(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, suteikta apie šiame reglamente nurodytas prekes, jos turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje; Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, suteikta apie šiame reglamente nurodytas prekes, jos turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, suteikta apie šiame reglamente nurodytas prekes, jos turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, suteikta apie šiame reglamente nurodytas prekes, jos turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytus KN kodus;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteiktos šio reglamento nuostatų neatitinkančios privalomosios tarifinės informacijos, susijusios su šiame reglamente nurodytomis prekėmis, turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis šia informacija, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

remiantis Sprendimo 2005/387/TVR neeiliniame Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro išplėstinio Mokslo komiteto posėdyje parengtos 4-jod-2,5-dimetoksi-N-(2-metoksibenzil)fenetilamino (25I-NBOMe), 3,4-dichlor-N-[[1-(dimetilamino)cikloheksil]metil]benzamido (AH-7921), 3,4-metilendioksipirovalerono (MDPV) ir 2-(3-metoksifenil)-2-(etilamino)cikloheksanono (metoksetamino) rizikos įvertinimo ataskaitos, o 2014 m. balandžio 23 d. šios ataskaitos pateiktos Komisijai;

(2)

25I-NBOMe, AH-7921, MDPV ir metoksetaminas nebuvo įvertinti Jungtinių Tautų lygmeniu tuo metu, kai buvo paprašyta rizikos įvertinimo Sąjungos lygmeniu, tačiau jie buvo įvertinti 2014 m. birželio mėn. juos įvertins Pasaulio sveikatos organizacijos narkomanijos ekspertų komitetas;

(3)

25I-NBOMe, AH-7921, MDPV ir metoksetaminas neturi nustatytos ar pripažįstamos medicininės (žmonėms skirtų ar veterinarinių vaistų) paskirties. Išskyrus tai, kad jos naudojamos kaip etaloninės analizės medžiagos bei cheminės sudėties, farmakologijos ir toksikologijos tyrimams, atliekamiems šioms medžiagoms atsiradus narkotikų rinkoje (o 25I-NBOMe atveju – ir neurochemijos tyrimams), nėra duomenų, kad jos būtų naudojamos kitiems tikslams;

(4)

25I-NBOMe yra stiprus sintetinis 2,5-dimetoksi-4-jodfenetilamino (2C-I) derivatas, klasikinis serotonerginis haliucinogenas, kurio rizika jau buvo įvertinta, o nuo 2003 m. Sprendimu 2003/847/TVR (2) jam pritaikytos Sąjungos lygmens kontrolės priemonės ir baudžiamosios sankcijos;

(5)

konkretų fizinį 25I-NBOMe poveikį įvertinti sunku, nes nėra paskelbta tyrimų, kuriais būtų įvertintas jo ūmus ir chroniškas toksiškumas, psichologinis poveikis bei įtaka elgesiui ir rizika sukelti priklausomybę, taip pat dėl ribotos informacijos ir duomenų; šios medžiagos vartojusių asmenų klinikiniai stebėjimai rodo, kad ji turi haliucinogeninį poveikį ir gali sukelti didelę ažitaciją, sutrikimą, intensyvias garso ir vaizdo haliucinacijas, agresiją, smurto proveržius ir savo kūno žalojimą;

(6)

trijose valstybėse narėse užregistruoti keturi su 25i-NBOMe siejami mirties atvejai. Su jo vartojimu susijęs didelis toksiškumas užfiksuotas keturiose valstybėse narėse – pranešta apie 32 nemirtino apsinuodijimo atvejus. Šiai naujai psichoaktyviajai medžiagai tapus plačiau prieinamai ir naudojamai, galėtų kilti rimtų pasekmių asmenų ir visuomenės sveikatai. Informacijos apie socialinę riziką, susijusią su 25i-NBOMe, nėra;

(7)

dvidešimt dvi valstybės narės ir Norvegija pranešė Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui ir Europos policijos biurui (Europolui) aptikusios 25I-NBOMe. Duomenų apie 25I-NBOMe vartojimo paplitimą nėra, tačiau iš negausios turimos informacijos matyti, kad jis gali būti vartojamas įvairiausioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose, baruose, naktiniuose klubuose ir muzikos festivaliuose;

(8)

25I-NBOMe rinkai pateikiamas atvirai ir internete parduodamas kaip „tyrimams naudojama cheminė medžiaga“, o iš duomenų apie surinktus pavyzdžius bei vartotojų svetainių ir interneto mažmenininkų informacijos matyti, kad jis parduodamas kaip atskiras narkotikas, be to, pardavėjų yra įvardijamas kaip „teisėtas“ LSD pakaitalas. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras nustatė daugiau kaip 15 šia medžiaga prekiaujančių interneto mažmenininkų, kurių buvimo vieta gali būti Sąjungoje ir Kinijoje;

(9)

rizikos vertinimo ataskaitoje išryškėja, kad yra mažai mokslinių įrodymų, susijusių su 25I-NBOMe, ir nurodoma, kad jo keliamiems pavojams sveikatai ir socialinei rizikai įvertinti būtini tolesni tyrimai. Tačiau esami įrodymai ir informacija yra pakankamas pagrindas visoje Sąjungoje 25I-NBOMe taikyti kontrolės priemones. Dėl 25I-NBOMe keliamo pavojaus sveikatai, kuris dokumentais patvirtintas, jo aptikus keliais mirties atvejais, apie kuriuos buvo pranešta, dėl to, kad vartotojai galėjo jo pavartoti to nežinodami, ir dėl to, kad jis neturi medicininės vertės ar paskirties, 25I-NBOMe visoje Sąjungoje turėtų būti taikomos kontrolės priemonės;

(10)

šešiose valstybėse narėse 25I-NBOMe jau taikomos kontrolės priemonės pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais vykdomi įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją, o dar septynios valstybės narės taiko kitas teisėkūros priemones šiai medžiagai kontroliuoti, todėl visoje Sąjungoje taikomos jos kontrolės priemonės leistų išvengti galimų sunkumų tarpvalstybinio teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityse ir padėtų apsaugoti nuo pavojaus, kurį gali kelti jos prieinamumas ir vartojimas;

(11)

AH-7921 – struktūriškai netipinis sintetinis opioidas analgetikas, interneto tiekėjams, vartotojų svetainių lankytojams ir žiniasklaidai žinomas kaip „doksilamas“. Jį lengva supainioti su terminu „doksilaminas“ – tai antihistamininis vaistas, turintis raminamąjį ir hipnotinį poveikį, o dėl to jo gali būti netyčia perdozuojama;

(12)

konkretų fizinį AH-7921 poveikį įvertinti sunku, nes nėra paskelbta tyrimų, kuriais būtų įvertintas jo ūmus ir chroniškas toksiškumas, psichologinis poveikis bei įtaka elgesiui ir rizika sukelti priklausomybę, taip pat dėl ribotos informacijos ir duomenų. Iš vartotojų pateiktos informacijos atrodo, kad AH-7921 poveikis panašus į klasikinių opioidų poveikį – tai švelni euforija, niežėjimas ir atsipalaidavimas. Būdingas neigiamas poveikis – pykinimas. Be savarankiško eksperimentavimo su AH-7921 ir jo vartojimo pramogai, kai kurie vartotojai praneša šiuo nauju vaistu patys gydęsi nuo skausmo, kiti – lengvinę juo abstinencijos simptomus nutraukus kitų opioidų vartojimą. Tai gali reikšti, kad AH-7921 plis tarp intraveninių opioidų vartotojų;

(13)

duomenų apie AH-7921 vartojimo paplitimą nėra, tačiau iš turimos informacijos matyti, kad jis vartojamas nedažnai ir namų aplinkoje;

(14)

trijose valstybėse narėse nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. užregistruota 15 mirties atvejų, kai per autopsiją paimtuose pavyzdžiuose aptikta AH-7921, vieno ar kartu su kitomis medžiagomis. Nors neįmanoma tiksliai nustatyti, koks buvo AH-7921 poveikis visais šiais mirties atvejais, kai kuriais tais atvejais būtent ši medžiaga nurodyta kaip mirties priežastis. Viena valstybė narė pranešė apie šešis nemirtino apsinuodijimo atvejus, susijusius su AH-7921. Šiai naujai psichoaktyviajai medžiagai tapus plačiau prieinamai ir naudojamai, galėtų kilti rimtų pasekmių asmenų ir visuomenės sveikatai. Informacijos apie socialinę riziką, susijusią su AH-7921, nėra;

(15)

rizikos vertinimo ataskaitoje atskleidžiama, kad yra mažai mokslinių įrodymų, susijusių su AH-7921, ir parodoma, kad jo sukeliamiems pavojams sveikatai ir socialinei rizikai įvertinti būtini tolesni tyrimai. Tačiau turimi įrodymai ir informacija yra pakankamas pagrindas visoje Sąjungoje AH-7921 taikyti kontrolės priemones. Dėl AH-7921 keliamo pavojaus sveikatai, kaip dokumentais patvirtinta jo aptikus keliais mirties atvejais, apie kuriuos buvo pranešta, dėl to, kad vartotojai galėjo jo pavartoti to nežinodami, ir dėl to, kad jis neturi medicininės vertės ar paskirties, AH-7921 visoje Sąjungoje turėtų būti taikomos kontrolės priemonės;

(16)

vienoje valstybėje narėje AH-7921 jau taikomos kontrolės priemonės pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais vykdomi įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją, o dar penkios valstybės narės taiko kitas teisėkūros priemones šiai medžiagai kontroliuoti, todėl visoje Sąjungoje taikomos jos kontrolės priemonės leistų išvengti galimų sunkumų tarpvalstybinio teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityse ir padėtų apsaugoti nuo pavojaus, kurį gali kelti jos prieinamumas ir vartojimas;

(17)

MDPV yra pakeisto žiedo sintetinis katinono derivatas, chemiškai susijęs su pirovaleronu – abi šios medžiagos yra kontroliuojamos pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją;

(18)

Sąjungoje nuosekliai nerenkama informacija apie MDPV chronišką ir ūminį toksiškumą, taip pat apie psichologinį jo poveikį bei įtaką elgesiui ar riziką sukelti priklausomybę. Remiantis paskelbtų tyrimų duomenimis, kuriuos patvirtina klinikiniai atvejai, galima teigti, kad psichofarmakologinis MDPV poveikis yra panašus į kokaino ir metamfetamino, tik yra stipresnis ir ilgiau trunka. Be to, nustatyta, kad MDPV savybė sukelti motorinį aktyvumą, tachikardiją ir hipertenziją yra dešimt kartų stipresnė;

(19)

vartotojų svetainėse nurodoma, kad dėl ūmaus toksiškumo jis gali turėti žmonėms neigiamą poveikį, panašų į kitų stimuliuojamųjų medžiagų. Tai gali būti paranojinė psichozė, tachikardija, hipertenzija, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimas, didelė ažitacija, garso ir vaizdo haliucinacijos, stiprus nerimas, hipertermija, smurto proveržiai ir įvairūs organų veiklos sutrikimai;

(20)

aštuoniose valstybėse narėse ir Norvegijoje nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. užregistruoti 108 mirties atvejai, kuriais per autopsiją paimtuose biologiniuose pavyzdžiuose aptikta MDPV arba mirties priežastis susieta su šia medžiaga. Aštuonios valstybės narės pranešė apie iš viso 525 nemirtino apsinuodijimo atvejus, susijusius su MDPV. Jeigu ši nauja psichoaktyvioji medžiaga taptų plačiau prieinama ir vartojama, galėtų kilti rimtų pasekmių žmonių ir visuomenės sveikatai;

(21)

nuo 2009 m. keturios valstybės narės taip pat pranešė, kad MDPV aptikta biologiniuose pavyzdžiuose, paimtuose po mirtinų ir nemirtinų nelaimių keliuose arba vairavimo apsvaigus nuo narkotikų;

(22)

Sąjungos narkotikų rinkoje MDPV yra nuo 2008 m. lapkričio mėn., o 27 valstybės narės, Norvegija ir Turkija pranešė konfiskavusios daug kilogramų šios medžiagos. MDPV parduodamas kaip atskira medžiaga, tačiau aptinkamas ir deriniuose su kitomis medžiagomis. Jo galima lengvai gauti iš interneto tiekėjų ir mažmenininkų, vadinamųjų reikmenų parduotuvių ir gatvės prekeivių. Yra pagrindo manyti, kad šios medžiagos pakavimas tabletėmis ir platinimas Sąjungoje yra gana organizuotas;

(23)

rizikos vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad reikėtų daugiau mokslinių tyrimų MDPV pavojui sveikatai ir socialinei rizikai nustatyti. Tačiau esami įrodymai ir informacija yra pakankamas pagrindas visoje Sąjungoje MDPV taikyti kontrolės priemones. Dėl MDPV keliamo pavojaus sveikatai, kaip dokumentais patvirtinta jo aptikus keliais mirties atvejais, apie kuriuos buvo pranešta, dėl to, kad vartotojai galėjo jo pavartoti to nežinodami, ir dėl to, kad jis neturi medicininės vertės ar paskirties, MDPV visoje Sąjungoje turėtų būti taikomos kontrolės priemonės;

(24)

21 valstybėje narėje MDPV jau taikomos kontrolės priemonės pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais vykdomi įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją, o dar keturios valstybės narės taiko kitas teisėkūros priemones šiai medžiagai kontroliuoti, todėl visoje Sąjungoje taikomos jos kontrolės priemonės leistų išvengti galimų sunkumų tarpvalstybinio teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityse ir apsaugotų nuo pavojaus, kurį gali kelti jos prieinamumas ir vartojimas;

(25)

metoksetaminas yra medžiaga, chemiškai panaši į ketaminą ir tarptautiniu mastu kontroliuojamą medžiagą fenciklidiną (PCP). Kaip ir ketaminas bei PCP, jis turi disociatyvių savybių;

(26)

tyrimų, kuriais būtų įvertintas metoksetamino chroniškas ir ūminis toksiškumas, taip pat psichologinis jo poveikis bei įtaka elgesiui ar rizika sukelti priklausomybę, atlikta nebuvo. Vartotojų svetainėse pačių vartotojų aprašyta patirtis rodo, kad jis turi neigiamą poveikį, panašų į apsinuodijimo ketaminu. Tai gali būti pykinimas ir stiprus vėmimas, pasunkėjęs kvėpavimas, spazmai, orientacijos sutrikimas, nerimas, katatonija, agresija, haliucinacijos, paranoja ir psichozė. Be to, ūmaus apsinuodijimo metoksetaminu atvejais gali būti atsirasti apsinuodijimui stimuliuojamosioms medžiagomis būdingas poveikis (ažitacija, tachikardija ir hipertenzija) ir smegenų veiklos pokyčiai, kurie nėra įprasti ūmaus apsinuodijimo ketaminu atvejais;

(27)

šešios valstybės narės pranešė apie 20 mirties atvejų, kurie siejami su metoksetaminu, nes šios medžiagos rasta per autopsiją paimtuose pavyzdžiuose. Vieno ar kartu su kitomis medžiagomis metoksetamino aptikta 20 nemirtino apsinuodijimo atvejais, apie kuriuos pranešė penkios valstybės narės. Jeigu ši nauja psichoaktyvioji medžiaga taptų plačiau prieinama ir vartojama, galėtų kilti rimtų pasekmių žmonių ir visuomenės sveikatai;

(28)

dvidešimt trys valstybės narės, Turkija ir Norvegija pranešė aptinkančios metoksetamino nuo 2010 m. lapkričio mėn. Tai rodo, kad metoksetaminas interneto mažmenininkų, vadinamųjų „reikmenų parduotuvių“ ir gatvės prekeivių parduodamas ir vartojamas tiek kaip atskira medžiaga, tiek kaip „teisėtas“ ketamino pakaitalas;

(29)

Sąjungoje konfiskuota daug kilogramų šios medžiagos miltelių, tačiau informacijos apie galimą organizuotą nusikalstamumą šioje srityje nėra. Sudėtingos įrangos metoksetamino gamybai nereikia;

(30)

žinios apie jo paplitimą grindžiamos tik dviejų valstybių narių atliktais nereprezentatyviais tyrimais. Tų tyrimų duomenimis, metoksetamino vartojimas nėra taip paplitęs kaip ketamino. Iš turimos informacijos matyti, kad jis gali būti vartojamas įvairioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose, baruose, naktiniuose klubuose ir muzikos festivaliuose;

(31)

rizikos vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad reikėtų daugiau mokslinių tyrimų metoksetamino pavojui sveikatai ir socialinei rizikai nustatyti. Tačiau esami įrodymai ir informacija yra pakankamas pagrindas visoje Sąjungoje metoksetaminui taikyti kontrolės priemones. Dėl šios medžiagos keliamo pavojaus sveikatai, kaip dokumentais patvirtinta jo aptikus keliais mirties atvejais, apie kuriuos pranešta, dėl to, kad vartotojai galėjo jo pavartoti to nežinodami, ir dėl to, kad jis neturi medicininės vertės ar paskirties, metoksetaminui visoje Sąjungoje turėtų būti taikomos kontrolės priemonės;

(32)

devyniose valstybėse narėse metoksetaminui jau taikomos kontrolės priemonės pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais vykdomi įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją, o dar devynios valstybės narės taiko kitas teisėkūros priemones šiai medžiagai kontroliuoti, todėl visoje Sąjungoje taikomos jos kontrolės priemonės leistų išvengti galimų sunkumų tarpvalstybinio teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityse ir apsaugotų nuo pavojaus, kurį gali kelti jos prieinamumas ir vartojimas;

(33)

Sprendimu 2005/387/TVR Tarybai paliekami įgyvendinimo įgaliojimai, kad būtų galima greitai ir remiantis ekspertinėmis žiniomis Sąjungos lygmeniu reaguoti atsiradus naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, kurias aptinka ir apie kurias praneša valstybės narės, šioms medžiagoms taikant kontrolės priemones visoje Sąjungoje. Kadangi tenkinamos sąlygos ir vadovaujamasi procedūra, skirta šių įgyvendinimo įgaliojimų vykdymui, turėtų būti priimtas įgyvendinimo sprendimas, kad 25I-NBOMe, AH-7921, MDPV ir metoksetaminui visoje Sąjungoje būtų taikomos kontrolės priemonės,

a)

4-jod-2,5-dimetoksi-N-(2-metoksibenzil)fenetilaminui (25I-NBOMe);

b)

3,4-dichlor-N-[[1-(dimetilamino)cikloheksil]metil]benzamidui (AH-7921);

c)

3,4-metilendioksipirovaleronui (MDPV);

d)

2-(3-metoksifenil)-2-(etilamino)cikloheksanonui (metoksetaminui).

(1)

Direktyva 91/496/EEB nustatyti principai, reglamentuojantys iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamų gyvūnų veterinarinius patikrinimus. Joje nustatomos priemonės, kurias gali priimti Komisija, jei būtų nustatyta rimtą grėsmę gyvūnų ar visuomenės sveikatai galinčios kelti ligos atvejų arba ji imtų plisti trečiosios šalies teritorijoje;

(2)

Direktyva 97/78/EB nustatyti principai, reglamentuojantys iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamų produktų veterinarinius patikrinimus. Joje nustatomos priemonės, kurias gali priimti Komisija, jei būtų nustatyta rimtą grėsmę gyvūnų ar visuomenės sveikatai galinčios kelti ligos atvejų arba ji imtų plisti trečiosios šalies teritorijoje;

(3)

snukio ir nagų liga yra endeminė liga Libijoje, Tunise jos atvejų nustatyta 2014 m. balandžio 25 d., o Alžyre – 2014 m. liepos 23 d.;

(4)

snukio ir nagų liga yra viena labiausiai užkrečiamų galvijų, avių, ožkų ir kiaulių ligų. Ligą sukeliantis virusas gali sparčiai plisti, visų pirma per produktus, gautus iš užkrėstų gyvūnų, ir per užkrėstus daiktus, įskaitant transporto priemones, pavyzdžiui, gyvuliams skirtas transporto priemones. Virusas priklausomai nuo temperatūros taip pat gali išlikti užkrėstoje aplinkoje keletą savaičių, net jei jo nešiotojo gyvūno nėra;

(5)

nustatyti snukio ir nagų ligos atvejai Alžyre, Libijoje ir Tunise gali kelti rimtą pavojų Sąjungos gyvulių populiacijai;

(6)

nors snukio ir nagų ligos atvejų Maroke nebuvo patvirtinta, ši trečioji šalis yra potenciali tranzito šalis, per kurią gyvuliams skirtos transporto priemonės iš Alžyro, Libijos ir Tuniso vyksta į Sąjungą;

(7)

dėl itin sudėtingos padėties, kuri susidarė snukio ir nagų ligai išplitus Libijoje ir jai ėmus plisti Tunise ir Alžyre, reikia imtis tam tikrų Sąjungos lygmens apsaugos priemonių, kurias rengiant būtų atsižvelgta į snukio ir nagų ligos viruso gebėjimą išlikti aplinkoje ir galimus jo perdavimo būdus;

(8)

gyvuliams skirtos transporto priemonės ir laivai, naudoti gyviems gyvūnams gabenti į Alžyrą, Libiją ar Tunisą, tose užkrėstose šalyse gali būti užkrėsti snukio ir nagų ligos virusu, todėl kyla pavojus, kad grįždami į Sąjungą jie gali įvežti virusą;

(9)

tinkamas gyvuliams skirtų transporto priemonių ir laivų išvalymas ir dezinfekcija yra geriausias būdas sumažinti pavojų, kad virusas sparčiai išplis didelėje teritorijoje;

(10)

todėl tikslinga užtikrinti, kad visos gyvuliams skirtos transporto priemonės ir laivai, kuriais gyvi gyvūnai gabenti į jų paskirties vietą Alžyre, Libijoje ar Tunise, būtų tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti, o toks valymas ir dezinfekcija būtų tinkamai įforminti dokumentais deklaracijoje, kurią naudotojas arba vairuotojas atvykimo punkte pateikia kompetentingai institucijai;

(11)

gyvuliams skirtos transporto priemonės ir laivo naudotojas arba vairuotojas mažiausiai trejus metus saugo valymo ir dezinfekcijos sertifikatą;

(12)

valstybės narės turėtų turėti teisę pareikalauti vietoje dezinfekuoti transporto priemonių, kuriomis vežami arba buvo vežti pašarai iš užkrėstų šalių arba į jas ir kai negalima atmesti prielaidos, kad dėl jų gali kilti didelis snukio ir nagų ligos sukėlėjo patekimo į Sąjungos teritoriją pavojus, ratus ar bet kurią kitą transporto priemonės dalį, jei tai būtina siekiant sumažinti tą pavojų;

(13)

be to, nors gyvų snukio ir nagų ligai imlių rūšių gyvūnų neleidžiama importuoti iš jokios Afrikos šalies, pagal Tarybos direktyvą 2009/156/EB (3)iš Alžyro, Libijos ir Tuniso leidžiama importuoti tam tikrų kategorijų arklinių šeimos gyvūnus, o pagal Komisijos sprendimą 2010/57/ES (4) arklinių šeimos gyvūnai iš šių trečiųjų šalių gali būti vežami tranzitu per Sąjungą į kitą trečiąją šalį. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pareikalauti vietoje dezinfekuoti gyvuliams skirtų transporto priemonių, kuriomis arklinių šeimos gyvūnai vežami iš tų trečiųjų šalių, ratus ar bet kurią kitą transporto priemonės dalį, jei tai būtina siekiant sumažinti snukio ir nagos ligos sukėlėjo patekimo į Sąjungą pavojų;

(14)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,