29.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/1

(1)

2013 m. vasario 19 d. Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrija, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė pasirašė Susitarimą dėl bendro patentų teismo (3) (toliau – BPT susitarimas). BPT susitarime nustatyta, kad jis įsigalioja ne anksčiau kaip ketvirto mėnesio po Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (4) pakeitimų dėl to reglamento santykio su BPT susitarimu įsigaliojimo dienos pirmą dieną;

(2)

2012 m. spalio 15 d. Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė, kurios yra 1965 m. kovo 31 d. Sutarties dėl Beniliukso Teisingumo Teismo įsteigimo ir statuto (toliau – Beniliukso Teisingumo Teismo sutartis) šalys, pasirašė protokolą, kuriuo ta sutartis buvo iš dalies pakeista. Tuo protokolu sudaryta galimybė perduoti Beniliukso Teisingumo Teismui jurisdikciją konkrečiais klausimais, patenkančiais į Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taikymo sritį;

(3)

reikia sureguliuoti BPT susitarimo ir Beniliukso Teisingumo Teismo sutarties ir Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 santykį iš dalies pakeičiant tą reglamentą;

(4)

Bendras patentų teismas ir Beniliukso Teisingumo Teismas turėtų būti laikomi teismais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1215/2012, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą atsakovams, kuriems tuose dviejuose teismuose ieškiniai galėtų būti pareiškiami vietoje, esančioje kitoje valstybėje narėje, nei nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taisykles;

(5)

šiame reglamente numatytais Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 daliniais pakeitimais, susijusiais su Bendru patentų teismu, siekiama nustatyti to teismo tarptautinę jurisdikciją ir jais nedaromas poveikis nei vidiniam bylų paskirstymui tarp to teismo skyrių, nei BPT susitarime nustatytai tvarkai, susijusiai su jurisdikcijos priskyrimu, įskaitant išimtinę jurisdikciją, tame susitarime numatytu pereinamuoju laikotarpiu;

(6)

kaip kelioms valstybėms narėms bendri teismai Bendras patentų teismas ir Beniliukso Teisingumo Teismas priešingai nei vienos valstybės narės teismas, negali turėti jurisdikcijos remdamasis nacionaline teise atsakovų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne valstybėje narėje, atžvilgiu. Todėl tam, kad tie du teismai galėtų turėti jurisdikciją tokių atsakovų atžvilgiu, Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taisyklės, kiek tai susiję su klausimais, priklausančiais atitinkamai Bendro patentų teismo ir Beniliukso Teisingumo Teismo jurisdikcijai, turėtų būti taikomos ir atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra trečiosiose valstybėse. Reglamente (ES) Nr. 1215/2012 nustatytomis jurisdikcijos taisyklėmis užtikrinta glaudi sąsaja tarp bylos, kuriai taikomas tas reglamentas, ir valstybių narių teritorijos. Todėl yra tinkama išplėsti tų taisyklių taikymą, įtraukiant bylas prieš visus atsakovus, nepriklausomai nuo jų nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės). Taikydami Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 jurisdikcijos taisykles, Bendras patentų teismas ir Beniliukso Teisingumo Teismas (toliau atskirai kiekvienas – bendras teismas) turėtų taikyti tik tas taisykles, kurios taikomos ginčo objektui, kurio atžvilgiu jiems suteikta jurisdikcija;

(7)

bendras teismas turėtų galėti, remdamasis subsidiarios jurisdikcijos taisykle, nagrinėti ginčus, kuriuose dalyvauja atsakovai iš trečiųjų valstybių, bylose dėl Europos patento pažeidimo, dėl kurio atsirado žala tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Tokia subsidiari jurisdikcija turėtų būti vykdoma tuo atveju, kai atsakovui priklausantis turtas yra bet kurioje valstybėje narėje, kuri yra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalis, ir kai atitinkamas ginčas yra pakankamai susijęs su bet kuria tokia valstybe nare todėl, kad, pavyzdžiui, joje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) arba su ginču susijusių įrodymų. Nustatydamas savo jurisdikciją bendras teismas turėtų atsižvelgti į atitinkamo turto vertę, kuri neturėtų būti nereikšminga ir turėtų būti tokia, kad būtų galima bent iš dalies vykdyti teismo sprendimą tose valstybėse narėse, kurios yra akto, kuriuo įsteigtas bendras teismas, šalys;

(8)

kai bylos iškeliamos bendrame teisme ir valstybės narės, kurios atžvilgiu netaikomas BPT susitarimas ar, atitinkamu atveju, Beniliukso Teisingumo Teismo sutartis, teisme, turėtų būti taikomos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taisyklės dėl lis pendens ir susijusių ieškinių, kuriomis siekiama užkirsti kelią lygiagrečiai vykstantiems teismo procesams ir nesuderinamiems teismų sprendimams;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taisyklės dėl lis pendens ir susijusių ieškinių lygiai taip pat turėtų būti taikomos tada, kai BPT susitarime numatytu pereinamuoju laikotarpiu bylos dėl tam tikro pobūdžio ginčų iškeliamos ir Bendrame patentų teisme, ir valstybės narės, kuri yra BPT susitarimo šalis, nacionaliniame teisme;

(10)

Bendro patentų teismo arba Beniliukso Teisingumo Teismo sprendimai valstybėje narėje, kuri nėra atitinkamai BPT susitarimo arba Beniliukso Teisingumo Teismo sutarties, šalis, turėtų būti pripažįstami ir vykdomi, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012;

(11)

valstybės narės, kuri nėra atitinkamai BPT susitarimo arba Beniliukso Teisingumo Teismo sutarties šalis, teismų sprendimai kitoje valstybėje narėje turėtų būti pripažįstami ir vykdomi, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012;

(12)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

Pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį tos valstybės narės pranešė norinčios dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(15)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis jai neprivalomas ir netaikomas; tai nedaro poveikio Danijos galimybei taikyti šiame reglamente nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dalinius pakeitimus remiantis 2005 m. spalio 19 d. Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (5) 3 straipsniu,

29.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/5

(1)

pagal Tarybos sprendimo 2005/681/TVR (2) 4 straipsnį CEPOL būstinė yra Bramshilas (Jungtinė Karalystė);

(2)

nepaisant Sprendimo 2005/681/TVR 4 straipsnio, 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. vasario 8 d. laiškais Jungtinė Karalystė informavo CEPOL, kad ji vienašališkai nusprendė, kad nebenori, kad CEPOL būstinė būtų Jungtinės Karalystės teritorijoje. Be CEPOL būstinės, Bramshile taip pat yra įsikūręs Nacionalinės policijos veiklos gerinimo agentūros, kurią Jungtinė Karalystė nusprendė pakeisti nauju kitoje vietoje įkuriamu policijos koledžu, nacionalinis policijos mokymo centras. Todėl Jungtinė Karalystė nusprendė uždaryti nacionalinį policijos mokymo centrą Bramshile ir jį parduoti, nurodydama, kad susijusios išlaidos buvo didelės ir neatsirado jokių alternatyvių verslo modelių, kurie galėtų būti vykdomi šiame centre. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutartyje (toliau – ES sutartis) nustatytą įsipareigojimą lojaliai bendradarbiauti ir ypač įsipareigojimus pagal ES sutarties 4 straipsnį, Sąjunga bei jos valstybės narės turėtų padėti viena kitai palaikyti CEPOL veiklą. Tuo tikslu visų pirma Jungtinė Karalystė privalo užtikrinti sklandų CEPOL perkėlimą į jo naują būstinę, nedarant neigiamo poveikio įprastam CEPOL biudžetui;

(3)

atsižvelgiant į 2013 m. spalio 8 d. valstybių narių vyriausybių atstovų pasiektą bendrą sutarimą ir į poreikį išlaikyti CEPOL kaip atskiros Sąjungos agentūros statusą, reikėtų numatyti priemones, pagal kurias CEPOL būstinė, kai tik bus iškelta iš Bramshilo, būtų įkurta Budapešte. Tos priemonės turėtų būti įtrauktos į Sprendimą 2005/681/TVR;

(4)

atsižvelgiant į teisinę sistemą, kuri įtvirtinta įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, reikia atlikti Sprendimo 2005/681/TVR peržiūrą ir tuo pačiu užtikrinti CEPOL, kaip atskiros Sąjungos agentūros, statusą;

(5)

todėl Sprendimas 2005/681/TVR turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

prieš CEPOL pradedant veiklą etapą naujoje vietoje, pagal nustatytą tvarką turėtų būti sudarytas susitarimas dėl būstinės;

(7)

pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį tos valstybės narės pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(8)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(9)

atsižvelgiant į būtinybę skubiai nustatyti naują CEPOL būstinę, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

1)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Būstinė

CEPOL būstinė yra Budapešte, Vengrijoje.“;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„21a straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 30 d. Komisija pateikia ataskaitą apie šio sprendimo veiksmingumą, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti CEPOL, kaip atskiros Sąjungos agentūros, statusą. Prireikus ir atlikus išsamią sąnaudų ir naudos analizę ir poveikio vertinimą, prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis sprendimas.“.

29.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/7

(1)

Sąjunga yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (3) (toliau – konvencija) Šalis;

(2)

2008 m. vykusiame 16-ajame neeiliniame susitikime pagal konvenciją įsteigta Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT) priėmė Rekomendaciją 08–05 parengti naują rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, kuriuo pakeistas ankstesnis 2006 m. priimtas išteklių atkūrimo planas. Siekiant tas tarptautines išsaugojimo priemones įgyvendinti Sąjungos lygmeniu, priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (4);

(3)

2010 m. vykusiame 17-ajame neeiliniame susitikime ICCAT priėmė Rekomendaciją 10–04, kuria iš dalies keičiamas daugiametis paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas. Tada Reglamentas (EB) Nr. 302/2009 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 500/2012 (5), siekiant tas pakeistas tarptautines išsaugojimo priemones įgyvendinti Sąjungos lygmeniu;

(4)

2012 m. vykusiame 18-ajame neeiliniame susitikime ICCAT priėmė Rekomendaciją 12–03, kuria papildomai iš dalies keičiamas daugiametis paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas. Siekiant žvejybos sezonus geriau suderinti su žvejybos laivynų veikla, Rekomendacijoje 12–03 numatyta iš dalies pakeisti žvejybos sezonus – dabar jie apibrėžiami kaip sezonai, kuriais žvejoti leidžiama, o ne draudžiama, kaip nurodyta ankstesnėse ICCAT rekomendacijose. Be to, pakeistos datos, kada leidžiama žvejoti gaubiamaisiais tinklais, kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams. Galiausiai, siekiant išsklaidyti neaiškumus dėl žvejybos tais žvejybos įrankiais, kuriems netaikomos jokios specialios taisyklės dėl žvejybos sezonų, buvo būtina įtraukti nuostatą, kuria aiškiai leidžiama visais kitais žvejybos įrankiais, išskyrus visų rūšių dreifuojančius tinklus, žvejoti ištisus metus. Žvejybos sezonų Atlanto vandenyne laikotarpius ir datas ICCAT gali peržiūrėti 2015 m., vadovaudamasi ICCAT nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto (SCRS) rekomendacijomis;

(5)

23-ame eiliniame susitikime, vykusiame 2013 m. lapkričio mėn., ICCAT priėmė Rekomendaciją 13–08, papildančią Rekomendaciją 12–03, tam, kad būtų galima daryti kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų žvejybos sezonų rytinėje Atlanto vandenyno dalyje pakeitimus, kurie nedarytų poveikio paprastųjų tunų nerštaviečių Viduržemio jūroje apsaugai. Toje ICCAT Rekomendacijoje nurodoma, kad susitariančiosios šalys ir konvencijos nepasirašiusios bendradarbiaujančiosios šalys, subjektai ir žvejybos subjektai gali nustatyti skirtingą žvejybos sezonų pradžios rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams datą nekeičiant sezono, kuriuo leidžiama vykdyti tokią žvejybą, bendros trukmės. Toje ICCAT Rekomendacijoje taip pat nustatomos stereoskopinių kamerų naudojimo vykdant žuvų perkėlimo į varžas operacijas taisyklės. Siekiama, kad SCRS per 2014 m. susitikimą peržiūrėtų visas technines specifikacijas, įskaitant žuvų imčių ėmimo intensyvumą, imčių ėmimo būdą, atstumą nuo kameros, perkėlimo angos dydžius, algoritmus (ilgio ir svorio santykį), ir kad prireikus ICCAT jas pakeistų per 2014 m. metinį susitikimą, remdamasi SCRS rekomendacijomis;

(6)

siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti ICCAT Rekomendaciją 12–03 tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas paprastųjų tunų išteklių išsaugojimas, suteiktas teisinis aiškumas dėl atitinkamų žvejybos sezonų ir galiausiai sudarytos sąlygos valstybėms narėms tinkamai parengti žvejybos, pajėgumų ir patikrinimų planus ir įvykdyti kitus ataskaitų teikimo įpareigojimus, taip pat ICCAT Rekomendaciją 13–08 dėl stereoskopinių kamerų sistemų naudojimo vykdant žuvų perkėlimo į varžas operacijas ir dėl galimo skirtingos žvejybos sezonų pradžios datos nustatymo rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams, būtina kuo skubiau iš dalies pakeisti atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 302/2009 nuostatas,

1.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Žvejybos sezonai

1.   Paprastuosius tunus ilgesniais nei 24 m pelaginėmis ūdomis žvejojančiais žūklės laivais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d., išskyrus žvejybos rajoną, kuris apibrėžiamas taip: į vakarus nuo 10° vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42° šiaurės platumos; jame paprastųjų tunų žvejyba leidžiama laikotarpiu nuo rugpjūčio 1 d. iki sausio 31 d.

2.   Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti laikotarpiu nuo gegužės 26 d. iki birželio 24 d.

3.   Paprastuosius tunus kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d.

Nepaisant pirmos pastraipos ir kadangi tai nedaro įtakos nerštaviečių apsaugai, valstybės narės savo 2014 m. ir 2015 m. metiniuose nacionaliniuose žvejybos planuose gali nurodyti skirtingą pradžios datą su jų vėliava plaukiojantiems ir rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams, su sąlyga, kad sezono, kuriuo leidžiama vykdyti tą žvejybą, bendra trukmė ir toliau atitinka pirmą pastraipą.

Sąjungos žvejybos plane, kuris turi būti pateiktas ICCAT iki kiekvienų metų vasario 15 d., nurodoma, ar tokios žvejybos pradžios datos buvo pakeistos, taip pat nurodomos atitinkamų rajonų koordinatės.

4.   Paprastuosius tunus pelaginiais tralais žvejojančiais traleriais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama žvejoti laikotarpiu nuo birželio 16 d. iki spalio 14 d.

5.   Mėgėjų ir sportinė paprastųjų tunų žūklė rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama laikotarpiu nuo birželio 16 d. iki spalio 14 d.

6.   Kitais žvejybos įrankiais, negu nurodytieji 1–5 dalyse, paprastuosius tunus leidžiama žvejoti ištisus metus. Nepaisant to, draudžiama žvejoti paprastuosius tunus naudojant visų rūšių dreifuojančius tinklus.“;

2.

įterpiamas šis straipsnis:

„24a straipsnis

Stereoskopinių kamerų naudojimas perkėlimo į varžas operacijų metu

Stereoskopinių kamerų sistemos perkėlimo į varžas operacijų metu naudojamos laikantis šių sąlygų:

29.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/10

(1)

siekiant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 straipsnį veiksmingai kovoti su diskriminacija, padėti užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniui, siekti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslo pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnį, taip pat stebėti Sąjungos politikos tikslų, pvz., strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų, įgyvendinimo pažangą, būtina turėti palyginamus, patikimus ir objektyvius statistinius duomenis apie dirbančių asmenų, bedarbių ir darbo rinkoje nedalyvaujančių asmenų padėtį, kartu laikantis statistinių duomenų konfidencialumo, privatumo ir asmens duomenų apsaugos principų;

(2)

įsigaliojus SESV, Komisijai suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su SESV 290 straipsniu ir naująja teisine sistema, sukurta įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 182/2011 (2);

(3)

Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 įsipareigojo, remdamasi SESV nustatytais kriterijais, peržiūrėti teisėkūros procedūra priimtus aktus, kuriuose šiuo metu esama nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

(4)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 577/98 (3) pateikiama nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, todėl šis reglamentas turėtų būti peržiūrėtas atsižvelgiant į SESV nustatytus kriterijus;

(5)

siekiant visų pirma atsižvelgti į ekonominius, socialinius ir techninius pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tyrimo kintamųjų, išdėstytų iš 14 grupių sudarytame Reglamente (EB) Nr. 577/98 nurodytų tyrimo rodiklių sąraše, sąrašo patikslinimo, nustatyti trejų metų ad hoc modulių programą, kurioje nurodomas kiekvieno ad hoc modulio dalykas, specifinės informacijos (toliau – ad hoc submoduliai) sąrašas bei srities apibūdinimas ir tiriamas laikotarpis. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant patvirtinti struktūrinių kintamųjų sąrašą ir tyrimo dažnumą. Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms arba respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma našta;

(6)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(7)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 577/98 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(8)

atsižvelgiant į darbo jėgos tyrimo ad hoc modulių svarbą Sąjungos politikai, Sąjungos finansavimo įnašas šiems moduliams įgyvendinti turi būti skirtas vadovaujantis racionalaus finansinės naštos paskirstymo Sąjungos ir valstybių narių biudžetams principu. Dotacijos turėtų būti skiriamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4), neskelbiant kvietimų teikti paraiškas. Dotacijos turėtų būti skiriamos nacionalinėms statistikos tarnyboms ir kitoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (5), su sąlyga, kad jos faktiškai įgyvendina ad hoc modulius. Dotacijos darbo jėgos tyrimams atlikti gali būti skiriamos kaip vienkartinės išmokos. Šiuo atveju vienkartinių išmokų naudojimas turėtų būti vienu iš pagrindinių dotacijų valdymo paprastinimo būdų;

(9)

nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir atsižvelgiant į didesnį darbo krūvį, susijusį su papildoma informacija, kuri turi būti renkama darbo jėgos tyrimo ad hoc modulių, kurie bus pasitelkiami rengiant Sąjungos politikos tikslų rodiklius, reikmėms, būtina bendrai finansuoti nacionalinių administracijų darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas, net jei atitinkama valdžios institucija būtų vykdžiusi remiamą veiklą ir be Sąjungos dotacijos, ir bendrai finansuoti kitas atitinkamas reikalavimus atitinkančias sąnaudas;

(10)

kalbant apie įgaliojimų suteikimą Komisijai, šiuo reglamentu tik suderinamas dabartinis įgaliojimų Komisijai suteikimas, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 577/98, su SESV 290 straipsniu ir naująja teisės aktų sistema, sukurta įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 182/2011, ir atitinkamais atvejais peržiūrima tų įgaliojimų taikymo sritis. Kadangi Reglamento (EB) Nr. 577/98 tikslų valstybės narės ir toliau negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(11)

siekiant teisinio tikrumo, būtina, kad šiuo reglamentu nebūtų daromas poveikis procedūroms, skirtoms priemonėms, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui, priimti;

(12)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 577/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

Įterpiami šie straipsniai:

„7a straipsnis

Ad hoc moduliai

1.   Gali būti nustatyta papildomų rodiklių (toliau – ad hoc modulis), kuriais papildoma 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

2.   Imties, naudojamos informacijai apie ad hoc modulius rinkti, atveju pateikiama ir informacija apie struktūrinius kintamuosius.

3.   Imtis, naudojama informacijai apie ad hoc modulius rinkti, atitinka vieną iš šių sąlygų:

4.   Komisijai pagal 7c straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma trejų metų ad hoc modulių programa. Šioje programoje apibrėžiamas kiekvieno ad hoc modulio dalykas, specifinės informacijos sąrašas ir srities apibūdinimas (toliau – ad hoc submoduliai), sudarantys sistemą, kurioje nustatomi šio straipsnio 5 dalyje nurodyti ad hoc modulio techniniai rodikliai ir apibrėžiamas tiriamas laikotarpis. Programa priimama ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki programos tiriamo laikotarpio pradžios.

5.   Siekdama užtikrinti vienodą šio straipsnio 4 dalyje nurodytos programos taikymą, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais, atsižvelgdama į toje dalyje nurodytos specifinės informacijos sritį, kiekvieno ad hoc submodulio atveju nustato ad hoc modulio techninius rodiklius, taip pat duomenų perdavimui naudotinus filtrus bei kodus ir rezultatų perdavimo terminą, kuris gali būti kitas nei 6 straipsnyje nustatytas terminas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Detalus informacijos, kuri turi būti surinkta pagal ad hoc modulį, sąrašas sudaromas ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki to modulio tiriamo laikotarpio pradžios. Ad hoc modulį sudaro ne daugiau kaip 11 techninių rodiklių.

7b straipsnis

Nuostatos dėl finansavimo

Sąjunga teikia finansinę paramą nacionalinėms statistikos tarnyboms ir kitoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 (6) 5 straipsnio 2 dalyje, šio reglamento 7a straipsnyje nurodytų ad hoc modulių įgyvendinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1296/2013 (7) 16 straipsnio 1 dalies a papunktį. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) 128 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjunga gali toms nacionalinėms statistikos tarnyboms ir kitoms nacionalinėms valdžios institucijoms skirti dotacijas nepaskelbusi kvietimo teikti pasiūlymus. Šios dotacijos gali būti skiriamos kaip vienkartinės išmokos; jos skiriamos tik tada, jei valstybės narės iš tiesų dalyvauja įgyvendinant ad hoc modulius.

7c straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Naudodamasi pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 7a straipsnį deleguotais įgaliojimais, Komisija užtikrina, kad deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma našta.

Tie deleguotieji aktai priimami tik tais atvejais, kai jie būtini siekiant atsižvelgti į socialinius ir ekonominius pokyčius. Tais deleguotaisiais aktais nepakeičiamas reikalingos informacijos neprivalomas pobūdis.

Komisija tinkamai pagrindžia tuose deleguotuose aktuose numatytus statistinius veiksmus, prireikus naudodamasi atitinkamų ekspertų informacija, paremta ekonominio veiksmingumo analize, įskaitant respondentams tenkančios naštos ir statistikos rengimo išlaidų vertinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 14 straipsnio 3 dalies c punkte.

3.   4 straipsnio 2 dalyje ir 7a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 18 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

4.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje ir 7a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 7a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(6)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164)."

(7)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238)."

(8)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).“"

3.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (9).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

(9)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

29.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/15

(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 718/1999 (4) nustatoma Sąjungos laivyno pajėgumo politika laivams, kuriais vežiojamos prekės valstybių narių vidaus vandenų keliais;

(2)

modernizuojant ir restruktūrizuojant laivynus kartu su priemonėmis, kuriomis skatinamas įmonių grupių steigimas, gerinami vidaus vandenų laivybos įgūdžiai ir laivų prisitaikymas prie technikos pažangos, taip pat aplinką tausojančių laivų, pageidautina, ankstyvuoju etapu, reikėtų numatyti socialines priemones, skirtas padėti visiems įgulos darbuotojams, įskaitant darbuotojus ir savininkus-valdytojus, pageidaujantiems palikti vidaus vandenų kelių pramonės šaką ar persikvalifikuoti darbui kituose sektoriuose. Reglamente (EB) Nr. 718/1999 numatytas rezervinis fondas, įsteigtas kiekvienoje valstybėje narėje, kurios vidaus vandenų keliai jungiasi su kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais ir kurios laivyno talpa didesnė nei 100 000 tonų, turėtų būti naudojamas priemonėms, darančioms poveikį savininkams-valdytojams. Kiti specialieji fondai, kurie jau egzistuoja Sąjungos lygmeniu, galėtų būti naudojami socialinių partnerių bendrai vykdomiems veiksmams remti;

(3)

tuo tikslu galėtų būti naudojami rezerviniai fondai, jei to vienbalsiai reikalauja vidaus vandenų kelių transportui atstovaujančios organizacijos;

(4)

rezervinis fondas, kurį sudaro tik pramonės šakos finansiniai įnašai, niekada iki šiol nebuvo panaudotas;

(5)

priemonės, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 718/1999 8 straipsnyje nurodytu Sąjungos laivyno modernizavimu, apima tik socialinius reikalus ir darbo aplinkos saugą. Kitų tipų paramos priemonės, kuriomis siekiama sukurti inovacijoms ir aplinkai palankias sąlygas, nėra numatytos;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 718/1999 priemonės dėl profesinio mokymo arba perkvalifikavimo programų aktualios visiems sektorių paliekantiems įguloms nariams, įskaitant savininkus-valdytojus, o ne tik tiems, kurie apibrėžiami kaip darbuotojai;

(7)

Reglamente (EB) Nr. 718/1999 numatytos priemonės, kuriomis savininkai-valdytojai skatinami stoti į verslo asociacijas, tačiau nenumatyta priemonių, kuriomis būtų stiprinamos Sąjungos lygmeniu vidaus vandenų kelių transportui atstovaujančios organizacijos, nepaisant to, kad stipresnės Sąjungos masto organizacijos gali padėti mažinti sektoriaus susiskaidymą;

(8)

Reglamentas (EB) Nr. 718/1999 turėtų būti papildytas priemonėmis, kuriomis siekiama sukurti kitiems profesinio mokymo arba perkvalifikavimo programas įgulos nariams, kitiems, nei apibrėžiami kaip pramonės šaką paliekantys darbuotojai, skatinti savininkus-valdytojus stoti į verslo asociacijas, sustiprinti profesines asociacijas ir skatinti laivų inovacijas ir pritaikymą prie techninės pažangos didinant jų ekologiškumą;

(9)

Komisija ir valstybės narės, pasitelkdamos esamas finansines priemones, įskaitant, atitinkamais atvejais, pagal programą Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (5) (toliau -„Horizontas 2020“) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (6), turėtų stiprinti vidaus vandenų transporto sektoriaus ir daugiarūšių uosto infrastruktūrų mokslinius tyrimus ir inovacijas, tokiu būdu užtikrinant to sektoriaus integravimą į daugiarūšį transportą;

(10)

Komisija turėtų remti priemones, skirtas su aplinka susijusioms inovacijoms diegti ir vidaus vandenų laivynui pritaikyti prie techninės pažangos – ji turėtų skatinti naudoti esamų Sąjungos fondų finansines priemones, pavyzdžiui, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir programą „Horizontas 2020“, ir turėtų siūlyti, kaip veiksmingiau panaudoti rezervinį fondą panaudojant šiuos esamus fondus ir Europos investicijų banko finansines priemones;

(11)

kadangi rezervo fondus sudaro industrijos pramonės įnašai, turėtų būti įmanoma juos panaudoti laivų pritaikymui prie techninių ir aplinkosaugos reikalavimų, priimtų įsigaliojus šiam reglamentui, įskaitant pritaikymą prie variklių išmetalams taikomų Europos standartų tolesnio vystymosi, taip pat juos panaudoti siekiant skatinti efektyviau naudoti variklių kurą, naudoti alternatyvų kurą ir taikyti bet kokias kitas priemonės, kuriomis siekiama gerinti oro kokybę, ir aplinką tausojantiems laivams, įskaitant upėms pritaikytus laivus;

(12)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 718/1999 turėtų būti iš dalies pakeistas,

29.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/18

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) buvo priimtas 2012 m. spalio 25 d. ir prie jo buvo pridėtas bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas, kuriame sutariama persvarstyti tą reglamentą, kad būtų galima atsižvelgti į derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos rezultatus;

(2)

priėmus Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (5), taip pat atsižvelgiant į bendrą pareiškimą, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kad neatidėliotinos pagalbos rezervui ir projektams, finansuojamiems panaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, būtų taikomos perkėlimo į kitą laikotarpį taisyklės;

(3)

neatidėliotinos pagalbos rezervo atitinkami asignavimai įrašomi į Sąjungos bendrojo biudžeto antraštinę dalį „Rezervai“. Todėl reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kad būtų galima į rezervą įrašytus ir n metais nepanaudotus asignavimus perkelti į n + 1 metus;

(4)

dėl paties projektų, finansuojamų panaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, pobūdžio daugeliu atvejų reikės taikyti sudėtingas sutarčių sudarymo procedūras. Todėl net dėl nedidelių vėlavimų užbaigti tokius projektus gali būti prarasti metiniai įsipareigojimų asignavimai ir sumenkintas tų projektų gyvybingumas bei Sąjungos politinis ryžtas modernizuoti savo transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklus bei infrastruktūrą. Kad taip neatsitiktų, Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 turėtų būti leidžiama į kitus finansinius metus perkelti iki 2014, 2015 ir 2016 finansinių metų pabaigos nepanaudotus projektų, finansuojamų panaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, įsipareigojimų asignavimus. Perkėlimas į kitą laikotarpį turėtų būti pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimui;

(5)

priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (6), būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kad panaikintus asignavimus būtų galima vėl panaudoti veiklos rezervui ir neribotoms garantijoms, taip pat pakeitimo vertybiniais popieriais finansinėms priemonėms mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau - MVĮ) naudai įgyvendinti,

1.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

Antros dalies II antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

„II ANTRAŠTINĖ DALIS

STRUKTŪRINIAI FONDAI, SANGLAUDOS FONDAS, EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDAS, EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI, PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPU VALDOMI FONDAI, SUSIJĘ SU LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVE, IR EUROPOS INFRASTRUKTŪROS TINKLŲ PRIEMONĖ“;

3.

178 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Panaikinti asignavimai gali būti vėl naudojami tais atvejais, kai:

(7)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).“;"

4.

Įterpiamas šis straipsnis:

„178a straipsnis

Įsipareigojimų asignavimų, skirtų Europos infrastruktūros tinklų priemonei, perkėlimas į kitą laikotarpį

1.   2014, 2015 ir 2016 finansinių metų įsipareigojimų asignavimai, skirti projektams, finansuojamiems pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (8), ir dar nenumatyti panaudoti finansinių metų pabaigoje, gali būti perkelti tik į kitus finansinius metus.

2.   Komisija pasiūlymus dėl ankstesnių finansinių metų asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų vasario 15 d.

3.   Europos Parlamentas ir Taryba, pastaroji spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, kiekvieną pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį apsvarsto ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų kovo 31 d.

4.   Pasiūlymas dėl asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį patvirtinamas, jei iki 3 dalyje nustatyto termino įvyksta bet kuris iš šių atvejų:

(8)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).“"