9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/1

(1)

vystomojo bendradarbiavimo politika visų pirma siekiama skurdo mažinimo, o ilgainiui ir jo panaikinimo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje. Kova su skurdu pasaulyje padės kuriant stabilesnį, taikesnį, labiau klestintį ir teisingesnį pasaulį, atspindintį turtingesnių ir skurdesnių šalių tarpusavio priklausomumą;

(2)

kaip teigiama 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Pokyčių darbotvarkė: ES vystymosi politikos ateitis“, vystomuoju bendradarbiavimu taip pat siekiama skatinti žmogaus socialinę raidą ir žmonių potencialo realizavimą visose srityse, įskaitant kultūrą;

(3)

Sąjunga teikia vystomojo bendradarbiavimo paramą nuo 1957 m. ir šiuo metu yra didžiausia pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja;

(4)

Lisabonos sutartimi vystymosi politika įtvirtinta kaip neatskiriama Sąjungos išorės veiksmų dalis, padedanti Sąjungai siekti, kad pasaulis būtų stabilus ir klestėtų. Vystymosi politika taip pat padeda spręsti kitus visuotinius uždavinius ir įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, nustatytą 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“;

(5)

Sąjunga pirmauja formuluojant ir įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui koncepciją, kuria siekiama sustiprinti ne pagalbos politikos sričių ir vystymosi tikslų sinergiją, kad būtų užtikrinta, jog pagal Sąjungos politiką būtų remiami besivystančių šalių vystymosi poreikiai arba kad ši politika bent jau neprieštarautų tikslui panaikinti skurdą;

(6)

2000 m. tarptautinė bendruomenė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. imtis konkrečių kovos su skurdu veiksmų, nustatydama Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), kuriuos Sąjunga ir valstybės narės priėmė;

(7)

Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškime dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (3), kuris ir toliau yra išsamiausias Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo pagrindas, Sąjunga raginama padėti stiprinti naujų valstybių narių, kaip naujų pagalbos teikėjų, vaidmenį;

(8)

pastaraisiais metais pasaulyje įvyko didžiulių pokyčių, įskaitant svarbius pasaulinės ekonominės ir politinės pusiausvyros pokyčius. Pasaulinėje arenoje atsirado naujų veikėjų, įskaitant privačiojo sektoriaus subjektus ir kitus nevyriausybinius veikėjus. Išsivysčiusioms ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims tenka didžiausia pasaulinio bendrojo vidaus produkto dalis; pastarosioms šalims šiuo metu tenka didžiausia pasaulinio augimo dalis ir pasaulio ekonomikai jos daro didelį poveikį;

(9)

greitai besikeičiančiame pasaulyje tolesnė parama vystomajam bendradarbiavimui gyvybiškai svarbi. Maždaug 1,3 mlrd. žmonių tebeturi itin mažas pajamas, dar daugiau žmonių socialinės raidos poreikiai tebėra nepatenkinti. Daugumoje pasaulio dalių padidėjo nelygybė šalies viduje. Gamtai daromas vis didesnis spaudimas, o klimato kaitos poveikis ypač stipriai paveikė besivystančias šalis. Tie uždaviniai yra visuotiniai bei tarpusavyje susiję ir juos kartu turi spręsti visos šalys;

(10)

pradėtos diskusijos dėl programos laikotarpiu po 2015 m., grindžiamos 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatu „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ ir 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadomis dėl pokyčių darbotvarkės, kurios jau paskatino iš esmės perorientuoti Sąjungos vystymosi politikos kryptis, Komisija išdėstė savo poziciją 2013 m. vasario 27 d. komunikate „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“, o Taryba savo 2013 m. birželio 25 d. išvadose patvirtino visa apimančią laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, siekdama pašalinti dabartinės vystymosi programos trūkumus ir nustatyti bendrą požiūrį, kaip siekius įveikti skurdą ir užtikrinti tvarumą sujungti į visa apimančią tarptautinę sistemą.

(11)

2015-ieji turėtų būti simboliniai ir labai svarbūs, nes jais baigiasi TVT, dėl kurių buvo bendrai sutarta, įgyvendinimo terminas, todėl jie suteikia unikalią progą apžvelgti tarptautinius įsipareigojimus. 2015-aisiais taip pat bus priimti svarbūs tarptautiniai sprendimai dėl vystymosi programos, ateityje pakeisiančios TVT programą;

(12)

2015-ieji taip pat turėtų būti tinkamas laikas pristatyti Sąjungos vystymosi politikos rezultatus, įgyvendinus Komisijos komunikate dėl pokyčių darbotvarkės išdėstytus principus;

(13)

2015-aisiais taip pat įvyks svarbių tarptautinių renginių valstybėse narėse, pvz., pasaulinė paroda Milane „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“, ir tai suteiks ypatingą galimybę aptarti pasaulinio vystymosi politiką ir plačiu mastu atlikti visuomenės informavimo veiklą apie darnų vystymąsi ir susijusius klausimus.

(14)

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl pokyčių darbotvarkės paragino Komisiją paskelbti 2015-uosius Europos metais vystymuisi, reikšdamas viltį, kad tai padidins vystomojo bendradarbiavimo žinomumą;

(15)

todėl 2015-ieji turėtų būti paskirti Europos metais vystymuisi (toliau – Europos metai), kad suteiktų galimybę tinkamu laiku padidinti bendrą visuomenės informuotumą apie dabartinę Sąjungos vystymosi politikos kryptį. Reikalinga informacija, kaip atvira Sąjunga gali padėti užtikrinti tvarumą pasaulyje. Tai apima ir pasaulinės tarpusavio priklausomybės suvokimo didinimą, ir parodymą, kad vystymasis yra daugiau nei vien pagalba;

(16)

sėkmingo Sąjungos vystymosi srities veiksmų poveikio sąlyga yra jai teikiama plati visuomenės ir politikų parama ir įrodymas, kad siekiant vystymosi rezultatų viešosios lėšos naudojamos efektyviai ir veiksmingai. Todėl Europos metai turėtų paskatinti didinti informuotumą, be kita ko, per viešas politines diskusijas ir švietimą vystymosi klausimais, suteikti postūmį ir galimybes valstybėms narėms, vietos ir regioninės valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei, privačiajam sektoriui, socialiniams partneriams ir tarptautiniams subjektams bei organizacijoms, veikiančioms vystymosi srityje, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Jie turėtų padėti sutelkti politinį dėmesį ir mobilizuoti visas susijusias šalis, siekiant pastūmėti ir paskatinti tolesnius veiksmus ir iniciatyvas Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu, kartu su paramos vystymuisi gavėjais ir jų atstovais;

(17)

Europos metais turėtų būti didinamas informuotumas apie visų formų diskriminaciją dėl lyties, su kuria susiduria įvairių regionų moterys ir mergaitės, ypač turint mintyje galimybes siekti išsilavinimo, įsidarbinti, pasinaudoti sveikatos sistemomis, taip pat informuotumas apie priverstinę santuoką, seksualinį išnaudojimą ir lyties organų žalojimą bei kitą neteisėtą praktiką;

(18)

Specialiosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 392 „Solidarumas išjudina planetą. Europiečiai ir parama vystymuisi“, paskelbtos 2012 m. spalio mėn., rezultatai parodė, kad 85 % Sąjungos piliečių pritaria tam, kad būtų teikiama parama šalių partnerių žmonėms. Kaip nustatyta toje apklausoje, nepaisant dabartinės ekonominės padėties, daugiau nei šeši iš dešimties piliečių mano, kad pagalbą šalių partnerių gyventojams reikėtų didinti. Tuo pačiu metu ta apklausa aiškiai parodė, kad trūksta žinių apie Sąjungos vystomąjį bendradarbiavimą, o tai reikalauja geresnio komunikavimo;

(19)

veiksmingas visų Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis veikiančių partnerių tarpusavio koordinavimas yra esminė efektyvių Europos metų sąlyga. Šiuo atveju vietos ir regioniniams partneriams tenka ypatingas vaidmuo skatinant Sąjungos vystymosi politiką;

(20)

atsižvelgiant į skirtingas nacionalines socialines, ekonomines ir kultūrines sąlygas ir opius klausimus, būtina tam tikrą Europos metų veiklos dalį decentralizuoti, kad ji būtų vykdoma nacionaliniu lygmeniu, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) 58 straipsnyje. Tačiau politikos prioritetų nustatymą nacionaliniu lygmeniu reikėtų koordinuoti su Komisija, siekiant užtikrinti nuoseklumą su Europos metų strateginiais tikslais. Glaudus Komisijos ir valstybių narių veiklos koordinavimas yra itin svarbus siekiant kurti sinergiją ir užtikrinti, kad Europos metai būtų sėkmingi;

(21)

galimybė dalyvauti finansuojamoje Europos metų veikloje turėtų būti suteikta ne tik valstybėms narėms, bet ir šalims kandidatėms, su kurioms sudaryta pasirengimo narystei strategija pagal atitinkamai pagrindų susitarimais ir Asociacijos tarybos sprendimais nustatytus tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas. Reikėtų skatinti veiklos koordinavimą su nacionalinėmis priemonėmis, visų pirma nacionalinėmis Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programomis (DEAR). Kiekviena valstybė narė turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti dalyvavimo Europos metų veikloje lygį ir formą;

(22)

turėtų būti užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas kitų Sąjungos teisės aktų ir priemonių atžvilgiu, visų pirma Vystomojo bendradarbiavimo priemonės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 233/2014 (5), įskaitant programą DEAR, Europos plėtros fondą, Europos kaimynystės priemonę, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 232/2014 (6), ir kitas Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemones, kai tai reikšminga vystymosi politikai;

(23)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(24)

siekiant optimizuoti Europos metams numatytos veiklos veiksmingumą ir efektyvumą, būtina 2014 m. atlikti tam tikrus parengiamuosius veiksmus;

(25)

Komisija jau ėmėsi įvairių priemonių, kuriomis skatinama vystymosi politika ir piliečiai informuojami apie vystomąjį bendradarbiavimą. Tos esamos priemonės turėtų būti kaip įmanoma plačiau panaudotos Europos metams;

(26)

pagrindinė atsakomybė didinant piliečių informuotumą vystymosi klausimais tenka valstybėms narėms. Sąjungos lygmens veikla papildo nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų veiksmus, kaip pabrėžta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasirašytoje politinėje deklaracijoje „Europos komunikacinė partnerystė“;

(27)

kadangi valstybės narės negali pakankamai pasiekti šio sprendimo tikslų, nes reikalingos daugiašalės partnerystės, tarptautiniai informacijos mainai, taip pat būtina skatinti informavimą Sąjungos mastu ir skleisti gerąją praktiką ir kadangi šiuos tikslus, atsižvelgiant į Europos metų mastą, geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali imtis priemonių, vadovaudamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

informuoti Sąjungos piliečius apie Sąjungos ir jos valstybių narių vystomąjį bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams, kuriuos Sąjunga, veikdama kartu su savo valstybėmis narėmis, pasiekė kaip pasaulinio masto veikėja ir kurių toliau sieks atsižvelgdama į naujausių diskusijų dėl visa apimančios programos laikotarpiu po 2015 m. rezultatus;

b)

skatinti Sąjungos piliečius ir suinteresuotuosius subjektus tiesiogiai dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, kritiškai apie jį mąstyti ir aktyviai juo domėtis, be kita ko, formuojant ir įgyvendinant politiką; taip pat

c)

padėti suprasti Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo naudą ne tik Sąjungos paramos vystymuisi gavėjams, bet ir Sąjungos piliečiams, ir pasiekti didesnį politikos suderinamumo vystymosi labui supratimą, taip pat skatinti Europos ir besivystančių šalių piliečių bendros atsakomybės, solidarumo bei galimybių jausmą besikeičiančiame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje.

a)

plačiajai visuomenei ir konkretesnėms tikslinėms grupėms, visų pirma jaunimui ir kitoms svarbioms tikslinėms grupėms, skirtas informavimo kampanijas, per kurias būtų skleidžiamos pagrindinės idėjos, pasitelkiant ir socialinės žiniasklaidos priemones;

b)

konferencijų, renginių ir iniciatyvų organizavimą su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant skatinti aktyvų dalyvavimą ir diskusijas, taip pat padidinti informuotumą visais lygmenimis;

c)

konkrečias priemones valstybėse narėse, kuriomis siekiama propaguoti Europos metų tikslus, visų pirma šviečiant vystymosi klausimais, nacionalinėms, regioninėms ar vietos administravimo institucijoms ir kitoms organizacijoms keičiantis informacija ir gerąja patirtimi; taip pat

d)

tyrimų ir apklausų vykdymą ir jų rezultatų sklaidą.

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/10

(1)

Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 numatyta galimybė pridėti transeuropinio transporto tinklo, išplėsto į tam tikras kaimynines šalis, orientacinius žemėlapius, remiantis aukšto lygio susitarimais dėl transporto infrastruktūros tinklų tarp Sąjungos ir atitinkamų kaimyninių šalių;

(2)

įgyvendinant Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystę, 2012 m. lapkričio 21 d. sudarytas Sąjungos, Rusijos ir Baltarusijos aukšto lygio susitarimas. Įgyvendinant Rytų partnerystę, 2013 m. spalio 9 d. sudarytas Sąjungos ir Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimas;

(3)

pridėjus orientacinius transporto tinklų, sujungtų su Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 apibrėžtais tinklais, žemėlapius, būtų galima geriau nustatyti Sąjungos ir minėtų trečiųjų šalių bendradarbiavimo tikslus;

(4)

aukšto lygio susitarimai su kaimyninėmis šalimis sudaryti dėl geležinkelio linijų ir kelių tinklų, taip pat dėl uostų, oro uostų, kelių ir geležinkelių terminalų. Susitarimuose nenurodytas geležinkelių ir kelių infrastruktūros užbaigimo statusas. Todėl aukšto lygio susitarimuose geležinkeliai ir keliai apibūdinami kaip užbaigti,

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/19

(1)

pagal Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 (2) dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (turint omeny medžiagas, kurios įtrauktos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą) Prancūzijos valdžios institucijos atliko 1,4-dichlorbenzeno (toliau – DCB) rizikos vertinimą. 2004 m. Europos cheminių medžiagų biuro svetainėje buvo paskelbta galutinė ataskaita (EC, 2004 m.) (3);

(2)

2008 m. vasario mėn. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas Komisijos komunikatas (4) dėl DCB keliamos rizikos vertinimo rezultatų ir jos mažinimo strategijų. Komunikate rekomenduota, kad, norint sumažinti vartotojams kylančią riziką, reikėtų apsvarstyti galimybę DCB atžvilgiu taikyti Tarybos direktyvoje 76/769/EEB (5) nustatytus pardavimo ir naudojimo apribojimus, kai jis naudojamas oro gaivikliuose, kandžių repelentuose ir tualeto dezodorantuose. Komisijos sprendime 2007/565/EB (6) jau yra nustatytas apribojimas naudoti DCB kaip kandžių repelentą (19 produktų tipas: repelentai ir masalai), kaip buvo rekomenduota 2008 m. komunikate, todėl dėl tokio naudojimo nereikia taikyti Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų apribojimų;

(3)

2011 m. lapkričio mėn. Komisija, vadovaudamasi to reglamento 69 straipsnio 1 dalimi, paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) dėl DCB parengti apribojimų dokumentaciją, atitinkančią to reglamento XV priedo reikalavimus (toliau – XV priede nurodyta dokumentacija);

(4)

savo prašyme Komisija konkrečiai paprašė Agentūros įvertinti vartotojams keliamą poveikį namuose ir viešuosiuose tualetuose, įskaitant poveikį tualetų prižiūrėtojams ir valytojams, atsižvelgiant į mokslinėje literatūroje pasirodžiusią naujausią ir aktualiausią informaciją ir apie retesnį DCB naudojimą Europoje. Šio vertinimo metu taip pat turėjo būti nagrinėta Komisijos užsakyta DCB naudojimo apribojimo socioekonominio poveikio ataskaita (7);

(5)

DCB yra įtrauktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (8) VI priedo 3 dalį kaip 2 pavojingumo kategorijos kancerogeninė medžiaga, į šią dalį jis įtrauktas taip pat dėl akis dirginančių savybių, didelio toksiškumo vandens organizmams ir ilgalaikio poveikio. Apskaičiuota, kad per metus Sąjungoje sunaudojama apie 800 tonų DCB, skirto oro gaivikliams ir tualetų dezodoravimo produktams gaminti, 10 % šių produktų skirti naudoti buitinėms reikmėms, o kiti – profesiniais tikslais (daugiausia kaip dezodorantai viešuosiuose tualetuose);

(6)

2012 m. balandžio 19 d. Rizikos vertinimo komitetui (RAC) ir Socioekonominės analizės komitetui (SEAC) Agentūra pateikė XV priede nurodytą dokumentaciją. Toje dokumentacijoje (9) įrodyta, kad turėtų būti apribotas oro gaiviklių ir tualeto dezodorantų, kurių pagrindą sudaro DSB, tiekimas rinkai ir naudojimas buityje bei profesiniais tikslais, nes nėra tinkamai kontroliuojama jų keliama rizika, o apribojimų nauda būtų didesnė nei dėl jų susidarysiančios sąnaudos. Dokumentacija taip pat rodo, kad būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(7)

2013 m. kovo 8 d. Rizikos vertinimo komitetas (RAC) bendru sutarimu priėmė nuomonę dėl apribojimo, kurį siūloma taikyti XV priedo dokumentacijoje. Remiantis RAC nuomone, šis apribojimas veiksmingumo ir įgyvendinamumo atžvilgiu yra pati tinkamiausia Sąjungos masto priemonė, skirta spręsti nustatytos rizikos, kurią kelia DCB, naudojamas kaip oro gaiviklis arba kaip dezodorantas tualetuose, biuruose ar kitose viešosiose vidaus patalpose, problemą. Tačiau vykdymo užtikrinimo sumetimais RAC pasiūlė pakeisti apribojimą tokiems produktams nustatant DCB koncentracijos ribinę vertę, siekiančią 1 % masės, taip nebūtų daroma netinkamo poveikio produktams, kurių sudėtyje yra DCB kaip priemaišos. Ši koncentracija atitinka ribinę vertę, dėl kurios mišinys priskiriamas 2 kategorijos kancerogenams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;

(8)

kaip nurodyta kartu su RAC nuomone pateiktame aiškinamajame dokumente, Sąjungos rinkoje esama patikimų analizės metodų, leidžiančių nustatyti DCB kiekį;

(9)

savo vertinime RAC nurodė, kad atsižvelgiant į žmogaus sveikatą kancerogeniškumas (mitogenai, ribiniai kancerogenai) yra pats svarbiausias rodiklis. Remiantis duomenimis apie įkvepiamų DCB garų poveikį, RAC pasiūlė sumažinti vartotojams kylančią nustatytą riziką, kai jie nuolat buitiniais tikslais naudoja oro gaiviklius ir tualeto dezodorantus, kurių sudėtyje yra DCB. Toks scenarijus laikytas atitinkančiu poveikį esant tikėtinoms blogiausioms sąlygoms. Be to, RAC savo nuomonėje nurodė, kad reikėtų sumažinti tualetų prižiūrėtojams ir valytojams keliamą poveikį, nes rizika buvo nustatyta esant netinkamoms tualetų vėdinimo sąlygoms;

(10)

RAC, analizuodamas apribojimų mąstą, vertino vartotojams kylantį oro gaiviklių ir tualeto dezodorantų poveikį buityje ir viešuosiuose tualetuose, ir poveikį viešųjų tualetų darbuotojams (įskaitant tualetų prižiūrėtojus ir valytojus), taip pat buvo vertintas poveikis kitoms asmenų grupėms, pvz., techniniam personalui. Be to, buvo vertinami ir tie vartotojai bei darbuotojai, besilankantys ir dirbantys kitose vidaus patalpose (ne tualetuose), kuriose naudojami savo sudėtyje DCB turintys oro gaivikliai. Naudojimas kitais profesiniais ar pramoniniais tikslais nebuvo vertinamas;

(11)

2013 m. birželio 5 d. SEAC bendru sutarimu priėmė nuomonę dėl apribojimo, kuris pasiūlytas XV priedo dokumentacijoje. Pagal SEAC nuomonę, RAC ir SEAC pakoreguotas apribojimas yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė nustatytos rizikos problemai spręsti, atsižvelgiant į socioekonominės naudos ir socioekonominių sąnaudų santykį. Remiantis RAC išvada, kad reikėtų sumažinti buityje ir profesiniais tikslais naudojamo DCB poveikį, ir tam tikrais įrodymais, kad nesiimant jokių veiksmų tualeto dezodorantai ir oro gaivikliai, kurių sudėtyje yra DCB, bus naudojami toliau, SEAC nusprendė, kad apribojimas yra tinkama ir veiksminga priemonė. Vertindamas buitinio naudojimo apribojimo proporcingumą, SEAC nusprendė, kad priemonė yra proporcinga. Vertindamas bendro apribojimo, taikomo naudojimui buityje ir profesiniais tikslais ir atsižvelgdamas į numatomą teigiamą poveikį sveikatai bei į susijusių sąnaudų mastą, SEAC nusprendė, kad priemonė negali būti laikoma neproporcinga;

(12)

vertindami apribojimus RAC ir SEAC konsultavosi Keitimosi informacija apie vykdymo užtikrinimą forume ir atsižvelgė į jame gautas pastabas dėl apribojimo sąlygų formuluotės ir dėl pereinamojo laikotarpio.

(13)

2013 m. birželio 17 d. Agentūra pateikė Komisijai RAC ir SEAC nuomones, kuriomis remdamasi Komisija padarė išvadą, kad žmonių sveikatai kyla neleistina rizika, kai DCB tiekiamas rinkai arba naudojamas tualetuose, biuruose ar kitose viešosiose vidaus patalpose kaip oro gaivikliuose arba dezodorantuose esanti cheminė medžiaga arba kaip sudedamoji dalis mišiniuose, kuriuose jo koncentracija yra 1 % masės arba didesnė. Komisija taip pat mano, kad šios rizikos klausimą reikia spręsti Sąjungos lygiu. Buvo atsižvelgta į socioekonominį šio apribojimo poveikį, įskaitant galimybę naudoti pakaitines medžiagas;

(14)

tikslinga numatyti 12 mėnesių laikotarpį po šio reglamento įsigaliojimo, per kurį suinteresuotieji subjektai turėtų taikyti priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant priemones, kurios būtų taikomos jau tiekimo grandinėje esantiems oro gaivikliams ir dezodorantams;

(15)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/23

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/25

(1)

pagal Sprendimo 2013/233/BUSP 9 straipsnio 1 dalį Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) yra įgaliotas pagal Sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya) politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo jai tikslais, įskaitant sprendimą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) siūlymu skirti misijos vadovą;

(2)

2013 m. gegužės 24 d. PSK priėmė Sprendimą EUBAM Libya/1/2013 (2), kuriuo misijos EUBAM Libya vadovu laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. skiriamas Antti Juhani Hartikainen;

(3)

2014 m. balandžio 14 d. vyriausiasis įgaliotinis pasiūlė pratęsti misijos EUBAM Libya vadovo Antti Juhani Hartikainen įgaliojimų terminą iki 2015 m. gegužės 21 d.,

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/26

(1)

pagal Sprendimą 2012/392/BUSP Politinis ir saugumo komitetas yra įgaliotas pagal Sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus Europos Sąjungos BUSP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger) politinės kontrolės vykdymo ir strateginio vadovavimo jai tikslais, įskaitant sprendimą dėl misijos vadovo skyrimo;

(2)

2013 m. lapkričio 12 d. PSK priėmė Sprendimą EUCAP Sahel Niger/2/2013 (2), kuriuo Filip DE CEUNINCK buvo laikinai nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. paskirtas EUCAP Sahel Niger misijos vadovu. 2014 m. sausio 14 d. jo įgaliojimai buvo pratęsti iki naujo EUCAP Sahel Niger misijos vadovo paskyrimo (3);

(3)

vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė laikotarpiui iki 2014 m. liepos 15 d. EUCAP Sahel Niger misijos vadovu skirti Filip DE CEUNINCK,

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/27

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 119 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, kuri iš dalies pakeista 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1310/2013, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl jų taikymo 2014 m. (5) 8 straipsniu, nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnis taikomas 2013 m. žemės ūkio finansiniais metais patirtų išlaidų ir sumokėtų išmokų finansiniam patvirtinimui;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnį Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis metinėmis sąskaitomis, prie kurių pridedama sąskaitoms patvirtinti reikalinga informacija ir sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo sertifikatas bei sertifikavimo įstaigų ataskaitos, patvirtina minėto reglamento 6 straipsnyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitas;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2006 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atsižvelgiama į 2013 finansinių metų valstybių narių išlaidas, patirtas nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. spalio 15 d.;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 885/2006 10 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad remiantis minėto reglamento 10 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatomos išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų (t. y. 2013 m.) mėnesines išmokas iš tų metų pagal 1 dalį pripažintų išlaidų. Komisija tą sumą išskaičiuoja iš kitos mėnesinės išmokos, susijusios su antrojo mėnesio po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo priėmimo išlaidomis, arba prie jos prideda;

(5)

Komisija patikrino valstybių narių pateiktą informaciją ir iki 2014 m. kovo 31 d. joms pranešė apie tikrinimų rezultatus bei būtinus pakeitimus;

(6)

Komisija, remdamasi kai kurių mokėjimo agentūrų pateiktomis metinėmis sąskaitomis ir kartu su jomis pateiktais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl pateiktų metinių sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo. I priede nurodomos patvirtintos sumos ir sumos, kurios turi būti susigrąžintos arba sumokėtos valstybėms narėms, kurių sąskaitos buvo išsamios, teisingos ir tikslios;

(7)

kai kurių kitų mokėjimo agentūrų pateiktą informaciją reikia patikslinti, todėl šiuo sprendimu jų sąskaitų patvirtinti negalima. II priede nurodytos atitinkamos mokėjimo agentūros;

(8)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 883/2006 9 straipsnio 4 dalimi, metiniame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo turi būti atsižvelgiama į bet kokį terminų nesilaikymą rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tam tikros kai kurių valstybių narių per minėtus 2013 m. mėnesius deklaruotos išlaidos buvo patirtos pasibaigus nustatytam terminui. Šiame sprendime atitinkamai turėtų būti nustatyti atitinkami tvirtintinų sumų sumažinimai;

(9)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 17 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 883/2006 9 straipsniu, Komisija dėl viršytų viršutinių ribų arba mokėjimo terminų nesilaikymo jau sumažino arba sustabdė keletą mėnesinių išmokų, kai jos buvo įrašomos į 2013 finansinių metų išlaidų sąskaitas. Priimdama šį sprendimą Komisija turėtų atsižvelgti į sumažintas arba sustabdytas sumas, kad būtų išvengta visų netinkamų ar ne laiku atliekamų mokėjimų, sumų, kurioms vėliau galėtų būtų taikoma finansinė korekcija, kompensavimo. Šios sumos prireikus gali būti svarstomos išsamiau, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnyje nustatytos atitikties patvirtinimo procedūros. Todėl šiuo sprendimu nepažeidžiami būsimi atitikties patvirtinimo sprendimai, kuriuos Komisija gali priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnį;

(10)

Reglamento (EB) Nr. 885/2006 10 straipsnio 1 dalies antroje ir trečioje pastraipose nustatyta, kad finansinio patvirtinimo sprendime turėtų būti nustatyta, kokios sumos turi būti finansuojamos iš ES ir atitinkamos valstybės narės biudžeto, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 ir 33 straipsnių. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 119 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnis toliau taikomas 2013 žemės ūkio finansiniais metais patirtoms išlaidoms ir atliktiems mokėjimams. 2013 žemės ūkio finansiniais metais 32 ir 33 straipsniai galiojo, todėl į tuos straipsnius taikant gautas sumas turėtų būti atsižvelgta 2013 finansinių metų finansinio patvirtinimo sprendime;

(11)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalį, jeigu sumos neišieškomos per 4 metus nuo pažeidimo nustatymo per pirminį administracinį ar teisminį nagrinėjimą arba per 8 metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniams teismams, 50 % finansinių padarinių dėl neišieškotų sumų turėtų padengti atitinkama valstybė narė. Minėto reglamento 32 straipsnio 3 dalyje valstybės narės įpareigojamos kartu su metinėmis sąskaitomis Komisijai pateikti dėl pažeidimų pradėtų išieškojimo procedūrų suvestinę ataskaitą. Reglamente (EB) Nr. 885/2006 nustatytos išsamios valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie išieškotinas sumas taikymo taisyklės. Minėto reglamento III priede pateikta lentelė, kurią valstybės narės turėjo pateikti 2014 m. Komisija, remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, turėtų nuspręsti dėl atitinkamai daugiau kaip 4 arba 8 metus neišieškotų sumų finansinių padarinių. Šiuo sprendimu nepažeidžiami galimi būsimi atitikties patvirtinimo sprendimai, kuriuos Komisija gali priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 8 dalį;

(12)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 6 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 885/2006 10 straipsniu, valstybės narės gali nuspręsti išieškojimo nevykdyti. Toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei patirtos arba numatomos išieškojimo išlaidos yra didesnės nei išieškotina suma arba jei išieškoti neįmanoma dėl skolininko arba už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinės teisės aktus. Jei toks sprendimas priimamas per 4 metus nuo pažeidimo nustatymo per pirminį administracinį ar teisminį nagrinėjimą arba per 8 metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniams teismams, 100 % finansinių padarinių dėl neišieškotų sumų turėtų būti padengta iš ES biudžeto. Suvestinėse ataskaitose, kurias valstybės narės pateikia pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 3 dalį, nurodomos sumos, kurių valstybė narė nusprendė neišieškoti, ir tokio sprendimo priežastys. Pagal šį sprendimą Komisija neturėtų susigrąžinti šių sumų iš atitinkamų valstybių narių, o atitinkamos finansinės sumos turėtų būti padengiamos iš ES biudžeto. Šiuo sprendimu nepažeidžiami galimi būsimi atitikties patvirtinimo sprendimai, kuriuos Komisija gali priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 8 dalį;

(13)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnio 2 dalimi, šis sprendimas nepažeidžia galimų vėlesnių atitikties patvirtinimo sprendimų, kuriuos Komisija gali priimti, kad Europos Sąjungos finansavimas nebūtų teikiamas Europos Sąjungos taisyklių neatitinkančioms išlaidoms,

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/35

(1)

Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Suomijos Respublika, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė paprašė Komisijos įsteigti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo statusą turinčią Euro-Argo mokslinių tyrimų infrastruktūrą (Euro-Argo ERIC). Norvegijos Karalystė ir Lenkijos Respublika paskelbė savo sprendimą iš pradžių Euro-Argo ERIC veikloje dalyvauti kaip stebėtojos;

(2)

Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Italijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Norvegijos Karalystė, Lenkijos Respublika, Suomijos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė Euro-Argo ERIC priimančiąja valstybe nare išrinko Prancūzijos Respubliką;

(3)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 723/2009 20 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/51

(1)

pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/493/ES (2) į dvyliktąjį regioną, kuriame reikėtų pradėti rinkti su visais prašymais susijusius duomenis ir juos perduoti į Vizų informacinę sistemą (VIS), įeina Kosta Rika, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva ir Panama; į tryliktąjį regioną įeina Kanada, Meksika ir Jungtinės Valstijos; į keturioliktąjį regioną įeina Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Kuba, Dominika, Dominikos Respublika, Grenada, Gajana, Haitis, Jamaika, Sen Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vincentas ir Grenadinai, Surinamas ir Trinidadas ir Tobagas; į penkioliktąjį regioną įeina Australija, Fidžis, Kiribatis, Maršalo Salos, Mikronezija, Nauru, Naujoji Zelandija, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Samoa, Saliamono Salos, Rytų Timoras, Tonga, Tuvalu ir Vanuatu;

(2)

valstybės narės pranešė Komisijai, kad jos parengė būtinas technines ir teisines priemones Reglamento (EB) Nr. 767/2008 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims, susijusiems su visais šių regionų prašymais, surinkti ir perduoti į VIS, įskaitant priemones duomenims rinkti ir (arba) perduoti kitos valstybės narės vardu;

(3)

įvykdžius Reglamento (EB) Nr. 767/2008 48 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje išdėstytas sąlygas, Komisija turi nustatyti VIS veikimo pradžios dvyliktajame, tryliktajame, keturioliktajame ir penkioliktajame regionuose datą;

(4)

atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau nustatyti VIS veikimo pradžios datą, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 grindžiamas Šengeno acquis, Danija pranešė apie Reglamento (EB) Nr. 767/2008 įgyvendinimą savo nacionalinėje teisėje pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsnį. Todėl Danija pagal tarptautinę teisę privalo įgyvendinti šį sprendimą;

(6)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (3), plėtojimas. Todėl Jungtinei Karalystei jis nėra privalomas ar taikomas;

(7)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4), plėtojimas. Todėl Airijai jis nėra privalomas ar taikomas;

(8)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (6) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(9)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (8) 3 straipsniu;

(10)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (10) 3 straipsniu;

(11)

Kipro atžvilgiu šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje;

(12)

Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(13)

Kroatijos atžvilgiu šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,