ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 255
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 tomas
2014m. rugpjūčio 28d.

Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 906/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl valstybės intervencijos išlaidų

1

 

*

2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo

18

 

*

2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu

59

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

28.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 906/2014

2014 m. kovo 11 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl valstybės intervencijos išlaidų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 20 straipsnio 2 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktu, intervencijos priemones, skirtas žemės ūkio rinkoms reguliuoti, finansuoja Sąjunga, vadovaudamasi žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Su valstybės intervencijos priemonėmis susijusi suma, kurią turi finansuoti Sąjunga, nustatoma pagal mokėjimo agentūrų rengiamas metines finansines sąskaitas;

(2)

valstybės intervencijos išlaidos gali būti labai įvairaus pobūdžio. Todėl reikėtų patikslinti, kokias kiekvienos operacijų kategorijos išlaidas Sąjunga gali finansuoti ir ypač kokiomis sąlygomis tos išlaidos gali būti padengiamos. Tuo tikslu reikėtų nustatyti atitikties finansavimo reikalavimams sąlygas ir tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodus. Reikėtų patikslinti, kada šios išlaidos turi būti įtraukiamos į apskaitą pagal mokėjimo agentūrų faktiškai surinktą informaciją, o kada – pagal Komisijos nustatytas standartinio dydžio sumas;

(3)

kad valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, galėtų vienodomis sąlygomis konsoliduoti savo išlaidas bei sąnaudas nacionaline valiuta ir eurais, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias saugojimo valstybės sandėliuose operacijos būtų įtraukiamos į apskaitą, ir taikytiną valiutų keitimo kursą;

(4)

saugojimo valstybės sandėliuose operacijų verčių nustatymas taip pat priklauso nuo šių operacijų pobūdžio ir galiojančių žemės ūkio sektorių teisės aktų. Todėl reikėtų nustatyti bendrąją taisyklę, pagal kurią supirkimo ir pardavimo vertė būtų lygi mokėjimų sumai arba už fizines operacijas gautoms ar gautinoms pajamoms, taip pat specialias taisykles ir konkrečius atvejus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti;

(5)

šiuo reglamentu nustatytomis priemonėmis pakeičiamos atitinkamos Komisijos reglamento (EB) Nr. 884/2006 (2), kuris panaikintas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 907/2014 (3), nuostatos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos išlaidų, patirtų dėl intervencijos priemonių, susijusių su saugojimu valstybės sandėliuose, finansavimo iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) sąlygos ir taisyklės.

2 straipsnis

Saugojimo valstybės sandėliuose intervencijos priemonės

Saugojimo valstybės sandėliuose intervencijos priemones gali sudaryti žemės ūkio produktų supirkimas, saugojimas, vežimas ir atsargų perkėlimas, taip pat pardavimas ir kitoks realizavimas, laikantis galiojančiuose žemės ūkio sektorių teisės aktuose ir šiame reglamente nustatytų sąlygų.

3 straipsnis

Intervencijos išlaidų, patirtų dėl saugojimo valstybės sandėliuose operacijų, finansavimas

1.   Vykdant 2 straipsnyje minimas saugojimo valstybiniuose sandėliuose operacijas, jei atitinkamos išlaidos nėra kitaip nustatytos galiojančiais žemės ūkio sektorių teisės aktais, EŽŪGF apmoka šias intervencines išlaidas:

a)

finansavimo išlaidas, valstybių narių patirtas kaupiant lėšas, skirtas produktams supirkti, pagal I priede nustatytus apskaičiavimo metodus;

b)

II priede nurodytas fizinių operacijų išlaidas, patirtas superkant, parduodant arba kitaip perleidžiant produktus (atvežant, laikant ir išvežant produktus, skirtus saugoti valstybės sandėliuose), remiantis Sąjungoje taikomomis vienodomis standartinio dydžio sumomis, apskaičiuojamomis pagal III priede nustatytus metodus;

c)

fizinių operacijų išlaidas, kurios nebūtinai yra susijusios su produktų supirkimu, pardavimu arba kitokiu perleidimu, remiantis standartinio arba nestandartinio dydžio sumomis pagal Komisijos patvirtintas žemės ūkio sektorių teisės aktų nuostatas dėl šių produktų ir IV priedą;

d)

su gabenimu valstybės narės teritorijoje ar už jos ribų arba su eksportu susijusias išlaidas, vadovaujantis standartinio ar nestandartinio dydžio sumomis, kurios turi būti patvirtintos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (4) 229 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą;

e)

saugomų produktų nuvertėjimo sumas pagal V priede nustatytus apskaičiavimo metodus;

f)

produktų apskaitinės vertės ir realizavimo vertės skirtumus (pelną ir nuostolius) arba dėl kitų veiksnių atsiradusius skirtumus.

2.   Nepažeidžiant šio reglamento prieduose arba žemės ūkio teisės aktuose nustatytų specialių taisyklių ir operacinių įvykių, valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, išlaidos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, apskaičiuojamos remiantis standartinio dydžio sumomis eurais, o pagal šį reglamentą patiriamos išlaidos arba pajamos nacionaline valiuta yra konvertuojamos atitinkamai į nacionalinę valiutą arba eurus pagal naujausią valiutų keitimo kursą, kurį Europos centrinis bankas tvirtina prieš finansinius metus, kuriais operacijos įrašomos į mokėjimo agentūros sąskaitas.

Šiame reglamente ataskaitiniai metai – tai Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas laikotarpis.

4 straipsnis

Saugojimo valstybės sandėliuose operacijų verčių nustatymas

1.   Supirkimo ir pardavimo vertė yra lygi mokėjimų sumai arba už fizines operacijas gautoms ar gautinoms sumoms, jei nėra taikomos šiame straipsnyje numatytos specialiosios nuostatos ir nepažeidžiamos nuostatos, nurodytos:

a)

VI priede – dėl trūkstamų kiekių;

b)

VII priede – dėl pablogėjusios kokybės arba sunaikintų produktų;

c)

VIII priede – dėl į sandėlį atvežtų, bet saugoti nepriimtų produktų.

2.   Į sandėlį atvežamų produktų kiekių supirkimo vertė nustatoma pagal valstybės intervencinę kainą, atsižvelgiant į padidinimus, priemokas, sumažinimus, procentinius dydžius ir koeficientus, taikomus valstybės intervencinei kainai produkto supirkimo metu, laikantis žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytų kriterijų.

Tačiau VI priede ir VII priedo 2 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais ir situacijomis į padidinimus, priemokas, sumažinimus, procentinius dydžius ir koeficientus neatsižvelgiama.

Produktų, kurių kokybė pablogėjo arba kurie buvo sunaikinti dėl šio reglamento VII priedo 2 punkte nurodytų gaivalinių nelaimių arba per ilgo saugojimo, vertė nustatoma Komisijos įgyvendinimo aktu. Tas aktas priimamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Nepažeidžiant V priedo, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo pateiktų ir iš jo finansuojamų produktų vertė yra tokia, kokia yra kiekvienais metais spalio 1 d. taikoma valstybės intervencinė kaina. Valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, intervencinių produktų apskaitinė vertė konvertuojama į nacionalinę valiutą tų metų spalio 1 d. valiutų keitimo kursu.

Tais atvejais, kai intervenciniai produktai yra perkeliami iš vienos valstybės narės į kitą, tiekiančioji valstybė narė pristatytą produktą į sąskaitas įrašo kaip nulinės vertės produktą, o paskirties valstybė narė jį įrašo kaip išsiuntimo mėnesio pajamas, taikydama pagal pirmą pastraipą apskaičiuotą kainą.

4.   Superkant produktus sumos, sumokėtos arba gautos už 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas fizines operacijas pagal Sąjungos taisykles, į apskaitą įtraukiamos atskirai nuo supirkimo kainos kaip išlaidos ar pajamos, susijusios su techninėmis išlaidomis.

5.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytose finansinėse sąskaitose produktų, saugomų ataskaitinių metų pabaigoje ir perkeliamų į kitus ataskaitinius metus, kiekių vertė nustatoma pagal jų vidutinę balansinę vertę (perkėlimo vertė), nustatytą paskutinio ataskaitinių metų mėnesio sąskaitoje.

6.   Saugoti atvežtų produktų kiekiai, įvertinti kaip neatitinkantys saugojimo sąlygų, išvežimo iš sandėlio metu į apskaitą įtraukiami kaip parduodami ta pačia kaina, kuria jie buvo supirkti.

Tačiau, jei produkto faktinio išvežimo iš sandėlio metu tenkinamos VI priedo b punkto taikymo sąlygos, dėl prekės išvežimo būtina iš anksto konsultuotis su Komisija.

7.   Kai sąskaitoje nurodomas teigiamas likutis, jis atimamas iš einamųjų ataskaitinių metų išlaidų.

8.   Jei standartinio dydžio sumos, mokėjimo terminai, palūkanų normos arba kiti apskaičiavimo elementai pasikeičia po pirmosios mėnesio dienos, naujieji elementai pradedami taikyti kito mėnesio fizinėms operacijoms.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 35).

(3)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, dėl finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 18).

(4)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

I PRIEDAS

FINANSAVIMO IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO NORMŲ APSKAIČIAVIMAS

(3 straipsnio 1 dalies a punktas)

I.   TAIKOMOS PALŪKANŲ NORMOS

1.

Apskaičiuojant EŽŪGF tenkančias finansavimo išlaidas, susijusias su valstybių narių sukauptomis lėšomis produktams supirkti, Sąjungoje galiojančią vienodą palūkanų normą kiekvienų ataskaitinių metų pradžioje pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 20 straipsnio 4 dalį nustato Komisija. Ši nekintama palūkanų norma atitinka EURIBOR terminuotų 3 mėnesių ir 12 mėnesių palūkanų normos vidurkį, užregistruotą per 6 mėnesių ataskaitinį laikotarpį, kurį turi nustatyti Komisija, šias palūkanas paskirstant atitinkamai vieno trečdalio ir dviejų trečdalių santykiu.

2.

Siekiant nustatyti atitinkamais ataskaitiniais metais taikomą palūkanų normą, Komisijos prašymu valstybės narės turi jai ne vėliau kaip iki prašyme pateikto termino nurodyti vidutinę palūkanų normą, kurią jos iš tikrųjų taikė per 1 punkte nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Šis pranešimas perduodamas naudojant Komisijos valstybėms narėms pateiktą pranešimo formą.

Jeigu valstybė narė iki nurodyto termino nepateikė pirmoje pastraipoje nurodytos formos pranešimo, laikoma, kad tos valstybės narės mokamų palūkanų norma buvo 0 %.

Jei valstybė narė praneša neturėjusi jokių su palūkanomis susijusių išlaidų, nes ataskaitiniu laikotarpiu valstybės sandėliuose žemės ūkio produktai nebuvo saugomi, Komisija nustato tą palūkanų normą, remdamasi šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyta ataskaitinio laikotarpio vidutine pagrindine palūkanų norma, prie kurios pridedamas vienas procentinis punktas. Nustatomos šios pagrindinės palūkanų normos:

a)

valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro – trijų mėnesių euro tarpbankinė skolinimosi palūkanų norma (EURIBOR);

b)

valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro – trijų mėnesių tarpbankinė skolinimosi palūkanų norma, taikoma kiekvienoje valstybėje narėje (IBOR).

Jeigu a punkte nurodytų pagrindinių palūkanų normų arba Euribor normų negalima taikyti visu ataskaitiniu laikotarpiu, naudojamos normos, kurias galima taikyti tuo laikotarpiu.

3.

Pagal b punkto nuostatas nustatyta palūkanų norma kiekvienos atitinkamos valstybės narės atveju lyginama su vienoda palūkanų norma, nustatyta pagal a punkto nuostatas. Kiekvienai valstybei narei taikoma mažesnioji iš šių dviejų palūkanų normų.

Komisijos įgyvendinimo reglamentu, priimtu pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 20 straipsnio 4 dalį, nustatytos kiekvienų ataskaitinių metų palūkanų normos apvalinamos dešimtųjų tikslumu.

II.   FINANSAVIMO IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMAS

1.

Finansavimo išlaidų apskaičiavimas skirstomas etapais pagal palūkanų normų, kurias Komisija nustato remdamasi I dalimi, galiojimo laikotarpius.

2.

3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos finansinės išlaidos apskaičiuojamos valstybės narės palūkanų normą taikant vidutinei superkamo produkto tonos vertei ir gautą rezultatą padauginant iš ataskaitinių metų atsargų vidurkio.

Vidutinė produkto tonos vertė apskaičiuojama pirmą ataskaitinių metų dieną saugomų produktų verčių ir per tuos ataskaitinius metus supirktų produktų verčių sumą padalijus iš pirmą ataskaitinių metų dieną saugomų produktų kiekio ir per tuos ataskaitinius metus supirktų produktų kiekio sumos.

Ataskaitinių metų atsargų vidurkis apskaičiuojamas kiekvieno mėnesio pradžioje turimų atsargų ir kiekvieno mėnesio pabaigoje turimų atsargų sumą padalijus iš skaičiaus, lygaus ataskaitinių metų mėnesių skaičiui, padaugintam iš dviejų.

3.

Kai remiantis V priedo 1 punktu nustatomas produkto nuvertėjimo koeficientas, per ataskaitinius metus supirktų produktų vertė apskaičiuojama iš supirkimo kainos atėmus nuvertėjimo sumą, apskaičiuotą taikant minėtą koeficientą.

4.

Kai remiantis V priedo 3 punkto antra pastraipa nustatomas antrasis produktų nuvertėjimas, atsargų vidurkis apskaičiuojamas prieš faktinę kiekvieno nuvertėjimo, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant vidutinę vertę, įsigaliojimo dieną.

5.

Jeigu bendro rinkos organizavimo taisyklėse yra numatyta, kad mokėjimo agentūra už supirktą produktą gali sumokėti tik praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo produkto paėmimo, iš apskaičiuoto atsargų vidurkio atimamas skaičius, gautas atlikus šiuos skaičiavimus:

Formula

čia:

Q

=

per ataskaitinius metus supirktas kiekis,

N

=

mokėjimui skirto minimalaus termino mėnesių skaičius.

Atliekant šiuos skaičiavimus taisyklėse nurodytas minimalus terminas turi būti laikomas mokėjimo terminu. Laikoma, kad mėnesį sudaro trisdešimt dienų. Mėnesio dalis, ilgesnė nei penkiolika dienų, laikoma vienu mėnesiu; į mėnesio dalį, lygią penkiolikai dienų arba trumpesnę, šiuose skaičiavimuose neatsižvelgiama.

Jeigu atlikus pirmoje pastraipoje nurodytą atimties veiksmą ir apskaičiavus atsargų vidurkį, ataskaitinių metų pabaigoje gaunamas neigiamas rezultatas, neigiamas saldo pridedamas prie kitiems ataskaitiniams metams apskaičiuoto atsargų vidurkio.

III.   SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS, UŽ KURIŲ LAIKYMĄSI ATSAKO MOKĖJIMO AGENTŪROS

1.

Jeigu mokėjimo agentūroms parduodant produktus, bendro rinkos organizavimo taisyklėse arba kvietimuose dalyvauti konkurse yra nurodytas terminas, per kurį pirkėjas, sumokėjęs už produktus, turi juos paimti, ir tuo atveju, jeigu šis terminas yra ilgesnis nei trisdešimt dienų, iš finansavimo išlaidų, apskaičiuotų pagal II dalies nuostatas, mokėjimo agentūros sąskaitose atimama suma, gauta atlikus tokius skaičiavimus:

Formula

čia:

V

=

pirkėjo sumokėta suma,

J

=

dienų, praėjusių nuo mokėjimo dienos iki produkto paėmimo dienos, skaičius, iš jo atėmus trisdešimt dienų,

i

=

ataskaitiniais metais taikyta palūkanų norma.

2.

Jeigu mokėjimo agentūroms parduodant žemės ūkio produktus pagal specialiuosius Sąjungos reglamentus realus mokėjimo terminas paėmus produktus yra ilgesnis nei trisdešimt dienų, prie finansavimo išlaidų, apskaičiuotų pagal II dalies nuostatas, mokėjimo agentūros sąskaitose pridedama suma, gauta atlikus tokius skaičiavimus:

Formula

čia:

M

=

suma, kurią turi sumokėti pirkėjas,

D

=

dienų, praėjusių nuo produkto paėmimo iki mokėjimo dienos, skaičius, iš jo atėmus trisdešimt dienų,

i

=

ataskaitiniais metais taikyta palūkanų norma.

3.

Kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje 1 ir 2 dalyse nurodytos finansavimo išlaidos už dienas iki tos datos turi būti priskirtos tiems finansiniams žemės ūkio metams, o likusi dalis – kitiems ataskaitiniams metams.

II PRIEDAS

FIZINĖMS OPERACIJOMS TAIKOMOS STANDARTINIO DYDŽIO SUMOS

(3 straipsnio 1 dalies b punktas)

Javų ir ryžių sektorius

I.   PRIĖMIMAS IR PATALPINIMAS Į SANDĖLĮ

a)

pirminis perkrovimas – fizinis grūdų pergabenimas iš transporto priemonės į saugojimo vietą (silosinę ar sandėlio kamerą);

b)

svėrimas;

c)

mėginių ėmimas/tyrimai/kokybės nustatymas.

II.   SAUGOJIMAS SANDĖLYJE

a)

patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos (jeigu neįtrauktos į a punktą);

c)

kenkėjų naikinimo išlaidos siekiant užtikrinti pradinę produkto kokybę sandėlyje (jeigu neįtrauktos į a punktą);

d)

metinė inventorizacija (jeigu neįtraukta į a punktą);

e)

ventiliacija, jeigu įrengta (jeigu neįtraukta į a punktą).

III.   IŠVEŽIMAS IŠ SANDĖLIO

a)

grūdų svėrimas;

b)

mėginių ėmimas/tyrimai (jei priskirtina intervencinėms išlaidoms);

c)

fizinis grūdų iškrovimas iš sandėlio ir pakrovimas į pirminę transporto priemonę.

Galvijiena

I.   MĖSOS PRIĖMIMAS, IŠKAULINĖJIMAS IR PATALPINIMAS Į SANDĖLĮ (MĖSA BE KAULŲ)

a)

mėsos su kaulais kokybės tikrinimas;

b)

mėsos su kaulais svėrimas;

c)

tvarkymas;

d)

iškaulinėjimo sutarties išlaidos, įskaitant:

i)

pradinį atšaldymą;

ii)

gabenimą iš intervencinio saugojimo vietos į pjaustymo cechą (jeigu pardavėjas nepristato prekių į pjaustymo cechą);

iii)

iškaulinėjimą, išpjaustymą, svėrimą, pakavimą ir greitą užšaldymą;

iv)

laikiną mėsos gabalų saugojimą sandėlyje; pakrovimą, pervežimą ir grąžinimą į intervencinio saugojimo vietos šaldymo sandėlį;

v)

pakavimo medžiagų – polietileno maišų, kartoninių dėžių, trikotažinių maišų – kainą;

vi)

kaulų, riebalų ir kitų išpjaustymo ceche likusių nuopjovų vertę (pajamos turi būti išskaičiuojamos iš išlaidų).

II.   SAUGOJIMAS SANDĖLYJE

a)

patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos (jeigu neįtrauktos į a punktą);

c)

temperatūros tikrinimas (jeigu neįtrauktas į a punktą);

d)

metinė inventorizacija (jeigu neįtraukta į a punktą).

III.   IŠVEŽIMAS IŠ SANDĖLIO

a)

svėrimas;

b)

kokybės tikrinimas (jeigu už tai atsakinga intervencinė agentūra);

c)

mėsos pervežimas iš šaldymo sandėlio į pakrovimo aikštelę.

Sviestas

I.   PRIĖMIMAS IR PATALPINIMAS Į SANDĖLĮ

a)

sviesto perkrovimas iš transporto priemonės į saugojimo vietą;

b)

svėrimas ir pakuočių identifikavimas;

c)

mėginių ėmimas/kokybės tikrinimas;

d)

krovimas į šaldymo sandėlį ir užšaldymas;

e)

antrasis mėginių ėmimas/kokybės tikrinimas bandomojo laikotarpio pabaigoje.

II.   SAUGOJIMAS SANDĖLYJE

a)

patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos (jeigu neįtrauktos į a punktą);

c)

temperatūros tikrinimas (jeigu neįtrauktas į a punktą);

d)

metinė inventorizacija (jeigu neįtraukta į a punktą).

III.   IŠVEŽIMAS IŠ SANDĖLIO

a)

svėrimas ir pakuočių identifikavimas;

b)

sviesto nuvežimas iš šaldymo sandėlio į pakrovimo aikštelę, jeigu transportuojama konteineriuose, arba pakrovimas aikštelėje, jeigu transportuojama sunkvežimiuose ar geležinkelio vagonuose.

IV.   SPECIALUS ŽENKLINIMAS ARBA ŽYMĖJIMAS

Jeigu šis ženklinimas privalomas pagal Sąjungos teisės aktus dėl prekių realizavimo.

Nugriebto pieno milteliai

I.   PRIĖMIMAS IR PATALPINIMAS Į SANDĖLĮ

a)

nugriebto pieno miltelių perkrovimas iš transporto priemonės į saugojimo vietą;

b)

svėrimas;

c)

mėginių ėmimas/kokybės tikrinimas;

d)

žymėjimo ir pakuočių tikrinimas.

II.   SAUGOJIMAS SANDĖLYJE

a)

patalpų nuoma už sutartinę kainą;

b)

draudimo išlaidos (jeigu neįtrauktos į a punktą);

c)

temperatūros tikrinimas (jeigu neįtrauktas į a punktą);

d)

metinė inventorizacija (jeigu neįtraukta į a punktą).

III.   IŠVEŽIMAS IŠ SANDĖLIO

a)

svėrimas;

b)

mėginių ėmimas/prekių tikrinimas (jeigu už tai atsakinga intervencinė agentūra);

c)

nugriebto pieno miltelių nuvežimas į pakrovimo aikštelę ir pakrovimas (išskyrus tvarkingą krovinių patalpinimą) į transporto priemonę (sunkvežimį ar traukinio vagoną); nugriebto pieno miltelių nuvežimas į pakrovimo aikštelę, jei jie transportuojami kita transporto priemone, pvz., konteineriu.

IV.   SPECIALUS ŽENKLINIMAS ARBA ŽYMĖJIMAS

Jeigu šis ženklinimas privalomas pagal Sąjungos teisės aktus dėl prekių realizavimo.

III PRIEDAS

SĄJUNGOJE TAIKOMOS STANDARTINIO DYDŽIO SUMOS

(3 straipsnio 1 dalies b punktas)

I.   TAIKOMOS STANDARTINIO DYDŽIO SUMOS

1.

Sąjungoje taikomos standartinio dydžio sumos kiekvienam produktui yra nustatomos remiantis mažiausiomis išlaidomis, nustatytomis per ataskaitinį laikotarpį, trunkantį nuo n metų spalio 1 d. iki kitų metų balandžio 30 d.

2.

Nustatytos išlaidos – II priede nurodytų fizinių operacijų, atliktų per ataskaitinį laikotarpį, išlaidos pagal individualias šių operacijų sąskaitas faktūras arba su jomis susijusią pasirašytą sutartį. Jei ataskaitiniu laikotarpiu esama konkretaus produkto atsargų, tačiau produktas joks kiekis nebuvo įvežtas arba išvežtas, gali būti naudojamos to produto saugojimo sutartyje numatytos referencinės išlaidos.

Deklaruojamos atliekant kiekvieną individualų veiksmą (a, b, c,…), apibrėžtą II priede, tvarkytų produktų tonos priėmimo ir atvežimo į sandėlį išlaidos (I) ir išvežimo iš sandėlio išlaidos (III). Kiekvienos tonos saugojimo sandėlyje atliekant kiekvieną individualų veiksmą (a, b, c,…), apibrėžtą II priede, išlaidos (II) deklaruojamos kartą per mėnesį.

3.

Valstybės narės ne vėliau kaip gegužės 10 d. praneša Komisijai apie 2 punkte nurodytas per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su II priede nurodytomis operacijomis. 1 punkte nurodytos standartinio dydžio sumos nustatomos eurais, remiantis šių išlaidų svertiniu vidurkiu, registruotu per ataskaitinį laikotarpį ne mažiau kaip keturiose valstybėse narėse, kuriose yra mažiausios konkrečios fizinės operacijos išlaidos, jei tos išlaidos atitinka ne mažiau kaip 33 % bendro atitinkamo saugomo produkto kiekio ataskaitiniu laikotarpiu. Kitu atveju į skaičiavimą įtraukiamos kitų valstybių narių išlaidos, kad būtų pasiekta 33 % saugomo kiekio.

4.

Jeigu tam tikras produktas saugomas mažiau nei keturių valstybių narių valstybės sandėliuose, standartinio dydžio sumos už šį produktą nustatomos remiantis atitinkamose valstybėse narėse nustatytomis išlaidomis. Galutinė standartinio dydžio suma už šį produktą negali daugiau kaip 2 % skirtis nuo sumos, nustatytos ankstesniais metais.

5.

Jei vienos valstybės narės deklaruotos produkto saugojimo sandėlyje išlaidos, kuriomis remiantis atliekamas 3 ir 4 punktuose nurodytas skaičiavimas, daugiau kaip du kartus viršija kitų valstybių narių šiam skaičiavimui deklaruotų išlaidų aritmetinį vidurkį, šios išlaidos sumažinamos iki minėto aritmetinio vidurkio.

6.

Išlaidos, kuriomis remiantis atliekamas 3 ir 4 punktuose nurodytas skaičiavimas, yra vertinamos remiantis valstybių narių, kurių duomenys įtraukti į skaičiavimą, sandėliuose saugomų produktų kiekiais.

7.

Valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, deklaruojamos išlaidos yra paverčiamos eurais remiantis jų valiutos kurso vidurkiu per 1 punkte nurodytą ataskaitinį laikotarpį.

II.   SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

1.

Standartinės išvežimo iš sandėlio išlaidos gali būti padidintos suma, kurią Komisija apskaičiuoja remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 20 straipsnio 4 dalimi, jei valstybė narė pateikia deklaraciją, kad atsisako visus ataskaitinius metus taikyti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 4 straipsnio 2 dalyje numatytą leistiną viso saugomo produkto kiekio nuokrypį ir garantuoja už visą saugomo produkto kiekį.

Ši deklaracija siunčiama Komisijai ir ji turi ją gauti, kol dar negauta pirmoji atitinkamų ataskaitinių metų mėnesio išlaidų ataskaita arba, kai atitinkamas produktas ataskaitinių metų pradžioje dar nėra intervenciniame sandėlyje, vėliausiai per mėnesį po mėnesio, kurį tas produktas pirmą kartą patalpinamas į sandėlį.

Pirmoje pastraipoje nurodytas padidinimas apskaičiuojamas atitinkamo produkto referencinę kainą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnyje, dauginant iš leistino kiekio nuokrypio, tam produktui nustatyto Reglamento (ES) Nr. 907/2014 IV priede.

2.

Jei nevyksta fizinis produktų kiekio judėjimas, standartinio dydžio sumos, nustatomos už atvežimo į sandėlį ir išvežimo iš jo išlaidas, visiems saugomiems produktams, išskyrus galvijieną, yra sumažinamos taikant šiuos koeficientus.

Produktas

Atvežimas į sandėlį

Išvežimas iš sandėlio

Grūdai

36,50 %

22,80 %

Ryžiai

17,50 %

20,30 %

Sviestas

25,90 %

22,20 %

Nugriebto pieno milteliai

21,00 %

35,10 %

3.

Jei per einamuosius ataskaitinius metus produktas nebuvo ar nebus saugomas valstybės sandėliuose, Komisija tam produktui gali toliau taikyti anksčiau nustatytas standartinio dydžio sumas.

IV PRIEDAS

KONKRETŪS ELEMENTAI, Į KURIUOS REIKIA ATSIŽVELGTI IŠLAIDŲ IR PAJAMŲ UŽ GALVIJIENĄ ATVEJU

(3 straipsnio 1 dalies c punktas)

Taikant VI priedą ir VII priedo 2 dalies a ir c punktus iškaulinėtai galvijienai taikoma bazinė kaina yra Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnyje nurodyta referencinė ribinė kaina, padauginta iš koeficiento 1,47.

V PRIEDAS

SAUGOMŲ PRODUKTŲ NUVERTĖJIMAS

(3 straipsnio 1 dalies e punktas)

1.

Jei numatoma konkretaus intervenciniame valstybės sandėlyje saugomo produkto pardavimo kaina už yra mažesnė nei supirkimo kaina, produkto supirkimo metu taikomas nuvertėjimo procentinis dydis, vadinamas koeficientu k. Jis nustatomas kiekvienam produktui kiekvienų ataskaitinių metų pradžioje pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 20 straipsnio 4 dalį.

2.

Nuvertėjimo procentinis dydis neviršija kiekvieno atitinkamo produkto supirkimo kainos ir numatomos realizavimo kainos skirtumo.

3.

Komisija supirkimo metu gali apriboti nuvertėjimą iki tam tikros procentinio santykio, apskaičiuojamo pagal 2 punktą, dalies. Ši dalis negali sudaryti mažiau nei 70 % nuvertėjimo, dėl kurio priimamas sprendimas pagal 1 punktą.

Tokiu atveju Komisija kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje taiko antrąjį nuvertėjimą pagal 5 punkte nustatytą metodą.

4.

3 punkto antroje pastraipoje numatytu nuvertėjimo atveju prieš prasidedant kitiems ataskaitiniams metams Komisija nustato bendras nuvertėjimo sumas atitinkamam produktui ir valstybei narei.

Šiuo tikslu numatoma saugomo produkto pardavimo kaina yra lyginama su numatoma atitinkamam produktui ir valstybei narei nustatyta perkėlimo verte. Bendros nuvertėjimo sumos atitinkamam produktui ir valstybei narei apskaičiuojamos numatytos perkėlimo vertės ir numatytos pardavimo kainos skirtumus dauginant iš ataskaitinių metų pabaigoje įvertinto saugomų produktų kiekio.

5.

Valstybės sandėliuose saugomų produktų kiekio įvertis ir perkėlimo vertė atitinkamam produktui bei valstybei narei nustatomi remiantis valstybių narių pranešimu, kuris Komisijai nusiunčiamas ne vėliau kaip n+1 metų rugsėjo 7 d., dėl iki tų pačių metų rugsėjo 30 d. saugomų produktų. Į pranešimą įtraukiama ši informacija:

—

nuo n metų spalio 1 d. iki n+1 metų rugpjūčio 31 d. supirkti kiekiai,

—

iki n+1 metų rugpjūčio 31 d. saugomi kiekiai,

—

iki n+1 metų rugpjūčio 31 d. saugomų produktų vertė eurais,

—

iki n+1 metų rugsėjo 30 d. numatomi saugomų produktų kiekiai,

—

n+1 metų rugsėjo 1–30 d. numatomi supirkti kiekiai,

—

n+1 metų rugsėjo 1–30 d. supirktų produktų kiekių numatoma vertė eurais.

6.

Norint ataskaitinių metų pabaigoje apskaičiuoti nuvertėjimą, vertė nacionaline valiuta, apie kurią praneša valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, yra paverčiama eurais remiantis kursu, taikomu tuo metu, kai apskaičiuojamos tų ataskaitinių metų pabaigos bendros nuvertėjimo sumos.

7.

Komisija praneša bendras kiekvieno produkto nuvertėjimo sumas kiekvienai valstybei narei, kad ji galėtų įtraukti šias sumas į paskutinę atitinkamų ataskaitinių metų mėnesinę išlaidų deklaraciją, skirtą EŽŪGF.

VI PRIEDAS

TRŪKSTAMŲ KIEKIŲ VERTĖS NUSTATYMAS

(4 straipsnio 1 dalies a punktas)

Trūkstamų kiekių vertė, jei IV priedo specialiosiomis nuostatomis nenumatyta kitaip, apskaičiuojama taip:

a)

kai viršijami Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti su produktų saugojimu sandėlyje ar perdirbimu susiję leistini nuokrypiai arba dėl vagysčių ar kitų nustatytų priežasčių susidaro kiekio trūkumai, trūkstamų kiekių vertė apskaičiuojama atitinkamus kiekius dauginant iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnyje nurodytos referencinės ribinės kainos, taikomos kiekvienam standartinės kokybės produktui pirmą einamųjų ataskaitinių metų, kuriais viršyti leistini nuokrypiai arba susidarė kiekio trūkumai, dieną, padidintos 5 %;

b)

kai trūkstamų kiekių nustatymo dieną vidutinė rinkos kaina už standartinės kokybės produktą valstybėje narėje, kurioje jis saugomas, yra aukštesnė nei 105 % bazinės referencinės ribinės kainos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnyje, sutarties šalys grąžina intervencinėms agentūroms valstybės narės nustatytą rinkos kainą pridėdamos 5 %.

Vidutinę rinkos kainą nustato valstybė narė, remdamasi reguliariai Komisijai teikiamuose savo pranešimuose nurodyta informacija.

Taikant rinkos kainą gautų sumų ir taikant referencinę ribinę kainą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnyje, į EŽŪGF apskaitą įtrauktų sumų skirtumai EŽŪGF kredituojami ataskaitinių metų pabaigoje kartu su kitomis kreditavimo operacijomis;

c)

kai trūkstami kiekiai nustatomi po produktų perkėlimo arba gabenimo iš intervencinio saugojimo vietos ar iš mokėjimo agentūros nurodytos saugojimo vietos į kitą vietą ir kai speciali vertė nėra nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, trūkstamų kiekių vertė nustatoma, kaip nurodyta a punkte.

VII PRIEDAS

PABLOGĖJUSIOS KOKYBĖS ARBA SUNAIKINTŲ PRODUKTŲ KIEKIŲ VERTĖS NUSTATYMAS

(4 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.

Jeigu specialiose Sąjungos taisyklėse nenumatyta kitaip, laikoma, kad produktas yra pablogėjusios kokybės, jei jis neatitinka supirkimo metu taikomų kokybės reikalavimų.

2.

Pablogėjusios kokybės arba sunaikintų produktų kiekių vertė, priklausomai nuo priežasties, apskaičiuojama taip:

a)

nelaimingų atsitikimų atveju, jei IV priedo specialiosiomis nuostatomis nenumatyta kitaip, produktų vertė apskaičiuojama atitinkamus kiekius dauginant iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnyje nurodytos bazinės referencinės ribinės kainos, taikomos standartinės kokybės produktams pirmą einamųjų ataskaitinių metų dieną, ir atimant 5 %;

b)

gaivalinių nelaimių atveju sugadintų kiekių vertė yra nustatoma Komisijos įgyvendinimo reglamentu, kuris turi būti priimtas pagal 4 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą;

c)

esant netinkamoms saugojimo sąlygoms, ypač netinkamiems saugojimo sandėlyje būdams, produkto vertė įtraukiama į apskaitą pagal VI priedo a ir b punktų nuostatas;

d)

per ilgai saugant produktą, jo balansinė vertė yra nustatoma Komisijos įgyvendinimo reglamentu, kuris turi būti priimtas pagal 4 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, remiantis pardavimo metu galiojančia produkto pardavimo kaina.

Sprendimas parduoti produktą priimamas pagal žemės ūkio teisės aktus, taikomus atitinkamam produktui. Pardavimo pajamos įtraukiamos į produkto išvežimo mėnesio apskaitą.

VIII PRIEDAS

APSKAITOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS Į SANDĖLĮ ATVEŽTIEMS, BET NEPRIIMTIEMS SAUGOTI PRODUKTAMS

(4 straipsnio 1 dalies c punktas)

1.

Jeigu specialiose Sąjungos taisyklėse nenumatyta kitaip, jau įtrauktos į apskaitą produktų atvežimo, išvežimo, saugojimo sandėlyje ir finansavimo išlaidos už kiekvieną nepriimtą kiekį yra sumažinamos ir įtraukiamos į apskaitą atskirai šiomis sąlygomis:

a)

atvežimo ir išvežimo išlaidos, kurios turi būti atimtos, yra apskaičiuojamos nepriimtus kiekius dauginant iš atitinkamų standartinio dydžio sumų, galiojančių išvežimo mėnesį;

b)

saugojimo sandėlyje išlaidos, kurios turi būti atimtos, apskaičiuojamos nepriimtus kiekius dauginant iš mėnesių nuo produktų įvežimo iki jų išvežimo skaičiaus ir iš standartinio dydžio sumos, galiojančios išvežimo mėnesį;

c)

finansavimo išlaidos, kurios turi būti atimtos, apskaičiuojamos nepriimtus kiekius dauginant iš mėnesių nuo produkto įvežimo iki išvežimo skaičiaus (iš jo atėmus mėnesių, kuriuos vėlavo mokėjimas, taikomas įvežimo metu, skaičių), iš produktų išvežimo mėnesį galiojančios finansavimo normos, padalytos iš dvylikos, ir iš vidutinės atsargų perkėlimo balansinės vertės, galiojusios ataskaitinių metų pradžioje, arba iš vidutinės atsargų balansinės vertės, galiojusios pirmąjį deklaravimo mėnesį, jei vidutinė atsargų perkėlimo balansinė vertė nenurodyta.

2.

Pirmoje dalyje nurodytos išlaidos įtraukiamos į apskaitą kaip fizinių išvežimo mėnesio operacijų išlaidos.

28.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/18

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 907/2014

2014 m. kovo 11 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), visų pirma į jo 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnį, 46 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, 53 straipsnio 3 dalį, 57 straipsnio 1 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 79 straipsnio 2 dalį, 106 straipsnio 5 bei 6 dalis ir 120 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 numatytos pagrindinės nuostatos dėl, inter alia, mokėjimo agentūrų ir koordinavimo įstaigų akreditavimo, mokėjimo agentūrų įpareigojimų, susijusių su valstybės intervencija, finansų valdymo ir sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo. Siekiant užtikrinti sklandų naujosios teisinės sistemos veikimą, turi būti priimtos tam tikros taisyklės, kuriomis papildomos Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 numatytos tam tikrų sričių nuostatos. Naujosiomis taisyklėmis turėtų būti pakeistos dabartinės Komisijos reglamentų (EB) Nr. 883/2006 (2), (EB) Nr. 884/2006 (3), (EB) Nr. 885/2006 (4), (EB) Nr. 1913/2006 (5), (ES) Nr. 1106/2010 (6) ir (ES) Nr. 282/2012 (7), kurie pagrįsti Tarybos reglamentais, jau pakeistais Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, nuostatos. Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, reglamentai (EB) Nr. 883/2006, (EB) Nr. 884/2006, (EB) Nr. 885/2006, (EB) Nr. 1913/2006, (ES) Nr. 1106/2010 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2012 turėtų būti panaikinti;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnį valstybės narės turėtų akredituoti mokėjimo agentūras tik tuo atveju, jei jos atitinka tam tikrus Sąjungos lygmeniu nustatytus minimalius kriterijus. Tie kriterijai turėtų apimti keturias pagrindines sritis: vidaus aplinką, kontrolės veiklą, informaciją bei ryšius ir stebėseną. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė laisvai nustatyti papildomus akreditavimo kriterijus atsižvelgiant į konkrečias mokėjimo agentūros ypatybes. Be to, turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų koordinavimo įstaigų akreditavimo kriterijais;

(3)

valstybės intervencijos priemonės gali būti finansuojamos tik tuo atveju, jei atitinkamas išlaidas patyrė mokėjimo agentūros, valstybių narių paskirtos atsakingomis už tam tikrų su valstybės intervencija susijusių įpareigojimų vykdymą. Tačiau užduočių, visų pirma susijusių su intervencijos priemonių administravimu ir tikrinimu, išskyrus pagalbos lėšų išmokėjimą, vykdymas gali būti deleguojamas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Šias užduotis turėtų būti galima atlikti ir kelioms mokėjimo agentūroms. Taip pat reikėtų nustatyti, kad tam tikrų viešojo saugojimo priemonių valdymą mokėjimo agentūra savo atsakomybe galėtų patikėti trečiosioms šalims (valstybinėms ar privačioms įstaigoms). Todėl reikėtų patikslinti mokėjimo agentūrų atsakomybės mastą tokiais atvejais, patikslinti jų įpareigojimus ir nustatyti, kokiomis sąlygomis ir pagal kokias taisykles tam tikrų viešojo saugojimo priemonių valdymą galima patikėti trečiosioms šalims (valstybinėms ar privačioms įstaigoms). Tokiu atveju reikėtų numatyti, kad atitinkamos įstaigos privalo veikti pagal sutartis, laikydamosi bendrų įpareigojimų ir principų, kuriuos reikėtų nustatyti;

(4)

su Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF) susijusiuose Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose yra numatyti pagalbos lėšų išmokėjimo gavėjams laikotarpiai, kurių privalo laikytis valstybės narės. Kitais nei minėtaisiais laikotarpiais išmokėtos išmokos turi būti laikomos netinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis, todėl Komisija jų negali kompensuoti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 40 straipsnyje. Valstybių narių pavėluotai išmokėtų pagalbos išmokų analizės rezultatai rodo, kad kai kurias išmokas vėluojama išmokėti dėl valstybių narių atliekamų papildomų patikrų, susijusių su ginčytinais prašymais, apeliacijomis ir kitais nacionaliniais teisiniais ginčais. Vadovaujantis proporcingumo principu, turėtų būti nustatyta fiksuota su išlaidomis susijusi riba, kurios neviršijant tokiais atvejais neturėtų būti mažinamos mėnesinės išmokos. Be to, siekiant, kad tais atvejais, kai ši riba viršijama, finansinės pasekmės būtų proporcingos išmokos vėlavimui, reikėtų numatyti, kad Komisija Sąjungos išmokas mažintų proporcingai, atsižvelgdama į nustatyto išmokos vėlavimo trukmę. Pagalbos lėšų mokėjimai, atlikti iki Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose numatytos anksčiausios galimos mokėjimo datos, negali būti pateisinami tomis pačiomis priežastimis kaip pagalbos lėšų mokėjimai, atlikti po vėliausios galimos mokėjimo datos. Todėl neturėtų būti numatyta proporcingai mažinti šias pirmalaikes išmokas. Tačiau reikėtų numatyti išimtį, taikomą tais atvejais, kai Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose numatyta mokėti tam tikros didžiausios sumos neviršijantį avansą;

(5)

Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis išlaidų deklaracijomis, išmokas joms turi mokėti kas mėnesį arba kitais reguliariais laikotarpiais. Tačiau ji turėtų atsižvelgti į mokėjimo agentūrų iš Sąjungos biudžeto gautas įplaukas. Todėl turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis būtų atliekama EŽŪGF ir EŽŪFKP tam tikrų rūšių išlaidų ir įplaukų tarpusavio užskaita;

(6)

jei iki finansinių metų pradžios Sąjungos biudžetas dar nėra galutinai priimtas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) 16 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant vienos dvyliktosios dalies ankstesniais finansiniais metais pagal atitinkamą skyrių skirtų asignavimų. Siekiant teisingai paskirstyti esamus asignavimus valstybėms narėms, reikėtų numatyti, kad tokiu atveju mėnesinės EŽŪGF ir tarpinės EŽŪFKP išmokos būtų skiriamos kaip procentinė kiekvienos valstybės narės deklaruotų išlaidų dalis, o nesumokėtas atitinkamo mėnesio likutis būtų perskirstomas Komisijos sprendimais dėl vėlesnių mėnesinių ar tarpinių išmokų;

(7)

taikytini valiutos kursai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į tai, ar operacinis įvykis apibrėžtas žemės ūkio sektorių teisės aktuose, ar ne. Siekiant, kad euro neįsivedusios valstybės narės į apskaitą įrašydamos gautas įplaukas ir paramos gavėjams ne eurais išmokėtas sumas, o mokėjimo agentūros, rengdamos išlaidų deklaracijas, netaikytų skirtingų valiutos kursų, atitinkamos valstybės narės su EŽŪGF susijusių išlaidų deklaracijose turėtų taikyti tą patį valiutos kursą, kuris taikomas gaunant tas įplaukas ar atliekant tuos mokėjimus paramos gavėjams. Be to, siekiant supaprastinti su keliomis operacijomis susijusių lėšų susigrąžinimo administracinę tvarką, reikėtų nustatyti vienodą valiutų keitimo kursą, taikomą tokias susigrąžinamas lėšas įtraukiant į apskaitą;

(8)

kad Komisija galėtų patikrinti, ar valstybės narės laikosi įpareigojimo apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, ir užtikrinti veiksmingą Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje numatytos atitikties patvirtinimo procedūros taikymą, reikėtų numatyti nuostatas dėl pataisų taikymo kriterijų ir metodikos. Reikėtų apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje nurodytus įvairius pataisų tipus ir nustatyti principus, pagal kuriuos, nustatant pataisų sumas, bus atsižvelgiama į kiekvieno atvejo aplinkybes. Be to, reikėtų nustatyti valstybių narių iš paramos gavėjų susigrąžintų sumų įrašymo į fondų sąskaitas taisykles;

(9)

Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 numatyta tikrinti subjektų, kurie gauna arba išmoka tiesiogiai arba netiesiogiai su EŽŪGF teikiamo finansavimo sistema susijusias išmokas, komercinius dokumentus, kad būtų galima įsitikinti, ar teisingai atlikti ir įvykdyti EŽŪGF teikiamo finansavimo sistemai priklausantys sandoriai. To reglamento reikėtų netaikyti priemonėms, kurių ex post kontrolės, t. y. komercinių dokumentų tikrinimo, negalima vykdyti dėl jų pobūdžio, taip pat priemonėms, pagal kurias mokamos su plotu susijusios išmokos arba kurios nėra susijusios su komerciniais dokumentais, kuriuos būtų galima tikrinti;

(10)

daugeliu Sąjungos žemės ūkio reglamentų nuostatų reikalaujama pateikti užstatą, kuriuo užtikrinama, kad įpareigojimo nevykdymo atveju bus išmokėta nustatyta suma. Tačiau patirtis rodo, kad praktiškai šis reikalavimas yra aiškinamas labai skirtingai. Todėl, siekiant išvengti nevienodų konkurencijos sąlygų, turėtų būti nustatytos tam reikalavimui taikomos sąlygos;

(11)

užstato pateikimo išlaidos, kurias patiria ir užstatą pateikianti šalis, ir kompetentinga institucija, gali būti neproporcingos sumai, kurios sumokėjimas užtikrinamas užstatu, jeigu ši suma yra mažesnė už tam tikrą ribinę sumą. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų buti suteikta teisė nereikalauti užstato, kuriuo užtikrinama suma yra mažesnė už tą ribinę sumą. Be to, kompetentingai institucijai turėtų būti suteikta teisė nereikalauti užstato, jeigu dėl įpareigojimus vykdyti turinčio asmens statuso toks reikalavimas yra nebūtinas;

(12)

kompetentingai institucijai turėtų buti suteikta teisė atsisakyti siūlomo užstato, jeigu, jos nuomone, šis užstatas yra nepakankamas;

(13)

Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 sugriežtintos taisyklės, kuriomis reikalaujama pateikti užstatą, kuriuo užtikrinama, kad įpareigojimo nevykdymo atveju bus išmokėta nustatyta suma. Ta bendra horizontalioji teisinė sistema turėtų būti papildyta vienodomis su force majeure aplinkybėmis ir užstato grąžinimu arba negrąžinimu susijusiomis taisyklėmis. Komisijos reglamente (EB) Nr. 376/2008 (9) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 612/2009 (10) nustatytos su importo bei eksporto licencijomis ir eksporto grąžinamųjų išmokų sistema susijusių užstatų grąžinimo ir negrąžinimo taisyklės. Šiame reglamente numatytos naujosios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos tose srityse. Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, turėtų būti panaikintos atitinkamos reglamentų (EB) Nr. 376/2008 ir (EB) Nr. 612/2009 nuostatos;

(14)

Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2012 atskiriami pagrindiniai, netiesioginiai ir antraeiliai reikalavimai, tuo tarpu vos keliuose Komisijos reglamentuose nurodomi tik pagrindiniai reikalavimai. Jei nesilaikoma reikalavimo, negrąžinamas visas su juo susijęs užstatas arba proporcinga jo dalis, kuri apskaičiuojama taikant sudėtingus skaičiavimo metodus, dėl kurių kyla painiava. Laikantis proporcingumo principo ir atsižvelgiant į praktinę situaciją, kuriai esant įpareigojimas nebuvo įvykdytas, buvo įvykdytas ne laiku arba per nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas įrodymas, kad įpareigojimas įvykdytas, turėtų būti taikoma supaprastinta užstato negrąžinimo tvarka;

(15)

daugeliu Sąjungos žemės ūkio teisės aktų nuostatų numatyta, kad pateiktas užstatas negrąžinamas, jei nevykdomas kuris nors užstatu užtikrintas įpareigojimas, neatsižvelgiant į pažeidimo rūšį. Siekiant teisingumo reikėtų atskirti įvairių įpareigojimų nevykdymo pasekmes. Visų pirma reikėtų numatyti, kad konkrečiais atvejais būtų negrąžinama tik dalis užstato;

(16)

vertinant įpareigojimo nevykdymo pasekmes neturėtų būti atsižvelgiama į tai, ar buvo gauta išankstinė išmoka. Užstatui, kuris pateikiamas išankstinių išmokų atveju, turėtų atitinkamai būti taikomos atskiros taisyklės;

(17)

valiutos kursą lemiantys operaciniai įvykiai, kuriais remiamasi įvairiais žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatytais atvejais, turėtų būti nustatyti nepažeidžiant atitinkamų sektorių taisyklėse numatytų specialių apibrėžčių ar išimčių, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 106 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais;

(18)

visų kainų arba sumų, nustatytinų vykdant prekybą su trečiosiomis šalimis, atveju atitinkamam komerciniam tikslui pasiekti tinkamiausias operacinis įvykis yra muitinės deklaracijos priėmimas. Tas pats taikytina grąžinamosioms eksporto išmokoms ir nustatant vaisių bei daržovių įvežimo į Sąjungą kainą, pagal kurią produktai įtraukiami į Bendrojo muitų tarifo klasifikavimo sistemą. Todėl reikėtų patvirtinti šį operacinį įvykį;

(19)

gamybos grąžinamosioms išmokoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis paprastai yra susijęs su tam tikrų konkrečių formalumų atlikimu. Siekiant suvienodinti taisykles, reikėtų nustatyti, kad operaciniu įvykiu būtų laikoma diena, kurią deklaruojama, kad produktai pristatyti į reikalaujamą paskirties vietą, jei tokia vieta nustatyta, o visais kitais atvejais – diena, kurią mokėjimo agentūra priima grąžinamosios išmokos mokėjimo paraišką;

(20)

pagalbos už parduotų arba specialios paskirties produktų kiekius atveju įpareigojimas, kurį reikia įvykdyti norint gauti pagalbą, yra veiksmas, kuriuo užtikrinamas tinkamas tų produktų panaudojimas. Kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti būtinas veiklos vykdytojo sąskaitų patikras ir kad būtų užtikrintos vienodos tikrinamų dokumentų rinkmenų tvarkymo sąlygos, atitinkamas veiklos vykdytojas turi būti perėmęs produktus. Todėl valiutos kursą lemiantį operacinį įvykį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į produktų perėmimą;

(21)

kitų rūšių pagalbos skyrimo žemės ūkio sektoriuje sąlygos gali būti labai skirtingos. Tačiau ši pagalba visada skiriama pagal paraiškas ir laikantis teisės aktuose nustatytų galutinių terminų. Todėl valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis šiuo atveju turėtų būti galutinis paraiškų pateikimo terminas;

(22)

skiriant paramą, pagalbą ar priemokas vyno sektoriuje, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis, priklausomai nuo aplinkybių, turėtų būti siejamas su vyno metų pradžia, tam tikrų operacijų užbaigimu arba konkrečia data. Todėl reikėtų nurodyti kiekvienu atveju taikomą operacinį įvykį;

(23)

aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti nustatant operacinį įvykį, įvairiuose sektoriuose labai skiriasi. Todėl operacinį įvykį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į konkretaus žemės ūkio sektoriaus aplinkybių ir jame taikomų priemonių pobūdį, ypač kalbant apie pagalbą pieno ir pieno produktų sektoriuje, vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą, cukraus sektorių, produktų vartojimo skatinimo priemones ir kai kurias vaisių ir daržovių sektoriuje taikomas priemones;

(24)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 (11) nurodytos struktūrinio ar aplinkosauginio pobūdžio sumos ir pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (12) patvirtintos sumos, kurios išmokamos pagal Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 patvirtintas kaimo plėtros programas, yra nustatomos vieniems prekybos arba kalendoriniams metams. Todėl komercinis tikslas yra pasiektas, jei atitinkamiems metams nustatomas valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis. Tuo remiantis valiutos kursą lemiantį operacinį įvykį reikėtų nustatyti metų, kuriais priimamas sprendimas skirti pagalbą, sausio 1 d.;

(25)

avansų ir užstatų atveju mokėtinos sumos ir garantuojamos sumos nustatomos eurais remiantis žemės ūkio sektorių teisės aktais. Todėl šioms sumoms taikomas valiutos kursas turi būti kuo artimesnis avanso mokėjimo dieną arba užstatų pateikimo dieną galiojančiam valiutos kursui. Jei naudojamasi užstatais, jie turi būti tokio dydžio, kad padengtų visą riziką, dėl kurios yra teikiami. Šiuo atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis turėtų būti nustatytas remiantis avanso sumos nustatymo arba užstato pateikimo data, arba jų sumokėjimo data;

(26)

remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 (13), 2007–2013 m. kaimo plėtros programos biudžetinį įsipareigojimą, kuris nebuvo įvykdytas, Komisija automatiškai panaikina baigiantis antriesiems metams po to biudžetinio įsipareigojimo metų. Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 ši taisyklė pakeista – tokį biudžetinį įsipareigojimą numatyta automatiškai panaikinti baigiantis tretiesiems metams po to biudžetinio įsipareigojimo metų. Siekiant nuoseklumo, 2007–2013 m. kaimo plėtros programoms turėtų toliau būti taikoma N+2 taisyklė ir atitinkamai turėtų būti numatyta pereinamojo laikotarpio taisyklė. Tokiu pat būdu tarpinės išmokos 2007–2013 m. kaimo plėtros programoms turėtų toliau būti mokamos neviršijant visam kiekvieno prioritetinio tikslo, nustatyto pagal atitinkamą programą, laikotarpiui skirto bendro EŽŪFKP įnašo. Be to, siekiant užtikrinti tų programų valdymo tąsą, tos pereinamojo laikotarpio taisyklės turėtų būti taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

MOKĖJIMO AGENTŪROS IR KITOS ĮSTAIGOS

1 straipsnis

Mokėjimo agentūrų akreditavimo sąlygos

1.   Mokėjimo agentūros, valdančios išlaidas ir vykdančios jų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 1 dalyje, savo atliekamų mokėjimų ir informacijos teikimo bei saugojimo atžvilgiu teikia pakankamas garantijas, kad:

a)

prieš suteikiant leidimą atlikti mokėjimą bus patikrintas prašymų tinkamumas ir – pagal kaimo plėtros sistemą – pagalbos skyrimo procedūra, taip pat jų atitiktis Sąjungos taisyklėms;

b)

atlikti mokėjimai būtų tiksliai ir išsamiai užregistruoti sąskaitose;

c)

būtų atliktos Sąjungos teisės aktuose nustatytos patikros;

d)

reikiami dokumentai būtų pateikti per Sąjungos taisyklėse nustatytą laiką ir jose nustatyta forma;

e)

dokumentai, įskaitant elektroninius dokumentus, kaip apibrėžta Sąjungos taisyklėse, būtų prieinami ir saugomi taip, kad būtų užtikrintas jų išsamumas, galiojimas ir įskaitomumas per ilgesnį laiką.

2.   Valstybės narės mokėjimo agentūromis akredituoja 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius departamentus ar įstaigas. Be to, kad būtų akredituota, mokėjimo agentūra turi turėti administracinę organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemą, atitinkančias I priede nustatytus kriterijus (akreditavimo kriterijus), susijusius su:

a)

vidaus aplinka;

b)

kontrolės veikla;

c)

informacija ir ryšiais;

d)

stebėsena.

Valstybės narės gali nustatyti daugiau akreditavimo kriterijų, kuriuos taikant būtų atsižvelgta į mokėjimo agentūros dydį, atsakomybę ir kitas konkrečias ypatybes.

2 straipsnis

Koordinavimo įstaigų akreditavimo sąlygos

1.   Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 4 dalimi, jei akredituojama daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, atitinkama valstybė narė oficialiu ministerijos lygmens aktu priima sprendimą dėl koordinavimo įstaigos akreditavimo, įsitikinusi, kad tos įstaigos administracinė tvarka suteikia pakankamų garantijų, kad ji yra pajėgi atlikti tame straipsnyje nurodytas užduotis.

2.   Kad būtų akredituota, koordinavimo įstaiga taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad:

a)

Komisijai skirtos deklaracijos būtų pagrįstos informacija, gauta iš tinkamai sankcionuotų šaltinių;

b)

Komisijai skirtos deklaracijos būtų tinkamai sankcionuotos prieš perdavimą;

c)

egzistuotų tinkama audito seka, kad būtų galima pagrįsti Komisijai perduodamą informaciją;

d)

gautos ir perduotos informacijos įrašas būtų saugiai laikomas popieriuje arba kompiuterinėje rinkmenoje.

3 straipsnis

Su valstybės intervencija susijusios mokėjimo agentūros pareigos

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėjimo agentūros, laikydamosi šio reglamento II priede ir, atitinkamais atvejais, žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytų sąlygų, visų pirma minėtame priede nustatytų minimalių tikrinimo dažnių, valdo su jų atsakomybei tenkančiomis viešojo saugojimo intervencijos priemonėmis susijusias operacijas ir užtikrina jų kontrolę.

Mokėjimo agentūros gali deleguoti savo šios srities įgaliojimus intervencinėms agentūroms, atitinkančioms šio reglamento I priedo 1.C punkte nustatytas patvirtinimo sąlygas, arba veikti per kitas mokėjimo agentūras.

2.   Mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros, nepažeisdamos savo bendros su viešuoju saugojimu susijusios atsakomybės, gali:

a)

patikėti tam tikrų viešojo saugojimo priemonių valdymą fiziniams arba juridiniams asmenims, saugantiems supirktus žemės ūkio produktus (toliau – saugotojai);

b)

įgalioti fizinius arba juridinius asmenis atlikti tam tikras konkrečias užduotis, numatytas žemės ūkio sektorių teisės aktuose.

Jei mokėjimo agentūros patiki minėtą valdymą pirmos pastraipos a punkte nurodytiems saugotojams, tas valdymas vykdomas pagal saugojimo sutartis, remiantis III priede nustatytais įpareigojimais ir bendraisiais principais.

3.   Su viešuoju saugojimu susiję mokėjimo agentūrų įpareigojimai visų pirma yra šie:

a)

tvarkyti kiekvieno produkto, kuriam taikoma viešojo saugojimo intervencijos priemonė, atsargų sąskaitas ir finansines sąskaitas, atsižvelgiant į operacijas, atliekamas laikotarpiu nuo atitinkamų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. (toliau – ataskaitiniai metai);

b)

nuolat atnaujinti saugotojų, su kuriais sudarytos viešojo saugojimo sutartys, sąrašą. Šiame sąraše pateikiamos nuorodos, pagal kurias galima tiksliai nustatyti visas saugojimo vietas, jų talpumą, sandėlių, šaldytuvų ir silosinių numerius, jų planus ir schemas;

c)

Komisijai pateikti tipines viešojo saugojimo sutartis, produktų perėmimo, saugojimo ir išvežimo iš saugotojų sandėlių taisykles bei saugotojų atsakomybę reglamentuojančias taisykles;

d)

centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti visų atsargų sąskaitas, pateikiant duomenis apie visas saugojimo vietas, visus produktus ir visus skirtingų produktų kiekius ir savybes, kiekvienu atveju nurodant svorį (prireikus grynąjį ir bendrąjį) arba tūrį;

e)

pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus atlikti visas su intervencinių produktų saugojimu, laikymu, vežimu ar perdavimu susijusias operacijas, nepažeidžiant pirkėjų, kitų operacijoje dalyvaujančių mokėjimo agentūrų ir visų kitų šiuo tikslu pagal nurodymą veikiančių asmenų atsakomybės;

f)

visus metus nereguliariais intervalais ir be išankstinio įspėjimo atlikti patikras intervencinių atsargų laikymo vietose. Tačiau, jei nekeliamas pavojus kontrolės tikslui, iš anksto įspėti galima, griežtai prieš trumpiausią būtiną laikotarpį. Pranešama ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

g)

pagal 4 straipsnį atlikti metinę inventorizaciją.

Kai valstybėje narėje vieno ar kelių produktų viešojo saugojimo sąskaitas tvarko kelios mokėjimo agentūros, prieš pateikiant atitinkamus duomenis Komisijai, a ir d punktuose nurodytos atsargų sąskaitos ir finansinės sąskaitos valstybėje narėje konsoliduojamos.

4.   Mokėjimo agentūros imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų:

a)

kad produktai, kuriems taikomos Sąjungos intervencijos priemonės, būtų tinkamai laikomi, – bent kartą per metus tikrindamos saugomų produktų kokybę;

b)

intervencinių atsargų nepažeistumą.

5.   Mokėjimo agentūros nedelsdamos informuoja Komisiją apie:

a)

atvejus, kai pratęsus produkto saugojimo laiką gali kilti pavojus jo kokybei;

b)

gaivalinių nelaimių nulemtus kiekybinius produkto nuostolius arba jo kokybės pablogėjimą.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytais atvejais Komisija priima atitinkamą sprendimą:

a)

dėl pirmos pastraipos a punkte nurodytų atvejų – laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (14) 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

b)

dėl pirmos pastraipos b punkte nurodytų atvejų – laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 116 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Mokėjimo agentūros atsako už finansinius netinkamo produktų, kuriems taikomos Sąjungos intervencijos priemonės, laikymo padarinius, visų pirma tuos, kurių priežastis – netinkami saugojimo metodai. Nepažeidžiant teisės apskųsti saugotojus, mokėjimo agentūros finansiškai atsako už savo prievolių arba įpareigojimų nesilaikymą.

7.   Mokėjimo agentūros užtikrina, kad Komisijos pareigūnai ar jos įgalioti asmenys visada turėtų galimybę susipažinti (elektroniniu būdu arba mokėjimo agentūrų patalpose) su viešojo saugojimo sąskaitomis ir visais dokumentais, sutartimis ir bylomis, kurie parengti arba gauti atliekant intervencijos operacijas.

4 straipsnis

Inventorizacija

1.   Kiekvienais ataskaitiniais metais mokėjimo agentūros atlieka kiekvieno produkto, kuriam taikytos Sąjungos intervencijos priemonės, inventorizaciją.

Jos palygina šios inventorizacijos rezultatus su apskaitos duomenimis. Nustatyti kiekių skirtumai ir sumos, susidariusios dėl kokybės skirtumų, nustatytų per patikras, įtraukiami į apskaitą vadovaujantis pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 46 straipsnio 6 dalies a punktą nustatytomis taisyklėmis.

2.   Taikant 1 dalį, trūkstami kiekiai, susidarę dėl įprastinių saugojimo operacijų, turi atitikti skirtumą tarp teorinių atsargų pagal apskaitos aprašą ir tikrųjų fizinių atsargų, kurios nustatomos vykdant 1 dalyje numatytą inventorizaciją, arba į apskaitą įtrauktų atsargų, likusių sandėlyje pasibaigus fizinėms atsargoms, ir jiems taikomi IV priede nustatyti leistini nuokrypiai.

II   SKYRIUS

FINANSŲ VALDYMAS

5 straipsnis

Vėliausio mokėjimo termino nesilaikymas

1.   Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis kompensuotinos išlaidos, patirtos pasibaigus mokėjimo terminams, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 40 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais išimtiniais atvejais, vadovaujantis proporcingumo principu, laikomos tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytomis sąlygomis.

2.   Jeigu išlaidos, patirtos pasibaigus terminams, sudaro 5 % ar mažiau visų laikantis terminų patirtų išlaidų, mėnesinės išmokos nemažinamos.

Jeigu išlaidos, patirtos pasibaigus terminams, viršija 5 % ribą, visos kitos pavėluotai patirtos išlaidos mažinamos laikantis šių taisyklių:

a)

išlaidos, patirtos pirmą mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 10 %,

b)

išlaidos, patirtos antrą mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 25 %,

c)

išlaidos, patirtos trečią mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 45 %,

d)

išlaidos, patirtos ketvirtą mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 70 %,

e)

išlaidos, patirtos vėliau nei ketvirtą mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 100 %.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, tiesioginėms išmokoms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (15) 7 straipsnyje nurodyta viršutinė riba, taikomos šios sąlygos:

a)

jei ne vėliau kaip N+1 metų spalio 15 d. už N metus sumokėtų išmokų atveju nebuvo išnaudota visa 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta ribinė suma ir jei tos ribinės sumos likutis viršija 2 %, jis sumažinamas iki 2 %;

b)

N+1 finansiniais metais tiesioginės išmokos (išskyrus išmokas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 228/2013 (16) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 229/2013 (17)) už N-1 arba ankstesnius kalendorinius metus, sumokėtos pasibaigus mokėjimo terminui, galės būti finansuojamos EŽŪGF lėšomis tik tuo atveju, jei visa N+1 finansiniais metais sumokėtų tiesioginių išmokų, prireikus pakoreguotų iki sumų, kurioms dar nepritaikytas Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnyje numatytas koregavimo koeficientas, suma neviršija viršutinės ribos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III priede N kalendoriniams metams, vadovaujantis to reglamento 7 straipsniu;

c)

a arba b punkte nurodytas ribas viršijančios išlaidos sumažinamos 100 %.

Kai tikrinama, ar įvykdyta šios dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta sąlyga, į Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 5 dalyje nurodytų kompensacijų sumas neatsižvelgiama.

4.   Komisija taiko kitokią nei nurodytoji 2 ir 3 dalyse laiko skalę ir (arba) mažesnį sumažinimą arba visiškai jo netaiko, jei taikant tam tikras priemones susidarė išimtinės valdymo sąlygos arba jei valstybės narės pateikia pagrįstas priežastis.

Tačiau pirma pastraipa netaikoma 3 dalies b punkte nurodytą ribą viršijančioms išlaidoms.

5.   Kiekvienais finansiniais metais du kartus tikrinamas šių mėnesinių išmokų mokėjimo terminų laikymasis:

a)

iki liepos 31 d. patirtų išlaidų;

b)

iki spalio 15 d. patirtų išlaidų.

Į rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais viršytus terminus atsižvelgiama priimant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo.

6.   Šiame straipsnyje nurodytas sumažinimas taikomas nepažeidžiant vėlesnio sprendimo dėl atitikties patvirtinimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje.

6 straipsnis

Anksčiausios mokėjimo datos nesilaikymas

EŽŪGF atveju, jeigu valstybėms narėms leidžiama mokėti išankstines išmokas, neviršijant tam tikros didžiausios sumos, iki žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytos anksčiausios mokėjimo datos, visos patirtos šią didžiausią sumą viršijančios išlaidos laikomos išlaidomis, patirtomis iki anksčiausios mokėjimo datos. Tačiau išimtiniais Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 40 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais, tos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis, pritaikius 10 % sumažinimą.

7 straipsnis

Mokėjimo agentūrų skiriamos kompensacijos

1.   Komisija pagal sprendimą dėl mėnesinių išmokų, kuris turi būti priimamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnio 3 dalį, išmoka likutį, iš kiekvienos valstybės narės deklaruotų išlaidų atėmusi asignuotųjų įplaukų sumą, kurią ta valstybė narė nurodė toje pačioje išlaidų deklaracijoje. Šis kompensavimas prilygsta atitinkamų įplaukų gavimui.

Dėl asignuotųjų įplaukų susidariusiais įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimų asignavimais galima pradėti naudotis, kai tos įplaukos priskiriamos biudžeto eilutėms. Asignavimas atliekamas, kai asignuotosios įplaukos įtraukiamos į sąskaitas, per du mėnesius po to, kai gaunamos valstybių narių ataskaitos, pateiktos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių.

2.   Jei, prieš išmokant pagalbą, su kuria yra susiję pažeidimų ar aplaidumo atvejai, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos sumos buvo išlaikytos, jos atimamos iš atitinkamų išlaidų sumos.

3.   Atitinkamo laikotarpio išlaidų deklaracijoje Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) mokėtina suma sumažinama iš paramos gavėjų kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu pagal atitinkamą kaimo plėtros programą susigrąžintų EŽŪFKP įnašo sumų dydžiu.

4.   Didesnės arba mažesnės sumos, kurios nustatomos, kai taikytina, tvirtinant sąskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje, ir kurias galima pakartotinai panaudoti įgyvendinant kaimo plėtros programą, pridedamos prie EŽŪFKP įnašo sumos (arba iš jos atimamos) tuomet, kai po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo rengiama pirmoji deklaracija.

5.   EŽŪGF teikiamas finansavimas atitinka išlaidas, apskaičiuojamas remiantis mokėjimo agentūros pateikta informacija (atėmus visas pajamas, gautas taikant intervencijos priemones), patvirtintas naudojant Komisijos įdiegtą kompiuterinę sistemą ir mokėjimo agentūros įrašytas į jos išlaidų deklaraciją.

8 straipsnis

Vėlyvas Sąjungos biudžeto priėmimas

1.   EŽŪGF atveju, jei Sąjungos biudžetas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnyje nurodytos mėnesinės išmokos skiriamos kaip kiekvienos valstybės narės deklaruotų išlaidų procentinė dalis, nustatyta kiekvienam išlaidų skyriui, neviršijant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 16 straipsnyje nustatytų ribų. Sprendimuose dėl vėlesnių kompensacijų Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms nesumokėtų sumų likutį.

2.   EŽŪFKP atveju, jei Sąjungos biudžetas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios:

a)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 36 straipsnyje nurodytos tarpinės išmokos skiriamos proporcingai turimiems kreditams kaip deklaruotų išlaidų, susijusių su kiekviena kaimo plėtros programa, procentinė dalis. Skirdama vėlesnes tarpines išmokas Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms nesumokėtų sumų likutį;

b)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 33 straipsnyje nurodytų biudžetinių įsipareigojimų atveju pirmosios metinės dalinės išmokos po kaimo plėtros programų priėmimo mokamos laikantis tų programų priėmimo eiliškumo. Su vėlesnėmis metinėmis dalinėmis išmokomis susiję biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi laikantis programų, su kuriomis susiję atitinkami įsipareigojimai įvykdyti, eiliškumo. Komisija gali prisiimti su kaimo plėtros programomis susijusius dalinius metinius įsipareigojimus, jei turimų įsipareigojimų asignavimų kiekis yra ribotas. Kai atsiranda papildomų asignavimų įsipareigojimų, pirmiausia įvykdomi likę su tomis programomis susiję įsipareigojimai.

9 straipsnis

Mėnesinių išmokų atidėjimas

Komisija, informavusi atitinkamas valstybes nares, gali atidėti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnyje nurodytas mėnesines išmokas valstybėms narėms, kurios to reglamento 102 straipsnio 1 dalies c punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą informaciją pateikia per vėlai arba joje yra neatitikimų, kuriuos reikia papildomai patikrinti.

10 straipsnis

Išmokų mokėjimo sustabdymas pavėluoto pateikimo atveju

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 42 straipsnyje nurodytas išmokų mokėjimo sustabdymas taikomas šio reglamento V priede išvardytoms priemonėms.

2.   EŽŪGF lėšomis kompensuotinų išlaidų atveju taikomos šios išmokų mokėjimo sustabdymo normos:

a)

jei kontrolės rezultatai neperduoti iki spalio 15 d. – 1 % išlaidų, su kuriomis susijusi informacija nebuvo laiku pateikta;

b)

jei kontrolės rezultatai neperduoti iki gruodžio 1 d. – 1,5 % išlaidų, su kuriomis susijusi informacija nebuvo laiku pateikta.

3.   EŽŪFKP lėšomis kompensuotinų išlaidų atveju taikomos šios išmokų mokėjimo sustabdymo normos:

a)

jei kontrolės rezultatai neperduoti iki spalio 15 d. – 1 % išlaidų, su kuriomis susijusi informacija nebuvo laiku pateikta;

b)

jei kontrolės rezultatai neperduoti iki sausio 15 d. – 1,5 % išlaidų, su kuriomis susijusi informacija nebuvo laiku pateikta.

11 straipsnis

Rengiant išlaidų deklaracijas taikomas valiutos kursas

1.   Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 106 straipsnio 4 dalimi, euro neįsivedusios valstybės narės EŽŪGF skirtose išlaidų deklaracijose taiko tą patį valiutos kursą, kuris buvo taikomas atliekant mokėjimus paramos gavėjams arba gaunant įplaukas, laikantis V skyriaus ir žemės ūkio sektorių teisės aktų. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 ir 52 straipsniuose nurodytuose sprendimuose dėl sąskaitų patvirtinimo valstybės narės taiko pirmą valiutos kursą, kurį Europos Centrinis Bankas nustato po tų sprendimų priėmimo dienos.

Kitais atvejais nei nurodytieji pirmoje pastraipoje, visų pirma pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008 (18) patvirtintų skatinimo programų ir vyno sektoriuje taikomų skatinimo priemonių, taip pat operacijų, kurių operacinis įvykis nenustatytas žemės ūkio sektorių teisės aktuose, atveju taikytinas valiutos kursas yra Europos Centrinio Banko nustatytas priešpaskutinis mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurio išlaidų arba asignuotųjų įplaukų deklaracija buvo pateikta, valiutos kursas.

2.   Kaimo plėtros programų atveju euro zonai nepriklausančios valstybės narės, rengdamos savo išlaidų deklaracijas, kiekvienai mokėjimo ar susigrąžinimo operacijai taiko Europos Centrinio Banko nustatytą priešpaskutinį mėnesio, einančio prieš operacijų įrašymą į mokėjimo agentūros sąskaitas, valiutos kursą.

III   SKYRIUS

SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS IR KITOS PATIKROS

12 straipsnis

Koregavimo atliekant atitikties patvirtinimą kriterijai ir metodika

1.   Siekdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalį priimti sprendimą dėl Sąjungos lėšomis nefinansuotinų sumų, Komisija atskiria sumas arba jų dalis, kurios, kaip nustatyta, buvo neteisėtai išleistos, nuo sumų, nustatytų taikant ekstrapoliuotojo arba fiksuoto dydžio pataisas.

Kad būtų nustatytos sumos, kurios gali nebūti finansuojamos Sąjungos lėšomis tuo atveju, kai nustatoma, kad patirtos išlaidos neatitinka Sąjungos teisės aktų, o EŽŪFKP atveju – taikomų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, Komisija, remiasi savo išvadomis ir atsižvelgia į informaciją, kurią valstybės narės pateikė vykstant atitikties patvirtinimo procedūrai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį.

2.   Komisija sprendimą nefinansuoti Sąjungos lėšomis grindžia tuo, kad nustatytos neteisėtai išleistos sumos, tik jei tos sumos gali būti nustatytos proporcingomis pastangomis. Jei Komisija negali proporcingomis pastangomis nustatyti neteisėtai išleistų sumų, valstybės narės gali, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, pateikti duomenis apie tų sumų patikrinimą, atliktą nagrinėjant visus atskirus atvejus, kuriems galėjo padaryti poveikį neatitiktis. Turi būti patikrintos visos išlaidos, patirtos pažeidžiant taikytiną teisę ir finansuotos iš Sąjungos biudžeto. Pateikiant duomenis nurodomos visos atskiros sumos, kurios dėl tos neatitikties neatitinka finansavimo reikalavimų.

3.   Kai pagal 2 dalį nėra įmanoma nustatyti neteisėtai išleistų sumų, Komisija gali nustatyti sumas, kurios nėra finansuotinos Sąjungos lėšomis, taikydama esktrapoliuotojo dydžio pataisas. Kad Komisija galėtų nustatyti atitinkamas sumas, valstybės narės, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, gali nurodyti Sąjungos lėšomis nefinansuotinos sumos skaičiavimą, atliktą statistinėmis priemonėmis ekstrapoliuojant reprezentatyvios tokių atvejų imties patikrų rezultatus. Imtis imama iš tiriamosios visumos, kuriai, kaip būtų galima pagrįstai manyti, galėjo padaryti poveikį nustatyta neatitiktis.

4.   Kad galėtų atsižvelgti į valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktus rezultatus, Komisija turi turėti galimybę:

a)

įvertinti metodus, kurie taikomi nustatant sumą arba ekstrapoliuojant ir kuriuos valstybės narės turi aiškiai aprašyti;

b)

patikrinti 3 dalyje nurodytos imties reprezentatyvumą;

c)

patikrinti jai pateiktus nustatymo arba ekstrapoliacijos turinį ir rezultatus;

d)

gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, susijusių su pagrindiniais duomenimis.

5.   Taikydamos 3 dalies nuostatas, valstybės narės gali naudoti sertifikavimo įstaigos patvirtintus mokėjimo agentūrų kontrolės statistinius duomenis arba klaidų lygio vertinimą, kurį ta įstaiga parengė atlikdama Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje nurodytą auditą, jei:

a)

Komisiją tenkina sertifikavimo įstaigų darbas – audito strategija ir jo turiniu, apimtimi bei atliktos audito veiklos kokybe;

b)

sertifikavimo įstaigų darbo apimtis atitinka aptariamą atitikties patvirtinimo tyrimą, visų pirma kalbant apie priemones arba sistemas;

c)

atliekant vertinimus buvo atsižvelgta į nuobaudų, kurios turėjo būti pritaikytos, sumą.

6.   Jei nesilaikoma 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų, kuriomis remiantis nustatomos Sąjungos lėšomis nefinansuotinos sumos, arba jei nefinansuotinų sumų neįmanoma nustatyti remiantis tomis dalimis, Komisija taiko atitinkamas fiksuoto dydžio pataisas, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį bei dydį ir į jos atliktą Sąjungos patiriamos finansinės žalos rizikos vertinimą.

Fiksuoto dydžio pataisa nustatoma visų pirma atsižvelgiant į nustatytą neatitikties tipą. Šiuo tikslu kontrolės trūkumai skirstomi į trūkumus, susijusius su pagrindinėmis arba su papildomomis kontrolės priemonėmis:

a)

pagrindines kontrolės priemones sudaro administracinės patikros ir patikros vietoje, reikalingos norint nustatyti, ar pagalba atitinka reikalavimus ir ar taikomas atitinkamas sumažinimas ir nuobaudos;

b)

papildomas kontrolės priemones sudaro visa kita administracinė veikla, reikalinga norint tinkamai išnagrinėti mokėjimo prašymus.

Jei atliekant tą pačią atitikties patvirtinimo procedūrą nustatomi keli neatitikties atvejai, iš kurių kiekvienu reikėtų taikyti skirtingas fiksuoto dydžio pataisas, pritaikoma tik didžiausia fiksuoto dydžio pataisa.

7.   Nustatydama fiksuoto dydžio pataisų lygį Komisija visų pirma atsižvelgia į šias aplinkybes, kuriomis įrodomas didesnis trūkumų mastas, keliantis didesnę grėsmę prarasti Sąjungos biudžeto lėšas:

a)

netaikoma viena ar kelios pagrindinės kontrolės priemonės arba jos taikomos taip prastai ar taip retai, jog jomis negalima veiksmingai nustatyti, ar mokėjimo prašymas atitinka reikalavimus, arba užkirsti kelią pažeidimams, arba

b)

nustatomi trys arba daugiau tos pačios kontrolės sistemos trūkumai, arba

c)

nustatoma, kad valstybės narės kontrolės sistema netaikoma arba turi didelių trūkumų, ir esama įrodymų apie plataus masto pažeidimus ir aplaidumą kovojant su neteisėta veikla ar sukčiavimu, arba

d)

valstybei narei dėl panašių trūkumų tame pačiame sektoriuje jau pritaikyta pataisa, atsižvelgiant į taisomąsias arba kompensuojamąsias priemones, kurių ėmėsi ta valstybė narė.

8.   Jei valstybė narė pateikia tam tikros objektyvios informacijos, kuri neatitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, tačiau kuria įrodoma, kad didžiausia galima prarasti lėšų suma neviršytų sumos, mažesnės nei suma, gauta taikant siūlomą fiksuotą dydį, tuomet Komisija, priimdama sprendimą dėl sumų, kurios nėra tinkamos finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, taiko mažesnį fiksuotą dydį.

9.   Iš sumos, kurią Komisija savo sprendimu patvirtina kaip netinkamą finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, atimamos iki atitinkamos datos, kurią Komisija nustato atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą, iš paramos gavėjų susigrąžintos ir į fondų sąskaitas įrašytos sumos.

13 straipsnis

Pasibaigus susigrąžinimo procedūroms vykdytinas įpareigojimas

Pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms susigrąžinimo procedūroms, valstybės narės:

a)

į EŽŪGF sąskaitas įrašo 50 % susigrąžintų sumų, atėmusios susigrąžinimo išlaidas, kaip numatyta to reglamento 55 straipsnio antroje pastraipoje;

b)

į EŽŪFKP sąskaitas įrašo 50 % sumų, susigrąžintų pasibaigus kaimo plėtros programai, arba sumų, susigrąžintų prieš baigiantis programai, kurių nebuvo įmanoma iš naujo priskirti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 56 straipsnį.

14 straipsnis

Sandorių tikrinimas

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriuje nustatyta tikrinimo sistema netaikoma šio reglamento VI priede išvardytoms priemonėms.

IV   SKYRIUS

UŽSTATAI

1 SKIRSNIS

Taikymo sritis ir vartojami terminai

15 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visais atvejais, kai žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatomas užstatas, nepriklausomai nuo to, ar vartojamas konkretus terminas „užstatas“.

Šis skyrius netaikomas užstatams, teikiamiems siekiant užtikrinti, kad būtų mokami Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (19) nurodyti importo ir eksporto muitai.

16 straipsnis

Šiame skyriuje vartojami terminai

Šiame skyriuje:

a)

kompetentinga institucija – šalis, įgaliota priimti užstatą, arba šalis, įgaliota pagal atitinkamą reglamentą nuspręsti, ar užstatas turi būti grąžintas;

b)

kompleksinis užstatas – kompetentingai institucijai teikiamas užstatas, kuriuo užtikrinama, kad bus įvykdytas daugiau kaip vienas įpareigojimas;

c)

atitinkama užstatu užtikrinamos sumos dalis – užstatu užtikrinamos sumos dalis, atitinkanti dydį, su kuriuo susijusio reikalavimo nesilaikoma.

2 SKIRSNIS

Reikalavimas pateikti užstatą

17 straipsnis

Atsakinga šalis

Užstatą teikia šalis, atsakinga už tai, kad būtų sumokėta nustatyta pinigų suma, jeigu įpareigojimas neįvykdomas, arba užstatas teikiamas tokios šalies vardu.

18 straipsnis

Reikalavimo pateikti užstatą netaikymas

1.   Kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, jeigu šalis, atsakinga už įpareigojimo vykdymą, yra:

a)

valstybinė įstaiga, atsakinga už valdžios institucijos funkcijų vykdymą, arba

b)

privati įstaiga, kuri, prižiūrima valstybės, vykdo a punkte nurodytas funkcijas.

2.   Kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, jeigu užstatu užtikrinamos sumos vertė yra mažesnė nei 500 EUR. Tokiu atveju atitinkama šalis raštiškai įsipareigoja sumokėti netaikyto užstato dydžio sumą, jei atitinkamas įpareigojimas neįvykdomas.

Taikant pirmą pastraipą, apskaičiuojama visus su ta pačia operacija susijusius įpareigojimus atitinkanti užstato vertė.

19 straipsnis

Užstatams taikomos sąlygos

1.   Kompetentinga institucija atsisako priimti arba gali reikalauti pakeisti užstatą, kurį ji laiko netinkamu ar nepakankamu arba kuris pateiktas nepakankamam laikotarpiui.

2.   Jeigu grynieji pinigai įmokami atliekant pervedimą, jie nelaikomi užstatu tol, kol kompetentinga institucija įsitikina, jog gali disponuoti ta suma.

3.   Čekis nurodytai sumai, kurios mokėjimą garantuoja finansinė institucija, tuo tikslu pripažinta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos, yra laikomas piniginiu užstatu. Kompetentinga institucija neprivalo pateikti čekio apmokėti, kol užtikrinamas laikotarpis nepriartės prie pabaigos.

Kitas nei pirmoje pastraipoje nurodytas čekis yra laikomas užstatu tik tuo atveju, kai kompetentinga institucija įsitikina, jog gali disponuoti ta suma.

4.   Visus finansinės institucijos taikomus mokesčius padengia užstatą teikianti šalis.

5.   Piniginį užstatą teikiančiai šaliai palūkanos nemokamos.

20 straipsnis

euro naudojimas

1.   Užstatai įforminami eurais.

2.   Jei užstatas priimamas euro neįsivedusioje valstybėje narėje, užstato vertė eurais konvertuojama į galiojančią nacionalinę valiutą laikantis V skyriaus nuostatų. Užstatą atitinkanti įmoka ir pažeidimų ar reikalavimų nesilaikymo atveju išskaičiuotina suma ir toliau nustatomos eurais.

21 straipsnis

Laiduotojas

1.   Nuolatinė oficialiai įregistruota laiduotojo gyvenamoji vieta arba buveinė turi būti Sąjungoje ir, pagal Sutarties nuostatas dėl laisvės teikti paslaugas, jis pripažįstamas valstybės narės, kurioje pateikiamas užstatas, kompetentingos institucijos. Laiduotojas įsipareigoja pateikdamas rašytinę garantiją.

2.   Rašytinėje garantijoje nurodoma bent jau ši informacija:

a)

įpareigojimas arba, jei pateikiamas kompleksinis užstatas, grupė (-ės) įpareigojimų, kurių įvykdymas užtikrinamas sumokant tam tikrą pinigų sumą;

b)

didžiausias finansinis įsipareigojimas, kurį prisiima laiduotojas;

c)

patvirtinimas, kad laiduotojas solidariai su šalimi, atsakinga už įpareigojimo įvykdymą, įsipareigoja kompetentingai institucijai pareikalavus per 30 dienų sumokėti bet kokią sumą, kuri neviršija garantijoje nurodytos sumos, kai tik paskelbiama, kad užstatas negrąžinamas.

3.   Jeigu rašytinis kompleksinis užstatas jau buvo pateiktas, kompetentinga institucija nustato procedūrą, kuri turi būti taikoma priskiriant visą kompleksinį užstatą ar jo dalį konkrečiam įpareigojimui.

22 straipsnis

Force majeure sąlygos taikymas

Už užstatu užtikrinto įpareigojimo vykdymą atsakingas asmuo, teigiantis, kad įpareigojimas neįvykdytas dėl force majeure aplinkybių, kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad taikytina force majeure sąlyga. Jeigu kompetentinga institucija pripažįsta force majeure atvejį, įpareigojimas panaikinamas tik užstato grąžinimo tikslais.

3 SKIRSNIS

Kitų 4 skirsnyje nenurodytų užstatų grąžinimas ir negrąžinimas

23 straipsnis

Užstatų negrąžinimas

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 66 straipsnio 1 dalyje minimas įpareigojimas yra pagrindinis reglamento, kuriuo jis nustatomas, reikalavimas atlikti veiksmą arba susilaikyti nuo jo.

2.   Jeigu įpareigojimas nevykdomas ir nėra nustatytas jo įvykdymo terminas, užstatas negrąžinamas, kai kompetentinga institucija nustato, kad įpareigojimas neįvykdytas.

3.   Jeigu nustatytas tam tikras terminas, iki kurio įpareigojimas turi būti įvykdytas, o jis įvykdytas tik pasibaigus tam terminui, užstatas negrąžinamas.

Tokiu atveju iš karto negrąžinama 10 % užstato, o likusiai sumai taikomas papildomas procentinis dydis:

a)

2 % už kiekvieną kalendorinę dieną pasibaigus terminui, jei įpareigojimas susijęs su produktų importavimu į trečiąją šalį;

b)

5 % už kiekvieną kalendorinę dieną pasibaigus terminui, jei įpareigojimas susijęs su produktų išvežimu iš Sąjungos muitų teritorijos.

4.   Jei įpareigojimas įvykdomas laiku, o jo įvykdymo įrodymus reikia pateikti iki nustatyto termino, užstatas, kuriuo užtikrinamas to įpareigojimo vykdymas, negrąžinamas už kiekvieną kalendorinę dieną pasibaigus tam terminui, taikant formulę 0,2/nustatytas terminas dienomis ir vadovaujantis 25 straipsniu.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas įrodymas yra panaudota arba nebegaliojanti importo ar eksporto licencija, arba dokumentas, įrodantis, kad produktai buvo išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, ir jei tas įrodymas pateikiamas pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam nustatytam terminui, bet ne vėliau kaip 730-ą kalendorinę dieną po licencijos galiojimo pabaigos datos, negrąžinama 15 % užstato. Po tų 730 kalendorinių dienų negrąžinama visa likusi užstato dalis.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas įrodymas yra panaudota arba nebegaliojanti eksporto licencija su iš anksto nustatyta grąžinamąja išmoka, negrąžinama užstato dalis yra:

a)

10 %, jei licencija pateikiama nuo 61-os iki 90-tos kalendorinės dienos pasibaigus jos galiojimui;

b)

50 %, jei licencija pateikiama nuo 91-os iki 120-tos kalendorinės dienos pasibaigus jos galiojimui;

c)

70 %, jei licencija pateikiama nuo 121-os iki 150-tos kalendorinės dienos pasibaigus jos galiojimui;

d)

80 %, jei licencija pateikiama nuo 151-os iki 180-tos kalendorinės dienos pasibaigus jos galiojimui;

e)

100 %, jei licencija pateikiama po 180-tos kalendorinės dienos pasibaigus jos galiojimui.

5.   Negrąžintino užstato suma suapvalinama iki pirmosios mažesnės sumos sveikais eurais arba galiojančia nacionaline valiuta.

24 straipsnis

Užstatų grąžinimas

1.   Kai, remiantis pagal konkrečias Sąjungos taisykles pateiktais įrodymais, nustatoma, kad įpareigojimas įvykdytas arba kad dalis užstato negrąžinta pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 66 straipsnio 2 dalį ir šio reglamento 23 straipsnį, užstatas arba, kai taikytina, likusi užstato dalis nedelsiant grąžinama.

2.   Paprašius dalis užstato grąžinama, jei pateikti atitinkami su produkto kiekio dalimi susiję įrodymai, su sąlyga, kad ta dalis nėra mažesnė už mažiausią reglamente, kuriuo reikalaujama užstato, nurodytą kiekį, arba, jei jis nenurodytas, už valstybės narės nustatytą kiekį.

3.   Jeigu laikotarpis, per kurį reikia pateikti įrodymus, reikalingus tam, kad būtų grąžinta užstatu užtikrinama suma, nenustatytas, toks laikotarpis yra 365 kalendorinės dienos nuo nurodyto termino, iki kurio turi būti įvykdytas užstatu užtikrintas įpareigojimas. Jeigu toks terminas nenurodytas, tas laikotarpis yra 365 kalendorinės dienos nuo tos dienos, iki kurios buvo įvykdyti visi įpareigojimai.

Pirmoje pastraipoje nustatytas laikotarpis neviršija 1 095 kalendorinių dienų nuo užstato priskyrimo tam tikram įpareigojimui.

25 straipsnis

Ribiniai dydžiai

1.   Visa negrąžinama suma neturi viršyti 100 % atitinkamos užstatu užtikrinamos sumos dalies.

2.   Kompetentinga institucija gali nesinaudoti teise negrąžinti mažesnės kaip 100 EUR sumos, jeigu įstatymais ir kitais teisės aktais panašiems atvejams yra nustatytos panašios nacionalinės nuostatos.

4 SKIRSNIS

Su išankstinėmis išmokomis susiję užstatai

26 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skirsnio nuostatos taikomos visais atvejais, kai specialiose Sąjungos taisyklėse numatyta, kad tam tikra suma gali būti išmokėta iš anksto iki pagalbai ar naudai gauti nustatyto įpareigojimo įvykdymo.

27 straipsnis

Užstatų grąžinimas

1.   Užstatas grąžinamas:

a)

arba tuo atveju, kai nustatoma galutinė teisė į sumą, skirtą kaip išankstinė išmoka,

b)

arba tuo atveju, kai grąžinama skirta suma, pridėjus specialiose Sąjungos taisyklėse numatytus priedus.

2.   Jeigu pasibaigus galutiniam terminui, iki kurio reikia įrodyti galutinę teisę į skirtą sumą, nepateikiami tokios teisės įrodymai, kompetentinga institucija nedelsdama taiko užstato negrąžinimo procedūrą.

Tačiau, jeigu tai numatyta specialiose Sąjungos taisyklėse, įrodymus dar galima pateikti praėjus šiam terminui, ir tokiu atveju grąžinama dalis užstato.

V   SKYRIUS

EURO NAUDOJIMAS

28 straipsnis

Eksporto grąžinamosios išmokos ir prekyba su trečiosiomis šalimis

1.   Su importu susijusių sumų ir eksporto mokesčių, nustatytų eurais su bendra žemės ūkio politika susijusiame Sąjungos teisės akte ir valstybėse narėse taikomų nacionaline valiuta, perskaičiavimo kursas lygus kursui, taikomam pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 18 straipsnio 1 dalį.

2.   Su prekyba su trečiosiomis šalimis susijusiuose Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose eurais nustatytoms eksporto grąžinamosioms išmokoms ir eurais išreikštoms kainoms bei sumoms taikomą valiutos kursą lemiančiu operaciniu įvykiu laikomas muitinės deklaracijos priėmimas.

3.   Kai apskaičiuojama Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 (20) 136 straipsnio 1 dalyje nurodyta standartinė vaisių ir daržovių importo vertė, siekiant nustatyti to reglamento 137 straipsnio 1 dalyje nurodytą įvežimo kainą, valiutos kursą, taikomą reprezentacinėms kainoms, naudojamoms minėtai standartinei vertei ir to reglamento 134 straipsnio 3 dalyje nurodytai sumažinimo sumai apskaičiuoti, lemiantis operacinis įvykis yra diena, su kuria siejamos reprezentacinės kainos.

29 straipsnis

Gamybos grąžinamosios išmokos ir specialios pagalbos rūšys

1.   Sąjungos teisės aktuose eurais nustatytoms gamybos grąžinamosioms išmokoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią deklaruojama, kad produktai pristatyti į privalomą paskirties vietą, prireikus nustatytą tais teisės aktais. Jei privaloma paskirties vieta nėra nustatyta, operacinis įvykis yra diena, kurią mokėjimo agentūra priima grąžinamosios išmokos mokėjimo paraišką.

2.   Kai skiriama pagalba už parduotų produktų kiekius arba už specialios paskirties produktus, nepažeidžiant 30–33 straipsnių nuostatų, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmasis veiksmas, kuriuo, atitinkamam veiklos vykdytojui perėmus produktus, užtikrinamas tinkamas tų produktų panaudojimas ir kuris yra privalomas siekiant gauti pagalbą.

3.   Skiriant privataus sandėliavimo pagalbą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji laikotarpio, už kurį skiriama toje pačioje sutartyje numatyta pagalba, diena.

4.   Skiriant šio straipsnio 2 bei 3 dalyse ir 30 bei 31 straipsniuose nenurodytą pagalbą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra galutinis paraiškų pateikimo terminas.

30 straipsnis

Vyno sektorius

1.   Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji vyno metų, kuriais skirta toliau nurodyta parama, diena:

a)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 46 straipsnyje nurodyta vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos parama;

b)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 48 straipsnyje nurodyta savitarpio pagalbos fondų steigimo parama;

c)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 49 straipsnyje nurodyta derliaus draudimo parama.

2.   Skiriant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 52 straipsnyje nustatytą savanoriško arba privalomo vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimo paramą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji vyno metų, kuriais pristatomas šalutinis produktas, diena.

3.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 reglamento 50 straipsnyje nurodytų investicijų ir Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 51 straipsnyje nurodytų vyno sektoriaus inovacijų atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra metų, kuriais priimamas sprendimas skirti pagalbą, sausio 1 d.

4.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 straipsnyje nurodytų neprinokusio derliaus nuėmimo operacijų atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią įvykdoma neprinokusio derliaus nuėmimo operacija.

31 straipsnis

Sumos ir išmokos pieno ir pieno produktų sektoriuje

1.   Skiriant Komisijos reglamento (EB) Nr. 657/2008 (21) 1 straipsnyje nurodytą moksleivių aprūpinimo tam tikrais pieno produktais pagalbą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra laikotarpio, su kuriuo siejama minėto reglamento 11 straipsnyje nurodyta mokėjimo paraiška, pirmoji diena.

2.   Mokant Komisijos reglamento (EB) Nr. 595/2004 (22) 1 straipsnyje nurodytą mokestį už dvylikos mėnesių laikotarpį, apibrėžtą Tarybos reglamento (ES) Nr. 1234/2007 (23) II dalies I antraštinės dalies III skyriuje, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra po atitinkamo laikotarpio einanti balandžio 1 d.

3.   Dengiant Komisijos reglamento (ES) Nr. 1272/2009 (24) 30 straipsnio 3 dalyje nurodytas transporto išlaidas valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią kompetentinga institucija gavo galiojančią paraišką.

32 straipsnis

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programai įgyvendinti skirtos pagalbos sumos ir išmokos

Skiriant Komisijos reglamento (EB) Nr. 288/2009 (25) 1 straipsnyje nurodytą vaisių ir daržovių, apdorotų vaisių bei daržovių ir bananų produktų tiekimo vaikams pagalbą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra sausio 1 d., einanti prieš to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

33 straipsnis

Mažiausia runkelių kaina, pertekliaus mokestis ir gamybos mokestis cukraus sektoriuje

Cukraus gamybos mokesčiui, mažiausiai runkelių kainai ir pertekliaus mokesčiui, atitinkamai nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 128, 135 ir 142 straipsniuose, taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra prekybos metų, kuriais taikomos kainos arba mokamos sumos, spalio 1 d.

34 straipsnis

Struktūrinio arba aplinkosauginio pobūdžio sumos ir pridėtinės veiksmų programų išlaidos

1.   Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 II priede nurodytoms sumoms bei sumoms, kurios susijusios su priemonėmis, patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, ir kurios gavėjams mokamos pagal kaimo plėtros programas, patvirtintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra metų, kuriais priimamas sprendimas skirti pagalbą, sausio 1 d.

Tačiau tais atvejais, kai pagal Sąjungos taisykles pirmoje pastraipoje nurodytos sumos išmokamos per kelerius metus, kiekvienai metinei sumos daliai taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra tų metų, kuriais išmokama atitinkama sumos dalis, sausio 1 d.

2.   Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 IX priedo 2 punkto a papunktyje nurodytoms sumoms, skirtoms padengti pridėtines išlaidas, konkrečiai susijusias su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32 ir 33 straipsniuose nurodytais veiklos fondais ar programomis, taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra metų, su kuriais susijusios tos pridėtinės išlaidos, sausio 1 d.

35 straipsnis

Sumos, susijusios su leidimu skirti nacionalinę finansinę paramą vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms, ir dalinis šios nacionalinės finansinės paramos kompensavimas

1.   Prašant leidimo skirti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 35 straipsnyje nurodytą nacionalinę finansinę paramą operacinis įvykis yra galutinis prašymo pateikimo Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 92 straipsnio 1 dalį terminas.

2.   Kompensuojant nacionalinę finansinę paramą Sąjungos lėšomis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 95 straipsnį, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra galutinis terminas, iki kurio gamintojų organizacijos valstybių narių kompetentingoms institucijoms turi pateikti pagalbos paraiškas pagal to reglamento 69 straipsnio 1 dalį.

36 straipsnis

Kitos sumos ir kainos

28–35 straipsniuose nenurodytoms kainoms ar sumoms arba su tomis kainomis susijusioms sumoms, Sąjungos teisės aktuose arba rengiant konkursą išreikštoms eurais, taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią vykdomas vienas iš šių teisinių veiksmų:

a)

pirkimo atveju – kai gaunama galiojanti paraiška;

b)

pardavimo atveju – kai gaunama galiojanti paraiška;

c)

vaisių ir daržovių sektoriaus produktų pašalinimo iš rinkos atveju – pašalinimo diena;

d)

vaisių ir daržovių derliaus nenuėmimo ir neprinokusio derliaus nuėmimo atveju – diena, kurią derlius nenuimamas arba nuimamas neprinokęs derlius;

e)

transporto, perdirbimo arba viešojo saugojimo išlaidų bei lėšų, skirtų tyrimams pagal konkursą, atveju – galutinis pasiūlymų pateikimo terminas;

f)

kainų, sumų ir pasiūlymų registravimo rinkoje atveju – diena, su kuria susijusi užregistruota kaina, suma arba pasiūlymas;

g)

nuobaudų už žemės ūkio teisės aktų nesilaikymą atveju – akto, kuriuo kompetentinga institucija konstatuoja pažeidimus, data;

h)

apyvartos arba sumų, susijusių su gamybos apimtimis, atveju – žemės ūkio teisės aktuose numatyto referencinio laikotarpio pradžia.

37 straipsnis

Avansų mokėjimas

Avansų atveju galioja tas pats valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis, kaip ir su tais avansais susijusių kainų arba sumų atveju, jei avansų mokėjimo metu tas įvykis jau yra įvykęs; kitais atvejais operacinis įvykis yra avanso nustatymo eurais diena, o jei tai nepadaryta, – jo išmokėjimo diena. Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis avansų atveju galioja nepažeidžiant atitinkamų kainų arba sumų valiutos kursą lemiančio operacinio įvykio taikymo tų kainų arba sumų visumai.

38 straipsnis

Užstatai

Užstatams taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra užstato pateikimo diena.

Tačiau taikomos šios išimtys:

a)

teikiant su avansais susijusius užstatus galioja toks pat valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis, kaip nustatant avanso sumą, jei tas įvykis įvyksta iki užstato sumokėjimo;

b)

teikiant su pasiūlymais konkursams susijusius užstatus valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pasiūlymo pateikimo diena;

c)

teikiant su pasiūlymų įgyvendinimu susijusius užstatus valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra galutinis pasiūlymų pateikimo terminas.

39 straipsnis

Sandorių tikrinimas

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriuje nurodytos sumos eurais atitinkamais atvejais konvertuojamos į nacionalinę valiutą taikant pirmąją metų, kuriais prasideda tikrinimo laikotarpis, darbo dieną galiojantį valiutos kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

40 straipsnis

Valiutos kurso nustatymas

Kai valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis nustatomas pagal Sąjungos teisės aktus, taikomas vėliausias valiutos kursas, Europos Centrinio Banko nustatytas prieš mėnesio, kurį įvyko operacinis įvykis, pirmą dieną.

Tačiau toliau išvardytais atvejais taikomas toks valiutos kursas:

a)

šio reglamento 28 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra muitinės deklaracijos priėmimas, taikomas Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas valiutos kursas;

b)

intervencinių išlaidų, patirtų dėl viešojo saugojimo operacijų, atveju taikomas valiutos kursas, nustatytas taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 (26) 3 straipsnio 2 dalį;

c)

šio reglamento 33 straipsnyje numatytai mažiausiai runkelių kainai taikomas Europos Centrinio Banko nustatytas mėnesio, einančio prieš operacinį įvykį, vidutinis valiutos kursas.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Jeigu pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2005 akredituota mokėjimo agentūra prisiima atsakomybę už išlaidas, už kurias ji anksčiau nebuvo atsakinga, su naująja atsakomybe susijusi akreditacija suteikiama iki 2015 m. sausio 1 d.

2.   Tikrinant prieš 2014 finansinius metus patirtas išlaidas, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriuje nustatyta tikrinimo sistema netaikoma Reglamento (EB) Nr. 1106/2010 priede išvardytomis priemonėmis.

3.   Kai specialiuose teisės aktuose daroma nuoroda į Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2012 nurodytus pagrindinius, netiesioginius arba antraeilius reikalavimus, taikomos šio reglamento 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 15 straipsnyje nurodytų kaimo plėtros programų atveju:

a)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 38 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos biudžetiniams įsipareigojimams, neįvykdytiems iki antrųjų metų, einančių po to biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d. To reglamento 38 straipsnyje nuorodos į N+3 metus laikomos nuorodomis į N+2 metus;

b)

tarpinės Komisijos išmokos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 36 straipsnio 3 dalies b punkte, mokamos neviršijant visam kiekvieno prioritetinio tikslo, nustatyto pagal atitinkamą programą, laikotarpiui skirto bendro EŽŪFKP įnašo;

c)

taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 37 ir 38 straipsnius, galutinė išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams data yra Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta data.

5.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, su 2013 ir 2014 finansiniais metais susijusiais atvejais, apie kuriuos pranešta arba turi būti pranešta Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 6 straipsnio h punktą, ir toliau atsižvelgiama į finansinius metus, kuriais pažeidimas nustatytas per pirminį nagrinėjimą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 35 straipsnyje. Tais atvejais, kai iki 2014 m. spalio 16 d. per pirminį administracinį arba teisminį nagrinėjimą nenustatomas joks pažeidimas, taikomos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

EŽŪFKP atveju, atliekant sąskaitų patvirtinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį, to reglamento 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos pradedant nuo 2014 finansinių metų sąskaitų patvirtinimo.

42 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 376/2008 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 376/2008 34 straipsnio 6 ir 7 dalys išbraukiamos.

Tačiau tos nuostatos ir toliau taikomos užstatams, teisėtai pateiktiems pagal tą reglamentą prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

43 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 612/2009 pakeitimas

Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 47 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

Tačiau tos nuostatos ir toliau taikomos užstatams, teisėtai pateiktiems pagal tą reglamentą prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

44 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 883/2006, (EB) Nr. 884/2006, (EB) Nr. 885/2006, (EB) Nr. 1913/2006, (ES) Nr. 1106/2010 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2012 panaikinami.

Tačiau taikomos šios nuostatos:

a)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2012 ir toliau taikomas užstatams, teisėtai pateiktiems pagal tą reglamentą prieš įsigaliojant šiam reglamentui;

b)

Reglamento (EB) Nr. 883/2006 4 straipsnis ir toliau taikomas iki 2014 m. spalio 15 d. patirtoms išlaidoms;

c)

Reglamento (EB) Nr. 885/2006 11 straipsnis ir III skyrius ir toliau taikomi iki 2014 m. gruodžio 31 d.

45 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

41 straipsnio 4 dalis taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 883/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 taikymo taisykles dėl mokėjimo agentūrų apskaitos tvarkymo, išlaidų ir įplaukų deklaravimo ir išlaidų kompensavimo iš EŽŪGF ir EŽŪFKP sąlygų (OL L 171, 2006 6 23, p. 1).

(3)  2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 35).

(4)  2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 885/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 90).

(5)  2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1913/2006, nustatantis išsamias žemės ūkio pinigų politikos sistemos taikymo taisykles eurui žemės ūkyje ir iš dalies keičiantis kai kuriuos reglamentus (OL L 365, 2006 12 21, p. 52).

(6)  2010 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1106/2010, kuriuo nustatomas priemonių, kurioms netaikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 485/2008 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo, sąrašas (OL L 315, 2010 12 1, p. 16).

(7)  2012 m. kovo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2012, nustatantis bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (OL L 92, 2012 3 30, p. 4).

(8)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(9)  2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 376/2008, nustatantis bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (OL L 114, 2008 4 26, p. 3).

(10)  2009 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 612/2009, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 186, 2009 7 17, p. 1).

(11)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(12)  2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).

(13)  2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005 8 11, p. 1). Naujasis vieno BRO reglamentas.

(14)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(15)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(16)  2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

(17)  2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).

(18)  2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3, 2008 1 5, p. 1).

(19)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(20)  2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 157, 2011 6 15, p. 1).

(21)  2008 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 657/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės, susijusios su Bendrijos pagalba aprūpinant pienu ir tam tikrais pieno produktais švietimo įstaigų moksleivius (OL L 183, 2008 7 11, p. 17).

(22)  2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 595/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles (OL L 94, 2004 3 31, p. 22).

(23)  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(24)  2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją (OL L 349, 2009 12 29, p. 1).

(25)  2009 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 288/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl Bendrijos pagalbos tiekiant vaisius ir daržoves, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų produktus vaikams į švietimo įstaigas įgyvendinant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (OL L 94, 2009 4 8, p. 38).

(26)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 906/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl valstybės intervencijos išlaidų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

I PRIEDAS

AKREDITAVIMO KRITERIJAI

(1 straipsnis)

1.   VIDAUS APLINKA

A)   Organizacinė struktūra

Mokėjimo agentūros organizacinė struktūra turi būti tokia, kad būtų galima vykdyti šias pagrindines su EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidomis susijusias funkcijas:

i)

leisti atlikti mokėjimus ir juos kontroliuoti, siekiant nustatyti, kad paramos gavėjui mokėtina suma atitinka Sąjungos taisykles, visų pirma vykdant administracinę kontrolę ir patikras vietoje;

ii)

išmokėti paramos gavėjams (arba jų teisių perėmėjams) patvirtintą sumą arba, kaimo plėtros atveju, Sąjungos bendrai finansuojamą dalį;

iii)

tvarkyti apskaitą, kad visi mokėjimai būtų, naudojant informacinę sistemą, įregistruoti atskirose EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidoms skirtose mokėjimo agentūros sąskaitose, ir rengti Komisijai skirtas periodines išlaidų suvestines, įskaitant mėnesio (EŽŪGF), ketvirčio (EŽŪFKP) ir metines deklaracijas. Mokėjimo agentūros sąskaitose taip pat registruojamas fondų lėšomis finansuojamas turtas, visų pirma susijęs su intervencinėmis atsargomis, nepatvirtintais avansais, užstatais ir skolininkais.

Mokėjimo agentūros organizacinėje struktūroje visais veiklos lygmenimis numatytas aiškus įgaliojimų bei pareigų paskirstymas ir pirmoje pastraipoje nurodytų trijų funkcijų, kurias vykdančių darbuotojų pareigos nurodomos organizacinėje schemoje, atskyrimas. Į ją įtraukiamos techninės tarnybos ir 4 punkte nurodyta vidaus audito tarnyba.

B)   Žmogiškųjų išteklių standartas

Agentūra užtikrina, kad:

i)

vykdyti veiklą būtų skiriami atitinkami žmogiškieji ištekliai, o skirtingų lygmenų veiklai vykdyti pakaktų reikiamų techninių įgūdžių;

ii)

pareigos būtų paskirstytos taip, kad vienas pareigūnas būtų atsakingas tik už vienos funkcijos – leidimo atlikti mokėjimą išdavimo, mokėjimo atlikimo arba atsiskaitymo už sumas, įrašytas į EŽŪGF arba EŽŪFKP sąskaitas – vykdymą, ir kad pareigūnas vykdytų bet kurią iš šių funkcijų tik prižiūrint kitam pareigūnui;

iii)

kiekvieno pareigūno pareigos, įskaitant jo finansinių įgaliojimų ribas, būtų nurodytos jo darbo aprašyme;

iv)

visų veiklos lygių darbuotojai būtų tinkamai mokomi, įskaitant žinių apie sukčiavimą gerinimą, ir su finansine atsakomybe susijusias pareigas užimantiems darbuotojams būtų taikomas rotacijos principas arba sustiprinta jų kontrolė;

v)

būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant išvengti interesų konflikto, jeigu atsakingas arba su finansine atsakomybe susijusias pareigas užimantis asmuo, kuris tikrina, išduoda leidimus, atlieka mokėjimus ir vykdo mokėjimo prašymų apskaitą, taip pat atlieka kitas funkcijas ne toje mokėjimo agentūroje.

C)   Įgaliojimų perdavimas

C.1)

Jeigu mokėjimo agentūra perduoda kurią nors iš savo užduočių kitai įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnį, turi būti laikomasi tokių reikalavimų:

i)

mokėjimo agentūra ir įstaiga turi raštu sudaryti susitarimą, kuriame, be perduotų užduočių, nurodomas informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos reikia pateikti mokėjimo agentūrai, pobūdis bei galutinė pateikimo data. Susitarimas turi būti toks, kad mokėjimo agentūra galėtų atitikti akreditavimo kriterijus;

ii)

mokėjimo agentūra visais atvejais išlieka atsakinga už veiksmingą atitinkamų fondų valdymą. Ji yra visiškai atsakinga už pagrindinių sandorių teisėtumą ir tvarkingumą, įskaitant Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taip pat už atitinkamų išlaidų deklaravimą Komisijai ir atitinkamų ataskaitų rengimą;

iii)

aiškiai apibrėžtos kitos įstaigos pareigos ir įpareigojimai, ypač susiję su kontrole ir atitikties Sąjungos taisyklėms tikrinimu;

iv)

mokėjimo agentūra užtikrina, kad kita įstaiga turėtų veiksmingas sistemas, kurias taikydama užtikrintų tinkamą savo užduočių vykdymą;

v)

kita įstaiga mokėjimo agentūrai aiškiai patvirtina, kad ji iš tikrųjų atlieka savo užduotis, ir apibūdina naudojamas priemones;

vi)

mokėjimo agentūra reguliariai persvarsto perduotas užduotis, siekdama įsitikinti, kad darbas atliekamas tinkamai ir kad laikomasi Sąjungos taisyklių.

C.2)

C.1 punkto i, ii, iii ir v papunkčiuose nustatytos sąlygos mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai kita įstaiga vykdo mokėjimo agentūros funkcijas kaip dalį savo įprastų užduočių pagal nacionalinės teisės aktus.

2.   KONTROLĖ

A)   Leidimo išmokėti prašomą mokėjimą išdavimo procedūros

Mokėjimo agentūra patvirtina tokias procedūras:

i)

mokėjimo agentūra nustato išsamias mokėjimo prašymų priėmimo, įregistravimo ir tvarkymo procedūras, įskaitant visų naudotinų dokumentų aprašą;

ii)

kiekvienas už leidimų išdavimą atsakingas pareigūnas turi turėti išsamų kontrolinį atliktinų tikrinimų sąrašą ir prie mokėjimo prašymų pridedamuose patvirtinamuosiuose dokumentuose patvirtinti, kad tokie tikrinimai buvo atlikti. Patvirtinimas gali būti elektroninis. Pateikiamas įrodymas, kad darbą sistemingai, remdamasis, pvz., imtimi, sistema arba planu, peržiūri aukštesnio rango pareigūnas;

iii)

išmokėti prašomą sumą leidžiama tik pakankamai patikrinus, ar laikomasi Sąjungos taisyklių.

Šios patikros – remiantis atitinkamu reglamentu dėl konkrečios priemonės, pagal kurią prašoma išmokėti pagalbą, būtinos patikros, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58 straipsnyje nustatytos patikros, būtinos siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams arba nustatyti tokius atvejus, ypač atsižvelgiant į galimą riziką. EŽŪFKP atveju nustatomos papildomos procedūros, skirtos patikrinti, ar laikytasi pagalbos skyrimo sąlygų, įskaitant sutarčių sudarymą, ir ar laikytasi visų Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, įskaitant nustatytąsias kaimo plėtros programoje;

iv)

mokėjimo agentūros vadovai atitinkamu lygmeniu reguliariai ir laiku informuojami apie atliktų administracinių patikrų ir patikrų vietoje rezultatus, kad, prieš išmokant prašomą mokėjimą būtų galima atsižvelgti į tokių patikrų pakankamumą;

v)

atliktas darbas išsamiai aprašomas ataskaitoje, pridedamoje prie kiekvieno mokėjimo prašymo arba mokėjimo prašymų rinkinio, arba, atitinkamais atvejais, vienų prekybos metų ataskaitoje. Prie šios ataskaitos pridedama patvirtintų prašymų tinkamumo ir atlikto darbo pobūdžio, apimties ir taikymo srities įvertinimas. EŽŪFKP atveju taip pat pridedamas patvirtinimas, kad laikytasi pagalbos skyrimo kriterijų, įskaitant sutarčių sudarymą, ir kad laikytasi visų Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, ypač nustatytųjų kaimo plėtros programoje. Tuo atveju, kai fizinės ar administracinės patikros nėra išsamios, bet atliekamos atrinkus kai kuriuos mokėjimų prašymus, nurodomi atrinkti prašymai, apibūdinamas atrankos metodas, informuojama apie visų patikrinimų ir priemonių, kurių buvo imtasi dėl neatitikimų ir pažeidimų, rezultatus. Patvirtinamųjų dokumentų turi pakakti užtikrinti, kad buvo atliktos visos reikiamos patvirtintų prašymų tinkamumo patikros;

vi)

jei popierinius arba elektroninius dokumentus, susijusius su leidimais išmokėti prašomą mokėjimą ir atlikta kontrole, pasilieka kitos įstaigos, tos įstaigos ir mokėjimo agentūra nustato procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų įregistruota, kur saugomi tokie su konkrečiais mokėjimais susiję dokumentai.

B)   Mokėjimo procedūros

Mokėjimo agentūra patvirtina procedūras, reikalingas užtikrinti, kad mokėjimai būtų atliekami tik į paramos gavėjų arba į jų teisių perėmėjų banko sąskaitas. Mokėjimas atliekamas per mokėjimo agentūros banką arba, atitinkamais atvejais, valstybinę mokėjimo įstaigą per penkias darbo dienas nuo išlaidų įrašymo į EŽŪGF arba EŽŪFKP sąskaitas. Patvirtinamos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nepervesti mokėjimai nebūtų deklaruojami fondams kaip kompensuotini. Jeigu tokie mokėjimai jau buvo deklaruoti fondams, jie turi būti grąžinti fondams teikiant kito mėnesio arba ketvirčio deklaracijas arba ne vėliau kaip teikiant metines ataskaitas. Grynais pinigais nemokama. Leidimą išduodantis pareigūnas ir (arba) jo vadovas leidimo išdavimą gali patvirtinti elektroninėmis priemonėmis, jeigu užtikrinamas tinkamas šių priemonių saugumo lygis, o pasirašančiojo tapatybė įtraukiama į elektroninį registrą.

C)   Apskaitos procedūros

Mokėjimo agentūra patvirtina tokias procedūras:

i)

apskaitos procedūras, kuriomis užtikrinama, kad mėnesio (EŽŪGF), ketvirčio (EŽŪFKP) ir metinės deklaracijos būtų išsamios, tikslios ir parengtos laiku ir kad bet kokios klaidos ar praleidimai būtų pastebėti ir ištaisyti, visų pirma, reguliariai tikrinant ir derinant;

ii)

intervencinio saugojimo apskaitą, kuria užtikrinama, kad kiekviename etape nuo pasiūlymo priėmimo iki gaminio fizinio realizavimo būtų tiksliai ir neatidėliojant įforminami kiekiai ir susijusios išlaidos, kad jie būtų įregistruoti priskiriant kiekvienai konkrečiai partijai ir teisingai sąskaitai ir laikantis taisyklių, ir užtikrinama, kad bet kuriuo metu bet kurioje laikymo vietoje būtų galima nustatyti atsargų kiekį ir pobūdį.

D)   Avansų ir užstatų procedūros

Patvirtinamos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

i)

avansų mokėjimai apskaitos arba papildomuose dokumentuose būtų nurodomi atskirai;

ii)

garantijos būtų priimamos tik iš šio reglamento IV skyriaus reikalavimų besilaikančių ir atitinkamų valdžios institucijų patvirtintų finansinių institucijų, jos galiotų iki patvirtinimo arba kol jų pareikalaujama paprastu mokėjimo agentūros prašymu;

iii)

avansai būtų patvirtinami per nustatytus terminus, o tie, kurie dar nepatvirtinti, būtų nedelsiant nustatomi ir nedelsiant būtų pareikalaujama garantijų.

E)   Skolų procedūros

Visi A–D punktuose numatyti kriterijai mutatis mutandis taikomi mokesčiams, negrąžintiems užstatams, kompensuotiems mokėjimams, asignuotosioms įplaukoms ir kt., kuriuos mokėjimo agentūra turi surinkti EŽŪGF ir EŽŪFKP vardu.

Mokėjimo agentūra sukuria visų mokėtinų sumų pripažinimo ir tokių skolų įrašymo į vieną skolininkų apskaitos knygą sistemą. Skolininkų knygą reguliariai tikrinama ir imamasi veiksmų negrąžintoms skoloms susigrąžinti.

F)   Audito seka

Mokėjimo agentūra gali naudotis informacija, susijusia su mokėjimo leidimų išdavimo, jų apskaitos ir mokėjimo, avansų tvarkymo, užstatų ir skolų patvirtinamaisiais dokumentais, kad visuomet užtikrintų pakankamai išsamią audito seką.

3.   INFORMACIJA IR RYŠIAI

A)   Ryšiai

Mokėjimo agentūra patvirtina būtinas procedūras, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas Sąjungos taisyklių, o ypač galiojančios pagalbos dydžių, pasikeitimas būtų užregistruojamas, o nurodymai, duomenų bazės ir kontroliniai sąrašai laiku atnaujinami.

B)   Informacinių sistemų saugumas

i)

nepažeidžiant tolesnio ii papunkčio, informacinių sistemų saugumas turi būti grindžiamas kriterijais, nustatytais atitinkamais finansiniais metais taikomoje šių standartų redakcijoje:

—

Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standarte Nr. 27002 „Informacijos saugumo kontrolės priemonių praktikos nuostatai“ (angl. Code of practice for Information Security controls);

—

Federalinės Informacinių technologijų saugumo tarnybos (vok. Bundesamt für Sicherheit in der Informationstechnik) standarte „IT apsaugos pagrindų vadovas“ (vok. IT-Grundschutzhandbuch, angl. IT Baseline Protection Manual (BSI));

—

Informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos standarte „Informacinių ir susijusių technologijų kontrolės tikslai“ (angl. Control objectives for Information and related Technology (COBIT));

ii)

nuo 2016 m. spalio 16 d. informacinių sistemų saugumas sertifikuojamas remiantis Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standartu Nr. 27001 „Informacijos saugumo valdymo sistemos. Reikalavimai“ (angl. Information Security management systems – Requirements).

Komisija gali suteikti valstybėms narėms teisę patvirtinti jų informacinių sistemų saugumą pagal kitus pripažintus standartus, jeigu tais standartais užtikrinamas bent ne žemesnis už standartu ISO 27001 nustatytą saugumo lygis.

Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti pirmos pastraipos nuostatų mokėjimo agentūroms, atsakingoms už ne didesnės nei 400 mln. EUR metinės išlaidų sumos valdymą ir kontrolę. Tos valstybės narės ir toliau taiko i papunkčio nuostatas. Jos informuoja Komisiją apie savo sprendimą.

4.   STEBĖSENA

A)   Nuolatinė stebėsena, vykdoma atliekant vidaus kontrolę

Vidaus kontrolė apima bent jau šias sritis:

i)

techninių tarnybų ir įstaigų, įgaliotų vykdyti kontrolę ir kitas funkcijas, kuriomis užtikrinamas tinkamas taisyklių, gairių ir procedūrų įgyvendinimas, stebėseną;

ii)

sistemos pokyčių inicijavimą, siekiant pagerinti bendrą kontrolės sistemą;

iii)

prašomų mokėjimų ir mokėjimo agentūrai pateiktų prašymų peržiūrą, taip pat kitą informaciją apie įtariamus pažeidimus;

iv)

stebėsenos procedūras, kurių tikslas – užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams arba nustatyti tokius atvejus, visų pirma mokėjimo agentūros kompetencijai priklausančiose BŽŪP išlaidų srityse, kurioms būdinga didelė sukčiavimo arba kitų sunkių pažeidimų rizika.

Nuolatinė stebėsena įtraukiama į įprastą ir nuolatinę mokėjimo agentūros veiklą. Agentūros kasdienė veikla ir vykdoma kontrolė nuolatos stebima visais lygmenimis, siekiant užtikrinti pakankamai išsamią audito seką.

B)   Atskiri vertinimai, kuriuos atlieka vidaus audito tarnyba

Mokėjimo agentūra patvirtina tokias šios srities procedūras:

i)

vidaus auditą atliekanti tarnyba yra nepriklausoma nuo kitų mokėjimo agentūros departamentų ir tiesiogiai atsiskaito mokėjimo agentūros direktoriui;

ii)

vidaus audito tarnyba tikrina, ar agentūros patvirtintomis procedūromis tinkamai užtikrinama, kad būtų patikrinta, ar laikomasi Sąjungos taisyklių, ir kad sąskaitos būtų tikslios, išsamios ir pateiktos laiku. Patikrinimai gali apsiriboti atrinktomis priemonėmis ir sandorių pavyzdžiais, jeigu audito plane užtikrinama, jog visos svarbios sritys, įskaitant ir už leidimų išdavimą atsakingus departamentus, būtų patikrintos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį;

iii)

vidaus audito tarnyba savo darbą atlieka pagal tarptautinius audito standartus, fiksuoja tai audito dokumentuose ir pateikia išvadas mokėjimo agentūros vadovybei ataskaitų bei rekomendacijų pavidalu.

II PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ PAREIGOS IR FIZINIO TIKRINIMO PROCEDŪROS

(3 straipsnis)

A.   MOKĖJIMO AGENTŪRŲ ĮPAREIGOJIMAI

I.   Patikros

1.   Periodiškumas ir reprezentatyvumas

Kiekvienas saugojimo punktas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per metus, laikantis B punkte nustatytų taisyklių, visų pirma siekiant išsiaiškinti šiuos aspektus:

—

informacijos apie viešąjį saugojimą rinkimo procedūrą,

—

ar vietoje saugomi saugotojo apskaitos duomenys sutampa su mokėjimo agentūrai perduotais duomenimis,

—

fizinį, vizualiai įvertintą, o kilus abejonėms ar ginčams, pasvertą bei išmatuotą sandėlyje saugomų atsargų kiekį, kurį saugotojas nurodė apskaitos dokumentuose ir pagal kurį pateikė paskutinę mėnesinę ataskaitą,

—

ar saugomų produktų prekinė kokybė yra gera ir tinkama.

Fizinis buvimas nustatomas atliekant pakankamai reprezentatyvų fizinį patikrinimą, per kurį tikrinamos bent B punkte nurodytos procentinės dalys ir iš kurio rezultatų galima daryti išvadą, kad visi atsargų apskaitoje nurodyti kiekiai faktiškai yra sandėlyje.

Kokybės patikros atliekamos vizualiai, uostant ir (arba) atliekant organoleptines patikras, o iškilus abejonėms, atliekant išsamią analizę.

2.   Papildomos patikros

Jeigu fizinio patikrinimo metu nustatomas nukrypimas, pagal tą patį metodą reikia patikrinti intervenciniame sandėlyje saugomo kiekio papildomą procentinę dalį. Prireikus per patikrinimą gali būti pasverti visi tikrinamoje partijoje arba saugykloje esantys produktai.

II.   Patikrinimų ataskaitos

1.

Mokėjimo agentūros vidaus patikrų įstaiga arba mokėjimo agentūros įgaliota įstaiga parengia kiekvienos atliktos patikros arba fizinio patikrinimo ataskaitą.

2.

Ataskaitoje nurodomi bent šie duomenys:

a)

saugotojo vardas, pavardė arba pavadinimas, patikrintos saugyklos adresas ir patikrintų partijų apibūdinimas;

b)

patikrinimo pradžios ir pabaigos diena bei laikas;

c)

patikrinimo vieta bei saugojimo, pakavimo ir prieigos sąlygų aprašas;

d)

išsamūs patikrinimą atliekančių asmenų tapatybės duomenys, jų profesinė kvalifikacija bei įgaliojimai;

e)

taikytos tikrinimo priemonės ir tūrio nustatymo procedūros, pavyzdžiui, matavimo metodai, skaičiavimai, tarpiniai ir galutiniai rezultatai bei išvados;

f)

kiekvienos saugomos partijos arba produktų rūšies kiekis, nurodytas mokėjimo agentūros apskaitos knygoje, bei kiekis, nurodytas saugyklos apskaitos knygoje, ir nustatyti šių dviejų knygų skirtumai;

g)

kiekvienos fiziškai patikrintos partijos ar produktų rūšies atveju – f punkte nurodyta informacija ir vietoje patikrintas kiekis, galimi neatitikimai, partijos arba produktų rūšies numeris, paletės, dėžės, silosinės, cisternos ar kitos saugojimo talpyklos, svoris (jei taikoma, grynasis ir bendrasis svoris) arba tūris;

h)

saugotojo pareiškimas, jei aptinkama neatitikimų ar skirtumų;

i)

ataskaitos parengimo vieta ir data bei ataskaitą parengusio asmens, saugotojo arba jo atstovo parašai;

j)

informacija apie išsamesnę patikrą, atliekamą nustačius nukrypimų; nurodoma šios išsamesnės patikros metu tikrinto saugomų atsargų kiekio procentinė dalis, nustatyti neatitikimai ir pateikti paaiškinimai.

3.

Ataskaitos nedelsiant siunčiamos už mokėjimo agentūros sąskaitų tvarkymą atsakingos tarnybos vadovui.

Iš karto po to, kai gaunama ataskaita, mokėjimo agentūros sąskaitos pataisomos atsižvelgiant į nustatytus neatitikimus ir skirtumus.

4.

Ataskaitos saugomos mokėjimo agentūros pagrindinėje buveinėje; su jomis susipažinti gali Komisijos pareigūnai ir jos įgalioti asmenys.

5.

Mokėjimo agentūra parengia apibendrinamąjį dokumentą, kuriame nurodo:

—

atliktas patikras, atskirai nurodydama fizinius patikrinimus (inventorizaciją),

—

patikrintą kiekį,

—

nustatytus su mėnesinėmis ir metinėmis ataskaitomis susijusius nukrypimus ir jų priežastis.

Patikrintas kiekvieno atitinkamo produkto kiekis ir su juo susiję nukrypimai nurodomi svorio arba tūrio vienetais ir procentine viso saugomo kiekio dalimi.

Šiame apibendrinamajame dokumente atskirai nurodomos patikros, atliktos saugomų produktų kokybei įvertinti. Dokumentas Komisijai perduodamas kartu su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytomis metinėmis ataskaitomis.

B.   FIZINIO PATIKRINIMO PROCEDŪRA, TAIKOMA ATSKIRUOSE BENDROS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS SEKTORIUOSE ATLIEKANT A PUNKTE NURODYTAS PATIKRAS

I.   Sviestas

1.

Atrinkta ketinamų tikrinti partijų imtis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso viešai saugomo kiekio. Tikrintinos partijos atrenkamos pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į saugyklą, tačiau saugotojas apie tai nėra informuojamas.

2.

Atrinktų partijų buvimas ir sudėtis tikrinami vietoje:

—

pagal pirkimo arba įvežimo kvitus identifikuojant partijų ir dėžių kontrolinius numerius,

—

sveriant paletes (vieną iš dešimties) ir dėžes (vieną dėžę iš paletės),

—

vizualiai tikrinant dėžės turinį (vienoje paletėje iš penkių),

—

tikrinant pakuotės būklę.

3.

Fiziškai patikrintų partijų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas patikros ataskaitoje.

II.   Nugriebto pieno milteliai

1.

Atrinktas ketinamų tikrinti partijų kiekis turi atitikti ne mažiau kaip 5 % viso viešai saugomo kiekio. Tikrintinos partijos atrenkamos pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į saugyklą, tačiau saugotojas apie tai nėra informuojamas.

2.

Atrinktų partijų buvimas ir sudėtis tikrinami vietoje:

—

pagal pirkimo arba įvežimo kvitus identifikuojant partijų ir maišų kontrolinius numerius,

—

sveriant paletes (vieną iš dešimties) ir maišus (vieną iš dešimties),

—

vizualiai tikrinant maišo turinį (vienoje paletėje iš penkių),

—

tikrinant pakuotės būklę.

3.

Fiziškai patikrintų partijų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas patikros ataskaitoje.

III.   Grūdai ir ryžiai

1.   Fizinio patikrinimo procedūra

a)

Tikrintinuose aruoduose ar saugojimo patalpose saugomų grūdų arba ryžių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso viešai saugomų grūdų arba ryžių kiekio.

Atranka atliekama pagal mokėjimo agentūros atsargų apskaitos duomenis, tačiau saugotojas apie tai nėra informuojamas.

b)

Fizinis patikrinimas:

—

grūdų arba ryžių buvimo atrinktuose aruoduose arba saugojimo patalpose tikrinimas,

—

grūdų arba ryžių identifikaciniai duomenys,

—

saugojimo sąlygų patikrinimas ir produktų, saugomų Reglamente (ES) Nr. 1272/2009 (1) numatytomis sąlygomis, kokybės patikra,

—

grūdų arba ryžių saugojimo vietos ir identifikacinių duomenų palyginimas su saugyklos dokumentais,

—

saugomų atsargų kiekių įvertinimas pagal mokėjimo agentūros iš anksto patvirtintą metodą, kurio aprašas pateikiamas agentūros pagrindinėje buveinėje.

c)

Kiekvienoje saugojimo vietoje turi būti prieinamas sandėlio planas bei duomenys apie kiekvienos silosinės ar saugojimo patalpos matmenis.

Grūdai ir ryžiai turi būti saugomi taip, kad būtų įmanoma patikrinti jų tūrį.

2.   Procedūra aptikus neatitikimus

Tikrinant tūrį leidžiamas tam tikras nuokrypis.

Jeigu atliekant fizinį grūdų ir ryžių patikrinimą buvo nustatyta, kad silosinėje arba sandėlyje ant plokščio pagrindo saugomų produktų svoris nuo apskaitoje nurodyto svorio skiriasi 5 % arba daugiau, taikomos III priedo II punkte nustatytų taisyklės.

Jeigu grūdai arba ryžiai saugomi sandėlyje, užuot įrašius kiekį, nustatytą įvertinus tūrį, gali būti įrašomas kiekis, nustatytas pasvėrus produktus tuomet, kai jie buvo atvežti saugoti, jei apskaičiuoto tūrio tikslumo laipsnis nėra pakankamas, o skirtumas tarp šių dviejų verčių nėra labai didelis.

Mokėjimo agentūra tokia galimybe gali pasinaudoti tuomet, kai tai pateisinama dėl susiklosčiusių aplinkybių; ji atsižvelgia į konkretų atvejį ir prisiima visą atsakomybę. Tai ji nurodo patikrinimo ataskaitoje, naudodamasi tokiu pavyzdžiu:

(Orientacinis pavyzdys)

GRŪDAI. ATSARGŲ PATIKRA

Produktas:

Saugotojas: Saugykla, silosinė:

Talpyklos numeris:

Data:

Partija

Kiekis, nurodytas atsargų sąskaitose


A.   Atsargos silosinėje

Kameros Nr.

Specifikacijoje nurodytas tūris m3 (A)

Užregistruotas laisvasis tūris m3 (B)

Saugomų grūdų tūris m3 (A-B)

Užregistruotas savitasis svoris kg/hl = 100

Grūdų arba ryžių svoris

 

 

 

 

 

 

Iš viso (A): …

B.   Atsargos sandėlyje ant plokščio pagrindo

 

Saugojimo patalpos Nr.

Saugojimo patalpos Nr.

Saugojimo patalpos Nr.

Užimamas plotas …

Aukštis …

… m2

…

…

… m

…

… m3

…

… m2

…

…

… m

…

… m3

…

… m2

…

…

… m

…

… m3

…

Pataisos …

… m3

… m3

… m3

Tūris …

… m3

… m3

… m3

Savitasis svoris …

… kg/hl

… kg/hl

… kg/hl

Bendras svoris

… t

… t

… t

Iš viso (B): …

Bendras svoris saugykloje: …

Skirtumas nuo apskaitoje nurodyto svorio: …

Procentais: …

… [data]

… (Spaudas ir parašas)

Mokėjimo agentūros tikrintojas:

IV.   Galvijiena

1.

Atrinkta ketinamų tikrinti partijų imtis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso viešai saugomo kiekio. Tikrintinos partijos atrenkamos pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į saugyklą, tačiau saugotojas apie tai nėra informuojamas.

2.

Atrinktų bekaulės mėsos partijų buvimas ir sudėtis tikrinami vietoje:

—

identifikuojant partijas ir paletes bei tikrinant dėžių skaičių,

—

tikrinant 10 % palečių arba talpyklų svorį,

—

tikrinant kiekvienos pasvertos paletės 10 % dėžių svorį,

—

vizualiai tikrinant šių dėžių turinį bei kiekvienoje dėžėje esančių pakuočių būklę.

Atrenkant paletes atsižvelgiama į skirtingas saugomos pjaustytos mėsos rūšis.

3.

Fiziškai patikrintų partijų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas patikros ataskaitoje.

(1)  2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją (OL L 349, 2009 12 29, p. 1).

III PRIEDAS

SU SAUGOTOJŲ ATSAKOMYBE SUSIJĘ ĮPAREIGOJIMAI IR BENDRIEJI PRINCIPAI, ĮTRAUKTINI Į MOKĖJIMO AGENTŪRŲ IR SAUGOTOJŲ SAUGOJIMO SUTARTIS

(3 straipsnis)

Saugotojai yra atsakingi už produktų, kuriems taikomos Sąjungos intervencijos priemonės, tinkamą laikymą. Jie atsako už finansinius tokio reikalavimo nesilaikymo padarinius.

I.   PRODUKTŲ KOKYBĖ

Jeigu dėl prastų arba netinkamų saugojimo sąlygų pablogėjo saugomų intervencinių produktų kokybė, nuostolius padengia saugotojas; šios išlaidos įtraukiamos į viešojo saugojimo sąskaitas kaip nuostoliai, kuriuos lėmė produkto kokybės pablogėjimas dėl saugojimo sąlygų.

II.   TRŪKSTAMAS KIEKIS

1.

Saugotojas yra atsakingas už visus saugomo kiekio ir mokėjimo agentūrai teikiamose atsargų ataskaitose nurodytų duomenų neatitikimus.

2.

Jeigu trūkstamas kiekis yra didesnis už tą, kuris atitinka leistiną nuokrypį (-ius), kaip nurodyta 4 straipsnyje, II priedo B punkto III papunkčio 2 dalyje ir IV priede arba žemės ūkio sektorių teisės aktuose, tai visą šį kiekį kaip neidentifikuotus nuostolius padengia saugotojas. Jeigu saugotojai nesutinka dėl trūkstamo kiekio, jie gali reikalauti produktą pasverti arba išmatuoti, tačiau šios operacijos išlaidas padengia patys, nebent būtų nustatyta, kad deklaruotas kiekis iš tikrųjų yra sandėlyje arba kad skirtumas neviršija leistino nuokrypio (-ių); tokiu atveju svėrimo arba matavimo išlaidas padengia mokėjimo agentūra.

II priedo B punkto III papunkčio 2 dalyje numatyti leistini nuokrypiai taikomi nepažeidžiant pirmoje pastraipoje nurodytų kitų leistinų nuokrypių.

III.   PATVIRTINAMIEJI DOKUMENTAI IR MĖNESINĖ BEI METINĖ DEKLARACIJOS

1.   Patvirtinamieji dokumentai ir mėnesinės deklaracijos

a)

Saugotojas privalo turėti su produktų atvežimu, saugojimu ir išvežimu susijusius dokumentus, pagal kuriuos rengiamos metinės ataskaitos; dokumentuose nurodoma bent ši informacija:

—

saugojimo vieta (prireikus – aruodo arba cisternos identifikaciniai duomenys),

—

iš ankstesnio mėnesio perkeltas kiekis,

—

atvežtos ir išvežtos partijos,

—

atsargos laikotarpio pabaigoje.

Pagal šiuos dokumentus turi būti įmanoma tiksliai nustatyti bet kuriuo metu sandėlyje esantį kiekį, ypač atsižvelgiant į pirkimo ir pardavimo sutartis, kurios buvo sudarytos, tačiau kuriose nurodytos atsargos dar nebuvo atvežtos arba išvežtos.

b)

Dokumentus, susijusius su produktų atvežimu, saugojimu ir išvežimu, saugotojas ne rečiau kaip kartą per mėnesį perduoda mokėjimo agentūrai kartu su mėnesine atsargų ataskaita. Mokėjimo agentūrą šie dokumentai turi pasiekti anksčiau nei dešimtą mėnesio, einančio po mėnesio, kurio atsargų ataskaita teikiama, dieną.

c)

Mėnesinės atsargų ataskaitos pavyzdys (orientacinis pavyzdys) pateikiamas toliau. Šį pavyzdį mokėjimo agentūros saugotojams perduoda elektroninėmis priemonėmis.

Mėnesinė atsargų ataskaita

Produktai:

Saugotojas:

Saugykla: Nr.

Adresas:

Mėnuo:

Partija

Aprašas

Kiekis (kg, tonomis, hl, dėžėmis, vienetais, ir pan.)

Data

Pastabos

Įvežimas

Išvežimas

 

Perkeltas kiekis

 

 

 

 

 

Perkeltinas kiekis

 

 

 

(Spaudas ir parašas)

Vieta ir data:

Vardas, pavardė:

2.   Metinė deklaracija

a)

Metinę atsargų deklaraciją saugotojas parengia remdamasis 1 punkte apibūdintomis mėnesinėmis ataskaitomis. Ji mokėjimo agentūrai atsiunčiama ne vėliau kaip spalio 15 d., pasibaigus ataskaitiniams metams.

b)

Metinėje atsargų deklaracijoje pateikiama kiekvieno produkto ir kiekvienoje saugojimo vietoje saugomo kiekio suvestinė nurodant kiekvieno produkto kiekį, partijų numerius (išskyrus grūdų), atvežimo į sandėlį metus bei nustatytų nukrypimų paaiškinimas.

c)

Metinės atsargų deklaracijos pavyzdys (orientacinis pavyzdys) pateiktas toliau.

Šį pavyzdį mokėjimo agentūros saugotojams perduoda elektroninėmis priemonėmis.

Metinė atsargų ataskaita

Produktai:

Saugotojas:

Saugykla: Nr.

Adresas:

Metai:

Partija

Aprašas

Apskaitoje nurodytas kiekis ir (arba) svoris

Pastabos

 

 

 

 

(Spaudas ir parašas)

Vieta ir data:

Vardas, pavardė:

IV.   KOMPIUTERIZUOTA ATSARGŲ APSKAITA IR DUOMENŲ TEIKIMAS

Viešojo saugojimo sutartyse, kurias sudaro mokėjimo agentūra ir saugotojas, turi būti nuostatų, kuriomis galima užtikrinti Sąjungos teisės aktų laikymąsi.

Sutartyse nustatomi tokie reikalavimai:

—

turi būti tvarkoma kompiuterizuota intervencinių atsargų apskaita,

—

nuolatines prekes turi būti įmanoma paimti tiesiogiai ir nedelsiant,

—

bet kuriuo momentu turi būti įmanoma pateikti visus dokumentus, susijusius su atsargų atvežimu, saugojimu ir išvežimu, bei saugotojo turimus apskaitos dokumentus ir įrašus, parengtus pagal šį reglamentą,

—

mokėjimo agentūros bei Komisijos pareigūnams ir jų deramai įgaliotiems asmenims turi būti suteikta nuolatinė prieiga prie tų dokumentų.

V.   MOKĖJIMO AGENTŪRAI PATEIKIAMŲ DOKUMENTŲ FORMA IR TURINYS

III dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų forma ir turinys nustatomi laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 104 straipsnio.

VI.   DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

Su visomis viešojo saugojimo operacijomis susijusius patvirtinamuosius dokumentus saugotojas, nepažeisdamas atitinkamų nacionalinių nuostatų, saugo visą laikotarpį, kuriuo pagal taisykles, priimtas remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 104 straipsniu, reikalaujama atlikti sąskaitų patvirtinimo procedūras.

IV PRIEDAS

LEISTINO NUOKRYPIO RIBOS

(4 straipsnis)

1.

Kiekvienam žemės ūkio produktui, kuriam taikoma viešojo saugojimo priemonė, nustatomi kiekio nuostolių, patiriamų dėl įprastinių pagal taisykles atliekamų saugojimo operacijų, leistini nuokrypiai:

—

grūdams 0,2 %;

—

žaliaviniams ryžiams, kukurūzams 0,4 %;

—

nugriebto pieno milteliams 0,0 %;

—

sviestui 0,0 %;

—

galvijienai 0,6 %.

2.

Leistinų galvijienos iškaulinėjimo nuostolių procentinis dydis yra 32. Toks procentinis dydis taikomas visiems per ataskaitinius metus iškaulinėtų produktų kiekiams.

3.

1 dalyje nurodyti leistini nuokrypiai apskaičiuojami kaip procentinė per atitinkamus ataskaitinius metus atvežtų saugoti ir perimtų kiekių (pridėjus tų metų pradžioje saugomus kiekius) faktinio svorio (be pakuotės) dalis.

Šie nuokrypiai taikomi atliekant fizinius atsargų patikrinimus. Tie nuokrypiai kiekvienam produktui apskaičiuojami remiantis mokėjimo agentūros saugomų kiekių visuma.

Faktinis svoris atvežant ir išvežant apskaičiuojamas iš užregistruoto svorio atimant standartinį pakuotės svorį, nurodytą įvežimo sąlygose, o jei tokios sąlygos nenustatytos, atimant agentūros naudojamą vidutinį pakuotės svorį.

4.

Leistinas nuokrypis neapima nuostolių, išreikštų pakuočių arba užregistruotų vienetų skaičiumi.

5.

Apskaičiuojant 1 ir 2 dalyse numatytus leistinus nuokrypius, neatsižvelgiama į dėl vagysčių ar kitų įmanomų nustatyti priežasčių patirtus nuostolius.

V PRIEDAS

10 straipsnyje nurodytos priemonės

1.

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede išvardytos paramos schemos, o nuo 2016 m. – ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede išvardytos sistemos.

2.

Kaimo plėtros priemonės pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 (1) II dalies I ir II antraštines dalis ir kaimo plėtros priemonės, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 III antraštinės dalies I skyriuje.

(1)  2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL L 25, 2011 1 28, p. 8).

VI PRIEDAS

14 straipsnyje nurodytos priemonės

1.

Vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 46 straipsnį.

2.

Neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 straipsnį.

28.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/59

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 908/2014

2014 m. rugpjūčio 6 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį, 36 straipsnio 6 dalį, 46 straipsnio 5 ir 6 dalis, 50 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalį, 66 straipsnio 4 dalį, 88, 104 ir 114 straipsnius,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 nustatytos pagrindinės bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisyklės, įskaitant mokėjimo agentūrų ir koordinavimo įstaigų akreditavimo, finansų valdymo ir sąskaitų patvirtinimo procedūrų, kontrolės sistemų ir nuobaudų, įskaitant sandorių tikrinimą, užstatų ir skaidrumo taisykles. Siekiant užtikrinti, kad tuo reglamentu nustatyta nauja teisinė sistema veiktų sklandžiai ir būtų vienodai taikoma, Komisijai suteikti įgaliojimai priimti tam tikras tų sričių taisykles. Naujosiomis taisyklėmis turėtų būti pakeistos atitinkamos Komisijos reglamentų (EB) Nr. 601/94 (2), (EB) Nr. 4/2004 (3), (EB) Nr. 883/2006 (4), (EB) Nr. 884/2006 (5), (EB) Nr. 885/2006 (6), (EB) Nr. 259/2008 (7) ir (ES) Nr. 282/2012 (8) nuostatos. Reglamentai (EB) Nr. 883/2006, (EB) Nr. 884/2006, (EB) Nr. 885/2006 ir (ES) Nr. 282/2012 buvo panaikinti Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 907/2014 (9). Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, šiuo reglamentu turėtų būti panaikinti reglamentai (EB) Nr. 601/94, (EB) Nr. 4/2004 ir (EB) Nr. 259/2008;

(2)

valstybės narės turėtų akredituoti mokėjimo agentūras tik tuo atveju, jeigu jos atitinka tam tikrus Sąjungos mastu nustatytus minimalius kriterijus, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 1 straipsnio 2 dalyje. Tie akreditavimo kriterijai nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 I priede. Turėtų būti nustatytos akreditacijos mokėjimo agentūroms ir koordinavimo įstaigoms suteikimo, atšaukimo ir peržiūrėjimo procedūros;

(3)

valstybės narės turėtų nuolat prižiūrėti savo mokėjimo agentūras. Jos turėtų sukurti keitimosi informacija sistemą, kad kompetentingai institucijai būtų pranešama ir ji informuojama apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus. Tokiems atvejams nagrinėti valstybės narės turėtų nustatyti procedūrą, į kurią būtų įtrauktas įpareigojimas parengti visų nustatytų trūkumų ištaisymo per tam tikrą laikotarpį planą. Mokėjimo agentūrų, kurioms valstybės narės suteikia akreditaciją, net jeigu jos neįvykdė tokio plano per nustatytą laikotarpį, atveju Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos nustatyti trūkumus per atitikties patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį;

(4)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktu, už akredituotą mokėjimo agentūrą atsakingas asmuo parengia valdymo deklaraciją, susijusią su finansinių ataskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu ir tinkamu vidaus kontrolės sistemų veikimu, taip pat su pagrindinių sandorių teisėtumu bei tvarkingumu. Turėtų būti nustatytos taisyklės, taikytinos tokių valdymo deklaracijų turiniui ir formatui;

(5)

turėtų būti nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų koordinavimo įstaigų veiklos taisyklės ir to reglamento 9 straipsnyje nurodytų sertifikavimo įstaigų užduotys. Be to, turėtų būti tiksliai apibrėžtas sertifikatų ir ataskaitų, kuriuos rengia sertifikavimo įstaigos, turinys, siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudingi Komisijai atliekant sąskaitų patvirtinimo procedūrą;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamą į Sąjungos biudžetą įtrauktų Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau – fondai) skirtų asignavimų valdymą, mokėjimo agentūros turėtų atskirai tvarkyti išmokų iš kiekvieno fondo ir kiekvieno fondo asignuotųjų įplaukų sąskaitas. Tam mokėjimo agentūrų vedamoje apskaitoje turėtų būti aiškiai atskirtos kiekvieno fondo išlaidos ir įplaukos, padarytos ar gautos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalį ir 5 bei 43 straipsnius, ir sudarytos sąlygos tas išlaidas ir įplaukas susieti su Sąjungos biudžete mokėjimo agentūroms skirtais finansiniais ištekliais;

(7)

bendra žemės ūkio politika yra finansuojama eurais, o euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms suteikiama galimybė išmokas paramos gavėjams mokėti nacionaline valiuta. Siekiant konsoliduoti visas išlaidas ir įplaukas, reikėtų nustatyti, kad mokėjimo agentūros galėtų pateikti išlaidų ir įplaukų duomenis ir eurais, ir valiuta, kuria patirtos išlaidos ir gautos įplaukos;

(8)

išlaidos EŽŪFKP pagalbos kaimo plėtros priemonėms, kurios bendrai finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ir nacionalinių biudžetų, yra nustatomos remiantis programomis, išskaidytomis pagal priemones, konkrečią įnašo normą ir prioritetines sritis. Laikantis patikimo finansų valdymo principo, šios išlaidos turėtų būti stebimos ir į sąskaitas įtraukiamos taip, kad visas operacijas būtų galima susieti su programa, priemone, konkrečia įnašo norma ir prioritetinėmis sritimis. Taip bus užtikrinta, kad būtų galima patikrinti, ar patirtos išlaidos atitinka skirtus finansinius išteklius. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų nurodyti aspektus, į kuriuos turėtų atsižvelgti mokėjimo agentūros. Visų pirma, atlikdamos išmokų apskaitą mokėjimo agentūros sąskaitose turėtų aiškiai nurodyti valstybės ir Sąjungos lėšų kilmę. Be to, turėtų būti nustatytos ir nurodytos su pradinėmis operacijomis susietos iš paramos gavėjų susigrąžintinos ir susigrąžintos sumos;

(9)

valstybės narės sutelkia finansinius išteklius Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms EŽŪGF išlaidoms finansuoti anksčiau nei Komisija padengia šias išlaidas, kas mėnesį kompensuodama patirtas išlaidas. Kartu valstybėms narėms išmokama išankstinė išmoka, susijusi su EŽŪFKP išlaidomis, kurios vėliau bus patvirtintos atliekant metinį finansinį patvirtinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį. Siekiant tinkamai valdyti finansinius srautus, valstybės narės turėtų kaupti patirtų išlaidų, su kuriomis susijusios šios mėnesinės išmokos, išsamumą, tikslumą ir teisingumą patvirtinančią informaciją ir ją pateikti Komisijai patirdamos išlaidas ir gaudamos įplaukas arba Komisijai ją perduoti periodiškai. Valstybės narės turėtų Komisijai teikti informaciją kiekvieno fondo valdymo pobūdį atitinkančiu dažnumu. Informacijos teikimas tokiu dažnumu neturėtų daryti poveikio valstybių narių įsipareigojimui saugoti visą informaciją, sukauptą siekiant tinkamai stebėti išlaidas, ir prireikus ją pateikti Komisijai patikrinti;

(10)

bendruosiuose mokėjimo agentūrų įpareigojimuose dėl sąskaitų tvarkymo yra nurodyti Sąjungos fondams valdyti ir kontroliuoti reikalingi duomenys. Tačiau tie įsipareigojimai neapima reikalavimų, susijusių su išlaidų kompensavimu, ir duomenų, kurie turi būti pateikti Komisijai siekiant gauti tokią kompensaciją. Todėl reikėtų patikslinti, kokią informaciją ir duomenis apie fondų finansuotinas išlaidas Komisijai būtina teikti periodiškai. Valstybių narių Komisijai teikiama informacija turi pastarajai sudaryti sąlygas tiesiogiai ir kuo veiksmingiau panaudoti perduotą informaciją apie fondų sąskaitų tvarkymą ir susijusius mokėjimus. Siekiant šio tikslo visa informacija, kurią perduoda valstybės narės arba kuria valstybės narės keičiasi su Komisija, turėtų būti siunčiama elektroniniu būdu;

(11)

Reglamento (ES) Nr. 306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte numatytų priemonių, susijusių su fondų finansuojamais veiksmais, išlaidų deklaracijos, kurios taip pat laikomos mokėjimo prašymais, Komisijai taip pat turi būti pateikiamos kartu su reikalinga informacija. Siekiant valstybėms narėms ir mokėjimo agentūroms suteikti galimybę parengti išlaidų deklaracijas pagal suderintas taisykles, o Komisijai – atsižvelgti į mokėjimo prašymus, reikėtų nustatyti, kokiomis sąlygomis tos išlaidos gali būti įtraukiamos į atitinkamus EŽŪGF ir EŽŪFKP biudžetus. Tose sąlygose turėtų būti nurodytos išlaidų ir įplaukų įtraukimo į apskaitą, visų pirma, asignuotųjų įplaukų ir atliktinų pataisų bei faktinio jų deklaravimo taisyklės;

(12)

kai, remiantis iš valstybių narių pagal EŽŪGF gautomis išlaidų deklaracijomis, išankstinių įsipareigojimų asignavimų, kurie gali būti leidžiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2002 (10) 170 straipsnio 3 dalį, bendra suma viršija 75 % einamųjų biudžetinių metų asignavimų, Komisija šiuos asignavimus privalo sumažinti. Laikantis patikimo finansų valdymo principo, toks sumažinimas turi būti proporcingai paskirstytas visoms valstybėms narėms, remiantis jų pateiktomis išlaidų deklaracijomis. Siekiant turimus asignavimus teisingai paskirstyti valstybėms narėms, reikėtų numatyti, kad mėnesinės išmokos iš EŽŪGF būtų mažinamos valstybių narių pateiktose išlaidų deklaracijose kiekvienam skyriui nustatytu procentiniu dydžiu, ir kad nesumokėtas atitinkamo mėnesio likutis būtų perskirstomas Komisijos sprendimais dėl vėlesnių mėnesinių išmokų;

(13)

priėmusi sprendimą dėl mėnesinių išmokų, Komisija turėtų valstybėms narėms skirti išteklius, reikalingus fondų finansuojamoms išlaidoms padengti, laikydamasi praktinių taisyklių ir sąlygų, kurios turi būti nustatytos remiantis valstybių narių Komisijai pateikta informacija ir Komisijos įdiegtomis informacinėmis sistemomis;

(14)

Mokėjimo agentūrų patirtos viešojo saugojimo išlaidos kompensuojamos tuomet, jei jos savo išlaidų deklaracijose nurodo vertes ir sumas, įtrauktas į apskaitą kitą mėnesį po mėnesio, kada buvo atliktos viešojo saugojimo operacijos. Siekiant užtikrinti sėkmingą kompensavimo procedūros eigą, reikėtų nustatyti sąlygas, kuriomis remiantis Komisijai perduodama sąnaudoms ir išlaidoms apskaičiuoti reikalinga informacija;

(15)

pagal Reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalį iš viešosios intervencijos atsargų apskaitos turi būti įmanoma nustatyti Sąjungos suteikto finansavimo sumą ir intervencinių atsargų būklę. Tuo tikslu reikėtų numatyti, kad mokėjimo agentūros atskirai pildytų atsargų apskaitą ir finansines sąskaitas, įtraukdamos į jas duomenis, reikalingus atsargoms stebėti ir viešosios intervencijos priemonių išlaidų bei įplaukų finansavimo valdymui užtikrinti;

(16)

mokėjimo agentūros savo apskaitoje privalo pateikti su kiekiais, vertėmis ir tam tikrais vidurkiais susijusią informaciją apie viešojo saugojimo intervencines priemones. Tačiau esama aplinkybių, kuriomis tam tikros operacijos arba išlaidos neturėtų būti įrašomos į sąskaitas arba įrašomos taikant konkrečias taisykles. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tokias aplinkybes reikėtų nurodyti, įskaitant, jei taikoma, operacijų ir išlaidų įtraukimo į sąskaitas tvarką;

(17)

įvairių su viešojo saugojimo intervencinėmis priemonėmis susijusių išlaidų ir įplaukų punktų įrašymo į sąskaitas data priklauso nuo su jomis susijusių operacijų pobūdžio ir gali būti nustatyta galiojančiais žemės ūkio sektorių teisės aktais. Tokiomis aplinkybėms reikėtų nustatyti bendrą taisyklę, pagal kurią atskirų punktų įtraukimo į sąskaitas data būtų laikoma fizinės operacijos, atliktos dėl intervencinės priemonės, data, taip pat reikėtų apibrėžti ypatingus atvejus, į kuriuos derėtų atsižvelgti;

(18)

siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, valstybės narės turėtų Komisijai pateikti sumų, kurios finansiniais metais dar turi būti išmokėtos iš EŽŪFKP, prognozę, ir kitų finansinių metų finansavimo paraiškų skaičiaus prognozę. Tokia informacija Komisijai turėtų būti siunčiama laiku, kad ji galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, bet kuriuo atveju, ne rečiau nei du kartus per metus ir ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. ir rugpjūčio 31 d.;

(19)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 36 straipsnio 6 dalimi, turėtų būti nustatyti su EŽŪFKP operacijomis susijusių išlaidų deklaracijų rengimo terminai. Atsižvelgiant į EŽŪFKP apskaitai taikomas specifines taisykles, išankstinio finansavimo naudojimą bei priemonių finansavimą pagal kalendorinius metus, reikėtų nustatyti, kad tos išlaidos būtų deklaruojamos prie šių specifinių sąlygų priderintu dažnumu;

(20)

paprastai valstybės narės ir Komisija informacija bei dokumentais keičiasi, o valstybės narės Komisijai informaciją teikia elektroniniu būdu. Siekiant patobulinti tokį keitimąsi informacija apie fondus ir plėsti jos naudojimą, pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2006 buvo sukurtos informacinės sistemos. Tokios sistemos turėtų būti ir toliau naudojamos bei įgyvendinamos, apie tai pranešus valstybėms narėms per Žemės ūkio fondų komitetą;

(21)

dėl taikytinų taisyklių arba valdymo poreikių kaitos dažnai reikia pritaikyti sąlygas, kuriomis šiomis informacinėmis sistemomis tvarkoma informacija, ir dokumentų, kurie turi būti teikiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013, turinį. Taip pat turėtų būti nustatytos vienodos atitinkamų dokumentų, kuriuos turi siųsti valstybės narės, pateikimo taisyklės. Siekiant šių tikslų, taip pat siekiant supaprastinti procedūras ir sudaryti sąlygas atitinkamas informacines sistemas pradėti naudoti greitai, remiantis standartizuotais pavyzdžiais ir protokolais reikėtų nustatyti dokumentų formą ir turinį bei numatyti, kad Komisija tuos pavyzdžius pritaikytų ir atnaujintų, prieš tai informavusi Žemės ūkio fondų komitetą;

(22)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58 straipsniu, valstybės narės per mokėjimo agentūras yra atsakingos už fondų išlaidų valdymą ir kontrolę. Todėl už duomenų apie finansines operacijas perdavimą arba suvedimą į informacines sistemas ir atnaujinimą turėtų būti atsakingos mokėjimo agentūros; tą veiklą vykdyti galėtų jos pačios arba įstaigos, kurioms tokios funkcijos yra perduotos, prireikus, per akredituotą koordinavimo įstaigą;

(23)

kai kurie Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyti dokumentai arba deklaracijos arba Komisijos teisės aktai, priimti įgyvendinant tą straipsnį, turi būti pasirašyti įgalioto asmens arba vienu ar daugiau tos procedūros etapų turi būti gautas to asmens sutikimas. Tokiais atvejais įdiegtos informacinės dokumentų teikimo sistemos turėtų sudaryti galimybę nedviprasmiškai identifikuoti kiekvieną asmenį ir suteikti pakankamas garantijas, kad dokumentų turinys negalės būti pakeistas, įskaitant atskirais procedūros etapais. Tas pats principas visų pirma turėtų būti taikomas išlaidų deklaracijoms ir valdymo deklaracijoms, pridedamoms prie metinių ataskaitų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunktyje, ir pagal šias procedūras elektroniniu būdu teikiamiems dokumentams;

(24)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58 straipsnio 1 dalies e punktu, valstybės narės per savo mokėjimo agentūras yra atsakingos už nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą su palūkanomis. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą šių nuostatų taikymą, reikėtų nustatyti suderintas palūkanų, taikomų susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas, taisykles. Nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktų, valstybės narės gali skirtingais būdais vykdyti įpareigojimą susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Veiksmingas ir nebrangus būdas tai padaryti nepažeidžiant jokių kitų nacionalinėje teisėje numatytų vykdymo užtikrinimo veiksmų – išskaičiuoti visas nesumokėtas sumas iš būsimų išmokų skolininkui, kai remiantis nacionalinės teisės aktais nustatoma skola. Todėl valstybės narės turėtų privalomai taikyti tokį skolų išieškojimo būdą ir turėtų būti nustatytos bendros jo taikymo sąlygos;

(25)

turėtų būti nustatytos išsamios nuostatos, susijusios su sąskaitų patvirtinimu, numatytu Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje, ir atitikties patvirtinimu, numatytu to reglamento 52 straipsnyje, įskaitant mechanizmą, kurį naudojant kiekvienu atskiru atveju sumos būtų atimamos iš vienos iš vėlesnių išmokų arba pridedamos prie vienos iš vėlesnių išmokų, kurias Komisija skirs valstybei narei;

(26)

kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje nustatytą sąskaitų patvirtinimo tvarką, reikėtų nurodyti mokėjimo agentūros metinių ataskaitų turinį ir nustatyti datą, kada Komisijai turėtų būti perduotos šios ataskaitos ir kiti svarbūs dokumentai. Taip pat turėtų būti nurodytas laikotarpis, kurį mokėjimo agentūros privalo saugoti visų išlaidų ir asignuotųjų įplaukų patvirtinamuosius dokumentus, kad prireikus galėtų juos pateikti Komisijai. Be to, turėtų būti nurodyta, kad Komisija nustato, kokia turi būti apskaitos informacijos, kurią teikia mokėjimo agentūros, forma ir turinys;

(27)

siekiant užtikrinti, kad įprastais atvejais atitikties patvirtinimo procedūra būtų užbaigta per pagrįstą laikotarpį, reikėtų nustatyti konkrečius įvairių procedūros etapų laikotarpius, kurių turėtų laikytis Komisija ir valstybės narės. Tačiau kartu Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pratęsti tuos laikotarpius, kai tai būtina atsižvelgiant į nagrinėjamų atvejų sudėtingumą. Vykdant atitikties patvirtinimo procedūrą valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė dalyvauti prieštaringų nuomonių derinimo procedūroje ir tinkamai įvertinti informaciją, reikalingą atliekant fondų rizikos vertinimą;

(28)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės privalo užtikrinti būtiniausią patikrų vietoje lygį, reikalingą veiksmingam rizikos valdymui. Tačiau valstybėms narėms leidžiama savo atsakomybe sumažinti būtiniausią tų patikrų vietoje lygį, kai nustatoma, kad valdymo ir kontrolės sistemos veikia tinkamai, o klaidų norma išlieka priimtina. Kai būtiniausias patikrų vietoje lygis turi būti numatytas žemės ūkio sektorių teisės aktuose, reikėtų nustatyti horizontaliąsias taisykles dėl galimybės sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį, taikomą visoms fondų finansuojamoms priemonėms, ir taikomų sąlygų. Žemės ūkio sektorių teisės aktuose reikėtų nustatyti ne tik šias horizontaliąsias taisykles, bet ir papildomas taisykles;

(29)

reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnyje nurodytu valstybių narių vykdomu sandorių tikrinimu, visų pirma – tikrintinų įmonių atranka, tikrinimo mastu ir tvarkaraščiu;

(30)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriumi dėl sandorių tikrinimo, valstybės narės turi siųsti Komisijai įvairius pranešimus. Standartizavus šių pranešimų formą ir turinį, būtų lengviau jais naudotis ir užtikrinti vienodą požiūrį, todėl reikėtų nustatyti išsamias su jų forma ir turiniu susijusias taisykles. Be to, turėtų būti nustatytos komercinių dokumentų saugojimo ir bendrų veiksmų teikiant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnyje numatytą tarpusavio pagalbą taisykles ir taisykles, susijusias su to reglamento 85 straipsnyje nurodytais specialiaisiais departamentais;

(31)

Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 907/2014 nustatytos taisyklės, kuriomis papildoma užstatus reglamentuojanti teisinė sistema, visų pirma, nustatomas reikalavimas pateikti užstatą, užstatams taikomos taisyklės ir užstato teikimo, grąžinimo ir praradimo taisyklės. Siekiant užtikrinti vienodą šių taisyklių taikymą, turėtų būti nustatytos užstatų formos ir užstatų teikimo bei grąžinimo nuostatos, taip pat keitimosi su tuo susijusia informacija ir reikalaujamų pranešimų nuostatos;

(32)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VII antraštinės dalies IV skyriumi dėl skaidrumo, valstybės narės turi kasmet skelbti fondų lėšų gavėjus, ir, inter alia, kiekvieno paramos gavėjo pagal kiekvieną iš šių fondų gautų išmokų sumas. Šiuo tikslu ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnį reikėtų nustatyti, kokia forma ta informacija skelbtina. Neturėtų būti skelbiama daugiau informacijos nei reikalinga skaidrumo tikslams pasiekti;

(33)

skelbiama informacija turėtų atitikti informaciją, kuri įrašyta mokėjimo agentūrų apskaitos knygose ir įrašuose ir turėtų būti susijusi su praėjusiais finansiniais metais gautomis išmokomis. Informacija visuomenei turėtų būti pateikta aiškia, suderinta ir paieškai pritaikyta forma iki gegužės 31 d.;

(34)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktu, turi būti skelbiamos kiekvieno paramos gavėjo pagal kiekvieną fondų finansuojamą priemonę gautų išmokų sumos. Tačiau siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi to reglamento 112 straipsnyje nustatyto įpareigojimo, taip pat būtina nustatyti ribinį dydį, kurio nesiekiančių išmokų gavėjų pavardės ir vardai arba pavadinimai nebūtų skelbiami;

(35)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktu, skelbiant fondų lėšų gavėjus privaloma nurodyti savivaldybę, kurioje paramos gavėjas gyvena arba yra registruotas. Tokia informacija taip pat turėtų būti pateikiama apie paramos gavėjus, kurie yra fiziniai asmenys, ir kurių pavardės ir vardai pagal to reglamento 112 straipsnį neskelbtini. Tačiau, jei dėl riboto konkrečioje savivaldybėje gyvenančių arba registruotų paramos gavėjų skaičiaus paskelbus savivaldybę taptų įmanoma nustatyti fizinį asmenį kaip paramos gavėją, reikėtų numatyti nuostatas, kad būtų išvengta neproporcingų ir nereikalingų privatumo pažeidimų;

(36)

informacija turėtų būti skelbiama internete ir prieinama naudojantis paieškos priemone, taip užtikrinant, kad informacija galėtų pasinaudoti plačioji visuomenė. Naudojantis tokia paieškos priemone turėtų būti įmanoma atlikti paiešką pagal tam tikrus kriterijus, o paieškos rezultatai turėtų būti pateikti lengvai prieinamu būdu;

(37)

kad nebūtų pažeisti duomenų apsaugos reikalavimai, fondų paramos gavėjams apie duomenų, susijusių su jais, skelbimą turėtų būti pranešta prieš paskelbiant informaciją. Informacija paramos gavėjams turėtų būti teikiama ją įtraukiant į pagalbos formas arba tuomet, kai duomenys renkami. Kalbant apie 2014 ir 2015 finansiniais metais patirtas išlaidas, tuo metu, kai renkami asmens duomenys, paramos gavėjams informacija neteikiama, todėl paramos gavėjams informacija turėtų būti perduota per pagrįstą laikotarpį prieš faktiškai paskelbiant informaciją;

(38)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei susipažinti su paskelbtais duomenimis, valstybės narės turėtų sukurti interneto svetaines, kuriose būtų pateikiama informacija apie fondų paramos gavėjus ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 112 straipsnyje nurodytus ribinius dydžius. Atsižvelgiant į valstybių narių organizacinių struktūrų skirtumus, valstybės narės pačios turėtų nustatyti, kuri institucija bus atsakinga už vienos bendros svetainės valstybėje narėje sukūrimą ir priežiūrą bei duomenų skelbimą. Komisija turėtų sukurti interneto svetainę, kurioje būtų pateikiamos nuorodos į valstybių narių interneto svetaines;

(39)

siekiant užtikrinti tais pačiais finansiniais metais teikiamų ataskaitų tęstinumą, šio reglamento 10 straipsnis patirtoms išlaidoms ir valstybių narių gautoms asignuotosioms įplaukoms turėtų būti taikomas nuo 2014 m. spalio 16 d.;

(40)

siekiant užtikrinti vykdomų atitikties patvirtinimo procedūrų nuoseklumą, šio reglamento 34 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 4 dalyje numatyti laikotarpiai neturėtų būti taikomi toms procedūroms, dėl kurių pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 11 straipsnio 1 dalį buvo išsiųstas iki 2015 m. sausio 1 d.;

(41)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VII antraštinės dalies IV skyrius dėl skaidrumo taikomas išmokoms, mokamoms nuo 2014 finansinių metų, todėl toms išmokoms turėtų būti taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos;

(42)

siekiant valstybėms narėms skirti pakankamai laiko įgyvendinimui, pagal II priedo V1 ir V2 skiltis perduodama informacija turėtų būti pradėta teikti nuo 2016 finansinių metų;

(43)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

MOKĖJIMO AGENTŪROS IR KITOS ĮSTAIGOS

1 straipsnis

Mokėjimo agentūrų akreditavimo procedūra

1.   Valstybės narės paskiria ministerijos lygmens valdžios instituciją, kuri:

a)

išduoda, peržiūri ir panaikina mokėjimo agentūrų akreditaciją;

b)

vykdo šiame skyriuje kompetentingai institucijai priskirtas užduotis.

2.   Kompetentinga institucija, patikrinusi mokėjimo agentūrą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus akreditavimo kriterijus (toliau – akreditavimo kriterijai) priima oficialų sprendimą dėl mokėjimo agentūros akreditavimo arba, po persvarstymo, dėl akreditacijos panaikinimo. Kompetentinga institucija nedelsdama Komisijai praneša apie išduotą akreditaciją ir akreditacijos panaikinimą.

3.   Kompetentinga institucija paskiria audito įstaigą, kuri atlieka patikrinimą prieš išduodant visas akreditacijas (pasirengimo akreditavimui tikrinimas). Audito įstaiga yra audito institucija, kita valstybinė arba privati organizacija arba institucijos organizacinis padalinys, turintis reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius ir gebėjimus atlikti auditą. Audito įstaiga yra nepriklausoma nuo mokėjimo agentūros, kurią rengiamasi akredituoti.

Audito įstaigos atliekamas patikrinimas (pasirengimo akreditavimui tikrinimas) visų pirma apima:

a)

esamas leidimų atlikti mokėjimus ir mokėjimų vykdymo procedūras ir sistemas;

b)

pareigų pasidalijimą ir tinkamos vidaus bei išorės kontrolės tvarką, susijusią su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau kartu – fondai) finansuojamomis operacijomis;

c)

patikrinimą, kaip įdiegtomis procedūromis ir sistemomis apsaugomas Sąjungos biudžetas, įskaitant rizika pagrįstas kovos su sukčiavimu priemones;

d)

informacinių sistemų saugumą;

e)

apskaitos dokumentų tvarkymą.

Audito įstaiga parengia ataskaitą, kurioje išsamiai apibūdinamas atliktas audito darbas, to darbo rezultatai ir pateikiamas vertinimas, ar mokėjimo agentūra atitinka akreditavimo kriterijus. Ataskaita pateikiama kompetentingai institucijai, kuri, įsitikinusi, kad mokėjimo agentūra atitinka akreditavimo kriterijus, išduoda akreditavimo aktą.

4.   Jeigu kompetentinga institucija mano, kad mokėjimo agentūra neatitinka akreditavimo kriterijų, ji praneša mokėjimo agentūrai apie konkrečius reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti agentūra, kad ją būtų galima akredituoti.

Kol įgyvendinami konkretiems reikalavimams įvykdyti reikalingi pakeitimai, akreditacija gali būti suteikta laikinai tam tikram laikotarpiui, kuris nustatomas atsižvelgiant į problemų mastą; šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija, atitinkamai valstybei narei paprašius, gali pratęsti šį laikotarpį.

5.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta informacija pateikiama nedelsiant po to, kai mokėjimo agentūra akredituojama pirmą kartą, ir bet kokiu atveju prieš tai, kai tos agentūros išlaidos įrašomos į fondų sąskaitas. Perduodant tą informaciją reikia pridėti deklaracijas ir dokumentus, kuriuose būtų nurodyta:

a)

mokėjimo agentūrai pavestos pareigos;

b)

pareigų paskirstymas mokėjimo agentūros departamentuose;

c)

mokėjimo agentūros ryšiai su kitomis valstybinėmis ar privačiomis įstaigomis, kurios atsakingos už priemonių, kurių išlaidas agentūra įrašo į fondų sąskaitas, įgyvendinimą;

d)

procedūros, pagal kurias gaunami, tikrinami ir patvirtinami paramos gavėjų išmokų prašymai ir pagal kurias išlaidos patvirtinamos, apmokamos ir už jas atsiskaitoma;

e)

nuostatos, susijusios su informacinių sistemų saugumu;

f)

pasirengimo akreditavimui tikrinimo, kurį atliko 3 dalyje nurodyta audito įstaiga, ataskaita.

6.   Komisija Žemės ūkio fondų komitetą informuoja apie kiekvienoje valstybėje narėje akredituotas mokėjimo agentūras.

2 straipsnis

Akreditavimo persvarstymas

1.   Kompetentinga institucija nuolat kontroliuoja mokėjimų agentūras, už kurias ji yra atsakinga, visų pirma remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje nurodytos sertifikavimo įstaigos parengtais sertifikatais ir ataskaitomis, ir imasi veiksmų, kai nustatomi bet kokie trūkumai.

Kas trejus metus kompetentinga institucija Komisijai pateikia raštišką ataskaitą apie mokėjimo agentūrų priežiūrą ir jų veiklos stebėseną. Ataskaitoje įvertinama, ar mokėjimo agentūros tebeatitinka akreditavimo kriterijus, ir pateikiama veiksmų, kurių imtasi siekiant ištaisyti trūkumus, santrauka. Kompetentinga institucija turi patvirtinti, ar mokėjimo agentūra, už kurią ji yra atsakinga, tebeatitinka akreditavimo kriterijus.

2.   Valstybės narės sukuria sistemą, kuria užtikrinama, kad kompetentingai institucijai nedelsiant būtų pateikta informacija, iš kurios matyti, kad mokėjimo agentūra neatitinka akreditavimo kriterijų.

3.   Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad akredituota mokėjimo agentūra nebeatitinka vieno ar daugiau akreditavimo kriterijų ir kad tai gali neigiamai paveikti agentūros gebėjimą atlikti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, kompetentinga institucija mokėjimo agentūrai nedelsdama nustato bandomąjį laikotarpį. Ji parengia planą, kuriame numatyti veiksmai trūkumams ištaisyti ir jų terminai per tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į problemos mastą, tačiau negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių nuo pirmos bandomojo laikotarpio dienos. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija, atitinkamai valstybei narei paprašius, gali pratęsti šį laikotarpį.

4.   Kompetentinga institucija Komisijai praneša apie savo sprendimą mokėjimo agentūrai skirti bandomąjį laikotarpį, apie planą, parengtą remiantis šio straipsnio 3 dalimi, ir tokio plano įgyvendinimo pažangą.

5.   Jeigu akreditacija panaikinama, kompetentinga institucija nedelsdama akredituoja kitą mokėjimo agentūrą, kuri atitinka Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, siekdama užtikrinti, kad paramos gavėjams ir toliau būtų skiriamos išmokos.

6.   Nustačiusi, kad kompetentinga institucija nesilaiko įpareigojimo parengti trūkumų ištaisymo planą pagal 3 dalį arba kad mokėjimo agentūra išlieka akredituota, nors per nustatytą laikotarpį nevisiškai įgyvendino tokį planą, Komisija turi prašyti kompetentingos institucijos atšaukti tos mokėjimo agentūros akreditaciją, jei per laikotarpį, kurį Komisija nustato atsižvelgusi į problemos mastą, nepadaromi būtini pakeitimai. Tokiu atveju Komisija gali nuspręsti nustatyti trūkumus, atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį.

3 straipsnis

Valdymo deklaracija

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta valdymo deklaracija turi būti parengta laiku, kad sertifikavimo įstaiga pateiktų nuomonę, kaip nurodyta to reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

Valdymo deklaracija turi būti parengta naudojant šio reglamento I priede nustatytą formą, joje gali būti išlygų, kuriomis nustatoma galimo finansinio poveikio apimtis. Jei pareiškiama išlygų, į deklaraciją turi būti įtrauktas trūkumų ištaisymo planas ir tikslus jo įgyvendinimo tvarkaraštis.

2.   Valdymo deklaracija grindžiama veiksminga valdymo ir kontrolės sistemų priežiūra, kuri turi būti vykdoma visus metus.

4 straipsnis

Koordinavimo įstaiga

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta koordinavimo įstaiga yra vienintelis Komisijos atstovas, į kurį atitinkama valstybė narė kreipiasi visais klausimais, susijusiais su fondais, įskaitant:

a)

informacijos ir gairių, susijusių su mokėjimo agentūrų funkcijomis ir operacijomis, sklaida toms mokėjimo agentūroms ir įstaigoms, atsakingoms už tų gairių įgyvendinimą ir už suderinto jų taikymo skatinimą;

b)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 ir 102 straipsniuose nurodytos informacijos perdavimą Komisijai;

c)

sąlygų sudarymą Komisijai naudotis visa apskaitos informacija statistikos ir kontrolės tikslais.

2.   Mokėjimo agentūra gali vykdyti koordinavimo įstaigos veiklą, jeigu abi funkcijos atskiriamos.

3.   Atlikdama savo funkcijas, koordinavimo įstaiga, atsižvelgdama į nacionalinę tvarką, gali kreiptis į kitas administracines įstaigas arba departamentus, ypač į tuos, kurie kompetentingi apskaitos ar techniniais klausimais.

4.   Visų koordinavimo įstaigos kompiuterinių duomenų konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas užtikrinami prie kiekvienos koordinavimo įstaigos administracinės struktūros, personalo ir technologinės aplinkos priderintomis priemonėmis. Finansinės ir technologinės priemonės turi būti proporcingos faktinei rizikai.

5.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta informacija pateikiama nedelsiant po to, kai koordinavimo įstaiga akredituojama pirmą kartą, ir bet kokiu atveju prieš tai, kai išlaidos, už kurias ji atsakinga, įrašomos į fondų sąskaitas. Prie tokios informacijos turi būti pridėtas įstaigos akreditavimo dokumentas ir informacija apie jos veiklos administracines, apskaitos ir vidaus kontrolės sąlygas.

5 straipsnis

Sertifikavimas

1.   Kompetentinga valdžios institucija paskiria Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje numatytą sertifikavimo įstaigą.

2.   Sertifikavimo įstaiga savo darbą organizuoja veiksmingai ir efektyviai, o patikras atlieka per tinkamą laikotarpį, atsižvelgiant į atitinkamų finansinių metų sandorių pobūdį ir kalendorių.

3.   Sertifikavimo įstaiga kasmet parengia nuomonę, kurią turi pateikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnio 1 dalį.

Nuomonė grindžiama auditu, kuris turi būti atliktas pagal šio reglamento 6 ir 7 straipsnius.

4.   Sertifikavimo įstaiga parengia nustatytų faktų ataskaitą. Ataskaita turi būti susijusi su pavestomis funkcijomis. Ataskaitoje nurodoma, ar aptariamu laikotarpiu:

a)

mokėjimo agentūra atitiko akreditavimo kriterijus;

b)

mokėjimo agentūros procedūromis buvo galima pagrįstai užtikrinti, kad išlaidos, įrašytos į fondų sąskaitas, atitinka Sąjungos taisykles, taip užtikrinant, kad pagrindinės operacijos buvo atliktos teisėtai ir tinkamai, taip pat, ar buvo laikytasi padėties gerinimo rekomendacijų (jei jų buvo pateikta);

c)

šio reglamento 29 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos atitiko mokėjimo agentūros apskaitos knygas ir įrašus;

d)

išlaidų ataskaitos ir intervencinės operacijos iš esmės buvo teisingos, galutinai užbaigtos ir tiksliai įregistruotos operacijos, įrašytos į fondų sąskaitas;

e)

buvo tinkamai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, susiję su išmokėtomis išankstinėmis išmokomis, gautomis garantijomis, intervencinėmis atsargomis ir surinktinomis sumomis.

Ataskaitoje pateikiama informacija apie auditą atliekančių darbuotojų skaičių ir kvalifikaciją, atliktą darbą, patikrintų operacijų skaičių, nustatytą reikšmingumo ir pasitikėjimo laipsnį, visus rastus trūkumus ir pateiktas padėties gerinimo rekomendacijas, apie sertifikavimo įstaigos ir kitų audito įstaigų, priklausančių ar nepriklausančių mokėjimo agentūroms, darbą, kurio pagrindu sertifikavimo įstaiga gavo patikimą informaciją visais ar kai kuriais ataskaitoje aptariamais klausimais.

6 straipsnis

Audito principai

1.   Sertifikavimo auditas atliekamas pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

2.   Sertifikavimo įstaiga parengia audito strategiją, kurioje nustatyta sertifikavimo audito apimtis, laikas ir kryptis, audito metodai ir atrankos metodika. Audito planas rengiamas kiekvienais finansiniais metais ir grindžiamas įvertinta audito rizika. Komisijos paprašyta sertifikavimo įstaiga jai pateikia audito strategiją ir audito planą.

3.   Pagrįstas audito patikinimas atlikus audito testą gaunamas vertinant kontrolės sistemą, įskaitant atitikties testus ir išsamų išlaidų tikrinimą, sudarytą iš išsamaus testo ir analizės procedūrų.

4.   Komisija parengia gaires, kuriose visų pirma nurodoma:

a)

papildomi paaiškinimai ir gairės, susiję su atliktinu sertifikavimo auditu;

b)

pagrįsto audito patikinimo, gaunamo atlikus audito testą, apibrėžimas.

7 straipsnis

Audito metodai

1.   Sertifikavimo audito metodai apibrėžiami 6 straipsnio 2 dalyje nurodytoje audito strategijoje.

2.   Kad būtų pasiekti audito tikslai ir pateikta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuomonė, audito veiksmai turi apimti sistemų auditą, išsamų tikrinimą ir patikrinimą, ar finansinės ir valdymo deklaracijos yra suderintos.

3.   Išsamus išlaidų patikrinimas apima pagrindinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, tikrinamą galutinių paramos gavėjų lygmeniu. Šiuo tikslu sertifikavimo įstaiga gali dalyvauti mokėjimo agentūros atliekamose antrinio lygio patikrose vietoje. Sertifikavimo įstaiga negali dalyvauti mokėjimo agentūros atliekamose pirminėse patikrose vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai būtų fiziškai neįmanoma dar kartą patikrinti pirminės mokėjimo agentūros atliktos patikros. Atlikdamos išsamų tikrinimą sertifikavimo įstaigos gali naudoti integruotą atrankos metodą.

4.   Komisija rengia 6 straipsnio 4 dalyje nurodytas gaires, kad nustatytų išsamesnius reikalavimus ir gaires, susijusias su audito procedūrų rengimu, atrankos integravimu ir operacijų pakartotinio patikrinimo vietoje planavimu ir vykdymu.

II   SKYRIUS

FINANSINIS FONDŲ VALDYMAS

1   SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

8 straipsnis

Mokėjimo agentūrų sąskaitos

1.   Kiekviena mokėjimo agentūra tvarko apskaitą, į kurią įtraukia tik Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 bei 43 straipsniuose nurodytas išlaidas ir įplaukas bei naudojamas lėšas, kurios jai skirtos atitinkamoms išlaidoms kompensuoti. Tose sąskaitose turi būti įmanoma atskirti ir atskirai pateikti EŽŪGF ir EŽŪFKP finansinius duomenis.

2.   euro neįsivedusių valstybių narių mokėjimo agentūros sąskaitas tvarko valiuta, kuria patirtos išlaidos ir gautos įplaukos. Tačiau, siekiant konsoliduoti visas jų patirtas išlaidas ir gautas įplaukas, jos atitinkamas sumas nurodo nacionaline valiuta ir eurais.

3.   Kaimo plėtros programoms vykdyti paskirta mokėjimo agentūra tvarko EŽŪFKP sąskaitas, kuriomis remiantis galima nustatyti visas programos operacijas ir priemones. Į šias sąskaitas visų pirma įtraukiama:

a)

viešųjų išlaidų suma ir už kiekvieną operaciją Sąjungos išmokėta suma;

b)

dėl nustatytų pažeidimų ar aplaidumo iš paramos gavėjų išieškotina suma;

c)

nustačius pirminę operaciją susigrąžintos sumos.

2   SKIRSNIS

EŽŪGF apskaita

9 straipsnis

Valstybių narių teikiama informacija

Valstybės narės kaupia ir prireikus Komisijai teikia informaciją apie visas kiekvieną savaitę patirtas išlaidas ir gautas asignuotąsias įplaukas tokia tvarka:

a)

ne vėliau kaip trečią savaitės darbo dieną pateikia informaciją apie visas nuo mėnesio pradžios iki ankstesnės savaitės pabaigos patirtas išlaidas ir gautas asignuotąsias įplaukas;

b)

tuo atveju, kai savaitė prasideda vieno mėnesio pabaigoje, o baigiasi kito mėnesio pradžioje, ne vėliau kaip trečią mėnesio darbo dieną pateikia informaciją apie bendrą praėjusį mėnesį patirtų išlaidų ir gautų asignuotųjų įplaukų sumą.

10 straipsnis

Valstybių narių perduodama informacija

1.   Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalis pirmos pastraipos c punkto i ir ii papunkčiais, valstybės narės elektroniniu būdu Komisijai siunčia informaciją ir dokumentus pagal šio reglamento 11 ir 12 straipsnius:

a)

ne vėliau kaip trečią mėnesio darbo dieną pateikia informaciją apie bendrą praėjusį mėnesį patirtų išlaidų ir gautų asignuotųjų įplaukų sumą, naudodamos valstybėms narėms Komisijos per elektronines sistemas perduotą formą, ir visą informaciją, kuria galima paaiškinti visus didesnius sąmatų, parengtų pagal šio straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktį, ir patirtų išlaidų arba gautų asignuotųjų įplaukų skirtumus.

b)

ne vėliau kaip dvyliktą kiekvieno mėnesio dieną pateikia Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą išlaidų deklaraciją. Tačiau apie spalio 1–15 d. laikotarpiu patirtas išlaidas ir gautas asignuotąsias įplaukas turi būti pranešama ne vėliau kaip spalio 27 d.

2.   1 dalies b punkte nurodytą išlaidų deklaraciją sudaro:

a)

ataskaita, kurią kiekviena mokėjimo agentūra parengia naudodama valstybėms narėms Komisijos per elektronines sistemas perduotą formą, kurioje pateikiami pagal Sąjungos biudžeto nomenklatūrą išdėstyti duomenys, suskirstyti pagal išlaidų bei įplaukų rūšį, remiantis išsamia valstybėms narėms pateikta nomenklatūra, nurodant:

i)

praėjusį mėnesį patirtas išlaidas ir gautas asignuotąsias įplaukas,

ii)

bendras nuo biudžetinių metų pradžios iki ankstesnio mėnesio pabaigos patirtas išlaidas ir asignuotąsias įplaukas,

iii)

išlaidų ir asignuotųjų įplaukų sąmatas, kurios, priklausomai nuo atvejo, apima:

—

einamąjį mėnesį ir du vėlesnius mėnesius,

—

einamąjį mėnesį, du vėlesnius mėnesius ir iki finansinių metų pabaigos likusį laiką;

iv)

jei reikia, papildomus duomenis;

b)

a punkte nurodytų duomenų suvestinė kiekvienai valstybei narei ir visoms jos mokėjimo agentūroms, kurią atitinkama valstybė narė parengia naudodama valstybėms narėms Komisijos per elektronines sistemas perduotą formą;

c)

sąskaitos, kuriomis įrodomos išlaidos ir įplaukos, susijusios su 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta valstybės intervencija.

3.   Visi pagal šį straipsnį reikalaujami finansiniai duomenys pateikiami eurais.

11 straipsnis

Bendrosios išlaidų ir asignuotųjų įplaukų deklaravimo taisyklės

1.   Nepažeidžiant specialiųjų nuostatų dėl viešojo saugojimo išlaidų ir įplaukų deklaravimo, nurodytų 12 straipsnyje, mokėjimo agentūrų deklaruotos tam tikro mėnesio išlaidos ir asignuotosios įplaukos turi atitikti tą mėnesį faktiškai atliktus mokėjimus ir gautas įplaukas.

Šios išlaidos ir įplaukos įrašomos į N finansinių metų EŽŪGF biudžeto sąskaitas.

Tačiau:

a)

išlaidos, kurios gali būti apmokamos prieš pradedant taikyti nuostatą, leidžiančią visą arba dalinį jų padengimą iš EŽŪGF, gali būti deklaruotos tik:

—

už tą mėnesį, kurį minėtą nuostatą pradėta taikyti,

arba

—

už kitą mėnesį, einantį po jos taikymo pradžios;

b)

asignuotosios įplaukos, kurias valstybė narė yra skolinga Komisijai, nurodomos mėnesio, kurį baigiasi Sąjungos teisės aktuose nustatytas atitinkamų lėšų mokėjimo terminas, deklaracijoje;

c)

pataisas, dėl kurių atlikdama sąskaitų patvirtinimą ir sąskaitų atitikties patvirtinimą Komisija priėmė sprendimą, Komisija tiesiogiai įskaito į mėnesines išmokas arba išskaito iš mėnesinių išmokų, nurodytų atitinkamai 33 straipsnio 2 dalyje arba 34 straipsnio 8 dalyje. Tačiau valstybės narės pataisas atitinkančias sumas įtraukia į mėnesio, kurį pataisos atliekamos, deklaraciją.

2.   Išlaidos ir asignuotosios įplaukos įskaitomos tą dieną, kai jos nuskaitomos nuo mokėjimo agentūros sąskaitos arba įrašomos į ją. Tačiau išmokos įskaitomos tą dieną, kurią atitinkama agentūra parengė mokėjimo nurodymą ir išsiuntė jį finansų įstaigai arba paramos gavėjui. Kiekviena mokėjimo agentūra visus finansinius metus naudoja tą patį metodą.

3.   Pagal 1 dalį deklaruotose išlaidose ir asignuotosiose įplaukose gali būti nurodytos ankstesniais tų pačių finansinių metų mėnesiais deklaruotų duomenų pataisos.

Jei atlikus asignuotųjų įplaukų pataisas mokėjimo agentūrai biudžeto eilutėje tenka deklaruoti neigiamas asignuotąsias įplaukas, išlyginamosios pataisos perkeliamos į kitą mėnesį. Esant reikalui, jos yra išlyginamos, atliekant atitinkamų metų sąskaitų patvirtinimą.

4.   Neatlikti mokėjimo nurodymai ir nuo sąskaitos nuskaitomi ir paskui pakartotinai įskaitomi mokėjimai sąskaitose pateikiami kaip atskaitymai iš išlaidų už mėnesį, kurį mokėjimo agentūrai pranešta apie neapmokėjimą arba anuliavimą.

5.   Jeigu susidaro įsiskolinimai dėl EŽŪGF finansuotinų lėšų neišmokėjimo, laikoma, kad jie visiškai padengti 1 dalies taikymo tikslais:

a)

įsiskolintos sumos išmokėjimo paramos gavėjui dieną, jeigu įsiskolinimas mažesnis už kompensuojamas išlaidas;

b)

išlaidų kompensavimo dieną, jeigu tos išlaidos mažesnės arba lygios įsiskolinimui.

6.   Suvestiniai duomenys apie finansinių metų išlaidas ir asignuotąsias įplaukas, kurie Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip spalio 27 d., gali būti taisomi tik metinėse ataskaitose, Komisijai teikiamose laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunkčio.

12 straipsnis

Specialios viešojo saugojimo išlaidų deklaravimo taisyklės

1.   Rengiant viešojo saugojimo išlaidų deklaracijas, reikia įtraukti iki mėnesio pabaigos į mokėjimo agentūros sąskaitas įrašytas operacijas, atliktas nuo finansinių metų, apibrėžtų Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, pradžios iki minėto mėnesio pabaigos.

2.   Į šią išlaidų deklaraciją įtraukiamos pagal šio reglamento 17 ir 18 straipsnius ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 (11) 4 straipsnį nustatytos vertės ir sumos, į mokėjimo agentūros apskaitą įrašytos po nurodytų operacijų einantį mėnesį.

Tačiau:

a)

rugsėjo mėnesį įvykdytų operacijų vertes ir sumas mokėjimo agentūros į apskaitą įrašo ne vėliau kaip spalio 15 d.

b)

bendros nuvertėjimo, nurodyto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 1 dalies e punkte, sumos į apskaitą įrašomos jas numatančiuose sprendimuose nustatytą datą.

13 straipsnis

Komisijos sprendimas dėl išmokų

1.   Remdamasi duomenimis, pateiktais laikantis šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punkto, Komisija sprendžia dėl mėnesinių išmokų pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnio 3 dalį, nedarydama poveikio pataisoms, kurios gali būti padarytos vėlesniais sprendimais pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 ir 52 straipsnius, ir atsižvelgdama į sumažinimus ir sustabdymus, dėl kurių priimti sprendimai pagal minėto reglamento 41 straipsnį.

2.   Jeigu visos valstybių narių už ateinančius finansinius metus deklaruotos išlaidos viršija tris ketvirčius visų einamųjų finansinių metų asignavimų, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 170 straipsnio 3 dalyje numatyti iš anksto paskirti įsipareigojamieji asignavimai ir atitinkamos mėnesinės išmokos skiriami proporcingai išlaidų deklaracijoms, neviršijant 75 % einamųjų finansinių metų asignavimų. Sprendimuose, susijusiuose su tolesnėmis kompensuotinomis sumomis, Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms neišmokėtą likutį.

14 straipsnis

Lėšų suteikimas valstybėms narėms

1.   Priėmusi sprendimą dėl mėnesinių išmokų Komisija valstybėms narėms į jų atidarytas sąskaitas perveda lėšas, reikalingas EŽŪGF finansuojamoms išlaidoms padengti, prieš tai išskaičiavusi asignuotąsias įplaukas atitinkančią sumą.

Jeigu atėmus asignuotąsias įplaukas Komisijos valstybei narei mokėtina suma yra neigiama, išskaičiavimo perviršis perkeliamas į kitus mėnesius.

2.   Kiekviena valstybė narė Komisijai praneša 1 dalyje nurodytos sąskaitos pavadinimą ir numerį, naudodamosi Komisijos joms pateikta forma.

15 straipsnis

Pranešimai pagal viešosios intervencijos tvarką

1.   Mokėjimo agentūros Komisijai perduoda:

a)

Komisijai paprašius, Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 7 dalyje išvardytus dokumentus bei informaciją ir papildomas nacionalines administracines nuostatas, priimtas dėl intervencinių priemonių taikymo ir valdymo;

b)

iki šios reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos datos – informaciją apie viešąjį saugojimą, naudodamos valstybėms narėms Komisijos per elektronines sistemas perduotą formą.

2.   Atitinkamos 24 straipsnyje nurodytos informacinės sistemos naudojamos teikti pranešimams, keistis informacija ir rengti dokumentams, susijusiems su viešosios intervencijos išlaidomis.

16 straipsnis

Viešojo saugojimo sąskaitų, kurias tvarko mokėjimo agentūros, turinys

1.   Atsargų sąskaitose, numatytose Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, atskirai pateikiama ši informacija:

a)

produktų kiekiai, nustatomi produktus įvežant į sandėlį ir išvežant iš jo, įskaitant fizinį vežimą ar be jo;

b)

kiekiai, nemokamai tiekiami labiausiai skurstantiems asmenims vykdant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo veiklą ir įtraukiami į apskaitą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, išskiriant kiekius, perkeliamus į kitą valstybę narę;

c)

mėginiams imti naudojami kiekiai, išskiriant pirkėjų paimtus mėginius;

d)

kiekiai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui, ir kurie tiesiogiai parduodami;

e)

dėl nustatytų arba nenustatytų priežasčių trūkstami kiekiai, įskaitant kiekius, atitinkančius leistinus nuokrypius;

f)

pablogėjusios kokybės produktų kiekiai,

g)

kiekių perviršiai,

h)

trūkstami leistinus nuokrypius viršijantys kiekiai,

i)

atvežti saugoti kiekiai, įvertinti kaip neatitinkantys nustatytų sąlygų, todėl nepriimti saugoti;

j)

produktų grynieji kiekiai, kurie saugomi sandėliuose kiekvieno mėnesio arba ataskaitinių metų pabaigoje ir kurie perkeliami į kito mėnesio arba kitų ataskaitinių metų apskaitą.

2.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytose finansinėse sąskaitose pateikiama:

a)

šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų kiekių vertė, atskiriant pirkto ir parduoto kiekio vertes;

b)

kiekio, naudojamo ar į kurį atsižvelgiama pagal nemokamo tiekimo režimą, numatytą šio straipsnio 1 dalies b punkte, apskaitinė vertė;

c)

finansavimo išlaidos, nurodytos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

d)

fizinių operacijų išlaidos, nurodytos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose;

e)

nuvertėjimo sumos, nurodytos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 1 dalies e punkte;

f)

iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų surinktos arba susigrąžintos sumos, išskyrus šio reglamento 20 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas;

g)

suma, gauta atlikus tiesioginius pardavimus po metinės inventorizacijos arba atlikus patikras po to, kai produktai paimami intervenciniam saugojimui;

h)

patirti nuostoliai ir gautas pelnas išvežus produktus, atsižvelgiant į šios dalies e punkte minėtą nuvertėjimą,

i)

kitos debito ir kredito operacijos, visų pirma atitinkančios kiekį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies c–g punktuose;

j)

vidutinė apskaitinė vertė (atitinkamai už produkto toną arba hektolitrą).

17 straipsnis

Su viešąja intervencija susijusios sąskaitos

1.   16 straipsnyje nurodyti elementai į sąskaitas įtraukiami pateikiant mokėjimo agentūrų faktiškai nustatytus kiekius, vertes, sumas ir vidurkius arba vertes ir sumas, apskaičiuotas remiantis Komisijos nustatytomis standartinėmis sumomis.

2.   1 dalyje nurodyti įrašai ir apskaičiavimai turi būti atliekami laikantis šių taisyklių:

a)

kai nustatoma, kad sumažėjo produktų kiekis arba pablogėjo jų kokybė, laikantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 VI ir VII prieduose pateiktų taisyklių, šių produktų išvežimo išlaidos į sąskaitas įtraukiamos tik tada, kai yra susijusios su tikrais parduotais ir iš saugojimo vietos išvežtais kiekiais;

b)

laikoma, kad kiekiai, prarasti pervežimo iš vienos valstybės narės į kitą metu, nėra patekę į saugojimo vietą paskirties valstybėje narėje, todėl standartinės įvežimo išlaidos jiems netaikomos;

c)

kai produktas yra vežamas arba perkeliamas, šiuo tikslu nustatytos standartinės įvežimo ir išvežimo išlaidos įtraukiamos į sąskaitas, jei pagal Sąjungos taisykles jos nėra laikomos vežimo išlaidų sudėtine dalimi;

d)

jei Sąjungos teisės aktuose nėra numatyta specialių nuostatų, į EŽŪGF sąskaitas neįtraukiamos sumos iš pablogėjusios kokybės produktų pardavimo ir kitos galimos sumos, gautos vykdant šią veiklą;

e)

susidarę kiekių perviršiai į sąskaitas įtraukiami su minuso ženklu prie trūkstamų sandėliuose laikomų ir pervežamų atsargų kiekių. Šie kiekiai priskaičiuojami prie kiekių, viršijančių leistiną nuokrypį;

f)

mėginiai, paimti ne pirkėjų, į sąskaitas įtraukiami pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 VII priedo 2 dalies a punktą.

3.   Žemės ūkio fondų komitetas informuojamas apie Komisijos atliekamas pataisas, susijusias su 16 straipsnyje minėtais einamųjų ataskaitinių metų duomenimis. Valstybėms narėms galima apie jas pranešti priimant sprendimą dėl mėnesinės išmokos arba, jei jo nėra, priimant sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo. Mokėjimo agentūros į savo sąskaitas jas įtraukia atsižvelgdamos į minėtame sprendime numatytas sąlygas.

18 straipsnis

Išlaidų, įplaukų ir produktų judėjimo įtraukimo į viešosios intervencijos sąskaitas datos

1.   Įvairūs išlaidų ir pajamų punktai įtraukiami į sąskaitas tą dieną, kai atliktos viešosios intervencijos fizinės operacijos, taikant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą valiutos keitimo kursą.

Tačiau toliau nurodytais atvejais taikomos tokios datos:

a)

gautų arba išieškotų sumų atveju – gavimo data, nurodyta šio reglamento 16 straipsnio 2 dalies f ir g punktuose;

b)

su fizinėmis operacijomis susijusių išlaidų faktinio apmokėjimo data – kai šioms išlaidoms netaikomos standartinės sumos.

2.   Įvairūs su fiziniu produktų judėjimu ir su atsargų administravimu susiję punktai į sąskaitas įtraukiami fizinės operacijos, atliekamos pagal intervencinę priemonę, dieną.

Tačiau toliau nurodytais atvejais taikomos tokios datos:

a)

data, kai pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 1272/2009 (12) 31 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį mokėjimo agentūra perima produktus savo atsakomybėn – kiekiams, kurie priskiriami viešajam saugojimui nekeičiant jų saugojimo vietos;

b)

faktų konstatavimo data – trūkstamiems arba pablogėjusios kokybės ir pertekliniams kiekiams,

c)

faktinio saugomų produktų išvežimo iš sandėlio diena – kai tiesiogiai parduodami atsargose likę produktai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui,

d)

paskutinė ataskaitinių metų diena galimiems leistiną nuokrypį viršijantiems nuostoliams, nurodytiems Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 4 straipsnio 2 dalyje.

19 straipsnis

Taikant viešąja intervenciją finansuojama suma

1.   Vykdant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 2 straipsnyje nurodytas intervencines priemones, finansavimo suma nustatoma remiantis sąskaitomis, kurias rengia bei tvarko mokėjimo agentūros remdamosi Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnio 3 dalies a punktu ir į kurių debetą bei kreditą atitinkamai įtraukiami įvairūs šio reglamento 16 straipsnyje nurodytų išlaidų ir įplaukų punktai, prireikus atsižvelgiant į žemės ūkio sektorių teisės aktais nustatytas išlaidų sumas.

2.   Mokėjimo agentūros arba koordinavimo įstaigos iki 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos ir iki 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos kiekvieną kiekvienų metų mėnesį, naudodamos valstybėms narėms Komisijos per elektronines sistemas perduotą formą, elektroniniu būdu Komisijai pateikia lenteles (P-STO lentelės) su viešojo saugojimo išlaidų finansavimui būtina informacija ir sąskaitomis, patvirtinančiomis su viešuoju saugojimu susijusias išlaidas bei įplaukas.

20 straipsnis

Viešosios intervencijos išlaidų ir įplaukų deklaravimas

1.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 2 straipsnyje nurodytų intervencinių priemonių finansavimas iš EŽŪGF lygus išlaidoms, apskaičiuotoms remiantis mokėjimo agentūros pateikta informacija, atskaičius visas įplaukas iš intervencinių priemonių, patvirtintas naudojant Komisijos įdiegtą informacinę sistemą ir įrašytas mokėjimo agentūros išlaidų deklaracijoje, parengtoje pagal šio reglamento 12 straipsnio nuostatas.

2.   Lėšos, susigrąžintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnį, ir iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų gautos arba išieškotos sumos, atitinkančios to reglamento 43 straipsnyje nustatytus kriterijus, deklaruojamos EŽŪGF biudžete laikantis šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų.

3   SKIRSNIS

EŽŪFKP sąskaitos

21 straipsnis

Finansavimo poreikių prognozės

Laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunkčio, valstybės narės Komisijai du kartus per metus – iki sausio 31 d. ir ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. – perduoda kiekvienos kaimo plėtros programos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (13) 6 straipsnyje, finansavimo iš EŽŪFKP tais finansiniais metais sumų prognozes. Be to, valstybės narės pateikia atnaujintą finansavimo paraiškų sąmatą kitiems finansiniams metams.

Prognozės ir atnaujinta sąmata siunčiamos pateikiant struktūrinius duomenis ir naudojant informacinę sistemą SFC2014, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 184/2014 (14) I skyriuje.

22 straipsnis

Išlaidų deklaravimas

1.   Mokėjimo agentūros deklaruoja kiekvienos kaimo plėtros programos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 6 straipsnyje, išlaidas.

Išlaidų deklaracijoje mokėjimo agentūros nurodo kiekvienos kaimo plėtros priemonės:

a)

reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumą, su kuria susijusią EŽŪFKP finansavimo dalį mokėjimo agentūra faktiškai sumokėjo kiekvienu šio straipsnio 2 dalyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu;

b)

papildomą informaciją apie finansines priemones, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (15) antros dalies IV antraštinėje dalyje.

c)

papildomą informaciją apie paramos gavėjams išmokėtas išankstines išmokas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 75 straipsnio 1 dalyje;

d)

einamuoju laikotarpiu susigrąžintas sumas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

2.   Komisijai patvirtinus kaimo plėtros programą, valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto i papunktį Komisijai savo išlaidų deklaracijas pateikia laikydamosi šių terminų:

a)

išlaidų, patirtų nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. – ne vėliau kaip balandžio 30 d.;

b)

išlaidų, patirtų nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. – ne vėliau kaip liepos 31 d.;

c)

išlaidų, patirtų nuo liepos 1 d. iki spalio 15 d. – ne vėliau kaip lapkričio 10 d.;

d)

išlaidų, patirtų nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. – ne vėliau kaip sausio 31 d.

Tačiau už visas išlaidas, kurias mokėjimo agentūros apmokėjo paramos gavėjams pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 2 dalį prieš patvirtinant kaimo plėtros programas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 6 straipsnyje, atsakingos valstybės narės, o tos išlaidos deklaruojamos Komisijai pirmoje patvirtinus programą teikiamoje išlaidų deklaracijoje. Pakeitus Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 11 straipsnyje nurodytą kaimo plėtros programą, mutatis mutandis taikoma ta pati taisyklė.

3.   Kaimo plėtros programų išlaidų deklaracijas mokėjimo agentūros teikia struktūrinių duomenų forma, kurie įvedami į informacinę sistemą SFC2014, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 184/2014 I skyriuje.

4.   Tai atvejais, kai Komisija reikalauja papildomų patikrinimų dėl ataskaitinio laikotarpio išlaidų deklaracijose pateiktos neišsamios arba neaiškios informacijos arba nustatytų neatitikimų, skirtingų išaiškinimų arba nenuoseklumo, atsiradusių visų pirma dėl to, kad nebuvo pateikta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 ir Komisijos aktus, priimtus pagal tą reglamentą, reikalaujamos informacijos, arba dėl svarių įrodymų, kad į išlaidų deklaraciją įtrauktos išlaidos yra susijusios su pažeidimais arba kad esama kaimo plėtros valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, atitinkama valstybė narė Komisijai paprašius per prašyme nurodytą laikotarpį, nustatytą atsižvelgiant į problemos mąstą, pateikia papildomos informacijos.

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 36 straipsnio 5 dalyje nustatytas visos mokėjimo paraiškoje nurodytos tarpinių išmokų sumos arba jų dalies išmokėjimo terminas gali būti sustabdytas nuo prašymo pateikti daugiau informacijos išsiuntimo datos iki paprašytos informacijos gavimo dienos, bet ne ilgesniam kaip Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 83 straipsnio 1 dalyje nurodytam ilgiausiam laikotarpiui.

Jei atitinkama valstybė narė per papildomos informacijos pateikimo prašyme nustatytą laikotarpį į tą prašymą neatsiliepia, jei jos atsakymas laikomas netinkamu arba jei iš jo matyti, kad nebuvo laikomasi taikytinų taisyklių arba kad Sąjungos lėšos buvo naudojamos netinkamai, Komisija gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį sustabdyti išmokų išmokėjimą arba jas sumažinti.

5.   Deklaruojant išlaidas už ataskaitinį laikotarpį, galima pateikti patikslintus tų pačių finansinių metų kitais laikotarpiais deklaruotus duomenis.

Duomenys apie 2 dalies a, b ir c punktuose minėtose deklaracijose nenurodytas finansinių metų išlaidas ir asignuotąsias įplaukas gali būti taisomi tik metinėse ataskaitose, kurios turi būti pateiktos Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunktį.

23 straipsnis

Mokėtinų sumų apskaičiavimas

1.   Už kiekvieną priemonę ir kiekvieną ataskaitinį laikotarpį finansavimo reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų dalis, kurią turi sumokėti Sąjunga, apskaičiuojama pirmąją to laikotarpio dieną pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytą galiojantį finansavimo planą. Apskaičiuojant atsižvelgiama į Sąjungos įnašo pataisas, deklaruotas to laikotarpio išlaidų deklaracijoje.

2.   Neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, kai bendra Sąjungos įnašo kaimo plėtros programai suma viršija visą kaimo plėtros priemonei numatytą sumą, mokėtina suma sumažinama iki tai priemonei numatytos sumos. Dėl šios priežasties neskirtas Sąjungos įnašas gali būti sumokėtas vėliau, jei valstybė narė pateikia pataisytą finansavimo planą, o Komisija jį patvirtina.

3.   Į kiekvienos valstybės narės atidarytą (-as) sąskaitą (-as) Sąjungos įnašą Komisija perveda, atsižvelgdama į turimas lėšas.

Sąskaitos (-ų) pavadinimą (-us) arba numerį (-ius) valstybės narės Komisijai praneša laikydamosi Komisijos pateiktos formos.

4   SKIRSNIS

Bendrosios EŽŪGF ir EŽŪFKP taikomos nuostatos

24 straipsnis

Keitimasis informacija ir dokumentais elektroniniu būdu

1.   Komisija nustato informacines sistemas, kurias naudodama su valstybėms narėms elektroniniu būdu keičiasi dokumentais ir informacija teikiant pranešimus ir konsultuojantis dėl informacijos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnyje ir jo taikymo taisyklėse. Komisija apie bendrąsias tų sistemų įgyvendinimo sąlygas per Žemės ūkio fondų komitetą informuoja valstybes nares.

2.   1 dalyje nurodytos informacinės sistemos turi suteikti galimybę tvarkyti:

a)

duomenis, reikalingus finansiniams sandoriams, visų pirma susijusius su mėnesinėmis ir metinėmis mokėjimo agentūrų ataskaitomis, išlaidų ir įplaukų deklaracijomis ir informacijos ir dokumentų perdavimu pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 3 straipsnį ir šio reglamento 10, 11, 14, 15, 19, 20, 23 ir 29 straipsnius;

b)

bendros svarbos dokumentus, leidžiančius tikrinti mėnesines ir metines ataskaitas ir susipažinti su mokėjimo agentūrų Komisijai pateiktina informacija ir dokumentais;

c)

Sąjungos teisės aktus ir Komisijos gaires dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo per Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nustatyta tvarka akredituotas ir paskirtas įstaigas ir gaires dėl suderinto atitinkamų teisės aktų taikymo.

3.   10, 19, 20, 23 straipsniuose ir 30 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytų dokumentų formą ir turinį Komisija nustato ir per informacines sistemas pateikia valstybėms narėms.

Tas formas taiso ir atnaujina Komisija, apie tai pranešusi Žemės ūkio fondų komitetui.

4.   1 dalyje nurodytos informacinės sistemos gali apimti priemones, reikalingas duomenims saugoti ir kad Komisija galėtų tvarkyti fondų sąskaitas, taip pat priemones nustatyto dydžio išlaidoms arba pagal vienodą metodiką skaičiuotinoms išlaidoms apskaičiuoti, ypač kai tai susiję su finansinėmis išlaidomis ir nuvertėjimu.

5.   Už duomenų apie finansines operacijas perdavimą, įrašymą į 1 dalyje nurodytas informacines sistemas arba atnaujinimą jose atsakingos mokėjimo agentūros; tai atlikti gali pačios mokėjimo agentūros arba įstaigos, kurioms patikėtos tokios funkcijos, o prireikus – pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 4 dalį akredituotos koordinavimo įstaigos.

6.   Kai Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 arba pagal tą reglamentą Komisijos priimtuose aktuose numatytam dokumentui arba procedūrai yra reikalingas įgalioto asmens parašas arba asmens sutikimas vienu arba keletu tos procedūros etapų, įdiegtos informacinės tokių dokumentų perdavimo sistemos turi sudaryti sąlygas nedviprasmiškai identifikuoti kiekvieną asmenį ir suteikti pakankamas garantijas, kad, laikantis Sąjungos teisės aktų, dokumentų turinys negalės būti pakeistas, įskaitant atskiruose procedūros etapuose. Išlaidų deklaracijų ir valdymo deklaracijų, pridedamų prie metinių ataskaitų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto i ir iii papunkčiuose, atveju mokėjimo agentūros arba, prireikus, pagal to reglamento 7 straipsnio 2 ir 4 dalis akredituotos koordinavimo įstaigos saugo elektroniniu būdu pateiktų dokumentų originalus.

7.   Dokumentai elektroninėse ir skaitmeninėse laikmenose saugomi visą 32 straipsnyje nurodytą laikotarpį.

8.   Informacinės sistemos gedimo arba ilgalaikio ryšio nebuvimo atveju valstybė narė, gavusi išankstinį Komisijos sutikimą ir pastarosios nustatytomis sąlygomis, gali dokumentus pateikti kita forma.

25 straipsnis

Išmokų mokėjimo sustabdymas, jei vėluojama pateikti informaciją

Įgyvendinimo aktuose dėl Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba to reglamento 36 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų atsižvelgiama į mokėjimų sustabdymą, dėl kurio priimtas sprendimas pagal to reglamento 42 straipsnį.

26 straipsnis

Palydovinių nuotraukų įsigijimas

1.   Taikydama Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 21 straipsnį kiekviena valstybė narė Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 1 d. praneša:

a)

ar norėtų, kad Komisija įsigytų palydovines nuotraukas, reikalingas jos patikrų programai ir (arba) jos Žemės sklypų identifikavimo sistemos kokybės vertinimui,

b)

ploto, kuris turi būti patikrintas, dydį ir planuojamų kontrolės zonų skaičių.

2.   Valstybės narės, prašančios, kad Komisija įsigytų palydovines nuotraukas, bendradarbiaudamos su ja ir iki sausio 15 d. po šio straipsnio 1 dalyje minimos informacijos pateikimo parengia atitinkamų zonų sąrašą ir minėtų nuotraukų įsigijimo grafiką.

3.   Komisija nemokamai pateikia valstybių narių įgaliotiesiems atstovams savo įsigytas palydovines nuotraukas. Šie atstovai turi laikytis autorių teisių nuostatų, numatytų sutartyse su tiekėjais, ir grąžinti nuotraukas, kai darbas bus atliktas.

4.   Jei bendras valstybių narių gautų prašymų kiekis viršija Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 21 straipsnio vykdymui skirtą biudžetą, Komisija priima sprendimą dėl teiktinų palydovinių nuotraukų apribojimo, kad turimos lėšos būtų naudojamos kuo veiksmingiau.

III   SKYRIUS

SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS

1   SKIRSNIS

Skolų susigrąžinimas

27 straipsnis

Palūkanos, taikomos susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas

1.   Jei žemės ūkio sektorių teisės aktais numatyta kitaip, palūkanos už nepagrįstai išmokėtas sumas, kurios turi būti susigrąžintos dėl pažeidimų arba aplaidumo, apskaičiuojamos už laikotarpį nuo paramos gavėjui vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto mokėjimo termino iki grąžinimo arba išieškojimo dienos. Mokėjimo terminas negali būti ilgesnis nei 60 dienų nuo vykdomojo rašto datos.

2.   Taikytina palūkanų norma bet kuriuo atveju negali būti mažesnė negu nacionalinėje teisėje nustatyta nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimui arba grąžintinų sumų surinkimui taikoma palūkanų norma.

28 straipsnis

Susigrąžinimas kompensuojant

Nepažeisdamos jokių kitų nacionalinėje teisėje numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti, valstybės narės visas dar negrąžintas paramos gavėjo skolas, nustatytas remiantis nacionaline teise, išskaičiuoja iš išmokų, kurias tam pačiam paramos gavėjui ateityje mokės už skolos susigrąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra.

2   SKIRSNIS

Patvirtinimas

29 straipsnis

Metinių ataskaitų turinys

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunktyje minimose metinėse ataskaitose nurodoma:

a)

to reglamento 43 straipsnyje nurodytos asignuotosios įplaukos;

b)

atskiruose Sąjungos biudžeto punktuose ir papunkčiuose susumuotos EŽŪGF išlaidos, iš jų atėmus visas nepagrįstai išmokėtas sumas, kurios nebuvo susigrąžintos finansinių metų pabaigoje, išskyrus šio straipsnio h punkte nurodytas sumas, įskaitant visas taikytas palūkanas;

c)

EŽŪFKP išlaidos pagal programą, priemonę ir konkrečią įnašo normą. Į metinę išlaidų suvestinę įtraukiama ir informacija apie susigrąžintas sumas. Užbaigus įgyvendinti programą visos nesusigrąžintos nepagrįstai išmokėtos sumos, išskyrus šio straipsnio h punkte nurodytas sumas, ir visos taikytinos palūkanos atimamos iš atitinkamų finansinių metų išlaidų;

d)

skirtumų lentelė pagal punktus ir papunkčius arba, EŽŪFKP atveju, pagal programą, priemonę, konkrečią įnašo normą ir tikslines sritis, tarp metinėse ataskaitose nurodytų išlaidų bei asignuotųjų įplaukų ir tuo pačiu laikotarpiu deklaruotų šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytuose dokumentuose dėl EŽŪGF ir šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje dėl EŽŪFKP, taip pat kiekvieno skirtumo paaiškinimas;

e)

atskirai nurodomos sumos, kurias atitinkamai turi sumokėti konkreti valstybė narė ir Sąjunga pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir 54 straipsnio 3 dalį;

f)

pagal šio reglamento II priede nurodytą pavyzdį parengta lentelė, kurioje nurodytos finansinių metų pabaigoje susigrąžintinos, nepagrįstai dėl pažeidimų, apibrėžtų Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (16) 1 straipsnio 2 dalyje, išmokėtos sumos, įskaitant visas pagal taikomas Sąjungos sektorių taisykles numatytas baudas ir palūkanas;

g)

pagal šio reglamento III priede nurodytą pavyzdį parengtas išrašas iš skolininkų apskaitos knygos apie sumas, kurios turi būti susigrąžintos ir sumokėtos EŽŪGF arba EŽŪFKP (išskyrus šio straipsnio b, c ir f punktuose nurodytas sumas), įskaitant visas taikomas baudas ir palūkanas;

h)

intervencinių operacijų suvestinė ir ataskaita apie finansinių metų pabaigoje esančių atsargų kiekį ir jų laikymo vietą;

i)

patvirtinimas, kad išlaidų, asignuotųjų įplaukų ir kiekvieno intervencinio atsargų perkėlimo duomenys yra užfiksuoti mokėjimo agentūros bylose ir apskaitos įrašuose;

j)

nepanaudotų/nepatvirtintų valstybių narių išankstinių mokėjimų sumos finansinių metų pabaigos balansas, EŽŪGF atveju išskirstytas pagal priemones, o EŽŪFKP – pagal programas, pastarojo fondo atveju įskaitant finansines priemones. Finansinių priemonių laikotarpio pabaigos balansas susijęs su Komisijos išmokėtomis sumomis, kurios valstybių narių nebuvo panaudotos išmokoms galutiniams paramos gavėjams ir dėl kurios nebuvo prisiimta įsipareigojimų pagal garantijų sutartis remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 42 straipsnio 1 dalimi.

30 straipsnis

Informacijos perdavimas

1.   Sąskaitoms patvirtinti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį kiekviena valstybė narė Komisijai siunčia:

a)

į metines ataskaitas įtrauktus punktus, kaip nurodyta šio reglamento 29 straipsnyje;

b)

sertifikavimo įstaigos ar įstaigų parengtus sertifikatus ir ataskaitas, nurodytus šio reglamento 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

c)

visos apskaitos informacijos visus įrašus, kurie yra reikalingi statistikai ir kontrolei atlikti;

d)

valdymo deklaraciją, nurodytą šio reglamento 3 straipsnyje.

2.   1 dalyje nurodyti dokumentai ir apskaitos informacija nusiunčiami Komisijai ne vėliau kaip kitų metų po atitinkamų finansinių metų vasario 15 d. Šios dalies a, b ir d punktuose nurodytų dokumentų vienas egzempliorius siunčiamas kartu su elektronine kopija, naudojant Komisijos nustatytą formą ir laikantis Komisijos pagal 24 straipsnį nustatytų reikalavimų.

3.   Komisijai paprašius arba valstybės narės iniciatyva, išsamesnė informacija, susijusi su sąskaitų patvirtinimu, gali būti nusiųsta Komisijai per laikotarpį, kuri Komisija nustato atsižvelgdama į darbą, kurį reikia atlikti siekiant suteikti tokią informaciją. Jeigu tokios informacijos nepateikta, Komisija sąskaitas gali patvirtinti remdamasi turima informacija.

4.   Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pateikti informaciją vėliau, jeigu toks prašymas jai pateikiamas prieš pasibaigiant informacijos pateikimo terminui.

31 straipsnis

Apskaitos informacijos forma ir turinys

1.   30 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos apskaitos informacijos forma ir turinys bei jos pateikimo Komisijai būdas turi būti nustatomi laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 991/2013 (17).

2.   Komisija apskaitos informaciją naudoja tik šiais tikslais:

a)

atlikdama sąskaitų patvirtinimo užduotis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013;

b)

stebėdama pokyčius ir teikdama žemės ūkio prognozes.

Šia informacija vykdydami savo užduotis gali pasinaudoti Europos Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

3.   Visi surinktoje apskaitos informacijoje nurodyti asmens duomenys tvarkomi tik 2 dalyje nurodytais tikslais. Visų pirma, jeigu Komisija naudoja apskaitos informaciją 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytu tikslu, Komisija užtikrina tokių duomenų anonimiškumą ir tvarko juos tik apibendrinta forma.

4.   Suinteresuotieji asmenys užklausas apie savo asmens duomenų tvarkymą Komisijai siunčia naudodami VI priede pateiktą formą.

5.   Komisija užtikrina, kad apskaitos informacija būtų tvarkoma konfidencialiai ir saugiai.

32 straipsnis

Apskaitos informacijos saugojimas

1.   Su finansuojamomis išlaidomis ir asignuotosiomis įplaukomis, kurias gaus EŽŪGF, susijusius patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais Komisija patvirtino atitinkamų finansinių metų sąskaitas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį.

2.   Su finansuojamomis išlaidomis ir asignuotosiomis įplaukomis, kurias gaus EŽŪGF, susijusius patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais buvo atliktas paskutinis mokėjimo agentūros mokėjimas.

3.   Pažeidimų arba aplaidumo atveju 1 ir 2 dalyje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais iš paramos gavėjų buvo susigrąžintos ir fondams pervestos visos sumos arba kuriais buvo nustatytos finansinės nesusigrąžinimo pasekmės pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį.

4.   Jeigu atliekama Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje numatyta atitikties patvirtinimo procedūra, 1 ir 2 dalyje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip vienus metus po tų metų, kuriais buvo užbaigta procedūra, arba, jeigu byla dėl atitikties sprendimo nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, ne trumpiau kaip vienus metus po tų metų, kuriais byla buvo užbaigta.

5.   1–4 dalyse nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo popierine, elektronine ir (arba) abiem formomis.

Vien elektronine forma dokumentai gali būti saugomi tik tuo atveju, jeigu pagal valstybės narės nacionalinę teisę nacionalinio teismo procese leidžiama naudoti elektroninius dokumentus kaip pagrindinių operacijų įrodymą.

Jeigu dokumentai saugomi tik elektronine forma, jų saugojimo sistema turi atitikti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 I priedo 3 skirsnio B dalies reikalavimus.

33 straipsnis

Finansinis patvirtinimas

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje nurodytame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo nustatomos kiekvienos valstybės narės patirtų išlaidų sumos per atitinkamus finansinius metus, kurios pripažįstamos mokėtinomis iš fondų remiantis šio reglamento 29 straipsnyje nurodytomis ataskaitomis ir atsižvelgiant į visus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnyje nurodytus sumažinimus ir sustabdymus.

Sprendime taip pat nustatoma, kokios sumos turi būti finansuotos iš Sąjungos ir atitinkamos valstybės narės biudžeto pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį.

Į EŽŪFKP skirtame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo nustatytą sumą įtraukiamos lėšos, kurias atitinkama valstybė narė gali dar kartą panaudoti po perskyrimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 56 straipsnio antrą pastraipą.

2.   EŽŪGF atveju su sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo susijusios iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatomos, išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų mėnesines išmokas iš pagal 1 dalį tiems patiems finansiniams metams pripažintų išlaidų. Komisija išskaičiuoja šią sumą arba prideda ją prie mėnesinės išmokos, susijusios su antrojo mėnesio po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo priėmimo išlaidomis.

EŽŪFKP atveju su sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo susijusios iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatomos, išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų tarpines išmokas iš pagal 1 dalį tiems patiems finansiniams metams pripažintų išlaidų.

Komisija išskaičiuoja šią sumą iš pirmojo mokėjimo arba prideda ją prie minėto mokėjimo, už kurį valstybė narė pateikė išlaidų deklaraciją po to, kai buvo priimtas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį.

3.   Pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie Komisijai pateiktos informacijos patikrinimų rezultatus kartu su siūlomais pakeitimais.

4.   Jeigu dėl tam tikrų atitinkamai valstybei narei priskirtinų priežasčių Komisija negali patvirtinti valstybės narės sąskaitų iki kitų metų gegužės 31 d., Komisija atitinkamą valstybę narę informuoja apie papildomus tyrimus, kuriuos ji siūlo atlikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 47 straipsnį.

5.   1–4 dalys mutatis mutandis taikomos asignuotosioms įplaukoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnyje.

34 straipsnis

Atitikties patvirtinimas

1.   Siekdama nustatyti sumas, kurios nebus finansuojamos Sąjungos lėšomis tuo atveju, kai nustatoma, kad išlaidos patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių, Komisija remiasi savo išvadomis ir atsižvelgia į valstybių narių pateiktą informaciją, jei ši informacija pateikta laikantis terminų, nustatytų atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį ir pagal šį straipsnį.

2.   Jeigu po atlikto tyrimo Komisija mano, kad išlaidos patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių, ji praneša tokias išvadas atitinkamai valstybei narei, nurodo taisomąsias priemones, reikalingas užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi šių taisyklių, ir nurodo preliminarų finansinių pataisų lygį, kuris, jos manymu, tame procedūros etape atitinka jos išvadas. Tame pranešime taip pat nustatoma dvišalio posėdžio, kuris turi būti surengtas per keturis mėnesius po to, kai baigiasi valstybės narės atsakymui nustatytas laikotarpis, data. Pranešime daroma nuoroda į šį straipsnį.

Valstybė narė turi atsakyti per du mėnesius nuo pranešimo gavimo. Atsakydama valstybė narė visų pirma turi galimybę:

a)

Komisijai įrodyti, kad faktinis reikalavimų nesilaikymo arba fondams keliamos rizikos mastas yra mažesnis negu nurodė Komisija;

b)

pranešti Komisijai apie taisomąsias priemones, kurių ji ėmėsi, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi Sąjungos taisyklių, ir nuo kurios dienos jos bus įgyvendinamos.

Pateisinamais atvejais Komisija, gavusi pagrįstą prašymą iš valstybės narės, gali leisti pratęsti dviejų mėnesių laikotarpį ne daugiau kaip dviem mėnesiais. Prašymą Komisijai reikia nusiųsti, kol tas laikotarpis dar nepasibaigęs.

Jei valstybė narė mano, kad dvišalio posėdžio rengti nereikia, atsakydama į pirmiau nurodytą pranešimą ji apie tai atitinkamai praneša Komisijai.

3.   Dvišaliame posėdyje abi šalys stengiasi pasiekti susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, taip pat dėl pažeidimo masto įvertinimo ir dėl Sąjungos biudžetui padarytos finansinės žalos.

Komisija per 30 darbo dienų nuo dvišalio posėdžio parengia jo protokolą ir nusiunčia jį valstybei narei. Valstybė narė gali atsiųsti Komisijai savo pastabas per 15 darbo dienų nuo posėdžio protokolo gavimo dienos.

Per šešis mėnesius nuo dvišalio posėdžio protokolo nusiuntimo dienos Komisija oficialiai praneša savo išvadas valstybei narei, remdamasi informacija, gauta per atitikties patvirtinimo procedūrą. Tame pranešime įvertinamos išlaidos, kurios nebus Sąjungos finansuojamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 12 straipsnį. Pranešime daroma nuoroda į šio reglamento 40 straipsnio 1 dalį.

4.   Tais atvejais, kai valstybė narė taiko 40 straipsnyje numatytą taikinimo procedūrą, Komisija valstybei narei savo išvadas praneša ne vėliau kaip per šešis mėnesius po:

a)

Taikinimo institucijos ataskaitos gavimo arba

b)

papildomos informacijos iš valstybės narės per terminą, nurodytą 40 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, gavimo su sąlyga, kad laikomasi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų.

5.   Kad 3 ir 4 dalys būtų taikomos atitinkamais laikotarpiais, Komisija turi turėti visą konkrečiu procedūros etapu svarbią informaciją. Jei Komisija mano, kad jai trūksta informacijos, ji gali bet kuriuo metu per 3 ir 4 dalyse nustatytus laikotarpius:

a)

prašyti, kad valstybė narė pateiktų papildomos informacijos; valstybė narė atsakymą pateikia per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo; ir (arba)

b)

informuoti valstybę narę apie savo ketinimą atlikti papildomą auditą, kad atliktų būtinas patikras.

Tokiu atveju 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo: arba nuo Komisijos prašymo suteikti papildomos informacijos gavimo dienos, arba nuo paskutinės papildomo audito dienos.

6.   Vertinant išlaidas, kurios nebus Sąjungos finansuojamos, į informaciją, kurią valstybė narė perduoda po 3 dalies antroje pastraipoje nurodyto Komisijos pranešimo, galima atsižvelgti tik:

a)

siekiant išvengti didelio Sąjungos biudžetui padarytos finansinės žalos pervertinimo ir

b)

jei tinkamai pagrindžiama, kad informaciją perduoti vėluojama dėl išorės veiksnių, ir jei dėl to vėlavimo Komisijai nekyla kliūčių laiku priimti sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį.

7.   Pateikusi valstybėms narėms savo išvadas pagal šio reglamento 34 straipsnio 3 arba 4 dalį Komisija, jei reikia, priima vieną ar daugiau sprendimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos išlaidos, patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių. Komisija gali toliau vykdyti atitikties patvirtinimo procedūras, kol valstybė narė faktiškai įgyvendins taisomąsias priemones.

8.   EŽŪGF atveju Sąjungos finansavimas sumažinamas Komisijai tas sumas išskaičiavus iš mėnesinių išmokų, susijusių su antrąjį mėnesį po sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį patirtomis išlaidomis.

EŽŪFKP atveju Sąjungos finansavimas sumažinamas Komisijai tas sumas išskaičiavus iš išmokos, su kuria susijusią išlaidų deklaraciją valstybė narė pateikė po to, kai buvo priimtas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį.

Tačiau valstybės narės prašymu ir pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma kita data išskaičiavimams atlikti arba leidžiama juos kompensuoti dalinėmis išmokomis, jeigu tai pateisinama išskaičiavimų, įtrauktų į įgyvendinimo aktą, priimtą remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsniu, svarba.

9.   Tinkamai pagrįstais atvejais, apie kuriuos pranešama atitinkamoms valstybėms narėms, Komisija gali pratęsti 3 ir 4 dalyse nurodytus laikotarpius.

10.   1–9 dalys mutatis mutandis taikomos asignuotosioms įplaukoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnyje.

35 straipsnis

Sprendimas nepradėti arba nebetęsti atitikties patvirtinimo tyrimų

1.   Komisija gali nuspręsti nepradėti arba nebetęsti atitikties patvirtinimo tyrimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kai ji mano, kad galimos finansinės pataisos dėl reikalavimų nesilaikymo, nustatyto per 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą, neviršytų 50 000 EUR ir 2 % atitinkamų išlaidų arba sumų, kurias reikia susigrąžinti.

2.   Kai Komisija sumažina mėnesines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnio 1 dalį, ji gali nuspręsti nepradėti arba nebetęsti atitikties patvirtinimo tyrimo pagal to reglamento 52 straipsnį, jei atitinkama valstybė narė nepareiškia savo prieštaravimo dėl šios dalies taikymo vykdant to reglamento 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą.

36 straipsnis

Taikinimo institucija

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje numatytai atitikties patvirtinimo procedūrai atlikti įsteigiama Taikinimo institucija. Jos uždaviniai yra:

a)

išnagrinėti bet kokį klausimą, kurį jai nurodo valstybė narė, gavusi oficialų pranešimą iš Komisijos pagal šio reglamento 34 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, įskaitant išlaidų, kurių Komisija ketina nebefinansuoti iš Sąjungos biudžeto, įvertinimą;

b)

siekti suderinti Komisijos ir atitinkamos valstybės narės skirtingas pozicijas;

c)

nagrinėjimo pabaigoje parengti ataskaitą apie pastangų suderinti pozicijas rezultatus, surašant tam tikras pastabas, kurios, jos manymu, yra naudingos, jeigu dėl visų arba kai kurių ginčytinų klausimų nepavyksta susitarti.

37 straipsnis

Taikinimo institucijos sudėtis

1.   Taikinimo instituciją sudaro ne mažiau kaip penki nariai, atrinkti iš žymių asmenų, kurie yra tikrai nepriklausomi ir turi aukštą kvalifikaciją spręsti bendros žemės ūkio politikos, įskaitant kaimo plėtrą, finansavimo klausimus arba turi finansinio audito patirties.

Jie turi būti skirtingų valstybių narių piliečiai.

2.   Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, skiria pirmininką, narius ir pakaitinius narius pradiniam trejų metų laikotarpiui.

Kadencija gali būti atnaujinta tik vieną kartą vieniems metams, apie tai pranešus Žemės ūkio fondų komitetui. Tačiau jei pirmininkas, kurį norima skirti, jau yra Taikinimo institucijos narys, jo pirminė pirmininko kadencija trunka trejus metus.

Taikinimo institucijos pirmininko, narių ir pakaitinių narių pavardės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

3.   Taikinimo institucijos nariams mokamas atlygis, atsižvelgiant į laiką, kurį jie turi skirti užduotims atlikti. Išlaidos kompensuojamos pagal Komisijos darbuotojams taikomas taisykles.

4.   Pasibaigus kadencijai, pirmininkas ir nariai toliau eina pareigas, kol jie pakeičiami arba jų kadencija pratęsiama.

5.   Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, gali nutraukti nario, kuris nebeatitinka jam keliamų reikalavimų atlikti pareigas Taikinimo institucijoje arba kuris dėl kokios nors priežasties neapibrėžtą laikotarpį negali eiti pareigų, kadenciją.

Tokiu atveju šį narį likusiam kadencijos laikotarpiui pakeičia pakaitinis narys ir apie tai pranešama Žemės ūkio fondų komitetui.

Jeigu pirmininko kadencija yra nutraukiama, Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, paskiria narį, kuris atliks pirmininko pareigas likusį kadencijos laikotarpį.

38 straipsnis

Taikinimo institucijos nepriklausomumas

1.   Taikinimo institucijos nariai yra nepriklausomi vykdydami savo pareigas, jie nesiekia gauti jokių nurodymų iš Komisijos, kitų Vyriausybių ar institucijų ir jų nevykdo.

Nariai negali dalyvauti Taikinimo institucijos veikloje ir pasirašyti ataskaitos, jeigu atlikdami ankstesnes pareigas buvo asmeniškai susiję su svarstomu klausimu.

2.   Nepažeidžiant Sutarties 287 straipsnio nuostatų, nariai negali viešai atskleisti jokios informacijos, su kuria susipažino atlikdami pareigas Taikinimo institucijoje. Tokia informacija yra slapta, ji saugoma kaip profesinė paslaptis.

39 straipsnis

Darbo tvarka

1.   Taikinimo institucijos posėdžiai vyksta Komisijos būstinėje. Pirmininkas parengia ir organizuoja darbą. Kai pirmininko nėra, nepažeidžiant 37 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos, pirmininko pareigas atlieka vyriausias narys.

Sekretoriato paslaugas Taikinimo institucijai teikia Komisija.

2.   Nepažeidžiant 38 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, ataskaitos tvirtinamos absoliučia dalyvaujančių narių balsų dauguma; svarstant klausimus kvorumą sudaro trys asmenys.

Ataskaitas pasirašo pirmininkas ir kiti svarstyme dalyvavę nariai. Kartu jas pasirašo sekretoriatas.

40 straipsnis

Taikinimo procedūra

1.   Valstybė narė gali perduoti spręsti klausimą Taikinimo institucijai per 30 darbo dienų po to, kai gavo Komisijos pranešimą, nurodytą 34 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, Taikinimo institucijos sekretoriatui nusiųsdama oficialų taikinimo prašymą.

Procedūros sąlygas ir sekretoriato adresą nurodo valstybė narė per Žemės ūkio fondų komitetą.

2.   Taikinimo prašymas priimamas tik tuomet, jeigu, kaip praneša Komisija, numatyta suma, kurios Sąjunga nefinansuos:

a)

viršija 1 milijoną eurų

arba

b)

sudaro ne mažiau kaip 25 % visų valstybės narės metinių išlaidų pagal atitinkamas biudžeto eilutes.

Be to, jeigu atitinkama valstybė narė išankstinėse diskusijose teigė ir įrodė, kad kalbama apie esminį dalyką, susijusį su Sąjungos taisyklių taikymu, Taikinimo institucijos pirmininkas gali paskelbti taikinimo prašymą priimtinu. Tačiau toks prašymas nepriimtinas, jeigu jis susijęs tik su teisiniu aiškinimu.

3.   Taikinimo institucija kuo greičiau atlieka neoficialų tyrimą, remdamasi tik Komisijos turimais įrodymais tuo metu, kai pagal 34 straipsnio 3 dalį pranešama apie oficialias išvadas ir nešališkai išklausydama Komisiją bei atitinkamas nacionalines institucijas.

Tačiau jei valstybė narė mano, kad į savo taikinimo prašymą turi įtraukti informaciją, kuri dar nebuvo perduota Komisijai, Taikinimo institucija gali paprašyti Komisiją įvertinti tą naują informaciją tik jei įvykdytos 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos. Informacija Komisijai perduodama ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai nusiunčiama 36 straipsnio c punkte nurodyta ataskaita.

4.   Jeigu praėjus keturiems mėnesiams po kreipimosi Taikinimo institucijai nepavyko suderinti Komisijos ir atitinkamos valstybės narės pozicijų, taikinimo procedūra laikoma nepavykusia.

Šiuo atveju ataskaitoje, nurodytoje 36 straipsnio c punkte, nurodomos priežastys, dėl kurių pozicijos negalėjo būti suderintos. Joje nurodoma, ar per procedūrą pasiektas dalinis susitarimas ir ar Taikinimo institucija prašo Komisiją įvertinti naują informaciją pagal 3 dalies antrą pastraipą.

Ataskaita siunčiama:

a)

atitinkamai valstybei narei,

b)

Komisijai, kad ši galėtų ją išnagrinėti prieš pateikdama savo išvadas valstybei narei;

c)

kitoms valstybėms narėms, kurios dalyvauja Žemės ūkio fondų komiteto veikloje.

IV   SKYRIUS

PATIKRŲ TAISYKLĖS

1   SKIRSNIS

Bendrosios taisyklės

41 straipsnis

Patikrų vietoje skaičiaus sumažinimas

1.   Vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės gali nuspręsti sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a)

sertifikavimo įstaiga pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnį pateikė nuomonę, kurioje patvirtinama, kad vidaus kontrolės sistema veikia tinkamai ir kad atitinkamos tiriamosios visumos klaidų lygis buvo mažesnis už 2 % reikšmingumo ribą bent dvejus iš eilės finansinius metus, einančius prieš tuos metus, kai numatoma taikyti sumažintą kontrolės normą;

b)

Komisija nepranešė atitinkamai valstybei narei, kad ji negali priimti sertifikavimo įstaigos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnį pateiktos ir šios dalies a punkte nurodytos nuomonės; ir

c)

Komisija:

i)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį nepranešė atitinkamai valstybei narei apie nustatytus individualios paramos sistemos arba atitinkamos priemonės kontrolės sistemos trūkumus, arba

ii)

taikant šio reglamento 34 straipsnį, priima taisomąsias priemones, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė, kai jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį buvo pranešta apie nustatytus individualios paramos sistemos arba atitinkamos priemonės kontrolės sistemos trūkumus, ir apie tai atitinkamai praneša valstybei narei.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį atsižvelgdamos į lygius ir, prireikus, papildomas konkrečių sektorių teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Priėmusios sprendimą sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį, valstybės narės apie tai nedelsdamos praneša Komisijai. Nurodoma ši informacija:

a)

paramos sistema arba atitinkama priemonė;

b)

laikotarpis, kuriuo taikomas sumažintas būtiniausias patikrų vietoje lygis;

c)

sumažintas būtiniausias patikrų vietoje lygis, kuris bus taikomas.

3.   Jeigu nebesilaikoma kurios nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų arba kurios nors iš konkrečių sektorių teisės aktuose nustatytų papildomų sąlygų, valstybės narės nedelsdamos atšaukia savo sprendimą sumažinti būtiniausią patikrų vietoje lygį ir nuo kitų paraiškų teikimo metų taiko būtiniausią patikrų vietoje lygį, nustatytą žemės ūkio sektorių teisės aktais.

2   SKIRSNIS

Sandorių tikrinimas

42 straipsnis

Valstybių narių atliekamas tikrinimas

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnio 1 dalyje nurodytas sistemingas įmonių komercinių dokumentų tikrinimas atliekamas kiekvieno patikrinimų laikotarpio, nurodyto šio straipsnio 4 dalyje, ne mažiau kaip pusėje įmonių, kurių gautos arba išmokėtos lėšos arba jų suma pagal EŽŪGF finansavimo sistemą per EŽŪGF finansinius metus, pasibaigusius prieš prasidedant šiam patikrinimo laikotarpiui, viršijo 150 000 EUR.

2.   Kiekvienam patikrinimo laikotarpiui valstybės narės, nepažeisdamos savo pareigų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnio 1 dalyje, tikrintinas įmones atrenka vadovaudamosi visų priemonių rizikos analize, kai tai praktiškai įmanoma. Valstybės narės pateikia Komisijai savo siūlymus dėl rizikos analizės naudojimo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki tikrinimo laikotarpio pradžios. Pasiūlymuose nurodoma visa reikiama informacija, susijusi su metodu, technika ir analizei naudotais duomenimis, kriterijai ir tikėtinas atliktinų patikrų įgyvendinimo metodas. Pasiūlymas rengiamas pagal šio reglamento V priede pateiktą formą. Kiekviena valstybė narė atsižvelgia į Komisijos pastabas dėl rizikos analizės pasiūlymų, pateikiamas per aštuonias savaites po pasiūlymų gavimo.

3.   Kalbant apie priemones, dėl kurių valstybė narė mano, kad rizikos analizės atlikti praktiškai neįmanoma, privaloma, kad būtų patikrintos įmonės, kurių gautos arba išmokėtos lėšos arba abiejų skaičių suma pagal EŽŪGF finansavimo sistemą viršijo 350 000 EUR ir kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrių nebuvo patikrintos per vieną iš dviejų anksčiau buvusių patikrinimo laikotarpių.

4.   Tikrinimo laikotarpis prasideda liepos 1 d. ir trunka iki kitų metų birželio 30 d. Tikrinimas apima ne trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, kuris baigėsi ankstesnio patikrinimo laikotarpiu; jis gali būti pratęstas laikotarpiams, kuriuos nustato valstybė narė, einantiems prieš arba po to 12 mėnesių laikotarpio.

43 straipsnis

Prieiga prie komercinių dokumentų

Įmonės saugo komercinius dokumentus ne trumpiau nei trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais jie buvo parengti, pabaigos. Valstybės narės gali nustatyti ilgesnį šių dokumentų laikymo laikotarpį.

44 straipsnis

Bendri veiksmai

Komisija, veikdama savo iniciatyva arba pasiūlius valstybei narei, ir sutikus atitinkamai valstybei narei, gali nuspręsti koordinuoti dviejų arba daugiau valstybių narių tarpusavio pagalbos veiksmus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 1 dalyje.

45 straipsnis

Tarpusavio pagalba

1.   Per pirmuosius tris mėnesius, einančius po EŽŪGF finansinių metų, kuriais buvo pervestas mokėjimas, valstybės narės nusiunčia Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių sąrašą kiekvienai valstybei narei, kurioje tokia įmonė yra įsteigta. Sąraše pateikiama visa informacija, reikalinga, kad paskirties valstybės narės galėtų nustatyti įmones ir vykdyti jų tikrinimo įsipareigojimus. Paskirties valstybė narė yra atsakinga už tokių įmonių tikrinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnį. Kiekvieno sąrašo kopija nusiunčiama Komisijai.

Valstybė narė, gaunanti ar atliekanti mokėjimą, gali paprašyti valstybės narės, kurioje įsteigta įmonė, patikrinti kai kurias tame sąraše esančias įmones pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 80 straipsnį, nurodydama šio prašymo priežastis ir ypač su tuo susijusią riziką.

Prašymą gavusi valstybė narė tinkamai atsižvelgia į su įmone susijusią riziką, apie kurią praneša prašymą pateikusi valstybė narė.

Valstybė narė, kuriai pateiktas prašymas, informuoja prašymą pateikusią valstybę narę apie tolesnius veiksmus patenkinant prašymą. Kai atliekamas sąraše esančios įmonės patikrinimas, prašymą gavusi valstybė narė, kuri atliko patikrinimą, informuoja prašymą pateikusią valstybę narę apie to patikrinimo rezultatus ne vėliau kaip per tris mėnesius, pasibaigus patikrinimo laikotarpiui.

Per mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos Komisijai išsiunčiama ketvirtinė tokių prašymų apžvalga. Komisija gali reikalauti, kad būtų pateikta atskirų prašymų kopija.

Pirmoje pastraipoje nurodytas įmonių sąrašas sudaromas pagal VI priede pateiktą pavyzdį.

2.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonių sąrašas sudaromas pagal šio reglamento VII priede pateiktą pavyzdį.

3.   1 dalies antroje pastraipoje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienos valstybės narės pateiktas kitoje valstybėje narėje esančios įmonės tikrinimo prašymas parengiamas pagal šio reglamento VIII priede pateiktą pavyzdį.

4.   Informacija apie 1 dalies antroje pastraipoje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 3 dalyje nurodytus tikrinimų rezultatus parengiama remiantis šio reglamento IX priede pateiktu pavyzdžiu.

5.   Tikrinimo prašymų apžvalga, nurodyta 1 dalies penktoje pastraipoje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 3 dalyje, įskaitant tikrinimo rezultatus, parengiama remiantis šio reglamento X priede pateiktu pavyzdžiu.

6.   Pagal 1 dalį teiktina informacija perduodama elektronine forma, naudojant Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 991/2013 II priedo 2 skirsnyje pateiktą formą.

46 straipsnis

Metinės programos ir ataskaitos

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnyje nurodyta metinė patikrinimų programa sudaroma remiantis šio reglamento XI priede pateiktu pavyzdžiu.

2.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 86 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje nurodomi visi sunkumai, su kuriais buvo susidurta, ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems įveikti, bei prireikus pateikiami pasiūlymai dėl patobulinimų.

Į ją įtraukiama išsami informacija apie visus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrius taikymo aspektus, išvardytus šio reglamento XII priede; ji pateikiama aiškiai atskirtomis dalimis, naudojant tame priede nurodytus pavadinimus.

3.   Pagal šį straipsnį ir 45 straipsnį pateiktina informacija, gali būti pateikta popierine arba elektronine forma; informacijos siuntėjas ir gavėjas susitaria dėl jos formato.

4.   Teikdama Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 109 straipsnyje nurodytą metinę finansinę fondų administravimo ataskaitą Komisija kasmet įvertina padarytą pažangą.

47 straipsnis

Specialieji departamentai

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 85 straipsnyje nurodyti specialieji departamentai be tame straipsnyje nurodytų užduočių yra atsakingi už:

a)

nacionalinių pareigūnų, atsakingų už šiame skirsnyje nurodytų tikrinimų vykdymą, mokymą, siekiant suteikti jiems galimybę įgyti pakankamai žinių, reikalingų pareigoms atlikti;

b)

patikrinimo ataskaitų ir visų kitų dokumentų, susijusių su tikrinimais, vykdomais pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrių ir numatytais jame, tvarkymą;

c)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnyje nurodytų programų ir to reglamento 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų parengimą ir perdavimą.

2.   Valstybės narės specialiesiems departamentams suteikia visus įgaliojimus, reikalingus 1 dalyje nurodytoms užduotims atlikti.

Jie susideda iš pakankamo skaičiaus tas užduotis tinkamai parengtų vykdyti pareigūnų.

3.   Valstybė narė, kurioje minimalus tikrintinų įmonių skaičius yra mažesnis nei 10, neprivalo įsteigti specialiojo departamento.

V   SKYRIUS

UŽSTATAI

1   SKIRSNIS

Taikymo sritis, informacinės technologijos, force majeure

48 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visais atvejais, kai žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatomas užstatas, nepriklausomai nuo to, ar vartojamas konkretus terminas „užstatas“.

Šis skyrius netaikomas užstatams, teikiamiems siekiant užtikrinti, kad būtų mokami Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (18) nurodyti importo ir eksporto muitai.

49 straipsnis

Elektroninis administravimas

Pranešimai, dokumentai ir užstatai gali būti rengiami, tvarkomi ir valdomi taikant informacines technologijas (IT) su sąlyga, kad taikomos sistemos būtų valdomos pagal oficialiai patvirtintus šioms sistemoms pritaikytus kokybės ir saugumo protokolus.

Jei kompetentingos institucijos negali gauti patikrai reikalingų dokumentų dėl IT sistemų skirtumų, tie dokumentai atspausdinami, o jų tikrumą patvirtina tas IT sistemas valdanti kompetentinga institucija (toliau – išdavimo institucija) arba dokumentų kopijas tvirtinti kompetentinga institucija.

Tokie atspausdinti dokumentai gali būti pakeisti elektroniniu pranešimu, kurį išdavimo institucija siunčia paramos gavėjui arba kompetentingai institucijai, su sąlyga, kad išdavimo institucija pateikia oficialiai patvirtintą sertifikavimo protokolą, kuriuo užtikrinamas pranešimo tikrumas.

50 straipsnis

Force majeure terminai

1.   Šis straipsnis taikomas, kai į jį daroma nuoroda konkrečiame reglamente.

2.   Prašymas pripažinti force majeure atvejį nepriimamas, jei kompetentinga institucija jį gauna daugiau nei 30 kalendorinių dienų po:

a)

dienos, kurią kompetentinga institucija pranešė veiklos vykdytojui apie nustatytą Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 23 straipsnio 2 dalyje nurodyto atitinkamo įpareigojimo nesilaikymą, apie pasibaigusį to reglamento 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą atitinkamo įpareigojimo vykdymo terminą arba pasibaigusį to reglamento 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą atitinkamo įpareigojimo įvykdymo įrodymų pateikimo terminą;

b)

paskutinės pasiūlymų teikimo trečiojoje šalyje dienos, jei pasiūlymas susijęs su eksporto sertifikatais, kuriuose iš anksto nustatyta kompensacija.

3.   Veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai pakankamus aplinkybių, kurias jie laiko force majeure atvejais, įrodymus per 181 kalendorinę dieną pasibaigus laikotarpiui, per kurį įpareigojimas turėjo būti visiškai įvykdytas. Jeigu per šį nustatytą laiką veiklos vykdytojai negali pateikti įrodymų, nors ėmėsi visų deramų priemonių, kad juos gautų ir perduotų, jiems gali būti suteikta daugiau laiko.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie pripažintus force majeure atvejus, nurodydamos atitinkamą informaciją apie kiekvieną atvejį.

2   SKIRSNIS

Užstatų forma

51 straipsnis

Forma

1.   Užstatas gali būti pateikiamas:

a)

įmokant grynuosius pinigus, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 19 straipsnio 2 ir 3 dalyje; ir (arba)

b)

nurodant laiduotoją pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 21 straipsnį.

2.   Kompetentingos institucijos nuožiūra užstatas gali būti pateikiamas:

a)

įkeičiant grynųjų pinigų indėlį banke;

b)

įkeičiant valstybinei įstaigai arba valstybiniams fondams pateiktus pagrįstus reikalavimus išmokėti nustatytas ir mokėtinas sumas, kurių atžvilgiu kiti mokestiniai reikalavimai neturi pirmumo teisės, ir (arba)

c)

įkeičiant perleidžiamuosius užstatus atitinkamoje valstybėje narėje, jeigu juos išduoda arba už juos garantuoja ta valstybė narė.

3.   Priimdamos 2 dalyje išvardytų formų užstatus, kompetentingos institucijos gali numatyti papildomų sąlygų.

52 straipsnis

Perleidžiamieji užstatai

1.   Pagal 51 straipsnio 2 dalies c punktą įkeisto užstato realizavimo vertė užstato pateikimo metu turi sudaryti ne mažiau kaip 115 % reikalaujamo užstato vertės.

2.   Kompetentinga institucija gali priimti 51 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos formos užstatą tik tuo atveju, kai jį pateikianti šalis raštu įsipareigoja arba pateikti papildomą užstatą, arba pakeisti pirminį užstatą, jeigu minėto užstato realizavimo vertė trijų mėnesių laikotarpiu sudarė mažiau nei 105 % reikalaujamo užstato vertės. Toks raštiškas įsipareigojimas nebūtinas, jeigu tai jau yra numatyta nacionalinės teisės aktuose. Kompetentinga institucija reguliariai tikrina tokio užstato vertę.

3.   51 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto užstato realizavimo vertę įvertina kompetentinga institucija, atsižvelgdama į visas realizavimo išlaidas.

4.   Užstato realizavimo vertė įvertinama remiantis turimais paskutinio kotiravimo duomenimis.

5.   Kompetentingos institucijos prašymu užstatą pateikianti šalis taip pat pateikia jo realizavimo vertę patvirtinantį įrodymą.

53 straipsnis

Pakeitimas ir priskyrimas

1.   Bet kuri užstato forma gali būti pakeista kita.

Tačiau kompetentingos institucijos sutikimas yra reikalingas šiais atvejais:

a)

kai pirminis užstatas yra prarastas, tačiau dar nerealizuotas, arba

b)

kai pakaitinio užstato forma atitinka vieną iš 51 straipsnio 2 punkte išvardytų formų.

2.   Kompleksinis užstatas gali būti pakeistas kitu kompleksiniu užstatu, jeigu naujas kompleksinis užstatas apima bent jau tą pirminio kompleksinio užstato dalį, kuri pakeitimo metu skiriama vienam ar daugiau neįvykdytų įsipareigojimų įvykdyti.

3.   Kai tik kompleksinio užstato dalis priskiriama konkrečiam įsipareigojimui, nurodoma likusi kompleksinio užstato dalis.

3   SKIRSNIS

Grąžinimas ir netekimas

54 straipsnis

Dalinis grąžinimas

Jeigu konkrečiomis Sąjungos taisyklėmis nenustatytas minimalus kiekis, kompetentinga institucija gali pati nustatyti bet kurio užstato dalinių grąžinimų skaičių ir nurodyti visų tokių grąžinimų minimalią sumą.

Prieš grąžinant visą užstatą ar jo dalį, kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad būtų pateiktas rašytinis tokio grąžinimo prašymas.

Tuo atveju, kai užstatu užtikrinama suma didesnė už 100 % tos sumos, kurią reikalaujama garantuoti, ta užstato dalis, kuri viršija 100 %, grąžinama tada, kai likusi užstato sumos dalis yra galutinai grąžinama arba prarandama.

55 straipsnis

Užstato negrąžinimas

1.   Kai kompetentinga institucija sužino apie aplinkybes, dėl kurių gali būti negrąžintas visas užstatas arba jo dalis, ji nedelsdama pareikalauja, kad šalis, kuri turi įvykdyti įsipareigojimą, sumokėtų negrąžintą sumą per 30 dienų nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos.

Jeigu nesumokama iki to laikotarpio pabaigos, kompetentinga institucija:

a)

nedelsdama perveda bet kurios 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos formos užstatą į atitinkamą sąskaitą;

b)

nedelsdama pareikalauja, kad 51 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas laiduotojas sumokėtų per 30 dienų nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos;

c)

nedelsdama imasi priemonių, kad:

i)

konvertuotų 51 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose minimus užstatus į pinigus, kurių pakaktų nustatytai sumai susigrąžinti;

ii)

pervestų 51 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus įkeistus grynųjų pinigų indėlius į savo sąskaitą.

Kompetentinga institucija nedelsdama gali pervesti bet kurios 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos formos užstatą į atitinkamą sąskaitą, prieš tai nepareikalavusi, kad suinteresuotas asmuo atliktų mokėjimą.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų,

a)

jeigu nusprendžiama užstato negrąžinti, tačiau padavus apeliacinį skundą šio sprendimo vykdymas atidedamas vadovaujantis nacionaline teise, suinteresuota šalis už faktiškai negrąžintą dalį moka palūkanas laikotarpiu, kuris prasideda po 30 dienų nuo 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo mokėti gavimo ir baigiasi likus dienai iki faktiškai negrąžintos sumos mokėjimo;

b)

jei pasibaigus apeliacinio skundo nagrinėjimui suinteresuotos šalies paprašoma per 30 dienų sumokėti negrąžintą sumą, norėdama apskaičiuoti palūkanas valstybė narė gali laikytis nuomonės, jog suma turi būti sumokėta dvidešimtą dieną nuo tokio prašymo pateikimo dienos;

c)

taikomų palūkanų norma apskaičiuojama pagal nacionalinės teisės nuostatas, tačiau ji niekada neturi būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą susigrąžinant sumas pagal nacionalinę teisę;

d)

mokėjimo agentūros sumokėtas palūkanas išskaito iš EŽŪGF ar EŽŪFKP išlaidų, remdamosi Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013;

e)

dėl atitinkamų palūkanų valstybės narės gali periodiškai reikalauti padidinti užstatą.

3.   Jeigu užstatas nebuvo grąžintas ir suma jau įskaityta fondams, o išnagrinėjus apeliacinį skundą būtina grąžinti visą negrąžintą sumą arba jos dalį, įskaitant palūkanas, kurių dydis buvo apskaičiuotas pagal nacionalinę teisę, grąžintiną sumą turi padengti fondai, išskyrus tuos atvejus, kai užstato grąžinimas aiškintinas valstybių narių administracinių arba kitų institucijų aplaidumu, arba didele klaida.

4   SKIRSNIS

Informacija

56 straipsnis

Informacija apie negrąžintus užstatus, užstatų formas ir laiduotojus

1.   Valstybės narės saugo ir prireikus Komisijai pateikia informaciją apie kiekvienais metais negrąžintų užstatų bendrą skaičių ir sumą, nepriklausomai nuo 55 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo etapo, kiekvienu atveju atskirai nurodydamos sumas, kredituotas nacionaliniams biudžetams, ir sumas, kredituotas Sąjungos biudžetui. Saugoma tokia informacija apie visus negrąžintus užstatus, kurių suma didesnė nei 1 000 EUR, ir pagal kiekvieną Sąjungos nuostatą, įpareigojančią pateikti tą užstatą. Į informaciją įtraukiamos sumos, kurias tiesiogiai sumokėjo suinteresuotoji šalis, ir sumos, kurios buvo susigrąžintos realizavus užstatą.

2.   Valstybės narės saugo ir prireikus Komisijai pateikia sąrašą, kuriame nurodyti:

a)

institucijų, įgaliotų veikti kaip laiduotojai, tipai ir su tuo susiję nustatyti reikalavimai;

b)

užstatų, priimtų pagal 51 straipsnio 2 dalį, tipai ir su tuo susiję nustatyti reikalavimai.

VI   SKYRIUS

SKAIDRUMAS

57 straipsnis

Skelbiamos informacijos turinys

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytą informaciją sudaro:

a)

to straipsnio c punkte nurodytų išmokų sumos pagal kiekvieną atskirą šio reglamento XIII priede išvardytą priemonę, taip pat šių sumų bendra suma, kurią kiekvienas gavėjas gavo atitinkamais finansiniais metais;

b)

priemonių, kurios finansuojamos iš fondų ir išvardytos šio reglamento XIII priede, aprašas, nurodytas to straipsnio d punkte, įskaitant kiekvienos priemonės pobūdį ir tikslą.

2.   Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, atveju 1 dalyje minimos sumos nurodomos eurais, kitų valstybių narių atveju – nacionaline valiuta.

3.   Valstybės narės gali skelbti išsamesnę informaciją nei numatyta 1 ir 2 dalyse, nepažeisdamos būtinos privatumo apsaugos.

58 straipsnis

Savivaldybės duomenų skelbimas

Kai iš informacijos, kuri turi būti skelbiama pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 112 straipsnio trečią pastraipą, dėl riboto konkrečioje savivaldybėje gyvenančių arba registruotų paramos gavėjų skaičiaus galima nustatyti fizinį asmenį kaip paramos gavėją, atitinkama valstybė narė, įgyvendindama to reglamento 111 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, paskelbia didesnio administracinio vieneto, kuriam priklauso atitinkama savivaldybė, pavadinimą.

59 straipsnis

Skelbiamos informacijos forma ir data

1.   Informacija, kuri turi būti pateikiama vienoje interneto svetainėje, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra viešai prieinama naudojantis paieškos priemone, kuria naudotojui sudaromos sąlygos atlikti paramos gavėjų paiešką pagal pavadinimą, pagal savivaldybę, kaip nurodyta šio reglamento 58 straipsnyje, pagal gautas sumas arba priemones arba pagal keletą šių paieškos kriterijų, ir visą atitinkamą informaciją gauti iš karto. Ši informacija pateikiama valstybės narės oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir (arba) viena iš trijų Komisijos darbo kalbų.

2.   1 dalyje nurodyta informacija apie praėjusius finansinius metus skelbiama iki kiekvienų metų gegužės 31 d.

3.   Remiantis tuo straipsniu, informacija interneto svetainėje išlieka prieinama dvejus metus nuo pirmo jos paskelbimo dienos.

60 straipsnis

Paramos gavėjų informavimas

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 113 straipsnyje nurodyta informacija paramos gavėjams teikiama ją įtraukiant į paraiškas gauti lėšas iš fondų arba kitu būdu tuomet, kai renkami duomenys.

Nukrypstant nuo pirmos dalies nuostatų, skelbiant duomenis apie 2014 ir 2015 finansiniais metais gautas išmokas, informacija paramos gavėjams pateikiama ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki duomenų skelbimo.

61 straipsnis

Su smulkiųjų ūkininkų sistema susijusių ribinių dydžių paskelbimas

Sumos, apie kurias valstybės narės pranešė pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 112 straipsnio antrą dalį, skelbiamos šio reglamento 62 straipsnio 1 dalyje nurodytoje Sąjungos interneto svetainėje.

62 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas

1.   Komisija sukuria ir prižiūri Sąjungos interneto svetainę, patalpintą pagrindiniu Komisijos interneto adresu, kurioje pateikiamos nuorodos į valstybių narių interneto svetaines. Komisija atnaujina interneto nuorodas pagal valstybių narių atsiųstą informaciją.

2.   Iš karto po interneto svetainės sukūrimo valstybė narė nurodo Komisijai savo interneto svetainės adresą ir informaciją apie visus vėlesnius jos pakeitimus, galinčius turėti įtakos prieigai prie šios interneto svetainės iš pagrindinės Sąjungos svetainės.

3.   Valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos vienos bendros interneto svetainės sukūrimą ir priežiūrą. Valstybė narė perduoda Komisijai informaciją apie tos institucijos pavadinimą ir adresą.

VII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

63 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 601/94, (EB) Nr. 4/2008 ir (EB) Nr. 259/2008 panaikinami.

Tačiau Reglamentas (EB) Nr. 259/2008 toliau taikomas 2013 finansiniais metais atliktiems mokėjimams. Nukrypstant nuo šio reglamento 3 straipsnio 3 dalies, tame straipsnyje nurodyta informacija interneto svetainėje išlieka prieinama vienus metus nuo pirmo jos paskelbimo dienos.

64 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau:

a)

10 straipsnis patirtoms išlaidoms ir valstybių narių gautoms asignuotosioms įplaukoms taikomas nuo 2014 m. spalio 16 d.;

b)

34–40 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d. Tačiau 34 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai netaikomi atitikties patvirtinimo tyrimams, dėl kurių pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 11 straipsnio 1 dalį buvo išsiųstas iki 2015 m. sausio 1 d.;

c)

VI skyrius taikomas mokėjimams, atliktiems nuo 2014 finansinių metų;

d)

pagal II priedo V1 ir V2 skiltis valstybių narių perduodama informacija pradedama teikti nuo 2016 finansinių metų.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. rugpjūčio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  1994 m. kovo 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/94, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 165/94 dėl Bendrijos nuotolinių stebėjimų bendro finansavimo įgyvendinimo taisyklės (OL L 76, 1994 3 18, p. 20).

(3)  2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 4/2004, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4045/89 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo sistemos dalį, patikrinimo taikymo išsamias taisykles (OL L 2, 2004 1 6, p. 3).

(4)  2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 883/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 taikymo taisykles dėl mokėjimo agentūrų apskaitos tvarkymo, išlaidų ir įplaukų deklaravimo ir išlaidų kompensavimo iš EŽŪGF ir EŽŪFKP sąlygų (OL L 171, 2006 6 23, p. 1).

(5)  2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 35).

(6)  2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 885/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 90).

(7)  2008 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 259/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl informacijos apie Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos gavėjus skelbimo taikymo taisyklės (OL L 76, 2008 3 19, p. 28).

(8)  2012 m. kovo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2012, nustatantis bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (OL L 92, 2012 3 30, p. 4).

(9)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, dėl finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 18).

(10)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(11)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 906/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl valstybės intervencijos išlaidų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(12)  2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją (OL L 349, 2009 12 29, p. 1).

(13)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(14)  2014 m. vasario 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 184/2014, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, nustatomos valstybių narių ir Komisijos elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos ir sąlygos ir, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų, patvirtinama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą atitinkančios paramos iš Europos regioninės plėtros fondo intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūra (OL L 57, 2014 2 27, p. 7).

(15)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(16)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(17)  2013 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 991/2013, kuriuo nustatomi Komisijai teiktinos apskaitos informacijos, reikalingos EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitoms tikrinti ir tvirtinti, stebėjimo duomenims rinkti ir prognozėms rengti, forma ir turinys (OL L 275, 2013 10 16, p. 7).

(18)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

I PRIEDAS

VALDYMO DEKLARACIJA

(3 straipsnis)

Aš, …, … mokėjimo agentūros direktorius, pateikiu mokėjimo agentūros finansinių metų nuo xxxx/10/16 iki xxxx+1/10/15 sąskaitas.

Remdamasis savo nuomone ir turima informacija, kuri apima, inter alia, vidaus audito tarnybos darbo rezultatus, patvirtinu, kad:

—

kiek man žinoma, pateiktose sąskaitose nurodytos teisingos, išsamios ir tikslios pirmiau nurodytų finansinių metų išlaidos ir įplaukos. Visų pirma, į sąskaitas įrašytos visos man žinomos skolos, išankstiniai mokėjimai, garantijos ir atsargos, o visos su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios gautos įplaukos buvo tinkamai pervestos atitinkamiems fondams;

—

buvo įdiegta sistema, kuria tinkamai užtikrinamas susijusių sandorių teisėtumas bei reguliarumas ir tai, kad prašymų atitiktis reikalavimams, o kaimo plėtros atveju – pagalbos skyrimo tvarka būtų valdomi, kontroliuojami ir registruojami dokumentuose laikantis Sąjungos taisyklių;

į sąskaitas įtrauktos išlaidos naudotos pagal paskirtį, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1306/2013;

be to, patvirtinu, kad taikomos veiksmingos ir proporcingos kovos su sukčiavimu priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58 straipsnį, kuriomis atsižvelgiama į nustatytus rizikos veiksnius.

Tačiau šiam patikinimui taikomos tokios išlygos:

Galiausiai patvirtinu, kad man nežinomi jokie neišaiškinti atvejai, kurie galėtų padaryti žalos Sąjungos finansiniams interesams.

Parašas

II PRIEDAS

29 STRAIPSNIO f PUNKTE NURODYTOS LENTELĖS PAVYZDYS

29 straipsnio f punkte nurodytą informaciją mokėjimo agentūra pateikia naudodama šią lentelę:

 

A

B

AA

V1 (4)

V2 (5)

C

D

E

F

G

H

I

W

J

X

K

L

L1

L2

Y1

Y2

M

N

O

O1

O2

P

Q

R

R1

R2

Z

S

S1

S2

T

T1

T2

BB

U

 

Mokėjimo agentūra

Fondas

Byla (sena/nauja)

Finansiniai metai, kuriais patirtos pirminės išlaidos

Pirminių išlaidų kodai biudžete

n finansiniai metai

Valiutos vienetas

Bylos identifikavimo numeris

Jei yra, OLAF identifikavimo numeris (1)

Byla įtraukta į skolininkų knygą?

Paramos gavėjo identifikavimo kodas

Programa užbaigta? (tik EŽŪFKP atveju)

Tikrinimo ataskaitos arba panašaus dokumento, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje, patvirtinimo data

Pirminio pažeidimo nustatymo finansiniai metai

Susigrąžinimo prašymo data

Vyksta teismo procesas?

Pradinė susigrąžintina suma

Pradinė susigrąžintina suma (pagrindinė)

Pradinė susigrąžintina suma (palūkanos)

Pagrindinė suma, kurios susigrąžinimo procesas vyko n-1 finansinių metų pabaigoje

Palūkanos, kurių susigrąžinimo procesas vyko n-1 finansinių metų pabaigoje

Visa pataisyta suma (per visą susigrąžinimo laikotarpį)

Visa susigrąžinta suma (per visą susigrąžinimo laikotarpį)

Suma, paskelbta nesusigrąžinama

Suma (pagrindinė), paskelbta nesusigrąžinama

Suma (palūkanos), paskelbta nesusigrąžinama

Finansiniai metai, kuriais pripažinta, kad sumos neįmanoma susigrąžinti

Nesusigrąžinimo priežastis

Pataisyta suma (n finansiniais metais)

Pataisyta suma (pagrindinė) (n finansiniais metais)

Pataisyta suma (palūkanos) (n finansiniais metais)

Palūkanos (n finansiniais metais)

Susigrąžintos sumos (n finansiniais metais)

Susigrąžinta suma (pagrindinė) (n finansiniais metais)

Susigrąžinta suma (palūkanos) (n finansiniais metais)

Suma, kurios susigrąžinimo procesas vyksta

Suma (pagrindinė), kurios susigrąžinimo procesas vyksta

Palūkanos, kurių susigrąžinimo procesas vyksta

Suma, kuriai n finansinių metų pabaigoje taikoma Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta 50/50 % taisyklė

Suma, įskaitytina į ES biudžetą

Senos bylos (2)

x

x

O

 

 

x

x

x

x

x

x

x

 

x

 

x

x

 

 

 

 

x

x

x

 

 

x

x

x

 

 

 

x

 

 

x

(L+M+N+O)

 

 

 

x

Naujos bylos (3)

x

x

N

x

x

x

x

x

x

(x)

x

 

x

 

x

x

 

x

x

x

x

 

 

 

x

x

x

x

 

x

x

x

 

x

x

x

(L1+L2+M+N+O1+O2)

x

x

x

x

(1)  OLAF nuorodų numeriai (Pažeidimų valdymo sistemos (IMS) pranešimo numeriai).

(2)  Bylos, apie kurias pagal šiame priede nustatytą pavyzdį pranešta iki 2014 finansinių metų imtinai.

(3)  Bylos, apie kurias pagal šiame priede nustatytą pavyzdį pranešta nuo 2015 finansinių metų.

(4)  Nuo 2016 finansinių metų teiktina informacija.

(5)  Nuo 2016 finansinių metų teiktina informacija.

III PRIEDAS

29 STRAIPSNIO g PUNKTE NURODYTOS LENTELĖS PAVYZDYS

29 straipsnio g punkte nurodytą informaciją mokėjimo agentūra pateikia naudodama šią lentelę:

a

b

c

i

d

e

f

g

h

Mokėjimo agentūra

Fondas

Valiutos vienetas

Nesugrąžintos sumos rūšis (kompleksinės paramos srities sankcija, daugiametė sankcija arba kt.)

Balansas n–1 metų spalio 15 d.

Naujos bylos (N metais)

Iš viso susigrąžinta (N metais)

Visos pataisos, įskaitant sumas, pripažintas nesusigrąžinamomis (N metai)

N metų spalio 15 d. susigrąžintinos sumos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IV PRIEDAS

31 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTŲ UŽKLAUSŲ SIUNTIMAS

31 straipsnio 4 dalyje nurodytos užklausos siunčiamos:

—

European Commission, DG AGRI-J1, B-1049 Brussels

arba

—

AGRI-J1@ec.europa.eu.

V PRIEDAS

INFORMACIJA, PATEIKIAMA ATLIKUS 42 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTĄ METINĘ RIZIKOS ANALIZĘ

1.   Ankstesnių metų rizikos analizės vertinimas

Pateikiama informacija, susijusi su praėjusių metų rizikos analizės veiksmingumo vertinimu, įskaitant jo pranašumų ir trūkumų vertinimą. Aiškiai nurodomos visos tobulinimo galimybės ir svarstomas jų įgyvendinimas.

2.   Informacijos šaltiniai

Pateikiama informacija apie visus informacijos šaltinius, į kuriuos buvo atsižvelgta, siekiant parengti ir atlikti rizikos analizę. Ypač turi būti atsižvelgiama į Reglamentą (EB) Nr. 612/2009 (1).

3.   Atrankos tvarka

Pateikiamas taikytinos procedūros aprašymas siekiant atrinkti tikrintinas įmones. Aiškiai nurodoma įmonių ir sektorių/priemonių, kurioms taikoma rizikos analizė, atsitiktinė, automatinė ir (arba) rankinė atranka, skaičius/procentinė dalis. Aiškiai nurodomi neįtrauktini sektoriai/priemonės ir aprašomos neįtraukimo priežastys.

4.   Taikytini rizikos veiksniai ir rizikos vertės

Jei taikoma rizikos analizė, pateikiama informacija apie visus rizikos veiksnius, į kuriuos buvo atsižvelgta, ir tiems rizikos veiksniams vėliau priskirtas galimas vertes. Ši informacija turi būti pateikta pagal toliau pateiktus lentelių pavyzdžius.

Visoms priemonėms, kurių rizikos analizė atliekama, taikomi rizikos veiksniai ir rizikos vertės

Rizikos veiksniai

Rizikos vertės

Aprašymas

Vertė

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Eksporto grąžinamosioms išmokoms taikomi specialūs rizikos veiksniai ir rizikos vertės

Rizikos veiksniai

Rizikos vertės

Aprašymas

Vertė

 

 

 

 

 

 


… (sektoriui/priemonei) taikomi specialūs rizikos veiksniai ir rizikos vertės

Rizikos veiksniai

Rizikos vertės

Aprašymas

Vertė

 

 

 

 

 

 

5.   Rizikos veiksnių įvertinimas

Prireikus pateikiamas rizikos veiksnių svoriniam įvertinimui taikytinos procedūros aprašymas.

6.   Rizikos analizės rezultatai

Pateikiama informacija, kaip bus atsižvelgta į rizikos analizės rezultatus ir (prireikus kiekvieno konkretaus sektoriaus/priemonės) „rezultatų sąrašo“ sudarymą, atrenkant įmones galutiniam tikrinimo planui.

Daug dėmesio skiriama 44 straipsnyje nustatytai bendrų veiksmų galimybei.

7.   Sunkumai, su kuriais buvo susidurta, ir tobulinimo pasiūlymai

Teikiama informacija apie visus sunkumus, su kuriais buvo susidurta, ir priemones, kurių buvo imtasi jiems įveikti, arba tuo tikslu pateiktus pasiūlymus. Prireikus teikiami tobulinimo pasiūlymai.

(1)  2009 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 612/2009, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 186, 2009 7 17, p. 1).

VI PRIEDAS

SĄRAŠAS ĮMONIŲ, ĮSISTEIGUSIŲ KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE NEI TA, KURIOJE ATITINKAMOS SUMOS MOKĖJIMAS BUVO AR TURĖJO BŪTI ATLIKTAS AR GAUTAS

(45 straipsnio 1 dalis)

Valstybė narė, kurioje atliktas arba gautas mokėjimas

…

Sąrašo išsiuntimo data

 

Valstybė narė, kurioje įsisteigusi įmonė

…

 

 


(1)

Pavadinimas ir adresas

(2)

Išlaidų pobūdis (visi mokėjimai atskirai pagal EŽŪGF biudžeto eilutę ir išmokos rūšį)

(3)

Kiekvienos atskiros išmokos suma per EŽŪGF finansinius metus (nacionaline valiuta)

(4)

Nurodyti, ar įmonę prašoma patikrinti remiantis

45 straipsniu

(žr. A pastabą)

(i)

įmonės, įsisteigusios valstybėje narėje

(ii)

kuriai atliktas mokėjimas arba iš kurios gautas mokėjimas

(i)

sumokėta įmonei

(ii)

sumokėta įmonės

 

 

 

 

 

 

Pastabos.

A.

Jei taip, turi būti pateiktas konkretus prašymas naudojant VIII priede pateiktą formą, nurodant visą informaciją, kuri reikalinga norint padėti paramos gavėjui teisingai nustatyti susijusią įmonę.

B.

Šio sąrašo kopija turi būti nusiųsta Komisijai.

C.

Jei jūsų šalies atveju nėra kitose valstybėse narėse įsisteigusių įmonių, apie tai turi būti pranešta visoms kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

D.

Jei įmonės tikrinimo prašymas pagal 45 straipsnį pateikiamas išsiuntus šį sąrašą, prašymo kopija pagal VIII priedą turi būti nusiųsta Komisijai.

VII PRIEDAS

SĄRAŠAS ĮMONIŲ, ĮSISTEIGUSIŲ TREČIOJOJE ŠALYJE, KURIOMS ATITINKAMOS SUMOS MOKĖJIMAS BUVO AR TURĖJO BŪTI PERVESTAS AR GAUTAS VALSTYBĖJE NARĖJE

(45 straipsnio 2 dalis)

Valstybė narė, kurioje atliktas arba gautas mokėjimas

…

Sąrašo išsiuntimo data

 

Trečioji šalis, kurioje įsisteigusi įmonė

…

 

 


(1)

Pavadinimas ir adresas

(2)

Išlaidų pobūdis (visi mokėjimų atskirai pagal EŽŪGF biudžeto eilutę ir išmokos rūšį)

(3)

Kiekvienos atskiros išmokos suma per EŽŪGF finansinius metus (nacionaline valiuta)

(4)

Papildomos pastabos (pvz., išvardyti sunkumus, su kuriais susidurta vykdant kontrolę, įtariamus pažeidimus, rizikos analizę ir kt.)

(i)

įmonės, įsisteigusios trečiojoje šalyje

(ii)

kuriai atliktas mokėjimas arba iš kurios gautas mokėjimas

(i)

sumokėta įmonei

(ii)

sumokėta įmonės

 

 

 

 

 

 

Pastaba:

Jei jūsų šalies atveju nėra trečiosiose šalyse įsisteigusių įmonių, šio priedo kopija turi būti nusiųsta Komisijai tai aiškiai nurodant.

VIII PRIEDAS

TIKRINIMO PRAŠYMAS PAGAL 45 STRAIPSNIO 3 DALĮ

Žvaigždute pažymėtus punktus pildyti privaloma visais atvejais. Kiti punktai pildomi, jei reikia

Šis prašymas grindžiamas

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 3 dalimi

 


A

(*) 1.

Prašymą teikianti valstybė narė

…

(*) 2.

Specialiojo departamento pavadinimas

…

(*) 3.

Adresas

…

(*) 4.

Telefono numeris

…

5.

Fakso numeris

…

6.

El. paštas

…

7.

Atsakingas pareigūnas

…

8.

Atsakingos kontrolės įstaigos pavadinimas

…

9.

Adresas

…

10.

Telefono numeris

…

11.

Fakso numeris

…

12.

El. paštas

…

13.

Atsakingas pareigūnas

…

B

(*) 1.

Valstybė narė, kuriai prašymas teikiamas

…

(*) 2.

Organizacija

…

C

(*) 1.

Prašymo data

…

(*) 2.

Tyrimo programa

…

D

Paramos gavėjo duomenys

 

(*) 1.

Vardas, pavardė ar pavadinimas

 

a)

prašymą teikiančioje valstybėje narėje

…

b)

valstybėje narėje, kuriai prašymas teikiamas

…

(*) 2.

Nuorodos numeris

…

(*) 3.

Adresas

 

a)

prašymą teikiančioje valstybėje narėje

…

b)

valstybėje narėje, kuriai prašymas teikiamas

…

E

Tik prašymams pagal 45 straipsnio 3 dalį

 

Mokėjimo duomenys

 

(*) 1.

Mokėjimo agentūra

…

(*) 2.

Mokėjimo nuorodos numeris

…

(*) 3.

Mokėjimo rūšis

…

(*) 4.

Suma (nurodyti valiutą)

…

(*) 5.

Apskaitos data

…

(*) 6.

Mokėjimo data

…

(*) 7.

EŽŪGF biudžeto kodas (skyrius – straipsnis – punktas – eilutė)

…

(*) 8.

Prekybos metai arba laikotarpis, kuriuo atliktas mokėjimas

…

(*) 9.

Reglamentas, kuris yra mokėjimo teisinis pagrindas

…

F

Sandorio detalės

 

1.

(Eksporto) deklaracijos arba paraiškos numeris

…

2.

Sutartis

 

—

numeris

…

—

data

…

—

kiekis

…

—

vertė

…

3.

Sąskaita faktūra

 

—

numeris

…

—

data

…

—

kiekis

…

—

vertė

…

4.

Deklaracijos priėmimo data

…

5.

Tvirtinanti įstaiga

…

6.

Sertifikato arba licencijos numeris

…

7.

Sertifikato arba licencijos data

…

Sandėliavimo programoms

 

8.

Konkurso numeris

…

9.

Konkurso data

…

10.

Vieneto kaina

…

11.

Įvežimo data

…

12.

Išvežimo data

…

13.

Kokybės pagerėjimas arba pablogėjimas

…

Eksporto grąžinamosioms išmokoms

 

14.

Paraiškos numeris (jei skiriasi nuo eksporto deklaracijos numerio)

…

15.

Muitinė, kurioje atliekama muitinės kontrolė

…

16.

Muitinės kontrolės data

…

17.

Išankstinis finansavimas (kodas)

…

18.

Eksporto grąžinamųjų išmokų kodas (11 skaitmenų)

…

19.

Paskirties vietos kodas

…

20.

Iš anksto nustatyta norma

 

—

eurais

…

—

nacionaline valiuta

…

21.

Išankstinio nustatymo data

…

G

Rizikos analizė

 

(*) 1.

Lygis

 

—

aukštas

…

—

vidutinis

…

—

žemas

…

(*) 2.

Lygio įvertinimo aprašomasis pagrindimas

…

 

…

(jei reikia, tęsti kitame lape)

…

 

…

 

…

 

…

 

…

 

…

 

…

 

…

H

Kontrolės taikymo sritis ir tikslas

 

1.

Pasiūlyta taikymo sritis

…

2.

Tikslai ir juos pagrindžiantys techniniai duomenys

…

 

…

(jei reikia, tęsti kitame lape)

…

 

…

I

(*)

Pateiktų patvirtinamųjų dokumentų sąrašas

…

 

…

(jei reikia, tęsti kitame lape)

…

 

…

 

…

IX PRIEDAS

TIKRINIMO PAGAL 45 STRAIPSNIO 4 DALĮ REZULTATAI

Tikrinimo ataskaita po tarpusavio pagalbos prašymo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrių

NB.

Pusjuodžiu šriftu nurodyti punktai sutampa su VIII priedu.

Identifikavimas

B.1.   Valstybė narė, kuriai prašymas teikiamas

2.

 Organizacija

3.

Regioninė būstinė

4.

Inspektoriaus vardas ir pavardė

A.1.   Prašymą teikianti valstybė narė

2.

 Specialiojo departamento pavadinimas

8.

 Atsakingos kontrolės įstaigos pavadinimas

14.

Tyrimo numeris/ataskaitos nuoroda

C.1.   Prašymo data ir nuorodos numeris

2.

 Tikrinimo programa

3.

Atsakymo data ir nuorodos numeris

D.   Paramos gavėjo duomenys

1.   Vardas, pavardė ar pavadinimas

a)

 prašymą teikiančioje valstybėje narėje

b)

 valstybėje narėje, kuriai teikiamas prašymas

2.   Nuorodos numeris

a)

 prašymą teikiančioje valstybėje narėje

b)

 valstybėje narėje, kuriai teikiamas prašymas

4.   Kitos tikrintos įmonės

H.   Kontrolės taikymo sritis ir tikslas

I.   Pateiktų patvirtinamųjų dokumentų sąrašas

J.   Rezultatas

Tikrinimo ataskaita

1.

Pasirengimas/Aplinkybės/Taikymo sritis

2.

Įmonės/kontrolės sistemos aprašymas

3.

Atliktas darbas/Išnagrinėti dokumentai/Nustatyti faktai

4.

Išvados

5.

Kitos pastabos/rekomendacijos

X PRIEDAS

45 STRAIPSNIO 5 DALYJE NURODYTA APŽVALGA

…. (valstybės narės pavadinimas) 20… m. 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo, 4-ojo ketvirčio tikrinimo prašymų ir tikrinimo rezultatų apžvalga, numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 83 straipsnio 3 dalyje

PRAŠYMAI išsiųsti (kam):

Valstybė narė

Visas valstybei narei pateiktų prašymų skaičius

PRAŠYMAS

Perdavimo data

Nuorodos numeris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO

 

 

 

ATSAKYMAI išsiųsti (kam):

Valstybė narė

Visas valstybei narei išsiųstų atsakymų skaičius

ATSAKYMAS

Perdavimo data

Nuorodos numeris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO

 

 

 

Pastabos dėl langelių pildymo:

Į apžvalgos lentelę įtraukiami visi per ketvirtį išsiųsti prašymai/atsakymai.

Prireikus pridėti papildomi eilučių.

Išsiųstų atsakymų nuorodos numeris turi atitikti atitinkamo tikrinimo prašymo nuorodos numerį.

XI PRIEDAS

METINĖS PROGRAMOS DOKUMENTAI (46 STRAIPSNIO 1 DALIS)

A   LAPAS

LAIKOTARPIUI PASIŪLYTA TIKRINIMO PROGRAMA …

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnis)

1.   Mažiausio įmonių skaičiaus apskaičiavimas

 

A (1)

Įmonių, kurių įplaukos arba išmokos arba jų suma … EŽŪOGF finansiniais metais sudarė daugiau nei 150 000 EUR, skaičius

 

A (2)

Mažiausias skaičius

t. y.

 

x 1/2 =

 


2.   Tiriamoji visuma, kuria remiantis atliekama atranka

Visas įmonių, gavusių arba atlikusių mokėjimus, kurių tikrinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrių atliekamas … finansiniais metais, skaičius buvo toks:

A (3)

Visas skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visos įmonės, kurių įplaukos arba išmokos, arba jų suma priklausė tokioms kategorijoms:

A (4)

Daugiau kaip 350 000 EUR

 

A (5)

350 000 EUR arba mažiau, bet ne mažiau kaip 40 000 EUR

 

A (6)

Mažiau kaip 40 000 EUR

 

 

 

 

 

 

 


3.   Tikrinti pasiūlytos įmonės:

A (7)

Visas skaičius

 

A (8)

Rizikos analize pagrįstas visas skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visos įmonės, kurių įplaukos arba išmokos arba jų suma priklausė tokioms kategorijoms:

A (9)

Daugiau kaip 350 000 EUR

 

A (10)

350 000 EUR arba mažiau, bet ne mažiau kaip 40 000 EUR

 

A (11)

Mažiau kaip 40 000 EUR

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos dėl langelių pildymo.

A (4)

Privaloma tikrinti šios kategorijos įmones, jei jos nebuvo patikrintos pagal 42 straipsnio 3 dalį per du tikrinimo laikotarpius prieš šį tikrinimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai jos gavo išmokas pagal priemonę arba priemones, kurioms buvo taikomi rizikos analize pagrįsti atrankos metodai.

A (9)

Šios kategorijos įmonės turi būti tikrinamos tik dėl konkrečių priežasčių, kurios turi būti nurodytos šio priedo D lape.

B   LAPAS

LAIKOTARPIUI PASIŪLYTA TIKRINIMO PROGRAMA …

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnis)

Tikrinimų sistema, susijusi su EŽŪGF biudžeto išlaidų kategorijomis

EŽŪGF … finansiniai metai

B(1)

EŽŪGF biudžeto straipsnio arba punkto Nr.

B(2)

Visos išlaidos pagal EŽŪGF biudžeto išlaidų kategoriją …

(EUR)

 

B(3)

Visos išlaidos pagal EŽŪGF biudžeto išlaidų kategoriją, susijusios su įmonėmis, kurių įplaukos arba išmokos arba jų suma buvo didesnės nei 40 000 EUR …

(EUR)

 

B(4)

Visos išlaidos pagal EŽŪGF biudžeto eilutę, susijusios su įmonėmis, įtrauktomis į … tikrinimo programą

(EUR)

B(5)

Įmonių, pagal EŽŪGF biudžeto eilutę įtrauktų į tikrinimo programą, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

C   LAPAS

LAIKOTARPIUI PASIŪLYTA TIKRINIMO PROGRAMA

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnis)

Rengiant programą priimti kriterijai eksporto grąžinamųjų išmokų srityje ir kituose sektoriuose, kuriuose buvo naudojami rizikos analize pagrįsti atrankos metodai, jeigu jie skiriasi nuo įtrauktų į rizikos analizės pasiūlymus, nusiųstus Komisijai pagal 42 straipsnio 2 dalį.

Sektorius, kuriame siūloma atlikti tikrinimą

(nurodyti EŽŪGF biudžeto išlaidų kategoriją, nustatytą šio priedo B lapo B (1) skiltyje)

Pastabos dėl rizikos ir priimtų atrankos kriterijų

(pateikite trumpą informaciją, pvz., apie nustatytus pažeidimus arba neįprastai didelį išlaidų padidėjimą)

 

 

D   LAPAS

LAIKOTARPIUI PASIŪLYTA TIKRINIMO PROGRAMA

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnis)

Pasiūlyti įmonių, kurių įplaukos arba išmokos arba jų suma per EŽŪGF … finansinius metus buvo mažesnės nei 40 000 EUR, tikrinimai (jei yra)

EŽŪGF biudžeto išlaidų kategorija

(nustatyta B lapo B (1) skiltyje)

Įmonių, kurias siūloma tikrinti, skaičius

Konkreti tikrinimo priežastis

 

 

 

E   LAPAS

LAIKOTARPIUI PASIŪLYTA TIKRINIMO PROGRAMA

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnis)

IŠ VISO:

 

KONTROLĖS ĮSTAIGA: …

E (1)

Visas tikrintinų įmonių skaičius

 

E (2)

Tikrintinų įmonių skaičius

 

 

 

KONTROLĖS ĮSTAIGA: …

 

KONTROLĖS ĮSTAIGA: …

E (3)

Tikrintinų įmonių skaičius

 

E (4)

Tikrintinų įmonių skaičius

 

 

 

KONTROLĖS ĮSTAIGA: …

 

KONTROLĖS ĮSTAIGA: …

E (5)

Tikrintinų įmonių skaičius

 

E (6)

Tikrintinų įmonių skaičius

 

 

 

Pastabos dėl langelių pildymo.

Jei reikia, pridėti langelius E (7), E (8) ir t. t.

XII PRIEDAS

METINĖS ATASKAITOS DOKUMENTAI (46 STRAIPSNIO 2 DALIS)

I   DALIS

Informacija, kuri turi būti pateikiama rengiant metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 86 straipsnio 1 dalyje

1.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriaus valdymas

Informacija apie Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriaus valdymą, įskaitant pasikeitimus už tikrinimą atsakingose organizacijose ir specialiajame departamente, atsakingame už šio reglamento taikymo priežiūrą, nurodytą jo 85 straipsnyje, ir šių organizacijų kompetencijos pasikeitimus.

2.   Teisės aktų pakeitimai

Informacija apie visus nuo praėjusios metinės ataskaitos padarytus nacionalinės teisės aktų pakeitimus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriaus taikymu.

3.   Tikrinimo programos pakeitimai

Tikrinimų programos, pateiktos Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 84 straipsnio 2 dalį, bet kokių pakeitimų, atliktų pateikus programą, aprašymas.

4.   Tikrinimo programos, numatytos dabartinėje ataskaitoje, taikymas

Informacija apie tikrinimų programos taikymą tikrinimo laikotarpiu, kuris baigiasi birželio 30 d. prieš galutinį terminą pateikti ataskaitą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 86 straipsnio 1 dalyje, įskaitant toliau išvardytus punktus, teikiama ir bendrai, ir išskaidyta pagal kontrolės įstaigas (jei kontrolę pagal tą reglamentą atlieka daugiau nei viena kontrolės įstaiga):

a)

tikrinimo laikotarpiu patikrintų įmonių skaičius pagal šio priedo II dalies A lape nurodytą pavyzdį;

b)

įmonių, kurios dar tikrinamos, skaičius pagal šio priedo II dalies A lape nurodytą pavyzdį;

c)

įmonių, kurios aptariamu laikotarpiu nebuvo tikrinamos dėl kai kurių tikrinimų neatlikimo, skaičius pagal šio priedo II dalies A lape nurodytą pavyzdį;

d)

priežastys, dėl kurių nebuvo atlikti c punkte nurodyti tikrinimai;

e)

a, b ir c punktuose nurodytų tikrinimų paskirstymas pagal gautas arba išmokėtas sumas ir priemonę, laikantis šio priedo II dalies B lape nurodyto pavyzdžio;

f)

a punkte nurodytų tikrinimų rezultatai pagal šio priedo II dalies C lape nurodytą pavyzdį, įskaitant:

i)

tikrinimų, kurių metu nustatyti pažeidimai, skaičius ir susijusių įmonių skaičius;

ii)

pažeidimų kilmė;

iii)

priemonė, kurios taikymas susijęs su nustatytu pažeidimu;

iv)

apytikriai apskaičiuoti kiekvieno pažeidimo finansiniai padariniai;

g)

nuoroda apie vidutinę tikrinimų trukmę asmens darbo dienomis, įskaitant, jei praktiškai įmanoma, laiką, sunaudotą planuojant, ruošiant ir vykdant tikrinimą ir rengiant ataskaitą.

5.   Tikrinimo programų, taikytų prieš dabartinę programą, taikymas

Į ataskaitą įtraukiami tikrinimų, kurie buvo atlikti per ankstesnius tikrinimo laikotarpius ir kurių rezultatai nebuvo įtraukti į atitinkamų tikrinimų laikotarpių ataskaitas, rezultatai, įskaitant kiekvieną ankstesnį tikrinimo laikotarpį:

a)

tikrinimų, apie kuriuos buvo pranešta pagal 4 punkto b ir c papunkčius ankstesnėse metinėse tikrinimo ataskaitose, būklė pagal šio priedo II dalies D lape nustatytą pavyzdį;

b)

tikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, skaičius ir susijusių įmonių skaičius pagal šio priedo II dalies C lape nurodytą pavyzdį;

c)

šių pažeidimų pobūdis pagal šio priedo II dalies C lape nurodytą pavyzdį;

d)

atitinkama priemonė, su kuria susijęs nustatytas pažeidimas, pagal šio priedo II dalies C lape nurodytą pavyzdį;

e)

numatomos kiekvieno pažeidimo finansinės pasekmės pagal šio priedo II dalies C lape nurodytą pavyzdį.

6.   Tarpusavio pagalba

Tarpusavio pagalbos prašymų, pateiktų ir gautų pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrių, santrauka.

7.   Ištekliai

Išsami informacija apie išteklius, skirtus tikrinimams pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrių atlikti, įskaitant:

a)

tikrinimams atlikti skirtų darbuotojų skaičių, išreikštą asmens darbo metais, pagal kontrolės įstaigas, ir, jei reikia, pagal regionus;

b)

tikrinimams atlikti skirtų darbuotojų mokymus, nurodant procentais, kiek a punkte nurodytų darbuotojų baigė mokymo kursą, ir mokymų pobūdį; ir

c)

kompiuterinę įrangą ir priemones, skirtas tuos tikrinimus atliekantiems darbuotojams.

8.   Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriaus taikymo sunkumai

Turi būti pateikta informacija apie visus sunkumus, iškilusias taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyrių, ir priemones, kurių imtasi šiems trūkumams pašalinti, arba šiuo tikslu pateiktus pasiūlymus.

9.   Tobulinimo pasiūlymai

Jei reikia, pateikiami pasiūlymai, kaip patobulinti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies III skyriaus arba paties skyriaus taikymą.

II   DALIS

A   LAPAS

LAIKOTARPIO TIKRINIMO ATASKAITA …

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 86 straipsnio 1 dalis)

IŠ VISO:

 

KONTROLĖS ĮSTAIGA: …

 

1 (A)

Visas tikrintinų įmonių skaičius:

(B)

Tikrintinų įmonių skaičius:

 

 

 

 

2. (A)

Visas patikrintų įmonių skaičius

(B)

Patikrintų įmonių skaičius

 

 

 

 

3. (A)

Visas tikrinamų įmonių skaičius

(B)

Tikrinamų įmonių skaičius

 

 

 

 

4. (A)

Visas dar nepatikrintų įmonių skaičius

(B)

Dar nepatikrintų įmonių skaičius

 

 

 

 


KONTROLĖS ĮSTAIGA …

 

KONTROLĖS ĮSTAIGA …

 

1. (C)

Tikrintinų įmonių skaičius

(D)

Tikrintinų įmonių skaičius

 

 

 

 

2. (C)

Patikrintų įmonių skaičius

(D)

Patikrintų įmonių skaičius

 

 

 

 

3. (C)

Tikrinamų įmonių skaičius

(D)

Tikrinamų įmonių skaičius

 

 

 

 

4. (C)

Dar nepatikrintų įmonių skaičius

(D)

Dar nepatikrintų įmonių skaičius

 

 

 

 

Pastabos dėl langelių pildymo.

Jei reikia, pridėti (E), (F) ir kt. langelių.

B   LAPAS

… LAIKOTARPIO TIKRINIMO ATASKAITA

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 86 straipsnio 1 dalis)

EŽŪGF biudžeto išlaidų kategorijų tikrinimo EŽŪGF … finansiniais metais ataskaita

Tikrinimo programa …

B (1)

EŽŪGF biudžeto straipsnio arba punkto Nr.

 

B (2)

Bendra išlaidų, susijusių su tikrinimui pasirinktomis įmonėmis, suma

(EUR)

B(3)

Patikrintos įmonės

B(4)

Tikrinamos įmonės

B(5)

Nepatikrintos įmonės

 

 

 

 

(i)

faktiškai patikrintos išlaidos

(EUR)

 

(ii)

visos su tomis įmonėmis susijusios išlaidos

(EUR)

(i)

visos su tomis įmonėmis susijusios išlaidos

(EUR)

(i)

visos su tomis įmonėmis susijusios išlaidos

(EUR)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

C   LAPAS

… LAIKOTARPIO TIKRINIMO ATASKAITA

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 86 straipsnio 1 dalis)

Galimi EŽŪGF biudžeto išlaidų kategorijų pažeidimai, nustatyti EŽŪGF … finansiniais metais

Tikrinimo programa …

C(1)

EŽŪGF biudžeto straipsnio arba punkto Nr.

C(2)

Nustatytų galimų pažeidimų skaičius

C(3)

Atitinkamų mokėjimų skaičius

C(4)

Atitinkamų įmonių skaičius

C(5)

Apskaičiuotoji galimų pažeidimų vertė

C(6)

Aprašas ir kiekvieno nustatyto galimo pažeidimo pobūdis, susijusios (-ių) įmonės (-ių) nuorodos numeris ir OLAF nuorodos numeris (-iai) (IMS pranešimo numeris)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

D   LAPAS

LAIKOTARPIO TIKRINIMO ATASKAITA …

(Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 86 straipsnio 1 dalis)

Su ankstesnėmis tikrinimo programomis susijusių tikrinimų vykdymas. Tikrinimo programa …

D(1) Įmonių, apie kurias ankstesnėje ataskaitoje buvo pranešta, kad jos tebetikrinamos, skaičius

 

D(2) D(1) skiltyje nurodytų patikrintų įmonių skaičius

 

D(3) D(1) skiltyje nurodytų tebetikrinamų įmonių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D(4) Su D(1) skiltyje nurodytomis įmonėmis susijusių sandorių vertė

 

D(5) Su D(2) skiltyje nurodytomis įmonėmis susijusių sandorių vertė

 

D(6) Su D(3) skiltyje nurodytomis įmonėmis susijusių sandorių vertė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D(7) Įmonių, apie kurias ankstesnėje ataskaitoje buvo pranešta, kad jos dar nepradėtos tikrinti, skaičius

 

D(8) D(7) skiltyje nurodytų patikrintų įmonių skaičius

 

D(9) D(7) skiltyje nurodytų tebetikrinamų įmonių skaičius

 

D(10) D(7) skiltyje nurodytų dar nepradėtų tikrinti įmonių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D(11) Su D(7) skiltyje nurodytomis įmonėmis susijusių sandorių vertė

 

D(12) Su D(8) skiltyje nurodytomis įmonėmis susijusių sandorių vertė

 

D(13) Su D(9) skiltyje nurodytomis įmonėmis susijusių sandorių vertė

 

D(14) Su D(10) skiltyje nurodytomis įmonėmis susijusių sandorių vertė

 

XIII PRIEDAS

57 STRAIPSNYJE NURODYTOS PRIEMONĖS

1.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (1) I priede nustatytas paramos sistemų sąrašas.

2.

Šios sistemos ir priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013 (2).

—

viešoji intervencija;

—

pagalba privačiajam sandėliavimui;

—

vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa;

—

pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa;

—

pagalba vaisių ir daržovių sektoriuje;

—

paramos programos vyno sektoriuje;

—

pagalba bitininkystės sektoriuje;

—

pagalba apynių sektoriuje;

—

eksporto grąžinamosios išmokos.

3.

Pagalba šilkaverpių sektoriui, numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007 (3).

4.

Pagalba šilkaverpių sektoriui, numatyta Tarybos reglamente (ES) Nr. 3/2008 (4).

5.

Priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 228/2013 (5), išskyrus priemones, išvardytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede.

6.

Priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 229/2013 (6), išskyrus priemones, išvardytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede.

7.

Priemonės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 III antraštinės dalies I skyriuje ir įtrauktos į atitinkamą kaimo plėtros programą.

8.

Priemonės, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 (7) IV antraštinės dalies I skyriuje ir įtrauktos į atitinkamą kaimo plėtros programą.

(1)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(2)  2013 m. gruodžio. 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(3)  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(4)  2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3, 2008 1 5, p. 1).

(5)  2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

(6)  2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).

(7)  2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).