18.9.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/3

Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo

PROTOKOLAS,

kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties susitariančiosios šalys, toliau – valstybės narės, ir

EUROPOS SĄJUNGA bei EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA,

toliau – Europos Sąjunga,

BUVUSIOJI JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKA MAKEDONIJA

atsižvelgdamos į Kroatijos Respublikos (toliau – Kroatija) įstojimą į Europos Sąjungą 2013 m. liepos 1 d.,

kadangi:

(1)	2001 m. balandžio 9 d. Liuksemburge pasirašytas ir 2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (toliau – SAS);

(2)	2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje pasirašyta Sutartis dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą (toliau – Stojimo sutartis);

(3)	2013 m. liepos 1 d. Kroatija įstojo į Europos Sąjungą;

(4)	pagal Kroatijos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį dėl Kroatijos prisijungimo prie SAS turi būti susitariama sudarant SAS protokolą;

(5)	buvo surengtos SAS 35 straipsnio 3 dalyje numatytos konsultacijos, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į tame susitarime nurodytus abipusius Europos Sąjungos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos interesus,

SUSITARĖ:

I SKIRSNIS

Susitariančiosios šalys

1 straipsnis

Kroatija yra 2001 m. balandžio 9 d. Liuksemburge pasirašyto Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo šalis ir kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės atitinkamai priima SAS bei prie tą pačią dieną pasirašyto Baigiamojo akto pridedamų bendrųjų deklaracijų ir vienašalių deklaracijų tekstus ir į juos atsižvelgia.

SAS IR JO PRIEDŲ BEI PROTOKOLŲ TEKSTŲ PAKEITIMAI

II SKIRSNIS

Žemės ūkio produktai

2 straipsnis

Žemės ūkio produktai sensu stricto

1. SAS IVa priedas pakeičiamas šio protokolo I priede pateiktu tekstu.

2. SAS IVb priedas pakeičiamas šio protokolo II priede pateiktu tekstu.

3. SAS IVc priedas pakeičiamas šio protokolo III priede pateiktu tekstu.

4. SAS 27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Žemės ūkio produktai

1. Europos Sąjunga panaikina muitus ir jiems lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus importuojamiems buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės žemės ūkio produktams, išskyrus produktus, klasifikuojamus Kombinuotosios nomenklatūros Nr. 0102, 0201, 0202, 1701, 1702 ir 2204 pozicijose.

Kombinuotosios nomenklatūros 7 ir 8 skyriuose nurodytiems produktams, kuriems pagal Bendrąjį muitų tarifą numatoma taikyti ad valorem muitus ir specialų muitą, panaikinama tik muito ad valorem dalis.

2. Nuo šio susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, įsigaliojimo dienos Europos Sąjunga nustato į Europos Sąjungą importuojamiems buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės jaučių jauniklių mėsos produktams taikomus muitus – 20 % ad valorem muito ir 20 % specialaus muito pagal Europos Bendrijų bendrąjį muitų tarifą, neviršijant metinės tarifinės kvotos, kuri yra 1 650 tonų skerdenos.

Europos Sąjunga leidžia be muito į Europos Sąjungą importuoti buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės produktus, klasifikuojamus Kombinuotosios nomenklatūros 1701 ir 1702 pozicijose, neviršijant metinės tarifinės kvotos, kuri yra 7 000 tonų (grynas svoris).

4.3. Nuo šio susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, įsigaliojimo dienos buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija:

a)	panaikina muitus, taikomus tam tikriems importuojamiems Europos Sąjungos kilmės žemės ūkio produktams, išvardytiems IVa priede;

b)	panaikina muitus, taikomus tam tikriems importuojamiems Europos Sąjungos kilmės žemės ūkio produktams, išvardytiems IVb priede, atsižvelgdama į tame priede nurodytas kiekvieno produkto tarifines kvotas;

c)	taiko muitus, taikomus tam tikrų Europos Sąjungos kilmės žemės ūkio produktų, išvardytų IVc priede, importui, atsižvelgdama į tarifines kvotas.

4. Prekybos priemonės, taikytinos vyno ir alkoholio produktams, bus apibrėžtos atskirame susitarime dėl vyno ir alkoholio.“

5. SAS IVd priedas išbraukiamas.

3 straipsnis

Žuvininkystės produktai

1. SAS 28 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija panaikina visus muitams lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus ir panaikina muitus, taikomus importuojamai Europos Sąjungos kilmės žuviai ir žuvininkystės produktams, išskyrus išvardytuosius Vb ir Vc prieduose, kuriuose numatytas juose išvardytų produktų tarifų sumažinimas.“

2. Šio protokolo IV priedo tekstas pridedamas prie SAS kaip Vc priedas.

4 straipsnis

Perdirbti žemės ūkio produktai

1. SAS 3 protokolo II priedas pakeičiamas šio protokolo V priede pateiktu tekstu.

2. SAS 3 protokolo III priedas pakeičiamas šio protokolo VI priede pateiktu tekstu.

5 straipsnis

Susitarimas dėl vyno ir alkoholio

Papildomo protokolo, kuriuo SAS prekybos aspektai koreguojami, kad būtų atsižvelgta į šalių derybų dėl abipusių lengvatinės prekybos nuolaidų tam tikriems vynams, abipusio vynų pavadinimų pripažinimo, apsaugos bei kontrolės ir spiritinių bei aromatintų gėrimų pavadinimų abipusio pripažinimo, apsaugos ir kontrolės rezultatus, (Europos bendrijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimas dėl abipusių lengvatinės prekybos nuolaidų tam tikroms vyno rūšims, nurodytas SAS 27 straipsnio 4 dalyje) I priedo 1 ir 3 dalys pakeičiamos šio protokolo VII priede pateiktu tekstu.

III SKIRSNIS

Kilmės taisyklės

6 straipsnis

SAS 4 protokolo IV priedas pakeičiamas šio protokolo VIII priede pateiktu tekstu.

IV SKIRSNIS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

7 straipsnis

PPO

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įsipareigoja dėl šios Europos Sąjungos plėtros nereikšti jokių pretenzijų, reikalavimų ar neperduoti jokių klausimų, nekeisti ir neatšaukti jokių nuolaidų pagal 1994 m. GATT XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį.

8 straipsnis

Prekių kilmės įrodymas ir administracinis bendradarbiavimas

1. Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje arba Kroatijoje pagal vienos kitai taikomus lengvatinius susitarimus ar atskirą tvarką tinkamai išduoti prekių kilmės įrodymai yra pripažįstami galiojančiais atitinkamose šalyse, jeigu:

a)	įgijus tokią kilmę suteikiama teisė naudotis lengvatiniu muitų tarifo režimu taikant SAS nustatytas lengvatines muitų tarifo priemones;

b)	prekių kilmės įrodymas ir transporto dokumentai išduoti ne vėliau kaip paskutinę dieną iki įstojimo;

c)	prekių kilmės įrodymas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

Jeigu iki įstojimo dienos prekės buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ar Kroatijoje buvo deklaruotos kaip importuojamos pagal tuo metu buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Kroatijos vienos kitai taikytus lengvatinius susitarimus arba atskirą tvarką, pagal minėtus susitarimus arba tvarką atgaline data išduotas prekių kilmės įrodymas gali būti priimtas, jeigu jis muitinei pateikiamas per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

2. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Kroatija turi teisę naudotis leidimais, kuriais buvo suteiktas patvirtinto eksportuotojo statusas pagal vienos kitai taikomus lengvatinius susitarimus arba atskirą tvarką, jeigu:

a)	tokia nuostata taip pat numatyta iki Kroatijos įstojimo dienos buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Europos Sąjungos sudarytame susitarime ir

b)	patvirtinti eksportuotojai taiko pagal tą susitarimą galiojančias kilmės taisykles.

Ne vėliau kaip po vienerių metų nuo Kroatijos įstojimo dienos šie leidimai pakeičiami naujais leidimais, išduodamais laikantis SAS sąlygų.

3. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos arba Kroatijos kompetentingos muitinės trejus metus nuo atitinkamo kilmės įrodymo išdavimo priima prašymus atlikti tolesnį pagal 1 dalyje minėtus lengvatinius susitarimus arba atskirą tvarką išduotų įrodymų patikrinimą ir gali juos išduoti trejus metus po prekių kilmės įrodymo, pateikto šioms įstaigoms kartu su importo deklaracija, pripažinimo.

9 straipsnis

Tranzitu vežamos prekės

1. SAS nuostatos gali būti taikomos iš buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos į Kroatiją arba iš Kroatijos į buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją eksportuojamoms prekėms, kurios atitinka SAS 4 protokolo nuostatas ir kurios Kroatijos įstojimo dieną yra pakeliui arba laikinai saugomos buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos arba Kroatijos muitinės sandėlyje arba laisvojoje zonoje.

2. Lengvatinis režimas gali būti suteiktas tokiais atvejais, jeigu importuojančios šalies muitinei per keturis mėnesius nuo Kroatijos įstojimo dienos pateikiamas eksportuojančios šalies muitinės atgaline data išduotas prekių kilmės įrodymas.

10 straipsnis

2013 m. kvotos

2013 m. naujųjų tarifinių kvotų apimtys ir galiojančių tarifinių kvotų padidėjimas skaičiuojamas proporcingai bazinėms apimtims, atsižvelgiant į laikotarpio, praėjusio iki 2013 m. liepos 1 d., dalį.

V SKIRSNIS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

11 straipsnis

Šis protokolas ir jo priedai yra neatskiriama SAS dalis.

12 straipsnis

1. Laikydamosi savo procedūrų, šį protokolą patvirtina Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

2. Šalys viena kitai praneša apie 1 dalyje nurodytų atitinkamų procedūrų užbaigimą. Patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniame sekretoriate.

13 straipsnis

1. Šis protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio po paskutinio patvirtinimo dokumento deponavimo dieną.

2. Jei iki 2013 m. liepos 1 d. deponuoti ne visi šio protokolo patvirtinimo dokumentai, šis protokolas laikinai taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d.

14 straipsnis

Šis protokolas parengtas dviem egzemplioriais kiekviena Šalių oficialia kalba; kiekvienas iš tų tekstų yra vienodai autentiškas.

15 straipsnis

SAS tekstas, įskaitant priedus ir protokolus, kurie yra neatskiriama jo dalis, taip pat Baigiamasis aktas kartu su prie jo pridedamomis deklaracijomis parengiami kroatų kalba, ir te tekstai yra autentiški kaip ir originalai. Tuos tekstus patvirtina Stabilizacijos ir asociacijos taryba.

I PRIEDAS

„IVa PRIEDAS

Į BUVUSIĄJĄ JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKĄ MAKEDONIJĄ IMPORTUOJAMI EUROPOS SĄJUNGOS KILMĖS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAI

(nulinis muito tarifas)

(nurodyta 27 straipsnio 3 dalies a punkte)

KN kodas

Aprašymas

0101

Gyvi arkliai, asilai, mulai ir arklėnai:

–

Arkliai:

0101 21 00

– –	Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0101 29

– –

Kiti:

0101 29 90

– – –

Kiti

0101 30 00

–

Asilai

0101 90 00

–

Kiti

0102

Gyvi galvijai:

–

Galvijai:

0102 29

– –

Kiti:

0102 29 05

– – –

Bibos subgenties arba Poephagus subgenties

– – –

Kiti:

– – – –

Didesnio kaip 80 kg, bet ne didesnio kaip 160 kg svorio:

0102 29 21

– – – – –

Skerstini

0102 29 29

– – – – –

Kiti

– – – –

Didesnio kaip 160 kg, bet ne didesnio kaip 300 kg svorio:

0102 29 41

– – – – –

Skerstini

0102 29 49

– – – – –

Kiti

– – – –

Didesnio kaip 300 kg svorio:

– – – – –

Telyčios (galvijų patelės iki pirmo veršiavimosi):

0102 29 51

– – – – – –

Skerstini

0102 29 59

– – – – – –

Kiti

– – – – –

Karvės:

0102 29 61

– – – – – –

Skerstini

0102 29 69

– – – – – –

Kiti

– – – – –

Kiti

0102 29 91

– – – – – –

Skerstini

0102 29 99

– – – – – –

Kiti

–

Buivolai:

0102 39

– –

Kiti:

0102 39 10

– – –

Naminių rūšių

0102 39 90

– – –

Kiti

0102 90

–

Kiti:

– –

Kiti:

0102 90 91

– – –

Naminių rūšių

0102 90 99

– – –

Kiti

0103

Gyvos kiaulės:

0103 10 00

–	Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

–

Kiti:

0103 91

– –	Sveriančios mažiau kaip 50 kg

0104

Gyvos avys ir ožkos:

0104 10

–

Avys:

0104 10 10

– –	Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0104 20

–

Ožkos:

0104 20 10

– –	Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0105

Gyvi naminiai paukščiai, t. y. Gallus domesticus rūšies paukščiai (vištos ir gaidžiai), antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos (patarškos):

–	Sveriantys ne daugiau kaip 185 g:

0105 11

– –	Gallus domesticus rūšies paukščiai (vištų jaunikliai):

– – –

Tėvų ir protėvių moteriškos lyties paukščių jaunikliai:

0105 11 11

– – – –

Dedeklių rūšių

0105 11 19

– – – –

Kiti

– – –

Kiti:

0105 11 99

– – – –

Kiti

0105 12 00

– –	Kalakutų jaunikliai

0105 13 00

– –	Ančių jaunikliai

0105 14 00

– –	Žąsų jaunikliai

0105 15 00

– –	Perlinių vištų (patarškų) jaunikliai

–

Kiti:

0105 94 00

– –	Gallus domesticus rūšies paukščiai (vištos ir gaidžiai)

0105 99

– –

Kiti:

0105 99 10

– – –

Antys

0105 99 20

– – –

Žąsys

0105 99 30

– – –

Kalakutai

0105 99 50

– – –

Perlinės vištos (patarškos)

0106

Kiti gyvi gyvūnai

0201

Galvijų mėsa, šviežia arba atšaldyta

0202

Galvijų mėsa, užšaldyta

0205 00

Arklių, asilų, mulų arba arklėnų mėsa, šviežia, atšaldyta arba užšaldyta

0206

Galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių, asilų, mulų arba arklėnų valgomieji subproduktai, švieži, atšaldyti arba užšaldyti

0207

Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba užšaldyti

0208

Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba užšaldyti

0209

Kiaulių riebalai be liesos mėsos ir naminių paukščių riebalai, nelydyti ar kitu būdu neekstrahuoti, švieži, atšaldyti, užšaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti:

0209 10

–

Kiaulių:

0209 10 90

– –	Kiaulių riebalai, išskyrus klasifikuojamus 0209 10 11 arba 0209 10 19 subpozicijoje

0209 90 00

–

Kiti

0210

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti (vytinti) arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai

0402

Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių:

0402 10

–	Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės:

– –	Į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių:

0402 10 19

– – –

Kiti

– –

Kiti:

0402 10 91

– – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg

0402 10 99

– – –

Kiti

–	Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių riebumas didesnis kaip 1,5 % masės:

0402 21

– –	Į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

0402 29

– –

Kiti

–

Kiti:

0402 91

– –	Į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

0402 99

– –

Kiti

0404

Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje

0405

Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos

0405 10

–

Sviestas

0405 20

–	Pieno pastos:

0405 20 90

– –	Kurių riebumas didesnis kaip 75 % masės, bet mažesnis kaip 80 % masės

0405 90

–

Kiti

0408

Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, užšaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

0410 00 00

Gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje

0601

Svogūnėliai, gumbai, šakniagumbiai, gumbasvogūniai, šaknų skrotelės ir šakniastiebiai, esantys vegetacinės ramybės, vegetacijos arba žydėjimo būsenoje; trūkažolės (cikorijos) augalai ir šaknys, išskyrus šaknis, klasifikuojamas 1212 pozicijoje

0602

Kiti augantys augalai (įskaitant jų šaknis), auginiai ir ūgliai; grybiena:

0602 10

–	Neįsišakniję auginiai ir ūgliai

0602 20

–	Valgomuosius vaisius arba riešutus vedančių rūšių medžiai, krūmai ir kerai, skiepyti arba neskiepyti

0602 30 00

–	Rododendrai ir azalijos, skiepytos arba neskiepytos

0602 40 00

–	Rožės, skiepytos arba neskiepytos

0602 90

–

Kiti:

0602 90 10

– –

Grybiena

0602 90 30

– –	Daržovių ir braškių arba žemuogių daigai

– –

Kiti:

– – –

Atvirame grunte augantys augalai:

– – – –

Medžiai, krūmai ir kerai:

0602 90 41

– – – – –

Miško medžiai

– – – – –

Kiti

0602 90 45

– – – – – –

Įsišakniję auginiai ir jauni augalai

0602 90 49

– – – – – –

Kiti

0602 90 50

– – – –

Kiti atvirame grunte augantys augalai

– – –

Patalpose augantys augalai:

0602 90 70

– – – –

Įsišakniję auginiai ir jauni augalai, išskyrus kaktusus

– – – –

Kiti:

0602 90 91

– – – – –

Žydintys augalai su pumpurais arba žiedais, išskyrus kaktusus

0602 90 99

– – – – –

Kiti

0603

Puokštėms ir kitiems dekoratyviniams tikslams skintos gėlės ir gėlių žiedpumpuriai, gyvos, džiovintos, dažytos, balintos, įmirkytos arba kitu būdu apdorotos

0604

Lapai, šakos ir kitos augalų dalys be žiedų arba žiedpumpurių, taip pat žolės, samanos ir kerpės, tinkamos puokštėms ar kitiems dekoratyviniams tikslams, gyvos, džiovintos, dažytos, balintos, įmirkytos arba kitu būdu apdorotos

0701

Bulvės, šviežios arba atšaldytos:

0701 10 00

–

Sėklinės

0703

Svogūnai, valgomieji svogūnėliai, valgomieji česnakai, daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės, šviežios arba atšaldytos:

0703 10 00

–	Svogūnai ir valgomieji svogūnėliai

– –

Svogūnai:

0703 10 19

– – –

Kiti:

0703101910

– – – –

Skirti sėjai

0703101930

– – – –

Arpadzikai (arpadzik)

0703 90 00

–	Daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės

0703900010

– –	Skirti sėjai

0709

Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos:

–

Kiti:

0709 99

– –

Kiti:

0709 99 60

– – –

Cukriniai kukurūzai

0710

Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos:

0710 80

–	Kitos daržovės:

0710 80 10

– –

Alyvuogės

0710 80 80

– –

Artišokai

0710 80 85

– –

Smidrai

0711

Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais):

0711 20

–

Alyvuogės

0712

Džiovintos daržovės, sveikos, supjaustytos stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos:

0712 20 00

–

Svogūnai

–	Grybai, ausiagrybiai (wood ears) (Auricularia spp.), žiūryčiai (jelly fungi) (Tremella spp.) ir trumai:

0712 31 00

– –	Pievagrybiai (Agaricus genties)

0712 32 00

– –	Ausiagrybiai (wood ears) (Auricularia spp.)

0712 33 00

– –	Žiūryčiai (jelly fungi) (Tremella spp.)

0712 39 00

– –

Kiti

0712 90

–	Kitos daržovės; daržovių mišiniai:

0712 90 05

– –	Bulvės, supjaustytos stambiais gabalais ar griežinėliais arba nesupjaustytos, bet toliau neapdorotos

– –	Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata):

0712 90 19

– – –

Kiti

0712 90 30

– –

Pomidorai

0712 90 50

– –

Morkos

0712 90 90

– –

Kiti

0713

Džiovintos ankštinės daržovės, gliaudytos, su luobelėmis arba be luobelių, skaldytos arba neskaldytos:

0713 10

–	Žirniai (Pisum sativum):

0713 10 10

– –	Skirti sėjai

0713 20 00

–

Nutai:

0713200010

– –

Sėkla

–	Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.):

0713 31 00

– –	Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės:

0713310010

– – –

Sėkla

0713 32 00

– –	Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis):

0713320010

– – –

Sėkla

0713 33

– –	Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris):

0713 33 10

– – –

Skirti sėjai

0713 34 00

– –	Dirvinės pupuolės (Vigna subterranea arba Voandzeia subterranea):

0713340010

– – –

Skirti sėjai

0713 35 00

– –	Kininės pupuolės (Vigna unguiculata):

0713350010

– – –

Skirti sėjai

0713 39 00

– –

Kiti:

0713390010

– – –

Skirti sėjai

0713 40 00

–

Lęšiai

0713400010

– –	Skirti sėjai

0713 50 00

–	Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina, Vicia faba var. minor):

0713500010

– –	Skirti sėjai

0713 60 00

–	Kajanai (Cajanus cajan):

0713600010

– –	Skirti sėjai

0713 90 00

–

Kiti:

0713900010

– –	Skirti sėjai

0714

Maniokai, marantos, salepai, topinambai, batatai ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo arba inulino, švieži, atšaldyti, užšaldyti arba džiovinti, supjaustyti griežinėliais arba nesupjaustyti, granuliuoti arba negranuliuoti; sago palmės šerdys

0801

Kokosai, bertoletijos ir anakardžiai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti

0802

Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti

0803

Bananai, įskaitant tikruosius bananus (plantains), švieži arba džiovinti

0804

Datulės, figos, ananasai, avokadai, gvajavos, mangai ir mangostaninės garcinijos, švieži arba džiovinti

0805

Citrusinių vaisiai, švieži arba džiovinti

0810

Kiti vaisiai, švieži:

0810 20

–	Avietės, gervuogės, šilkmedžio vaisiai ir ilgavaisės gervuogės

0810 30

–	Juodieji, baltieji arba raudonieji serbentai ir agrastai

0810 40

–	Spanguolės, mėlynės ir kiti šilauogių (Vaccinium) genties augalų vaisiai

0810 50 00

–

Kiviai

0810 60 00

–

Durijai

0810 70 00

–	Persimonai

0810 90

–

Kiti

0811

Vaisiai ir riešutai, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, užšaldyti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

0812

Konservuoti vaisiai ir riešutai, netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuoti dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais)

0813

Džiovinti vaisiai, išskyrus klasifikuojamus 0801–0806 pozicijose; riešutų arba šiame skirsnyje klasifikuojamų džiovintų vaisių mišiniai

0814 00 00

Citrusinių vaisių žievelės arba melionų (įskaitant arbūzus) luobos, šviežios, užšaldytos, džiovintos arba konservuotos sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais, bet netinkamos ilgai laikyti

0901

Kava, skrudinta arba neskrudinta, be kofeino arba su kofeinu; kavos išaižos ir luobelės; kavos pakaitalai, turintys bet kokį kiekį kavos

0902

Arbata, aromatinta arba nearomatinta

0904

Pipirai (Piper genties); džiovinti arba grūsti ar malti Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai:

–

Pipirai:

0904 11 00

– –	Negrūsti ir nemalti

0904 12 00

– –	Grūsti arba malti

0905

Vanilė

0906

Cinamonas ir cinamonų žiedai

0907

Gvazdikėliai (sveiki vaisiai, žiedai ir žiedkočiai)

0908

Muskatai, macis (mace) ir kardamonas

0909

Anyžinių ožiažolių, žvaigždanyžių, pankolių, kalendrų, kmynų arba paprastųjų kmynų sėklos; kadagių uogos

0910

Imbieras, šafranas, ciberžolė, čiobreliai, lauro lapai, karis ir kiti prieskoniai

1001

Kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys):

–	Kietieji kviečiai

1001 11 00

– –

Sėkla

1002

Rugiai

1003

Miežiai:

1003 10 00

–

Sėkla

1003 90 00

–

Kiti:

1003900010

– –

Alui

1003900020

– –

Gyvuliams

1003900090

– –

Kiti

1004

Avižos

1005

Kukurūzai:

1005 10

–

Sėkla

1006

Ryžiai:

1006 10

–	Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti):

1006 10 10

– –	Skirti sėjai

1007

Grūdinis sorgas

1008

Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai

1102

Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai

1103

Javų kruopos, rupiniai ir granulės

1104

Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), išskyrus ryžius, klasifikuojamus 1006 pozicijoje; javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti

1105

Bulvių miltai, rupiniai, milteliai, dribsniai ir granulės

1106

Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje, sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, arba produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje, miltai, rupiniai ir milteliai

1107

Salyklas, skrudintas arba neskrudintas

1108

Krakmolas; inulinas

1201

Sojos pupelės, smulkintos arba nesmulkintos

1202

Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, gliaudyti arba negliaudyti, smulkinti arba nesmulkinti

1203 00 00

Kopra

1204

Linų sėmenys, smulkinti arba nesmulkinti

1207

Kitos aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, smulkinti arba nesmulkinti

1208

Miltai ir rupiniai iš aliejinių kultūrų sėklų arba vaisių, išskyrus garstyčių sėklas

1209

Sėklos, vaisiai ir sporos, tinkamos sėti

1211

Augalai ir augalų dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti

1212

Saldžiavaisių pupmedžių vaisiai, jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai, cukriniai runkeliai ir cukranendrės, švieži, atšaldyti, užšaldyti arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti; vaisių kauliukai ir branduoliai, taip pat kiti augaliniai produktai (įskaitant neskrudintas Cichorium intybus sativum rūšies trūkažolių šaknis), dažniausiai vartojami žmonių maistui, nenurodyti kitoje vietoje

1213 00 00

Javų šiaudai ir pelai bei lukštai, neapdoroti, kapoti arba nekapoti, susmulkinti arba nesusmulkinti, presuoti arba nepresuoti, granuliuoti arba negranuliuoti

1214

Šakniavaisiniai griežčiai, pašariniai runkeliai, pašariniai šakniavaisiai, šienas, mėlynžiedė liucerna, dobilai, bandvikiai, pašariniai kopūstai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti

1301

Šelakas; gamtinės dervos, sakai, lipai ir aliejingosios dervos (oleorezinai) (pavyzdžiui, balzamai)

1302

Augalų syvai ir ekstraktai; pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai; agaras ir kitos augalinės gleivės bei tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti, iš augalinių produktų:

–	Augalų syvai ir ekstraktai:

1302 11 00

– –

Opijus

1501

Kiaulių riebalai (įskaitant kiaulių taukus) ir naminių paukščių riebalai, išskyrus klasifikuojamus 0209 arba 1503 pozicijoje

1502

Galvijų, avių arba ožkų riebalai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje

1503

Neemulsuotas, nesumaišytas arba kitaip neapdorotas kiaulinių taukų stearinas, kiaulinių taukų aliejus, oleostearinas, oleoaliejus ir lajaus aliejus

1504

Žuvų arba jūrų žinduolių taukai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1508

Žemės riešutų aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1509

Alyvuogių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1510

Kitas aliejus ir jo frakcijos, gauti tik iš alyvuogių, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, įskaitant šio aliejaus arba jo frakcijų mišinius su aliejumi arba frakcijomis, klasifikuojamus 1509 pozicijoje

1511

Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1512

Saulėgrąžų, dygminų arba vilnamedžių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti:

–	Vilnamedžių aliejus ir jo frakcijos:

1512 21

– –	Neapdorotas aliejus, iš kurio pašalintas arba nepašalintas gosipolis

1512 29

– –

Kitas

1513

Kokosų, palmių branduolių arba atalių aliejai ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1514

Rapsų, rapsukų arba garstyčių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

–

Kiti:

1514 99

– –

Kiti

1515

Kiti nelakieji augaliniai riebalai ir aliejus (įskaitant simondsijų aliejų) ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti:

–	Sėmenų aliejus ir jo frakcijos:

1515 11 00

– –	Neapdorotas aliejus

1515 19

– –

Kiti

1515 30

–	Ricinos aliejus ir jo frakcijos

1515 50

–	Sezamų aliejus ir jo frakcijos

1515 90

–

Kiti:

– –	Tabako sėklų aliejus ir jo frakcijos:

– – –

Neapdorotas aliejus:

1515 90 21

– – – –

Skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą

1515 90 29

– – – –

Kitas

– – –

Kiti:

1515 90 31

– – – –

Skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą

1515 90 39

– – – –

Kiti

– –	Kitas aliejus ir jo frakcijos:

– – –

Neapdorotas aliejus:

1515 90 40

– – – –

Skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą

– – – –

Kitas:

1515 90 51

– – – – –

Kietasis, tiesiogiai supakuotas į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg

1515 90 59

– – – – –

Kitas kietasis; skystasis

– – –

Kiti:

1515 90 60

– – – –

Skirti naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą

– – – –

Kiti:

1515 90 91

– – – – –

Kietieji, tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg

1515 90 99

– – – – –

Kiti kietieji; skystieji

1516

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus ir jų frakcijos, visiškai arba iš dalies sukietinti, peresterinti, reesterinti arba elaidinizuoti, nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliau neapdoroti:

1516 10

–	Gyvūniniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos

1517

Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje:

1517 90

–

Kiti:

– –

Kiti:

1517 90 99

– – –

Kiti

1603

Mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių ekstraktai ir syvai

1701

Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas:

–	Žaliavinis cukrus (pusgaminis), į kurį nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų:

1701 12

– –	Cukrinių runkelių cukrus

–

Kitas:

1701 91 00

– –	Į kurį pridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų

1701 99

– –

Kiti:

1701 99 90

– – –

Kiti

1702

Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus):

–	Laktozė ir laktozės sirupas:

1702 11 00

– –	Kurių sudėtyje esančios laktozės masė, išreikšta bevandenės laktozės kiekiu sausojoje medžiagoje, sudaro ne mažiau kaip 99 %

1702 19 00

– –

Kiti

1702 20

–	Klevų cukrus ir klevų sirupas

1702 30

–	Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje nėra fruktozės arba fruktozė sudaro mažiau kaip 20 % sausosios medžiagos masės

1702 40

–	Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų

1702 60

–	Kita fruktozė ir fruktozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro daugiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų

1703

Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų

2005

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:

2005 10 00

–	Homogenizuotos daržovės

2005 70 00

–

Alyvuogės

2007

Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių arba riešutų tyrės ir pastos, gauti virimo būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

2301

Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių, netinkami vartoti žmonių maistui; taukų likučiai:

2301 10 00

–	Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų; taukų likučiai

2302

Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų arba ankštinių augalų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos

2303

Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos, cukrinių runkelių becukrė masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos, žlaugtai arba kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos, granuliuotos arba negranuliuotos

2304 00 00

Išspaudos ir kitos kietos sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų (arachių) aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2306

Išspaudos ir kitos kietos augalinių riebalų arba augalinio aliejaus ekstrakcijos liekanos, išskyrus klasifikuojamas 2304 arba 2305 pozicijoje, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2307

Vyno nuosėdos; vyno akmuo

2308

Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje

2309

Produktai, naudojami gyvūnų pašarams

2401

Neperdirbtas tabakas; tabako liekanos

4301

Neapdoroti kailiai (įskaitant galvenas, uodegenas, kojenas ir kitas dalis arba atraižas, tinkamas naudoti kailininkystei), išskyrus žalias (neišdirbtas) odas, klasifikuojamas 4101, 4102 arba 4103 pozicijoje“

II PRIEDAS

„IVb PRIEDAS

Į BUVUSIĄJĄ JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKĄ MAKEDONIJĄ IMPORTUOJAMI EUROPOS SĄJUNGOS KILMĖS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAI

(nulinis tarifas pagal tarifines kvotas)

(nurodyta 27 straipsnio 3 dalies b punkte)

KN kodas

Aprašymas

Metinė tarifinė kvota

(tonomis)

Viršijus kiekius taikytinas muitas

(% DPS)

0401

Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių:

800

100

0401 10

–	Kurių riebumas ne didesnis kaip 1 % masės:

0401 10 10

– –	Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto tūris ne didesnis kaip 2 litrai

0401

Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių:

2 400

100

0401 20

–	Kurių riebumas didesnis kaip 1 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

0403

Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

1 300

100

0403 10

–

Jogurtas:

– –	Nearomatizuotas, į kurį nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

– – –

Į kurį nepridėta cukraus arba kitų saldiklių, kurio riebumas:

0403 10 11

– – – –

Ne didesnis kaip 3 % masės

0403 10 13

– – – –

Didesnis kaip 3 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

0403 90

–

Kiti:

– –	Nearomatizuoti, į kuriuos nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

– – –

Kiti:

– – – –

Į kuriuos nepridėta cukraus arba kitų saldiklių, kurių riebumas:

0403 90 51

– – – – –

Ne didesnis kaip 3 % masės

0403 90 53

– – – – –

Didesnis kaip 3 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

0403 90 59

– – – – –

Didesnis kaip 6 % masės

0406

Sūriai ir varškė:

100

0406 10

–	Švieži (nenokinami arba nekonservuojami) sūriai, įskaitant išrūgų sūrius, ir varškė

0406

Sūriai ir varškė:

310

0406 20

–	Visų rūšių trinti arba miltelių pavidalo sūriai

0406 30

–	Lydyti sūriai, išskyrus trintus arba miltelių pavidalo sūrius

0406

Sūriai ir varškė:

650

100

0406 90

–	Kiti sūriai

0701

Bulvės, šviežios arba atšaldytos:

450

100

0701 90

–

Kiti:

– –

Kiti:

0701 90 90

– – –

Kiti

0703

Svogūnai, valgomieji svogūnėliai, valgomieji česnakai, daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės, šviežios arba atšaldytos:

300

100

0703 10

–	Svogūnai ir valgomieji svogūnėliai:

– –

Svogūnai:

0703 10 19

– – –

Kiti

1512

Saulėgrąžų, dygminų arba vilnamedžių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti:

100

–	Saulėgrąžų arba dygminų aliejus ir jo frakcijos:

1512 19

– –

Kiti:

1512 19 90

– – –

Kiti

1601 00

Dešros ir panašūs produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo; maisto produktai, daugiausia pagaminti iš šių produktų

3 400

1602

Kiti paruošti arba konservuoti gaminiai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo

2 050

2001

Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi:

100

2001 10 00

–	Agurkai ir dygliuotieji agurkai (kornišonai)

2003

Grybai ir trumai, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties:

100

2003 10

–	Pievagrybiai (Agaricus genties):

2003 10 20

– –	Konservuoti neilgam saugojimui, virti arba kepti

2003 10 30

– –

Kiti

2003 90

–

Kiti:

2003 90 10

– –

Trumai

2005

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:

150

100

2005 20

–

Bulvės:

– –

Kiti:

2005 20 20

– – –

Supjaustytos plonais griežinėliais, virtos riebaluose arba keptos, sūdytos arba nesūdytos, su prieskoniais arba be prieskonių, sandariai supakuotos, tinkamos iš karto vartoti maistui

2005 20 80

– – –

Kiti

2005

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:

100

2005 40 00

–	Žirniai (Pisum sativum)

2009

Nefermentuotos vaisių sultys (įskaitant vynuogių misą) ir daržovių sultys, į kurias nepridėta alkoholio, ir kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių

300

100“

III PRIEDAS

„IVc PRIEDAS

Į BUVUSIĄJĄ JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKĄ MAKEDONIJĄ IMPORTUOJAMI EUROPOS SĄJUNGOS KILMĖS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAI (NUOLAIDOS PAGAL TARIFINES KVOTAS)

(nurodyta 27 straipsnio 3 dalies c punkte)

KN kodas

Aprašymas

Metinė tarifinė kvota

(tonomis)

Taikomas muitas

(% DPS)

0203

Kiaulių mėsa, šviežia, atšaldyta arba užšaldyta

2 000

0203

Kiaulių mėsa, šviežia, atšaldyta arba užšaldyta

200

0406

Sūriai ir varškė

600

0701

Bulvės, šviežios arba atšaldytos:

100

0701 90

–

Kiti“

IV PRIEDAS

„Vc PRIEDAS

Į BUVUSIĄJĄ JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKĄ MAKEDONIJĄ IMPRTUOJAMI EUROPOS SĄJUNGOS KILMĖS ŽUVIS IR ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAI

(nulinis tarifas pagal tarifines kvotas)

(nurodyta 28 straipsnio 2 dalyje)

KN kodas (1)	Aprašymas	Metinė neapmuitinama kvota
0301 93 00	Gyvi karpiai	75 tonos

(1) Kaip apibrėžta Muitų tarifų įstatyme, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos oficialusis leidinys Nr. 23/03, 69/04, 10/08, 35/10 ir 11/12; Sprendimas dėl muitų tarifo harmonizavimo ir pakeitimo, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos oficialusis leidinys Nr. 169/12.“

V PRIEDAS

„II PRIEDAS

Į BUVUSIĄJĄ JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKĄ MAKEDONIJĄ IMPORTUOJAMOMS EUROPOS SĄJUNGOS KILMĖS PREKĖMS TAIKOMI MUITAI

KN kodas

Aprašymas

Taikomas muitas

(% DPS)

0403

0403 10

–

Jogurtas:

– –	Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

– – –

Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių riebumas:

0403 10 51

– – – –

Ne didesnis kaip 1,5 % masės

0403 10 53

– – – –

Didesnis kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės

0403 10 59

– – – –

Didesnis kaip 27 % masės

– – –

Kiti, kurių riebumas:

0403 10 91

– – – –

Ne didesnis kaip 3 % masės

0403 10 93

– – – –

Didesnis kaip 3 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

0403 10 99

– – – –

Didesnis kaip 6 % masės

0403 90

–

Kiti:

– –	Aromatizuoti arba į kuriuos pridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

– – –

Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių riebumas:

0403 90 71

– – – –

Ne didesnis kaip 1,5 % masės

0403 90 73

– – – –

Didesnis kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės

0403 90 79

– – – –

Didesnis kaip 27 % masės

– – –

Kiti, kurių riebumas:

0403 90 91

– – – –

Ne didesnis kaip 3 % masės

0403 90 93

– – – –

Didesnis kaip 3 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

0403 90 99

– – – –

Didesnis kaip 6 % masės

0405

Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos:

0405 20

–	Pieno pastos:

0405 20 10

– –	Kurių riebumas ne mažesnis kaip 39 % masės, bet mažesnis kaip 60 % masės

0405 20 30

– –	Kurių riebumas ne mažesnis kaip 60 % masės, bet ne didesnis kaip 75 % masės

0501 00 00

Neapdoroti žmonių plaukai, plauti arba neplauti, valyti arba nevalyti; žmonių plaukų atliekos

0502

Kiaulių arba šernų šeriai ir plaukai; barsukų plaukai ir kiti plaukai, naudojami šepečiams ir teptukams gaminti; šių šerių arba plaukų atliekos

0505

Paukščių odos ir kitos jų kūno dalys su plunksnomis arba pūkais; plunksnos ir plunksnų dalys (su pakirptais arba nepakirptais kraštais) bei pūkai, toliau neapdoroti, išskyrus jų išvalymą, dezinfekavimą arba paruošimą laikyti; plunksnų arba plunksnų dalių milteliai ir atliekos

0506

Kaulai ir ragų šerdys, neapdoroti, be riebalų, paprastai apdoroti (bet neišpjauti pagal formą), apdoroti rūgštimi ar deželatinizuoti; šių produktų milteliai ir atliekos

0507

Dramblio kaulas, vėžlių šarvai, banginių ūsai ir banginių ūsų šeriai, ragai, elnių ragai, kanopos, nagai ir snapai, neapdoroti arba paprastai apdoroti, bet neišpjauti pagal formą; šių produktų milteliai ir atliekos

0508 00 00

Koralai ir panašios medžiagos, neapdorotos arba paprastai apdorotos, bet neapdorotos kitu būdu; moliuskų geldelės, vėžiagyvių arba dygiaodžių kiautai, sepijų skeleto plokštelės, neapdorotos arba paprastai apdorotos, bet neišpjautos pagal formą, jų milteliai ir atliekos

0510 00 00

Pilkoji ambra, bebrų muskusas, cibetas ir muskusas; ispaniniai vabalai; tulžis, džiovinta arba nedžiovinta; liaukos ir kiti gyvūniniai produktai, naudojami farmacijos preparatams gaminti, švieži, šaldyti, užšaldyti arba kitu būdu konservuoti neilgam laikymui

0511

Gyvūniniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje, nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 arba 3 skirsnyje, netinkami vartoti žmonių maistui:

–

Kiti:

0511 99

– –

Kiti:

– – –

Gyvūninės kilmės gamtinės pintys:

0511 99 31

– – – –

Žaliava

0511 99 39

– – – –

Kitos

0710

Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos:

0710 40 00

–	Cukriniai kukurūzai

0711

0711 90

–	Kitos daržovės; daržovių mišiniai:

– –

Daržovės:

0711 90 30

– – –

Cukriniai kukurūzai

0903 00 00

Matė

1212

–	Jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai:

1212 29 00

– –

Kiti

1302

Augalų syvai ir ekstraktai; pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai; agaras ir kitos augalinės gleivės bei tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti, iš augalinių produktų:

–	Augalų syvai ir ekstraktai:

1302 12 00

– –	Saldišaknės

1302 13 00

– –

Apynių

1302 19

– –

Kiti:

1302 19 20

– – –

Ephedra genties augalų

1302 19 70

– – –

Kiti

1302 20

–	Pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai

100

–	Augalinės gleivės ir tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti:

1302 31 00

– –

Agaras

1302 32

– –	Gleivės ir tirštikliai iš saldžiavaisio pupmedžio vaisių, saldžiavaisio pupmedžio vaisių sėklų arba siampupės sėklų, modifikuoti arba nemodifikuoti:

1302 32 10

– – –

Iš saldžiavaisio pupmedžio vaisių ir saldžiavaisio pupmedžio vaisių sėklų

1401

Augalinės medžiagos, daugiausia tinkamos pynimui (pavyzdžiui, bambukai, rotangai (rattans), nendrės, meldai, gluosnių, karklų arba žilvičių vytelės, rafija, valyti, balinti arba dažyti javų šiaudai bei liepų karnos)

1404

Augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje

1505 00

Avių prakaitiniai riebalai ir iš jų gaunamos riebalų medžiagos (įskaitant lanoliną)

1506 00 00

Kiti gyvūniniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1515

Kiti nelakieji augaliniai riebalai ir aliejus (įskaitant simondsijų aliejų) ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti:

1515 90

–

Kiti:

1515 90 11

– –	Tungų aliejus; simondsijų ir oiticikų aliejus; mirtų vaškas ir japoniškas vaškas; jų frakcijos

1516

1516 20

–	Augaliniai riebalai ir aliejus ir jų frakcijos:

1516 20 10

– –	Sukietintasis ricinos aliejus, vadinamas „opaliniu vašku“

1517

1517 10

–	Margarinas, išskyrus skystąjį margariną

100

1517 90

–

Kiti:

1517 90 10

– –	Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų

100

– –

Kiti:

1517 90 93

– – –

Valgomieji mišiniai arba preparatai, naudojami formoms tepti

1518 00

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus klasifikuojamus 1516 pozicijoje; nevalgomieji gyvūninių arba augalinių riebalų, aliejaus arba įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejų frakcijų mišiniai arba preparatai, nenurodyti kitoje vietoje

1520 00 00

Neapdorotas glicerolis; glicerolio vandenys ir glicerolio šarmai

1521

Augalinis vaškas (išskyrus trigliceridus), bičių vaškas, kitas vabzdžių vaškas ir spermacetas, rafinuoti arba nerafinuoti, dažyti arba nedažyti

1522 00

Degra; riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos:

1522 00 10

–

Degra

1702

1702 50 00

–	Chemiškai gryna fruktozė

1702 90

–	Kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 % sausosios medžiagos masės:

1702 90 10

– –	Chemiškai gryna maltozė

100

1704

Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos

1803

Kakavos pasta, iš kurios pašalinti arba nepašalinti riebalai

1804 00 00

Kakavos sviestas, riebalai ir aliejus

1805 00 00

Kakavos milteliai, į kuriuos nepridėta cukraus arba kitų saldiklių

1806

Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos:

1806 10

–	Kakavos milteliai, į kuriuos pridėta cukraus arba kitų saldiklių

1806 20

–	Kiti gaminiai, turintys briketų, plytelių arba juostelių (batonėlių) pavidalą, kurių masė didesnė kaip 2 kg, taip pat skysti gaminiai, pastos, milteliai, granulės arba kito pavidalo gaminiai, sudėti į talpyklas arba tiesiogiai supakuoti į pakuotes ir kurių masė didesnė kaip 2 kg

–	Kiti, turintys briketų, plytelių arba juostelių (batonėlių) pavidalą:

1806 31 00

– –

Įdaryti

1806 32

– –

Neįdaryti

1806 90

–

Kiti

1901

Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje

1902

Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, lakštiniai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas:

–	Tešlos gaminiai, nevirti, neįdaryti ir neparuošti kitu būdu:

1902 11 00

– –	Su kiaušiniais

1902 19

– –

Kiti

1902 20

–	Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu:

1902 20 10

– –	Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % masės žuvų, vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių

1902 20 30

– –	Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % masės dešros ir panašių produktų, bet kurios rūšies mėsos ir mėsos subproduktų, įskaitant bet kurios rūšies ar kilmės riebalus

100

– –

Kiti:

1902 20 91

– – –

Virti

1902 20 99

– – –

Kiti

1902 30

–	Kiti tešlos gaminiai

1902 40

–

Kuskusas

1903 00 00

Tapijoka ir iš krakmolo pagaminti jos pakaitalai, turintys dribsnių, grūdelių, žirnelių, išsijų arba panašų pavidalą

1904

Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje

100

1905

Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai

2001

Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi:

2001 90

–

Kiti:

2001 90 30

– –	Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata)

2001 90 40

– –	Dioskorėjos, batatai ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės

2001 90 92

– –	Atogrąžų vaisiai ir atogrąžų riešutai; palmių šerdys

2004

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:

2004 10

–

Bulvės:

– –

Kitos:

2004 10 91

– – –

Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą

2004 90

–	Kitos daržovės ir daržovių mišiniai:

2004 90 10

– –	Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata)

2005

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:

2005 20

–

Bulvės:

2005 20 10

– –	Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą

2005 80 00

–	Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata):

2008

Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje:

–	Riešutai, žemės riešutai ir kitos sėklos, sumaišyti arba nesumaišyti:

2008 11

– –	Žemės riešutai:

2008 11 10

– – –

Žemės riešutų sviestas

–	Kiti, įskaitant mišinius, išskyrus klasifikuojamus 2008 19 subpozicijoje:

2008 91 00

– –	Palmių šerdys

2008 99

– –

Kiti:

– – –

Į kuriuos nepridėta alkoholio:

– – – –

Kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus:

2008 99 85

– – – – –

Kukurūzai, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata)

2008 99 91

– – – – –

Dioskorėjos, batatai ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės

2101

Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai

2102

Mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai

100

2103

Padažai ir jų pusgaminiai (koncentratai); sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai; garstyčių miltai ir rupiniai bei paruoštos garstyčios:

2103 10 00

–	Sojos padažas

2103 20 00

–	Pomidorų kečupas (ketchup) ir kiti pomidorų padažai

100

2103 30

–	Garstyčių miltai ir rupiniai bei paruoštos garstyčios

2103 90

–

Kiti:

2103 90 10

– –	Aštrus mangų džemas (chutney), skystas

2103 90 30

– –	Aromatiniai kartimai, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra nuo 44,2 % iki 49,2 % tūrio ir kurių sudėtyje yra nuo 1,5 % iki 6 % masės gencijono, prieskonių ir įvairių sudėtinių dalių, taip pat nuo 4 % iki 10 % cukraus, induose, kurių talpa ne didesnė kaip 0,5 litro

2103 90 90

– –

Kiti:

2103909010

– – –

Prieskoninių augalų mišinys, kuriame daugiausia pipirų

2103909050

– – –

Majonezas

100

2103909090

– – –

Kiti

2104

Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai (koncentratai); homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai:

2104 10 00

–	Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai (koncentratai)

2104 20 00

–	Homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai

2105 00

Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos

2106

Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje:

2106 10

–	Baltymų koncentratai ir tekstūruotos baltyminės medžiagos

2106 90

–

Kiti:

2106 90 20

– –	Sudėtiniai alkoholiniai preparatai, vartojami gėrimų gamyboje, išskyrus preparatus, daugiausia sudarytus iš kvapiųjų medžiagų

– –

Kiti:

2106 90 92

– – –

Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo

2106 90 98

– – –

Kiti

2201

Vandenys, įskaitant gamtinius arba dirbtinius mineralinius vandenis, ir gazuotieji vandenys, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių bei aromatinių medžiagų; ledas ir sniegas

2202

Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, išskyrus vaisių arba daržovių sultis, klasifikuojamas 2009 pozicijoje

2203 00

Salyklinis alus

2205

Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti augalais arba aromatinėmis medžiagomis

2207

Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kurio stiprumo spiritai

2208

Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai

2402

Cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, cigarilės ir cigaretės su tabaku arba tabako pakaitalais

2403

Kitas perdirbtas tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai; „homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas; tabako ekstraktai ir esencijos

100

2905

Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai:

–	Kiti polihidroksiliniai alkoholiai:

2905 43 00

– –

Manitolis

2905 44

– –	D-gliucitolis (sorbitolis)

2905 45 00

– –	Glicerolis

3301

Eteriniai aliejai (deterpenuoti arba nedeterpenuoti), įskaitant konkretus ir absoliutus; kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); ekstrahuotosios aliejingos dervos (oleorezinai); eterinių aliejų koncentratai riebaluose, nelakiuosiuose aliejuose, vaškuose arba panašiose medžiagose, gauti anfleražo arba maceravimo būdu; šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai; eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai:

3301 90

–

Kiti

3302

Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje:

3302 10

–	Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje:

– –	Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje:

– – –

Preparatai, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos:

3302 10 10

– – – –

Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 0,5 % tūrio

– – – –

Kiti:

3302 10 21

– – – – –

3302 10 29

– – – – –

Kiti

3501

Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai:

3501 10

–

Kazeinas

3501 90

–

Kiti:

3501 90 90

– –

Kiti

3505

Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai (pavyzdžiui, paželatinuoti arba esterinti krakmolai); klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų, dekstrinų arba kitų modifikuotų krakmolų

3809

Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažyti arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje:

3809 10

–	Daugiausia iš krakmolingų medžiagų

3823

Pramoninės riebalų monokarboksirūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant; pramoniniai riebalų alkoholiai

3824

Paruošti liejimo formų arba gurgučių rišikliai; chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje:

3824 60

–	Gliucitolis (sorbitolis), išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje

0“

VI PRIEDAS

„III PRIEDAS

Į BUVUSIĄJĄ JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKĄ MAKEDONIJĄ IMPORTUOJAMOMS EUROPOS SĄJUNGOS KILMĖS PREKĖMS TAIKOMI MUITAI (NULINIS TARIFAS PAGAL TARIFINES KVOTAS)

KN kodas

Aprašymas

Metinė tarifinė kvota

(tonomis)

Taikomas muitas

(% DPS)

0403

370

0403 10

–

Jogurtas:

– –	Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

– – –

Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių riebumas:

0403 10 51

– – – –

Ne didesnis kaip 1,5 % masės

0403 10 53

– – – –

Didesnis kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės

– – –

Kiti, kurių riebumas:

0403 10 91

– – – –

Ne didesnis kaip 3 % masės

0403 10 93

– – – –

Didesnis kaip 3 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

0403 10 99

– – – –

Didesnis kaip 6 % masės

0403 90

–

Kiti:

– –	Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

– – –

Kiti, kurių riebumas:

0403 90 91

– – – –

Ne didesnis kaip 3 % masės

0403 90 93

– – – –

Didesnis kaip 3 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

1517

450

1517 10

–	Margarinas, išskyrus skystąjį margariną

1704

Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos:

385

1704 90

–

Kiti

1806

Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos:

1 150

1806 20

–	Kiti gaminiai, turintys briketų, plytelių arba juostelių (batonėlių) pavidalą, kurių masė didesnė kaip 2 kg, taip pat skysti gaminiai, pastos, milteliai, granulės arba kito pavidalo gaminiai, sudėti į talpyklas arba tiesiogiai supakuoti į pakuotes ir kurių masė didesnė kaip 2 kg

–	Kiti, turintys briketų, plytelių arba juostelių (batonėlių) pavidalą:

1806 31 00

– –

Įdaryti

1806 32

– –

Neįdaryti

1806 90

–

Kiti

1902

215

1905

1 435

2102

Mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai:

850

2102 10

–	Aktyviosios mielės

2102

Mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai:

2102 30 00

–	Paruošti kepimo milteliai

2103

Padažai ir jų pusgaminiai (koncentratai); sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai; garstyčių miltai ir rupiniai bei paruoštos garstyčios:

100

2104

Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai (koncentratai); homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai:

450

2104 10 00

–	Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai (koncentratai)

2201

Vandenys, įskaitant gamtinius arba dirbtinius mineralinius vandenis, ir gazuotieji vandenys, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių bei aromatinių medžiagų; ledas ir sniegas

1 050

2202

1 670

2402

Cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, cigarilės ir cigaretės su tabaku arba tabako pakaitalais:

100

2402 20

–	Cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako

Į BUVUSIĄJĄ JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKĄ MAKEDONIJĄ IMPORTUOJAMOMS EUROPOS SĄJUNGOS KILMĖS PREKĖMS TAIKOMI MUITAI (NUOLAIDOS PAGAL TARIFINES KVOTAS) (1)

KN kodas

Aprašymas

Metinė tarifinė kvota

(tonomis)

Taikomas muitas

2201

Vandenys, įskaitant gamtinius arba dirbtinius mineralinius vandenis, ir gazuotieji vandenys, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių bei aromatinių medžiagų; ledas ir sniegas

150

12 %

2402

Cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, cigarilės ir cigaretės su tabaku arba tabako pakaitalais:

270

27 %

2402 20

–	Cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako“

(1) Muitas, taikytinas viršijus kiekius, yra nustatytas II priede.

VII PRIEDAS

„1.

Šiems į Europos Sąjungą importuojamiems buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės produktams taikomos toliau nustatytos nuolaidos:

KN kodas	Aprašymas	Taikomas muitas	Kiekis 2013 m. (hl)	Metiniai koregavimai nuo 2014 m. (hl)	Specialiosios nuostatos
ex 2204 10	Rūšinis putojantis vynas	Netaikoma	85 000	+ 6 000	(1)
ex 2204 21	Vynas iš šviežių vynuogių
ex 2204 29	Vynas iš šviežių vynuogių	Netaikoma	395 000	– 6 000	(1)

„3.

Šiems į buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją importuojamiems Europos Sąjungos kilmės produktams taikomos toliau nustatytos nuolaidos:

KN kodas	Aprašymas	Taikomas muitas	Kiekis 2013 m. (hl)	Metiniai koregavimai nuo 2014 m. (hl)	Specialiosios nuostatos
ex 2204 10	Rūšinis putojantis vynas	Netaikoma	13 800	+ 300
ex 2204 21	Vynas iš šviežių vynuogių“

(1) Vienos iš susitariančiųjų šalių prašymu gali būti konsultuojamasi dėl kvotų pakeitimo perkeliant ex 2204 29 pozicijai taikomos kvotos didesnius kaip 6 000 hl kiekius į ex 2204 10 ir ex 2204 21 pozicijoms taikomus kvotos kiekius.“

VIII PRIEDAS

„4 PROTOKOLAS

IV PRIEDAS

SĄSKAITOS FAKTŪROS DEKLARACIJOS TEKSTAS

Sąskaitos faktūros deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti surašyta pagal išnašose nustatytus reikalavimus. Išnašų teksto pateikti nereikia.

Tekstas bulgarų kalba

Износителят на продуктите, обхванати от този документ (митническо разрешение № … (1)) декларира, че освен където ясно е отбелязано друго, тези продукти са с … (2) преференциален произход.

Tekstas ispanų kalba

El exportador de los productos incluidos en el presente documento (autorización aduanera no … (1)) declara que, salvo indicación en sentido contrario, estos productos gozan de un origen preferencial … (2).

Tekstas čekų kalba

Vývozce výrobků uvedených v tomto dokumentu (číslo povolení … (1)) prohlašuje, že kromě zřetelně označených, mají tyto výrobky preferenční původ v … (2).

Tekstas danų kalba

Eksportøren af varer, der er omfattet af nærværende dokument, (toldmyndighedernes tilladelse nr. … (1)), erklærer, at varerne, medmindre andet tydeligt er angivet, har præferenceoprindelse i … (2).

Tekstas vokiečių kalba

Der Ausführer (Ermächtigter Ausführer; Bewilligungs-Nr. … (1)) der Waren, auf die sich dieses Handelspapier bezieht, erklärt, dass diese Waren, soweit nicht anderes angegeben ist, präferenzbegünstigte … (2) Ursprungswaren sind.

Tekstas estų kalba

Käesoleva dokumendiga hõlmatud toodete eksportija (tolli kinnitus nr. … (1)) deklareerib, et need tooted on … (2) sooduspäritoluga, välja arvatud juhul, kui on selgelt näidatud teisiti.

Tekstas graikų kalba

Ο εξαγωγέας των προϊόντων που καλύπτονται από το παρόν έγγραφο (άδεια τελωνείου υπ'αριθ. … (1)) δηλώνει ότι, εκτός εάν δηλώνεται σαφώς άλλως, τα προϊόντα αυτά είναι προτιμησιακής καταγωγής … (2).

Tekstas anglų kalba

The exporter of the products covered by this document (customs authorisation No … (1)) declares that, except where otherwise clearly indicated, these products are of … (2) preferential origin.

Tekstas prancūzų kalba

L'exportateur des produits couverts par le présent document (autorisation douanière no … (1)) déclare que, sauf indication claire du contraire, ces produits ont l'origine préférentielle … (2).

Tekstas kroatų kalba

Izvoznik proizvoda obuhvaćenih ovom ispravom (carinsko ovlaštenje br. … (1)) izjavljuje da su, osim ako je drukčije izričito navedeno, ovi proizvodi … (2) preferencijalnog podrijetla.

Tekstas italų kalba

L'esportatore delle merci contemplate nel presente documento (autorizzazione doganale n. … (1)), dichiara che, salvo indicazione contraria, le merci sono di origine preferenziale … (2).

Tekstas latvių kalba

To produktu eksportētājs, kuri ietverti šajā dokumentā (muitas atļauja Nr. … (1)), deklarē, ka, izņemot tur, kur ir citādi skaidri noteikts, šiem produktiem ir preferenciāla izcelsme … (2).

Tekstas lietuvių kalba

Šiame dokumente išvardytų produktų eksportuotojas (muitinės liudijimo Nr … (1)) deklaruoja, kad, jeigu kitaip nenurodyta, tai yra … (2) preferencinės kilmės produktai.

Tekstas vengrų kalba

A jelen okmányban szereplő áruk exportőre (vámfelhatalmazási szám: … (1)) kijelentem, hogy egyértelmű eltérő jelzés hiányában az áruk preferenciális … (2) származásúak.

Tekstas maltiečių kalba

L-esportatur tal-prodotti koperti b'dan id-dokument (awtorizzazzjoni tad-dwana nru. … (1)) jiddikjara li, ħlief fejn indikat b'mod ċar li mhux hekk, dawn il-prodotti huma ta' oriġini preferenzjali … (2).

Tekstas olandų kalba

De exporteur van de goederen waarop dit document van toepassing is (douanevergunning nr. … (1)), verklaart dat, behoudens uitdrukkelijke andersluidende vermelding, deze goederen van preferentiële … oorsprong zijn (2).

Tekstas lenkų kalba

Eksporter produktów objętych tym dokumentem (upoważnienie władz celnych nr … (1)) deklaruje, że z wyjątkiem gdzie jest to wyraźnie określone, produkty te mają … (2) preferencyjne pochodzenie.

Tekstas portugalų kalba

O abaixo assinado, exportador dos produtos abrangidos pelo presente documento (autorização aduaneira n.o … (1)), declara que, salvo indicação expressa em contrário, estes produtos são de origem preferencial … (2).

Tekstas rumunų kalba

Exportatorul produselor ce fac obiectul acestui document (autorizația vamală nr. … (1)) declară că, exceptând cazul în care în mod expres este indicat altfel, aceste produse sunt de origine preferențială … (2).

Tekstas slovakų kalba

Vývozca výrobkov uvedených v tomto dokumente (číslo povolenia … (1)) vyhlasuje, že okrem zreteľne označených, majú tieto výrobky preferenčný pôvod v … (2).

Tekstas slovėnų kalba

Izvoznik blaga, zajetega s tem dokumentom (pooblastilo carinskih organov št … (1)) izjavlja, da, razen če ni drugače jasno navedeno, ima to blago preferencialno … (2) poreklo.

Tekstas suomių kalba

Tässä asiakirjassa mainittujen tuotteiden viejä (tullin lupa n:o … (1)) ilmoittaa, että nämä tuotteet ovat, ellei toisin ole selvästi merkitty, etuuskohteluun oikeutettuja … alkuperätuotteita (2).

Tekstas švedų kalba

Exportören av de varor som omfattas av detta dokument (tullmyndighetens tillstånd nr. … (1)) försäkrar att dessa varor, om inte annat tydligt markerats, har förmånsberättigande … ursprung (2).

Tekstas buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kalba

Извозникот на производите што ги покрива овоj документ (царинскo одобрение бр. … (1)) изjавува дека, освен ако тоа не е jасно поинаку назначено, овие производи се со … (2) преференциjaлно потекло.

(3)

(Vieta ir data)

(4)

(Eksportuotojo parašas. Be to, deklaraciją pasirašančio asmens pavardė turi būti parašyta įskaitomai)

(1) Kai sąskaitos faktūros deklaraciją rengia patvirtintas eksportuotojas, šioje vietoje turi būti įrašytas patvirtinto eksportuotojo leidimo numeris. Kai sąskaitos faktūros deklaraciją rengia ne patvirtintas eksportuotojas, žodžiai skliausteliuose praleidžiami arba ši vieta paliekama tuščia.

(2) Nurodoma produktų kilmė. Kai visa sąskaitos faktūros deklaracija arba jos dalis yra susijusi su Seutos arba Melilijos kilmės produktais, eksportuotojas turi juos aiškiai pažymėti raidėmis „CM“ dokumente, kuriame rengiama deklaracija.

(3) Šių nuorodų gali nebūti, jei informacija yra pačiame dokumente.

(4) Tuo atveju, kai eksportuotojas neprivalo pasirašyti, atleidimas nuo parašo taip pat reiškia atleidimą nuo pasirašančiojo vardo ir pavardės nuorodos.“

18.9.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/53

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 134/14/COL

2014 m. kovo 26 d.

kuriuo 95-ąjį kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės taisyklės valstybės pagalbos srityje, nustatant naujas valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams gaires (2014 m. filmų ir garso ir vaizdo kūrinių gairės)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (INSTITUCIJA),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (EEE susitarimas), ypač į 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas), ypač į jo 24 straipsnį ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą,

kadangi:

pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 24 straipsnį Institucija įgyvendina EEE susitarimo nuostatas dėl valstybės pagalbos;

pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies b punktą Institucija skelbia pranešimus arba gaires dėl EEE susitarime nagrinėjamų klausimų, jei tai aiškiai numatyta tame susitarime arba Priežiūros institucijos ir Teismo susitarime arba jei Institucija mano tai esant reikalinga;

2013 m. lapkričio 15 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams, kuris įsigaliojo 2013 m. lapkričio 16 d. (1);

šis komunikatas svarbus ir Europos ekonominei erdvei;

pagal EEE susitarimo 1 straipsnyje nustatytą vientisumo tikslą reikia užtikrinti, kad EEE valstybės pagalbos taisyklės būtų vienodai taikomos visoje Europos ekonominėje erdvėje;

pagal EEE susitarimo XV priedo pabaigoje esančio skyriaus „BENDROSIOS NUOSTATOS“ II punktą Institucija, pasikonsultavusi su Komisija, turi priimti aktus, atitinkančius Europos Komisijos priimtus aktus;

PASIKONSULTAVUSI su Europos Komisija;

PASIKONSULTAVUSI su ELPA valstybėmis šiuo klausimu 2014 m. vasario 13 d. raštais,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalbos gairės iš dalies keičiamos nustatant naujas valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams gaires (toliau – 2014 m. Filmų ir garso ir vaizdo kūrinių gairės).

Naujos gairės pateiktos priede ir sudaro neatskiriamą šio sprendimo dalį.

2 straipsnis

Šio sprendimo tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 26 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Oda Helen SLETNES

Pirmininkė

Frank BÜCHEL

Kolegijos narys

(1) OL C 332, 2013 11 15, p. 1.

PRIEDAS

IV DALIS. KONKREČIOS SEKTORIAUS TAISYKLĖS

Valstybės pagalba filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (1)

(2014 m. filmų ir garso ir vaizdo kūrinių gairės)

1. ĮŽANGA

(1)

Formuojant Europos tapatybę svarbus vaidmuo tenka garso ir vaizdo kūriniams, ypač filmams. Jie atspindi Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių ir regionų įvairių tradicijų ir istorijų kultūrinę įvairovę. Garso ir vaizdo kūriniai yra ir ekonominis produktas, teikiantis didelių gerovės kūrimo ir užimtumo galimybių, ir kultūrinis produktas, atspindintis ir formuojantis mūsų visuomenes.

(2)

Iš garso ir vaizdo kūrinių dėl jų kūrimo kainos ir kultūrinės reikšmės ypač svarbūs yra filmai. Filmų kūrimo biudžetai yra daug didesni nei kitų garso ir vaizdo kūrinių; filmai žymiai dažniau kuriami bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, ir jų naudojimo trukmė yra ilgesnė. Būtent filmai susiduria su stipria ne Europos produkcijos konkurencija. Kita vertus, Europos garso ir vaizdo kūrinių apyvarta už kilmės šalies ribų yra nedidelė.

(3)

Tokios ribotos apyvartos priežastis – Europos garso ir vaizdo sektoriaus susiskaidymas į nacionalines ar net regionines rinkas. Nors tokios padėties priežastis yra Europos kalbų ir kultūrų įvairovė, artumo principais yra pagrįsta ir viešoji parama Europos garso ir vaizdo kūriniams: teikiant tokią paramą pagal nacionalines, regionines ir vietines finansavimo schemas remiama daug nedidelių gamybos bendrovių.

(4)

Bendrai pripažįstama, kad pagalba yra svarbi siekiant išlaikyti Europos garso ir vaizdo kūrinių gaminimą. Filmų gamintojams yra sudėtinga iš anksto gauti tinkamo lygio komercinę paramą, kuri leistų sukaupti gamybos projektams įgyvendinti reikalingą finansinį paketą. Dėl to, kad sektoriaus veikla ir projektai siejami su didele rizika, ir sektorius nėra laikomas pelningu, jis yra priklausomas nuo valstybės pagalbos. Jei filmų finansavimas būtų paliktas vien rinkai, daugelis jų nebūtų buvę sukurti, nes, viena vertus, tam reikia didelių investicijų, kita vertus, Europos garso ir vaizdo kūrinių auditorija yra nedidelė. Tokiomis aplinkybėmis ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) ir EEE valstybės, remdamos garso ir vaizdo produkcijos gaminimą, turi užtikrinti, kad būtų išreikšta jų kultūra ir kūrybiškumas, ir atspindėtas Europos kultūros turtingumas.

(5)

Pagal Europos Sąjungos paramos filmų, televizijos ir naujosios žiniasklaidos sektoriams programą MEDIA (2) taikomos įvairios finansavimo schemos, kurių kiekviena skirta skirtingoms garso ir vaizdo sektoriaus sritims: yra schemų, skirtų gamintojams, platintojams, pardavimo agentams, mokymo kursų rengėjams, operatoriams, dirbantiems su naujomis skaitmeninėmis technologijomis, užsakomųjų vaizdo programų paslaugų platformų teikėjams, kino rodytojams ir festivalių, mugių bei reklaminių renginių organizatoriams. Programa skatinamas Europos filmų platinimas ir populiarinimas ypač daug dėmesio skiriant ne nacionalinio turinio Europos filmams. Tie veiksmai bus tęsiami pagal MEDIA paprogramę, kuri yra naujos Europos kultūros ir kūrybinių sektorių rėmimo programos „Kūrybiška Europa“ dalis.

2. KODĖL REIKIA KONTROLIUOTI VALSTYBĖS PAGALBĄ FILMAMS IR KITIEMS GARSO IR VAIZDO KŪRINIAMS?

(6)

EEE valstybės įgyvendino įvairias paramos priemones, skirtas remti filmų, TV programų ir kitų garso ir vaizdo kūrinių gaminimui. EEE valstybės kasmet, taikydamos nacionalines, regionines ir vietines paramos schemas, filmų paramai skiria dideles pinigų sumas. Tokios priemonės taikomos dėl kultūrinių ir pramoninių sumetimų. Jų pagrindinis su kultūra susijęs tikslas – užtikrinti, kad filmais ir televizijos garso ir vaizdo priemonėmis būtų parodoma nacionalinė bei regioninė kultūra ir išreiškiamas kūrybinis potencialas. Kita vertus, šiomis priemonėmis siekiama sukurti kritinę veiklos masę, kurios reikia dinamizmui pasiekti, kad sektorius būtų vystomas ir konsoliduojamas kuriant tvirto pagrindo gamybos įmones ir formuojant nuolatinį žmogiškųjų įgūdžių ir patirties rezervą.

(7)

Gaudama tokią paramą Europa tapo viena didžiausių filmų gamintojų pasaulyje. 2012 m. Europos filmuotų pramogų garso ir vaizdo rinka įvertinta 17 mlrd. EUR (3). EEE garso ir vaizdo sektoriuje dirba daug žmonių (4).

(8)

Dėl to filmų gaminimas ir platinimas yra ne tik svarbi kultūrinė veikla, bet ir svarbi ekonominė veikla. Be to, filmų gamintojai aktyviai veikia tarptautiniu lygmeniu, o garso ir vaizdo kūriniais prekiaujama tarptautiniu mastu. Tai reiškia, kad tokia pagalba, teikiama dotacijomis ir mokesčių paskatomis, ar kitų tipų finansinė parama gali paveikti EEE valstybių tarpusavio prekybą. Tokią paramą gaunantys gamintojai ir garso ir vaizdo kūriniai greičiausiai turės finansinį, taigi, ir konkurencinį pranašumą, palyginti su tais, kuriems tokia parama neskiriama. Taigi tokia parama gali iškreipti konkurenciją ir yra laikoma valstybės pagalba pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimo) 61 straipsnio 1 dalį. Todėl pagal EEE susitarimo 62 straipsnį Institucija privalo įvertinti, ar pagalba garso ir vaizdo sektoriui yra suderinama su EEE rinka, kaip ir tais atvejais, kai ji teikia pagalbą kitiems sektoriams.

(9)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies nuostata draudžiama valstybei ar iš valstybės išteklių teikti pagalbą, kuri iškraipo arba gali iškraipyti EEE valstybių tarpusavio konkurenciją ir prekybą. Tačiau tam tikrai valstybės pagalbai Institucija gali šio draudimo netaikyti. Viena iš šių išimčių nurodyta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte dėl pagalbos, skirtos tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei tokia pagalba neigiamai nepaveikia prekybos sąlygų taip, kad būtų pakenkta bendram interesui.

(10)

Būtinybė stiprinti bendradarbiavimą kultūros srityje pripažįstama EEE susitarimo 31 protokolo 13 straipsnyje. EEE susitarime nenumatytas išimties kultūrai taikymas, kaip ir SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte, kuriame numatyta speciali išimties taikymo SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytam bendro nesuderinamumo principui galimybė, kai teikiama pagalba kultūrai skatinti. Tačiau Institucija mano, kad remiantis jos nuolatine praktika, (5) filmų ir kitų garso ir vaizdo kūrinių paramos priemonės gali būti patvirtintos kultūros tikslais pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Atlikdama vertinimą, Institucija taikys tuos pačius kriterijus, kaip ir Europos Komisija SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkto tikslais.

(11)

Pagalba garso ir vaizdo kūriniams padeda palaikyti vidutinės trukmės ir ilgalaikį Europos filmų ir garso ir vaizdo sektorių tvarumą visose EEE valstybėse ir plėsti Europos auditorijoms pateikiamų ir pasirinktinų kūrinių kultūrinę įvairovę.

(12)

Norvegija ir Islandija, kaip UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo šalys, yra pasirengusios į savo politikos kryptis integruoti kultūrinį matmenį, kaip gyvybiškai svarbų elementą (6).

3. NUO 2001 M. ĮVYKĘ POKYČIAI

(13)

2001 m. komunikate dėl kino (7) Europos Komisija nustatė valstybės pagalbos filmų ir kitų garso ir vaizdo kūrinių gamybai vertinimo kriterijus. Tų kriterijų galiojimas buvo pratęstas 2004 m. (8), 2007 m. (9) ir 2009 m. (10), jie nustojo galioti 2012 m. gruodžio 31 d. Institucijos gairės dėl valstybės pagalbos kinematografijos ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (toliau – Institucijos 2008 m. gairės) pirmą kartą buvo parengtos 2008 m. ir buvo pagrįstos pirmiau nurodytais Europos Komisijos komunikatais, paskelbtais 2001, 2004 ir 2007 m. (11) Dabartinėse gairėse laikomasi pagrindinių 2001 m. komunikato ir Institucijos 2008 m. gairių teiginių ir kartu atsižvelgiama į tendencijas, susiformavusias po 2001 m.

(14)

Iš pagalbos schemų, kurias Komisija ir Institucija patvirtino nuo to laiko, kai įsigaliojo 2001 m. taisyklės, matyti, kad EEE valstybės taiko labai įvairius pagalbos mechanizmus ir sąlygas. Daugelyje schemų laikomasi modelio, kuriam pritaikyti 2001 m. komunikate nurodyti vertinimo kriterijai: dotacijos skiriamos atrinktų filmų gamybai, o didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama kaip pagalbos gavėjo gamybos biudžeto procentinė dalis. Tačiau vis daugiau EEE valstybių pradėjo taikyti schemas, kuriose pagalbos dydis apibrėžiamas kaip gamybinės veiklos, kuri vykdoma tik dotaciją skiriančioje EEE valstybėje, procentinė išlaidų dalis. Tos schemos dažnai taikomos kaip mokesčio lengvata arba kitu būdu, kuris automatiškai taikomas pagalbos gavimo kriterijus atitinkančiam filmui. Palyginti su filmų fondais, kurie teikia paramą atskiriems filmams pagal pateiktą paraišką, šios automatiškai taikomos schemos suteikia galimybę filmų gamintojams dar filmo planavimo ir kūrimo etape įtraukti numatomo dydžio finansavimą.

(15)

Kalbant apie remiamos veiklos mastą, reikia pasakyti, kad kai kurios EEE valstybės remia ne tik filmų gaminimo veiklą. Tai apima filmų platinimo pagalbą arba pagalbą kino teatrams, pavyzdžiui, remiant kaimo vietovių kino teatrus ar nekomercinius kino teatrus apskritai arba padengiant jų renovacijos ir modernizacijos, įskaitant perėjimą prie skaitmeninio demonstravimo, išlaidas. Kai kurios EEE valstybės remia garso ir vaizdo projektus, kurie neatitinka įprastos filmų ir TV gamybos koncepcijos, visų pirma tokius interaktyvius produktus kaip transmedijos (angl. transmedia) arba žaidimai. Tokiais atvejais, siekdama įvertinti pagalbos, apie kurią jai buvo pranešta, reikalingumą, proporcingumą ir tinkamumą, Komisija ir Institucija taikė Komunikate dėl kino ir Institucijos 2008 m. gairėse pateiktus kriterijus. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad išaugo EEE valstybių konkurencija siekiant pritraukti trečiųjų šalių didžiųjų filmų gamybos įmonių vietos investicijas. Šie klausimai nebuvo aptarti nei 2001 m. komunikate, nei Institucijos 2008 m. gairėse.

(16)

Jau 2001 m. komunikate paskelbta, kad Komisija persvarstys didžiausią pagal valstybės pagalbos taisykles šiame sektoriuje leidžiamą su teritorinėmis išlaidomis susijusių įsipareigojimų lygį. Pagal įsipareigojimus, susijusius su teritorinėmis išlaidomis, filmų finansavimo schemose reikalaujama, kad tam tikra remiamo filmo biudžeto dalis būtų išleista pagalbą teikiančioje EEE valstybėje. 2004 m. komunikate, kuriuo pratęsiamas kriterijų galiojimas, nustatyta, kad su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai filmų finansavimo schemose turi būti papildomai vertinami siekiant nustatyti, ar laikomasi Sutartyje išdėstytų vidaus rinkos principų. Reikėtų taip pat atsižvelgti į 2001 m. ir vėlesnę Teisingumo Teismo ir ELPA Teismo praktiką dėl vidaus rinkos svarbos, kai tai susiję su prekių ir paslaugų kilmės taisyklėmis (12).

(17)

Todėl 2009 m. pratęsdama 2001 m. Komunikate dėl kino pateiktų valstybės pagalbos vertinimo kriterijų galiojimą, Komisija nurodė, kad reikia išsamiau apsvarstyti šių pokyčių poveikį ir peržiūrėti vertinimo kriterijus.

4. SPECIFINIAI POKYČIAI

(18)

Šiose gairėse aptariami pirmiau nurodyti klausimai ir padaryti 2001 m. komunikato ir Institucijos 2008 m. gairių pakeitimai. Visų pirma, šiose gairėse nagrinėjama valstybės pagalba, teikiama įvairesnei veiklai, pabrėžiama subsidiarumo principo svarba kultūros politikai ir pagrindinių laisvių paisymas (EEE susitarimo 4, 8, 28, 31, 36 ir 40 straipsniai), nustatomas aukštesnis didžiausias pagalbos tarpvalstybinei gamybai intensyvumo lygis ir skiriamas dėmesys kinematografijos paveldo apsaugai ir prieigai prie jo. Komisija ir Institucija mano, kad, atsižvelgiant į pokyčius nuo 2001 m., tie kriterijų pakeitimai yra būtini ir kad jie ateityje padės didinti Europos kūrinių konkurencingumą ir stiprinti bendraeuropinį pobūdį.

4.1. VEIKLOS APIMTIS

(19)

Kalbat apie veiklos, kuriai taikomos šios gairės, apimtį, 2001 m. Komunikate dėl kino ir Institucijos 2008 m. gairėse pateiktuose valstybės pagalbos kriterijuose daugiausiai dėmesio skiriama filmų gamybai. Kaip minėta, kai kurios EEE valstybės vis dėlto teikia paramą ir kitai susijusiai veiklai, konkrečiai, scenarijų rašymui, filmų kūrimui, platinimui arba filmų populiarinimui (įskaitant kino festivalių rengimą). Europos kultūrinės įvairovės, atsispindinčios garso ir vaizdo kūriniuose, apsaugojimo ir skatinimo tikslą galima pasiekti tik tada, jei šiuos kūrinius žiūrovai mato. Skiriant pagalbą vien tik filmų gamybai, kyla grėsmė, kad bus skatinama tik garso ir vaizdo turinio pasiūla neužtikrinant, kad pagamintas garso ir vaizdo kūrinys būtų tinkamai platinamas ir populiarinamas. Todėl tikslinga, kad pagalba apimtų visus filmų kūrimo aspektus: nuo siužeto sumanymo iki pristatymo žiūrovams.

(20)

Sumos, teikiamos kaip pagalba kino teatrams, paprastai yra nedidelės, todėl, pavyzdžiui, kaimo vietovių ir nekomerciniams kino teatrams turėtų būti teikiama pakankama pagalba, atitinkanti de minimis reglamentą (13). Tačiau, jei EEE valstybė gali pagrįsti, kad kino teatrams reikalinga didesnė pagalba, pagalba bus vertinama pagal šias gaires, kaip pagalba kultūrai skatinti pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Pagalba kino teatrams populiarina kultūrą, nes svarbiausia kino teatrų paskirtis – kultūros produkto (filmo) demonstravimas.

(21)

Kai kurios valstybės nusprendė remti garso ir vaizdo projektus, nepriskiriamus įprastai filmų ir TV gamybos koncepcijai. Transmedijų pasakojimas (angl. transmedia storytelling, taip pat žinomas kaip daugiaplatformis pasakojimas (angl. multi-platform storytelling) arba mišrių medijų pasakojimas (angl. cross media storytelling)) – tai būdas skaitmeninėmis technologijomis perteikti pasakojimą įvairiose terpėse ir skirtinga forma, pavyzdžiui, filmuose ir žaidimuose. Svarbu tai, kad šios turinio dalys yra susijusios tarpusavyje (14). Kadangi transmedijų projektai neišvengiamai susiję su filmo gamyba, šiose gairėse filmo produkcijos komponentas laikomas garso ir vaizdo kūriniu.

(22)

Ir, priešingai, nors žaidimai artimiausiais metais gali tapti sparčiausiai augančia masinės žiniasklaidos forma, ne visi žaidimai būtinai atitinka garso ir vaizdo kūriniams arba kultūros produktams taikomus kriterijus. Jiems būdingi kitokie gamybos, platinimo, rinkodaros ir vartojimo aspektai nei filmams. Todėl filmų gamybai skirtos taisyklės negali būti automatiškai taikomos žaidimams. Be to, skirtingai nei filmų ir televizijos sektoriaus atveju, Komisija nėra priėmusi pakankamai sprendimų dėl valstybės pagalbos žaidimams. Todėl šios gairės netaikomos žaidimams teikiamai pagalbai. Bet kokios žaidimus remiančios pagalbos priemonės, neatitinkančios Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) (15) arba de minimis reglamento sąlygų, ir toliau bus vertinamos kiekvienu atveju atskirai. Jeigu gali būti įrodyta, kad žaidimams, skirtiems kultūriniams arba edukaciniams tikslams, būtina taikyti pagalbos schemą, Institucija pagal analogiją taikys šiose gairėse nustatytus pagalbos intensyvumo kriterijus.

4.2. KULTŪROS KRITERIJUS

(23)

Kad garso ir vaizdo sektoriui skiriama pagalba būtų suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, ji turi skatinti kultūrą, o kultūros produkto apibrėžtis pirmiausia yra EEE valstybių atsakomybė. Vertindama garso ir vaizdo sektoriaus paramos schemą, Institucija pripažįsta, kad jos užduotis yra tik patikrinti, ar EEE valstybė taiko atitinkamą veiksmingą tikrinimo mechanizmą, kad išvengtų akivaizdžių klaidų. Tai būtų pasiekta, jeigu būtų taikoma kultūros vertybėmis pagrįsta atrankos procedūra (siekiant nustatyti, kuriems garso ir vaizdo kūriniams reikėtų skirti pagalbą) arba kultūriniai kriterijai, kuriuos turėtų atitikti visi garso ir vaizdo kūriniai, kad jiems būtų skirta pagalba. Atsižvelgdama į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (16), Institucija pažymi, kad tai, kad filmas yra komercinis, nereiškia, kad jis nėra kultūrinis.

(24)

Svarbus kultūrų įvairovės elementas yra kalbų įvairovė; vadinasi, EEE valstybės vienos arba kelių kalbų apsauga ir populiarinimas taip pat padeda populiarinti kultūrą (17). Remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, EEE valstybės kalbos (18) ir kultūros politikos (19) populiarinimas gali būti laikomi svarbiausiu reikalavimu, susijusiu su bendruoju interesu, kuriuo pateisinamas laisvės teikti paslaugas apribojimas. Todėl EEE valstybė gali reikalauti, kad norint gauti pagalbą reikia, inter alia, pagaminti filmą tam tikra kalba, jei nustatoma, kad šis reikalavimas yra būtinas ir tinkamas siekiant kultūros tikslo garso ir vaizdo sektoriuje, be to, šis tikslas gali skatinti konkrečiame regione egzistuojančių skirtingų socialinių, religinių, filosofinių ar kalbinių grupių išraiškos laisvę. Tai, kad toks kriterijus praktiškai gali reikšti pranašumą filmų gamybos įmonėms, kurios dirba kalba, kuriai taikomas tas kriterijus, ko gero, yra neatsiejama nuo siekiamo tikslo (20).

4.3. SU TERITORINĖMIS IŠLAIDOMIS SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

(25)

Pagalbą teikiančių institucijų nustatyti filmų gamintojų įsipareigojimai (vadinamieji su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai) panaudoti tam tikrą filmo gamybos biudžeto dalį tam tikroje teritorijoje sulaukė ypatingo dėmesio nuo tada, kai Europos Komisija pradėjo nagrinėti filmų rėmimo schemas. Pagal 2001 m. Komunikatą dėl kino ir Institucijos 2008 m. gaires EEE valstybėms suteikta teisė reikalauti, kad iki 80 % viso reikiamo filmo biudžeto būtų išleista jų teritorijoje. Jau pačiu schemų, kuriose pagalbos dydis apibrėžiamas kaip gamybinės veiklos, kuri vykdoma dotaciją skiriančioje EEE valstybėje, procentinė išlaidų dalis, modeliu faktiškai siekiama kaip įmanoma daugiau gamybinės veiklos pritraukti į pagalbą teikiančią EEE valstybę ir su išlaidomis susiję teritoriniai reikalavimai yra neatsiejama tų schemų dalis. Dabartinėse gairėse turi būti atsižvelgta į šias dabar galiojančias skirtingų rūšių pagalbos schemas.

(26)

Su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai yra garso ir vaizdo gamybos vidaus rinkos apribojimas. Todėl Komisija užsakė nepriklausomą tyrimą, kad būtų išnagrinėtos garso ir vaizdo produkcijai taikomos teritorinės sąlygos (tyrimas užbaigtas 2008 m. (21)). Kaip nurodyta 2009 m. Komunikate dėl kino, kuriuo pratęsiamas kriterijų galiojimas, apskritai, tyrime nepadaryta galutinių išvadų: nebuvo galima nuspręsti, ar teritorinių sąlygų teigiamas poveikis yra didesnis nei neigiamas poveikis.

(27)

Tačiau tyrime nustatyta, kad šalyse, kuriose taikomos teritorinės sąlygos, filmo gamybos išlaidos yra didesnės nei tose, kur šios sąlygos netaikomos. Tyrimu taip pat nustatyta, kad teritorinės sąlygos gali kelti sunkumų vykdant bendros gamybos projektus ir sumažinti jų veiksmingumą. Apskritai tyrime daroma išvada, kad labiau ribojantys su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai nedaro pakankamai teigiamo poveikio, kad būtų galima pateisinti tolesnį esamų apribojimų lygių taikymą. Jame taip pat neįrodyta, kad teritorinės sąlygos būtinos siekiant išsikeltų tikslų.

(28)

Nacionalinė priemonė, trukdanti naudotis pagrindinėmis teisėmis, kurias garantuoja EEE susitarimas, gali būti taikoma tik tada, jei ji atitinka kelias sąlygas: ja turi būti siekiama svarbiausio tikslo – bendro intereso, ji turi būti tinkama siekiant numatyto tikslo, ir ją taikant neturi būti imamasi platesnių veiksmų, nei yra reikalinga tikslui pasiekti (22). Specifiniai filmų pramonės ypatumai, visų pirma, ypatingas gamybos mobilumas, taip pat kultūrinės įvairovės ir nacionalinės kultūros bei kalbų populiarinimas gali būti laikomi svarbiausiu bendro intereso reikalavimu, pateisinančiu naudojimosi pagrindinėmis laisvėmis apribojimą. Todėl Komisija ir toliau pripažįsta, kad tam tikru mastu tokios sąlygos gali būti reikalingos, siekiant išlaikyti filmų gamybos infrastruktūros kritinę masę pagalbą teikiančioje EEE valstybėje arba regione.

(29)

Vargu, ar kuri nors EEE valstybė nustatė su teritorinėmis išlaidomis susijusius įsipareigojimus, kurie siektų 80 % gamybos biudžeto ribą, nustatytą 2001 m. komunikate ir Institucijos 2008 m. gairėse. Kelios EEE valstybės savo schemose visai nėra numačiusios su teritorinėmis išlaidomis susijusių įsipareigojimų. Daugelis regioninių schemų susietos su pagalbos dydžiu ir jose reikalaujama, kad 100 % ar 150 % tos sumos būtų ar turėtų būti išleista pagalbą teikiančioje EEE valstybėje nekonkretinant subrangovų paslaugų kilmės arba gamybai naudojamų prekių kilmės. Kai kuriose schemose pagalbą gaunantis gamintojas gali mažiausiai 20 % gamybos biudžeto išleisti ne toje EEE valstybėje. Tam tikros EEE valstybės pagalbą filmams modeliuoja kaip tiesiog vietos išlaidų procentinę dalį.

(30)

Išlaidų suma, kuriai taikoma su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai, turėtų būti bent jau proporcinga EEE valstybės faktinio finansinio įsipareigojimo sumai, o ne bendram gamybos biudžetui. To nebūtinai buvo reikalaujama pagal 2001 m. komunikato (23) teritorinį kriterijų arba Institucijos 2008 m. gaires.

(31)

Skirdamos pagalbą filmo gamybai EEE valstybės iš esmės taiko du skirtingus pagalbos mechanizmus:

pagalba skiriama (pvz., tai daro atrankos komisija) kaip tiesioginės dotacijos, apskaičiuojamos kaip gamybos biudžeto procentinis dydis, ir

pagalba skiriama ir nustatoma kaip gamybos išlaidų pagalbą teikiančioje EEE valstybėje dydis (pvz., suteikiama mokesčių paskata).

(32)

(48) punkte nustatytos kiekvieno mechanizmo ribos: kai jos neviršijamos, Institucija gali sutikti, kad EEE valstybė taikytų su teritorinėmis išlaidomis susijusius įsipareigojimus, kurie galėtų būti laikomi būtinais ir proporcingais siekiant su kultūra susijusio tikslo.

(33)

Kai pagalba skiriama kaip dotacija, didžiausias su teritorinėmis išlaidomis susijęs įpareigojimas neturėtų viršyti 160 % pagalbos sumos. Tai atitinka ankstesnę 80 % gamybos biudžeto taisyklę, pagal kurią pagalbos intensyvumas pasiekia 51 punkto 2 dalyje nurodytą bendrą didžiausią dydį – 50 % gamybos biudžeto (24).

(34)

Kai skiriamos pagalbos dydis apibrėžiamas kaip gamybinės veiklos, kuri vykdoma dotaciją skiriančioje EEE valstybėje, procentinė išlaidų dalis, atsiranda paskata EEE valstybėje išleisti daugiau, kad būtų gauta daugiau pagalbos. Kriterijus atitinkančios gamybinės veiklos apribojimas taip, kad ji būtų vykdoma pagalbą teikiančioje EEE valstybėje, yra teritorinis apribojimas. Todėl siekiant nustatyti su dotacijų ribomis palyginamą ribą, didžiausia išlaidų suma, kuriai taikomi su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai, yra 80 % gamybos biudžeto.

(35)

Be to, bet kurioje abiejų mechanizmų schemoje gali būti nustatytas tinkamumo kriterijus, pagal kurį reikalaujama bent mažiausios gamybinės veiklos pagalbą teikiančios EEE valstybės teritorijoje apimties. Ta apimtis neviršija 50 % gamybos biudžeto.

(36)

Bet kuriuo atveju EEE valstybės neprivalo nustatyti su teritorinėmis išlaidomis susijusių įsipareigojimų.

4.4. KONKURENCIJA SIEKIANT PRITRAUKTI DIDELIUS UŽSIENIO PROJEKTUS

(37)

Nuo 2001 m. kelios EEE valstybės įdiegė schemas, kuriomis buvo siekiama pritraukti į Europą svarbių filmų gamybos projektų, pasauliniu lygiu konkuruojant su kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos arba Australijos vietovėmis ir infrastruktūra. Viešų konsultacijų, surengtų prieš parengiant naująjį Komisijos komunikatą, dalyviai sutiko, kad šie gamybos projektai yra būtini, siekiant išlaikyti aukštos kokybės garso ir vaizdo infrastruktūrą, padėti naudoti aukšto lygio studijų infrastruktūrą, įrangą ir personalą, taip pat prisidėti prie technologijų, praktinių žinių ir patirties perdavimo. Dalinis infrastruktūros panaudojimas užsienio filmų gamybos projektams taip pat padėtų užtikrinti pajėgumus, leidžiančius gaminti aukštos kokybės ir žinomus Europos filmus.

(38)

Kiek tai susiję su galimu poveikiu Europos garso ir vaizdo sektoriui, užsienio filmų gamyba gali turėti ilgalaikį poveikį, nes paprastai dideliu mastu naudojamasi vietos infrastruktūra ir vietos aktoriais. Apskritai tai gali turėti teigiamą poveikį nacionaliniam garso ir vaizdo sektoriui. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma filmų, laikomų svarbiais trečiųjų šalių projektais, iš esmės yra bendrai su Europos gamintojais pagaminti produktai. Todėl šiomis subsidijomis būtų prisidedama ir prie Europos garso ir vaizdo kūrinių populiarinimo bei nacionalinės filmų gamybos infrastruktūros stiprinimo.

(39)

Todėl Institucija mano, kad tokia pagalba gali būti suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies d punktu kaip pagalba, skirta kultūrai remti, tokiomis pat sąlygomis kaip pagalba Europos filmų gamybai. Tačiau, kadangi pagalbos tarptautiniams didelio biudžeto filmams sumos gali būti labai didelės, Institucija stebės tolesnę tokios pagalbos raidą ir užtikrins, kad konkurencija būtų visų pirma pagrįsta kokybe ir kaina, o ne valstybės pagalba.

4.5. TARPVALSTYBINĖ FILMŲ GAMYBA

(40)

Nedaug Europos filmų platinama už teritorijos, kurioje jie pagaminti, ribų. Tikimybė, kad Europos filmas bus rodomas keliose EEE valstybėse, yra didesnė bendros gamybos atveju, kai dalyvauja gamintojai iš kelių valstybių narių. Atsižvelgdama į tai, kaip svarbu filmų gamintojams iš kelių EEE valstybių bendradarbiauti gaminant Europos kūrinius, kurie žiūrimi keliose EEE valstybėse, Institucija mano, kad yra pagrįsta teikti didesnio intensyvumo pagalbą bendrai gamybai, kurią finansuoja daugiau nei viena EEE valstybė ir kurioje dalyvauja daugiau nei vienos EEE valstybės gamintojai.

4.6. KINO PAVELDAS

(41)

Institucija laikosi nuomonės, kad filmai turėtų būti renkami, saugomi ir prieinami ateities kartoms kultūrinėms ir edukacinėms reikmėms. 2010 m. lapkričio 18 d. Švietimo, jaunimo ir sporto tarybos išvadose dėl Europos kino paveldo (25) ES valstybės narės prašomos užtikrinti filmų, kurie buvo paremti valstybės pagalbos lėšomis, deponavimą kino paveldo įstaigoje (26) kartu su visa susijusia medžiaga, kai tai yra įmanoma, ir atitinkamomis teisėmis, susijusiomis su filmų ir su jais susijusios medžiagos išsaugojimu ir panaudojimu kultūriniais ir nekomerciniais tikslais.

(42)

Kai kurios ES valstybės narės įdiegė praktiką sumokėti paskutinę pagalbos sumos dalį po to, kai kino paveldo įstaiga patvirtina gavusi filmą, kuriam suteikta pagalba. Paaiškėjo, kad tai veiksminga priemonė sutartiniam kopijos deponavimo įsipareigojimui užtikrinti.

(43)

Kelios ES valstybės narės į savo dotacijų susitarimus taip pat įtraukė nuostatas, kuriomis kino paveldo įstaigoms, kai jos vykdo viešojo intereso uždavinius, leidžiama naudoti viešąjį finansavimą gavusius filmus apibrėžtiems tikslams po sutarto laiko tarpsnio su sąlyga, kad tai nesikirs su įprastiniu filmo naudojimu.

(44)

Institucija laikosi požiūrio, kad EEE valstybės turėtų taip pat skatinti ir remti gamintojus, kad jie finansuojančios įstaigos paskirtai kino paveldo įstaigai pateiktų filmo, kuriam skirta pagalba, kopiją, kad ji būtų saugoma ir naudojama apibrėžtais su teisių turėtoju (-ais) sutartais nekomerciniais tikslais, laikantis intelektinės nuosavybės teisių ir nepažeidžiant tinkamo atlyginimo teisių turėtojui (-ams), po dotacijos sutartyje nurodyto laiko tarpsnio su sąlyga, kad tai neprieštarautų įprastiniam filmo naudojimui.

5. PAGALBOS SUDERINAMUMO VERTINIMAS

(45)

Vertindama kino ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams skirtą pagalbą, Institucija remiasi nurodytais argumentais:

—	pirma, ji vertina, ar pagalbos schema atitinka bendro teisėtumo principą, t. y. Institucija privalo patikrinti, ar schemoje nėra sąlygų, kurios prieštarautų EEE susitarimo nuostatoms kitose srityse nei valstybės pagalba,

—	antra, ji vertina, ar schema atitinka toliau nurodytus specialius pagalbos suderinamumo kriterijus.

5.1. BENDRAS TEISĖTUMAS

(46)

Institucija pirmiausia privalo patikrinti, ar pagalba atitinka bendro teisėtumo principą ir ar reikalavimų atitikimo sąlygose ir dotacijos skyrimo kriterijuose nėra nuostatų, kurios prieštarautų EEE susitarimo nuostatoms kitose nei valstybės pagalbos srityse. Institucija turi, inter alia, užtikrinti, kad būtų laikomasi principų, kuriais draudžiama diskriminacija dėl pilietybės, laisvo prekių judėjimo, laisvo darbuotojų judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir laisvo kapitalo judėjimo principų (EEE susitarimo 4, 8, 28, 31, 36 ir 40 straipsniai). Institucija taiko šiuos principus drauge su konkurencijos taisyklėmis, jeigu šiuos principus pažeidžiančios nuostatos neatskiriamos nuo schemos veikimo.

(47)

Laikantis išvardytųjų principų, pagalbos schemose, pavyzdžiui, negali būti numatyta, kad pagalba būtų skiriama tik tam tikros valstybės piliečiams; negali būti reikalaujama, kad pagalbos gavėjai būtų nacionalinės įmonės, įsteigtos pagal nacionalinę komercinę teisę (teisę gauti pagalbą turi turėti ir vienoje iš EEE valstybių įsteigtos įmonės, kurios kitoje valstybėje narėje veikia per nuolatinį padalinį arba agentūrą; be to, reikalavimas turėti agentūrą turėtų būti taikomas tik išmokant pagalbą); arba įpareigoti užsienio įmones, teikiančias filmų gamybos paslaugas, apeiti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB jų komandiruotų darbuotojų atžvilgiu nustatytas sąlygas (27).

(48)

Atsižvelgiant į specifinę Europos filmų sektoriaus padėtį, filmų gamybos rėmimo schemose gali būti:

reikalaujama, kad iki 160 % konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai skirtos pagalbos sumos būtų išleidžiama pagalbą teikiančioje teritorijoje, arba

konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai skirtos pagalbos dydis apskaičiuojamas kaip filmo gamybinės veiklos procentinė išlaidų dalis pagalbą skiriančioje EEE valstybėje, ypač tuo atveju, kai paramos schema taikoma mokesčių paskatų forma.

(49)

Abiem atvejais EEE valstybės gali, kaip pagalbos projektui būtinos sąlygos, reikalauti minimalios gamybinės veiklos apimties jų teritorijoje. Tačiau ta apimtis negali viršyti 50 % bendro gamybos biudžeto. Be to, su teritorija jokiu būdu negalima sieti daugiau nei 80 % bendro gamybos biudžeto.

5.2. SPECIALŪS VERTINIMO KRITERIJAI PAGAL EEE SUSITARIMO 61 STRAIPSNIO 3 DALIES c PUNKTĄ

(50)

Europos garso ir vaizdo kūrinių gamybos rėmimo ir jų gamybai bei demonstravimui reikalingos infrastruktūros užtikrinimo tikslas – formuoti Europos kultūros tapatybę ir stiprinti kultūrinę įvairovę. Todėl pagalbos paskirtis – remti kultūrą. Tokia pagalba gali būti suderinama su EEE susitarimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Filmų ir TV programų gamybos sektoriaus įmonės taip pat gali naudotis kitų rūšių pagalba, teikiama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktus (pvz., regionine pagalba, pagalba MVĮ, moksliniams tyrimams ir plėtrai skirta pagalba, mokymo pagalba, užimtumo pagalba), neviršijant didžiausio pagalbos intensyvumo pagalbos sumavimo atveju.

(51)

Vertindama, ar schemos, skirtos šiose gairėse numatytų garso ir vaizdo kūrinių scenarijų rašymui, kūrimui, gamybai, platinimui ir populiarinimui remti, yra suderinamos su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, Institucija apsvarstys toliau nurodomų kriterijų sąsajas su garso ir vaizdo kūriniu, kuriam skiriama pagalba:

Pagalba skiriama kultūros produktui. Kiekviena EEE valstybė užtikrina, kad remiamos produkcijos turinys būtų kultūrinis, pagal savo nacionalinius kriterijus taikydama veiksmingą tikrinimo procesą, kad išvengtų akivaizdžių klaidų: atrinkdama filmų pasiūlymus komisijoje arba patikėdama tai konkrečiam asmeniui, arba, jei tokio atrankos procedūros nėra, nustatydama kultūros kriterijų, pagal kuriuos bus tikrinamas kiekvienas garso ir vaizdo kūrinys, sąrašą.

Siekiant skatinti normalias komercines iniciatyvas pagalbos intensyvumas paprastai neturi viršyti 50 % gamybos biudžeto. Pagalbos intensyvumas tarpvalstybinei filmų gamybai, kurią finansuoja daugiau nei viena EEE valstybė ir kurioje dalyvauja gamintojai iš daugiau nei vienos EEE valstybės, gali siekti iki 60 % gamybos biudžeto. Sudėtingiems garso ir vaizdo kūriniams (28) ir bendros gamybos projektams, kuriuose dalyvauja EBPO (29) PVK sąraše nurodytos šalys, tokie apribojimai netaikomi. Filmai, kurių vienintelė originali versija yra sukurta oficialia EEE valstybės, kurios teritorija, gyventojų skaičius arba kalbinė erdvė yra nedideli, kalba, gali būti laikomi sudėtingais garso ir vaizdo kūriniais.

Iš esmės scenarijų rašymo ar filmų kūrimo pagalbai apribojimų nėra. Vis dėlto, jeigu pagal parašytą scenarijų arba projektą galiausiai sukuriamas filmas, scenarijaus rašymo ir kūrimo sąnaudos po to įtraukiamos į gamybos biudžetą ir į jas atsižvelgiama skaičiuojant didžiausią pagalbos, skiriamos garso ir vaizdo kūriniui, intensyvumą, kaip nurodyta punkto 2 dalyje.

4.	Garso ir vaizdo kūrinių, kurie atitinka pagalbos gamybai skyrimo reikalavimus, platinimo ir populiarinimo sąnaudoms skiriamos pagalbos intensyvumas gali būti toks pat, koks buvo arba galėjo būti nustatytas jų gamybai.

Be pagalbos, kuri teikiama scenarijų rašymui, filmų kūrimui, platinimui arba populiarinimui, bet kokia konkrečiai gamybos veiklai skiriama pagalba nėra leistina. Todėl pagalba neturi būti skiriama tik atskiroms gamybos grandinės dalims. Bet kokia konkrečiam garso ir vaizdo kūriniui skirta pagalba turėtų papildyti bendrą to kūrinio biudžetą. Gamintojas turėtų galėti laisvai pasirinkti, kurie biudžeto punktai bus išleisti kitose EEE valstybėse. Tuo siekiama užtikrinti, kad pagalba turėtų neutralų skatinamąjį poveikį. Pagalbą skiriant tam tikriems konkretiems filmo biudžeto punktams, gali atsitikti taip, kad tokia pagalba virs nacionaliniu prioritetu sektoriams, kurie tiekia konkrečius pagalba finansuojamus dalykus, o tai būtų nesuderinama su EEE susitarimu.

EEE valstybės turėtų taip pat skatinti ir remti gamintojus, kad jie finansuojančios įstaigos paskirtai kino paveldo įstaigai deponuotų filmo, kuriam skirta pagalba, kopiją, kad ji būtų saugoma ir naudojama apibrėžtais su teisių turėtoju (-ais) sutartais nekomerciniais tikslais, laikantis intelektinės nuosavybės teisių ir nepažeidžiant tinkamo atlyginimo teisių turėtojui (-ams), po dotacijos sutartyje nurodyto laiko tarpsnio su sąlyga, kad tai neprieštarautų įprastiniam filmo naudojimui.

Pagalba skiriama skaidriai. EEE valstybės bendroje interneto svetainėje arba bendroje kelių interneto svetainių suvestinės informacijos svetainėje turi paskelbti bent jau šią informaciją: visą patvirtintos pagalbos schemos ir jos įgyvendinimo nuostatų tekstą, pagalbos gavėjo pavadinimą, veiklos ar projekto, kuriam skirta pagalba, pavadinimą ir pobūdį, pagalbos dydį ir pagalbos intensyvumą, išreikštą remiamos veiklos arba projekto viso biudžeto dalimi. Tokia informacija turi būti paskelbta internete priėmus skyrimo sprendimą, laikoma ten mažiausiai 10 metų ir be apribojimų prieinama plačiajai visuomenei (30).

(52)

Teikti pagalbą kino teatrams modernizuoti, įskaitant jų skaitmeninimą, galima, jei valstybės narės gali pateisinti tokios pagalbos reikalingumą, proporcingumą ir tinkamumą. Tuo remdamasi Institucija įvertintų, ar schema suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

(53)

Siekiant nustatyti, ar laikomasi didžiausio pagalbos intensyvumo reikalavimų, reikia atsižvelgti į visą EEE valstybių viešosios pagalbos priemonių sumą, skirtą veiklai arba projektui, kuriems teikiama pagalba, nepriklausomai nuo to, ar ta pagalba finansuojama iš vietinių, regioninių, nacionalinių ar ES šaltinių. Vis dėlto lėšos, tiesiogiai skiriamos pagal tokias ES programas kaip MEDIA, kai priimant skyrimo sprendimą valstybės narės nedalyvauja, nėra valstybės ištekliai. Todėl į tokią pagalbą neatsižvelgiama, kai vertinama, ar laikomasi viršutinių pagalbos ribų.

6. TINKAMOS PRIEMONĖS

(54)

Kaip tinkamas priemones pagal EEE susitarimo 62 straipsnio 1 dalį, Institucija EEE valstybėms siūlo dabartines filmų finansavimo schemas su šiomis gairėmis suderinti per dvejus metus nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede. Per vieną mėnesį nuo šių gairių paskelbimo Oficialiojo leidinio EEE priede EEE valstybės turėtų patvirtinti Institucijai, kad jos sutinka su siūlomomis tinkamomis priemonėmis. Nesulaukusi atsakymo, Institucija laikysis nuomonės, kad susijusi EEE valstybė nesutinka.

7. TAIKYMAS

(55)

Institucija šiose gairėse nustatytus principus taikys nuo 2014 m. balandžio 1 d.

(56)

Institucija tuos principus taikys visoms pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą po 2014 m. balandžio 1 d., net jeigu apie projektus buvo pranešta iki tos datos.

(57)

Institucija išnagrinės kiekvienos pagalbos, kuri buvo suteikta be jos sutikimo, taigi, pažeidžiant ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, suderinamumą su EEE susitarimu remdamasi:

a)	šiomis gairėmis, jei dalis arba visa tokia pagalba yra suteikta po šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede;

b)	visais kitais atvejais – Institucijos 2008 m. gairėmis.

(1) Šios gairės sutampa su Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (OL C 332, 2013 11 15, p. 1).

(2) ELPA valstybės yra visateisės MEDIA programos narės.

(3) „PWC Global Entertainment and MEDIA Outlook 2013–2017“, http://www.pwc.com/gx/en/global-entertainment-media-outlook/segment-insights/filmed-entertainment.jhtml

(4) KEA European Affairs tyrimo „Multi-Territory Licensing of Audiovisual Works in the European Union“ (Daugiateritorinis garso ir vaizdo kūrinių licencijavimas Europos Sąjungoje) Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generaliniam direktoratui parengta galutinė ataskaita, 2010 m. spalio mėn., p. 21, http://www.keanet.eu/docs/mtl%20-%20full%20report%20en.pdf

(5) Norvegija: 2002 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 32/02/COL, 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 169/02/COL, 2003 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 186/03/COL, 2005 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 179/05/COL, 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 342/06/COL, 2008 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. 430/08/COL, 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 774/08/COL, 2009 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 289/09/COL, taip pat 2009 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 180/09/COL; Islandija: 1999 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 114/99/COL, 2000 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 380/00/COL, 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. 390/06/COL, 2009 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 255/09/COL, ir 2012 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. 262/12/COL; Lichtenšteinas: 2000 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 192/00/COL, 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 267/06/COL, ir 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 395/11/COL.

(6) Deja, Lichtenšteino Kunigaikštystė nėra UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo šalis.

(7) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tam tikrų teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir kitais garso ir vaizdo kūriniais (OL C 43, 2002 2 16, p. 6).

(8) OL C 123, 2004 4 30, p. 1.

(9) OL C 134, 2007 6 16, p. 5.

(10) OL C 31, 2009 2 7, p. 1.

(11) Atnaujinta valstybės pagalbos gairių versija skelbiama Institucijos interneto svetainėje http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/. Valstybės pagalbos gairių VII dalyje nustatytos konkrečios sektoriui taisyklės dėl valstybės pagalbos kinematografijos ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (OL L 105, 2011 4 21, p. 32 ir EEE priedas Nr. 23, 2011 4 21, p. 1).

(12) Ypač į 2005 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą Laboratoires Fournier, C-39/04, Rink. p. I-2057.

(13) 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5), Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 29/2007 (OL L 209, 2007 8 9, p. 52 ir EEE priedas Nr. 38, 2007 8 9, p. 34) įtrauktas kaip EEE susitarimo XV priedo 1 punkto e–a papunkčiai, įsigaliojęs 2007 m. liepos 28 d. Šis reglamentas pakeistas 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EU) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1). Reglamentas, įtrauktinas į EEE susitarimą.

(14) Nereikėtų painioti su įprastų mišrių platformų medijų frančizėmis, tęsiniais ar adaptacijomis.

(15) 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, 2008 8 9, p. 3), su pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1224/2013 dėl jo taikymo laikotarpio (OL L 320, 2013 11 30, p. 22), 2014 m. vasario 15 d. įsigaliojusiu Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 29/2014 (dar nepaskelbtu nei OL, nei EEE priede), įtrauktu kaip 1 punkto j papunktis į EEE susitarimo XV priedą.

(16) Konvencijos 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta: „Kultūrinė veikla, kultūros vertybės ir paslaugos – veikla, vertybės ir paslaugos, kurios išreiškia arba perduoda kultūrinės raiškos formas, neatsižvelgiant į komercinę vertę, kurią jos gali turėti. Kultūrinė veikla gali būti savitikslė arba ji gali padėti kurti kultūros vertybes ir paslaugas.“

(17) 2009 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo UTECA, C-222/07, 27–33 punktai.

(18) 2007 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo United Pan-Europe Communications Belgium, C-250/06, 43 punktas.

(19) 1999 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo ARD, C-6/98, 50 punktas.

(20) 2009 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo UTECA, C-222/07, 34 ir 36 punktai.

(21) 2008 Study on the Economic and Cultural Impact, notably on Co-productions, of Territorialisation Clauses of state aid Schemes for Films and Audiovisual Productions (2008 m. valstybės pagalbos filmams ir garso ir vaizdo produkcijai schemų teritorinio suskirstymo nuostatų taikymo poveikis kultūrai ir ekonomikai, ypač bendrai gamybai, tyrimas), http://ec.europa.eu/avpolicy/docs/library/studies/territ/final_rep.pdf.

(22) Sprendimo UTECA, C-222/07, 25 punktas.

(23) Pavyzdžiui, gamintojas kuria filmą, kurio biudžetas yra 10 mln. EUR, ir prašo pagalbos pagal schemą, pagal kurią filmui skiriama ne daugiau kaip 1 mln. EUR. Neproporcinga neleisti filmui taikyti schemos, remiantis tuo, kad gamintojas neplanuoja išleisti bent 8 mln. EUR gamybos biudžeto pagalbą teikiančioje teritorijoje.

(24) Pavyzdžiui, gamintojas kuria filmą, kurio biudžetas yra 10 mln. EUR, ir prašo pagalbos pagal schemą, pagal kurią filmui skiriama ne daugiau kaip 1 mln. EUR. Galima tikėtis, kad gamintojas pagalbą teikiančioje teritorijoje išleis 1,6 mln. EUR gamybos biudžeto. Tačiau, jei filmo biudžetas yra 2 mln. EUR, ir jam skiriama didžiausia pagalbos suma, gamintojui tektų su teritorinėmis išlaidomis susijęs įsipareigojimas, prilygstantis 80 % gamybos biudžeto.

(25) OL C 324, 2010 12 1, p. 1.

(26) Kino paveldo institucijas paskiria valstybės narės, kad būtų galima rinkti, saugoti kino paveldą ir suteikti galimybes juo naudotis kultūrinėms bei edukacinėms reikmėms.

(27) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, OL L 18, 1997 1 21, p. 1, 1998 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 37/98 (OL L 310, 1998 11 19, p. 25, ir 1998 m. lapkričio 19 d. EEE priedas Nr. 48, p. 260) įtrauktas kaip 30 punktas į EEE susitarimo XVIII priedą.

(28) Pavyzdžiui, trumpametražiai filmai, pradedančiųjų režisierių pirmas ar antras filmas, dokumentiniai filmai, mažo biudžeto ar komerciniu požiūriu sudėtingi kūriniai. Pagal subsidiarumo principą, sudėtingo filmo apibrėžtį nustato kiekviena EEE valstybė, taikydama nacionalinius rodiklius.

(29) PVK sąraše nurodytos visos šalys ir teritorijos, kurios gali gauti oficialią paramą vystymuisi. Tai visos šalys, kurios, kaip skelbia Pasaulio bankas, remiantis bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) vienam žmogui, gauna mažas ir vidutines pajamas, išskyrus Didžiojo aštuoneto nares, ES nares ir šalis, kurių stojimo į ES data tiksliai nustatyta. Į sąrašą taip pat įtrauktos visos mažiausiai išsivysčiusios šalys, kaip nustatyta Jungtinių Tautų. Žr. http://www.oecd.org/document/45/0,3746,en_2649_34447_2093101_1_1_1_1,00.html. Reikėtų pažymėti, kad PVK narėmis yra tik Norvegija ir Islandija, todėl pateikiamos PVK gairės ir pagrindiniai dokumentai, kuriais remtasi formuojant nacionalinę vystymosi bendradarbiavimo politiką.

(30) Ši informacija turėtų būti reguliariai atnaujinama (pvz., kas šešis mėnesius) ir skelbiama be autoriaus teisių.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 276

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. rugsėjo 18d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2014/665/ES
	*	2014 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, pasirašymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu ir laikino taikymo	1
		Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą	3
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 980/2014, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti rombines rajas IIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse	43
	*	2014 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 981/2014, kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti jūrines plekšnes Skagerako sąsiauryje	45
		2014 m. rugsėjo 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 982/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	47
		SPRENDIMAI
		2014/666/ES
	*	2014 m. rugsėjo 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad schema Trade Assurance Scheme for Combinable Crops tinka atitikčiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytiems tvarumo kriterijams įrodyti	49
		2014/667/ES
	*	2014 m. rugsėjo 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad schema Universal Feed Assurance Scheme tinka atitikčiai direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytiems tvarumo kriterijams įrodyti	51

	III Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2014 m. kovo 26 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 134/14/COL, kuriuo 95-ąjį kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės taisyklės valstybės pagalbos srityje, nustatant naujas valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams gaires (2014 m. filmų ir garso ir vaizdo kūrinių gairės)	53

Nr.	25/TQ43
Valstybė narė	Prancūzija
Ištekliai	SRX/2AC4-C
Rūšis	Rombinės rajos (Rajiformes)
Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys
Draudimo data	2014 8 22

Nr.	26/TQ43
Valstybė narė	Nyderlandai
Ištekliai	PLE/03AN.
Rūšis	Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa)
Zona	Skagerako sąsiauris
Draudimo data	2014 8 25

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	56,1
	TR	84,0
	XS	82,8
	ZZ	74,3
0707 00 05	TR	107,9
0707 00 05	ZZ	107,9
0709 93 10	TR	125,5
0709 93 10	ZZ	125,5
0805 50 10	AR	165,5
	CL	174,2
	IL	155,5
	UY	131,6
	ZA	146,5
	ZZ	154,7
0806 10 10	BR	164,4
	EG	161,0
	MA	157,9
	MK	32,3
	TR	118,4
	ZZ	126,8
0808 10 80	BA	49,3
	BR	65,2
	CL	96,6
	NZ	119,7
	US	129,4
	ZA	104,5
	ZZ	94,1
0808 30 90	CN	101,9
	TR	121,9
	ZZ	111,9
0809 30	TR	126,8
0809 30	ZZ	126,8
0809 40 05	MK	27,4
0809 40 05	ZZ	27,4