2014 6 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/3

VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos

SUSITARIMAS,

kuriuo nustatomos Korėjos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos

EUROPOS SĄJUNGA (Sąjunga) arba (ES)

KORĖJOS RESPUBLIKA

toliau – Šalys,

Kadangi:

(1)	Sąjunga gali nuspręsti imtis veiksmų krizių valdymo srityje, įskaitant taikos palaikymo operacijas ar humanitarines operacijas;

(2)	Sąjunga nuspręs, ar trečiosios valstybės bus pakviestos dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje. Korėjos Respublika gali priimti Sąjungos kvietimą ir pasiūlyti savo įnašą. Tuo atveju Sąjunga nuspręs, ar priimti tą pasiūlytą įnašą;

(3)	Korėjos Respublikos dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimu, kuriuo nustatomos tokio galimo būsimo dalyvavimo bendrosios sąlygos, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai;

(4)	toks susitarimas turėtų nedaryti poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumui ir neturėtų iš anksto nulemti kiekvienu atveju atskirai priimamo sprendimo dėl Korėjos Respublikos dalyvavimo ES krizių valdymo operacijoje, atsižvelgiant į jos teisinę sistemą;

(5)	toks susitarimas turėtų būti taikomas tik būsimoms ES krizių valdymo operacijoms ir neturėtų daryti poveikio jokiems galiojantiems susitarimams, kuriais reglamentuojamas Korėjos Respublikos dalyvavimas jau vykdomoje ES krizių valdymo operacijoje,

SUSITARĖ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sprendimai dėl dalyvavimo

1. Sąjungai priėmus sprendimą pakviesti Korėjos Respubliką dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje, Sąjunga pasidalija visa atitinkama informacija ir įvertinimais, susijusiais su ta operacija, kad Korėjos Respublikai būtų sudarytos palankesnės sąlygos apsvarstyti ES kvietimą.

2. Sąjunga iš anksto nurodo Korėjos Respublikai tikėtiną Korėjos Respublikos įnašo operacijos bendrosioms išlaidoms arba operacijos veiklos biudžete išdėstytoms išlaidoms padengti dydį vadovaujantis 8 ir 12 straipsniais, kad padėtų Korėjos Respublikai suformuoti bet kurį iš siūlomų įnašų.

3. Korėjos Respublikai nusprendus pasiūlyti įnašą, ji nustato tą įnašą ir pateikia Sąjungai informaciją apie savo siūlomą įnašą, be kita ko, apie Korėjos Respublikos personalo grupės sudėtį.

4. Sąjunga, konsultuodamasi su Korėjos Respublika, įvertina jos įnašą. Korėjos Respublika gali nuspręsti bet kada konsultacijų ar vertinimo proceso metu patikslinti savo siūlomą įnašą.

5. Sąjunga raštu praneša Korėjos Respublikai apie savo įvertinimo rezultatus ir sprendimą dėl Korėjos Respublikos siūlomo įnašo, kad užtikrintų Korėjos Respublikos dalyvavimą pagal šio Susitarimo nuostatas.

6. Korėjos Respublika savo iniciatyva ar Sąjungos prašymu, Šalims pasikonsultavus, bet kuriuo metu gali visiškai ar iš dalies atšaukti savo dalyvavimą ES krizių valdymo operacijoje.

2 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1. Korėjos Respublika prisijungia prie Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba nusprendžia, kad Sąjunga vykdys krizių valdymo operaciją, ir prie bet kokio kito sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba nusprendžia pratęsti ES krizių valdymo operaciją, remdamasi šio Susitarimo nuostatomis ir bet kuriais reikalingais įgyvendinimo susitarimais.

2. Korėjos Respublikos įnašas į Sąjungos krizių valdymo operaciją nedaro poveikio ES sprendimų priėmimo autonomiškumui.

3 straipsnis

Korėjos Respublikos personalo ir pajėgų statusas

1. Į ES civilinio krizių valdymo operaciją Korėjos Respublikos komandiruoto personalo ir (arba) į ES karinio krizių valdymo operaciją nusiųstų Korėjos Respublikos pajėgų statusas grindžiamas Sąjungos ir valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, sudarytu susitarimu dėl pajėgų ir (arba) misijos statuso, jei toks yra.

2. Į štabą ar vadovaujančius padalinius, įsikūrusius ne toje (-ose) valstybėje (-ėse), kurioje (-iose) vykdoma ES krizių valdymo operacija, nusiųsto personalo statusas grindžiamas atitinkamo štabo ir vadovaujančių padalinių susitarimais su Korėjos Respublikos kompetentingomis valdžios institucijomis.

3. Nedarant poveikio 1 dalyje minėtam susitarimui dėl pajėgų ir (arba) misijos statuso, Korėjos Respublika turi jurisdikciją savo personalo, dalyvaujančio ES krizių valdymo operacijoje, atžvilgiu. Kai Korėjos Respublikos pajėgos veikia Europos Sąjungos valstybės narės laive ar orlaivyje, pastaroji valstybė gali turėti jurisdikciją vadovaudamasi visais galiojančiais ir (arba) būsimais susitarimais ir pagal savo įstatymus bei kitus teisės aktus ir tarptautinę teisę.

4. Korėjos Respublika yra atsakinga už atsakymą į visas su dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje susijusias pretenzijas, pateikiamas jos personalo, ir atsakinga už bet kokio ieškinio, ypač teisinio ar drausminio ieškinio, pareiškimą bet kuriam savo personalo nariui pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

5. Šalys susitaria atsisakyti visų pretenzijų, išskyrus sutartinius reikalavimus, viena kitai dėl žalos, padarytos bet kuriai iš Šalių priklausančiam ar jos valdomam turtui, jo praradimo ar sunaikinimo, arba dėl bet kurios iš Šalių personalo nario sužalojimo ar mirties, sukelto jiems atliekant tarnybines pareigas vykdant šiame Susitarime numatytą veiklą, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

6. Korėjos Respublika įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų bet kuriai kitai valstybei, dalyvaujančiai ES krizių valdymo operacijoje, kurioje dalyvauja Korėjos Respublika, atsisakymo, ir tai padaryti pasirašydama šį Susitarimą.

7. Sąjunga įsipareigoja užtikrinti, kad Europos Sąjungos valstybės narės pateiktų deklaraciją dėl pretenzijų Korėjos Respublikai atsisakymo jai ateityje dalyvaujant ES krizių valdymo operacijoje, ir tai padaryti pasirašydama šį Susitarimą.

4 straipsnis

Įslaptinta informacija

1. Korėjos Respublika imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad ES įslaptinta informacija būtų apsaugota laikantis Europos Sąjungos Tarybos saugumo taisyklių, išdėstytų Tarybos sprendime 2013/488/ES (1), ir atsižvelgiant į tolesnes gaires, pateiktas kompetentingų valdžios institucijų, įskaitant ES operacijų vadą ES karinio krizių valdymo operacijos atveju arba misijos vadovą ES civilinio krizių valdymo operacijos atveju.

2. Kai Šalys sudaro susitarimą dėl keitimuisi įslaptinta informacija skirtų saugumo taisyklių, toks susitarimas galioja vykdant ES krizių valdymo operaciją.

II SKIRSNIS

DALYVAVIMO CIVILINIO KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

5 straipsnis

Į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas

1. Korėjos Respublika:

užtikrina, kad į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruotas jos personalas atliktų savo misiją vadovaudamasis:

i)	Tarybos sprendimu ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;

ii)	operacijos planu;

iii)	įgyvendinimo priemonėmis.

b)	laiku informuoja misijos vadovą ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) apie visus savo įnašo į ES civilinio krizių valdymo operaciją pakeitimus.

2. Korėjos Respublikos kompetentinga valdžios institucija atlieka į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruoto Korėjos Respublikos personalo sveikatos patikrinimą, skiepijimą ir išduoda medicinos pažymas, kad darbuotojas gali eiti pareigas, bei pateikia tų pažymų kopiją.

3. Korėjos Respublikos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES civilinio krizių valdymo operacijos interesus.

6 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1. Visas personalas išlieka visiškai pavaldus savo nacionalinėms valdžios institucijoms.

2. Nacionalinės valdžios institucijos perduoda operacinį valdymą Sąjungos civiliniam operacijų vadui.

3. Civilinis operacijų vadas yra atsakingas už ES civilinio krizių valdymo operaciją, jai vadovauja ir vykdo jos kontrolę strateginiu lygiu.

4. Misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinio krizių valdymo operaciją, jai vadovauja bei vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje ir administruoja jos kasdienę veiklą.

5. Korėjos Respublika turi tas pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą kaip ir operacijoje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės, remiantis 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisiniais dokumentais.

6. Misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinio krizių valdymo operacijos personalo drausmės kontrolę. Prireikus atitinkama nacionalinė valdžios institucija imasi drausminių priemonių.

7. Korėjos Respublika skiria nacionalinio kontingento koordinatorių (NKK), kuris atstovauja operacijoje dalyvaujančiam jos nacionaliniam kontingentui. NKK nacionaliniais klausimais atsiskaito misijos vadovui ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

8. Sprendimą užbaigti operaciją priima Sąjunga, pasikonsultavusi su Korėjos Respublika, jei operacijos nutraukimo dieną Korėjos Respublika vis dar prisideda prie ES civilinio krizių valdymo operacijos.

7 straipsnis

Finansiniai aspektai

1. Nedarant poveikio 8 straipsnio taikymui, Korėjos Respublika prisiima visas išlaidas, susijusias su dalyvavimu operacijoje, išskyrus einamąsias išlaidas, kaip išdėstyta operacijos veiklos biudžete.

2. Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Korėjos Respublika, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją laikydamasi sąlygų, numatytų 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame taikomame susitarime dėl misijos statuso.

8 straipsnis

Įnašas į veiklos biudžetą

1. Laikantis 4 dalies, Korėjos Respublika prisideda prie ES civilinio krizių valdymo operacijos veiklos biudžeto finansavimo.

2. Toks įnašas į veiklos biudžetą apskaičiuojamas pagal tą iš toliau nurodytų formulių, kurią taikant gaunama mažesnė suma:

a)	orientacinės sumos dalis, proporcinga Korėjos Respublikos bendrų nacionalinių pajamų (BNP) ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos veiklos biudžeto, BNP santykiui arba

b)	veiklos biudžetui skirtos orientacinės sumos dalis, proporcinga Korėjos Respublikos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

3. Nepaisant 1 ir 2 dalių, Korėjos Respublika neprisideda prie Europos Sąjungos valstybių narių personalui mokamų dienpinigių finansavimo.

4. Nepaisant 1 dalies, Sąjunga iš principo atleidžia Korėjos Respubliką nuo finansinių įnašų, skirtų konkrečiai ES civilinio krizių valdymo operacijai, jeigu:

a)	Sąjunga nusprendžia, kad Korėjos Respublika svariai prisideda prie operacijos, ir tai yra labai svarbu tai operacijai arba

b)	Korėjos Respublikos BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

5. Laikantis 1 dalies, Šalių kompetentingos valdžios institucijos pasirašo su mokėjimu susijusį susitarimą dėl Korėjos Respublikos įnašų į ES civilinio krizių valdymo operacijos veiklos biudžetą, o į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos šios nuostatos dėl:

a)	atitinkamo finansinio įnašo sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos ir

c)	audito procedūros.

III SKIRSNIS

DALYVAVIMO KARINIO KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

9 straipsnis

Dalyvavimas ES karinio krizių valdymo operacijoje

1. Korėjos Respublika užtikrina, kad ES karinio krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios jos pajėgos ir personalas atliktų savo misiją vadovaudamiesi:

a)	Tarybos sprendimu ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;

b)	operacijos planu ir

c)	įgyvendinimo priemonėmis.

2. Korėjos Respublika tinkamu laiku informuoja ES operacijos vadą apie visus savo dalyvavimo operacijoje pasikeitimus.

3. Korėjos Respublikos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES karinio krizių valdymo operacijos interesus.

10 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1. Visos ES karinio krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios pajėgos ir personalas išlieka visiškai pavaldūs savo nacionalinėms valdžios institucijoms.

2. Savo pajėgų ir personalo veiklos ir taktinę kontrolę nacionalinės valdžios institucijos perduoda ES operacijos vadui, kuris turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3. Korėjos Respublika turi tas pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą kaip ir operacijoje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės, remiantis 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisiniais dokumentais.

4. ES operacijos vadas, pasikonsultavęs su Korėjos Respublika, gali bet kada pareikalauti atšaukti Korėjos Respublikos įnašą.

5. Korėjos Respublika skiria vyriausiąjį karinį atstovą (VKA), kuris ES karinio krizių valdymo operacijoje atstovauja nacionaliniam kontingentui. VKA konsultuojasi su ES pajėgų vadu visais su operacija susijusiais klausimais ir yra atsakingas už kasdienę Korėjos Respublikos kontingento drausmę.

11 straipsnis

Finansiniai aspektai

1. Nedarant poveikio šio susitarimo 12 straipsniui, Korėjos Respublika prisiima visas išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip numatyta 2 straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisiniuose dokumentuose, taip pat Tarybos sprendime 2011/871/BUSP (2).

12 straipsnis

Įnašas į bendrąsias išlaidas

1. Laikantis 3 dalies, Korėjos Respublika prisideda prie ES karinio krizių valdymo operacijos bendrųjų išlaidų finansavimo.

2. Toks įnašas į bendrąsias išlaidas apskaičiuojamas pagal tą iš toliau nurodytų formulių, kurią taikant gaunama mažesnė suma:

a)	bendrųjų išlaidų dalis, proporcinga Korėjos Respublikos BNP ir visų valstybių, prisidedančių prie bendrųjų operacijos išlaidų, BNP santykiui arba

b)	bendrųjų išlaidų dalis, proporcinga Korėjos Respublikos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

Jei naudojama b punkte nurodyta formulė ir Korėjos Respublika suteikia personalą tik į operacijos arba pajėgų štabą, atsižvelgiama į jos personalo ir bendro atitinkamų štabų personalo skaičiaus santykį. Kitais atvejais atsižvelgiama į viso Korėjos Respublikos suteikto personalo ir bendro operacijoje dalyvaujančio personalo skaičiaus santykį.

3. Nepaisant 1 dalies, Sąjunga iš esmės atleidžia Korėjos Respubliką nuo finansinių įnašų į konkrečios ES karinio krizių valdymo operacijos bendrąsias išlaidas, jeigu:

a)	Sąjunga nusprendžia, kad Korėjos Respublika svariai prisideda prie operacijos, ir tai yra labai svarbu tai operacijai arba

b)	Korėjos Respublikos BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

4. Laikantis 1 dalies, Šalių kompetentingos valdžios institucijos sudaro su mokėjimu susijusį susitarimą dėl Korėjos Respublikos įnašų į bendrąsias išlaidas, o į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos šios nuostatos dėl:

a)	atitinkamo finansinio įnašo sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos ir

c)	audito procedūros.

IV SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Susitarimai šiam Susitarimui įgyvendinti

Nedarant poveikio 8 straipsnio 5 daliai ir 12 straipsnio 4 daliai, Šalių kompetentingos valdžios institucijos sudaro reikalingus techninius ir administracinius susitarimus šiam Susitarimui įgyvendinti.

14 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

Jei viena iš Šalių nesilaiko šiame Susitarime nustatytų savo įsipareigojimų, kita Šalis turi teisę nutraukti šį Susitarimą, raštu pranešusi apie tai prieš vieną mėnesį.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia diplomatinėmis priemonėmis.

16 straipsnis

Įsigaliojimas, galiojimo trukmė ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie jo įsigaliojimui būtinų teisinių vidaus procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2. Šis Susitarimas reguliariai peržiūrimas.

3. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas Šalių tarpusavio rašytiniu susitarimu. Pakeitimai įsigalioja pagal procedūrą, išdėstytą 1 dalyje.

4. Šis Susitarimas galioja pradinį penkerių metų laikotarpį, o po to automatiškai pratęsiamas vėlesniems penkerių metų laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai mažiausiai prieš šešis mėnesius iki tokios galiojimo pabaigos datos viena iš Šalių raštu praneša kitai Šaliai apie savo ketinimą nutraukti šį Susitarimą.

TAI PATVIRTINDAMI šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti abiejų atitinkamų Šalių tinkamai įgalioti atstovai.

Priimta Seule du tūkstančiai keturioliktųjų metų gegužės dvidešimt trečią dieną dviem egzemplioriais anglų ir korėjiečių kalbomis; abu tekstai yra vienodai autentiški. Esant aiškinimo skirtumams tekstas anglų kalba turi viršenybę.

Europos Sąjungos vardu

Korėjos Respublikos vardu

(1) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(2) 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2011/871/BUSP, nustatantis Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (ATHENA) (OL L 343, 2011 12 23, p. 35).

ES VALSTYBIŲ NARIŲ DEKLARACIJA DĖL ES TARYBOS SPRENDIMO DĖL ES KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOS, KURIOJE DALYVAUJA KORĖJOS RESPUBLIKA, TAIKYMO ATSIŽVELGIANT Į PRETENZIJŲ ATSISAKYMĄ

„Taikydamos ES Tarybos sprendimą dėl ES krizių valdymo operacijos, kurioje dalyvauja Korėjos Respublika, ES valstybės narės stengsis tiek, kiek joms tai leidžia jų vidaus teisinės sistemos, kiek galima atsisakyti pretenzijų Korėjos Respublikai dėl jų personalo sužalojimo, mirties arba joms priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

—	buvo sukelti Korėjos Respublikos prisidedant prie ES krizių valdymo operacijos skirto personalo jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias savo pareigas, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

—	atsirado naudojant bet kurį Korėjos Respublikai priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus tą turtą naudojusio Korėjos Respublikai prisidedant prie ES krizių valdymo operacijos skirto personalo didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.“

KORĖJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL PRETENZIJŲ BET KURIAI VALSTYBEI, DALYVAUJANČIAI ES KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOJE, ATSISAKYMO

„Sutikusi dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje Korėjos Respublika, kiek įmanoma pagal jos vidaus teisinę sistemą, stengsis kiek galima atsisakyti pretenzijų bet kuriai ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančiai valstybei dėl jos personalo sužalojimo, mirties arba jai priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar jo praradimo, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba praradimas:

—	buvo sukelti personalo jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias savo pareigas, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

—	atsirado naudojant bet kurį ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančioms valstybėms priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus tą turtą naudojusio ES krizių valdymo operacijos personalo didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.“

2014 6 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/11

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 601/2014

2014 m. birželio 4 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo nuostatos dėl mėsos kategorijų ir tam tikrų maisto priedų mėsos pusgaminiuose

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede pateiktas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)	pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1331/2008 (2) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą šis sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus prašymą;

(3)

Sąjungos maisto priedų sąrašas sudarytas pagal maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti maisto produktuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/35/EB (3), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/36/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/2/EB (5), peržiūrėjus jų atitiktį pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 6, 7 ir 8 straipsnius. Sąjungos sąraše maisto priedai nurodyti pagal maisto kategorijas, į kurias tokie priedai gali būti įtraukti;

(4)

Sąjungos sąrašo D dalyje 8 kategorija apima mėsą ir joje įtraukta 8.1 subkategorija (Neperdirbta mėsa) ir 8.2 subkategorija (Perdirbta mėsa). 8.1 subkategorija dalijama į dar žemesnio lygmens subkategorijas – 8.1.1 (Neperdirbta mėsa, išskyrus mėsos pusgaminius, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004) (6) ir 8.1.2 (Mėsos pusgaminiai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004);

(5)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.15 punkte mėsos pusgaminiai apibrėžti kaip šviežia mėsa, įskaitant smulkintą mėsą, į kurią pridėta maisto produktų, prieskonių arba priedų, kurios vidinė raumenų skaidulų struktūra apdorojus nepakito – neprarado šviežios mėsos savybių. Paaiškinta, kad mėsos pusgaminiai gali būti perdirbti arba neperdirbti (7).Tačiau, jei perdirbus visiškai pašalinamos šviežios mėsos savybės, ji turėtų būti laikoma ne mėsos pusgaminiu, o priskiriama „mėsos gaminių“ apibrėžčiai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.1 punkte. Siekiant teisinio aiškumo 8 kategorijoje tinkama vartoti terminus „šviežia mėsa“, „mėsos pusgaminiai“ ir „mėsos gaminiai“, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004. Todėl D dalies 8 kategorijos subkategorijos turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(6)	I grupei priskiriamus maisto priedus, nurodytus Sąjungos sąrašo C dalyje, paprastai leidžiama naudoti perdirbtoje mėsoje, o neperdirbtoje mėsoje šiai grupei priskiriamus maisto priedus leidžiama naudoti ribotai, tik atskirais atvejais;

(7)

nustačius Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede išdėstytą Sąjungos sąrašą, Reglamente (EB) Nr. 853/2004 apibrėžti mėsos pusgaminiai laikyti neperdirbta mėsa, kuriai naudoti leista tik ribotą skaičių priedų. Tačiau dėl skirtingo mėsos pusgaminių apibrėžties interpretavimo skirtingose valstybėse narėse tam tikrų kategorijų mėsai pradėta naudoti skirtingus priedus;

(8)

Komisija gavo prašymus kai kuriuos naudojimo atvejus įtraukti į Sąjungos leidžiamų maisto priedų sąrašą. Šiuos prašymus galėjo pateikti visos valstybės narės.Šiuos naudojimo atvejus tinkama įtraukti į Sąjungos sąrašą tais atvejais, kai jie atitinka Reglamente (EB) Nr. 1333/2008 nurodytas bendrąsias maisto priedų naudojimo sąlygas ir atsižvelgiant į būtinybę kai kurių valstybių narių rinkose išsaugoti tam tikrus tradicinius gaminius;

(9)

kai kurių valstybių narių ir (arba) mėsos pramonės prašymu, svarstyti tam tikri kurkumino (E 100), karminų (E 120), karamelių (E 150a–d), paprikos ekstrakto (E 160c) ir burokėlių raudonojo (E 162), kurie tam tikrose valstybėse narėse tradiciškai naudoti merguez tipo gaminiams ir kitiems gaminiams (salsicha fresca, mici, butifarra fresca, longaniza fresca, chorizo fresco, bifteki, soutzoukaki, kebap, cevapcici ir pljeskavice) dažyti, naudojimo atvejai; nuspręsta, kad toks naudojimas tinkamas;

(10)

kai kurių valstybių narių prašymu svarstytas acto rūgšties ir acetatų (E 260–263), pieno rūgšties ir laktatų (E 270, E 325–327), askorbo rūgšties ir askorbatų (E 300–302), citrinų rūgšties ir citratų (E 330–333), kaip rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, konservantų ir (arba) antioksidantų, siekiant apsaugoti nuo oksidacijos ir (arba) gaižumo bei padidinti mikrobiologinį stabilumą, naudojimas ir nuspręsta leisti juos naudoti visuose mėsos pusgaminiuose, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių;

(11)

kai kurių valstybių narių prašymu, svarstytas fosforo rūgšties, fosfatų, di-, tri- ir polifosfatų (E 338–452) naudojimas kaip drėgmę išlaikančių medžiagų, siekiant išvengti mėsos sulčių netekimo toliau perdirbant, ypač jei sūrymas buvo įšvirkštas; nuspręsta, kad toks naudojimas tinkamas. Tačiau, siekiant sumažinti į maistą dedamų fosfatų poveikį, šių fosfatų naudojimas išplečiamas tik Kasseler, Bräte, Surfleisch, toorvorst, šašlõkk, ahjupraad ir burger meat, kurių sudėtyje yra bent 4 % į mėsą įmaišytų daržovių ir (arba) grūdų, ir suomiškam kalėdiniam sūdytam kumpiui;

(12)

kai kurių valstybių narių ir (arba) mėsos pramonės prašymu, svarstytas nitritų (E 249–250) naudojimas tam tikruose tradiciniuose gaminiuose (lomo de cerdo adobado, pincho moruno, careta de cerdo adobada, costilla de cerdo adobada, Kasseler, Bräte, Surfleisch, toorvorst, šašlõkk, ahjupraad, kiełbasa surowa biała, kiełbasa surowa metkair tatar wołowy (danie tatarskie)) kaip konservantų; nuspręsta, kad toks naudojimas tinkamas;

(13)

kai kurių valstybių narių ir (arba) mėsos pramonės prašymu, svarstytas alginatų (E 401–404), karagenino (E 407), apdorotų raudondumblių (E 407a), saldžiųjų ceratonijų dervos (E 410), pupenių dervos (E 412), tragakanto (kaučiukinės kulkšnės) (E 413), ksantano dervos (E 415), acetilinto dikrakmolo fosfato (E 1414) ir hidroksipropildikrakmolo fosfato (E 1442) naudojimas kaip drėgmę išlaikančių medžiagų arba stabilizatorių, siekiant sumažinti vandens netekimą pakuotėje ir išsaugoti sultingumą toliau perdirbant. Toks naudojimas turėtų būti leidžiamas mėsos pusgaminiams, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos ir mėsos pusgaminiams, sudarytiems iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos, pvz., vyniotiniams, kurių sudėtyje yra smulkintos mėsos. Maisto priedai, naudojami mėsos pusgaminiuose siekiant išsaugoti sultingumą toliau perdirbant, neklaidina vartotojo;

(14)

kai kurių valstybių narių ir (arba) mėsos pramonės prašymu, svarstytas natrio karbonatų (E 500) naudojimas kaip drėgmę išlaikančios medžiagos paukštienos pusgaminiuose, mici, bifteki, soutzoukaki, kebap, seftalia, cevapcici ir pljeskavice, siekiant išsaugoti konsistenciją ir sultingumą toliau perdirbant; nuspręsta, kad toks naudojimas tinkamas. Be to, naudojant šiuos priedus paukštienos pusgaminiams paukštieną galima ilgiau ir veiksmingiau virti išsaugant sultingumą ir išvengiant nepakankamai paruoštos vištienos vartojimo;

(15)

kai kurių valstybių narių ir (arba) mėsos pramonės prašymu, svarstytas acetilinto dikrakmolo fosfato (E 1414) ir hidroksipropildikrakmolo fosfato (E 1442) naudojimas siekiant sumažinti vandens netekimą mėsos pusgaminiuose, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos, mėsos pusgaminiuose, sudarytuose iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos, pvz., vyniotiniams, kurių sudėtyje yra smulkintos mėsos, ir siekiant išsaugoti sultingumą gaminant gyros, souvlaki, bifteki, soutzoukaki, kebap ir seftalia; nuspręsta, kad toks naudojimas tinkamas;

(16)	dėl tradicinių gaminių, numatomas maisto priedų naudojimas turėtų atitikti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 6 straipsnyje išdėstytas naudojimo sąlygas ir ypač neturėtų klaidinti valstybių narių arba regionų, kuriuose šie gaminiai tradiciškai vartojami, vartotojų;

(17)	siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nurodyti priedai būtų naudojami vienodai, tradiciniai mėsos pusgaminiai aprašyti rekomendaciniame dokumente, kuriame aprašytos Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų II priedo E dalies maisto produktų kategorijos (8);

(18)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą naudojimo sudėtiniuose produktuose principą turėtų būti leidžiama taikyti mėsos pusgaminiams, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004;

(19)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytą Sąjungos maisto priedų sąrašą, turi prašyti Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pateikti nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai atnaujinus minėtą sąrašą nedaromas poveikis žmonių sveikatai. Acto rūgštis ir acetatai (E 260–263), pieno rūgštis ir laktatai (E 270, E 325–327), askorbo rūgštis ir askorbatai (E 300–302), citrinų rūgštis ir citratai (E 330–333), alginatai (E 401–404), karageninas (E 407), apdoroti raudondumbliai (E 407a), saldžiųjų ceratonijų derva (E 410), pupenių derva (E 412), tragakantas (kaučiukinė kulkšnė) (E 413), ksantano derva (E 415), natrio karbonatai (E 500), acetilintas dikrakmolo fosfatas (E 1414) ir hidroksipropildikrakmolo fosfatas (E 1442) priskiriami priedų, kurių leistina paros dozė nebuvo nustatyta, grupei. Tai reiškia, kad naudojant tokį kiekį, kokio reikia norimam technologiniam poveikiui pasiekti, jie nekelia rizikos sveikatai. Todėl išplėtus šių priedų naudojimą atnaujinamas Sąjungos sąrašas; atnaujinus minėtą sąrašą nedaromas poveikis žmonių sveikatai. Kurkumino (E 100), karminų (E 120), karamelių (E 150a–d), paprikos ekstrakto (E 160c), burokėlių raudonojo (E 162), nitritų (E 249–250), fosforo rūgšties, fosfatų, di-, tri- ir polifosfatų (E 338–452) naudojimas bus išplėstas tik tam tikriems produktams, kurie buvo vartojami tradiciškai; išplėtus šių priedų naudojimą atnaujinamas Sąjungos sąrašas, atnaujinus minėtą sąrašą nedaromas poveikis žmonių sveikatai. Todėl nebūtina prašyti Tarnybos pateikti nuomonę;

(20)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(21)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą. (OL L 354, 2008 12 31, p. 1).

(3) 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių (OL L 237, 1994 9 10, p. 3).

(4) 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (OL L 237, 1994 9 10, p. 13).

(5) 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (OL L 61, 1995 3 18, p. 1).

(6) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(7) Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato rekomendacinis dokumentas dėl tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatų dėl gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimų http://ec.europa.eu/food/food/biosafety/hygienelegislation/guide_en.htm.

(8) http://ec.europa.eu/food/food/fAEF/additives/guidance_en.htm

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:

A dalis iš dalies keičiama taip:

1 lentelėje 1 punkto įrašas keičiamas taip:

„1	Neperdirbti maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 3 straipsnyje, išskyrus mėsos pusgaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004“

D dalyje, kategorija „08. Mėsa“ pakeičiama taip:

„08.	Mėsa
08.1	Šviežia mėsa, išskyrus mėsos pusgaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004
08.2	Mėsos pusgaminiai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004
08.3	Mėsos gaminiai
08.3.1	Termiškai neapdoroti mėsos gaminiai
08.3.2	Termiškai apdoroti mėsos gaminiai
08.3.3	Mėsos apvalkalai, dangalai ir papuošimai
08.3.4	Tradiciniu būdu sūdomi mėsos gaminiai, kuriems taikomos specifinės nuostatos dėl nitritų ir nitratų
08.3.4.1	Tradiciniu būdu sūryme sūdomi mėsos gaminiai (sūryme, kurio sudėtyje yra nitritų ir (arba) nitratų, druskos ir kitų komponentų, sūdomi mėsos gaminiai)
08.3.4.2	Tradiciniu būdu sausai sūdomi gaminiai (sauso sūdymo metu mėsos paviršius įtrinamas sūdymo mišiniu, kurio sudėtyje yra nitritų ir (arba) nitratų, druskos ir kitų komponentų, vėliau stabilizuojama (brandinama))
08.3.4.3	Kiti tradiciniu būdu sūdomi gaminiai (kartu naudojami sūdymo mirkant sūryme ir sauso sūdymo būdai arba kai sudėtiniame gaminyje yra nitritų ir (arba) nitratų, arba kai sūrymo tirpalo įšvirkščiama į gaminį prieš jį verdant)“

E dalis iš dalies keičiama taip:

a)	08.1 kategorijos įrašas išbraukiamas;

08.1.1 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.1

Šviežia mėsa, išskyrus mėsos pusgaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004“

08.1.2 kategorija iš dalies keičiama taip:

antraštė pakeičiama taip:

„08.2

Mėsos pusgaminiai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004“

ii)

E 120, E 150a-d, E 262, E 300, E 301, E 302, E 325, E 326, E 330, E 331, E 332, E 333 ir E 338–452 įrašai pakeičiami taip:

„E 120	Košenilis, karmino rūgštis, karminas	100		Tik breakfast sausages, kuriose ne mažiau kaip 6 % sudaro grūdai, burger meat, kurioje ne mažiau kaip 4 % sudaro daržovės ir (arba) grūdai, sumaišyti su mėsa; šiuose gaminiuose mėsa sumalama taip, kad raumenys ir riebaliniai audiniai visiškai susimaišytų ir skaidulos tolygiai pasiskirstytų su riebalais, taip suteikiant gaminiams jiems būdingą išvaizdą; merguez tipo gaminiai, salsicha fresca, mici, butifarra fresca, longaniza fresca, chorizo fresco, cevapcici ir pljeskavice
E 150a–d	Karamelė	quantum satis		Tik breakfast sausages, kuriose ne mažiau kaip 6 % sudaro grūdai, burger meat, kurioje ne mažiau kaip 4 % sudaro daržovės ir (arba) grūdai, sumaišyti su mėsa; šiuose gaminiuose mėsa sumalama taip, kad raumenys ir riebaliniai audiniai visiškai susimaišytų ir skaidulos tolygiai pasiskirstytų su riebalais, taip suteikiant gaminiams jiems būdingą išvaizdą; merguez tipo gaminiai, salsicha fresca, mici, butifarra fresca, longaniza fresca ir chorizo fresco
E 261	Kalio acetatas	quantum satis		Tik fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 262	Natrio acetatai	quantum satis		Tik fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 300	Askorbo rūgštis	quantum satis		Tik gehakt, fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 301	Natrio askorbatas	quantum satis		Tik gehakt, fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 302	Kalcio askorbatas	quantum satis		Tik gehakt, fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 325	Natrio laktatas	quantum satis		Tik fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 326	Kalio laktatas	quantum satis		Tik fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 330	Citrinų rūgštis	quantum satis		Tik gehakt, fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 331	Natrio citratai	quantum satis		Tik gehakt, fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 332	Kalio citratai	quantum satis		Tik gehakt,fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 333	Kalcio citratai	quantum satis		Tik gehakt, fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 338–452	Fosforo rūgštis, fosfatai, di-, tri- ir polifosfatai	5 000	(1) (4)	Tik breakfast sausages: šiuose gaminiuose mėsa sumalama taip, kad raumenys ir riebaliniai audiniai visiškai susimaišytų ir skaidulos tolygiai pasiskirstytų su riebalais, taip suteikiant gaminiui jam būdingą išvaizdą; suomiškas kalėdinis sūdytas kumpis, burger meat, kurioje ne mažiau kaip 4 % sudaro daržovės ir (arba) grūdai, sumaišyti su mėsa, Kasseler, Bräte, Surfleisch, toorvorst, šašlõkk, ir ahjupraad“

iii)

eilės tvarka įterpiami šie įrašai:

„E 100	Kurkuminas	20		Tik merguez tipo gaminiai, salsicha fresca, butifarra fresca, longaniza fresca ir chorizo fresco
E 160c	Paprikų ekstraktas	10		Tik merguez tipo gaminiai, salsicha fresca, butifarra fresca, longaniza fresca, chorizo fresco, bifteki, soutzoukaki ir kebap
E 162	Burokėlių raudonasis	quantum satis		Tik merguez tipo gaminiai, salsicha fresca, butifarra fresca, longaniza fresca ir chorizo fresco
E 249–250	Nitritai	150	(7) (7')	Tik lomo de cerdo adobado, pincho moruno, careta de cerdo adobada, costilla de cerdo adobada, Kasseler, Bräte, Surfleisch, toorvorst, šašlõkk, ahjupraad, kiełbasa surowa biała, kiełbasa surowa metka, ir tatar wołowy (danie tatarskie)
E 260	Acto rūgštis	quantum satis		Tik fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 263	Kalcio acetatas	quantum satis		Tik fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 270	Pieno rūgštis	quantum satis		Tik fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 327	Kalcio laktatas	quantum satis		Tik fasuoti smulkintos šviežios mėsos pusgaminiai ir mėsos pusgaminiai, į kuriuos pridėta kitų nei priedai arba druska sudedamųjų dalių
E 401	natrio alginatas	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 402	Kalio alginatas	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 403	Amonio alginatas	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 404	Kalcio alginatas	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 407	Karageninas	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 407a	Apdoroti raudondumbliai	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 410	Saldžiųjų ceratonijų derva	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 412	Pupenių derva	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 413	Tragakantas (kaučiukinė kulkšnė)	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 415	Ksantano derva	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; Išskyrus bifteki, soutzoukaki, kebap gyros ir souvlaki
E 500	Natrio karbonatai	quantum satis		Tik paukštienos pusgaminiai, mici, bifteki, soutzoukaki, kebap, seftalia, ćevapčići ir pljeskavice
E 1414	Acetilintas dikrakmolo fosfatas	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; gyros, souvlaki, bifteki, soutzoukaki, kebap ir seftalia
E 1442	Hidroksipropildikrakmolo fosfatas	quantum satis		Tik pusgaminiai, į kuriuos sudedamosios dalys buvo įšvirkštos; mėsos pusgaminiai, sudaryti iš mėsos dalių, kurios paruoštos skirtingai (smulkintos, pjaustytos arba perdirbtos) ir sumaišytos; gyros, souvlaki, bifteki, soutzoukaki, kebap ir seftalia
	(7): didžiausias kiekis, kurį leidžiama pridėti gaminant
	(7'): didžiausias kiekis apskaičiuojamas pagal natrio nitritą“

08.2 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.3

Mėsos gaminiai“

08.2.1 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.3.1

Termiškai neapdoroti mėsos gaminiai“

08.2.2 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.3.2

Termiškai apdoroti mėsos gaminiai“

08.2.3 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.3.3

Mėsos apvalkalai, dangalai ir papuošimai“

08.2.4 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.3.4

Tradiciniu būdu sūdomi mėsos gaminiai, kuriems taikomos specifinės nuostatos dėl nitritų ir nitratų“

08.2.4.1 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.3.4.1

Tradiciniu būdu sūryme sūdomi mėsos gaminiai (sūryme, kurio sudėtyje yra nitritų ir (arba) nitratų, druskos ir kitų komponentų, sūdomi mėsos gaminiai)“

08.2.4.2 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.3.4.2

Tradiciniu būdu sausai sūdomi gaminiai (sauso sūdymo metu mėsos paviršius įtrinamas sūdymo mišiniu, kurio sudėtyje yra nitritų ir (arba) nitratų, druskos ir kitų komponentų, vėliau stabilizuojama (brandinama))“

08.2.4.3 kategorijos antraštė pakeičiama taip:

„08.3.4.3

Kiti tradiciniu būdu sūdomi gaminiai (kartu naudojami sūdymo mirkant sūryme ir sauso sūdymo būdai arba kai sudėtiniame gaminyje yra nitritų ir (arba) nitratų, arba kai sūrymo tirpalo įšvirkščiama į gaminį prieš jį verdant)“

2014 6 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/33

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2014 m. kovo 12 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų

(ECB/2014/10)

(2014/329/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmąją įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	siekiant bendros pinigų politikos, reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema, sudaryta iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų (toliau – NCB) ir Europos Centrinio Banko (ECB), naudos siekdama įgyvendinti šią politiką vienodu būdu;

(2)	ECB turi įgaliojimus nustatyti gaires, būtinas Eurosistemos pinigų politikai įgyvendinti, o NCB yra įpareigoti veikti vadovaudamiesi tokiomis gairėmis;

(3)

vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnio 1 dalimi, ECB ir NCB gali atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkaitu. Sąlygos, kuriomis ECB ir NCB yra pasirengę atlikti kredito operacijas, įskaitant tokioms kredito operacijoms reikalingo įkaito tinkamumo kriterijus, nustatytos Gairių ECB/2011/14 (1) I priede, taip pat Sprendime ECB/2013/6 (2) ir Sprendime ECB/2013/35 (3);

(4)

Gairės ECB/2011/14 turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant atspindėti Eurosistemos įkaitų sistemos pakeitimus, susijusius su: a) paskolų lygio atskaitomybės reikalavimų išplėtimu turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, kurie užtikrinti gautinomis sumomis padengiant kredito kortelės skolą. Taip siekiama išsaugoti jų kaip įkaito tinkamumą Eurosistemos kredito operacijoms atsižvelgiant į homogeniškumo reikalavimą pinigų srautą sukuriančiam turtui, kuriuo užtikrinti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, nustatyti Gairių ECB/2011/14 I priedo 6.2.1.1 skirsnio priešpaskutinėje pastraipoje; ir b) tam tikrų kredito reitingų priskyrimo peržiūra atsižvelgiant į Eurosistemos harmonizuotą reitingų skalę;

(5)

Gairės ECB/2011/14 turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant atspindėti pakeitimus, susijusius su esminiais Eurosistemos korespondentinio centrinių bankų modelio (KCBM) patobulinimais. Pirma, buvo nuspręsta, kad repatrijavimo reikalavimas pagal kurį Eurosistemos kitos sandorių šalys privalo perduoti turtą atitinkamų emitentų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai (VPAS) prieš panaudojant turtą kaip įkaitą Eurosistemos kredito operacijoms, turėtų būti pašalintas nuo 2014 m. gegužės 26 d. Todėl būtų sukurtas naujas įkaito panaudojimo būdas, KCBM susiejant su jungtimis tarp VPAS, kuriuo bet kuri Eurosistemos kita sandorių šalis galėtų naudoti bet kurią VPAS (reikalavimus atitinkančią jungtį) turto, tinkamo būti įkaitu, panaudojimui Eurosistemos įkaitu. Antra, nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. turėtų būti teikiamos trišalių tarpininkų rinkoje siūlomos trišalės įkaito valdymo paslaugos tarpvalstybiniu mastu per KCBM,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

I priedo daliniai pakeitimai

Gairių ECB/2011/14 I priedas iš dalies keičiamas pagal šių gairių priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama NCB.

2. NCB imasi būtinų priemonių, kad šių gairių priedo 3, 8, 15 ir 16 dalių nuostatų būtų laikomasi ir jos būtų taikomos nuo 2014 m. balandžio 1 d. Jie praneša ECB su šiomis priemonėmis susijusius tekstus ir priemones ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 24 d.

3. NCB imasi būtinų priemonių, kad šių gairių priedo 1, 2, 4–7 ir 10–13 dalių nuostatų būtų laikomasi ir jos būtų taikomos nuo 2014 m. gegužės 26 d. Jie praneša ECB su šiomis priemonėmis susijusius tekstus ir priemones ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 24 d.

4. NCB imasi būtinų priemonių, kad šių gairių priedo 9 ir 14 dalių nuostatų būtų laikomasi ir jos būtų taikomos nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. Jie praneša ECB apie su šiomis priemonėmis susijusius tekstus ir priemones ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 24 d.

3 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. kovo 12 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) 2011 m. rugsėjo 20 d. Gairės ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (OL L 331, 2011 12 14, p. 1).

(2) 2013 m. kovo 20 d. Sprendimas ECB/2013/6 dėl nepadengtų Vyriausybės garantuotų bankų obligacijų nuosavo naudojimo kaip įkaito Eurosistemos pinigų politikos operacijoms taisyklių (OL L 95, 2013 4 5, p. 22).

(3) 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas ECB/2013/35 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu (OL L 301, 2013 11 12, p. 6).

PRIEDAS

Gairių ECB/2011/14 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.	Į „Santrumpų“ sąrašą įtraukiama ši sąvoka: „TŠT trišalis tarpininkas“;

1.5 skirsnio paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Visas tinkamas turtas gali būti naudojamas tarpvalstybiniu mastu taikant korespondentinės centrinės bankininkystės modelį (KCBM), o antrinę rinką turintis turtas – per reikalavimus atitinkančias jungtis tarp EEE vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų (VPAS).“;

6.2.1.1.2 skirsnio priešpaskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Kad būtų tinkami, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai turi būti užtikrinti pinigų srautą sukuriančiu turtu, kurį Eurosistema laiko homogenišku, t. y. pinigų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinami turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, yra sudarytas tik iš vienos toliau nurodytos turto klasės: a) būsto paskolos, b) komercinio nekilnojamojo turto paskolos, c) paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms, d) paskolos automobiliams, e) vartojimo paskolos, f) finansinė nuoma arba g) gautinos sumos padengiant kredito kortelės skolą. Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai netinkami Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, jei juos užtikrinančio turto visuma yra sudaryta iš heterogeniško turto.“;

6.2.1.3 skirsnio pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Skolos priemonė turi būti išleista EEE centriniame banke arba centriniame vertybinių popierių depozitoriume (CVPD), kurį Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis „Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ir jungčių, kurios nustato jų tinkamumą Eurosistemos kredito operacijoms, vertinimo sistemoje“ (toliau – Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema) (*1) (*2).

(*1) Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema skelbiama ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu/paym/coll/coll/ssslinks/html/index.en.html."

(*2) 2007 m. sausio 1 d. arba vėliau per TCVPD Euroclear Bank (Belgija) ir Clearstream Banking Luxembourgpasaulinio pareiškėjo forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai tam, kad būtų tinkami, turi būti išleisti naujųjų pasaulinių skolinių įsipareigojimų forma ir saugomi visuotinai pripažinto saugotojo, kuris yra TCVPD arba, jei taikytina, CVPD, kurį Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje. Pasaulinio pareiškėjo forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai, kurie buvo išleisti klasikinių pasaulinių skolinių įsipareigojimų forma iki 2007 m. sausio 1 d., ir apkeičiamieji vertybiniai popieriai, išleisti su tuo pačiu ISIN kodu tą dieną arba vėliau, yra tinkami iki jų termino pabaigos. Po 2010 m. rugsėjo 30 d. per TCVPD Euroclear Bank (Belgija) ir Clearstream Banking Luxembourg pasaulinio registro forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai tam, kad būtų tinkami, turi būti išleisti pagal naująją tarptautiniams skolos vertybiniams popieriams taikomą saugojimo struktūrą. Tą dieną arba anksčiau pasaulinio registro forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai yra tinkami iki jų termino pabaigos. Tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai individualių skolinių įsipareigojimų forma nebus tinkami, jei jie išleisti po 2010 m. rugsėjo 30 d. Tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai individualių skolinių įsipareigojimų forma, išleisti tą dieną arba anksčiau, yra tinkami iki jų termino pabaigos.“;"

6.2.1.4 skirsnis pakeičiamas taip:

„Skolos priemonė turi būti perleidžiama nematerialiu pavidalu. Ji turi būti laikoma ir už ją atsiskaitoma euro zonoje, per Eurosistemos sąskaitą arba VPAS, kurią Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje, kad įkaito įforminimui ir pardavimui būtų taikoma valstybės narės teisė.

Jeigu CVPD, kuriame turtas buvo išleistas, ir CVPD, kuriame jis laikomas, nesutampa, abi įstaigos turi būti sujungtos jungtimi, kurią Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje (*3).

(*3) Reikalavimus atitinkančių jungčių sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje: www.ecb.europa.eu/paym/coll/coll/ssslinks/html/index.en.html.“;"

6.2.1.5 skirsnis pakeičiamas taip:

„Skolos priemone turi būti leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip numatyta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančioje Tarybos direktyvą 93/22/EEB (*4), arba leidžiama ja prekiauti tam tikrose nereguliuojamose rinkose, kurias nurodo ECB (*5). Nereguliuojamoms rinkoms vertinti Eurosistema yra nustačiusi tris principus – saugumo, skaidrumo ir prieinamumo (*6).

(*4) OL L 145, 2004 4 30, p. 1."

(*5) Priimtinų nereguliuojamų rinkų sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje (www.ecb.europa.eu) ir atnaujinamas bent kartą per metus."

(*6) Sąvokas „saugumas“, „skaidrumas“ ir „prieinamumas“ Eurosistema apibrėžia tik atlikdama Eurosistemos įkaito valdymo funkciją. Atrinkimo procesu nesiekiama įvertinti įvairių rinkų vidaus kokybės. Šiuos principus reikia suprasti taip: saugumas – tai sandorių tikrumas, o ypač tikrumas dėl sandorių galiojimo ir vykdymo. Skaidrumas– tai netrukdoma prieiga prie informacijos apie rinkos procedūrų ir veiklos taisykles, turto finansinius aspektus, kainų sudarymo mechanizmą, atitinkamas kainas ir kiekį (kainas, palūkanų normas, prekybos apimtį, nesumokėtas sumas ir pan.). Prieinamumas – tai galimybė Eurosistemai dalyvauti ir pasiekti rinką; rinka yra prieinama įkaito valdymo tikslais, jei jos procedūrų ir veiklos taisyklės leidžia Eurosistemai gauti informaciją ir atlikti sandorius, kai to reikia šiais tikslais.“;"

6.2.3.2 skirsnio 4 lentelė pakeičiama taip:

„Tinkamumo kriterijai

Antrinę rinką turintis turtas (1)

Antrinės rinkos neturintis turtas (2)

Turto rūšis

ECB skolos sertifikatai

Kitos antrinę rinką turinčios skolos priemonės (3)

Kredito reikalavimai

MHUSP

Kredito standartai

Turtas turi atitikti griežtus kredito standartus. Griežti kredito standartai vertinami pagal EKVS taisykles dėl antrinę rinką turinčio turto (3)

Skolininkas ar garantas turi atitikti griežtus kredito standartus. Kreditingumas vertinamas pagal EKVS taisykles dėl kredito reikalavimų

Turtas turi atitikti griežtus kredito standartus. Griežti kredito standartai vertinami pagal EKVS taisykles dėl MHUSP

Emisijos vieta

EEE (3)

Netaikytina

Atsiskaitymo (tvarkymo) procedūros

Atsiskaitymo vieta: euro zona

Priemonės turi būti centralizuotai laikomos nematerialiu pavidalu NCB arba VPAS, kurią Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje

Eurosistemos procedūros

Emitento, skolininko arba garanto rūšis

NCB

Viešasis sektorius

Privatus sektorius

Tarptautinės ir viršvalstybinės institucijos

Viešasis sektorius

Nefinansinės korporacijos

Tarptautinės ir viršvalstybinės institucijos

Kredito įstaigos

Emitento, skolininko ir garanto įsteigimo vieta

Emitentas (3): EEE arba G10 šalys, nepriklausančios EEE

Skolininkas: EEE

Garantas (3): EEE

euro zona

Priimtinos rinkos

Reguliuojamos rinkos

Nereguliuojamos rinkos, priimtinos ECB

Netaikytina

Valiuta

euro

Minimalus dydis

Netaikytina

Minimalaus dydžio riba kredito reikalavimo pateikimo metu

—	naudojant vidaus rinkoje: pasirenka NCB,

—	tarpvalstybinio naudojimo atveju: bendra 500 000 eurų minimali riba.

Netaikytina

Taikoma teisė

Turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju užtikrinamojo turto įsigijimui turi būti taikoma ES valstybės narės teisė. Susijusiems kredito reikalavimams taikoma teisė turi būti EEE šalies teisė

Kredito reikalavimo sutarčiai ir panaudojimo kaip įkaito sutarčiai taikoma teisė – valstybės narės teisė.

Negali būti taikomos daugiau kaip dvi skirtingos teisės:

a)	kitai sandorio šaliai;

b)	kreditoriui;

c)	skolininkui;

d)	garantui (jei taikytina);

e)	kredito reikalavimo sutarčiai ir

f)	panaudojimo kaipįkaito sutarčiai.

Netaikytina

Tarpvalstybinis naudojimas

Taip

6.3.1 skirsnio 67 ir 69 išnašos pakeičiamos taip:

„(*)	Eurosistemos harmonizuota reitingų skalė skelbiama ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu. Kredito kokybės vertinimo 3 žingnis reiškia minimalų ilgalaikį reitingą „BBB-“ pagal Fitch arba Standard & Poor's, „Baa3“ pagal Moody's arba „BBBL“ pagal DBRS.“

„(**)

„Trys A“ reiškia ilgalaikį reitingą „AAA“ pagal Fitch, Standard & Poor's arba DBRS arba „Aaa“ pagal Moody's.“;

6.4.2 skirsnio k dalis pakeičiama taip:

„k) turto vertė nustatoma kiekvieną dieną. NCB (*7) kasdien apskaičiuoja reikiamą užtikrinamojo turto vertę, atsižvelgdami į suteiktų kreditų dydžio pasikeitimus, 6.5 skirsnyje pateiktus turto vertės nustatymo principus ir reikalingą įvertinimą mažesne nei rinkos verte.

(*7) Kai naudojamasi trišalėmis paslaugomis, turto vertės nustatymo procesas deleguojamas TŠT remiantis atitinkamo NCB persiųsta informacija TŠT.“;"

10.

6.6 skirsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nacionaliniai centriniai bankai (ir ECB) sukūrė mechanizmą, kuris užtikrina, kad visas tinkamas turtas gali būti naudojamas tarpvalstybiniu mastu. Tai KCBM, pagal kurį NCB veikia kaip vienas kito (ir ECB) turto, kurį priima jų vietos depozitoriumas, TŠT arba atsiskaitymo sistema, saugotojai (korespondentai). Specialūs sprendimai gali būti taikomi antrinės rinkos neturinčiam turtui, t. y. kredito reikalavimams ir MHUSP, kurių negalima pervesti per VPAS (*8). KCBM gali būti naudojamas visų rūšių Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti. Be KCBM, tarptautiniams antrinę rinką turinčio turto pervedimams kitos sandorio šalys gali naudoti reikalavimus atitinkančias jungtis tarp VPAS per savo vietines VPAS (*9); kitos sandorio šalys taip pat gali naudoti šias reikalavimus atitinkančias jungtis tarp VPAS kartu su KCBM (KCBM su jungtimis – žr. 6.6.3 skirsnį). Be to, KCBM (įskaitant KCBM su jungtimis) naudojamas tarpvalstybiniu mastu naudojamoms trišalėms įkaito valdymo paslaugoms.

(*8) Išsamiau apie tai aprašyta brošiūroje „Correspondent central banking model (CCBM) procedure for Eurosystem counterparties“, paskelbtoje ECB interneto svetainėje: www.ecb.europa.eu."

(*9) Tinkamas turtas gali būti naudojamas per centrinio banko sąskaitą VPAS, esančią kitoje nei šis centrinis bankas šalyje, jeigu Eurosistema patvirtino tokios sąskaitos naudojimą. Nuo 1999 m. De Nederlandsche Bank gavo leidimą naudoti savo sąskaitą, esančią Euroclear Bank, tam, kad atsiskaitytų už įkaito sandorius tame TCVPD išleistomis euro obligacijomis. Nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. Central Bank of Ireland gavo leidimą tokią sąskaitą atidaryti sistemoje Euroclear Bank. Ši sąskaita gali būti naudojama visam tinkamam turtui, kuris laikomas Euroclear Bank sistemoje, t. y. įskaitant tinkamą turtą, pervestą į Euroclear Bank sistemą per reikalavimus atitinkančias jungtis.“;"

11.

6.6.1 skirsnio paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Kitos sandorių šalys gali naudotis KCBM (ir antrinę rinką turinčio, ir antrinės rinkos neturinčio turto atžvilgiu) bent jau nuo 9 iki 16 val. (CET) kiekvieną TARGET2 darbo dieną. Kita sandorio šalis, pageidaujanti pasinaudoti KCBM, turi apie tai pranešti NCB, iš kurio ji nori gauti kreditą, t. y. savo buveinės NCB, iki 16 val. (CET). Be to, kita sandorio šalis turi užtikrinti, kad įkaitas pinigų politikos operacijai užtikrinti būtų pervestas į korespondentinio centrinio banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 16.45 val. (CET). Nurodymus arba pristatymus, pateiktus nesilaikant šio termino bus stengiamasi tik kiek įmanoma įvykdyti ir jie gali būti svarstomi suteikiant kreditą kitą TARGET2 darbo dieną. Jeigu kitos sandorio šalys numato, kad reikės pasinaudoti KCBM antroje dienos pusėje, jos turėtų, jeigu įmanoma, iš anksto pateikti turtą (iš anksto pervesti jį į banko sąskaitą). Išskirtinėmis aplinkybėmis, arba jeigu to reikia pinigų politikos tikslais, ECB gali nuspręsti KCBM darbo laiko pabaigą suderinti su TARGET2 sistemos darbo laiko pabaiga bendradarbiaujant su CVPD dėl jų galimybės pratęsti antrinę rinką turinčiam turtui taikomą priėmimo sustabdymo laiką.“;

12.

6.6.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„Be KCBM, antrinę rinką turinčio turto tarpvalstybiniam pervedimui galima naudoti reikalavimus atitinkančias EEE VPAS jungtis.

Tiesioginė arba netiesioginė dviejų VPAS jungtis leidžia vienos VPAS dalyviui laikyti vertybinius popierius, išleistus kitoje VPAS, nebūnant kitos VPAS dalyviu (*10). Norint pasinaudoti šiomis jungtimis įkaitui pervesti Eurosistemos kredito operacijoms, tokias jungtis pirmiausia turi įvertinti ir patvirtinti Eurosistema remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje (*11).

Eurosistemos požiūriu KCBM ir EEE VPAS jungtys atlieka tą patį vaidmenį – leidžia kitoms sandorio šalims panaudoti įkaitą tarpvalstybiniu mastu ir gauti kreditą iš savo buveinės NCB, net jeigu tas įkaitas buvo išleistas kitos šalies VPAS. KCBM ir VPAS jungtys šią funkciją atlieka skirtingai. KCBM tarpvalstybiniai ryšiai palaikomi tarp nacionalinių centrinių bankų, kurie veikia kaip vienas kito investicijų saugotojai. Naudojant jungtis, tarpvalstybiniai ryšiai palaikomi tarp VPAS. Jos viena pas kitą atidaro bendrąsias sąskaitas. Turtas, pervestas į korespondentinį centrinį banką, gali būti naudojamas tik Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti. Turtas, kuris laikomas naudojant jungtis, gali būti naudojamas Eurosistemos kredito operacijoms ir bet kuriuo kitu kitos sandorio šalies pasirinktu tikslu. Pasinaudodamos jungtimis tarp VPAS, kitos sandorio šalys turtą laiko nuosavoje sąskaitoje jų buveinės VPAS ir joms nereikia turto saugotojo.

(*10) Dviejų VPAS jungtį sudaro procedūrų rinkinys ir susitarimai dėl tarpvalstybinių vertybinių popierių pervedimų naudojant nematerialiosios apskaitos sistemos procesus. Jungtis įgyja bendrosios sąskaitos, kurią VPAS (investuotojo VPAS) atidaro kitoje VPAS (emitento VPAS), formą. Tiesioginė jungtis reiškia, kad tarp dviejų VPAS nėra tarpininko. Netiesioginės jungtys tarp VPAS taip pat gali būti naudojamos tarpvalstybiniams vertybinių popierių pervedimams į Eurosistemą. Netiesioginė jungtis yra sutartinė ir techninė sistema, leidžianti dviem tiesiogiai nesusijusioms VPAS apsikeisti vertybinių popierių sandoriais ar pervedimais per trečiąją VPAS, kuri veikia kaip tarpininkas."

(*11) Reikalavimus atitinkančių jungčių sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje: www.ecb.europa.eu/paym/coll/coll/ssslinks/html/index.en.html.“;"

13.

Į 6.6 skirsnį įtraukiamas šis 6.6.3 skirsnis:

„6.6.3. KCBM su jungtimis

Pagrindinės šalys taip pat gali naudoti 6.6.2 skirsnyje nurodytas tiesiogines ir netiesiogines jungtis kartu su KCBM, kad galėtų naudoti įkaitu tinkamą antrinę rinką turintį turtą tarptautiniu mastu.

Naudodamos jungtis tarp VPAS kartu su KCBM, kitos sandorio šalys laiko emitentės VPAS išleistą turtą investuotojos VPAS sąskaitoje tiesiogiai arba pas saugotoją. Jei tai netiesioginės jungtys, trečia VPAS gali veikti kaip VPAS tarpininkė.

Šis turtas gali būti išleistas ne euro zonos EEE CVPD, jei jungtį tarp emitentės VPAS ir investuotojos VPAS teigiamai įvertino Eurosistema remdamasi standartais ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje.

Kai tinkamas turtas yra pervedamas naudojantis KCBM su jungtimis, kitos sandorio šalys užtikrina, kad vertybiniai popieriai bus pristatyti į atitinkamos investuotojos VPAS sąskaitą iki 16 val. CET atsiskaitymo dieną, kad būtų užtikrintas tos pačios dienos vertės operacijų įvykdymas. Bet kokį prašymą dėl panaudojimo įkaitu, kurį iš savo kitų sandorio šalių gauna buveinės NCB po 16 val. arba bet kokį prašymą pateikti tinkamą turtą į sąskaitą atitinkamame investuojančiame CVPD po 16 val. CET kiek įmanoma stengiamasi įvykdyti atsižvelgiant į susijusio CVPD taikomą priėmimo sustabdymo laiką.“;

14.

Į 6.6 skirsnį įtraukiamas šis 6.6.4 skirsnis:

„6.6.4. KCBM su trišalio įkaito valdymo paslaugomis

KCBM (įskaitant KCBM su jungtimis) yra taip pat naudojamas kaip pagrindas tarptautiniu lygiu trišalio įkaito valdymo paslaugoms, o valstybės narės NCB, kurioje trišalio įkaito valdymo paslaugos pasiūlytos Eurosistemai naudotis tarptautiniu lygiu, veikia kaip KCB kitų valstybių narių NCB, kurių kitos sandorio šalys paprašė naudotis atitinkamomis trišalio įkaito valdymo paslaugomis tarptautiniu lygiu, atžvilgiu. Eurosistema turi teigiamai įvertinti atitinkamą TŠT.

Tarptautinės trišalio įkaito valdymo paslaugos leidžia pagrindinėms sandorio šalims padidinti arba sumažinti įkaito, kurį jie teikia savo buveinės NCB, dydį (toliau – globali suma).

Pastaba: „Informacija apie įkaitą“ tarp pagrindinės sandorio šalies A ir NCB A negali būti susijusi su tam tikrais TŠT (priklausomai nuo pasirinko sutartinio modelio) ir tokiu atveju kita sandorio šalis nesiunčia nurodymo į NCB A, nei gauna patvirtinimo iš NCB A.“;

15.

8 priedėlyje įterpiama ši priešpaskutinė pastraipa:

„Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, kurių pinigų srautą sukuriantis turtas apima gautinas sumas padengiant kredito kortelės skolą, informacijos apie kiekvieną paskolą reikalavimai bus taikomi nuo 2014 m. balandžio 1 d., o devynių mėnesių pereinamasis laikotarpis baigsis 2014 m. gruodžio 31 d. “;

16.

8 priedėlyje antra išnaša pakeičiama taip:

„(*)	T. y. BHUVP ir MVĮ – 2013 m. rugsėjo 30 d., KHUVP – 2013 m. lapkričio 30 d., paskoloms automobiliams, vartojimo paskoloms ir finansinei nuomai – 2014 m. rugsėjo 30 d., gautinoms sumoms padengiant kredito kortelės skolą – 2014 m. gruodžio 31 d.“

(*1) Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema skelbiama ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu/paym/coll/coll/ssslinks/html/index.en.html.

(*3) Reikalavimus atitinkančių jungčių sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje: www.ecb.europa.eu/paym/coll/coll/ssslinks/html/index.en.html.“;

(*4) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(*5) Priimtinų nereguliuojamų rinkų sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje (www.ecb.europa.eu) ir atnaujinamas bent kartą per metus.

(*7) Kai naudojamasi trišalėmis paslaugomis, turto vertės nustatymo procesas deleguojamas TŠT remiantis atitinkamo NCB persiųsta informacija TŠT.“;

(*8) Išsamiau apie tai aprašyta brošiūroje „Correspondent central banking model (CCBM) procedure for Eurosystem counterparties“, paskelbtoje ECB interneto svetainėje: www.ecb.europa.eu.

(*11) Reikalavimus atitinkančių jungčių sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje: www.ecb.europa.eu/paym/coll/coll/ssslinks/html/index.en.html.“;“

(1) Išsamesnė informacija pateikta 6.2.1 skirsnyje.

(2) Išsamesnė informacija pateikta 6.2.2 skirsnyje.

(3) Nefinansinių korporacijų išleisto ar garantuoto ir nereitinguoto antrinę rinką turinčio skolos priemonių kredito standartai nustatomi remiantis kredito vertinimo šaltiniu, pasirinktu atitinkamos kitos sandorio šalies pagal EKVS taisykles, taikomas kredito reikalavimams, kaip nustatyta 6.3.3 skirsnyje. Šių antrinę rinką turinčių skolos priemonių atveju buvo pakoreguoti šie antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai: emitento (garanto) įsteigimo vieta – euro zona; emisijos vieta – euro zona.“;

2014 6 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/44

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 407/13/COL

2013 m. spalio 23 d.

kuriuo devyniasdešimtąjį kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės taisyklės valstybės pagalbos srityje, įtraukiant naują skyrių apie 2014–2020 m. regioninę valstybės pagalbą ir pratęsiant skyrių apie 2007–2013 m. nacionalinę regioninę pagalbą ir regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijus galiojimą

ELPA PRIEžIŪROS INSTITUCIJA (TOLIAU – INSTITUCIJA),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas), ypač į jo 24 straipsnį ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą,

Kadangi:

pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 24 straipsnį Institucija įgyvendina EEE susitarimo nuostatas dėl valstybės pagalbos,

pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies b punktą Institucija skelbia pranešimus arba gaires dėl EEE susitarime nagrinėjamų klausimų, jei tai aiškiai numatyta tame susitarime arba Priežiūros institucijos ir Teismo susitarime arba jei Institucija mano tai esant reikalinga,

2013 m. birželio 28 d. Europos Komisija patvirtino 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gaires (1),

šios gairės svarbios ir Europos ekonominei erdvei,

pagal EEE susitarimo 1 straipsnyje nustatytą vientisumo tikslą reikia užtikrinti, kad EEE valstybės pagalbos taisyklės būtų vienodai taikomos visoje Europos ekonominėje erdvėje,

pagal EEE susitarimo XV priedo 11 puslapyje esančio skyriaus „BENDROSIOS NUOSTATOS“ II punktą Institucija, pasikonsultavusi su Komisija, turi priimti aktus, atitinkančius Europos Komisijos priimtus aktus,

PASIKONSULTAVUSI su Europos Komisija,

PASIKONSULTAVUSI su ELPA valstybėmis šiuo klausimu 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalbos gairės iš dalies keičiamos įtraukiant naują skyrių apie 2014–2020 m. regioninę valstybės pagalbą. Naujasis skyrius pateikiamas šio sprendimo I priede.

2 straipsnis

Esamų skyrių apie 2007–2013 m. nacionalinę regioninę pagalbą ir regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijus galiojimas pratęsiamas iki 2014 m. birželio 30 d.

3 straipsnis

Šio sprendimo tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2013 m. spalio 23 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Oda Helen SLETNES

Pirmininkė

Sabine MONAUNI-TÖMÖRDY

Kolegijos narė

(1) OL C 209, 2013 7 23, p. 1.

2014–2020 M. REGIONINĖS VALSTYBĖS PAGALBOS GAIRĖS

ĮVADAS

(1)

Remdamasi EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktu ir 61 straipsnio 3 dalies c punktu, ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) valstybės pagalbą, skirtą tam tikrų nepalankias sąlygas turinčių vietovių EEE ekonominei plėtrai skatinti (1), gali laikyti suderinama su vidaus rinka. Tokia valstybės pagalba vadinama regionine pagalba.

(2)

Šiose gairėse Institucija nustato sąlygas, kuriomis regioninę pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka, ir kriterijus, pagal kuriuos nustatomos EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punkto ir 61 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas tenkinančios vietovės (2).

(3)

Regioninės valstybės pagalbos kontrolės veiksmais visų pirma siekiama leisti teikti pagalbą regioninei plėtrai užtikrinant, kad visoms EEE valstybėms būtų sudarytos vienodos sąlygos, visų pirma užkertant kelią varžymuisi dėl subsidijų, stengiantis pritraukti ar išlaikyti įmones nepalankias sąlygas turinčiose EEE vietovėse, ir kuo labiau apriboti regioninės pagalbos poveikį prekybai ir konkurencijai.

(4)

Regioninę pagalbą nuo kitokios pagalbos, pvz., skirtos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, užimtumui, mokymui, energetikai ar aplinkos apsaugai, kuria siekiama kitų bendros svarbos tikslų, kaip nustatyta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalyje, skiria geografinės plėtros tikslas. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti leidžiamas didesnis tų kitų rūšių pagalbos intensyvumas, jei pagalba teikiama įmonėms, įsisteigusioms nepalankias sąlygas turinčiose vietovėse, taip pripažįstant, kad tokiose vietovėse jos patiria ypatingų sunkumų (3).

(5)

Regioninė pagalba gali būti veiksminga tik jei ji naudojama taupiai bei proporcingai ir skiriama nepalankiausias sąlygas turintiems EEE regionams (4). Visų pirma leistina viršutinė pagalbos riba turėtų atitikti santykinį problemų, turinčių įtakos atitinkamų regionų plėtrai, dydį. Be to, teigiamas pagalbos poveikis mažiau palankias sąlygas turinčio regiono plėtrai turi būti didesnis nei jos nulemti konkurencijos iškraipymai (5). Teigiamas pagalbos poveikis gali būti vertinamas įvairiai, priklausomai nuo taikomos EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančios nuostatos, todėl nepalankiausias sąlygas turinčiuose regionuose, kuriems taikomas 61 straipsnio 3 dalies a punktas, gali būti leidžiami didesni konkurencijos iškraipymai nei regionuose, kuriems taikomas 61 straipsnio 3 dalies c punktas (6).

(6)

Regionine pagalba galima veiksmingai skatinti nepalankias sąlygas turinčių vietovių ekonominę plėtrą tik tuo atveju, jei ji skiriama papildomoms investicijoms ar ekonominei veiklai tose vietovėse skatinti. Tam tikrais labai retais ir aiškiai apibrėžtais atvejais kliūtys, su kuriomis šios konkrečios vietovės gali susidurti siekdamos pritraukti ekonominę veiklą ar ją išlaikyti, gali būti tokios didelės ar nuolatinės, kad tos vietovės plėtrai vien investicinės pagalbos gali nepakakti. Tik tokiais atvejais regioninę investicinę pagalbą galima papildyti su investicijomis nesusieta regionine veiklos pagalba.

(7)

2012 m. gegužės 8 d. Komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo (7) Europos Komisija nurodė tris valstybės pagalbos kontrolės modernizavimo tikslus:

(a)	skatinti tvarų, pažangų ir integracinį ekonomikos augimą konkurencingoje vidaus rinkoje;

(b)	atlikdama ex ante nagrinėjimą, Komisija daugiausia dėmesio turi skirti didžiausią poveikį vidaus rinkai darančioms byloms ir kartu stiprinti bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis valstybės pagalbos teisės vykdymo srityje;

(c)	supaprastinti taisykles ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

(8)

Visų pirma komunikate raginama vadovaujantis bendru požiūriu persvarstyti įvairias gaires ir sistemas, siekiant stiprinti vidaus rinką, skatinti veiksmingiau naudoti viešąsias lėšas (valstybės pagalba tinkamiau prisidedant prie bendros svarbos tikslų, atidžiau tikrinant skatinamąjį poveikį ir sumažinant pagalbą iki minimumo) ir išvengti galimo neigiamo pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybai. Institucija pritaria tokiam požiūriui. Šiose gairėse nustatytos suderinamumo sąlygos yra grindžiamos tais bendrais vertinimo principais ir yra taikytinos pagalbos schemoms ir individualiai pagalbai, apie kurias pranešta.

1. TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1.1. REGIONINĖS PAGALBOS TAIKYMO SRITIS

(9)

Regioninė pagalba plieno (8) ir sintetinių pluoštų (9) sektoriams bus laikoma nesuderinama su vidaus rinka.

(10)

Institucija taikys šiose gairėse nustatytus principus regioninei pagalbai, teikiamai visuose ekonominės veiklos sektoriuose, kuriems taikomas EEE susitarimas (10), išskyrus transporto sektorių (11), kuriam taikomos specialios taisyklės, nustatytos konkrečiuose teisiniuose dokumentuose, kurių nuostatomis gali būti iš dalies arba visiškai nukrypstama nuo šių gairių. Institucija šias gaires taikys žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais ne žemės ūkio produktams gaminti.

(11)

Šios gairės nebus taikomos valstybės pagalbai oro uostams (12) arba energetikos sektoriuje (13).

(12)

Regioninė investicinė pagalba plačiajuosčio ryšio tinklams gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei, be bendrųjų šiose gairėse nustatytų sąlygų, ji tenkina šias konkrečias sąlygas: i) pagalba teikiama tik toms vietovėms, kuriose nėra tokios pačios rūšies tinklo (arba bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo, arba NKP) ir kuriose toks tinklas artimiausiu metu greičiausiai nebus įdiegtas; ii) subsidijuojamas tinklo operatorius siūlo aktyviąją ir pasyviąją didmeninę prieigą sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis su veiksmingo ir visiško atsiejimo galimybe; iii) pagalba turėtų būti skiriama remiantis konkurencine atranka pagal Institucijos plačiajuosčio ryšio gairių 74 punkto c ir d papunkčius (14).

(13)

Regioninė investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūrai (15) gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei, be bendrųjų šiose gairėse nustatytų sąlygų, ji teikiama su sąlyga, kad prieiga prie tokios infrastruktūros bus suteikta skaidriai ir be diskriminacijos.

(14)

Paprastai kliūtys, trukdančios investuoti ar palaikyti ekonominę veiklą mažiau išsivysčiusiose vietovėse, labiau veikia ne dideles, o mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Pirma, didelės bendrovės gali lengviau gauti kapitalo ir kreditų pasaulinėse rinkose ir jas mažiau varžo siauresnė finansinių paslaugų pasiūla konkrečiame palankių sąlygų neturinčiame regione. Antra, didelių bendrovių investicijomis galima pasiekti masto ekonomijos ir sumažinti su konkrečia vietove susijusias pradines išlaidas, nes šios bendrovės daugeliu atžvilgių nėra priklausomos nuo to regiono, kuriame investuojama. Trečia, didelės investuojančios bendrovės derybose su institucijomis paprastai turi didelę derybinę galią, todėl pagalba joms gali būti skiriama be reikalo arba nepagrįstai. Galiausiai, didelės bendrovės paprastai turi didesnę įtaką atitinkamoje rinkoje, todėl investicijomis, kurioms skiriama pagalba, gali būti iškraipoma konkurencija ir prekyba vidaus rinkoje.

(15)

Kadangi regioninė pagalba didelių įmonių investicijoms greičiausiai neturės skatinamojo poveikio, tokia pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, išskyrus atvejus, kai pagalba teikiama pradinėms investicijoms, kuriomis pradedama nauja ekonominė veikla šiose vietovėse (16), arba esamų įmonių veiklai įvairinti, siekiant gaminti naujus produktus ar diegti gamybos proceso inovacijas.

(16)

Regioninė pagalba, kuria siekiama sumažinti įmonės einamąsias išlaidas, yra veiklos pagalba ir bus laikoma nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai tokia pagalba yra skiriama konkrečioms arba nuolatinėms kliūtims, su kuriomis įmonės susiduria nepalankias sąlygas turinčiuose regionuose, pašalinti. Veiklos pagalba gali būti laikoma suderinama, jei ja siekiama sumažinti tam tikrus konkrečius sunkumus, kuriuos patiria MVĮ labai nepalankias sąlygas turinčiuose regionuose, kuriems taikomas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktas, arba sustabdyti ar apriboti gyventojų skaičiaus mažėjimą labai retai apgyvendintose vietovėse.

(17)

Nesuderinama su vidaus rinka bus laikoma veiklos pagalba, skiriama įmonėms, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie NACE (17) 2 red. statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (18) K sekcijos „Finansinė ir draudimo veikla“, arba įmonėms, vykdančioms grupių vidaus veiklą, kurių pagrindinė veikla priskiriama NACE 2 red. 70.10 klasei „Pagrindinių buveinių veikla“ arba 70.22 klasei „Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“.

(18)

Regioninė pagalba taip pat negali būti skiriama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta iš dalies arba visiškai pakeistose Institucijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (19).

(19)

Vertindama regioninę pagalbą, skiriamą įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Institucijos sprendimą, kuriuo skelbiama, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, Institucija atsižvelgs į pagalbos sumą, kuri dar negrąžinta (20).

1.2. TERMINŲ APIBRĖŽTYS

(20)

Šiose gairėse vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	a punkto vietovės – vietovės, taikant EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, nurodytos regioninės pagalbos žemėlapyje; c punkto vietovės – vietovės, taikant EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas, nurodytos regioninės pagalbos žemėlapyje;

b)	ad hoc pagalba – pagalba, skiriama ne pagal pagalbos schemą;

pakoreguota pagalbos suma – didžiausia leistina pagalbos suma dideliam investiciniam projektui, apskaičiuojama pagal šią formulę:

didžiausia pagalbos suma = R × (50 + 0,50 × B + 0,34 × C),

čia: R – atitinkamoje vietovėje taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas, neįskaitant padidinto pagalbos intensyvumo MVĮ. B – tinkamų finansuoti sąnaudų dalis nuo 50 iki 100 mln. EUR. C – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, viršijanti 100 mln. EUR;

d)	pagalbos skyrimo data – data, kai valstybė narė prisiėmė teisiškai privalomą įsipareigojimą skirti pagalbą, kuriuo galima remtis nacionaliniuose teismuose;

e)	tinkamos finansuoti išlaidos investicinės pagalbos atveju – materialusis ir nematerialusis turtas, susijęs su pradine investicija, arba darbo užmokesčio sąnaudos;

f)	bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE) – diskontuota pagalbos vertė, išreikšta tinkamų finansuoti išlaidų diskontuotos vertės procentine dalimi, apskaičiuojama pagalbos skyrimo metu remiantis tą dieną taikytina orientacine norma;

g)	individuali pagalba – pagalba, teikiama pagal schemą arba ad hoc pagrindu;

pradinė investicija –

investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su:

—	naujos įmonės kūrimu,

—	esamos įmonės pajėgumo didinimu,

—	įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus produktus, arba

—	esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu keitimu, arba

ii)	tiesiogiai su įmone susijusio turto įsigijimas, jei įmonė nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei ji nebūtų įsigyta, ir jei ją įsigijo su pardavėju nesusijęs investuotojas. Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas pradine investicija;

pradinė naujos ekonominės veiklos investicija –

investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su:

—	naujos įmonės kūrimu arba

—	įmonės veiklos įvairinimu su sąlyga, kad naujoji veikla nėra tapati ar panaši veikla, kokią įmonė vykdė anksčiau, arba

ii)

turto, priklausančio įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų įsigyta, ir kurią įsigyja su pardavėju nesusijęs investuotojas, įsigijimu su sąlyga, kad naujoji veikla, kuri bus vykdoma naudojant įsigytą turtą, nėra tapati ar panaši veikla, kokią įmonė vykdė prieš įsigijimą;

j)	nematerialusis turtas – turtas, įgytas perduodant technologijas, pvz., patento teisės, licencijos, praktinė patirtis arba nepatentuotos techninės žinios;

k)	darbo vietų kūrimas – grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičiaus padidėjimas, palyginti su vidurkiu per ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, iš tikrojo sukurtų darbo vietų skaičiaus atėmus visas per tą laikotarpį prarastas darbo vietas;

l)	didelis investicinis projektas – pradinė investicija, kurios tinkamos finansuoti išlaidos, apskaičiuotos pagalbos skyrimo dienos kainomis ir pagal tos dienos valiutų kursus, yra didesnės nei 50 mln. EUR;

m)	didžiausias pagalbos intensyvumas – didelėms įmonėms nustatytas BSE pagalbos intensyvumas, kaip nustatyta šių gairių 5.4 poskirsnyje ir nurodyta atitinkamame regioninės pagalbos žemėlapyje;

pranešimo riba – pagalbos suma, viršijanti toliau pateiktoje lentelėje nustatytas ribas:

Pagalbos intensyvumas	Pranešimo riba
10 %	7,5 mln. EUR
15 %	11,25 mln. EUR
25 %	18,75 mln. EUR
35 %	26,25 mln. EUR
50 %	37,5 mln. EUR

o)	darbuotojų skaičius – metinių darbo vienetų (MDV) skaičius, t. y. visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičius per metus; ne visą darbo dieną ir sezoninį darbą dirbančių asmenų skaičius apskaičiuojamas MDV dalimis;

veiklos pagalba – pagalba, kuria siekiama sumažinti įmonės einamąsias išlaidas, nesusijusias su pradine investicija. Joms priskiriamos išlaidos personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui ir pan., tačiau nepriskiriamos nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidos, jei jos buvo įtrauktos į tinkamas finansuoti išlaidas teikiant regioninę investicinę pagalbą;

q)	regioninės pagalbos žemėlapis – ELPA valstybės nurodytų vietovių sąrašas, tenkinantis šiose gairėse nustatytas sąlygas ir patvirtintas Institucijos;

r)	tapati ar panaši veikla – veikla, priskiriama tai pačiai NACE 2 red. statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klasei (skaitmeninis keturženklis kodas);

s)	vienas bendras investicinis projektas – pradinė investicija, kurią tas pats pagalbos gavėjas (grupių lygmeniu) pradeda per trejus metus nuo darbų, susijusių su kita investicija, kuriai skirta pagalba, pradžios tame pačiame 3 lygmens statistiniame regione (21);

t)	MVĮ – įmonės, tenkinančios sąlygas, nustatytas 2006 m. balandžio 19 d. Institucijos gairėse dėl pagalbos labai mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (22);

darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis tvirtas įmonės įsipareigojimas užsakyti įrangą ar kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. Žemės įsigijimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir preliminarios galimybių studijos, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia laikomas momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas;

v)	retai apgyvendintos vietovės – atitinkamos ELPA valstybės pagal šių gairių (149) punkto pirmą ir antrą sakinį nurodytos vietovės;

w)	materialusis turtas – toks turtas kaip žemė, pastatai, gamyklos, mašinos ir įranga;

labai retai apgyvendintos vietovės – 2 lygmens statistiniai regionai Norvegijoje ir 3 lygmens Islandijoje, kurių 1 km2 tenka mažiau nei 8 gyventojai (remiantis 2010 m. Eurostato gyventojų tankio duomenimis), arba tokių statistinių regionų dalys, kurias atitinkama ELPA valstybė nurodė pagal šių gairių 149 punkto trečią sakinį;

y)	darbo užmokesčio sąnaudos – visa suma, kurią pagalbos gavėjas faktiškai sumoka už atitinkamas darbo vietas ir kurią sudaro bendrasis darbo užmokestis iki mokesčių ir privalomųjų įmokų, kaip antai socialinio draudimo, vaiko priežiūros ir tėvų priežiūros išlaidos, per nustatytą laikotarpį.

2. REGIONINĖ PAGALBA, APIE KURIĄ BŪTINA PRANEŠTI

(21)

Apskritai ELPA valstybės privalo pranešti apie regioninę pagalbą pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, išskyrus priemones, kurios tenkina Bendrosios išimties reglamente, įtrauktame į EEE susitarimą XV priedu, nustatytas sąlygas.

(22)

Institucija taikys šias gaires regioninės pagalbos schemoms ir individualiai pagalbai, apie kurias pranešta.

(23)

Individualiai pagalbai, teikiamai pagal schemą, apie kurią pranešta, tebetaikomas įpareigojimas pranešti pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, jei pagalba iš visų šaltinių viršija pranešimo ribą (23) arba jei ji teikiama pagalbos gavėjui, kuris nutraukė tapačią ar panašią veiklą EEE per dvejų metų laikotarpį iki pagalbos paraiškos pateikimo dienos arba pagalbos paraiškos pateikimo momentu ketina nutraukti tokią veiklą per dvejus metus nuo prašomo subsidijuoti investicinio projekto pabaigos.

(24)

Investicinei pagalbai, teikiamai didelei įmonei esamos įmonės veiklai įvairinti c punkto vietovėje, siekiant gaminti naujus produktus, tebetaikomas įpareigojimas pranešti pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

3. REGIONINĖS PAGALBOS SUDERINAMUMO VERTINIMAS

3.1. BENDRIEJI VERTINIMO PRINCIPAI

(25)

Vertindama, ar pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, Institucija paprastai nagrinėja, ar pagalbos priemonės paskirtimi užtikrinama, kad teigiamas pagalbos poveikis siekiant bendros svarbos tikslo viršytų galimą neigiamą poveikį prekybai ir konkurencijai.

(26)

2012 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo, paminėtame šių gairių įvadiniame skirsnyje, raginta nustatyti ir apibrėžti bendruosius principus, kuriais remdamasi Institucija vertins visų pagalbos priemonių suderinamumą. Tie patys bendrieji principai taikomi Institucijos atliekamam suderinamumo vertinimui. Todėl Institucija pagalbos priemonę laikys suderinama su EEE susitarimu, tik jei ji atitiks visus šiuos kriterijus:

a)	indėlis į aiškiai nustatytą bendros svarbos tikslą: valstybės pagalbos priemone turi būti siekiama bendros svarbos tikslo pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį (3.2 skirsnis);

b)	valstybės intervencijos poreikis: valstybės pagalbos priemonė turėtų būti skiriama tuo atveju, kai pagalba galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka, pavyzdžiui, panaikinant rinkos nepakankamumą arba išsprendžiant teisingumo ar sanglaudos problemą (3.3 skirsnis);

c)	pagalbos priemonės tinkamumas: siūloma pagalbos priemonė turi būti tinkama politikos priemonė siekiant bendros svarbos tikslo (3.4 skirsnis);

d)	skatinamasis poveikis: pagalba turi būti daromas poveikis atitinkamos (-ų) įmonės (-ių) elgesiui – įmonė turi pradėti vykdyti papildomą veiklą, kurios, negavusi pagalbos, ji nevykdytų arba vykdytų ją mažesniu mastu, kitaip ar kitoje vietoje (3.5 skirsnis);

e)	pagalbos proporcingumas (iki minimumo sumažinta pagalba): pagalbos suma turi būti sumažinta iki minimumo, būtino papildomoms investicijoms arba veiklai atitinkamoje vietovėje paskatinti (3.6 skirsnis);

f)	nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir EEE valstybių tarpusavio prekybai vengimas: pagalbos neigiamas poveikis turi būti pakankamai ribotas, kad bendras priemonės poveikis būtų teigiamas (3.7 skirsnis);

g)	pagalbos skaidrumas: EEE valstybės, Institucija, ekonominės veiklos vykdytojai ir visuomenė turi turėti galimybę lengvai susipažinti su visais susijusiais aktais ir informacija apie tokiu būdu skirtą pagalbą (3.8 skirsnis).

(27)

Bendram tam tikrų kategorijų schemų poveikiui gali būti taikomas ir ex post vertinimo reikalavimas, kaip aprašyta šių gairių 4 skirsnyje. Tokiais atvejais Institucija gali apriboti tų schemų taikymo trukmę (paprastai iki ketverių metų ar mažiau), suteikdama galimybę vėliau pranešti apie jų pratęsimą.

(28)

Jei valstybės pagalbos priemone ar su ja susijusiomis sąlygomis (įskaitant jos finansavimo metodą, jei jis sudaro neatskiriamą valstybės pagalbos priemonės dalį) neišvengiamai pažeidžiama EEE teisė, pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka (24).

(29)

Vertindama individualios pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, Institucija atsižvelgs į visas EEE susitarimo 53 ar 54 straipsnių pažeidimo bylas, kurios gali būti susijusios su pagalbos gavėju ir kurios gali būti svarbios atliekant vertinimą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį (25).

3.2. PAGALBA SIEKIANT BENDRO TIKSLO

(30)

Svarbiausias regioninės pagalbos tikslas – sumažinti skirtingų EEE regionų plėtros skirtumus. Regionine pagalba, kuria siekiama teisingumo arba sanglaudos tikslo, galima prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo užtikrinant integracinį ir tvarų augimą.

3.2.1. Investicinės pagalbos schemos

(31)

Regioninės pagalbos schemos turėtų būti neatskiriama regioninės plėtros strategijos, kurioje nustatyti aiškūs tikslai, dalis, atitikti šiuos tikslus ir padėti jų siekti.

(32)

C punkto vietovėse schemos gali būti diegiamos siekiant remti pradines MVĮ investicijas ir didelių įmonių naujos veiklos investicijas.

(33)

Skirdama pagalbą individualiems investiciniams projektams pagal schemą, pagalbą teikianti institucija turi patvirtinti, kad pasirinktu projektu bus prisidedama prie schemos tikslo ir kartu prie atitinkamos vietovės plėtros strategijos. Tam EEE valstybės gali remtis informacija, kurią pagalbos paraišką pateikęs asmuo nurodė prie šių gairių pridėtoje formoje, kurioje turi būti apibūdintas teigiamas investicijos poveikis tai vietovei (26).

(34)

Norint užtikrinti, kad investicija būtų faktiškai ir tvariai prisidedama prie atitinkamos vietovės plėtros, ji turi išlikti toje vietovėje bent penkerius metus (trejus metus MVĮ atveju) po investicinio projekto pabaigos (27).

(35)

Kai pagalba apskaičiuojama remiantis darbo užmokesčio sąnaudomis, tos darbo vietos turi būti užimtos per trejus metus nuo darbų pabaigos. Kiekviena investicija sukurta darbo vieta turi būti išlaikoma atitinkamoje vietovėje penkerius metus nuo tos dienos, kai ta darbo vieta užpildoma pirmą kartą. Kai investicijas vykdo visos MVĮ, ELPA valstybės gali sutrumpinti šį penkerių metų investicijos arba darbo vietų išlaikymo laikotarpį bent iki trejų metų.

(36)

Kad investicija būtų perspektyvi, ELPA valstybė privalo užtikrinti, kad pagalbos gavėjo finansinis įnašas iš nuosavų išteklių ar iš išorės gautų lėšų būtų bent 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir jam nebūtų taikoma jokia viešoji finansinė parama (28).

(37)

Kad valstybės pagalbos priemonėmis nebūtų padaryta žalos aplinkai, ELPA valstybės taip pat turi užtikrinti EEE aplinkos apsaugos teisės aktų laikymąsi, visų pirma būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kai to reikalaujama teisės aktais, taip pat užtikrinti visus atitinkamus leidimus.

3.2.2. Individuali investicinė pagalba, apie kurią pranešta

(38)

Norėdamos įrodyti, kad individualia investicine pagalba, apie kurią pranešama Institucijai, prisidedama prie regiono plėtros, ELPA valstybės gali naudoti, pvz., toliau nurodytus rodiklius – tiek tiesioginius (pvz., sukurtų tiesioginių darbo vietų skaičius), tiek netiesioginius (pvz., vietos inovacijos):

a)	Investicijomis sukurtų tiesioginių darbo vietų skaičius yra svarbus indėlio į regiono plėtrą rodiklis. Taip pat turėtų būti vertinama sukurtų darbo vietų kokybė ir reikalingų profesinių įgūdžių lygis;

b)	dar daugiau naujų darbo vietų gali būti sukurta vietiniame (žemesnio lygmens) tiekėjų tinkle – taip investicija būtų geriau panaudota atitinkamo regiono reikmėms ir būtų užtikrintas didesnio masto šalutinis poveikis. Todėl bus atsižvelgta ir į sukurtų netiesioginių darbo vietų skaičių;

pagalbos gavėjo įsipareigojimas organizuoti plataus masto mokymo veiklą, siekiant pagerinti savo darbuotojų įgūdžius (bendrojo pobūdžio ir specialiuosius), bus laikomas regioninę plėtrą skatinančiu veiksniu. Taip pat bus pabrėžiama stažuočių ir gamybinės praktikos, ypač jaunimo, ir mokymo, kurį teikiant gilinamos darbuotojų žinios ir jiems suteikiama daugiau galimybių įsidarbinti kitoje įmonėje, reikšmė. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, nebus laikoma, kad bendrojo pobūdžio arba specialusis mokymas, kuriam buvo patvirtinta pagalba, yra teigiamas regioninės pagalbos poveikis;

išorės masto ekonomiją arba kitus regioninės plėtros pranašumus gali nulemti artumas (koncentracijos poveikis). Didėjant tos pačios pramonės šakos įmonių koncentracijai, konkrečios gamyklos turi daugiau galimybių specializuotis, todėl didėja jų našumas. Tačiau šio rodiklio reikšmė nustatant indėlį į regioninę plėtrą priklauso nuo koncentracijos plėtros;

investicijos yra susijusios su techninėmis žiniomis, todėl jos gali būti svarbaus technologijų perdavimo (žinių sklaidos) šaltinis. Investuojant į tas pramonės šakas, kuriose naudojama daug technologijų, didesnė tikimybė, kad technologija bus perduota regionui, kuriame investuojama. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbus žinių skleidimo lygis ir tikslumas;

f)	be to, galima atsižvelgti į projektų indėlį didinant regiono gebėjimą kurti naujas technologijas diegiant inovacijas vietoje. Šiuo atžvilgiu naujos gamybos įmonės bendradarbiavimas su vietos aukštojo mokslo įstaigomis gali būti vertinamas teigiamai;

g)	investicijos trukmė ir galimos būsimos tolesnės investicijos yra ilgalaikio bendrovės dalyvavimo plėtojant atitinkamą regioną rodiklis.

(39)

ELPA valstybės taip pat gali atsižvelgti į pagalbos gavėjo verslo planą, kuriame galėtų būti pateikiama informacija apie sukursimų darbo vietų skaičių, mokėsimus atlyginimus (namų ūkio pajamų padidėjimas, kaip šalutinis poveikis), vietos gamintojų gaminių įsigijimo apimtį, investicija sukurtą apyvartą ir susijusią galimą naudą vietovei iš papildomų mokestinių pajamų.

(40)

Ad hoc pagalbos (29) atveju ELPA valstybė, be (33)–(37) punktuose nustatytų reikalavimų, turi įrodyti, kad projektas yra suderinamas su atitinkamos vietovės plėtros strategija ir prie jos prisideda.

3.2.3. Veiklos pagalbos schemos

(41)

Veiklos pagalbos schemomis skatinama nepalankias sąlygas turinčių vietovių plėtra tik jei tų vietovių sunkumai yra aiškiai iš anksto nustatyti. Kliūtys, dėl kurių vietovė negali pritraukti ekonominės veiklos ar jos išlaikyti, gali būti tokios didelės ar nuolatinės, kad tų vietovių plėtrai gali nepakakti vien investicinės pagalbos.

(42)

Jei pagalba skiriama tam tikriems konkretiems sunkumams, kuriuos MVĮ patiria a punkto vietovėse, mažinti, atitinkamos ELPA valstybės turi įrodyti, kad tie konkretūs sunkumai egzistuoja ir kad jie yra reikšmingi, taip pat kad veiklos pagalbos schema yra būtina, nes tų konkrečių sunkumų neįmanoma įveikti teikiant investicinę pagalbą.

(43)

Jei veiklos pagalba skiriama gyventojų skaičiaus mažėjimui labai retai apgyvendintose vietovėse sustabdyti arba apriboti, atitinkama ELPA valstybė turi įrodyti atitinkamos vietovės gyventojų skaičiaus mažėjimo riziką, jei veiklos pagalba nebūtų skirta.

3.3. VALSTYBĖS INTERVENCIJOS POREIKIS

(44)

Norint įvertinti, ar valstybės pagalba yra būtina bendros svarbos tikslui pasiekti, visų pirma reikia nustatyti spręstiną problemą. Valstybės pagalba turėtų būti skiriama tais atvejais, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka. Tai ypač svarbu esant ribotiems viešiesiems ištekliams.

(45)

Tam tikromis aplinkybėmis valstybės pagalbos priemonėmis galima ištaisyti rinkos nepakankamumą ir taip prisidėti prie veiksmingo rinkų veikimo ir konkurencingumo didinimo. Be to, kai rinka duoda veiksmingų rezultatų, tačiau teisingumo ar sanglaudos požiūriu jie laikomi nepakankamais, valstybės pagalba gali būti naudojama labiau pageidaujamiems, teisingesniems rinkos rezultatams gauti.

(46)

Kalbant apie pagalbą į regioninės pagalbos žemėlapį įtrauktoms vietovėms plėtoti pagal šių gairių 5 skirsnyje nustatytas taisykles, Institucija mano, kad be valstybės intervencijos rinka nepasiekia EEE susitarime nustatytų sanglaudos tikslų. Todėl pagalba tose vietovėse turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktus.

3.4. REGIONINĖS PAGALBOS TINKAMUMAS

(47)

Pagalbos priemonė, apie kurią pranešama, turi būti tinkama politikos priemonė siekiant atitinkamo politikos tikslo. Pagalbos priemonė nebus laikoma suderinama, jei tą patį teigiamą poveikį regioninei plėtrai galima pasiekti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis politikos ar pagalbos priemonėmis.

3.4.1. Kitų politikos priemonių tinkamumas

3.4.1.1. Investicinės pagalbos schemos

(48)

Regioninė investicinė pagalba nėra vienintelė politikos priemonė, kuria ELPA valstybės gali remti investicijas ir darbo vietų kūrimą nepalankias sąlygas turinčiuose regionuose. ELPA valstybės gali taikyti ir kitas priemones, pvz., infrastruktūros plėtros, švietimo ir mokymo kokybės gerinimo priemones, arba gerinti verslo aplinką.

(49)

ELPA valstybės, teikdamos schemą, nesusijusią su iš sanglaudos politikos fondų finansuojama veiksmų programa, turi nurodyti, kodėl bendram teisingumo ar sanglaudos tikslui siekti tinka regioninė pagalba.

(50)

Institucija ypač atsižvelgs į visus ELPA valstybės pateiktus siūlomos pagalbos schemos poveikio vertinimus. Vertinant siūlomos schemos tinkamumą taip pat gali būti atsižvelgiama į 4 skirsnyje apibūdintų ex post vertinimų rezultatus.

3.4.1.2. Individuali investicinė pagalba

(51)

Norėdama skirti ad hoc pagalbą, ELPA valstybė turi įrodyti, kaip šia pagalba atitinkamos vietovės plėtra užtikrinama geriau, nei būtų užtikrinta pagal schemą ar kitomis priemonėmis teikiama pagalba.

3.4.1.3. Veiklos pagalbos schemos

(52)

ELPA valstybė turi įrodyti, kad pagalba yra tinkama schemos tikslui pasiekti bei atitinkamoms problemoms spręsti. Norėdama įrodyti, kad pagalba yra tinkama, ELPA valstybė gali ex ante apskaičiuoti nustatyto dydžio pagalbos sumą, į kurią taip pat įtraukiamos numatomos papildomos išlaidos per atitinkamą laikotarpį, ir taip paskatinti įmones riboti išlaidas ir ilgainiui veiksmingiau organizuoti savo veiklą (30).

3.4.2. Įvairių pagalbos priemonių tinkamumas

(53)

Regioninę pagalbą galima skirti įvairiai. Vis dėlto ELPA valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagalba būtų skiriama taip, kad būtų kuo mažesnė prekybos ir konkurencijos iškraipymo tikimybė. Pavyzdžiui, jei pagalba skiriama suteikiant tiesioginį turtinį pranašumą (pvz., tiesioginės dotacijos, atleidimas nuo mokesčių, socialinio draudimo ar kitų privalomųjų įmokų, arba jų sumažinimas, palankiomis kainomis suteikiama žemė, prekės ar paslaugos ir pan.), ELPA valstybė turi įrodyti, kodėl netikslinga teikti pagalbą kitais, galbūt mažiau konkurenciją ar prekybą iškraipančiais būdais, pvz., grąžintinais avansais arba panaudojant skolos ar nuosavo kapitalo priemones (pvz., lengvatines paskolas ar mažesnes palūkanas, valstybės garantijas, akcijų dalies įsigijimą ar kitus būdus suteikti kapitalo palankiomis sąlygomis).

(54)

Pagalbos schemų, kuriomis įgyvendinami veiksmų programų tikslai ir prioritetai, atveju pasirinktos tų programų finansavimo priemonės yra laikomos tinkamomis priemonėmis.

(55)

Vertinant siūlomos pagalbos priemonės tinkamumą gali būti atsižvelgiama į 4 skirsnyje apibūdintų ex post vertinimų rezultatus.

3.5. SKATINAMASIS POVEIKIS

(56)

Regioninė pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka tik tuo atveju, jei ji turi skatinamąjį poveikį. Skatinamasis poveikis egzistuoja, jei pagalba daromas toks poveikis įmonės elgesiui, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisideda prie vietovės plėtros, ir be pagalbos ji šios veiklos nevykdytų arba vykdytų ją ribotai, kitaip ar kitoje vietoje. Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika.

(57)

Kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, galima įrodyti dviem būdais:

a)	pagalba paskatina priimti teigiamą sprendimą dėl investicijos, nes investiciją, kuri kitu atveju pagalbos gavėjui nebūtų pakankamai pelninga, galima įgyvendinti atitinkamoje vietovėje (31) (1 scenarijus, sprendimas dėl investicijos); arba

b)	pagalba paskatina priimti sprendimą numatytą investiciją įgyvendinti atitinkamoje vietovėje, o ne kitur, nes pagalba kompensuojamos tiesioginės kliūtys ir sąnaudos, susijusios su vieta atitinkamoje vietovėje (2 scenarijus, sprendimas dėl vietos).

(58)

Jei pagalba nedaromas toks poveikis jos gavėjo elgesiui, kad paskatintų (papildomas) investicijas atitinkamoje vietovėje, galima laikyti, kad tokia pati investicija būtų įgyvendinta tame regione ir neskyrus pagalbos. Tokia pagalba neturi skatinamojo poveikio regioniniam tikslui pasiekti ir negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(59)

Tačiau tuo atveju, kai regioninė pagalba skiriama iš sanglaudos politikos fondų a punkto regionuose vykdomoms investicijoms, būtinoms EEE teise nustatytiems standartams pasiekti, gali būti laikoma, kad ji turi skatinamąjį poveikį, jei, tos pagalbos neskyrus, pagalbos gavėjui nebūtų pakankamai pelninga investuoti atitinkamoje vietovėje ir dėl to toje vietovėje esanti įmonė nutrauktų veiklą.

3.5.1. Investicinės pagalbos schemos

(60)

Individualios investicijos darbai gali prasidėti tik pateikus pagalbos paraiškos formą.

(61)

Jei darbai pradedami prieš pateikiant pagalbos paraiškos formą, pagalba, skirta tai individualiai investicijai, nebus laikoma suderinama su vidaus rinka.

(62)

ELPA valstybės turi pradėti naudoti prie šių gairių pridėtą standartinę pagalbos paraiškos formą (32). Paraiškos formoje MVĮ ir didelės bendrovės turi paaiškinti, kas įvyktų priešingu atveju, t. y. jei jos negautų pagalbos, ir nurodyti, kuris iš (57) punkte apibūdintų scenarijų taikomas.

(63)

Be to, didelės bendrovės turi pateikti dokumentus, kuriais įrodomas paraiškos formoje apibūdintas priešingos padėties scenarijus. MVĮ to daryti neprivalo.

(64)

Pagalbą teikianti institucija turėtų patikrinti, ar priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, ir patvirtinti, kad regioninė pagalba turi skatinamąjį poveikį, atitinkantį vieną iš (57) punkte apibūdintų scenarijų. Priešingos padėties scenarijus laikomas įtikinamu, jei jis tikroviškas ir susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo metu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl investicijos.

3.5.2. Individuali investicinė pagalba, apie kurią pranešta

(65)

Be (60)–(64) punktuose nustatytų reikalavimų, taikomų individualiai pagalbai, apie kurią pranešama (33), ELPA valstybė turi pateikti aiškių įrodymų, kad pagalba turi poveikį renkantis investiciją arba vietą (34). Ji taip pat turi nurodyti, kuris iš (57) punkte apibūdintų scenarijų taikomas. Kad būtų galima atlikti nuodugnų vertinimą, ELPA valstybė turi ne tik pateikti informaciją apie projektą, kuriam skiriama pagalba, bet ir išsamiai apibūdinti priešingos padėties scenarijų, t. y. įvykių scenarijų, jeigu jokia EEE valdžios institucija pagalbos gavėjui pagalbos neskirtų.

(66)

Pagal 1 scenarijų ELPA valstybė galėtų įrodyti, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, pateikdama bendrovės dokumentus, iš kurių matyti, kad be pagalbos investicija nebūtų pakankamai pelninga.

(67)

Pagal 2 scenarijų ELPA valstybė galėtų įrodyti, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, pateikdama bendrovės dokumentus, kuriais palyginamos sąnaudos ir nauda pasirenkant atitinkamą vietovę ir kitą (-as) vietovę (-es). Komisija įvertina, ar tokio palyginimo pagrindas realistiškas.

(68)

ELPA valstybės visų pirma raginamos pasikliauti oficialiais valdybos dokumentais, rizikos vertinimu (įskaitant su vietos pasirinkimu susijusios rizikos vertinimą), finansinėmis ataskaitomis, vidaus verslo planais, ekspertų nuomonėmis ir kitais su vertinamu investiciniu projektu susijusiais tyrimais. ELPA valstybėms įrodyti skatinamąjį poveikį padėtų dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie paklausos prognozes, išlaidų prognozes, finansines prognozes, investicijų komitetui pateikti dokumentai, kuriuose išsamiai nagrinėjami skirtingi investavimo scenarijai, arba finansų įstaigoms pateikti dokumentai.

(69)

Atsižvelgiant į minėtus dalykus, ypač pagal 1 scenarijų, pelningumo lygį galima įvertinti taikant metodus, kurie paprastai naudojami konkrečioje pramonės šakoje, pvz., projekto grynosios dabartinės vertės (GDV) (35), vidinės grąžos normos (VGN) (36) arba vidutinės panaudoto kapitalo grąžos (PKG) vertinimo metodus. Projekto pelningumas turi būti lyginamas su įprastomis grąžos normomis, kurias bendrovė taiko kitiems panašaus pobūdžio investiciniams projektams. Jei šių normų nėra, projekto pelningumas turi būti lyginamas su visos bendrovės kapitalo kaina ar atitinkamame pramonės sektoriuje įprastai taikomomis grąžos normomis.

(70)

Jeigu pagalba nedaromas poveikis gavėjo elgesiui, paskatinant jį (papildomai) investuoti atitinkamoje vietovėje, vadinasi, pagalba neturi teigiamo poveikio regionui. Todėl pagalba nebus laikoma suderinama su vidaus rinka tais atvejais, kai nustatoma, kad tokia pati investicija būtų įgyvendinta tame regione ir neskyrus pagalbos.

3.5.3. Veiklos pagalbos schemos

(71)

Veiklos pagalbos schemų atveju bus laikoma, kad pagalbos skatinamasis poveikis egzistuoja, jei tikėtina, kad pagalbos neskyrus ekonominės veiklos mastas atitinkamoje vietovėje ar regione būtų kur kas mažesnis dėl problemų, kurioms spręsti skiriama pagalba.

(72)

Todėl Institucija laikys, kad pagalba skatina papildomą ekonominę veiklą atitinkamose vietovėse ar regionuose, jei ELPA valstybė įrodė, kad toje vietovėje tos problemos egzistuoja ir kad jos yra esminės (žr. (42) ir (43) punktus).

3.6. PAGALBOS SUMOS PROPORCINGUMAS (IKI MINIMUMO SUMAŽINTA PAGALBA)

(73)

Apskritai regioninės pagalbos suma turi būti sumažinta iki minimumo, būtino papildomoms investicijoms arba veiklai atitinkamoje vietovėje paskatinti.

(74)

Paprastai individuali pagalba, apie kurią pranešta, laikoma sumažinta iki minimumo, jei jos suma atitinka grynąsias papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant investiciją atitinkamoje vietovėje, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalba nebūtų skirta. Norėdamos teikti investicinę pagalbą didelėms įmonėms pagal schemą, apie kurią pranešta, ELPA valstybės turi užtikrinti, kad pagalbos suma būtų sumažinta iki minimumo, remiantis grynųjų papildomų išlaidų metodu.

(75)

Todėl 1 scenarijaus atvejais (sprendimai dėl investicijos) pagalbos suma neturėtų viršyti minimumo, būtino užtikrinti pakankamam projekto pelningumui, pvz., VGN neturėtų būti didesnė už įprastas grąžos normas, kurias atitinkama įmonė taiko kituose panašaus pobūdžio investiciniuose projektuose, arba, kai tinkama, VGN neturėtų būti didesnė už visos bendrovės kapitalo kainą ar už grąžos normas, įprastai taikomas atitinkamame pramonės sektoriuje.

(76)

2 scenarijaus atvejais (su vieta susijusios paskatos) pagalbos suma neturėtų viršyti investicijos grynosios dabartinės vertės tikslinėje vietovėje ir grynosios dabartinės vertės kitoje vietoje skirtumo. Būtina atsižvelgti į visas atitinkamas sąnaudas ir naudą, įskaitant, pvz., administracines išlaidas, transporto išlaidas, mokymo išlaidas, kurioms neskiriama mokymo pagalba, ir darbo užmokesčio skirtumus. Tačiau tais atvejais, kai kita vieta yra EEE, neturi būti atsižvelgiama į subsidijas, suteiktas toje vietoje.

(77)

Norėdama užtikrinti nuspėjamumą ir vienodas sąlygas, Institucija investicinei pagalbai toliau taiko didžiausią pagalbos intensyvumą (37). Didžiausias pagalbos intensyvumas turi dvejopą paskirtį.

(78)

Pirma, schemų, apie kurias pranešama, atveju didžiausias pagalbos intensyvumas yra saugumo garantas MVĮ: jei pagalbos intensyvumas nesiekia didžiausios leistinos ribos, kriterijus dėl iki minimumo sumažintos pagalbos laikomas atitiktu.

(79)

Antra, visais kitais atvejais didžiausias pagalbos intensyvumas yra viršutinė riba taikant grynųjų papildomų išlaidų metodą, apibūdintą (75) ir (76) punktuose.

(80)

Didžiausias pagalbos intensyvumas nustatomas pagal šiuos tris kriterijus:

a)	atitinkamos vietovės socialinė ir ekonominė padėtis, pagal kurią nustatoma, kiek tai vietovei reikia toliau vystytis ir, galbūt, kiek tam tikra kliūtis trukdo jai pritraukti ir išlaikyti ekonominę veiklą;

b)	pagalbos gavėjo dydis, pagal kurį nustatomi konkretūs sunkumai finansuoti ar įgyvendinti projektą vietovėje, ir

c)	investicinio projekto dydis, pagal kurį vertinamas numatomas konkurencijos ir prekybos iškraipymo lygis.

(81)

Taigi, kuo mažiau išsivystęs tikslinis regionas (ir jei pagalbos gavėjas yra MVĮ), tuo didesnis pagalbos intensyvumas (ir, galbūt, labiau iškraipoma prekyba ir konkurencija).

(82)

Dėl tikėtino didesnio konkurencijos ir prekybos iškraipymo didžiausias pagalbos intensyvumas dideliems investiciniams projektams turi būti sumažintas naudojant (20) punkto c papunktyje nustatytą mechanizmą.

3.6.1. Investicinės pagalbos schemos

(83)

Pagalbos MVĮ atveju gali būti naudojamas 5.4 skirsnyje apibūdintas padidintas didžiausias pagalbos intensyvumas. Tačiau MVĮ negali pasinaudoti šiuo padidintu pagalbos intensyvumu, jei investicija susijusi su dideliu investiciniu projektu.

(84)

Pagalbos didelėms įmonėms atveju ELPA valstybė turi užtikrinti, kad pagalbos suma atitiktų grynąsias papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant investiciją atitinkamoje vietovėje, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalba nebūtų skirta. Turi būti naudojamas (75) ir (76) punktuose apibūdintas metodas, kartu taikant didžiausią pagalbos intensyvumą kaip viršutinę ribą.

(85)

Pagalbos dideliems investiciniams projektams atveju būtina užtikrinti, kad pagalba neviršytų sumažinto intensyvumo. Jei pagalba skiriama pagalbos gavėjo investicijai, kuri laikoma vieno bendro investicinio projekto dalimi, tinkamoms finansuoti išlaidoms, viršijančioms 50 mln. EUR, pagalba turi būti sumažinta (38).

(86)

Skirdama paramą, pagalbą teikianti institucija turi apskaičiuoti kiekvieno projekto didžiausią pagalbos intensyvumą ir pagalbos sumą. Pagalbos intensyvumas turi būti apskaičiuojamas remiantis bendruoju subsidijos ekvivalentu, susietu su visomis tinkamomis finansuoti investicijos išlaidomis arba su darbo užmokesčio sąnaudomis, kurias pagalbos gavėjas deklaravo teikdamas pagalbos paraišką.

(87)

Jei investicinė pagalba, apskaičiuota remiantis investicinėmis sąnaudomis, derinama su regionine investicine pagalba, apskaičiuota remiantis darbo užmokesčio sąnaudomis, visa pagalbos suma negali viršyti didžiausios pagalbos sumos, gaunamos bet kuriuo iš šių būdų apskaičiuojant didžiausią leistiną pagalbos intensyvumą atitinkamoje vietovėje.

(88)

Investicinę pagalbą galima skirti vienu metu pagal kelias regioninės pagalbos schemas arba sumuoti su ad hoc pagalba, jei bendra pagalbos iš visų šaltinių suma neviršija didžiausio leistino pagalbos intensyvumo vienam projektui, kurį turi iš anksto apskaičiuoti pirmoji pagalbą teikianti institucija.

(89)

Jeigu pradinė investicija yra susijusi su Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) projektais, atitinkančiais Reglamento dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (39) kriterijus, vietovei, kurioje vykdoma pradinė investicija, taikomas pagalbos intensyvumas bus taikomas visiems projekte dalyvaujantiems pagalbos gavėjams. Jei pradinė investicija vykdoma dviejose ar keliose remiamose vietovėse, pradinei investicijai bus taikomas tas didžiausias pagalbos intensyvumas, kuris taikytinas remiamoje vietovėje, kurioje patiriama daugiausia tinkamų finansuoti išlaidų. Pradinėms investicijoms, kurias vykdo didelės įmonės c punkto vietovėse, regioninė pagalba gali būti skiriama tik jei jos susijusios su ETB projektais ir skirtos naujai veiklai pradėti ar naujiems produktams teikti.

3.6.1.1. Tinkamos finansuoti išlaidos, apskaičiuojamos remiantis investicinėmis sąnaudomis

(90)

Įsigyjamas turtas turėtų būti naujas, išskyrus atvejus, kai turtą įsigyja MVĮ ar kai įsigyjama įmonė (40).

(91)

MVĮ atveju iki 50 proc. su investicija susijusių parengiamųjų studijų ir konsultacijų išlaidų taip pat gali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

(92)

Jei pagalba skiriama gamybos procesui iš esmės pakeisti, tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti turto, susijusio su modernizuojama veikla, nusidėvėjimą per trejus ankstesnius finansinius metus.

(93)

Jei pagalba skiriama esamos įmonės veiklai įvairinti, tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti bent 200 proc. pakartotinai naudojamo turto balansinę vertę, registruotą finansiniais metais prieš darbų pradžią.

(94)

Į su materialiojo turto nuoma susijusias išlaidas galima atsižvelgti šiomis sąlygomis:

a)	žemės ir pastatų nuomos sutartis turi galioti mažiausiai penkerius metus nuo numatomos investicinio projekto užbaigimo datos didelėms įmonėms ir mažiausiai trejus metus MVĮ;

b)	gamyklų ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma su pagalbos gavėjui nustatyta prievole nupirkti turtą pasibaigus nuomos terminui.

(95)

Įmonės įsigijimo atveju turėtų būti atsižvelgiama tik į turto įsigijimo iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, sąnaudas. Sandoris turi vykti rinkos sąlygomis. Jei pagalba turtui įsigyti suteikiama prieš pirkimą, to turto sąnaudos turėtų būti išskaičiuotos iš tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įmonės įsigijimu. Jei įmonės įsigijimas vykdomas kartu su pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančia papildoma investicija, tos investicijos tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti pridedamos prie įmonės turto įsigijimo sąnaudų.

(96)

Didelių įmonių nematerialiojo turto išlaidos tinkamos finansuoti tik iki 50 proc. visų projekto tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų ribos. MVĮ atveju gali būti atsižvelgiama į visas išlaidas, susijusias su nematerialiuoju turtu.

(97)

Nematerialusis turtas, į kurį gali būti atsižvelgta skaičiuojant investicines sąnaudas, turi likti susietas su atitinkama remiama vietove ir negali būti perkeltas į kitus regionus. Todėl nematerialusis turtas turi tenkinti šias sąlygas:

a)	jis turi būti naudojamas tik įmonėse, gaunančiose pagalbą;

b)	jis turi būti nusidėvintis;

c)	jis turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju.

(98)

Nematerialusis turtas turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus (MVĮ atveju – trejus metus).

3.6.1.2. Tinkamos finansuoti išlaidos, apskaičiuojamos remiantis darbo užmokesčio sąnaudomis

(99)

Regioninė pagalba taip pat gali būti apskaičiuojama remiantis numatomomis darbo užmokesčio sąnaudomis, susijusiomis su pradine investicija sukurtomis darbo vietomis. Pagalba galima kompensuoti tik įdarbinto personalo darbo užmokesčio sąnaudas, apskaičiuotas per dvejus metus, o gaunamas intensyvumas negali viršyti atitinkamoje vietovėje taikytino pagalbos intensyvumo.

3.6.2. Individuali investicinė pagalba, apie kurią pranešta

(100)

1 scenarijaus atvejais (sprendimas dėl investicijos) Institucija patikrins, ar pagalbos suma neviršija minimumo, būtino pakankamam projekto pelningumui užtikrinti, taikydama (75) punkte nustatytą metodą.

(101)

2 scenarijaus atvejais (sprendimas dėl vietos) Institucija, vertindama su vieta susijusią paskatą, palygins investicijos grynąją dabartinę vertę tikslinėje vietovėje ir investicijos grynąją dabartinę vertę kitoje vietoje, taikydama (76) punkte nustatytą metodą.

(102)

Skaičiavimus, naudojamus skatinamajam poveikiui nustatyti, taip pat galima taikyti pagalbos proporcingumui įvertinti. ELPA valstybė turi įrodyti pagalbos proporcingumą remdamasi (68) punkte nurodytais dokumentais.

(103)

Pagalbos intensyvumas negali viršyti leistino pakoreguoto pagalbos intensyvumo.

3.6.3. Veiklos pagalbos schemos

(104)

ELPA valstybė turi įrodyti, kad pagalbos lygis proporcingas problemoms, kurias siekiama ta pagalba išspręsti.

(105)

Visų pirma turi būti tenkinamos šios sąlygos:

a)	pagalba turi būti nustatoma remiantis iš anksto nustatytomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios turi būti visiškai susietos su problemomis, kurias siekiama ta pagalba išspręsti, kaip įrodė ELPA valstybė;

b)	pagalba turi būti apribota tam tikra tų iš anksto nustatytų tinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir negali tų išlaidų viršyti;

c)	kiekvienam pagalbos gavėjui skirta pagalbos suma turi būti proporcinga problemų, kurias faktiškai patiria kiekvienas pagalbos gavėjas, lygiui.

3.7. NEDERAMO NEIGIAMO POVEIKIO KONKURENCIJAI IR PREKYBAI VENGIMAS

(106)

Kad pagalba būtų suderinama, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis ELPA valstybių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį prisidedant prie bendros svarbos tikslo. Galima nustatyti tam tikrus atvejus, kai neigiamas poveikis akivaizdžiai nusveria teigiamą poveikį, t. y. kai pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

3.7.1. Bendrosios aplinkybės

(107)

Regioninė pagalba gali sukelti dviejų pagrindinių rūšių konkurencijos ir prekybos iškraipymus – produkto rinkos iškraipymus ir vietos poveikį. Dėl abiejų rūšių iškraipymų gali būti neveiksmingai paskirstomi ištekliai (todėl suprastėja ekonominiai vidaus rinkos rezultatai) ir kilti kitų paskirstymo problemų (ekonominės veiklos paskirstymas įvairiuose regionuose).

(108)

Valstybės pagalbos poveikis gali būti žalingas tada, kai valstybės pagalba trukdoma rinkos mechanizmui duoti veiksmingų rezultatų, t. y. atlyginti veiksmingiausiems gamintojams, o neveiksmingiausius gamintojus versti tobulėti, restruktūrizuotis ar trauktis iš rinkos. Dėl valstybės pagalbos smarkiai padidėjus pajėgumui nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, gali būti itin nederamai iškraipoma konkurencija, kadangi dėl sukurto ar išlaikyto perteklinio pajėgumo gali sumažėti konkurentų pelno maržos ir investicijos arba jie net gali būti priversti trauktis iš rinkos. Todėl gali būti taip, kad konkurentai, kurie įprastomis sąlygomis sugebėtų išsilaikyti rinkoje, būtų priversti iš jos pasitraukti. Be to, dėl pagalbos įmonėms gali būti sunku patekti į rinką ar joje plėstis, taip pat gali sumažėti paskatos konkurentams diegti naujoves. Todėl atsiranda neveiksmingų rinkos struktūrų, kurios ilgainiui pasidaro žalingos ir vartotojams. Be to, turėdami galimybę gauti pagalbą, galimi pagalbos gavėjai gali tapti mažiau iniciatyvūs ar, atvirkščiai, linkę pernelyg rizikuoti. Ilgalaikis poveikis bendriems sektoriaus veiklos rezultatams greičiausiai bus neigiamas.

(109)

Pagalba taip pat gali turėti kito pobūdžio iškraipomąjį poveikį – padidinti didelę pagalbos gavėjo įtaką rinkoje arba padėti ją išlaikyti. Net jei pagalba tiesiogiai nesustiprinama didelė įtaka rinkoje, tai gali būti daroma netiesiogiai – skatinant esamus konkurentus atsisakyti plėtros ar pasitraukti iš rinkos arba atgrasant naujus konkurentus nuo patekimo į rinką.

(110)

Regionine pagalba ne tik iškraipomos produkto rinkos, bet ir daromas poveikis ekonominės veiklos vietai. Jei viena vietovė pritraukia investiciją, nes gauna pagalbą, vadinasi, kita vietovė šios galimybės netenka. Šis neigiamas pagalbos poveikis vietovėse gali pasireikšti prarasta ekonomine veikla ir darbo vietomis, be kita ko, subrangovų lygmeniu. Vietovė gali nepatirti teigiamo šalutinio poveikio (pvz., koncentracijos poveikio, žinių sklaidos, poveikio švietimui ir mokymui ir pan.).

(111)

Regioninės pagalbos geografinis apibrėžtumas skiria ją nuo kitų formų horizontaliosios pagalbos. Regioninei pagalbai ypač būdinga tai, kad ja siekiama daryti įtakos investuotojų sprendimams, kai jie renkasi investicijų projektų įgyvendinimo vietą. Kai regionine pagalba kompensuojamos dėl regioninių sunkumų patiriamos papildomos išlaidos ir skatinamos papildomos investicijos remiamose vietovėse, nepritraukiant jų iš kitų remiamų vietovių, prisidedama ne tik prie regiono plėtros, bet ir prie sanglaudos, todėl tokia pagalba naudinga visai EEE. Galimas neigiamas regioninės pagalbos vietos poveikis yra tam tikru mastu apribojamas regioninės pagalbos žemėlapiais, kuriuose išsamiai nurodytos vietovės, kuriose gali būti teikiama regioninė pagalba, atsižvelgiant į teisingumo principą ir sanglaudos politikos tikslus, taip pat didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas. Vis dėlto norint įvertinti faktinį pagalbos poveikį siekiant sanglaudos tikslo, svarbu suprasti, kas būtų atsitikę, jei pagalba nebūtų skirta.

3.7.2. Akivaizdus neigiamas poveikis

(112)

Institucija nustatė keletą atvejų, kai neigiamas pagalbos poveikis akivaizdžiai nusveria teigiamą poveikį, todėl pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(113)

Institucija nustato didžiausią pagalbos intensyvumą. Didžiausias pagalbos intensyvumas yra pagrindinis suderinamumo reikalavimas, kuriuo siekiama neleisti valstybės pagalbos naudoti projektams, kurių pagalbos sumos ir tinkamų finansuoti išlaidų santykis yra labai didelis ir greičiausiai turės iškraipomąjį poveikį. Apskritai, kuo didesnis tikėtinas teigiamas remiamo projekto poveikis ir didesnis tikėtinas pagalbos poreikis, tuo aukštesnė viršutinė pagalbos intensyvumo riba.

(114)

1 scenarijaus atvejai (sprendimai dėl investicijos): jeigu įgyvendinant projektą sukuriamas pajėgumas rinkoje, kuri patiria visišką struktūrinį nuosmukį, Institucija tai laikys neigiamu poveikiu, kurio greičiausiai neatsvers joks teigiamas poveikis.

(115)

2 scenarijaus atvejai (sprendimai dėl vietos): jeigu neskyrus pagalbos investicinis projektas būtų vykdomas regione, kuriame taikomas regioninės pagalbos intensyvumas yra didesnis nei tiksliniame regione ar toks pats kaip jame – tai bus laikoma neigiamu poveikiu, kurio greičiausiai neatsvers joks teigiamas poveikis, nes jis prieštarauja pačiai regioninės pagalbos esmei.

(116)

Jei pagalbos gavėjas nutraukia tapačią ar panašią veiklą kitoje EEE vietovėje ir ją perkelia į tikslinę vietovę, ir šį perkėlimą bei pagalbą sieja priežastinis ryšys, tai bus laikoma neigiamu poveikiu, kurio greičiausiai neatsvers jokie teigiami elementai.

(117)

Vertindama priemones, apie kurias pranešta, Institucija prašys pateikti visą informaciją, būtiną įvertinti, ar dėl valstybės pagalbos smarkiai nesumažėtų darbo vietų kitose EEE vietose.

3.7.3. Investicinės pagalbos schemos

(118)

Investicinės pagalbos schemomis negali būti stipriai iškraipoma konkurencija ir prekyba. Visų pirma, net jei atskiri iškraipymai gali būti laikomi nedideliais (su sąlyga, kad tenkinamos visos investicinės pagalbos sąlygos), bendras schemų iškraipomasis poveikis gali būti labai didelis. Gali būti iškraipomos produkcijos rinkos – sukuriami ar padidinami pertekliniai pajėgumai arba kai kurie pagalbos gavėjai įgyja didelę įtaką rinkoje, ją padidina ar išlaiko, darydami neigiamą poveikį dinaminėms paskatoms. Be to, dėl pagalbos, teikiamos pagal schemas, kitos EEE vietovės gali prarasti didelę dalį ekonominės veiklos. Schemų, skirtų tam tikriems sektoriams, atveju šių iškraipymų rizika dar didesnė.

(119)

Todėl ELPA valstybė turi įrodyti, kad šis neigiamas poveikis bus kuo mažesnis, atsižvelgdama į, pvz., susijusių projektų dydį, atskiras ir bendras pagalbos sumas, numatomus pagalbos gavėjus ir tikslinių sektorių ypatybes. Kad Institucija galėtų įvertinti galimą neigiamą poveikį, ELPA valstybė galėtų pateikti turimus poveikio vertinimus ir ankstesnių panašių schemų ex post vertinimus.

(120)

Skirdama pagalbą individualiems projektams pagal schemą, pagalbą teikianti institucija turi patikrinti ir patvirtinti, kad pagalba nesukels (115) punkte apibūdinto akivaizdaus neigiamo poveikio. Toks patikrinimas gali būti atliekamas remiantis informacija, kurią pagalbos gavėjas pateikia teikdamas pagalbos paraišką, ir deklaracija, pateikta standartinėje pagalbos paraiškos formoje, kurioje turėtų būti nurodyta kita vieta, jei pagalba nebūtų skirta.

3.7.4. Individuali investicinė pagalba, apie kurią pranešta

(121)

Vertindama pagalbos, apie kurią pranešta, neigiamą poveikį, Institucija atskiria du (100) ir (101) punktuose apibūdintus priešingos padėties scenarijus.

3.7.4.1. 1 scenarijaus atvejai (sprendimai dėl investicijos)

(122)

1 scenarijaus atvejais Institucija ypatingą dėmesį skiria neigiamam poveikiui, susijusiam su perteklinio pajėgumo susidarymu nuosmukį patiriančiuose pramonės sektoriuose, trukdymu trauktis iš rinkos ir didele įtaka rinkoje. Šis neigiamas poveikis apibūdintas (123)–(132) punktuose ir jį turi atsverti teigiamas pagalbos poveikis. Tačiau tuo atveju, kai nustatoma, kad pagalba sukeltų (114) punkte apibūdintą akivaizdų neigiamą poveikį, ta pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, nes jokie teigiami elementai greičiausiai jo neatsvertų.

(123)

Kad būtų galima nustatyti ir įvertinti galimus konkurencijos ir prekybos iškraipymus, ELPA valstybės turėtų pateikti įrodymų, pagal kuriuos Institucija galėtų nustatyti atitinkamas produkto rinkas (t. y. produktus, kuriems turės įtakos pasikeitęs pagalbos gavėjo elgesys) ir susijusius konkurentus ir klientus (vartotojus).

(124)

Institucija šiuos galimus iškraipymus įvertins atsižvelgdama į įvairius kriterijus, pvz., atitinkamo produkto rinkos struktūrą, rinkos veiklos rezultatus (nuosmukį patirianti rinka arba auganti rinka), pagalbos gavėjo atrankos procesą, patekimo į rinką ir pasitraukimo iš rinkos kliūtis, produktų diferencijavimą.

(125)

Jei įmonė nuolat naudojasi valstybės pagalba, galima daryti prielaidą, kad ji negali pati atlaikyti konkurencijos arba jai netinkamai suteikiamas pranašumas konkurentų atžvilgiu.

(126)

Institucija išskiria du pagrindinius neigiamo poveikio produkto rinkoms šaltinius:

a)	atvejai, kai labai padidinus pajėgumą jis tampa perteklinis arba jau perteklinis pajėgumas dar labiau padidinamas, ypač nuosmukį patiriančioje rinkoje, ir

b)	atvejai, kai pagalbos gavėjas turi didelę įtaką rinkoje.

(127)

Norėdama įvertinti, ar pagalba gali prisidėti kuriant arba išlaikant neveiksmingas rinkos struktūras, Institucija atsižvelgs į papildomą gamybos pajėgumą, kuris sukuriamas įgyvendinant projektą, ir į tai, ar rinka veikia nepakankamai gerai.

(128)

Jei nagrinėjama rinka auga, paprastai mažiau tikėtina, kad pagalba neigiamai paveiks dinamines paskatas ar pernelyg trukdys trauktis iš rinkos ar į ją patekti.

(129)

Didesnį susirūpinimą kelia nuosmukį patiriančios rinkos. Šiuo atveju Institucija atskiria atvejus, kai atitinkama rinka patiria ilgalaikį struktūrinį nuosmukį (t. y. kuri neauga), ir atvejus, kai atitinkama rinka patiria santykinį nuosmukį (t. y. kuri auga, tačiau augimo tempas neviršija lyginamojo augimo tempo).

(130)

Nepakankamas rinkos veiksmingumas paprastai vertinamas lyginant su praėjusių trejų metų EEE BVP prieš pradedant įgyvendinti projektą (lyginamasis standartas); jį taip pat galima nustatyti remiantis prognozuojamu augimo tempu per kitą 3–5 metų laikotarpį. Galimi rodikliai: numatomas būsimas atitinkamos rinkos augimas ir su juo susijusios tikėtinos pajėgumo panaudojimo normos, taip pat tikėtinas pajėgumo padidėjimo poveikis konkurentų kainoms ir pelno maržoms.

(131)

Tam tikrais atvejais produkto rinkos augimas EEE gali būti netinkamas rodiklis pagalbos poveikiui visiškai įvertinti, ypač jeigu geografinė rinka yra pasaulinė. Tokiais atvejais Institucija vertins pagalbos poveikį atitinkamoms rinkos struktūroms, visų pirma galimybę, kad dėl jos bus išstumti EEE gamintojai.

(132)

Norėdama įvertinti, ar pagalbos gavėjas turi didelę įtaką rinkoje, Institucija atsižvelgs į pagalbos gavėjo padėtį iki pagalbos gavimo ir numatomą padėtį rinkoje užbaigus investicinį projektą. Institucija atsižvelgs į pagalbos gavėjo rinkos dalis ir jo konkurentų rinkos dalis bei kitus susijusius veiksnius, įskaitant, pvz., rinkos struktūrą, įvertindama koncentraciją rinkoje, galimas patekimo kliūtis (41), pirkėjų galią (42) ir kliūtis plėstis ar pasitraukti.

3.7.4.2. 2 scenarijaus atvejai (sprendimai dėl vietos)

(133)

Jei priešingos padėties analizė leidžia daryti prielaidą, kad tuo atveju, jei pagalba nebūtų skirta, investicija būtų vykdoma kitoje vietoje (2 scenarijus), priklausančioje tai pačiai geografinei atitinkamo produkto rinkai, ir jei pagalba yra proporcinga, galimi rezultatai, susiję su pertekliniu pajėgumu ar didele įtaka rinkoje, iš esmės būtų tokie patys, nepriklausomai nuo pagalbos. Tokiais atvejais teigiamas pagalbos poveikis tikriausiai nusvers ribotą neigiamą poveikį konkurencijai. Tačiau tuo atveju, kai kita vieta yra EEE, Institucija visų pirma nagrinės su ta kita vieta susijusį neigiamą poveikį, todėl, jei paaiškėtų, kad pagalba sukels (115) ir (116) punktuose apibūdintą akivaizdų neigiamą poveikį, pagalba negalėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka, nes jokie teigiami elementai greičiausiai jo neatsvertų.

3.7.5. Veiklos pagalbos schemos

(134)

Jei pagalba būtina ir proporcinga siekiant 3.2.3 poskirsnyje apibūdinto bendro tikslo, neigiamą tokios pagalbos poveikį greičiausiai atsvers teigiamas poveikis. Vis dėlto tam tikrais atvejais dėl pagalbos gali pasikeisti rinkos struktūra arba sektoriaus ar pramonės ypatybės, ir todėl galėtų būti labai iškraipoma konkurencija – atsirastų kliūčių patekti į rinką arba iš jos pasitraukti, būtų sukeltas pakeitimo poveikis ar perkelti prekybos srautai. Tokiais atvejais nustatyto neigiamo poveikio greičiausiai neatsvertų joks teigiamas poveikis.

3.8. SKAIDRUMAS

(135)

ELPA valstybės centrinėje interneto svetainėje arba bendroje interneto svetainėje, per kurią gaunama informacija iš kelių interneto svetainių (pvz., regioninių interneto svetainių), privalo skelbti bent šią informaciją apie valstybės pagalbos priemones, apie kurias pranešta: visą patvirtintos pagalbos schemos ir jos įgyvendinimo nuostatų tekstą, informaciją apie pagalbą teikiančią instituciją, atskirų pagalbos gavėjų pavadinimus, pagalbos sumą kiekvienam gavėjui ir pagalbos intensyvumą. Šie reikalavimai taikomi individualiai pagalbai, teikiamai pagal schemas, apie kurias pranešta, ir ad hoc pagalbai. Ši informacija turi būti skelbiama po to, kai priimamas sprendimas suteikti pagalbą, ir saugoma bent 10 metų, ji taip pat turi būti neribotai prieinama plačiajai visuomenei (43).

4. VERTINIMAS

(136)

Siekdama užtikrinti, kad konkurencijos ir prekybos iškraipymai būtų kuo mažesni, Institucija gali reikalauti, kad būtų apribotas tam tikrų schemų taikymo laikotarpis (paprastai 4 metai ar mažiau) ir atliekamas (27) punkte nurodytas vertinimas.

(137)

Vertinamos bus tos schemos, kurių iškraipomasis poveikis gali būti itin didelis, t. y. kuriomis gali būti labai ribojama konkurencija, jei jų įgyvendinimas nebus laiku peržiūrėtas.

(138)

Atsižvelgiant į vertinimo tikslus ir siekiant išvengti neproporcingos naštos ELPA valstybėms mažesnių pagalbos sumų atžvilgiu, šis įpareigojimas gali būti taikomas tik toms pagalbos schemoms, kurių pagalbos biudžetai dideli, kurios turi naujoviškų savybių ar kuriomis numatomi dideli rinkų, technologijų ar reglamentavimo pokyčiai. Vertinimą turi atlikti nuo valstybės pagalbą teikiančios institucijos nepriklausantis ekspertas, remdamasis bendra metodika (44); vertinimas turi būti viešinamas. Vertinimas pateikiamas Institucijai pakankamai anksti, kad ji galėtų įvertinti galimą pagalbos schemos galiojimo pratęsimą, ir bet kuriuo atveju – pasibaigus schemos galiojimui. Tiksli tokio vertinimo aprėptis ir metodika bus nustatytos sprendime dėl pagalbos schemos patvirtinimo. Rengiant vėlesnes pagalbos priemones, kurių tikslas panašus, turi būti atsižvelgiama į vertinimo rezultatus.

5. REGIONINĖS PAGALBOS ŽEMĖLAPIAI

(139)

Šiame skirsnyje Institucija išdėsto kriterijus, pagal kuriuos nustatomos EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktų sąlygas tenkinančios vietovės. Šias sąlygas tenkinančios vietovės, kurias ELPA valstybė pageidauja nurodyti kaip a arba c punkto vietoves, turi būti nurodytos regioninės pagalbos žemėlapyje, apie kurį turi būti pranešama Institucijai ir kurį Institucija turi patvirtinti; tik po šio patvirtinimo regioninę pagalbą galima skirti nurodytose vietovėse esančioms įmonėms. Be to, žemėlapiuose turi būti nurodytas toms vietovėms taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas.

5.1. REGIONINĖS PAGALBOS SKYRIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ VIETOVIŲ GYVENTOJŲ APRĖPTIS

(140)

Kadangi skiriant regioninę valstybės pagalbą nukrypstama nuo bendrojo valstybės pagalbos uždraudimo, nustatyto EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ELPA priežiūros institucija mano, kad bendra remiamų regionų ELPA valstybėse gyventojų aprėptis turi būti mažesnė nei nenurodytų vietovių.

(141)

Institucijos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse (45) šalies gyventojų aprėptis nustatyta remiantis mažo gyventojų tankio regionais pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Nustatyta šalies gyventojų skaičiaus viršutinė riba Norvegijoje buvo 29,08 proc., Islandijoje – 31,6 proc.

(142)

ELPA valstybės pasižymi tam tikrais ypatumais, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant reikalavimus atitinkančią gyventojų aprėptį:

a)	dėl palyginti aukšto BVP vienam gyventojui ELPA valstybėse nė vienam regionui negali būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktą (46);

b)	daug ELPA valstybių regionų yra mažo gyventojų tankio regionai.

Dėl šių ypatumų Institucija nustatys šalies gyventojų aprėptį remdamasi mažo gyventojų tankio regionais pagal 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (47).

Norvegija turi aštuonis 3 lygmens statistinius regionus, kurie yra mažo gyventojų tankio ir kuriuose gyvena 25,51 proc. Norvegijos gyventojų. Todėl 2014–2020 m. šalies gyventojų aprėptis Norvegijoje yra 25,51 proc.

Islandija turi du 3 lygmens statistinius regionus, iš kurių vienas yra mažo gyventojų tankio ir kuriame gyvena 36,5 proc. Islandijos gyventojų. Todėl 2014–2020 m. šalies gyventojų aprėptis Islandijoje yra 36,5 proc.

Lichtenšteine nėra mažo gyventojų tankio regionų, todėl šioje šalyje nėra šiuos reikalavimus atitinkančių regionų.

5.2. EEE SUSITARIMO 61 STRAIPSNIO 3 DALIES a PUNKTO LEIDŽIANTI NUKRYPTI NUOSTATA

(143)

EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punkte numatoma, kad „pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti“, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Pasak Teisingumo Teismo, „[Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo] [107] straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančioje nukrypti nuostatoje vartojami žodžiai „neįprastai“ ir „didelis“ rodo, kad ji taikoma tik toms sritims, kurių ekonominė padėtis yra ypač nepalanki, palyginti su [Sąjunga] apskritai“ (48).

(144)

Institucija mano, kad EEE susitarimo 61straipsnio 3 dalies a punktu nustatytos sąlygos yra įvykdytos, jeigu regionas yra 2 lygmens statistinis regionas, kurio bendrasis vidaus produktas (BVP), matuojamas perkamosios galios standartais (PGS), vienam gyventojui nesiekia 75 proc. EEE vidurkio. Kiekvieno regiono BVP vienam gyventojui (49) ir EEE vidurkis, kurie naudojami analizuojant, nustatomi remiantis susijusia oficialia statistika. Tačiau ELPA valstybėse nėra nė vieno 2 lygmens statistinio regiono, kuris šiuo metu tenkina šią sąlygą (50). Taigi, nė vienas ELPA valstybių regionas neatitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančios nukrypti nuostatos.

5.3. EEE SUSITARIMO 61 STRAIPSNIO 3 DALIES c PUNKTO LEIDŽIANTI NUKRYPTI NUOSTATA

(145)

Remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, su vidaus rinka suderinama gali būti laikoma „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Teisingumo Teismas teigia, kad „[107 straipsnio 3 dalies c punkto] leidžianti nukrypti nuostata […] suteikia galimybę plėtoti tam tikras sritis, neapsiribojant [107 straipsnio 3 dalies a punkte] nustatytomis ekonominėmis sąlygomis, jei tokia pagalba „netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Ši nuostata suteikia Komisijai teisę patvirtinti pagalbą, skirtą remti ES valstybės narės vietovių, kurios turi nepalankias sąlygas, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, ekonominę plėtrą“ (51). Institucijos nuomone, tas pats galioja EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktui.

(146)

Europos Komisija savo atitinkamose gairėse apibrėžė metodą, kuris turi būti taikomas siekiant nustatyti reikalavimus atitinkančią šalies gyventojų aprėptį valstybėse narėse. Šis metodas taikomas taip:

(147)

remiantis Komisijos gairėmis, c punkto vietovės skirstomos į dvi kategorijas:

a)	tam tikras iš anksto nustatytas sąlygas tenkinančios vietovės, kurias ES valstybė narė gali nurodyti kaip c punkto vietoves be papildomo pagrindimo (iš anksto nustatytos c punkto vietovės);

b)	vietovės, kurias ES valstybė narė gali savo iniciatyva nurodyti kaip c punkto vietoves, jei ta ES valstybė įrodo, kad šios vietovės atitinka tam tikrus socialinius ir ekonominius kriterijus (iš anksto nenustatytos c punkto vietovės).

(148)

Remiantis Komisijos gairėmis, iš anksto nustatytų c punkto vietovių aprėptis yra paskirstoma pagal konkretaus paskirstymo metodiką, nurodytą tų gairių 5.3.1 skirsnyje. Pagal šią metodiką iš anksto nustatytomis c punkto vietovėmis yra laikomos ankstesnės a punkto vietovės 2011–2013 metų laikotarpiu ir retai apgyvendintos vietovės. Kadangi ELPA valstybėse a punkto vietovių tuo laikotarpiu nebuvo, šiai kategorijai priskiriamos tik retai apgyvendintos vietovės.

5.3.1. Iš anksto nustatytos c punkto vietovės

(149)

Retai apgyvendintų vietovių atveju ELPA valstybė iš esmės turėtų nurodyti 2 lygmens statistinius regionus, kurių 1 km2 gyvena mažiau nei 8 gyv., arba 3 lygmens statistinius regionus, kurių 1 km2 gyvena mažiau nei 12,5 gyv. Tačiau ELPA valstybė gali nurodyti 3 lygmens statistinių regionų dalis, kurių 1 km2 gyvena mažiau nei 12,5 gyv., arba kitas su šiais 3 lygmens statistiniais regionais besiribojančias vietoves, jei jų 1 km2 gyvena mažiau nei 12,5 gyv., ir dėl to nepadidėja konkreti skirta c punkto vietovių aprėptis, nurodyta 142 punkte. Labai retai apgyvendintų vietovių atveju ELPA valstybė gali nurodyti 2 lygmens statistinių regionų dalis Norvegijoje ir 3 lygmens – Islandijoje, jei jų 1 km2 gyvena mažiau nei 8 gyv., arba kitas mažesnes su šiais statistiniais regionais besiribojančias vietoves, jei jų 1 km2 gyvena mažiau nei 8 gyv., ir dėl to nepadidėja konkreti skirta c punkto vietovių aprėptis, nurodyta (142) punkte.

5.3.2. Iš anksto nenustatytos c punkto vietovės

(150)

Institucija mano, kad kriterijai, pagal kuriuos ELPA valstybės nurodo c punkto vietoves, turėtų atitikti situacijų, kai regioninės pagalbos skyrimas gali būti pagrįstas, įvairovę. Todėl kriterijai turėtų būti susiję su tam tikromis socialinėmis, ekonominėmis, geografinėmis ar struktūrinėmis problemomis, kurių gali būti patiriama c punkto vietovėse, ir jais turėtų būti užtikrinama pakankama apsauga nuo neigiamo, bendram interesui prieštaraujančio regioninės pagalbos poveikio prekybos sąlygoms.

(151)

Todėl ELPA valstybė gali kaip c punkto vietoves nurodyti iš anksto nenustatytas c punkto vietoves, remdamasi šiais kriterijais:

1 kriterijus. Besiribojančios bent 100 000 gyventojų (52) vietovės, esančios 2 arba 3 lygmens statistiniuose regionuose, kurių:

—	BVP vienam gyventojui nesiekia ES-27 vidurkio arba yra jam lygus arba

—	nedarbo lygis viršija 115 proc. arba yra lygus 115 proc. nacionalinio vidurkio (53);

2 kriterijus. 3 lygmens statistiniai regionai, kurių gyventojų skaičius nesiekia 100 000 ir kurių:

—	BVP vienam gyventojui nesiekia ES-27 vidurkio arba yra jam lygus arba

—	nedarbo lygis viršija 115 proc. arba yra lygus 115 proc. nacionalinio vidurkio;

3 kriterijus. Salos arba besiribojančios vietovės, kurioms būdinga panaši geografinė atskirtis (pvz., pusiasaliai arba kalnų vietovės) ir kurių:

—	BVP vienam gyventojui nesiekia ES-27 vidurkio arba yra jam lygus (54) arba

—	nedarbo lygis viršija 115 proc. arba yra lygus 115 proc. nacionalinio vidurkio (55), arba

—	gyventojų skaičius nesiekia 5 000;

d)	4 kriterijus. 3 lygmens statistiniai regionai arba 3 lygmens dalys, sudarančios besiribojančias teritorijas, gretimas a punkto vietovei arba turinčias sausumos sieną su šalimi, kuri nepriklauso EEE arba Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA);

5 kriterijus. Besiribojančios bent 50 000 gyventojų vietovės (56), kuriose vykdomi dideli struktūriniai pakeitimai arba kurios patiria didelį santykinį nuosmukį, jei šios vietovės nėra 3 lygmens statistiniuose regionuose arba besiribojančiose vietovėse, atitinkančiose priskyrimo iš anksto nustatytoms vietovėms sąlygas arba 1–4 kriterijus (57).

(152)

Taikant 151 punkte nurodytus kriterijus, besiribojančių vietovių sąvoka reiškia besiribojančias viso vietos administracinio vieneto 2 lygio (LAU 2) (58) vietoves, arba grupę besiribojančių visų LAU 2 lygio vietovių (59). LAU 2 lygio vietovių grupė bus laikoma besiribojančia vietove, jei kiekviena iš grupės vietovių turi administracinę sieną su kita tos grupės vietove (60).

(153)

Atitiktis kiekvienai ELPA valstybei nustatytai gyventojų aprėpčiai bus vertinama remiantis naujausiais atitinkamų vietovių bendro gyventojų skaičiaus duomenimis, paskelbtais nacionalinės statistikos tarnybos.

5.4. DIDŽIAUSIAS PAGALBOS INTENSYVUMAS, TAIKYTINAS REGIONINEI INVESTICINEI PAGALBAI

(154)

Pagalbos c punkto vietovėms intensyvumas negali viršyti:

a)	15 proc. BSE retai apgyvendintose vietovėse ir vietovėse (3 lygmens statistiniai regionai arba tokių regionų dalys), kurios turi sausumos sieną su EEE arba ELPA nepriklausančiomis šalimis;

b)	10 proc. BSE iš anksto nenustatytose c punkto vietovėse.

5.4.1. Padidintas pagalbos MVĮ intensyvumas

(155)

(154) punkte nustatytą didžiausią pagalbos intensyvumą galima padidinti ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms arba ne daugiau kaip 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms (61).

5.5. PRANEŠIMAS IR SUDERINAMUMO PATVIRTINIMAS

(156)

Paskelbus šias gaires, kiekviena ELPA valstybė turėtų pateikti Institucijai regioninės pagalbos žemėlapį, galiojantį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kiekviename pranešime turėtų būti pateikta III priedo formoje nurodyta informacija.

(157)

Institucija išnagrinės kiekvieną regioninės pagalbos žemėlapį, apie kurį pranešta, remdamasi šiomis gairėmis, ir priims sprendimą dėl atitinkamos ELPA valstybės regioninės pagalbos žemėlapio patvirtinimo. Visi regioninės pagalbos žemėlapiai bus skelbiami Oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede ir sudarys neatskiriamą šių gairių dalį.

5.6. PAKEITIMAI

5.6.1. Gyventojų aprėpties rezervas

(158)

Savo iniciatyva ELPA valstybė gali nuspręsti nustatyti šalies gyventojų aprėpties rezervą, sudarytą iš skirtumo tarp tos ELPA valstybės gyventojų aprėpties viršutinės ribos, kurią priskyrė Institucija (62), ir jos regioninės pagalbos žemėlapyje nurodytų a ir c punktų vietovių aprėpties.

(159)

Jei ELPA valstybė nusprendė nustatyti tokį rezervą, ji gali bet kuriuo metu juo pasinaudoti ir papildyti savo žemėlapį naujomis c punkto vietovėmis, kol nepasiekiama nacionalinės aprėpties viršutinė riba. Tam ELPA valstybė gali naudoti naujausius socialinius ir ekonominius duomenis, gautus iš Eurostato arba savo nacionalinės statistikos tarnybos, arba kitų pripažintų šaltinių. Atitinkamų c punkto vietovių gyventojų skaičius turėtų būti apskaičiuojamas pagal gyventojų skaičiaus duomenis, naudotus rengiant pradinį žemėlapį.

(160)

Jei ELPA valstybė ketina naudoti gyventojų aprėpties rezervą, siekdama įtraukti naujų c punkto vietovių, prieš įgyvendindama tokius pakeitimus, ji turi pranešti apie tai Institucijai.

5.6.2. Laikotarpio vidurio peržiūra

(161)

Jei reikės, Institucija tuo pačiu metu kaip ir Europos Komisija 2016 m. birželio mėn. atliks laikotarpio vidurio peržiūrą, siekdama nustatyti vietoves, kurios gali atitikti regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies a punktą, ir BVP vienam gyventojui atitinkantį pagalbos intensyvumo lygmenį.

6. REGIONINĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS

(162)

Institucija pratęsia 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių (63) ir regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų (64) galiojimą iki 2014 m. birželio 30 d.

(163)

Regioninės pagalbos žemėlapiai, patvirtinti remiantis 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis, nustoja galioti 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis, nustatytas Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) (65) 44 straipsnio 3 dalyje, netaikomas pagal BBIR taikomoms regioninės pagalbos schemoms. Norėdamos teikti regioninę pagalbą po 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis esamomis schemomis, kurioms taikoma bendroji išimtis, ELPA valstybės turėtų pranešti apie regioninės pagalbos žemėlapių galiojimo pratęsimą laiku, kad Institucija tų žemėlapių galiojimo pratęsimą galėtų patvirtinti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Apskritai, schemos, patvirtintos remiantis 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis, nustoja galioti 2013 m. pabaigoje, kaip nustatyta atitinkamame Institucijos sprendime. Apie tokių schemų galiojimo pratęsimą Institucijai turi būti pranešta laiku.

(164)

Institucija šiose gairėse nustatytus principus taikys vertindama visos regioninės pagalbos, kurią ketinama skirti po 2014 m. birželio 30 d., suderinamumą. Neteisėtai skirta regioninė pagalba arba regioninė pagalba, kurią ketinama skirti nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. liepos 1 d., bus vertinama pagal 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires.

(165)

Kadangi pranešimai apie regioninės pagalbos schemas arba apie pagalbos priemones, kurias ketinama skirti po 2014 m. birželio 30 d., turi būti suderinti su regioninės pagalbos žemėlapiu, paprastai jie negali būti laikomi išsamiais, kol Institucija 5.5 poskirsnyje nurodyta tvarka nepriėmė sprendimo dėl atitinkamos ELPA valstybės regioninės pagalbos žemėlapio patvirtinimo. Todėl Institucija iš esmės nenagrinės pranešimų apie regioninės pagalbos schemas, kurias ketinama taikyti po 2014 m. birželio 30 d., arba pranešimų apie individualią pagalbą, kurią ketinama skirti po šios datos, kol nebus priimtas sprendimas dėl atitinkamos ELPA valstybės regioninės pagalbos žemėlapio patvirtinimo.

(166)

Institucija mano, kad įgyvendinus šias gaires regioninei pagalbai taikytinos taisyklės EEE iš esmės pasikeis. Be to, atsižvelgiant į pasikeitusias EEE ekonomines ir socialines sąlygas, reikia peržiūrėti visų regioninės pagalbos schemų, įskaitant investicinės pagalbos ir veiklos pagalbos schemas, tolesnį pagrįstumą ir veiksmingumą.

(167)

Dėl šių priežasčių Institucija siūlo šias tinkamas priemones ELPA valstybėms pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalį:

a)	ELPA valstybės privalo visas esamas regioninės pagalbos schemas, kurioms netaikomas Bendrosios išimties reglamentas, ir visus regioninės pagalbos žemėlapius taikyti tik pagalbai, kurią ketinama skirti iki 2014 m. birželio 30 d. (imtinai);

ELPA valstybės privalo iš dalies pakeisti kitas esamas horizontaliosios pagalbos schemas, kuriomis pagalbai, skiriamai projektams remiamose vietovėse, nustatoma speciali tvarka, ir taip užtikrinti, kad pagalba, kurią ketinama skirti po 2014 m. birželio 30 d., atitiktų regioninės pagalbos žemėlapį, galiojantį pagalbos skyrimo dieną;

c)	ELPA valstybės turėtų patvirtinti, kad pritaria minėtiems pasiūlymams, iki 2013 m. gruodžio 31 d.

7. ATASKAITŲ TEIKIMAS IR STEBĖJIMAS

(168)

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 21 straipsnį kartu su Sprendimo Nr. 195/04/COL 5 ir 6 straipsniais, ELPA valstybės turi teikti Institucijai metines ataskaitas.

(169)

ELPA valstybės perduoda Institucijai informaciją IV priede nustatytu formatu apie kiekvieną pagal schemą suteiktą 3 mln. EUR viršijančią individualią pagalbą per 20 darbo dienų nuo tos pagalbos suteikimo dienos.

(170)

ELPA valstybės turi tvarkyti išsamią visų pagalbos priemonių apskaitą. Apskaitos dokumentuose turi būti nurodyta visa informacija, būtina nustatyti, ar tinkamų finansuoti išlaidų ir didžiausio pagalbos intensyvumo sąlygos yra tenkinamos. Šie apskaitos dokumentai turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos skyrimo datos ir teikiami Institucijai, jei ji to paprašo.

8. PERSVARSTYMAS

(171)

Institucija gali nuspręsti bet kuriuo metu iš dalies pakeisti šias gaires, jei tai būtų reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba siekiant atsižvelgti į kitas EEE politikos kryptis ir tarptautinius įsipareigojimus, arba dėl kitų pagrįstų priežasčių.

(1) Regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios vietovės pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktą (vadinamosios a punkto vietovės) paprastai turi nepalankesnes ekonominės plėtros sąlygas EEE. Regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios vietovės pagal EEE Susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą (vadinamosios c punkto vietovės) paprastai taip pat turi nepalankias sąlygas, tačiau mažesniu mastu. Dėl palyginti aukšto BVP vienam gyventojui ELPA valstybėse šiuo metu nė vienam regionui negali būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktą.

(2) Šios gairės atitinka Komisijos komunikatą – „2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės“ (toliau – Komisijos gairės), priimtą 2013 m. birželio 28 d. (OL C 209, 2013 7 23, p. 1.).

(3) Todėl regioniniai pagalbos papildymai tokiam tikslui nelaikomi regionine pagalba.

(4) Kiekviena ELPA valstybė gali nurodyti šiuos regionus regioninės pagalbos žemėlapyje, remdamasi 5 skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

(5) Žr. šiuo klausimu 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Philip Morris, 730/79, Rink. p. 2671, 17 punktą ir 1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-169/95, Rink. p. I-148, 20 punktą.

(6) Žr. šiuo klausimu 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT prieš Komisiją, T-380/94, Rink. p. II-2169, 54 punktą.

(7) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, COM/2012/0209 final.

(8) Kaip apibrėžta II priede.

(9) Kaip apibrėžta II priedo A dalyje.

(10) 2013 m. gruodžio 31 d. nustojus galioti Institucijos gairėms dėl valstybės pagalbos laivų statybai (OL L 31, 2013 1 31, p. 77 ir EEE priedas Nr. 7, 2013 1 31, p. 1), regioninei pagalbai laivų statybai taip pat bus taikomos šios gairės. Visos Institucijos gairės pateikiamos http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(11) Transportas – tai keleivių vežimas orlaiviais, jūrų transportu, keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis arba krovinių vežimas samdos pagrindais arba už atlygį.

(12) Žr. Institucijos gaires dėl pagalbos aviacijos sektoriuje (OL L 124, 1996 5 23, p. 41–52), nurodančias į Bendrijos gaires dėl EB sutarties 92 ir 93 straipsnių bei EEE susitarimo 61 straipsnio taikymo valstybės pagalbai aviacijos sektoriuje (OL C 350, 1994 12 10, p. 5) ir į iš dalies arba visiškai pakeistas Institucijos gaires dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti (OL L 62, 2008 3 6, p. 30 ir EEE priedas Nr. 12, 2008 3 6, p. 30).

(13) Institucija vertins valstybės pagalbos energetikos sektoriui suderinamumą remdamasi būsimosiomis energetikos ir aplinkos apsaugos pagalbos gairėmis, kuriomis bus iš dalies pakeistos galiojančios valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairės ir kuriose bus atsižvelgiama į konkrečias remiamoms vietovėms kylančias kliūtis.

(14) Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui gairės, dar nepaskelbtos. Visos Institucijos gairės pateikiamos http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(15) Kaip nustatyta 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (OL L 206, 2009 8 8, p. 1), taikomame EEE pagal EEE susitarimo 31 protokolą, remiantis Institucijos gairėmis dėl pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms (OL L 305, 2009 11 19, p. 1 ir EEE priedas Nr. 60, 2009 11 19, p. 1).

(16) Žr. (20) punkto i papunktį.

(17) NACE yra akronimas, kilęs iš prancūziško pavadinimo „Nomenclature générale des Activités économiques dans les Communautés Européennes“ (Statistinis Europos Bendrijų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius), kuris naudojamas nurodant įvairias statistines ekonominės veiklos rūšių klases ES.

(18) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, kuriuo nustatomas statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius NACE 2 red. ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikri EB reglamentai dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(19) OL L 107, 2005 4 28, p. 28, galiojimas pratęstas OL L 48, 2010 2 25, p. 27, ir 2012 m. lapkričio 28 d. Institucijos sprendimu Nr. 438/12/COL, kuriuo aštuoniasdešimt šeštąjį kartą iš dalies keičiamos procedūrinės ir esminės valstybės pagalbos taisyklės (OL L 190, 2013 7 11, p. 91, ir EEE priedas Nr. 40, 2013 7 11, p. 15). Kaip paaiškinta tų gairių 19 punkte, kadangi kyla grėsmė tokių įmonių egzistavimui, sunkumų patirianti įmonė negali būti laikoma kitiems viešosios politikos tikslams siekti tinkama priemone, kol neužtikrinamas jos gyvybingumas.

(20) Žr. 1995 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą TWD Textilwerke Deggendorf GmbH prieš Komisiją, T-244/93 ir T-486/93, Rink. p. II-02265.

(21) Šiose gairėse statistinio regiono terminas bus vartojamas vietoje NUTS akronimo Komisijos gairėse. NUTS yra akronimas, kilęs iš pavadinimo „Nomenclature of Territorial Units for Statistics“ pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamentą Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1). Šis Reglamentas dar nėra įtrauktas į EEE susitarimą. Tačiau siekiant sukurti bendras apibrėžtis nuolat augančiai regioninio lygmens statistinės informacijos paklausai patenkinti, Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas, nacionaliniai šalių kandidačių institutai ir ELPA susitarė nustatyti statistinius regionus panašiai kaip NUTS klasifikatoriuje.

(22) Paskelbta adresu http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(23) Žr. (20) punkto n papunktį.

(24) Žr., pvz., 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C-156/98, Rink. p. I-6857, 78 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks prieš Rhone Alpes Bourgogne, C-333/07, Rink. p. I-10807, 94–116 punktus.

(25) Žr. 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Marta prieš Komisiją, C-225/91, Rink. p. I-3203, 42 punktą.

(26) Žr. šių gairių V priedą.

(27) Įpareigojimu išlaikyti investiciją atitinkamoje vietovėje bent 5 metus (3 metus MVĮ atveju) neturėtų būti trukdoma atnaujinti per šį laikotarpį pasenusius ar sugedusius įrenginius ar įrangą, jei ekonominė veikla išlaikoma atitinkamoje vietovėje būtinąjį laikotarpį. Tačiau regioninė pagalba negali būti skiriama tiems įrenginiams ar įrangai pakeisti.

(28) Tai netaikoma, pvz., subsidijuojamų paskolų, viešųjų nuosavo kapitalo paskolų arba rinkos investuotojo principo neatitinkančio valstybės dalyvavimo, pagalbos elementų turinčių valstybės garantijų ir pagal de minimis taisyklę suteiktos valstybės paramos atvejais.

(29) Ad hoc pagalbai taikomi tie patys reikalavimai kaip ir individualiai pagalbai, teikiamai pagal schemą, nebent nurodyta kitaip.

(30) Tačiau tais atvejais, kai būsimos išlaidos ir pajamos labai neaiškios, o turima informacija labai nevienareikšmė, valdžios institucija taip pat gali norėti priimti kompensacijų modelius, kurie būtų ne visiškai ex ante, o mišraus ex ante ir ex post pobūdžio (pvz., taikant lėšų susigrąžinimo priemones, kuriomis būtų galima dalytis nenumatytu pelnu).

(31) Tokios investicijos gali sudaryti sąlygas tolesnėms investicijoms, kurios gali būti perspektyvios ir be papildomos pagalbos.

(32) Žr. III priedą.

(33) Ad hoc pagalba, be šių gairių 3.5.2 skirsnyje nustatytų reikalavimų, turi atitikti ir (60)–(64) punktuose nustatytus reikalavimus.

(34) Priešingos padėties scenarijai apibūdinti 57 punkte.

(35) Grynoji dabartinė projekto vertė – iki dabartinės vertės diskontuotų (paprastai naudojant kapitalo kainą) teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumas investicijos gyvavimo laikotarpiu.

(36) Vidinė grąžos norma nėra grindžiama buhalteriniu pelnu per atitinkamus metus, ja atsižvelgiama į būsimus pinigų srautus, kuriuos investuotojas tikisi gauti per visą investicijos gyvavimo laikotarpį. Ji nustatoma kaip diskontuota norma, kurios pinigų srautų GDV lygi nuliui.

(37) Žr. 5.4 poskirsnį apie didžiausią pagalbos intensyvumą.

(38) Sumažintas pagalbos intensyvumas gaunamas pritaikius (20) punkto c papunktyje nustatytą mechanizmą.

(39) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų. Komisijos pasiūlymas COM(2011) 611 (ERPF/ETB reglamentas).

(40) Nustatyta (20) punkto h ir i papunkčiuose.

(41) Šioms patekimo į rinką kliūtims priskiriamos teisinės kliūtys (visų pirma intelektinės nuosavybės teisių apsauga), masto ir apimties ekonomijos, prieigos prie tinklų ir infrastruktūros kliūtys. Jeigu pagalba susijusi su rinka, kurioje pagalbos gavėjas yra įsitvirtinęs, galimos patekimo į rinką kliūtys gali dar labiau padidinti galimą didelę pagalbos gavėjo įtaką rinkoje ir tikėtinus neigiamus tos įtakos rinkoje padarinius.

(42) Jeigu rinkoje veikia stiprūs pirkėjai, tada mažiau tikėtina, kad pagalbos gavėjas galėtų didinti kainas šiems stipriems pirkėjams.

(43) Ši informacija turėtų būti reguliariai (pvz., kas šešis mėnesius) atnaujinama ir pateikiama visiems prieinamais formatais.

(44) Tokią bendrą metodiką gali nustatyti Institucija.

(45) OL L 54, 2008 2 28, p 1 ir EEE priedas Nr. 11, 2008 2 28, p. 1.

(46) Tai turėtų būti suprantama kaip nuomonė, kad nė vienas ELPA valstybių regionas neatitinka 75 proc. BVP vienam gyventojui reikalavimo, aprašyto 144 punkte.

(47) Remiantis Eurostato 2010 m. duomenimis.

(48) 1987 m. spalio 14 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, 248/84, Rink. p. 4036, 19 punktas; 1997 m. vasario 13 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-169/95, Rink. p. I-148, 15 punktas; ir 2002 m. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-310/99, Rink. p. I-2289, 77 punktas.

(49) Šiose gairėse šioje ir visose tolesnėse nuorodose į BVP vienam gyventojui BVP yra matuojamas perkamosios galios standartais (PGS).

(50) Jei situacija pasikeistų, Institucija priimtų naujas gaires, kuriose būtų atsižvelgta į tokį pokytį.

(51) 1987 m. spalio 14 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, 248/84, Rink. p. 4036, 19 punktas.

(52) Šis gyventojų ribinis dydis bus sumažintas iki 50 000, jei ELPA valstybių iš anksto nenustatytų c punkto vietovių gyventojų aprėptis yra mažesnė nei 1 mln., arba iki 10 000, jei ELPA valstybių gyventojų skaičius nesiekia 1 mln.

(53) Nedarbo apskaičiavimai turėtų būti pagrįsti regioniniais duomenimis, kuriuos skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, naudojant pastarųjų trejų metų, kurių duomenys žinomi (tuo metu, kai pranešama apie regioninės pagalbos žemėlapį), vidurkį. Išskyrus atvejus, kai šiose gairėse nurodyta kitaip, nedarbo lygis nacionalinio vidurkio atžvilgiu apskaičiuojamas remiantis šiuo pagrindu.

(54) Norėdama nustatyti, ar tokių salų arba besiribojančių vietovių BVP vienam gyventojui nesiekia ES-27 vidurkio arba yra jam lygus, ELPA valstybė gali naudoti savo nacionalinės statistikos tarnybos ar kitų pripažintų šaltinių pateiktus duomenis.

(55) Norėdama nustatyti, ar tokių salų arba besiribojančių vietovių nedarbo lygis viršija 115 proc. arba yra lygus 115 proc. nacionalinio vidurkio, ELPA valstybė gali naudoti savo nacionalinės statistikos tarnybos ar kitų pripažintų šaltinių pateiktus duomenis.

(56) Šis gyventojų ribinis dydis bus sumažintas iki 25 000, jei ELPA valstybių iš anksto nenustatytų c punkto vietovių gyventojų aprėptis yra mažesnė nei 1 mln., arba iki 10 000, jei ELPA valstybių bendras gyventojų skaičius nesiekia 1 mln., arba 5 000 salų arba besiribojančių vietovių, kurioms būdinga panaši geografinė atskirtis, atveju.

(57) Taikydama 5 kriterijų, ELPA valstybė turi įrodyti, kad taikytinos sąlygos įvykdytos, palygindama atitinkamų vietovių ir kitų panašių vietovių toje pačioje ELPA valstybėje ar kitose ELPA valstybėse padėtį, remdamasi socialiniais ir ekonominiais rodikliais, susijusiais su struktūrine verslo statistika, darbo rinka, namų ūkių sąskaitomis, švietimu ar kitais panašiais rodikliais. Tam ELPA valstybė gali naudoti duomenis, gautus iš savo nacionalinės statistikos tarnybos ar kitų pripažintų šaltinių.

(58) ELPA valstybė vietoj LAU 2 lygio vietovių gali nurodyti LAU 1 lygio vietoves, jei tų LAU 1 lygio vietovių gyventojų skaičius mažesnis nei LAU 2 lygio vietovės, kurios dalį jos sudaro.

(59) Tačiau ELPA valstybė gali nurodyti LAU 2 lygio vietovės dalis (arba LAU 1 lygio vietovę), jei atitinkamos LAU vietovės gyventojų skaičius viršija minimalų gyventojų skaičių, būtiną besiribojančioms vietovėms pagal 1 arba 5 kriterijus (įskaitant sumažintus gyventojų skaičiaus ribinius dydžius pagal šiuos kriterijus), ir jei tos LAU vietovės dalių gyventojų skaičius sudaro bent 50 proc. minimalaus gyventojų skaičiaus, būtino pagal taikytiną kriterijų.

(60) Salų atveju administracinės sienos apima jūrų sienas su kitais atitinkamos ELPA valstybės administraciniais vienetais.

(61) Pagalbos dideliems investiciniams MVĮ projektams intensyvumas nebus didinamas.

(62) Žr. 142 punktą.

(63) OL L 54, 2008 2 28, p. 1 ir EEE priedas Nr. 11, 2008 2 28, p. 1. Paskelbta adresu http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(64) OL L 206, 2012 8 2, p. 13 ir EEE priedas Nr. 42, 2012 8 2, p. 1. Paskelbta adresu http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(65) 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), OL L 214, 2008 8 9, p. 3), įtrauktas į EEE susitarimo XV priedo 1j punktą 2008 m. lapkričio 8 d. įsigaliojusiu Sprendimu Nr. 120/2008 (OL L 339, 2008 12 18, p. 111, ir EEE priedas Nr. 79, 2008 12 18, p. 20).

I PRIEDAS

INFORMACIJOS APIE REGIONINĖS PAGALBOS ŽEMĖLAPIUS TEIKIMO FORMA

ELPA valstybės turi pateikti informaciją apie kiekvieną nurodyti siūlomą toliau išvardytų kategorijų vietovę, jei taikytina:

—	retai apgyvendintos vietovės,

—	iš anksto nenustatytos c punkto vietovės, nurodytos pagal 1 kriterijų,

—	iš anksto nenustatytos c punkto vietovės, nurodytos pagal 2 kriterijų,

—	iš anksto nenustatytos c punkto vietovės, nurodytos pagal 3 kriterijų,

—	iš anksto nenustatytos c punkto vietovės, nurodytos pagal 4 kriterijų,

—	iš anksto nenustatytos c punkto vietovės, nurodytos pagal 5 kriterijų.

Apie kiekvieną siūlomą kiekvienos kategorijos vietovę atitinkama ELPA valstybė turi pateikti šią informaciją:

—	vietovės identifikavimo duomenis (vietovės 2 arba 3 lygmens statistinių regionų kodą, besiribojančių vietovių LAU 2 arba LAU 1 kodą arba kitą oficialią atitinkamo administracinio vieneto nuorodą),

—	siūlomą vietovės pagalbos intensyvumą 2014–2020 m. laikotarpiui (nurodant visus pagalbos intensyvumo didinimus pagal 155 punktą, jei taikytina),

—	bendrą nuolatinių vietovės gyventojų skaičių, kaip nurodyta 153 punkte.

Retai apgyvendintų vietovių ir iš anksto nenustatytų vietovių, nurodytų pagal 1–5 kriterijus, atveju ELPA valstybė turi pateikti tinkamą įrodymą, kad kiekviena iš taikytinų 149 ir 151–153 punktuose nustatytų sąlygų yra tenkinamos.

II PRIEDAS

PLIENO SEKTORIAUS APIBRĖŽTIS

Šiose gairėse plieno sektorius aprėpia visą veiklą, susijusią su vieno ar kelių iš šių produktų gamyba:

a)	luitinis ketus ir geležies lydiniai: luitinis ketus plieno gamybai, liejimui ir kitos luitinio ketaus žaliavinės medžiagos, veidrodinis ketus ir anglintasis feromanganas, bet ne kiti ketaus lydiniai;

žaliaviniai geležies gaminiai ir pusgaminiai, įprastas arba specialus plienas: luitinis skystas lydytas arba nelydytas plienas, įskaitant liejinius, skirtus pusgaminių kalybai: bliumus, ruošinius ir plokščiųjų ruošinių liejimo formas; lakštų juostos ir alavuotosios juostos; lakštai, pagaminti iš karštai valcuotų ritinių, išskyrus mažosiose ir vidutinėse liejyklose pagamintus skysto plieno liejinių gaminius;

iš karštos geležies, karšto įprasto ar specialaus plieno pagaminti produktai: krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, plokštelės ir pabėgiai, gembės, ne trumpesni kaip 80 mm sunkūs specialieji profiliai, lakštinės atraminės konstrukcijos, trumpesni kaip 80 mm strypai bei specialieji profiliai ir mažesnės nei 150 mm lėkštelės, vieliniai strypai, apvalūs ir kvadratiniai vamzdžiai, karštojo valcavimo lankai ir siauros juostelės (įskaitant vamzdines juosteles), karštojo valcavimo plieno lakštai (dengti arba nedengti), plokštelės ir ne plonesni kaip 3 mm lakštai, ne mažesnės kaip 150 mm didelės lėkštelės, bet ne vielos ir vielos gaminiai, poliruoti plieno strypai ir ketaus liejiniai;

šaltuoju būdu apdoroti gaminiai: alavuotoji skarda, švinu dengti plieno lakštai, juodoji skarda, cinkuoti plieno lakštai, kitomis medžiagomis dengti plieno lakštai, šaltojo valcavimo plieno lakštai, orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai, alavuotosios skardos gamybai skirti lankai, ritinių ir lakštų formos šaltojo valcavimo plieno lakštai;

e)	vamzdžiai: visi besiūliai plieno vamzdžiai, didesnio kaip 406,4 mm skersmens atvirasiūliai plieno vamzdžiai.

IIa PRIEDAS

SINTETINIŲ PLUOŠTŲ SEKTORIAUS APIBRĖŽTIS

Šiose gairėse sintetinių pluoštų sektorius aprėpia:

a)	visų giminingų pluošto rūšių ir poliesterio, poliamido, akrilo arba polipropileno pagrindu pagamintų siūlų išspaudimą (ekstruziją) ir (arba) tekstūravimą, neatsižvelgiant į jų galutinį panaudojimą; arba

b)	polimerizaciją (įskaitant polikondensaciją), jeigu ji naudojamuose įrenginiuose yra integruota į ekstruzijos procesą; arba

c)	bet kokį pagalbinį procesą, kai tuo pačiu metu galimas pagalbos gavėjas ar kita grupės, kuriai jis priklauso, bendrovė įdiegia ekstruziją ir (arba) tekstūravimą, kuris vykdant šią konkrečią pramonės veiklą paprastai jau vyksta naudojamuose įrenginiuose.

III PRIEDAS

REGIONINĖS INVESTICINĖS PAGALBOS PARAIŠKOS FORMA

Informacija apie pagalbos gavėją:

—	pavadinimas, registruotasis pagrindinės buveinės adresas, pagrindinės veiklos sektorius (NACE kodas);

—	deklaracija, kad įmonė nepatiria sunkumų, kaip apibrėžta Gairėse dėl sanavimo ir restruktūrizavimo;

—

deklaracija, kurioje nurodoma pagalba (tiek de minimis, tiek valstybės pagalba), gauta kitiems projektams per pastaruosius 3 metus tame pačiame 3 lygmens statistiniame regione, kuriame bus vykdomas naujas investicinis projektas. Deklaracija, kurioje nurodoma tam pačiam projektui iš kitų pagalbą teikiančių institucijų gauta ar ketinama gauti regioninė pagalba;

—	deklaracija, kurioje nurodoma, ar bendrovė nutraukė tapačią ar panašią veiklą EEE per dvejų metų laikotarpį iki šios pagalbos paraiškos datos;

—	deklaracija, kurioje nurodoma, ar bendrovė pagalbos paraiškos pateikimo momentu ketina nutraukti tokią veiklą per dvejų metų laikotarpį nuo prašomo subsidijuoti investicinio projekto pabaigos.

Informacija apie remtiną projektą/veiklą:

—	trumpas projekto/veiklos aprašas;

—	trumpas numatomo teigiamo poveikio atitinkamai vietovei aprašas (pvz., sukurtų ar išsaugotų darbo vietų skaičius, MTTPI veikla, mokymo veikla, branduolio sukūrimas);

—	atitinkamas teisinis pagrindas (nacionalinis, EEE arba abu);

—	planuojamos projekto/veiklos pradžios ir pabaigos datos;

—	projekto įgyvendinimo vieta (-os).

Informacija apie projekto/veiklos finansavimą:

—	investicijos ir kitos su projektu/veikla susijusios išlaidos; pagalbos priemonių, apie kurias pranešama, sąnaudų ir naudos analizė;

—	iš viso tinkamų finansuoti išlaidų;

—	projektui/veiklai įgyvendinti būtina pagalbos suma;

—	pagalbos intensyvumas.

Informacija apie pagalbos poreikį ir numatomą jos poveikį:

—	trumpas paaiškinimas, kodėl pagalbos reikia ir kaip ji paveiktų sprendimą dėl investicijos ar vietos. Nurodoma alternatyvi investicija arba vieta, jeigu pagalba nebūtų skirta;

—	deklaracija, kad tarp pagalbos gavėjo ir rangovų nėra sudaryto neatšaukiamo susitarimo dėl projekto įgyvendinimo.

IV PRIEDAS

INFORMACIJOS PERDAVIMO INSTITUCIJAI PAGAL 169 PUNKTĄ FORMA

Tekstas paveikslėlio

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 166

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 metai 2014m. birželio 5d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2014 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2014/326/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomos Korėjos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo	1
		Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos susitarimas, kuriuo nustatomos Korėjos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos	3
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. birželio 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2014, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo nuostatos dėl mėsos kategorijų ir tam tikrų maisto priedų mėsos pusgaminiuose ( 1 )	11
	*	2014 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 602/2014, kuriuo siekiant palengvinti priežiūros praktikos, susijusios su papildomų rizikos koeficientų taikymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013, konvergenciją nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai ( 1 )	22
		2014 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 603/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	25
		SPRENDIMAI
		2014/327/ES
	*	2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios turi laikytis Sąjunga OTIF Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komiteto 53-iojoje sesijoje dėl tam tikrų Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlio pakeitimų, taikytinų nuo 2015 m. sausio 1 d.	27
		2014/328/ES
	*	2014 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2013/35 dėl papildomų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu (ECB/2014/11)	31
		GAIRĖS
		2014/329/ES
	*	2014 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (ECB/2014/10)	33
		2014/330/ES
	*	2014 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2013/4 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, ir kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2007/9 (ECB/2014/12)	42

	III Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2013 m. spalio 23 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 407/13/COL, kuriuo devyniasdešimtąjį kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės taisyklės valstybės pagalbos srityje, įtraukiant naują skyrių apie 2014–2020 m. regioninę valstybės pagalbą ir pratęsiant skyrių apie 2007–2013 m. nacionalinę regioninę pagalbą ir regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijus galiojimą	44

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	46,1
	MK	77,0
	TR	76,3
	ZZ	66,5
0707 00 05	MK	28,8
	TR	106,0
	ZZ	67,4
0709 93 10	TR	110,5
0709 93 10	ZZ	110,5
0805 50 10	AR	120,1
	ZA	116,4
	ZZ	118,3
0808 10 80	AR	101,9
	BR	87,5
	CL	97,8
	CN	97,8
	NZ	144,5
	US	161,9
	UY	70,3
	ZA	91,4
	ZZ	106,6
0809 10 00	TR	190,9
0809 10 00	ZZ	190,9
0809 29 00	TR	395,0
0809 29 00	ZZ	395,0

Pasiūlymas	Informacinis dokumentas	Dalykas	Pastabos	ES pozicija
1	OTIF/RID/CE/GTP/2012-A I priedas	Pakeitimai, dėl kurių susitarė nuolatinė darbo grupė	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pakeitimams pritaria
2	OTIF/RID/CE/GTP/2012-A I priedas	Pakeitimai, kuriuos nuolatinė darbo grupė turi išnagrinėti išsamiau	Šios nuostatos informaciniame dokumente pateikiamos laužtiniuose skliaustuose	Pakeitimams pritaria
3	OTIF/RID/CE/GTP/2013/1	Tam tikriems ženklams taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pakeitimui pritaria
4	OTIF/RID/CE/GTP/2013/2	Specialios nuostatos TE 25 taikymas	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pakeitimui pritaria
5	OTIF/RID/CE/GTP/2013/5	Tam tikro ženklinimo tikrinimas	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pakeitimui pritaria
6	OTIF/RID/CE/GTP/2013/6	Infrastruktūros valdytojui pateiktina informacija	Nuolatinė darbo grupė pasirinko antrąją informaciniame dokumente pateiktą galimybę	Pakeitimui pritaria
7	OTIF/RID/CE/GTP/2013/11	Techninio žodyno vartojimas	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pakeitimui pritaria
8	OTIF/RID/CE/GTP/2013/12	UIC informacinio lapo Nr. 573 panaikinimo rezultatai	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pakeitimams pritaria
9	OTIF/RID/CE/GTP/2013/13 ir OTIF/RID/CE/GTP/2013/15	Specialios nuostatos TE 22 taikymas	Pasiūlymas nepakankamai brandus, kad būtų galima priimti sprendimą	Sprendimą atideda
10	OTIF/RID/CE/GTP/2013/14 ir OTIF/RID/CE/GTP/2013/INF.14	Nuorodos į ES geležinkelių srities nuostatas redaguota versija	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pakeitimams pritaria
11	OTIF/RID/CE/GTP/2013/16	Pavojingų krovinių vežimas keleiviniais traukiniais	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pritaria nuolatinės darbo grupės patikslintam pakeitimui
12	OTIF/RID/CE/GTP/2013/17	Įvairūs konsoliduoti pakeitimai, dėl kurių susitarė nuolatinė darbo grupė	OTIF nuolatinės darbo grupės susitarimas dėl techninių klausimų	Pakeitimams pritaria
	OTIF/RID/CE/GTP/2013/17	Pakeitimai, kuriuos nuolatinė darbo grupė turi išnagrinėti išsamiau	–	–
13	Ten pat	Pakeitimai, dėl kurių reikalinga bendra nuomonė, kuri turi būti pasiekta bendrame JT EEK ir OTIF posėdyje	Reikia sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam įvairiarūšiam vežimui	Pritaria bendrame posėdyje rekomenduotiems pakeitimams
14	Ten pat ir OTIF/RID/CE/GTP/2013/INF.3	Nuostatos, susijusios su privalomu nuvažiavimo nuo bėgių indikatorių taikymu tam tikruose vagonuose	ES persvarstys savo poziciją iki kitos taisyklių peržiūros	Sprendimą atideda
15	OTIF/RID/CE/GTP/2013/3, OTIF/RID/CE/GTP/2013/9 ir OTIF/RID/CE/GTP/2013/18	Taisyklių suderinimas su OSJD SGMS 2 priedu	Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam pavojingų krovinių vežimui tarp ES priklausančių ir ES nepriklausančių OSJD šalių	Pakeitimams pritaria
16	OTIF/RID/CE/GTP/2013/INF.4	Anglies vežimas	Nuolatinėje darbo grupėje nepasiekta susitarimo dėl techninių klausimų	ES pozicija bus priimta vietoje
17	OTIF/RID/CE/GTP/2013/INF.8	RID 7.7 skyriaus peržiūra	Šio informacinio dokumento pasiūlymas bus aptartas per bendresnio pobūdžio diskusiją dėl 7.7 skyriaus peržiūros	ES pozicija bus priimta vietoje
18	OTIF/RID/CE/GTP/2013/INF.12	Suderinimas su kelių transporto sektoriuje taikomomis taisyklėmis	Šiais pasiūlymais iš dalies keičiami informaciniame dokumente OTIF/RID/CE/GTP/–2013/17 pateikti pasiūlymai	Pakeitimams pritaria