PRIEDŲ SĄRAŠAS

Priedo numeris	Priedo pavadinimas	Puslapis
I	Stabdymo įtaisų ir priekabos stabdžių sukabintuvų konstrukcijos ir montavimo reikalavimai	10
II	Stabdžių sistemų ir priekabos stabdžių sukabintuvų ir transporto priemonių, kuriose jie sumontuoti, veiksmingumo ir bandymų reikalavimai	27
III	Atsako trukmės matavimo reikalavimai	49
IV	Stabdžių sistemų ir priekabų stabdžių sukabintuvų energijos šaltinių ir energijos kaupimo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie sumontuoti, reikalavimai	60
V	Spyruoklinių stabdžių ir transporto priemonių, kuriose jie sumontuoti, reikalavimai	67
VI	Stovėjimo stabdžių sistemų, kuriose įrengtas mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas, reikalavimai	70
VII	Transporto priemonių, su kuriomis I, II ar III tipo bandymai nėra privalomi, alternatyvių bandymų reikalavimai	71
VIII	Inercinių stabdžių sistemų, stabdžių ir priekabų stabdžių sukabintuvų ir transporto priemonių, kuriose jie sumontuoti, bandymams taikomi stabdymo reikalavimai	83
IX	Transporto priemonių su hidrostatine pavara ir jų stabdžių ir stabdžių sistemų reikalavimai	98
X	Transporto priemonių sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos savybių reikalavimai	104
XI	Stabdžių antiblokavimo sistemų ir transporto priemonių, kuriose jos sumontuotos, reikalavimai ir bandymų procedūros	105
XII	Transporto priemonėms su pneumatinėmis stabdžių sistemomis arba transporto priemonėms su duomenų ryšiu per standarte ISO 7638 nustatytos jungties 6 ir 7 kontaktą EBS ir transporto priemonėms, kuriose sumontuotos tokios EBS, taikomi reikalavimai	121
XIII	Vienalinijinių hidraulinių jungčių ir transporto priemonių, kuriose jos sumontuotos, reikalavimai	136

I PRIEDAS

Stabdymo įtaisų ir priekabos stabdžių sukabintuvų konstrukcijos ir montavimo reikalavimai

1.   Apibrėžtys

Šiame priede:

1.1.   Sukabinimo jėgos valdymo įtaisas– sistema ar funkcija, kuria automatiškai suderinamas traktoriaus ir velkamosios transporto priemonės stabdymo greitis.

1.2.   Vardinė užklausos signalo reikšmė– sukabinimo jėgos valdymo įtaiso charakteristika, kuri sukabintuvo galvutės siunčiamą signalą susieja su stabdymo greičiu ir kurią yra galima parodyti suteikiant tipo patvirtinimą, neviršijant II priedo 1 priedėlyje nustatytų suderinamumo diapazono ribų.

1.3.   Kelio volai– sistema, kuri per vėžės juostą transporto priemonės ir vikšrinės važiuoklės svorį perduoda žemės paviršiui, transporto priemonės varymo sistemos sukimo momentą perduoda vėžės juostai ir gali keisti judančios juostos judėjimo kryptį;

1.4.   Vikšrinė važiuoklė– sistema, kurią sudaro ne mažiau kaip du kelio volai, išdėstyti nustatytu atstumu vienas nuo kito vienoje plokštumoje (linijoje) ir supami ištisinės metalinės arba guminės vėžės juostos;

1.5.   Vėžės juosta– nepertraukiama lanksti juosta, kuri gali sugerti išilgines traukos jėgas.

2.   Konstrukcijos ir montavimo reikalavimai

2.1.   Bendrosios nuostatos

Šiame priede laikoma, kad didžiausias projektinis greitis turi būti transporto priemonės judėjimo į priekį kryptimi, išskyrus tuos atvejus, kai aiškiai nurodyta kitaip.

2.1.1.   Stabdžių komponentai, atskiri techniniai mazgai ir dalys

2.1.1.1.   Stabdžių komponentai, atskiri techniniai mazgai ir dalys turi būti suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti taip, kad įprastai eksploatuojama transporto priemonė galėtų atitikti toliau nustatytus reikalavimus, nepaisant vibracijos, kuri ją gali veikti.

2.1.1.2.   Stabdžių komponentai, atskiri techniniai mazgai ir dalys turi būti suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti taip, kad būtų atsparūs korozijai ir laiko poveikiui.

2.1.1.3.   Stabdžių trinkelių antdėkluose neturi būti asbesto.

2.1.1.4.   Draudžiama montuoti bet kokius komponentus, atskirus techninius mazgus ir dalis (pvz., vožtuvus), kurie leistų transporto priemonės naudotojui pakeisti stabdžių sistemos veiksmingumą taip, kad eksploatuojant ji nebeatitiktų šio reglamento reikalavimų. Komponentas, atskiras techninis mazgas ir dalis, kurie gali būti tvarkomi tik gamintojo naudojant specialų įrankį arba nuo klastojimo apsaugota plomba, leidžiami su sąlyga, kad transporto priemonės naudotojas negalės pakeisti šio komponento, atskiro techninio mazgo ir dalies arba kad bet koks naudotojo atliktas pakeitimas vykdymo užtikrinimo institucijų bus lengvai atpažįstamas.

2.1.1.5.   Velkamojoje transporto priemonėje turi būti įrengtas automatinis apkrovos jutiklis, išskyrus toliau nurodytus atvejus:

2.1.1.5.1.

Jei velkamojoje transporto priemonėje, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 30 km/h, dėl techninių priežasčių negali būti įrengtas automatinis apkrovos jutiklis, gali būti įrengtas įtaisas, turintis ne mažiau kaip tris atskiras stabdymo jėgų valdymo padėtis.

2.1.1.5.2.

Ypatingais atvejais, kai dėl velkamosios transporto priemonės konstrukcijos gali būti pasiektos tik dvi atskiros apkrovos būklės „pakrauta“ ir „nepakrauta“, transporto priemonė gali turėti tik dvi skirtingas stabdymo jėgų valdymo padėtis.

2.1.1.5.3.

S kategorijos transporto priemonės, kurių mechanizmuose nėra jokių kitų krovinių, įskaitant naudojamąsias medžiagas.

2.1.2.   Stabdžių sistemos funkcijos

Stabdžių sistema turi atlikti tokias funkcijas:

2.1.2.1.   Darbinė stabdžių sistema

Naudojant darbinę stabdžių sistemą transporto priemonę turi būti įmanoma stabdyti palaipsniui. Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje vietoje ir neatitraukdamas rankų nuo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies.

2.1.2.2.   Atsarginė stabdžių sistema

Atsarginė stabdžių sistema suteikia galimybę sustabdyti transporto priemonę neviršijant pagrįsto ilgio stabdymo kelio, jeigu sugestų darbinė stabdžių sistema. Tokiu atveju traktorių turi būti įmanoma stabdyti palaipsniui. Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje vietoje ir bent viena ranka laikydamas tiesiogiai valdomą vairo mechanizmą. Taikant šiuos reikalavimus tariama, kad vienu metu darbinėje stabdžių sistemoje gali būti ne daugiau kaip vienas gedimas.

2.1.2.3.   Stovėjimo stabdžių sistema

Stovėjimo stabdžių sistema turi suteikti galimybę išlaikyti transporto priemonę nejudančią nuokalnėje arba įkalnėje netgi tada, kai nėra vairuotojo, o stabdžių sistemos darbinės dalys yra užfiksuotos vien tik mechaniniu įtaisu. Turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad vairuotojas galėtų sukurti tokią stabdymo jėgą sėdėdamas jam skirtoje vietoje, o jeigu tai yra velkamoji transporto priemonė, turi būti laikomasi ir 2.2.2.11 punkte nustatytų reikalavimų.

Pneumatinė ar hidraulinė velkamosios transporto priemonės stabdžių sistema ir traktoriaus stovėjimo stabdžių sistema gali veikti kartu, jeigu vairuotojas turi galimybių bet kuriuo momentu patikrinti, ar vien tik mechaniškai sukurtas transporto priemonių junginio stovėjimo stabdžių sistemos veiksmingumas yra pakankamas.

2.1.3.   Transporto priemonėms ir jų stabdžių sistemoms taikomi atitinkami II priedo 1 priedėlio reikalavimai.

2.1.4.   Traktorių ir velkamųjų transporto priemonių pneumatinių stabdžių sistemų jungtys

2.1.4.1.   Vadovaujantis 2.1.4.1.1, 2.1.4.1.2 arba 2.1.4.1.3 punktais, traktoriuose ir velkamosiose transporto priemonėse įrengiamos toliau nurodytos pneumatinių stabdžių sistemų jungtys:

2.1.4.1.1.

viena pneumatinė maitinimo linija ir viena pneumatinė valdymo linija;

2.1.4.1.2.

viena pneumatinė maitinimo linija, viena pneumatinė valdymo linija ir viena elektrinė valdymo linija;

2.1.4.1.3.

viena pneumatinė maitinimo linija ir viena elektrinė valdymo linija. Šio punkto nuostatas atitinkančios traktorių ir priekabų jungtys neleidžiamos tol, kol nebus priimti vienodi techniniai standartai, kuriais užtikrinamas suderinamumas ir sauga.

2.1.5.   Traktorių ir velkamųjų transporto priemonių su hidraulinėmis stabdžių sistemomis jungtys

2.1.5.1.   Jungčių tipai

2.1.5.1.1.   Hidraulinė valdymo linija – traktoriaus apgaubiamąją jungtį ir velkamosios transporto priemonės apgaubiančiąją jungtį jungianti linija. Jungtys turi atitikti standarto ISO 5676:1983 reikalavimus.

2.1.5.1.2.   Hidraulinė papildoma linija – traktoriaus apgaubiamąją jungtį ir velkamosios transporto priemonės apgaubiančiąją jungtį jungianti linija. Jungtys turi atitikti standarto ISO 16028:2006 reikalavimus (10 dydis).

2.1.5.1.3.   Standarte ISO 7638: 2003 nustatyta jungtis (neprivaloma). Standarte ISO 7638:2003 nustatyta jungtis gali būti naudojama atitinkamai 5 ar 7 kontaktų elektroninėms jungtims.

2.1.5.1.1 ir 2.1.5.1.2 punktuose nurodytos jungtys ant traktoriaus turi būti sumontuotos taip, kaip parodyta 1 paveiksle.

1 pav.

Hidraulinės jungiamosios linijos

2.1.5.2.   Užvedus variklį ir visiškai nuspaudus jo stovėjimo stabdžius, generuojamas:

2.1.5.2.1.

0 +100 kPa slėgis papildomoje linijoje ir (arba)

2.1.5.2.2.

11 500–15 000 kPa slėgis valdymo linijoje.

2.1.5.3.   Užvedus variklį ir visiškai atleidus traktoriaus stovėjimo stabdžius slėgis papildomoje linijoje turi būti 2.2.1.18.3 punkte nurodytų verčių intervale.

2.1.5.4.   Užvedus traktoriaus variklį ir nenaudojant stabdžių valdymo įtaiso (traktorių vairuojant arba stovint įjungtu varikliu), valdymo linijos sukabintuvo galvutėje turi būti užtikrinamas 2.2.1.18.2 punkte nurodytas slėgis.

2.1.5.5.   Užvedus traktoriaus variklį ir darbinių stabdžių valdymo įtaisui veikiant visa eiga, valdymo linijoje turi būti generuojamas 11 500–15 000 kPa slėgis. Siekiant palaikyti slėgį valdymo linijoje, kai nuspaustas traktoriaus darbinis stabdis, turi būti įmanoma laikytis traktoriui taikomo III priedo 3.6 punkto reikalavimo.

2.1.6.   Lanksčios žarnos ir kabeliai, kuriais traktoriai jungiami su velkamosiomis transporto priemonėmis, turi būti velkamosios transporto priemonės dalis.

2.1.7.   Draudžiama naudoti neautomatinius išjungimo įtaisus.

2.1.8.   Slėgio patikros jungtys

2.1.8.1.   Siekiant nustatyti transporto priemonės, kurioje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, kiekvienos ašies stabdymo jėgų veikimą, oro slėgio patikros jungtys turi būti įrengtos:

2.1.8.1.1.

kiekviename atskirame stabdžių sistemos kontūre kuo arčiau stabdžių cilindro lengvai pasiekiamoje padėtyje, kuri, atsižvelgiant į III priede nustatytą atsako trukmę, yra nepalankiausia;

2.1.8.1.2.

stabdžių sistemoje, kurioje įmontuotas oro arba hidraulinio slėgio stabdžių perdavimo sistemoje moduliacijos įtaisas, kaip nurodyta II priedo 1 priedėlio 6.2 punkte – prieš minėtą įtaisą ir už jo artimiausioje lengvai pasiekiamoje padėtyje. Jeigu šis įtaisas valdomas pneumatiniu būdu, reikia įrengti papildomą patikros jungtį, kuri imituotų veikimą apkrovos sąlygomis. Kai minėto įtaiso nėra, turi būti įrengta viena slėgio patikros jungtis, kuri turi būti tokia pati, kaip ir minėta už to įtaiso įrengiama jungtis. Šios patikros jungtys išdėstomos taip, kad jas būtų galima lengvai pasiekti tiek iš transporto priemonės apačios, tiek iš vidaus;

2.1.8.1.3.

artimiausioje ir lengviausiai pasiekiamoje vietoje greta nepalankiausioje vietoje esančio energijos kaupimo įtaiso, vadovaujantis IV priedo A skirsnio 2.4 punktu;

2.1.8.1.4.

kiekviename atskirame stabdžių sistemos kontūre, kad būtų galima patikrinti visos perdavimo sistemos linijos įėjimo ir išėjimo slėgį.

2.1.8.1.5.

Slėgio patikros jungtys turi atitikti standarto ISO 3583:1984 4 išlygą.

2.2.   Stabdžių sistemų reikalavimai

2.2.1.   T ir C kategorijų transporto priemonės

2.2.1.1.   Transporto priemonėje įrengtos stabdžių sistemos turi atitikti darbinėms, atsarginėms ir stovėjimo stabdžių sistemoms nustatytus reikalavimus.

Siekiant padėti vairuotojui vairuoti (sudaryti galimybę diferenciniam stabdymui lauko sąlygomis), traktoriaus darbinė stabdžių sistema gali būti sudaryta iš dviejų nesusijusių stabdžių kontūrų, kurių kiekvienas sujungtas su vienu atskiru kairiojo arba dešiniojo stabdžio pedalu.

Jei diferencinio stabdymo funkcija įjungta, neturi būti įmanoma važiuoti didesniu nei 40 km/h greičiu arba, esant didesniam nei 40 km/h greičiui, diferencinio stabdymo funkcija turi būti išjungta. Šios dvi operacijos užtikrinamos automatinėmis priemonėmis.

Jei diferencinis režimas įjungtas, velkamosios transporto priemonės darbinės stabdžių sistemos galima nejungti, kol važiuojama iki 12 km/h greičiu.

Traktoriuose, kuriuose atskiri pedalai gali būti sujungti rankiniu būdu, jam skirtoje vietoje sėdintis vairuotojas turi turėti galimybę lengvai patikrinti, ar šie pedalai yra sujungti, ar ne.

2.2.1.2.   Įranga, užtikrinanti darbinį, atsarginį ir stovėjimo stabdymą, gali turėti bendrų komponentų, jeigu pastarieji atitinka tokias sąlygas:

2.2.1.2.1.

Valdymo įtaisų turi būti ne mažiau kaip du, kiekvienas jų turi atitikti skirtingas stabdžių sistemas, jie turi būti tarpusavyje nesusiję ir lengvai pasiekiami vairuotojui, sėdinčiam įprastoje jam skirtoje vietoje. Visų kategorijų transporto priemonių kiekvienas stabdžių valdymo įtaisas (išskyrus patvariosios stabdžių sistemos valdymo įtaisą) turi būti suprojektuotas taip, kad jį atleidus grįžtų į visiško neveikimo padėtį. Šis reikalavimas netaikomas stovėjimo stabdžių sistemos valdymo įtaisui (ar tai bendro valdymo įtaiso daliai), kai jis mechaniškai fiksuotas darbinėje padėtyje arba naudojamas atsarginiam stabdymui, arba abiem atvejais.

2.2.1.2.2.

Darbinės stabdžio sistemos valdymo įtaisas turi būti nesusijęs su stovėjimo stabdžio sistemos valdymo įtaisu.

2.2.1.2.3.

Jeigu darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdymo įtaisas yra tas pats, sąsajos tarp to valdymo įtaiso ir įvairių transmisijos sistemų komponentų veiksmingumas neturi sumažėti praėjus tam tikram eksploatacijos laikui.

2.2.1.2.4.

Jeigu darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdymo įtaisas yra tas pats, stovėjimo stabdžių sistema turi būti suprojektuota taip, kad ją galima būtų įjungti transporto priemonei judant. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu transporto priemonės darbinę stabdžių sistemą galima bent iš dalies įjungti suveikus pagalbiniam valdymo įtaisui.

2.2.1.2.5.

Tuo atveju, kai sulūžta bet kuris komponentas, išskyrus stabdžius arba 2.2.1.2.7 punkte nurodytus komponentus, arba kaip nors kitaip sugenda darbinė stabdžių sistema (triktis, dalinis ar visiškas energijos atsargos išsekimas), atsargine stabdžių sistema arba ta darbinės stabdžių sistemos dalimi, kuri nėra paveikta gedimo, turi būti įmanoma sustabdyti transporto priemonę atsarginei stabdžių sistemai nustatytomis sąlygomis.

2.2.1.2.6.

Visų pirma tais atvejais, kai atsarginės stabdžių sistemos ir darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisas ir perdavimo sistema yra bendri: 2.2.1.2.6.1. Jei darbinė stabdžių sistema ima veikti nuo vairuotojo raumenų jėgos ir papildomos energijos, tiekiamos iš vieno ar daugiau energijos rezervo šaltinių, tai, nutrūkus tos papildomos energijos tiekimui, atsarginės stabdžių sistemos veikimą turi būti galima užtikrinti vairuotojo raumenų jėga ir papildoma energija, tiekiama iš gedimo nepaveiktų energijos šaltinių, jeigu tokių yra, o jėga, kuria veikiamas valdymo įtaisas, neturi viršyti nustatytos didžiausios ribinės vertės. 2.2.1.2.6.2. Jeigu darbinio stabdžio stabdymo jėga ir transmisija priklauso tik nuo vairuotojo valdomo energijos rezervo naudojimo, turi būti bent du visiškai tarpusavyje nesusiję energijos rezervo šaltiniai, kiekviename iš kurių būtų įrengta atskira perdavimo sistema; kiekviena iš tų perdavimo sistemų galima valdyti tik du arba daugiau ratų, parinktų taip, kad būtų galima užtikrinti nustatyto veiksmingumo atsarginį stabdymą, nesukeliant pavojaus stabdomos transporto priemonės stabilumui; be to, kiekviename iš tų energijos rezervo šaltinių turi būti įrengtas įspėjimo įtaisas. Bent viename kiekvieno darbinių stabdžių kontūro oro rezervuare tinkamai parinktoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti sumontuotas išleidimo ir ištraukimo įtaisas. 2.2.1.2.6.3. Jeigu darbinio stabdžio stabdymo jėgai ir transmisijai naudojamas tik energijos rezervas, tai laikoma, kad perdavimo sistemai pakanka tik vieno energijos rezervo šaltinio, su sąlyga, kad nustatytas atsarginių stabdžių veikimas užtikrinamas vairuotojo raumenų jėga, kuria veikiamas darbinių stabdžių valdymo įtaisas, ir laikomasi 2.2.1.5 punkte nustatytų reikalavimų;

2.2.1.2.7.

Tam tikros dalys, pavyzdžiui, pedalas ir jo guolis, pagrindinis stabdžių cilindras ir jo stūmoklis (-iai) (hidraulinės sistemos), valdymo vožtuvas (hidraulinės arba pneumatinės sistemos), trauklė tarp pedalo ir pagrindinio stabdžių cilindro ar valdymo vožtuvo, stabdžių cilindrai ir jų stūmokliai (hidraulinės arba pneumatinės sistemos) ir stabdžių kumšteliniai svirčių junginiai laikomi nelūžtančiais, jeigu jų matmenys parinkti su derama atsarga, juos lengva techniškai prižiūrėti, o jų saugos savybės yra bent ne blogesnės negu tos, kurios nustatytos kitiems svarbiausiems transporto priemonės komponentams (pavyzdžiui, vairo trapecijai). Kadangi dėl kurios nors tokios dalies gedimo transporto priemonės taptų neįmanoma stabdyti bent taip pat veiksmingai, kaip nustatyta atsarginei stabdžių sistemai, ta dalis turi būti pagaminta iš metalo ar lygiaverčių savybių medžiagos ir pastebimai nesideformuoti, stabdžių sistemoms veikiant įprastomis sąlygomis.

2.2.1.3.   Kai darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdymo įtaisai yra atskiri, vienu metu įjungus abu valdymo įtaisus neturi būti taip, kad neveiktų abi darbinė ir atsarginė stabdžių sistemos, neatsižvelgiant į tai, ar abi stabdžių sistemos yra tvarkingos, ar viena iš jų sugedusi.

2.2.1.4.   Kai naudojama ne vairuotojo raumenų jėga, o kitokia energija, nebūtina, kad būtų daugiau kaip vienas jos šaltinis (hidraulinis siurblys, oro kompresorius ir pan.), tačiau priemonės, kuriomis varomas įtaisas – tos energijos šaltinis – turi būti kuo įmanoma saugesnės.

2.2.1.4.1.   Sugedus kuriai nors transporto priemonės stabdžių sistemos, kurią sudaro du 2.2.1.25 punkto reikalavimus atitinkantys darbinės stabdžių sistemos kontūrai, perdavimo sistemos daliai, energija turi būti ir toliau tiekiama gedimo nepaliestai daliai, jeigu tai yra būtina transporto priemonei stabdyti taip pat veiksmingai, kaip nustatyta, kai vyksta liekamasis ir (arba) atsarginis stabdymas. Ši sąlyga įvykdoma automatinėmis priemonėmis.

2.2.1.4.2.   Be to, grandinėje už šio įtaiso įrengti kaupimo įtaisai turi būti tokie, kad nutrūkus energijos tiekimui, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisas buvo keturis kartus priverstas veikti visa eiga IV priedo A skirsnio 1.2 punkte, B skirsnio 1.2 punkte ar C skirsnio 1.2 punkte nurodytomis bandymo sąlygomis, priklausomai nuo stabdymo sistemos tipo vis dar turi būti įmanoma transporto priemonę sustabdyti penktą kartą panaudojus tą valdymo įtaisą taip pat veiksmingai, kaip nustatyta atsarginei stabdžių sistemai.

2.2.1.4.3.   Kai naudojamos hidraulinės stabdžių sistemos su energijos kaupimo įtaisais, 2.2.1.4.1 ir 2.2.1.4.2 punktuose nustatyti reikalavimai laikomi įvykdytais, jei laikomasi šio reglamento IV priedo C dalies 1.2.2 punkte nustatytų reikalavimų.

2.2.1.4.4.   Jei tai darbinė stabdžių sistema, kurią sudaro tik vienas darbinių stabdžių kontūras, reikalaujama, kad, jeigu įvyktų gedimas arba nebūtų energijos šaltinio, turi būti įmanoma sustabdyti transporto priemonę darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisu taip pat veiksmingai, kaip nustatyta atsarginei stabdžių sistemai.

2.2.1.5.   2.2.1.2, 2.2.1.4 ir 2.2.1.25 punktuose nustatyti reikalavimai turi būti vykdomi nenaudojant jokių automatinių įtaisų, kurių neveiksmingumo galima būtų nepastebėti dėl to, kad dalys, kurios paprastai būna ramybės padėtyje, ima veikti tik stabdžių sistemai sugedus.

2.2.1.6.   Transporto priemonėse, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 30 km/h, darbinė stabdžių sistema turi stabdyti visus bent vienos ašies ratus. Kitais atvejais darbinė stabdžių sistema turi stabdyti visus transporto priemonės ratus. Tačiau, jeigu tai transporto priemonės su viena stabdymo ašimi ir vyksta automatinis vairo sujungimas su visomis kitomis ašimis stabdymo metu, visi ratai laikomi stabdomaisiais.

C kategorijos transporto priemonėse ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu visi transporto priemonės kelio volai yra stabdomieji. C kategorijos transporto priemonėse, kurių projektinis greitis neviršija 30 km/h, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jei bent vienas kelio volas kiekvienoje transporto priemonės pusėje yra stabdomasis.

Transporto priemonių, kuriose įrengta balninė sėdynė ir vairo rankenos, darbinė stabdžių sistema gali stabdyti priekinės ašies arba galinės ašies ratus su sąlyga, kad laikomasi visų šio reglamento II priedo 2 punkte nustatytų veiksmingumo reikalavimų.

Jei Ta kategorijos lankstinio rėmo traktorių ašis yra stabdomoji ir tarp darbinio stabdžio ir ratų yra sumontuotas diferencialas, tos ašies visi ratai yra laikomi stabdomaisiais, kai darbinės stabdžių sistemos įjungimas automatiškai blokuoja tos ašies diferencialą.

2.2.1.6.1.   Hidraulinių linijų ir žarnų su jungiamaisiais antgaliais veiksmingumas transporto priemonėse su viena stabdomąja ašimi ir automatiniu vairo sujungimu su visomis kitomis ašimis stabdymo metu

Hidraulinės perdavimo sistemos hidraulinės linijos turi išlaikyti trūkio slėgį, bent keturis kartus didesnį už transporto priemonės gamintojo nurodytą didžiausią įprastą darbinį slėgį (T). Žarnos su jungiamaisiais antgaliais turi atitikti ISO standartų 1402:1994, 6605:1986 ir 7751: 1991 reikalavimus.

2.2.1.7.   Jeigu darbinė stabdžių sistema veikia transporto priemonės visus ratus arba kelio volus, stabdymo veiksmas turi būti atitinkamai paskirstytas ašims. Jei tai bus pasiekta, naudojant įtaisą, kuris moduliuoja slėgį stabdžių perdavimo sistemoje, tai turi atitikti II priedo 1 priedėlio 6 punkto ir 2.1.8 punkto reikalavimus.

2.2.1.7.1.   Jeigu transporto priemonėje yra daugiau negu dvi ašys, tam, kad ratai nebūtų blokuojami arba stabdžių trinkelių antdėklai nebūtų trinami, kai kurias ašis veikianti stabdymo jėga gali būti automatiškai sumažinama iki nulio, kai vežamas labai lengvas krovinys, su sąlyga, kad transporto priemonė atitinka visus II priede nustatytus veiksmingumo reikalavimus.

2.2.1.8.   Darbinės stabdžių sistemos poveikis turi būti simetriškai transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu paskirstytas tos pačios ašies ratams arba kelio volams.

2.2.1.9.   Komponentai, kuriais darbinė, atsarginė ir stovėjimo stabdžių sistemos veikia su ratais nuolat sujungtus stabdymo paviršius, turi būti tinkamo stiprumo. Turi nebūti įmanoma fiziškai atskirti stabdymo paviršių nuo ratų; vis dėlto, jeigu tai yra stovėjimo stabdžių sistema, toks atskyrimas yra leidžiamas su sąlyga, kad šią operaciją sėdėdamas jam skirtoje sėdynėje valdo tik vairuotojas, naudodamas sistemą, kuri negali pradėti veikti dėl skysčio nutekėjimo. Jei įprastai stabdant T ir C kategorijų transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 60 km/h, kelios ašys yra stabdomosios, viena ašis gali būti atkabinama, su sąlyga, kad, įjungus darbinę stabdžių sistemą, ta ašis automatiškai vėl sukabinama, o sutrikus energijos tiekimui arba sugedus valdymo perdavimo sistemai užtikrinamas automatinis pakartotinis sukabinimas.

2.2.1.10.   Darbinių stabdžių dilimą turi būti įmanoma kompensuoti rankinio reguliavimo sistemos priemonėmis. Tb ir Cb kategorijų transporto priemonėse darbinių stabdžių dilimas kompensuojamas automatinio reguliavimo sistemos priemonėmis. Be to, valdymo įtaisas ir perdavimo sistemos bei stabdžių komponentai turi turėti tokią eigos atsargą ir, jeigu būtina, tokias kompensavimo priemones, kad stabdžiams įkaitus arba stabdžių trinkelių antdėklams nusidėvėjus iki tam tikro laipsnio, būtų galima veiksmingai stabdyti neatlikus neatidėliotino reguliavimo.

Ta ir Ca kategorijų transporto priemonėse sistema, kurioje stabdžių dilimas kompensuojamas automatinio reguliavimo sistemos priemonėmis, neturi būti montuojama. Tačiau, jei šių kategorijų transporto priemonėse sumontuotos sistemos, kuriose stabdžių dilimas kompensuojamas automatinio reguliavimo sistemos priemonėmis, ši sistema turi atitikti tokius pačius reikalavimus, kaip ir Tb bei Cb kategorijų transporto priemonių sistemos.

2.2.1.10.1.   Atlikus II priede 1.3 punkte nurodytus I tipo bandymus automatiniai sudilimo reguliavimo įtaisai, jeigu jie sumontuoti, įkaitinus ir po to atvėsinus turi galėti leisti stabdžiams laisvai veikti, kaip nustatyta to priedo 2.3.4 punkte.

Tokį darbinių stabdžių trinkelių antdėklų sudilimą turi būti įmanoma patikrinti iš transporto priemonės išorinės ar apatinės pusės naudojant tik tuos įrankius ar įrangą, kurie įprastai būna transporto priemonėje; pavyzdžiui, atitinkamas apžiūros angas ir kurias nors kitas priemones. Garsiniai ar optiniai įtaisai, įspėjantys vairuotojo sėdynėje sėdintį vairuotoją, kada būtina pakeisti antdėklus, taip pat yra priimtini.

2.2.1.10.2.   2.2.1.10 ir 2.2.1.10.1 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi alyvoje panardintiems stabdžiams, kurie suprojektuoti naudoti be priežiūros per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką.

2.2.1.11.   Hidraulinėse stabdžių sistemose:

2.2.1.11.1.

Skysčių rezervuarų pripildymo angos turi būti lengvai pasiekiamos; be to, skysčio atsargos talpyklos turi būti pagamintos taip, kad skysčio atsargos lygį galima būtų lengvai patikrinti neatidarius tų talpyklų. Jeigu pastarasis reikalavimas nevykdomas, 2.2.1.29.1.1 punkte nurodytu raudonos spalvos įspėjamuoju signalu vairuotojui pranešama apie skysčio atsargų lygio sumažėjimą, dėl kurio gali sugesti stabdžių sistema.

2.2.1.11.2.

Apie hidraulinės perdavimo sistemos gedimą, kai nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo neįmanoma pasiekti, vairuotojui pranešama įspėjimo įtaiso įspėjamuoju signalu, kaip nurodyta 2.2.1.29.1.1 punkte. Šį įsižiebiantį įtaisą taip pat galima naudoti, kai skysčio lygis rezervuare nukrinta žemiau gamintojo nurodytos ribos.

2.2.1.11.3.

Hidraulinės perdavimo sistemos stabdžių sistemose naudojamo skysčio tipas identifikuojamas simboliu pagal standarto ISO 9128:2006 1 arba 2 paveikslą.. Simbolis turi būti pritvirtintas ne toliau kaip 100 mm atstumu nuo skysčių rezervuarų pripildymo angų, laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 17 straipsnio 2 dalies k punktą ir 5 dalį nustatytų reikalavimų. Gamintojai gali pateikti papildomos informacijos. Šis reikalavimas taikomas tik transporto priemonėms, turinčioms atskirą stabdžių sistemos skysčių pripildymo angą.

2.2.1.12.   Įspėjimo įtaisas

2.2.1.12.1.   Bet kurioje transporto priemonėje, kurioje sumontuota darbinė stabdžių sistema, kurią veikti verčia iš energijos akumuliatoriaus tiekiama energija, o atsarginių stabdžių sistema nenaudodama energijos atsargų negali užtikrinti nustatyto atsarginio stabdymo veiksmingumo, be manometro, kai jis sumontuotas, papildomai turi būti įspėjimo įtaisas, skleidžiantis optinį arba garso signalą, kai energijos atsarga kurioje nors sistemos dalyje nukrenta iki tokio lygio, kad iš naujo neįkrovus akumuliatoriaus ir neatsižvelgiant į transporto priemonės apkrovą, būtų galima penktą kartą panaudoti darbinio stabdžio sistemos valdymo įtaisą po to, kai jis keturis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, ir stabdyti taip pat veiksmingai, kaip nustatyta atsarginiam stabdymui (kai darbinio stabdžio perdavimo sistemoje nėra gedimų, o stabdžiai sureguliuoti kaip įmanoma geriau). Įspėjimo įtaisas tiesiogiai ir pastoviai prijungiamas prie kontūro. Varikliui veikiant įprastomis eksploatacijos sąlygomis ir nesant gedimų stabdžių sistemoje, įspėjimo įtaisas neturi skleisti jokių signalų, išskyrus laiką, kuris reikalingas energijos akumuliatoriui (-iams) įkrauti užvedus variklį.

2.2.1.12.1.1.   Tačiau, jeigu tai yra transporto priemonės, kurios laikomos atitinkančiomis 2.2.1.4.1. punkto reikalavimus tik todėl, kad atitinka IV priedo C skirsnio 1.2.2 punkto reikalavimus, įspėjimo įtaisas be optinio signalo turi skleisti dar ir garso signalą. Jeigu kiekvienas šių įtaisų atitinka nustatytuosius reikalavimus, o garsinis signalas neįsijungia anksčiau už optinį signalą, šie įtaisai nebūtinai turi veikti vienu metu.

2.2.1.12.2.   Šis garso signalo įtaisas gali neveikti, kai naudojamas stovėjimo stabdis ir (arba), gamintojo nuožiūra, tada, kai automatinės pavarų dėžės selektorius nustatytas į stovėjimo padėtį, arba abiem atvejais.

2.2.1.13.   Nepažeidžiant 2.1.2.3 punkto reikalavimų, kai tam, kad stabdžių sistema veiktų, būtinas papildomas energijos šaltinis, o energijos atsarga turi būti tokia, kad, sustojus varikliui ar sugedus tą energijos šaltinį veikti verčiančioms priemonėms, tos atsargos pakaktų transporto priemonei veiksmingai sustabdyti nustatytomis sąlygomis. Be to, jeigu stovėjimo stabdžių sistemą veikiančią vairuotojo raumenų jėgą sustiprina kokia nors pagalbinė priemonė, tai pagalbinei priemonei sugedus, stovėjimo stabdžio sistemą turi būti įmanoma priversti veikti, prireikus tam panaudojant energijos atsargą, nesusijusią su energijos šaltiniu, įprastomis sąlygomis tiekiančiu energiją tai pagalbinei priemonei. Ši energijos atsarga gali būti skirta ir darbinei stabdžių sistemai.

2.2.1.14.   Jeigu tai traktorius, prie kurio leidžiama prikabinti velkamąją transporto priemonę, kurioje įrengtas traktoriaus vairuotojo valdomi stabdis, traktoriaus darbinėje stabdžių sistemoje turi būti tokios konstrukcijos įtaisas, kad, sugedus velkamosios transporto priemonės stabdžių sistemai arba nutrūkus maitinimo linijai (arba pritaikytai kito tipo jungčiai) tarp traktoriaus ir velkamosios transporto priemonės, vis dar turi būti įmanoma stabdyti traktorių taip pat veiksmingai, kaip nustatyta atsarginei stabdžių sistemai; atitinkamai nustatoma, kad tas įtaisas būtų sumontuotas traktoriaus darbinėje stabdžių sistemoje, užtikrinant, kad traktorių vis dar būtų galima stabdyti darbine stabdžių sistema taip pat veiksmingai, kaip nustatyta atsarginei stabdžių sistemai.

2.2.1.15.   Pagalbinei pneumatinei ar hidraulinei įrangai energija tiekiama automatiškai taip, kad tai įrangai veikiant veiksmingumo parametrai atitiktų nurodytus dydžius, o pažeidus energijos šaltinį dėl pagalbinės įrangos veikimo stabdžių sistemas maitinanti energijos atsarga nesumažėtų labiau negu nurodyta 2.2.1.12 punkte.

2.2.1.16.   Traktorius, kuriuo leidžiama vilkti R2, R3, R4 arba S2 kategorijos transporto priemones, turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus.

2.2.1.16.1.

Jei traktoriuje įjungiama darbinė stabdžių sistema, palaipsniui turi būti stabdoma ir velkamoji transporto priemonė, žr. ir 2.2.1.18.4 punktą.

2.2.1.16.2.

Jei ima veikti atsarginė traktoriaus stabdžių sistema, turi būti stabdoma ir velkamoji transporto priemonė. Jeigu tai Tb ir Cb kategorijų traktoriai, šis stabdymas turi būti palaipsnis.

2.2.1.16.3.

Sugedus traktoriaus darbinei stabdžių sistemai ir, jeigu šią sistemą sudaro bent dvi atskiros sekcijos, nesugedusi sekcija ar sekcijos turi galėti iš dalies ar visiškai įjungti velkamosios transporto priemonės stabdžius. Šis reikalavimas netaikomas tuo atveju, kai dvi atskiros sekcijos sudarytos iš vienos kairės pusės ratų stabdymo sekcijos ir vienos dešinės pusės ratų stabdymo sekcijos, tokia konstrukcija siekiant sudaryti diferencinio stabdymo galimybę darant posūkius laukuose. Jeigu pastaruoju atveju sugestų traktoriaus darbinė stabdžių sistema, tada atsargine stabdžių sistema turi būti įmanoma iš dalies ar visiškai įjungti velkamosios transporto priemonės stabdžius. Jeigu šį veiksmą atlieka vožtuvas, kuris įprastomis sąlygomis neveikia, tokį vožtuvą galima įmontuoti tik tuo atveju, jei vairuotojas, būdamas kabinoje arba transporto priemonės išorėje, gali be įrankių lengvai patikrinti, ar jis tinkamai veikia.

2.2.1.17.   Papildomi reikalavimai traktoriams, kuriais leidžiama vilkti transporto priemones su pneumatinėmis stabdžių sistemomis

2.2.1.17.1.   Net ir sugedus (pvz., įvykus trūkiui) vienai iš jungiamųjų pneumatinių linijų arba pertrūkus ar sutrikus elektrinei valdymo linijai, vairuotojui turi būti palikta galimybė visiškai ar iš dalies įjungti velkamosios transporto priemonės stabdžius darbinės stabdžių sistemos, atsarginės stabdžių sistemos arba stovėjimo stabdžių sistemos valdymo įtaisu, nebent dėl gedimo velkamoji transporto priemonė automatiškai sustabdoma taip veiksmingai, kaip nustatyta II priedo 3.2.3 punkte.

2.2.1.17.2.   Šios dalies 2.2.1.17.1 punkte nustatytas automatinio stabdymo reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laikomasi toliau nurodytų sąlygų:

2.2.1.17.2.1.

kai numatytas iš 2.2.1.17.1 punkte nurodytų valdymo įtaisų stabdžių valdymo įtaisas yra priverstas veikti visa eiga, slėgis maitinimo linijoje turi nukristi iki 150 kPa per kitas dvi sekundes; be to, atleidus stabdžių valdymo įtaisą, slėgis maitinimo linijoje turi būti atkurtas;

2.2.1.17.2.2.

kai maitinimo linija ištuštinama greičiau kaip 100 kPa per sekundę, automatiniai velkamosios transporto priemonės stabdžiai turi pradėti veikti, kol slėgis maitinimo linijoje dar nesumažėjo iki 200 kPa.

2.2.1.17.3.   sugedus vienai iš valdymo linijų, jungiančių dvi pagal 2.1.4.1.2 punktą įrengtas transporto priemones, gedimo nepaveikta valdymo linija turi automatiškai užtikrinti stabdymo veiksmingumą, nustatytą velkamajai transporto priemonei pagal II priedo 3.2.3 punktą;

2.2.1.17.4.   jeigu pneumatinė darbinė stabdžių sistema sudaryta iš dviejų ar daugiau atskirų sekcijų, oras, nutekėjęs į tarpą tarp tų sekcijų ar srauto kryptimi už valdymo įtaiso, turi būti nuolat išleidžiamas į aplinką.

2.2.1.18.   Papildomi reikalavimai traktoriams, kuriais leidžiama vilkti transporto priemones su hidraulinėmis stabdžių sistemomis

2.2.1.18.1.   Abiejose sukabintuvų galvutėse užtikrinamas slėgis varikliui neveikiant turi visada būti 0 kPa.

2.2.1.18.2.   Valdymo linijos sukabintuvo galvutėje užtikrinamas slėgis varikliui veikiant ir nenaudojant stabdymo jėgos turi būti 0+200 kPa.

2.2.1.18.3.   Varikliui veikiant turi būti įmanoma papildomos linijos sukabintuvo galvutėje generuoti bent 1 500 kPa, bet ne didesnį kaip 3 500 kPa, slėgį.

2.2.1.18.4.   Nukrypstant nuo 2.2.1.16.1 punkto reikalavimo, velkamoji transporto priemonė turi būti stabdoma palaipsniui tik tada, kai traktoriaus darbinė stabdžių sistema įjungiama veikiant varikliui.

2.2.1.18.5.   Net ir sugedus (pvz., įvykus pertrūkiui arba nuotėkiui) papildomai linijai, vairuotojui turi būti palikta galimybė visiškai ar iš dalies įjungti velkamosios transporto priemonės stabdžius darbinės stabdžių sistemos, atsarginės stabdžių sistemos arba stovėjimo stabdžių sistemos valdymo įtaisu, nebent dėl gedimo velkamoji transporto priemonė automatiškai sustabdoma taip veiksmingai, kaip nustatyta II priedo 3.2.3 punkte.

2.2.1.18.6.   Sugedus (pvz., įvykus pertrūkiui arba nuotėkiui) valdymo linijai, slėgis papildomoje linijoje turi nukristi iki 1 000 kPa per kitas dvi sekundes po to, kai darbinio stabdžio valdymo įtaisas buvo visiškai nuspaustas; be to, atleidus darbinių stabdžių valdymo įtaisą, slėgis papildomoje linijoje turi būti atkurtas (žr. ir 2.2.2.15.3 punktą).

2.2.1.18.7.   Slėgis papildomoje linijoje turi nukristi nuo jo didžiausios vertės iki 0 +300 kPa per kitą sekundę po to, kai stovėjimo stabdžių sistemos valdymo įtaisas buvo visiškai nuspaustas.

Siekiant patikrinti velkamosios transporto priemonės papildomos linijos ištuštinimo laiką, imitatorius pagal III priedo 3.6.2.1 punktą sujungiamas su traktoriaus papildoma linija.

Tada imitatoriaus akumuliatoriai pakraunami iki didžiausios traktoriaus generuojamos vertės, įjungus variklį ir iki galo uždarius stabdžių nutekinimo įtaisą (III priedo 2 priedėlio 1.1 punktas).

2.2.1.18.8.   Traktoriuje gali būti sumontuotas atitinkamas įtaisas, kad būtų galima sujungti ir atjungti hidraulines jungiamąsias linijas, net ir veikiant varikliui ir įjungus stovėjimo stabdžių sistemą.

Šis įtaisas turi būti suprojektuotas ir sukonstruotas taip, kad slėgis jungiamosiose linijose būtų atkurtas iki pradinės vertės ne vėliau nei šio įtaiso valdymas (pvz., mygtuko paspaudimas) yra automatiškai užbaigiamas (pvz., vožtuvas automatiškai grįžta į įprasto veikimo padėtį).

2.2.1.18.9.   Traktoriuose, kurie velka R ir S kategorijų transporto priemones ir kurie gali atitikti tik darbinės stabdžių sistemos ir (arba) stovėjimo stabdžių sistemos ir (arba) automatinių stabdžių sistemos stabdžių veiksmingumo reikalavimus naudodami hidraulinės energijos kaupimo įtaiso sukauptą energiją, turi būti įrengta standarte ISO 7638: 2003 nustatyta jungtis, kad būtų galima nurodyti velkamosios transporto priemonės mažą sukauptos energijos kiekį, gaunamą pastarosios transporto priemonės, 2.2.2.15.1.1 punkte nustatytu atskiru įspėjamuoju signalu standarte ISO 7638:2003 nustatytos elektrinės jungties, nurodytos 2.2.1.29.2.2 punkte, 5 kontaktu (žr. taip pat 2.2.2.15.1 punktą.). Standarte ISO 7638:2003 nustatyta jungtis gali būti naudojama atitinkamai 5 ar 7 kontaktų elektroninėms jungtims.

2.2.1.19.   Jeigu traktoriumi leidžiama vilkti R3, R4 ar S2 kategorijos transporto priemonę, darbinė velkamosios transporto priemonės stabdžių sistema gali veikti tik kartu su traktoriaus darbine, atsargine ar stovėjimo stabdžių sistema. Vien tik velkamosios transporto priemonės stabdžius leidžiama naudoti tada, kai traktorius juos automatiškai įjungia tik dėl transporto priemonės stabilumo.

2.2.1.19.1.   Nukrypstant nuo 2.2.1.19 punkto, kad būtų pagerintas transporto priemonių junginio vairavimas pakeičiant traktoriaus ir velkamosios transporto priemonės sukabinimo jėgą, leidžiama, kad velkamosios transporto priemonės stabdžiai įsijungtų automatiškai per 5 s, jeigu neveiktų traktoriaus darbinė, atsarginė ar stovėjimo stabdžių sistema.

2.2.1.20.   Jei II priedo 3.1.3 punkto reikalavimai gali būti įvykdyti tik laikantis II priedo 3.1.3.4.1.1 punkte nurodytų sąlygų, tada,

2.2.1.20.1.

jei tai pneumatinė stabdžių sistema, ne mažesnis kaip 650 kPa slėgis valdymo linijoje (ar lygiavertė skaitmeninė užklausa) perduodamas, kai vienas valdymo įtaisas visiškai įjungiamas (taikoma ir traktoriaus stovėjimo stabdžių sistemai). Tai turi būti užtikrinama ir tuo metu, kai uždegimo (paleidimo) jungiklis yra išjungtas ir (arba) raktas yra ištrauktas;

2.2.1.20.2.

jei tai hidraulinė stabdžių sistema, 0 +100 kPa slėgis generuojamas papildomoje linijoje, kai vienas valdymo įtaisas įjungiamas iki galo.

2.2.1.21.   Tb kategorijos traktorių stabdžių antiblokavimo sistemos

2.2.1.21.1.   Pagal XI priedo reikalavimus Tb kategorijos traktoriuose, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 60 km/h, turi būti įrengtos 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos.

2.2.1.21.2.   Pagal XI priedo reikalavimus Tb kategorijos traktoriuose, kurių didžiausias projektinis greitis yra nuo 40 km/h iki 60 km/h, turi būti įrengtos 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos:

a)	naujų tipų transporto priemonėse – nuo 2020 m. sausio 1 d., o

b)	naujose transporto priemonėse – nuo 2021 m. sausio 1 d.

2.2.1.22.   Traktoriuose, kuriais leidžiama vilkti transporto priemonę su įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, taip pat įrengiama standartą ISO 7638:2003 atitinkanti speciali elektrinė jungtis, skirta elektrinės valdymo linijos perdavimo sistemai. Standarte ISO 7638:2003 nustatyta jungtis gali būti naudojama atitinkamai 5 ar 7 kontaktų elektroninėms jungtims.

2.2.1.23.   Jeigu 2.2.2.1.21.1 ir 2.2.1.21.2 punktuose nenurodytuose traktoriuose įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos, jos turi atitikti XI priedo reikalavimus.

2.2.1.24.   X priedo reikalavimai taikomi visų sudėtinių transporto priemonės elektroninių valdymo sistemų, kurios kontroliuoja stabdymo funkcijos perdavimo sistemos valdymą arba tą funkciją sudaro, saugos savybėms, įskaitant tas sistemas, kurios stabdžių sistemą (-as) naudoja automatiškai kontroliuojamam stabdymui arba atskirų ratų stabdymui.

2.2.1.25.   Jei tai Tb kategorijos traktoriai, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 60 km/h, tada nepaisant to, ar darbinė ir atsarginė stabdžių sistemos yra sujungtos ar ne, darbinė stabdžių sistema turi būti tokia, kad sugedus jos perdavimo sistemos daliai, tačiau įjungus darbinių stabdžių valdymo įtaisą, vis dar būtų įmanoma sustabdyti užtektinai ratų; tie ratai turi būti parinkti taip, kad liekamasis darbinės stabdžių sistemos veikimas atitiktų II priedo 3.1.4 punkte nustatytus reikalavimus.

Gedimo nepaveikta dalis ar dalys turi būti tinkamos iš dalies ar visiškai įjungti velkamosios transporto priemonės stabdžius.

2.2.1.25.1.   Apie hidraulinės perdavimo sistemos dalies gedimą vairuotojui pranešama įspėjimo įtaiso įspėjamuoju signalu, kaip nurodyta 2.2.1.29.1.1 punkte. Šį įsižiebiantį įtaisą taip pat galima naudoti, kai skysčio lygis rezervuare nukrinta žemiau gamintojo nurodytos ribos.

2.2.1.26.   Specialieji papildomi reikalavimai, taikomi elektrinei stovėjimo stabdžių sistemos perdavimo sistemai

2.2.1.26.1.   Traktoriai, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 60 km/h

2.2.1.26.1.1.   Sugedus elektrinei perdavimo sistemai, stovėjimo stabdžių sistema jokiu atveju neturi netikėtai įsijungti.

2.2.1.26.1.2.   Įvykus elektriniam valdymo įtaiso gedimui ar nutrūkus elektrinės valdymo perdavimo sistemos laidams už elektroninio (–ių) valdymo bloko (–ų) ir nutrūkus energijos tiekimui, turi būti ir toliau įmanoma įjungti stovėjimo stabdžių sistemą nuo vairuotojo sėdynės ir taip išlaikyti pakrautą transporto priemonę nejudančią 8 proc. nuolydžio įkalnėje arba nuokalnėje.

2.2.1.26.2.   Traktoriai, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 60 km/h

2.2.1.26.2.1.   Įvykus elektriniam valdymo įtaiso gedimui ar nutrūkus elektrinės valdymo perdavimo sistemos laidams už valdymo įtaiso bloko (-ų) ir nutrūkus energijos tiekimui,

2.2.1.26.2.1.1.

stovėjimo stabdžių sistema, kai transporto priemonės greitis didesnis kaip 10 km/h, jokiu atveju neturi netikėtai įsijungti;

2.2.1.26.2.1.2.

turi ir toliau būti įmanoma įjungti stovėjimo stabdžių sistemą nuo vairuotojo sėdynės ir taip išlaikyti pakrautą transporto priemonę nejudančią 8 proc. įkalnėje ar nuokalnėje.

2.2.1.26.3.   Nepaisant 2.2.1.26.1.2 ir 2.2.1.26.2.1 punktuose nustatytų stovėjimo stabdžių veiksmingumo reikalavimų, transporto priemonei stovint stovėjimo stabdžius taip pat leidžiama įjungti automatiškai, jeigu pasiekiamas minėtas veiksmingumas, o įjungti stovėjimo stabdžiai veikia neatsižvelgiant į uždegimo (paleidimo) jungiklio padėtį. Pasirinkus šią alternatyvą, stovėjimo stabdžiai automatiškai atleidžiami vos tik vairuotojas vėl ima važiuoti transporto priemone.

2.2.1.26.4.   Be to, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma išjungti prireikus įrankiais ir (arba) pagalbiniu įtaisu, laikomu arba sumontuotu transporto priemonėje.

2.2.1.26.5.   Apie nutrūkusius elektrinės perdavimo sistemos laidus arba elektrinį stovėjimo stabdžių sistemos valdymo įtaiso gedimą vairuotojui pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 2.2.1.29.1.2 punkte. Kai nutrūksta stovėjimo stabdžių sistemos elektrinės valdymo perdavimo sistemos laidai, minėtas geltonos spalvos įspėjamasis signalas turi įsižiebti iškart vos tik jie nutrūksta arba, jeigu tai traktorius, kurio didžiausias projektinis greitis neviršija 60 km/h, ne vėliau kaip įjungiant atitinkamų stabdžių valdymo įtaisą. Be to, apie tokį elektrinį valdymo įtaiso gedimą ar nutrūkusius laidus už elektroninio (–ių) valdymo bloko (–ų) ir nutrūkusį energijos tiekimą vairuotojui pranešama mirksinčiu įspėjamuoju signalu, nurodytu 2.2.1.29.1.1 punkte ir mirksinčiu tol, kol užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ („veikia“) ir dar ne mažiau kaip 10 sekundžių, o valdymo įtaiso padėtis yra „Įjungta“.

Tačiau jeigu stovėjimo stabdžių sistema nustato, kad stovėjimo stabdis tinkamai nuspaustas, įspėjamasis signalas gali nustoti mirksėti ir tada nemirksintis raudonos spalvos signalas naudojamas stovėjimo stabdžiai veikimui nurodyti.

Jei atskiru įspėjamuoju signalu, atitinkančiu visus 2.2.1.29.3 punkto reikalavimus, pranešama, kaip įprasta, apie įjungtą stovėjimo stabdžių sistemą, šis signalas turi atitikti minėtą raudonos spalvos signalui taikomą reikalavimą.

2.2.1.26.6.   Pagalbinei įrangai gali būti tiekiama stovėjimo stabdžių sistemos elektrinės perdavimo sistemos energija, su sąlyga, kad tiekiamos energijos pakanka stovėjimo stabdžių sistemai įjungti, kai transporto priemonės elektrinė apkrova nėra sutrikusi. Be to, kai energijos rezervas taip pat naudojamas darbinei stabdžių sistemai, taikomi XII priedo 4.1.7 punkte nustatyti reikalavimai.

2.2.1.26.7.   Išjungus uždegimo (paleidimo) jungiklį, kuriuo valdoma stabdžių sistemos elektros energija, ir (arba) ištraukus raktą, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma ir toliau įjungti, tačiau ne išjungti.

Stovėjimo stabdžių sistemos išjungimas yra leidžiamas, jeigu, norint ją išjungti, turi būti mechaniškai atblokuotas valdymo įtaisas.

2.2.1.27.   XII priedo reikalavimai taikomi atsižvelgiant į EBS transporto priemonės arba transporto priemonės su „duomenų perdavimu“ per 6 ir 7 kontaktus standarte ISO 7638 nustatyta jungtimi.

2.2.1.28.   Specialieji reikalavimai, taikomi sukabinimo jėgos valdymo įtaisui

2.2.1.28.1.   Sukabinimo jėgos valdymo įtaisą leidžiama įrengti tik traktoriuje.

2.2.1.28.2.   Sukabinimo jėgos valdymo įtaiso paskirtis – sumažinti traktorių ir velkamųjų transporto priemonių dinaminio stabdymo greičio skirtumą. Sukabinimo jėgos valdymo įtaiso veikimas tikrinamas suteikiant tipo patvirtinimą. Transporto priemonės gamintojas ir techninė tarnyba turi susitarti dėl šios patikros atlikimo metodo, prie tipo patvirtinimo ataskaitos pridėdami vertinimo metodo ir rezultatų aprašą.

2.2.1.28.2.1.   Sukabinimo jėgos valdymo įtaisu galima kontroliuoti velkamosios transporto priemonės stabdymo greitį (TM/FM, II priedo 1 priedėlio 2 punktas) ir (arba) stabdymo užklausos signalo reikšmę (-es). Jeigu pagal šio priedo 2.1.4.1.2 punktą traktoriuje įrengiamos dvi valdymo linijos, abu signalai turi būti reguliuojami panašiai.

2.2.1.28.2.2.   Sukabinimo jėgos valdymo įtaisas turi būti toks, kad būtų įmanoma užtikrinti didžiausią įmanomą stabdymo slėgį (-ius).

2.2.1.28.3.   Transporto priemonė turi atitikti II priedo 1 priedėlio nustatytus apkrovos suderinamumo reikalavimus, tačiau, kai transporto priemonės sukabinimo jėgos valdymo įtaisas veikia, nuo minėtų reikalavimų leidžiama nukrypti tam, kad būtų galima pasiekti 2.2.1.28.2 punkte nustatytus tikslus.

2.2.1.28.4.   Apie nustatytą sukabinimo jėgos valdymo įtaiso gedimą vairuotojui pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, kaip nurodyta 2.2.1.29.1.2 punkte. Sugedus turi būti taikomi II priedo 1 priedėlyje nustatyti atitinkami reikalavimai.

2.2.1.28.5.   Apie sukabinimo jėgos valdymo sistemos kompensavimą pranešama 2.2.1.29.1.2 punkte nurodytu geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, jeigu šis kompensavimas apibrėžtą vardinę užklausos signalo reikšmę viršija atitinkamai 150 kPa (pneumatinė sistema) ir 2 600 kPa (hidraulinė sistema) iki atitinkamai 650 kPa (ar lygiavertės skaitmeninės užklausos) ar 11 500 kPa (hidraulinė sistema) ribinės vertės, matuojant pm. Jeigu dėl kompensavimo valdymo taškas patenka už suderinamumo diapazono ribų apkrovos sąlygomis, kaip nurodyta II priedo 1 priedėlyje dėl traktorių, viršijus atitinkamai 650 kPa ir 11 500 kPa (hidraulinė sistema) ribinę vertę, apie tai turi būti įspėjama.

2.2.1.28.6.   Sukabinimo jėgos valdymo sistema valdomos tik tos sukabinimo jėgos, kurias sukuria traktoriaus ir velkamosios transporto priemonės darbinė stabdžių sistema. Nei traktoriaus, nei velkamosios transporto priemonės darbinė stabdžių sistema nekompensuoja sukabinimo jėgų, sukurtų veikiant patvariosioms stabdžių sistemoms. Patvariosios stabdžių sistemos nelaikomos darbinės stabdžių sistemų dalimi.

2.2.1.29.   Įspėjamasis signalas, kuriuo pranešama apie stabdžių gedimą ir defektą

Įspėjamųjų optinių signalų, kurių funkcija yra pranešti vairuotojui apie tam tikrus nustatytus traktoriaus ar velkamosios transporto priemonės stabdžių įrangos gedimus ar defektus, reikalavimai yra nustatyti 2.2.1.29.1–2.2.1.29.6.3 punktuose. Šių signalų funkcija yra pranešti išskirtinai tik apie stabdžių įrangos gedimus arba defektus. Tačiau 2.2.1.29.6 punkte nurodytas optinis įspėjamasis signalas gali būti papildomai naudojamas pranešti apie važiuoklės įtaisų triktis arba defektus.

2.2.1.29.1.   Traktoriuose turi būti numatyta galimybė toliau nurodytais įspėjamaisiais optiniais signalais pranešti apie stabdžių gedimą ar defektą:

2.2.1.29.1.1.

Raudonos spalvos įspėjamuoju signalu pranešama, laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 18 straipsnio 2 dalies l, s, q punktus ir 4 dalį nustatytų reikalavimų, apie transporto priemonės stabdžių įrangos gedimus, kaip nustatyta šio priedo kituose punktuose ir V, VII, IX ir XIII prieduose, neleidžiančius užtikrinti nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo ir (arba) neleidžiančius veikti bent vienam iš dviejų nepriklausomų darbinių stabdžių kontūrų.

2.2.1.29.1.2.

Jei taikoma, geltonos spalvos įspėjamuoju signalu pranešama, laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 18 straipsnio 2 dalies l, s, q punktus ir 4 dalį nustatytų reikalavimų, apie elektriniu būdu nustatytą transporto priemonės stabdžių įrangos defektą, kurio nenurodo 2.2.1.29.1.1 punkte minėtas įspėjamasis signalas.

2.2.1.29.2.   Traktoriuose, kuriuose įrengta elektrinė valdymo linija ir (arba) kuriais leidžiama vilkti transporto priemonę, kurioje įrengta elektrinė valdymo perdavimo sistema, turi būti galima atskiru įspėjamuoju signalu pranešti apie velkamosios transporto priemonės stabdžių sistemos elektrinės valdymo perdavimo sistemos gedimą, laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 18 straipsnio 2 dalies l, s ir q punktus ir 4 dalį nustatytų reikalavimų. Velkamosios transporto priemonės signalas siunčiamas standarte ISO 7638:2003 nustatytos elektrinės jungties 5 kontaktu; traktoriui atsiųstas velkamosios transporto priemonės signalas nekeičiamas ir visais atvejais iškart parodomas. Šis įspėjamasis signalas neturi įsižiebti, kai sukabinamas su velkamąja transporto priemone, kurioje nėra elektrinės valdymo linijos ir (arba) elektrinės valdymo perdavimo sistemos, arba kai nėra prikabintos velkamosios transporto priemonės. Ši funkcija turi būti automatinė.

2.2.1.29.2.1.   Jeigu traktoriuje įrengta elektrinė valdymo linija, o elektrine jungtimi jis sujungiamas su velkamąja transporto priemone, kurioje irgi įrengta elektrinė valdymo linija, 2.2.1.29.1.1 punkte nurodytu įspėjamuoju signalu pranešama ir apie tam tikrus velkamosios transporto priemonės stabdžių įrangos gedimus, apie kuriuos atitinkama informacija siunčiama velkamosios transporto priemonės elektrinės valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu. Šis signalas naudojamas kartu su 2.2.1.29.2 punkte nurodytu įspėjamuoju signalu. Užuot naudojus 2.2.1.29.2 punkte nurodytą įspėjamąjį signalą kartu su minėtu įspėjamuoju signalu, laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 18 straipsnio 2 dalies l, s ir q punktus ir 4 dalį nustatytų reikalavimų, atskiru įspėjamuoju signalu traktoriuje gali būti pranešta apie velkamosios transporto priemonės stabdžių įrangos gedimą.

2.2.1.29.2.2.   Traktoriuose su elektros jungtimi, atitinkančia standarto ISO 7638: 2003 reikalavimus, kad būtų galima nurodyti mažą sukauptos energijos kiekį velkamojoje transporto priemonėje, kaip reikalaujama 2.2.2.15.1.1 ir 2.2.2.15.2 punktuose, vairuotojui turi būti rodomas 2.2.1.29.2 punkte nurodytas atskiras geltonos spalvos įspėjamasis signalas, kai įspėjamasis signalas perduodamas iš traktoriaus į velkamąją transporto priemonę standarto ISO 7638: 2003 reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties 5 kontaktu.

2.2.1.29.3.   Išskyrus kituose punktuose nustatytus atvejus:

2.2.1.29.3.1.

apie nurodytą gedimą arba defektą minėtu (-ais) įspėjamuoju (-aisiais) signalu (-ais) vairuotojui pranešama ne vėliau kaip įjungiant atitinkamą stabdžių valdymo įtaisą;

2.2.1.29.3.2.

įspėjamasis (-ieji) signalas (-ai) turi likti matomi tol, kol nepašalinamas gedimas (defektas) ir užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ („veikia“);

2.2.1.29.3.3.

įspėjamasis signalas turi būti pastovus (nemirksintis).

2.2.1.29.4.   Įspėjamieji signalai turi būti matomi net dienos metu. Vairuotojas, sėdėdamas jam skirtoje vietoje, turi turėti galimybę lengvai patikrinti, ar įtaisas tinkamai veikia. Sugedus kuriam nors šių įspėjimo įtaisų komponentui, stabdžių sistemos veiksmingumas neturi sumažėti.

2.2.1.29.5.   Minėtas (-i) įspėjamasis (-ieji) signalas (-ai) turi įsižiebti, kai transporto priemonės elektros įrangai (ir stabdžių sistemai) imama tiekti energiją. Atliekant vietoje stovinčios transporto priemonės stabdžių sistemos patikrą, nustatoma, ar prieš išsijungiant signalams neliko nurodytų gedimų ar defektų. Nurodyti gedimai arba defektai, dėl kurių turėtų įsižiebti minėti įspėjamieji signalai, tačiau kurie nebuvo nustatyti statinėmis sąlygomis, nustačius juos, turi likti atmintyje ir turi būti parodomi užvedus transporto priemonę bei visada, kai užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ („veikia“), kol gedimas ar defektas nėra pašalinamas.

2.2.1.29.6.   Apie nenurodytus gedimus (ar defektus) arba apie kitą su stabdžiais arba traktoriaus važiuoklės įtaisais susijusią informaciją gali būti pranešama 2.2.1.29.1.2 punkte nurodytu signalu, jei įvykdomi visi toliau nurodyti reikalavimai:

2.2.1.29.6.1.

transporto priemonė stovi vietoje;

2.2.1.29.6.2.

po to, kai stabdžių sistemai pirmą kartą imama tiekti energija ir signalas parodo, laikantis 2.2.1.29.5 punkte išsamiai aprašytos tvarkos, kad nenustatyta jokių nurodytų gedimų (ar defektų); bei

2.2.1.29.6.3.

apie nenurodytas triktis ar kitus dalykus pranešama tik mirksinčiu įspėjamuoju signalu. Tačiau, transporto priemonei ėmus viršyti 10 km/h greitį, įspėjamasis signalas turi užgesti.

2.2.1.30.   Sutrikus elektrinės valdymo perdavimo sistemos funkcijai, stabdžiai neturi suveikti, jeigu vairuotojas to nepageidauja.

2.2.1.31.   Traktoriai, kuriuose sumontuota hidrostatinė pavara, turi atitikti visus susijusius šiame arba IX priede nustatytus reikalavimus.

2.2.2.   R ir S kategorijų transporto priemonės

2.2.2.1.   R1a, R1b (jei vienai ašiai tenkančios techniškai leidžiamos masės suma neviršija 750 kg), S1a, S1b (jei vienai ašiai tenkančios techniškai leidžiamos masės suma neviršija 750 kg) kategorijų transporto priemonėse darbinė stabdžių sistema nebūtinai turi būti įrengta. Tačiau, jeigu šios kategorijos transporto priemonėse darbinė stabdžių sistema įrengta, ši sistema turi atitikti tokius pačius reikalavimus, kaip ir R2 ar S2 kategorijos atveju.

2.2.2.2.   R1b ir S1b kategorijų (jei techniškai leidžiama ašiai tenkanti masės suma viršija 750 kg) ir R2 kategorijos transporto priemonėse turi būti įrengta darbinė stabdžių sistema – tolydaus (vieninio) ar pusiau tolydaus (dvigubinio) stabdymo tipo arba inercinio tipo. Tačiau, jei šių kategorijų transporto priemonių darbinė stabdžių sistema yra tolydaus arba pusiau tolydaus stabdymo tipo, jos turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir R3 kategorijos transporto priemonės.

2.2.2.3.   Jeigu velkamosios transporto priemonės kategorija yra R3, R4 arba S2, darbinė stabdžių sistema turi būti tolydaus arba pusiau tolydaus stabdymo tipo.

2.2.2.3.1.   Nukrypstant nuo 2.2.2.3 punkto reikalavimo, inercinė stabdžių sistema gali būti įrengta R3a ir S2a transporto priemonėse, kurių didžiausia masė neviršija 8 000 kg, laikantis toliau nurodytų sąlygų:

2.2.2.3.1.1.

projektinis greitis neviršija 30 km/h, kai stabdžiai veikia ne visus ratus;

2.2.2.3.1.2.

projektinis greitis neviršija 40 km/h, kai stabdžiai veikia visus ratus;

2.2.2.3.1.3.

R3a kategorijos priekabų, kuriose įrengti inerciniai stabdžiai, gale turi būti sumontuota patvari plokštelė (150 mm skersmens), nurodanti didžiausią projektinį greitį. Tai turi būti 30 arba 40 km/h, jeigu taikoma, arba 20 ar 25 mph tose valstybėse narėse, kur vis dar taikomos imperinės (angliškosios) sistemos matavimo vienetai.

2.2.2.4.   Darbinė stabdžių sistema:

2.2.2.4.1.

turi veikti bent du kiekvienos ašies ratus, jei tai Rb ir Sb kategorijos velkamoji transporto priemonė;

2.2.2.4.2.

atitinkamai paskirsto ašims tenkančią jėgą;

2.2.2.4.3.

bent viename jos oro rezervuare, jei jis yra, tinkamai parinktoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje sumontuotas išleidimo ir ištraukimo įtaisas.

2.2.2.5.   Kiekvienos stabdžių sistemos poveikis turi būti simetriškai paskirstytas tarp tos pačios ašies ratų velkamosios transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu.

2.2.2.5.1.   Tačiau tuo atveju, kai labai skiriasi transporto priemonės ratų apkrova kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje, stabdžių sistemos veikimas gali atitinkamai nukrypti nuo simetriško stabdymo jėgos pasiskirstymo.

2.2.2.6.   Sutrikus elektrinės valdymo perdavimo sistemos funkcijai, stabdžiai neturi suveikti, jeigu vairuotojas to nepageidauja.

2.2.2.7.   Stabdymo paviršiai, turintys užtikrinti reikiamą veiksmingumą, turi būti nuolat susieti su ratais arba standžiąja jungtimi, arba nelūžtančiomis sudėtinėmis dalimis.

2.2.2.8.   Stabdžių išdilimą turi būti įmanoma lengvai pašalinti rankiniu ar automatiniu būdu reguliuojamomis priemonėmis. Be to, perdavimo sistemos valdymo įtaisas ir perdavimo sistemos bei stabdžių komponentai turi turėti tokią eigos atsargą ir prireikus tinkamų kompensavimo priemonių, kad stabdžiams įkaitus arba iki tam tikros ribos susidėvėjus stabdžių trinkelių antdėklams, efektyvų stabdymą būtų galima užtikrinti tiesiogiai nieko nereguliuojant.

2.2.2.8.1.   Darbinių stabdžių dilimo reguliavimas atliekamas automatiškai. Tačiau automatinius reguliavimo įtaisus nebūtina įrengti R1, R2, R3a, S1 ir S2a kategorijų transporto priemonėse. Po to, kai pagal II priede nustatytas I arba III tipo bandymo sąlygas išbandyti stabdžiai, kuriuose įrengti automatiniai stabdžių reguliavimo įtaisai, įkaitinami ir atvėsinami, jie turi veikti nestrigdami, kaip apibrėžta to priedo 2.5.6 punkte.

2.2.2.8.1.1.   Jei tai toliau nurodytų kategorijų velkamosios transporto priemonės:

—	R3a, R4a, S2a, taip pat

—	R3b, R4b, S2b, kai techniškai leidžiama ašiai tenkanti masė neviršija 10 000 kg,

2.2.2.8.1 punkto veiksmingumo reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu įvykdomi II priedo 2.5.6 punkto reikalavimai. Kol nebus susitarta dėl vienodų techninių reikalavimų, kuriais remiantis būtų galima tinkamai įvertinti automatinio stabdžių reguliavimo įtaiso funkciją, laisvojo veikimo reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laisvasis veikimas stebimas atliekant atitinkamos priekabos stabdžių bandymus.

2.2.2.8.1.2.   Jei tai R3b, R4b, S2b kategorijų velkamosios transporto priemonės, o techniškai leidžiamos masės suma viršija 10 000 kg vienai ašiai, 2.2.2.8.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu įvykdomi II priedo 2.5.6 punkto reikalavimai.

2.2.2.9.   Stabdžių sistemos turi būti tokios, kad, nutrūkus sukabintuvui, kai velkamoji transporto priemonė juda, velkamoji transporto priemonė būtų stabdoma automatiškai.

2.2.2.9.1.   R1 ir S1 kategorijų transporto priemonėse, kuriose nėra stabdžių sistemos, turi būti įrengtas, be pagrindinio sukabintuvo, atsarginis sukabintuvas (grandinė, kabelis ir pan.), kuris, atsijungus pagrindiniam sukabintuvui, neleidžia standžiosios vilkties jungčiai liesti žemės ir užtikrina liekamąjį velkamosios transporto priemonės valdymą.

2.2.2.9.2.   R1, R2, R3a, S1 ir S2a kategorijų transporto priemonėse, kuriose sumontuota inercinė stabdžių sistema, turi būti įrengtas įtaisas (grandinė, kabelis ir t. t.), kuris, atsiskyrus sukabintuvui, galėtų įjungti velkamosios transporto priemonės stabdžius.

2.2.2.9.3.   Velkamųjų transporto priemonių, kuriose įrengta hidraulinė stabdžių sistema, jungiamosios linijos, kaip nurodyta 2.1.5.1.1 ir 2.1.5.1.2 punktuose, atjungiamos nuo traktoriaus arba velkamosios transporto priemonės, esant nereikšmingam nuotėkiui sukabintuvo atskyrimo metu. Jėga, reikalinga vienai jungiamajai linijai atjungti, neturi viršyti verčių, nurodytų standarte ISO 5675:2008. Nukrypstant nuo šio standarto 4.2.4 punkto, abiejų linijų atjungimo jėga neturi viršyti 2 500 N.

2.2.2.10.   Kiekvienoje velkamojoje transporto priemonėje, kurioje turi būti sumontuota darbinė stabdžių sistema, turi būti sąlygos panaudoti stovėjimo stabdį netgi tada, kai velkamoji transporto priemonė yra atskirta nuo traktoriaus. Asmeniui, stovinčiam ant žemės, turi būti įmanoma įjungti stovėjimo stabdžio sistemą.

2.2.2.11.   Jeigu velkamojoje transporto priemonėje yra įtaisas, kuriuo galima išjungti stabdžių sistemą, išskyrus stovėjimo stabdžių sistemą, įtaisas turi būti suprojektuotas ir sukonstruotas taip, kad visiškai grįžtų į ramybės padėtį tuojau po to, kai į velkamąją transporto priemonę vėl pradedamas tiekti suspaustas oras arba hidraulinė alyva arba atkuriamas velkamosios transporto priemonės elektros grandinės maitinimas.

2.2.2.12.   Kiekvienos velkamosios transporto priemonės, kurioje sumontuota hidraulinė darbinė stabdžių sistema, stabdžių sistema turi būti suprojektuota taip, kad, kai papildoma linija yra atjungta, stovėjimo arba darbinė stabdžių sistema suveiktų automatiškai.

2.2.2.13.   R3, R4 ir S2 kategorijų transporto priemonės turi atitikti 2.2.1.17.2.2 punkte nurodytas sąlygas dėl pneumatinės stabdžių sistemos arba 2.2.2.15.3 punkte nurodytas sąlygas dėl hidraulinės stabdžių sistemos.

2.2.2.14.   Jeigu pagalbinei įrangai tiekiama darbinės stabdžių sistemos energija, darbinė stabdžių sistema turi būti apsaugota, kad būtų užtikrinama, jog darbinių stabdžių energijos kaupimo įtaiso (-ų) slėgis būtų ne mažesnis kaip 80 proc. valdymo linijos užklausos slėgio arba lygiavertės skaitmeninės užklausos reikšmės, kaip nustatyta atitinkamai II priedo 2.2.3.2 ir 2.2.3.3 punktuose.

2.2.2.15.   Be to, kas minėta pirmiau, velkamosios transporto priemonės, kuriose įrengtos hidraulinės stabdžių sistemos, turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus:

2.2.2.15.1.

Jeigu velkamoji transporto priemonė atitinka tik reikalavimus dėl darbinės stabdžių sistemos ir (arba) stovėjimo stabdžių sistemos ir (arba) automatinių stabdžių naudodama hidraulinio energijos kaupimo įtaiso sukauptą energiją, velkamosios transporto priemonės stabdžiai turi įsijungti automatiškai arba turi likti įsijungę tais atvejais, kai ji nėra sujungta (traktoriaus variklio užvedimas įjungtas) su energijos šaltiniu standarte ISO 7638:2003 nustatyta elektrine jungtimi (žr. ir 2.2.1.18.9 punktą). Standarte ISO 7638:2003 nustatyta jungtis gali būti naudojama atitinkamai 5 ar 7 kontaktų elektroninėms jungtims. 2.2.2.15.1.1. Jei hidraulinės energijos kaupimo įtaisų slėgis nukrinta žemiau transporto priemonės gamintojo deklaruoto tipo patvirtinimo sertifikate slėgio, o nustatytas stabdymo veiksmingumas nėra užtikrinamas, apie šį žemą slėgį vairuotojui pranešama atskiru 2.2.1.29.2.2 punkte nurodytu įspėjamuoju signalu standarte ISO 7638:2003 nustatytos elektrinės jungties 5 kontaktu. Šis slėgis turi neviršyti 11 500 kPa.

2.2.2.15.2.

Jei papildomoje linijoje slėgis nukrenta iki 1 200 kPa, turi prasidėti automatinis velkamosios transporto priemonės stabdymas (žr. ir 2.2.1.18.6 punktą).

2.2.2.15.3.

Velkamojoje transporto priemonėje gali būti sumontuotas įtaisas laikinai atleisti stabdžius tuo atveju, jei nėra tinkamo traktoriaus. Prie šio įtaiso tokiu laikinu tikslu prijungiama papildoma linija. Jei papildoma linija yra atskirta nuo šio įtaiso, stabdžiai automatiškai vėl grąžinami į stabdymo padėtį.

2.2.2.16.   R3b, R4b ir S2b kategorijų velkamosiose transporto priemonėse, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 60 km/h, turi būti įrengta stabdžių antiblokavimo sistema pagal XI priedą. Be to, jei didžiausia leidžiamoji velkamosios transporto priemonės masė viršija 10 t, leidžiama montuoti tik A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemą.

2.2.2.17.   Jeigu 2.2.2.16 punkte nenurodytose velkamosiose transporto priemonėse įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos, jos turi atitikti XI priedo reikalavimus.

2.2.2.18.   Velkamosiose transporto priemonėse, kuriose įrengta elektrinė valdymo linija, ir R3b bei R4b kategorijos velkamosiose transporto priemonėse, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, sumontuojama standarto ISO 7638:2003 reikalavimus atitinkanti speciali elektrinė jungtis, skirta stabdžių sistemai ir stabdžių antiblokavimo sistemai arba tik vienai šių sistemų. Standarte ISO 7638:2003 nurodytas laidininko skerspjūvis priekabai gali būti sumažintas, jeigu priekaboje įrengiamas atskiras lydusis saugiklis. Vardiniai lydžiojo saugiklio parametrai turi būti tokie, kad nebūtų viršyta didžiausioji laidininkų įtampa. Ši išlyga netaikoma priekaboms, pritaikytoms vilkti kitą priekabą. Šiame reglamente nustatyti privalomi įspėjamieji velkamosios transporto priemonės signalai, kuriais pranešama apie gedimą ir kurie įžiebiami naudojant minėtą jungtį. Velkamosioms transporto priemonėms taikomi atitinkami traktoriams nustatyti reikalavimai dėl įspėjamųjų signalų, kuriais pranešama apie gedimą, yra apibrėžti 2.2.1.29.3, 2.2.1.29.4, 2.2.1.29.5 ir 2.2.1.29.6 punktuose.

Siekiant nurodyti stabdžių sistemos funkcionalumą, kai standarte ISO 7638: 2003 nustatyta jungtis yra prijungta ir atjungta, šios transporto priemonės turi būti paženklintos nenutrinamais ženklais laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 17 straipsnio 2 dalies k punktą ir 5 dalį nustatytų reikalavimų. Ženklai turi būti išdėstyti taip, kad būtų matomi, prijungus pneumatinės ir elektrinės linijos sąsajos jungtis.

2.2.2.18.1.   Nepaisant to, kad stabdžių sistema yra sujungta su standarte ISO 7638:2003 nustatytos jungties maitinimo šaltiniu, ją leidžiama sujungti su papildomu maitinimo šaltiniu. Tačiau įrengus papildomą maitinimo šaltinį, turi būti laikomasi toliau nurodytų nuostatų.

2.2.2.18.1.1.

visais atvejais standarte ISO 7638:2003 nustatytas maitinimo šaltinis turi būti pagrindinis stabdžių sistemos maitinimo šaltinis, nepaisant to, kad ji yra sujungta su papildomu maitinimo šaltiniu. Sugedus standarte ISO 7638:2003 nustatytam maitinimo šaltiniui, papildomas maitinimo šaltinis naudojamas kaip atsarginis;

2.2.2.18.1.2.

jis neturi turėti neigiamo poveikio stabdžių sistemai, veikiančiai įprastomis ir trikties sąlygomis;

2.2.2.18.1.3.

sugedus standarte ISO 7638:2003 nustatytam maitinimo šaltiniui, stabdžių sistema neturi suvartoti tiek energijos, kad ji viršytų didžiausią papildomo šaltinio galią;

2.2.2.18.1.4.

ant velkamosios transporto priemonės neturi būti ženklų arba etikečių, kuriose nurodyta, kad velkamojoje transporto priemonėje įrengtas papildomas maitinimo šaltinis;

2.2.2.18.1.5

velkamojoje transporto priemonėje neleidžiama įrengti įspėjamojo įtaiso, kuriuo pranešama apie gedimą velkamosios transporto priemonės stabdžių sistemoje, kai šiai sistemai energija tiekiama iš papildomo šaltinio;

2.2.2.18.1.6.

kai įrengiamas papildomas maitinimo šaltinis, pagal šį maitinimo šaltinį turi būti įmanoma patikrinti, kaip veikia stabdžių sistema;

2.2.2.18.1.7.

nepaisant to, kad stabdžių sistemai energija tiekiama iš papildomo maitinimo šaltinio, įvykus standarte ISO 7638:2003 nustatyta jungtimi tiekiamos elektros energijos tiekimo sutrikimui, turi būti laikomasi XI priedo 4.1 punkto ir XII priedo 4.2.3 punkto reikalavimų dėl įspėjimo apie gedimą.

2.2.2.19.   Be 2.2.1.17.2.2 ir 2.2.1.19 punktuose nustatytų reikalavimų, velkamosios transporto priemonės stabdžiai taip pat gali būti įjungiami automatiškai, kai juos įjungia velkamosios transporto priemonės stabdžių sistema, įvertinus transporto priemonės kompiuterio teikiamą informaciją.

3.   Bandymai

Šios taisyklės II priede aprašomi stabdymo bandymai, kuriuos reikia atlikti su patvirtinti pateiktomis transporto priemonėmis, ir reikalaujamas stabdymo veiksmingumas.

II PRIEDAS

Stabdžių sistemų ir priekabos stabdžių sukabintuvų bei transporto priemonių, kuriose jie sumontuoti, veiksmingumo ir bandymų reikalavimai

1.   Apibrėžtys

Šiame priede:

1.1.   Ašių grupė– kelios ašys, kai tarpas nuo vienos iš ašių iki gretimos ašies yra ne didesnis kaip 2,0 m. Jeigu tarpas nuo vienos iš ašių iki gretimos ašies viršija 2,0 m, kiekviena atskira ašis laikoma nesusijusių ašių grupe.

1.2.   Transporto priemonės naudingojo sukibimo kreivės– kreivės, kuriomis žymimas naudingasis kiekvienos ašies (i) sukibimas nurodytomis apkrovos sąlygomis transporto priemonės stabdymo greičio atžvilgiu.

2.   Stabdžių bandymai

2.1.   Bendrosios nuostatos

Šiame priede laikoma, kad didžiausias projektinis greitis turi būti transporto priemonės judėjimo į priekį kryptimi, išskyrus tuos atvejus, kai aiškiai nurodyta kitaip.

2.1.1.   Reikiamas stabdžių sistemų veiksmingumas nustatomas pagal stabdymo kelią ir vidutinį lėtėjimo pagreitį arba tik vieną iš šių kiekybinių parametrų. Stabdžių sistemos veiksmingumas nustatomas išmatavus stabdymo kelią, atsižvelgiant į pradinį transporto priemonės greitį, ir išmatavus vidutinį lėtėjimo pagreitį bandymo metu arba tik vieną iš šių kiekybinių parametrų. Tiek stabdymo kelias, tiek vidutinis lėtėjimo pagreitis ar tik vienas jų turi būti nustatytas ir išmatuotas atlikus numatytą bandymą.

2.1.2.   Stabdymo kelias yra atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pradeda jungti stabdžių sistemos valdymo įtaisą, iki transporto priemonės sustojimo momento; pradinis transporto priemonės greitis (v1) yra greitis tuo momentu, kai vairuotojas pradeda jungti stabdžių sistemos valdymo įtaisą; pradinis greitis turi sudaryti ne mažiau kaip 98 proc. atitinkamam bandymui nurodyto greičio. Vidutinis lėtėjimo pagreitis dm apskaičiuojamas pagal toliau nurodytą formulę kaip lėtėjimo nuo vb iki ve intervalo vidurkis priklausomai nuo atstumo:

kur:

v1	=	pradinis transporto priemonės greitis, apskaičiuojamas kaip aprašyta pirmoje pastraipoje
vb	=	transporto priemonės greitis, lygus 0,8 v1 km/h
ve	=	transporto priemonės greitis, lygus 0,1 v1 km/h
sb	=	nuvažiuotas atstumas metrais greičiui keičiantis nuo v1 iki vb
se	=	nuvažiuotas atstumas metrais greičiui keičiantis nuo v1 iki ve

Greitis ir atstumas nustatomi prietaisais, kurių rodmenų tikslumas yra ± 1 proc., jeigu taikomas atitinkamam bandymui nustatytas greitis. Užuot matavus greitį ir atstumą, dm dydį galima nustatyti ir kitais būdais; tada dm matavimo tikslumas turi būti ± 3 proc.

2.1.3.   Suteikiant bet kurios transporto priemonės tipo patvirtinimą, stabdymo veiksmingumas nustatomas atliekant bandymus kelyje tokiomis sąlygomis:

2.1.3.1.

transporto priemonės masė turi atitikti kiekvieno tipo bandymui nustatytą masę ir turi būti nurodyta bandymo ataskaitoje;

2.1.3.2.

bandymas atliekamas taikant kiekvieno tipo bandymui nustatytą greitį. Jeigu didžiausias projektinis transporto priemonės greitis yra mažesnis už bandymui nustatytą greitį, bandymas atliekamas transporto priemonei pasiekus didžiausią projektinį greitį;

2.1.3.3.

atliekant bandymus, stabdžių sistemos valdymo įtaisas veikiamas jėga, kuri, kad būtų pasiektas nustatytas veiksmingumas, turi neviršyti 600 N kojomis valdomų valdymo įtaisų ar 400 N rankinio valdymo įtaisų atveju;

2.1.3.4.

kelio danga turi užtikrinti gerą sukibimą, nebent yra nurodyta kitaip;

2.1.3.5.

bandymai atliekami tada, kai nėra vėjo, galinčio turėti įtakos bandymų rezultatams;

2.1.3.6.

bandymų pradžioje padangos turi būti šaltos, o slėgis jose turi atitikti tokį slėgį, koks pagal reikalavimus turi būti esant apkrovai, faktiškai veikiančiai ratus, kai transporto priemonė nejuda.

2.1.3.7.

Nustatytas veiksmingumas turi būti pasiektas transporto priemonei nenukrypstant nuo važiavimo krypties, nesukuriant nenormalios vibracijos ir neblokuojant ratų. Ratų blokavimas leidžiamas tik tada, kai tai aiškiai nurodyta.

2.1.4.   Transporto priemonės veika stabdymo metu

2.1.4.1.   Bendroji transporto priemonės veika stabdymo metu tikrinama atliekant stabdymo bandymus, visų pirma didelio greičio sąlygomis.

2.1.4.2.   Transporto priemonės veika, stabdant ant kelio dangos, kurios sukibimas sumažėjęs.

Tb, R2b, R3b, R4b ir S2b kategorijų transporto priemonių veika ant kelio dangos, kurios sukibimas sumažėjęs, turi atitikti 1 priedėlio ir, jei transporto priemonėje yra įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), XI priedo reikalavimus.

2.2.   0 tipo stabdymo bandymas (paprastas šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas)

2.2.1.   Bendrosios nuostatos

2.2.1.1.   Stabdžiai turi būti šalti. Laikoma, kad stabdis yra šaltas, jei įvykdyta kuri nors iš toliau nurodytų sąlygų:

2.2.1.1.1.

disko arba išorinės būgno dalies išmatuotoji temperatūra yra žemesnė kaip 100 °C;

2.2.1.1.2.

jei tai visiškai uždari stabdžiai, įskaitant ir alyvoje panardintus stabdžius, korpuso išorės išmatuotoji temperatūra yra žemesnė kaip 50 °C;

2.2.1.1.3.

stabdžiai nebuvo naudojami likus valandai iki bandymo pradžios.

2.2.1.2.   Atliekant stabdymo bandymą, nestabdomoji ašis neturi būti sujungta su stabdomąją ašimi (jei ašis galima atjungti). Tačiau, jeigu tai transporto priemonė su viena stabdymo ašimi ir vyksta automatinis vairo sujungimas su visomis kitomis ašimis stabdymo metu, visi ratai laikomi stabdomaisiais.

2.2.1.3.   Bandymas atliekamas toliau nurodytomis sąlygomis:

2.2.1.3.1.

transporto priemonė turi būti pakrauta iki gamintojo nurodytos didžiausios leidžiamos masės, o jos nestabdomoji ašis apkrauta iki didžiausios leidžiamos masės. Ant stabdomosios ašies ratų sumontuojamos didžiausio gamintojo numatyto tam transporto priemonių tipui, kai apkrova yra didžiausia leidžiama masė, skersmens padangos. Transporto priemonių, kurių visi ratai yra stabdomieji, priekinė ašis turi būti apkrauta iki didžiausios leidžiamos masės;

2.2.1.3.2.

kiekvienas bandymas pakartojamas su nepakrauta transporto priemone; bandymas pakartojamas ir su nepakrautu traktoriumi, kuriame yra tik vairuotojas, o prireikus ir asmuo, atsakingas už bandymo rezultatų stebėjimą;

2.2.1.3.3.

mažiausios nustatytos ribinės vertės veiksmingumo bandymams su nepakrauta ir su pakrauta transporto priemone yra tos, kurios nustatytos toliau kiekvienos kategorijos transporto priemonėms. Transporto priemonė turi atitikti reikiamus atitinkamos transporto priemonės kategorijos stabdymo kelio ir vidutinio lėtėjimo pagreičio kriterijus, tačiau gali nereikėti faktiškai išmatuoti abu dydžius;

2.2.1.3.4.

kelias turi būti lygus.

2.2.2.   0 tipo bandymas su T ir C kategorijų transporto priemonėmis

2.2.2.1.   Bandymas atliekamas esant didžiausiam projektiniam transporto priemonės greičiui, kai transporto priemonė važiuoja su išjungta pavara. Šiam greičiui gali būti taikomi tam tikri leidžiami nuokrypiai. Tačiau bet kuriuo atveju mažiausias nustatytas veiksmingumas turi būti pasiektas. Didžiausias stabdymo kelias (pagal stabdymo kelio apskaičiavimo formulę) apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį bandymo greitį.

2.2.2.2.   Siekiant patikrinti, ar laikomasi I priedo 2.2.1.2.4 punkte nustatytų reikalavimų, 0 tipo bandymas atliekamas išjungus pavarą ir transporto priemonei važiuojant pradiniu greičiu, ne mažesniu kaip 98 proc. didžiausio transporto priemonės projektinio greičio. Vidutinis lėtėjimo pagreitis, naudojant stovėjimo stabdžių sistemos valdymo įtaisą arba pagalbinį valdymo įtaisą, kuris leidžia bent iš dalies įjungti darbinę stabdžių sistemą ir pradėti lėtėjimą iš karto prieš transporto priemonei sustojant, turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m/s2, kai greitis yra iki 30 km/h, ir 2,2 m/s2, kai greitis viršija 30 km/h. Bandymas atliekamas su pakrauta transporto priemone. Jėga, kuria veikiamas stabdžių valdymo įtaisas, turi neviršyti nurodytų dydžių.

2.2.2.3.   Jeigu transporto priemonėse įrengtos balninė sėdynė ir vairo rankenos arba vairaratis ir keliavietės sėdynės arba keletas atskirų sėdynių, išdėstytų puokštės forma, vienoje ar keliose eilėse, taip pat įrengta neatkabinama transmisija, o tai gamintojas gali įrodyti atliekant stabdymo bandymus, su transporto priemone atliekamas 0 tipo bandymas, kai variklio pavara įjungta.

2.2.3.   0 tipo bandymas su R ir S kategorijų transporto priemonėmis

2.2.3.1.   Velkamosios transporto priemonės stabdymo veiksmingumą galima apskaičiuoti pagal traktoriaus ir velkamosios transporto priemonės stabdymo greitį bei sukabintuvą veikiančią išmatuotą stūmos jėgą, arba, tam tikrais atvejais, pagal traktoriaus su velkamąja transporto priemone junginio stabdymo greitį, kai stabdoma tik velkamoji transporto priemonė. Stabdžių bandymo metu traktoriaus variklio pavara išjungiama.

2.2.3.2.   Jeigu velkamojoje transporto priemonėje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, stabdžių bandymo metu slėgis maitinimo linijoje neturi viršyti 700 kPa, o valdymo linijos signalo reikšmė atsižvelgiant į įrenginį, neturi viršyti šių dydžių:

2.2.3.2.1.

650 kPa pneumatinėje valdymo linijoje;

2.2.3.2.2.

650 kPa slėgį atitinkanti skaitmeninės užklausos signalo reikšmė elektrinėje valdymo linijoje, kaip apibrėžta standarte ISO 11992:2003, įskaitant standartą ISO 1192:2-2003 ir jo pakeitimą 1:2007.

2.2.3.3.   Jeigu velkamojoje transporto priemonėje sumontuota hidraulinė stabdžių sistema:

2.2.3.3.1.

nustatytas mažiausias stabdymo veiksmingumas turi būti pasiektas slėgiui valdymo linijos sukabintuvo galvutėje neviršijant 11 500 kPa;

2.2.3.3.2.

užtikrinamas didžiausias slėgis valdymo linijos sukabintuvo galvutėje turi neviršyti 15 000 kPa.

2.2.3.4.   Išskyrus atvejus pagal 2.2.3.5 ir 2.2.3.6 punktus, siekiant nustatyti velkamosios transporto priemonės stabdymo greitį būtina matuoti traktoriaus ir velkamosios transporto priemonės stabdymo greitį ir sukabintuvą veikiančią stūmos jėgą. Traktorius turi atitikti 1 priedėlyje nustatytus reikalavimus dėl santykio TM/FM ir slėgio pm tarpusavio ryšio,

kur:

TM	=	stabdymo jėgų visų traktoriaus ratų periferinėje zonoje suma
FM	=	visa statmena pastovi kelio paviršiaus atoveiksmio jėga, veikianti traktoriaus ratus
pm	=	slėgis valdymo linijos sukabintuvo galvutėje

Velkamosios transporto priemonės stabdymo greitis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

zR = zR + M + D/FR

kur:

zR	=	velkamosios transporto priemonės stabdymo greitis
zR + M	=	traktoriaus ir velkamosios transporto priemonės junginio stabdymo greitis
D	=	sukabintuvą veikianti stūmos jėga (traukos jėga D > 0; slėgimo jėga D < 0)
FR	=	visa statmena pastovi kelio paviršiaus atoveiksmio jėga, veikianti visus velkamosios transporto priemonės ratus.

2.2.3.5.   Jeigu priekaboje įrengta tolydaus arba pusiau tolydaus stabdymo stabdžių sistema, kur slėgis stabdžių pavarose stabdant nekinta, nepaisant dinaminės ašies apkrovos kitimo, galima stabdyti vien tik velkamąją transporto priemonę. Velkamosios transporto priemonės stabdymo greitis zR apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

kur:

R	=	riedėjimo varžos vertė: — 0,02, jei tai transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 40 km/h — 0,01, jei tai transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 40 km/h
FM	=	visa statmena pastovi kelio paviršiaus atoveiksmio jėga, veikianti traktoriaus ratus
FR	=	visa statmena pastovi kelio paviršiaus atoveiksmio jėga, veikianti visus velkamosios transporto priemonės ratus.

2.2.3.6.   Kitaip velkamosios transporto priemonės stabdymo greitį galima įvertinti stabdant vien tik velkamąją transporto priemonę. Šiuo atveju taikomas toks pat slėgis, kaip ir išmatuotas slėgis, susidaręs stabdžių pavarose stabdant transporto priemonių junginį.

2.3.   I tipo bandymas (bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)

Šio tipo bandymas atliekamas pagal 2.3.1 arba 2.3.2 punkto reikalavimus, jei taikoma.

2.3.1.   Pakartotinis stabdymas

Su T ir C kategorijų traktoriais atliekamas pakartotinio stabdymo bandymas.

2.3.1.1.   Traktorių, kuriems taikomas šis reglamentas, darbinė stabdžių sistema turi būti patikrinta nuspaudžiant ir atleidžiant stabdžius kelis kartus iš eilės. Transporto priemonė turi būti visiškai pakrauta ir išbandoma pagal toliau pateiktoje lentelėje nurodytas sąlygas.

Transporto priemonės kategorija	Sąlygos
	V1 [km/h]	V2 [km/h]	Δt [sek]	n
T, C	80 % vmaks.	v1	60	20

kur:

v1	=	greitis pradedant stabdyti
v2	=	greitis baigiant stabdyti
vmaks.	=	didžiausias transporto projektinis priemonės greitis
n	=	stabdžių spūdžių skaičius
Δt	=	stabdymo ciklo trukmė (laikas nuo to momento, kai stabdis buvo pradėtas spausti, iki momento, kai stabdis pradedamas spausti kitą kartą).

2.3.1.1.1.   traktoriams, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 40 km/h, užuot taikius 2.3.1.1 punkte pateiktoje lentelėje nurodytas bandymo sąlygas, gali būti taikomos toliau pateiktoje lentelėje nurodytos sąlygos.

Transporto priemonės kategorija	Sąlygos
	V1 [km/h]	V2 [km/h]	Δt [sek]	n
T, C	80 % vmaks.	0,05 v1	60	18

2.3.1.2.   Jeigu dėl transporto priemonės savybių neįmanoma laikytis nustatytos Δt trukmės, ši trukmė gali būti didesnė; visais atvejais, be laiko, būtino transporto priemonei stabdyti ir greitinti, kiekvieno ciklo metu papildomai suteikiamas 10 sekundžių laikotarpis greičiui v1 išlyginti.

2.3.1.3.   Šių bandymų metu valdymo įtaisą reikia veikti tokia jėga, kad pirmą kartą nuspaudus stabdžius vidutinis lėtėjimo pagreitis būtų lygus 3 m/s2. Vėliau, kiekvieną kartą nuspaudžiant stabdžius, ši jėga turi būti tokia pati.

2.3.1.4.   Spaudžiant stabdžius visą laiką turi būti įjungta aukščiausioji pavara (išskyrus greitinančiąją pavarą ir pan.).

2.3.1.5.   Greičių dėžė turi būti naudojama taip, kad transporto priemonė kuo greičiau imtų važiuoti v1 greičiu (didžiausiu variklio ir greičių dėžės leidžiamas pagreičiu), kad po stabdymo transporto priemonė vėl pasiektų buvusį greitį.

2.3.1.6.   Jeigu transporto priemonėje sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo įtaisai, prieš atliekant I tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami toliau nustatyta tvarka.

2.3.1.6.1.

Jeigu transporto priemonėje sumontuoti pneumatiniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami taip, kad automatinis stabdžių reguliavimo įtaisas veiktų. Šiuo tikslu pavaros eiga suderinama taip: so ≥ 1,1 × sre-adjust (viršutinė vertė neturi viršyti gamintojo rekomenduojamos vertės); kur: S re-adjust – pakartotinio reguliavimo eiga, remiantis automatinio stabdžių reguliavimo įtaiso gamintojo specifikacija, t. y. eiga, kuria imama reguliuoti stabdžio darbinį tarpą, kai pavaros slėgis yra 15 proc. darbinio stabdžių sistemos slėgio, tačiau yra ne mažesnis kaip 100 kPa. Jei techninė tarnyba pritaria, kad pavaros eigos išmatuoti praktiškai neįmanoma, dėl pradinio nustatymo turi būti susitarta su technine tarnyba. Tokiu atveju stabdis įjungiamas iš eilės 50 kartų, kai pavaros slėgis yra 30 proc. darbinio stabdžių sistemos slėgio, tačiau yra ne mažesnis kaip 200 kPa. Po to stabdis nuspaudžiamas vieną kartą, kai pavaros slėgis yra > 650 kPa.

2.3.1.6.2.

Nustatymo reikalavimų taikyti nebūtina, jeigu transporto priemonėse sumontuoti hidrauliniai diskiniai stabdžiai.

2.3.1.6.3.

Jeigu transporto priemonėje sumontuoti hidrauliniai būgniniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami pagal gamintojo nurodymus.

2.3.2.   Tolydus stabdymas

2.3.2.1.   R1, R2, S1, R3a, R4a, S2a ir R3b, R4b, S2b kategorijų transporto priemonių darbinė stabdžių sistema, jei vienai ašiai techniškai leidžiamos masės suma neviršija 10 000 kg (trijų paskutinių kategorijų transporto priemonių)

Jeigu pirmiau minėtų R3a, R4a, S2a ir R3b, R4b, S2 kategorijų transporto priemonių, kai vienai ašiai techniškai leidžiama masė neviršija 10 000 kg (trijų paskutinių kategorijų transporto priemonių), alternatyvių III tipo bandymų pagal 2.5 punktą rezultatai yra neigiami, jos turi būti išbandytos tokiu būdu, kad, kai transporto priemonė pakrauta, stabdžiams sunaudotos energijos kiekis atitiktų sunaudotą kiekį, užregistruotą per tą laiką, kol pakrauta transporto priemone važiuojama pastoviu 40 km/h greičiu 7 proc. nuolydžio nuokalne 1,7 km atstumą.

2.3.2.2.   Bandymą galima atlikti ant lygaus kelio, jei velkamąją transporto priemonę velka žemės ūkio transporto priemonė; bandymo metu valdymo įtaisą reikia veikti tokia jėga, kad velkamosios transporto priemonės pasipriešinimas išliktų pastovus (7 proc. velkamosios transporto priemonės didžiausios nejudamos ašies apkrovos). Jeigu velkamoji galia yra nepakankama, bandymą galima atlikti mažesniu greičiu, tačiau pasirinkus didesnį atstumą, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje:

Greitis (km/h)	Stabdymo kelias, matuojamas metrais
40	1 700
30	1 950
20	2 500
15	3 100

2.3.2.3.   Jeigu velkamosiose transporto priemonėse įrengti automatiniai stabdžių reguliavimo įtaisai, prieš atliekant nustatytą I tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami 2.5.4 punkte nustatyta tvarka.

2.3.3.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumas

2.3.3.1.   Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas matuojamas I tipo bandymo pabaigoje (bandymas aprašytas 2.3.1 punkte arba 2.3.2 punkte), išjungus pavarą bei tokiomis pačiomis sąlygomis (visų pirma, veikiant pastovia valdymo jėga, ne didesne už faktiškai taikomą vidutinę jėgą), kaip atliekant 0 tipo bandymą (temperatūros sąlygos gali būti skirtingos).

2.3.3.2.   Traktorių toks įkaitusių stabdžių veiksmingumas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. atitinkamai kategorijai nustatyto veiksmingumo ir ne mažesnis negu 60 proc. vertės, užregistruotos atliekant 0 tipo bandymą, kai variklio pavara išjungta.

2.3.3.3.   Velkamųjų transporto priemonių įkaitusių stabdžių kuriama stabdymo jėga ratų periferijoje, kai bandymo metu judama 40 km/h greičiu, turi būti ne mažesnė kaip 36 proc. velkamųjų transporto priemonių, kurių vmaks. > 30km/h, ir 26 proc. velkamųjų transporto priemonių, kurių vmaks. ≤ 30 km/h, didžiausios stacionarios ratų apkrovos arba ne mažesnė negu 60 proc. vertės, užregistruotos 0 tipo bandymo metu, kai buvo judama tokiu pačiu greičiu.

2.3.4.   Laisvojo veikimo bandymas

Jeigu traktoriuose įrengti automatiniai stabdžių reguliavimo įtaisai, užbaigus 2.3.3 punkte nustatytus bandymus, stabdžiai atvėsinami iki šaltų stabdžių temperatūros, t. y. < 100 °C, tada patikrinama, ar transporto priemonė gali laisvai riedėti, atitikdama vieną iš tokių sąlygų:

2.3.4.1.

ratai nestringa, t. y. juos galima sukti ranka;

2.3.4.2.

įrodoma, kad, atleidus stabdžius ir transporto priemonei važiuojant pastoviu 60 km/h greičiu (v), asimptotiniai temperatūros dydžiai neviršija 80 °C padidėjusios būgnų ir (arba) diskų temperatūros, o liekamieji stabdymo momentai laikomi priimtinais.

2.4.   II tipo bandymas (judėjimo nuokalne bandymas)

Be I tipo bandymo, su Tb ir Cb kategorijų traktoriais, kurių didžiausia leidžiama masė viršija 12 t, atliekamas ir II tipo bandymas.

2.4.1.   Pakrauti traktoriai bandomi taip, kad sunaudotos energijos kiekis atitiktų sunaudotą kiekį, užregistruotą per tą laiką, kai, įjungus atitinkamą pavarą ir patvariąją stabdžių sistemą, jeigu transporto priemonėje ji įrengta, pakrautu traktoriumi važiuojama 6 km vidutiniu 30 km/h greičiu 6 proc. nuolydžio nuokalne. Turi būti įjungta tokia pavara, kuria variklio sūkių dažnis (min-1) neviršytų gamintojo nurodyto didžiausio sūkių dažnio.

2.4.2.   Atliekant bandymus su transporto priemonėmis, kuriose energiją sunaudoja vien tik variklio stabdis, leidžiama ± 5 km/h vidutinio greičio paklaida, taip pat turi būti įjungta pavara, leidžianti 6 proc. nuokalnėje tolygiai judėti greičiu, artimiausiu 30 km/h. Jeigu stabdymo veiksmingumas, kai stabdoma vien tik variklio stabdžiu, nustatomas matuojant lėtėjimą, tai veiksmingumas yra pakankamas, jeigu išmatuotas vidutinis lėtėjimo pagreitis yra ne mažesnis kaip 0,5 m/s2.

2.4.3.   Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas matuojamas bandymo pabaigoje, išjungus pavarą ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip atliekant 0 tipo bandymą (temperatūros sąlygos gali būti skirtingos). Minėtas įkaitusių stabdžių veiksmingumas turi būti toks, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o vidutinis lėtėjimo pagreitis, kai naudojama valdymo jėga neviršija 60 daN, nebūtų mažesnis už toliau nurodytus dydžius:

0,15 v + (1,33 v2/115)

(antrasis narys atitinka vidutinį lėtėjimo pagreitį dm = 3,3 m/s2).

2.5.   III tipo bandymas (bandymas toliau nurodytų kategorijų pakrautų transporto priemonių įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti):

2.5.1.   R3b, R4b, S2b, kai techniškai leidžiama ašiai tenkanti masė viršija 10 000 kg,

arba

2.5.2.   R3a, R4a, S2a kategorijų, kai šios transporto priemonės nebuvo išbandytos pagal 2.3.2 punktą;

2.5.3.   R3b, R4b, S2b, kai techniškai leidžiama ašiai tenkanti masė neviršija 10 000 kg,

2.5.4.   Bandymas kelyje

2.5.4.1.   Prieš atliekant III tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami toliau nustatyta atitinkama tvarka.

2.5.4.1.1

Jeigu tai velkamosios transporto priemonės, kuriose įrengti pneumatiniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami taip, kad automatinis stabdžių reguliavimo įtaisas veiktų. Šiuo tikslu pavaros eiga suderinama taip: so ≥ 1,1 × sre-adjust (viršutinė vertė neturi viršyti gamintojo rekomenduojamos vertės); kur: Sre-adjust – pakartotinio reguliavimo eiga, remiantis automatinio stabdžių reguliavimo įtaiso gamintojo specifikacija, t. y. eiga, kuria imama reguliuoti stabdžio darbinį tarpą, kai pavaros slėgis yra 100 kPa. Jei techninė tarnyba pritaria, kad pavaros eigos išmatuoti praktiškai neįmanoma, dėl pradinio nustatymo turi būti susitarta su technine tarnyba. Tokiu atveju stabdis įjungiamas iš eilės 50 kartų, kai pavaros slėgis yra 200 kPa. Po to stabdis nuspaudžiamas vieną kartą, kai pavaros slėgis yra > 650 kPa.

2.5.4.1.2.

Nustatymo reikalavimų taikyti nebūtina, jeigu velkamosiose transporto priemonėse sumontuoti hidrauliniai diskiniai stabdžiai.

2.5.4.1.3.

Jeigu tai velkamosios transporto priemonės, kuriose sumontuoti hidrauliniai būgniniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami pagal gamintojo nurodymus.

2.5.4.2.   Bandymo kelyje sąlygos

Stabdymų skaičius	20
Stabdymo ciklo trukmė	60 s
Pradinis greitis pradedant stabdyti	60 km/h
Stabdžių spūdžiai	Atliekant šiuos bandymus, valdymo įtaisą reikia veikti tokia jėga, kad, pirmąjį kartą nuspaudžiant stabdžius, vidutinis lėtėjimo pagreitis būtų lygus 3 m/s2, kai velkamosios transporto priemonės masė yra PR; kiekvieną kartą vėl nuspaudžiant stabdžius, ši jėga turi likti tokia pati.

Velkamosios transporto priemonės stabdymo greitis apskaičiuojamas pagal 2.2.3.5 punkte pateiktą formulę:

Pradinis greitis stabdymo pabaigoje:

kur:

zR	=	velkamosios transporto priemonės stabdymo greitis
zR + M	=	transporto priemonių junginio (traktoriaus ir velkamosios transporto priemonės) stabdymo greitis
R	=	riedėjimo varžos vertė = 0,01
FM	=	visa statmena pastovi kelio paviršiaus atoveiksmio jėga, veikianti nejudančio traktoriaus ratus (N);
FR	=	visa statmena pastovi kelio paviršiaus atoveiksmio jėga, veikianti velkamosios transporto priemonės ratus (N)
F1	=	pastovi statinė velkamosios transporto priemonės masės dalies jėga, tenkanti nestabdomajai (-osioms) ašiai (-ims) (N)
F2	=	pastovi statinė velkamosios transporto priemonės masės dalies jėga, tenkanti stabdomajai (-osioms) ašiai (-ims) (N)
PR	=	PR = FR/g
v1	=	pradinis greitis (km/h)
v2	=	galutinis greitis (km/h)

2.5.5.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumas

Bandymo pagal 2.5.4 punktą pabaigoje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant 0 tipo bandymą, tačiau kitomis temperatūros sąlygomis ir pradedant 60 km/h pradiniu greičiu išmatuojamas įkaitusių darbinių stabdžių sistemos veiksmingumas. Įkaitusių stabdžių kuriama stabdymo jėga ratų periferijoje turi būti ne mažesnė kaip 40 proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos ir ne mažesnė kaip 60 proc. vertės, užregistruotos 0 tipo bandymo metu, kai buvo judama tokiu pačiu greičiu.

2.5.6.   Laisvojo veikimo bandymas

Užbaigus 2.5.5 punkte nustatytus bandymus, stabdžiai atvėsinami iki šaltų stabdžių temperatūros, t. y. ≤ 100 °C, tada patikrinama, ar velkamoji transporto priemonė gali veikti laisvai, atitikdama vieną iš tokių sąlygų:

2.5.6.1.

ratai nestringa, t. y. juos galima sukti ranka;

2.5.6.2.

įrodoma, kad, atleidus stabdžius ir transporto priemonei važiuojant pastoviu 60 km/h greičiu (v), asimptotiniai temperatūros dydžiai neturi viršyti 80 °C padidėjusios būgnų ir (arba) diskų temperatūros, o liekamieji stabdymo momentai laikomi priimtinais.

3.   Stabdžių sistemų veiksmingumas

3.1.   T ir C kategorijų transporto priemonės

3.1.1.   Darbinės stabdžių sistemos

3.1.1.1.   Darbinė stabdžių sistema bandoma pagal 0 tipo bandymo sąlygas, laikantis toliau pateiktoje lentelėje nurodytų sąlygų.

	vmaks. ≤ 30 km/h	vmaks. > 30 km/h
v	vmaks.	vmaks.
s (metrais)	≤ 0,15 v + v2/92	≤ 0,15 v + v2/130
dm	≥ 3,55 m/s2	≥ 5 m/s2
F (koja valdomas valdymo įtaisas)	≤ 600 N	≤ 600 N
F (ranka valdomas valdymo įtaisas)	≤ 400 N	≤ 400 N

kur:

vmaks.	=	transporto priemonės didžiausias projektinis greitis
v	=	nustatytas bandomasis greitis
s	=	stabdymo kelias
dm	=	vidutinis lėtėjimo pagreitis
F	=	jėga, kuria veikiama stabdžio valdymo įtaisas

3.1.1.2.   Jeigu traktoriumi leidžiama vilkti R ar S kategorijos transporto priemonę be stabdžių, atitinkamo traktoriaus mažiausias veiksmingumas turi būti pasiektas su prie traktoriaus prikabinta velkamąja transporto priemone be stabdžių ir velkamajai transporto priemonei be stabdžių esant pakrautai iki traktoriaus gamintojo deklaruotos didžiausios masės (kai 0 tipo bandymai atliekami išjungus pavarą).

Junginio stabdymo veiksmingumas patikrinamas apskaičiuojant faktiškai pasiektą didžiausią vien traktoriaus stabdymo veiksmingumą 0 tipo bandymo metu, kai variklio pavara išjungta, kai traktorius yra pakrautas ir kai nepakrautas (neprivalomas bandymas galimas ir su iš dalies pakrauta transporto priemone, nustatyta traktoriaus gamintojo), taikant toliau nurodytą formulę (praktiniai bandymai su prikabinta velkamąja transporto priemone be stabdžių nėra reikalaujami):

kur:

dM+R	=	apskaičiuotas vidutinis traktoriaus su prikabinta velkamąja transporto priemone be stabdžių lėtėjimo pagreitis (m/s2),
dm	=	didžiausias vidutinis vien tik pačio traktoriaus lėtėjimo pagreitis, pasiektas 0 tipo bandymo metu, kai pavara yra išjungta (m/s2),
PM	=	traktoriaus masė (jei taikoma, įskaitant bet kokį balastą ir (arba) palaikančią apkrovą)
PM_pakr.	=	traktoriaus (pakrauto) masė
PM_dal._pakr.	=	traktoriaus (iš dalies pakrauto) masė
PM_nepakr.	=	traktoriaus (nepakrauto) masė
PR	=	didžiausios masės dalis, tenkanti velkamosios transporto priemonės be darbinių stabdžių, kurią galima prikabinti prie traktoriaus (kaip deklaruota gamintojo) ašiai (-ims)
PM+R	=	junginio masė (masė PM + deklaruota velkamosios transporto priemonės be stabdžių masė PR)

3.1.1.2.1.   Reikalaujamas mažiausias junginio stabdymo veiksmingumas

Mažiausias junginio stabdymo veiksmingumas turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m/s2, jei tai traktoriai, kurių vmaks. > 30 km/h, ir ne mažesnis kaip 3,2 m/s2, jei tai traktoriai, kurių vmaks. ≤ 30 km/h, jiems esant pakrautiems ir nepakrautiems. Traktoriaus gamintojo nuožiūra, techninė tarnyba gali atlikti papildomą 0 tipo bandymą su iš dalies pakrautu traktoriumi esant gamintojo deklaruotai masei, kad būtų galima nustatyti didžiausią leidžiamą velkamosios transporto priemonės be stabdžių masę, vykdant reikalaujamą mažiausią junginio stabdymo veiksmingumą esant tokiai „junginio masei“.

Išmatuoti parametrai – dm pirmiau minėtos apkrovos sąlygomis ir atitinkamai apskaičiuoti dM+R užregistruojami bandymų ataskaitoje.

Didžiausia deklaruota velkamosios transporto priemonės be stabdžių masė neturi viršyti 3 500 kg.

3.1.2.   Atsarginė stabdžių sistema

Atsarginė stabdžių sistema, net jeigu jos valdymo įtaisas naudojamas dar ir kitoms stabdymo funkcijoms, turi būti tokia, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o vidutinis lėtėjimo pagreitis nebūtų mažesnis už toliau nurodytus dydžius:

traktorių, kurių vmaks. ≤ 30 km/h:	0,15 v + (v2/39)
(antrasis narys atitinka vidutinį lėtėjimo pagreitį dm = 1,5 m/s2).

traktorių, kurių vmaks. > 30 km/h:	0,15 v + (v2/57)
(antrasis narys atitinka vidutinį lėtėjimo pagreitį dm = 2,2 m/s2).

Nustatytas veiksmingumas gaunamas, kai valdymo įtaisas veikiamas ne didesne kaip 600 N jėga, jei tai kojomis valdomo valdymo įtaisas, arba 400 N jėga, jei tai rankomis valdomo valdymo įtaisas. Valdymo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad vairuotojas juos galėtų lengvai ir greitai įjungti.

3.1.3.   Stovėjimo stabdžių sistema

3.1.3.1.   Stovėjimo stabdžių sistema, net jeigu ji sujungta su kitomis stabdžių sistemomis, turi išlaikyti pakrautą traktorių nejudantį 18 proc. įkalnėje ar nuokalnėje. Šis reikalavimas turi būti įvykdytas net aušinimo laikotarpis. Aušinimo laikotarpis pasibaigia, kai stabdžių temperatūra pasiekia 10 °C aukštesnę nei aplinkos temperatūrą.

3.1.3.2.   T4.3 kategorijos transporto priemonių stovėjimo stabdžių sistema, net jeigu ji sujungta su kitomis stabdžių sistemomis, turi išlaikyti pakrautą traktorių nejudantį 40 proc. įkalnėje ar nuokalnėje. Šis reikalavimas turi būti įvykdytas net aušinimo laikotarpis. Aušinimo laikotarpis pasibaigia, kai stabdžių temperatūra pasiekia 10 °C aukštesnę nei aplinkos temperatūrą.

3.1.3.3.   Įkaitusių ir šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas

Siekiant patikrinti, ar stovėjimo stabdis yra pajėgus išlaikyti nejudamą pakrautą traktorių įkalnėje ir nuokalnėje, kaip reikalaujama pagal 3.1.3.1 ir 3.1.3.2 punktus, matavimai turi būti atlikti toliau nurodytomis sąlygomis:

—	stabdžiai įkaitinami iki temperatūros ≥ 100 °C (matuojama disko trinamajame paviršiuje arba būgno išorėje);

—	įkaitusių stovėjimo stabdžių sistema bandoma statinėmis sąlygomis esant temperatūrai ≥ 100 °C;

—	šaltų stovėjimo stabdžių sistema bandoma statinėmis sąlygomis esant aplinkos temperatūrai ≤ 10 °C.

Jei tai alyvoje panardinti stabdžiai, metodas, pagal kurį šis tikrinimas atliekamas, nustatomas transporto priemonės gamintojo ir techninės tarnybos sutarimu. Vertinimo metodo aprašymas ir rezultatai pridedami prie tipo patvirtinimo ataskaitos.

3.1.3.4.   Traktoriuose, prie kurių leidžiama prikabinti velkamąsias transporto priemones, stovėjimo stabdžių sistemos turi būti pajėgios išlaikyti nejudamą transporto priemonių junginį, esant didžiausiai leidžiamai masei, kaip nurodyta traktoriaus gamintojo, stovintį 12 proc. įkalnėje ar nuokalnėje.

Jeigu šis reikalavimas negali būti įvykdytas dėl fizinių apribojimų (pvz., dėl riboto padangos ir kelio sukibimo traktoriui nepavyksta išgauti pakankamos stabdymo jėgos), reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laikomasi alternatyvaus 3.1.3.4 punktui reikalavimo, susijusio su I priedo 2.2.1.20 punktu.

3.1.3.4.1.   3.1.3.4 punkto reikalavimas laikomas įvykdytu, jei įvykdomos 3.1.3.4.1.1 arba 3.1.3.4.1.2 punkte nustatytos toliau nurodytos sąlygos:

3.1.3.4.1.1.

Junginys esant didžiausiai leidžiamai masei lieka nejudantis nustatytoje įkalnėje ar nuokalnėje, net jeigu traktoriaus variklis nesisuka, o sėdėdamas jam skirtoje sėdynėje vairuotojas vienu valdymo įtaisu įjungė traktoriaus stovėjimo stabdžių sistemą ir velkamosios transporto priemonės darbinę stabdžių sistemą arba tik vieną iš šių dviejų stabdžių sistemų.

3.1.3.4.1.2

Traktoriaus stovėjimo stabdžių sistema gali išlaikyti nejudantį traktorių, sujungtą su nestabdoma velkamąja transporto priemone, kurios masė lygi didžiausiai junginio masei PM + R, nurodytai bandymų ataskaitoje. PM+R = junginio masė (masė PM + deklaruota velkamosios transporto priemonės be stabdžių masė PR) pagal 3.1.1.2 punktą ir bandymų ataskaitą PM = traktoriaus masė (jei taikoma, įskaitant bet kokį balastą ir (arba) palaikančią apkrovą arba abu)

3.1.3.5.   Leidžiama naudoti stovėjimo stabdžių sistemą, kurią reikia įjungti kelis kartus, kad būtų gautas reikalavimus atitinkantis veiksmingumas.

3.1.4.   Liekamojo stabdymo veiksmingumas sugedus perdavimo sistemai

3.1.4.1.   Atlikus 0 tipo bandymą su Tb kategorijos traktoriais, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 60 km/h, kai pavara yra išjungta, toliau nurodytu pradiniu greičiu judančios atitinkamos kategorijos transporto priemonės darbinės stabdžių sistemos liekamasis veiksmingumas, sugedus kuriai nors jos perdavimo sistemos daliai, turi būti toks, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o vidutinis lėtėjimo pagreitis, kai naudojama valdymo jėga neviršija 70 daN, nebūtų mažesnis už toliau pateiktus dydžius:

v [km/h]	Stabdymo kelias, kai transporto priemonė PAKRAUTA. [m]	dm [m/s2]	Stabdymo kelias, kai transporto priemonė NEPAKRAUTA. [m]	dm [m/s2]
40		1,3		1,3

Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo atsarginiams stabdžiams taikomų reikalavimų.

3.1.4.2.   Liekamojo stabdymo efektyvumo bandymas atliekamas imituotomis faktinėmis darbinės stabdžių sistemos gedimo sąlygomis.

3.2.   R ir S kategorijų transporto priemonės

3.2.1.   Darbinė stabdžių sistema

3.2.1.1.   R1 ar S1 kategorijos transporto priemonių bandymų reikalavimas

Jei velkamosiose R1 ar S1 kategorijos transporto priemonėse yra sumontuota darbinė stabdžių sistema, jos veiksmingumas turi atitikti R2 arba S2 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

3.2.1.2.   R2 kategorijos transporto priemonių bandymų reikalavimas

Jeigu darbinė stabdžio sistema yra tolydaus arba pusiau tolydaus stabdymo tipo, visų jėgų, veikiančių stabdomųjų ratų periferijoje, suma turi būti ne mažesnė kaip X proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos.

X	=	50, jei tai velkamoji transporto priemonė, kurios didžiausias projektinis greitis viršija 30 km/h
X	=	35, jei tai velkamoji transporto priemonė, kurios didžiausias projektinis greitis neviršija 30 km/h

Jei tai velkamoji transporto priemonė, kurioje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, stabdžių bandymo metu slėgis valdymo linijoje neturi viršyti 650 kPa (ir (arba) atitinkamos skaitmeninės užklausos signalo reikšmės, kaip apibrėžta standarte ISO 11992:2003, įskaitant standartą ISO 11992-2:2003 ir jo pakeitimą 1:2007, elektrinėje valdymo linijoje), o slėgis maitinimo linijoje neturi viršyti 700 kPa.

Jeigu velkamojoje transporto priemonėje įrengta hidraulinė stabdžių sistema, stabdžių bandymo metu slėgis valdymo linijoje neturi viršyti 11 500 kPa, o papildomoje linijoje jis turi būti 1 500–1 800 kPa.

Bandymo greitis – 60 km/h arba didžiausias projektinis velkamosios transporto priemonės greitis, pasirenkamas mažesnis dydis.

Jeigu stabdžių sistema yra inercinio tipo, ji turi atitikti VIII priede nustatytas sąlygas.

3.2.1.3.   R3, R4 ar S2 kategorijos transporto priemonių bandymų reikalavimas

Visų jėgų, veikiančių stabdomų ratų periferijoje, suma turi būti ne mažesnė kaip X proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos.

X	=	50 velkamosioms R3, R4 ir S2 kategorijų transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 30 km/h
X	=	35 velkamosioms R3, R4 ir S2 kategorijų transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 30 km/h

Jeigu velkamojoje transporto priemonėje įrengta pneumatinė stabdžių sistema, stabdžių bandymo metu slėgis valdymo linijoje turi neviršyti 650 kPa, o maitinimo linijoje – 700 kPa.

Bandymo greitis – 60 km/h arba didžiausias projektinis velkamosios transporto priemonės greitis, pasirenkamas mažesnis iš šių dydžių.

Jeigu velkamojoje transporto priemonėje įrengta hidraulinė stabdžių sistema, stabdžių bandymo metu slėgis valdymo linijoje neturi viršyti 11 500 kPa, o papildomoje linijoje jis turi būti 1 500–1 800 kPa.

3.2.1.4.   Atliekant 0 tipo bandymą, ašių junginyje yra leidžiamas vienos ašies ratų blokavimas. Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo XI priedo 6.3.1 punkto reikalavimo dėl tiesiogiai valdomų ratų blokavimo.

3.2.2.   Stovėjimo stabdžių sistema

3.2.2.1.   Velkamojoje transporto priemonėje įrengta stovėjimo stabdžių sistema turi išlaikyti 18 proc. įkalnėje ar nuokalnėje stovinčią pakrautą velkamąją transporto priemonę, atkabintą nuo traktoriaus.

3.2.2.2.   3.2.2.1 punkte nustatyto reikalavimo turi būti laikomasi net aušinimo laikotarpiu. Aušinimo laikotarpis pasibaigia, kai stabdžių temperatūra pasiekia 10 °C aukštesnę nei aplinkos temperatūrą.

3.2.2.3.   Karštų ir šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas

Bandymo reikalavimas, nurodytas 3.1.3.3 punkte, taikomas mutatis mutandis.

3.2.3.   Automatinė stabdžių sistema

Įvykus gedimui, kaip aprašyta I priedo 2.2.1.17 ir 2.2.1.18 punktuose, ne mažesniu kaip 40 km/h greičiu arba 0,8 vmaks. (pasirenkamas mažesnis dydis) važiuojančios pakrautos transporto priemonės automatinių stabdžių veiksmingumas turi būti ne mažesnis kaip 13,5 proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos. Ratų blokavimas leidžiamas, kai stabdymo veiksmingumas yra didesnis už 13,5 proc.

3.3.   T, C, R ir S kategorijų transporto priemonių atsako trukmė

3.3.1.   Jei transporto priemonėje įrengta darbinė stabdžio sistema, kuriai visa ją maitinanti energija ar jos dalis tiekiama iš energijos šaltinių, kurie nėra vairuotojo raumenų jėga, turi būti vykdomi toliau nurodyti reikalavimai:

3.3.1.1.

atliekant avarinį manevrą, laikas nuo valdymo įtaiso veikimo pradžios iki momento, kai nepalankiausioje vietoje esančios transporto priemonės ašies stabdymo jėga pasieks nustatyto veiksmingumo lygį, turi būti ne ilgesnis kaip 0,6 sekundės;

3.3.1.2.

jeigu transporto priemonėse įrengta pneumatinė stabdžių sistema arba velkamosiose transporto priemonėse įrengta hidraulinė stabdžių sistema arba traktoriuose įrengta hidraulinė valdymo linija, 3.3.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu transporto priemonė atitinka III priedo nuostatas;

3.3.1.3.

jeigu traktoriuose įrengta hidraulinė stabdžių sistema, 3.3.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atliekant avarinį manevrą, transporto priemonės lėtėjimas arba slėgis nepalankiausioje padėtyje esančiame stabdžių cilindre pasiekia nustatytą veiksmingumą atitinkantį lygį ne vėliau kaip per 0,6 sekundės;

3.3.1.4.

jeigu tai traktoriai su viena stabdomąja ašimi ir jų vairas automatiškai sujungiamas su visomis kitomis ašimis stabdymo metu, 3.3.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu traktorius atitinka nustatyto stabdymo kelio ir nustatyto vidutinio lėtėjimo pagreičio reikalavimus atitinkamai transporto priemonių kategorijai pagal 3.1.1.1 punktą, tačiau šiuo atveju būtina faktiškai išmatuoti abu parametrus.

III PRIEDAS

Atsako trukmės matavimo reikalavimai

1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.   Darbinių stabdžių sistemų atsako trukmė nustatoma, kai transporto priemonė nejuda, išmatuojant slėgį nepalankiausioje padėtyje esančio stabdžio angoje. Jeigu transporto priemonėje yra įrengti apkrovos kontrolės vožtuvai, jie nustatomi taip, kad padėtis būtų „pakrauta“.

1.2.   Bandymų metu atskirų ašių stabdžių cilindrų eiga turi atitikti geriausiai sureguliuotų stabdžių būklę.

1.3.   Atsako trukmė, gauta pagal 2.2, 2.3, 2.4, 2.6, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6.5, 4.1, 4.5.1, 4.5.2, 4.5.3, 5.3.6, 6.2 punktus, suapvalinama iki artimiausios dešimtosios sekundės dalies. Jeigu šimtąją dalį reiškiantis skaičius yra penki ar didesnis, atsako trukmė apvalinama į didesnę pusę iki dešimtosios dalies.

1.4.   Šio priedo 1 ir 2 priedėliuose pateikiami pavyzdžiai, kokia turi būti tinkama nustatomo ir naudojamo imitatoriaus konfigūracija.

2.   Traktoriai, kuriuose įrengta pneumatinė stabdžių sistema

2.1.   Kiekvieno bandymo pradžioje slėgis energijos kaupimo įtaisuose turi būti lygus slėgiui, kuriuo reguliatorius vėl ima tiekti orą sistemai. Jeigu sistemoje nėra įrengto reguliatoriaus (pvz., riboto slėgio kompresoriuose), kiekvieno bandymo pradžioje slėgis energijos kaupimo įtaisuose turi būti 90 proc. gamintojo nurodyto ir šios IV priedo A dalies 1.2.2.1 punkte nustatyto slėgio, taikomo šiame priede nustatytuose bandymuose.

2.2.   Atsako trukmė, kaip jungimo trukmės (tf) funkcija, nustatoma kelis kartus iš eilės visiškai įjungiant prietaisą, pradedant nuo trumpiausios jungimo trukmės ir didinant ją iki maždaug 0,4 sekundžių. Išmatuoti dydžiai pavaizduojami diagramoje.

2.3.   Atliekant bandymą atsižvelgiama į atsako trukmę, kuri atitinka 0,2 sekundės jungimo trukmę. Šią atsako trukmę galima nustatyti interpoliuojant diagramoje pateiktus dydžius.

2.4.   Kai jungimo trukmė yra 0,2 sekundės, laikas, praėjęs nuo stabdžių sistemos valdymo įtaiso įsijungimo pradžios iki momento, kai slėgis stabdžių cilindre padidėja iki 75 proc. asimptotinės slėgio vertės, neturi viršyti 0,6 sekundės.

2.5.   Jeigu tai traktoriai, kuriuose įrengta pneumatinė velkamųjų transporto priemonių valdymo linija, atsako trukmė, kuriai taikomi dar ir šio priedo 1.1 punkte nustatyti reikalavimai, matuojama tolimiausiame 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, prijungto prie darbinės stabdžių sistemos valdymo linijos sukabintuvo galvutės, taške. Atliekant šį bandymą, prie maitinimo linijos sukabintuvo galvutės prijungiama 385 ± 5 cm3 tūrio talpa (tariama, kad tai atitinka 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, kurio slėgis yra 650 kPa, tūrį). Vamzdžių ilgis ir vidaus skersmuo nurodomas bandymų ataskaitos 2.4 punkte.

2.6.   Laikas, praėjęs nuo stabdžių pedalo nuspaudimo pradžios iki momento, kai:

2.6.1.

pneumatinės valdymo linijos sukabintuvo galvutėje išmatuotas slėgis;

2.6.2.

skaitmeninė užklausos signalo reikšmė elektrinėje valdymo linijoje, išmatuota pagal standartą ISO 11992:2003, įskaitant standartą ISO 11992-2: 2003 ir jo pakeitimą 1: 2007, padidėja iki x proc. savo asimptotinės, taigi, galutinės, vertės, neturi viršyti toliau lentelėje nurodytų verčių: x (proc.) t [s] 10 75 0,2 0,4

2.7.   Jeigu tai traktoriai, kuriais leidžiama vilkti R3 ar R4 kategorijų velkamąsias transporto priemones, kuriose įrengtos pneumatinės stabdžių sistemos, be 2.6 punkte nustatytų reikalavimų, patikrinama atitiktis I priedo 2.2.1.17.2.1 punkto reikalavimams atliekant tokį bandymą:

2.7.1.

išmatuojamas slėgis tolimiausiame 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, prijungto prie darbinės stabdžių sistemos maitinimo linijos sukabintuvo galvutės, taške;

2.7.2.

sukabintuvo galvutėje imituojamas valdymo linijos gedimas;

2.7.3.

per 0,2 sekundės, kaip aprašyta 2.3 punkte, nuspaudžiamas darbinio stabdžio valdymo įtaisas.

3.   Traktoriai, kuriuose įrengta hidraulinė stabdžių sistema

3.1.   Atsako trukmės nustatymo bandymai atliekami 15–30 °C aplinkos temperatūroje.

3.2.   Kiekvieno bandymo pradžioje slėgis energijos kaupimo įtaisuose turi būti lygus slėgiui, kuriuo reguliatorius vėl ima tiekti orą sistemai. Jeigu sistemoje nėra įrengto reguliatoriaus (pvz., riboto slėgio hidrauliniuose siurbliuose), kiekvieno bandymo pradžioje slėgis energijos kaupimo įtaisuose turi būti 90 proc. gamintojo nurodyto ir IV priedo C dalies 1.2.1.2 punkte nustatyto slėgio, taikomo šiame priede nustatytuose bandymuose.

3.3.   Atsako trukmė, kaip jungimo trukmės (tf) funkcija, nustatoma kelis kartus iš eilės visiškai įjungiant prietaisą, pradedant nuo trumpiausios jungimo trukmės ir didinant ją iki maždaug 0,4 sekundžių. Išmatuoti dydžiai pavaizduojami diagramoje.

Jeigu tai darbinė stabdžių sistema, kuri yra įjungta, kai visai nėra pagalbinės energijos arba yra tik ribotas jos tiekimas, turi būti naudojama valdymo jėga, kuria užtikrinamas bent nustatytas darbinių stabdžių veiksmingumas.

3.4.   Atliekant bandymą atsižvelgiama į atsako trukmę, kuri atitinka 0,2 sekundės jungimo trukmę. Šią atsako trukmę galima nustatyti interpoliuojant diagramoje pateiktus dydžius.

3.5.   Kai jungimo trukmė yra 0,2 sekundės, laikas, praėjęs nuo stabdžių sistemos valdymo įtaiso įsijungimo pradžios iki momento, kai slėgis stabdžių cilindre padidėja iki 75 proc. didžiausios slėgio vertės, neturi viršyti 0,6 sekundės.

Jei tai visiškai įjungta darbinė stabdžių sistema, slėgiui stabdžių pavaroje pasiekus laikiną didžiausią slėgį, jis po to mažėja iki vidutinio pastovaus slėgio. Šis vidutinis pastovus slėgis turėtų būti naudojamas apskaičiuojant 75 proc. vertės.

3.6.   Traktoriai, kuriuose įrengta velkamosioms transporto priemonėms skirta hidraulinė valdymo linija

3.6.1.   Be 1.1 punkte nurodytų reikalavimų, atsako trukmė turi būti išmatuota su velkamosios transporto priemonės imitatoriumi (žr. 2 priedėlio 1 punktą), kuris turi būti prijungtas prie traktoriaus hidraulinės valdymo linijos ir papildomos linijos sukabintuvų galvučių.

3.6.2.   Velkamosios transporto priemonės imitatorius turi turėti toliau nurodytus komponentus ir charakteristikas.

3.6.2.1.   Papildoma velkamosios transporto priemonės imitatoriaus linija

3.6.2.1.1.   Papildoma linija su standartą ISO 16028:2006 atitinkančia apgaubiančiąja jungtimi, kurioje yra 0,6+0,2 mm skersmens anga, siekiant riboti srautą per ją bandymo metu.

3.6.2.1.2.   Stūmoklio akumuliatorius (arba lygiavertis įtaisas), atitinkantis tokias charakteristikas ir bandymų sąlygas:

3.6.2.1.2.1.

Vardinis tūris – 1 000 cm3

3.6.2.1.2.2.

Pradinis įvadinio pakrovimo slėgis 1 000±100 kPa, darbiniam tūriui esant 0 cm3

3.6.2.1.2.3.

Didžiausias slėgis 1 500 kPa, darbiniam tūriui esant 500±5 cm3

3.6.2.1.3.   Stūmoklio akumuliatorius (arba lygiavertis įtaisas) yra sujungtas su papildoma linija jungtimi, kurios vidinis skersmuo 12,5 mm ir ji sudaryta iš lankstaus 1,0 m ilgio vamzdžio (pagal standartą EN853:2007).

3.6.2.1.4.   Bandomoji anga turi būti kuo arčiau standartą ISO 16028:2006 atitinkančio apgaubiančiojo sukabintuvo.

3.6.2.1.5.   Tam, kad būtų galima nutekinti imitatorių prieš bandymą ir po jo, turi būti numatytas nutekinimo įtaisas.

3.6.2.2.   Velkamosios transporto priemonės imitatoriaus valdymo linija

3.6.2.2.1.   Valdymo linija su standartą ISO 5676:1983 atitinkančiu apgaubiančiuoju sukabintuvu

3.6.2.2.2.   Energijos kaupimo įtaisas su stūmokliu (arba lygiavertis įtaisas), atitinkantis tokias charakteristikas ir bandymų sąlygas:

3.6.2.2.2.1.

Pradinis įvadinio pakrovimo slėgis 500±100 kPa, darbiniam tūriui esant 0 cm3

3.6.2.2.2.2.

Tarpinis slėgis 2 200±200 kPa, darbiniam tūriui esant 100±3 cm3

3.6.2.2.2.3.

Galutinis slėgis 11 500±200 kPa, darbiniam tūriui esant 140±5 cm3

3.6.2.2.3.   Energijos kaupimo įtaisas su stūmokliu (arba lygiavertis įtaisas) yra sujungtas su valdymo linija jungtimi, kurios vidinis skersmuo 10 mm ir kuri sudaryta iš lankstaus 3,0 m ilgio vamzdžio (pagal standartą EN853:2007) ir 4,5 m ilgio standaus vamzdžio

3.6.2.2.4.   Bandomosios angos turi būti kuo arčiau energijos kaupimo įtaiso su stūmokliu (arba lygiaverčio įtaiso) ir standartą ISO 5676:1983 atitinkančio apgaubiančiojo sukabintuvo.

3.6.2.2.5.   Tam, kad būtų galima nutekinti imitatorių prieš bandymą ir po jo, turi būti numatytas nutekinimo įtaisas.

3.6.3.   Bandymas atliekamas toliau nurodytomis sąlygomis.

3.6.3.1.

jungiamieji vamzdžiai prieš bandymą nutekinami;

3.6.3.2.

traktoriaus variklio sūkių dažnis turi būti 25 proc. didesnis nei veikiant tuščiąja eiga;

3.6.3.3.

velkamosios transporto priemonės imitatoriaus papildomos linijos nutekinimo įtaisas turi būti visiškai atvertas.

3.6.4.   Atliekant atsako trukmės matavimą pagal 3.3. ir 3.4. punktus, stabdžių valdymo jėga turi būti tokia, kad būtų galima gauti bent 11 500 kPa slėgį valdymo linijos sukabintuvo galvutėje, kai variklio sūkių dažnis 25 proc. viršija sūkių dažnį veikiant tuščiąja eiga.

3.6.5.   Kai jungimo trukmė yra 0,2 sekundės, laikas, praėjęs nuo stabdžių sistemos valdymo įtaiso įsijungimo pradžios iki momento, kai slėgis, išmatuotas bandomojoje angoje netoli energijos kaupimo įtaiso su stūmokliu (ar lygiaverčio įtaiso), padidėja iki 75 proc. didžiausios slėgio vertės, neturi viršyti 0,6 sekundės.

Tačiau šiuo atveju didžiausia vertė siejama su bandomojoje angoje išmatuotu slėgiu, o ne stabdžių slėgiu, kaip numatyta 3.5 punkte.

4.   Velkamosios transporto priemonės, kuriose įrengtos pneumatinės stabdžių sistemos

4.1.   Velkamosios transporto priemonės atsako trukmė matuojama be traktoriaus. Norint pakeisti traktorių, turi būti naudojamas imitatorius, prie kurio prijungiamos maitinimo linijos, pneumatinės valdymo linijos sukabintuvų galvutės ir (arba) elektrinės valdymo linijos jungtis.

4.2.   Maitinimo linijoje turi būti 650 Pa slėgis.

4.3.   Pneumatinių valdymo linijų imitatoriaus charakteristikos turi būti tokios:

4.3.1.

Jame turi būti 30 litrų talpos rezervuaras, kuris prieš kiekvieną bandymą užpildomas taip, kad slėgis padidėtų iki 650 kPa, tačiau atliekant kiekvieną kitą bandymą pakartotinai nepildomas. Šalia stabdžių valdymo įtaiso išleidimo angos imitatoriuje turi būti 4,0–4,3 mm (imtinai) skersmens anga. Vamzdžio tūris, matuojamas nuo minėtos angos iki pat sukabintuvo galvutės galo, turi būti 385 ± 5 cm3 (tariama, kad tai atitinka 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, kurio slėgis yra 650 kPa, tūrį). Slėgis valdymo linijoje, nurodytas 4.3.3 punkte, matuojamas tuojau už angos.

4.3.2.

Stabdžių sistemos valdymo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad bandytojas negalėtų daryti įtakos naudojamos sistemos veiksmingumui.

4.3.3.

Pavyzdžiui, pagal šio priedo 4.3.1 punkto reikalavimus pasirinkus angą, imitatorius sureguliuojamas taip, kad, prie jo prijungus 385 ± 5 cm3 talpos rezervuarą, laikas, per kurį slėgis pakiltų nuo 65 iki 490 kPa (atitinkamai 10 proc. ir 75 proc. vardinio 650 kPa slėgio) būtų 0,2 ± 0,01 sekundės. Jeigu, užuot prijungus minėtą rezervuarą, prijungiamas 1 155 ± 15 cm3 talpos rezervuaras, slėgiui padidinti nuo 65 iki 490 kPa, tačiau kitaip nereguliuojant, turi būti skirta 0,38 ± 0,02 sekundės. Nuo nurodytos mažiausios iki didžiausios vertės slėgis turi didėti maždaug tiesiškai. Su sukabintuvo galvute šie rezervuarai sujungiami nenaudojant lanksčių vamzdžių, o jungties vidaus skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm.

4.3.4.

Šio priedo 1 priedėlyje pateikiamas pavyzdys, kokia turi būti tinkama nustatomo ir naudojamo imitatoriaus konfigūracija.

4.4.   Atsakui į elektrine valdymo linija siunčiamus signalus patikrinti skirto imitatoriaus charakteristikos turi būti tokios:

4.4.1.

skaitmeninės imitatoriaus užklausos signalas elektrinėje valdymo linijoje turi atitikti standarto ISO 11992-2:2003 ir jo pakeitimo 1:2007 reikalavimus, o standarte ISO 7638:2003 nustatytos jungties 6 ir 7 kontaktais į velkamąją transporto priemonę turi būti siunčiama tinkama informacija. Gamintojo nuožiūra, atsako trukmės matavimo tikslais imitatorius į velkamąją transporto priemonę gali perduoti informaciją apie tai, kad pneumatinės valdymo linijos nėra ir kad elektrinės valdymo linijos užklausos signalas sklinda iš dviejų nepriklausomų kontūrų (žr. standarto ISO 11992-2:2003 ir jo pakeitimo 1:2007 6.4.2.2.24 ir 6.4.2.2.25 punktus);

4.4.2.

stabdžių sistemos valdymo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad bandytojas negalėtų daryti įtakos naudojamos sistemos veiksmingumui;

4.4.3.

atsako trukmės matavimo tikslais elektrinio imitatoriaus signalas turi atitikti tiesinį pneumatinės linijos slėgio padidėjimą nuo 0,0 iki 650 kPa per 0,2 + 0,01 sekundės.

4.5.   Veiksmingumo reikalavimai

4.5.1.   Jeigu velkamojoje transporto priemonėje įrengta pneumatinė valdymo linija, laikas, praėjęs nuo to momento, kai imitatoriaus generuojamas slėgis valdymo linijoje padidėja iki 65 kPa, iki momento, kai slėgis velkamosios transporto priemonės stabdžių pavaroje padidėja iki 75 proc. asimptotinės slėgio vertės, neturi viršyti 0,4 sekundės.

4.5.1.1.   Velkamosios transporto priemonės, kuriose įrengta pneumatinė valdymo linija ir elektrinė valdymo perdavimo sistema, tikrinamos naudojant elektros energiją, kuri velkamajai transporto priemonei tiekiama standarte ISO 7638:2003 nustatyta jungtimi (5 ar 7 kontaktu).

4.5.2.   Jeigu velkamosiose transporto priemonėse įrengta elektrinė valdymo linija, laikas, praėjęs nuo to momento, kai imitatoriaus signalas viršija 65 kPa lygiavertę reikšmę, iki akimirkos, kai slėgis velkamosios transporto priemonės stabdžių pavaroje padidėja iki 75 proc. asimptotinės slėgio vertės, neturi viršyti 0,4 sekundės.

4.5.3.   Jeigu velkamosiose transporto priemonėse įrengta pneumatinė ir elektrinė valdymo linijos, sprendimas dėl kiekvienos valdymo linijos atsako trukmės matavimų priimamas atskirai, laikantis atitinkamos 4.5.1.1 ir 4.5.2.1 punktuose nustatytos tvarkos.

5.   Velkamosios transporto priemonės, kuriose įrengtos hidraulinės stabdžių sistemos

5.1.   Bandymai atliekami 15–30 °C aplinkos temperatūroje.

5.2.   Velkamosios transporto priemonės atsako trukmė matuojama be traktoriaus. Siekiant imituoti traktorių, turi būti naudojamas imitatorius, prie kurio prijungiamos valdymo linijos ir papildomos linijos sukabintuvų galvutės. Jei velkamojoje transporto priemonėje įrengta elektrinė jungtis, kaip nurodyta I priedo 2.1.5.1.3 punkte, ši jungtis taip pat turi būti sujungta su traktoriaus imitatoriumi (žr. 2 priedėlio 2 punktą).

5.3.   Traktoriaus imitatoriaus charakteristikos turi būti tokios:

5.3.1.

traktoriaus imitatoriuje turi būti sumontuotos tokių tipų jungtys, kaip nurodyta I priedo 2.1.5.1.1–2.1.5.1.3 punktuose dėl traktorių;

5.3.2.

jeigu traktoriaus imitatorius yra suaktyvinamas (pvz., elektriniu jungikliu): 5.3.2.1. valdymo linijos sukabintuvo galvutėje generuojamas 11 500+500 kPa slėgis, 5.3.2.2. papildomos linijos sukabintuvo galvutėje turi būti 1 500+300 kPa slėgis;

5.3.3.

jei velkamosios transporto priemonės valdymo linija nėra sujungta, traktoriaus imitatorius turi būti pajėgus generuoti 11 500 kPa slėgį valdymo linijos sukabintuvo galvutėje per 0,2 sekundės po to, kai jis buvo suaktyvintas (pvz., elektriniu jungikliu);

5.3.4.

traktoriaus imitatoriuje naudojamas hidraulinio skysčio klampa turi būti 60±3 mm2/s temperatūrai esant 40±3 °C (pvz., hidraulinis skystis pagal SAE 10W30). Bandymo su traktoriaus imitatoriumi metu hidraulinio skysčio temperatūra neturi viršyti 45 °C;

5.3.5.

jei velkamojoje transporto priemonėje įrengti hidraulinės energijos kaupimo įtaisai, tam, kad būtų užtikrinta atitiktis darbinės stabdžių sistemos reikalavimams, prieš matuojant atsako trukmę energijos kaupimo įtaisai turi būti pripildyti iki slėgio, kaip nurodyta gamintojo bandymo ataskaitoje, kuris leistų pasiekti mažiausią nustatytą darbinių stabdžių veiksmingumą;

5.3.6.

jei traktoriaus imitatorius prijungiamas prie velkamosios transporto priemonės imitatoriaus valdymo linijos (kaip nurodyta 3.6.2 punkte), traktoriaus imitatorius kalibruojamas taip, kad laikas, praėjęs nuo traktoriaus imitatoriaus suaktyvinimo, iki momento, kai slėgis velkamosios transporto priemonės valdymo linijos energijos kaupimo įtaisuose su stūmokliu (arba lygiaverčiuose įtaisuose) pasiekia 11 500 kPa, turi būti 0,6+0,1 sekundės. Norint užtikrinti tokį veiksmingumą, srautas traktoriaus imitatoriuje turi būti tinkamai sureguliuotas (pvz., srauto reguliatoriumi). Prieš atliekant tokį kalibravimą velkamosios transporto priemonės imitatoriaus valdymo linijos vamzdžiai turi būti nutekinti;

5.3.7.

traktoriaus imitatoriaus valdymo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad bandytojas negalėtų daryti įtakos jo veiksmingumui.

5.4.   Veiksmingumo reikalavimai

5.4.1.   Jei kalibruojamas traktoriaus imitatorius (žr. 5.3.6 punktą) yra sujungtas su velkamąja transporto priemonė, laikas, praėjęs nuo to momento, kai traktoriaus imitatorius yra suaktyvinamas (pvz., elektriniu jungikliu), iki to momento, kai slėgis nepalankiausioje padėtyje esančioje stabdžių pavaroje pasiekia ne mažiau kaip 75 proc. didžiausios vertės, neturi viršyti 0,6 sekundės.

Jei tai darbinė stabdžių sistema, slėgiui stabdžių pavaroje pasiekus laikiną didžiausią slėgį, kuris vėliau krenta iki vidutinio pastovaus slėgio, vidutinio pastovaus slėgio vertė turi būti naudojama apskaičiuojant 75 proc. vertės.

6.   Traktoriai, kuriuose įrengta darbinė stabdžių sistema, naudojanti spyruoklinius stabdžius

6.1.   Atsako trukmės matavimas turi būti atliekamas su kuo tiksliau sureguliuotais spyruokliniais stabdžiais. Šį bandymo reikalavimą atitinkantį pradinį slėgį spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje nurodo gamintojas.

6.2.   Laikas, praėjęs nuo darbinių stabdžių valdymo įtaiso įjungimo (stabdžiai visiškai atleisti), iki momento, kai spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje nepalankiausioje padėtyje esančio stabdžių cilindro slėgis pasiekia 75 proc. nustatytą stabdžių veiksmingumą atitinkančio slėgio, neturi viršyti 0,6 sekundės.

IV PRIEDAS

Stabdžių sistemų ir priekabų stabdžių sukabintuvų energijos šaltinių ir energijos kaupimo įtaisų bei transporto priemonių, kuriose jie sumontuoti, reikalavimai

1.   Apibrėžtys

Šiame priede:

1.1.   Hidraulinė ar pneumatinė stabdžių sistema su energijos kaupimo įtaisais– stabdžių sistema, kuriai energija tiekiama suslėgtu hidrauliniu skysčiu ar suspaustu oru, kaupiamu viename ar daugiau energijos kaupimo įtaisų, maitinamų vieno ar kelių slėgio siurblių ar kompresorių, kurių kiekviename įmontuotas slėgio ribojimo iki didžiausios vertės įtaisas (nurodytas gamintojo).

A.   PNEUMATINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS

1.   Energijos kaupimo įtaisų (energijos akumuliatorių) talpa

1.1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.1.   Transporto priemonėse, kuriose stabdžių sistema valdoma suspaustu oru, įrengiami rezervuarai, kurių talpa turi atitikti 1.2 ir 1.3 punktų reikalavimus.

1.1.2.   Tačiau energijos kaupimo įtaisų talpai nustatyti reikalavimai gali būti netaikomi, jeigu stabdžių sistema yra tokia, kad darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisu, net ir be energijos rezervo, įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginei stabdžių sistemai.

1.1.3.   Tikrinant atitiktį 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytiems reikalavimams, stabdžiai turi būti sureguliuoti kaip įmanoma geriau.

1.2.   T kategorijos transporto priemonės

1.2.1.   Transporto priemonių pneumatinių stabdžių rezervuarai turi būti suprojektuoti taip, kad aštuonis kartus privertus veikti darbinės stabdžio sistemos valdymo įtaisą visa eiga, pneumatinių stabdžių rezervuare likusio slėgio užtektų bent nustatytam atsarginio stabdymo veiksmingumui užtikrinti.

1.2.2.   Bandymo metu turi būti laikomasi tokių reikalavimų:

1.2.2.1.

Pradinis slėgis rezervuaruose turi būti toks, kokį nurodė gamintojas. Šis slėgis turi būti pakankamas nustatytam darbinės stabdžių sistemos veiksmingumui užtikrinti. Pradinė slėgio vertė pateikiama informaciniame dokumente.

1.2.2.2.

Rezervuaras ar rezervuarai iš naujo nepripildomi; be to, pagalbinės įrangos rezervuaras ar rezervuarai atkertami.

1.2.2.3.

Jeigu tai transporto priemonė, kuria leidžiama vilkti transporto priemonę, maitinimo linija atkertama, o prie valdymo linijos prijungiamas 0,5 litro talpos rezervuaras. Šiame rezervuare susikaupęs suspaustas oras išleidžiamas kiekvieną kartą, prieš nuspaudžiant stabdžius. Po 1.2.1 punkte nurodyto bandymo slėgis valdymo linijoje turi būti ne mažesnis, negu viena antroji slėgio, susidariusio pirmą kartą nuspaudus stabdžius.

1.3.   R ir S kategorijų transporto priemonės

1.3.1.   Velkamosiose transporto priemonėse įrengti rezervuarai turi būti tokie, kad aštuonis kartus privertus veikti traktoriaus darbinio stabdžio sistemos valdymo įtaisą visa eiga, slėgis, sukuriamas atitinkamose darbinėse dalyse, nenukristų žemiau negu viena antroji slėgio, gaunamo pirmą kartą nuspaudus stabdžius, be to, neturi būti naudojama nei velkamosios transporto priemonės automatinė, nei stovėjimo stabdžių sistema.

1.3.2.   Bandymo metu turi būti laikomasi tokių reikalavimų:

1.3.2.1.

Bandymo pradžioje slėgis rezervuaruose turi būti 850 kPa.

1.3.2.2.

Maitinimo linija atkertama; be to, atkertami ir pagalbinės įrangos rezervuarai.

1.3.2.3.

Bandymo metu rezervuaras iš naujo nepripildomas.

1.3.2.4.

Kiekvieną kartą nuspaudus stabdžius, slėgis valdymo linijoje turi būti 750 kPa.

1.3.2.5.

Kiekvieną kartą nuspaudus stabdžius, skaitmeninė užklausos signalo reikšmė pneumatinėje valdymo linijoje turi atitikti 750 kPa slėgį.

2.   Energijos šaltinių talpa

2.1.   Bendrosios nuostatos

Kompresoriai turi atitikti tolesniuose punktuose nustatytus reikalavimus:

2.2.   Simboliai šiame skirsnyje

2.2.1.   p1 – slėgis, atitinkantis 65 proc. slėgio p2, apibrėžto 2.2.2 punkte.

2.2.2.   p2 – gamintojo nurodytas ir 1.2.2.1 punkte nurodytas dydis.

2.2.3.   t1 – laikas, per kurį santykinis slėgis pakyla nuo 0 iki p1. t2 – laikas, per kurį santykinis slėgis pakyla nuo 0 iki p2.

2.3.   Matavimo sąlygos

2.3.1.   Visais atvejais kompresoriaus sūkių dažnis turi būti toks, koks būna varikliui veikiant didžiausia galia arba galia, leidžiama sūkių dažnio reguliatoriaus.

2.3.2.   Bandymų metu nustatant laiką t1 ir t2 pagalbinės įrangos rezervuarai turi būti atkirsti.

2.3.3.   Transporto priemonėse, skirtose transporto priemonėms vilkti, velkamoji transporto priemonė imituojama rezervuaru, kuriame didžiausias santykinis slėgis p (matuojamas kPa/100) yra toks, koks gali būti sukurtas traktoriaus maitinimo grandine tiekiamu oru, ir kurio tūris V (matuojamas litrais) apibrėžiamas formule p × V = 20 R (R – didžiausia leidžiama velkamosios transporto priemonės ašims tenkanti masė, išreiškiama tonomis).

2.4.   Rezultatų aiškinimas

2.4.1.   Užregistruotas nepalankiausioje padėtyje esančiam energijos kaupimo įtaisui būdingas laikas (t1) neturi viršyti:

2.4.1.1.

trijų minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, kurios neleidžiama sukabinti su velkamąja transporto priemone;

2.4.1.2.

šešių minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, kurią leidžiama sukabinti su velkamąja transporto priemone.

2.4.2.   Laikas t2 mažiausio našumo rezervuarui pripildyti neturi viršyti:

2.4.2.1.

šešių minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, kurios neleidžiama sukabinti su velkamąja transporto priemone;

2.4.2.2.

devynių minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, kurią leidžiama sukabinti su velkamąja transporto priemone.

2.5.   Papildomas bandymas

2.5.1.   Jeigu transporto priemonėje yra papildomos įrangos rezervuaras ar rezervuarai, kurių visa talpa viršija 20 proc. visos stabdžių rezervuaro talpos, atliekamas papildomas bandymas, kurio metu niekaip netrukdoma veikti vožtuvams, reguliuojantiems pagalbinės įrangos rezervuaro (-ų) pripildymą. Šio bandymo metu tikrinama, ar laikas t3, per kurį slėgis stabdžių rezervuaruose pakyla nuo 0 iki p2, neviršija:

2.5.1.1.

aštuonių minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, kurios neleidžiama sukabinti su velkamąja transporto priemone;

2.5.1.2.

vienuolikos minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, kurią leidžiama sukabinti su velkamąja transporto priemone.

2.5.2.   Bandymas atliekamas sąlygomis, aprašytomis 2.3.1 ir 2.3.3 punktuose.

2.6.   Traktoriai

2.6.1.   Transporto priemonės, kurias leidžiama sukabinti su velkamąja transporto priemone, taip pat turi atitikti pirmiau minėtus transporto priemonėms, kurių neleidžiama sukabinti, taikomus reikalavimus. Tokiu atveju 2.4.1, 2.4.2 ir 2.5.1 punktuose minėti bandymai atliekami nenaudojant 2.3.3 punkte minimo rezervuaro.

3.   Slėgio patikros jungtys

3.1.   Slėgio patikros jungtis montuojama lengvai pasiekiamoje vietoje, artimiausioje mažiausiai veiksmingam rezervuarui, kaip tai apibrėžta šio priedo 2.4 punkte.

3.2.   Slėgio patikros jungtys turi atitikti ISO standarto 3583-1984 4 išlygą.

B.   VAKUUMINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS

1.   Energijos kaupimo įtaisų (energijos akumuliatorių) talpa

1.1.   Bendrosios nuostatos

1.1.1.   Transporto priemonėse, kuriose stabdžių sistemos valdymui reikia vakuumo, įrengiami rezervuarai, kurių talpa turi atitikti 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.1.2.   Tačiau tokių rezervuarų talpa nebūtinai turi būti tokia, jeigu stabdžių sistema yra tokia, kad, net ir be energijos rezervo, įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginei stabdžių sistemai.

1.1.3.   Tikrinant atitiktį 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytiems reikalavimams, stabdžiai turi būti sureguliuoti kaip įmanoma geriau.

1.2.   T ir C kategorijų transporto priemonės

1.2.1.   Žemės ūkio transporto priemonių rezervuarai turi būti tokie, kad vis dar būtų galima užtikrinti stabdymo veiksmingumą, nustatytą atsarginei stabdžių sistemai:

1.2.1.1.

aštuonis kartus privertus veikti darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisą visa eiga, kai energijos šaltinis yra vakuuminis siurblys; bei

1.2.1.2.

keturis kartus privertus veikti darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisą visa eiga, kai energijos šaltinis yra variklis.

1.2.2.   Bandymas atliekamas laikantis tokių reikalavimų:

1.2.2.1.

Pradinis energijos lygis rezervuare (-uose) turi būti toks, kokį nurodė gamintojas. Jis turi būti pakankamas nustatytam darbinių stabdžių veiksmingumui užtikrinti ir turi atitikti vakuumą, ne didesnį kaip 90 proc. energijos šaltinio sukuriamo didžiausio vakuumo. Pradinė energijos lygio vertė pateikiama informaciniame dokumente.

1.2.2.2.

Rezervuaras (-ai) iš naujo nepripildomas (-i); be to pagalbinės įrangos rezervuaras (-ai) atkertamas (-i).

1.2.2.3.

Jeigu tai žemės ūkio transporto priemonės, kuriomis leidžiama vilkti transporto priemonę, maitinimo linija atkertama, o prie valdymo linijos prijungiamas 0,5 litro talpos rezervuaras. Po 1.2.1 punkte nurodyto bandymo vakuumas valdymo linijoje turi būti ne mažesnis negu viena antroji vakuumo, gauto pirmą kartą nuspaudus stabdžius.

1.3.   R1, R2 ir S1 kategorijų transporto priemonės

1.3.1.   Velkamosiose transporto priemonėse įrengtas (-i) rezervuaras (-ai) turi būti toks (-ie), kad, atlikus bandymą, kurio metu velkamosios transporto priemonės darbinė stabdžių sistema keturis kartus priverčiama veikti visa eiga, atitinkamose vietose kuriamas vakuumas nebūtų mažesnis negu viena antroji vakuumo, gauto pirmą kartą nuspaudus stabdžius.

1.3.2.   Bandymas atliekamas laikantis šių reikalavimų:

1.3.2.1.

Pradinis energijos lygis rezervuare (-uose) turi būti toks, kokį nurodė gamintojas. Jis turi būti pakankamas nustatytam darbinių stabdžių veiksmingumui užtikrinti. Pradinė energijos vertė pateikiama informaciniame dokumente.

1.3.2.2.

Rezervuaras (-ai) iš naujo nepripildomas (-i); be to pagalbinės įrangos rezervuaras (-ai) atkertamas (-i).

2.   Energijos šaltinių talpa

2.1.   Bendrosios nuostatos

2.1.1.   Energijos šaltinis turi būti pakankamas per tris minutes rezervuare (-uose), kuriuose iš pradžių yra aplinkos atmosferos slėgis, sukurti 1.2.2.1 punkte nurodytą pradinį energijos lygį. Jeigu tai yra transporto priemonė, kurią leidžiama sukabinti su velkamąja transporto priemone, laikas, per kurį pasiekiamas minėtas lygis esant 2.2 punkte apibrėžtoms sąlygoms, neturi viršyti šešių minučių.

2.2.   Matavimo sąlygos

2.2.1.   Vakuumo šaltinio sparta turi būti lygi:

2.2.1.1.

variklio sūkių dažniui, kai transporto priemonė nejuda, įjungta neutrali pavara ir variklis veikia tuščiąja eiga, jeigu vakuumo šaltinis yra variklis;

2.2.1.2.

sūkių dažniui, kuris sudaro 65 proc. variklio sūkių dažnio, atitinkančio jo didžiausią galią, jeigu vakuumo šaltinis yra siurblys; bei

2.2.1.3.

sūkių dažniui, kuris sudaro 65 proc. variklio sūkių dažnio, atitinkančio jo didžiausią sūkių dažnį, leidžiamą sūkių dažnio reguliatoriaus, jeigu vakuumo šaltinis yra siurblys, o variklyje yra įrengtas sūkių dažnio reguliatorius.

2.2.2.   Jeigu transporto priemonė yra skirta sukabinti su velkamąja transporto priemone, kurios darbinė stabdžių sistema valdoma vakuumu, velkamoji transporto priemonė imituojama energijos kaupimo įtaisu, kurio talpa V litrais apibrėžiama formule:

V = 15 R,

kur R yra didžiausia leidžiama velkamosios transporto priemonės ašims tenkanti masė, matuojama metrinėmis tonomis.

C.   HIDRAULINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS SU ENERGIJOS KAUPIMO ĮTAISAIS

1.   Energijos kaupimo įtaisų talpa

1.1.   Bendrosios nuostatos

1.1.1.   Transporto priemonėse, kurių stabdžių sistemos veikia naudodamos sukauptą energiją, tiekiamą suslėgtu hidrauliniu skysčiu, turi būti įrengti energijos kaupimo įtaisai, kurių talpa atitinka 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.1.2.   Tačiau energijos kaupimo įtaisų talpai nustatyti reikalavimai gali būti netaikomi, jeigu stabdžių sistema yra tokia, kad, net ir be energijos rezervo, darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisu įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumą.

1.1.3.   Tikrinant atitiktį 1.2.1, 1.2.2 ir 2.1 punktuose nustatytiems reikalavimams, stabdžiai turi būti sureguliuoti kaip įmanoma geriau.

1.2.   T ir C kategorijų transporto priemonės

1.2.1.   Transporto priemonės, kuriose įrengta hidraulinė stabdžių sistema su energijos kaupimo įtaisais, turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus.

1.2.1.1.

Devintą kartą nuspaudžiant stabdžius po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisas aštuonis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, vis dar turi būti įmanoma užtikrinti nustatytą atsarginei stabdžių sistemai veiksmingumą.

1.2.1.2.

Bandymas atliekamas laikantis tokių reikalavimų: 1.2.1.2.1. Bandymas pradedamas esant tokiam slėgiui, kurį gali būti nurodęs gamintojas, tačiau ne didesniam, negu įjungimo slėgis. 1.2.1.2.2. Energijos kaupimo įtaisas (-ai) neįkraunamas (-i); be to, pagalbinės įrangos energijos kaupimo įtaisas (-ai) atkertamas (-i).

1.2.2.   Traktoriai, kuriuose įrengtos hidraulinės stabdžių sistemos su energijos kaupimo įtaisais, neatitinkančios I priedo 2.2.1.4.1 punkto reikalavimų, laikomos atitinkančiomis tą punktą, jeigu vykdomi toliau nurodyti reikalavimai.

1.2.2.1.

įvykus pavieniam perdavimo sistemos gedimui, devintą kartą nuspaudžiant stabdžius, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisas aštuonis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, vis dar turi būti įmanoma užtikrinti bent nustatytą atsarginei stabdžių sistemai veiksmingumą, arba, kai atsarginės stabdžių sistemos, kuriai reikia naudoti sukauptą energijos atsargą, veiksmingumas užtikrinamas atskiru valdymo įtaisu, po to, kai valdymo įtaisas aštuonis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, devintą kartą jį nuspaudus, vis dar turi būti įmanoma užtikrinti liekamąjį veiksmingumą, nustatytą šio reglamento II priedo 3.1.4 punkte.

1.2.2.2.

Bandymas atliekamas laikantis tokių reikalavimų: 1.2.2.2.1. perdavimo sistemos gedimas gali būti sukeltas energijos šaltiniui neveikiant arba veikiant greičiu, atitinkančiu variklio tuščią eigą. Prieš sukeliant tokį gedimą, energijos kaupimo įtaise (-uose) turi būti slėgis, kurį gali būti nurodęs gamintojas, tačiau tas slėgis turi neviršyti įjungimo slėgio; 1.2.2.2.2. pagalbinė įranga ir jos energijos kaupimo įtaisai, jeigu jų yra, atkertami.

1.3.   R ir S kategorijų transporto priemonės

1.3.1.   Velkamosiose transporto priemonėse įrengti energijos kaupimo įtaisai (energijos akumuliatoriai) turi būti tokie, kad aštuonis kartus privertus veikti traktoriaus darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisą visa eiga, energiją naudojančioms dalims tiekiamos energijos kiekis neturi sumažėti iki ribinės vertės, kuri atitiktų mažiau kaip pusę per pirmą stabdžių paspaudimą buvusio lygio; be to, velkamojoje transporto priemonėje neturi būti naudojama automatinė ar stovėjimo stabdžių sistema.

1.3.2.   Bandymo metu turi būti laikomasi tokių reikalavimų:

1.3.2.1.

bandymo pradžioje slėgis rezervuaruose turi būti 15 000 kPa;

1.3.2.2.

papildoma linija išjungiama; be to, pagalbinės įrangos energijos kaupimo įtaisas (-ai) atkertamas (-i);

1.3.2.3.

bandymo metu energijos kaupimo įtaisas (-ai) iš naujo nepripildomi;

1.3.2.4.

kiekvieną kartą nuspaudus stabdžius, slėgis hidraulinėje valdymo linijoje turi būti 13 300 kPa.

2.   Hidraulinio skysčio energijos šaltinių talpa

Energijos šaltiniai turi atitikti reikalavimus, nurodytus tolesniuose punktuose.

2.1.   T ir C kategorijų transporto priemonės

2.1.1.   Simboliai

2.1.1.1.   p1 – gamintojo nurodytas didžiausias darbinis sistemos slėgis (išjungimo slėgis) energijos kaupimo įtaise (-uose).

2.1.1.2.   p2 – slėgis, nustatytas keturis kartus privertus veikti darbinių stabdžių valdymo įtaisą visa eiga ir neįkrovus energijos kaupimo įtaiso (-ų), esant pradiniam p1 slėgiui;

2.1.1.3.   T– slėgiui energijos kaupimo įtaise (-uose) padidinti nuo p2 iki p1, nenuspaudus stabdžių valdymo įtaiso, reikalingas laikas.

2.1.2.   Matavimo sąlygos

2.1.2.1.   Bandymo metu matuojant laiką t energijos šaltinio maitinimo sparta turi atitikti variklio sūkių dažnį jam veikiant didžiausia galia arba sūkių dažnio reguliatoriaus leidžiamą sūkių dažnį.

2.1.2.2.   Bandymo metu matuojant laiką t, pagalbinės įrangos energijos kaupimo įtaisas (-ai) neatkertamas (-i), išskyrus atvejus, kai tai įvyksta automatiškai.

2.1.3.   Rezultatų aiškinimas

Laikas t neturi viršyti 30 s, jeigu tai traktoriai.

2.2.   Traktoriai, kuriuose įrengta velkamųjų transporto priemonių hidraulinė valdymo linija

2.2.1.   Siekiant nustatyti papildomos linijos energijos šaltinio maitinimo spartą, velkamosios transporto priemonės imitatorius, kaip nurodyta šio reglamento III priedo 3.6.2.1 punkte, turi būti prijungtas prie traktoriaus hidraulinės papildomos linijos sukabintuvo galvutės.

2.2.2.   Bandymas atliekamas tokiomis sąlygomis:

2.2.2.1.

Bandymas atliekamas 15–30 °C aplinkos temperatūroje.

2.2.2.2.

Velkamosios transporto priemonės imitatoriaus papildoma linija turi būti prijungta prie papildomos linijos sukabintuvo galvutės prieš bandymą varikliui neveikiant.

2.2.2.3.

Bandymo metu traktoriaus variklio sūkių dažnis turi būti 25 proc. didesnis nei veikiant tuščiąja eiga.

2.2.2.4.

Bandymo metu traktoriaus stovėjimo stabdžių valdymo įtaisas turi būti visiškai atleistas.

2.2.3.   Įjungus variklį ir nutekinimo įtaisą visiškai uždarius, laikas, per kurį slėgis bandomoje angoje netoli standarte ISO 16028:2006 nustatyto apgaubiančiojo sukabintuvo padidėja nuo 300 kPa iki 1 500 kPa, neturi viršyti 2,5 sekundės.

2.3.   R ir S kategorijų transporto priemonės

Jeigu velkamoji transporto priemonė naudoja energijos kaupimo įtaisą tiekti darbinei stabdžių sistemai pagalbinę energiją ir toks energijos kaupimo įtaisas yra pakartotinai įkraunamas valdymo linijos slėgiu nuspaudus darbinį stabdį ir (arba) iš velkamojoje transporto priemonėje sumontuoto energijos šaltinio, turi būti laikomasi toliau nurodytų reikalavimų.

2.3.1.   Energijos šaltinis turi būti maitinamas iš traktoriaus imitatoriaus pagal III priedo 2 priedėlį naudojant standarto ISO 7638:2003 reikalavimus atitinkančią elektros jungtį.

2.3.2.   Simboliai

2.3.2.1.   pR1 – gamintojo nurodytas didžiausias darbinis sistemos slėgis (išjungimo slėgis) energijos kaupimo įtaise (-uose).

2.3.2.2.   pR2 – slėgis, keturis kartus privertus veikti traktoriaus darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisą visa eiga.

2.3.2.3.   tR – slėgiui energijos kaupimo įtaise (-uose) padidinti nuo pR2 iki pR1, nenuspaudus darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaiso, reikalingas laikas.

2.3.3.   Matavimo sąlygos

Bandymo metu matuojant laiką tR turi būti laikomasi toliau nurodytų reikalavimų.

2.3.3.1.

Kiekvieno bandymo pradžioje slėgis energijos kaupimo įtaisuose turi būti pR1.

2.3.3.2.

Darbinė stabdžių sistema turi būti priversta veikti keturis kartus naudojant traktoriaus imitatoriaus valdymo liniją.

2.3.3.3.

Kiekvieną kartą nuspaudus stabdžius, slėgis valdymo linijoje turi būti 13 300 kPa.

2.3.3.4.

Pagalbinės įrangos energijos kaupimo įtaisai neturi būti atkirsti, išskyrus atvejus, kai taip įvyksta automatiškai.

2.3.3.5.

Energijos kaupimo įtaiso maitinimo slėgiu valdymo linijoje vožtuvas bandymo metu turi būti uždarytas.

2.3.4.   Rezultatų aiškinimas

Laikas tR neturi viršyti 4 min.

3.   Įspėjamųjų signalizacijos įtaisų savybės

Kai variklis nesisuka, o pradinis slėgis yra toks, kokį gali būti nurodęs gamintojas, tačiau neviršija įjungimo slėgio, du kartus privertus darbinės stabdžio sistemos valdymo įtaisą veikti visa eiga, įspėjamasis signalizacijos įtaisas neturi pradėti veikti.

V PRIEDAS

Spyruoklinių stabdžių ir transporto priemonių, kuriose jie sumontuoti, reikalavimai

1.   Konstrukcijos, montavimo ir tikrinimo reikalavimai

1.1.   Apibrėžtys

Šiame priede:

1.1.1.   Spyruoklinės stabdžių sistemos– stabdžių sistemos, kurioms reikalinga stabdymo energija tiekiama viena ar daugiau spyruoklių, atliekančių energijos kaupimo įtaiso funkciją.

1.1.2.   Slėgis– neigiamas slėgis, jei spyruoklių suspaudimas gaunamas naudojant vakuuminį įtaisą.

2.   Bendrieji reikalavimai

Šiame priede laikoma, kad didžiausias projektinis greitis turi būti pasiektas transporto priemonės judėjimo į priekį kryptimi, išskyrus atvejus, kai tai yra aiškiai nurodyta.

2.1.   Spyruoklinė stabdžių sistema nenaudojama kaip darbinė stabdžių sistema, išskyrus pagal 2.2 punkte nurodytą sąlygą. Tačiau, sugedus darbinės stabdžių sistemos perdavimo sistemos daliai, spyruoklinė stabdžių sistema gali būti naudojama II priedo 3.1.4 punkte nustatytam liekamajam veiksmingumui pasiekti, jeigu vairuotojas gali šį veiksmą atlikti palaipsniui.

2.1.1.   Spyruokliniai stabdžiai gali būti naudojami kaip atsarginė stabdžių sistema nepaisant transporto priemonės didžiausio projektinio greičio, jeigu vairuotojas gali stabdyti transporto priemonę palaipsniui ir jeigu laikomasi II priedo veiksmingumo reikalavimų.

Išimties tvarka, jei transporto priemonės didžiausias projektinis greitis yra ne didesnis kaip 30 km/h, o kaip atsarginė stabdžių sistema naudojami spyruokliniai stabdžiai, kurių valdymas yra įjungimo–išjungimo tipo (pvz., mygtukas ar jungiklis) ir neleidžia vairuotojui stabdyti palaipsniui, turi būti laikomasi toliau nurodytų reikalavimų:

2.1.1.1.

Vairuotojas turi turėti galimybę įjungti spyruoklinių stabdžių valdymo įtaisą sėdėdamas jam skirtoje vietoje ir bent viena ranka laikydamas tiesiogiai valdomą vairo mechanizmą.

2.1.1.2.

Turi būti užtikrintas šio reglamento II priede nustatytas stabdymo veiksmingumas.

2.1.1.3.

Nustatytas veiksmingumas turi būti pasiektas transporto priemonei nenukrypstant nuo važiavimo krypties, nesukuriant nenormalios vibracijos ir neblokuojant ratų.

2.1.2.   Vakuuminiai spyruokliniai stabdžiai nenaudojami velkamosiose transporto priemonėse.

Energija, reikalinga suspausti spyruoklei, kad galima būtų atleisti stabdį, tiekiama ir reguliuojama vairuotojo įjungiamu valdymo įtaisu.

2.2.   Transporto priemonėse, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 30 km/h, spyruoklinė stabdžių sistema gali būti naudojama kaip darbinė stabdžių sistema, jeigu vairuotojas gali stabdymo veiksmą atlikti palaipsniui.

Jei tai spyruoklinė stabdžių sistema, kuri naudojama kaip darbinė stabdžių sistema, turi būti laikomasi toliau nurodytų papildomų reikalavimų.

2.2.1.

atsako trukmės reikalavimai, kaip nustatyta III priedo 5 punkte;

2.2.2.

spyruoklinius stabdžius sureguliavus kaip įmanoma geriau, turi būti įmanoma įjungti: 2.2.2.1. stabdžius 10 kartų per minutę, varikliui veikiant tuščiąja eiga (stabdžių spūdžių skaičius tolygiai paskirstytas per šį laikotarpį); 2.2.2.2. darbinę stabdžių sistemą 6 kartus, o pradinis slėgis turi būti ne didesnis kaip energijos šaltinio įjungimo slėgis. Bandymo metu energijos kaupimo įtaisas (-ai) neįkraunamas (-i). Be to, pagalbinės įrangos energijos kaupimo įtaisas (-ai) atkertamas (-i).

2.2.3.

Spyruokliniai stabdžiai turi būti suprojektuoti taip, kad jie nesugestų dėl ilgalaikio naudojimo. Taigi, gamintojas techninei tarnybai pateikia atitinkamas patvarumo bandymų ataskaitas.

2.3.   Jeigu spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameros tiekimo grandinėje įvyksta nedidelis ribinio slėgio pokytis, stabdymo jėga neturi žymiai pakisti.

2.4.   Traktoriams, kuriose sumontuoti spyruokliniai stabdžiai, taikomi toliau nurodyti reikalavimai:

2.4.1.

Spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameros tiekimo grandinėje turi būti atskiras energijos rezervas arba jai turi būti tiekiama ne mažiau kaip dviejų nepriklausomų energijos šaltinių energija. Iš šios tiekimo linijos gali atsišakoti velkamosios transporto priemonės pneumatinė maitinimo linija arba hidraulinė papildoma linija, su sąlyga, kad dėl minėtose linijose kritusio slėgio nepradės veikti spyruoklinių stabdžių pavaros.

2.4.2.

Pagalbinei įrangai energija iš spyruoklinių stabdžių pavarų tiekimo linijos gali būti tiekiama tik su sąlyga, kad, net ir pažeidus energijos šaltinį, pagalbinė įranga veiks taip, kad spyruoklinių stabdžių pavaroms skirtas energijos rezervas nesumažės tiek, kad spyruoklinių stabdžių pavaros galėtų atsileisti.

2.4.3.

Bet kuriuo atveju, kai stabdžių sistema pakartotinai užpildoma nuo nulinio slėgio, spyruokliniai stabdžiai, nepaisant to, kokia yra valdymo įtaiso padėtis, turi būti visiškai nuspausti tol, kol slėgis darbinėje stabdžių sistemoje tampa pakankamas, kad darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisu būtų galima pasiekti bent nustatytą pakrautos transporto priemonės atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumą.

2.4.4.

Nuspausti spyruokliniai stabdžiai neturi atsileisti tol, kol slėgis darbinėje stabdžių sistemoje nebus toks, kurio pakaktų bent nustatytam II priedo 3.1.4 punkte nurodytam pakrautos transporto priemonės liekamajam stabdymo veiksmingumui užtikrinti naudojant darbinių stabdžių valdymo įtaisą.

2.5.   Traktoriuose sistema turi būti suprojektuota taip, kad stabdžius būtų įmanoma nuspausti ir atleisti ne mažiau kaip tris kartus, jeigu pradinis slėgis spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje lygus didžiausiam projektiniam slėgiui. Jei tai velkamosios transporto priemonės, po to, kai jos atkabinamos, stabdžius turi būti įmanoma atleisti ne mažiau kaip tris kartus; prieš jas atkabinant, maitinimo linijoje turi būti 750 kPa slėgis. Tačiau prieš patikrinimą turi būti atleistas avarinis stabdis. Šių sąlygų laikomasi, kai stabdžiai sureguliuojami kaip įmanoma geriau. Be to, kai priekaba prikabinta prie traktoriaus, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma įjungti ir išjungti taip, kaip nurodyta I priedo 2.2.2.10 punkte.

2.6.   Traktoriuose slėgis spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje, kurį viršijus spyruoklės ima spausti stabdžius, kai jie sureguliuoti kaip įmanoma geriau, neturi viršyti 80 proc. mažiausio įprastinio slėgio vertės.

2.7.   Velkamosiose transporto priemonėse, kuriose įrengtos su pneumatinės stabdžių sistemos, slėgis spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje, kurį viršijus spyruoklės ima spausti stabdžius, neturi būti didesnis už slėgį, susidarantį po to, kai darbinė stabdžių sistema keturis kartus buvo priversta veikti visa eiga pagal IV priedo A dalies 1.3 punktą. Pradinis slėgis turi būti 700 kPa.

2.8.   Velkamosiose transporto priemonėse su hidraulinėmis stabdžių sistemomis, nenaudojančiomis sukauptos energijos slėgiui spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje sukurti, slėgis, kuriam veikiant spyruoklės pradeda spausti stabdžius, neturi viršyti 1 200 kPa.

2.9.   Velkamosiose transporto priemonėse su hidraulinėmis stabdžių sistemomis, naudojančiomis sukauptą energiją slėgiui spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje sukurti, slėgis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi, kurį viršijus spyruoklės ima spausti stabdžius, neturi būti didesnis už slėgį, susidarantį po to, kai darbinė stabdžių sistema keturis kartus buvo priversta veikti visa eiga pagal IV priedo C dalies 1.3 punktą. Pradinis slėgis turi būti 12 000 kPa. Be to, papildomos linijos slėgis, kuriam veikiant spyruoklės pradeda spausti stabdžius, neturi viršyti 1 200 kPa.

2.10.   Kai slėgis maitinimo linijoje, kuria energija tiekiama į spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kamerą, išskyrus suslėgtu skysčiu valdomo pagalbinio stabdžių atleidimo įtaiso maitinimo linijas, sumažėja tiek, kad stabdžių dalys ima judėti, turi suveikti įspėjimo optinis ar garso įtaisas. Jeigu tenkinamas šis reikalavimas, šis įspėjimo įtaisas gali būti toks, koks numatytas I priedo 2.2.1.29.1.1 punkte. Ši nuostata netaikoma velkamosioms transporto priemonėms.

2.11.   Jeigu tai traktorius, kuriuo leidžiama vilkti R ir S kategorijos transporto priemones, kuriose įrengta tolydaus ar pusiau tolydaus stabdžių sistema, ir jame sumontuota spyruoklinė stabdžių sistema, šios sistemos automatinis įjungimas turi įjungti ir velkamosios transporto priemonės stabdžius.

2.12.   Velkamosios transporto priemonės, naudojančios pneumatinės darbinės stabdžių sistemos energijos rezervą automatinių stabdžių reikalavimams įvykdyti, kaip nustatyta II priedo 3.2.3 punkte, taip pat turi atitikti vieną iš toliau nurodytų reikalavimų, kai velkamoji transporto priemonė yra atkabinta nuo traktoriaus, o velkamosios transporto priemonės stovėjimo stabdžio valdymo įtaisas yra atleistas (spyruokliniai stabdžiai nėra įjungti):

2.12.1.

kai darbinės stabdžių sistemos energijos rezervas sumažėja iki ne mažesnio kaip 280 kPa slėgio, slėgis spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje turi sumažėti iki 0 kPa, visiškai nuspaudus spyruoklinius stabdžius. Šis reikalavimas patikrinamas, esant pastoviam darbinės stabdžių sistemos energijos rezervo 280 kPa slėgiui;

2.12.2.

darbinės stabdžių sistemos energijos rezervo slėgio mažėjimas atitinkamai sumažina slėgį spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje.

3.   Pagalbinė stabdžių atleidimo sistema

3.1.   Spyruoklinių stabdžių sistema turi būti suprojektuota taip, kad, sugedus tai sistemai, stabdžius vis dar būtų galima atleisti. Šį veiksmą galima įvykdyti naudojant pagalbinį stabdžių atleidimo įtaisą (pneumatinį, hidraulinį, mechaninį ir pan.).

Jeigu pagalbiniams stabdžių atleidimo įtaisams tiekiama energija iš energijos rezervo, ji turi būti tiekiama iš energijos šaltinio, kuris yra nesusijęs su energijos šaltiniu, kurio energija paprastai tiekiama spyruoklinių stabdžių sistemai. Minėtame pagalbiniame stabdžių atleidimo įtaise naudojamas suspaustas oras ar hidraulinis skystis spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameroje gali veikti tą patį stūmoklio paviršių, kuris naudojamas įprastinėje spyruoklinių stabdžių sistemoje, su sąlyga, kad tam pagalbiniam stabdžių atleidimo įtaisui yra skirta atskira linija. Šios linijos ir įprastinės valdymo įtaisą ir spyruoklinių stabdžių pavaras jungiančios linijos jungtis turi būti greta kiekvienos spyruoklinių stabdžių pavaros, prieš pat spyruoklinių energijos kaupiklių stabdžių kameros angą, jeigu ji nėra stabdžių pavaros korpuso dalis. Jungtyje turi būti įtaisas, apsaugantis vieną liniją nuo kitos linijos poveikio. Šiam įtaisui taikomi ir I priedo 2.2.1.5 punkte nustatyti reikalavimai.

3.1.1.   Siekiant įvykdyti 3.1 punkte nustatytą reikalavimą, stabdžių sistemos perdavimo sistemos komponentai nelaikomi galinčiais sugesti, jeigu pagal I priedo 2.2.1.2.7 punktą jie nelaikomi galinčiais sulūžti, su sąlyga, kad jie pagaminti iš metalo ar panašių savybių medžiagos ir, įprastai stabdant, žymiai nedeformuojami.

3.2.   Jeigu tam, kad 3.1 punkte nurodytą pagalbinį įtaisą būtų galima panaudoti, reikia kokio nors įrankio ar veržliarakčio, tas įrankis ar veržliaraktis turi būti laikomas transporto priemonėje.

3.3.   Jeigu pagalbinė stabdžių atleidimo sistema naudoja sukauptą energiją spyruokliniams stabdžiams atleisti, taikomi toliau nurodyti reikalavimai.

3.3.1.

Jeigu pagalbinės spyruoklinių stabdžių atleidimo sistemos valdymo įtaisas yra toks pat, kaip ir atsarginės arba stovėjimo stabdžių sistemos, visais atvejais taikomi 2.4 punkte nustatyti reikalavimai.

3.3.2.

Jeigu pagalbinės spyruoklinių stabdžių atleidimo sistemos ir atsarginių arba stovėjimo stabdžių sistemos valdymo įtaisai yra atskiri, 2.3 punkte nustatyti reikalavimai taikomi abiems valdymo sistemoms. Tačiau 2.4.4 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi pagalbinei spyruoklinių stabdžių atleidimo sistemai. Be to, pagalbinės stabdžių atleidimo sistemos valdymo įtaisas turi būti įrengtas taip, kad įprastoje jam skirtoje vietoje sėdintis vairuotojas jo negalėtų įjungti.

3.4.   Jeigu pagalbinėje stabdžių atleidimo sistemoje naudojamas suslėgtas oras, sistema turėtų būti įjungiama atskiru valdymo įtaisu, nesujungtu su spyruoklinių stabdžių valdymo įtaisu.

VI PRIEDAS

Stovėjimo stabdžių sistemų, kuriose įrengtas mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas, reikalavimai

1.   Apibrėžtys

Šiame priede:

1.1.   Mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas– įtaisas, kuriuo, mechaniškai užblokavus stabdžio stūmoklio kotą, užtikrinamas stovėjimo stabdžių sistemos veikimas. Stūmokliai mechaniškai užsiblokuoja, kai iš fiksavimo kameros išleidžiamas suslėgtas oras arba skystis; jis suprojektuotas taip, kad stūmokliai atblokuojami grąžinant ankstesnį slėgio fiksavimo kameroje lygį.

2.   Reikalavimai

2.1.   Mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad jis atsileistų, kai blokavimo kameroje vėl atsiranda slėgis.

2.2.   Kai slėgis blokavimo kameroje priartėja prie lygio, atitinkančio mechaninio stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaiso slėgį, turi pradėti veikti optinio arba garso įspėjimo sistema. Ši nuostata netaikoma velkamosioms transporto priemonėms. Slėgis, atitinkantis mechaninio stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaiso slėgį, velkamosiose transporto priemonėse neturi viršyti 4 kPa. Įvykus pavieniam velkamosios transporto priemonės darbinės stabdžių sistemos gedimui, turi būti įmanoma užtikrinti stovėjimo stabdžių sistemos veiksmingumą. Be to, atkabinus velkamąją transporto priemonę, stabdžius turi būti įmanoma atleisti ne mažiau kaip tris kartus; prieš ją atkabinant, slėgis maitinimo linijoje turi būti 650 kPa. Šių sąlygų laikomasi, kai stabdžiai sureguliuojami kaip įmanoma geriau. Be to, kai velkamoji transporto priemonė yra prikabinta prie traktoriaus, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma įjungti ir išjungti taip, kaip nurodyta I priedo 2.2.2.10 punkte.

2.3.   Jeigu stabdžių pavarose sumontuotas mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas, stabdžių pavarą turi būti įmanoma priversti veikti tiekiant energiją iš bet kurio iš dviejų energijos rezervų.

2.4.   Užfiksuotą stabdžių cilindrą galima atleisti tik nelikus abejonių, kad atleistą stabdį vėl bus galima naudoti.

2.5.   Jeigu sugestų blokavimo kamerai energiją tiekiantis energijos šaltinis, turi būti įrengtas pagalbinis blokuotės pašalinimo įtaisas (pvz., mechaninis ar pneumatinis), valdomas, pavyzdžiui, vienos iš transporto priemonės padangų oru.

2.6.   Valdymo įtaisas turi būti toks, kad jį įjungus, būtų atliekama tokia veiksmų seka: juo stabdžiai įjungiami taip, kad būtų užtikrintas reikalaujamas stovėjimo stabdžių veiksmingumas, tada stabdžiai užblokuojami toje padėtyje ir stabdžių paspaudimo jėga nebetaikoma.

VII PRIEDAS

Transporto priemonių, kurių I, II ar III tipo bandymai nėra privalomi, alternatyvių bandymų reikalavimai

1.   Apibrėžtys

Šiame priede:

1.1.   Tiriama velkamoji transporto priemonė– velkamoji transporto priemonė, būdinga tam velkamųjų transporto priemonių tipui, kurio patvirtinimo siekiama;

1.2.   Tapatus– sistemos, komponentai atskiri techniniai mazgai ir dalys, kurių geometrinės bei mechaninės charakteristikos ir transporto priemonių komponentams naudotos medžiagos yra vienodos;

1.3.   Atskaitos ašis– ašis, kuriai ir skirta bandymų ataskaita;

1.4.   Atskaitos stabdis– stabdis, kuriam ir skirta bandymų ataskaita.

2.   Bendrieji reikalavimai

II priede nustatytų I tipo ir (arba) II tipo ar III tipo bandymų nereikia atlikti su patvirtinti pateiktomis transporto priemonėmis ir jų sistemomis, komponentais bei atskirais techniniais mazgais toliau nurodytais atvejais.

2.1.

Kai, atsižvelgiant į padangas, kiekvienos ašies sugeriamą stabdymo energiją, padangų montavimo būdą ir stabdžių mechanizmą, stabdymo požiūriu aptariamas traktorius arba velkamoji transporto priemonė yra tapati traktoriui ar velkamajai transporto priemonei: 2.1.1. kurios I tipo ir (arba) II tipo ar III tipo bandymo rezultatai yra teigiami, bei 2.1.2. kuri patvirtinta, atsižvelgiant į sugeriamą stabdymo energiją, taip, kad kiekvienai ašiai tenkanti masė nebūtų mažesnė už kiekvienai aptariamos transporto priemonės ašiai tenkančią masę.

2.2.

Kai aptariamo traktoriaus ar velkamosios transporto priemonės ašis ar ašys, atsižvelgiant į padangas, kiekvienos ašies sugeriamą stabdymo energiją, padangų montavimo būdą ir stabdžių mechanizmą, stabdymo požiūriu yra tapačios atskirai bandomai ašiai ar ašims, kurių I tipo ir (arba) II tipo ar III tipo bandymo rezultatai yra teigiami, o kiekvienai ašiai tenka masė, ne mažesnė kaip kiekvienai aptariamos transporto priemonės ašiai tenkanti masė, su sąlyga, kad kiekvienos ašies sugeriama stabdymo energija neviršija energijos, kurią sugeria kiekviena atskirai bandoma ašis atliekant pamatinį bandymą ar bandymus.

2.3.

Kai aptariamame traktoriuje įrengta patvarioji stabdžių sistema, išskyrus variklio stabdį, yra tapati jau išbandytai patvariajai stabdžių sistemai tokiomis sąlygomis: 2.3.1. atliekant bandymą esant bent 6 proc. (II tipo bandymas) nuolydžiui, patvariąja stabdžių sistema pavyko sustabdyti transporto priemonę, kurios didžiausia masė bandymo metu buvo ne mažesnė negu patvirtinti pateiktos transporto priemonės didžiausia masė; 2.3.2. atliekant minėtą bandymą ir patvirtinti pateiktai transporto priemonei kelyje pasiekus 30 km/h greitį, patikrinama, ar patvariosios stabdžių sistemos sukamosios dalys sukasi taip greitai, kad lėtinimo momentas nebūtų mažesnis už dydį, nustatytą atliekant 2.3.1 punkte nurodytą bandymą.

2.4.

Kai aptariama transporto priemonė yra velkamoji transporto priemonė, kurioje įrengti pneumatiniai stabdžiai su S formos kumšteliais arba diskiniai stabdžiai, atitinkantys šio priedo 1 priedėlyje nustatytus patikrinimo reikalavimus, taikomus tikrinant charakteristikas, lyginamas su atskaitinės ašies bandymo ataskaitoje pateiktomis charakteristikomis. Kitos pneumatinių stabdžių su S formos kumšteliais arba diskinių stabdžių tipo stabdžių konstrukcijos gali būti patvirtintos pateikus lygiavertę informaciją.

3.   Velkamosioms transporto priemonėms taikomi specialieji reikalavimai

Pagal 2.1. ir 2.2 punktus šie velkamosioms transporto priemonėms taikomi reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu 1 priedėlio 3.7 punkte nurodyti bandomos velkamosios transporto priemonės ašies arba stabdžio identifikavimo kodai pateikiami atskaitinės ašies ir (arba) atskaitinio stabdžio bandymo ataskaitoje.

4.   Tipo patvirtinimo sertifikatas

Kai taikomi minėti reikalavimai, į tipo patvirtinimo sertifikatą įtraukiami šie duomenys:

4.1.	2.1 punkte nurodytu atveju įrašomas transporto priemonės, kuri bandoma pagal pamatinį I tipo ir (arba) II tipo ar III tipo bandymo metodą, patvirtinimo numeris;

4.2.	2.2 punkte nurodytu atveju užpildoma I lentelė pagal pavyzdį, kuris nustatytas Reglamento (ES) Nr. 167/2013 25 straipsnio 2 dalyje.

4.3.	2.3 punkte nurodytu atveju užpildoma II lentelė pagal pavyzdį, kuris nustatytas Reglamento (ES) Nr. 167/2013 25 straipsnio 2 dalyje.

4.4.	2.4 punkte nurodytu atveju užpildoma III lentelė pagal pavyzdį, kuris nustatytas Reglamento (ES) Nr. 167/2013 25 straipsnio 2 dalyje.

5.   Dokumentai

Tais atvejais, kai pareiškėjas dėl tipo patvirtinimo vienoje valstybėje narėje daro nuorodą į tipo patvirtinimą, suteiktą kitoje valstybėje narėje, pareiškėjas turi pateikti su tuo patvirtinimu susijusius dokumentus.

VIII PRIEDAS

Inercinių stabdžių sistemų, stabdžių ir priekabų stabdžių sukabintuvų ir transporto priemonių, kuriose jie sumontuoti, bandymams taikomi stabdymo reikalavimai

1.   Bendrosios nuostatos

1.1.   Velkamosios transporto priemonės inercinę stabdžių sistemą sudaro valdymo įtaisas, perdavimo sistema ir stabdis.

1.2.   Valdymo įtaisas – į traukos įtaisą (sukabintuvą) integruotų komponentų visuma.

1.3.   Perdavimo sistema – nuo galinės sukabintuvo dalies iki pirmosios stabdžio dalies esančių komponentų visuma.

1.4.   Stabdžių sistemos, kuriose velkamajai transporto priemonei traktorius perduoda sukauptą energiją (pavyzdžiui, elektros, pneumatinę ar hidraulinę), kuri valdoma tik sukabintuve susidarančia stūmos jėga, nelaikomos inercinėmis stabdžių sistemomis, kaip apibrėžta šiame reglamente.

1.5.   Bandymai

1.5.1.   Pagrindinių stabdžio charakteristikų nustatymas.

1.5.2.   Pagrindinių valdymo įtaiso charakteristikų nustatymas ir valdymo įtaiso atitikties šio reglamento nuostatoms patikrinimas.

1.5.3.   Transporto priemonės tikrinimas:

1.5.3.1.

valdymo įtaiso ir stabdžio suderinamumas bei

1.5.3.2.

perdavimo sistema.

2.   Simboliai

2.1.   Vartojami matavimo vienetai

2.1.1.

Masė: kg;

2.1.2.

Jėga: N;

2.1.3.

Laisvojo kritimo pagreitis (g = 9,81 m/s2);

2.1.4.

Sukimo momentai: Nm;

2.1.5.

Plotai: cm2;

2.1.6.

Slėgis: kPa;

2.1.7.

Ilgis: matavimo vienetai nurodomi atsižvelgiant į konkretų atvejį.

2.2.   Visų tipų stabdžiams taikomi simboliai (žr. 1 priedėlio 1 brėž.).

2.2.1.   GA : gamintojo deklaruota didžiausia techniškai leidžiama velkamosios transporto priemonės masė;

2.2.2.   G′A : gamintojo deklaruota didžiausia velkamosios transporto priemonės masė, kurią įmanoma sustabdyti valdymo įtaisu;

2.2.3.   GB:: didžiausia velkamosios transporto priemonės masė, kurią įmanoma sustabdyti visais kartu įjungtais velkamosios transporto priemonės stabdžiais:

GB = n · GBo

2.2.4.   GBo : gamintojo deklaruotos didžiausios velkamosios transporto priemonės masės, kurią įmanoma sustabdyti vienu stabdžiu, dalis;

2.2.5.   B*: privaloma stabdymo jėga;

2.2.6.   B: reikalinga stabdymo jėga, atsižvelgus į riedėjimo varžą;

2.2.7.   D*: sukabintuvą veikianti leidžiama stūmos jėga;

2.2.8.   D: sukabintuvą veikianti stūmos jėga;

2.2.9.   P′: valdymo įtaiso kuriama jėga;

2.2.10.   K: papildoma valdymo įtaiso jėga, sutartai nurodoma kaip D jėga, kuria, atsižvelgiant į D dydį, veikiamas ekstrapoliacinės kreivės, žyminčios P′, abscisių ašies sankirtos taškas, ir matuojama, kai įtaisas yra viduriniame eigos taške (žr. 1 priedėlio 2 ir 3 brėž.);

2.2.11.   KA : valdymo įtaiso jėgos slenkstis, t. y. didžiausia stūmos jėga, kuria trumpai nuspaudus sukabintuvą, valdymo įtaiso išėjimo jėga nesusikuria. KA simboliu sutartinai žymima jėga, matuojama tuo momentu, kai sukabintuvas stumiamas atgal 10–15 mm per sekundę greičiu, o valdymo įtaiso perdavimo sistema yra neįjungta;

2.2.12.   D1 : didžiausia jėga, kuria sukabintuvas veikiamas tuo momentu, kai jis stumiamas atgal s greičiu (mm/s) + 10 proc., o perdavimo sistema yra neįjungta;

2.2.13.   D2 : didžiausia jėga, kuria didžiausio suspaudimo padėtyje esantis sukabintuvas traukiamas s greičiu (mm/s) + 10 proc., kai perdavimo sistema yra neįjungta;

2.2.14.   ηHo : inercinio valdymo įtaiso efektyvumas;

2.2.15.   ηH1 : perdavimo sistemos efektyvumas;

2.2.16.   ηH : bendrasis valdymo įtaiso ir perdavimo sistemos efektyvumas (ηH = ηHo · ηH1);

2.2.17.   s: valdymo įtaiso eiga (matuojama milimetrais);

2.2.18.   s′: efektyvioji (naudingoji) valdymo įtaiso eiga milimetrais, nustatyta bandymo ataskaitoje;

2.2.19.   s″: rezervinė pagrindinio cilindro eiga (mm), matuojama sukabintuve;

2.2.19.1   sHz : pagrindinio cilindro eiga (mm) pagal 1 priedėlio 8 brėžinį;

2.2.19.2   s″Hz : rezervinė pagrindinio cilindro eiga (mm), matuojama prie stūmoklio koto pagal 1 priedėlio 8 brėžinį;

2.2.20.   so : eigos nuostoliai, t. y. sukabintuvo eiga (mm), kai sukabintuvas aktyvinamas taip, kad pasislenka iš 300 mm aukštyje virš horizontalės esančio taško į tašką, esantį 300 mm žemiau horizontalės, kai perdavimo sistema nejuda;

2.2.21.   2sB : stabdžių trinkelės aukštis (stabdžių trinkelės veikimo eiga) milimetrais, nustatytas išmatavus su naudojamu įtaisu lygiagretų skersmenį ir bandymo metu nesureguliavus stabdžių;

2.2.22.   2sB*: mažiausias ratų, stabdomų būgniniais stabdžiais, stabdžių trinkelės centro aukštis (mažiausia stabdžio trinkelės veikimo eiga) milimetrais:

:

kur 2r – tai stabdžio būgno skersmuo milimetrais (žr. 1 priedėlio 4 brėžinį).

Jeigu ratai stabdomi diskiniais stabdžiais su hidrauline perdavimo sistema:

čia:

V60 = vieno rato stabdžio sugeriamo skysčio tūris, esant 1,2 B* = 0,6 × GBo dydžio stabdymo jėgą atitinkančiam slėgiui ir didžiausiam padangos spinduliui;

bei

2rA = stabdžio disko išorės skersmuo (V60 cm3, FRZ cm2 ir rA mm).

2.2.23.   M*: stabdymo momentas, kaip nurodyta gamintojo šio priedo 3 priedėlio 5 punkte. Šis stabdymo momentas turi būti bent lygus nustatytai stabdymo jėgai (B*);

2.2.23.1.   MT : bandomojo stabdymo momentas, kai nėra jokio perkrovos saugiklio (vadovaujantis 6.2.1 punktu);

2.2.24.   R: dinaminis padangos riedėjimo spindulys (m), kaip nurodyta padangos gamintojo. Kaip alternatyva, jei šios informacijos neturima, gali būti naudojama vertė, apskaičiuota pagal formulę: „ETRTO bendras skersmuo /2“;

2.2.25.   n: stabdžių skaičius;

2.2.26.   Mr : didžiausias stabdymo momentas, esant didžiausiai leidžiamai eigai (sr) arba didžiausiam leidžiamam skysčio tūriui (Vr), kai velkamoji transporto priemonė juda atgal (įskaitant 0,01 · g · GBo dydžio riedėjimo varžą);

2.2.27.   sr : didžiausia leidžiama stabdžių valdymo įtaiso svirties eiga, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal;

2.2.28.   Vr : didžiausias leidžiamas skysčio tūris, sugertas vieno stabdomo rato, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal.

2.3.   Simboliai galioja stabdžių sistemoms su mechanine perdavimo sistema (žr. 1 priedėlio 5 brėž.)

2.3.1.   iHo : sukabintuvo eigos ir svirties eigos valdymo įtaiso išėjimo pusėje redukcinis santykis;

2.3.2.   iH1 : svirties eigos valdymo įtaiso išėjimo pusėje ir stabdžio svirties eigos redukcijos santykis (perdavimo žeminimas);

2.3.3.   iH : sukabintuvo eigos ir stabdžių svirties eigos redukcijos santykis:

iH = iHo · iH1

2.3.4.   ig : stabdžių svirties eigos ir stabdžių trinkelės centro (žr. 1 priedėlio 4 brėž.) aukščio (veikimo eigos) redukcijos santykis;

2.3.5.   P: jėga, kuria veikiama stabdžio valdymo svirtis; (žr. 1 priedėlio 4 brėž.);

2.3.6.   Po : stabdžių atitraukimo jėga, kai velkamoji transporto priemonė juda į priekį; t. y. funkcijos M = f(P) grafike jėgos P vertė šios funkcijos ekstrapoliuotos dalies ir abscisių ašies sankirtos taške (žr. 1 priedėlio 6 brėž.);

2.3.6.1.   Por : stabdžių atitraukimo jėga, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal (žr. 1 priedėlio 6 brėž.);

2.3.7.   P*: stabdymo jėgai (B*) gauti būtina jėga, kuria veikiama stabdžių valdymo įtaiso svirtis;

2.3.8.   PT : bandymo jėga, vadovaujantis 6.2.1 punktu;

2.3.9.   ρ: stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai velkamoji transporto priemonė juda į priekį:

M = ρ (P – Po)

2.3.9.1.   ρr : stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal toliau nurodytą formulę, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal:

Mr = ρr (Pr – Por)

2.3.10.   scf : galinio kabelio ar strypo eiga prie kompensatoriaus, stabdžiams veikiant pirmyn (1);

2.3.11.   scr : galinio kabelio ar strypo eiga prie kompensatoriaus, stabdžiams veikiant atbuline kryptimi (1);

2.3.12.   scd : diferencialo eiga prie kompensatoriaus, tik vienam stabdžiui veikiant pirmyn, o kitam veikiant atbuline kryptimi (1);

čia: scd = scr – scf (žr. 1 priedėlio 5A brėž.).

2.4.   Simboliai galioja stabdžių sistemoms su hidrauline perdavimo sistema (žr. 1 priedėlio 8 brėž.)

2.4.1.   ih : sukabintuvo eigos ir pagrindinio stabdžių cilindro stūmoklių eigos redukcijos santykis;

2.4.2.   i′g : cilindrų stūmos taško eigos ir stabdžių trinkelės centro aukščio (veikimo eigos) redukcijos santykis;

2.4.3.   FRZ : jeigu stabdis Būgninis – vieno rato cilindro stūmoklio paviršiaus plotas; jeigu stabdis diskinis – vienoje disko pusėje esančių stūmoklių su apkaba paviršiaus plotų suma;

2.4.4.   FHZ : pagrindinio cilindro stūmoklio paviršiaus plotas;

2.4.5.   p: hidraulinis slėgis stabdžių cilindre;

2.4.6.   po : stabdžių atitraukimo slėgis stabdžių cilindre, kai velkamoji transporto priemonė juda į priekį; t. y. funkcijos M = f(P) grafike jėgos P vertė šios funkcijos ekstrapoliuotos dalies ir abscisių ašies sankirtos taške (žr. 1 priedėlio 7 brėž.);

2.4.6.1.   por : stabdžių atitraukimo slėgis, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal (žr. 1 priedėlio 7 brėž.);

2.4.7.   p*: stabdymo jėgai (B*) gauti būtinas hidraulinis slėgis stabdžių cilindre;

2.4.8.   pT : bandymo jėga, vadovaujantis 6.2.1 punktu;

2.4.9.   ρ′: stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai velkamoji transporto priemonė juda į priekį:

M = ρ′ (p – po)

2.4.9.1.   ρ′r : stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal:

Mr = ρ′r (pr – por)

2.5.   Simboliai, taikomi laikantis su perkrovos saugikliais susijusių stabdymo reikalavimų

2.5.1.   Dop : valdymo įtaiso įėjimo pusėje veikianti jėga, kuriai esant suveikia perkrovos saugiklis;

2.5.2.   Mop : stabdymo momentas, kuriuo suveikia perkrovos saugiklis (kaip deklaruota gamintojo);

2.5.3.   MTop : mažiausias bandomojo stabdymo momentas, kai perkrovos saugiklis yra sumontuotas (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu);

2.5.4.   Pop_min: stabdį veikianti jėga, kuriai esant perkrovos saugiklis suveikia (vadovaujantis 6.2.2.1 punktu);

2.5.5.   Pop_max: didžiausia jėga (sukabintuvą visiškai pastūmus atgal), kuria veikiamas stabdžio perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.3 punktu);

2.5.6.   pop_min: stabdį veikiantis slėgis, kuriam esant perkrovos saugiklis suveikia (vadovaujantis 6.2.2.1 punktu);

2.5.7.   pop_max: didžiausias hidraulinis slėgis (sukabintuvą visiškai pastūmus atgal), kuriam esant perkrovos saugiklis veikia stabdžių kamerą (vadovaujantis 6.2.2.3 punktu);

2.5.8.   PTop : mažiausia bandomojo stabdymo jėga, kai yra sumontuotas perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu);

2.5.9.   pTop : mažiausias bandomojo stabdymo slėgis, kai yra sumontuotas perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu).

2.6   Transporto priemonių klasės inercinių stabdžių sistemų požiūriu

2.6.1.   Transporto priemonės klasė A

Transporto priemonės klasė A reiškia R1, R2 ir S1 kategorijų transporto priemones

2.6.2.   Transporto priemonės klasė B

Transporto priemonės klasė B reiškia R3 ir S2 kategorijų transporto priemones, kurių masė viršija 3 500 kg, bet neviršija 8 000 kg

2.6.3.   Transporto priemonės klasė C

Transporto priemonės klasė C1 reiškia R ir S kategorijų transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 30 km/h

Transporto priemonės klasė C2 reiškia R ir S kategorijų transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 40 km/h

Transporto priemonės klasė C3 reiškia R ir S kategorijų transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 40 km/h

3.   Bendrieji reikalavimai

3.1.   Stabdymo jėga iš sukabintuvo į velkamosios transporto priemonės stabdžius turi būti perduodama arba trauklėmis, arba vienu ar daugiau skysčių. Tačiau daliai perdavimo sistemos galima naudoti ir armuotąjį lyną (Boudeno lyną); ši dalis turi būti kuo trumpesnė. Valdymo strypai ir kabeliai negali liestis su velkamosios transporto priemonės rėmu ar kitais paviršiais, kurie gali turėti poveikį stabdžio nuspaudimui ar atleidimui.

3.2.   Visi varžtai jungtyse turi būti tinkamai apsaugoti. Be to, tos jungtys turi būti arba savitepės, arba lengvai sutepamos.

3.3.   Inerciniai stabdymo įtaisai turi būti taip išdėstyti, kad sukabintuvui visiškai pasislinkus, jokia perdavimo sistemos dalis neįstrigtų, ilgam neiškryptų arba nesulūžtų. Tai patikrinama perdavimo sistemos galinę dalį atjungiant nuo stabdžių valdymo svirčių.

3.4.   Inercinė stabdžių sistema turi leisti velkamajai transporto priemonei judėti atgal kartu su traktoriumi, o jos sukurta velkamoji jėga neturi viršyti 0,08 g · GA. Šiuo tikslu naudojami įtaisai turi veikti automatiškai ir išsijungti automatiškai, velkamajai transporto priemonei pajudėjus pirmyn.

3.5.   Bet koks ypatingas įtaisas, įrengtas 3.4 punkte minėtam tikslui, turi būti toks, kad įkalnėje nenukentėtų stovėjimo stabdžio veiksmingumas.

3.6.   Inercinėse stabdžių sistemose gali būti įmontuoti perkrovos saugikliai. Jie neturi suveikti, kai jėga yra mažesnė nei Dop = 1,2 × D* (kai sumontuoti prie valdymo įtaiso) ar nei Pop = 1,2 × P* arba kai slėgis yra mažesnis nei pop = 1,2 × p* (kai saugikliai sumontuoti prie stabdžio); P* jėga ir p* slėgis atitinka B* = 0,5 · g · GBo dydžio (C2 ir C3 klasių transporto priemonių atveju) ir B* = 0,35 · g · GBo (C1 klasės transporto priemonių atveju) stabdymo jėgą.

4.   Valdymo įtaisams taikomi reikalavimai

4.1.   Slankiosios valdymo įtaiso dalys turi būti pakankamai ilgos, kad stabdžius būtų galima visiškai nuspausti net ir tada, kai velkamoji transporto priemonė yra prikabinta.

4.2.   Slankiosios dalys apsaugomos silfonais arba lygiaverte priemone. Jos turi būti arba tepamos, arba pagamintos iš savitepių medžiagų. Susiliečiantys paviršiai turi būti pagaminti iš tokios medžiagos, kad nebūtų nei sukamojo momento dėl elektrocheminės reakcijos, nei mechaninio nesuderinamumo, dėl kurio slankiosios dalys galėtų įstrigti.

4.3.   Valdymo įtaiso įtempio slenkstis (KA) turi būti ne mažesnis kaip 0,02 g · G′A ir ne didesnis kaip 0,04 g · G′A.. Tačiau C1 ir C2 klasių transporto priemonių atveju valdymo įtaiso įtempio slenkstis (KA) gali būti diapazone nuo 0,01 g · G′A ir 0,04 g · G′A..

4.4.   Didžiausia velkamųjų transporto priemonių su nejudamąja vilktimi ir centruotųjų ašių velkamųjų transporto priemonių įterpties jėga (D1) neturi viršyti 0,10 g · G′A, o daugiaašių velkamųjų transporto priemonių su standžiąja vilktimi – 0,067 g · G′A.

4.5.   Didžiausia traukos jėga (D2) neturi būti mažesnė kaip 0,1 g · G′A ir didesnė kaip 0,5 g · G′A.

B klasės transporto priemonių atveju taip pat leidžiama sąlyga D2 ≥ 1 750 N + 0,05 g · G′A, jei tik D2 ≤ 0.5 g · G′A.

5.   Valdymo įtaisų bandymai ir matavimai

5.1.   Bandymus atliekančiai techninei tarnybai pateiktų valdymo įtaisų atitiktis tikrinama pagal 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

5.2.   Išmatuojamos šios visų tipų stabdžių charakteristikos:

5.2.1.

eiga (s) ir efektyvioji eiga (s′);

5.2.2.

papildomoji jėga (K);

5.2.3.

ribinė jėga (KA);

5.2.4.

stūmos jėga (D1);

5.2.5.

traukos jėga (D2).

5.3.   Turėtų būti nustatomos šios inercinių stabdžių sistemų su mechanine perdavimo sistema charakteristikos:

5.3.1.

iHo redukcinis santykis, matuojamas valdymo įtaisui esant viduriniame eigos taške;

5.3.2.

valdymo įtaiso išėjimo jėga (P′), kaip standžiąją vilktį veikiančios stūmos jėgos (D) funkcija. Papildomoji jėga (K) ir veiksmingumas išvedami pagal reprezentatyviąją kreivę, nubrėžtą išmatavus šiuos dydžius: (žr. 1 priedėlio 2 brėžinį).

5.4.   Nustatomos tokios inercinių stabdžių sistemų su hidrauline perdavimo sistema charakteristikos:

5.4.1.

ih redukcinis santykis, matuojamas valdymo įtaisui esant viduriniame eigos taške;

5.4.2.

pagrindinio cilindro išėjimo slėgis (p), kaip gamintojo nurodytų standžiąją vilktį veikiančios stūmos jėgos (D) ir pagrindinio cilindro stūmoklio paviršiaus ploto (FHZ) funkcija; Papildomoji jėga (K) ir veiksmingumas išvedami pagal reprezentatyviąją kreivę, nubrėžtą išmatavus šiuos dydžius: (žr. 1 priedėlio 3 brėžinį);

5.4.3.

rezervinė pagrindinio cilindro eiga (s″), kaip nurodyta 2.2.19 punkte;

5.4.4.

pagrindinio cilindro stūmoklio paviršiaus plotas (FHZ);

5.4.5.

pagrindinio cilindro eiga (sHz), milimetrais;

5.4.6.

rezervinė pagrindinio cilindro eiga (s″Hz), milimetrais.

5.5.   Jei daugiaašėje standžiąja vilktimi velkamojoje transporto priemonėje sumontuota inercinė stabdžių sistema, išmatuojami bandymų ataskaitoje nurodyti eigos nuostoliai (so).

6.   Stabdžiams taikomi reikalavimai

6.1.   Be tikrintinų stabdžių, bandymus atliekančiai techninei tarnybai gamintojas turi pateikti stabdžių brėžinius, kuriuose nurodomas pagrindinių komponentų tipas, matmenys ir medžiaga, taip pat antdėklų gamyklinė markė ir tipas. Jeigu stabdžiai yra hidrauliniai, šiuose brėžiniuose turi būti nurodytas stabdžių cilindrų paviršiaus plotas (FRZ). Be to, gamintojas nurodo stabdymo momentą (M*) ir masę (GBo), apibrėžtą 2.2.4 punkte.

6.2.   Bandymo sąlygos

6.2.1.   Jeigu inercinėje stabdžių sistemoje perkrovos saugiklio nėra ir jo ten neketinama montuoti, ratų stabdis bandomas taikant šią bandymo jėgą ar slėgį:

PT = 1,8 P* arba atitinkamai pT = 1,8 p* ir MT = 1,8 M*.

6.2.2.   Jeigu perkrovos saugiklis inercinėje stabdžių sistemoje yra sumontuotas arba jį ten ketinama montuoti, ratų stabdis bandomas taikant toliau nurodytą bandymo jėgą ar slėgį:

6.2.2.1.

Gamintojas nurodo mažiausias konstrukcines perkrovos saugiklio vertes, kurios neturi būti mažesnės kaip: Pop = 1,2 P* arba pop = 1,2 p*

6.2.2.2.

Mažiausios bandymo jėgos (PTop) arba mažiausio bandymo slėgio (pTop) ir mažiausio bandymo jėgos momento (MTop) sritys: PTop = nuo 1,1 iki 1,2 P* arba pTop = nuo 1,1 iki 1,2 p* bei ir MTop = nuo 1,1 iki 1,2 M*

6.2.2.3.

Gamintojas nurodo didžiausias perkrovos saugiklio vertes (Pop_maks. arba pop_maks.), kurios neturi būti didesnės atitinkamai už PT arba pT.

7.   Stabdžių bandymai ir matavimai

7.1.   Bandymus atliekančiai techninei tarnybai pateiktų stabdžių ir komponentų atitiktis tikrinama pagal 6 dalyje nustatytus reikalavimus.

7.2.   Reikėtų nustatyti šias charakteristikas:

7.2.1.

mažiausią stabdžių trinkelės aukštį, t. y. mažiausią stabdžių trinkelės veikimo eigą (2sB*);

7.2.2.

stabdžių trinkelės centro aukštį, t. y. stabdžių trinkelės veikimo eigą (2sB), kuri būtų didesnė už 2sB*.

7.3.   Jeigu stabdžiai yra mechaniniai, nustatomos šios charakteristikos:

7.3.1.

redukcijos santykis (ig) (žr. 1 priedėlio 4 brėžinį);

7.3.2.

stabdymo momento (M*) jėga (P*);

7.3.3.

jėgos momentas (M*), kaip mechaninės perdavimo sistemos valdymo svirtį veikiančios jėgos (P*) funkcija. Sukamasis stabdymo paviršių greitis turi atitikti pradinį 30 km/h transporto priemonės greitį C1 klasės transporto priemonės atveju, 40 km/h transporto priemonės greitį C2 klasės transporto priemonės atveju, 60 km/h transporto priemonės greitį C3 klasės transporto priemonės atveju, kai velkamoji transporto priemonė juda į priekį, ir 6 km/h greitį, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal. Pagal kreivę, nustatytą atlikus minėtus matavimus, nustatomos šios charakteristikos (žr. 1 priedėlio 6 brėž.): 7.3.3.1. stabdžių atitraukimo jėga (Po) ir būdingoji vertė (ρ), kai velkamoji transporto priemonė juda į priekį; 7.3.3.2. stabdžių atitraukimo jėga (Por) ir būdingoji vertė (ρr), kai velkamoji transporto priemonė juda atgal; 7.3.3.3. didžiausias stabdymo momentas (Mr), kol bus pasiekta didžiausia leidžiama eiga (sr), kai velkamoji transporto priemonė juda atgal (žr. 1 priedėlio 6 brėž.); 7.3.3.4. didžiausia leidžiama eiga greta stabdžio valdymo įtaiso svirties, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal (žr. 1 priedėlio 6 brėž.).

7.4.   Jeigu stabdžiai yra hidrauliniai, nustatomos šios charakteristikos:

7.4.1.

redukcijos santykis (ig) (žr. 1 priedėlio 8 brėžinį);

7.4.2.

stabdymo momento (M*) slėgis (p*);

7.4.3.

jėgos momentas (M*), kaip hidraulinės perdavimo sistemos stabdžių cilindrą veikiančio slėgio (p*) funkcija. Sukamasis stabdymo paviršių greitis turi atitikti pradinį 30 km/h transporto priemonės greitį C1 klasės transporto priemonės atveju, 40 km/h transporto priemonės greitį C2 klasės transporto priemonės atveju, 60 km/h transporto priemonės greitį C3 klasės transporto priemonės atveju, kai velkamoji transporto priemonė juda į priekį, ir 6 km/h greitį, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal. Pagal kreivę, nustatytą atlikus minėtus matavimus, nustatomos šios charakteristikos (žr. 1 priedėlio 7 brėž.): 7.4.3.1. stabdžių atitraukimo slėgis (po) ir charakteristika (ρ′), kai velkamoji transporto priemonė juda į priekį; 7.4.3.2. stabdžių atitraukimo jėga (Por) ir būdingoji vertė r(ρ′r), kai velkamoji transporto priemonė juda atgal; 7.4.3.3. didžiausias stabdymo momentas (Mr), kol bus pasiektas didžiausias leidžiamas skysčio tūris (Vr), kai velkamoji transporto priemonė juda atgal (žr. 1 priedėlio 7 brėž.); 7.4.3.4. didžiausias leidžiamas skysčio tūris (Vr), sugertas vieno stabdomo rato, kai velkamoji transporto priemonė juda atgal (žr. 1 priedėlio 7 brėž.);

7.4.4.

stabdžių cilindro stūmoklio paviršiaus plotas (FRZ).

7.5.   Alternatyvi I tipo bandymo atlikimo tvarka

7.5.1.   Pateiktos patvirtinti transporto priemonės tipui netaikomas I tipo bandymas pagal II priedo 2.3 punktą, jeigu stabdžių sistemos komponentai yra bandomi naudojant inercinę bandomąją įrangą ir turi atitikti II priedo 2.3.2 ir 2.3.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

7.5.2.   Vadovaujantis VII priedo 1 priedėlio 3.5.2 punkto nuostatomis, taikoma alternatyvi I tipo bandymo atlikimo tvarka (analogiškai taikoma diskiniams stabdžiams).

8.   Imituojamo nuožulnaus paviršiaus stovėjimo stabdžių sistemos jėgos diferencialas

8.1.   Skaičiavimo būdas

8.1.1.   Kai stovėjimo stabdis išjungtas, kompensatoriaus sukimosi centrai turi būti tiesioje linijoje.

Gali būti naudojami ir kitokie sprendimai, jei jie abiejuose galiniuose kabeliuose suteikia vienodą įtempimą, net jei esama galinių kabelių eigos skirtumų.

8.1.2.   Turi būti pateikti išsamūs brėžiniai, įrodantys, kad kompensatoriaus lankstymosi pakanka užtikrinti vienodo kabelio įtempimo taikymą kiekviename galiniame kabelyje. Kompensatoriaus atstumas per visą plotį turi turėti pakankamą atstumą, kad diferencialas galėtų judėti iš kairės į dešinę. Jungo šakutės taip pat turi būti pakankamai gilios pagal jų plotį, siekiant užtikrinti, kad jos nekliudytų lankstymuisi, kai kompensatorius yra kampu.

Diferencialo eiga prie kompensatoriaus (scd) gaunama taip:

čia:

Sc′ = S′/iH	(eiga prie kompensatoriaus, judant pirmyn) ir Sc′ = 2 · SB/ig
Scr = Sr/iH	(eiga prie kompensatoriaus, judant atgal)

9.   Bandymų ataskaitos

Prie velkamųjų transporto priemonių, kuriose sumontuotos inercinės stabdžių sistemos, patvirtinimo paraiškų pridedamos bandymų ataskaitos apie valdiklius bei stabdžius ir bandymo ataskaita apie inercinio valdiklio suderinamumą, pavarą ir velkamosios transporto priemonės stabdžius; ataskaitose pateikiami bent Reglamento (ES) Nr. 167/2013 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti duomenys.

10.   Valdymo įtaiso ir transporto priemonės stabdžių suderinamumas

10.1.   Atsižvelgiant į valdymo įtaiso charakteristikas, nurodytas bandymų ataskaitoje, stabdžių charakteristikas, nurodytas bandymų ataskaitoje, ir velkamosios transporto priemonės charakteristikas, nurodytas bandymų ataskaitoje, patikrinama, ar velkamosios transporto priemonės inercinė stabdžių sistema atitinka nustatytuosius reikalavimus.

10.2.   Bendrieji visų tipų stabdžių tikrinimai

10.2.1.   Patikrinamos transporto priemonės perdavimo sistemos dalys, kurios nebuvo bandomos tuo pat metu, kaip ir valdymo įtaisas ar stabdžiai. Patikrinimo rezultatai įrašomi bandymų ataskaitoje (pvz., iH1 ir ηH1).

10.2.2.   masė

10.2.2.1.   Didžiausia velkamosios transporto priemonės masė (GA) turi neviršyti didžiausios valdymo įtaisui leidžiamos masės (G′A).

10.2.2.2.   Didžiausia velkamosios transporto priemonės masė (GA) turi neviršyti didžiausios masės (GB), kurią galima sustabdyti kartu įjungus visus velkamosios transporto priemonės stabdžius.

10.2.3.   Jėgos

10.2.3.1.   Slenkstinė jėga (KA) turi būti ne mažesnė kaip 0,02 g · GA ir ne didesnė kaip 0,04 g · GA.

10.2.3.2.   Didžiausia velkamųjų transporto priemonių su nejudamąja vilktimi ir centruotųjų ašių velkamųjų transporto priemonių įterpties jėga (D1) negali viršyti 0,10 g · G′A, o daugiaašių velkamųjų transporto priemonių su standžiąja vilktimi – 0,067 g · G′A.

10.2.3.3.   Didžiausia traukos jėga (D2 ) turi būti tarp 0,1 g · G′A ir 0,5 g · G′A.

10.3.   Stabdymo veiksmingumo tikrinimas

10.3.1.   Stabdymo jėgų, veikiančių velkamosios transporto priemonės ratų apskritimą, suma turi būti bent B* = 0,50 g · GA (C2 ir C3 klasių transporto priemonėse) ir B* = 0,35 · g · GA (C1 klasės transporto priemonėse), įskaitant ir riedėjimo pasipriešinimą 0,01 g · GA; tai atitinka 0,49 g · GA stabdymo jėgą B (C2 ir C3 klasių transporto priemonėse) ir B* = 0,34 · g · GA (C1 klasės transporto priemonėse). Šiuo atveju didžiausia leidžiama sukabinimo įtaisą veikianti stūmos jėga turi būti:

D* = 0,067 g · GA daugiaašių velkamųjų transporto priemonių su standžiąja vilktimi atveju bei

D* = 0,10 g · GA velkamųjų transporto priemonių su nejudamąja vilktimi ir centruotųjų ašių velkamųjų transporto priemonių atveju.

Tikrinant, ar šios sąlygos tenkinamos, taikomos šios nelygybės:

10.3.1.1.   jei inercinėse stabdžių sistemose sumontuota mechaninė perdavimo sistema:

10.3.1.2.   jei inercinėse stabdžių sistemose sumontuota hidraulinė perdavimo sistema:

10.4.   Valdymo įtaiso eigos tikrinimas

10.4.1.   Daugiaašių velkamųjų transporto priemonių su standžiąja vilktimi, kurių jungiamosios stabdžių trauklės priklauso nuo velkančiojo įtaiso padėties, valdymo įtaiso eiga (s) turi būti didesnė už efektyviąją (naudingąją) valdymo įtaiso eigą (s′), o skirtumas turi būti bent jau lygus eigos nuostoliams (so). Eigos nuostoliai (so) neturi viršyti 10 proc. efektyviosios eigos (s′).

10.4.2.   Vienaašių ir daugiaašių velkamųjų transporto priemonių efektyvioji (naudingoji) valdymo įtaiso eiga (s′) nustatoma taip:

10.4.2.1.

jeigu jungiamųjų stabdžių trauklės priklauso nuo kampinės velkančiojo prietaiso padėties, tada: s′ = s – so

10.4.2.2.

jeigu eigos nuostolių nėra, tada: s′ = s

10.4.2.3.

Hidraulinėse stabdžių sistemose: s′ = s – s″

10.4.3.   Tikrinant, ar valdymo įtaiso eiga yra tinkama, taikomos šios nelygybės:

10.4.3.1.

jei inercinėse stabdžių sistemose sumontuota mechaninė perdavimo sistema:

10.4.3.2.

jei inercinėse stabdžių sistemose sumontuota hidraulinė perdavimo sistema:

10.5.   Papildomi tikrinimai

10.5.1.   Jeigu inercinės stabdžių sistemos yra su mechanine perdavimo sistema, patikrinama, ar trauklės, kuriomis iš valdymo įtaiso stabdžiams perduodama jėga, yra tinkamai sumontuotos.

10.5.2.   Jeigu inercinės stabdžių sistemos yra su hidrauline perdavimo sistema, patikrinama, ar pagrindinio cilindro eiga yra ne mažesnė kaip s/ih. Lygis neturi būti mažesnis.

10.5.3.   Bendra transporto priemonės veika stabdant patikrinama kelyje, judant įvairiais greičiais ir įvairiu stiprumu bei greičiu spaudžiant stabdžius. Neturi atsirasti savaiminių neslopinamų virpesių.

11.   Bendrosios pastabos

Nurodytieji reikalavimai taikomi paties įprasčiausio pavidalo inercinėms stabdžių sistemoms su mechanine ar hidrauline perdavimo sistema, jei, visų pirma, visuose velkamosios transporto priemonės ratuose sumontuoti to paties tipo stabdžiai ir padangos. Tikrinant mažiau įprasto pavidalo sistemas, nurodytieji reikalavimai pritaikomi pagal aplinkybes, susijusias su konkrečiu atveju.

---

(1)  2.3.10, 2.3.11 ir 2.3.12 punktai taikomi tik stovėjimo stabdžių sistemos diferencialo eigos apskaičiavimo metodui.

IX PRIEDAS

Transporto priemonių su hidrostatine pavara ir jų stabdžių ir stabdžių sistemų reikalavimai

1.   Apibrėžtys

Šiame priede:

1.1.   hidrostatinė stabdžių sistema– stabdžių sistema (darbinė arba (ir) atsarginė), naudojanti tik hidrostatinės pavaros stabdymo jėgą;

1.2.   kombinuotoji hidrostatinė stabdžių sistema– stabdžių sistema, naudojanti ir hidrostatinį, ir trintinį stabdymo poveikį, tačiau kurioje stabdymo jėgas daugiausia kuria hidrostatinė pavara. Mažiausia nustatyta trintinio stabdžio dalis iš viso stabdymo poveikio nurodyta 6.3.1.1 punkte;

1.3.   kombinuotoji trintinė stabdžių sistema– stabdžių sistema, naudojanti ir trintinį, ir hidrostatinį stabdymo poveikį, tačiau kurioje stabdymo jėgas daugiausia kuria trintiniai stabdžiai. Mažiausia nustatyta trintinio stabdžio dalis iš viso stabdymo poveikio nurodyta 6.3.1.2 punkte;

1.4.   trintinė stabdžių sistema– stabdžių sistema, kurioje stabdymo jėgas kuria tik trintiniai stabdžiai (į hidrostatinės stabdžių sistemos stabdymo poveikį neatsižvelgiama);

1.5.   tolydusis hidrostatinis stabdymas– hidrostatinis stabdymas, kuriuo vairuotojas gali bet kuriuo metu tolygiai veikdamas valdymo įtaisą padidinti arba sumažinti transporto priemonės greitį;

1.6.   hidrostatinės pavaros valdymo įtaisas– įtaisas transporto priemonės greičiui keisti, kaip antai svirtis ar pedalas;

1.7.   darbinių stabdžių valdymo įtaisas– valdymo įtaisas, kurį naudojant pasiekiamas nustatytas darbinių stabdžių veiksmingumas;

1.8.   riboto judesio valdymo įtaisas– įtaisas, darantis poveikį transporto priemonės greičiui nepriklausomai nuo hidrostatinės pavaros valdymo.

2.   Taikymo sritis

Šis priedas taikomas transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis yra iki 40 km/h, kuriose įrengta hidrostatinė pavara, kurios važiavimo metu negalima išjungti, ir kuri transporto priemonės gamintojo teigimu veikia kaip stabdžių sistema arba stabdžių įtaisas, kuris gali būti arba:

2.1.

darbinė stabdžių sistema ir papildoma stabdžių sistema, arba viena iš šių sistemų. Darbinė stabdžių sistema gali būti viena iš toliau nurodytų stabdžių sistemų su sąlyga, kad ji atitinka 6.3.1 punkte nustatytus darbinių stabdžių veiksmingumo reikalavimus: 2.1.1. Hidrostatinė stabdžių sistema; 2.1.2. kombinuotoji hidrostatinė stabdžių sistema; 2.1.3. kombinuotoji trintinė stabdžių sistema; 2.1.4. trintinė stabdžių sistema arba

2.2.	2.1 punkte nurodytų stabdžių sistemų dalis.

3.   Specialios paskirties transporto priemonės

Specialios paskirties darbams kai kuriose transporto priemonėse įrengta hidrostatinė pavara, naudojama transporto priemonei ir lėtinti, ir varyti. Todėl tokio tipo pavarą, savarankišką arba derinyje su trintiniu stabdžiu, galima pripažinti stabdžių sistema.

4.   Transporto priemonių klasifikacija

4.1.   I klasė: transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis ≤ 12 km/h.

4.2.   II klasė: transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis > 12 km/h ir ≤ 30 km/h.

4.3.   III klasė: transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis > 30 km/h ir ≤ 40 km/h.

5.   Reikalavimai

5.1.   Bendrosios nuostatos

5.1.1.   Pavaros valdymo įtaisas turi būti sukonstruotas taip, kad važiuojant keliu būtų užkirstas kelias netyčiniam pajudėjimui atbuline eiga.

5.1.2.   Kad būtų galima atstatyti transporto priemonę, reikalingas įtaisas, išjungiantis variklio ir pavaros ratų jungtį.

Turi būti neįmanoma naudotis šiuo įtaisu važiuojant keliu iš vairavimo padėties.

Jeigu šiam įtaisui naudoti reikalingas įrankis, jis turi būti vežiojamas transporto priemonėje.

5.2.   Stabdžių sistemų projektavimo reikalavimai

5.2.1.   Darbinė stabdžių sistema

5.2.1.1.   Turi būti įmanoma darbine stabdžių sistema stabdyti palaipsniui. Vairuotojas turi turėti galimybę atlikti šį stabdymą sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir bent viena ranka laikydamas traktoriaus vairaratį.

5.2.1.2.   Reglamente reikalaujamą darbinės stabdžių sistemos veiksmingumą turi būti galima pasiekti įjungus vieną valdymo įtaisą.

5.2.1.2.1.   Laikoma, kad šis reikalavimas tenkinamas, kai koja perkeliama nuo pavaros pedalo ant stabdžio pedalo arba kai stabdymo sekos pradžioje pavaros valdymo įtaisas ranka arba koja atleidžiamas arba perjungiamas į neutralią padėtį.

5.2.1.2.2.   Darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad jį atleidus automatiškai grįžtų į pradinę padėtį.

Tai netaikoma stabdžių sistemos hidrostatinei daliai, kai stabdymo efektas sukuriamas hidrostatinės pavaros valdymo įtaiso atleidimu.

5.2.1.3.   Priešingai 5.2.1.1 punktui, I ir II klasės transporto priemonėse stabdant darbine stabdžių sistema transporto priemonei sustabdyti ant nuožulnaus paviršiaus, kai ji slenka liekamuoju mažu greičiu, gali būti naudojama ir kita (atsarginė ar stovėjimo stabdžių sistema).

5.2.2.   Atsarginė stabdžių sistema

5.2.2.1.   Atsarginė stabdžių sistema turi tenkinti atitinkamus I priedo 2.1.2.2 punkto reikalavimus.

5.2.2.2.   Jeigu hidrostatinės pavaros atveju transporto priemonės ant nuožulnaus paviršiaus negalima sustabdyti, leidžiama panaudoti stovėjimo stabdžių sistemą, kad būtų visiškai sustabdytas liekamasis transporto priemonės slinkimas. Šiuo tikslu stovėjimo stabdžių sistema turi būti suprojektuota taip, kad ją būtų galima įjungti važiavimo metu.

5.2.3.   Stovėjimo stabdžių sistema

Stovėjimo stabdžių sistema turi tenkinti I priedo 2.1.2.3 punkto reikalavimus.

5.3.   Stabdžių sistemų charakteristikos

5.3.1.   Transporto priemonėje sumontuotų stabdžių sistemų sąranka turi atitikti darbinėms, atsarginėms ir stovėjimo stabdžių sistemoms nustatytus reikalavimus.

5.3.2.   Jeigu sugenda bet koks komponentas, išskyrus stabdžius arba I priedo 2.2.1.2.7 punkte nurodytus komponentus, arba kaip nors kitaip sugenda darbinė stabdžių sistema, transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti atsargine stabdžių sistema arba nesugedusiu darbinės stabdžių sistemos komponentu, visų pirma kai atsarginė stabdžių sistema ir darbinė stabdžių sistema turi bendrą valdymo įtaisą ir bendrą perdavimo sistemą; pavyzdžiui, kai stabdymo efektas priklauso nuo tinkamo jėgos perdavimo sistemos, t. y. konverterio, hidraulinių siurblių, slėginių vamzdžių, hidraulinių variklių ar panašių komponentų veikimo.

5.3.3.   Sistemos, atliekančios darbo, atsarginių ir stovėjimo stabdžių funkcijas, gali turėti bendrų komponentų, jeigu tik laikomasi I priedo 2.2.1.2 punkte nurodytų sąlygų.

5.3.4.   Darbinės stabdžių sistemos stabdymo jėgų pasiskirstymas turi būti suprojektuotas taip, kad stabdant nesusidarytų reikšmingas momentas aplink transporto priemonės vertikaliąją ašį, jei nepasiekta padangų ir kelio sukibimo ant vienalyčių kelio paviršių riba.

5.3.5.   Darbinės stabdžių sistemos stabdymo jėgų pasiskirstymas turi būti suprojektuotas taip, kad stabdant darbine stabdžių sistema ant paviršių su skirtingais trinties koeficientais, kai skirtumas yra μ 0,2/0,8, būtų galima pasiekti bent 55 proc. darbinės stabdžių sistemos vidutinio lėtėjimo pagreičio (dm), nustatyto atitinkamai transporto priemonės klasei (žr. 6.3 punktą), lėtėjimą. Tai gali būti įrodyta apskaičiavimais; šiuo atveju į riedėjimo varžą neatsižvelgiama.

5.3.6.   Nukrypstant nuo 5.3.2 punkto, sugedus hidrostatinės pavaros siurblio valdymo įtaisui turi būti įmanoma sustabdyti transporto priemonę atsarginei stabdžių sistemai nustatytu veiksmingumu. Tačiau esant šiam gedimui gali būti įjungtas papildomas įtaisas, kuris visada gali būti lengvai naudojamas iš vairuotojo vietos (pavyzdžiui, įtaisas, reaguojantis į variklio greitį, įskaitant variklio išjungimo valdymą).

5.3.7.   Jei tai riboto judesio valdymo įtaisas ar kitas panašus įtaisas, kurį galima naudoti važiuojant, turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad įjungus tokio tipo įtaisą vis tiek būtų laikomasi visų šiame priede nustatytųjų reikalavimų (ypač dėl stabdymo veiksmingumo).

5.3.8.   Įspėjamieji signalai ir įspėjimo įtaisai

Turi būti vykdomi atitinkami I priedo 2.2.1.29 punkto ir 2.2.1.12 punkto reikalavimai.

5.3.9.   Variklinių transporto priemonių energijos kaupimo įtaisų (energijos kaupiklių) konstrukcija turi būti tokia, kad aštuonis kartus privertus veikti visa eiga darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisą, energijos kaupimo įtaise (-uose) likusio slėgio užtektų nustatytam atsarginių stabdžių veiksmingumui užtikrinti.

5.3.10.   Pagalbinei pneumatinei ir (arba) hidraulinei įrangai energija turi būti tiekiama taip, kad lėtėjimo pagreičio charakteristikos, kai įranga veikia, atitiktų nustatytus dydžius, o stabdžių sistemoms tiekiamos energijos rezervo lygis, pažeidus energijos šaltinį bei įsijungus pagalbinei įrangai, nesumažėtų labiau, negu nurodyta I priedo 2.2.1.12 punkte.

5.3.11.   Stabdžių dėvėjimasis

Turi būti vykdomi atitinkami I priedo 2.2.1.10 punkto reikalavimai.

5.3.12.   Traktoriaus, kuriame pagal X priedą įrengta sudėtinė elektroninė transporto priemonės valdymo sistema, atveju magnetiniai ar elektriniai laukai privalo nedaryti neigiamo poveikio sistemos darbui. Tai įrodoma atitiktimi techniniams reikalavimams, nustatytiems vadovaujantis atitinkamomis Reglamento (ES) Nr. 167/2013 17 straipsnio 2 dalies g punkto ir 5 dalies nuostatomis.

5.3.13.   Jeigu traktoriui su hidrostatine pavara leidžiama vilkti R2, R3, R4 ar S2 transporto priemonę, jis turi tenkinti atitinkamus 1 priedo 2.1.4, 2.1.5, 2.2.1.16, 2.2.1.17 ir 2.2.1.18 punktuose nustatytus reikalavimus.

5.3.14.   Atsako trukmė

Kai traktoriuje sumontuota darbinė stabdžių sistema, kuriai visa ją maitinanti energija ar jos dalis tiekiama iš energijos šaltinių, kurie nėra vairuotojo raumenų jėga, turi būti tenkinami II priedo 3.3 punkte nustatyti reikalavimai nehidrostatinei darbinės stabdžių sistemos daliai:

6.   Stabdžių bandymai

6.1.   Bendrosios nuostatos

6.1.1.   Turi būti vykdomi atitinkami II priedo 2.1 punkto reikalavimai.

6.1.2.   Stabdžių bandymo metu turi būti vertinamas vairuojamumas (pvz., tendencija dėl darbinių stabdžių stabdymo efekto pakilti galinei ašiai).

6.1.2.1.   III klasės transporto priemonėse neleidžiamas pasikėlimas.

6.1.2.2.   I ir II klasės transporto priemonėse leidžiamas ašies pasikėlimas, kai lėtėjimas viršija 4,5 m/s2; tačiau turi būti išsaugotas vairavimo stabilumas.

Čia taip pat reikia atsižvelgti į hidrostatinės pavaros stabdymo efektą.

6.2.   0 tipo bandymas

6.2.1.   Bendrosios nuostatos

6.2.1.1.   Stabdžiai turi būti šalti. Stabdžiai laikomi šaltais, kai tenkinamos II priedo 2.2.1.1 punkte nurodytos sąlygos.

6.2.1.2.   Bandymas atliekamas II priedo 2.2.1.3 punkte nurodytomis sąlygomis.

6.2.1.3.   Kelias turi būti lygus.

6.2.2.   Rankiniu būdu valdomo pavaros valdymo įtaiso atveju (I ir II klasės transporto priemonėse) darbinio stabdžio veiksmingumas vertinamas prieš panaudojant darbinį stabdį perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį, kad būtų užtikrinta, jog nebus stabdoma prieš hidrostatinę sistemą. III klasės transporto priemonėse ši seka turi būti automatinė, kai naudojamas tik darbinių stabdžių valdymo įtaisas.

6.2.3.   Darbinė stabdžių sistema

Atliekant bandymus su nepakrauta ir pakrauta transporto priemone, nustatyti minimalūs veiksmingumo rodikliai atitinka nustatytuosius 6.3 punkte kiekvienos klasės transporto priemonei.

Darbinė stabdžių sistema turi atitikti 6.3.1 punkto reikalavimus.

Kai ji naudojama kaip darbinė stabdžių sistema,

6.2.3.1.   kombinuotoji hidrostatinė stabdžių sistema taip pat turi atitikti 6.3.1 punkte nurodytus mažiausios trintinio (-ių) stabdžio (-ių) stabdymo dalies reikalavimus;

6.2.3.2.   kombinuotoji trintinė stabdžių sistema taip pat turi atitikti 6.3.1 punkte nurodytus mažiausios trintinio (-ių) stabdžio (-ių) stabdymo dalies reikalavimus.

Taip pat turi būti nustatytas trintinio stabdžio veiksmingumas. Šio tipo bandyme vertinant trintinį stabdį ir riedėjimo varžą hidrostatinės perdavimo sistemos poveikis neutralizuojamas.

Jeigu dėl techninių priežasčių hidrostatinio stabdžio negalima išjungti, trintinio stabdžio proporciją galima nustatyti kitu būdu, pvz.:

6.2.3.3.   Stabdžių bandymai paeiliui atliekami,

6.2.3.3.1   su kombinuotąja hidrostatine stabdžių sistema, kai trintinis (-ai) stabdis (-iai) įjungti

6.2.3.3.2   su kombinuotąja hidrostatine stabdžių sistema, kai trintinis (-ai) stabdis (-iai) išjungti (tik hidrostatinis stabdymas)

Tada naudojama ši formulė:

zF = zHy+F – zHy + R

zF	:	Trintinės stabdžių sistemos vidutinis lėtėjimo pagreitis, įskaitant riedėjimo varžą
zHy	:	Vidutinis lėtėjimo pagreitis, susijęs tik su hidrostatinės stabdžių sistemos stabdymo efektu, įskaitant riedėjimo varžą
zHy+F	:	Kombinuotosios hidrostatinės stabdžių sistemos vidutinis lėtėjimo pagreitis
R	:	Riedėjimo varža = 0,02

6.2.4.   Atsarginė stabdžių sistema

6.2.4.1.   Atsarginių stabdžių veiksmingumo bandymas atliekamas arba imituojant faktines darbinės stabdžių sistemos gedimo sąlygas, arba atliekant šį bandymą su atsargine stabdžių sistema, kuri yra nepriklausoma nuo darbinės stabdžių sistemos.

6.2.4.2.   Sistema bandoma su atitinkamu valdymo įtaisu.

Nustatytasis veiksmingumas pasiekiamas nuspaudžiant valdymo įtaisą jėga, neviršijančia 600 N koja valdomame ir 400 N – ranka valdomame valdymo įtaise. Valdymo įtaisas turi būti tokioje vietoje, kad vairuotojas galėtų jį lengvai ir greitai panaudoti.

6.2.4.3.   Atliekant bandymus su nepakrauta transporto priemone ir su pakrauta transporto priemone, nustatyti minimalūs veiksmingumo rodikliai atitinka nustatytuosius 6.3.2 punkte kiekvienos kategorijos transporto priemonei.

6.3.   Darbinės ir atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumo bandymai (0 tipo)

	Pakrauta ir nepakrauta		I klasė	II klasė	III klasė
	(v (km/h); s (m); dm (m/s2))	v	≤ 12	≤ 30	≤ 40
6.3.1.	Darbinė stabdžių sistema:	s	≤ 0,15v + v2/78	≤ 0,15v + v2/92	≤ 0,15v + v2/130
		dm	≥ 3,0	≥ 3,55	≥ 5,0
6.3.1.1.	Mažiausia trintinio (-ių) stabdžio (-ių) stabdymo dalis kombinuotojoje hidrostatinėje stabdžių sistemoje	s	≤ 0,15v + v2/26	≤ 0,15v + v2/40	≤ 0,15v + v2/40
		dm	≥ 1,0	≥ 1,5	≥ 1,5
6.3.1.2.	Mažiausia trintinio (-ių) stabdžio (-ių) stabdymo dalis kombinuotojoje trintinėje stabdžių sistemoje	s	≤ 0,15v + v2/52	≤ 0,15v + v2/52	≤ 0,15v + v2/78
		dm	≥ 2,0	≥ 2,0	≥ 3,0
6.3.2.	Atsarginė stabdžių sistema	s	≤ 0,15v + v2/40	≤ 0,15v + v2/40	≤ 0,15v + v2/57
		dm	≥ 1,5	≥ 1,5	≥ 2,2

6.4.   I tipo stabdžių bandymas (įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)

6.4.1.   Kai bandomi darbiniai stabdžiai, transporto priemonė turi būti pakrauta, ir bandoma taip, kad stabdžiams sunaudotos energijos kiekis atitiktų per tą laiką, kai pakrauta transporto priemone važiuojama 1,7 km pastoviu 40 km/h greičiu 7 proc. nuolydžio nuokalne, užregistruotą lygį.

6.4.2.   Bandymą taip pat galima atlikti lygiame kelyje, kai traktorių tempia traktorius; atliekant bandymą, valdymo įtaisas veikiamas tokia jėga, kad velkamosios transporto priemonės pasipriešinimas liktų pastovus (7 proc. didžiausios nejudančio bandomo traktoriaus ašies apkrovos). Jeigu velkamoji galia yra nepakankama, bandymą galima atlikti mažesniu greičiu, tačiau pasirinkus didesnį atstumą, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Greitis [km/h]	Atstumas [metrai]
40	1 700
30	1 950
20	2 500
15	3 100

6.4.3.   Kaip alternatyva 6.4.1 ir 6.4.2 punktuose aprašytai procedūrai su tolydžiuoju stabdymu taip pat gali būti naudojama II priedo 2.3.1 punkte aprašyta bandymo procedūra su pakartotiniu stabdymu.

6.4.4.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumas

Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas išmatuojamas I tipo bandymo pabaigoje, tokiomis pačiomis sąlygomis (visų pirma, veikiant pastovia valdymo jėga, ne didesne už faktiškai taikomą vidutinę jėgą), kaip atliekant 0 tipo bandymą (temperatūros sąlygos gali būti skirtingos).

6.4.4.1.   Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas neturi būti mažesnis nei 6.4.4.2 punkto toliau lentelėje nurodytos ribos.

6.4.4.2.   Mažiausias nustatytas įkaitusių stabdžių veiksmingumas (I tipo bandymas)

Darbinė stabdžių sistema:	Įkaitusių stabdžių veiksmingumas nustatytosios vertės procentais	Įkaitusių stabdžių veiksmingumas 0 tipo bandymo metu užfiksuotos vertės procentais
Hidrostatinė stabdžių sistema	90	90
Kombinuotoji hidrostatinė stabdžių sistema	90	80
Kombinuotoji trintinė stabdžių sistema	80	60
Trintinė stabdžių sistema	75	60

6.4.5.   I tipo bandymo galima neatlikti, jei tenkinamos šios dvi sąlygos:

6.4.5.1.

0 tipo darbinės stabdžių sistemos bandyme (žr. 6.2.3 punktą) ne mažiau kaip 60 proc. visų stabdymo jėgų sukuriama stabdant hidrostatine pavara.

6.4.5.2.

Gamintojas gali įrodyti, kad užkertamas kelias stabdžių perkaitimui, kai jie naudojami nuolat.

6.5.   Stovėjimo stabdžių sistema

6.5.1.   Stovėjimo stabdžių sistema turi tenkinti II priedo 3.1.3 punkto reikalavimus.

6.5.2.   Siekiant patikrinti, kaip laikomasi I priedo 2.2.1.2.4 punkte nustatyto reikalavimo, 0 tipo bandymas atliekamas pakrautai transporto priemonei važiuojant pradiniu greičiu v ≥ 0,8 vmax. Vidutinis lėtėjimo pagreitis, pasiektas panaudojus stovėjimo stabdžių sistemos valdymo įtaisą, ir lėtėjimas prieš pat sustojant transporto priemonei neturi būti mažesni kaip 1,5 m/s2. Jėga, kuria veikiamas stabdžių valdymo įtaisas, neturi viršyti nurodytų dydžių.

Rankiniu būdu valdomo pavaros valdymo įtaiso atveju (I ir II klasės transporto priemonėse) stovėjimo stabdžių sistemos veiksmingumas transporto priemonei judant vertinamas prieš panaudojant stovėjimo stabdžių sistemą perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį, kad būtų užtikrinta, jog nebus stabdoma prieš hidrostatinę sistemą. III klasės transporto priemonėse ši seka turi būti automatinė, kai naudojamas tik darbinių stabdžių valdymo įtaisas.

X PRIEDAS

Transporto priemonių sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos savybių reikalavimai

1.   Bendrosios nuostatos

Šiame priedėlyje nustatomi sudėtinių transporto priemonių elektroninių valdymo sistemų tipo patvirtinimo bandymų, trikčių strategijos ir saugos savybių patikrinimų reikalavimai, susiję su žemės ir miškų ūkio transporto priemonių stabdymu.

2.   Reikalavimai

Visos sudėtinės transporto priemonės elektroninės valdymo sistemos turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 13 18 priedo nuostatas, kaip nurodyta šioje lentelėje:

JT EEK taisyklė Nr.	Tema:	Pakeitimų serija	OL nuoroda
13	M, N ir O kategorijų transporto priemonių tvirtinimas, atsižvelgiant į stabdžius	10 serijos pakeitimų 5 papildymas 11 pakeitimų serija	OL L 257, 2010 9 30, p. 1. OL L 297, 2010 11 13, p. 183.

XI PRIEDAS

Stabdžių antiblokavimo sistemų ir transporto priemonių, kuriose jos sumontuotos, reikalavimai ir bandymų procedūros

1.   Apibrėžtys

Šiame priede:

1.1.   Integruotoji patvarioji stabdžių sistema– patvarioji stabdžių sistema, kurios valdymo įtaisas sujungtas su darbinės stabdžių sistemos valdymo įtaisu taip, kad, paveikus bendrą valdymo įtaisą, ir patvarioji, ir darbinė stabdžių sistemos ima veikti vienu metu arba laipsniškai.

1.2.   Jutiklis– komponentas, kurio paskirtis – registruoti ir valdikliui perduoti duomenis apie rato (-ų) sukimosi sąlygas arba dinaminę transporto priemonės būklę.

1.3.   Valdiklis– komponentas, kurio paskirtis – įvertinti jutiklio (-ių) pasiųstus duomenis ir persiųsti signalą moduliatoriui.

1.4.   Moduliatorius– komponentas, kurio paskirtis – keisti stabdymo jėgą (-as) pagal signalą, gaunamą iš valdiklio.

1.5.   Netiesiogiai valdomas ratas– ratas, kurio stabdymo jėga moduliuojama pagal duomenis, gautus iš kito (-ų) rato (-ų) jutiklio (-ių).

1.6.   Visas ciklas– būsena, kai stabdžių antiblokavimo sistema nuolat moduliuoja stabdymo jėgą, kad neleistų užsiblokuoti tiesiogiai valdomiems ratams, ir neleidžia panaudoti stabdžių, kai moduliavimas sustojus įvyksta tik vieną kartą.

1.7.   Visa jėga– didžiausia jėga, pagal šį reglamentą nustatyta stabdžių bandymams ir stabdžių sistemų veiksmingumui.

Tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų ratų atveju, jeigu stabdžių antiblokavimo sistemose yra nustatyta gero sukibimo valdymo funkcija, ratai laikomi valdomais ir tiesiogiai, ir netiesiogiai; jeigu sistemose yra nustatyta mažo sukibimo valdymo funkcija, visi ratai su jutikliais laikomi valdomais tiesiogiai.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Šiame priede nustatomas būtinas žemės ūkio transporto priemonių su sumontuotomis stabdžių antiblokavimo sistemomis stabdymo veiksmingumas.

Didžiausias projektinis greitis, kuriam nustatyti tokie reikalavimai, visame šiame priede reiškia transporto priemonės judėjimo pirmyn greitį, jei aiškiai nenurodyta kitaip.

2.2.   Šiuo metu žinomose stabdžių antiblokavimo sistemose yra jutiklis ar jutikliai, valdiklis ar valdikliai ir moduliatorius ar moduliatoriai. Vadovaujantis šio priedo nuostatomis, bet kuris kitokios konstrukcijos įtaisas, kuris gali būti ateityje įrengtas, ar bet kuri kita sistema, į kuria integruojama stabdžių antiblokavimo funkcija, laikomi stabdžių antiblokavimo sistema, jeigu jos veiksmingumas atitinka nustatytąjį šiame priede.

2.3.   Leidžiama nukrypti nuo nustatytų bandymų procedūrų tuo atveju, jei bandymo sąlygų negalima įvykdyti dėl per mažo traktoriaus didžiausio projektinio greičio. Tokiu atveju nustatytojo veiksmingumo lygiavertiškumas turi būti įrodytas prie tipo patvirtinimo ataskaitos pridedant vertinimo metodo aprašymą ir rezultatus.

3.   Stabdžių antiblokavimo sistemų tipai

3.1.   Laikoma, kad traktoriuje sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, jeigu sumontuota viena iš šių sistemų:

3.1.1.

1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema Transporto priemonė, kurioje įrengta 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus su tuo susijusius šio priedo reikalavimus.

3.1.2.

2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema Transporto priemonė, kurioje įrengta 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus su tuo susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus išvardytuosius 5.3.5 punkte.

3.1.3.

3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema Transporto priemonė, kurioje įrengta 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus su tuo susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus išvardytuosius 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose. Bet kokia atskira tokios transporto priemonės ašis (ar važiuoklė), kurios bent vienas ratas nėra tiesiogiai valdomas, turi atitikti II priedo 1 priedėlyje nustatytas sukibimo panaudojimo ir rato blokavimo sekos sąlygas, atsižvelgiant atitinkamai į stabdymo greitį ir apkrovą. Šie reikalavimai gali būti patikrinti ant didelio ar blogo sukibimo kelio dangos (kurios apytikris koeficientas ne didesnis kaip 0,8 ir 0,3), moduliuojant darbinių stabdžių valdymo jėgą.

3.2.   Laikoma, kad velkamoji transporto priemonė turi įrengtą stabdžių antiblokavimo sistemą, kai bent du ratai priešingose transporto priemonės pusėse yra valdomi tiesiogiai, o visi likę ratai tiesiogiai ar netiesiogiai valdomi stabdžių antiblokavimo sistemos. Jeigu tai standžiąja vilktimi velkama transporto priemonė, bent du ratai ant vienos priekinės ašies ir du ratai ant vienos galinės ašies turi būti valdomi tiesiogiai ir kiekviena iš tų ašių turi turėti bent vieną atskirą moduliatorių, o visi likę ratai valdomi tiesiogiai arba netiesiogiai. Be to, velkamoji transporto priemonė, kurioje įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti vieną iš šių sąlygų:

3.2.1.

A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema Velkamoji transporto priemonė, kurioje įrengta A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus su tuo susijusius šio priedo reikalavimus.

3.2.2.

B kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema Velkamoji transporto priemonė, kurioje įrengta B kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus nustatytuosius 6.3.2 punkte.

4.   Bendrieji reikalavimai

4.1.   Apie stabdžių antiblokavimo sistemos elektrinės valdymo perdavimo sistemos gedimus, darančius poveikį sistemai šiame priede nustatytų funkcinių ir veiksmingumo reikalavimų atžvilgiu, vairuotojui pranešama specifiniu įspėjamuoju optiniu signalu. Šiuo tikslu naudojamas I priedo 2.2.1.29.1.2 punkte nustatytas geltonos spalvos įspėjamasis signalas.

Kol nebus vienodos bandymų tvarkos, gamintojai turi pateikti techninėms tarnyboms galimų valdymo perdavimo sistemos gedimų ir jų poveikio analizę. Techninė tarnyba ir transporto priemonės gamintojas turi aptarti šią informaciją ir dėl jos susitarti.

4.1.1.   Jutiklio triktys, kurių negalima aptikti, kai transporto priemonė nejuda, turi būti nustatytos vėliausiai tada, kai transporto priemonė viršija 10 km/h greitį. Tačiau patikrą galima atidėti, siekiant išvengti klaidingo pranešimo apie triktį, kai jutiklis nerodo transporto priemonės greičio dėl to, kad ratas nesisuka, bet ji turi būti atlikta vėliausiai tada, kai transporto priemonė viršija 15 km/h greitį. Įspėjamasis signalas gali vėl įsižiebti, kai transporto priemonė stovi, jeigu jis užgęsta prieš tai, kai transporto priemonė atitinkamai pasiekia 10 km/h arba 15 km/h greitį, kai defektų nėra.

4.1.2.   Kai stabdžių antiblokavimo sistemai energija tiekiama, transporto priemonei stovint, elektra valdomas pneumatinis (-iai) moduliatoriaus vožtuvas (-ai) turi atlikti bent vieną ciklą.

4.2.   Traktoriuose, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema ir kuriomis leidžiama vilkti velkamąją transporto priemonę, kurioje sumontuota tokia sistema, turi būti sumontuotas atskiras velkamosios transporto priemonės stabdžių antiblokavimo sistemos įspėjamąjį optinį signalą skleidžiantis įspėjimo įtaisas, atitinkantis 4.1 punkte nustatytus reikalavimus. Šiuo tikslu naudojami I priedo 2.2.1.29.2 punkte nurodyti atskiri įspėjamieji signalai, įjungiami standarto ISO 7638:2003 reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties penktuoju kontaktu. Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:2003.

4.2.1.   Įspėjamasis signalas neturi įsižiebti, kai prikabinama velkamoji transporto priemonė be stabdžių antiblokavimo sistemos arba, kai nėra prikabinta jokios velkamosios transporto priemonės. Ši funkcija turi būti automatinė.

4.3.   4.1 punkte aprašyto gedimo atveju taikomi šie reikalavimai:

Traktoriai – darbinės stabdžių sistemos dalies gedimo atveju liekamojo stabdymo veiksmingumas turi sudaryti 1,3 m/s2. Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo atsarginiams stabdžiams taikomų reikalavimų.

Velkamosios transporto priemonės – liekamojo stabdymo veiksmingumas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų nustatytojo atitinkamos velkamosios transporto priemonės darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo.

4.4.   Magnetiniai ar elektriniai laukai privalo neturėti neigiamos įtakos sistemos darbui. Šis reikalavimas įrodomas atitiktimi techniniams reikalavimams, nustatytiems vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 167/2013 17 straipsnio 2 dalies g punktu ir 5 dalimi.

4.5.   Nepateikiamas rankinis įtaisas stabdžių antiblokavimo sistemos valdymo režimui atjungti ar pakeisti, išskyrus T ir C kategorijų traktoriuose. Kai įtaisas montuojamas T ar C kategorijų traktoriuose, turi būti laikomasi toliau nurodytų sąlygų.

4.5.1.

Įspėjamasis optinis signalas turi pranešti vairuotojui, kad stabdžių antiblokavimo sistema atjungta arba pakeistas valdymo režimas; šiuo tikslu galima naudoti I priedo 2.2.1.29.1.2 punkte nurodytą signalą, kuriuo įspėjama apie stabdžių antiblokavimo sistemos triktį. Įspėjamasis signalas turi būti pastovus arba mirksintis.

4.5.2.

Stabdžių antiblokavimo sistema turi būti automatiškai vėl prijungta ar grąžinta į magistralinio važiavimo režimą, kai variklio užvedimo (paleidimo) įtaisas vėl nustatomas į padėtį „įjungta“ (veikia) arba transporto priemonės greitis viršija 30 km/h.

4.5.3.

Gamintojo pateikiamoje transporto priemonės naudotojo instrukcijoje vairuotojas turi būti įspėjamas apie pasekmes, jeigu stabdžių antiblokavimo sistema atjungiama rankiniu būdu ar pakeičiamas jos valdymo režimas;

4.5.4.

4.5 punkte minėtas įtaisas gali kartu su traktoriumi atjungti ir velkamosios transporto priemonės stabdžių antiblokavimo sistemą ar pakeisti jos valdymo režimą. Neleidžiama įrengti atskiro, vien tik velkamajai transporto priemonei skirto įtaiso.

4.5.5.

Susitarta, kad įtaisams, kuriais keičiamas stabdžių antiblokavimo sistemų valdymo režimas, netaikomas 4.5 punktas, jeigu pakeitus valdymo režimą, visi vykdomi reikalavimai, keliami transporto priemonėje įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos kategorijai. Tačiau šiuo atveju turi būti laikomasi 4.5.1, 4.5.2 ir 4.5.3 punktų.

4.6.   Transporto priemonėse, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema ir integruotoji patvarioji stabdžių sistema, stabdžių antiblokavimo sistema turi veikti bent jau darbinius stabdžius, sumontuotus ant patvariąja stabdžių sistema valdomos ašies, arba pačią patvariąją stabdžių sistemą, ir turi tenkinti atitinkamus šiame priede nustatytus reikalavimus.

4.7.   Jeigu velkamojoje transporto priemonėje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, visą stabdžių antiblokavimo sistemos ciklą galima užtikrinti tik tada, kai slėgis bet kurioje tiesiogiai valdomo rato stabdžių kameroje yra daugiau kaip 100 kPa didesnis už didžiausią ciklo slėgį, nustatytą atliekant aptariamą bandymą. Pasiektas tiekimo slėgis negali viršyti 800 kPa.

Jeigu velkamojoje transporto priemonėje sumontuota hidraulinė stabdžių sistema, visą stabdžių antiblokavimo sistemos ciklą galima užtikrinti tik tada, kai slėgis bet kurioje tiesiogiai valdomo rato stabdžių kameroje yra daugiau kaip 1 750 kPa didesnis už didžiausią ciklo slėgį, nustatytą atliekant aptariamą bandymą. Stabdžių antiblokavimo sistemai tiekiamos energijos lygis negali būti didinamas virš 14 200 kPa.

5.   Specialiosios nuostatos dėl traktorių

5.1.   Energijos suvartojimas

Traktoriai, kuriuose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, turi išlaikyti savo veiksmingumo charakteristikas, kai darbinio stabdžio valdymo įtaisas būna visiškai nuspaustas ilgą laiką. Atitiktis šiam reikalavimui tikrinama pagal 5.1.1, 5.2.3, 5.2.4, 5.2.5, 5.3, 6.1.1, 6.1.3, 6.1.4, 6.3 punktuose nurodytą procedūrą:

5.1.1.   Bandymų procedūra

5.1.1.1.   Pradinis energijos lygis energijos kaupimo įtaise (-uose) turi būti toks, kaip nurodyta gamintojo. Šis lygis turi būti bent toks, kad būtų užtikrintas nustatytas pakrautos transporto priemonės darbinių stabdžių veiksmingumas. Pagalbinės pneumatinės įrangos energijos kaupimo įtaisas (-ai) atkertamas (-i).

5.1.1.2.   Judant ne mažesniu kaip 50 km/h pradiniu greičiu (arba vmax, taikant mažesnįjį dydį) ant paviršiaus, kurio sukibimo koeficientas yra 0,3 ar mažesnis, pakrautos transporto priemonės stabdžiai visiškai nuspaudžiami laikotarpiui t, atsižvelgiama į netiesiogiai valdomų ratų per tą laikotarpį sunaudotą energiją, o visi tiesiogiai valdomi ratai jo metu turi likti valdomi stabdžių antiblokavimo sistemos.

Kol tokie bandymų paviršiai taps plačiai prieinami, techninės tarnybos nuožiūra galima naudoti iki savo galutinės ribos bei mažiau nusidėvėjusias padangas, kurių sukibimo koeficientas neviršija 0,4. Nustatyta faktinė vertė ir padangų bei dangos tipas turi būti užregistruoti.

5.1.1.3.   Po to transporto priemonės variklis sustabdomas arba atkertamas energijos tiekimas į energijos kaupimo įtaisą (-us).

5.1.1.4.   Po to, transporto priemonei nejudant, keturis kartus iš eilės visiškai nuspaudžiamas darbinio stabdžio valdymo įtaisas.

5.1.1.5.   Kai valdymo įtaisas nuspaudžiamas penktąjį kartą, transporto priemonės stabdymo veiksmingumas turi būti ne mažesnis už pakrautos transporto priemonės atsarginei stabdžių sistemai nustatytą veiksmingumą.

5.1.1.6.   Šių bandymų metu, jeigu bandoma transporto priemonė, kuria leidžiama vilkti transporto priemonę su įrengta pneumatine stabdžių sistema, maitinimo linija atkertama, prie valdymo linijos prijungiamas 0,5 litro talpos energijos kaupimo įtaisas (pagal IV priedo A skirsnio 1.2.2.3 punktą). Nuspaudus stabdžius penktą kartą, kaip aprašyta šio priedo 5.1.1.5 punkte, į valdymo liniją tiekiamos energijos lygis turi būti ne mažesnis, kaip pusė lygio, būnančio visiškai nuspaudus stabdžius esant pradiniam energijos lygiui.

5.1.2.   Papildomi reikalavimai

5.1.2.1.   Kelio paviršiaus sukibimo su atitinkama transporto priemone koeficientas matuojamas 2 priedėlio 1.1 punkte aprašytu metodu.

5.1.2.2.   Stabdymo bandymas atliekamas išjungus pavarą, kai variklis veikia tuščiąja eiga, o transporto priemonė yra pakrauta.

5.1.2.3.   Stabdymo laikas t turi būti 15 sekundžių.

5.1.2.4.   Jeigu viena stabdymo fazė ilgesnė nei t laikas, tokių fazių gali būti ir daugiau, tačiau ne daugiau kaip keturios.

5.1.2.5.   Jeigu bandymas atliekamas keliomis fazėmis, pertraukomis tarp bandymo fazių neturi būti tiekiama papildoma energija. Pradedant antrąja faze, į suvartotą energiją, atitinkančią pirmąjį stabdžių nuspaudimą, gali būti atsižvelgta atimant vieną visišką stabdžių nuspaudimą iš keturių visiškų stabdžių nuspaudimų, aprašytų šio priedo 5.1.1.4, 5.1.1.5, 5.1.1.6 ir 5.1.2.6 punktuose, skaičiaus kiekvienu iš antros, trečios ir ketvirtos fazių, atliekamų per šio priedo 5.1.1 punkte nustatytą bandymą, atveju.

5.1.2.6.   Veiksmingumas, reikalaujamas 5.1.1.5 punkte, laikomas tinkamu, jeigu po ketvirto stabdžių nuspaudimo, kai transporto priemonė nejuda, energijos lygis kaupimo įtaise (-uose) yra toks pat ar didesnis negu lygis, kurio reikia pakrautos transporto priemonės atsarginiam stabdymui.

5.2.   Naudingasis sukibimas

5.2.1.   Vertinant stabdžių antiblokavimo sistemos naudingąjį sukibimą atsižvelgiama į faktišką stabdymo kelio padidėjimą už teorinio minimumo ribų. Stabdžių antiblokavimo sistema laikoma tinkama, kai tenkinama sąlyga:

ε ≥ 0,75

kur ε yra naudingasis sukibimas, kaip apibrėžta 2 priedėlio 1.2 punkte.

5.2.2.   Naudingasis sukibimas (ε) matuojamas ant kelio paviršiaus, kurio sukibimo koeficientas yra 0,3 ar mažesnis, ir apie 0,8 (sausas kelias), kai pradinis greitis lygus 50 km/h arba vmax, taikant mažesnįjį dydį. Siekiant pašalinti skirtuminės stabdžių temperatūros poveikį, zAL (žr. 1 priedėlį) rekomenduojama nustatyti prieš nustatant k dydį.

Kol tokie bandymų paviršiai taps plačiai prieinami, techninės tarnybos nuožiūra galima naudoti iki savo galutinės ribos bei mažiau nusidėvėjusias padangas, kurių sukibimo koeficientas neviršija 0,4. Nustatyta faktinė vertė ir padangų bei dangos tipas turi būti užregistruoti.

5.2.3.   Sukibimo koeficiento (k) nustatymo tvarka ir naudingojo sukibimo (ε) apskaičiavimo formulės pateikiamos 2 priedėlyje.

5.2.4.   Stabdžių antiblokavimo sistemos naudingasis sukibimas tikrinamas visiškai sukomplektuotose transporto priemonėse, kuriose įrengtos 1 ar 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos. Jeigu transporto priemonėje įrengta 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, šį reikalavimą turi atitikti tik ta (tos) ašis (-ys), ant kurios (-ių) yra bent vienas tiesiogiai valdomas ratas.

5.2.5.   Sąlyga ε ≥ 0,75 patikrinama, kai transporto priemonė pakrauta ir nepakrauta. Bandymą su pakrauta transporto priemone ant didelio sukibimo paviršiaus galima praleisti, jeigu veikiant valdymo įtaisą nustatyta jėga, stabdžių antiblokavimo sistema neatlieka viso savo ciklo. Atliekant bandymą su nepakrauta transporto priemone, valdymo jėgą galima padidinti iki 1 000 N, jeigu visos jėgos poveikio nepakanka, kad ciklas būtų užbaigtas. Jei reikia aktyvinti stabdžių antiblokavimo sistemą, gali būti naudojama didesnės vertės nei visa jėga. Jeigu 1 000 N nepakanka, kad sistema užbaigtų ciklą, šio bandymo galima neatlikti. Kai tikrinamos pneumatinės stabdžių sistemos, bandymo metu oro slėgio negalima didinti tiek, kad jis viršytų oro išleidimo slėgį.

5.3.   Papildomi tikrinimai

Toliau nurodyti papildomi pakrautos ir nepakrautos transporto priemonės tikrinimai atliekami išjungus variklį.

5.3.1.

Stabdžių antiblokavimo sistemos tiesiogiai valdomi ratai neturi būti blokuojami, kai valdymo įtaisas staiga paveikiamas visa jėga, kai judama 5.2.2 punkte aprašytais paviršiais 40 km/h pradiniu greičiu bei dideliu pradiniu greičiu, kaip nustatyta čia pateiktoje lentelėje: Būklė Didžiausias bandymo greitis Aukšto sukibimo paviršius 0,8 vmax ≤ 80 km/h Žemo sukibimo paviršius 0,8 vmax ≤ 70 km/h

5.3.2.

Tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti, kai gero sukibimo dangos (kH) jėga ašiai pakeičiama blogo sukibimo dangos (kL) jėga, jei kH/kL ≥ 2, o valdymo įtaisas veikiamas visa jėga. Judėjimo greitis ir stabdžių nuspaudimo momentas apskaičiuojami taip, kad stabdžių antiblokavimo sistemai atlikus visą darbo ciklą ant aukšto sukibimo paviršiaus, nuo vieno ant kito paviršiaus būtų pereinama dideliu ir mažu greičiu, 5.3.1 punkte nustatytomis sąlygomis.

5.3.3.

Transporto priemonei pereinant nuo žemo sukibimo paviršiaus (kL) ant aukšto sukibimo paviršiaus ((kH), kai kH ≥ 0,5 ir kH/kL ≥ 2, ir kai valdymo įtaisas veikiamas visa jėga, transporto priemonės lėtėjimas per pagrįstą laiką turi padidėti iki atitinkamos didžiausios vertės, o pati transporto priemonė turi nenukrypti nuo pradinės judėjimo krypties. Judėjimo greitis ir stabdžių nuspaudimo momentas apskaičiuojami taip, kad stabdžių antiblokavimo sistemai atlikus visą darbo ciklą ant žemo sukibimo paviršiaus, nuo vieno ant kito paviršiaus būtų pereinama judant apytiksliai 50 km/h greičiu arba 0,8 vmax, taikant mažesnįjį dydį.

5.3.4.

Kai transporto priemonėje yra įrengta 1 arba 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, ir kai dešinieji ir kairieji transporto priemonės ratai yra ant skirtingo sukibimo koeficiento (kH ir kL) paviršių, kai kH ≥ 0,5 ir kH/kL ≥ 2, tiesiogiai valdomi ratai turi nebūti blokuojami staigiai visa jėga paveikus valdymo įtaisą, transporto priemonei judant 50 km/h arba 0,8 vmax greičiu, taikant mažesnįjį dydį.

5.3.5.

Be to, pakrautos transporto priemonės, kuriose įrengtos 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos, 5.3.4 punkte nustatytomis sąlygomis turi atitikti 3 priedėlyje nustatytą stabdymo greitį.

5.3.6.

Tačiau 5.3.1, 5.3.2, 5.3.3, 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose numatytų bandymų metu leistini trumpalaikio ratų blokavimo atvejai. Be to, ratai gali užsiblokuoti, kai transporto priemonės greitis mažesnis kaip 15 km/h; taip pat, judant bet kokiu greičiu, gali būti blokuojami netiesiogiai valdomi ratai, tačiau dėl to neturi pablogėti transporto priemonės stabilumas ir valdymas.

5.3.7.

Atliekant 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose numatytus bandymus, leidžiama judėjimo kryptį taisyti vairu, jeigu per pirmąsias 2 sekundes vairas pasukamas ne daugiau kaip 120° kampu ir ne daugiau kaip 240° iš viso. Be to, pradedant šiuos bandymus, transporto priemonės išilginė vidurio plokštuma turi kirsti didelio ir blogo sukibimo dangos ribą; atliekant šiuos bandymus, šios ribos neturi kirsti nė viena (išorinių) padangų dalis.

5.3.8.

Atsižvelgiama į šiuos veiksnius: 5.3.8.1. kH ir kL matavimo būdas aprašytas šio priedo 2 priedėlyje; 5.3.8.2. 5.3.1, 5.3.2, 5.3.3 ir 5.3.4 punktuose nurodytų bandymų tikslas – įsitikinti, kad tiesiogiai valdomi ratai neužsiblokuoja ir transporto priemonė išlieka stabili. Jei reikia aktyvinti stabdžių antiblokavimo sistemą, šiuose bandymuose gali būti naudojama didesnės vertės jėga nei visa jėga; 5.3.8.3. taigi pagal 5.3.1 ir 5.3.2 punktus nebūtina stabdyti iki galo ir nebūtina, kad transporto priemonė visiškai sustotų ant žemo sukibimo paviršiaus.

6.   Specialiosios nuostatos dėl velkamųjų transporto priemonių

6.1.   Energijos suvartojimas

Velkamųjų transporto priemonių, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, konstrukcija turi būti tokia, kad netgi po to, kai darbinio stabdžio valdymo įtaisas buvo kurį laiką visiškai nuspaustas, transporto priemonėje liktų pakankamai energijos visiškai ją sustabdyti pagrįstu atstumu.

6.1.1.   Pirma minėto reikalavimo atitiktis tikrinama toliau nustatyta tvarka su nepakrauta transporto priemone ant tiesaus ir lygaus kelio, kurio paviršiaus sukibimo koeficientas didelis, kai stabdžiai sureguliuoti kaip galima geriau, o stabdžių apkrovos registravimo įtaisas (jeigu jis sumontuotas) bandymo metu laikomas padėtyje „pakrauta“.

Jeigu bandymų kelio sukibimo koeficientas yra per didelis ir dėl to stabdžių antiblokavimo sistema neatlieka darbo ciklo, tada bandymą galima atlikti ant mažesnio sukibimo koeficiento paviršiaus.

6.1.2.   Jeigu tai pneumatinės stabdžių sistemos, pradinis energijos lygis energijos kaupimo įtaise (-uose) turi atitikti 800 kPa velkamosios transporto priemonės stabdžių maitinimo linijos sukabintuve.

6.1.3.   Transporto priemonei judant ne mažesniu kaip 30 km/h pradiniu greičiu, stabdžiai visiškai nuspaudžiami t = 15 s trukmės laikotarpiui, atsižvelgiama į netiesiogiai valdomų ratų per tą laikotarpį sunaudotą energiją, o visi tiesiogiai valdomi ratai jo metu turi likti valdomi stabdžių antiblokavimo sistemos. Šio bandymo metu energijos tiekimas į kaupimo įtaisą (-us) turi būti atkirstas. Jeigu viena stabdymo fazė trunka ilgiau nei t laikas, kurio trukmė – 15 s, fazių gali būti ir daugiau. Per šias fazes į energijos kaupimo įtaisą (-us) neturi būti tiekiama naujos energijos, o nuo antros fazės reikia atsižvelgti į energiją, papildomai sunaudojamą užpildant stabdžių kameras, pvz., laikantis tokios bandymų tvarkos. Pirmosios fazės pradžioje slėgis rezervuare (-uose) turi būti toks, koks nurodytas 6.1.2 punkte. Prasidedant kitai (-oms) fazei (-ėms) slėgis rezervuare (-uose) po stabdžių nuspaudimo turi būti ne mažesnis kaip slėgis rezervuare (-uose) pasibaigus prieš tai buvusiai fazei. Vėlesnėje (-ėse) fazėje (-ėse) reikia atsižvelgti tik į tą momentą, kai slėgis rezervuare (-uose) susilygina su slėgiu prieš tai buvusios fazės pabaigoje.

6.1.4.   Baigus stabdyti, kai transporto priemonė sustoja, darbinių stabdžių valdymo įtaisą reikia keturis kartus visiškai nuspausti. Nuspaudžiant jį penktąjį kartą slėgis darbo kontūruose turi būti pakankamas, kad ratų išorėje būtų kuriama bendra stabdymo jėga, ne mažesnė kaip 22,5 proc. didžiausios nejudančių ratų apkrovos, taip pat neturi automatiškai pradėti veikti jokia stabdžių sistema, kurios nereguliuoja stabdžių antiblokavimo sistema.

6.2.   Naudingasis sukibimas

6.2.1.   Velkamosios transporto priemonės, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, laikomos priimtinomis, kai tenkinama sąlyga ε ≥ 0,75, kai ε yra naudingasis sukibimas, kaip apibrėžta 2 priedėlio 2 punkte. Ar ši sąlyga tenkinama, patikrinama, kai transporto priemonė nepakrauta, ant tiesaus ir lygaus kelio, su geru paviršiaus sukibimo koeficientu.

Jeigu bandymų trasos sukibimo koeficientas yra per didelis ir dėl to stabdžių antiblokavimo sistema neatlieka darbo ciklo, tada bandymą galima atlikti ant mažesnio sukibimo koeficiento paviršiaus.

Jeigu priekaboje yra sumontuotas stabdžio apkrovos registravimo įtaisas, slėgio nustatymas gali būti padidintas, kad būtų atliktas visas darbo ciklas.

6.2.2.   Siekiant pašalinti skirtuminės stabdžių temperatūros poveikį, zRAL dydį rekomenduojama nustatyti prieš nustatant kR dydį.

6.3.   Papildomi tikrinimai

6.3.1.   Judant didesniu kaip 15 km/h greičiu, stabdžių antiblokavimo sistemos tiesiogiai valdomi ratai turi nebūti blokuojami, kai traktoriaus valdymo įtaisas staiga paveikiamas visa jėga. Tai patikrinama 6.2 punkte apibrėžtomis sąlygomis, kai pradiniai greičiai yra 40 km/h ir 60 km/h.

6.3.2.   Šio punkto nuostatos taikomos tik velkamosioms transporto priemonėms, kuriose sumontuotos A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos. Jei dešinysis ir kairysis ratai stovi ant dangų, ant kurių pasiekiamas skirtingas didžiausias stabdymo greitis (zRALH ir zRALL), kai

bei

tiesiogiai valdomi ratai neturi būti blokuojami, kai traktoriaus valdymo įtaisas staiga paveikiamas visa jėga, traktoriui judant 50 km/h greičiu. Santykis zRALH/zRALL gali būti nustatytas 2 priedėlio 2 punkte pateikta tvarka arba apskaičiuojant santykį zRALH/zRALL. Pastaruoju atveju nepakrauta transporto priemonė turi atitikti 3 priedėlyje nustatytą stabdymo greitį.

Galima nustatyti didesnį slėgio lygį, jeigu velkamojoje transporto priemonėje yra įrengtas stabdžių apkrovos jutiklis, kad būtų atliktas visas ciklas.

6.3.3.   Kai transporto priemonės greitis yra > 15 km/h, tiesiogiai valdomi ratai gali trumpam užsiblokuoti, tačiau judant mažesniu nei 15 km/h greičiu jie gali užsiblokuoti bet kaip. Netiesiogiai valdomi ratai gali būti blokuojami judant bet kokiu greičiu. Visais atvejais stabilumas neturi nukentėti.