(1)

vidutinės masės vertė, naudojama apskaičiuojant kiekvieno naujo keleivinio automobilio savitąjį išmetamo CO2 kiekį, turi būti tikslinama kas trejus metus, siekiant atsižvelgti į naujų Sąjungoje registruojamų transporto priemonių vidutinės masės pokyčius;

(2)

iš naujų keleivinių automobilių, užregistruotų 2011, 2012 ir 2013 kalendoriniais metais, parengtos naudoti transporto priemonės masės stebėsenos akivaizdu, kad vidutinė masė padidėjo, todėl Reglamento (EB) Nr. 443/2009 I priedo 1 punkto b papunktyje nurodytą M0 skaičių reikia patikslinti;

(3)

išimties tvarka darant šį pirmąjį patikslinimą dera atsižvelgti į tai, kad stebėsenos duomenų kokybė 2011, 2012 ir 2013 m. skyrėsi. Todėl naujoji vertė turėtų būti nustatyta atsižvelgiant tik į tas masės vertes, kurias galėjo patikrinti atitinkami transporto priemonių gamintojai, ir atmetant vertes, kurios yra akivaizdžiai neteisingos, t. y. didesnės kaip 2 840 kg arba mažesnės kaip 500 kg, taip pat transporto priemonių, kurioms Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 netaikomas, vertes. Be to, naujoji vertė apskaičiuojama pagal svertinį vidurkį, atsižvelgiant į kiekvienais ataskaitiniais metais užregistruotų naujų transporto priemonių skaičių;

(4)

atsižvelgiant į tai, M0 vertė, taikytina nuo 2016 m. sausio 1 d., turėtų būti padidinta 20,4 kg, nuo 1 372,0 iki 1 392,4 kg,

„b)

Savitasis išmetamo CO2 kiekis = 130 + a × (M – M0)

čia:

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 maisto produktų sveikumo teiginiai draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalį priimtas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 (2), kuriuo sudarytas leidžiamų vartoti maisto produktų sveikumo teiginių, nesusijusių su susirgimo rizikos mažinimu ir su vaikų vystymusi ir sveikata, sąrašas;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti sveikumo teiginius maisto tvarkymo subjektai turi teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (toliau – Tarnyba) moksliniam vertinimui atlikti ir Komisijai bei valstybėms narėms susipažinti;

(4)

Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo;

(5)

siekiant skatinti inovacijas, sveikumo teiginiai, kurie grindžiami naujausiais moksliniais duomenimis ir (arba) prie kurių pridedamas prašymas užtikrinti nuosavybės teise priklausančių duomenų apsaugą, turėtų būti tvirtinami skubos tvarka;

(6)

gavus bendrovės „Aptonia“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su glikeminiais angliavandeniais ir normalios raumenų funkcijos (susitraukimo) grąžinimu po intensyvios treniruotės (klausimas Nr. EFSA–Q-2013–00234) (3). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Glikeminiai angliavandeniai padeda greičiau papildyti raumenų glikogeno atsargas po intensyvios treniruotės“;

(7)

2013 m. spalio 25 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje, remiantis pateiktais duomenimis, padaryta išvada, kad tarp glikeminių angliavandenių vartojimo ir deklaruojamo poveikio priežastinis ryšys yra. Taigi šią išvadą atitinkantis sveikumo teiginys turėtų būti laikomas atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimus ir įtrauktas į Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą, sudarytą Reglamentu (ES) Nr. 432/2012;

(8)

vienas iš Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslų yra užtikrinti, kad sveikumo teiginiai būtų teisingi, aiškūs ir patikimi bei naudingi vartotojui ir kad to siekiant būtų atsižvelgiama į teiginių formuluotę ir pateikimą. Todėl, jei pareiškėjo vartojamų teiginių tekstas turi tą pačią prasmę vartotojui, palyginti su jau leidžiamais vartoti sveikumo teiginiais, kadangi nurodomas tas pats maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos iš jo sudedamųjų dalių ir sveikatos ryšys, šiems teiginiams turėtų būti taikomos tokios pačios vartojimo sąlygos, kaip nurodytos šio reglamento priede;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 20 straipsnį teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą registras, kuriame yra visi leidžiami vartoti sveikumo teiginiai, turėtų būti atnaujintas, atsižvelgiant į šį reglamentą;

(10)

nustatant šiame reglamente pateiktas priemones apsvarstytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjo ir visuomenės atstovų pastabos;

(11)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 432/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

buvo konsultuotasi su valstybėmis narėmis,

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 maisto produktų sveikumo teiginiai draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti maisto produktų sveikumo teiginius maisto tvarkymo subjektai gali teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (toliau – Tarnyba) moksliniam vertinimui atlikti ir Komisijai bei valstybėms narėms susipažinti;

(3)

Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo. Tam tikrais atvejais vien tik mokslinis rizikos vertinimas negali suteikti visos informacijos, kurios pagrindu būtų galima priimti sprendimą dėl rizikos valdymo, ir todėl turėtų būti atsižvelgiama į kitus su svarstomu klausimu susijusius teisėtus veiksnius;

(4)

gavus bendrovės „Dextro Energy GmbH & Co. KG“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00266) (2). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Gliukozė yra metabolizuojama vykstant normaliai organizmo energijos apykaitai“;

(5)

2012 m. gegužės 11 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje, remiantis pateiktais duomenimis, padaryta išvada, kad tarp gliukozės vartojimo ir prisidėjimo prie energijos apykaitos priežastinis ryšys yra. Tikslinė populiacija yra bendroji populiacija;

(6)

gavus bendrovės „Dextro Energy GmbH & Co. KG“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00267) (3). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Gliukozė palaiko normalų fizinį aktyvumą“;

(7)

2012 m. gegužės 11 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad teiginys apie gliukozę ir prisidėjimą prie energijos apykaitos jau buvo teigiamai įvertintas ir kurioje nurodyta į Tarnybos nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00266);

(8)

gavus bendrovės „Dextro Energy GmbH & Co. KG“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00268) (4). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Gliukozė padeda palaikyti normalią energijos apykaitą“;

(9)

2012 m. gegužės 11 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad teiginys apie gliukozę ir prisidėjimą prie energijos apykaitos jau buvo teigiamai įvertintas ir kurioje nurodyta į Tarnybos nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00266);

(10)

gavus bendrovės „Dextro Energy GmbH & Co. KG“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00269) (5). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Gliukozė padeda palaikyti normalią energijos apykaitą treniruojantis“;

(11)

2012 m. gegužės 11 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad teiginys apie gliukozę ir prisidėjimą prie energijos apykaitos jau buvo teigiamai įvertintas ir kurioje nurodyta į Tarnybos nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00266);

(12)

gavus bendrovės „Dextro Energy GmbH & Co. KG“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00270) (6). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Gliukozė padeda palaikyti normalią raumenų veiklą“;

(13)

2012 m. gegužės 11 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad teiginys apie gliukozę ir prisidėjimą prie energijos apykaitos jau buvo teigiamai įvertintas ir kurioje nurodyta į Tarnybos nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su gliukoze ir prisidėjimu prie energijos apykaitos (klausimas Nr. EFSA-Q-2012-00266);

(14)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 6 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį sveikumo teiginiai turi būti grindžiami visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais. Leidimas juos vartoti taip pat neturėtų būti teisėtai suteiktas, jeigu sveikumo teiginiai neatitinka kitų bendrųjų ir specialiųjų Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimų, net jei Tarnybos atliktas mokslinis vertinimas buvo teigiamas. Sveikumo teiginiai, neatitinkantys visuotinai pripažintų mitybos ir sveikumo principų, neturėtų būti leidžiami vartoti. Tarnyba padarė išvadą, kad tarp gliukozės vartojimo ir prisidėjimo prie energijos apykaitos priežastinis ryšys yra. Tačiau vartojant šį sveikumo teiginį būtų pateiktas prieštaringas ir klaidinantis pranešimas vartotojams, kadangi būtų skatinama vartoti cukrus, dėl kurių, remdamosi visuotinai pripažintomis mokslinėmis rekomendacijomis, nacionalinės ir tarptautinės institucijos informuoja vartotojus, kad suvartojamą kiekį reikėtų mažinti. Todėl toks sveikumo teiginys neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 3 straipsnio antros pastraipos a punkto, kuriame nustatyta, kad vartojami teiginiai neturėtų būti dviprasmiški ar klaidinantys. Be to, net jei atitinkamas sveikumo teiginys būtų leistas vartoti tam tikromis sąlygomis ir (arba) kartu su papildomais teiginiais ar perspėjimais, tai nebūtų pakankamas pagrindas išvengti vartotojų klaidinimo, todėl toks teiginys neturėtų būti leidžiamas vartoti;

(15)

sveikumo teiginiai, kuriems taikomas šis reglamentas, priskiriami prie Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų teiginių, kuriems iki leidžiamų vartoti sveikumo teiginių sąrašo patvirtinimo taikomas to reglamento 28 straipsnio 5 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, jei jie atitinka to reglamento nuostatas;

(16)

leidžiamų vartoti sveikumo teiginių sąrašas nustatytas Komisijos reglamente (ES) Nr. 432/2012 (7) ir taikomas nuo 2012 m. gruodžio 14 d. Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalyje nurodytiems teiginiams, kurių iki 2012 m. gruodžio 14 d. Tarnyba nebuvo baigusi vertinti arba Komisija nebuvo baigusi svarstyti ir kurie pagal šį reglamentą neįtraukiami į leidžiamų vartoti sveikumo teiginių sąrašą, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo juos vis dar galima vartoti, siekiant, kad maisto tvarkymo subjektai ir kompetentingos nacionalinės institucijos prisitaikytų prie tų teiginių vartojimo draudimo;

(17)

nustatant šiame reglamente pateiktas priemones apsvarstytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjo ir visuomenės atstovų pastabos;

(18)

buvo konsultuotasi su valstybėmis narėmis,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytos šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams taikomos visuomenės ir gyvūnų sveikatos taisyklės siekiant išvengti šių produktų keliamos rizikos visuomenės ir gyvūnų sveikatai arba ją kuo labiau sumažinti. Jame taip pat nustatytas tam tikrų šių produktų gaminių gamybos grandinės galinis taškas, po kurio nebetaikomi to reglamento reikalavimai;

(2)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (2) nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 įgyvendinimo taisyklės, įskaitant šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar naikinimo alternatyvių metodų taikymo taisykles ir organinių trąšų ir tam tikrų kitų šalutinių gyvūninių produktų tiekimo rinkai reikalavimus;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies d punktą valstybės narės gali leisti surinkti, transportuoti ir naikinti 3 kategorijos medžiagas, nurodytas to reglamento 10 straipsnio f punkte, kitais būdais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VI priedo IV skyriuje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 36 straipsnio 3 dalį ši galimybė taikoma pereinamuoju laikotarpiu iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tam tikros valstybės narės leidžia surinkti, transportuoti ir naikinti kitais būdais nei nustatytieji Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VI priedo IV skyriuje mažus kiekius buvusių maisto produktų – iki 20 kg per savaitę;

(4)

jei nėra pranešimų apie neigiamas pasekmes gyvūnų sveikatai ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais naikinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 14 straipsnį būtų nepriimtinai sudėtingas palyginti su vietiniu sunaikinimu, yra tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio leidžiančią nukrypti nuostatą kaip nuolatinę pasirinkimo galimybę, jei dėl tokio naikinimo nekyla nepriimtino pavojaus sveikatai. Todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 15 straipsnis, kuriame nustatytos specialios Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c, e ir f punktų taikymo taisyklės, turėtų būti papildytas nuoroda į priemones, pateikiamas Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VI priedo IV skyriuje, kuris taip pat turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir su suinteresuotųjų subjektų organizacijomis, pasirinkimo galimybė, kad valstybės narės gali nuspręsti padidinti apimtį iki daugiausia 50 kg per savaitę, panaikinama nuo tada, kai pereinamojo laikotarpio leidžianti nukrypti nuostata tampa nuolatine pasirinkimo galimybe. Be to, Reglamento Nr. 142/2011 36 straipsnio 3 dalis turėtų būti išbraukta;

(5)

atsižvelgiant į mažą organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų, kurias naudoja tam tikri ūkio subjektai ir naudotojai, ypač jei jie veikia ne maisto ir pašarų grandinėje, ir su kuriomis gali turėti kontaktą ūkiniai gyvūnai, riziką, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista atleisti tuos ūkio subjektus ir naudotojus nuo registracijos prievolės pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 23 straipsnį. Tie ūkio subjektai ir naudotojai turėtų būti įtraukti į ūkio subjektų, kurie atleisti nuo prievolės pranešti kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 20 straipsnio 4 dalį, sąrašą. Reglamento (ES) Nr. 142/2011 20 straipsnio 4 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(6)

auginimo terpės, įskaitant auginimo dirvožemį, kuriame yra nedidelis kiekis šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių, supakuotų ir skirtų naudoti galutiniam vartotojui, nekelia pavojaus, kad bus naudojamos kaip ūkinių gyvūnų pašaras. Apribojant šalutinių gyvūninių produktų gaminių iš 2 arba 3 kategorijos medžiagų kiekį iki mažiau nei 5 % tūrio auginimo terpėse, įskaitant auginimo dirvožemį, sumažinama jų naudojimo kaip ūkinių gyvūnų pašarų rizika, kadangi dėl didelio dirvožemio ir kitų medžiagų kiekio ūkiniai gyvūnai tokių gaminių neėda. Gaminant auginimo terpes galima naudoti perdirbtą mėšlą. Vis dėlto perdirbtas mėšlas neturi būti vienintelis auginimo terpių komponentas. Jis turėtų sudaryti ne daugiau kaip 50 % auginimo terpių tūrio. Perdirbtas mėšlas nenaudojamas auginimo terpėms gaminti, jei kilmės vietai taikomas draudimas dėl įtariamo arba įrodyto pavojingos užkrečiamosios ligos, darančios poveikį ūkiniams gyvūnams, protrūkio. Todėl tokių gaminių atveju būtų galima neatlikinėti veterinarinės kontrolės pateikiant juos rinkai, išskyrus importuojant. Reglamento (ES) Nr. 142/2011 22 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)

tarpinių produktų ir prekybos pavyzdžių apibrėžtys atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 142/2011 35 ir 39 punktuose turėtų būti patikslintos, kad būtų išvengta nepagrįstų kliūčių prekybai. Į tarpinių produktų apibrėžtį taip pat įeina tų tarpinių produktų paskirtis. Yra pateisinama į dabartinę apibrėžtį įtraukti galimus papildomus panaudojimo būdus kosmetikos pramonėje. Šalutinių gyvūninių produktų gaminius, atitinkančius Tarybos direktyvos 76/768/EEB (3) reikalavimus, pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 1 dalį galima laikyti pasiekusiais galutinį gamybos grandinės tašką. Be to, būtina patikslinti, kad gyvūnų augintinių ėdalą galima įvežti į ES kaip prekybos pavyzdį šėrimo tyrimams arba aparatų ar įrangos bandymams. Tarpinių produktų ir prekybos pavyzdžių apibrėžtys Reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priedo 35 ir 39 punktuose turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(8)

nors pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 6 dalį arklinių šeimos gyvūnai laikomi ūkiniais gyvūnais, tam tikri atskiri arkliai palaiko ypač glaudų ryšį su savo laikytojais. Todėl yra pagrįsta suteikti galimybę kremuoti nugaišusius arklius tuo tikslu kompetentingų institucijų patvirtintuose deginimo įrenginiuose, jei arkliai yra iš ūkių, kuriems netaikomas draudimas dėl ligų, apie kurias būtina informuoti. Tarybos direktyvoje 2009/156/EB (4) numatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai ir taip pat reglamentuojamas arklinių šeimos gyvūnų vežimas, įskaitant arklinių šeimos gyvūnų identifikavimo reikalavimus. Atskirai kremuojami nedidelio pajėgumo deginimo įmonėse gali būti tik tos Direktyvos reikalavimus atitinkantys nugaišę arklinių šeimos gyvūnai. Reglamento (EB) Nr. 142/2011 III priedo III skyrius turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio g dalyje nustatyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš vandens gyvūnų 2 kategorijos medžiagų, gali būti paverčiami silosu, kompostu arba transformuojami į biologines dujas. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA) paskelbė mokslinę nuomonę dėl naujo šalutinių gyvūninių produktų iš žuvų kilmės 2 kategorijos medžiagų perdirbimo metodo vertinimo (5). Remiantis EFSA nuomone, rizika, kylanti dėl žuvų kilmės 2 kategorijos medžiagų, yra pakankamai sumažinama taikant perdirbimo metodą, ir todėl jų gaminius galima naudoti organinėms trąšoms gaminti, kompostuoti, transformuoti į biologines dujas arba naudoti kailinių gyvūnų ar kitų, neskirtų žmonėms vartoti, pašarams gaminti. EFSA nuomonėje daroma išvada, kad rizika nepadidėja, jei perdirbimo metodas taip pat taikomas šalutiniams produktams, gautiems iš vandens gyvūnų 3 kategorijos medžiagų, perdirbti. Todėl iš vandens gyvūnų gautos 3 kategorijos medžiagos gali būti skirtos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 14 straipsnyje išvardytiems tikslams;

(10)

po sėkmingo EFSA rizikos vertinimo žuvų žaliavos silosavimas turėtų būti įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 142/2011 IV priedo IV skyriaus alternatyvių perdirbimo metodų sąrašą. Reglamento (ES) Nr. 142/2011 IV priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

gyvūninės kilmės irimo atliekos ir kompostas praktiškai gali būti su negyvūninės kilmės medžiagomis. Ūkio subjektai turėtų žinoti, kokios taisyklės taikomos tokių irimo atliekų ir komposto naikinimui. Be to, būtina patikslinti, kokiais atvejais viešojo maitinimo atliekų kompostas ir irimo atliekos gali būti naikinami registruotame sąvartyne. Reglamento (EB) Nr. 142/2011 V priedo III skyrius turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

Kroatija pateikė laukinių maitlesių paukščių rūšių, dėl kurių turėtų būti taikoma nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnyje nustatytos specialiosios šėrimo paskirties leidžianti nukrypti nuostata, sąrašą. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti maitlesių paukščių rūšių sąrašą Reglamento (EB) Nr. 142/2011VI priede;

(13)

EFSA įvertino riziką, kylančią kompostuojant nugaišusius ūkinius kiaulinių šeimos gyvūnus juos izoliavus ir vėliau sudeginant (6) ir padarė išvadą, kad komposto izoliavimas, kaip minėta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo III skyriaus 2 skirsnyje dėl nustatytų alternatyvių parametrų, nėra pakankamas veiksmas siekiant užtikrinti saugų 2 kategorijos medžiagų sunaikinimą ir todėl to reglamento IV priedo IV skyriuje negali būti nurodytas kaip alternatyvus perdirbimo metodas. Remiantis pirmiau minėtu EFSA vertinimu, „aerobinis brandinimas ir ūkyje nugaišusių kiaulių ir tam tikrų kitų kiaulių žaliavų laikymas po to sudeginant arba bendrai sudeginant“ turėtų būti vertinamas kaip specifinis izoliavimo metodas, kuomet šalutiniai gyvūniniai produktai laikomi iki juos vėliau sunaikinant laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009. Siekiant atskirti tą metodą nuo patvirtintų kompostavimo metodų ir išvengti patvirtinimo procedūros, būtinos kompostavimo įmonėms, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priede, yra tikslinga įtraukti tą metodą į naują to reglamento IX priedo skyrių kartu su metodu „Hidrolizė ir tolesnis naikinimas“, šiuo metu nurodytą IV priedo IV skyriaus II skirsnio H punkte, kuris yra grindžiamas tais pačiais principais. Be to, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti nuorodą į IV priedą XVI priedo II skyriaus 11 skirsnyje. Todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 IV, IX ir XVI priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(14)

lydytiems riebalams iš 3 kategorijos medžiagų taikomi specialieji reikalavimai pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo II skyriaus 3 skirsnį. Vis dėlto nėra gyvūnų sveikatos priežasčių uždrausti perdirbti 3 kategorijos medžiagą iš vandens gyvūnų ir šalutinius gyvūninius produktus iš vandens gyvūnų, kaip minėta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i ir j dalyse, kartu su 3 kategorijos šalutiniais gyvūniniais produktais, gautais iš sausumos gyvūnų, į maišytus lydytus riebalus. Todėl turėtų būti įmanoma naudoti 3 kategorijos medžiagas iš vandens gyvūnų ir šalutinius gyvūninius produktus iš vandens gyvūnų kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i ir j dalyse lydytiems riebalams gaminti. Todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo II skyriaus 3 skirsnio A dalies 1 punktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

centrifugos ar separatoriaus nuosėdų, kurios vėliau gali būti naudojamos kaip organinės trąšos arba organinėms trąšoms gaminti ir pateikiamos rinkai, terminio apdorojimo reikalavimai yra nustatyti Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo II skyriaus 4 skirsnio III dalyje. Todėl yra tinkama nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, pagal kurią kompetentinga institucija galėtų leisti alternatyvius centrifugos ar separatoriaus nuosėdų, skirtų naudoti valstybėse narėse, terminio apdorojimo parametrus, jei ūkio subjektai gali įrodyti, kad laikantis alternatyvių parametrų atlikus terminį apdorojimą užtikrinamas ne mažesnis rizikos sumažėjimas nei atliekant terminį apdorojimą vadovaujantis jau patvirtintais parametrais, taikomais pateikiant jas rinkai. Todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo II skyriaus 4 skirsnio III dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(16)

tarpinius produktus, inter alia, galima naudoti laboratoriniams reagentams gaminti arba gyvūnų in vitro diagnostikai. Atlikus patikrinimus pasienio kontrolės poste pagal Tarybos direktyvos 97/78/EB (7) 4 straipsnį, gaminys turi būti tiesiai transportuojamas į registruotąją paskirties įmonę ar gamyklą. Siekiant patikslinti tarpinių produktų importo reikalavimus, Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XII priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(17)

kraujo produktai, skirti ūkinių gyvūnų pašarams gaminti, įskaitant purškiamuoju būdu išdžiovintus kiaulių kraujo miltus ir kraujo plazmą, turi būti pagaminti laikantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo II skyriaus 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų. Kaip nurodyta to skirsnio B punkte, kraujo produktai turi būti perdirbami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų arba 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta to reglamento IV priedo III skyriuje, arba taikant kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad kraujo produktai atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo I skyriuje. Reglamente (ES) Nr. 142/2011, visų pirma XIV priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 lentelės 2 eilutės 6 skiltyje, taip pat nustatyta, kad prie kraujo produktų, neskirtų vartoti žmonėms, kurie galėtų būti naudojami kaip pašarai, turi būti pridedamas veterinarijos sertifikatas, atitinkantis XV priedo 4 skyriaus B dalyje pateiktą pavyzdį, jei jie skirti įvežti į Sąjungą arba vežti tranzitu per Sąjungą;

(18)

buvo pranešta apie kiaulių epideminę diarėją, įskaitant kiaulių užsikrėtimą kiaulių epideminės diarėjos virusu ir kiaulių delta koronavirusu, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Karibų jūros regione, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kiaulių delta koronavirusas niekada nebuvo aptiktas Sąjungoje. Netinkamai termiškai apdorojus purškiamuoju būdu išdžiovintus kiaulių kraujo miltus ir kraujo plazmą – tai yra įprasta paršelių pašaro sudedamoji dalis – arba juos užkrėtus po terminio apdorojimo, prisidedama prie viruso plitimo;

(19)

Komisija savo iniciatyva priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 483/2014 (8) kaip laikinąją apsaugos priemonę purškiamuoju būdu išdžiovintų kiaulių kraujo miltų ir kraujo plazmos, skirtų kiaulinių šeimos gyvūnų pašarams gaminti, saugos atžvilgiu. Kadangi rizika gyvūnų sveikatai išliks, būtina peržiūrėti purškiamuoju būdu išdžiovintų kiaulių kraujo miltų ir kraujo plazmos, skirtų kiaulinių šeimos gyvūnų pašarams gaminti, importo reikalavimus ir nustatyti laikinąsias priemones kaip nuolatinį reikalavimą;

(20)

remiantis moksliniais stebėjimais, kiaulių koronavirusai yra inaktyvinami kiaulių išmatose, kaitinant iki 71 °C ir išlaikant tokią temperatūrą 10 minučių arba laikant 20 °C kambario temperatūroje 7 dienas. Virusas neišsilaikė bandymui užkrėstuose sausuose pašaruose, laikytuose 24 °C kambario temperatūroje ne mažiau nei 2 savaites. Sąjungoje ir trečiosiose šalyse purškiamuoju būdu džiovinami kraujo miltai ir kraujo plazma paprastai apdorojami visą medžiagą kaitinant 80 °C temperatūroje;

(21)

remiantis turima informacija, yra tinkama reikalauti, kad iš trečiųjų šalių įvežami kiaulių purškiamuoju būdu išdžiovinti kiaulių kraujo miltai ir kraujo plazma, skirti kiaulių pašarams, būtų apdorojami esant aukštai temperatūrai ir po to tam tikrą laiką laikomi kambario temperatūroje, siekiant sumažinti užkrėtimo po apdorojimo riziką;

(22)

kaulų ir kaulų produktų (išskyrus kaulų miltus), ragų ir ragų produktų (išskyrus ragų miltus) ir kanopų ir kanopų produktų (išskyrus kanopų miltus), neskirtų naudoti kaip pašarinės žaliavos, organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos, importas taip pat turėtų būti leidžiamas, jei tos medžiagos transportuojamos lėktuvu ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 41 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(23)

iš dalies pakeitus tarpinių produktų apibrėžtį ir nustačius papildomų kraujo produktų importo reikalavimų, deklaracijos pavyzdys, naudotinas importuojant tarpinius produktus iš trečiųjų šalių, ir sveikumo sertifikatų pavyzdžiai kraujo produktų, skirtų naudoti kaip pašarinės žaliavos, importui, turėtų būti atitinkamai pakeisti. Todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XV priedo 4 skyriaus B dalis ir 20 skyrius turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(24)

siekiant išvengti prekybos sutrikimų, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį valstybės narės, laikydamosi taisyklių, kurios galiojo prieš įsigaliojant šiam reglamentui, turėtų priimti importuojamus tarpinius produktus, kuriems taikomos Reglamento (ES) Nr. 142/2011 nuostatos, iš dalies pakeistos šiuo reglamentu;

(25)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

15 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 14 straipsnio, valstybės narės gali leisti surinkti, transportuoti ir naikinti mažus kiekius 3 kategorijos medžiagų, nurodytų to reglamento 10 straipsnio f punkte, to reglamento 19 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytais būdais, jei laikomasi VI priedo IV skyriuje nustatytų naikinimo kitais būdais reikalavimų.“

2.

19 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

3.

20 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

4.

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

5.

23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

6.

36 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

7.

I, III, IV, V, VI, IX, X, XI, XII, XIV, XV ir XVI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

(1)

Direktyvos 2012/34/ES 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad infrastruktūros valdytojai gali pareiškėjams nustatyti reikalavimus, kad būtų apsaugoti jų teisėti lūkesčiai dėl būsimų pajamų ir infrastruktūros panaudojimo;

(2)

tie reikalavimai turėtų būti tinkami, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jie gali apimti tik finansinės garantijos, kuri neturėtų viršyti tam tikro numatomam veiklos mastui proporcingo dydžio, pateikimą ir pareiškėjo gebėjimo parengti tinkamas paraiškas infrastruktūros pajėgumams gauti užtikrinimą;

(3)

finansinės garantijos galėtų būti avansai arba finansų įstaigų suteiktos garantijos;

(4)

kad Direktyvos 2012/34/ES 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai būtų tinkami, reikėtų atsižvelgti į tai, kad už naudojimąsi konkuruojančių transporto rūšių, pvz., kelių ir oro transporto, laivų ir vidaus vandenų kelių transporto, infrastruktūra dažnai nėra renkami jokie naudotojo mokesčiai, todėl finansinės garantijos nereikalingos. Siekiant užtikrinti sąžiningą transporto rūšių konkurenciją, finansinės garantijos dydis ir trukmė turėtų būti apriboti iki būtino minimumo;

(5)

tos finansinės garantijos yra tinkamos tik jei jos yra būtinos siekiant užtikrinti infrastruktūros valdytojui būsimas pajamas ir infrastruktūros naudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros valdytojai gali atlikti geležinkelio įmonių finansinio pajėgumo patikras ir stebėjimą pagal licencijavimo procedūrą, nustatytą Direktyvos 2012/34/ES III skyriuje ir ypač tos direktyvos 20 straipsnyje, finansinių garantijų poreikis yra dar mažesnis;

(6)

toms garantijos taikomas nediskriminavimo principas, todėl garantijų reikalavimai privatiems ir viešiems pareiškėjams neturėtų skirtis;

(7)

garantijos turėtų atitikti pareiškėjo keliamą riziką infrastruktūros valdytojui skirtingais pajėgumų paskirstymo etapais. Apskritai rizika yra maža, jei pajėgumai gali būti perskirstyti kitoms geležinkelio įmonėms;

(8)

garantija, kurios prašoma tam, kad būtų parengta tinkama paraiška, gali būti laikoma tinkama, skaidria ir nediskriminacine tik jei infrastruktūros valdytojas tinklo nuostatuose nustato aiškias ir skaidrias pajėgumų paraiškos rengimo taisykles ir teikia pareiškėjams būtinas pagalbines priemones. Kadangi neįmanoma objektyviai įvertinti gebėjimo parengti tinkamą paraišką prieš paraiškos procedūrą, jo trūkumą galima nustatyti tik tai procedūrai pasibaigus, remiantis kartotiniu tų paraiškų ar būtinos informacijos nepateikimu infrastruktūros valdytojui. Pareiškėjas turėtų būti atsakingas už tokį nepateikimą ir už jį gali būti skiriama sankcija – pareiškėjo pašalinimas iš paraiškų dėl konkrečios traukinio linijos teikimo procedūros;

(9)

buvo klaidingai priimta kita, o ne komiteto teigiamos nuomonės sulaukusi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 870/2014 (2) redakcija. Todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 870/2014 turėtų būti panaikintas;

(10)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2012/34/ES 62 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto nuomonę,

a)

pareiškėjas neatsakė į du paskesnius prašymus pateikti trūkstamą informaciją arba pakartotinai atsakė nesilaikydamas tinklo nuostatuose, nurodytuose Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje ir tos direktyvos IV priede, nustatytų sąlygų dėl paraiškų dėl traukinio linijų teikimo procedūrų ir

b)

infrastruktūros valdytojas gali reguliavimo institucijos prašymu ir taip, kad ją tenkintų, įrodyti, jog ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad paraiškos būtų pateiktos tinkamai ir laiku.

(1)

Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 įsigaliojo 2013 m. sausio 3 d. Juo panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 (2);

(2)

remiantis 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Slovėnijos paraiška dėl pavadinimo „Kranjska klobasa“ įregistravimo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3);

(3)

2012 m. liepos 3 d. Vokietija, 2012 m. rugpjūčio 16 d. Kroatija, o 2012 m. rugpjūčio 17 d. Austrija pareiškė prieštaravimus įregistravimui pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 7 straipsnio 1 dalį. Įvertinta, kad prieštaravimai priimtini;

(4)

2012 m. spalio 24 d. laiškais Komisija paragino suinteresuotąsias šalis surengti atitinkamas konsultacijas ir per šešis mėnesius pasiekti tarpusavio susitarimą pagal savo vidaus procedūras;

(5)

Slovėnija pasiekė susitarimus su Vokietija ir Austrija. Tačiau jai nepavyko pasiekti susitarimo su Kroatija;

(6)

kadangi susitarimas tarp Slovėnijos ir Kroatijos nebuvo pasiektas, Komisija turėtų priimti sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą procedūrą;

(7)

nepasitvirtino įtarimas, kad akivaizdžiai nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 510/2006 2 straipsnio 1 dalies b punkto, pakeisto Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio 2 dalimi, dėl geografinės vietovės ribų, t. y. įtarimas, kad produkto kilmės vieta nėra konkreti vietovė, regionas ar šalis arba kad klaidinamas vartotojas. Kalbant apie įtariamą šalies pavadinimo naudojimo, leidžiamo išimtiniais atvejais, pažeidimą, paminėtina, kad „Kranjska“ yra ne šalies, o buvusio regiono pavadinimas. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nenumatyta, kad šalies pavadinimas saugomose geografinėse nuorodose gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais. Kalbant apie tvirtinimą, kad aptariama geografinė vietovė nepasižymi iš kaimyninių vietovių ją išskiriančiomis gamtinėmis savybėmis, pažymėtina, kad įvertinti, ar šis tvirtinimas turi pagrindo, nebūtina, nes to nereikalaujama Reglamente (ES) Nr. 1151/2012;

(8)

paaiškėjo, kad terminai „Krainer“, „Käsekrainer“, „Schweinskrainer“, „Osterkrainer“ ir „Bauernkrainer“ ir terminai „Kranjska“ ir „Kranjska kobasica“ yra panašių dešrų pavadinimai, atitinkamai, vokiečių ir kroatų kalbomis ir turi bendras istorines šaknis, reiškiančias buvusį „Kranjska“ kraštą, kuris administraciniu požiūriu nebeegzistuoja. Kadangi tie pavadinimai bendros kilmės, o produktai vizualiai panašūs, gali būti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 13 straipsnyje, ypač jo 1 dalies b punkte, numatytas apsaugos nuostatas, įregistravus „Kranjska klobasa“ pavadinimą, gamintojai, nesilaikantys šio produkto specifikacijos, negalės naudoti terminų „Krainer“, „Käsekrainer“, „Schweinskrainer“, „Osterkrainer“, „Bauernkrainer“, „Kranjska“ ir „Kranjska kobasica“;

(9)

nustatyta, kad naudojant terminus „Krainer“, „Käsekrainer“, „Schweinskrainer“, „Osterkrainer“, „Bauernkrainer“, „Kranjska“ ir „Kranjska kobasica“ produktams, kurių kilmė bendra su „Kranjska klobasa“, pavadinti, neketinta pasinaudoti pastarojo produkto pavadinimo reputacija, o vartotojai nebuvo arba negalėjo būti suklaidinti dėl tikrosios produkto kilmės. Be to, įrodyta, kad ne mažiau kaip 25 metus iki kol Slovėnija Komisijai pateikė „Kranjska klobasa“ pavadinimo įregistravimo paraišką šios nuorodos buvo naudojamos nuosekliai ir sąžiningai laikantis teisės nuostatų;

(10)

tačiau pažymėtina, kad per du dešimtmečius vokiečių kalboje pavadinimas „Krainer“ ir su juos sudaryti pavadinimai visiškai prarado geografinį ryšį su Karniolos regionu. Tai patvirtina faktas, kad tiek su Vokietija, tiek su Austrija pasiektuose susitarimuose Slovėnija pripažino, jog terminų „Krainer“, „Käsekrainer“, „Schweinskrainer“, „Osterkrainer“ ir „Bauernkrainer“ naudojimo nereikėtų laikyti piktnaudžiavimu pavadinimu „Kranjska klobasa“;

(11)

dėl visų išdėstytų priežasčių, teisingumo ir tradicinio naudojimo labui, nepriklausomai nuo to, ar terminai „Krainer“, „Käsekrainer“, „Schweinskrainer“, „Osterkrainer“, „Bauernkrainer“, „Kranjska“ ir „Kranjska kobasica“ gali būti laikomi bendriniais pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 41 straipsnį, su sąlyga, kad laikomasi Sąjungos teisinės tvarkos principų ir taisyklių, terminai „Krainer“, „Käsekrainer“, „Schweinskrainer“, „Osterkrainer“ ir „Bauernkrainer“ turėtų būti palikti laisvai naudoti neribotą laiką, o terminus „Kranjska“ ir „Kranjska kobasica“ turėtų būti leista naudoti Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 15 straipsnio 2 dalyje numatytą didžiausią pereinamąjį laikotarpį;

(12)

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 6 straipsnio 1 dalimi draudžiama registruoti bendriniais tapusius pavadinimus. Prieštaravimuose teigta, kad Austrijos, Kroatijos ir Vokietijos vartotojai rinkoje naudojamų terminų „Krainer“, „Krainer Wurst“, „Kranjska“ ir „Kranjska kobasica“ nesieja su konkrečia kilme. Įžregistruoti pasiūlytas pavadinimas „Kranjska klobasa“, o prieštaravimuose pateikta informacija susijusi su įtarimu, kad būtent terminai „Krainer“, „Krainer Wurst“, „Kranjska“ ir „Kranjska kobasica“, o ne „Kranjska klobasa“ naudojami kaip bendriniai Austrijoje, Kroatijoje ir Vokietijoje. Prieštaravimuose neatsižvelgiama į padėtį Slovėnijoje. Įrodymų, kad įregistruoti pateiktas pavadinimas ar jo dalis naudojami kaip bendriniai, prieštaravimuose nepateikta. Todėl, remiantis pateikta informacija, pavadinimas „Kranjska klobasa“ negali būti laikomas bendriniu ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeidžiamos;

(13)

apsauga suteikiama visam terminui „Kranjska klobasa“, tačiau ne geografinė jo dalis ir jos vertimas gali būti naudojami visoje Sąjungoje, jei laikomasi Sąjungos teisinės tvarkos ir principų;

(14)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimas „Kranjska klobasa“ turėtų būti įregistruotas Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre;

(15)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Direktyvoje 2014/32/ES nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti tam tikros matavimo priemonės, kad galėtų būti pateiktos rinkai ir (arba) pradėtos naudoti specifinėms valstybių narių nurodytoms matavimo užduotims;

(2)

pirmame iš vandens skaitikliams taikomų specifinių reikalavimų (1 reikalavimas), nustatytų Direktyvos 2014/32/ES III priede, nurodyta vandens srauto srities norminė veikimo sąlyga Q3/Q1 ≥ 10;

(3)

2011 m. spalio 31 d. įsigaliojo atnaujintas standartas EN 14154, kuriame nustatyta srauto sritis buvo Q3/Q1 ≥ 40. Persvarstytas standartas EN 14154 atitinka tarptautinį standartą. Šis srauto sričiai taikomas reikalavimas yra griežtesnis nei Direktyvos 2014/32/ES III priede nustatyti specifiniai reikalavimai; jį taikant gaunami tikslesni matavimo rezultatai;

(4)

prieš Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB (2) dėl matavimo priemonių nustatant, kad srauto sritis turi atitikti sąlygą Q3/Q1 ≥ 10, visose valstybėse narėse taikytas tarptautinis OIML standartas, kuriuo reikalauta, kad srauto sričiai būtų taikoma sąlyga Q3/Q1 ≥ 40. Dėl Direktyvos 2014/32/ES 50 straipsnio 2 dalyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų daugelis šiuo metu rinkai teikiamų vandens skaitiklių jau dabar atitinka reikalavimą Q3/Q1 ≥ 40;

(5)

vandens skaitikliai, atitinkantys srauto srities sąlygą Q3/Q1 ≥ 10, gali būti daug pigesni nei standarto EN 14154 reikalavimus (Q3/Q1 ≥ 40) atitinkantys vandens skaitikliai. Direktyvos 2014/32/ES III priedo 10 punktu komunalinių paslaugų įmonei arba asmeniui, teisiškai paskirtam vandens skaitikliui įrengti, suteikiama laisvė, inter alia, nuspręsti, koks yra tinkamas srauto srities dydis, kad būtų galima tiksliai matuoti numatomą arba numatytiną suvartoti tūrį (3). Todėl gali būti įrengiami standarto EN 14154 reikalavimų dėl srauto srities neatitinkantys vandens skaitikliai, kurie atitinka Direktyvos 2014/32/ES III priede nustatytus reikalavimus. Tačiau juos naudojant gali padidėti tikimybė, kad dėl mažiau tikslaus skaitiklio matavimo vartotojams pateikiamose sąskaitose atsiras klaidų;

(6)

srauto srities sąlyga Q3/Q1 ≥ 40 yra šiuolaikinio tarptautinio standarto ir gamybos praktikos modernumo pavyzdys, be to, ji atitinka minimalią šiuo metu Sąjungos rinkoje užtikrinamą kokybę. Ją taikant galima atlikti tikslesnius matavimus, taip užtikrinant geresnę vartotojų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad srauto srities sąlyga Q3/Q1 ≥ 40 daugelį metų buvo ir vis dar yra rinkoje esantiems įrengiamiems skaitikliams taikomas būtiniausias reikalavimas, naudotojai dėl šio suderinimo nepatirs papildomų išlaidų,

(7)

Direktyva 2014/32/ES turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeista,

„1.

Srauto srities vertės turi atitikti šias sąlygas:

(1)

Komisija Sprendimu C(2010) 2576 (2) Europos geležinkelio agentūrą (toliau – agentūrą) įgaliojo parengti ir persvarstyti technines sąveikos specifikacijas (TSS), kad pagal Direktyvos 2008/57/EB 1 straipsnio 4 dalį į jų taikymo sritį būtų įtraukta visa Sąjungos geležinkelių sistema. 2013 m. sausio 10 d. agentūra pateikė rekomendaciją iš dalies pakeisti transeuropinės geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių TSS;

(2)

pagal Direktyvos 2008/57/EB 8 straipsnio 4 dalį dėl TSS taikymo srities išplėtimo, valstybė narė neturėtų taikyti persvarstytų TSS gerokai pažengusiems projektams arba projektams, kurie vykdomi pagal sutartį tuo metu, kai skelbiamos atitinkamos TSS, ir kuriems ankstesnė TSS buvo netaikoma;

(3)

persvarstyta kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS turėtų būti taikoma 1 435 mm, 1 520 mm, 1 524 mm, 1 600 mm ir 1 668 mm nominalaus pločio vėžės tinklams. Tai užtikrintų vienodo pločio vėžės sistemų sąveikumą ir galimybę sukurti ir naudoti kelioms skirtingo pločio metrinės vėžės sistemoms tinkamas transporto priemones. Taip būtų užtikrinta ir galimybė kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius bei sąveikos sudedamąsias dalis kurti bei naudoti nepriklausomai nuo vėžės pločio. Daug transporto priemonių važiuoja ir transeuropinio geležinkelių tinklo, ir jam nepriskiriamomis geležinkelių linijomis. Todėl visame tinkle riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių parametrai turėtų būti tie patys;

(4)

tam tikrus su traukinių aptikimo sistemų suderinamumu susijusius neišspręstus klausimus galima išspręsti, atsižvelgiant į reikalavimus, taikomus skirtingo pločio vėžėms (nuoroda į specifikaciją pateikta kaip A priedo 77 rodyklė). Neišspręstą klausimą, susijusį su ETCS mašinisto ir įrangos sąsajos funkcijos saugos reikalavimais, galima išspręsti ir galima padaryti pažangą siekiant paaiškinti neišspręstą patikimumo ir parengties klausimą;

(5)

reikia patikslinti sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių vertinimo, jei reikalavimai įvykdyti iš dalies, nuostatas;

(6)

veikdama kaip Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) valdymo institucija, agentūra parengė atnaujintas kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS A priede nurodytas privalomas ERTMS specifikacijas. Kol nebus pasiektas visų suinteresuotųjų šalių sutarimo dėl su traukinių sąsaja susijusių specifikacijų (NFFSS – nustatytos formos funkcinės sąsajos specifikacija) abiejose sąsajos pusėse lygis, laikytinas privalomu, agentūra turėtų jomis remtis taikymo gairėse, kad jas būtų galima naudoti kvietime teikti pasiūlymus;

(7)

agentūra turėtų kuo greičiau paskelbti su „Baseline 3“ susijusias bandymų specifikacijas;

(8)

Komisijos sprendimo 2012/88/ES (3) tekste aptikta klaidų, jas reikia ištaisyti;

(9)

geležinkelio veiklos saugai itin svarbus GSM-R signalų buvimas ir jų kokybė;

(10)

GSM-R tarptinklinis ryšys su viešaisiais tinklais yra neprivaloma funkcija. Jei valstybėje narėje naudojama ši funkcija, pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/880/ES (4) jos įgyvendinimas turėtų būti nurodytas geležinkelio infrastruktūros registro eilutėje 1.1.1.3.3.3;

(11)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

1)

Pavadinimas pakeičiamas taip: „ 2012 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 2012/88/ES dėl kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos“.

2)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)

2014 m. birželio mėn. Suomijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie priemonę, kuria uždraudžiama pateikti rinkai įmonės „Ribcap AG“ (adresas Berbegraben 4, CH-3110 Münsingen, Šveicarija) pagamintas galvos apsaugos priemones. Gaminiai pavadinimu „Ribcap“ buvo pažymėti ženklu CE pagal Direktyvą 89/686/EEB dėl asmeninių apsaugos priemonių (AAP);

(2)

gaminiai parduodami rinkoje kaip I kategorijos AAP – galvos apsaugos priemonės, naudojamos čiuožinėjant, slidinėjant ir pan.;

(3)

pagal Direktyvos 89/686/EEB 8 straipsnio 3 dalį EB tipo patikrinimas nebūtinas, kai AAP modeliai yra paprastos konstrukcijos (I kategorijos) ir konstruktorius mano, jog naudotojas pats galės įvertinti apsaugos lygį kilus atitinkamam minimaliam pavojui, jeigu pavojaus poveikis laipsniškas ir jį galima laiku pastebėti;

(4)

gaminį importuoja ir platina „Brandsense Oy/Classic Bike Finland“ (adresas Mechelininkatu 15, FI-00100 Helsinki, Suomija). Įmonės interneto svetainėje nurodyta, kad ji importuoja ir parduoda dviračius;

(5)

importuotojo interneto puslapyje pateikiamos nuorodos į gamintojo parengtą „Ribcap“ brošiūrą ir „Ribcap“ sertifikatą, pagrįstą gaminio bandymais, kuriuos atliko Strasbūro universitetas ir kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad „Ribcap“ apsaugo nuo galvos sužeidimų; taip pat ant pakuotės ir rinkodaros medžiagos yra užrašas „Certified SAFEty“ (liet. „Patvirtinta sauga“). Užrašas „Patvirtinta sauga“ gali sudaryti įspūdį, kad paskelbtoji įstaiga atliko gaminio EB tipo tyrimą, tačiau Strasbūro universitetas nėra paskelbtoji įstaiga;

(6)

remiantis teiginiais reklaminėje brošiūroje, „Ribcap“ apsaugo galvą smūgio metu. Iš brošiūros vartotojas gali susidaryti įspūdį, kad gaminiai yra tinkami naudoti įvairioje sporto veikloje ir kaip galvos apsauga, pavyzdžiui, brošiūroje rašoma: „ „Ribcap“ – patogi, lengva ir veiksminga galvos apsauga sportuojant“. NET jei ant gaminio pakuotės yra užrašas „Neturi tokio apsauginio poveikio kaip šalmas“, teiginiai sukuria klaidinantį gaminio saugos savybių įvaizdį ir vartotojas gali susidaryti įspūdį, kad gaminiai apsaugo nuo neminimalios rizikos;

(7)

pagal Direktyvos 89/686/EEB taikymo gairėse esantį kategorijų vadovą visi šalmai, įskaitant sportinius šalmus, priskiriami II kategorijos AAP, todėl jiems taikomas paskelbtosios institucijos EB tipo tyrimas;

(8)

prie gaminių nėra pridėtos naudojimo instrukcijos suomių ir švedų kalbomis, kurios yra Suomijos valstybinės kalbos;

(9)

Suomijos institucijų nuomone, kadangi prie tų gaminių nėra pridėtos naudojimo instrukcijos, kuriose būtų aprašyta, kokiais atvejais gaminiai yra naudotini arba kokios jų naudojimo sąlygos, gaminiai gali sudaryti klaidingą saugumo jausmą ir priversti naudotoją klaidingai manyti, kad tokie gaminiai turi tokias pačias apsaugines savybes kaip ir šalmai (II kategorijos AAP);

(10)

platintojas Suomijos valdžios institucijoms išsiuntė gamintojo parengtą atitikties deklaraciją; ši deklaracija nebuvo parengta pagal Direktyvos 89/686/EEB VI priede pateiktą pavyzdį;

(11)

Komisija parašė gamintojui ir platintojui Suomijoje ir paragino juos pateikti pastabas dėl Suomijos valdžios institucijos priimtos priemonės. Atsakydamas gamintojas dar kartą patvirtino savo požiūrį, kad „Ribcap“ nėra šalmas, o vilnonė kepurė su apsauga, kuri pagal Direktyvą 89/686/EEB turėtų būti priskiriama I kategorijos AAP. Gamintojas pripažino, kad užrašas „Patvirtinta sauga“ tikriausiai yra klaidinantis ir netinkamas;

(12)

gamintojas prie savo atsakymo pridėjo Šveicarijos valdžios institucijų parengtą ataskaitą. Ataskaitoje minimas Šveicarijos valdžios institucijų raštas „Ribcap“, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad „gaminio nebegalima reklamuoti taip, kad susidarytų įspūdis, jog jis gali apsaugoti galvą nuo sužalojimo parkritus, kai buvo judama naudojant įrangą (pvz., slides, snieglentę, dviratį ir pan.)“. Atnaujinus gaminio aprašą ir nurodžius išsamų įspėjimą „Ribcap“ leista prekiauti savo gaminiais kaip „kepurėmis su įsiūta apsauga“, priskiriamais I kategorijos AAP;

(13)

nei gaminio aprašas, nei įspėjimas, siekiant gaminiu prekiauti Suomijos rinkoje, neatitinka būtinų reikalavimų prekiauti šiais gaminiais kaip I kategorijos AAP, nes Suomijoje šie gaminiai parduodami kaip galvos apsauga čiuožinėjant, slidinėjant ar užsiimant kita veikla gryname ore;

(14)

atsižvelgdama į turimus dokumentus ir atitinkamų šalių pateiktas pastabas Komisija mano, kad galvos apsaugos priemonė „Ribcap“ neatitinka pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų 1.1.2. Apsaugos lygmenys ir rūšys, 1.4. Gamintojo pateikiama informacija ir 3.1.1. Smūgis nukritus ar išmetus daiktus ir kūno dalimis susidūrus su kliūtimi,

(1)

kai nacionalinis standartas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamas darnusis standartas ir kurio nuoroda buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, apima vieną ar daugiau Direktyvos 2006/42/EB I priede nustatytų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, laikomasi prielaidos, kad pagal šį standartą sukonstruota mašina atitinka susijusius esminius sveikatos ir saugos reikalavimus;

(2)

2013 m. gegužės mėn. Prancūzija pateikė oficialų prieštaravimą pagal Direktyvos 2006/42/EB 10 straipsnį dėl standarto EN 1870-17:2012 „Medienos apdirbimo mašinų sauga. Diskinės pjaustymo staklės. 17 dalis. Rankinės horizontaliosios skersinio pjaustymo staklės su vienu pjovimo bloku (rankiniai radialieji pjūklai)“, kurį Europos standartizacijos komitetas (CEN) siūlė suderinti pagal Direktyvą 2006/42/EB;

(3)

oficialus prieštaravimas grindžiamas standarto 5.3.6.1 sąlygos Pjūklo geležtės apsauga 3 dalyje numatytų nuostatų netinkamumu. Šioje dalyje numatyta, kad apsauga gali būti stacionari arba judanti, ir nenurodoma, kada kiekviena jų yra būtina, tuo tarpu šių dviejų kategorijų įtaisai yra skirtingo pobūdžio ir užtikrina skirtingus saugos lygius, kurie atitinka skirtingas rizikos analizes;

(4)

kartu su pagal Direktyvos 2006/42/EB 22 straipsnį įsteigto komiteto atstovais išnagrinėjusi standartą EN 1870-17:2012, Komisija padarė išvadą, kad standartas neatitinka esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, numatytų Direktyvos 2006/42/EB I priedo 1.4.2 punkte „Specialieji reikalavimai apsaugams“, kadangi juo leidžiama projektuotojui pasirinkti įrengti apsaugas, kuriomis užtikrinami skirtingi saugos lygiai, nenurodant rizikos analizės;

(5)

į darnųjį standartą įtraukus galimybes, kurių viena neatitinka susijusių Direktyvos 2006/42/EB esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, gali kilti painiava dėl taikant standartą suteikiamos atitikties prielaidos;

(6)

atsižvelgiant į poreikį tobulinti standarto EN 1870-17:2012 saugumo aspektus ir kol standartas bus tinkamai persvarstytas, standarto EN 1870-17:2012 nuoroda Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų būti skelbiama kartu su atitinkamu perspėjimu,