(92)

Nustatyta naujų akcijų kaina – 50 % vidutinės pagal apimtį įvertintos akcijų kainos 50 prekybos dienų prieš siūlomos kainos nustatymo dieną. Dėl atvirkštinio akcijų padalijimo (56), dėl kurio sprendimas neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas 2012 m. balandžio 16 d. (57), nustatyta naujų akcijų kaina – 0,44 EUR už akciją.

(93)

Iškart po 2013 m. pavasario rekapitalizavimo fondas HFSF tapo pagrindiniu banko akcininku, kuriam priklausė 83,66 % akcijų (58). Fondas HFSF išleido 1 233 503 482 varantus ir suteikė privatiems investuotojams po vieną varantą už kiekvieną pasirašytą akciją be jokio užmokesčio (59). Kiekvienu varantu suteikiama teisė nupirkti 7,40 fondo HFSF akcijų pasirinktais intervalais ir vykdymo kainomis. Pirmą kartą varantą įvykdyti galima 2013 m. gruodžio 10 d., vėliau varantus galima vykdyti dukart per metus iki 2017 m. gruodžio 10 d. Vykdymo kaina yra apskaičiuojama prie pasirašymo kainos, 0,44 EUR, pridėjus metinę palūkanų normą (4 % už pirmus metus, 5 % už antrus, 6 % už trečius, 7 % už ketvirtus metus ir 8 % metinę normą, perskaičiuotą už paskutinius šešis mėnesius) (60).

(94)

2014 m. iš dalies pakeistame fondo HFSF įstatyme numatyta, kad teisių emisijos atveju galima koreguoti tik varantų vykdymo kainas. Be to, visos korekcijos bus daromos ex post ir tik iki realizuotų pajamų iš fondo HFSF pasirašymo su pirmumo teise teisių pardavimo sumos. Akcinio kapitalo padidinimo be pirmumo teisės atveju nenumatoma jokia korekcija.

(95)

Kaip jau minėta 2.2.2 skirsnyje, Dodekaneso banko, banko „Evia Bank“ ir Vakarų Makedonijos banko finansavimo trūkumas Graikijos banko skaičiavimu atitinkamai sudarė 249 mln. EUR, 96 mln. EUR ir 82 mln. EUR. Taigi, apskaičiuota, kad bendra finansavimo trūkumo suma yra 427 mln. EUR. Šį trūkumą padengė fondas HFSF, bankui suteikdamas atitinkamą EFSF obligacijų sumą.

(96)

2014 m. birželio 12 d. Graikija pateikė banko restruktūrizavimo planą, kuriame paaiškinama, kaip bankas, kaip jungtinis subjektas, sukurtas įsigijus banką „Emporiki Bank“ ir trijų kooperatinių bankų indėlius, ketina atkurti savo ilgalaikį gyvybingumą.

(97)

Įgyvendindamas restruktūrizavimo planą bankas daugiausia dėmesio skirs savo pagrindinei bankininkystės veiklai Graikijoje. Nors 2009 m. gruodžio mėn. duomenimis banko tarptautinė veikla sudarė daugiau kaip 20 % viso turto, o 2013 m. birželio mėn. – 15 % viso turto (61), 2018 m. pabaigoje ši dalis turėtų sumažėti iki maždaug […] (62).

(98)

Svarbiausias banko prioritetas – siekti, kad Graikijoje vykdoma banko veikla vėl taptų pelninga ir gyvybinga. Tuo tikslu restruktūrizavimo plane numatyta keletas priemonių, kuriomis siekiama padidinti banko veiklos efektyvumą ir grynąją palūkanų maržą, taip pat priemonių, kuriomis stiprinama banko kapitalo pozicija ir balanso struktūra.

(99)

Kalbant apie veiklos efektyvumą, bankas buvo pradėjęs vykdyti plačią racionalizavimo programą dar gerokai prieš įsigydamas banką „Emporiki Bank“ ir tris kooperatinius bankus. Nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bankas sumažino savo fizinį buvimą Graikijoje. Savo filialų skaičių sumažino nuo 458 2010 m. iki 426 2012 m. (63), taip pat per tą patį laikotarpį keliais šimtais darbuotojų sumažino bankinę ir nebankinę veiklą vykdančių darbuotojų skaičių (64).

(100)

Nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. bankas ketina dar sumažinti savo filialų Graikijoje skaičių nuo 739 iki […]. Bankinę ir nebankinę veiklą vykdančių darbuotojų skaičius Graikijoje bus sumažintas nuo 11 435 iki […] (65).

(101)

Dėl didesnio filialų ir darbuotojų darbo efektyvumo bendras banko sąnaudas Graikijoje bus galima sumažinti […] % nuo 1 345 mln. EUR 2012 m. iki […] mln. EUR 2017 m. (remiantis pro forma rodikliais) (66). Todėl numatomas Graikijoje vykdomos bankininkystės veiklos sąnaudų ir pajamų santykis restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje bus mažesnis negu […] %.

(102)

Restruktūrizavimo plane taip pat aprašoma, kaip bankas sumažins savo finansavimo sąnaudas – tai būtina siekiant atkurti gyvybingumą. Bankas tikisi, kad dėl stabilesnės aplinkos ir ypač dėl numatomo Graikijos ekonomikos stabilizavimosi ir atsigavimo (tikimasi, kad nuo 2014 m. ekonomika vėl augs) galės mokėti mažesnes palūkanas už indėlius. Tikimasi, kad už indėlius mokamos palūkanos (vidutinės terminuotųjų indėlių, neterminuotų indėlių ir taupomųjų indėlių palūkanos) Graikijoje sumažės. Jos daugiausia sumažėtų dėl to, kad būtų mokamos daug mažesnės palūkanos už terminuotuosius indėlius. Banko priklausomybė nuo valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti ir didesnio Eurosistemos finansavimo taip pat sumažės nuo 32 % viso jo turto 2012 m. iki vos […] % 2017 m. (67)

(103)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bankas taip pat stiprins savo balansą. Jo grynasis paskolų ir indėlių santykis Graikijoje sumažės iki […] % 2018 m. (nuo 131 % 2012 m. (68)), o kapitalo pakankamumo rodiklis ir toliau gerės.

(104)

Kitas banko prioritetas – neveiksnių paskolų valdymas. Bankas tobulins savo kredito procesus: ir paskolų išdavimo (geresnis užtikrinimas įkaitu, sumažintos ribos), ir neveiksnių paskolų valdymo aspektus. Neveiksnių paskolų dalis 2014 m. pasieks […] %, tada ims mažėti; tikimasi, kad restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje ji sudarys […] % (69). Dėl Graikijos ekonomikos atsigavimo rizikos (vertės sumažėjimo) sąnaudos, vertinant pagal pro forma rodiklius (tai yra, įskaitant banką „Emporiki Bank“), sumažės nuo 2 799 mln. EUR 2012 m. iki […] mln. EUR 2018 m. (70)

(105)

Dėl didesnio veiklos efektyvumo, padidėjusios grynosios palūkanų maržos ir mažėjančių rizikos sąnaudų bankas galės nuo 2015 m. Graikijoje veikti pelningai. […]. Jo nuosavo kapitalo grąža 2018 m. Graikijoje sieks […] % (71).

(106)

Bankas jau pradėjo mažinti finansinį savo tarptautinio tinklo įsiskolinimą ir jį restruktūrizuoti. 2013 m. rugpjūčio mėn. jis pardavė savo patronuojamąją įmonę Ukrainoje. Banko filialų skaičius Pietryčių Europoje sumažintas nuo 622 2009 m. iki 488 2012 m. (72)

(107)

Bankas ir toliau restruktūrizuos savo tarptautinį tinklą ir mažins jo finansinį įsiskolinimą. Bankas ketina sumažinti savo tarptautinio turto dydį iki […] mlrd. EUR. Kad pasiektų šį tikslą, bankas svarstys visas savo portfelio investicijų ir finansinio įsiskolinimo mažinimo galimybes. Bankas ketina savo tarptautinį turtą sumažinti […] %, palyginti su 2012 m. gruodžio 31 d. užsienio turtu, kuris sudarė […].

(108)

Restruktūrizavimo plane pabrėžiama būtinybė sumažinti užsienio patronuojamųjų įmonių priklausomybę nuo Graikijos patronuojančiosios įmonės likvidumo pozicijos požiūriu. Grupės vidaus finansavimas, teikiamas užsienio patronuojamosioms įmonėms, 2013–2017 m. bus sumažintas nuo 4 172 mln. EUR iki […] mln. EUR. (73)

(109)

Kad padidintų savo užsienio veiklos pelningumą bankas ketina įgyvendinti reikšmingą tarptautinio tinklo sąnaudų mažinimo programą – sumažinti filialų ir darbuotojų skaičių. Pavyzdžiui, […] bus uždaryti […] filialai iš […], o darbuotojų skaičius 2012–2018 m. bus sumažintas […] darbuotojais (–[…]) (74).

(110)

Todėl nuosavo kapitalo grąža pasieks […] (75).

(111)

Bankui pavyko pritraukti nemažai kapitalo rinkoje ir taip sumažinti Bankui reikalingą valstybės pagalbą.

(112)

Pirma, bankas dalį privataus kapitalo pritraukė 2009 m., išleidęs 986 mln. EUR vertės teisių emisiją (76). Kaip paminėta 89 konstatuojamojoje dalyje, bankui taip pat pavyko pritraukti privačių investuotojų kapitalo vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą. Įvykdžius 2013 m. pavasario rekapitalizavimą, ankstesnių akcininkų valdoma akcinio kapitalo dalis gerokai sumažėjo, nes po 2013 m. pavasario rekapitalizavimo fondas HFSF gavo 83,66 % banko akcijų, o ankstesniems akcininkams liko tik 4,9 % akcijų. Nuo 2008 m. nebuvo mokama jokių dividendų grynaisiais pinigais.

(113)

2014 m. kovo mėn. bankas pritraukė 1,2 mlrd. EUR kapitalą iš rinkos, kad padengtų papildomo kapitalo poreikius ir apmokėtų už Graikijos turimas privilegijuotąsias akcijas. Šios naujos akcijos buvo išleistos už didesnę vienos akcijos kainą negu fondas HFSF mokėjo vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą.

(114)

2012 m. balandžio 20 d. bankas pasiūlė išpirkti 1 lygio vertybinius popierius, aukštesnės pakopos 2 lygio vertybinius popierius ir žemesnės pakopos 2 lygio vertybinius popierius už kainą, atitinkamai sudarančią 40, 60 ir 60 % jų nominaliosios vertės grynaisiais pinigais. Ta išpirkimo kaina buvo nustatyta remiantis priemonių rinkos verte, į ją įskaitytas ne didesnis kaip dešimties procentinių punktų priedas, kuris buvo pridėtas siekiant paskatinti investuotojus dalyvauti išpirkimo programoje. 2012 m. gegužės 7 d. bankas paskelbė apie išpirkimo rezultatus (77). Bendras dalyvavimas pasiekė 66 %, bendras kapitalo prieaugis sudarė 333 mln. EUR. 2013 m. balandžio 19 d. bankas paskelbė apie dar vieną įsipareigojimų valdymo procedūrą, taikomą likusiai neapmokėtai 316 mln. EUR nominaliosios vertės įsipareigojimų daliai. Bankas pasiūlė išpirkti 1 lygio vertybinius popierius, aukštesnės pakopos 2 lygio vertybinius popierius ir žemesnės pakopos 2 lygio vertybinius popierius už kainą, atitinkamai sudarančią 35, 55 ir 55 % jų nominaliosios vertės grynaisiais pinigais. Ta išpirkimo kaina buvo nustatyta remiantis priemonių rinkos verte; į ją įskaitytas ne didesnis kaip dešimties procentinių punktų priedas, kuris buvo pridėtas siekiant paskatinti investuotojus dalyvauti išpirkimo programoje. Sutikimo lygis sudarė 58 %, kapitalo prieaugis – 103 mln. EUR.

(115)

Dėl dviejų išpirkimų nepadengta subordinuotoji ir mišri skola sumažėjo nuo 985 mln. EUR iki 134 mln. EUR.

(116)

2014 m. birželio 12 d. Graikija įsipareigojo užtikrinti, kad bankas ir jo susijusios įmonės įgyvendins tą pačią dieną pateiktą restruktūrizavimo planą, ir prisiėmė tolesnių įsipareigojimų dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo. Šiame skirsnyje apibendrinami šie papildomi įsipareigojimai, išvardyti priede.

(117)

Pirma, Graikija įsipareigojo užtikrinti, kad bankas restruktūrizuos savo komercinę veiklą Graikijoje, nustatydamas didžiausią filialų ir darbuotojų skaičių, taip pat didžiausią bendrų sąnaudų sumą – reikalavimus, kuriuos bankas turi atitikti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (78)

(118)

Graikija taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad bankas sumažins Graikijoje priimamų indėlių sąnaudas ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. atitiks didžiausią leidžiamą grynąjį paskolų ir indėlių santykį (79).

(119)

Banko užsienio patronuojamųjų įmonių atžvilgiu Graikija įsipareigojo užtikrinti, kad bankas neteiks papildomos kapitalo paramos, nebent būtų įvykdytos iš anksto nustatytos sąlygos. Graikija taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad bankas iki 2018 m. birželio 30 d. gerokai sumažins savo finansinį įsiskolinimą, susijusį su tarptautiniu turtu (80).

(120)

Graikija įsipareigojo užtikrinti, kad bankas parduos tam tikrą vertybinių popierių dalį, taip pat sumažins savo privataus nuosavo kapitalo portfelio dydį. Be to, bankas nepirks neinvesticinio reitingo vertybinių popierių, išskyrus tam tikras išimtis (81).

(121)

Graikija prisiėmė keletą įsipareigojimų, susijusių su banko valdymu. Ji įsipareigojo nustatyti banko darbuotojų ir valdytojų atlygio apribojimus, užtikrinti, kad bankas laikytųsi Graikijos įstatymų dėl įmonių valdymo, ir sukurti veiksmingą ir tinkamą organizacinę struktūrą (82).

(122)

Graikija taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad bankas vykdys aukštos kokybės paskolų politiką, taip užtikrindamas, jog sprendimais dėl paskolų suteikimo ir restruktūrizavimo būtų siekiama kuo didesnio banko gyvybingumo ir pelningumo. Graikija įsipareigojo užtikrinti, kad bankas laikysis griežtų kredito rizikos stebėsenos ir paskolų restruktūrizavimo standartų (83).

(123)

Keletas įsipareigojimų susiję su banko operacijomis su susijusiais skolininkais. Tais įsipareigojimais siekiama užtikrinti, kad bankas, teikdamas paskolas darbuotojams, valdytojams ir akcininkams, taip pat viešiesiems subjektams, politinėms partijoms ir žiniasklaidos įmonėms ar tokias paskolas restruktūrizuodamas, nenukryptų nuo rizikos ribojimo principais grindžiamos bankininkystės praktikos (84).

(124)

Galiausiai Graikija įsipareigojo užtikrinti, kad bankas laikysis tam tikrų veiklos apribojimų, pavyzdžiui, draudimo mokėti atkarpas ir dividendus, įsigijimo draudimo ir draudimo reklamuoti valstybės pagalbą (85).

(125)

Tuos įsipareigojimus iki 2018 m. gruodžio 31 d. stebės už stebėseną atsakingas patikėtinis.

(126)

Dar Graikija nurodė, kad prašys Komisijos patvirtinimo prieš bankui arba valstybės įstaigai, įskaitant fondą HFSF, išperkant kokius nors varantus (86).

(127)

2012 m. liepos 27 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama patikrinti, ar fondo HFSF bankui suteiktos pirmojo tarpinio rekapitalizavimo priemonės (B1 priemonė) atitinka 2008 m. Bankų komunikate (87) nustatytas sąlygas dėl tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo.

(128)

Dėl priemonės tinkamumo Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pagalba buvo suteikta po ankstesnio rekapitalizavimo ir pagalbos likvidumui padidinti, ir į ilgą sanavimo laikotarpį, pareiškė abejojanti, ar bankas ėmėsi visų įmanomų veiksmų tam, kad ateityje pagalbos nebeprireiktų (88). Be to, Komisijai neaišku, kas kontroliuos banką, kai pirmąjį tarpinį rekapitalizavimą pakeis nuolatinis rekapitalizavimas (89), nes banko kontrolę gali perimti arba valstybė, arba smulkieji privatūs savininkai. Komisija pažymėjo, kad ji norėtų užtikrinti, jog nė vienu atveju banko valdymo ir ypač jo skolinimo proceso kokybė nepablogėtų.

(129)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo būtinumo Komisija sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ 66 konstatuojamojoje dalyje abejojo, ar buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad bankui ateityje pagalbos nebeprireiktų. Be to, tarpinio rekapitalizavimo laikotarpio trukmė buvo neapibrėžta, todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, ar ji pakankama ir atitinka atlygio ir naštos pasidalijimo principus pagal valstybės pagalbos taisykles. Be to, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“, pirmojo tarpinio rekapitalizavimo priemonių konvertavimo į nuolatinio rekapitalizavimo priemones sąlygos nebuvo žinomos, todėl Komisija negalėjo jų įvertinti.

(130)

Dėl priemonės proporcingumo Komisija pareiškė abejojanti, ar apsaugos priemonės (draudimas reklamuoti valstybės pagalbą, draudimas mokėti atkarpas ir dividendus, draudimas vykdyti pasirinkimo pirkti sandorius, išpirkimo draudimas, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ 71 konstatuojamojoje dalyje) yra pakankamos pirmojo tarpinio rekapitalizavimo atveju. Be to, sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ 72 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog dėl to, kad nėra taisyklių, pagal kurias fondui HFSF būtų draudžiama koordinuoti keturis didžiausius Graikijos bankus (t. y. banką, „Eurobank“, Graikijos nacionalinį banką ir „Piraeus Bank“), ir tinkamų apsaugos priemonių, siekiant užtikrinti, kad jie nesidalytų neskelbtina komercine informacija, gali būti iškraipyta konkurencija. Todėl Komisija pasiūlė paskirti už stebėseną atsakingą patikėtinį, kuris fiziškai būtų banke.

(131)

2012 m. rugpjūčio 30 d. Komisija gavo banko pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“.

(132)

Dėl priemonės tinkamumo bankas pažymėjo, kad jis yra sistemiškai svarbus ir Graikijai, ir bankų rinkoms, kuriose veikia. Taip pat, kad jo verslo modelis yra gyvybingas ir kad tai jis įrodė per ilgą savo sėkmingos veiklos istoriją.

(133)

Bankas taip pat pažymėjo, kad abu rekapitalizavimo etapus nulėmė stipriai blogėjanti ekonominė aplinka ir kad papildomos pagalbos priemonės buvo suteiktos dėl gilėjančios finansų krizės. Jis nurodė, kad iki šiol iš visų Graikijos bankų valstybės pagalbos jis gavo mažiausiai. Bankas pažymėjo, kad kalbant apie tai, ar iš karto buvo imtasi visų galimų priemonių, kad ateityje bankui vėl neprireiktų pagalbos, restruktūrizavimo plane bus išsamiai aptariamos naštos pasidalijimo priemonės, kurios jau įgyvendintos, yra įgyvendinamos ar planuojamos įgyvendinti. Bankas taip pat pažymėjo, kad tomis priemonėmis užtikrinta, kad nė vienas akcininkas neliktų nuošalyje. Kartu su stipria verslo baze ir griežtu kapitalo vertinimo procesu jomis bus padedama užtikrinti, kad bankas būtų tinkamai kapitalizuotas, būtų sugrąžintas jo gyvybingumas ir galiausiai nebenaudotų valstybės pagalbos.

(134)

Bankas taip pat palankiai įvertino nuolatinio rekapitalizavimo sąlygų aiškumą, jo nuomone, šios sąlygos turėtų visapusiškai atspindėti priežastis, dėl kurių bankui prireikė valstybės pagalbos. Jis taip pat pažymėjo, kad rekapitalizavimu sprendžiamos problemos, kurių kilo dėl dalyvaujant PSD programoje prarasto kapitalo, neeilinio ir neprognozuojamo įvykio. Bankas pritarė nuomonei, kad pagal Graikijos ir Europos standartus įsigydamas valstybės skolos vertybinius popierius jis neprisiėmė pernelyg didelės rizikos. Jis nurodė, kad jeigu PSD nebūtų įgyvendinta, 2012 m. jis būtų išvengęs rekapitalizavimo ir būtų galėjęs apmokėti privilegijuotąsias akcijas pagal šių akcijų sutarties sąlygas. Be to jis nurodė, kad net ir po to, kai apskaitė reikšmingus kapitalo nuostolius dėl dalyvavimo PSD programoje, jo grynoji turto vertė vis tiek buvo teigiama.

(135)

Bankas pridūrė, kad jo veiklos bazė yra labai tvirta ir jis itin iniciatyviai įgyvendina priemones, kad galėtų sėkmingai dirbti nepaprastai nepalankiomis sąlygomis. Bankas nurodė, kad nuo krizės pradžios nevykdė jokios agresyvios komercinės politikos, neprisiėmė nederamos rizikos, bet skyrė daug dėmesio kredito rizikos valdymui, šalino finansavimo pusiausvyros sutrikimus tvarkingai mažindamas finansinį įsiskolinimą ir aktyviai valdė savo sąnaudų bazę racionalizuodamas veiklos platformą ir optimizuodamas pirkimų išlaidas.

(136)

Be to, bankas pabrėžė, kad akcininkai pasidalijo nemaža dalimi išlaidų. Jis taip pat pažymėjo reikšmingas viešojo sektoriaus taikomas apsaugos priemones, kad rekapitalizuoti bankai neprisiimtų pernelyg didelės rizikos ir būtų galima atidžiai stebėti, ar tinkamai įgyvendinami restruktūrizavimo planai, pavyzdžiui, į banko direktorių valdybą ir atitinkamus komitetus paskiriami Finansų ministerijos ir fondo HFSF atstovai. Jis taip pat pabrėžė, kad fondas HFSF stebės, kaip įgyvendinamas restruktūrizavimo planas, ir kad fondo HFSF balsavimo teisių sustabdymas bus panaikintas, jeigu bus padaryta didelių pažeidimų.

(137)

Dėl šių priežasčių bankas tikėjo, kad nuolatinio rekapitalizavimo struktūra ir sąlygos bus stiprus akstinas esamiems ir naujiems akcininkams dalyvauti didinant kapitalą ateityje.

(138)

Dėl priemonės būtinumo bankas pažymėjo, kad pagalbos priemone buvo sprendžiama PSD sukelto kapitalo deficito problema, taigi bankas laikėsi Graikijos banko nustatyto būtino kapitalo pakankamumo rodiklio, toliau galėjo naudotis ECB refinansavimo operacijomis ir galės padėti savo klientams ir Graikijos ekonomikai sunkiu laikotarpiu.

(139)

Dėl priemonės proporcingumo bankas paskelbė, jog neketina naudotis jam teikiama pagalba, kad iškraipytų konkurenciją. Jis taip pat pabrėžė, kad gavęs valstybės pagalbą nevykdė jokios agresyvios komercinės politikos. Jis taip pat pažymėjo, jog dėl to, kad visi didieji Graikijos bankai gavo pagalbos ir kad užsienio dalyviai Graikijos rinkoje vis mažiau nori prisiimti riziką, galimybė, kad kuris nors pagalbos gavėjas iškraipys konkurenciją taip, kad pakenktų pagalbos negaunantiems konkurentams, yra minimali.

(140)

2013 m. sausio 3 d. Komisija gavo vieno Graikijos banko pateiktas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“. Tas Graikijos bankas teigė, kad fondo HFSF vykdomas Graikijos bankų rekapitalizavimas iš esmės yra sveikintinas žingsnis užtikrinant tvirtesnę ir gyvybingesnę bankų sistemą, ir nereiškė jokių prieštaravimų dėl banko rekapitalizavimo.

(141)

Tačiau, išreikšdamas visišką paramą fondo HFSF vykdomam Graikijos bankų rekapitalizavimui, tas Graikijos bankas paaiškino, kad, siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymus ir išvengti diskriminacijos, fondo HFSF vykdomo rekapitalizavimo galimybe panašiomis sąlygomis turėtų galėti pasinaudoti visi Graikijoje veikiantys bankai.

(142)

2012 m. rugsėjo 5 d. Graikija pateikė Graikijos banko ir fondo HFSF parengtas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“.

(143)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo tinkamumo Graikijos bankas pažymėjo, kad pirmasis tarpinis rekapitalizavimas buvo laikina priemonė, nes rekapitalizavimo procesas bus užbaigtas atitinkamiems keturiems bankams padidinus akcinį kapitalą.

(144)

Graikijos bankas taip pat pažymėjo, kad didžiausių Graikijos bankų rekapitalizavimas yra ilgesnės trukmės Graikijos bankų sektoriaus restruktūrizavimo dalis. Jis pažymėjo, kad tuo atveju, kai bankas lieka privačiose rankose, vadovybė greičiausiai liks ta pati, tačiau jei bankas priklausytų valstybei (t. y. fondui HFSF), fondas HFSF galėtų paskirti naują vadovybę, kurią bet kokiu atveju turėtų įvertinti Graikijos bankas. Graikijos bankas pažymėjo, kad jis nuolat vertina kiekvieno banko valdymo sistemą, valdymo tinkamumą ir rizikos pobūdį siekdamas užtikrinti, kad nebūtų prisiimama pernelyg didelė rizika. Jis taip pat nurodė, kad fondas HFSF jau paskyrė atstovus rekapitalizuotų bankų direktorių valdybose.

(145)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo būtinumo Graikijos bankas pareiškė, kad banko rekapitalizavimas buvo apribotas siekiant užtikrinti, kad bankas atitiktų tuo metu taikytus minimalaus kapitalo reikalavimus (8 %). Jis taip pat nurodė, kad rekapitalizavimo priemonių įgyvendinimas užtruko dėl Graikijoje labai pablogėjusių veiklos sąlygų ir PSD programos poveikio, viso projekto sudėtingumo ir būtinybės užtikrinti kuo didesnį privačių investuotojų dalyvavimą didinant akcinį kapitalą.

(146)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo proporcingumo Graikijos bankas nurodė, kad visapusiškas restruktūrizavimo plano, kuris bus pateiktas Komisijai, įgyvendinimas buvo užtikrintas tuo, kad fondo HFSF balsavimo teisių sustabdymas bus panaikintas, jei restruktūrizavimo planas bus iš esmės pažeistas. Graikijos bankas taip pat pažymėjo, kad sunkumų bankui kilo ne dėl to, kad banko vadovybė nepakankamai įvertino riziką ar kad bankas ėmėsi agresyvių komercinių veiksmų.

(147)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo tinkamumo fondas HFSF, aptardamas klausimą dėl galimo valstybės kišimosi, kai valstybė per fondą HFSF suteikia dideles valstybės pagalbos sumas, o fondas HFSF turi visas balsavimo teises, nurodė, kad fondo HFSF finansuojami bankai nėra laikomi viešaisiais ar valstybės kontroliuojamais subjektais ir kad jie nebus valstybės kontroliuojami fondui HFSF įvykdžius nuolatinį jų rekapitalizavimą. Fondas HFSF nurodė, kad jis yra visiškai nepriklausomas privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, turintis teisę savarankiškai priimti sprendimus. Remiantis HFSF įstatymo 16 straipsnio C dalies 2 punktu, pagal kurį kredito įstaigos, kurioms fondas HFSF suteikė kapitalo paramą, nepriklauso viešajam sektoriui plačiąja prasme, fondas HFSF nėra valdžios sektoriaus kontroliuojamas subjektas. Fondas HFSF taip pat paminėjo savo valdymo struktūrą.

(148)

Dėl fondo HFSF kišimosi į banko valdymą fondas HFSF pažymėjo, kad jis gerbs banko savarankiškumą ir nesikiš į kasdienį jo valdymą, nes fondas HFSF atlieka tik fondo HFSF įstatyme numatytas funkcijas. Jis nurodė, kad valstybė jokiais atvejais nesikiš ir nieko nekoordinuos ir kad banko sprendimai dėl skolinimo proceso (inter alia, dėl užstatų, kainodaros, paskolų gavėjų mokumo) bus priimami remiantis komerciniais kriterijais.

(149)

Fondas HFSF nurodė, kad fondo HFSF įstatyme ir išankstinio pasirašymo susitarime nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis esamiems privatiems akcininkams neleidžiama prisiimti pernelyg didelės rizikos. Jis nurodė šias priemones: i) fondo HFSF atstovai paskiriami nepriklausomais vykdomųjų įgaliojimų neturinčiais banko direktorių valdybos nariais ir dalyvauja komitetuose; ii) fondas HFSF atlieka išsamų banko patikrinimą; iii) po galutinio rekapitalizavimo fondo HFSF balsavimo teisės bus apribotos tik tol, kol bankas laikysis restruktūrizavimo plano sąlygų.

(150)

Fondas HFSF nurodė, kad nustatytos tinkamos priemonės siekiant užtikrinti, kad bankai, kurių veikloje fondas HFSF dalyvauja, tarpusavyje nesidalytų neskelbtina komercine informacija. Tarp šių priemonių yra šios: į šiuos bankus skiriami įvairūs fondo HFSF atstovai, šiems atstovams duodami įgaliojimai, kuriais konkrečiai užtikrinama, kad vienas atstovas neperduotų informacijos kitam, ir šiems atstovams duodami aiškūs vidaus nurodymai neperduoti neskelbtinos komercinės bankų informacijos. Be to, fondas HFSF nurodė, kad jis savo teisėmis bankų atžvilgiu naudojasi taip, kad neužkirstų kelio veiksmingai konkurencijai, jos neribotų, neiškraipytų, reikšmingai nesumažintų ir jai netrukdytų. Galiausiai, fondas HFSF nurodė, kad jo direktorių valdybos nariams ir darbuotojams taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės, jie turi vykdyti patikėtinių pareigas ir laikytis nuostatų dėl fondo HFSF reikalų profesinės paslapties.

(151)

Pirmiausia Komisija turi įvertinti, ar valstybės pagalba, susijusi su trijų kooperatinių bankų pertvarkymu (tai yra finansavimo trūkumo finansavimu, dėl kurio buvo galima perduoti indėlius, įskaitant tarpbankinius įsipareigojimus, ir reikalavimus bei įsipareigojimus Graikijos indėlių ir investicijų garantijų fondui (angl. Hellenic Deposit and Investment Guarantee Fund, HDIGF)), yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Pagal tą nuostatą valstybės pagalba – tai valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(152)

Komisija pirmiausia vertins, ar kokiu nors pranašumu naudojosi šie galimi pagalbos gavėjai: i) kooperatiniai bankai, taip pat ar pranašumo suteikta bankui perduotos „veiklos“ atžvilgiu; ir ii) bankas.

(153)

Dėl kooperatinių bankų Komisija pažymi, kad Dodekaneso bankas, bankas „Evia Bank“ ir Vakarų Makedonijos bankas buvo pradėti likviduoti, o jų bankininkystės veiklos licencijos panaikintos. Todėl bankų rinkoje ekonominės veiklos jie nebevykdo.

(154)

Valstybės parama, tai yra, finansavimo trūkumo finansavimas, būtų su perduotais reikalavimais ir įsipareigojimais susijusi pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, tik tada, jeigu ši veikla kaip visuma būtų laikoma įmone. Įmone vadinamas kiekvienas subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdo. Bet kuri veikla, kurią vykdant tam tikroje rinkoje yra siūlomos prekės arba paslaugos, yra ekonominė veikla. Todėl norint padaryti išvadą, ar pagalba teikiama įmonei, reikėtų įvertinti, ar reikalavimų ir įsipareigojimų perdavimas yra ekonominės veiklos perdavimas.

(155)

Kaip paminėta 2.2.2 skirsnyje, po kooperatinių bankų pertvarkymo bankui perduoti tik indėliai, tarpbankiniai įsipareigojimai ir reikalavimai bei įsipareigojimai Graikijos indėlių ir investicijų garantijų fondui. Trijuose kooperatiniuose bankuose dirbo 227 darbuotojai, bankai turėjo iš viso 18 filialų. Reikėtų pažymėti, kad trijų kooperatinių bankų filialai, darbo sutartys arba paskolos bankui nebuvo perduodamos savaime. Todėl atsižvelgiant į tai, kad paskolos bankui neperduodamos, bet lieka trims likviduojamiems kooperatiniams bankams, tai, kad neperduodamas joks filialas ir darbo sutartys savaime neperduodamos (90), galima daryti išvadą, kad ekonominė veikla nėra perduodama. Perduotų įsipareigojimų (tai yra, indėlių) negalima laikyti valstybės paramos gavėju, nes jie nėra „įmonė“.

(156)

Taigi, trys esami juridiniai asmenys pradėti likviduoti ir nebevyko jokios bankų veiklos. Be to, perduotas turtas ir įsipareigojimai nėra ekonominė veikla.

(157)

Todėl daroma išvada, jog tai, kad fondas HFSF perdavė bankui EFSF obligacijas, kad padengtų įsigyto trijų kooperatinių bankų turto ir įsipareigojimų finansavimo trūkumą, neleidžia tęsti jų ekonominės veiklos. Todėl fondo HFSF parama nėra nei pagalba likviduojamiems subjektams, nei pagalba perduotam turtui ir įsipareigojimams.

(158)

Vertindama, ar trijų kooperatinių bankų turto ir įsipareigojimų pardavimas yra valstybės pagalba bankui, Komisija privalo įvertinti, ar įvykdyti tam tikri reikalavimai, visų pirma, ar i) pardavimo procesas yra atviras, besąlygiškas ir nediskriminacinis; ii) pardavimas vykdomas rinkos sąlygomis; iii) valstybė kuo labiau didina susijusio turto ir įsipareigojimų pardavimo kainą (91).

(159)

Kaip paminėta 52 konstatuojamojoje dalyje, Graikija kreipėsi tik į keturis sisteminius Graikijos bankus, norėdama aukciono būdu parduoti tam tikrą trijų kooperatinių bankų turtą ir įsipareigojimus, nes manė, kad indėliai turėtų būti perduoti visiškai rekapitalizuotoms įstaigoms. Įpareigojančius pasiūlymus pateikė tik bankas ir „Eurobank“. „Alpha Bank“ pasirinktas kaip bankas, pateikęs geriausią pasiūlymą per pertvarkančiosios institucijos paskelbtą konkursą, kuriame buvo atsižvelgiama į pasiūlytą kainą ir gebėjimą greitai ir sklandžiai perimti ir integruoti įsigytus indėlius.

(160)

Parduodamą paketą sudarė tik indėliai, be infrastruktūros. Todėl, kad galėtų aptarnauti indėlininkus, pirkėjas galėjo būti tik infrastruktūrą ir filialų tinklą Graikijoje turintis bankas.

(161)

Kadangi Komisija neturi priežasčių manyti, kad pardavimas vykdytas ne rinkos sąlygomis, ji daro išvadą, kad pagal 2013 m. Bankų komunikato 80 punktą, Restruktūrizavimo komunikato 20 punktą ir Komisijos sprendimų priėmimo praktiką įtarimus dėl pagalbos bankui galima atmesti (92).

(162)

Valstybei teikiant paramą, susijusią su trijų kooperatinių bankų pardavimu, nepalaikoma jokia ekonominė veikla ir jokia įmonė. Dėl to priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(163)

Komisija turi nustatyti, ar bankui buvo suteikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(164)

Sprendimuose, kuriais patvirtinama ir pratęsiama Graikijos bankams skirta paramos schema (93), Komisija jau nustatė, kad pagal tą schemą suteikta parama likvidumui padidinti yra valstybės pagalba. Parama, kuri būtų suteikta pagal tą schemą likvidumui padidinti ateityje, taip pat būtų pagalba.

(165)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendime dėl Graikijos bankams skirtos paramos schemos Komisija jau buvo nustačiusi, kad pagal rekapitalizavimo priemonę suteiktos rekapitalizavimo priemonės bus laikomos valstybės pagalba. Bankas gavo 940 mln. EUR privilegijuotosiomis akcijomis, tai sudaro tos dienos 2 % pagal riziką įvertinto banko turto.

(166)

2008 m. Bankų komunikato 51 punkte Komisija paaiškino, kad finansų įstaigoms skirtos centrinių bankų lėšos nėra valstybės pagalba, jeigu laikomasi visų keturių sąlygų: dėl finansų įstaigos mokumo, priemonės užtikrinimo įkaitu, finansų įstaigai nustatytų palūkanų ir priešpriešinės valstybės garantijos nebuvimo. Kadangi bankui suteikta valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti visų keturių sąlygų neatitinka, visų pirma todėl, kad yra valstybės garantuojama ir suteikta kartu su kitomis paramos priemonėmis, ji yra valstybės pagalba.

(167)

Valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti atitinka Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pirma, kadangi ši priemonė apima Graikijos bankui skirtą valstybės garantiją, visus nuostolius padengs valstybė. Todėl priemonei naudojami valstybiniai ištekliai. Skubi parama likvidumui padidinti suteikia galimybę bankams gauti finansavimą tada, kai jie negali naudotis didmeninio finansavimo rinka ir įprastinėmis Eurosistemos refinansavimo operacijomis. Todėl bankui teikiant valstybės garantuojamą skubią paramą likvidumui padidinti suteikiamas pranašumas. Skubi parama likvidumui padidinti yra teikiama tik bankų sektoriui, todėl priemonė yra atrankioji. Kadangi valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti suteikia galimybę bankui toliau veikti rinkoje, užtikrinant, kad bankas vykdytų įsipareigojimus ir jam nereikėtų pasitraukti iš rinkos, ja iškraipoma konkurencija. Bankas veikia kitose valstybėse narėse, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia arba gali norėti veikti Graikijoje, todėl bankui suteiktas pranašumas daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(168)

Valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti (L2 priemonė) yra valstybės pagalba. Valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti suma ilgainiui kito. 2012 m. gruodžio 31 d. ji siekė apie 23,6 mlrd. EUR.

(169)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ 5.1 skirsnyje Komisija jau padarė išvadą, kad pirmasis tarpinis rekapitalizavimas yra valstybės pagalba. Gautas kapitalas siekė 1,9 mlrd. EUR.

(170)

Įgyvendinant B2 priemonę naudoti fondo HFSF ištekliai, taigi, kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ 47 konstatuojamojoje dalyje, naudoti valstybiniai ištekliai.

(171)

Kalbant apie pranašumo buvimą, dėl B2 priemonės banko kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo tiek, kad bankas galėjo toliau veikti rinkoje ir naudotis Eurosistemos finansavimu. Be to, atlygį už B2 priemonę sudarė sukauptos palūkanos už EFSF obligacijas ir papildomas 1 % mokestis. Kadangi tas atlygis yra akivaizdžiai mažesnis už atlygį, mokamą už panašias kapitalo priemones rinkoje, bankas tikrai nebūtų galėjęs to kapitalo pritraukti rinkoje tokiomis sąlygomis. Todėl B2 priemone bankui suteiktas pranašumas naudojant valstybinius išteklius. Kadangi priemone galėjo naudotis tik bankas, priemonė yra atrankaus pobūdžio.

(172)

Dėl B2 priemonės banko pozicija sustiprėjo, nes bankui buvo suteikta finansinių išteklių, kad jis toliau atitiktų kapitalo reikalavimus, todėl buvo iškraipyta konkurencija. Kadangi bankas veikia kitose Europos Sąjungos bankų rinkose, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia Graikijoje, B2 priemonė taip pat gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(173)

Komisija mano, kad B2 priemonė yra valstybės pagalba. Nacionalinės valdžios institucijos apie ją pranešė kaip apie pagalbą. Gautas kapitalas siekė 1 042 mln. EUR.

(174)

B3 priemone fondas HFSF įsipareigojo suteikti papildomo kapitalo, būtino banko rekapitalizavimui užbaigti, iki sumos, kurios Graikijos bankas reikalavo atlikdamas 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Savo išteklius fondas HFSF gauna iš valstybės. Todėl Komisija daro išvadą, kad šiuo raštu įsipareigojama skirti valstybinių išteklių. Aplinkybės, kuriomis fondas HFSF gali teikti paramą finansų įstaigoms, yra tiksliai apibrėžtos ir apribotos įstatymais. Atitinkamai laikoma, kad tuos valstybinius išteklius naudoja valstybė. Fondas HFSF įsipareigojo suteikti iki 1 629 mln. EUR papildomo kapitalo.

(175)

Įsipareigojimo raštu bankui suteiktas pranašumas, nes juo indėlininkams užtikrinta, kad bankas sugebės pritraukti visą reikalingą kapitalo sumą, t. y. fondas HFSF suteiks kapitalo, jei bankui nepavyks jo pritraukti rinkoje. Tas įsipareigojimas taip pat padėjo rinkoje pritraukti privataus kapitalo, nes investuotojams buvo užtikrinta, kad jei bankas rinkoje negalės gauti dalies kapitalo, jį suteiks fondas HFSF. Joks privatus investuotojas nebūtų sutikęs įsipareigoti skirti kapitalo injekciją, kol dar nežinomos rekapitalizavimo sąlygos, be to, tuo metu bankas neturėjo galimybės naudotis kapitalo rinka. Pranašumas yra atrankus, nes buvo suteiktas ne visiems Graikijoje veikiantiems bankams.

(176)

Kadangi bankas veikia kitose Europos Sąjungos bankų rinkose, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia Graikijoje, B3 priemonė taip pat gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją.

(177)

Todėl B3 priemonė yra valstybės pagalba ir 2012 m. gruodžio 27 d. Graikijos valdžios institucijos apie ją pranešė kaip apie valstybės pagalbą.

(178)

Fondo HFSF dalyvavimą vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą (B4 priemonė) sudaro pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo priemonių (B1 ir B2 priemonės) ir dalinai įgyvendinto įsipareigojimo rašto (B3 priemonė) konvertavimas į 4 021 mln. EUR vertės nuolatinio rekapitalizavimo paprastosiomis akcijomis priemonę. Kapitalas, kurį įsipareigota suteikti pagal B3 priemonę, faktiškai turėjo būti skirtas ne visas, nes iš privačių investuotojų buvo pritraukta 550 mln. EUR. Kadangi pagal B4 priemonę konvertuojama jau suteikta pagalba, jai vis tiek yra naudojami valstybiniai ištekliai, tačiau dėl jos nominali pagalbos suma nepadidėja. Vis dėlto, kadangi rekapitalizavimas yra nuolatinis, o ne laikinas, kaip B1 ir B2 priemonių atveju, bankui suteikiamas didesnis pranašumas (todėl iškraipoma konkurencija). Palyginti su B3 priemone, kurią sudaro tik įsipareigojimas, o ne faktinis rekapitalizavimas, dėl B4 priemonės padidėjo banko kapitalo pakankamumas, todėl ja suteiktas didesnis pranašumas.

(179)

Komisija pažymi, kad tokia parama buvo suteikta ne visiems Graikijoje veikiantiems bankams. Todėl bankui suteiktas pranašumas yra atrankusis. Dėl konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai Komisija pažymi, kad, pavyzdžiui, dėl pagalbos bankas įgijo galimybę vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse. Jeigu bankas būtų buvęs likviduotas, jis būtų turėjęs nutraukti savo veiklą užsienyje, tą veiklą likviduojant arba parduodant. Todėl priemonė iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Priemonė yra valstybės pagalba.

(180)

B1, B2, B3 ir B4 priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Valstybės pagalbos pagal B1, B2, B3 ir B4 priemones suma sudaro 4 571 mln. EUR. Kaip nurodyta 7.1.3.4 skirsnyje, tik dalis sumos, įsipareigotos skirti 2012 m. gruodžio mėn. (B3 priemonė), buvo konvertuota į faktinę kapitalo injekciją (B4 priemonė). Todėl faktiškai išmokėta valstybės paramos suma sudarė 4 021 mln. EUR.

(181)

Restruktūrizavimo komunikato 31 punkte nurodyta, kad Komisija turi atsižvelgti ne tik į absoliučią pagalbos sumą, bet ir į pagalbos sumą „lyginant su pagal riziką įvertintu banko turtu“. B1, B2, B3 ir B4 priemonės buvo suteiktos per vienus metus, nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. Per tą laikotarpį banko pagal riziką įvertintas turtas pasikeitė, o po banko „Emporiki Bank“ įsigijimo padidėjo. Todėl kyla klausimas, į kokį pagal riziką įvertinto turto lygį reikėtų atsižvelgti, tiksliau, ar valstybės pagalbą reikėtų vertinti remiantis tuo pagal riziką įvertintu turtu, kuris buvo laikotarpio pradžioje, ar tuo, kuris buvo laikotarpio pabaigoje. B1, B2, B3 ir B4 priemonės skirtos 2012 m. kovo mėn. (2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis) Graikijos banko nustatytam kapitalo poreikiui padengti. Kitaip tariant, tos valstybės paramos priemonės buvo skirtos padengti kapitalo poreikiams, kurie 2012 m. kovo mėn. jau egzistavo. Todėl Komisija mano, kad pagal B1, B2, B3 ir B4 priemones suteiktos pagalbos suma turėtų būti lyginama su pagal riziką įvertintu banko turtu, turėtu 2012 m. kovo 31 d. Tai, kad bankas įsigijo banką „Emporiki Bank“ daug vėliau negu 2012 m. kovo mėn., neturėtų mažinti pagalbos ir pagal riziką įvertinto turto santykio. Iš tikrųjų, pagalba netapo mažiau iškraipančia dėl to, kad bankas įsigijo turto, dėl kurio padidėjo pagal riziką įvertintas turtas. Taip pat primenama, kad nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo Graikijos bankas neatsižvelgė į Graikijos bankų padarytus įsigijimus kapitalo poreikiams patikslinti – padidinti ar sumažinti. Tai taip pat rodo, kad B1, B2, B3 ir B4 priemonės buvo pagalbos priemonės, skirtos banko, koks jis buvo 2012 m. kovo 31 d., veiklai.

(182)

Pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo ir įsipareigojimo rašto priemonių vertė iš viso sudarė 4 571 mln. EUR. Ši suma sudaro 10,3 % 2012 m. kovo 31 d. banko pagal riziką įvertinto turto (94).

(183)

Kadangi bankui pavyko pritraukti privataus kapitalo, faktinė fondo HFSF injekcijos, skirtos bankui, suma siekė tik 4 021 mln. EUR, tai yra 9,1 % 2012 m. kovo 31 d. banko pagal riziką įvertinto turto.

(184)

A, B1, B2, B3 ir B4 priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(185)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(186)

Komisija pripažino, kad pasaulio finansų krizė gali sukelti didelių kurios nors valstybės narės ekonomikos sutrikimų ir kad tie sutrikimai gali būti atitaisyti paramos bankams priemonėmis. Tai patvirtinta 2008 m. Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate ir Restruktūrizavimo komunikate. Komisija ir toliau mano, kad, atsižvelgiant į vėl kilusią įtampą finansų rinkose, valstybės pagalbos patvirtinimo sąlygos, nustatytos Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte, įvykdytos. Komisija šią nuomonę patvirtino priimdama 2011 m. Pratęsimo komunikatą (95) ir 2013 m. Bankų komunikatą.

(187)

Kalbant apie Graikijos ekonomiką, priimdama sprendimus, kuriais patvirtino ir pratęsė Graikijos bankams skirtą paramos schemą, taip pat patvirtindama konkretiems Graikijos bankams suteiktas valstybės pagalbos priemones (96) Komisija pripažino, kad yra kilusi didelių Graikijos ekonomikos sutrikimų grėsmė ir kad valstybės parama bankams yra tinkama priemonė tiems sutrikimams atitaisyti. Todėl teisinis pagalbos priemonių vertinimo pagrindas turėtų būti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas.

(188)

Per finansų krizę Komisija nustatė įvairioms pagalbos priemonių rūšims taikomus suderinamumo kriterijus. Pagalbos priemonių vertinimo principai pirmiausia buvo nustatyti 2008 m. Bankų komunikate.

(189)

Kaip nurodyta 2008 m. bankų komunikato 15 dalyje, tam, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo kriterijus:

(190)

Gairės dėl rekapitalizavimo priemonių pateikiamos Kapitalo atkūrimo komunikate ir 2011 m. Pratęsimo komunikate.

(191)

Restruktūrizavimo komunikate apibūdinamas požiūris, kurio Komisija laikosi vertindama restruktūrizavimo planus, visų pirma dėl būtinybės atkurti gyvybingumą, užtikrinti tinkamą pagalbos gavėjo įnašą ir riboti konkurencijos iškraipymą.

(192)

Ta sistema buvo papildyta 2013 m. Bankų komunikatu, kuris taikomas pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta po 2013 m. liepos 31 d.

(193)

Banko jau gauta parama likvidumui padidinti galutinai patvirtinta priėmus kelis sprendimus, kuriais leista taikyti priemones pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą, schemos pakeitimus bei pratęsimus (97). Ateityje visa parama likvidumui padidinti bankui turės būti teikiama pagal tinkamai Komisijos patvirtintą schemą. Prieš suteikiant tokią pagalbą, jos sąlygas turės patvirtinti Komisija, todėl šiame sprendime jų toliau vertinti nereikia.

(194)

2009 m. rekapitalizavimas privilegijuotosiomis akcijomis (A priemonė) buvo įvykdytas pagal rekapitalizavimo priemonę, kuri 2008 m. buvo patvirtinta pagal 2008 m. Bankų komunikatą kaip Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis. Todėl pagal 2008 m. Bankų komunikatą jos iš naujo vertinti nereikia, ją reikia vertinti tik pagal Restruktūrizavimo komunikatą.

(195)

Valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti (L2 priemonė) suderinamumas pirmiausia turėtų būti vertinamas remiantis 2008 m. Bankų komunikatu ir 2011 m. Pratęsimo komunikatu. Visai po 2013 m. rugpjūčio 1 d. teikiamai valstybės garantuojamai skubiai paramai likvidumui padidinti taikomas 2013 m. Bankų komunikatas.

(196)

Fondo HFSF vykdyto rekapitalizavimo (B1, B2, B3 ir B4 priemonės) suderinamumas, ypač atlygis, pirmiausia turėtų būti vertinamas remiantis 2008 m. Bankų komunikatu, Kapitalo atkūrimo komunikatu ir 2011 m. Pratęsimo komunikatu. Sprendime pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ Komisija išreiškė abejonių dėl B1 priemonės suderinamumo su tais komunikatais. Kadangi tos priemonės buvo įgyvendintos iki 2013 m. liepos 31 d., joms 2013 m. Bankų komunikatas netaikomas. Fondo HFSF vykdyto rekapitalizavimo (B1, B2, B3 ir B4 priemonės) suderinamumas taip pat turėtų būti vertinamas remiantis Restruktūrizavimo komunikatu.

(197)

Kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo kriterijus: tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo.

(198)

Kadangi Graikijos bankai negalėjo naudotis didmeninėmis rinkomis ir tapo visiškai priklausomi nuo centrinio banko finansavimo, kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, o bankas negalėjo pasiskolinti pakankamai lėšų naudodamasis įprastinėmis refinansavimo operacijomis, bankui reikėjo valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti, kad jo likvidumas būtų pakankamas ir jis galėtų vykdyti įsipareigojimus. Komisija mano, kad L2 priemonė yra tinkama priemonė dideliems sutrikimams, kurių būtų kilę dėl banko įsipareigojimų neįvykdymo, atitaisyti.

(199)

Kadangi dėl valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti bankas patiria palyginti didelių finansavimo išlaidų, bankas yra pakankamai suinteresuotas plėtodamas savo veiklą vengti priklausomybės nuo to finansavimo šaltinio. Bankas turėjo mokėti […] baziniais punktais didesnes palūkanas nei įprastinių Eurosistemos refinansavimo operacijų atveju. Be to, bankas valstybei turėjo mokėti […] bazinių punktų garantijos mokestį. Todėl visos banko valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti išlaidos yra daug didesnės nei įprastos ECB refinansavimo išlaidos. Visų pirma, tų išlaidų skirtumas yra didesnis nei 2011 m. Pratęsimo komunikate nustatytas garantijos mokesčio dydis. Todėl galima laikyti, kad bendras valstybės nustatytas atlygis buvo pakankamas. Kalbant apie valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti sumą, Graikijos bankas ir ECB ją reguliariai peržiūri atsižvelgdami į faktinius banko poreikius. Jie atidžiai stebi, kaip ji naudojama, ir užtikrina, kad ji būtų apribota iki mažiausio būtino dydžio. Todėl L2 priemone bankui nesuteikiama perteklinio likvidumo, kuris galėtų būti naudojamas konkurenciją iškreipiančiai veiklai finansuoti. Ta priemonė yra apribota iki mažiausio būtino dydžio.

(200)

Šitaip atidžiai stebint, kaip naudojama valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti, ir reguliariai tikrinant, ar naudojama tik mažiausio būtino dydžio parama, taip pat užtikrinama, kad šis likvidumas būtų proporcingas ir dėl jo nebūtų nederamai iškraipoma konkurencija. Komisija taip pat pažymi, kad Graikija įsipareigojo užtikrinti, jog bankas įgyvendins restruktūrizavimo priemones taip sumažindamas savo priklausomybę nuo centrinio banko finansavimo, ir kad bankas laikysis 7.6 skirsnyje išnagrinėtų elgesio apribojimų. Šiais veiksniais užtikrinama, kad priklausomybė nuo paramos likvidumui padidinti būtų panaikinta kuo greičiau ir kad ši pagalba būtų proporcinga.

(201)

Todėl L2 priemonė atitinka 2008 m. Bankų komunikatą ir 2011 m. Pratęsimo komunikatą. Kadangi 2013 m. Bankų komunikate papildomų reikalavimų dėl garantijų nenustatyta, L2 priemonė taip pat atitinka 2013 m. Bankų komunikatą.

(202)

Kaip nurodyta 189 konstatuojamojoje dalyje ir 2008 m. bankų komunikato 15 punkte, tam, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo kriterijus (98): tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo.

(203)

Kapitalo atkūrimo komunikate ir 2011 m. Pratęsimo komunikate pateikiamos papildomos gairės dėl reikiamo atlygio už valstybės kapitalo injekcijas dydžio.

(204)

Įvertinusi fondo HFSF rekapitalizavimo priemonių (B1, B2, B3 ir B4 priemonės) tinkamumą, Komisija mano, kad šios priemonės yra tinkamos, nes padeda bankui laikytis kapitalo reikalavimų. Be fondo HFSF rekapitalizavimo priemonių, bankas nebūtų galėjęs tęsti veiklos ir būtų praradęs galimybę naudotis ECB refinansavimo operacijomis.

(205)

Šiuo atžvilgiu sprendime pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ Komisija pažymėjo, kad bankas yra vienas didžiausių bankų Graikijoje tiek skolinimo, tiek surinktų indėlių požiūriu. Taigi bankas yra sisteminės svarbos Graikijos bankas. Todėl, jeigu bankas būtų nevykdęs įsipareigojimų, būtų kilę didelių Graikijos ekonomikos sutrikimų. To meto aplinkybėmis Graikijos finansų įstaigoms buvo sunku gauti finansavimo. Dėl finansavimo trūkumo jų galimybės teikti paskolas Graikijos ekonomikai buvo ribotos. Jeigu bankas būtų nevykdęs savo įsipareigojimų tokiomis sąlygomis, ekonomikos sutrikimai būtų buvę dar didesni. Be to, B1, B2, B3 ir B4 priemonės daugiausia buvo taikomos dėl PSD programos, labai neįprasto ir neprognozuojamo įvykio, o ne dėl netinkamo banko valdymo ar dėl to, kad būtų buvę prisiimta pernelyg didelės rizikos. Todėl tomis priemonėmis iš esmės buvo sprendžiamos PSD programos rezultatų sukeltos problemos ir padedama išlaikyti Graikijos finansinį stabilumą.

(206)

Sprendime pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ Komisija pareiškė abejojanti, ar buvo nedelsiant imtasi visų įmanomų priemonių, kad bankui ateityje vėl neprireiktų pagalbos. Kaip nurodyta šio sprendimo 121 ir 122 konstatuojamosiose dalyse, Graikija įsipareigojo imtis tam tikrų su banko valdymu ir komercine veikla susijusių veiksmų. Kaip aprašyta 99 ir 106 konstatuojamosiose dalyse, bankas taip pat iš esmės restruktūrizavo savo veiklą, jau pritaikė nemažai sąnaudų mažinimo priemonių. Taigi Komisijos abejonės buvo išsklaidytos.

(207)

Sprendime pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ Komisija taip pat pareiškė abejojanti, ar numatytos pakankamos apsaugos priemonės tam atvejui, jeigu banko kontrolę perimtų valstybė arba jeigu kontrolę išlaikytų privatūs akcininkai, o didžioji nuosavybės dalis priklausytų valstybei. Komisija pažymi, kad šio Sprendimo 121 ir 122 konstatuojamosiose dalyse aprašytais įsipareigojimais užtikrinama, kad banko kredito operacijos būtų vykdomos komerciniais pagrindais, o kasdienė veikla būtų apsaugota nuo valstybės kišimosi. Fondo HFSF ir banko sutartu santykių modeliu taip pat užtikrinama, kad valstybės, kaip pagrindinės akcininkės, interesai būtų apsaugoti nuo to, kad banko vadovybė neprisiimtų pernelyg didelės rizikos.

(208)

Todėl B1, B2, B3 ir B4 priemonėmis užtikrinama, kad būtų išsaugotas Graikijos finansinis stabilumas. Imtasi reikšmingų veiksmų siekiant sumažinti būsimus nuostolius ir užtikrinti, kad banko veiklai nekiltų pavojaus dėl netinkamo valdymo. Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad B1, B2, B3 ir B4 priemonės yra tinkamos.

(209)

Pagal 2008 m. Bankų komunikatą savo dydžiu ir forma pagalbos priemonė turi būti būtina tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad kapitalo injekcija turi būti mažiausio tikslui pasiekti būtino dydžio.

(210)

Kapitalo paramos sumą Graikijos bankas apskaičiavo atlikdamas testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas užtikrinti, kad 2012–2014 m. laikotarpiu bendras 1 lygio nuosavas kapitalas ir toliau būtų didesnis už tam tikrą lygį, kaip parodyta 3 lentelėje. Todėl jis bankui nesuteikia jokio perteklinio kapitalo. Kaip paaiškinta 206 konstatuojamojoje dalyje, imtasi veiksmų siekiant sumažinti riziką, kad bankui gali prireikti papildomos pagalbos ateityje.

(211)

Vertindama atlygį už pirmąjį ir antrąjį tarpinį rekapitalizavimą (B1 ir B2 priemonės), Komisija primena, kad šios priemonės suteiktos, atitinkamai, 2012 m. gegužės ir gruodžio mėn. ir išmokėtos natūra, t. y. EFSF obligacijomis. Fondas HFSF kaip atlygį nuo tų EFSF obligacijų išmokėjimo dienos iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo dienos gavo sukauptas palūkanas už EFSF obligacijas ir 1 % dydžio mokestį (99). Kaip pabrėžta sprendime pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“, tas atlygis yra mažesnis už Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytą 7–9 % ribą. Tačiau mažesnis atlygis taikomas ribotą laikotarpį – vienus metus už B1 priemonę ir penkis mėnesius už B2 priemonę (t. y. kol tarpinio rekapitalizavimo priemonės bus konvertuotos į standartinio rekapitalizavimo paprastosiomis akcijomis priemones (B4 priemonė)). Nors dėl pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo esamų akcininkų valdoma akcinio kapitalo dalis nesumažėjo, įvykdžius 2013 m. pavasario rekapitalizavimą, t. y. konvertavus pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo priemones, tų akcininkų valdoma dalis gerokai sumažėjo – turima banko nuosavo kapitalo dalis sumažėjo iki 4,9 %. Taip baigėsi nuo pirmojo tarpinio rekapitalizavimo dienos buvusi neįprasta padėtis. Taigi sprendime pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ išreikštos abejonės buvo išsklaidytos.

(212)

Antra, atsižvelgdama į netipinę banko sunkumų atsiradimo priežastį, nes nuostoliai susidarė daugiausia dėl teisės į skolą atsisakymo valstybės naudai (PSD programos ir skolos vertybinių popierių išpirkimo, dėl kurių valstybė gauna reikšmingą naudą, t. y. sumažėja skola) ir dėl užsitęsusio šalies rinkos nuosmukio sukeltų padarinių, Komisija gali pritarti tokiam laikinam nuokrypiui nuo Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytų standartinio atlygio reikalavimų (100).

(213)

Pagal B3 priemonę prisiimtas įsipareigojimas suteikti kapitalo. Tas 2012 m. gruodžio mėn. prisiimtas įsipareigojimas įvykdytas vos po penkių mėnesių, 2013 m. gegužės–birželio mėn. skyrus faktinę kapitalo injekciją. Dėl tos priežasties ir dėl 212 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių priimtina, kad už tą įsipareigojimą nemokėtas joks atlygis.

(214)

B4 priemonės atveju, remiantis 2011 m. Pratęsimo komunikato 8 punktu, pasirašomų kapitalo injekcijų akcijų kaina turėtų būti pakankamai diskontuota (patikslinus atsižvelgiant į vertės sumažėjimą), kad būtų pakankamai užtikrinta, jog valstybė gautų deramą atlygį. Nors to rekapitalizavimo atveju akcijų kaina nebuvo labai diskontuota (patikslinus atsižvelgiant į vertės sumažėjimą), iš tikrųjų teorinės kainos be pasirašymo mokesčio buvo neįmanoma reikšmingai diskontuoti (101). Iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo banko rinkos kapitalizacija sudarė tik keletą šimtų milijonų eurų. Tokiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar esami akcininkai turėjo netekti visos savo dalies. Komisija pažymi, kad nustatyta emisijos kaina – 50 % diskontuota vidutinė rinkos kaina 50 dienų iki emisijos kainos nustatymo dienos. Komisija taip pat pažymi, kad ankstesnių akcininkų valdoma akcinio kapitalo dalis gerokai sumažėjo, nes, atlikus rekapitalizavimą, jie turėjo tik 4,9 % banko akcijų. Todėl dar didesnis rinkos kainos diskontavimas būtų turėjęs tik nežymų poveikį fondo HFSF atlygiui. Atsižvelgdama į ypatingą Graikijos bankų padėtį, kaip paaiškinta 212 konstatuojamojoje dalyje, ir į tai, kad pagalbos prireikė dėl teisės į skolą atsisakymo valstybės naudai, Komisija mano, kad valstybės pasirašytų akcijų emisijos kaina yra pakankamai maža.

(215)

Fondas HFSF taip pat išleido varantų ir už kiekvieną privataus investuotojo, dalyvavusio vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą, pasirašytą naują akciją suteikė po vieną varantą. Fondas HFSF šiuos varantus suteikė nemokamai. Kaip paaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje, kiekvienu varantu suteikiama teisė nupirkti 7,40 HFSF akcijų pasirinktais intervalais ir vykdymo kainomis. Vykdymo kaina yra apskaičiuojama prie pasirašymo kainos pridėjus metinę ir kaupiamąją maržą (4 % už pirmus metus, 5 % už antrus, 6 % už trečius, 7 % už ketvirtus metus ir 8 % metinę normą, perskaičiuotą už paskutinius šešis mėnesius). Atlygis, kurį fondas HFSF gavo už turimas akcijas, de facto apribotas iki šio lygio. Tas atlygis yra mažesnis už Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytą 7–9 % ribą. Tačiau kadangi šie varantai buvo pagrindinis teisių emisijos ir neviešo platinimo, kurį bankas paskelbė iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo, sėkmės veiksnys, Komisija mano, kad dėl jų bankas galėjo sumažinti pagalbą 550 mln. EUR. Iš tikrųjų, dėl mažo banko kapitalo pakankamumo iki rekapitalizavimo ir dėl didelio tuo metu vyravusio netikrumo, atlikus modeliavimus, kurie tuo metu buvo galimi, matyti, kad be varantų privatūs investuotojai nebūtų gavę pakankamos grąžos ir nebūtų dalyvavę. Dėl 205 ir 212 konstatuojamosiose dalyje paaiškintų priežasčių, kadangi fondas HFSF gautų minimalų teigiamą atlygį, jei varantais būtų pasinaudota, ir kadangi EFPM buvo siekiama pritraukti privačių investuotojų, kad kai kurie bankai ir toliau būtų valdomi privačių subjektų bei būtų išvengta padėties, kai visą bankų sektorių kontroliuotų fondas HFSF, Komisija gali sutikti su tokia Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytų standartinio atlygio reikalavimų išlyga. Su tuo sutikti galima remiantis ir tuo, kad 2014 m. kovo mėn. iš dalies pakeistame fondo HFSF įstatyme akcinio kapitalo didinimo be pirmumo teisės atveju nenumatyta varantų korekcijų, ir tuo, kad teisių emisijos atveju galima koreguoti tik varanto vykdymo kainą, o koregavimas gali būti atliekamas tik ex post ir tik iki fondo HFSF gautų pajamų iš pasirašymo su pirmumo teise teisių pardavimo sumos. Be to, kadangi Graikija įsipareigojo prieš bet kokį HFSF išleistų varantų išpirkimą prašyti Komisijos patvirtinimo, Komisija galės užtikrinti, kad jokiais ateityje vykdysimais išpirkimais fondo HFSF atlygis daugiau nebūtų mažinamas, o varantų turėtojams – didinamas.

(216)

Dėl to, kad fondo HFSF akcijomis nesuteikiama balsavimo teisės, Komisija primena, kad pagalbos poreikis iškyla ne vien dėl to, kad prisiimama pernelyg didelė rizika. Be to, EFPM buvo siekiama, kad kai kurie bankai ir toliau būtų valdomi privačių subjektų. Be to, santykių modelis ir tai, kad balsavimo teisės bus sugrąžintos, jeigu restruktūrizavimo planas nebus vykdomas, yra apsaugos priemonė, kuria privatiems vadovams ateityje nebus leidžiama prisiimti pernelyg didelės rizikos. Pagaliau PSD ir 2012 m. gruodžio mėn. įvykdytas išpirkimas yra tam tikro pobūdžio atlygis valstybei, nes valstybės skola bankui sumažinta keliais milijardais eurų. Dėl visų šių priežasčių Komisija gali sutikti, kad fondas HFSF gautų akcijų, kuriomis nesuteikiama balsavimo teisės. Todėl Komisija daro išvadą, kad B4 priemonė buvo būtina.

Taigi savo dydžiu ir forma B1, B2, B3 ir B4 priemonės, kaip sanavimo pagalba, yra būtinos.

(217)

Komisija pažymi, kad bankas gavo labai didelę valstybės pagalbą. Taigi dėl tokios padėties konkurencija gali būti labai iškraipyta. Tačiau Graikija įsipareigojo įgyvendinti keletą priemonių, kuriomis sieks sumažinti neigiamą šalutinį poveikį. Visų pirma įsipareigojimais numatyta, kad banko veikla ir toliau bus vykdoma komerciniais pagrindais, kaip paaiškinta 121 ir 122 konstatuojamosiose dalyse. Graikija taip pat įsipareigojo laikytis įsigijimo draudimo ir sumažinti tam tikras investicijas, kaip paaiškinta 123 ir 124 konstatuojamosiose dalyse. Konkurencijos iškraipymų ribojimai bus išsamiau vertinami 7.6 skirsnyje.

(218)

Be to, banke paskirtas už stebėseną atsakingas patikėtinis, kuris stebės, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl banko valdymo ir komercinės veiklos. Tai padės išvengti visų žalingų banko komercinės praktikos pokyčių ir taip sumažinti galimą neigiamą šalutinį poveikį.

(219)

Be to, 2014 m. birželio 12 d. Komisijai pateiktas naujas išsamus restruktūrizavimo planas. Šis restruktūrizavimo planas bus vertinamas 7.6 skirsnyje.

(220)

Taigi sprendime pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ išreikštos abejonės buvo išsklaidytos. Pagal 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą, B1, B2, B3 ir B4 priemonės yra proporcingos.

(221)

Todėl daroma išvada, kad fondo HFSF suteiktos rekapitalizavimo priemonės (B1, B2, B3 ir B4 priemonės) pagal 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą, Kapitalo atkūrimo komunikatą ir 2011 m. Pratęsimo komunikatą yra tinkamos, būtinos ir proporcingos.

(222)

Restruktūrizavimo komunikato 23 punkte paaiškinta, kad pagalbą gaunantys bankai valstybės pagalbos negali naudoti įmonių įsigijimui finansuoti, išskyrus atvejus, kai tai būtina įmonės gyvybingumui atkurti. Be to, Restruktūrizavimo komunikato 40 ir 41 punktuose nurodyta, kad bankai neturėtų naudoti valstybės pagalbos konkuruojančioms įmonėms įsigyti, išskyrus tuos atvejus, kai šis įsigijimas yra konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti arba veiksmingai konkurencijai užtikrinti, dalis. Be to, tokie įsigijimai gali kelti grėsmę gyvybingumo atkūrimui arba jį apsunkinti. Todėl Komisija turi įvertinti, ar banko įvykdyti įsigijimai gali būti suderinami su Restruktūrizavimo komunikatu.

(223)

Veiklos pelningumo požiūriu tai, kad bankas įsigijo banką „Emporiki Bank“, padės bankui atkurti ilgalaikį gyvybingumą, nes toje pačioje geografinėje rinkoje sujungus du bankus, sudaroma galimybė pasiekti reikšmingą sąveiką, pvz., sumažinti darbuotojų skaičių, uždaryti filialus ir sumažinti pridėtines išlaidas. Bankas įgyja klientų ir indėlių, kartu smarkiai sumažindamas platinimo sąnaudas. Jis uždaro daug sujungto subjekto filialų, be to, racionalizuoja pagrindinės buveinės funkcijas.

(224)

Vertinant likvidumo pozicijas, įsigijimas daro teigiamą poveikį bankui. Iš tikrųjų, įsigyto subjekto paskolų ir indėlių santykis buvo apie 115 % – daug mažesnis už labai didelį banko paskolų ir indėlių santykį (102). Todėl tai padėjo reikšmingai pagerinti banko paskolų ir indėlių santykį.

(225)

Statiniu požiūriu sandoris taip pat daro teigiamą poveikį banko kapitalo pakankamumui, nes bankas įsigyja gerai kapitalizuotą banką už vieną eurą. 2012 m. kovo 31 d. sujungto subjekto pro forma kapitalo pakankamumas buvo 11,8 %, o banko kapitalo pakankamumo rodiklis siekė tik 8,8 %. Panašiai sujungto subjekto pro forma bendras 1 lygio nuosavas kapitalas sudarė 11,1 %, o banko bendras 1 lygio nuosavas kapitalas buvo 7,9 %. Dideliu banko „Emporiki Bank“ kapitalu suteikiama apsauga nuo būsimų nuostolių, kurių, remiantis testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, gali būti patirta, kaip parodyta 3 lentelėje. Statiniu požiūriu vertinant banko kapitalo pakankamumo rodiklio padidėjimą, pernelyg palankiai įvertinamas teigiamas poveikis banko ilgalaikei kapitalo pozicijai. Todėl įsigijimas turi teigiamą poveikį ilgalaikio banko gyvybingumo atkūrimui.

(226)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą restruktūrizavimo pagalba neturėtų būti naudojama kitoms įmonėms įsigyti, o tik restruktūrizavimo išlaidoms, reikalingoms banko gyvybingumui atkurti, padengti. Šiuo atveju, nors įsigijimas teigiamai veikia banko gyvybingumą, pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą jis nėra būtinas šiam gyvybingumui užtikrinti.

(227)

Už įsigyjamą banką „Emporiki Bank“ bankas sumokėjo tik vieną eurą. Todėl pirkimo kaina nebuvo finansuojama iš valstybės pagalbos. Tai taip pat rodo, kad bankui mokant pirkimo kainą neiškilo jokių kapitalo poreikių. Be to, bankas „Emporiki Bank“ buvo pakankamai kapitalizuotas (tai yra, iki reikalingo lygio remiantis 2012 m. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, kaip parodyta 3 lentelėje). Taigi, nėra tikėtina, kad dėl įsigijimo bankui ateityje kiltų kokių nors kapitalo poreikių.

(228)

Taigi, dėl netipinių sąlygų (visiškai kapitalizuoto banko pirkimo už vieną eurą, siekiant įvykdyti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimus), banko „Emporiki Bank“ įsigijimas visiškai neprieštarauja reikalavimui kuo labiau sumažinti pagalbą.

(229)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 39 ir 40 punktus valstybės pagalba neturėtų būti naudojama darant žalą pagalbos negaunančioms įmonėms ir ypač įsigyjant konkuruojančias įmones. Restruktūrizavimo komunikato 41 punkte taip pat nurodoma, kad įsigijimai gali būti leidžiami, jeigu jie yra konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti arba veiksmingai konkurencijai užtikrinti, dalis. Tokiomis aplinkybėmis įsigijimo procesas turėtų būti sąžiningas, įsigijimu turėtų būti užtikrintos veiksmingos konkurencijos atitinkamoje rinkoje sąlygos.

(230)

Graikijos banko nuomone, bankas „Emporiki Bank“ kaip savarankiškas bankas, remiantis 2012 m. pradžioje išorės konsultanto atliktu gyvybingumo vertinimu, nebuvo gyvybingas. Dėl jo „Crédit Agricole“ patyrė didelių nuostolių, todėl norėjo banką parduoti. Jeigu jo parduoti nebūtų įmanoma, „Crédit Agricole“ būtų svarstęs, kaip jam leisti bankrutuoti. Todėl sandoris gali būti laikomas konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti, dalimi, kaip aprašyta Restruktūrizavimo komunikato 41 punkte.

(231)

Tinkamo pasiūlymo dėl banko „Emporiki Bank“ įsigijimo nepateikė nė vienas pagalbos negaunantis konkurso dalyvis, o pardavimo procesas buvo viešas, skaidrus ir nediskriminacinis. Taigi bankas neišstūmė jokio pagalbos negaunančio konkurso dalyvio. Kadangi atlikti tam įsigijimui leidimą suteikė Graikijos konkurencijos tarnyba, grėsmės dėl pardavimo proceso rezultato Graikijoje vykstančios veiksmingos konkurencijos sąlygoms nekyla.

(232)

Be to, bankui pagalbos poreikis iškilo ne dėl netinkamo valdymo ar nederamai prisiimamos rizikos. Pagaliau, kaip nurodoma 227 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje išvadoje, valstybės pagalba buvo naudojama šiam įsigijimui finansuoti (už vieną eurą įsigytas bankas, kuris buvo kapitalizuotas tiek, kiek reikėjo, kad atitiktų Graikijos banko testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimus).

(233)

Atsižvelgiant į tas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad banko „Emporiki Bank“ įsigijimas atitinka Restruktūrizavimo komunikato 4 skirsnį.

(234)

Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nepaprastą Graikijos bankų padėtį ir į banko „Emporiki Bank“ įsigijimo ypatumus, tas įsigijimas atitinka Restruktūrizavimo komunikate nustatytus reikalavimus.

(235)

Dėl tam tikro trijų kooperatinių bankų turto ir įsipareigojimų įsigijimo banko ilgalaikis gyvybingumas padidės.

(236)

Tiksliau tariant, dėl trijų kooperatinių bankų indėlių integravimo į banko balansą padidėjo banko likvidumas. Grynasis banko „Alpha Bank S.A.“ paskolų ir indėlių santykis sumažėjo maždaug 1,5 %, taip pat sumažėjo banko „Alpha Bank S.A.“ priklausomybė nuo Eurosistemos.

(237)

Be to dėl šių įsigijimų bankas įgijo galimybę padidinti savo pajamas išplėsdamas klientų ratą keliose geografinėse teritorijose. Bankas neperėmė jokios brangiai kainuojančios infrastruktūros ar brangiai kainuojančio filialų tinklo. Bankas taip pat neperėmė jokių paskolų. Todėl jo rizika arba kapitalo reikalavimai nepadidėjo.

(238)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą restruktūrizavimo pagalba neturėtų būti naudojama kitoms įmonėms įsigyti, bet tik restruktūrizavimo išlaidoms, reikalingoms banko gyvybingumui atkurti, padengti. Šiuo atveju, nors įsigijimas teigiamai veikia banko gyvybingumą, pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą jis nėra būtinas šiam gyvybingumui užtikrinti.

(239)

Nustatytas užmokestis, kurį bankas sumokėjo už įsigyjamą perduodamą visų trijų kooperatinių bankų turtą ir įsipareigojimus, sudarė 2,1 % perduodamų indėlių vertės ir siekė apie 9 mln. EUR – ši suma prilygo 0,01 % visos įsigijimo metu buvusios banko balanso vertės. Todėl galima vertinti, kad šis užmokestis buvo labai mažas. Be to, vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą bankas jau buvo pritraukęs 550 mln. EUR privataus kapitalo.

(240)

Daroma išvada, kad perduodamo trijų kooperatinių bankų turto ir įsipareigojimų (daugiausia indėlių) įsigijimo kaina buvo tokia maža, kad nesutrukdė pagalbą apriboti iki mažiausio būtino dydžio.

(241)

Kaip nurodyta 229 konstatuojamojoje dalyje, pagal Restruktūrizavimo komunikato 39 ir 40 punktus valstybės pagalba neturėtų būti naudojama darant žalą pagalbos negaunančioms įmonėms ir ypač įsigyjant konkuruojančias įmones, išskyrus ypatingas aplinkybes.

(242)

Graikijos banko manymu, trys kooperatiniai bankai nebuvo gyvybingi, todėl, norint išsaugoti finansinį stabilumą, reikėjo imtis pertvarkymo priemonių. Todėl įsigijimai gali būti laikomi konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti, dalimi, kaip aprašyta Restruktūrizavimo komunikato 41 punkte.

(243)

Be to, joks pagalbos negaunantis konkurso dalyvis nepateikė tinkamo pasiūlymo dėl trijų kooperatinių bankų turto ir įsipareigojimų įsigijimo, vienintelį kitą pasiūlymą pateikė dar daugiau pagalbos gavęs bankas. Be to, įsigyto turto ir įsipareigojimų suma buvo maža, todėl dėl jos rinkos struktūra nepakito (103).

(244)

Darydama išvadą Komisija laikosi nuomonės, kad remiantis Restruktūrizavimo komunikato 41 punktu, šiomis išimtinėmis aplinkybėmis leidimas jiems įsigyti yra pateisinamas.

(245)

Daroma išvada, kad, atsižvelgiant į tam tikro trijų kooperatinių bankų turto ir įsipareigojimų įsigijimo ypatumus, šis įsigijimas atitinka Restruktūrizavimo komunikate nustatytus reikalavimus.

(246)

Dėl banko „Citibank Greece“, įskaitant „Diners“, įsigijimo pagerės banko ilgalaikis gyvybingumas. Bankas įsigijo didelius atidėjinius paskoloms turintį banką. Be to, grynųjų paskolų knyga yra daug mažesnė negu įsigyti indėliai.

(247)

Integravus banko „Citibank Greece“ indėlius į banko balansą, pagerės banko vidutinio laikotarpio ir ilgalaikė finansavimo pozicija, kartu padidės ir banko pelningumas.

(248)

Be to, dėl įsigijimo bankas pagerins indėlių surinkimo bazę ir pajėgumus, taip sukurdamas subalansuoto ir tvaraus verslo modelį.

(249)

Pagaliau dėl numatomos reikšmingos pagrindinių funkcijų, IT paslaugų ir veiklos išlaidų sąveikos padidės banko ilgalaikis gyvybingumas.

(250)

Todėl įsigijimas turi teigiamą poveikį banko ilgalaikio gyvybingumo atkūrimui.

(251)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą restruktūrizavimo pagalba neturėtų būti naudojama kitoms įmonėms įsigyti, o tik restruktūrizavimo išlaidoms, reikalingoms banko gyvybingumui atkurti, padengti. Šiuo atveju, nors įsigijimas teigiamai veikia banko gyvybingumą, pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą jis nėra būtinas šiam gyvybingumui užtikrinti.

(252)

Už įsigyjamą banką „Citibank Greece“ ir bendrovę „Diners“ bankas sumokėjo tik 2 mln. EUR (104).

(253)

Į įsigytą portfelį įeina daug visiškai nurašytų paskolų. Iš tikrųjų, naujojo paskolų portfelio vertė galėtų kompensuoti nedidelį kapitalo poreikį, kuris susidaro dėl šių paskolų integravimo į banko balansą.

(254)

Be to, bankas pritraukė 1,2 mlrd. EUR privataus kapitalo už didesnę vienos akcijos kainą negu ta, už kurią vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą pasirašė fondas HFSF.

(255)

Šiomis ypatingomis aplinkybėmis negalima tvirtinti, kad įsigijimas finansuotas iš valstybės pagalbos. Dėl įsigijimo nepadidės pagalbos poreikis ir nesumažės atlygis už esamą pagalbą.

(256)

Kaip nurodyta 241 konstatuojamojoje dalyje, valstybės pagalba neturėtų būti naudojama darant žalą pagalbos negaunančioms įmonėms ir ypač įsigyjant konkuruojančias įmones.

(257)

Sumokėta banko „Citibank Greece“ pirkimo kaina buvo itin maža; bankas pritraukė didelę privataus kapitalo dalį už didelę vienos akcijos kainą. Todėl negalima laikyti, kad pagalba buvo naudojama šiam įsigijimui finansuoti.

(258)

Be to, kadangi nė vienas pagalbos negaunantis konkurso dalyvis nepateikė jokio pasiūlymo dėl banko įsigytos veiklos dalies įsigijimo, nė vienas pagalbos negaunantis investuotojas nebuvo išstumtas.

(259)

Taigi, atsižvelgiant į 257 ir 258 konstatuojamosiose dalyse pateiktus argumentus, įsigijimui netaikomas Restruktūrizavimo komunikato 39 ir 40 punktuose numatytas draudimas. Be to, Komisija primena, kad bankui pagalbos poreikis iškilo ne dėl netinkamo valdymo ar nederamai prisiimamos rizikos.

(260)

Daroma išvada, kad atsižvelgiant į nepaprastą banko padėtį (105) ir į banko „Citibank Greece“ įsigijimo ypatumus, tas įsigijimas atitinka Restruktūrizavimo komunikate nustatytus reikalavimus.

(261)

Kaip nurodyta 2.1.1 ir 2.1.2 skirsniuose, bankui sunkumų daugiausia kilo dėl Graikijos valstybės skolos krizės ir gilaus nuosmukio Graikijoje ir Pietų Europoje. Kalbant apie pirmąjį veiksnį, Graikijos valdžios sektorius prarado galimybę naudotis finansų rinkomis ir galiausiai jam teko derėtis dėl susitarimo su šalies ir tarptautiniais kreditoriais – PSD programos, – dėl kurios reikalavimų valstybei dydis buvo sumažintas 53,3 %. Be to, 31,5 % reikalavimų buvo iškeisti į naujas GVO su mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniais išpirkimo terminais. Šias naujas GVO valstybė iš Graikijos bankų išpirko 2012 m. gruodžio mėn. už 30,2–40,1 % jų nominaliosios vertės kainą, dėl to Graikijos bankai patyrė papildomų nuostolių. Banko kapitalo poziciją paveikė ne tik PSD programa ir skolos vertybinių popierių išpirkimas – nuo 2010 m. iki 2012 m. vidurio dėl rizikos, kad Graikija dėl netvarios valstybės skolos ir ekonomikos nuosmukio gali pasitraukti iš euro zonos, bankas taip pat neteko daug indėlių.

(262)

B1, B2, B3 ir B4 priemonių vertė siekia 4 571 mln. EUR; ši suma yra mažesnė už nuostolių sumą (4 786 mln. EUR), įtrauktų į apskaitą įgyvendinus PSD programą. 2011 m. Pratęsimo komunikato 14 punkte numatyta, kad tokiu atveju, jeigu sunkumų pirmiausia kyla ne dėl pernelyg rizikingo elgesio, Komisija savo reikalavimus sušvelnins.

(263)

Didžiausia kapitalo poreikių dalis kyla dėl nuolatinės finansų įstaigos pozicijos, susijusios su buveinės šalies valstybės rizika. Tai taip pat buvo pažymėta sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ 58 ir 69 konstatuojamosiose dalyse. Komisija taip pat pažymi, kad bankui dėl Graikijos valstybės skolos kylanti rizika buvo mažesnė negu kitiems pagrindiniams Graikijos bankams, todėl negalima laikyti, kad dėl jos susidarė pernelyg didelė valstybės skolos pozicija. Todėl banko poreikis savo restruktūrizavimo plane spręsti neatsakingo elgesio rizikos problemas yra mažesnis negu kitų remiamų finansų įstaigų, kurios prisiėmė pernelyg didelę riziką. Kadangi pagalbos priemonės turi mažesnį iškreipiamąjį poveikį, priemonės, kurių imtasi konkurencijos iškraipymams riboti, turėtų būti proporcingai sušvelnintos. Kadangi pagal PSD programą ir išperkant skolos vertybinius popierius buvo atsisakyta teisės į skolą valstybės naudai, atlygis valstybei bankų rekapitalizavimo atveju gali būti mažesnis.

(264)

Tačiau Graikijos ekonomikai nuo 2008 m. smukus maždaug 25 %, ir bankui įsigijus mažiau gyvybingą banką „Emporiki Bank“, norėdamas atkurti pelningumą, bankas turi savo organizacinę struktūrą, sąnaudų struktūrą ir komercinį tinklą pritaikyti naujoms sąlygoms. Taigi nepaisydamas to, kad nepatiria neatsakingo elgesio rizikos problemos, siekdamas užtikrinti ilgalaikį gyvybingumą, bankas turi racionalizuoti savo veiklą Graikijoje.

(265)

Antras svarbus banko nuostolių šaltinis – Graikijos namų ūkiams ir įmonėms suteiktos banko paskolos. Komisija mano, kad tie nuostoliai daugiausia susidarė dėl nepaprastai didelio ir užsitęsusio BVP sumažėjimo, t. y. maždaug 25 % per penkerius metus, o ne dėl rizikingos banko skolinimo praktikos. Todėl dėl pagalbos, suteiktos tiems nuostoliams padengti, nekyla neatsakingo elgesio rizikos; taip būna tuo atveju, kai suteikiant pagalbą bankas apsaugomas nuo ankstesnio rizikingo elgesio padarinių. Todėl pagalba turi mažesnį iškraipomąjį poveikį (106).

(266)

Tačiau dalis banko kapitalo poreikių ir paskolų nuostolių susidarė dėl kai kurių tarptautinių patronuojamųjų įmonių. Pavyzdžiui, 2012 m. Kipre, Rumunijoje, Serbijoje, BJRM ir Bulgarijoje vykdyta veikla buvo nuostolinga, o Albanijoje vykdyta veikla tik išlyginti nuostoliai. Remiantis 2012 m. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, kuris buvo atliktas siekiant nustatyti banko kapitalo poreikius, matyti, kad prognozuojami kredito nuostoliai dėl užsienio paskolų sudarė 921 mln. EUR pagal pagrindinį scenarijų ir 1 201 mln. EUR pagal nepalankų scenarijų. Likvidumas mažėjo ir dėl užsienio turto, nes grupės vidaus finansavimas siekė keletą milijardų eurų.

(267)

Taigi, kadangi iš keturių didžiausių Graikijos bankų PSD programos įgyvendinimo laikotarpiu bankas turėjo mažiausiai GVO ir kadangi dėl PSD programos banko patirti nuostoliai buvo didesni už pagalbą, gautą pagal B, B2, B3 ir B4 priemones, galima daryti išvadą, kad daugumai nuostolių ir pagalbos poreikiui yra taikytinas 2011 m. Pratęsimo komunikato 14 punktas, pagal kurį Komisijai leidžiama sušvelninti savo reikalavimus. Pagalbos poreikį iš dalies nulėmė Graikijoje išduotų paskolų nuostoliai, kurių kilo dėl nepaprastai gilaus ir ilgo nuosmukio, o ne dėl rizikingo skolinimo. Dėl suteiktos pagalbos nekyla neatsakingo elgesio rizikos, todėl tokia pagalba turi mažesnį iškraipomąjį poveikį.

(268)

Pagaliau pagalbos poreikį nedidele dalimi lėmė paties banko prisiimta su užsienio patronuojamosiomis įmonėmis susijusi rizika.

(269)

Restruktūrizavimo planu turi būti užtikrinta, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos finansų įstaiga sugebės atkurti ilgalaikį gyvybingumą (Restruktūrizavimo komunikato 2 skirsnis). Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo laikotarpis – tai laikotarpis nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d.

(270)

Laikydamasi Restruktūrizavimo komunikato 9, 10 ir 11 punktų, Graikija pateikė visapusišką ir išsamų restruktūrizavimo planą, kuriame pateikiama išsami informacija apie banko verslo modelį. Plane taip pat nurodomos banko patiriamų sunkumų priežastys, taip pat priemonės, kurių imtasi visoms banko gyvybingumo problemoms spręsti. Visų pirma, restruktūrizavimo plane aprašoma strategija, kurią bankas pasirinko siekdamas išsaugoti veiklos efektyvumą ir imtis priemonių dėl aukšto neveiksnių paskolų lygio, silpnų likvidumo ir kapitalo pozicijų bei užsienyje veikiančių jo įmonių, kurių finansavimas ir kapitalas paskutiniaisiais metais tapo priklausomas nuo patronuojančiosios įmonės.

(271)

Kalbant apie likvidumą ir banko priklausomybę nuo Eurosistemos finansavimo, restruktūrizavimo plane numatomas ribotas balanso augimas Graikijoje, o indėlių bazė vėl turėtų didėti. Jau sumažėjusi priklausomybė nuo skubios paramos likvidumui didinti ir toliau mažės, o tai padės bankui sumažinti ir savo finansavimo sąnaudas.

(272)

118 konstatuojamojoje dalyje aprašytu įsipareigojimu dėl paskolų ir indėlių santykio užtikrinama, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos banko balanso struktūra išliks tvari. Pardavus vertybinius popierius ir kitą nepagrindinę veiklą taip pat sustiprės banko likvidumo pozicija. Kadangi banko likvidumo pozicija vis dar įtempta, Komisija gali patenkinti Graikijos valdžios institucijų prašymą leisti padidinti banko likvidumą pagal Graikijos bankams skirtos paramos schemos garantijų ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemones ir pagal valstybės garantuojamos skubios pagalbos likvidumui padidinti priemonę.

(273)

Siekdama sumažinti finansavimo sąnaudas Graikija taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad bankas ir toliau mažins palūkanas, kurias Graikijoje moka už indėlius, kaip aprašyta 118 konstatuojamojoje dalyje. Toks indėlių sąnaudų mažinimas bus vienas svarbiausių įnašų didinant banko pelningumą prieš sudarant atidėjinius.

(274)

Nuo krizės pradžios bankas pradėjo racionalizuoti savo komercinį tinklą Graikijoje mažindamas filialų ir darbuotojų skaičių (107). Iki 2017 m. bendros banko sąnaudos bus sumažintos dar […] %, palyginti su 2013 m. Kad pasiektų tą tikslą, bankas įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinti savo filialų ir darbuotojų skaičių Graikijoje atitinkamai iki […] ir […], kad bendros sąnaudos (108) Graikijoje neviršytų 800 mln. EUR. Numatomas sąnaudų ir pajamų santykis restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje bus mažesnis nei […] %. Komisija mano, kad restruktūrizavimo planu išlaikomas banko efektyvumas naujomis rinkos sąlygomis.

(275)

Kita svarbi sritis – neveiksnių paskolų valdymas, nes iki 2013 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 32,4 % portfelio (109). Bankas ketina tobulinti savo paskolų politiką (ribas, užtikrinimą užstatais) ir daugiausia dėmesio teikti pagrindinei savo veiklai, taip siekdamas kuo labiau sumažinti savo nuostolius. Graikija taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad vykdydamas paskolų politiką bankas laikysis griežtų standartų, siekdamas valdyti riziką ir užtikrinti kuo didesnę vertę bankui kiekvienu kreditų proceso etapu, kaip aprašyta 122 konstatuojamojoje dalyje.

(276)

Kitas svarbus klausimas – banko valdymas, atsižvelgiant į tai, kad po 2014 m. akcinio kapitalo padidinimo fondui HFSF priklauso 69,9 % banko akcijų (110), tik jo balsavimo teisės yra apribotos. Be to, kai kurie banką kontroliuojantys privatūs investuotojai taip pat turi varantų, taigi, jeigu akcijų kaina restruktūrizavimo laikotarpiu pakiltų, gautų visapusiškos naudos. Kadangi dėl tokios padėties gali atsirasti neatsakingo elgesio rizikos, 2013 m. bankas ir fondas HFSF susitarė dėl konkretaus savo santykių modelio. Tuo susitarimu kasdienė banko veikla apsaugoma nuo pernelyg didelio pagrindinių akcininkų kišimosi, kartu užtikrinant, kad per atitinkamas konsultacijų procedūras fondas HFSF galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas restruktūrizavimo planas, ir neleisti banko vadovybei prisiimti pernelyg didelės rizikos. Bankas taip pat įsipareigojo atidžiai stebėti savo susijusių skolininkų poziciją. Komisija teigiamai vertina tai, kad fondas HFSF savaime atgaus visas savo balsavimo teises, jei bankas neįgyvendins savo restruktūrizavimo plano.

(277)

Kaip paaiškinta 266 konstatuojamojoje dalyje, dėl kai kurios tarptautinės banko veiklos praeityje gerokai sumažėjo banko kapitalas, likvidumas ir pelningumas.

(278)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bankas ir toliau didžiausią dėmesį skirs vidaus rinkai. Bankas jau pardavė nepelningą patronuojamąją įmonę Ukrainoje. Jis taip pat pradėjo racionalizuoti kitas patronuojamąsias įmones, stiprinti paskolų garantavimo procesą ir mažinti patronuojamųjų įmonių finansavimo trūkumą. Jis ketina toliau racionalizuoti savo išsaugotų patronuojamųjų įmonių tinklą, kaip aprašyta 109 konstatuojamojoje dalyje.

(279)

Bendra užsienio turto suma iki 2017 m. gruodžio 31 d. (palyginti su 2012 m. gruodžio 31 d.) sumažės dar bent […] %.

(280)

Bendras tarptautinės veiklos pelningumas bus atkurtas nuo […].

(281)

Todėl Komisija mano, kad bankas bus pakankamai restruktūrizavęs tas užsienio įmones ir sumažinęs jų dydį, kad ateityje nepatirtų papildomų kapitalo poreikių ir likvidumo trūkumo. 119 konstatuojamojoje dalyje aprašytu įsipareigojimu neskirti didelių kapitalo injekcijų banko tarptautinėms patronuojamosioms įmonėms taip pat užtikrinama, kad užsienio patronuojamosios įmonės nekeltų grėsmės kapitalui ar likvidumui.

(282)

Pagal 2.4 skirsnyje aprašytą pagrindinį scenarijų matyti, kad restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje bankas sugebės gauti grąžą, kuri leis jam padengti visas savo sąnaudas ir užtikrinti tinkamą nuosavo kapitalo grąžą, atsižvelgiant į jo rizikos pobūdį. Kartu prognozuojama, kad banko kapitalo pozicija išliks pakankamo lygio.

(283)

Galiausiai Komisija atsižvelgia į Graikijos valdžios institucijų pateiktame banko restruktūrizavimo plane aprašytą nepalankų scenarijų. Šis nepalankus scenarijus grindžiamas su fondu HFSF suderintomis prielaidomis. Pagal jį daroma prielaida, kad nuosmukis bus ilgesnis ir gilesnis, o nekilnojamojo turto kainų defliacija – didesnė (111). Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad bankas gali atlaikyti pakankamai nemažai nepalankiausių sąlygų, nes pagal nepalankų scenarijų bankas restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje išliks pelningas ir gerai kapitalizuotas.

(284)

2014 m. pritraukto papildomo kapitalo suma, būtent 1,2 mlrd. EUR, pagal pagrindinį scenarijų, numatytą atliekant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bus pakankama ir restruktūrizavimo laikotarpiu, ir tam, kad būtų išpirktos privilegijuotosios akcijos, ką bankas ir padarė 2014 m. balandžio mėn. (112) Bankas Graikijos bankui taip pat pateiks nenumatytų atvejų kapitalo planą, kuriame išdėstytos priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti, jei ekonominės sąlygos toliau blogėtų. Komisija primena, kad vertindamas kapitalo poreikius pagal pagrindinį scenarijų Graikijos bankas jau padarė keletą pakeitimų, dėl kurių padidėjo numatomi kapitalo poreikiai, palyginti su banko pagal savo pagrindinį scenarijų apskaičiuotais kapitalo poreikiais. Todėl Komisija mano, kad Graikijos bankui apskaičiuojant kapitalo poreikius pagal pagrindinį scenarijų atsižvelgta į tam tikras nepalankiausias sąlygas. Kad padarytų išvadą, jog bankas yra gyvybingas, Komisija nereikalauja, kad bankas iš anksto turėtų pakankamai kapitalo Graikijos banko pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų apskaičiuotiems kapitalo poreikiams padengti, nes pastarasis apskaičiuotas lygis reiškia aukštą nepalankiausių sąlygų lygį ir, kaip matyti iš 2014 m. kovo mėn. bandymų pritraukti kapitalo, bankas susigrąžino galimybes dalyvauti kapitalo rinkose.

(285)

Be to, gerai, kad bankas papildomai neinvestuos į neinvesticinio reitingo vertybinius popierius – tai padės išlaikyti kapitalo ir likvidumo poziciją.

(286)

Todėl daroma išvada, kad bankas ėmėsi pakankamų priemonių, kad atkurtų savo ilgalaikį gyvybingumą.

(287)

Kaip nurodyta Restruktūrizavimo komunikate, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų apribota iki mažiausio būtino dydžio, bankai ir jų kapitalo savininkai turi kiek galėdami prisidėti prie restruktūrizavimo. Taigi restruktūrizavimui finansuoti bankai turėtų naudoti savo išteklius, šiuo tikslu, pvz., parduodami turtą, o kapitalo savininkai, jei įmanoma, turėtų padengti banko nuostolius.

(288)

Bankas jau pardavė kai kurias smulkias užsienio įmones (Ukrainoje) ir sumažino dalies savo portfelio finansinį įsiskolinimą, siekdamas pagerinti kapitalo pakankamumą ir likvidumo poziciją. Pavyzdžiui, bankas 2009–2013 m. pardavė 1,9 mlrd. EUR vertės užsienio turto (113).

(289)

Restruktūrizavimo plane numatyta parduoti kitą Pietryčių Europoje turimą turtą, kaip aprašyta 107 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į jau parduotą turtą ir sumažintas investicijas, įgyvendinęs šiuos įsipareigojimus bankas Pietryčių Europoje bus reikšmingai sumažinęs savo geografinę veiklos apimtį. Sumažinus banko tarptautinį turtą taip pat reikšmingai sumažės galima rizika, kad bankui ateityje gali prireikti pagalbos. Todėl tai padeda užtikrinti, kad pagalba būtų mažiausio dydžio.

(290)

2007 m. bankas pardavė savo draudimo veiklą. Todėl toje rinkoje jis nevykdo jokios reikšmingos veiklos, kurią galėtų parduoti ir gauti išteklių.

(291)

Siekdamas apriboti kapitalo poreikius, bankas nenaudos kapitalo užsienio patronuojamosioms įmonėms remti arba plėsti, kaip aprašyta 119 konstatuojamojoje dalyje. Be to, pagal Graikijos prisiimtus įsipareigojimus numatyta, kad bankas neįsigis kitų įmonių.

(292)

Bankas taip pat ėmėsi plataus masto sąnaudų mažinimo programos, kaip nurodyta 2.4.2 skirsnyje. Jo sąnaudos toliau mažės iki 2017 m. Mažinamas jo darbuotojų skaičius, mažinami atlyginimai. Graikija taip pat įsipareigojo apriboti banko valdytojams mokamą atlygį, […].

(293)

Ankstesnių banko akcininkų turima kapitalo dalis sumažėjo dėl 2009 m. įvykdytos teisių emisijos (114), tada vėl sumažėjo dėl fondo HFSF suteiktų rekapitalizavimo priemonių (B4 priemonė) ir 2013 m. bei 2014 m. kovo mėn. privataus kapitalo pritraukimo. Pavyzdžiui, banko akcininkų, tarp kurių tuo metu buvo investuotojų, 2009 m. skyrusių piniginę injekciją, turimų akcijų vertė sumažėjo nuo 100 % (iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo) iki vos 4,9 % (po rekapitalizavimo). Be to, bankas nuo 2008 m. nemoka jokių dividendų grynaisiais pinigais. Be šio ankstesnių banko akcininkų dalijimosi našta, bankas nuo 2008 m. krizės pradžios pritraukė nemažai privataus kapitalo, t. y. 986 mln. EUR 2009 m., 550 mln. EUR 2013 m., ir 1 200 mln. EUR 2014 m.

(294)

Banko subordinuotosios skolos priemonių turėtojai dalyvavo padengiant banko restruktūrizavimo išlaidas. Siekdamas padidinti kapitalą, bankas įgyvendino keletą įsipareigojimų valdymo priemonių. Bendra iškeistų įsipareigojimų suma – 828 mln. EUR, o kapitalo prieaugis – 436 mln. EUR, kaip aprašyta 114 konstatuojamojoje dalyje.

(295)

Vis dar neapmokėtoms priemonėms taikomas draudimas mokėti atkarpas, nurodytas 124 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija mano, kad užtikrintas tinkamas banko privačių investuotojų, turinčių mišrių kapitalo priemonių, dalijimasis našta ir laikomasi atitinkamų Restruktūrizavimo komunikato reikalavimų.

(296)

Palyginti su visa iš valstybės gautų rekapitalizavimo priemonių suma, nuosavas įnašas ir naštos pasidalijimas, visų pirma parduodant turtą ir mažinant paskolų knygą, yra daug mažesnis už tą, kurį Komisija paprastai laikytų pakankamu. Apribota tik užsienio veikla (115), kuri sudaro nedidelę banko veiklos dalį (116), o restruktūrizavimo proceso metu mažinti Graikijos paskolų ir indėlių knygų nenumatyta. Tačiau atsižvelgiant į 7.6.1 skirsnyje išdėstytus argumentus, ypač į tai, kad bankas „Alpha Bank“ buvo mažiausiai remiamas iš didžiųjų Graikijos bankų ir kad gauta pagalba visiškai atitinka 2011 m. Pratęsimo komunikate išdėstytus išlygos kriterijus, pagal kuriuos Komisija gali leisti, kad nuosavas įnašas būtų mažesnis ir būtų dalijamasi mažesne išlaidų dalimi, galima laikyti, kad restruktūrizavimo plane numatytas pakankamas nuosavas įnašas ir naštos pasidalijimo priemonės.

(297)

Restruktūrizavimo komunikate reikalaujama, kad restruktūrizavimo plane būtų pasiūlyta priemonių, kuriomis būtų ribojamas konkurencijos iškraipymas ir būtų užtikrinama, kad bankų sektorius būtų konkurencingas. Be to, tomis priemonėmis taip pat turėtų būti sprendžiamos neatsakingo elgesio rizikos problemos ir užtikrinta, kad valstybės pagalba nebūtų naudojama antikonkurenciniams veiksmams finansuoti.

(298)

Restruktūrizavimo komunikato 31 punkte nurodyta, kad vertindama pagalbos sumą ir dėl pagalbos kylančius konkurencijos iškraipymus Komisija turi atsižvelgti tiek į absoliučią, tiek į santykinę gautos valstybės pagalbos sumą, taip pat į naštos pasidalijimo lygį ir į finansų įstaigos padėtį rinkoje po restruktūrizavimo. Šiuo klausimu Komisija primena, kad bankas iš valstybės gavo 12 % pagal riziką įvertinto jo turto dydžio kapitalo paramą (117). Bankui dar buvo suteikta likvidumo garantijų, kurių vertė 2011 m. lapkričio 30 d. sudarė 14 mlrd. EUR, ir paskola, padengta Vyriausybės obligacijomis, kurios vertė 2011 m. rugsėjo 30 d. sudarė 1,6 mlrd. EUR; iš viso tai sudaro 25 % tos dienos banko balanso. Be to, bankas gavo skubios valstybės garantuojamos pagalbos likvidumui padidinti. Todėl atsižvelgiant į didelę pagalbos sumą, konkurencijos iškraipymų ribojimo priemonės yra pagrįstos. Be to, Graikijoje bankas užima didelę rinkos dalį: 2012 m. gruodžio 31 d. jo užimama paskolų rinkos dalis siekė 15 %, o indėlių – 13 %. Dėl banko „Emporiki Bank“ ir, daug mažesne dalimi, dėl trijų kooperatinių bankų ir banko „Citibank“ veiklos Graikijoje įsigijimo banko užimamos rinkos dalys padidėjo. Kai bankas įsigijo „Emporiki Bank“, jo užimama indėlių rinkos dalis Graikijoje 2013 m. birželio 30 d. duomenimis sudarė 21 %, o užimamos gyvenamojo būsto hipotekos paskolų, vartojimo paskolų ir paskolų įmonėms rinkos dalys atitinkamai buvo 23, 20 ir 21 % (118). Kai bankas įsigijo banko „Citibank“ veiklą Graikijoje, jo užimama indėlių rinkos dalis padidėjo mažiau negu 1 %.

(299)

Komisija primena, kad bankui sunkumų daugiausia kilo dėl išorės sukrėtimų, kaip antai Graikijos valstybės skolos krizės ir užsitęsusio nuosmukio, dėl kurio Graikijos ekonomika yra sutrikdyta nuo 2008 m., kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą dėl banko „Alpha“ 69 konstatuojamojoje dalyje. Poreikis spręsti neatsakingo elgesio rizikos problemas yra mažesnis, nes bankas neprisiėmė pernelyg didelės rizikos. Kaip aptarta šio sprendimo 7.6.1 skirsnyje, atsižvelgiant į tuos veiksnius, pagalbos priemonių iškraipomasis poveikis yra mažesnis, taigi ir priemonių, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas, poreikis yra mažesnis. Dėl tų priežasčių Komisija išimties tvarka gali sutikti, kad, nepaisant didelės pagalbos sumos ir didelės rinkos dalies, restruktūrizavimo plane nebūtų numatyta jokio balanso sumos ir paskolų mažinimo Graikijoje.

(300)

Tačiau Komisija pažymi, kad valstybės rekapitalizavimo priemonės leido bankui tęsti bankininkystės veiklą užsienio rinkose.

(301)

Tuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad bankas ne tik sumažino finansinį įsiskolinimą ir įgyvendino restruktūrizavimą, bet ir toliau, iki 2018 m. birželio 30 d. (119), pertvarkys savo užsienio turtą, mažins su juo susijusį finansinį įsiskolinimą ir įsipareigos nenaudoti valstybės pagalbos šios veiklos plėtrai. Todėl pagalba nebus naudojama konkurencijai šiose užsienio rinkose iškraipyti.

(302)

Graikija taip pat įsipareigojo laikytis įsigijimo draudimo, užtikrindama, kad bankas nenaudos gautos valstybės pagalbos jokiai naujai įmonei įsigyti. Tas draudimas padeda užtikrinti, kad pagalba būtų griežtai naudojama Graikijos tik bankų veiklos gyvybingumo atkūrimui remti, o ne, pavyzdžiui, plėtrai užsienio rinkose.

(303)

Įsipareigojimu mažinti už Graikijos indėlius mokamas palūkanas taip pat užtikrinama, kad pagalba nebūtų naudojama netvarioms indėlių priėmimo strategijoms, kuriomis iškraipoma konkurencija Graikijos rinkose, finansuoti. Taip pat įsipareigojimu įgyvendinti griežtas gaires dėl naujų paskolų kainodaros remiantis tinkamu kredito rizikos vertinimu bus užtikrinta, kad bankas netinkamomis paskolų klientams kainodaros strategijomis neiškraipytų konkurencijos Graikijos rinkoje.

(304)

Atsižvelgdama į ypatingą padėtį, aprašytą 7.6.1 skirsnyje, ir į restruktūrizavimo plane numatytas priemones, Komisija mano, kad apsaugos priemonės, kuriomis ribojami konkurencijos iškraipymai, yra pakankamos.

(305)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 5 skirsnį reikalaujama teikti reguliarias ataskaitas, kad Komisija galėtų tikrinti, ar restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai. Kaip nurodyta Graikijos prisiimtuose įsipareigojimuose (120), Graikija užtikrins, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, būtent iki 2018 m. gruodžio 31 d. už stebėseną atsakingas patikėtinis, kurį bankas paskyrė pritarus Komisijai, stebėtų Graikijos prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su veiklos Graikijoje ir užsienyje restruktūrizavimu ir su banko valdymu bei komercine veikla. Todėl galima daryti išvadą, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimas bus tinkamai stebimas.

(306)

Daroma išvada, kad Graikija neteisėtai įgyvendino B1, B2, B3 ir B4 pagalbos priemones, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, nes šios priemonės buvo įgyvendintos Komisijai jų oficialiai nepatvirtinus. Tačiau Komisija pripažįsta, kad restruktūrizavimo planu, jį vertinant kartu su priede išdėstytais įsipareigojimais, užtikrinama, kad būtų atkurtas ilgalaikis banko gyvybingumas, jame numatytos pakankamos dalijimosi našta priemonės bei nuosavas įnašas, jis yra tinkamas ir proporcingas šiame sprendime nagrinėjamų pagalbos priemonių konkurencijos iškraipymo poveikiui atsverti. Pateiktas restruktūrizavimo planas ir įsipareigojimai atitinka Restruktūrizavimo komunikato kriterijus, todėl galima laikyti, kad pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka,

(1)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu Komisija patvirtino schemą „Paramos priemonės kredito įstaigoms Graikijoje“ (toliau – Graikijos bankams skirta paramos schema), kuria siekiama užtikrinti Graikijos finansų sistemos stabilumą. Pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą pagalba gali būti teikiama pagal tris ją sudarančias priemones: rekapitalizavimo priemonę, garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemonę (2). 2009 m. gegužės mėn. Graikija rekapitalizavo banką „Piraeus Bank“ (toliau – bankas (3)) pagal rekapitalizavimo priemonę.

(2)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisijai bus pranešta apie pagalbos pagal rekapitalizavimo priemonę gavėjų restruktūrizavimo planą.

(3)

2010 m. liepos 23 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė restruktūrizavimo planą Komisijai. Komisija tą planą ir vėlesnes atnaujintas jo versijas, taip pat Graikijos valdžios institucijų pateiktą papildomą informaciją užregistravo kaip bylą SA.30342 (PN 26/2010), vėliau – kaip bylą SA.32787 (2011/PN).

(4)

Bankui pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą kelis kartus buvo suteiktos valstybės garantijos ir paskolos, padengtos Vyriausybės obligacijomis (4). Jam taip pat buvo skirta valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti.

(5)

2012 m. balandžio 20 d. Graikijos finansinio stabilumo fondas (toliau – HFSF) pateikė bankui raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti didinant, kaip planuota, banko akcinį kapitalą. 2012 m. gegužės 28 d. HFSF bankui suteikė 4 700 mln. EUR dydžio tarpinio rekapitalizavimo priemonę (toliau – pirmasis tarpinis rekapitalizavimas).

(6)

2012 m. gegužės 10 d. Graikijos valdžios institucijos oficialiai pranešė Komisijai apie įsipareigojimo raštą, kurį HFSF pateikė bankui. Kadangi priemonė jau buvo įvykdyta, Komisija ją užregistravo kaip pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta (byla SA.34826 (2012/NN)).

(7)

2012 m. liepos 27 d. sprendimu Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo (toliau – sprendimas pradėti procedūrą dėl „Piraeus“) (5).

(8)

2012 m. gruodžio mėn. HFSF bankui suteikė 1 553 mln. EUR dydžio antrąją tarpinio rekapitalizavimo priemonę (toliau – antrasis tarpinis rekapitalizavimas). 2012 m. gruodžio 21 d. HFSF bankui taip pat pateikė raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti (iš viso iki 1 082 mln. EUR) didinant banko akcinį kapitalą ir konvertuojamųjų kapitalo priemonių, kurias ketinama išleisti, emisijoje (6). Graikijos valdžios institucijos Komisijai apie tas priemones pranešė 2012 m. gruodžio 20 d. (7)

(9)

2012 m. rugsėjo mėn. bankas pranešė apie savo ketinimą įsigyti „Geniki“ iš „Société Générale S.A.“ (toliau – „Société Générale“). Dėl „Geniki“ įsigijimo Komisija rugsėjo ir spalio mėn. surengė daug telekonferencijų ir keitėsi elektroniniais laiškais su Graikijos valdžios institucijų ir banko atstovais.

(10)

2012 m. spalio 19 d. bankas su „Société Générale“ pasirašė akcijų pirkimo susitarimą dėl visos „Société Générale“ turimos „Geniki“ akcijų dalies (99,08 %).

(11)

2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos tarnybos Graikijai nusiuntė raštą, kuriame pateikiamas preliminarus „Geniki“ įsigijimo vertinimas.

(12)

2013 m. vasario 26 d. bankas informavo Komisiją apie savo ketinimą įsigyti „Millennium Bank Greece S.A.“ (toliau – MBG). Dėl MBG įsigijimo Komisija surengė keletą telekonferencijų ir keitėsi elektroniniais laiškais su Graikijos valdžios institucijomis ir banku.

(13)

2013 m. kovo 25 d. Komisijos tarnybos Graikijai nusiuntė raštą, kuriame pateikiamas preliminarus MBG įsigijimo vertinimas.

(14)

2013 m. balandžio 22 d. bankas paskelbė, kad sudarė susitarimą su „Millennium Banco Comercial Portugues“ (toliau – BCP) dėl viso MBG akcinio kapitalo įsigijimo ir BCP dalyvavimo didinant, kaip numatyta, „Piraeus“ kapitalą.

(15)

2013 m. birželio 3 d. HFSF iš dalies (iš viso 5 891 mln. EUR) konvertavo pirmąją ir antrąją tarpinio rekapitalizavimo priemones į nuosavą kapitalą. HFSF taip pat bankui skyrė papildomą 1 094 mln. EUR sumą, kaip buvo įsipareigota tuo metu, kai bankas įsigijo gerąją „Agricultural Bank of Greece“ (toliau – ATE) dalį ir trijų Kipro bankų filialus Graikijoje (žr. 1.2 skirsnį). Be to, privatūs investuotojai skyrė 1 444 mln. EUR. Visa rekapitalizavimo suma sudarė 8 429 mln. EUR; tas rekapitalizavimas vadinamas 2013 m. pavasario rekapitalizavimu.

(16)

2013 m. gruodžio 19 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai informaciją apie 2013 m. pavasario rekapitalizavimo sąlygas.

(17)

2014 m. birželio 25 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai galutinį banko restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas). Tą pačią dieną Graikijos valdžios institucijos pateikė informaciją apie valstybės garantuojamą skubią paramą likvidumui padidinti. Jos nurodė, kad ketina ir toliau teikti bankui tokią paramą likvidumui padidinti, taip pat valstybės garantijas skolos priemonėms ir paskolas, padengtas Vyriausybės obligacijomis, pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą.

(18)

Administracinio proceso metu Komisija surengė daug susitikimų, telekonferencijų ir keitėsi elektroniniais laiškais su Graikijos valdžios institucijų ir banko atstovais.

(19)

Graikija sutinka, kad išimties tvarka šis sprendimas būtų priimtas tik anglų kalba.

(20)

2011 m. balandžio mėn. Graikija ATE skyrė 1 445 mln. EUR injekciją (sumą, kuri apėmė iš pradžių pagal Graikijos rekapitalizavimo schemą skirtus 675 mln. EUR). Be to, ATE gavo 6 103 mln. EUR dydžio paramą likvidumui padidinti. 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu Komisija patvirtino tas priemones remdamasi ATE restruktūrizavimo planu (toliau – sprendimas dėl ATE restruktūrizavimo) (8).

(21)

2011 m. gruodžio 29 d. Graikija dalyvavo 290 mln. EUR dydžio ATE kapitalo teisių emisijoje.

(22)

2012 m. kovo 22 d. Graikija pateikė Graikijos banko ataskaitą, kurioje pasiūlyta ATE pertvarkyti taikant tam tikros ATE turto ir įsipareigojimų dalies (toliau – perduota ATE veikla) pirkimo ir prisiėmimo procedūrą (9), o likusi turto ir įsipareigojimų dalis būtų pertvarkoma per blogą banką.

(23)

2012 m. liepos mėn. bankas paskelbė apie gerosios likviduojamo ATE dalies perėmimą.

(24)

Tuo metu HFSF įsipareigojo padengti banko kapitalo poreikius, susijusius su įsigytu turtu. 2013 m. sausio 27 d. Graikijos bankas padarė išvadą, kad reguliavimo tikslais dėl perduotos ATE veiklos įsigijimo reikalingas kapitalas sudarė 570 mln. EUR, ir tą kapitalo poreikį padengs HFSF.

(25)

2013 m. gegužės 3 d. sprendimu (10) (toliau – sprendimas dėl ATE likvidavimo) Komisija padarė išvadą, kad perduotos ATE veiklos perdavimo metu suteiktos paramos priemonės yra valstybės pagalba ne bankui, bet perduotai ATE veiklai. Be to, Komisija padarė išvadą, kad ta pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, jeigu banko, kuris dabar yra perėmęs perduotą ATE veiklą, restruktūrizavimo planas leistų atkurti ilgalaikį banko gyvybingumą.

(26)

Vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą, 2013 m. birželio mėn. HFSF bankui skyrė 570 mln. EUR injekciją (11).

(27)

Po 2013 m. kovo 15 d. įvykusio neeilinio euro grupės posėdžio (12) Kipro valdžios institucijos ir Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiekė politinį susitarimą dėl politikos, kuria grindžiama būsima makroekonominio koregavimo programa. Visų pirma, be kita ko, buvo sutarta, kad trijų Kipro bankų veikla Graikijoje bus perduota kokiam nors Graikijos bankui.

(28)

Bankas ir kiti Graikijos bankai pareiškė susidomėjimą įsigyti trijų Kipro bankų veiklą Graikijoje.

(29)

2013 m. kovo 22 d. HFSF sutiko, kad bankas pateiktų pasiūlymą įsigyti trijų Kipro bankų filialus, indėlius ir paskolas Graikijoje. Banko pasiūlymas pateiktas su sąlyga, kad HFSF suteiks bankui už įsigytos įmonės nuosavą kapitalą sumokėtą kainą atitinkančio dydžio nuosavą kapitalą.

(30)

Graikijos valdžios institucijos ir HFSF nuolat išsamiai informavo Komisijos tarnybas apie proceso eigą ir įsigijimo sąlygas.

(31)

2013 m. kovo 26 d. bankas su kiekvienu iš trijų Kipro bankų pasirašė pardavimo ir perdavimo susitarimus dėl jų Graikijoje vykdomos veiklos (indėlių, paskolų ir filialų tinklo).

(32)

Kaip sutarta 2013 m. kovo mėn., HFSF bankui skyrė 524 mln. EUR kapitalo injekciją (13), kad būtų padengti kapitalo poreikiai, kurie atsirado įsigijus tą turtą.

(33)

Nuo 2008 m. iki 2012 m. Graikijos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 20 %, kaip parodyta 1 lentelėje. Todėl Graikijos bankai susidūrė su sparčiai augančiu įsipareigojimų, susijusių su Graikijos namų ūkiams ir įmonėms suteiktomis paskolomis, nevykdymo lygiu (14). Tokie pokyčiai turėjo neigiamos įtakos Graikijos bankų turto rezultatams ir dėl to atsirado kapitalo poreikių.

1   lentelė

Realiojo BVP augimas Graikijoje 2008–2013 m.

(34)

Be to, 2012 m. vasario mėn. Graikija įgyvendino privačiojo sektoriaus obligacijų keitimo, žinomo kaip privačiojo sektoriaus dalyvavimas, programą (toliau – PSD programa). Graikijos bankai dalyvavo PSD programoje, pagal kurią Graikijos Vyriausybė mainais už esamas Graikijos Vyriausybės obligacijas (toliau – GVO) esamiems privatiems obligacijų turėtojams siūlė naujus vertybinius popierius (įskaitant naujas GVO, su BVP susietus vertybinius popierius ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) išleistus PSD mokėjimo įsipareigojimus) su 53,5 % nominalia diskonto norma ir ilgesniais išpirkimo terminais (15). To obligacijų keitimo rezultatus Graikijos valdžios institucijos paskelbė 2012 m. kovo 9 d. (16) Dėl keitimo obligacijų turėtojai patyrė didelių nuostolių (Graikijos banko skaičiavimais, Graikijos bankų nuostoliai vidutiniškai siekė 78 % senųjų GVO nominaliosios vertės) ir atsirado kapitalo poreikių, kurie atgaline data įrašyti į Graikijos bankų 2011 m. finansines ataskaitas. 2 lentelėje apibendrinami bendri pagrindinių Graikijos bankų nuostoliai, susiję su PSD.

2   lentelė

Bendri pagrindinių Graikijos bankų nuostoliai, susiję su PSD (mln. EUR)

(35)

Kadangi dėl PSD programos ir tebesitęsiančio nuosmukio Graikijos bankai susidūrė su dideliu kapitalo trūkumu, pagal 2012 m. kovo 11 d. Graikijos Vyriausybės, Europos Sąjungos, TVF ir ECB sudarytą antrosios Graikijos ekonomikos koregavimo programos Ekonominės ir finansų politikos memorandumą (EFPM) numatytos lėšos tų bankų rekapitalizavimui. Graikijos valdžios institucijų skaičiavimais, pagal tą programą finansuotini bendri bankų rekapitalizavimo poreikiai ir pertvarkymo sąnaudos sudaro 50 mlrd. EUR (17). Ta suma apskaičiuota remiantis Graikijos banko atliktu laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – 2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), pagrįstu bendrovės „Blackrock“ parengta paskolų nuostolių prognoze (18). Lėšos Graikijos bankų rekapitalizavimui skiriamos per HFSF. 3 lentelėje apibendrinami pagrindinių Graikijos bankų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, skaičiavimai.

3   lentelė

2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis: pagrindinių Graikijos bankų kapitalo poreikiai (mln. EUR)

(36)

Remiantis 2012 m. kovo mėn. EFPM, „bankams, pateikiantiems perspektyvius kapitalo didinimo planus, bus suteikta galimybė prašyti valstybės paramos ir ją gauti taip, kad būtų išlaikytos privačiojo sektoriaus paskatos vykdyti kapitalo injekcijas ir taip sumažinta našta mokesčių mokėtojams“ (19). Graikijos bankas nustatė, kad tik keturi didžiausi bankai („Eurobank“, Graikijos nacionalinis bankas, bankas ir „Alpha Bank“) pateikė perspektyvius kapitalo didinimo planus (20). Pirmąją rekapitalizavimo priemonę HFSF jiems suteikė 2012 m. gegužės mėn.

(37)

Dėl nuosmukio ir politinio nestabilumo vidaus indėliai Graikijos bankuose nuo 2009 m. pabaigos iki 2012 m. birželio mėn. iš viso sumažėjo 37 %. Mėgindami išlaikyti indėlius tie bankai turėjo mokėti didesnes palūkanas. Išaugo indėlių sąnaudos, todėl sumažėjo grynoji bankų palūkanų marža. Kadangi Graikijos bankai nebegalėjo naudotis didmeninio finansavimo rinkomis, jie tapo visiškai priklausomi nuo Eurosistemos finansavimo (21), kurio vis didesnę dalį sudarė Graikijos banko teikiama valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti.

(38)

2012 m. gruodžio 3 d. Graikija pradėjo naujų GVO, kurias investuotojai gavo pagal PSD programą, išpirkimo programą kainomis, kurios svyravo nuo 30,2 % iki 40,1 % GVO nominaliosios vertės (22). Graikijos bankai dalyvavo toje išpirkimo programoje ir dėl to jų balansuose parodyti dar didesni nuostoliai, nes didžioji PSD programos metu į sąskaitas įtraukto tų naujų GVO buhalterinio nuostolio (t. y. rinkos vertės ir nominaliosios vertės skirtumo) dalis tapo galutinė ir negrįžtama (23).

(39)

2012 m. gruodžio mėn. keturiems didžiausiems Graikijos bankams HFSF suteikė antrąją tarpinio rekapitalizavimo priemonę.

(40)

2013 m. pavasarį tarpinis keturių bankų rekapitalizavimas buvo pakeistas nuolatiniu rekapitalizavimu paprastosiomis akcijomis, o HFSF turima dalis sudarė daugiau kaip 80 % kiekvieno iš keturių bankų akcijų. Bankų, sugebėjusių pritraukti iš anksto nustatytą privataus kapitalo sumą (t. y. banko, „Alpha Bank“ ir Graikijos nacionalinio banko), atveju HFSF gavo akcijas be balsavimo teisės, o privatiems investuotojams buvo suteikti varantai HFSF akcijoms įsigyti.

(41)

2013 m. liepos mėn. Graikijos bankas pavedė konsultantui atlikti visų Graikijos bankų paskolų portfelių vertinimą. Konsultantas parengė visų Graikijos bankų vidaus paskolų portfelių, taip pat užsienio filialų ir patronuojamųjų įmonių paskolų, susijusių su Graikijos rizika, kredito nuostolio projekcijas trejų su puse metų ir paskolos trukmės laikotarpiu. Analizėje pateikiamos kredito nuostolio projekcijos pagal du makroekonominius scenarijus, t. y. pagrindinį scenarijų ir nepalankų scenarijus. Užsienio paskolų portfelių kredito nuostolio projekcijas sudarė Graikijos bankas, padedamas konsultanto.

(42)

Remdamasis konsultanto atliktu kredito nuostolio projekcijų vertinimu, 2013 m. rudenį Graikijos bankas pradėjo naują testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – 2013 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis) siekdamas įvertinti Graikijos bankų kapitalo pozicijos tvirtumą esant pagrindiniam ir nepalankiam scenarijams. Graikijos bankas, naudodamasis technine kito konsultanto parama, atliko kapitalo poreikių vertinimą.

(43)

Pagrindiniai kapitalo poreikių vertinimo, atlikto vykdant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, elementai buvo šie: i) bankų paskolų portfelių kredito nuostolio projekcijos (24) konsoliduotai Graikijos rizikai ir užsienio rizikai, atėmus esamus paskolų rezervus, ir ii) numatomas bankų veiklos pelningumas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., remiantis atsargiu 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį Graikijos bankui pateiktų restruktūrizavimo planų koregavimu. 4 lentelėje apibendrinami pagrindinių Graikijos bankų konsoliduotų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal pagrindinį scenarijų, skaičiavimai.

4   lentelė

2013 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis: konsoliduoti Graikijos bankų kapitalo poreikiai pagal pagrindinį scenarijų (mln. EUR)

(44)

2014 m. kovo 6 d. Graikijos bankas paskelbė 2013 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir paprašė, kad bankai iki 2014 m. balandžio mėn. vidurio pateiktų kapitalo didinimo planus kapitalo poreikiams pagal pagrindinį scenarijų padengti.

(45)

Nuo 2014 m. kovo mėn. pabaigos iki 2014 m. gegužės mėn. pradžios bankai didino kapitalą.

(46)

Bankas teikia universalias banko paslaugas, daugiausia Graikijoje ir Vidurio, Rytų bei Pietryčių Europoje (Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Albanijoje, Ukrainoje ir Kipre), taip pat Egipte. Bankas siūlo namų ūkiams ir įmonėms visus bankininkystės ir finansinius produktus ir paslaugas. Jis vykdo mažmeninės, korporacinės ir privačiosios bankininkystės, turto valdymo, iždo ir investicinės bankininkystės veiklą. Bankas įregistruotas Graikijoje, o jo akcijos įtrauktos į Atėnų vertybinių popierių biržos sąrašus. 2012 m. gruodžio 30 d. banke dirbo iš viso 18 597 žmonės (28).

(47)

Bankas dalyvavo PSD programoje, pagal kurią iškeitė GVO ir su valstybe susijusių paskolų, kurių nominalioji vertė – 7,7 mlrd. EUR. Bendri banko su PSD susiję nuostoliai sudarė apie 5 911 mln. EUR prieš apmokestinimą ir visa suma buvo įrašyta į jo 2011 m. sąskaitas (29). 2012 m. gruodžio mėn. vykdytos išpirkimo programos metu bankas pardavė naujas GVO, kurias jis buvo gavęs pagal PSD programą, gerokai žemesne kaina nei nominalioji vertė. Dėl to pardavimo susidarė naujų GVO nuostolių.

(48)

5 lentelėje pateikiami 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. gruodžio mėn. pagrindiniai banko duomenys (konsoliduoti duomenys).

5   lentelė

„Piraeus Bank“ pagrindiniai duomenys, 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m.

(49)

5 lentelė rodo, kad iki 2012 m. vidurio bankas ne tik patyrė didelių nuostolių dėl PSD programos, įtrauktų į 2011 m. sąskaitas (5 911 mln. EUR (31)), bet ir susidūrė su mažėjančiomis pajamomis (įskaitant dėl didesnių indėlių sąnaudų) ir patyrė didelių ir toliau didėjančių paskolų portfelių Graikijoje ir užsienyje vertės sumažėjimo nuostolių. Banko likvidumo poziciją smarkiai paveikė indėlių atsiėmimas. Ta padėtis šiek tiek pagerėjo bankui 2012 m. liepos mėn. pradėjus vykdyti įsigijimus.

(50)

Graikijos bankas, atlikdamas 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, banko kapitalo poreikius pagal pagrindinį scenarijų įvertino 465 mln. EUR.

(51)

2014 m. kovo mėn. bankas padidino kapitalą 1 752 mln. EUR, kad padengtų 50 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kapitalo poreikius ir grąžintų 940 mln. EUR Graikijos turimomis privilegijuotosiomis akcijomis (32). Kitaip nei 2014 m. balandžio mėn. „Eurobank“ kapitalo didinimo atveju, HFSF neįsipareigojo bankui skirti kapitalo injekciją didinant kapitalą tuo atveju, jei privačių investuotojų paklausa būtų nepakankama. Banko kapitalas buvo padidintas platinant nuosavybės vertybinius popierius, kuriems netaikoma pirmenybės teisė juos įsigyti (t. y. kapitalo didinimas panaikinus akcininkų pirmenybės teises įsigyti vertybinius popierius), tarptautiniams investuotojams ir viešai platinant vertybinius popierius Graikijoje. Nustatyta pasirašymo kaina – 1,7 EUR už akciją.

(52)

Padidinus kapitalą, 2014 m. gegužės 22 d. bankas paskelbė iš Graikijos išpirkęs iš viso 750 mln. EUR vertės privilegijuotųjų akcijų (33).

(53)

Graikija įsteigė ATE 1929 m. kaip ne pelno organizaciją. Iki dvidešimtojo amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios ATE buvo specializuota finansų įstaiga, remianti žemės ūkio sektoriaus plėtrą Graikijos valstybės vardu. 2000 m. gruodžio mėn. bendrovė buvo įtraukta į Atėnų vertybinių popierių biržos sąrašus. 2011 m. lapkričio 14 d. Graikija buvo pagrindinė ATE akcininkė, turinti 89,9 % akcijų.

(54)

ATE vykdė visų rūšių bankininkystės (mažmeninės ir korporacinės) veiklą, teikė finansines paslaugas (draudimo veikla ir išperkamosios nuomos veikla), taip pat įsigijo ne finansų sektoriuje veikiančių bendrovių, įskaitant cukraus gamybos pramonę ir pieno produktų gamybos pramonę, didžiąsias akcinio kapitalo dalis.

(55)

2012 m. liepos mėn. ATE savo paslaugas teikė per 468 filialų tinklą, jame dirbo 5 024 žmonės. 2012 m. liepos mėn. visi jo indėliai sudarė 14,9 mlrd. EUR, o bendras turtas – 21,8 mlrd. EUR (34).

(56)

Nuo 2006 m. ATE taip pat teikė paslaugas ne Graikijoje – jam priklausė 74 % „ATE Bank Romania“ akcijų, taip pat 20,3 % „AIKBanka Serbia“ akcinio kapitalo ir 25 % privilegijuotųjų akcijų.

(57)

ATE sunkumai kilo prieš Graikijos valstybės skolos krizę, daugiausia dėl blogos turto kokybės ir tradiciškai mažo pelningumo iki vertės sumažėjimo. Be to, Graikijos valstybės skolos krizė visus Graikijos bankus, įskaitant ATE, paveikė dvejopai: i) Graikijai praradus galimybę naudotis tarptautinėmis skolos vertybinių popierių rinkomis, tai smarkiai paveikė Graikijos bankų likvidumo poziciją ir ii) turto kokybė pablogėjo, o vertė dar labiau sumažėjo.

(58)

2011 m. balandžio mėn. Graikija ATE skyrė 1 445 mln. EUR injekciją (įskaitant iš pradžių pagal Graikijos rekapitalizavimo schemą skirtus 675 mln. EUR). Be to, ATE gavo 6 103 mln. EUR dydžio paramą likvidumui padidinti. Komisija tas priemones patvirtino sprendimu dėl ATE restruktūrizavimo.

(59)

Nepaisant to, 2011 m. antrąjį pusmetį ATE kapitalo padėtis pablogėjo, daugiausia dėl banko dalyvavimo PSD programoje. Kaip parodyta 2 lentelėje, bendri banko su PSD susiję nuostoliai sudarė apie 4 329 mln. EUR prieš apmokestinimą ir visa suma buvo įrašyta į jo 2011 m. sąskaitas. Kaip parodyta 3 lentelėje, apskaičiuoti perduotos ATE veiklos kapitalo poreikiai sudarė 4 920 mln. EUR.

(60)

2012 m. kovo 22 d. Graikija pateikė Graikijos banko ataskaitą, kurioje siūloma ATE pertvarkyti perduodamos ATE veiklos atžvilgiu taikant pirkimo ir prisiėmimo procedūrą, o likusi turto ir įsipareigojimų dalis būtų pertvarkoma per blogą banką. Bankas ir kitas didelis Graikijos bankas pateikė HFSF neįpareigojančius pasiūlymus. 2012 m. liepos 26 d. HFSF direktorių valdyba patvirtino banko pasiūlymą.

(61)

2012 m. liepos 27 d. Graikijos bankas pradėjo perduodamos ATE veiklos perdavimą bankui (35).

(62)

Kadangi perduotą ATE veiklą sudarė už įsipareigojimus mažesnis turtas tikrąja verte, HFSF, vadovaudamasis 2013 m. sausio 28 d. Graikijos banko sprendimu, turėjo padengti perduoto turto ir perduotų įsipareigojimų skirtumą, t. y. finansavimo trūkumą. Remdamasis audito patvirtintais duomenimis, Graikijos bankas padarė išvadą, kad finansavimo trūkumas sudaro 7 471 mln. EUR, ir HFSF suteikė bankui 7 471 mln. EUR vertės Europos finansinio stabilumo fondo obligacijų (toliau – EFSF obligacijos).

(63)

Be to, HFSF įsipareigojo suteikti bankui kapitalo, kad perduota ATE veikla būtų kapitalizuota iki 9 %. Iš pradžių apskaičiuota suma sudarė 500 mln. EUR, tačiau nustatyta galutinė suma buvo 570 mln. EUR. Vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą, HFSF skyrė bankui galutinę sumą už paprastąsias akcijas.

(64)

Bankas perduotą ATE veiklą įsigijo už 95 mln. EUR pirkimo kainą.