14.8.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/4

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 884/2014

2014 m. rugpjūčio 13 d.

kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamiems tam tikriems pašarams ir maisto produktams, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1152/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1152/2009 (2) turi būti iš esmės pakeistas ir į jo taikymo sritį turi būti įtraukti pašarai;

(2)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 (3) nustatyta didžiausia leidžiamoji aflatoksinų koncentracija maisto produktuose, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą. Galima pažymėti, kad ši didžiausia leidžiamoji aflatoksinų koncentracija tam tikruose maisto produktuose iš tam tikrų šalių dažnai būna viršijama. Ši tarša kelia didelę grėsmę Sąjungos visuomenės sveikatai, todėl tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti specialius reikalavimus;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB (4) nustatytos didžiausios leidžiamosios aflatoksino B1 koncentracijos pašaruose, siekiant apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą. Galima pabrėžti, kad didžiausia leidžiamoji aflatoksino B1 koncentracija tam tikruose pašaruose iš tam tikrų šalių dažnai būna viršijama. Ši tarša kelia didelę grėsmę Sąjungos gyvūnų ir visuomenės sveikatai, todėl tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti specialius reikalavimus;

(4)

siekiant apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą svarbu, kad sudėtiniams pašarams ir maisto produktams, kurių sudėtyje yra didelė dalis į šio reglamento taikymo sritį patenkančių pašarų ir maisto produktų, taip pat būtų taikomas šis reglamentas. Siekiant užtikrinti suderintą perdirbtų ir sudėtinių pašarų ir maisto produktų kontrolės vykdymą visoje ES, tikslinga nustatyti ribinį lygį. Be to, tikslinga į šio reglamento nuostatų taikymo sritį neįtraukti nekomercinių siuntų. Siuntų ėminiai turėtų būti imami ir jos tikrinamos laikantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų;

(5)	aflatoksinų koncentracijos pašaruose ir maisto produktuose kontrolei taikytinos nuostatos dėl ėminių ėmimo ir analizės yra nustatytos atitinkamai Komisijos reglamente (EB) Nr. 152/2009 (5) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 401/2006 (6);

(6)

atsižvelgiant į tai, kad specialūs reikalavimai, taikomi iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamiems pašarams, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, ir specialūs reikalavimai, taikomi iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, yra vienodi, tikslinga pašarus ir maisto produktus, kurie gali būti užteršti aflatoksinais ir kuriems dėl to taikomi specialūs reikalavimai, reglamentuoti vienu reglamentu. Todėl tikslinga į šį reglamentą įtraukti nuostatas dėl žemės riešutų iš Indijos ir Ganos ir arbūzų sėklų iš Nigerijos, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 91/2013 (7). Taip pat Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 91/2013 turėtų būti pakeistas nauju reglamentu, kuriuo išdėstomos nuostatos dėl valgomųjų ybiškių ir kario lapų iš Indijos;

(7)

remiantis kontrolės rezultatais ir Maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT) audito išvadomis, tikslinga padaryti toliau nurodytus pakeitimus, susijusius su produktais, kuriems turi būti taikomi specialūs reikalavimai ir (arba) kontrolės dažnumas:

—	panaikinti specialius reikalavimus migdolų importui iš JAV, atsižvelgiant į teigiamus kontrolės rezultatus ir MVT audito išvadas,

—	lazdyno riešutų iš Turkijos ėminius imti rečiau, atsižvelgiant į teigiamus kontrolės rezultatus ir MVT audito išvadas,

—	bertoletijų su kevalais iš Brazilijos ėminius imti rečiau, atsižvelgiant į tai, kad nėra neatitikties atvejų, o tai taip pat susiję su labai nedideliu importu į ES;

(8)

pašarų ir maisto produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, kontrolės sistema, taikoma jau daugelį metų ir buvo nuolat tobulinama, remiantis įgyta patirtimi. Visiškai suderinti importuojamų negyvūninių maisto produktų kontrolės neįmanoma, nes nustatytame įvežimo punkte neįmanoma atliktų visų reikiamų fizinių patikrinimų dėl aflatoksinų. Siekiant atlikti aflatoksinų kiekio kontrolę pagal Reglamentą (EB) Nr. 401/2006 reikia daug laiko ir reikia iškrauti siuntą. Be to, daugelis prekių, kurioms taikomas šis reglamentas, yra gabenamos vakuuminėse pakuotėse ir jas pažeidus imant ėminį gali pablogėti kokybė, kai atlikus fizinę kontrolę siunta turi būti gabenama didelį atstumą. Tačiau siekiant sumažinti administracinę naštą tikslinga kiek įmanoma suderinti administracinius dokumentus, susijusius su negyvūninių pašarų ir maisto produktų kontrole. Todėl nors pašarų ir maisto produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, importo sąlygos nėra tapačios pašarų ir maisto produktų, kuriems taikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009 (8), importo sąlygoms, siekiant supaprastinti pašarų ir maisto ūkio subjektams taikomus administracinius reikalavimus, tikslinga naudoti tą patį bendrąjį įvežimo dokumentą (BĮD). Tačiau siekiant taikyti tą BĮD šio reglamento tikslais, gairėse reikia pateikti papildomas aiškinamąsias pastabas dėl kontrolės sistemų skirtumų;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Nedarant poveikio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (9) nuostatoms, šis reglamentas taikomas toliau išvardytiems importuojamiems pašarams ir maisto produktams, kurių KN kodai ir TARIC klasifikacijos pateikti I priede:

a)	Brazilijos kilmės arba iš jos siunčiamoms bertoletijoms su kevalais ir riešutų arba džiovintų vaisių mišiniams, kurių sudėtyje yra bertoletijų su kevalais (maisto produktai);

b)	Kinijos kilmės arba iš jos siunčiamiems negliaudytiems ir gliaudytiems žemės riešutams, žemės riešutų sviestui, kitais būdas paruoštiems ar konservuotiems žemės riešutams (pašarai ir maisto produktai);

c)	Egipto kilmės arba iš jo siunčiamiems negliaudytiems ir gliaudytiems žemės riešutams, žemės riešutų sviestui, kitais būdais paruoštiems ar konservuotiems žemės riešutams (pašarai ir maisto produktai);

d)	Irano kilmės arba iš jo siunčiamoms pistacijoms su kevalais ir be kevalų, kitais būdais paruoštoms ar konservuotoms pistacijoms (maisto produktai);

toliau išvardytiems Turkijos kilmės arba iš jos siunčiamiems maisto produktams:

i)	džiovintoms figoms;

ii)	lazdynų (Corylus sp.) riešutams su kevalais ir be kevalų;

iii)	pistacijoms su kevalais ir be kevalų;

iv)	riešutų arba džiovintų vaisių mišiniams, kurių sudėtyje yra figų, lazdyno riešutų arba pistacijų;

v)	figų, pistacijų ir lazdyno riešutų pastai;

vi)	paruoštiems arba konservuotiems lazdyno riešutams, figoms ir pistacijoms, įskaitant mišinius;

vii)	lazdyno riešutų ir pistacijų miltams, rupiniams ir milteliams;

viii)

skaldytiems, supjaustytiems ir susmulkintiems lazdyno riešutams;

ix)	lazdyno riešutų aliejui;

f)	Ganos kilmės arba iš jos siunčiamiems negliaudytiems ir gliaudytiems žemės riešutams, žemės riešutų sviestui, kitais būdais paruoštiems ar konservuotiems žemės riešutams (pašarai ir maisto produktai);

g)	Indijos kilmės arba iš jos siunčiamiems negliaudytiems ir gliaudytiems žemės riešutams, žemės riešutų sviestui, kitais būdais paruoštiems ar konservuotiems žemės riešutams (pašarai ir maisto produktai);

h)	Nigerijos kilmės arba iš jos siunčiamoms arbūzų sėkloms ir jų produktams (maisto produktai).

2. Šis reglamentas taip pat taikomas pašarams ir maisto produktams, perdirbtiems iš 1 dalyje nurodytų pašarų ir maisto produktų, ir sudėtiniams pašarams ir maisto produktams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % 1 dalyje nurodytų pašarų ar maisto produktų.

3. Šis reglamentas netaikomas 1 ir 2 dalyse nurodytų pašarų ir maisto produktų siuntoms, skirtoms tik privatiems asmenims asmeniniam vartojimui ar naudojimui. Jei kyla abejonių, prievolė įrodyti tenka siuntos gavėjui.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos apibrėžtys, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 ir 3 straipsniuose bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (10) 2 straipsnyje.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a) nustatyti importo punktai (NIP)– visi kompetentingos institucijos nustatyti punktai, per kuriuos į Sąjungą galima importuoti 1 straipsnyje nurodytus pašarus ir maisto produktus;

b) nustatytas įvežimo punktas (NĮP)– įvežimo punktas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 669/2009 3 straipsnio b punkte.

Šiame reglamente siunta (angl. consignment) atitinka siuntą (angl. lot), kaip apibrėžta reglamentuose (EB) Nr. 401/2006 ir (EB) Nr. 152/2009.

3 straipsnis

Importas į Sąjungą

1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pašarų ir maisto produktų siuntas (toliau – pašarai ir maisto produktai) galima importuoti į Sąjungą tik šiame reglamente nustatyta tvarka.

4 straipsnis

Ėminių ėmimo ir tyrimo rezultatai

1. Prie kiekvienos pašarų ir maisto produktų siuntos pridedami ėminių ėmimo ir tyrimo, kuriuos atliko kilmės šalies arba šalies, iš kurios siunta siunčiama, jei ta šalis skiriasi nuo kilmės šalies, kompetentingos institucijos, rezultatai, kad būtų užtikrinta atitiktis Sąjungos teisėms aktams dėl didžiausios leidžiamosios aflatoksinų koncentracijos.

2. 1 dalyje nurodyti ėminių ėmimas ir tyrimas turi būti atliekami laikantis Reglamento (EB) Nr. 152/2009 (dėl aflatoksinų pašaruose) ir Reglamento (EB) Nr. 401/2006 (dėl aflatoksinų maisto produktuose).

5 straipsnis

Sveikumo sertifikatas

1. Prie kiekvienos siuntos taip pat pridedamas sveikumo sertifikatas, atitinkantis II priede pateiktą modelį.

2. Sveikumo sertifikatą užpildo, pasirašo ir patikrina kilmės šalies arba šalies, iš kurios siunta siunčiama, jei ta šalis skiriasi nuo kilmės šalies, kompetentingos institucijos įgaliotas atstovas.

Kompetentinga kilmės šalies institucija:

a)	Ministério da Agricultura, Pecuária e Abastecimento (MAPA) maisto produktams iš Brazilijos;

b)	Kinijos Liaudies Respublikos įvežimo ir išvežimo kontrolės ir karantino valstybinė administracija pašarams ir maisto produktams iš Kinijos;

c)	Egipto žemės ūkio ministerija pašarams ir maisto produktams iš Egipto;

d)	Irano sveikatos ministerija maisto produktams iš Irano;

e)	Turkijos Respublikos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos apsaugos ir kontrolės generalinis direktoratas maisto produktams iš Turkijos;

f)	Ganos standartų institucija pašarams ir maisto produktams iš Ganos;

g)	Indijos prekybos ir pramonės ministerijos Eksporto inspekcijos taryba pašarams ir maisto produktams iš Indijos;

h)	Nacionalinė maisto ir vaistų administravimo ir kontrolės agentūra (NAFDAC) maisto produktams iš Nigerijos.

3. Sveikumo sertifikatas rengiamas tos valstybės narės, kurioje yra nustatytas įvežimo punktas, oficialiąja kalba arba viena iš jos oficialiųjų kalbų. Tačiau valstybė narė gali sutikti, kad sveikumo sertifikatai būtų rengiami kita oficialiąja Sąjungos kalba.

4. Sveikumo sertifikatas galioja tik keturis mėnesius nuo išdavimo dienos.

6 straipsnis

Identifikacija

Visos maisto produktų ir pašarų siuntos ženklinamos identifikacijos kodu (siuntos kodu), atitinkančiu identifikacijos kodą, nurodytą ėminių ėmimo ir tyrimo rezultatuose pagal 4 straipsnį ir sveikumo sertifikate pagal 5 straipsnį. Tuo identifikacijos kodu ženklinamas kiekvienas siuntos maišelis arba kito pavidalo pakuotė.

7 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie siuntas

1. Pašarų ir maisto ūkio subjektai arba jų atstovai iš anksto praneša NĮP kompetentingoms institucijoms apie numatomą pašarų ir maisto produktų fizinio atvežimo datą ir laiką ir apie siuntos pobūdį.

2. Tuo tikslu jie užpildo Reglamento (EB) Nr. 669/2009 3 straipsnio a punkte nurodyto bendrojo įvežimo dokumento (BĮD) I dalį ir likus mažiausiai vienai darbo dienai iki siuntos fizinio atvežimo persiunčia jį NĮP kompetentingai institucijai.

3. Pildydami BĮD pagal šį reglamentą pašarų ir maisto ūkio subjektai atsižvelgia į III priede išdėstytas gaires.

4. Jei NIP ir NĮP skiriasi, pašarų ir maisto ūkio subjektai praneša apie tai NIP kompetentingai institucijai likus mažiausiai vienai darbo dienai iki siuntos fizinio atvežimo. Pašarų ir maisto ūkio subjektai praneša apie tai išsiųsdami užpildyto BĮD kopiją, kiek tai susiję su NĮP kompetentingos institucijos atliekama dokumentų kontrole.

5. BĮD rengiami tos valstybės narės, kurioje yra NĮP, oficialiąja kalba arba viena iš jos oficialiųjų kalbų. Tačiau valstybė narė gali sutikti, kad BĮD būtų rengiami kita oficialiąja Sąjungos kalba.

8 straipsnis

Nustatyti importo punktai (NIP)

Valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad NIP atitiktų toliau išvardytus reikalavimus:

a)	juose turi dirbti darbuotojai, parengti atlikti oficialią pašarų ir maisto produktų siuntų kontrolę;

b)	juose turi būti išsamios ėminių ėmimo ir siuntimo į laboratoriją instrukcijos, parengtos pagal Reglamento (EB) Nr. 152/2009 I priedo nuostatas pašarams ir Reglamento (EB) Nr. 401/2006 I priedo nuostatas maisto produktams;

juose turi būti sudarytos sąlygos iškrauti krovinį ir paimti jo ėminį dengtoje nustatyto importo punkto aikštelėje; turi būti sudarytos sąlygos perduoti pašarų ir maisto produktų siuntą oficialiai kompetentingos institucijos kontrolei NIP ir vėliau, jei, kompetentingai institucijai sutikus, siunta turi būti vežama į šalia NIP esančią vietą ėminiams paimti;

d)	juose turi būti įrengtos saugojimo patalpos ir sandėliai, kuriuose tinkamomis sąlygomis būtų saugomos sulaikytos pašarų ir maisto produktų siuntos, kol bus gauti tyrimo rezultatai;

e)	juose turi būti iškrovimo įranga ir tinkama ėminių ėmimo įranga;

f)	juose turi veikti oficiali aflatoksinų tyrimų laboratorija, įrengta tokioje vietoje, į kurią ėminius būtų galima nuvežti per trumpą laiką ir kurioje būtų galima atlikti tyrimus per pagrįstą laikotarpį.

Valstybės narės tvarko ir viešai skelbia atnaujintus NIP sąrašus. Valstybės narės pateikia tuos sąrašus Komisijai.

Komisija informacijos tikslais savo svetainėje skelbia nuorodas į nacionalinius sąrašus.

Pašarų ir maisto ūkio subjektai užtikrina, kad tipiniams ėminiams paimti reikalingų pašarų ir maisto produktų siuntą būtų galima iškrauti.

Jei yra naudojamos specialios transporto priemonės arba specifinės pakuočių rūšys, ūkio subjektas aprūpina valstybinį pareigūną tinkama ėminių ėmimo įranga, jei tipinių ėminių negalima paimti naudojant įprastą ėminių ėmimo įrangą.

9 straipsnis

Oficiali kontrolė

1. Oficiali kontrolė prieš užpildant BĮD atliekama per 15 darbo dienų nuo to laiko, kai siunta yra pateikiama importui ir NIP galima paimti ėminius.

2. Maisto produktų ir pašarų siuntas į Sąjungą galima įvežti tik per NĮP. NĮP kompetentinga institucija patikrina kiekvienos importuoti į Sąjungą skirtos pašarų ir maisto produktų siuntos dokumentus, kad užtikrintų atitiktį 4 ir 5 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

Taikant šį reglamentą galima nustatyti tik tuos įvežimo punktus, kurie yra įgalioti tikrinti dokumentus. Tokiu atveju šie NĮP neprivalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 669/2009 4 straipsnyje nustatytų minimalių reikalavimų.

3. Kai prie pašarų ir maisto produktų siuntos nepridedami ėminių ėmimo ir tyrimo rezultatai ir sveikumo sertifikatas arba kai ėminių ėmimo ir tyrimo rezultatai arba sveikumo sertifikatas neatitinka reglamento nuostatų, importui į Sąjungą skirtos siuntos negalima įvežti į Sąjungą ir ji turi būti išsiųsta atgal į kilmės šalį arba sunaikinta.

4. NĮP kompetentinga institucija, gavusi teigiamus 2 dalyje nurodytų patikrinimų rezultatus, duoda leidimą pervežti siuntą į NIP. Prie vežamos siuntos pridedamas sertifikato originalas, 4 straipsnyje nurodyti ėminių ėmimo ir tyrimo rezultatai ir BĮD. NĮP kompetentinga institucija nedelsdama praneša NIP kompetentingai institucijai apie siuntos išsiuntimą, o ūkio subjektas likus mažiausiai vienai darbo dienai iki siuntos fizinio atvežimo turi pranešti NIP kompetentingai institucijai apie siuntos atvežimą. Jeigu ūkio subjektas nusprendžia pakeisti NIP po to, kai siunta išvežama iš NĮP, dokumentus vėl reikia pateikti NĮP kompetentingai institucijai, kad ši sutiktų atlikti ir atliktų būtinus BĮD pakeitimus, ir NĮP kompetentinga institucija praneša atitinkamam NIP apie šiuos pakeitimus.

5. Prieš duodama leidimą išleisti į laisvą apyvartą Sąjungoje NIP kompetentinga institucija atlieka tapatumo ir fizinį patikrinimą, paimdama tam tikrų pašarų siuntų ėminį aflatoksino B1 tyrimui ir maisto produktų siuntų ėminį aflatoksino B1 ir bendro aflatoksinų kiekio tyrimui pagal šio reglamento I priede nustatytą dažnumą. Pašarų ėminiai imami pagal Reglamento (EB) Nr. 152/2009 I priedą, o maisto produktų pagal Reglamento (EB) Nr. 401/2006 I priedą.

6. Atlikusi patikrinimus kompetentinga institucija:

a)	užpildo reikiamus BĮD II dalies langelius;

b)	prideda ėminių ėmimo ir tyrimo rezultatus;

c)	suteikia BĮD numerį ir jį įrašo į BĮD;

d)	uždeda antspaudą ant BĮD originalo ir jį pasirašo;

e)	padaro pasirašyto ir antspauduoto BĮD kopiją ir ją saugo.

Pildydama BĮD pagal šį reglamentą kompetentinga institucija atsižvelgia į III priede išdėstytas gaires.

7. 5 straipsnyje nurodyto sveikumo sertifikato originalas, 4 straipsnyje nurodyti ėminių ėmimo ir tyrimo rezultatai ir BĮD pridedami prie vežamos siuntos, kol ji išleidžiama į laisvą apyvartą.

10 straipsnis

Siuntos padalijimas

1. Siuntos gali būti dalijamos tik tada, kai baigiama oficiali kontrolė ir kompetentinga institucija užpildo BĮD, kaip nustatyta 9 straipsnyje.

2. Jei siunta dalijama, prie kiekvienos vežamos siuntos dalies pridedama patvirtinta BĮD kopija, kol siuntos dalis bus išleista į laisvą apyvartą.

11 straipsnis

Išleidimas į laisvą apyvartą

Baigus visą oficialios kontrolės procedūrą siuntos išleidžiamos į laisvą apyvartą tik tuomet, jei pašarų ir maisto ūkio subjektai arba jų atstovai muitinei pateikia (popieriuje arba elektronine forma) kompetentingos institucijos tinkamai užpildytą BĮD. Muitinė išleidžia siuntą į laisvą apyvartą, tik jei BĮD II.14 langelyje nurodyta kompetentinga institucija priima palankų sprendimą, o BĮD II.21 langelis yra pasirašytas.

12 straipsnis

Neatitiktis reikalavimams

Jei atliekant oficialią kontrolę nustatoma neatitiktis Sąjungos teisės aktams, kompetentinga institucija užpildo BĮD III dalį ir imasi veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 19, 20 ir 21 straipsnius.

13 straipsnis

Ataskaitos

Kas tris mėnesius valstybės narės pateikia Komisijai visų tyrimo rezultatų, gautų pagal šį reglamentą oficialiai patikrinus pašarų ir maisto produktų siuntas, ataskaitą. Ši ataskaita pateikiama per mėnesį po kiekvieno ketvirčio pabaigos.

Ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

—	importuotų siuntų skaičius,

—	siuntų, iš kurių paimti ėminiai tyrimui, skaičius,

—	oficialios kontrolės rezultatai, kaip nustatyta 9 straipsnio 5 dalyje.

14 straipsnis

Išlaidos

Oficialios kontrolės, įskaitant ėminių ėmimą, tyrimą, sandėliavimą ir priemones, taikomos reikalavimų neatitinkančioms siuntoms, išlaidas padengia pašarų ir maisto ūkio subjektai.

15 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1152/2009 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. rugpjūčio 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(2) 2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1152/2009, kuriuo nustatomi specialieji reikalavimai iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamiems tam tikriems maisto produktams, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2006/504/EB (OL L 313, 2009 11 28, p. 40).

(3) 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).

(4) 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).

(5) 2009 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 152/2009, nustatantis oficialiai pašarų kontrolei taikytinus Bendrijos ėminių ėmimo ir analizės metodus (OL L 54, 2009 2 26, p. 1).

(6) 2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 401/2006, nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (OL L 70, 2006 3 9, p. 12).

(7) 2013 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 91/2013, kuriuo nustatomos žemės riešutų iš Ganos ir Indijos, valgomųjų ybiškių ir kario lapų iš Indijos ir arbūzų sėklų iš Nigerijos importo specialios sąlygos ir iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 669/2009 ir (EB) Nr. 1152/2009 (OL L 33, 2013 2 2, p. 2).

(8) 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009,kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB (OL L 194, 2009 7 25, p. 11).

(9) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(10) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

I PRIEDAS

Pašarai ir maisto produktai, kuriems taikomos šiame reglamente nustatytos priemonės

Pašarai ir maisto produktai

(numatomas naudojimas)

KN kodas (1)

TARIC subpozicija

Kilmės šalis arba siunčiančioji šalis

Importuojamų produktų fizinio ir atitikties tikrinimo dažnumas (%)

—	Bertoletijos su kevalais

—	0801 21 00

Brazilija (BR)

Atsitiktinis

—	Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sudėtyje yra bertoletijų su kevalais.

—	ex 0813 50

(Maisto produktai)

—	Žemės riešutai, negliaudyti

—	1202 41 00

Kinija (CN)

—	Žemės riešutai, gliaudyti

—	1202 42 00

—	Žemės riešutų sviestas

—	2008 11 10

—	Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 11 91; 2008 11 96; 2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

—	Žemės riešutai, negliaudyti

—	1202 41 00

Egiptas (EG)

—	Žemės riešutai, gliaudyti

—	1202 42 00

—	Žemės riešutų sviestas

—	2008 11 10

—	Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 11 91; 2008 11 96; 2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

—	Pistacijos su kevalais

—	0802 51 00

Iranas (IR)

—	Pistacijos be kevalų

—	0802 52 00

—	Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sudėtyje yra pistacijų

—	ex 0813 50

—	Pistacijų pasta

—	ex 2007 10 arba 2007 99

—	Paruoštos arba konservuotos pistacijos, įskaitant mišinius

—	2008 19 13;

—	2008 19 93

—	ex 2008 97

—	Pistacijų miltai, rupiniai ir milteliai

—	ex 1106 30 90

(Maisto produktai)

—	Džiovintos figos

—	0804 20 90

Turkija (TR)

—	Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sudėtyje yra figų

—	ex 0813 50

—	Figų pasta

—	ex 2007 10 arba 2007 99

—	Paruoštos arba konservuotos figos, įskaitant mišinius

—	ex 2008 99

—	ex 2008 97

(Maisto produktai)

—	Lazdynų riešutai (Corylus sp.) su kevalais

—	0802 21 00

Turkija (TR)

Atsitiktinis

—	Lazdynų riešutai (Corylus sp.) be kevalų

—	0802 22 00

—	Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sudėtyje yra lazdyno riešutų

—	ex 0813 50

—	Lazdyno riešutų pasta

—	ex 2007 10 arba 2007 99

—	Paruošti arba konservuoti lazdynų riešutai, įskaitant mišinius

—	ex 2008 19

—	ex 2008 97

—	Lazdyno riešutų miltai, rupiniai ir milteliai

—	ex 1106 30 90

—	Skaldyti, supjaustyti ir susmulkinti lazdyno riešutai

—	ex 0802 22 00; 2008 19

—	Lazdyno riešutų aliejus

—	ex 1515 90 99

(Maisto produktai)

—	Pistacijos su kevalais

—	0802 51 00

Turkija (TR)

—	Pistacijos be kevalų

—	0802 52 00

—	Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sudėtyje yra pistacijų

—	ex 0813 50

—	Pistacijų pasta

—	ex 2007 10 arba 2007 99

—	Paruoštos arba konservuotos pistacijos, įskaitant mišinius

—	2008 19 13;

—	2008 19 93

—	ex 2008 97

—	Pistacijų miltai, rupiniai ir milteliai

—	ex 1106 30 90

(Maisto produktai)

—	Žemės riešutai, negliaudyti

—	1202 41 00

Gana (GH)

—	Žemės riešutai, gliaudyti

—	1202 42 00

—	Žemės riešutų sviestas

—	2008 11 10

—	Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 11 91; 2008 11 96; 2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

—	Žemės riešutai, negliaudyti

—	1202 41 00

Indija (IN)

—	Žemės riešutai, gliaudyti

—	1202 42 00

—	Žemės riešutų sviestas

—	2008 11 10

—	Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 11 91; 2008 11 96; 2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

Arbūzų (egusi, Citrullus lanatus) sėklos ir jų produktai

ex 1207 70 00;

ex 1106 30 90;

ex 2008 99 99;

Nigerija (NG)

(Maisto produktai)

II PRIEDAS

III PRIEDAS

Iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamų pašarų ir maisto produktų, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, BĮD pildymo gairės pagal šį reglamentą

Bendra informacija	Naudojant BĮD pagal šį reglamentą, santrumpa „NĮP“ turėtų būti suprantama kaip „nustatytas įvežimo punktas“ arba „nustatytas importo punktas“, kaip nurodyta konkrečiose pastabose dėl kiekvieno langelio. „Kontrolės punktas“ turėtų būti suprantamas kaip „nustatytas importo punktas“. Dokumentą pildyti didžiosiomis raidėmis. Gairės pateiktos pagal atitinkamo langelio numerį.
I dalis	Šią dalį pildo pašarų ir maisto ūkio subjektas arba jo atstovas, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.
I.1 langelis	Siuntėjas: siuntą išsiunčiančio fizinio arba juridinio asmens (pašarų ir maisto ūkio subjekto) pavadinimas ir tikslus adresas. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba elektroninio pašto adresą.
I.2 langelis	Visus tris šio langelio laukelius pildo NIP institucijos, kaip nurodyta 2 straipsnyje. Pirmame laukelyje nurodyti BĮD numerį. BĮD numerį gali įrašyti NĮP institucijos. Antrame ir trečiame laukeliuose atitinkamai nurodyti NIP pavadinimą ir jo numerį.
I.3 langelis	Gavėjas: nurodyti fizinio arba juridinio asmens (pašarų ir maisto ūkio subjekto), kuriam skirta siunta, pavadinimą ir tikslų adresą. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba elektroninio pašto adresą.
I.4 langelis	Už siuntą atsakingas asmuo (taip pat agentas, deklarantas arba pašarų ir maisto ūkio subjektas): nurodyti asmens, atsakingo už siuntą, kai ji pristatoma į NĮP, ir kuris importuotojo vardu pateikia būtinas deklaracijas kompetentingai institucijai, vardą, pavardę ir tikslų adresą. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba elektroninio pašto adresą.
I.5 langelis	Kilmės šalis: nurodyti šalį, iš kurios prekė kilusi, joje išauginta, kurioje nuimtas jos derlius arba kurioje ji pagaminta.
I.6 langelis	Išsiuntimo šalis: nurodyti šalį, kurioje siunta buvo pakrauta į galutinę transporto priemonę vežti į Sąjungą.
I.7 langelis	Importuotojas: nurodyti pavadinimą ir tikslų adresą. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba elektroninio pašto adresą.
I.8 langelis	Paskirties vieta: nurodyti pristatymo adresą Sąjungoje. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba elektroninio pašto adresą.
I.9 langelis	Atvežimas į NĮP (numatoma data): nurodyti numatomą siuntos atvežimo į NĮP datą.
I.10 langelis	Dokumentai: jei tinkama, nurodyti prie siuntos pridėtų oficialių dokumentų išdavimo datą ir numerį.
I.11 langelis	Transporto priemonė: langelyje pažymėti atvežimo transporto priemonę. Identifikavimas: pateikti išsamius transporto priemonės duomenis. Lėktuvams – skrydžio numerį. Laivams – laivo pavadinimą. Kelių transporto priemonėms – registracijos numerį su priekabos numeriu, jei tinkama. Geležinkelių transportui – traukinio ir vagono identifikacinį numerį. Dokumentai: oro transporto važtaraščio numeris, važtaraštis arba geležinkelių transporto ar sunkvežimio komercinis numeris.
I.12 langelis	Prekės aprašymas: pateikti išsamų prekės aprašymą vartodami 1 straipsnyje nurodytas sąvokas.
I.13 langelis	Prekės kodas: naudoti prekės kodą, nurodytą I priede (įskaitant, kai taikoma, TARIC subpoziciją).
I.14 langelis	Bruto svoris: nurodyti bendrą svorį kilogramais arba tonomis. Nustatomas kaip bendra produktų ir pirminės pakuotės bei visų pakuočių masė, tačiau neįskaitant pervežimo konteinerių ir kitos transporto įrangos. Grynasis svoris: nurodyti konkretaus produkto svorį kilogramais arba tonomis, neįskaitant pakuotės. Jis apskaičiuojamas kaip pačių produktų masė, neįskaitant pirminės ar kitos pakuotės.
I.15 langelis	Pakuočių skaičius: nurodyti siuntoje esančių pakuočių skaičių.
I.16 langelis	Temperatūra: pažymėti tinkamą transporto priemonės ir (arba) laikymo temperatūrą.
I.17 langelis	Pakavimo būdas: nurodyti produktų pakavimo būdą.
I.18 langelis	Prekės paskirtis: pažymėti tinkamą langelį, priklausomai nuo to, ar prekė skirta žmonėms vartoti be išankstinio rūšiavimo ar fizinio apdorojimo (tokiu atveju pažymėti „žmonėms vartoti“), skirta žmonėms vartoti po tokio apdorojimo (tokiu atveju pažymėti „tolesnis perdirbimas“), ar skirta naudoti „pašarams“ (tokiu atveju pažymėti „pašarams“).
I.19 langelis	Plombos numeris ir konteinerio numeris: kai tinkama, nurodyti visus plombų ir konteinerių identifikacinius numerius.
I.20 langelis	Pervežimui į kontrolės punktą: jei siuntą ketinama importuoti (plg. su I.22 langeliu) ir ūkio subjektas pasirenka galimybę atlikti atitikties ir fizinį patikinimą konkrečiame NIP, pažymėti šį langelį ir išsamiai nurodyti NIP.
I.21 langelis	Netaikoma.
I.22 langelis	Importui: šis langelis pažymimas, jei siunta skirta importui.
I.23 langelis	Netaikoma.
I.24 langelis	Pervežimo į kontrolės punktą transporto priemonė: pažymėti tinkamą transporto priemonę, naudotą pervežimui į NIP.
II dalis	Šią dalį pildo kompetentinga institucija.
Bendra informacija	II.1 langelį pildo NIP kompetentinga institucija. II.2–II.9 langelius (išskyrus II.4) pildo muitinės tarnybos arba institucijos, atsakingos už dokumentų kontrolę. II.10–II.21 langelius pildo NIP kompetentingos institucijos.
II.1 langelis	BĮD numeris: nurodyti tą patį numerį kaip ir I.2 langelyje.
II.2 langelis	Muitinės dokumentų Nr.: prireikus pildo muitinės tarnybos.
II.3 langelis	Dokumentų patikrinimas: atliekamas visoms siuntoms.
II.4 langelis	Pasirinkta atlikti siuntos fizinį patikrinimą: netaikoma pagal šį reglamentą.
II.5 langelis	TINKAMA pervežti: jei po patenkinamo dokumentų patikrinimo siunta yra tinkama pervežti į NIP, NĮP kompetentinga institucija pažymi langelį ir nurodo, į kurį NIP siunta turi būti pervežta galimam fiziniam patikrinimui atlikti (tolesnė informacija I.20 langelyje). Tolesnis vežimas netaikomas pagal šį reglamentą.
II.6 langelis	NETINKAMA: jei siunta yra netinkama pervežti į NIP dėl nepatenkinamų dokumentų patikrinimo rezultatų, NĮP kompetentinga institucija pažymi langelį ir aiškiai nurodo, kokių veiksmų turi būti imamasi, jei siunta atmetama. Persiuntimo, sunaikinimo, perdirbimo ir naudojimo kitais tikslais atveju II.7 langelyje reikėtų nurodyti paskirties vietos adresą.
II.7 langelis	Duomenys apie kontroliuojamas paskirties vietas (II.6): nurodyti atitinkamai patvirtinimo numerį ir adresą (arba laivo numerį ir uostą) visoms paskirties vietoms, kuriose būtina atlikti siuntos kontrolę, pavyzdžiui, atvejais, susijusiais su II.6 langelyje nurodytu persiuntimu, sunaikinimu, perdirbimu arba naudojimu kitais tikslais.
II.8 langelis	NĮP adresas ir oficialus antspaudas: čia įrašyti visą NĮP adresą ir uždėti oficialų už tą punktą atsakingos kompetentingos institucijos antspaudą.
II.9 langelis	Valstybinis inspektorius: NĮP kompetentingos institucijos valstybinio inspektoriaus parašas.
II.10 langelis	Netaikoma.
II.11 langelis	Atitikties patikrinimas: pažymėti langelį ir nurodyti, ar buvo atlikti atitikties patikrinimai, ir jų rezultatus.
II.12 langelis	Fiziniai patikrinimas: čia nurodyti fizinių patikrinimų rezultatus, jeigu atliktas fizinis patikrinimas.
II.13 langelis	Laboratoriniai tyrimai: pažymėti langelį ir nurodyti, ar buvo pasirinkta atlikti siuntos ėminių ėmimą ir tyrimą. Tikrinta: nurodyti, koks laboratorinis tyrimas (aflatoksino B1 ir (arba) bendro užterštumo aflatoksinais tyrimas) atliktas ir koks analizės metodas pasirinktas. Rezultatai: įrašyti laboratorinio tyrimo rezultatus ir pažymėti atitinkamą langelį.
II.14 langelis	TINKAMA išleisti į laisvą apyvartą: pažymėti langelį, jei siunta yra tinkama išleisti į apyvartą Sąjungoje. Pažymėti vieną iš langelių („Žmonėms vartoti“, „Tolesniam perdirbimui“, „Pašarams“ arba „Kita“) tolesniam naudojimui nurodyti.
II.15 langelis	Netaikoma.
II.16 langelis	NETINKAMA: pažymėti šį langelį, jei siunta atmetama dėl nepatenkinamų atitikties arba fizinio tikrinimų rezultatų. Aiškiai nurodyti, kokių veiksmų turi būti imamasi tokiu atveju. Pažymėti vieną iš langelių („Persiuntimas“, „Sunaikinimas“, „Perdirbimas“ ar „Naudojimas kitais tikslais“). II.18 langelyje nurodyti paskirties vietos adresą.
II.17 langelis	Netinkamumo priežastis: pažymėti tinkamą langelį. Pildyti, jei reikia pateikti atitinkamą informaciją.
II.18 langelis	Duomenys apie kontroliuojamas paskirties vietas (II.16): nurodyti atitinkamai patvirtinimo numerį ir adresą (arba laivo numerį ir uostą) visoms paskirties vietoms, kuriose būtina atlikti siuntos kontrolę pagal II.16 langelyje pateiktą informaciją.
II.19 langelis	Siunta perplombuota: šį langelį pildyti, jei atidarant konteinerį pažeidžiama originali siuntos plomba. Būtina saugoti visų šiuo tikslu naudotų plombų bendrą sąrašą.
II.20 langelis	NĮP arba kontrolės punkto adresas ir oficialus antspaudas: įrašyti visą NIP adresą ir uždėti oficialų už tą punktą atsakingos kompetentingos institucijos antspaudą.
II.21 langelis	Valstybinis inspektorius: NIP kompetentingos institucijos valstybinio inspektoriaus vardas ir pavardė (didžiosiomis raidėmis), išdavimo diena ir parašas.
III dalis	Šią dalį pildo kompetentinga institucija.
III.1 langelis	Persiuntimo duomenys: NĮP arba NIP kompetentinga institucija nurodo naudotą transporto priemonę, jos identifikacinius duomenis, paskirties šalį ir persiuntimo datą, kai tik juos sužino.
III.2 langelis	Tolesni veiksmai: jei tinkama, nurodyti vietos kompetentingos institucijos skyrių, kuris būtų atsakingas už siuntos sunaikinimo, perdirbimo arba naudojimo kitais tikslais priežiūrą. Kompetentinga institucija nurodo, ar siunta pristatyta ir ar ji atitinka nurodytus duomenis.
III.3 langelis	Valstybinis inspektorius: persiuntimo atveju NIP kompetentingos institucijos valstybinio inspektoriaus parašas. Sunaikinimo, perdirbimo arba naudojimo kitais tikslais atveju – vietos kompetentingos institucijos atsakingo pareigūno parašas.

IV PRIEDAS

15 straipsnyje nurodyta atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1152/2009	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis ir I priedas
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalys
4 straipsnio 2 dalis	5 straipsnio 3 dalis
4 straipsnio 3 dalis	5 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 4 dalis	4 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio 5 dalis	6 straipsnis
5 straipsnis	7 straipsnis
6 straipsnis	8 straipsnis
7 straipsnio 1 dalis	9 straipsnio 1 dalis
7 straipsnio 2 dalis	9 straipsnio 2 ir 3 dalys
7 straipsnio 3 dalis	9 straipsnio 4 dalis
7 straipsnio 4 dalis	9 straipsnio 5 dalis
7 straipsnio 5 dalis	I priedas
7 straipsnio 6 dalis	9 straipsnio 6 dalis
7 straipsnio 7 dalis	9 straipsnio 7 dalis
7 straipsnio 8 dalis	11 straipsnis
7 straipsnio 9 dalis	13 straipsnis
8 straipsnis	10 straipsnis
9 straipsnis	—
10 straipsnis	14 straipsnis
11 straipsnis	15 straipsnis
12 straipsnis	—
13 straipsnis	16 straipsnis
I priedas	II priedas
II priedas	III priedas

14.8.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/33

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 305/13/COL

2013 m. liepos 10 d.

dėl draudimo bendrovės Sjóvá rekapitalizavimo (Islandija)

ELPA PRIEžIŪROS INSTITUCIJA (TOLIAU – INSTITUCIJA),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolą (toliau – 3 protokolas), ypač į jo I dalies 1 straipsnio 2 ir 3 punktus bei II dalies 7 straipsnio 3 punktą ir 13 straipsnį,

Kadangi:

I. FAKTAI

1. PROCEDŪRA

(1)

2009 m. vasarą iš Islandijos žiniasklaidos Institucija sužinojo apie Islandijos valstybės kišimąsi į draudimo bendrovės Sjóvá-Almennar tryggingar hf. (toliau – Sjóvá) veiklą. Po to Institucija įtraukė šį klausimą į 2009 m. lapkričio 5 d. Reikjavike vykusio Institucijos ir Islandijos valdžios institucijų metinio posėdžio dėl valstybės pagalbos srityje nagrinėjamų klausimų dienotvarkę. Posėdyje Islandijos valdžios institucijos pateikė glaustos informacijos apie šio klausimo aplinkybes ir istoriją. Dėl kišimosi sudėtingumo ir aplinkybių tame pačiame posėdyje Institucija paprašė Islandijos valdžios institucijas pateikti išsamios rašytinės informacijos.

(2)	2010 m. birželio 7 d. Institucija gavo skundą (dok. Nr. 559496) dėl tariamos valstybės pagalbos, kurią suteikė Islandijos valstybė, įsikišusi į Sjóvá veiklą.

(3)

Išsiuntusi rašytinius informacijos prašymus ir priėmusi sprendimą dėl informacijos teikimo, kuriuo reikalaujama teikti informaciją apie valstybės kišimąsi į Sjóvá veiklą, taip pat vėlesnę korespondenciją, 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu Institucija informavo Islandijos valdžios institucijas, kad ji nusprendė pradėti procedūrą dėl Sjóvá rekapitalizavimo, nustatytą 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 punkte.

(4)	Institucijos 2010 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Nr. 373/10/COL pradėti formalią tyrimo procedūrą (toliau – Sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. (1) Institucija paragino suinteresuotąsias šalis teikti savo pastabas šiuo klausimu.

(5)

Islandijos valdžios institucijos, Sjóvá ir Íslandsbanki pateikė pastabas 2011 m. sausio 14 d. raštu (dok. Nr. 583507). Institucija taip pat gavo pastabas iš dviejų Sjóvá konkurentų. 2011 m. sausio 31 d. raštu (dok. Nr. 584930) Institucija perdavė šias pastabas Islandijos valdžios institucijoms, kurioms buvo duota proga pateikti atsakymą. Atsakymas buvo gautas 2011 m. vasario 25 d. raštu (dok. Nr. 588606).

(6)

2011 m. spalio 3 d. Islandijos valdžios institucijos pateikė pirmą Sjóvá rekapitalizavimo planą (dok. Nr. 610472), kuris buvo atnaujintas 2012 m. balandžio 13 d. (dok. Nr. 631003) ir 2013 m. gegužės 28 d. (dok. Nr. 673746), taip pat papildomą informaciją 2013 m. kovo 6 d. (dok. Nr. 665021). Papildomi pasiūlymai dėl įsipareigojimų buvo gauti 2012 m. birželio 25 d. (dok. Nr. 641330), 2012 m. spalio 4 d. (dok. Nr. 648708), 2013 m. gegužės 3 d. (dok. Nr. 671655), 2013 m. gegužės 28 d. (dok. Nr. 673746) ir 2013 m. liepos 2 d. (dok. Nr. 677440).

2. ATVEJO APRAŠYMAS

2.1. Aplinkybės

(7)

2005 m. finansų grupė Moderna/Milestone Finance (toliau – Milestone) (2) nusipirko 66,6 % Sjóvá akcijų iš Glitnir ir įgijo visiškos nuosavybės teisę nuo 2006 m. Vėliau Milestone konkrečiai nusprendė nukreipti Sjóvá investicijas į itin daug skolintų lėšų reikalaujančius užsienio nekilnojamojo turto projektus ir leido turto apsikeitimo sandorius bei neužtikrintas paskolas akcininkams, pakenkdama Sjóvá finansinei padėčiai. Kaip rašoma Islandijos finansų priežiūros institucijos (FME) ataskaitoje (3), dėl šių investicijų atsirado didelių finansinių sunkumų ir jos neatitiko Draudimo veiklos įstatymo Nr. 60/1994 34 straipsnio 2 dalies nuostatų.

(8)

Nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. rugsėjo FME vykdė specialiąją Sjóvá priežiūrą pagal Draudimo veiklos įstatymo Nr. 60/1994 90 straipsnį. Nuo to laiko Sjóvá kreditoriai pradėjo bendrovę valdyti ir galiausiai 2009 m. kovo mėn. jos didžiausias kreditorius Glitnir ją perėmė. Glitnir taip pat įgijo Islandijos investicinio banko Askar Capital, kurį anksčiau valdė Milestone, kontrolę ir dar ėmė valdyti jo patronuojamąją įmonę Avant hf. (toliau – Avant), veikusią automobilių finansavimo rinkoje.

(9)	2009 m. balandžio mėn. Glitnir ir Íslandsbanki, kuris taip pat buvo vienas pagrindinių Sjóvá kreditorių, kreipėsi į Islandijos valstybę su prašymu padėti refinansuoti ir rekapitalizuoti Sjóvá, nes jau buvo išnaudoti visi alternatyvūs rinkos sprendimai sanuoti šią bendrovę.

(10)

2009 m. birželio 20 d.Sjóvá, viena šalis, ir Glitnir, Íslandsbanki, bei SAT Eignarhaldsfélag hf. (visiškai Glitnir priklausanti kontroliuojančioji bendrovė, toliau vadinama SAT Holding) SA tryggingar hf. vardu, kita šalis, pasirašė Turto perdavimo sutartį, pagal kurią visi Sjóvá turtas ir įsipareigojimai, susiję su bendrovės draudimo veikla, įskaitant draudimo portfelį, buvo perduoti SA tryggingar hf., remiantis Draudimo veiklos įstatymo Nr. 60/1994 86 straipsniu. Likęs Sjóvá turtas perėjo kontroliuojančiajai bendrovei SJ Eignarhaldsfélag (toliau – SJE). Po to SJE būtų likviduota taikant įprastą bankroto procedūrą.

(11)

Po šio sandorio naujoji įmonė SA tryggingar hf. buvo pervadinta į Sjóvá. Pagal naujosios įmonės 2009 m. birželio 20 d. įstatus jos akcininkai (Glitnir, Íslandsbanki ir SAT Holding) turėjo padaryti naują, draudimo veiklai tęsti reikalingą maždaug 16 mlrd. Islandijos kronų (ISK) kapitalo įnašą šiomis dalimis: (4)

Įmonė

Suma

Mokėjimo forma

Akcijų dalis

Glitnir

2,8 mlrd. ISK

Avant išleista obligacija, taikant Reikjaviko tarpbankinę palūkanų normą ir 3,75 % priemoką bei šiuos užstatus:

—	4-os eilės užstatą (vėliau pakeistas į 3-ios eilės kartu su Askar Capital išleista obligacija, žr. toliau) Avant portfelyje,

—	1-os eilės Glitnir reikalavimo teisė į Milestone užstatą, atitinkantį 54,9 % visų reikalavimo teisių į Milestone.

17,67 %

Íslandsbanki

1,5 mlrd. ISK

Įvairios obligacijos, išleistos 10 skirtingų įmonių ir savivaldybių

9,30 %

SAT Holding

11,6 mlrd. ISK

Askar Capital išleista obligacija ir Landsvirkjun (Nacionalinės elektros energijos bendrovės) išleista obligacija, gauta iš Islandijos valstybės (žr. toliau)

73,03 %

(12)

Tą pačią dieną Sjóvá akcininkai susitarė parduoti savo turimas bendrovės akcijas per 18 mėnesių. Gautos pajamos būtų panaudotos vėl perduoti nustatytąjį turtą akcininkams kaip akcinį kapitalą. Taip pat 2010 m. pradžioje buvo pradėtas atviras pardavimo procesas ir numatyta pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį 2010 m. kovo mėn. pabaigoje. Tačiau bandymai parduoti baigėsi 2010 m. lapkričio mėn. kai didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas atsiėmė savo pasiūlymą.

(13)	Sprendime pradėti procedūrą Institucija pateikė išsamesnį įvykių, faktinių aplinkybių ir ekonominių bei politinių įvykių, susijusių su Sjóvá žlugimu bei atkūrimu, aprašymą.

3. VALSTYBĖS KIŠIMOSI APRAŠYMAS

3.1. Pagalbos gavėjas

(14)

Sjóvá įkurta 1918 m. ir nuo to laiko yra vienas didžiausių Islandijos draudimo rinkos dalyvių. Ji aptarnauja fizinius asmenis ir visokio dydžio organizacijas bei siūlo plataus asortimento produktus plačiame paslaugų tinkle visoje šalyje. Sjóvá – tai viena iš trijų pirmaujančių Islandijos draudimo bendrovių, savo klientams teikianti visus ne gyvybės ir gyvybės draudimo produktus.

(15)

Sjóvá siūlo šešių klasių produktus: nuosavybės, transporto priemonių, nelaimingų atsitikimų ir ligos, jūrų laivininkystės, aviacijos ir krovinių gabenimo, civilinės atsakomybės ir gyvybės. Tačiau bendrovė orientuojasi į kompleksinių, o ne su konkrečiais produktais susijusių draudimo paslaugų teikimą.

(16)

Sjóvá priklauso patronuojamoji įmonė Sjóvá Life. Pagal Draudimo veiklos įstatymo Nr. 56/2010 12 straipsnį gyvybės draudimo verslas negali būti toje pačioje bendrovėje su ne gyvybės pirminio draudimo veikla. Nors Sjóvá Life yra atskiras nuo Sjóvá juridinis asmuo, turintis atskirą buhalterinę apskaitą ir balansą, Sjóva Life pagal sutartį su Sjóvá perka visą kasdienę veiklą ir prieigą prie informacinių technologijų sistemos bei pagalbą. Sjóvá Life produktai yra įtraukti į Sjóvá produktų asortimentą.

(17)

Kaip nurodyta prieš tai, Sjóvá veikia Islandijos ne gyvybės ir gyvybės draudimo rinkose. Ne gyvybės draudimo segmente Sjóvá turi apie 28 % rinkos dalį, o jos pagrindinių konkurentų užimamos rinkos dalys yra maždaug tokios: Vátryggingafélag Íslands hf. (toliau – VIS) 35 %, Tryggingamiðstöðin hf. (toliau – TM) 26 % ir Vörður tryggingar hf. 11 %. Gyvybės draudimo segmente apytikrės rinkos dalys yra šios: Sjóvá Life 35 %, Okkar (Arion Bank) 27 %, LÍS (priklauso VIS) 24 %, LM (priklauso TM) 10 % ir Vörður Lif 4 %. (5)

3.2. Sjóvá rekapitalizavimas

(18)

Islandijos valstybė taikė dvi Sjóvá rekapitalizavimo priemones: ji tiesiogiai prisidėjo prie pradinio Sjóvá rekapitalizavimo 2009 m., perduodama dvi obligacijas SAT Holding (žr. 19–22 punktus toliau), ir 2010 m. dar sumokėjo 683–739 mln. ISK už Sjóvá stabilizavimą (žr. 24 punktą ir 29–31 punktus toliau).

(19)	Valstybės parama pradiniam Sjóvá rekapitalizavimui buvo skirta 2009 m. liepos 8 d. sutartimi dėl Islandijos valstybės turimų obligacijų perdavimo (6) („Samningur um kröfukaup“) SAT Holding.

(20)	Tuo metu Sjóvá neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 13,5 mlrd. ISK. Pagal įstatymą reikėjo mažiausiai 2 mlrd. ISK teigiamo nuosavo kapitalo. Todėl, norint atitikti minimalius nuosavo kapitalo reikalavimus, reikėjo mažiausiai 15,5 mlrd. ISK injekcijos.

(21)

Valstybės ir SAT Holding sutartis taikoma šioms dviems obligacijoms, kurios priklausė valstybei ir buvo įvertintos nepriklausomo eksperto 2009 m. birželio 16 d.:

Turtas

Apskaičiuotoji vertė

Aprašymas ir užtikrinimo priemonės

Reikalavimo teisė į Askar Capital

6 071 443 539 ISK

Indeksuotos paskolos sutartis, taikant 3 % palūkanas. Paskola atiteko valstybei, kai ši 2008 m. perėmė Centrinio banko užstatą. Paskola užtikrinta:

—	3-ios eilės užstatu Avant portfelyje (kartu su obligacija, kurią Avant išleido Glitnir, portfelio vertė siekė 26 mlrd. ISK, ir Landsbanki Íslands pirmaeile 16 mlrd. ISK reikalavimo teise),

—	Pirmos eilės užstatu indeksuotose obligacijose, kurias išleido Landsvirkjun (Nacionalinė elektros energijos bendrovė) ir kurių nominalioji vertė 4,7 mlrd. ISK.

Landsvirkjun (Nacionalinės elektros energijos bendrovės) išleista obligacija

5 558 479 575 ISK

Išleista 2005 m., mokėtina 2020 m., su valstybės garantija, indeksuota, taikant 3 % palūkanas. Obligacija tapo valstybės nuosavybe kaip paskolos, kurią centrinis bankas suteikė Landsbanki Íslands, užtikrinimo priemonė.

(22)

Pirkimo kaina buvo 11,6 mlrd. ISK ir SAT Holding turėjo už obligacijas sumokėti per 18 mėnesių, t. y. iki 2010 m. pabaigos, per tą laikotarpį neskaičiuojant jokių palūkanų. Obligacijų pirkimo kainos sumokėjimo garantija buvo ta, kad valstybei buvo suteiktas pirmos eilės užstatas SAT Holding turimose Sjóvá akcijose.

(23)	Sutartyje buvo numatytas mokėjimo variantas perduodant valstybei pradinį SAT Holding priklausantį 73,03 % Sjóvá akcijų paketą, laikant šį perdavimą visišku apmokėjimu. SAT Holding galėjo pasinaudoti šiuo variantu be išankstinio valstybės sutikimo.

(24)

Be to, prieš įsteigiant SA tryggingar hf. (vėliau pervadintą į Sjóvá) 2009 m. birželio 20 d., Islandijos valstybė sutiko padidinti Avant išleistos obligacijos Glitnir garantijos eiliškumą nuo 4-o iki 3-io pagal pačiai valstybei priklausančio užstato Avant portfelyje eiliškumą. Tai buvo laikoma reikalinga, kad FME patvirtintų Glitnir įnašą į Sjóvá nuosavą kapitalą. Mainais Glitnir Islandijos valstybei perleido 12,5 % savo reikalavimo teisių į SJE, kuriai priklausė ankstesnis Sjóvá investicijų portfelis.

3.2.1. Glitnir parduoda turimas Sjóvá akcijas savo patronuojamai įmonei SAT Holding

(25)

FME nuomone, Glitnir moratoriumo ir vykstančios likvidavimo bylos metu neturėjo teisės būti kvalifikuotosios Sjóvá akcijų paketo dalies savininku. Vėliau 2009 m. rugsėjo 16 d.Glitnir pardavė jai priklausantį 17,67 % Sjóvá akcijų paketą SAT Holding. Po šio sandorio Sjóvá akcininkai buvo:

Įmonė	Nuosavybės dalis (%)
Íslandsbanki	9,30
SAT Holding	90,70

(26)	2009 m. rugsėjo 22 d. FME pagaliau išdavė draudimo veiklos licenciją Sjóvá ir panaikino nuo 2008 m. spalio Sjóvá taikytą specialiąją priežiūrą. Portfelis buvo perduotas 2009 m. spalio 1 d. (7)

3.2.2. Valstybė tampa didžiausia Sjóvá akcininke, pasinaudodama SAT Holding taikytu variantu

(27)

2009 m. pabaigoje Finansų ministerijai ir Islandijos centriniam bankui (toliau – CBI) priklausiusių reikalavimo teisių valdymas buvo sujungtas ir perduotas naujam subjektui – CBI turto valdytojui (toliau – ESI). Nuo to laiko ESI, kurią visiškai kontroliuoja Islandijos valstybė, perėmė reikalavimo teisių į SAT Holding valdymą.

(28)

2010 m. gegužės 3 d.SAT Holding pasinaudojo variantu perduoti 73,03 % savo turimų Sjóvá akcijų valstybei, kad grąžintų skolą. Nuo to laiko Sjóvá akcininkai buvo:

Įmonė	Nuosavybės dalis (%)
Íslandsbanki	9,30
SAT Holding	17,67
ESI (valstybė)	73,03

(29)

2010 m. birželio 16 d. Islandijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Islandijos kronomis suteiktos, bet su užsienio valiutų krepšeliu susietos paskolos, yra neteisėtos. Tai padarė poveikį Avant ir Askar Capital išleistų obligacijų, kurios buvo naudojamos Sjóvá rekapitalizavimui, vertei. Kad būtų išlaikytas Sjóvá kapitalas, 2010 m. liepos 28 d.Sjóvá, viena šalis, ir SAT Holding, ESI bei Íslandsbanki, kita šalis, pasirašė Turto perdavimo sutartį. Šia sutartimi (i) SAT Holding įsigijo Avant obligaciją už 2,1 mlrd. ISK (skirtumą su pradiniu 2,8 mlrd. ISK įkainojimu padengė Sjóvá) ir (ii) ESI bendrovei Sjóvá perdavė Landsvirkjun obligaciją, kuri buvo naudojama užtikrinti Askar Capital išleistą obligaciją.

(30)

Po to ESI įsigijo Avant obligaciją iš SAT Holding už 880 mln. ISK. Šios obligacijos nominalioji vertė sudarė 2 813 mln. ISK, tačiau ji buvo neapibrėžta, nes Avant obligacijos turėtojai tikėjosi atgauti tik 5–7 % obligacijos vertės po Avant likvidavimo. Tai atitiktų ESI įsigytos obligacijos vertę, sudarančią nuo 141 mln. ISK iki 197 mln. ISK. Todėl ESI sumokėjo dar 683–739 mln. ISK, kad stabilizuotų Sjóvá.

(31)

2010 m. gruodžio mėn. Avant kreditoriai patvirtino kompromisinį susitarimą su bendrove. Tuo metu Avant portfelis buvo vertinamas apie 13 mlrd. ISK. Pirmaeilė reikalavimo teisė į šį portfelį sudarė maždaug 15 mlrd. ISK. Todėl trečiaeilė portfelio užtikrinimo priemonė, kuri priklausė kartu Glitnir ir ESI, buvo bevertė.

3.2.3. Pardavimas SF1

(32)	2011 m. sausio 18 d.Stefnir hf. valdomas fondas SF1 slhf (SF1) sutiko įsigyti 52,4 % Sjóvá iš ESI už 4,9 mlrd. ISK. Gavus reguliavimo institucijos patvirtinimą, sandoris įvyko 2011 m. liepos 1 d.

(33)	Be to, SF1 buvo suteikta teisė pirkti likusį 20,63 % paketą iš ESI už 2,4 mlrd. ISK. Šia teise buvo pasinaudota 2012 m. liepos mėn.

(34)

Po šio sandorio Sjóvá akcininkai yra šie:

Įmonė	Nuosavybės dalis (%)
Íslandsbanki	9,30
SAT Holding	17,67
SF1	73,03

(35)	Taigi Islandijos valdžios institucijoms pavyko parduoti turimą Sjóvá akcijų paketą už bendrą 7,3 mlrd. ISK sumą. Ši suma prilygsta obligacijų, kurias Islandija panaudojo kaip savo įnašą į Sjóvá rekapitalizavimą, pradinei 11,6 mlrd. ISK vertei.

4. PAGRINDAS PRADĖTI FORMALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(36)

Savo sprendime pradėti procedūrą Institucija priėjo preliminarią išvadą, kad Islandijos valstybės dalyvavimas rekapitalizuojant Sjóvá yra pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Be to, Institucija išreiškė abejonių dėl to, ar šios priemonės atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį bei reikalavimus, išdėstytus Institucijos gairėse dėl finansų krizės.

(37)

Institucija konkrečiai pareiškė, kad Islandijos valdžios institucijos nepateikė informacijos, jog įrodytų, kad sistemingas poveikis, galėjęs būti po Sjóvá bankroto, būtų galėjęs pasiekti mastą, kuris būtų Islandijos ekonomikos didelis sutrikimas, apibrėžtas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte. Ji taip pat pareiškė, kad apie Sjóvá veiklą, sunkumų priežastis ir patį restruktūrizavimą buvo pateikta tik ribota informacija. Tokia informacija buvo nepakankama, kad Institucija galėtų įvertinti šią priemonę pagal 61 straipsnio 3 dalies b punktą ir ypač pagal Institucijos gairių dėl valstybės pagalbos skyrių apie finansinio pajėgumo atkūrimą ir restruktūrizavimo priemonių įvertinimą finansiniame sektoriuje esamos krizės sąlygomis, taikant valstybės pagalbos taisykles (toliau – Restruktūrizavimo gairės). (8)

5. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(38)	Institucijai pastabas pateikė šios suinteresuotosios šalys.

5.1. Sjóvá ir Islandsbanki pastabos

(39)	Institucijai pastabas pateikė pagalbos gavėja Sjóvá, taip pat vienas jos akcininkų Islandsbanki.

(40)	Sjóvá pastabose daugiausia pateikiama informacija apie restruktūrizavimo priemones, kurių ėmėsi naujoji bendrovės vadovybė, ir finansiniai bendrovės veiklos duomenys.

(41)

Savo pastabose Íslandsbanki įrodinėja, kad Islandijos valstybė, dalyvaudama rekapitalizuojant Sjóvá, elgėsi kaip rinkos ekonomikos investuotojas. Tačiau, jei Institucija prieitų nuomonės, kad sandoris buvo susijęs su valstybės pagalba, Íslandsbanki teigia, kad pagalba turi būti laikoma suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu. Pastabose ypač pabrėžiama šių priemonių svarba Islandijos finansų rinkai, privačių šalių (Glitnir ir Íslandsbanki) įnašas į rekapitalizavimą ir iki šiol buvęs sėkmingas Sjóvá restruktūrizavimas.

5.2. Konkurentų pastabos

(42)	Institucija taip pat gavo pastabų iš VIS ir TM. Abi jos yra Islandijos draudimo bendrovės, tiesiogiai konkuruojančios su Sjóvá.

(43)

Savo pastabose VIS įrodinėja, kad valstybės kišimasis tam, kad galėtų vykti Sjóvá rekapitalizavimas, turi būti laikomas valstybės pagalba. VIS konkrečiai nurodo, kad rinkos ekonomikos investuotojo principas netaikomas šio kišimosi atveju, atsižvelgiant į Sjóvá ir bendrai to meto Islandijos ekonominę padėtį, taip pat į kišimosi sąlygas. Šiomis aplinkybėmis joks privatus investuotojas nebūtų dalyvavęs rekapitalizuojant bendrovę. Be to, VIS įrodinėja, kad pagalba neturėtų būti skelbiama suderinama. Ypač nėra taikytinas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktas, nes Sjóvá žlugimas nebūtų sukėlęs didelių Islandijos ekonomikos sutrikimų. Todėl pagalba nebuvo reikalinga. Bet kuriuo atveju VIS įrodinėja, kad ši pagalba neatitinka Restruktūrizavimo gairių dėl to, kad nėra Restruktūrizavimo gairių, ir dėl neigiamo poveikio konkurencijai, įskaitant tai, kad Sjóvá gali taikyti agresyvias kainas.

(44)

Savo pastabose TM pažymi, kad Islandijos valdžios institucijų kišimasis į Sjóvá rekapitalizavimą nevyko rinkos sąlygomis, todėl turėtų būti laikomas valstybės pagalba. Dėl priemonių suderinamumo TM įrodinėja, kad šiam atvejui netaikytinos EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b ar c punkto išimtys. Kalbėdama apie EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, TM mano, kad juo reikia remtis ribotai ir jo negalima taikyti sprendžiant vienos bendrovės problemas. Be to, TM pastebi, kad draudimo bendrovė neturi būti laikoma sisteminės svarbos įmone ir todėl ją būtų galima saugiau likviduoti pagal esamą reguliavimo sistemą. Bet kuriuo atveju TM įrodinėja, kad pagalba Sjóvá nebuvo būtina, tikslinga ar proporcinga. Taip pat trūksta restruktūrizavimo plano, kuriame būtų numatytas pakankamas naštos pasidalijimas ir priemonės, ribojančios konkurencijos iškraipymą, ypač dėl Sjóvá nustatomų kainų.

6. ISLANDIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

(45)

Islandijos valdžios institucijos neginčija preliminarių Institucijos išvadų, kad Islandijos valstybės dalyvavimas kapitalizuojant Sjóvá yra valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Konkrečiai jos neginčija Institucijos preliminarios išvados, kad rinkos ekonomikos investuotojo principas netaikytinas. Islandija taip pat neginčija to, kad ESI įvykdytas Avant obligacijos atpirkimas per SAT Holding galėjo turėti valstybės pagalbos Sjóvá elementą.

(46)

Tačiau Islandijos valdžios institucijos įrodinėja, kad valstybės pagalba yra suderinama su EEE susitarimu, remiantis jo 61 straipsnio 3 dalies b punktu, nes reikėjo įsikišti, norint atitaisyti didelius susitariančiosios šalies ekonomikos sutrikimus. Jos paaiškina sunkią ekonominę Islandijos padėtį, buvusią priemonės taikymo metu. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. labai nuvertėjus Islandijos kronai ir 2008 m. spalio mėn. žlugus visiems trims didžiausiems bankams, Islandija patyrė didžiausią ekonominę krizę savo pastarojo meto istorijoje. Islandijos Vyriausybė turėjo imtis drąsių žingsnių, kad apsaugotų šalies finansų sistemą nuo visiško žlugimo su nenumatytomis pasekmėmis Islandijos visuomenei. Priemonės taikymo metu Islandijos finansų sistemoje tvyrojo sumaištis, apskritai trūko pasitikėjimo finansų įstaigomis.

(47)

Būdama viena iš trijų didžiausių Islandijos draudimo bendrovių, Sjóvá yra sisteminės svarbos Islandijos finansų sistemai įmonė. Žlugus Sjóvá, ne tik didelė dalis Islandijos gyventojų būtų likusi be draudimo ir netekusi draudimo išmokų tuo metu, kai Islandijai jau ir taip teko įveikti didelius socialinius sunkumus, bet ir toliau mažėtų pasitikėjimas finansų sistemos įstaigomis ir būtų plitęs finansų krizės užkratas į draudimo sektorių. Visuomenės pasitikėjimas Islandijos draudimo sektoriumi buvo labai sumažėjęs dar 2009 m. pradžioje, nes ne tik Sjóvá, bet ir kitų dviejų didžiųjų draudimo bendrovių savininkus perėmė jų atitinkamų patronuojančiųjų bendrovių kreditoriai. Todėl, žlugus Sjóvá, greičiausiai būtų įvykusi finansų rinkos krizė, kuri iš bankininkystės sektoriaus būtų išplitusi į draudimo sektorių.

(48)

Šiai analizei pritaria FME, kuri pažymi, kad Sjóvá bankroto padariniai šalies ekonomikai būtų buvę labai sunkūs. Pasitikėjimas finansų rinka ir bendrai ekonomika labai sumažėjo 2008 m. spalio mėn. žlugus Islandijos bankams. Likusios įstaigos ir pasitikėjimas finansų įstaigomis buvo labai silpni. Sjóvá tęstinis egzistavimas buvo svarbus Islandijos finansų rinkos veikimui. Bankrotas būtų turėjęs šalutinį poveikį ne gyvybės ir gyvybės draudimo rinkoms bendrai. Tai būtų trukdę nuolatiniam Islandijos valdžios institucijų darbui atkurti finansų rinkas.

(49)

Dėl būtino restruktūrizavimo apimties Islandijos valdžios institucijos įrodinėja, kad Institucija turi atsižvelgti į tai, jog Sjóvá finansiniai sunkumai atsirado išimtinai dėl bendrovės neteisėtos investicinės veiklos ir sandorių su buvusiu savininku Milestone. Taip atsitiko dėl to, kad trūko tinkamos rizikos kontrolės ir bendrovės valdymo. Tai nesusiję su kasdieniu draudimo verslu, kurį šiandien tęsia Sjóvá. Sjóvá draudimo verslo pajėgumas ne tik atsispindi finansinėse restruktūrizavimo plano prognozėse, bet jį taip pat patvirtina FME. Be to, privataus trečiosios šalies investuotojo noras įsigyti didžiąją bendrovės akcijų dalį iš valstybės liudija, kad rinka laiko Sjóvá pajėgia. Šio sandorio rezultatas taip pat buvo tas, kad Islandija atgavo didžiąją pagalbos dalį.

(50)

Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad ankstesni Sjóvá savininkai prarado visas investicijas ir kad Glitnir bei Íslandsbanki dalyvavo rekapitalizuojant bendrovę. Be to, Sjóvá prisideda prie restruktūrizavimo tuo, kad mažina išlaidas ir atkuria savo kapitalą iš nepaskirstytojo pelno. Todėl didelę naštą pasidalija Sjóvá akcininkai ir pati bendrovė.

(51)

Dėl kompensacinių priemonių poreikio Islandijos valdžios institucijos įrodinėja, kad neturėtų reikėti tolesnių struktūrinių priemonių, nes po restruktūrizavimo Sjóvá balansas jau sumažėjo apie 70 % ir bet koks pardavimas pagrindinės veiklos segmentuose keltų pavojų pajėgumui. Islandijos valdžios institucijos taip pat pažymi, kad Sjóvá atitinka mažosios ir vidutinės įmonės kriterijus, todėl dar labiau sumažėja kompensacinių priemonių būtinybė. Galiausiai jos įrodinėja, kad siūlomi įsipareigojimai dėl Sjóvá veiksmų ir reguliavimo pakeitimo yra tinkami siekiant iki minimumo sumažinti konkurencijos iškraipymą.

(52)	Reaguodamos į trečiųjų šalių VIS ir TM pastabas, Islandijos valdžios institucijos daugiausia remiasi anksčiau pateiktomis pastabomis ir pateikia daugiau ekonominių duomenų.

7. RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

(53)	2011 m. spalio 3 d. Islandijos valdžios institucijos pateikė pirmą Sjóvá restruktūrizavimo planą. Vėliau šis planas buvo atnaujintas 2012 m. balandžio 13 d. ir 2013 m. gegužės 28 d.

(54)

Restruktūrizavimo plane sprendžiami pajėgumo, naštos pasidalijimo ir konkurencijos iškraipymo ribojimo klausimai. Pagal restruktūrizavimo planą Sjóvá turi sumažinti bendrą savo investicijų portfelio rizikos profilį, pagerinti savo investavimo ir rizikos valdymo procedūras, patobulinti bendrovės valdymą ir padidinti pelningumą.

7.1. Finansinės prognozės

(55)

Islandijos valdžios institucijos pateikė išsamias Sjóvá finansinę informaciją ir finansines prognozes iki 2016 m., įskaitant vieną pagrindinį atvejį ir tris nepalankiausių aplinkybių scenarijus. Nors restruktūrizavimo laikotarpis trunka tik iki 2014 m. pabaigos, Islandijos valdžios institucijos pateikė papildomus planavimo duomenis 2015 m. ir 2016 m. Tai ypač padeda Institucijai vertinti nepalankiausių aplinkybių atvejus, kuriuose atsižvelgiama į Islandijos rinkai būdingus nepalankiausių aplinkybių įvykius ir poveikį laikotarpiui po restruktūrizavimo.

(56)

Visuose keturiuose scenarijuose buvo pateiktos 2013–2016 m. laikotarpio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, infliacijos, rinkos dalies plėtros, indeksuojamų valstybės obligacijų grąžos, vertybinių popierių pelningumo, nuosavo kapitalo rizikos priedo ir paskirstymo, taip pat Sjóvá išmokų ir įmokų bei išlaidų ir įmokų santykių prognozės.

7.1.1. Pagrindinis atvejis

(57)

Pagrindinio atvejo scenarijuje finansinės prognozės grindžiamos penkerių metų Islandijos ekonomikos BVP augimo ir infliacijos prognozėmis, paskelbtomis Islandijos statistikos institucijos 2012 m. kovo 30 d. ir atnaujintomis 2013 m. gegužės 28 d. remiantis faktiniais Sjóvá rezultatais ir faktiniais Islandijos ekonomikos 2012 m. duomenimis. Pagrindiniame atvejyje konkrečiai prognozuojama, kad ekonomika augs vidutiniškai, infliacija mažės ir palūkanų normos išliks vienodos, taip pat kad Sjóvá rinkos dalys bus pastovios.

Pagrindinis atvejis: prognozės

	2012	2013	2014	2015	2016
BVP augimas	1,6 %	2,5 %	2,8 %	2,8 %	2,7 %
Infliacija	4,2 %	3,4 %	2,5 %	2,5 %	2,5 %
Sjóvá rinkos dalis	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Indeksuojamos valstybės obligacijos	2,5 %	2,5 %	2,5 %	2,5 %	2,5 %
Reali vertybinių popierių pelningumo norma	1 %	1 %	1 %	1 %	1 %
Nuosavo kapitalo rizikos priedas	5 %	5 %	5 %	5 %	5 %
Nuosavo kapitalo paskirstymas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išmokų ir įmokų santykis be perdraudimo	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išlaidų ir įmokų santykis be perdraudimo	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

(58)

Pagrindinio atvejo prognozuojamų pelno ir nuostolių ataskaita bei balansas pateikti šioje lentelėje.

Pagrindinis atvejis: pelno ir nuostolių ataskaita (mln. ISK)

	2012	2013	2014	2015	2016
Gautos įmokos	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išmokėtos išmokos	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Kitos pajamos	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Veiklos išlaidos	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Draudimo veiklos pelnas ir nuostoliai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Investicinės pajamos	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Pajamos neatskaičius mokesčių ir nusidėvėjimas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Prestižo amortizacija	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Pelnas neatskaičius mokesčių	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Pajamų mokesčiai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Pelnas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

Pagrindinis atvejis: balansas (mln. ISK)

	2012	2013	2014	2015	2016
Turtas:	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Veikloje naudojamas turtas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Prestižas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Kitas nematerialusis turtas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Mokesčių atskaitymas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Vertybiniai popieriai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Perdraudimo turtas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Gautinos sumos	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Grynieji pinigai ir grynųjų pinigų ekvivalentai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Visas turtas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Nuosavybė:	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Nuosavybė laikotarpio pradžioje	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Metų pelnas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Dividendai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Visa nuosavybė	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Įsipareigojimai:	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Techniniai rezervai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Gyvybės draudimo techniniai rezervai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Mokėtinos sumos	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Visi įsipareigojimai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Nuosavybė ir įsipareigojimai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

(59)

Pagrindinio atvejo svarbiausių finansinių santykinių dydžių prognozės pateiktos šioje lentelėje.

Pagrindinis atvejis: svarbiausi finansiniai santykiniai dydžiai

	2012	2013	2014	2015	2016
Koreguotas mokumas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Kapitalo grąža	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

(60)	Restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje prognozuojama Sjóvá kapitalo grąža sieks apie […] % pagal pagrindinio atvejo scenarijų.

7.1.2. Nepalankiausių aplinkybių atvejis: dvigubas nuosmukis

(61)

Islandijos valdžios institucijos pateikė dvigubą nuosmukį imituojantį nepalankiausių aplinkybių scenarijų. 2013–2016 m. BVP prognozėje numatomas tolesnis nuosmukis ir aukštesnė infliacija. Kita prognozuojama nepalankiausia aplinkybė ta, kad palūkanų normos nekinta, o nuosavo kapitalo rizikos priedas tampa neigiamas. Taigi pagal dvigubo nuosmukio scenarijų prognozuojamas didelis nuosmukis kartu su kitomis nepalankiausiomis aplinkybėmis.

Dvigubo nuosmukio nepalankiausių aplinkybių atvejis: prognozės

	2012	2013	2014	2015	2016
BVP augimas	1,6 %	1,2 %	-6,6 %	-4,0 %	2,6 %
Infliacija	4,2 %	12,4 %	12,0 %	5,4 %	4,0 %
Sjóvá rinkos dalis	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Indeksuojamos valstybės obligacijos	2,5 %	2,5 %	2,5 %	2,5 %	2,5 %
Reali vertybinių popierių pelningumo norma	1 %	1 %	1 %	1 %	1 %
Nuosavo kapitalo rizikos priedas	5 %	5 %	-70 %	-7,9 %	5 %
Nuosavo kapitalo paskirstymas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išmokų ir įmokų santykis be perdraudimo	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išlaidų ir įmokų santykis be perdraudimo	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

Dvigubo nuosmukio nepalankiausių aplinkybių atvejis: finansinės ataskaitos (mln. ISK, nebent būtų nurodyta kitaip)

	2012	2013	2014	2015	2016
Draudimo veiklos pelnas ir nuostoliai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Visas pelnas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Koreguotas mokumas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Kapitalo grąža	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

7.1.3. Nepalankiausių aplinkybių atvejis: kapitalo kontrolė

(62)

Islandijos valdžios institucijos pateikė kapitalo kontrolę imituojantį nepalankiausių aplinkybių scenarijų. Šiame nepalankiausių aplinkybių bandyme prognozuojama, kad 2014 m. Islandijoje bus panaikinta kapitalo kontrolė. Todėl ISK nuvertėja iki esamos vertės užsienyje, kuri yra apie 30 % mažesnė už oficialų keitimo kursą. Dėl to didėja infliacija. Ši aukštesnė infliacija didina nuostolių koeficientą. Manoma, kad reali palūkanų norma didės iki 6,5 %, o nuosavo kapitalo rizikos priemoka sieks -50 % dėl kapitalo perkėlimo.

Kapitalo kontrolės nepalankiausių aplinkybių atvejis: prognozės

	2012	2013	2014	2015	2016
BVP augimas	1,6 %	2,5 %	2,8 %	2,8 %	2,7 %
Infliacija	4,2 %	3,4 %	2,5 %	10,5 %	5 %
Sjóvá rinkos dalis	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Indeksuojamos valstybės obligacijos	2,5 %	2,5 %	6,5 %	6,5 %	6,5 %
Reali vertybinių popierių pelningumo norma	1 %	1 %	1 %	1 %	1 %
Nuosavo kapitalo rizikos priedas	5 %	5 %	-50 %	5 %	5 %
Nuosavo kapitalo paskirstymas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išmokų ir įmokų santykis be perdraudimo	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išlaidų ir įmokų santykis be perdraudimo	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

Kapitalo kontrolės nepalankiausių aplinkybių atvejis: finansinės ataskaitos (mln. ISK, nebent būtų nurodyta kitaip)

	2012	2013	2014	2015	2016
Draudimo veiklos pelnas ir nuostoliai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Visas pelnas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Koreguotas mokumas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Kapitalo grąža	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

7.1.4. Nepalankiausių aplinkybių atvejis: II šaltos žiemos

(63)

Islandijos valdžios institucijos pateikė II šaltas žiemas imituojantį nepalankiausių aplinkybių scenarijų. Šiame nepalankiausių aplinkybių atvejyje pakeičiamas pagrindinis atvejis, numatant dvi išskirtinai šaltas žiemas. Dėl to žymiai išauga didelė dalis nuostolių (ypač dėl transporto priemonių avarijų), kurie palyginti nedideli ir dėl to jų nedengia perdraudimas. Prognozuojama, kad nuostolių suma bus lygi 100 % įmokų.

II šaltų žiemų nepalankiausių aplinkybių atvejis: prognozės

	2012	2013	2014	2015	2016
BVP augimas	1,6 %	2,5 %	2,8 %	2,8 %	2,7 %
Infliacija	4,2 %	3,4 %	2,5 %	2,5 %	2,5 %
Sjóvá rinkos dalis	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Indeksuojamos valstybės obligacijos	2,5 %	2,5 %	2,5 %	2,5 %	2,5 %
Reali vertybinių popierių pelningumo norma	1 %	1 %	1 %	1 %	1 %
Nuosavo kapitalo rizikos priedas	5 %	5 %	5 %	5 %	5 %
Nuosavo kapitalo paskirstymas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išmokų ir įmokų santykis be perdraudimo	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Išlaidų ir įmokų santykis be perdraudimo	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

II šaltų žiemų nepalankiausių aplinkybių atvejis: finansinės ataskaitos (mln. ISK, nebent būtų nurodyta kitaip)

	2012	2013	2014	2015	2016
Draudimo veiklos pelnas ir nuostoliai	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Visas pelnas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Koreguotas mokumas	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Kapitalo grąža	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)

7.1.5. Nepalankiausių aplinkybių atvejai: išvados

(64)

Visuose trijuose nepalankiausių aplinkybių scenarijuose mokumo santykis išlieka geras per visą restruktūrizavimo laikotarpį ir Sjóvá veikla būtų pelninga, išskyrus konkrečius nepalankiausių aplinkybių įvykius tam tikrais metais. Tačiau remiantis papildomais 2015 m. ir 2016 m. planavimo duomenimis, Sjóvá po to vėl greitai taptų pelninga šiomis aplinkybėmis.

7.2. Restruktūrizavimo priemonių aprašymas

(65)	Sjóvá restruktūrizavimą sudaro keletas struktūrinių ir veiklos priemonių, kurios aprašytos toliau.

7.2.1. Draudimo veiklos atskyrimas ir investicijų užbaigimas

(66)

Kaip nurodyta prieš tai, pagrindinės problemos, dėl kurių Sjóvá patyrė finansinių sunkumų, atsirado dėl investicinių sprendimų ir grupės vidaus paskolų, kuriuos vykdė bendrovės ankstesnė savininkė Milestone. Todėl Sjóvá investiciniame portfelyje atsirado rimtų sunkumų. Dėl šios priežasties vienas pagrindinių žingsnių restruktūrizuojant Sjóvá buvo jos veiklos perkėlimas į naują bendrovę (vėliau pervadintą į Sjóvá) ir paveldėto investicijų portfelio užbaigimas 2009 m. vasarą.

7.2.2. Bendrovės valdymo ir kontrolės struktūrų pasikeitimas

(67)	2010 m. įsigaliojo naujas Islandijos draudimo veiklos įstatymas. Jame numatytos griežtesnės bendrovių valdymo taisyklės ir kiti draudimo bendrovių kontrolės mechanizmai.

(68)

Aktualūs pakeitimai yra šie:

—	Draudimo bendrovės valdybos narys negali būti kitos finansų įstaigos ar draudimo bendrovės valdybos nariu. FME gali daryti išimčių patronuojamųjų įmonių atveju.

—	Kiekvienas generalinis direktorius ar valdybos narys turi laikyti FME rengiamus egzaminus, kad būtų įvertintos šių asmenų kvalifikacija ir žinios. FME gali atsisakyti patvirtinti draudimo bendrovės valdybos nariu ar generaliniu direktoriumi asmenis, kurie neišlaiko šio egzamino.

—	Valdyba turi nustatyti valdymo taisykles, vidaus patikros taisykles, vidaus audito taisykles, finansinės veiklos ir procedūrų taisykles, visų rūšių skolinimo veiklos taisykles ir procedūras, taip pat taisykles ir procedūras dėl verslo reikalų tvarkymo su susijusiomis šalimis.

—	Valdyba turi nustatyti prekybos finansinėmis priemonėmis, kurią bendrovėje vykdo pati bendrovė ir asmeniškai valdybos nariai, generalinis direktorius bei bendrovės nustatyti vadovaujantys pareigūnai, taisykles.

—	FME nustato taisykles, taikomas visų rūšių premijų sistemos, kurios yra draudimo bendrovių atlyginimų išmokų dalis.

—	Valdyba turi nustatyti privalomas specialias taisykles investavimo procedūroms ir investicinei veiklai, jei bendrovė ketina investuoti į finansines priemones, kurios nekotiruojamos registruotoje biržoje.

—	Valdyba turi nustatyti privalomas taisykles nekilnojamajam turtui, kuris skirtas tik investicijoms, o ne naudoti pačios bendrovės reikmėms.

—	Visas pagal įstatymą reikalaujamas, prieš tai nurodytas taisykles reikia pateikti FME peržiūrai ir patvirtinimui.

(69)

Sjóvá įgyvendino aktualius teisės aktų pakeitimus. Laikydamasi naujųjų reguliavimo reikalavimų, Sjóvá valdyba priėmė sprendimą dėl investavimo taisyklių; visus šių taisyklių pakeitimus turi patvirtinti FME. Sjóvá valdyba nustatė ir 2011 m. balandžio 4 d. pasirašė įmonės valdymo taisykles bei pateikė jas FME. Generalinis direktorius taip pat nustatė ir pasirašė taisykles, apibrėžiančias ir nustatančias minimalią pagrindinių darbuotojų kvalifikaciją.

(70)

Be to, 2010 m. balandžio mėn. Sjóvá įsteigė naują Rizikos ir analizės skyrių. Šis skyrius tiesiogiai pavaldus generaliniam direktoriui, jam vadovauja kvalifikuotas aktuaras ir jame dirba dar šeši darbuotojai. Šio skyriaus tikslas yra:

—	būti atsakingam už reguliavimo ir riziką ribojančios valdymo procedūros parengimą ir įgyvendinimą Sjóvá gyvybės ir ne gyvybės draudimo verslo segmentuose,

—	analizuoti Sjóvá visų klasių draudimo rezultatus,

—	teikti tarifų įvertinimo ataskaitas ir jo pataisas,

—	būti atsakingam už tikslų visų draudimo verslo klasių tarifų įvertinimą,

—	Sjóvá taikyti visas procedūras, susijusias su rizikos valdymu,

—	reguliariai analizuoti technines nuostatas ir būti atsakingam už tikslų išmokų rezervo sudarymą,

—	atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis bei savo rizikos ir mokumo įvertinimą,

—	būti atsakingam už II mokumo įgyvendinimą ir II mokumo reikalavimų taikymą Sjóvá,

—	generaliniam direktoriui ir valdybai teikti reguliarias ataskaitas visais klausimais, susijusiais su rizikos valdymu,

—	bendrauti su finansų priežiūros institucija ir pranešti jai apie visus reikalus dėl rizikos valdymo ir techninius rezultatus bei teikti pagal įstatymus reikalaujamas ataskaitas.

(71)	Galiausiai valdyba įsteigė vidaus audito komitetą pagal įstatymų reikalavimus.

7.2.3. Kitos pajėgumo priemonės

(72)

Sjóvá įgyvendino priemones, skirtas didinti jos draudimo verslo pelno normą ir mažinti išlaidas. Šios priemonės apima atlyginimų mažinimą, rinkodaros ir kitų veiklos išlaidų mažinimą, taip pat griežtų taisyklių teikti draudimo pasiūlymus įgyvendinimą. Be to, šiuo metu darbuotojams nėra jokių atlyginimų premijų sistemų. Galiausiai Sjóvá nutraukė perdraudimo veiklą, kurią vykdydama anksčiau ji įgijo tarptautinį draudimo rizikos portfelį.

(73)

Šių priemonių tikslas – užtikrinti, kad sudėtinis sąnaudų rodiklis būtų mažesnis kaip 100 %, t. y. kad draudimo verslas pats save išlaikytų ir nebūtų netinkamai rizikuojama investicinėje veikloje. Pritaikiusi šias priemones, Sjóvá sugebėjo pagerinti savo sudėtinį sąnaudų rodiklį nuo 114,4 % 2005 m. iki 95,6 % 2010 m. Pagal pagrindinio atvejo prognozes šis rodiklis išliks mažesnis kaip 100 % iki 2016 m.

7.3. Įsipareigojimai

(74)	Kaip nurodyta priede, Islandijos Vyriausybė ir Sjóvá įsipareigojo taikyti draudimo kainų apribojimus kai kuriems verslo klientams, taip pat draudimus tam tikrai įsigijimų ir reklamos veiklai.

(75)	Islandijos valdžios institucijos taip pat įsipareigojo padaryti kai kuriuos reguliavimo pakeitimus draudimo rinkos veikloje, kaip nustatyta priede.

II. VERTINIMAS

1. VALSTYBĖS PAGALBA

(76)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje teigiama taip:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai“.

(77)

Institucija turi įvertinti šias 18 punkte nurodytas priemones:

1.	Islandijos valstybė prisidėjo prie Sjóvá rekapitalizavimo, perduodama savo turimas obligacijas įmonei SAT Holding, nepriklausomo eksperto įkainotas 11,6 mlrd. ISK (maždaug 76 mln. EUR), kurios turėjo būti panaudotos kaip Sjóvá nuosavas kapitalas.

Islandijos valstybė taip pat sutiko padidinti Glitnir garantijos, skirtos Avant išleistai obligacijai, eiliškumą nuo 4-o iki 3-io, kad Glitnir galėtų padaryti įnašą į Sjóvá kapitalą. Kadangi po Islandijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties Avant obligacija neteko didžiosios dalies savo vertės, Islandijos valstybė (per ESI) 2010 m. liepos 28 d. sudarė Turto perdavimo sutartį. Po šios sutarties ESI sumokėjo dar 683–739 mln. ISK stabilizuoti Sjóvá, įsigydama Avant obligaciją iš SAT Holding už 880 mln. ISK.

(78)	Toliau šios priemonės bus vadinamos rekapitalizavimo priemonėmis.

1.1. Valstybės išteklių buvimas

(79)	Institucija jau Sprendime pradėti procedūrą padarė preliminarią išvadą, kad yra aišku, jog rekapitalizavimo priemonės buvo finansuotos valstybės ištekliais, kuriuos suteikė Islandijos valstybė.

(80)

Kalbant apie antrąją rekapitalizavimo priemonę, Islandijos valstybė už vėliau iš SAT Holding įsigytą Avant obligaciją taip pat sumokėjo iš savo išteklių. Be to, sustiprinus Glitnir garantiją Avant obligacijos atžvilgiu, sumažėjo tikimybė, kad valstybė susigrąžins mokėjimą už obligaciją, todėl sumažėjo jos reikalavimo teisės vertė. Taigi šis sumažėjimas taip pat padarė poveikį valstybės ištekliams.

(81)	Todėl Institucija daro išvadą, kad valstybės ištekliai buvo naudojami Sjóvá skirtoms abiem rekapitalizavimo priemonėms.

1.2. Pirmenybė tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai

(82)	Kad priemonė būtų valstybės pagalba, ji turi tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai teikti išskirtinių privalumų.

(83)	Rekapitalizavimo priemonių tikslas buvo užtikrinti, kad Sjóvá galėtų atitikti minimalius kapitalo reikalavimus pagal įstatymą, ir taip leisti bendrovei toliau veikti draudimo versle.

(84)

Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad valstybė dalyvavo rekapitalizuojant Sjóvá draudimo verslą, nes Glitnir ir Íslandsbanki pačios neturėjo lėšų suteikti reikiamą kapitalą ir nebuvo galima rasti jokio kito privataus investuotojo, kuris norėtų tai padaryti. Tai patvirtina Sprendime pradėti procedūrą Institucijos pateiktą poziciją, kad Islandijos valstybė neveikė kaip rinkos investuotojas, dalyvaudama rekapitalizuojant Sjóvá.

(85)	Todėl Institucija daro išvadą, kad rekapitalizavimo priemonės suteikė Sjóvá privalumą. Šis privalumas yra aiškiai išskirtinis, nes priemonės buvo skirtos tik Sjóvá.

(86)

Valstybės pagalbos dalis atitinka nuosavą kapitalą, kurio Sjóvá nebūtų gavusi nedalyvaujant valstybei, t. y. pradinę 11,6 mlrd. ISK sumą, kuria prisidėjo Islandijos valstybė, ir vėlesnį ESI įnašą, sudariusį 683–739 mln. ISK pagal 2010 m. liepos 28 d. Turto perdavimo sutartį. Taigi Institucija vertina, kad pagalbos dalis sudaro apie 12,3 mlrd. ISK.

1.3. Konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių prekybai

(87)

Rekapitalizavimo priemonės stiprina Sjóvá padėtį, lyginant su esamais (ar galimais) konkurentais Islandijoje ir kitose EEE valstybėse. Kaip nurodyta prieš tai, Sjóvá – tai bendrovė, veikianti draudimo rinkoje, kuri atvira tarptautinei konkurencijai Europos ekonominėje erdvėje. Nors šiuo metu Islandijos finansų rinkos yra gana izoliuotos, ypač dėl kapitalo kontrolės, tarptautinė prekyba draudimo paslaugomis tebeegzistuoja ir didės kai kapitalo kontrolė bus panaikinta. Todėl rekapitalizavimo priemonės iškraipo konkurenciją taip, kad daromas poveikis susitariančiųjų šalių prekybai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

1.4. Išvada dėl valstybės pagalbos buvimo

(88)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta prieš tai, Institucija daro išvadą, kad rekapitalizavimo priemonės yra valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2. PROCEDŪRINIAI REIKALAVIMAI

(89)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 punktą „ELPA priežiūros institucija turi būti informuojama apie bet kokius ketinimus suteikti pagalbą arba ją pakeisti prieš pakankamai laiko, kad ji galėtų pateikti pastabas (…). Suinteresuotoji valstybė negali įgyvendinti savo pasiūlytos priemonės tol, kol ta tvarka nebuvo priimtas galutinis sprendimas“.

(90)

Islandijos valdžios institucijos nepranešė apie rekapitalizavimo priemones Institucijai prieš jų įgyvendinimą. Todėl Institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 punktą. Dėl to pagalbos priemonės buvo suteiktos neteisėtai.

3. PAGALBOS SUDERINAMUMAS

(91)	Pradžioje Institucija pažymi, kad yra neginčytina tai, jog be valstybės kišimosi Sjóvá būtų patyrusi bankrotą, nes ji nebūtų galėjusi atitikti kapitalui keliamų reguliavimo reikalavimų. Todėl Sjóvá buvo sunkumus patirianti įmonė pirmosios rekapitalizavimo priemonės metu.

(92)	Institucija taip pat pastebi, kad Islandijos valdžios institucijos įrodinėja, jog Sjóvá skirtoms rekapitalizavimo priemonėms taikoma išimtis, nustatyta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte, ir kad jos atitinka Institucijos išleistų Restruktūrizavimo gairių reikalavimus.

3.1. Teisinis suderinamumo vertinimo pagrindas: EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktas ir Institucijos išleistos Restruktūrizavimo gairės

(93)

Nors valstybės pagalba, skiriama tokioms sunkumus patiriančioms įmonėms kaip Sjóvá, paprastai vertinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktas leidžia naudoti valstybės pagalbą „kurios nors EB valstybės narės ar ELPA valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

3.1.1. EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkto taikymas

(94)	Kaip nurodyta prieš tai, Islandijos valdžios institucijos suteikė pradines Sjóvá rekapitalizavimui reikalingas lėšas 2009 m. liepos 8 d. obligacijų perdavimo sutartimi.

(95)

Tuo metu Islandijos ekonomika vis dar buvo stipriai veikiama finansų krizės. Ypač buvo likviduojami didieji bankai, Vyriausybė ėmė taikyti kapitalo kontrolę, labai išaugo infliacija ir Islandija turėjo įgyvendinti griežtą taupymo programą, kuri buvo viena iš jos rezervinio susitarimo su Tarptautiniu valiutos fondu ir šio fondo paskolos sąlygų. Šiame konkrečiame kontekste FME įspėjo dėl sunkių Sjóvá žlugimo pasekmių Islandijos ekonomikai ir visuomenei, įskaitant sistemingo poveikio finansų rinkoms pavojų. (9)

(96)	Institucija pažymi, kad sisteminis vienos bendrovės žlugimo poveikis draudimo sektoriuje paprastai yra mažiau tikėtinas negu bankininkystės sektoriuje. Tačiau šiuo atveju Sjóvá bankroto poveikį reikia vertinti atsižvelgiant į didelę finansų ir ekonominę krizę, kurią Islandija patyrė 2008–2009 m.

(97)	Institucija pritaria Islandijos valdžios institucijų analizei, pagal kurią tol, kol nebus atkurtas pasitikėjimas finansų sistema, galimas tokios krizės poveikis galėtų neapsiriboti tik Sjóvá ir net finansų sistema.

(98)	Todėl Institucija mano, kad valstybės dalyvavimas rekapitalizuojant bendrovę 2009 m. liepą gali būti laikomas ketinimu atitaisyti didelį Islandijos ekonomikos sutrikimą.

3.1.2. Restruktūrizavimo gairių taikymas

(99)	Institucijos išleistos Restruktūrizavimo gairės nustato valstybės pagalbos taisykles, taikomas finansų krizę patiriančių finansų įstaigų restruktūrizavimui.

(100)

Pagal Restruktūrizavimo gaires, kad finansų įstaigos restruktūrizavimas būtų suderinamas su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu finansų krizės kontekste, reikia, kad:

—	jo rezultatas būtų įmonės pajėgumo atkūrimas,

—	būtų pakankamas paties pagalbos gavėjo įnašas (naštos pasidalijimas),

—	būtų pakankamos konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės.

(101)

Taigi Institucija, remdamasi pateiktu Sjóvá restruktūrizavimo planu, toliau turi įvertinti, ar šie kriterijai tenkinami ir ar prieš tai aprašytos pagalbos priemonės yra suderinama restruktūrizavimo pagalba.

3.2. Pajėgumo atkūrimas

(102)

Institucija nustatė šias Sjóvá sunkumų priežastis, dėl kurių prireikė valstybės kišimosi: (i) netinkama investavimo praktika; (ii) nepakankamas įmonės ir rizikos valdymas; (iii) nepakankamas draudimo produktų pelningumas.

(103)

Restruktūrizavimo plane nagrinėjamos šios sunkumų priežastys ir kiti bendrovės rizikos veiksniai.

3.2.1. Restruktūrizavimo priemonių vertinimas – draudimo veiklos atskyrimas ir investicijų užbaigimas

(104)

Perkėlus Sjóvá draudimo veiklą į naują bendrovę, draudimo verslui nebeliko rizikos, kylančios iš paveldėto investicijų portfelio. Ši priemonė leido Sjóvá po restruktūrizavimo vėl skirti pagrindinį dėmesį draudimo veiklai.

(105)

Institucija mano, kad po šio perkėlimo Sjóvá paveldėtas investicijų portfelis, kuris yra užbaigiamas atskirame subjekte, daugiau nebekelia per didelės rizikos.

3.2.2. Restruktūrizavimo priemonių vertinimas – įmonės ir rizikos valdymo gerinimas

(106)

Institucija pastebi, kad Sjóvá įgyvendino 2010 m. įsigaliojusio Islandijos draudimo veiklos įstatymo reikalavimus, kuriuos sudaro griežtesnės taisyklės dėl bendrovių valdymo ir kiti kontrolės mechanizmai. Šie pakeitimai stiprina Sjóvá bendrovės valdymą ir numato FME priežiūrą, įskaitant investavimo politikos priežiūrą.

(107)

Be to, Sjóvá įsteigė Rizikos ir analizės skyrių, skirdama dideles lėšas gerinti rizikos valdymą ir veiklos priežiūrą, taip pat vidaus audito komitetą. Be to, ji oficialiai įformino esmines politikas, pvz., dėl draudimo kainų ir investicijų. Siekiant užtikrinti atitiktį reikalavimams, reguliariai stebima, kaip darbuotojai laikosi šių politikų.

(108)

Galiausiai Institucija pažymi, kad ankstesnio akcininko Milestone paskirti generalinis direktorius ir valdyba buvo pakeisti 2009 m.

(109)

Institucija yra tos nuomonės, kad nurodytosios priemonės yra tinkamos spręsti bendrovės ir rizikos valdymo problemas, prisidėjusias prie Sjóvá finansinių sunkumų.

3.2.3. Restruktūrizavimo priemonių vertinimas – pelningumo priemonės

(110)

Institucija pažymi Sjóvá priemones, taikytas didinti bendrovės pelningumą, siekiant pagerinti pelno normą ir sumažinti išlaidas. Pritaikiusi šias priemones, Sjóvá sugebėjo žymiai pagerinti savo sudėtinį sąnaudų rodiklį ir vykdyti draudimo veiklą pelningai. Restruktūrizavimo plane numatyta toliau gerinti pelningumą.

(111)

Institucija mano, kad šios priemonės turėtų sudaryti galimybę Sjóvá draudimo verslą vykdyti pelningai ir sumažinti priklausomybę nuo investavimo grąžos, tokiu būdu leidžiant Sjóvá išlaikyti labiau riziką ribojančią investavimo politiką. Kartu priemonės turėtų padėti Sjóvá stiprinti savo nuosavą kapitalą, ypač tuo atveju, jei būtų nepalankūs įvykiai, įskaitant imituojamuosius pateiktuose nepalankiausių aplinkybių atvejuose.

3.2.4. Finansinių prognozių vertinimas

(112)

Kaip reikalaujama Restruktūrizavimo gairių 13 punkte, Islandijos valdžios institucijos pateikė finansines prognozes, apimančias pagrindinio atvejo scenarijų ir tris nepalankiausių aplinkybių atvejų scenarijus.

(113)

Restruktūrizavimo plane pateiktos finansinės prognozės pagrindiniame atvejyje grindžiamos prognozėmis, kurios yra pakankamai protingos ir nuosaikios. Pagal pagrindinio atvejo scenarijų Sjóvá gautų pelną ir konsoliduotų nuosavą kapitalą per visą planavimo laikotarpį. Šiame scenarijuje Sjóvá kapitalo grąža sudaro apie […] % restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje ir panašu, kad tai atitinka esamus šio sektoriaus rinkos reikalavimus. Be to, prognozuojamas Sjóvá sudėtinis sąnaudų rodiklis išliks mažesnis kaip 100 %. Tai rodo, kad draudimo veikla išliks pelninga ir Sjóvá nereikia taikyti jokios per daug rizikingos investavimo strategijos, kad gautų pakankamą grąžą.

(114)

Institucija neginčija to, kad nepalankiausių aplinkybių atvejų prognozėse nepalankumo lygis yra pakankamas, kad būtų galima įvertinti Sjóvá pajėgumą išlikti mokia. Pagal gautas finansines prognozes Sjóvá išliktų moki per visą planavimo laikotarpį pagal visus tris nepalankiausių aplinkybių scenarijus. Institucija mano, kad tai, jog pateikti trys skirtingi nepalankiausių aplinkybių scenarijai, kurie trunka net ilgiau už restruktūrizavimo laikotarpį, stiprina testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Scenarijai konkrečiai apima užsitęsusio ekonominio nuosmukio atvejį, taip pat kitus nepalankiausius veiksnius, susijusius būtent su Islandijos situacija (pvz. kapitalo kontrole). Pagal bet kurį iš trijų nepalankiausių aplinkybių scenarijų reguliavimo įstatymų nustatyti mokumo reikalavimai niekada nebūtų pažeisti per planavimo laikotarpį.

(115)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Institucija daro išvadą, kad finansinės prognozės rodo, jog Sjóvá pajėgumas bus atkurtas, kaip reikalaujama Restruktūrizavimo gairėse. Institucija taip pat pažymi, kad privatus investuotojas SF1 sutiko įsigyti Sjóvá kontrolinį akcijų paketą iš Islandijos valstybės. Privataus rinkos dalyvio noras daug investuoti į šią bendrovę taip pat patvirtina tokią išvadą.

3.3. Nuosavas įnašas – naštos pasidalijimas

(116)

Restruktūrizavimo gairėse nurodoma, kad būtinas tinkamas pagalbos gavėjo įnašas, kad pagalba būtų minimalaus dydžio ir būtų kompensuojamas rinkos iškraipymas ir moralinė žala. Tuo tikslu pirmiausia restruktūrizavimo išlaidos ir taip pat pagalbos suma turi būti ribotos dėl to, kad yra didelis nuosavas įnašas.

(117)

Kalbant apie restruktūrizavimo išlaidų ribojimą, Restruktūrizavimo gairių 23 punkte nurodoma, kad restruktūrizavimo pagalba turi būti ribota ir apimti išlaidas, kurios būtinos atkuriant pajėgumą. Be to, siekiant išlaikyti minimalų pagalbos dydį, finansų įstaigos pirmiausia turi naudoti nuosavus išteklius finansuoti restruktūrizavimą. Lygiai taip pat su restruktūrizavimu susijusias išlaidas turi prisiimti ne tik valstybė, bet ir tie, kurie investavo į tą finansų įstaigą, padengdami nuostolius turimu kapitalu ir sumokėdami pakankamą atlyginimą už valstybės kišimąsi.

3.3.1. Restruktūrizavimo išlaidų ribojimas

(118)

Sjóvá rekapitalizavimas apsiribojo tuo, kas buvo būtina, norint tenkinti minimalius reguliavimo įstatymų reikalavimus, kai Islandijos valstybė tik prisidėjo suma, kurios negalėjo suteikti pagrindiniai Sjóvá kreditoriai Glitnir ir Íslandsbanki.

(119)

Perkėlus draudimo veiklą į naują subjektą, buvo užtikrinta, kad rekapitalizavimas apsiribotų tuo, kas buvo būtina draudimo veiklai, ir nebuvo dengiami paveldėto investicijų portfelio nuostoliai.

(120)

Apribojus rekapitalizavimą būtina minimalia suma, buvo suvaržytas Sjóvá gebėjimas konkuruoti rinkoje. Be to, jokios restruktūrizavimo plane nurodytos išlaidos nebuvo skirtos patekti į naujas rinkas ar kaip nors išplėsti Sjóvá verslą.

(121)

Dėl šių priežasčių Institucija mano, kad buvo imtasi reikiamų veiksmų riboti restruktūrizavimo pagalbos sumą.

3.3.2. Naštos pasidalijimas ir nuosavas įnašas

(122)

Kaip nustatyta Restruktūrizavimo gairių 24 punkte, įmonės turi naudoti savus išteklius finansuoti restruktūrizavimą. Be to, Institucija nagrinėja, ar esamų akcininkų finansinė padėtis visiškai ar iš dalies susilpnėjo dėl šios kapitalo injekcijos.

(123)

Institucija pastebi, kad ankstesni Sjóvá savininkai prisidėjo prie restruktūrizavimo išlaidų. Pavyzdžiui, Milestone neteko viso savo akcijų paketo bendrovėje ir negavo jokios kompensacijos kai Glitnir perėmė Sjóvá. Dėl paveldėto investicijų portfelio, kuris dabar priklauso SJE, užbaigimo investuotojai vėl patirs nuostolių. Šios priemonės prisideda prie naštos pasidalijimo ir mažina dėl pagalbos atsirandančią moralinę žalą.

(124)

Įnašo į restruktūrizavimo išlaidas iš Sjóvá gaunamų vidinių išteklių atžvilgiu Institucija pažymi, kad Sjóvá įgyvendino pelningumo didinimo ir išlaidų mažinimo priemones. Šios priemonės užtikrina, kad Sjóvá gaus pakankamai pelno stiprinti nuosavo kapitalo bazę laikui bėgant. Institucija pastebi, kad restruktūrizavimo plane nenumatytas dividendų mokėjimas iki 2014 m.

(125)

Galiausiai Islandijos valstybė sugebėjo parduoti visas savo turimas Sjóvá akcijas privačiam investuotojui tik per trejų metų laikotarpį ir taip susigrąžinti beveik du trečdalius lėšų, kurios buvo suteiktos kaip valstybės pagalba.

(126)

Atsižvelgdama į nurodytąsias priemones, Institucija mano, kad restruktūrizavimo plane yra numatyti pakankami naštos pasidalijimas ir nuosavas įnašas į restruktūrizavimą.

3.4. Konkurencijos iškraipymą mažinanti priemonė

(127)

Restruktūrizavimo gairių 31 punkte teigiama, kad, vertindama pagalbos sumą ir dėl pagalbos atsiradusį konkurencijos iškraipymą, Institucija turi atsižvelgti į absoliučią ir santykinę gautos valstybės pagalbos sumą.

(128)

Kaip nurodyta prieš tai, Sjóvá iš viso gavo apie 12,3 mlrd. ISK (maždaug 77 mln. EUR) valstybės pagalbos. Tai sudaro beveik 80 % kapitalo, kurio trūko pradinio rekapitalizavimo metu. Iš to matyti, kad Sjóvá gautos pagalbos suma buvo santykinai didelė. Be to, be valstybės kišimosi Sjóvá būtų palikusi rinką.

(129)

Remdamasi šiais dalykais, Institucija pirma išnagrinėjo struktūrines priemones, mažinančias konkurencijos iškraipymą. Institucija ypač įvertino galimą Sjóvá gyvybės draudimo verslo, kuriuo užsiėmė bendrovės patronuojamoji įmonė Sjóvá Life, pardavimą.

(130)

Islandijos valdžios institucijos pateikė išsamios informacijos apie gyvybės draudimo verslo svarbą Sjóvá pajėgumui. Jos konkrečiai pabrėžė šio verslo sektoriaus įjungimą į Sjóvá siūlomus produktus, klientų poreikį turėti draudimo paketus, kuriuos sudaro ne gyvybės ir gyvybės draudimo produktai, ir didžiųjų ne gyvybės draudimo srities konkurentų gebėjimą tenkinti šį poreikį. Šiuo pagrindu Islandijos valdžios institucijos pasiūlė, kad Institucija turi taikyti principą, kad konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės neturi silpninti perspektyvų atkurti pajėgumą, laikantis Restruktūrizavimo gairių 32 punkto.

(131)

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, Institucija daro išvadą, kad nebūtų teisinga reikalauti, jog Sjóvá parduotų savo gyvybės draudimo verslą.

(132)

Nesant struktūrinių priemonių, Institucijai reikia vertinti veiklos priemones.

(133)

Institucija pažymi, kad nuo finansų krizės pradžios Sjóvá rinkos dalis labai sumažėjo. Islandijos valdžios institucijos ypač pabrėžė 30 dienų perdavimo termino, buvusio 2009 m. rugsėjo mėn., poveikį rinkos dalims, nes konkurentai galėjo visiems Sjóvá ne gyvybės draudimo segmento klientams pateikti konkurencingus pasiūlymus. Islandijos valdžios institucijos įrodinėja, kad ši reguliavimo priemonė atitaisė kai kuriuos konkurencijos iškraipymus.

(134)

Institucija taip pat pastebi, kad restruktūrizavimo plane nenumatytas joks agresyvus Sjóvá rinkos dalies augimas ir kad naujoji kainodaros bei rizikos valdymo politika skirta užtikrinti, kad Sjóvá siūlytų tik pakankamai pelningam verslui tinkamas kainas.

(135)

Be to, Islandijos valdžios institucijos ir Sjóvá įsipareigojo riboti kainas tam tikriems verslo klientams restruktūrizavimo laikotarpiu, kurios pateiktos priede. Šis įsipareigojimas – tai dar vienas saugiklis prieš galimą agresyvų Sjóvá veikimą rinkoje ir visi draudimo verslo nuostoliai, atsiradę dėl šio įsipareigojimo, bus naudingi Sjóvá konkurentams.

(136)

Institucija pažymi, kad šis įsipareigojimas taikomas tik kai kurių rūšių draudimo verslui. Tačiau, atsižvelgdama į aukštą Islandijos draudimo rinkos koncentracijos laipsnį, Institucija yra tos nuomonės, kad dėl didesnio kainų ribojimo galėtų sumažėti veiksminga konkurencija, todėl toks ribojimas būtų netinkamas.

(137)

Institucija pritaria Islandijos valdžios institucijų įsipareigojimui padaryti tam tikrų draudimo rinkos veikimo reguliavimo pakeitimų, nustatytų priede. Pagal Restruktūrizavimo gairių 44–45 punktus siūlomi pakeitimai padidintų veiksmingą konkurenciją, taip pat būtų skatinami rinkos atvėrimas ir naujų dalyvių atėjimas. Ypač dėl šių pakeitimų klientai galėtų lengviau keisti draudikus ir tai prisidėtų prie didesnės esamų rinkos dalyvių konkurencijos.

(138)

Kaip reikalaujama Restruktūrizavimo gairių 40 punkte, Sjóvá įsipareigoja laikytis įsigijimo draudimo visą restruktūrizavimo laikotarpį, kaip nurodyta priede. Pagal įsigijimo draudimą Sjóvá negali įsigyti jokios didelės kitų finansų įstaigų dalies, tačiau bendrovei leidžiama, jei reikia, atlikti mažas investicijas.

(139)

Galiausiai Sjóvá draudžiama naudoti gautą pagalbą ar kokius nors iš jos atsirandančius privalumus reklamos tikslais.

(140)

Institucija daro išvadą, kad restruktūrizavimo plane numatytos pakankamos priemonės mažinti konkurencijos iškraipymą ir užtikrinti, kad valstybės pagalba nebūtų naudojama jos negaunančių konkurentų nenaudai, laikantis Restruktūrizavimo gairių 39 punkto.

4. IŠVADA

(141)

Institucija daro išvadą, kad Sjóvá skirtos rekapitalizavimo priemonės yra suderinamos su EEE susitarimu pagal šio susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą.

(142)

Institucija taip pat prieina išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos neteisėtai įgyvendino šią valstybės pagalbą, pažeisdamos 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 punktą.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sjóvá suteiktos rekapitalizavimo priemonės yra valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Sjóvá suteikta valstybės pagalba yra suderinama su EEE susitarimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą su sąlyga, kad laikomasi šio sprendimo priede nustatytų įsipareigojimų.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijai.

4 straipsnis

Šio sprendimo tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 10 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Oda Helen SLETNES

Pirmininkė

Sverrir Haukur GUNNLAUGSSON

Kolegijos narys

(1) 2010 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Nr. 373/10/COL dėl valstybės pagalbos, susijusios su Islandijos draudimo bendrovės Sjóvá rekapitalizavimu (OL C 341, 2010 12 16, p. 15 ir Oficialiojo leidinio EEE priedas Nr. 69, 2010 12 16, p. 2).

(2) Moderna Finance AB buvo Švedijos kontroliuojančioji bendrovė, priklausiusi Islandijos įmonei Milestone hf. Daugiau informacijos apie Sjóvá bei Milestone ir jų ryšius su Glitnir Bank pateikta Islandijos parlamento specialiųjų tyrimų komisijos (SIC) ataskaitoje, kurią galima rasti http://rna.althingi.is/ (versija islandų kalba) ir http://sic.althingi.is/ (ištraukos anglų kalba).

(3) 2010 m. lapkričio 23 d. FME atsakymas dėl valstybės kišimosi į Sjóvá Almennar tryggingar hf. rekapitalizavimą.

(4) Priklausomai nuo FME pritarimo, kuris buvo duotas 2009 m. rugsėjo 22 d.

(5) Rinkos dalių skaičiavimai pagrįsti 2012 m. visų pajamų iš įmokų procentu. Iki finansų krizės Sjóvá rinkos dalis ne gyvybės draudimo segmente buvo didesnė kaip 40 %.

(6) Šiame sprendime valstybės SAT Holding perduotas turtas bus vadinamas obligacijomis.

(7) Kartu pagal tuo metu galiojusio Draudimo veiklos įstatymo Nr. 60/1994 86 ir 87 straipsnius FME paskelbė viešąjį pranešimą visiems draudimo liudijimų turėtojams, primindama jiems, kad, nepaisant jų liudijimų pratęsimo datos, jie gali juos panaikinti per 30 dienų perdavimo terminą.

(8) Galima rasti Institucijos interneto svetainėje http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines.

(9) Žr. 2009 m. birželio 29 d. FME memorandumą.

PRIEDAS

Sjóvá veiklos įsipareigojimai

Islandijos valdžios institucijos nustato šiuos Sjóvá įsipareigojimus:

Sjóvá įsipareigoja riboti savo komercinius pasiūlymus taip, kad jos nustatomos draudimo rizikos kainos nebūtų mažesnės kaip […]. Komerciniai pasiūlymai apibrėžiami kaip pasiūlymai, apimantys visą kliento draudimo sąskaitą (toliau – komerciniai pasiūlymai).

—	Šis įsipareigojimas taikomas komerciniams pasiūlymams, teikiamiems komerciniams subjektams, kurių metinė draudimo įmokų apyvarta viršija […] ISK.

—	Šis įsipareigojimas taikomas komerciniams pasiūlymams kai konkursų dokumentuose ar kitoje draudimo informacijoje pateikti praeities nuostolių duomenys, rodantys apmokėtus ir neapmokėtus nuostolius per ne mažesnį kaip […] metų laikotarpį.

—	Vertindama praeities nuostolius, Sjóvá gali siūlomai draudimo kainai savo skaičiavimuose netaikyti individualių nuostolių, kurie viršija […], kad apskaičiuoti nuostoliai būtų statistiškai lygesni ir stabilesni.

Sjóvá įsipareigoja išlaikyti tą patį ar aukštesnį įmokų lygį pratęsiant individualų draudimą, jei praeities nuostoliai (apskaičiuotas techninio nuostolingumo rodiklis) viršija […] % įmokų.

—	Šis įsipareigojimas taikomas pratęsiant verslo klientų draudimą, bet praeities nuostoliai turi būti ilgesnio kaip […] metų laikotarpio.

—	Vertindama praeities nuostolius, Sjóvá gali nustatyti individualių nuostolių viršutinę ribą, sudarančią […]. Tai būtų daroma tam, kad apskaičiuoti nuostoliai būtų statistiškai lygesni ir stabilesni.

Sjóvá negali įsigyti daugiau kaip […] % kredito įstaigų, investicinių įstaigų (apibrėžtų 2004 m. balandžio 21 d. Direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų), draudimo ar perdraudimo bendrovių akcijų. Gavusi Institucijos pritarimą, Sjóvá gali įsigyti kitų verslų, ypač jei toks įsigijimas būtinas norint apsaugoti finansinį stabilumą ir užtikrinti veiksmingą konkurenciją.

4.	Sjóvá negali reklamos tikslais naudoti rekapitalizavimo ar konkurencinių privalumų, kaip nors atsirandančių dėl rekapitalizavimo.

Šie įsipareigojimai galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Reglamentuojamojo pobūdžio įsipareigojimai

Siekdamos gerinti klientų judumą Islandijos draudimo rinkoje, Islandijos valdžios institucijos prisiima šį įsipareigojimą:

—

Islandijos finansų ir ekonominių reikalų ministerija turi paskirti ekspertų grupę, įgaliotą peržiūrėti Draudimo sutarčių įstatymo Nr. 30/2004 nuostatas, susijusias su klientų judumu, ypač atsižvelgiant į naujausius dalinius Norvegijos draudimo sutarčių įstatymo, kuriuo buvo grindžiami Islandijos teisės aktai, ir Danijos finansų verslo įstatymo nuostatų pakeitimus. Ekspertų grupė turi pateikti savo išvadas ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. ir išnagrinėti galimą poveikį keičiant nuostatas, susijusias su asmenų draudimo sutarčių nutraukimu kai jie savo verslą perkelia į kitas draudimo bendroves, kad klientams būtų lengviau keisti draudikus ir būtų skatinama konkurencija draudimo rinkoje.

—

Jei ekspertų grupės išvados būtų tokios, kad šios nuostatos būtų naudingos Islandijos draudimo rinkos veikimui, ji turi finansų ir ekonomikos reikalų ministrui pateikti dalinio Draudimo sutarčių įstatymo pakeitimo projektą. Ministerija palankiai žiūri į pakeitimo, kuris toliau padėtų klientų judumui draudimo rinkoje, skatinimą. Gavusi ekspertų grupės išvadas, ministerija, remdamasi jomis, turi pateikti įstatymo projektą Islandijos parlamentui per 2014 m., nebent būtų tinkamai pagrįsta kitaip.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 242

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. rugpjūčio 14d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 882/2014, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Torrone di Bagnara (SGN)]	1
	*	2014 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 883/2014, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Jamón de Serón (SGN)]	3
	*	2014 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 884/2014, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamiems tam tikriems pašarams ir maisto produktams, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1152/2009 ( 1 )	4
	*	2014 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 885/2014, kuriuo nustatomos valgomųjų ybiškių ir kario lapų iš Indijos importo specialiosios sąlygos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 91/2013 ( 1 )	20
		2014 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 886/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	27
		SPRENDIMAI
		2014/529/ES
	*	2014 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimas dėl priemonės, kurios, vadovaudamasi Tarybos direktyvos 89/686/EEB 7 straipsniu, ėmėsi Belgija, kad atšauktų iš galutinių naudotojų tam tikro tipo klausos apsaugos ausų kamštelius (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 5670)	29
		2014/530/ES
	*	2014 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl tam tikrų laikinų apsaugos priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru Latvijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 5915) ( 1 )	31

	III Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2013 m. liepos 10 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 305/13/COL dėl draudimo bendrovės Sjóvá rekapitalizavimo (Islandija)	33

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0707 00 05	TR	81,4
0707 00 05	ZZ	81,4
0709 93 10	TR	99,6
0709 93 10	ZZ	99,6
0805 50 10	AR	158,9
	CL	209,1
	TR	74,0
	UY	129,8
	ZA	144,7
	ZZ	143,3
0806 10 10	BR	184,0
	EG	209,1
	MA	171,3
	MX	246,5
	TR	156,9
	ZZ	193,9
0808 10 80	AR	89,3
	BR	96,2
	CL	107,3
	CN	120,6
	NZ	117,6
	US	142,8
	ZA	113,5
	ZZ	112,5
0808 30 90	AR	217,5
	CL	84,2
	TR	142,5
	ZA	84,6
	ZZ	132,2
0809 30	MK	67,3
	TR	134,9
	ZZ	101,1
0809 40 05	BA	43,4
	MK	49,3
	TR	127,6
	ZA	204,6
	ZZ	106,7