30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/1

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 4 d.

dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

(2014/953/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 186 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2013 m. lapkričio 15 d. Taryba įgaliojo Komisiją Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu pradėti derybas su Šveicarijos Konfederacija siekiant sudaryti visaapimantį Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija taptų Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“ (2014–2018 m.), asocijuotąja šalimi, ir kuriuo būtų reglamentuojamas Šveicarijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje 2014–2020 m. laikotarpiu;

(2)

tos derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje (toliau – Susitarimas) turėtų būti pasirašytas bei taikomas laikinai, kol bus užbaigtos jo sudarymo procedūros;

(3)	Susitarimo sudarymui taikoma atskira procedūra tais klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį;

(4)

siekiant, kad Šveicarijos juridiniams subjektams būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir vienos iš asocijuotųjų šalių subjektams, vykdant veiksmus pagal programą „Horizontas 2020“, kurie turi būti užbaigti 2014 m. paskutinį ketvirtį, visų pirma konkursus pagal konkretų tikslą „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“, Susitarimas turėtų būti taikomas laikinai nuo 2014 m. rugsėjo 15 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje, su sąlyga, kad minėtas susitarimas bus sudarytas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Susitarimą Sąjungos vardu.

3 straipsnis

Pagal Susitarimo 15 straipsnį Susitarimas laikinai taikomas nuo 2014 m. rugsėjo 15 d., kol bus užbaigtos jo sudarymo procedūros.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/3

Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo

SUSITARIMAS,

pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje

EUROPOS SĄJUNGA IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA,

(toliau – atitinkamai Sąjunga ir Euratomas),

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

(toliau – Šveicarija),

(toliau – Šalys),

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad glaudūs Šveicarijos ir Sąjungos bei Euratomo ryšiai yra naudingi Šalims;

ATSIŽVELGDAMOS į mokslinių ir technologinių tyrimų svarbą Sąjungai bei Euratomui ir Šveicarijai ir jų abipusį suinteresuotumą bendradarbiauti šioje srityje siekiant geriau panaudoti išteklius ir išvengti nereikalingo dubliavimo;

KADANGI Šveicarija ir Sąjunga bei Euratomas šiuo metu vykdo mokslinių tyrimų programas bendro intereso srityse;

KADANGI Sąjunga bei Euratomas ir Šveicarija suinteresuoti abipusiškai naudingai bendradarbiauti įgyvendinant tas programas;

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių interesą skatinti abipusę galimybę jų mokslinių tyrimų institucijoms dalyvauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikloje Šveicarijoje ir Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje bei Euratomo mokslinių tyrimų bei mokymo programoje, taip pat Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (1) veikloje;

KADANGI Euratomas ir Šveicarija 1978 m. rugsėjo 14 d. sudarė Susitarimą dėl bendradarbiavimo kontroliuojamos termobranduolinės sintezės ir plazmos fizikos srityje (toliau – Sintezės susitarimas);

KADANGI abi Šalys nori pabrėžti abipusę Sintezės susitarimo vykdymo naudą: Euratomo atveju – Šveicarijos vaidmenį plėtojant Bendrijos sintezės programą, visų pirma JET ir ITER, siekiant pastatyti demonstracinį reaktorių DEMO, o Šveicarijos atveju – Šveicarijos programos vystymą bei stiprinimą ir jos integraciją į europines ir pasaulines struktūras;

KADANGI abi Šalys dar kartą patvirtina savo ketinimą tęsti ilgalaikį bendradarbiavimą kontroliuojamos termobranduolinės sintezės ir plazmos fizikos srityje remdamosi nauja sistema ir priemonėmis, kuriomis bus užtikrinta parama mokslinių tyrimų veiklai;

KADANGI šiuo susitarimu nutraukiamas Sintezės susitarimo galiojimas ir jis jį pakeičia;

KADANGI 1986 m. sausio 8 d. Šalys sudarė bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (toliau – Bendrasis susitarimas), įsigaliojusį 1987 m. liepos 17 d.;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Bendrojo susitarimo 6 straipsnyje nustatyta, kad Bendrajame susitarime numatytas bendradarbiavimas vykdytinas atitinkamais susitarimais;

KADANGI 2007 m. birželio 25 d. Bendrijos ir Šveicarija pasirašė Europos bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą;

KADANGI 2012 m. gruodžio 7 d. Euratomas ir Šveicarija sudarė Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo Šveicarijos Konfederacija asocijuotosios šalies teisėmis prisijungia prie 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendrosios programos;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad minėto 2007 m. susitarimo 9 straipsnio 2 dalyje ir minėto 2012 m. susitarimo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta pratęsti šio susitarimo galiojimo laiką numatant dalyvavimą naujose daugiametėse mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosiose programose ar kitoje esamoje ir būsimoje veikloje tarpusavyje suderintomis sąlygomis;

KADANGI Euratomas 2006 m. lapkričio 21 d. sudarė Susitarimą įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą (2). Pagal to susitarimo 21 straipsnį ir 2007 m. lapkričio 28 d. Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimus pasikeičiant laiškais dėl (i) Susitarimo įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą, Susitarimo dėl Tarptautinės ITER branduolio sintezės energijos organizacijos siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą privilegijų ir imunitetų bei Europos atominės energijos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimo bendrai vykdyti platesnio požiūrio veiklą branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje taikymo Šveicarijos Konfederacijos teritorijoje, ir (ii) Šveicarijos narystės Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrojoje įmonėje, pirmiau minėtas 2006 m. susitarimas taikomas Šveicarijai, kuri Euratomo branduolių sintezės programoje dalyvauja tikrosios asocijuotosios trečiosios šalies teise;

KADANGI Euratomas yra Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės narys. Pagal Sprendimo 2007/198/Euratomas 2 straipsnį ir 2007 m. lapkričio 28 d. Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimus pasikeičiant laiškais dėl (i) Susitarimo įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą, Susitarimo dėl Tarptautinės ITER branduolio sintezės energijos organizacijos siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą privilegijų ir imunitetų bei Europos atominės energijos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimo bendrai vykdyti platesnio požiūrio veiklą branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje taikymo Šveicarijos Konfederacijos teritorijoje, ir (ii) Šveicarijos narystės Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrojoje įmonėje, Šveicarija tapo Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės nare kaip trečioji šalis, kurios mokslinių tyrimų programa susieta su Euratomo branduolių sintezės programa;

KADANGI Euratomas sudarė Europos atominės energijos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimą bendrai vykdyti platesnio požiūrio veiklą branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje (3). Pagal to susitarimo 26 straipsnį jis taikomas Šveicarijai, kuri Euratomo branduolių sintezės programoje dalyvauja kaip tikroji asocijuotoji trečioji šalis;

KADANGI Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (4) sukurta Sąjungos bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“), Tarybos sprendimu 2013/743/ES (5) priimta specialioji programa, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“, Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 1314/2013 (6) sukurta Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa (2014–2018 m.), kuria papildoma programa „Horizontas 2020“ (toliau – „Euratomo programa“), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1290/2013 (7) nustatytos programos „Horizontas 2020“ ir Euratomo programos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 (8) (toliau – EIT reglamentas) buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1292/2013 (9), ir Tarybos sprendimu 2013/791/Euratomas (10) buvo priimtas sprendimas suteikti pagrindą 2014–2020 m. finansuoti su ITER susijusią veiklą;

KADANGI, nepažeidžiant atitinkamų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Euratomo sutartis) nuostatų, šis susitarimas ir bet kokia jo reglamentuojama veikla niekaip neturi pažeisti Sąjungos valstybių narių teisių vykdyti dvišalę veiklą su Šveicarija mokslo, technologijų, mokslinių tyrimų ir plėtros srityse, o prireikus – tuo tikslu sudaryti susitarimus,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiame susitarime nustatomos Šveicarijos dalyvavimo įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ I ramsčio, taip pat Pažangos skleidimo ir dalyvių skaičiaus didinimo konkretaus tikslo veiksmus, 2014–2018 m. Euratomo programą ir jos dalyvavimo Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (toliau – Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė) veikloje 2014–2020 m. sąlygos.

2. Atsižvelgiant į 13 straipsnio 6 dalį, šiame susitarime nustatomos Šveicarijos dalyvavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. įgyvendinant visą programą „Horizontas 2020“, 2014–2018 m. Euratomo programą ir jos dalyvavimo Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veikloje 2014–2020 m. sąlygos.

3. Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys gali dalyvauti programose, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje pagal 7 straipsnio sąlygas.

4. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys gali dalyvauti Sąjungos jungtinio tyrimų centro veikloje, jei tokiam dalyvavimui netaikoma 1 dalis.

5. Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys, įskaitant Sąjungos jungtinį tyrimų centrą, gali dalyvauti Šveicarijos mokslinių tyrimų programose ir (arba) projektuose, jei jų temos atitinka 1 dalyje minėtų programų temas ir nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2 dalyje minėtų programų temas.

6. Šiame susitarime:

a) juridinis asmuo– bet koks fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, kuris turi teisinį subjektiškumą ir veikdamas savo vardu gali naudotis teisėmis ir turėti pareigas;

b) programos, kurioms taikomas šis susitarimas,– programos „Horizontas 2020“ I ramsčio veiksmai, Pažangos skleidimo ir dalyvių skaičiaus didinimo konkretaus tikslo veiksmai ir 2014–2018 m. Euratomo programa arba, atsižvelgiant į 13 straipsnio 6 dalį, nuo 2017 m. sausio 1 d. – visa programa „Horizontas 2020“ ir 2014–2018 m. Euratomo programa;

c) programos „Horizontas 2020“ I ramsčio veiksmai– veiksmai pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 I priedo I dalyje išvardytus konkrečius tikslus, t. y. Europos mokslinių tyrimų tarybos veiksmus, ateities ir besiformuojančių technologijų veiksmus, Marijos Sklodovskos Kiuri veiksmus ir mokslinių tyrimų infrastruktūros veiksmus.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo formos ir priemonės

1. Bendradarbiavimo formos yra šios:

Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys dalyvauja programose, kurioms taikomas šis susitarimas, pagal sąlygas ir taisykles, nustatytas jų dalyvavimo ir sklaidos taisyklėse, taip pat visoje Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje, pagal jos nustatytas sąlygas ir taisykles.

Jei Europos Sąjunga priima nuostatas dėl SESV 185 ir 187 straipsnių įgyvendinimo, Šveicarijai leidžiama dalyvauti pagal tas nuostatas sukurtose teisinėse struktūrose, laikantis sprendimų ir taisyklių, kurie buvo ar bus priimti dėl tų teisinių struktūrų steigimo. Atsižvelgiant į 13 straipsnio 6 dalį, ši nuostata taikoma tik nuo 2017 m. sausio 1 d.

Remiantis SESV 185 ir 187 straipsniais, Šveicarijoje įsteigtiems juridiniams asmenims leidžiama kaip asocijuotosios šalies subjektams dalyvauti netiesioginiuose veiksmuose. Atsižvelgiant į 13 straipsnio 6 dalį, ši nuostata taikoma tik nuo 2017 m. sausio 1 d.

Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 1292/2013, taikomas Šveicarijoje įsteigtų juridinių asmenų dalyvavimui žinių ir inovacijos bendrijose.

Šveicarijos dalyviai kviečiami dalyvauti Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) suinteresuotųjų šalių forume.

b)	Šveicarija skiria finansinį įnašą į darbo programų, priimtų siekiant įgyvendinti programas, kurioms taikomas šis susitarimas, biudžetą ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomą veiklą, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys dalyvauja Federacinės Tarybos patvirtintose Šveicarijos mokslinių tyrimų programose ir (arba) projektuose, kurių temos atitinka programų, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomos veiklos temas, atitinkamuose Šveicarijos norminiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pagal susitarimą su konkretaus projekto partneriais bei atitinkamos Šveicarijos programos vadovybe. Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys Šveicarijos mokslinių tyrimų programose ir (arba) projektuose, patys padengia savo išlaidas, įskaitant jiems tenkančią projekto bendrojo valdymo ir administracinių išlaidų dalį.

2. Bendradarbiaudamos Šalys gali ne tiktai laiku pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su programų, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdoma veikla, taip pat su Šveicarijos programų ir (arba) projektų įgyvendinimu, bet ir:

a)	reguliariai keistis nuomonėmis apie mokslinių tyrimų politikos gaires ir prioritetus bei planus Šveicarijoje ir Sąjungoje bei Euratome;

b)	keistis nuomonėmis apie bendradarbiavimo perspektyvas ir plėtojimą;

c)	laiku keistis informacija apie mokslinio tyrimo programų ir projektų įgyvendinimą Šveicarijoje ir Sąjungoje bei Euratome ir apie darbo, atlikto pagal šį susitarimą, rezultatus;

d)	rengti bendrus susitikimus ir priimti bendras deklaracijas;

e)	organizuoti mokslininkų, inžinierių ir technologų susitikimus;

f)	palaikyti reguliarius programos ar projekto lyderių Šveicarijoje ir Sąjungoje bei Euratome ryšius ir tęstinius santykius;

g)	užtikrinti ekspertų dalyvavimą seminaruose, simpoziumuose ir praktiniuose užsiėmimuose;

h)	laiku keistis informacija apie ITER veiklą panašiu būdu kaip su Sąjungos valstybėmis narėmis.

3 straipsnis

Teisės ir įsipareigojimai intelektinės nuosavybės srityje

1. Atsižvelgiant į šio susitarimo I priedą ir taikytiną teisę, Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys programose, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje, su tokiu dalyvavimu susijusios informacijos ir intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir sklaidos srityje turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus, kaip ir Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys mokslinių tyrimų programose ir atitinkamoje veikloje. Ši nuostata netaikoma projektų, kurie buvo pradėti prieš pradedant laikinai taikyti šį susitarimą, rezultatams.

2. Atsižvelgiant į šio susitarimo I priedą ir taikytiną teisę, Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys Šveicarijos mokslinių tyrimų programose ir (arba) projektuose, kaip numatyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, su tokiu dalyvavimu susijusios informacijos ir intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir sklaidos srityje turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus, kaip ir Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys tose programose ir (arba) projektuose. Ši nuostata netaikoma projektų, kurie buvo pradėti prieš pradedant laikinai taikyti šį susitarimą, rezultatams.

3. Šiame susitarime intelektinė nuosavybė suprantama taip, kaip nustatyta 1967 m. liepos 14 d. Stokholme pasirašytos Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos steigimo konvencijos 2 straipsnyje.

4 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Šveicarijos finansinis įnašas, susijęs su jos dalyvavimu įgyvendinant programas, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdoma veikla, nustatomas proporcingai ir kaip papildoma dalis, pridedama prie sumos, kasmet skiriamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto įsipareigojimų asignavimams, skirtiems Europos Komisijos (toliau – Komisija) finansiniams įsipareigojimams, atsiradusiems dėl įvairių darbų, reikalingų šiame susitarime numatytoms programoms vykdyti, administruoti, valdyti ir įgyvendinti, padengti.

Sąjunga pasilieka teisę naudoti veiklos ir administracinius asignavimus, atsiradusius dėl Šveicarijos įnašo į programas, kurioms taikomas šis susitarimas, ir į visą Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomą veiklą, atsižvelgdama į tų programų ir veiklos poreikius.

2. Proporcingumo koeficientas, nuo kurio priklauso Šveicarijos finansinis įnašas pagal šį susitarimą, yra nustatomas apskaičiuojant Šveicarijos bendrojo vidaus produkto ir Sąjungos valstybių narių bendrojo vidaus produkto sumos santykį pagal rinkos kainas.

Išimties tvarka, proporcingumo koeficientas, nuo kurio priklauso Šveicarijos įnašas į Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklą ir Euratomo programos dalį, susijusią su branduolių sinteze, yra nustatomas apskaičiuojant Šveicarijos bendrojo vidaus produkto ir Sąjungos valstybių narių bendrojo vidaus produkto sumos santykį pagal rinkos kainas.

Šie santykiai apskaičiuojami pagal tų pačių metų naujausius Eurostato statistinius duomenis, kurie prieinami paskelbus Sąjungos bendrojo biudžeto projektą.

3. Taisyklės, reglamentuojančios Šveicarijos finansinį įnašą, yra nustatytos II priede.

5 straipsnis

Šveicarijos ir Bendrijų mokslinių tyrimų komitetas

1. Bendruoju susitarimu įsteigtas Šveicarijos ir Bendrijų mokslinių tyrimų komitetas (toliau – Komitetas) tikrina, vertina ir užtikrina tinkamą šio susitarimo vykdymą. Komitetui pateikiami visi klausimai, susiję su šio susitarimo vykdymu ar aiškinimu.

2. Komitetas gali nuspręsti pakeisti nuorodas į III priede nurodytus Sąjungos teisės aktus.

3. Komitetas renkasi į posėdį paprašius bet kuriai iš Šalių. Be to, Komiteto darbas vyks nuolatos keičiantis dokumentais, palaikant ryšį elektroniniais laiškais ir kitomis ryšio priemonėmis.

6 straipsnis

Dalyvavimas komitetuose

1. Komitetuose, atsakinguose už programų, kurioms taikomas šis susitarimas, vykdymą, Šveicarijos atstovai dalyvauja stebėtojų teisėmis. Tas dalyvavimas vyksta pagal tų komitetų darbo tvarkos taisykles. Šveicarija informuojama apie balsavimo tuose komitetuose rezultatus. Tas dalyvavimas vyksta tokia pat forma, įskaitant informacijos ir dokumentų gavimo tvarką, kaip ir Sąjungos valstybių narių atstovų dalyvavimas.

2. Šveicarijos atstovai kaip stebėtojai dalyvauja Jungtinio tyrimų centro valdybos posėdžiuose. Tas dalyvavimas vyksta pagal Jungtinio tyrimų centro valdybos darbo tvarkos taisykles.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytų komitetų posėdžiuose dalyvaujančių Šveicarijos atstovų kelionės ir pragyvenimo išlaidas Komisija padengia remdamasi tuo pačiu pagrindu ir laikydamasi tos pačios tvarkos, kuri šiuo metu galioja Sąjungos valstybių narių atstovams.

4. Šveicarijos atstovai dalyvauja Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės organuose. Dalyvavimui taikomi Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės įstatai, įskaitant nuostatas dėl balsavimo teisių.

5. Šveicarijos atstovų dalyvavimas Europos mokslinių tyrimų erdvės ir inovacijų komitete ir su Europos mokslinių tyrimų erdve susijusių grupių veikloje reglamentuojamas to Komiteto ir tų grupių darbo tvarkos taisyklėmis.

7 straipsnis

Dalyvavimas

1. Nedarant poveikio 3 straipsniui, Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys programose, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje, turi tokias pat sutartines teises ir įsipareigojimus, kaip Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys.

2. Šveicarijoje įsteigtiems juridiniams asmenims taikomos pasiūlymų pateikimo bei vertinimo ir dotacijų susitarimų ir (arba) sutarčių pagal programas, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklą, skyrimo ir sudarymo sąlygos yra tokios pačios kaip tos, kurios taikomos dotacijų susitarimams ir (arba) sutartims, pagal tas programas arba Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomą veiklą sudarytiems su Sąjungoje įsteigtais juridiniais asmenimis.

3. Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys turi teisę pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, sukurtomis pagal programas, kurioms taikomas šis susitarimas.

4. Atliekant vertintojų ar ekspertų, reikalingų pagal programas, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomą veiklą, atranką žiūrima, kad būtų tinkamas Šveicarijos ekspertų skaičius, atsižvelgiant į gebėjimus ir žinias, susijusias su jiems skiriamomis užduotimis.

5. Nedarant poveikio 1 straipsnio 4 daliai, 2 straipsnio 1 dalies c punktui ir 3 straipsnio 2 daliai, taip pat galiojantiems teisės aktams ir darbo tvarkos taisyklėms, Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys gali dalyvauti 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytose Šveicarijos mokslinių tyrimų programose, ir (arba) projektuose ir veikloje tomis pat sąlygomis kaip Šveicarijos partneriai. Šveicarijos valdžios institucijos gali nustatyti, kad projekte gali dalyvauti vienas ar keli Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys su sąlyga, kad kartu dalyvaus bent vienas Šveicarijoje įsteigtas juridinis asmuo.

8 straipsnis

Judumas

Kiekviena Šalis įsipareigoja pagal esamus teisės aktus ir galiojančius susitarimus užtikrinti tokio skaičiaus savo mokslo darbuotojų, dalyvaujančių šiame susitarime numatytoje veikloje, atvykimą į Šveicariją ir Sąjungą bei buvimą jose, kiek yra būtina atitinkamai veiklai sėkmingai įgyvendinti.

9 straipsnis

Persvarstymas ir tolesnis bendradarbiavimas

1. Jei Sąjunga arba Euratomas nusprendžia persvarstyti ar išplėsti savo atitinkamas mokslinių tyrimų programas arba Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklą, šis susitarimas gali būti persvarstytas arba išplėstas bendrai suderintomis sąlygomis. Šalys keičiasi informacija ir nuomonėmis dėl kiekvieno tokio pakeitimo ar išplėtimo, taip pat klausimais, kurie daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį Šveicarijos bendradarbiavimui programų, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklos srityse. Apie tikslų persvarstytų ar išplėstų programų ar veiklos turinį Šveicarijai pranešama per dvi savaites nuo tos dienos, kai jas priima Sąjunga ir Euratomas. Jeigu mokslinių tyrimų programos ar veikla persvarstomos arba išplečiamos, Šveicarija gali nutraukti šį susitarimą, apie tai pranešusi prieš šešis mėnesius. Šalys apie ketinimą nutraukti arba pratęsti šį susitarimą praneša per tris mėnesius nuo Sąjungos arba Euratomo sprendimo priėmimo dienos.

2. Jei Sąjunga arba Euratomas priima naujas daugiametes bendrąsias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas arba naujus sprendimus finansuoti Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklą, šis susitarimas gali būti atnaujintas arba dėl jo gali būti surengtos naujos derybos Šalių bendrai suderintomis sąlygomis. Komitete Šalys keičiasi informacija ir nuomonėmis apie tokių programų rengimą arba apie kitą esamą ir būsimą mokslinių tyrimų veiklą, įskaitant Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomą veiklą.

10 straipsnis

Ryšys su kitais tarptautiniais susitarimais

1. Šis susitarimas taikomas nedarant poveikio privalumams, numatytiems kituose tarptautiniuose susitarimuose, saistančiuose vieną iš Šalių ir taikomuose tik tos Šalies teritorijoje įsteigtiems juridiniams asmenims.

2. Kitoje programos „Horizontas 2020“ arba Euratomo programos asocijuotojoje šalyje įsteigtas juridinis asmuo turi tokias pat šiame susitarime numatytas teises ir pareigas, kaip ir Sąjungos valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys, jeigu asocijuotoji šalis, kurioje įsteigtas šis asmuo, sutiko suteikti Šveicarijos juridiniams asmenims tokias pat teises ir pareigas.

11 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma SESV ir Euratomo sutartis, tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Šveicarijos teritorijai.

12 straipsnis

Priedai

I, II ir III priedai yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

13 straipsnis

Pakeitimas ir nutraukimas

1. Šis susitarimas Euratomo programos atžvilgiu galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d. programos „Horizontas 2020“ galiojimo laikotarpiu, o Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomos veiklos atžvilgiu – iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Nepaisant 3 dalies, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bet kuri Šalis gali nutraukti šį susitarimą, kiek tai susiję su Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdoma veikla, apie tai pranešusi raštu. Tokiu atveju susitarimo, kiek tai susiję su tokia veikla, taikymas nutraukiamas 2018 m. gruodžio 31 d.

Jeigu per tris mėnesius nuo 2019–2020 m. Euratomo programos priėmimo nė viena iš šalių nepraneša apie savo sprendimą nepratęsti šio susitarimo taikymo tai programai, susitarimas savaime pratęsiamas ir tokiomis pačiomis sąlygomis taikomas 2019–2020 m. Euratomo programai. Tokio pranešimo atveju susitarimas Euratomo programai baigs galioti 2018 m. gruodžio 31 d., nedarant poveikio Šveicarijos dalyvavimui programoje „Horizontas 2020“ ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje.

2. Šis susitarimas gali būti iš dalies pakeistas tik bendru rašytiniu abiejų Šalių susitarimu. Pakeitimų įsigaliojimo tvarka yra tokia pati kaip šiam susitarimui taikoma tvarka.

3. Kiekviena Šalis gali bet kada nutraukti šį susitarimą, apie tai raštu pranešusi prieš šešis mėnesius.

4. Jeigu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo nutraukiamas, šis susitarimas baigiamas taikyti tą pačią dieną, kaip ir pirmiau minėtas susitarimas. Šiuo tikslu nereikalingas joks išankstinis raštiškas pranešimas.

5. Šis susitarimas baigiamas taikyti, jei Šveicarija per šešis mėnesius nuo būtinų savo vidaus procedūrų užbaigimo nepateikia pranešimo, būtino, kad įsigaliotų protokolas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo taikymo Kroatijai (toliau – Protokolas dėl Kroatijos). Šiuo tikslu nereikalingas joks išankstinis raštiškas pranešimas.

6. Šis susitarimas baigiamas taikyti atgaline data nuo 2016 m. gruodžio 31 d., jeigu Šveicarija iki 2017 m. vasario 9 d. nebus ratifikavusi Protokolo dėl Kroatijos. Jeigu Šveicarijos Konfederacija ratifikuos minėtą protokolą, Susitarimas nuo 2017 m. sausio 1 d. galios visai programai „Horizontas 2020“, 2014–2018 m. Euratomo programai ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomai veiklai.

7. Projektai ir veikla, vykdomi nutraukiant šį susitarimą ir (arba) pasibaigus jo galiojimui, šiame susitarime nustatytomis sąlygomis tęsiami iki pabaigos. Šalys dėl visų kitų nutraukimo pasekmių sprendžia bendru sutarimu.

14 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Ketvirtaisiais metais po šio susitarimo įsigaliojimo Šalys drauge peržiūri jo įgyvendinimą ir persvarsto proporcingumo koeficientą, pagal kurį skaičiuojamas Šveicarijos finansinis įnašas, remdamosi Šveicarijoje įsteigtų juridinių asmenų dalyvavimo programų, kurioms taikomas šis susitarimas, tiesioginiuose ir netiesioginiuose veiksmuose 2014–2016 m. ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veikloje duomenimis.

15 straipsnis

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1. Šį susitarimą Šalys ratifikuoja arba sudaro pagal atitinkamas savo taisykles. Jis įsigalioja tą dieną, kai gaunamas paskutinis pranešimas apie tai, kad užbaigtos reikiamos procedūros.

Kalbant apie Šveicarijos įtraukimą į programą „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalies teisėmis, laikinas šio susitarimo taikymas prasideda Šveicarijos ir Sąjungos atstovams jį pasirašius.

Kalbant apie Šveicarijos įtraukimą į Euratomo programą ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklą asocijuotosios šalies teisėmis, laikinas šio susitarimo taikymas prasideda Šveicarijai pasirašius susitarimą ir Euratomui informavus Šveicariją, kad baigtos šiam susitarimui sudaryti reikalingos procedūros.

Šis susitarimas pradedamas laikinai taikyti nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys laikomi asocijuotosios šalies subjektais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kvietimų teikti pasiūlymus arba viešojo pirkimo procedūrų ar konkursų, kuriems nustatytas 2014 m. rugsėjo 15 d. terminas, pagal programas, kurioms taikomas šis susitarimas, tikslu.

Jeigu Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys neturi teisės gauti finansavimo pagal kvietimus teikti pasiūlymus arba konkursus, vykdomus pagal programas, kurioms taikomas šis susitarimas ir kurios finansuojamos iš 2015 m. joms skirto biudžeto, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 10 straipsnio 1 dalies a punktu, apskaičiuojant 2015 m. Šveicarijos finansinį įnašą pagal šio susitarimo II priedą, atitinkamos programos biudžetas sumažinamas tų kvietimų teikti pasiūlymus ar konkursų biudžeto suma.

2. Jeigu viena Šalis kitai Šaliai praneša, kad šio susitarimo nesudarys arba neratifikuos, susitariama, kad:

a)	Sąjunga ir Euratomas grąžina Šveicarijai 2 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą jos įnašą į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

b)	tačiau Sąjunga ir Euratomas iš a punkte nurodytos išmokos išskaito lėšas, kurias susitarimo laikino taikymo metu jie skyrė Šveicarijoje įsteigtų juridinių asmenų dalyvavimui netiesioginiuose veiksmuose arba dalyvavimui Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veikloje;

c)	projektai ir veikla, pradėti susitarimo laikino taikymo laikotarpiu ir vykdomi tuo metu, kai gaunamas minėtas pranešimas, tęsiami iki užbaigimo pagal šiame susitarime nustatytas sąlygas.

16 straipsnis

Ryšys su Sintezės susitarimu

1. Pradėjus laikinai taikyti šį susitarimą bus sustabdytas Sintezės susitarimo taikymas.

2. Šiam susitarimui įsigaliojus, juo bus nutrauktas Sintezės susitarimo galiojimas ir jis jį pakeis.

Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

Съставено в Брюксел на пети декември две хиляди и четиринадесета година.

Hecho en Bruselas, el cinco de diciembre de dos mil catorce.

V Bruselu dne pátého prosince dva tisíce čtrnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den femte december to tusind og fjorten.

Geschehen zu Brüssel am fünften Dezember zweitausendvierzehn.

Kahe tuhande neljateistkümnenda aasta detsembrikuu viiendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις πέντε Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες δεκατέσσερα.

Done at Brussels on the fifth day of December in the year two thousand and fourteen.

Fait à Bruxelles, le cinq décembre deux mille quatorze.

Sastavljeno u Bruxellesu petog prosinca dvije tisuće četrnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì cinque dicembre duemilaquattordici.

Briselē, divi tūkstoši četrpadsmitā gada piektajā decembrī.

Priimta du tūkstančiai keturioliktų metų gruodžio penktą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizennegyedik év december havának ötödik napján.

Magħmul fi Brussell, fil-ħames jum ta' Diċembru tas-sena elfejn u erbatax.

Gedaan te Brussel, de vijfde december tweeduizend veertien.

Sporządzono w Brukseli dnia piątego grudnia roku dwa tysiące czternastego.

Feito em Bruxelas, em cinco de dezembro de dois mil e catorze.

Întocmit la Bruxelles la cinci decembrie două mii paisprezece.

V Bruseli piateho decembra dvetisícštrnásť.

V Bruslju, dne petega decembra leta dva tisoč štirinajst.

Tehty Brysselissä viidentenä päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattaneljätoista.

Som skedde i Bryssel den femte december tjugohundrafjorton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

За Европейската общност за атомна енергия

Por la Comunidad Europea de la Energía Atómica

Za Evropské společenství pro atomovou energii

For Det Europæiske Atomenergifællesskab

Für die Europäische Atomgemeinschaft

Euroopa Aatomienergiaühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα Ατομικής Ενέργειας

For the European Atomic Energy Community

Pour la Communauté européenne de l'énergie atomique

Za Europsku zajednicu za atomsku energiju

Per la Comunità europea dell'energia atomica

Eiropas Atomenerģijas Kopienas vārdā –

Europos atominés energijos bendrijos vardu

Az Európai Atomenergia-közösség részéről

F'isem il-Komunità Ewropea tal-Enerġija Atomika

Voor de Europese Gemeenschap voor Atoomenergie

W imieniu Europejskiej Wspólnoty Energii Atomowej

Pela Comunidade Europeia da Energia Atómica

Pentru Comunitatea Europeană a Energiei Atomice

Za Európske spoločenstvo pre atómovú energiu

Za Evropsko skupnost za atomsko energtjo

Euroopan atomienergiajärjestön puolcsta

För Europeiska atomenergigemenskapen

За Конфедерация Швейцария

Por la Confederación Suiza

Za Švýcarskou konfederaci

For Det Schweiziske Forbund

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Šveitsi Konföderatsiooni nimel

Για την Ελβετική Συνομοσπονδία

For the Swiss Confederation

Pour la Confédération suisse

Za Švicarsku Konfederaciju

Per la Confederazione svizzera

Šveices Konfederācijas vārdā

Šveicarijos Konfederacijos vardu

A Svájci Államszövetség részéről

Għall-Konfederazzjoni Żvizzera

Voor de Zwitserse Bondsstaat

W imieniu Konfederacji Szwajcarskiej

Pela Confederação Suíça

Pentru Confederația Elvețiană

Za Švajčiarsku konfederáciu

Za Švicarsko konfederacijo

Sveitsin valaliiton puolesta

På Schweiziska edsförbundets vägnar

(1) Įsteigta 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas, įsteigiančiu Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiančiu jai lengvatas (OL L 90, 2007 3 30, p. 58).

(2) OL L 358, 2006 12 16, p. 62.

(3) OL L 246, 2007 9 21, p. 34.

(4) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(5) 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

(6) 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 948).

(7) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).

(8) 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo (OL L 97, 2008 4 9, p. 1).

(9) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1292/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo (OL L 347, 2013 12 20, p. 174).

(10) 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 2013/791/Euratomas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (OL L 349, 2013 12 21, p. 100).

I PRIEDAS

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ SUTEIKIMO PRINCIPAI

I. ŠALIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS

Kiekviena Šalis užtikrina, kad kitos Šalies juridinių asmenų, dalyvaujančių šiuo susitarimu numatytoje veikloje, intelektinės nuosavybės teisės, taip pat dėl tokio dalyvavimo atsirandančios teisės ir įsipareigojimai būtų vertinami pagal atitinkamas tarptautines konvencijas, taikomas Šalims, visų pirma pagal TRIPS susitarimą (Pasaulio prekybos organizacijos administruojamą sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba), Berno konvenciją (1971 m. Paryžiaus aktą) ir Paryžiaus konvenciją (1967 m. Stokholmo aktą).

Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys programų, kurioms taikomas šis susitarimas, netiesioginiuose veiksmuose, turi intelektinės nuosavybės teises ir įsipareigojimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 ir programos „Horizontas 2020“ bei Euratomo dotacijų susitarimų nuostatas.

Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje, turi intelektinės nuosavybės teises ir įsipareigojimus pagal intelektinės nuosavybės teisių bei informacijos sklaidos taisykles ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės priimtas finansines taisykles.

Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys programos „Horizontas 2020“ netiesioginiuose veiksmuose, įgyvendinamuose pagal SESV 185 ir 187 straipsnius, turi intelektinės nuosavybės teises ir įsipareigojimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 ir atitinkamų dotacijos susitarimų bei bet kokių kitų atitinkamų taisyklių, jei jos taikomos, nuostatas.

Sąjungos valstybėje narėje įsteigti ir Šveicarijos mokslinių tyrimų programose ir (arba) projektuose dalyvaujantys juridiniai asmenys intelektinės nuosavybės srityje turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus kaip Šveicarijoje įsteigti juridiniai asmenys, dalyvaujantys tose mokslinių tyrimų programose ir (arba) projektuose.

II. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS IR ŠALIŲ INFORMACIJOS MAINAI

Jei Šalys nesusitaria kitaip, Šalims pagal šio susitarimo 2 straipsnio 2 dalį vykdant veiklą atsiradusioms intelektinės nuosavybės teisėms taikomos tokios taisyklės:

a)	intelektinę nuosavybę sukūrusi Šalis turi į ją nuosavybės teisę. Jei Šalių veiklos atitinkamai padalyti neįmanoma, intelektinė nuosavybė joms priklauso bendra nuosavybės teise;

b)	nuosavybės teisę turinti Šalis suteikia kitai Šaliai prieigos prie intelektinės nuosavybės ir naudojimosi ja teises, reikalingas šio susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai vykdyti. Už prieigos prie intelektinės nuosavybės ir naudojimosi ja teisės suteikimą neimamas joks mokestis.

Jeigu Šalys nesusitaria kitaip, Šalių moksliniams leidiniams taikomos šios taisyklės:

kai viena Šalis žurnaluose, straipsniuose, ataskaitose, knygose, garso ir vaizdo medžiagoje bei programinėje įrangoje paskelbia pagal šį susitarimą vykdomos veiklos duomenis, informaciją ir techninius bei mokslinius rezultatus, kitai Šaliai suteikiama pasaulinė, neišskirtinė, neatšaukiama ir autoriniu honoraru neapmokestinama licencija versti, pritaikyti, perduoti ir viešai platinti duomenis, informaciją ir techninius bei mokslinius rezultatus, jei tai neprieštarauja trečiųjų šalių turimoms intelektinės nuosavybės teisėms;

b)	visose autorių teisėmis saugomų duomenų ir informacijos kopijose, padarytose pagal šį skirsnį ir skirtose viešai skelbti, turi būti nurodytas autoriaus ar autorių pavardės, nebent autorius būtų aiškiai atsisakęs įvardijimo. Kopijose taip pat aiškiai matomai pateikiama nuoroda į bendrą Šalių paramą.

Jeigu Šalys nesusitaria kitaip, neskelbtinai Šalių informacijai taikomos šios taisyklės:

a)	kiekviena Šalis, perduodama kitai Šaliai su šiame susitarime numatyta veikla susijusią informaciją, nurodo informaciją, kurios ji nepageidauja atskleisti;

b)	konkrečiais šio susitarimo taikymo tikslais gaunančioji Šalis gali savo atsakomybe tokią neskelbtiną informaciją, kaip konfidencialią informaciją, perduoti jai pavaldžioms institucijoms ar asmenims, juos įpareigodama saugoti tokios informacijos konfidencialumą;

iš anksto gavusi rašytinį Šalies, pateikiančios neskelbtiną informaciją, sutikimą, gaunančioji Šalis gali išplatinti tokią informaciją plačiau nei galėtų tuo atveju, kuris nurodytas b punkte. Šalys bendradarbiauja nustatydamos prašymo duoti išankstinį rašytinį sutikimą plačiau skleisti informaciją teikimo ir jo gavimo tvarką; kiekviena Šalis duoda tokį sutikimą, atsižvelgdama į tai, kiek leidžiama pagal jos vidaus politikos nuostatas ir įstatymus bei kitus teisės aktus;

nedokumentinė neskelbtina informacija ar kita konfidenciali informacija, pateikta per seminarus ar kitokius Šalių atstovų susitikimus, surengtus pagal šį susitarimą, arba informacija, atsiradusi skiriant darbuotojus, naudojant įrangą ar atliekant netiesioginius veiksmus, turi likti konfidenciali, jei tos neskelbtinos, konfidencialios arba kitos konfidencialios ar slaptos informacijos gavėjas buvo informuotas apie konfidencialų tos informacijos pobūdį prieš pateikiant tokią informaciją a punkte nustatyta tvarka;

kiekviena Šalis užtikrina, kad neskelbtina informacija, kurią ji gauna pagal a arba d punktus, bus apsaugota pagal šį susitarimą. Jei viena Šalis sužino, kad nesugebės, ar tikėtina, kad nesugebės laikytis a ir d punktuose nustatytų reikalavimų dėl informacijos neskelbimo, ji turi nedelsdama apie tai informuoti kitą Šalį. Šalys tarpusavyje konsultuojasi siekdamos nustatyti, kokių tinkamų veiksmų turi būti imtasi.

II PRIEDAS

FINANSINĖS TAISYKLĖS, REGLAMENTUOJANČIOS ŠIO SUSITARIMO 4 STRAIPSNYJE NURODYTĄ ŠVEICARIJOS ĮNAŠĄ

I. FINANSINIO DALYVAVIMO NUSTATYMAS

Kuo skubiau ir ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Komisija kartu su atitinkama informacine medžiaga, įskaitant atitinkamus Eurostato duomenis, ir informacija apie bet kokį 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos atnaujinimą (kai tik ją turi) perduoda Šveicarijai šią informaciją:

a)	Sąjungos bendrojo biudžeto projekto išlaidų suvestinėje programoms, kurioms taikomas šis susitarimas, kitiems metams numatytų įsipareigojimų asignavimų sumas ir Sąjungos galutinį įnašą į Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės biudžetą;

b)	pagal Sąjungos bendrojo biudžeto projektą numatomą įnašų sumą, atitinkančią kitų metų Šveicarijos dalyvavimą kiekvienoje iš programų, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje.

Galutinai patvirtinus Sąjungos bendrąjį biudžetą, kartu su pirmuoju metų mokėjimo reikalavimu Komisija pateikia Šveicarijai 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sumas su atitinkama informacine medžiaga, įskaitant atitinkamus Eurostato duomenis, atskirose išlaidų, atitinkančių jos dalyvavimą kiekvienoje iš programų, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje, suvestinėse.

II. MOKĖJIMO PROCEDŪROS

Kiekvienų finansinių metų birželio ir lapkričio mėnesiais Komisija siunčia Šveicarijai atskirą mokėjimo reikalavimą, atitinkantį jos įnašą į programas, kurioms taikomas šis susitarimas, ir į pagal šį susitarimą Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomą veiklą. Kiekviename mokėjimo reikalavime nurodoma per 30 dienų nuo to mokėjimo reikalavimo gavimo atitinkamai sumokėti šešias dvyliktąsias Šveicarijos įnašo. Tačiau paskutiniaisiais dviejų programų metais ir paskutiniaisiais Sprendimo 2013/791/Euratomas taikymo metais Komisija tų metų birželio mėn. siunčia vieną mokėjimo reikalavimą už visus metus, kuris turi būti apmokėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atitinkamo mokėjimo reikalavimo gavimo.

Nepaisant 1 dalies, Komisija iki 2014 m. gruodžio 15 d. siunčia Šveicarijai mokėjimo reikalavimą, atitinkantį 7/24 jos 2014 m. metinio įnašo į programas, kurioms taikomas šis susitarimas, išskyrus į sintezės veiklą pagal Euratomo programą. Komisija taip pat iki 2014 m. gruodžio 15 d. siunčia mokėjimo reikalavimą, atitinkantį 12/12 Šveicarijos 2014 m. metinio įnašo į visą Euratomo programos sintezės veiklą ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomą veiklą. Tuose reikalavimuose nurodoma sumokėti Šveicarijos įnašą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atitinkamo mokėjimo reikalavimo gavimo.

Šveicarijos įnašai išreiškiami ir mokami eurais.

Pagal šį susitarimą Šveicarija atsiskaito pagal atitinkamai 1 arba 2 dalyje nurodytą grafiką. Pavėlavus sumokėti skaičiuojamos palūkanos, kurių dydis lygus vieno mėnesio tarpbankinės rinkos palūkanų normai (EURIBOR). Ši norma padidinama 1,5 procentinio punkto už kiekvieną mėnesį, kurį vėluojama sumokėti. Padidinta palūkanų norma taikoma visam vėlavimo laikotarpiui.

III. ĮGYVENDINIMO REIKALAVIMAI

Šveicarijos finansinis įnašas į dvi programas ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomą veiklą pagal šio susitarimo 4 straipsnį atitinkamais finansiniais metais nekeičiamas. Į bet kokius Sąjungos bendrojo biudžeto, priimto atitinkamais finansiniais metais, pokyčius atsižvelgiama pirmajame kitų metų mokėjimo reikalavime, išskyrus paskutiniuosius atitinkamų programų ir veiklos metus.

Uždarydama kiekvienų finansinių metų (n) sąskaitas ir sudarydama įplaukų ir išlaidų ataskaitą Komisija sureguliuoja su Šveicarijos dalyvavimu susijusias sąskaitas, atsižvelgdama į padarytus pakeitimus, atsiradusius dėl pervedimų, anuliavimų, perkėlimų arba biudžeto papildymo ir pakeitimo per tuos finansinius metus.

Tai sureguliuojama kartu su pirmąja n+1 metų išmoka. Tačiau paskutinis toks sureguliavimas turi būti atliktas ne vėliau nei ketvirtųjų metų, einančių po kiekvienos iš dviejų programų pabaigos ir Sprendimo 2013/791/Euratomas galiojimo pabaigos, liepos mėnesį. Šveicarijos atliktas mokėjimas įskaitomas į Sąjungos ir Euratomo programas kaip biudžeto įplaukos, priskirtos atitinkamai biudžeto eilutei Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukų ataskaitoje.

IV. INFORMACIJA

Vėliausiai iki kiekvienų finansinių metų (n + 1) rugsėjo 1 d. kaip Komisijos įplaukų ir išlaidų ataskaita parengiama ir Šveicarijai informavimo tikslais pateikiama programų, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklos praėjusių finansinių metų (n) asignavimų ataskaita.

Komisija Šveicarijai pateikia statistinius ir visus kitus su abiejų programų ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklos įgyvendinimu susijusius bendrojo pobūdžio finansinius duomenis, kurie perduodami Sąjungos valstybėms narėms.

III PRIEDAS

PROGRAMOJE „HORIZONTAS 2020“, EURATOMO PROGRAMOJE IR BRANDUOLIŲ SINTEZĖS ENERGETIKOS VYSTYMO BENDROSIOS ĮMONĖS VEIKLOJE, KURIOMS TAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS, DALYVAUJANČIŲ ŠVEICARIJOS SUBJEKTŲ FINANSINĖ KONTROLĖ

I. TIESIOGINIS BENDRAVIMAS

Komisija gali palaikyti tiesioginį ryšį su programų, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje veikloje dalyvaujančiais Šveicarijoje įsteigtais subjektais ir jų subrangovais. Jie gali tiesiogiai teikti Komisijai visą tinkamą informaciją ir dokumentus, teiktinus remiantis šiame susitarime minėtomis priemonėmis ir joms įgyvendinti sudarytais dotacijų susitarimais ir (arba) sutartimis.

II. AUDITAS

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (1) ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (2), taip pat pagal kitas šiame susitarime nurodytas taisykles, su Šveicarijoje įsteigtais programų arba veiklos dalyviais sudarytuose dotacijų susitarimuose ir (arba) sutartyse gali būti numatyta, kad Komisijos pareigūnai ar kiti jos įgalioti asmenys bet kuriuo metu dalyvių arba jų subrangovų patalpose gali atlikti mokslinį, finansinį, technologinį ar kitokį auditą.

Komisijos pareigūnams, Europos Audito Rūmų atstovams ir kitiems Komisijos įgaliotiems asmenims suteikiama galimybė patekti į vietas ir tinkamai susipažinti su vykdomais darbais ir su visa tokiems auditams atlikti reikalinga informacija, įskaitant elektroniniu pavidalu. Ši teisė aiškiai nurodyta dotacijų susitarimuose ir (arba) sutartyse, sudarytose šiame susitarime nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

Pasibaigus programai „Horizontas 2020“ ir Euratomo programai, arba po 2020 m. gruodžio 31 d. visos Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomos veiklos atveju auditas gali būti atliekamas atitinkamuose dotacijų susitarimuose ir (arba) sutartyse nustatytomis sąlygomis.

Šveicarijos Federacinei audito tarnybai iš anksto pranešama apie bet kokį auditą, kurį Šveicarijos teritorijoje atliks 2 dalyje nurodyti asmenys. Toks informavimas nėra teisinė sąlyga tokiems auditams atlikti. Atlikti tokius auditus gali padėti Šveicarijos federacinė audito tarnyba arba su kitos Šveicarijos federacinės audito tarnybos paskirtos kompetentingos Šveicarijos institucijos.

III. EUROPOS KOVOS SU SUKČIAVIMU TARNYBOS (OLAF) ATLIEKAMI TYRIMAI

Pagal šį susitarimą Komisija (OLAF) gali Šveicarijos teritorijoje atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimą vietoje, pagal sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (4), kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos ir (arba) Euratomo finansiniams interesams, atvejus.

OLAF, rengdamasi atlikti ir atlikdama patikras bei inspektavimą vietoje, glaudžiai bendradarbiauja su Šveicarijos federacine finansų kontrolės įstaiga arba su kitomis Federacinės finansų kontrolės įstaigos paskirtomis kompetentingomis Šveicarijos institucijomis, kurias Komisija tinkamu laiku informuoja apie patikrų ir inspektavimo objektą, tikslą bei teisinį pagrindą, kad jos galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą. Tuo tikslu Šveicarijos kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti vietoje atliekamoje patikroje ir inspektavime.

Suinteresuotų Šveicarijos valdžios institucijų pageidavimu OLAF vietoje atliekamas patikras ir inspektavimą gali atlikti drauge su tomis institucijomis.

Jei programų, kurioms taikomas šis susitarimas, ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomos veiklos dalyviai nesutinka, kad būtų atliktas patikrinimas vietoje, Šveicarijos institucijos, laikydamosi nacionalinių taisyklių, suteikia patikrinimą atliekantiems OLAF tyrėjams tokią pagalbą, kad šie galėtų atlikti savo pareigą – atlikti patikrinimą arba inspektavimą vietoje.

OLAF kuo greičiau praneša Šveicarijos federacinei audito tarnybai arba Šveicarijos federacinės audito tarnybos paskirtai kitai kompetentingai Šveicarijos institucijai apie bet kokį faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, apie kurį ji sužinojo atlikdama patikrinimą vietoje ir inspektavimą. Bet kokiu atveju OLAF informuoja pirmiau minėtas institucijas apie tokių patikrų ir inspektavimo rezultatus.

IV. INFORMACIJA IR KONSULTACIJOS

Stengdamosi, kad šis priedas būtų tinkamai vykdomas, kompetentingos Šveicarijos ir Bendrijos institucijos reguliariai keičiasi informacija ir vienos iš Šalių prašymu rengia konsultacijas.

Kompetentingos Šveicarijos valdžios institucijos nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį joms žinomą faktą ar įtarimą dėl pažeidimo, susijusio su dotacijų susitarimų ir (arba) sutarčių, sudarytų įgyvendinant šiame susitarime numatytas priemones, sudarymu ir vykdymu.

V. KONFIDENCIALUMAS

Informacijai, kuri buvo kokia nors forma perduota ar gauta remiantis šiuo priedu, taikomi profesinės paslapties reikalavimai ir ji saugoma taip pat, kaip panaši informacija saugoma pagal Šveicarijos teisę ir pagal Sąjungos institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas. Tokia informacija gali būti suteikiama tik asmenims, kurie dirba Sąjungos institucijose, Sąjungos valstybėse narėse ar Šveicarijoje ir dėl savo pareigų turi ją žinoti, ir naudojama tik veiksmingos Šalių finansinių interesų apsaugos užtikrinimo tikslais.

VI. ADMINISTRACINĖS PRIEMONĖS IR NUOBAUDOS

Nedarant poveikio Šveicarijos baudžiamosios teisės taikymo galimybei, Komisija gali taikyti administracines priemones ir nuobaudas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, Reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (5).

VII. IŠIEŠKOJIMO IR VYKDYMO TVARKA

Pagal programą „Horizontas 2020“ arba Euratomo programą ir taikant šį susitarimą Komisijos priimti sprendimai dėl asmenų, išskyrus valstybes, finansinio įsipareigojimo yra vykdytini Šveicarijoje. Šveicarijos Vyriausybė, pranešusi apie tai Komisijai, paskiria instituciją, kuri, patikrinusi tiktai akto autentiškumą, išduoda vykdomąjį raštą. Vykdymo užtikrinimas atliekamas pagal Šveicarijoje galiojančią tvarką. Vykdymo sprendimo teisinį pagrįstumą kontroliuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Remiantis sutarties arba dotacijos susitarimo pagal programą „Horizontas 2020“ arba Euratomo programą straipsniu dėl arbitražo, to teismo priimtų sprendimų vykdymas užtikrinamas tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Komisijos sprendimų vykdymui užtikrinti.

(1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(2) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(3) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(4) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(5) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/19

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 4 d.

kuriuo patvirtinama, kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarė Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje

(2014/954/Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 101 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

(2)	tos derybos buvo sėkmingai užbaigtos;

(3)

Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje (toliau – Susitarimas) pasirašymui ir sudarymui taikoma atskira procedūra tais klausimais, kurie patenka į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį;

(4)	Susitarimas taip pat turėtų būti sudarytas Europos atominės energijos bendrijos vardu tais klausimais, kurie patenka į Euratomo sutarties taikymo sritį;

(5)	Komisijos Europos atominės energijos bendrijos vardu atliktas Susitarimo sudarymas turėtų būti patvirtintas;

(6)

siekiant, kad Šveicarijos juridiniams subjektams būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir vienos iš asocijuotųjų šalių subjektams, vykdant konkursus branduolių dalijimosi srityje pagal Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, kurie turi būti užbaigti 2014 m. paskutinį ketvirtį, Susitarimas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. rugsėjo 15 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu patvirtinama, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarė Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/21

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1392/2014

2014 m. spalio 20 d.

kuriuo nustatomas tam tikros mažųjų pelaginių žuvų žvejybos Viduržemio jūroje žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (1), ypač į jo 15 straipsnio 6 dalį ir 18 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui panaikinti visų Sąjungoje sužvejojamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką, nustatant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, žuvų laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje Komisija įgaliojama deleguotuoju aktu ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui priimti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus remiantis bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Malta ir Slovėnija turi tiesioginių žvejybos Viduržemio jūroje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Viduržemio jūros patariamąja taryba, minėtos valstybės narės Komisijai pateikė bendras rekomendacijas (2). Iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalimi, į šį reglamentą turėtų būti įtraukiamos tik tos bendrose rekomendacijose pateiktos priemonės, kurios atitinka to reglamento 15 straipsnio 6 dalį;

(4)

dėl Viduržemio jūros, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, taip pat tų rūšių, kurioms taikomi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (3) III priede nurodyti versliniai dydžiai, laimikį. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti visą laimikį vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas žvejojant mažas pelagines žuvis, dideles pelagines žuvis ir žvejojant pramoniniais tikslais;

(5)

remiantis bendra rekomendacija, žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas visam rūšių, kurioms taikomi Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede nustatyti versliniai dydžiai, laimikiui, sužvejotam Viduržemio jūroje žvejojant mažas pelagines žuvis įvairiagyliais pelaginiais tralais ir (arba) gaubiamaisiais tinklais (t. y. žvejojant ančiuvius, sardines, atlantines skumbres ir paprastąsias staurides);

(6)

siekiant išvengti neproporcingų nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidų ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies c punkto ii papunkčiu, mažų pelaginių žuvų žvejybos atveju tikslinga nustatyti įpareigojimo iškrauti visą laimikį de minimis išimtį, nustatant viso per metus sužvejojamo rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, žuvų kiekio procentinę dalį. Susijusių valstybių narių pateiktose bendrose rekomendacijose pritariama de minimis išimčiai, nes išlaidos, susidarančios tvarkant nepageidaujamą priegaudą tiek laive (rūšiavimas ir krovimas į dėžes, sandėliavimas ir išsaugojimas), tiek ir sausumoje (gabenimas ir sandėliavimas, saugojimas, pardavimas ir perdirbimas arba specialiųjų atliekų naikinimas), yra pernelyg didelės, palyginti su nedidele arba kartais visai neegzistuojančia tokios nepageidaujamos priegaudos ekonomine nauda. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad bendrose rekomendacijose pateikiami argumentai dėl išlaidų padidėjimo tvarkant nepageidaujamą priegaudą, kai kuriais atvejais paremti ir kokybiniu išlaidų vertinimu, yra pagrįsti (4). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir kadangi nėra kitokios mokslinės informacijos, tikslinga nustatyti de minimis išimtį pagal bendrose rekomendacijose siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies c punkte leidžiamų lygių;

(7)	remiantis bendromis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarkaraštį, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Remiantis to reglamento 15 straipsnio 6 dalimi, jis turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip trejus metus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente pateikiama išsami informacija, kaip įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iškrauti visą Viduržemio jūroje sužvejojamų žuvų rūšių, kurioms taikomi priede nustatyti mažų pelaginių žuvų verslinio dydžio apribojimai, laimikį.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) „verslinis dydis“– Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede nustatytas mažiausias jūrų gyvūnų dydis;

„Viduržemio jūra“– Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5°36′ vakarų ilgumos linijos;

b) „Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos reguliuojamas geografinis parajonis“– Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) reguliuojamas geografinis parajonis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 (5) I priede;

c) „vakarinė Viduržemio jūros dalis“– BVJŽK reguliuojami 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11.1, 11.2 ir 12 geografiniai parajoniai;

d) „šiaurinė Adrijos jūros dalis“– BVJŽK reguliuojamas 17 geografinis parajonis;

e) „pietinė Adrijos jūros dalis ir Jonijos jūra“– BVJŽK reguliuojami 18, 19 ir 20 geografiniai parajoniai;

f) „Maltos sala ir pietinė Sicilijos dalis“– BVJŽK reguliuojami 15 ir 16 geografiniai parajoniai;

g) „Egėjo jūra ir Kretos sala“– BVJŽK reguliuojami 22 ir 23 geografiniai parajoniai.

3 straipsnis

De minimis išimtis

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, į jūrą išmesti leidžiama tokius kiekius:

a)	vakarinėje Viduržemio jūros dalyje – ne daugiau kaip 5 % viso per metus sužvejojamo rūšių, kurioms taikomi versliniai dydžiai (mažas pelagines žuvis žvejojant įvairiagyliais tralais ir gaubiamaisiais tinklais, kaip nurodyta priedo 1 punkte), žuvų laimikio;

b)	šiaurinėje Adrijos jūros dalyje – ne daugiau kaip 5 % viso per metus sužvejojamo rūšių, kurioms taikomi versliniai dydžiai (mažas pelagines žuvis žvejojant įvairiagyliais tralais ir gaubiamaisiais tinklais, kaip nurodyta priedo 2 punkte), žuvų laimikio;

pietinėje Adrijos jūros dalyje ir Jonijos jūroje:

i)	ne daugiau kaip 3 % viso per metus sužvejojamo rūšių, kurioms taikomi versliniai dydžiai (mažas pelagines žuvis žvejojant gaubiamaisiais tinklais), žuvų laimikio;

ii)	2015 ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo rūšių, kurioms taikomi versliniai dydžiai (mažas pelagines žuvis žvejojant įvairiagyliais tralais, kaip nurodyta priedo 3 punkte), žuvų laimikio;

Maltos saloje ir pietinėje Sicilijos dalyje:

i)	ne daugiau kaip 3 % viso per metus sužvejojamo rūšių, kurioms taikomi versliniai dydžiai (mažas pelagines žuvis žvejojant gaubiamaisiais tinklais), žuvų laimikio;

ii)	2015 ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo rūšių, kurioms taikomi versliniai dydžiai (mažas pelagines žuvis žvejojant įvairiagyliais tralais, kaip nurodyta priedo 4 punkte), žuvų laimikio;

e)	Egėjo jūroje ir Kretos saloje ne daugiau kaip 3 % viso per metus sužvejojamo rūšių, kurioms taikomi versliniai dydžiai (mažas pelagines žuvis žvejojant gaubiamaisiais tinklais, kaip nurodyta priedo 5 punkte), žuvų laimikio.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) 2014 m. liepos 2 d. perduotas „Vakarinei Viduržemio jūros daliai skirtas žuvų išmetimo į jūrą valdymo planas (1–12 geografiniai parajoniai, išskyrus 3 ir 4 geografinius parajonius) – bendra rekomendacija, dėl kurios susitarė Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos žuvininkystės įstaigų direktoriai“; 2014 m. birželio 25 d. perduotas „Šiaurinei Adrijos jūros daliai skirtas žuvų išmetimo į jūrą valdymo planas (17 geografinis parajonis) – Kroatijos, Italijos ir Slovėnijos bendra rekomendacija“; 2014 m. birželio 30 d. perduotas „Egėjo jūrai ir Kretos salai skirtas Graikijos žuvų išmetimo į jūrą žvejojant pelagines žuvis planas (22 ir 23 geografiniai parajoniai)“; 2014 m. birželio 25 d. Graikijos ir Italijos perduota „Bendra rekomendacija Europos Komisijai dėl pietinei Adrijos jūros daliai ir vakarinei bei rytinei Jonijos jūros dalims skirto specialaus žuvų išmetimo į jūrą žvejojant pelagines žuvis plano (18, 19 ir 20 geografiniai parajoniai)“; 2014 m. birželio 19 d. perduotas „Maltai ir pietinei Sicilijos daliai (15 ir 16 geografiniai parajoniai) skirtas išmetimo į jūrą valdymo planas – bendra rekomendacija, dėl kurios susitarė Italija ir Malta“.

(3) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(4) 2014 m. liepos 7–11 d. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto 46-ojo plenarinio posėdžio ataskaita (PLEN-14–02), Kopenhaga, parengė Graham Norman Casey ir Hendrik Doerner, 2014 m.

(5) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

PRIEDAS

1. Mažųjų pelaginių žuvų žvejyba vakarinėje Viduržemio jūros dalyje

Kodas	Žvejybos įrankis	Tikslinės rūšys
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Įvairiagylis pelaginis tralas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Gaubiamasis tinklas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės

2. Mažųjų pelaginių žuvų žvejyba šiaurinėje Adrijos jūros dalyje

Kodas	Žvejybos įrankis	Tikslinės rūšys
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Įvairiagylis pelaginis tralas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Gaubiamasis tinklas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės

3. Mažųjų pelaginių žuvų žvejyba pietinėje Adrijos jūros dalyje ir Jonijos jūroje

Kodas	Žvejybos įrankis	Tikslinės rūšys
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Įvairiagylis pelaginis tralas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Gaubiamasis tinklas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės

4. Mažųjų pelaginių žuvų žvejyba Maltos saloje ir pietinėje Sicilijos dalyje

Kodas	Žvejybos įrankis	Tikslinės rūšys
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Įvairiagylis pelaginis tralas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Gaubiamasis tinklas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės

5. Mažųjų pelaginių žuvų žvejyba Egėjo jūroje ir Kretos saloje

Kodas	Žvejybos įrankis	Tikslinės rūšys
[Įrašykite kodą, jei taikoma]	Gaubiamasis tinklas	Ančiuviai, sardinės, atlantinės skumbrės ir paprastosios stauridės

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/25

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1393/2014

2014 m. spalio 20 d.

kuriuo nustatomas tam tikros pelaginių žuvų žvejybos Šiaurės vakarų vandenyse žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui panaikinti visų Sąjungoje sužvejojamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką, nustatant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį;

(2)

(3)

Belgija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė turi tiesioginių žvejybos Šiaurės vakarų vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Pelaginių žuvų išteklių patariamąja taryba, Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamąja taryba ir Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba, minėtos valstybės narės Komisijai pateikė bendrą rekomendaciją. Iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos. Į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 straipsnį, todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalimi, jas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti visą laimikį vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiaurės vakarų vandenyse turėtų būti taikomas visiems laivams, žvejojantiems mažas ir dideles pelagines žuvis, kai vykdant šią žvejybą sužvejojamos tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvys;

(5)

remiantis bendra rekomendacija, žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas tam tikrų mažų ir didelių pelaginių žuvų rūšių žvejybai, būtent atlantinių skumbrių, silkių, paprastųjų stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių, atlantinių argentinų, ilgapelekių tunų ir šprotų žvejybai, ICES Vb, VI ir VII zonose;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punktą remiantis didelį išgyvenamumą pagrindžiančiais moksliniais įrodymais, į bendrą rekomendaciją yra įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį išimtis, taikoma atlantinėms skumbrėms ir silkėms, sužvejotoms gaubiamaisiais tinklais tam tikromis sąlygomis. Mokslinius įrodymus, pagrindžiančius didelį išgyvenamumą, pateikė Ševeningeno grupė bendroje rekomendacijoje dėl Šiaurės jūrai skirto žuvų išmetimo į jūrą mažinimo plano, kurioje daroma nuoroda į konkretų mokslinį tyrimą apie gaubiamaisiais tinklais sužvejotų žuvų išgyvenamumą jas paleidus atgal į jūrą. Šiuo tyrimu nustatyta, kad išgyvenamumo koeficientas priklauso nuo to, kiek laiko žuvys išbuvo susigrūdusios tinkle ir koks buvo jų tankis tinkle – abu rodikliai tokioje žvejyboje paprastai nedideli. Šią informaciją peržiūrėjo ŽMTEK. ŽMTEK padarė išvadą, kad darant prielaidą, jog išgyvenamumo tyrimo rezultatai vertinant išgyvenamumo koeficientą komercinėje žvejyboje yra reprezentatyvūs, paleistų išgyvenusių atlantinių skumbrių dalis greičiausiai sudarytų apie 70 %. Tankis taip pat būtų mažesnis už tą tankį, kuriam esant buvo pastebėtas silkių mirtingumo padidėjimas. Tarybos reglamento (ES) Nr. 850/98 (2) 19b straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas paleisti atlantines skumbres ir silkes tinklo visiškai neįkėlus į laivą ir taip žvejybos laivui atsikratyti negyvų ar dvesiančių žuvų. Ši išgyvenamumu grindžiama išimtis nedaro poveikio galiojančiam draudimui, kadangi žuvys būtų paleidžiamos į jūrą tuo žvejybos operacijos etapu, kai galimybę išgyventi turi didelė paleistų žuvų dalis. Todėl minėta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(7)

šioje bendroje rekomendacijoje yra keturios įpareigojimo iškrauti visą laimikį taikymo de minimis išimtys, taikomos tam tikrai žvejybai tam tikra apimtimi. ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad bendrose rekomendacijose pateikiami argumentai dėl išlaidų padidėjimo tvarkant nepageidaujamą priegaudą (kai kuriais atvejais paremti ir kokybiniu išlaidų vertinimu) yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir kadangi nėra kitokios mokslinės informacijos, tikslinga nustatyti de minimis išimtis pagal bendroje rekomendacijoje siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalyje leidžiamų lygių;

(8)

šiauriniams žydriesiems merlangams (Micromesistius poutassou) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo laimikio), kai tos rūšies žuvys ICES VIII zonoje pramoniniais tikslais žvejojamos pelaginiais traleriais ir laive perdirbamos į surimį, yra grindžiama tuo, kad didesnio selektyvumo užtikrinti neįmanoma ir kad tvarkant nepageidaujamą priegaudą patiriama neproporcingų išlaidų. ŽMTEK daro išvadą, kad ši išimtis pakankamai gerai argumentuota. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(9)

ilgapelekiams tunams (Thunnus alalunga) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo laimikio), kai specializuota ilgapelekių tunų žvejyba ICES VII zonoje vykdoma poriniais įvairiagyliais tralais (PTM), yra grindžiama tuo, kad tvarkant nepageidaujamą priegaudą patiriama neproporcingų išlaidų. Šios išlaidos susijusios su žuvų laikymu ir tvarkymu jūroje ir krante. ŽMTEK savo vertinime užsiminė apie pavojų, susijusį su geriausių žuvų rūšių atranka. Tačiau ši išimtis nedaro poveikio Reglamento (ES) Nr. 850/1998 19a straipsniui. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(10)

siekiant išvengti neproporcingų nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidų (tokių kaip sandėliavimo, darbo ir šaldymo) ir atsižvelgiant į tai, kad sunku padidinti pelaginės žvejybos selektyvumą ICES VIId kvadrate žvejojant atlantines skumbres, paprastąsias staurides ir silkes, į bendrą rekomendaciją įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį de minimis išimtis, skirta minėtai mišriajai žvejybai. Ši išimtis grindžiama moksliniais įrodymais, kuriuos bendroje rekomendacijoje pateikė susijusios valstybės narės ir peržiūrėjo ŽMTEK. ŽMTEK nustatė, kad bendroje rekomendacijoje pateikiami kokybiniai argumentai, patvirtinantys šią išimtį dėl neproporcingų išlaidų tvarkant nepageidaujamą priegaudą, yra pagrįsti. Todėl minėta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(11)

smulkiadyglėms saulažuvėms (Caproidae) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ne daugiau kaip 1 %, o 2016 m. – ne daugiau kaip 0,75 % bendro leidžiamo sužvejoti kiekio) ICES VI ir VII zonose pelaginiais traleriais-šaldikliais žvejojant paprastąsias staurides (Trachurus spp.) yra grindžiama tuo, kad sunku padidinti selektyvumą ir kad tvarkant žuvis (pageidaujamą laimikį atskiriant nuo nepageidaujamos priegaudos) patiriama neproporcingų išlaidų. ŽMTEK išvadoje teigiama, jog ši išimtis yra paremta pagrįstais kiekybiniais argumentais, kad šioje žvejyboje selektyvumą pagerinti sunku, ir tinkamais argumentais dėl papildomų tvarkymo išlaidų. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(12)	kad būtų užtikrinta tinkama kontrolė, reikėtų nustatyti konkrečius laimikio dokumentavimo reikalavimus, jei laimikis sužvejotas taikant šiame reglamente numatytą išgyvenamumu grindžiamą išimtį;

(13)

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį susijusiai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas; atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarkaraštį, jis turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Remiantis to reglamento 15 straipsnio 6 dalimi, šis reglamentas turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip trejus metus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente pateikiama išsami informacija, kaip įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iškrauti visą laimikį, sužvejotą Šiaurės vakarų vandenyse, apibrėžtuose to reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, vykdant šio reglamento priede nurodytą žvejybą.

2 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiama išimtis

1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, įpareigojimas iškrauti visą laimikį netaikomas gaubiamaisiais tinklais ICES VI rajone sužvejotų atlantinių skumbrių ir silkių laimikiui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

—	laimikis paleidžiamas prieš gaubiamąjį tinklą uždarant iki tam tikros procentinės ribos (nurodytos 2 ir 3 dalyse toliau) („negrįžtamo momento“, angl. point of retrieval),

—	prie gaubiamųjų tinklų yra pritvirtinti matomi plūdurai, akivaizdžiai žymintys negrįžtamo momento ribą,

—	laive ir gaubiamuosiuose tinkluose yra įrengta elektroninė registravimo ir dokumentavimo sistema, kurioje fiksuojama kada, kur ir kiek gaubiamasis tinklas buvo naudojamas visose žvejybos operacijose.

2. Atlantinių skumbrių žvejyboje negrįžtamas momentas yra gaubiamojo tinklo uždarymas 80 %, o silkių žvejyboje – 90 %.

3. Jeigu tinklo apsuptame žuvų būryje yra abiejų rūšių žuvų, negrįžtamas momentas yra gaubiamojo tinklo uždarymas 80 %.

4. Peržengus negrįžtamo momento ribą sužvejotas atlantines skumbres ir silkes paleisti draudžiama.

5. Siekiant įvertinti laimikio sudėtį pagal žuvų rūšis ir dydį, taip pat žuvų kiekį, prieš paleidžiant žuvis iš apsupto žuvų būrio imami ėminiai.

3 straipsnis

De minimis išimtys

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, į jūrą išmesti leidžiama šiuos kiekius:

a)	2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo šiaurinių žydrųjų merlangų (Micromesistius poutassou) laimikio, kai tos rūšies žuvys ICES Vb, VI ir VII zonose pramoniniais tikslais žvejojamos pelaginiais traleriais ir laive perdirbamos į surimį;

b)	2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) laimikio, kai specializuota ilgapelekių tunų žvejyba ICES VII zonoje vykdoma poriniais įvairiagyliais tralais (PTM);

2015 m. – ne daugiau kaip 3 %, o 2016 m. – ne daugiau kaip 2 % viso per metus sužvejojamo atlantinių skumbrių (Scomber scombrus), paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.), silkių (Clupea harengus) ir paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) laimikio, kai ICES VIId zonoje pelaginiais traleriais, kurių bendras ilgis yra iki 25 metrų, įvairiagyliais tralais (OTM) žvejojamos atlantinės skumbrės, paprastosios stauridės ir silkės;

d)	2015 m. – ne daugiau kaip 1 %, o 2016 m. – ne daugiau kaip 0,75 % bendro leidžiamo sužvejoti smulkiadyglių saulažuvių (Caproidae) kiekio, kai ICES VI ir VII zonose pelaginiais traleriais-šaldikliais žvejojamos paprastosios stauridės (Trachurus spp.).

4 straipsnis

Laimikio dokumentavimas

Žuvų, paleistų pagal 2 straipsnyje numatytą išimtį, kiekiai, ir ėminių, reikalaujamų pagal 2 straipsnio 5 dalį, rezultatai registruojami laivo žurnale.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

PRIEDAS

Žvejyba, kuriai taikomos šio reglamento, kuriuo įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, nuostatos

1. Žvejyba ICES Vb, VIa, VIb zonose

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
OTB	Tralai su kėtoklėmis – dugniniai	Atlantinės skumbrės, silkės, paprastosios stauridės, šiauriniai žydrieji merlangai, smulkiadyglės saulažuvės, argentinos
OTM	Įvairiagyliai tralai su kėtoklėmis, kt.	Atlantinės skumbrės, silkės, paprastosios stauridės, šiauriniai žydrieji merlangai, smulkiadyglės saulažuvės, argentinos
PTB	Poriniai tralai – dugniniai (kt.)	Atlantinės skumbrės
PTM	Poriniai tralai – įvairiagyliai	Silkės, atlantinės skumbrės
PS	Gaubiamieji tinklai	Atlantinės skumbrės, šiauriniai žydrieji merlangai,
LMH	Rankinės ūdos	Atlantinės skumbrės
LTL	Velkamosios ūdos	Atlantinės skumbrės

2. Žvejyba ICES VII rajone (išskyrus ICES VIIa, VIId and VIIe zonas)

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
LMH	Rankinės ūdos	Atlantinės skumbrės
LTL	Velkamosios ūdos, kartinės ūdos ir ūdos	Ilgapelekiai tunai
PTM	Poriniai tralai – įvairiagyliai	Šiauriniai žydrieji merlangai, atlantinės skumbrės, paprastosios stauridės, ilgapelekiai tunai, silkės
OTM	Tralai su kėtoklėmis – įvairiagyliai	Šiauriniai žydrieji merlangai, atlantinės skumbrės, paprastosios stauridės, smulkiadyglės saulažuvės, silkės, ilgapelekiai tunai
OTB	Tralai su kėtoklėmis – dugniniai	Silkės
PS	Gaubiamieji tinklai	Atlantinės skumbrės, paprastosios stauridės

3. Žvejyba ICES VIId ir VIIe zonose

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
OTB	Tralai su kėtoklėmis (smulkiau neapibūdinant)	Šprotai
GND	Dreifuojantieji tinklai	Atlantinės skumbrės, silkės
LMH	Rankinės ūdos ir kartinės ūdos	Atlantinės skumbrės
OTM	Tralai su kėtoklėmis – įvairiagyliai (kt.)	Šprotai, paprastosios stauridės, atlantinės skumbrės, smulkiadyglės saulažuvės
PTM	Poriniai tralai – įvairiagyliai (kt.)	Paprastosios stauridės
PS	Gaubiamieji tinklai	Atlantinės skumbrės, paprastosios stauridės

4. Žvejyba ICES VIIa zonoje

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
OTM	Tralai su kėtoklėmis – įvairiagyliai	Silkės
PTM	Poriniai tralai – įvairiagyliai	Silkės
LMH	Rankinės ūdos	Atlantinės skumbrės
LMH	Žiauniniai tinklaičiai	Silkės

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/31

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1394/2014

2014 m. spalio 20 d.

kuriuo nustatomas tam tikros pelaginių žuvų žvejybos Pietvakarių vandenyse žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui panaikinti visų Sąjungoje sužvejojamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką, nustatant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, žuvų laimikį;

(2)

(3)

Belgija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Portugalija turi tiesioginių žvejybos Pietvakarių vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Pelaginių žuvų išteklių patariamąja taryba, Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamąja taryba ir Pietvakarių vandenų patariamąja taryba, minėtos valstybės narės Komisijai pateikė bendrą rekomendaciją, į kurią įtraukė konkrečias priemones. Iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos. Į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 straipsnį, todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalimi, jas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti visą laimikį vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. Pietvakarių vandenyse turėtų būti taikomas visiems laivams, žvejojantiems mažas ir dideles pelagines žuvis, kai vykdant tą žvejybą sužvejojamos rūšių, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, žuvys;

(5)

remiantis bendra rekomendacija, žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas tam tikrai mažų pelaginių žuvų ir didelių pelaginių žuvų žvejybai, t. y. paprastųjų stauridžių, atlantinių skumbrių, šprotų, europinių ančiuvių, ilgapelekių tunų, šiaurinių žydrųjų merlangų ir atlantinių stauridžių žvejybai, ICES VIII, IX ir X parajoniuose ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonose;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punktą, remiantis didelį išgyvenamumą pagrindžiančiais moksliniais įrodymais, į bendrą rekomendaciją yra įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį išimtis, taikoma ICES VIII, IX ir X parajoniuose ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 zonose gaubiamaisiais tinklais sužvejotiems europiniams ančiuviams, paprastosioms stauridėms, atlantinėms stauridėms ir atlantinėms skumbrėms. Moksliniai įrodymai, pagrindžiantys didelį išgyvenamumą, pateikti bendroje rekomendacijoje, kurioje daroma nuoroda į konkretų mokslinį tyrimą apie Pietvakarių vandenyse gaubiamaisiais tinklais sužvejotų žuvų išgyvenamumą jas paleidus atgal į jūrą. Šiuo tyrimu nustatyta, kad išgyvenamumo koeficientas priklauso nuo to, kiek laiko žuvys išbuvo susigrūdusios tinkle ir koks buvo jų tankis tinkle – abu rodikliai tokioje žvejyboje paprastai nedideli. Šią informaciją peržiūrėjo ŽMTEK (2014 m. antroje plenarinėje sesijoje). ŽMTEK padarė išvadą, kad darant prielaidą, jog išgyvenamumo tyrimo rezultatai vertinant išgyvenamumo koeficientą komercinės žvejybos veikloje yra reprezentatyvūs, paleistų išgyvenusių žuvų dalis greičiausiai sudarytų daugiau negu 50 %. Tarybos reglamento (ES) Nr. 850/98 (2) 19b straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas paleisti atlantines skumbres ir silkes tinklo visiškai neįkėlus į laivą ir taip žvejybos laivui atsikratyti negyvų ar dvesiančių žuvų. Ši išgyvenamumu grindžiama išimtis nedaro poveikio galiojančiam draudimui, kadangi žuvys būtų paleidžiamos į jūrą tuo žvejybos operacijos etapu, kai tikimybę išgyventi turi didelė paleistų žuvų dalis. Todėl tokia išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(7)

šioje bendroje rekomendacijoje taip pat yra keturios įpareigojimui iškrauti visą laimikį de minimis išimtys, taikomos tam tikrų rūšių žvejybai tam tikra apimtimi. ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad bendrose rekomendacijose pateikiami argumentai dėl išlaidų padidėjimo tvarkant nepageidaujamą priegaudą (kai kuriais atvejais paremti ir kokybiniu išlaidų vertinimu) yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir kadangi nėra kitokios mokslinės informacijos, tikslinga nustatyti de minimis išimtis pagal bendroje rekomendacijoje siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalyje leidžiamų lygių;

(8)

šiauriniams žydriesiems merlangams (Micromesistius poutassou) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo laimikio), kai ta rūšis ICES VIII zonoje pramoniniais tikslais žvejojama pelaginiais traleriais ir laive tos rūšies žuvys perdirbamos į surimį, yra grindžiama tuo, kad didesnio selektyvumo užtikrinti neįmanoma ir kad tvarkant nepageidaujamą priegaudą patiriama neproporcingų išlaidų. ŽMTEK daro išvadą, kad ši išimtis pakankamai gerai argumentuota. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(9)

ilgapelekiams tunams (Thunnus alalunga) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo laimikio), kai specializuota ilgapelekių tunų žvejyba ICES VIII zonoje vykdoma poriniais įvairiagyliais tralais (PTM), yra grindžiama tuo, kad tvarkant nepageidaujamą priegaudą patiriama neproporcingų išlaidų. Šios išlaidos susijusios su žuvų laikymu ir tvarkymu jūroje ir krante. ŽMTEK savo vertinime nurodė pavojų, susijusį su geriausių žuvų rūšių atranka. Tačiau ši išimtis nedaro poveikio Reglamento Nr. 850/98 19a straipsniui. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(10)

europiniams ančiuviams (Engraulis encrasicolus), atlantinėms skumbrėms (Scomber scombrus) ir paprastosioms stauridėms (Trachurus spp.) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 5 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 4 % viso per metus sužvejojamo laimikio) žvejojant ICES VIII zonoje pelaginiais tralais yra grindžiama tuo, kad šioje žvejyboje sunku pagerinti selektyvumą. ŽMTEK daro išvadą, kad ši išimtis atlantinių skumbrių ir paprastųjų stauridžių atveju pakankamai gerai argumentuota, taip pat pažymi, kad europiniams ančiuviams iš dalies kyla pavojus, susijęs su geriausių žuvų atranka. Tačiau ši išimtis nedaro poveikio Reglamento Nr. 850/98 19a straipsniui; Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(11)

paskutinė de minimis išimtis yra taikoma žvejybai gaubiamaisiais tinklais ICES VIII, IX ir X parajoniuose ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonose žvejojant šias rūšis: 2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 5 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 4 % viso per metus sužvejojamo paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) ir atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) laimikio, ir 2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 2 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 1 % viso per metus sužvejojamo europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) laimikio. ŽMTEK daro išvadą, kad ši išimtis paremta pagrįstais argumentais, įrodančiais, kad šioje žvejyboje selektyvumą pagerinti sunku; Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(12)

galiausiai bendroje rekomendacijoje pateiktas 9 cm mažiausias europinių ančiuvių išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis dviejuose žvejybos rajonuose siekiant užtikrinti tos rūšies jauniklių apsaugą. Įvertinęs šia priemonę ŽMTEK padarė išvadą, kad tai nepadarys neigiamos įtakos ančiuvių jaunikliams, kad padidės sužvejojamų žuvų, kurias galima parduoti žmonėms vartoti, kiekis, o mirtingumas dėl žvejybos nepadidės, taip pat tai gali duoti naudos kontrolei ir vykdymo užtikrinimui; Todėl europiniams ančiuviams susijusiuose rajonuose turėtų būti nustatytas 9 cm MIIUOD;

(13)

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį susijusiai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas; atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą tvarkaraštį, jis turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Remiantis to reglamento 15 straipsnio 6 dalimi, šis reglamentas turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip trejus metus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente pateikiama išsami informacija, kaip įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iškrauti visą laimikį, sužvejotą Pietvakarių vandenyse, apibrėžtuose to reglamento 4 straipsnio 2 dalies d punkte, vykdant šio reglamento priede nurodytą žvejybą.

2 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiama išimtis

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, įpareigojimas iškrauti visą laimikį netaikomas mėgėjiškoje žvejyboje gaubiamaisiais tinklais sužvejotam europinių ančiuvių, paprastųjų stauridžių, atlantinių stauridžių ir atlantinių skumbrių laimikiui. Visas tokias sužvejotas žuvis galima paleisti su sąlyga, kad tinklas nebuvo visiškai įkeltas į laivą.

3 straipsnis

De minimis išimtys

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, į jūrą išmesti leidžiama šiuos kiekius:

a)	2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo šiaurinių žydrųjų merlangų (Micromesistius poutassou) laimikio, kai ta rūšis ICES VIII zonoje pramoniniais tikslais žvejojama pelaginiais traleriais ir tos rūšies žuvys laive perdirbamos į surimį;

b)	2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) laimikio, kai specializuota ilgapelekių tunų žvejyba ICES VIII zonoje vykdoma poriniais įvairiagyliais tralais (PTM);

c)	2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 5 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 4 % viso per metus sužvejojamo europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus), atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) ir paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) laimikio, žvejojant pelaginiais tralais ICES VIII zonoje;

ICES VIII, IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonose gaubiamaisiais tinklais žvejojant šias rūšis: 2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 5 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 4 % viso per metus sužvejojamo paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) ir atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) laimikio; ir 2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 2 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 1 % viso per metus sužvejojamo europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) laimikio.

4 straipsnis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

Mažiausias europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis žvejojant ICES IX parajonyje ir CECAF 34.1.2 zonoje yra 9 cm.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

PRIEDAS

Žvejyba, kuriai taikomos šio reglamento, kuriuo įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, nuostatos

Žvejyba ICES VIII zonoje

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
PS	Gaubiamieji tinklai	Paprastosios stauridės, atlantinės skumbrės, šprotai ir europiniai ančiuviai
PTM	Poriniai tralai – įvairiagyliai	Paprastosios stauridės, atlantinės skumbrės, europiniai ančiuviai ir ilgapelekiai tunai
OTM	Tralai su kėtoklėmis – įvairiagyliai	Paprastosios stauridės, atlantinės skumbrės, europiniai ančiuviai, ilgapelekiai tunai ir šiauriniai žydrieji merlangai
LHM/LTL/BB	Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (mechanizuotos), kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys laivai, velkamosios ūdos	Ilgapelekiai tunai ir atlantinės skumbrės

Žvejyba ICES IX zonoje

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
PS	Gaubiamieji tinklai	Paprastosios stauridės, atlantinės skumbrės ir europiniai ančiuviai
LHM/LTL/BB	Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (mechanizuotos), kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys laivai, velkamosios ūdos	Ilgapelekiai tunai ir atlantinės skumbrės
LL	Ūdos	Ilgapelekiai tunai
GND/SB	Mėgėjiška žvejyba	Paprastosios stauridės

Žvejyba ICES X zonoje

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
LHP/BB	Kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys laivai	Ilgapelekiai tunai
LLD	Ūdos	Ilgapelekiai tunai
PS	Mėgėjiški gaubiamieji tinklai	Atlantinės stauridės

Žvejyba CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonose

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
PS	Gaubiamieji tinklai	Atlantinės stauridės
LHP/BB	Rankinės ūdos, kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys laivai, kartinės ūdos (valdomos rankomis)	Ilgapelekiai tunai
LLD	Ūdos	Ilgapelekiai tunai

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/35

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1395/2014

2014 m. spalio 20 d.

kuriuo nustatomas tam tikros mažųjų pelaginių žuvų žvejybos ir pramoninės žvejybos Šiaurės jūroje žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui panaikinti visų Sąjungoje sužvejojamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką, nustatant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį;

(2)	Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje Komisija įgaliojama deleguotuoju ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui priimti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus remiantis bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės kartu su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

Belgija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė turi tiesioginių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Pelaginių žuvų išteklių patariamąja taryba ir Šiaurės jūros patariamąja taryba, minėtos valstybės narės Komisijai pateikė bendras rekomendacijas. Iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos. Į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 straipsnį, todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalimi, jas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti visą laimikį vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiaurės jūroje turėtų būti taikomas visiems laivams, žvejojantiems mažas pelagines žuvis ir žvejojantiems pramoniniais tikslais, kai vykdant šią žvejybą sužvejojamos tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvys;

(5)

remiantis bendra rekomendacija, žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas Šiaurės jūroje nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas tam tikrai atlantinių skumbrių, silkių, paprastųjų stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, atlantinių argentinų ir šprotų žvejybai, taip pat norveginių menkučių, šprotų ir tobių žvejybai pramoniniais tikslais;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punktą remiantis didelį išgyvenamumą pagrindžiančiais moksliniais įrodymais, į bendrą rekomendaciją yra įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį išimtis, taikoma atlantinėms skumbrėms ir silkėms, sužvejotoms gaubiamaisiais tinklais tam tikromis sąlygomis. Mokslinius įrodymus, pagrindžiančius didelį išgyvenamumą, pateikė Ševeningeno grupė bendroje rekomendacijoje, kurioje daroma nuoroda į keletą mokslinių tyrimų apie gaubiamaisiais tinklais sužvejotų žuvų išgyvenamumą jas paleidus atgal į jūrą. Šiais tyrimais nustatyta, kad išgyvenamumo koeficientas priklauso nuo to, kiek laiko žuvys išbuvo susigrūdusios tinkle ir koks buvo jų tankis tinkle – abu rodikliai tokioje žvejyboje paprastai nedideli. ŽMTEK šią informaciją peržiūrėjo 14–02 plenarinėje sesijoje. ŽMTEK padarė išvadą, kad darant prielaidą, jog išgyvenamumo tyrimų rezultatai vertinant išgyvenamumo koeficientą komercinėje žvejyboje yra reprezentatyvūs, paleistų išgyvenusių atlantinių skumbrių dalis greičiausiai sudarytų maždaug 70 %, o tankis būtų daug mažesnis už tą tankį, kuriam esant pastebėtas silkių mirtingumo padidėjimas. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 (2) 19b straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas paleisti atlantines skumbres ir silkes tinklo visiškai neįkėlus į laivą ir taip žvejybos laivui atsikratyti negyvų ar dvesiančių žuvų. Ši išgyvenamumu grindžiama išimtis nedaro poveikio galiojančiam draudimui, kadangi žuvys būtų paleidžiamos į jūrą tuo žvejybos operacijos etapu, kai galimybę išgyventi turi didelė paleistų žuvų dalis. Todėl tokia išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(7)

į bendrą rekomendaciją taip pat įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį de minimis išimtis, kad būtų išvengta neproporcingų nepageidaujamos priegaudos tvarkymo (tokių kaip sandėliavimo, darbo ir šaldymo) išlaidų ir atsižvelgta į tai, kad sunku padidinti pelaginės žvejybos selektyvumą žvejojant atlantines skumbres, paprastąsias staurides ir silkes ICES IVb ir IVc rajonuose į pietus nuo 54 laipsnių Šiaurės platumos. Ši išimtis grindžiama moksliniais įrodymais, kuriuos bendroje rekomendacijoje pateikė susijusios valstybės narės ir peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas. ŽMTEK nustatė, kad bendroje rekomendacijoje pateikiami kokybiniai argumentai, pagrindžiantys de minimis išimtį neproprocingomis išlaidomis tvarkant nepageidaujamą priegaudą, yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir kadangi nėra kitokios mokslinės informacijos, tikslinga nustatyti de minimis išimtį pagal bendrose rekomendacijose siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies c punkte leidžiamų lygių. Todėl minėta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(8)	kad būtų užtikrinta tinkama kontrolė, reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus laimikio dokumentavimui, jei jis sužvejotas taikant šiame reglamente numatytas išimtis;

(9)	kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį susijusiai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, jis turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(10)	atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarkaraštį, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Remiantis to reglamento 15 straipsnio 6 dalimi, jis turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip trejus metus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente pateikiama išsami informacija, kaip įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iškrauti visą laimikį, sužvejotą Šiaurės jūros rajone, apibrėžtame to reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte, vykdant šio reglamento priede nurodytą žvejybą.

2 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiama išimtis

1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, įpareigojimas iškrauti visą laimikį netaikomas gaubiamaisiais tinklais sužvejotų atlantinių skumbrių ir silkių laimikiui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

—	laimikis paleidžiamas prieš gaubiamąjį tinklą uždarant iki tam tikros procentinės ribos (nurodytos 2 ir 3 dalyse toliau) („negrįžtamo momento“, angl. point of retrieval),

—	prie gaubiamųjų tinklų yra pritvirtintas matomas plūduras, aiškiai žymintis negrįžtamo momento ribą,

—	laive ir gaubiamuosiuose tinkluose yra įrengta elektroninė registravimo ir dokumentavimo sistema, kurioje fiksuojama kada, kur ir kiek gaubiamasis tinklas buvo naudojamas visose žvejybos operacijose.

2. Atlantinių skumbrių žvejyboje negrįžtamas momentas yra gaubiamojo tinklo uždarymas 80 %, o silkių žvejyboje – 90 %.

3. Jeigu tinklo apsuptame žuvų būryje yra abiejų rūšių žuvų, negrįžtamas momentas yra gaubiamojo tinklo uždarymas 80 %.

4. Peržengus negrįžtamo momento ribą sužvejotas atlantines skumbres ir silkes paleisti draudžiama.

5. Siekiant įvertinti laimikio sudėtį pagal žuvų rūšis ir dydį, taip pat žuvų kiekį, prieš paleidžiant žuvis iš apsupto žuvų būrio imami ėminiai.

3 straipsnis

De minimis išimtis

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, 2015 m. į jūrą išmesti leidžiama ne daugiau kaip 3 %, o 2016 m. – ne daugiau kaip 2 % viso per metus sužvejojamo atlantinių skumbrių, paprastųjų stauridžių, silkių ir paprastųjų merlangų laimikio, kai pelaginė žvejyba vykdoma pelaginiais traleriais, kurių bendras ilgis yra iki 25 metrų ir kurie įvairiagyliais tralais (OTM) žvejoja atlantines skumbres, paprastąsias staurides ir silkes ICES IVb ir IVc rajonuose į pietus nuo 54 laipsnių Šiaurės platumos.

4 straipsnis

Laimikio, sužvejoto taikant išimtis, dokumentavimas

1. Žuvų kiekiai, paleisti pagal 2 straipsnyje numatytą išimtį, ir ėminių, reikalaujamų pagal 2 straipsnio 5 dalį, rezultatai registruojami laivo žurnale.

2. Žuvų kiekiai, išmesti į jūrą pagal 3 straipsnyje numatytą išimtį, registruojami laivo žurnale.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) OL L 125, 1998 4 27, p. 1.

PRIEDAS

Mažųjų pelaginių žuvų žvejyba ICES IIIa rajone (Skagerako ir Kategato sąsiauriuose)

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys
OTM ir PTM	Įvairiagyliai tralai ir poriniai įvairiagyliai tralai	Silkės, atlantinės skumbrės, šiauriniai žydrieji merlangai, paprastosios stauridės ir šprotai (žmonėms vartoti)
PS	Gaubiamieji tinklai	Silkės, atlantinės skumbrės ir šprotai (žmonėms vartoti)
OTB ir PTB (1)	Dugniniai tralai su kėtoklėmis ir poriniai dugniniai tralai	Silkės, atlantinės skumbrės ir šprotai (žmonėms vartoti)
GNS ir GND (2)	Žiauniniai tinklai su inkarais (statomieji) ir žiauniniai tinklai (dreifuojantieji)	Atlantinės skumbrės ir silkės
LLS, LHP ir LHM	Statomosios ūdos, rankinės ūdos bei kartinės ūdos (valdomos rankomis) ir rankinės ūdos bei kartinės ūdos (mechanizuotos)	Atlantinės skumbrės
MIS	Įvairūs žvejybos įrankiai, įskaitant gaudykles, dugnines gaudykles ir užtveriamuosius tinklus	Atlantinės skumbrės, silkės ir šprotai (žmonėms vartoti)

Mažųjų pelaginių žuvų žvejyba ICES IV rajone (Šiaurės jūroje)

Kodas	Pelaginės žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
OTM ir PTM	Įvairiagyliai tralai su kėtoklėmis ir poriniai įvairiagyliai tralai (įsk. TR3)	Silkės, atlantinės skumbrės, paprastosios stauridės, atlantinės argentinos, šiauriniai žydrieji merlangai ir šprotai (žmonėms vartoti)
PS	Gaubiamieji tinklai	Silkės, atlantinės skumbrės, paprastosios stauridės ir šiauriniai žydrieji merlangai
GNS ir GND (3)	Žiauniniai tinklai su inkarais (statomieji) ir žiauniniai tinklai (dreifuojantieji)	Atlantinės skumbrės ir silkės
GTR	Sieniniai tinklai	Atlantinės skumbrės
LLS, LHP ir LHM	Statomosios ūdos, rankinės ūdos bei kartinės ūdos (valdomos rankomis) ir rankinės ūdos bei kartinės ūdos (mechanizuotos)	Atlantinės skumbrės
MIS	Įvairūs žvejybos įrankiai, įskaitant gaudykles, dugnines gaudykles ir užtveriamuosius tinklus	Silkės ir šprotai (žmonėms vartoti)

3.	Kitų rūšių žvejybą vykdantys laivai, žvejojantys mažų pelaginių žuvų rūšis, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punkte, kurioms netaikomi šio priedo 1 ir 2 punktai.

Pramoninė žvejyba ICES IIIa ir IV rajonų Sąjungos vandenyse

Kodas	Žvejybos įrankiai	Tikslinės rūšys, kurioms taikomos kvotos
Bet koks tralas	Tralas, kurio akies dydis mažesnis negu 32 mm	Tobiai, šprotai ir norveginės menkutės
PS	Gaubiamieji tinklai	Tobiai, šprotai ir norveginės menkutės

(1) Dugniniai tralai su kėtoklėmis ir poriniai dugniniai tralai, kurių akies dydis < 70 mm.

(2) Akies dydis 50–99 mm.

(3) Akies dydis 50–90 mm.

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/40

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1396/2014

2014 m. spalio 20 d.

kuriuo nustatomas Baltijos jūrai skirtas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (1), ypač į jo 15 straipsnio 6 dalį ir 18 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui panaikinti visų Sąjungoje sužvejojamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką, nustatant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, laimikį;

(2)

(3)

Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija turi tiesioginių žvejybos Baltijos jūroje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Baltijos jūros patariamąja taryba, minėtos valstybės narės pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją (2). Iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos. Į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 straipsnį, todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalimi, jas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti visą laimikį vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvų laimikiui, sužvejotam Baltijos jūroje žvejojant mažas pelagines žuvis – t. y. silkes ir šprotus, taip pat žvejojant pramoniniais tikslais Vėliausiai nuo tos datos šis įpareigojimas taip pat turėtų būti taikomas laimikiui, sužvejotam vykdant lašišų žvejybą. Atlantinė menkė yra laikoma rūšimi, pagal kurią nustatomos tam tikros žvejybos rūšys Baltijos jūroje. Jūrinės plekšnės dažniausiai sužvejojamos kaip priegauda vykdant tam tikrą atlantinių menkių žvejybą, joms taip pat taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai. Taigi remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies b punktu įpareigojimas iškrauti visą laimikį vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas atlantinėms menkėms ir vėliausiai nuo 2017 m. sausio 1 d. – jūrinėms plekšnėms. Todėl remiantis bendra rekomendacija šis žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas atitinkamai nuo 2015 m. sausio 1 d. arba nuo 2017 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas visam laimikiui, sužvejotam Baltijos jūroje žvejojant silkes, šprotus, lašišas, atlantines menkes ir jūrines plekšnes;

(5)

į bendrą rekomendaciją įtraukta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, skirta lašišoms ir atlantinėms menkėms, sužvejotoms tinklinėmis gaudyklėmis, krabų bei omarų gaudyklėmis ir (arba) dugninėmis gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais. Ši išimtis grindžiama didelį išgyvenamumą patvirtinančiais moksliniais įrodymais, kuriuos pateikė Baltijos jūros žuvininkystės forumas (BALTFISH) ir peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (toliau – ŽMTEK). ŽMTEK pažymi, kad didžioji dalis informacijos, būtinos pagrįsti tokioms išimtims, pateikiama bendroje BALTFISH rekomendacijoje (3). ŽMTEK padarė išvadą, kad žvejojant tokiais žvejybos įrankiais žuvys patenka į statinę tinklo konstrukciją, o ne, pavyzdžiui, įsipainioja arba yra pagaunamos kabliuku, taigi galima pagrįstai daryti prielaidą, kad mirtingumas žvejojant tokiais įrankiais bus nedidelis – paprastai mažesnis negu 10 %. Vis dėlto ŽMTEK rekomendavo imtis tolesnių veiksmų siekiant patvirtinti, ar mažesnio mirtingumo prielaida pagrįsta, taip pat išsiaiškinti darbo metodus ir vyraujančias aplinkos sąlygas. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(6)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 10 dalimi, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą, gali būti nustatomi mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai (MIIUOD). Šiuo metu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 (4) atlantinėms menkėms taikomas mažiausias dydis – 38 cm. ŽMTEK peržiūrėti moksliniai įrodymai patvirtina, kad mažiausias nustatytinas atlantinių menkių išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 35 cm. Visų pirma, ŽMTEK padarė išvadą, kad gali būti pagrįstų biologinių argumentų, dėl kurių būtina sumažinti dabartinį mažiausią – 38 cm – dydį siekiant sumažinti dabartinius į jūrą išmetamų žuvų kiekius. ŽMTEK taip pat padarė išvadą, kad jeigu taikant įpareigojimą iškrauti visą laimikį atlantinėms menkėms būtų nustatytas 35 cm MIIUOD, sumažėtų sužvejojamų žuvų, kurių negalima parduoti žmonėms vartoti, kiekis. Su pirmuoju nerštu susijusių argumentų, pagrindžiančių 38 cm MIIUOD nustatymą Baltijos jūroje, pateikta nebuvo. Todėl atlantinėms menkėms Baltijos jūroje turėtų būti nustatytas 35 cm MIIUOD;

(7)	atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarkaraštį, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Remiantis to reglamento 15 straipsnio 6 dalimi, jis turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip trejus metus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente pateikiama išsami informacija, kaip įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą iškrauti visą laimikį, sužvejotą Baltijos jūros rajone, apibrėžtame to reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte:

a)	silkių, šprotų, lašišų ir atlantinių menkių žvejybos atveju – nuo 2015 m. sausio 1 d.;

b)	jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant visų rūšių žvejybą, atveju – nuo 2017 m. sausio 1 d.

2 straipsnis

Išgyvenamumu grindžiama išimtis

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies įpareigojimas iškrauti visą laimikį netaikomas atlantinėms menkėms ir lašišoms, sužvejotoms tinklinėmis gaudyklėmis, krabų bei omarų gaudyklėmis ir (arba) dugninėmis gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais. Visas tokias atlantines menkes ir lašišas galima paleisti atgal į jūrą.

3 straipsnis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

Mažiausias atlantinių menkių išteklių Baltijos jūroje išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 35 cm.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) 2014 m. gegužės 27 d. perduota „BALTFISH aukšto lygio darbo grupės bendra rekomendacija dėl Baltijos jūrai skirto žuvų išmetimo į jūrą mažinimo plano metmenų“.

(3) http://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/812327/2014-07_STECF+PLEN+14-02_Final+Report_JRCxxx.pdf.

(4) OL L 349, 2005 12 31, p. 1.

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/42

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1397/2014

2014 m. spalio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 318/2013, kuriuo priimama Tarybos reglamente (EB) Nr. 577/98 numatyto darbo jėgos atrankinio tyrimo 2016–2018 m. ad hoc modulių programa

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje (1), ypač į jo 7a straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	2016–2018 m. darbo jėgos atrankinio tyrimo ad hoc modulių programa priimta Komisijos reglamentu (ES) Nr. 318/2013 (2). Programoje nurodytas kiekvieno ad hoc modulio dalykas ir ataskaitinis laikotarpis, imties dydis ir rezultatų pateikimo terminas;

(2)	remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 545/2014 (3), toje programoje taip pat turi būti pateikiama kiekvieno ad hoc modulio specifinės informacijos sritis ir jos aprašymas (toliau – ad hoc submoduliai);

(3)	siekiant užtikrinti, kad Reglamentas (ES) Nr. 318/2013 atitiktų Reglamentą (EB) Nr. 577/98 (su pakeitimais), į pirmąjį reglamentą turėtų būti įtraukti visų ad hoc submodulių pavadinimai ir aprašymai;

(4)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 318/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 318/2013 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 77, 1998 3 14, p. 3.

(2) 2013 m. balandžio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 318/2013, kuriuo priimama Tarybos reglamente (EB) Nr. 577/98 numatyto darbo jėgos atrankinio tyrimo 2016–2018 m. ad hoc modulių programa (OL L 99, 2013 4 9, p. 11).

(3) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 545/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje (OL L 163, 2014 5 29, p. 10).

PRIEDAS

„PRIEDAS

DARBO JĖGOS TYRIMAS

Daugiametė ad hoc modulių programa

1. JAUNIMAS DARBO RINKOJE

Ataskaitinis laikotarpis: 2016 m.

Submoduliai (sritys, apie kurias reikia pateikti išsamesnės informacijos)

1 submodulis. Išsilavinimas

Tikslas – suteikti išsamesnių duomenų apie jaunimo išsilavinimą ir nurodyti aspektus, kurie gali paveikti jaunimo karjeros galimybes.

2 submodulis. Darbo paieška

Tikslas – gauti informacijos apie jaunuolių požiūrį į darbo paiešką ir apie pagalbą, kurią jie gauna jo ieškodami; įvertinti jaunuolių požiūrį į jų išsilavinimo lygio ir dirbamo darbo reikalavimų atitiktį.

2. SAVARANKIŠKAS DARBAS

Ataskaitinis laikotarpis: 2017 m.

Submoduliai (sritys, apie kurias reikia pateikti išsamesnės informacijos)

1 submodulis. Ekonomiškai priklausomas savarankiškas darbas

Tikslas – nustatyti ekonomiškai priklausomų savarankiškai dirbančių asmenų grupę. Šiai grupei būdingi tiek samdomųjų darbuotojų, tiek savarankiškai dirbančių asmenų grupių bruožai, todėl šis profesinis statusas yra nevienareikšmis.

2 submodulis. Savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygos

Tikslas – išnagrinėti savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygas ir pagrindines priežastis, kodėl jie pasirinko tokį darbą.

3 submodulis. Savarankiškai dirbantys asmenys ir samdomieji darbuotojai

Tikslas – palyginti savarankiškai dirbančių asmenų ir samdomųjų darbuotojų požiūrį ir perspektyvas, pvz., pasitenkinimą darbu.

3. KARJEROS IR ŠEIMOS DERINIMAS

Ataskaitinis laikotarpis: 2018 m.

Submoduliai (sritys, apie kurias reikia pateikti daugiau informacijos)

1 submodulis. Įsipareigojimai prižiūrėti kitus asmenis

Tikslas – nustatyti, kaip vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros tinkamų paslaugų prieinamumas veikia asmens dalyvavimą darbo rinkoje.

2 submodulis. Darbo sąlygų lankstumas

Tikslas – išnagrinėti darbovietėje numatytas lankstumo galimybes, svarbias derinant karjerą ir šeimą.

3 submodulis. Karjeros pertraukos ir vaiko priežiūros atostogos

Tikslas – nustatyti, kokios karjeros pertraukos, visų pirma vaiko priežiūros atostogos, daromos dėl vaikų ar kitų priklausomų asmenų priežiūros, ir išnagrinėti jų trukmę.“

30.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/44

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/955/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), ypač į jos 7 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Sąjungos pavojingų atliekų sąrašas (toliau – atliekų sąrašas) buvo nustatytas Tarybos sprendimu 94/904/EB (2), o tas sprendimas pakeistas Komisijos sprendimu 2000/532/EB (3);

(2)	Direktyvoje 2008/98/EB numatyta, kad pavojingosios savybės H 4, H 5, H 6, H 7, H 8, H 10, H 11 ir H 14 priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais Tarybos direktyvos 67/548/EEB (4) VI priede;

(3)

Direktyva 67/548/EEB nuo 2015 m. birželio 1 d. pakeista Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (5), atitinkančiu technikos ir mokslo pažangą. Taikant išimtį, kai kuriems mišiniams Direktyvą 67/548/EEB galima taikyti iki 2017 m. birželio 1 d., jeigu jie buvo klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB (6) ir iki 2015 m. birželio 1 d. jau buvo pateikti rinkai;

(4)

Sprendimo 2000/532/EB reikalavimus, taikomus klasifikuojant atliekas kaip pavojingas dėl pavojingųjų savybių H 3–H 8, H 10 ir H 11, reikia patikslinti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą ir prireikus suderinti su naujais chemines medžiagas reglamentuojančiais teisės aktais. Šie reikalavimai įtraukti į Direktyvos 2008/98/EEB III priedą;

(5)

Sprendimo 2000/532/EC, kuriuo nustatytas atliekų sąrašas, priedą reikia iš dalies pakeisti siekiant jį suderinti su Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 vartojamais terminais. Kai pavojingosios savybės priskiriamos atliekant bandymą, tikslinga daryti nuorodą į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 440/2008 (7) arba į kitus tarptautiniu mastu pripažįstamus bandymų metodus ir gaires;

(6)	savybės, dėl kurių atliekos tampa pavojingos, yra tiksliai apibrėžtos Direktyvos 2008/98/EB III priede. Todėl į Sprendimo 2000/532/EB 2 straipsnį įtrauktos atliekoms būdingos savybės, dėl kurių jos laikomos pavojingomis priskiriant kodus H3–H8, H 10 ir H 11, tapo nereikalingos;

(7)	Sprendimo 2000/532/EB 3 straipsnio reikalavimai yra įtraukti į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Todėl jie tapo nereikalingi;

(8)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2000/532/EB iš dalies keičiamas taip:

1)	2 ir 3 straipsniai išbraukiami;

2)	priedas keičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. birželio 1 d.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(2) OL L 356, 1994 12 31, p. 14.

(3) 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(4) 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967 8 16, p. 1).

(5) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(6) 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, 1999 7 30, p. 1).

(7) 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentas (EB) NR. 440/2008 nustatantis bandymų metodus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL L 142, 2008 5 31, p. 1).

PRIEDAS

DIREKTYVOS 2008/98/EB 7 STRAIPSNYJE NURODYTAS ATLIEKŲ SĄRAŠAS

APIBRĖŽTYS

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1. pavojingoji medžiaga– medžiaga, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2–5 dalyse nustatytus priskyrimo pavojingosioms cheminėms medžiagoms kriterijus;

2. sunkieji metalai– visi stibio, arseno, kadmio, chromo (VI), vario, švino, gyvsidabrio, nikelio, seleno, telūro, talio ir alavo junginiai, taip pat šios medžiagos metalo pavidalu, kai klasifikuojami kaip pavojingosios cheminės medžiagos;

3. polichlorintieji bifenilai ir polichlorintieji terfenilai (PCB)– Tarybos direktyvos 96/59/EB (1) 2 straipsnio a punkte apibrėžti PCB;

4. pereinamieji metalai– šie metalai: visi skandžio, vanadžio, mangano, kobalto, vario, itrio, niobio, hafnio, volframo, titano, chromo, geležies, nikelio, cinko, cirkonio, molibdeno ir tantalo junginiai, taip pat šie metalai metalo forma, kai klasifikuojami kaip pavojingosios cheminės medžiagos;

5. Stabilizavimas– procesai, kai pakeičiamas atliekų sudedamųjų dalių pavojingumo lygis ir taip pavojingosios atliekos paverčiamos nepavojingosiomis atliekomis;

6. Kietinimas– procesai, kuriais, naudojant priedus, pakeičiamas tik fizinis atliekų būvis, bet nepakeičiamos jų cheminės savybės;

7. iš dalies stabilizuotos atliekos– atliekos, kurių pavojingosios sudedamosios dalys po stabilizavimo proceso nėra tapusios visiškai nepavojingomis ir trumpuoju, vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu galėtų būti išleistos į aplinką.

VERTINIMAS IR KLASIFIKAVIMAS

1. Atliekų pavojingųjų savybių vertinimas

Vertinant atliekų pavojingąsias savybes taikomi Direktyvos 2008/98/EB III priede nustatyti kriterijai. Vertinant pavojingąsias savybes HP 4, HP 6 ir HP 8 naudojamos konkrečių medžiagų ribinės vertės, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB III priede. Jei atliekose esantis medžiagos kiekis yra mažesnis negu tos medžiagos ribinė vertė, apskaičiuojant mažiausią ribinę vertę tos medžiagos neįskaičiuojamos. Jei atliekų pavojingoji savybė įvertinta atliekant bandymą su tokia pavojingosios medžiagos koncentracija, kokia nurodyta Direktyvos 2008/98/EB III priede, tokio bandymo rezultatai yra viršesni.

2. Atliekų priskyrimas pavojingosioms atliekoms

Visos atliekos, kurios atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*), laikomos pavojingosiomis atliekomis pagal Direktyvą 2008/98/EB, nebent taikomas tos direktyvos 20 straipsnis.

Jei tam tikroms atliekoms galima priskirti tiek pavojingųjų, tiek nepavojingųjų atliekų kodus, tuomet:

—

į suderintą atliekų sąrašą atliekos turėtų būti įrašomos kaip pavojingosios ir pateikiama bendra arba konkreti nuoroda, kad tai yra pavojingosios medžiagos, tik jei tose atliekose yra atitinkamų pavojingųjų medžiagų, dėl kurių atliekos turi vieną ar daugiau iš HP 1–HP 8 ir (arba) HP 10–HP 15 pavojingųjų savybių, išvardytų Direktyvos 2008/98/EB III priede. Pavojingoji savybė HP 9 (užkrečiamoji) vertinama pagal atitinkamus valstybės narės teisės aktus arba informacinius dokumentus.

—

Pavojingoji savybė gali būti įvertinta remiantis medžiagų koncentracija atliekose, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB III priede arba, jei Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nenurodyta kitaip, atliekant bandymą pagal Reglamentą (EB) Nr. 440/2008 ar kitus tarptautiniu mastu pripažintus bandymų metodus ir gaires, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 7 straipsnį dėl bandymų su gyvūnais ir žmonėmis.

—

Atliekos, kuriose yra polichlorintų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzfuranų (PCDD/PCDF), DDT (1,1,1-trichlor-2,2-bis(4-chlor fenil)etano), chlordano, HCH (įskaitant lindaną), dieldrino, endrino, heptachloro, heksachlorbenzeno, chlordekono, aldrino, pentachlorbenzeno, mirekso, toksafeno, heksabrombifenilo ir (arba) PCB didesnės koncentracijos nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 (2) IV priede nustatytoji ribinė koncentracija, priskiriamos pavojingosioms.

—	Direktyvos 2008/98/EB III priede nustatytos ribinės koncentracijos netaikomos masyvaus pavidalo gryno metalo lydiniams (neužterštiems pavojingosiomis medžiagomis). Tos lydinių atliekos, kurios laikomos pavojingosiomis atliekomis, į šį sąrašą įrašytos atskirai ir pažymėtos žvaigždute (*).

—

Jei taikytina, nustatant atliekų pavojingąsias savybes galima atsižvelgti į šias Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo pastabas:

—	1.1.3.1. Su medžiagų identifikavimu, klasifikavimu ir ženklinimu susijusios pastabos – B, D, F, J, L, M, P, Q, R ir U pastabos.

—	1.1.3.2. Su mišinių klasifikavimu ir ženklinimu susijusios pastabos – 1, 2, 3 ir 5 pastabos.

—	Šiuo metodu įvertinus atliekų pavojingąsias savybes, joms turėtų būti atitinkamai priskirtas pavojingųjų arba nepavojingųjų atliekų įrašas iš šio sąrašo. Visos kitos suderintame atliekų sąraše įrašytos atliekos laikomos nepavojingomis.

ATLIEKŲ SĄRAŠAS

Sąraše skirtingų rūšių atliekos yra išsamiai apibūdintos atliekoms skirtu šešių skaitmenų kodu ir tam tikrais dviejų skaitmenų ir keturių skaitmenų skyrių pavadinimais. Tai reiškia, kad norint nustatyti atliekų rūšį sąraše, turėtų būti laikomasi toliau nurodytos tvarkos.

—

Nustatomas atliekų, nurodytų 01–12 arba 17–20 skyriuose, šaltinis, ir nustatomas šešių skaitmenų atliekos kodas (išskyrus kodus, kurie šiuose skyriuose baigiasi 99). Atkreipkite dėmesį į tai, kad tam tikriems gamybos padaliniams gali reikėti savo veiklą klasifikuoti pagal kelis skyrius. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių gamintojas savo atliekas gali rasti 12 skyriuje (metalų formavimo ir paviršių apdorojimo atliekos), 11 skyriuje (neorganinės atliekos, turinčios metalų po metalų apdorojimo ir dengimo) ir 08 skyriuje (dangų naudojimo atliekos), priklausomai nuo skirtingų procesų etapų.

—	Jeigu 01–12 arba 17–20 skyriuose neįmanoma rasti tinkamo kodo atliekoms identifikuoti, turi būti patikrinami 13, 14 ir 15 skyriai.

—	Jeigu netinka nė vienas šių atliekų kodų, atliekos turi būti identifikuojamos pagal 16 skyrių.

—	Jeigu atliekų nėra ir 16 skyriuje, sąrašo skirsnyje, atitinkančiame pirmame etape nurodytą veiklą, turi būti naudojamas kodas 99 (kitaip neapibrėžtos atliekos).

RODYKLĖ

Sąrašo skyriai

01	Mineralų žvalgymo, kasybos, karjerų eksploatavimo, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos
02	Žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės, medžioklės ir žūklės, maisto gaminimo ir perdirbimo atliekos
03	Medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų, medienos masės, popieriaus ir kartono gamybos atliekos
04	Odos, kailių ir tekstilės pramonės atliekos
05	Naftos perdirbimo, gamtinių dujų valymo ir akmens anglies pirolitinio tvarkymo atliekos
06	Neorganinių cheminių procesų atliekos
07	Organinių cheminių procesų atliekos
08	Dangų (dažų, lakų ir stiklo emalės), lipalų, hermetikų ir tipografinių dažų gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos
09	Fotografijos pramonės atliekos
10	Terminių procesų atliekos
11	Metalų ir kitų medžiagų paviršiaus cheminio apdorojimo ir dengimo atliekos; spalvotosios hidrometalurgijos atliekos
12	Metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos
13	Naftos produktų atliekos ir skystojo kuro atliekos (išskyrus maistinį aliejų ir nurodytą 05 bei 12 skyriuose)
14	Organinių tirpiklių, aušalų ir propelentų atliekos (išskyrus nurodytąsias 07 ir 08 skyriuose)
15	Pakuočių atliekos; kitaip neapibrėžti absorbentai, pašluostės, filtrų medžiagos ir apsauginiai drabužiai
16	Kitaip sąraše neapibūdintos atliekos
17	Statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą)
18	Žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos (išskyrus virtuvių ir restoranų atliekas, tiesiogiai nesusijusias su sveikatos priežiūra)
19	Atliekos iš atliekų apdorojimo įrenginių ir iš nuotekų valymo įrenginių, esančių už objekto vietos ribų, ir žmonėms vartoti bei pramonei skirto vandens ruošimo atliekos
20	Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas

01	MINERALŲ ŽVALGYMO, KASYBOS, KARJERŲ EKSPLOATAVIMO, FIZINIO IR CHEMINIO APDOROJIMO ATLIEKOS
01 01	mineralų kasybos atliekos
01 01 01	mineralų kasybos atliekos, kuriose yra metalų
01 01 02	mineralų kasybos atliekos, kuriose nėra metalų
01 03	mineralų, kuriuose yra metalų, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos
01 03 04*	rūgštis išskiriančios sulfidinės rūdos perdirbimo liekanos
01 03 05*	kitos liekanos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
01 03 06	liekanos, nenurodytos 01 03 04 ir 01 03 05 pozicijose
01 03 07*	kitos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų, susidarančių fiziniu ir cheminiu būdu apdorojant metalų rūdas
01 03 08	dulkių ir miltelių pavidalo atliekos, nenurodytos 01 03 07 pozicijoje
01 03 09	aliuminio oksido gamybos raudonasis dumblas, išskyrus atliekas, nurodytas 01 03 10 pozicijoje
01 03 10*	aliuminio oksido gamybos raudonasis dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų, išskyrus atliekas, nurodytas 01 03 07 pozicijoje
01 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
01 04	mineralų, kuriuose nėra metalų, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos
01 04 07*	mineralų, kuriuose nėra metalų, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
01 04 08	žvyro ir skaldos atliekos, nenurodytos 01 04 07 pozicijoje
01 04 09	smėlio ir molio atliekos
01 04 10	dulkių ir miltelių pavidalo atliekos, nenurodytos 01 04 07 pozicijoje
01 04 11	potašo ir akmens druskos perdirbimo atliekos, nenurodytos 01 04 07 pozicijoje
01 04 12	mineralų plovimo ir valymo atliekos bei kitos atliekos, nenurodytos 01 04 07 ir 01 04 11 pozicijose
01 04 13	akmenų skaldymo ir pjaustymo atliekos, nenurodytos 01 04 07 pozicijoje
01 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
01 05	gręžinių dumblas ir kitos gręžinių atliekos
01 05 04	gėlo vandens gręžinių dumblas ir atliekos
01 05 05*	gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra naftos
01 05 06*	gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
01 05 07	gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra barito, nenurodyti 01 05 05 ir 01 05 06 pozicijose
01 05 08	gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra chloridų, nenurodyti 01 05 05 ir 01 05 06 pozicijose
01 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02	ŽEMĖS ŪKIO, SODININKYSTĖS, AKVAKULTŪROS, MIŠKININKYSTĖS, MEDŽIOKLĖS IR ŽŪKLĖS, MAISTO GAMINIMO IR PERDIRBIMO ATLIEKOS
02 01	žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės, medžioklės ir žūklės, maisto gaminimo ir perdirbimo atliekos
02 01 01	plovimo ir valymo dumblas
02 01 02	gyvūnų audinių atliekos
02 01 03	augalų audinių atliekos
02 01 04	plastikų atliekos (išskyrus pakuotes)
02 01 06	gyvūnų ekskrementai, šlapimas, mėšlas (įskaitant naudotus šiaudus) ir srutos, atskirai surinkti ir tvarkomi ne susidarymo vietoje
02 01 07	miškininkystės atliekos
02 01 08*	agrochemijos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
02 01 09	agrochemijos atliekos, nenurodytos 02 01 08 pozicijoje
02 01 10	metalų atliekos
02 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 02	mėsos, žuvies ir kito gyvūninės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo atliekos
02 02 01	plovimo ir valymo dumblas
02 02 02	gyvūnų audinių atliekos
02 02 03	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 02 04	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 03	vaisių, daržovių, grūdų, maistinio aliejaus, kakavos, kavos, arbatos ir tabako paruošimo ir perdirbimo atliekos; konservų gamybos atliekos; mielių ir mielių ekstrakto gamybos, melasos gamybos ir fermentavimo atliekos;
02 03 01	plovimo, valymo, lupimo, centrifugavimo ir separavimo dumblas
02 03 02	konservantų atliekos
02 03 03	tirpiklių ekstrahavimo atliekos
02 03 04	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 03 05	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 04	cukraus gamybos atliekos
02 04 01	purvas, likęs nuvalius ir nuplovus runkelius
02 04 02	naudoti netinkamas kalcio karbonatas
02 04 03	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 05	pieno pramonės atliekos
02 05 01	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 05 02	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 06	kepimo ir konditerijos pramonės atliekos
02 06 01	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 06 02	konservantų atliekos
02 06 03	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
02 07	alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (išskyrus kavą, arbatą ir kakavą) gamybos atliekos
02 07 01	žaliavos plovimo, valymo ir mechaninio smulkinimo atliekos
02 07 02	spirito distiliavimo atliekos
02 07 03	cheminio apdorojimo atliekos
02 07 04	medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti
02 07 05	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
02 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
03	MEDIENOS PERDIRBIMO IR PLOKŠČIŲ BEI BALDŲ, MEDIENOS MASĖS, POPIERIAUS IR KARTONO GAMYBOS ATLIEKOS
03 01	medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų gamybos atliekos
03 01 01	medžio žievės ir kamščiamedžio atliekos
03 01 04*	pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
03 01 05	pjuvenos, drožlės, skiedros, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04 pozicijoje
03 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
03 02	medienos konservavimo atliekos
03 02 01*	nehalogenintieji organiniai medienos konservantai
03 02 02*	organiniai chlorintieji medienos konservantai
03 02 03*	organiniai medienos konservantai, kuriuose yra metalų
03 02 04*	neorganiniai medienos konservantai
03 02 05*	kiti medienos konservantai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
03 02 99	kitaip neapibrėžti medienos konservantai
03 03	medienos masės, popieriaus bei kartono gamybos ir perdirbimo atliekos
03 03 01	medžio žievės ir medienos atliekos
03 03 02	žaliųjų nuovirų šlamas (tvarkant juodąsias nuoviras)
03 03 05	spaustuvinių dažų šalinimo perdirbant makulatūrą dumblas
03 03 07	mechaniškai atskirtas popieriaus ir kartono atliekų virinimo brokas
03 03 08	perdirbti skirto popieriaus ir kartono rūšiavimo atliekos
03 03 09	kalkių dumblo atliekos
03 03 10	pluošto atliekos, pluošto, užpildo ir dengimo dumblas atliekant mechaninį atskyrimą
03 03 11	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 03 03 10 pozicijoje
03 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
04	ODOS, KAILIŲ IR TEKSTILĖS PRAMONĖS ATLIEKOS
04 01	odos ir kailių pramonės atliekos
04 01 01	mėsos atliekos ir apdorojimo kalkėmis atliekos
04 01 02	atliekos po apdorojimo kalkėmis
04 01 03*	riebalų šalinimo atliekos, kuriose yra ne skystosios fazės tirpiklių
04 01 04	rauginimo skysčiai, kuriuose yra chromo
04 01 05	rauginimo skysčiai, kuriuose nėra chromo
04 01 06	dumblas, visų pirma nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra chromo
04 01 07	dumblas, visų pirma nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame nėra chromo
04 01 08	raugintos odos atliekos (likučiai su oksidavimo liekanomis, atraižos, drožlės, poliravimo dulkės), kuriose yra chromo
04 01 09	odos išdirbimo ir apdailos atliekos
04 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
04 02	tekstilės pramonės atliekos
04 02 09	sudėtinių medžiagų (impregnuotų tekstilės gaminių, elastomerų, plastomerų) atliekos
04 02 10	organinės medžiagos iš natūralių produktų (pvz., riebalai, vaškas)
04 02 14*	apdailos atliekos, kuriose yra organinių tirpiklių
04 02 15	apdailos atliekos, nenurodytos 04 02 14 pozicijoje
04 02 16*	dažikliai ir pigmentai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
04 02 17	dažikliai ir pigmentai, nenurodyti 04 02 16 pozicijoje
04 02 19*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
04 02 20	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 04 02 19 pozicijoje
04 02 21	neperdirbto tekstilės pluošto atliekos
04 02 22	perdirbto tekstilės pluošto atliekos
04 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
05	NAFTOS PERDIRBIMO, GAMTINIŲ DUJŲ VALYMO IR AKMENS ANGLIES PIROLITINIO TVARKYMO ATLIEKOS
05 01	naftos perdirbimo atliekos
05 01 02*	druskos šalinimo dumblas
05 01 03*	rezervuarų dugno dumblas
05 01 04*	rūgštinis alkilinis dumblas
05 01 05*	išsiliejusi nafta
05 01 06*	įmonės arba įrangos eksploatavimo tepaluotas dumblas
05 01 07*	rūgštieji gudronai
05 01 08*	kiti gudronai
05 01 09*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
05 01 10	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 05 01 09 pozicijoje
05 01 11*	kuro valymo šarminiais tirpalais atliekos
05 01 12*	alyva, kurioje yra rūgščių
05 01 13	garo katilams tiekiamo vandens dumblas
05 01 14	aušinimo bokštų atliekos
05 01 15*	panaudotas filtrų molis
05 01 16	sieros šalinimo iš naftos atliekos, kuriose yra sieros
05 01 17	bitumas
05 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
05 06	akmens anglių pirolizinio apdorojimo atliekos
05 06 01*	rūgštieji gudronai
05 06 03*	kiti gudronai
05 06 04	aušinimo bokštų atliekos
05 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
05 07	gamtinių dujų valymo ir transportavimo atliekos
05 07 01*	atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
05 07 02	atliekos, kuriose yra sieros
05 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06	NEORGANINIŲ CHEMINIŲ PROCESŲ ATLIEKOS
06 01	rūgščių gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos
06 01 01*	sieros rūgštis ir sulfito rūgštis
06 01 02*	druskos rūgštis
06 01 03*	vandenilio fluoridas
06 01 04*	fosforo rūgštis ir fosfito rūgštis
06 01 05*	azoto rūgštis ir nitrito rūgštis
06 01 06*	kitos rūgštys
06 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 02	šarminių tirpalų GMTN atliekos
06 02 01*	kalcio hidroksidas
06 02 03*	amonio hidroksidas
06 02 04*	natrio ir kalio hidroksidas
06 02 05*	kitos bazės
06 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 03	druskų ir jų tirpalų bei metalų oksidų GMTN atliekos
06 03 11*	kietosios druskos ir tirpalai, kuriuose yra cianidų
06 03 13*	kietosios druskos ir tirpalai, kuriuose yra sunkiųjų metalų
06 03 14	kietosios druskos ir tirpalai, nenurodyti 06 03 11 ir 06 03 13 pozicijose
06 03 15*	metalų oksidai, kuriuose yra sunkiųjų metalų
06 03 16	metalų oksidai, nenurodyti 06 03 15 pozicijoje
06 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 04	atliekos, kuriose yra metalų, nenurodytos 06 03 pozicijoje
06 04 03*	atliekos, kuriose yra arseno
06 04 04*	atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
06 04 05*	atliekos, kuriose yra kitų sunkiųjų metalų
06 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 05	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
06 05 02*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
06 05 03	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 06 05 02 pozicijoje
06 06	sieros cheminių medžiagų GMTN, sieros cheminių procesų ir sieros šalinimo procesų atliekos
06 06 02*	atliekos, kuriose yra pavojingų sulfidų
06 06 03	atliekos, kuriose yra sulfidų, nenurodytos 06 06 02 pozicijoje
06 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 07	halogenų GMTN ir halogeninių cheminių procesų atliekos
06 07 01*	elektrolizės atliekos, kuriose yra asbesto
06 07 02*	chloro gamybos aktyvintosios anglys
06 07 03*	bario sulfato dumblas, kuriame yra gyvsidabrio
06 07 04*	tirpalai ir rūgštys, pvz., kontaktinė rūgštis
06 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 08	silicio ir silicio junginių GMTN atliekos
06 08 02*	atliekos, kuriose yra pavojingųjų chlorsilanų
06 08 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 09	fosforo cheminių medžiagų GMTN ir fosforo cheminių procesų atliekos
06 09 02	fosfitinis šlakas
06 09 03*	reakcijų su kalciu atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų arba kurios užterštos pavojingosiomis medžiagomis
06 09 04	reakcijų su kalciu atliekos, nenurodytos 06 09 03
06 09 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 10	azoto cheminių medžiagų GMTN, azoto cheminių procesų ir trąšų gamybos atliekos
06 10 02*	atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
06 10 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 11	neorganinių pigmentų ir drumstiklių gamybos atliekos
06 11 01	titano dioksido gamybos metu vykstančių reakcijų su kalciu atliekos
06 11 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
06 13	kitaip neapibrėžtos neorganinių cheminių procesų atliekos
06 13 01*	neorganiniai augalų apsaugos produktai, medienos konservantai ir kiti biocidai
06 13 02*	panaudotos aktyvintosios anglys (išskyrus nurodytas 06 07 02 pozicijoje)
06 13 03	dujų suodžiai
06 13 04*	asbesto perdirbimo atliekos
06 13 05*	suodžiai
06 13 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07	ORGANINIŲ CHEMINIŲ PROCESŲ ATLIEKOS
07 01	pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos
07 01 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 01 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 01 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 01 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 01 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 01 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 01 10*	kiti filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 01 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
07 01 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 01 11 pozicijoje
07 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 02	plastikų, sintetinės gumos ir dirbtinio pluošto GMTN atliekos
07 02 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 02 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 02 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 02 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 02 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 02 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 02 10*	kiti filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 02 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
07 02 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 02 11 pozicijoje
07 02 13	plastikų atliekos
07 02 14*	priedų, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų, atliekos
07 02 15	priedų atliekos, nenurodytos 07 02 14 pozicijoje
07 02 16*	atliekos, kuriose yra pavojingų polisiloksanų
07 02 17	atliekos, kuriose yra polisiloksanų ir kurios nepaminėtos 07 02 16
07 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 03	organinių dažiklių ir pigmentų GMTN atliekos (išskyrus nurodytas 06 11 pozicijoje)
07 03 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 03 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 03 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 03 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 03 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 03 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 03 10*	kiti filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 03 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
07 03 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 03 11 pozicijoje
07 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 04	organinių augalų apsaugos produktų (išskyrus nurodytus 02 01 08 ir 02 01 09 pozicijose), medienos konservantų (išskyrus nurodytus 03 02 pozicijoje) ir kitų biocidų GMTN atliekos
07 04 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 04 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 04 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 04 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 04 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 04 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 04 10*	kiti filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 04 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
07 04 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 04 11 pozicijoje
07 04 13*	kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
07 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 05	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 05 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 05 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 05 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 05 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 05 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 05 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 05 10*	kiti filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 05 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
07 05 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 05 11 pozicijoje
07 05 13*	kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
07 05 14	kietosios atliekos, nenurodytos 07 05 13 pozicijoje
07 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 06	riebalų, taukų, muilo, ploviklių, dezinfekavimo priemonių ir kosmetikos GMTN atliekos
07 06 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 06 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 06 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 06 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 06 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 06 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 06 10*	kiti filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 06 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
07 06 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 06 11 pozicijoje
07 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
07 07	kitaip neapibrėžtų grynųjų cheminių medžiagų ir cheminių produktų GMTN atliekos
07 07 01*	vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 07 03*	organiniai halogenintieji tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 07 04*	kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai
07 07 07*	halogenintosios distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 07 08*	kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai
07 07 09*	halogenintieji filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 07 10*	kiti filtrų papločiai ir panaudoti absorbentai
07 07 11*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
07 07 12	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 07 07 11 pozicijoje
07 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08	DANGŲ (DAŽŲ, LAKŲ IR STIKLO EMALĖS), LIPALŲ, HERMETIKŲ IR TIPOGRAFINIŲ DAŽŲ GAMYBOS, MAIŠYMO, TIEKIMO IR NAUDOJIMO (GMTN) ATLIEKOS
08 01	dažų ir lako GMTN ir jų šalinimo atliekos
08 01 11*	dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų, atliekos
08 01 12	dažų ir lako atliekos, nenurodytos 08 01 11 pozicijoje
08 01 13*	dažų ar lako dumblas, kuriame yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų
08 01 14	dažų ir lakų dumblai, kurie nepaminėti 08 01 13 pozicijoje
08 01 15*	vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų
08 01 16	vandeniniai dumblai, kuriuose yra dažų ar lakų ir kurie nepaminėti 08 01 15 pozicijoje
08 01 17*	dažų ar lako šalinimo atliekos, kuriose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų
08 01 18	dažų ar lako šalinimo atliekos, nenurodytos 08 01 17 pozicijoje
08 01 19*	vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų
08 01 20	vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, nenurodytos 08 01 19 pozicijoje
08 01 21*	dažų ar lako nuėmiklių atliekos
08 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08 02	kitų dangų (įskaitant keramines medžiagas) GMTN atliekos
08 02 01	dangos miltelių atliekos
08 02 02	vandeninis dumblas, kuriame yra keraminių medžiagų
08 02 03	vandeninės suspensijos, kuriose yra keraminių medžiagų
08 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08 03	spaustuvinių dažų GMTN atliekos
08 03 07	vandeninis dumblas, kuriame yra dažų
08 03 08	vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra dažų
08 03 12*	dažų atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
08 03 13	dažų atliekos, kurios nepaminėtos 08 03 12 pozicijoje
08 03 14*	dažų dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
08 03 15	dažų dumblas, nenurodytas 08 03 14 pozicijoje
08 03 16*	ėsdinimo tirpalų atliekos
08 03 17*	spaustuvinio dažiklio atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
08 03 18	spaustuvinio dažiklio atliekos, nenurodytos 08 03 17 pozicijoje
08 03 19*	dispersinė alyva
08 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08 04	klijų ir hermetikų (įskaitant hidroizoliacines medžiagas) GMTN atliekos
08 04 09*	klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų, atliekos
08 04 10	klijų ir hermetikų atliekos, nenurodytos 08 04 09 pozicijoje
08 04 11*	klijų ir hermetikų dumblas, kuriame yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų
08 04 12	klijų ir hermetikų dumblas, nenurodytas 08 04 11 pozicijoje
08 04 13*	vandeninis dumblas, kuriame yra klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų
08 04 14	vandeninis dumblas, kuriame yra klijų ir hermetikų, nenurodytas 08 04 13 pozicijoje
08 04 15*	vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingųjų medžiagų
08 04 16	vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra klijų ir hermetikų, nenurodytų 08 04 15 pozicijoje
08 04 17*	kanifolijos alyva
08 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
08 05	kitaip 08 neapibrėžtos atliekos
08 05 01*	izocianatų atliekos
09	FOTOGRAFIJOS PRAMONĖS ATLIEKOS
09 01	fotografijos pramonės atliekos
09 01 01*	vandeniniai ryškalų ir aktyviklių tirpalai
09 01 02*	vandeniniai ofseto plokščių ryškalų tirpalai
09 01 03*	ryškalų tirpalai su tirpikliais
09 01 04*	fiksažo tirpalai
09 01 05*	balinimo tirpalai ir balinimo fiksažo tirpalai
09 01 06*	fotografijos atliekų apdorojimo jų susidarymo vietoje atliekos, kuriose yra sidabro
09 01 07	fotografijos juostos ir popierius, kuriuose yra sidabro ar sidabro junginių
09 01 08	fotografijos juostos ir popierius, kuriuose nėra sidabro ar sidabro junginių
09 01 10	vienkartiniai fotoaparatai be baterijų
09 01 11*	vienkartiniai fotoaparatai su baterijomis, nurodytomis 16 06 01, 16 06 02 arba 16 06 03 pozicijose
09 01 12	vienkartiniai fotoaparatai su baterijomis, nenurodyti 09 01 11 pozicijoje
09 01 13*	vandeninės skystosios atliekos, susidarančios sidabro regeneravimo vietoje, nenurodytos 09 01 06 pozicijoje
09 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10	TERMINIŲ PROCESŲ ATLIEKOS
10 01	elektrinių bei kitų kurą deginančių įrenginių atliekos (išskyrus nurodytas 19 skyriuje)
10 01 01	dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės (išskyrus garo katilų dulkes, nurodytas 10 01 04 pozicijoje)
10 01 02	lakieji akmens anglių pelenai
10 01 03	lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai
10 01 04*	lakieji naftos pelenai ir garo katilų dulkės
10 01 05	sieros iš kaminų dujų šalinimo kalcio junginiais reakcijų kietosios atliekos
10 01 07	sieros iš kaminų dujų šalinimo kalcio junginiais reakcijų dumblo pavidalo atliekos
10 01 09*	sieros rūgštis
10 01 13*	kurui naudotų emulsintų angliavandenilių lakieji pelenai
10 01 14*	bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 01 15	bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės, nenurodyti 10 01 14 pozicijoje
10 01 16*	bendrojo deginimo lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 01 17	bendrojo deginimo lakieji pelenai, nenurodyti 10 01 16 pozicijoje
10 01 18*	dujų valymo atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 01 19	dujų valymo atliekos, nenurodytos 10 01 05, 10 01 07 ir 10 01 18 pozicijose
10 01 20*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
10 01 21	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 10 01 20 pozicijoje
10 01 22*	garo katilų valymo vandeninis dumblas, kuriame yra pavojingų medžiagų
10 01 23	garo katilų valymo vandeninis dumblas, nenurodytas 10 01 22 pozicijoje
10 01 24	smėlis iš pseudoverdančiųjų sluoksnių
10 01 25	kuro saugojimo ir ruošimo atliekos akmens anglimis kūrenamose elektrinėse
10 01 26	aušinimo vandens valymo atliekos
10 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 02	geležies ir plieno pramonės atliekos
10 02 01	šlako apdorojimo atliekos
10 02 02	neapdorotas šlakas
10 02 07*	dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 02 08	dujų apdorojimo kietosios atliekos, kurios nepaminėtos 10 02 07 pozicijoje
10 02 10	antrinės nuodegos
10 02 11*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 02 12	aušinimo vandens valymo atliekos, nepaminėtos 10 02 11 pozicijoje
10 02 13*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 02 14	dujų valymo dumblai ir filtro nuosėdos, nepaminėti 10 02 13 pozicijoje
10 02 15	kitas dumblas ir filtrų papločiai
10 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 03	aliuminio terminės metalurgijos atliekos
10 03 02	anodų atliekos
10 03 04*	pirminio lydymo šlakas
10 03 05	aliuminio atliekos
10 03 08*	antrinio lydymo druskų šlakas
10 03 09*	antrinio lydymo juodosios nuodegos
10 03 15*	degios lengvosios frakcijos arba frakcijos, kurios, susilietusios su vandeniu, gali išskirti pavojingai didelius degių dujų kiekius
10 03 16	lengvosios frakcijos, nenurodytos 10 03 15 pozicijoje
10 03 17*	anodų gamybos atliekos, kuriose yra dervų
10 03 18	anodų gamybos atliekos, kuriose yra anglies ir kurios nepaminėtos 10 03 17 pozicijoje
10 03 19*	kaminų dujų dulkės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 03 20	kaminų dujų dulkės, kurios nepaminėtos 10 03 19 pozicijoje
10 03 21*	kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinių malūnų dulkes), kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 03 22	kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinių malūnų dulkes), nenurodytos 10 03 21
10 03 23*	dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 03 24	dujų apdorojimo kietosios atliekos, kurios nepaminėtos 10 03 23 pozicijoje
10 03 25*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 03 26	dujų valymo dumblai ir filtro nuosėdos, nepaminėti 10 03 25 pozicijoje
10 03 27*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 03 28	aušinimo vandens valymo atliekos, nepaminėtos 10 03 27 pozicijoje
10 03 29*	druskų šlako ir juodųjų nuodegų apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 03 30	druskų šlako ir juodųjų nuodegų valymo atliekos, nenurodytos 10 03 29
10 03 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 04	švino terminės metalurgijos atliekos
10 04 01*	pirminio ir antrinio lydymo šlakas
10 04 02*	pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas
10 04 03*	kalcio arsenatas
10 04 04*	kaminų dujų dulkės
10 04 05*	kitos dalelės ir dulkės
10 04 06*	dujų valymo kietosios atliekos
10 04 07*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 04 09*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 04 10	aušinimo vandens valymo atliekos, nepaminėtos 10 04 09 pozicijoje
10 04 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 05	cinko terminės metalurgijos atliekos
10 05 01	pirminio ir antrinio lydymo šlakas
10 05 03*	kaminų dujų dulkės
10 05 04	kitos dalelės ir dulkės
10 05 05*	dujų valymo kietosios atliekos
10 05 06*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 05 08*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 05 09	aušinimo vandens valymo atliekos, nepaminėtos 10 05 08 pozicijoje
10 05 10*	nuodegos ir šlakas, kurie, liesdamiesi su vandeniu, gali išskirti pavojingai didelius degių dujų kiekius
10 05 11	nuodegos ir lengvosios frakcijos, kurios nepaminėtos 10 05 10
10 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 06	vario terminės metalurgijos atliekos
10 06 01	pirminio ir antrinio lydymo šlakas
10 06 02	pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas
10 06 03*	kaminų dujų dulkės
10 06 04	kitos dalelės ir dulkės
10 06 06*	dujų valymo kietosios atliekos
10 06 07*	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 06 09*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 06 10	aušinimo vandens valymo atliekos, nepaminėtos 10 06 09 pozicijoje
10 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 07	pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas
10 07 01	pirminio ir antrinio lydymo šlakas
10 07 02	pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas
10 07 03	dujų valymo kietosios atliekos
10 07 04	kitos dalelės ir dulkės
10 07 05	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 07 07*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 07 08	aušinimo vandens valymo atliekos, nepaminėtos 10 07 07 pozicijoje
10 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 08	spalvotųjų metalų terminės metalurgijos atliekos
10 08 04	dalelės ir dulkės
10 08 08*	pirminio ir antrinio lydymo druskų šlakas
10 08 09	kiti šlakai
10 08 10*	nuodegos ir šlakas, kurie, liesdamiesi su vandeniu, gali išskirti pavojingai didelius degių dujų kiekius
10 08 11	nuodegos ir lengvosios frakcijos, kurios nepaminėtos 10 08 10
10 08 12*	anodų gamybos atliekos, kuriose yra dervų
10 08 13	anodų gamybos atliekos, kuriose yra anglies ir kurios nepaminėtos 10 08 12 pozicijoje
10 08 14	anodų atliekos
10 08 15*	kaminų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų medžiagų
10 08 16	kaminų dujų dulkės, nepaminėtos 10 08 15 pozicijoje
10 08 17*	kaminų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 08 18	dumblai ir filtro nuosėdos po kaminų dujų apdorojimo, kurie nepaminėti 10 08 17
10 08 19*	aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos
10 08 20	aušinimo vandens valymo atliekos, nepaminėtos 10 08 19 pozicijoje
10 08 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 09	metalo liejinių gamybos atliekos
10 09 03	krosnių šlakas
10 09 05*	gurgučiai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 09 06	gurgučiai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui, nepaminėti 10 09 05 pozicijoje
10 09 07*	gurgučiai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 09 08	gurgučiai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui, nepaminėti 10 09 07 pozicijoje
10 09 09*	kaminų dujų dulkės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 09 10	kaminų dujų dulkės, nepaminėtos 10 09 09 pozicijoje
10 09 11*	kitos dalelės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 09 12	kitos dalelės, nenurodytos 10 09 11 pozicijoje
10 09 13*	rišiklių atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 09 14	rišiklių atliekos, nenurodytos 10 09 13 pozicijoje
10 09 15*	įtrūkių nustatymo medžiagų atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 09 16	įtrūkių nustatymo medžiagų atliekos, kurios nepaminėtos 10 09 15 pozicijoje
10 09 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 10	spalvotųjų metalų detalių liejimo atliekos
10 10 03	krosnių šlakas
10 10 05*	gurgučiai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 10 06	gurgučiai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui, nenurodyti 10 10 05 pozicijoje
10 10 07*	gurgučiai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 10 08	gurgučiai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui, nepaminėti 10 10 07 pozicijoje
10 10 09*	kaminų dujų dulkės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 10 10	kaminų dujų dulkės, nepaminėtos 10 10 09 pozicijoje
10 10 11*	kitos dalelės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 10 12	kitos dalelės, nenurodytos 10 10 11 pozicijoje
10 10 13*	rišiklių atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 10 14	rišiklių atliekos, nenurodytos 10 10 13 pozicijoje
10 10 15*	įtrūkių nustatymo medžiagų atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 10 16	įtrūkių nustatymo medžiagų atliekos, kurios nepaminėtos 10 10 15 pozicijoje
10 10 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 11	stiklo ir stiklo gaminių gamybos atliekos
10 11 03	stiklo pluošto medžiagų atliekos
10 11 05	dalelės ir dulkės
10 11 09*	mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 11 10	mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos, nenurodytas 10 11 09 pozicijoje
10 11 11*	smulkios stiklo atliekos ir stiklo milteliai, kuriuose yra sunkiųjų metalų (pvz., iš kineskopų)
10 11 12	stiklo atliekos, nenurodytos 10 11 11 pozicijoje
10 11 13*	stiklo poliravimo ir šlifavimo dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
10 11 14	stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo dumblas, nenurodytas 10 11 13 pozicijoje
10 11 15*	kaminų dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 11 16	kaminų dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 11 15 pozicijoje
10 11 17*	kaminų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
10 11 18	kaminų dujų apdorojimo dumblai ir filtro nuosėdos, nepaminėti 10 11 17 pozicijoje
10 11 19*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 11 20	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje kietosios atliekos, nenurodytos 10 11 19 pozicijoje
10 11 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 12	keramikos gaminių, plytų, čerpių ir statybinių konstrukcijų gamybos atliekos
10 12 01	mišinių ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos
10 12 03	dalelės ir dulkės
10 12 05	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 12 06	nebenaudojami šablonai
10 12 08	keramikos, plytų, čerpių ir statybinių konstrukcijų gamybos atliekos (po terminio apdorojimo)
10 12 09*	dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 12 10	dujų valymo kietosios atliekos, nepaminėtos 10 12 09 pozicijoje
10 12 11*	glazūravimo atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų
10 12 12	glazūravimo atliekos, nenurodytos 10 12 11 pozicijoje
10 12 13	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas
10 12 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 13	cemento, kalkių ir gipso bei iš jų pagamintų dirbinių ir gaminių atliekos
10 13 01	mišinių ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos
10 13 04	kalkių kalcinavimo ir hidratacijos atliekos
10 13 06	dalelės ir dulkės (išskyrus nurodytas 10 13 12 ir 10 13 13 pozicijose)
10 13 07	dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai
10 13 09*	asbestcemenčio gamybos atliekos, kuriose yra asbesto
10 13 10	asbestcemenčio gamybos atliekos, nenurodytos 10 13 09 pozicijoje
10 13 11	sudėtinių medžiagų, kuriose yra cemento, atliekos, nenurodytos 10 13 09 ir 10 13 10 pozicijose
10 13 12*	dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
10 13 13	dujų valymo kietosios atliekos, nepaminėtos 10 13 12 pozicijoje
10 13 14	cemento ir cemento šlako atliekos
10 13 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
10 14	krematoriumų atliekos
10 14 01*	dujų valymo atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
11	METALŲ IR KITŲ MEDŽIAGŲ PAVIRŠIAUS CHEMINIO APDOROJIMO IR DENGIMO ATLIEKOS; SPALVOTOSIOS HIDROMETALURGIJOS ATLIEKOS
11 01	metalų paviršiaus cheminio apdorojimo bei metalų ir kitų medžiagų dengimo (pvz., galvaninių procesų, dengimo cinku procesų, ėsdinimo procesų, išėsdinimo, fosfatavimo, šarminio riebalų šalinimo, anodavimo) atliekos
11 01 05*	ėsdinimo rūgštys
11 01 06*	kitaip neapibrėžtos rūgštys
11 01 07*	ėsdinimo šarmai
11 01 08*	fosfitinis šlakas
11 01 09*	dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
11 01 10	dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 11 01 09 pozicijoje
11 01 11*	vandeniniai skalavimo skysčiai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
11 01 12	vandeniniai skalavimo skysčiai, nenurodyti 11 01 11 pozicijoje
11 01 13*	riebalų šalinimo atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
11 01 14	riebalų šalinimo atliekos, nenurodytos 11 01 13 pozicijoje
11 01 15*	membraninių sistemų arba jonitinių sistemų eliuatai ir dumblas, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
11 01 16*	sočiosios arba panaudotos jonitinės dervos
11 01 98*	kitos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
11 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
11 02	spalvotųjų metalų hidrometalurgijos procesų atliekos
11 02 02*	cinko hidrometalurgijos dumblas (įskaitant jarozitą ir getitą)
11 02 03	anodų, skirtų vandeniniams elektrolitiniams procesams, gamybos atliekos
11 02 05*	vario hidrometalurgijos procesų atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
11 02 06	vario hidrometalurgijos procesų atliekos, nenurodytos 11 02 05 pozicijoje
11 02 07*	kitos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
11 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
11 03	grūdinimo procesų dumblas ir dalelės
11 03 01*	atliekos, kuriose yra cianido
11 03 02*	kitos atliekos
11 05	karštojo galvanizavimo procesų atliekos
11 05 01	sunkusis cinkas
11 05 02	cinko pelenai
11 05 03*	dujų valymo kietosios atliekos
11 05 04*	panaudotas fliusas
11 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
12	METALŲ IR PLASTIKŲ FORMAVIMO, FIZINIO IR MECHANINIO JŲ PAVIRŠIAUS APDOROJIMO ATLIEKOS
12 01	metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos
12 01 01	juodųjų metalų šlifavimo ir tekinimo atliekos
12 01 02	juodųjų metalų dulkės ir dalelės
12 01 03	spalvotųjų metalų šlifavimo ir tekinimo atliekos
12 01 04	spalvotųjų metalų dulkės ir dalelės
12 01 05	plastiko drožlės ir nuopjovos
12 01 06*	mineralinė mašininė alyva, kurioje yra halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus)
12 01 07*	mineralinė mašininė alyva, kurioje nėra halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus)
12 01 08*	mašininės emulsijos ir tirpalai, kuriuose yra halogenų
12 01 09*	mašininės emulsijos ir tirpalai, kuriuose nėra halogenų
12 01 10*	sintetinė mašininė alyva
12 01 12*	panaudotas vaškas ir riebalai
12 01 13	suvirinimo atliekos
12 01 14*	mašininis dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
12 01 15	mašininis dumblas, nenurodytas 12 01 14 pozicijoje
12 01 16*	sprogstamųjų medžiagų atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
12 01 17	sprogstamųjų medžiagų atliekos, nenurodytos 12 01 16 pozicijoje
12 01 18*	metalų nuosėdos (šlifavimo, galandimo ir poliravimo nuosėdos), kuriose yra alyvos
12 01 19*	lengvai biologiškai skaidi mašininė alyva
12 01 20*	naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
12 01 21	naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos, nenurodytos 12 01 20 pozicijoje
12 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
12 03	riebalų šalinimo vandeniu ir garais atliekos (išskyrus nurodytas 11 skyriuje)
12 03 01*	vandeniniai plovimo skysčiai
12 03 02*	riebalų šalinimo garais atliekos
13	NAFTOS PRODUKTŲ ATLIEKOS IR SKYSTOJO KURO ATLIEKOS (išskyrus maistinį aliejų ir tą, kuris nurodytas 05, 12 ir 19 skyriuose)
13 01	hidraulinių sistemų alyvos atliekos
13 01 01*	hidraulinė alyva, kurioje yra PCB
13 01 04*	chlorintosios emulsijos
13 01 05*	nechlorintosios emulsijos
13 01 09*	chlorintoji hidraulinė alyva, kurioje yra mineralų
13 01 10*	nechlorintoji hidraulinė alyva, kurioje yra mineralų
13 01 11*	sintetinė hidraulinė alyva
13 01 12*	lengvai biologiškai skaidi hidraulinė alyva
13 01 13*	kita hidraulinė alyva
13 02	variklių, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekos
13 02 04*	mineralinė chlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva
13 02 05*	mineralinė nechlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva
13 02 06*	sintetinė variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva
13 02 07*	lengvai biologiškai skaidi variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva
13 02 08*	kita variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva
13 03	izoliacinės ir šilumą perduodančios alyvos atliekos
13 03 01*	izoliacinė ar šilumą perduodanti alyva, kurioje yra PCB
13 03 06*	mineralinė chlorintoji izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva, nenurodyta 13 03 01 pozicijoje
13 03 07*	mineralinė nechlorintoji izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 03 08*	sintetinė izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 03 09*	lengvai biologiškai skaidi izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 03 10*	kita izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 04	lijaliniai vandenys
13 04 01*	vidaus laivininkystės lijaliniai vandenys
13 04 02*	lijaliniai vandenys iš prieplaukų kanalizacijos
13 04 03*	kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys
13 05	naftos produktų/vandens separatorių turinys
13 05 01*	žvyro gaudyklės ir naftos produktų ir vandens separatorių kietosios medžiagos
13 05 02*	naftos produktų ir vandens separatorių dumblas
13 05 03*	kolektoriaus dumblas
13 05 06*	naftos produktų ar vandens separatorių naftos produktai
13 05 07*	naftos produktų ir vandens separatorių tepaluotas vanduo
13 05 08*	žvyro gaudyklės ir naftos produktų ir vandens separatorių atliekų mišiniai
13 07	skystojo kuro atliekos
13 07 01*	mazutas ir dyzelinis kuras
13 07 02*	benzinas
13 07 03*	kitos kuro rūšys (įskaitant mišinius)
13 08	kitaip neapibrėžtos naftos atliekos
13 08 01*	druskų šalinimo dumblas ar emulsijos
13 08 02*	kitos emulsijos
13 08 99*	kitaip neapibrėžtos atliekos
14	ORGANINIŲ TIRPIKLIŲ, AUŠALŲ IR PROPELENTŲ ATLIEKOS (išskyrus nurodytas 07 ir 08 skyriuose)
14 06	organinių tirpiklių, aušalų ir putų ir (arba) aerozolinių propelentų atliekos
14 06 01*	chlorfluorangliavandeniliai, HCFC, HFC
14 06 02*	kiti halogenintieji tirpikliai ir tirpiklių mišiniai
14 06 03*	kiti tirpikliai ir tirpiklių mišiniai
14 06 04*	dumblai arba kietosios atliekos, kuriose yra halogenintųjų tirpiklių
14 06 05*	dumblai arba kietosios atliekos, turinčios halogenintųjų tirpiklių
15	PAKUOČIŲ ATLIEKOS; KITAIP NEAPIBRĖŽTI ABSORBENTAI, PAŠLUOSTĖS, FILTRŲ MEDŽIAGOS IR APSAUGINIAI AUDINIAI
15 01	pakuotės (įskaitant atskirai surinktas komunalines pakuočių atliekas)
15 01 01	popieriaus ir kartono pakuotės
15 01 02	plastikinės pakuotės
15 01 03	medinės pakuotės
15 01 04	metalinės pakuotės
15 01 05	kombinuotosios pakuotės
15 01 06	sudėtinės pakuotės
15 01 07	stiklo pakuotės
15 01 09	pakuotės iš tekstilės
15 01 10*	pakuotės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos
15 01 11*	metalinės pakuotės, įskaitant suslėgto oro talpyklas, kuriose yra pavojingųjų kietų poringų rišamųjų medžiagų (pvz., asbesto)
15 02	absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir apsauginiai drabužiai
15 02 02*	absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai audiniai, užteršti pavojingosiomis medžiagomis
15 02 03	absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir apsauginiai drabužiai, nenurodyti 15 02 02 pozicijoje
16	KITOS SĄRAŠE NEAPIBRĖŽTOS ATLIEKOS
16 01	naudoti nebetinkamos įvairios paskirties transporto priemonės (įskaitant ne keliams skirtas mašinas) ir atliekos išardžius naudoti nebetinkamas transporto priemones bei transporto priemonių eksploatavimo atliekos (išskyrus nurodytas 13, 14, 16 06 ir 16 08 pozicijose)
16 01 03	naudoti nebetinkamos padangos
16 01 04*	naudoti nebetinkamos transporto priemonės
16 01 06	naudoti nebetinkamos transporto priemonės, kuriose nebėra nei skysčių, nei kitų pavojingųjų sudedamųjų dalių
16 01 07*	tepalų filtrai
16 01 08*	sudedamosios dalys, kuriose yra gyvsidabrio
16 01 09*	sudedamosios dalys, kuriose yra PCB
16 01 10*	sprogios sudedamosios dalys (pvz. oro pagalvės)
16 01 11*	stabdžių trinkelės, kuriose yra asbesto
16 01 12	stabdžių trinkelės, nenurodytos 16 01 11 pozicijoje
16 01 13*	stabdžių skystis
16 01 14*	aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
16 01 15	aušinamieji skysčiai, nenurodyti 16 01 14 pozicijoje
16 01 16	suskystintų dujų balionai
16 01 17	juodieji metalai
16 01 18	spalvotieji metalai
16 01 19	plastikas
16 01 20	stiklas
16 01 21*	pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07–16 01 11, 16 01 13 ir 16 01 14 pozicijose
16 01 22	kitaip neapibrėžtos sudedamosios dalys
16 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
16 02	elektros ir elektronikos įrenginių atliekos
16 02 09*	transformatoriai ir kondensatoriai, kuriuose yra PCB
16 02 10*	nebenaudojama įranga, kurioje yra PCB ar kuri yra užteršta PCB, nenurodyta 16 02 09
16 02 11*	nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių, hidrochlorfluorangliavandenilių, hidrofluorangliavandenilių (HCFC, HFC)
16 02 12*	nebenaudojama įranga, kurioje yra grynojo asbesto
16 02 13*	nebenaudojama įranga, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių (3), nenurodytų 16 02 09–16 02 12 pozicijose
16 02 14	nebenaudojama įranga, nenurodyta 16 02 09–16 02 13 pozicijose
16 02 15*	pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos
16 02 16	sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos, nenurodytos 16 02 15 pozicijoje
16 03	netinkamos naudoti partijos ir nenaudoti gaminiai
16 03 03*	neorganinės atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
16 03 04	neorganinės atliekos, nenurodytos 16 03 03 pozicijoje
16 03 05*	organinės atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
16 03 06	organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 pozicijoje
16 03 07*	metalinis gyvsidabris
16 04	sprogmenų atliekos
16 04 01*	šaudmenų atliekos
16 04 02*	pirotechnikos atliekos
16 04 03*	kitų sprogmenų atliekos
16 05	slėginiuose konteineriuose esančios dujos ir nebereikalingos cheminės medžiagos
16 05 04*	dujos slėginiuose konteineriuose (įskaitant halonus), kuriose yra pavojingųjų medžiagų
16 05 05	dujos slėginiuose konteineriuose, nenurodytos 16 05 04 pozicijoje
16 05 06*	laboratorinės cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų arba kurios iš jų sudarytos, įskaitant laboratorinių cheminių medžiagų mišinius
16 05 07*	nebereikalingos neorganinės cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų arba kurios iš jų sudarytos
16 05 08*	nebenaudojamos organinės cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų arba kurios iš jų sudarytos
16 05 09	nebenaudojamos cheminės medžiagos, nenurodytos 16 05 06, 16 05 07 arba 16 05 08 pozicijose
16 06	baterijos ir akumuliatoriai
16 06 01*	švino akumuliatoriai
16 06 02*	nikelio ir kadmio akumuliatoriai
16 06 03*	baterijos, kuriose yra gyvsidabrio
16 06 04	šarminės baterijos (išskyrus nurodytas 16 06 03 pozicijoje)
16 06 05	kitos baterijos ir akumuliatoriai
16 06 06*	atskirai surinktas baterijų ir akumuliatorių elektrolitas
16 07	transportavimo talpyklų, rezervuarų ir statinių valymo atliekos (išskyrus nurodytas 05 ir 13 skyriuose)
16 07 08*	atliekos, kuriose yra tepalų
16 07 09*	atliekos, kuriose yra kitų pavojingųjų medžiagų
16 07 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
16 08	panaudoti katalizatoriai
16 08 01	panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio arba platinos (išskyrus nurodytas 16 08 07 pozicijoje)
16 08 02*	panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra pavojingųjų pereinamųjų metalų arba pavojingųjų pereinamųjų metalų junginių
16 08 03	kitaip neapibrėžti panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra pereinamųjų metalų arba pereinamųjų metalų junginių
16 08 04	panaudoti skysto katalizinio krekingo katalizatoriai (išskyrus nurodytus 16 08 07 pozicijoje)
16 08 05*	panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra fosforo rūgšties
16 08 06*	skysčiai, naudoti kaip katalizatoriai
16 08 07*	panaudoti katalizatoriai, užteršti pavojingosiomis medžiagomis
16 09	oksiduojančios medžiagos
16 09 01*	permanganatai, pavyzdžiui, kalio permanganatas
16 09 02*	chromatai, pvz., kalio chromatas, kalio arba natrio dichromatas
16 09 03*	peroksidai, pvz., vandenilio peroksidas
16 09 04*	kitaip neapibrėžtos oksiduojančios medžiagos
16 10	vandeninės skystosios atliekos, kurias numatyta valyti už jų susidarymo vietos ribų
16 10 01*	vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
16 10 02	vandeninės skystosios atliekos, neapibrėžtos 16 10 01 pozicijoje
16 10 03*	vandeniniai koncentratai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
16 10 04	vandeniniai koncentratai, nenurodyti 16 10 03 pozicijoje
16 11	iškloja ir ugniai atsparių medžiagų atliekos
16 11 01*	metalurgijos procesų anglies iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
16 11 02	metalurgijos procesų anglies iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, nenurodytos 16 11 01 pozicijoje
16 11 03*	kita metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
16 11 04	kita metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, nenurodytos 16 11 03 pozicijoje
16 11 05*	nemetalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
16 11 06	nemetalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, nenurodytos 16 11 05 pozicijoje
17	STATYBINĖS IR GRIOVIMO ATLIEKOS (ĮSKAITANT IŠ UŽTERŠTŲ VIETŲ IŠKASTĄ GRUNTĄ)
17 01	betonas, plytos, čerpės ir keramika
17 01 01	betonas
17 01 02	plytos
17 01 03	čerpės ir keramika
17 01 06*	betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba atskiros frakcijos, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
17 01 07	betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai, nenurodyti 17 01 06 pozicijoje
17 02	medis, stiklas ir plastikas
17 02 01	medis
17 02 02	stiklas
17 02 03	plastikas
17 02 04*	stiklas, plastikas ir mediena, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų arba kurie yra jomis užteršti
17 03	bituminiai mišiniai, akmens anglių derva ir gudronuotieji gaminiai
17 03 01*	bituminiai mišiniai, kuriuose yra akmens anglių dervos
17 03 02	bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01 pozicijoje
17 03 03*	akmens anglių derva ir gudronuotieji gaminiai
17 04	metalai (įskaitant jų lydinius)
17 04 01	varis, bronza, žalvaris
17 04 02	aliuminis
17 04 03	švinas
17 04 04	cinkas
17 04 05	geležis ir plienas
17 04 06	alavas
17 04 07	metalų mišiniai
17 04 09*	metalų atliekos, užterštos pavojingosiomis medžiagomis
17 04 10*	kabeliai, kuriuose yra alyvos, akmens anglių dervos ir kitų pavojingųjų medžiagų
17 04 11	kabeliai, nenurodyti 17 04 10 pozicijoje
17 05	žemė (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą), akmenys ir išsiurbtas dumblas
17 05 03*	gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
17 05 04	gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03 pozicijoje
17 05 05*	išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
17 05 06	išsiurbtas dumblas, nenurodytas 17 05 05 pozicijoje
17 05 07*	kelių skalda, kurioje yra pavojingųjų medžiagų
17 05 08	kelių skalda, nenurodyta 17 05 07 pozicijoje
17 06	izoliacinės medžiagos ir statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto
17 06 01*	izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto
17 06 03*	kitos izoliacinės medžiagos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų arba kurios iš jų sudarytos
17 06 04	izoliacinės medžiagos, nenurodytos 17 06 01 ir 17 06 03 pozicijose
17 06 05*	statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto
17 08	gipso izoliacinės statybinės medžiagos
17 08 01*	gipso izoliacinės statybinės medžiagos, užterštos pavojingosiomis medžiagomis
17 08 02	gipso izoliacinės statybinės medžiagos, nenurodytos 17 08 01
17 09	kitos statybinės ir griovimo atliekos
17 09 01*	statybinės ir griovimo atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
17 09 02*	statybinės ir griovimo atliekos, kuriose yra PCB (pvz., hermetikų, kuriuose yra PCB, polimerinės dangos, kurioje yra PCB, hermetiškų glazūravimo gaminių, kuriuose yra PCB, kondensatorių, kuriuose yra PCB)
17 09 03*	kitos statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingųjų medžiagų
17 09 04	mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 pozicijose
18	ŽMONIŲ AR GYVŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR (ARBA) SU JA SUSIJUSIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ ATLIEKOS (išskyrus virtuvių ir restoranų atliekas, tiesiogiai nesusijusias su sveikatos priežiūra)
18 01	gimdymų priežiūros, žmonių ligų diagnostikos, gydymo ar prevencijos atliekos
18 01 01	aštrūs daiktai (išskyrus nurodytus 18 01 03 pozicijoje)
18 01 02	kūno dalys ir organai, taip pat kraujo paketus ir konservuotą kraują (išskyrus nurodytus 18 01 03 pozicijoje)
18 01 03*	atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos
18 01 04	atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui netaikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos (pvz., tvarsliava, gipso tvarsčiai, skalbiniai, vienkartiniai drabužiai, sauskelnės)
18 01 06*	cheminės medžiagos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų arba kurios iš jų sudarytos
18 01 07	cheminės medžiagos, nepaminėtos 18 01 06 pozicijoje
18 01 08*	citotoksiniai arba citostatiniai vaistai
18 01 09	vaistai, nepaminėti 18 01 08 pozicijoje
18 01 10*	dantų gydymo procese naudojamų metalo lydinių su gyvsidabriu atliekos
18 02	ligų mokslinių tyrimų, diagnostikos, gydymo ar prevencijos naudojant gyvūnus atliekos
18 02 01	aštrūs daiktai (išskyrus nurodytus 18 02 02 pozicijoje)
18 02 02*	atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos
18 02 03	atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui netaikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos
18 02 05*	cheminės medžiagos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų arba kurios iš jų sudarytos
18 02 06	cheminės medžiagos, nepaminėtos 18 02 05 pozicijoje
18 02 07*	citotoksiniai arba citostatiniai vaistai
18 02 08	vaistai, kurie nepaminėti 18 02 07 pozicijoje
19	ATLIEKOS IŠ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮRENGINIŲ, IŠ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ, ESANČIŲ UŽ JŲ SUSIDARYMO VIETOS RIBŲ, IR ŽMONĖMS VARTOTI BEI PRAMONEI SKIRTO VANDENS RUOŠIMO ATLIEKOS
19 01	atliekų deginimo arba pirolizės atliekos
19 01 02	iš dugno pelenų išskirtos medžiagos, kuriose yra geležies
19 01 05*	dujų valymo filtrų papločiai
19 01 06*	dujų valymo vandeninės skystosios atliekos ir kitos vandeninės skystosios atliekos
19 01 07*	dujų valymo kietosios atliekos
19 01 10*	kaminų dujoms valyti naudotos aktyvintosios anglys
19 01 11*	dugno pelenai ir šlakas, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
19 01 12	dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11 pozicijoje
19 01 13*	lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
19 01 14	lakieji pelenai, nenurodyti 19 01 13 pozicijoje
19 01 15*	garo katilų dulkės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 01 16	garo katilų dulkės, nenurodytos 19 01 15 pozicijoje
19 01 17*	pirolizės atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 01 18	pirolizės atliekos, kurios nepaminėtos 19 01 17 pozicijoje
19 01 19	smėlis iš pseudoverdančiųjų sluoksnių
19 01 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 02	specialaus fizinio ir cheminio atliekų apdorojimo (įskaitant dechromaciją, decianidaciją, neutralizavimą) atliekos
19 02 03	iš anksto sumaišytos atliekos, sudarytos tik iš nepavojingų atliekų
19 02 04*	iš anksto sumaišytos atliekos, kuriose yra bent vienos rūšies pavojingųjų atliekų
19 02 05*	fizinio ir cheminio apdorojimo dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
19 02 06	fizinio ir cheminio apdorojimo dumblas, nenurodytas 19 02 05 pozicijoje
19 02 07*	atskyrimo būdu gauta alyva ir koncentratai
19 02 08*	skystos degiosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 02 09*	kietos degiosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 02 10	degiosios atliekos, nenurodytos 19 02 08 ir 19 02 09 pozicijose
19 02 11*	kitos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 02 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 03	stabilizuotos ir (arba) sukietintos atliekos
19 03 04*	iš dalies stabilizuotos atliekos, pažymėtos kaip pavojingosios, nenurodytos 19 03 08 pozicijoje
19 03 05	stabilizuotos atliekos, nenurodytos 19 03 04 pozicijoje
19 03 06*	sukietintos atliekos, pažymėtos kaip pavojingosios
19 03 07	sukietintos atliekos, nenurodytos 19 03 06 pozicijoje
19 03 08*	iš dalies stabilizuotas gyvsidabris
19 04	sustiklintos atliekos ir stiklėjimo atliekos
19 04 01	sustiklintos atliekos
19 04 02*	lakieji pelenai ir kitos kaminų dujų valymo atliekos
19 04 03*	nestiklinta kietoji fazė
19 04 04	vandeninės skystosios stiklintų atliekų grūdinimo atliekos
19 05	aerobinio kietųjų atliekų apdorojimo atliekos
19 05 01	nekompostuotos komunalinių ir panašių atliekų frakcijos
19 05 02	nekompostuotos gyvūninių ir augalinių atliekų frakcijos
19 05 03	charakteristikų neatitinkantis kompostas
19 05 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 06	anaerobinio atliekų apdorojimo atliekos
19 06 03	komunalinių atliekų anaerobinio apdorojimo skystis
19 06 04	anaerobinio komunalinių atliekų apdorojimo raugas
19 06 05	gyvūninių ir augalinių atliekų anaerobinio apdorojimo skystis
19 06 06	gyvūninės ir augalinių atliekų anaerobinio apdorojimo raugas
19 06 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 07	sąvartynų filtratas
19 07 02*	sąvartynų filtratas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
19 07 03	sąvartynų filtratas, nenurodytas 19 07 02 pozicijoje
19 08	kitaip neapibrėžtos nuotekų valymo įrenginių atliekos
19 08 01	košimo likučiai
19 08 02	smėliagaudžių atliekos
19 08 05	miesto buitinių nuotekų valymo dumblas
19 08 06*	sočiosios arba panaudotos jonitinės dervos
19 08 07*	jonitų regeneravimo tirpalai ir dumblas
19 08 08*	membraninių sistemų atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų
19 08 09	atskyrus alyvą ir vandenį gautas riebalų ir alyvos mišinys, kuriame yra tik maistinio aliejaus ir riebalų
19 08 10*	atskyrus naftą ir vandenį gautas riebalų ir naftos mišinys, nenurodytas 19 08 09 pozicijoje
19 08 11*	biologinio pramoninių nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
19 08 12	biologinio pramoninių nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 19 08 11 pozicijoje
19 08 13*	kitokio pramoninių nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
19 08 14	kitokio pramoninių nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 19 08 13 pozicijoje
19 08 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 09	žmonėms vartoti skirto vandens arba pramoninio vandens ruošimo atliekos
19 09 01	pirminio filtravimo ir košimo kietosios atliekos
19 09 02	vandens skaidrinimo dumblas
19 09 03	dekarbonizavimo dumblas
19 09 04	panaudotos aktyvintosios anglys
19 09 05	sočiosios arba panaudotos jonitinės dervos
19 09 06	jonitų regeneravimo tirpalai ir dumblas
19 09 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 10	atliekų, kuriose yra metalų, smulkinimo atliekos
19 10 01	geležies ir plieno atliekos
19 10 02	geležies neturinčios atliekos
19 10 03*	dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 10 04	dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, nenurodytos 19 10 03 pozicijoje
19 10 05*	kitos frakcijos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 10 06	kitos frakcijos, nenurodytos 19 10 05 pozicijoje
19 11	naftos perdirbimo atliekos
19 11 01*	panaudotas filtrų molis
19 11 02*	rūgštieji gudronai
19 11 03*	vandeninės skystosios atliekos
19 11 04*	kuro valymo šarmais atliekos
19 11 05*	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
19 11 06	nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 19 11 05 pozicijoje
19 11 07*	kaminų dujų valymo atliekos
19 11 99	kitaip neapibrėžtos atliekos
19 12	kitaip neapibrėžtos atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos
19 12 01	popierius ir kartonas
19 12 02	juodieji metalai
19 12 03	spalvotieji metalai
19 12 04	plastikai ir guma
19 12 05	stiklas
19 12 06*	mediena, kurioje yra pavojingųjų medžiagų
19 12 07	mediena, kuri nepaminėta 19 12 06 pozicijoje
19 12 08	tekstilės medžiagos
19 12 09	mineralinės medžiagos (pvz., smėlis, akmenys)
19 12 10	degiosiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)
19 12 11*	kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 12 12	kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos, nenurodytos 19 12 11 pozicijoje
19 13	grunto ir požeminio vandens valymo atliekos
19 13 01*	grunto valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų
19 13 02	grunto valymo kietosios atliekos, nenurodytos 19 13 01 pozicijoje
19 13 03*	grunto valymo dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
19 13 04	grunto valymo dumblas, nenurodytas 19 13 03 pozicijoje
19 13 05*	požeminio vandens valymo dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų
19 13 06	požeminio vandens valymo dumblas, nenurodytas 19 13 05 pozicijoje
19 13 07*	požeminio vandens valymo vandeninės skystosios atliekos ir vandeniniai koncentratai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
19 13 08	požeminio vandens valymo vandeninės skystosios atliekos ir vandeniniai koncentratai, nenurodyti 19 13 07 pozicijoje
20	KOMUNALINĖS ATLIEKOS (BUITINĖS ATLIEKOS IR PANAŠIOS VERSLO, GAMYBINĖS IR ORGANIZACIJŲ ATLIEKOS), ĮSKAITANT ATSKIRAI SURENKAMAS FRAKCIJAS
20 01	atskirai surenkamos frakcijos (išskyrus nurodytas 15 01 pozicijoje)
20 01 01	popierius ir kartonas
20 01 02	stiklas
20 01 08	biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos
20 01 10	apranga
20 01 11	tekstilės medžiagos
20 01 13*	tirpikliai
20 01 14*	rūgštys
20 01 15*	šarmai
20 01 17*	fotochemikalai
20 01 19*	pesticidai
20 01 21*	dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
20 01 23*	nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių
20 01 25	maistinis aliejus ir riebalai
20 01 26*	aliejus ir riebalai, nenurodyti 20 01 25 pozicijoje
20 01 27*	dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
20 01 28	dažai, rašalas, klijai ir dervos, nenurodyti 20 01 27 pozicijoje
20 01 29*	plovikliai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų
20 01 30	plovikliai, nenurodyti 20 01 29 pozicijoje
20 01 31*	citotoksiniai arba citostatiniai vaistai
20 01 32	vaistai, nenurodyti 20 01 31 pozicijoje
20 01 33*	16 06 01, 16 06 02 arba 16 06 03 pozicijose nurodytos baterijos ir akumuliatoriai ir nerūšiuotos baterijos bei akumuliatoriai, kuriuose yra tokių baterijų
20 01 34	baterijos ir akumuliatoriai, nenurodyti 20 01 33 pozicijoje
20 01 35*	nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23 pozicijose, kurioje yra pavojingųjų sudedamųjų dalių (3)
20 01 36	nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21, 20 01 23 ir 20 01 35 pozicijose
20 01 37*	mediena, kurioje yra pavojingųjų medžiagų
20 01 38	mediena, kuri nepaminėta 20 01 37 pozicijoje
20 01 39	plastikas
20 01 40	metalai
20 01 41	kaminų valymo atliekos
20 01 99	kitaip neapibrėžtos frakcijos
20 02	sodų ir parkų atliekos (įskaitant kapinių atliekas)
20 02 01	biologiškai skaidžios atliekos
20 02 02	gruntas ir akmenys
20 02 03	kitos biologiškai neskaidžios atliekos
20 03	kitos komunalinės atliekos
20 03 01	mišrios komunalinės atliekos
20 03 02	turgaviečių atliekos
20 03 03	gatvių valymo liekanos
20 03 04	septinių rezervuarų dumblas
20 03 06	kanalizacijos valymo atliekos
20 03 07	stambiosios atliekos
20 03 99	kitaip neapibrėžtos komunalinės atliekos

(1) 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (PCB/PCT) (OL L 243, 1996 9 24, p. 31).

(2) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantis Direktyvą 79/117/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 7).

(3) Elektros ir elektronikos įrenginių pavojingose sudedamosiose dalyse gali būti akumuliatorių ir baterijų, nurodytų 16 06 pozicijoje ir pažymėtų kaip pavojingos, gyvsidabrio jungiklių, elektroninių vamzdžių stiklo, kito aktyvintojo stiklo ir kt.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 370

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. gruodžio 30d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2014/953/ES
	*	2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizontas 2020 ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa Horizontas 2020, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
		Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizontas 2020 ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa Horizontas 2020, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje	3
		2014/954/Euratomas
	*	2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarė Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizontas 2020 ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa Horizontas 2020, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje	19
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1392/2014, kuriuo nustatomas tam tikros mažųjų pelaginių žuvų žvejybos Viduržemio jūroje žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas	21
	*	2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1393/2014, kuriuo nustatomas tam tikros pelaginių žuvų žvejybos Šiaurės vakarų vandenyse žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas	25
	*	2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1394/2014, kuriuo nustatomas tam tikros pelaginių žuvų žvejybos Pietvakarių vandenyse žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas	31
	*	2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1395/2014, kuriuo nustatomas tam tikros mažųjų pelaginių žuvų žvejybos ir pramoninės žvejybos Šiaurės jūroje žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas	35
	*	2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1396/2014, kuriuo nustatomas Baltijos jūrai skirtas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas	40
	*	2014 m. spalio 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1397/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 318/2013, kuriuo priimama Tarybos reglamente (EB) Nr. 577/98 numatyto darbo jėgos atrankinio tyrimo 2016–2018 m. ad hoc modulių programa ( 1 )	42
		SPRENDIMAI
		2014/955/ES
	*	2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB ( 1 )	44


	(1) Tekstas svarbus EEE