23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/1

TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 940/2014/ES

2014 m. gruodžio 17 d.

dėl doko mokesčio taikymo Prancūzijos atokiausiuose regionuose tvarkos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 349 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

pagal Sutarties nuostatas, taikomas atokiausiems Sąjungos regionams, kuriems priklauso Prancūzijos užjūrio departamentai, iš esmės neleidžiama skirtingai apmokestinti vietos ir žemyninės Prancūzijos ar kitų valstybių narių kilmės produktų. Vis dėlto dėl nuolatinių sunkumų, kurie daro neigiamą poveikį atokiausių regionų socialinei ir ekonominei padėčiai, Sutarties 349 straipsnyje numatyta galimybė tiems regionams nustatyti konkrečias priemones;

(2)

priimant tokias konkrečias priemones reikia atsižvelgti į konkrečius tų regionų ypatumus ir ribotas jų galimybes, bet nepažeisti Bendrijos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendrų politikos krypčių vientisumo bei darnos. Sutarties 349 straipsnyje nurodytų sunkumų, kurie tenka Sąjungos atokiausiems regionams (atokumas, priklausomybė nuo žaliavų ir energijos išteklių, būtinumas kaupti didesnes atsargas, maža vietos rinka bei žemas eksporto lygis ir kt.) pastovumas ir derinys didina gamybos sąnaudas, todėl didėja vietoje gaminamų produktų grynoji kaina; šie produktai, netaikant konkrečių priemonių, būtų mažiau konkurencingi, palyginti su iš kitur įvežamais produktais, netgi atsižvelgiant į tokių produktų atvežimo į Prancūzijos užjūrio departamentus išlaidas. Taigi tęsti gamybą vietoje taptų sunkiau. Todėl būtina imtis konkrečių priemonių siekiant pagerinti vietinės pramonės konkurencingumą ir taip ją sustiprinti. Tarybos sprendimu 2004/162/EB (1) Prancūzijai iki 2014 m. gruodžio 31 d. leidžiama, siekiant atkurti vietoje gaminamų produktų konkurencingumą, atleisti nuo doko mokesčio tam tikrus produktus, gaminamus atokiausiuose regionuose (Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone), o nuo 2014 m. sausio 1 d. – ir Majote, arba tą mokestį jiems sumažinti. To sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti mažesnį mokestį arba nuo jo atleisti, sąrašas. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomo mokesčio tarifo skirtumas, priklausomai nuo produktų, negali būti didesnis nei 10, 20 ar 30 procentinių punktų;

(3)

Prancūzija paprašė po 2015 m. sausio 1 d. toliau taikyti tvarką, panašią į tą, kuri nustatyta Sprendimu 2004/162/EB. Prancūzija teigia, kad išvardytieji sunkumai yra nuolatiniai ir kad Sprendimu 2004/162/EB nustatyta apmokestinimo tvarka leido išsaugoti, o tam tikrais atvejais – išplėtoti vietos gamybą ir nesuteikė pranašumo naudą gavusioms įmonėms, nes apskritai produktų importas, kuriam taikomas diferencijuotas apmokestinimas, nesiliovė augęs;

(4)

Prancūzija perdavė Komisijai penkis produktų, kuriems ji siūlo taikyti diferencijuotą apmokestinimo tvarką, kuri skirtųsi 10, 20 ar 30 procentinių punktų priklausomai nuo to, ar produktai vietiniai ar ne, sąrašų komplektus (po vieną kiekvienam atitinkamam atokiausiam regionui – Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui ir Reunjonui). Tai netaikoma Prancūzijos atokiausiam regionui Sen Martenui;

(5)

šiuo sprendimu įgyvendinamos Sutarties 349 straipsnio nuostatos ir Prancūzijai leidžiama taikyti diferencijuotą apmokestinimo tvarką produktams, kurių atveju buvo pateikti įrodymai, kad, pirma, tokie produktai gaminami vietoje; antra, prekių įvežama daug (taip pat iš žemyninės Prancūzijos ir kitų valstybių narių), todėl galėtų kilti kliūčių tęsti vietos gamybą; trečia, vietos produktų gamybos sąnaudos yra didesnės, palyginti su iš išorės įvežamais produktais, todėl vietos produktai pabrangsta ir taip nukenčia vietoje gaminamų produktų konkurencingumas. Leidžiamas apmokestinimo skirtumas neturėtų būti didesnis už įrodytas didesnes gamybos sąnaudas. Taikant tuos principus būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti Sutarties 349 straipsnio nuostatas neviršijant to, kas būtina, ir nesuteikiant nepagrįsto pranašumo vietoje gaminamiems produktams, kad nebūtų pakenkta Sąjungos teisinės tvarkos vientisumui ir nuoseklumui, įskaitant išvengiant konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje ir išsaugant valstybės pagalbos srities politiką;

(6)

siekiant supaprastinti smulkaus verslo įmonių prievoles, nuo mokesčio turėtų būti atleidžiami veiklos vykdytojai, kurių metinė apyvarta yra ne mažesnė negu 300 000 EUR, arba jiems taikomas mažesnis to mokesčio tarifas. Veiklos vykdytojai, kurių metinė apyvarta yra mažesnė už tą ribą, neturėtų būti apmokestinami doko mokesčiu, tačiau jie negali atskaityti to mokesčio sumos pirkimo metu;

(7)

be to, siekiant derėjimo su Sąjungos teise tenka atsisakyti taikyti diferencijuotą apmokestinimą maisto produktams, už kuriuos skiriama pagalba, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 228/2013 (2) III skyriuje. Tos nuostatos tikslas – neleisti, kad dėl doko mokesčiu subsidijuojamų produktų didesnio apmokestinimo nedingtų ar nesumažėtų pagal specialią tiekimo tvarką teikiamos finansinės pagalbos žemės ūkiui poveikis;

(8)

reikalavimai dėl doko mokesčio paskirties padeda siekti Sprendime 2004/162/EB jau numatytų tikslų remti Prancūzijos užjūrio departamentų socialinę ir ekonominę plėtrą. Teisiškai privaloma pajamas iš doko mokesčio įtraukti į Prancūzijos užjūrio departamentų ekonomikos ir mokesčių sistemos išteklius ir panaudoti jas pagal ekonominės ir socialinės plėtros strategiją, į kurią įeina parama vietos veiklai skatinti;

(9)	būtina dar 6 mėnesiams, iki 2015 m. birželio 30 d., pratęsti Sprendimo 2004/162/EB taikymo laikotarpį. Tas laikotarpis sudarytų sąlygas Prancūzijai perkelti šį sprendimą į savo nacionalinę teisę;

(10)

nustatoma, kad tvarka galios penkerius metus ir šešis mėnesius iki 2020 m. gruodžio 31 d. – ši data sutampa su terminu, kai nustos būti taikomos dabartinės regioninės valstybės pagalbos gairės. Vis dėlto pirmiau reikės įvertinti tos tvarkos taikymo rezultatus. Todėl Prancūzija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. turėtų pateikti Komisijai ataskaitą dėl galiojančios apmokestinimo tvarkos taikymo, kad būtų galima patikrinti taikytų priemonių poveikį ir jų indėlį išlaikant, skatinant ir plėtojant vietos ekonominės veiklos rūšis, atsižvelgiant į atokiausiems regionams iškylančius sunkumus. Ataskaita turėtų būti siekiama patikrinti, ar mokestinės lengvatos, kurias Prancūzija nustatė vietoje gaminamiems produktams, neviršija to, kas visiškai neišvengiama, ir ar tos lengvatos tebėra būtinos ir proporcingos. Ataskaitoje taip pat turėtų būti išanalizuota, kaip galiojanti tvarka paveikė kainų lygį Prancūzijos atokiausiuose regionuose. Remdamasi ta ataskaita, Komisija turėtų pateikti Tarybai ataskaitą ir prireikus pasiūlymą, kuriuo siekiama pritaikyti šio sprendimo nuostatas, kad būtų atsižvelgta į išvadas;

(11)	siekiant išvengti teisinės spragos, šį sprendimą būtina taikyti nuo 2015 m. liepos 1 d.;

(12)	šis sprendimas neturi įtakos galimam Sutarties 107 ir 108 straipsnių taikymui;

(13)

šio sprendimo tikslas yra nustatyti doko mokesčio teisinę sistemą nuo 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į šio klausimo skubumą, turėtų būti daroma išimtis prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Sutarties 28, 30 ir 110 straipsnių, Prancūzijai leidžiama iki 2020 m. gruodžio 31 d. priede pateikto sąrašo produktams, kurie atokiausiuose regionuose, kaip apibrėžta Sutarties 349 straipsnyje, Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje, Majote ir Reunjone gaminami vietoje, netaikyti doko mokesčio arba taikyti šį mokestį sumažintą.

Tas mokesčio netaikymas arba sumažinimas turi atitikti atitinkamų atokiausių regionų ekonominės ir socialinės plėtros strategiją, atsižvelgiant į jos pagrindus Sąjungos teisėje, ir padėti skatinti veiklą vietoje be neigiamos įtakos prekybos sąlygoms, kurios prieštarautų bendram interesui.

2. Atsižvelgiant į panašiems produktams ne iš atitinkamų atokiausių regionų taikomą apmokestinimo tarifą, dėl straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčio netaikymo arba sumažinimo susidaręs tarifo skirtumas negali būti didesnis kaip:

a)	10 procentinių punktų priedo A dalyje išvardytiems produktams;

b)	20 procentinių punktų priedo B dalyje išvardytiems produktams;

c)	30 procentinių punktų priedo C dalyje išvardytiems produktams.

Prancūzija įsipareigoja užtikrinti, kad priede išvardytiems produktams taikomas atleidimas nuo mokesčio arba mažesnis mokesčio tarifas neviršytų nuošimčio, kuris visiškai neišvengiamas siekiant išsaugoti, paskatinti ir plėtoti vietos ekonominės veiklos rūšis.

3. Prancūzija atleidžia nuo mokesčio tuos veiklos vykdytojus, kurių metinė apyvarta yra ne mažesnė negu 300 000 EUR, arba jiems nustato mažesnį mokesčio tarifą, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. Veiklos vykdytojams, kurių metinė apyvarta yra mažesnė už tą ribą, doko mokestis netaikomas.

2 straipsnis

Prancūzijos institucijos taiko tą pačią, kaip ir vietoje pagamintiems produktams, apmokestinimo tvarką produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 III skyrių.

3 straipsnis

1. Prancūzija nedelsdama praneša Komisijai apie 1 straipsnyje nurodytą apmokestinimo tvarką.

2. Prancūzija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl 1 straipsnyje nurodytos apmokestinimo tvarkos taikymo, nurodydama taikytų priemonių poveikį ir jų indėlį išlaikant, skatinant ir plėtojant vietos ekonominės veiklos rūšis, atsižvelgiant į atokiausiems regionams iškylančius sunkumus.

Remdamasi ta ataskaita, Komisija pateikia Tarybai ataskaitą ir prireikus pasiūlymą pritaikyti šio sprendimo nuostatas.

4 straipsnis

Sprendimo 2004/162/EB 1 straipsnio 1 dalyje data „2014 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. birželio 30 d.“.

5 straipsnis

1–3 straipsniai taikomi nuo 2015 m. liepos 1 d.

4 straipsnis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. L. GALLETTI

(1) 2004 m. vasario 10 d. Tarybos sprendimas 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio Prancūzijos užjūrio departamentuose, kuriuo pratęsiamas Sprendimo 89/688/EEB galiojimo laikotarpis (OL L 52, 2004 2 21, p. 64).

(2) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

PRIEDAS

A. Produktų, nurodytų pagal Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros (1) klasifikaciją, sąrašas

1. Gvadelupos atokiausias regionas

0105 11, 0201, 0203, 0207, 0208, 0305 49 80, 0702, 0705 19, 0706100010, 0707 00 05, 0709 60 10, 0709 60 99, 1106, 2103 30 90, 2103 90 30, 2209 00 91, 2505, 2712 10 90, 2804, 2806, 2811, 2814, 2853 00 10, 3808, 4407 10, nuo 4407 21 iki 4407 29, 4407 99, 7003 12 99, 7003 19 90, 7003 20, 8419 19 .

2. Prancūzijos Gvianos atokiausias regionas

0105 11, 0702, 0709 60, 0805, 0807, 1006 20, 1006 30, 2505 10, 2517 10, 3824 50, 3919, 3920 43, 3920 51, 6810 11, 7215, 7606 (išskyrus 7606 91), 9405 60.

3. Martinikos atokiausias regionas

0105 11, 0105 12, 0105 15, 0201, 0203, 0207, 0208 10, 0209, 0305, 0403 (išskyrus 0403 10), 0405, 0706, 0707, 0709 60, 0709 99, 0710 (išskyrus 0710 90), 0711, nuo 0801 11 iki 0801 19, 0802 90, 0803, 0804 30, 0804 50, 0805, 0809 10, 0809 40, 0810 30, 0810 90, 0812, 0813, 0910 91, 1102, 1106 20, 1904 10, 1904 20, 2001, 2005 (išskyrus 2005 99), 2103 30, 2103 90, 2104 10, 2505, 2710, 2711, 2712, 2804, 2806, 2811 (išskyrus 2811 21), 2814, 2836, 2853 00 10, 2907, 3204, 3205, 3206, 3207, 3401, 3808, 3820, 4012 11, 4012 12, 4012 19, 4401, nuo 4407 21 iki 4407 29, 4408, 4409, 4415 20, 4421 90, 4811, 4820, 6306 12, 6306 19, 6306 30, 6902, 6904 10, 7006, 7003 12, 7003 19, nuo 7113 iki 7117, 7225, 7309, 7310 (išskyrus 7310 21), 7616 91, 7616 99, 8402 90, 8419 19, 8902, 8903 99, 9406.

4. Majoto atokiausias regionas

0407, 0702, 0704 90 90, 0705 19, 0709 99 10, 0707 00 05, 0708 90, 0709 30, 0709 60, 0709 93 10, 0709 99 60, 0714, 0801 11, 0801 12, 0801 19, 0803, 0804 30, 0805 10, 0904 11, 0904 12, 0905, 1806, 2309 90 (išskyrus 2309 90 96), 3925 10 00, 3925 90 80, 3926 90 92, 3926 90 97, 6901, 6902, 9021 21 90.

5. Reunjono atokiausias regionas

0105 11, 0105 12, 0105 13, 0105 15, 0207, 0208 10, 0208 90 30, 0208 90 98, 0209, 0301, 0302, 0303, 0304, 0305, 0403, 0405 (išskyrus 0405 10), 0406 10, 0406 90, 0407, 0408, 0601, 0602, 0710, 0711 90 10, 0801, 0803, 0804, 0805, 0806, 0807, 0808, 0809, 0810, 0811, 0812, 0813, 0904, 0909 31, 0910 99 99, 1101 00 15, 1106 20, 1108 14, 1604 14, 1604 19, 1604 20, 1701, 1702, 1903, 1904, 2001, 2002 10, 2004 10 10, 2004 10 91, 2004 90 50, 2004 90 98, 2005 10, 2005 20, 2005 40, 2006, 2007 (išskyrus 2007999710), 2103 20, 2103 90, 2104, 2201, 2309 90 (išskyrus 2309 90 35 ir 2309909690), nuo 2710 19 81 iki 2710 19 99, 3211, 3214, 3402, 3403 99, 3505 20, 3506 10, 3808 92, 3808 99, 3809, 3811 90, 3814, 3820, 3824, 3921 11, 3921 13, 3921 90 90, 3925 10, 3926 90, 4009, 4010, 4016, 4407 10, 4409 10, 4409 21, 4409 29, 4415 20, 4421, 4811, 4820, 6306, 6801, 6811 89, 7007 29, 7009 (išskyrus 7009 10), 7312 90, 7314 (išskyrus 7314 20, 7314 39, 7314 41, 7314 49 ir 7314 50), 7606, 8310, 8418 50, 8418 69, 8418 91, 8418 99, nuo 8421 21 iki 8421 29, 8471 30, 8471 41, 8471 49, 8537, 8706, 8707, 8708, 8902, 8903 99, 9001, 9021 21 90, 9021 29, 9405, 9406, 9506 21, 9506 29, 9619.

B. Produktų, nurodytų pagal Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros klasifikaciją, sąrašas

1. Gvadelupos atokiausias regionas

0302, 0306 15, 0306 16, 0306 19, 0307 91, 0307 99, 0403, 0407, 0409, 0807 11, 0807 19, 1601, 1602 41 10, 1604 20 10, 1806 31, 1806 32 10, 1806 32 90, 1806 90 31, 1806 90 60, 1901 20, 1902 11, 1902 19, 1905, 2105, 2106, 2201 90, 2202 10, 2202 90, 2207 10, 2208 40, 2309 90 (išskyrus 2309903130, 2309 90 51 ir 2309909690), 2523 29, 2828, 3101, 3102 90, 3103 90, 3104 20, 3105 20, 3208, 3209, 3305 10, 3401, 3402, 3406, 3917 (išskyrus 3917 10 10), 3919, 3920, 3923, 3924 10, 3925 10, 3925 30, 3925 90, 3926 90, 4418 10, 4418 20, 4418 90, 4818 10, 4818 20, 4818 30, 4818 90, 4821 10, 4821 90, 4823 40, 4823 61, 4823 69, 4823 70 10, 4910, 4911 10, 6303 12, 6303 91, 6303 92 90, 6303 99 90, 6306 12, 6306 19, 6306 30, 6810 (išskyrus 6810 11 10), 7213 10, 7213 91 10, 7214 20, 7214 99 10, 7308 30, 7308 40, 7308 90 59, 7308 90 98, 7309 00 10, 7310 10, 7310 21 11, 7310 21 19, 7310 29, 7314 (išskyrus 7314 12), 7610 10, 7610 90 90, 7616 99 90, 9001 40, 9404 10, 9404 21, 9406 00 20.

2. Prancūzijos Gvianos atokiausias regionas

0201, 0203, 0204, 0206 10 95, 0206 10 98, 0206 30, 0206 80 99, 0207 11, 0207 13, 0207 41, 0207 43, 0208 10, 0208 90 10, 0208 90 30, 0209 10 90, 0209 90, 0210 11, 0210 12, 0210 19, 0210 99, 0302, 0303 89, 0304, 0305 39 90, 0305 49 80, 0305 59 80, 0305 69 80, 0306 17, 0403 10, 0406 10, 0406 40, 0406 90, 0901 (išskyrus 0901 90), 1601, 1602, nuo 1604 11 iki 1604 20, nuo 1605 10 iki 1605 29, nuo 1605 52 iki 1605 54, 1905, 2001 90 10, 2001 90 20, 2001 90 40, 2001 90 70, 2001 90 92, 2001 90 97, 2006 00 10, 2006 00 31, 2006 00 35, 2006003881, 2006003889, 2006 00 91, 2006009999, 2008 11, 2008 99 (išskyrus 2008994819, 2008994899, 2008994980), 2103, 2105, 2106 90 98, 2201, 2202, 2208 40, 2309 90 (išskyrus 2309909690, 2309909630, 2309903130, 2309 90 35, 2309 90 43, 2309904120, 2309904180 ir 2309 90 51, 2828 90, 3208 90, 3209 10), 3402, 3809 91, 3923 (išskyrus 3923 10, 3923 40 ir 3923 90), 3925, 3926 90, 4201, 4817, 4818, 4819 40, 4819 50, 4819 60, 4820 10, 4821 10, 4823 69, 4823 90 85, 4905 91, 4905 99, 4909, 4910, 4911, 5907, 6109, 6205, 6206, 6306 12, 6306 19, 6307 90 98, 6802 23, 6802 29, 6802 93, 6802 99, 6810 19, 6815, 7006 00 90, 7009, 7210, 7214 20, 7214 99, 7216, 7301, 7306, 7308 10, 7308 30, 7308 90, 7309, 7310 (išskyrus 7310 21 11 ir 7310 21 19), 7314, 7326 90 98, 7411, 7412, 7604, 7607, 7610 10, 7610 90, 7612 10, 7612 90 30, 7612 90 80, 7616 91, 7616 99, 7907, 8211, 8421210090, 8537 10, 9404 21, 9405 20, 9405 40.

3. Martinikos atokiausias regionas

0210 11, 0210 12, 0210 19, 0210 20, 0210 99 41, 0210 99 49, 0210 99 51, 0210 99 59, 0302, 0303, 0304, 0306, 0307, 0403 10, 0406 10, 0406 90 50, 0407, 0408 99, 0409, 0601, 0602, 0603, 0604, 0702, 0704 90, 0705, 0710 90, 0807, 0811, 1601, 1602, 1604 20, 1605 10, 1605 21, 1605 62, 1702, 1704 90 61, 1704 90 65, 1704 90 71, 1806, 1902, 2005 99, 2105, 2106, 2201, 2202 10, 2202 90, 2208 40, 2309 (išskyrus 2309909630), 2517 10, 2523 21, 2523 29, 2811 21, 2828 10, 2828 90, 3101, 3102, 3103, 3104, 3105, 3208, 3209, 3210, 3211, 3212, 3213, 3214, 3215, 3303, 3304, 3305, 3402, 3406, 3917, 3919, 3920, 3921 11, 3921 19, 3923 21, 3923 29, 3923 30, 3924, 3925, 3926 10, 3926 30, 3926 90 92, 4418 10, 4418 20, 4418 90, 4818 10, 4818 20, 4818 30, 4818 40, 4818 90, 4819, 4821, 4823, 4902, 4907 00 90, 4909, 4910, 4911 10, 6103, 6104, 6105, 6107, 6109 10, 6109 90 20, 6109 90 90, 6203, 6204, 6205, 6207, 6208, 6805, 6810 11, 6810 19, 6810 91, 6811 81, 6811 82, 7015 10, 7213, 7214, 7217, 7308, 7314, 7610, 8421 21, 8708 21 90, 8708 99 97, 8716 40, 8901 90 10, 9021 21, 9021 29, 9401 30, 9401 51, 9401 59, 9401 69, 9401 71, 9401 79, 9401 90, 9403, 9404 10, 9404 21, 9405 60.

4. Majoto atokiausias regionas

0301, 0302, 0303, 0304, 0305, 4407, 4409, 4414, 4418, 4419, 4420, 4421, 4819, 4821, 4902, 4909, 4910, 4911, 7003, 7005, 7210, 7212 30, 7216 61 90, 7216 91 10, 7301, 7308307312, 7314, 7326 90 98, 7606, 7610 10, 8310, 9401 69, 9401 90 30, 9403 20 80, 9403 40, 9406 00 31, 9406 00 38.

5. Reunjono atokiausias regionas

0306 11, 0306 16, 0306 17, 0306 21, 0306 26, 0306 27, 0307 11, 0307 19, 0307 59, 0409, 0603, 0604 20 40, 0604 90 91, 0604 90 99, 0709 60, 0901 21, 0901 22, 0910 11, 0910 12, 0910 30, 0910 91 10, 0910 91 90, 1516 20, 1601, 1602, 1605, 1704, 1806, 1901, 1902, 1905, 2005 51, 2005 59, 2005 99 10, 2005 99 30, 2005 99 50, 2005 99 80, 2008 (išskyrus 2008191980, 2008305590, 2008405190, 2008405990, 2008506190, 2008605090, 2008706190, 2008805090, 2008975990 ir 2008994980), 2105, 2106 90, 2208 40, 2309 10, 3208, 3209, 3210, 3212, 3301 12, 3301 13, 3301 24, 3301 29, 3301 30, 3401 11, 3917, 3920, 3921 90 60, 3923, 3925 20, 3925 30, 4012, 4418, 4818 10, 4819 10, 4819 20, 4821, 4823 70, 4823 90, 4909, 4910, 4911 10, 4911 91, 7216 61 10, 7308 (išskyrus 7308 90), 7309, 7310, 7314 20, 7314 39, 7314 41, 7314 49, 7314 50, 7326, 7608, 7610, 7616 91, 7616 99 90, 8419 19, 8528 51, 8528 71, 8528 72, 8528 73, 9401 (išskyrus 9401 10 ir 9401 20), 9403, 9404 10, 9506 99 90.

C. Produktų, nurodytų pagal Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros klasifikaciją, sąrašas

1. Gvadelupos atokiausias regionas

0901 21, 0901 22, 1006 30, 1006 40, 1101, 1701, 2007, 2009 (išskyrus 2009119998, 2009499990, 2009791990, 2009896990, 2009897390, 2009899799, 2009905939 ir 2009905990), 2208 70 (2), 2208 90 (2), 7009 91, 7009 92.

2. Prancūzijos Gvianos atokiausias regionas

1702, 2007, 2009 (išskyrus 2009119998, 2009311999, 2009499990, 2009893690, 2009819990 ir 2009909880), 2203, 2208 70 (2), 2208 90 (2), 4403 49, 4403 99 95, 4407 22, 4407 29, 4407 99 96, 4409 29 91, 4409 29 99, 4418 10 10, 4418 10 90, 4418 20 10, 4418 20 80, 4418 40, 4418 50, 4418 60, 4418 90, 4420 10, 9403 40 10, 9406 00 11, 9406 00 20, 9406 00 38.

3. Martinikos atokiausias regionas

0901 21, 0901 22, 1006 30, 1006 40, 1101 00 11, 1101 00 15, 1701, 1901, 1905, 2006 00 10, 2006 00 35, 2006 00 91, 2007 (išskyrus 2007109915, 2007993315 ir 2007993929), 2008 (išskyrus 2008 20 51, 2008506190, 2008605010, 2008805090, 2008939390, 2008975190, 2008975990, 2008994894, 2008994899, 2008994980 ir 2008999990), 2009 (išskyrus 2009119996, 2009119998, 2009199899, 2009299990, 2009393919, 2009393999, 2009493091, 2009493099, 2009499190, 2009695110, 2009791191, 2009791199, 2009899799 (3), 2009899999 (3) ir 2009905990 (3)), 2203, 2204 29, 2205, 2208 70 (2), 2208 90 (2), 7009 91, 7009 92, 7212 30, 9001 40.

4. Majoto atokiausias regionas

0401, 0403, 0406, 1601, 1602, 1901, 1905, 2105, 2201, 2202, 2203, 3301 29 11, 3301 29 31, 3401, 3402, 9404 29 90.

5. Reunjono atokiausias regionas

0905 10, 1512 19, 1514 19 90, 1515 29, 2009 (išskyrus 2009119996, 2009199899, 2009299990, 2009393119, 2009691910, 2009695110, 2009791990, 2009799820, 2009896990 (2), 2009897390, 2009899799 (2), 2009899999 (2), 2009905180 ir 2009 90 59 (2)), 2202 10, 2202 90, 2203, 2204 21 79, 2204 21 80, 2204 21 83, 2204 21 84, 2204 29 83, 2204 29 84, 2206 00 59, 2206 00 89, 2208 70 (3), 2208 90 (3), 2402 20, 7113, 7114, 7115, 7117, 7308 90, 9404 21 10, 9404 21 90, 9404 29 10, 9404 29 90.

(1) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1) I priedas.

(2) Tik iš romo pagaminti produktai, priskirti prie 2208 40 pozicijos.

(3) Kai produkto refraktometrinis indeksas yra daugiau nei 20 Brix.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/8

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. birželio 27 d.

dėl Europos Sąjungos ir Kanados susitarimo dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje sudarymo

(2014/941/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)	Sąjunga ir Kanada turėtų išplėsti muitinių bendradarbiavimą ir į jį įtraukti klausimus, susijusius su tiekimo grandinės saugumu ir su tuo susijusios rizikos valdymu, siekdamos padidinti visos tiekimo grandinės saugumą ir kartu palengvinti teisėtą prekybą;

(2)	remiantis Tarybos sprendimu 2012/643/ES (1), Europos Sąjungos ir Kanados susitarimas dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 2013 m. kovo 4 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas;

(3)

dėl pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis ES ir Kanados jungtiniame muitinių bendradarbiavimo komitete (toliau – JMBK), kai jos paprašoma priimti teisinį poveikį turinčius aktus, turėtų būti sprendžiama laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalyje numatytos tvarkos. Prireikus, kitos pozicijos, kurių Sąjunga turi laikytis JMBK, turėtų būti nustatomos Tarybos laikantis Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio;

(4)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Kanados susitarimas dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje (toliau – Susitarimas).

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Sąjungos vardu pateikti Susitarimo 9 straipsnyje numatytą pranešimą ir taip išreikšti Sąjungos sutikimą laikytis Susitarimo (2).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. GILMORE

(1) OL L 287, 2012 10 18, p. 1.

(2) Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/10

Europos Sąjungos ir Kanados

SUSITARIMAS

dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje

EUROPOS SĄJUNGA ir KANADA (toliau – Susitariančiosios Šalys),

PRIPAŽINDAMOS būtinybę didinti visos tiekimo grandinės saugumą Kanadai ir Europos Sąjungai bei tuo pat metu sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai prekybai;

PATVIRTINDAMOS ilgalaikius, glaudžius ir veiksmingus Kanados ir Europos Sąjungos muitinių ryšius;

PRIPAŽINDAMOS, kad tuos ryšius būtų galima sustiprinti glaudesniu bendradarbiavimu konteinerių saugumo ir kitose su tiekimo grandinės saugumu susijusiose srityse remiantis, kiek tai įmanoma, rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo patikrų ir verslo partnerystės programų abipusiu pripažinimu;

SIEKDAMOS sudaryti pagrindą tirti būsimas bendradarbiavimo priemones, skirtas tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo metodams tobulinti, kurios padidintų muitinės veiklos veiksmingumą siekiant užtikrinti visos tiekimo grandinės saugumą ir sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai prekybai bei būtų naudingos atitinkamoms jų verslo bendruomenėms;

SIEKDAMOS parengti strategiją, kuri sudarytų sąlygas Kanados ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui krovinių tikrinimo srityje;

REMDAMOSI svarbiausiomis Pasaulio muitinių organizacijos pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemos (angl. SAFE) nuostatomis;

REMDAMOSI Susitarimu tarp Europos bendrijos ir Kanados dėl muitinių bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos muitinių veiklos srityje, kuris įsigaliojo 1998 m. sausio 1 d. (toliau – CMAA), ir siekdamos pagal CMAA 23 straipsnį išplėsti to susitarimo taikymo sritį susitarimu dėl konkrečios srities;

PATVIRTINDAMOS, kad pagal CMAA 20 straipsnį įsteigtas Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas (toliau – JMBK), kurio paskirtis – prižiūrėti tinkamą CMAA veikimą ir, inter alia, imtis priemonių, kurios būtinos muitinių bendradarbiavimui atsižvelgiant į CMAA tikslus įgyvendinti ir CMAA išplėsti, siekiant plėsti muitinių bendradarbiavimo apimtį ir papildyti jį bendradarbiavimu konkrečiuose sektoriuose arba konkrečiose srityse,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Šiame Susitarime terminas „muitinė“ reiškia:

—	Europos Sąjungoje – kompetentingas Europos Komisijos tarnybas ir Europos Sąjungos valstybių narių muitines,

—	Kanadoje – Kanados paskirtą vyriausybės instituciją, atsakingą už šalies muitų teisės aktų administravimą.

2 straipsnis

Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja tiekimo grandinės saugumo ir su tuo susijusios rizikos valdymo srityje.

3 straipsnis

Susitariančiosios Šalys organizuoja šį bendradarbiavimą per atitinkamas savo muitines.

4 straipsnis

Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja:

a)	stiprindamos su muitinės veikla susijusius tarptautinės prekybos logistikos grandinės saugumo užtikrinimo aspektus, tuo pat metu sudarydamos palankesnes sąlygas teisėtai prekybai;

b)	nustatydamos praktinei veiklai reikalingus minimalius standartus, kuriuos turi atitikti rizikos valdymo metodai ir su jais susiję reikalavimai bei programos;

c)	siekdamos nustatyti ir, kai tinkama, nustatydamos, kad abipusiai pripažįstami rizikos valdymo metodai, rizikos standartai, saugumo patikros, tiekimo grandinės saugumo ir verslo partnerystės programos, įskaitant lygiavertes palankesnių prekybos sąlygų sudarymo priemones;

keisdamosi informacija apie tiekimo grandinės saugumą ir rizikos valdymą; pagal šį Susitarimą keičiantis informacija laikomasi CMAA 16 straipsnyje išdėstytų informacijos konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taip pat bet kurių Susitariančiųjų Šalių teisės aktuose nustatytų konfidencialumo ir privatumo reikalavimų;

e)	įsteigdamos keitimuisi informacija apie tiekimo grandinės saugumą skirtus ryšių centrus;

f)	prireikus sukurdamos duomenų (įskaitant išankstinę informaciją, pateikiamą prieš prekių įvežimą ir išvežimą) mainų sąsają;

g)	parengdamos strategiją, kuri sudarytų sąlygas muitinėms bendradarbiauti krovinių tikrinimo srityje;

h)	kiek tai įmanoma, derindamos veiksmus daugiašaliuose forumuose, kuriuose galėtų būti atitinkamai keliami ir svarstomi su tiekimo grandinės saugumu susiję klausimai.

5 straipsnis

Pagal CMAA 20 straipsnį įsteigtas JMBK prižiūri, kad šis Susitarimas tinkamai veiktų, ir nagrinėja visus su jo taikymu susijusius klausimus. Jis įgaliojamas priimti šio Susitarimo įgyvendinimui reikalingus sprendimus dėl duomenų perdavimo ir tarpusavyje sutartų privalumų, susijusių su rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo patikrų ir verslo partnerystės programų abipusiu pripažinimu, bei panašių klausimų, remdamasis atitinkamais Susitariančiųjų Šalių vidaus teisės aktais.

6 straipsnis

JMBK sukuria atitinkamus veiklos mechanizmus, įskaitant darbo grupes, savo veiklai įgyvendinant šį Susitarimą remti ir toliau išvardytiems klausimams spręsti:

a)	bet kokiems įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimams, būtiniems šiam Susitarimui įgyvendinti, nustatyti;

b)	informacijos mainų mechanizmų tobulinimo priemonėms nustatyti ir kurti;

c)	geriausiai patirčiai, įskaitant geriausią reikalavimų išankstinei elektroninei informacijai apie krovinius derinimo su tarptautiniais standartais, taikomais įvežamoms, išvežamoms ir tranzitinėms prekių siuntoms, derinimo patirtį, nustatyti ir įtvirtinti;

d)	rizikos analizės standartams, taikomiems informacijai, kurią reikalaujama pateikti siekiant atpažinti didelę riziką keliančius krovinius, įvežamus į Kanadą ir Europos Sąjungą, ten perkraunamus ar per ten gabenamus tranzitu, apibrėžti ir nustatyti;

e)	rizikos vertinimo standartų derinimo priemonėms apibrėžti ir nustatyti;

f)	minimaliems tikrinimo standartams ir metodams, kuriuos naudojant galima pasiekti atitikimo tiems standartams, apibrėžti;

g)	verslo partnerystės programoms, skirtoms tiekimo grandinės saugumui didinti ir palankesnėms sąlygoms teisėtos prekybos apyvartai sudaryti, tobulinti ir jų standartams nustatyti;

h)	konkretiems žingsniams siekiant abipusio rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo patikrų ir verslo partnerystės programų, įskaitant lygiavertes palankesnių prekybos sąlygų sudarymo priemones, apibrėžti ir įgyvendinti.

7 straipsnis

1. Jeigu Susitariančiosios Šalys patiria sunkumų arba nesutaria dėl šio Susitarimo įgyvendinimo, Susitariančiųjų Šalių muitinės stengiasi tokius klausimus išspręsti konsultacijomis ir diskusijomis.

2. Susitariančiosios Šalys taip pat gali susitarti dėl kitų ginčo sprendimo būdų.

8 straipsnis

1. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas raštišku Susitariančiųjų Šalių susitarimu.

2. Pakeitimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kurią diplomatiniais kanalais pasikeičiant notomis išsiunčiamas antras pranešimas, kad Susitariančiosios Šalys užbaigė atitinkamas vidaus procedūras, būtinas pakeitimui įsigalioti.

9 straipsnis

Šis Susitarimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną po to, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šiam Susitarimui įsigalioti būtinų procedūrų užbaigimą.

10 straipsnis

1. Šio Susitarimo galiojimo laikas neribojamas.

2. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą diplomatiniais kanalais pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai apie jo nutraukimą.

3. Šis nutraukimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną po to, kai baigiasi šešių mėnesių laikotarpis nuo pranešimo apie nutraukimą gavimo.

4 Jeigu šis Susitarimas nutraukiamas, visi JMBK sprendimai lieka galioti, nebent Susitariančiosios Šalys nuspręstų kitaip.

TAI PATVIRTINDAMI toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Priimta Briuselyje dviem egzemplioriais 2013 m. kovo 4 d. dieną anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lietuvių, lenkų, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

За Канада

Por Canadá

Za Kanadu

For Canada

Für Kanada

Kanada nimel

Για τον Καναδά

For Canada

Pour le Canada

Per il Canada

Kanādas vārdā –

Kanados vardu

Kanada részéről

Għall-Kanada

Voor Canada

W imieniu Kanady

Pelo Canadá

Pentru Canada

Za Kanadu

Za Kanado

Kanadan puolesta

För Kanada

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/14

TARYBOS REGLAMENTAS (ES, Euratomas) Nr. 1377/2014

2014 m. gruodžio 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų nuomonę (1),

kadangi:

(1)

pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 (2) 10 straipsnio 4–8 dalis Komisija turi laiku apskaičiuoti ir valstybėms narėms pranešti nuosavų išteklių patikslinimų sumas, grindžiamas pridėtinės vertės mokesčiu, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2007/436/EB, Euratomas (3) 2 straipsnio 1 dalies b punkte (toliau – PVM ištekliai), ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP), kaip nurodyta to sprendimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte (toliau – papildomi ištekliai), kad jos galėtų tas patikslinimų sumas įskaityti į Komisijos sąskaitą, nurodytą Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 9 straipsnio 1 dalyje, pirmąją gruodžio mėn. darbo dieną;

(2)

neįprastomis aplinkybėmis tos patikslinimų sumos gali būti labai didelės ir gali, kai kurių valstybių narių atveju, smarkiai viršyti dvi mėnesines dvyliktąsias dalis, pervestinas kaip PVM ištekliai ir papildomi ištekliai, ir apskritai, visų valstybių narių atveju, pusę bendros mėnesinės dvyliktosios dalies sumos;

(3)	kai kurių valstybių narių atveju prievolė pervesti tokias dideles sumas gali tapti didele finansine našta, kuri gali toms valstybėms narėms sukelti didelių fiskalinių sunkumų, ypač metų pabaigoje;

(4)	todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti atidėti tų sumų pervedimą iki pirmosios kitų metų rugsėjo mėn. darbo dienos, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų;

(5)

nedarant poveikio galiojančiai prievolei pervesti prašomas sumas į Komisijos sąskaitą, bet kuri valstybė narė, kuri nusprendžia pasinaudoti šia galimybe, turėtų iš anksto – iki pirmosios gruodžio mėn. darbo dienos – Komisijai pateikti prašymą, kuriame nurodoma patikslintų sumų pervedimo data arba datos, kad būtų užtikrintas veiksmingas Sąjungos grynųjų pinigų poreikio valdymas. Dėl bet kokio vėlavimo pervesti tas patikslintas sumas Komisijai praneštą datą arba datomis turėtų būti skaičiuojami delspinigiai pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 11 straipsnyje nustatytas sąlygas;

(6)	dėl patikslinimų susidariusios sumos, kurios turi būti pervestos pirmąją 2014 m. gruodžio mėn. darbo dieną, yra išskirtinio dydžio, ir tokia padėtis negalėjo būti numatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 priėmimo metu;

(7)

siekiant neleisti, kad ši išskirtinė ir nenumatyta padėtis nesukeltų nepagrįstai didelių sunkumų valstybių narių biudžetams prieš pat metų pabaigą, šiame reglamente numatyta galimybe turėtų būti galima pasinaudoti patikslintų sumų, kurios pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 turėjo būti įskaitytos į Komisijos sąskaitas pirmąją 2014 m. gruodžio mėn. darbo dieną, atveju. Šiuo atveju valstybės narės, kurios norėjo pasinaudoti minėta galimybe, iki pirmosios 2014 m. gruodžio mėn. darbo dienos jau pateikė Komisijai oficialius prašymus kartu su mokėjimų planu;

(8)	todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 10 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„7a. Nepaisant šio straipsnio 4–7 dalyse nustatytų taisyklių, valstybė narė, pateikusi oficialų prašymą Komisijai, gali į 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąskaitą pervesti sumas, pervestinas Komisijai pagal tas dalis iki pirmosios kitų metų rugsėjo mėn. darbo dienos, jeigu laikomasi vienos iš šių sąlygų:

(a)

jeigu atitinkama valstybė narė į 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąskaitą pirmąją gruodžio mėn. darbo dieną turėtų pervesti sumą, viršijančią dvi dvyliktąsias bendros tos valstybės narės į biudžetą pervestinos PVM išteklių ir papildomų išteklių sumos, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, taikytinos tų pačių metų lapkričio 15 d., arba

(b)

jeigu valstybės narės į 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąskaitą pirmąją gruodžio mėn. darbo dieną apskritai turėtų įskaityti bendrą sumą, viršijančią pusę dvyliktosios bendros į biudžetą pervestinos PVM išteklių ir papildomų išteklių sumos, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir pagal toje pastraipoje apibrėžtus valiutų kursus, taikytinos tų pačių metų lapkričio 15 d.

Valstybės narės šios dalies pirmą pastraipą gali taikyti tik tada, jeigu jos prieš pirmąją gruodžio mėn. darbo dieną Komisijai pateikė oficialų prašymą kartu su mokėjimų planu, kuriame nurodyta data arba datos, kada patikslintos sumos bus pervestos į 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąskaitą.

Komisija, gavusi oficialų prašymą, patvirtina, kad pirmos pastraipos a arba b punkte ir antroje pastraipoje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ir apie tai praneša valstybėms narėms.

Už bet kokį pavėluotą patikslintų sumų įskaitymą į 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąskaitą Komisijai pagal šios dalies antrą pastraipą praneštą datą arba datomis atitinkama valstybė narė moka palūkanas pagal 11 straipsnyje nustatytas sąlygas.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas sumoms, įskaitytinoms į Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąskaitas po 2014 m. lapkričio 30 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI

(1) 2014 m. lapkričio 27 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, 2000 5 31, p. 1).

(3) 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 163, 2007 6 23, p. 17).

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/16

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1378/2014

2014 m. spalio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II ir III priedai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (1), ypač į jo 58 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (2), ypač į jo 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento Nr. 1307/2013 (ES) 11 straipsnio 6 dalį Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pranešė Komisijai apie savo sprendimus, priimtus pagal to reglamento 11 straipsnį, įskaitant pritaikius sumažinimą 2015–2019 kalendoriniais metais numatomas gauti lėšas;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 7 straipsnio 2 dalimi, to reglamento 11 straipsnio 6 dalyje nurodytos sumažinus išmokas numatomos gauti lėšos, apie kurias pranešė valstybės narės, turi būti skiriamos kaip Sąjungos parama priemonėms pagal kaimo plėtros programas įgyvendinti. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedą ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III priedą reikia patikslinti atsižvelgiant į valstybių narių praneštas sumas;

(3)

be to, tam tikrais atvejais sumažinus išmokas gaunamos lėšos gali būti lygios nuliui, visų pirma dėl žemės ūkio valdų struktūros valstybėse narėse ir dėl numatomo tiesioginių išmokų paskirstymo, taip pat dėl valstybių narių galimybės taikyti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 2 dalį. Taigi Belgija, Liuksemburgas, Malta, Austrija, Slovėnija ir Suomija pranešė Komisijai, kad pritaikius sumažinimą jų numatomos gauti lėšos yra lygios nuliui visus 2015–2019 kalendorinius metus;

(4)	Belgija, Vokietija, Prancūzija, Kroatija, Lietuva ir Rumunija nusprendė pasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 3 dalimi;

(5)

pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (3) 136a straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnio 1 dalį Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Nyderlandai ir Rumunija iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pranešė Komisijai apie savo sprendimą tam tikrą procentinę 2015–2019 kalendorinių metų metinių nacionalinių viršutinių ribų sumos dalį perkelti į sumas, skirtas kaimo plėtros programoms, finansuojamoms Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1305/2013;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136a straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnio 2 dalį Vengrija iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pranešė Komisijai apie savo sprendimą į tiesioginėms išmokoms skirtą sumą perkelti tam tikrą procentinę dalį sumos, skirtos priemonėms įgyvendinti pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas EŽŪFKP lėšomis 2016–2020 m. laikotarpiu, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1305/2013;

(7)	todėl Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedas ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II ir III priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)	kadangi ši reglamentas labai svarbus siekiant sklandžiai ir laiku priimti kaimo plėtros programas, tikslinga, kad jis įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II ir III priedai pakeičiami šio reglamento II priedo tekstu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 608.

(3) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

PRIEDAS I

„I PRIEDAS

SĄJUNGOS PARAMOS KAIMO PLĖTRAI PASKIRSTYMAS (2014–2020 M.)

(dabartinėmis kainomis EUR)
	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	IŠ VISO 2014–2020
Belgija	78 342 401	78 499 837	91 078 375	97 175 076	97 066 202	102 912 713	102 723 155	647 797 759
Bulgarija	335 499 038	335 057 822	337 270 538	340 409 994	339 966 052	339 523 306	338 990 216	2 366 716 966
Čekijos Respublika	314 349 445	312 969 048	345 955 782	344 509 078	343 033 490	323 242 050	321 615 103	2 305 673 996
Danija	90 287 658	90 168 920	136 397 742	144 868 072	153 125 142	152 367 537	151 588 619	918 803 690
Vokietija	1 221 378 847	1 219 851 936	1 407 185 642	1 404 073 302	1 400 926 899	1 397 914 658	1 394 588 766	9 445 920 050
Estija	103 626 144	103 651 030	111 192 345	122 865 093	125 552 583	127 277 180	129 177 183	823 341 558
Airija	313 148 955	313 059 463	313 149 965	313 007 411	312 891 690	312 764 355	312 570 314	2 190 592 153
Graikija	605 051 830	604 533 693	705 210 906	703 471 245	701 719 722	700 043 071	698 261 326	4 718 291 793
Ispanija	1 187 488 617	1 186 425 595	1 186 659 141	1 185 553 005	1 184 419 678	1 183 448 718	1 183 394 067	8 297 388 821
Prancūzija	1 404 875 907	1 635 877 165	1 663 306 545	1 665 777 592	1 668 304 328	1 671 324 729	1 675 377 983	11 384 844 249
Kroatija	332 167 500	282 342 500	282 342 500	282 342 500	282 342 500	282 342 500	282 342 500	2 026 222 500
Italija	1 480 213 402	1 483 373 476	1 491 492 990	1 493 380 162	1 495 583 530	1 498 573 799	1 501 763 408	10 444 380 767
Kipras	18 895 839	18 893 552	18 897 207	18 894 801	18 892 389	18 889 108	18 881 481	132 244 377
Latvija	138 327 376	150 968 424	153 066 059	155 139 289	157 236 528	159 374 589	161 491 517	1 075 603 782
Lietuva	230 392 975	230 412 316	230 431 887	230 451 686	230 472 391	230 483 599	230 443 386	1 613 088 240
Liuksemburgas	14 226 474	14 272 231	14 318 896	14 366 484	14 415 051	14 464 074	14 511 390	100 574 600
Vengrija	495 668 727	495 016 871	489 265 618	488 620 684	488 027 342	487 402 356	486 662 895	3 430 664 493
Мalta	13 880 143	13 965 035	13 938 619	13 914 927	13 893 023	13 876 504	13 858 647	97 326 898
Nyderlandai	87 118 078	87 003 509	118 496 585	118 357 256	118 225 747	118 107 797	117 976 388	765 285 360
Austrija	557 806 503	559 329 914	560 883 465	562 467 745	564 084 777	565 713 368	567 266 225	3 937 551 997
Lenkija	1 569 517 638	1 175 590 560	1 193 429 059	1 192 025 238	1 190 589 130	1 189 103 987	1 187 301 202	8 697 556 814
Portugalija	577 031 070	577 895 019	578 913 888	579 806 001	580 721 241	581 637 133	582 456 022	4 058 460 374
Rumunija	1 149 848 554	1 148 336 385	1 176 689 135	1 186 544 149	1 184 725 381	1 141 925 604	1 139 927 194	8 127 996 402
Slovėnija	118 678 072	119 006 876	119 342 187	119 684 133	120 033 142	120 384 760	120 720 633	837 849 803
Slovakija	271 154 575	213 101 979	215 603 053	215 356 644	215 106 447	214 844 203	214 524 943	1 559 691 844
Suomija	335 440 884	336 933 734	338 456 263	340 009 057	341 593 485	343 198 337	344 776 578	2 380 408 338
Švedija	257 858 535	258 014 757	249 223 940	249 386 135	249 552 108	249 710 989	249 818 786	1 763 565 250
Jungtinė Karalystė	667 773 873	752 322 030	755 698 156	755 518 938	755 301 511	756 236 113	756 815 870	5 199 666 491
Iš viso ES 28	13 970 049 060	13 796 873 677	14 297 896 488	14 337 975 697	14 347 801 509	14 297 087 137	14 299 825 797	99 347 509 365

Techninė pagalba	34 130 699	34 131 977	34 133 279	34 134 608	34 135 964	34 137 346	34 138 756	238 942 629
Iš viso	14 004 179 759	13 831 005 654	14 332 029 767	14 372 110 305	14 381 937 473	14 331 224 483	14 333 964 553	99 586 451 994“

II PRIEDAS

„

II PRIEDAS

6 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(tūkst. EUR)
Kalendoriniai metai	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Belgija	523 658	509 773	502 095	488 964	481 857	505 266
Bulgarija	721 251	792 449	793 226	794 759	796 292	796 292
Čekijos Respublika	844 854	844 041	843 200	861 708	861 698	872 809
Danija	870 751	852 682	834 791	826 774	818 757	880 384
Vokietija	4 912 772	4 880 476	4 848 079	4 820 322	4 792 567	5 018 395
Estija	114 378	114 562	123 704	133 935	143 966	169 366
Airija	1 215 003	1 213 470	1 211 899	1 211 482	1 211 066	1 211 066
Graikija	1 921 966	1 899 160	1 876 329	1 855 473	1 834 618	1 931 177
Ispanija	4 842 658	4 851 682	4 866 665	4 880 049	4 893 433	4 893 433
Prancūzija	7 302 140	7 270 670	7 239 017	7 214 279	7 189 541	7 437 200
Kroatija (1)	183 035	202 065	240 125	278 185	316 245	304 479
Italija	3 902 039	3 850 805	3 799 540	3 751 937	3 704 337	3 704 337
Kipras	50 784	50 225	49 666	49 155	48 643	48 643
Latvija	181 044	205 764	230 431	255 292	280 154	302 754
Lietuva	417 890	442 510	467 070	492 049	517 028	517 028
Liuksemburgas	33 604	33 546	33 487	33 460	33 432	33 432
Vengrija	1 345 746	1 344 461	1 343 134	1 343 010	1 342 867	1 269 158
Мalta	5 241	5 241	5 242	5 243	5 244	4 690
Nyderlandai	749 315	736 840	724 362	712 616	700 870	732 370
Austrija	693 065	692 421	691 754	691 746	691 738	691 738
Lenkija	3 378 604	3 395 300	3 411 854	3 431 236	3 450 512	3 061 518
Portugalija	565 816	573 954	582 057	590 706	599 355	599 355
Rumunija	1 599 993	1 772 469	1 801 335	1 872 821	1 903 195	1 903 195
Slovėnija	137 987	136 997	136 003	135 141	134 278	134 278
Slovakija	438 299	441 478	444 636	448 155	451 659	394 385
Suomija	523 333	523 422	523 493	524 062	524 631	524 631
Švedija	696 890	697 295	697 678	698 723	699 768	699 768
Jungtinė Karalystė	3 173 324	3 179 880	3 186 319	3 195 781	3 205 243	3 591 683

III PRIEDAS

7 straipsnyje nurodytos grynosios viršutinės ribos

(mln. EUR)
Kalendoriniai metai	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Belgija	523,7	509,8	502,1	489,0	481,9	505,3
Bulgarija	720,9	788,8	789,6	791,0	792,5	798,9
Čekijos Respublika	840,1	839,3	838,5	856,7	856,7	872,8
Danija	870,2	852,2	834,3	826,3	818,3	880,4
Vokietija	4 912,8	4 880,5	4 848,1	4 820,3	4 792,6	5 018,4
Estija	114,4	114,5	123,7	133,9	143,9	169,4
Airija	1 214,8	1 213,3	1 211,8	1 211,4	1 211,0	1 211,1
Graikija	2 109,8	2 087,0	2 064,1	2 043,3	2 022,4	2 119,0
Ispanija	4 902,3	4 911,3	4 926,3	4 939,7	4 953,1	4 954,4
Prancūzija	7 302,1	7 270,7	7 239,0	7 214,3	7 189,5	7 437,2
Kroatija (2)	183,0	202,1	240,1	278,2	316,2	304,5
Italija	3 897,1	3 847,3	3 797,2	3 750,0	3 702,4	3 704,3
Kipras	50,8	50,2	49,7	49,1	48,6	48,6
Latvija	181,0	205,7	230,3	255,0	279,8	302,8
Lietuva	417,9	442,5	467,1	492,0	517,0	517,0
Liuksemburgas	33,6	33,5	33,5	33,5	33,4	33,4
Vengrija	1 276,7	1 275,5	1 274,1	1 274,0	1 273,9	1 269,2
Мalta	5,2	5,2	5,2	5,2	5,2	4,7
Nyderlandai	749,2	736,8	724,3	712,5	700,8	732,4
Austrija	693,1	692,4	691,8	691,7	691,7	691,7
Lenkija	3 359,2	3 375,7	3 392,0	3 411,2	3 430,2	3 061,5
Portugalija	565,9	574,0	582,1	590,8	599,4	599,5
Rumunija	1 600,0	1 772,5	1 801,3	1 872,8	1 903,2	1 903,2
Slovėnija	138,0	137,0	136,0	135,1	134,3	134,3
Slovakija	435,5	438,6	441,8	445,2	448,7	394,4
Suomija	523,3	523,4	523,5	524,1	524,6	524,6
Švedija	696,8	697,2	697,6	698,7	699,7	699,8
Jungtinė Karalystė	3 169,8	3 176,3	3 182,7	3 191,4	3 200,8	3 591,7

“

(1) 2021 kalendoriniais metais Kroatijai taikoma nacionalinė viršutinė riba yra 342 539 000 EUR, o 2022 m. – 380 599 000 EUR.

(2) 2021 kalendoriniais metais Kroatijai taikoma grynoji viršutinė riba yra 342 539 000 EUR, o 2022 m. – 380 599 000 EUR.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/22

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1379/2014

2014 m. gruodžio 16 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės stiklo pluošto gijų produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 248/2011, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1), ypač jo 15 straipsnį, ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1)	Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 248/2011 (3) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, ex 7019 12 00 ir 7019 31 00.

2. Antisubsidijų tyrimo inicijavimas

(2)

2013 m. gruodžio 12 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė inicijuojanti antisubsidijų tyrimą dėl į Europos Sąjungą importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės stiklo pluošto gijų produktų (toliau – pranešimas apie antisubsidijų tyrimo inicijavimą) (4).

(3)

Tyrimas inicijuotas 2013 m. spalio 28 d. Komisijai gavus skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų stiklo pluošto gijų produktų Sąjungoje, vardu pateikė Europos stiklo pluošto gamintojų asociacija (APFE) (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikti tam tikrų stiklo pluošto gijų produktų subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių, Komisijos nuomone, pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 597/2009 (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė KLR Vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuoto tam tikrų KLR kilmės stiklo pluošto gijų produktų importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Komisija pakvietė KLR Vyriausybę konsultuotis, kad būtų išsiaiškinta su skundo turiniu susijusi padėtis ir priimtas abi šalis tenkinantis sprendimas.

(5)

KLR Vyriausybė šį kvietimą priėmė ir 2013 m. gruodžio 5 d. buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas nepavyko rasti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau Komisija deramai atsižvelgė į KLR Vyriausybės pateiktas pastabas dėl skunde išvardytų schemų. Po konsultacijų 2013 m. gruodžio 9 d. KLR Vyriausybė pateikė pastabų raštu.

(6)	KLR Vyriausybei pasiūlytos papildomos konsultacijos dėl papildomų schemų, kurios nustatytos atliekant tyrimą. Tačiau KLR Vyriausybė šį pasiūlymą atmetė, teigdama, kad jai nesuteikta pakankamai informacijos apie šias schemas.

3. Lygiagretus prašymas atlikti dalinę tarpinę galiojančių antidempingo priemonių peržiūrą

(7)

Komisija gavo prašymą inicijuoti dalinę tarpinę galiojančių antidempingo priemonių peržiūrą (5), kurią atliekant nagrinėjama tik žala, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą 2013 m. spalio 28 d. gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų stiklo pluošto gijų produktų Sąjungoje, vardu taip pat pateikė APFE.

(8)

2013 m. gruodžio 18 d. Komisija, nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų dalinei tarpinei peržiūrai inicijuoti, pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – pranešimas apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių peržiūros inicijavimą) (6) pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(9)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Tarybos įgyvendinimo reglamentu Nr. 248/2011 nustatytos galiojančios priemonės jam negalioja ir kad dabartinis peržiūros tyrimas dėl tuo reglamentu nustatytų galiojančių priemonių turėtų būti nutrauktas. Jis teigė, kad galiojančios priemonės pažeidžia PPO antidempingo susitarimą, kadangi šiam eksportuojančiam gamintojui atsisakyta taikyti individualų režimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, nors priimant tą reglamentą tos priemonės jau galiojo. Pagrįsdamas šį tvirtinimą jis daro nuorodą į 2011 m. liepos 28 d. PPO Apeliacinės tarybos ataskaitą byloje DS397 (7).

(10)

Atsižvelgiant į 2011 m. liepos 28 d. PPO Apeliacinės tarybos ataskaitą byloje DS397 pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalis buvo iš dalies pakeista. (8) Pakeitimas taikomas visiems tyrimams, kurie inicijuoti po reglamento įsigaliojimo dienos (2012 m. rugsėjo 6 d.). Kiek tai susiję su eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos iki tos dienos jau galiojusios priemonės, 2012 m. kovo 23 d. Komisija paskelbė pranešimą (9), kuriuo paragino ne rinkos ekonomikos šalių eksportuojančius gamintojus pateikti prašymą atlikti peržiūrą, jeigu jie mano, kad jiems taikomos priemonės turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į pirmiau minėtą Apeliacinės tarybos ataskaitą. Tame pranešime konkrečiai paminėtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 248/2011. Komisija iš šio eksportuojančio gamintojo negavo tokio prašymo atlikti peržiūrą, jis taip pat nepateikė prašymo atlikti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(11)	Todėl galiojančių priemonių galiojimui pavojaus nekyla ir tvirtinimas atmestas.

4. Tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai atliekant abu tyrimus

(12)	Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Per antisubsidijų tyrimą ir dalinę tarpinę antidempingo priemonių peržiūrą atlikta žalos analizė pagrįsta tokia pačia Sąjungos pramonės apibrėžtimi, tais pačiais tipiškais Sąjungos gamintojais ir tuo pačiu tiriamuoju laikotarpiu ir, jei nenurodyta kitaip, padarytos tokios pačios išvados. Manyta, kad toks metodas tinkamas siekiant supaprastinti žalos analizę ir gauti nuoseklias abiejų tyrimų išvadas. Dėl šios priežasties atliekant abu tyrimus buvo atsižvelgta į bet kuriame iš šių tyrimų pateiktas pastabas dėl žalos.

5. Su tyrimu susijusios šalys

(14)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant abu tyrimus. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms apie abiejų tyrimų inicijavimą ir paragino juos bendradarbiauti.

(15)	Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl abiejų tyrimų inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos tyrimų bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

6. Atranka

(16)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnį ji gali taikyti atranką ir nagrinėjimui atrinkti pagrįstą skaičių eksportuojančių KLR gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų.

6.1. Sąjungos gamintojų atranka atliekant abu tyrimus

(17)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Komisija bendroves atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos Sąjungoje ir pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi per TL ir geografiniu pasiskirstymu. Atrinktos trijų Sąjungos gamintojų gamyklos Belgijoje, Prancūzijoje ir Slovakijoje (10), kuriose pagaminama apie 52 % visų produktų Sąjungoje ir 49 % Sąjungos rinkoje parduodamų produktų. Todėl atranka laikyta tipiška Sąjungos pramonės atžvilgiu. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl laikinai atrinktų bendrovių.

(18)

Atliekant tyrimus KLR Vyriausybė teigė, kad per pirminį antidempingo tyrimą Sąjungos gamintojams, nenurodant priežasčių, taikytas kitoks atrankos metodas nei per šiuos tyrimus. KLR Vyriausybė tvirtino, kad i) Komisija jau buvo atrinkusi įmones prieš inicijavimą, taigi dar prieš inicijavimą ji nusprendė, kad atranka būtina, ii) atliekant pirminį tyrimą visos šalys, kurios pageidavo būti atrinktos, turėjo pateikti Komisijai informaciją per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo, tačiau šiuo atveju jau atrinkti gamintojai to daryti neprivalo, iii) abiejuose pranešimuose apie inicijavimą šalims, kurios pageidavo būti atrinktos, nebuvo nurodyta, kokią informaciją jos turi pateikti, kad būtų atrinktos, ir kad nepateikta jokios informacijos apie atrinktų gamintojų gamybos ir pardavimo apimtis, iv) taikytas atrankos kriterijus „atrinktos bendrovės, kurios pagamina didžiausią tipišką produkto kiekį ir kurias būtų galima tinkamai ištirti per turimą laikotarpį“ nebuvo įtrauktas į pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnį ir juo remiantis atrinktos bendrovės neatitiko šios nuostatos.

(19)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija paaiškino, kad, atsižvelgdama į didelį Sąjungos gamintojų skaičių ir siekdama baigti tyrimą per nustatytą laikotarpį, ji nusprendė taikyti atranką ir tuo pačiu metu pasiūlė laikinai atrinkti bendroves. Taikytas tas pats metodas, t. y. atranka, kaip ir ankstesniame tyrime. Laikinai atrinkus bendroves metodas nepasikeitė, o tik tapo veiksmingesnis, nes taip buvo galima laimėti laiko ir kartu visapusiškai užtikrinti teises į gynybą. Iš tiesų Komisija suteikė galimybę kitiems Sąjungos gamintojams, kurie mano, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, kreiptis į Komisiją, ar kitoms suinteresuotosioms šalims pateikti visą kitą svarbią su atranka susijusią informaciją. Galutinai atrenkant bendroves turėtų būti atsižvelgiama į visas gautas pastabas, jei jų pateikta. Kadangi dėl siūlomų atrinkti bendrovių jokių pastabų negauta, laikinai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Dėl antrojo tvirtinimo: laikinai atrinkti gamintojai užpildė atrankos formą, kurioje nurodyta būtina informacija, kad Komisija galėtų laikinai atrinkti bendroves. Atrankos forma ir atsakymai pateikti nekonfidencialioje byloje ir su jais buvo galima susipažinti. Dėl trečiojo tvirtinimo galima pasakyti, kad šalys, kurios pageidavo būti atrinktos, buvo paragintos kreiptis į Komisiją per 15 dienų nuo abiejų pranešimų apie inicijavimą paskelbimo ir jos turėjo galimybę susipažinti su nekonfidencialia byla, kurioje buvo pateiktos atrankos formos. Šiose atrankos formose pateikta informacijos apie gamybos ir pardavimo apimtis. Ketvirtasis tvirtinimas taip pat yra nepagrįstas, nes pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 1 dalyje daroma aiški nuoroda į didžiausią tipišką kiekį, kurį būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(20)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė pakartojo savo tvirtinimus dėl tariamo procedūrinio nenuoseklumo vykdant Sąjungos gamintojų atranką prieš abiejų tyrimų inicijavimą ir pabrėžė, kad: i) Komisijos pateikti argumentai dėl tyrimo atlikimo per nustatytą laikotarpį yra nepagrįsti, nes pagal pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 2 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnio 2 dalį aiškiai numatyta, kad atranka atliekama po abiejų tyrimų inicijavimo ir remiantis pastabomis, gautomis per tris savaites nuo abiejų tyrimų inicijavimo, ii) laikinai atrinkti bendroves yra šališka arba neobjektyvu ir dėl to būtų galėjusi sumažėti kitų Sąjungos gamintojų motyvacija pranešti apie save ir iii) Komisija nesuteikė kitiems Sąjungos gamintojams trijų savaičių laikotarpio pranešti apie save.

(21)

Pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 2 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „pirmenybė dėl atrankos teikiama tariantis su suinteresuotomis šalimis ir gavus jų sutikimą, jei tokios šalys praneša apie save ir sudaro galimybes gauti pakankamai informacijos per tris savaites nuo tyrimo pradžios“. Dėl pirmojo tvirtinimo: pagrindiniame antidempingo reglamente ir pagrindiniame antisubsidijų reglamente Komisijai nedraudžiama inicijuojant tyrimą pasiūlyti laikinai atrinktas bendroves, dėl kurių šalys raginamos teikti pastabas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos gamintojai (arba bent didelė jų dalis) pritaria skundui, ir atsižvelgiant į informaciją, pateiktą atrankos formose, Komisija turėjo reikiamą informaciją apie Sąjungos pramonę, kad inicijuodama tyrimą galėtų laikinai atrinkti bendroves. Dėl šios turimos informacijos Sąjungos gamintojų atranka skiriasi nuo atrankos, taikytos eksportuojantiems gamintojams. Dėl antrojo ir trečiojo tvirtinimų galima pasakyti, kad pranešimuose apie inicijavimą nurodyta, kad Sąjungos gamintojai, kurie mano, kad turėtų būti atrinkti, turi kreiptis į Komisiją per 15 dienų. Komisija nesupranta, kaip tai pažeidžia pagrindinį reglamentą arba gali būti laikoma šališku, neobjektyviu ar net motyvaciją mažinančiu veiksniu.

(22)	KLR Vyriausybė teigė, kad atrinktos bendrovės nėra tipiškos, nes neatrinkta nė viena didelės apimties uždarąją gamybą vykdanti bendrovė, todėl dalis vidaus pramonės paprasčiausiai nebuvo įvertinta.

(23)	Šis tvirtinimas atmestas, nes atrinkti Sąjungos gamintojai iš tiesų vykdė pardavimą uždarajam naudojimui. Be to, KLR Vyriausybė nenurodė, kuris Sąjungos gamintojas turėjo būti įtrauktas ir kurio įtraukti nereikėjo.

(24)	Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai nebuvo tipiški, nes nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas negamino ir (arba) nepardavinėjo kapotų sruogų demblių.

(25)

Iš tiesų, atrinktos trijų Sąjungos gamintojų bendrovės negamino kapotų sruogų demblių, tačiau jos gamino demblius iš gijų ir kitų rūšių pagrindinį produktą. Todėl atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis, nes jose pagaminama apie 52 % visų produktų Sąjungoje ir 49 % visų Sąjungos rinkoje parduodamų produktų, ir jos yra gerai geografiškai pasiskirsčiusios. Tai, kad atrinkti Sąjungos gamintojai negamino vieno iš daugelio rūšių produktų, šios išvados nekeičia.

6.2. Importuotojų atranka atliekant abu tyrimus

(26)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti abiejuose pranešimuose apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(27)	Atsižvelgiant į tai, kad tik du nesusiję importuotojai pateikė atrankos formos atsakymus, atranka buvo nebūtina.

6.3. Eksportuojančių KLR gamintojų atranka atliekant abu tyrimus

(28)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių KLR gamintojų pateikti pranešimuose apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR nuolatinės atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(29)

Aštuoni eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, kuriems tenka didžiausia tipiška eksporto apimtis ir kuriuos būtų galima tinkamai ištirti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnio 2 dalį ir pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 2 dalį visi žinomi susiję eksportuojantys gamintojai ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijos paraginti pateikti pastabų dėl laikinai atrinktų bendrovių. Jokių pastabų negauta. Todėl Komisija nusprendė pasirinkti atrinktas bendroves ir visoms suinteresuotosioms šalims buvo atitinkamai pranešta apie galutinai atrinktas bendroves.

(30)

Atrinkti šie eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės:

—	„Chongqing Polycomp International Corporation“ (CPIC);

—	„Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd“ (OCH) ir jos susijusios bendrovės; „Changzhou New Changhai Fiberglass Co., Ltd“ (NCH) ir „Changzhou Tianma Group Co., Ltd“ („Tianma“). Šios trys bendrovės vadinamos „Jiangsu Changhai Group“;

—	„Jushi Group Co., Ltd“ ir jos susijusios bendrovės; „Jushi Group Chengdu Co., Ltd“ ir „Jushi Group Jiujiang Co., Ltd.“ Šios trys bendrovės vadinamos „Jushi Group“.

(31)	Remiantis atrankos formų atsakymais atrinktų bendrovių eksporto apimtis sudarė 78 % visos KLR pardavimo eksportui į Sąjungą apimties per TL.

7. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(32)	Komisija nusiuntė klausimynus KLR Vyriausybei, visiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie to paprašė, taip pat atrinktiems Sąjungos gamintojams, naudotojams ir prekybos asociacijoms, kurie apie save pranešė per abiejuose pranešimuose apie inicijavimą nurodytą laikotarpį.

(33)

Klausimyno atsakymus pateikė Vyriausybė, trys atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai, trys atrinkti Sąjungos gamintojai, 14 naudotojų ir 2 nesusiję importuotojai. Tačiau vieno naudotojo pateikti atsakymai buvo nepakankami, todėl Komisija negalėjo atlikti tinkamos šių duomenų analizės, nors ir išsiuntė kelis priminimus.

(34)	Be to, stiklo pramonei atstovaujanti asociacija „Glass Alliance Europe“ savo narių vardu pranešė apie save kaip suinteresuotąją šalį ir pateikė pareiškimą dėl savo pozicijos.

(35)	Pastabos raštu taip pat gautos iš kelių naudotojų asociacijų, visų pirma Danijos vėjo pramonės asociacijos, Danijos plastiko federacijos ir „Groupement de la Plasturgie Industrielle et des Composites“ (GPIC), taip pat „Siemens Wind Power AG“.

(36)	Be to, pastabų pateikė Kinijos lengvosios pramonės ir amatų importo ir eksporto prekybos rūmai (CCCLA).

(37)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio antidempingo reglamento 16 straipsnį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 26 straipsnį atlikti KLR Vyriausybės ir šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai:

—	„3B Fibreglass SPRL“, Belgija;

—	„Owens Corning Fibreglass France“, Prancūzija;

—	„Johns Manville Slovakia a.s.“, Slovakija.

Eksportuojantys KLR gamintojai:

—	„Chongqing Polycomp International Corporation“;

—	„Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd“;

—	„Changzhou New Changhai Fiberglass Co., Ltd“;

—	„Changzhou Tianma Group Co., Ltd“;

—	„Jushi Group Co., Ltd“;

—	„Jushi Group Chengdu Co., Ltd“;

—	„Jushi Group Jiujiang Co., Ltd“.

Su KLR eksportuojančiais gamintojais susiję prekiautojai:

—	„China National Building Materials and Equipment Import and Export Corporation“ (CMBIE);

—	„China National Building Materials International Corporation“ (CNBMIC).

Su Sąjungos eksportuojančiais gamintojais susiję prekiautojai:

—	„Jushi Italia Srl“;

—	„Jushi Spain SA“;

—	„Jushi France SAS“.

Nesusiję importuotojai:

—	„Helm AG“, Vokietija

Naudotojai:

—	„Basell Polyolefine“, Vokietija;

—	DSM, Nyderlandai;

—	„DuPont de Nemours“, Belgija;

—	„Exel Composites“, Belgija;

—	„Fiberline Composites“, Danija;

—	„Formax“, Jungtinė Karalystė;

—	„Polyone“, Vokietija;

—	„Vestas Wind Systems“, Danija.

(38)

KLR Vyriausybė iš esmės teigė, kad jos teisės į gynybą, kiek tai susiję su prieiga prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų, buvo pažeistos, nes nekonfidencialioje byloje trūko informacijos nenurodant pagrįstos priežasties arba nepateikiant pakankamai išsamių santraukų arba, išskirtiniais atvejais, nenurodant nekonfidencialios santraukos nepateikimo priežasčių.

(39)

Komisija manė, kad nekonfidencialioje suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikta pakankamai informacijos, kad suinteresuotosios šalys galėtų patikrinti duomenis, kuriuos Komisija naudojo atlikdama savo analizę, todėl šis tvirtinimas laikytas nepagrįstu. Vyriausybei pranešta apie priežastis, kuriomis remdamasi Komisija nusprendė, kad šie tvirtinimai yra nepagrįsti.

(40)	Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė ir vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo, kad konfidencialumo nuostata buvo naudojamasi pernelyg plačiai ir paprašė atskleisti, kokių rūšių produktą pardavė Sąjungos gamintojai, ir bendrą kiekį pagal PKN.

(41)	Komisija mano, kad teisės į gynybą pažeistos nebuvo, nes visi eksportuojantys gamintojai gavo specialų atskleidimo dokumentą, kuriame nurodyti atrinktų Sąjungos gamintojų pagamintų produktų, dėl kurių buvo konkuruojama su KLR, PKN. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(42)

Abiejuose tyrimuose nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 248/2011 ir aprašytas abiejuose pranešimuose apie inicijavimą, t. y. KLR kilmės ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos, stiklo pluošto pusverpaliai, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius (toliau – nagrinėjamasis produktas arba stiklo pluošto gijų produktai), kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, ex 7019 12 00 ir 7019 31 00 (šis kodas 2014 m. sausio 1 d. pakeitė kodą 7019 31 10).

(43)

Nagrinėjamasis produktas – žaliava, dažniausiai naudojama kompozitų gamintojų pramonėje termoplastinėms ir termoreaktyvioms dervoms armuoti. Gauti kompozitai (stiklo pluošto gijomis armuoti plastikai) naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose: automobilių, elektros bei elektronikos, vėjo jėgainių sparnų gamybos, statybos, talpyklų bei vamzdynų ir vartojimo prekių gamybos, aviacinės kosminės ir karinės pramonės ir kt. sektoriuose.

(44)

Šiame tyrime nagrinėjami trijų pagrindinių rūšių stiklo pluošto gijų produktai: kapotos sruogos (11), pusverpaliai (12) ir dembliai (13) (išskyrus stiklo vatos demblius). Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant skirtingo pavidalo ir galimo skirtingo įvairių rūšių produktų galutinio panaudojimo, visų skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jis iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims.

2. Prašymai neįtraukti produktų

2.1. KN kodas 7019 31 90

(45)

Paskelbus abu pranešimus apie inicijavimą CCCLA pateikė pastabą, kad abiejuose pranešimuose apie inicijavimą nurodytas KN kodas 7019 31 10, nors skundo pateikėjas nurodė KN kodą 7019 31 00, ir kad pastarasis kodas nebeegzistuoja. Jie teigė, kad produktai, kurie anksčiau klasifikuoti priskiriant KN kodą 7019 31 00, dabar klasifikuojami priskiriant du skirtingus KN kodus: 7019 31 10 (stiklo pluošto dembliai iš gijų) ir 7019 31 90 (kiti stiklo pluošto dembliai). Atsižvelgiant į tai, kad atliekant šiuos tyrimus nagrinėjami tam tikri stiklo pluošto gijų produktai, CCCLA mano, kad produktai, klasifikuojami priskiriant KN kodą 7019 31 90, t. y. ne iš gijų pagaminti stiklo pluošto dembliai, neturėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(46)	Šis tvirtinimas neturi prasmės, nes toks produktas visų pirma nėra nagrinėjamasis produktas.

(47)	Skundo pateikėjas paminėjo KN kodą ex 7019 31 00 ir aiškiai nurodė, kad stiklo vatos dembliai (t. y. kiti dembliai arba ne iš gijų pagaminti stiklo pluošto dembliai) neįtraukiami. Todėl prieš KN kodą pridedamos raidės „ex“.

(48)

Abu pranešimai apie inicijavimą buvo paskelbti 2013 m. gruodžio mėn. ir juose nurodyta „kurio KN kodai šiuo metu yra […] 7019 31 10“. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. produktai, kurių KN kodas anksčiau buvo 7019 31 00, buvo padalinti į produktus, kuriems priskiriami KN kodai 7019 31 10 ir 7019 31 90, ne iš gijų pagaminti stiklo pluošto dembliai, neįtraukiami į pranešimą apie inicijavimą, nes jame nurodyta „kurio KN kodai šiuo metu yra […] 7019 31 10“.

(49)

Tačiau dabartiniame reglamente teigiama „kurių KN kodai šiuo metu yra […] 7019 31 00“, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. KN kodai 7019 31 10 ir 7019 31 90 buvo vėl sujungti ir kad KN kodas 7019 31 90 buvo praktiškai nenaudojamas (nes kiti stiklo pluošto dembliai, t. y. stiklo vatos dembliai, buvo klasifikuojami priskiriant KN kodą 7019 39 00).

(50)	Todėl argumentas dėl KN kodo 7019 31 90 neįtraukimo nėra svarbus.

2.2. Tekstūriniai pusverpaliai

(51)	Vienas naudotojas prašė neįtraukti tekstūrinių pusverpalių (14) į produkto apibrėžtąją sritį remdamasis tuo, kad Sąjungos stiklo pluošto gijų gamintojai jų negamina.

(52)

Tačiau trys bendrovės Sąjungoje buvo identifikuotos kaip tekstūrinių pusverpalių gamintojos, turinčios pakankamai pajėgumų patenkinti rinkos poreikius. Atlikus tyrimus nustatyta, kad, nepaisant galimo skirtingo galutinio panaudojimo, visų skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jis iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims. Todėl prašymas neįtraukti tekstūrinių pusverpalių į produkto apibrėžtąją sritį atmestas.

(53)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė teigė, kad tekstūriniai pusverpaliai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes i) tekstūrinius pusverpalius nedideliais kiekiais rinkai tiekė tik vienas Sąjungos gamintojas, todėl joks tokių produktų importas negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei, ii) tekstūriniai pusverpaliai skiriasi nuo tiesioginių pusverpalių, nes pastarieji pasižymi geresniu skersiniu ir išilginiu stiprumu, kuris būdingas tempiamosios ekstruzijos būdu išgautiems kompozitams, ir jų gamybos procesas yra kitoks, ir iii) priešingai nei per pirminį antidempingo tyrimą verpalų atžvilgiu, Komisija mano, kad ribotas pakeičiamumas nėra reikšmingas veiksnys, kuriuo remiantis būtų galima neįtraukti tekstūrinių pusverpalių į produkto apibrėžtąją sritį.

(54)

Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija pakartoja, kad keli Sąjungos gamintojai turi pajėgumų patenkinti rinkos tekstūrinių pusverpalių poreikius, tačiau šiuo metu tik vienas gamintojas parduoda šios rūšies produktą. KLR Vyriausybės argumentas, kad šiuo metu tik vienas Sąjungos gamintojas parduoda šį produktą, iš tiesų yra žalos įrodymas, nes tai reiškia, kad naudotojai perėjo prie kitų tiekėjų už Sąjungos ribų, visų pirma, iš KLR.

(55)

Dėl antrojo tvirtinimo galima pasakyti, kad tekstūrinių pusverpalių gamybos procesas yra toks pat kaip ir įprastų pusverpalių, išskyrus papildomą etapą, kuriame į pusverpalį pučiamas oras, ir tam reikalinga tik palyginti nebrangi papildoma įranga, taigi dėl to pagrindinės techninės ir fizinės produkto savybės nesikeičia. Tekstūriniai pusverpaliai tik atrodo tankesni nei įprasti pusverpaliai.

(56)

Dėl trečiojo tvirtinimo Komisija laikėsi tokio paties požiūrio kaip ir ankstesniame tyrime, kuriame tekstūriniai pusverpaliai taip pat buvo nagrinėjamojo produkto dalis ir prašymas jų neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį buvo atmestas. Argumentų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kitokią išvadą, nepateikta.

(57)	Todėl prašymas neįtraukti tekstūrinių pusverpalių į produkto apibrėžtąją sritį atmestas.

2.3. Produktai, dėl kurių Sąjungos pramonė nekonkuruoja su KLR

(58)	KLR Vyriausybė paprašė neįtraukti produktų, dėl kurių Sąjungos pramonė nekonkuruoja su importu iš Kinijos (kaip nurodyta nekonfidencialioje skundo dėl antisubsidijų versijoje), į produkto apibrėžtąją sritį. Nurodyti produktai buvo drėgno naudojimo kapotos sruogos (DNKS) ir dembliai.

(59)

DNKS laikymo trukmė yra ribota ir transporto išlaidos didesnės dėl papildomo vandens kiekio svorio. Vis dėlto DNKS prekiaujama visame pasaulyje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant šiek tiek skirtingo pavidalo ir galimo skirtingo galutinio panaudojimo, visų skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jis iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims. DNKS ir dembliai, kaip ir visų kitų rūšių nagrinėjamasis produktas, naudojami kaip sutvirtinamoji medžiaga. Be to, KLR Vyriausybės tvirtinimas, kad kai kuriais Kinijos stiklo pluošto gijų produktais Sąjungos rinkoje dar neprekiaujama dideliais kiekiais, nereiškia, kad ateityje įmonių elgesys, susijęs su šių konkrečių rūšių produktų eksportu, nepasikeis. Todėl prašymas neįtraukti šių produktų į produkto apibrėžtąją sritį atmestas.

(60)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė tvirtino, kad i) tik vienas Sąjungos gamintojas gamina DNKS ir todėl joks tokių produktų importas negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei, ii) Sąjungos gamintojai nepatiria jokios žalos dėl minėtų produktų, nes Sąjungos pramonė skundo nekonfidencialioje versijoje teigė, kad iš šių produktų jie gali gauti didesnį nei 8–10 % pelną, iii) DNKS sudėtyje esančio vandens kiekis yra didesnis, jų laikymo trukmė yra ribota ir gamybos procesas yra kitoks, todėl fizinėmis ir cheminėmis savybėmis jie skiriasi nuo įprastų kapotų sruogų, iv) priešingai nei per ankstesnį antidempingo tyrimą verpalų atžvilgiu, Komisija mano, kad ribotas pakeičiamumas nėra reikšmingas veiksnys, kuriuo remiantis būtų galima neįtraukti DNKS ir demblių į produkto apibrėžtąją sritį.

(61)	Pirmasis tvirtinimas atmestas, nes keli Sąjungos gamintojai parduoda DNKS, todėl dėl šios rūšies produkto Sąjungos pramonei gali būti daroma žala.

(62)

Dėl antrojo tvirtinimo: tai, kad kai kurių rūšių produktai tam tikrais laikotarpiais yra pelningi, nėra pakankama priežastis neįtraukti šių rūšių produktų į produkto apibrėžtąją sritį. Be to, DNKS į Sąjungą importuojama daug mažiau nei kitų stiklo pluošto gijų produktų. Todėl šios vienintelės rūšies produkto pelno dydis nėra tipiškas nagrinėjamajam produktui.

(63)

Dėl trečiojo tvirtinimo galima pasakyti, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje nedaroma nuoroda į jo vandens kiekį. Todėl DNKS neįtraukimo į produkto apibrėžtąją sritį negalima pagrįsti remiantis jų sudėtyje esančiu vandens kiekiu. Be to, DNKS gamybos procesas yra toks pats kaip sauso naudojimo kapotų sruogų (SNKS), išskyrus tai, kad DNKS gamyboje yra vienu gamybos etapu (džiovinimo etapu) mažiau.

(64)	Dėl ketvirtojo tvirtinimo Komisija laikėsi tokio paties požiūrio kaip ir ankstesniame antidempingo tyrime, kuriame DNKS taip pat buvo nagrinėjamojo produkto dalis. Argumentų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kitokią išvadą, nepateikta.

(65)	Todėl prašymas neįtraukti DNKS į produkto apibrėžtąją sritį atmestas.

3. Panašus produktas

(66)

Taip pat kaip ankstesniame antidempingo tyrime nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir KLR vidaus rinkoje gaminamų ir parduodamų stiklo pluošto gijų produktų, taip pat Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamų ir parduodamų stiklo pluošto gijų produktų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtys yra tokios pačios. Todėl atliekant šiuos tyrimus šie produktai laikomi panašiais produktais pagal pagrindinio antidempingo reglamento 1 straipsnio 4 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 2 straipsnio c punktą.

C. SUBSIDIJOS

1. Įžanga

(67)

KLR nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos 12-ajame penkmečio plane pabrėžiama strateginė KLR Vyriausybės vizija tobulinti ir skatinti pagrindinių pramonės sektorių veiklą, be kita ko, stiklo pluošto produktų gamybą. Visų pirma, 12-ojo penkmečio plano 9 skyriuje, susijusiame su gamybos pramonės pertvarkymu ir modernizavimu, teigiama:

„Daug dėmesio skirsime naujų medžiagų, pvz., fotovoltinio stiklo, ypač plono stiklo pagrindo, specialaus stiklo pluošto ir specialios keramikos kūrimui.“

(68)	Šio plano 9 skyriaus, 3 skirsnyje, susijusiame su technologiniu įmonių modernizavimu, teigiama, kad KLR Vyriausybė „[…] skatins įmones gerinti savo galimybes kurti naujus produktus, didinti savo produktų technologinį turinį ir pridėtinę vertę bei sparčiau atnaujinti ir tobulinti savo produktus“.

(69)

Be to, to paties plano 10 skyriaus 1 skirsnyje nustatyta:

„Plėtojant naujų medžiagų pramonę dėmesio bus skiriama naujoms funkcinėms medžiagoms, pažangioms konstrukcinėms medžiagoms, padidinto atsparumo pluoštams ir iš jų gaminamiems kompozitams, taip pat bendrosios paskirties pagrindinėms medžiagoms.“

(70)	Inovacijų ir naujų medžiagų svarba yra aiškiai išdėstyta tiek 12-ojoje Pramonės technologinių inovacijų penkmečio programoje, tiek Nacionaliniame ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo plane (2006–2020 m.).

(71)

Be to, 2011 m. Pramonės struktūros koregavimų žinyne (Sprendimas Nr. 9) aiškiai nurodoma, kad „E tipo stiklo pluošto gijų tempimo krosnis […], padidinto atsparumo stiklo pluošto ir jo produktų kūrimas ir gamyba“ laikomi skatinamuoju pramonės sektoriumi. Taip pat Užsienio kapitalo pramonės sektorių gairių kataloge, kuriame išvardyti pramonės sektoriai, kuriuose skatinamos užsienio investicijos (15), aiškiai nurodyta stiklo pluošto produktų ir specialaus stiklo pluošto gamyba.

(72)	KLR Vyriausybė teigė, kad šie planai yra tik neprivalomo pobūdžio gairės. Tačiau 12-ajame penkmečio plane aiškiai nurodyta, kad jis yra teisiškai privalomas: „Šį planą apsvarstė ir patvirtino Nacionalinis liaudies kongresas ir jis turi įstatymo galią.“

(73)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė teigė, kad nagrinėjamasis produktas yra tik standartinis stiklo pluošto produktas (E tipo stiklas), o ne technologiniu požiūriu pažangesnis padidinto atsparumo stiklo pluoštas (specialios paskirties stiklo pluoštas arba S tipo stiklas). Todėl atliekant šį tyrimą nagrinėjamasis produktas nepriskiriamas skatinamiesiems pramonės sektoriams, nes skatinamųjų pramonės sektorių veikla yra susijusi tik su specialiu stiklo pluoštu ir padidinto atsparumo stiklo pluoštu. KLR Vyriausybė remiasi, be kita ko, 12-uoju penkmečio planu, kuriame nurodytas tik padidinto atsparumo stiklo pluoštas ir specialus stiklo pluoštas.

(74)

Pirma, nagrinėjamasis produktas yra tam tikri stiklo pluošto gijų produktai. Produkto apibrėžtyje neskiriama, ar tie produktai yra pagaminti iš standartinio stiklo pluošto (toliau – E tipo stiklas), ar specialaus stiklo pluošto (S tipo stiklo). Antra, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė prašymo neįtraukti produkto, kuriame būtų tvirtinama, kad specialus stiklo pluoštas neturėtų būti įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį. Trečia, KLR Vyriausybė neužginčijo to, kad ji skatina specialaus stiklo pluošto kūrimą. Iš tiesų, net standartinio stiklo pluošto produktai nurodyti kaip pramonės sektorius, kuriame skatinamos užsienio investicijos (žr. 71 konstatuojamąją dalį).

(75)

Bet kuriuo atveju, net jei ir būtų pripažinta, kad KLR Vyriausybė skatina tik padidinto atsparumo stiklo pluošto (pvz., S tipo stiklo) kūrimą, atlikus tyrimą nenustatyta jokių skirtumų tarp standartinio stiklo pluošto ir specialaus stiklo pluošto pramonės sektorių. Priešingai, visus stiklo pluošto produktus, neatsižvelgiant į tai, ar jie pagaminti iš E tipo stiklo ar padidinto atsparumo stiklo pluošto (pvz., S tipo stiklo), gamina ta pati stiklo pluošto pramonė. Šiuo atžvilgiu Komisija visų pirma nustatė, kad visi atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai savo gamybos procese naudoja tiek standartinį stiklo pluoštą (E tipo stiklą), tiek padidinto atsparumo stiklo pluoštą (pvz., S tipo stiklą) ir kad nenustatyta jokios priemonės, kuria būtų ribojama vienam gamybos segmentui teikiama parama, nesvarbu, ar tai lengvatinės paskolos, ar žemėnaudos teisių suteikimas. Taigi remiantis tuo, kad aiškiai skatinama kurti padidinto atsparumo stiklo pluošto produktus, negalima teisiškai arba faktiškai neįtraukti pagrindinės stiklo pluošto pramonės į bendrą strateginę politiką, kuria įmonės skatinamos gerinti savo galimybes kurti naujus produktus, didinti savo produktų technologinį turinį ir pridėtinę vertę bei sparčiau atnaujinti ir tobulinti savo produktus.

(76)	Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tvirtinimas, jog nagrinėjamasis produktas nepriklauso skatinamiesiems pramonės sektoriams, yra nepagrįstas ir todėl atmetamas.

(77)

Be to, Valstybės tarybos sprendime Nr. 40 dėl pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinųjų nuostatų skelbimo ir įgyvendinimo (kuris kartu su Pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinosiomis nuostatomis vadinamas Sprendimu Nr. 40) teigiama, kad KLR Vyriausybė aktyviai rems įvairių pramonės sektorių plėtrą (16).

(78)

Nors Sprendime Nr. 40 konkrečiai nenurodytas stiklo pluošto gijų pramonės sektorius arba bendresne prasme naujų medžiagų pramonės sektorius, vis dėlto jame nurodoma visoms finansų įstaigoms kreditinę paramą teikti tik skatinamiesiems projektams ir numatoma įgyvendinti „kitą lengvatinę politiką, skirtą skatinamiesiems projektams“ (17). Todėl galima daryti išvadą, kad Sprendimo Nr. 40 nuostatos buvo taikomos stiklo pluošto gijų pramonės sektoriui.

(79)	KLR Vyriausybė teigė, kad Sprendimas Nr. 40 tik reiškia, kad skatinamieji pramonės sektoriai turėtų gauti kreditinę paramą „pagal kreditų teikimo principus“, ir kad iš to negalima daryti išvados, kad tokia parama turėtų būti suteikta lengvatiniu pagrindu.

(80)

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad atrinktos bendrovės gavo naudos pagal lengvatinio skolinimo politiką. Iš tiesų, kai kurios nuostolių patiriančios bendrovės ir toliau gavo finansavimą lengvatinėmis sąlygomis. Todėl Komisija atmeta KLR Vyriausybės tvirtinimą, kad stiklo pluošto gijų pramonei buvo skolinama pagal kreditų teikimo principus. Esmė – pagal Sprendimą Nr. 40 visos finansų įstaigos turi teikti kreditus skatinamiesiems pramonės sektoriams, prie kurių priskiriamas stiklo pluošto gijų pramonės sektorius, ir kad tokia parama de facto skirta lengvatinėmis sąlygomis.

(81)

Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.) žadama „daugiausia dėmesio skirti politikos finansavimui“, „raginti finansų įstaigas suteikti lengvatinę kreditinę paramą pagrindiniams nacionaliniams mokslo ir technologijų industrializacijos projektams“, „skatinti finansų įstaigas gerinti ir stiprinti finansų paslaugas aukštųjų technologijų įmonėms“ ir „įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką aukštųjų technologijų įmonių vystymui skatinti“.

(82)

Stiklo pluošto gijų gamyba atitinka aukštųjų technologijų įmonės aprašymą, kaip matyti iš daugelio gamintojų, kuriems KLR suteiktas naujų ir aukštųjų technologijų gamintojo statusas. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurioms atrinktoms bendrovėms suteiktas Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatas, ir tokioms įmonėms galėtų būti taikomas minėtose Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.) nurodytas lengvatinis režimas.

2. Nebendradarbiavimas ir turimų faktų naudojimas

2.1. Pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas vienam eksportuojančiam gamintojui

(83)

Per tikrinamąjį vizitą vienoje iš KLR bendrovių nustatyta, kad bendrovė pakeitė audito patikrintą finansinę ataskaitą, kurią ji iš pradžių pateikė Komisijai atsakydama į antisubsidijų klausimyną. Bendrovė savo noru šios informacijos neatskleidė ir tai, kad egzistavo kita audito patikrinta finansinė ataskaita, atskleista tik tuomet, kai bendrovės paprašyta pateikti finansinės ataskaitos originalą. Be to, ši nauja ataskaita buvo pateikta tik kinų kalba. Kadangi pateikus du audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinius pažeisti Tarptautiniai audito standartai (Nr. 560 dėl vėlesnių įvykių), tikrinimą atliekanti grupė pabrėžė, kad šis klausimas yra labai svarbus, nes kyla abejonių dėl pateikto finansinių ataskaitų rinkinio patikimumo. Bendrovė paaiškino, kad audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinyje, kurį ji iš pradžių pateikė atsakydama į klausimyną, buvo klaidų, todėl ji šį rinkinį pakeitė nauja versija, kurią atgaline data išdavė ta pati audito bendrovė ir kuri pakartotinai išduota tuo pačiu eilės numeriu kaip pradinis finansinių ataskaitų rinkinys, kuris buvo sunaikintas.

(84)

Po tikrinamojo vizito ir antrojo finansinių ataskaitų rinkinio vertimo Komisija nusiuntė raštą bendrovei, kuriame nurodytos konkrečios ir išsamios priežastys, dėl kurių ji mano, kad kai kurie klausimyne pateikti duomenys negali būti laikomi patikrintais. Bendrovei buvo pranešta, kad Komisija gali nuspręsti savo išvadas grįsti turimais faktais pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalį, ir jai buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.

(85)

Bendrovė pateikė pastabų raštu ir per klausymą, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas. Pagal jos atsakymą nustatyta, kad esama dar vieno (trečiojo) audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinio (biržinių bendrovių naudojama forma). Nors antrasis ir trečiasis finansinių ataskaitų rinkiniai labai nesiskiria, pastarasis buvo daug išsamesnis ir nuodugnesnis. Jis jau buvo išduotas ir, nors atliekant tikrinamąjį vizitą bendrovė jį jau turėjo (18), atliekant patikrinimą Komisijai laiku apie šį finansinių ataskaitų rinkinį nepranešta. Priešingai nei kituose finansinių ataskaitų rinkiniuose, šioje trečioje versijoje aiškiai ir išsamiai išvardytos visos subsidijos (įskaitant jų teisinį pagrindą), kurias bendrovė gavo per TL. Todėl siekiant patikrinti visą pateiktą informaciją apie bendrovei taikytas individualias subsidijavimo schemas būtų buvę labai naudinga per tikrinamąjį vizitą išnagrinėti šią finansinę ataskaitą.

(86)	Audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinys yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis galima tinkamai patikrinti bendrovės Komisijai pateiktą informaciją apie, be kita ko, dotacijas, paskolas, žemėnaudos teises, mokesčių atidėjimą ir kt.

(87)

Kaip jau nurodyta, bendrovė nebendradarbiavo ir labai kliudė tinkamai patikrinti Komisijai pateiktą informaciją, kuri savo ruožtu negalėjo tinkamai patikrinti gautos informacijos apie, be kita ko, bendrovės gautų subsidijų dydį. Todėl Komisija negalėjo padaryti pagrįstai tikslios išvados dėl, visų pirma, gautų subsidijų dydžio.

(88)

Laikoma, kad bendrovė pateikė klaidinančią informaciją ir tinkamai nebendradarbiavo. Todėl Komisija nusprendė taikyti pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kadangi bendrovė priklausė grupei, pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikomos visai grupei.

(89)

Tačiau nustatydama grupės subsidijavimo lygį Komisija rėmėsi dviejų grupės bendrovių, kurios visapusiškai bendradarbiavo atliekant abu tyrimus ir kurių informacija apie jų subsidijavimo lygį laikyta patikima, faktiniais duomenimis. Nustatant grupei priklausančios bendrovės, kuri pateikė klaidinančią informaciją, subsidijavimo lygį remtasi turimais faktais. Nustatydama to juridinio asmens subsidijavimo lygį Komisija naudojosi turimais faktais – didžiausiu kiekvienos subsidijavimo schemos subsidijavimo lygiu, nustatytu bet kokiam juridiniam asmeniui, priklausančiam 30 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms atrinktoms bendrovėms ar bendrovių grupėms, kurios visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(90)

Po atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad metodas, kuriuo naudotasi apskaičiuojant grupės subsidijavimo lygį, buvo neteisingas. Jis tvirtino, kad grupės subsidijų skirtumas turėtų būti daug didesnis, nes jį sudaro didžiausių subsidijų skirtumų, nustatytų kiekvienai subsidijavimo schemai ir taikomų bet kokiai bendradarbiaujančiai bendrovei, suma.

(91)	Šis tvirtinimas pagrįstas neteisinga prielaida. 89 konstatuojamojoje dalyje aprašytas metodas, kuriuo naudotasi apskaičiuojant subsidijavimo lygį, taikytas tik grupei priklausančiai bendrovei, kuri pateikė klaidinančią informaciją, o ne visai grupei. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(92)

Klaidinančią informaciją pateikusi bendrovė neeksportavo nagrinėjamojo produkto. Jį eksportavo viena iš grupės susijusių bendrovių. Tačiau ji visapusiškai bendradarbiavo atliekant abu tyrimus ir suteikė patikimos informacijos apie grupės eksporto kainą. Todėl pateikta informacija buvo naudojamasi Komisijos galutinėms išvadoms tame tyrime padaryti.

(93)	Po atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad taikydama pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija padarė klaidą.

(94)

Pirma, tvirtinta, kad bendrovei išsiųstame rašte, kuriame Komisija išdėstė išsamias priežastis, dėl kurių siūlyta taikyti pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenurodyta, kad ji negalėjo patikrinti informacijos apie subsidijas. Todėl savo galutinėse išvadose Komisija negali remtis šiais argumentais, nes bendrovei nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl šio tvirtinimo.

(95)

Šio tvirtinimo priimti negalima. Komisija rašte aiškiai nurodė, kad ji „negali daryti išvados, kad informacija apie [bendrovės] gautų subsidijų dydį buvo patikrinta“. Bet kokiu atveju bendrovei buvo išsamiai pranešta apie priežastis, dėl kurių remtasi patikimiausiais galutinio atskleidimo dokumente nurodytais faktais, jai taip pat buvo suteikta galimybė dėl to pateikti pastabų ir ji ta galimybe pasinaudojo.

(96)

Antra, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad net jei Komisija būtų taikiusi pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatydama subsidijavimo lygį ji neturėtų remtis kitų bendrovių duomenimis, o faktiniu audito patikrintų bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu, nes tai vis dėlto yra „tinkamiausia“ ir „patikimiausia“ informacija apie bendrovės subsidijavimo lygį.

(97)

Kaip nurodyta 83–88 konstatuojamosiose dalyse, Komisija rimtai abejoja pateikto finansinių ataskaitų rinkinio patikimumu, todėl tikrindama skirtingų schemų ir (arba) subsidijavimo programų, pvz., lengvatinių paskolų ir žemėnaudos teisių suteikimą už mažesnį nei tinkamas atlygį, subsidijavimo lygį ji negalėjo remtis tuo finansinių ataskaitų rinkiniu. Iš tiesų, patikimas audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinys yra labai svarbus siekiant patikrinti kitais būdais pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Todėl nustatydama subsidijavimo lygį Komisija turėjo naudotis patikimiausiais turimais faktais – šiuo atveju patikrinta informacija apie kitiems bendradarbiaujantiems subjektams taikomas atitinkamas subsidijavimo schemas. Todėl tvirtinimas atmestas.

(98)

Bendrovė taip pat teigė, kad Komisija klaidingai taikė tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS) kaip kriterijų, kuriuo remiantis atmestas audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinys. Bendrovės nuomone, reikėtų skirti audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinio vaidmenį ir TAS svarbą vertinant rinkos ekonomikos režimą antidempingo tyrimuose ir antisubsidijų tyrimuose. TAS pažeidimas negali būti priežastis taikyti pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas.

(99)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant tyrimą nustatytas tarptautinių apskaitos standartų pažeidimas per se nebuvo priežastis taikyti pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios nuostatos taikytos, nes Komisijai buvo pateiktos skirtingos audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinio versijos, todėl kilo abejonių dėl jų patikimumo, taigi Komisija padarė išvadą, kad kitos informacijos apie subsidijavimo lygį nebuvo galima patikrinti. Todėl tvirtinimas atmestas.

(100)

Bendrovė taip pat teigė, kad jos subsidijų skirtumą apskaičiuojant taikytas Komisijos metodas, t. y. pasirinkta didžiausia kiekvienos schemos kompensacinio muito norma, nustatyta kiekvienam bendradarbiaujančiam juridiniam asmeniui (o ne kiekvienai grupei), buvo nepagrįstas. Bendrovė teigė, kad šis metodas yra klaidingas, kadangi tos pačios grupės bendrovės, siekdamos naudos visai grupei, gali nuspręsti skirti subsidijas vienam konkrečiam subjektui.

(101)

Kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuodama grupės subsidijavimo lygį Komisija rėmėsi faktiniais kitų dviejų grupės bendrovių, kurios bendradarbiavo atliekant abu tyrimus, duomenimis ir pagal juos apskaičiavo visos grupės subsidijavimo lygį. Turimi faktai taikyti tik vienam grupės juridiniam asmeniui, kuris pateikė klaidinančią informaciją. Siekdama nustatyti grupės juridinio asmens subsidijavimo lygį Komisija nustatė, kad tinkamiausia atliekant skaičiavimus remtis tuo pačiu bendrovės struktūros lygmeniu ir pasirinkti didžiausią bet kurio juridinio asmens (grupėje, jei taikoma), priklausančio atrinktoms bendrovėms ar bendrovių grupėms, subsidijavimo lygį. Todėl tvirtinimas atmestas.

2.2. Pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas valstybės bankams

(102)

Joks KLR valstybės bankas su Komisija nebendradarbiavo. Jų paprašyta užpildyti klausimyną ir pateikti informaciją, būtiną atliekant antisubsidijų tyrimą. Todėl Komisija pranešė KLR Vyriausybei, kad ji ketina savo išvadas dėl informacijos, susijusios su valstybės bankais, grįsti turimais faktais pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(103)

Atsakydama į Komisijos raštą ir po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko, kad dėl informacijos, kurią valstybės bankų paprašyta pateikti, būtų taikoma pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalis. Ji teigė, kad atliekant šį tyrimą KLR Vyriausybė pateikė daug informacijos. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad ši informacija negalėjo visiškai pakeisti valstybės bankų atsakymų į specialius klausimynus. KLR Vyriausybė neužginčijo nei to, kad valstybės bankai nepateikė klausimyno atsakymų, nei to, kad šie bankai priklauso valstybei. Todėl savo išvadoms dėl valstybės bankų padaryti Komisija turėjo remtis turimais faktais.

3. Nagrinėtos schemos

(104)

Komisija išsiuntė klausimynus (tarp kurių buvo ir valstybės bankams skirti klausimynai) KLR Vyriausybei bei atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir paprašė pateikti informacijos apie schemas, kurios tariamai buvo susijusios su subsidijų teikimu stiklo pluošto gijų pramonės sektoriui. Nagrinėtos šios schemos:

Stiklo pluošto gijų pramonės sektoriui teikiamos lengvatinės paskolos, garantijos ir draudimas:

—	Lengvatinės paskolos

—	Eksporto kredito subsidijų programos

—	Naujoms medžiagoms teikiamos eksporto garantijos ir draudimas

—	Nauda, teikiama suteikiant prieigą prie lengvatinio apmokestinimo patronuojančiųjų bendrovių ir Vyriausybės lėšomis apmokamų paskolų

Dotacijų programos:

—	Subsidijos programoms „Žinomiausi prekių ženklai“ ir „Kinijos prekių ženklai pasaulyje“

—	Centrinės Vyriausybės dotacijos

—	Centrinei Vyriausybei pavaldžių subjektų dotacijos

—	Guangdongo provincijos pramonės internacionalizavimo fondas

Vyriausybės vykdomas išteklių tiekimas už mažesnį nei tinkamas atlygį:

—	Vyriausybės vykdomas energijos tiekimas

—	Vyriausybės vykdomas vandens tiekimas

—	Vyriausybės vykdomas žaliavų tiekimas

—	Vyriausybės vykdomas žemės suteikimas už mažesnį nei tinkamas atlygį

Atleidimo nuo pelno mokesčio ir kitos atleidimo nuo tiesioginių mokesčių ir mokesčių lengvatų programos:

—	Užsienio kapitalo įmonėms taikoma programa, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę

—	Pelno mokesčio lengvatos eksportuojančioms užsienio kapitalo įmonėms

—	Pelno mokesčio sumažinimas užsienio kapitalo įmonėms pagal geografinę vietovę

—	Atleidimas nuo vietos pelno mokesčio ir jo lengvatų programos produktyvioms užsienio kapitalo įmonėms

—	Mokesčių lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos

—	Mokesčių atskaita už užsienio kapitalo įmonių vykdomus mokslinius tyrimus ir plėtrą

—	Mokesčių grąžinimas už užsienio kapitalo įmonių pelno reinvestavimą į eksportuojančias bendroves

—	Lengvatinių mokesčių programos užsienio kapitalo įmonėms, pripažintoms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėmis

—	Mokesčių lengvatos tam tikrus projektus vykdančioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms

—	Lengvatinė pelno mokesčio politika šiaurės rytų regiono įmonėms

—	Guangdongo provincijos mokesčių programos

—	Atleidimas nuo dividendų tarp kvalifikuotų šalies viduje įsisteigusių įmonių

—	Sumažinti pelno mokesčio tarifai

Netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programos:

—	Atleidimas nuo PVM už naudojimąsi importuojama įranga

—	PVM lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos

—	Atleidimas nuo PVM ir importo tarifo, jei įsigyjama ilgalaikio turto pagal Užsienio prekybos plėtros programą

4. Lengvatinės politikos paskolos, kitas finansavimas, garantijos ir draudimas

4.1. Lengvatinės paskolos

a) Įžanga

(105)

Išvados dėl valstybės bankų padarytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalį, kaip paaiškinta C.2.2 skirsnyje.

b) Teisinis pagrindas

(106)

Lengvatinis skolinimas KLR nustatytas toliau nurodytų teisės aktų nuostatomis: 2003 m. KLR įstatymu dėl komercinių bankų (bankininkystės įstatymas), 1996 m. birželio 28 d. Kinijos liaudies banko (PBOC) paskelbtomis Bendrosios skolinimo taisyklėmis ir Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40.

c) Tyrimo išvados

Subsidijavimas

(107)

Nors Kinijos valdžios institucijos pateikė labai nedaug informacijos apie KLR bankų akcijų paketus ir (arba) nuosavybės teises, atlikus tyrimą remiantis turimais faktais buvo nustatyta, kad Kinijos finansų rinka pasižymi didele valstybės įtaka ir kontrole. Analizuodama, ar bankai turi Vyriausybės galių, jiems tokios galios suteiktos arba jie tokiomis galiomis naudojasi (t. y. jie yra valstybinės įstaigos), Komisija naudojosi visa turima informacija ne tik apie Vyriausybės turimas bankų nuosavybės teises, bet ir apie kitus veiksnius, pvz., Vyriausybės dalyvavimą direktorių valdybos darbe, Vyriausybės vykdomą įtaką bankų veiklai ir jos kontrolę, Vyriausybės politikos vykdymą ar interesų tenkinimą, taip pat apie tai, ar bankų sektoriaus subjektai įsteigti pagal įstatymus.

(108)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad visiškai valstybei priklausantiems bankams, kurių direktorių valdybą kontroliuoja KLR Vyriausybė, tenka didžiausia rinkos dalis ir kad šie bankai yra dominuojantys Kinijos finansų rinkos veikėjai. Valstybės bankams taikomos teisinės taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad jie, inter alia, teiktų paskolas pagal nacionalinės ekonomikos poreikius, teiktų kreditinę paramą skatinamiesiems projektams (19) arba teiktų pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės sektorių vystymui (20).

(109)

Kitas valstybės kišimosi į Kinijos finansų rinką požymis – PBOC vaidmuo nustatant konkrečius apribojimus palūkanų normoms nustatyti ir tokių normų svyravimo apribojimus. (21) Finansų įstaigų prašoma nustatyti tokias paskolų palūkanų normas, kurios atitiktų tam tikras PBOC lyginamąsias paskolų palūkanų normas. Lengvatinių paskolų palūkanų normos negali kilti. Dėl paskolų palūkanų normų ribojimo ir indėlių palūkanų viršutinių normų kai kurie bankai teikia pigų kapitalą (dėl indėlių palūkanų normų reguliavimo) ir gali skolinti tam tikrai pramonei palankiomis normomis laikydamiesi Vyriausybės politikos, pagal kurią bankams nurodoma visų pirma remti tam tikrus skatinamuosius ir (arba) aukštųjų technologijų pramonės sektorius, pvz., stiklo pluošto gijų pramonės sektorių.

(110)

Komisija prašė KLR Vyriausybės paaiškinti Aplinkraštyje 251, taip pat ankstesniuose teisės aktuose (PBOC aplinkraštyje dėl finansų įstaigos paskolų palūkanų normos svyravimo normos išplėtimo, „YinFa“, 2003 m., Nr. 250) pateiktą apibrėžtį ir formuluotę. Tačiau, kaip aprašyta C. 2.2 skirsnyje, KLR Vyriausybė šių aplinkraščių nepateikė. Ji teigė, kad Aplinkraštis 250 buvo pakeistas Aplinkraščiu 251 ir apatinė skolinimo normos riba buvo panaikinta 2013 m. liepos mėn., todėl valstybė į bankininkystės sektorių nesikiša.

(111)

Tačiau apatinė skolinimo normos riba panaikinta per tiriamąjį laikotarpį. Todėl didžiąją tiriamojo laikotarpio dalį PBOC darė poveikį valstybės bankų nustatomoms palūkanų normoms. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta, kad šios ribos panaikinimas būtų turėjęs kokio nors tiesioginio poveikio atrinktų gamintojų gautoms paskoloms. Bet kuriuo atveju apatinė palūkanų normų riba, kuri buvo taikoma per tiriamąjį laikotarpį, nėra vienintelis argumentas, dėl kurio Komisija valstybės bankus laiko valstybinėmis įstaigomis.

(112)

Kiek tai susiję su valstybės bankų valstybinės įstaigos statusu, antisubsidijų tyrimų dėl saulės baterijų plokščių (22) ir soliarinio stiklo (23), kuriuos atlikus buvo nustatyta, kad KLR valstybės bankai veikia kaip valstybinės įstaigos (žr. saulės baterijų plokščių reglamento 158–168 konstatuojamąsias dalis ir soliarinio stiklo reglamento 73 konstatuojamąją dalį), išvados taip pat laikomos turimais faktais atliekant šį tyrimą. Šie faktai apibendrinami taip:

—	valstybės bankams priklauso didžiausia rinkos dalis ir jie dominuoja KLR rinkoje;

—	remiantis turimais faktais valstybės bankus kontroliuoja Vyriausybė – bankai priklauso Vyriausybei, ji atlieka bankų komercinės veiklos, įskaitant jų galimas pasiūlyti palūkanų normų ribas, ir administracinę kontrolę;

—	pagal bankininkystės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus bankai turi skolinti vadovaudamiesi nacionalinės ekonomikos poreikiais, teikti kreditinę paramą skatinamiesiems projektams ir pirmenybę teikti naujų ir aukštųjų technologijų įmonėms.

(113)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad valstybės bankai KLR Vyriausybės vardu vykdo Vyriausybės funkcijas, t. y. privalomai skatina tam tikrus ekonomikos sektorius pagal valstybės planavimo ir politikos dokumentus. Tai, kad Vyriausybei priklauso didelė valstybės bankų dalis, patvirtina, kad Vyriausybė kontroliuoja bankų vykdomą viešąją veiklą. KLR Vyriausybė reikšmingai kontroliuoja valstybės bankus visapusiškai dalyvaudama finansų sektoriuje ir reikalaudama, kad valstybės bankai laikytųsi Vyriausybės politikos. Todėl valstybės bankai laikomi valstybinėmis įstaigomis, nes jie turi Vyriausybės galių, jiems tokios galios suteiktos ir jie tokiomis galiomis naudojasi.

(114)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė su šia išvada nesutiko ir tvirtino, kad Komisija nenurodė priežasčių, kodėl, jos nuomone, valstybės bankai yra valstybinės įstaigos. Komisija yra įsitikinusi, kad pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstyti faktai patvirtina išvadą, kad valstybiniai bankai yra valstybinės įstaigos.

(115)

Nors didžiąją daugumą paskolų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teikia valstybės bankai, atlikus tyrimą nustatyta, kad šiek tiek paskolų teikia ir privatūs bankai. Todėl Komisija išnagrinėjo, ar KLR Vyriausybė privatiems KLR bankams paveda ir (arba) nurodo teikti lengvatines paskolas stiklo pluošto gijų gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(116)

Bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje teigiama, kad bankams nurodyta „paskolas teikti atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos“ (24).

(117)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiek valstybės, tiek privatūs bankai atrinktiems eksportuojantiems gamintojams iš esmės taikė labai panašaus dydžio palūkanų normas. Tai rodo, kad valstybės bankai, kurie dominuoja KLR bankininkystės ir skolinimo rinkoje, nustato palūkanų normų dydį, o privatūs bankai tiesiog laikosi šių valstybės bankų (valstybinių įstaigų) nustatytų normų.

(118)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad privatūs bankai be valstybės kišimosi savo palūkanų normų nenustato ir kad privačių bankų skolinimo strategija nustatoma KLR Vyriausybės nurodymu.

(119)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su tuo, kaip Komisija aiškina bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, ir teigė, kad „Komisija priskiria 34 straipsniui prasmę, kuri neabejotinai neturėtų būti jam priskiriama“. KLR Vyriausybė atkreipė Komisijos dėmesį į kitus bankininkystės įstatymo straipsnius – 4, 5 ir 7 straipsnius, kurie skirti užtikrinti, kad paskolos būtų teikiamos be įsikišimo ir atlikus kredito rizikos vertinimą.

(120)

Komisija pripažįsta, kad šie straipsniai egzistuoja, tačiau mano, kad jie turėtų būti suprantami ir aiškinami atsižvelgiant į 34 straipsnio nuostatas. Šiuo atžvilgiu primenama, kad nei KLR Vyriausybė, nei bankai ar susijusios atrinktos bendrovės nesugebėjo įrodyti, kad paskolos buvo teikiamos be įsikišimo arba atlikus tinkamą kredito rizikos vertinimą. Kita vertus, atliekant tyrimą nustatyta, kad vienas iš eksportuojančių gamintojų patyrė nuostolių, tačiau bankai jam vis tiek suteikė paskolas su įprasta palūkanų norma ir nepritaikė skirtumo dėl rizikos, susijusios su sunkia jo finansine padėtimi.

(121)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Vyriausybė privatiems bankams, taip pat kaip ir valstybės bankams, paveda arba nurodo teikti lengvatinį finansavimą, todėl skiriamas finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

Konkrečiai taikoma subsidija

(122)

Dauguma bankų, kurie teikė paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, yra valstybės bankai, kuriuos kontroliuoja KLR Vyriausybė. Tai pagrindiniai KLR komerciniai ir politikos bankai, pvz., Kinijos plėtros bankas, EXIM bankas, Kinijos žemės ūkio bankas, Kinijos bankas, Kinijos statybos bankas ir Kinijos pramonės ir prekybos bankas.

(123)

Be to, Komisija pažymi, kad KLR Vyriausybė lengvatinį skolinimą nurodo teikti tam tikram ribotam skaičiui pramonės sektorių. Pavyzdžiui, Sprendime Nr. 40 teigiama, kad KLR Vyriausybė aktyviai rems naujų medžiagų pramonės sektorių plėtrą, o stiklo pluošto gijų pramonė yra laikoma naujų medžiagų pramonės sektoriumi. Be to, visoms finansų įstaigoms nurodyta kreditinę paramą teikti tik skatinamiesiems projektams (šiai kategorijai priklauso ir stiklo pluošto gijų projektai). Tame sprendime taip pat žadama vykdyti „kitą lengvatinę politiką, skirtą skatinamiesiems projektams“.

(124)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija neteisingai rėmėsi Sprendimu Nr. 40, nes nagrinėjamasis produktas nėra priskiriamas skatinamiesiems pramonės sektoriams. Galiausiai net jeigu būtų pripažinta, kad pramonė yra skatinama, Vyriausybė teigė, kad kalbant apie pramonę, kuri neįtraukta į Sprendimą Nr. 9 (2011 m. Pramonės struktūros koregavimų žinyną), Sprendimu Nr. 40 remtis negalima.

(125)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai priklauso skatinamųjų pramonės sektorių kategorijoms, kaip nustatyta 67–76 konstatuojamosiose dalyse, bei aukštųjų ir naujų technologijų pramonės sektoriams. Be to, priešingai, nei teigia Vyriausybė, specialus stiklo pluoštas ir jo produktai bei E tipo stiklo gamybos krosnys yra aiškiai išvardytos Sprendimo Nr. 9 XII skyriaus 6 punkte (25). Todėl šis tvirtinimas yra nepagrįstas.

Nauda

(126)

Nauda suteikiama, jei Vyriausybės paskolos arba Vyriausybės pavedimu arba nurodymu privačių subjektų paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje.

Būtinybė remtis lyginamuoju dydžiu

(127)

Komisija siekė patikrinti bankų, kurie per tiriamąjį laikotarpį skolino lėšų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, atliktus kredito rizikos vertinimus. Kai kurie eksportuojantys gamintojai patyrė nuostolių. Nepaisant to, bankai jiems vis tiek suteikė paskolas su lyginamąja palūkanų norma ir nepritaikė skirtumo dėl rizikos, susijusios su blogėjančia jų finansine padėtimi. Todėl Komisija turi priežasčių abejoti, ar paskolos stiklo pluošto gijų bendrovėms suteiktos remiantis kruopščiu rizikos vertinimu ir ar palūkanų normos nustatytos atlikus tokį vertinimą.

(128)

Kaip paaiškinta pirmiau, iš Kinijos bankų teikiamų paskolų matyti, kad Vyriausybė labai kišasi į bankininkystės sektorių, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje rinkoje, todėl naudojant toliau aprašytą metodą apskaičiuotas atitinkamas rinkos lyginamasis dydis. Be to, KLR Vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą lyginamąją palūkanų normą.

(129)

Apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį RMB išduotoms paskoloms manoma, kad būtų tikslinga taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tikrųjų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje bankų paskolų rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia atsižvelgti ne į Kinijos eksportuotojų kreditingumą nominaliąja verte, o pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškraipytos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai.

(130)

Padėtis tokia pati ir kalbant apie užsienio valiutomis suteiktas paskolas. Lyginamuoju dydžiu laikytos BB reitingo atitinkamo nominalo įmonių obligacijos, išleistos per TL.

(131)

Kaip paaiškinta pirmiau, tiek KLR Vyriausybės, tiek bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų paprašyta pateikti informacijos apie Kinijos bankų paskolų teikimo politiką ir apie tai, kaip paskolos paskirtos eksportuojantiems gamintojams. Tačiau jie šios informacijos nepateikė. Kadangi šiuo klausimu nebendradarbiauta, be to, atsižvelgiant į visus turimus faktus ir laikantis pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 6 dalies nuostatų, manoma, kad būtų tikslinga laikyti, kad visoms bendrovėms Kinijoje būtų suteiktas aukščiausias neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnis (agentūros „Bloomberg“ suteiktas BB reitingas) ir įprastinei Kinijos liaudies banko skolinimo normai būtų taikomas atitinkamas priedas, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju.

(132)

Todėl, siekiant apskaičiuoti atrinktoms bendrovėms suteiktų paskolų lyginamąją palūkanų normą per TL, pagal bendrovių su BB reitingu išleistų obligacijų ir bendrovių su AAA reitingu (toks reitingas suteiktas KLR išleistoms obligacijoms) išleistų obligacijų skirtumą (pagal agentūros „Bloomberg“ duomenis) apskaičiuotas rizikos priedas. Šis rizikos priedas tada pridėtas prie paskelbtų PBOC skolinimo normų, taikomų BB reitingo obligacijoms, atsižvelgiant į paskolos trukmę.

(133)

Nauda eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kaip bendrovių per TL faktiškai sumokėtų palūkanų ir palūkanų, kurios būtų buvę sumokėtos, jei paskoloms būtų taikyta lyginamoji palūkanų norma, skirtumas. Tada ši nauda išreikšta kaip visos kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo apyvartos procentinis dydis.

(134)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė teigė, kad apskaičiuodama naudą Komisija neturėtų remtis jokiu lyginamuoju dydžiu, nes, pasak jos, paskolos buvo suteiktos rinkos sąlygomis ir todėl jokios naudos negauta.

(135)

Kaip nurodyta 127–130 konstatuojamosiose dalyse, banko paskolų rinka KLR yra iškraipyta, todėl Komisija mano, kad lyginamojo dydžio taikymas yra visiškai pagrįstas.

(136)

Be to, KLR Vyriausybė teigė, kad Komisijos pasirinktas lyginamasis dydis nebuvo pakankamai motyvuotas.

(137)

Komisija mano, kad apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį paskoloms, tikslinga taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tikrųjų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškraipytos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai.

d) Išvada

(138)

Remdamasi tyrimo išvadomis Komisija daro išvadą, kad tiek valstybės, tiek privatūs bankai KLR stiklo pluošto gijų pramonei per TL teikė lengvatines paskolas. Stiklo pluošto gijų pramonės finansavimas yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindiniame antisubsidijų reglamente, nes:

a)	Vyriausybė skiria finansinį įnašą, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje,

b)	Vyriausybė paveda ir nurodo atlikti tam tikras funkcijas, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, ir

c)	taip suteikiama nauda, kaip reikalaujama pagal 3 straipsnio 2 dalį.

(139)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis įnašas, teikiama nauda eksportuojantiems gamintojams ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija yra kompensuotina.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(140)

Pagrindinio antisubsidijų reglamento 6 straipsnio b dalyje nustatyta, kad lengvatinėmis paskolomis suteikta nauda turėtų būti apskaičiuojama kaip sumokėtų palūkanų sumos ir sumos, kuri būtų sumokėta už panašią komercinę paskolą, kurią bendrovė galėtų gauti rinkoje, skirtumas. Kaip nurodyta, kadangi pagrįstas rizikos vertinimas neatliktas, Komisija nustatė panašių komercinių paskolų lyginamąjį rinkos dydį.

(141)

Nauda per TL apskaičiuota kaip faktiškai sumokėtų palūkanų per TL ir palūkanų, kurios būtų buvę sumokėtos pagal lyginamąjį dydį, skirtumas.

(142)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad apskaičiuodama naudą Komisija taikė neteisingą bendrovės už vieną paskolą faktiškai sumokėtų palūkanų normą. Komisija šį tvirtinimą priėmė ir patikslino skaičiavimą. Tačiau patikslintas skaičiavimas neturėjo jokio poveikio nustatytam subsidijų skirtumui.

(143)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šį metodą apskaičiuoti šie subsidijų skirtumai:

Lengvatinės paskolos
Bendrovės pavadinimas	Subsidijų skirtumas
Chongqing Polycomp International Corporation	6,3 %
Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd (26)	2,6 %
Jushi Group Co., Ltd; Jushi Group Chengdu Co., Ltd; Jushi Group Jiujiang Co., Ltd	7,4 %

4.2. Kitos lengvatinio skolinimo schemos

(144)

Per TL atrinkti eksportuojantys gamintojai negavo jokio finansinio įnašo pagal C.3 skirsnyje nurodytas kitas lengvatinio skolinimo schemas.

5. Dotacijų programos

(145)

Per TL atrinktos bendrovės negavo jokio finansinio įnašo pagal programas „Žinomiausi prekių ženklai“, „Kinijos prekių ženklai pasaulyje“ ar iš Guangdongo provincijos pramonės internacionalizavimo fondo.

5.1. Konkrečios dotacijų programos ir dotacijos

a) Įžanga

(146)

Atrinktos bendrovės gavo dideles vienkartines dotacijas iš įvairių Vyriausybės lygmens valdžios institucijų, taigi per TL joms buvo suteikta nauda. Laikoma, kad šios dotacijos teiktos pagal skunde nurodytas dotacijų programas, nes skunde teigiama, kad stiklo pluošto gijų gamintojai šias vienkartines dotacijas gavo iš provincijos ar vietos valdžios institucijų ir kad taip bendrovėms suteikta nauda, nes lėšos skirtos be atitinkamo pagrindimo.

(147)

Komisija siūlė surengti papildomas konsultacijas su KLR Vyriausybe dėl šių konkrečių dotacijų.

(148)

KLR Vyriausybė konsultacijų atsisakė ir teigė, kad tai neatitiktų Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, nes tokios konsultacijos turėtų būti surengtos prieš inicijuojant tyrimą, ir tikrinant informaciją apie kiekvieną schemą Kinijos valdžios institucijoms tektų neproporcinga našta.

(149)

Dauguma dotacijų buvo susijusios su nedidelėmis sumomis. Todėl Komisija jų išsamiau nenagrinėjo.

(150)

Tačiau Komisija nagrinėjo vieną konkrečią, gana didelę dotaciją, skirtą bendrabučių bendrovės darbuotojams statybai, kuri suteikta vienai iš atrinktų bendrovių ir kuri yra susijusi su skunde nurodytomis dotacijų programomis.

b) Išvada

(151)

Iš pirmiau minėtos dotacijos ad hoc pobūdžio aiškiai matyti, kad kitoms bendrovėms ji neteikta, todėl, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši dotacija yra konkrečiai taikoma. Remdamasi surinktais įrodymais apie šią gautą dotaciją ir neturėdama kitos informacijos Komisija mano, kad, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje, ši dotacija yra subsidija, taigi, susijusiam eksportuojančiam gamintojui suteikta nauda.

(152)

Po atskleidimo dotaciją gavusi bendrovė teigė, kad dotacija jai buvo suteikta ilgalaikiam turtui, kuris amortizuojamas per 50 metų, atnaujinti. Todėl ši subsidija turėtų būti paskirstyta per 50 metų laikotarpį, ir apskaičiuojant subsidijos skirtumą turėtų būti atsižvelgta tik į 1/50 dalį, kuri atitinka per TL gautą naudą.

(153)

Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių investicijų į ilgalaikį turtą (šiuo atveju pastatą, naudojamą kaip darbuotojams skirtą bendrabutį) 50 metų nusidėvėjimo laikotarpį. Faktinis bendrovės ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis paprastai yra kur kas trumpesnis, t. y. 10–20 metų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, dėl šios dotacijos gauta nauda yra nedidelė, todėl ji neturėtų būti kompensuojama.

6. Atleidimo nuo tiesioginių mokesčių ir mokesčių lengvatų programos

6.1. Užsienio kapitalo įmonėms taikoma programa, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę

a) Įžanga

(154)

Pagal programą, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, užsienio kapitalo įmonės pirmus dvejus metus nemoka pelno mokesčio, o vėlesnius trejus metus vietoje 25 % moka tik 12,5 %

b) Teisinis pagrindas

(155)

Šios programos teisinis pagrindas – Kinijos Liaudies Respublikos užsienio kapitalo įmonių pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnis ir Kinijos Liaudies Respublikos užsienio kapitalo įmonių ir užsienio įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnis. KLR Vyriausybės teigimu, ši programa baigta taikyti pagal 2008 m. Įmonių pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnį, nustatant pereinamąjį laikotarpį iki 2012 m. pabaigos. Taigi pagal įstatymą aišku, kad 2012 mokestiniais metais pagal šią schemą suteikta nauda.

c) Tyrimo išvados

(156)

Pagal šią schemą, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, bendrovėms 2012 finansiniais metais suteikta nauda, o vėliau, KLR Vyriausybės teigimu, ši schema panaikinta. Bet kuriuo atveju, nė viena iš atrinktų bendrovių nėra užsienio kapitalo įmonė, kuriai per TL būtų galima taikyti šią mokesčių schemą.

d) Išvada

(157)

Per TL atrinktos bendrovės negavo jokio finansinio įnašo pagal šią programą. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad KLR Vyriausybė iš tiesų panaikino šią schemą.

6.2. Aukštųjų ir naujų technologijų įmonės

a) Įžanga

(158)

Pagal šią programą bendrovėms, kurios gali įrodyti atitinkančios tam tikrus kriterijus, kad būtų pripažintos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėmis, pelno mokestis gali būti sumažintas iki 15 %, palyginti su standartine 25 % norma.

b) Teisinis pagrindas

(159)

Šios programos teisinis pagrindas – 2008 m. Įmonių pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalis kartu su Aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms nustatytomis administracinėmis priemonėmis („Guo Ke Fa Huo“ [2008 m.] Nr. 172) ir Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnis kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu dėl klausimų, susijusių su aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pelno mokesčio mokėjimu („Guo Shui Han“ [2008 m.] Nr. 985).

c) Tyrimo išvados

(160)

Ši schema taikoma KLR Vyriausybės pripažintoms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms. Kad turėtų teisę pasinaudoti šia schema, įmonės turi turėti pagrindines nepriklausomas intelektinės nuosavybės teises ir turi atitikti nurodytuose teisės aktuose nustatytus ir toliau apibendrintus reikalavimus:

a)	jų produkcija turi būti įtraukta į aukštųjų technologijų sričių, kurioms teikiama esminė valstybės parama, produktų apibrėžtąją sritį;

b)	jų visos MTTP išlaidos turi sudaryti 3–6 % visų pardavimo pajamų;

c)	jų pajamos iš aukštųjų ir naujų technologijų produktų turi sudaryti daugiau nei 60 % visų pardavimo pajamų;

d)	su MTTP susiję darbuotojai turi sudaryti 10 % visų darbuotojų;

e)	turi būti laikomasi kitų 2008 m. aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms nustatytų administracinių priemonių reikalavimų.

(161)

Nustatyta, kad kai kurios atrinktos bendrovės naudojosi šia schema ir todėl mokėjo ne 25 %, o 15 % pelno mokestį. Šios bendrovės pateikė paraiškas būti pripažintomis naujų ir aukštųjų technologijų įmonėmis ir gavo oficialų pranešimą, kad jos atitinka schemos kriterijus ir todėl turi teisę atitinkamai pildyti pelno mokesčio deklaraciją.

d) Išvada

(162)

Komisija mano, kad pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį ši schema yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KLR Vyriausybė negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai.

(163)

Kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidija yra konkrečiai taikoma, nes ji taikoma tik įmonėms, gavusioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatą ir atitinkančioms visus 2008 m. administracinių priemonių reikalavimus. Atrinkti eksportuojantys gamintojai tokį sertifikatą gavo. Jokie objektyvūs teisės pasinaudoti kriterijai nebuvo nustatyti teisės aktais arba jų nenustatė subsidiją teikianti institucija.

(164)

(165)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Dotacijos gali būti teikiamos tik bendrovėms, turinčioms ypatingų savybių (aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms), o ne visoms įmonėms ir visiems sektoriams. Be to, teisė pasinaudoti taip pat nesuteikiama automatiškai – ji priklauso nuo to, ar bendrovei suteiktas aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatas, kurį savo nuožiūra išduoda kompetentinga institucija. Todėl schema yra konkretaus pobūdžio.

(166)

Todėl, Komisijos nuomone, ši subsidija yra kompensuotina.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(167)

Komisija kompensuotinos subsidijos sumą apskaičiavo kaip paprastai per TL mokamos mokesčių sumos ir per TL susijusių bendrovių faktiškai sumokėtos mokesčių sumos skirtumą.

Aukštųjų ir naujų technologijų įmonės
Bendrovės pavadinimas	Subsidijų skirtumas
Chongqing Polycomp International Corporation	0,0 %
Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd (27)	1,3 %
Jushi Group Co., Ltd; Jushi Group Chengdu Co., Ltd; Jushi Group Jiujiang Co., Ltd	0,8 %

6.3. Pelno mokesčio lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos

a) Įžanga

(168)

Pagal šią programą bendrovė gali prašyti mokesčio kreditų šalies viduje pagamintai įrangai įsigyti, jei projektas atitinka KLR Vyriausybės pramonės politiką. Iki 40 % šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimo kainos mokesčio kreditas gali būti taikomas praeitų metų mokestinio įsipareigojimo pelno padidėjimui.

b) Teisinis pagrindas

(169)

Šios programos teisinis pagrindas – 1999 m. liepos 1 d. Laikinosios priemonės dėl įmonės pelno mokesčio kredito investuojant į šalies viduje pagamintą įrangą technologijų renovacijų projektams ir nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas Nr. 52 [2008 m.] dėl įmonių pelno mokesčio atskaitos įgyvendinimo sustabdymo ir įmonių investicijų į šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimą lengvatų politikos.

c) Tyrimo išvados

(170)

KLR Vyriausybė teigė, kad pagal minėtą Pranešimą Nr. 52 ši programa nutraukta 2008 m. sausio mėn. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad per TL viena atrinkta bendrovė pasinaudojo šia programa.

d) Išvada

(171)

Ši programa laikoma subsidija, nes pagal ją suteikiamas finansinis įnašas KLR Vyriausybės negautų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal šią programą gavėjams suteikiama nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punktą ši subsidija yra konkrečiai taikoma, nes mokesčių sutaupymas priklauso nuo to, ar vietoje importuotų prekių naudojamos šalies viduje gamintos prekės.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(172)

Komisija kompensuotinos subsidijos sumą apskaičiavo kaip paprastai per TL mokamos mokesčių sumos ir per TL susijusių bendrovių faktiškai sumokėtos mokesčių sumos skirtumą.

(173)

Pagal šią subsidiją „Jiangsu Changhai Group“ per TL nustatyta 0,2 % subsidijų norma.

(174)

Po atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis negalėjo gauti jokio finansinio įnašo pagal schemą „Pelno mokesčio lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos“, kadangi jis nėra užsienio kapitalo bendrovė. Todėl remdamasi turimais faktais Komisija jam klaidingai priskyrė pagal šią schemą suteiktą naudą. Jis taip pat teigė, kad nustatytos nedidelės skaičiavimo klaidos. Abu tvirtinimai priimti ir subsidijos skirtumo skaičiavimas buvo atitinkamai peržiūrėtas.

6.4. Kitos atleidimo nuo tiesioginių mokesčių schemos ir mokesčių lengvatų programos

(175)

Taip pat išnagrinėta mokesčio atskaita už MTTP. Tačiau su šia priemone susijusios nedidelės sumos. Todėl Komisija šios programos išsamiau nenagrinėjo.

(176)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo pagal C.3 skirsnyje nurodytas kitas atleidimo nuo mokesčių programas.

7. Netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programos

7.1. Atleidimas nuo PVM ir importo tarifo lengvatos už naudojimąsi importuojama įranga

a) Įžanga

(177)

Pagal šią programą užsienio kapitalo įmonės arba vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei importuoja gamyboje naudojamą pagrindinę įrangą. Jei norima tokiu atleidimu pasinaudoti, įranga negali būti įtraukta į reikalavimus neatitinkančios įrangos sąrašą, o šios lengvatos prašanti įmonė turi gauti Kinijos valdžios institucijų arba Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos išduodamą Valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus.

b) Teisinis pagrindas

(178)

Šios programos teisinis pagrindas – Valstybės tarybos aplinkraštis dėl importuojamai įrangai taikomų mokesčių politikos koregavimo, („Guo Fa“ Nr. 37/1997), Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl tam tikros lengvatinės importo muitų politikos pakeitimų, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas [2008 m.] Nr. 43, 2006 m. vasario 22 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos pranešimas Nr. 316 2006 dėl patvirtinamojo rašto dėl valstybės remiamų vidaus ar užsienio kapitalo projektų tvarkymo aspektų ir 2008 m. užsienio kapitalo įmonių ar vidaus įmonių importuojamų nuo muitų neatleidžiamų prekių katalogas.

c) Tyrimo išvados

(179)

Visos atrinktos bendrovės pasinaudojo šia schema.

d) Išvada

(180)

Laikoma, kad pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį pagal šią programą teikiamas finansinis įnašas KLR Vyriausybės negautų pajamų forma, nes užsienio kapitalo įmonės ir kitos teisę pasinaudoti programa turinčios vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie turėtų būti mokami. Todėl pagal ją bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši programa yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė pasinaudoti šia schema suteikiama tam tikroms įmonėms, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibrėžtas teisės aktuose, priskiriamoms skatinamosioms arba priskiriamoms B kategorijai pagal užsienio kapitalo pramonės sektorių ir technologijų perdavimo gairių katalogą arba toms, kurios veikia pagal pagrindinių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą.

(181)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su Komisijos išvadomis ir teigė, kad teisės pasinaudoti kriterijai buvo objektyvūs ir vienodai taikomi visoms KLR bendrovėms. Todėl jie neatitinka konkrečiai taikomų subsidijų kriterijaus. Tačiau pagrįsdama savo nuomonę KLR Vyriausybė nesirėmė jokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai.

(182)

KLR Vyriausybė ir vienas eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Komisija negali įvardyti jokios galimos PVM naudos, kuri galėjo būti suteikta trims atrinktoms bendrovėms, kompensuotina, nes anksčiau suteiktu atleidimu nuo PVM nebuvo galima pasinaudoti nuo 2009 m. Todėl net darant prielaidą, kad vidutinis susijusios importuojamos įrangos nusidėvėjimo laikotarpis yra 5–10 metų, tariama nauda baigsis prieš nustatant priemones arba greičiausiai nesitęs per visą penkerių metų priemonių taikymo laikotarpį.

(183)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios importuojamos įrangos nusidėvėjimo laikotarpis yra daug ilgesnis nei 10 metų ir tam tikrais atvejais gali trukti 15 ar 20 metų. Bet kuriuo atveju Komisija nepripažino jokios naudos, gautos iš bet kokios importuojamos įrangos, įsigytos po 2009 m., kompensuotina. Be to, KLR Vyriausybė pripažįsta, kad bendrovės vis dėlto galėtų pasinaudoti schema „šiek tiek vėliau“ po priemonių nustatymo. Todėl šis argumentas atmestas.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(184)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apima tik TL laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas eksportuojančio gamintojo apskaitos procedūras.

(185)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

Atleidimas nuo PVM ir importo tarifo lengvatos už naudojimąsi importuojama įranga
Bendrovė arba grupė	Subsidijų norma
Chongqing Polycomp International Corporation	0,5 %
Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd (28)	0,1 %
Jushi Group Co., Ltd; Jushi Group Chengdu Co., Ltd; Jushi Group Jiujiang Co., Ltd	0,5 %

7.2. Kitos atleidimo nuo netiesioginių mokesčių schemos ir mokesčių lengvatų programos

(186)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo pagal C.3 skirsnyje nurodytas kitas atleidimo nuo netiesioginių mokesčių programas.

8. Vyriausybės tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos už mažesnį nei tinkamas atlygį

8.1. Žaliavų, elektros energijos ir vandens tiekimas

(187)

Nenustatyta jokių subsidijų, susijusių su žaliavomis, vandeniu arba elektros energija, kuriuos per TL pirko atrinkti eksportuojantys gamintojai.

8.2. Žemėnaudos teisių suteikimas

a) Įžanga

(188)

Bendrovės KLR negali įsigyti žemės tiesiogiai, jos gali tik įsigyti žemėnaudos teises iš vietos valdžios institucijų.

b) Teisinis pagrindas

(189)

KLR žemės administravimo įstatyme nustatyta, kad visa žemė priklauso liaudžiai ir jos negalima pirkti arba parduoti, tačiau nustatytos sąlygos, kuriomis žemėnaudos teises galima parduoti įmonėms per konkursus, kotiravimą ar aukcionus.

c) Tyrimo išvados

(190)

Iš esmės pagal aukcionų sistemą konkrečios žemėnaudos teisės kaina nustatoma pagal rinkos sąlygas, taigi kaina nustatoma nepriklausomai. Tačiau KLR Vyriausybė tvirtino, kad bet kuriuo atveju kiekvienai žemės kategorijai (pagal žemės sklypo kokybę žemės kategorija gali būti nuo 1 iki 15) ji nustato žemiausią kainą, už kurią mažesnės žemėnaudos teisės kainos negalima taikyti.

(191)

KLR Vyriausybė taip pat kontroliuoja žemės pasiūlą ir nustato žemės ploto, kurio žemėnaudos teisės gali būti parduodamos pramonės ar gyvenamojo būsto tikslais, kvotą pagal provinciją ir metus.

(192)

Bet kokiu atveju nė vienu atrinktų eksportuojančių gamintojų žemėnaudos teisių įsigijimo atveju Komisija negavo įrodymų, kad būtų vykdytas aukcionas, per kurį būtų nustatyta nepriklausoma žemėnaudos teisės kaina. Eksportuojantis gamintojas, kuriam skirta žemė, pateikė pasiūlymą dėl pradinės kainos ir atsižvelgiant į tai, kad jis buvo vienintelis aukciono dalyvis, jam buvo suteikta žemėnaudos teisė. Po atskleidimo KLR Vyriausybė tvirtino, kad nesutinka su Komisijos išvada, kad KLR nėra veikiančios žemėnaudos teisių pardavimo rinkos. Tačiau ji nepateikė jokių naujų argumentų, pagrindžiančių šį tvirtinimą.

(193)

Tyrimo išvadomis patvirtinama, kad su žemės suteikimu ir įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neaiški ir neskaidri ir kad kainas dažnai pasirinktinai nustato valdžios institucijos. Valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos be kitų kriterijų turi remtis pramonės politika (29).

(194)

Be to, iš nepriklausomos viešos informacijos matyti, kad žemė KLR suteikiama už mažesnes nei įprastos rinkos kainas (30).

(195)

Taigi, atrinktos bendrovės iš tiesų mokėjo KLR Vyriausybės nustatytą kainą. Žemėnaudos teisės suteikiamos už mažesnį nei tinkamas atlygį, palyginti su rinkos lyginamuoju dydžiu, kuris nustatytas e punkte.

(196)

KLR žemės padėtis taip pat aptarta TVF darbiniame dokumente, kuriame patvirtinama, kad žemėnaudos teisių suteikimas Kinijos pramonei neatitinka rinkos sąlygų (31).

d) Išvada

(197)

Komisija padarė išvadą, kad KLR Vyriausybės suteikiamos žemėnaudos teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje, nes bendrovėms tiekiamos prekės ir tokiu būdu joms suteikiama nauda. Kadangi per tyrimą nenustatyta, kad KLR būtų veikianti žemėnaudos teisių pardavimo rinka, iš naudojamo išorinio lyginamojo dydžio (žr. e punktą) matyti, kad atrinkti eksportuotojai už žemėnaudos teises mokėjo mažiau, palyginti su rinkos kaina.

(198)

Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus subsidija yra konkrečiai taikoma, nes pagal Valstybės tarybos sprendimą Nr. 40 reikalaujama, kad valdžios institucijos užtikrintų, kad žemė būtų skiriama skatinamiesiems pramonės sektoriams, kuriems priklauso stiklo pluošto gijų pramonė, kaip išsamiai paaiškinta 67–82 konstatuojamosiose dalyse. Sprendimo Nr. 40 18 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ribojamiesiems pramonės sektoriams žemėnaudos teisės nebus suteikiamos.

e) Subsidijos skirtumo skaičiavimas

(199)

Nauda yra už žemėnaudos teisę sumokėtos kainos ir atitinkamo išorinio lyginamojo dydžio skirtumas.

(200)

Komisijos nuomone, Kinijos Taipėjus yra tinkamas išorinis lyginamasis dydis dėl šių priežasčių:

a)	Kinijos Taipėjaus ir daugumos KLR provincijų ir miestų, kuriuose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, panašus ekonominio išsivystymo lygis, BVP ir ekonominė struktūra;

b)	nedidelis fizinis atstumas tarp KLR ir Taipėjaus;

c)	aukštas Kinijos Taipėjaus ir daugelio KLR provincijų pramonės infrastruktūros lygis;

d)	stiprūs Kinijos Taipėjaus ir KLR ekonominiai ryšiai ir tarpvalstybinė prekyba;

e)	didelis gyventojų tankumas daugelyje KLR provincijų ir Kinijos Taipėjuje;

f)	žemės tipas ir sandoriai susijusiam Kinijos Taipėjaus lyginamajam dydžiui apskaičiuoti panašūs į KLR ir

g)	bendros demografinės, lingvistinės ir kultūrinės Kinijos Taipėjaus ir KLR savybės.

(201)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su tuo, kad Kinijos Taipėjus naudotas kaip lyginamasis dydis ir teigė, kad gyventojų tankumas Kinijos Taipėjuje yra daug didesnis nei KLR, todėl žemės padėties ir kainų šiose šalyse negalima palyginti. Tačiau Komisija mano, kad dėl daugelio priežasčių, nurodytų pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, lyginamasis dydis pasirinktas pagrįstai.

(202)

Be to, vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas po atskleidimo teigė, kad pasirinkus Kinijos Taipėjų nebuvo atsižvelgta į konkrečios provincijos, kurioje jis įsikūręs, ekonomines sąlygas, tačiau alternatyvos nepasiūlė. Jis taip pat teigė, kad nedidelis fizinis atstumas tarp KLR ir Taipėjaus neturėtų būti laikomas tinkamu kriterijumi pasirenkant šį konkretų dydį, tačiau savo tvirtinimo nepagrindė. Kadangi nebuvo alternatyvių lyginamojo dydžio pasiūlymų, Kinijos Taipėjaus lyginamasis dydis patvirtinamas.

(203)

Atsižvelgdama į visus šiuos veiksnius Komisija padarė išvadą, kad jei KLR vyrautų rinkos sąlygos, žemėnaudos teisės kainos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams būtų labai panašios į žemės kainas Kinijos Taipėjuje.

(204)

2012 m. Kinijos Taipėjaus vidutinės žemės kainos nustatytos pagal Ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento duomenis ir pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją ir BVP augimą, siekiant nustatyti lyginamąją žemės kainą kiekvienais kalendoriniais metais. Kadangi žemėnaudos teisės skiriamos 50 metų ir nuvertėja tuo pagrindu, nauda per TL bus vertinama kaip lyginamosios kainos ir faktiškai sumokėtos kainos skirtumas santykiu 1/50.

(205)

Nustatoma ši žemės suteikimo už mažesnį nei tinkamas atlygį subsidijos norma:

Žemės suteikimas už mažesnį nei tinkamas atlygį
Bendrovės pavadinimas	Subsidijų skirtumas
Chongqing Polycomp International Corporation	2,9 %
Jingsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd (32)	1,6 %
Jushi Group Co., Ltd; Jushi Group Chengdu Co., Ltd; Jushi Group Jiujiang Co., Ltd	1,6 %

9. Išvada dėl subsidijavimo

(206)

Komisija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento nuostatas apskaičiavo tirtų bendrovių kiekvienos schemos kompensuotinos subsidijos sumas ir šias sumas sudėjo, kad apskaičiuotų bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo subsidijų sumą per TL.

(207)

Bendriems subsidijų skirtumams apskaičiuoti Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinį dydį kaip subsidijos sumą, palyginti su bendra bendrovės apyvarta. Tada šis procentinis dydis panaudotas skaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per TL suteiktą subsidiją.

(208)

Tada apskaičiuota subsidijos suma už į Sąjungą per TL eksportuoto nagrinėjamojo produkto toną, o toliau nurodyti skirtumai apskaičiuoti kaip to paties eksportuoto produkto vienos tonos kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentinis dydis.

(209)

Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, išskyrus grupę, kuriai priklauso eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomos 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatytu bendru svertiniu vidutiniu subsidijų skirtumu, apskaičiuotas bendras subsidijų skirtumas.

Bendrovės pavadinimas	Subsidijų skirtumas
Chongqing Polycomp International Corporation	9,7 %
Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd (33)	5,8 %
Jushi Group Co., Ltd; Jushi Group Chengdu Co., Ltd; Jushi Group Jiujiang Co., Ltd	10,3 %
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	10,2 %

D. ŽALA

1. Sąjungos gamyba ir Sąjungos pramonė

(210)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino aštuoni gamintojai. Jie yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(211)

Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį visa Sąjungos gamybos apimtis sudarė 530 000–580 000 t produkto. Komisija šią gamybos apimtį nustatė remdamasi visa turima APFE pateikta informacija apie Sąjungos pramonę. Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos trijų Sąjungos gamintojų gamyklos, kuriose pagaminama 52 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(212)

Remiantis informacija, pateikta skunde ir prašyme atlikti peržiūrą, kuriuose atskleisti skundo pateikėjų ir pareiškėjų faktiniai makroekonominiai rodikliai, ir tuo, kad prie skundo pateikėjų ir pareiškėjų neprisijungė tik labai nedaug Sąjungos gamintojų, nederėtų atskleisti su visais Sąjungos gamintojais susijusių faktinių suvestinių makroekonominių rodiklių, nes bet kuri suinteresuotoji šalis galėtų atskirti trūkstamus skundo ir prašymo nepateikusių bendrovių konkrečius duomenis.

(213)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su duomenų konfidencialumu ir viso Sąjungos suvartojimo ir kitų makroekonominių žalos rodiklių duomenų pateikimu intervalais.

(214)

Gavusi prašymą ir remdamasi pagrįstomis priežastimis Komisija privalo saugoti prie skundo neprisijungusių gamintojų konfidencialius duomenis. Atskleidus tikslius makroekonominius rodiklius būtų galima nustatyti tokių gamintojų konfidencialius duomenis, o tai pakenktų jų interesams. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

2. Sąjungos suvartojimas

(215)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, pagrįsta APFE pateiktais duomenimis, ir ii) importu iš trečiųjų šalių, pagrįstu iš Eurostato (COMEXT) gautais duomenimis.

(216)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (metrinėmis tonomis)

	2010 m.	2011 m.	2012 m.	TL
Bendras Sąjungos suvartojimas	700 000–750 000	680 000–730 000	710 000–760 000	720 000–770 000
Indeksas (2010 m. = 100)	100	97	101	103
Šaltinis: APFE pateikti duomenys, Eurostatas (COMEXT).

(217)

Nuo 2010 m. iki TL Sąjungos suvartojimas padidėjo 3 %

(218)

Po galutinio atskleidimo vienas naudotojas tvirtino, kad Sąjungos suvartojimas 2009 m. sumažėjo beveik 30 % Tuo remdamasis jis tvirtina, kad 3 % padidėjimas nuo 2010 m. yra labai nedidelis. Tačiau Komisija šio padidėjimo ir nevertino kaip labai didelio, tik pastebėjo, kad suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo.

3. Importas iš nagrinėjamosios šalies

3.1. Importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo apimtis ir rinkos dalis

(219)

Toliau kartu analizuotas importas dempingo kaina ir subsidijuotas importas iš tų pačių atrinktų KLR gamintojų per tą patį TL.

(220)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimties raida:

2 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis) ir rinkos dalis

	2009	2010	2011	2012	TL
Importo apimtis (tonomis)	98 916	152 514	109 172	125 781	130 958
Indeksas (2010 m. = 100)	65	100	72	82	86
Indeksas (2009 m. = 100)	100	154	110	127	132
Rinkos dalis	13–18 %	19–24 %	13–18 %	15–20 %	15–20 %
Indeksas (2010 m. = 100)	87	100	73	81	83
Indeksas (2009 m. = 100)	100	115	84	93	97
Šaltinis: Eurostatas (COMEXT).

(221)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš KLR apimtis sumažėjo 14 %, o jo rinkos dalis – 17 % Tačiau 2010 m. nėra tinkami ataskaitiniai metai – importo tendencijas būtų galima tiksliau analizuoti atsižvelgiant ir į 2009 m., kaip nurodyta pirmesnėje lentelėje. Iki 2010 m. rugsėjo mėn., kai buvo nustatyti laikinieji muitai, Sąjungos importuotojai 2010 m. prikaupė labai daug Kinijos kilmės stiklo pluošto gijų produktų atsargų. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad per pirmuosius devynis 2010 m. mėnesius iš KLR importuotas kur kas didesnis nei įprastai produkto kiekis. Importo iš KLR apimtis 2009 m. buvo apie 99 000 t, o 2010 m. – daugiau nei 152 000 t, vėliau 2011 m. importo apimtis sumažėjo iki apytiksliai 109 000 t. Iš šios tendencijos matyti, kad nuo 2009 m. importo apimtis akivaizdžiai padidėjo. Nuo 2011 m. importo iš Kinijos apimtis padidėjo 20 %, jo rinkos dalis vėl padidėjo 2 procentiniais punktais.

(222)

Kelios šalys pakartojo tvirtinimus, kad importas iš KLR ir jo rinkos dalis nuo 2010 m. iki TL pabaigos sumažėjo, dėl to neįrodyta, kad importo apimtis būtų labai padidėjusi, kaip to reikalaujama pagal Antidempingo susitarimo 3 straipsnio 2 dalį ir Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 15 straipsnio 2 dalį. Be to, jos tvirtino, kad 2009 m. yra netinkami ataskaitiniai metai, nes: i) tam nėra teisinio pagrindo pagal pagrindinį antidempingo reglamentą ir pagrindinį antisubsidijų reglamentą ir „Mexico-Steel Pipes and Tubes Panel“ manymu „tyrimą atliekanti institucija negali naudoti tam tikro laikotarpio laiko atkarpų“, ii) nėra tvirtinimo, kad 2010 m. duomenys susiję su atsargų kaupimu, įrodymų ir iii) į 2009 m. duomenis nebuvo atsižvelgta dėl jokių kitų žalos vertinimo aspektų, dėl to vertinimas buvo neobjektyvus.

(223)

Dėl pirmo ir trečio tvirtinimo – pagrindiniame antidempingo reglamente ir pagrindiniame antisubsidijų reglamente (t. y. taikomoje teisėje) nenurodyta, kuris laikotarpis turėtų būti nagrinėjamas tendencijoms išanalizuoti. Todėl nėra priežasties, dėl kurios 2009 m. negalėtų būti nagrinėjami importo iš KLR tendencijoms išanalizuoti. Analizė dėl to netampa neobjektyvi, priešingai – taip papildoma Sąjungos pramonės padėties analizė. Kaip paaiškinta 219 konstatuojamojoje dalyje, papildomai be nagrinėjamojo laikotarpio 2009 m. nagrinėti tik siekiant nustatyti konkrečius su importu iš Kinijos susijusius žalos rodiklius. Nustatant kitus žalos rodiklius neturėta objektyvių priežasčių, kodėl neturėtų būti nagrinėjami visi nagrinėjamojo laikotarpio metai.

(224)

Dėl antro tvirtinimo – atsargų kaupimas labai aiškiai matyti iš mėnesinių importo duomenų, kurie gauti iš duomenų bazės, sukurtos pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 6 dalį (žr. 1 diagramą) (34). Kol nebuvo nustatytos laikinosios priemonės, nagrinėjamojo produkto importas iš KLR labai padidėjo per 2010 m. antrą ir trečią ketvirčius (importuotas produktas buvo skirtas suvartoti iki 2010 m. pabaigos ar 2011 m. pradžios dėl ribotos laikymo trukmės). Šis padidėjimas neatitiko panašaus suvartojimo padidėjimo, o tai rodo, kad importuota siekiant sukaupti atsargų, nes tikėtasi, kad bus nustatytos priemonės. KLR Vyriausybė nepateikė kito šio padidėjimo paaiškinimo, todėl Komisija gali pagrįstai manyti, kad atsargos kauptos iki priemonių nustatymo 2010 m. pabaigoje. Dar vienas įrodymas – nuo laikinųjų priemonių nustatymo iki galutinių priemonių nustatymo (2010 m. ketvirtas ketvirtis ir 2011 m. pirmieji trys mėnesiai) importo iš KLR per mėnesį lygis buvo labai žemas. Kai galutiniu etapu priemonės buvo sumažintos (2011 m. kovo mėn.), importo per mėnesį lygis vėl padidėjo ir buvo stabilus.

1 diagrama

Nagrinėjamojo produkto importas iš KLR (kiekis per mėnesį)

Šaltinis: pagal 14 straipsnio 6 dalį sukurta duomenų bazė.

3.2. Importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo kainos

(225)

Importo iš Kinijos kainų (išskyrus galiojančius antidempingo muitus) raida:

3 lentelė

Importo kainos

	2010	2011	2012	TL
Vidutinė CIF kaina (EUR/t)	911	877	892	834
Indeksas (2010 m. = 100)	100	96	98	92
Šaltinis: Eurostatas (COMEXT).

(226)

Importo iš Kinijos CIF kainos (išskyrus galiojančius antidempingo muitus) per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 911 EUR/t iki 834 EUR/t. Taigi, per nagrinėjamąjį laikotarpį jos sumažėjo 8 %

(227)

KLR Vyriausybė ir naudotojas tvirtino, kad vidutinių importo kainų palyginimas neanalizuojant produkto asortimento buvo klaidinantis. Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad iš KLR daugiausia importuota pigiausios rūšies produkto, t. y. pusverpalių.

(228)

Priešingai, nei tvirtinta, analizuojant buvo visapusiškai atsižvelgta į produkto asortimentą, nes Komisija lygino eksportuojančių Kinijos gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas. Taip pat daryta ir per pirminį tyrimą.

(229)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė reikalavo, kad 3 lentelėje būtų pateiktos kiekvienos rūšies produkto importo iš Kinijos kainos, nes duomenys apie kiekvienos rūšies produktą naudoti skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumus.

(230)

Vidutinė importo iš Kinijos kaina 3 lentelėje nurodyta siekiant parodyti nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas. Tendencijoms parodyti pakanka nurodyti vidutines kainas. Skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumus naudoti duomenys apie kiekvienos rūšies produktą.

(231)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš atrinktų Kinijos gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir atitinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į muitus, antidempingo muitus ir išlaidas po importo. Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos. Palyginimo rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės svertinės kainos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį procentiniu dydžiu. Nustatyta, kad, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių (ir muitų), pagrindinio Kinijos eksportuotojo į Sąjungą priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 2 %, ir jis buvo pridėtas prie importo kainos. Didžiosios dalies kito importo kainos buvo panašaus į Sąjungos kainas lygio.

(232)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad būta tam tikrų su 3 PKN susijusių CIF verčių netikslumų.

(233)

Komisija į šį tvirtinimą atsižvelgė ir pakoregavo atitinkamas CIF vertes, dėl to šiek tiek pasikeitė šio eksportuojančio gamintojo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai (žr. 440 konstatuojamąją dalį).

(234)

Kelios šalys tvirtino, kad per TL kainos nebuvo itin priverstinai mažinamos. Jos nurodė, kad vieno eksportuotojo 2 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra beveik de minimis, todėl jo negalima laikyti reikšmingu. Be to, jos rėmėsi Komisijos praktika, pagal kurią laikyta, kad dėl nedidelio 6 % priverstinio kainų mažinimo ar priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis bendram Sąjungos kainų lygiui poveikio nedaryta, nes eksporto apimtis buvo nedidelė.

(235)

Nepaisant šiuo metu galiojančių antidempingo priemonių kainos vis vien priverstinai mažinamos. Rėmimasis Komisijos praktika yra klaidingas. Tankaus natrio karbonato (35) atveju laikyta, kad priverstinis kainų mažinimas 6 % iš esmės neturi jokio poveikio bendram kainų lygiui, nes iš eksportuojančios šalies importuotas labai nedidelis produkto kiekis, o tokio importo rinkos dalis sudarė 1,4 % Palyginimui – KLR rinkos dalis per TL sudarė 15–20 % Tam tikrų lazerinių optinių skaitymo sistemų (36) atveju priverstinis kainų mažinimas dėl nagrinėjamojo importo laikytas nedideliu atsižvelgiant į i) labai padidėjusį Sąjungos suvartojimą (129 %) ir ii) nagrinėjamojo produkto pobūdį – tai buvo nevienalytis produktas, pasižymintis įvairiomis savybėmis ir techniniais skirtumais ir priklausantis nuo greitos technologinės plėtros. Dabartiniuose tyrimuose nagrinėjamojo produkto rinka yra visiškai kitokia, todėl priverstinio kainų mažinimo dydį reikia vertinti atsižvelgiant į šią konkrečią rinką. Nagrinėjamasis produktas yra elementarus vienalytis sutvirtinimo produktas pakankamai stabilioje rinkoje. Tokia rinka labiau reaguoja į kainų skirtumus ir net nedidelis kainų skirtumas gali jai turėti didelio poveikio. Todėl tai, kad nebuvo didelio priverstinio kainų mažinimo, nekeičia Komisijos išvadų. Priešingai, vertinant į šį aspektą buvo visapusiškai atsižvelgta. Galiausiai kiekvienu atveju vertinimas atliekamas pagal susijusias aplinkybes, o žala nustatoma pagal įvairius rodiklius, kurių nė vienas neturi lemiamos reikšmės.

4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(236)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai rodikliai, per nagrinėjamąjį laikotarpį turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(237)

Kaip minėta 17–25 konstatuojamosiose dalyse, norint nustatyti galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(238)

Žalai nustatyti Komisija makroekonominius žalos rodiklius atskyrė nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde ir prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir vėliau pateiktomis pastabomis ir, jei įmanoma, juos sutikrino su statistiniais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai tinkamai rodė Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(239)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo ir subsidijų skirtumų dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo ar subsidijavimo.

(240)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

5. Makroekonominiai rodikliai

5.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(241)

Sąjungos pramonei būdinga, kad metinė gamybos apimtis keičiasi, nes kas 7–10 metų reikia atnaujinti krosnis, todėl metais iki atnaujinimo gamybos apimtis būna didesnė, kad būtų prikaupta atsargų, o tais metais, kai krosnys atnaujinamos, gamybos apimtis būna mažesnė. Bet kada, kai krosnis neveikia dėl atnaujinimo, tais metais gamybos pajėgumai taip pat būna mažesni.

(242)

Atsižvelgiant į šiuos apribojimus, bendros Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2010	2011	2012	TL
Gamybos apimtis (tonomis)	560 000–610 000	580 000–630 000	510 000–560 000	530 000–580 000
Indeksas	100	103	92	95
Gamybos pajėgumai (tonomis)	670 000–720 000	680 000–730 000	650 000–700 000	640 000–690 000
Indeksas	100	101	97	96
Pajėgumų naudojimas	84 %	86 %	81 %	84 %
Indeksas	100	102	95	99
Šaltinis: APFE pateikti duomenys.

(243)

Didėjant Sąjungos suvartojimui (3 %) Sąjungos pramonės panašaus produkto gamyba nuo 2010 m. iki TL sumažėjo 5 % Gamybos pajėgumai nuo 2010 m. iki TL taip pat sumažėjo apie 4 % Pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė, išskyrus sumažėjimą 2012 m.

(244)

Galima pastebėti, kad 2011–2012 m. gamyba sumažėjo 11 procentinių punktų, o gamybos pajėgumai – 4 procentiniais punktais. Tai lėmė Sąjungos pramonės restruktūrizacija ir kai kurių Sąjungos pramonės gamyklų uždarymas. Nebegalėdami atsigauti nuo importo dempingo kaina 2011 m. pabaigoje gamybą nutraukė stiklo pluošto gijų gamintojas „Ahlstrom“, o 2012 m. gamyklą Italijoje uždarė „Owens Corning Vado Ligure“. Tačiau Sąjungos pramonė mano, kad po restruktūrizacijos ir vėl atkūrus vienodas sąlygas ji gali išlikti gyvybinga – dėl to Sąjungos pramonė vis dar investuoja į esamų krosnių atnaujinimą.

(245)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nurodė trumpesnę nei vidutinę krosnių eksploatavimo trukmę, dėl to Sąjungos gamintojų investicijos ir (arba) krosnių naudojimas yra neveiksmingi.

(246)

Buvo įrodyta, kad Sąjungos pramonė sprendimus dėl krosnių atnaujinimo priimdavo remdamasi gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo veiksniais. Nebuvo požymių, kad atrinktų Sąjungos gamintojų taikyta krosnių eksploatavimo trukmė būtų buvusi bloga praktika pagal pramonės sektorių ir produktų asortimento reikalavimus.

(247)

Kelios šalys tvirtino, kad visų pirma dėl krosnių atnaujinimo sąnaudų, kurios turi poveikio visiems makroekonominiams ir mikroekonominiams rodikliams, reikėtų nagrinėti ilgesnį laikotarpį nei nuo 2010 m. iki TL. KLR Vyriausybė nurodė, kad nebuvo pateikta duomenų ar informacijos, kuriais metais Sąjungos gamintojai atnaujino krosnis.

(248)

Krosnių atnaujinimas būdingas šiai pramonės šakai ir jis kartojamas. Tai reikalinga, norint užtikrinti veiklos tęstinumą ir nesumažinti pajėgumų. Investicijos į MTTP yra tiesiogiai susijusios su gamybos pajėgumais, be to, investuojama norint sukurti produktus pagal pirkėjų užsakymuose nurodytas specifikacijas. Todėl šios investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį nėra išskirtinės. Nesvarbu, kokia pasirenkama eksploatacijos trukmė, krosnių remonto ar atnaujinimo darbai visada turės poveikio gamybos apimčiai. Su bendrove susijusi informacija apie tai, kada buvo atnaujinamos krosnys, laikoma konfidencialia.

(249)

Be to, vienas naudotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonė galėjo išvengti (subsidijuoto importo ir importo dempingo kaina) žalingo poveikio, nes nuo 2010 m. iki TL pabaigos pajėgumų naudojimas buvo pakankamai stabilus.

(250)

Panašaus produkto gamyba yra nenutrūkstamas procesas, kurio negalima priderinti prie trumpalaikių paklausos pokyčių. Pakankamai stabilų pajėgumų naudojimą reikia vertinti atsižvelgiant į mažėjančius gamybos pajėgumus. Todėl tvirtinimas atmetamas.

5.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(251)

Sąjungos pramonės pardavimo laisvojoje Sąjungos rinkoje apimties, pardavimo uždarojoje Sąjungos rinkoje apimties ir susijusių rinkos dalių raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2010	2011	2012	TL
Pardavimo laisvojoje Sąjungos rinkoje apimtis (tonomis)	420 000–470 000	390 000–440 000	400 000–450 000	420 000–470 000
Indeksas	100	94	96	99
Pardavimo laisvojoje rinkoje rinkos dalis	58–63 %	56–61 %	55–60 %	56–61 %
Indeksas	100	96	95	97
Pardavimo uždarojoje Sąjungos rinkoje apimtis (tonomis)	20 000–70 000	30 000–80 000	30 000–80 000	30 000–80 000
Indeksas	100	114	123	121
Pardavimo uždarojoje rinkoje rinkos dalis	4–9 %	5–10 %	5–10 %	5–10 %
Indeksas	100	117	122	118
Šaltinis: APFE pateikti duomenys.

(252)

Sąjungos pramonės stiklo pluošto gijų produktų pardavimo laisvojoje rinkoje (t. y. nesusijusiems pirkėjams) apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo (1 %). Tačiau Sąjungos suvartojimui padidėjus 3 % Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 58–63 % 2010 m. iki 56–61 % per TL. 2011 m. pardavimo apimtis buvo mažesnė dėl to, kad 2010 m. buvo prikaupta daug iš Kinijos importuoto produkto atsargų, kurios 2011 m. palaipsniui pateko į rinką.

(253)

Sąjungos pramonės pardavimas uždarojoje rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 11–14 % viso Sąjungos pramonės pardavimo (laisvojoje ir uždarojoje) Sąjungos rinkoje. Pardavimas uždarojoje rinkoje 2010–2012 m. didėjo, vėliau per TL buvo pastovus. Vertinant absoliučiais skaičiais pardavimo uždarojoje rinkoje padidėjimas 2010–2011 m. yra labai nedidelis.

5.3. Užimtumas ir našumas

(254)

Sąjungos gamintojų užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2010	2011	2012	TL
Darbuotojų skaičius	3 450–3 950	3 350–3 850	3 200–3 700	3 000–3 500
Indeksas	100	97	95	89
Našumas (vnt./vienam darbuotojui)	153	163	150	164
Indeksas	100	106	98	107
Šaltinis: APFE pateikti duomenys.

(255)

Sąjungos gamintojų užimtumo lygis rodo, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį bandė racionalizuoti gamybą siekdama sumažinti gamybos sąnaudas. Iš tikrųjų, darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 11 %

(256)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pasikeitus darbuotojų skaičiui ir gamybos apimčiai Sąjungos gamintojų darbuotojų našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, nuo 2010 m. iki TL padidėjo 7 %

5.4. Augimas

(257)

Kaip nurodyta 217 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3 % Kadangi panašus produktas naudojamas daugeliui paskirčių, Sąjungos pramonė ir naudotojai tikisi, kad artimoje ateityje suvartojimas toliau didės.

5.5. Dempingo ir subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo ar subsidijavimo

(258)

Sąjungos pramonei žala dėl importo dempingo kaina iš KLR buvo daroma iki 2011 m., kai buvo nustatyti muitai. Iš KLR importuojamam produktui nustatytais muitais siekta užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis Sąjungos pramonė galėtų sąžiningai konkuruoti su minėtu importu ir atsigauti po jai darytos žalos.

(259)

Tačiau to neįvyko. Sąjungos pramonė vėl veikia nuostolingai ir toliau praranda rinkos dalį, nors Sąjungos suvartojimas ir padidėjo. Iš KLR toliau importuota labai mažomis kainomis ir didėjo šiam importui tenkanti rinkos dalis. Importo iš Kinijos rinkos dalis per tiriamąjį laikotarpį buvo 3 procentiniais punktais didesnė nei prieš nustatant muitus (37). Sąjungos pramonė vykdė restruktūrizaciją ir uždarė kai kurias gamyklas (žr. 244 konstatuojamąją dalį). Akivaizdu, kad atsigavimo po buvusio dempingo nebuvo.

(260)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR apimtį, rinkos dalį ir kainas ir atsižvelgiant į esamus dempingo skirtumus (9,6 % ir 29,7 %) (38) poveikį Sąjungos pramonės padėčiai galima laikyti reikšmingu.

(261)

Kadangi tai pirmas antisubsidijų tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto, atsigavimas po buvusio subsidijavimo nevertinamas.

6. Mikroekonominiai rodikliai

6.1. Kainos

(262)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo laisvojoje ir uždarojoje Sąjungos rinkose kainos

	2010	2011	2012	TL
Vidutinė vieneto gamintojo kainomis EXW sąlygomis pardavimo kaina laisvojoje Sąjungos rinkoje (EUR/t)	1 061	1 144	1 070	1 035
Indeksas (2010 m. = 100)	100	108	101	98
Vidutinė vieneto gamintojo kainomis EXW sąlygomis pardavimo kaina uždarojoje Sąjungos rinkoje (EUR/t)	1 006	1 031	1 027	989
Indeksas (2010 m. = 100)	100	103	102	98
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys.

(263)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vieneto pardavimo laisvojoje rinkoje kainos sumažėjo 2 % 2010 m. rugsėjo mėn. įsigaliojus laikiniesiems muitams Sąjungos pramonė 2011 m. galėjo padidinti savo kainas. Tačiau nuo 2011 m. vieneto pardavimo kainos sumažėjo 10 %

(264)

Vieneto pardavimo uždarojoje rinkoje kainos (t. y. sandorių kainos) keitėsi taip pat kaip vieneto pardavimo laisvojoje rinkoje kainos – Sąjungos pramonė 2011 m. padidino pardavimo uždarojoje rinkoje kainas, vėliau jos sumažėjo 4 %

6.2. Vidutinės vieneto gamybos sąnaudos

(265)

Vieneto gamybos sąnaudų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

8 lentelė

Vieneto gamybos sąnaudos

	2010	2011	2012	TL
Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)	964	990	1 032	976
Indeksas (2010 m. = 100)	100	103	107	101
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys.

(266)

Vidutinės vieneto gamybos sąnaudos 2010–2012 m. padidėjo. Po 2012 m. vidutinės vieneto gamybos sąnaudos vėl sumažėjo beveik iki 2010 m. lygio. 2012 m. jos labiausiai padidėjo dėl konkrečios padėties, susijusios su vieno atrinkto Sąjungos gamintojo investicijomis. Vidutinės vieneto gamybos sąnaudos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik 1 %

(267)

Keli naudotojai tvirtino, kad bendrų išvadų negalima pagrįsti su viena konkrečia bendrove susijusia padėtimi. Dėl vieneto gamybos sąnaudų padaryta išvada, kad sąnaudos buvo pakankamai stabilios. Dėl padidėjimo 2012 m. bendros išvados nepasikeitė.

(268)

Vieneto gamybos sąnaudos pagrįstos bendra atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtimi. 7 lentelėje nurodyta vieneto pardavimo kaina pagrįsta padavimu nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Taigi, šie du rodikliai pagrįsti skirtingais duomenimis, todėl jų negalima tiesiogiai palyginti.

(269)

Po galutinio atskleidimo CCCLA tvirtino, kad Komisija privalo pateikti pakankamai palyginamų duomenų, kad būtų galima įvertinti, ar gamybos sąnaudų pasikeitimu būtų galima paaiškinti nedidelį Sąjungos pardavimo kainų sumažėjimą.

(270)

Šie du rodikliai pagrįsti skirtingais duomenimis ir jei jų palyginti negalima pagal absoliučius skaičius, tai jų tendencijas palyginti galima.

6.3. Darbo sąnaudos

(271)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

	2010	2011	2012	TL
Vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis (EUR)	40 518	41 590	42 310	42 917
Indeksas (2010 m. = 100)	100	103	104	106
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys.

(272)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį palaipsniui didėjo (+ 6 %). Ši raida atitiko darbo sąnaudų indeksą šalyse, kuriose įsikūrę atrinkti gamintojai (39).

6.4. Atsargos

(273)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

10 lentelė

Atsargos

	2010	2011	2012	TL
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	18 539	46 585	50 198	52 805
Indeksas (2010 m. = 100)	100	251	271	285
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys.

(274)

Laikotarpio pabaigos atsargos pirmiausia gerokai padidėjo 2011 m., o po to per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau didėjo.

(275)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad APFE pateiktuose duomenyse nurodyti atsargų svyravimai atskleidžia nedeklaruotus pardavimus, ir lyginant su importo iš Kinijos duomenimis nerodo, kad būtų padaryta žala.

(276)

Į šį tvirtinimą neturėtų būti atsižvelgta. Komisija mikroekonominius rodiklius, kaip antai atsargų lygį, analizavo remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais faktiniais duomenimis. Per atrinktų Sąjungos gamintojų tyrimą nebuvo nustatyta nedeklaruotų pardavimų.

(277)

Po galutinio atskleidimo vienas naudotojas tvirtino, kad 2010 m. nėra tinkami ataskaitiniai metai, nes atsargų lygis buvo neįprastai žemas, palyginti su laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. spalio mėn. (pirminio antidempingo tyrimo tiriamuoju laikotarpiu).

(278)

Tvirtinimas atmestas, nes šiems tyrimams ir pirmesniam tyrimui atrinkti subjektai skiriasi, dėl to duomenų palyginti neįmanoma. Komisija analizavo tik nagrinėjamojo laikotarpio duomenis, visų pirma mikroekonominius duomenis, ir ji neturi duomenų apie atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygį iki nagrinėjamojo laikotarpio. KLR Vyriausybė nurodė, kad atsargų lygis 2011 m. yra didesnis ir dėl to, kad tais metais Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3 % Tačiau tai neturi poveikio nagrinėjamojo laikotarpio tendencijoms.

6.5. Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(279)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2010	2011	2012	TL
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)	3 %	2 %	– 6 %	– 4 %
Indeksas (2010 m. = 100)	100	66	– 200	– 134
Grynųjų pinigų srautas (EUR)	32 847 910	10 978 839	– 1 297 704	14 660 203
Indeksas (2010 m. = 100)	100	33	– 4	45
Investicijos (EUR)	7 729 022	9 721 478	30 738 820	32 511 238
Indeksas (2010 m. = 100)	100	126	398	421
Investicijų grąža	2 %	2 %	– 4 %	– 3 %
Indeksas (2010 m. = 100)	100	69	– 184	– 137
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys.

(280)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį pelną, gautą parduodant panašų produktą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo nuo 3 % iki – 4 %

(281)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo (– 55 %).

(282)

Atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo. 2012 m. ir per TL jos dar labiau padidėjo. Investicijų sąnaudos buvo didelės dėl krosnių atnaujinimo. Šioje kapitalui imlioje pramonėje krosnys turi būti atnaujinamos kas 7–10 metų, o su tuo susijusios sąnaudos gali siekti 8–13 mln. EUR (duomenys nurodyti intervalais dėl konfidencialumo). Investicijoms taip pat priskiriamos didelės struktūrinės investicijų sąnaudos, susijusios su įvorių lydinių sunaudojimu ir jų nuolatiniu atnaujinimu.

(283)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąžos tendencijos buvo tokios pat neigiamos, kaip pelningumo. Mažėjanti investicijų grąža akivaizdžiai rodo, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo.

(284)

Finansinė padėtis buvo nestabili nepaisant per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjusio suvartojimo, kaip aprašyta 217 konstatuojamojoje dalyje, ir Sąjungos pramonės pastangų racionalizuoti gamybos sąnaudas, kaip aprašyta 244 ir 337 konstatuojamosiose dalyse.

(285)

Per tyrimus nenustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai būtų turėję didelių sunkumų padidinti kapitalą.

(286)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys pastebėjo, kad investicijų lygis buvo toks didelis 2012 m. ir per TL, kad dėl šių didelių investicijų sąnaudų Sąjungos pramonė per TL galėjo veikti nepelningai. Be to, KLR Vyriausybė tvirtino, kad sumažėjęs pelningumas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis ir dėl krosnių atnaujinimo sumažėjusia gamybos apimtimi.

(287)

Pirma, 32 mln. EUR investicijų per TL nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. iš dalies sutampa su 30 mln. EUR investicijomis 2012 m. Antra, tais laikotarpiais daugiausia investuota į krosnių atnaujinimą, šios investicijos šiame versle kartojasi ir laikomos investicijomis įprastomis verslo sąlygomis, kaip nustatyta 241–250 konstatuojamosiose dalyse. Trečia, investicijų lygis turėjo poveikio Sąjungos pramonės rezultatams, nes susidarė papildomų sąnaudų. Tačiau pagrindinis investicijų poveikis matyti balanse, o ne pelno ir nuostolio ataskaitoje, kurioje nurodomos pasikartojančios įprastinės nusidėvėjimo sąnaudos, todėl investicijomis negalima paaiškinti, kodėl veikta nuostolingai. Dėl KLR Vyriausybės tvirtinimo – krosnių atnaujinimas nuodugniai planuojamas iš anksto. Tiekimo pirkėjams tęstinumas užtikrinamas sukauptomis atsargomis. Pagaliau šių investicijų poveikis paskirstomas kelių metų sąnaudoms ir bendrovės rezultatams.

(288)

Be to, kelios šalys teigė, i) kad didesnės investicijų sąnaudos matyti iš mažesnės investicijų grąžos 2012 m. ir per TL (atsižvelgiant į tai, kad kai kurių investicijų grąža gaunama ne iš karto) ir ii) kad neracionalu remtis kelių metų atkarpomis, kai būta daugiausia investicijų, ir padaryti išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis dėl to pablogėjo.

(289)

Investicijos į krosnis per nagrinėjamąjį laikotarpį nėra išskirtinės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2004 m. Sąjungos pramonė į krosnis investavo beveik kasmet. Todėl nesvarbu, koks laikotarpis pasirenkamas, krosnių remonto ar atnaujinimo darbai visada turės poveikio gamybos apimčiai ir investicijų grąžai. Sumažėjęs atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas rodo, kad gamintojai už panašų produktą negalėjo nustatyti tokių kainų, kurios užtikrintų būtiniausias investicijas į verslo tęstinumą.

(290)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad pramonė prieš skolindamasi pirmiausia naudoja turimus grynuosius pinigus, dėl to normalu, kad grynųjų pinigų srautas sumažėjo, kai atrinkti Sąjungos gamintojai daug investavo 2012 m. ir per TL. Be to, ji tvirtina, kad nuostolingai veikianti pramonė nebūtų galėjusi tiek daug investuoti, kiek investavo atrinktos bendrovės.

(291)

Stiklo pluošto gijų pramonė yra pasaulinis verslas, kurio finansavimo mechanizmai aprėpia kur kas daugiau nei atrinktų Sąjungos gamintojų finansų sritį. Investicijos nebūtinai turi poveikio grynųjų pinigų srautui. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

7. Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(292)

Tyrimo išvados patvirtina, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 5 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

(293)

Nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė 2011 m. galėjo padidinti savo kainas. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonė dėjo pastangas veiksmingumui ir našumui didinti. Nors Sąjungos suvartojimas ir didėjo, Sąjungos pramonė nuo 2012 m. neturėjo kito pasirinkimo, kaip vėl mažinti vieneto pardavimo kainas, kad išlaikytų rinkos dalį.

(294)

Iš priverstinio kainų mažinimo analizės (žr. 231 konstatuojamąją dalį) ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainos mažėjimo tendencijos (žr. 263 konstatuojamąją dalį) akivaizdžiai matyti, kad Sąjungos gamintojai su importu iš Kinijos bandė konkuruoti kainomis ir panaikino kainų skirtumą. Tačiau dėl to labai pablogėjo Sąjungos gamintojų finansiniai rodikliai ir nuo 2012 m. Sąjungos pramonė veikia nuostolingai. Ši padėtis nėra tvari per trumpalaikį ar vidutinį laikotarpį.

(295)

Kiti rodikliai, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumai, užimtumas, atsargos ir grynųjų pinigų srautas, taip pat blogėjo, net ir nustačius priemones importui iš KLR.

(296)

Abiejų tyrimų išvados taip pat patvirtina, kad pasikeitusios aplinkybės, kuriomis buvo pagrįstas dalinės tarpinės antidempingo priemonių peržiūros inicijavimas, t. y. restruktūrizacija ir kai kurių Sąjungos gamyklų uždarymas, kaip paaiškinta 244 konstatuojamojoje dalyje, yra pagrįstos ir ilgalaikės. Gamyklą uždarius ji yra visiškai išmontuojama. Be to, naujos krosnies statymui reikia didelio kapitalo ir daug laiko, tad to neįmanoma padaryti per trumpą laikotarpį. Todėl reikėtų tinkamai įvertinti laiką ir sąnaudas, kurie reikalingi naujai gamyklai su krosnimis pastatyti. Taigi, kai kurių gamyklų restruktūrizaciją ir uždarymą galima laikyti pagrįsta ir ilgalaike aplinkybe.

(297)

Kelios šalys tvirtino, kad buvo aiškių požymių, kad žala nebuvo daroma. Šie tvirtinimai nagrinėjami tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(298)

CCCLA nurodė, kad „Binani“ grupė 2012 m. įsigijo vieną Sąjungos gamintoją („3B Fibreglass“) ir kad bendra Sąjungos pramonės padėtis privalo būti gera, nes joks racionalus ekonominės veiklos vykdytojas neinvestuotų į neveiksnią pramonę. CCCLA taip pat pacitavo „Braj Binani“ 2013 m. metinę ataskaitą, kad „bendra šių dviejų gamybos subjektų Belgijoje ir Norvegijoje padėtis vertinama kaip gera“. Be to, CCCLA taip pat nurodė, kad dviejų Sąjungos gamintojų apyvarta nuo 2010 m. iki TL padidėjo ir kad dėl to akivaizdu, kad Sąjungos pramonei žala nėra daroma.

(299)

Indijos „Binani“ grupė iš tiesų 2012 m. įsigijo „3B Fibreglass“. Tačiau nepaisydama „Binani“ grupės atskirų verslo motyvų, Komisija remiasi tyrimo išvadomis, kad Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir sumažėjo jos pelningumas. Reikėtų nurodyti citatos kontekstą ir ją pateikti pilną: „Bendra šių dviejų gamybos subjektų Belgijoje ir Norvegijoje padėtis vertinama kaip gera, o pajėgumai buvo iš dalies sumažinti, atsižvelgiant į sumažėjusią paklausą rinkoje. Gamyba sėkmingai padidinta, siekiant įprasto veiksmingumo. Tačiau vidutinis pardavimas sumažėjo dėl pigaus importo iš Azijos.“

(300)

Tvirtinimas, kad Sąjungos pramonei žala nedaroma, nes du Sąjungos gamintojai nuo 2010 m. iki TL padidino apyvartą, yra klaidinantis ir neteisingas. CCCLA šiai išvadai padaryti rėmėsi kilogramais išreikšta apyvarta. Tačiau daryti išvadas tik pagal didesnę pardavimo apimtį yra netikslu, nes neatsižvelgiama į tokio pardavimo kainų lygį ir atitinkamai poveikį bendrovės pelningumui.

(301)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad APFE nariai investuoja į pajėgumų didinimą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų (pvz., KLR, Rusijoje, Indijoje ir Tunise), o tai yra aiškus ženklas, kad žala nėra daroma.

(302)

Šis žalos tyrimas yra susijęs su Sąjungos gamintojų veikla Sąjungos rinkoje. Kaip matyti iš 4 lentelės, Sąjungos pramonė 2011 m. šiek tiek padidino pajėgumus (1 %), o vėliau iki TL pabaigos pajėgumai sumažėjo 5 procentiniais punktais. Taigi Sąjungoje pajėgumai nepadidėjo. Tačiau daug stiklo pluošto gijų gamintojų yra tarptautinės bendrovės, todėl nenuostabu kad šios bendrovės, matydamos verslo galimybių, investuoja ir ne Sąjungoje. Į papildomus pajėgumus ne Sąjungoje investuojama norint patenkinti besiformuojančių rinkų poreikius ir siekiant gauti pelno. Gamyklos tuose regionuose statomos ir siekiant priartėti prie pirkėjų. Tačiau verslo sprendimas dėl gamyklos statymo ne Sąjungoje visiškai nesusijęs su tuo, kad Sąjungos gamintojams buvo daroma žala. Panašūs tvirtinimai dėl didelių Sąjungos pramonės investicijų nagrinėjami skirsnyje dėl sau padarytos žalos.

(303)

Kelios šalys tvirtino, kad žala nedaroma, nes kai kurie Sąjungos gamintojai pranešė, kad jų panašaus produkto kainos nuo 2014 m. sausio mėn. didės siekiant kompensuoti nuolat didėjančias žaliavų, energijos ir vežimo sąnaudas.

(304)

Pirma, 2014 m. kainų lygis yra susijęs su veikla po TL. Antra, Sąjungos pramonė daugumą tokių kainų padidėjimų pastaraisiais metais absorbavo didindama našumą. Tačiau susiklostė tokia situacija, kai toliau didinti našumą per trumpą laikotarpį darosi vis sunkiau. Kadangi Sąjungos pramonė per TL veikė nuostolingai ir nebegali daugiau absorbuoti tokių didėjančių kainų, tam tikru metu belieka padidėjusias kainas perkelti pirkėjams, o tai kelia grėsmę prarasti dar dalį rinkos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimai buvo atmesti.

E. PRIEŽASTINIS RYŠYS

1. Įžanga

(305)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine.

(306)

Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kurią galėjo padaryti tie kiti veiksniai, nebūtų priskirta importui dempingo kaina ir subsidijuotam importui.

1.1. Importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo poveikis

(307)

Atlikus tyrimus nustatyta, kad, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, per nagrinėjamąjį laikotarpį, kurio ataskaitiniais metais pasirinkti 2009 m., padidėjo importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR apimtis (32 %). Dėl to KLR rinkos dalis padidėjo nuo 13–18 % 2009 m. iki 15–20 % TL pabaigoje.

(308)

Tuo pačiu metu, nepaisant padidėjusio suvartojimo, Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo trim procentiniais punktais.

(309)

Importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo vidutinės kainos nuo 2010 m. iki TL sumažėjo 8 % ir buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas per tą patį laikotarpį.

(310)

2010–2011 m. Sąjungos pramonė vis dar veikė pelningai, o vėliau patyrė nuostolių, kurie sutapo su padidėjusiu importu dempingo kaina ir subsidijuotu importu iš KLR. NET ir sumažinusi pardavimo kainą Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo rinkos dalies. Kaina mažinta pelningumo sąskaita – Sąjungos pramonė pradėjo veikti nuostolingai.

(311)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR kainų lygis ir padidėjusi tokio importo apimtis turėjo itin neigiamo poveikio Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai ir dėl to buvo lemiamas Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos veiksnys.

(312)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad trūksta analizės, kuria būtų įrodyta, kad dėl importo iš Kinijos buvo smukdomos Sąjungos pramonės kainos ir buvo daroma žala ir kad Komisija analizuodama rėmėsi tik laiko sutapimu. Šios šalys cituoja Kinijos rentgeno įrangos grupės ataskaitą: „Grupė pripažįsta, kad apskritai išvadą dėl priežastinio ryšio galima pagrįsti importo dempingo kaina ir žalos vidaus rinkai sutapimu. Tačiau tokio sutapimo analizė nėra būdinga priežastiniam ryšiui nustatyti; priežastinis ryšys ir sutapimas yra dvi skirtingos sąvokos. Šio atvejo aplinkybėmis (…) priežastinis ryšys negali būti nustatytas remiantis tokia bendra išvada dėl sutapimo.“ (40)

(313)

Tačiau išvados pagrįstos didelio rodiklių sąrašo analize. Kaip nustatyta D skirsnyje, nagrinėjant importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo poveikį vertinti visi susiję ekonominiai faktai ir rodikliai, turintys poveikio Sąjungos pramonės būklei. Iš daugelio rodiklių buvo matyti, kad daroma žala. Tokioje situacijoje vienintelė priežastis Sąjungos pramonei mažinti kainas yra išlaikyti rinkos dalį arba bent neprarasti dar dalies rinkos, kai konkuruojama dėl kainos. Nustačius pirmines priemones Sąjungos pramonei pavyko 2011 m. padidinti kainas, tačiau vėliau ji turėjo jas sumažinti, nors gamybos sąnaudos ir nemažėjo. Kaip išsamiau nurodyta 320–335 konstatuojamosiose dalyse, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš trečiųjų šalių daugiausia eksportuota didelėmis kainomis, o trečiųjų šalių rinkos dalis iš esmės nesikeitė ir nuo 2011 m. net mažėjo. Taigi, Sąjungos pramonė kainas mažino ne dėl importo iš trečiųjų šalių, o dėl importo maža dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR. Nuo 2011 m. gerokai padidėjo tik importas iš KLR, tik importui iš KLR teko Sąjungos pramonės rinkos dalis ir sumažėjo tik importo iš KLR kainos. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės kainos smukdytos ir žala daryta dėl padidėjusio importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR. Kiti veiksniai, kurie galėtų nutraukti šį priežastinį ryšį, analizuojami toliau.

(314)

CCCLA ir KLR Vyriausybė tvirtino, kad kainos nėra smukdomos arba nėra daromas spaudimas jas mažinti, nes „Sąjungos gamintojų pardavimo kaina sumažėjo labai nedaug – per nagrinėjamąjį laikotarpį ji daugiausia sumažėjo tik 2 %“ Kelios šalys taip pat tvirtino, kad siūlomų drastiškų priemonių negalima pateisinti tuo, kad 1 % sumažėjo Sąjungos pardavimas, 2 % padidėjo importo iš KLR rinkos dalis ir 3 % sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis.

(315)

Komisija kartoja, kad po to, kai 2010 m. rugsėjo mėn. buvo nustatyti laikinieji muitai, Sąjungos pramonei pavyko 2011 m. padidinti kainas. Tačiau nuo 2011 m. vieneto pardavimo kainos sumažėjo 10 % Todėl akivaizdu kad pardavimo kainos labai sumažėjo. Nepaisant to, kad taikomos antidempingo priemonės, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, kaina ir rinkos dalis toliau mažėjo, o importo iš Kinijos pardavimo apimtis ir rinkos dalis tuo pačiu metu padidėjo ir gerokai viršijo per pirminio tyrimo tiriamąjį laikotarpį nustatytą apimtį ir rinkos dalį. Paprastai nustačius priemones tikimasi, kad Sąjungos pramonė atsigaus nuo buvusio dempingo ar subsidijavimo poveikio. Šiuo atveju taip nebuvo. Tik nustačius priemones būta kelių atsigavimo požymių, tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėjo.

(316)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad Sąjungos gamintojams nereikėjo tiek daug mažinti kainų, nes Sąjungos rinkoje paklausa buvo didesnė už pasiūlą. KLR Vyriausybė tvirtino, kad Sąjungos pardavimo kainų sumažėjimo ir importo iš Kinijos kainų padidėjimo, kurie atitinka įprastą rinkos padėtį, negalima vertinti neatsižvelgiant į pasaulinius nagrinėjamojo produkto kainų pokyčius. Be to, KLR Vyriausybė tvirtina, kad Komisija netikrino, ar pagal rinkos sąlygas 2011 m. būtų buvę galima ir kokiu mastu didinti kainas (po to, kai po pirmesnio tyrimo buvo nustatytos priemonės) atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą. Be to, Komisija neteisingai pasielgė atsisakydama priimti įrodymus apie Sąjungos gamintojų padidintas kainas po TL ir nurodo Soliarinio stiklo ir Asmeninio naudojimo fakso bylas (41).

(317)

Komisijos nuomone, teiginys, kad paklausa viršija pasiūlą, buvo nepagrįstas. Prarasta rinkos dalis ir padidėjęs atsargų lygis nereiškia, kad paklausa viršijo pasiūlą, veikiau priešingai. Dėl KLR Vyriausybės tvirtinimo – svarstyti kainų pokyčiai yra susiję su pardavimu Sąjungos rinkoje, o ne visame pasaulyje. Sąjungos rinkoje panašus ir nagrinėjamasis produktai konkuruoja kainomis. Kaip pirmiau įrodyta, kainos sumažėjimo negalima priskirti kitiems veiksniams nei minėta konkurencija kainomis (atsižvelgiant į gana pastovias gamybos sąnaudas ir Sąjungos suvartojimą). Be to, KLR Vyriausybė nepateikė išsamesnės informacijos apie kainų pokyčius pasauliniu mastu. Todėl nuspręsta, kad šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Dėl tvirtinimo, susijusio su kainos padidėjimu po TL, pažymima, kad įvykiai po TL nepriskiriami šio tyrimo sričiai. Bet kuriuo atveju, nepateikta pagrįstų įrodymų apie faktinį kainų padidėjimą po TL. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(318)

Be to, CCCLA tvirtino, kad nustatant 226 konstatuojamojoje dalyje nurodytą vidutinį importo iš Kinijos kainų sumažėjimą 8 % reikėjo atsižvelgti į kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į muitus, tvarkymo sąnaudas, antidempingo muitą, importuotojų pelno dydį ir importuotojų patirtas pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas. Šios pakoreguotos kainos būtų panašaus lygio į Sąjungos pardavimo kainas, kaip parodyta 7 lentelėje, dėl to jos nebūtų buvęs Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos lemiamas veiksnys.

(319)

Analizuojant rodiklius 3 lentelėje nurodyta eksportuojančių gamintojų pardavimo CIF vertė lyginta su 7 lentelėje nurodyta Sąjungos gamintojų kaina EXW sąlygomis. Tai tikslus metodas tendencijoms analizuoti. Skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumus iš tiesų naudotos pakoreguotos kainos, kaip paaiškinta 231 konstatuojamojoje dalyje. Dėl to Komisija pabrėžia, kad priverstinis kainų mažinimas yra tik vienas nagrinėtinas rodiklis, tačiau analizuojant turėtų būti atsižvelgiama į visus žalos rodiklius kartu. Todėl tvirtinimas atmetamas.

1.2. Kitų veiksnių poveikis

1.2.1. Importas iš kitų šalių

(320)

Lentelėje nurodoma importo iš trečiųjų šalių apimtis, vidutinės vieneto kainos ir rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį.

12 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis), vidutinės vieneto kainos (EUR/t)

		2010	2011	2012	TL
Iš viso iš trečiųjų šalių	Apimtis (tonomis)	128 378	182 601	183 446	174 553
	Indeksas (2010 m. = 100)	100	142	143	136
	Rinkos dalis	14–19 %	22–27 %	21–26 %	20–25 %
Malaizija	Apimtis (tonomis)	37 919	70 847	60 931	60 841
	Vidutinė tonos kaina (EUR)	980	1 029	998	958
	Rinkos dalis	2–7 %	7–12 %	5–10 %	5–10 %
Norvegija	Apimtis (tonomis)	25 204	30 496	33 277	30 781
	Vidutinė tonos kaina (EUR)	1 167	1 044	1 006	944
	Rinkos dalis	0–5 %	1–6 %	1–6 %	1–6 %
Turkija	Apimtis (tonomis)	18 430	20 017	23 235	19 233
	Vidutinė tonos kaina (EUR)	1 199	1 231	1 064	1 067
	Rinkos dalis	0–5 %	0–5 %	0–5 %	0–5 %
Šaltinis: Eurostatas (COMEXT).

(321)

Be KLR nagrinėjamasis produktas importuojamas daugiausia iš Malaizijos, Norvegijos ir Turkijos. Taip pat šiek tiek importuojama iš Meksikos, Jungtinių Valstijų ir Taivano. Bendra trečiosioms šalims tenkanti rinkos dalis 2010–2011 m. labai padidėjo. Vėliau per TL ši rinkos dalis sumažėjo.

(322)

Didžiosios dalies importo iš trečiųjų šalių (išskyrus nedidelį kiekį iš Taivano) kainos buvo gerokai didesnės už importo iš Kinijos kainą. Be to, vidutinės importo iš kitų šalių kainos apskritai buvo didesnės už Sąjungos pramonės kainas arba į jas panašios.

(323)

Importas iš Malaizijos sudarė didžiausią importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą dalį (40 %). Tačiau iš Malaizijos importuoti tik vienos rūšies stiklo pluošto gijų produktai – kapotos sruogos. Malaizijai tenkanti Sąjungos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Vidutinės kapotų sruogų importo iš Malaizijos kainos taip pat buvo didesnės už KLR kainas ir beveik tokios pačios kaip Sąjungos pramonės kainos. Be to, importo iš Malaizijos kainos netrukdė Sąjungos gamintojams 2010–2011 m., kai importui iš KLR buvo nustatyti laikinieji muitai, padidinti kainų. Jei dėl importo iš Malaizijos kainų Sąjungos pramonei iš tiesų būtų daryta materialinė žala, Sąjungos gamintojai nebūtų galėję padidinti savo kainų, kai importui iš KLR buvo nustatyti laikinieji antidempingo muitai. Iš Malaizijos importuojami produktai konkuravo su Sąjungos pramonės produkcija, tačiau jų kaina, produkto rūšys ir kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(324)

Importas iš Norvegijos sudarė antrą pagal dydį importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą dalį. Norvegijai tenkanti Sąjungos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė. Vidutinės kiekvienos rūšies produkto importo iš Norvegijos kainos buvo didesnės už KLR kainas. Iš Norvegijos daugiausia importuoti vienos bendrovės, kuri priklauso tai pačiai grupei kaip vienas Sąjungos gamintojų, gaminti pusverpaliai. Be to, visa Norvegijos produkcija parduodama per Sąjungos gamintoją. Todėl Norvegija nelaikoma konkurencinga trečiąja šalimi.

(325)

Importas iš Turkijos sudarė trečią pagal dydį importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą dalį. Turkijai tenkanti Sąjungos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė. Vidutinės kiekvienos rūšies panašaus produkto importo kainos buvo taip pat gerokai didesnės už KLR kainas.

(326)

Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad Sąjungos atsargos 2011 m. padidėjo po to, kai labai padidėjo importas iš trečiųjų šalių, nors tais metais importas iš KLR sumažėjo.

(327)

Iš tiesų, 2010–2011 m. importas iš Kinijos sumažėjo, o importas iš trečiųjų šalių padidėjo. Tačiau 2010–2011 m. Sąjungos pramonė vis dar veikė pelningai, o po to patyrė nuostolių, kurie sutapo su padidėjusiu importu dempingo kaina ir subsidijuotu importu iš KLR. Importas iš trečiųjų šalių po 2011 m. sumažėjo, todėl juo negalima pagrįsti vėliau Sąjungos pramonės patirtų nuostolių. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių galima pagrįstai daryti išvadą, kad dalis importo iš kitų šalių galėjo turėti neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, tačiau ne tiek, kad būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys.

(328)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad priverstinio kainų mažinimo analizei (Kinijos ir Sąjungos gamintojų kainoms palyginti) naudotas produkto asortimentas skyrėsi nuo iš trečiųjų šalių importuojamo produkto asortimento. KLR Vyriausybė aiškiai pareikalavo pateikti išsamios informacijos apie iš trečiųjų šalių importuojamo produkto asortimentą, kurios negalima nustatyti pagal Eurostato statistinius duomenis.

(329)

Iš tiesų Komisija, analizuodama importą iš trečiųjų šalių, visapusiškai atsižvelgė į produkto asortimentą – ji lygino trečiosios šalies kiekvienos rūšies produkto ir atitinkamo Sąjungos kiekvienos rūšies produkto kainas. Kadangi trijose trečiosiose šalyse yra tik vienas gamintojas, dėl konfidencialumo priežasčių nebuvo galima atskleisti konkrečių duomenų.

(330)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisijos išvada, kad dalis importo iš trečiųjų šalių galėjo turėti poveikio Sąjungos gamintojų padėčiai, tačiau nenutraukė priežastinio ryšio, yra neobjektyvi ir nepagrįsta racionalia analize.

(331)

Trys pagrindinės panašų produktą į Sąjungą eksportavusios trečiosios šalys buvo Malaizija, Norvegija ir Turkija. Kaip jau nurodyta pirmiau, iš Malaizijos daugiausia importuotas vienos rūšies produktas, kurio kaina buvo panašaus lygio kaip Sąjungos pramonės kaina. Norvegijos gamintojas nelaikomas trečiosios šalies konkurentu dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Importo iš Turkijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė ir buvo gana nedidelė. Todėl tvirtinimas, kad dėl importo iš trečiųjų šalių nutraukiamas priežastinis ryšys, atmetamas.

(332)

KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija nepaisė importo iš Taivano ir Meksikos, kurio kainos ir apimtis labai pasikeitė, poveikio.

(333)

Kadangi iš Taivano ir Meksikos importuotas labai nedidelis produkto kiekis, dėl šio importo negalėjo nutrūkti priežastinis ryšys.

(334)

Be to, KLR Vyriausybė tvirtino, kad analizuodama atsargų iš Kinijos kaupimą Komisija nepaisė fakto, kad importas iš trečiųjų šalių 2010–211 m. padidėjo daugiau nei 40 %

(335)

Statistiniai duomenys (žr. 224 konstatuojamąją dalį) rodo, kad atsargos iš Kinijos kauptos per 2010 m. antrą ir trečią ketvirčius (importuotas produktas buvo skirtas suvartoti iki 2010 m. pabaigos ar 2011 m. pradžios dėl ribotos laikymo trukmės). Nustatyta, kad importas iš trečiųjų šalių padidėjo 2011 m., kai nustota kaupti atsargas ir kai įsigaliojo importui iš KLR nustatytos priemonės – tai buvo naudinga trečiųjų šalių gamintojams. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

1.2.2. Gamybos sąnaudos

(336)

Kelios šalys nurodė, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimas daugiausia dėl žaliavų, energijos, vežimo ir su darbuotojais susijusių sąnaudų padidėjimo turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui. Viena šalis taip pat nurodė, kad vienas svarbių sąnaudų veiksnių yra tai, kad pirkėjai negrąžina ričių, tačiau poveikio sąnaudoms išsamiau nepaaiškino. Tvirtinimus šalys pagrindė cituodamos Sąjungos gamintojus, kad jų sąnaudos iš tiesų padidėjo.

(337)

Iš tiesų padidėjo Sąjungos pramonės žaliavų, energijos, vežimo ir su darbuotojais susijusios sąnaudos. Tačiau, kaip matyti iš 8 lentelės, Sąjungos pramonės vidutinės vienos tonos gamybos sąnaudos nuo 2010 m. iki TL padidėjo tik 1 % Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė didžiąją dalį padidėjusių sąnaudų sugebėjo kompensuoti didindama veiksmingumą ir našumą. Todėl daroma išvada, kad gamybos sąnaudų padidėjimas nebuvo susijęs su daroma žala, taigi, dėl to negali būti nutrauktas priežastinis ryšys.

(338)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys pakartojo tvirtinimus, bet nepateikė naujų argumentų.

1.2.3. Suvartojimo raida

(339)

Kaip minėta pirmiau, Sąjungos suvartojimas nuo 2010 m. iki TL padidėjo 3 % Tikimasi, kad suvartojimas toliau didės, nes, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir daug naudotojų, panašus produktas naudojamas naujoms paskirtims. Tačiau Sąjungos pramonei nepavyko išlaikyti rinkos dalies ir ji dalį jos prarado, o importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR rinkos dalis nuo 2011 m. didėjo. Todėl dėl Sąjungos suvartojimo pokyčių negali būti nutrauktas žalos ir importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo iš KLR priežastinis ryšys.

1.2.4. Nepakankami gamybos pajėgumai ir atsargos Sąjungoje

(340)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad žala, jei tokia buvo, buvo padaryta dėl nepakankamų Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumų. KLR Vyriausybė nurodė keletą Sąjungos gamintojų finansinių ataskaitų rinkinių. „3B Fibreglass“ 2010 m. finansinių ataskaitų rinkiniuose nurodyta, kad „dėl ribotų gamybos pajėgumų negalėjome padidinti rinkos dalies“ ir „dėl to didėjančią mūsų pirkėjų paklausą turėjome patenkinti iš nedidelių atsargų“. „3B Fibreglass“ 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nurodyta, kad „ekonomikos atsigavimo 2010 m. požymiai pasitvirtino per pirmąjį 2011 m. pusmetį, tačiau, dėl mažesnių nei tikėtasi bendrovės gamybos rezultatų per pirmuosius tris mėnesius, negalėjome visapusiškai išnaudoti pajėgumų ir turėjome riboti 2011 m. sutartinius įsipareigojimus“. „Lanxess“ 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nurodyta, kad „2011 m. Lanxess stiklo pluoštą gamino maksimaliai naudodama pajėgumus“ ir „antrąjį 2012 m. ketvirtį pirma krosnis planuotai uždaroma 10 savaičių, dėl to 2012 m. metinė gamybos apimtis bus 14 % mažesnė“.

(341)

Iš tiesų, kaip nurodyta 10 lentelėje, 2010 m. atsargų lygis buvo žemas. Taip buvo dėl to, kad 2009 m. sumažėjo gamybos apimtis, nes dėl smukusių kainų ir prarastos rinkos dalies dėl importo dempingo kaina iš KLR kelios gamybos linijos buvo išmontuotos, laikinai uždarytos ar apribotas jų veikimas (42). Tačiau 2011 m. Sąjungos pramonė atsargų lygį padidino daugiau nei 150 % ir vėliau visą laiką jį didino. Nepakanka nurodyti ataskaitų dėl nedidelių atsargų tik 2010 m. – reikia apžvelgti tendencijas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(342)

Be to, kai kuriose citatose nurodoma, kad gamybos apimtis sumažėjo dėl krosnių remonto ar atnaujinimo. Kaip paaiškinta 241 konstatuojamojoje dalyje, toks remontas ar atnaujinimas yra būdingi šiam sektoriui ir yra įprasta atsargas kaupti atsižvelgiant į krosnių remontą ar atnaujinimą, kad produktą būtų galima toliau tiekti pagrindiniams pirkėjams.

(343)

Be to, Sąjungos pramonė galėtų investuoti į didesnius pajėgumus, jei tam būtų sudarytos vienodos sąžiningos galimybės, leidžiančios Sąjungos pramonei gauti pelno, kuriuo būtų pagrįsta ir dėl kurio būtų įmanoma pajėgumų plėtra.

(344)

Nemanoma, kad Sąjungos gamybos pajėgumai ir atsargos būtų nepakankami, todėl tai negalėjo daryti žalos ir nutraukti importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

1.2.5. Ekonomikos krizės poveikis

(345)

Kelios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl ekonomikos krizės, dėl kurios ypač sumažėjo naudotojų pramonės (pvz., automobilių pramonės ir vėjo energijos rinkos) paklausa.

(346)

KLR Vyriausybė citavo kelis Sąjungos gamintojus, pvz., „European Owens Corning Fibreglass SPRL“ (toliau – EOCF) 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame teigiama, kad „šį sumažėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad ši veikla labai priklauso nuo vėjo energijos rinkos, kuri nuolat mažėja, nes susijusiems šios rinkos subjektams sunku finansuoti naujus projektus“, „Lanxess“ 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame teigiama, kad „importui iš Kinijos nustačius antidempingo priemones LANXESS pavyko padidinti savo pardavimo kainas. Tačiau 2011 m. antroje pusėje dėl prastėjančių ekonomikos tendencijų jos sumažėjo 16 %, palyginti su 2010 m.“, ir EOCF 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame teigiama, kad 2012 m. apyvarta „iš esmės susijusi su besitęsiančia ekonomikos krize, neleidžiančia veikti pilnu pajėgumu“.

(347)

Iš tiesų pastebėta, kad 2010–2011 m. stiklo pluošto gijų produktų suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 3 % Tačiau iki TL pabaigos Sąjungos suvartojimas vėl padidėjo 6 procentiniais punktais.

(348)

Citata, kad viena bendrovė 2011 m. antrąjį pusmetį turėjo 16 % sumažinti kainas, palyginti su 2010 m., tik iš dalies atskleidžia 2011 m. padėtį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad per visus 2011 m. vieneto kaina padidėjo 8 % (palyginti su 2010 m.).

(349)

Be to, 2010–2011 m. Sąjungos pramonė vis dar veikė pelningai, o po to patyrė nuostolių, kurie sutapo su padidėjusiu importu dempingo kaina ir subsidijuotu importu iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(350)

Galima laikyti, kad ekonomikos nuosmukis 2010–2011 m. turėjo poveikio Sąjungos pramonės ekonominės padėties blogėjimui. Tačiau ekonomikos nuosmukiu negalima paaiškinti Sąjungos pramonės nuostolingos padėties 2012 m. ir per TL. Daugiausia nuostolių patirta tik po ekonomikos nuosmukio, per laikotarpį, kai vėl didėjo suvartojimas.

(351)

Dėl 2011 m. „Owens Corning“ citatos svarbu pažymėti, kad citata paimta iš EOCF, t. y. „Owens Corning“ prekybos subjekto, atsakingo už visą veiklą Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. EOCF be panašaus produkto per tą laikotarpį pardavė neaustinius dirbinius, medžiagas, stogų dangos produktus (malksnas) ir izoliacines medžiagas, kurie tyrime nenagrinėjami. Todėl ši citata nėra susijusi su panašiu produktu Sąjungos rinkoje.

(352)

2012 m. „Owens Corning“ citata susijusi konkrečiai su medžiagų gamyba vienoje iš EOCF gamyklų. Kadangi medžiagos nepriskiriamos panašiam produktui, ši citata yra nesusijusi.

(353)

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ekonomikos nuosmukis galėjo turėti neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, tačiau ne tokio, kad nutrauktų importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį.

1.2.6. Importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR konkurencingumas

(354)

Kelios šalys tvirtino, kad žalą darė ne nagrinėjamojo produkto dempingas ar subsidijavimas, o pasenusios Sąjungos pramonės technologijos, palyginti su moderniomis eksportuojančių Kinijos gamintojų naudojamomis technologijomis.

(355)

Tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos pramonės gamybos procesai taip pat yra modernūs. Todėl tvirtinimas, kad dėl Sąjungos pramonės technologijų būklės būtų nutrauktas importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys, atmetamas.

1.2.7. Sau padaryta žala

(356)

Kelios šalys tvirtino, kad galėjo būti daroma žala sau, nes i) Sąjungos gamintojų 2014 m. nustatytos kainos buvo mažesnės už kotiruojamąsias kainas, kurias eksportuojantys Kinijos gamintojai nustatė šioms šalims, ii) pareiškėjų investicijos pastaraisiais metais prieštarauja išvadai dėl žalos, nes didelės investicijos ir žalą patirianti pramonė yra nesuderinami dalykai, be to, dėl jų nepadidėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, iii) gali būti, kad pareiškėjai investavo į restruktūrizaciją ir naujų pajėgumų diegimą, kad galėtų gaminti „ne tuos“ stiklo pluošto gijų produktus (pvz., produktus, kurių paklausa yra labiau ribota), vietoje, pvz., kapotų sruogų, kurių paklausa šalių teigimu buvo didelė ir iš tiesų Sąjungoje potencialiai trūko šių produktų pasiūlos.

(357)

Dėl pirmojo tvirtinimo, kad Sąjungos gamintojai nustatė mažesnes kainas, pažymėtina, kad šis teiginys susijęs su padėtimi po TL, todėl į 2014 m. kainas nebuvo galima atsižvelgti. Be to, atsižvelgdama į tai, kad krosnys veikia visą parą ir kad labai brangu lėtinti gamybą, Sąjungos pramonė rinkos dalį siekė išlaikyti produkciją parduodama mažesnėmis kainomis ir taip padengdama dalį savo nustatytųjų išlaidų.

(358)

Dėl didelių Sąjungos pramonės investicijų pastaraisiais metais pažymėtina, kad šioje kapitalui imlioje pramonėje krosnys turi būti atnaujinamos kas 7–10 metų, o su tuo susijusios sąnaudos gali siekti 8–13 mln. EUR (duomenys nurodyti intervalais dėl konfidencialumo). Didelė kitų, labiau struktūrinių didelių investicijų sąnaudų dalis susijusi su įvorių lydinių sunaudojimu ir vėlesniu įvorių atnaujinimu. Todėl tokios investicijos pramonei būdingos ir būtinos, kad būtų galima užtikrinti esamus pajėgumus. Investicijos į MTTP taip pat būtinos, kad būtų galima išlikti rinkoje ir patenkinti pirkėjų poreikius.

(359)

Dėl trečiojo tvirtinimo, kad tariamai investuojama į „ne tuos“ produktus, t. y. ne į kapotas sruogas, pažymėtina, kad i) Sąjungos pramonė restruktūrizavosi, kad galėtų pasiūlyti įvairių produktų. Nepateikta įrodymų, kad ši restruktūrizacija buvo ekonomiškai neperspektyvi, ir ii) pastaraisiais metais sustabdžius kapotų sruogų gamybą dėl restruktūrizacijos, kapotas sruogas pradėta gaminti kitoje, pertvarkytoje gamykloje.

(360)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Sąjungos gamintojai laikė iš trečiųjų šalių importuoto produkto atsargų ir pacitavo vieno iš Sąjungos gamintojų 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame teigiama, kad: „prekių atsargos (21,4 mln. EUR 2011 m. gruodžio 31 d.) didėja dėl visuotinio ekonomikos lėtėjimo mūsų veiklos srityje per antrąjį metų pusmetį, 75 % atsargų sudaro gatavi produktai, importuoti iš (…) (mūsų) grupės bendrovių ne Europoje, o likusi dalis – daugiausia žaliavos ir produktai, reikalingi medžiagoms gaminti“.

(361)

Šis Sąjungos gamintojas nurodytą atsargų kiekį 2011 m. padidino dėl to, kad atsargų reikėjo norint užtikrinti tiekimą vienai savo gamyklų ne ES, kai ši 2012 m. turėjo atnaujinti krosnį. Iš kitų ne ES gamyklų nebūtų buvę importuota, jei šiuos produktus ne ES gamyklai būtų buvę galima gaminti Sąjungoje.

(362)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė prašė paaiškinti, ar tai KLR ar kitų šalių kilmės importas ir koks kiekis importuotas. Tačiau atrinkti Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį nepirko nagrinėjamojo produkto iš KLR.

(363)

KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad žala galėjo būti daryta sau, nes Sąjungos gamintojas „3B Fibreglass“ nusprendė padidinti BASF skirtas atsargas 2011 m., kai gamybos apimtis buvo nepakankama. Ji cituoja „3B Fibreglass“ 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinį: „padidinti BASF skirtas atsargas ir pasirengti neveikiančios krosnies Nr. 2 remontui“.

(364)

Tačiau verslo požiūriu yra normalu užtikrinti atsargų, kad būtų galima vykdyti sutartines prievoles pagrindiniams pirkėjams. Be to, citatoje minimas planuotas krosnies remontas, o tam reikia padidinti atsargų, kad būtų galima produktą tiekti pirkėjams (ir vykdyti 3B bendrovės tiekimo sutarčių sutartines prievoles pirkėjams), kol vykdomas remontas.

(365)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad dėl sau padarytos žalos būtų nutrauktas importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys, atmetamas.

1.2.8. Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir persikėlimas arčiau rinkų

(366)

KLR Vyriausybė tvirtina, kad tariama žala, jei tokia buvo, daryta dėl sprendimo persikelti į naudotojų pramonės sektorių regionus. Be to, ji teigia, kad tai vyksta ne tik Sąjungos lygmeniu, bet ir visame pasaulyje. KLR Vyriausybė teigia, kad Sąjungos gamintojas P+D išplėtė savo veiklą į Rusiją ir Indiją, Sąjungos gamintojas 3B – į Tunisą, Sąjungos gamintojas PPG – į KLR, o Sąjungos gamintojas „Ahlstrom“ gamybą iš Europos į KLR perkėlė 2011 m. pradžioje, kad galėtų geriau patenkinti augančių vėjo energijos rinkų poreikius Azijoje ir visų pirma KLR.

(367)

Daug stiklo pluošto gijų gamintojų yra tarptautinės bendrovės, todėl nenuostabu kad šios bendrovės, matydamos verslo galimybių, investuoja ir ne Sąjungoje. Į papildomus pajėgumus ne Sąjungoje investuojama norint patenkinti besiformuojančių rinkų poreikius ir siekiant gauti pelno. Gamyklos tuose regionuose iš tiesų statomos siekiant priartėti prie pirkėjų. Tačiau verslo sprendimas dėl gamyklos statymo ne Sąjungoje visiškai nesusijęs su tuo, kad Sąjungos gamintojams daroma žala.

(368)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad dėl didelių investicijų užsienyje sumažėjo Sąjungos gamybos apimtis, darbo vietų skaičius ir pardavimas eksportui ir todėl buvo padaryta žala.

(369)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Stiklo pluošto gijų gamintojai veikia pagal geografinio artumo modelį, kai pirkėjams produktą tiekia jų regione veikiančios gamyklos. Iš pajėgumo ir užimtumo rodiklių nematyti, kad galimai daug investuota užsienyje ir taip darytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės veiklai.

(370)

KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonės pardavimo eksportui sumažėjimas turėjo didelio neigiamo poveikio, kurio Komisija neanalizavo.

(371)

Per šiuos tyrimus Sąjungos pramonės pardavimo eksportui apimtis (susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams) sudarė 11–13 % viso Sąjungos pramonės pardavimo (susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams) nuo 2010 m. iki TL pabaigos. Panašiai per pirminį antidempingo tyrimą tokio pardavimo apimtis svyravo nuo 10 iki 14 % nuo 2006 m. iki 2009 m. rugsėjo mėn. Pardavimo eksportui svyravimai nėra dideli ir atitinka per pirmesnį antidempingo tyrimą nustatytą eksporto apimtį, todėl pardavimo eksportui raida neturėjo didelio neigiamo poveikio, kaip tvirtinta pirmiau.

(372)

Dėl šių priežasčių Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir gamybos perkėlimas nedarė žalos ir dėl to negali nutraukti importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

1.2.9. EUR ir JAV dolerio valiutos kursas

(373)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad tiekimas iš Kinijos yra rizikingas dėl sudėtingesnės logistikos ir valiutos kurso svyravimų, todėl pirkėjai nenori labai priklausyti nuo tokios rizikos. Vienas naudotojas teigė, kad Kinijos stiklo pluošto gijų produktų kainos labai priklauso nuo EUR ir JAV dolerio valiutos kurso. JAV dolerio kursas nuo 2000 m. palaipsniui mažėja, palyginti su EUR, dėl to tariamai galėjo nutrūkti priežastinis ryšys.

(374)

Iš tiesų, 2000 m. pradžioje EUR kursas buvo silpnesnis už JAV dolerio nei dabar. Tačiau reikėtų pažymėti, kad EUR ir JAV dolerio valiutos kursas per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pakankamai stabilus. Vis dėlto atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo net nuo 3 % iki – 4 % NET jei EUR ir JAV dolerio valiutos kursą būtų galima laikyti susijusiu su žala, dėl to jokiu būdu negali sumažėti žalingas importo mažomis dempingo kainomis iš KLR į Sąjungos rinką poveikis nuo 2011 m. iki TL pabaigos.

(375)

Todėl EUR ir JAV dolerio valiutos kursas nėra susijęs su padaryta žala ir dėl jo negali nutrūkti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

1.3. Išvados dėl priežastinio ryšio

(376)

Taigi, iš atliktos analizės matyti, kad padidėjo importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis. Padidėjusio importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo Sąjungos rinkoje daromas spaudimas neleido Sąjungos pramonei taikyti tokių pardavimo kainų, kurios atitiktų įprastas rinkos sąlygas ir nustatytas padidėjusias sąnaudas. NET ir sumažinę pardavimo kainą atrinkti Sąjungos gamintojai negalėjo išlaikyti savo rinkos dalies. Kaina mažinta pelningumo sąskaita, dėl to patirta nesubalansuotų nuostolių.

(377)

Atliekant analizę tinkamai atskirtas ir atskirai įvertintas poveikis, kurį Sąjungos pramonės padėčiai darė visi žinomi veiksniai, ir žalingas importo dempingo kaina poveikis. Remiantis šia analize daroma išvada, kad dėl importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 6 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(378)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 7 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 6 dalį, be importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo, įvertinti kiti žinomi veiksniai. Nustatyta, kad nė dėl vieno šių veiksnių, juos išanalizavus atskirai ir kartu, negali būti nutrauktas importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(379)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija atmetė suinteresuotųjų šalių argumentus ir nenagrinėjo visų žinomų veiksnių (be importo dempingo kaina), kurie Sąjungos pramonei daro žalą.

(380)

Komisija nagrinėjo kitų veiksnių, kaip antai: importo iš kitų šalių, gamybos sąnaudų, suvartojimo raidos, gamybos pajėgumų ir atsargų, ekonomikos krizės, importo iš KLR konkurencingumo, sau daromos žalos, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui ir perkėlimo, taip pat EUR ir JAV dolerio valiutos kurso, poveikį. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie galėtų nutraukti priežastinį ryšį.

F. SĄJUNGOS INTERESAI

(381)

Remdamasi pagrindinio antisubsidijų reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo subsidijavimo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(382)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 31 straipsnio 2 dalį. Komisija išsiuntė klausimynus penkiems nepriklausomiems importuotojams ir 34 naudotojams. Per nustatytą laikotarpį išsamius klausimyno atsakymus pateikė du importuotojai ir 13 naudotojų. Be to, atliekant tyrimą apie save pranešė keli naudotojai ir naudotojų asociacijos ir pateikė raštus, kuriais nesutinkama su bet kuriomis galimomis priemonėmis šiuo atveju. KLR Vyriausybė ir CCCLA taip pat pateikė pastabų ir tvirtinimų, kuriais prieštaraujama bet kurioms galimoms priemonėms šiuo atveju.

(383)

Per pirminį antidempingo tyrimą laikyta, kad nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Per tarpinę peržiūrą nagrinėjama tik žala, todėl lieka galioti nustatytos išvados dėl Sąjungos interesų. Todėl toliau aprašoma analizė susijusi su antisubsidijų tyrimu.

1. Sąjungos pramonės interesai

(384)

Taikant galiojančias antidempingo priemones importo dempingo kaina iš KLR apimtis nesumažėjo, o Sąjungos pramonės padėtis nepalengvėjo. Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonei toliau daryta materialinė žala dėl kainų nuosmukio, kurį lėmė importas dempingo kaina iš KLR. Jei priemonės nebūtų nustatytos, Sąjungos pramonės finansinė padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Labai sumažėjo atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas – nuo + 3 % 2010 m. iki – 4 % TL pabaigoje. Jei veiklos rodikliai toliau blogėtų, galiausiai būtų mažinama gamybos linijų ir uždaroma dar daugiau gamyklų, o tai keltų grėsmę užimtumui ir investicijoms Sąjungoje.

(385)

Nustačius priemones būtų atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Sąjungos pramonės pelningumas mažėjo dėl sunkumų konkuruojant su subsidijuotu KLR kilmės importu mažomis kainomis. Todėl tikimasi, kad nustačius antisubsidijų priemones nebebūtų smukdomos kainos ir nemažėtų rinkos dalis ir kad Sąjungos pramonės pardavimo kaina pradėtų didėti, taigi Sąjungos pramonės pelningumas pagerėtų ir būtų tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje.

(386)

Priemonės suteiktų Sąjungos pramonei galimybę atsigauti po žalingo dempingo, kuris buvo nustatytas per tyrimą.

(387)

Todėl daroma išvada, kad antisubsidijų priemonių nustatymas akivaizdžiai atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(388)

Po galutinio atskleidimo viena pramonės asociacija tvirtino, kad padidinus priemones Sąjungos pramonei nebūtų lengviau, nes akivaizdu, kad 2011 m. nustatytos pirminės priemonės nepadarė jokio poveikio.

(389)

Komisija atmeta šį tvirtinimą ir remiasi pirmesnėmis konstatuojamosiomis dalimis, kuriose padaryta išvada, kad nenustačius priemonių neigiamos Sąjungos pramonės finansinės padėties tendencijos veikiausiai tęstųsi.

2. Importuotojų interesai

(390)

Kaip nurodyta pirmiau, nesusijusių importuotojų atranka nebuvo vykdoma ir du nesusiję importuotojai atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus. Su nagrinėjamuoju produktu susijusi veikla sudaro tik mažą visos abiejų importuotojų apyvartos dalį (mažiau nei 0,5 %). Abu jie prieštaravo galimam antidempingo priemonių didinimui, nes dėl jų galėtų nutrūkti nagrinėjamojo produkto importas iš KLR.

(391)

Abiejų importuotojų nurodyta importo apimtis sudarė didelę viso importo iš KLR per TL dalį, todėl ji laikoma tipiška Sąjungos importuotojų apimtimi. Klausimyno atsakymų ar pagrįstų pastabų nepateikė ir nebendradarbiavo joks kitas importuotojas. Tuo remiantis daroma išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas sudaro tik nedidelę visos importuotojų veiklos dalį, nustačius priemones Sąjungos importuotojų interesams apskritai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis.

3. Naudotojų interesai

(392)

Panašus produktas naudojamas daugeliui paskirčių, pvz., automobilių pramonėje, vėjo energijos jėgainėms, naudojimui jūroje, gabenimo srityje, aviacinėje kosminėje pramonėje ir infrastruktūrai. Bendradarbiavo įvairūs naudotojai, kurie buvo suskirstyti pagal veiklos sektorius: junginių gamintojai, kompozitų gamintojai, daugiaašių medžiagų audėjai ir vėjo jėgainių gamintojai. Taip Komisija galėjo įvertinti padidintų priemonių poveikį įvairių tipų naudotojams.

(393)

Bendradarbiaujantys naudotojai per TL pirko apie 13 % nagrinėjamojo produkto iš KLR. Atitinkamai didžioji dalis panašaus produkto pirkta iš kitų šaltinių, pvz., trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės. Tik keletas iš jų nagrinėjamąjį produktą pirko tik iš KLR.

(394)

Panašų produktą naudoja daug galutinės grandies įmonių, kurios skiriasi pagal dydį – nuo pasaulinių bendrovių iki MVĮ. Iš informacijos, kuri buvo pateikta atliekant tyrimą, paaiškėjo, kad Sąjungos naudotojų pramonėje dirba daug darbuotojų (apie 100 000), nors išsamių ir pagrįstų duomenų pateikta nebuvo.

3.1. Galimas priemonių poveikis naudotojų pelningumui

(395)

Apskritai, remiantis klausimyno atsakymais, nustatyta, kad stiklo pluošto gijų naudotojų įmonių padėtis buvo gera. Iš tiesų, dauguma bendradarbiaujančių naudotojų nurodė per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningai pardavę produktus, kuriuose naudojamas nagrinėjamasis produktas. Tik keli naudotojai nurodė, kad iš šios veiklos per TL patyrė nuostolių, o daugumos kitų pelnas siekė nuo 2 iki 22 % Taigi, net ir taikant dabartines priemones naudotojų įmonės sugebėjo gauti pelno.

(396)

Remiantis gautais duomenimis kiekvienai naudotojų grupei atlikta poveikio naudotojams analizė.

(397)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nelygu įvairių naudotojų įmonių savybės, naudotojai padidėjusį muitą skirtingai perkelia savo pirkėjams, todėl muito padidėjimo poveikis kiekvienos naudotojų įmonės pelno dydžiui bus skirtingas.

(398)

Taigi, nustačius bendras priemones, daugumos naudotojų įmonių, išskyrus daugiaašio audimo pramonės įmones, pelnas sumažėtų mažiau nei vienu procentiniu punktu. Daugiaašio audimo pramonės įmonių atveju nagrinėjamasis produktas sudaro didesnę nei kitų aptariamų naudotojų pramonės įmonių gamybos sąnaudų dalį. Taigi, šiems konkretiems naudotojams bus padarytas didesnis poveikis nei kitiems vertintiems naudotojams.

(399)

Remiantis pirmiau pateikta analize, junginių, kompozitų ir vėjo jėgainių srities naudotojai veikiausiai gali absorbuoti dalį visų padidėjusių sąnaudų arba jas visas. Be to, jie veikiausiai gali dalį padidėjusių sąnaudų perkelti pirkėjams. Dėl to vienas stambus naudotojas, kuris veikia vėjo jėgainių gamybos srityje, nurodė, kad sutinka su tyrimo išvadomis ir absorbuos muitus.

(400)

Šis apskritai nedidelis poveikis pelningumui taip pat reiškia, kad dėl siūlomų didinti muitų naudotojų įmonių lygmeniu užimtumui tokios grėsmės, kurią nurodė keli naudotojai, nėra.

(401)

Bet kuriuo atveju, galimą neigiamą poveikį sušvelnintų išlikusios galimybės naudotojams naudoti iš trečiųjų šalių importuojamus produktus. Priemonių nustatymas netrukdo naudotojams produkto tiekti iš skirtingų tiekėjų.

(402)

Po galutinio atskleidimo keli naudotojai tvirtino, kad naudotojų argumentai buvo atmesti remiantis tik kokybinėmis priežastimis. Jie tai pat tvirtino, kad jų pelno, ypač susijusio su atskirais produktais, dydis sumažėjo kur kas daugiau nei vienu procentiniu punktu, kaip nurodyta 398 konstatuojamojoje dalyje.

(403)

Šie tvirtinimai atmetami dėl toliau nurodytų priežasčių. Remdamasi naudotojų pateiktais duomenimis Komisija atliko nuodugnius skaičiavimus, kad įvertintų priemonių padidėjimo kiekybinį poveikį naudotojų pelningumui. Nagrinėjamąjį produktą naudoja labai skirtingos pramonės įmonės, jos labai skiriasi ir pagal dydį (nuo MVĮ iki tarptautinių įmonių), priklausomumą nuo nagrinėjamojo produkto ir jų galutinio produkto panaudojimą, taip pat pirkėjus (nuo mažų iki didelių bendrovių, parduodantys Sąjungoje arba eksportuojantys). Kaip jau paaiškinta 398 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pripažįsta, kad kai kuriems naudotojų segmentams poveikis bus didesnis. Remiantis bendradarbiaujančių naudotojų pateiktais duomenimis, panaudoto nagrinėjamojo produkto, kuris buvo pirktas iš KLR, dalis buvo gana nedidelė (mažiau nei 13 %, žr. 393 konstatuojamąją dalį). Be to, bendrų gamybos sąnaudų nagrinėjamojo produkto iš KLR dalis vidutiniškai buvo labai nedidelė, t. y. mažiau nei 4 % Tačiau daugiaašio audimo įmonių atvejų ši dalis gerokai didesnė. Muitų padidėjimo poveikis buvo apskaičiuotas vadovaujantis prielaidomis, kad iš KLR būtų perkamas panašus stiklo pluošto kiekis, kaip nurodytas per TL, ir kad importui iš Kinijos būtų taikomi apie 30 % muitai, nors didžiajai daliai eksportuojančių Kinijos gamintojų bus taikomi mažesni muitai. Vadovaujantis šiomis prielaidomis iš skaičiavimų paaiškėjo, kad padidėjusios KLR kilmės nagrinėjamojo produkto kainos vidutiniškas poveikis visų bendradarbiaujančių naudotojų pelningumui bus mažesnis nei vienas procentinis punktas, kaip nurodyta pirmiau.

3.2. Nepakeičiamumas

(404)

Keli naudotojai tvirtino, kad naudotojų pramonei reikalingų stiklo pluoštų gijų produktų negalima įsigyti rinkoje įprastu būdu. Tiekėjai esą turi atlikti ilgą ir sudėtingą atitikties nustatymo procesą, kuris gali užtrukti 6–12 mėnesių, be garantijos, kad jis baigsis sėkmingai. Todėl keisti tiekėją, kad būtų išvengta muito, būtų brangu, be to, to nebūtų įmanoma padaryti greitai ir technologiniu požiūriu būtų rizikinga.

(405)

Šiuo atžvilgiu pripažįstama, kad dėl konkrečių nagrinėjamojo produkto savybių tam tikram jo naudojimui gali prireikti ilgo atitikties nustatymo proceso, per kurį turi būti atliekami bandymai. Tačiau, atsižvelgiant ir į kelių naudotojų pastabas, šiuo metu dauguma atvejų egzistuoja keletas šaltinių. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad naudotojai paprastai turi kelias tiekimo galimybes kaip atsarginę priemonę ir dažnai nustatoma kelių tiekėjų produkto atitiktis, kad naudotojas nebūtų priklausomas tik nuo vieno tiekėjo. Taip pat reikėtų priminti, kad priemonėmis nesiekiama neleisti tam tikriems tiekėjams patekti į Sąjungos rinką – visomis siūlomomis priemonėmis tik siekiama atkurti sąžiningą prekybą ir atitaisyti iškreiptą rinkos padėtį.

(406)

Todėl nepanašu, kad nagrinėjamajam produktui iš KLR nustačius priemones naudotojų pramonei būtų laikinai nutrauktas žaliavų tiekimas.

3.3. Negalėjimas perkelti padidėjusių sąnaudų kainų ir sustiprėjusi konkurencija su galutinės grandies produktais iš ne ES šalių

(407)

Keli naudotojai tvirtino, kad jie patiria didelę konkurenciją su ne Sąjungos gamintojais ir dėl to negali pirkėjams perkelti padidėjusių nagrinėjamojo produkto kainų, nes dėl to sumažėtų pardavimas. Naudotojų bendrovės yra labai įvairios, todėl galimybės galimą sąnaudų padidėjimą perkelti pirkėjams skirsis nelygu naudotojų tipas. Vis dėlto remiantis klausimyno atsakymų duomenimis, naudotojų, kurie negali didžiosios padidėjusių sąnaudų dalies perkelti pirkėjams, apyvartai ir pelningumui daugeliu atvejų būtų padarytas tik nedidelis poveikis.

(408)

Keli naudotojai nurodė, kad nustačius antisubsidijų muitus susidarytų nepalanki konkurencinė padėtis ne Sąjungos tiekėjų, kurie gali gauti nagrinėjamąjį produktą, kuriam nėra taikomos priemonės, atžvilgiu. Naudotojai tvirtina, kad galutinės grandies rinkose jie konkuruoja su importu iš KLR. Nustačius bendras priemones konkurencinė padėtis dar pablogėtų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teigta, kad nebūtų įmanoma padidėjusių žaliavų kainų perkelti pirkėjams. Be to, teigta, kad dėl to gamyba būtų iškelta už Sąjungos ribų ir taip prarasta daug darbo vietų.

(409)

Pažymėtina, kad tai, kad antisubsidijų priemonių nustatymas gali lemti didesnę konkurenciją, negali būti priežastimi nenustatyti priemonių, jei jos yra pagrįstos. Šie tyrimai susiję su konkrečiu produktu. Bet kuri naudotojų įmonė turi visas teises pagal Sąjungos prekybos teisę prašyti atlikti antidempingo tyrimą dėl jų produktų. Be to, bendrovės sprendimai dėl gamybos vietos priklauso nuo daugelio veiksnių. Nepanašu, kad sprendimai dėl gamybos perkėlimo priklausytų tik nuo muitų vienai žaliavai.

(410)

Kelios šalys tvirtino, kad Sąjungos gamintojai yra pasaulinės užsienio kapitalo bendrovės, o dauguma jungtinių bendrovių yra vietos kapitalo mažosios arba vidutinės įmonės. MVĮ tvirtino, kad padidinus muitus iškils grėsmė prarasti darbo vietų. CCCLA tvirtino, kad darbo vietų Sąjungoje bus prarasta, kai dėl padidėjusių muitų naudotojai perkels veiklą. Be to, vienas naudotojas nurodė, kad naudotojams perkėlus veiklą sumažės Sąjungos pramonės pardavimo apimtis.

(411)

Komisija vienodai vertina visas darbo vietas Sąjungoje, nepaisydama nuosavybės teisių ir bendrovės dydžio. Dėl to Komisija taip pat nurodo 400 ir 403 konstatuojamąsias dalis. Be to, tvirtinimus dėl perkėlimo, galimo darbo vietų praradimo ir Sąjungos pramonės pardavimo apimties mažėjimo Komisija vertina kaip hipotetinius ir nepagrįstus.

(412)

Kelios šalys teigė, kad šiuo metu Sąjungoje produktas gaminamas pasaulinei rinkai, kurioje jis konkuruoja su trečiųjų šalių produktu. Vienas naudotojas teigė, kad jis gali nagrinėjamąjį produktą importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir nemokėti antidempingo muitų, jei jo pagaminamas gatavas produktas vėliau yra eksportuojamas iš Sąjungos. Tačiau to rezultatas – šis naudotojas ne Sąjungos pirkėjams gali pasiūlyti konkurencingesnes kainas nei Sąjungos pirkėjams.

(413)

Iš tikrųjų, naudotojai gali nagrinėjamąjį produktą importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir nemokėti antidempingo muitų, jei jų pagaminamas gatavas produktas vėliau yra eksportuojamas iš Sąjungos. Tačiau dėl to nepasikeičia šio tyrimo Komisijos išvados.

3.4. Pasiūlos trūkumas

(414)

Vienas naudotojas teigė, kad Sąjungos pramonė negali patenkinti visos Sąjungos paklausos, ypač tam tikrų tipų didelių pagal užsakymą pagamintų stiklo pluošto gijų produktų užsakymų. Be to, tas naudotojas teigia, kad dėl ribotų Sąjungos gamybos pajėgumų joks Sąjungos gamintojas veikiausiai nenorėtų skirti didelės pajėgumų dalies vieno pirkėjo užsakymams patenkinti. Kitas naudotojas teigė, kad nėra kapotų sruogų perteklinės pasiūlos ir kad KLR pašalinus iš Sąjungos rinkos kiltų didelių pasiūlos problemų Sąjungos rinkoje, ypač atsižvelgiant į didėjančią paklausą. KLR Vyriausybė cituoja Sąjungos gamintoją „3B“, kad nuo 2002 m. šiame pramonės sektoriuje neįdiegta naujų lydymo pajėgumų ir kad norint patenkinti rinkos poreikius, ypač Europoje, būtini papildomi 200 000 t gamybos pajėgumai.

(415)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pirmiausia pažymėti, kad antisubsidijų priemonėmis siekiama panaikinti nesąžiningos prekybos daromą žalą Sąjungos pramonei bei atkurti veiksmingą konkurenciją Sąjungos rinkoje, o ne apsunkinti importą. Siūlomos priemonės nėra tokio dydžio, kad eksportuojantiems KLR gamintojams uždarytų Sąjungos rinką, nors jie eksportuotų ir nežalinga kaina, todėl į Sąjungos rinką bus galima ir toliau importuoti kapotas sruogas ir kitus stiklo pluošto gijų produktus iš KLR.

(416)

Dėl Sąjungos pramonės galimybių patenkinti galimą kapotų sruogų trūkumą: iš dabartinio Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygio matyti, kad Sąjungos pramonė gali tam tikru mastu padidinti gamybą.

(417)

Kapotas sruogas, kaip ir bet kurios kitos nagrinėjamojo produkto rūšies produktą, galima importuoti į Sąjungą ir iš trečiųjų šalių, pvz., Malaizijos.

(418)

Be to, Kinijos stiklo pluošto gijų gamintojai gamyklas stato kuo arčiau Sąjungos (Egipte ir Bahreine), kad iš čia galėtų tiekti Sąjungos rinkai.

(419)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad galimą kapotų sruogų pasiūlos trūkumą galima patenkinti išplečiant Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimą, importuojant iš kitų šalių tiekėjų ir toliau importuojant iš KLR nežalinga kaina.

(420)

Remiantis pirmesniais skirsniais daroma išvada, kad bendrų priemonių nustatymo poveikis Sąjungos galutinės grandies įmonėms apskritai būtų nedidelis ir nenusvertų teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei.

(421)

Po galutinio atskleidimo viena pramonės asociacija teigė, kad sunku suprasti, kodėl Sąjungos gamintojai neišnaudoja pajėgumų, kai padidėjus kainoms Sąjungos rinkoje trūksta stiklo pluošto. Kelios šalys pakartojo, kad toliau didinant priemones trūks Sąjungos gamintojų pasiūlos.

(422)

Per tyrimą nenustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų trūkę pasiūlos. Dėl galimo pasiūlos trūkumo ateityje Komisija mano, kad padidinus muitus nebus kliudoma importuoti iš KLR ir trečiųjų šalių į Sąjungą, kaip nurodyta pirmiau.

4. Išvada dėl Sąjungos interesų

(423)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tikimasi, kad nustačius bendras priemones Sąjungos pramonei būtų sudaryta galimybė didinant padavimo kainas ir rinkos dalį pagerinti savo padėtį. Tam tikriems naudotojams gali būti padarytas nedidelis neigiamas poveikis, nes gali padidėti sąnaudos, tačiau šį neigiamą poveikį veikiausiai kompensuotų numatoma nauda Sąjungos pramonei ir jos tiekėjams.

(424)

Todėl daroma išvada, kad atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importui.

(425)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad nepakankamai neįvertintos siūlomų priemonių pasekmės. Jos tvirtino, kad Komisija labiau pasitiki mažos stiklo pluošto gamintojų grupės tvirtinimu nei daug didesnės, tačiau susiskaidžiusios, daugiausia mažųjų ir vidutinių tolesnių tiekėjų grupės, kuri neturėjo realios galimybės apie save pranešti tokiu pat lygiu, pasipriešinimu.

(426)

Šie tvirtinimai atmesti, nes naudotojams per tyrimą suteikta daug galimybių pranešti apie save. Daug jų apie save pranešė, jų duomenys buvo nuodugniai išnagrinėti ir į juos atsižvelgta. Visoms suinteresuotosioms šalims per tyrimą buvo suteiktos vienodos galimybės.

G. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO IR ANTISUBSIDIJŲ PRIEMONĖS

(427)

Atsižvelgiant į Komisijos padarytas išvadas dėl subsidijų, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo Sąjungos pramonei daromos žalos.

1. Žalos pašalinimo lygis

(428)

Siekdama nustatyti priemonių lygį, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, būtiną Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(429)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų uždirbti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje. Kaip ir per pirminį tyrimą, naudotas 5 % tikslinis pelnas.

(430)

APFE reikalavo naudoti 10–12 % tikslinį pelną. APFE tvirtino, kad analizei pasirenkant tikslinį pelną svarbu atsižvelgti į tai, kad labai kapitalui imli pramonė turi gauti labai didelę panaudoto kapitalo grąžą, kaip to tikisi investuotojai. APFE taip pat nurodo Niujorko universiteto „Stern Business School“ ataskaitą, kurioje apskaičiuotos įvairių pramonės sektorių vidutinės svertinės kapitalo sąnaudos, į kurias įtrauktos nuosavo kapitalo sąnaudos ir skolos sąnaudos (43). „Stern“ ataskaitoje apskaičiuotos stiklo pluošto gijų pramonės vidutinės svertinės kapitalo sąnaudos yra 8,3–8,4 % Be to, APFE nurodo, kad Kinijos soliarinio stiklo tyrime (44) naudotas 8,3 % pelno dydis. Taip pat teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje nuosavo kapitalo ir skolos sąnaudos yra šiek tiek didesnės nei JAV, Sąjungai taikoma norma būtų šiek tiek didesnė, t. y. 10–12 %

(431)

Į faktinį per nagrinėjamąjį laikotarpį gautą pelną negalima atsižvelgti, nes tuo metu nepaisant galiojančių priemonių iš KLR vis dar buvo importuojamas didelis produkto kiekis dempingo kaina.

(432)

Soliarinio stiklo iš KLR atveju naudotas 8,3 % tikslinis pelnas, nes tai buvo vidutinis pelnas, kurį atrinkti Sąjungos gamintojai gavo 2010 m., kai nebuvo importuojama daug nagrinėjamojo produkto ir todėl dar nebuvo iškraipytos įprastos konkurencijos sąlygos (t. y. pelnui dar neturėjo poveikio importas dempingo kaina).

(433)

Nors neginčytina, kad Sąjungos pramonė yra labai kapitalui imli pramonė, APFE neįrodė, kad „Stern“ ataskaitoje nurodytomis vidutinėmis svertinėmis kapitalo sąnaudomis pagrįstas tikslinis pelnas tinka dabartiniam tyrimui. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(434)

Po galutinio atskleidimo APFE teigė, kad derėtų peržiūrėti išvadas dėl tikslinio pelno, nes Sąjungos pramonė gali gauti didesnį nei 5 % pelną už tokius produktus, kaip drėgno naudojimo kapotas sruogas (DNKS) neaustinėms medžiagoms ir DNKS gipsui, kurie sąžiningai konkuruoja su importu iš trečiųjų šalių ir kuriems negresia agresyvus priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis dėl dempingo kaina importuojamų ir subsidijuotų Kinijos kilmės stiklo pluošto gijų produktų.

(435)

Per pirmesnį tyrimą naudotas 5 % tikslinis pelnas. Toks tikslinis pelnas ir paliktas, nes negauta pagrįstų argumentų dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, kuriomis būtų pateisintas didesnis tikslinis pelnas.

(436)

Be to, kadangi DNKS, kaip ir visų kitų rūšių nagrinėjamasis produktas, naudojamos kaip sutvirtinamoji medžiaga, jų laikymo trukmė yra ribota, o vežimo sąnaudos didesnės dėl vandens kiekio svorio (žr. 63 konstatuojamąją dalį). Į Sąjungą importuojamas kur kas mažesnis DNKS kiekis, nei kitų stiklo pluošto gijų produktų. Todėl šios vienintelės rūšies produkto pelno dydis nėra tipiškas nagrinėjamojo produkto pelno dydis.

(437)

Tada Komisija, remdamasi atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų vidutinės svertinės importo kainos ir atrinktų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje per tiriamąjį laikotarpį parduoto panašaus produkto vidutinės svertinės nežalingos kainos palyginimu, nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(438)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad būta tam tikrų su 3 PKN susijusių CIF verčių netikslumų.

(439)

Atlikusi patikrinimą Komisija pakoregavo atitinkamas CIF vertes, dėl to šiek tiek pasikeitė šio eksportuojančio gamintojo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai.

(440)

Tuo remiantis nustatyti šie žalos pašalinimo lygiai:

Bendrovė	Žalos pašalinimo lygis
Jushi Group	24,8 %
Jiangsu Changhai Group	4,9 %
Chongqing Polycomp International Corporation	29,6 %
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	26,1 %

(441)

Vienas naudotojas tvirtino, kad nepasikeitė jokie faktai, todėl vienintelis būdas Komisijai priimti sprendimą, kad žala, kurią tariamai darė importas iš KLR, padidėjo, yra naudoti kitą metodiką žalos skirtumui apskaičiuoti, palyginti su pirminiu tyrimu.

(442)

Iš tiesų faktai pasikeitė. Todėl taikant pirminio tyrimo metodiką apskaičiuotas kitoks dabartinis žalos skirtumas, nes pasikeitė pagrindžiantys duomenys, kaip antai sąnaudos, kainos ir nuostoliai.

(443)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas pasiteiravo, dėl kokių pasikeitusių aplinkybių žalos skirtumą būtų galima skaičiuoti remiantis PKN, o ne paprasčiausiai lyginti vidutines kainas, kaip buvo padaryta per pirminį tyrimą.

(444)

Komisija mano, kad dabartinių tyrimų pagrindinė metodika yra tokia pati, kaip taikyta per pirmesnį tyrimą. Atrinktos bendrovės ir lyginti panašūs produktai. PKN pagrįstas žalos skirtumo skaičiavimas leido išsamiau ir tiksliau jį apskaičiuoti, tačiau to negalima vertinti kaip metodikos pakeitimo.

(445)

Tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad iš stiklo pluošto gijų pagaminti kapotų sruogų dembliai taip pat yra nagrinėjamasis produktas, tačiau skaičiuojant žalos skirtumą į kapotų sruogų demblių PKN neatsižvelgta. Eksportuojantis gamintojas teiravosi, ar i) Sąjungos gamintojai daugiau nebegamino šių kapotų sruogų demblių, ir ii) kodėl Komisija seniau neturėjo sunkumų surasti pagrindinės rūšies produkto pakaitalo žalos skirtumui apskaičiuoti net jei jam nebūta tikslaus PKN atitikmens.

(446)

Iš tiesų kapotų sruogų dembliai yra nagrinėjamasis produktas ir kai kurie Sąjungos gamintojai (jų subjektai) šiuos demblius gamina. Atrinkti Sąjungos gamintojai gamino tam tikrų rūšių demblius, kurie per TL nebuvo importuojami iš KLR. Tačiau apskritai PKN atitikmenų buvo daug, todėl nereikėjo naudoti jokių pakaitalų.

(447)

Be to, šis eksportuojantis gamintojas klausė, i) kodėl reikėjo koreguoti prekybos lygį ir kam Sąjungos gamintojai iš tiesų pardavė savo produktus, taip pat ii) kodėl skaičiuojant žalos skirtumą Kinijos pardavimų atveju neatsižvelgta į ES vežimo į sandėlius sąnaudas ir laikymo sandėliuose sąnaudas.

(448)

Atrinkti Sąjungos gamintojai produktą daugiausia pardavė galutiniams naudotojams. Atrinktų Kinijos eksportuotojų atveju buvo kitaip. Parduota daugiau per platintojus ar kitus tarpinius pardavimo kanalus. Taigi, manyta, kad visus pardavimus pakoregavus pagal pardavimo galutiniam naudotojui lygį, kainas būtų galima lengviau palyginti. Dėl standartinės metodikos – skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą atsižvelgiama į snaudas po importo, o žalos skirtumas grindžiamas Kinijos pardavimo eksportui CIF verte.

(449)

Eksportuojantis gamintojas taip pat klausė, kodėl galiojantis antidempingo muitas neįtrauktas š žalos skirtumą, nes šį muitą įskaičiavus į CIF vertę būtų laikomasi taikytinos priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo metodikos.

(450)

Šiame reglamente nurodytas žalos pašalinimo skirtumas rodo visą skirtumą, kuris reikalingas žalai pašalinti. Į žalos pašalinimo skirtumą įtraukus galiojantį antidempingo skirtumą būtų gautas tik dalinis pašalinimo skirtumas.

(451)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas tvirtino, kad dėl to, kad „Jiangsu Changhai Group“ per tyrimą visapusiškai nebendradarbiavo (žr. C. 2.1 skirsnį), su „Jiangsu Changhai Group“ eksporto kaina susijusi informacija buvo nepatikima, todėl jos nederėtų naudoti žalos skirtumui apskaičiuoti. Skundo pateikėjas tvirtino, kad grupės eksporto kaina gali būti netinkama, jei ji nustatyta remiantis bendrovės gamybos sąnaudomis, kurių nebuvo galima tinkamai patikrinti, nes bendrovė per tyrimą visapusiškai nebendradarbiavo. Grupės eksporto kaina turėtų būti nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(452)

Kaip paaiškinta 92 konstatuojamojoje dalyje, grupei priklausanti bendrovė, kuri pateikė klaidinančią informaciją, nagrinėjamojo produkto neeksportavo, jį eksportavo tik OCH. Pastaroji per abu tyrimus visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė patikimos informacijos apie grupės eksporto kainą (pvz., buvo pateiktos sąskaitos faktūros, kurias Komisija patikrino vietoje). Todėl Komisija neturi priežasčių abejoti grupės eksporto kaina. Žalos skirtumas apskaičiuotas remiantis faktine patikrinta eksporto kaina (nurodyta pardavimo sąskaitose faktūrose), nepaisant to, kaip ji buvo nustatyta ir ar ji buvo pagrįsta kokiomis nors bendrovės gamybos sąnaudomis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

2. Galutinės priemonės

(453)

Antisubsidijų tyrimas buvo atliekamas kartu su antidempingo priemonių peržiūra, per kurią nagrinėta tik žala. Pagal mažesnio muito taisyklę ir atsižvelgiant į tai, kad galutiniai subsidijų skirtumai yra mažesni už žalos pašalinimo lygį, Komisija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnį turėtų nustatyti galutinį kompensacinį muitą, kuris prilygtų nustatytiems galutiniams subsidijų skirtumams, ir tada nustatyti galutinį antidempingo muitą pagal atitinkamą žalos pašalinimo lygį.

(454)

Remdamasi šia metodika ir su šiuo atveju susijusiais faktais, visų pirma tuo, kad priemonės neturi būti didesnės už žalos skirtumą, Komisija mano, kad šiuo atveju nėra dvigubo skaičiavimo pavojaus.

(455)

Atsižvelgiant į aukštą eksportuojančių Kinijos gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms nustatytas didžiausio muito, nustatytino atrinktoms ar atliekant tyrimus bendradarbiaujančioms bendrovėms, dydžio muitas. Visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas bus taikomas toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimus nebendradarbiavo.

(456)

Kitiems bendradarbiaujantiems neatrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie išvardyti I priede, nustatoma galutinė muito norma, kuri atitinka atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams (išskyrus grupę, kuriai priklauso eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomos 28 straipsnio 1 dalies nuostatos) nustatytų normų svertinį vidurkį.

(457)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas paprašė pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalį jam taikyti individualų režimą ir individualiai apskaičiuoti dempingo skirtumą.

(458)

Tačiau per dalinę tarpinę peržiūrą nagrinėjama tik žala, todėl per pirmesnį antidempingo tyrimą nustatyti dempingo skirtumai nesikeičia. Todėl prašymas nustatyti individualų dempingo skirtumą atmestas.

(459)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatytos šios muitų normos:

Kinijos eksportuotojas	Dempingo skirtumas (nustatytas per pirminį tyrimą)	Subsidijų skirtumas	Žalos pašalinimo lygis	Kompensacinis muitas	Antidempingo muitas
Jushi Group	29,7 %	10,3 %	24,8 %	10,3 %	14,5 %
Jiangsu Changhai Group	9,6 %	5,8 %	4,9 %	4,9 %	0 %
Chongqing Polycomp International Corporation	29,7 %	9,7 %	29,6 %	9,7 %	19,9 %
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	29,7 %	10,2 %	26,1 %	10,2 %	15,9 %
Muito normos visoms kitoms bendrovėms				10,3 %	19,9 %

(460)

Šiame reglamente nurodyta konkrečiai bendrovei taikoma antidempingo ir antisubsidijų muito norma buvo apskaičiuota remiantis šių tyrimų išvadomis. Taigi ji atitinka nagrinėjamos bendrovės padėtį, nustatytą atliekant šiuos tyrimus. Todėl ši muito norma (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas visoms kitoms bendrovėms) yra taikoma tik importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, pagamintiems nurodytos bendrovės. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(461)

Bendrovė gali prašyti taikyti individualią muito normą, jei vėliau ji pakeičia subjekto pavadinimą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (45). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad pavadinimo pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jei pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(462)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

3. Įsipareigojimas

(463)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1 dalį pateikė pasiūlymą dėl kainos. Pasiūlyme dėl kainos nustatyta minimali importo kaina (MIK) kelių nagrinėjamojo produkto pagrindinių rūšių ir porūšių produktams.

(464)

Komisijos nuomone, yra daug nagrinėjamojo produkto porūšių ir klasifikavimo vienetų, o kainos skiriasi iki 700 % Todėl yra didelė kryžminės kompensacijos rizika. NET vienos rūšies produktų kainos gali skirtis iki 550 %, nelygu produkto porūšiai. Be to, įvairios eksportuojančio Kinijos gamintojo pasiūlytos MIK buvo gerokai mažesnės už nežalingą kainą, todėl jas taikant nebūtų pašalinta Sąjungos pramonei daryta žala.

(465)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, muitinės negalėtų atskirti specifikacijų be individualios kiekvieno importo sandorio analizės, kad galėtų nustatyti, kuriai MIK grupei reikia priskirti produktą, todėl stebėsena būtų labai sudėtinga ir net neįgyvendinama.

(466)

Be to, bendrovė į Sąjungą eksportuoja ir kitus produktus, kuriems priemonės netaikomos. Todėl yra kompensavimo rizika, jei tie produktai būtų parduodami tiems patiems pirkėjams. Kai kurie šios bendrovės Sąjungos pirkėjai yra susijusios bendrovės, kurios prekiauja ir su kitomis susijusiomis bendrovėmis ne Sąjungoje. Dėl šių sudėtingų prekybos ir verslo ryšių kyla dar didesnė kryžminio kompensavimo rizika.

(467)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, įsipareigojimo pasiūlymas buvo atmestas.

(468)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

(1) Importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ne ilgesnėms kaip 50 mm kapotoms stiklo pluošto sruogoms, stiklo pluošto pusverpaliams, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir iš stiklo pluošto gijų pagamintiems dembliams, išskyrus stiklo vatos demblius, kurių KN kodai šiuo metu yra 77019 11 00, ex 7019 12 00 (TARIC kodai 7019120021, 7019120022, 7019120023, 7019120025, 7019120039) ir 7019 31 00, nustatomas galutinis kompensacinis muitas.

(2) Galutinio kompensacinio muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra ši:

Bendrovė	Galutinis kompensacinis muitas (%)	Papildomas TARIC kodas
Jushi Group Co., Ltd; Jushi Group Chengdu Co., Ltd; Jushi Group Jiujiang Co., Ltd	10,3	B990
Changzhou New Changhai Fiberglass Co., Ltd; ir Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd; Changzhou Tianma Group Co., Ltd	4,9	A983
Chongqing Polycomp International Corporation	9,7	B991
Kitos I priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės	10,2
Visos kitos bendrovės	10,3	A999

(3) Individualios kompensacinio muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu minėta sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

(4) Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 248/2011 1 straipsnis pakeičiamas, kaip nurodyta toliau.

(1)

Importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ne ilgesnėms kaip 50 mm kapotoms stiklo pluošto sruogoms, stiklo pluošto pusverpaliams, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir iš stiklo pluošto gijų pagamintiems dembliams, išskyrus stiklo vatos demblius, kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, ex 7019 12 00 (TARIC kodai 7019120021, 7019120022, 7019120023, 7019120025, 7019120039) ir 7019 31 00, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

(2)

Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto ir toliau išvardytų bendrovių pagaminto produkto neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra šios:

Bendrovė	Galutinis antidempingo muitas (%)	Papildomas TARIC kodas
Jushi Group Co., Ltd; Jushi Group Chengdu Co., Ltd; Jushi Group Jiujiang Co., Ltd	14,5	B990
Changzhou New Changhai Fiberglass Co., Ltd; Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd; Changzhou Tianma Group Co., Ltd	0	A983
Chongqing Polycomp International Corporation	19,9	B991
Kitos 1 priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės	15,9
Visos kitos bendrovės	19,9	A999

(3)

Individualios antidempingo muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu minėta sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

(4)	Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(2) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(3) 2011 m. kovo 9 d. Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 248/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, galutinis surinkimas (OL L 67, 2011 3 15, p. 1).

(4) Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės stiklo pluošto gijų produktų importo inicijavimą (OL C 362, 2013 12 12, p. 66).

(5) Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 248/2011, OL L 67, 2011 3 15.

(6) Pranešimas apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės stiklo pluošto gijų produktams, peržiūros inicijavimą (OL C 371, 2013 12 18, p. 19).

(7) Apeliacinės tarybos ataskaita „Europos Bendrijos. Galutinės antidempingo priemonės tam tikroms geležinių ar plieninių tvirtinimo detalėms iš Kinijos“, WT/DS397/AB/R, p. 152.

(8) 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 765/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 237, 2012 9 3, p. 1).

(9) Pranešimas apie Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimą (OL C 86, 2012 3 23, p. 6).

(10) „3B Fibreglass SPRL“, „Owens Corning Fibreglass France ir Johns Manville Slovakia a.s.“

(11) Kapotos sruogos yra ištisinės stiklo sruogos, susmulkintos iki pageidaujamo ilgio; siekiant užtikrinti suderinamumą su dauguma dervų sistemų, jų paviršiai gali būti apdoroti įvairiais būdais. Tai gali būti sauso arba drėgno naudojimo kapotos sruogos.

(12) Pusverpaliai yra ištisinės stiklo sruogos, be jokio mechaninio sukimo ir vyniojimo surinktos į cilindrinę vamzdelio formos pakuotę.

(13) Gijų dembliai yra sujungtos kapotos ar ištisinės sruogos.

(14) Tekstūriniai pusverpaliai yra pusverpaliai, kurie nuvyniojami nuo vienos ritės ant kitos, ir atliekant šį procesą tekstūrizavimo mašina pučia orą į tiesioginio pusverpalio sruogą, taip suteikiant pusverpaliams apimties arba tekstūros.

(15) Pramonės sektorių, kuriuose skatinamos užsienio investicijos, katalogo XIV skirsnio 6 punkte aiškiai nurodyti stiklo pluošto produktai: „Stiklo pluošto produktų ir specialaus stiklo pluošto gamyba“.

(16) Pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinųjų nuostatų II skyriaus 5 straipsnis.

(17) Pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinųjų nuostatų III skyriaus 17 straipsnis.

(18) Trečiojo audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinio data buvo 2014 m. gegužės 15 d., o tikrinamasis vizitas bendrovės patalpose surengtas 2014 m. gegužės 29–30 d.

(19) Sprendimo Nr. 40 17 straipsnis.

(20) KLR mokslo ir technologijų pažangos įsakymo (Įsakymas Nr. 82) 18 straipsnis, kuriame nustatyta, kad „valstybė skatina finansų įstaigas vykdyti intelektinės nuosavybės teisių įkeitimą, skatina tokias institucijas ir teikia joms rekomendacijas remdama mokslo ir technologijų pažangos taikymą ir aukštųjų ir naujų technologijų pramonės sektorių vystymą teikdama paskolas ir kt., taip pat skatina draudimo agentūras kurti draudimo produktus atsižvelgiant į aukštųjų ir naujų technologijų pramonės plėtros poreikį“.

(21) PBOC aplinkraštis dėl indėlių ir paskolų palūkanų normų koregavimo aspektų, „Yinfa“, 2004 m., Nr. 251 (toliau – Aplinkraštis 251).

(22) OL L 325, 2013 12 5, p. 66.

(23) OL L 142, 2014 5 14, p. 32.

(24) Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnis.

(25) „E tipo stiklo pluošto gijų tempimo krosnis […], padidinto atsparumo stiklo pluošto ir jo produktų kūrimas ir gamyba“.

(26) Šios grupės subsidijų skirtumas apskaičiuotas remiantis turimais faktais, kaip paaiškinta (89) konstatuojamojoje dalyje.

(27) Šios grupės subsidijų skirtumas apskaičiuotas remiantis turimais faktais, kaip paaiškinta (89) konstatuojamojoje dalyje.

(28) Šios grupės subsidijų skirtumas apskaičiuotas remiantis turimais faktais, kaip paaiškinta (89) konstatuojamojoje dalyje.

(29) 2013 m. kovo 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 215/2013, 116 konstatuojamoji dalis.

(30) 2006 m. lapkričio 7 d. George E. Petersonas, „Žemės nuoma ir žemės pardavimas kaip infrastruktūros finansavimo galimybė“, Pasaulio banko politikos tyrimų darbinis dokumentas 4043, TVF darbinis dokumentas (WP/12/100), „Kinijos disbalanso pabaiga“, 2012 m. balandžio mėn., p. 12.

(31) 2012 m. balandžio mėn. TVF darbinis dokumentas (WP/12/100) „Kinijos disbalanso pabaiga“, p. 12.

(32) Šios grupės subsidijų skirtumas apskaičiuotas remiantis turimais faktais, kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje.

(33) Šios grupės subsidijų skirtumas apskaičiuotas remiantis turimais faktais, kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje.

(34) Pagal 14 straipsnio 6 dalį sukurtoje Prekybos GD duomenų bazėje, remiantis 10 skaitmenų TARIC kodais, saugojami duomenys apie produktų, kuriems taikomos antidempingo arba antisubsidijų priemonės arba dėl kurių vykdomi tyrimai, importą iš nagrinėjamųjų šalių, susijusių su tyrimu, ir iš kitų trečiųjų šalių.

(35) 1990 m. rugsėjo 7 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nutraukiama su Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės tankiu natrio karbonatu susijusių antidempingo priemonių peržiūra (OL 1999, L 238, p. 38).

(36) 1998 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Japonijos, Korėjos, Malaizijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės motorinėse transporto priemonėse naudojamų lazerinių optinių skaitymo sistemų ir pagrindinių jų sudedamųjų dalių (OL 1999, L 18, p. 62).

(37) Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 248/2011 (OL L 67, 2011 3 15, p. 6, 64 konstatuojamoji dalis).

(38) Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 248/2011 (OL L 67, 2011 3 15, p. 6, 54 konstatuojamoji dalis).

(39) Ycharts.com

(40) Grupės ataskaita „Kinija. Galutiniai antidempingo muitai saugumo tikrinimo rentgeno įrangai iš Europos Sąjungos“, WT/DS425/R, 7.247 dalis.

(41) 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 471/2014, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai (OL [2014] L142/23, 319 konstatuojamoji dalis).

2002 m. kovo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 495/2002, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 904/98 dėl galutinio antidempingo muito nustatymo į Bendriją importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Singapūro, Taivano ir Tailando kilmės asmeninio naudojimo faksams (OL [2002] L78/1, 12 konstatuojamoji dalis).

(42) Komisijos reglamentas (ES) Nr. 812/2010 (OL L 243, 2010 9 16, p. 47, 69 konstatuojamoji dalis).

(43) http://pages.stern.nyu.edu/~adamodar/New_Home_Page/datafile/wacc.htm

(44) Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 470/2014 (OL L 142, 2014 5 14, p. 15, 136 konstatuojamoji dalis).

(45) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Office CHAR 04/039, 1049 Bruxelles/Brussel, Belgique/België.

I PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai:

Pavadinimas	Papildomas TARIC kodas
Taishan Fiberglass Inc.; PPG Sinoma Jinjing Fiber Glass Company Ltd	B992
Xingtai Jinniu Fiberglass Co., Ltd	B993
Weiyuan Huayuan Composite Material Co., Ltd	B994
Changshu Dongyu Insulated Compound Materials Co., Ltd	B995
Glasstex Fiberglass Materials Corp.	B996

II PRIEDAS

1 ir 2 straipsnio 3 dalyse nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti toks komercinę sąskaitą faktūrą išrašančio bendrovės atstovo pasirašytas pareiškimas:

1.	Komercinę sąskaitą faktūrą išrašančio subjekto atstovo vardas, pavardė ir pareigos.

Ši deklaracija: Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų stiklo pluošto gijų produktų (papildomas TARIC kodas), parduotų eksportui į Europos Sąjungą, pagamino KLR (bendrovės pavadinimas ir adresas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.

3.	Data ir parašas.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/82

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1380/2014

2014 m. gruodžio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 595/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 81 straipsnio 1 dalį ir 83 straipsnio 4 dalį kartu su jo 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

nuo 2014 m. sausio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 panaikintas ir pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 (2). Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 230 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad pieno gamybos apribojimų sistemai iki 2015 m. kovo 31 d. tebetaikomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies III skyriaus III skirsnis, taip pat jo 55 straipsnis, 85 straipsnis ir IX bei X priedai;

(2)

siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl supirkėjų ir gamintojų įpareigojimų, susijusių su paskutiniais 2014–2015 m. pieno kvotos metais, taip pat įpareigojimu rinkti pertekliaus mokestį po 2015 m. kovo 31 d., tikslinga aiškiau išdėstyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 595/2004 (3) 15 straipsnio 1 dalį, t. y. pateikti nuorodą į taikytinas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatas;

(3)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 595/2004 15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kasmet iki spalio 1 d. supirkėjai, o pardavimo tiesiogiai vartoti atveju – gamintojai, privalantys mokėti mokesčius, kompetentingai institucijai sumoka mokėtiną sumą pagal valstybės narės nustatytas taisykles; supirkėjai yra įpareigoti rinkti pristatymui taikomą pertekliaus mokestį, kuriuo gamintojai apmokestinami pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 79 straipsnį, pagal to reglamento 81 straipsnio 1 dalį.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(3) 2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 595/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles (OL L 94, 2004 3 31, p. 22).

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/83

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1381/2014

2014 m. gruodžio 22 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	76,1
	EG	176,9
	IL	69,8
	MA	90,5
	TN	241,9
	TR	107,1
	ZZ	127,1
0707 00 05	IL	241,9
	TR	147,2
	ZZ	194,6
0709 93 10	MA	80,1
	TR	142,0
	ZZ	111,1
0805 10 20	AR	35,3
	MA	68,6
	TR	57,7
	UY	32,5
	ZA	50,8
	ZW	33,9
	ZZ	46,5
0805 20 10	MA	69,1
0805 20 10	ZZ	69,1
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	IL	94,1
	JM	161,9
	MA	75,3
	TR	76,6
	ZZ	102,0
0805 50 10	TR	71,9
	US	236,5
	ZZ	154,2
0808 10 80	BR	59,0
	CA	135,6
	CL	80,3
	NZ	90,6
	US	99,6
	ZA	54,1
	ZZ	86,5
0808 30 90	CN	98,8
	US	141,4
	ZZ	120,1

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/86

TARYBOS DIREKTYVA 2014/112/ES

2014 m. gruodžio 19 d.

kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 155 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

administracija ir darbuotojai (toliau – socialiniai partneriai) gali, laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 155 straipsnio 2 dalies, kartu prašyti, kad Sąjungos lygmeniu jų sudaryti susitarimai dėl tų reikalų, kuriems taikomas SESV 153 straipsnis, būtų įgyvendinami remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

(2)

2007 m. gruodžio 10 d. laišku Europos baržų sąjunga (toliau – EBS), Europos laivavedžių organizacija (toliau – ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacija (toliau – ETF) pranešė Komisijai apie savo pageidavimą pradėti derybas pagal SESV 155 straipsnio 1 dalį siekiant Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimą;

(3)	2012 m. vasario 15 d. EBS, ELO ir ETF sudarė Europos susitarimą dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų (toliau – Susitarimas);

(4)	į Susitarimą įtrauktas bendras prašymas, kad Susitarimas būtų įgyvendintas remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį;

(5)	tinkama Susitarimo įgyvendinimo priemonė yra direktyva;

(6)	Komisija informavo Europos Parlamentą apie savo pasiūlymą;

(7)	remdamasi 1998 m. gegužės 20 d. Komunikatu dėl socialinio dialogo derinimo ir skatinimo Bendrijos lygmeniu, Komisija parengė pasiūlymą dėl direktyvos atsižvelgdama į Susitarimą pasirašiusiųjų šalių atstovaujamąjį statusą ir į kiekvienos Susitarimo dalies teisėtumą;

(8)

siekiant prisidėti prie nuoseklios teisinės sistemos, susijusios su darbo laiko organizavimu, įgyvendinant šią direktyvą turėtų būti atsižvelgiama į galiojančius Sąjungos teisės aktus, o atsižvelgiant į Susitarimo turinį – ypač į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB (1). Toje direktyvoje nustatyti būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su darbo laiko, įskaitant vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų darbo laiką, organizavimu;

(9)	valstybės narės turėtų turėti galimybę pavesti socialiniams partneriams (jų bendru prašymu) įgyvendinti šią direktyvą, jei jos imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios direktyvos tikslai gali būti pasiekti;

(10)	Direktyvos 2003/88/EB 14 straipsnio tikslais šioje direktyvoje ir jos priede pateiktame Susitarime nustatyti konkretesni nei toje direktyvoje reikalavimai dėl vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo;

(11)	ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio bet kuriems Sąjungos teisės aktams, kurie yra konkretesni arba kuriais užtikrinamas aukštesnis vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus mobiliųjų darbuotojų apsaugos lygis;

(12)	šia direktyva neturėtų būti naudojamasi siekiant pateisinti darbuotojų bendro apsaugos lygio sumažinimą srityse, kurioms taikomas Susitarimas;

(13)	šioje direktyvoje ir jos priede pateiktame Susitarime nustatomi būtiniausi standartai. Valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų galėti toliau taikyti ar įdiegti palankesnes nuostatas;

(14)	šioje direktyvoje laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 31 straipsnyje, pripažintų pagrindinių teisių ir principų;

(15)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. apsaugoti daugiausia tarpvalstybinio sektoriaus darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)	įgyvendinat Susitarimą padedama siekti SESV 151 straipsnyje numatytų tikslų;

(17)

remiantis nusistovėjusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (2), tai, kad valstybėje narėje dar nėra vykdoma direktyvoje nurodyta veikla, negali atleisti tos valstybės narės nuo pareigos priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų užtikrintas tinkamas visų direktyvos nuostatų perkėlimas. Tiek teisinio tikrumo principas, tiek būtinybė užtikrinti visišką direktyvų taikymą teisiškai, o ne tik faktiškai, reikalauja, kad visos valstybės narės atitinkamos direktyvos taisykles perkeltų pagal aiškią, tikslią ir skaidrią sistemą, kurioje numatomos privalomos teisės nuostatos. Tokia pareiga valstybėms narėms taikoma siekiant numatyti bet kokius jose esamos padėties pokyčius atitinkamu momentu ir siekiant užtikrinti, kad visi Bendrijos teisės subjektai, be kita ko, tose valstybėse narėse, kuriose konkreti direktyvoje nurodyta veikla nevykdoma, galėtų aiškiai ir tiksliai žinoti, kokios yra jų teisės ir pareigos visomis aplinkybėmis. Remiantis teismo praktika, tai neprivaloma tik tais atvejais, kai direktyvos perkėlimas yra netikslingas dėl geografinių priežasčių. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų apie tai informuoti Komisiją;

(18)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (3) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šia direktyva įgyvendinamas 2012 m. vasario 15 d. Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų, išdėstytas jos priede.

2 straipsnis

1. Valstybės narės gali toliau taikyti arba įdiegti palankesnes nuostatas, nei nustatytos šioje direktyvoje.

2. Šios direktyvos įgyvendinimu jokiu būdu nesuteikiama pakankamo pagrindo pateisinti darbuotojų bendro apsaugos lygio sumažinimą srityse, kurioms taikoma ši direktyva. Tai nedaro poveikio valstybių narių ir socialinių partnerių teisėms, atsižvelgiant į kintančias aplinkybes, nustatyti kitokias, nei galiojusios priimant šią direktyvą, teisėkūros, reguliavimo ar sutartines priemones, su sąlyga, kad bus laikomasi šioje direktyvoje nustatytų būtiniausių reikalavimų.

3. Taikant ir aiškinant šią direktyvą nedaroma poveikio jokioms Sąjungos ar nacionalinėms nuostatoms, papročiams ar praktikai, pagal kuriuos atitinkamiems darbuotojams numatomos palankesnės sąlygos.

3 straipsnis

Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas. Sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

4 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI

(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9).

(2) Žr., inter alia, 2010 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Čekijos Respubliką, C-343/08, [2010], Rink. p. I-275.

(3) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

PRIEDAS

Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų

Kadangi:

(1)

Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nustatyti bendrieji būtiniausi standartai, kurie, išskyrus 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis (dienos poilsis, pertraukos, savaitės poilsis, naktinio darbo trukmė), taip pat taikomi darbo laiko organizavimui vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje. Vis dėlto, kadangi tuose reikalavimuose nepakankamai atsižvelgiama į ypatingas vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, reikalingos konkretesnės taisyklės pagal Direktyvos 2003/88/EB 14 straipsnį.

(2)	Šiomis konkretesnėmis taisyklėmis turėtų būti užtikrinama vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų aukšto lygio sveikatos apsauga ir sauga.

(3)

Vežimas vidaus vandens keliais yra tarptautinė vežimo forma, kuriai visų pirma būdinga tarpvalstybinė veikla Europos vežimo vidaus vandens keliais tinkle. Todėl Europos vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje reikėtų siekti šio sektoriaus darbo rinkoje sudaryti vienodas pagrindines sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, atsirandančiai dėl skirtingų teisės aktais nustatytų darbo laiko organizavimo struktūrų.

(4)

Suvokdama transporto sektoriaus svarbą ekonominiam konkurencingumui, Europos Sąjunga siekia skatinti naudotis tų rūšių transportu, kuris naudoja mažiau energijos, yra palankesnis aplinkai arba saugesnis (1). Vežimo vidaus vandens keliais sektorius yra aplinkai palanki vežimo rūšis, turinti pajėgumų pasiekti, kad Europos keliais ir geležinkeliais būtų vežama gerokai mažiau krovinių.

(5)

Darbas sektoriuje organizuojamas nevienodai. Laivuose dirbančių darbuotojų skaičius ir darbo laikas skiriasi atsižvelgiant į darbo organizavimo būdą, atitinkamas įmones, veiklos geografinę vietovę, kelionės trukmę ir plaukiojančiosios priemonės dydį. Kai kurie laivai plaukioja nuolat, t. y. 24 valandas per parą, o įgula dirba pamainomis. Tačiau vidutinio dydžio įmonės paprastai savo laivus eksploatuoja 14 valandų per parą, penkias ar šešias dienas per savaitę. Vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje laive dirbančio darbuotojo darbo laikas neatitinka plaukiojančiosios priemonės eksploatavimo laiko.

(6)

Vienas iš vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus ypatumų – darbuotojai laive gali ne tik dirbti, bet ir nakvoti ar gyventi. Todėl darbuotojai dažnai leidžia poilsio laiką laive. Daugelis vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų, ypač tie, kurie yra toli nuo namų, laive dirba kelias dienas paeiliui, kad sutaupytų kelionės laiko ir vėliau galėtų kelias dienas praleisti namie arba kitoje pasirinktoje vietoje. Pavyzdžiui, pagal modelį 1:1 dirbantis darbuotojas turi tiek pat poilsio ir darbo dienų. Todėl toks darbuotojas gali laive dirbti daugiau darbo dienų paeiliui ir gauti atitinkamai daugiau poilsio dienų, nei sausumoje dirbantis darbuotojas.

(7)

Paprastai nemažą vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo laiko dalį sudaro budėjimo laikas (pvz., nenumatytai laukiama šliuzuose arba pakraunant ar iškraunant plaukiojančiąją priemonę), o tai gali vykti ir naktį. Todėl nurodytas ilgiausias dienos ir savaitės darbo laikas gali būti ilgesnis, nei nustatytasis Direktyvoje 2003/88/EB.

(8)

Taip pat reikia pripažinti, kad darbo krūviui vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje įtakos turi keli veiksniai, pvz., triukšmas, vibracija ir darbo laiko organizavimas. Nepadarant poveikio 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (2) nuostatoms ir atsižvelgiant į ypatingas darbo sąlygas šiame sektoriuje, darbuotojams apsaugoti numatomas kasmetinis jų sveikatos patikrinimas.

(9)	Reikėtų atsižvelgti į papildomus reikalavimus naktinėje pamainoje dirbantiems įgulos nariams ir nustatyti didžiausią leidžiamą naktinio darbo valandų skaičių bei atitinkamai organizuoti darbą.

(10)	Vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje dirba ne tik darbuotojai, bet ir savarankiškai dirbantys asmenys (3). Savarankiškai dirbančių asmenų statusas nustatomas pagal taikomą nacionalinę teisę.

(11)

Darbo ir gyvenimo sąlygos keleiviniuose laivuose skiriasi nuo kituose vežimo vidaus vandens keliais pasektoriuose dirbančių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų, todėl įdiegiamos specialios nuostatos. Dėl kitokios šio Europos vežimo vidaus vandens keliais pasektorio socialinės aplinkos, skirtingos darbinės veiklos ir sezoniškumo darbas jame organizuojamas kitaip.

Atsižvelgdamos į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 154 straipsnį ir 155 straipsnio 2 dalį, pasirašiusiosios šalys kartu prašo įgyvendinti šį ES lygmeniu sudarytą susitarimą remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu. Pasirašiusiosios šalys susitarė:

1 dalis

Taikymo sritis

Šis susitarimas taikomas judiesiems darbuotojams, valstybės narės teritorijoje plaukiojančioje komercinio vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus plaukiojančiojoje priemonėje dirbantiems kaip navigacijos darbuotojai (įgulos nariai) arba atliekantiems kitas funkcijas (laive dirbantis personalas).

Vidaus vandens kelių vežėjai pagal šį susitarimą darbuotojais nelaikomi, net jei savo įmonėje turi darbuotojo statusą.

Šis susitarimas nedaro poveikio nacionalinėms ar tarptautinėms saugios laivybos nuostatoms, kurios yra taikomos judiesiems darbuotojams ir 1 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims.

Jei šio susitarimo nuostatos dėl judžiųjų darbuotojų poilsio laiko skiriasi nuo nacionalinių ar tarptautinių saugios laivybos nuostatų, pirmumas teikiamas toms nuostatoms, kuriomis užtikrinama aukštesnio lygio darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga.

Judiesiems darbuotojams, kurie dirba valstybės narės teritorijoje plaukiojančioje ne komercinio vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus plaukiojančiojoje priemonėje ir kurių darbo sąlygos reglamentuojamos kolektyvinėmis derybomis ir darbdavių bei darbuotojų organizacijų sudarytomis sutartimis dėl darbo užmokesčio, šis susitarimas gali būti taikomas pasikonsultavus su tomis darbdavių ir darbuotojų organizacijomis ir gavus jų sutikimą, jei šio susitarimo nuostatos yra palankesnės darbuotojams.

2 dalis

Apibrėžtys

Šiame susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

a) plaukiojančioji priemonė– laivas arba plūduriuojantis įrenginys;

b) keleivinis laivas– vienadienių reisų laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau nei 12 keleivių;

c) darbo laikas– laikas, kuriuo darbuotojas darbdavio ar jo atstovo pavedimu turi dirbti plaukiojančiojoje priemonėje ar ją aptarnauti arba turi būti pasirengęs atlikti darbą (budėjimo laikas);

d) poilsio laikas– laikas, kuris nėra darbo laikas. Šis terminas apima poilsio laiką plaukiančioje arba stovinčioje plaukiojančiojoje priemonėje ir sausumoje. Trumpos pertraukos (iki 15 min.) į poilsio laiką neįskaitomos;

e) poilsio diena– nepertraukiamas 24 valandų poilsio laikas, kurį darbuotojas praleidžia pasirinktoje vietoje;

f) vidaus vandens kelių vežėjas– asmuo, vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje savo naudai komerciniais tikslais eksploatuojantis laivus;

g) darbo grafikas– darbdavio darbuotojui iš anksto nustatytas darbo ir poilsio dienų planas;

h) naktis– laikas nuo 23:00 iki 06:00 val.;

i) naktinės pamainos darbuotojas–

aa)	darbuotojas, paprastai naktį dirbantis bent tris savo kasdienio darbo laiko valandas;

bb)

darbuotojas, tikriausiai naktį dirbsiantis tam tikrą savo metinio darbo laiko dalį, kuri atitinkamos valstybės narės nuožiūra nustatoma:

aaa)	nacionalinės teisės aktais, pasikonsultavus su abiem sektoriaus šalimis, arba

bbb)	kolektyvinėmis sutartimis arba abiejų sektoriaus šalių nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu sudarytais susitarimais;

j) pamainininkas– darbuotojas, kurio darbo grafikas yra pamaininio darbo dalis;

k) laive dirbantis personalas– apibrėžiamas pagal Direktyvos 2006/87/EB II priedo 1.01 straipsnio 103 sąvoką (4);

l) judusis darbuotojas– darbuotojas, kurį įmonė, teikianti keleivių ar prekių vežimo vidaus vandens keliais paslaugas, samdo keliaujančio personalo nariu; „darbuotojo“ sąvoka šiame susitarime suprantama atitinkamai;

m) sezonas– ne ilgesnis kaip devynių paeiliui einančių mėnesių laikotarpis per metus, kuriuo vykdoma veikla dėl išorinių aplinkybių, pvz., oro sąlygų arba turistų gausos, yra susijusi su tam tikrais metų laikais.

3 dalis

Darbo laikas ir atskaitos laikotarpis

Nedarant poveikio 4 dalies nuostatoms, standartinis darbo laikas grindžiamas aštuonių valandų darbo diena.

Darbo laikas gali būti pailgintas pagal 4 dalį, jei per 12 mėnesių (atskaitos laikotarpį) neviršijamas 48 valandų savaitės vidurkis.

Ilgiausias darbo laikas atskaitos laikotarpiu yra 2 304 valandos (skaičiavimo pagrindas: iš 52 savaičių atimamos mažiausiai keturios atostogų savaitės ir rezultatas padauginamas iš 48 valandų). Skaičiuojant vidurkį mokamų kasmetinių atostogų laikas ir laikinojo nedarbingumo atostogų laikas neįskaitomas arba nedaro įtakos. Taip pat atskaitomas dėl valstybinių švenčių darbuotojams priklausantis poilsio laikas.

Jei darbo santykių trukmė yra trumpesnė nei atskaitos laikotarpis, ilgiausias leidžiamas darbo laikas apskaičiuojamas pro rata.

4 dalis

Dienos ir savaitės darbo laikas

Darbo laikas negali būti ilgesnis nei:

a)	14 valandų per parą ir

b)	84 valandos per septynių dienų laikotarpį.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta daugiau nei poilsio dienų, vidutinis savaitės darbo laikas keturių mėnesių laikotarpiu negali būti ilgesnis nei 72 valandos.

5 dalis

Darbo ir poilsio dienos

Dirbti galima ne daugiau kaip 31 dieną paeiliui.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta ne daugiau nei poilsio dienų, iškart po paeiliui dirbtų darbo dienų suteikiama tiek pat paeiliui einančių poilsio dienų. Leidžiama taikyti iškart suteiktinų paeiliui einančių poilsio dienų skaičiavimo išimtis, jeigu:

a)	dirbta ne ilgiau kaip 31 darbo dieną paeiliui;

b)	iškart po paeiliui dirbtų darbo dienų suteikiamas 3 dalies a, b arba c punkte nurodytas mažiausias skaičius paeiliui einančių poilsio dienų;

c)	už didesnį skaičių darbo dienų arba už darbo dienų sukeitimo laikotarpį kompensuojama per atskaitos laikotarpį.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta daugiau nei poilsio dienų, iškart po paeiliui dirbtų darbo dienų paeiliui einančių poilsio dienų suteikiama mažiausiai:

a)	1–10 darbo diena paeiliui: po 0,2 poilsio dienos už kiekvieną paeiliui dirbtą darbo dieną (pvz., 10 paeiliui dirbtų darbo dienų = 2 poilsio dienos);

b)	11–20 darbo diena paeiliui: po 0,3 poilsio dienos už kiekvieną paeiliui dirbtą darbo dieną (pvz., 20 paeiliui dirbtų darbo dienų = 5 poilsio dienos);

c)	21–31 darbo diena paeiliui: po 0,4 poilsio dienos už kiekvieną paeiliui dirbtą darbo dieną (pvz., 31 paeiliui dirbta darbo diena = 9,4 poilsio dienos).

Pagal šį skaičiavimą poilsio dienos dalis pridedama prie mažiausio paeiliui einančių poilsio dienų skaičiaus ir suteikiama tik kaip visa diena.

6 dalis

Sezoninis darbas keleiviniuose laivuose

Nepaisant šio susitarimo 4 ir 5 dalių nuostatų, toliau pateikiamos nuostatos gali būti taikomos visiems darbuotojams, dirbantiems keleiviniame laive sezono metu.

Darbo laikas negali būti ilgesnis nei:

a)	12 valandų per parą ir

b)	72 valandos per septynių dienų laikotarpį.

2.	Už vieną darbo dieną darbuotojui suteikiama 0,2 poilsio dienos. Kiekvienu 31 dienos laikotarpiu darbuotojui faktiškai suteikiamos bent dvi poilsio dienos. Likusios poilsio dienos suteikiamos pagal susitarimą.

3.	Atsižvelgiant į pirmesnį punktą ir į 3 dalies 4 punktą, poilsio dienos suteikiamos ir 48 valandų vidutinio darbo laiko reikalavimo pagal 3 dalį laikomasi remiantis kolektyvinėmis sutartimis ar abiejų sektoriaus šalių susitarimais, arba, jei jų nėra, – nacionalinės teisės aktais.

7 dalis

Poilsio laikas

Darbuotojams suteikiamas reguliarus, pakankamai ilgas ir nepertraukiamas poilsio laikas, kurio trukmė nurodoma laiko vienetais, siekiant užtikrinti, kad dėl nuovargio ar netolygių darbo modelių trumpuoju ar ilgesniu laikotarpiu darbuotojai nesusižeistų patys, nesužalotų savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenktų savo sveikatai.

Poilsio laikas negali būti trumpesnis nei:

a)	10 valandų per parą, iš kurių bent šešios valandos yra nepertraukiamo poilsio, ir

b)	84 valandos per septynių dienų laikotarpį.

8 dalis

Pertraukos

Jei darbuotojo dienos darbo laikas yra ilgesnis nei šešios valandos, jis turi teisę padaryti poilsio pertrauką; išsamesnės tokios pertraukos sąlygos, įskaitant trukmę ir suteikimo sąlygas, nustatomos kolektyvinėse sutartyse ar abiejų sektoriaus šalių susitarimuose arba, jei jų nėra, – nacionalinės teisės aktais.

9 dalis

Ilgiausias darbo laikas naktį

Remiantis septynių valandų nakties trukme, ilgiausias savaitės darbo laikas naktį yra 42 valandos per septynių dienų laikotarpį.

10 dalis

Kasmetinės atostogos

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas arba, jei dirba trumpiau nei vienus metus, į atitinkamą jų dalį pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) remiantis nacionaline praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.

Trumpiausio mokamų kasmetinių atostogų laiko negalima pakeisti kompensacija, nebent nutraukiami darbo santykiai.

11 dalis

Nepilnamečių apsauga

Jaunesniems nei 18 metų darbuotojams taikomos Direktyvos 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (5) nuostatos.

Išimties tvarka valstybės narės, remdamosi teisės ar norminių aktų nuostatomis, gali leisti vyresniems nei 16 metų jaunuoliams, kuriems pagal nacionalinę teisę dieninis mokslas jau nėra privalomas, dirbti tokiu metu, kuriuo pagal Direktyvą 94/33/EB naktinis darbas yra draudžiamas, jei to reikia pripažintos mokymo programos tikslui pasiekti ir jei tiems jaunuoliams bus suteiktas atitinkamas kompensuojamasis poilsio laikas ir nekyla abejonių dėl Direktyvos 94/33/EB 1 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

12 dalis

Patikrinimai

Registruojamas kiekvieno darbuotojo dienos darbo ir poilsio laikas, kad būtų galima patikrinti, kaip laikomasi 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11 ir 13 dalių nuostatų.

Tie įrašai laive saugomi bent iki atskaitos laikotarpio pabaigos.

Atitinkamais laiko tarpais (ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos) darbdavys arba jo atstovas ir darbuotojas kartu patikrina ir patvirtina tuos įrašus.

Įrašuose pateikiama ši būtiniausia informacija:

a)	laivo pavadinimas,

b)	darbuotojo vardas ir pavardė,

c)	atsakingo laivavedžio vardas ir pavardė,

data,

e)	darbo ar poilsio diena,

f)	dienos darbo ar poilsio laiko pradžia ir pabaiga.

Darbuotojams įteikiama su jais susijusių patvirtintų įrašų kopija. Darbuotojai šias kopijas saugo vienus metus.

13 dalis

Avarinės situacijos

Laivavedys arba jo atstovas turi teisę reikalauti, kad darbuotojas dirbtų papildomų valandų, kiek yra būtina plaukiojančiosios priemonės, laive esančių asmenų ar krovinio saugai tiesiogiai užtikrinti arba pagalbai kitiems nelaimės ištiktiems laivams ar asmenims suteikti.

Pagal 1 punktą laivavedys arba jo atstovas gali reikalauti, kad darbuotojas dirbtų tiek valandų, kiek yra būtina, kol bus atkurta normali padėtis.

Kai tik tai bus įmanoma atkūrus normalią padėtį, laivavedys arba jo atstovas užtikrina, kad visiems darbuotojams, dirbusiems numatytu poilsio laiku, būtų suteikta pakankamai poilsio laiko.

14 dalis

Sveikatos patikrinimas

Visi darbuotojai turi teisę į nemokamą kasmetinį sveikatos patikrinimą. Atliekant tokį patikrinimą ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kad būtų nustatyti simptomai ar būklės, kuriuos gali sukelti darbas laive taikant trumpiausio dienos poilsio laiko ir (arba) mažiausio poilsio dienų skaičiaus režimą pagal 5 ir 6 dalis.

Naktinės pamainos darbuotojai, turintys sveikatos problemų, kurios, kaip pripažinta, yra susijusios su jų darbu naktį, kai tik įmanoma, perkeliami dirbti jiems tinkamo dieninio darbo.

Atliekant nemokamą sveikatos patikrinimą, laikomasi duomenų apie sveikatos būklę konfidencialumo.

Nemokamas sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas naudojantis nacionaline sveikatos priežiūros sistema.

15 dalis

Sauga ir sveikatos apsauga

Užtikrinama naktinės pamainos darbuotojų ir pamainininkų sauga ir sveikatos apsauga, atitinkanti jų darbo pobūdį.

Atitinkamos naktinės pamainos darbuotojų ir pamainininkų saugos ir sveikatos apsaugos ir prevencijos paslaugos ar priemonės turi būti lygiavertės kitiems darbuotojams taikomoms paslaugoms ar priemonėms ir būti prieinamos bet kuriuo metu.

16 dalis

Darbo modelis

Darbdavys, ketinantis organizuoti darbą pagal tam tikrą modelį, atsižvelgia į bendrąjį darbo pritaikymo darbuotojui principą, visų pirma siekdamas palengvinti monotonišką ir nustatyto tempo darbą atsižvelgiant į veiklos rūšį, taip pat į saugos bei sveikatos reikalavimus, ypač susijusius su pertraukomis darbo metu.

17 dalis

Baigiamosios nuostatos

1. Palankesnės nuostatos

Šiuo susitarimu nedaroma poveikio valstybių narių teisei

a)	toliau taikyti ar įdiegti teisės ar norminių aktų nuostatas, arba

b)	sudaryti palankesnes sąlygas arba leisti taikyti kolektyvines sutartis ar abiejų sektoriaus šalių susitarimus,

jei darbuotojų sveikatos apsaugai ir saugai jie yra palankesni nei šiame susitarime išdėstytos nuostatos.

2. Draudimas bloginti sąlygas

Šio susitarimo įgyvendinimas jokiu būdu nesuteikia pakankamo pagrindo prastinti bendrą darbuotojų, kuriems taikomas šis susitarimas, apsaugos lygį.

3. Vėlesni veiksmai dėl susitarimo

Abi sektoriaus šalys, vykdydamos vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus dialogo komiteto veiklą, stebi, kaip įgyvendinamas ir taikomas šis susitarimas, ypač atsižvelgdamos į darbuotojų sveikatos klausimus.

4. Peržiūra

Šalys peržiūri pirmiau išdėstytas nuostatas po dvejų metų nuo įgyvendinimo laikotarpio, nustatyto Tarybos sprendimu, kuriuo nustatoma šio susitarimo įsigaliojimo data, pabaigos.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 15 d.

Europos baržų sąjunga (EBS)

Europos laivavedžių organizacija (ELO)

Europos transporto darbuotojų federacija (ETF)

(1) Žr. Komisijos komunikatą dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant „Naiades“, COM(2006) 6 final, 2006 1 17.

(2) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(3) Žr. Komisijos komunikato „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“, COM(2010) 373 final, 2010 7 13, 1.1 skyrių.

(4) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL L 389, 2006 12 30, p. 1–260).

(5) OL L 216, 1994 8 20, p. 12.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/96

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 17 d.

kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Vokietijai atstovaujantis narys

(2014/942/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 302 straipsnį,

atsižvelgdama į Vokietijos Vyriausybės pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)	2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/570/ES, Euratomas, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (1);

(2)	pasibaigus Göke FRERICHS kadencijai tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam kadencijos laikui iki 2015 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu skiriamas Gerhard HANDKE, Generaldirektor des Bundesverbandes Großhandel, Außenhandel, Dienstleistungen – BGA.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. L. GALLETI

(1) OL L 251, 2010 9 25, p. 8.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/97

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 19 d.

dėl Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų etatinių narių skyrimo

(2014/943/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (1), ypač į jo 56 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 19 d.;

(2)	siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą sprendimų priėmimo procesą atliekant pertvarkymą, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 42 straipsnio 1 dalimi įsteigta Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba) turi būti speciali Sąjungos agentūra, turinti tam tikrą jos užduotis atitinkančią struktūrą;

(3)	formuojant Valdybos sudėtį turėtų būti užtikrinta, kad vykdant pertvarkymo procedūras būtų tinkamai atsižvelgiama į visus aktualius susijusius interesus. Atsižvelgiant į Valdybos užduotis, reikėtų paskirti Valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir keturis kitus etatinius narius;

(4)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 7 dalimi, pirmo Valdybos pirmininko, paskirto įsigaliojus tam reglamentui, kadencija yra treji metai; jis gali būti paskirtas dar vienai penkerių metų kadencijai. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 5 dalimi, Valdybos pirmininko pavaduotojo ir keturių kitų etatinių narių kadencija yra penkeri metai;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija 2014 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamentui pateikė galutinį kandidatų eiti Valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir keturių kitų etatinių narių pareigas sąrašą. 2014 m. gruodžio 5 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui pasiūlymą dėl Valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir keturių kitų etatinių narių skyrimo. 2014 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamentas patvirtino šį pasiūlymą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Bendros pertvarkymo valdybos etatiniu nariu trejų metų kadencijai nuo šio sprendimo įsigaliojimo skiriamas šis asmuo:

Elke KÖNIG, pirmininkė.

2. Bendros pertvarkymo valdybos etatiniais nariais penkerių metų kadencijai nuo šio sprendimo įsigaliojimo skiriami šie asmenys:

—	Timo LÖYTTYNIEMI, pirmininko pavaduotojas,

—	Mauro GRANDE, Strategijos ir koordinavimo direktorius,

—	Antonio CARRASCOSA, Pertvarkymo planavimo direktorius,

—	Joanne KELLERMANN, Pertvarkymo planavimo direktorė,

—	Dominique LABOUREIX, Pertvarkymo planavimo direktorius.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI

(1) OL L 225, 2014 7 30, p. 1.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/99

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2014 m. birželio 11 d.

dėl valstybės pagalbos SA.26818 (C 20/10) (ex N 536/08 & NN 32/10), kurią Italija suteikė Stretto oro uosto valdymo bendrovei SO.G.A.S

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 3571)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/944/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

2008 m. spalio 27 d. Italijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Kalabrijos regionas ketina suteikti pagalbą – skirti kapitalo injekcijas bendrovės „SO.G.A.S. SpA Società per la Gestione dell'Aeroporto dello Stretto“ (toliau – SO.G.A.S. arba gavėja) veiklos nuostoliams, patirtiems 2004 ir 2005 m., padengti. SO.G.A.S. – tai bendrovė, valdanti Stretto (arba „sąsiaurio“) oro uostą, kuris yra Kalabrijos Redžo oro uostas.

(2)	Per parengiamąjį tyrimą Komisija sužinojo apie kitas priemones, kuriomis naudojosi ta pati gavėja ir kurios, kaip paaiškėjo, buvo neteisėta valstybės pagalba. Todėl Komisija įtraukė tas priemones į savo tyrimą.

(3)	Kadangi Komisija turėjo informacijos, kad valstybės pagalba faktiškai jau buvo suteikta dar prieš Komisijai įvertinant, ar ji yra suderinama su vidaus rinka, Komisija šį atvejį užregistravo kaip pagalbą, apie kurią nepranešta, numeriu NN 32/10.

(4)	2008 m. lapkričio 27 d., 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos apie praneštą priemonę. Italija atsakė 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. kovo 26 d. ir 2009 m. spalio 9 d.

(5)	2010 m. liepos 20 d. raštu Komisija Italijai pranešė apie savo sprendimą pradėti SESV sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl SO.G.A.S. suteiktos pagalbos (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(6)	Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Jame Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas.

(7)

2010 m. lapkričio 19 d. raštu gavėja pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. 2010 m. gruodžio 20 d. Komisija perdavė gavėjos pastabas Italijos valdžios institucijoms ir paprašė į jas atsakyti. 2011 m. kovo 8 d. Komisija išsiuntė priminimą ir 2011 m. balandžio 29 d. gavo Italijos pastabas. Kitų pastabų iš suinteresuotųjų šalių Komisija negavo.

(8)	Italijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą 2010 m. rugsėjo 23 d. ir gruodžio 15 d. raštais.

(9)	2012 m. kovo 30 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos apie tiriamas priemones. Italijos valdžios institucijos pateikė prašytą informaciją 2012 m. balandžio 30 d. raštu.

2. IŠSAMUS PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

2.1. Gavėja

(10)	Priemonės skirtos Kalabrijos Redžo oro uosto valdytojai SO.G.A.S.

(11)	SO.G.A.S. yra ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė, įsteigta pagal Italijos įstatymus 1981 m. kovo mėn.; visa jos nuosavybė priklauso viešojo sektoriaus institucijoms.

(12)	Eismas oro uoste padidėjo nuo 272 859 keleivių 2004 m. iki 571 694 keleivių 2012 m. (3).

2.2. Ginčijamos priemonės

(13)	Priemonę, apie kurią pranešė Italija, sudaro Kalabrijos regiono 1 824 964 EUR kapitalo injekcija 2004 ir 2005 m. SO.G.A.S. patirtiems nuostoliams padengti.

(14)

2005 m. birželio mėn. ir 2006 m. birželio mėn. SO.G.A.S. viešieji akcininkai nusprendė padengti nuostolius, kuriuos SO.G.A.S. patyrė per ankstesnius dvejus metus (1 392 900 EUR 2004 m. ir 2 257 028 EUR 2005 m.) skirdami pro rata kapitalo injekcijas. Tuo metu Kalabrijos regionui priklausė 50 % bendrovės akcijų, likusios akcijos priklausė Kalabrijos Redžo savivaldybei, Kalabrijos Redžo provincijai, Mesinos provincijai, Mesinos savivaldybei, Kalabrijos Redžo prekybos rūmams ir Mesinos prekybos rūmams.

(15)	Remiantis informacija, kurią Komisija turėjo priimdama sprendimą pradėti procedūrą, pro rata kapitalo injekcijas jau buvo skyrusios Kalabrijos Redžo provincija, Mesinos savivaldybė, Kalabrijos Redžo savivaldybė ir Mesinos prekybos rūmai.

(16)

2006 m. SO.G.A.S. patyrė dar 6 018 982 EUR nuostolių. 2007 m. gruodžio mėn. SO.G.A.S. akcininkai nusprendė bendrovės rezervus perkelti į kapitalą ir šį sumažinti, kad padengtų likusius nuostolius. Tačiau taip kapitalas taptų mažesnis už minimalų kapitalą, nustatytą oro uostų valdymo bendrovėms Italijos įstatymuose. Kad kapitalas vėl atitiktų teisinius reikalavimus, SO.G.A.S. akcininkai susitarė padidinti kapitalą 2 742 919 EUR. Kapitalas buvo padidintas konvertuojant kai kurių akcininkų anksčiau pasirašytas obligacijas, kurių bendra vertė 2 274 919 EUR. Kalabrijos regionas nebuvo tarp akcininkų, kuriems priklausė konvertuojamos obligacijos, ir jo turima bendrovės kapitalo dalis sumažėjo nuo 50 iki 6,74 %

2.3. Pagalbą teikianti institucija

(17)	Aptariamų priemonių atveju pagalbą teikianti institucija yra Kalabrijos regionas.

(18)

Kaip jau buvo paaiškinta, viešąsias lėšas SO.G.A.S. taip pat teikė Kalabrijos Redžo provincija, Kalabrijos Redžo savivaldybė, Mesinos provincija, Mesinos savivaldybė, Kalabrijos Redžo prekybos rūmai ir Mesinos prekybos rūmai, skirdami pro rata kapitalo injekcijas 2004, 2005 ir 2006 m. patirtiems nuostoliams padengti ir tam, kad kapitalas vėl atitiktų teisinius reikalavimus.

2.4. Biudžetas

(19)

Italijos valdžios institucijos pranešė apie 1 824 964 EUR injekcijas, kurios buvo patvirtintos 2005 m. birželio mėn. ir 2006 m. birželio mėn. ir buvo proporcingos Kalabrijos regionui priklausančiai SO.G.A.S. kapitalo daliai. Be to, kaip jau buvo paaiškinta, kiti viešieji akcininkai taip pat dengė nuostolius, kurių suma sudarė 1 824 964 EUR. 2007 m. gruodžio mėn. buvo skirta dar viena 2 742 919 EUR vertės injekcija.

(20)	Todėl bendras vertinamų priemonių biudžetas yra 6 392 847 EUR.

2.5. Byla nacionaliniame teisme

(21)

Kalabrijos regionas nusprendė kapitalo injekcijų, dėl kurių akcininkai priėmė sprendimą 2005 m. birželio mėn. ir 2006 m. birželio mėn., nepervesti tol, kol Komisija nepriims sprendimo, kuriuo jas leis skirti, todėl SO.G.A.S. iškėlė bylą prieš Regioną Kalabrijos Redžo bendrosios kompetencijos teisme (it. Tribunale, toliau – teismas). Teismas priėmė sprendimą SO.G.A.S. naudai ir regiono pateiktas ieškinys 2009 m. gegužės mėn. buvo atmestas.

(22)

Teismas pripažino Komisijos kompetenciją spręsti, ar valstybės pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka, tačiau laikėsi pozicijos, kad nacionaliniai teismai turi jurisdikciją spręsti, ar priemonė yra valstybės pagalba. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju skiriamas viešasis finansavimas nėra valstybės pagalba, nes jis negali iškraipyti konkurencijos arba paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos. Teismas taip pat pažymėjo, kad rinkos ekonomikos investuotojo principo buvo laikomasi, nes, nepaisant 2004 ir 2005 m. patirtų nuostolių, tuo metu, kai buvo suteikta pagalba, buvo galima pagrįstai tikėtis ilguoju laikotarpiu gauti pelno.

(23)

Regionas apskundė teismo nutartį, remdamasis tuo, kad priemonė yra valstybės pagalba, todėl jos nereikėtų įgyvendinti tol, kol Komisija nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų leidžiama tai daryti. 2009 m. gruodžio mėn. Italijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad šis ieškinys buvo atmestas ir kad daugiau nebegalima imtis jokių procesinių veiksmų prieštaravimui prieš viešojo įnašo skyrimą SO.G.A.S. išreikšti.

3. PAGRINDAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(24)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi pirminės nuomonės, kad Regiono ir kitų viešųjų akcininkų skirtos pro rata injekcijos 2004 ir 2005 m. patirtiems nuostoliams padengti ir kapitalo injekcija, dėl kurios SO.G.A.S. akcininkai priėmė sprendimą 2007 m. gruodžio mėn., yra valstybės pagalba, remdamasi šiais pagrindais:

tai yra lėšos, kurias SO.G.A.S. pervedė kelios regioninės ir vietos valdžios institucijos, būtent Kalabrijos regionas, Kalabrijos Redžo provincija, Mesinos savivaldybė ir Kalabrijos Redžo savivaldybė, arba nepriklausomos pagal viešąją teisę įsteigtos vietos institucijos, būtent Kalabrijos Redžo prekybos rūmai ir Mesinos prekybos rūmai; todėl joms naudoti valstybiniai ištekliai ir jos yra laikytinos valstybės lėšomis;

b)	jos neatitiko rinkos ekonomikos investuotojo principo, todėl jomis SO.G.A.S. suteiktas atrankusis pranašumas;

c)	jos galėjo iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(25)

Komisija laikėsi pirminės nuomonės, kad ginčijamos priemonės yra nesuderinamos su vidaus rinka. Pirma, Italija aiškiai išdėstė, kad SO.G.A.S. nebuvo patikėta teikti jokių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (toliau –VESP). Antra, Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad priemonės nėra susijusios su jokia konkrečia oro uosto investicija; Komisija padarė pirminę išvadą, kad priemonių suderinamumo negalima vertinti pagal Bendrijos gairėse dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti (4) (2005 m. aviacijos gairės) nustatytus kriterijus. Trečia, nors Italijos valdžios institucijos tvirtino, kad pagal gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (5) (toliau – sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) SO.G.A.S. yra sunkumų patirianti įmonė, jos taip pat nurodė, kad šios priemonė nėra restruktūrizavimo plano dalis ir kad tokio plano iš viso nėra. Galiausiai Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonės yra nesuderinamos su 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (6) (toliau – regioninės gairės), kuriose numatyta pagalbos, teikiamos pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, vertinimo tvarka.

(26)

Dėl bylos, kuri buvo iškelta Italijos teismuose dėl regiono atsisakymo mokėti pro rata įnašą tol, kol nebus duotas Komisijos leidimas pagal valstybės pagalbos taisykles, Komisija nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ES teisė yra viršesnė už nacionalinę teisę ir tai, kad pranešimas oficialiai nebuvo atšauktas, Italija privalėjo laikytis SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos neveikimo išlygos. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą neveikimo sąlygos viršenybę, nacionalinių teismų pasirinktos pozicijos reikėjo nepaisyti ir kad Italijos valdžios institucijos turėjo neįgyvendinti praneštos priemonės tol, kol nebus baigta valstybės pagalbos procedūra.

4. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(27)	Vienintelė suinteresuotoji šalis, iš kurios Komisija gavo pastabų, yra gavėja, SO.G.A.S., kuri palaikė ir papildė Italijos valdžios institucijų argumentus, pateiktus atliekant oficialią tyrimo procedūrą.

4.1. Pagalbos buvimas

(28)

SO.G.A.S. nurodė, kad vertinamos priemonės nėra valstybės pagalba, nes atitinka ne visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus. Konkrečiau kalbant, SO.G.A.S. tvirtino, kad priemonė: i) nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai arba ii) nesuteikia atrankiojo ekonominio pranašumo SO.G.A.S. ir iii) neiškraipo konkurencijos bei nekelia tokios pavojaus.

(29)

SO.G.A.S. tvirtino, kad ginčijamos priemonės suteiktos įprastomis rinkos sąlygomis, todėl atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą. Jos atitinka Italijos civilinio kodekso 2446 ir 2447 straipsnius, kuriuose reikalaujama, kad daugiau kaip vieną trečiąją savo kapitalo praradusios ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės akcininkai, norėdami išvengti bendrovės likvidavimo, padengtų jos nuostolius. Jeigu akcininkai nebūtų padengę SO.G.A.S. nuostolių, oro uosto valdymo bendrovė būtų atsisakiusi (pagal 1997 m. lapkričio 12 d. Ministro įsakymo (DM) 13 straipsnį) Stretto oro uosto dalinio valdymo, kuris SO.G.A.S. buvo patikėtas pagal 1997 m. įstatyminio potvarkio Nr. 67 17 straipsnį, todėl ateityje būtų neįmanoma užtikrinti visos oro uosto valdymo koncesijos, dėl kurios Transporto ministerijai pateikta paraiška. Todėl pagrįstai buvo galima daryti prielaidą, kad privatus investuotojas, kuriam būtų reikėję priimti panašų sprendimą, būtų elgęsis taip pat, kad padidintų savo akcijų vertę.

(30)	Gavėja pažymėjo, kad Kalabrijos Redžo bendrosios kompetencijos teismas 2008 m. birželio mėn. užsakė atlikti nepriklausomą bendrovės vertinimą, per kurį nustatyta, kad bendrovės vertė sumažėjo apie 12–17 mln. EUR.

(31)	Norėdama įrodyti, kad bendrovė ateityje gali veikti pelningai, gavėja Komisijai pateikė 2008 m. spalio mėn. išorės konsultanto parengtą SO.G.A.S. verslo planą, kuriame prognozuojama, kad bendrovė vėl taptų gyvybinga 2013 m.

(32)

2007 m. liepos mėn. paskelbtas kvietimas dalyvauti dalinio SO.G.A.S. privatizavimo konkurse. Pasiūlymą dėl 35 % SO.G.A.S. kapitalo įsigijimo pateikė Italijos–Argentinos konsorciumas (it. associazione temporanea di imprese, ATI). SO.G.A.S. akcininkai nusprendė, kad pasiūlymas yra ekonomiškai nenaudingas. 2010 m. kovo mėn. paskelbtas naujas kvietimas dalyvauti 35 % SO.G.A.S. akcijų pirkimo konkurse. Pasak SO.G.A.S., per šį konkursą greta pradinio konsorciumo pasiūlymo buvo gauti du susidomėjimo pareiškimai, o iš to matyti, kad rinkos ekonomikos investuotojo principo buvo laikytasi.

(33)	SO.G.A.S. taip pat tvirtino, jog Komisija padarė neteisingą išvadą, kad Stretto oro uosto keleiviai taip pat gali naudotis Katanijos, Lamecijos Termės arba Krotonės oro uostais pagal savo gyvenamąją vietą, ir kad dėl to ginčijamos priemonės gali iškraipyti oro uostų valdytojų konkurenciją.

(34)

Pirma, Stretto oro uostas ir Katanijos, Lamecijos Termės ir Krotonės oro uostai yra regioniniai tiesioginių skrydžių oro uostai, ir jų pasiekiamumo zonos nesutampa. Stretto oro uostas taip pat nekonkuruoja su jokiu kitu Italijos arba Sąjungos oro uostu. Dėl ypatingų geografinių ir infrastruktūrinių Kalabrijos savybių nėra jokių galimybių, kad Stretto oro uosto ir kaimyninių Italijos oro uostų pasiekiamumo zonos kaip nors sutaptų. Lamecijos Termės oro uostas yra daugiau kaip už 130 km., maždaug už vienos valandos kelio automobiliu nuo Stretto oro uosto. Tarp Stretto oro uosto ir Krotonės oro uosto, kuris yra daugiau kaip už trijų valandų kelio automobiliu, nėra tiesioginio spartaus susisiekimo. Katanijos oro uostas įkurtas visai kitame geografiniame regione, daugiau kaip už 130 km, automobiliu iki jo – 1 val. 30 min–1 val.40 min. kelio.

(35)

SO.G.A.S. pateikė lentelę, kurioje pavaizduotas Stretto oro uosto ir Lamecijos Termės, Krotonės bei Katanijos oro uostų atvykstančių keleivių srautų koreliacijos indeksas. Kaip teigė SO.G.A.S., iš lentelės matyti, kad per Stretto oro uostą keliaujantys keleiviai yra nauja regioninio eismo sudedamoji dalis. Todėl, uždarius šį oro uostą, dalis oro transporto paslaugų paklausos būtų prarasta, o ne pasiskirstytų po kitus oro uostus. SO.G.A.S. taip pat pateikė lentelę, kurioje parodyta, kad nagrinėjamomis priemonėmis iš tikrųjų sukurta nauja oro transporto paslaugų paklausa tame regione, dėl kurios naudos gavo ir oro vežėjai, norintys diegti naujus maršrutus, jungiančius Stretto ir kitus vidaus bei ES oro uostus, ir kiti oro uostai, kurie pastebėjo, kad jų paklausa padidėjo.

(36)

SO.G.A.S. nesutiko su pirmine Komisijos išvada, kad priemonės gali iškraipyti konkurenciją tarp oro transporto bendrovių. Viešasis finansavimas nebuvo suteiktas kuriai nors oro transporto bendrovei nustatant mažesnius nusileidimo mokesčius ar kitas palankesnes sąlygas. Nusileidimo mokesčiai ir kitos oro uosto valdymo sąlygos buvo nustatytos kompetentingos institucijos, oro uosto valdytojai nepaliekant jokios veiksmų laisvės. Galiausiai SO.G.A.S. nurodė, kad Stretto oro uostą aptarnauja daugiausia „Alitalia“ (kuri vykdo skrydžius šešiais iš aštuonių maršrutų per parą) ir kad nėra jokių požymių, kad užsakomuosius ar mažų sąnaudų skrydžius vykdantys vežėjai norėtų pradėti vykdyti skrydžius iš Stretto oro uosto naujomis kryptimis.

(37)	SO.G.A.S. baigdama pažymėjo, kad vertindama priemonės poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai Komisija turėjo labiau atsižvelgti į specifines aplinkybes ir padaryti išvadą, kad priemonė nėra valstybės pagalba.

4.2. Pagalbos suderinamumas

(38)

Dėl to, ar priemonę galima laikyti suderinama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, SO.G.A.S. tvirtino, kad vertinamo viešojo finansavimo tikslas yra išsaugoti oro uosto valdytojos veiklos tęstinumą ir plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą. Šis tikslas buvo grindžiamas tuo, kad maži oro uostai paprastai neuždirba pakankamai pajamų, kad galėtų padengti sąnaudas, kurių patiria vykdydami saugos ir saugumo reikalavimus. Be to, Stretto oro uostui, atsižvelgiant į oro uosto infrastruktūros ypatumus ir dėl šių ypatumų nacionalinės civilinės aviacijos institucijos ENAC nustatytus apribojimus (7), būtų labai sunku priimti užsakomuosius ir mažų sąnaudų skrydžius vykdančias oro transporto bendroves.

(39)

Visų pirma, pagal ENAC kriterijus Stretto oro uostas priskiriamas prie II lygio oro uostų. Šios klasifikacijos pagrindas yra infrastruktūros mastas, o ne keleivių srautų dydis; pagal ją oro uostai, kuriuose keleivių srautai yra maži, laikydamiesi saugumo standartų turi dengti tokias pačias sąnaudas kaip oro uostai, kuriuose keleivių srautai viršija milijoną keleivių.

(40)	Neskyrus tiriamo viešojo finansavimo, oro uostas būtų buvęs priverstas palikti šią rinką, o tai regiono lygiu būtų turėję neigiamų padarinių keleivių judumui. Taip akcininkai taip pat nebūtų galėję gauti jokios grąžos iš savo investicijų.

(41)	Baigdamas SO.G.A.S. dar nurodė, kad šiuo atveju taikomas Komisijos sprendimas Nr. 2005/842/EB (8) dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų ir kad priemones bet kuriuo atveju galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka, dėl to šioms priemonėms netaikomas reikalavimas apie jas pranešti.

(42)

SO.G.A.S. tvirtino, kad oro uosto keleivių srautas ataskaitiniu laikotarpiu neviršijo milijono keleivių per metus, todėl oro uosto valdymas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga (toliau – VESP), patenkanti į Sprendimo Nr. 2005/842/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo sritį. SO.G.A.S. pažymėjo, kad pagal 1997 m. liepos 25 d. įstatyminį potvarkį Nr. 250 vietos valdžios institucijos galėjo turėti akcijų tik tose bendrovėse, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą. SO.G.A.S. visada priklausė Kalabrijos ir Mesinos vietos valdžios institucijoms, o tai gali būti įrodymas, kad oro uosto valdymą galima laikyti VESP. Norėdama parodyti, kad oro uosto valdymas iš tiesų yra VESP, SO.G.A.S. pateikė Kalabrijos Redžo savivaldybės 2010 m. liepos 27 d. ir 2010 m. birželio 19 d. raštus, kuriuose pažymima oro uosto paslaugų svarba regiono lygiu.

(43)

Kompensacija už viešąsias paslaugas buvo skirta tik nuostoliams, kuriuos oro uosto valdytoja patyrė teikdama VESP, padengti, todėl ji atitinka Sprendimo Nr. 2005/842/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus būtinumo ir proporcingumo principus. Dėl to, kad nėra jokio akto, kuriuo oro uosto valdytojai būtų faktiškai patikima teikti VESP, SO.G.A.S. pasiūlė parengti sutartį, kuria būtų panaikintos visos abejonės, ar Stretto oro uosto atveju įvykdytos visos keturios sprendime Altmark (9) nustatytos sąlygos.

5. ITALIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

(44)	Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad Italija patvirtino, jog SO.G.A.S. oficialiai nebuvo patikėta teikti VESP, todėl ginčijamų priemonių suderinamumo negalima vertinti pagal VESP taisykles.

5.1. Klausimas, ar oro uosto veikla yra VESP

(45)	Vykdant tyrimą, Italija nurodė, kad vertinamos priemonės yra kompensacija SO.G.A.S. už teikiamas VESP. Kadangi priešingų įrodymų nėra, Italijos valdžios institucijos tvirtino, kad ex post vertinimo išvada gali būti tai, kad SO.G.A.S. atveju ES reikalavimai dėl VESP buvo įvykdyti.

(46)

Italijos nuomone, pagal Komisijos pasirinktą poziciją pernelyg daug svarbos skiriama formos, o ne esminiams reikalavimams dėl VESP. Šiam argumentui pagrįsti Italija pateikė paviršutinišką keturių sprendime Altmark nustatytų kriterijų įvertinimą. Italija nurodė, kad SO.G.A.S. faktiškai buvo patikėta vykdyti misiją teikti viešąją paslaugą. Ši misija patvirtinta – tiesiogiai ir netiesiogiai – keliuose vietos valdžios institucijų išleistuose administraciniuose aktuose. Italija pateikė Kalabrijos Redžo savivaldybės vykdomojo organo posėdžio, kuris vyko 2007 m. spalio 17 d., protokolą (šiame posėdyje vykdomasis organas nusprendė subsidijuoti oro uosto valdytojos nuostolius) ir to paties vykdomojo organo 2009 m. birželio 16 d. bei 2009 m. gruodžio 31 d. posėdžių protokolus, kurie, pasak Italijos, įrodo, kad oro uosto veikla yra VESP. 2007 m. spalio 17 d. protokole nurodoma, kad „Kalabrijos regionas laikosi nuomonės, kad tam tikra Kalabrijos Redžo oro uosto veikla yra reikalinga visuotinės ekonominės svarbos paslaugai teikti ir, siekdamas užtikrinti, kad visuomenės interesai būtų tinkamai tenkinami, nustatė SO.G.A.S. keletą viešosios paslaugos įpareigojimų; tokiais atvejais valdžios institucijos gali skirti subsidijas oro uosto valdytojui papildomoms sąnaudoms, kurių patiriama vykdant šiuos įpareigojimus, padengti; dėl šių įpareigojimų pobūdžio negalima atmesti galimybės, kad visas oro uosto valdymas gali būti laikomas visuotinės ekonominės svarbos paslauga.“

(47)

Bendriau tariant, Kalabrijos regionas pasirašė Protokolą dėl Lamecijos Termės, Krotonės ir Kalabrijos Redžo oro uostų plėtros, kuriame aiškiai nurodyta, kad oro uosto paslaugos yra viešosios paslaugos, būtinos ekonominiam ir socialiniam regiono vystymuisi, ir kad dėl to jas galima finansuoti ES, nacionalinėmis arba regioninėmis lėšomis.

(48)

Italija taip pat pabrėžė, kad 2008 m. gruodžio 28 d. oro uosto valdytoja paprašė akcininkų padengti jos nuostolius, patirtus būtent vykdant viešosios paslaugos įpareigojimą, ir tvirtino, kad joks privatus veiklos vykdytojas oro uosto valdymo paslaugos grynai komercinėmis sąlygomis neteiktų. Todėl pirmasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus patenkintas.

(49)	Parametrus, pagal kuriuos apskaičiuota kompensacija, galima lengvai nustatyti pagal SO.G.A.S. balanso ataskaitą, kurioje veiklos sąnaudos yra skaidriai išdėstytos. Viešasis finansavimas buvo skirtas tik nuostoliams padengti, o gavėjai nebuvo suteikta jokia papildoma marža.

(50)

Dėl trečiojo sprendime Altmark nustatyto kriterijaus Italija nurodė, kad, kai teikiamos viešosios paslaugos, viešojo akcininko veiksmų negalima lyginti su privataus investuotojo veiksmais. Viešosios įstaigos elgseną galima pateisinti viešųjų interesų tikslais, todėl rinkos ekonomikos investuotojo principo negalima taikyti. Šiuo atveju viešųjų akcininkų veiksmus nulėmė ne komerciniai sumetimai, todėl jų negalima lyginti su rinkos investuotojo veiksmais. Italija padarė išvadą, kad trečiasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus, pagal kurį reikalaujama taikyti rinkos ekonomikos investuotojo principą, šiuo nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

(51)	Italija pažymėjo, kad SO.G.A.S. veikla yra visuotinės svarbos paslauga, o kapitalo injekcijas, remiantis ex post vertinimu, galima laikyti kompensacija už tas paslaugas, todėl jos nėra valstybės pagalba.

5.2. Pagalbos suderinamumas

(52)	Italija teigė, kad tais atvejais, kai priemonės yra laikomos valstybės pagalba, jos vis tiek turėtų būti laikomos suderinamomis pagal Sprendimo Nr. 2005/842/EB 2 straipsnio 1 dalį.

5.3. Konkurencijos neiškraipymas

(53)	Italija rėmėsi 2005 m. aviacijos gairių 39 punktu, kuriame dėstoma, kad „mažų regioninių oro uostų (D kategorija) finansavimu konkurencija iškraipoma mažai arba prekybos mainams beveik nedaro Bendrijos interesams prieštaraujančio poveikio“.

(54)

Italijos valdžios institucijos taip pat tvirtino, kad oro uosto veikla nėra pelninga. Tai įrodo faktas, kad pradinis ketinimas privatizuoti dalį bendrovės, nors buvo plačiai reklamuojamas, baigėsi nesėkme. Kadangi galimi investuotojai turėjo įsipareigoti padengti numatomus ateinančių metų nuostolius, kaip išdėstyta per konkursą paskelbtame verslo plane, ir kadangi vienintelis gautas pasiūlymas buvo įvertintas kaip ekonomiškai nenaudingas, tapo aišku, kad veikla pagal savo pobūdį yra nuostolinga. Be to, tai, kad konkurso dalyviai nebuvo pasirengę galimus būsimus nuostolius dengti neribotai, o tik iki iš anksto nustatytos ribos, įrodo, kad ši rinka nėra patraukli investuotojams ir kad tai, savo ruožtu, reiškia, jog priemonės negalėtų daryti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

6. ITALIJOS PASTABOS DĖL SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PATEIKTŲ PASTABŲ

(55)	2012 m. balandžio 27 d. raštu Italijos valdžios institucijos Kalabrijos regiono vardu Komisijai pateikė pastabas dėl SO.G.A.S. pastabų.

(56)	Italija palaikė SO.G.A.S. argumentus, taip pat ir SO.G.A.S. argumentą, kad vertinamos priemonės yra susijusios su VESP – tai, Italijos nuomone, reiškia, kad jų negalima laikyti valstybės pagalba.

(57)	Italija taip pat tvirtino, kad šiomis priemonėmis konkurencija nėra iškraipoma ir kad nedaroma poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

7. PAGALBOS ĮVERTINIMAS

7.1. Pagalbos buvimas

(58)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai SESV nustatyta kitaip „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(59)

107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai taikomi kartu: nagrinėjamos priemonės bus valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį tik tada, jei atitiks visas prieš tai išvardytas sąlygas. Taigi finansinė pagalba turi:

a)	būti teikiama valstybės arba iš valstybinių išteklių;

b)	būti naudinga konkrečioms bendrovėms ar konkrečių prekių gamybai;

c)	iškraipyti konkurenciją arba kelti tokį pavojų;

d)	daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(60)

Sprendime byloje Leipcigo-Halės oro uostas (10) Bendrasis Teismas konstatavo, kad civilinio oro uosto statyba ir eksploatavimas yra ekonominė veikla. Vienintelė išimtis yra tam tikra veikla, kuri dažniausiai vykdoma remiantis viešaisiais įgaliojimais ir dėl to negali būti laikoma ekonomine veikla. Tokiai veiklai teikiamas valstybės finansavimas nepatenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį. Todėl SO.G.A.S. pagal valstybės pagalbos teisės aktus neabejotinai yra įmonė, nes yra Stretto oro uosto valdytoja ir už atlygį teikia oro uosto paslaugas oro uoste veikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams (daugiausia oro transporto bendrovėms).

7.1.1. Valstybiniai ištekliai

(61)

Valstybės pagalbos sąvoka taikytina bet kokiam tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktam pranašumui, finansuojamam iš valstybinių išteklių pačios valstybės arba tarpininkaujančios įstaigos, veikiančios pagal valstybės jai suteiktus įgaliojimus. Taigi ji taikytina visokiam pranašumui, kurį suteikia valstybių narių regioninės ar vietos institucijos, nepaisant jų statuso ir pobūdžio (11).

(62)

Sprendimo pradėti procedūrą 27 ir 28 punktuose Komisija pažymėjo, kad vertinamas priemones sudaro tai, kad kelios regioninės ir vietos valdžios institucijos, būtent Kalabrijos regionas, Kalabrijos Redžo provincija, Mesinos savivaldybė ir Kalabrijos Redžo savivaldybė, pervedė lėšų SO.G.A.S. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad ginčijamoms priemonėms naudoti valstybiniai ištekliai, todėl jos yra laikytinos valstybės priemonėmis. Komisija taip pat įvertino, kad Italijos prekybos rūmų ištekliai yra valstybiniai ištekliai. Prekybos rūmai – tai viešosios institucijos, kurios vadovaujasi viešąja teise (pagal ją yra steigiamos), yra viešojo administravimo sistemos dalis ir kurioms patikima vykdyti viešąsias funkcijas, todėl Komisija mano, kad jų sprendimai laikytini Italijos sprendimais. Tuo remiantis, Mesinos prekybos rūmų ištekliai yra valstybiniai ištekliai, ir galima laikyti, kad juos perdavė valstybė. Per tyrimą nei Italija, nei kuri nors kita suinteresuotoji šalis neginčijo šios pirminės išvados.

(63)	Todėl Komisija patvirtina, kad visos vertinamos priemonės buvo suteiktos iš valstybinių išteklių ir yra laikytinos valstybės priemonėmis.

7.1.2. Atrankusis ekonominis pranašumas

(64)	Viešasis finansavimas yra atrankus, nes naudingas tik vienai įmonei – SO.G.A.S. Iš jo dengiami nuostoliai, kuriuos SO.G.A.S. patyrė vykdydama savo įprastinę veiklą.

(65)

Jeigu oro uosto infrastruktūros statyba ir eksploatavimas yra ekonominė veikla, Komisija daro prielaidą, kad SO.G.A.S., šios infrastruktūros valdytojai, suteikus viešąjį finansavimą, iš kurio padengtos sąnaudos, kurias oro uosto valdytojas paprastai turėtų padengti pats, SO.G.A.S. suteikiamas ekonominis pranašumas, nes dėl to sustiprėja jos pozicija rinkoje, o rinkos jėgos nedaro įprasto poveikio (12).

(66)

Nors per parengiamąjį etapą Italija teigė, kad oro uostui nebuvo oficialiai patikėta teikti VESP, Komisija pažymi, kad po sprendimo pradėti procedūrą priėmimo Italija pakeitė savo poziciją ir ėmė tvirtinti, kad ginčijamas viešasis finansavimas iš tikrųjų yra viešoji kompensacija už viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymą (13).

(67)

Sprendime Altmark Teisingumo Teismas išdėstė kriterijus, skirtus nustatyti, ar kompensacija už teikiamas VESP suteikiamas pranašumas pagal SESV 107 straipsnį (14):

1)	įmonė gavėja privalo faktiškai būti įpareigota vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimus ir šie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti (pirmasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus);

2)	kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti nustatyti iš anksto objektyviu ir skaidriu būdu (antrasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus);

kompensacija negali viršyti to, kas būtina, siekiant padengti visas išlaidas, kurios patiriamos vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, ar jų dalį, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu (trečiasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus);

įmonė, vykdanti viešosios paslaugos įpareigojimus, kiekvienu konkrečiu atveju nėra pasirinkta vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra, kuri leistų pasirinkti paraišką pateikusią organizaciją, galinčią teikti šias paslaugas mažiausiomis visuomenei išlaidomis, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatomas remiantis išlaidų, kurių gerai valdoma tipinė įmonė, turinti pakankamai transporto priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama šias pareigas, analize ir atsižvelgiant į atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusius su šių įsipareigojimų vykdymu (ketvirtasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus).

7.1.2.1. Pirmasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus

(68)	Reikalavimas pagal pirmąjį sprendimo Altmark kriterijų sutampa su SESV 106 straipsnio 2 dalyje nustatytu reikalavimu, kad paslauga turi būti aiškiai patikėta teikti ir apibrėžta (15).

(69)

Pirma, SESV 106 straipsnio 2 dalis yra taikoma „įmonėms, kurioms yra patikėta teikti“ VESP. Teisingumo Teismas nuolat pabrėžia, kad reikalingas aktas, kuriuo būtų patikėta teikti paslaugą (16). Patikėjimo aktas yra reikalingas, kad jame būtų apibrėžti įmonės ir valstybės įsipareigojimai. Jeigu tokio oficialaus akto nėra, tada konkreti įmonės užduotis nėra žinoma ir negalima nustatyti, kokia kompensacija būtų sąžininga (17). Todėl būtinybė, kad VESP būtų aiškiai apibrėžtos, yra neatskiriama patikėjimo dalis, todėl kyla tiesiogiai iš SESV 106 straipsnio 2 dalies. Kai įmonei yra patikima teikti paslaugą, logiška, kad ji taip pat turi būti apibrėžta.

(70)

Dar 2001 m. komunikate dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų Komisija atkreipė dėmesį į sąsają tarp patikėjimo apibrėžties ir kompensacijos už teikiamas VESP būtinumo ir proporcingumo pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį (18). Komunikato 22 dalyje dėstoma, kad: „bet kuriuo atveju, išskyrus 106 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, viešųjų paslaugų misija turi būti aiškiai apibrėžta ir pavesta atlikti remiantis valdžios institucijos aktu <…>. Šis įsipareigojimas yra būtinas teisiniam aiškumui ir skaidrumui piliečių atžvilgiu užtikrinti ir tam, kad Komisija galėtų patikrinti, ar buvo laikomasi proporcingumo principo“. Taigi, patikėjimas ir apibrėžimas yra logiška ir būtina bet kurios kompensacijos pagrįsto proporcingumo vertinimo sąlyga. Sąjungos teisę taikantys teismai nuolat pabrėžia, kad taikant ir sprendimo Altmark išimtį, ir SESV 106 straipsnio 2 dalį, reikia, kad viešosios paslaugos įpareigojimai būtų aiškiai apibrėžti (19).

(71)

2005 m. Bendrijos bendrosiose nuostatose dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (20) šie principai patvirtinami. Bendrųjų nuostatų 8 dalyje nurodoma, kad kompensacija už viešąją paslaugą, kuri yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, gali būti skelbiama suderinama su vidaus rinka, jeigu atitinka Bendrosiose nuostatose išdėstytas sąlygas. Visų pirma, šios sąlygos yra: patikėjimas teikti VESP vienu arba keliais oficialiais aktais, kuriuose, be kitų dalykų, būtų nurodytas tikslus viešosios paslaugos įpareigojimo pobūdis ir trukmė, kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai, priemonės išvengti kompensacijos permokos ir jai grąžinti (Bendrųjų nuostatų 13 dalis).

(72)

2011 m. Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (21) taip pat nurodoma, kad VESP ir viešosios paslaugos įpareigojimai turi būti iš anksto aiškiai apibrėžti. Remiantis komunikato 51 dalimi, „kad būtų taikoma Sutarties 106 straipsnio 2 dalis, reikia, kad vienai ar kelioms įmonėms būtų pavesta teikti VESP. Taigi šioms įmonėms valstybė turi būti pavedusi specialią užduotį. Be to, pagal pirmąjį Altmark kriterijų įmonė turi viešosios paslaugos įpareigojimus. Todėl, kad būtų suderinamas su Teisingumo Teismo sprendimu Altmark, būtinas viešosios paslaugos pavedimas, kuriuo apibrėžiamos atitinkamų įmonių ir institucijos įsipareigojimai“. 52 dalyje nurodoma, kad viešosios paslaugos užduotis turi būti pavesta vienu arba keliais aktais, kuriuose mažų mažiausiai turi būti nurodytas viešosios paslaugos įpareigojimų pobūdis ir trukmė, įmonė ir, jei tinkama, teritorija, atitinkamos institucijos įmonei suteiktų išimtinių arba specialių teisių pobūdis, kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai, kompensacijos permokos išvengimo ir grąžinimo tvarka.

(73)	Tačiau Italijos valdžios institucijos tvirtina, kad Komisija laikosi pernelyg formalaus požiūrio ir kad SO.G.A.S. buvo faktiškai patikėta teikti VESP; šiuo tikslu jos daugiausia remiasi dokumentais, kurie parengti jau patvirtinus nagrinėjamas priemones.

(74)

Pasak Italijos, išvadą, kad Stretto oro uosto valdymas yra VESP, galima padaryti pagal keletą regioninių sprendimų, kuriuose pažymima, kad oro uosto paslaugos yra viešojo intereso dalykas ir kad jomis padedama siekti regiono ekonominės plėtros. Tačiau šiuose regioniniuose sprendimuose šios oro uosto valdytojai esą patikėtos teikti VESP nėra aiškiai apibrėžtos ir nėra nustatytų jokių taisyklių dėl kompensacijos. Be to, nurodomi aktai priimti 2007 m. ir vėliau, taigi po to, kai pradėtos teikti esą visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, tai yra po oro uosto veiklos 2004–2006 m. Italija taip pat Komisijai nepateikė jokio kito iki 2004 m. priimto dokumento, kuriame būtų išdėstytas tariamų gavėjai duotų viešosios paslaugos įpareigojimų mastas.

(75)	Todėl Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju gavėjai nebuvo tinkamai patikėta teikti tariamų VESP.

(76)

Komisija negali priimti Italijos valdžios institucijų argumento, kad kompensacija už VESP gali būti skiriama teisėtai, net jeigu paslaugos ex ante nebuvo apibrėžtos kaip VESP ir tuo remiantis gavėjai patikėtos teikti. Jeigu taip būtų, valstybės narės galėtų savo nuožiūra nevaržomos ex post persvarstyti būtinybę nustatyti viešosios paslaugos įpareigojimus. Įmonei patyrus veiklos nuostolių, valstybės narės galėtų tai įmonei patikėti vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimą ir skirti kompensaciją jai paremti nepaisydamos jokio ex ante vertinimo dėl poreikio teikti visuotinės svarbos paslaugą. Tokio požiūrio negalima suderinti su reikalavimu, kad VESP privalo būti patikėtos teikti atitinkamai įmonei vienu arba keliais oficialiais aktais, kuriuose, be kitų dalykų, būtų nurodytas viešosios paslaugos įpareigojimų pobūdis ir trukmė, kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai ir priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti. Italijos valdžios institucijų teiginio, kad oro uosto paslaugos yra būtinos regiono ekonominei plėtrai, nepakanka įrodyti, kad gavėjai teisingai patikėta teikti VESP, nes nebuvo iš anksto skaidriai nustatyti viešosios paslaugos įpareigojimai ir taisyklės dėl kompensacijos.

(77)

Be to, jeigu būtų elgiamasi taip, kaip siūlo Italijos valdžios institucijos, ir laikoma, kad valstybės narės gali patikėti teikti VESP ex post, valstybės narės, kurios savo veiksmais pažeidė reikalavimą pranešti apie pagalbą ir neveikimo sąlygas, atsidurtų palankesnėje padėtyje. Šios valstybės narės galėtų tvirtinti, kad įmonei neteisėtai suteikta pagalba iš tikrųjų buvo būtina viešosios paslaugos – kurią gavėja teikė, nors ši nebuvo iš anksto apibrėžta ir įmonei patikėta teikti – sąnaudoms padengti. O valstybės narės, kurios laikosi įpareigojimo pranešti apie pagalbą, norėdamos laikytis VESP taisyklių ir sprendimo Altmark, turėtų ex ante aiškiai patikėti teikti VESP ir jas apibrėžti.

(78)	Taip atsirastų paskata valstybėms narėms nepranešti apie naują valstybės pagalbą, ir taip būtų pažeidžiamas susiformavęs principas, kad valstybės narės, kurios nepraneša apie valstybės pagalbą, negali įgyti palankesnių sąlygų negu valstybės narės, kurios apie valstybės pagalbą praneša (22).

(79)	Apibendrindama Komisija daro išvadą, kad pirmasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus netenkinamas; dėl toliau išdėstytų priežasčių Komisija taip pat mano, kad nėra tenkinami ir kiti Altmark kriterijai.

7.1.2.2. Antrasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus

(80)	Kompensacijos apskaičiavimo kriterijai iš anksto nebuvo nustatyti. Aktuose, kuriais, pasak Italijos, patikima teikti paslaugas, detaliai neapibrėžiama, kokias paslaugas gavėja turi teikti, ir nenustatomas joks kompensacijos už esą patikėtą vykdyti viešąją užduotį skyrimo mechanizmas.

7.1.2.3. Trečiasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus

(81)

Pagal trečiąjį sprendime Altmark nustatytą kriterijų už viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymą gauta kompensacija negali viršyti to, kas būtina, siekiant padengti visas ar dalį patirtų išlaidų, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu (trečiasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus).

(82)

Komisija negali priimti Italijos argumento, jog tai, kad finansavimas buvo skirtas tik veiklos nuostoliams padengti, reiškia, kad oro uostas gavo tik tokį viešąjį finansavimą, kuris buvo reikalingas atlyginti už viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymą. Vienas pagrindinių kompensacijos proporcingumo vertinimo kriterijų yra tai, kad kompensuoti galima tik grynąsias viešojo veiklos vykdytojo sąnaudas, patirtas vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus. Kadangi gavėjai nustatyti įpareigojimai nėra aiškiai apibrėžti, Komisija vienareikšmiškai negali nustatyti, į kokias sąnaudas reikėtų atsižvelgti apskaičiuojant šią kompensaciją.

(83)

NET jeigu visą oro uosto valdymą būtų galima laikyti VESP, kai kuri veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su pagrindine veikla, įskaitant statybą, finansavimą, žemės ir pastatų naudojimą ir nuomą oro uoste įsikūrusiems biurams, saugykloms, viešbučiams, pramonės įmonėms, parduotuvėms, restoranams, automobilių stovėjimo aikštelėms, nėra VESP, todėl jos negalima subsidijuoti pagal VESP taisykles. Italijos valdžios institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su pagrindine oro uosto veikla, nebuvo subsidijuojama, kaip to reikalaujama pagal 2005 m. Aviacijos gairių 34 dalį ir 53 dalies iv punktą.

7.1.2.4. Ketvirtasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus

(84)

Pagal ketvirtąjį sprendime Altmark nustatytą kriterijų tam, kad kompensacija nebūtų pagalba, ji turi apsiriboti tuo, kas būtina. Laikoma, kad šis kriterijus tenkinamas, jeigu kompensacijos gavėjas pasirenkamas konkurso tvarka arba, jei konkursas neįvyksta, jeigu kompensacija apskaičiuojama remiantis faktinėmis veiklos sąnaudomis.

(85)

Šiuo atveju gavėja buvo pasirinkta ne viešojo konkurso tvarka. Italija taip pat nepateikė Komisijai jokio įrodymo, kad kompensacijos dydis buvo nustatytas remiantis sąnaudų, kurių tipinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai išteklių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama šias pareigas, atsižvelgiant į atitinkamas gaunamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu, analize. Todėl Komisija mano, jog negalima daryti išvados, kad nagrinėjamas viešasis finansavimas buvo nustatytas remiantis faktinės veiklos sąnaudomis.

(86)	Taigi Komisija negali daryti išvados, kad gavėja teikė paslaugas bendruomenei mažiausiomis sąnaudomis.

(87)	Dėl išsamumo Komisija pažymi, jog vykdant tyrimą gavėja tvirtino, kad priemonės atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą. Nors oro uosto valdytoja patyrė nuostolių, buvo galima pagrįstai tikėtis iš veiklos gauti grąžos.

(88)	Komisija pažymi, priešingai nei tvirtina gavėja, kad, pirmiausia, Italija per tyrimą netvirtino, kad valstybė investavo į oro uosto valdytoją tikėdamasi, kad ji veiks pelningai, ir iš esmės teigė, kad rinkos ekonomikos investuotojo principas šiuo atveju netaikytinas (žr. 49 dalį).

(89)

Antra, atliekant vertinimą pagal rinkos investuotojo principą, būtina nustatyti, ar panašiomis aplinkybėmis privatus investuotojas būtų elgęsis taip pat. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nors privataus investuotojo veiksmai, su kuriais reikia palyginti viešojo investuotojo, siekiančio ekonominės politikos tikslų, įsikišimą, neprivalo būti paprasto investuotojo, įdedančio savo kapitalą tam, kad per palyginti trumpą laikotarpį gautų pelną, veiksmai, tačiau tai turi būti bent jau privačios kontroliuojančiosios bendrovės ar privačios įmonių grupės, vykdančios struktūrinę politiką, bendrąją ar sektorinę, veiksmai, vykdomi vadovaujantis pelno ilguoju laikotarpiu perspektyva (23). Norint ištirti, ar valstybė elgėsi kaip apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas, reikia atsižvelgti į aplinkybes, buvusias tuo metu, kai buvo imamasi finansinių paramos priemonių, siekiant įvertinti, ar valstybės elgesys yra ekonomiškai racionalus, ir kad reikia susilaikyti nuo bet kokio vertinimo dėl vėlesnės situacijos (24). Remiantis susiformavusia teismo praktika, jeigu valstybė narė per administracinę procedūrą remiasi rinkos ekonomikos investuotojo principu, iškilus abejonėms ji privalo vienareikšmiškai ir remdamasi objektyviais ir patikrinamais faktais įrodyti, kad įgyvendintos priemonės ėmėsi veikdama kaip akcininkė. Iš tų įrodymų turi aiškiai matytis, kad, suteikdama ekonominį pranašumą ar prieš tai, atitinkama valstybė narė priėmė sprendimą investuoti į viešąją įmonę panaudodama faktiškai įgyvendintą priemonę (25).

(90)

Komisija negali priimti gavėjos argumento, kad vertinamos priemonės buvo taikytos remiantis bendrovės pelno lūkesčiais, nurodytais verslo plane, kuris, siekiant sugrąžinti bendrovės gyvybingumą, buvo parengtas 2008 m., po to, kai buvo nuspręsta taikyti aptariamas priemones. Komisija mano, kad privatus investuotojas skirtų šviežią kapitalo injekciją į bendrovę, kurios kapitalas tapo mažesnis už teisės aktuose nustatytą ribą, tokią, kaip SO.G.A.S., tik tada, jeigu injekcijos skyrimo metu investuotojas galėtų tikėtis, kad įmonė vėl taps gyvybinga per protingą laikotarpį. Kadangi nei Italijos valdžios institucijos, nei SO.G.A.S. nepateikė jokių konkrečių įrodymų iš to laikotarpio, kai taikytos priemonės, kuriais įrodytų, kad valdžios institucijos norėjo investuoti ir galėjo pagrįstai tikėtis iš savo investicijos gauti tokią grąžą, kuri būtų buvusi priimtina privačiam investuotojui, ir kadangi Italija aiškiai patvirtino, kad rinkos ekonomikos investuotojo principas šiuo atveju netaikomas, Komisija daro išvadą, kad priemonės neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo.

7.1.2.5. Išvada

(91)

Komisija konstatuoja, kad nė vienas iš keturių Teisingumo Teismo byloje Altmark nustatytų kriterijų šiuo atveju nėra tenkinamas ir kad priemonės neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo. Todėl Komisija daro išvadą, kad ginčijamomis priemonėmis, t. y. kapitalo injekcijomis, skirtomis SO.G.A.S. 2004, 2005 ir 2006 m. nuostoliams padengti, SO.G.A.S. suteikiamas ekonominis pranašumas.

7.1.3. Konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai

(92)

Dėl konkurencijos iškraipymo Italija pažymi, kad pagal 2005 m. aviacijos gaires „mažų regioninių oro uostų (D kategorija) finansavimu konkurencija iškraipoma mažai arba prekybos mainams beveik nedaro Bendrijos interesams prieštaraujančio poveikio“. Tačiau ši nuostata yra taikoma vertinant valstybės pagalbos suderinamumą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą; ja nėra norima konstatuoti, kad mažų oro uostų viešasis finansavimas nėra valstybės pagalba pagal 107 straipsnio 1 dalį.

(93)

Be to, 2005 m. aviacijos gairių 40 dalyje taip pat nurodoma, kad „šiose bendrosiose nuostatose neįmanoma išanalizuoti visų galimų situacijų, ypač tų, kurios yra būdingos C ir D kategorijų oro uostams. Todėl apie kiekvieną viešąją pagalbą tokiems oro uostams turi būti pranešta, siekiant išnagrinėti jos poveikį konkurencijai ir prekybiniams mainams tarp valstybių narių ir, prireikus, jos atitikimą reikalavimams“.

(94)

Stretto oro uostas, kuris yra įkurtas pietinėje Italijos pusiasalio dalyje, yra vienas iš trijų Kalabrijos regiono oro uostų. Eismo srautas oro uoste niekada nesiekė vieno milijono keleivių (26). Todėl tuo metu, kai buvo įgyvendintos nagrinėjamos priemonės, oro uostas pagal 2005 m. aviacijos gaires priklausė D, „mažų regioninių oro uostų“, kategorijai. Tačiau 2004–2012 m. oro uosto aptarnaujamų keleivių srautas išaugo dukart.

(95)

Oro uostų, įskaitant mažus regioninius oro uostus, veiklos valdymo rinka yra atvira konkurencijai; visoje Sąjungoje šioje rinkoje veikia keletas privačių ir viešųjų įmonių. Tai rodo faktas, kad Italija ketino privatizuoti dalį Stretto oro uosto ir tuo tikslu 2007 m. paskelbė kvietimą dalyvauti konkurse, kuriame galėjo dalyvauti visų ES valstybių narių įmonės (žr. 32 dalį). Todėl oro uosto valdytojai skiriamas viešasis finansavimas gali iškraipyti konkurenciją oro uosto infrastruktūros eksploatavimo ir valdymo rinkoje. Be to, net jei jų pasiekiamumo zonos skiriasi, oro uostai gali vienas su kitu konkuruoti, kad pritrauktų eismo. Skirtingos kryptys tam tikrais aspektais ir kai kuriems keleiviams yra alternatyvios. Todėl viešasis oro uostų finansavimas gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti prekybą oro uostų transporto srityje visoje Sąjungoje.

(96)

Nagrinėjamu laikotarpiu Stretto oro uostas daugiausia aptarnavo vidaus maršrutus ir du tarptautinius maršrutus (Paryžiaus ir Maltos) ir dėl gautų lėšų galėjo išlikti rinkoje ir gerokai išplėsti savo veiklą; todėl Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamos priemonės galėjo iškraipyti konkurenciją ir padaryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

7.1.4. Išvada dėl pagalbos buvimo

(97)	Komisija daro išvadą, kad SO.G.A.S. viešųjų akcininkų skirtos kapitalo injekcijos 2004, 2005 ir 2006 m. patirtiems nuostoliams padengti, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba.

7.2. Pagalbos teisėtumas

(98)	Nagrinėjamos priemonės įgyvendintos iki jų oficialaus patvirtinimo Komisijoje; todėl Italija nesilaikė SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos neveikimo sąlygos.

7.3. Pagalbos suderinamumas

7.3.1. Suderinamumas pagal VESP taisykles

(99)	SO.G.A.S. tvirtina, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį.

(100)

106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams“.

(101)

Tame straipsnyje numatyta SESV 107 straipsnyje nustatyto draudimo teikti valstybės pagalbą išimtis, kuri taikoma tada, kai pagalba yra reikalinga ir proporcinga užtikrinant, kad VESP būtų teikiamos priimtinomis ekonominėmis sąlygomis. Pagal 106 straipsnio 3 dalį Komisija turi užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas, be kitų dalykų, nustatydama sąlygas, kuriomis ji laiko, kad būtinumo ir proporcingumo kriterijai yra patenkinti.

(102)

Iki 2012 m. sausio 31 d. Komisijos politika dėl SESV 106 straipsnio 2 dalies išimties taikymo buvo išdėstyta Bendrijos bendrosiose nuostatose dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (27) (2005 m. Bendrosios VESP gairės) ir Sprendime Nr. 2005/842/EB.

(103)

2012 m. sausio 31 d. įsigaliojo naujas VESP dokumentų rinkinys, į kurį įtrauktos ir Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (28) (2011 m. Bendrosios VESP nuostatos) ir Sprendimas Nr. 2012/21/ES (29).

7.3.1.1. Suderinamumas pagal Sprendimą Nr. 2005/842/EB

(104)

Priemonės vykdytos 2004 m. birželio mėn., 2005 m. birželio mėn. ir 2007 m. gruodžio mėn. Gavėja tvirtina, kad, remiantis Sprendimu Nr. 2005/842/EB, apie priemones pranešti nereikėjo.

(105)

Sprendime Nr. 2005/842/EB nurodoma, kad valstybės pagalba kompensacijos už viešąja paslaugą forma, teikiama įmonėms VESP tikslais yra suderinama, jeigu atitinka Sprendime išdėstytas sąlygas. Konkrečiai tariant, Sprendime nurodoma, kad valstybės pagalba kompensacijos už viešąją paslaugą forma yra suderinama, kai ji teikiama oro uostams, i) kuriuose eismas neviršija vieno milijono keleivių, arba ii) kurių metinė apyvarta prieš atskaitant mokesčius buvo mažesnė kaip 100 mln. EUR dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais buvo patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, o metinė kompensacijos suma už šias paslaugas yra mažesnė kaip 30 mln. EUR per metus (30).

(106)

Sprendimas Nr. 2005/842/EB buvo taikomas tik pagalbai, teiktai kompensacijos už tikrai visuotinės ekonominės svarbos viešąją paslaugą forma. Kad šią išimtį būtų galima taikyti, kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos viešąją paslaugą taip pat turi atitikti Sprendimo 4, 5 ir 6 straipsniuose išsamiai išdėstytas sąlygas (31).

(107)

Sprendimo Nr. 2005/842/EB 4 straipsnyje reikalaujama, kad VESP būtų patikėtos atitinkamai įmonei vienu ar keliais oficialiais aktais, kuriuose, be kita ko, turi būti nurodytas viešosios paslaugos įpareigojimų pobūdis ir trukmė, kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai ir priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti. Sprendimo 5 straipsnyje dėstoma, kad kompensacijos suma negali viršyti sumos, kurios reikia sąnaudoms, susidariusioms vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, padengti, atsižvelgiant į gautas pajamas ir pagrįstą pelną. Galiausiai Sprendimo 6 straipsnyje iš valstybių narių yra reikalaujama vykdyti reguliarius patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad įmonės negautų didesnės negu 5 straipsnyje numatyta kompensacijos sumos.

(108)

Dėl 7.1.2.1 skyriuje nurodytų priežasčių Komisija konstatuoja, kad nei gavėja, nei Italijos valdžios institucijos neįrodė, kad SO.G.A.S. buvo patikėta vykdyti aiškiai apibrėžtus viešosios paslaugos įpareigojimus. Jos taip pat neįrodė, kad aktuose, kuriais esą patikėta teikti paslaugą ir kuriais jos rėmėsi, nustatyti kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai ir priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti. Taigi Sprendimo Nr. 2005/842/EB 4, 5 ir 6 straipsnių reikalavimai dėl patikėjimo turinio neįvykdyti.

(109)

Todėl Komisija daro prielaidą, kad lėšos Stretto oro uosto valdytojos nuostoliams padengti nėra suderinamos su vidaus rinka ir nėra atleistos nuo reikalavimo apie jas pranešti pagal Sprendimą Nr. 2005/842/EB.

(110)

Taip pat, kadangi SO.G.A.S. nustatyti viešosios paslaugos įpareigojimai nėra aiškiai apibrėžti, šios priemonės negalima laikyti suderinama su vidaus rinka ir atleisti nuo reikalavimo iš anksto apie ją pranešti pagal Sprendimo Nr. 2012/21/ES 10 straipsnio b punktą. Todėl Komisija svarstė, ar priemonę galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal 2011 m. Bendrųjų VESP nuostatų 69 dalį, kurioje nurodyta, kad „šiame komunikate nustatytus principus Komisija taikys neteisėtai pagalbai, dėl kurios ji priims sprendimą po 2012 m. sausio 31 d., net tuomet, kai pagalba skirta iki tos datos“.

7.3.1.2. Suderinamumas pagal 2011 m. Bendrąsias VESP nuostatas

(111)

2011 m. Bendrųjų VESP nuostatų 16 dalyje išdėstyti reikalavimai, kuriuos įvykdžius laikoma, kad VESP patikėtos teikti tinkamai. 16 dalies a punkte nurodoma, kad akte, kuriuo patikima teikti paslaugą, turi būti nurodytas viešosios paslaugos įpareigojimo turinys ir trukmė. Dėl priežasčių, kurios jau išdėstytos 7.1.2.1 skyriuje, nagrinėjamos pagalbos priemonės negali būti laikomos suderinamomis pagal 2011 m. Bendrąsias VESP nuostatas. Visų pirma, bendras oro uosto valdymas nebuvo aiškiai patikėtas gavėjai kaip VESP. Komisijai nepateiktas joks teisinis dokumentas, kuriame būtų aiškiai iš anksto apibrėžtos gavėjai patikimos teikti VESP arba gavėjos teisė į kompensaciją. Komisijai nepateikta nieko, iš ko būtų matyti, kad 2011 m. bendrųjų VESP gairių 17 ir 18 dalių buvo laikomasi.

(112)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį nagrinėjama priemonė negali būti skelbiama suderinama su vidaus rinka.

(113)

Dėl išsamumo Komisija norėtų pažymėti, kad pagal 2011 m. Bendrųjų VESP nuostatų 9 dalį kompensacija už VESP, teikiama sunkumų patiriančioms įmonėms, turi būti vertinama pagal gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (sanavimo ir restruktūrizavimo gairės).

(114)

Pradiniais bylos nagrinėjimo etapais Italija tvirtino, kad pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires SO.G.A.S. yra sunkumų patirianti įmonė. Tačiau Italija taip pat teigė, kad vertinamos priemonės nėra restruktūrizavimo plano dalis ir kad tokio plano iš viso nėra. Todėl savo sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad priemonių negalima laikyti atitinkančiomis sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

(115)

Vykdant oficialų tyrimą, Italija jau nebetvirtino, kad tuo metu, kai taikytos pagalbos priemonės, oro uosto valdytoja patyrė sunkumų, todėl, vadovaujantis sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis, pagalbą galima laikyti suderinama.

(116)

Todėl nėra įrodymų, kuriais remdamasi Komisija galėtų vertinti priemonių suderinamumą pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires; dėl to Komisija negali paskelbti, kad jos yra suderinamos su vidaus rinka pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

7.3.2. Suderinamumas pagal naująsias aviacijos gaires

(117)

2014 m. kovo 31 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame išdėstė valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gaires (naujosios aviacijos gairės) (32). Naujosios aviacijos gairės taikomos veiklos pagalbai, kuri teikta oro uostams iki 2014 m. kovo 31 d.

(118)

Veiklos pagalba, suteikta iki naujųjų aviacijos gairių įsigaliojimo, gali būti skelbiama suderinama visa apimtimi, atitinkančia nepadengtas veiklos išlaidas, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

—	tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo siekimas: ši sąlyga būna įvykdyta, jeigu, be kitų dalykų, pagalba didina ES piliečių judumą ir gerina susisiekimą su regionais arba skatina regioninę plėtrą (33),

—	valstybinės intervencijos būtinybė: valstybės pagalba pirmiausia turėtų būti skiriama tais atvejais, kai tokia pagalba gali padėti iš esmės pagerinti padėtį, t. y. padaryti tai, ko pasiekti neįmanoma rinkos priemonėmis (34),

—	skatinamojo poveikio buvimas: ši sąlyga būna įvykdyta tada, jei tikėtina, kad tuo atveju, jei nebūtų veiklos pagalbos ir atsižvelgiant į investicinės pagalbos tikimybę bei skrydžių apimtį, atitinkamo oro uosto ekonominės veiklos mastas gerokai sumažėtų (35),

—	pagalbos sumos proporcingumas (pagalbos apribojimas iki minimumo): veiklos pagalba oro uostams yra proporcinga, jei ji neviršija mažiausios remiamai veiklai vykdyti reikalingos sumos (36),

—	netinkamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas (37).

(119)

Pasak Italijos valdžios institucijų, Kalabrijos regionas dėl geografinio atokumo ir per menkai išvystyto krovinių judumo patiria didelių sunkumų, o juos daugiausia sukelia tinkamos infrastruktūros trūkumas. Italija teigė, kad nagrinėjamos priemonės yra platesnio Kalabrijos transporto tinklo stiprinimo projekto dalis. Šiomis priemonėmis SO.G.A.S. būtų padedama gerinti infrastruktūrą ir oro uosto teikiamas paslaugas pagal naują regiono strategiją, kuria siekiama gerinti transporto tinklą ir garantuoti geresnę regiono prieigą.

(120)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad SO.G.A.S. suteikta veiklos pagalba padėjo siekti visuotinės svarbos tikslo, nes plėtojant saugią ir patikimą oro transporto infrastruktūrą buvo gerinamas prieinamumas ir susisiekimas bei skatinama regiono plėtra.

(121)

Pagal naująsias aviacijos gaires mažesniems oro uostams gali būti sunku finansuoti savo veiklą be viešojo finansavimo. Naujųjų aviacijos gairių 118 dalyje nurodoma, kad oro uostai, kurių metinis keleivių srautas neviršija 700 000, gali būti nepajėgūs padengti didelę dalį savo veiklos išlaidų. Eismo srautas Stretto oro uoste niekada nesiekė 700 000 keleivių. Todėl Komisija mano, kad pagalba buvo būtina, nes ji padėjo pagerinti susisiekimą su Kalabrijos regionu, o to rinka nebūtų galėjusi užtikrinti pati.

(122)

Be pagalbos, gavėjos veikla gerokai sumažėjusi arba iš viso nutraukta. Kartu pagalba neviršijo veiklos nuostoliams padengti reikalingos sumos, taigi neviršijo to, kas yra būtina, kad remiama veikla būtų vykdoma.

(123)

Toje pačioje pasiekiamumo zonoje (38) kitų oro uostų nėra: kaip jau buvo minėta, artimiausias oro uostas yra už 130 km. Be to, Italija patvirtino, kad oro uosto infrastruktūra gali nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis visos oro transporto bendrovės. Nei Komisijos turimoje informacijoje, nei suinteresuotųjų šalių per tyrimą pateiktose pastabose nebuvo pažymėta jokių diskriminacijos naudojantis infrastruktūra atvejų.

(124)

Komisija daro išvadą, kad naujosiose aviacijos gairėse nustatytos suderinamumo sąlygos yra įvykdytos.

7.3.3. Išvada dėl pagalbos suderinamumo

(125)

Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(126)

Ši išvada padaryta remiantis valstybės pagalbos taisyklėmis, nepažeidžiant kitų ES teisės nuostatų, pavyzdžiui ES aplinkos teisės aktų, taikymo.

8. IŠVADOS

(127)

Komisija konstatuoja, kad Italija suteikė aptariamą pagalbą neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą vertinimą, Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pagalbos, remdamasi tuo, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ji yra suderinama su vidaus rinka ir naujosiomis aviacijos gairėmis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

6 392 847 EUR dydžio valstybės pagalba, kurią Italija suteikė Stretto oro uosto valdymo bendrovei „SO.G.A.S. SpA“, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 11 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL C 292, 2010 10 28, p. 30.

(2) Žr. 1 išnašą.

(3) Remiantis viešai prieinama informacija.

(4) OL C 312, 2005 12 9, p. 1, 53–63 dalys.

(5) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(6) OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

(7) Ente Nazionale per l'Aviazione Civile.

(8) 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas (EB) Nr. 842/2005 dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (OL L 312, 2005 11 29, p. 67).

(9) 2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Altmark, (C-280/00, [2003], Rink. p. I-7747).

(10) 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas sujungtose bylose Freistaat Sachsen ir kt. prieš Komisiją (T-443 ir T-455/08, [2011], Rink. p. II-1311).

(11) 1987 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija prieš Komisiją (248/84, [1987], Rink. p. 4013); 2011 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas sujungtose bylose Région Nord-Pas-de-Calais ir Communauté d'agglomération du Douaisis prieš Komisiją (T-267/08 ir T-279/08, [2011], Rink. p. II-0000, 108 punktas).

(12) 1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Prancūzija prieš Komisiją (C-301/87, [1990], Rink. p. I-307, 41 punktas).

(13) Italijos valdžios institucijų per oficialų nagrinėjamų priemonių tyrimą pateiktos pastabos skiriasi nuo argumentų, kuriuos ji pateikė prieš tai, kai Komisija nusprendė pradėti oficialų tyrimą. Visų pirma, sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad Italija patvirtino, jog SO.G.A.S. oficialiai nebuvo patikėta teikti VESP, todėl ginčijamų priemonių suderinamumo negalima vertinti pagal VESP taisykles. Vykdant tyrimą, Italija nurodė, kad SO.G.A.S. iš tikrųjų buvo patikėta teikti VESP, ir tvirtino, kad Komisijos analizuojamos priemonės yra teisėta kompensacija už teikiamą viešąją paslaugą.

(14) 2003 m. liepos 24 d. Sprendimas (C-280/00, [2003], Rink. p. I-7747).

(15) Komisijos komunikatas „Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma“, 47 punktas (OL C 8, 2012 1 11, p. 15).

(16) 1974 m. kovo 27 d. Sprendimas Belgische Radio en Televisie prieš SABAM ir Fonior (127/73, [1974], Rink. p. 313, 19 ir 20 punktai); 1989 m. balandžio 11 d. Sprendimas Ahmed Saeed Flugreisen ir Silver Line Reisebüro prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs (66/86, [1989], Rink. p. 803, 55–57 punktai); 1983 m. kovo 2 d. Sprendimas GVL prieš Komisiją (7/82, [1983], Rink. p. 483); 1981 m. liepos 14 d. Sprendimas Züchner prieš Bayerische Vereinsbank (172/80, [1981], Rink. p. 2021).

(17) 2007 m. lapkričio 20 d. Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Dažnai užduodami klausimai dėl 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimo dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, ir dėl dokumento „Bendrijos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma“, pridedamo prie Komunikato „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas““, paskelbto http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52007SC1516:EN:HTML, 5.1 dalis.

(18) Komisijos komunikatas „Europos bendros svarbos paslaugos“ („2001 m. VESP komunikatas“) (OL C 17, 2001 1 19, p. 4).

(19) 2003 m. liepos 24 d. Sprendimas Altmark (C-280/00, [2003], Rink. p. I-7747, 87 punktas); 2012 m. lapkričio 7 d. Sprendimas CBI prieš Komisiją (T-137/10, dar nepaskelbta, 97 ir 98 punktai).

(20) OL C 297, 2005 11 29, p. 4.

(21) OL C 8, 2012 1 11, p. 4.

(22) 1990 m. vasario 14 d. Sprendimas Prancūzija prieš Komisiją (301/87, [1990], Rink. p. 307, 11 punktas); 2000 m. birželio 15 d. Sprendimas sujungtose bylose Alzetta Mauro ir kt. prieš Komisiją (T-298/97, T-312/97, T-313/97, T-315/97, T-600/97–607/97, T-1/98, T-3/98–6/98 ir T-2323/98, [2000], Rink. p. II-2319, 79 punktas su tolesnėmis nuorodomis); 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas sujungtose bylose Regione autonoma della Sardegna ir kt. prieš Komisiją (T-394/08, T-408/08, T-453/08 ir T-454/08, dar nepaskelbta, 91 punktas).

(23) Visų pirma žr. 1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą sujungtose bylose Ispanija prieš Komisiją (C-278/92, C-279/92 ir C-280/92, [1994], Rink. p. I-4103, 20–22 punktai).

(24) Sprendimas Stardust Marine (71 punktas).

(25) Žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija prieš EDF (C-124/10 P, 82 ir 83 punktai), ir 2012 m. vasario 28 d. Sprendimą sujungtose bylose Land Burgenland (Austrija) ir Austrija prieš Komisiją (T-268/08 ir T-281/08, 155 punktas).

(26) Vieši skaičiai.

(27) OL C 297, 2005 11 29.

(28) OL C 8, 2012 1 11.

(29) 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).

(30) 2 straipsnio 1 dalies a punktas.

(31) 2005 m. VESP sprendimo įsigaliojimo data, visų pirma jo 4 straipsnio c, d ir e punktų ir 6 straipsnio taikymo pradžios data, nurodyta Sprendimo 10 straipsnyje.

(32) OL C 99, 2014 4 4, p. 3.

(33) Naujųjų aviacijos gairių 137 ir 113 punktai.

(34) Naujųjų aviacijos gairių 137 ir 116 punktai.

(35) Naujųjų aviacijos gairių 137 ir 124 punktai.

(36) Naujųjų aviacijos gairių 137 ir 125 punktai.

(37) Naujųjų aviacijos gairių 137 ir 131 punktai.

(38) Oro uosto pasiekiamumo zona pagal naująsias aviacijos gaires yra zona, kurios geografinės ribos paprastai nustatomos nuo oro uosto maždaug 100 kilometrų arba tokiu atstumu, kuris įveikiamas per maždaug 60 minučių automobiliu, autobusu, traukiniu ar greituoju traukiniu.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/115

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 19 d.

dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Vokietijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 10261)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/945/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmės yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių mirtingumas. Ši liga gali turėti labai didelį neigiamą poveikį paukštininkystės sektoriaus pelningumui;

(2)	paukščių gripas dažniausiai diagnozuojamas paukščiams, tačiau tam tikromis aplinkybėmis juo taip pat gali užsikrėsti žmonės, nors pavojus paprastai yra nedidelis;

(3)

kilus paukščių gripo protrūkiui atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti į kitus ūkius, kuriuose auginami naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai. Vadinasi, prekiaujant gyvais paukščiais arba jų produktais virusas gali plisti iš vienos valstybės narės į kitas valstybes nares ar į trečiąsias šalis;

(4)

Tarybos direktyvoje 2005/94/EB (3) nustatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su paukščių gripo priežiūra ir ankstyvu nustatymu, ir būtiniausios kontrolės priemonės, taikytinos kilus šios naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių ligos protrūkiui. Toje direktyvoje numatyta, kad kilus labai patogeniško paukščių gripo protrūkiui turi būti nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos;

(5)

Vokietija pranešė Komisijai apie labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukėlė H5N8 potipio gripo virusas, protrūkį, kilusį jos teritorijoje esančiame ūkyje, kuriame auginami naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, ir nedelsdama ėmėsi priemonių, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2005/94/EB, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų, kurios turėtų būti apibrėžtos šio sprendimo priedo A ir B dalyse, nustatymą;

(6)	Komisija išnagrinėjo tas priemones bendradarbiaudama su Vokietija ir įsitikino, kad šios valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo faktinio ūkio, kuriame patvirtintas ligos protrūkis;

(7)	kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, Sąjungos lygmeniu būtina skubiai apibrėžti apsaugos ir priežiūros zonas, nustatytas atsižvelgiant į labai patogeniško paukščių gripo protrūkį Vokietijoje;

(8)	todėl šiame sprendime reikėtų išvardyti Vokietijos apsaugos ir priežiūros zonas, kuriose turi būti taikomos Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, ir nustatyti šio skirstymo į regionus trukmę;

(9)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vokietija užtikrina, kad apsaugos ir priežiūros zonos, nustatytos pagal Direktyvos 2005/94/EB 16 straipsnio 1 dalį, apimtų bent šio sprendimo priedo A ir B dalyse aprašytas teritorijas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).

PRIEDAS

A DALIS

Apsaugos zona, kaip nurodyta 1 straipsnyje:

ISO Šalies kodas	Valstybė narė	Kodas (jei yra)	Pavadinimas	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnį)
DE	Vokietija	Pašto kodas	Teritorija, kurią sudaro:	2015 m. sausio 9 d.
		26676 Barselis	Žemutinėje Saksonijoje, Klopenburgo apskrityje, Barselio savivaldybėje: Nuo geležinkelio linijos sankirtos su rytine Barselio savivaldybės riba, palei tos savivaldybės ribas pietų, po to vakarų ir šiaurės kryptimis iki Elisabethfehn geležinkelio linijos, tada palei geležinkelio liniją rytų kryptimi iki pradžios taško, esančio geležinkelio linijos sankirtoje su rytine savivaldybės riba.
		26689 Apenas 26188 Edevechtas	Žemutinėje Saksonijoje, Amerlando apskrityje, Apeno ir Edevechto savivaldybėse: Nuo apskrities ribos sankirtos su Kortemoorstraße, Kortemoorstraße, Hübscher Berg, Lohorster Straße, Wittenberger Straße, Edewechter Straße, Rothenmethen, Kanalstraße, Am Voßbarg, žemės ūkio paskirties keliu tarp Am Voßbarg ir Am Jagen, Am Jagen, Edewechter Straße, Ocholter Straße, Nordloher Straße, geležinkelio linija Barselio kryptimi iki apskrities ribos, palei tą ribą pietryčių kryptimi iki apskrities ribos sankirtos su Kortemoorstraße. Apsaugos zona apima naminių paukščių ūkius bet kurios gatvės, pagal kurią apibrėžiamos zonos ribos, abejose pusėse.

B DALIS

Priežiūros zona, kaip nurodyta 1 straipsnyje:

ISO Šalies kodas	Valstybė narė	Kodas (jei yra)	Pavadinimas	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)
DE	Vokietija	Pašto kodas	Teritorija, kurią sudaro:	2015 m. sausio 18 d.
		26676 Barselis 26683 Zaterlandas 26169 Fryzoitė	Žemutinėje Saksonijoje, Klopenburgo apskrityje: Nuo B 401 sankirtos su B 72 šiaurės kryptimi palei B 72 iki apskrities ribos ir tada palei tą ribą rytų ir pietryčių kryptimis iki L831 Edewechterdamm, nuo šios vietos palei L 831 (Altenoyther Straße) pietvakarių kryptimi iki Lahe-Ableiter ir palei ją šiaurės vakarų kryptimi iki Buchweizendamm, toliau tęsiant palei Ringstraße, Zum Kellerdamm, Vitusstraße, An der Mehrenkamper Schule, Mehrenkamper Straße ir Lindenweg iki K 297 (Schwaneburger Straße) ir toliau tęsiant šiaurės vakarų kryptimi iki B 401 ir palei ją vakarų kryptimi iki pradžios taško, esančio B 401 sankirtoje su B 72.
		26689 Apenas 26160 Bad Cvišenanas 26188 Edevechtas 26655 Vesterštėdė	Žemutinėje Saksonijoje, Amerlando apskrityje, Apeno, Bad Cvišenano, Edevechto savivaldybėse ir Vesterštėdės mieste: Nuo apskrities ribos sankirtos su Edamer Straße, Edamer Straße Hauptstraße, Auf der Loge, Zur Loge, Lienenweg, Zur Tonkuhle, Burgfelder Straße, Wischenweg, Querensteder Straße, Langer Damm, An den Feldkämpen, Pollerweg, Ocholter Straße, Westerstede Straße, Steegenweg, Rostruper Straße, Rüschendamm, Torsholter Hauptstraße, Südholter Straße, Westersteder Straße, Westerloyer Straße, Strohen, In der Loge, Buernstreet, Am Damm, Moorweg, Plackenweg, Ihausener Straße, Eibenstraße, Eichenstraße, Klauhörner Straße, Am Kanal, Aper Straße, Stahlwerkstraße, Ginsterweg, Am Uhlenmeer, Grüner Weg, Südgeorgsfehner Straße, Schmuggelpadd, Wasserzug Bitsche palei apskrities ribą, Hauptstraße, palei apskrities ribą pietryčių kryptimi iki apskrities ribos sankirtos su Edamer Straße. Priežiūros zona apima naminių paukščių ūkius bet kurios gatvės, pagal kurią apibrėžiamos zonos ribos, abejose pusėse.
		26847 Deternas	Žemutinėje Saksonijoje, Lėro apskrityje, Jumės savivaldybės Deterno dalyje: Nuo Klopenburgo ir Lėro apskričių ribos pradžios taško B72 iki Ubehauzeno šiaurės kryptimi Borgsweg ir Lieneweg kampe, toliau šiaurės kryptimi palei Deelenweg ir Handwiserweg. Tęsiant šiaurės rytų kryptimi palei Barger Straße ir toliau šiaurės kryptimi Am Barger Schöpfswerkstief gatve. Šia gatve iš pradžių rytų ir po to šiaurės kryptimi, Fennen gatve ir palei šią gatvę šiaurės kryptimi, po to Zur Wassermühle gatve. Šiaurės kryptimi per Jumę, palei Aper Tief iki Französischer Weg ir tęsiant Osterstraße. Nuo ten link apskrities ribos iki Amerlando ir iki pradžios taško Ubehauzene.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/119

ES IR SERBIJOS STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2014

2014 m. gruodžio 17 d.

kuriuo pakeičiamas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo 3 protokolas dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų

(2014/946/ES)

ES IR SERBIJOS STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 29 d. Liuksemburge pasirašytą Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (1), ypač į jo 44 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo 3 protokolą dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų,

kadangi:

(1)

Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (toliau – Susitarimas) 44 straipsnyje daroma nuoroda į 3 protokolą dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų (toliau – 3 protokolas), kuriame išdėstytos kilmės taisyklės ir numatoma kilmės kumuliacija tarp Sąjungos, Serbijos, Turkijos ir bet kurios šalies ar teritorijos, dalyvaujančios Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos procese;

(2)	3 protokolo 39 straipsnyje nustatyta, kad 119 straipsnyje numatyta Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali nuspręsti iš dalies pakeisti to protokolo nuostatas;

(3)

Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių lengvatinės kilmės taisyklių regionine konvencija (2) (toliau – Konvencija) siekiama pakeisti kilmės taisyklių protokolus, kurie šiuo metu galioja visos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse, vienu teisės aktu. Serbija ir kiti Vakarų Balkanų stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai buvo pakviesti prisijungti prie Salonikų darbotvarkėje, kurią patvirtino 2003 m. birželio mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba, priimtos visos Europos įstrižinės kilmės kumuliacijos sistemos. Jie buvo pakviesti prisijungti prie Konvencijos 2007 m. spalio mėn. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ministrų konferencijos sprendimu;

(4)	Sąjunga ir Serbija Konvenciją pasirašė atitinkamai 2011 m. birželio 15 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d.;

(5)	Sąjunga ir Serbija atitinkamai 2012 m. kovo 26 d. ir 2013 m. liepos 1 d. deponavo savo priėmimo dokumentus Konvencijos depozitarui. Todėl, taikant Konvencijos 10 straipsnio 3 dalį, Konvencija Sąjungos ir Serbijos atžvilgiu įsigaliojo atitinkamai 2012 m. gegužės 1 d. ir 2013 m. rugsėjo 1 d.;

(6)	jeigu visos kumuliacijos zonai priklausančios Susitariančiosios Šalys prie Konvencijos nepereina vienu metu, tai neturi sukelti bet kokios nepalankesnės padėties nei buvusioji anksčiau pagal 3 protokolą;

(7)	todėl 3 protokolas turėtų būti pakeistas nauju protokolu darant nuorodą į Konvenciją,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo 3 protokolas dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2015 m. vasario 1 d.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 17 d.

Stabilizacijos ir asociacijos tarybos vardu

Pirmininkė

J. JOKSIMOVIĆ

(1) OL L 278, 2013 10 18, p. 16.

(2) OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

PRIEDAS

3 protokolas

dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų

1 straipsnis

Taikytinos kilmės taisyklės

Įgyvendinant šį Susitarimą taikomas Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių lengvatinės kilmės taisyklių regioninės konvencijos (1) (toliau – Konvencija) I priedėlis ir atitinkamos II priedėlio nuostatos.

Visos Konvencijos I priedėlyje ir atitinkamose II priedėlio nuostatose daromos nuorodos į atitinkamą susitarimą reiškia nuorodas į šį Susitarimą.

2 straipsnis

Ginčų sprendimas

Jeigu dėl Konvencijos I priedėlio 32 straipsnyje numatytų tikrinimo procedūrų kyla ginčų, kurių negali išspręsti tikrinimą atlikti prašanti muitinė ir tą tikrinimą atlikti turinti muitinė, tie ginčai perduodami Stabilizacijos ir asociacijos tarybai.

Visais atvejais ginčai tarp importuotojo ir importuojančios šalies muitinės sprendžiami pagal tos šalies įstatymus.

3 straipsnis

Protokolo daliniai pakeitimai

Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali nuspręsti iš dalies pakeisti šio protokolo nuostatas.

4 straipsnis

Pasitraukimas iš Konvencijos

1. Jeigu Europos Sąjunga arba Serbija raštu praneša Konvencijos depozitarui apie ketinimą pasitraukti iš Konvencijos pagal jos 9 straipsnį, Europos Sąjunga ir Serbija nedelsdamos pradeda derybas dėl kilmės taisyklių siekiant įgyvendinti šį Susitarimą.

2. Iki tol, kol įsigalios tokios naujos derybomis sutartos kilmės taisyklės, šiam Susitarimui toliau galioja pasitraukimo metu galiojančios Konvencijos I priedėlyje pateiktos kilmės taisyklės ir tam tikrais atvejais atitinkamos II priedėlio nuostatos. Tačiau nuo pasitraukimo momento bus laikoma, kad Konvencijos I priedėlyje pateiktomis kilmės taisyklėmis ir tam tikrais atvejais atitinkamomis II priedėlio nuostatomis leidžiama tik dvišalė Europos Sąjungos ir Serbijos kumuliacija.

5 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos. Kumuliacija

1. Nepaisant Konvencijos I priedėlio 3 straipsnio, šio Susitarimo 3 protokolo 3 ir 4 straipsniuose numatytos kumuliacijos taisyklės, kurias sudarydamos Susitarimą priėmė Europos Sąjunga ir Serbija (2), toliau galioja šio Susitarimo Šalims iki tol, kol Konvencija bus pradėta taikyti visoms tuose straipsniuose išvardytoms Konvencijos Susitariančiosioms Šalims.

2. Nepaisant Konvencijos I priedėlio 16 straipsnio 5 dalies ir 21 straipsnio 3 dalies, jei kumuliacija susijusi tik su ELPA valstybėmis, Farerų salomis, Europos Sąjung, Turkija ir kitais stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviais, kilmės įrodymas gali būti EUR.1 judėjimo sertifikatas arba kilmės deklaracija.

(1) OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

(2) OL L 278, 2013 10 18, p. 16.

23.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/122

JUNGTINIO KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL LAISVO ASMENŲ JUDĖJIMO, SPRENDIMAS Nr. 1/2014

2014 m. lapkritis 28 d.

kuriuo pakeičiamas to Susitarimo II priedas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo

(2014/947/ES)

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo (1) (toliau – Susitarimas), ypač į jo 14 ir 18 straipsnius,

kadangi:

(1)	Susitarimas buvo pasirašytas 1999 m. birželio 21 d. ir įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.;

(2)	Susitarimo II priedas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo buvo pakeistas 2012 m. kovo 31 d. Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 1/2012 (2);

(3)

Susitarimo II priedą reikia atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į nuo to laiko įsigaliojusius ES teisės aktus, ypač į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 (4) pakeitimus, padarytus Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1244/2010 (5), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012 (6) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1224/2012 (7);

(4)	taip pat reikėtų atsižvelgti į Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos priimtus sprendimus ir rekomendacijas, siekiant įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentą (EB) Nr. 987/2009 po to, kai įsigaliojo Jungtinio komiteto Sprendimas Nr. 1/2012;

(5)	Susitarimo II priedas turėtų būti atnaujintas, atsižvelgiant į susijusių Europos Sąjungos teisės aktų pokyčius,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (toliau – Susitarimas) II priedas iš dalies pakeičiamas taip, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas parengtas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, tekstas visomis šiomis kalbomis yra autentiškas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pirmą antro mėnesio po jo priėmimo Jungtiniame komitete dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. lapkričio 28 d.

Jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

Mario GATTIKER

(1) OL L 114, 2002 4 30, p. 6.

(2) OL L 103, 2012 4 13, p. 51.

(3) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).

(4) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).

(5) 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1244/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 338, 2010 12 22, p. 35).

(6) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 149, 2012 6 8, p. 4).

(7) 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1224/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 349, 2012 12 19, p. 45).

PRIEDAS

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedas iš dalies keičiamas taip:

A skirsnio „Nurodytieji teisės aktai“ 1 punkto tekstas „su pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatančiu jo priedų turinį (1)“ pakeičiamas taip:

„su pakeitimais, padarytais

—	2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatančiu jo priedų turinį (2),

—

2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1244/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (3),

—	2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (4),

—

2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1224/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (5).

(2) OL L 284, 2009 10 30, p. 43."

(3) OL L 338, 2010 12 22, p. 35."

(4) OL L 149, 2012 6 8, p. 4."

(5) OL L 349, 2012 12 19, p. 45.“"

2.	A skirsnio „Nurodytieji teisės aktai“ 1 punkto dalis „Taikant šį Susitarimą Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 suderinamas taip:“ h punkto 1 papunkčio tekstas „1965 m. kovo 19 d. Federalinis papildomų išmokų įstatymas“ pakeičiamas taip: „2006 m. spalio 6 d. Federalinis papildomų išmokų įstatymas“.

A skirsnio „Nurodytieji teisės aktai“ 2 punkte po teksto „2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (6)“ įrašoma:

„su pakeitimais, padarytais

—

—	2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (8),

—

(7) OL L 338, 2010 12 22, p. 35."

(8) OL L 149, 2012 6 8, p. 4."

(9) OL L 349, 2012 12 19, p. 45.“"

4.	A skirsnio „Nurodytieji teisės aktai“ 2 punkto dalyje „Taikant šį Susitarimą Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 suderinamas taip:“ išbraukiamas tekstas „2005 m. gruodžio 20 d. Šveicarijos ir Italijos susitarimas, kuriuo nustatoma specialioji sveikatos priežiūros išmokų kompensavimo tvarka“.

B skirsnyje „Teisės aktai, į kuriuos susitariančiosios šalys deramai atsižvelgia“ po 21 punkto įrašoma:

„22.

2010 m. kovo 3 d. Socialinės apsaugos koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. E2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje apibrėžtų ir elektroniniame kataloge, kuris yra neatsiejama EESSI dalis, išvardytų institucijų duomenų pakeitimo valdymo procedūros nustatymo (10).

23.	2011 m. spalio 19 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. E3 dėl pereinamojo laikotarpio, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 95 straipsnyje (11).

24.	2010 m. gruodžio 16 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H6 dėl tam tikrų principų taikymo sumuojant laikotarpius pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 6 straipsnį (12).

25.	2011 m. birželio 15 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S8 dėl teisės į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 33 straipsnyje paminėtus protezus, svarbius prietaisus ir kitas dideles išmokas natūra (13).

26.	2011 m. gruodžio 13 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. U4 dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 70 straipsnyje nustatytos kompensavimo tvarkos (14).

(10) OL C 187, 2010 7 10, p. 5 (Elektroniniai socialinės apsaugos informacijos mainai)."

(11) OL C 12, 2012 1 14, p. 6."

(12) OL C 45, 2011 2 12, p. 5."

(13) OL C 262, 2011 9 6, p. 6."

(14) OL C 57, 2012 2 25, p. 4.“"

C skirsnyje „Teisės aktai, į kuriuos susitariančiosios šalys atkreipia dėmesį“ po 2 punkto įrašoma:

„3.	2012 m. kovo 15 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos rekomendacija Nr. S1 dėl tarpvalstybinės gyvų donorų organų donorystės finansinių aspektų (15).

(15) OL C 240, 2012 8 10, p. 3.“"

(1) OL L 284, 2009 10 30, p. 43.

(6) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
	*	2014 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas Nr. 940/2014/ES dėl doko mokesčio taikymo Prancūzijos atokiausiuose regionuose tvarkos	1

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 367

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. gruodžio 23d.

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	2014/941/ES
*	2013 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Kanados susitarimo dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje sudarymo	8
	Europos Sąjungos ir Kanados susitarimas dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje	10
	REGLAMENTAI
*	2014 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1377/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos	14
*	2014 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1378/2014, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II ir III priedai	16
*	2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1379/2014, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės stiklo pluošto gijų produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 248/2011, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas	22
*	2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1380/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 595/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles	82
	2014 m. gruodžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1381/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	83
	DIREKTYVOS
*	2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2014/112/ES, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų ( 1 )	86
	SPRENDIMAI
	2014/942/ES
*	2014 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Vokietijai atstovaujantis narys	96
	2014/943/ES
*	2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų etatinių narių skyrimo	97
	2014/944/ES
*	2014 m. birželio 11 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.26818 (C 20/10) (ex N 536/08 & NN 32/10), kurią Italija suteikė Stretto oro uosto valdymo bendrovei SO.G.A.S (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 3571) ( 1 )	99
	2014/945/ES
*	2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Vokietijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 10261) ( 1 )	115
	TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	2014/946/ES
*	2014 m. gruodžio 17 d. ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo 3 protokolas dėl sąvokos produktų kilmė apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų	119
	2014/947/ES
*	2014 m. lapkritis 28 d. Jungtinio komiteto, įsteigto pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, sprendimas Nr. 1/2014, kuriuo pakeičiamas to Susitarimo II priedas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo	122


	(1) Tekstas svarbus EEE