(1)

2006 m. gegužės 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 765/2006;

(2)

Taryba mano, kad nebėra priežasčių tam tikrus asmenis ir subjektus laikyti įtrauktus į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priede išdėstytą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

be to, informacija, susijusi su tam tikrais asmenimis ir subjektais, įtrauktais į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priede išdėstytą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, turėtų būti atnaujinta;

(4)

todėl Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi nekomerciniam gyvūnų augintinių vežimui, ir tokio vežimo patikrų taisyklės;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo C dalyje išvardytos trečiosios šalys ir teritorijos, kuriose pasiutligės atvejų nenustatyta, ir trečiosios šalys ir teritorijos, kuriose kylanti pasiutligės patekimo į Sąjungą dėl nekomercinio gyvūnų augintinių vežimo iš jų rizika nėra didesnė už vežimo iš vienos valstybės narės į kitą keliamą riziką;

(3)

trečioji šalis, siekianti būti įtraukta į tokį sąrašą, turėtų pateikti duomenis apie pasiutligės padėtį ir įrodyti, kad atitinka tam tikrus reikalavimus, susijusius su pranešimu apie įtariamus pasiutligės atvejus, jos stebėsenos sistema, veterinarijos paslaugų sistema ir organizavimu, visų pasiutligės prevencijos ir kontrolės reguliavimo priemonių vykdymu ir vakcinos nuo pasiutligės prekybos taisyklėmis;

(4)

buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kompetentingos institucijos pateikė informaciją apie pasiutligės padėtį jos teritorijoje ir apie Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 nustatytų reikalavimų laikymąsi. Įvertinus šią informaciją paaiškėjo, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija atitinka minėtu reglamentu nustatytus atitinkamus reikalavimus ir todėl turėtų būti įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo C dalies sąrašą;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų IB priede nustatytos skaitmeninių tachografų konstravimo, bandymo, įrengimo ir tikrinimo techninės specifikacijos;

(2)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 68/2009 (2) nustatytas adapteris, kaip laikinas sprendimas iki 2013 m. gruodžio 31 d., kad pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedą tachografus būtų galima įrengti M1 ir N1 klasių transporto priemonėse;

(3)

Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 165/2014 (3) dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų; jo teisėkūros procedūra užbaigta 2014 m. sausio 15 d.;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 165/2014 5 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad Komisija apsvarstys M1 ir N1 klasių transporto priemonių adapterio galiojimo laikotarpio pratęsimą iki 2015 m. ir iki tų pačių metų išsamiau apsvarstys ilgalaikį sprendimą dėl M1 ir N1 klasių transporto priemonių;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Skaitmeninis tachografas – būsimos veiklos gairės“ (4), kuris buvo pridėtas prie Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pasiūlymo, numatyta priedus ir priedėlius parengti ir priimti per dvejus metus po Reglamento (ES) Nr. 165/2014 priėmimo;

(6)

Reglamento (ES) Nr. 165/2014 techninėse specifikacijose turėtų būti pateiktas nuolatinis sprendimas dėl adapterio. Todėl, taikant pagrįsto lūkesčio principą, galimybė naudoti adapterius M1 ir N1 klasių transporto priemonėse turėtų būti pratęsta bent iki šių techninių priedų ir priedėlių priėmimo;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas Nr. 172 nustojo galioti 2013 m. gruodžio 31 d., sprendimas dėl adapterio turėtų galioti atgaline data nuo tos datos;

(8)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

I dalies „Apibrėžimai“ rr punkto pirmojoje įtraukoje data „ 2013 m. gruodžio 31 d. “ pakeičiama data „ 2015 m. gruodžio 31 d. “

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 sukuriamas Bendras priežiūros mechanizmas (BPM), kurį sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI);

(2)

vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, ECB yra atsakingas už veiksmingą ir nuoseklų BPM veikimą visų kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių visose euro zonos valstybėse narėse, taip pat ne euro zonos valstybėse narėse, kurios pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su ECB, atžvilgiu. ECB ir NKI bendradarbiavimą BPM ir su nacionalinėmis paskirtosiomis institucijomis reglamentuojančios taisyklės ir procedūros yra nustatytos Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) (2);

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 30 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms ir nedalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos filialams, kurie įsteigti dalyvaujančioje valstybėje narėje, ECB taiko metinį priežiūros mokestį. Iš ECB taikomų mokesčių dengiamos, bet neviršijamos, ECB patirtos išlaidos, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4–6 straipsniais jam pavestų uždavinių vykdymu;

(4)

metinį priežiūros mokestį turėtų sudaryti suma, kurią kasmet turėtų mokėti visos dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos ir nedalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos filialai, kurie įsteigti dalyvaujančioje valstybėje narėje, kurių priežiūra vykdoma BPM;

(5)

ECB ir kiekvienos NKI priežiūros atsakomybė BPM paskirstoma pagal prižiūrimų subjektų svarbą;

(6)

svarbių kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų svarbių kredito įstaigų filialų, kurie įsteigti dalyvaujančiose valstybėse narėse, atžvilgiu ECB turi tiesioginę priežiūros kompetenciją;

(7)

ECB taip pat prižiūri viso BPM veikimą; tai apima visas – svarbias ir mažiau svarbias – kredito įstaigas. ECB turi išimtinę kompetenciją visų dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu leisti subjektams pradėti vykdyti kredito įstaigos veiklą, panaikinti išduotus leidimus ir įvertinti kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimą ir perleidimą;

(8)

NKI yra atsakingos už mažiau svarbių prižiūrimų subjektų tiesioginę priežiūrą nedarant poveikio ECB įgaliojimams vykdyti tiesioginę priežiūrą konkrečiais atvejais, kai to reikia užtikrinti aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą. Tarp svarbių ir mažiau svarbių prižiūrimų subjektų kategorijų paskirstant sumą, kurią reikia padengti priežiūros mokesčiais, atsižvelgiama į šį priežiūros atsakomybės pasidalijimą BPM ir ECB patirtas susijusias išlaidas;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 33 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad ECB, priimdamas reglamentus ir sprendimus, skelbtų išsamią jam Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 pavestų uždavinių įgyvendinimo praktinę tvarką;

(10)

Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčiai grindžiami objektyviais kriterijais, susijusiais su atitinkamos kredito įstaigos svarba ir rizikos profiliu, įskaitant pagal riziką įvertintą jos turtą;

(11)

mokesčiai turi būti apskaičiuojami pagal aukščiausią konsolidavimo lygį dalyvaujančiose valstybėse narėse. Tai reiškia, kad jei kredito įstaigos yra dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos prižiūrimos grupės dalis, grupės lygiu apskaičiuojamas ir mokamas vienas mokestis;

(12)

apskaičiuojant metinį priežiūros mokestį, neturėtų būti įtrauktos nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos patronuojamosios bendrovės. Šiuo atžvilgiu, ir tam, kad būtų nustatyti svarbūs prižiūrimos grupės mokestinai veiksniai, turėtų būti teikiami subkonsoliduoti visų patronuojamųjų bendrovių ir operacijų, kurias kontroliuoja patronuojanti bendrovė dalyvaujančiose valstybėse narėse, duomenys. Tačiau tokių subkonsoliduotų duomenų rengimo kaštai gali būti dideli, ir todėl prižiūrimi subjektai turėtų turėti galimybę pasirinkti mokestį, apskaičiuotą remiantis aukščiausio konsolidavimo lygio dalyvaujančiose valstybėse narėse duomenimis, įskaitant patronuojamąsias bendroves, įsteigtas nedalyvaujančiose valstybėse narėse, net jei dėl to mokestis būtų didesnis;

(13)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ECB pavesti priežiūros uždaviniai neapima Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (3) 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų įstaigų, todėl ECB joms mokesčių netaiko;

(14)

reglamentas visuotinai taikomas, privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose euro zonos valstybėse narėse. Todėl jis yra tinkama teisinė priemonė Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 30 straipsnio įgyvendinimo praktinei tvarkai nustatyti;

(15)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 30 straipsnio 5 dalį šis reglamentas nedaro poveikio NKI teisei rinkti mokesčius pagal nacionalinę teisę, o ta apimtimi, kuria priežiūros uždaviniai nebuvo pavesti ECB, arba dėl išlaidų, patirtų bendradarbiaujant su ECB, padedant ECB ir veikiant pagal jo nurodymus – pagal atitinkamą Sąjungos teisę ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1024/2013, įskaitant jo 6 ir 12 straipsnius, įgyvendinimo priemones,

(1)

turėtų būti užtikrinta tipinių parametrų, kuriuos sudaro valstybės narės, įsipareigodamos vykdyti ekologinės vandens būklės monitoringą pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį, monitoringo metodų kokybė ir palyginamumas;

(2)

Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.6 skirsnyje reikalaujama, kad tipinių parametrų monitoringo metodai atitiktų jame nurodytus tarptautinius standartus arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriais būtų užtikrinama lygiavertė mokslinė ir palyginamoji duomenų kokybė. V priede nurodyti tie tarptautiniai standartai, kurie buvo prieinami tuo metu, kai buvo priimama minėtoji direktyva;

(3)

nuo tada, kai paskelbta Direktyva 2000/60/EB, Europos standartizacijos komitetas (CEN) paskelbė daug naujų standartų (kai kuriuos iš jų kartu su Tarptautine standartizacijos organizacija), kurie yra susiję su fitoplanktono, makrofitų, fitobentoso, dugno bestuburių ir žuvų biologinių mėginių ėmimu ir hidromorfologinių charakteristikų nustatymu. Tie standartai turėtų būti įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.6 skirsnį;

(4)

kadangi nuolat parengiama naujų standartų ir atnaujinami esami standartai, kai kurių Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.6 skirsnyje nurodytų standartų CEN priklausančios įstaigos nebeskelbia, todėl juos reikėtų iš sąrašo išbraukti;

(5)

du Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.6 skirsnyje nurodyti standartai (EN ISO 8689–1:1999 ir EN ISO 8689–2:1999 9) yra susiję su biologine klasifikacija, o ne su monitoringu; jie buvo įtraukti rengiant klasių ribų nustatymo protokolus pagal bendrą direktyvos įgyvendinimo strategiją ir dabar juos galima išbraukti;

(6)

todėl Direktyva 2000/60/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

2014 m. spalio 31 d. baigiasi Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2010/80/ES (1) paskirtos Komisijos kadencija;

(2)

pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 5 dalį Europos Vadovų Taryba priėmė Sprendimą 2013/272/ES (2) dėl Komisijos narių skaičiaus;

(3)

naujos sudėties Komisija, kurią sudarytų po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį, įskaitant Komisijos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris būtų vienas iš pirmininko pavaduotojų, turėtų būti paskirta laikotarpiui nuo dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos iki 2019 m. spalio 31 d.;

(4)

Europos Vadovų Taryba kandidatu į Komisijos pirmininkus Europos Parlamentui pasiūlė Jean-Claude JUNCKER, o Europos Parlamentas išrinko jį Komisijos pirmininku savo 2014 m. liepos 15 d. plenarinėje sesijoje;

(5)

Sprendimu 2014/648/ES, Euratomas (3) Taryba bendru sutarimu su išrinktu Komisijos pirmininku patvirtino kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais, sąrašą. Sprendimu 2014/716/ES, Euratomas (4), kuriuo panaikinamas bei pakeičiamas Sprendimas 2014/648/ES, Euratomas, Taryba bendru sutarimu su išrinktu Komisijos pirmininku patvirtino kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais, naują sąrašą;

(6)

2014 m. spalio 22 d. įvykus balsavimui Europos Parlamentas pritarė tam, kad kolektyviai būtų paskirtas pirmininkas, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai bei kiti Komisijos nariai;

(7)

todėl reikia paskirti Komisiją,

—

pirmininku:

Jean-Claude JUNCKER

—

nariais:

(1)

2012 m. spalio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/642/BUSP (1);

(2)

remiantis Sprendimo 2012/642/BUSP peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių Baltarusijai taikymas turėtų būti pratęstas iki 2015 m. spalio 31 d.;

(3)

Taryba mano, kad nebėra priežasčių tam tikrus asmenis ir subjektus laikyti įtrauktus į Sprendimo 2012/642/BUSP priede išdėstytą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(4)

be to, informacija, susijusi su tam tikrais asmenimis ir subjektais, įtrauktais į Sprendimo 2012/642/BUSP priede išdėstytą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, turėtų būti atnaujinta;

(5)

todėl Sprendimas 2012/642/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2)

Priedas iš dalies keičiamas, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

(1)

2010 m. rugsėjo 27 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/573/BUSP (1);

(2)

remiantis Sprendimo 2010/573/BUSP peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių taikymas Moldovos Respublikos Padnestrės regiono vadovybei turėtų būti pratęstas iki 2015 m. spalio 31 d.;

(3)

todėl Sprendimas 2010/573/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinę tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos teisinei tvarkai, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Japonijos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) techninę rekomendaciją dėl Japonijoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos. 2014 m. sausio 27 d. gautas šios rekomendacijos priedas. Techninėje rekomendacijoje nustatyta tam tikrų skirtumų tarp teisiškai privalomų reikalavimų, kurie nacionaliniu lygmeniu taikomi pagrindinėms sandorio šalims Japonijoje, ir teisiškai privalomų reikalavimų, kurie pagrindinėms sandorio šalims taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tačiau šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja teisiškai privalomų reikalavimų, kurie taikomi pagrindinėms sandorio šalims Japonijoje, analize, bet ir tų reikalavimų rezultato vertinimu pagal rizikos mažinimo lygį, kuris jais užtikrinamas;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Japonijos teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi toje šalyje leidimą gavusioms tarpuskaitos organizacijoms, yra 2006 m. Finansinių priemonių ir biržos įstatymas (toliau – FPBĮ, angl. Financial Instruments and Exchange Act), kuriuo nustatoma organizacijų, atliekančių vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, priežiūros sistema, ir 2009 m. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių įstatymas (angl. Commodity Derivatives Act), kuriuo nustatyta organizacijų, atliekančių biržos prekių tarpuskaitą, priežiūros sistema. Šiame sprendime yra aptariamas tik FPBĮ nustatytas režimas;

(7)

FPBĮ nustatyta, kad, prieš išduodant licenciją vykdyti tarpuskaitos veiklą, Japonijos Ministras Pirmininkas turi įsitikinti, kad tarpuskaitos organizacija turi veiklos taisykles (tarpuskaitos organizacijos vidaus taisykles ir procedūras), atitinkančias taikomus įstatymus ir teisės aktus; kad tarpuskaitos organizacijos finansinė būklė yra pakankama siekiant užsiimti finansinių priemonių tarpuskaita; kad numatomos pajamos ir išlaidos, susijusios su tarpuskaitos organizacijos veikla, yra tinkamos; kad tarpuskaitos organizacijos darbuotojai turi pakankamai žinių ir patirties finansinių priemonių tarpuskaitai tinkamai ir užtikrintai atlikti; kad tarpuskaitos organizacijos struktūra ir sistema yra tinkamai išplėtotos, kad atsiskaitymas galėtų tinkamai veikti. Pagal FPBĮ 194–7(1) straipsnį Ministras Pirmininkas įgaliojimus, suteiktus pagal FPBĮ, perduoda Japonijos finansinių paslaugų agentūros (angl. Financial Services Agency of Japan, JFSA) įgaliotiniui. Todėl JFSA įgaliotinis atsako už tarpuskaitos licencijos išdavimą;

(8)

be to, 2013 m. gruodžio mėn. JFSA paskelbė Išsamias finansų rinkos infrastruktūrų priežiūros gaires (toliau – Gairės), kuriose išsamiai nustatyta finansų rinkos infrastruktūrų, įskaitant tarpuskaitos organizacijas, priežiūros sistema ir visų pirma tai, kaip tarpuskaitos organizacijos turės laikytis FPBĮ. Gairės yra įgyvendinamos tarpuskaitos organizacijų vidaus taisyklėmis ir procedūromis;

(9)

todėl Japonijos teisiškai privalomus reikalavimus sudaro dviejų pakopų struktūra. FPBĮ nustatytais esminiais reikalavimais, taikomais tarpuskaitos organizacijoms (toliau – pirminės taisyklės), yra nustatyti aukšto lygio standartai, kurių tarpuskaitos organizacijos turi laikytis, kad gautų licenciją teikti tarpuskaitos paslaugas Japonijoje. Tos pirminės taisyklės apima pirmą Japonijos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Siekdama įrodyti, kad laikosi pirminių taisyklių, tarpuskaitos organizacija savo vidaus taisykles ir procedūras turi pateikti JFSA įgaliotiniui patvirtinti. Tos vidaus taisyklės ir procedūros sudaro antrą Japonijos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą; jose griežtai ir išsamiai numatoma, kaip paraišką teikianti tarpuskaitos organizacija atitiks tuos standartus pagal Gaires. Be to, tarpuskaitos organizacijų vidaus taisyklės ir procedūros apima papildomas nuostatas, papildančias pirmines taisykles. JFSA įgaliotinio patvirtintos tos vidaus taisyklės ir procedūros tampa teisiškai privalomos tarpuskaitos organizacijai. Todėl tos taisyklės yra neatskiriama teisinės ir priežiūros tvarkos, kurios turi laikytis Japonijoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys, dalis. Jei pirminių taisyklių arba tarpuskaitos organizacijos vidaus taisyklių ir procedūrų nesilaikoma, JFSA įgaliotinis turi įgaliojimą tarpuskaitos organizacijos atžvilgiu imtis administracinių veiksmų, įskaitant nurodymą pagerinti veiklos vykdymą arba visos tarpuskaitos organizacijos licencijos arba jos dalies panaikinimą;

(10)

tarpuskaitos organizacijoms taikomomis pirminėmis taisyklėmis, kurias papildo jų vidaus taisyklės ir procedūros, pasiekiama esminių rezultatų, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių poveikiui. Konkrečiai, tarpuskaitos organizacijoms taikomais teisiškai privalomais reikalavimais dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, kurie turi būti padengti bendraisiais finansiniais ištekliais, skaičiaus yra reikalaujama, kad tarpuskaitos organizacijos, atliekančios daugiau negu 95 % sandorių, kurių tarpuskaita atliekama Japonijoje, tarpuskaitą, galėtų padengti bent dviejų tarpuskaitos narių, kurie kelia didžiausią riziką ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis, įsipareigojimų neįvykdymo nuostolius (vadinamasis dviejų narių padengimo principas). Tuo reikalavimu užtikrinamas rizikos mažinimo laipsnis, kuris yra lygiavertis rizikos mažinimo laipsniui, kurio siekiama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytais reikalavimais, todėl tas reikalavimas turėtų būti laikomas lygiaverčiu;

(11)

tarpuskaitos organizacijoms taikomais teisiškai privalomais reikalavimais dėl likvidumo rizikos yra reikalaujama, kad tarpuskaitos organizacijos, atliekančios daugiau negu 95 % sandorių, kurių tarpuskaita atliekama Japonijoje, tarpuskaitą, taikytų dviejų narių padengimo principą. Tuo reikalavimu užtikrinamas rizikos mažinimo laipsnis, kuris yra lygiavertis rizikos mažinimo laipsniui, kurio siekiama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytais reikalavimais, todėl tas reikalavimas turėtų būti laikomas lygiaverčiu. Galiausiai visoms tarpuskaitos organizacijoms taikomais teisiškai privalomais reikalavimais dėl veiklos tęstinumo, įkaito reikalavimų, investavimo politikos, atsiskaitymų rizikos, atskyrimo ir perkeliamumo, pradinių garantinių įmokų apskaičiavimo ir įmonės valdymo, įskaitant organizacinius reikalavimus, reikalavimus, susijusius su vyresniąja vadovybe, rizikos komitetu, informacijos registravimu, kvalifikuotąja akcijų paketo dalimi, kompetentingai institucijai perduodama informacija, interesų konfliktais, užsakomosiomis paslaugomis ir veiklos vykdymu, yra pasiekiama esminių rezultatų, kurie yra lygiaverčiai Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatams, todėl tie reikalavimai turėtų būti laikomi lygiaverčiais;

(12)

todėl Komisija daro išvadą, kad Japonijos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavusios tarpuskaitos organizacijos atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(13)

antroji sąlyga pagal 25 straipsnio 6 dalį – Japonijos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(14)

JFSA atsako už finansų rinkos infrastruktūrų priežiūrą. JFSA vykdo nuolatinę stebėseną, ar tarpuskaitos organizacijos laikosi rizikos valdymo reikalavimų, vykdydama stebėjimo ir rizika grindžiamo tyrimo procedūras, įskaitant prudencinių reikalavimų vykdymo testavimą. Konkrečiai, JFSA gali prašyti tarpuskaitos organizacijas pateikti informaciją, ataskaitas ir kitą medžiagą, susijusią su jų veikla, ir gali inspektuoti tarpuskaitos organizacijų veiklą, įrašus ir apskaitos informaciją. Ji taip pat vertina, ar tarpuskaitos organizacijos laikosi savo prievolių. Atlikus tokius tyrimus parengiama pastebėtų trūkumų ataskaita. JFSA turi įvairių priemonių užtikrinti, kad tarpuskaitos organizacijos tinkamai išspręstų nustatytas problemas, įskaitant reikalavimą, kad tarpuskaitos organizacijos raštu įrodytų, kad laiku tokias problemas ištaisė. JFSA turi papildomų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti, įskaitant galimybę pateikti nurodymą pagerinti veiklos vykdymą ir užtikrinti tokių nurodymų vykdymą. Be to, JFSA taip pat gali panaikinti visą tarpuskaitos organizacijos licenciją arba jos dalį;

(15)

todėl Komisija daro išvadą, kad Japonijos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(16)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Japonijos teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(17)

trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys gali kreiptis dėl užsienio pagrindinės sandorio šalies licencijos, kad galėtų Japonijoje teikti tokias pačias paslaugas, kurias teikti jos yra gavusios leidimą toje trečiojoje šalyje. Trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims, kurios kreipiasi dėl licencijos, taikomi kriterijai yra panašūs į kriterijus, taikomus Japonijos tarpuskaitos organizacijų licencijų išdavimui. Konkrečiai, paraišką teikianti trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis, remiantis trečiojoje šalyje taikoma teisine ir priežiūros tvarka, turėtų turėti pakankamą finansinį pagrindą, pakankamai žinių ir patyrusių darbuotojų, taip pat pakankamą sistemą ir struktūrą tarpuskaitos veiklai tinkamai ir užtikrintai vykdyti. Be to, trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims netaikomi tam tikri reikalavimai, taikomi nacionalinėms pagrindinėms sandorio šalims, gavusioms leidimą Japonijoje, kai lygiavertę licenciją joms yra išdavusios užsienio institucijos, su kuriomis JFSA yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus;

(18)

todėl reikėtų laikytis nuomonės, kad Japonijos teisine ir priežiūros tvarka yra numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema;

(19)

todėl galima laikytis nuomonės, kad Japonijos tarpuskaitos organizacijų teisinė ir priežiūros tvarka atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija, gaudama informaciją iš EVPRI, turėtų toliau stebėti Japonijos pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(20)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinę tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos teisinei tvarkai, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Singapūro teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) techninę rekomendaciją dėl Singapūre leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos. Techninėje rekomendacijoje nustatyta tam tikrų skirtumų tarp teisiškai privalomų reikalavimų, kurie nacionaliniu lygmeniu taikomi pagrindinėms sandorio šalims Singapūre, ir teisiškai privalomų reikalavimų, kurie pagrindinėms sandorio šalims taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tačiau šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja teisiškai privalomų reikalavimų, kurie taikomi pagrindinėms sandorio šalims Singapūre, analize, bet ir tų reikalavimų rezultato vertinimu bei jų tinkamumu rizikai, kuri gali kilti Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kad rizika, kuri būdinga tarpuskaitos veiklai, vykdomai finansų rinkose, kurios mažesnės už Sąjungos finansų rinką, yra gerokai mažesnė;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Singapūro teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra Vertybinių popierių ir ateities sandorių įstatymo (toliau – VPASĮ, angl. Securities and Futures Act) 289 skyrius ir 2013 m. vertybinių popierių ir ateities sandorių (tarpuskaitos priemonių) reglamentai (toliau – VPASĮ reglamentai, angl. Securities and Futures (Clearing Facilities) Regulations). VPASĮ siekiama skatinti saugias bei veiksmingas tarpuskaitos priemones ir mažinti sisteminę riziką. VPASĮ reglamentuose išplėtojami ir įgyvendinami VPASĮ reikalavimai. VPASĮ nustatoma visų sisteminės svarbos tarpuskaitos priemonių, kurios atlieka pagrindinių sandorio šalių vaidmenį ir kurioms Singapūro pinigų institucija (angl. Monetary Authority of Singapore, MAS) turi išduoti patvirtintų tarpuskaitos namų leidimą, leidimų išdavimo tvarka. Kitoms tarpuskaitos priemonėms, įskaitant užjūrio pagrindines sandorio šalis, MAS išduoda pripažintų tarpuskaitos namų leidimą;

(7)

2013 m. sausio mėn. MAS taip pat paskelbė Finansų rinkos infrastruktūrų priežiūros monografiją (toliau – Monografija, angl. Monograph on Supervision of Financial Market Infrastructures); joje yra nustatyti standartai, taikomi pagrindinėms sandorio šalims įgyvendinant finansų rinkos infrastruktūros principus, kuriuos 2012 m. balandžio mėn. paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (2) (angl. CPSS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO). Visų pirma Monografijoje paaiškinama, kaip patvirtinti tarpuskaitos namai, MAS požiūriu, turėtų laikytis VPASĮ jiems nustatytų prievolių, ir pagal ją MAS vertina, kaip patvirtinti tarpuskaitos namai laikosi tų prievolių;

(8)

kad gautų patvirtintų tarpuskaitos namų leidimą, tarpuskaitos namai turi atitikti specifinius reikalavimus, nustatytus VPASĮ ir VPASĮ reglamentuose. MAS gali nustatyti sąlygas arba apribojimus, taikomus patvirtintų tarpuskaitos namų leidimo išdavimui, ir bet kada papildyti, pakeisti arba atšaukti bet kurias jiems nustatytas sąlygas ar apribojimus. Patvirtinti tarpuskaitos namai tarpuskaitos priemones turi valdyti saugiai bei veiksmingai ir apdairiai valdyti riziką, susijusią su jų veikla ir operacijomis. Be to, jie turi turėti pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir sisteminių išteklių;

(9)

pagal VPASĮ patvirtinti tarpuskaitos namai turi individualiu lygmeniu patvirtinti vidaus taisykles ir procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas ir saugus tarpuskaitos priemonės veikimas ir tinkamas jos narių reguliavimas ir priežiūra. Patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklės ir procedūros turi apimti specifinius MAS nurodytus klausimus, įskaitant reikalavimus, susijusius su tarpuskaitos priemonių veikimo rizika, įsipareigojimų neįvykdymo atvejų valdymu ir kriterijais bei sąlygomis, kurių turi laikytis jų nariai. Šiuo atžvilgiu Monografija yra įgyvendinama patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklėmis ir procedūromis. Patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklės ir procedūros, įskaitant visus pakeitimus, prieš juos įgyvendinant turi būti pateikiamos MAS. MAS gali neleisti įgyvendinti vidaus taisyklių bei procedūrų arba bet kurios siūlomo pakeitimo dalies, taip pat gali jas pakeisti arba papildyti. Be to, pagal VPASĮ reglamentus aiškiai reikalaujama, kad MAS iš anksto patvirtintų bet kokius pakeitimus, susijusius su patvirtintų tarpuskaitos namų rizikos valdymo sistemomis, įskaitant priimtino įkaito tipą, įkaito vertinimo metodikas ir garantinių įmokų nustatymą rizikai, kurią patvirtintiems tarpuskaitos namams kelia jų dalyviai, valdyti, taip pat finansinių išteklių, kurie turimi jų narių įsipareigojimų neįvykdymo nuostoliams padengti (neskaitant patvirtintų tarpuskaitos namų turimų garantinių įmokų), dydį. VPASĮ numatytos nuobaudos, kai patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklės ir procedūros iš dalies pakeičiamos taip, kad nebeatitinka MAS nustatytų reikalavimų. Todėl pagal VPASĮ patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklės ir procedūros yra privalomos patvirtintiems tarpuskaitos namams;

(10)

todėl Singapūro teisiškai privalomus reikalavimus sudaro dviejų pakopų struktūra. VPASĮ ir VPASĮ reglamentuose nustatytais esminiais reikalavimais, taikomais patvirtintiems tarpuskaitos namams (toliau – pirminės taisyklės), yra nustatyti aukšto lygio standartai, kurių patvirtinti tarpuskaitos namai turi laikytis, kad gautų leidimą teikti tarpuskaitos paslaugas Singapūre. Tos pirminės taisyklės apima pirmą Singapūro teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Siekdami įrodyti, kad laikosi pirminių taisyklių, patvirtinti tarpuskaitos namai prieš įgyvendindami savo vidaus taisykles ir procedūras turi jas pateikti MAS, o MAS gali neleisti jų įgyvendinti, taip pat gali jas pakeisti arba papildyti. Tos vidaus taisyklės ir procedūros sudaro antrą Singapūro teisiškai privalomų reikalavimų pakopą; jose griežtai ir išsamiai numatoma, kaip paraišką teikiantys patvirtinti tarpuskaitos namai atitinka tuos aukšto lygio standartus pagal Monografiją. Be to, patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklės ir procedūros apima papildomas nuostatas, papildančias pirmines taisykles;

(11)

atliekant Singapūro teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos patvirtintiems tarpuskaitos namams, lygiavertiškumo vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos mažinimo rezultatą, kuris ta tvarka užtikrinamas vertinant pagal rizikos, kuri dėl dalyvavimo patvirtintų tarpuskaitos namų veikloje kyla Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, lygį. Rizikos mažinimo rezultatą lemia tiek rizikos, būdingos atitinkamos pagrindinės sandorio šalies vykdomai tarpuskaitos veiklai, lygis, kuris priklauso nuo finansų rinkos, kurioje ji veikia, dydžio, tiek pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos tinkamumas tam rizikos lygiui sumažinti. Kad būtų užtikrintas toks pats rizikos mažinimo rezultatas, pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms didesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga didesnė rizika, reikia taikyti griežtesnius rizikos mažinimo reikalavimus negu pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms mažesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga mažesnė rizika;

(12)

finansų rinkos, kuriose patvirtinti tarpuskaitos namai vykdo tarpuskaitos veiklą, yra gerokai mažesnės negu finansų rinka, kurioje tokią veiklą vykdo Sąjungoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys. Konkrečiai, per pastaruosius trejus metus bendra sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Singapūre, vertė sudarė mažiau negu 1 % bendros sandorių, kurių tarpuskaita atlikta Sąjungos valstybėse narėse, priklausančiose G 10, vertės. Todėl dėl dalyvavimo patvirtintų tarpuskaitos namų veikloje Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms kyla gerokai mažesnė rizika negu dėl dalyvavimo Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje;

(13)

todėl patvirtintiems tarpuskaitos namams taikomą teisinę ir priežiūros tvarką galima laikyti lygiaverte, kai ji tinkama mažesnei rizikai sumažinti. Patvirtintiems tarpuskaitos namams taikomomis pirminėmis taisyklėmis ir jas papildančiomis jų vidaus taisyklėmis ir procedūromis, kuriomis įgyvendinami finansų rinkos infrastruktūros principai, yra sumažinama Singapūre kylanti mažesnė rizika ir užtikrinamas rizikos mažinimo rezultatas, kuris yra lygiavertis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 siekiamam rezultatui;

(14)

todėl Komisija daro išvadą, kad Singapūro teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavę patvirtinti tarpuskaitos namai atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(15)

antroji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Singapūro teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(16)

MAS gali parengti bendro arba specifinio pobūdžio nurodymus, kuriais užtikrinamas saugus ir veiksmingas patvirtintų tarpuskaitos namų veikimas ir visų pirma pagal VPASĮ nustatytų prievolių ar reikalavimų arba MAS nustatytų reikalavimų, kurie turi būti įtraukti į patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus taisykles ir procedūras, laikymasis. VPASĮ numatytos nuobaudos, kai atitinkami patvirtinti tarpuskaitos namai nesilaiko MAS parengtų nurodymų. Kalbant apie patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklių ir procedūrų vykdymo užtikrinimą, MAS gali kreiptis į Aukštąjį teismą, kad būtų išduotas nurodymas patvirtintiems tarpuskaitos namams laikytis savo vidaus taisyklių ir procedūrų, jas vykdyti arba įgyvendinti. Galiausiai MAS gali atšaukti patvirtintų tarpuskaitos namų leidimą, jei, be kita ko, nesilaikoma jos nustatytų reikalavimų, leidimo išdavimui nustatytų sąlygų arba apribojimų, pagal VPASĮ MAS parengtų nurodymų arba bet kurios VPASĮ nuostatos;

(17)

be to, pagal VPASĮ reglamentus reikalaujama, kad patvirtinti tarpuskaitos namai MAS pateiktų metinę ataskaitą, kaip per finansinius metus įvykdė savo pareigas pagal VPASĮ. Jie taip pat turi MAS pateikti patvirtintų tarpuskaitos namų ilgos formos audito ataskaitą, apimančią auditoriaus išvadas ir rekomendacijas (jei jų yra) dėl patvirtintų tarpuskaitos namų vidaus kontrolės priemonių ir atvejų, kai patvirtinti tarpuskaitos namai nesilaiko VPASĮ nuostatų arba pagal VPASĮ MAS parengtų nurodymų;

(18)

todėl Komisija daro išvadą, kad Singapūro teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(19)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Singapūro teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(20)

trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys gali kreiptis dėl pripažintų tarpuskaitos namų leidimo, kad galėtų Singapūre teikti tokias pačias paslaugas, kokias teikti jos yra gavusios leidimą trečiojoje šalyje;

(21)

prieš išduodama pripažintų tarpuskaitos namų leidimą, MAS įvertina, ar trečiosios šalies, kurioje pagrindinė sandorio šalis yra gavusi leidimą, reguliavimo režimas yra panašus į Singapūre įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims taikomą teisinę ir priežiūros tvarką, įskaitant tai, ar taikomi finansų rinkos infrastruktūros principai. Kad būtų galima išduoti pripažintų tarpuskaitos namų leidimą, taip pat reikalaujama sudaryti MAS ir atitinkamos užsienio priežiūros institucijos bendradarbiavimo susitarimus;

(22)

nors atkreipiamas dėmesys į tai, kad Singapūro trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taikomo teisinio režimo pripažinimo procedūros struktūra skiriasi nuo Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos procedūros, vis tiek reikėtų laikytis nuomonės, kad juo numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema;

(23)

todėl galima laikytis nuomonės, kad Singapūro patvirtintų tarpuskaitos namų teisinė ir priežiūros tvarka atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija, gaudama informaciją iš EVPRI, turėtų toliau stebėti Singapūro pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(24)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinę tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos teisinei tvarkai, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Honkongo teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl jame įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) techninę rekomendaciją dėl Honkonge leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos. Techninėje rekomendacijoje nustatyta tam tikrų skirtumų tarp teisiškai privalomų reikalavimų, kurie nacionaliniu lygmeniu taikomi pagrindinėms sandorio šalims Honkonge, ir teisiškai privalomų reikalavimų, kurie pagrindinėms sandorio šalims taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tačiau šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja teisiškai privalomų reikalavimų, kurie taikomi pagrindinėms sandorio šalims Honkonge, analize, bet ir tų reikalavimų rezultato vertinimu bei jų tinkamumu rizikai, kuri gali kilti Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kad rizika, kuri būdinga tarpuskaitos veiklai, vykdomai finansų rinkose, kurios mažesnės už Sąjungos finansų rinką, yra gerokai mažesnė;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Honkongo teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi jame leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra Potvarkis dėl tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų (toliau – PTAS, angl. Clearing and Settlement Systems Ordinance) ir Potvarkis dėl vertybinių popierių ir ateities sandorių (toliau – PVPAS, angl. Securities and Futures Ordinance). Pagal PTAS leidimą gavusius subjektus reguliuoja Honkongo pinigų institucija (angl. Hong Kong Monetary Authority, HKMA), o pagal PVPAS leidimą gavusius subjektus reguliuoja Honkongo vertybinių popierių ir ateities sandorių komisija (angl. Hong Kong Securities and Futures Commission, SFC). Pagrindinėms sandorio šalims Honkonge leidimas išduodamas tik pagal PVPAS. Todėl šiame sprendime turėtų būti nagrinėjamas tik pagal PVPAS nustatytas režimas;

(7)

pagal PVPAS III dalį SFC turi įgaliojimą pagrindinei sandorio šaliai išduoti pripažintų tarpuskaitos namų leidimą. Svarstydama, ar pagrindinei sandorio šaliai išduoti pripažintų tarpuskaitos namų leidimą, SFC turi atsižvelgti į investuotojų interesą ir tinkamą rinkų reguliavimą. Be to, SFC prieš konkrečiai pagrindinei sandorio šaliai išduodama pripažintų tarpuskaitos namų leidimą gali patikslinti tokias sąlygas, kurias ji laiko tinkamomis, ir pakeisti tas sąlygas apie tai pranešdama, jeigu įsitikina, kad tai tinkama. Nustatydama, kas yra tinkama, SFC turi remtis teisės aktuose nustatytais įgaliojimais išlaikyti finansinį stabilumą ir mažinti sisteminę riziką;

(8)

PVPAS yra nustatytos pareigos ir reikalavimai, kuriuos turi vykdyti pripažinti tarpuskaitos namai. Pagal PVPAS 399(1) skirsnį SFC parengė gaires (toliau – Gairės), kuriomis įgyvendinami finansų rinkos infrastruktūros principai, kuriuos 2012 m. balandžio mėn. paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (2) (angl. CPSS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO). Vertindama, ar pripažinti tarpuskaitos namai laikosi savo prievolių pagal PVPAS, SFC atsižvelgia į Gaires. Kai pripažinti tarpuskaitos namai nesilaiko savo prievolių pagal PVPAS, kurį papildo Gairės, SFC gali imtis priemonių tai situacijai ištaisyti;

(9)

PVPAS taip pat reikalaujama, kad pripažinti tarpuskaitos namai patvirtintų vidaus taisykles ir procedūras, kurios būtinos siekiant tinkamai reguliuoti jų tarpuskaitos bei atsiskaitymo priemones ir jų tarpuskaitos narius. Taigi PVPAS ir Gairės įgyvendinami pripažintų tarpuskaitos namų vidaus taisyklėmis ir procedūromis. Pagal PVPAS bet kokias pripažintų tarpuskaitos namų patvirtintas vidaus taisykles ir procedūras bei jų pakeitimus turi patvirtinti SFC;

(10)

todėl Honkongo teisiškai privalomus reikalavimus sudaro dviejų pakopų struktūra. PVPAS nustatytais esminiais principais, taikomais pripažintiems tarpuskaitos namams (toliau – pirminės taisyklės), yra nustatyti aukšto lygio standartai, kurių turi laikytis pripažinti tarpuskaitos namai, kad gautų leidimą teikti tarpuskaitos paslaugas Honkonge. Tos pirminės taisyklės apima pirmą Honkongo teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Siekdami įrodyti, kad laikosi pirminių taisyklių, pripažinti tarpuskaitos namai savo vidaus taisykles ir procedūras turi pateikti SFC patvirtinti. Tos vidaus taisyklės ir procedūros sudaro antrą Honkongo teisiškai privalomų reikalavimų pakopą; jose griežtai ir išsamiai numatoma, kaip pripažinti tarpuskaitos namai atitiks tuos standartus pagal Gaires. SFC patvirtintos vidaus taisyklės ir procedūros tampa teisiškai privalomos pripažintiems tarpuskaitos namams;

(11)

atliekant teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos pripažintiems tarpuskaitos namams, lygiavertiškumo vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos mažinimo rezultatą, kuris ta tvarka užtikrinamas vertinant pagal rizikos, kuri dėl dalyvavimo pripažintų tarpuskaitos namų veikloje kyla Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, lygį. Rizikos mažinimo rezultatą lemia tiek rizikos, būdingos atitinkamos pagrindinės sandorio šalies vykdomai tarpuskaitos veiklai, lygis, kuris priklauso nuo finansų rinkos, kurioje ji veikia, dydžio, tiek pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos tinkamumas tam rizikos lygiui sumažinti. Kad būtų užtikrintas toks pats rizikos mažinimo rezultatas, pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms didesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga didesnė rizika, reikia taikyti griežtesnius rizikos mažinimo reikalavimus negu pagrindinėms sandorio šalims, veiklą vykdančioms mažesnėse finansų rinkose, kurioms būdinga mažesnė rizika;

(12)

finansų rinka, kurioje pripažinti tarpuskaitos namai vykdo tarpuskaitos veiklą, yra gerokai mažesnė negu finansų rinka, kurioje tokią veiklą vykdo Sąjungoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys. Konkrečiai, per pastaruosius trejus metus metinė nominalioji į biržos prekybos sąrašus įtrauktų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Honkonge, sutarčių vertė sudarė mažiau negu 1 % metinės nominaliosios į biržos prekybos sąrašus įtrauktų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Sąjungoje, vertės. Tuo pačiu laikotarpiu vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje Honkonge, rinkos kapitalizacija vidutiniškai sudarė mažiau negu 25 % Sąjungos rinkos kapitalizacijos. Be to, pripažinti tarpuskaitos namai dar tik pradeda vykdyti tokių sudėtingesnių produktų kaip ne biržos išvestinės finansinės priemonės tarpuskaitą, nes ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos paslaugas pradėta teikti tik 2013 m. lapkričio 25 d. Todėl dėl dalyvavimo pripažintų tarpuskaitos namų veikloje Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms kyla gerokai mažesnė rizika negu dėl dalyvavimo Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių veikloje;

(13)

todėl pripažintiems tarpuskaitos namams taikomą teisinę ir priežiūros tvarką galima laikyti lygiaverte, kai ji tinkama mažesnei rizikai sumažinti. Pripažintiems tarpuskaitos namams taikomomis pirminėmis taisyklėmis ir jas papildančiomis jų vidaus taisyklėmis ir procedūromis, kuriomis įgyvendinami finansų rinkos infrastruktūros principai, yra sumažinama Honkonge kylanti mažesnė rizika ir užtikrinamas rizikos mažinimo rezultatas, kuris yra lygiavertis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 siekiamam rezultatui;

(14)

todėl Komisija daro išvadą, kad Honkongo teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad jame leidimą gavę pripažinti tarpuskaitos namai atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(15)

antroji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Honkongo teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma jame leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(16)

SFC vykdo nuolatinę stebėseną, ar pripažinti tarpuskaitos namai laikosi rizikos valdymo reikalavimų, vykdydama stebėjimo ir rizika grindžiamo tyrimo procedūras, įskaitant prudencinių reikalavimų vykdymo testavimą. SFC turi papildomų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti. Konkrečiai, SFC turi įgaliojimą nurodyti pripažintiems tarpuskaitos namams nustoti teikti arba valdyti tarpuskaitos arba atsiskaitymo priemones arba panaikinti jų leidimą. Be to, SFC taip pat gali prašyti, kad pripažinti tarpuskaitos namai atliktų tam tikrus būtinus savo taisyklių pakeitimus, ir turi įgaliojimą taisykles pakeisti vienašališkai, kai atitinkami pripažinti tarpuskaitos namai į prašymą nereaguoja. SFC turi įgaliojimą prašyti, kad pripažinti tarpuskaitos namai pateiktų turimą apskaitos informaciją ir įrašus, kurie susiję su jų veikla, kurie turimi jų veiklos tikslais arba kurie susiję su tarpuskaitos ir atsiskaitymo susitarimais dėl vertybinių popierių arba ateities sandorių operacijų, taip pat kitą informaciją, kuri susijusi su jų veikla arba su tarpuskaitos ir atsiskaitymo susitarimais dėl vertybinių popierių arba ateities sandorių operacijų ir kurios SFC gali pagrįstai prašyti vykdydama savo funkcijas. Be pagrįsto pagrindimo nepateikus tos informacijos arba dokumentų, gali būti skirtos baudos;

(17)

todėl Komisija daro išvadą, kad Honkongo teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma jame leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(18)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Honkongo teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(19)

kad galėtų veikti kaip pagrindinė sandorio šalis Honkonge, subjektas turi būti arba paskirtas pripažintais tarpuskaitos namais, arba pripažįstamas automatizuotų prekybos paslaugų (angl. Automated Trading Services) teikėju pagal PVPAS. Automatizuotų prekybos paslaugų teikėjai apibrėžiami kaip subjektai, elektroninėmis priemonėmis teikiantys vertybinių popierių arba ateities sandorių prekybos arba tarpuskaitos paslaugas. 2014 m. kovo mėn. Honkongo Įstatymų Leidybos Taryba priėmė keičiamąjį potvarkį, kad automatizuotų prekybos paslaugų teikėjo apibrėžtis apimtų ir ne biržos išvestines finansines priemones;

(20)

automatizuotų prekybos paslaugų teikėjų režimas tinkamas trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims, norinčioms teikti paslaugas Honkongo dalyviams. Trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys gali kreiptis dėl pripažinimo automatizuotų prekybos paslaugų teikėjais Honkonge, kad galėtų Honkonge teikti tokias pačias paslaugas, kurias teikti jos yra gavusios leidimą trečiojoje šalyje;

(21)

nagrinėdama trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies paraišką dėl automatizuotų prekybos paslaugų teikėjo statuso, SFC vertina, ar trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis laikosi finansų rinkos infrastruktūros principų. Kad paraiška dėl automatizuotų prekybos paslaugų teikėjo statuso būtų patvirtinta, taip pat reikia, kad būtų sudarytas SFC ir paraišką teikiančios pagrindinės sandorio šalies kompetentingos trečiosios šalies priežiūros institucijos susitarimo memorandumas, nes SFC pasikliauja buveinės reguliavimo institucijos vykdoma kasdiene trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies priežiūra;

(22)

nors atkreipiamas dėmesys į tai, kad Honkongo trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taikomo teisinio režimo pripažinimo procedūros struktūra skiriasi nuo Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos procedūros, vis tiek reikėtų laikytis nuomonės, kad juo numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema;

(23)

todėl galima laikytis nuomonės, kad Honkongo pripažintų tarpuskaitos namų teisinė ir priežiūros tvarka atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija, gaudama informaciją iš EVPRI, turėtų toliau stebėti Honkongo pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(24)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūra yra siekiama trečiosiose šalyse, kurių reguliavimo standartai yra lygiaverčiai tame reglamente nustatytiems standartams, įsteigtoms ir leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims sudaryti sąlygas teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Taigi tame straipsnyje numatyta pripažinimo procedūra ir sprendimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 svarbiausio tikslo, kuris yra mažinti sisteminę riziką plačiau naudojant saugias ir patikimas pagrindines sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti, įskaitant atvejus, kai tos pagrindinės sandorio šalys yra įsteigtos ir leidimą gavusios trečiojoje šalyje;

(2)

kad pagrindinėms sandorio šalims taikomą trečiosios šalies teisinę tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos teisinei tvarkai, esminis taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas, vertinant pagal ja pasiekiamus reguliavimo tikslus, turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimų rezultatui. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Australijos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl toje šalyje įsteigtų ir leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika, negu galėtų kilti dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir atitinkamai ar jos Sąjungoje nekelia nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) techninę rekomendaciją dėl Australijoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos. Techninėje rekomendacijoje daroma išvada, kad visos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinės dalies nuostatos yra atkartotos atitinkamuose teisiškai privalomuose reikalavimuose, kurie nacionaliniu lygmeniu taikomi Australijoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, nustatant, ar trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia atsižvelgti į tris sąlygas;

(5)

pirmoji sąlyga – trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys turi atitikti teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(6)

Australijos teisiškai privalomi reikalavimai, taikomi toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra 2001 m. Bendrovių įstatymas (toliau – Bendrovių įstatymas, angl. Corporations Act), kuris kartu su 2001 m. bendrovių reglamentais (toliau – bendrovių reglamentai, angl. Corporations Regulations) sudaro tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonių teisinę sistemą. Bendrovių įstatymo 7.3 dalyje nustatyta, kad prieš išduodamas licenciją vykdyti tarpuskaitos arba atsiskaitymo veiklą ministras turi įsitikinti, kad, be kitų dalykų, atitinkama pagrindinė sandorio šalis turi tinkamas veiklos taisykles ir procedūras, atitinkančias taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad būtų kiek pagrįstai įmanoma sumažinta sisteminė rizika ir kad pagrindinė sandorio šalis veiktų sąžiningai ir veiksmingai. Be to, pagrindinė sandorio šalis turi turėti tinkamą interesų konfliktų nagrinėjimo ir vidaus taisyklių bei procedūrų vykdymo užtikrinimo tvarką. Dėl tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonių licencijų išdavimo ir jų vidaus taisyklių bei procedūrų pokyčių ministrą konsultuoja Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisija (angl. Australian Securities and Investments Commission, ASIC) ir Australijos rezervų bankas (angl. Reserve Bank of Australia, RBA); šios institucijos atsako už vertinimą, ar pagrindinės sandorio šalys laikosi savo prievolių pagal Bendrovių įstatymą, o ASIC atsako ir už tų prievolių vykdymo užtikrinimą;

(7)

ASIC reguliuojamiems subjektams teikia reguliavimo gaires, kad paaiškintų teisės aktuose jau aptartus specifinius klausimus. Konkrečiai, 2012 m. gruodžio mėn. ASIC reguliavimo gaires dėl tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonių licencijų išdavimo ir priežiūros patikslino pagal atnaujintas Reguliavimo gaires Nr. 211 „Clearing and settlement facilities: Australian and overseas operators“ (toliau – RG Nr. 211). ASIC RG Nr. 211 įgyvendinami finansų rinkos infrastruktūros principai, kuriuos 2012 m. balandžio mėn. paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (2) (angl. CPSS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO) ir kurie svarbūs Bendrovių įstatyme nustatytoms prievolėms, ir pagrindinėms sandorio šalims teikiamos gairės, kaip laikytis Bendrovių įstatyme joms nustatytų prievolių. Todėl, kai nesilaikoma Bendrovių įstatymo, kuris paaiškintas RG Nr. 211, būtų galima imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų arba sankcijų;

(8)

pagal Bendrovių įstatymą RBA turi įgaliojimą nustatyti finansinio stabilumo standartus, kuriais siekiama užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys veiktų taip, kad būtų užtikrinamas ir skatinamas bendras Australijos finansų sistemos stabilumas. Konkrečiai 2012 m. lapkričio mėn. RBA Mokėjimų sistemos valdyba patvirtino nustatytus naujus finansinio stabilumo standartus „Financial Stability Standards for Central Counterparties“ (toliau – FSS), apimančius 21 pagrindinėms sandorio šalims taikomą standartą kartu su papildomais išsamesniais standartais ir gairėmis. Išskyrus tam tikrus išsamesnius standartus, kurie įsigaliojo 2014 m. kovo 31 d., FSS įsigaliojo 2013 m. kovo mėn. Laikytis FSS privalo visos licenciją gavusios pagrindinės sandorio šalys;

(9)

Bendrovių įstatymo 7.3 dalyje ir bendrovių reglamentuose nustatytais esminiais tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonėms taikomais principais, paaiškintais pagal ASIC RG Nr. 211, ir RBA nustatytais FSS (kurie kartu toliau – pirminės taisyklės) yra nustatyti aukšto lygio standartai, kurių pagrindinės sandorio šalys turi laikytis, kad gautų leidimą teikti tarpuskaitos paslaugas Australijoje. Tos pirminės taisyklės apima pirmą Australijos teisiškai privalomų reikalavimų pakopą. Kad laikytųsi pirminių taisyklių, pagrindinės sandorio šalys dar patvirtina vidaus taisykles ir procedūras, kurios turi atitikti specifinius reikalavimus, nustatytus Bendrovių įstatyme ir bendrovių reglamentuose, paaiškintuose RG Nr. 211, ir FSS, ir kurios teikiamos ministrui prieš išduodant tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonės leidimą. Apie pagrindinių sandorio šalių vidaus taisyklių ir procedūrų pokyčius turi būti pranešama ministrui. Ministras gali nepritarti pagrindinių sandorio šalių vidaus taisyklių ir procedūrų pokyčiams. Pagrindinių sandorio šalių vidaus taisyklės ir procedūros turi sutarties galią ir yra teisiškai privalomos pagrindinėms sandorio šalims ir atitinkamiems jų dalyviams;

(10)

pirminėse taisyklėse, taikomose Australijoje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, nustatytų teisiškai privalomų reikalavimų esminiai rezultatai yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų rezultatams;

(11)

todėl Komisija daro išvadą, kad Australijos teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(12)

antroji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Australijos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, turi būti užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(13)

Australijoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių nuolatinę kontrolę ir priežiūrą vykdo ASIC ir RBA. ASIC atsako už užtikrinimą, kad pagrindinės sandorio šalys laikytųsi Bendrovių įstatyme joms nustatytų prievolių, šiuo atžvilgiu periodiškai atlieka vertinimus, ar pagrindinės sandorio šalys laikosi joms išduotos licencijos prievolių, išskyrus prievoles, susijusias su FSS ir sisteminės rizikos mažinimu, ir visų pirma ar jos tinkamai atlieka savo pareigą veikti sąžiningai ir veiksmingai, ir teikia ataskaitą ministrui, kuri paskelbiama. RBA stebi, ar pagrindinės sandorio šalys laikosi joms išduotos licencijos prievolių, susijusių su finansiniu stabilumu ir sisteminės rizikos mažinimu, periodiškai atlieka vertinimus, ar kiekviena pagrindinė sandorio šalis laikosi FSS, ir teikia ataskaitą ministrui, kuri taip pat paskelbiama. Australijoje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys gali gauti rašytinius ministro arba ASIC nurodymus. Jei pagrindinė sandorio šalis nesilaiko rašytinių nurodymų, ASIC gali kreiptis į teismą, o jis gali nurodyti pagrindinei sandorio šaliai laikytis rašytinio nurodymo;

(14)

todėl Komisija daro išvadą, kad Australijos teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, yra numatyta nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(15)

trečioji sąlyga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį – Australijos teisine ir priežiūros tvarka turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių (toliau – trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys) pripažinimo sistema;

(16)

trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys gali kreiptis dėl užjūrio tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonės licencijos (toliau – užjūrio pagrindinės sandorio šalies licencija), kad galėtų Australijoje teikti kai kurias arba visas tarpuskaitos paslaugas, kurias teikti jos yra gavusios leidimą savo buveinės šalyje;

(17)

trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims, kurios kreipiasi dėl Australijos užjūrio pagrindinės sandorio šalies licencijos, taikomi kriterijai yra panašūs į kriterijus, numatytus trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims, kurios kreipiasi dėl pripažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį. Būtina pripažinimo sąlyga – trečiosios šalies, kurioje pagrindinė sandorio šalis yra gavusi leidimą, reguliavimo režimas pagal apsaugos nuo sisteminės rizikos laipsnį ir juo užtikrinamą paslaugų veiksmingumo ir sąžiningumo lygį turi būti laikomas pakankamai lygiaverčiu Australijos reguliavimo režimui, taikomam panašioms Australijos pagrindinėms sandorio šalims. Vertinant pakankamą lygiavertiškumą atsižvelgiama į aspektus, kurie panašūs į vertinamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Kad būtų galima išduoti užjūrio pagrindinės sandorio šalies licenciją, taip pat reikalaujama sudaryti Australijos valdžios institucijų ir atitinkamų užsienio priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimus;

(18)

todėl reikėtų laikytis nuomonės, kad Australijos teisine ir priežiūros tvarka yra numatyta veiksminga lygiavertė trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo sistema;

(19)

todėl galima laikytis nuomonės, kad Australijos teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma toje šalyje leidimą gavusioms pagrindinėms sandorio šalims, atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tą teisinę ir priežiūros tvarką reikėtų laikyti lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Komisija, gaudama informaciją iš EVPRI, turėtų toliau stebėti Australijos pagrindinėms sandorio šalims taikomos teisinės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(20)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (2) I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti biocidiniuose produktuose, sąrašas. Komisijos direktyvomis 2008/78/EB (3) ir 2008/79/EB (4) į sąrašą įtrauktos veikliosios medžiagos propikonazolas ir IPBC, naudojamos 8-o tipo produktams – medienos konservantams (antiseptikams), apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede. Todėl, remiantis Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsniu, tos medžiagos yra patvirtintos veikliosios medžiagos, įtrauktos į to reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą;

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 8 straipsnį bendrovė „Janssen PMP“ Jungtinei Karalystei pateikė paraiškas išduoti autorizacijos liudijimus trims biocidiniams produktams –medienos konservantams (antiseptikams), kurių sudėtyje yra IPBC ir propikonazolo (toliau – ginčijami produktai). Jungtinės Karalystės išduoti produktų autorizacijos liudijimai apėmė įvairius taikymo metodus, įskaitant automatizuotą mirkymą pramoniniam naudojimui ir purškimą (viduje ir lauke), kurį gali atlikti tiek profesionalūs, tiek neprofesionalūs naudotojai. Kelios valstybės narės vėliau autorizavo ginčijamus produktus taikydamos abipusio pripažinimo principą;

(3)

bendrovė „Janssen PMP“ (toliau – pareiškėja) Vokietijai pateikė išsamias autorizacijos liudijimų, kuriuos ginčijamiems produktams išdavė Jungtinė Karalystė, abipusio pripažinimo paraiškas;

(4)

2013 m. rugpjūčio 28 d. Vokietija pranešė Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjai apie savo pasiūlymą riboti autorizaciją pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį. Vokietija laikosi nuomonės, kad ginčijami produktai neatitinka Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos;

(5)

Vokietijos teigimu, Jungtinė Karalystė tinkamai neįvertino autorizacijos liudijimo, išduoto purškimo lauke taikymo metodui, rizikos aplinkai atžvilgiu. Vokietija atliko trijų produktų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasireiškia nepriimtina rizika gilesniam dirvožemio sluoksniui;

(6)

Vokietija taip pat mano, kad dėl profesionaliems naudotojams kylančios nepriimtinos rizikos sveikatai, vieno iš produktų naudojimas automatizuoto mirkymo būdu turėtų apsiriboti sistemomis, kurių automatizavimo lygis pakankamai aukštas;

(7)

Komisija paragino kitas valstybes nares ir pareiškėją per 90 dienų raštu pateikti pastabas dėl šio pranešimo pagal Direktyvos 98/8/EB 27 straipsnio 1 dalį. Per tą laikotarpį pastabas pateikė Vokietija, Jungtinė Karalystė ir pareiškėja. Komisija ir už biocidinius produktus atsakingos valstybių narių kompetentingos institucijos minėtą pranešimą taip pat aptarė pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 35 straipsnį įsteigtos koordinavimo grupės 2013 m. rugsėjo 24 d. posėdyje;

(8)

dėl rizikos aplinkai, tai iš minėtų diskusijų ir pastabų matyti, kad Jungtinės Karalystės atlikto poveikio aplinkai vertinimo išvados buvo pagrįstos atitinkamu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) dokumentų serijos dėl išmetimo scenarijų (5), kuriuo buvo galima naudotis atliekant vertinimą, scenarijumi;

(9)

taip pat matyti, kad Vokietijos išvados grindžiamos patikslintu scenarijumi, nurodytu EBPO dokumentų serijoje dėl išmetimo scenarijų (6), kuriuo buvo galima naudotis jau po to, kai Jungtinė Karalystė išdavė autorizacijos leidimus, o Vokietija pateikė pranešimą;

(10)

be to, vadovaujantis 47-ame valstybių narių kompetentingų institucijų atstovų posėdyje Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (7) įgyvendinimo klausimais sutartomis gairėmis, į naujas gaires galima atsižvelgti tik jei jomis buvo galima naudotis prieš pateikiant produkto autorizacijos liudijimo paraišką, išskyrus atvejus, kai dėl mokslo pažangos tampa akivaizdu, kad remiantis senomis gairėmis kiltų didelių problemų. Be to, šiose gairėse nustatyta, kad iškilus didelei problemai reikėtų peržiūrėti galiojančius autorizacijos liudijimus. Tačiau nei Jungtinė Karalystė, nei kuri nors kita valstybė narė, kuri produktus patvirtino taikydama abipusio pripažinimo principą, nemanė, kad problema yra tokio masto, jog reikėtų peržiūrėti galiojančius autorizacijos leidimus;

(11)

atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, Komisija pritaria Jungtinės Karalystės atlikto vertinimo išvadoms ir kitoms valstybėms narėms, patvirtinusioms produktus pagal abipusio pripažinimo procedūrą, nes laikosi nuomonės, kad ginčijami produktai atitinka Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl aplinkos apsaugos. Todėl Komisija mano, kad išdėstytais argumentais negalima pagrįsti Vokietijos prašymo riboti autorizaciją;

(12)

dėl naudojimo automatizuoto mirkymo būdu Komisija mano, kad ginčijamam produktui turėtų būti taikomos ankstesniame Komisijos sprendime (8) nustatytos nuostatos dėl profesionalių naudotojų sveikatos apsaugos, kai produktai, kurių sudėtyje yra IPBC, naudojami taikant šį metodą. Vadinasi, ginčijamas produktas turėtų būti autorizuotas, jeigu etiketėje nurodoma, kad jį leidžiama naudoti tik visiškai automatizuotuose mirkymo procesuose, o produkto autorizacijos liudijimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 ginčijamam produktui taikomas pagal to reglamento 92 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi šio sprendimo teisinis pagrindas yra to reglamento 36 straipsnio 3 dalis, šis sprendimas turėtų būti skirtas visoms valstybėms narėms, remiantis to reglamento 36 straipsnio 4 dalimi;

(14)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (2) I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti biocidiniuose produktuose, sąrašas. Komisijos direktyva 2008/79/EB (3) į sąrašą įtraukta veiklioji medžiaga IPBC, naudojama 8-to tipo produktams – medienos konservantams (antiseptikams), apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede. Todėl, remiantis Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsniu, ta medžiaga yra patvirtinta veiklioji medžiaga, įtraukta į to reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą;

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 8 straipsnį 2010 m. gruodžio 22 d. bendrovė „ISP Cologne Holding GmbH“ Danijai pateikė paraišką išduoti autorizacijos liudijimą medienos konservantui (antiseptikui) – biocidiniam produktui, kurio sudėtyje yra IPBC (toliau – ginčijamas produktas). 2011 m. gruodžio 19 d. Danija ginčijamą produktą autorizavo, leisdama apdorotą medieną naudoti 2 ir 3 naudojimo klasėms, kaip nurodyta Produktų vertinimo gairių techninėse pastabose (4). Produkto autorizacijos liudijimas galioja skirtingiems naudojimo metodams, įskaitant automatizuotą mirkymą profesionaliam naudojimui. Dvi valstybės narės vėliau autorizavo ginčijamą produktą taikydamos abipusio pripažinimo procedūrą;

(3)

2012 m. vasario 20 d. bendrovė „ISP Cologne Holding GmbH“ (toliau – pareiškėja) Vokietijai pateikė išsamią autorizacijos liudijimo, kurį ginčijamam produktui išdavė Danija, abipusio pripažinimo paraišką;

(4)

2013 m. rugpjūčio 30 d. Vokietija Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjai pranešė apie savo pasiūlymą riboti autorizaciją pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį. Vokietijos nuomone, ginčijamas produktas neatitinka Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos;

(5)

Vokietijos teigimu, Danijos atliktame vertinime nebuvo tinkamai atsižvelgta į ginčijamo produkto keliamas aplinkosaugines problemas. Vokietijos atliktame rizikos aplinkai vertinime, kuriame nagrinėtas apdorotos medienos naudojimo laikas 3 klasės naudojimo sąlygomis, padaryta išvada, kad 30-ą dieną („1 laikotarpiu“) pasireiškia nepriimtina rizika dirvožemiui nepriklausomai nuo naudojimo metodo. Todėl Vokietija siūlo ginčijamu produktu apdorotos medienos neleisti naudoti 3 klasės naudojimo sąlygomis;

(6)

Vokietija taip pat mano, kad dėl profesionaliems naudotojams kylančios nepriimtinos žmonių sveikatai rizikos, naudojimas automatizuoto mirkymo būdu turėtų apsiriboti sistemomis, kurių automatizavimo lygis pakankamai aukštas;

(7)

pagal Direktyvos 98/8/EB 27 straipsnio 1 dalį Komisija paragino kitas valstybes nares ir pareiškėją per 90 dienų raštu pateikti pastabas dėl šio pranešimo. Per nustatytą laikotarpį pastabas pateikė Vokietija, Danija ir pareiškėja. Komisija ir už biocidinius produktus atsakingų valstybių narių kompetentingos institucijos minėtą pranešimą taip pat aptarė pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 35 straipsnį įsteigtos koordinavimo grupės 2013 m. rugsėjo 24 d. posėdyje;

(8)

dėl rizikos aplinkai, tai iš minėtų diskusijų ir pastabų matyti, kad Danijos atliktas vertinimas atitinka galiojančias gaires (5). Tais atvejais, kai „1 laikotarpiu“ rizika nustatoma remiantis blogiausio scenarijaus prielaida, galima manyti, kad apdorotą medieną naudoti 2 ir 3 naudojimo klasių sąlygomis yra saugu, jei naudojimo laiko pabaigoje rizika aplinkai laikytina priimtina;

(9)

Komisija taip pat pažymi, kad atvejai, kai nepriimtina rizika nustatoma „1 laikotarpiu“, šiuo metu svarstomi Sąjungos lygmeniu siekiant parengti suderintą metodą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad kol toks metodas oficialiai dar nepatvirtintas, Danijos atlikto ginčijamo produkto vertinimo išvados turėtų būti laikomos galiojančiomis iki produkto autorizacijos liudijimo galiojimo pratęsimo;

(10)

atsižvelgdama į tas pastabas, Komisija pritaria Danijos atlikto vertinimo išvadoms ir kitoms valstybėms narėms, patvirtinusioms produktą taikant abipusio pripažinimo procedūrą, laikydamasi nuomonės, kad ginčijamas produktas atitinka Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus dėl aplinkos. Todėl Komisija mano, kad Vokietijos prašymo riboti autorizaciją išdėstytais argumentais pagrįsti negalima;

(11)

dėl naudojimo automatizuoto mirkymo būdu Komisija mano, kad ginčijamam produktui turėtų būti taikomos ankstesniame Komisijos sprendime (6) nustatytos nuostatos dėl profesionalių naudotojų sveikatos apsaugos, kai produktai, kurių sudėtyje yra IPBC, naudojami taikant šį metodą. Vadinasi, ginčijamas produktas turėtų būti autorizuotas, jeigu etiketėje nurodoma, kad jį leidžiama naudoti tik visiškai automatizuotuose mirkymo procesuose, o produkto autorizacijos liudijimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 ginčijamam produktui taikomas pagal to reglamento 92 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi šio sprendimo teisinis pagrindas yra to reglamento 36 straipsnio 3 dalis, šis sprendimas turėtų būti skirtas visoms valstybėms narėms, remiantis to reglamento 36 straipsnio 4 dalimi;

(13)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (2) I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti biocidiniuose produktuose, sąrašas. Komisijos direktyvomis 2008/78/EB (3), 2008/79/EB (4) ir 2008/86/EB (5) į sąrašą įtrauktos veikliosios medžiagos propikonazolas, IPBC ir tebukonazolas, atitinkamai naudojamos 8-o tipo produktams – medienos konservantams (antiseptikams), apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede. Todėl, remiantis Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsniu, šios medžiagos yra patvirtintos veikliosios medžiagos, įtrauktos į to reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą;

(2)

pagal Direktyvos 98/8/EB 8 straipsnį 2010 m. balandžio 2 d. bendrovė „Arch Timber Protection Ltd.“ pateikė Jungtinei Karalystei paraišką išduoti autorizacijos liudijimą medienos konservantui (antiseptikui) – biocidiniam produktui, kurio sudėtyje yra propikonazolo, IPBC ir tebukonazolo (toliau – ginčijamas produktas). 2012 m. birželio 7 d. Jungtinė Karalystė ginčijamą produktą autorizavo tik pramoniniam naudojimui ir ką tik nupjautos ir (arba) nukirstos medienos bei neišdžiovintos medienos laikinai apsaugai, taip pat nurodė, kad medieną, apdorotą šiuo produktu, galima naudoti 2 ir 3 naudojimo klasėms, kaip aprašyta Produktų vertinimo gairių techninėse pastabose (6). Produktą sudaro dvi pakuotės, kurios sumaišomos ir praskiedžiamos pramoninėse patalpose su konkrečia vieta susijusiomis naudojimo sąlygomis taikant panardinimo arba uždaro užpylimo būdus. Dešimt valstybių narių vėliau autorizavo ginčijamą produktą taikydamos abipusio pripažinimo procedūrą;

(3)

2012 m. liepos 16 d. bendrovė „Arch Timber Protection Ltd.“ (toliau – pareiškėja) Vokietijai pateikė išsamią autorizacijos liudijimo, kurį ginčijamam produktui išdavė Jungtinė Karalystė, abipusio pripažinimo paraišką;

(4)

2013 m. rugpjūčio 19 d. Vokietija pranešė Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjai apie savo pasiūlymą atsisakyti išduoti autorizacijos liudijimą pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį. Vokietija laikėsi nuomonės, kad ginčijamas produktas neatitinka Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl aplinkos apsaugos;

(5)

Vokietijos teigimu, autorizacijos liudijime deramai neatsispindėjo, kad produktas skirtas laikinai medienos apsaugai, be to, Jungtinė Karalystė tinkamai neįvertino produkto keliamos rizikos aplinkai. Vokietijos atliktame vertinime padaryta išvada, kad 30-ą dieną po produkto panaudojimo („1 laikotarpiu“) pasireiškia neleistina rizika aplinkai, todėl taip pat susirūpinta dėl ginčijamu produktu apdorotos medienos galimo naudojimo 2 ir 3 klasių naudojimo sąlygomis;

(6)

Vokietija taip pat laikėsi nuomonės, kad produktas neatitinka Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnio a punkte pateiktos biocidinių produktų apibrėžties ir kad jis turėjo būti autorizuotas kaip Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnio j punkte apibrėžta receptūra, kadangi darbinius produkto tirpalus sudarančių veikliųjų ir neveikliųjų medžiagų santykis gali kisti;

(7)

pagal Direktyvos 98/8/EB 27 straipsnio 1 dalį Komisija paragino kitas valstybes nares ir pareiškėją per 90 dienų raštu pateikti pastabas dėl šio pranešimo. Per nustatytą terminą pastabas pateikė Vokietija, Jungtinė Karalystė ir pareiškėja. Pranešimas taip pat aptartas pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 35 straipsnį įsteigtos koordinavimo grupės 2013 m. rugsėjo 24 d. posėdyje;

(8)

kalbant apie riziką aplinkai, iš minėtų diskusijų ir pastabų matyti, kad Jungtinė Karalystė atliko vertinimą vadovaudamasi geriausiomis tuo metu turimomis gairėmis (7) (kadangi nėra susitarta dėl laikinai medienos apsaugai taikytino modelio), kurios pagrįstos apdorotai medienai, kuri tiekiama rinkai 2 ir 3 klasių naudojimo sąlygomis, taikomais modeliais. Vertinime taip pat remtasi blogiausio scenarijaus prielaida, pagal kurią „1 laikotarpiu“ į aplinką patektų visos veikliosios medžiagos;

(9)

taip pat galima daryti išvadą, kad tų modelių pagrindu atliktas Jungtinės Karalystės vertinimas atitinka galiojančias gaires (8). Tais atvejais, kai „1 laikotarpiu“ rizika nustatoma remiantis blogiausio scenarijaus prielaida, galima manyti, kad apdorotą medieną naudoti 2 ir 3 naudojimo klasių sąlygomis yra saugu, jei naudojimo laiko pabaigoje rizika aplinkai laikytina priimtina;

(10)

Komisija taip pat pažymi, kad atvejai, kai nepriimtina rizika nustatoma „1 laikotarpiu“, šiuo metu svarstomi Sąjungos lygmeniu siekiant parengti suderintą metodą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad, kol toks metodas oficialiai dar nepatvirtintas, Jungtinės Karalystės atlikto ginčijamo produkto vertinimo išvados turėtų būti laikomos galiojančiomis iki produkto autorizacijos liudijimo galiojimo pratęsimo;

(11)

kalbant apie produkto tapatybę, iš minėtų diskusijų ir pastabų matyti, kad ginčijamas produktas pramonės naudotojams tiekiamas tokia forma, kuriai būdinga konkreti nustatyta veikliųjų ir neveikliųjų medžiagų koncentracija. Komisijos nuomone, tai, kad pramonės naudotojai darbo vietoje priklausomai nuo proceso gali paruošti skirtingų produkto tirpalų, negali būti traktuojama taip, lyg autorizacijos liudijimo turėtojas pateikė rinkai Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnio j punkte nurodytą įvairių biocidinių produktų grupę;

(12)

atsižvelgdama į tuos argumentus, Komisija pritaria Jungtinės Karalystės atlikto vertinimo išvadoms ir kitoms valstybėms narėms, patvirtinusioms produktą taikant abipusio pripažinimo procedūrą, laikydamasi nuomonės, kad ginčijamas produktas atitinka Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnio a punkto apibrėžtį ir tenkina tos direktyvos 5 straipsnio 1 dalį. Todėl Komisija mano, kad Vokietijos prašymo atsisakyti išduoti autorizacijos liudijimą išdėstytais argumentais pagrįsti negalima;

(13)

galiausiai, remiantis vykusiomis diskusijomis, produkto autorizacijos liudijime būtina aiškiai nurodyti, jog produktas skirtas laikinai medienos apsaugai, ir užtikrinti, kad autorizacijos liudijimas būtų išduodamas su sąlyga, kad pramonės naudotojai gautų specialias produkto naudojimo instrukcijas atsižvelgiant į pramonės objekto, kuriame produktas bus naudojamas, charakteristikas;

(14)

Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 ginčijamam produktui taikomas pagal to reglamento 92 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi šio sprendimo teisinis pagrindas yra to reglamento 36 straipsnio 3 dalis, šis sprendimas turėtų būti skirtas visoms valstybėms narėms, remiantis to reglamento 36 straipsnio 4 dalimi;

(15)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos sprendime 2007/777/EB (2), be kita ko, pateikiami sertifikatų, taikomų į Sąjungą importuojant tam tikrus mėsos produktus, pavyzdžiai. Jame nustatoma, kad į Sąjungą galima importuoti tik mėsos produktų, tenkinančių reikalavimus, nustatytus gyvūnų sveikatos ir tinkamumo maistui sertifikato pavyzdyje, pateiktame to sprendimo III priede, siuntas. Į tą pavyzdį įtrauktos ir garantijos dėl Trichinella;

(2)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 2075/2005 (3) pateikiamos Trichinella užkratui imlių rūšių gyvūnų skerdenų mėginių ėmimo ir ūkių, kuriuose laikomos naminės kiaulės, statuso nustatymo taisyklės;

(3)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 216/2014 (4), kuriuo Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005 iš dalies pakeistas, nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos dėl skerdenų tyrimo, taikomos ūkiams, kurie oficialiai pripažinti taikančiais kontroliuojamąsias laikymo sąlygas. Be to, Reglamentu (ES) Nr. 216/2014 nustatoma, kad ūkis, kuriame laikomos naminės kiaulės, gali būti pripažintas taikančiu kontroliuojamąsias laikymo sąlygas tik jei, be kita ko, maisto verslo subjektai kitas namines kiaules į tą ūkį atveža tik iš ūkių, kurie taip pat pripažinti taikančiais kontroliuojamąsias laikymo sąlygas;

(4)

Komisijos sprendimo 2007/777/EB III priede pateiktas gyvūnų sveikatos ir tinkamumo žmonių maistui sertifikatas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad atitiktų reikalavimus, susijusius su mėsos produktų importu, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2075/2005 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 216/2014;

(5)

todėl Sprendimas 2007/777/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

siekiant išvengti naminių kiaulių mėsos produktų siuntų importo į Sąjungą trikdžių, pereinamuoju laikotarpiu laikantis tam tikrų sąlygų turėtų būti leidžiama naudoti pagal ankstesnę Sprendimo 2007/777/EB redakciją iki šiuo sprendimu padarytų pakeitimų išduotus sertifikatus;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

II.2.3.1. punktas pakeičiamas taip:

;

2)

pastabų II dalyje po 5 išnašos įterpiama ši išnaša:

(1)

2014 m. sausio mėn. Vokietijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie priemonę, kuria iš rinkos pašalinamas ir uždraudžiamas teikti rinkai apsaugos nuo šilumos kostiumas (modelis „Hitzeschutzanzug FW Typ 3“), kurį gamina bendrovė „KONTEX Textile Hitze- und Isolierprodukte GmbH“, Olgastrasse 46–48, 73614 Schorndorf (Vokietija). Gaminiai buvo paženklinti CE ženklu pagal Direktyvą 89/686/EEB dėl asmeninių apsaugos priemonių, taip pat buvo atlikti jų bandymai bei tipo tyrimai pagal darnųjį standartą EN 1486:2007 „Ugniagesių apsauginė apranga. Atspindinčios specialiosios ugniagesių aprangos reikalavimai ir bandymų metodai“;

(2)

ugniagesių apsauginė apranga yra asmeninė apsaugos priemonė (AAP), priskiriama III sertifikavimo kategorijai. Tokios rūšies AAP, skirtoms apsaugoti nuo mirtinų pavojų ar didelio ir negrįžtamojo poveikio sveikatai pavojaus, kai gamintojas mano, kad naudotojas negali laiku nuspėti tokio pavojaus tiesioginio poveikio, gamintojo pavedimu paskelbtoji įstaiga turi atlikti EB tipo patvirtinimo bandymą ir EB kokybės užtikrinimo patikrinimą;

(3)

Vokietijos privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų profesinės sveikatos ir saugos institutui (IFA, vok. Institut für Arbeitsschutz der Deutschen Gesetzlichen Unfallversicherung) Sankt Augustine atlikus auditą (tyrimo Nr. 2013 22805, 2013 m. rugpjūčio 7 d.) nustatyta, kad nesilaikoma šilumos perdavimo verčių, nustatytų pirmiau minėto darniojo standarto 6.2 skirsnyje (spinduliuojamoji šiluma) ir 6.3 skirsnyje (konvekcinė šiluma). Todėl buvo nesilaikoma Direktyvos 89/686/EEB II priede nustatytų šių pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų:

(4)

vadinasi, gesinant gaisrą apsaugos nuo šilumos kostiumas gali praleisti šilumą, taigi gali kilti grėsmė, kad ugniagesiai patirs gyvybei pavojingų nudegimų arba sudegs;

(5)

Vokietijos valdžios institucijų nuomone, apsaugos nuo šilumos kostiumas neatitinka susijusių pagrindinių reikalavimų dėl sveikatos apsaugos ir saugos, taip pat nepateikta galiojančio EB tipo tyrimo sertifikato, todėl to apsaugos nuo šilumos kostiumo negalima teikti rinkai. Apsaugos nuo šilumos kostiumas iš tiesų neatitinka Vokietijos nutarimo dėl asmeninių apsaugos priemonių teikimo rinkai (8-tas nutarimas dėl gaminių saugos, vok. ProdSV) reikalavimų, todėl jį naudojant kyla pavojus ugniagesių ir kitų asmenų saugai, sveikatai ir gyvybei;

(6)

Komisija raštu paragino gamintoją pateikti pastabų dėl priemonės, kurios ėmėsi Vokietijos valdžios institucijos. Atsakymo iki šiol negauta;

(7)

remdamasi turimais dokumentais, Komisija mano, kad apsaugos nuo šilumos kostiumas „Hitzeschutzanzug FW Typ 3“ neatitinka darniojo standarto EN 1486:2007 6.2 ir 6.3 skirsnių sąlygų, susijusių su Direktyvos 89/686/EEB II priede nustatytais pagrindiniais sveikatos ir saugos reikalavimais 3.6.1 AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys ir 3.6.2 Visiškai parengtos naudoti AAP,

(1)

Europos Sąjunga yra Energijos bendrijos, kuria siekiama sukurti vieną bendrą Europos energijos rinkų reguliavimo erdvę, šalis;

(2)

Energijos bendrijos susitariančiosios šalys (1) siekia integruoti savo energijos rinkas į ES energijos vidaus rinką, pritaikydamos ES dujų ir elektros energijos vidaus rinkos teisės aktus ir įtraukdamos juos į savo nacionalinę teisę;

(3)

ES dujų ir elektros energijos vidaus rinkos teisės aktų pagrindiniai principai, nustatyti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (3), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (4) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais (5), valstybėse narėse taikomi nuo 2011 m. kovo 3 d. Svarbios ES dujų ir elektros energijos vidaus rinkos taisyklės nustatytos ir teisiškai privalomuose tinklo kodeksuose bei gairėse, priimtuose pagal pirmiau minėtus teisės aktus, o kai kurios iš jų dar rengiamos;

(4)

Energijos bendrijos susitariančiosios šalys įpareigotos įgyvendinti minėtas direktyvas ir reglamentus iki 2015 m. sausio mėn. 1 d. (6) ir nuo šios datos, išskyrus kelias išimtis, taikyti įgyvendinimo priemones. Tinklo kodeksai ir gairės taip pat laipsniškai įtraukiami į Energijos bendrijos teisinę sistemą;

(5)

be to, numatoma, kad susitariančiosios šalys įgyvendins ir kitus ES dujų ir elektros energijos vidaus rinkos teisės aktus, būtent: 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą (7), 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (8), ir 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (9).

(6)

geografinė ES dujų ir elektros energijos vidaus rinkos teisės aktų taikymo sritis apima visą ES teritoriją;

(7)

2014 m. rugsėjo 23 d. Energijos bendrijos ministrų taryba priėmė aiškinimą pagal Energijos bendrijos sutarties 94 straipsnį, kad Europos Sąjungos teisės aktus apimančiuose Energijos bendrijos teisės aktuose energijos srautams, importui ir eksportui, taip pat komerciniams ir balansavimo sandoriams, tinklo pajėgumams ir jungtims tarp susitariančiųjų šalių ir ES valstybių narių būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip atitinkamiems srautams, importui, eksportui, sandoriams, pajėgumams ir infrastruktūrai tarp susitariančiųjų šalių pagal Energijos bendrijos teisę;

(8)

vienodų sąlygų taikymas tarpvalstybiniams srautams, tarpvalstybiniams sandoriams ir tarpvalstybinei infrastruktūrai (jungtims) visose Energijos bendrijos sutarties šalyse yra svarbus vienos bendros prekybos dujomis ir elektros energija reguliavimo erdvės elementas ir būtinas veiksnys siekiant Energijos bendrijos tikslų. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas susitariančiosioms šalims integruotis į ES energijos vidaus rinką, būtinas Energijos bendrijos reguliavimo valdybos ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros bendradarbiavimas priimant sprendimus,