3.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/1

(1)

Direktyva 90/427/EEB nustatomi zootechniniai reikalavimai, kuriais reglamentuojama Sąjungos vidaus prekyba arklinių šeimos gyvūnais. Ja reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad registruoti arklinių šeimos gyvūnai būtų vežami su tapatybės nustatymo dokumentu, išduotu toje direktyvoje nurodytų patvirtintų veisimo organizacijų ar veisėjų asociacijų;

(2)

Direktyva 2009/156/EB nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi vežant ir importuojant arklinių šeimos gyvūnus iš trečiųjų šalių. Ja nustatoma, kad registruotų arklinių šeimos gyvūnų tapatybė turi būti nustatoma tapatybės nustatymo dokumentu, išduotu pagal Direktyvą 90/427/EEB, arba tarptautinės asociacijos ar organizacijos, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais. Veislei ir produkcijai skirtų arklinių šeimos gyvūnų tapatybė turi būti nustatoma taikant Komisijos nurodytą metodą;

(3)

nuo 2009 m. liepos 1 d. taikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 504/2008 (3), kuriuo nustatomos Sąjungoje gimusių arba į ją importuotų arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo taisyklės ir tapatybės nustatymo dokumentas (arklinių pasas) – daugiafunkcis dokumentas, tenkinantis gyvūnų ir žmonių sveikatos užtikrinimo, zootechninius ir žirgų sporto poreikius. Tame reglamente tapatybės nustatymo dokumentas laikomas arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo sistemos dalimi ir tik nurodoma, kad įvairių dokumentų išdavimo įstaigų duomenų bazėse saugomą informaciją galima įtraukti į centrinę duomenų bazę arba sujungti tas duomenų bazes su centrine duomenų baze į vieną tinklą;

(4)

įgyvendindamos Reglamente (EB) Nr. 504/2008 nustatytas priemones valstybės narės patyrė sunkumų. Jie daugiausia susiję su arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymu naudojant tapatybės nustatymo dokumentą;

(5)

valstybių narių atlikti tyrimai atskleidė, kad tapatybės nustatymo dokumentų duomenys dažnai klastojami. Ypač pavojinga, kad į maisto grandinę gali neteisėtai patekti arklinių šeimos gyvūnai, kuriuos prieš tai uždrausta skersti žmonėms vartoti, ir gydyti vaistais, kuriuos draudžiama duoti maistui skirtiems gyvūnams. Priėmus Komisijos sprendimą 2000/68/EB (4) tūkstančius arklinių šeimos gyvūnų negrįžtamai uždrausta skersti žmonėms vartoti. Kadangi nebereikalingus ir nepageidaujamus arklinių šeimos gyvūnus, kuriuos uždrausta skersti žmonėms vartoti, iš esmės galima tik laikyti visą jų likusį gyvenimą, jais dažnai nustojama rūpintis ir jie apleidžiami – tai turi didelių pasekmių gyvūnų sveikatai ir gerovei. Ši padėtis dar paaštrėjo dėl dabartinių ekonominių sąlygų, nes daugeliu atveju išlaikyti senstančius arklinių šeimos gyvūnus neįmanoma finansiškai. Kai kuriose valstybėse narėse šios problemos pasiekė tokį mastą, kad kompetentingos institucijos pradėjo taikyti programas, pagal kurias nebereikalingi arklinių šeimos gyvūnai skerdžiami taip, kad nepatektų į maisto grandinę;

(6)

naujas pastarųjų metų reiškinys – neteisėtas ganymas – turi poveikio ganyklų savininkams, nes teisiškai jie tampa arklinių šeimos gyvūnų laikytojais ir nesąmoningai įgyja prievoles pagal Reglamentą (EB) Nr. 504/2008. Neaiškus šių arklinių šeimos gyvūnų statusas taip pat gali trukdyti tinkamai taikyti kitų sričių Sąjungos taisykles;

(7)

laikui bėgant paaiškėjo, kad tapatybės nustatymo dokumento išdavimo metu į jį išduodančios įstaigos duomenų bazę įtraukiama informacija greitai pasensta. Todėl kompetentingoms institucijoms labai sunku ir gal net visai neįmanoma išduodant sertifikatus ar tikrinant tapatybę patikrinti, ar tapatybės nustatymo dokumentas yra autentiškas ir jame pateikta informacija aktuali, patikima ir nebuvo nesąžiningai pakeista, ypač kai ji susijusi su skerstinų gyvūnų statusu arba palankesniais gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimais, taikomais vežant registruotus arklinių šeimos gyvūnus;

(8)

daugumos valstybių narių pasų išdavimo įstaigų duomenų bazės nėra sujungtos ir dėl teisinių ir administracinių priežasčių nėra paprasta įsteigti vieną bendrą pasų išdavimo įstaigą. Todėl manoma, kad centrinė duomenų bazė – veiksmingiausias būdas įvairiems subjektams keistis duomenimis ir juos sinchronizuoti pagal direktyvas 90/427/EEB ir 2009/156/EB tiek, kad būtų galima tinkamai tvarkyti arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentus ir ne tik suteikti reikiamas gyvūnų sveikatos garantijas, bet ir sudaryti sąlygas taikyti Sąjungos gyvūnų gerovės ir visuomenės sveikatos teisės aktų nuostatas, kurioms taikyti yra būtina, kad arklinių šeimos gyvūnų tapatybė būtų nustatoma tiksliai ir patikimai;

(9)

tyrimo, Komisijos atlikto dėl 2013 m. įvykių, susijusių su arkliena, rezultatais, 23 valstybės narės turi centrinę duomenų bazę, o dvi – po atskirą duomenų bazę registruotiems arklinių šeimos gyvūnams bei veislei ir produkcijai skirtiems arklinių šeimos gyvūnams. Trys valstybės narės, kuriose laikoma apie 20 % visų 6,7 mln. Sąjungos arklinių šeimos gyvūnų, centrinės duomenų bazės neturi;

(10)

todėl reikia persvarstyti Sąjungos arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo sistemą, siekiant užtikrinti, kad ji būtų ne tik patikima, bet ir patogi naudoti;

(11)

arklinių šeimos gyvūnų importui į teritorijas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (5) I priede, taikomi pagal Direktyvą 2009/156/EB nustatyti reikalavimai, o importas iš trečiųjų šalių leidžiamas, jei tos šalys išvardytos Komisijos sprendimo 2004/211/EB (6) priede. Paprastai kasmet apie 4 000 registruotų arklinių šeimos gyvūnų bei veislei ir produkcijai skirtų arklinių šeimos gyvūnų įvežama į Sąjungą pagal Komisijos sprendimu 93/197/EEB nustatytus reikalavimus (7);

(12)

jei taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (8) nustatytos muitinės procedūros, reikia remtis ir Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 706/73 (9). Reglamentu (EEB) Nr. 706/73 nustatyta, kad nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. Normandijos salose ir Meno Saloje veterinarijos teisės aktams taikomos Sąjungos taisyklės;

(13)

Komisijos sprendimu 96/78/EB (10) nustatomi registruotų arklinių šeimos gyvūnų įrašymo ir įregistravimo į kilmės knygas veisimo tikslais kriterijai. Tuo sprendimu, be kitų dalykų, nustatoma, kad norint įrašyti arklinių šeimos gyvūną į pagrindinį jo veislės kilmės knygos skyrių, jo tapatybė turi būti nustatoma pagal kilmės knygos taisykles kaip neatskirto kumeliuko, ir tam turėtų būti reikalaujama bent sukergimo pažymėjimo. Siekiant, kad Sąjungos teisės aktai būtų nuoseklūs ir lengvai taikomi, su tapatybės nustatymo dokumentu susijusios taisyklės neturėtų trukdyti taikyti taisykles, pagal kurias arklinių šeimos gyvūnų tapatybė nustatoma jų įrašymo į kilmės knygas reikmėms;

(14)

šiuo reglamentu nustatomi arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo metodai taip pat turėtų derėti su principais, nustatytais veisimo organizacijų, patvirtintų pagal Komisijos sprendimą 92/353/EEB (11). Tuo sprendimu nustatoma, kad principus, pagal kuriuos nustatoma arklinių šeimos gyvūnų tapatybė, pateikiami kilmės knygos skirsniai ir į jas įregistruojamos kilmės linijos, nustato veislės kilmės knygą tvarkanti organizacija arba asociacija;

(15)

siekdamos užtikrinti, kad visų arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentai ir registravimas Sąjungoje būtų aukštos kokybės, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad registruotų arklinių šeimos gyvūnų, įrašytų ar įregistruotų į kilmės knygas, kurias tvarko patvirtintos ar pripažintos veisimo organizacijos ar veisėjų asociacijos, tapatybės nustatymo sistemos atitiktų, kalbant apie tapatybės nustatymo dokumentų išdavimą, sąlygas, kurias kompetentingos institucijos taiko paskirdamos įstaigas, išduodančias veislei ir produkcijai skirtų arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentus;

(16)

arklinių šeimos gyvūnų apibrėžtis, kuriai taikomas būtent Direktyvos 2009/156/EB 2 straipsnio b punktas, turėtų derėti su taksonomija, naudojama kituose Sąjungos teisės aktuose, pvz., Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3626/82 (12) priedėliuose ir Komisijos reglamente (ES) Nr. 206/2010 (13);

(17)

kadangi į Tarybos direktyvoje 92/35/EEB (14) nustatytą gyvūnų laikymo vietos apibrėžtį įtraukiami ir gamtos draustiniai, kuriuose arklinių šeimos gyvūnai gyvena laisvėje, ir todėl ši apibrėžtis platesnė nei nustatytoji Direktyvoje 2009/156/EB, tikslinga, kad į šiuo reglamentu nustatomą gyvūnų laikymo vietos apibrėžtį taip pat būtų įtraukti gamtos draustiniai, kuriuose arklinių šeimos gyvūnai gyvena laisvėje;

(18)

veterinarinę priežiūrą, būtiną norint suteikti gyvūnų sveikatos garantijas pagal Direktyvą 2009/156/EEB, galima užtikrinti tik tais atvejais, kai gyvūnų laikymo vieta, kaip apibrėžta toje direktyvoje, yra žinoma kompetentingai institucijai. Panašūs reikalavimai atsiranda taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004 (15) I priedo I skirsnio II skyriaus A dalį arklinių šeimos gyvūnams, kurių mėsa vartojama žmonių maistui. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad arklinių šeimos gyvūnai dažnai pervežami, netikslinga sukurti sistemą, kurioje juos būtų galima sekti tikruoju laiku. Būtų geriau, jei kompetentinga institucija galėtų, jei reikia, gauti tapatybės nustatymo duomenis, ir todėl svarbu, kad kiekvienoje valstybėje narėje veiktų centrinė duomenų bazė, kurioje būtų tvarkoma toje valstybėje narėje laikomų arklinių šeimos gyvūnų informacija;

(19)

Sąjungos teisės aktuose gyvūnų savininkai ir laikytojai atskiriami. Terminas gyvūno „laikytojas“ apibrėžtas ir vartojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000 (16). O Direktyvoje 2009/156/EEB minimas gyvūno savininkas ar augintojas. Direktyvoje 92/35/EEB pateikiama mišri savininko ir laikytojo apibrėžtis. Kadangi remiantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais arklinių šeimos gyvūno savininkas nebūtinai yra asmuo, atsakingas už gyvūną, tikslinga aiškiau apibrėžti, kad, visų pirma, arklinių šeimos gyvūno laikytojas, kuris gali būti arba nebūti jo savininkas, turėtų būti atsakingas už arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymą pagal šio reglamento nuostatas;

(20)

remiantis valstybių narių teisės aktais arba tam tikrų dokumentų išdavimo įstaigų reikalavimais, informacija apie gyvūno savininką turi būti įrašyta į tapatybės nustatymo dokumentą ir, atitinkamai, į dokumentų išdavimo įstaigos administruojamą duomenų bazę. Ši informacija apie nuosavybės teises ir ypač apie jų pasikeitimą gali būti teikiama įvairiai: kaip nuosavybės pažymėjimai ar registracijos kortelės, įskaitant vienoje iš valstybių narių sėkmingai naudojamą vadinamąją „carte d'immatriculation“;

(21)

Tarybos direktyva 2008/73/EB (17) nustatoma, kad valstybės narės turi sudaryti ir atnaujinti veterinarijos ir zootechnikos sričių patvirtintų įstaigų sąrašus ir sudaryti sąlygas jais naudotis kitoms valstybėms narėms ir gyventojams. Siekiant, kad kitoms valstybėms narėms ir gyventojams būtų lengviau naudotis patvirtintų įstaigų sąrašais, jie valstybių narių turėtų būti skelbiami elektronine forma internetiniuose informacijos puslapiuose. Komisija valstybėms narėms turėtų padėti šiuos sąrašus paskelbti kitoms valstybėms narėms ir gyventojams, suteikdama interneto svetainės, kurioje bus skelbiami valstybių narių internetinių informacijos puslapių saitai, adresą;

(22)

siekiant palengvinti valstybių narių keitimąsi informacija elektroninėmis priemonėmis ir užtikrinti skaidrumą ir suprantamumą, svarbu, kad visoje Sąjungoje minėti sąrašai būtų pateikiami vienoda forma. Todėl Komisijos sprendimu 2009/712/EB (18) buvo nustatyti valstybių narių internetinių informacijos puslapių formos pavyzdžiai;

(23)

Reglamentu (EB) Nr. 504/2008 nustatoma, kad arklinių šeimos gyvūnų apskritai negalima laikyti, jei jų tapatybė nenustatyta pagal tą reglamentą. Komisija turėjo atsakyti į keletą skundų dėl naminių arklių, gyvenančių ne gyvūnų laikymo vietose sąlygomis, kurios neatitinka iš dalies laukinių sąlygų apibūdinimo, pateikto tame reglamente. Todėl reikia patikslinti, kad Sąjungoje gyvenančių arklinių šeimos gyvūnų tapatybė turi būti nustatyta ir po to numatyti leidžiančią nukrypti nuostatą tiems atvejams, kai ši sąlyga netaikytina;

(24)

Sąjungoje gyvenančių arklinių šeimos gyvūnų tapatybė turėtų būti nustatoma visą jų gyvenimo laikotarpį galiojančiu tapatybės nustatymo dokumentu, kuriame gyvūnas tapatybės nustatymo tikslais būtų apibūdinamas tekstu ir schemomis ir kuriame būtų įrašomos konkrečios jo žymės. Šios žymės gali būti įgimtos, pvz., daugiau nei trys verpetai, čiurnos, spalvinės žymės, reti akių pigmento defektai ar konkretūs raumenų įdubimai, taip pat tai gali būti detalios akies rainelės ar tinklainės struktūros, konkretūs genai žymekliai (DNR profilis), arba jos gali būti įgytos, pvz., depigmentacija balno nutrintose vietose ir randai, įskaitant randus dėl žirgų kastravimo, arba įdagai;

(25)

neužpildžius būtinų tapatybės nustatymo duomenų, kurie pagal šį reglamentą turi būti įtraukiami į išdavimo įstaigos duomenų bazę, tapatybės nustatymo dokumentai neturėtų būti išduodami;

(26)

be to, Direktyvoje 90/427/EEB nurodytame kilmės pažymėjime, kuris turi būti įtrauktas į tapatybės nustatymo dokumentą, turėtų būti paminėta visa būtina informacija, siekiant užtikrinti, kad iš kitų kilmės knygų perkeliami įrašai apie arklinių šeimos gyvūnus būtų įtraukiami į tos klasės kilmės knygą, kurios kriterijus jie tenkina;

(27)

remiantis Komisijos sprendimu 96/510/EB (19), registruotų arklinių šeimos gyvūnų kilmės ir zootechninis pažymėjimas turi atitikti Komisijos sprendimu 93/623/EEB (20) nustatytą tapatybės nustatymo dokumentą. Kadangi sprendimai 93/623/EB ir 2000/68/EB panaikinti Reglamentu (EB) Nr. 504/2008, reikia paaiškinti, kad bet kokios nuorodos į tuos sprendimus turėtų būti laikomos nuorodomis į šį reglamentą;

(28)

registruotų arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentų išdavimo įstaigos turėtų būti organizacijos ar asociacijos, kurios tvarko ar sudaro registruotų arklinių šeimos gyvūnų kilmės knygas, oficialiai patvirtintos ar pripažintos valstybės narės kompetentingos institucijos, kaip nustatyta Sprendime 92/353/EEB, arba valstybės narės oficiali agentūra, tvarkanti kilmės knygą, kurioje arklinių šeimos gyvūnai įrašomi ar registruojami veislės tikslais, kaip nustatyta Sprendime 96/78/EB. Be to, tarptautinių organizacijų ar asociacijų, kurios tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais, ir kurių pagrindinė būstinė yra valstybėje narėje, nacionalinio lygmens filialai taip pat turėtų galėti veikti kaip registruotų arklių tapatybės nustatymo dokumentų išdavimo įstaiga;

(29)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau veiksmų laisvės, susijusios su veislei ar produkcijai skirtų arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentų išdavimo įstaigomis. Šiuos tapatybės nustatymo dokumentus turėtų galėti išduoti gyvūnų laikymo vietos, kurioje arklinių šeimos gyvūnas laikomas tapatybės nustatymo metu, kompetentinga institucija arba dokumentų išdavimo įstaiga, kurią ta kompetentinga institucija paskyrė ir prižiūri;

(30)

kompetentinga institucija, atsakinga už kilmės knygas sudarančių organizacijų ar asociacijų patvirtinimą ar pripažinimą pagal Sprendimo 92/353/EEB priedą, turėtų bendradarbiauti su Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nurodyta kompetentinga institucija, kad užtikrintų, kai reikia, bendradarbiaudama tarpvalstybiniu mastu, kad arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentai būtų išduodami ir naudojami pagal šį reglamentą;

(31)

kadangi pagal šį reglamentą visų Sąjungoje gimusių ar į Sąjungą importuotų arklinių šeimos gyvūnų tapatybė turėtų būti nustatoma vienu tapatybės nustatymo dokumentu, išduodamu visam jų gyvenimo laikotarpiui, reikia nustatyti specialias nuostatas, taikomas tais atvejais, kai gyvūno statusas „veislei ir produkcijai skirtas arklinių šeimos gyvūnas“ pakeičiamas statusu „registruotas arklinių šeimos gyvūnas“ pagal Direktyvą 2009/156/EB. Kadangi toks pakeitimas dėl taikytinų gyvūnų sveikatos taisyklių, nustatytų Direktyvoje 2009/156/EB, turi didelę reikšmę ne tik arklinių šeimos gyvūnų vežimui, prekybai jais ir jų importui į Sąjungą iš trečiųjų šalių, bet ir gyvūnų gerovės taisyklėms, kurios taikomos tokioms vežimo operacijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 (21), būtina, kad kompetentinga institucija galėtų vienoje vietoje, būtent centrinėje duomenų bazėje, patikrinti arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo duomenis, kurių reikia sertifikavimui ar oficialiai kontrolei vykdyti;

(32)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti specialią arklinių šeimos gyvūnų, gyvenančių laukinėmis arba iš dalies laukinėmis sąlygomis nustatytose vietovėse ar teritorijose, įskaitant gamtos draustinius, tapatybės nustatymo tvarką, siekiant atitikties Direktyvoje 92/35/EEB nustatytai gyvūnų laikymo vietos apibrėžčiai. Vis dėlto tokia nuo bendrosios prievolės nustatyti arklinių šeimos gyvūnų tapatybę leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma tik nustatytoms arklinių šeimos gyvūnų populiacijoms, gyvenančioms laukinėmis arba iš dalies laukinėmis sąlygomis, faktiškai atskirtoms nuo bet kokiems buitiniams tikslams naudojamų arklinių šeimos gyvūnų ir ne tik išgyvenančioms ir besidauginančioms be žmogaus kontrolės, bet ir toms, kurioms netaikoma Tarybos direktyva 98/58/EB (22), kuri netaikoma laukinėje gamtoje gyvenantiems gyvūnams;

(33)

kad arklinių šeimos gyvūno tapatybę būtų galima patikrinti, tapatybės nustatymo dokumente tas arklinių šeimos gyvūnas visų pirma turėtų būti kokybiškai apibūdintas: pateikiamas jį ir jo žymes apibūdinantis tekstas ir išsami gyvūno kontūro schema, kurioje parodomos arklinių šeimos gyvūno konkrečios ir skiriamosios žymos.

(34)

siekdamos užtikrinti, kad arklinių šeimos gyvūnai savo tapatybės nustatymo dokumentuose būtų apibūdinti tinkamai, dokumentų išdavimo įstaigos turėtų stengtis laikytis gerosios praktikos ir mokyti darbuotojus, kuriems patikėta ši užduotis, pavyzdžiui, pagal Tarptautinės žirginio sporto federacijos (23) ir bendrovės „Weatherbys“ (24) pateikiamas gaires;

(35)

arklinių šeimos gyvūno žymės ir priemonės, pagal kurias nustatyta jo tapatybė, kartu naudojami ir jo tapatybei patikrinti, turėtų ne tik užtikrinti, kad tapatybės nustatymo dokumentą ir arklinių šeimos gyvūną sietų vienareikšmis ryšys, bet ir įrodyti, kad arklinių šeimos gyvūno tapatybė nustatyta pagal šį reglamentą ir vienam gyvūnui išduotas ne daugiau kaip vienas tapatybės nustatymo dokumentas; elektroniniai arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo įtaisai (mikroschemos) pasaulyje jau plačiai naudojami. Ši technologija turėtų būti naudojama taip, kad būtų užtikrintas aiškus arklinių šeimos gyvūno ir jo tapatybės nustatymo dokumento ryšys, tačiau taip pat turėtų būti numatyta galimybė naudoti kitus arklinių šeimos gyvūno tapatybės patikrinimo metodus, su sąlyga, kad jais užtikrinamos lygiavertės garantijos, kad vienam gyvūnui nebus išduodami keli tapatybės nustatymo dokumentai;

(36)

arklinių šeimos gyvūnams žymėti naudojamos mikroschemos ir jų kodą skaitantys įtaisai turėtų atitikti tarptautiniu lygmeniu suderintus standartus. Šiuose standartuose numatytos dvi skirtingos sistemos, kuriomis užtikrinama, kad mikroschemos kodas būtų unikalus. Daugumoje valstybių narių Reglamentas (EB) Nr. 504/2008 įgyvendintas taip, kad būtų galima naudoti triženklį raidinį-skaitmeninį šalies kodą, o mikroschemos būtų platinamos per valstybių narių kompetentingas institucijas;

(37)

ši mikroschemos kodo unikalumo užtikrinimo sistema turėtų būti suderinta su duomenų bazių, kurias administruoja dokumentų išdavimo įstaigos, ir centrinės duomenų bazės struktūra, įdiegta nesudarant kliūčių Sąjungos vidaus prekybai arklinių šeimos gyvūnais, pažymėtais mikroschema, kurios siunčiamas raidinis-skaitmeninis kodas yra kitoks, ir tokių gyvūnų importui į Sąjungą;

(38)

Tarybos direktyvoje 90/425/EEB (25) nustatyta, kad tam tikrų gyvūnų ir produktų veterinariniai patikrinimai turi būti atliekami jų paskirties vietoje. Be kitų dalykų, toje direktyvoje nustatyta, kad sertifikate ar toje direktyvoje numatytame dokumente nurodyti gavėjai paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai paprašius ir tiek, kiek reikia patikroms atlikti, iš anksto praneštų apie gyvūnų ir produktų įvežimą iš kitos valstybės narės, visų pirma – apie siuntos pobūdį ir numatomą atvežimo datą. Apie registruotus arklius, kuriems išduotas Direktyvoje 90/427/EEB nurodytas tapatybės nustatymo dokumentas, pranešti nebūtina;

(39)

pagal galiojančius Sąjungos teisės aktus arklinių šeimos gyvūnai visada turi būti su tapatybės nustatymo dokumentais, tačiau reikėtų numatyti nuo šio reikalavimo leidžiančią nukrypti nuostatą, kai neįmanoma ar nepraktiška tapatybės nustatymo dokumentą saugoti visą arklinių šeimos gyvūno gyvenimo laikotarpį arba kai toks dokumentas nebuvo išduotas, atsižvelgiant į tai, kad tai skerstinas gyvūnas, kuris dar nesulaukė tapatybei nustatyti būtino maksimalaus amžiaus;

(40)

valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama leisti naudoti supaprastintą jų teritorijoje perkeliamų arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentą. Plastikinės kortelės su integruotais kompiuteriniais lustais (lustinės kortelės) įvairiose srityse naudojamos duomenims saugoti. Turėtų būti nustatyta galimybė išduoti tokias lustines korteles papildomai su tapatybės nustatymo dokumentu ir naudoti jas tam tikromis sąlygomis vietoj registruotų arklinių šeimos gyvūnų arba veislei ir produkcijai skirtų arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentų, kai šie gyvūnai perkeliami valstybės narės teritorijoje;

(41)

taip pat reikia numatyti nuostatas tiems atvejams, kai tapatybės nustatymo dokumento, išduoto pagal šį reglamentą visam arklinių šeimos gyvūno gyvenimo laikotarpiui, originalas pametamas, tampa neįskaitomas arba jame pateikiama neteisingos informacijos, tačiau tai nėra susiję su neteisėta veikla. Šiomis nuostatomis reikėtų kuo labiau sumažinti galimybes neteisėtai turėti daugiau nei vieną tapatybės nustatymo dokumentą, siekiant tinkamai apibūdinti skerstino ir žmonėms vartoti skirto arklinio šeimos gyvūno statusą. Turint pakankamai informacijos, kurią galima patikrinti, turėtų būti išduodamas tapatybės nustatymo dokumento dublikatas, kuris būtų paženklintas kaip dublikatas ir kuriuo būtų užtikrinama, kad arklinių šeimos gyvūnas apskritai negalėtų būti skerdžiamas žmonėms vartoti. Kitais atvejais turėtų būti išduodamas pakaitinis tapatybės nustatymo dokumentas, taip pat paženklintas kaip pakaitinis tapatybės nustatymo dokumentas, kuriuo būtų ne tik užtikrinama, kad arklinių šeimos gyvūnas negalėtų būti skerdžiamas žmonėms vartoti, bet ir gyvūnas būtų apibūdintas kaip skirtas veislei ir produkcijai;

(42)

ši tvarka taip pat turėtų būti taikoma arklinių šeimos gyvūnams, kurie pateikiami tapatybei nustatyti praėjus nustatytam pirmojo tapatybės nustatymo terminui, kadangi negalima atmesti sukčiavimo ir ketinimo gauti papildomą tapatybės nustatymo dokumentą tikimybės;

(43)

tam tikrais atvejais, jei arklinių šeimos gyvūnai įrašomi į kilmės knygas arba įregistruojami, kad būtų į jas įrašyti, o tas kilmės knygas tvarko trečiųjų šalių veisimo organizacijos, turi būti taikomos specialios nuostatos, kad arklinių šeimos gyvūnas galėtų būti įregistruotas toje kilmės knygoje, bet tuo pat metu atitinkamais jo tapatybės nustatymo dokumento įrašais būtų užtikrinama, kad jis nepatektų į maisto grandinę;

(44)

pagal Direktyvą 2009/156/EEB tapatybės nustatymo dokumentas yra priemonė, skirta arklinių šeimos gyvūnų perkėlimui apriboti, jei vietoje, kuriame jie laikomi ar veisiami, nustatomas ligos, apie kurią privaloma pranešti, protrūkis. Todėl būtina numatyti, kad atitinkamu tapatybės nustatymo dokumento įrašu to dokumento galiojimas perkėlimo tikslais būtų sustabdomas nustačius tokį protrūkį;

(45)

be to, Direktyva 2009/156/EEB reikalaujama, kad iš gyvūnų laikymo vietos išvežamų registruotų arklinių šeimos gyvūnų tapatybė būtų nustatoma tapatybės nustatymo dokumentu, kuriuo visų pirma būtų patvirtinama, kad šie gyvūnai nėra iš vietos, kuriai taikomi tam tikri draudimai. Todėl tapatybės nustatymo dokumento pavyzdyje reikia numatyti atskirą specialų skirsnį, kurį užpildyti būtų privaloma dėl visų arklinių šeimos gyvūnų, ir atitinkamai pakeisti jo tekstą;

(46)

kai arklinių šeimos gyvūnas nugaišta ne paskerstas skerdykloje, institucija, prižiūrinti negyvo gyvūno tvarkymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 (26) arba deginimą nedidelio pajėgumo deginimo įmonėse pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (27) III priedo III skyrių, turėtų grąžinti tapatybės nustatymo dokumentą jį išdavusiai įstaigai, ir taip pat turėtų būti užtikrinta, kad mikroschema ar kiti arklinių šeimos gyvūno tapatybės tikrinimo metodai negalėtų būti taikomi pakartotinai;

(47)

siekiant, kad mikroschemos nepatektų į maisto grandinę, arklinių šeimos gyvūnų, kurių mikroschemos nebuvo galima pašalinti skerdžiant, mėsa turėtų būti pripažįstama netinkama vartoti žmonėms pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio V skyrių. Kad implantuotas mikroschemas būtų lengviau rasti, implantavimo vieta turėtų būti suvienodinta ir nurodyta tapatybės nustatymo dokumentuose;

(48)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (28) nustatyta, kad gyvi gyvūnai, paruošti pateikti į rinką žmonėms vartoti, laikomi maisto produktais. Tame reglamente numatoma plataus masto maisto tvarkymo subjektų atsakomybė visais maisto produktų gamybos etapais, įskaitant maistui auginamų gyvūnų atsekamumą;

(49)

veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai ir registruoti arklinių šeimos gyvūnai tam tikru gyvenimo etapu gali tapti skerstinais arklinių šeimos gyvūnais, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/156/EB. Neporanagių (arklinių šeimos gyvūnų) mėsa apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (29), I priedo 1 punkte;

(50)

baigus galioti reglamentų (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinimo pereinamojo laikotarpio priemonėms, nustatytoms Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005 (30), nuo 2010 m. sausio 1 d. arklinių šeimos gyvūnams taikomi maisto grandinės informacijos reikalavimai;

(51)

Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatyta, kad skerdyklą eksploatuojantis subjektas turi gauti informaciją, kurioje nurodoma maistui auginamų gyvūnų kilmė, istorija ir laikymo būdas, tokią informaciją patikrinti ir atsižvelgdamas į ją imtis veiksmų. Kompetentinga institucija gali leisti su naminiais neporanagiais susijusią maisto grandinės informaciją siųsti skerdykloms ne iš anksto, o kartu su gyvūnais. Todėl tapatybės nustatymo dokumentas, pateikiamas kartu su skersti skirtais arklinių šeimos gyvūnais, turėtų būti tos maisto grandinės informacijos dalis;

(52)

Reglamentu (EB) Nr. 854/2004 taip pat nustatyta, kad valstybinis veterinarijos gydytojas turi patikrinti, ar maisto tvarkymo subjektas laikosi pareigos užtikrinti, kad skersti priimtų gyvūnų, skirtų žmonėms vartoti, tapatybė būtų tinkamai nustatyta

(53)

Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai turi patikrinti su naminiais neporanagiais pateikiamus pasus, siekdami užtikrinti, kad gyvūnas būtų skirtas skersti žmonėms vartoti, ir, priėmę jį skersti, pateikti pasą valstybiniam veterinarijos gydytojui;

(54)

arklinių šeimos gyvūnų pobūdis yra specifinis: tai maistui skirtų gyvūnų rūšis, tačiau jie ne visada veisiami šiuo tikslu ir dažniausiai maisto tvarkymo subjektai, apibūdinti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 punkte, nelaiko jų visą gyvenimo laikotarpį, todėl reikia nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų užtikrinama, kad visus veiksmus nuo tapatybės nustatymo dokumento patikrinimo dėl su žmonių sveikata susijusių priežasčių iki jo tvarkymo pagal Direktyvą 2009/156/EB sietų nepertraukiamas ryšys. Todėl, norint patikrinti tam tikrus tapatybės nustatymo dokumento duomenis prieš nusprendžiant priimti konkretų gyvūną skersti žmonėms vartoti, svarbu, kad kiekvienoje valstybėje narėje veiktų centrinė duomenų bazė. Jei tapatybės nustatymo dokumento II skirsnyje pateikta informacija apie tai, kad arklinių šeimos gyvūno negalima skersti žmonėms vartoti, neatitinka į centrinę duomenų bazę įtrauktos informacijos, pirmenybė turėtų būti skiriama būtent draudžiamajai informacijai, nepriklausomai nuo to, ar ji pateikiama dokumente, ar centrinėje duomenų bazėje;

(55)

Tarybos direktyva 96/22/EB (31) taikoma ūkiniams gyvūnams, įskaitant naminius neporanagius, ir šio būrio laukiniams gyvūnams, auginamiems gyvūnų laikymo vietose. Tos direktyvos 7 straipsniu leidžiama prekiauti registruotais arklinių šeimos gyvūnais, kuriems veterinariniai vaistai, turintys alil trenbonolo ar beta agonistų, buvo skirti zootechniniais tikslais dar nesibaigus jų išlaukai, su sąlyga, kad buvo laikomasi nuostatų, reglamentuojančių preparatų skyrimą, ir kad gydymo būdas ir laikotarpis įrašomi į šiems gyvūnams išduodamą pažymėjimą ar pasą;

(56)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 470/2009 (32) 2 straipsnio b punkte pateiktą apibrėžtį maistiniais gyvūnais vadinami „maisto gamybos tikslais veisti, auginti, laikyti, paskersti ar sumedžioti (sužvejoti) gyvūnai“. To reglamento 16 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungoje maistiniams gyvūnams gali būti skiriamos tik tos farmakologiškai aktyvios medžiagos, kurios klasifikuojamos pagal to reglamento 14 straipsnio 2 dalies a, b arba c punktus, jei jas skiriant laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB (33);

(57)

Direktyvos 2001/82/EB 6 straipsnyje nustatyta, kad veterinariniam vaistui negalima išduoti rinkodaros leidimo, jei jis skirtas vienos ar daugiau maistui auginamų rūšių gyvūnams, o jame esančios farmakologiškai aktyvios medžiagos nėra įrašytos į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I, II ar III priedus. Šiuose prieduose nustatytos taisyklės dabar pateikiamos Komisijos reglamente (ES) Nr. 37/2010 (34). Vis dėlto, nukrypstant nuo minėtos nuostatos, veterinarinį vaistą, kuriame esančios farmakologiškai aktyvios medžiagos nėra įrašytos į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I, II ar III priedus, gali būti leidžiama skirti tam tikriems arklinių šeimos gyvūnams, dėl kurių pagal Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktus pareikšta, kad jie nėra skirti skersti žmonėms vartoti. Šių veterinarinių vaistų sudėtyje neturi būti aktyvių medžiagų, įrašytų į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 IV priedą, ir jie neturi būti skirti gydyti ligoms, kurioms gydyti veterinarinį vaistą leidžiama naudoti arklinių šeimos gyvūnams, kaip išsamiai nurodyta patvirtintoje vaisto charakteristikų santraukoje. Todėl reikėtų numatyti nuostatas, kad arklinių šeimos gyvūno savininkas turėtų teisę savo nuožiūra uždrausti skersti tą gyvūną žmonėms vartoti;

(58)

Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos arklinių šeimos gyvūnams taikomos specialios nuo tos direktyvos 11 straipsnio leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su maistui auginamų gyvūnų gydymu vaistais, kuriems nustatyta didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija vaistą naudojant netikslinių rūšių gyvūnams arba kuriuos leidžiama naudoti kitos ligos atveju, su sąlyga, kad tų arklinių šeimos gyvūnų tapatybė nustatyta laikantis Sąjungos teisės aktų ir jų tapatybės nustatymo dokumentuose nurodyta, kad jie nėra skirti skersti žmonėms vartoti arba kad jie yra skirti skersti žmonėms vartoti praėjus ne trumpesniam kaip šešių mėnesių išlaukos laikotarpiui nuo jų gydymo medžiagomis, išvardytomis Komisijos reglamente (EB) Nr. 1950/2006 (35);

(59)

Direktyvoje 2001/82/EB nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad maistui auginamų gyvūnų savininkai ar laikytojai galėtų dokumentais pagrįsti veterinarinių vaistų įsigijimą, turėjimą ir davimą tokiems gyvūnams penkerius metus po jų davimo, taip pat ir jei per tuos penkerius metus gyvūnas paskerdžiamas. Todėl norint taikyti šį teisės aktą būtina, kad informacija apie arklinių šeimos gyvūno paskerdimą būtų nedelsiant įrašyta į valstybės narės, kurioje yra to gyvūno laikymo vieta, centrinę duomenų bazę;

(60)

siekiant vykdyti tapatybės nustatymo dokumentų išdavimo kontrolę, duomenų bazėje, kurią tvarko dokumentų išdavimo įstaiga, turėtų būti įrašomas bent tam tikras nustatytas duomenų, susijusių su tokių dokumentų išdavimu, rinkinys;

(61)

didžiosios viso pasaulio arklių veislininkystės ir varžybų organizacijos yra susitarusios dėl universalaus arklinių šeimos gyvūnų registracijos numerio (UELN) sistemos. Ji sukurta Pasaulinės sportinių žirgų veislininkystės federacijos (WBFSH), Tarptautinio kilmės knygų komiteto (ISBC), Pasaulio arabų veislės žirgų organizacijos (WAHO), Europos arabų veislės žirgų organizacijų konferencijos (ECAHO), Tarptautinės anglų ir arabų veislių mišrūnų konferencijos (CIAA), Tarptautinės žirginio sporto federacijos FEI) ir Europos ristūnų sąjungos (UET) iniciatyva, o daugiau informacijos apie šią sistemą galima rasti UELN svetainėje (36);

(62)

UELN sistemoje galima įregistruoti tiek registruotus arklinių šeimos gyvūnus, tiek veislei bei produkcijai skirtus arklinių šeimos gyvūnus, ir galima palaipsniui plėtoti kompiuterinius tinklus, siekiant užtikrinti, kad registruoto arklinių šeimos gyvūno tapatybę būtų galima ir toliau tikrinti pagal Direktyvos 90/427/EEB 6 straipsnį;

(63)

kai kodai įrašomi į duomenų bazes, tie kodai ir įregistruotų atskirų gyvūnų tapatybės nustatymo numerių formatas jokiais elementais neturėtų prieštarauti nustatytai UELN sistemai. Todėl prieš įrašant bet kokį naują kodą į duomenų bazę reikėtų peržiūrėti nustatytų UELN kodų sąrašą;

(64)

Direktyva 2009/156/EB reikalaujama, kad valstybinis veterinarijos gydytojas įregistruotų paskersto arklinių šeimos gyvūno tapatybės nustatymo numerį arba tapatybės nustatymo dokumento numerį ir perduotų išvežimo vietos kompetentingai institucijai (pastarosios prašymu) patvirtinimą, kad tas arklinių šeimos gyvūnas buvo paskerstas. Todėl reikėtų paaiškinti, kad tokiais atvejais tapatybės nustatymo dokumentai turi būti sunaikinami skerdimo vietoje, siekiant užkirsti kelią nesąžiningai naudoti paskerstų arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentus;

(65)

minėtoje direktyvoje taip pat nustatyta, kad paskerdus registruotus arklius, taip pat jei jie nugaišinami ligos kontrolės tikslais, jų tapatybės nustatymo dokumentai turi būti grąžinti juos išdavusiai įstaigai. Šie reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi tapatybės nustatymo dokumentams, išduotiems registruotiems arklinių šeimos gyvūnams, kurie nėra registruoti arkliai bei veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai;

(66)

siekiant užtikrinti, kad dokumentų išdavimo įstaigų duomenų bazėse būtų teikiama naujausia informacija, reikia nustatyti, kaip informacija apie gyvūno nugaišimą ar praradimą turi būti įrašoma dokumentą išdavusios įstaigos duomenų bazėje ir valstybės narės, kurioje yra arklinių šeimos gyvūno laikymo vieta, centrinėje duomenų bazėje;

(67)

šių reikalavimų turėtų būti lengviau laikytis, jei būtų įregistruojamas su UELN sistema suderinamas registracijos numeris, pagal kurį būtų nustatoma tapatybės nustatymo dokumentą išdavusi institucija ar įstaiga; kai įmanoma, valstybės narės turėtų naudotis įstaigomis ryšiams palaikyti, paskirtomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004;

(68)

nustačius prievolę registruoti tapatybės nustatymo dokumento pareiškėją, kuris per mažiau kaip 12 mėnesių nuo gyvūno gimimo yra gyvūno, kuriam išduodamas tapatybės nustatymo dokumentas, veisėjas ir paprastai – savininkas, ir prievolę pranešti dokumentų išdavimo įstaigai apie bet kokį įprastos arklinių šeimos gyvūno gyvenamosios vietos pakeitimą, jei jis perkeliamas į kitą valstybę narę, galima nustatyti informacijos seką, pagal kurią prireikus gyvūną būtų galima atsekti;

(69)

Reglamentu (EB) Nr. 504/2008 nustatyta, kad tapatybės nustatymo dokumente pateiktus tapatybės nustatymo duomenis turi atnaujinti tą dokumentą išdavusi įstaiga. Valstybės narės yra pranešusios apie atvejus, kai arklinių šeimos gyvūnų savininkai nenoriai paštu siunčia tapatybės nustatymo dokumentus dokumentų išdavimo įstaigai, kad įstaiga atnaujintų tapatybės nustatymo duomenis, ypač jei ji yra užsienyje. Šis nenoras pagrįstas baime, kad tapatybės nustatymo dokumentas bus pamestas ir todėl arklinių šeimos gyvūno tapatybę reikės nustatyti dublikatu ar pakaitiniu tapatybės nustatymo dokumentu, o tokiu atveju gyvūno nebus galima skersti žmonėms vartoti ir tai labai sumažina jo vertę;

(70)

kad tapatybės nustatymo dokumentą būtų paprasčiau tvarkyti visą gyvūno gyvenimo laikotarpį, reikia nustatyti tapatybės nustatymo dokumento registravimo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje tvarką, ypač jei tapatybės nustatymo dokumentas išduotas kitoje valstybėje narėje. Reikiamus ryšius su dokumentų išdavimo įstaiga, kuri pirmoji nustatė gyvūno tapatybę, geriausia palaikyti keičiantis informacija per atitinkamų valstybių narių centrines duomenų bazes;

(71)

be to, gali būti atvejų, kai dokumentų išdavimo įstaigų patvirtinimas ar paskyrimas nustoja galioti, o jų išduoti tapatybės nustatymo dokumentai gyvūnų ir visuomenės sveikatos tikslais tebegalioja. Todėl tapatybės nustatymo dokumento informacijos atsarginę kopiją reikia išsaugoti duomenų bazėje, prie kurios prieigą turėtų kompetentingos gyvūnų ir visuomenės sveikatos ir gyvūnų gerovės institucijos;

(72)

kadangi kiekvienoje valstybėje narėje paprastai yra daugiau nei viena dokumentų išdavimo įstaiga, arklinių šeimos gyvūnus dažnai perkelia iš vienos laikymo vietos į kitą ir iš vienos valstybės narės į kitą, jų statusas pakinta ir jie tampa ne veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai, o registruoti arklinių šeimos gyvūnai, arba ne maistui skirti gyvūnai, o skersti žmonėms vartoti neskirti gyvūnai, be to, kadangi registruotų arklinių šeimos gyvūnų tapatybę gali nustatyti kilmės knygą tvarkanti organizacija, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, norint veiksmingai įgyvendinti direktyvas 90/427/EEB ir 2009/156/EB yra neišvengiama, būtina ir tinkama, kad kiekvienoje valstybėje narėje veiktų centrinė duomenų bazė, į kurią būtų įrašomi visų arklinių šeimos gyvūnų, laikomų tos valstybės narės teritorijoje esančiose laikymo vietose, tapatybės nustatymo duomenys;

(73)

vis dėlto valstybėms narėms, kurios turi vieną duomenų bazę registruotiems arklinių šeimos gyvūnams ir kitą – veislei ir produkcijai skirtiems arklinių šeimos gyvūnams, turėtų būti leidžiama naudotis tokia sistema, jei tos duomenų bazės gali keistis informacija, o veterinarijos institucijos prie visų šių duomenų bazių turi visateisę prieigą;

(74)

todėl skirtingų valstybių narių centrinės duomenų bazės turėtų keistis informacija pagal Tarybos direktyvą 89/608/EEB (37), kad būtų lengviau keistis duomenimis, susijusiais su gyvūnu ir jo tapatybės nustatymo dokumentu;

(75)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai dėl arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo valstybėse narėse būtų taikomi vienodai, aiškiai ir skaidriai, Reglamentas (EB) Nr. 504/2008 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuos reglamentu;

(76)

laikantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 519/2013 (38) priedo 24 punkto, arklinių šeimos gyvūnų, gimusių Kroatijoje ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d., kurių tapatybė nenustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 504/2008, iki 2014 m. gruodžio 31 d. tapatybė nustatoma pagal tą reglamentą;

(77)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d., kad valstybės narės ir ekonominės veiklos vykdytojai turėtų laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių. Reikalavimai sukurti ir administruoti centrinę duomenų bazę Graikijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei taikomi nuo 2016 m. liepos 1 d.;

(78)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto ir Zootechnikos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

gimė Sąjungoje arba

b)

paleisti į laisvą apyvartą Sąjungoje, laikantis muitinės procedūros, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 16 dalies a punkte.

i)

yra įrašyti į kilmės knygą arba įregistruoti ir tinkami, kad galėtų būti įrašyti į kilmės knygą, laikantis Direktyvos 90/427/EEB 4 straipsnio 2 dalies b punkto taisyklių, ir kurių tapatybė nustatoma tos direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytu tapatybės nustatymo dokumentu, arba

ii)

yra arkliai, įskaitant ponius, įregistruoti tarptautinės asociacijos ar organizacijos, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais, ir kurių tapatybė nustatoma tos asociacijos ar organizacijos nacionalinio lygmens filialo išduotu tapatybės nustatymo dokumentu;

i)

kurią tvarko valstybės narės oficialiai patvirtinta arba pripažinta organizacija arba asociacija ar tos valstybės narės oficiali tarnyba, ir

ii)

į kurią įrašomi arba įregistruojami ir yra tinkami būti įrašyti arklinių šeimos gyvūnai, nurodant visus žinomus jų protėvius;

i)

atitinkantis standartą ISO 11784 ir veikiantis pagal vienalaikio dvipusio ryšio (FDX arba FDX-B) arba pakaitinio dvipusio ryšio (HDX) technologijas, ir

ii)

mažiausiai 12 cm atstumu nuskaitomas skaitymo įtaisu, suderinamu su ISO 11785 standartu;

i)

šešių skaitmenų su UELN suderinamo tapatybės nustatymo kodo, naudojamo 39 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje, ir po jo esančio

ii)

devynių skaitmenų individualaus tapatybės nustatymo numerio, priskirto arklinių šeimos gyvūnui;

i)

valstybė narė, kurioje pastaruosius dvejus metus nebuvo klinikinių, serologinių (nevakcinuotų arklinių šeimos gyvūnų) ar epidemiologinių afrikinės aklių ligos faktų, ir

ii)

pastaruosius 12 mėnesių nuo šios ligos nebuvo skiepijama;

a)

nebent dokumentų išdavimo įstaiga nustato kitaip arba kitaip nustatoma šiuo reglamentu, vienas tapatybės nustatymo dokumentas, išduodamas visam gyvūno gyvenimo laikotarpiui, kuris yra jį išdavusios įstaigos nuosavybė ir yra sudarytas iš:

b)

tapatybės patikrinimo metodas:

c)

duomenų bazė, kurioje pagal 38 straipsnį registruojami arklinių šeimos gyvūno, kuriam išduotas tapatybės nustatymo dokumentas, ir laikytojo, pateikusio tapatybės nustatymo dokumento paraišką, tapatybės nustatymo duomenys ir kuri tuo pat metu priskiria gyvūnui unikalų registracijos numerį;

d)

centrinė duomenų bazė, sukurta pagal 39 straipsnį.

a)

kartu su juo pateikiamas tapatybės nustatymo dokumentas, išduotas pagal vieną iš šių nuostatų:

b)

jo tapatybė nustatyta pagal:

a)

šio reglamento 2 straipsnio e punkto i papunktyje nurodytų registruotų arklinių šeimos gyvūnų – organizacija ar asociacija, oficialiai patvirtinta ar pripažinta valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Sprendimo 92/353/EEB 2 straipsnio 1 dalį, arba valstybės narės oficiali agentūra, tvarkanti kilmės knygą, kurioje arklinių šeimos gyvūnas įrašytas ar įregistruotas, kad galėtų būti įrašytas pagal Sprendimą 96/78/EB;

b)

šio reglamento 2 straipsnio e punkto ii papunktyje nurodytų arklių – tarptautinės organizacijos ar asociacijos, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais, nacionalinio lygmens filialas, kurio priežiūrą vykdo valstybės narės, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, kompetentinga institucija;

c)

šio reglamento 2 straipsnio g punkte nurodytų veislei ir produkcijai skirtų arklinių šeimos gyvūnų:

a)

turi būti parengtas tikslus dokumentų išdavimo įstaigos vykdytinų užduočių ir atsakomybės sričių bei tų užduočių vykdymo sąlygų aprašas;

b)

turi būti įrodyta, kad dokumentų išdavimo įstaiga:

c)

dokumentų išdavimo įstaiga turi glaudžiai bendradarbiauti su kompetentinga institucija, kad užkirstų kelią šio reglamento reikalavimų pažeidimams ir, jei reikia, tokią padėtį ištaisytų;

d)

kompetentinga institucija ir paskirta dokumentų išdavimo įstaiga veiksmingai ir efektyviai koordinuoja savo veiklą.

a)

apima kontaktinę informaciją, būtiną 35 straipsnyje, 37 straipsnio 4 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams laikytis;

b)

atitinka Sprendimo 2009/712/EB II priedo 2 skyriaus I skirsnio f punkte nustatytą pavyzdį ir tenkina to sprendimo III priede nustatytus reikalavimus;

c)

tiesiogiai prieinamas interneto saitu, kuris pateikiamas Komisijai pagal 3 dalį, ir pakankamai aiškus asmenims, kuriems jo kalba nėra gimtoji.

a)

I priedo 1 dalyje nustatytą tapatybės nustatymo dokumento pavyzdį;

b)

to priedo 2 dalyje nustatytus papildomus reikalavimus.

a)

registruotų arklinių šeimos gyvūnų – pagal bent I–IX skirsnius;

b)

veislei ir produkcijai skirtų arklinių šeimos gyvūnų – pagal bent I–IV skirsnius.

a)

išduotų tapatybės nustatymo dokumentus, tenkinančius 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus;

b)

taikytų tinkamas sistemas, kad kompetentingos institucijos prašymu būtų galima patikrinti, ar tapatybės nustatymo dokumentas, kurį tos įstaigos teigia uždavusios:

a)

kurie tenkina 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus;

b)

kurių I skirsnis tinkamai užpildytas informacija, kurią patikrino I skirsnio A dalies 11 punkte nurodyta dokumentų išdavimo įstaiga arba kuri patikrinta šios įstaigos pavedimu;

c)

kurių IV skirsnis užpildytas, jei reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus arba dokumentų išdavimo įstaigos, nurodytos 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, taisykles ir kitas nuostatas;

d)

kurių V skirsnis užpildytas pagal šio straipsnio 2 dalį.

a)

išsami kilmės informacija;

b)

Sprendimo 96/78/EB 2 ar 3 straipsniuose nurodytas kilmės knygos skirsnis;

c)

jei nustatyta, kilmės knygos pagrindinio skirsnio, į kurią registruotas arklinių šeimos gyvūnas įrašytas, klasė.

a)

pagal 1 dalies a ir b punktus ir tos dokumentų išdavimo įstaigos taisykles išduoda tapatybės nustatymo dokumentą, atitinkantį 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, arba

b)

pripažįsta ir patvirtina pagal šio straipsnio 1 dalį išduotą to arklio tapatybės nustatymo dokumentą, arba

c)

išduoda naują tapatybės nustatymo dokumentą pagal 12 straipsnio 3 dalies c punktą.

a)

gyvūnui pagal 18 straipsnį implantuota mikroschema arba pagal 21 straipsnį taikomas kitas lygiavertis leidžiamas tapatybės tikrinimo metodas;

b)

nuotrauka ar spaudinys yra pakankamai detalūs, kad būtų galima atskirti konkretų arklinių šeimos gyvūną.

a)

nesinaudoti pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma leidžiančia nukrypti nuostata;

b)

pritaikyti tapatybės nustatymo dokumentus, išduotus pagal šio straipsnio 1 dalį, prie 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

a)

arklinių šeimos gyvūno unikalus registracijos numeris;

b)

kai taikoma, tapatybės nustatymo dokumento numeris ir mikroschemos kodas arba leidžiamas kitas tapatybės patikrinimo metodas pagal 21 straipsnį.

a)

kompetentingos institucijos prašymu, jei esamas tapatybės nustatymo dokumentas netenkina 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies reikalavimų arba jei dokumentų išdavimo įstaiga netiksliai įrašė tam tikrus I, II ar V skirsniuose nurodytus tapatybės nustatymo duomenis, arba

b)

jei veislei ar produkcijai skirto arklinių šeimos gyvūno statusas pakeičiamas į registruoto arklinių šeimos gyvūno statusą pagal dokumentų išdavimo įstaigos, nurodytos 5 straipsnio 1 dalies a punkte, taisykles, o esamo tapatybės nustatymo dokumento negalima atitinkamai pritaikyti, arba

c)

jei arklio statusas pakeičiamas į registruoto arklio statusą arba jis įregistruojamas kaip registruotas arklys, kaip nurodyta 2 straipsnio e punkto ii papunktyje, pagal dokumentų išdavimo įstaigos, nurodytos 5 straipsnio 1 dalies b punkte, taisykles, o esamo tapatybės nustatymo dokumento negalima atitinkamai pritaikyti, arba

d)

jei tapatybės nustatymo dokumentas išduotas pagal 10 straipsnio 1 dalį ir jo negalima pritaikyti prie 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą, arba

e)

18 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, kai esamo tapatybės nustatymo dokumento negalima atitinkamai pritaikyti, arba

f)

jei kompetentinga institucija konfiskavo tapatybės nustatymo dokumentą vykdydama tyrimą.

a)

iš tokių populiacijų pašalinami, išskyrus tuos atvejus, kai arklinių šeimos gyvūnai perkeliami iš vienos nustatytos populiacijos į kitą oficialiai prižiūrint, arba

b)

tampa naminiais gyvūnais.

a)

jie išduoti:

b)

jie tenkina visus 7 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

a)

arklinių šeimos gyvūnai importuojami į Sąjungą arba

b)

kompetentinga institucija pakeitė registruoto arklio laikinojo įvežimo statusą pagal sprendimą, kurį Komisija priėmė pagal Direktyvos 2009/156/EB 19 straipsnio b punktą, nuolatinio įvežimo statusu pagal tos direktyvos 19 straipsnio c punktą.

a)

papildo tapatybės nustatymo dokumentą, kad jis tenkintų 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

b)

įrašo to arklinių šeimos gyvūno tapatybės nustatymo duomenis ir papildomą informaciją į pagal 38 straipsnį sukurtą duomenų bazę.

a)

patikrintų, ar toks tapatybės nustatymo dokumentas jau nebuvo išduotas susijusiam arklinių šeimos gyvūnui;

b)

būtų išvengta nesąžiningo pakartotinio tapatybės nustatymo dokumento išdavimo konkrečiam arklinių šeimos gyvūnui.

a)

atsižvelgiama į prieinamus tinkamus dokumentus ir elektroninius įrašus;

b)

įvertinamas arklinių šeimos gyvūno amžius;

c)

arklinių šeimos gyvūnas patikrinamas pagal 17 straipsnį, siekiant nustatyti, ar nėra ankstesnio tapatybės nustatymo ženklų ar žymių.

a)

bet kokiai anksčiau implantuotai mikroschemai nustatyti, naudojant nuskaitymo įtaisą, atitinkantį ISO 11785 standartą ir galintį nuskaityti bent HDX ir FDX-B mikroschemas bent tais atvejais, kai skaitytuvas susiliečia su kūno paviršiumi toje vietoje, kur paprastai implantuojama mikroschema;

b)

bet kokiems klinikiniams ženklams, kad arklinių šeimos gyvūnui buvo implantuota mikroschema, arba kad pagal 21 straipsnį pritaikyta žymė buvo chirurginiu būdu pašalinta ar pakeista, nustatyti;

c)

bet kokiems ženklams ar požymiams, kad arklinių šeimos gyvūno tapatybei patikrinti pagal 21 straipsnį taikytas kitas metodas, nustatyti.

a)

išduoda tapatybės nustatymo dokumento dublikatą arba pakaitinį tapatybės nustatymo dokumentą pagal 29 arba 32 straipsnius, priklausomai nuo to, kokios informacijos turima;

b)

tinkamai įrašo tą informaciją, t. y. mikroschemos numerį arba kitą tapatybės patikrinimo metodą, tapatybės nustatymo dokumento I skirsnio A dalies laukeliuose ir B dalies kontūro schemoje.

a)

nepakenkiama arklinių šeimos gyvūno gerovei;

b)

palyginti su pirmoje pastraipoje nurodytu metodu, nepadidėja pavojus, kad mikroschema pasislinks.

a)

implantuotos ir įregistruotos mikroschemos nustojo veikti;

b)

įgimta ar įgyta žymė, įrašyta taikant kitą tapatybės tikrinimo metodą pagal 21 straipsnį, šiam tikslui nebetinkama, arba

c)

kompetentinga institucija mano, kad to reikia tapatybės tikrinimui užtikrinti.

a)

I skirsnio A dalies 5 punkte – bent 15 paskutinių implantuotos mikroschemos perduodamo ir skaitytuvo rodomo kodo skaitmenų, ir, kai tinkama:

b)

I skirsnio B dalyje pateikiamos kontūro schemos 12 ar 13 punkte – atsižvelgiant į šoną, kuriame implantuota mikroschema, vietą, kurioje ji implantuota ir nuskaityta

c)

I skirsnio B dalyje pateikiamos kontūro schemos 19 punkte – veterinarijos gydytojo arba kvalifikuoto asmens, nustačiusio tapatybę užpildant I skirsnio A dalies 3 punktą ir B dalies kontūro schemą, ir nuskaičiusio mikroschemos perduodamą kodą ją implantavus, parašą arba asmens, pakartotinai įrašančio šią informaciją tam, kad galėtų išduoti tapatybės nustatymo dokumentą pagal dokumentų išdavimo įstaigos taisykles, parašą.

a)

kiti arklinių šeimos gyvūnų tapatybės tikrinimo metodai nebūtų taikomi kaip vienintelė priemonė daugumos arklinių šeimos gyvūnų, kurių tapatybė nustatoma pagal šį reglamentą tų valstybių narių teritorijoje, tapatybei tikrinti;

b)

matomų žymių, kuriomis ženklinami veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai, nebūtų įmanoma supainioti su žymėmis, kurie skirti tik registruotiems arklinių šeimos gyvūnams ženklinti tų valstybių narių teritorijoje ir šį ženklinimą vykdo 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos dokumentų išdavimo įstaigos;

c)

kitu leidžiamu tapatybės tikrinimo metodu ar jų deriniais pasiekiamos bent tokios pat garantijos kaip ir pagal 18 straipsnį implantuota mikroschema;

d)

informaciją apie kitą tapatybės tikrinimo metodą, taikytą atskiram arklinių šeimos gyvūnui, gali būti pateikiama formatu, kurį galima skaitmeninti ir saugoti paieškai tinkamu būdu duomenų bazėje, sukurtoje pagal 38 straipsnį.

a)

nėra patikrinta, kad 21 straipsnyje nurodytas kitas leidžiamas tapatybės tikrinimo metodas taikytas teisingai;

b)

tapatybei patikrinti taikytas metodas nėra įrašytas į I skirsnio A dalies 6 arba 7 punktą arba, jei taikytina, XI skirsnį ir įregistruotas duomenų bazėje pagal 38 straipsnio 1 dalies f punktą.

a)

jie laikomi tvarte arba ganykloje, o laikytojas gali nedelsdamas pateikti tapatybės nustatymo dokumentą;

b)

jais laikinai jojama, jie vežami, vedami ar paimami:

c)

jie yra nenujunkyti ir lydi savo motiną ar žindančią kumelę;

d)

jie dalyvauja žirgų varžybų ar renginio treniruotėje ar atrankoje, dėl kurių turi būti tam tikram laikui išvesti iš treniruotės, varžybų ar renginio vietos;

e)

jie perkelti ar pervežti susidarius nepaprastajai padėčiai, susijusiai su pačiais arklinių šeimos gyvūnais arba jų laikymo vieta.

a)

pagal 9 straipsnio 1 dalį arba 14 straipsnį išduotą tapatybės nustatymo dokumentą arba

b)

pagal 29 arba 30 straipsnius išduotą tapatybės nustatymo dokumento dublikatą, kuriam taikoma 31 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata.

a)

skerstinas arklinių šeimos gyvūnas yra jaunesnis nei 12 mėnesių ir turi matomas laikinų lateralinių kandžių pulpos žymes;

b)

užtikrinamas nepertraukiamas atsekamumas nuo laikymo vietos, kurioje gyvūnas gimė, iki skerdyklos;

c)

pervežamas į skerdyklą skerstinas arklinių šeimos gyvūnas individualiai ženklinamas pagal 18 ar 21 straipsnius;

d)

prie siuntos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnį pridedama maisto grandinės informacija, kurioje turi būti pateikiama nuoroda į individualų ženklinimą pagal šios dalies c punktą;

e)

mikroschema ar kita fizinė tapatybės nustatymo priemonė, pritaikyta arklinių šeimos gyvūnui pagal 21 straipsnį, apsaugoma nuo tolesnio nesąžiningo panaudojimo, t. y. išimama, sunaikinama arba pašalinama vietoje.

a)

arklinių šeimos gyvūno statusas, susijęs su jo tinkamumu skersti žmonėms vartoti;

b)

nuskaitomas mikroschemos kodas ar žymė, taikoma pagal kitą tapatybės tikinimo metodą pagal 21 straipsnį;

c)

statusas: registruotas arklinių šeimos gyvūnas ar veislei ir produkcijai skirtas arklinių šeimos gyvūnas;

d)

informacija apie nuosavybės teises, jei reikalaujama pagal valstybės narės, kurioje arklinių šeimos gyvūnas laikomas, teisės aktus, arba to reikalauja 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos dokumentų išdavimo įstaigos.

a)

dienos, kai 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą tapatybės nustatymo dokumentą išdavė dokumentų išdavimo įstaiga, esanti už valstybės narės, kurioje yra ta vieta, ribų;

b)

tada, kai arklinių šeimos gyvūnas įvežtas į valstybę narę, kurioje yra ta vieta, iš kitos valstybės narės, išskyrus:

a)

jei tai 2 straipsnio e punkto i papunktyje nurodyti registruoti arklinių šeimos gyvūnai – 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai dokumentų išdavimo įstaigai, kuri

b)

jei tai 2 straipsnio e punkto ii papunktyje nurodyti registruoti arkliai – 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai dokumentų išdavimo įstaigai, kuri išdavė to registruoto arklio tapatybės nustatymo dokumentą, arba

c)

kompetentingai institucijai arba bet kuriai dokumentų išdavimo įstaigai, kurią pagal šį reglamentą paskyrė valstybės narės, kurioje yra arklinių šeimos gyvūno laikymo vieta, kompetentinga institucija.

a)

kai reikia, atnaujina tapatybės nustatymo duomenis tapatybės nustatymo dokumentuose;

b)

jei ne ji pati išdavė tapatybės nustatymo dokumentą pagal 9 straipsnio 1 dalį, į tapatybės nustatymo dokumento I skirsnio C dalį įrašo reikiamą informaciją apie dokumentų išdavimo įstaigą, kurią turi sudaryti bent su UELN suderinamas duomenų bazės numeris;

c)

užpildo tapatybės nustatymo dokumento IV skirsnio eilutes, jei remiantis nacionalinės teisės aktais ar dokumentų išdavimo įstaigos taisyklėmis reikia pažymėti nuosavybės teisių pakeitimą;

d)

įrašo į savo duomenų bazę, sukurtą pagal 38 straipsnį, pateiktame tapatybės nustatymo dokumente esančius tapatybės nustatymo duomenis, arba juos papildo;

e)

pateikia informaciją centrinei duomenų bazei pagal 39 straipsnį.

a)

originalas prarastas, o gyvūno tapatybę galima nustatyti, visų pirma pagal mikroschemos perduodamą kodą arba kitą 21 straipsnyje numatytą tapatybės tikrinimo metodą, arba

b)

gyvūno tapatybė nenustatyta per 12 ar 14 straipsniuose arba 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus terminus, su sąlyga, kad pateikiamas sukergimo pažymėjimas, o biologinės gyvūno motinos arba, jei gyvūnas gimė implantavus embrioną, jį atsivedusios kumelės tapatybė buvo nustatyta pagal šį reglamentą, arba

c)

kompetentinga institucija turi įrodymų, kad tam tikri esamame tapatybės nustatymo dokumente esantys tapatybės nustatymo duomenys neatitinka to arklinių šeimos gyvūno ir negalima taikyti 12 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatų.

a)

jei reikia, pagal 18 straipsnį implantuoja gyvūnui mikroschemą arba taiko kitą leidžiamą tapatybės tikrinimo metodą, numatytą 21 straipsnyje;

b)

išduoda tapatybės nustatymo dokumento dublikatą, kuris aiškiai paženklintas kaip dublikatas (nurodyta „tapatybės nustatymo dokumento dublikatas“), nurodydama unikalų registracijos numerį, kurį duomenų bazėje įregistravo tapatybės nustatymo įstaiga, kuri:

c)

tapatybės nustatymo dokumento dublikato II skirsnio II dalyje arklinių šeimos gyvūną klasifikuoja kaip arklinių šeimos gyvūną, neskirtą skersti žmonėms vartoti.

a)

persiųstas 14 straipsnio a punkte nurodytos dokumentų išdavimo įstaigos 29 straipsnio 2 dalyje nurodytai dokumentų išdavimo įstaigai, kuri paženklina jį kaip tapatybės nustatymo dokumento dublikatą, gyvūnas klasifikuojamas pagal 29 straipsnio 2 dalies c punktą ir informacija įrašoma į duomenų bazę pagal 29 straipsnio 3 dalį;

b)

valstybės narės, kurioje yra to arklinių šeimos gyvūno laikymo vieta, dokumentų išdavimo įstaigos arba kompetentingos institucijos perduodamas laikytojui arba, jei to konkrečiai reikalaujama pagal valstybės narės, kurioje yra tas arklinių šeimos gyvūnas, teisę, savininkui.

a)

per 30 dienų nuo paskelbtos tapatybės nustatymo dokumento praradimo datos laikytojas gali tinkamai pagrįsti, kad skerstino ir žmonėms vartoti skirto arklinių šeimos gyvūno statusas nepaveiktas gydymu vaistais;

b)

pirmais gyvūno gyvenimo metais pagal Sprendimo 96/78/EB 1 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką buvo pateikta paraiška dėl tapatybės nustatymo, tačiau ilgiausias leidžiamas laikotarpis, nurodytas šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje, pasibaigė.

a)

tapatybės nustatymo dokumento originalas prarastas ir:

b)

gyvūno tapatybė nenustatyta per 12 straipsnio 1 arba 2 dalyse, 14 straipsnyje arba 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus terminus.

a)

pagal 18 straipsnį implantuoja gyvūnui mikroschemą arba taiko kitą leidžiamą tapatybės tikrinimo metodą, numatytą 21 straipsnyje;

b)

išduoda pakaitinį tapatybės nustatymo dokumentą, kuris aiškiai paženklintas kaip pakaitinis (nurodyta „pakaitinis tapatybės nustatymo dokumentas“), nurodydama naujai priskirtą unikalų registracijos numerį, atitinkantį įrašą duomenų bazėje apie šio pakaitinio tapatybės nustatymo dokumento išdavimą;

c)

pakaitinio tapatybės nustatymo dokumento II skirsnio II dalyje arklinių šeimos gyvūną klasifikuoja kaip arklinių šeimos gyvūną, neskirtą skersti žmonėms vartoti.

a)

kuriai taikomas draudimas pagal Direktyvos 2009/156/EB 4 straipsnio 5 dalį arba

b)

kuri yra valstybėje narėje, kuri nelaikoma valstybe nare, neapimta afrikinės arklių ligos, arba valstybės narės teritorijos dalyje, kuri laikoma apimta afrikinės arklių ligos pagal Direktyvos 2009/156/EB 5 straipsnio 2 dalį.

a)

mikroschema apsaugoma nuo nesąžiningo vėlesnio panaudojimo, visų pirma ją išimant, sunaikinant arba išmetant vietoje;

b)

užtikrinama, kad tapatybės nustatymo dokumento galiojimas būtų nutrauktas, bent uždedant ant kiekvieno lapo nuo suklastojimo apsaugotą antspaudą „negaliojantis“ arba visus lapus paženklinant tinkamo skersmens skylėmis, ne mažesnėmis nei standartinės skylmušos;

c)

dėl arklinių šeimos gyvūno unikalaus registracijos numerio:

a)

valstybinis veterinarijos gydytojas:

b)

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 10 dalyje nurodyta kompetentinga institucija, jei šalinama ar perdirbama skerdena, kartu su kuria pagal šio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus nacionalinės teisės aktus buvo pateiktas tapatybės nustatymo dokumentas, ir tai vykdoma:

a)

savininko parašu jo nuožiūra ir patvirtinus dokumentų išdavimo įstaigai, arba

b)

laikytojo ir atsakingo veterinarijos gydytojo, veikiančio pagal Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 2 dalį, parašais, arba

c)

dokumentų išdavimo įstaigos, išdavusios tapatybės nustatymo dokumento dublikatą pagal 29 ar 30 straipsnius arba pakaitinį tapatybės nustatymo dokumentą pagal 32 straipsnį, įrašu.

a)

gyvūnas yra skerstinas ir skirtas žmonėms vartoti – šis atvejis yra standartinis, arba

b)

gyvūnas nėra skerstinas ir skirtas žmonėms vartoti, kaip nustatyta tapatybės nustatymo dokumento II skirsnio II dalyje.

a)

užpildydamas ir pasirašydamas tapatybės nustatymo dokumento II skirsnio II dalį ir

b)

užtikrindamas, kad tapatybės nustatymo dokumento II skirsnio III dalies galiojimas būtų nutrauktas, vadovaudamasis II skirsnio III dalyje pateiktais nurodymais.

a)

tiesiogiai 4 dalyje nurodytai dokumentų išdavimo įstaigai, pateikdamas informacijos, kuri tai įstaigai būtina, kad būtų galima atnaujinti duomenų bazę pagal 39 straipsnį, arba

b)

tiesiogiai pagal 39 straipsnį sukurtai centrinei duomenų bazei, jei užtikrinama, kad informacija įtraukiama į duomenų bazę, sukurtą pagal 38 straipsnį dokumentų išdavimo įstaigos, nurodytos 4 dalyje.

a)

unikalų registracijos numerį,

b)

rūšį,

c)

lytį,

d)

spalvą,

e)

gimimo datą (mmmm mm dd), pateiktą i punkte nurodyto laikytojo;

f)

jei taikytina, bent paskutinius 15 mikroschema arba radijo dažnio atpažinimo įtaisu, neatitinkančiu standarto ISO 11784, perduodamo kodo skaitmenų ir informaciją apie būtiną duomenų nuskaitymo sistemą arba kitus tapatybės tikrinimo metodus, taikytus pagal 21 straipsnį;

g)

gimimo šalį, pateiktą i punkte nurodyto laikytojo;

h)

tapatybės nustatymo dokumento išdavimo ir bet kokio jo pakeitimo datą;

i)

laikytojo, pateikusio 11 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką, arba, jei taikytina, laikytojo, pateikusio 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą tapatybės nustatymo dokumentą, pavardę ir adresą;

j)

registruotų arklinių šeimos gyvūnų arba veislei ir produkcijai skirtų arklinių šeimos gyvūnų statusą;

k)

gyvūno vardą (gimus suteiktą vardą ir, jei taikytina, komercinį vardą), pateiktą i punkte nurodyto laikytojo;

l)

žinomą gyvūno, neskirto skersti žmonėms vartoti, atitinkamą statusą;

m)

serijos numerį, jei toks numeris taikomas 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytam tapatybės nustatymo dokumentui, ir informaciją apie naują tapatybės nustatymo dokumentą, jo dublikatą ar pakaitinį tapatybės nustatymo dokumentą, išduotus pagal 12 straipsnio 3 dalį, 29, 30 ar 32 straipsnius;

n)

šalį, kurioje yra arklinių šeimos gyvūno laikymo vieta, pateiktą i punkte nurodyto laikytojo;

o)

gyvūno nugaišimo ar praradimo datą, apie kurią pranešė i punkte nurodytas laikytojas, arba paskerdimo datą.

a)

kurioje dokumentų išdavimo įstaiga patvirtinta, pripažinta ar paskirta arba turi pagrindinę buveinę, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalyje;

b)

kurioje gimė arklinių šeimos gyvūnas.

a)

abi duomenų bazės gali veiksmingai keistis informacija tarpusavyje ir su centrinėmis duomenų bazėmis pagal 40 straipsnį, kad būtų atnaujinami arklinių šeimos gyvūnų, kurių statusas keičiamas į registruoto arklinių šeimos gyvūno arba į veislei ir produkcijai skirto arklinių šeimos gyvūno statusą, tapatybės nustatymo duomenys;

b)

kompetentinga institucija turėtų tiesioginę prieigą prie šių duomenų bazių.

a)

kaip nustatyta šio reglamento 28 straipsnyje, per centrinę duomenų bazę nurodant unikalų registracijos numerį valstybės narės, kurioje išduotas tapatybės nustatymo dokumentas, centrinei duomenų bazei būtų pranešama apie bet kokius tapatybės nustatymo duomenų, nurodytų 38 straipsnio 1 dalyje, pakeitimus;

b)

kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų suteikta nemokama prieiga prie bent minimalios centrinėje bazėje laikomos informacijos, kad jos galėtų pateikti užklausą dėl to, ar toje bazėje yra įregistruotas mikroschemos kodas, unikalus registracijos numeris ar paso numeris.

a)

arklinių šeimos gyvūnų, kurie gimė ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. ir kurių tapatybė nustatyta iki tos datos pagal Sprendimą 93/623/EEB arba Sprendimą 2000/68/EB, jei šių gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentai:

b)

arklinių šeimos gyvūnų, kurie gimė ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. ir kurių tapatybė iki tos datos nebuvo nustatyta pagal Sprendimą 93/623/EEB arba Sprendimą 2000/68/EB, jei jų tapatybė nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 504/2008 ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d.;

c)

arklinių šeimos gyvūnų, kurių tapatybė nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 504/2008 iki 2015 m. gruodžio 31 d.