(1)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 24 ir 38 straipsniais, 2001 m. liepos 10 d. Taryba įgaliojo pirmininkaujančią valstybę narę, padedamą Komisijos, derėtis dėl susitarimų su Norvegija bei Islandija dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose. Šis įgaliojimas iš dalies buvo pakeistas 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu. Pirmininkaujanti valstybė narė, padedama Komisijos, derėjosi dėl Susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos.

(2)

Pagal 2006 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimą 2006/697/EB (2) Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimas dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 2006 m. birželio 28 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

(3)

Susitarimas dar nesudarytas. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Sąjunga turi laikytis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatytų procedūrų, kad galėtų sudaryti Susitarimą.

(4)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas.

(5)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį šios valstybės narės pranešė, kad pageidauja dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą.

(6)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis jai nėra privalomas ar taikomas,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 43/2014 (2) nustatomos kvotos 2014 m.;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2014 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 43/2014 (2) nustatomos kvotos 2014 m.;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2014 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia iš dalies pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal kilmę;

(3)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

pagal Protokolą Nr. 36 Jungtinė Karalystė turėjo galimybę ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 31 d. pranešti Tarybai, kad ji nepritaria Komisijos ir Teisingumo Teismo įgaliojimams, nustatytiems Lisabonos sutartimi, dėl policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose Sąjungos aktų, kurie buvo priimti prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai;

(2)

2013 m. liepos 24 d. raštu Tarybos pirmininkui Jungtinė Karalystė pranešė Tarybai, kad ji nepritaria Komisijos ir Teisingumo Teismo įgaliojimams, nustatytiems Lisabonos sutartimi, policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Todėl 2014 m. gruodžio 1 d. atitinkami policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose aktai Jungtinei Karalystei nebetaikomi;

(3)

Jungtinė Karalystė gali pranešti apie savo pageidavimą taikyti aktus, kurie jai nebetaikomi;

(4)

Jungtinė Karalystė nurodė ketinanti pranešti apie savo pageidavimą taikyti kai kuriuos iš tų aktų;

(5)

pagal Protokolo Nr. 36 10 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų nustatyti būtinas tolesnes ir pereinamojo laikotarpio priemones. Taryba taip pat gali, remdamasi 10 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, nustatyti, kad Jungtinė Karalystė turėtų prisiimti tiesiogines finansines pasekmes, kurios būtų būtinai ir neišvengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti taikant tuos aktus;

(6)

reikėtų išvengti aktų, prie kurių taikymo Jungtinė Karalystė vėl siekė prisijungti, bet kokių įgyvendinimo ir taikymo trikdymų. Todėl tie aktai turėtų būti toliau taikomi Jungtinei Karalystei ribotą pereinamąjį laikotarpį, kol įsigalios Tarybos ir Komisijos sprendimai, kuriais Jungtinei Karalystei suteikiamas leidimas dalyvauti taikant tuos aktus;

(7)

kadangi Jungtinė Karalystė nepranešė Tarybai apie savo pageidavimą taikyti Tarybos sprendimus 2008/615/TVR (1) bei 2008/616/TVR (2) ir Tarybos pamatinį sprendimą 2009/905/TVR (3) (toliau – Priumo sprendimai), nuo 2014 m. gruodžio 1 d. jie Jungtinei Karalystei nebetaikomi. Nustojus juos taikyti ir tol, kol Jungtinė Karalystė vėl neprisijungs prie Priumo sprendimų taikymo, ji neturėtų turėti galimybės teisėsaugos tikslais naudotis Eurodac duomenų baze, sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 603/2013 (4);

(8)

tačiau atsižvelgiant į Priumo sprendimų praktinę ir operatyvinę svarbą Sąjungos visuomenės saugumui, ypač teisėtvarkai ir nusikalstamų veikų prevencijai, jų nustatymui ir tyrimui, Jungtinė Karalystė, nuolat konsultuodamasi su veiklos partneriais Jungtinėje Karalystėje, valstybėmis narėmis, Komisija, Europolu ir Eurojustu, turėtų atlikti išsamią poveikio ir galimybių analizę, kad įvertintų Jungtinės Karalystės pakartotinio prisijungimo prie Priumo sprendimų taikymo privalumus ir praktinę naudą, ir imsis tam reikalingų veiksmų, kurių rezultatai turėtų būti paskelbti ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d.;

(9)

jei minėtos poveikio ir galimybių analizės rezultatai bus teigiami, Jungtinė Karalystė ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turėtų nuspręsti, ar per kitas keturias savaites pranešti Tarybai apie savo pageidavimą taikyti Priumo sprendimus, kaip numatyta Protokolo Nr. 36 10 straipsnio 5 dalyje. Jungtinė Karalystė nurodė, kad prieš priimant tokį sprendimą reikia, kad jam balsavimu pritartų jos Parlamentas;

(10)

finansinių pasekmių, kurios būtų patiriamos Jungtinei Karalystei nustojus taikyti Priumo sprendimus, taisyklės nustatomos Tarybos sprendimu 2014/837/ES (5);

(11)

pagal Protokolo Nr. 36 10 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą, tačiau privalo jo laikytis,

(1)

pagal Protokolą Nr. 36 Jungtinė Karalystė turėjo galimybę ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 31 d. pranešti Tarybai, kad ji nepritaria Komisijos ir Teisingumo Teismo įgaliojimams, nustatytiems Lisabonos sutartimi, dėl policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose Sąjungos aktų, kurie buvo priimti prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai;

(2)

2013 m. liepos 24 d. raštu Tarybos pirmininkui Jungtinė Karalystė pranešė Tarybai, kad ji nepritaria Komisijos ir Teisingumo Teismo įgaliojimams, nustatytiems Lisabonos sutartimi, policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Todėl 2014 m. gruodžio 1 d. atitinkami policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose aktai Jungtinei Karalystei nebetaikomi;

(3)

Jungtinė Karalystė gali pranešti apie savo pageidavimą taikyti aktus, kurie jai nebetaikomi;

(4)

Jungtinė Karalystė nurodė ketinanti pranešti apie savo pageidavimą taikyti kai kuriuos iš tų aktų;

(5)

pagal Protokolo Nr. 36 10 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų nustatyti būtinas tolesnes ir pereinamojo laikotarpio priemones. Taryba taip pat gali, remdamasi 10 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, nustatyti, kad Jungtinė Karalystė turėtų prisiimti tiesiogines finansines pasekmes, kurios būtų būtinai ir neišvengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti taikant tuos aktus;

(6)

kadangi Jungtinė Karalystė nepranešė Tarybai apie savo pageidavimą taikyti Tarybos sprendimus 2008/615/TVR (1) ir 2008/616/TVR (2) ir Tarybos pamatinį sprendimą 2009/905/TVR (3) (toliau – Priumo sprendimai), nuo 2014 m. gruodžio 1 d. jie Jungtinei Karalystei nebetaikomi. Tačiau atsižvelgiant į Priumo sprendimų praktinę ir operatyvinę svarbą Sąjungos visuomenės saugumui, ypač teisėtvarkai ir nusikalstamų veikų prevencijai, jų nustatymui ir tyrimui, Sprendimu 2014/836/ES (4) Taryba nusprendė, kad Jungtinė Karalystė turi atlikti išsamią poveikio ir galimybių analizę, kad įvertintų Jungtinės Karalystės pakartotinio prisijungimo prie Priumo sprendimų taikymo privalumus ir praktinę naudą, ir imsis tam reikalingų veiksmų, kurių rezultatai turi būti paskelbti ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d. Jei poveikio ir galimybių analizės rezultatai bus teigiami, Jungtinė Karalystė ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. nuspręs, ar per kitas keturias savaites pranešti Tarybai apie savo pageidavimą taikyti Priumo sprendimus, kaip numatyta Protokolo Nr. 36 10 straipsnio 5 dalyje;

(7)

pagal programą „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“, įkurtą Tarybos sprendimu 2007/125/TVR (5), Jungtinei Karalystei buvo skirta lėšų dviems projektams, susijusiems su sprendimais 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR: pirmasis susijęs su Jungtinės Karalystės keitimosi DNR analitėmis pagal Priumo sprendimą įgyvendinimu, kuriam skirtas didžiausias bendras finansavimas sudaro 961 019 EUR, suteiktų Vidaus reikalų ministerijai, antrasis susijęs su Jungtinės Karalystės Priumo pirštų antspaudų vertinimu, kuriam skirtas didžiausias bendras finansavimas sudaro 547 836 EUR, suteiktų Vidaus reikalų ministerijai. Bendra suma sudaro 1 508 855 EUR;

(8)

jei Jungtinė Karalystė nesilaikytų vieno iš Sprendimo 2014/836/ES 2 straipsnyje nustatytų terminų arba nuspręstų netaikyti Priumo sprendimų, kaip tiesioginės finansinės pasekmės, kurios būtų būtinai ir neišvengiamai patiriamos jai nustojus taikyti Priumo sprendimus, Jungtinė Karalystė turėtų grąžinti sumas, kurias Komisija faktiškai išmokėjo kaip įnašą iš Sąjungos bendrojo biudžeto, skirtą tiems sprendimams įgyvendinti;

(9)

pagal Protokolo Nr. 36 10 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą Jungtinė Karalystė dalyvauja priimant šį sprendimą ir privalo jo laikytis,

(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 11 straipsnio 1 ir 2 dalis institucijos atitinkamomis priemonėmis privalo suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. Taip pat reikalaujama, kad institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene. Be to, pagal Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnį ir pagal ES sutarties 11 straipsnio 3 dalį Komisija, prieš teikdama teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus, turi plačiai konsultuotis;

(2)

remiantis SESV 298 straipsniu, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, privalo remtis atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

(3)

Komisija yra pasiryžusi didinti savo darbuotojų ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų ryšių skaidrumą;

(4)

galimybę susipažinti su institucijų dokumentais piliečiai jau turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (1). Šis sprendimas nesusijęs nei su galimybe susipažinti su dokumentais, nei su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymu;

(5)

2014 m. lapkričio 25 d. Komisija, remdamasi Komisijos pirmininko 2014 m. liepos 15 d. išdėstytomis politinėmis gairėmis, priėmė Sprendimą 2014/839/ES, Euratomas (2), kuriuo reikalaujama, kad Komisijos nariai viešai skelbtų informaciją apie savo ir savo kabineto narių susitikimus su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, kuriuose aptariami su Sąjungos politikos formavimu ir įgyvendinimu susiję klausimai;

(6)

Komisijos generaliniai direktoriai susitikimus su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis gali rengti panašiais tikslais kaip nurodytieji minėtame sprendime. Taigi tikslinga tokiems susitikimams taikyti panašius skaidrumo reikalavimus;

(7)

todėl Komisijos generaliniai direktoriai turėtų viešai skelbti informaciją apie savo susitikimus su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, kuriuose aptariami su Sąjungos sprendimų priėmimu ir politikos įgyvendinimu susiję klausimai;

(8)

šis sprendimas netaikomas dėl įprastinių institucijų ryšių rengiamiems susitikimams su kitų Sąjungos institucijų ar organų atstovais. Šis sprendimas netaikomas susitikimams su valstybių narių valdžios institucijų atstovais, nes šios institucijos veikia siekdamos bendrojo intereso ir padeda Komisijai vykdyti užduotis pagal lojalaus bendradarbiavimo principą. Kad būtų saugomi tarptautiniai Sąjungos ryšiai, šis sprendimas netaikomas susitikimams su trečiųjų šalių valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovais;

(9)

siekiant atsižvelgti į SESV 154 straipsnyje numatytą specifinį dialogo su socialiniais partneriais pobūdį, taip pat į SESV 17 straipsnio 3 dalyje numatytą specifinį dialogo su bažnyčiomis bei filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis pobūdį, šis sprendimas neturėtų būti taikomas tokio pobūdžio susitikimams;

(10)

atsižvelgiant į specifinį politinių partijų vaidmenį, įtvirtintą ES sutarties 10 straipsnio 4 dalyje, ir į tai, kad 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką (3), numatyta, kad minėtas registras netaikomas politinėms partijoms, šis sprendimas taip pat neturėtų būti taikomas susitikimams su politinių partijų atstovais;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais specifiniais atvejais vieša informacija apie susitikimus gali pakenkti asmens gyvybės, neliečiamumo ar privatumo apsaugai, Sąjungos finansų, pinigų ar ekonomikos politikai, rinkų stabilumui ar neskelbtinos komercinės informacijos apsaugai, tinkamam teismo procesų, inspekcijų, tyrimų, auditų ar kitų administracinių procedūrų vykdymui arba bet kokio kito Sąjungos lygmeniu pripažinto viešojo intereso apsaugai, tokiais atvejais minėta informacija turėtų būti neskelbiama;

(12)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (4) 5 straipsnio a punktu, susitikimuose su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis dalyvaujančių generalinių direktorių pavardės gali būti skelbiamos viešai; kiti asmenys turi būti davę aiškų sutikimą;

(13)

šiuo sprendimu nedaromas poveikis didesniems skaidrumo reikalavimams ar įsipareigojimams, nustatytiems Sąjungos teisės aktuose ar Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose,

(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 11 straipsnio 1 ir 2 dalis institucijos atitinkamomis priemonėmis privalo suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. Taip pat reikalaujama, kad institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene. Be to, pagal Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnį ir pagal ES sutarties 11 straipsnio 3 dalį Komisija, prieš teikdama teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus, turi plačiai konsultuotis;

(2)

šiuo tikslu Komisijos nariai ir jų kabinetų nariai reguliariai susitinka su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, kad išsiaiškintų, su kokiais sunkumais jie susiduria, ir kad suprastų jų požiūrį į Sąjungos politiką ir teisės aktus;

(3)

siekiant palengvinti Europos piliečių dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo atviriau, kaip nustatyta ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje, svarbu piliečiams suteikti galimybę žinoti, kokių ryšių Komisijos nariai ir jų kabinetų nariai turi su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis;

(4)

galimybę susipažinti su institucijų dokumentais piliečiai jau turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (1). Šis sprendimas nesusijęs nei su galimybe susipažinti su dokumentais, nei su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymu;

(5)

Komisija, remdamasi Komisijos pirmininko 2014 m. liepos 15 d. išdėstytomis politinėmis gairėmis, įsipareigojo didinti ryšių su suinteresuotaisiais subjektas ir lobistais skaidrumą;

(6)

nors papildomos priemonės dėl Komisijos narių ir jų kabinetų narių dalyvavimo viešuose renginiuose nereikalingos, nes tokia informacija ir taip skelbiama viešai, informacijos apie susitikimus su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis skelbimas dar labiau padidintų Komisijos veiksmų skaidrumą;

(7)

todėl Komisijos nariai turėtų viešai skelbti informaciją apie savo ar savo kabineto narių susitikimus su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, kuriuose aptariami su Sąjungos sprendimų priėmimu ir politikos įgyvendinimu susiję klausimai;

(8)

šis sprendimas netaikomas dėl įprastinių institucijų ryšių rengiamiems susitikimams su kitų Sąjungos institucijų ar organų atstovais. Šis sprendimas netaikomas susitikimams su valstybių narių valdžios institucijų atstovais, nes šios institucijos veikia siekdamos bendrojo intereso ir padeda Komisijai vykdyti užduotis pagal lojalaus bendradarbiavimo principą. Kad būtų saugomi tarptautiniai Sąjungos ryšiai, šis sprendimas netaikomas susitikimams su trečiųjų šalių valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovais. Šis sprendimas netaikomas Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos susitikimams, kuriuose ji dalyvauja kaip vyriausioji įgaliotinė;

(9)

siekiant atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 154 straipsnyje numatytą specifinį dialogo su socialiniais partneriais pobūdį, taip pat į SESV 17 straipsnio 3 dalyje numatytą specifinį dialogo su bažnyčiomis bei filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis pobūdį, šis sprendimas neturėtų būti taikomas tokio pobūdžio susitikimams;

(10)

atsižvelgiant į specifinį politinių partijų vaidmenį, įtvirtintą ES sutarties 10 straipsnio 4 dalyje, ir į tai, kad 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką (2), numatyta, kad minėtas registras netaikomas politinėms partijoms, šis sprendimas taip pat neturėtų būti taikomas susitikimams su politinių partijų atstovais;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais specifiniais atvejais informacijos apie susitikimus paskelbimas gali pakenkti asmens gyvybės, neliečiamumo ar privatumo apsaugai, Sąjungos finansų, pinigų ar ekonomikos politikai, rinkų stabilumui ar neskelbtinos komercinės informacijos apsaugai, tinkamam teismo procesų, inspekcijų, tyrimų, auditų ar kitų administracinių procedūrų vykdymui arba bet kokio kito Sąjungos mastu pripažinto viešojo intereso apsaugai, tokiais atvejais minėta informacija turėtų būti neskelbiama;

(12)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (3) 5 straipsnio a punktu, susitikimuose su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis dalyvaujančių Komisijos narių ir jų kabinetų narių pavardės gali būti skelbiamos viešai; kiti asmenys turi būti davę aiškų sutikimą;

(13)

šiuo sprendimu nedaromas poveikis didesniems skaidrumo reikalavimams ar įsipareigojimams, nustatytiems Sąjungos teisės aktuose ar Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose,

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 371 straipsnį Belgija gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalyje nurodytų sandorių, jeigu ji tokių sandorių neapmokestino 1978 m. sausio 1 d.; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant PVM nuosavų išteklių bazę;

(2)

2014 m. balandžio 29 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 14 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Belgija paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 9 punkte nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų PVM nuosavų išteklių bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotą procentinę dalį. Belgija parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Belgijai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant PVM nuosavų išteklių bazę naudoti fiksuotą procentinę dalį;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 90/177/Euratomas, EEB (4),

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 377 straipsnį Portugalija, laikydamasi 1989 m. sausio 1 d. šioje valstybėje narėje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant PVM nuosavų išteklių bazę;

(2)

2014 m. balandžio 10 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 19 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Portugalija paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų PVM nuosavų išteklių bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotą procentinę dalį. Portugalija parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Portugalijai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant PVM nuosavų išteklių bazę naudoti fiksuotą procentinę dalį;

(3)

Portugalija paprašė Komisijos leisti naudoti 2011 m. nacionalinių sąskaitų duomenis pagal 2010 m. ESS 2014 finansinių metų vidutinei svertinei normai apskaičiuoti. Naujausi turimi nacionalinių sąskaitų duomenys pagal 95 ESS su reikiamu išskaidymo lygiu yra 2010 m., o nacionalinių sąskaitų duomenys pagal 2010 m. ESS su reikiamu išskaidymo lygiu bus tik 2011 m., kai Portugalija turės pateikti savo 2014 finansinių metų PVM nuosavų išteklių bazės ataskaitas. Todėl Portugalijai turėtų būti leista naudoti 2011 m. nacionalinių sąskaitų duomenis pagal 2010 m. ESS 2014 finansinių metų vidutinei svertinei normai apskaičiuoti;

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (4) (2010 m. ESS) 10 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali naudoti 2010 m. ESS pagrįstus duomenis, kol galioja Tarybos sprendimas 2007/463/EB, Euratomas (5), tais atvejais, kai nėra būtinų išsamių 1995 m. ESS duomenų;

(5)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(6)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/749/ES, Euratomas (6),

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/749/ES, Euratomas, kuriuo Portugalijai leidžiama naudoti tam tikrus apytikrius įverčius ir ankstesnių nei priešpaskutinių metų statistinius duomenis PVM nuosavų išteklių bazei apskaičiuoti“

2)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

3)

įterpiamas 1a straipsnis:

4)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 386 straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Vengrija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant PVM nuosavų išteklių bazę;

(2)

2014 m. balandžio 29 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 14 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Vengrija paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų PVM nuosavų išteklių bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotą procentinę dalį. Vengrija parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Vengrijai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant PVM nuosavų išteklių bazę naudoti fiksuotą procentinę dalį;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 2005/818/EB, Euratomas (4),

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 371 straipsnį Jungtinė Karalystė gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalyje nurodytų sandorių, jeigu ji tokių sandorių neapmokestino 1978 m. sausio 1 d.; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant nuosavų išteklių iš PVM bazę;

(2)

2014 m. balandžio 22 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 4 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Jungtinė Karalystė paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotas procentines dalis. Jungtinė Karalystė parodė, kad praeityje procentinės dalys laikui bėgant išlikdavo stabilios. Todėl Jungtinei Karalystei pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti fiksuotas procentines dalis;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/747/ES, Euratomas (4),

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

2)

po 1 straipsnio įterpiami 1a ir 1b straipsniai:

3)

2 straipsnis išbraukiamas.

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 387 straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Malta, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 8 ir 10 punktuose nurodytų sandorių; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant nuosavų išteklių iš PVM bazę;

(2)

2014 m. balandžio 29 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 4 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Malta paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 8 ir 10 punktuose nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotą procentinę dalį. Malta parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Maltai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti fiksuotą procentinę dalį;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę,

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 384 straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Latvija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 2 ir 10 punktuose nurodytų sandorių; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant nuosavų išteklių iš PVM bazę;

(2)

2014 m. balandžio 30 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 14 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Latvija paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 2 ir 10 punktuose nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotą procentinę dalį. Latvija parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Latvijai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti fiksuotą procentinę dalį;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 2005/817/EB, Euratomas (4),

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 385 straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Lietuva, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių. Į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant nuosavų išteklių iš PVM bazę;

(2)

2014 m. balandžio 29 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 14 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Lietuva paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotą procentinę dalį. Lietuva parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Lietuvai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti fiksuotą procentinę dalį;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 2005/819/EB, Euratomas (4),

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 371 straipsnį Prancūzija gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalyje nurodytų sandorių, jeigu ji tokių sandorių neapmokestino 1978 m. sausio 1 d.; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant nuosavų išteklių iš PVM bazę;

(2)

2014 m. balandžio 30 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 26 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Prancūzija paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 2 ir 10 punktuose nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų PVM nuosavų išteklių bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotą procentinę dalį. Prancūzija parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Prancūzijai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant PVM nuosavų išteklių bazę naudoti fiksuotą procentinę dalį;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 90/176/Euratomas, EEB (4),

(1)

siekdama sandorius suskirstyti į Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas statistines kategorijas, Bulgarija dabar gali naudoti priešpaskutinių metų prieš tuos finansinius metus, pagal kuriuos turi būti apskaičiuojama PVM išteklių bazė, nacionalines sąskaitas. Dėl to Bulgarijai nebereikia leidimo naudoti ankstesnių nei priešpaskutinių finansinių metų, einančių po 2013 m., nacionalines sąskaitas. Todėl 1 straipsnis turėtų būti taikomas iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(2)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 390a straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2006 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tarptautinio keleivių vežimo sandoriai neapmokestinami, Bulgarija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių. Į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant nuosavų išteklių iš PVM bazę;

(3)

Bulgarija paprašė Komisijos leisti naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus PVM nuosavų išteklių bazei apskaičiuoti, nes ji negali tiksliai apskaičiuoti Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių PVM nuosavų išteklių bazės. Tokiam apskaičiavimui atlikti greičiausiai prireiktų nepagrįstai didelių administracinių sąnaudų, palyginti su nedideliu tų sandorių poveikiu Bulgarijos bendrai PVM nuosavų išteklių bazei. Bulgarija gali atlikti apytikrius apskaičiavimus tos sandorių kategorijos atžvilgiu. Todėl Bulgarijai turėtų būti leista naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus PVM nuosavų išteklių bazei apskaičiuoti;

(4)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(5)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 2010/4/ES, Euratomas (3),

1)

1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

2)

3 straipsnis išbraukiamas.

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 284 straipsnį Vokietija gali toliau taikyti laipsnišką mokesčio lengvatą, jei ji pasinaudojo galimybe pagal Tarybos direktyvos 67/228/EEB (3) 14 straipsnį; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant PVM nuosavų išteklių bazę;

(2)

2014 m. balandžio 29 d. raštu (4) Vokietija paprašė panaikinti leidimą, susijusį su laipsniškos mokesčio lengvatos taikymu, nes ji daugiau nebeteikia laipsniškos mokesčio lengvatos mažoms įmonėms;

(3)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 90/179/Euratomas, EEB (5),

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 371 straipsnį Airija gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalyje nurodytų sandorių, jeigu ji tokių sandorių neapmokestino 1978 m. sausio 1 d.; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant PVM nuosavų išteklių bazę;

(2)

2014 m. balandžio 28 d. raštu (3) Airija paprašė Komisijos iki 2018 finansinių metų imtinai pratęsti leidimo naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus PVM nuosavų išteklių bazei apskaičiuoti taikymo trukmę Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių atžvilgiu. Airijai turėtų būti leista toliau naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus PVM nuosavų išteklių bazei apskaičiuoti;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 2010/5/ES, Euratomas (4),

2 straipsnis pakeičiamas taip:

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 380 straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Švedija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 1, 9 ir 10 punktuose nurodytų sandorių; į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant PVM nuosavų išteklių bazę;

(2)

2014 m. balandžio 30 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 14 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo (3) Švedija paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 1, 9 ir 10 punktuose nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų PVM nuosavų išteklių bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotas procentines dalis. Švedija parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Švedijai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant PVM nuosavų išteklių bazę naudoti fiksuotas procentines dalis;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 96/565/EB, Euratomas (4),

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 390 straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Slovakija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių. Į šiuos sandorius būtina atsižvelgti nustatant nuosavų išteklių iš PVM bazę;

(2)

2014 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme į Komisijos 2014 m. vasario 14 d. raštą dėl PVM nuosavų išteklių patikrinimų supaprastinimo Slovakija paprašė Komisijos leisti apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte nurodytų sandorių 2014–2020 finansinių metų nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti tarpinės bazės fiksuotą procentinę dalį. Slovakija parodė, kad praeityje procentinė dalis laikui bėgant išlikdavo stabili. Todėl Slovakijai pagal Komisijos atsiųstą raštą turėtų būti leista apskaičiuojant nuosavų išteklių iš PVM bazę naudoti fiksuotą procentinę dalį;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos sprendimą 2005/820/EB, Euratomas (3),