ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 234

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 tomas
2014m. rugpjūčio 7d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2014 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 855/2014, kuriuo patvirtinamas nereikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Robiola di Roccaverano (SKVN)]

1

 

*

2014 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 856/2014, kuriuo patvirtinamas nereikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Lammefjordsgulerod (SGN)]

6

 

 

2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 857/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

12

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2014 m. liepos 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 788/2014, kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės, klaidų ištaisymas ( OL L 214, 2014 7 19 )

15

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

7.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 855/2014

2014 m. rugpjūčio 4 d.

kuriuo patvirtinamas nereikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Robiola di Roccaverano (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Robiola di Roccaverano“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/96 (2) su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1263/96 (3) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 217/2011 (4), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

paraiškos tikslas – iš dalies pakeisti specifikacijos teiginį apie brandinimo patalpų temperatūrą;

(3)

Komisija pakeitimą išnagrinėjo ir padarė išvadą, kad jis pagrįstas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą pakeitimas yra nereikšmingas, todėl Komisija gali jį patvirtinti netaikydama minėto reglamento 50–52 straipsniuose nurodytos procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Robiola di Roccaverano“ specifikacija iš dalies keičiama pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Šio reglamento II priede pateikiamas bendrasis suvestinis dokumentas su pagrindiniais specifikacijos aspektais.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. rugpjūčio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Ferdinando NELLI FEROCI

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 148, 1996 6 21, p. 1.

(3)  OL L 163, 1996 7 2, p. 19.

(4)  OL L 59, 2011 3 4, p. 19.


I PRIEDAS

Patvirtinami tokie saugomos vietos kilmės nuorodos „Robiola di Roccaverano“ specifikacijos pakeitimai:

Iš specifikacijos skyriaus „Gamybos būdas“ išbraukiamas šis sakinys: „Brandinimas vyksta natūraliai, sūrius laikant tinkamose patalpose 15–20 °C temperatūroje ne trumpiau kaip tris dienas nuo jų sudėjimo į formas.“ Šis pakeitimas daromas gamintojų prašymu, nes gamintojai dažnai tą pačią patalpą naudoja ir gamybai, kuri vyksta 20–24 °C temperatūroje, ir pirmajam džiovinimui. Labai sudėtinga toje pačioje patalpoje palaikyti skirtingo dydžio temperatūras, todėl šis reikalavimas nepalankus mažesnėms sūrio darykloms. Pakeitimo prašymas grindžiamas per ilgą laikotarpį padarytomis išvadomis, kuriomis remiantis, išbraukus šį reikalavimą sūrio savybės nepablogėtų.


II PRIEDAS

BENDRASIS SUVESTINIS DOKUMENTAS

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1)

„ROBIOLA DI ROCCAVERANO“

EB Nr.: IT-PDO-0317–01185–11.12.2013

SGN ( ) SKVN (X)

1.   Pavadinimas

„Robiola di Roccaverano“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

SKVN pažymėtas sūris „Robiola di Roccaverano“ gaminamas ištisus metus. Tai iš šviežio rūgpienio gaminamas sūris, kuris vėliau brandinamas arba nokinamas.

SKVN „Robiola di Roccaverano“ būna cilindro formos, lygaus šiek tiek banguoto paviršiaus, šonai šiek tiek iškilūs. Plokštumų skersmuo nuo 10 iki 14 cm, o šono aukštis – nuo 2,5 iki 4 cm. Sūrio svoris – nuo 250 iki 400 g. Šiuos parametrus sūris atitinka po minimalaus brandinimo laikotarpio.

Sūrio „Robiola di Roccaverano“ riebalų, baltyminių medžiagų ir pelenų koncentracijos duomenys trečią brandinimo dieną:

 

riebalų– ne mažiau kaip 40 % sausosios medžiagos;

 

baltymų – ne mažiau kaip 34 % sausosios medžiagos;

 

pelenų – ne mažiau kaip 3 % sausosios medžiagos.

Skoninės sūrio „Robiola di Roccaverano“ savybės priklauso nuo jo brandinimo trukmės ir gali būti tokios:

 

šviežio sūrio (nuo keturių iki dešimties dienų brandinto gaminio) žievė gali būti padengta plonu natūralaus pelėsio sluoksniu arba be jo, išorė – baltos pieno arba šieno spalvos, minkštimas – baltos pieno spalvos, konsistencija – grietinės tirštumo, minkšta, skonis ir kvapas – subtilus, malonus ir (arba) šiek tiek rūgštokas;

 

brandinto sūrio (daugiau nei dešimt dienų brandinto gaminio) žievė padengta natūralaus pelėsio sluoksniu, išorė – baltos kreminės, šiaudų arba švelniai rausvos spalvos, minkštimas – baltos pieno spalvos, konsistencija – minkšta, šiek tiek standesnė brandinimo pabaigoje, gilesniame požievyje gali būti grietinės tirštumo.

„Robiola di Roccaverano“ aromatas ir skonis, priklausomai nuo brandinimo trukmės, gali būti stiprus ir net aštrus.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Sūriui „Robiola di Roccaverano“ gaminti turi būti naudojamas žalias nenugriebtas Roccaverano ir Camosciata Alpina veislių arba jas sukryžminus išvestų veislių ožkų, Pecora delle Langhe veislės avių ir Piemontese ir Bruna Alpina arba jas sukryžminus išvestų veislių karvių pienas, gaunamas tik gamybos vietovėje. Pienas naudojamas tokiomis dalimis: nemaišytas žalias nenugriebtas ožkų pienas arba jo mišinys įvairiomis dalimis, kuriame ožkų pienas sudaro ne mažiau kaip 50 %, o žalias nenugriebtas karvių ir (arba) avių pienas – ne daugiau kaip 50 %; naudojamas vienas po kito einančių melžimų, tarp kurių praėjo 24–48 valandos, pienas.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Avių ir ožkų pašarus nuo kovo 1 d. iki lapkričio 30 d. sudaro ganyklų pašaras, o kitu laiku – žalieji ir (arba) sausieji pašarai bei javų, ankštinių, aliejinių augalų grūdai ir iš jų paruošti pašarai. Sklypai, ganyklos ir miškai turi būti įrašyti į kontrolės įstaigos tvarkomą sąrašą. Karvių pašarus sudaro ganyklų pašaras bei žalieji ir (arba) sausieji pašarai, javų, ankštinių, aliejinių augalų grūdai ir iš jų paruošti pašarai.

Ne mažiau kaip 80 % gyvulių pašaro turi būti pagaminama gamybos vietovėje. Draudžiama naudoti kukurūzų arba žolės silosą. Gyvūnų pašaruose neturi būti jokių genetiškai modifikuotų organizmų. Draudžiama naudoti pramoninės žemdirbystės būdu gautą pieną.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Ūkiai, iš kurių gautas pienas naudojamas „Robiola di Roccaverano“ gaminti, turi būti įsikūrę nustatytoje geografinėje vietovėje.

Be to, nustatytoje geografinėje vietovėje gaminamas ir perdirbamas pienas bei nokinami sūriai.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Gaminį reikia pakuoti gamybos vietovėje, nes jis yra šviežias ir minkštas. Sūriai yra be žievės, todėl gali išdžiūti arba oksiduotis, taip gali pablogėti riebalinės dalies kokybė. Be to, gaminant sūrį jo neįmanoma paženklinti neištrinamai, nes jis neturi žievės.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Vartoti pateikiamo sūrio pakuotė turi būti užklijuota lipniu spaudu su nuorodos logotipą simbolizuojančia stilizuota R raide. Grafinio rudos spalvos didžiosios R raidės simbolio viršuje pavaizduota dantyta siena, panaši į Rokaveranos savivaldybės istorinį bokštą; R raidės kilpoje pavaizduota sūrio „Robiola di Roccaverano“ galva, o raidės kojelės vidinėje dalyje nupieštas žalios ir šviesiai geltonos (arba) žalsvos spalvos ornamentas, vaizduojantis pievas ir tipines Langos kalvų linijas. Visas piešinys apjuostas tamsiai žalios spalvos juosta, kurioje balta spalva didžiosiomis raidėmis įrašyta ROBIOLA DI ROCCAVERANO, o apačioje centrinėje dalyje pavaizduota stilizuota balta gėlytė. Logotipo fonas baltos spalvos. Ant nuorodos logotipo pagrindo yra gamybos ūkio identifikavimo kodas ir etiketės eilės numeris: kai „Robiola di Roccaverano“ pagamintas tik iš ožkos pieno, pagrindas būna rudos spalvos, o kai iš kelių pieno rūšių – baltos spalvos. Etiketėje turi būti nurodyti naudoto pieno procentiniai dydžiai. Sūriai vartoti pateikiami nepjaustyti, supakuoti ir antspauduoti.

Image

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima šių komunų administracinę teritoriją: Asčio provincijoje – Bubbio, Cessole, Loazzolo, Mombaldone, Monastero Bormida, Olmo Gentile, Roccaverano, San Giorgio Scarampi, Serole ir Vesime; Aleksandrijos provincijoje – Castelletto d'Erro, Denice, Malvicino, Merana, Montechiaro d'Acqui, Pareto, Ponti, Spigno Monferrato ir de Cartosio komunos, esančios kairiajame Eros upelio krante, teritoriją.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Dirvožemis molingas, o gilesni sluoksniai – mergeliniai, kai kuriose vietose žemei susislėgus matomas koliuvinio tipo dirvožemis, kuriame yra labai gilus molio sluoksnis ir kurio vandens sulaikymo geba bei derlingumo rodiklis labai aukšti. Klimatas – grynai žemyninis, kuriam būdingi stiprūs šalčiai ir gausus sniegas, dažni atšalimai ir atodrėkiai žiemą, birželio pabaigoje – staigus perėjimas prie aukštų vasariškų temperatūrų. Kritulių kaita gana ribota, vidutinis metinis kritulių kiekis – 300 mm, mažiausiai kritulių būna pavasarį ir vasarą, dėl to kartais net kyla sausros. Dėl tokių dirvožemio ir klimato sąlygų pievose ir ganyklose užauga daug tipinių pašarų. Tai daugiarūšės pievos, kuriose daugiausia žolių (apie 75 %) ir ankštinių augalų (25 %), taip pat yra daug aromatinių ir vaistinių augalų. Pagrindinės žolės: svidrė (Lolium spp.), paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata), eraičinas (Festuca spp.), miglė (Poa spp.), varputis ir kt. Pagrindiniai ankštiniai augalai: kalninis dobilas (Trifolium montanum), paprastasis garždenis (Lotus corniculatus), kraujažolė (Achillea spp.) ir kt. Iš aromatinių augalų, be kvapiojo varpučio, dar reikėtų paminėti skėtinius, tokius kaip laukinę morką (Daucus carota carota), dirvinę usnį (Cirsium arvense), vaistinį šalaviją (Salvia officinalis), levandą (Lavandula latifolia), įvairių rūšių čiobrelius (Thymus spp.), žaliąją rūtą (Ruta graveolens), paprastąjį erškėtį (Rosa canina canina) ir kt. Šiuose pašaruose yra maistingųjų medžiagų, kurioms sukuriama natūrali angliavandenių, baltymų ir vitaminų pusiausvyra, dėl to avys, ožkos ir galvijai šeriami puikios kokybės pašarais. Avys ir ožkos taip pat ganosi miškuose, kurie ne tik apsaugo dirvą, bet vasarą saugo galvijus nuo pernelyg didelio karščio.

5.2.   Produkto ypatumai

Tai nedidelis ir minkštas sūris be žievės. Jo minkštimas baltas ir vientisas. Sūrio tekstūra gali būti minkšta ir lipni, o taip pat – kietesnė ir tvirtesnė. Sūris tirpsta burnoje, yra malonaus skonio, su juntamu žolės ir vaistažolių prieskoniu. Jis taip pat gali būti labiau juntamo ir aštresnio skonio, primenančio skrudintus riešutus ir ožkos kvapą.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Specifinis „Robiola di Roccaverano“ skonis ir kvapas susiję su naudojamo šviežio pieno kokybe, o pienas yra puikios kokybės dėl aukštos gyvūnų pašarų kokybės.

Ypatingi floros kvapai ir aromatai atsiskleidžia ir piene, dėl kurio sūrio „Robiola di Roccaverano“ kvapas skiriasi nuo kitų sūrių kvapo.

1899 m. kunigo Pistone rankraštyje atpasakota Rokaveranos parapijos ir jos kaimų 960–1860 m. istorija. Be istorinės ir politinės informacijos pateikiami ir ekonominiai duomenys, iš kurių matyti „Robiola di Roccaverano“ reikšmė: pvz., pasakojama apie penkis kartus per metus Rokaveranos parapijoje organizuojamas muges, kurios yra puiki proga eksportui parduoti „puikius Robiolos sūrius“. Aiškiai nurodoma, kad kalbama apie eksportą, nes tuo metu šis sūris buvo žinomas ne tik Italijoje, bet ir Prancūzijoje. Tai rodo, kad „Robiola“ nebuvo laikomas eiliniu sūriu ir kad jau tada buvo vadinamas konkrečiu vardu bei dėl savo savybių išsiskyrė iš kitų sūrių. Nepramoniniu būdu pagamintą „Robiola“ iki 6 mėnesių galima išlaikyti užpiltą aliejumi stiklainiuose arba sudėtą ant šiaudų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos SKVN „Robiola di Roccaverano“ pripažinimo paraišką 2013 m. liepos 10 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 160.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje: http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).


7.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/6


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 856/2014

2014 m. rugpjūčio 4 d.

kuriuo patvirtinamas nereikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [„Lammefjordsgulerod“ (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Danijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Lammefjordsgulerod“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2400/96 (2), iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 564/2002 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

paraiškos tikslas – pakeisti specifikaciją ir patikslinti produkto aprašymą, kilmės įrodymą, gamybos būdą ir kitą informaciją (už kontrolę atsakinga kompetentinga institucija);

(3)

Komisija išnagrinėjo pakeitimą ir padarė išvadą, kad jis pagrįstas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą pakeitimas yra nereikšmingas, todėl Komisija gali jį patvirtinti netaikydama minėto reglamento 50–52 straipsniuose nurodytos procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Saugomos geografinės nuorodos „Lammefjordsgulerod“ specifikacija iš dalies keičiama pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Šio reglamento II priede pateikiamas bendrasis suvestinis dokumentas su pagrindiniais specifikacijos aspektais.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. rugpjūčio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Ferdinando NELLI FEROCI

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 327, 1996 12 18, p. 11.

(3)  OL L 86, 2002 4 3, p. 7.


I PRIEDAS

Patvirtinami tokie saugomos geografinės nuorodos „Lammefjordsgulerod“ specifikacijos pakeitimai:

a)

Produkto aprašymas

yra

:

„Lamefjordo morkos yra labai glotnios ir trapios, nuvalytos paprastai šiek tiek papilkėja. Sausųjų medžiagų, kaip ir cukraus, kiekis palyginti didelis. Labai didelis ir karotino kiekis.“,

turi būti

:

„„Lammefjordsgulerod“ yra labai glotnios ir trapios, nuvalytos paprastai šiek tiek papilkėja. Sausųjų medžiagų, kaip ir cukraus, kiekis palyginti didelis. Labai didelis ir karotino kiekis.

„Lammefjordsgulerod“ turi atitikti JT EEK nustatyto morkų standarto FFV-10 I kategorijos reikalavimus“.

b)

Geografinė vietovė

yra

:

„Lamefjordo morkos, auginamos įsisavintame Lamefjordo plote, kurį fiziškai riboja Ringkanalas ir Audebo užtvanka. Lamefjordas yra Odsherede, Zelandijos saloje, Danijoje. Sviningo Vailė yra nusausinto Lamerfjordo dalis tolimiausiame fjordo gale. Ši vietovė nusausinta iki Lamefjordo visų pirma dėl to, kad ji buvo siaura ir sekli. Sidingės fjordas – taip pat įsisavintas Isefjordo plotas, esantis labiausiai į šiaurę esančioje Lamefjordo dalyje. Klintas yra šiauriausia vietovė. Iš pradžių tai buvo fjordas, bet vėliau jo žiotis užtvėrė natūralios sąnašos. Vietovę taip pat supa drenažo kanalai.

Vienas iš šių morkų auginimo ypatumų yra tas, kad naudojamas substratas iš įsisavinto Lamefjordo dugno dumblo (žr. dalį „Ryšys su geografine vietove“).

Šios morkos auginamos pagal kompleksinio lauko daržovių auginimo taisykles, kontroliuojant Danijos valstybinei augalų apsaugos tarnybai.“,

turi būti

:

„Lamefjordo regioną sudaro keturi įsisavinti plotai Zelandijos salos Odsheredo pusiasalyje (Danija):

įsisavinta Lamefjordo dalis, kurią riboja Žiedo kanalas ir Avdebo užtvanka,

Sviningo Vailė, kurią pietuose, vakaruose ir šiaurėje riboja Žiedo kanalas, o rytuose – geležinkelio linija tarp Sviningo ir Hiorvės,

Sidingės fjordas, kurį riboja Sidingės užtvanka ir drenažo kanalas,

Klintas, kurį supa drenažo kanalai.“

c)

Kilmės įrodymas

yra

:

„„Lamefjordo“ morkos turi būti nuplautos ir supakuotos patvirtintos plovimo įmonės Lamefjorde, kurioje saugomi kilmės įrodymo dokumentai. Viena iš sąlygų, keliamų patvirtintai plovimo įmonei – turi būti saugomi morkų gavimą iš auginimo vietos patvirtinantys dokumentai ir garantuojama, jog Lamefjordo morkos aiškiai fiziškai atskiriamos nuo visų kitų morkų, auginamų įprastoje smėlingoje dirvoje, esančioje už nurodytų vietovių ribų. Tolesnį šių sąlygų vykdymą kontroliuoja Danijos valstybinės augalų apsaugos tarnyba, atliekanti integruotosios gamybos (IP) patikrinimą.“,

turi būti

:

„„Lammefjordsgulerod“ morkos turi būti valomos ir pakuojamos patvirtintose plovimo įmonėse, kuriose saugomi kilmės įrodymai. Tarp plovimo įmonėms keliamų patvirtinimo sąlygų – kasdien kontrolės registruose registruoti morkų pristatymą iš auginimo vietos ir būtinai fiziškai atskirti „Lammefjordsgulerod“ morkas nuo kitų morkų, išaugintų už nurodytų vietovių ribų esančioje įprastoje smėlingoje dirvoje.“

d)

Gamybos būdas

yra

:

„„Lamefjordo“ morkos auginamos pagal kompleksinio lauko daržovių auginimo taisykles (Dansk Miljogrønt), daugiausia dėmesio skiriant našumui ir kokybei. Fitosanitariniu požiūriu, jei įmanoma, pirmenybė teikiama ekologinio auginimo techninėms priemonėms ir produktams, o ne cheminiams fitofarmacijos produktams.

Svarbiausi auginimo kriterijai:

metodai,

tręšimas,

drėkinimas,

apsauga (prevencija, kova su kenkėjais ir grybeliais),

derliaus nuėmimas, sandėliavimas ir pakavimas,

valdymas ir mokymas,

konsultacijos, dokumentavimas ir patikros.“,

turi būti

:

„„Lammefjordsgulerod“ turi būti auginama pagal gerosios žemės ūkio praktikos standartą „Global G.A.P.“ (The Global Partnership for Good Agricultural Practises). Šis standartas apima reikalavimus dėl kokybės valdymo, aplinkos valdymo, minimalaus pesticidų naudojimo, atsekamumo, maisto saugos ir rizikos, susijusios su darbo aplinka bei maisto higiena, vertinimo dokumentavimo. Standarto „Global G.A.P.“ turi laikytis ir Lamefjordo regione įsisteigusios morkų pakavimo įmonės, kurios valo, rūšiuoja ir pakuoja morkas.“

e)

Kontrolės įstaiga

yra

:

„Pavadinimas

:

Danijos valstybinė augalų apsaugos tarnyba

Adresas

:

Skovbrynet 18, DK-1250 København.“,

turi būti

:

„Pavadinimas

:

„AgroManagement v/Inge Bodil Jochumsen“

Adresas

:

Kirketoften 5, 5610 Assens, tel. 51 24 49 89, interneto svetainė agromanagement.dk“.

f)

Ženklinimas etiketėmis

yra

:

„Turi būti laikomasi Danijos valstybinės augalų apsaugos tarnybos patvirtintų nuostatų:

1)

kiekviena didmeninei prekybai skirta morkų pakuotė turi būti paženklinta etikete, kurioje turi būti tokia iš išorės įskaitoma, matoma ir nenuplaunama informacija:

a)

identifikaciniai duomenys:

pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas bei adresas arba oficialios valdžios institucijos suteiktas arba pripažintas prekybos ženklas „Lammefjordsgulerod“

b)

produkto rūšis:

„Ekstra“ kategorijos atveju veislės pavadinimas ir vienas iš tokių įrašų, jei turinio iš išorės nesimato:

„morkos, surištos į ryšelius“ arba „morkos“,

„ankstyvosios morkos“ arba „vėlyvosios morkos“;

c)

produkto kilmė:

Danija,

Lamefjordas;

d)

pardavimo informacija:

kategorija;

dydis, išreikštas:

didžiausiu arba mažiausiu skersmeniu arba svoriu, jei rūšiuojama pagal dydį,

ryšelių skaičiumi, jei morkos rišamos į ryšelius;

e)

oficialus kontrolės įstaigos spaudas (neprivaloma);

2)

nepakuojamų morkų (tiesiogiai pakraunamų į transporto priemonę arba vieną iš jos skyrių) atveju nurodyta informacija pateikiama lydraštyje arba matomoje transporto priemonės vietoje prikabintoje pažymoje.“,

turi būti

:

„Pakuotė turi būti ženklinama etikete, kurioje, nepriklausomai nuo to, ar produktas fasuojamas, ar pakuotė atvira, pateikiama tokia informacija:

a)

pakuotojo pavadinimas ir adresas;

b)

„Lammefjordens Grøntsagslaug“ logotipas;

c)

kategorija.“


II PRIEDAS

BENDRASIS SUVESTINIS DOKUMENTAS

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1)

„LAMMEFJORDSGULEROD“

EB Nr. DK-PGI-0205–01118–04.06.2013

SGN (X) SKVN ()

1.   Pavadinimas

„Lammefjordsgulerod“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Danija

3.   Žemės ūkio arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai.

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Lammefjordsgulerod“ yra labai glotnios ir trapios, nuvalytos paprastai šiek tiek papilkėja. Sausųjų medžiagų, kaip ir cukraus, kiekis palyginti didelis. Labai didelis ir karotino kiekis.

„Lammefjordsgulerod“ turi atitikti JT EEK nustatyto morkų standarto FFV-10 I kategorijos reikalavimus.

„Lammefjordsgulerod“ turi būti auginama pagal gerosios žemės ūkio praktikos standartą „Global G.A.P.“ (The Global Partnership for Good Agricultural Practises).

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos etapai turi vykti nustatytoje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Morkos valomos ir pakuojamos tik vietinėse plovimo įmonėse.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

a)

pakuotojo pavadinimas ir adresas;

b)

„Lammefjordens Grøntsagslaug“ logotipas;

c)

kategorija.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Lamefjordo regioną sudaro keturi įsisavinti plotai Zelandijos salos Odsheredo pusiasalyje (Danija):

įsisavinta Lamefjordo dalis, kurią riboja Žiedo kanalas ir Avdebo užtvanka,

Sviningo Vailė, kurią pietuose, vakaruose ir šiaurėje riboja Žiedo kanalas, o rytuose – geležinkelio linija tarp Sviningo ir Hiorvės,

Sidingės fjordas, kurį riboja Sidingės užtvanka ir drenažo kanalas,

Klintas, kurį supa drenažo kanalai.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Morkoms auginti naudojamas substratas iš įsisavinto Lamefjordo dugno dumblo. Pirmiausia Lamefjordo regione nusausintas Sidingės fjordas (nuo 1841 m.). Vėliau nusausinta Sviningo Vailė, o 1873 m. pradėtas didžiausio ploto – Lamefjordo – įsisavinimas. Vėliausiai nusausintas Klintas.

Apatinį dirvos sluoksnį sudaro molis ir mergelis arba molis ir dumblas su smėliu. Viršutinis dirvos sluoksnis susideda iš kelių metrų dumblo sluoksnio, kurį sudaro augalinės ir gyvulinės kilmės nuosėdos. Didelėje Lamefjordo dalyje beveik nėra akmenų, o dėl gausių midijų ir austrių kriauklių dirvoje yra daug kalcio.

Lamefjordo klimatas idealiai tinka morkoms auginti: žiemos švelnios, vasaros vėsios, kritulių kiekis vienodas visus metus.

5.2.   Produkto ypatumai

Lamefjordo regiono morkų paviršius labai glotnus, spalva nesikeičia nei po išvalymo, nei sandėliavimo metu. Morkų spalva nesikeičia, nes dirvos smėlis yra lygus, smiltelės minkštesnės ir apvalesnės nei kitose tokios rūšies dirvose, todėl surinkimo metu morkų paviršius neįdreskiamas. Taigi, Lamefjordo regiono morkos gali būti visus metus laikomos šaldymo patalpose ir tvarkomos nesibaiminant, kad spalva pakis.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Senojo fjordo dugne auginamos „Lammefjordsgulerod“ pasižymi unikalia kokybe. Ši ypatinga dirva sudaro sąlygas tvarkyti morkas atsargiai ir nepažeisti joms būdingo lygaus paviršiaus.

Pavadinimas „Lammefjordsgulerod“ žinomas visoje Danijoje.

„Lammefjordsgulerod“ taip pat prisideda prie to, kad žmonėms Lamefjordas asocijuotųsi su aukštos kokybės daržovėmis, ypač morkomis. Didžiojoje Danijos enciklopedijoje (Den store danske Encyklopædi) Lamefjordas aprašomas taip: „Nusausintame fjordo dugne tinka auginti įvairius augalus: grūdus, sėklas ir daržoves. Lamefjordas garsėja morkomis ir bulvėmis. Iki 1980 m. jis garsėjo ir gėlių svogūnėliais bei šparagais.“

Danijos ir užsienio žiniasklaidoje Lamefjordas neretai minimas, kai kalbama apie pastaraisiais metais sėkmingai veikiančius Danijos restoranus, kuriuose siūlomi meniu iš skandinaviškų žaliavų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

[Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis]

http://www.foedevarestyrelsen.dk/SiteCollectionDocuments/Fødevarekvalitet/BGB-Lammefjordsgulerødder%20konsolideret.pdf


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).


7.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/12


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 857/2014

2014 m. rugpjūčio 6 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. rugpjūčio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0707 00 05

TR

81,4

ZZ

81,4

0709 93 10

TR

94,3

ZZ

94,3

0805 50 10

AR

145,6

CL

186,3

TR

75,0

UY

145,3

ZA

114,6

ZZ

133,4

0806 10 10

BR

172,5

CL

187,7

EG

154,7

MA

170,9

MX

246,6

TR

161,3

ZZ

182,3

0808 10 80

AR

142,3

BR

105,8

CL

98,9

CN

120,8

NZ

117,9

US

156,0

ZA

101,9

ZZ

120,5

0808 30 90

AR

97,0

CL

83,1

TR

158,2

ZA

121,5

ZZ

115,0

0809 29 00

CA

324,1

CH

367,5

TR

405,8

US

324,1

ZZ

355,4

0809 30

MK

58,0

TR

138,8

ZZ

98,4

0809 40 05

BA

39,4

MK

49,3

TR

127,6

ZA

206,8

ZZ

105,8


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


Klaidų ištaisymas

7.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/15


2014 m. liepos 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 788/2014, kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 214, 2014 m. liepos 19 d. )

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 788/2014 išdėstomas taip:

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 788/2014

2014 m. liepos 18 d.

kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (1), ypač į jo 14 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsniais Komisijai suteikiami įgaliojimai to reglamento 2 straipsnyje apibrėžtoms pripažintoms organizacijoms skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti jų pripažinimą, kad būtų užtikrintas tame reglamente nustatytų kriterijų ir įpareigojimų vykdymas aiškiai siekiant pašalinti visas galimas grėsmes saugumui ar aplinkai;

(2)

dėl skaidrumo reikia pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 14 straipsnio 2 dalį nustatyti išsamias sprendimų priėmimo procedūros taisykles, taip pat Komisijos skiriamų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų apskaičiavimo metodiką, kad atitinkamos organizacijos apie jas žinotų iš anksto, kaip ir apie konkrečius kriterijus, kuriais remdamasi Komisija gali įvertinti tokio atvejo sudėtingumą ir saugumui ar aplinkos apsaugai iškilusios grėsmės mastą;

(3)

Komisijos skiriamos vienkartinės ir reguliariai mokamos baudos turėtų tapti papildoma priemone, kurią taikydama ji galėtų subtiliau, lanksčiau ir keliais etapais spręsti pripažintos organizacijos padarytų Reglamente (EB) Nr. 391/2009 nustatytų taisyklių pažeidimo klausimą, palyginti su jos pripažinimo panaikinimu;

(4)

reguliariai mokamomis baudomis turėtų būti efektyviai užtikrinta, kad bet koks Reglamente (EB) Nr. 391/2009 nustatytų įpareigojimų nesilaikymas ar reikalavimų pažeidimas būtų nedelsiant tinkamai ištaisytas. Todėl Reglamentu (EB) Nr. 391/2009 Komisijai suteikiami įgaliojimai tais atvejais, kai pripažinta organizacija nesiėmė Komisijos nurodytų prevencinių ir korekcinių veiksmų, skirti reguliariai mokamas baudas nuo tada, kai praėjo pagrįstas laikotarpis, iki tol, kol atitinkama pripažinta organizacija imsis nurodytų veiksmų. Jei būtina, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes, reguliariai mokamos baudos paros suma gali būti palaipsniui padidinta, kad būtų atspindėta reikalaujamų veiksmų skuba;

(5)

vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų apskaičiavimo susiejimas su organizacijos apyvartos dalimi atsižvelgiant į didžiausią viršutinę ribą, nustatytą pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009, – paprastas metodas, leidžiantis užtikrinti, kad vienkartinės ir reguliariai mokamos baudos būtų atgrasomos, tačiau proporcingai atitinkančios atvejo sudėtingumą ir atitinkamos organizacijos ekonominį pajėgumą atsižvelgiant į skirtingą pripažintų organizacijų dydį;

(6)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo reikėtų aiškiai nustatyti didžiausios bendros skirtų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų sumos viršutinę ribą atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes, kuriomis reikėtų ją taikyti. Dėl tų pačių priežasčių taip pat reikėtų nustatyti, kaip apskaičiuojama kiekvienos pripažintos organizacijos bendra vidutinė praėjusių trejų finansinių metų Reglamento (EB) Nr. 391/2009 taikymo srityje nurodytos veiklos apyvarta;

(7)

reikėtų, kad priimant sprendimą panaikinti organizacijos pripažinimą remiantis Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, būtų atsižvelgiama į visus veiksnius, susijusius su svarbiausiu tikslu – vykdyti pripažintų organizacijų veiklos ir bendrų veiklos rezultatų stebėseną, įskaitant jau paskirtų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų už to reglamento kartotinius ir rimtus pažeidimus veiksmingumą;

(8)

turėtų būti nustatyta konkreti procedūra, pagal kurią Komisija galėtų savo iniciatyva arba valstybės (-ių) narės (-ių) prašymu panaikinti organizacijos pripažinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009, remdamasi Komisijos įgaliojimais vertinti pripažintas organizacijas ir pagal atitinkamas šiame reglamente nustatytas procedūras skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas;

(9)

svarbu, kad sprendimas pagal šį reglamentą skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą yra grindžiamas tik tais argumentais, dėl kurių atitinkama pripažinta organizacija galėjo pateikti pastabų;

(10)

šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma teisės į gynybą, konfidencialumo ir ne bis in idem principų vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(11)

sprendimai, kuriais pagal šį reglamentą skiriamos vienkartinės ir reguliariai mokamos baudos, turėtų būti vykdomi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 299 straipsnį ir juos gali peržiūrėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

(12)

siekiant užtikrinti sąžiningumą ir teisinį tikrumą vykdant procedūrą, būtina nustatyti išsamias vykstant procedūrai Komisijos nustatytų terminų ir senaties terminų, taikomų Komisijai dėl vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir reikalavimo jas sumokėti, apskaičiavimo taisykles kartu atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 391/2009 įsigaliojimo datą;

(13)

šio reglamento vykdymui užtikrinti reikalingas veiksmingas atitinkamų valstybių narių, Komisijos ir Europos jūrų saugumo agentūros bendradarbiavimas. Tuo tikslu šiame reglamente nustatytose procedūrose būtina aiškiau apibrėžti kiekvienos iš šių šalių teises ir įpareigojimus, siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius būtų veiksmingai atliktas tyrimo, sprendimų priėmimo ir tolesnių veiksmų procesas;

(14)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (2) įsteigto Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios Komisijos vykdomos Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnių įgyvendinimo taisyklės.

Juo nustatomi vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų sumos nustatymo kriterijai ir sprendimų priėmimo procedūra, taikoma Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu skiriant vienkartinę baudą ir reguliariai mokamą baudą ar panaikinant pripažintos organizacijos pripažinimą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (EB) Nr. 391/2009 2 straipsnyje pateiktos sąvokų apibrėžtys.

Be to, taikoma ši apibrėžtis:

atitinkama valstybė narė – bet kuri valstybė narė, kuri pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (3) pripažintai organizacijai patikėjo su jos vėliava plaukiojančių laivų tikrinimą, apžiūrą ir liudijimų, patvirtinančių, kad laikomasi tarptautinių konvencijų, išdavimą, įskaitant valstybę narę, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 3 straipsnį pateikė Komisijai prašymą suteikti pripažinimą tai organizacijai.

II SKYRIUS

VIENKARTINĖS IR REGULIARIAI MOKAMOS BAUDOS

3 straipsnis

Pažeidimų nustatymas

1.   Komisija nustato pažeidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 1 dalį, kai:

a)

rimtas ar kartotinis pripažintos organizacijos nesugebėjimas vykdyti vieną iš būtiniausių kriterijų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 391/2009 I priede, arba jos įpareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnio 4 dalį, 9, 10 ir 11 straipsnius atskleidžia rimtus tos organizacijos struktūros, sistemos, procedūrų ar vidaus kontrolės trūkumus;

b)

pripažintos organizacijos blogėjanti veikla, atsižvelgiant į Komisijos sprendimą 2009/491/EB (4), atskleidžia rimtus tos organizacijos struktūros, sistemos, procedūrų ar vidaus kontrolės trūkumus;

c)

pripažinta organizacija įvertinimo metu Komisijai sąmoningai pateikė neteisingą, nepakankamą arba klaidinančią informaciją arba kitaip trukdė atlikti tą įvertinimą.

2.   Bet kuriame pažeidimų tyrime, atliekamame pagal šį reglamentą, pareiga įrodyti pažeidimą tenka Komisijai.

4 straipsnis

Baudų apskaičiavimas

1.   Iš pradžių už kiekvieną remiantis Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 1 dalimi nustatytą pažeidimą skiriama bazinio dydžio bauda – 0,6 % bendros vidutinės pripažintos organizacijos apyvartos, nustatytos pagal 9 straipsnį.

2.   Apskaičiuojant dėl kiekvieno pažeidimo skirtą atskirą baudą, 1 dalyje nurodyta bazinio dydžio bauda didinama arba mažinama atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą ir poveikį, visų pirma į tai, kokio masto grėsmė kyla saugumui ar aplinkos apsaugai, atitinkamai pagal 5 ir 6 straipsnius.

3.   Didžiausia kiekvienos atskiros baudos suma neviršija 1,8 % bendros vidutinės pripažintos organizacijos apyvartos.

4.   Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 3 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytas vienas pripažintos organizacijos veiksmas ar neveikimas yra vienintelis dviejų ar daugiau pažeidimų pagrindas pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktą, atskira sutampanti bauda lygi didžiausiai iš atskirų baudų už tuos pažeidimus.

5.   Bendra pripažintai organizacijai viename sprendime skirta bauda lygi visų atskirų baudų, nustatytų taikant šio straipsnio 1–4 dalis, sumai, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos didžiausios viršutinės ribos, kaip išdėstyta šio reglamento 8 straipsnyje.

5 straipsnis

Pažeidimo rimtumo įvertinimas

Vertindama kiekvieno pažeidimo rimtumą, Komisija atsižvelgia į visas svarbias sunkinančias arba švelninančias aplinkybes, visų pirma į:

a)

tai, ar organizacija veikė aplaidžiai, ar tyčia;

b)

pripažintos organizacijos veiksmų ar neveikimo atvejų, dėl kurių atsiranda pažeidimas, skaičių;

c)

tai, ar pažeidimas turi poveikį pavieniams biurams, geografinėms vietovėms ar visai organizacijai;

d)

tai, ar pripažintos organizacijos veiksmai ar neveikimas, dėl kurių atsiranda pažeidimas, kartojasi;

e)

pažeidimo trukmę;

f)

tai, ar pripažintos organizacijos išduotuose atitikties liudijimuose ir dokumentuose klaidingai pateikiami faktai apie faktinę laivų būklę, arba į tai, ar juose pateikta neteisinga ar klaidinanti informacija;

g)

ankstesnes sankcijas, įskaitant baudas, skirtas tai pačiai pripažintai organizacijai;

h)

tai, ar pažeidimą lėmė pripažintų organizacijų susitarimas arba suderinti veiksmai, kurių tikslas arba poveikis – Reglamente (EB) Nr. 391/2009 numatytų kriterijų ir įpareigojimų pažeidimas;

i)

pripažintos organizacijos uolumą ir bendradarbiavimą aptinkant svarbius veiksmus ar neveikimo atvejus, taip pat Komisijai nustatant pažeidimus.

6 straipsnis

Pažeidimo poveikio įvertinimas

Vertindama kiekvieno pažeidimo poveikį, visų pirma, kokio masto grėsmė kyla saugumui ir aplinkos apsaugai, Komisija atsižvelgia į visas svarbias sunkinančias arba švelninančias aplinkybes, visų pirma į:

a)

pobūdį ir mastą trūkumų, kurie faktiškai ar galimai daro poveikį organizacijos sertifikuotam laivynui, kurių minėta organizacija dėl pažeidimo neaptiko ar negali aptikti, arba kurių nebuvo paprašyta ar negali būti paprašyta laiku pašalinti atsižvelgiant visų pirma į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB (5) dėl uosto valstybės kontrolės X priede nustatytus laivo sulaikymo kriterijus;

b)

organizacijos sertifikuoto laivyno, kuris faktiškai ar galimai patyrė poveikį, dalį;

c)

visas kitas aplinkybes, pavyzdžiui, laivų, kurie faktiškai ar galimai patyrė poveikį, rūšį.

7 straipsnis

Reguliariai mokamos baudos

1.   Nepaisant pagal 3 straipsnį paskirtų baudų, Komisija atitinkamai organizacijai gali skirti Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas reguliariai mokamas baudas siekdama užtikrinti, kad bus imtasi Komisijai vertinant pripažintą organizaciją įvardytų prevencinių ir korekcinių veiksmų.

2.   Sprendime, kuriuo pagal 3 straipsnį skiriamos baudos, Komisija gali nustatyti ir reguliariai mokamas baudas, kurios skiriamos pripažintai organizacijai, jei, ir kol, ji nevykdo korekcinių veiksmų arba nepagrįstai vėluoja nutraukti pažeidimą.

3.   Sprendime, kuriuo skiriamos reguliariai mokamos baudos, nustatomas terminas, per kurį pripažinta organizacija turi įvykdyti reikalaujamus veiksmus.

4.   Reguliariai mokamos baudos taikomos nuo kitos dienos po termino, nustatyto pagal 3 dalį, pabaigos iki tos dienos, kurią organizacija imasi atitinkamų korekcinių veiksmų, jeigu Komisija mano, kad tų korekcinių veiksmų pakanka.

5.   Reguliariai mokamos baudos už kiekvieną pažeidimą bazinis dydis – per dieną 0,0033 % bendros vidutinės pripažintos organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį. Apskaičiuojant dėl kiekvieno pažeidimo skirtą atskirą reguliariai mokamą baudą, bazinio dydžio bauda patikslinama atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą ir poveikį, visų pirma į tai, kokio masto grėsmė kyla saugumui ar aplinkos apsaugai, atitinkamai pagal 5 ir 6 straipsnius.

6.   Atsižvelgdama į atvejo aplinkybes, visų pirma į korekcinių veiksmų, kurių turi imtis atitinkama organizacija, skubumą, Komisija gali nuspręsti padidinti reguliariai mokamos baudos paros sumą iki šių ribų:

a)

jei pripažinta organizacija viršija pagal 3 dalį nustatytą terminą daugiau kaip 120 dienų, nuo 121-osios iki 300-osios dienos nuo termino pabaigos – per dieną 0,005 % bendros vidutinės organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį;

b)

jei pripažinta organizacija viršija pagal 3 dalį nustatytą terminą daugiau kaip 300 dienų, nuo 301-osios dienos nuo termino pabaigos – per dieną 0,01 % bendros vidutinės organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį.

7.   Pagal šį straipsnį skirtų reguliariai mokamų baudų bendra suma, atskirai ar kartu su vienkartinėmis baudomis, neviršija Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos didžiausios viršutinės ribos, kaip išdėstyta šio reglamento 8 straipsnyje.

8 straipsnis

Didžiausios bendros vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų sumos nustatymas

Didžiausia bendra pripažintai organizacijai skirtų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų suma, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 3 dalyje, nustatoma taip:

a)

bendra pripažintai organizacijai pagal 4 straipsnį skirtų vienkartinių baudų suma per vienus tos organizacijos finansinius metus, atsižvelgiant į sprendimo skirti vienkartines baudas datą, o tuo atveju, kai yra daugiau negu vienas sprendimas tai organizacijai skirti vienkartines baudas – pirmojo sprendimo tai organizacijai skirti vienkartinę baudą datą, neviršija 5 % bendros vidutinės tos organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį;

b)

bendra pripažintai organizacijai pagal 4 straipsnį skirtų vienkartinių baudų suma per vienus tos organizacijos finansinius metus, apskaičiuota pagal 1 dalį, ir pagal 7 straipsnio 2 dalį tais pačiais sprendimais skirtų reguliariai mokamų baudų, kurios kaupiasi, kol organizacija nesiima tinkamų korekcinių veiksmų, suma neviršija 5 % bendros vidutinės tos organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį. Nepažeidžiant 21 straipsnio, Komisijos išieškoma reguliariai mokamų baudų suma neviršija 5 % viršutinės ribos;

c)

bendra pripažintai organizacijai pagal 7 straipsnio 1 dalį skirtų reguliariai mokamų baudų, kurios kaupiasi, kol organizacija nesiima tinkamų prevencinių ar korekcinių veiksmų, suma neviršija 5 % bendros vidutinės tos organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį. Nepažeidžiant 21 straipsnio, Komisijos išieškoma reguliariai mokamų baudų suma neviršija 5 % viršutinės ribos.

9 straipsnis

Apyvartos apskaičiavimas

1.   Šio reglamento taikymo tikslais bendra vidutinė atitinkamos pripažintos organizacijos apyvarta yra viena trečioji sumos, gautos sudėjus bendrą trejų finansinių metų iki Komisijos sprendimo patronuojančiojo subjekto, kuriam išduotas pripažinimas, ir visų juridinių asmenų, kurie įtraukti į tą pripažinimą, apyvartą kiekvienų metų pabaigoje.

2.   Jei tai yra grupė, turinti patvirtintas konsoliduotąsias finansines ataskaitas, 1 dalyje nurodyta patronuojančiojo subjekto ir visų grupei priklausančių juridinių asmenų, kurie įtraukti į tą pripažinimą kiekvienų finansinių metų pabaigoje, apyvarta yra tų subjektų konsoliduotos pajamos.

3.   Taikant 1 ir 2 dalis atsižvelgiama tik į Reglamento (EB) Nr. 391/2009 taikymo srityje nurodytą veiklą.

III SKYRIUS

PRIPAŽINIMO PANAIKINIMAS

10 straipsnis

Pripažinimo panaikinimas

1.   Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytais atvejais gali priimti sprendimą panaikinti organizacijos pripažinimą.

2.   Siekiant nustatyti, ar kartotinis ir rimtas nesugebėjimas laikytis kriterijų ir įpareigojimų kelia nepriimtiną grėsmę saugumui ar aplinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, atsižvelgiama į šiuos aspektus:

a)

Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir aplinkybes, ypač į šio reglamento 5 ir 6 straipsniuose nurodytas aplinkybes;

b)

kriterijus ir prireikus Komisijos sprendime 2009/491/EB apibrėžtus ribinius rodiklius.

3.   Jei pripažintai organizacijai skirtų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų suma pasiekia pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 3 dalį nustatytą viršutinę ribą ir pripažinta organizacija nesiėmė tinkamų korekcinių veiksmų, Komisija gali laikytis nuomonės, kad tomis priemonėmis nebuvo pasiektas tikslas pašalinti visas galimas grėsmes saugumui ar aplinkai.

11 straipsnis

Pripažinimo panaikinimo valstybės narės prašymu procedūra

1.   Jei valstybė narė paprašo Komisijos panaikinti organizacijos pripažinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 3 dalį, ji tą prašymą raštu pateikia Komisijai.

2.   Prašymą pateikusi valstybė narė išsamiai paaiškina savo prašymo priežastis ir prireikus daro nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 1 dalyje išvardytus kriterijus ir 7 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, taip pat į šio reglamento 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytas aplinkybes.

3.   Prašymą pateikusi valstybė narė pateikia Komisijai visus reikalingus, tinkamai suklasifikuotus ir sunumeruotus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais grindžiamas jos prašymas.

4.   Komisija raštu patvirtina gavusi valstybės narės prašymą.

5.   Jei Komisija mano, kad sprendimui priimti reikalinga papildoma informacija, patikslinimai ar įrodymai, ji apie tai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę ir paragina ją tinkamai ir per nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis negu keturios savaitės, papildyti pateiktus dokumentus. Valstybės narės prašymas laikomas visiškai parengtu, kai pateikiama visa reikalinga informacija.

6.   Per vienus metus nuo visiškai parengto prašymo gavimo ir jei padaro išvadą, kad valstybės narės prašymas yra pagrįstas, Komisija pagal 12 straipsnį atitinkamai organizacijai pateikia prieštaravimo pareiškimą, siekdama pagal šį reglamentą panaikinti jos pripažinimą. Tokiu atveju prašymą pateikusiai valstybei narei suteikiamas atitinkamos valstybės narės statusas ir teisės pagal šio reglamento IV skyrių.

Jei per tą patį terminą Komisija padaro išvadą, kad valstybės narės prašymas nepagrįstas, ji apie tai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę, nurodydama tokio sprendimo priežastis ir ragindama ją pateikti pastabas per nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis negu trys mėnesiai. Per šešis mėnesius nuo šių pastabų gavimo Komisija patvirtina, kad prašymas nepagrįstas arba parengia prieštaravimo pareiškimą pagal pirmą pastraipą.

7.   Jei Komisija padaro išvadą, kad valstybės narės prašymas yra nepagrįstas arba jei jis nėra visiškai parengtas pasibaigus 5 dalyje nurodytam terminui, Komisija gali nuspręsti visą prašymą ar jo dalį ir kartu su juo pateiktus įrodymus įtraukti į pripažintos organizacijos įvertinimą, atliktą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnį.

8.   Komisija kasmet Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetui teikia ataskaitas apie valstybių narių pateiktus prašymus panaikinti pripažinimą ir apie vykstančias Komisijos inicijuotas panaikinimo procedūras.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Prieštaravimo pareiškimas

1.   Kai Komisija mano, kad yra pagrindo pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnį pripažintai organizacijai skirti vienkartinę baudą ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti organizacijos pripažinimą pagal to reglamento 7 straipsnį, ji tai organizacijai pateikia prieštaravimo pareiškimą ir praneša apie tai atitinkamoms valstybėms narėms.

2.   Prieštaravimo pareiškime pateikiama:

a)

išsami ataskaita apie pripažintos organizacijos veiksmus ir neveikimą, įskaitant svarbių faktų aprašymą ir Reglamento (EB) Nr. 391/2009 nuostatų, kurias, Komisijos manymu, pripažinta organizacija pažeidė, nurodymą;

b)

įrodymai, kuriais grindžiamos svarbios išvados, įskaitant nuorodas į tikrinimo ataskaitas, vertinimo ataskaitas ar bet kokius kitus svarbius dokumentus, kuriuos Komisija arba Komisijos vardu veikusi Europos jūrų saugumo agentūra pirmiau buvo nusiuntusi atitinkamai organizacijai;

c)

pranešimas, kad Komisija gali pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 arba 7 straipsnius skirti vienkartinę baudą ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą.

3.   Pranešdama apie prieštaravimo pareiškimą Komisija paragina pripažintą organizaciją ir atitinkamas valstybes nares per nustatytą terminą, kuris jokiu būdu negali būti trumpesnis negu šešios savaitės nuo prieštaravimo pareiškimo gavimo dienos, pateikti pastabas raštu. Nepažeidžiant šio reglamento 24 straipsnio 4 dalies nuostatų, Komisija neprivalo atsižvelgti į pareiškimus, gautus pasibaigus terminui.

4.   Dėl pranešimo apie prieštaravimo pareiškimą atitinkamos organizacijos vertinimas nestabdomas. Bet kuriuo metu iki sprendimo skirti vienkartinę baudą ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą priėmimo pagal šį reglamentą Komisija gali nuspręsti atlikti papildomus organizacijos biurų ir įrenginių patikrinimus, apsilankyti laivuose, kuriems liudijimus išdavė ši organizacija, arba raštu paprašyti pripažintos organizacijos pateikti papildomos informacijos, susijusios su tuo, kaip ji laikosi Reglamente (EB) Nr. 391/2009 numatytų kriterijų ir įpareigojimų.

5.   Bet kuriuo metu iki sprendimo skirti vienkartinę baudą ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą priėmimo pagal šį reglamentą Komisija gali iš dalies pakeisti atitinkamos pripažintos organizacijos įvertinimą. Jei naujasis įvertinimas dėl nustatytų naujų faktų arba dėl to, kad nustatyti nauji pažeidimai arba naujos aplinkybės, susijusios su pažeidimo rimtumu arba jo poveikiu saugumui ir aplinkai, skiriasi nuo įvertinimo, dėl kurio buvo parengtas prieštaravimo pareiškimas, Komisija parengia naują prieštaravimo pareiškimą.

13 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

Siekdama patikslinti faktus 12 straipsnio vykdymo tikslais Komisija gali raštu paprašyti, kad pripažinta organizacija pateiktų paaiškinimus raštu ar žodžiu arba išsamios informacijos ar dokumentus per nustatytą terminą, kuris jokiu būdu negali būti trumpesnis negu 4 savaitės. Tokiu atveju Komisija informuoja pripažintą organizaciją apie vienkartines baudas ir reguliariai mokamas baudas, kurios gali būti skirtos, jei prašymas nebus patenkintas, jei pateikti informaciją nepagrįstai vėluojama arba Komisijai sąmoningai pateikiama neteisinga, nepakankama arba klaidinanti informacija.

14 straipsnis

Žodinis nagrinėjimas

1.   Pripažintos organizacijos, kuriai skirtas prieštaravimo pareiškimas, prašymu Komisija tai organizacijai suteikia galimybę argumentus pateikti per žodinį nagrinėjimą.

2.   Komisija pakviečia atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas ir gali savo iniciatyva arba atitinkamų valstybių narių prašymu pakviesti bet kuriuos kitus asmenis, turinčius teisėtų interesų, susijusių su pažeidimais, dalyvauti žodiniame nagrinėjime. Komisija gali nuspręsti, kad jai padėtų Europos jūrų saugumo agentūra.

3.   Pakviesti dalyvauti fiziniai ar privatūs juridiniai asmenys atvyksta patys arba juos atstovauja teisiniai arba įgalioti atstovai. Valstybes nares atstovauja tos valstybės narės pareigūnai.

4.   Žodinis nagrinėjimas nėra viešas. Kiekvienas pakviestas dalyvauti asmuo gali būti išklausomas atskirai arba dalyvaujant kitiems pakviestiems dalyvauti asmenims, atsižvelgus į teisėtą pripažintos organizacijos ir kitų šalių interesą saugoti verslo paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją.

5.   Kiekvieno išklausomo asmens pasisakymai protokoluojami. Pareikalavus, apklausos protokolas pateikiamas nagrinėjime dalyvavusiems asmenims ir atitinkamoms valstybėms narėms.

15 straipsnis

Reguliariai mokamos baudos už nebendradarbiavimą

1.   Jei Komisija ketina priimti sprendimą 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas reguliariai mokamas baudas skirti pripažintai organizacijai, kuri, nevykdo Komisijos paprašytų prevencinių ir korekcinių veiksmų arba nepagrįstai vėluoja juos vykdyti, skirti, ji pirma raštu apie tai praneša pripažintai organizacijai.

2.   Komisijos pranešime pagal 1 dalį nurodomi konkretūs prevenciniai ir korekciniai veiksmai, kurių nesiėmė pripažinta organizacija, pateikiami tai pagrindžiantys įrodymai ir pripažinta organizacija informuojama apie Komisijos svarstomas skirti reguliariai mokamas baudas.

3.   Komisija nustato terminą, per kurį pripažinta organizacija gali Komisijai pateikti pastabas raštu. Komisija neprivalo atsižvelgti į pastabas raštu, gautas pasibaigus terminui.

16 straipsnis

Galimybė susipažinti su byla

1.   Pripažintos organizacijos, kuriai skirtas prieštaravimo pareiškimas, prašymu Komisija sudaro galimybes susipažinti su bylos dokumentais ir kitais Komisijos surinktais įrodymais apie galimą pažeidimą.

2.   Komisija nustato datą ir atlieka reikiamą praktinį pasirengimą, kad pripažinta organizacija galėtų susipažinti su byla. Susipažinti galima tik su elektroniniu formatu pateikta byla.

3.   Atitinkamai pripažintai organizacijai paprašius Komisija leidžia susipažinti su visų bylos dokumentų sąrašu.

4.   Atitinkama pripažinta organizacija turi teisę susipažinti su bylos dokumentais ir informacija. Suteikdama tokią galimybę Komisija tinkamai atsižvelgia į verslo paslaptis, konfidencialią informaciją arba Komisijos ar Europos jūrų saugumo agentūros išduotus vidaus dokumentus.

5.   4 dalies tikslais Komisijos ir Europos jūrų saugumo agentūros vidaus dokumentai gali būti:

a)

dokumentai ar dokumentų dalys, susiję su Komisijos, jos tarnybų ir Europos jūrų saugumo agentūros vidaus svarstymais, įskaitant Komisijai skirtas Europos jūrų saugumo agentūros nuomones ir rekomendacijas;

b)

dokumentai ar dokumentų dalys, kurie yra Komisijos ir Europos jūrų saugumo agentūros arba Komisijos ir valstybių narių susirašinėjimo dalis.

17 straipsnis

Teisinis atstovavimas

Pripažinta organizacija turi teisę į teisinį atstovavimą visais šiame reglamente nustatytos procedūros etapais.

18 straipsnis

Konfidencialumas, profesinė paslaptis ir teisė neduoti parodymų

1.   Procedūros pagal šį reglamentą vykdomos vadovaujantis konfidencialumo ir profesinės paslapties principais.

2.   Komisija, Europos jūrų saugumo agentūra ir atitinkamų valstybių narių valdžios institucijos, taip pat jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri šios institucijos, neskelbia informacijos, kurią jie gavo ar apsikeitė pagal šį reglamentą ir kuriai galioja įpareigojimas užtikrinti profesinę paslaptį ir konfidencialumą.

3.   Bet kuri pripažinta organizacija ar kitas asmuo, teikiantis informaciją arba pastabas pagal šį reglamentą, pagrįsdamas aiškiai nurodo, kuri medžiaga laikoma konfidencialia, ir iki Komisijos nustatytos dienos pateikia atskirą nekonfidencialų variantą.

4.   Komisija taip pat gali reikalauti, kad pripažintos organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys nurodytų bet kurią ataskaitos, prieštaravimo pareiškimo ar Komisijos sprendimo dalį, kurioje, jų manymu, yra verslo paslapčių.

5.   Jei 3 ir 4 dalyse minimų nuorodų nepateikta, Komisija gali daryti prielaidą, kad pateiktuose dokumentuose ar pastabose konfidencialios informacijos nėra.

6.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 391/2009 9 straipsnio, pripažintos organizacijos turi teisę neduoti parodymų tais atvejais, kai jos būtų priverstos pateikti atsakymus, kuriais joms galbūt tektų pripažinti, kad padarytas pažeidimas.

19 straipsnis

Sprendimas

1.   Sprendimas pagal šį reglamentą skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą grindžiamas tik tais argumentais, dėl kurių atitinkama pripažinta organizacija galėjo pateikti pastabų.

2.   Sprendime skirti vienkartinę baudą arba reguliariai mokamas baudas ir nustatant tinkamą jų sumą atsižvelgiama į veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo principus.

3.   Imdamasi priemonių pagal šį reglamentą ir nuspręsdama dėl atitinkamų veiksmų ar neveikimo rimtumo ir poveikio saugumui ir aplinkai, Komisija atsižvelgia į nacionalines priemones, kurių buvo imtasi prieš atitinkamą pripažintą organizaciją remiantis tais pačiais faktais, visų pirma, jei tos organizacijos atžvilgiu jau vyksta teismo procesas ar vykdymo užtikrinimo procedūros.

4.   Pripažintos organizacijos veiksmų ar neveikimo, dėl kurių buvo taikomos priemonės pagal šį reglamentą, atžvilgiu jokios tolesnės priemonės netaikomos. Tačiau į šiuos veiksmus ar neveikimą galima atsižvelgti vėlesniuose sprendimuose, priimtuose pagal šį reglamentą tam, kad būtų galima įvertinti, ar jie nesikartoja.

5.   Sprendimą skirti reguliariai mokamas baudas arba sprendimą skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas Komisija priima pagal procedūrą, taikomą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 12 straipsnio 2 dalį.

6.   Sprendimą panaikinti pripažintos organizacijos pripažinimą Komisija priima pagal procedūrą, taikomą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 12 straipsnio 3 dalį.

20 straipsnis

Teisminės teisės gynimo priemonės, pranešimas ir paskelbimas

1.   Komisija informuoja atitinkamą pripažintą organizaciją apie jos turimas teismines teisės gynimo priemones.

2.   Komisija praneša Europos jūrų saugumo agentūrai ir valstybėms narėms apie savo sprendimą, kad jos galėtų su juo susipažinti.

3.   Pagrįstais atvejais, visų pirma saugumo ar aplinkos apsaugos sumetimais, Komisija gali savo sprendimą paskelbti viešai. Skelbdama išsamią informaciją apie savo sprendimą ar informuodama valstybes nares, Komisija atsižvelgia į teisėtus atitinkamos pripažintos organizacijos ir kitų suinteresuotųjų asmenų interesus.

21 straipsnis

Vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų išieškojimas

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 78–80 ir 83 straipsnių ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (7) 80–92 straipsnių nuostatas Komisija, siekdama išieškoti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas, parengia vykdomąjį raštą sumoms išieškoti ir atitinkamai pripažintai organizacijai išduoda debetinį dokumentą.

22 straipsnis

Vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo senaties terminai

1.   Komisija netenka teisės pripažintai organizacijai pagal šį reglamentą skirti vienkartines ir (arba) reguliariai mokamas baudas praėjus penkeriems metams nuo tos dienos, kai buvo įvykdytas pripažintos organizacijos veiksmas ar neveikimas, dėl kurio atsirado pažeidimas, nustatytas pagal šio reglamento 3 straipsnį. Tačiau tęstinių ar kartotinių veiksmų ar neveikimo, dėl kurių atsiranda pažeidimas, atveju skaičiuoti pradedama nuo dienos, kurią nutraukiamas veiksmas ar neveikimas.

Komisija netenka teisės pripažintai organizacijai pagal šio reglamento 15 straipsnį skirti reguliariai mokamas baudas praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai buvo įvykdytas pripažintos organizacijos veiksmas ar neveikimas, dėl kurių Komisija paprašė imtis tinkamų prevencinių ir korekcinių veiksmų.

2.   Dėl bet kurio veiksmo, kurio ėmėsi Komisija arba Europos jūrų saugumo agentūra siekdama atlikti įvertinimą ar vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl pripažintos organizacijos veiksmo ar neveikimo, 1 dalyje nustatytas atitinkamas senaties terminas nutraukiamas. Senaties terminas nutraukiamas nuo dienos, kai apie tokius Komisijos ar agentūros veiksmus pranešama pripažintai organizacijai.

3.   Nutraukus senaties terminą, jis pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas neturi būti daugiau nei du kartus ilgesnis už pradinį senaties terminą, nebent senaties terminas sustabdomas pagal 4 dalį.

4.   Reguliariai mokamų baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

23 straipsnis

Vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų surinkimo senaties terminai

1.   Teisė pradėti vienkartinių ir (arba) reguliariai mokamų baudų išieškojimo procedūrą nustoja galioti praėjus vieniems metams nuo dienos, kai pagal 19 straipsnį priimtas sprendimas tampa galutinis.

2.   1 dalyje nurodytas senaties terminas nutraukiamas bet kokiu Komisijos arba valstybės narės, veikiančios Komisijos prašymu, veiksmu, skirtu užtikrinti vienkartinių ir (arba) periodinių baudų mokėjimo vykdymą.

3.   Nutraukus senaties terminą, jis pradedamas skaičiuoti iš naujo.

4.   1 ir 2 dalyse nurodyti senaties terminai sustabdomi tol, kol:

a)

skiriamas laikas baudai sumokėti;

b)

reikalavimas vykdyti mokėjimą sustabdomas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu.

24 straipsnis

Terminų taikymas

1.   Šiame reglamente nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai gaunamas arba asmeniškai įteikiamas Komisijos pranešimas.

2.   Jei pranešimas skirtas Komisijai, laikoma, kad atitinkamų terminų laikomasi, jei tas pranešimas išsiųstas registruotu paštu prieš pasibaigiant atitinkamam terminui.

3.   Nustatydama terminus Komisija atsižvelgia į teises į tinkamą procesą ir į kiekvienos pagal šį reglamentą taikomos sprendimų priėmimo procedūros konkrečias aplinkybes.

4.   Jei taikytina ir jei pagrįstai paprašoma iki pradinio termino pabaigos, terminai gali būti pratęsti.

25 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis

Informacija, kurią nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pateikė reaguodamos į Komisijos prašymą, naudojama tik šiais tikslais:

a)

tam, kad galėtų atlikti jai pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009 patikėtas užduotis, susijusias su pripažintų organizacijų pripažinimu ir priežiūra;

b)

kaip įrodymą, kai reikia priimti sprendimus pagal šį reglamentą, nepažeidžiant šio reglamento 16 ir 18 straipsnių.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Taikymas

Įvykiams, nutikusiems prieš Reglamento (EB) Nr. 391/2009 įsigaliojimą, netaikomos jokios priemonės pagal šį reglamentą.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 131, 2009 5 28, p. 11.

(2)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(3)  OL L 131, 2009 5 28, p. 47.

(4)  OL L 162, 2009 6 25, p. 6.

(5)  OL L 131, 2009 5 28, p. 57.

(6)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)  OL L 362, 2012 12 31, p. 1.