—

toli migruojančių žuvų rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede išvardytos rūšys), išskyrus rūšis, kurias saugo arba draudžia žvejoti Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT):

—

giliavandenių priedugnio žuvų rūšys:

1.1.

susitarimo 6 straipsnyje numatytas 8 690 000 EUR finansinis įnašas paskirstomas taip:

1.2.

5 240 000 EUR suma skiriama mokesčiams, kuriuos laivų savininkai turi sumokėti už žvejybos leidimus, pagal II skyriaus 3 punkte numatytas taisykles išduotus taikant susitarimo 4 straipsnį, padengti.

1.

metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas 3 straipsnio 1.1 papunkčio 2 punkte numatytas finansinis įnašas;

2.

metinių ir daugiamečių tikslų, kuriuos įgyvendinant palaipsniui būtų užtikrinta tausi ir atsakinga žuvininkystė, atsižvelgiant į Senegalo nacionalinės žuvininkystės politikos ir kitų sričių politikos, susijusios su tausios ir atsakingos žuvininkystės įdiegimu arba darančios jam įtaką, prioritetus, ypač susijusius su smulkiąja žvejyba, stebėsena, kontrole ir kova su netesėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, taip pat į Senegalo žuvininkystės sektoriaus mokslinių pajėgumų stiprinimo prioritetus;

3.

metiniams rezultatams įvertinti skirtų kriterijų ir procedūrų, atitinkamais atvejais įskaitant ir biudžeto bei finansinius rodiklius.

4.1.

jungtinio komiteto atlikto vertinimo rezultatai neatitinka programų tikslų;

4.2.

šis finansinis įnašas naudojamas nesilaikant sutartų programų.

—

ES atveju – Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant ES delegacijai Senegale;

—

Senegalo Respublikos atveju – už žuvininkystę ir jūrų reikalus atsakingą ministeriją.

3.1.

Senegalo žvejybos zonų ir bazinių linijų geografinės koordinatės nurodytos šio protokolo priedo 4 priedėlyje.

3.2.

Šio protokolo priedo 4 priedėlyje nurodytos ir zonos, kuriose pagal galiojančius teisės aktus žvejyba draudžiama, kaip antai nacionaliniai parkai, saugomos jūros sritys ir žuvų reprodukcijos zonos, taip pat zonos, kuriose draudžiama laivyba.

3.3.

Išduodamas žvejybos leidimus, Senegalas laivų savininkams pateikia žvejybos zonų ir zonų, kuriose žvejyba draudžiama, ribas.

3.4.

Apie visus zonų ribų pakeitimus Senegalas Europos Komisijai praneša ne vėliau kaip likus dviems mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo.

1.

ES kompetentingos institucijos už žuvininkystę ir jūrų reikalus atsakingai ministerijai elektroniniu būdu teikia paraiškas dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip prieš dvidešimt (20) darbo dienų nuo prašomos leidimo įsigaliojimo dienos; paraiškų kopijos siunčiamos ES delegacijai Senegale. Originalus kompetentingos ES institucijos tiesiogiai per ES delegaciją siunčia jūrų reikalų valdybai.

2.

Jūrų reikalų valdybai teikiamos paraiškos parengiamos pagal 1 priedėlyje pateiktą formos šabloną.

3.

Prie žvejybos leidimo paraiškos pridedami tokie dokumentai:

4.

Pagal galiojantį protokolą pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą laivui, kurio techninės savybės nebuvo pakeistos, kartu su leidimo pratęsimo paraiška pateikiamas tik įrodymas apie sumokėtą mokestį.

1.

Mokesčio už priedugnio žuvų žvejybą suma nurodyta 2 priedėlyje pateiktoje techninių duomenų lentelėje. Žvejybos leidimai išduodami, kai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pervedamas toje lentelėje nurodytas avansas.

2.

Tunų žvejybos seineriams ir ūdomis žvejojantiems laivams nustatytas mokestis už Senegalo žvejybos zonose sužvejotų žuvų toną yra:

Leidimai išduodami, kai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pervedami tokie fiksuoto dydžio mokesčiai:

3.

Į šį mokestį įskaitomi visi nacionaliniai ir vietos mokesčiai, išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius.

4.

Jei žvejybos leidimas galioja trumpiau nei metus, visų pirma dėl išteklių atsikūrimo laikotarpio, nustatyto dydžio mokestis pakoreguojamas proporcingai prašomam galiojimo laikotarpiui.

1.

Gavęs žvejybos leidimų paraiškas pagal 2 punkto 2 ir 3 papunkčius, Senegalas per penkias dienas sudaro laikiną laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą.

2.

Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žuvininkystės kontrolę atsakingai nacionalinei institucijai ir ES.

3.

ES laikiną sąrašą perduoda laivo savininkui ar jo agentui. Jei ES įstaiga nedirba, Senegalas laikiną sąrašą gali perduoti tiesiai laivo savininkui ar jo atstovui ir nusiųsti kopiją ES.

4.

Laivams leidžiama žvejoti nuo tada, kai jie įtraukiami į laikiną sąrašą. Laivuose iki žvejybos leidimo išdavimo turi būti nuolat laikoma laikino sąrašo kopija.

5.

Visų laivų žvejybos leidimus jūrų reikalų valdyba per dvidešimt (20) darbo dienų nuo tos dienos, kai gauna visus 2 punkto 3 papunktyje nurodytus dokumentus, perduoda laivų savininkams arba jų atstovams per ES delegaciją Senegale.

6.

Tuo pat metu, kad nebūtų užvėlinama galimybė žvejoti atitinkamoje zonoje, žvejybos leidimo kopija laivų savininkams išsiunčiama elektroniniu būdu. Tokia kopija gali būti naudojama ne ilgiau kaip 60 dienų po žvejybos leidimo išdavimo datos. Tuo laikotarpiu kopija bus laikoma lygiaverte originalui.

7.

Žvejybos leidimas visą laiką turi būti laikomas laive nepažeidžiant šio punkto 4 ir 6 papunkčių.

1.

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiamas.

2.

Tačiau ES paprašius, įrodytu force majeure atveju, pavyzdžiui, kai dėl didelio techninio gedimo laivas prarandamas ar jo negalima ilgai naudoti, vieno laivo žvejybos leidimas pakeičiamas nauju kitam tos pačios kategorijos laivui išduotu žvejybos leidimu nereikalaujant naujo mokesčio.

3.

Tokiu atveju sužvejotas kiekis, norint nustatyti galimą papildomą sumą, yra apskaičiuojamas sudedant abiejų laivų sužvejotų žuvų kiekį.

4.

Pirmojo laivo savininkas arba jo atstovas per ES delegaciją Senegale panaikintą žvejybos leidimą grąžina jūrų reikalų valdybai.

5.

Naujas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kai panaikintas žvejybos leidimas grąžinamas jūrų reikalų valdybai. ES delegacija informuojama apie žvejybos leidimo perleidimą.

1.

Žvejybos leidimai tunų žvejybos seineriams ir ūdomis žvejojantiems laivams išduodami metiniam laikotarpiui. Žvejybos leidimai giliavandenių priedugnio žuvų žvejybos traleriams išduodami ketvirtiniam laikotarpiui.

2.

Žvejybos leidimai gali būti atnaujinti.

3.

Nustatant žvejybos leidimų galiojimo pradžią

—   metinis laikotarpiu laikoma: pirmaisiais protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo jo įsigaliojimo iki tų pačių metų gruodžio 31 d.; po to – kiekvieni ištisi kalendoriniai metai; paskutiniaisiais protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki protokolo galiojimo pabaigos;

—   ketvirtiniu laikotarpiu laikoma: įsigaliojus protokolui – laikotarpis nuo jo įsigaliojimo iki kito ketvirčio pradžios (ketvirtis prasideda sausio 1 d., balandžio 1 d., liepos 1 d. arba spalio 1 d.); po to – kiekvienas ištisas ketvirtis; protokolo taikymo pabaigoje – laikotarpis nuo paskutinio ištiso ketvirčio pabaigos iki protokolo galiojimo pabaigos.

1.

ES prašant, Senegalas leidžia, kad žvejybos leidimus turintiems ES žvejybos laivams padėtų pagalbiniai laivai.

2.

Ši pagalba neapima nei degalų papildymo, nei sužvejotų žuvų perkrovimo.

3.

Pagalbiniai laivai turi plaukioti su ES valstybės narės vėliava ir negali turėti žuvų žvejybos įrangos.

4.

Pagalbiniams laivams tinkamu mastu taikoma ta pati II skyriuje numatyta žvejybos leidimo paraiškų perdavimo procedūra.

5.

Senegalas parengia ir nedelsdamas už žuvininkystės kontrolę atsakingai nacionalinei institucijai ir ES pateikia pagalbinių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą, sąrašą.

1.

Pagal šį susitarimą žvejojančio Sąjungos laivo kapitonas pildo žvejybos žurnalą, kurio modelis kiekvienai laivų kategorijai yra pateikiamas šio priedo 3a ir 3b priedėliuose.

2.

Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Senegalo žvejybos zonoje.

3.

Kiekvieną dieną kapitonas į žvejybos žurnalą įrašo gyvojo svorio kilogramais arba, atitinkamais atvejais, žuvų skaičiumi išreikštą kiekvienos rūšies sužvejotų ir laive laikomų žuvų kiekį; žuvų rūšys žymimos Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) triraidžiu kodu. Jei pagrindinių rūšių žuvų nesužvejota, kapitonas tai taip pat nurodo.

4.

Reikalui esant, kapitonas taip pat kiekvieną dieną žvejybos žurnale įrašo atgal į jūrą išmestų kiekvienos rūšies žuvų kiekį, išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, atitinkamais atvejais, žuvų skaičiumi.

5.

Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

6.

Už duomenų, užregistruotų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

1.

Kapitonas deklaruoja laivo sužvejotą kiekį Senegalui pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Senegalo žvejybos zonose, žvejybos žurnalus.

2.

Kol bus įdiegta šio skirsnio 4 punkte numatyta elektroninė žvejybos duomenų perdavimo sistema, žvejybos žurnalai pateikiami pagal šias taisykles:

3.

Vieną visų žvejybos žurnalų kopiją kapitonas nusiunčia ES. Tunų žvejybos laivų kapitonai vieną visų žvejybos žurnalų kopiją nusiunčia vienam iš nurodytų mokslo institutų:

4.

Jei laivas sugrįžta į Senegalo žvejybos zoną nepasibaigus žvejybos leidimo galiojimui, vėl reikia deklaruoti sužvejotų žuvų kiekį.

5.

Jei nesilaikoma su sužvejoto kiekio deklaravimu susijusių nuostatų, Senegalas gali sustabdyti laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateiktos trūkstama sužvejotų žuvų kiekio deklaracija ir laivo savininkui pritaikyta nuobauda pagal nacionaliniuose teisės aktuose numatytas atitinkamas nuostatas. Pažeidimui pasikartojus, Senegalas gali atsisakyti atnaujinti žvejybos leidimą.

6.

Senegalas nedelsdamas praneša ES apie visas šiomis aplinkybėmis pritaikytas sankcijas.

1.1.

Metinė sužvejotų žuvų kiekių deklaracija, grindžiama žvejybos žurnalais ir kapitono pateikta informacija, siunčiama patvirtinti minėtiems mokslo institutams.

1.2.

Institutams patvirtinus deklaracijas, jos išsiunčiamos patikrinti jūrų reikalų valdybai, išteklių apsaugos ir žvejybos stebėjimo valdybai ir Dakaro Thiaroye okeanografinių tyrimų centrui.

1.3.

Senegalas patikrinimo rezultatus nedelsdamas praneša ES.

1.4.

Jei reikia, ES kreipiasi į mokslo institutus paaiškinimų ir juos persiunčia Senegalui. Visa tai vykdoma elektroninėmis priemonėmis.

1.5.

Jei reikia, susitikimą rengia bendra mokslinė darbo grupė.

1.6.

Atitinkamais atvejais tikrinimo procesas aptariamas plačiau, esant reikalui rengiamas susitikimas, kuriame dalyvauja visų mokslo institutų atstovai.

2.1.

ES sudaro galutinę kiekvieno tunų žvejybos laivo už praėjusių kalendorinių metų žvejybos veiklą mokėtinų mokesčių ataskaitą, remdamasi laivų parengtomis ir minėtų mokslo institutų patvirtintomis sužvejoto kiekio deklaracijomis.

2.2.

Šią ataskaitą ES pateikia Senegalui ir laivo savininkui iki metų, einančių po tų metų, kai buvo sužvejotos žuvys, liepos 15 d.

2.3.

Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Senegalui sumoka ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 30 d. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

1.

Pagal šį protokolą Senegalo vandenyse žvejojantys Sąjungos laivai Senegalo kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prieš šešias (6) valandas praneša apie ketinimą įplaukti į Senegalo vandenis ar išplaukti iš jų.

2.

Pranešdami apie ketinimą įplaukti į Senegalo vandenis ar išplaukti iš jos laivai taip pat praneša savo buvimo vietą ir gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi išreikštą kiekvienos rūšies (žymėdami jas triraidžiu FAO kodu) sužvejotų ir laive laikomų žuvų kiekį, nepažeisdami 6 priedėlio 2 skirsnio. Šie pranešimai siunčiami elektroniniu paštu arba faksu adresais, nurodytais 7 priedėlyje.

3.

Žvejybos vykdymas apie tai nepranešus Senegalo kompetentingai institucijai yra laikomas tokiu pat pažeidimu kaip žvejyba be žvejybos leidimo ir už tai taikomos nacionalinėje teisėje numatytos sankcijos.

4.

Prie žvejybos leidimo pridedami kompetentingų Senegalo institucijų e. pašto adresai, fakso ir telefono numeriai ir radijo dažniai.

1.

Ūdomis žvejojantys laivai Senegalo žvejybos zonose sužvejotas žuvis iškrauna Dakaro uoste ir gali jas parduoti vietos įmonėms tarptautinės rinkos kaina, suderėta veiklos vykdytojų.

2.

Visi pagal šį protokolą Senegalo vandenyse žvejojantys Sąjungos laivai, perkraunantys žuvis Senegalo vandenyse, privalo tai atlikti Dakaro uosto akvatorijoje leidus Senegalo kompetentingai institucijai.

3.

Sužvejotas žuvis iškrauti arba perkrauti ketinantys laivų savininkai ar jų atstovai ne vėliau kaip prieš 72 valandas Senegalo kompetentingoms institucijoms pateikia tokią informaciją:

4.

Perkrovimas ar iškrovimas laikomas laivo išplaukimu iš Senegalo vandenų. Todėl laivai Senegalo kompetentingoms institucijoms privalo pateikti sužvejotų žuvų kiekio deklaracijas ir pranešti, ar ketina tęsti žvejybą Senegalo vandenyse, ar iš jų išplaukti.

5.

Ankstesniuose punktuose nenumatytos sužvejotų žuvų perkrovimo ar iškrovimo operacijos Senegalo vandenyse yra draudžiamos. Už bet kokius šios nuostatos pažeidimus taikomos galiojančiose Senegalo teisės nuostatose numatytos sankcijos.

1.

Žvejybos leidimus turintys ES laivai turi būti aprūpinti palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema (angl. Vessel Monitoring System, VMS), kuri užtikrina automatinį ir nuolatinį laivų buvimo vietos duomenų perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC) (angl. Fisheries Monitoring Center, FMC).

2.

Kiekvienas buvimo vietos pranešimas

3.

Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Senegalo žvejybos zoną žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Senegalo žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXI“.

4.

Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą, ir, reikalui esant, elektroninį buvimo vietos pranešimų perdavimą. Buvimo vietos pranešimai registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

1.

Kapitonas nuolat turi būti tikras, kad jo laivo LSS visapusiškai veikia ir kad buvimo vietos pranešimai tinkamai perduodami vėliavos valstybės ŽSC.

2.

Sugedusi laivo LSS turi būti pataisyta ar pakeista per vieną mėnesį. Jei nesilaikoma šio termino, laivui nebeleidžiama žvejoti Senegalo žvejybos zonose.

3.

Senegalo žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių LSS neveikia, buvimo vietos pranešimus vėliavos valstybės FMC ne rečiau kaip kas keturias valandas perduoda elektroniniu paštu, radijo ryšiu ar faksu, pateikdami visą reikiamą informaciją, numatytą 1 skirsnio 2 punkto i papunktyje.

1.

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai perduoda atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Senegalo ŽSC. Vėliavos valstybės ir Senegalo ŽSC pasikeičia elektroniniais kontaktiniais adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie jų pasikeitimus.

2.

Buvimo vietos pranešimais vėliavos valstybės ir Žaliojo Kyšulio ŽSC keičiasi elektroniniu būdu naudodami saugią perdavimo sistemą.

3.

Senegalo ŽSC nedelsdamas praneša vėliavos valstybės ŽSC ir ES apie bet kokį paeiliui ateinančių žvejybos leidimą turinčio laivo, nepranešusio apie išplaukimą iš Senegalo žvejybos zonos, buvimo vietos pranešimų pertrūkį.

1.

Senegalas turi būti tikras, kad jo elektroninė įranga suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga, ir nedelsdamas praneša ES apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas.

2.

Kilus galimiems ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

3.

Turint įrodymų, kad laivo VMS sistema buvo manipuliuojama siekiant sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus, atsakingu už tai laikomas laivo kapitonas. Už bet kokį pažeidimą bus taikomos galiojančiuose Senegalo teisės aktuose numatytos sankcijos.

1.

Remdamasis pagrįsta medžiaga, leidžiančia įtarti pažeidimą, Senegalas vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdamas ir ES) nustatytam tyrimo laikotarpiui sutrumpinti laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalą iki valandos.

2.

Įrodomąją medžiagą Senegalo ŽSC persiunčia vėliavos valstybės ŽSC ir ES.

3.

Vėliavos valstybės FMC Senegalui nedelsdamas siunčia buvimo vietos pranešimus sutrumpintu intervalu.

4.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui Senegalas vėliavos valstybės ŽSC ir ES praneša apie bet kokius tolesnius veiksmus.

1.1.

Turintiems žvejybos leidimus laivams taikomas pagal susitarimą vykdomos jų žvejybos veiklos stebėjimo režimas.

1.2.

Tunų žvejybos laivų atveju šis stebėjimo režimas turi atitikti ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) priimtose rekomendacijose numatytas nuostatas.

2.1.

Išduodamas žvejybos leidimus, Senegalas praneša ES ir laivo savininkui ar jo agentui, kurie laivai turi priimti stebėtoją ir laiką, kurį stebėtojai bus laivuose.

2.2.

Senegalas ES ir laivo, kuris turi priimti stebėtoją, savininkui arba jo agentui praneša jiems paskirto stebėtojo vardą ir pavardę ne vėliau kaip likus 15 dienų iki numatytos stebėtojo priėmimo į laivą datos. Senegalas ES ir laivo savininkui ar jo agentui nedelsdamas praneša apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su paskirtais laivais ir stebėtojais.

2.3.

Senegalas stengiasi neskirti stebėtojų į laivus, kuriuose jau yra stebėtojas arba kurie oficialiai privalo priimti stebėtoją tuo žvejybos sezonu vykdydami veiklą ne Senegalo žvejybos zonose.

2.4.

Giliavandenių priedugnio žuvų žvejybos traleriuose stebėtojas negali išbūti ilgiau nei du mėnesius. Stebėtojo buvimas laive neturi viršyti laiko, reikalingo jo pareigoms atlikti.

3.1.

Sumokėdami metinį mokestį tunų žvejybos seinerių šaldiklių ir ūdomis žvejojančių laivų savininkai išteklių apsaugos ir žvejybos stebėjimo valdybai už kiekvieną laivą perveda ir 400 EUR nustatytą sumą, skirtą geram stebėtojų programos veikimui užtikrinti.

3.2.

Sumokėdami ketvirtinį mokestį tralerių savininkai išteklių apsaugos ir žvejybos stebėjimo valdybai už kiekvieną laivą perveda ir 100 EUR nustatytą sumą, skirtą geram stebėtojų programos veikimui užtikrinti.

5.1.

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas, visų pirma jo buvimo laive trukmę, bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo agentas ir Senegalas.

5.2.

Stebėtojui laive taikomas pareigūno statusas. Tačiau stebėtojo apgyvendinimas laive priklauso nuo techninės laivo struktūros.

5.3.

Apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas sumoka laivo savininkas.

5.4.

Kapitonas imasi visų jo atsakomybei priklausančių priemonių, siekdamas užtikrinti stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

5.5.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga užduotims vykdyti. Stebėtojas gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant visų pirma laivo žurnalą ir navigacijos knygą, ir patekti į laivo dalis, tiesiogiai susijusias su jo užduotimis.

6.1.

Būdami laive stebėtojai:

6.2.

imasi visų reikiamų priemonių, kad nenutrūktų žvejybos operacijos ar kad joms nebūtų trukdoma;

6.3.

tausoja laive esantį turtą ir įrangą;

6.4.

laikosi bet kokių laive esančių dokumentų konfidencialumo.

7.1.

Stebėtojas įlaipinamas laivo savininko pasirinktame uoste.

7.2.

Laivo savininkas ar jo atstovas, likus 10 dienų iki įlaipinimo, Senegalui praneša stebėtojo įlaipinimo datą, valandą ir uostą. Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, jo kelionės į įlaipinimo uostą išlaidas padengia laivo savininkas.

7.3.

Jei stebėtojas neatvyksta per 12 valandų nuo numatytos priėmimo į laivą datos ir valandos, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą stebėtoją į laivą. Jis gali palikti uostą ir pradėti žvejybos operacijas.

7.4.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Senegalo uoste, laivo savininkas užtikrina kuo greitesnį stebėtojo grįžimą į Senegalą ir padengia jo kelionės išlaidas.

8.1.

stebi laivo žvejybos veiklą;

8.2.

tikrina laivo buvimo vietą per žvejybos operacijas;

8.3.

atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslinę programą;

8.4.

registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

8.5.

tikrina į laivo žurnalą įrašytus Senegalo žvejybos zonose sužvejotų žuvų kiekio duomenis;

8.6.

tikrina procentinę priegaudos dalį ir nustato į jūrą išmestų žuvų kiekį;

8.7.

laivui vykdant veiklą Senegalo žvejybos zonose, ne rečiau kaip kartą per savaitę radijo ryšiu, faksu arba elektroniniu paštu pateikia savo pastabas ir praneša apie laive esantį sužvejotų žuvų kiekį ir priegaudą.

9.1.

Prieš palikdamas laivą, stebėtojas laivo kapitoną supažindina su stebėjimų ataskaita. Laivo kapitonas į stebėtojo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas vieną ataskaitos kopiją palieka kapitonui.

9.2.

Stebėtojas perduoda ataskaitą Senegalui, kuris ne vėliau kaip per 8 dienas po to, kai stebėtojas palieka laivą, vieną ataskaitos kopiją perduoda ES.

1.1.

Senegalo žvejybos zonose esančių ir žvejybos leidimus turinčių Sąjungos laivų tikrinimą jūroje atlieka Senegalo laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

1.2.

Prieš įlipdami į laivą, Senegalo inspektoriai perspėja ES laivą apie sprendimą atlikti patikrinimą. Patikrinimą atlieka ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš tai jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą.

1.3.

Senegalo inspektoriai Sąjungos laive būna tik tiek, kiek reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Patikrinimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų jaučiamas kuo mažiau.

1.4.

Senegalas, atlikdamas patikrinimą jūroje, gali leisti ES atstovui dalyvauti stebėtojo teisėmis.

1.5.

Sąjungos žvejybos laivo kapitonas Senegalo inspektoriams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą.

1.6.

Kiekvieno patikrinimo pabaigoje Senegalo inspektoriai parengia patikrinimo ataskaitą. Sąjungos žvejybos laivo kapitonas turi teisę į patikrinimo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Patikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos žvejybos laivo kapitonas.

1.7.

Prieš palikdami laivą Senegalo inspektoriai Sąjungos žvejybos laivo kapitonui įteikia patikrinimo ataskaitos kopiją. Per 8 dienas po atlikto patikrinimo Senegalas perduoda tikrinimo ataskaitos kopiją ES.

2.1.

Sąjungos žvejybos laivų, kurie Senegalo uosto vandenyse iškrauna arba perkrauna Senegalo zonoje sužvejotas žuvis, tikrinimą atlieka kvalifikuoti inspektoriai.

2.2.

Patikrinimą atlieka ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš tai jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą. Senegalo inspektoriai Sąjungos žvejybos laive išbūna ne ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir patikrinimą atlieka taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

2.3.

Senegalas, atlikdamas patikrinimą uoste, gali leisti ES atstovui dalyvauti stebėtojo teisėmis.

2.4.

Sąjungos žvejybos laivo kapitonas stengiasi palengvinti darbą Senegalo inspektoriams.

2.5.

Kiekvieno patikrinimo pabaigoje Senegalo inspektorius parengia patikrinimo ataskaitą. Sąjungos žvejybos laivo kapitonas turi teisę į patikrinimo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Patikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos žvejybos laivo kapitonas.

2.6.

Patikrinimui pasibaigus Sąjungos inspektorius patikrinimo ataskaitos kopiją įteikia Sąjungos žvejybos laivo kapitonui. Per 8 dienas po atlikto patikrinimo Senegalas perduoda tikrinimo ataskaitos kopiją ES.

1.1.

Bet koks Sąjungos žvejybos laivo, kuriam pagal šio priedo nuostatas išduotas žvejybos leidimas, padarytas pažeidimas pažymimas tikrinimo ataskaitoje. Ši ataskaita kuo greičiau perduodama ES ir vėliavos valstybei.

1.2.

Tai, kad kapitonas pasirašo patikrinimo ataskaitą, nustatyto pažeidimo atveju nepažeidžia laivo savininko teisių į gynybą.

2.1.

Jei pažeidimo atveju galiojančiuose Senegalo įstatymuose tai numatyta, bet kuris pažeidimą padaręs Sąjungos žvejybos laivas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu jūroje, grįžti į Dakaro uostą.

2.2.

Senegalas vėliausiai per 24 valandas praneša ES apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio Sąjungos žvejybos laivo sulaikymą. Prie pranešimo pridedami nustatyto pažeidimo įrodymai.

2.3.

Prieš imdamasis bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį, išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones, Senegalas, ES prašant, per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susirinkimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, patikslinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susirinkime gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas.

3.1.

Sankciją už nustatytą pažeidimą nustato Senegalas remdamasis galiojančiais nacionaliniais teisės aktais.

3.2.

Kai pažeidimui sureguliuoti reikalinga teisminė procedūra, prieš ją pradedant, jei pažeidimas nesusijęs su kriminaliniu nusikaltimu, Senegalas ir ES pradeda kompromiso procedūrą, kad būtų nustatytos sankcijos sąlygos ir dydis. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip praėjus 3 dienoms po pranešimo apie laivo sulaikymą.

3.3.

Šioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės ir ES atstovai.

4.1.

Jei kompromiso procedūra rezultatų neduoda ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, laivo–pažeidėjo savininkas Senegalo nurodytam bankui pateikia banko užstatą, o užstato suma, kurią nustato Senegalas, turi padengti su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galimomis kompensacinėmis sumomis susijusias išlaidas. Banko užstatas užšaldomas iki teisminės procedūros pabaigos.

4.2.

Paskelbus nuosprendį, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui jis grąžinamas nedelsiant:

4.3.

Apie teisminės procedūros rezultatus Senegalas ES praneša per 8 dienas nuo nuosprendžio paskelbimo.

2.1.

Kai Sąjungos žvejybos laivo kapitonas pastebi žvejybos laivą, kuris vykdo veiklą, kuri gali būti NNN žvejybos veikla, jis gali surinkti kiek įmanoma daugiau su šiuo pastebėjimu susijusios informacijos.

2.2.

Stebėjimo ataskaitos nedelsiant siunčiamos Senegalo institucijoms ir laivo, kuris pastebėjo įtartiną atvejį, vėliavos kompetentingai institucijai, kuri ją perduoda Europos Komisijai ar jos nurodytai organizacijai.

2.3.

Europos Komisija šią informaciją praneša Senegalui.

1.

Pagal šį protokolą veiklą vykdančių žvejybos laivų savininkai įdarbina AKR šalių piliečius laikydamiesi šių sąlygų ir apribojimų:

2.

Laivų savininkai stengiasi pirmiausia priimti Senegalo jūreivius.

3.

Į Sąjungos žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4.

Senegalo bei AKR šalių jūreivių darbo sutartys, kurių kopija perduodama nacionalinei jūrų reikalų agentūrai ir sutartis pasirašančioms šalims, sudaromos tarp laivo savininko atstovo (-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų. Šios sutartys garantuoja jūreiviams jiems priklausančią socialinę apsaugą, įskaitant gyvybės draudimą ir draudimą nuo ligų bei nelaimingų atsitikimų, grindžiamą galiojančia teise.

5.

Atlyginimą AKR šalių jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų arba atstovų sutarimu. Tačiau šalių jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos atitinkamų jų šalių laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

6.

Visi Sąjungos žvejybos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.