i)

ES atveju: Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant ES delegacijai;

ii)

Bisau Gvinėjos atveju: už žuvininkystę atsakingas Vyriausybės padalinys.

2.1.

Europos Sąjunga Bisau Gvinėjai pateikia paraiškas dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip likus 20 dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos; tam naudojama prie šio priedo pridėta forma.

2.2.

Teikiant žvejybos leidimo paraišką pagal galiojantį protokolą pirmą kartą arba atitinkamame laive atlikus techninio pobūdžio pakeitimus kartu su paraiška pateikiama:

2.3.

Pagal galiojantį protokolą pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą laivui, kurio techninės savybės nebuvo pakeistos, kartu su paraiška turi būti pateikti tik įrodymai apie sumokėtą mokestį ir, esant reikalui, nustatyto dydžio mokestį už stebėtojus.

3.1.

Nustatyto dydžio mokestis yra nustatomas remiantis prie šio priedo pridėtose techninių duomenų lentelėse esančiu metiniu kiekiu, nustatytu kiekvienai laivų kategorijai. Į jį įskaičiuoti visi vietiniai ir nacionaliniai mokesčiai, išskyrus uosto mokesčius ir mokesčius už paslaugas.

3.2.

Jei žvejybos leidimas galioja trumpiau nei metus, nustatyto dydžio mokestis proporcingai pakoreguojamas prašomam laikotarpiui. Esant reikalui, jis padidinamas tam tikra suma už ketvirtinį laikotarpį ar už pusmetį pagal atitinkamose techninių duomenų lentelėse nustatytus įkainius.

4.1.

Gavusi žvejybos leidimų paraiškas, Bisau Gvinėja nedelsdama sudaro laikiną leidimų prašančių kiekvienos kategorijos laivų sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai ir ES.

4.2.

ES laikiną sąrašą perduoda laivo savininkui ar jo agentui. Jei ES įstaiga nedirba, Bisau Gvinėja laikiną sąrašą gali perduoti tiesiai laivo savininkui ar jo agentui ir nusiųsti kopiją ES.

5.1.

Gavusi visus reikalingus paraiškos dokumentus, Bisau Gvinėja Europos Sąjungai žvejybos leidimą išduoda per 20 dienų.

5.2.

Pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą šio protokolo galiojimo laikotarpiu, naujajame žvejybos leidime turi būti aiški nuoroda į pirminį žvejybos leidimą.

5.3.

ES žvejybos leidimą perduoda laivo savininkui ar jo agentui. Jei ES įstaiga nedirba, Bisau Gvinėja žvejybos leidimą gali perduoti tiesiai laivo savininkui ar jo agentui ir nusiųsti kopiją ES.

7.1.

Žvejybos leidimai išduodami ketvirčiui, pusmečiui ar metams.

7.2.

Nustatant galiojimo pradžią, metiniu laikotarpiu laikomas:

7.3.

Ketvirtinis ar pusmetinis galiojimo laikotarpis prasideda kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis bet kokiu atveju baigiasi jų išdavimo metų gruodžio 31 d.

8.1.

Žvejybos leidimas nuolat turi būti laive.

8.2.

Tačiau tunų žvejybos laivams ir dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams leidžiama žvejoti nuo to momento, kai jie įtraukiami į prieš tai minėtą laikiną sąrašą. Tokiuose laivuose iki žvejybos leidimų išdavimo nuolat turi būti laikinas sąrašas.

9.1.

Leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiamas.

9.2.

Tačiau force majeure atveju ir ES paprašius vieno laivo leidimas pakeičiamas nauju kitam panašių savybių laivui skirtu leidimu.

9.3.

Atliekant perleidimą, laivo savininkas ar jo agentas keistiną žvejybos leidimą atiduoda Bisau Gvinėjai, o Bisau Gvinėja kuo greičiau parengia pakeistą žvejybos leidimą. Pakeistas žvejybos leidimas nedelsiant išduodamas laivo savininkui ar jo agentui, kai tik grąžinamas keistinas žvejybos leidimas. Pakeistas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kai grąžinamas keistinas žvejybos leidimas.

9.4.

Tralerių atveju, jei pakeičiančio laivo talpa (BRT) didesnė už keičiamojo, proporcingai nuo talpos skirtumo ir likusio galiojimo laikotarpio apskaičiuojamas mokesčio padidinimas. Šį papildomą mokestį laivo savininkas sumoka, kai perduodamas žvejybos leidimas.

9.5.

Bisau Gvinėja nedelsdama atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą. Naujasis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai ir ES.

10.1.

ES prašant, Bisau Gvinėja leidžia, kad žvejybos leidimus turintiems ES laivams padėtų pagalbiniai laivai. Pagalbiniai laivai turi plaukioti su ES valstybės narės vėliava ar priklausyti ES įmonei, juose negali būti žvejoti skirtos įrangos.

10.2.

Bisau Gvinėja parengia ir nedelsdama už žvejybos kontrolę atsakingai nacionalinei institucijai ir ES perduoda pagalbinių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą, sąrašą.

10.3.

Pagalbiniai laivai turi turėti tam skirtą leidimą, išduotą laikantis Bisau Gvinėjos įstatymų.

11.1.

Kartą per metus arba pakeitus laivo talpą, arba ėmus naudoti kitokio tipo žvejybos įrankius, dėl kurių pakinta žvejybos kategorija, ES traleriai turi prisistatyti į Bisau Gvinėjos uostą, kur atliekama jų techninė apžiūra, numatyta galiojančiais Bisau Gvinėjos teisės aktais.

11.2.

Techninė apžiūra reikalinga siekiant patikrinti, ar techninės laivo ir laive esančių žvejybos įrankių savybės atitinka reikalavimus ir ar laikomasi su vietinių jūreivių įdarbinimu susijusių nuostatų.

11.3.

Tokį patikrinimą Bisau Gvinėja atlieka ne vėliau kaip per 48 valandas po tralerio atvykimo į uostą.

11.4.

Atlikus apžiūrą, Bisau Gvinėja kapitonui nedelsdama išduoda atitikties sertifikatą, o jo kopiją nusiunčia ES.

11.5.

Atitikties sertifikatas galioja 1 metus. Tačiau, pakeitus žvejojamus išteklius ar jei pasirenkama krevečių žvejybos kategorija, būtina gauti naują atitikties sertifikatą. Be to, naują atitikties sertifikatą būtina gauti tuo atveju, jei laivas iš Bisau Gvinėjos išimtinės ekonominės zonos išplaukia ilgesniam nei 45 dienų laikotarpiui.

11.6.

Atitikties sertifikatas laive turi būti nuolat.

11.7.

Su technine apžiūra susijusias išlaidas sumoka laivo savininkas, jos lygios įkainiams, kurie nustatyti Bisau Gvinėjos įstatymuose. Šios išlaidos negali būti didesnės už sumą, kurią už tą pačią paslaugą moka nacionaliniai ar su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojantys laivai.

1.

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su zona, žvejybos įranga ir priegauda kiekvienai laivų kategorijai yra nustatytos prie šio priedo pridėtose techninių duomenų lentelėse.

2.

Tunų žvejybos laivai ir dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai laikosi ICCAT priimtų rekomendacijų.

1.1.

Pagal šį susitarimą žvejojančio ES laivo kapitonas pildo žvejybos žurnalą, kurio modelis kiekvienai laivų kategorijai yra pridėtas prie šio priedo. Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje.

1.2.

Kiekvieną dieną kapitonas į žvejybos žurnalą įrašo gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi išreikštą kiekvienos sužvejotos ir laive laikomos rūšies žuvų kiekį, žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) alfa 3 kodu. Jei pagrindinių rūšių žuvų nesužvejota, kapitonas tai taip pat nurodo.

1.3.

Reikalui esant, kapitonas taip pat kiekvieną dieną žvejybos žurnale įrašo atgal į jūrą išmestą kiekvienos rūšies kiekį, išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi.

1.4.

Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

1.5.

Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

2.1.

Kapitonas deklaruoja laivo sužvejotų žuvų kiekį Bisau Gvinėjai pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

2.2.

Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių:

2.3.

Jei Bisau Gvinėja gali priimti sužvejotų žuvų kiekio deklaracijas elektroniniu paštu, kapitonas žvejybos žurnalus Bisau Gvinėjai perduoda Bisau Gvinėjos nurodytu elektroninio pašto adresu. Bisau Gvinėja nedelsdama elektroniniu paštu patvirtina gavimą.

2.4.

Vieną visų žvejybos žurnalų kopiją kapitonas nusiunčia ES. Tunų žvejybos seinerių ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų kapitonai vieną visų žvejybos žurnalų kopiją nusiunčia vienam iš nurodytų mokslo institutų:

2.5.

Jei laivas sugrįžta į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną nepasibaigus žvejybos leidimo galiojimui, vėl reikia pildyti veiklos ir sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą.

2.6.

Jei šio skyriaus nuostatų nesilaikoma, Bisau Gvinėja gali sustabdyti laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateiktos trūkstamos sužvejotų žuvų kiekio deklaracijos, ir nubausti laivo savininką remdamasi nacionaliniuose teisės aktuose esančiomis tos srities nuostatomis. Pažeidimui pasikartojus, Bisau Gvinėja gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimą. Bisau Gvinėja nedelsdama praneša ES apie bet kokias šiomis aplinkybėmis pritaikytas nuobaudas.

4.1.

ES sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis ir minėtų mokslo institutų patvirtintomis sužvejotų žuvų kiekio deklaracijomis.

4.2.

Šią galutinę ataskaitą ES perduoda Bisau Gvinėjai ir laivo savininkui iki metų, einančių po tų metų, kai buvo sužvejotos žuvys, birželio 15 d.

4.3.

Jei galutinės ataskaitos suma didesnė už nustatyto dydžio mokestį, sumokėtą už žvejybos leidimo išdavimą, laivo savininkas mokėtiną likutį nedelsdamas perveda Bisau Gvinėjai. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

1.

Bisau Gvinėjos uostuose iškrauti ar perkrauti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejotų žuvų kiekį norinčio ES laivo kapitonas likus ne vėliau kaip 24 val. iki iškrovimo ar perkrovimo Bisau Gvinėjai turi nurodyti:

2.

Perkraunant kapitonas turi įsitikinti, kad laivas, į kurį perkraunama, turi kompetentingų institucijų išduotą leidimą tokiai veiklai.

3.

Perkraunama turi būti Bisau Gvinėjos uosto akvatorijoje. Perkrauti jūroje draudžiama.

4.

Šių nuostatų nesilaikymas užtraukia Bisau Gvinėjos įstatymuose numatytų nuobaudų taikymą.

1.1.

Būdami Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejybos leidimus turintys ES laivai turi būti aprūpinti palydovine laivų stebėjimo sistema (Vessel Monitoring System – VMS), kuri užtikrina automatinį ir nuolatinį duomenų apie laivų buvimo vietą perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės žvejybos stebėsenos centrui (Fisheries Monitoring Center – FMC).

1.2.

Kiekviename buvimo vietos pranešime:

1.3.

Buvimo vieta, užregistruota įplaukiant į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną, žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXT“.

1.4.

Vėliavos valstybės FMC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą, ir, reikalui esant, elektroninį buvimo vietos pranešimų perdavimą. Buvimo vietos pranešimai registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

2.1.

Kapitonas nuolat turi būti tikras, kad jo laivo VMS veikia ir kad vėliavos valstybės FMC tinkamai perduodami buvimo vietos pranešimai.

2.2.

Sugedusi laivo VMS turi būti pataisyta ar pakeista per vieną mėnesį. Praėjus šiam laikotarpiui ir gedimo nepašalinus laivui nebus leidžiama žvejoti Bisau Gvinėjos zonoje.

2.3.

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių VMS neveikia, buvimo vietos pranešimus vėliavos valstybės FMC ne rečiau kaip kas keturias valandas perduoda elektroniniu paštu, radijo ryšiu ar faksu ir pateikia visą 1.2 punkte nurodytą informaciją.

3.1.

Kai tik Bisau Gvinėjoje ims veikti FMC, vėliavos valstybės FMC automatiškai perduos atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Bisau Gvinėjos FMC. Vėliavos valstybės ir Bisau Gvinėjos FMC pasikeičia elektroniniais kontaktiniais adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tokių adresų pasikeitimus.

3.2.

Buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ir Bisau Gvinėjos FMC keičiamasi elektroniniu būdu, naudojama saugi perdavimo sistema.

3.3.

Bisau Gvinėjos FMC ir vėliavos valstybės FMC vienas kitam nedelsdami praneša apie bet kokį pertrūkį gaunant vienas paskui kitą einančius kurio nors laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš žvejybos zonos, pranešimus.

4.1.

Bisau Gvinėja įsitikina, kad jos elektroninė įranga suderinama su vėliavos valstybės FMC turima įranga ir nedelsdama praneša ES apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus galimiems ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

4.2.

Esant patvirtintiems įrodymams, kad su laivo VMS buvo atliekamos manipuliacijos, kuriomis siekta sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus, atsakingu už tai bus laikomas laivo kapitonas. Už bet kokį pažeidimą bus taikomos Bisau Gvinėjos įstatymuose numatytos nuobaudos.

5.1.

Remdamasi pagrįsta medžiaga, leidžiančia įtarti pažeidimą, Bisau Gvinėja vėliavos valstybės FMC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdama ir ES) nustatytam tyrimo laikotarpiui sumažinti kurio nors laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalą iki 30 minučių intervalo. Tokią medžiagą Bisau Gvinėjos FMC turi pateikti vėliavos valstybės FMC ir ES. Vėliavos valstybės FMC Bisau Gvinėjos FMC nedelsdamas siunčia buvimo vietos pranešimus sumažintu intervalu. Apie užbaigtą tyrimo procedūrą Bisau Gvinėja nedelsdama praneša vėliavos valstybės FMC ir ES.

5.2.

Pasibaigus tyrimo laikotarpiui Bisau Gvinėja vėliavos valstybės FMC ir ES praneša apie bet kokius tolesnius reikalingus veiksmus.

1.1.

Apie ES laivo, turinčio žvejybos leidimą, įplaukimą į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną ir išplaukimą iš jos Bisau Gvinėjai turi būti pranešta per 24 valandas iki įplaukimo ar išplaukimo. Šis terminas sutrumpinamas iki šešių valandų tunų žvejybos seineriams ir dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams.

1.2.

Pranešdamas apie įplaukimą ar išplaukimą, laivas nurodo:

1.3.

Pranešama elektroniniu paštu (pageidautina) arba, jei tai neįmanoma, faksu ar radijo ryšiu, naudojant Bisau Gvinėjos nurodytą e. pašto adresą, fakso numerį arba radijo dažnį. Bisau Gvinėja atitinkamiems laivams ir ES nedelsdama praneša apie bet kokius elektroninio adreso, numerio ar radijo dažnio pasikeitimus.

1.4.

Bet kuris Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje aptiktas žvejybos veiklą vykdantis ir apie tai iš anksto Bisau Gvinėjai nepranešęs laivas laikomas be leidimo žvejojančiu laivu.

2.1.

Bisau Gvinėjos vandenyse žvejybos veiklą vykdančių Europos Sąjungos laivų kapitonai sudaro galimybę ir padeda už žvejybos veiklos patikrinimus atsakingiems Bisau Gvinėjos pareigūnams patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

2.2.

Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina atlikti užduotims.

2.3.

Atlikus patikrinimą, kapitonui įteikiama oficiali ataskaita.

1.1.

Bet koks ES laivo, turinčio žvejybos leidimą, padarytas pažeidimas pagal šio priedo nuostatas turi būti pažymėtas tikrinimo ataskaitoje.

1.2.

Faktas, kad kapitonas pasirašo tikrinimo ataskaitą, nepažeidžia laivo savininko teisių į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

2.1.

Jei esant nustatytam pažeidimui nacionaliniuose įstatymuose tai numatyta, bet kuris ES laivas-pažeidėjas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu yra jūroje, grįžti į kurį nors Bisau Gvinėjos uostą.

2.2.

Ne vėliau kaip per 48 valandas Bisau Gvinėja ES praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio ES laivo sulaikymą. Prie pranešimo pridedami nustatyto pažeidimo įrodymai.

2.3.

Prieš imdamasis bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Bisau Gvinėja, ES prašant, per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susirinkimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, patikslinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susirinkime gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas.

3.1.

Nuobaudą už nustatytą pažeidimą Bisau Gvinėja skiria remdamasi galiojančiais nacionaliniais įstatymais.

3.2.

Jei pažeidimo atveju reikalinga teisminė procedūra, prieš ją pradedant Bisau Gvinėja ir ES taiko kompromiso procedūros, kad būtų nustatytos nuobaudos sąlygos ir dydis. Šioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip praėjus 4 dienoms po pranešimo apie laivo sulaikymą.

4.1.

Jei kompromiso procedūra rezultatų neduoda ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, laivo-pažeidėjo savininkas Bisau Gvinėjos nurodytam bankui pateikia banko užstatą, o užstato suma, kurią nustato Bisau Gvinėja, turi padengti su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galimomis kompensacinėmis sumomis susijusias išlaidas. Banko užstatas užšaldomas iki teisminės procedūros pabaigos.

4.2.

Paskelbus nuosprendį, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui nedelsiant grąžinamas:

4.3.

Bisau Gvinėja praneša ES apie teisminės procedūros rezultatus per 8 dienas po nuosprendžio paskelbimo.

1.1.

Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpiu kiekvienas ES traleris įdarbina Bisau Gvinėja jūreivius kaip nurodyta toliau:

1.2.

ES laivų savininkai stengiasi priimti papildomų Bisau Gvinėjos jūreivių.

2.1.

Bisau Gvinėja yra sudariusi jūreivių, kurie gali būti įdarbinami ES laivuose, sąrašą.

2.2.

Laivo savininkas ar jo agentas iš šio sąrašo gali pasirinkti jūreivius, kuriuos priims į laivą, ir Bisau Gvinėjai praneša apie jų įtraukimą į įgulos sudėtį.

3.1.

Laivo savininkas ar jo agentas sudaro darbo sutartį su jūreiviu, kuriam atitinkamais atvejais gali atstovauti jo profsąjunga, ir apie tai praneša Bisau Gvinėjai. Joje taip pat nurodoma įlaipinimo į laivą data ir uostas.

3.2.

Sutartyje užtikrinama, kad jūreivis gali naudotis Bisau Gvinėjoje taikomu socialiniu draudimu. Draudimas galioja mirties, ligos ir nelaimingo atsitikimo atvejais.

3.3.

Sutarties kopija duodama ją pasirašiusiems asmenims.

3.4.

Bisau Gvinėjos jūreiviams taikomos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracijoje išvardytos pagrindinės darbo teisės. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4.1.

Atlyginimą Bisau Gvinėjos jūreiviams moka laivų savininkai. Susitarimą dėl atlyginimų, prieš išduodant žvejybos leidimus, kartu priima laivų savininkai arba jų agentai ir Bisau Gvinėja.

4.2.

Atlyginimas negali būti mažesnis nei už Bisau Gvinėjos laivų įgulų atlyginimus, nei už TDO standartus.

1.1.

Turintiems žvejybos leidimus laivams taikomas jų žvejybos veiklos pagal susitarimą stebėjimo režimas.

1.2.

Tunų žvejybos laivų ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų atveju šalys kuo skubiau konsultuojasi tarpusavyje ir su suinteresuotosiomis šalimis dėl regiono stebėtojų sistemos nustatymo ir kompetentingos žuvininkystės organizacijos parinkimo.

1.3.

Kiti laivai įlaipina Bisau Gvinėjos paskirtą stebėtoją.

2.1.

Išduodama žvejybos leidimą, Bisau Gvinėja praneša ES ir laivo savininkui ar jo agentui, į kuriuos laivus yra paskirti stebėtojai ir tų stebėtojų pavardes; taip pat laiką, kurį stebėtojas bus laive. Bisau Gvinėja ES, laivo savininkui ar jo agentui nedelsdama praneša apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su paskirtais laivais ir stebėtojais.

2.2.

Stebėtojo buvimas laive neturi viršyti laiko, reikalingo jo pareigoms atlikti.

5.1.

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo agentas ir Bisau Gvinėja.

5.2.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Tačiau stebėtojo apgyvendinimas laive priklauso nuo techninių laivo savybių.

5.3.

Apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas sumoka laivo savininkas.

5.4.

Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

5.5.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Stebėtojas gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant, visų pirma, laivo žurnalą ir navigacijos knygą, ir patekti į laivo dalis, būtinas jo pareigoms vykdyti.

a)

imasi visų reikiamų priemonių, kad žvejybos operacijos nebūtų nutrauktos ar kad joms nebūtų trukdoma;

b)

tausoja laive esančias priemones ir įrangą;

c)

laikosi konfidencialumo bet kokių laive esančio dokumentų atžvilgiu.

7.1.

Stebėtojas įlaipinamas laivo savininko pasirinktame uoste.

7.2.

Laivo savininkas ar jo agentas Bisau Gvinėjai praneša stebėtojo įlaipinimo datą, valandą ir uostą likus ne mažiau kaip 10 dienų iki įlaipinimo. Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, jo kelionės išlaidas į įlaipinimo uostą padengia laivo savininkas.

7.3.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Bisau Gvinėjos uoste, laivo savininkas užtikrina kuo greitesnį stebėtojo grįžimą į Bisau Gvinėją ir padengia jo kelionės išlaidas.

a)

stebi laivo žvejybos veiklą;

b)

tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą;

c)

atlieka operacijas pagal mokslo programas, įskaitant biologinių bandinių ėmimą;

d)

registruoja naudojamą žvejybos įrangą;

e)

tikrina laivo žurnale įregistruotus duomenis apie Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejotų žuvų kiekį;

f)

tikrina priegaudos procentinę dalį remdamasis kiekvienos žvejybos kategorijos lentelių duomenimis ir įvertina į jūrą išmetamą sužvejotų žuvų kiekį;

g)

radijo ryšiu ne rečiau kaip kartą per savaitę praneša savo pastabas, įskaitant laive esančių sužvejotų žuvų kiekį ir priegaudą.

9.1.

Prieš palikdamas laivą, stebėtojas laivo kapitoną supažindina su stebėjimų ataskaita. Laivo kapitonas į stebėtojo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas vieną ataskaitos kopiją palieka kapitonui.

9.2.

Savo ataskaitą stebėtojas pateikia Bisau Gvinėjai. Su sužvejotų žuvų kiekiu ir su išmetamu į jūrą žuvų kiekiu susiję duomenys pateikiami moksliniam Bisau Gvinėjos institutui (CIPA), kuris juos apdorojęs ir išanalizavęs pateikia bendram moksliniam komitetui.

(1)

tikslinga išplėsti EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą įtraukiant 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (1);

(2)

tikslinga, kad ELPA valstybės pradėtų dalyvauti su Reglamentu (ES) Nr. 282/2014 susijusioje veikloje nuo 2014 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo to, ar šis sprendimas priimamas arba pranešama apie tai, kad laikomasi šiam sprendimui taikomų konstitucinių reikalavimų (jeigu tokių yra), po 2014 m. liepos 10 d.;

(3)

ELPA valstybėse įsisteigę subjektai turėtų turėti teisę dalyvauti veikloje, kuri pradedama iki šio sprendimo įsigaliojimo. Su veikla, kuri pradedama vykdyti po 2014 m. sausio 1 d., susijusios sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti pagal tas pačias sąlygas, kokios taikomos ES valstybėse narėse įsteigtų įmonių patiriamoms sąnaudoms, jeigu šis sprendimas įsigalioja iki atitinkamos veiklos pabaigos;

(4)

todėl EEE susitarimo 31 protokolas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad toks išplėstas bendradarbiavimas galėtų vykti nuo 2014 m. sausio 1 d.,

„—

32014 R 0282: 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 1).

Su veikla, kuri pradedama vykdyti po 2014 m. sausio 1 d., susijusios sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo veiklos vykdymo pradžios pagal dotacijos susitarimą arba atitinkamą sprendimą dėl dotacijos, jeigu … m. … … d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. …/2014 įsigalioja iki atitinkamos veiklos pabaigos.

Lichtenšteinas nedalyvauja šioje programoje ir neprivalo finansiškai prisidėti prie jos įgyvendinimo.“

(1)

tikslinga tęsti EEE susitarimo susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą vykdant iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamą Sąjungos veiklą, susijusią su vidaus rinkos kūrimu, veikimu ir vystymu;

(2)

tikslinga, kad šis bendradarbiavimas būtų tęsiamas po 2013 m. gruodžio 31 d., nepriklausomai nuo to, ar šis sprendimas priimamas arba pranešama apie tai, kad laikomasi šiam sprendimui taikomų konstitucinių reikalavimų (jeigu tokių yra), po 2014 m. liepos 10 d.;

(3)

ELPA valstybėse narėse įsteigtiems subjektams turėtų būti suteikta teisė dalyvauti veikloje, kuri prasidės prieš įsigaliojant šiam sprendimui. Vykdant tokią po 2014 m. sausio 1 d. prasidėsiančią veiklą patirtos išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal tokias pačias sąlygas, kokios taikomos išlaidoms, kurias patiria ES valstybėse narėse įsteigti subjektai, su sąlyga, kad šis sprendimas įsigalios prieš pasibaigiant atitinkamai veiklai;

(4)

todėl EEE susitarimo 31 protokolas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad toks išplėstas bendradarbiavimas galėtų būti tęsiamas po 2013 m. gruodžio 31 d.,

1.

Po 8 dalies įterpiama ši dalis:

„9.   Nuo 2014 m. sausio 1 d. ELPA valstybės dalyvauja Sąjungos veikloje, kuri finansuojama pagal šias 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto eilutes:

Vykdant po 2014 m. sausio 1 d. prasidėsiančią veiklą patirtos išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus nuo veiklos pagal dotacijos susitarimą arba atitinkamą dotacijos sprendimą pradžios, su sąlyga, kad EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. …/2014 įsigalios prieš baigiant vykdyti šią veiklą.“

2.

3 ir 4 dalyse žodžiai „5, 6, 7 ir 8 dalys“ pakeičiami žodžiais „5–9 dalys“.

(1)

tikslinga išplėsti EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą įtraukiant 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 254/2014 dėl daugiametės vartotojų 2014–2020 m. programos, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1926/2006/EB (1);

(2)

tikslinga, kad ELPA valstybės pradėtų dalyvauti su Reglamentu (ES) Nr. 254/2014 susijusioje veikloje nuo 2014 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo to, ar šis sprendimas priimamas arba pranešama apie tai, kad laikomasi šiam sprendimui taikomų konstitucinių reikalavimų (jeigu tokių yra), po 2014 m. liepos 10 d.;

(3)

ELPA valstybėse įsisteigę subjektai turėtų turėti teisę dalyvauti veikloje, kuri pradedama iki šio sprendimo įsigaliojimo. Su tokia veikla, kuri pradedama vykdyti po 2014 m. sausio 1 d., susijusios sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti pagal tas pačias sąlygas, kokios taikomos ES valstybėse narėse įsteigtų įmonių patiriamoms sąnaudoms, jeigu šis sprendimas įsigalioja iki atitinkamos veiklos pabaigos;

(4)

todėl EEE susitarimo 31 protokolas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad toks išplėstas bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

1.

Po 3a dalies įterpiama ši dalis:

„3b.   Nuo 2014 m. sausio 1 d. ELPA valstybės dalyvauja šioje programoje:

2.

4 dalies tekstas pakeičiamas taip:

„Pagal Susitarimo 82 straipsnio 1 dalies a punktą ELPA valstybės finansiškai prisideda prie 3, 3a ir 3b dalyse nurodytos veiklos finansavimo.“

3.

5 dalies tekstas pakeičiamas taip:

„Kai tik ELPA valstybės pradeda bendradarbiauti vykdydamos 3, 3a ir 3b dalyse nurodytą veiklą, jos visapusiškai be balsavimo teisės dalyvauja EB komitetų ir kitų įstaigų, kurios padeda EB Komisijai valdyti arba plėtoti šią veiklą, darbe.“

(1)

Norvegija dalyvavo pagal Europos GNSS programas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 683/2008 (1) vykdomoje veikloje ir finansiškai ją rėmė ir toliau dalyvaus remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1285/2013 (2) vykdomoje veikloje ir finansiškai ją rems, kai šie reglamentai bus įtraukti į EEE susitarimo 31 protokolą;

(2)

Norvegija ir Islandija suinteresuotos visomis pagal programą „Galileo“ sukurtos sistemos paslaugomis, įskaitant paslaugą valstybinėms institucijoms (toliau – PVI);

(3)

todėl tikslinga išplėsti EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą, siekiant įtraukti 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (3);

(4)

Norvegija gali tapti PVI užsakove, jeigu bus laikomasi Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų;

(5)

2004 m. lapkričio 22 d. pasirašytas Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų (4) taikomas nuo 2004 m. gruodžio 1 d.;

(6)

2010 m. rugsėjo 22 d. pasirašytas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimas (5) taikomas nuo 2011 m. gegužės 1 d.;

(7)

todėl EEE susitarimo 31 protokolas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad toks išplėstas bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas,

(1)

Norvegija dalyvavo su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 683/2008 (1) susijusioje veikloje ir prie jos prisidėjo finansiškai po to, kai tas reglamentas buvo įtrauktas į EEE susitarimo 31 protokolą;

(2)

tikslinga išplėsti EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą įtraukiant 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (2);

(3)

tikslinga, kad ELPA valstybės pradėtų dalyvauti su Reglamentu (ES) Nr. 1285/2013 susijusioje veikloje nuo 2014 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo to, ar šis sprendimas priimamas arba pranešama apie tai, kad laikomasi šiam sprendimui taikomų konstitucinių reikalavimų (jeigu tokių yra), po 2014 m. liepos 10 d.;

(4)

ELPA valstybėse įsisteigę subjektai turėtų turėti teisę dalyvauti veikloje, kuri pradedama iki šio sprendimo įsigaliojimo. Su veikla, kuri pradedama vykdyti po 2014 m. sausio 1 d., susijusios sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti pagal tas pačias sąlygas, kokios taikomos ES valstybėse narėse įsteigtų įmonių patiriamoms sąnaudoms, jeigu šis sprendimas įsigalioja iki atitinkamos veiklos pabaigos;

(5)

2010 m. rugsėjo 22 d. pasirašytas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimas (3) laikinai taikomas nuo 2011 m. gegužės 1 d.;

(6)

todėl EEE susitarimo 31 protokolas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad toks išplėstas bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Tačiau dėl ekonominių suvaržymų Islandijos dalyvavimas programoje turėtų būti laikinai sustabdytas,

(1)

tikslinga išplėsti EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą įtraukiant 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (1);

(2)

tinkama, kad ELPA valstybės pradėtų dalyvauti su Reglamentu (ES) Nr. 377/2014 susijusioje veikloje nuo 2014 m. sausio 1 d., net jei šis sprendimas priimamas arba pranešama apie tai, kad laikomasi šiam sprendimui taikomų konstitucinių reikalavimų (jeigu tokių yra), po 2014 m. liepos 10 d.;

(3)

ELPA valstybėse įsisteigę subjektai turėtų turėti teisę dalyvauti veikloje, kuri pradedama iki šio sprendimo įsigaliojimo. Su tokia veikla, kuri pradedama vykdyti po 2014 m. sausio 1 d., susijusios sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti pagal tas pačias sąlygas, kokios taikomos ES valstybėse narėse įsteigtų įmonių patiriamoms sąnaudoms, jeigu šis sprendimas įsigalioja iki atitinkamos veiklos pabaigos;

(4)

todėl EEE susitarimo 31 protokolas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad toks išplėstas bendradarbiavimas galėtų vykti nuo 2014 m. sausio 1 d.,