(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Asparago bianco di Cimadolmo“, įregistruotos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 245/2002 (2), specifikacijos pakeitimo patvirtinimo paraišką;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatas šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

(1)

2012 m. vasario 22 d. Nyderlandai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (2) 11 straipsnio 1 dalį gavo prašymą veikliąją medžiagą anglies dioksidą įrašyti į tos direktyvos I priedą, kad ta medžiaga būtų naudojama minėtos direktyvos V priede apibrėžtiems 15-o tipo produktams (avicidams) gaminti;

(2)

2013 m. rugpjūčio 30 d. Nyderlandai pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį Komisijai pateikė vertinimo ataskaitą ir savo rekomendacijas;

(3)

2014 m. birželio 17 d. Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas, parengė Europos cheminių medžiagų agentūros nuomonę;

(4)

remiantis ta nuomone, biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 15-o tipo produktai ir kurių sudėtyje yra anglies dioksido, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus, jei laikomasi tam tikrų su jų naudojimu susijusių specifikacijų ir sąlygų;

(5)

todėl anglies dioksidą tikslinga patvirtinti kaip tinkamą naudoti 15- tipo biocidiniams produktams gaminti, jei laikomasi tam tikrų specifikacijų ir sąlygų;

(6)

kadangi nanomedžiagos vertinamos nebuvo, patvirtinimas šioms medžiagoms neturėtų būti taikomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalyje;

(7)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu Lietuvos paraiška įregistruoti pavadinimą „Liliputas“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

2013 m. rugsėjo 13 d. pranešimu apie prieštaravimą ir 2013 m. lapkričio 8 d. pagrįstu prieštaravimo pareiškimu Lenkija paprieštaravo įregistravimui pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 2 dalį. Prieštaravimas buvo pripažintas priimtinu;

(3)

2014 m. sausio 8 d. raštais Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pradėti atitinkamas konsultacijas, kad, laikydamosi savo vidaus tvarkos, jos pasiektų susitarimą;

(4)

Lietuva ir Lenkija susitarimo nepasiekė;

(5)

atsižvelgdama į tai, kad susitarimas nebuvo pasiektas, Komisija turėtų priimti sprendimą, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos procedūros;

(6)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 10 straipsnio 1 dalies c punktu prieštaravimo teikėja tvirtino, kad įregistravus pavadinimą „Liliputas“ kaip saugomą geografinę nuorodą kiltų pavojus iš dalies tapataus pavadinimo, prekių ženklų gyvavimui ir produktų, kurie teisėtai buvo Lenkijos rinkoje gerokai ilgiau nei penkerius metus iki paraiškos įregistruoti pavadinimą „Liliputas“ kaip saugomą geografinę nuorodą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2013 m. birželio 15 d.), gyvavimui; prieštaravimo teikėjos teigimu, įregistravimas keltų pavojų „Liliput“ pavadinto produkto, t. y. lenkiško sūrio, kurio savybės panašios į sūrio „Liliputas“ ir kurio pavadinimas fonetiškai panašus į pavadinimą „Liliputas“, gyvavimui;

(7)

prieštaravimo teikėja tvirtina, kad pavadinimu „Liliput“ paprastai Lenkijoje apibūdinami produktai, kuriems būdingas mažas dydis, ir kad juo taip pat vadinami sūriai. Sūris pavadinimu „Liliput“ buvo teisėtai gaminamas ir parduodamas Lenkijoje nuo 1971 m. Bendrovės standartuose, techninėse instrukcijose ir žaliavų naudojimo normose sūris „Liliput“ nurodytas tarp kitų rūšių sūrių, tokių kaip gauda, edamas, ementalis. Šis lenkiško sūrio pavadinimas yra populiarus tarp Lenkijos vartotojų ir jis niekaip nėra susijęs su lietuvišku sūriu. Todėl jis turi būti laikomas bendriniu įprasto lenkiško sūrio pavadinimu. Lenkiško sūrio „Liliput“ savybės, išvaizda ir matmenys yra panašūs į lietuviško sūrio „Liliputas“. Galiausiai prieštaravimo teikėja teigia, kad „Liliput“ ir „Liliputas“ yra panašūs bendriniais pavadinimais pavadinti produktai. Todėl pavadinimą „Liliputas“ įregistravus kaip saugomą geografinę nuorodą Lenkijos gamintojai nebegalėtų parduoti savo sūrio „Liliput“ arba, bet kuriuo atveju, sūriui naudoti pavadinimą „Liliput“;

(8)

prieštaravimo teikėja taip pat tvirtina, kad produktas ir pavadinimas, kurį norima įregistruoti, neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Kaip nurodyta paskelbtame bendrajame dokumente, sūrio pavadinimą „Liliputas“ lėmė jo dydis. Todėl pavadinimas „Liliputas“ nereiškia, kad produktas yra kilęs iš tam tikros vietovės, bet, kaip ir lenkiško sūrio „Liliput“ pavadinimas, reiškia tik mažą sūrio dydį. Be to, produkto ypatybės nėra sietinos su jo geografine kilme – jas paprasčiausiai lemia sūrio nokinimas mažose galvose. Vietinio mikroskopinio Penicillium pallidum Smith grybo poveikis sūrio „Liliputas“ organoleptinėms savybėms neįrodytas. Be to, tai, kad produktas buvo gaminamas pagal TSRS (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos) valstybinius standartus, patvirtina, kad jis galėjo būti gaminamas bet kurioje TSRS vietoje ir kad nebuvo konkrečios sąsajos su nustatyta geografine vietove. Todėl „Liliputas“ turėtų būti laikomas įprastu produktu;

(9)

keliems Lenkijos sūrio gamintojams buvo suteikta prekių ženklų, kuriuose yra žodis „Liliput“, apsauga, pvz., įregistruotas žodinis ir vaizdinis prekės ženklas „Cheesland Liliput“ bei „Ser liliput“ ir pateikta paraiška įregistruoti žodinį prekės ženklą „Serenada Liliput“. Lenkijoje pagaminamas didelis sūrio „Liliput“ kiekis: 2013 m. visos pramonės mastu pagamintos ir 2 250 parduotuvėse visoje Lenkijoje parduotos 2 762 tonos šio sūrio, o 4,8 % produkcijos eksportuota į ES rinką. 90 % pagaminamo sūrio „Liliput“ žymima prekės ženklu. Prieštaravimo teikėjos nuomone, pavadinimą „Liliputas“ įregistravus kaip saugomą geografinę nuorodą kiltų grėsmė tokių prekių ženklų gyvavimui;

(10)

nepaisant pirmiau minėtų prieštaravimo teikėjos tvirtinimų, pavadinimą „Liliputas“ reikėtų įregistruoti kaip saugomą geografinę nuorodą dėl toliau nurodytų priežasčių;

(11)

nors pavadinimo „Liliputas“ kilmę lėmė mažas sūrio, kurį jis apibūdina, dydis, akivaizdu, kad Lietuvoje per pusę amžiaus tas pavadinimas prarado savo asociaciją su dydžiu ir kartu atsirado tvirta sąsaja su gamybos vietove. Šiuo metu Lietuvoje pavadinimas „Liliputas“ yra neabejotinai susijęs su rankų darbo puskiečiu fermentuotu aukštos kokybės Belvederio kaime gaminamu sūriu. Lietuvos vartotojai to pavadinimo nesieja su lenkišku sūriu ar įprastu pramoniniu būdu gaminamu sūriu. Todėl, nors pavadinimas „Liliputas“ neturi geografinio aspekto, jis atitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibrėžtį, kurioje nustatoma, kad saugoma geografinė nuoroda – pavadinimas, kuriuo apibūdinamas produktas, kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba šalis;

(12)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, „Liliputas“ negali būti laikomas bendriniu pavadinimu. Bendriniai pavadinimai yra pavadinimai, kurie, nors ir istoriškai susiję su vietove, kurioje produktas, kurį jie apibūdina, pirmiausia buvo gaminamas arba parduodamas, dabar yra visiškai atsietas nuo tokios pradinės geografinės kilmės. „Liliputo“ atveju yra kaip tik priešingai. Iš pradžių jis buvo atsietas nuo savo geografinės kilmės, bet dabar jis yra glaudžiai susijęs su savo gamybos vietove;

(13)

produkto savybės ir reputacija yra sietini su jo geografine kilme. Nors paskelbtame bendrajame dokumente nurodoma, kad sūrio pavadinimą „Liliputas“ lėmė jo dydis, jame taip pat paaiškinama, kad specifinį skonį ir kvapą jam suteikia nokinimas mažose galvose, veikiant vidinei mikroflorai ir Penicillium pallidum Smith mikroskopiniam grybui, kuris susidaro geografinės vietovės rūsiuose. Šis Belvederio kaimo rūsiams būdingas grybas suteikia sūriui „Liliputas“ savitą pienarūgštį, gaivų skonį ir kvapą. Šioje vietovėje susidarė specialios šiam grybui išlikti reikalingos sąlygos. Be to, tai, kad sūris yra rankų darbo ir gaminamas nemechaniniu būdu, taip pat padeda išsaugoti grybą ir jam atsirasti. „Liliputas“, kaip pavyzdinis Lietuvos pieno produktas, taip pat turi tvirtą dokumentais įrodytą reputaciją, tiksliai aprašytą paskelbtame bendrajame dokumente;

(14)

todėl „Liliputas“ ir „Liliput“ skirtumai akivaizdūs. „Liliputas“ negali būti laikomas įprastu produktu;

(15)

dėl tvirtinimo, kad tai, jog sūriui „Liliputas“ buvo taikomi TSRS standartai, reiškia, kad jis galėjo būti gaminamas bet kurioje TSRS vietoje, reikėtų pažymėti, kad produktų įtraukimas į tokius standartus tuo metu buvo privalomas. Be to, ši aplinkybė nereiškia, kad šis produktas, kaip aprašyta Lietuvos iniciatyva pridėtame standarte, buvo gaminamas kur nors kitur. Bet kuriuo atveju 1969–1979 m. jis laimėjo daug apdovanojimų, diplomų, kokybės ženklų ir medalių, kuriuose jis aiškiai apibūdintas kaip lietuviškas Belvederio kaime gaminamas sūris;

(16)

pavadinimas „Liliput“ yra fonetiškai panašus į registruotiną pavadinimą „Liliputas“. Abu pavadinimai siejami su mažu sūrio dydžiu. Tačiau sūris „Liliputas“ yra aiškiai išskirtines savybes, ypatybes ir reputaciją turintis sūris, o sūris „Liliput“ kai kuriais aspektais yra panašus į sūrį „Liliputas“. Kadangi pavadinimai yra panašūs ir atsižvelgiant į vaizdinį produktų panašumą, Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 13 straipsniu numatytos apsaugos taikymo pasekmė galėtų būti tai, kad įregistravus pavadinimą „Liliputas“, Lenkijos sūrio gamintojai nebegalėtų naudoti pavadinimo „Liliput“;

(17)

patirtis rodo, kad pavadinimo „Liliput“ naudojimu nebuvo siekiama pasinaudoti gera pavadinimo „Liliputas“ reputacija. Vartotojai nebuvo klaidinami ir negalėjo būti suklaidinti dėl tikrosios produktų kilmės. Iš tiesų abu produktai turi dvi atskiras rinkas, kuriose jie yra gerai žinomi ir tiksliai atpažįstami. Dėl šių priežasčių, taip pat kadangi buvo įrodyta, kad žodis „Liliput“ buvo teisėtai, nuosekliai ir teisingai naudojamas ne mažiau kaip 25 metus iki „Liliputas“ įregistravimo paraiškos pateikimo Komisijai, laikantis teisingumo bei tradicinio naudojimo principų turėtų būti nustatytas ilgiausias Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 15 straipsnio 2 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis;

(18)

ši išvada savaime nereiškia, kad pavadinimo „Liliput“ naudojimas tampa neteisėtas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 41 straipsnio 2 dalį, jeigu galima nustatyti, kad, atsižvelgiant į visus susijusius veiksnius ir visų pirma į esamą padėtį vartojimo vietovėse bei atitinkamus nacionalinius arba Sąjungos teisės aktus, „Liliput“ tapo bendriniu terminu, pavadinimo „Liliputas“ įregistravimas neturės poveikio šio pavadinimo naudojimui;

(19)

prekių ženklai, kuriuose yra žodis „Liliput“ ir dėl kurių pateikta paraiška, kurie buvo įregistruoti arba kurių sąžiningas naudojimas Sąjungos teritorijoje yra nusistovėjęs iki paraiškos įregistruoti pavadinimą „Liliputas“ kaip saugomą geografinę nuorodą pateikimo, pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 14 straipsnio 2 dalį gali būti toliau naudojami ir atnaujinami atitinkamam produktui, jeigu laikomasi bendrųjų reikalavimų pagal prekių ženklų teisės aktus;

(20)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimą „Liliputas“ reikėtų įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą;

(21)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

2014 m. birželio 24 d. tiekėjas „Mitsubishi Electric Corporation“ (MELCO), kuriam Sąjungoje atstovauja „Mitsubishi Electric Automotive Europe B.V“ (toliau – pareiškėjas), pateikė paraišką dėl našiųjų kintamosios srovės generatorių „MELCO GXi“ patvirtinimo kaip naujoviškos technologijos. Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 (2) 4 straipsnį įvertinta, ar paraiška išsami. Komisija nustatė, kad pirminėje paraiškoje trūksta tam tikros svarbios informacijos, ir paprašė pareiškėjo ją pateikti. 2014 m. liepos 10 d. Komisija gavo visą informaciją ir kitą dieną pradėjo vertinti paraišką;

(2)

įvertinus pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 12 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 725/2011 ir naujoviškų technologijų patvirtinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 paraiškų rengimo technines gaires (3) (toliau – Techninės gairės) nustatyta, kad paraiška išsami;

(3)

paraiška susijusi su našiaisiais kintamosios srovės generatoriais „MELCO GXi“, kurių vardinė išėjimo srovė patenka į 130–250 A intervalą. Kintamosios srovės generatoriui būdingas didelis našumas, nustatytas VDA metodu, aprašytu Techninių gairių I priedo 5.1.2 punkte. Metodo aprašyme daroma nuoroda į tarptautiniame standarte ISO 8854:2012 (4) nustatytą bandymo metodiką. Pareiškėjo kintamosios srovės generatorius yra didesnio našumo, palyginti su bazinės technologijos kintamosios srovės generatoriumi, nes jame sumažinti šių trijų rūšių nuostoliai: lyginimo nuostoliai, nes naudojami nauji mažų energijos nuostolių diodai; statoriaus geležies nuostoliai, nes naudojama statoriaus šerdis iš plonų aukštos kokybės elektromagnetinio plieno plokštelių; statoriaus vario nuostoliai, nes naudojamas itin didelio užpildymo koeficiento statorius ir ašinio aušinimo konstrukcija;

(4)

Komisijos nuomone, iš paraiškoje pateiktos informacijos matyti atitiktis Reglamento (EB) Nr. 443/2009 12 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 2 ir 4 straipsniuose nurodytoms sąlygoms ir kriterijams;

(5)

pareiškėjas įrodė, kad paraiškoje apibūdintos rūšies našieji kintamosios srovės generatoriai buvo naudojami ne daugiau kaip 3 % atskaitos metais (2009) užregistruotų naujų keleivinių automobilių;

(6)

siekiant nustatyti, kiek sumažės išmetamo CO2 kiekis, kai transporto priemonėje bus naudojama naujoviška technologija, reikia apibrėžti bazinę transporto priemonę, su kurios efektyvumu turėtų būti lyginamas transporto priemonės, kurioje taikoma naujoviška technologija, efektyvumas, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 5 ir 8 straipsniuose. Komisija mano, kad, kai naujoviška technologija taikoma naujo tipo transporto priemonėje, kintamosios srovės generatorių, kurio našumas 67 % reikėtų laikyti tinkama bazine technologija. Kai „MELCO GXi“ našieji kintamosios srovės generatoriai įmontuojami į esamo tipo transporto priemones, bazine technologija turėtų būti laikomas tokio tipo transporto priemonės naujausio rinkoje esančio varianto kintamosios srovės generatorius;

(7)

pareiškėjas pateikė išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo nustatymo metodiką, kurioje naudojamos formulės, atitinkančios Techninėse gairėse aprašytas supaprastinto metodo formules, taikomas našiesiems kintamosios srovės generatoriams. Komisija mano, kad pagal bandymo metodiką bus gaunami bandymų rezultatai, kuriuos galima patikrinti, pakartoti ir palyginti ir kad ją taikant galima remiantis statistiškai labai reikšmingais duomenimis praktiškai įrodyti, kaip taikant naujovišką technologiją sumažės išmetamo CO2 kiekis, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 6 straipsnyje;

(8)

pareiškėjas pateikė išmetamo CO2 kiekio sumažinimo bandymo metodiką, kurioje našiesiems kintamosios srovės generatoriams naudojamos Techninėmis gairėmis grindžiamos formulės. Komisija pažymi, kad pareiškėjo bandymo metodika ir formulės išmetamo CO2 kiekio sumažinimui apskaičiuoti visais aspektais atitinka Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/341/ES (5) priede nustatytą metodiką. Todėl Komisija mano, kad išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas naudojant „MELCO GXi“ našųjį kintamosios srovės generatorių turėtų būti apskaičiuojamas pagal Komisijos įgyvendinimo sprendime 2013/341/ES nurodytą metodiką;

(9)

atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad pareiškėjas įrodė, jog išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas naudojant naujovišką technologiją yra ne mažesnis nei 1 g CO2/km;

(10)

Komisija atkreipia dėmesį, kad išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą naudojant naujovišką technologiją galima iš dalies įrodyti taikant standartinį bandymų ciklą, todėl galutinis patvirtintinas išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas turėtų būti nustatomas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 8 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

(11)

Komisija nustatė, kad patikros ataskaitą parengė UTAC („Groupe UTAC CERAM“) ir kad ataskaitoje patvirtinamos paraiškoje išdėstytos išvados;

(12)

atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija mano, kad nagrinėjamos naujoviškos technologijos pripažinimui neturėtų būti prieštaraujama;

(13)

turėtų būti nustatytas individualus šiuo sprendimu patvirtintos naujoviškos technologijos kodas, kad atitinkamuose tipo patvirtinimo dokumentuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (6) I, VIII ir IX priedus būtų galima naudoti bendrąjį ekologinės naujovės kodą;

(14)

visi gamintojai, norintys, kad būtų sumažintas jų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir taip – dėl šiuo sprendimu patvirtintos naujoviškos technologijos naudojimo sumažinus išmetamo CO2 kiekį – pasiekta jiems nustatyta savitoji teršalų išmetimo norma, turėtų pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 11 straipsnio 1 dalį nurodyti šį sprendimą atitinkamų savo transporto priemonių EB tipo patvirtinimo sertifikato paraiškoje,

(1)

valstybių narių bendradarbiavimas elektroninės atpažinties schemų saugumo ir sąveikumo užtikrinimo srityje yra būtinas siekiant skatinti aukšto lygio pasitikėjimą ir saugumą, atitinkančius rizikos lygį tokiose schemose;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 7 straipsnio g punktą pranešančioji valstybė narė turi kitoms valstybėms narėms schemos aprašymą pateikti bent prieš šešis mėnesius, kad valstybės narės galėtų bendradarbiauti, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 910/2014 12 straipsnio 5 dalyje;

(3)

valstybėms narėms reikia supaprastintų procedūrų. Elektroninės atpažinties schemų sąveikumo ir saugumo neįmanoma sukurti, jei vykdomos įvairiakalbės procedūros. Anglų kalbos vartojimas bendradarbiaujant turėtų padėti pasiekti elektroninės atpažinties schemų sąveikumą ir saugumą, o parengtų dokumentų vertimas neturėtų tapti nepagrįsta našta;

(4)

įvairius elektroninės atpažinties schemų elementus tvarko skirtingos valstybių narių valdžios institucijos arba įstaigos. Kad bendradarbiavimas būtų efektyvus, o administracinės procedūros paprastesnės, dera užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų kontaktinį centrą, per kurį būtų galima susisiekti su jos atitinkamomis valdžios institucijomis arba įstaigomis;

(5)

valstybių narių keitimasis informacija, patirtimi ir gerąja praktika padeda kurti elektroninės atpažinties schemas ir yra techninio sąveikumo užtikrinimo priemonė. Bendradarbiavimo poreikis ypač pagrįstas, kai reikia derinti elektroninės atpažinties schemas, apie kurias jau pranešta, keisti elektroninės atpažinties schemas, informacija apie kurias pateikta valstybėms narėms prieš pranešimą, ir kai įvyksta svarbūs pokyčiai arba incidentai, kurie gali turėti įtakos elektroninės atpažinties schemų sąveikumui arba saugumui. Valstybės narės taip pat turėtų turėti priemonių, kuriomis galėtų kitų valstybių narių paprašyti tokios rūšies informacijos apie elektroninės atpažinties schemų sąveikumą ir saugumą;

(6)

tarpusavio vertinimą derėtų laikyti abipusio mokymosi procesu, padedančiu kurti valstybių narių pasitikėjimą viena kita, ir užtikrinančiu elektroninės atpažinties schemų, apie kurias pranešta, sąveikumą ir saugumą. Todėl būtina, kad pranešančiosios valstybės narės pateiktų pakankamai informacijos apie savo elektroninės atpažinties schemas. Vis dėlto privalu atsižvelgti į tai, kad valstybėms narėms tam tikrą informaciją, kurios svarba jų saugumui ypatinga, reikia laikyti konfidencialia;

(7)

kad tarpusavio vertinimas būtų ekonomiškai efektyvus ir duotų aiškius bei įtikinamus rezultatus ir kad valstybėms narėms nebūtų užkrauta nereikalinga našta, valstybės narės turėtų visos atlikti bendrą tarpusavio vertinimą;

(8)

bendradarbiaudamos elektroninės atpažinties schemų klausimais, taip pat atlikdamos tarpusavio vertinimą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į nepriklausomų trečiųjų šalių vertinimus, jei yra;

(9)

siekiant sudaryti lengvesnes procedūrines sąlygas Reglamento (ES) Nr. 910/2014 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems tikslams pasiekti, turėtų būti sukurtas Bendradarbiavimo tinklas. Taip būtų suburtas visų valstybių narių forumas, kuriame jos oficialiai bendradarbiautų praktiniais sąveikumo sistemos priežiūros klausimais;

(10)

Bendradarbiavimo tinklas turėtų nagrinėti pranešimo formų projektus, kuriuos pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 7 straipsnio g punktą pateikė valstybės narės, ir skelbti nuomones, kuriose būtų nurodoma, ar juose aprašytos schemos atitinka reglamento 7 straipsnio, 8 straipsnio 1–2 dalių ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat reglamento 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto reikalavimus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 9 straipsnio 1 dalies e punktą pranešančioji valstybė narė turi aprašyti, kaip elektroninės atpažinties schema atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąveikumo reikalavimą. Į Bendradarbiavimo tinklo nuomones valstybės narės turėtų ypač atsižvelgti vykdydamos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 9 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytą įpareigojimą Komisijai pateikti aprašymą, kaip elektroninės atpažinties schema atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąveikumo reikalavimą;

(11)

visos su pranešimu susijusios šalys į Bendradarbiavimo tinklo nuomonę turėtų atsižvelgti kaip į visapusiško bendradarbiavimo, pranešimo ir sąveikumo procesų gaires;

(12)

Bendradarbiavimo tinklas turėtų patarti valstybėms narėms, kad pagal šį sprendimą vykdomas tarpusavio vertinimas būtų efektyvus;

(13)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 48 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Sprendimu ECB/2010/23 (1) nustatomas pinigų politikos pajamų, atsirandančių iš pinigų politikos operacijų, paskirstymo mechanizmas;

(2)

atsižvelgiant į Sprendimą ECB/2014/40 (2) ir Sprendimą ECB/2014/45 (3), atskirtas turtas turi būti tikslinamas atsižvelgiant į gauto pelno ir patirtų nuostolių sumą, atsirandančią iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių bet kokio perleidimo, už laikotarpį nuo perleidimo iki kito ketvirčio pabaigos;

(3)

atsižvelgiant į faktą, kad iš pinigų politikos operacijų, kurių terminas yra vieneri metai arba ilgesnis, sukauptos palūkanos paskirstomos dar iki jų gavimo pasibaigus operacijai, turi būti atliekamas įsipareigojimų bazės ir atskirto turto apskaičiavimo tikslinimas pagal Sprendimo ECB/2010/23 I ir II priedus;

(4)

Sprendimas ECB/2010/23 turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Sprendimas ECB/2010/24 (1) numato, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) paskirsto nacionaliniams centriniams bankams: a) savo pajamas iš apyvartoje esančių eurų banknotų, sukauptas kiekvienais finansiniais metais; ir b) savo pajamas, kylančias iš vertybinių popierių, nupirktų pagal vertybinių popierių rinkos programą (VPRP), gautas kiekvienais finansiniais metais;

(2)

Sprendimą ECB/2010/24 reikia iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tarpinį ECB pajamų, kylančių iš padengtų obligacijų ir turtu užtikrintų vertybinių popierių, nupirktų laikantis Sprendimo ECB/2014/40 (2) ir Sprendimo ECB/2014/45 (3), paskirstymą. Dėl to, siekiant aiškumo, jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(3)

Sprendimas ECB/2010/29 (4) numato apyvartoje esančių eurų banknotų paskirstymą NCB proporcingai jų apmokėtoms dalims ECB kapitale. Sprendimo ECB/2010/29 4 straipsnis ir to sprendimo priedas ECB skiria 8 % visos apyvartoje esančių eurų banknotų vertės. ECB turi vidines Eurosistemos pretenzijas nacionaliniams centriniams bankams, proporcingas jų dalims pasirašyto kapitalo rakte ir atitinkančias jo leidžiamų eurų banknotų vertę;

(4)

pagal Sprendimo ECB/2010/23 (5) 2 straipsnio 2 dalį, už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, atlyginama taikant orientacinę palūkanų normą. Pagal Sprendimo ECB/2010/23 2 straipsnio 3 dalį šie atlygiai sumokami per TARGET2 sistemą;

(5)

Sprendimo ECB/2010/23 7 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad ECB sukauptos pajamos už jo vidines Eurosistemos pretenzijas nacionaliniams centriniams bankams, susijusias su Europos Centriniam Bankui skirta apyvartoje esančių eurų banknotų dalimi, pagal Valdančiosios tarybos sprendimus iš esmės turėtų būti paskirstytos NCB proporcingai jų dalims pasirašyto kapitalo rakte tais pačiais finansiniais metais, kai jos sukaupiamos;

(6)

lygiai taip pat ECB pajamos, kylančios iš vertybinių popierių, nupirktų pagal VPRP, trečiąją padengtų obligacijų pirkimo programą (toliau – POPP3) ir turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), iš esmės turėtų būti paskirstytos NCB proporcingai jų dalims pasirašyto kapitalo rakte tais pačiais finansiniais metais, kai jos sukaupiamos;

(7)

paskirstydamas ECB pajamas iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir iš vertybinių popierių, nupirktų pagal VPRP, POPP3 ir TUVPPP, ECB turėtų atsižvelgti į savo numatomus metinius finansinius rezultatus, kurių turi pakakti užsienio valiutų kursų, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikų atidėjiniams reikalingoms lėšoms ir atidėjiniams, kurie gali būti padaryti numatomoms išlaidoms padengti;

(8)

nustatant ECB grynojo pelno sumą, kurią pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 33 straipsnio 1 dalį reikia pervesti į bendrą atsargų fondą, Valdančioji taryba turėtų nuspręsti, kad bet kuri to pelno dalis, kuri sutampa su pajamomis iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir pajamomis, kylančiomis iš vertybinių popierių, nupirktų pagal VPRP, POPP3 ir TUVPPP, turėtų būti visa paskirstyta NCB,

(1)

vadovaujantis Gairių ECB/2011/14 I priedo 1.6 skirsniu Valdančioji taryba gali bet kuriuo metu pakeisti Eurosistemos pinigų politikos operacijų įgyvendinimui taikomas priemones, sąlygas, kriterijus ir procedūras;

(2)

2015 m. sausio 22 d., siekdama padidinti tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO) veiksmingumą, Valdančioji taryba nusprendė atsisakyti 10 bazinių punktų skirtumo, taikomo nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. birželio mėn. vykdytinų TITRO pagrindinių refinansavimo operacijų (PRO) normai. Skirtumo atsisakymas rodo įstaigų rinkos finansinių priemonių terminuotų įmokų sumažėjimą nuo TITRO paskelbimo 2014 m. birželio 5 d. Sprendimas neturi įtakos palūkanų normai, taikomai pirmosioms TITRO, vykdomoms 2014 m. rugsėjo ir spalio mėn. Todėl ši norma nesikeičia, t. y. ji nustatoma kiekvienai operacijai pagal normą, taikomą PRO atitinkamos TITRO konkurso paskelbimo metu, pridėjus fiksuotą 10 bazinių punktų skirtumą;

(3)

be to, reikia atlikti tam tikrus smulkius Spendimo ECB/2014/34 (2) pakeitimus;

(4)

todėl Sprendimas ECB/2014/34 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

2.

I priede 1 dalyje (Skolinimosi limitų apskaičiavimas) antra lentelė pakeičiama taip:

3.

I priede 2 dalyje (Privalomo išankstinio grąžinimo apskaičiavimas), formulė „Dalyvio privalomas išankstinis grąžinimas 2016 m. rugsėjo mėn.“ pakeičiama taip:

4.

I priede trečia išnaša pakeičiama taip:

„2015 m. kovo mėn. vykdomiems TITRO (k = 3), apribojimas yra C 3 ≤ max{0, AA 3}.“

5.

II priede ketvirta išnaša pakeičiama taip:

„Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) ne finansų bendrovių kontroliuojančiųjų bendrovių sektorių klasifikavimas buvo pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), kad būtų atspindėti tarptautinių statistikos standartų pokyčiai. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) ne finansų bendrovių kontroliuojančiosios bendrovės perklasifikuotos į finansų bendroves. Iš esmės, TITRO atskaitomybė turi būti suderinta su BS sistema: nuo 2014 m. gruodžio mėn. duomenys neturėtų būti skirstomi pagal ne finansų bendrovių kontroliuojančiąsias bendroves, ir atitinkamai turėtų būti perduoti pataisymai.“

6.

II priede trylikta išnaša pakeičiama taip:

„Ne finansų bendrovių kontroliuojančiųjų bendrovių perklasifikavimo į finansų bendroves, kuris buvo vykdomas 2014 m. gruodžio mėn., poveikis turėtų būti įrašytas kaip 3.2C straipsnis.“

(1)

vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnio 1 dalimi, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai (toliau – NCB) gali atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkeitimu. Eurosistemos pinigų politikos operacijoms reikalingo įkaito tinkamumo standartiniai kriterijai yra nustatyti Gairių ECB/2011/14 I priede;

(2)

vadovaujantis Gairių ECB/2011/14 I priedo 1.6 skirsniu Valdančioji taryba gali bet kuriuo metu pakeisti Eurosistemos pinigų politikos operacijų įgyvendinimui taikomas priemones, sąlygas, kriterijus ir procedūras. Vadovaujantis Gairių ECB/2011/14 I priedo 6.3.1 skirsniu, Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar emisija, emitentas, skolininkas arba garantas atitinka jiems taikomus griežtų standartų reikalavimus bet kokios, jos manymu, aktualios informacijos pagrindu. Be to, Eurosistemos minimalūs reikalavimai dėl kredito kokybės minimalių ribų yra nurodyti Gairių ECB/2011/14 I priedo 6.3.2 skirsnyje nustatytose Eurosistemos kredito vertinimo pagrindų taisyklėse antrinę rinką turinčiam turtui;

(3)

2010 m. gegužės 6 d. Valdančiosios tarybos pirminis sprendimas netaikyti būtinųjų Eurosistemos kredito kokybės minimalių ribų reikalavimų, taikytinų Graikijos Respublikos išleistoms arba visapusiškai garantuotų antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms, buvo išimtinė ir laikina priemonė, pagrįsta teigiamu Valdančiosios tarybos atliktu Europos Sąjungos/Tarptautinio valiutos fondo programos vykdymo įvertinimu. Tuo metu Valdančioji taryba atsižvelgė į tai, kad Graikijos Respublika patvirtino programą, kurią Valdančioji taryba laikė tinkama, taigi, kredito rizikos valdymo požiūriu, Graikijos Respublikos išleistos arba garantuotos antrinę rinką turinčios skolos priemonės išsaugojo pakankamą kokybės standartą, kad jos ir toliau būtų tinkamos būti įkaitu Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, nepaisant jokių išorinių kredito vertinimų. Be to, Valdančioji taryba atsižvelgė į tvirtą Graikijos Vyriausybės įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti tą programą (3);

(4)

vadovaujantis Gairių ECB/2014/31 8 straipsniu, Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos netaikomos antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms, kurias išleido arba visapusiškai garantavo euro zonos valstybių narių, kurioms taikoma Europos Sąjungos/Tarptautinio valiutos fondo programa, centrinės Vyriausybės, nebent Valdančioji taryba nusprendžia, kad atitinkama valstybė narė nebevykdo finansinės paramos ir (arba) makroekonominės programos sąlygų. Vadovaujantis tų Gairių 1 straipsnio 3 dalimi, taikant tų Gairių 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį, Graikijos Respublika laikoma euro zonos valstybe nare, vykdančia Europos Sąjungos/Tarptautinio valiutos fondo programą;

(5)

remdamasi turima informacija, Valdančioji taryba atliko įvertinimą, kuris parodė, kad šiuo metu nėra galimybių sėkmingai užbaigti Europos Sąjungos/Tarptautinio valiutos fondo programos peržiūrą Graikijos Respublikos atžvilgiu. Dėl šios priežasties laikoma, kad Graikijos Respublika nebevykdo programos sąlygų, todėl nebesilaikoma Eurosistemos kredito kokybės minimalių ribų Gairių ECB/2014/31 8 straipsnio 2 dalyje nustatytoms priemonėms taikomų laikino suspendavimo sąlygų. Dėl šios priežasties Valdančioji taryba nusprendė, kad Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos taikomos Graikijos Respublikos išleistoms arba visapusiškai garantuotoms antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms,