12.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/25

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2014 m. vasario 4 d.

dėl Ispanijos taikytos valstybės pagalbos priemonės Nr. SA.21817 (C 3/07) (ex NN 66/06)

„Ispanijos elektros energijos tarifai. Vartotojai“

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 7741)

(Tekstas autentiškas tik ispanų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/456/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)	2006 m. balandžio 27 d. raštu įmonės Céntrica plc ir Céntrica Energía S.L.U. (toliau kartu – Céntrica) pateikė Komisijai skundą dėl reguliuojamų elektros energijos tarifų sistemos, kurią Ispanija nustatė 2005 m.

(2)	2006 m. liepos 27 d. raštu Komisija paprašė Ispanijos institucijų pateikti informacijos apie minėtą priemonę. Šią informaciją Komisija gavo 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu.

(3)	2006 m. spalio 12 d. byla buvo įregistruota kaip pagalba, apie kurią nepranešta (byla Nr. NN 66/06).

(4)	2006 m. lapkričio 9 d. raštu Komisija Ispanijos institucijų paprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl šios priemonės. 2006 m. gruodžio 12 d. raštu Ispanijos institucijos pateikė atsakymą.

(5)	2007 m. sausio 24 d. raštu Komisija Ispanijos institucijoms pranešė nusprendusi dėl šios priemonės pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(6)	Šis Komisijos sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl šios priemonės.

(7)	2007 m. vasario 26 d. raštu Ispanijos institucijos pateikė savo pastabas.

(8)

Pastabų Komisija gavo iš šių suinteresuotųjų šalių: Galisijos regioninės Vyriausybės (2007 m. kovo 23 d. raštas), Céntrica (2007 m. kovo 26 d. ir 2007 m. liepos 3 d. raštai), ACIE – Nepriklausomų energijos tiekėjų asociacijos (2007 m. kovo 26 d. raštas), Astūrijos Vyriausybės (2007 m. kovo 27 d. raštas), AEGE – Daug energijos suvartojančių vartotojų asociacijos (2007 m. balandžio 2 d. raštas), Asturiana de Zinc – AZSA (2007 m. balandžio 3 d. raštas), Ferroatlántica – metalų gamintojos (2007 m. balandžio 3 d. raštas), Alcoa (2007 m. balandžio 3 d. raštas), UNESA – Ispanijos elektros energijos pramonės asociacijos (2007 m. balandžio 25 d. raštas), ENEL Viesgo (2007 m. balandžio 26 d. raštas), Iberdrola (2007 m. balandžio 26 d. raštas), Union Fenosa Distribución (2007 m. balandžio 27 d. raštas), Hidrocantábrico Distribución Electrica (2007 m. balandžio 27 d. raštas) ir Endesa Distribución Electrica (2007 m. balandžio 27 d. raštas).

(9)	2007 m. gegužės 15 d. ir 2007 m. liepos 6 d. raštais Komisija suinteresuotųjų šalių pastabas persiuntė Ispanijos institucijoms, kurioms buvo suteikta galimybė į jas atsakyti; institucijų pastabos gautos 2007 m. rugpjūčio 2 d. raštu.

(10)	Céntrica papildomos informacijos pateikė 2007 m. birželio 1 d., 2007 m. rugpjūčio 28 d., 2008 m. vasario 4 d. ir 2008 m. kovo 1 d. raštais, AEGE – 2011 m. lapkričio 21 d. raštu ir Ferroatlántica – 2011 m. gruodžio 5 d. raštu.

(11)

2009 m. liepos 30 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. spalio 6 d., 2012 m. balandžio 12 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. vasario 4 d. ir 2013 m. liepos 17 d. raštais Komisija Ispanijos institucijų paprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl šios priemonės. Institucijos pateikė atsakymus 2009 m. spalio 5 d., 2010 m. balandžio 26 d., 2011 m. gruodžio 7 d., 2012 m. birželio 12 d., 2012 m. spalio 18 d., 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. spalio 4 d. raštais.

(12)

2013 m. balandžio 19 d. ši byla padalyta į dvi dalis: šią bylą, t. y. bylą SA.21817 (C 3/07, ex NN 66/06), susijusią su pagalba galutiniams elektros energijos vartotojams, ir bylą SA.36559 (C 3a/07, ex NN 66/06), susijusią su pagalba elektros energijos skirstytojams. Šiame sprendime nagrinėjama tik galima pagalba galutiniams elektros energijos vartotojams, kurie įtraukti į šios procedūros taikymo sritį, t. y. neįskaitant namų ūkių ir mažųjų įmonių.

2. IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠYMAS

ISPANIJOS 2005 M. ELEKTROS ENERGIJOS SISTEMA

(13)

2005 m. taikytoje teisinėje sistemoje, nustatytoje 1997 m. lapkričio 27 d. Įstatymu Nr. 54/1997 (isp. Ley del Sector Eléctrico, toliau – LSE), elektros energijos tiekimas galutiniams vartotojams reguliuojamais tarifais buvo priskirtas reguliuojamos veiklos kategorijai. Ši užduotis pagal šį įstatymą buvo pavesta skirstytojams.

(14)

2005 m. visi galutiniai elektros energijos vartotojai Ispanijos rinkoje galėjo rinktis, ar derėtis dėl tiekimo sutarčių su nepriklausomais tiekėjais, ar gauti elektros energiją valstybės nustatytais reguliuojamais tarifais. Reguliuojamoje rinkoje kiekvienas atitinkamą prašymą pateikęs galutinis vartotojas turėjo teisę gauti elektros energiją iš savo vietos skirstytojo integruotuoju reguliuojamu tarifu (viską apimančia kaina), nustatytu atsižvelgiant į jo vartojimo pobūdį ir apimtį. Laisvojoje rinkoje vartotojai mokėjo tinklo prieigos mokestį, kuris taip pat buvo reguliuojamas ir taip pat turėjo padengti energijos tiekimo sąnaudas. 2009 m. užbaigus elektros energijos sektoriaus reformą, skirstytojai elektros energijos integruotaisiais reguliuojamais tarifais nebetiekia.

(15)

Integruotieji reguliuojami tarifai ir reguliuojami tinklo prieigos mokesčiai iš anksto buvo nustatomi visiems metams, paprastai prieš N – 1 metų pabaigą, bet per metus galėjo būti koreguojami (3). Tačiau metiniam tarifų padidinimui buvo taikyta viršutinė riba (4). Iš esmės tarifai ir mokesčiai, remiantis prognozėmis, buvo nustatomi siekiant užtikrinti, kad juos taikant gaunamų reguliuojamų pajamų pakaktų bendroms reguliuojamoms elektros energijos sistemos sąnaudoms padengti. 2005 m. šios reguliuojamos sistemos sąnaudos apėmė energijos tiekimo integruotaisiais tarifais sąnaudas, energijos pirkimo iš specialiųjų sistemų (atsinaujinančiųjų šaltinių, kogeneracijos ir kt.) sąnaudas, perdavimo ir skirstymo sąnaudas, paklausos valdymo priemones, papildomas elektros energijos gamybos Ispanijos salose sąnaudas, paramą anglių sektoriui, išlaidas ankstesnių metų deficitui padengti ir t. t. Nebuvo nustatyta jokių taisyklių, pagal kurias konkrečios kategorijos pajamos ar jų dalis būtų skiriama konkrečios kategorijos sąnaudoms ar jų daliai dengti. Todėl pajamos iš tinklo prieigos mokesčių, pvz., nebuvo visos ar iš dalies skiriamos, pvz., subsidijoms elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų šaltinių ar Ispanijos salose gaminamai elektros energijai finansuoti.

(16)

2005 m. galutiniams vartotojams buvo nustatyti ne mažiau kaip 25 reguliuojami tarifai, taikomi atsižvelgiant į vartojimo lygį, pobūdį, paskirtį ir tinklo, iš kurio gaunama elektros energija, įtampą. O laisvojoje rinkoje galutiniams vartotojams tuo pat metu buvo taikyti devyni kiti reguliuojami tinklo prieigos mokesčiai, kurie taip pat buvo pagrįsti tinklo įtampa ir kitomis charakteristikomis.

(17)

2004 m. gruodžio 30 d. Ispanijos institucijos nustatė 2005 m. taikytinus elektros energijos tarifus (5) šioms vartotojų kategorijoms:

INTEGRUOTIEJI TARIFAI

Žemoji įtampa

1.0.

Ne didesnė kaip 770 kW galia

2.0.

Bendro pobūdžio vartojimas, ne didesnė kaip 15 kW galia

3.0.

Bendro pobūdžio vartojimas

4.0.

Bendro pobūdžio ilgalaikis vartojimas

B.0

Gatvių apšvietimas

R.0

Drėkinimas žemės ūkyje

Aukštoji įtampa

Bendrieji tarifai

Trumpalaikis vartojimas

1.1.

Bendro pobūdžio vartojimas, ne didesnė kaip 36 kV įtampa

1.2.

Bendro pobūdžio vartojimas, 36–72,5 kV

1.3.

Bendro pobūdžio vartojimas, 72,5–145 kV

1.4.

Bendro pobūdžio vartojimas, didesnė kaip 145 kV įtampa

Vidutinės trukmės vartojimas

2.1.

Ne didesnė kaip 36 kV įtampa

2.2.

36–72,5 kV

2.3.

72,5–145 kV

2.4.

Didesnė kaip 145 kV įtampa

Ilgalaikis vartojimas

3.1.

Ne didesnė kaip 36 kV įtampa

3.2.

36–72,5 kV

3.3.

72,5–145 kV

3.4.

Didesnė kaip 145 kV įtampa

Traukai taikomi tarifai

T.1

Ne didesnė kaip 36 kV įtampa

T.2

36–72,5 kV

T.3

72,5–145 kV

Drėkinimas žemės ūkyje

R.1

Ne didesnė kaip 36 kV įtampa

R.2

36–72,5 kV

R.3

72,5–145 kV įtampa

G. Stambiems vartotojams skirtas tarifas (G4)

Pardavimo skirstytojams tarifai

D.1

Ne didesnė kaip 36 kV įtampa

D.2

36–72,5 kV

D.3

72,5–145 kV

D.4

Didesnė kaip 145 kV įtampa

PRIEIGOS TARIFAI

Žemoji įtampa

2.0 A

Įprastas prieigos prie žemosios įtampos tinklo tarifas

2,0 NA

Paprastas prieigos prie žemosios įtampos tinklo tarifas skiriant dieną ir naktį

3.0 A

Bendras prieigos prie žemosios įtampos tinklo tarifas

Aukštoji įtampa

3.1.A

Prieigos prie tinklo, kurio įtampa ne didesnė kaip 36 kV, tarifas (galia ne didesnė kaip 450 kW)

6.1

Prieigos prie tinklo, kurio įtampa ne didesnė kaip 36 kV, tarifas (galia didesnė kaip 450 kW)

6.2

Prieigos prie tinklo, kurio įtampa didesnė kaip 36 kV, bet ne didesnė kaip 72,5 kV, tarifas (galia didesnė kaip 450 kW)

6.3

Prieigos prie tinklo, kurio įtampa didesnė kaip 72 kV, bet ne didesnė kaip 145 kV, tarifas (galia didesnė kaip 450 kW)

6.4

Prieigos prie tinklo, kurio įtampa didesnė kaip 145 kV, tarifas (galia didesnė kaip 450 kW)

6.5

Prieigos prie tinklų, kuriais vyksta tarptautiniai mainai, tarifas

(18)

Integruotieji reguliuojami tarifai galėjo būti suskaidyti į dedamąją, skirtą perdavimo, skirstymo ir bendrosioms sistemos sąnaudoms padengti (tinklo prieigos mokestis), ir dedamąją, atspindinčią elektros energijos pirkimo didmeninėje rinkoje kainą (energijos dedamoji). Be to, paklausos valdymo paslaugoms (pvz., susijusioms su leidimu pertraukti energijos tiekimą apie tai pranešus arba su vartojimu, koncentruotu ne piko laikotarpiais) taikyta integruotųjų tarifų nuolaidų sistema. Nuo 2005 m. Ispanija kelis kartus keitė reguliuojamų tarifų sistemą. Paskutinį kartą sistema buvo pakeista 2013 m., kai Ispanija patvirtino naują teisinę elektros energijos sektoriaus sistemą (Įstatymas Nr. 24/13), kuri, be kitų priemonių, apėmė ir mažmeninės rinkos kainų reguliavimo reformą. Ispanija paskelbė, kad naujasis įstatymas ir jo įgyvendinimo nuostatos bus taikomos 2014 m. Toliau pateikiami nuo 2005 m. sausio 1 d. taikyti tam tikri minėtų kategorijų (t. y. ne didesnės kaip 145 kV įtampos) žemiausiojo tarifų lygio baziniai integruotieji tarifai:

1 lentelė

Bazinis integruotųjų reguliuojamų tarifų dydis 2005 m.

A/Galios dedamoji

B/Energijos dedamoji

Integruotasis tarifas (A+B)

EUR/kW per mėn.

EUR/kWh

EUR/MWh

Žemoji įtampa

1.0	Galia < 770 W

0,277110

0,062287

62,67

3.0	Bendro pobūdžio vartojimas

1,430269

0,083728

85,71

4.0	Bendro pobūdžio vartojimas, ilgalaikis

2,284634

0,076513

79,69

Aukštoji įtampa

1.4	Trumpalaikis vartojimas, bendro pobūdžio > 145 kV

1,759358

0,058412

60,86

2.4	Vidutinės trukmės vartojimas, bendro pobūdžio > 145 kV

3,632629

0,053224

58,27

3.4	Ilgalaikis vartojimas, bendro pobūdžio > 145 kV

9,511921

0,042908

56,12

G.	Stambūs vartotojai G4

10,208070

0,011265

25,44

Šaltinis: Karališkojo dekreto Nr. 2392/2004 I priedas, Komisijos apskaičiavimai.

(19)

Ispanijos nacionalinė energetikos komisija (Comisión Nacional de Energía, toliau – CNE), t. y. šalies reguliavimo institucija, pažymėjo, kad 2005 m. integruotieji tarifai vidutiniškai neatspindėjo visų tiekimo sąnaudų, visų pirma energijos pirkimo didmeninėje rinkoje kainos. Visų pirma, kaip matyti paveiksle, kainos, įskaičiuotos į vidutinius integruotuosius reguliuojamus tarifus, žemiau vidutinių kainų didmeninėje elektros energijos rinkoje buvo smukusios tik penkis mėnesius – 2005 m. sausio ir vasario mėn., o paskui – balandžio–birželio mėn. O 2006 m. spalio mėn. – 2007 m. gruodžio mėn. tendencija buvo priešinga: šiuo 14 mėnesių laikotarpiu vidutinės didmeninės kainos krito gerokai žemiau energijos kainų, įskaičiuotų į vidutinius integruotuosius reguliuojamus tarifus, ir skirtumas buvo gerokai didesnis, palyginti su skirtumu, stebėtu septynis 2005 m. mėnesius, kuriais didmeninės kainos buvo didesnės nei kainos, įskaičiuotos į integruotuosius tarifus.

1 pvz.

Vidutinės svertinės didmeninės kainos ir energijos kainos, įskaičiuotos į integruotąjį tarifą, palyginimas

Šaltinis: CNE ataskaita apie konkurencijos raidą dujų ir elektros energijos rinkose. 2005–2007 m. laikotarpis, p. 84.

2005 M. DĖL TARIFŲ ATSIRADĘS DEFICITAS

(20)

Atsiskaitymai pagal elektros energijos sistemos sąskaitas, grindžiamas faktinėmis reguliuojamomis pajamomis ir sąnaudomis, buvo atliekami kartą per metus. 2005 m. nustatytas reguliuojamų tarifų ir tinklo prieigos mokesčių lygis buvo nepakankamas, kad būtų galima gauti pakankamai pajamų ir sudaryti sistemai galimybę padengti visas ex post dokumentais patvirtintas reguliuojamas visų metų sąnaudas. CNE metų pabaigoje atlikus galutinius 2005 m. atsiskaitymus, nustatytas 3 811 mln. EUR deficitas. Tai nebuvo pirmas kartas, kai atlikus atsiskaitymus atsiranda deficitas, tačiau 2005 m. deficitas buvo beprecedenčio dydžio. Mažesni deficitai buvo užfiksuoti 2000, 2001 ir 2002 m.

(21)

Visų pirma Vyriausybė nepakankamai įvertino faktines elektros energijos pirkimo sąnaudas. Nors galutinių vartotojų elektros energijos vartojimas reguliuojamoje ir laisvojoje rinkoje 2005 m. keitėsi maždaug taip, kaip prognozuota 2004 m. gruodžio mėn., 2005 m. kelis kartus nenumatytai padidėjus kainoms didmeninės kainos tais metais pakilo iki 62,4 EUR už 1 MWh, palyginti su 35,61 EUR už 1 MWh 2004 m., o vidutinė didmeninė kaina 2005 m. sudarė 59,47 EUR už 1 MWh. Šį padidėjimą, be kita ko, lėmė neįprastai sausringi metai (dėl to hidroelektros energijos gamyba sumažėjo 55 %), naftos kainų pakilimas, pagal Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą nemokamai gautų CO2 išmetimo leidimų poveikis rinkos kainai ir energijos paklausos padidėjimas, kuris buvo didesnis negu BVP augimas.

(22)

Prie bendrųjų sistemos sąnaudų padidėjimo prisidėjo dar vienas svarbus veiksnys – aukšto lygio parama atsinaujinančiosios energijos gamybai. Visų pirma atsinaujinančiosios energijos gamintojai galėjo pasinaudoti galimybe tiesiogiai dalyvauti didmeninėje elektros energijos rinkoje arba biržoje. 2005 m. ši galimybė buvo ypač patraukli, todėl biržos prekyboje dalyvavo daugiau atsinaujinančiosios energijos gamintojų, negu tikėtasi, ir dėl to sistemos sąnaudos padidėjo. Be to, tiesioginė parama su energija susijusioms sąnaudoms elektros energijai pagal specialiąją sistemą (atsinaujinančiosios energijos, kogeneracijos), kurios į sąskaitas buvo įtrauktos kaip reguliuojamosios sąnaudos, 2005 m. sudarė 2 701 mln. EUR. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad sistemos perdavimo ir skirstymo sąnaudos 2005 m. sudarė 4 410 mln. EUR.

Deficitui iš anksto finansuoti patvirtintas mechanizmas

(23)

Deficito atsiradimas neliko nepastebėtas. Jau 2005 m. kovo mėn., kai tapo aišku, jog dėl tarifų formuojasi deficitas, Karališkojo įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 5/2005 (6) 24 straipsniu Ispanijos institucijos nustatė, kad elektros energijos sistemos sąnaudų ir pajamų skirtumui padengti reikalingas lėšas pateiks penkios didžiausios Ispanijos įgaliotosios elektros energijos įmonės, turinčios teisę gauti kompensaciją už per dideles sąnaudas (7), tokiomis procentinėmis dalimis:

—	Iberdrola S.A.: 35,01 %,

—	Unión Eléctrica Fenosa S.A.: 12,84 %,

—	Hidroeléctrica del Cantábrico S.A.: 6,08 %,

—	Endesa S.A.: 44,16 %,

—	Elcogas S.A.: 1,91 %.

(24)

Įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 5/2005 nustatyta, kad būsimas deficitas minėtoms penkioms įmonėms bus priskirtas kaip neigiamas esamos indėlio sąskaitos, kurią CNE naudoja per didelėms šių įmonių sąnaudoms kompensuoti, likutis. Iš tikrųjų tai reiškė, kad šios komunalinės įmonės privalėjo iš anksto sumokėti šias lėšas. Per didelių sąnaudų sąskaitoje esant neigiamam likučiui, atsirastų pajamų surinkimo teisės, t. y. komunalinių įmonių teisė ateityje surinkti pajamas iš elektros energijos vartotojų. Šias teises komunalinės įmonės galėjo pakeisti vertybiniais popieriais ir parduoti rinkoje. Šioms komunalinėms įmonėms paskirtoms pajamų surinkimo teisėms buvo taikyta minimali palūkanų norma (3 mėnesių EURIBOR, apskaičiuota kaip ankstesnių metų lapkričio mėn. EURIBOR normų vidurkis netaikant jokio skirtumo).

Deficitui iš galutinių vartotojų susigrąžinti patvirtintas mechanizmas

(25)

2006 m. birželio mėn. Ispanijos institucijos priėmė sprendimą dėl priemonių, kuriomis taikant reguliuojamus tarifus 2005 m. deficitas būtų atgautas iš elektros energijos vartotojų. Karališkuoju įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 809/2006 (8) Ispanijos institucijos nustatė, kad 2005 m. deficitą vartotojai atlygins per (arba, kalbant tiksliau, pajamų surinkimo teisės, suteiktos komunalinėms įmonėms, galios) 14,5 metų, mokėdami specialųjį priedą, taikomą ir integruotiesiems, ir prieigos tarifams. 2006 m. nustatytas priedas, kuris apskaičiuojamas kaip metinė suma, reikalinga 2005 m. deficitui per 14,5 metų linijiniu būdu susigrąžinti grynąja esamąja verte, sudarė 1,378 % integruotojo tarifo ir 3,975 % prieigos tarifo. Taikyta 3 mėnesių EURIBOR palūkanų norma.

(26)

Šis priedas vertintas kaip konkrečiam tikslui paskirta įmoka. Ispanijos institucijos nustatė, kad pajamos iš šios įmokos 2005 m. deficitui finansuoti bus kaupiamos CNE tvarkomoje indėlio sąskaitoje. Paskui CNE perves lėšas pajamų surinkimo teisių turėtojams, t. y. gamintojams, kurie finansavo deficitą, arba subjektams, kurie paskiau įsigijo iš jų tas surinkimo teises, atitinkamai kiekvienos iš jų finansuotai deficito daliai.

Dėl tarifų atsiradusio deficito poveikis Ispanijos rinkai

(27)

2005 m. 37,49 % elektros energijos paklausos Ispanijoje buvo patenkinta laisvojoje rinkoje. Šis kiekis atitinka gana nedidelį vartotojų skaičių; laisvojoje rinkoje energiją pirko tik 8,5 % vartotojų, o 91,5 % liko reguliuojamų tarifų sistemoje (mažiau negu 2004 m., kai ši dalis sudarė 97 %). Pagrindinė vartotojų kategorija laisvojoje rinkoje buvo vartotojai, kuriems elektros energija tiekta aukštosios įtampos tinklais (visų pirma pramoniniai vartotojai); šia galimybe pasinaudojo 38,9 % tokių vartotojų ir jų pirkta elektros energija 2005 m. sudarė 29 % viso elektros energijos vartojimo žemyninėje Ispanijos dalyje. Absoliuti dauguma namų ūkių ir smulkių vartotojų, kuriems elektros energija tiekta žemosios įtampos tinklais ir kurie galimybe pirkti elektros energiją laisvojoje rinkoje galėjo naudotis nuo 2003 m. (9), ir toliau liko reguliuojamų tarifų sistemoje; tačiau 2005 m. daug jų taip pat pasirinko laisvąją rinką. 2005 m. gruodžio 31 d. laisvojoje rinkoje buvo per 2 mln. vartotojų (palyginti su 1,3 mln. 2004 m.).

(28)

Tačiau pranašumą kainų požiūriu, kurį 2005 m. vidutiniškai užtikrino reguliuojami tarifai, reikėtų vertinti palyginant su vartotojų grįžimu į reguliuojamą rinką, nors ir su tam tikru atsilikimu. Kaip matyti iš 2 lentelės, 2005 m. vartotojų, kuriems elektros energija tiekta laisvojoje rinkoje, skaičius padidėjo, bet 2006 m. sumažėjo ir jų procentinė dalis (8,15 %) grįžo į 2005 m. pirmąjį pusmetį pasiektą lygį. Galutiniams vartotojams laisvojoje rinkoje tiektos elektros energijos kiekio mažėjimas, kuris buvo matyti 2004 m. gruodžio mėn., išliko ir 2005 m. pirmąjį ketvirtį. Nors 2005 m. birželio–rugsėjo mėn. šis mažėjimas iš esmės sustojo, 2005 m. gruodžio mėn. jis vėl atsinaujino ir tęsėsi visus 2006 m.

2 lentelė

Tiekimo vietų ir energijos dalis, 2004–2006 m. tekusi laisvajai rinkai (visos rinkos procentine dalimi)

Elektros energija	2004 m.				2005 m.				2006 m.
	Kovas	Birželis	Rugsėjis	Gruodis	Kovas	Birželis	Rugsėjis	Gruodis	Kovas	Birželis	Rugsėjis	Gruodis
Tiekimo vietų procentinė dalis	1,53	2,82	4,21	5,73	7,42	9,42	10,37	10,66	10,20	9,28	8,86	8,15
Energijos procentinė dalis	29,30	33,60	36,19	33,57	33,15	35,34	41,39	37,41	29,38	27,10	25,74	24,87
Šaltinis: CNE ataskaita „Nota Informativa sobre los suministros de electricidad y gas natural en los mercados liberalizados, actualización 31 de diciembre de 2006“.

(29)

Nors tiekėjų patiriamų nuostolių poveikis išryškėjo iki 2005 m. vidurio, kai didmeninės kainos ėmė sparčiai didėti, tiekimo sutarčių nebuvo galima nedelsiant nutraukti. Dėl to laisvojoje rinkoje veikiantys tiekėjai, visų pirma tie, kurie neturėjo gamybos pajėgumų ir elektros energiją turėjo pirkti didmeninėje rinkoje, buvo priversti, nepaisant galimybės patirti nuostolių, laisvosios rinkos sąlygomis siūlyti kainas, kurios atitiktų reguliuojamą tarifą, arba taikyti didesnes faktines pirkimo sąnaudas atspindinčias kainas ir dėl to prarasti rinkos dalį.

3. SPRENDIMAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ PAGAL SESV 108 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(30)

Komisijos sprendime pradėti oficialų tyrimą reguliuojami tarifai, kuriuos mokėjo įvairių kategorijų galutiniai vartotojai, buvo palyginti su apskaičiuotosiomis kainomis, kurias jiems būtų tekę mokėti laisvojoje rinkoje nesant šių tarifų. Rinkos kainų įverčiai buvo apskaičiuoti remiantis Céntrica nurodytomis elektros energijos kaina didmeninėje rinkoje, tinklo prieigos mokesčiais ir vidutiniu pardavimo pelnu, kuris, apytikriais skaičiavimais, buvo 10 EUR už 1 MWh.

3 lentelė

Kainų palyginimas pagal vartotojų kategorijas

Vartotojų kategorija

Reguliuojamas tarifas

(EUR/MWh)

Apskaičiuotoji rinkos kaina (tik didmeninė kaina pridėjus prieigos tarifą)

(EUR/MWh)

Apskaičiuotoji rinkos kaina (+ 10 EUR pardavimo pelnas)

1.	Stambūs pramoniniai vartotojai, sujungti su aukštosios įtampos tinklu (G4 tarifas)

23,9

61,17

71,17

2.	Stambūs pramoniniai vartotojai, tiekimas kuriems gali būti pertraukiamas

27,0

73,87–76,47

83,87–86,47

3.	Vartotojai, sujungti su aukštosios įtampos tinklu

76,2

81,57

91,57

4.	Namų ūkiai

101,2

107,75

117,75

5.	Smulkūs pramoniniai vartotojai arba paslaugų įmonės, sujungtos su žemosios įtampos tinklu

103,9

101,07

111,07

Šaltinis: Céntrica.

(31)	Šioje lentelėje buvo matyti svarbus pirmosioms dviem kategorijoms (stambiems pramoniniams vartotojams) suteiktas pranašumas. Kalbant apie kitas galutinių vartotojų kategorijas, palyginimas yra ne toks vienareikšmis, bet nedidelį pranašumą vis tiek galima įžvelgti.

(32)

Sprendime nustatyta, kad šis pranašumas buvo suteiktas atrankiai, nes reguliuojamos kainos, kurios buvo dirbtinai nedidelės, buvo palankios įmonėms, kaip energijos šaltinį vartojusioms elektros energiją, o ne, pvz., dujas. Be to, buvo pastebėtas de facto ir de jure atrankumas, kadangi pranašumas stambiems pramoniniams galutiniams vartotojams buvo neproporcingai didesnis, nes tam tikrais atvejais bendrosios kainos, taikytos šiems vartotojams, sudarė mažiau nei pusę apskaičiuotųjų laisvosios rinkos kainų energijos dedamosios.

(33)	Sprendime pradėti procedūrą pažymėta, kad ši sistema, kuria galutiniai vartotojai skatinti sugrįžti į reguliuojamą rinką, taip pat galėjo būti naudinga skirstytojams, kurie savo reguliuojamoje veikloje, regis, turėjo garantuotą pelno maržą.

(34)

Sprendime taip pat manyta, kad ši sistema buvo susijusi su valstybinių išteklių perdavimu, nes deficitui atlyginti naudojamas kainos priedas yra parafiskalinis mokestis, įplaukos iš kurio patenka Ispanijos reguliavimo institucijai CNE (valstybinei įstaigai) ir tik paskui perduodamos galutiniams gavėjams. Sprendime padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką šiuo klausimu, šios lėšos turėtų būti laikomos valstybiniais ištekliais.

(35)

Atsižvelgdama į tai, kad galutiniai vartotojai veikia rinkose, kurios paprastai yra atviros konkurencijai ir ES vidaus prekybai, sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad įvykdyti visi SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai ir ši priemonė yra valstybės pagalba galutiniams vartotojams.

(36)

Sprendime pradėti procedūrą pažymėta, kad, regis, netaikytina nė viena iš SESV 107 straipsnyje nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, ir įvertinta, ar elektros energijos tiekimas reguliuojamais tarifais galėtų būti laikomas visuotinės ekonominės svarbos paslauga (VESP) ir dėl to galėtų būti taikoma SESV 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata. Sprendime nustatyta, kad elektros energijos sektoriuje valstybių narių veiksmų laisvę nustatant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus varžo 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 96/92/EB (10) (toliau – Elektros energijos direktyva), nuostatos. Šioje direktyvoje įtvirtinta valstybių narių prievolė nustatyti įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas (įskaitant visų pirma teisę paslaugas gauti pagrįstomis kainomis) tik namų ūkių vartotojams ir mažosioms įmonėms (11). Sprendime padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į Elektros energijos direktyvą, elektros energijos tiekimas reguliuojamais tarifais vidutinėms ar stambioms įmonėms negalėtų būti laikomas VESP griežtąja šios sąvokos prasme.

(37)	Taigi Komisija gerokai suabejojo, ar pagalbos elementai, susiję su reguliuojamais tarifais, kurie buvo taikyti įmonėms, išskyrus mažąsias, galėtų būti laikomi derančiais su vidaus rinka.

(38)	Sprendime pradėti procedūrą taip pat nustatyta, jog valstybės pagalba galbūt buvo suteikta ir elektros energijos skirstytojams. Dėl šios bylos dalies priimtas atskiras sprendimas (byla C 3a/07).

4. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(39)

Komisijai pakvietus pateikti pastabas dėl sprendimo pradėti išsamų tyrimą, sulaukta daug pastabų iš stambių pramoninių vartotojų, skirstytojų, nepriklausomų tiekėjų ir Ispanijos autonominių bendruomenių Vyriausybių. Šiame sprendime apibendrinamos tik pastabos, susijusios su tariama valstybės pagalba elektros energijos galutiniams vartotojams.

NEPRIKLAUSOMŲ TIEKĖJŲ PASTABOS

(40)	Pastabos gautos iš Céntrica ir ACIE, Nepriklausomų energijos tiekėjų asociacijos. Jų argumentai ir išvados daugiausia yra vienodos.

Céntrica ir ACIE pastabos

(41)	Savo pastabose Céntrica daugiausia dėmesio skiria tariamam pranašumui, kuris buvo suteiktas elektros energijos skirstytojams. Tačiau įmonės pateikti skaičiai ir argumentai taip pat rodo, kad valstybės pagalba buvo suteikta ir galutiniams elektros energijos vartotojams.

(42)

Céntrica teigimu, laisvosios ir reguliuojamos rinkų sambūvis ir visų pirma galimybė galutiniams vartotojams nevaržomai iš vienos rinkos pereiti į kitą reiškia, kad reguliuojami tarifai veikė kaip kainų laisvojoje rinkoje orientacinė kaina arba de facto viršutinė riba. Tiekėjai negalėjo nustatyti didesnių nei reguliuojamas tarifas kainų, nes priešingu atveju nesugebėtų pritraukti naujų klientų ir prarastų turimuosius.

(43)

Laisvojoje rinkoje elektros energijos galutinių vartotojų mokamą kainą paprastai sudaro dvi dedamosios: tinklo prieigos mokestis ir vadinamoji tiekimo dedamoji, kurios dydį lemia rinkos mechanizmai ir kuri tenka mažmeniniam tiekėjui. Mažmeninio tiekimo veikloje pelningumas priklauso nuo to, ar ši klientų mokama tiekimo dedamoji padengia tiekėjo sąnaudas (t. y. energijos pirkimo didmeninėje rinkoje sąnaudas arba nuosavos gamybos sąnaudas, jei tai vertikaliai integruota įmonė) ir apima pardavimo pelną, kuriuo dengiamos kitos tiekimo sąnaudos (pardavimo, IT sistemų, sąskaitų išrašymo ir kt.) ir atlyginamas investuotas kapitalas. Taigi laisvosios rinkos tiekėjas konkrečiame rinkos segmente pelningai veikti galėtų tik tuo atveju, jeigu pardavimo pelnas arba, kitaip tariant, bendrųjų aptarnaujant klientus tiekėjo patiriamų sąnaudų ir reguliuojamo tarifo skirtumas būtų teigiamas.

(44)

Teiginį, kad konkurencijos požiūriu laisvosios rinkos tiekėjų padėtis buvo nepalanki, Céntrica pagrindžia apskaičiavimais, iš kurių matyti, kad 2005 m. pardavimo pelno nebuvo nė vienoje iš vartotojų kategorijų (12) (arba bet kokio metų pradžioje buvusio pelno iki metų pabaigos neliko). Tai reiškia, jog nustatytas reguliuojamų tarifų lygis buvo pernelyg žemas, kad nepriklausomi tiekėjai galėtų konkuruodami gauti pelną. Céntrica teigimu, dėl tam tikrų kategorijų galutinių vartotojų (visų pirma dėl daug energijos suvartojančių vartotojų, kuriems taikytas G4 tarifas, ir kitų stambių pramoninių vartotojų) konkuruoti nebuvo įmanoma net ir prieš deficito, kurį lėmė tarifai, atsiradimą, nes dėl integruotųjų tarifų galimybių konkuruoti niekada nebūta. Nepalanki konkurencinė padėtis, kurią mena Céntrica, visų pirma pasireiškė toje vartotojų kategorijoje, kuriai priskiriamos paslaugų įmonės ir mažosios pramonės įmonės, sujungtos su žemosios įtampos tinklu, taip pat namų ūkių segmente.

(45)	Céntrica pateikti skaičiai, visų pirma reguliuojamų tarifų ir apskaičiuotųjų rinkos kainų palyginimas, panaudoti Komisijos sprendime pradėti procedūrą (žr. 30 konstatuojamąją dalį ir 3 lentelę).

(46)

Céntrica nuomone, ši sistema Elektros energijos direktyvą pažeidė ne tik dėl diskriminuojančio deficito priemonių (kuriomis kompensuoti skirstytojų, bet ne tiekėjų nuostoliai) pobūdžio, bet ir dėl to, kad iš vartotojų buvo atimta teisė naudotis skaidriomis kainomis ir tarifais (13). Už 2005 m. mokėtinos elektros energijos kainos dalis buvo atidėta paskesniems metams, todėl galutinės vartotojams taikytos kainos nebuvo skaidrios.

(47)

Beje, Céntrica tvirtino, kad deficito atlyginimo mechanizmas nebuvo subalansuotas dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, didžiąją deficito dalį grąžintų galutiniai vartotojai, kuriems elektros energija tiekta žemosios įtampos tinklais, nors prie jo atsiradimo labiausiai prisidėjo stambūs galutiniai vartotojai, kuriems elektros energija tiekta aukštosios įtampos tinklais. Antra, galutiniai vartotojai laisvojoje rinkoje turėjo mokėti už deficitą, prie kurio jie nebuvo prisidėję.

(48)

Céntrica pritarė išankstinei Komisijos nuomonei, kad Ispanijos deficito priemonės buvo susijusios su valstybinių išteklių perdavimu. Céntrica taip pat tvirtino, kad valstybiniai ištekliai buvo susiję ir su Ispanijos Vyriausybės sprendimu leisti gamintojams savo surinkimo teises pakeisti vertybiniais popieriais.

(49)

ACIE, Nepriklausomų energijos tiekėjų asociacijų, apytikriai skaičiuoja, kad energijos pirkimo kaina, kuria buvo pagrįsti 2005 m. reguliuojami tarifai, buvo 68 % mažesnė negu faktinė kaina, kuria tiekėjai pirko energiją didmeninėje rinkoje. ACIE atkreipė dėmesį į sunkias 2005 m. dėl tarifų atsiradusio deficito pasekmes nepriklausomiems tiekėjams. ACIE teigimu, laisvosios rinkos tiekėjų pirkimo sąnaudos buvo panašios į atitinkamas skirstytojų sąnaudas. Be to, jie buvo de facto priversti taikytis prie integruotojo tarifo lygio, Vyriausybės nustatyto kiekvienai vartotojų kategorijai, nes priešingu atveju nebūtų galėję pritraukti naujų klientų ar išlaikyti turėtųjų. Visų pirma ACIE pažymi, kad 2005 m. pradžioje jos nariai sudarė sutartis, pagrįstas Vyriausybės prognozuotomis didmeninėmis kainomis, ir vėliau jie turėjo vykdyti tokias sutartis, nors jos ir tapo nepelningos. Dėl to nepriklausomi tiekėjai patyrė nuostolių. Céntrica apskaičiavimais, 2005 m. ji patyrė 10 mln. EUR nuostolius. ACIE teigimu, keli tiekėjai, įskaitant Saltea Comercial, Electranorte, CYD Energia ir RWE, buvo priversti pasitraukti iš rinkos.

DAUG ENERGIJOS SUVARTOJANČIŲ VARTOTOJŲ PASTABOS

(50)

Daug energijos suvartojantys vartotojai šioje procedūroje dalyvavo atstovaujami savo asociacijos AEGE (isp. Asociación de Empresas con Gran Consumo de Energia). Kai kurie iš jų (Asturiana de Zinc, Ferroatlántica ir Alcoa) taip pat dalyvavo individualiai. Alcoa – tai aliuminio gamintoja, Ispanijoje valdanti tris gamybos įmones, kurios įsikūrusios San Sipriane, La Korunjoje ir Avilese ir kurioms 2005 m. taikytas G4 integruotasis tarifas (pertraukiamo tiekimo tarifas, skirtas tik daug energijos suvartojantiems vartotojams). Ferroatlántica – tai aliuminio ir geležies lydinių gamintoja, kuriai taikytas pertraukiamo tiekimo tarifas 3.4. Asturiana de Zinc – tai cinko gamintoja, kurios gamyklai San Chuan de Nievoje taikytas G4 tarifas.

(51)

Daug energijos suvartojantys vartotojai savo pastabose ginčija Komisijos išvadą, kad pramoniniams vartotojams taikyti tarifai (G4 ir kiti pertraukiamo tiekimo tarifai) yra valstybės pagalba, ir įrodinėja, kad šiais tarifais nesuteikta jokio ekonominio pranašumo, kad jie nebuvo susiję su valstybiniais ištekliais ir nepadarė poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

Nesuteikta jokio pranašumo

(52)

Daug energijos suvartojančių vartotojų nuomone, sprendime pradėti procedūrą naudotas lyginamasis standartas pranašumo buvimui nustatyti yra neteisingas. Komisija pramoniniams vartotojams taikytus tarifus lygino su vidutine didmeninės rinkos kaina (biržos kaina), kurią laikė atstojančia kainą, kurią šios įmonės įprastomis sąlygomis būtų turėjusios mokėti rinkoje. Nustatyta, kad pramoniniams vartotojams taikyti tarifai buvo mažesni negu biržos kaina, todėl sprendime pradėti procedūrą buvo padaryta išvada, kad tarifais jų gavėjams buvo suteiktas ekonominis pranašumas.

(53)

Daug energijos suvartojantys vartotojai tvirtina, kad birža yra neatidėliotinų sandorių rinka, kurioje elektros energija kas valandą prekiaujama kitai dienai. Daug energijos suvartojančių vartotojų teigimu, birža turi tam tikrų trūkumų, kurie mažina jos veiksmingumą ir konkurencingumą. Taigi biržos kainos ribinių gamybos sąnaudų tiksliai neatspindi, vadinasi, neatspindi ir tobulos konkurencijos padėties. Stambūs galutiniai vartotojai, kurie suvartoja didelius elektros energijos kiekius ir kurių vartojimo pobūdis yra stabilus, neperka elektros energijos biržoje, o paprastai sudaro dvišales sutartis su elektros energijos tiekėjais. Tai patvirtinta OMEL 2005 m. ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad tiesiogiai biržoje elektros energiją pirko tik septyni iš tai daryti galinčių vartotojų, kuriems teko 5 % parduotos elektros energijos.

(54)

Bet kuriuo atveju, net ir tariant, kad biržos kainos galėtų būti laikomos tinkamu lyginamuoju standartu, naudoti 2005 m. vidutinę didmeninę kainą, kaip padarė Komisija, nebūtų teisinga, nes ši vidutinė kaina atspindi tiekėjų, kurie aptarnavo įvairius galutinius vartotojus, įskaitant namų ūkius ir mažąsias įmones, elektros energijos paklausą. AEGE, Ferroatlántica ir Asturiana de Zinc teigimu, tinkamas lyginamasis standartas būtų 2005 m. biržoje užfiksuota minimali kaina, t. y. 18,6 EUR už 1 MWh, nes ši kaina atspindėtų konkurencingiausias rinkos sąlygas biržoje (kai gamintojai elektros energiją siūlo savo ribinėms sąnaudoms lygiaverte kaina). Stambių pramoninių vartotojų padėtis nėra panaši į kitų galutinių vartotojų, visų pirma namų ūkių, padėtį. Todėl vidutinė biržos kaina nebūtų tinkamas lyginamasis standartas. Alcoa teigimu, Komisija ginčijamus tarifus veikiau turėtų lyginti su kainomis, dėl kurių stambūs galutiniai vartotojai sudarė dvišales sutartis.

(55)

Alcoa pateikė vieną dvišalės rinkos kainos pavyzdį ir pažymėjo, kad trys jos aliuminio gamyklos visada naudojosi G4 tarifu. Tačiau Alcoa taip pat valdo molžemio gamyklą (Alúmina Española), dėl kurios 2004 m. pabaigoje buvo sudaryta dvišalė sutartis su tiekėju. Sutartis buvo sudaryta dvejiems metams, numatant galimybę pratęsti ją dar metams. Trims aliuminio gamykloms būdingas toks pat stabilus vartojimo pobūdis, kaip ir molžemio gamykloms. Tačiau molžemio gamyklos suvartoja gerokai mažesnius elektros energijos kiekius (0,35 TWh, palyginti su 1,3 TWh Avileso ir La Korunjos gamyklose ar su 3,4 TWh San Sipriano gamykloje). Vidutinė kaina, suderėta remiantis šia sutartimi, sudarė 34,45 EUR už 1 MWh (įskaitant sąnaudas, susijusias su moratoriumu atominei energetikai, tinklo prieigos sąnaudas ir kitas papildomas sąnaudas). Ši kaina buvo užsitikrinta konkurso tvarka, ir tiekėjų siūlytos kainos viena nuo kitos skyrėsi ne daugiau kaip 5 EUR.

(56)

Alcoa teigimu, šios dvišalės kainos (34,45 EUR už 1 MWh) ir G4 tarifo (23,9 EUR už 1 MWh) skirtumą galima paaiškinti objektyviais veiksniais. Visų pirma vartotojams, kurie naudojasi G4 tarifu, taikomi reguliavimo apribojimai, kurie dvišalėms sutartims netaikomi, pvz., įpareigojimas suvartoti visą energiją, pagal sutartį tiekiamą pagal G4 tarifą (arba priešingu atveju mokėti baudas), reikalavimas turėti įtampos kontrolės įrangą ir reikalavimas atsiskaityti per 20 dienų (o dvišalėse sutartyse atsiskaitymo sąlygos yra palankesnės).

(57)

Taigi Alcoa daro išvadą, kad hipotetinė rinkos kaina, kuri būtų taikoma trims jos aliuminio gamykloms, dėl didelio šių gamyklų vartojimo lygio būtų gerokai mažesnė nei 34,45 EUR už 1 MWh. Be to, atsižvelgus į vidutinį 10 EUR už 1 MWh pardavimo pelną, grynoji tiekimo molžemio gamyklai kaina sudarytų 24,25 EUR už 1 MWh, o ši suma yra labai artima G4 integruotajam tarifui.

(58)

Ferroatlántica pažymėjo, kad sprendime pradėti procedūrą 2005 m. taikytas 3.4 reguliuojamas tarifas buvo iškreiptas, nes į bazinį tarifą buvo neteisingai įtrauktos nuolaidos ir jis buvo palygintas su prieigos mokesčiu, kuris buvo dešimt kartų didesnis negu taikytasis (ir tai buvo labai stambių vartotojų mokestis). Ferroatlántica taip pat pateikė įrodymų, kad 2004 m. vidutinė mėnesinė ateities sandorių dėl elektros energijos tiekimo 2005 m. rinkos kaina sudarė 31,68 EUR už 1 MWh, tačiau 2004 m. gruodžio mėn. ši kaina sudarė 31,05 EUR už 1 MWh. Iš to darytina išvada, kad tuo metu, kai buvo nustatomi reguliuojami tarifai, įmonė savo pagrindinį 2005 m. elektros energijos tiekimą būtų užsitikrinusi ta kaina. Pridėjus papildomas paslaugas (3,92 EUR už 1 MWh) ir atitinkamą prieigos tarifą (1,70 EUR už 1 MWh), pramoninis vartotojas būtų užsitikinęs 36,67 EUR už 1 MWh rinkos kainą, kuri yra mažesnė nei daug energijos suvartojantiems vartotojams taikyto 3.4 tarifo suma, t. y. 56,11 EUR už 1 MWh.

(59)

Iš esmės kitomis to tarifo nuolaidomis buvo atsilyginama už gebėjimą teikti paklausos valdymo paslaugas ir už sutikimą, kad būtų teikiamos tokios sistemai naudingos paslaugos. Šiuo klausimu Ferroatlántica priduria, kad tarifo nuolaida atspindėjo įvairias teiktas paslaugas, būtent valandų skyrimo (skiriant vartojimą naktį ir savaitgaliais), pertraukiamumo (sutikimo su tiekimo pertraukimu tinklo operatoriui paprašius), sezoniškumo (daugiausia tiekiant tais mėnesiais, kuriais paklausa yra nedidelė) ir reaktyviosios galios valdymo. Mažesnę vidutinę 2005 m. mokėtą elektros energijos kainą paaiškina ir, Ferroatlántica nuomone, pagrindžia tik šios nuolaidos, kurios buvo kintamo dydžio ir nuo 1995 m. nustatomos reguliavimo aktais, o ne reguliuojamų tarifų lygis.

(60)

Daug energijos suvartojantys vartotojai ginčija sprendimo pradėti procedūrą teiginį, kad pranašumas nebuvo proporcingas vartotiems kiekiams ir stambiems vartotojams jis paprastai buvo didesnis. Šiuo klausimu daug energijos suvartojantys vartotojai, pvz., tvirtina, jog CNE pati patvirtino, kad G4 tarifo lygis turėjęs būti dar mažesnis. Daug energijos suvartojantys vartotojai pažymi, kad stambūs vartotojai, kuriems taikytas G4 arba 3.4 tarifas, suvartojo kelis tūkstančius kartų daugiau elektros energijos nei vidutiniai vartotojai, kuriems energija tiekta aukštosios įtampos tinklais, nors jų mokėtas tarifas buvo tik tris kartus mažesnis nei tų vidutinių vartotojų tarifas.

(61)

Be to, stambiems vartotojams yra normalu užsitikrinti didesnę kainos nuolaidą. Tuo remdamiesi, daug energijos suvartojantys vartotojai tvirtina, kad išvada, jog pramoniniams vartotojams taikyti tarifai buvo susiję su pranašumu, yra ginčytina. Jie pažymi, kad bet kuriuo atveju pateikti įtikinamus tokio pranašumo buvimo įrodymus turi Komisija.

(62)	Alcoa taip pat pažymėjo, kad Alcoa Ispanijoje mokėta kaina buvo beveik tapati vidutinei svertinei kainai, aliuminio gamyklų mokėtai Europos Sąjungoje, ir buvo net didesnė negu vidutinė svertinė kaina, mokėta EEE.

Nepanaudota jokių valstybinių išteklių

(63)	Daug energijos suvartojantys vartotojai teigia, kad jie patys tiesiogiai mokėjo pramoninius tarifus skirstytojams ir šios lėšos nepatekdavo valstybės kontrolėn, taigi pagal teismo praktiką PreussenElektra byloje tokia priemonė nebuvo susijusi su valstybiniais ištekliais.

(64)

Daug energijos suvartojantys vartotojai įrodinėja, kad nuo tarifų nustatymo (2004 m. pabaigoje) iki deficito susigrąžinimo iš vartotojų mechanizmo nustatymo (tik 2006 m. birželio mėn.) praėjo tam tikras laikas. Sprendime pradėti procedūrą Komisija įrodinėjo, kad priemonė buvo susijusi su valstybiniais ištekliais, nes į vartotojų sąskaitas buvo įtrauktas priedas, kuris buvo priskirtas parafiskalinių mokesčių kategorijai. Daug energijos suvartojantys vartotojai teigia, kad jeigu būtų sutikta su šia hipoteze, priemonė, kuri 2005 m. nebuvo pagalba, 2006 m. taptų pagalba (ex post). Tai prieštarautų pagrindiniams ES teisės principams, kaip antai teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių. Daug energijos suvartojantys vartotojai pažymi, kad priemonės priskyrimas pagalbos kategorijai priklauso tik nuo tvirtinant tą priemonę buvusių aplinkybių, ir negali priklausyti nuo būsimų įvykių, ypač tais atvejais, kai jų negalima pagrįstai prognozuoti. Vartotojai cituoja generalinio advokato F. G. Jacobs išvadą byloje Van Calster (14): „turėtų būti vertinama padėtis pradinio mokesčių nustatymo dieną ir ji negali būti keičiama atgaline data“.

(65)

Daug energijos suvartojantys vartotojai teigia, kad 2005 m. reguliuojami tarifai tais metais nebuvo valstybės pagalba. Šios įmonės pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis finansavimo mechanizmo analizė yra nesvarbi, nes tas mechanizmas buvo nustatytas tik 2006 m. Įvertinti finansavimo būdą būtų svarbu tik tuo atveju, jeigu priemonė nuo pat pradžių būtų valstybės pagalba. Kadangi tarifai nebuvo susiję su pagalba, daug energijos suvartojantys vartotojai laikosi nuomonės, jog Komisija negali remtis priedu, kad padarytų priešingą išvadą.

(66)

Daug energijos suvartojantys vartotojai taip pat tvirtina, kad, kalbant apie parafiskalinius mokesčius, priemonės finansavimo būdas atliekant valstybės pagalbos vertinimą bet kuriuo atveju svarbus tik tada, kai tokį mokestį ir pagalbą sieja privalomasis paskirties ryšys, t. y. kai priemonę ir jos finansavimą sieja tiesioginė ir betarpiška sąsaja (15). Daug energijos suvartojantys vartotojai neigia, kad toks ryšys yra, nes priedas buvo skirtas dengti deficitui, atsiradusiam vykdant atsiskaitymus už reguliuojamą veiklą, kurie apėmė ne tik elektros energijos tiekimo reguliuojamais tarifais, bet ir kitas sistemos sąnaudas. Taigi šis priedas nebuvo konkrečiai skirtas dėl tiekimo reguliuojamais tarifais atsiradusiems nuostoliams padengti. Antra, tarifų lygio ir taikyto priedo nesiejo joks tiesioginis ar netiesioginis ryšys, nes 2004 m. nustatyti tarifai buvo besąlygiški (vėlesniais metais negalėjo būti toliau koreguojami).

(67)

Daug energijos suvartojantys vartotojai taip pat teigia, kad šis priedas nebuvo parafiskalinis mokestis ar rinkliava, nes pagal Ispanijos teisę jis nebuvo fiskalinio pobūdžio. Fiskalinės priemonės naudojamos valstybės išlaidoms finansuoti, o šiuo atveju priedo tikslas buvo atlyginti deficitą, kurį buvo patyrę reguliuojamą veiklą elektros energijos sistemoje vykdę privatūs veiklos vykdytojai (skirstytojai). Pagal Ispanijos Konstituciją bet kokia nauja fiskalinė priemonė gali būti nustatyta tik įstatymu (o ne karališkuoju dekretu). Be to, įplaukos iš šio priedo niekada nepriklausė valstybei ir ji neturi veiksmų laisvės jomis disponuoti; šios lėšos pervedamos į CNE tvarkomą indėlio sąskaitą ir valstybė negali jų asignuoti. Atsiskaitymų procesas yra visiškai automatiškas ir CNE neturi jokios veiksmų laisvės, autonomijos ar kontrolės, susijusios su šių lėšų paskirtimi ar suma, kuri turi būti sumokėta įvairiems dalyviams.

(68)	Daug energijos suvartojančių vartotojų teigimu, Komisija tai pripažino savo sprendime dėl Ispanijos per didelių sąnaudų (16), kuriame konstatuota, kad „sumos per CNE pervedamos iš esmės apskaitos tikslais“, ir nedaroma išvados, kad priemonė yra susijusi su valstybiniais ištekliais.

(69)	Daug energijos suvartojantys vartotojai teigia, kad šis atvejis yra tapatus per didelių sąnaudų scenarijui, nes Vyriausybė abiem atvejais nustatė priedą, kuriuo siekta kompensuoti pastovias sistemos sąnaudas. Tai, regis, taip pat buvo patvirtinta su Jungtine Karalyste susijusioje byloje (17).

Nepadaryta jokio poveikio konkurencijai ir prekybai

(70)

Asturiana de Zinc ir Alcoa tvirtina, kad dėl ypatingų aliuminio ir cinko rinkų savybių priemonė, susijusi su šių metalų gamyboje naudojamos elektros energijos kaina, negali turėti jokio poveikio ES prekybai, nes šie metalai yra biržos prekės ir jų kainos nustatomos pasauliniu lygmeniu Londono metalų biržoje. Tokiomis aplinkybėmis dėl vietos gamybos sąnaudų svyravimų pasaulinės kainos nesikeičia.

(71)	Šios dvi įmonės tvirtina, kad aliuminio ir cinko gamybos deficitas ES didėja, o paklausa vis daugiau tenkinama eksportu iš ne ES valstybių.

(72)

Jeigu aliuminio ir cinko pramonės sektoriai Ispanijoje išnyktų, naujų ES rinkos dalyvių neatsirastų, nes ES (aliuminio) gamyklos jau veikia visu pajėgumu ir nė vienas naujas rinkos dalyvis ar esamas gamintojas neturėtų paskatų didinti pajėgumą, nes ilgalaikės perspektyvos vertinant būsimą įperkamos energijos prieinamumą yra neaiškios. Taigi deficitas būtų dengiamas vien importu.

(73)	Be to, Alcoa tvirtina, kad šie tarifai kitų Europos gamintojų interesams nekelia jokio pavojaus, nes kaina, kuria jie siūlo elektros energiją, yra tapati vidutinei kainai, kurią ES 25 moka kiti aliuminio gamintojai.

NET jei pertraukiamo tiekimo pramoniniams vartotojams tarifai būtų pagalba, tai būtų esama pagalba

(74)	Daug energijos suvartojantys vartotojai tvirtina, kad ginčijami tarifai buvo taikyti dar prieš Ispanijos įstojimą į ES.

(75)

Nors pavadinimas „G4 tarifas“ buvo oficialiai nustatytas 1986 m. kovo 6 d. ministro įsakymu, tarifas de facto buvo taikytas dar iki 1986 m. sausio 1 d., t. y. iki Ispanijos įstojimo į ES dienos, nes jis atitinka ankstesnį „ilgalaikio vartojimo I pramoninį tarifą“, kuris buvo nustatytas 1983 m. spalio 14 d. ministro įsakymu, t. y. prieš Ispanijos įstojimą. Visiems galutiniams elektros energijos vartotojams, kuriems buvo taikytas I pramoninis tarifas, G4 tarifas buvo pradėtas taikyti automatiškai ir tai de facto buvo tas pats tarifas, tik kitaip pavadintas.

(76)	1983 m. ministro įsakyme aiškiai numatyti ir kiti pertraukiamo tiekimo tarifai.

(77)

Be to, daug energijos suvartojančių vartotojų teigimu, remiantis 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (18), 15 straipsniu, ši priemonė būtų esama pagalba, nes 10 metų senaties terminas jau pasibaigė.

Išieškojimui kliudytų teisėti lūkesčiai

(78)

Daug energijos suvartojantys vartotojai teigia, jog net ir tariant, kad tarifai negalėtų būti laikomi esama pagalba, pagalbai išieškoti kliudytų teisėtų lūkesčių principas. Per visus 2005 m. tarifai buvo vienų privačių veiklos vykdytojų tiesioginiai mokėjimai kitiems privatiems veiklos vykdytojams Vartotojai negalėjo prognozuoti, kad 2004 m. gruodžio mėn. nustatyti tarifai dėl Vyriausybės priemonės, patvirtintos 2006 m. birželio mėn., taps pagalba. Tokio pokyčio savo teisinėje padėtyje negalėjo numatyti joks ekonominės veiklos vykdytojas, kad ir koks apdairus jis būtų. Taigi vartotojai teisėtai tikėjosi, kad jiems taikyti tarifai nesusiję su valstybės pagalba.

GALISIJOS IR ASTŪRIJOS REGIONINIŲ VYRIAUSYBIŲ PASTABOS

(79)	Dėl galimos pagalbos daug energijos suvartojantiems vartotojams Galisijos regioninė Vyriausybė tvirtina, kad Komisija klydo, biržos kainą naudodama kaip rinkos kainoms pakaitalą, nes daug energijos suvartojantys vartotojai paprastai sudaro ilgalaikes sutartis gerokai palankesnėmis sąlygomis.

(80)

Atsižvelgdama į tai, kad Ispanijos rinkos liberalizavimas tuomet dar nebuvo užbaigtas, ir visų pirma į dvišalių sutarčių tarp gamintojų ir stambių vartotojų nebuvimą, Galisijos regioninė Vyriausybė mano, kad būtų prasminga kaip lyginamąjį standartą naudoti faktines kainas, gamintojų mokėtas tiekimui šiems vartotojams užtikrinti. Arba lyginamąją kainą būtų galima nustatyti remiantis technine literatūra (R. Wilson, 1993 m. (19), ir F. Castro-Rodriguez (20), 1999 m.) ir atsižvelgiant į veiksmingiausios daug energijos suvartojančių vartotojų konkrečius poreikius atitinkančios technologijos kainą arba į vidutinę elektros energijos kainą įvairiomis dienos valandomis. Taip nustatytos lyginamosios kainos ir 2005 m. mokėto reguliuojamo tarifo skirtumas būtų gerokai mažesnis. Galisijos regioninė Vyriausybė taip pat įrodinėja, kad bet kuriuo atveju deficitą, susidariusį 2005 m. taikant mažesnius tarifus, laikui bėgant atlygins visi Ispanijos vartotojai, įskaitant suvartojančiuosius daug energijos.

(81)

Be to, Galisijos regioninės Vyriausybės teigimu, 2005 m. buvusi tarifų sistema nebuvo teisiškai atrankinė, nes valstybė neketino suteikti pranašumo galutiniams vartotojams, o paprasčiausiai suklydo, kai 2004 m. nustatydama tuos tarifus prognozavo savo rinkos tendencijas ir kainas. Galisijos regioninė Vyriausybė taip pat ginčija išvadą, kad ši sistema padarė poveikį ES vidaus prekybai.

(82)	Astūrijos regioninės Vyriausybės pastabos yra panašios į Ispanijos Vyriausybės pateiktas pastabas, į kurias jose daroma nuoroda.

ISPANIJOS PASTABOS

(83)	Ispanija tvirtina, kad 2005 m. reguliuojamų tarifų sistema nebuvo susijusi su pagalba galutiniams vartotojams ar skirstytojams.

Nėra jokio priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų ir deficito ir deficitas negali būti priskirtas valstybei

(84)	Ispanija tvirtina, kad deficitas nėra priskirtinas valstybei, nes jį lėmė nenuspėjamos išorės aplinkybės, o ne sąmoningas valstybės ketinimas subsidijuoti tam tikrą veiklą.

(85)

Ispanija teigia, kad 2005 m. ES teisė netrukdė vykdyti tiekimo valstybės nustatytais reguliuojamais tarifais. Taigi valstybės įsikišimas reguliavimo lygmeniu buvo teisiškai pagrįstas, nes tai buvo nacionalinio suverenumo išraiška. Viena iš šių valstybės prerogatyvų susijusi su tarifų nustatymu, kad tikėtinos sąnaudos atitiktų tikėtiną paklausą.

(86)	Ispanija teigia, kad 2005 m. deficitą lėmė Vyriausybės prognozuotų didmeninių elektros energijos kainų ir faktinių biržoje užfiksuotų kainų neatitiktis. Ypač dideles kainas 2005 m. lėmė nenuspėtos priežastys, kurios prilygsta force majeure aplinkybėms.

(87)

Kadangi įvykis, dėl kurio atsirado tariama pagalba, buvo susijęs su didesniu, negu prognozuota, didmeninių kainų padidėjimu, tariamo pranašumo negalima priskirti jokiam teisės aktui. NET ir tariant, kad šis pranašumas buvo suteiktas (nors taip nėra), jį būtų lėmusios su valstybės ketinimais nesusijusios aplinkybės. Ispanijos teigimu, dėl force majeure aplinkybių išnyksta priežastinis ryšys tarp administracinio sprendimo, kuriuo nustatomas tarifų lygis, ir konkurencinio pranašumo, dėl kurio atsiranda valstybės pagalba. NET ir tariant (o taip nėra), kad objektyvi priežastinio ryšio sąlyga buvo įvykdyta, subjektyvi valstybės ketinimo (priskyrimo valstybei) sąlyga nebūtų įvykdyta.

Nepanaudota jokių valstybinių išteklių

(88)

Ispanija tvirtina, kad tarifai nėra susiję su valstybės lėšomis. Pirma, Ispanija šiuo klausimu tvirtina, kad priedas nėra mokestis, apibrėžtas su parafiskaliniais mokesčiais susijusioje Europos Teisingumo Teismo praktikoje, nes jis nėra renkamas valstybės ir neatitinka fiskalinio mokesčio. Ispanijos teigimu, priedas yra neatsiejama tarifo dalis ir savo pobūdžiu jis panašus į tarifą. Taigi šis tarifas yra privačiojo sektoriaus kaina.

(89)

Antra, lėšos nėra renkamos valstybės ir nėra mokamos į valstybės paskirtą fondą. Tarifus renka skirstytojai, o ne valstybė, taigi tai yra privačiojo sektoriaus kainos, kuriomis dalyviams užtikrinamas teisingas atlygis (kaip nustatyta LSE). Tai nėra nei mokesčiai, nei valstybinės kainos. Valstybė nieko neatlygina, nes atlygį suteikė sistema: už nereguliuojamą veiklą – rinkos jėgomis, o už reguliuojamą veiklą – valstybės nustatytais prieigos tarifais. Tokioje sistemoje valstybei netenka jokios naštos, todėl pagal teismo praktiką Sloman Neptune byloje (21) nebūtų panaudojama jokių valstybinių išteklių. Be to, šios lėšos niekada nepatenka į valstybės iždą, neminimos biudžeto įstatymuose, jų netikrina Audito Rūmai ir jos negali būti susigrąžintos iš skolininkų taikant administracines susigrąžinimo procedūras. Palūkanų norma, taikytina skoloms valstybei, skoloms elektros energijos sistemai netaikoma.

(90)

Ispanija kartoja, kad šias lėšas tvarko Ispanijos reguliavimo institucija CNE, kuri paprasčiausiai veikia kaip apskaitos tarpininkė. Ispanija pažymi, jog savo 2001 m. sprendime dėl Ispanijos per didelių sąnaudų (SA NN 49/99) Komisija jau buvo nustačiusi, kad „lėšų perėjimas per CNE iš esmės yra apskaitinio pobūdžio. Į CNE vardu atidarytą sąskaitą pervedamos lėšos niekada nebuvo tapusios šios įstaigos nuosavybe ir buvo nedelsiant išmokamos gavėjams vadovaujantis iš anksto nustatyta suma, kurios CNE jokiu būdu negali pakeisti.“ Remdamasi šiuo sumetimu, Komisija padarė išvadą, kad „ji negalėjo nustatyti, ar įplaukos iš šio mokesčio, nustatyto per didelių sąnaudų schemos sistemoje, yra valstybiniai ištekliai“.

Nesuteikta jokio pranašumo

(91)	Ispanija nesutinka su Komisijos nuomone, kad reguliuojamais tarifais galutiniams vartotojams (arba skirstytojams) suteikiamas ekonominis pranašumas.

(92)

Dar kartą pareiškusi, kad deficitą lėmė force majeure aplinkybės, dėl galutinių vartotojų Ispanija tvirtina, kad deficitas stambiems vartotojams nebuvo naudingas, nes jis kartu su palūkanomis buvo perkeltas į paskesnių metų tarifus. Taigi tariamas ekonominis pranašumas, atsirandantis dėl mažesnės elektros energijos kainos, yra tik menamas, nes skirtumą su laisvosios rinkos kainomis vartotojai atlygina su palūkanomis.

Tiekimas reguliuojamais tarifais yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga

(93)	Ispanija tvirtina, kad 2005 m. reguliuojamų tarifų taikymas neprieštaravo ES teisei, nes rinka visiems vartotojams, įskaitant namų ūkius, turėjo būti galutinai atverta iki 2007 m. liepos 1 d.

(94)	Ispanijos institucijos teigimu, visų pirma elektros energijos tiekimas yra visuotinės svarbos paslauga ir valstybė privalo įsikišti, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui dominuojama padėtimi, kuris galėtų atsirasti esant vienam tinklui (natūraliai monopolijai).

(95)	Tarifų nustatymo parametrai buvo nustatyti objektyviai ir skaidriai. Ispanijos nuomone, sudėtinga tarifų nustatymo ir atsiskaitymų reguliavimo sistema rodo, kad tarifų sistema buvo pagrįsta išsamia sistemos sąnaudų ir pajamų, taip pat elektros energijos paklausos analize.

Ispanijos įsipareigojimas

(96)

Kaip pažymėta 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse, 2005 m. susidaręs deficitas grąžinamas metinėmis dalimis, kurioms be jokio skirtumo taikoma EURIBOR atitinkanti palūkanų norma. Neapsiribodama savo pastabomis, Ispanija įsipareigojo atgaline data padidinti palūkanų normą, taikomą verslo vartotojams, kurių jungčių įtampa didesnė nei 1 kV. Padidėjimas bus nustatytas proporcingai verslo vartotojų, kuriems taikoma dabartinė tvarka ir kuriems elektros energija buvo tiekta integruotaisiais reguliuojamais tarifais, indėliui į 2005 m. deficitą. Prie EURIBOR orientacinės normos bus pridėti 65 baziniai punktai ir taip ši orientacinė norma iš esmės bus suderinta su norma, taikyta deficitui paskesniais metais.

(97)

Atitinkama suma iš verslo vartotojų bus surinkta taip: metinėmis dalimis jau išmokėtai 2005 m. deficito daliai bus taikomas vienkartinis prieigos tarifų padidinimas, o kiekvienai metinei sumai, kuri vis dar turi būti grąžinta, bus tiesiogiai taikoma didesnė palūkanų norma, vėlgi didesnių prieigos tarifų forma.

5. PRIEMONĖS VERTINIMAS

Valstybės pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(98)

Priemonė yra valstybės pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, jeigu įvykdomos šios sąlygos: priemone a) gavėjui suteikiamas ekonominis pranašumas, b) ją suteikia valstybė arba ji suteikiama iš valstybinių išteklių, c) ji yra atrankinio pobūdžio ir d) daro poveikį Bendrijos vidaus prekybai ir gali iškraipyti konkurenciją ES. Kadangi turi būti įvykdytos visos šios sąlygos, Komisija įvertins tik tai, ar gavėjams suteiktas koks nors ekonominis pranašumas.

Ekonominio pranašumo buvimas

(99)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį įmonės yra palaikomos, jeigu jos įgyja ekonominį pranašumą, kurio priešingu atveju nebūtų galėjusios įgyti rinkos sąlygomis. Šiuo atveju atliekant vertinimą ir, be kita ko, atsižvelgiant į 2005 m. elektros energijos sistemos deficito grąžinimą turi būti nustatyta, ar buvo koks nors teigiamas skirtumas tarp 2005 m. nustatytų reguliuojamų tarifų ir rinkos kainų, kurias galimi pagalbos gavėjai būtų turėję mokėti už perkamą elektros energiją ir už paslaugas, teiktas pagal jų tarifų tvarką. Bet koks pranašumas rinkos sąlygų atžvilgiu turi būti nustatytas remiantis faktinėmis rinkos kainomis. Abu klausimai, t. y. teigiamų skirtumų tarp elektros energijos biržos kainų, rinkos kainų ir reguliuojamų tarifų buvimas (arba nebuvimas) ir deficito grąžinimas, iš eilės išnagrinėti toliau.

Palyginimas su vidutinėmis elektros energijos biržos kainomis

(100)

Vidutinės elektros energijos biržos kainos parodo bendrus kainų lygius didmeninėje rinkoje. 2005 m. ši vidutinė orientacinė visų metų kaina sudarė 59,47 EUR už 1 MWh. Kaip nurodyta ir parodyta 19 konstatuojamojoje dalyje (1 pav.), 2005 m. septynis mėnesius (ne iš eilės) vidutinės didmeninės kainos viršijo elektros energijos kainas, įskaičiuotas į visiems galutiniams vartotojams taikomus integruotuosius reguliuojamus tarifus. Taigi atrodo, kad dėl vidutinio tarifų lygio, nustatyto Dekretu Nr. 2392/2004, bent daugumą 2005 m. mėnesių buvo atsiradęs teigiamas skirtumas, buvęs palankus visiems reguliuojamus tarifus pasirinkusiems galutiniams vartotojams.

(101)

Tačiau matyti, kad mažiau nei metų mėnesio laikotarpiais penkis mėnesius, t. y. 2005 m. sausio–gegužės mėn., šis skirtumas nebuvo atsiradęs. Taigi nebuvo jokio visos reguliuojamų tarifų sistemos pranašumo. Be to, lyginant ilgesnius nei metų laikotarpius, pvz., iki 2007 m. gruodžio 30 d., matyti, kad galimo nuo 2005 m. birželio mėn. sukaupto pranašumo visiškai netenkama, nes sumažėjo vidutinės biržos kainos, kurios 2007 m. kovo mėn. krito iki 37 EUR už 1 MWh, o kainos, įskaičiuotos į integruotuosius reguliuojamus tarifus, tuo pat laikotarpiu sudarė maždaug 68 EUR už 1 MWh. Iš esmės nuo 2006 m. spalio mėn. į integruotuosius tarifus įskaičiuotos elektros energijos kainos buvo gerokai didesnės negu didmeninės tiekimo kainos (žr. 1 pav.). Taigi nauda ir ekonominiai pranašumai elektros energiją reguliuojamais tarifais gaunantiems vartotojams, galintys atsirasti tais atvejais, kai biržos kainos yra didesnės nei elektros energijos kaina, įskaičiuota į reguliuojamus tarifus, gali būti neutralizuoti, kai biržos kainos yra mažesnės nei į tarifus įskaičiuota elektros energijos kaina.

(102)

Iš to darytina išvada, kad, palyginti su didmeninėmis elektros energijos biržos kainomis, ir 2005 m. mažiau nei metus mėnesio laikotarpiais, ir dvejų metų laikotarpiais, apimančiais dalį 2005 m., energijos kainomis, įskaičiuotomis į 2005 m. taikytus reguliuojamus tarifus, vartotojų, kuriems elektros energija tiekta reguliuojamais tarifais, grupei, regis, nebuvo suteikta jokio pranašumo. Tačiau žinoma, kad pajamų iš prieigos mokesčių ir reguliuojamų tarifų, mokėtų visai elektros energijos sistemai, 2005 m. nepakako reguliuojamoms sistemos sąnaudoms padengti. Taigi būtina apsvarstyti, ar nustatyto mechanizmo pakanka deficito grąžinimui užtikrinti.

2005 m. elektros energijos sistemos deficito grąžinimas

(103)

Kaip apibūdinta 15 ir 20–22 konstatuojamosiose dalyse, 2005 m. elektros energijos sistemos sąskaitos apėmė visas reguliuojamas sistemos sąnaudas ir reguliuojamas pajamas, o konkrečios pajamos nebuvo skiriamos konkrečioms sąnaudoms dengti. Pvz., perdavimo ir skirstymo sąnaudos (4 410 mln. EUR) arba paramos kogeneracijai ir atsinaujinančiajai energijai sąnaudos (2 701 mln. EUR) nebuvo paskirstytos tarp atitinkamai reguliuojamų pajamų iš integruotųjų tarifų reguliuojamoje rinkoje ir (arba) pajamų iš reguliuojamų prieigos mokesčių laisvojoje rinkoje ir nebuvo finansuotos skiriant šių dviejų rūšių pajamas. Iš esmės visi sistemos naudotojai gauna pelną ir galima tikėtis, kad jie padengs paramos veiksmingų formų kogeneracijai ir atsinaujinančiajai energijai sąnaudas arba perdavimo ir skirstymo paslaugų sąnaudas. Šioje kiekvienam tarifui nesumuojamų sąnaudų sistemoje neįmanoma ex post objektyviai paskirstyti sąnaudų tarp laisvosios rinkos vartotojų ir vartotojų, kuriems taikyti reguliuojami tarifai, arba pastarojoje kategorijoje – tarp 25 skirtingų tarifų kategorijų, kurios buvo taikytos 2005 m. Iš to darytina išvada, kad derėtų išnagrinėti galimus pranašumus (ar jų nebuvimą), kuriuos dėl 2005 m. deficito galėjo įgyti visa elektros energijos sistema.

(104)

Šiuo atžvilgiu Ispanija yra nustačiusi mechanizmą, kuriuo būtų susigrąžintas visas 2005 m. deficitas. Tai atitinka šį universalų tuo laikotarpiu taikytos sistemos sąskaitų pobūdį. Elektros energijos sistemos reguliuojamų pajamų trūkumas sistemos sąnaudoms padengti buvo pašalintas skyrus išteklių, kurie buvo surinkti taikant Karališkuoju dekretu Nr. 809/2006 nustatytą konkrečiam tikslui paskirtą įmoką. Nuo 2006 m. vidurio susigrąžinti deficitą pradėta taikant priedą, kuris sudarė 1,378 % integruotųjų reguliuojamų tarifų vertės ir 3,975 % prieigos mokesčių vertės, o paskiau – priedus, reikalingus užtikrinti, kad per 14,5 metų laikotarpį, kuris pasibaigs 2020 m., būtų susigrąžinta 3,8 mlrd. EUR ir palūkanos (žr. 25 ir 26 konstatuojamąsias dalis).

(105)

Iš to darytina išvada, kad pajamomis iš specialiosios įmokos, kuri skirta 2005 m. deficitui finansuoti, sistemos naudotojams suteikiama galimybė gerokai vėluojant apmokėti elektros energijos sąskaitas, įskaitant padidėjimą, reikalingą ex post 2005 m. sistemos sąskaitoms subalansuoti.

(106)

Šiomis aplinkybėmis vienintelis ginčytinas 2006 m. pasirinkto elektros energijos sistemos 2005 m. deficito grąžinimo ir sąskaitų subalansavimo metodo aspektas būtų nedidelė palūkanų norma, iš pradžių taikyta metinėms grąžinamoms sumoms, t. y. orientacinė EURIBOR norma, kuriai netaikyta jokio skirtumo. Kaip išsamiau apibūdinta 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse, Ispanija įsipareigojo padidinti palūkanų normą, taikomą verslo vartotojams, kuriems taikoma ši procedūra. Ispanija įsipareigoja prie orientacinės palūkanų normos pridėti 65 bazinius punktus.

(107)

Šiuo priemonės, kuri iš pradžių taikyta 2005 m. deficitui atlyginti, pakeitimu, kuris netaikomas namų ūkiams ir mažosioms įmonėms, pagal koregavimo mechanizmą mokėjusiems didžiausius reguliuojamus tarifus, panaikinamas bet koks hipotetinis pranašumas, kurį įmonės nuo 2006 m. galėjo būti įgijusios dėl mokėjimų atidėjimo. Be to, tarifo priedo taikymas reiškia, kad visa iš kiekvienos įmonės susigrąžinama suma yra tiesiogiai proporcinga jos elektros energijos vartojimui. Kuo daugiau elektros energijos suvartojama, tuo didesnis priedas.

Palyginimas su elektros energijos rinkos kainomis

(108)

Antra, kaip pažymėjo kai kurios suinteresuotosios šalys, elektros energijos biržos kainos nėra tinkami lyginamieji standartai stambių vartotojų taikant reguliuojamus tarifus mokėtoms elektros energijos kainoms lyginti su rinkos kainomis. Iš tiesų, kaip matyti iš elektros energijos rinkos operatorės OMEL 2005 m. ataskaitos informacijos, tiesiogiai iš biržos elektros energija apsirūpindavo tik septyni galutiniai vartotojai, kuriems teko 5 % paklausos, o pramoninių ir stambių verslo vartotojų buvo daugybė. Pramoniniai ir kiti stambūs vartotojai, visų pirma daug energijos suvartojantys vartotojai, kurių gamybos sąnaudų struktūroje didelė sąnaudų dalis tenka energijai (aliuminio gamyboje paprastai 30–40 %), reikalauja ir užsitikrina prognozuojamas kainas ir tiekimo sąlygas. Šios sąlygos nustatomos sutartyse, kurių terminai yra ilgesni nei vienos paros. Kainos, kas valandą nustatomos „dienos prieš“ rinkoje, tokioje kaip elektros energijos birža, parodo vidutines rinkos kainas tiekėjams, aptarnaujantiems įvairius klientus, įskaitant namų ūkius. Tačiau šios kainos nėra tinkami lyginamieji standartai nustatant kainas, kurias daug energijos suvartojantys vartotojai turėtų mokėti laisvojoje rinkoje pagal sutartis, kurių terminas ilgesnis nei „dienos prieš“. Priešingai sprendime pradėti procedūrą pateiktai nuomonei, tyrimas parodė, kad mažesni nei vidutinės biržos kainos reguliuojami tarifai nebūtinai reiškia pranašumą pramoniniams vartotojams, palyginti su rinkos sąlygomis, nes biržos kainos daugumai šių vartotojų nėra rinkos kainos. Tai išsklaido šiuo požiūriu išreikštas abejones.

(109)

Be to, perėjimas į laisvąją rinkoje Ispanijoje 2005 m. nebuvo negrįžtamas procesas. Vartotojai nuolat galėjo rinktis patraukliausius pasiūlymus reguliuojamoje ir laisvojoje rinkose ir dėl to kainos tam tikru mastu supanašėjo. Kai didmeninės kainos didėja, kaip kad buvo Ispanijoje nuo 2005 m. balandžio mėn., galimybės rinktis kitas tiekimo galimybes paprastai neišvengiamai skatina mažmenines rinkos kainas mažėti, antraip pasireiškia priešinga paskata, t. y. didinti laisvosios rinkos kainas priartinant jas prie didžiausių reguliuojamų tarifų lygių.

(110)

Kaip patvirtino nepriklausomų tiekėjų asociacija (42–49 konstatuojamosios dalys), 2005 m. tiekėjai laisvojoje rinkoje turėjo arba vykdyti savo sutartis, arba vienašališkai jas nutraukti (jei tai buvo įmanoma), arba, kitu atveju, iš naujo derėtis dėl savo kainų ir jas didinti rizikuodami prarasti klientus, kurie galėtų pereiti į reguliuojamą rinką. Iš veiklos nuostolių, kuriuos laisvosios rinkos tiekėjai tvirtina patyrę, matyti, kad 2005 m. kainos laisvojoje rinkoje, ypač metų trukmės sutarčių, kurios buvo įvykdytos, tebebuvo artimos atitinkamų reguliuojamų tarifų lygiams ir atitinkamai kad reguliuojamais tarifais, palyginti su faktinėmis kainomis laisvojoje rinkoje, de facto nebuvo suteikta jokio ekonominio pranašumo.

(111)

Taigi tai reiškia, kad dviejų hipotetinių konkuruojančių pramoninių vartotojų – vieno, 2005 m. sausio–gruodžio mėn. veikusio pagal rinkos sąlygomis pagrįstą metų trukmės elektros energijos tiekimo sutartį, ir kito, elektros energiją tuo pat laikotarpiu gavusio reguliuojamais tarifais, – elektros energijos sąnaudos, visoms kitoms sąlygoms esant vienodoms, buvo panašios. Iš esmės vienintelis reguliuojamų tarifų lygio poveikis kainoms laisvojoje rinkoje 2005 m. buvo susijęs su netiesiogine nauda laisvosios rinkos vartotojams, kurią užtikrino tarifų nulemtas galimybių didinti kainas ribojimas, net ir tariant, kad pagal sutartį per metus arba – ilgesniu laikotarpiu – visų 2005 m. kainas buvo įmanoma didinti. Faktinė arba galima pramoninių vartotojų konkurencija įsigyjant elektros energiją laisvojoje ir reguliuojamoje rinkose negalėjo iškraipyti reguliuojamų tarifų.

(112)

Trečia, savo sprendime pradėti procedūrą Komisija visų pirma paminėjo nedidelius reguliuojamų tarifų lygius, t. y. 23,9 EUR už 1 MWh ir 27,0 EUR už 1 MWh, 2005 m. taikytus atitinkamai stambiems pramoniniams vartotojams (G4 tarifas) ir stambiems pramoniniams vartotojams, kuriems tiekimas galėjo būti pertraukiamas (pvz., 3.4 tarifas) (žr. 3 lentelę 30 konstatuojamojoje dalyje). Kaip pažymėjo tam tikri tretieji subjektai, reguliuojamų tarifų lygiai, kuriems prieštaraujama sprendime pradėti procedūrą, yra ne tarifai, o vidutinės kainos pritaikius nuolaidas. Neįskaitant nuolaidų, baziniai tarifų lygiai, faktiškai nustatyti Dekrete Nr. 2392/2004 ir nurodyti 1 lentelėje, sudarė atitinkamai 56,12 EUR už 1 MWh (3.4 tarifas) ir 25,44 EUR už 1 MWh (G4 tarifas).

(113)

Šiuo klausimu atliekant oficialų tyrimą gauta įrodymų, kad sprendime pradėti procedūrą minėtiems pramoniniams vartotojams taikytų reguliuojamų tarifų lygis atitiko visu laikotarpiu nuo 2005 m. sausio iki gruodžio mėn. taikytų rinkos kainų lygį (žr. toliau).

(114)

Pirma, gauta įrodymų, kad 2005 m. daug energijos suvartojantiems vartotojams laisvojoje rinkoje taikytos dvišalės rinkos kainos, kurios sudarė 34,45 EUR už 1 MWh (55–57 konstatuojamosios dalys). Pardavimo pelnas buvo mažesnis nei vidutinis 10 EUR pelnas, pridėtas sprendime, kuriuo pradėtas oficialus tyrimas; taigi iš šios rinkos kainos matyti, kad tiekimo kaina sudarė 25,44 EUR už 1 MWh ir buvo artima mažiausiajam (G4) reguliuojamam tarifui (23,9 EUR už 1 MWh, vidutinė ex post kaina). Atsižvelgus į objektyvius skirtumus, susijusius su tiekimu reguliuojamais tarifais, kaip antai į tai, kad tiekiami kiekiai 9,7 karto didesni, į investicijas į kontrolės įrangą ir mokėjimo terminus, dėl to, kad reguliuojamas tarifas buvo mažesnis, gavėjams, regis, nebuvo suteikta jokio netinkamo ekonominio pranašumo.

(115)

Antra, iš turimų įrodymų matyti, kad 2004 m. gruodžio mėn. buvo galima sudaryti metų trukmės sutartis dėl bazinės apkrovos elektros energijos tiekimo 2005 m. sausio–gruodžio mėn. išankstinėmis 31,05 EUR už 1 MWh rinkos kainomis. Pramoniniams vartotojams, tiekimas kuriems galėjo būti pertraukiamas ir kuriems buvo būdinga didelė apkrovos moduliacija, buvo prieinama 36,67 EUR už 1 MWh galutinė rinkos kaina (įskaitant papildomas paslaugas ir prieigos tarifą), kuri yra mažesnė nei atitinkamas bazinio tarifo lygis (3.4 tarifas) (žr. 16, 18 ir 58 konstatuojamąsias dalis).

(116)

Papildomos nuolaidos, reguliuojamų tarifų sistemoje taikytos paklausos valdymui (pvz., apkrovos moduliacijos, pertraukiamumo), reguliuojamoje rinkoje lėmė mažesnes vidutines kainas šias paslaugas teikusiems vartotojams (22). Šiomis nuolaidomis, kurios sprendime pradėti procedūrą konkrečiai nepaminėtos, buvo atsilyginama už vertingas su paklausa susijusias paslaugas tinklui, kurioms teikti reikėjo koreguoti komercinius ar pramoninius procesus, į juos investuoti ar jiems nustatyti apribojimus. Moduliuojant apkrovą pramoninius ar komercinius procesus, kuriuose suvartojama daug energijos, reikia vykdyti ne piko laikotarpiais, o ne tais laikotarpiais, kai paklausa yra didžiausia, kad būtų sumažintas vartojimas ir įtampa elektros energijos tinkle. Panašiai ir tinklui teikiamos pertraukiamumo paslaugos yra ekonomiškai naudingos, nes tokiu atveju atitinkamas pramoninis vartotojas sistemos operatoriui leidžia nutraukti tiekimą apie tai pranešus prieš pat nutraukimą (laikotarpiu nuo kelių sekundžių iki dviejų valandų) ir ilgesniam laikotarpiui (1–12 val.), kaip kad buvo Ispanijoje taikant atitinkamus reguliuojamus tarifus.

(117)

Šių paslaugų nauda užtikrinant elektros energijos tiekimo tęstinumą yra pripažinta ES teisės aktuose. Pagal 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą (23) iš valstybių narių reikalaujama atsižvelgti į paklausos valdymo metodus ir imtis priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys sudaryti pertraukiamo tiekimo sutartis siekiant palaikyti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą. Šios paslaugos papildo ir gali net pakeisti kitas reguliavimo priemones, kurias tinklo operatorius naudoja siekdamas užtikrinti, kad elektros energijos paklausa tinkle atitiktų pasiūlą, ir taip išvengti pertrūkių ir nutrūkimų, kurie socialiniu ir ekonominiu požiūriu brangiai atsieina ir dėl kurių gali būti skiriamos sankcijos arba įpareigojimai.

(118)

Konkrečiai Ispanijoje šios paslaugos buvo ypač vertingos, nes 2005 m. jungčių su kitomis valstybėmis narėmis pajėgumas nebuvo didelis, o daug vartotos elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tiekimas labai kito. Šių paslaugų ekonominės vertės ir sąnaudų, kurių dėl jų elektros energijos sistemoje galima išvengti, mastą galima matyti iš kainų, kurias Ispanijos tinklo operatorė Red Eléctrica de España mokėjo už balansavimo paslaugas, pavyzdžio. 2005 m. Red Eléctrica de España už antrinio reguliavimo paslaugas energijos tiekimui didinti (papildomos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 15 sek. iki 15 min. tinklui subalansuoti) mokėjo vidutiniškai 65 EUR už 1 MWh; o tretinio reguliavimo energijos tiekimui didinti (papildomos energijos tiekimo laikotarpiu nuo 15 min. iki 2 val. antrinio reguliavimo galios rezervui atkurti) vidutinė kaina 2005 m. sudarė 78 EUR už 1 MWh ir galėjo kilti iki 600 EUR už 1 MWh (24). Nuolaidos atitinkamiems reguliuojamiems tarifams (pvz., maždaug 32 EUR už 1 MWh 3.4 tarifui), regis, yra ekonomiškai pagrįstos, nes yra išlyginama paklausa, kuri perkeliama iš piko laikotarpių (apkrovos moduliacija), arba užtikrinamas pajėgumas sumažinti paklausą kritiniais atvejais (pertraukiamas tiekimas).

(119)

Nesant tokių nuolaidų už paklausos valdymo priemones, reguliuojami tarifai vartotojams, sujungtiems su aukštosios įtampos tinklu (1.4 ir 2.4 tarifai), buvo gerokai didesni: bazinis tarifas sudarė 58–61 EUR už 1 MWh, o vidutinė faktinė kaina – 76,2 EUR už 1 MWh. Palyginti su išankstinėmis 31,05 EUR už 1 MWh rinkos kainomis 2005 m. sausio–gruodžio mėn. laikotarpiui, negalima manyti, kad rinkos kainos buvo didesnės negu reguliuojami tarifai, taikyti didžiajai daug energijos suvartojančių pramoninių ir komercinių vartotojų daugumai.

(120)

Iš to darytina išvada, kad, nors elektros energijos biržos kainos nėra tinkamas lyginamasis standartas šioms kainoms ir stambių pramoninių ir komercinių vartotojų mokėtoms elektros energijos kainoms lyginti, faktinės rinkos kainos, taikytos elektros energijos tiekimui galutiniams vartotojams, kuriems 2005 m. elektros energija buvo tiekta reguliuojamais tarifais, atitiko atitinkamus reguliuojamų tarifų lygius.

6. IŠVADOS DĖL PRIEMONĖS

(121)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, jog buvo įrodyta, kad, pirma, įmonės, kurioms elektros energija buvo tiekta integruotaisiais reguliuojamais tarifais, naudos iš šių tarifų lygio negavo ir, antra, atsižvelgiant į Ispanijos įsipareigojimą pakeisti priemonę, kad už dalies tam tikrų įmonių 2005 m. elektros energijos sąskaitų mokėjimo atidėjimą bus taikomos tinkamo dydžio palūkanos.

(122)

Taigi nagrinėjama priemone verslo vartotojams nesuteikiama jokio ekonominio pranašumo. Kadangi turi būti įvykdomi visi SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, nėra jokio poreikio nagrinėti, ar įvykdomi kiti kriterijai.

(123)

Taigi Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į priemones, kurias Ispanija nustatė galutinių vartotojų skolai elektros energijos sistemai susigrąžinti, 2005 m. taikyta reguliuojamų tarifų sistema valstybės pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, nebuvo suteikta. Ši išvada susijusi su skunde nurodyta padėtimi ir laikotarpiu ir ji neapriboja jokio įvertinimo, kurį Komisija gali atlikti dėl priemonių, kurių Ispanija ėmėsi po 2005 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2005 m. Ispanijos Karalystės taikyta reguliuojamų tarifų sistema nėra valstybės pagalba, apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2014 m. vasario 4 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL C 43, 2007 2 27, p. 9–16.

(2) Žr. 1 išnašą.

(3) LSE 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektros energijos tarifai iš esmės nustatomi kartą per metus, tačiau per metus gali būti koreguojami.

(4) Pagal Karališkojo dekreto Nr. 1432/2002 8 straipsnį vidutinis tarifas negali didėti daugiau kaip 1,40 % (palyginti su ankstesniais metais), o atskiri tarifai gali didėti tik procentine dalimi, kuri atitinka vidutinio tarifo padidėjimą, +0,60 % (iš viso 2 %).

(5) 2004 m. gruodžio 30 d. Karališkasis dekretas Nr. 2392/2004, kuriuo nustatomas 2005 m. elektros energijos tarifas. Oficialusis valstybės leidinys Nr. 315, p. 42766.

(6) 2005 m. kovo 11 d. Karališkasis įstatymo galią turintis dekretas Nr. 5/2005 dėl skubių reformų siekiant didinti našumą ir viešuosius pirkimus. Oficialusis valstybės leidinys Nr. 62, 2005 3 14, p. 8832.

(7) Per didelės sąnaudos – tai nuostoliai, kuriuos rinkoje įsitvirtinę elektros energijos tiekėjai patyrė dėl nesusigrąžintinų investicijų, atliktų prieš liberalizavimą. Remdamasi per didelių sąnaudų metodikoje (Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos, susijusios su per didelėmis sąnaudomis, analizės metodų) nustatytais kriterijais, Komisija 2001 m. rugpjūčio 6 d. raštu SG (2001) D/290869 leido suteikti kompensacinę pagalbą tokiems nuostoliams padengti. 2001 m. liepos 25 d. Sprendimu SG (2001) D/290553 byloje Nr. NN 49/99 Komisija leido Ispanijai įmonėms, kurių buvo paprašyta iš anksto finansuoti 2005 m. deficitą, suteikti kompensaciją už per dideles sąnaudas iki 2008 m.

(8) 2006 m. birželio 30 d. Karališkojo dekreto Nr. 809/2006, kuriuo nuo 2006 m. liepos 1 d. pakeičiamas elektros energijos tarifas, pirmoji papildoma nuostata. Oficialusis valstybės leidinys Nr. 156, 2006 7 1.

(9) Mažmeninę elektros energijos rinką Ispanija liberalizavo anksčiau negu reikalauta 1996 ir 2003 m. elektros energijos direktyvomis, kuriose galutiniams verslo vartotojams (pradedant nuo didžiausiųjų) buvo nustatytas liberalizavimo 1999–2004 m. tvarkaraštis ir pagal kurias namų ūkių segmento liberalizavimas buvo privalomas tik nuo 2007 m. liepos 1 d.

(10) OL L 176, 2003 7 15, p. 37.

(11) 2003 m. Elektros energijos direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Valstybės narės užtikrina, kad visiems namų ūkio vartotojams ir, kai valstybės narės mano, kad to reikia – mažosioms įmonėms (t. y. įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, o metinė apyvarta arba balansas neviršija 10 mln. EUR), būtų teikiamos universaliosios paslaugos, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti nustatytos kokybės elektros energiją už protingą, lengvai ir aiškiai palyginamą ir skaidrią kainą. Siekdamos garantuoti universaliųjų paslaugų teikimą, valstybės narės gali paskirti tiekėją, į kurį galima kreiptis kraštutiniu atveju.“

(12) Pati Céntrica vartotojus skirstė į penkias grupes. Šis skirstymas neatitinka 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytos reguliuojamų tarifų struktūros, paskelbtos metiniame dekrete dėl tarifų.

(13) Žr. Elektros energijos direktyvos A priedo b ir c punktus.

(14) Generalinio advokato išvada sujungtose bylose Van Calster, C-261/01 ir C-262/01, 41 punktas.

(15) Teisingumo Teismo sprendimo Van Calster, C-261/01, ibid., 49 ir 50 punktai).

(16) 2001 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. 49/99. Ispanija. Pereinamojo laikotarpio elektros energijos rinkos tvarka.

(17) 2002 m. vasario 27 d. Komisijos raštas Jungtinei Karalystei (Valstybės pagalba Nr. 661/99).

(18) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(19) R. Wilson, Nonlinear Pricing, Oxford University Press, 1993 m.

(20) F. Castro Rodriguez, Wright tariffs in the Spanish electricity industry, The case of residential consumption, Utilities Policy, 1999 m., p. 17–31.

(21) 1993 m. kovo 17 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C-72/91 ir C-73/91 21 punktas: „Nagrinėjama sistema nėra siekiama, naudojantis jos tikslu ir bendrąja struktūra, sukurti pranašumą, dėl kurio valstybei būtų užkrauta papildoma našta.“

(22) Skaičiai sprendime pradėti procedūrą daugiausia paimti iš CNE ataskaitos „El Consumo Eléctrico en el Mercado Peninsular en el Año 2005“, 2006 7 25, 2 skirsnis. Dėl stambių pramoninių vartotojų (kuriems tiekimas gali būti pertraukiamas ir tiekimo kuriems intensyvumas priklauso nuo laiko), ataskaitoje pažymima, kad dėl didelės apkrovos moduliacijos ir tiekimo ne piko laikotarpiais, kuriam reikia atitinkamai pakoreguoti gamybos procesus, galima gauti didelių bazinio tarifo nuolaidų.

(23) OL L 33, 2006 2 4, p. 22; žr. 3 straipsnio 3 dalies c punktą ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą.

(24) El Sistema Eléctrico Español 2005, p. 54 ir 55, Red Eléctrica de España.

12.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/45

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2014 m. vasario 4 d.

dėl Ispanijos taikytos valstybės pagalbos priemonės SA.36559 (C 3/07) (ex NN 66/06) „Ispanijos elektros energijos tarifai. Skirstytojai“

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 7743)

(Tekstas autentiškas tik ispanų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/457/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

PROCEDŪRA

(1)	2006 m. balandžio 27 d. raštu įmonės Céntrica plc ir Céntrica Energía S.L.U. (toliau kartu – Céntrica) pateikė Komisijai skundą dėl reguliuojamų elektros energijos tarifų sistemos, kurią Ispanija taikė 2005 m.

(2)	2006 m. liepos 27 d. raštu Komisija paprašė Ispanijos institucijų pateikti informacijos apie minėtą priemonę. Šią informaciją Komisija gavo 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu.

(3)	2006 m. spalio 12 d. byla buvo įregistruota kaip pagalba, apie kurią nepranešta (byla Nr. NN 66/06).

(4)	2006 m. lapkričio 9 d. raštu Komisija Ispanijos institucijų paprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl šios priemonės. 2006 m. gruodžio 12 d. raštu Ispanijos institucijos pateikė atsakymą.

(5)	2007 m. sausio 24 d. raštu Komisija Ispanijos institucijoms pranešė nusprendusi dėl šios priemonės pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(6)	Šis Komisijos sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl šios priemonės.

(7)	2007 m. vasario 26 d. raštu Ispanija pateikė savo pastabas.

(8)

Pastabų Komisija gavo iš šių suinteresuotųjų šalių: Galisijos Vyriausybės (2007 m. kovo 23 d. raštas), Céntrica (2007 m. kovo 26 d. ir liepos 3 d. raštai), ACIE – Nepriklausomų energijos tiekėjų asociacijos (2007 m. kovo 26 d. raštas), Astūrijos Vyriausybės (2007 m. kovo 27 d. raštas), AEGE – Daug energijos suvartojančių vartotojų asociacijos (2007 m. balandžio 2 d. raštas), Asturiana de Zinc – AZSA (2007 m. balandžio 3 d. raštas), Ferroatlántica – metalų gamintojos (2007 m. balandžio 3 d. raštas), Alcoa (2007 m. balandžio 3 d. raštas), UNESA – Ispanijos elektros energijos pramonės asociacijos (2007 m. balandžio 25 d. raštas), ENEL Viesgo (2007 m. balandžio 26 d. raštas), Iberdrola (2007 m. balandžio 26 d. raštas), Union Fenosa Distribución (2007 m. balandžio 27 d. raštas), Hidrocantábrico Distribución Electrica (2007 m. balandžio 27 d. raštas) ir Endesa Distribución Electrica (2007 m. balandžio 27 d. raštas).

(9)	2007 m. gegužės 15 d. ir liepos 6 d. raštais Komisija suinteresuotųjų šalių pastabas persiuntė Ispanijos institucijoms, kurioms buvo suteikta galimybė į jas atsakyti; institucijų pastabos gautos 2007 m. rugpjūčio 2 d. raštu.

(10)	2007 m. birželio 1 d., 2007 m. rugpjūčio 28 d., 2008 m. vasario 4 d. ir 2008 m. kovo 1 d. raštais Céntrica pateikė papildomą informaciją.

(11)

2009 m. liepos 30 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. spalio 6 d., 2012 m. balandžio 12 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. vasario 4 d. ir 2013 m. liepos 17 d. raštais Komisija Ispanijos institucijų paprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl šios priemonės. Institucijos atsakymus pateikė 2009 m. spalio 5 d., 2010 m. balandžio 26 d., 2011 m. gruodžio 7 d., 2012 m. birželio 12 d., 2012 m. spalio 18 d., 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. spalio 4 d. raštais.

(12)

2013 m. balandžio 19 d. ši byla padalyta į dvi dalis: bylą SA.21817 (C 3/07 ex NN 66/06), susijusią su pagalba galutiniams elektros energijos vartotojams, ir bylą SA.36559 (C 3/07 ex NN 66/06), susijusią su pagalba elektros energijos skirstytojams. Šiame sprendime nagrinėjama tik pagalba elektros energijos skirstytojams.

IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠYMAS

ISPANIJOS 2005 M. ELEKTROS ENERGIJOS SISTEMA

Reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos skirtumas

(13)	Teisinėje sistemoje, nustatytoje 1997 m. lapkričio 27 d. Įstatymu Nr. 54/1997 (Ley del sector eléctrico, toliau – LSE), kuris yra Ispanijos elektros energijos sistemos kertinis akmuo, reguliuojama veikla iš esmės skiriama nuo liberalizuotos veiklos.

(14)

Elektros energijos gamyba, importas, eksportas ir mažmeninis tiekimas yra liberalizuota veikla, t. y. veikla, kurią ekonominės veiklos vykdytojai nevaržomi gali vykdyti rinkos sąlygomis ir kuri nėra valstybės griežtai kontroliuojama pagal teisės aktus, pvz., kontroliuojant kainas ir tiekimo sąlygas.

(15)

O visą skirstymą, perdavimą ir veiklą, kurią vykdo rinkos operatorius (3) ir sistemos operatorius (4), reguliuoja valstybė. Šią veiklą valstybė paprastai reguliuoja bet kokioje elektros energijos sistemoje, nes tokią veiklą vykdantys operatoriai turi de facto arba de jure monopolį ir priešingu atveju operatoriai niekaip nebūtų varžomi, jei norėtų pažeisti konkurencijos taisykles, ir galėtų nustatyti monopolines kainas, kurios viršytų įprastą rinkos kainą.

Vien skirstymas ir tiekimas reguliuojamais tarifais

(16)

2005 m. skirstymas Ispanijos elektros energijos sistemoje apėmė trijų rūšių reguliuojamą veiklą. Pirmoji buvo susijusi su vien skirstymo veikla. Vykdant vien skirstymo veiklą elektros energija skirstomaisiais tinklais perduodama į vartojimo taškus ir, nesant alternatyvių tinklų, tai yra monopolinė veikla. Antroji rūšis apima tam tikrą su skirstymu glaudžiai susijusią komercinio valdymo veiklą, kaip antai veiklą, susijusią su skaitikliais, sutarčių sudarymu, sąskaitų faktūrų išrašymu, paslaugų klientams teikimu ir t. t. Trečiosios rūšies reguliuojama veikla 2005 m. buvo susijusi su tiekimu reguliuojamu tarifu ir ji pagal įstatymus buvo pavesta skirstytojams, kurie ją vykdo kartu su savo pagrindine teisės aktais nustatyta užduotimi valdyti elektros energijos skirstomuosius tinklus ir užtikrinti prieigą prie jų (5). 2009 m. užbaigus reformą skirstytojai elektros energijos reguliuojamais tarifais nebetiekia.

(17)

Pagal įstatymus elektros energiją, reikalingą reguliuojamiesiems klientams tiekti, skirstytojai privalėjo pirkti reguliuojamoje didmeninėje rinkoje (biržoje) dienos kaina (ribine sistemos kaina arba biržos kaina) arba tiesiogiai iš atsinaujinančiosios energijos gamintojų (6), o paskui taikomu reguliuojamu tarifu perparduoti ją galutiniams vartotojams.

Skirstytojų, kaip sistemos finansinių tarpininkų, vaidmuo

(18)

2005 m. galutiniams vartotojams buvo nustatyti ne mažiau kaip 25 įvairūs reguliuojami tarifai, taikomi atsižvelgiant į vartojimo lygį, pobūdį ir (arba) paskirtį ir tinklo, iš kurio gaunama elektros energija, įtampą. O laisvojoje rinkoje galutiniams vartotojams tuo pat metu buvo taikyti 9 kiti reguliuojami rinkos prieigos mokesčiai, kurie taip pat buvo pagrįsti tinklo įtampa ir kitais parametrais (7). Laisvojoje rinkoje tinklo prieigos mokesčius galutiniai vartotojai mokėjo tiekėjams, kurie juos perduodavo skirstytojams. Reguliuojamoje rinkoje tinklo prieigos mokesčiai buvo įskaičiuoti į bendrąjį reguliuojamą tarifą, kuriuo galutiniai vartotojai mokėjo skirstytojams (jie buvo netiesioginiai). Nuo 2005 m. Ispanija kelis kartus keitė reguliuojamų tarifų sistemą. Paskutinį kartą sistema buvo pakeista 2013 m., kai Ispanija patvirtino naują teisinę elektros energijos sektoriaus sistemą (Įstatymas Nr. 24/13), kuri, be kitų priemonių, apėmė ir mažmeninės rinkos kainų reguliavimo reformą. Ispanija paskelbė, kad šis naujasis įstatymas ir jo įgyvendinimo nuostatos bus taikomos 2014 m.

(19)

Reguliuojamų integruotųjų tarifų ir reguliuojamų tinklo prieigos mokesčių lygiai buvo iš anksto nustatomi visiems metams, paprastai prieš N+1 metų pabaigą, bet per metus galėjo būti koreguojami (8). Tačiau metiniam tarifų padidinimui buvo taikyta viršutinė riba (9). Iš esmės visų tarifų ir mokesčių lygiai, remiantis prognozėmis, buvo nustatyti taip, kad būtų užtikrinta, kad juos taikant gaunamų reguliuojamų pajamų pakaktų bendroms reguliuojamoms elektros energijos sistemos sąnaudoms padengti. 2005 m. šios reguliuojamos sistemos sąnaudos apėmė energijos tiekimo integruotaisiais tarifais sąnaudas, energijos pirkimo iš specialiųjų paramos sistemų (atsinaujinančiųjų šaltinių, kogeneracijos ir t. t.) sąnaudas, perdavimo ir skirstymo sąnaudas, paklausos valdymo priemones, papildomas elektros energijos gamybos Ispanijos salose sąnaudas, paramą anglių sektoriui, išlaidas ankstesnių metų deficitui padengti ir kt.

(20)

Ispanijos reguliavimo sistemoje pagrindiniai sistemos finansiniai tarpininkai buvo (ir tebėra) skirstytojai. Skirstytojai tvarkė visas reguliuojamų tarifų sistemos pajamas, t. y. tinklo prieigos mokesčius ir pajamas iš integruotųjų tarifų. Šios pajamos (jos bendrai vadinamos mokėtinomis pajamomis) buvo naudotos visoms reguliuojamoms sistemos sąnaudoms padengti. Nebuvo nustatyta jokių taisyklių, pagal kurias konkrečios kategorijos pajamos ar jų dalis būtų skiriama konkrečios kategorijos sąnaudoms ar jų daliai dengti. Todėl pajamos iš tinklo prieigos mokesčių nebuvo visos ar iš dalies skiriamos didesnėms paramos iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminamai elektros energijai išlaidoms ar gamybos Ispanijos salose sąnaudoms finansuoti.

(21)	Sąskaitos buvo tvirtinamos atsiskaitymų procese, vykdytame Ispanijos reguliavimo institucijai Comisión Nacional de Energía (toliau – CNE) tiesiogiai prižiūrint. Atlygis skirstytojams (už veiklą, susijusią su vien skirstymu) taip pat buvo imamas iš mokėtinų pajamų atskaičius visas kitas išlaidas.

Skirstytojų ir tiekėjų ir atitinkamų kainų palyginimas

(22)

Taigi 2005 m. mažmeninėje Ispanijos elektros energijos rinkoje veikė dviejų skirtingų kategorijų operatoriai: skirstytojai, kurie buvo įpareigoti parduoti reguliuojamais tarifais, ir tiekėjai, kurie elektros energija prekiavo laisvai suderėtomis sąlygomis. Dėl istorinių aplinkybių skirstytojai Ispanijoje priklauso vertikaliai integruotoms grupėms (rinkoje įsitvirtinusiems operatoriams), kurios tradiciškai valdė skirstymo tinklus konkrečiose geografinėse teritorijose ir kurios pasikeitė tik dėl praeityje įvykusių susijungimų ir konsolidavimo veiksmų. Reguliuojamoje rinkoje skirstytojai taikė integruotuosius tarifus, pagal kuriuos energijos pirkimo sąnaudos nebuvo atskiriamos nuo tinklo prieigos sąnaudų.

(23)

Tiekėjai gali priklausyti vertikaliai integruotoms grupėms (kurios paprastai turi atskirus gamybos, skirstymo ir tiekimo padalinius) arba gali būti nauji rinkos dalyviai. Nauji dalyviai dažnai neturi nuosavų gamybos pajėgumų ir veikia tik mažmeninėje rinkoje. Vienas iš tokių naujų dalyvių yra Céntrica. Laisvojoje rinkoje tiekėjai taikė kainas, kurios turėjo padengti tinklo prieigos mokestį (mokėtiną skirstytojams) ir energijos pirkimo sąnaudas (energijos pirkimo didmeninėje rinkoje sąnaudas arba nuosavos gamybos sąnaudas, jei tai vertikaliai integruota įmonė) ir apimti pardavimo pelną, kuriuo būtų dengiamos kitos sąnaudos (pardavimo sąnaudas, IT sistemų, sąskaitų išrašymo ir kt.) ir užtikrinta investuoto kapitalo grąža.

(24)

2005 m. laisvoji rinka veikė kartu su reguliuojama rinka, o galutiniai vartotojai turėjo galimybę nevaržomi iš vienos rinkos pereiti į kitą, todėl reguliuojami tarifai buvo laikomi kainų laisvojoje rinkoje orientacinėmis kainomis (arba de facto viršutine riba). Taigi tiekėjas konkrečiame rinkos segmente pelningai veikti galėtų tik tuo atveju, jeigu pardavimo pelnas buvo teigiamas, t. y. kai mažmeninė kaina, šiuo atveju reguliuojamas tarifas, į kurį turėjo teisę vartotojas, buvo kiek didesnė nei bendros klientų aptarnavimo išlaidos.

2005 m. dėl tarifų atsiradęs deficitas

(25)

2005 m. nustatytas reguliuojamų tarifų ir tinklo prieigos mokesčių lygis buvo nepakankamas, kad būtų galima gauti pakankamai pajamų ir kompensuoti visas ex post dokumentais patvirtintas sistemos visų metų sąnaudas. CNE metų pabaigoje atlikus galutinius atsiskaitymus už 2005 m., nustatytas 3 811 mln. EUR deficitas. Tai nebuvo pirmas kartas, kai atlikus atsiskaitymus atsiranda deficitas, tačiau 2005 m. deficitas buvo beprecedenčio dydžio. Mažesni deficitai jau buvo užfiksuoti 2000, 2001 ir 2002 m.

(26)

Vyriausybė, be kita ko, nepakankamai įvertino faktines elektros energijos pirkimo kainas. Nors galutinių vartotojų elektros energijos vartojimas reguliuojamoje ir laisvojoje rinkoje 2005 m. apskritai keitėsi maždaug taip, kaip prognozuota 2004 m. gruodžio mėn., dėl nenumatytų kainų padidėjimų 2005 m. didmeninės kainos tais metais pakilo nuo 35,61 EUR už 1 MWh 2004 m. iki 62,4 EUR už 1 MWh, o vidutinė didmeninė kaina 2005 m. sudarė 59,47 EUR už 1 MWh. Šį padidėjimą, be kita ko, lėmė neįprastai sausringi metai (dėl to hidroelektros energijos gamyba sumažėjo 55 %), naftos kainų pakilimas, pagal Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą nemokamai gautų CO2 išmetimo leidimų poveikis rinkos kainai ir energijos paklausos padidėjimas, kuris buvo didesnis negu BVP augimas.

(27)

Ispanijos reguliavimo institucija (CNE) pažymėjo, kad 2005 m. integruotieji tarifai vidutiniškai neatspindėjo visų tiekimo sąnaudų ir visų pirma energijos pirkimo didmeninėje rinkoje kainos. Visų pirma, kaip matyti paveiksle, energijos kainos, įskaičiuotos į vidutinius reguliuojamus integruotuosius tarifus, žemiau vidutinių kainų didmeninėje elektros energijos rinkoje buvo smukusios tik penkis mėnesius – 2005 m. sausio ir vasario mėn., o paskui – balandžio–birželio mėn. Tačiau 2006 m. spalio mėn. – 2007 m. gruodžio mėn. tendencija buvo priešinga: šiuo 14 mėnesių laikotarpiu vidutinės didmeninės kainos krito gerokai žemiau energijos kainų, įskaičiuotų į vidutinius reguliuojamus integruotuosius tarifus, ir skirtumas buvo gerokai didesnis, palyginti su skirtumu, stebėtu septynis 2005 m. mėnesius, kuriais didmeninės kainos buvo didesnės nei kainos, įskaičiuotos į integruotuosius tarifus.

1 pvz.

Vidutinės svertinės didmeninės kainos ir energijos kainos, įskaičiuotos į integruotąjį tarifą, palyginimas

Šaltinis: CNE – Informe sobre la evolución de la competencia en los mercados de gas y electricidad. Periodo 2005/2007, p. 84.

(28)

Prie bendrųjų sistemos sąnaudų padidėjimo prisidėjo dar vienas svarbus veiksnys – didelė parama atsinaujinančiosios energijos gamybai. Visų pirma atsinaujinančiosios energijos gamintojai galėjo pasinaudoti galimybe tiesiogiai dalyvauti biržos prekyboje. 2005 m. ši galimybė buvo ypač patraukli, todėl biržos prekyboje dalyvavo daugiau atsinaujinančiosios energijos gamintojų, negu tikėtasi, ir dėl to sistemos sąnaudos padidėjo. Be to, tiesioginė parama su energija susijusioms sąnaudoms biržoje neparduodamai elektros energijai pagal specialiąją sistemą (atsinaujinančiosios energijos, kogeneracijos), kurios į sąskaitas buvo įtrauktos kaip reguliuojamosios sąnaudos, 2005 m. sudarė 2 701 mln. EUR ir buvo 5,75 % didesnė negu 2004 m. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad sistemos perdavimo ir skirstymo sąnaudos 2004 m. sudarė 4 142 mln. EUR, 2005 m. – 4 410 mln. EUR, o 2006 m. – 4 567 mln. EUR.

Deficitui iš anksto finansuoti patvirtintas mechanizmas

(29)

Deficito atsiradimas neliko nepastebėtas. Jau 2005 m. kovo mėn., kai tapo aišku, jog dėl tarifų formuojasi deficitas, Karališkojo įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 5/2005 (10) 24 straipsniu Ispanijos institucijos nustatė, kad elektros energijos sistemos sąnaudų ir pajamų skirtumui padengti reikalingas lėšas pateiks penkios didžiausios Ispanijos įgaliotosios elektros energijos įmonės, t. y. įmonės, turinčios teisę gauti kompensaciją už per dideles sąnaudas (11) tokiomis procentinėmis dalimis:

—	Iberdrola S.A.: 35,01 %;

—	Unión Eléctrica Fenosa S.A.: 12,84 %;

—	Hidroeléctrica del Cantábrico S.A.: 6,08 %;

—	Endesa S.A.: 44,16 %;

—	Elcogás S.A.: 1,91 %

(30)

Esant neigiamam per didelių sąnaudų sąskaitos likučiui gali būti pasinaudota pajamų surinkimo teisėmis, pagal kurias įmonės turi teisę surinkti pajamas iš elektros energijos vartotojų ateityje. Įmonės gali šias teises pakeisti vertybiniais popieriais ir parduoti juos rinkoje. Šios įmonės, išskyrus Elcogás S.A., yra vertikaliai integruotų grupių, kurios paprastai veikia elektros energijos gamybos sektoriuje, o skirstymo sektoriuje veikia per skirstymo padalinius, patronuojančiosios įmonės. Kaip nustatyta Karališkojo įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 5/2005 24 straipsnyje, motyvai ir kriterijai, dėl kurių 2005 m. dėl tarifų atsiradusiam deficitui iš anksto finansuoti skiriamos šios penkios, o ne kitos Ispanijos elektros energijos rinkoje veikiančios įmonės, regis, yra susiję su jų teise gauti kompensaciją už per dideles sąnaudas, o ne su, pvz., jų veikla skirstymo sektoriuje. Elcogás S.A. veikė ir toliau veikia vien elektros energijos gamybos segmente (12). Lygiai taip pat, siekdama iš anksto finansuoti deficitą, kuris elektros energijos sistemoje gali atsirasti vėlesniais metais, Ispanija paskyrė arba grupės patronuojančiąją įmonę (pvz., Endesa S.A., Iberdrola S.A.), arba jos gamybos padalinį (Endesa Generación S.A., Iberdrola Generación S.A. Karališkajame įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 6/2009), bet ne skirstymo padalinį (t. y. Endesa Distribución Eléctrica S.L., patronuojamosios įmonės visiškai valdomą patronuojančiąją įmonę, 2005 m. atsakingą už elektros energijos skirstymą pagal reguliuojamų tarifų sistemą).

(31)

2006 m. birželio mėn. Ispanijos institucijos priėmė sprendimą dėl priemonių, kuriomis taikant reguliuojamus tarifus 2005 m. deficitas būtų susigrąžintas iš elektros energijos vartotojų. Karališkuoju dekretu Nr. 809/2006 (13) Ispanijos institucijos nustatė, kad 2005 m. deficitą vartotojai išmokės per (arba, kalbant tiksliau, pajamų surinkimo teisės, suteiktos penkioms pasirinktoms komunalinėms įmonėms, galios) 14,5 metų, mokėdami specialųjį priedą, taikomą ir integruotiesiems, ir prieigos tarifams. 2006 m. nustatytas priedas, kuris apskaičiuojamas kaip metinė suma, reikalinga per 14,5 metų linijiniu būdu susigrąžinti 2005 m. deficitui grynąja esamąja verte, sudarė 1,378 % integruotojo tarifo ir 3,975 % prieigos tarifo. Taikyta 3 mėnesių EURIBOR palūkanų norma.

(32)

Priedas laikytas konkrečiam tikslui paskirta įmoka. Ispanijos institucijos nustatė, kad pajamos iš šios įmokos 2005 m. deficitui finansuoti bus kaupiamos CNE tvarkomoje indėlio sąskaitoje. Paskui CNE perves lėšas surinkimo teisių turėtojams, t. y. komunalinėms įmonėms, kurios finansavo deficitą, arba subjektams, kurie paskiau iš jų įsigijo tas surinkimo teises, atitinkamai kiekvienos iš jų finansuotai deficito daliai.

Dėl tarifų atsiradusio deficito poveikis Ispanijos rinkai

(33)

2005 m. 37,49 % elektros energijos paklausos Ispanijoje buvo patenkinta laisvojoje rinkoje perkama elektra. Šis kiekis atitinka gana nedidelį vartotojų skaičių; laisvojoje rinkoje pirko tik 8,5 % vartotojų, o 91,5 % liko reguliuojamų tarifų sistemoje (mažiau nei 2004 m., kai ši dalis sudarė 97 %). Pagrindinė laisvojoje rinkoje veikusi kategorija buvo vartotojai, kuriems elektros energija tiekta aukštosios įtampos tinklais (visų pirma pramoniniai vartotojai); šia galimybe pasinaudojo 38,9 % tokių vartotojų, o jų pirkta elektros energija 2005 m. sudarė 29 % viso elektros energijos vartojimo žemyninėje Ispanijos dalyje. Absoliuti dauguma namų ūkių ir smulkių vartotojų, kuriems elektros energija tiekta žemosios įtampos tinklais ir kurie galimybe pirkti elektros energiją laisvojoje rinkoje galėjo naudotis nuo 2003 m. (14), ir toliau liko reguliuojamų tarifų sistemoje; tačiau 2005 m. daug jų taip pat perėjo į laisvąją rinką. 2005 m. gruodžio 31 d. laisvojoje rinkoje buvo per 2 mln. vartotojų (palyginti su 1,3 mln. 2004 m.).

(34)

Tačiau pranašumą kainų požiūriu, kurį 2005 m. vidutiniškai užtikrino reguliuojami tarifai, reikėtų vertinti palyginant su vartotojų grįžimu į reguliuojamą rinką, nors ir su tam tikru atsilikimu. Kaip matyti iš 2 lentelės, 2005 m. vartotojų, kuriems elektros energija tiekta laisvojoje rinkoje, skaičius padidėjo, bet 2006 m. sumažėjo ir jų procentinė dalis (8,15 %) grįžo į 2005 m. pirmąjį pusmetį pasiektą lygį. Galutiniams vartotojams laisvojoje rinkoje tiektos energijos kiekio mažėjimas, kuris buvo matyti 2004 m. gruodžio mėn., išliko ir 2005 m. pirmąjį pusmetį. Nors 2005 m. birželio–rugsėjo mėn. šis mažėjimas iš esmės sustojo, 2005 m. gruodžio mėn. jis vėl atsinaujino ir vyko visus 2006 m.

2 lentelė

Tiekimo vietų ir energijos dalis, 2004–2006 m. tekusi laisvajai rinkai (visos rinkos procentine dalimi)

Elektros energija	2004 m.				2005 m.				2006 m.
	Kovas	Birželis	Rugsėjis	Gruodis	Kovas	Birželis	Rugsėjis	Gruodis	Kovas	Birželis	Rugsėjis	Gruodis
Tiekimo vietų procentinė dalis	1,53	2,82	4,21	5,73	7,42	9,42	10,37	10,66	10,20	9,28	8,86	8,15
Energijos procentinė dalis	29,30	33,60	36,19	33,57	33,15	35,34	41,39	37,41	29,38	27,10	25,74	24,87
Šaltinis: CNE ataskaita „Nota Informativa sobre los suministros de electricidad y gas natural en los mercados liberalizados, actualización 31 de diciembre de 2006“.

(35)

Nors tiekėjų patiriamų nuostolių poveikis išryškėjo iki 2005 m. vidurio, kai didmeninės kainos ėmė sparčiai didėti, tiekimo sutarčių nebuvo galima nedelsiant nutraukti. Dėl to laisvojoje rinkoje veikiantys tiekėjai, visų pirma tie, kurie neturėjo gamybos pajėgumų ir elektros energiją turėjo pirkti didmeninėje rinkoje, buvo priversti rinktis, ar, nepaisant galimybės patirti nuostolių, laisvosios rinkos sąlygomis siūlyti kainas, kurios atitiktų reguliuojamą tarifą, ar taikyti didesnes faktines pirkimo sąnaudas atspindinčias kainas ir dėl to prarasti rinkos dalį.

SPRENDIMAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ PAGAL SESV 108 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(36)	Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą buvo pagrįstas šiais motyvais:

(37)

Sprendime palyginti reguliuojami tarifai, pagal kuriuos mokėjo įvairių kategorijų galutiniai vartotojai, ir apskaičiuotosios kainos, kurias jiems būtų tekę mokėti laisvojoje rinkoje nesant tarifų, ir nustatyta, kad, regis, yra pranašumas, naudingas daugumos kategorijų vartotojams. Tariama pagalba galutiniams vartotojams aptariama atskirame sprendime byloje SA.21817 „Reguliuojami elektros energijos tarifai. Vartotojai“.

(38)

Dėl skirstytojų sprendime pradėti procedūrą pažymėta, kad ši sistema, kuria galutiniai vartotojai skatinti sugrįžti į reguliuojamą rinką, galėjo būti naudinga skirstytojams, kurie savo reguliuojamoje veikloje, regis, turėjo garantuotą pelno maržą. Šis pranašumas, regis, buvo atrankiai suteiktas skirstytojams, nes jie buvo vieninteliai rinkos operatoriai, kuriems buvo leista parduoti elektros energiją reguliuojamais tarifais.

(39)

Sprendime taip pat nustatyta, kad ši sistema buvo susijusi su valstybinių išteklių perdavimu, nes deficitui atlyginti naudojamas kainos priedas yra parafiskalinis mokestis, įplaukos iš kurio patenka Ispanijos reguliavimo institucijai CNE (valstybinei įstaigai) ir tik paskui perduodamos galutiniams gavėjams. Sprendime padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką šiuo klausimu, šios lėšos turėtų būti laikomos valstybiniais ištekliais.

(40)

Atsižvelgdama į tai, kad ir stambūs galutiniai vartotojai, ir skirstytojai veikia rinkose, kurios Sąjungoje paprastai yra atviros konkurencijai ir prekybai, sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad įvykdyti visi SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai ir ši priemonė buvo valstybės pagalba galutiniams vartotojams ir skirstytojams.

(41)

Sprendime pradėti procedūrą pažymėta, kad, regis, netaikytina nė viena iš SESV 107 straipsnyje nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, ir įvertinta, ar elektros energijos tiekimas reguliuojamais tarifais galėtų būti laikomas visuotinės ekonominės svarbos paslauga (VESP) ir dėl to galėtų būti taikoma SESV 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata. Sprendime pradėti procedūrą nustatyta, kad elektros energijos sektoriuje valstybių narių veiksmų laisvę nustatant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus varžo 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 96/92/EB (15) (toliau – Elektros energijos direktyva), nuostatos. Pagal Elektros energijos direktyvą iš valstybių narių reikalaujama nustatyti įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas (įskaitant visų pirma teisę paslaugas gauti pagrįstomis kainomis) tik namų ūkių vartotojams ir mažosioms įmonėms (16). Sprendime padaryta išvadą, kad, atsižvelgiant į minėtą direktyvą, elektros energijos tiekimas reguliuojamais tarifais vidutinėms ir stambioms įmonėms, o ne namų ūkiams ir mažosioms įmonėms, negalėtų būti laikomas VESP griežtąja šios sąvokos prasme.

(42)	Taigi Komisija išreiškė rimtų abejonių dėl to, ar pagalbos elementai, susiję su reguliuojamais tarifais, kurie buvo taikomi įmonėms, išskyrus mažąsias, ir skirstytojams, galėtų būti laikomi derančiais su vidaus rinka.

SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(43)	Komisijai paprašius pateikti pastabas dėl sprendimo pradėti išsamų tyrimą, sulaukta daug pastabų iš stambių pramoninių vartotojų, skirstytojų, nepriklausomų tiekėjų ir Ispanijos autonominių bendruomenių Vyriausybių. Šiame sprendime bus išnagrinėtos tik su skirstytojais susijusios pastabos.

NEPRIKLAUSOMŲ TIEKĖJŲ PASTABOS

(44)	Gautos Céntrica ir ACIE, Nepriklausomų energijos tiekėjų asociacijos pastabos. Jų argumentai ir išvados daugiausia yra vienodos ir bus išnagrinėtos kartu.

(45)

Savo pastabose Céntrica daugiausia dėmesio skiria tariamai valstybės pagalbai elektros energijos skirstytojams. Céntrica pažymi, kad 2005 m. vidutinė elektros energijos pirkimo didmeninėje rinkoje kaina buvo beveik 70 % didesnė, negu prognozuota vidutinė pirkimo kaina, įskaičiuota į integruotuosius tarifus, kuriuos Vyriausybė nustatė Karališkuoju dekretu Nr. 2329/2004.

(46)

Dėl tokio šių prognozių ir faktinių kainų neatitikimo pajamų iš sistemos nepakako sąnaudoms padengti, daugiausia dėl to, kad skirstytojų mokėta elektros energijos pirkimo kaina buvo didesnė nei reguliuojama kaina, kuria jie tą elektros energiją turėjo parduoti. Todėl skirstytojų sąskaitose susidarė deficitas. Tačiau dėl mechanizmo, kurį Ispanijos institucijos patvirtino pajamų spragai užpildyti (jį nustačius reikalauta, kad reikalavimus atitinkantys gamintojai iš anksto finansuotų deficitą, ir teigta, kad paskiau jiems bus atlyginta), skirstytojų sąskaitos liko subalansuotos, o jų nuostolius de facto kompensavo valstybė.

(47)

Požiūris į laisvosios rinkos tiekėjus buvo kitoks, nors jie taip pat patyrė panašius nuostolius. Céntrica ir ACIE teigimu, tiekėjų laisvojoje rinkoje ir skirstytojų pirkimo sąnaudos buvo panašios (17). Be to, juos de facto varžė integruoto tarifo, Vyriausybės nustatyto kiekvienai vartotojų kategorijai, lygis, nes priešingu atveju jie vargu ar būtų galėję pritraukti naujų klientų ar išlaikyti turėtuosius. Visų pirma ACIE pažymi, kad 2005 m. pradžioje jos nariai sudarė sutartis, pagrįstas Vyriausybės prognozuotomis didmeninėmis kainomis, ir vėliau jie turėjo vykdyti tokias sutartis, nors jos ir tapo nepelningos. Dėl to nepriklausomi tiekėjai patyrė nuostolių. Tačiau nepriklausomų tiekėjų nuostolių, kitaip nei skirstytojų, valstybė nekompensavo. Céntrica apskaičiavimais, 2005 m. ji patyrė 10 mln. EUR nuostolius. ACIE teigimu, keli tiekėjai, įskaitant Saltea Comercial, Electranorte, CYD Energia ir RWE, buvo priversti pasitraukti iš rinkos.

(48)

ACIE ir Céntrica teigimu, skirstytojų nuostolių kompensavimas iškraipė konkurenciją, dėl jo nepriklausomi tiekėjai buvo diskriminuoti ir tas kompensavimas turėtų būti laikomas valstybės pagalba. Céntrica tvirtino, kad nuostolių kompensavimas buvo pranašumas per se, ir taip pat įrodinėjo, kad rinkoje įsitvirtinę dalyviai (vertikaliai integruotos įmonės) galėjo išsaugoti savo rinkos dalį ir išvengti nuostolių, ragindami vartotojus iš jų nuostolingų tiekimo padalinių pereiti į jų skirstymo padalinius, kurie atitinkamai gautų kompensaciją.

(49)

ACIE ir Céntrica teigimu, pranašumas rinkoje įsitvirtinusioms įmonėms buvo konkretus, t. y. atrankinis, nes finansavimo ir kompensavimo mechanizmas buvo konkrečiai naudingas skirstytojams ir suteikė jiems finansinį ir konkurencinį pranašumą prieš laisvosios rinkos tiekėjus. Céntrica įrodinėjo, kad skirstytojų ir laisvosios rinkos tiekėjų skyrimas buvo grynai formalus, nes abiejų kategorijų subjektai konkuravo toje pačioje rinkoje (mažmeninės prekybos elektros energija), patyrė integruotųjų tarifų poveikį (nes buvo nustatyti pagal įstatymus arba de facto ribojo rinkos kainas), pirko elektros energiją ta pačia kaina ir patyrė tokius pat nuostolius.

(50)

Céntrica nuomone, lengvatinis požiūris į skirstytojus nebuvo pagrįstas jokia su elektros energijos sistemos logika ir struktūra susijusia priežastimi ir negalėtų būti laikomas kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugą. Céntrica tvirtina, kad ši sistema Elektros energijos direktyvą pažeidė ne tik dėl diskriminuojančio deficito priemonių pobūdžio, bet ir dėl to, kad iš vartotojų buvo atimta teisė naudotis skaidriomis kainomis ir tarifais (18). Už 2005 m. mokėtinos elektros energijos kainos dalis buvo atidėta paskesniems metams, todėl galutinės taikytos kainos vartotojams buvo neaiškios.

(51)

Céntrica laikosi nuomonės, kad atrankinis pranašumas, atsiradęs dėl deficito priemonių, buvo naudingas ne tik skirstytojams, bet ir vertikaliai integruotoms įmonėms, kurioms jie priklausė. Céntrica teigimu, taikant valstybės pagalbos taisykles vertikaliai integruota grupė turėtų būti laikoma viena įmone. Céntrica tvirtina, kad šia Ispanijos sistema gamybos įmonėms buvo sudaryta galimybė didinti kainas didmeninėje rinkoje ir toliau gauti pelną. Šiomis aplinkybėmis pačios grupės buvo suinteresuotos išlaikyti rinkos dalį, kuria kliovėsi jų skirstymo padaliniai. Taigi vertikaliai integruotos grupės taip pat turėtų būti laikomos valstybės pagalbos gavėjomis.

SKIRSTYTOJŲ PASTABOS

(52)	Pastabos gautos iš UNESA (skirstytojams atstovaujančios asociacijos), Iberdrola Distribución, Union Fenosa Distribución, Enel Viesgo Distribución ir Endesa Distribución. Jų pastabos daugiausia sutampa ir bus išnagrinėtos kartu.

(53)	Skirstytojai (kuriems atstovauja UNESA) skiria vien skirstymo (komercinio valdymo) veiklą, kurią jie laiko VESP, ir tiekimą reguliuojamais tarifais, kuris, jų teigimu, nebuvo susijęs su jokia valstybės pagalba, nes nesuteikė jokio finansinio pranašumo.

(54)

Skirstytojai primena, kad teisinės aplinkybės, kuriomis tiekėjai ir skirstytojai vykdė savo veiklą, labai skyrėsi; skirstytojai buvo įpareigoti tiekimui skirtą elektros energiją konkrečiais būdais (iš biržos arba specialiosios sistemos gamintojų) pirkti reguliuojamais tarifais, o tiekėjai galėjo nevaržomi derėtis dėl savo kainų. Skirstytojai negalėjo atsisakyti tiekti elektros energijos reguliuojamiems vartotojams ir įgyti kitokių nei pasirenkantieji reguliuojamus tarifus klientų. Skirstytojai taip pat negalėjo siūlyti papildomų paslaugų, o tiekėjai galėjo nevaržomi nustatyti savo tiekimo sąlygas.

(55)

Lentelėje apibendrinami laisvosios rinkos tiekėjų ir skirstytojų skirtumai mažmeninės prekybos elektros energijos srityje (19):

	Tiekimo prievolė	Galima rinka	Energijos pirkimas
Tiekėjai	Ne	Visi Ispanijos vartotojai	Bet koks mechanizmas
Skirstytojai	Taip	Tik prie jų tinklų prijungti vartotojai	Per biržą arba iš gamintojų, kuriems taikyta specialioji sistema
	Didmeninė pirkimo kaina	Pardavimo kaina	Pelno marža
Tiekėjai	Laisva	Laisva	Pardavimų marža
Skirstytojai	Biržos kaina arba reguliuojama specialiosios sistemos kaina	Reguliuojami tarifai	Jokios pelno maržos

(56)	Taigi skirstytojai daro išvadą, kad, atsižvelgiant į skirtingas teisines ir faktines aplinkybes, laisvosios rinkos tiekėjai konkuravo ne su skirstytojais, o veikiau su reguliuojamais tarifais, kurie rinkoje laikyti orientacine kaina.

(57)

Skirstytojai teigia, kad elektros energijos tiekimo konkrečiu tarifu veikla nedavė jiems pelno ir nesuteikė jokio pobūdžio pranašumų. Į skirstytojų atlygį už vien skirstymą ir komercinį valdymą buvo įtraukta pelno marža, skirta investuotam kapitalui atlyginti, o už tiekimą reguliuojamais tarifais skirstytojai gavo tik savo sąnaudų atlyginimą be jokios pelno maržos. Visų pirma pripažintos skirstytojo sąnaudos buvo pagrįstos vidutine svertine kaina, ataskaitiniu laikotarpiu mokėta už elektros energiją. Tam tikromis aplinkybėmis šios pripažintos sąnaudos galėjo būti mažesnės negu bendros faktinės skirstytojo patirtos sąnaudos. Jeigu dėl reguliuojamos pardavimo veiklos atsirasdavo perteklius, šios lėšos nelikdavo skirstytojams, o atsiskaitymų procese buvo skiriamos kitoms bendrosioms sistemos sąnaudoms finansuoti. Valstybės pripažinta suma buvo lygi vidutinės svertinės elektros energijos pirkimo kainos, padaugintos iš kiekvieno skirstytojo gabento energijos kiekio ir pakoreguotos atsižvelgiant į standartinius nuostolius, skirtumui.

(58)

Skirstytojai taip pat tvirtina, jog iš to, kad laisvosios rinkos klientai sugrįždavo į reguliuojamų tarifų sistemą, negavo jokios tiesioginės ar netiesioginės finansinės naudos, nes jų atlygis už vien skirstymo ir komercinio valdymo veiklą buvo visiškai nepriklausomas nuo klientų, kuriems energija tiekta reguliuojamais tarifais, skaičiaus ar tarifais parduotos elektros energijos kiekio.

—	Pirma, kaip paaiškinta pirmiau, tiekimo reguliuojamais tarifais atveju buvo tik atlygintos sąnaudos.

—

Antra, atlygis už vien skirstymo veiklą taip pat nepriklausė nuo klientų, kuriems energija tiekta reguliuojamais tarifais, skaičiaus, nes jis buvo pagrįstas perduotos energijos kiekiu, kuris apėmė visą skirstytojų tinkle perduotą elektros energiją neatsižvelgiant į tai, ar ši energija buvo parduota reguliuojamais tarifais, ar laisvosios rinkos kainomis.

—

Trečia, atlygis už komercinio valdymo veiklą taip pat nepriklausė nuo klientų, kuriems energija tiekta reguliuojamais tarifais, skaičiaus, nes įstatyme numatyti mokėjimai buvo pagrįsti sudarytų sutarčių (ir dėl prieigos tarifų, ir dėl reguliuojamų tarifų) skaičiumi, taigi buvo nesusiję su klientų, kuriems taikyti reguliuojami tarifai, skaičiumi. Bet kuriuo atveju skirstytojai turėjo tvarkyti visus klientų prašymus, kaip antai dėl sujungimo rūšies pakeitimų, sutarčių, prieigos tarifų sąskaitų faktūrų išrašymo, kiekių matavimo ir t. t., neatsižvelgiant į tiekimo rūšį.

(59)	Taigi skirstytojai daro išvadą, kad kompensaciją, kurią jie gavo už tiekimą reguliuojamais tarifais, reikėtų vertinti kaip sumų, kurias jie taikant įstatymą privalėjo iš anksto sumokėti, atlyginimą arba kaip kompensaciją už nuostolius ir žalą.

(60)

Iberdrola konkrečiai tvirtina, kad priskirti deficitą skirstytojams būtų teisiškai ir ekonomiškai neteisinga. Sąnaudos, patirtos perkant elektros energiją reguliuojamai rinkai, turėjo būti priskirtos elektros energijos sistemai, o ne skirstytojams, kurie paprasčiausiai įgyvendino teisines nuostatas. Įplaukos iš pardavimo reguliuojamomis kainomis niekada netapo skirstytojų nuosavybe – jos priklausė visai elektros energijos sistemai, todėl elektros energijos pardavėja reguliuojamomis kainomis turėtų būti laikoma sistema. Iberdrola teigimu, tokioje griežtai reguliuojamoje sistemoje, kaip Ispanijos, būtų nepagrįsta finansinį disbalansą, kurį lėmė reguliavimo struktūra ar būsimų energijos kainų įverčių klaidos, priskirti skirstytojams.

(61)	Iberdrola taip pat pažymi, kad pajamos iš priedo neliko skirstytojams, nes jos, kaip konkrečiam tikslui paskirta įmoka, buvo nedelsiant pervestos į CNE atidarytą indėlio sąskaitą ir perduotos deficitą iš anksto finansavusiems gamintojams.

ASTŪRIJOS REGIONINĖS VYRIAUSYBĖS PASTABOS

(62)	Astūrijos regioninės Vyriausybės pastabos tolygios toliau išdėstytoms Ispanijos Vyriausybės pastaboms, į kurias daroma nuoroda.

ISPANIJOS PASTABOS

(63)	Ispanija tvirtina, kad 2005 m. reguliuojamų tarifų sistema nebuvo susijusi su pagalba galutiniams vartotojams ar skirstytojams. Visų pirma dėl skirstytojų Ispanija mano, kad jų gauta kompensacija atitinka Teisingumo Teismo praktiką Altmark byloje, taigi nėra valstybės pagalba.

PAGALBOS BUVIMAS

NĖRA JOKIO PRIEŽASTINIO RYŠIO TARP VALSTYBĖS VEIKSMO IR DEFICITO, KURIS NĖRA PRISKIRIAMAS VALSTYBEI

(64)	Ispanija tvirtina, kad deficitas neturėjo būti priskirtas valstybei, nes jį lėmė nenuspėjamos išorės aplinkybės, o ne sąmoningas valstybės ketinimas subsidijuoti tam tikrą veiklą.

(65)

(66)

Skirstytojai rinko lėšas taikydami integruotuosius ir prieigos tarifus, o paskui dalį šių pajamų pervesdavo į tikslines sąskaitas (pagal metiniame tarifų dekrete nustatytas procentines dalis). Paskiau jie atskaitydavo elektros energiją, pirktą iš biržos ir iš specialiosios sistemos gamintojų. Jeigu pajamos iš integruotųjų ir prieigos tarifų nedengė reguliuojamos veiklos sąnaudų, dėl tarifų atsirasdavo deficitas.

(67)	Ispanija tvirtina, kad 2005 m. deficitą lėmė Vyriausybės prognozuotų didmeninių elektros energijos kainų ir faktinių biržoje užfiksuotų kainų neatitiktis. Ypač dideles kainas 2005 m. lėmė nenuspėtos priežastys, kurios prilygsta force majeure aplinkybėms (žr. 26 konstatuojamąją dalį).

(68)

Kadangi įvykis, dėl kurio atsirado tariama pagalba, buvo susijęs su didesniu, negu prognozuota, didmeninių kainų padidėjimu, tariamo pranašumo negalima priskirti jokiam teisės aktui. NET ir tariant, kad šis pranašumas buvo suteiktas, jį būtų lėmusios su valstybės ketinimais nesusijusios aplinkybės. Ispanijos teigimu, dėl force majeure aplinkybių išnyksta priežastinis ryšys tarp administracinio sprendimo, kuriuo nustatomas tarifų lygis, ir konkurencinio pranašumo, dėl kurio atsiranda valstybės pagalba. NET ir tariant, kad objektyvi priežastinio ryšio sąlyga buvo įvykdyta, subjektyvi valstybės ketinimo (priskyrimo valstybei) sąlyga nebūtų įvykdyta.

NEPANAUDOTA JOKIŲ VALSTYBINIŲ IŠTEKLIŲ

(69)

Ispanija tvirtina, kad šie tarifai nėra susiję su valstybės lėšomis. Pirma, Ispanija šiuo klausimu tvirtina, kad priedas nėra mokestis, apibrėžtas su parafiskaliniais mokesčiais susijusioje Europos Teisingumo Teismo praktikoje, nes jis nėra renkamas valstybės ir neatitinka fiskalinio mokesčio. Ispanijos teigimu, priedas yra neatsiejama tarifo dalis ir savo pobūdžiu ji panaši į tarifą. Taigi šis tarifas yra privačiojo sektoriaus kaina.

(70)

Antra, lėšos nebuvo renkamos valstybės ir nebuvo mokamos į valstybės paskirtą fondą. Tarifus rinko skirstytojai, o ne valstybė, taigi tai buvo privačiojo sektoriaus kainos, kuriomis dalyviams buvo užtikrintas teisingas atlygis (kaip nustatyta LSE). Tai nebuvo nei mokesčiai, nei valstybinės kainos. Valstybė nieko neatlygino, nes atlygį suteikė sistema: už nereguliuojamą veiklą – rinkos jėgomis, o už reguliuojamą veiklą – valstybės nustatytais prieigos tarifais. Tokioje sistemoje valstybei netenka jokia našta, todėl, pagal teismo praktiką Sloman Neptune byloje (20), nenaudojami jokie valstybiniai ištekliai. Be to, šios lėšos niekada nebuvo patekusios į valstybės iždą, nebuvo minėtos biudžeto įstatymuose, jų netikrino Audito Rūmai ir jos negalėjo būti susigrąžintos iš skolininkų taikant administracines susigrąžinimo procedūras. Skoloms elektros energijos sistemai nebuvo taikyta palūkanų norma, taikytina skoloms valstybei.

(71)

Ispanija tvirtina, kad Ispanijos reguliavimo institucija CNE šias lėšas tvarkė veikdama tik kaip apskaitos tarpininkė. Ispanijos institucijos pažymi, jog savo 2001 m. sprendime dėl Ispanijos per didelių sąnaudų (SA NN 49/99) Komisija jau buvo nustačiusi, kad „lėšų perėjimas per CNE iš esmės yra apskaitinio pobūdžio. Į CNE vardu atidarytą sąskaitą pervedamos lėšos niekada nebuvo tapusios šios įstaigos nuosavybe ir buvo nedelsiant išmokamos gavėjams vadovaujantis iš anksto nustatyta suma, kurios CNE jokiu būdu negali pakeisti.“ Remdamasi šiuo sumetimu, Komisija padarė išvadą, kad „ji negalėjo nustatyti, ar įplaukos iš šio mokesčio, nustatyto per didelių sąnaudų schemos sistemoje, yra valstybiniai ištekliai“.

(72)

Trečia, Ispanija ginčija Komisijos išvadą, kad reguliuojamas skirstytojų vykdytas pardavimas buvo finansuotas specialiuoju mokesčiu, kurį mokėjo visi Ispanijos galutiniai elektros energijos vartotojai. Ispanijos teigimu, skirstytojai nebuvo finansuoti valstybės – jie gavo pagrįstą ir teisingą atlygį už vykdomą įstatymų nustatytą užduotį, kurią buvo įpareigoti vykdyti.

(73)

Be to, skirstytojams parduodant elektros energiją reguliuojamais tarifais ir perkant ją iš gamintojų biržoje, jų sąskaitose atsirado deficitas (kuris buvo padengtas išankstinio finansavimo mechanizmu, nustatytu Karališkuoju įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 5/2005), tačiau pajamas iš priedo, pridėto prie tarifo, gaus gamintojai, o ne skirstytojai.

NESUTEIKTA JOKIO PRANAŠUMO

(74)	Ispanija nesutinka su Komisijos išankstine išvada, kad reguliuojamais tarifais skirstytojams buvo suteiktas ekonominis pranašumas.

(75)

Dėl skirstytojų Ispanija ginčija Komisijos išvadą, kad tarifų sistemomis skirstytojams buvo užtikrinta minimali pelno marža. Ispanija tvirtina, kad skirstytojų tiekimą reguliuojamais tarifais pagrindė būtinybė užtikrinti visuotinės svarbos paslaugos teikimą, o atlygis už reguliuojamą veiklą buvo išimtinai skirtas su šia veikla susijusių įpareigojimų vykdymo sąnaudoms padengti.

NEPADARYTA JOKIO POVEIKIO KONKURENCIJAI IR VALSTYBIŲ NARIŲ TARPUSAVIO PREKYBAI

(76)	Ispanijos institucijų teigimu, tiekimui reguliuojamais tarifais taikytomis reguliavimo nuostatomis nebuvo varžoma elektros energijos tiekėjų įsisteigimo laisvė ir režimas, taikytas Ispanijos tiekėjams, nebuvo palankesnis nei režimas, taikytas tiekėjams iš kitų valstybių narių.

(77)

2005 m. tinklų sujungimo pajėgumas Iberijos pusiasalyje buvo toks menkas, kad realios energijos vidaus rinkos net nebuvo. Ispanijos institucijos laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į šią atskirties padėtį, būtų neproporcinga daryti išvadą, – kaip kad daro Komisiją, – kad tarifas darė poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

(78)

Ispanijos institucijos tvirtina, kad elektros energija nebuvo eksportuojama už Ispanijos ribų ir Ispanijoje veikiantys skirstytojai negalėjo Ispanijos energijos parduoti kitur nei šalies teritorijoje. Kita vertus, bet kokia reikalavimus atitinkanti įmonė galėjo tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Ispanijos įmonės, dalyvauti skirstymo veikloje ir naudotis tokiu pat teisiniu ir ekonominiu režimu.

(79)

Ispanija laikosi nuomonės, kad tiekėjai, priešingai, vykdė laisvą ir nereguliuojamą veiklą. Jiems kilo atitinkama rizika ir jie turėjo atitinkamus pranašumus. Prisiimti šią riziką reiškia sutikti, kad tam tikromis nenumatytomis aplinkybėmis jų mažmeninės prekybos veikla gali nebūti pelninga. Tačiau pelningumas būtų susigrąžintas, kai tik tai būtų įmanoma dėl tarifų ar kai neliktų išimtinių aplinkybių.

ANALIZĖ ATSIŽVELGIANT Į TEISMO PRAKTIKĄ ALTMARK BYLOJE

(80)	Ispanija tvirtina, kad 2005 m. reguliuojamų tarifų taikymas neprieštaravo Sąjungos teisei, nes galutinis terminas rinkai visiems vartotojams, įskaitant namų ūkius, atverti buvo 2007 m. liepos 1 d.

(81)	Ispanijos teigimu, tiekiant elektros energiją reguliuojamais tarifais skirstytojų patirtų sąnaudų padengimas atitiko visus keturis Teismo praktikos Altmark byloje kriterijus, todėl ši intervencija nepatenka į valstybės pagalbos taikymo sritį.

(82)

Pirma, elektros energijos tiekimas yra visuotinės svarbos paslauga ir valstybė privalo įsikišti, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui dominuojama padėtimi, kuris galėtų atsirasti esant vienam tinklui (natūraliai monopolijai). Taigi reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės vykdo su viešąja paslauga susijusius įpareigojimus.

(83)	Antra, tarifų nustatymo parametrai buvo nustatyti objektyviai ir skaidriai. Atlygis už reguliuojamą veiklą buvo objektyvus ir skaidrus. Kitos ES įmonės taip pat galėjo patekti į skirstymo rinką.

(84)	Trečia, mokėjimai už reguliuojamą veiklą padengė tik su viešąja paslauga susijusių įpareigojimų vykdymo sąnaudas. Atlyginimą skirstytojai galėjo gauti tik už sąnaudas, susijusias su reguliuojama veikla.

(85)	Ketvirta, sudėtinga tarifų nustatymo ir atsiskaitymų reguliavimo sistema rodo, kad tarifų sistema buvo pagrįsta išsamia sistemos sąnaudų ir pajamų analize, taip pat elektros energijos paklausos analize.

(86)	Šiuo pagrindu Ispanija daro išvadą, kad ši tarifų sistema nebuvo valstybės pagalba, nes atitiko teismo praktiką Altmark byloje.

PRIEMONĖS VERTINIMAS

(87)

Šio sprendimo taikymo sritis apsiriboja skirstytojų elektros energijos tiekimu didelėms ir vidutinėms įmonėms reguliuojamais tarifais ir neapima kitos veiklos, kurią vykdo skirstytojai ir kuri yra susijusi su vien skirstymu. Pastaroji veikla yra visiškai nepriklausoma – ir teisiškai ir finansiškai – nuo pardavimo reguliuojamais tarifais veiklos ir bet kuriuo atveju nepatenka į sprendimo pradėti procedūrą taikymo sritį, nes tame sprendime abejonės išreikštos tik dėl tariamo pranašumo, skirstytojams suteikto dėl žemo reguliuojamų tarifų lygio ir priemonių, kurių 2005 m. imtasi deficitui kompensuoti ir padengti, derėjimo su vidaus rinka.

VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS PAGAL SESV 107 STRAIPSNIO 1 DALĮ

(88)

Priemonė yra valstybės pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: priemone a) gavėjui suteikiamas ekonominis pranašumas; b) ją suteikia valstybė arba ji suteikiama iš valstybinių išteklių; c) ji yra atrankinio pobūdžio ir d) daro poveikį Bendrijos vidaus prekybai ir gali iškraipyti konkurenciją Sąjungoje. Kadangi turi būti įvykdytos visos šios sąlygos, Komisija įvertins tik tai, ar gavėjams suteiktas koks nors ekonominis pranašumas.

Ekonominio pranašumo buvimas

(89)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį įmonės yra palaikomos, jeigu jos įgyja ekonominį pranašumą, kurio priešingu atveju nebūtų galėjusios įgyti rinkos sąlygomis. Šiuo klausimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad konkrečiais atvejais mokesčiai už vykdant valstybių narių nustatytus įpareigojimus suteiktas paslaugas, kurie neviršija metinių nepadengtų sąnaudų ir kurie skirti užtikrinti, kad atitinkamos įmonės nepatirtų nuostolių, yra ne pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, o veikiau atlyginimas už atitinkamų įmonių suteiktas paslaugas (21).

(90)

Kalbant konkrečiau apie elektros energijos sektorių, savo išsamioje sprendimų dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto taikymo skirstytojams nustatytiems įpareigojimams iš tam tikrų energijos šaltinių elektros pirkti energiją didesne nei rinkos kaina priėmimo praktikoje Komisija taip pat nesilaikė nuomonės, kad kompensacija, kuria padengiamas pirkimo kainų ir rinkos kainų skirtumas, yra susijusi su skirstytojams naudingu ekonominiu pranašumu. Tais atvejais atitinkami operatoriai pagal reguliavimo įpareigojimus veikė tik kaip elektros energijos sistemos tarpininkai ir gavo atlygį už savo sąnaudas ir ši kompensacija nelaikyta susijusia su ekonominiu pranašumu, kadangi abejotina, ar teisės aktais galėjo būti paprasčiausiai nustatytas pirkimo įpareigojimas nenumatant sąnaudų kompensavimo.

(91)

Kalbant apie konkretesnę elektros energijos tiekimo reguliuojamais tarifais sritį, tas pats pasakytina ir apie kompensaciją, kuri skirta pajamų ir reikalavimus atitinkančių vartotojų reikalaujamais reguliuojamais tarifais tiekiamos elektros energijos pirkimo didmeninėje rinkoje sąnaudų skirtumams finansuoti (22). Iš to išplaukia, kad elektros energijos sektoriaus skirstytojų elektros energijos pirkimo sąnaudų kompensavimas nebūtinai susijęs su ekonominiu pranašumu, apibrėžtu SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Tariama kompensacija Ispanijos skirstytojams už tiekimo reguliuojamais tarifais sąnaudas turi būti išnagrinėta atsižvelgiant į šiuos precedentus.

(92)

Komisijos sprendime, kuriuo pradedamas oficialus tyrimas, padaryta preliminari išvada – kad Ispanijos skirstytojams rinkos sąlygų požiūriu buvo suteiktas ekonominis pranašumas – buvo pagrįsta dviem argumentais. Pirma, skirstytojams tariamai buvo garantuota tiekimo reguliuojamu tarifu veiklos pelno marža. Antra, dėl tarifų, kuriais vartotojai buvo skatinami pereiti į skirstytojų aptarnaujamą reguliuojamą rinką, tariamai padidėjo skirstytojų pajamos. Šiuos du argumentus galima sujungti į vieną teiginį, kad 2005 m. skirstytojų pelnas didėjo proporcingai jų elektros energijos tiekimui reguliuojamais tarifais.

(93)

Turimas Ispanijos elektros energijos sistemos aprašymas ir vykstant tyrimui pateikta informacija, kuri išdėstyta 16, 19, 20, 57 ir 58 konstatuojamosiose dalyse, šio teiginio neparemia. Vien skirstymo veikloje atlygis, kurį skirstytojai gavo 2005 m., apėmė pelno maržą, o už tiekimą reguliuojamais tarifais jie gavo tik sąnaudų atlyginimą (pripažinimą) be jokios pelno maržos. Panašiai skirstytojų atlygis už jų vien skirstymo veiklą buvo nesusijęs su klientų, kuriems elektros energija tiekta reguliuojamais tarifais, skaičiumi ir su tais tarifais parduotu elektros energijos kiekiu, taigi jų pajamos nebūtų padidėjusios, jeigu jie būtų aptarnavę didesnį klientų, kuriems elektros energija tiekta reguliuojamais tarifais, skaičių.

(94)	Iš to matyti, jog vykstant tyrimui surinkta informacija neparemia tvirtinimo, kad dėl elektros energijos pardavimo reguliuojamais tarifais Ispanijos skirstytojų pelnas 2005 m. padidėjo, nes jiems buvo garantuota pelno marža.

(95)

Dėl klausimo, ar tiekimo sąnaudų pripažinimu ir jų kompensavimu skirstytojams buvo suteiktas ekonominis pranašumas, kurio jie priešingu atveju rinkos sąlygomis nebūtų įgiję, būtina pažymėti, kad patirtų sąnaudų pripažinimas penkioms įmonėms, paskirtoms pagal Karališkojo įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 5/2005 24 straipsnį, būtent Iberdrola S.A., Unión Eléctrica Fenosa S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico S.A., Endesa S.A. ir Elcogás S.A., suteikiant pajamų surinkimo teises, nebuvo atlygis už jų skirstymo veiklą. Kaip jau paaiškinta 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse, nors Elcogás S.A., kuri neturėjo jokių patronuojamųjų įmonių, 2005 m. (ar paskesniais metais) skirstymo sektoriuje neveikė, aptariamos įmonės buvo paskirtos dėl jų turimos teisės į per didelių sąnaudų kompensavimą, galbūt atsižvelgiant į jų gamybos veiklą, bet ne į jų skirstymo reguliuojamais tarifais veiklą.

(96)

Antra, net ir tariant, kad pajamų surinkimo teisės, susijusios su minėtų penkių įmonių įpareigojimu iš anksto finansuoti 2005 m. deficitą elektros energijos sistemoje, galėtų būti aiškinamos kaip keturių įmonių, kurios veikė skirstymo reguliuojamais tarifais sektoriuje, skirstymo sąnaudų kompensacija, reikėtų atsižvelgti į faktines sąlygas, kuriomis skirstytojai buvo įpareigoti vykdyti šią visiškai reguliuojamą veiklą. Kaip jau apibūdinta 54–55 konstatuojamosiose dalyse, skirstytojai negalėjo nei gauti pelno, nei patirti nuostolių, negalėjo rinktis, kaip pirkti elektros energiją, negalėjo pasirinkti savo klientų, negalėjo nustatyti pardavimo kainos ar siūlyti kokių nors papildomų paslaugų, kurios užtikrintų pelno maržą. Patys skirstytojai ir taip pat vertikaliai integruotos grupės, kurioms jie priklausė, nebuvo ekonomiškai tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti vykdyti elektros energijos tiekimo reguliuojamais tarifais veiklos. Vertikaliai integruota grupė veikiau būtų buvusi suinteresuota aptarnauti galutinius vartotojus laisvosios rinkos sąlygomis, nes jos tiekimo padalinys iš tokio pardavimo būtų gavęs pelno, tačiau taip nėra, kai grupės skirstytojas elektros energiją vartotojams tiekia reguliuojamais tarifais.

(97)

Iš to darytina išvada, kad atliekant palyginimą su tiekimo sąlygomis laisvosios rinkos sąlygomis neatsižvelgiama į skirtingą laisvosios rinkos tiekėjų ir skirstytojų, elektros energiją tiekiančių reguliuojamais tarifais, teisinę ir faktinę padėtį. Nors valstybė skirstytojams elektros energijos sistemoje iš esmės gali nustatyti pirkimo ir pardavimo kainas bei kitas prekybos sąlygas, tai nereiškia, kad skirstytojų patirtų sąnaudų kompensavimu jiems suteikiamas ekonominis pranašumas, kurio jie, priešingai, nebūtų įgiję rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tarifų reguliavimas ir papildomas tiekimo įpareigojimas nepalieka jokios laisvės priimti sprendimus dėl svarbiausių tiekimo veiksnių, kaip antai kainų ir tiekimo masto. Galutiniams klientams nustatyti gerokai didesnį, sąnaudas dengiantį, tarifą skirstytojai gali ne tik hipotetinėmis rinkos sąlygomis, t. y. nesant reguliavimo suvaržymų, taikomų tokiems pagrindiniams parametrams. Be to, – ir tai yra dar svarbiau, – 2005 m. skirstytojas arba daug energijos suvartojantiems vartotojams skirto aukštosios įtampos tinklo operatorius Ispanijos elektros energijos sistemoje, kaip ir kiekvienoje elektros energijos sistemoje, paprasčiausiai buvo tarpininkas, fiziškai sujungiantis vartotoją su tinklu, nes tai yra būtina elektros energijos tiekimo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. hipotetinio alternatyvaus skirstymo tinklo Ispanijoje nebuvo, aptariami skirstytojai buvo paskirti ir elektros energiją tiekė ir laisvajai, ir reguliuojamai rinkai. Skirstytojai atlieka svarbų vaidmenį, nes sudaro galimybę tiekti elektros energiją neatsižvelgiant į konkrečias reguliavimo priemones ar politiką arba į tai, ar tiekimui taikomos konkurencinės sąlygos yra pagrįstos rinkos mechanizmais, ar reguliavimu.

(98)

Reguliuojamų tarifų sistemoje, tokioje kaip 2005 m. Ispanijos sistema, įprastomis veiklos sąlygomis vienais metais bendrose sistemos sąskaitose atsirandantis išteklių trūkumas paprastai yra kompensuojamas kitais metais galutiniams vartotojams taikant didesnius tarifus ir (arba) prieigos mokesčius; sąnaudoms mažėjant, gali atsirasti perteklius, dėl kurio paskiau būtų galima nustatyti mažesnius tarifus ar mokesčius. Tačiau kai sąnaudoms padengti nėra skiriamos konkrečių kategorijų pajamos, didėjant (mažėjant) pajamoms ir (arba) sąnaudoms atitinkamo deficito arba pertekliaus, kuris būtų naudingas skirstytojams, gali neatsirasti. Pavyzdžiui, kaip matyti iš 1 pvz., 27 konstatuojamojoje dalyje, daugelį 2005 m. mėnesių energijos kainos, įskaičiuotos į reguliuojamus tarifus, paprastai buvo mažesnės nei didmeninės rinkos kainos, o 2006 m. lapkričio mėn. – 2007 m. gruodžio mėn. buvo priešingai, tačiau tai nepasireiškė pelno iš skirstytojų tiekimo reguliuojamais tarifais veiklos padidėjimu. Tai dera su teisės aktais nustatyta sistemos sandara, kurioje skirstytojai neprisiima visų sistemos sąnaudų ir pajamų disbalanso sąnaudų ar jų dalies, lygiai taip pat, kaip jie niekada iš šios veiklos negauna jokio pelno, o bet koks perteklius, atsirandantis elektros energiją parduodant reguliuojamais tarifais, naudojamas kitoms sistemos sąnaudoms dengti.

(99)

Skirstytojai veikė kaip finansiniai elektros energijos sistemos tarpininkai, nes centralizavo visus finansinius srautus – ir įeinančius (reguliuojamas pajamas iš tarifų ir prieigos mokesčių), ir išeinančius (visos bendrosios sistemos sąnaudos). 2005 m. reguliuojamos elektros energijos sistemos pajamos ir sąnaudos, kaip apibūdinta 19, 20 ir 28 konstatuojamosiose dalyse, apėmė įvairias dėl rinkos ir dėl politikos atsirandančias reguliuojamas sąnaudas, kaip antai elektros energijos, įskaitant iš atsinaujinančiųjų šaltinių, pirkimo sąnaudas, papildomas elektros energijos gamybos Ispanijos salose sąnaudas ir perdavimo bei skirstymo sąnaudas ir t. t., ir konkrečios pajamos nebuvo skirtos tam tikroms sąnaudoms padengti. Reguliuojamos pajamos niekada nebuvo tapusios skirstytojų nuosavybe, išskyrus atlygį už vien skirstymo veiklą, kurį jie išlaikė atskaitę visas kitas sistemos sąnaudas.

(100)

Taigi bet koks sąskaitose susidarantis deficitas, pvz., atsiradęs 2005 m., neatsižvelgiant į jo priežastis, atsirastų ir skirstytojų sąskaitose, bet jie neturėtų jokios veiksmų laisvės spręsti dėl reguliuojamų pajamų ir sąnaudų lygio ar dėl konkrečių sąnaudų finansavimo konkrečiomis pajamomis. Iš tiesų, kaip matyti iš 28 konstatuojamojoje dalyje minėtų skaičių, 2005 m. elektros energijos sistemos perdavimo ir skirstymo sąnaudos sudarė 4 410 mln. EUR ir atitiko tokių pat kategorijų 2004 ir 2006 m. sąnaudas. Taigi skirstytojų sąnaudų lygis niekaip nėra susijęs su 2005 m. deficito suma.

(101)

Todėl 2005 m. deficitą klasifikuoti kaip skirstytojų nuostolius neatrodo pagrįsta, nes šis deficitas nepriskirtinas jokiems skirstytojų veiksmams, o veikiau sietinas su reguliavimo nuostatomis, kuriomis nustatoma galutinių vartotojų teisė gauti elektros energiją reguliuojamais tarifais, ir tam tikru mastu – su reguliavimo ir politikos sprendimais, kurie buvo padaryti, pvz., siekiant paremti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių ir kogeneracijos būdu. Iš to darytina išvada, kad deficito elektros energijos sistemos sąskaitose finansavimas taikant 29–32 konstatuojamosiose dalyse apibūdintus mechanizmus yra būdas padengti ne konkrečius skirstytojų, o veikiau bendrus sistemos nuostolius. Iš tiesų, 2005 m. nepripažinus 3 811 mln. EUR deficito ir nenumačius išankstinio jo finansavimo, kurį skirtų penkios didžiosios elektros energijos įmonės, nebūtų buvę įmanoma padengti dėl visų vartotojų – ir reguliuojamoje, ir laisvojoje rinkoje – patirtų sistemos perdavimo ir skirstymo išlaidų.

(102)

Atliekant oficialų tyrimą nenustatyta jokių kitų skirstytojų pranašumo elementų. Skirstytojai visą nedidelių reguliuojamų tarifų naudą perdavė galutiniams vartotojams, negavo jokio pelno iš pardavimų ir negavo jokios naudos iš vartotojų, sugrįžtančių į reguliuojamą rinką. Iš to darytina išvada, kad finansiniu požiūriu skirstytojų padėtis Ispanijoje buvo visiškai panaši į sistemos tarpininko padėtį. Tuo požiūriu 2005 m. Ispanijos elektros energijos sistemoje vykdyto tiekimo reguliuojamais elektros energijos tarifais sąnaudų pripažinimas iš esmės niekuo nesiskiria nuo elektros energijos pirkimo sąnaudų kompensavimo, kurio Komisija nebuvo priskyrusi SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai valstybės pagalbai nei tais atvejais, kai toks kompensavimas buvo susijęs su elektros energija iš tam tikrų šaltinių (90 konstatuojamoji dalis), nei tais atvejais, kai jis buvo susijęs su didmeninėje rinkoje pirkta ir reguliuojamais tarifais tiekti skirta elektros energija (91 konstatuojamoji dalis).

(103)

Nors sprendime pradėti procedūrą nekalbama apie vertikaliai integruotų subjektų, kuriems priklauso skirstytojai, apskaitos ir dalinį teisinį atsiejimą, siekdama atsakyti į Céntrica nusiskundimus, Komisija taip pat įvertino, ar tokie subjektai galėjo būti įgiję netiesioginių pranašumų, kurie galėtų būti laikomi valstybės pagalba. Céntrica aiškiai pareiškė, kad mažmenine prekyba elektros energija laisvojoje rinkoje besivertę (per tiekimo padalinį) integruotieji subjektai įstengė išvengti nuostolių, ragindami vartotojus pereiti į jų pačių skirstymo padalinį. Ji taip pat tvirtino, kad integruotajam subjektui priklausantis gamintojas turėjo paskatą palaikyti dideles didmenines kainas, nes tokiu atveju integruotojo subjekto skirstymo padalinys (parduodantis reguliuojamais tarifais) būtų apsaugotas nuo nuostolių.

(104)

Komisijai nepavyko nustatyti jokio ekonominio pranašumo, kuris atsirastų elektros energijos vartotojams renkantis skirstytojus, o ne tiekėjus. Ekonominiu požiūriu dėl tiekėjų pakeitimo skirstytojais keturių vertikaliai integruotų grupių, t. y. Iberdrola S.A., Unión Eléctrica Fenosa S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico S.A. ir Endesa S.A., tiekimo padaliniai negavo pelno, o paprasčiausiai išvengė nuostolių; Elcogás savo ruožtu veikė tik elektros energijos gamybos sektoriuje. Tačiau tai negali prilygti pranašumui kitoms keturioms aptariamoms įmonėms, nes tiekimo padaliniai bet kuriuo atveju būtų galėję išvengti šių nuostolių paprasčiausiai nutraukdami tiekimo sutartis. Taigi tiekimo padaliniams ši sistema buvo ne pranašumas, o bausmė, nes jie prarado klientų. Skirstytojams ši sistema taip pat buvo finansiškai neutrali (dėl pirmiau paaiškintų priežasčių). Savo ruožtu gamintojai bet kuriuo atveju savo elektros energiją būtų pardavę didmeninėje rinkoje.

(105)

Dėl tariamos paskatos gamintojams palaikyti dideles didmenines kainas reikėtų pažymėti, kad nors dėl Ispanijos institucijų sukurtos rinkos aplinkos galbūt galėjo atsirasti paskata gamintojams didinti kainas, dėl tarifų per se didmeninės kainos nepakito. Iš esmės, norėdami didinti kainas, gamintojai būtų turėję įgyvendinti sudėtingą strategiją ir nekonkurencingai elgtis. Tarp tarifų ir galimo dirbtinio didmeninių kainų padidinimo nenustatyta jokio tiesioginio ir įžvelgiamo priežastinio ryšio; tai tebėra neįrodyta teorinė hipotezė.

(106)

Komisija taip pat išnagrinėjo galimybę, kad, šia sistema išstumiant laisvosios rinkos konkurentus iš elektros energijos rinkos, rinkoje įsitvirtinusioms keturioms vertikaliai integruotoms grupėms galėjo būti suteiktas pranašumas didinant jų rinkos dalį ir ją pertvarkant taip, kad ji iš esmės bendrai atitiktų kiekvienos iš šių grupių skirstymo tinklo dydį. Šis hipotetinis pranašumas taip pat negalėjo būti nustatytas dėl šių priežasčių:

—

pirma, perkelti klientus toje pačioje grupėje ne visada buvo įmanoma. Endesa tiekimo padalinio toje teritorijoje, kurioje vietos skirstytojas buvo Iberdrola, aptarnautas klientas galėjo pereiti tik į Iberdrola, o ne į Endesa, skirstymo padalinį. Be to, dėl šio perėjimo į reguliuojamą rinką integruotieji subjektai turėjo grynųjų sąnaudų, nes dėl to padidėjo deficitas, kurį jie turėjo finansuoti nepalankiomis sąlygomis,

—

antra, iš skirstytojų pardavimų grupės negavo jokio pelno. Taigi galima nauda, atsirandanti iš didesnės rinkos dalies, 2005 m. (tiriamaisiais metais) negalėjo virsti pelnu – tai būtų buvę įmanoma tik vėlesniais metais, kai laisvoji rinka vėl taptų gyvybinga. Kad šis pranašumas pasireikštų, būtų reikėję, kad grupės skirstytojo aptarnauti vartotojai sugrįžtų į tos grupės tiekimo padalinį. Tačiau tame etape klientas, svarstantis, ar vėl pakeisti tiekėją, būtų galėjęs nevaržomas rinktis iš visų Ispanijos rinkoje veikusių tiekėjų. Taigi Komisija nenustatė jokio konkretaus pranašumo, susijusio vien su tuo, kad grupės šiame tyrime nagrinėtu laikotarpiu valdė didesnę rinkos dalį,

—

priešingai – integruotos grupės objektyviai pralaimėjo: dėl prievolės finansuoti deficitą nenaudingomis sąlygomis, nes palūkanų norma, kurią užtikrino jų pajamų surinkimo teisės, buvo mažesnė nei atitinkama rinkos norma, taigi atlygis už surinkimo teisių pakeitimą vertybiniais popieriais, be abejo, buvo mažesnis nei atlygis, kuris būtų gautas, jeigu būtų taikyta rinkos norma.

(107)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su tiekimu verslo vartotojams, 2005 m. Ispanijos nustatyta reguliavimo sistema skirstytojams arba integruotoms grupėms, kurioms jie priklausė, nebuvo suteikta jokio – tiesioginio ar netiesioginio – ekonominio pranašumo.

(108)

Galiausiai dėl Céntrica teiginio, kad šioje sistemoje laisvosios rinkos tiekėjai diskriminuojami, palyginti su skirstytojais, Komisija pažymi, kad diskriminacija gali atsirasti, kai asmenys, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra tokia pat, vertinami skirtingai arba, priešingai, kai toks pat požiūris taikomas asmenims, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra skirtinga.

(109)

Pirma, šis pareiškimas aiškiai nepagrįstas kalbant apie Elcogás S.A., kuriai buvo suteiktos pajamų surinkimo teisės, nors ji neveikė skirstymo sektoriuje. Antra, kaip jau pažymėta 30 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo įrodyta, kad kitos keturios paskirtosios įmonės, t. y. Iberdrola S.A., Unión Eléctrica Fenosa S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico S.A ir Endesa S.A., gavo kompensaciją dėl savo, kaip elektros energiją reguliuojamais tarifais tiekiančių skirstytojų, veiklos. Trečia, skirstytojų ir laisvosios rinkos tiekėjų faktinė ir teisinė padėtis Ispanijos elektros energijos sistemoje bet kuriuo atveju nebuvo vienoda. Prievolė tiekti elektros energiją reguliuojamais tarifais buvo vykdyta taikant reguliavimo suvaržymus, dėl kurių skirstytojai paprasčiausiai veikė kaip finansiniai ir tiekimo tarpininkai, įgyvendinantys teisines nuostatas, o tiekimas laisvosios rinkos sąlygomis buvo visiškai liberalizuota veikla. Taigi skirtingas požiūris, kurį ginčija Céntrica, negali būti laikomas diskriminavimu, nepaisant to, kad reguliuojamų tarifų lygis galėjo būti žalingas liberalizavimo procesui. Tačiau tai nebuvo neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo skirstytojams padarinys.

IŠVADA

(110)

Vykstant oficialiam tyrimui, sprendime pradėti tyrimą Komisijos išreikštos abejonės buvo išsklaidytos. Komisija įsitikino, kad Ispanijai pripažinus elektros energijos skirstytojų elektros energijos tiekimo vidutiniams ir stambiems verslo vartotojams reguliuojamais tarifais veiklos sąnaudas, skirstytojams nebuvo suteikta ekonominio pranašumo, apibrėžto SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(111)

Kadangi SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai turi būti įvykdyti visi, nėra poreikio nagrinėti, ar vykdomi kiti kriterijai. Todėl Komisija daro išvadą, kad ši priemonė nėra valstybės pagalba elektros energijos skirstytojams. Ši išvada susijusi su skunde nurodyta padėtimi ir laikotarpiu ir ji neapriboja Komisijos galimybės nagrinėti priemones, kurių Ispanija ėmėsi po 2005 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Ispanijos Karalystės sprendimas pripažinti 2005 m. elektros energiją vidutiniams ir stambiems galutiniams verslo vartotojams reguliuojamais tarifais tiekiant skirstytojų patirtas išlaidas įmonėms Iberdrola S.A., Unión Eléctrica Fenosa S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico S.A., Endesa S.A. ir Elcogás S.A. suteikiant Karališkajame įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 5/2005 nustatytas pajamų surinkimo teises nėra valstybės pagalba, apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2014 m. vasario 4 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL C 43, 2007 2 27, p. 9–16.

(2) Žr. 1 išnašą.

(3) Rinkos operatorius (OMEL) vykdo elektros energijos pirkimus ir pardavimus didmeninėje rinkoje.

(4) Sistemos operatorius (Red Eléctrica de España) atsakingas už elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimą, taip pat gamybos ir perdavimo sistemos koordinavimą.

(5) Karališkojo dekreto Nr. 2819/1998 11 straipsnyje skirstymas apibrėžiamas kaip „[veikla], kurios pagrindinis tikslas yra elektros energijos perdavimas iš perdavimo tinklo į vartojimo taškus laikantis atitinkamų kokybės reikalavimų, taip pat elektros energijos pardavimas vartotojams arba skirstytojams reguliuojamomis kainomis“.

(6) Elektros energijos gamintojai, kuriems taikoma vadinamoji specialioji sistema. Ši specialioji sistema – tai fiksuotojo supirkimo tarifo sistema: skirstytojai (ir perdavimo sistemos operatorius) yra įpareigoti pirkti visą jų atsakomybės teritorijoje esančių reikalavimus atitinkančių kogeneracijos įrenginių ir energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminančių įrenginių pagaminamą kiekį valstybės nustatytu išlaidas padengiančiu tarifu.

(7) 2004 m. gruodžio 30 d. Karališkasis dekretas Nr. 2392/2004, kuriuo nustatomas 2005 m. elektros energijos tarifas; Oficialusis valstybės leidinys Nr. 315, p. 42766, I priedas.

(8) LSE 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektros energijos tarifai iš esmės nustatomi kartą per metus, tačiau per metus gali būti koreguojami.

(9) Pagal Karališkojo dekreto Nr. 1432/2002 8 straipsnį vidutinis tarifas negali didėti daugiau kaip 1,40 % (palyginti su ankstesniais metais), o atskiri tarifai gali didėti tik ta procentine dalimi, kuria, kaip apskaičiuota, padidėja vidutinis tarifas, + 0,60 % (iš viso 2 %).

(10) 2005 m. kovo 11 d. Karališkasis įstatymo galią turintis dekretas Nr. 5/2005 dėl skubių reformų siekiant didinti našumą ir viešuosius pirkimus. Oficialusis valstybės leidinys Nr. 62, 2005 3 14, p. 8832.

(11) Per didelės sąnaudos – tai nuostoliai, kuriuos rinkoje įsitvirtinę elektros energijos tiekėjai patyrė dėl nesusigrąžintinų investicijų, atliktų prieš liberalizavimą. Remdamasi Per didelių sąnaudų metodikoje (Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos, susijusios su per didelėmis sąnaudomis, analizės metodų) nustatytais kriterijais, Komisija 2001 m. rugpjūčio 6 d. raštu SG (2001) D/290869 leido suteikti kompensacinę pagalbą tokiems nuostoliams padengti. 2001 m. liepos 25 d. Sprendimu SG (2001) D/290553 byloje Nr. NN 49/99 Komisija leido Ispanijai toms pačioms įmonėms, kurių buvo paprašyta iš anksto finansuoti 2005 m. deficitą, suteikti kompensaciją už per dideles išlaidas iki 2008 m.

(12) Elcogás SA 2005 m. ataskaita, ją galima rasti svetainėje http://www.elcogas.es/images/stories/3-principales-indicadores/1-datos-economico-financieros/esp2005.pdf.

(13) 2006 m. birželio 30 d. Karališkojo dekreto Nr. 809/2006, kuriuo nuo 2006 m. liepos 1 d. pakeičiamas elektros energijos tarifas, pirmoji papildoma nuostata. Ispanijos oficialusis leidinys Nr. 156, 2006 7 1.

(14) Mažmeninę elektros energijos rinką Ispanija liberalizavo anksčiau, negu reikalauta 1996 ir 2003 m. elektros energijos direktyvomis, kuriose buvo nustatytas liberalizavimo galutiniams verslo vartotojams (pradedant nuo didžiausiųjų) 1999–2004 m. tvarkaraštis ir pagal kurias namų ūkių segmento liberalizavimas buvo privalomas tik nuo 2007 m. liepos 1 d.

(15) OL L 176, 2003 7 15, p. 37.

(16) 2003 m. Elektros energijos direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Valstybės narės užtikrina, kad visiems namų ūkio vartotojams ir, kai valstybės narės mano, kad to reikia – mažosioms įmonėms (t. y. įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, o metinė apyvarta arba balansas neviršija 10 mln. EUR), būtų teikiamos universaliosios paslaugos, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti nustatytos kokybės elektros energiją už protingą, lengvai ir aiškiai palyginamą ir skaidrią kainą. Siekdamos garantuoti universaliųjų paslaugų teikimą, valstybės narės gali paskirti tiekėją, į kurį galima kreiptis kraštutiniu atveju.“

(17) Tiekėjai taip pat pirko energiją didmeninėje rinkoje (biržoje) ir nors teoriškai jie galėjo sudaryti dvišalius susitarimus su gamintojais, gamintojams (daugiausia vertikaliai integruotoms grupėms) iš tikrųjų nebuvo jokių paskatų tai daryti.

(18) Žr. Direktyvos 2003/54/EB I priedo b ir c punktus.

(19) Šaltinis:2007 m. balandžio 26 d.Iberdrola pastabos.

(20) 1993 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C-72/91 ir C-73/91 21 punktas: „Nagrinėjama sistema nėra siekiama, naudojantis jos tikslu ir bendrąja struktūra, sukurti pranašumą, dėl kurio valstybei būtų užkrauta papildoma našta.“

(21) 1985 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas C-240/83 Procureur de la République prieš Association de défense des brûleurs d'huiles usagées (ADBHU), Rink. p. 531, visų pirma p. 543–544 ir 18 punktas.

(22) 2012 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.21918 (C 17/07) (ex NN 17/07), kurią suteikė Prancūzija. Reguliuojami elektros energijos tarifai Prancūzijoje, OL C 398, 2012 12 22, p. 10, visų pirma 30–37 ir 134–137 dalys.

12.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/62

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. liepos 9 d.

dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4479)

(Tekstas autentiškas tik anglų, čekų, danų, ispanų, italų, latvių, lenkų, olandų, portugalų, prancūzų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis)

(2014/458/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2), ypač į jo 31 straipsnį,

pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnį Komisija turi atlikti reikiamus patikrinimus, pranešti valstybėms narėms tokių patikrinimų rezultatus, atsižvelgti į valstybių narių pastabas, pradėti dvišales diskusijas siekdama susitarti su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir oficialiai pranešti joms savo išvadas;

(2)	valstybės narės turėjo galimybę paprašyti pradėti taikinimo procedūrą. Šia galimybe kai kuriais atvejais buvo pasinaudota, ir Komisija išnagrinėjo tokios procedūros taikymo rezultatų ataskaitas;

(3)	pagal Reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 ir Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 gali būti finansuojamos tik tokios žemės ūkio išlaidos, kurios patirtos nepažeidžiant Europos Sąjungos taisyklių;

(4)	iš atliktų patikrinimų, dvišalių diskusijų rezultatų ir taikinimo procedūrų matyti, kad dalis valstybių narių deklaruotų išlaidų neatitinka šio reikalavimo ir dėl to negali būti finansuojamos EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis;

(5)	turėtų būti nurodytos sumos, kurios negali būti finansuojamos EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis. Tai sumos, nesusijusios su išlaidomis, patirtomis prieš daugiau kaip dvidešimt keturis mėnesius iki Komisijos rašytinio pranešimo valstybėms narėms apie patikrinimų rezultatus;

(6)	šiame sprendime nurodytais atvejais apie nustatytas sumas, kurias atsisakoma finansuoti dėl to, kad jos neatitinka Europos Sąjungos taisyklių, Komisija valstybėms narėms pranešė suvestinėje ataskaitoje;

(7)	šis sprendimas neturi poveikio finansiniams sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti remdamasi Teisingumo Teismo sprendimais su šio sprendimo turiniu susijusiose bylose, kurios 2014 m. kovo 15 d. dar buvo neišnagrinėtos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede pateikiamos valstybių narių akredituotų mokėjimo agentūrų patirtos išlaidos, kurios buvo deklaruotos kaip išlaidos, finansuotinos iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF arba EŽŪFKP, Europos Sąjungos lėšomis nefinansuojamos, nes jos neatitinka Europos Sąjungos taisyklių.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Latvijos Respublikai, Vengrijai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Slovėnijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei bei Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 9 d.

Komisijos vardu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

(2) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

PRIEDAS

VN	Priemonė	Finansiniai metai	Paaiškinimas	Rūšis	%	Valiuta	Suma	Atskaitymai	Finansinis poveikis
BIUDŽETO PUNKTAS – 6701
BE	Kita tiesioginė pagalba. Galvijai	2010	Išmokos už reikalavimų neatitinkančius gyvulius ir netinkamas sankcijų taikymas	VIENKARTINIS		EUR	– 133 335,00	0,00	– 133 335,00
BE	Kita tiesioginė pagalba. Galvijai	2011	Išmokos už reikalavimų neatitinkančius gyvulius ir netinkamas sankcijų taikymas	VIENKARTINIS		EUR	– 62 275,00	0,00	– 62 275,00
BE	Kita tiesioginė pagalba. Galvijai	2012	Išmokos už reikalavimų neatitinkančius gyvulius ir netinkamas sankcijų taikymas	VIENKARTINIS		EUR	– 110 550,00	0,00	– 110 550,00
BE IŠ VISO						EUR	– 306 160,00	0,00	– 306 160,00
CZ	Kita tiesioginė pagalba. Reg. 73/2009 68–72 str.	2011	Išmokų sumažinimo ir (arba) neskyrimo netaikymas ir nepagrįstai paskirtos išmokos už reikalavimų neatitinkančius gyvulius	VIENKARTINIS		EUR	– 4 195,16	0,00	– 4 195,16
CZ	Kita tiesioginė pagalba. Reg. 73/2009 68–72 str.	2012	Išmokų sumažinimo ir (arba) neskyrimo netaikymas ir nepagrįstai paskirtos išmokos už reikalavimų neatitinkančius gyvulius	VIENKARTINIS		EUR	– 68,74	0,00	– 68,74
CZ IŠ VISO						EUR	– 4 263,90	0,00	– 4 263,90
DE	Atsietoji tiesioginė pagalba	2008	Ekstrapoliacijos netaikymas, kai deklaruotas kiekis mažiau kaip 3 % didesnis negu turi būti	VIENKARTINIS		EUR	– 106 694,14	0,00	– 106 694,14
DE	Atsietoji tiesioginė pagalba	2009	Ekstrapoliacijos netaikymas, kai deklaruotas kiekis mažiau kaip 3 % didesnis negu turi būti	VIENKARTINIS		EUR	– 104 776,14	0,00	– 104 776,14
DE	Atsietoji tiesioginė pagalba	2009	Matavimo paklaidos trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 56 327,48	0,00	– 56 327,48
DE	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	Ekstrapoliacijos netaikymas, kai deklaruotas kiekis mažiau kaip 3 % didesnis negu turi būti	VIENKARTINIS		EUR	– 72 254,33	0,00	– 72 254,33
DE	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	Matavimo paklaidos trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 56 781,05	0,00	– 56 781,05
DE IŠ VISO						EUR	– 396 833,14	0,00	– 396 833,14
DK	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	Patikrų vietoje trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 1 529 693,10	0,00	– 1 529 693,10
DK	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	Atgaline data susigrąžintos sumos ir netinkamai taikytos teisės į išmokas	VIENKARTINIS		EUR	– 69 494,00	0,00	– 69 494,00
DK	Atsietoji tiesioginė pagalba	2012	Patikrų vietoje trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 1 489 167,20	0,00	– 1 489 167,20
DK	Atsietoji tiesioginė pagalba	2012	Atgaline data susigrąžintos sumos ir netinkamai taikytos teisės į išmokas	VIENKARTINIS		EUR	– 3 654,00	0,00	– 3 654,00
DK IŠ VISO						EUR	– 3 092 008,30	0,00	– 3 092 008,30
ES	Žuvininkystės priemonės	2004	Neįtikinami administraciniai patikrinimai, patikrų vietoje ir išorės audito trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 185 468,74	0,00	– 185 468,74
ES	Žuvininkystės priemonės	2005	Neįtikinami administraciniai patikrinimai, patikrų vietoje ir išorės audito trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 253 547,34	0,00	– 253 547,34
ES	Žuvininkystės priemonės	2006	Neįtikinami administraciniai patikrinimai, patikrų vietoje ir išorės audito trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 117 708,85	0,00	– 117 708,85
ES	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	Su administraciniais patikrinimais, patikromis vietoje ir susigrąžintomis sumomis susiję trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 53 541,40	0,00	– 53 541,40
ES	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	Su administraciniais patikrinimais, patikromis vietoje ir susigrąžintomis sumomis susiję trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 368,20	0,00	– 368,20
ES	Kompleksinė parama	2009	Su sankcijų sistema susijęs baudos neskyrimas arba jos sumažinimas, 2008 paraiškų teikimo metai	VIENKARTINIS		EUR	– 191 873,53	– 383,75	– 191 489,78
ES	Kompleksinė parama	2009	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 790 454,36	– 218,52	– 790 235,84
ES	Kompleksinė parama	2009	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2010 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 24 049,41	0,00	– 24 049,41
ES	Kompleksinė parama	2010	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 638,55	0,00	– 638,55
ES	Kompleksinė parama	2010	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 781 951,76	– 1 002,96	– 780 948,80
ES	Kompleksinė parama	2010	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2010 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 30,92	0,00	– 30,92
ES	Kompleksinė parama	2011	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 117,27	0,00	– 117,27
ES	Kompleksinė parama	2011	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 570,44	0,00	– 570,44
ES	Kompleksinė parama	2011	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2010 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 824 194,02	0,00	– 824 194,02
ES IŠ VISO						EUR	– 3 224 514,79	– 1 605,23	– 3 222 909,56
FI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	Su ŽSIS, patikromis vietoje ir sumažinimų apskaičiavimu susiję trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 289 992,10	0,00	– 289 992,10
FI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	Su ŽSIS, patikromis vietoje ir sumažinimų apskaičiavimu susiję trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 961 208,71	0,00	– 961 208,71
FI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2012	Su ŽSIS, patikromis vietoje ir sumažinimų apskaičiavimu susiję trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 1 384 610,18	0,00	– 1 384 610,18
FI IŠ VISO						EUR	– 2 635 810,99	0,00	– 2 635 810,99
FR	Pienas. Pienas mokykloms	2009	Pavėluota patikra vietoje pagal pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą (2008–2009 mokslo metai)	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 290 282,58	0,00	– 290 282,58
FR	Pienas. Pienas mokykloms	2010	Pavėluota patikra vietoje pagal pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą (2008–2009 mokslo metai)	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 351 047,94	0,00	– 351 047,94
FR	Pienas. Pienas mokykloms	2011	Pavėluota patikra vietoje pagal pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą (2008–2009 mokslo metai)	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 1 610,58	0,00	– 1 610,58
FR	Pienas. Pienas mokykloms	2012	Pavėluota patikra vietoje pagal pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą (2008–2009 mokslo metai)	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 474,30	0,00	– 474,30
FR	Teisės į išmokas	2010	Netinkamai paskirstytas nacionalinis rezervas ir konsoliduoti pašarų plotai	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 5 938 076,49	0,00	– 5 938 076,49
FR	Teisės į išmokas	2010	Netinkamai paskirstytas nacionalinis rezervas ir konsoliduoti pašarų plotai	VIENKARTINIS		EUR	– 2 584 040,40	0,00	– 2 584 040,40
FR	Teisės į išmokas	2011	Netinkamai paskirstytas nacionalinis rezervas ir konsoliduoti pašarų plotai	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 3 176 345,75	0,00	– 3 176 345,75
FR	Teisės į išmokas	2011	Netinkamai paskirstytas nacionalinis rezervas ir konsoliduoti pašarų plotai	VIENKARTINIS		EUR	– 2 584 032,47	0,00	– 2 584 032,47
FR	Teisės į išmokas	2012	Netinkamai paskirstytas nacionalinis rezervas ir konsoliduoti pašarų plotai	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 3 176 345,75	0,00	– 3 176 345,75
FR	Teisės į išmokas	2012	Netinkamai paskirstytas nacionalinis rezervas ir konsoliduoti pašarų plotai	VIENKARTINIS		EUR	– 2 584 031,62	0,00	– 2 584 031,62
FR IŠ VISO						EUR	– 20 686 287,88	0,00	– 20 686 287,88
GB	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	ŽSIS ir patikrų vietoje trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 2 563 473,00	0,00	– 2 563 473,00
GB IŠ VISO						EUR	– 2 563 473,00	0,00	– 2 563 473,00
IT	Vaisiai ir daržovės. Pomidorų perdirbimas	2008	Administracinių ir apskaitos patikrų trūkumai; gamintojų organizacijos ir perdirbėjai neregistravo derinimo su apskaita pagal nacionalinę teisę	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 2 332 156,30	– 932 862,52	– 1 399 293,78
IT	Vaisiai ir daržovės. Pomidorų perdirbimas	2010	Administracinių ir apskaitos patikrų trūkumai; gamintojų organizacijos ir perdirbėjai neregistravo derinimo su apskaita pagal nacionalinę teisę	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	720,02	0,00	720,02
IT	Pažeidimai	2012	Nepakankama informacija apie vykdytus susigrąžinimo veiksmus	VIENKARTINIS		EUR	– 2 362 005,73	0,00	– 2 362 005,73
IT	Pažeidimai	2012	Aplaidus susigrąžinimo procedūros vykdymas	VIENKARTINIS		EUR	– 1 283 164,95	0,00	– 1 283 164,95
IT	Pažeidimai	2012	Duomenų nepranešimas III priedo lentelėje	VIENKARTINIS		EUR	– 1 460 976,88	0,00	– 1 460 976,88
IT IŠ VISO						EUR	– 7 437 583,84	– 932 862,52	– 6 504 721,32
LV	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	Trūkumai, susiję su akivaizdžiomis klaidomis ir patikromis vietoje, kurių metu nustatytos klaidos nesiekia 3 %	VIENKARTINIS		EUR	– 15 324,30	0,00	– 15 324,30
LV	Atsietoji tiesioginė pagalba	2012	Trūkumai, susiję su akivaizdžiomis klaidomis ir patikromis vietoje, kurių metu nustatytos klaidos nesiekia 3 %	VIENKARTINIS		EUR	– 3 399,21	0,00	– 3 399,21
LV	Kompleksinė parama	2009	Neapibrėžti 4 GAAB reikalavimai, netinkamai apskaičiuota sankcija, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 254 163,51	0,00	– 254 163,51
LV	Kompleksinė parama	2010	Neapibrėžti 2 GAAB reikalavimai, trūkumai, susiję su teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 4 kontrole ir teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 7 taikymo paklaida, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 181 777,79	0,00	– 181 777,79
LV	Kompleksinė parama	2010	Neapibrėžti 4 GAAB reikalavimai, netinkamai apskaičiuota sankcija, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 179,81	0,00	– 179,81
LV	Kompleksinė parama	2011	Neapibrėžti 2 GAAB reikalavimai, trūkumai, susiję su teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 4 kontrole ir teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 7 taikymo paklaida, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 100,05	0,00	– 100,05
LV	Kompleksinė parama	2011	Neapibrėžti 4 GAAB reikalavimai, netinkamai apskaičiuota sankcija, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	14,86	0,00	14,86
LV	Kompleksinė parama	2011	Trūkumai, susiję su teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 4 kontrole ir teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 7 taikymo paklaida, 2010 paraiškų teikimo metai	VIENKARTINIS		EUR	– 2 230,28	0,00	– 2 230,28
LV	Kompleksinė parama	2012	Neapibrėžti 2 GAAB reikalavimai, trūkumai, susiję su teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 4 kontrole ir teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 7 taikymo paklaida, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 0,19	0,00	– 0,19
LV IŠ VISO						EUR	– 457 160,28	0,00	– 457 160,28
SE	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	ŽSIS trūkumai, 2009 paraiškų teikimo metai	VIENKARTINIS		EUR	– 1 117 986,60	0,00	– 1 117 986,60
SE	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	ŽSIS trūkumai, 2010 paraiškų teikimo metai	VIENKARTINIS		EUR	– 15 591,00	0,00	– 15 591,00
SE IŠ VISO						EUR	– 1 133 577,60	0,00	– 1 133 577,60
SI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	Nedidelių sklypų atitikties žemės ūkio paskirties sklypų apibrėžčiai patikrinimo trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 85 780,08	– 2 203,29	– 83 576,79
SI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	Ekstrapoliacijos netaikymas kontrolės rezultatams, kai skirtumas nesiekia 3 %	VIENKARTINIS		EUR	– 1 771,90	– 10,97	– 1 760,93
SI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	Nedidelių sklypų atitikties žemės ūkio paskirties sklypų apibrėžčiai patikrinimo trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 115 956,46	0,00	– 115 956,46
SI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2011	Ekstrapoliacijos netaikymas kontrolės rezultatams, kai skirtumas nesiekia 3 %	VIENKARTINIS		EUR	– 6 376,67	– 7,62	– 6 369,05
SI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2012	Nedidelių sklypų atitikties žemės ūkio paskirties sklypų apibrėžčiai patikrinimo trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 131 269,23	0,00	– 131 269,23
SI	Atsietoji tiesioginė pagalba	2012	Ekstrapoliacijos netaikymas kontrolės rezultatams, kai skirtumas nesiekia 3 %	VIENKARTINIS		EUR	– 6 506,76	– 7,78	– 6 498,98
SI IŠ VISO						EUR	– 347 661,10	– 2 229,66	– 345 431,44
IŠ VISO 6701						EUR	– 42 285 334,82	– 936 697,41	– 41 348 637,41
BIUDŽETO PUNKTAS – 6711
DK	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2011	Patikrų vietoje trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 138 216,28	0,00	– 138 216,28
DK	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2012	Patikrų vietoje trūkumai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 114 814,02	0,00	– 114 814,02
DK IŠ VISO						EUR	– 253 030,30	0,00	– 253 030,30
ES	Kompleksinė parama	2009	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 25 382,59	0,00	– 25 382,59
ES	Kompleksinė parama	2009	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 1 341,72	0,00	– 1 341,72
ES	Kompleksinė parama	2010	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	18,14	0,00	18,14
ES	Kompleksinė parama	2010	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 34 511,04	0,00	– 34 511,04
ES	Kompleksinė parama	2010	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2010 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 317,20	0,00	– 317,20
ES	Kompleksinė parama	2011	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 36,65	0,00	– 36,65
ES	Kompleksinė parama	2011	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 69,84	0,00	– 69,84
ES	Kompleksinė parama	2011	Dalinė ir neveiksminga daugelio teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų kontrolė, 2010 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 39 292,14	0,00	– 39 292,14
ES IŠ VISO						EUR	– 100 933,04	0,00	– 100 933,04
FI	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2010	Su ŽSIS, patikromis vietoje ir sumažinimų apskaičiavimu susiję trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 132 350,41	0,00	– 132 350,41
FI	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2011	Su ŽSIS, patikromis vietoje ir sumažinimų apskaičiavimu susiję trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 449 325,95	0,00	– 449 325,95
FI	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2012	Su ŽSIS, patikromis vietoje ir sumažinimų apskaičiavimu susiję trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 558 189,31	0,00	– 558 189,31
FI IŠ VISO						EUR	– 1 139 865,67	0,00	– 1 139 865,67
GB	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2011	ŽSIS ir patikrų vietoje trūkumai	VIENKARTINIS		EUR	– 614 769,00	0,00	– 614 769,00
GB IŠ VISO						EUR	– 614 769,00	0,00	– 614 769,00
HU	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2009	Netinkama pagrindinė kontrolės priemonė – parama išmokėta reikalavimų neatitinkantiems gavėjams (nedalyvauta privalomuose mokymuose)	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 131 333,83	0,00	– 131 333,83
HU	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2010	Netinkama pagrindinė kontrolės priemonė – parama išmokėta reikalavimų neatitinkantiems gavėjams (nedalyvauta privalomuose mokymuose)	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 149 391,75	0,00	– 149 391,75
HU	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2011	Netinkama pagrindinė kontrolės priemonė – parama išmokėta reikalavimų neatitinkantiems gavėjams (nedalyvauta privalomuose mokymuose)	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 42 101,65	0,00	– 42 101,65
HU	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2012	Netinkama pagrindinė kontrolės priemonė – parama išmokėta reikalavimų neatitinkantiems gavėjams (nedalyvauta privalomuose mokymuose)	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 60 885,25	0,00	– 60 885,25
HU IŠ VISO						EUR	– 383 712,48	0,00	– 383 712,48
LV	Kompleksinė parama	2009	Neapibrėžti 4 GAAB reikalavimai, netinkamai apskaičiuota sankcija, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 212 566,45	0,00	– 212 566,45
LV	Kompleksinė parama	2010	Neapibrėžti 2 GAAB reikalavimai, trūkumai, susiję su teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 4 kontrole ir teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 7 taikymo paklaida, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 92 731,87	0,00	– 92 731,87
LV	Kompleksinė parama	2010	Neapibrėžti 4 GAAB reikalavimai, netinkamai apskaičiuota sankcija, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	1 146,35	0,00	1 146,35
LV	Kompleksinė parama	2011	Neapibrėžti 2 GAAB reikalavimai, trūkumai, susiję su teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 4 kontrole ir teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 7 taikymo paklaida, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	249,48	0,00	249,48
LV	Kompleksinė parama	2011	Neapibrėžti 4 GAAB reikalavimai, netinkamai apskaičiuota sankcija, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	425,78	0,00	425,78
LV	Kompleksinė parama	2012	Neapibrėžti 2 GAAB reikalavimai, trūkumai, susiję su teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 4 kontrole ir teisės aktais nustatyto valdymo reikalavimo Nr. 7 taikymo paklaida, 2009 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	106,22	0,00	106,22
LV	Kompleksinė parama	2012	Neapibrėžti 4 GAAB reikalavimai, netinkamai apskaičiuota sankcija, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	183,03	0,00	183,03
LV IŠ VISO						EUR	– 303 187,46	0,00	– 303 187,46
PL	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2009	Nepakankami atrankos kriterijai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 16 237,92	0,00	– 16 237,92
PL	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2010	Nepakankami atrankos kriterijai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 2 189 601,12	0,00	– 2 189 601,12
PL	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2011	Nepakankami atrankos kriterijai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 2 290 180,19	0,00	– 2 290 180,19
PL	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2012	Nepakankami atrankos kriterijai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 1 175 231,69	0,00	– 1 175 231,69
PL	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypčių priemonės – investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)	2013	Nepakankami atrankos kriterijai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 172 311,40	0,00	– 172 311,40
PL IŠ VISO						EUR	– 5 843 562,32	0,00	– 5 843 562,32
PT	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2008	Pavėluotos patikros vietoje	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 81 992,88	– 81 992,88	0,00
PT	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2009	Pavėluotos patikros vietoje	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 3 374 908,49	– 2 911 944,67	– 462 963,82
PT	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2009	Pavėluotos patikros vietoje	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 353 974,42	0,00	– 353 974,42
PT	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2010	Pavėluotos patikros vietoje	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 213 427,37	0,00	– 213 427,37
PT	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2010	Pavėluotos patikros vietoje	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 1 682 133,84	– 1 446 076,06	– 236 057,78
PT IŠ VISO						EUR	– 5 706 437,00	– 4 440 013,61	– 1 266 423,39
SE	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2010	ŽSIS trūkumai, 2009 paraiškų teikimo metai	VIENKARTINIS		EUR	– 190 380,00	0,00	– 190 380,00
SE	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013m., su plotu susijusios priemonės)	2011	ŽSIS trūkumai, 2010 paraiškų teikimo metai	VIENKARTINIS		EUR	– 143 719,00	0,00	– 143 719,00
SE IŠ VISO						EUR	– 334 099,00	0,00	– 334 099,00
IŠ VISO 6711						EUR	– 14 679 596,27	– 4 440 013,61	– 10 239 582,66

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 205

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. liepos 12d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Informacija apie Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimo įsigaliojimą	1
		2014/451/ES
	*	2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijoje Libijoje (EUBAM Libya) pasirašymo ir sudarymo	2
		Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo susitarimas dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijoje Libijoje (EUBAM Libya)	3
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. liepos 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 753/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi	7
	*	2014 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 754/2014 dėl atsisakymo suteikti leidimą naudoti Pediococcus pentosaceus (NCIMB 30068) ir Pediococcus pentosaceus (NCIMB 30044) kaip pašarų priedus ( 1 )	10
		2014 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 755/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	12
	*	2014 m. liepos 8 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 756/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos (ECB/2014/30)	14
		SPRENDIMAI
		2014/452/ES
	*	2014 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete dėl EEE susitarimo 31 protokolo dėl bendradarbiavimo konkrečiose srityse, nesusijusiose su keturiomis laisvėmis, dalinio pakeitimo	15
		2014/453/ES
	*	2014 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete dėl EEE susitarimo 31 protokolo dėl bendradarbiavimo konkrečiose srityse, nesusijusiose su keturiomis laisvėmis, dalinio pakeitimo	18
		2014/454/ES
	*	2014 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete dėl EEE susitarimo XX priedo (Aplinka) dalinio pakeitimo	20
	*	2014 m. liepos 11 d. Tarybos sprendimas 2014/455/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi	22
		2014/456/ES
	*	2014 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimas dėl Ispanijos taikytos valstybės pagalbos priemonės Nr. SA.21817 (C 3/07) (ex NN 66/06) Ispanijos elektros energijos tarifai. Vartotojai (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 7741) ( 1 )	25
		2014/457/ES
	*	2014 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimas dėl Ispanijos taikytos valstybės pagalbos priemonės SA.36559 (C 3/07) (ex NN 66/06) Ispanijos elektros energijos tarifai. Skirstytojai (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 7743) ( 1 )	45
		2014/458/ES
	*	2014 m. liepos 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4479)	62
		2014/459/ES
	*	2014 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimas dėl biocidinių produktų, kuriuose yra vario, tiekimo rinkai būtiniausioms reikmėms (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4611)	76

	Vardas, pavardė	Identifikuojamoji informacija	Motyvai	Įtraukimo į sąrašą data
1.	Aleksandr Yurevich BORODAI (Александр Юрьевич Бородай)	Gim. data ir vieta: 1972 7 25, Maskva	Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos Ministras Pirmininkas“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą (pvz., liepos 8 d. jis pareiškė: „mūsų karinės pajėgos vykdo specialiąją operaciją prieš Ukrainos „fašistus““), pasirašė susitarimo memorandumą dėl „Novorosijos sąjungos“	2014 7 12
2.	Alexander KHODAKOVSKY (Александр Сергеевич Ходаковский)		Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos saugumo ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistų saugumo veiksmus	2014 7 12
3.	Alexandr Aleksandrovich KALYUSSKY, (Александр Александрович Калюсский)		Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos Ministro Pirmininko faktinis pavaduotojas socialiniams reikalams“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą	2014 7 12
4.	Alexander KHRYAKOV		Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos informacijos ir žiniasklaidos ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistams palankią propagandinę veiklą	2014 7 12
5.	Marat BASHIROV		Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministrų Tarybos Ministras Pirmininkas“, patvirtintas liepos 8 d. Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą	2014 7 12
6.	Vasyl NIKITIN		Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministrų Tarybos Ministro Pirmininko pavaduotojas“ (anksčiau buvo vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministras Pirmininkas“ ir buvęs „Pietryčių armijos“ atstovas spaudai Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą Atsakingas už Pietryčių armijos pareiškimą, kad Ukrainos Prezidento rinkimai negali vykti „Luhansko Liaudies Respublikoje“ dėl „naujo“ regiono statuso.	2014 7 12
7.	Aleksey KARYAKIN (Алексей Карякин)	1979 m.	Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Aukščiausios tarybos pirmininkas“. Atsakingas už „Aukščiausios tarybos“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą, atsakingas už tai, kad Rusijos Federacijos paprašė pripažinti „Luhansko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybę Pasirašė susitarimo memorandumą dėl „Novorosijos sąjungos“	2014 7 12
8.	Yurij IVAKIN (Юрий Ивакин)		Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos vidaus reikalų ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą	2014 7 12
9.	Igor PLOTNITSKY		Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos gynybos ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą	2014 7 12
10.	Nikolay KOZITSYN	1956 m. birželio 20 d., Donecko regionas	Kazokų pajėgų vadas. Atsakingas už vadovavimą separatistams Rytų Ukrainoje, kovojantiems prieš Ukrainos Vyriausybės pajėgas	2014 7 12
11.	Oleksiy MOZGOVY (Олексій Мозговий)		Vienas iš ginkluotų grupuočių Rytų Ukrainoje vadovų. Atsakingas už separatistų apmokymą kovoti prieš Ukrainos Vyriausybės pajėgas	2014 7 12

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	53,5
	MK	97,3
	TR	53,3
	XS	47,9
	ZZ	63,0
0707 00 05	AL	74,4
	MK	27,7
	TR	76,0
	ZZ	59,4
0709 93 10	TR	97,2
0709 93 10	ZZ	97,2
0805 50 10	AR	92,8
	TR	148,4
	UY	122,9
	ZA	112,0
	ZZ	119,0
0808 10 80	AR	106,9
	BR	111,7
	CL	103,6
	NZ	132,2
	ZA	120,0
	ZZ	114,9
0808 30 90	AR	76,3
	CL	99,3
	NZ	184,8
	ZA	98,2
	ZZ	114,7
0809 10 00	BA	82,8
	MK	85,8
	TR	242,4
	XS	59,5
	ZZ	117,6
0809 29 00	TR	236,1
0809 29 00	ZZ	236,1
0809 30	MK	60,6
	TR	138,6
	ZZ	99,6
0809 40 05	BA	70,3
0809 40 05	ZZ	70,3

	Vardas, pavardė	Identifikuojamoji informacija	Motyvai	Įtraukimo į sąrašą data
1.	Aleksandr Yurevich BORODAI (Александр Юрьевич Бородай)	Gim. data ir vieta: 1972 7 25, Maskva	Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos Ministras Pirmininkas“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą (pvz., liepos 8 d. jis pareiškė: „mūsų karinės pajėgos vykdo specialiąją operaciją prieš Ukrainos „fašistus““), pasirašė susitarimo memorandumą dėl „Novorosijos sąjungos“	2014 7 12
2.	Alexander KHODAKOVSKY (Александр Сергеевич Ходаковский)		Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos saugumo ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistų saugumo veiksmus	2014 7 12
3.	Alexandr Aleksandrovich KALYUSSKY, (Александр Александрович Калюсский)		Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos Ministro Pirmininko faktinis pavaduotojas socialiniams reikalams“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą	2014 7 12
4.	Alexander KHRYAKOV		Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos informacijos ir žiniasklaidos ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistams palankią propagandinę veiklą	2014 7 12
5.	Marat BASHIROV		Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministrų Tarybos Ministras Pirmininkas“, patvirtintas liepos 8 d. Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą	2014 7 12
6.	Vasyl NIKITIN		Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministrų Tarybos Ministro Pirmininko pavaduotojas“ (anksčiau buvo vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministras Pirmininkas“ ir buvęs „Pietryčių armijos“ atstovas spaudai Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą Atsakingas už Pietryčių armijos pareiškimą, kad Ukrainos Prezidento rinkimai negali vykti „Luhansko Liaudies Respublikoje“ dėl „naujo“ regiono statuso.	2014 7 12
7.	Aleksey KARYAKIN (Алексей Карякин)	1979 m.	Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Aukščiausios tarybos pirmininkas“. Atsakingas už „Aukščiausios tarybos“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą, atsakingas už tai, kad Rusijos Federacijos paprašė pripažinti „Luhansko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybę Pasirašė susitarimo memorandumą dėl „Novorosijos sąjungos“	2014 7 12
8.	Yurij IVAKIN (Юрий Ивакин)		Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos vidaus reikalų ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą	2014 7 12
9.	Igor PLOTNITSKY		Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos gynybos ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos vyriausybės“ separatistinę „vyriausybinę“ veiklą	2014 7 12
10.	Nikolay KOZITSYN	1956 m. birželio 20 d., Donecko regionas	Kazokų pajėgų vadas. Atsakingas už vadovavimą separatistams Rytų Ukrainoje, kovojantiems prieš Ukrainos Vyriausybės pajėgas	2014 7 12
11.	Oleksiy MOZGOVY (Олексій Мозговий)		Vienas iš ginkluotų grupuočių Rytų Ukrainoje vadovų. Atsakingas už separatistų apmokymą kovoti prieš Ukrainos Vyriausybės pajėgas	2014 7 12

Nr.	Valstybė narė	11-o tipo produktai
1.	Kroatija	Skirti laivų vandens įvadų ir (arba) siurblių bei viso vamzdyno ir vandens sistemos apaugimo biologinės kilmės nešvarumais prevencijai.
2.	Ispanija	Skirti jūrinių naftos ir dujų platformų ir kitų jūros bei pakrančių įrenginių vandens įvadų ir (arba) siurblių bei viso vamzdyno ir vandens sistemos apaugimo biologinės kilmės nešvarumais prevencijai. Skirti laivų vandens įvadų ir (arba) siurblių bei viso vamzdyno ir vandens sistemos apaugimo biologinės kilmės nešvarumais prevencijai.
3.	Airija	Skirti jūrinių naftos ir dujų platformų ir kitų jūros bei pakrančių įrenginių vandens įvadų ir (arba) siurblių bei viso vamzdyno ir vandens sistemos apaugimo biologinės kilmės nešvarumais prevencijai. Skirti laivų vandens įvadų ir (arba) siurblių bei viso vamzdyno ir vandens sistemos apaugimo biologinės kilmės nešvarumais prevencijai.
4.	Graikija	Skirti laivų vandens įvadų ir (arba) siurblių bei viso vamzdyno ir vandens sistemos apaugimo biologinės kilmės nešvarumais prevencijai.