22.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/1

(1)

Bendras pertvarkymo fondas (toliau – Fondas) buvo įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 806/2014 kaip bendra finansavimo struktūra visoms valstybėms narėms, dalyvaujančioms bendrame priežiūros mechanizme (toliau – BPM) pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (2) ir bendrame pertvarkymo mechanizme (toliau – BPeM) (toliau – dalyvaujančios valstybės narės);

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 67 straipsnio 2 dalį Fondą pavesta administruoti Bendrai pertvarkymo valdybai (toliau – Valdyba), įsteigtai pagal tą reglamentą;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 76 straipsnį Fondas turėtų būti naudojamas vykdant pertvarkymo procedūras, kai Valdyba mano, kad tai būtina veiksmingam pertvarkymo priemonių taikymui užtikrinti. Kad būtų užtikrintas veiksmingas pertvarkymo sistemos veikimas, Fondas turėtų turėti pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų imtis intervencinių veiksmų, kai tai būtina siekiant veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones ir apsaugoti finansinį stabilumą, nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalį Valdyba yra įgaliota apskaičiuoti visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, atskirus ex ante įnašus;

(5)

metinius įnašus į Fondą Valdyba turėtų apskaičiuoti remdamasi bendru tiksliniu lygiu, kuris nustatomas kaip visų kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos procentinė dalis. Pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį Valdyba turėtų užtikrinti, kad ne vėliau kaip pradinio aštuonerių metų laikotarpio pabaigoje nuo 2016 m. sausio 1 d. arba, priešingu atveju, nuo datos, kurią Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalis pradedama taikyti pagal to reglamento 99 straipsnio 6 dalį, Fondo turimų finansinių išteklių suma pasiektų bent to reglamento 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslinį lygį;

(6)

įnašai, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės surinko pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (3) 103 ir 104 straipsnius ir kurie pervesti Fondui pagal Susitarimo dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 36 punkte (toliau – Susitarimas), 3 straipsnio 3 dalį, turėtų būti įtraukti apskaičiuojant atskirus įnašus ir, vadinasi, atskaityti iš kiekvienos įstaigos mokėtinos sumos. Atliekant tą apskaičiavimą reikėtų atsižvelgti į tai, kad sumos, kurias Susitarimo susitariančios šalys turi pervesti pagal jo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis, turėtų atitikti 10 % tikslinio lygio, nustatyto Direktyvos 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalyje. Valdyba užtikrins, kad į sumas, kurios turi būti pervedamos pagal Susitarimą, būtų įtraukta tokia pati kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis;

(7)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalį metinis įnašas į Fondą turėtų būti pagrįstas fiksuotu įnašu, nustatytu remiantis įstaigos įsipareigojimais, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, ir pagal riziką pakoreguotu įnašu, priklausančiu nuo tos įstaigos rizikos pobūdžio;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 5 straipsnio 1 dalį Valdyba, taikant tą reglamentą ir Direktyvą 2014/59/ES, yra laikoma atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija arba, jeigu pertvarkoma tarpvalstybinė grupė – atitinkama grupės lygmens pertvarkymo institucija, kai ji vykdo užduotis ir naudojasi įgaliojimais, kuriuos pagal tuos teisės aktus turi vykdyti ar jais naudotis nacionalinės pertvarkymo institucijos, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 806/2014 7 straipsniui. Todėl Valdyba taip pat turėtų būti laikoma pertvarkymo institucija taikant Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/63 (4). Tame deleguotajame reglamente išdėstytos nuostatos Valdybai taikomos, kai ji vykdo užduotis ir naudojasi įgaliojimais, nustatytais šiame reglamente;

(9)

siekdama apskaičiuoti metinį įnašą, Valdyba taiko Deleguotajame reglamente (ES) 2015/63 nustatytą metodiką, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 6 dalį. Todėl speciali tvarka, taikoma įstaigoms, kurios pagal tą deleguotąjį reglamentą laikomos mažomis įstaigomis, taip pat taikoma visoms įstaigoms, kurios gavo veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose ir kurios atitinka tame deleguotajame reglamente nustatytus pripažinimo mažomis įstaigomis kriterijus;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis nustatomos Deleguotajame reglamente (ES) 2015/63, priimtame pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalį, išdėstytos metodikos taikymo sąlygos, Valdybos atliekamo įstaigų, gavusių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, metinių įnašų apskaičiavimo ir metinių įnašų apskaičiavimo BPeM nedalyvaujančiose valstybėse narėse skirtumai turėtų atspindėti tik dalyvaujančių valstybių narių bendros sistemos ypatumus. Tokie ypatumai visų pirma atsiranda dėl to, kad BPeM yra nustatytas bendras tikslinis lygis visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms. Visose valstybėse narėse paprastai taikant tą pačią metinių įnašų apskaičiavimo metodiką turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu ir stipri vidaus rinka;

(11)

pagal sistemą, kurioje veikia Bendras pertvarkymo fondas ir nustatytas Europos tikslinis lygis, įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, metiniai atskiri įnašai priklauso nuo visų įstaigų, kurioms taikomas BPeM, įnašų. Siekiant užtikrinti, kad BPeM veiksmingai veiktų ir Fondas būtų sklandžiai formuojamas, būtina, kad visos įstaigos laiku sumokėtų visus savo metinius įnašus į Fondą;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalį Valdybos apskaičiuotus įnašus į Fondą surenka nacionalinės pertvarkymo institucijos ir laikydamosi Susitarimo perveda juos Fondui. Valdybos apibrėžtos duomenų formos ir pateikimo būdai gali apimti ir reikalavimą, kad visus duomenis, kuriuos turi pateikti įstaigos, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 806/2014 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos, patvirtintų auditorius arba atitinkamais atvejais kompetentinga institucija;

(13)

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies b punkte reikalaujama, kad Valdyba, atskirų įnašų apskaičiavimui taikydama pagal riziką įvertintą įnašą, atsižvelgtų į proporcingumo principą ir nesukurtų valstybių narių bankų sektorių struktūrų iškraipymų. Pagal riziką įvertintas įnašas grindžiamas kriterijais, nustatytais Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalyje. Kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 806/2014 1 straipsnio trečioje pastraipoje, Fondo naudojimas priklauso nuo to, ar įsigalios Susitarimas. Vadovaujantis Susitarimu, dalyvaujančių valstybių narių surinkti įnašai skiriami kiekvieną iš jų atitinkantiems skyriams. Aštuonerių metų trukmės pereinamuoju laikotarpiu tie skyriai bus laipsniškai sujungti tokiu būdu, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui jų nebeliks;

(14)

tokios aplinkybės, kai, viena vertus, pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 įnašai apskaičiuojami remiantis bendru tiksliniu lygiu, o, kita vertus, pagal Susitarimą tam tikrų rizikos rūšių, kurios nacionaliniame bankų sektoriuje yra susietos, draudimas pereinamuoju laikotarpiu, kuris nurodytas Susitarime, bus sujungtas tik laipsniškai, gali padaryti poveikį tam, kaip rinka vertina kai kurias įstaigas, taigi, poveikį ir jų finansinei būklei, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalies c punkte, taip paveikiant jų rizikos pobūdį. Be to, sistema, kuri yra laikinai grindžiama skyriais, galėtų visuotiniu mastu turėti įtakos įstaigų santykinei svarbai finansų sistemos stabilumui arba ekonomikai, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalies g punkte. Įstaigų svarba finansų sistemos stabilumui arba ekonomikai turėtų būti nustatoma, atitinkamai, valstybės narės, kurioje yra atitinkama įstaiga, atžvilgiu (t. y. tikėtinas nuostolis dar nesujungto skyriaus dalies atveju) ir visos bankų sąjungos atžvilgiu (t. y. tikėtinas nuostolis sujungto skyriaus dalies atveju). Taip būtų užtikrinta, kad pagal riziką įvertintas įnašas būtų proporcingas tikėtinam atitinkamo skyriaus nesujungtų finansinių išteklių naudojimui pereinamuoju laikotarpiu;

(15)

koregavimo metodika, kurią taikant būtų tinkamai atsižvelgta į 14 konstatuojamoje dalyje nurodytas aplinkybes ir todėl būtų atsižvelgta į proporcingumo principą ir išvengta iškraipymų valstybių narių bankų sektorių struktūrų atžvilgiu, turėtų būti pradėta taikyti iki to momento, kai bus visiškai sujungti visi į Fondą įmokėti ex ante įnašai. Taigi, įnašų apskaičiavimo metodas turėtų būti pakoreguotas taip, kad jis būtų susietas su Fondo sujungimo ritmu. Todėl įnašai, kurie turi būti paskirstomi sujungtai daliai, turėtų būti apskaičiuojami remiantis Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytais kriterijais, o, nukrypstant nuo Direktyvos 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalyje numatyto laikotarpio, įnašai, kurie turi būti paskirstomi nesujungtai skyrių daliai, turėtų būti apskaičiuojami remiantis Direktyvoje 2014/59/ES nustatytais kriterijais ir remiantis tiksliniu lygiu, apibrėžtu per tam tikrą laikotarpį, atitinkantį Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytą pradinį laikotarpį;

(16)

naudojantis neatšaukiamais mokėjimo įsipareigojimais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 3 dalyje, neturėtų būti daromas joks poveikis Fondo finansavimo pajėgumui ir likvidumui. Neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus turėtų būti pareikalauta įvykdyti tik pertvarkymo veiksmo, kuriame dalyvauja Fondas, atveju. Pradiniu laikotarpiu įprastomis aplinkybėmis Valdyba turėtų vienodai paskirstyti naudojimąsi neatšaukiamais mokėjimo įsipareigojimais tarp jų prašančių įstaigų. Šie mokėjimo įsipareigojimai turėtų būti visiškai užtikrinti trečiųjų šalių teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu, laisvai prieinami ir skirti išimtinai Valdybai naudoti Fondo naudojimo tikslais;

(17)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, nustatant ryšį tarp fiksuoto įnašo ir pagal riziką įvertinto įnašo atsižvelgiama į subalansuotą įnašų paskirstymą tarp įvairių rūšių įstaigų. Atitinkamai turėtų būti numatyta speciali tvarka mažų įstaigų mokėtiniems įnašams nustatyti;

(18)

įstaigos, kurios nepriklauso mažų įstaigų kategorijai, nurodytai Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 10 straipsnyje, ir kurių visas turtas sudaro 3 000 000 000 EUR arba mažiau, yra susijusios su mažesne rizika nei didelių įstaiga keliama rizika, be to, dauguma atvejų jos nekelia sisteminės rizikos ir yra mažiau tikėtina, kad bus nuspręsta jas pertvarkyti, o todėl mažėja tikimybė, kad jos gaus iš Fondo naudos. Todėl tikslinga nustatyti supaprastintą tų įstaigų mokėtinų įnašų apskaičiavimą. Taip būtų taip pat užkirstas kelias galimiems trumpalaikiams statuso pakeitimams, kuriuos šios įstaigos galėtų padaryti siekdamos, kad joms būtų galima taikyti Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 10 straipsnį. Tas apskaičiavimas turėtų apimti komponentą, grindžiamą nustatyto dydžio suma. Ši sistema turėtų sudaryti galimybę išvengti iškraipymų įstaigų atžvilgiu ir užtikrinti subalansuotą įnašų paskirstymą tarp įvairių rūšių įstaigų. Ją taikant taip pat būtų sumažinta administracinė ir finansinė našta, atsirandanti, kai renkami atskiri tokių įstaigų įnašai;

(19)

Komisija peržiūrės šio reglamento įgyvendinimo būdą tuo pačiu metu, kai vykdys Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 peržiūrą, kad prireikus būtų galima pakoreguoti šiame reglamente numatytas taisykles;

(20)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 99 straipsnio 2 dalį tas reglamentas taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. Valdyba pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai jos plenariniame posėdyje patvirtintą mėnesinę ataskaitą dėl to, ar įvykdytos nacionaliniu lygmeniu surinktų įnašų pervedimo Fondui sąlygos. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kai tose ataskaitose nurodoma, kad įnašų pervedimo Fondui sąlygos neįvykdytos, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatų, susijusių su įnašais į Fondą, taikymas kiekvieną kartą atidedamas vienam mėnesiui. Todėl šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalies taikymo pradžios datos,

a)

pirmaisiais pradinio laikotarpio metais tos įstaigos sumoka 60 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 4 straipsnį, ir 40 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ir šio reglamento 4 straipsnį;

b)

antraisiais pradinio laikotarpio metais tos įstaigos sumoka 40 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 4 straipsnį, ir 60 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ir šio reglamento 4 straipsnį;

c)

trečiaisiais pradinio laikotarpio metais tos įstaigos sumoka 33,33 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 4 straipsnį, ir 66,67 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ir šio reglamento 4 straipsnį;

d)

ketvirtaisiais pradinio laikotarpio metais tos įstaigos sumoka 26,67 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 4 straipsnį, ir 73,33 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ir šio reglamento 4 straipsnį;

e)

penktaisiais pradinio laikotarpio metais tos įstaigos sumoka 20 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 4 straipsnį, ir 80 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ir šio reglamento 4 straipsnį;

f)

šeštaisiais pradinio laikotarpio metais tos įstaigos sumoka 13,33 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 4 straipsnį, ir 86,67 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ir šio reglamento 4 straipsnį;

g)

septintaisiais pradinio laikotarpio metais tos įstaigos sumoka 6,67 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 4 straipsnį, ir 93,33 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ir šio reglamento 4 straipsnį;

h)

aštuntaisiais pradinio laikotarpio metais tos įstaigos sumoka 100 % savo metinių įnašų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ir šio reglamento 4 straipsnį.

22.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/8

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pirminis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1193/2008 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės citrinų rūgščiai, kurios KN kodai šiuo metu yra 2918 14 00 ir ex 2918 15 00 (toliau – pirminės priemonės). Priemonių forma – ad valorem muitas, svyruojantis nuo 6,6 iki 42,7 %.

(2)

Sprendimu 2008/899/EB (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė įsipareigojimus dėl kainos, kuriuos pasiūlė šeši Kinijos eksportuojantys gamintojai (įskaitant eksportuojančių gamintojų grupę) kartu su Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmais.

(3)

Komisija Sprendimu 2012/501/ES (4) atšaukė vieno eksportuojančio gamintojo, t. y. „Laiwu Taihe Biochemistry Co. Ltd“ (toliau – „Laiwu“), pasiūlytą įsipareigojimą.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią pirminių priemonių galiojimo pabaigą (5), 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė „SA Citrique Belge“ ir „Jungbunzlauer Austria AG“ (toliau – pareiškėjai) 100 % citrinų rūgšties Sąjungoje pagaminančių gamintojų vardu.

(5)

Prašymas pagrįstas tuo, kad, baigus galioti priemonėms, dempingas tikriausiai tęstųsi ir pasikartotų žala Sąjungos pramonei.

(6)

Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kuri apimtų tik „Laiwu“ dempingą. Pareiškėjai pateikė prima facie įrodymų, kad po paskutinio tiriamojo laikotarpio „Laiwu“ padidino gamybos pajėgumus ir išplėtė produktų asortimentą.

(7)

Atsižvelgiant į tai, kad per pirminį tyrimą „Laiwu“ taikytas rinkos ekonomikos režimas, pareiškėjai nurodė apskaičiuotą dempingo skirtumą, nustatytą palyginus apskaičiuotąją normaliąją vertę (remiantis gamybos sąnaudomis, pardavimo, bendrosiomis bei administracinėmis išlaidomis ir pelnu) KLR, nes, kaip įtariama, nėra tipiško pardavimo vidaus rinkoje, ir „Laiwu“ eksporto į Sąjungą kainą. Nurodyta, kad dempingo skirtumas yra didesnis nei dabartinis priemonių lygis. Todėl pareiškėjai įtarė, kad norint kompensuoti žalingą dempingą, nepakaktų toliau taikyti dabartinio dydžio priemonių, kurių dydis buvo pagrįstas anksčiau nustatytu dempingo dydžiu. Pareiškėjai taip pat teigė, jog gali būti, kad „Laiwu“ nebeatitinka rinkos ekonomikos režimo nuostatų.

(8)

2013 m. lapkričio 30 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl KLR (toliau – nagrinėjamosios šalies) kilmės į Sąjungą importuojamos citrinų rūgšties ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). Inicijavimą sudarė:

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija apie peržiūrų inicijavimą konkrečiai informavo pareiškėjus, žinomus eksportuojančius gamintojus, Kinijos valdžios institucijas, žinomus importuotojus bei naudotojus ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą. Pranešime apie inicijavimą Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji numato naudoti Kanadą kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Todėl Komisija taip pat informavo Kanados gamintojus apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti eksportuojančių gamintojų ir importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(13)

Šeši nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį atrinko tris nesusijusius importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį ji dėl atrinktų bendrovių pasikonsultavo su visais žinomais susijusiais importuotojais. Nė vienas jų pastabų nepateikė.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių KLR gamintojų pateikti visą pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti devyni nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, du iš kurių yra tarpusavyje susiję. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir nagrinėjamosios pramonės šakos struktūrą Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Nė vienas iš eksportuojančių gamintojų nepateikė pastabų dėl atrankos. Septyni iš devynių eksportuojančių gamintojų pateikė klausimyno atsakymus, o du atsakė bendradarbiauti.

(16)

Laikydamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkto Komisija išsiuntė „Laiwu“ RER prašymo formą.

(17)

Komisija išsiuntė klausimynus septyniems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kad įvertintų dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę. Atsakė septyni eksportuojantys gamintojai. Komisija išsiuntė atskirą klausimyną „Laiwu“, kad įvertintų, ar su dempingu susijusios pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikio pobūdžio. Bendrovė pateikė atsakymą.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį atlikti šių bendrovių patalpose:

a)   Sąjungos gamintojai:

b)   importuotojai:

c)   naudotojai:

d)   eksportuojantys KLR gamintojai:

e)   panašios šalies gamintojai:

(19)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(20)

Nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės citrinų rūgštis (įskaitant trinatrio citratą dihidratą), kurios KN kodai šiuo metu yra 2918 14 00 ir ex 2918 15 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(21)

Citrinų rūgštis naudojama kaip rūgštiklis ir pH vertės reguliatorius, skirtas, pavyzdžiui, gėrimams, maisto produktams, plovikliams, kosmetikos gaminiams ir farmacijos produktams gaminti. Pagrindinės jos žaliavos: cukrus ir (arba) melasa, tapiokai, kukurūzai arba gliukozė (gauta iš javų) ir įvairios angliavandenių giluminės mikrobinės fermentacijos medžiagos.

(22)

Iš tyrimo duomenų matyti, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes turi šie tokiems patiems pagrindiniams tikslams naudojami produktai:

(23)

Komisija nusprendė, kad todėl šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(24)

Remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi Komisija išnagrinėjo, ar pastaruoju metu vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus iš KLR importuojamiems produktams taikomų priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(25)

Kadangi KLR laikoma ne rinkos ekonomikos šalimi, normalioji vertė nustatyta remiantis rinkos ekonomikos trečiosios šalies kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Todėl reikėjo išrinkti panašią šalį (žr. 9 konstatuojamąją dalį).

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ji numato naudoti Kanadą kaip tinkamą panašią šalį ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Nė viena jų pastabų nepateikė.

(27)

Kanada buvo laikoma panašia šalimi pirminiame tyrime. Kadangi pageidavusi bendradarbiauti Kanados bendrovė buvo vienintelė citrinų rūgšties gamintoja Kanadoje ir buvo susijusi su vienu iš skundą pateikusių gamintojų, Komisija ieškojo kitų bendradarbiavimo galimybių siekdama įtraukti kitas žinomas šalis gamintojas, pavyzdžiui, JAV, Braziliją, Tailandą ir Ukrainą. Viena Brazilijos ir viena Tailando bendrovė pareiškė pageidaujančios bendradarbiauti, bet galiausiai neatsakė į klausimyną. Prašomą informaciją pateikė vienintelis Kanados citrinų rūgšties gamintojas.

(28)

Priešingai nei JAV, Brazilijoje, Tailande ir Ukrainoje, Kanadoje importuojamai citrinų rūgščiai antidempingo muitai netaikomi. Be to, konvencinio muito norma yra 0 % (7).

(29)

Kadangi Kanados rinkoje vyrauja laisva konkurencija, Komisija padarė išvadą, kad Kanada yra tinkama panaši šalis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Komisija nustatė normaliąją vertę remdamasi Kanados gamintojo pardavimu vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams.

(30)

Vienos rūšies produktas nebuvo gaminamas ir parduodamas panašioje šalyje; todėl šios rūšies KLR gaminamo ir į Sąjungą eksportuojamo produkto nebuvo galima palyginti. Todėl šios rūšies produkto normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis panašios šalies gamintojo panašaus produkto gamybos sąnaudomis ir pridėti pagrįstą sumą, apimančią pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir pelną.

(31)

Komisija nustatė eksporto kainą remdamasi Sąjungoje nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis. Visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, išskyrus „Laiwu“, eksportavo produktą tiesiogiai į Sąjungą nepriklausomiems pirkėjams pagal įsipareigojimo sąlygas.

(32)

Komisija palygino bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(33)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguota atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, taip pat į pakavimo ir kredito sąnaudas bei komisinius.

(34)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies panašaus produkto panašioje šalyje vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(35)

Atsižvelgiant į tai, per PTL nustatyti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikšti dempingo skirtumai, siekiantys 38 %.

(36)

Bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas į Sąjungą atitiko beveik visą eksportą į Sąjungą per PTL.

(37)

Iš šio apskaičiavimo matyti, kad net įsipareigojimus pasiūlę eksportuojantys gamintojai vykdė dempingą. Primenama, kad įsipareigojimuose nurodyta minimali importo kaina (toliau – MIK) buvo pagrįsta nežalinga kaina (mažesnio muito taisykle) ir todėl per pirminį tyrimą nustatytas dempingas įsipareigojimais iki galo nepanaikintas.

(38)

Eksporto kainų nustatymo klausimu šiuo tyrimu siekta nustatyti, ar yra tikimybė, kad dempingas bus tęsiamas. Nustatant eksporto kainas negalima remtis vien tik eksportuotojų ankstesnių veiksmų nagrinėjimu, taip pat reikia išnagrinėti galimus eksporto kainų pokyčius ateityje. Kitaip tariant, reikia nustatyti, ar buvusios eksporto kainos yra patikimas veiksnys apskaičiuojant būsimas eksporto kainas. Šiomis aplinkybėmis primenama, kad penkios bendrovės eksportuoja produktą į Sąjungą įsipareigojimo sąlygomis. Todėl Komisija išnagrinėjo, ar dėl šių įsipareigojimų darytas toks poveikis ankstesnėms eksporto kainoms, kad jos būtų laikomos nepatikimomis nustatant būsimus eksporto veiksmus.

(39)

Siekiant išnagrinėti, ar eksporto į Sąjungą kainos buvo patikimos ir atsižvelgiant į įsipareigojimų buvimą, eksporto į Sąjungą kainos nagrinėtos atsižvelgiant į įsipareigojimuose nurodytą MIK. Iš tiesų reikėjo išsiaiškinti, ar eksporto į Sąjungą kainos buvo nustatytos tam tikru lygiu pirmiausia dėl įsipareigojimais nustatyto MIK ir ar dėl to jos buvo tvarios. Todėl remdamasi kiekvienos bendrovės svertiniu eksporto kainų vidurkiu Komisija nagrinėjo, ar eksporto į Sąjungą kainos smarkiai viršijo MIK ar ne. Komisija taip pat tyrė, kaip šios kainos susijusios su eksporto į trečiąsias šalis kainomis.

(40)

Visų įsipareigojimus pasiūliusių bendrovių eksporto į Sąjungą kainos vidutiniškai atitiko MIK lygį. Be to, jų eksporto į Sąjungą kainos gerokai viršijo eksporto į trečiąsias šalis kainas. Todėl labai tikėtina, kad nesant įsipareigojimų eksporto į Sąjungą kainos pasiektų eksporto į kitas trečiąsias šalis kainų lygį.

(41)

Todėl buvo laikoma, kad įsipareigojimus pasiūliusių bendrovių eksporto į Sąjungą kainoms per PTL darė poveikį įsipareigojimai ir todėl jos nebuvo pakankamai patikimos, kad būtų naudojamos atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyti, ar dempingas bus tęsiamas.

(42)

Kadangi dėl įsipareigojimų buvimo nenustatyta patikimos šių Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamo produkto kainos, Komisija apsvarstė kitą eksporto kainos nustatymo galimybę, kad įvertintų, ar yra tikimybė, kad dempingas tęsis. Atsižvelgdama į tai, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai parduoda citrinų rūgštį pasaulio rinkoje, Komisija nagrinėjo, ar visų trečiųjų šalių per PTL faktiškai sumokėtos ar mokėtinos eksporto kainos buvo dempinguojamos.

(43)

Komisija palygino šias eksporto kainas su panašioje šalyje nustatyta normaliąja verte (žr. 26 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). Taip nustatyti dempingo skirtumai svyruoja nuo 43 iki 85 %. Šie dempingo skirtumai yra didesni nei nustatytieji eksporto į Sąjungą kainų pagrindu per PTL (žr. 36 konstatuojamąją dalį).

(44)

Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjai nurodė, kad nepanaudoti citrinų rūgšties gamybos pajėgumai KLR yra didesni nei bendra metinė citrinų rūgšties paklausa ES. Apskaičiuota, kad bendras citrinų rūgšties gamybos pajėgumas siekia 1 800 000 tonų. Komisijos nuomone, pareiškėjai pervertino nepanaudotus pajėgumus.

(45)

Tačiau iš tyrimo rezultatų matyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų. Nepanaudoti KLR bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumai siekia apie 192 000 tonų – tai atitinka apie 41 % ES suvartojimo.

(46)

Be to, konkrečios pramonės šakos tyrime („IHS Chemical Economics Handbook“ (8) („IHS chemijos pramonės ekonomikos vadovas“)), kurį įvairios šalys minėjo per tyrimą, nurodyta, kad KLR bendri metiniai 2012 m. pajėgumai daug kartų viršija bendrą Sąjungos rinkos suvartojimą. KLR duomenys: „59 % pasaulinės gamybos 2012 m.; taip pat atitinkamai 69, 74 ir 12 % pasaulio pajėgumų, eksporto ir vartojimo 2012 m.“ (9). Iš šių duomenų matyti, kad apskritai KLR turi didelius gamybos pajėgumus.

(47)

Nors manoma, kad vartojimas KLR augs, „IHS Chemical Economics Handbook“ vertinama, kad bendras metinis Kinijos suvartojimas bus gerokai mažesnis nei suvartojimas Sąjungos rinkoje. Augimas iki 2018 m. neviršys dabartinio Sąjungos suvartojimo.

(48)

Šie duomenys patvirtina, kad Kinijos gamyba ir pajėgumai visų pirma skirti eksportui.

(49)

Remiantis per tyrimą gautais citrinų rūgšties kainų duomenimis, Kinijos vidaus rinkos kainos buvo apytiksliai 48 % mažesnės nei vidaus kainos visoje Sąjungos rinkoje.

(50)

Todėl Sąjungos rinka lieka patraukli Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportui.

(51)

Per PTL kainos trečiųjų šalių rinkoms buvo vidutiniškai 40 % mažesnės nei Sąjungai.

(52)

Jeigu priemonės būtų panaikintos, kainos būtų didelė paskata Kinijos eksportuotojams nukreipti eksportą į Sąjungą.

(53)

Šią išvadą patvirtina „Laiwu“ eksporto į Sąjungą kainų lygis ir „Laiwu“ kainų Sąjungai ir trečiosioms šalims skirtumas.

(54)

Šią išvadą taip pat patvirtina šiame tyrime nedalyvavusių eksportuojančių gamintojų mažos nedidelės apimties eksporto į Sąjungą kainos.

(55)

Iš KLR bendrų gamybos pajėgumų (įskaitant nepanaudotus pajėgumus), palyginti su Sąjungos rinkos dydžiu, matyti, kad panaikinus priemones tikėtina, jog eksportas į Sąjungą išaugs. Tikėtina, kad ir toliau bus eksportuojama labai mažomis dempingo kainomis.

(56)

Atskleidus nustatytuosius faktus suinteresuotosios šalys suabejojo išvadomis, kad pastarųjų metų kainos, skirtos ES rinkai ir atitinkančios MIK, yra netvarios ir todėl smarkiai sumažėtų net priartėdamos prie eksporto į trečiąsias šalis kainų lygio. Jos taip pat suabejojo, kad neatnaujinus priemonių Kinijos eksporto, kuris yra stabilus, apimtis galėtų išaugti ir produktas būtų toliau eksportuojamas dempingo kainomis. Tačiau tyrime aiškiai nustatyta, kad dempingas tęsiamas net remiantis eksporto kainomis, kurios laikomos nepatikimomis, nes jas didina įpareigojimuose nustatyta MIK. Nustatyta, kad šios kainos yra gerokai didesnės nei visų eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomi įsipareigojimai, kitoms rinkoms skirtos eksporto kainos. Tokie eksportuojantys gamintojai paprastai eksportuoja produktą mažesnėmis kainomis nei ES skirtos kainos. Be to, primenama, kad pirminiame tyrime nustatyta, kad nuo 2004 m. iki 12 mėnesių laikotarpio, pasibaigusio 2007 m. birželio mėn. (toliau – pirminis tiriamasis laikotarpis) importas iš KLR į Sąjungą išaugo 37 % (10). Visi šie elementai kartu su dideliais KLR nepanaudotais pajėgumais, dėl kurių abejonių nekilo, aiškiai patvirtina išvadą, jog tikėtina, kad, panaikinus priemones, eksportas į Sąjungą tęsis dideliais kiekiais dempingo kainomis.

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija įvertino, ar įmanoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis nustatyti normaliąją vertę, jeigu „Laiwu“ atitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir todėl jai būtų galima taikyti RER.

(58)

Tik dėl aiškumo pateikiama šių kriterijų santrauka:

(59)

Siekdama nustatyti, ar „Laiwu“ atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus, Komisija paprašė „Laiwu“ užpildyti RER prašymo formą. „Laiwu“ atsakymą pateikė per nustatytą laikotarpį. Komisija patikrino pateiktą informaciją „Laiwu“ patalpose.

(60)

Komisija nustatė, kad „Laiwu“ neatitinka 2 ir 3 RER kriterijų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą.

(61)

2 kriterijaus atžvilgiu bendrovė neįrodė, kad turi tarptautinius apskaitos standartus atitinkantį išsamų apskaitos dokumentų rinkinį. Be to, jos apskaitos dokumentuose trūksta dokumentinių įrodymų, pagrindžiančių apskaitos tikslumą ir išsamumą. Bendrovė neturėjo dokumentinių įrodymų, pagrindžiančių tam tikrų sumų rezervavimą sąskaitose. Be to, jos finansinėse ataskaitose nebuvo tam tikrų laikotarpių nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos. Dėl šių trūkumų pažeistas sąžiningo apskaitos informacijos ir finansinių ataskaitų pateikimo principas ir dar svarbiau, kad to nepastebėjo auditas. Todėl tarptautinių apskaitos standartų neatitiko nei apskaitos tvarkymas, nei atliktas auditas.

(62)

„Laiwu“ teigė, kad jos apskaitos dokumentai yra pakankamai aiškūs ir atitinka Bendrus Kinijoje priimtus apskaitos principus. Toliau bendrovė teigė, kad RER atskleidimo dokumente nurodyti neatitikimai nedaro poveikio jos apskaitos patikimumui. Bendrovės nuomone, apskaitos reikalavimai turi atitikti jų tikslą (pvz., apsaugoti investuotojus).

(63)

Komisija pažymi, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje įtraukoje teigiama, kad įmonėse turi būti vienas aiškus pagrindinių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinys. Tai iš tiesų yra oficialus reikalavimas. Priešingai, nei teigia bendrovė, apskaita turi atitikti tarptautinius apskaitos standartus nepriklausomai nuo bendrovės statuso pagal nacionalinę apskaitos teisę.

(64)

Be to, Komisija mano, kad „Laiwu“ apskaitos dokumentai neatitinka Kinijos apskaitos teisės, nes auditorius nepateikė pastabų dėl Kinijos apskaitos teisės pažeidimo, kaip nurodyta 61 konstatuojamojoje dalyje.

(65)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(66)

3 kriterijaus atžvilgiu bendrovė neįrodė, kad joje nėra didelių iškraipymų, likusių iš ne rinkos ekonomikos sistemos. Konkrečiau bendrovei, kaip aukštųjų ir naujų technologijų įmonei, taikomas lengvatinis įmonių pelno mokesčio režimas, kuris daro didelį poveikį jos finansinei padėčiai.

(67)

„Laiwu“ teigė, kad lengvatinis mokesčių režimas negali būti svarstomas vertinant, ar laikomasi RER 3 kriterijaus, nes tai yra subsidijos forma.

(68)

Komisija pažymi, kad vertinant, ar laikomasi RER 3 kriterijaus siekiama nustatyti, ar gamintojų bendrovėse nėra didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos.

(69)

„Laiwu“ gauta valstybės teikiama lengvata lengvatinės mokesčio normos forma yra nuolatinio pobūdžio lengvata, nustatyta 2007 m. priimtame Įmonių pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnyje. Lengvata nustatyta remiantis KLR konstitucijos preambulės nuostata „partija turi puoselėti ir gerinti pagrindinę ekonomikos sistemą, kurioje viešoji nuosavybė turi būti svarbiausia, o įvairūs ekonomikos sektoriai vystomi labai glaudžiai….“

(70)

Vienas iš lengvatos tikslų yra pritraukti kapitalo lengvatinėmis sąlygomis. Tai iškraipo kapitalo rinkas. Iš tiesų, pelno mokesčio sistema, kuri yra palankesnė tam tikroms bendrovėms, kurioms Vyriausybė priskiria strateginę reikšmę, rodo, kad mokesčių sistema nėra rinkos ekonomikos mokesčių sistema; ji labai priklauso nuo valstybės planavimo, būdingo ne rinkos ekonomikos sistemai. Komisija pažymi, kad dėl tokių mokesčio lengvatų esama didelių iškraipymų, nes dėl šių lengvatų pasikeičia ikimokestinio bendrovės pelno suma, kurią bendrovė turi gauti, kad būtų patraukli investuotojams.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(72)

Komisija atskleidė RER tyrimo rezultatus „Laiwu“, KLR valdžios institucijoms ir pareiškėjams. Komisija paragino juos pateikti pastabas ir prašyti būti išklausytiems. Gautos pastabos neturėjo įtakos Komisijos preliminariems nustatytiems faktams.

(73)

„Laiwu“ teigė, kad Komisija pasiūlė netaikyti RER dėl kitų priežasčių nei tos, dėl kurių inicijuotas tyrimas. Bendrovės nuomone, Komisija turėjo vertinti atitiktį RER tik pagal RER 1 kriterijų.

(74)

Pirmiausia pažymėtina, kad 2 straipsnio7 dalies c punkte išdėstyti penki suvestiniai kriterijai; būtina atitikti visus šiuos kriterijus, kad RER būtų taikomas. Be to, atitiktį turi įrodyti bendrovė, siekianti, kad jai būtų taikomas RER.

(75)

Be to, pranešimo apie inicijavimą (11) 5.2 punkte nurodytos inicijavimo priežastys, susijusios su išaugusiais „Laiwu“ gamybos pajėgumais ir išplėstu jos parduodamų produktų asortimentu. Pranešime apie inicijavimą nekalbama apie tai, kad tiriant bus apsiribojama RER 1 kriterijaus vertinimu. Be to, prima facie įrodymai vertinami atskirai, kad tyrimo inicijavimas būtų pagrįstas. RER vertinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį yra visapusiškas nagrinėjimas, ar konkretus gamintojas veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip nustatyta pranešimo apie inicijavimą 6.1.1.2 punkte.

(76)

Galiausiai Komisija pažymi, kad „Laiwu“ pateikė RER prašymo formą, kurioje teigiama, kad ji atitinka visus penkis RER kriterijus. Pagal atitinkamas pagrindinio reglamento nuostatas bendrovės, kuri kreipiasi dėl RER, prašoma įtikinamai įrodyti, kad ji veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y. bendrovė turi tinkamai pagrįsti RER prašymą pakankamais įrodymais. Todėl „Laiwu“ teiginys buvo atmestas.

(77)

Pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą pateikusi informaciją valstybėms narėms apie RER prašymo analizę Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie galutinį sprendimą dėl RER.

(78)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą „Laiwu“ normalioji vertė nustatyta remiantis kaina rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Šiuo tikslu Komisija atrinko rinkos ekonomikos trečiąją šalį – Kanadą (žr. 26 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis).

(79)

Komisija nustatė normaliąją vertę remdamasi Kanados gamintojo pardavimu vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams.

(80)

Komisija nustatė eksporto kainą remdamasi Sąjungoje nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

(81)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(82)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguota atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, taip pat į pakavimo ir kredito sąnaudas bei komisinius.

(83)

Panašios šalies kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(84)

Atsižvelgiant į tai, „Laiwu“ CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikštas vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra 37,8 %.

(85)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija ištyrė, ar būtų galima pagrįstai manyti, kad su dempingu susijusios pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikio pobūdžio.

(86)

Kadangi „Laiwu“ padidėjo ir iš mažiausio į ES eksportuojančio gamintojo virto didžiausiu, manoma, kad šis pokytis yra ilgalaikis. Iš tiesų, bendrovė atsakydama į klausimyno klausimus teigė, kad neplanuoja keisti eksporto apimties ir nekeis eksporto modelio.

(87)

Per PTL panašų produktą Sąjungoje gamino du gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(88)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik du gamintojai, siekiant užtikrinti konfidencialumą visi su jais susiję slapti duomenys buvo indeksuoti arba pateikiami nurodant ribinius dydžius.

(89)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė prie Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje pridėjusi importą iš KLR ir kitų trečiųjų šalių, remdamasi Eurostato duomenimis ir klausimyno atsakymais.

(90)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(91)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas svyravo +/– 5 %. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį nenustatyta aiškių pokyčio tendencijų.

(92)

Komisija nustatė importo apimtį pagal Eurostato duomenis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 88 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(93)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(94)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis kito. Manoma, kad pokyčiai tam tikru mastu atitinka Sąjungos suvartojimo tendenciją. 2011 m., kai buvo suvartojama nedaug, importas iš Kinijos buvo mažiausias. 2012 m., kai vartojimas buvo didžiausias, importas iš Kinijos pasiekė aukščiausią lygį.

(95)

Importas iš Kinijos neatitiko šios tendencijos tik per PTL, kai importas buvo 10 % mažesnis nei 2010 m., nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas buvo panašus. Nepaisant šio mažėjimo, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos dalis Sąjungos rinkoje išliko didelė, t. y. 35–45 %.

(96)

Komisija nustatė importo kainas pagal Eurostato duomenis. Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos

(97)

2010–2012 m. citrinų rūgšties importo iš Kinijos kainos išaugo 24 %, o nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo 8 procentiniais punktais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šių kainų raida atitiko žaliavų, pavyzdžiui, kukurūzų, kainų raidą.

(98)

Atskleidus nustatytuosius faktus, viena suinteresuotoji šalis suabejojo Eurostato duomenų tikslumu, bet nepateikė jokių konkrečių šio teiginio įrodymų. Todėl šis teiginys buvo nepriimtinas.

(99)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per PTL nustatė palyginusi

(100)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nepasiūlė 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyto įsipareigojimo, atžvilgiu, palyginimui naudota pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje kaina. Eksportuojančių gamintojų, kurie pasiūlė minėtą įsipareigojimą, atžvilgiu, negalima naudoti pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje kainos, nes joms daro poveikį įsipareigojimo sąlygos. Šių eksportuotojų atveju priverstinis kainų mažinimas nustatytas remiantis pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui trečiosiose šalyse kaina.

(101)

Atskleidus nustatytuosius faktus suinteresuotosios šalys teigė, kad šalių, kurios nepasiūlė įsipareigojimo, atveju nustatant priverstinį kainų mažinimą taip pat turėjo būti naudojama pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui trečiosiose šalyse kaina. Tačiau tyrimas parodė, kad šalių, kurios nepasiūlė įsipareigojimo, kainos buvo gerokai mažesnės nei įsipareigojimą pasiūliusių šalių. Tai rodo, kad įsipareigojimas nedaro poveikio jų kainoms ir todėl jis gali būti naudojamas priverstiniam kainų mažinimui nustatyti.

(102)

Kainos palygintos palyginus to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produktų kainas, prireikus atitinkamai jas pakoregavus dėl komisinių ir smulkinimo.

(103)

Atskleidus nustatytuosius faktus, suinteresuotosios šalys teigė, kad nebėra poreikio koreguoti dėl smulkinimo, nes Kinijos citrinų rūgšties smulkinti nebereikia. Tačiau tiriant nustatyta, kad nors smulkinti reikia ne visada, vis dėlto pasitaiko atvejų, kai to reikia, ir todėl šis koregavimas yra pateisinamas.

(104)

Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atveju nebuvo įmanoma nustatyti priverstinio kainų mažinimo pagal kiekvienos rūšies produkto kainas, nes tokios informacijos nebuvo. Todėl priverstinis kainų mažinimas nustatytas lyginant bendras pakoreguotas vidutines svertines Sąjungos gamintojų ir nebendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainas.

(105)

Palyginimo rezultatai pateikti kaip Sąjungos gamintojų apyvartos PTL procentinė dalis. Iš rezultatų matyti, kad bendras vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 20–45 %.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(107)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(108)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimties raida buvo teigiama. 2010–2011 m. ji padidėjo 6 %, o vėliau nežymiai kito.

(109)

Kadangi gamybos pajėgumai beveik nepakito, pajėgumų naudojimas atitiko gamybos apimties pokyčius. Pajėgumų naudojimas smarkiai išaugo 2010–2011 m. (5 %), o vėlesniais laikotarpiais beveik nepakito.

(110)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(111)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtį 2010–2011 m. pavyko padidinti 8 %. Vėliau pardavimo apimtis išliko nepakitusi iki PTL.

(112)

Panašiai kito rinkos dalis – per nagrinėjamąjį laikotarpį ji išaugo 7 %. 2011 ir 2012 m. poveikį rinkos daliai darė 91 konstatuojamojoje dalyje aprašyti Sąjungos suvartojimo pokyčiai.

(113)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtį pavyko padidinti 8 %, o rinkos dalis – 7 %. Kartu panašiai padidėjo ir gamybos apimtis. Todėl Sąjungos pramonė galėjo pasinaudoti augimo galimybėmis ir padidinti savo rinkos dalį pakankamai stabilioje rinkoje.

(114)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(115)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas kito teigiamai – padidėjo 6 %. Kartu per visą nagrinėjamąjį laikotarpį našumas vienam darbuotojui beveik nepakito.

(116)

Nustatyti dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Tačiau faktinis dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo mažesnis, nes įsipareigojimas darė poveikį daugelio Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų lygiui. Kitų eksportuojančių gamintojų atveju žalingą poveikį švelnino muitai. Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo žalos, kurią praeityje darė Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingas.

(117)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(118)

2010–2011 m. vidutinės svertinės vieneto gamybos sąnaudos išaugo 13 %, o iki PTL išaugo dar 2 procentiniais punktais.

(119)

Pardavimo kainos kito panašiai, bet apytiksliai 1 metais vėliau. Sąjungos pramonė galėjo perkelti visas 2011 m. patirtas padidėjusias sąnaudas pirkėjams tik 2012 metais. Todėl 2011 m. pelningumas buvo mažesnis, kaip aprašyta 120 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(120)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

(121)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui iš viso išaugo 18 % visų pirma dėl didelio augimo 2011–2012 m. (11 procentinių punktų).

(122)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(123)

Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo. PTL pabaigoje daug atsargų susikaupė dėl sezoninių priežasčių. Nors kitais laikotarpiais laikotarpio pabaigos atsargos apskaičiuojamos gruodžio pabaigoje, PTL atveju jos apskaičiuojamos birželio pabaigoje prieš pat gana didelės paklausos laikotarpį, kai išauga gėrimų vartojimas ir dėl artėjančių vasaros atostogų palyginti mažėja gamyba. Todėl yra normalu, kad tokiu metų laiku susikaupia palyginti nemažai atsargų.

(124)

Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(125)

Komisija nustatė Sąjungos gamintojų pelningumą apskaičiavusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, kaip tokio pardavimo apyvartos procentinę dalį. Beveik visą nagrinėjamąjį laikotarpį jis išliko stabilus. Sąjungos pramonės pelningumas buvo didesnis nei tikslinis pelnas, nustatytas per pirminį tyrimą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(126)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Jo raida išliko patenkinama visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(127)

Investicijų grąža yra investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis. Jos raida didžiąja dalimi atitiko pelningumo raidą ir išliko patenkinama visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(128)

Nė vienas iš Sąjungos gamintojų nepranešė apie kapitalo didinimo sunkumus per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(129)

Daugumos žalos rodiklių (pvz., gamyba, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, užimtumas, darbo sąnaudos ir pardavimo kainos) raida buvo teigiama. Nors finansinių rodiklių (pvz., pelningumo, grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos) tendencijos buvo įvairios, absoliutūs dydžiai yra patenkinami, o žalos požymių nematyti.

(130)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo žalos, kurią jai padarė ankstesnis dempingas, ir materialinės žalos, apibrėžtos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, nepatiria.

(131)

Iš pirmiau aprašytų nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos kainų ir apimties tendencijų matyti, kad, nors Kinijos eksportuotojai išliko aktyvūs Sąjungos rinkos dalyviai, dėl galiojančių priemonių (muito ir įsipareigojimų) padidėjo kainos ir sumažėjo apimtis. Šie pokyčiai buvo naudingiausi Sąjungos pramonei, nes kitos trečiosios šalys ne taip aktyviai dalyvavo rinkoje. Tai rodo, kad žala pašalinta visų pirma dėl galiojančių priemonių.

(132)

Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, KLR eksportuojantys gamintojai turi nepanaudotų pajėgumų ir gali labai sparčiai padidinti eksportą. Be to, atsižvelgiant į didesnes kainas ES rinkoje, palyginti su daugumos trečiųjų šalių rinkomis, tikėtina, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms šiuo metu į tas šalis eksportuojami dideli kiekiai taip pat gali būti nukreipti į ES rinką.

(133)

Be to, pagrindinėse tarptautinėse rinkose, pavyzdžiui, JAV, Brazilijoje, Tailande ir Ukrainoje, Kinijos kilmės citrinų rūgščiai nustatyti antidempingo muitai. Todėl Kinijos eksportuojantiems gamintojams bus sudėtingiau parduoti produktą šiose rinkoje nei neapsaugotoje ES rinkoje, jeigu antidempingo priemonių galiojimas nebus pratęstas.

(134)

Be to, dėl įsipareigojimų nepasiūliusių Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų lygio ES pramonės kainos buvo priverstinai stipriai sumažintos (20–45 %). Panašiai įsipareigojimus pasiūliusių eksportuojančių gamintojų kainos, skirtos trečiųjų šalių rinkoms, priverstinai mažino ES pramonės kainas (20–39 %). Tai yra kainos, kuriomis Kinijos eksportuojantys gamintojai tikriausiai pardavinėtų produktą Sąjungos rinkoje, jeigu nebūtų priemonių.

(135)

Tikimybę, kad Kinija eksportuos produktą maža kaina, jeigu nebus priemonių, patvirtina daug kitų šalių antidempingo tyrimų dėl Kinijos citrinų rūgšties, kaip minėta 133 konstatuojamojoje dalyje.

(136)

Kinijos eksportuojantys gamintojai gali smarkiai padidinti savo ir taip didelę rinkos dalį parduodami produktą kainomis, kurios priverstų mažinti Sąjungos pramonės kainas jos nenaudai.

(137)

Atskleidus nustatytuosius faktus, suinteresuotosios šalys teigė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai tikriausiai nemažintų kainų iki kitose trečiųjų šalių rinkose vyraujančių kainų lygių. Tačiau faktai, nustatyti atlikus tyrimą, šio teiginio nepatvirtino. Kaip minėta 134 konstatuojamojoje dalyje, įsipareigojimų nepasiūliusių Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumai Sąjungos rinkoje (20–45 %) yra labai panašūs į įsipareigojimus pasiūliusių Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumus trečiųjų šalių rinkose (20–39 %). Todėl tikėtina, kad nesant priemonių Kinijos kainos Sąjungos rinkoje bus panašios į Kinijos eksportuojančių gamintojų kainas kitose rinkose.

(138)

Todėl galima daryti išvadą, kad yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms žala pasikartotų.

(139)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvadas, dėl importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai taikomų antidempingo priemonių būtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(140)

Abu Sąjungos gamintojai, kurie kartu sudaro 100 % Sąjungos gamybos, bendradarbiavo atliekant šį tyrimą. Kaip minėta 130 konstatuojamojoje dalyje, Sąjunga atsigavo nuo buvusio dempingo.

(141)

Sąjungos pramonė atsigavo nuo padarytos žalos dėl galiojančių priemonių. Kartu Sąjungos pramonė įrodė, kad jos veikla gyvybinga, kai nesusiduria su nesąžininga konkurencija dėl importo dempingo kaina.

(142)

Kartu, jeigu priemonių būtų atsisakyta, nesąžininga konkurencija dėl Kinijos importo dempingo kaina tikriausiai padidėtų ir tai keltų grėsmę likusių gamintojų veiklos tęstinumui, nors įprastinėmis sąlygomis pramonė yra gyvybinga. Primenama, kad, kol nebuvo nustatytos priemonės, nukreiptos prieš Kinijos importą, trys Sąjungos gamintojai nutraukė veiklą.

(143)

Taigi daroma išvada, kad Sąjungos pramonė yra suinteresuota, kad dabartinės priemonės liktų galioti.

(144)

Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, šeši nesusiję importuotojai pateikė atrankos klausimyno atsakymus. Buvo atrinkti trys didžiausi importuotojai, bet vienas iš jų galiausiai nepateikė aiškių klausimyno atsakymų. Galiausiai buvo atrinkti du likę importuotojai.

(145)

Abiejų importuotojų prekybos asortimentas yra didelis. Citrinų rūgšties dalis jų apyvartoje yra įvairi. Citrinų rūgštis sudarė labai mažą dalį vieno importuotojo bendros apyvartos, o kito importuotojo atveju ji buvo vienu svarbiausių produktų.

(146)

Abu atrinkti importuotojai galiojančioms priemonėms griežtai neprieštarauja, bet pažymėjo, kad dabartinis MIK lygis yra per aukštas ir dėl to Sąjungos pramonė gauna didelį pelną. Todėl šie importuotojai paprašė sumažinti MIK lygį.

(147)

Komisija gavo šešis išsamius naudotojų atsakymus (daugiausia chemijos ir farmacijos pramonės šakų atstovų). Nors maisto ir gėrimų pramonė yra bene didžiausia citrinų rūgšties naudotojų (50 % viso suvartojimo), visapusiškai nebendradarbiavo nė vienas šios pramonės šakos naudotojas.

(148)

Naudotojai nerimavo dėl pasiūlos saugumo. Viena iš susirūpinimo priežasčių yra ta, kad Sąjungos pramonė negali visapusiškai patenkinti Sąjungos rinkos paklausos. Tačiau dėl galiojančių priemonių didelis Kinijos importo srautas į Sąjungos rinką nesustojo – tai patenkino rinkos paklausą, kurios negalėjo patenkinti Sąjungos pramonė.

(149)

Didelės naudotojų grupės, pavyzdžiui, maisto ir gėrimų bei farmacijos pramonės šakų, produktams reikia nedaug citrinų rūgšties. Jų nuomone, pakeisti citrinų rūgštį nėra lengva, todėl tiekimo saugumas dažnai svarbesnis nei kaina. Priemonių finansinis poveikis šiems naudotojams yra nedidelis, nes citrinų rūgštis nėra svarbi jų sąnaudų struktūroje.

(150)

Cheminius produktus gaminantiems naudotojams, suvartojantiems apie 25 % viso ES suvartojamo kiekio, citrinų rūgštis yra vidutiniškai svarbi – jai tenka apie 5 % žaliavų sąnaudų. Jų nuomone, antidempingo priemonių reikėtų atsisakyti. Kai kurie naudotojai taip pat atkreipė dėmesį į gerą ES gamintojų finansinę padėtį. Priemonių poveikis šiems naudotojams yra didesnis nei maisto ir gėrimų bei farmacijos pramonės šakoms. Vis dėlto iš bendradarbiaujančių naudotojų, gaminančių cheminius produktus, suteiktos informacijos matyti, kad jų veikla, nepaisant galiojančių priemonių, buvo pakankamai pelninga. Todėl manoma, kad priemonių poveikis šiems naudotojams buvo ribotas.

(151)

Atskleidus nustatytuosius faktus, ploviklių pramonės suinteresuotosios šalys teigė, kad tam tikrų produktų atveju, citrinų rūgščiai tenka didesnė sąnaudų dalis nei minėtas 5 % vidurkis. Kartu šios šalys nepateikė įrodymų, kad ploviklių pramonės vidurkis skiriasi nuo 5 % visos chemijos pramonės vidurkio. Todėl manoma, kad bendros išvados dėl chemijos pramonės taip pat taikomos ir konkrečiai ploviklių pramonei.

(152)

Atskleidus nustatytuosius faktus, suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad ateityje automatinėms indaplovėms skirtuose plovikliuose uždraudus naudoti fosfatus nuo 2017 m. Sąjungoje bus naudojama daugiau citrinų rūgšties. Nors akivaizdu, kad iki to laiko fosfatus reikės pakeisti kitomis medžiagomis, dar neaišku, ar fosfatus pakeis citrinų rūgštis ar kitos medžiagos. Be to, šalys nepateikė jokių faktinių įrodymų, susijusių su bendru šio pokyčio poveikiu.

(153)

Atsižvelgus į visus veiksnius, teigiamas poveikis Sąjungos pramonei yra gerokai didesnis nei ribotas arba nedidelis neigiamas galiojančių priemonių poveikis naudotojams.

(154)

Suinteresuotosios šalys skundėsi dėl įtariamo konkurencijos trūkumo Sąjungos rinkoje. Iš tikrųjų ES yra tik du Sąjungos gamintojai. Kad būtų patenkinti ES naudotojų poreikiai, reikia importuoti produktą į Sąjungos rinką, o importas yra daugiausia KLR kilmės.

(155)

Tai, kad Sąjungoje liko tik du gamintojai, yra Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo rezultatas, dėl kurio nustatytos peržiūrimosios priemonės. 2004 m. pirminio tyrimo nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungoje vis dar buvo penki gamintojai, kurie konkuravo su dideliu kiekiu Kinijos importo dempingo kainomis. Vėlesniais metais (2004–2007 m.), kai į Sąjungą iš KLR pateko daug importuoto produkto labai mažomis dempingo kainomis, trys Sąjungos gamintojai turėjo pasitraukti iš rinkos, todėl dabar rinkoje yra dvipolė padėtis.

(156)

Nustačius galiojančias priemones, pavyko sustabdyti Sąjungos gamintojų skaičiaus mažėjimo tendenciją. Jeigu Kinijos eksportuojantiems gamintojams būtų sudarytos sąlygos atnaujinti neriboto kiekio importą dempingo kainomis, Sąjungos pramonei vėl būtų padaryta žala; be kita ko, dalis rinkos atitektų Kinijos importui.

(157)

Sąjungos gamintojams trūksta pajėgumų Sąjungos rinkos paklausai visapusiškai patenkinti (žr. 107 konstatuojamąją dalį). Nepaisant galiojančių priemonių, iš Kinijos į Sąjungos rinką toliau importuotas didelis produkto kiekis – visą nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos importo rinkos dalis siekė 35–45 %, kaip išaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje.

(158)

Jeigu priemonių nebus, du likę ES gamintojai taip pat gali būti priversti palikti ES rinką. Tokiu atveju ES naudotojai taptų dar labiau priklausomi nuo vienintelio importo šaltinio – KLR, o tai, atsižvelgiant į minėtą tiekimo saugumą, neatitinka Sąjungos interesų.

(159)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai išsaugojimas neatitiktų Sąjungos interesų.

(160)

Dauguma bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų prisiėmė 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytus įsipareigojimus. Iš 41 konstatuojamojoje dalyje minėtos priemonių galiojimo termino peržiūros matyti, kad jų eksporto į ES kainas lėmė tie įsipareigojimai dėl kainų, kuriais nustatytos mažiausios importo kainos (MIK). Todėl manoma, kad jų eksporto kainos nėra pakankamai patikimos, kad būtų naudojamos analizuojant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę konkrečiomis šio tyrimo aplinkybėmis. Be to, kaip išaiškinta 100 konstatuojamojoje dalyje, tokios eksporto kainos negali būti laikomos patikimu rodikliu siekiant patikimai ir suprantamai apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą. Dėl tos pačios priežasties šios kainos taip pat nėra pakankamai patikimos naujam žalos panaikinimo lygiui apskaičiuoti.

(161)

„Laiwu“ – įsipareigojimų nepasiūliusio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto kainoms įsipareigojimas poveikio nepadarė, todėl jas galima naudoti naujam žalos panaikinimo lygiui apskaičiuoti.

(162)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, būtiną siekiant išvengti Sąjungos pramonei padarytos žalos pasikartojimo.

(163)

Žala nepasikartotų, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje. Pirminiame tyrime šiuo tikslu nustatytas pelno dydis buvo 6 %.

(164)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą, iš Sąjungos pardavimo kainų atėmusi faktinį per PTL uždirbto pelno dydį ir pakeisdama jį minėtu pelno dydžiu (6 %).

(165)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad 6 % ikimokestinio pelno dydis yra per mažas, nes dėl didelės mokesčio normos gaunamas pelnas po apmokestinimo neužtikrina būtinų išteklių.

(166)

Šiuo atžvilgiu pelno dydis, naudojamas žalos pašalinimo lygiui nustatyti, atitinka pelno dydį, kai nėra importo dempingo kaina. Suinteresuotoji šalis nepateikė jokių argumentų, įrodančių, kad 6 % pelno dydis, t. y. per pirminį tyrimą nustatytas faktinis Sąjungos pramonės uždirbto pelno dydis, kai nėra importo dempingo kaina, yra šiam tikslui netinkamas.

(167)

Tuomet, remdamasi „Laiwu“ vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos gamintojų per PTL Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(168)

„Laiwu Taihe Biochemistry Co., Ltd.“ bendrovės atžvilgiu galutinės antidempingo priemonės turėtų būti nustatytos nagrinėjamojo produkto importui laikantis mažesnio muito taisyklės, nustatytos pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje. Komisija palygino žalos skirtumą ir dempingo skirtumą. Muito norma turėtų būti nustatyta pagal mažesnį iš dempingo ir žalos pašalinimo lygių.

(169)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinė antidempingo muito norma, išreikšta CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(170)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, antidempingo priemonės, taikomos importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai, turėtų būti toliau taikomos. Primenama, kad tos priemonės – tai įvairių normų ad valorem muitas ir tam tikrų bendrovių įsipareigojimai.

(171)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitiko atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(172)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus jos subjekto pavadinimui arba adresui. Prašymas turi būti adresuotas Komisijai (12). Prašyme turi būti nurodyta visa susijusi informacija, įrodanti, kad dėl tokio pokyčio nedaroma poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo arba adreso pasikeitimas nedaro poveikio teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo arba adreso pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(173)

Du eksportuojantys gamintojai pranešė Komisijai apie adresų pasikeitimą. Vienas iš jų taip pat pranešė Komisijai apie pavadinimo pasikeitimą. Šie pokyčiai nedaro poveikio jų veiklai, susijusiai su nagrinėjamuoju produktu.

(174)

Kitas eksportuojantis gamintojas neturėtų turėti teisės naudotis individualaus muito norma, nes nutraukė veiklą.

(175)

173 ir 174 konstatuojamųjų dalių išvados buvo atskleistos, jokių pastabų negauta.

(176)

Peržiūrėdama priemonių formą Komisija nusprendė nustatyti įsipareigojimų MIK. Visų pirma Komisija išnagrinėjo indeksavimo mechanizmą.

(177)

Pradžioje MIK buvo indeksuota remiantis JAV kukurūzų kainų svyravimu. Nustačius pirmines priemones, įsipareigojimus pasiūlę eksportuojantys gamintojai negalėjo rasti ES kukurūzų kainų viešojo orientacinio šaltinio. Dabar toks šaltinis yra ir manoma, kad jis yra tinkamesnis dėl to, kad MIK pagrįsta Sąjungos pramonės nežalinga kaina.

(178)

Komisija taip pat ištyrė vienos tonos citrinų rūgšties žaliavų suvartojimo indeksavimo kintamąjį ir nustatė, kad jis yra tinkamas.

(179)

Atskleidus nustatytuosius faktus, suinteresuotosios šalys teigė, kad užuot indeksavus minėtą MIK, reikėtų naudoti fiksuotą minimalią kainą arba ir kitų žaliavų (ne tik kukurūzų) kainomis pagrįstą indeksavimą, nes ne visi Sąjungos gamintojai naudoja kukurūzus kaip žaliavą citrinos rūgščiai gaminti. Tačiau atsižvelgiant į didelį gamybos sąnaudų ir citrinų rūgšties kainų svyravimą, fiksuota minimali kaina gali greitai pasenti ir tapti nepagrįstai aukšta arba žema. Be to, nemanoma, kad yra tinkama indeksavimui naudoti žaliavą, kurios kaina gana stabili, kai citrinų rūgšties kaina smarkiai svyruoja ir dėl kurios nėra patikimo viešojo šaltinio.

(180)

Todėl manoma, kad fiksuota minimali kaina arba kitomis žaliavomis pagrįstas indeksavimas nėra tinkamesni nei indeksavimas naudojant kukurūzų kainas. Tačiau kadangi kukurūzai nėra visų Sąjungos gamintojų pagrindinė žaliava, manoma, kad vertėtų peržiūrėti žaliavų suvartojimo indeksavimo kintamąjį, kad jis geriau atitiktų svertinį Sąjungos pramonės kukurūzų suvartojimo vidurkį ir visos Sąjungos pramonės nežalingos kainos raidą.

(181)

Atlikdama dalinę tarpinę peržiūrą, kuri apėmė tik žalą, Komisija nustatė naują Sąjungos pramonei nežalingą kainą. Šiuo pagrindu reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti MIK, kad įsipareigojimai liktų galioti.

(182)

Galutinai atskleidus nustatytuosius faktus, naujus priimtinus įsipareigojimus dėl kainų pasiūlė penki bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, įskaitant eksportuojančių gamintojų, kuriems šiuo metu galioja įsipareigojimai, grupę, kartu su Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmais (žr. 2 ir 3 konstatuojamąsias dalis).

(183)

Komisija Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/87 (13) priėmė šiuos naujus įsipareigojimų pasiūlymus, kurie pakeitė galiojančius įsipareigojimus. Naujaisiais įsipareigojimų pasiūlymais šalinamas žalingas dempingo poveikis ir pakankamai apribojama priemonių vengimo rizika.

(184)

Kad Komisija ir muitinės įstaigos galėtų veiksmingai stebėti, ar bendrovės laikosi įsipareigojimų, kai atitinkamai muitinės įstaigai pateikiamas prašymas išleisti prekes į laisvą apyvartą, nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:

Jeigu neįvykdomos minėtos sąlygos, atitinkamas antidempingo muitas taikomas priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą.

(185)

Kai Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį atšaukia priimtą įsipareigojimą dėl pažeidimo, nurodydama konkrečius sandorius, ir atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis, skola muitinei atsiranda priimant deklaraciją dėl šių sandorių prekių išleidimo į laisvą apyvartą.

(186)

Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei (įprastinė su prekyba susijusi rizika) priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą gali susidaryti, kaip apibūdinta 184 ir 185 konstatuojamosiose dalyse, net jei gamintojo, iš kurio jie perka produktus, pasiūlytą įsipareigojimą tiesiogiai arba netiesiogiai priėmė Komisija.

(187)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

a)

juos pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje ir

b)

su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. komercinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir

c)

deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

a)

nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

b)

jeigu Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 8 straipsnio 9 dalį atšaukia priimtą įsipareigojimą reglamentu arba sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai, ir susijusias įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.

22.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/31

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1187/2008 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės mononatrio glutamatui nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Nustatyta priemonė – 39,7 % ad valorem muitas, išskyrus „Hebei Meihus MSG Group Co. Ltd.“ (33,8 %), „Tongliao Meihua Bio-Tech Co. Ltd.“ (33,8 %) ir „Fujian Province Jianyang Wuyi MSG Co. Ltd.“ (36,5 %).

(3)

Paskelbusi pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (3) Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą pateikė „Ajinomoto Foods Europe S.A.S.“ (toliau – pareiškėjas), kuris yra vienintelis mononatrio glutamato gamintojas ir pagamina 100 % viso mononatrio glutamato Sąjungoje.

(5)

Prašymas grįstas tuo, kad nustojus galioti priemonėms dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. lapkričio 29 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Kartu tą pačią dieną Komisija paskelbė inicijuojanti antidempingo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį dėl į Sąjungą importuojamo Indonezijos kilmės mononatrio glutamato (5).

(8)

Atlikusi minėtą tyrimą Komisija 2014 m. rugpjūčio mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 904/2014 (6) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Indonezijos kilmės mononatrio glutamatui nustatė laikinąjį antidempingo muitą. Laikinosios priemonės nustatytos šešių mėnesių laikotarpiui.

(9)

Abiejų lygiagrečiųjų tyrimų (peržiūros) tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis, apibrėžtas 10 konstatuojamojoje dalyje, buvo tie patys.

(10)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) (7).

(11)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, žinomiems Sąjungos eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, naudotojams ir nagrinėjamosios eksportuojančios šalies atstovams.

(12)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti taikoma atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje.

(14)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar būtina Kinijos eksportuojančių gamintojų atranka (o jei būtina, kad galėtų atrinkti tipinių bendrovių grupę), minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Kadangi prašomą informaciją Komisijai pateikė tik du Kinijos eksportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(15)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Apie save pranešė keturiolika nesusijusių importuotojų. Tačiau nė viena iš šių bendrovių per peržiūros tiriamąjį laikotarpį neimportavo mononatrio glutamato iš Kinijos į Sąjungą. Todėl atrankos vykdyti nereikėjo.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti.

(18)

Klausimynai buvo išsiųsti abiem vykdant atranką apie save pranešusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, vieninteliam Sąjungos gamintojui ir 33 nustatytiems naudotojams Sąjungoje.

(19)

Klausimyno atsakymus pateikė vienintelis Sąjungos gamintojas, vienas prekiautojas ir penki naudotojai. Į klausimyną neatsakė nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas.

(20)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojo

naudotojų:

(21)

Visoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti importuojamam Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui toliau taikyti galutinį antidempingo muitą. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Jų pastabos buvo deramai apsvarstytos ir tinkamais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

(22)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats produktas, dėl kurio buvo atliekamas pradinis tyrimas, t. y. Kinijos kilmės mononatrio glutamatas (toliau – MNG), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2922 42 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas). MNG yra maisto priedas, daugiausia naudojamas kaip sriubų, sultinių, žuvies ir mėsos patiekalų, prieskonių mišinių ir paruoštų vartoti maisto produktų aromato ir skonio stipriklis. MNG naudojamas ne tik maisto, bet ir chemijos pramonėje, pavyzdžiui, plovikliams gaminti. Pagamintas produktas – balti bekvapiai įvairių dydžių kristalai. MNG pakuojamas įvairaus dydžio pakuotėse, nuo vartotojams skirtų 0,5 gramo pakuočių iki 1 000 kilogramų sveriančių maišų. Mažos pakuotės yra parduodamos privatiems vartotojams per mažmenininkus, o didesnės – sveriančios 20 kg ir daugiau – tiekiamos pramoniniams naudotojams. Be to, grynumas taip pat skiriasi. Tačiau mononatrio glutamato savybės nesiskiria nei dėl pakuotės dydžio, nei dėl grynumo laipsnio.

(23)

Dažniausiai MNG gaminamas fermentuojant įvairias cukrines žaliavas (kukurūzų krakmolą, maniokų krakmolą, cukraus sirupą, cukranendrių melasą ir cukrinių runkelių melasą).

(24)

Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta, kad, kaip ir pradiniame tyrime, nagrinėjamojo produkto ir nagrinėjamųjų šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas MNG, Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje gaminamas ir parduodamas MNG ir dviejų galimų panašių šalių (Tailando ir Indonezijos) rinkose gaminamas ir parduodamas MNG pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis bei cheminėmis savybėmis ir turi tą pačią pagrindinę naudojimo paskirtį.

(25)

Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(26)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vykdomas dempingas ir, jei taip, ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(27)

Kaip minėta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, nors klausimynai buvo išsiųsti abiem vykdant atranką apie save pranešusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, nė vienas iš jų nepateikė klausimyno atsakymų ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Todėl reikėjo naudotis turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(28)

Kinijos valdžios institucijoms ir Kinijos nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo pranešta apie pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies taikymą ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Pastabų negauta.

(29)

Šiuo pagrindu pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį toliau pateikiamos išvados, susijusios su dempingo tęsimosi tikimybe, grindžiamos turimais faktais, visų pirma, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir Komisijos turimais statistiniais duomenimis, t. y. Eurostato ir Kinijos eksporto duomenų bazės duomenimis.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė nustatyta remiantis rinkos ekonomikos trečiosios šalies kaina arba apskaičiuotąja verte. Todėl reikėjo atrinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(31)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims tinkama panašia šalimi ketinanti pasirinkti Tailandą arba Indoneziją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Tailandas pradiniame tyrime (8) pasirinktas tinkama panašia šalimi. Indoneziją pasiūlyta naudoti šiame tyrime dėl to, kad, kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, tą pačią dieną kaip ir šis priemonių termino galiojimo peržiūros tyrimas pradėtas lygiagretusis antidempingo tyrimas dėl į Sąjungą importuojamo Indonezijos kilmės MNG (9). Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Tailandas nėra tinkama panaši šalis, nes bendradarbiaujantis Tailando gamintojas priklausė tai pačiai bendrovių grupei kaip ir pareiškėjas. Be to, buvo teigiama, kad Tailando rinkoje nepakanka konkurencijos, Tailando vidaus rinkoje produktas buvo daugiausia parduodamas mažomis pakuotėmis mažmeninėje prekyboje, o, kaip manoma, Kinijos į Sąjungą eksportuojamas produktas buvo supakuotas į dideles pakuotes arba maišus ir skirtas naudoti pramonėje.

(32)

Komisija paprašė daugiau kaip penkių žinomų panašaus produkto gamintojų Tailande pateikti informaciją. Tik vienas Tailando gamintojas pranešė apie save ir pateikė klausimyno atsakymus. Gamintojas priklausė tai pačiai grupei, kaip ir pareiškėjas. Priešingai nei teigė suinteresuotoji šalis, tai, kad gamintojas priklauso tai pačiai grupei, kaip ir pareiškėjas, savaime nereiškia, kad normalioji vertė yra nepatikima. Susijusi suinteresuotoji šalis taip pat nepaaiškino, kokį poveikį šis santykis galėjo padaryti normaliajai vertei Tailando vidaus rinkoje. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(33)

Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas atskleidė, kad Tailando rinkoje gaminamas ir parduodamas MNG turi tokias pačias technines, fizines, chemines savybes ir tokias pačias pagrindines galutinio naudojimo paskirtis kaip ir Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas produktas. Be to, Kinijos gamybos procesai buvo panašūs į procesus Tailando rinkoje. Galiausiai, Tailande buvo didelė konkurencija su keliais vidaus gamintojais ir produktais, importuojamais iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją. Be to, priešingai nei teigta, tyrimas atskleidė, kad produktas vidaus rinkoje Tailande buvo parduodamas tiek dideliais kiekiais, tiek mažmeninėje prekyboje. Dėl šių priežasčių teiginį, kad Tailandas nebūtų tinkama panaši šalis, reikėtų atmesti.

(34)

Indonezijos eksportuojantys gamintojai sutiko, kad jų duomenys, pateikti per 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytą lygiagretųjį tyrimą, būtų naudojami atliekant šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas atskleidė, kad Indonezijos rinkoje gaminamas ir parduodamas MNG turi tokias pačias technines, fizines, chemines savybes ir tokias pačias pagrindines galutinio naudojimo paskirtis kaip ir Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminami ir į Sąjungą eksportuojami produktai. Be to, remiantis turima informacija, Kinijos gamybos procesai buvo panašūs į procesus Indonezijos rinkoje. Galiausiai, Indonezijoje buvo didelė konkurencija su keliais vidaus gamintojais ir produktais, importuojamais iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją. Be to, tyrimas atskleidė, kad produktas Indonezijos vidaus rinkoje buvo parduodamas tiek dideliais kiekiais, tiek mažmeninėje prekyboje.

(35)

Iš nurodytų faktų galima daryti išvadą, kad abi šalys – Tailandas ir Indonezija – galėjo būti tinkamos, kad būtų atrinktos kaip panašios šalys. Tačiau dėl to, kad Indonezijos eksportuojančių gamintojų, dėl kurių atliekamas lygiagretusis tyrimas, pateikti duomenys buvo daug išsamesni nei vienintelio Tailando bendradarbiaujančio gamintojo, Komisija nusprendė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą būtų labiau pagrįsta pasirinkti Indoneziją kaip tinkamą panašią šalį.

(36)

Iš Indonezijos bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija panaudota kaip pagrindas Kinijos eksportuojančių gamintojų normaliajai vertei apskaičiuoti.

(37)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar kiekvieno iš bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų bendras vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tipiškas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Nustatyta, kad abiejų gamintojų pardavimas Indonezijos vidaus rinkoje buvo tipiškas. Be to, nagrinėta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo pelninga.

(38)

Kadangi buvo nustatyta, kad produktų vidaus rinkoje parduota pakankamai ir tai vyko įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį kaina.

(39)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina turėjo būti nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(40)

Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Eurostato statistika ir apskaičiuota svertinio vidurkio pagrindu.

(41)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį siekdama užtikrinti teisingą palyginimą Komisija pakoregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Frachto ir transporto sąnaudos pakoreguotos atsižvelgiant į Indonezijos eksportuojančių gamintojų pakoreguotą normaliąją vertę, kaip nustatyta per lygiagretųjį tyrimą, nurodytą laikinojo reglamento 41 konstatuojamojoje dalyje.

(42)

Be to, viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų sąnaudos, susijusios su gamybos procesu (vertikalioji integracija), žaliavų kainų raida ir energijos suvartojimu, yra santykinai mažesnės, palyginti su Tailando gamintojais. Kadangi kaip panaši šalis buvo pasirinkta Indonezija, šis argumentas nebuvo svarbus. Kalbant apie Indoneziją ir kaip aprašyta 34 konstatuojamojoje dalyje, MNG gamybos procesai Kinijoje buvo panašūs į procesus Indonezijos rinkoje. Pažymėtina, kad visi pasaulio MNG gamintojai naudoja panašius gamybos metodus. MNG gaminamas fermentuojant įvairias cukrines žaliavas (kukurūzų krakmolą, maniokų krakmolą, cukraus sirupą, cukranendrių melasą ir cukrinių runkelių melasą).

(43)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad iš Kinijos produktas dažniausiai būdavo eksportuojamas didelėmis pakuotėmis, o Tailando vidaus rinkoje jis dažniausiai būdavo parduodamas mažmeninėje prekyboje. Todėl buvo teigiama, kad dempingo skirtumas turėtų būti skaičiuojamas tik remiantis pardavimu didelėmis pakuotėmis. Kadangi nė vienas iš Kinijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo, nebuvo informacijos apie pardavimo sąlygas, prekybos lygį arba Kinijos eksportui parduodamo produkto pakuotes.

(44)

Be to, kadangi kaip panaši šalis buvo naudojama Indonezija, šis argumentas nebuvo svarbus. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar buvo įtraukta mažmeninė prekyba, visais atvejais iš palyginimo rezultato matyti, kad dempingo skirtumai yra dideli, kaip aprašyta 47 konstatuojamojoje dalyje.

(45)

Be to, Komisija apskaičiavo dempingo skirtumus remdamasi normaliąja verte, nustatytą panašioje šalyje. Iš palyginimo rezultato matyti, kad dempingo skirtumai yra dideli, kaip aprašyta 47 konstatuojamojoje dalyje.

(46)

Komisija palygino vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti, kokių rūšių produktai eksportuojami iš Kinijos. Todėl buvo neįmanoma atlikti palyginimo pagal produktų rūšis. Vietoj to, lyginant reikėjo remtis eksporto kainos statistiniais duomenimis, kaip išaiškinta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse.

(47)

Atsižvelgiant į tai, CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikštas vidutinis svertinis dempingo skirtumas visais atvejais viršijo 25 %.

(48)

Nustačius, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vykdytas dempingas, ištirta dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos, ir išnagrinėti šie aspektai: importo dempingo kaina iš Kinijos apimtis ir kainos, Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai; Sąjungos rinkos patrauklumas importui iš Kinijos.

(49)

Nepaisant nustatytų priemonių, importo iš Kinijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo 65 %, o rinkos dalis atitinkamai padidėjo 68 %, kaip nustatyta 81 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau, nepaisant šio santykinio padidėjimo, Kinijos importo apimtis ir rinkos dalis absoliučiais skaičiais liko nedideli visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(50)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, importo kainos nustatytos remiantis Eurostato duomenimis. Vidutinės importo iš Kinijos kainos nuolat mažėjo nuo 2010–2011 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio (per visą nagrinėjamąjį laikotarpį – iš viso 20 %, kaip nustatyta 84 konstatuojamojoje dalyje); nustatyta, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį jos buvo dempinguojamos. Taip pat nustatyta, kad, jeigu jos būtų vertinamos neatsižvelgiant į antidempingo muitus, Sąjungos pramonės pardavimo kaina priverstinai sumažėtų vidutiniškai daugiau kaip 10 %.

(51)

Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti remiantis pareiškėjo pateikta informacija. Kadangi šie duomenys nebuvo viešai prieinami, Komisija juos patikrino palyginusi su kitų viešai prieinamų šaltinių duomenimis, įskaitant spaudos straipsnius, įkeltus į rinkmeną, kuri yra prieinama suinteresuotosioms šalims. Atsižvelgiant į tai Kinija yra didžiausia pasaulio MNG gaminanti šalis, kurios metiniai gamybos pajėgumai ir metinė gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo. 2012 m. MNG gamybos pajėgumas siekė apytiksliai 3,5–4 mln. tonų, o MNG gamyba –apie 2,5–3 mln. tonų. Todėl 2012 m. nepanaudoti gamybos pajėgumai siekė apytiksliai 600 000–900 000 tonų.

(52)

To paties šaltinio duomenimis, MNG gamybos pajėgumas ir gamyba Kinijoje augs dar labiau iki 2017 m., nes Kinijoje didėja MNG paklausa.

(53)

2011 m. Kinijos Vyriausybė per Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministeriją 19 pagrindinių pramonės sektorių, įskaitant MNG, pradėjo vykdyti bendrą senų ir neveiksmingų gamyklinių technologijų šalinimo politiką. Dėl to Kinijoje smarkiai sumažėjo MNG gamintojų skaičius. Todėl, vienos suinteresuotosios šalies teigimu, pajėgumai Kinijoje neturėtų augti. Tyrimo rezultatai, pagrįsti prašyme pateikta informacija ir spaudos straipsniais, parodė, kad didesnės bendrovės padidino savo pajėgumą. Todėl bendras MNG gamybos pajėgumas Kinijoje išaugo ir todėl susijusios šalies argumentas turėtų būti atmestas.

(54)

Be to, remiantis pareiškėjo pateikta informacija, MNG atsargos Kinijoje pastaraisiais metais nuolat augo ir daugiau kaip du kartus viršijo Sąjungos suvartojamą kiekį per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, kadangi informacija apie, kaip įtariama, perteklines atsargas nebuvo pateikta nekonfidencialioje bylos versijoje, suinteresuotosios šalys negalėjo jos patikrinti ir į ją neturėtų būti atsižvelgiama. Be to, buvo teigiama, kad atsižvelgiant į Kinijos Vyriausybės vykdomą pajėgumų mažinimą, mažai tikėtina, kad esama atsargų pertekliaus. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad susijusi suinteresuotoji šalis nepateikė jokių šio teiginio įrodymų. Be to, kaip jau minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas. Todėl reikėjo naudotis turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Be to, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį Komisija gali neatsižvelgti į informaciją, pateiktą konfidencialiai, jeigu nepateikiama prasminga nekonfidenciali santrauka, bet jei tokios santraukos nepateikta, nereiškia, kad konfidencialiai pateikta informacija bus savaime atmesta. Nors ne visus prašyme pateiktus faktus buvo galima patikrinti, įskaitant informaciją apie Kinijos atsargas, šiuo atveju pateikta informacija vis dėlto buvo laikoma pagrįsta ir teisinga, nes ji atitiko pareiškėjo pateiktą informaciją, kurią buvo įmanoma patikrinti. Be to, kadangi, kaip aprašyta 51 konstatuojamojoje dalyje, bendras Kinijos gamybos pajėgumas išaugo, atsargų perteklius nebuvo vienintelis faktas, kuriuo buvo pagrįsta išvada, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų. Be to, Komisija, jei buvo įmanoma, patikrino duomenis lygindama juos su kitų šaltinių, pavyzdžiui, spaudos straipsnių, duomenimis ir naudojo tik tą informaciją, kurios patikimumas ir pakankamas pagrįstumas ją tenkino. Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas.

(55)

Atskleidus nustatytuosius faktus ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija pagrindė tyrimo rezultatus prielaidomis, o ne faktais, kaip reikalaujama pagal PPO antidempingo susitarimo (10) 11 straipsnio 3 dalį. Šalis pakartojo savo teiginius dėl įtariamo pajėgumų mažinimo ir nepanaudotų pajėgumų Kinijoje.

(56)

Kaip jau minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija turėjo remtis turimais faktais. Be to, kaip minėta 29 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, daugiausia buvo naudota pareiškėjo prašyme pateikta informacija, kuri, jei buvo įmanoma, buvo tinkamai patikrinta. Kadangi tai buvo vienintelė turima patikima informacija, teiginys, kad rezultatai pagrįsti vien prielaidomis, atmestas.

(57)

Taip pat buvo išnagrinėta susijusios suinteresuotosios šalies pateikta informacija. Tačiau dėl turimų pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų Kinijoje susijusi suinteresuotoji šalis pateikė prieštaringos informacijos. Pavyzdžiui, priešingai nei teigė ši šalis, prie jos dokumentų pridėti duomenys rodo, kad MNG pajėgumai Kinijoje auga, o ne mažėja. Tai atitinka Komisijos 53 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas. Todėl šalies teiginys, kad tikėtina, jog bendri pajėgumai Kinijoje mažės, buvo atmestas.

(58)

Todėl daroma išvada, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir tikėtina, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms šie pajėgumai būtų panaudoti dideliam papildomam eksportui į Sąjungą, kaip išaiškinta 61 ir 62 konstatuojamosiose dalyse.

(59)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį dėl galiojančių priemonių į Sąjungos rinką pateko tik nedidelis Kinijos eksportuojamo produkto kiekis Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, Sąjungos rinka nebūtų patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams, nes manoma, kad MNG paklausa Azijoje ir kitose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, įskaitant Kiniją, augs. Ši šalis toliau teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad Kinijos kainų kitoms trečiosioms šalims lygis būtų vidutiniškai aukštesnis arba panašus į Kinijos eksporto į Sąjungą lygį, Kinijos eksportuojantys gamintojai neturėtų paskatos didinti eksportą į Sąjungos rinką.

(60)

Nors per tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo vidutiniškai šiek tiek aukštesnės nei eksporto į Sąjungą, taip galėjo būti dėl to, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai sumažino savo eksporto į Sąjungą kainas dėl galiojančių antidempingo muitų. Todėl tai nebūtinai rodo galimą kainų lygį, jeigu antidempingo priemonės nustotų galioti. Priešingai, atsižvelgiant į galiojančių antidempingo muitų lygį, Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų padidinti eksporto kainas ir jos vis dar būtų dempingo kainos ir verstų Sąjungos pramonę mažinti pardavimo kainas.

(61)

NET jei tikimasi, kad vidaus vartojimas Kinijoje ir vartojimas likusioje Azijos dalyje ir kitose besiformuojančiose rinkose augs, perteklinių gamybos pajėgumų Kinijoje lygis rodo, kad esama didelės paskatos ieškoti alternatyvių rinkų šiems gamybos pertekliniams pajėgumams absorbuoti.

(62)

Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl Kinijos atžvilgiu Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) valdžios institucijų dėl to paties produkto atliekamų lygiagrečiųjų antidempingo ir antisubsidijų tyrimų gali būti nustatytos priemonės Kinijos į JAV eksportuojamam MNG. JAV valdžios institucijos iš tiesų 2014 m. lapkričio 26 d. nustatė galutines antidempingo priemones. Keturiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatytos individualios muito normos – 20,09 %, o kitiems eksportuotojams nustatytas 39,03 % muitas. Todėl į JAV rinką pateks mažiau Kinijos eksportuojamo produkto, o dideli Kinijos MNG kiekiai gali būti nukreipti į Sąjungos rinką, ypač tuo atveju, jeigu tuo pat metu Sąjungos priemonės nustos galiojusios. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad 2013 m. apie 26 600 tonų Kinijos MNG eksportuota į JAV – tai atitiko didelę dalį Sąjungos suvartoto kiekio per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(63)

Be to, Sąjungos pramonės vidutinė kaina ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų vidutinė importo kaina Sąjungoje, kaip nustatyta per lygiagretųjį tyrimą, minėta laikinojo reglamento 61 ir 80 konstatuojamosiose dalyse, buvo didesnės, palyginti su Kinijos vidutinėmis importo į Sąjungą kainomis be antidempingo muitų ir su vidutinėmis Kinijos importo į kitas trečiąsias šalis kainomis. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ši analizė buvo pagrįsta turima informacija, t. y. Kinijos eksporto duomenų baze. Kinijos eksportuotojų kainodaros politika rodo, kad jeigu antidempingo priemonės nustos galiojusios, Sąjunga būtų patraukli rinka Kinijos eksportuotojams, nes jie iš tikrųjų galėtų pakelti eksporto į Sąjungą kainas.

(64)

Nepaisant galiojančių priemonių auganti Kinijos importo rinkos dalis taip pat parodė, kad Sąjungos rinka Kinijos eksportuojančius gamintojus tebedomina. Iš tiesų, remiantis esamais kainų lygiais, Sąjungos MNG rinka išlieka patraukli Kinijos eksportuotojams. Nutraukus priemonių galiojimą, šis susidomėjimas tikriausiai padidės.

(65)

Atskleidus nustatytuosius faktus minėta suinteresuotoji šalis pakartojo savo argumentus dėl augančios MNG paklausos Kinijos vidaus rinkoje, mažos eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimties, šio eksporto rinkos dalies ir didesnių Kinijos MNG kainų kitoms trečiosioms šalims, palyginti su Sąjunga. Šalis teigė, kad Komisijos analizėje į šiuos faktus neatsižvelgta.

(66)

Pirmiausia, teiginys, kad nebuvo atsižvelgta į Kinijos gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų raidą, augančią MNG paklausą Kinijos vidaus rinkoje, mažą eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimtį, šio eksporto rinkos dalį, kaip apibūdinta 49 konstatuojamojoje dalyje, ir Kinijos kainų lygį, skirtą Sąjungai ir kitoms trečiosioms šalims, yra nepagrįstas. Šie faktai buvo išnagrinėti, kaip minėta 49–64 konstatuojamosiose dalyse, o atitinkamos išvados atskleistos suinteresuotosioms šalims. Antra, susijusi šalis nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius ir papildytų Komisijos tyrimo metu nustatytus faktus.

(67)

Galiausiai susijusi šalis prieštaravo Komisijos vertinimui, pateiktam 62 konstatuojamojoje dalyje, kad Kinijos eksportas galėtų būti nukreiptas iš JAV į Sąjungą dėl JAV valdžios institucijų antidempingo priemonių, nustatytų iš Kinijos į JAV eksportuojamam MNG.

(68)

Tačiau, kaip jau minėta 62 konstatuojamojoje dalyje, pažymima, kad jeigu Sąjungos priemonės nustotų galioti ir atsižvelgiant į antidempingo priemones, nustatytas iš Kinijos į JAV eksportuojamam MNG, tikėtina, kad Kinijos eksportas bus nukreiptas į Sąjungos rinką.

(69)

Todėl šios šalies teiginiai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(70)

Atlikus šią analizę nustatyta, kad importas iš Kinijos ir toliau pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis ir esant dideliems dempingo skirtumams. Atsižvelgdama į nustatytus faktus dėl didelių neišnaudotų gamybos pajėgumų Kinijoje ir tikimybės, kad didelės apimties eksportas gali būti nukreiptas į Sąjungos rinką dempingo kainomis, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog dempingas bus tęsiamas, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(71)

Panašų produktą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gamino vienas Sąjungos gamintojas. Jis laikomas Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(72)

Kadangi Sąjungos pramone laikomas tik vienas gamintojas, siekiant užtikrinti konfidencialumą visi su juo susiję neskelbtini duomenys turėjo buvo indeksuoti arba pateikiami nurodant ribas.

(73)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė prie Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje pridėjusi importą iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių, remdamasi Eurostato duomenimis ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, kurių atžvilgiu atliekamas 7 konstatuojamojoje dalyje minėtas gretutinis antidempingo tyrimas, pateiktais duomenimis.

(74)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, atitinkami KN kodai Eurostato duomenų bazėje taip pat taikomi kitiems produktams (ne tik nagrinėjamajam produktui), todėl importas iš Kinijos gali apimti glutamo rūgštį ir jos druskas. Bet kadangi importo duomenys buvo paimti iš Eurostato duomenų bazės TARIC (Europos Sąjungos integruotasis muitų tarifas) kodo lygmeniu, jie apėmė tik nagrinėjamąjį produktą ir todėl šis teiginys atmestas.

(75)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad ne visas Kinijoje pagamintas ir į Sąjungą eksportuotas MNG buvo to grynumo laipsnio, kuris reikalingas Sąjungos maisto priedams, ir suabejojo, ar į tai buvo atsižvelgta apskaičiuojant importo iš Kinijos apimtį. Kaip nustatyta 22 konstatuojamojoje dalyje, visų rūšių MNG, nepriklausomai nuo grynumo laipsnio, patenka į šio tyrimo aprėptį, todėl minėtas teiginys atmestas.

(76)

Taigi vartojimo Sąjungoje raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(77)

2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo, o 2012–2013 finansiniais metais ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl šiek tiek padidėjo. Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 2 % 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu suvartojimas sumažėjo daugiausia dėl tuo laikotarpiu sumažėjusios gamybos nulemto sumažėjusio Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje (žr. 100 konstatuojamąją dalį). Bendras importas tuo pačiu laikotarpiu nepakito. 2012–2013 finansiniais metais padidėjusį suvartojimą beveik išimtinai nulėmė padidėjęs bendras importas, nes Sąjungos pramonės pardavimas išliko beveik tokio paties lygio. Galiausiai, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas vėl sumažėjo ir labai padidėjo importo apimtis, ypač iš Indonezijos (žr. 88 konstatuojamąją dalį).

(78)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, suvartojimo raidos aprašymas nėra išsamus, kadangi neatsižvelgta į tai, kad MNG importą iš Vietnamo pakeitė importas iš Indonezijos ir todėl vartotojai nebesitikėjo tolesnio kainų augimo ir sumažino atsargas. Tai, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Vietnamą, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, o importas iš Indonezijos padidėjo, yra tiesa, tačiau tai nedaro poveikio bendro Sąjungos suvartojimo raidai. Panašiai importo srautų raidos poveikis ir ekonominės veiklos vykdytojų, pavyzdžiui, naudotojų, galima reakcija į šią raidą nuo suvartojimo raidos nepriklauso. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(79)

Importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis nustatyti remiantis Eurostato duomenimis ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, dėl kurių vykdomas 7 konstatuojamojoje dalyje minėtas gretutinis antidempingo tyrimas, duomenimis.

(80)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies apimties ir rinkos dalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(81)

Importo iš Kinijos apimtis mažėjo nuo 2010–2011 iki 2011–2012 finansinių metų, bet gerokai išaugo 2012–2013 finansiniais metais ir dar per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos apimtis išaugo 65 %. Atitinkamai rinkos dalies raidos tendencija buvo panaši, t. y. iš pradžių 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu ji sumažėjo, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio smarkiai augo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį rinkos dalis išaugo 68 %. Nepaisant šio santykinio padidėjimo, Kinijos importo apimtis ir rinkos dalis absoliučiais skaičiais liko nedideli visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(82)

Importo kaina nustatyta remiantis Eurostato duomenimis.

(83)

Lentelėje pateikta vidutinė Kinijos importo kaina:

3 lentelė

Importo kainos

(84)

Vidutinės importo iš Kinijos kainos nuolat mažėjo 2010–2011 finansiniais metais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 20 %.

(85)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi:

(86)

Iš palyginimo rezultato matyti, kad Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos dėl Kinijos importo į Sąjungos rinką. Tačiau atėmus antidempingo muitų poveikį, priverstinio kainų mažinimo skirtumas viršijo 10 %.

(87)

Komisija nustatė importo iš Indonezijos apimtį remdamasi Eurostato duomenimis ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, dėl kurių vykdomas 7 konstatuojamojoje dalyje minėtas lygiagretusis tyrimas, duomenimis.

(88)

Importo į Sąjungą iš Indonezijos ir rinkos dalies raida:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(89)

Importo iš Indonezijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik patrigubėjo. Importo apimtis nuolatos augo ir gerokai padidėjo (182 %) – nuo 8 638 tonų 2010–2011 finansiniais metais iki 24 385 tonų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(90)

Atitinkama rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik patrigubėjo. Ji padidėjo 187 %, nepaisant bendro suvartojimo sumažėjimo (– 2 %).

(91)

Komisija nustatė importo kainas remdamasi Eurostato duomenimis ir atrinktų Indonezijos eksportuojančių gamintojų, dėl kurių vykdomas 7 konstatuojamojoje dalyje minėtas, gretutinis tyrimas, duomenimis.

(92)

Importo iš Indonezijos į Sąjungą vidutinės kainos raida:

5 lentelė

Importo kaina

(93)

2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu vidutinė iš Indonezijos importuoto MNG kaina šiek tiek padidėjo, 2012–2013 finansiniais metais sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar šiek tiek sumažėjo. Vidutinė iš Indonezijos importuoto MNG kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 8 %.

(94)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis, rinkos dalis ir kainų raida:

6 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(95)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis iš viso sumažėjo nuo 10 268 tonų 2010–2011 finansiniais metais iki 2 894 tonų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, t. y. 72 % nagrinėjamuoju laikotarpiu. Atitinkama rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 71 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kitų trečiųjų šalių importui tenkanti rinkos dalis sudarė tik apie vieną ketvirtąją 2010–2011 finansinių metų lygio. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį trečiųjų šalių importo kainos sumažėjo 10 %.

(96)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad visas importas (įskaitant importą iš Kinijos ir Indonezijos) per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito.

(97)

Šis teiginys prieštaravo turimiems 7 lentelėje pateiktiems statistiniams duomenims, kuriais grindžiamos tyrimo išvados. Iš tikrųjų, visas importas į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 46 %. Todėl šis teiginys atmestas.

(98)

Viso importo, įskaitant Kiniją ir Indoneziją, raida:

7 lentelė

Visas importas

(99)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(100)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis kito. 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu gamyba sumažėjo, bet 2011–2012 ir 2012–2013 finansinių metų laikotarpiu padidėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo žemiausio lygio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pokyčius daugiausia nulėmė planinis gamybos sustabdymas dėl techninės priežiūros, kurį Sąjungos pramonė atlieka kas 15 mėnesių, ir blogos oro sąlygos 2010–2011 m. žiemą, dėl kurių nutrūko vienos iš pagrindinių žaliavų (amoniako) pasiūla. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamybos sustabdymas dėl planinės techninės priežiūros buvo pratęstas siekiant sumažinti didelį atsargų lygį. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 9 %.

(102)

Vienos šalies teigimu, gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo tik po didelio augimo laikotarpiu prieš nagrinėjamąjį laikotarpį. Remdamasi tuo šalis teigė, kad šių veiksnių mažėjimo tendencija žalos nerodo. Nustatydama įvairių žalos rodiklių tendencijas Komisija rėmėsi nagrinėjamojo laikotarpio, nustatyto inicijuojant tyrimą, vertinimu. Nagrinėjamąjį laikotarpį sudaro peržiūros tiriamasis laikotarpis ir trys ankstesni finansiniai metai – tai yra nusistovėjusi praktika. Vien tik faktas, kad tam tikrų žalos rodiklių vertės yra aukštesnės prieš nagrinėjamąjį laikotarpį yra nepakankama priežastis nuo šios praktikos nukrypti. Todėl galima atsižvelgti tik į nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(103)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumai iš esmės išliko stabilūs.

(104)

Dėl sumažėjusios gamybos apimties ir pastovių gamybos pajėgumų gamybos pajėgumų panaudojimas kito panašiai kaip gamybos apimtis, t. y. sumažėjo 2011–2012 finansiniais metais, padidėjo 2012–2013 finansiniais metais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo. Iš viso pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 % ir atitiko gamybos apimties sumažėjimą.

(105)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir Sąjungos rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

9 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(106)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės parduoto MNG apimtis sumažėjo 17 %. Pardavimo apimtis daugiausia sumažėjo 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu, o vėliau išliko gana stabili. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir kartu sumažėjusio suvartojimo ir išaugusio importo daugiausia iš Indonezijos Sąjungos pramonės rinkos dalis iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo apie 15 % 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4 %; tai sutapo su importo iš Indonezijos ir Kinijos rinkos dalies padidėjimu tuo pačiu metu. Nuo 2012–2013 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės rinkos dalis toliau stabiliai mažėjo, o importo iš Indonezijos apimtis ir rinkos dalys labai padidėjo. Panašiai Kinijos importas ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, nors visą laikotarpį išliko nedideli.

(107)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 2 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 17 %, o jos rinkos dalis sumažėjo 15 %.

(108)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

(109)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nuolat didėjo – iš viso 8 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Šį padidėjimą daugiausia lėmė 2011 m. įvykęs susijungimas su susijusia įmone ir Sąjungos pramonės techninės priežiūros skyriaus plėtra.

(110)

Našumas sumažėjo dėl padidėjusio užimtumo ir gamybos sumažėjimo, kaip nurodyta 100 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 8 lentelėje.

(111)

Kinijai nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršija de minimis lygį, o importo iš Kinijos apimtis visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nedidelė. Tačiau, priemones panaikinus, faktinių dempingo skirtumų poveikis Sąjungos pramonei būtų didelis dėl importo iš Kinijos apimties augimo, kainų mažėjimo ir numatomo Kinijos importo raidos poveikio, jeigu priemonės būtų panaikintos. Kartu, vykdant 7 konstatuojamojoje dalyje minėtą gretutinį antidempingo tyrimą dėl MNG importo iš Indonezijos, nustatyti dideli Indonezijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai, dėl kurių jų rinkos dalis Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai išaugo.

(112)

Sąjungos pramonė dar nebuvo iki galo atsigavusi po buvusio žalingo dempingo poveikio, kurį padarė Kinijos kilmės MNG importas, kaip minėta 124 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi importas iš Indonezijos dempingo kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai išaugo ir nustatyta, kad dėl jo padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei (12), galima daryti išvadą, kad atsigavimo procesas sustojo.

(113)

Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos

(114)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 3 % 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu ji padidėjo 7 %, bet vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vis mažėjo. 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu kainos padidėjimą galima paaiškinti sąnaudų padidėjimu tuo pačiu laikotarpiu, nors sąnaudos padidėjo labiau nei kainos. Tuo pačiu metu importas iš Indonezijos padidėjo ir darė didelį spaudimą Sąjungos pramonės kainoms. Todėl 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos sumažėjo 6 %, o nuo 2012–2013 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio – dar 4 %.

(115)

Vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 30 % Nuo 2011–2012 finansinių metų jos nuolat didėjo, daugiausia dėl padidėjusių žaliavų ir darbo sąnaudų. Kaip minėta, tokio sąnaudų padidėjimo nebuvo galima kompensuoti atitinkamai padidėjusiomis kainomis, nes kainoms buvo daromas spaudimas dėl importo dempingo kaina iš Indonezijos.

(116)

Viena suinteresuotoji šalis paprašė Komisijos ištirti, ar dėl galimo šalutinių produktų įtraukimo į Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas dirbtinai nepadidėjo vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos. Tyrimu nustatyta, kad šalutiniai produktai buvo tinkamai priskirti ir nė kiek neiškraipė žalos tyrimo. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(117)

Vidutinių Sąjungos pramonės darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

(118)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 24 %. Tai būtų galima iš esmės paaiškinti didesnėmis Sąjungos pramonės pastangomis pagerinti darbuotojų ir personalo darbo našumą siekiant optimizuoti gamybos procesą.

(119)

Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atsargos

(120)

Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 43 %. Nuo 2010–2011 iki 2011–2012 finansinių metų laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo, nes sumažėjo gamybos apimtis ir padidėjo pardavimo eksportui apimtis. Nuo 2011–2012 iki 2012–2013 finansinių metų atsargos padidėjo dėl išaugusios gamybos, o Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje beveik nepakito. Laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2012–2013 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo daugiausia dėl sprendimo sumažinti gamybą, kad sumažėtų aukštas atsargų lygis.

(121)

2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu atsargos (skaičiuojant gamybos procentine dalimi) sumažėjo, bet 2011–2012 ir 2012–2013 finansinių metų laikotarpiu beveik padvigubėjo. Nuo 2012–2013 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio jos dar padidėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos iš viso padidėjo 56 %. Padidėjimą 2012–2013 finansiniais metais ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu reikia vertinti atsižvelgiant į padidėjusias importo dempingo kainomis iš Indonezijos apimtis, nes Sąjungos pardavimas per tą patį laikotarpį beveik nepakito.

(122)

Sąjungos gamintojo pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(123)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą apskaičiavusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, kaip tokio pardavimo apyvartos procentinę dalį. 2010–2011 ir 2011–2012 finansiniais metais pelningumas gerokai sumažėjo, bet tebebuvo teigiamas. Nuo 2012–2013 finansinių metų pelningumas tapo neigiamas. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį jis dar labiau sumažėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas sumažėjo 180 %. Šį pokytį daugiausia lėmė iš Indonezijos importuojamų produktų, įvežtų į Sąjungą dempingo kainomis, darytas kainų spaudimas, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tokių kainų, kurios atitiktų padidėjusias sąnaudas. Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas kito panašiai kaip ir pelningumas, t. y. nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo ir nuo 2012–2013 finansinių metų buvo neigiamas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ši tendencija dar labiau išryškėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras grynųjų pinigų srautas sumažėjo 119 %.

(124)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 97 %. Didžioji dalis tokių investicijų buvo skirtos techninei priežiūrai ir atitikčiai teisiniams saugos reikalavimams. Nors Sąjungos pramonė dar nebuvo iki galo atsigavusi po eksportuojančių Kinijos gamintojų vykdyto dempingo (prieš nagrinėjamąjį laikotarpį), jos padėtis pradėjo gerėti ir nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki 2011–2012 finansinių metų ji veikė pelningai. Tokiomis aplinkybėmis atlikta daug investicijų, kurių nebebuvo galima atidėti; tai paaiškina bendrą investicijų lygio padidėjimą 2011–2012 finansiniais metais ir vėliau.

(125)

Investicijų grąža pateikiama kaip investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis. Kaip ir kitų finansinių rodiklių atveju, panašaus produkto gamybos ir pardavimo investicijų grąža nuo 2012–2013 finansinių metų buvo neigiama ir atitiko neigiamą pelningumo tendenciją. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža sumažėjo 210 %.

(126)

Atsižvelgiant į mažėjantį pelningumą ir grynųjų pinigų srautą, bendrovės pajėgumui padidinti kapitalą taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(127)

Beveik visų pagrindinių žalos rodiklių tendencijos buvo neigiamos. Gamybos apimtis ir pajėgumų panaudojimas sumažėjo maždaug 9 %, o pardavimo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 17 %. Siekdama kompensuoti sumažėjusias pardavimo apimtis ir rinkos dalies nuostolius, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutines kainas sumažino 3 %, nors gamybos sąnaudos tuo pat metu padidėjo 30 %. Dėl to pelningumas, kuris nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo teigiamas, 2012–2013 finansiniais metais sumažėjo ir tapo neigiamas ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau mažėjo. Panašias neigiamas tendencijas galima pastebėti ir kalbant apie grynąjį pinigų srautą ir investicijų grąžą.

(128)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas padidėjo 8 %. Šį padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausia lėmė 2011 m. įvykęs susijungimas su susijusia įmone ir Sąjungos pramonės techninės priežiūros skyriaus plėtra. Investicijos taip pat didėjo. Investicijų padidėjimas daugiausia buvo susijęs su prevencijos priemonėmis ir saugos reikalavimais, o ne su pajėgumų didinimu. Todėl šios teigiamos tendencijos nepaneigia žalos buvimo.

(129)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad tik kai kurių žalos rodiklių neigiamos tendencijos nepakanka, kad būtų daroma išvada, jog esama materialinės žalos. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nereikalaujama, kad visų žalos rodiklių raida būtų neigiama, o Sąjungos pramonės padėtis turi būti analizuojama vertinant visų žalos rodiklių raidos visumą. Šiuo atveju beveik visų žalos rodiklių raida buvo neigiama, įskaitant pagrindinius rodiklius – pardavimą, gamybos apimtį, rinkos dalį, vidutines pardavimo kainas ir pelningumą.

(130)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(131)

Kaip teigiama 99–130 konstatuojamosiose dalyse, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Visą nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos importo apimtis Sąjungos rinkoje nebuvo didelė, o importo iš Indonezijos apimtis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį patrigubėjo. Atliekant 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytą lygiagretųjį tyrimą dėl MNG importo iš Indonezijos padaryta išvada, kad produktas importuotas dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, o importas iš Kinijos dėl mažos apimties ir kainų lygio šios žalos nepadarė (13). Kartu, kaip minėta 48 ir 70 konstatuojamosiose dalyse, tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos importas vykdytas dempingo kaina ir tikėtina, kad dempingas tęsis, jei priemonės būtų panaikintos.

(132)

Komisija įvertino žalos pasikartojimo tikimybę, jei šiuo metu galiojančios priemonės nustotų galioti, t. y. pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį analizuotas galimas Kinijos importo poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei.

(133)

Išanalizuoti Kinijos eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas, Kinijos gamintojų kainų politika Sąjungoje. Galiausiai taip pat atsižvelgta į iš Indonezijos importuojamam MNG taikomas antidempingo priemones.

(134)

Kaip nustatyta 51 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota, kad bendri Kinijos nepanaudoti MNG pajėgumai 2012 m. siekė apie 600 000–900 000 tonų. Šis kiekis gerokai viršijo bendrą Sąjungos suvartojamą kiekį per tą patį laikotarpį.

(135)

Galima pagrįstai tikėtis, kad, priemonėms baigus galioti, dėl ES rinkos patrauklumo (kaip aprašyta 59–64 konstatuojamosiose dalyse) bent dalis šių nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką.

(136)

Kaip minėta 50 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos importo kainos be antidempingo muitų priverstų mažinti Sąjungos pardavimo kainas vidutiniškai daugiau kaip 10 %. Jos taip pat būtų mažesnės nei Indonezijos importo kainos. Šiuo pagrindu padaryta išvada, kad jei nebus priemonių, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai padidins kainų spaudimą Sąjungos rinkoje ir taip padidins Sąjungos pramonės patiriamą materialinę žalą. Šiuo atžvilgiu būtina priminti, kad gretutinis antidempingo tyrimas parodė, kad dėl importo iš Indonezijos buvo daromas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje, todėl Sąjungos pramonė ne tik negalėjo padidinti kainų ir kompensuoti padidėjusias sąnaudas, bet, priešingai, nagrinėjamuoju laikotarpiu savo kainas turėjo sumažinti.

(137)

Kaip nurodyta 60 konstatuojamoje dalyje, jeigu priemonės nustotų galioti, Kinijos importo kainos gali padidėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyti dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai, kai išskaičiuojami antidempingo muitai, net jei Kinijos importo kainos iš tikrųjų padidėtų, vis dėlto būtų skirtumas, kuris leistų Kinijos eksportuotojams išlaikyti mažesnes importo kainas nei Sąjungos pramonės kainos ir jie galėtų toliau didinti savo rinkos dalį Sąjungos rinkoje. Jei taip atsitiktų, Sąjungos pramonės pardavimas ir pardavimo kainos tuoj pat sumažėtų.

(138)

Galiausiai, atsižvelgiant į dėl Indonezijos atliekamą lygiagretųjį tyrimą ir atitinkamas priemones dėl MNG importo iš šios šalies, tikėtina, kad Sąjungos pramonė galės atsigauti nuo patirtos materialinės žalos. Šiam atsigavimo procesui kiltų rizika, jeigu, nustojus galioti priemonėms, produktas vėl būtų importuojamas iš Kinijos dideliais kiekiais dempingo kainomis.

(139)

Atskleidus nustatytuosius faktus, viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad palikus priemones galioti Sąjungos gamintojo padėtis nepagerės, nes jo padėtis blogės daugiausia dėl kitų priežasčių nei MNG importas iš Kinijos. Šalis teigė, kad šie veiksniai visų pirma būtų Sąjungos pramonės investicijų politikos poveikis jos pelningumui, darbo sąnaudų augimas ir, kaip įtariama, neveiksmingas išteklių naudojimas. Šalis teigė, kad į šiuos veiksnius nebuvo pakankamai atsižvelgta vertinant bendrą Sąjungos pramonės padėtį.

(140)

Pažymėtina, kad ši suinteresuotoji šalis nepateikė jokios naujos informacijos arba įrodymų, kad pagrįstų šiuos įtarimus.

(141)

Kalbant apie Sąjungos pramonės investicijas, ši šalis nepaaiškino, kokiu mastu šios investicijos galėjo daryti poveikį pelningumui. Kaip apibūdinta 124 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės investicijos buvo pagrįstos apgalvotais verslo sprendimais ir negali būti laikomos netinkamomis. Be to, investicinės sąnaudos ilgainiui nuvertėja ir todėl neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės pelningumui.

(142)

Darbo sąnaudų didėjimo klausimu, nors dėl konfidencialumo neįmanoma pateikti tikslių skaičių, tyrimas parodė, kad jo poveikis bendroms gamybos sąnaudoms buvo nedidelis.

(143)

Neveiksmingo išteklių naudojimo klausimu šalis nenurodė įtariamo neveiksmingumo pobūdžio, o per tyrimą nenustatyta jokio galimo Sąjungos pramonės neveiksmingumo.

(144)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie teiginiai buvo atmesti.

(145)

Atsižvelgiant į per tyrimą nustatytus faktus, t. y. nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir numatomą Kinijos importo kainų lygį, manoma, kad, panaikinus priemones, žala veikiausiai pasikartos, o Sąjungos pramonei daroma žala būtų dar didesnė dėl tikėtino Kinijos importo dempingo kainomis didėjimo, kuris verstų Sąjungos gamintojus mažinti pardavimo kainas.

(146)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Kinijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(147)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(148)

Šiuo pagrindu Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(149)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Kaip minėta 131 konstatuojamojoje dalyje, materialinę žalą sukėlė importas dempingo kaina iš Indonezijos. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad yra tikimybė, jos materialinė žala pasikartos, jeigu priemonės Kinijos importo atžvilgiu būtų panaikintos. Visų pirma tikėtinam Sąjungos pramonės atsigavimui dėl antidempingo priemonių, nustatytų Indonezijos atžvilgiu nuo žalos, padarytos importo dempingo kaina iš šios šalies, tikriausiai kiltų pavojus, jeigu MNG būtų importuojamas iš Kinijos į Sąjungos rinką dempingo kainomis.

(150)

Jeigu priemonės būtų taikomos toliau, tikimasi, kad Sąjungos pramonė galėtų visapusiškai pasinaudoti priemonių, nustatytų atlikus lygiagretųjį tyrimą dėl MNG importo iš Indonezijos, poveikiu, t. y. ji atsigautų nuo patirtos materialinės žalos. Galiausiai, ji turėtų pagerinti savo pelningumą.

(151)

Todėl padaryta išvada, kad palikti galioti priemonės, nustatytas Kinijos atžvilgiu, atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(152)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą apie save pranešė keturiolika bendrovių. Tačiau nė viena iš šių bendrovių per peržiūros tiriamąjį laikotarpį neimportavo MNG iš Kinijos į Sąjungą.

(153)

Atliekant tyrimą apie save kaip naudotoją pranešė vienas Sąjungos prekiautojas, perparduodantis MNG Sąjungos rinkoje ir už jos ribų. Šis prekiautojas pirko MNG daugiausia iš Sąjungos pramonės, bet taip pat ir iš importuotojų. Prekiautojas nepirko Kinijos kilmės MNG, bet pirko Indonezijos ir kitų trečiųjų šalių kilmės MNG. Palyginti su visa šio prekiautojo veikla, su MNG susijusi veikla sudarė tik nedidelę dalį. Šiuo pagrindu padaryta išvada, kad galiojančios priemonės, taikomos MNG importui iš Kinijos, neturėjo jokio didesnio neigiamo poveikio šio prekiautojo padėčiai.

(154)

Naudotojai daugiausia veikia maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje ir MNG naudoja prieskonių mišiniams, sriuboms ir paruoštiems patiekalams gaminti. MNG taip pat naudojamas konkrečioms ne maisto paskirtims, pavyzdžiui, plovikliams gaminti.

(155)

Apie save pranešė 33 bendrovės, kurioms pateikti klausimynai. Penkios bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Keturios iš jų veikė maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, o viena – ne maisto pramonės sektoriuje. Dviejose iš bendradarbiaujančių bendrovių (vienoje, kuri veikė maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, ir vienoje, kuri gamino ploviklius) atlikti patikrinimai vietoje.

(156)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutiniškai MNG sudarė maždaug 5 % bendradarbiaujančių bendrovių, pateikusių reikiamus duomenis, visų produktų, kurių sudėtyje yra MNG, sąnaudų.

(157)

Iš keturių bendradarbiaujančių naudotojų tik vienas importavo MNG iš Kinijos. Ši bendradarbiaujanti bendrovė pirko MNG iš Sąjungos pramonės ir importavo apie 40 % viso perkamo MNG iš Kinijos. Veikla, susijusi su produktais, kurių sudėtyje yra MNG, sudarė maždaug trečdalį visos jos veiklos. Nustatyta, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį bendrovė veikė pelningai.

(158)

Kitos trys bendrovės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį neimportavo MNG iš Kinijos. Iš jų dviejų bendrovių su MNG susijusios veiklos apimtis buvo gana nedidelė, palyginti su bendra jų veikla. Be to, remiantis pateikta informacija, šios dvi bendrovės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį veikė pelningai. Trečios bendrovės veikla, susijusi su produktais, kurių sudėtyje yra MNG, sudarė apie vieną trečdalį bendros veiklos, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji veikė pelningai.

(159)

Viena iš bendradarbiaujančių bendrovių naudojo MNG plovikliams gaminti. MNG sudarė 15–20 % šių produktų gamybos sąnaudų. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovė MNG pirko daugiausia iš Sąjungos pramonės. Ji taip pat importavo MNG iš kitų trečiųjų šalių, bet ne iš Kinijos. Palyginti su visa veikla, tik nedidelė šios bendrovės veiklos dalis buvo susijusi su produktais, kurių sudėtyje yra MNG; be to, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė gavo 5–10 % dydžio pelną.

(160)

Ši suinteresuotoji šalis teigė, kad, atsižvelgiant į ES reguliavimo sistemą, pagal kurią draudžiama naudoti fosfatus ir kitus fosforo junginius (14), siekiant juos pakeisti plovikliams gaminti greičiausiai bus naudojamas didesnis kiekis MNG. Todėl tikėtina, kad MNG paklausa Sąjungoje gerokai išaugs ir bet kokie antidempingo muitai importuojamam MNG turės neigiamo poveikio šios naujos rinkos plėtrai. Visų pirma minėta šalis teigė, kad dėl iš Kinijos importuojamam MNG taikomų antidempingo priemonių lygio importas iš Kinijos negalėtų patekti į Sąjungos rinką, todėl kiltų sumažėjusios pasiūlos Sąjungoje rizika. Be to, ši bendrovė tvirtino, kad taip pat pritrūktų alternatyvių tiekimo šaltinių, nes priemonės taikomos ir iš Indonezijos importuojamam produktui.

(161)

Šis naudotojas taip pat teigė, kad jeigu, kaip tikimasi, MNG vartojimas Sąjungoje padidėtų, Sąjungos pramonei tai būtų naudinga ir taip pat padidėtų jos pardavimai Sąjungos rinkoje. Kita vertus, šis naudotojas teigė, kad Sąjungos pramonė neturėtų pakankamai pajėgumų augančiai paklausai Sąjungos rinkoje patenkinti.

(162)

Tačiau šiame etape sunku nuspėti, kaip naujoji teisinė sistema paveiks Sąjungos rinką ir ar (arba kokiu mastu) dėl jos padidės ploviklių, kurių sudėtyje yra MNG, gamyba bei koks bus poveikis MNG paklausai Sąjungoje. Suinteresuotoji šalis taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl to, kokiu mastu antidempingo muitas galėtų daryti žalingą poveikį. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad antidempingo muitais siekiama atkurti vienodas konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad yra daug alternatyvių tiekimo šaltinių, pavyzdžiui, Brazilija, Vietnamas ir Korėja.

(163)

Atskleidus nustatytuosius faktus, ta pati suinteresuotoji šalis pakartojo savo teiginį, kad MNG paklausa Sąjungoje turėtų labai išaugti dėl fosfatų draudimo ir kad Sąjungos pramonė negalėtų patenkinti augančios paklausos Sąjungos rinkoje. Tačiau atitinkama šalis nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, todėl jis buvo atmestas.

(164)

Kalbant apie alternatyvius tiekimo šaltinius, 2010–2011 finansiniais metais importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis buvo didelė ir sumažėjo tik dėl importo iš Indonezijos nesąžiningos kainodaros. Manoma, kad atlikus lygiagretųjį tyrimą ir nustačius muitus iš Indonezijos importuojamam MNG kitos šalys turėtų atgauti prarastas Sąjungos rinkos dalis. Jeigu priemonės Kinijos atžvilgiu būtų panaikintos, poveikiui, kurio tikimasi iš Indonezijai taikomų antidempingo priemonių, kiltų pavojus, nes yra tikimybė, kad iš Kinijos į Sąjungos rinką būtų importuojama gerokai daugiau produkto dempingo kaina ir tai verstų Sąjungos gamintojus mažinti pardavimo kainas Sąjungos rinkoje (kaip nustatyta 149–151 konstatuojamosiose dalyse.

(165)

Atskleidus nustatytuosius faktus, minėta suinteresuotoji šalis pakartojo, kad realių alternatyvių tiekimo šaltinių nėra, nes kitų trečiųjų šalių gamintojai priklausė tai pačiai grupei kaip ir Sąjungos pramonė.

(166)

Kaip minėta 94 ir 95 konstatuojamosiose dalyse, alternatyvūs MNG tiekimo šaltiniai yra keliose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, be kita ko, Brazilijoje, Korėjos Respublikoje arba Vietname. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kitų trečiųjų šalių (ne Kinijos ir Indonezijos) importui tenkanti rinkos dalis sudarė tik apie vieną ketvirtąją 2010–2011 finansinių metų lygio. Jeigu priemonės Kinijos importui galiotų toliau, nebūtų priežasčių, dėl kurių importas iš kitų trečiųjų šalių nepatenkintų bent dalies MNG naudotojų poreikių, o atitinkama rinkos dalis grįžtų į 2010–2011 finansinių metų lygį arba jį viršytų. Be to, remiantis informacija, su kuria šalys galėjo susipažinti nekonfidencialioje bylos versijoje, šie alternatyvūs šaltiniai priklauso bendrovėms ir (arba) bendrovių grupėms, nepriklausančioms nuo „Ajinomoto“ grupės arba šiai grupei. Bet kuriuo atveju, net jeigu šie alternatyvūs šaltiniai priklausytų „Ajinomoto“ grupei, nėra požymių, kad ji netiektų produkto Sąjungos rinkai sąžiningomis sąlygomis. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(167)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė užima dominuojančią padėtį ir kad Sąjungos rinkoje nebus konkurencijos. Ji teigė, kad priemonių Kinijos MNG išsaugojimas dar labiau įtvirtintų Sąjungos pramonės padėtį Sąjungos rinkoje.

(168)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo pardavimo Sąjungoje apimties, nes prarado rinkos dalį (visų pirma dėl importo iš Indonezijos). Be to, dėl importo dempingo kaina iš Indonezijos daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų reaguodama į padidėjusias žaliavų sąnaudas ir patyrė didelių nuostolių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių, kurios gali laisvai tiekti Sąjungos rinkai, egzistuoja konkurencija. Dėl šių priežasčių pritrūko įrodymų dėl tariamai Sąjungos pramonės užimamos dominuojančios padėties ir šis argumentas turėjo būti atmestas.

(169)

Atskleidus nustatytuosius faktus, susijusi suinteresuotoji šalis teigė, kad tai, jog Sąjungos naudotojai turėtų priklausyti nuo Sąjungos pramonės neatitinka Sąjungos interesų ir kad turi būti pakankamai alternatyvių tiekimo šaltinių. Pagrįsdama šį teiginį susijusi šalis pažymėjo, kad 2010–2011 ir 2011–2012 finansiniais metais vartojimas labiausiai sumažėjo dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės gamybos apimties.

(170)

Kaip minėta 100 konstatuojamojoje dalyje, 2010–2011 ir 2011–2012 finansiniais metais gamyba sumažėjo 5 %, o suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 13 % (žr. 76 ir 78 konstatuojamąsias dalis). 2011–2012 finansiniais metais buvo naudojama 5 % mažiau pajėgumų nei 2010–2011 finansiniais metais, t. y. 2011–2012 finansiniais metais buvo pajėgumų rezervas. Todėl Sąjungos pramonės gamybos negalima laikyti veiksniu, dėl kurio 2011–2012 finansiniais metais sumažėjo suvartojimas. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 166 konstatuojamojoje dalyje, kitose trečiosiose šalyse yra alternatyvių tiekimo šaltinių. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(171)

Šiuo pagrindu ir ypač remiantis tuo, kad Kinijos atžvilgiu nustatytos priemonės nepadarė didelio neigiamo poveikio bendradarbiaujantiems naudotojams, Komisija padarė išvadą, kad jeigu priemonės galiotų toliau, tai nepadarytų didelio poveikio šių ekonominės veiklos vykdytojų ekonominei padėčiai.

(172)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė keturi Sąjungos žaliavų tiekėjai. Jų žaliavų pardavimas Sąjungos pramonei sudarė tik nedidelę jų visos apyvartos dalį. Du iš šių tiekėjų apskundė šią išvadą teigdami, kad Sąjungos pramonei išnykus tai padarytų didelį poveikį jų verslo veiklai. Šie tiekėjai teigė, kad galimas Sąjungos MNG gamybos sustabdymas padarytų neigiamą poveikį jų verslui apskritai, nes kai kurios cukraus gamyklos negali negaminti tam tikro kiekio cukraus sirupo ir melasos, kurių pagrindinė pirkėja yra Sąjungos pramonė. Jeigu šių formų cukrus nebus parduotas, tai padarys poveikį konkrečios gamyklos bendram veiksmingumui.

(173)

Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, todėl buvo atmesti.

(174)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad galiojančių Kinijai taikomų priemonių poveikis turėtų būti vertinamas kartu su priemonėmis, nustatytomis iš Indonezijos importuojamam MNG.

(175)

Abiejų priemonių poveikis naudotojams buvo nagrinėjamas analizuojant alternatyvių tiekimo šaltinių buvimą. Ši analizė parodė, kad kelios trečiosios šalys galėtų eksportuoti MNG į Sąjungą. Iš tiesų, šios trečiosios šalys buvo Sąjungos rinkoje prieš tai, kai į ją buvo nukreipti dideli iš Indonezijos dempingo kaina importuojamo produkto kiekiai.

(176)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti Kinijai galiojančių antidempingo priemonių.

(177)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(178)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Kinijos kilmės MNG importui taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1187/2008, turėtų būti taikomos toliau.

(179)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas, jeigu vėliau pasikeistų subjekto pavadinimas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti nurodyta visa svarbi informacija, pagrindžianti tai, kad toks pakeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jeigu pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bus paskelbtas pranešimas, kuriuo bus informuota apie pavadinimo pakeitimą.

(180)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

22.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/54

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 904/2014 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Europos Komisija (toliau – Komisija) nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Indonezijos kilmės mononatrio glutamatui.

(2)

Procedūra inicijuota 2013 m. lapkričio 29 d., gavus bendrovės „Ajinomoto Foods Europe SAS“ (toliau – skundo pateikėjas), vienintelio Sąjungos mononatrio glutamato gamintojo, pagaminančio 100 % viso Sąjungoje pagaminamo mononatrio glutamato, 2013 m. spalio 16 d. pateiktą skundą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus atitinkamai pakeitė preliminarias išvadas.

(6)

Vėliau Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis importuojamam Indonezijos kilmės mononatrio glutamatui ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(7)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(8)

Kadangi pastabų dėl nesusijusių importuotojų atrankos metodo negauta, laikinojo reglamento 7–19 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(9)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – Indonezijos kilmės mononatrio glutamatas (toliau – MSG), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2922 42 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas). MSG yra maisto priedas, daugiausia naudojamas sriubų, sultinių, žuvies ir mėsos patiekalų bei paruoštų patiekalų skoniui sustiprinti ir prieskonių mišiniams. Pagamintas produktas – balti bekvapiai įvairių dydžių kristalai. MSG naudojamas ne tik maistui, bet ir chemijos pramonėje, pavyzdžiui, plovikliams gaminti. Mononatrio glutamatas pakuojamas įvairaus dydžio pakuotėse, nuo vartotojams skirtų 0,5 g svorio pakuočių iki 1 000 kg svorio maišų. Mažos pakuotės privatiems vartotojams yra parduodamos per platintojus, o didesnės, 20 kg arba daugiau pakuotės yra skirtos pramonės naudotojams. Be to, grynumas taip pat skiriasi. Tačiau mononatrio glutamato, supakuoto įvairaus dydžio pakuotėse, arba skirtingo grynumo mononatrio glutamato savybės nesiskiria.

(10)

Kadangi pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 21–25 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(11)

Kadangi pastabų dėl normaliosios vertės negauta, laikinojo reglamento 26–31 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(12)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys Indonezijos gamintojai dar kartą patvirtino savo teiginius, kad pardavimo kainos jų susijusioms bendrovėms atitiko rinkos sąlygas ir kad eksporto kainos nustatymas turėtų būti pagrįstas Indonezijos patronuojančiosios bendrovės pirmajam susijusiam pirkėjui taikyta pardavimo kaina, o ne nustatytąja eksporto kaina.

(13)

Norėdami pagrįsti šį teiginį, abu eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad nebuvo įrodymų dėl produktų kryžminio kompensavimo ar kitų sąnaudų, patirtų tarp Indonezijos patronuojančiosios bendrovės ir jos susijusių bendrovių. Todėl laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados neturėjo būti grindžiamos šiais elementais.

(14)

Be to, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo susijusi bendrovė Sąjungoje buvo ne importuotoja, o tarpininkė, kuri produktą perparduodavo Sąjungoje dar iki muitinio įforminimo. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad tuo remiantis laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados, t. y. kad susijusių bendrovių tarpusavio sandorių kaina nebuvo tokio lygio, kad susiję importuotojai galėtų gauti pagrįstą pelną Sąjungoje, nebegaliotų.

(15)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad vien tai, kad eksportuotojas ir importuotojas yra susiję, yra pakankama priežastis Komisijai faktines eksporto kainas laikyti nepatikimomis, nes tai, kad eksportuotojas ir importuotojas yra susiję, yra viena iš daugybės priežasčių, dėl kurių faktinės eksporto kainos gali būti laikomos nepatikimomis. Dėl tiekėjo ir importuotojo sąsajos, tiekėjo jo susijusiai bendrovei Sąjungoje taikomos kainos yra tokios sandorių kainos, kurios nėra pagrįstos derybų įprastomis rinkos sąlygomis rezultatais – jos nėra tokios, kokios paprastai taikomos tada, kai bendrovės nėra susijusios. Be to, akivaizdu, kad dėl susijusios bendrovės veiklos sąnaudų ir jos pelno dydžio gali gerokai sumažėti eksportuojančio gamintojo gaunama suma, nes tas sąnaudas paprastai patiria importuotojas.

(16)

Be to, šiuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad atitinkamų susijusių bendrovių Sąjungoje gauto pelno dydis nebuvo pagrįsto lygio. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebuvo galima naudoti nesusijusio bendradarbiaujančiojo importuotojo pelno dydžio, nes tai konfidenciali informacija ir dėl šios priežasties konkurentams ji negalėjo būti atskleista. Todėl kaip lyginamasis standartas buvo panaudotas pelno dydis, naudotas vykdant ankstesnį tyrimą dėl kito cheminio produkto, gaminamo panašios pramonės ir importuojamo į Sąjungą panašiomis aplinkybėmis kaip ir šiuo atveju (3). Šis pelno dydis yra objektyviausias turimas pagrindas, norint tinkamai įvertinti eksporto kainą rinkos sąlygomis. Šis pagrįstas pelno dydis siekė 5 % Sandorių kainos nebuvo galima laikyti patikima, nes susijusių bendrovių Sąjungoje gautas pelnas yra gerokai mažesnis už šį dydį, be to, toks pelnas nėra pagrįsto lygio.

(17)

Be to, nėra būtina turėti teigiamų įrodymų, kad tarp susijusių bendrovių faktiškai vyko kryžminis kompensavimas arba kad importuotojo paprastai patiriamas sąnaudas apmokėjo kuri nors šalis. Kaip nurodyta, šias sąnaudas visada patiria susijusi bendrovė, kai tik tokia bendrovė vykdo pardavimo ir importo veiklą. Dėl susijusių bendrovių sąsajos neįmanoma atmesti galimybės, kad kryžminis kompensavimas galėjo būti vykdomas kitų produktų atžvilgių ar patirta tokių sąnaudų, todėl sandorių kainos nėra patikimos.

(18)

Taip pat nėra svarbu, ar susijusi bendrovė Sąjungoje atlieka visas importuotojo funkcijas, ar iš tiesų kitas funkcijas. Svarbiausia yra tai, ar eksporto kaina Bendrijos pasienyje yra patikima. Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad dėl kainų, taikomų tarp susijusių bendrovių, lygio susijusios bendrovės Sąjungoje negalėjo gauti pagrįsto dydžio pelno. Nė vienas eksportuotojas nepateikė jokių įrodymų, kodėl šis pelno dydis būtų netinkamas, todėl teiginiai šiuo atžvilgiu turėtų būti laikomi nepagrįstais. Argumentas, kad viena iš šių susijusių bendrovių nevykdė importuotojo į Sąjungą funkcijos, buvo nepagrįstas, nes, kaip nurodyta pirmiau, nėra svarbu, kokias konkrečias funkcijas bendrovė vykdė Sąjungoje. Be to, tai, kad bendrovė vykdė tik kai kurias importuotojo funkcijas, neišvengiamai atspindi susijusių bendrovių pardavimo, bendrosios ir administracinės (PBA) sąnaudos, tačiau to visai neatspindi naudojamas pelno dydis. Taip pat reikėtų pažymėti, jog tai, kad susijusi bendrovė prieš importuodama vykdo tam tikrą veiklą, nereiškia, kad eksporto kainos negalima nustatyti remiantis perpardavimo kaina pirmam nepriklausomam pirkėjui, atlikus būtiną koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(19)

Po galutinio faktų atskleidimo du bendradarbiaujantys eksportuojantys Indonezijos gamintojai pakartojo savo teiginius dėl eksporto kainos nustatymo. Vienas eksportuojantis gamintojas užginčijo 15 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, kad paties eksportuotojo ir importuotojo sąsajos fakto pakanka Komisijai esamas eksporto kainas laikyti nepatikimomis, ir nurodė, kad tai prieštarauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 daliai. Be to, tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad 17 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai, kad tam tikros susijusios bendrovės patirtos sąnaudos, kai tokia bendrovė vykdo pardavimo ir importo funkcijas, nebuvo pagrįsti nagrinėjamojo atvejo faktais. Galiausiai šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad susijusios bendrovės kainų ir kainų nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje lygis buvo panašus.

(20)

Kitas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo teiginį, kad nustatant eksporto kainą reikėtų atsižvelgti į jo eksporto kainą pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos pasienyje; jis pabrėžė, kad susijusi bendrovė veikė tik kaip tarpininkė ir, be kita ko, muitinį įforminimą atliko nesusiję Sąjungos pirkėjai.

(21)

Atsakydama į šiuos teiginius Komisija pažymėjo, kad remiantis šios bylos faktais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į eksportuotojų ir susijusių šalių sąsają. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu atitinkamos susijusios šalys Sąjungoje pagrįsto dydžio pelno negavo. Šiuo atžvilgiu susijusios bendrovės Sąjungoje funkcija neturi reikšmės nustatant, ar šiuo atveju eksporto kainos turėtų būti nustatomos. Be to, kaip išdėstyta,18 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad susijusios bendrovės vykdo tik tam tikras funkcijas, nekliudo taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, tačiau šį faktą rodo mažesnės PBA sąnaudos, išskaičiuotinos nuo kainos, kuria nagrinėjamasis produktas pirmą kartą perparduodamas nepriklausomam pirkėjui. Galiausiai taip pat pažymima, kad eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių faktinių įrodymų, kurie šias išvadas galėtų paneigti. Kalbant apie teiginį dėl panašaus susijusios bendrovės kainų ir nepriklausomų pirkėjų Sąjungoje kainų lygio, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis teiginys buvo aptartas laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nors kainų lygis buvo panašus į kainų nepriklausomiems pirkėjams lygį, susijusių bendrovių tarpusavio sandorių kainos nebuvo tokio lygio, kad susiję importuotojai galėtų gauti pagrįstą pelną Sąjungoje. Todėl šie argumentai turėtų būti atmesti.

(22)

Dėl šių priežasčių argumentai dėl nustatytų eksporto kainų panaudojimo atliekant šį tyrimą turėtų būti atmesti;

(23)

Tie patys du eksportuojantys gamintojai teigė, kad jei eksporto kainos būtų nustatomos neatsižvelgiant į 12–14 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, 5 % pagrįstas pelno dydis, naudotas eksporto kainai nustatyti, buvo pernelyg didelis, o vietoj jo turėtų būti naudojamas faktinis jų susijusių bendrovių pelno dydis, nes susijusių šalių kainos buvo tokio paties lygio kaip ir kainos nepriklausomiems pirkėjams.

(24)

Atsižvelgiant į 15–18 konstatuojamosiose dalyse pateiktus svarstymus dėl susijusių bendrovių Sąjungoje sandorių kainų ir pelno dydžio, šis argumentas turėtų būti atmestas. Bet kuriuo atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį patirtų sąnaudų koregavimas buvo pagrįstas pačių atitinkamų bendrovių PBA sąnaudomis ir todėl jos atspindėjo šių bendrovių veiklą nepriklausomai nuo jų funkcijų. Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas.

(25)

Vienas iš pirmiau nurodytų eksportuojančių gamintojų teigė, kad dėl konkrečių sandorių su bendrove, nesusijusia su eksportuojančiu gamintoju, eksporto kaina turėjo būti pagrįsta faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį. Tačiau Komisija nustatė, kad tas pardavimas nebuvo pardavimas eksportui į Sąjungą. Atsižvelgiant į tai, nustatant eksporto kainą į atitinkamus sandorius nebuvo atsižvelgta. Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas tai užginčijo, motyvuodamas, kad Komisija turėjo atsižvelgti į visą eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimą Sąjungoje. Tačiau nustatant eksporto kainą buvo atsižvelgta į visą pardavimą atitinkamam nepriklausomam pirkėjui. Į visus tolesnius šio nepriklausomo pirkėjo sandorius neatsižvelgiama, nes, pirma, tai nėra pardavimas eksportui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalį, antra, kyla šio pardavimo dvigubos apskaitos rizika. Atsižvelgiant į tai, eksportuojančio gamintojo teiginys atmestas.

(26)

Kadangi kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, laikinojo reglamento 32–38 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(27)

Po pirminio faktų atskleidimo du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nesutiko, kad sąnaudos, patirtos pervežant prekes iš gamyklos į sandėlį, būtų laikomos vidaus logistikos sąnaudomis, kurios, kaip tokios, neturi įtakos kainos palyginamumui.

(28)

Vienas iš eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje turėjo kelis paskirstymo sandėlius, iš kurių MSG buvo gabenamas galutiniams pirkėjams. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad vežimo iš gamyklos į sandėlius sąnaudos turėtų būti laikomos vidaus frachto sąnaudomis ir jas reikėtų išskaičiuoti nuo normaliosios vertės, nes vykdant pardavimą eksportui tokių sąnaudų nepatirta. Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad kai kuriais atvejais prekių vežimo į sandėlį sąnaudos galėjo būti siejamos su konkrečia sąskaita faktūra, todėl buvo tiesioginės pardavimo sąnaudos, o šios sąnaudos yra įtrauktos į pardavimo kainą pirkėjams ir turi įtakos kainos palyginamumui. Todėl jas reikėtų išskaičiuoti nuo normaliosios vertės.

(29)

Sandėliai laikomi eksportuojančio gamintojų patalpų dalimi ir tik tada, kai produktai atvežami į sandėlį, jie laikomi paruoštais parduoti. Atstumas tarp sandėlio ir gamyklos nėra svarbus, taip pat nesvarbu, ar vežimas iš gamyklos į sandėlį gali būti siejamas su konkrečiu pardavimo vidaus rinkoje sandoriu, nes šios sąnaudos paprastai patiriamos iki pardavimo ir todėl nėra tiesioginės pardavimo sąnaudos, kurios turėtų įtakos kainos palyginamumui. Todėl remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktu, atitinkami teiginiai šiuo atžvilgiu turėtų būti atmesti.

(30)

Po pirminio faktų atskleidimo bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuris MSG eksportavo per susijusią bendrovę, įsteigtą ne Sąjungoje, pareiškė, kad jos eksportas neturėtų būti koreguojamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, nes susijusi bendrovė, įsteigta ne Sąjungoje, neveikė kaip tarpininkas ir nedirbo kaip už komisinius veikiantis tarpininkas. Šis eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad nurodytos susijusios bendrovės antkainis, kuriuo remiantis atliktas koregavimas, neturi įtakos kainos palyginamumui, nes nustatydama eksporto kainą Komisija jau išskaičiavo pagrįstą pelno dydį pagal susijusios bendrovės Sąjungoje lygį, kuris apimtų visus pelno dydžius, susijusius su visais bendrovių tarpusavio sandoriais. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad iš nustatytos eksporto kainos reikėtų išskaičiuoti tik susijusios bendrovės, įsteigtos ne Sąjungoje, PBA sąnaudas.

(31)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijusi bendrovė, įsteigta ne Sąjungoje, už kiekvieną pardavimą eksportui į Sąjungą pasilikdavo antkainį. Antkainis turėjo įtakos kainos palyginimui, nes jis buvo pasiliekamas tik nuo pardavimo eksportui, bet ne nuo pardavimo vidaus rinkoje. Nebuvo galima sutikti su teiginiu, kad į susijusios bendrovės pelno dydį jau atsižvelgta nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Taip yra dėl to, kad koregavimo operacijos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir 2 straipsnio 10 dalį yra skirtingos paskirties, jos nesutampa ir joms taikomos skirtingos materialinės teisės normos. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi siekiama nustatyti patikimą eksporto kainą, o pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi siekiama užtikrinti eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginamumą. Tinkamai nustačius eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ar 9 dalis, visas tolesnis koregavimas pagal jo 2 straipsnio 10 dalį nebėra susijęs su eksporto kaina ir jokiu būdu neturėtų turėti įtakos nustatant normaliąją vertę ir eksporto kainą. Todėl bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas netinkamai suprato koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto paskirtį – juo siekiama ne nustatyti eksporto kainą, o padaryti, kad kaina būtų palyginama su normaliąja verte. Todėl pagrįstas pelno dydis, atskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, neapima galimo antkainio, gauto naudojant tą patį pardavimo kanalą. Kalbant apie koreguotiną sumą, atliktas koregavimas atspindi faktiškai tarp susijusių bendrovių nuskaičiuotą antkainį ir todėl turi faktinės įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Tad nėra priežasties jį pakeisti kita teorine suma. Galiausiai Komisija turi teisę atsižvelgti į faktą, kad susijusi bendrovė, įsteigta ne Sąjungoje, gauna mokėjimus (antkainio, kurį susijusi bendrovė nuskaičiuoja nuo pardavimo, už kurį išrašo sąskaitas pirkėjams Sąjungoje, forma). Tam, kad susijusi bendrovė būtų laikoma firma, kuriai nuo šių mokėjimų taikomas pelno mokestis ne Sąjungos šalyje (kurioje taikomas gerokai mažesnis pelno mokesčio tarifas nei Indonezijoje), ji turi ten vykdyti realią ekonominę veiklą. Eksportuojantis Indonezijos gamintojas negali vienu metu siekti užsitikrinti palankias mokestines sąlygas, kurias gauna dėl to, kad susijusi bendrovė įsteigta ne Sąjungoje ir vykdo ekonominę veiklą toje jurisdikcijoje, ir kartu vykstant antidempingo tyrimui teigti, kad susijusi bendrovė nevykdo jokios ekonominės veiklos. Todėl šie teiginiai turėtų būti atmesti.

(32)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo savo teiginius dėl jo susijusios bendrovės antkainio koregavimo ir paprieštaravo tam, kad atliekant antidempingo tyrimą būtų svarstomi su mokesčiais susiję klausimai. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad nors jis neneigia, kad jo susijusi bendrovė vykdė komercinę veiklą nagrinėjamojoje trečiojoje šalyje, veikla, susijusi su nagrinėjamuoju produktu, buvo ribota. Be to, buvo pakartota, kad susijusios bendrovės veikla akivaizdžiai skyrėsi nuo tarpininko veiklos ir ji iš eksportuojančio gamintojo jokių komisinių nuo pardavimo Sąjungoje negavo. Galiausiai eksportuojantis gamintojas dar kartą pažymėjo, kad nustatydama eksporto kainą Komisija jau išskaičiavo pagrįstą pelno dydį pagal susijusios bendrovės Sąjungoje lygį, kuris neapima visų pelno dydžių, susijusių su visais bendrovių tarpusavio sandoriais. Šiuo klausimu eksportuojantis gamintojas teigė, kad paskesnio pardavimo tarp susijusių bendrovių atveju, iš tiesų Komisija paprastai išskaičiuoja tik susijusios bendrovės, parduodančios produktą tiesiogiai nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, pelno dydį, bet ne kitų tą patį pardavimo kanalą naudojančių susijusių bendrovių pelno dydį.

(33)

Pažymima, kad šiuo atveju tai, kad yra atskiras apmokestinamasis subjektas, gali reikšti, kad susijusi šalis, įsteigta ne Sąjungoje, vykdo plataus masto ekonominę veiklą, nes tokią veiklą ji turi vykdyti pagal šalies mokesčių teisės nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju ir kaip išdėstyta 31 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į faktą, kad atitinkamas eksportuojantis gamintojas turi susijusią šalį ne Sąjungoje, kuri vykdo plataus masto ekonominę veiklą, ir į tai, kad susijusi bendrovė, įsteigta ne Sąjungoje, išskaičiavo antkainį už visus nagrinėjamojo produkto pardavimo sandorius tarp susijusių šalių, o tai turi įtakos MSG eksporto į Sąjungą kainų palyginamumui. Be to, kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, į sumą, kuria remiantis buvo atliekamas koregavimas, buvo įtrauktas faktinis patikrintas antkainis, mokamas sandorių tarp susijusių bendrovių atveju, ir todėl ji taip pat tiksliai atspindi susijusios bendrovės veiklą. Todėl šie argumentai turėtų būti atmesti.

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo tas pats eksportuojantis gamintojas paprieštaravo dėl komisinių, mokamų nuo eksporto kainos, koregavimo, ir teigė, kad tai ne tiesioginės pardavimo sąnaudos, o suma, mokama kas mėnesį, todėl ji nėra susijusi su konkrečiais pardavimo sandoriais ir neturi įtakos kainų palyginamumui. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad mokėti komisiniai turėjo įtakos tik susijusioms bendrovėms, todėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktas neturėtų būti taikomas. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad jei būtų vadovaujamasi prielaida, kad jis kartu su savo susijusia bendrove buvo laikomas vienu ekonominės veiklos vykdytoju, tai bet koks pinigų judėjimas šio ekonominės veiklos vykdytojo viduje nebūtų laikomas šio ekonominės veiklos vykdytojo sąnaudomis ar pajamomis.

(35)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad remiantis eksportuojančio gamintojo ir jo susijusios bendrovės „susitarimu dėl komisinių“, komisiniai tapo mokėtini, kai eksportuojantis Indonezijos gamintojas produktą tiesiogiai pardavė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje (vietoj to, kad tai darytų tarpininkaujant savo susijusiai bendrovei). Išmokėti komisiniai buvo tiesiogiai susieti su grynąja pardavimo verte. Todėl tiesioginis pardavimo ir išmokėtų komisinių ryšys turėjo įtakos kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(36)

Galiausiai prielaida, kad susijusios bendrovės buvo laikomos vienu ekonominės veiklos vykdytoju, yra netiksli. Atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas pats turėjo visapusiškai veikiantį eksporto padalinį ir eksportuojančio gamintojo ir su juo susijusio importuotojo eksporto veikla nesidubliavo. Todėl susijusios bendrovės negalima laikyti vidaus pardavimo departamentu, ir šie argumentai turėtų būti atmesti.

(37)

Kita vertus, eksportuojantis gamintojas teigė, kad jei eksporto kainos būtų pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, išmokėtų komisinių nereikėtų įskaičiuoti į susijusios bendrovės PBA sąnaudas, kurios buvo išskaičiuotos nuo perpardavimo kainos pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį norint nustatyti patikimą eksporto kainą, norint nustatyti patikimą kainą, iš perpardavimo kainos pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje turėtų būti išskaičiuotos visos sąnaudos patirtos nuo importo iki perpardavimo; nėra jokio teisinio pagrindo tokias sąnaudas kompensuoti bet kokiomis pajamomis, kaip reikalauja eksportuojantis gamintojas. Be to, susijusios bendrovės Sąjungoje PBA sąnaudos ir pajamos iš komisinių buvo susijusios su skirtingais pardavimo kanalais (t. y. PBA sąnaudos patirtos per susijusį pirkėją, o pajamos iš komisinių gautos parduodant produktą nesusijusiems pirkėjams). Galiausiai antkainių koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį ir eksporto kainos nustatymas pagal to paties 2 straipsnio 8 ar 9 dalį yra skirtingos paskirties ir reiškia du skirtingus dempingo analizės etapus.

(38)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo teiginius dėl 35 konstatuojamojoje dalyje aprašytų komisinių ir teigė, kad būtų nenuoseklu susijusių šalių tarpusavio sandorių kainas laikyti nepatikimomis ir kartu eksporto kainą koreguoti atsižvelgiant į susijusių šalių sudarytus susitarimus dėl komisinių. Eksportuojantis gamintojas taip pat nesutiko su 35 konstatuojamojoje dalyje išdėstytomis išvadomis, kad sumokėti komisiniai tiesiogiai susiję su grynąja pardavimo verte ir todėl esama tiesioginio pardavimo ir išmokėtų komisinių ryšio, o tai savo ruožtu turi įtakos kainos palyginamumui, nes komisiniai buvo mokami kartą per mėnesį, o išsamesnės informacijos apie komisinių apskaičiavimą šalys neatskleidė.

(39)

Eksportuojantis gamintojas savo teiginių nepagrindė ir savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokios papildomos faktinės informacijos, dėl kurios būtų atšauktos pirmiau nurodytos išvados. Todėl 35–37 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(40)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad reikėtų atlikti reklamos ir skatinimo sąnaudų normaliosios vertės koregavimą. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad šios sąnaudos nepatiriamos vykdant pardavimą eksportui į Sąjungą, tačiau jos daro tiesioginę įtaką pardavimo vidaus rinkoje kainai. Siekdamas pagrįsti šį argumentą eksportuojantis gamintojas teigė, kad bent tam tikrais atvejais šias sąnaudas galima atsekti iki konkrečių pardavimo vidaus rinkoje sandorių. Galiausiai šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad reklamos ir skatinimo sąnaudos atspindėjo, viena vertus, skirtingus prekybos vidaus rinkoje lygmenis (kur MSG buvo tiesiogiai parduodamas mažmenininkams), kita vertus, pardavimą Sąjungai (kai parduodama prekiautojams ir platintojams).

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad reklamos ir skatinimo sąnaudos daugiausiai buvo susijusios su klientų sąskaitomis, o ne su konkrečiais pardavimo sandoriais. Skatinimo ir reklamos sąnaudos patiriamos nepriklausomai nuo to, ar produktas galiausiai parduodamas. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad sąnaudos, kurios, kaip teigta, buvo susijusios su konkrečiu pardavimo sandoriu, nebuvo įtrauktos į kainą. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad reklamos ir skatinimo sąnaudos kainoms ir kainų palyginamumui įtakos neturi, ir šis teiginys turėtų būti atmestas.

(42)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad MSG stambiais kristalais (granulių dydis) būdingos skirtingos fizinės savybės, šis MSG, palyginti su į Sąjungą eksportuojamu MSG, buvo parduodamas skirtingu prekybos lygmeniu. Todėl eksportuojantis gamintojas teigė, kad nustatant normaliąją vertę atsižvelgti į MSG stambiais kristalais nederėtų.

(43)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad esama kelių dydžių MSG granulių: milteliai, smulkūs, maži, standartiniai ir dideli. Produkto apibrėžtoji sritis apima visų dydžių darinius, nes jiems būdingos tos pačios pagrindinės savybės, jų galutinė naudojimo paskirtis yra vienoda ir juos galima keisti vienus kitais. Todėl nustatant normaliąją vertę turėtų būti įtraukti visi produkto tipai. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad skirtingas granulių dydis nelemia skirtingų sąnaudų.

(44)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad pirkėjai vidaus rinkoje, kurie pirko stambių kristalų MSG, taip pat pirko ir kitų dydžių kristalų MSG. Nebuvo įrodymų, kad kainų skirtumas stambių kristalų MSG atveju būtų buvęs susijęs su MSG fizinėmis savybėmis ar su tam tikru prekybos lygmeniu, nes šį kainos skirtumą buvo galima sieti su kitais aspektais, pavyzdžiui, su pirkėjais ir įsigytu kiekiu. Be to, eksportuojantis gamintojas nenurodė skaitinių tariamo fizinių savybių skirtumo verčių. Todėl šiuo klausimu pateikti argumentai turėtų būti atmesti.

(45)

Kadangi kitų pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 39–46 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(46)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 47–48 konstatuojamosiose dalyse nurodyta dempingo skirtumų skaičiavimo metodika patvirtinta.

(47)

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip išdėstyta 25 konstatuojamojoje dalyje, nustatant vieno eksportuojančio gamintojo eksporto kainą neatsižvelgta į tam tikrus sandorius ir negavus kitų pastabų, galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie: