25.11.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1252/2014

2014 m. gegužės 28 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB papildoma nuostatomis dėl žmonėms skirtų vaistų veikliųjų medžiagų gerosios gamybos praktikos principų ir gairių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (1), ypač į jos 47 straipsnio trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

visos Sąjungoje gaminamos veikliosios medžiagos, įskaitant eksportuoti skirtas veikliąsias medžiagas, turėtų būti gaminamos pagal veikliųjų medžiagų gerosios gamybos praktikos principus ir gaires, kurie šiuo metu yra nustatyti Komisijos paskelbtose techninėse veikliųjų medžiagų gamybos gairėse. Būtina nustatyti veikliųjų medžiagų gerosios gamybos praktikos principus ir gaires teisiškai privalomu aktu;

(2)

siekiant skatinti naudoti darniuosius standartus pasauliniu lygmeniu, veikliųjų medžiagų gerosios gamybos praktikos principai ir gairės turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į Tarptautinės konferencijos dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo nustatytas veikliųjų medžiagų gaires;

(3)

gerosios gamybos praktikos principai ir gairės turėtų apimti visus klausimus, veiklą ir procesus, kurie yra labai svarbūs veikliųjų medžiagų kokybei nustatyti, pvz., kokybės valdymą, darbuotojus, patalpas ir įrangą, dokumentus, medžiagų valdymą, gamybą, kokybės tikrinimus proceso metu, pakavimą, ženklinimą, laboratorinius patikrinimus, grąžinimus, skundus ir atšaukimą, sutarčių sudarymą ir perpakavimą. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių principų ir gairių veikliųjų medžiagų gamintojai turėtų būti įpareigoti nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą šių medžiagų kokybės valdymo sistemą;

(4)

darbuotojai, dirbantys antisanitarinėmis sąlygomis, dėvintys netinkamą aprangą arba užsiimantys galinčia teršti veikla gamybos vietoje, gali pakenkti veikliosios medžiagos kokybei. Tam turėtų būti užkirstas kelias užtikrinant sanitariją ir sveikatos įpročius, kurie yra tinkami atliekamoms gamybos operacijoms. Tokia praktika turėtų būti numatyta veikliosios medžiagos gamintojo nustatytoje kokybės valdymo sistemoje;

(5)	siekiant užtikrinti tinkamą veikliosios medžiagos kokybę, būtina iki minimumo sumažinti galimą užterštumą ir kryžminį užteršimą reikalaujant naudoti patalpas, gamybos procesus ir talpyklas, skirtus šiam tikslui, taip pat vykdyti atitinkamą taršos kontrolę;

(6)

ypač svarbu, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo gaminant kenksmingas žmonių sveikatai veikliąsias medžiagas. Kitų produktų užteršimas labai įjautrinančiomis veikliosiomis medžiagomis galėtų kelti rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, kadangi sąlytis su šiomis medžiagomis labai dažnai sukelia padidėjusį jautrumą ir alergines reakcijas. Dėl šios priežasties šių veikliųjų medžiagų gamyba turėtų būti leidžiama tik atskirtose gamybos vietose. Naudoti atskirtas gamybos vietas taip pat gali būti būtina gaminant veikliąsias medžiagas, kurios gali būti kenksmingos žmonių sveikatai dėl savo veikimo gebos arba jų infekcinio ar toksinio pobūdžio. Tokių medžiagų atveju gamintojas turėtų įvertinti riziką žmonių sveikatai ir atskirų gamybos vietų poreikį;

(7)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atsekti, nustatyti ir išspręsti galimas kokybės problemas, taip pat patikrinti, ar laikomasi gerosios gamybos praktikos, gamintojas turėtų saugoti išsamius užrašus apie visus procesus, kuriuos jis atlieka, susijusius su veikliųjų medžiagų gamyba, įskaitant nukrypimus nuo šių procesų;

(8)

siekiant užtikrinti, kad vaistai atitiktų atitinkamus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, taip pat apsaugoti visuomenės sveikatą, veikliųjų medžiagų gamintojai turėtų nedelsdami pranešti apie visus pakeitimus, kurie gali turėti įtakos veikliosios medžiagos kokybei, vaistų gamintojams, naudojantiems tą veikliąją medžiagą;

(9)

būtina turėti patvirtintas tinkamas procedūras užregistruoti ir nagrinėti su kokybe susijusius skundus ir atšaukti produktą, kad būtų sparčiai sprendžiamos kokybės problemos ir pašalintos iš rinkos veikliosios medžiagos, kurios neatitinka kokybės standartų arba kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai;

(10)	jei veikliosios medžiagos gamintojas patiki bet kokią gamybos dalį kitai šaliai, svarbu patikslinti raštu tos kitos šalies atsakomybę, kad būtų laikomasi gerosios gamybos praktikos ir kokybės užtikrinimo priemonių;

(11)	gerosios gamybos praktikos taikymas perpakavimo ir pakartotinio ženklinimo procesui yra būtinas siekiant užtikrinti, kad veikliosios medžiagos nebūtų neteisingai paženklintos arba užterštos per šį procesą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomi žmonėms skirtų vaistų veikliųjų medžiagų, įskaitant eksportui skirtas veikliąsias medžiagas, gerosios gamybos praktikos principai ir gairės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) Gamyba– bet kokia visiška ar dalinė medžiagų gavimo operacija, gamyba, pakavimas, perpakavimas, ženklinimas, pakartotinis ženklinimas, kokybės kontrolė ar veikliųjų medžiagų išleidimas ir susiję tikrinimai;

2) veikliosios medžiagos pradinė medžiaga– bet kokia medžiaga, iš kurios pagaminama arba ekstrahuojama veiklioji medžiaga;

3) veikliosios medžiagos tarpinis produktas– medžiaga, kuri yra gaunama gaminant veikliąją medžiagą ir kuri skirta tolesniam perdirbimui;

4) Žaliava– bet kokia medžiaga, reagentas arba tirpiklis, kurie yra skirti naudoti gaminant veikliąją medžiagą ir iš kurių tiesiogiai veiklioji medžiaga nėra pagaminama arba ekstrahuojama.

3 straipsnis

Kokybės valdymas

1. Veikliųjų medžiagų gamintojai („gamintojas“) sukuria, dokumentuoja ir įgyvendina veiksmingą šių medžiagų kokybės valdymo sistemą jų atliekamų gamybos operacijų metu („gamybos procesas“). Sistemoje numatomas aktyvus valdymo ir gamybos personalo dalyvavimas.

Sistema užtikrinama, kad veikliosios medžiagos atitiktų jų kokybės ir grynumo specifikacijas, nustatytas pagal 12 straipsnio 1 dalį.

Sistema apima kokybės rizikos valdymą.

2. Gamintojas paskiria kokybės padalinį, kuris yra nepriklausomas gamybos padalinys ir būtų atsakingas už kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

3. Gamintojas atlieka reguliarius vidaus auditus ir tolesnius veiksmus dėl nustatytų faktų.

4 straipsnis

Darbuotojai

1. Gamintojas turi užtikrinti pakankamą skaičių darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, įgytą per išsilavinimą, mokymą ar patirtį, vykdyti ir prižiūrėti veikliųjų medžiagų gamybą.

2. Darbuotojai turi dirbti tinkamomis sanitarinėmis ir higienos sąlygomis gamybos vietoje. Darbuotojai neturi patekti į gamybos vietą, jei jie:

a)	serga užkrečiama liga ar turi atvirų pažeidimų ar kitų matomo kūno paviršiaus dermatologinių pokyčių, kurie galėtų neigiamai paveikti veikliosios medžiagos kokybę ir grynumą;

b)	dėvi aprangą, kuri yra akivaizdžiai nešvari arba neapsaugo veikliosios medžiagos nuo galimo darbuotojų sukelto užteršimo, arba neapsaugo darbuotojų nuo sąlyčio su veikliosiomis medžiagomis, galimai kenksmingomis žmonių sveikatai;

c)	patekimo į gamybos vietą metu vykdo veiklą, kuri galėtų užteršti arba kitaip paveikti veikliosios medžiagos kokybę.

5 straipsnis

Pastatai ir patalpos

1. Pastatai ir patalpos, naudojami veikliųjų medžiagų gamybai, turi būti išdėstyti, suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad būtų tinkami pagal numatomas operacijas ir juos būtų lengviau valyti ir prižiūrėti atsižvelgiant į gamybos tipą ir etapą, kuriems pastatai ir patalpos yra naudojami.

Patalpos ir medžiagų bei darbuotojų srautas per patalpas turi būti suprojektuoti taip, kad įvairios cheminės ir kitos medžiagos būtų laikomos atskirai ir neterštų viena kitos.

2. Pastatai turi būti tinkamai prižiūrimi ir remontuojami, taip pat laikomi švarūs.

3. Labai įjautrinančios veikliosios medžiagos turi būti gaminamos atskirtose gamybos vietose.

Gamintojas įvertina poreikį naudoti atskiras gamybos vietas gaminant veikliąsias medžiagas, kurios gali būti kenksmingos žmonių sveikatai dėl jų veikimo gebos arba jų infekcinio ar toksinio pobūdžio. Vertinime turi būti įvertinta rizika žmogaus sveikatai, kurią kelia šie veikliosios medžiagos, atsižvelgiant į veikliosios medžiagos veikimo gebą, toksiškumą, infekciškumą ir taikomas rizikos mažinimo procedūras. Vertinimas turi būti patvirtintas raštu.

Jeigu įvertinus išaiškėja pakenkimo žmonių sveikatai rizika, veiklioji medžiaga turi būti gaminama atskirtose gamybos vietose.

6 straipsnis

Įranga

1. Įranga, naudojama gaminant veikliąsias medžiagas, turi būti tinkamai suprojektuota, nustatyto dydžio ir išdėstyta atsižvelgiant į numatomą naudojimą, valymą, priežiūrą ir prireikus dezinfekavimą.

Įranga turi būti sukonstruota ir eksploatuojama taip, kad paviršiai, kurie liečiasi su žaliavomis, veikliosios medžiagos pradinėmis medžiagomis, veikliosios medžiagos tarpiniais produktais arba veikliosiomis medžiagomis, nepaveiktų žaliavų, veikliosios medžiagos pradinių medžiagų, veikliosios medžiagos tarpinių produktų arba veikliųjų medžiagų kokybės tiek, kad jie jau nebeatitiktų specifikacijų, nustatytų pagal 12 straipsnio 1 dalį.

2. Gamintojas nustato rašytines įrangos valymo ir paskesnio jos tinkamumo naudoti gamybos proceso metu patikrinimo procedūras.

3. Kontrolės, svėrimo, matavimo, stebėsenos ir bandymų įranga, kuri užtikrinant veikliosios medžiagos kokybę yra labai svarbi, turi būti kalibruojama pagal rašytines procedūras ir nustatytą tvarkaraštį.

7 straipsnis

Dokumentai ir įrašai

1. Gamintojas sukuria (nustato) ir prižiūri dokumentų sistemą ir rašytines procedūras, apimančius gamybos procesą.

Visi dokumentai, susiję su gamybos procesu, rengiami, persvarstomi, patvirtinami ir platinami pagal rašytines procedūras.

Gamintojas registruoja bent jau šiuos elementus, susijusius su gamybos procesu:

1)	įrangos valymą ir naudojimą;

2)	žaliavų, veikliosios medžiagos pradinių medžiagų ir tarpinių produktų kilmę;

3)	žaliavų, veikliosios medžiagos pradinių medžiagų ir tarpinių produktų tikrinimus;

4)	žaliavų, veikliosios medžiagos pradinių medžiagų ir tarpinių produktų naudojimą;

5)	veikliųjų medžiagų ir pakavimo medžiagų ženklinimą;

6)	pagrindines gamybos instrukcijas;

7)	partijų gamybą ir kontrolę;

8)	laboratorinius patikrinimus.

Su gamybos procesu susijusių dokumentų išdavimas, persvarstymas, pakeitimas ir panaikinimas turi būti kontroliuojamas, o įrašai apie jų persvarstymą, pakeitimą ir panaikinimą turi būti saugomi.

2. Visa gamybos proceso metu atlikta kokybės užtikrinimo veikla turi būti registruojama tuo metu, kai ji yra vykdoma. Bet koks nukrypimas nuo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų rašytinių procedūrų turi būti patvirtinamas dokumentais ir paaiškintas. Veikliosios medžiagos kokybę veikiantys arba neleidžiantys veikliajai medžiagai atitikti 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų specifikacijų nukrypimai turi būti ištirti, o tyrimas ir jo išvados turi būti patvirtinti dokumentais.

3. Atlikus gamybos ir kontrolės operacijas gamintojas saugo visus gamybos ir kontrolės įrašus ne trumpiau kaip vienerius metus po to, kai baigiasi tos partijos galiojimas. Veikliosios medžiagos įrašus su pakartotinio tyrimo datomis gamintojas saugo bent trejus metus po visos partijos pateikimo rinkai.

8 straipsnis

Medžiagų valdymas

1. Gamintojas turi turėti patvirtintas rašytines procedūras įvežamų medžiagų kokybei užtikrinti, į kurias būtų įtraukti šie elementai:

gavimas;

2)	identifikacija;

3)	karantinas;

4)	saugojimas;

5)	tvarkymas;

6)	mėginių ėmimas;

bandymai;

8)	patvirtinimas;

9)	atmetimas.

2. Gamintojas turi turėti veikiančią sistemą svarbiausių medžiagų tiekėjams įvertinti.

9 straipsnis

Gamyba ir kontrolė proceso metu

1. Gamybos operacijos turi būti kontroliuojamos, siekiant stebėti ir koreguoti gamybos procesą ar patikrinti, ar veiklioji medžiaga atitinka kokybės ir grynumo specifikacijas pagal 12 straipsnio 1 dalį. Gamybos operacijos, kurios yra ypatingos svarbos užtikrinant, kad veiklioji medžiaga atitiktų 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus kokybės reikalavimus, vykdomos vizualiai prižiūrint kvalifikuotiems darbuotojams arba taikant lygiavertę kontrolę.

2. Žaliavų ir veikliosios medžiagos pradinių medžiagų svėrimas ir matavimas turi būti tikslūs ir vykdomi tokiu būdu, kuris neturi poveikio jų tinkamumui naudoti.

3. Gamybos operacijos, įskaitant bet kokią operaciją po veikliosios medžiagos tarpinių produktų arba veikliosios medžiagos išgryninimo, turi būti atliekamos taip, kad žaliavos, veikliosios medžiagos pradinės medžiagos, tarpiniai produktai ir pačios veikliosios medžiagos nebūtų užterštos kitomis medžiagomis.

10 straipsnis

Pakavimas ir ženklinimas

1. Talpyklos turi būti tinkamai apsaugotos nuo gedimo ar veikliosios medžiagos užteršimo nuo to momento, kai veiklioji medžiaga yra supakuota, iki tol, kol ji bus naudojama vaistų gamybai.

2. Etikečių saugojimas, spausdinimas ir naudojimas ant veikliųjų medžiagų pakuotės turi būti kontroliuojamas. Etiketėse turi būti informacija, būtina siekiant užtikrinti veikliosios medžiagos kokybę.

11 straipsnis

Pateikimas rinkai

Veiklioji medžiaga pateikiama rinkai tik po to, kai ji buvo kokybės skyriaus išleista parduoti.

12 straipsnis

Laboratoriniai patikrinimai

1. Gamintojas nustato veikliųjų medžiagų, kurias jis gamina, ir tame procese naudojamų žaliavų, veikliosios medžiagos pradinių medžiagų ir tarpinių produktų kokybės ir grynumo specifikacijas.

2. Laboratoriniai bandymai atliekami siekiant patikrinti, kaip laikomasi 1 dalyje nurodytų specifikacijų.

Gamintojas išduoda kiekvienos veikliosios medžiagos partijos tyrimo sertifikatus prašant:

a)	kompetentingoms valstybės narės institucijoms;

b)	veikliųjų medžiagų gamintojams, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai tiekiama veiklioji medžiaga siekiant ją toliau perdirbti, pakuoti, perpakuoti, ženklinti arba pakartotinai ženklinti;

c)	veikliųjų medžiagų platintojams ir brokeriams;

d)	vaistų gamintojams, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai tiekiama veiklioji medžiaga.

3. Gamintojas stebi veikliosios medžiagos stabilumą atlikdamas stabilumo tyrimus. Veikliųjų medžiagų galiojimo laiko arba pakartotinio tyrimo datos nustatomos remiantis stabilumo tyrimų duomenų vertinimu. Tinkamai identifikuoti veikliosios medžiagos mėginiai saugomi pagal mėginių ėmimo planą, nustatytą atsižvelgiant į veikliosios medžiagos egzistavimo laiką.

13 straipsnis

Validavimas

Gamintojas nustato ir įgyvendina procesų ir procedūrų, kurie yra ypatingos svarbos užtikrinant, kad veiklioji medžiaga atitiktų pagal 12 straipsnio 1 dalį nustatytas kokybės ir grynumo specifikacijas, validavimo politiką.

14 straipsnis

Pokyčių kontrolė

1. Gamintojas įvertina galimą bet kokių veikliosios medžiagos gamybos proceso pakeitimų, kurie gali turėti įtakos veikliosios medžiagos gamybai ir kontrolei, poveikį veikliosios medžiagos kokybei prieš pradėdamas šiuos pakeitimus įgyvendinti.

2. Gamybos proceso pokyčiai, kurie neigiamai paveiks veikliosios medžiagos kokybę, neturi būti įgyvendinti.

3. Veikliosios medžiagos gamintojas nedelsdamas praneša vaistų gamintojams, kuriems jis tiekia veikliąją medžiagą, apie bet kokius gamybos proceso pakeitimus, kurie gali turėti poveikį veikliosios medžiagos kokybei.

15 straipsnis

Atmetimas ir grąžinimai

1. Veikliųjų medžiagų ir veikliosios medžiagos tarpinių produktų, kurie neatitinka pagal 12 straipsnio 1 dalį nustatytų specifikacijų, partija atmetama, atitinkamai paženklinama ir laikoma karantine.

2. Gamintojas, kuris pakartotinai apdoroja arba perdirba atmestas veikliosios medžiagos, kuri neatitinka specifikacijų, partijas arba regeneruoja žaliavas ir tirpiklius pakartotinai naudoti gamybos procese, turi laikytis 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų ir atlieka atitinkamus patikrinimus siekdamas užtikrinti, kad:

a)	pakartotinai apdorota arba perdirbta veiklioji medžiaga atitiktų kokybės specifikacijas, nustatytas pagal 12 straipsnio 1 dalį;

b)	regeneruotos žaliavos ir tirpikliai būtų tinkami jų numatytam naudojimui gamybos proceso metu.

3. Grąžintos veikliosios medžiagos turi būti identifikuotos kaip tokios ir laikomos karantine.

16 straipsnis

Skundai ir atšaukimas

1. Gamintojas registruoja ir tiria visus su kokybe susijusius skundus.

2. Gamintojas nustato veikliųjų medžiagų atšaukimo iš rinkos procedūras.

3. Jei atšaukta veiklioji medžiaga kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai, gamintojas nedelsdamas apie tai praneša kompetentingoms institucijoms.

17 straipsnis

Sutartinė gamyba

1. Gamybos operacija ar su ja susijusi operacija, kuri turi būti kitos šalies atlikta veikliosios medžiagos gamintojo vardu („gamybos rangovas“), atliekama sudarius raštišką sutartį.

Sutartyje aiškiai apibrėžiama gamybos rangovo atsakomybė laikytis gerosios gamybos praktikos.

2. Veikliosios medžiagos gamintojas patikrina, ar operacijos, atliekamos gamybos rangovo, atitinka gerąją gamybos praktiką.

3. Gamybos operacija ar su ja susijusi operacija, kuri buvo patikėta atlikti gamybos rangovui, negali būti perduota atlikti trečiajai šaliai be rašytinio veikliosios medžiagos gamintojo sutikimo.

18 straipsnis

Perpakavimas

Jeigu veiklioji medžiaga yra gamintojo perpakuota į talpyklą, kuri skiriasi nuo pradinės talpyklos dėl savo apimties arba medžiagos, iš kurios ji pagaminta, arba jos neskaidrumo šviesai, jis atlieka veikliosios medžiagos stabilumo tyrimus ir priskiria jos galiojimo laiką arba pakartotinio tyrimo datą, remdamasis tais tyrimais.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. gegužės 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

25.11.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1253/2014

2014 m. liepos 7 d.

kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vėdinimo įrenginių ekologinio projektavimo reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Direktyvą 2009/125/EB su energija susijusiems gaminiams, kurių pardavimo ir prekybos apimtis yra didelė, kurie turi svarbų poveikį aplinkai Sąjungoje ir daug galimybių pagerinti savo poveikį aplinkai be pernelyg didelių sąnaudų, taikoma įgyvendinimo priemonė arba savireguliacijos priemonė dėl ekologinio projektavimo reikalavimų;

(2)

Komisija įvertino vėdinimo įrenginių techninius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus. Iš vertinimo matyti, kad vėdinimo įrenginiai Sąjungos rinkai tiekiami dideliais kiekiais. Energijos suvartojimas naudojant įrenginį yra svarbiausias vėdinimo įrenginių aplinkosauginis aspektas, suteikiantis daug galimybių ekonomiškai sutaupyti energijos ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(3)

ventiliatoriai yra svarbi vėdinimo įrenginių dalis. Bendrieji minimalūs ventiliatorių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 327/2011 (2). Ventiliatorių vėdinimo funkcijos energijos suvartojimui taikomi tame reglamente nustatyti minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, tačiau daugelyje vėdinimo įrenginių naudojami ventiliatoriai, kuriems tas reglamentas netaikomas. Todėl būtina nustatyti vėdinimo įrenginiams skirtas įgyvendinimo priemones;

(4)	reikėtų atskirti priemones, taikomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiams, remiantis jų savituoju oro srautu, nes praktiškai yra naudojami du skirtingų matavimo standartų rinkiniai.

(5)

mažiems vėdinimo įrenginiams, kurių elektrinė įėjimo galia yra mažesnė 30 W oro srautui, šio reglamento reikalavimai neturėtų būti taikomi, išskyrus informacijos reikalavimus. Šių įrenginių paskirtis yra labai įvairi, jie daugiausia veikia su pertraukomis ir turi tik papildomąją funkciją, pavyzdžiui, vonios kambariuose. Jeigu jie būtų įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, susidarytų didelė su rinkos priežiūra susijusi administracinė našta, nes tokių įrenginių pardavimo apimtis didelė, o jų energijos taupymo potencialas mažas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų funkcijos yra panašios į kitų vėdinimo įrenginių funkcijas, galimas jų įtraukimas turėtų būti nagrinėjamas peržiūrint šį reglamentą. Be to, vėdinimo įrenginiams, specialiai suprojektuotiems veikti avariniu atveju ar susidarius išskirtinėms ar pavojingoms aplinkybėms, šis reglamentas taip pat turėtų būti netaikomas, nes jie yra naudojami retai ir trumpai. Nustatant šias išimtis taip pat paaiškinama, kad šis reglamentas netaikomas ir daugiafunkciniams įrenginiams, kurie daugiausiai skirti šildyti ar vėsinti, taip pat virtuvės gartraukiams. Komisija atliko parengiamuosius tyrimus, kad išnagrinėtų techninius, aplinkos ir ekonominius gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių aspektus. Tyrimai buvo parengti kartu su Sąjungos ir trečiųjų šalių suinteresuotosiomis šalimis ir interesų grupėmis, o rezultatai paskelbti viešai;

(6)

nustatyta, kad šio reglamento tikslais svarbiausias tirtų gaminių aplinkosauginis kriterijus yra juos naudojant suvartojamos energijos kiekis. Apskaičiuota, kad 2010 m. gaminiai, kuriems taikomas šis reglamentas, Sąjungoje suvartojo 77,6 TWh elektros energijos. Taip pat šie gaminiai sutaupo 2 570 PJ energijos patalpoms šildyti. Apskritai elektros energijai taikant pirminės energijos konversijos koeficientą lygų 2,5, 2010 m. energijos balansas yra 1 872 PJ per metus sutaupytos pirminės energijos. Nesant konkrečių priemonių numatyta, kad bendras sutaupytas kiekis 2025 m. turėtų išaugti iki 2 829 PJ;

(7)

iš parengiamųjų tyrimų matyti, kad gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, suvartojamos energijos kiekį galima gerokai sumažinti. Bendras ekologinio projektavimo reikalavimų, išdėstytų šiame reglamente ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1254/2014 (3), poveikis turėtų būti bendras sutaupytos energijos padidėjimas 1 300 PJ (45 %) iki 4 130 PJ 2025 m.;

(8)	iš parengiamųjų tyrimų matyti, kad nustatyti reikalavimų dėl kitų Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje nurodytų ekologinio projektavimo parametrų vėdinimo įrenginiams nėra būtina, nes eksploatuojant aplinkosaugos atžvilgiu svarbiausias suvartojamos energijos kiekis;

(9)

ekologinio projektavimo reikalavimai turėtų būti pradedami taikyti laipsniškai, kad gamintojai turėtų pakankamai laiko perprojektuoti gaminius, kuriems taikomas šis reglamentas. Nustatant laikotarpį reikėtų atsižvelgti į poveikį galutinių naudotojų ir gamintojų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidoms, užtikrinant, kad vėdinimo įrenginių aplinkosauginis veiksmingumas būtų pagerintas nereikalingai nevilkinant proceso;

(10)

gaminio parametrai turėtų būti matuojami ir apskaičiuojami taikant patikimus, tikslius ir pakartojamus matavimo metodus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo ir skaičiavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus, jei tokių yra, kuriuos Komisijos prašymu priėmė Europos standartizacijos įstaigos pagal procedūras, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (4);

(11)

remiantis rengiant įgyvendinimo priemonę surinkta informacija, šia priemone reikėtų nustatyti vėdinimo įrenginių, kurių šiuo metu galima įsigyti rinkoje ir kurių energijos vartojimo efektyvumas yra didelis, etalonus, kad gamintojai galėtų pasinaudoti šiuo vertinimu ir įvertinti alternatyvius projektavimo sprendimus ir pagal etalonus palyginti pasiektą aplinkosauginį veiksmingumą; Tai padės užtikrinti, kad informacija, kuri praverstų toliau diegiant geriausias projektavimo technologijas ir kuriant efektyvesnius gaminius energijos suvartojimui mažinti, būtų visiems, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms, lengvai prieinama;

(12)	konsultuotasi su Direktyvos 2009/125/EB 18 straipsnyje nurodytu Konsultacijų forumu;

(13)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas vėdinimo įrenginiams ir juo nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, kad tokius įrenginius būtų galima pateikti rinkai arba eksploatuoti.

2. Šis reglamentas netaikomas vėdinimo įrenginiams, kurie:

a)	yra vienkrypčiai (oras ištraukiamas arba tiekiamas), o jų elektrinė įėjimo galia yra mažesnė nei 30 W, išskyrus informacijos reikalavimus;

b)	yra dvikrypčiai, o jų ventiliatorių bendra elektrinė įėjimo galia yra mažesnė nei 30 W oro srautui, išskyrus informacijos reikalavimus;

c)	yra ašiniai arba išcentriniai ventiliatoriai, turintys tik gaubtą pagal Reglamentą (ES) Nr. 327/2011;

d)	yra specialiai skirti veikti tik potencialiai sprogioje aplinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB (5);

e)	yra specialiai skirti veikti tik avariniu atveju trumpą laiką ir atitinka pagrindinius reikalavimus, taikomus statiniams gaisrinės saugos kilus gaisrui atžvilgiu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011 (6);

yra specialiai skirti veikti tik:

i)	kai varomo oro temperatūra yra aukštesnė kaip 100 °C;

ii)	kai ventiliatoriaus variklio (jei jis yra už oro srauto ribų) aplinkos temperatūra yra aukštesnė kaip 65 °C;

iii)	kai varomo oro temperatūra arba variklio (jei jis yra už oro srauto ribų) aplinkos temperatūra yra žemesnė kaip – 40 °C;

iv)	kai maitinimo įtampa yra didesnė kaip 1 000 V AC arba 1 500 V DC;

v)	nuodingoje, stipriai korozinėje arba degioje aplinkoje ar aplinkoje, kurioje yra abrazyvinių medžiagų;

g)	yra įrenginiai, kuriuose įmontuotas šilumokaitis arba šilumos siurblys šilumos atgavimui, arba kurie turi galimybę šilumos atgavimo sistemą papildyti šilumos perdavimu arba ištraukimu, išskyrus šilumos perdavimą, skirtą apsaugai nuo šalčio arba atitirpinimui;

h)	priskiriami Komisijos reglamente (ES) Nr. 66/2014 (7) dėl virtuvės prietaisų apibrėžtiems gartraukiams.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) vėdinimo įrenginys– elektra varomas prietaisas, turintis bent vieną rotorių, vieną variklį ir korpusą ir skirtas panaudotam orui pakeisti lauko oru pastate ar pastato dalyje;

2) gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginys– vėdinimo įrenginys, kurio:

a)	didžiausias srautas neviršija 250 m3/h;

b)	didžiausias srautas yra 250–1 000 m3/h ir gamintojas nurodo, kad jis skirtas išskirtinai gyvenamosioms patalpoms vėdinti;

3) negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginys– vėdinimo įrenginys, kurio didžiausias srautas viršija 250 m3/h, o kai didžiausias srautas yra 250–1 000 m3/h, gamintojas nėra nurodęs, kad jis skirtas išskirtinai gyvenamosioms patalpoms vėdinti;

4) didžiausias srautas– nustatytas didžiausias vėdinimo įrenginio oro tūrio srautas, kuris gali būti pasiektas integruotomis ar atskirai pridėtomis valdymo priemonėmis esant standartinėms oro sąlygoms (20 °C) ir 101 325 Pa, kai įrenginys įmontuotas visas (pvz., su švariais filtrais) ir pagal gamintojo instrukcijas; jei įrenginys su ortakiu, didžiausias srautas susijęs su oro srautu, kai išorinio statinio slėgio skirtumas yra 100 Pa, o jei įrenginys be ortakio – su oro srautu, kai yra mažiausias įmanomas bendro slėgio skirtumas, kurį reikia pasirinkti iš šių verčių: 10 (mažiausia), 20, 50, 100, 150, 200, 250 Pa, priklausomai nuo to, kuri yra lygi išmatuotai slėgio skirtumo vertei arba truputį mažesnė;

5) vienkryptis vėdinimo įrenginys– vėdinimo įrenginys, sukuriantis oro srautą tik viena kryptimi (iš patalpos į išorę – oro ištraukimas, arba iš išorės į patalpas – oro tiekimas), kai mechaniniu būdu sukurtą oro srautą galima išlyginti natūralaus oro tiekimu arba ištraukimu;

6) dvikryptis vėdinimo įrenginys– vėdinimo įrenginys, sukuriantis oro srautą tarp patalpos ir išorės, kuriame įrengti ir ištraukimo, ir tiekimo ventiliatoriai.

7) lygiavertis vėdinimo įrenginio modelis– vėdinimo įrenginys, kurio techninės charakteristikos atitinka taikomus gaminio informacijos reikalavimus, tačiau kurį tas pats gamintojas, įgaliotasis atstovas ar importuotojas pateikė rinkai kaip skirtingą vėdinimo įrenginio modelį.

Papildomos II–IX prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos I priede.

3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai

1. Nuo 2016 m. sausio 1 d. gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai atitinka II priedo 1 punkte nustatytus konkrečius ekologinio projektavimo reikalavimus.

2. Nuo 2016 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai atitinka III priedo 1 punkte nustatytus konkrečius ekologinio projektavimo reikalavimus.

3. Nuo 2018 m. sausio 1 d. gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai atitinka II priedo 2 punkte nustatytus konkrečius ekologinio projektavimo reikalavimus.

4. Nuo 2018 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai atitinka III priedo 2 punkte nustatytus konkrečius ekologinio projektavimo reikalavimus.

4 straipsnis

Informacijos reikalavimai

1. Nuo 2016 m. sausio 1 d. gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių gamintojai, jų įgalioti atstovai arba importuotojai laikosi IV priede nustatytų informacijos reikalavimų.

2. Nuo 2016 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių gamintojai, jų įgalioti atstovai arba importuotojai laikosi V priede nustatytų informacijos reikalavimų.

5 straipsnis

Atitikties vertinimas

1. Vėdinimo įrenginių gamintojai atlieka atitikties vertinimą Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnyje nurodyta atitikties vertinimo tvarka, naudodamiesi projektavimo vidaus kontrolės sistema, nustatyta tos direktyvos IV priede, arba valdymo sistema, nustatyta tos direktyvos V priede.

Atliekant gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių atitikties vertinimą, reikiamas savitasis suvartojamos energijos kiekis apskaičiuojamas pagal šio reglamento VIII priedą.

Atliekant negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių atitikties vertinimą, reikiamas savitasis suvartojamos energijos kiekis matuojamas ir apskaičiuojamas pagal šio reglamento IX priedą.

2. Techninių dokumentų rinkinyje, sudarytame pagal Direktyvos 2009/125/EB IV priedą, pateikiama gaminio informacijos, nustatytos šio reglamento IV ir V prieduose, kopija.

Kai tam tikro modelio vėdintuvo techninių dokumentų rinkinyje pateikta informacija buvo gauta atlikus skaičiavimus pagal projektavimą arba ekstrapoliavus duomenis iš kitų vėdinimo įrenginių (arba atlikus abu veiksmus), techninių dokumentų rinkinyje pateikiama ši informacija:

a)	tokių skaičiavimų ar ekstrapoliacijų (ar abiejų) išsamūs duomenys;

b)	gamintojų atliktų bandymų, siekiant patikrinti skaičiavimų ar ekstrapoliacijų tikslumą, išsamūs duomenys;

c)	kitų vėdinimo įrenginių modelių sąrašas, kai techninių dokumentų rinkinyje pateikta informacija buvo gauta tokiu pačiu pagrindu.

d)	lygiaverčių vėdinimo įrenginių modelių sąrašas.

6 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Valstybių narių valdžios institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą rinkos priežiūrą, kad nustatytų, ar laikomasi šio reglamento II priede nustatytų gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių reikalavimų ir III priede nustatytų negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių reikalavimų, taiko IV priede aprašytą patikros procedūrą.

7 straipsnis

Etalonai

Direktyvos 2009/125/EB I priedo 3 dalies 2 punkte nurodyti etalonai, kurie turėtų būti taikomi vėdinimo įrenginiams, nustatyti šio reglamento VII priede.

8 straipsnis

Peržiūra

Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 1 d. įvertina poreikį nustatyti reikalavimus, susijusiu su oro nuotėkio lygiais, ir pateikia vertinimo rezultatus Konsultacijų forumui

Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. peržiūri šį reglamentą ir pateikia peržiūros rezultatus Konsultacijų forumui.

Atliekant peržiūrą įvertinami šie dalykai:

a)	galimybė išplėsti šio reglamento taikymo sritį ir į ją įtraukti mažesnės nei 30 W elektrinės įėjimo galios vienkrypčius įrenginius ir dvikrypčius įrenginius, kurių bendra ventiliatorių elektrinė įėjimo galia yra mažesnė nei 30 W oro srautui;

b)	VI priede nustatytos leidžiamosios patikros nuokrypos;

c)	tinkamumas atsižvelgti į nedaug energijos suvartojančių filtrų poveikį energijos vartojimo efektyvumui;

d)	poreikis nustatyti tolesnį etapą su griežtesniais ekologinio projektavimo reikalavimais.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(2) 2011 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 327/2011, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi ventiliatorių, varomų 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais, ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 90, 2011 4 6, p. 8).

(3) 2014 m. liepos 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1254/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES papildoma gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 27).

(4) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(5) 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (OL L 100, 1994 4 19, p. 1).

(6) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

(7) 2014 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 66/2014, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi buitinių orkaičių, kaitviečių ir gartraukių ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 29, 2014 1 31, p. 33).

I PRIEDAS

Apibrėžtys

Šio reglamento II–IX priedų apibrėžtys.

Apibrėžtys

1) savitasis energijos suvartojimas (SEC) (išreikštas kWh/(m2.a))– koeficientas, kuriuo išreiškiamas energijos kiekis, suvartojamas vienam m2 būsto arba pastato šildomo grindų ploto vėdinti, apskaičiuotas gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiams pagal VIII priedą;

2) garso galios lygis (LWA)– korpuse skleidžiamas A svertinis garso galios lygis, išreikštas decibelais (dB) atsižvelgiant į vieno pikovato (1 pW) garso galią, perduodamas oru atskaitos oro srautu;

3) kelių greičių pavara– ventiliatoriaus variklis, kuris gali veikti ne mažiau kaip trimis nustatytais greičiais ir turi nulinį greitį („išjungta“);

4) tolydžiojo reguliavimo pavara– integruotas arba su varikliu ir ventiliatoriumi kaip viena arba atskira sistema veikiantis elektroninis valdiklis, nuolat priderinantis varikliui tiekiamą elektrinę galią, kad būtų reguliuojamas oro srautas;

5) šilumos atgavimo sistema– dvikrypčio vėdinimo įrenginio dalis, turinti šilumokaitį, kurio paskirtis perduoti šilumą iš (užteršto) ištraukiamo oro į (šviežią) tiekiamą orą;

6) gyvenamųjų patalpų šilumos atgavimo sistemos šiluminis naudingumas (ηt)– tiekiamo oro temperatūros padidėjimo ir ištraukiamo oro temperatūros sumažėjimo santykis (abi temperatūros susijusios su lauko temperatūra), apskaičiuotas, kai šilumos atgavimo sistema veikia sausu oru ir įprastu oru, masės srautas yra proporcingas esant atskaitos oro srautui, vidaus ir lauko temperatūra skiriasi 13 K ir kai nereikia taikyti šilumos prietakos dėl variklio ventiliatoriaus pataisos;

7) vidinio nuotėkio lygis– prie ortakių matuojama ištraukiamo oro dalis vėdinimo įrenginių, turinčių šiluminę atgavimo sistemą, tiekiamame ore, atsiradusi dėl nuotėkio tarp ištraukiamo ir tiekiamo oro srauto korpuse, kai įrenginys veikia esant atskaitos oro srautui; bandymas su gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiais atliekamas esant 100 Pa, o su negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiais – esant 250 Pa;

8) perkeltoji dalis– ištraukiamo oro, kuris sugrąžinamas į tiekiamą orą regeneraciniam šilumokaičiui, esant atskaitos oro srautui, dalis;

9) išorinio nuotėkio lygis– per slėgio bandymą iš aplinkos į įrenginio korpusą arba iš jo į aplinką ištekančio atskaitos oro srauto dalis; per žemo ir per aukšto slėgio bandymas su gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiais atliekamas esant 250 Pa, o su negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiais – esant 400 Pa;

10) maišymasis– tiesioginė oro srautų recirkuliacija arba cirkuliacija mažu atstumu tarp išpūtimo ir įsiurbimo angų patalpose ir išorėje taip, kad srautai nepadeda veiksmingai vėdinti pastato, kai įrenginys veikia esant atskaitos oro srautui;

11) maišymosi lygis– ištraukiamo oro srauto dalis, palyginti su visu atskaitos oro srautu, kuri pakartotinai cirkuliuoja tarp išpūtimo ir įsiurbimo angų patalpose ir išorėje ir todėl nepadeda veiksmingai vėdinti pastato, kai įrenginys veikia esant atskaitos oro srautui (apskaičiuotam 1 m atstumu nuo tiekimo į patalpas ortakio), atėmus vidinio nuotėkio lygį;

12) faktinė įėjimo galia (išreikšta W)– elektrinė įėjimo galia esant atskaitos srautui ir atitinkamam išorinio bendro slėgio skirtumui, kuri apima ventiliatoriaus elektros poreikį, valdiklius (įskaitant nuotolinius valdiklius) ir šilumos siurblį (jeigu jis yra integruotas);

13) savitoji įėjimo galia (išreikšta W/(m3/h))– faktinės įėjimo galios (W) ir atskaitos srauto (m3/h) santykis;

14) srauto ir slėgio diagrama– vienkrypčio gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio arba dvikrypčio gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio tiekimo dalies srauto (horizontalioji ašis) ir slėgio skirtumo kreivės, kai kiekviena kreivė rodo vieną ventiliatoriaus greitį su bent aštuoniais vienodai nutolusiais bandymo taškais, o kreivių skaičius priklauso nuo to, kiek yra atskirų ventiliatoriaus greičių (vienas, du ar trys), arba tolydžiojo reguliavimo ventiliatoriaus pavaros atveju diagramoje pateikiama bent mažiausio, didžiausio ir tinkamo vidutinio greičio kreivės, kurio vertės per savitosios įėjimo galios bandymą yra artimos atskaitos oro srauto ir slėgio skirtumui;

15) atskaitos oro srautas (išreikštas m3/s)– srauto ir slėgio diagramos kreivės taško, kuris sutampa su atskaitos tašku arba yra arčiausiai jo, abscisės vertė; įrenginių su ortakiu atskaitos taškas atitinka bent 70 % didžiausio srauto ir 50 Pa slėgį, o įrenginių be ortakio – mažiausią slėgį. Dvikrypčių vėdinimo įrenginių atskaitos oro tūrio srautu laikomas jo tiekiamo oro išpūtimo angos oro srautas;

16) valdiklio faktorius– pataisos faktorius savitajam energijos suvartojimui pagal vėdinimo įrenginio valdiklio tipą apskaičiuoti, kaip nurodyta VIII priedo 1 lentelės aprašyme;

17) valdymo parametras– išmatuojamas parametras arba išmatuojamų parametrų rinkinys, kurie, manoma, rodo vėdinimo paklausą, pavyzdžiui: santykinio drėgnio, anglies dioksido (CO2), lakiųjų organinių junginių ar kitų dujų lygis, žmonių buvimo ar judėjimo nustatymas iš infraraudonosios kūno šilumos arba ultragarso bangų atspindžio, elektriniai signalai, sklindantys, kai žmogus įjungia, išjungia arba reguliuoja šviesą ar įrangą;

18) rankinis valdiklis– bet kokio tipo valdiklis, veikiantis nenaudojant paklausos valdiklio;

19) paklausos valdiklis– įmontuotas arba atskirai tiekiamas įtaisas (arba tokių įtaisų komplektas), matuojantis valdymo parametrus ir naudojantis matavimo rezultatus įrenginio srautui ir (arba) ortakių srautams automatiškai reguliuoti;

20) laikrodinis valdiklis– naudotojo sąsaja su paros laikrodžiu, skirta vėdinimo įrenginio ventiliatoriaus greičiui ir (arba) srautui reguliuoti ir turinti rankiniu būdu keičiamas nuostatas, kuriomis galima nustatyti bent du silpnesnio srauto laikotarpius (kai srautas silpnesnis arba oras iš viso nepučiamas) bent septynioms savaitės dienoms;

21) pagal paklausą valdomas vėdinimo įrenginys– vėdinimo įrenginys, naudojantis paklausos valdiklį;

22) įrenginys su ortakiu– vėdinimo įrenginys, skirtas per ortakius vėdinti vienai arba kelioms uždaroms pastato erdvėms ir suprojektuotas turėti ortakio jungtis;

23) įrenginys be ortakio– vieno kambario vėdinimo įrenginys, skirtas vėdinti vienam pastato kambariui ar uždarai patalpai ir nesuprojektuotas turėti ortakio jungčių;

24) centrinis paklausos valdiklis– vėdinimo įrenginio su ortakiu paklausos valdiklis, nuolat reguliuojantis ventiliatoriaus greitį ir srautą pagal vieną viso vėdinamo pastato arba pastato dalies centrinį jutiklį;

25) vietinis paklausos valdiklis– vėdinimo įrenginio paklausos valdiklis, nuolat reguliuojantis ventiliatoriaus greitį ir srautus pagal kelis jutiklius (jei vėdinimo įrenginys su ortakiu) ir pagal vieną jutiklį (jei įrenginys be ortakio);

26) statinis slėgis (psf)– bendras slėgis atėmus ventiliatoriaus dinaminį slėgį;

27) bendras slėgis (pf)– slėgis, apskaičiuotas nustačius skirtumą tarp stabdymo slėgio ventiliatoriaus oro įtraukimo ir išpūtimo taške;

28) stabdymo slėgis– slėgis, išmatuotas dujų srauto taške taip, lyg dujos būtų sustabdytos izoentropijos procesu;

29) dinaminis slėgis– slėgis, apskaičiuotas pagal masės srautą, vidutinį dujų tankį įrenginio įsiurbimo taške ir įrenginio išpūtimo angos skerspjūvio plotą;

30) rekuperatorius– šilumokaitis be judamųjų dalių, skirtas perduoti šiluminei energijai iš vienos oro srovės į kitą, pvz.: lygiagretaus, kryžminio, priešpriešinio arba mišraus srauto plokštelinis arba vamzdelinis šilumokaitis arba plokštelinis arba vamzdelinis šilumokaitis su garų purškimo funkcija;

31) regeneracinis šilumokaitis– rotacinis šilumokaitis, kuriame įrengtas sukamasis ratas, skirtas perduoti šiluminei energijai iš vienos oro srovės į kitą, įskaitant medžiagą, leidžiančia perduoti slaptąją šilumą, pavaros mechanizmą, korpusą arba rėmą ir sandariklius, skirtus vienos ar kitos srovės oro aptekėjimui arba nuotėkiui sumažinti; tokių šilumokaičių drėgmės atkūrimo lygis skiriasi priklausomai nuo panaudotų medžiagų;

32) oro srauto jautrumas slėgio pokyčiams– gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio be ortakio oro srauto jautrumas slėgio pokyčiams yra didžiausio nuokrypio nuo didžiausio gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio + 20 Pa slėgio srauto ir bendro išorės – 20 Pa slėgio skirtumo santykis;

33) nelaidumas orui iš vidaus arba iš išorės– gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio be ortakio nelaidumas orui iš vidaus arba iš išorės yra srautui (išreikšto m3/h) tarp vidaus ir išorės, kai ventiliatorius (-iai) išjungtas (-i), rodiklis;

34) dvifunkcis įrenginys– vėdinimo įrenginys, suprojektuotas vėdinti ir ištraukti ugnį arba dūmus, atitinkantis pagrindinius statinių reikalavimus dėl gaisrinės saugos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 305/2011;

35) šilumos aptakos įrenginys– įrenginys, kuris veikia nepriklausomai nuo šilumokaičio arba kuriuo automatiškai ar rankiniu būdu reguliuojamas jo šilumos atgavimas, nebūtinai naudojant fizinę oro srauto aptaką (pvz., vasaros kasetė, rotoriaus greičio valdiklis, oro srauto valdiklis);

Su negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiais susijusios apibrėžtys, kuriomis papildomos I priedo 1 dalyje pateiktos apibrėžtys

1) vardinė elektrinė įėjimo galia (P) (išreikšta kW)– ventiliatoriaus pavarų, įskaitant bet kokią variklinę valdymo įrangą, faktinė elektrinė įėjimo galia esant vardiniam išoriniam slėgiui ir vardiniam oro srautui;

2) ventiliatoriaus našumas (ηfan)– statinis našumas, įskaitant vėdinimo įrenginio atskiro (-ų) ventiliatoriaus (-ių) variklio ir pavaros našumą (etaloninės konfigūracijos), nustatytas esant vardiniam oro srautui ir vardinio išorinio slėgio kryčiui;

3) dvikrypčio vėdinimo įrenginio standartinė konfigūracija– gaminio konfigūracija, kai jis turi korpusą, bent du ventiliatorius su tolydžiojo reguliavimo arba kelių greičių pavaromis, šilumos atgavimo sistemą, švarų smulkių dalelių filtrą įsiurbimo pusėje ir švarų vidutinio dydžio dalelių filtrą ištraukimo pusėje;

4) vienkrypčio vėdinimo įrenginio standartinė konfigūracija– gaminio konfigūracija, kai jis turi korpusą ir bent vieną ventiliatorių su tolydžiojo reguliavimo arba kelių greičių pavara, ir jei gaminys suprojektuotas turėti filtrą įsiurbimo pusėje, turi švarų smulkių dalelių filtrą.

5) mažiausias ventiliatoriaus našumas (ηνu)– vėdinimo įrenginiams taikomas savitojo mažiausio našumo reikalavimas pagal šio reglamento taikymo sritį;

6) vardinis srautas (qnom) (išreikštas m3/s)– negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio deklaruotas projektavimo srautas standartinėmis 20 °C ir 101 325 Pa oro sąlygomis, kai įrenginys įmontuotas visas (pavyzdžiui, su filtrais) ir pagal gamintojo instrukcijas;

7) vardinis išorinis slėgis (Δps, ext) (išreikštas Pa)– deklaruoto projektavimo išorinio statinio slėgio skirtumas esant vardiniam srautui;

8) didžiausias vardinis ventiliatoriaus greitis (vfan_rated) (išreikštas sūkiais per minutę – rpm)– ventiliatoriaus greitis esant vardiniam srautui ir vardiniam išoriniam slėgiui;

9) vėdinimo komponentų vidinio slėgio krytis (Δps,int) (išreikštas Pa)– standartinės konfigūracijos dvikrypčio arba vienkrypčio vėdinimo įrenginio statinio slėgio kryčių suma esant vardiniam išoriniam slėgiui;

10) papildomų nevėdinimo komponentų vidinio slėgio krytis (Δps,add) (išreikštas Pa)– likusi visų vidinio statinio slėgio kryčių suma esant vardiniam srautui ir vardiniam išoriniam slėgiui atėmus vėdinimo komponentų vidinio slėgio krytį (Δps,int);

11) negyvenamųjų patalpų šilumos atgavimo sistemos šiluminis naudingumas (ηt_nrvu)– tiekiamo oro temperatūros padidėjimo ir ištraukiamo oro temperatūros sumažėjimo santykis (abi temperatūros susijusios su lauko temperatūra), apskaičiuotas, kai šilumos atgavimo sistema veikiant atskaitos oro sąlygomis, masės srautas yra proporcingas, vidaus ir lauko temperatūra skiriasi 20 K ir kai nėra ventiliatoriaus variklio sukuriamos šilumos prietakos dėl ventiliatoriaus variklių ir vidinio nuotėkio;

12) vidinė savitoji vėdinimo komponentų ventiliatoriaus galia (SFPint) (išreikšta W/(m3/s))– vėdinimo komponentų vidinio slėgio kryčio ir ventiliatoriaus našumo santykis, nustatytas standartinei konfigūracijai;

13) didžiausia vidinė savitoji vėdinimo komponentų ventiliatoriaus galia (SFPint_limit) (išreikšta W/(m3/s))– vidinės savitosios vėdinimo komponentų ventiliatoriaus galios savitojo našumo reikalavimas vėdinimo įrenginiams pagal šio reglamento taikymo sritį;

14) atskirų srautų šilumokaičio šilumos atgavimo sistema– šilumos atgavimo sistema, kurioje šilumos atgavimo įtaisas ištraukimo pusėje ir atgautos šilumos tiekimo į oro srautą vėdinamos erdvės tiekimo pusėje įtaisas yra sujungti šilumos perdavimo sistema ir abi šilumos atgavimo sistemos dalys gali būti laisvai padėtos skirtingose pastato vietose;

15) per angą judančio oro srauto greitis (išreikštas m/s)– tiekiamo arba ištraukiamo oro greitis, priklausomai nuo to, kuris yra didesnis. Greitis – tai tiekiamo arba ištraukiamo oro greitis vėdinimo įrenginio viduje pagal jo skerspjūvio plotą. Greitis yra pagrįstas atitinkamo įrenginio filtro dalies skerspjūvio plotu, arba, jeigu filtro nėra, – ventiliatoriaus dalies skerspjūvio plotu;

16) našumo priedas (E)– pataisos dėl didesnio savitosios ventiliatoriaus galios poreikio, atsirandančio, kai dėl našesnio šilumos atgavimo labiau krenta slėgis, faktorius;

17) filtro pataisa (F) (išreikšta Pa)– pataisos vertė, taikoma, jeigu įrenginys nukrypsta nuo standartinės dvikrypčio vėdinimo įrenginio konfigūracijos;

18) smulkių dalelių filtras– filtras, atitinkantis IX priede aprašytas atitinkamas sąlygas;

19) vidutinio dydžio dalelių filtras– filtras, atitinkantis IX priede aprašytas atitinkamas sąlygas;

20) filtro našumas– vidutinis sugautų dulkių ir į filtrą patekusių dulkių kiekio santykis IX priede aprašytomis smulkių ir vidutinio dydžio dalelių filtrų naudojimo sąlygomis.

II PRIEDAS

Konkretūs gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių ekologinio projektavimo reikalavimai, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse

Nuo 2016 m. sausio 1 d.:

—	SEC, apskaičiuotas vidutiniam klimatui, neviršija 0 kWh/(m2.a).

—	Įrenginių be ortakio, įskaitant vėdinimo įrenginius, kurie suprojektuoti turėti vieną ortakio jungtį oro tiekimo ar ištraukimo pusėje, didžiausias LWA yra 45 dB.

—	Visi vėdinimo įrenginiai, išskyrus dvifunkcius įrenginius, turi kelių greičių pavarą arba tolydžiojo reguliavimo pavarą.

—	Visi dvikrypčiai vėdinimo įrenginiai turi šilumos aptakos įrenginį.

Nuo 2018 m. sausio 1 d.:

—	SEC, apskaičiuotas vidutiniam klimatui, neviršija – 20 kWh/(m2.a).

—	Įrenginių be ortakio, įskaitant vėdinimo įrenginius, kurie suprojektuoti turėti vieną ortakio jungtį oro tiekimo ar ištraukimo pusėje, didžiausias LWA yra 40 dB.

—	Visi vėdinimo įrenginiai, išskyrus dvifunkcius įrenginius, turi kelių greičių pavarą arba tolydžiojo reguliavimo pavarą.

—	Visi dvikrypčiai vėdinimo įrenginiai turi šilumos aptakos įrenginį

—	Vėdinimo įrenginiai turi vaizdinį filtro keitimo įspėjimo signalą.

III PRIEDAS

Konkretūs negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių ekologinio projektavimo reikalavimai, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse

Nuo 2016 m. sausio 1 d.:

—	Visi vėdinimo įrenginiai, išskyrus dvifunkcius įrenginius, turi kelių greičių pavarą arba tolydžiojo reguliavimo pavarą.

—	Visi dvikrypčiai vėdinimo įrenginiai turi šilumos atgavimo sistemą.

—	Šilumos atgavimo sistema turi šilumos aptakos įrenginį.

—

Mažiausias dvikrypčių vėdinimo įrenginių visų šilumos atgavimo sistemų, išskyrus atskirų srautų šilumokaičio šilumos atgavimo sistemą, šiluminis naudingumas ηt_nrvu yra 67 %, o naudingumo priedas E = (ηt_nrvu – 0.67) * 3 000, jeigu šiluminis naudingumas ηt_nrvu yra bent 67 %, priešingu atveju E = 0.

—	Mažiausias dvikrypčių vėdinimo įrenginių atskirų srautų šilumokaičio šilumos atgavimo sistemos šiluminis naudingumas ηt_nrvu yra 63 %, o naudingumo priedas E = (ηt_nrvu – 0.63) * 3 000, jeigu šiluminis naudingumas ηt_nrvu yra bent 63 %, priešingu atveju E = 0.

—

Mažiausias vienkrypčių vėdinimo įrenginių ventiliatoriaus našumas (ηνu ) yra:

—	6,2 % * ln(P) + 35,0 %, jeigu P ≤ 30 kW, ir

—	56,1 %, jeigu P > 30 kW.

—

Didžiausia vidinė savitoji vėdinimo komponentų ventiliatoriaus galia (SFPint_limit ) W/(m3/s) yra:

—

dvikrypčių vėdinimo įrenginių su atskirų srautų šilumokaičio šilumos atgavimo sistema

—	1 700 + E – 300 * qnom /2 – F, jeigu qnom < 2 m3/s, ir

—	1 400 + E – F, jeigu qnom ≥ 2 m3/s;

—

dvikrypčių vėdinimo įrenginių su kitokio tipo šilumos atgavimo sistema

—	1 200 + E – 300 * qnom /2 – F, jeigu qnom < 2 m3/s, ir

—	900 + E – F, jeigu qnom ≥ 2 m3/s;

—	250 – vienkrypčių vėdinimo įrenginių, kurie turėtų būti naudojami su filtru.

Nuo 2018 m. sausio 1 d.:

—	Visi vėdinimo įrenginiai, išskyrus dvifunkcius įrenginius, turi kelių greičių pavarą arba tolydžiojo reguliavimo pavarą. Visi dvikrypčiai vėdinimo įrenginiai turi šilumos atgavimo sistemą. Šilumos atgavimo sistema turi šilumos aptakos įrenginį.

—

Mažiausias dvikrypčių vėdinimo įrenginių visų šilumos atgavimo sistemų, išskyrus atskirų srautų šilumokaičio šilumos atgavimo sistemą, šiluminis naudingumas ηt_nrvu yra 73 %, o naudingumo priedas E = (ηt_nrvu – 0.73) * 3 000, jeigu šiluminis naudingumas ηt_nrvu yra bent 73 %, priešingu atveju E = 0.

—	Mažiausias dvikrypčių vėdinimo įrenginių atskirų srautų šilumokaičio šilumos atgavimo sistemos šiluminis naudingumas ηt_nrvu yra 68 %, o naudingumo priedas E = (ηt_nrvu – 0.68) * 3 000, jeigu šiluminis naudingumas ηt_nrvu yra bent 68 %, priešingu atveju E = 0.

—

Mažiausias vienkrypčių vėdinimo įrenginių ventiliatoriaus našumas (ηνu ) yra:

—	6,2 % * ln(P) + 42,0 %, jeigu P ≤ 30 kW, ir

—	63,1 %, jeigu P > 30 kW.

—

Didžiausia vidinė savitoji vėdinimo komponentų ventiliatoriaus galia (SFPint_limit ) W/(m3/s) yra:

—

dvikrypčių vėdinimo įrenginių su atskirų srautų šilumokaičio šilumos atgavimo sistema

—	1 600 + E – 300 * qnom /2 – F, jeigu qnom < 2 m3/s, ir

—	1 300 + E – F, jeigu qnom ≥ 2 m3/s,

—

dvikrypčių vėdinimo įrenginių su kitokio tipo šilumos atgavimo sistema

—	1 100 + E – 300 * qnom /2 – F, jeigu qnom < 2 m3/s, ir

—	800 + E – F, jeigu qnom ≥ 2 m3/s,

—	230 – vienkrypčių vėdinimo įrenginių, kurie turėtų būti naudojami su filtru.

—	Jeigu filtras yra gaminio konfigūracijos dalis, kontrolės sistemoje yra vizualinio įspėjimo arba aliarmo funkcija, kuri aktyvuojama, jeigu filtro slėgio nukrenta daugiau, nei leidžiamas galutinis slėgio krytis.

IV PRIEDAS

Gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių informacijos reikalavimai, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje

Nuo 2016 m. sausio 1 d. pateikiama ši informacija apie gaminį:

a)	tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

b)	tiekėjo modelio žymuo; čia modelio žymuo – paprastai raidinis skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikrą gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio modelį galima atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo ar to paties pavadinimo tiekėjo modelių;

c)	savitasis energijos suvartojimas (SEC) kWh/(m2.a) kiekvienai atitinkamai klimato zonai; ir SEC klasė;

d)	deklaruota tipologija pagal šio reglamento 2 straipsnį (gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginys, vienkryptis ar dvikryptis vėdinimo įrenginys);

e)	įmontuotos ar numatytos įmontuoti pavaros tipas (kelių greičių pavara ar tolydžiojo reguliavimo pavara);

f)	šilumos atgavimo sistemos tipas (rekuperacinė, regeneracinė, jokios);

g)	šilumos atgavimo šiluminis naudingumas (% arba „netaikoma“, jeigu gaminys neturi šilumos atgavimo sistemos);

h)	didžiausias srautas m3/h;

i)	ventiliatoriaus pavaros elektrinė įėjimo galia, įskaitant bet kokią variklinę valdymo įrangą, esant didžiausiam srautui (W);

j)	garso galios lygis (LWA), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

k)	atskaitos srautas m3/s;

l)	atskaitos slėgio skirtumas Pa;

m)	savitoji įėjimo galia (SPI) (W/m3/h);

n)	valdymo rodiklis ir valdymo tipologija pagal susijusias VIII priedo 1 lentelėje pateiktas apibrėžtis ir klases;

o)	deklaruotas dvikrypčių vėdinimo įrenginių didžiausias vidinio ir išorinio nuotėkio lygis arba perkeltoji dalis (tik regeneraciniams šilumokaičiams) arba vienkrypčių vėdinimo įrenginių su ortakiu išorinio nuotėkio lygis (%);

p)	dvikrypčių vėdinimo įrenginių be ortakio, kurie nesuprojektuoti turėti vienos ortakio jungties oro tiekimo ar ištraukimo pusėje, oro maišymosi lygis;

q)	jei gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai skirti naudoti su filtrais, – vizualinio įspėjimo dėl filtro keitimo padėtis ir aprašymas, įskaitant tekstą, kaip svarbu reguliariai keisti filtrą, kad įrenginys gerai veiktų ir efektyviai vartotų energiją;

r)	vienkryptėms vėdinimo sistemoms skirtos instrukcijos, kaip fasade montuoti reguliuojamo tiekimo arba šalinimo groteles natūralaus oro tiekimui arba ištraukimui;

s)	interneto adresas, kuriuo galima rasti išardymo instrukcijas, kaip nurodyta 3 punkte;

t)	(tik įrenginių be ortakio) oro srauto jautrumas slėgio pokyčiams esant + 20 Pa ir – 20 Pa;

u)	(tik įrenginių be ortakio) nelaidumas orui iš vidaus arba iš išorės m3/h;

1 punkte išdėstyta informacija pateikiama:

—	gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių techniniuose dokumentuose ir

—	laisvai prieinamose gamintojų, jų įgaliotų atstovų ir importuotojų svetainėse.

Laisvai prieinamose gamintojų svetainėse pateikiamos išsamios instrukcijos, be kita ko, nurodytos priemonės, reikalingos varikliams su nuolatiniais magnetais, elektroninėms dalims (spausdintinėms plokštėms ir ekranams > 10 g arba > 10 cm2), baterijoms ir didesnėms plastikinėms dalims (> 100 g) išardyti rankiniu būdu, kad jas būtų galima efektyviai perdirbti, išskyrus modelius, kurių pagaminama mažiau nei 5 vienetai per metus.

V PRIEDAS

Negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių informacijos reikalavimai, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje

Nuo 2016 m. sausio 1 d. pateikiama ši informacija apie gaminį:

a)	gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;

b)	gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; čia modelio žymuo – paprastai raidinis skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikrą negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio modelį galima atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo ar to paties pavadinimo tiekėjo modelių;

c)	deklaruota tipologija pagal 2 straipsnį (gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginys, vienkrypčio ar dvikrypčio srauto vėdinimo įrenginys);

d)	įmontuotos ar numatytos įmontuoti pavaros tipas (kelių greičių pavara ar tolydžiojo reguliavimo pavara);

e)	šilumos atgavimo sistemos tipas (atskirų srautų šilumokaičio, kita, jokios);

f)	šilumos atgavimo šiluminis naudingumas (% arba „netaikoma“, jeigu gaminys neturi šilumos atgavimo sistemos);

g)	vardinis negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio srautas m3/s;

h)	faktinė elektrinė įėjimo galia (kW)

i)	SFPint, išreikštas W/(m3/s);

j)	per angą judančio oro srauto greitis m/s esant projektavimo oro srautui;

k)	vardinis išorinis slėgis (Δps, ext), išreikštas Pa;

l)	vėdinimo komponentų vidinio slėgio krytis (Δps,int), išreikštas Pa;

m)	neprivaloma: nevėdinimo komponentų vidinio slėgio krytis (Δps,add), išreikštas Pa;

n)	statinis ventiliatorių našumas pagal Reglamentą (ES) Nr. 327/2011;

deklaruotas vėdinimo įrenginių korpuso didžiausias išorinio nuotėkio lygis (%); deklaruotas dvikrypčių vėdinimo įrenginių didžiausias vidinio nuotėkio lygis (%) arba perkeltoji dalis (tik regeneraciniams šilumokaičiams); abu matuojami arba apskaičiuojami pagal sandarumo testo metodą arba bandymo dujų testo metodą esant deklaruotam sistemos slėgiui;

p)	filtrų energinis naudingumas, pageidautina – energijos klasė (deklaruota informacija apie apskaičiuotą metinį energijos suvartojimą);

q)	jei negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai skirti naudoti su filtrais, – vizualinio įspėjimo dėl filtro keitimo aprašymas, įskaitant tekstą, kaip svarbu reguliariai keisti filtrą, kad įrenginys gerai veiktų ir efektyviai vartotų energiją;

r)	jei nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginius galima naudoti viduje, – korpuso garso galios lygis (LWA), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

s)	interneto adresas, kuriuo galima rasti išardymo instrukcijas, kaip nurodyta 3 punkte;

1 punkto a–s papunkčiuose išdėstyta informacija pateikiama:

—	negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių techniniuose dokumentuose ir

—	laisvai prieinamose gamintojų, jų įgaliotų atstovų ir importuotojų svetainėse.

Laisvai prieinamose gamintojų svetainėse pateikiamos išsamios instrukcijos, be kita ko, nurodytos priemonės, reikalingos varikliams su nuolatiniais magnetais, elektroninėms dalims (spausdintinėms plokštėms ir ekranams > 10 g arba > 10 cm2), baterijoms ir didesnėms plastikinėms dalims (> 100 g) surinkti ir išardyti rankiniu būdu, kad jas būtų galima efektyviai perdirbti, išskyrus modelius, kurių pagaminama mažiau nei 5 vienetai per metus.

VI PRIEDAS

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Siekdamos patikrinti, ar laikomasi II–V prieduose nustatytų reikalavimų, valstybių narių valdžios institucijos išbando vieną vėdinimo įrenginį. Jeigu išmatuotos vertės arba pagal išmatuotas vertes apskaičiuotos vertės neatitinka gamintojo pagal 5 straipsnį nurodytų verčių, pritaikius 1 lentelėje pateiktas leidžiamąsias nuokrypas:

—	laikoma, kad modeliai, kurių pagaminama mažiau nei 5 vienetai per metus, neatitinka šio reglamento nuostatų,

—	dėl modelių, kurių pagaminama 5 arba daugiau vienetų per metus, rinkos priežiūros institucija atsitiktinės atrankos būdu išbando tris papildomus įrenginius.

Jeigu tų įrenginių išmatuotų verčių aritmetinis vidurkis, pritaikius 1 lentelėje pateiktas leidžiamąsias nuokrypas, neatitinka reikalavimų, laikoma, kad tas modelis ir visi identiški modeliai neatitinka II–V priedų reikalavimų.

Valstybių narių institucijos per mėnesį nuo sprendimo dėl modelio neatitikimo reikalavimams priėmimo pateikia bandymų rezultatus ir kitą svarbią informaciją kitų valstybių narių institucijomis ir Komisijai.

Valstybių narių valdžios institucijos naudoja VIII ir IX prieduose nustatytus matavimo ir skaičiavimo metodus ir taiko tik 1 lentelėje nustatytas leidžiamąsias nuokrypas.

1 lentelė

Parametras	Leidžiamosios patikros nuokrypos
SPI	Išmatuota vertė turi būti ne daugiau nei 1,07 karto didesnė nei didžiausia deklaruota vertė.
Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių šiluminis naudingumas	Išmatuota vertė turi būti ne mažiau nei 0,93 karto didesnė nei mažiausia deklaruota vertė.
SFPint	Išmatuota vertė turi būti ne daugiau nei 1,07 karto didesnė nei didžiausia deklaruota vertė.
Negyvenamųjų patalpų vienkrypčių vėdinimo įrenginių ventiliatoriaus našumas	Išmatuota vertė turi būti ne mažiau nei 0,93 karto didesnė nei mažiausia deklaruota vertė
Gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių garso galios lygis	Išmatuota vertė neturi būti didesnė nei didžiausia deklaruota vertė pridėjus 2 dB
Negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių garso galios lygis	Išmatuota vertė neturi būti didesnė nei didžiausia deklaruota vertė pridėjus 5 dB

Leidžiamųjų patikros nuokrypų gamintojas arba importuotojas neturi naudoti nustatydamas vertes techniniuose dokumentuose arba aiškindamas tas vertes, kad atitiktų reikalavimus.

VII PRIEDAS

Etalonai

Gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai

a)	SEC: – 42 kWh/(m2.a) dvikrypčiams vėdinimo įrenginiams ir – 27 kWh/(m2.a) vienkrypčiams vėdinimo įrenginiams.

b)	šilumos atgavimas ηt: 90 % dvikrypčiams vėdinimo įrenginiams.

Negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai

a)	SFPint: 150 W/(m3/s) žemiau 2 etapo ribos negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiams, kurių srautas yra ≥ 2 m3/s, ir 250 W/(m3/s) žemiau 2 etapo ribos negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiams, kurių srautas < 2 m3/s;

b)	šilumos atgavimas ηt_nrvu : 85 %, o su atskirų srautų šilumokaičio šilumos atgavimo sistema – 80 %.

VIII PRIEDAS

Savitojo energijos suvartojimo poreikio apskaičiavimas

Savitasis energijos suvartojimas (SEC) apskaičiuojamas pagal tokią lygtį:

Formula

čia:

— SEC– savitasis energijos suvartojimas vienam m2 būsto arba pastato šildomo grindų ploto vėdinti [kWh/m2.a],

— ta – metinis veikimo valandų skaičius [h/a],

— pef – elektros gamybos ir paskirstymo pirminės energijos koeficientas [-],

— qnet – grynoji oro apykaitos sparta vienam m2 šildomo grindų ploto [m3/h.m2],

— MISC – jungtinis bendrasis tipologinis rodiklis, sudarytas iš efektyvaus vėdinimo, ortakių nuotėkio ir papildomos infiltracijos rodiklių [-],

— CTRL – vėdinimo valdiklio faktorius [-],

— x – eksponentė, kuria atsižvelgiama į šiluminės energijos ir sutaupytos elektros energijos netiesiškumą pagal variklio ir pavaros charakteristikas [-],

— SPI – savitoji įėjimo galia [kW/(m3/h)],

— th – visos šildymo sezono valandos [h],

— ΔΤh – vidutinis temperatūrų viduje (19 °C) ir išorėje skirtumas šildymo sezonu, atėmus 3K korekciją (padidėjusi temperatūra dėl saulės šilumos ir vidaus veiksnių) [K],

— ηh – vidutinis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas [-],

— cair – savitoji oro šiluminė talpa esant pastoviam slėgiui ir tankiui [kWh/(m3 K)],

— qref – orientacinė natūralaus oro apykaitos sparta vienam m2 šildomo grindų ploto [m3/h.m2],

— ηt – šilumos atgavimo šiluminis naudingumas [-],

— Qdefr – atšildymui reikalingas metinis šildymo energijos kiekis vienam m2 šildomo grindų ploto [kWh/m2.a], naudojant kintamą elektrinį varžinį kaitinimą.

Formula ,

čia:

— tdefr – atšildymo laikotarpio, t. y. kai išorės temperatūra yra žemesnė nei – 4 °C, trukmė [h/a] ir

— ΔΤdefr – vidutinis išorės temperatūros ir – 4 °C temperatūros skirtumas (K) atšildymo laikotarpiu.

Qdefr taikomas tik dvikrypčiams įrenginiams su rekuperatoriumi; vienkrypčiams įrenginiams arba įrenginiams su regeneraciniais šilumokaičiais taikoma Qdefr = 0.

SPI ir ηt – vertės, gautos atliekant bandymus ir taikant skaičiavimo metodus.

Kiti parametrai ir jų numatytosios vertės pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė

SEC skaičiavimo parametrai

bendroji tipologija					MISC
Vėdinimo įrenginiai su ortakiais					1,1
Vėdinimo įrenginiai be ortakių					1,21
vėdinimo valdymas					CTRL
Rankinis valdiklis (ne pagal paklausą valdomas vėdinimo įrenginys)					1
Laikrodinis valdiklis (ne pagal paklausą valdomas vėdinimo įrenginys)					0,95
Centrinis paklausos valdiklis					0,85
Vietinis paklausos valdiklis					0,65
variklis ir pavara					x vertė
įjungta/išjungta ir vieno greičio					1
dviejų greičių					1,2
kelių greičių					1,5
įvairių greičių					2
Klimatas	th h	ΔΤh K	tdefr h	ΔΤdefr K	Qdefr (1) kWh/a.m2
Šaltas	6 552	14,5	1 003	5,2	5,82
Vidutinis	5 112	9,5	168	2,4	0,45
Šiltas	4 392	5	—	—	—
Numatytosios vertės					vertė
savitoji oro šiluminė talpa, cair kWh/(m3K)					0,000344
grynosios oro apykaitos poreikis vienam m2 šildomo grindų ploto, qnet (m3/h.m2)					1,3
atskaitos natūralaus oro apykaitos sparta vienam m2 šildomo grindų ploto, qref (m3/h.m2)					2,2
metinis veikimo valandų skaičius, ta (h)					8 760
elektros gamybos ir paskirstymo pirminės energijos koeficientas, pef					2,5
energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas, ηh					75 %

(1) Atšildymas taikomas tik dvikrypčiams įrenginiams su rekuperatoriumi ir apskaičiuojamas pagal formulę: Qdefr = tdefr * Δtdefr * cair * qnet * pef. Vienkrypčiams įrenginiams arba įrenginiams su regeneraciniais šilumokaičiais taikoma Qdefr = 0

IX PRIEDAS

Matavimas ir skaičiavimas negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiams

Negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai išbandomi ir apskaičiuojami remiantis standartine gaminio konfigūracija.

Dvifunkciai naudojimo įrenginiai išbandomi ir jų vertės apskaičiuojamos vėdinimo režime.

1. Negyvenamųjų patalpų šilumos atgavimo sistemos šiluminis naudingumas

Negyvenamųjų patalpų šilumos atgavimo sistemos šiluminis naudingumas apibrėžiamas taip:

Formula

čia:

— ηt – šilumos atgavimo sistemos šiluminis naudingumas [-];

— t2'' – tiekiamo oro, paliekančio šilumos atgavimo sistemą ir patenkančio į patalpas temperatūra [°C];

— t2' – išorės oro temperatūra [°C];

— t1' – ištraukiamo oro, paliekančio patalpas ir patenkančio į šilumos atgavimo sistemą temperatūra [°C];

2. Filtro pataisos

Kai, palyginti su etalonine konfigūracija, nėra vieno arba abiejų filtrų, taikoma ši filtro pataisa:

Nuo 2016 m. sausio 1 d.:

F = 0, kai etaloninė konfigūracija yra sukomplektuota visa;

F = 160, jeigu nėra vidutinio dydžio dalelių filtro;

F = 200, jeigu nėra smulkių dalelių filtro;

F = 360, jeigu nėra ir vidutinio dydžio, ir smulkių dalelių filtrų.

Nuo 2018 m. sausio 1 d.:

F = 150, jeigu nėra vidutinio dydžio dalelių filtro;

F = 190, jeigu nėra smulkių dalelių filtro;

F = 340, jeigu nėra ir vidutinio dydžio, ir smulkių dalelių filtrų.

Smulkių dalelių filtras – tai filtras, atitinkantis filtro našumo reikalavimus, taikant toliau nurodytą bandymą ir skaičiavimo metodus, kurį turi deklaruoti filtro tiekėjas. Smulkių dalelių filtrai bandomi esant 0,944 m3/s oro srautui ir 592 × 592 mm filtro angai (įrenginio korpusas – 610 × 610 mm) (per angą judančio oro srauto greitis – 2,7 m/s). Po tinkamo parengimo, kalibravimo ir patikrinimo, kad oro srovė būtų vienoda, išmatuojamas pradinis švaraus filtro našumas ir slėgio krytis. Palaipsniui filtras pripildomas tinkamu dulkių kiekiu, kol galutinis filtro slėgio krytis pasiekia 450 Pa. Iš pradžių dulkių generatorius pripildomas 30 g dulkių, po to turi sekti bent 4 vienodais tarpais atliekami dulkių pakrovimai, kol pasiekiamas galutinis slėgis. Dulkės tiekiamos į filtrą 70 mg/m3 koncentracija. Filtro našumas matuojamas bandymui skirto aerozolio (DEHS DiEthylHexylSebacate) 0,2 to 3 μm dydžio lašais maždaug 0,39 dm3/s (1,4 m3/h) sparta. Dalelės skaičiuojamos 13 kartų, paeiliui prieš filtrą ir po jo mažiausiai 20 sekundžių su optiniu dalelių skaitikliu. Nustatomos ribinės filtro našumo ir slėgio kryčio vertės. Apskaičiuojamas vidutinis filtro našumas atliekant bandymą su įvairių dalelių dydžių klasėmis. Kad filtras būtų laikomas smulkių dalelių filtru, jo vidutinis našumas 0,4 μm dydžio dalelėms turėtų būti daugiau nei 80 %, o minimalus našumas – 35 %. Minimalus našumas – tai mažiausias našumas iš ištraukimo, pradinio ir mažiausio našumo pateikimo metu atliekant bandymą. Ištraukimo našumo bandymas yra iš esmės identiškas pirmiau nurodytam vidutinio našumo bandymui, išskyrus tai, kad filtro medžiagos mėginio plokščias lakštas prieš bandymą yra elektrostatiškai iškraunamas izopropanoliu (IPA).

Vidutinio dydžio dalelių filtras – tai filtras, atitinkantis šias filtro našumo sąlygas: vidutinio dydžio dalelių filtras yra vėdinimo įrenginio oro filtras, kurio veikimas išbandomas ir apskaičiuojamas taip pat, kaip ir smulkių dalelių filtro, tačiau atitinkantis sąlygą, kad vidutinis našumas 0,4 μm dydžio dalelėms yra dagiau kaip 40 %, kurį turi deklaruoti filtro tiekėjas.

25.11.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/27

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1254/2014

2014 m. liepos 11 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES papildoma gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (1), ypač į jos 10 straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2010/30/ES reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotuosius aktus dėl su energija susijusių gaminių ženklinimo. Deleguotieji aktai turi būti priimami, kai gaminių energijos taupymo potencialas didelis, jų veiksmingumo lygiai vykdant lygiavertes funkcijas labai skiriasi ir kai politinių tikslų jokiais kitais Sąjungos teisės aktais ar savireguliacija nesitikima pasiekti greičiai ir pigiau nei privalomaisiais reikalavimais;

(2)

Komisija įvertino gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių techninius, aplinkosaugos ir ekonominius aspektus. Atlikus įvertinimą paaiškėjo, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių suvartojama energija sudaro didelę buitinei įrangai reikalingos energijos dalį Sąjungoje. Nors minėtų gaminių energijos vartojimo efektyvumas jau padidintas, tačiau tokių įrenginių suvartojamos energijos kiekį dar galima gerokai sumažinti. Atlikus įvertinimą taip pat patvirtinta, kad veiksmingumo lygiai labai skiriasi ir kad politinių tikslų nebūtų galima pasiekti nei savireguliacija, nei savanoriškais susitarimais;

(3)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas vėdinimo įrenginiams, kurių elektrinė įėjimo galia mažesnė nei 30 W kiekvienam oro srautui. Šių įrenginių paskirtis yra labai įvairi, jie daugiausia veikia su pertraukomis ir turi tik papildomą funkciją, pavyzdžiui, vonios kambariuose. Jeigu minėtiems vėdinimo įrenginiams būtų taikomi šie reikalavimai, susidarytų didelė su rinkos priežiūra susijusi administracinė našta, nes tokių įrenginių pardavimo apimtis didelė, o jų energijos taupymo potencialas mažas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų funkcijos yra panašios į kitų vėdinimo įrenginių, peržiūrint šį reglamentą turėtų būti panašiai apsvarstyta galimybė juos įtraukti į reglamento taikymo sritį. Ženklinimo reikalavimų nereikėtų taikyti negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiams, nes tuos gaminius renkasi planuotojai ir architektai, ir jie iš esmės nepriklauso nuo vartotojų elgesio ir rinkos veikimo. Vėdinimo įrenginiams, specialiai suprojektuotiems veikti avariniu atveju ar susidarius išskirtinėms ar pavojingoms aplinkybėms, šis reglamentas taip pat turėtų būti netaikomas, nes jie yra naudojami retai ir trumpai. Nustatant šias išimtis taip pat paaiškinama, kad šis reglamentas netaikomas ir daugiafunkciniams įrenginiams, kurie daugiausiai skirti šildyti ar vėsinti, taip pat virtuvės gartraukiams. Turėtų būti nustatytos suderintos nuostatos dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių ženklinimo ir standartinės gaminio informacijos, susijusios su savituoju suvartojamos energijos kiekiu, kad gamintojai turėtų paskatų didinti tų įrenginių energijos vartojimo efektyvumą, galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti efektyviai energiją vartojančius gaminius ir būtų prisidėta prie bendros rinkos veikimo;

(4)	gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio garso galios lygis vartotojams gali būti svarbus aspektas, todėl jis turėtų būti nurodomas etiketėje;

(5)	bendras šio reglamento ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 1253/2014 (2) poveikis turėtų būti bendras sutaupytos energijos kiekio padidėjimas nuo 1 300 PJ (45 %) iki 4 130 PJ 2025 m.;

(6)

etiketėje pateikiama informacija turėtų būti gauta taikant patikimus, tikslius ir pakartojamus matavimo metodus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo ir skaičiavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus (jei tokių yra), kuriuos priėmė Europos standartizacijos įstaigos pagal procedūras, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (3);

(7)

šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi etiketės formos ir joje pateikiamos informacijos turinio, taip pat techninių dokumentų ir gaminio vardinių parametrų lentelės reikalavimai. Kadangi internete galutiniams naudotojams pateikiama informacija tampa vis svarbesnė, taip pat turėtų būti nustatyti reikalavimai, kokią informaciją pateikti vėdinimo įrenginius parduodant nuotolinės prekybos būdu ir jų reklamoje bei techninėje reklaminėje medžiagoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai.

2. Šis reglamentas netaikomas gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiams, kurie:

a)	yra vienkrypčiai (oras ištraukiamas arba tiekiamas), o jų elektrinė įėjimo galia yra mažesnė nei 30 W;

b)	yra specialiai skirti veikti tik potencialiai sprogioje aplinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB (4);

c)	yra specialiai skirti veikti tik avariniu atveju trumpą laiką ir atitinka pagrindinius reikalavimus, taikomus statiniams gaisrinės saugos atžvilgiu kilus gaisrui, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011 (5);

yra specialiai skirti veikti tik:

i)	kai varomo oro temperatūra yra aukštesnė kaip 100 °C;

ii)	kai ventiliatoriaus variklio (jei jis yra už oro srauto ribų) aplinkos temperatūra yra aukštesnė kaip 65 °C;

iii)	kai varomo oro temperatūra arba variklio (jei jis yra už oro srauto ribų) aplinkos temperatūra yra žemesnė kaip – 40 °C;

iv)	kai maitinimo įtampa yra didesnė kaip 1 000 V AC arba 1 500 V DC;

v)	nuodingoje, stipriai korozinėje arba degioje aplinkoje ar aplinkoje, kurioje yra abrazyvinių medžiagų;

e)	yra įrenginiai, kuriuose įmontuotas šilumokaitis arba šilumos siurblys šilumos atgavimui, arba kurie turi galimybę šilumos atgavimo sistemą papildyti šilumos perdavimu arba ištraukimu, išskyrus šilumos perdavimą, skirtą apsaugai nuo šalčio arba atitirpinimui;

f)	priskiriami Komisijos reglamente (ES) Nr. 65/2014 (6) apibrėžtiems gartraukiams.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. vėdinimo įrenginys– elektra varomas prietaisas, turintis bent vieną rotorių, vieną variklį ir korpusą ir skirtas panaudotam orui pakeisti lauko oru pastate ar pastato dalyje;

2. gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginys– vėdinimo įrenginys, kurio:

a)	didžiausias srautas neviršija 250 m3/h;

b)	didžiausias srautas yra 250–1 000 m3/h ir gamintojas nurodo, kad jis skirtas išskirtinai gyvenamosioms patalpoms vėdinti;

3. didžiausias srautas– nustatytas didžiausias vėdinimo įrenginio oro tūrio srautas, kuris gali būti pasiektas integruotomis ar atskirai pridėtomis valdymo priemonėmis esant standartinėms oro sąlygoms (20 °C) ir 101 325 Pa, kai įrenginys įmontuotas visas (pvz., su švariais filtrais) ir pagal gamintojo instrukcijas; jei įrenginys su ortakiu, didžiausias srautas susijęs su oro srautu, kai išorinio statinio slėgio skirtumas yra 100 Pa, o jei įrenginys be ortakio – su oro srautu, kai yra mažiausias įmanomas bendro slėgio skirtumas, kurį reikia pasirinkti iš šių verčių: 10 (mažiausia), 20, 50, 100, 150, 200, 250 Pa, priklausomai nuo to, kuri yra lygi išmatuotai slėgio skirtumo vertei arba truputį mažesnė;

4. vienkryptis vėdinimo įrenginys– vėdinimo įrenginys, sukuriantis oro srautą tik viena kryptimi (iš patalpos į išorę – oro ištraukimas, arba iš išorės į patalpas – oro tiekimas), kai mechaniniu būdu sukurtą oro srautą galima išlyginti natūralaus oro tiekimu arba ištraukimu;

5. dvikryptis vėdinimo įrenginys– vėdinimo įrenginys, sukuriantis oro srautą tarp patalpos ir išorės, kuriame įrengti ir ištraukimo, ir tiekimo ventiliatoriai;

6. lygiavertis vėdinimo įrenginio modelis– vėdinimo įrenginys, kurio techninės charakteristikos atitinka taikomus gaminio informacijos reikalavimus, tačiau kurį tas pats gamintojas, įgaliotasis atstovas ar importuotojas pateikė rinkai kaip skirtingą vėdinimo įrenginio modelį.

Papildomos II–IX prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos I priede.

3 straipsnis

Tiekėjų pareigos

1. Gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginius rinkai tiekiantys tiekėjai užtikrina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. būtų laikomasi šių reikalavimų:

kiekvienas gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginys būtų paženklintas III priede nustatytos formos spausdinta etikete, kurioje pateikta tame priede nurodyta informacija (etiketė turi būti bent įrenginio pakuotėje). Prekiautojams pateikiama kiekvieno gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio modelio III priede nustatytos formos elektroninė etiketė, kurioje pateikta tame priede nurodyta informacija;

būtų pateikta gaminio vardinių parametrų lentelė, nustatyta IV priede. Vardinių parametrų lentelė turi būti pateikta bent įrenginio pakuotėje. Prekiautojams ir laisvai prieinamose interneto svetainėse būtų pateikiama kiekvieno gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio modelio elektroninė gaminio vardinių parametrų lentelė, nustatyta IV priede;

c)	valstybių narių institucijų arba Komisijos prašymu joms būtų pateikiami V priede nustatyti techniniai dokumentai;

d)	būtų pateikiamos naudojimo instrukcijos;

e)	bet kokioje gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių tam tikro modelio reklamoje, kurioje atskleidžiama informacija apie energiją arba kainas, būtų nurodoma to modelio klasė pagal savitąjį energijos suvartojimą;

f)	bet kokioje gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių tam tikro modelio techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje apibūdinami konkretūs techniniai duomenys, būtų nurodoma to modelio klasė pagal savitąjį energijos suvartojimą.

2. Rinkai tiekiami vienkrypčiai gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai nuo 2016 m. sausio 1 d. turi būti ženklinami III priedo 1 punkte nustatytos formos etikete, o dvikrypčiai gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai – III priedo 2 punkte nustatytos formos etikete.

4 straipsnis

Prekiautojų pareigos

Prekiautojai užtikrina, kad:

a)	kiekvieno pardavimo vietoje esančio gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio priekinis kraštas arba viršus būtų pažymėtas pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą tiekėjų pateikta aiškiai matoma etikete;

prekiaujant gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiais, kuriuos siūloma pirkti, išsinuomoti ar įsigyti išperkamąja nuoma ir kurių galutinis naudotojas negali apžiūrėti, būtų pateikiama pagal VI priedą tiekėjų pateikta informacija, o tais atvejais, kai tokie pasiūlymai teikiami internetu, taikomos VII priedo nuostatos;

c)	bet kokioje gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių tam tikro modelio reklamoje, kurioje atskleidžiama informacija apie energiją arba kainas, būtų daroma nuoroda į to įrenginio klasę pagal savitąjį energijos suvartojimą;

d)	bet kokioje gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių tam tikro modelio techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje apibūdinami techniniai duomenys, būtų nurodoma to modelio klasė pagal savitąjį energijos suvartojimą ir pateikiamos tiekėjo pateiktos naudojimo instrukcijos.

5 straipsnis

Matavimo metodai

Kad būtų galima pateikti 3 ir 4 straipsniuose nurodytą informaciją, klasė pagal savitąjį energijos suvartojimą nustatoma vadovaujantis II priede pateikta lentele. Savitasis energijos suvartojimas, metinis suvartojamos elektros energijos kiekis, metinis sutaupytos šildymo energijos kiekis, didžiausia srovė ir garso galios lygis nustatomi vadovaujantis VIII priede nustatytais matavimo ir skaičiavimo metodais, atsižvelgiant į pripažintus pažangiausius matavimo ir skaičiavimo metodus.

6 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Valstybės narės, vertindamos vėdinimo įrenginio atitiktį, taiko IX priede nustatytą procedūrą.

7 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. peržiūri šį reglamentą atsižvelgdama į technologijų pažangą ir pateikia peržiūros rezultatus konsultacijų forumui.

Peržiūrint reglamentą visų pirma įvertinama galimybė išplėsti šio reglamento taikymo sritį ir į ją įtraukti kitus vėdinimo įrenginius, visų pirma negyvenamųjų patalpų įrenginius, kurių bendra elektrinė įėjimo galia mažesnė nei 30 W, taip pat savitojo energijos suvartojimo skaičiavimai ir pagal paklausą valdomų vienkrypčių bei dvikrypčių vėdinimo įrenginių klasės.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 153, 2010 6 18, p. 1.

(2) 2014 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES)Nr. 1253/2014, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vėdinimo įrenginių ekologinio projektavimo reikalavimai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 8).

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(4) 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (OL L 100, 1994 4 19, p. 1).

(5) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

(6) 2013 m. spalio 1 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 65/2014, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES nustatant buitinių orkaičių ir gartraukių ženklinimo energijos vartojimo efektyvumo etikete reikalavimus (OL L 29, 2014 1 31, p. 1).

I PRIEDAS

II–IX prieduose vartojamų terminų apibrėžtys

2) garso galios lygis (LWA)– korpuse-skleidžiamas A svertinis garso galios lygis, išreikštas decibelais (dB) atsižvelgiant į vieno pikovato garso galią, perduodamas oru atskaitos oro srautu;

3) kelių greičių pavara– ventiliatoriaus variklis, kuris gali veikti ne mažiau kaip trimis nustatytais greičiais ir turi nulinį greitį („išjungta“);

4) tolydžiojo reguliavimo pavara (VSD)– integruotas arba su varikliu ir ventiliatoriumi kaip viena arba atskira sistema veikiantis elektroninis valdiklis, nuolat priderinantis varikliui tiekiamą elektrinę galią, kad būtų reguliuojamas srautas;

5) šilumos atgavimo sistema (HRS)– dvikrypčio vėdinimo įrenginio dalis, turinti šilumokaitį, kurio paskirtis perduoti šilumą iš (užteršto) ištraukiamo oro į (šviežią) įpučiamą orą;

8) perkeltoji dalis– ištraukiamo oro, kuris sugrąžinamas į regeneracinio šilumokaičio tiekiamą orą, esant atskaitos oro srautui, dalis;

9) išorinio nuotėkio lygis– per slėgio bandymą iš įrenginio korpuso ištekančio atskaitos oro srauto dalis, kai bandymas atliekamas esant 250 Pa, tiek per žemam, tiek per aukštam slėgiui;

13) savitoji įėjimo galia (SPI) (išreikšta W/(m3/h))– faktinės įėjimo galios (W) ir atskaitos srauto (m3/h) santykis;

15) atskaitos oro srautas (išreikštas m3/s)– srauto ir slėgio diagramos kreivės taško, kuris sutampa su atskaitos tašku arba yra arčiausiai jo, abscisės vertė; įrenginių su ortakiu atskaitos taškas atitinka bent 70 %. didžiausio srauto ir 50 Pa slėgį, o įrenginių be ortakio – mažiausią slėgį. Dvikrypčių vėdinimo įrenginių atskaitos oro tūrio srautu laikomas jo tiekiamo oro išpūtimo angos oro srautas;

16) valdiklio faktorius (CTRL)– pataisos faktorius savitajam energijos suvartojimui pagal vėdinimo įrenginio valdiklio tipą apskaičiuoti, kaip nurodyta VIII priedo 1 lentelės aprašyme;

18) rankinis valdiklis– bet kokio tipo valdiklis, veikiantis nenaudojant paklausos valdiklio;

21) pagal paklausą valdomas vėdinimo įrenginys (DCV)– vėdinimo įrenginys, naudojantis paklausos valdiklį;

22) įrenginys su ortakiu– vėdinimo įrenginys, skirtas per ortakius vėdinti vienai arba kelioms uždaroms pastato erdvėms ir suprojektuotas turėti ortakio jungtis;

23) įrenginys be ortakio– vieno kambario vėdinimo įrenginys, skirtas vėdinti vienam pastato kambariui ar uždarai patalpai ir nesuprojektuotas turėti ortakio jungčių;

26) statinis slėgis (psf)– bendras slėgis atėmus ventiliatoriaus dinaminį slėgį;

27) bendras slėgis (pf)– slėgis, apskaičiuotas nustačius skirtumą tarp stabdymo slėgio ventiliatoriaus oro įtraukimo ir išpūtimo taške;

28) stabdymo slėgis– slėgis, išmatuotas dujų srauto taške taip, lyg dujos būtų sustabdytos izoentropijos procesu;

29) dinaminis slėgis– slėgis, apskaičiuotas pagal masės srautą, vidutinį dujų tankį įrenginio įsiurbimo taške ir įrenginio išpūtimo angos skerspjūvio plotą;

II PRIEDAS

Klasės pagal savitąjį energijos suvartojimą

Gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių klasės pagal savitąjį energijos suvartojimą (SEC) esant vidutinėms klimato sąlygoms:

1 lentelė

Klasifikacija nuo 2016 m. sausio 1 d.

Klasė pagal SEC	SEC kWh/a.m2
A+ (didžiausias efektyvumas)	SEC < – 42
A	– 42 ≤ SEC < – 34
B	– 34 ≤ SEC < – 26
C	– 26 ≤ SEC < – 23
D	– 23 ≤ SEC < – 20
E	– 20 ≤ SEC < – 10
F	– 10 ≤ SEC < 0
G (mažiausias efektyvumas)	0 ≤ SEC

III PRIEDAS

Etiketė

Po 2016 m. sausio 1 d. parduodamų vienkrypčių vėdinimo įrenginių etiketė:

Etiketėje pateikiama tokia informacija:

I	tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

II	tiekėjo modelio žymuo;

III	energijos vartojimo efektyvumas; rodyklės smaigalys, kuriame nurodoma gaminio energijos vartojimo efektyvumo klasė, yra tokiame pačiame aukštyje kaip atitinkamos energijos vartojimo efektyvumo klasės rodyklės smaigalys. Energijos vartojimo efektyvumas nurodytas vidutinio klimato sąlygoms;

IV	garso galios lygis (LWA) (dB), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

V	didžiausias srautas (m3/h), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus, ir rodyklė, simbolizuojanti vienkryptį vėdinimo įrenginį;

Po 2016 m. sausio 1 d. parduodamų dvikrypčių vėdinimo įrenginių etiketė:

Etiketėje pateikiama tokia informacija:

I.	tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

II.	tiekėjo modelio žymuo;

III.	energijos vartojimo efektyvumas; rodyklės smaigalys, kuriame nurodoma gaminio energijos vartojimo efektyvumo klasė, yra tokiame pačiame aukštyje kaip atitinkamos energijos vartojimo efektyvumo klasės rodyklės smaigalys. Energijos vartojimo efektyvumas nurodytas vidutinio klimato sąlygoms;

IV.	garso galios lygis (LWA) (dB), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

V.	didžiausias srautas (m3/h), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus, ir dvi priešpriešinės rodyklės, simbolizuojančios dvikryptį vėdinimo įrenginį.

Gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių etikečių, nurodytų 1 ir 2 punktuose, forma:

Čia:

etiketė yra ne mažesnė kaip 75 mm pločio ir 150 mm aukščio. Jeigu spausdinama didesnė etiketė, sudedamosios jos dalys vis tiek atitinka pirmiau nustatytas proporcijas.

Fonas yra baltos spalvos.

Spalvos koduojamos pagal spalvų modelį CMYK — (žydra, purpurinė, geltona ir juoda) vadovaujantis šiuo pavyzdžiu – 00–70-X-00: 0 % žydra, 70 % purpurinė, 100 % geltona, 0 % juoda.

Etiketė atitinka visus šiuos reikalavimus (skaičiai žymi nuorodą į pirmiau pateiktą brėžinį):

ES etiketės apvado linija: 3,5 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 2,5 mm.

ES logotipas: spalvos: X-80–00–00 ir 00–00-X-00.

Energy logotipas: spalva – X-00–00–00.

Piktograma atitinka pavaizduotąją: ES logotipas ir energijos logotipas. Plotis – 62 mm, aukštis – 12 mm.

Ženklų apvado linija: 1 pt, spalva – 100 % žydra, ilgis – 62 mm.

A+–G skalės:

—

rodyklė: aukštis – 6 mm, tarpelis – 1 mm –, spalvos:

—	aukščiausia klasė – X-00-X-00

—	antra klasė – 70–00-X-00,

—	trečia klasė – 30–00-X-00,

—	ketvirta klasė – 00–00-X-00,

—	penkta klasė – 00–30-X-00,

—	šešta klasė – 00–70-X-00,

—	septinta klasė – 00-X-X-00,

—	žemiausia klasė – 00-X-X-00.

—	Tekstas. Calibri pusjuodis 13 pt, didžiosios raidės, baltas.

Klasės pagal savitąjį energijos suvartojimą:

—	rodyklė: plotis – 17 mm, aukštis – 9 mm, 100 % juoda;

—	tekstas: Calibri pusjuodis 18,5 pt, didžiosios raidės, baltas.

—	„+“ simboliai – Calibri pusjuodis 11 pt, balti, vienoje eilėje.

Garso galios lygis dB:

—	apvadas: 1,5 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 2,5 mm.

—	vertė: Calibri pusjuodis 16 pt, 100 % juodas;

—	„db“ simbolis: Calibri normalus 10 pt, 100 % juoda.

Didžiausias srautas (m3/h):

—	apvadas: 1,5 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 2,5 mm.

—	vertė: Calibri pusjuodis 16 pt, 100 % juodas;

—	„m3/h“ simbolis. Calibri pusjuodis 16 pt, 100 % juodas;

—

viena arba dvi rodyklės:

—	kiekvienos plotis – 10 mm, kiekvienos aukštis – 10 mm.

—	spalva – 100 % žydra.

Energija:

—	tekstas: Calibri normalus 6 pt, didžiosios raidės, baltas.

Laikotarpis:

—	tekstas: Calibri pusjuodis, 8 pt.

Tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas

Tiekėjo modelio žymuo

Tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas ir modelio informacija turi tilpti 62 × 10 mm plote.

IV PRIEDAS

Gaminio vardinių parametrų lentelė

Informacija 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoje gyvenamųjų patalpų vardinių parametrų lentelėje pateikiama toliau nustatyta tvarka ir įtraukiama į gaminio brošiūrą ar kitokią kartu su gaminiu pateikiamą medžiagą:

a)	tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

b)	tiekėjo modelio žymuo – paprastai raidinis skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikrą gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio modelį galima atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo ar to paties pavadinimo tiekėjo modelių;

c)	savitasis energijos suvartojimas (SEC) (išreikštas kWh/(m2.a) kiekvienai atitinkamai klimato zonai ir SEC klasė;

d)	deklaruota tipologija pagal šio reglamento 2 straipsnį (vienkryptis ar dvikryptis vėdinimo įrenginys);

e)	įmontuotos ar numatytos įmontuoti pavaros tipas (kelių greičių pavara ar tolydžiojo reguliavimo pavara);

f)	šilumos atgavimo sistema (rekuperacinė, regeneracinė arba jokios);

g)	šilumos atgavimo šiluminis naudingumas (% arba „netaikoma“, jei gaminyje šilumos atgavimo sistemos nėra);

h)	didžiausias srautas (m3/h);

i)	ventiliatoriaus pavaros elektrinė įėjimo galia, įskaitant bet kokią variklinę valdymo įrangą, esant didžiausiam srautui (W);

j)	garso galios lygis (LWA), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

k)	atskaitos srautas m3/s;

l)	atskaitos slėgio skirtumas Pa;

m)	savitoji įėjimo galia (SPI) W/(m3/h);

n)	valdiklio faktorius ir valdymo tipologija pagal susijusias VIII priedo 1 lentelėje pateiktas apibrėžtis ir klases;

o)	deklaruotas dvikrypčių vėdinimo įrenginių didžiausias vidinio ir išorinio nuotėkio lygis (%) arba perkeltoji dalis (tik regeneraciniams šilumokaičiams) ir vienkrypčių vėdinimo įrenginių su ortakiu išorinio nuotėkio lygis (%);

p)	dvikrypčių vėdinimo įrenginių su ortakiais, nesuprojektuotų turėti ortakio jungties oro tiekimo ar oro ištraukimo pusėje, oro maišymosi lygis;

q)	jei gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai skirti naudoti su filtrais, – vizualinio įspėjimo dėl filtro keitimo padėtis ir aprašymas, įskaitant tekstą, kaip svarbu reguliariai keisti filtrą, kad įrenginys gerai veiktų ir efektyviai vartotų energiją.

r)	vienkryptėms vėdinimo sistemoms skirtos instrukcijos, kaip fasade montuoti reguliuojamo tiekimo arba šalinimo groteles natūralaus oro tiekimui arba ištraukimui;

s)	interneto adresas, kuriuo galima rasti surinkimo ir išardymo instrukcijas;

t)	(tik įrenginių be ortakio) oro srauto jautrumas slėgio pokyčiams esant + 20 Pa ir – 20 Pa;

u)	(tik įrenginių be ortakio) nelaidumas orui iš vidaus arba iš išorės m3/h;

v)	metinis suvartojamos elektros energijos (AEC) kiekis (išreikštas elektros kWh/a);

w)	metinis sutaupytos šildymo energijos kiekis (AHS) (išreikštas pirminės energijos kWh/a) kiekvieno klimato tipo sąlygomis (vidutinis, šiltas, šaltas).

V PRIEDAS

Techniniai dokumentai

3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus techninius dokumentus sudaro bent toliau išvardyti duomenys:

a)	tiekėjo pavadinimas ir adresas;

b)	tiekėjo modelio žymuo – paprastai raidinis skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikrą gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio modelį galima atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo ar to paties pavadinimo tiekėjo modelių;

c)	jei reikia, nuorodos į taikytus darniuosius standartus;

d)	jei reikia, kiti taikyti skaičiavimo metodai, matavimo standartai ir specifikacijos;

e)	tiekėją įpareigoti įgalioto asmens tapatybė ir parašas;

f)	jei reikia, techniniai matavimo parametrai, nustatyti pagal VIII priedą:

g)	bendrieji matmenys;

h)	gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio tipo specifikacija;

i)	II priede apibrėžta modelio klasė pagal savitąjį energijos suvartojimą;

j)	savitasis energijos suvartojimas (SEC) kiekvienai atitinkamai klimato zonai;

k)	garso galios lygis (LWA);

l)	pagal VIII priedą atliktų skaičiavimų rezultatai.

Po šių pirmiau išvardytų duomenų tiekėjai gali pateikti papildomos informacijos.

VI PRIEDAS

Informacija, pateiktina, kai galutiniai naudotojai negali apžiūrėti siūlomo gaminio kitaip nei internete

Kai galutiniai naudotojai negali apžiūrėti siūlomo gaminio kitaip nei internete, toliau nurodyta tvarka pateikiama tokia informacija:

a)	II priede apibrėžta modelio klasė pagal savitąjį energijos suvartojimą;

b)	savitasis energijos suvartojimas (SEC) (išreikštas kWh/(m2.a) kiekvienai atitinkamai klimato zonai;

c)	didžiausias srautas (išreikštas m3/h);

d)	garso galios lygis (LWA) dB (A), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

2.	Jeigu pateikiama kita į vardinių parametrų lentelę įtraukta informacija, jos pateikimo forma ir tvarka turi atitikti IV priedo nuostatas.

3.	Šrifto dydis ir šriftas, kuriuo spausdinama ar pateikiama šiame priede nurodyta informacija, turi būti tokie, kad informaciją būtų lengva perskaityti.

VII PRIEDAS

Informacija, pateiktina, kai gaminiai parduodami, nuomojami arba nuomojami išperkamąja nuoma internete

Šio priedo 2–5 punktuose vartojamų terminų apibrėžtys:

a) rodinio mechanizmas– bet kuris ekranas, įskaitant jutiklinius ekranus arba kitas vizualizavimo technologijas, kuriomis interneto turinys rodomas naudotojams;

b) įdėtinis rodinys– vaizdinė sąsaja, kurioje paveikslėlis arba duomenų rinkinys pasiekiami spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus kitą paveikslėlį arba duomenų rinkinį;

c) jutiklinis ekranas– į prisilietimą reaguojantis liečiamasis ekranas, pavyzdžiui, planšetinių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių be klaviatūros arba išmaniųjų telefonų liečiamasis ekranas;

d) alternatyvusis tekstas– vietoj paveikslėlio rodomas tekstas, negrafine forma perteikiantis grafinę informaciją, kai rodinio įtaisas negali įkelti paveikslėlio arba kai naudojamos pagalbinės balso sintezės priemonės.

Pagal 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą tvarkaraštį rodinio mechanizme prie gaminio kainos rodoma tiekėjų pateikta 3 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus atitinkanti reikiama etiketė. Etiketė yra tokio dydžio, kad būtų aiškiai matoma ir įskaitoma, ir yra proporcinga III priede nustatytam dydžiui. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį rodinį, tuomet paveikslėlis, per kurį pasiekiama etiketė, atitinka šio priedo 3 punkte nustatytas specifikacijas. Jei naudojamas įdėtinis rodinys, etiketė pasirodo vieną kartą spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį.

Įdėtinio rodinio paveikslėlio, per kurį pasiekiama etiketė, reikalavimai:

a)	yra etiketėje pavaizduoto gaminio energijos vartojimo efektyvumo klasę atitinkančios spalvos rodyklė;

b)	kainos šrifto dydžiui lygiaverčiu baltos spalvos šriftu pažymėta gaminio energijos vartojimo efektyvumo klasė ir

c)	paveikslėlis yra vienos iš šių dviejų formų:

Jei naudojamas įdėtinis rodinys, etiketės rodymo seka yra ši:

a)	rodinio mechanizme prie gaminio kainos rodomas šio priedo 3 punkte nurodytas paveikslėlis;

b)	paveikslėlis yra susietas su etikete;

c)	etiketė pasirodo spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį;

d)	etiketė rodoma iškylančiajame lange, naujoje naršyklės kortelėje, naujame naršyklės puslapyje arba įdėtiniame ekrano rodinyje;

e)	jutikliniuose ekranuose etiketė padidinama pagal įrenginio sutartines jutiklinio didinimo taisykles;

f)	etiketės rodymas nutraukiamas uždarymo mygtuku arba kitu standartiniu uždarymo mechanizmu;

g)	jei etiketės parodyti neįmanoma, rodomas alternatyvusis paveikslėlio tekstas – gaminio energijos vartojimo efektyvumo klasė kainos šrifto dydžiui lygiaverčiu šriftu.

Rodinio mechanizme prie gaminio kainos rodoma tiekėjų pateikta 3 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus atitinkanti reikiama gaminio vardinių parametrų lentelė. Ji yra tokio dydžio, kad gaminio vardinių parametrų lentelė būtų aiškiai matoma ir įskaitoma. Gaminio vardinių parametrų lentelei parodyti gali būti naudojamas įdėtinis rodinys, tuomet nuoroda, kuria pasiekiama gaminio vardinių parametrų lentelė, aiškiai ir įskaitomai pažymėta įrašu „Gaminio vardinių parametrų lentelė“. Jei naudojamas įdėtinis rodinys, gaminio vardinių parametrų lentelė pasirodo vieną kartą spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus nuorodą.

VIII PRIEDAS

Matavimas ir skaičiavimas

Savitasis energijos suvartojimas (SEC) apskaičiuojamas pagal tokią lygtį:

Formula

čia:

— SEC – savitasis energijos suvartojimas vienam m2 būsto arba pastato šildomo grindų ploto vėdinti [kWh/m2.a],

— ta – metinis veikimo valandų skaičius [h/a],

— pef – elektros gamybos ir paskirstymo pirminės energijos koeficientas [-],

— qnet – grynoji oro apykaitos sparta vienam m2 šildomo grindų ploto [m3/h.m2],

— MISC – jungtinis bendrasis tipologinis rodiklis, sudarytas iš efektyvaus vėdinimo, ortakių nuotėkio ir papildomos infiltracijos rodiklių [-],

— CTRL – vėdinimo valdiklio faktorius [-],

— x – eksponentė, kuria atsižvelgiama į šiluminės energijos ir sutaupytos elektros energijos netiesiškumą pagal variklio ir pavaros charakteristikas [-],

— SPI – savitoji įėjimo galia [kW/(m3/h)],

— th – visos šildymo sezono valandos [h],

— ΔΤh – vidutinis vidaus ir išorės temperatūrų (19 °C) skirtumas šildymo sezonu, atėmus 3K pataisą (padidėjusi temperatūra dėl saulės šilumos ir vidaus veiksnių) [K],

— ηh – vidutinis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas [-],

— cair – savitoji oro šiluminė talpa esant pastoviam slėgiui ir tankiui [kWh/(m3 K)],

— qref – atskaitos natūralaus oro apykaitos sparta vienam m2 šildomo grindų ploto [m3/h.m2],

— ηt – šilumos atgavimo sistemos šiluminis naudingumas [-],

— Qdefr – atšildymui reikalingas metinis šildymo energijos kiekis vienam m2 šildomo grindų ploto [kWh/m2.a], naudojant kintamą elektrinį varžinį kaitinimą.

Formula ,

čia:

— tdefr – atšildymo laikotarpio, t. y. kai išorės temperatūra yra žemesnė nei – 4 °C, trukmė [h/a] ir

— ΔΤdefr – vidutinis išorės temperatūros ir – 4 °C temperatūros skirtumas (K) atšildymo laikotarpiu.

Qdefr taikomas tik dvikrypčiams įrenginiams su rekuperatoriumi; vienkrypčiams įrenginiams arba įrenginiams su regeneraciniais šilumokaičiais taikoma Qdefr = 0.

SPI ir ηt – vertės, gautos atliekant bandymus ir taikant skaičiavimo metodus.

Kiti parametrai ir jų numatytosios vertės pateikti 1 lentelėje. Savitasis energijos suvartojimas ženklinimo klasėms skaičiuojamas remiantis vidutinio klimato sąlygomis.

Metinis suvartojamos elektros energijos kiekis 100 m2 grindų ploto (AEC) (išreikštas kWh/m2.a elektros energijos per metus) ir metinis sutaupytos šildymo energijos kiekis (AHS) (t. y. per metus sutaupytos suvartojamos šildymo energijos kiekis, išreikštas degalų didžiausiuoju šilumingumu per metus – kWh/a), apskaičiuojami kiekvieno klimato tipo sąlygomis (vidutinio, šilto, šalto), kaip aprašyta toliau, naudojant 1 punkte pateiktas apibrėžtis ir 1 lentelėje pateiktas numatytąsias vertes:

Formula ;

Formula .

1 lentelė

SEC skaičiavimo parametrai

bendroji tipologija					MISC
Vėdinimo įrenginiai su ortakiais					1,1
Vėdinimo įrenginiai be ortakių					1,21
vėdinimo valdymas					CTRL
Rankinis valdiklis (ne pagal paklausą valdomas vėdinimo įrenginys)					1
Laikrodinis valdiklis (ne pagal paklausą valdomas vėdinimo įrenginys)					0,95
Centrinis paklausos valdiklis					0,85
Vietinis paklausos valdiklis					0,65
varikis ir pavara					x vertė
įjungta/išjungta ir vieno greičio					1
dviejų greičių					1,2
trijų greičių					1,5
įvairių greičių					2
Klimatas	th (h)	ΔΤh (K)	tdefr (h)	ΔΤdefr (K)	Qdefr (1) (kWh/a.m2)
Šaltas	6 552	14,5	1 003	5,2	5,82
Vidutinis	5 112	9,5	168	2,4	0,45
Šiltas	4 392	5	—	—	—
Numatytosios vertės					vertė
savitoji oro šiluminė talpa, cair (kWh/m3)					0,000344
grynojo vėdinimo poreikis vienam m2 šildomo grindų ploto, qnet (m3/h.m2)					1,3
atskaitos natūralaus oro apykaitos sparta vienam m2 šildomo grindų ploto, qref (m3/h.m2)					2,2
metinis veikimo valandų skaičius, ta (h)					8 760
elektros gamybos ir paskirstymo pirminės energijos koeficientas, pef					2,5
energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas, ηh					75 %

(1) Atšildymas taikomas tik dvikrypčiams įrenginiams su rekuperatoriumi ir apskaičiuojamas pagal formulę: Qdefr = tdefr * Δtdefr * cair * qnet * pef. vienkrypčiams įrenginiams arba įrenginiams su regeneraciniais šilumokaičiais taikoma Qdefr = 0

IX PRIEDAS

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Siekdamos patikrinti, ar laikomasi II priede nustatytų reikalavimų, valstybių narių valdžios institucijos išbando vieną gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginį. Jeigu išmatuotos vertės arba pagal išmatuotas vertes apskaičiuotos vertės neatitinka gamintojo pagal 3 straipsnį nurodytų verčių, pritaikius 1 lentelėje pateiktas leidžiamąsias nuokrypas, atliekami kitų trijų įrenginių matavimai.

Jeigu tų įrenginių išmatuotų verčių aritmetinis vidurkis, pritaikius 1 lentelėje pateiktas leidžiamąsias nuokrypas, neatitinka reikalavimų, laikoma, kad modelis ir visi kiti lygiaverčiai modeliai neatitinka II priedo reikalavimų.

Valstybių narių valdžios institucijos per mėnesį po sprendimo dėl modelio neatitikties priėmimo pateikia kitų valstybių narių institucijoms ir Komisijai bandymų rezultatus ir kitą susijusią informaciją.

Valstybių narių valdžios institucijos taiko VIII priede nustatytus matavimo ir skaičiavimo metodus.

1 lentelė

Parametras	Leidžiamosios patikros nuokrypos
SPI	Išmatuota vertė turi būti ne daugiau kaip 1,07 karto didesnė nei didžiausia deklaruota vertė.
Gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių šiluminis naudingumas	Išmatuota vertė turi būti ne mažiau kaip 0,93 karto didesnė nei mažiausia deklaruota vertė.
Garso galios lygis	Išmatuota vertė turi būti ne didesnė nei didžiausia deklaruota vertė pridėjus 2 dB.

Šiame priede nustatytos leidžiamosios patikros nuokrypos yra susijusios tik su valstybės narės institucijų išmatuotų parametrų patikra, ir tiekėjas negali jų naudoti kaip leidžiamųjų nuokrypų nustatydamas vertes techniniuose dokumentuose. Gaminio etiketėje arba (elektroninėje) vardinių parametrų lentelėje pateiktos vertės ir klasės tiekėjui negali būti palankesnės, nei techniniuose dokumentuose nurodytos vertės.

25.11.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/46

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1255/2014

2014 m. liepos 17 d.

kuriuo, nustatant metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų turinį, įskaitant bendrų rodiklių sąrašą, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (1), ypač į jo 13 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 223/2014 Komisijos reikalaujama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildomos neesminės su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu (toliau – Fondas) susijusios nuostatos;

(2)	Reglamentu (ES) Nr. 223/2014 reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai teiktų metines ir galutines įgyvendinimo ataskaitas, kuriose būtų pateikiama informacija apie veiksmų programų (VP) įgyvendinimą, įskaitant duomenis, susijusius su bendrais ir, kai taikoma, konkrečiais programos rodikliais;

(3)	siekiant užtikrinti tinkamą VP įgyvendinimo ir jų indėlio siekiant konkrečių Fondo tikslų stebėseną, turėtų būti parengtos nuostatos dėl metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų turinio ir bendrų rodiklių, kurie turėtų būti teikiami, sąrašo;

(4)

šiame reglamente nustatyti reikalavimai turėtų būti minimalūs, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 223/2014 nuostatas, taip pat į taikytinos Sąjungos teisės nuostatas dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ypač į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (2);

(5)

siekiant atsižvelgti į skirtingą VP I ir VP II remiamų veiksmų pobūdį ir laikantis skirtingų nuostatų, kurios taikomos kiekvienai VP, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 223/2014, metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų turiniui ir bendrų rodiklių, kurie turėtų būti teikiami dėl kiekvienos VP, sąrašui turėtų būti taikomi skirtingi reikalavimai. Siekiant atsižvelgti į konkretų poreikį apsaugoti asmenų, kurie remiami Fondo lėšomis, orumą ir sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą iki būtino minimumo laikantis Reglamente (ES) Nr. 223/2014 nustatytų reikalavimų, tam tikrų rodiklių vertės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu, o ne galutinių paramos gavėjų pateikta informacija;

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente numatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu Reglamento (ES) Nr. 223/2014 nuostatos papildomos nustatant metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų turinį, įskaitant bendrų rodiklių sąrašą.

2 straipsnis

Metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų turinys ir rodiklių sąrašas

(Reglamento (ES) Nr. 223/2014 13 straipsnio 6 dalis)

1. Metinėse ir baigiamosiose įgyvendinimo ataskaitose pateikiama:

a)	informacija apie programos įgyvendinimą pagal bendrus iš dalies arba visiškai įgyvendintų veiksmų rodiklius;

b)	informacija apie veiksmus, kuriais atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 223/2014 5 straipsnio 6 ir 11 dalyse ir prireikus 13 dalyje nustatytus principus, ir tokių veiksmų vertinimas.

Be pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos, metinėse ir galutinėse VP II įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija apie duomenis, susijusius su konkrečiais programos rodikliais ir kiekybiniais tikslais, rezultatų rodiklių vertės pokyčius bei pažangą, padarytą siekiant konkrečių veiksmų programos tikslų, ir tokios pažangos vertinimas.

2. 1 dalies a punkte nurodyti rodikliai išvardyti priede.

3. Be pirmoje dalyje nurodytos informacijos, galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje ir 2017 m. bei 2022 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija apie indėlį siekiant konkrečių ir bendrų Fondo tikslų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 223/2014 3 straipsnyje, ir tokio indėlio vertinimas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 72, 2014 3 12, p. 1.

(2) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

PRIEDAS

VP I IR VP II BENDRI RODIKLIAI

Išteklių rodikliai

1)	Visa tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, patvirtintų dokumentuose, kuriuose nustatomos veiksmų finansavimo sąlygos, suma

Visa įgyvendinant veiksmus paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma

Iš jų prireikus:

a)	visa įgyvendinant veiksmus, susijusius su pagalbos maistu teikimu, paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma

b)	visa įgyvendinant veiksmus, susijusius su pagrindinės materialinės pagalbos teikimu, paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma

3)	Visa Komisijai deklaruota tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma

Šie duomenys nurodomi eurais.

VP I BENDRI RODIKLIAI

Teiktos pagalbos maistu išdirbio rodikliai (1)

4)	Vaisių ir daržovių kiekis

5)	Mėsos, kiaušinių, žuvies ir jūros gėrybių kiekis

6)	Miltų, duonos, bulvių, ryžių ir kitų krakmolingų produktų kiekis

7)	Cukraus kiekis

8)	Pieno produktų kiekis

9)	Riebalų, aliejaus kiekis

10)	Paruoštų maisto produktų, kitų maisto produktų (nepriskirtų prie minėtų kategorijų) kiekis

11)

Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis

iš kurio:

a)	maisto, už kurio vežimą, skirstymą ir sandėliavimą sumokėta pagal VP, dalis (%)

b)	Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis bendrai finansuoto maisto dalis, tenkanti partnerių organizacijų paskirstytam bendram maisto kiekiui (%) (2)

12)	Bendras paskirstytų valgio porcijų, iš dalies arba visiškai finansuotų pagal VP, skaičius (3)

13)	Bendras paskirstytų maisto paketų, iš dalies arba visiškai finansuotų pagal VP, skaičius (4)

Teiktos pagalbos maistu rezultatų rodikliai (5)

14)

Visas pagalbą maistu gaunančių asmenų skaičius

Iš kurio:

a)	Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius

b)	Vyresnių nei 65 metų asmenų skaičius

c)	Moterų skaičius

d)	Migrantų, užsienio kilmės dalyvių, mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių asmenų skaičius

e)	Neįgaliųjų skaičius

f)	Benamių skaičius

Teiktos pagrindinės materialinės pagalbos išdirbio rodikliai

15)

Bendra paskirstytų prekių piniginė vertė

Iš kurios:

a)	Bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė

b)	Bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė

c)	Bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė

16)

Vaikams paskirstytų svarbiausių kategorijų prekių sąrašas (6)

a)	Naujagimio kraitelis

b)	Mokykliniai krepšiai

c)	Kanceliarinės prekės, sąsiuviniai, plunksnakočiai, tapybos reikmenys ir kitos mokykloje reikalingos priemonės (ne apranga)

d)	Sportinė apranga ir avalynė (sportiniai bateliai, triko, maudymosi kostiumėliai ir pan.)

e)	Apranga (žieminiai paltai, avalynė, mokyklinės uniformos ir pan.)

f)	Kitos kategorijos – nurodyti

17)

Benamiams paskirstytų svarbiausių kategorijų prekių sąrašas (6)

a)	Miegmaišiai/antklodės

b)	Virtuvės reikmenys (puodai, keptuvės, stalo įrankiai ir pan.)

c)	Apranga (žieminiai paltai, avalynė ir pan.)

d)	Ūkiniai skalbiniai (rankšluosčiai, patalynė)

e)	Higienos reikmenys (pirmosios pagalbos rinkiniai, muilas, dantų šepetėliai, vienkartiniai skustuvai ir pan.)

f)	Kitos kategorijos – nurodyti

18)

Kitoms tikslinėms grupės paskirstytų svarbiausių kategorijų prekių sąrašas (6)

a)	Nurodyti kategorijas

Teiktos pagrindinės materialinės pagalbos rezultatų rodikliai (5)

19)

Visas pagrindinę materialinę pagalbą gaunančių asmenų skaičius

Iš kurio:

a)	Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius

b)	Vyresnių nei 65 metų asmenų skaičius

c)	Moterų skaičius

d)	Migrantų, užsienio kilmės dalyvių, mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių asmenų skaičius

e)	Neįgaliųjų skaičius

f)	Benamių skaičius

VP II BENDRI RODIKLIAI

Pagalbos socialinei įtraukčiai skatinti išdirbio rodikliai

20)

Visas pagalbą socialinei įtraukčiai skatinti gaunančių asmenų skaičius

Iš kurio:

a)	Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius

b)	Vyresnių nei 65 metų asmenų skaičius

c)	Moterų skaičius

d)	Migrantų, užsienio kilmės dalyvių, mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių asmenų skaičius

e)	Neįgaliųjų skaičius

f)	Benamių skaičius

Šie VP II duomenys yra asmens duomenys pagal Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnį. Tvarkant tokius duomenis būtina laikytis teisinės prievolės, kuri duomenų valdytojui nustatyta Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnio c punkte. Duomenų valdytojo sąvokos apibrėžtis pateikta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnyje.

(1) 4–11 rodikliai apima bet kokio pavidalo maisto produktus, pvz., šviežius, konservuotus ir užšaldytus maisto produktus; duomenys nurodomi tonomis.

(2) Šio rodiklio vertės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu.

(3) Valgio porcijos apibrėžtis gali būti nustatyta organizacijos partnerės ir (arba) veiksmo ir (arba) vadovaujančios institucijos lygmeniu. Šio rodiklio vertės nustatomos pagal organizacijų partnerių pateiktą vertinimą.

(4) Maisto paketo apibrėžtis gali būti nustatyta organizacijos partnerės ir (arba) veiksmo ir (arba) vadovaujančios institucijos lygmeniu. Maisto paketo dydis arba turinys neprivalo būti standartizuotas. Šio rodiklio vertės nustatomos pagal organizacijų partnerių pateiktą vertinimą.

(5) Šio rodiklio vertės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu. Nesitikima ir nereikalaujama, kad šie rodikliai būtų pagrįsti galutinių paramos gavėjų pateikta informacija.

(6) Į sąrašą įtraukiamos visos svarbios kategorijos, apimančios bent 75 % paskirstytų prekių.

25.11.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/53

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1257/2014

2014 m. lapkričio 24 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų I ir IV priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

neapdorotos kalio druskos yra medžiagos, gaunamos kasybos būdu iš gamtinių išteklių. Vadovaujantis patikima pramonine praktika Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo A.3 lentelės 1 įraše tokiems natūraliems produktams buvo nustatyti reikalavimai dėl mažiausio maistinių medžiagų kiekio. Tačiau, kai kalio grynumas rūdoje natūraliai mažėja, gamintojams vis sunkiau laikytis dabartinių ribinių verčių, o tai kelia pavojų, kad profesionaliems ūkininkams gali nutrūkti nuolatinis iš neapdorotų kalio druskų gaunamų trąšų tiekimas. Todėl šios ribinės vertės turėtų būti šiek tiek sumažintos iš dalies pakeičiant to priedo A.3 lentelės 1 įrašą, kad gamintojams būtų sudaryta galimybė toliau prekiauti šiuo produktu kaip „EB trąša“. Šiuo daliniu pakeitimu atsižvelgiama į tai, kad peržiūrėtos šiek tiek mažesnės ribinės vertės taip pat leidžia užtikrinti veiksmingą tręšimą ir todėl, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 31 straipsnio 3 dalimi, jį galima laikyti technikos pažanga;

(2)	3,4–dimetil-1H-pirazolio fosfatas (toliau – DMPP) yra nitrifikacijos inhibitorius, kuris yra tinkamas naudoti su įprastomis azoto trąšomis (kietomis ar skystomis). DMPP sumažina azoto nuostolius – į dirvožemį ir atmosferą patenkančio azoto kiekį, todėl azotas panaudojamas veiksmingiau;

(3)	N-butil-tiofosforo triamido ir N-propil-tiofosforo triamido reakcijos mišinys (toliau NBPT/NPPT) yra ureazės inhibitorius. NBPT/NPPT sumažina riziką, kad panaudojus trąšas, kuriose yra karbamido, bus azoto (išsiskiriančio amoniako pavidalu) nuostolių ir todėl azotas panaudojamas veiksmingiau;

(4)	siekiant sudaryti daugiau galimybių ūkininkams visoje Sąjungoje naudoti DMPP ir NBPT/NPPT, šios medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede pateiktą patvirtintų nitrifikacijos ir ureazės inhibitorių sąrašą, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 31 straipsnio 1 dalimi;

(5)

kietos arba skystos paprastosios karmabido formaldehido trąšos ir kietos NPK, NP ir NK trąšos, kuriose yra karbamido formaldehido, yra išvardytos Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede kaip trąšų tipai. Nors karmabido formaldehido kondensatai yra stabilūs tirpaluose ir suspensijose, skystos NPK, NP ir NK trąšos, kuriose yra karbamido formaldehido, nėra įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą kaip atskirti produktų tipai. Kadangi didėja susidomėjimas galimybe prekiauti skystomis NPK, NP ir NK trąšomis, kuriose kaip azoto šaltinis yra tam tikras kiekis karbamido formaldehido, karbamido formaldehidą turėtų būti leidžiama naudoti ruošiant skystas NPK, NP ir NK trąšas. Todėl į to reglamento I priedo C.2 lentelę turėtų būti įtraukti šeši nauji tipų pavadinimai;

(6)	DMPP ir NBPT/NPPT įtraukus į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą, į to reglamento IV priedą taip pat reikėtų įtraukti analizės metodus, taikytinus atliekant šių trąšų oficialią kontrolę;

(7)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

siekiant užtikrinti, kad Europos standartizacijos komitetas paskelbtų NBPT/NPPT analizės metodus, kurių įteisinimo procesas šiuo metu tebevyksta, prieš įtraukiant NBPT/NPPT į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą, o tam trąšų tipui skirtą naują analizės metodą – į IV priedą, su šiais pakeitimais susijęs taikymas turėtų būti atidėtas;

(9)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 32 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 iš dalies keičiamas taip:

1)	I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

2)	IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

I priedo 4 punktas ir II priedo 2 punktas taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. lapkričio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 304, 2003 11 21, p. 1.

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas taip:

A.3 lentelės 1 įrašas pakeičiamas taip:

„1

Neapdorota kalio druska

Produktas, gaunamas iš neapdorotų kalio druskų

9 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O

2 % MgO

Magnis vandenyje tirpių druskų pavidalu, išreikštas kaip magnio oksidas

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus kalio oksidas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

Suminis natrio oksidas

Chlorido kiekis privalo būti deklaruojamas“

C.2 lentelė iš dalies keičiama taip:

C.2.2–C.2.8 įrašai pakeičiami taip:

„C.2.2

Tipo pavadinimas

NPK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis 15 % (N + P2O5 + K2O)

—

Kiekvienos maistinės medžiagos:

—	5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

—

3 % P2O5

—

3 % K2O

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

(5)	Karbamido formaldehido azotas

Vandenyje tirpus P2O5

Vandenyje tirpus K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Karbamido formaldehido azotas

(4)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Vandenyje tirpus P2O5

(1)	Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

C.2.3

Tipo pavadinimas:

NPK trąšų suspensija

Duomenys apie gamybos metodą:

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis: 20 %, (N + P2O5 + K2O)

—	Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 4 % P2O5, 4 % K2O

—	Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

(1)	Vandenyje tirpus P2O5

(2)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

Vandenyje tirpus K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)	Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)	Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

(1)	Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

C.2.4

Tipo pavadinimas:

NPK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis 20 % (N + P2O5 + K2O)

—

Kiekvienos maistinės medžiagos:

—	5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje

—

4 % P2O5

—

4 % K2O

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

(5)	Karbamido formaldehido azotas

(1)	Vandenyje tirpus P2O5

(2)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

Vandenyje tirpus K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Karbamido formaldehido azotas

(4)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)	Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)	Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

(1)	Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

C.2.5

Tipo pavadinimas:

NP trąšų tirpalas

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis: 18 %, (N + P2O5)

—	Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5

—	Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

Vandenyje tirpus P2O5

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Vandenyje-tirpus P2O5

C.2.6

Tipo pavadinimas:

NP trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis 18 % (N + P2O5)

—

Kiekvienos maistinės medžiagos:

—	5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

—

5 % P2O5

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

(5)	Karbamido formaldehido azotas

Vandenyje tirpus P2O5

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Karbamido formaldehido azotas

(4)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Vandenyje tirpus P2O5

C.2.7

Tipo pavadinimas:

NP trąšų suspensija

Duomenys apie gamybos metodą:

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis: 18 %, (N + P2O5)

—	Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5

—	Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

(1)	Vandenyje-tirpus P2O5

(2)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)	Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)	Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

C.2.8

Tipo pavadinimas:

NP trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis 18 % (N + P2O5)

—

Kiekvienos maistinės medžiagos:

—	5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje

—

5 % P2O5

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

(5)	Karbamido formaldehido azotas

(1)	Vandenyje tirpus P2O5

(2)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Karbamido formaldehido azotas

(4)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)	Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)	Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis“

įterpiami C.2.9–C.2.14 įrašai:

„C.2.9

Tipo pavadinimas:

NK trąšų tirpalas

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis: 15 % (N + K2O)

—	Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % K2O

—	Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

Vandenyje tirpus K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

(1)	Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

C.2.10

Tipo pavadinimas:

NK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis 15 % (N + K2O)

—

Kiekvienos maistinės medžiagos:

—	5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

—

5 % K2O

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

(5)	Karbamido formaldehido azotas

Vandenyje tirpus K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Karbamido formaldehido azotas

(4)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

(1)	Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

C.2.11

Tipo pavadinimas:

NK trąšų suspensija

Duomenys apie gamybos metodą:

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis: 18 % (N + K2O)

—	Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % K2O

—	Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

Vandenyje tirpus K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

(1)	Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

C.2.12

Tipo pavadinimas:

NK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis 18 % (N + K2O)

—

Kiekvienos maistinės medžiagos:

—	5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje

—

5 % K2O

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Nitratinis azotas

(3)	Amoniakinis azotas

(4)	Karbamidinis azotas

(5)	Azotas iš karbamido formaldehido

Vandenyje tirpus K2O

(1)	Suminis azotas

(2)	Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)	Karbamido formaldehido azotas

(4)	Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

(1)	Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

C.2.13

Tipo pavadinimas:

PK trąšų tirpalas

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis: 18 % (P2O5 + K2O)

—	Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % P2O5, 5 % K2O

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

Vandenyje-tirpus P2O5

Vandenyje tirpus K2O

Vandenyje tirpus P2O5

(1)	Vandenyje-tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

C.2.14

Tipo pavadinimas:

PK trąšų suspensija

Duomenys apie gamybos metodą:

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—	Suminis kiekis: 18 % (P2O5 + K2O)

—	Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % P2O5, 5 % K2O

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

P2O5

K2O

P2O5

K2O

(1)	Vandenyje-tirpus P2O5

(2)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)	P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

Vandenyje tirpus K2O

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)	Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)	Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

(1)	Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)	Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)	Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis“

F.1 lentelėje įterpiamas 4 įrašas:

„4

3,4-dimetil-1H-pirazolio fosfatas (DMPP)

EC Nr. 424–640–9

Mažiausiai 0,8

Daugiausiai 1,6“

F.2 lentelėje įterpiamas 3 įrašas:

„3

N-butil-tiofosforo triamido (NBPT) ir N-propil-tiofosforo triamido (NPPT) reakcijos mišinys (santykis 3:1 (1))

EC Nr. 700–457–2

Mažiausiai 0,02

Daugiausiai 0,3“

(1) N-propil-tiofosforo triamido (NPPT) dalies atveju nustatytas leistinas nuokrypis: 20 %.

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedo B skirsnis papildomais šiais metodais:

„12.6 metodas

DMPP nustatymas

EN 16328: Trąšos. 3,4-dimetil-1H-pirazolio fosfato nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

12.7 metodas

NBPT/NPPT nustatymas

EN 16651: Trąšos. N-(n-butil)tiofosforo rūgšties triamido (NBPT) ir N-(n-propil)tiofosforo rūgšties triamido (NPPT) nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 337

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. lapkričio 25d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1252/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB papildoma nuostatomis dėl žmonėms skirtų vaistų veikliųjų medžiagų gerosios gamybos praktikos principų ir gairių ( 1 )	1
	*	2014 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1253/2014, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vėdinimo įrenginių ekologinio projektavimo reikalavimai ( 1 )	8
	*	2014 m. liepos 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1254/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES papildoma gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimais ( 1 )	27
	*	2014 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1255/2014, kuriuo, nustatant metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų turinį, įskaitant bendrų rodiklių sąrašą, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo	46
	*	2014 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1256/2014, kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti rombines rajas IIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse	51
	*	2014 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1257/2014, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų I ir IV priedai ( 1 )	53
		2014 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1258/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	66

Nr.	74/TQ43
Valstybė narė	Nyderlandai
Ištekliai	SRX/2AC4-C
Rūšis	Rombinės rajos (Rajiformes)
Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys
Draudimo data	2014 11 10

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	66,6
	IL	45,2
	MA	77,1
	ZZ	63,0
0707 00 05	AL	91,9
	JO	203,0
	TR	135,5
	ZZ	143,5
0709 93 10	MA	35,1
	TR	125,7
	ZZ	80,4
0805 20 10	MA	76,2
0805 20 10	ZZ	76,2
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	59,1
	PE	74,4
	TR	72,6
	ZZ	68,7
0805 50 10	TR	77,9
0805 50 10	ZZ	77,9
0808 10 80	AU	203,7
	BR	51,7
	CA	133,4
	CL	82,8
	NZ	96,9
	US	93,2
	ZA	147,3
	ZZ	115,6
0808 30 90	CN	82,7
	US	201,1
	ZZ	141,9


	(1) Tekstas svarbus EEE