7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/1

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 14 d.

dėl Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimo dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo

(2014/252/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)	pagal Tarybos sprendimą 2012/499/ES (1), Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimas dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 2013 m. gruodžio 16 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas;

(2)	pagal Susitarimą turi būti įsteigtas jungtinis readmisijos komitetas, kuris priims savo darbo tvarkos taisykles. Tikslinga numatyti supaprastintą Sąjungos pozicijos nustatymo šiuo atveju tvarką;

(3)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius, ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsnio taikymui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(4)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius, ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsnio taikymui, Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(5)	pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(6)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimas dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 24 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą, kad būtų išreikštas Europos Sąjungos sutikimas laikytis Susitarimo (2).

3 straipsnis

Komisija, kuriai padeda valstybių narių ekspertai, atstovauja Sąjungai pagal Susitarimo 19 straipsnį įsteigtame jungtiniame readmisijos komitete.

4 straipsnis

Komisija, pasikonsultavusi su specialiu Tarybos paskirtu komitetu, priima Sąjungos poziciją jungtiniame readmisijos komitete dėl jo darbo tvarkos taisyklių priėmimo, kaip reikalaujama pagal Susitarimo 19 straipsnio 5 dalį.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  OL L 244, 2012 9 8, p. 4.

(2)  Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

---

7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/3

---

Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos

SUSITARIMAS

dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

ir

TURKIJOS RESPUBLIKA, toliau – Turkija,

PASIRYŽUSIOS stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, kad veiksmingiau kovotų su neteisėta imigracija,

NORĖDAMOS šiuo susitarimu ir savitarpiškumo pagrindu nustatyti veiksmingą ir greitą asmenų, kurie netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo ar gyvenimo Turkijos teritorijoje arba kurioje nors Sąjungos valstybėje narėje sąlygų, tapatybės nustatymo ir saugaus bei organizuoto jų grąžinimo tvarką, taip pat bendradarbiaujant palengvinti tokių asmenų tranzitą,

PABRĖŽDAMOS, kad šiuo susitarimu nedaromas poveikis Sąjungos, jos valstybių narių ir Turkijos teisėms, pareigoms ir atsakomybei, kylantiems iš tarptautinės teisės, visų pirma 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso,

PABRĖŽDAMOS, kad šiuo susitarimu nedaromas poveikis asmenų, kuriems valstybėje narėje taikoma grąžinimo tvarka arba kurie valstybėje narėje prašo prieglobsčio, teisėms ir procedūrinėms garantijoms, kaip nustatyta atitinkamose Sąjungos teisinėse priemonėse,

PABRĖŽDAMOS, kad šiuo susitarimu nedaromas poveikis 1963 m. rugsėjo 12 d. Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimo nuostatoms, jo papildomiems protokolams ir atitinkamiems Asociacijos tarybos sprendimams, taip pat atitinkamai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai,

PABRĖŽDAMOS, kad asmenims, turintiems ilgalaikį leidimą gyventi, išduotą pagal Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso sąlygas, suteikiama didesnė apsauga nuo išsiuntimo pagal tos direktyvos 12 straipsnį,

PABRĖŽDAMOS, kad šis susitarimas yra grįstas bendros atsakomybės, solidarumo ir lygiateisės partnerystės siekiant valdyti migracijos srautus tarp Turkijos ir Sąjungos principais ir kad atsižvelgdama į tai Sąjunga yra pasirengusi skirti finansinių išteklių, kad padėtų Turkijai jį įgyvendinti,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šio susitarimo nuostatos, kurios patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, nėra taikomos Jungtinei Karalystei ir Airijai, nebent jos nusprendžia, kad šios nuostatos joms taikomos, pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šio susitarimo nuostatos, kurios patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, nėra taikomos Danijos Karalystei pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą dėl Danijos pozicijos,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame susitarime:

a)   Susitariančiosios Šalys – Turkija ir Sąjunga;

b)   Turkijos pilietis – bet kuris asmuo, turintis Turkijos pilietybę pagal jos teisės aktus;

c)   valstybės narės pilietis – bet kuris asmuo, turintis Sąjungos valstybės narės pilietybę;

d)   valstybė narė – bet kuri Sąjungos valstybė narė, išskyrus Danijos Karalystę;

e)   trečiosios šalies pilietis – bet kuris asmuo, turintis kitą nei Turkijos ar vienos iš valstybių narių pilietybę;

f)   asmuo be pilietybės – bet kuris jokios šalies pilietybės neturintis asmuo;

g)   leidimas gyventi – Turkijos arba vienos iš valstybių narių išduotas bet kokios rūšies leidimas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė gyventi jos teritorijoje. Tokiu leidimu nelaikomas laikinas leidimas likti jos teritorijoje, kol nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį arba leidimą gyventi;

h)   viza – Turkijos arba vienos iš valstybių narių išduotas leidimas arba priimtas sprendimas, reikalingas norint atvykti į jos teritoriją arba vykti per ją tranzitu. Ji neapima oro uosto tranzitinės vizos;

i)   prašančioji valstybė – valstybė (Turkija arba viena iš valstybių narių), kuri pateikia readmisijos prašymą pagal šio susitarimo 8 straipsnį arba tranzito prašymą pagal 15 straipsnį;

j)   prašomoji valstybė – valstybė (Turkija arba viena iš valstybių narių), kuriai pateikiamas readmisijos prašymas pagal šio susitarimo 8 straipsnį arba tranzito prašymas pagal 15 straipsnį;

k)   kompetentinga institucija – bet kuri Turkijos arba vienos iš valstybių narių nacionalinė valdžios institucija, kuriai patikėta įgyvendinti šį susitarimą, kaip nustatyta įgyvendinimo protokole pagal šio susitarimo 20 straipsnio 1 dalies a punktą;

l)   neteisėtai šalyje gyvenantis asmuo – bet kuris asmuo, kuris pagal atitinkamą nacionalinės teisės aktais nustatytą tvarką netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo Turkijos arba vienos iš valstybių narių teritorijoje sąlygų;

m)   tranzitas – trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės kelionė per prašomosios valstybės teritoriją, vykstant iš prašančiosios valstybės į kelionės tikslo šalį;

n)   readmisija – procedūra, kai prašančioji valstybė perduoda, o prašomoji valstybė priima asmenis (prašomosios valstybės piliečius, trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės), kurie, remiantis šio susitarimo nuostatomis, buvo sulaikyti neteisėtai atvykę, esantys arba gyvenantys prašančiojoje valstybėje;

o)   sienos perėjimo punktas – bet kuris valstybių narių arba Turkijos nustatytas punktas, kuriame leidžiama kirsti atitinkamas jų sienas;

p)   prašančiosios valstybės pasienio ruožas – sritis prašančiosios valstybės teritorijoje, kuri tęsiasi į teritorijos vidų ne daugiau kaip 20 kilometrų nuo prašančiosios valstybės išorės sienos, nesvarbu, ar tai bendra prašančiosios ir prašomosios valstybės siena, taip pat prašančiosios valstybės jūros uostai, įskaitant muitinės zonas, ir tarptautiniai oro uostai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šio susitarimo nuostatos taikomos asmenims, kurie netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo Turkijos arba vienos iš Sąjungos valstybių narių teritorijoje sąlygų.

2.   Taikant šį susitarimą, įskaitant šio straipsnio 1 dalį, nedaromas poveikis 18 straipsnyje išvardytoms priemonėms.

3.   Šis susitarimas netaikomas 4 ir 6 straipsniuose nurodytiems trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės, kurie iš prašomosios valstybės teritorijos išvyko daugiau nei prieš penkerius metus iki tol, kol prašančiosios valstybės kompetentingos institucijos sužinojo apie tokius asmenis, nebent jų readmisijos į prašomąją valstybę sąlygas, išdėstytas 4 ir 6 straipsniuose, galima nustatyti remiantis 3 priede nurodytais dokumentais.

I SKIRSNIS

TURKIJOS READMISIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI

3 straipsnis

Savų piliečių readmisija

1.   Turkija valstybės narės prašymu ir be jokių papildomų formalumų valstybei narei, išskyrus numatytus šiame susitarime, priima atgal visus asmenis, kurie netenkina arba nebetenkina pagal tos valstybės narės teisę arba Sąjungos teisę nustatytų atvykimo, buvimo arba gyvenimo prašančiosios valstybės narės teritorijoje sąlygų, jeigu pagal 9 straipsnį nustatoma, kad jie yra Turkijos piliečiai.

2.   Turkija taip pat priima atgal:

—

šio straipsnio 1 dalyje minėtų asmenų nepilnamečius nesusituokusius vaikus, nesvarbu, kokia jų gyvenamoji vieta ar pilietybė, nebent jie turi savarankišką teisę gyventi prašančiojoje valstybėje narėje arba jeigu minėtą savarankišką teisę gyventi turi kitas iš tėvų, kuriam skirta atitinkamų vaikų teisinė globa;

—

šio straipsnio 1 dalyje minėtų asmenų sutuoktinius, turinčius kitą pilietybę, jei jie turi arba įgyja teisę atvykti į Turkijos teritoriją ir joje būti, nebent jie turi savarankišką teisę gyventi prašančiojoje valstybėje narėje arba Turkija įrodo, kad pagal jos nacionalinės teisės aktus atitinkama santuoka nėra teisiškai pripažįstama.

3.   Turkija taip pat priima atgal asmenis, kurie atvykę į valstybės narės teritoriją neteko arba atsisakė Turkijos pilietybės pagal Turkijos teisės aktus, nebent ta valstybė narė tokiems asmenims bent jau pažadėjo suteikti savo pilietybę.

4.   Turkijai teigiamai atsakius į readmisijos prašymą arba, kai tinkama, pasibaigus 11 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kompetentinga Turkijos konsulinė įstaiga, neatsižvelgdama į priimtino atgal asmens norą, per tris darbo dienas išduota priimtinam atgal asmeniui grąžinti reikalingą kelionės dokumentą, kurio galiojimas trys mėnesiai. Jeigu valstybėje narėje nėra Turkijos konsulinės įstaigos arba Turkija per tris darbo dienas neišdavė kelionės dokumento, atsakymas į readmisijos prašymą laikomas atitinkamo asmens readmisijai būtinu kelionės dokumentu.

5.   Jei dėl teisinių ar faktinių priežasčių atitinkamas asmuo iš pradžių išduoto kelionės dokumento galiojimo laikotarpiu negali būti perduotas, kompetentinga Turkijos konsulinė įstaiga per tris darbo dienas išduoda naują kelionės dokumentą, kurio galiojimo trukmė tokia pati. Jeigu valstybėje narėje nėra Turkijos konsulinės įstaigos arba Turkija per tris darbo dienas neišdavė kelionės dokumento, atsakymas į readmisijos prašymą laikomas atitinkamo asmens readmisijai būtinu kelionės dokumentu.

4 straipsnis

Trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisija

1.   Turkija valstybės narės prašymu ir be jokių papildomų formalumų valstybei narei, išskyrus numatytus šiame susitarime, priima atgal visus trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės, kurie netenkina arba nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo prašančiosios valstybės narės teritorijoje sąlygų, jei pagal 10 straipsnį nustatoma, kad tokie asmenys:

a)	readmisijos prašymo pateikimo metu ir tiesiogiai iš Turkijos teritorijos atvykdami į valstybę narę turi galiojančią Turkijos išduotą vizą, arba

b)	turi Turkijos išduotą leidimą gyventi, arba

c)	neteisėtai ir tiesiogiai atvyko į valstybių narių teritoriją po to, kai buvo pasilikę Turkijos teritorijoje arba vyko per ją tranzitu.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas netaikomas, jeigu:

a)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės vyksta tik tranzitu per Turkijos tarptautinį oro uostą arba

b)

prašančioji valstybė narė trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės išdavė vizą, su kuria asmuo atvyko į prašančiosios valstybės narės teritoriją, arba leidimą gyventi prieš jam atvykstant arba atvykus į jos teritoriją, nebent tas asmuo turi Turkijos išduotą vizą arba leidimą gyventi, kurio galiojimo ilgesnis, arba

c)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turi teisę be vizos atvykti į prašančiosios valstybės narės teritoriją.

3.   Turkijai teigiamai atsakius į readmisijos prašymą arba, kai tinkama, pasibaigus 11 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kompetentingos Turkijos institucijos, jei būtina, per tris darbo dienas išduoda asmeniui, kurio readmisija patvirtinta, grąžinti reikalingą laikinąjį užsieniečio kelionės dokumentą, kurio galiojimas bent trys mėnesiai. Jeigu valstybėje narėje nėra Turkijos konsulinės įstaigos arba Turkija per tris darbo dienas neišdavė kelionės dokumento, laikoma, kad ji pripažįsta išsiųsti naudojamą tipinį ES kelionės dokumentą (1).

4.   Jeigu dėl teisinių ar faktinių priežasčių atitinkamas asmuo iš pradžių išduoto laikinojo užsieniečio kelionės dokumento galiojimo laikotarpiu negali būti perduotas, kompetentingos Turkijos institucijos per tris darbo dienas pratęsia laikinojo užsieniečio kelionės dokumento galiojimą arba, kai būtina, išduoda naują laikinąjį užsieniečio kelionės dokumentą, kurio galiojimo trukmė tokia pati. Jeigu valstybėje narėje nėra Turkijos konsulinės įstaigos arba Turkija per tris darbo dienas neišdavė kelionės dokumento, laikoma, kad ji pripažįsta išsiųsti naudojamą tipinį ES kelionės dokumentą (2).

II SKIRSNIS

SĄJUNGOS READMISIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI

5 straipsnis

Savų piliečių readmisija

1.   Valstybė narė Turkijos prašymu ir be jokių papildomų formalumų Turkijai, išskyrus numatytus šiame susitarime, priima atgal visus asmenis, kurie netenkina arba nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo Turkijos teritorijoje sąlygų, jei pagal 9 straipsnį nustatoma, kad tokie asmenys yra tos valstybės narės piliečiai.

2.   Valstybė narė taip pat priima atgal:

—	šio straipsnio 1 dalyje minėtų asmenų nepilnamečius nesusituokusius vaikus, nesvarbu, kokia jų gyvenamoji vieta ar pilietybė, nebent jie turi savarankišką teisę gyventi Turkijoje arba jeigu minėtą savarankišką teisę gyventi turi kitas iš tėvų, kuriam skirta atitinkamų vaikų teisinė globa;

—

šio straipsnio 1 dalyje minėtų asmenų sutuoktinius, turinčius kitą pilietybę, jei jie turi arba įgyja teisę atvykti į prašomosios valstybės narės teritoriją ir joje būti, nebent jie turi savarankišką teisę gyventi Turkijoje arba prašomoji valstybė narė įrodo, kad pagal jos nacionalinės teisės aktus atitinkama santuoka nėra teisiškai pripažįstama.

3.   Valstybė narė taip pat priima atgal asmenis, kurie, atvykę į Turkijos teritoriją, neteko arba atsisakė valstybės narės pilietybės pagal jos teisės aktus, nebent Turkija tokiems asmenims bent jau pažadėjo suteikti savo pilietybę.

4.   Prašomajai valstybei narei teigiamai atsakius į readmisijos prašymą arba, kai tinkama, pasibaigus 11 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kompetentinga tos valstybės narės diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga, neatsižvelgdama į priimtino asmens norą, per tris darbo dienas išduota priimtinam atgal asmeniui grąžinti reikalingą kelionės dokumentą, kurio galiojimas trys mėnesiai. Jeigu Turkijoje nėra valstybės narės diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos arba prašomoji valstybė narė per tris darbo dienas neišdavė kelionės dokumento, atsakymas į readmisijos prašymą laikomas atitinkamo asmens readmisijai būtinu kelionės dokumentu.

5.   Jeigu dėl teisinių ar faktinių priežasčių atitinkamas asmuo iš pradžių išduoto kelionės dokumento galiojimo laikotarpiu negali būti perduotas, kompetentinga tos valstybės narės diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga per tris darbo dienas išduoda naują kelionės dokumentą, kurio galiojimo trukmė tokia pati. Jeigu Turkijoje nėra valstybės narės diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos arba prašomoji valstybė narė per tris darbo dienas neišdavė kelionės dokumento, atsakymas į readmisijos prašymą laikomas atitinkamo asmens readmisijai būtinu kelionės dokumentu.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisija

1.   Valstybė narė Turkijos prašymu ir be jokių papildomų formalumų Turkijai, išskyrus numatytus šiame susitarime, priima atgal visus trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės, kurie netenkina arba nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo Turkijos teritorijoje sąlygų, jei pagal 10 straipsnį nustatoma, kad tokie asmenys:

a)	readmisijos prašymo pateikimo metu ir tiesiogiai iš prašomosios valstybės narės atvykdami į Turkiją turi galiojančią prašomosios valstybės narės išduotą vizą, arba

b)	turi prašomosios valstybės narės išduotą leidimą gyventi, arba

c)	neteisėtai ir tiesiogiai atvyko į Turkijos teritoriją po to, kai buvo pasilikęs prašomosios valstybės narės teritorijoje arba vyko per ją tranzitu.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas netaikomas, jeigu:

a)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės vyksta tik tranzitu per prašomosios valstybės narės tarptautinį oro uostą, arba

b)

Turkija trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės išdavė vizą, su kuria asmuo atvyko į Turkijos teritoriją, arba leidimą gyventi prieš jam atvykstant arba atvykus į jos teritoriją, nebent tas asmuo turi prašomosios valstybės narės išduotą vizą arba leidimą gyventi, kurio galiojimo ilgesnis, arba

c)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turi teisę be vizos atvykti į Turkijos teritoriją.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas taikomas vizą arba leidimą gyventi išdavusiai valstybei narei. Jeigu vizą arba leidimą gyventi išdavė dvi ar daugiau valstybių narių, 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas tenka ilgiau galiojantį dokumentą išdavusiai valstybei narei arba, jeigu vieno ar kelių dokumentų galiojimo laikas jau pasibaigęs – tai, kurios dokumentas dar galioja. Jeigu visų dokumentų galiojimo laikas jau yra pasibaigęs, 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas tenka valstybei narei, išdavusiai dokumentą, kurio galiojimo pabaigos data yra vėliausia. Jeigu tokių dokumentų pateikti neįmanoma, 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas tenka valstybei narei, iš kurios teritorijos asmuo paskiausiai išvyko.

4.   Valstybei narei teigiamai atsakius į readmisijos prašymą arba, kai tinkama, pasibaigus 11 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kompetentingos valstybės narės institucijos, jei būtina, per tris darbo dienas išduoda asmeniui, kurio readmisija patvirtinta, grąžinti reikalingą kelionės dokumentą, kurio galiojimas bent trys mėnesiai. Jeigu Turkijoje nėra valstybės narės diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos arba valstybė narė per tris darbo dienas neišdavė kelionės dokumento, laikoma, kad ji pripažįsta išsiųsti naudojamą tipinį ES kelionės dokumentą (3).

5.   Jeigu dėl teisinių ar faktinių priežasčių atitinkamas asmuo iš pradžių išduoto kelionės dokumento galiojimo laikotarpiu negali būti perduotas, kompetentingos valstybės narės institucijos per tris darbo dienas pratęsia kelionės dokumento galiojimą arba, kai būtina, išduoda naują kelionės dokumentą, kurio galiojimo trukmė tokia pati. Jeigu Turkijoje nėra valstybės narės diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos arba valstybė narė per tris darbo dienas neišdavė kelionės dokumento, laikoma, kad ji pripažįsta išsiųsti naudojamą tipinį ES kelionės dokumentą (4).

III SKIRSNIS

READMISIJOS PROCEDŪRA

7 straipsnis

Principai

1.   Valstybės narės ir Turkija deda visas pastangas, kad grąžintų 4 ir 6 straipsniuose nurodytus asmenis tiesiai į jų kilmės šalį. Šiuo tikslu nustatomos šios dalies taikymo sąlygos pagal 19 straipsnio 1 dalies b punktą. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai taikoma pagreitinta procedūra pagal šio straipsnio 4 dalį.

2.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, prašomosios valstybės kompetentingai institucijai turi būti pateikiamas readmisijos prašymas siekiant perduoti priimtiną atgal asmenį remiantis vienu iš 3–6 straipsniuose nurodytų įsipareigojimų.

3.   Jei priimtinas atgal asmuo turi galiojantį kelionės dokumentą arba asmens tapatybės kortelę, o trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės atveju – galiojančią vizą, su kuria asmuo atvyko į prašomosios valstybės teritoriją, arba prašomosios valstybės leidimą gyventi, jis perduodamas prašančiajai valstybei nepateikus prašomosios valstybės kompetentingai institucijai readmisijos prašymo arba rašytinio pranešimo, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje.

Pirmesne pastraipa nedaromas poveikis atitinkamų institucijų teisei pasienyje patikrinti priimtų atgal asmenų tapatybę.

4.   Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, jei asmuo, kuris, neteisėtai kirto sieną atvykdamas tiesiai iš prašomosios valstybės teritorijos, buvo sulaikytas prašančiosios valstybės pasienio ruože, prašančioji valstybė gali pateikti readmisijos prašymą per tris dienas po to asmens sulaikymo (pagreitinta procedūra).

8 straipsnis

Readmisijos prašymo turinys

1.   Kiek įmanoma, readmisijos prašyme turi būti ši informacija:

a)	išsami informacija apie priimtiną atgal asmenį (pvz., vardai, pavardės, gimimo data, ir, kai įmanoma, gimimo vieta bei paskutinė gyvenamoji vieta) ir, kai tinkama, išsami informacija apie nepilnamečius nesusituokusius vaikus ir (arba) sutuoktinį;

b)	savų piliečių atveju – priemonės, kuriomis bus pateikti įrodymai arba prima facie įrodymai dėl pilietybės, kaip atitinkamai nustatyta 1 ir 2 prieduose;

c)	trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės atveju – priemonės, kuriomis bus pateikti įrodymai arba prima facie įrodymai dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos sąlygų, kaip atitinkamai nustatyta 3 ir 4 prieduose;

d)	priimtino atgal asmens nuotrauka.

2.   Kiek įmanoma, readmisijos prašyme taip pat pateikiama ši informacija:

a)	pareiškimas, kuriame nurodoma, kad perduotinam asmeniui gali prireikti pagalbos ar priežiūros, su sąlyga, kad atitinkamas asmuo aiškiai pritarė tokiam pareiškimui;

b)	bet kokia kita apsaugos, saugumo priemonė arba informacija apie asmens sveikatą, kuri gali būti būtina individualaus perdavimo atveju.

3.   Nedarant poveikio 7 straipsnio 3 daliai, bet kuris readmisijos prašymas pateikiamas raštu ir užpildomas naudojant bendrą šio susitarimo 5 priede pateiktą formą.

4.   Readmisijos prašymas gali būti pateikiamas bet kokiomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, pavyzdžiui, faksą, el. paštą ir kt.

5.   Nedarant poveikio 11 straipsnio 2 daliai, į readmisijos prašymą atsakoma raštu.

9 straipsnis

Su pilietybe susiję įrodymai

1.   Kaip pilietybės įrodymus pagal 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį galima pateikti visų pirma šio susitarimo 1 priede išvardytus dokumentus. Jeigu tokie dokumentai pateikiami, atitinkamai valstybės narės arba Turkija šio susitarimo tikslais pilietybę pripažįsta. Pilietybės įrodymais negali būti suklastoti dokumentai.

2.   Kaip pilietybės prima facie įrodymai pagal 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį visų pirma pateikiami šio susitarimo 2 priede išvardyti dokumentai, net jei jų galiojimas pasibaigęs. Jeigu tokie dokumentai pateikiami, valstybės narės ir Turkija šio susitarimo tikslais laiko, kad pilietybė nustatyta, nebent atlikus tyrimą ir neviršijant 11 straipsnyje nustatytų terminų, prašomoji valstybė įrodo priešingai. Pilietybės prima facie įrodymais negali būti suklastoti dokumentai.

3.   Jeigu nė vieno iš 1 arba 2 prieduose išvardytų dokumentų pateikti neįmanoma, atitinkamos prašomosios valstybės kompetentinga diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga prašančiosios valstybės prašymu, kuris pridedamas prie readmisijos prašymo, nedelsdama ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo prašymo dienos sudaro sąlygas, kad apklaustų priimtiną atgal asmenį, kad nustatytų jo pilietybę. Jeigu prašančiojoje valstybėje nėra prašomosios valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, prašomoji valstybė, nedelsdama ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos sudaro būtinas sąlygas, kad apklaustų priimtiną atgal asmenį. Tokių apklausų tvarka gali būti nustatoma šio Susitarimo 20 straipsnyje numatytuose įgyvendinimo protokoluose.

10 straipsnis

Su trečiųjų šalių piliečiais ir asmenimis be pilietybės susiję įrodymai

1.   Įrodymai, kad yra sudarytos 4 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos sąlygos, pateikiami visų pirma šio susitarimo 3 priede išvardytomis įrodymo priemonėmis. Readmisijos sąlygų įrodymu negali būti suklastoti dokumentai.

2.   Prima facie įrodymai, kad yra sudarytos 4 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos sąlygos, visų pirma pateikiami šio susitarimo 4 priede išvardytomis įrodymo priemonėmis; negali būti įrodoma pateikiant suklastotus dokumentus. Jeigu tokie prima facie įrodymai pateikiami, valstybės narės ir Turkija laiko, kad sąlygos sudarytos, išskyrus atvejus, kai atlikus tyrimą ir neviršijant 11 straipsnyje nustatytų terminų, prašomoji valstybė įrodo priešingai.

3.   Atvykimo, buvimo arba gyvenimo neteisėtumas nustatomas remiantis atitinkamo asmens kelionės dokumentais, kuriuose trūksta prašančiosios valstybės teritorijoje reikalingos vizos ar kitokio leidimo gyventi. Prašančiosios valstybės rašytinis pareiškimas, kad atitinkamas asmuo neturi reikiamų kelionės dokumentų, vizos ar leidimo gyventi, taip pat yra neteisėto atvykimo, buvimo ar gyvenimo prima facie įrodymas.

11 straipsnis

Terminai

1.   Prašomosios valstybės kompetentingai institucijai readmisijos prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai prašančiosios valstybės kompetentinga institucija gavo informacijos, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės netenkina arba nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo sąlygų.

Jeigu trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės atvyko į prašančiosios valstybės teritoriją prieš dieną, kurią pradedami taikyti 4 ir 6 straipsniai pagal 24 straipsnio 3 dalį, pirmesniame sakinyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo 4 ir 6 straipsnių taikymo pradžios dieną.

Jeigu yra teisinių arba faktinių kliūčių laiku pateikti prašymą, prašančiosios valstybės prašymu terminas pratęsiamas, tačiau tik iki tol, kol kliūčių nebelieka.

2.   Į readmisijos prašymą turi būti atsakyta raštu:

—	per penkias darbo dienas, jei prašymas pateiktas pagal pagreitintą procedūrą (7 straipsnio 4 dalis);

—

nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas visais kitais atvejais, išskyrus tada, kai pagal prašančiosios valstybės nacionalinės teisės aktus nustatytas trumpesnis pradinis sulaikymo laikotarpis, tada taikomas pastarasis laikotarpis. Jeigu yra teisinių arba faktinių kliūčių laiku atsakyti į prašymą, paprašius ir nurodžius priežastis šis terminas gali būti pratęstas iki 60 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pagal prašančiosios valstybės nacionalinės teisės aktus ilgiausias sulaikymo laikotarpis yra 60 kalendorinių dienų arba trumpesnis.

Terminas prasideda nuo tos dienos, kai gaunamas readmisijos prašymas. Jeigu per šį terminą atsakymo nesulaukiama, laikoma, kad perdavimui pritarta.

Atsakymas į readmisijos prašymą gali būti pateikiamas bet kokiomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, pavyzdžiui, faksą, el. paštą ir kt.

3.   Pritarus perdavimui arba, kai tinkama, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, atitinkamas asmuo perduodamas per tris mėnesius. Prašančiosios valstybės prašymu šis terminas gali būti pratęstas tiek, kiek reikia teisinėms ar praktinėms kliūtims pašalinti.

4.   Atsisakius patenkinti readmisijos prašymą, raštu pateikiamos priežastys.

12 straipsnis

Perdavimo tvarka ir vežimo būdai

1.   Nedarant poveikio 7 straipsnio 3 daliai, prašančiosios valstybės kompetentingos institucijos prieš perduodamos asmenį bent prieš 48 valandas raštu praneša prašomosios valstybės kompetentingoms institucijoms apie perdavimo datą, atvykimo vietą, galimą palydą ir kitą su perdavimu susijusią informaciją.

2.   Gali būti naudojamasi oro, sausumos arba jūrų transportu. Grąžinant asmenį oro transportu, galima naudotis ne tik Turkijos arba valstybių narių nacionalinių vežėjų paslaugomis, bet ir reguliariaisiais arba užsakomaisiais skrydžiais. Jeigu grąžinama su palyda, lydėti gali ne tik prašančiosios valstybės įgalioti asmenys, su sąlyga, kad jie yra Turkijos arba bet kurios kitos valstybės narės įgalioti asmenys.

13 straipsnis

Klaidinga readmisija

Prašančioji valstybė priima atgal bet kurį prašomosios valstybės priimtą atgal asmenį, jei per tris mėnesius nuo atitinkamo asmens perdavimo nustatoma, kad netenkinami šio susitarimo 3–6 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

Tokiais atvejais, išskyrus visas atitinkamo asmens transporto išlaidas, kurias padengia prašančioji valstybė, kaip nurodyta pirmesnėje pastraipoje, procedūrinės šio susitarimo nuostatos taikomos mutatis mutandis ir pateikiama visa turima informacija apie tikrąją priimtino atgal asmens tapatybę ir pilietybę.

IV SKIRSNIS

TRANZITO OPERACIJOS

14 straipsnis

Tranzito principai

1.   Valstybės narės ir Turkija turėtų leisti trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės vykti tranzitu tik tais atvejais, kai tokių asmenų negalima tiesiogiai grąžinti į kelionės tikslo valstybę.

2.   Turkija leidžia trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės vykti tranzitu, jeigu to prašo valstybė narė, o valstybė narė leidžia trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės vykti tranzitu, jeigu to prašo Turkija, jei užtikrinama tolesnė kelionė per galimas kitas tranzito valstybes ir kelionės tikslo valstybė garantuoja readmisiją.

3.   Turkija arba valstybė narė gali neleisti vykti tranzitu:

a)

jei yra reali rizika, kad kelionės tikslo valstybėje arba kitoje tranzito valstybėje trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės gali būti kankinamas, su juo gali būti elgiamasi arba jis gali būti baudžiamas nežmoniškai ar žeminančiai, jam gali būti įvykdyta mirties bausmė arba jis gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, pilietybės, priklausymo kokiai nors socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų, arba

b)	jei prašomojoje valstybėje arba kitoje tranzito valstybėje trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės taikomos baudžiamosios sankcijos, arba

c)	dėl visuomenės sveikatos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos sumetimų arba kitų prašomosios valstybės nacionalinių interesų.

4.   Turkija arba valstybė narė gali atšaukti bet kurį išduotą leidimą, jeigu vėliau susiklosto arba išaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios trukdo vykdyti tranzito operaciją, arba jeigu nebegali būti užtikrinta tolesnė kelionė galimose tranzito valstybėse arba kelionės tikslo valstybė nebegarantuoja readmisijos. Šiuo atveju prašančioji valstybė prireikus ir nedelsdama susigrąžina trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės.

15 straipsnis

Tranzito procedūra

1.   Tranzito operacijų prašymas turi būti pateiktas raštu prašomosios valstybės kompetentingai institucijai ir jame turi būti ši informacija:

a)	tranzito rūšis (oro, jūrų ar sausumos transportu), kitos galimos tranzito valstybės ir numatoma galutinė kelionės tikslo vieta;

b)	išsami informacija apie atitinkamą asmenį (pvz., vardas, pavardė, mergautinė pavardė, kiti asmens naudojami vardai (kiti vardai, kuriais asmuo žinomas) arba slapyvardžiai, gimimo data, lytis ir, jei įmanoma, gimimo vieta, pilietybė, kalba, kelionės dokumento rūšis ir numeris);

c)	numatoma atvykimo vieta, perdavimo laikas ir palyda;

d)	pareiškimas, kad, prašančiosios valstybės nuomone, yra laikomasi 14 straipsnio 2 dalies sąlygų ir nėra žinoma priežasčių, dėl kurių prašymas pagal 14 straipsnio 3 dalį galėtų būti atmestas.

Tranzito operacijų prašymams naudojama bendra forma yra pateikta šio susitarimo 6 priede.

Tranzito prašymas gali būti pateikiamas bet kokiomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, pavyzdžiui, faksą, el. paštą ir kt.

2.   Prašomoji valstybė per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo raštu informuoja prašančiąją valstybę apie priėmimą ir patvirtina atvykimo vietą bei numatomą priėmimo laiką, arba informuoja ją apie atsisakymą priimti ir nurodo tokio atsisakymo priežastis. Jei per penkias darbo dienas atsakymo nesulaukiama, laikoma, kad tranzitui pritarta.

Atsakymas į tranzito prašymą gali būti pateikiamas bet kokiomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, pavyzdžiui, faksą, el. paštą ir kt.

3.   Jeigu tranzito operacija vyksta oro transportu, priimtinas atgal asmuo ir galima palyda atleidžiami nuo pareigos gauti oro uosto tranzitinę vizą.

4.   Prašomosios valstybės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į abipuses konsultacijas, padeda vykdyti tranzito operacijas, visų pirma prižiūri atitinkamus asmenis ir sudaro tam tinkamas sąlygas.

V SKYRIUS

IŠLAIDOS

16 straipsnis

Vežimo ir tranzito išlaidos

Nedarydama poveikio 23 straipsniui ir kompetentingų institucijų teisei susigrąžinti su readmisija susijusias išlaidas iš perduotino atgal asmens, įskaitant 3 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, arba iš trečiųjų asmenų, prašančioji valstybė apmoka visas su readmisija ir tranzito operacijomis, vykdomomis pagal šio susitarimo I ir II skirsniuose nustatytus prašymus, susijusias transporto išlaidas iki prašomosios valstybės sienos perėjimo punkto, arba pagal šio susitarimo IV skyriuje nustatytus prašymus – iki galutinės kelionės tikslo valstybės sienos.

VI SKIRSNIS

DUOMENŲ APSAUGA IR POVEIKIO NEDARYMO SĄLYGA

17 straipsnis

Duomenų apsauga

Asmens duomenys pranešami tik tada, kai toks pranešimas yra būtinas tam, kad atitinkamu atveju Turkijos arba valstybės narės kompetentingos institucijos įgyvendintų šį susitarimą. Asmens duomenų tvarkymas konkrečiu atveju reglamentuojamas Turkijos nacionalinės teisės aktais, o kai duomenų valdytojas yra valstybės narės kompetentinga institucija – Direktyva 95/46/EB ir šia direktyva vadovaujantis tos valstybės narės priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatomis. Papildomai taikomi tokie principai:

a)	asmens duomenys turi būti tvarkomi sąžiningai ir teisėtai;

b)	asmens duomenys turi būti renkami tiksliai nusakytu, aiškiu ir teisėtu šio susitarimo įgyvendinimo tikslu ir nei perduodančioji, nei gaunančioji institucija negali jų tvarkyti tokiu būdu, kuris būtų nesuderinamas su tuo tikslu;

c)

asmens duomenys turi būti pakankami, tinkami ir jų neturi būti pernelyg daug tam tikslui, dėl kurio jie renkami ir (arba) toliau tvarkomi; visų pirma teikiami asmens duomenys gali būti susiję tik su: — informacija apie perduotiną asmenį (pvz., vardai, pavardės, bet kurios buvusios pavardės ir vardai, kiti asmens naudojami vardai (kiti vardai, kuriais asmuo žinomas) arba slapyvardžiai, lytis, civilinė būklė, gimimo data ir vieta, dabartinė ir ankstesnė pilietybė), — pasu, asmens tapatybės kortele arba vairuotojo pažymėjimu (numeris, galiojimo laikas, išdavimo data, dokumentą išdavusi institucija, išdavimo vieta), — sustojimais ir maršrutais, — kita informacija, kurios reikia perduotino asmens tapatybei nustatyti arba readmisijos reikalavimams išnagrinėti pagal šį susitarimą;

d)	asmens duomenys turi būti tikslūs ir, kai būtina, atnaujinti;

e)	asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kuria būtų galima nustatyti duomenų subjektus per ne ilgesnį nei būtina laiką, numatytą tam tikslui, dėl kurio duomenys buvo renkami arba dėl kurio jie yra toliau tvarkomi;

f)

perduodančioji institucija ir gaunančioji institucija imasi visų įmanomų priemonių, kad būtų tinkamai užtikrinamas asmens duomenų taisymas, trynimas ar blokavimas, jei duomenys tvarkomi nesilaikant šio straipsnio nuostatų, visų pirma, jei tie duomenys yra nepakankami, netinkami, netikslūs ar jų yra pernelyg daug tam tikslui, dėl kurio jie tvarkomi. Tai apima pranešimą kitai Šaliai apie bet kokį duomenų taisymą, trynimą ar blokavimą;

g)	perduodančiosios institucijos prašymu gaunančioji institucija praneša apie perduotų duomenų panaudojimą ir jo rezultatus;

h)	asmens duomenys gali būti perduodami tik kompetentingoms institucijoms. Norint perduodi toliau kitoms įstaigoms, reikia perduodančiosios institucijos išankstinio sutikimo;

i)	pranešančioji ir perduodančioji institucija yra įpareigotos surašyti raštišką protokolą apie asmens duomenų perdavimą ir gavimą.

18 straipsnis

Poveikio nedarymo sąlyga

1.   Šiuo susitarimu nedaromas poveikis Sąjungos, jos valstybių narių ir Turkijos teisėms, pareigoms ir atsakomybei, kylantiems iš tarptautinės teisės, įskaitant tarptautines konvencijas, kurių narės jos yra, visų pirma:

—	1951 m. liepos 28 d. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Protokolu dėl pabėgėlių statuso;

—	1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;

—	tarptautinėse konvencijose, kuriomis nustatoma valstybė, atsakinga už pateiktų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą;

—	1984 m. gruodžio 10 d. JT konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;

—	kai tinkama, 1955 m. gruodžio 13 d. Konvencijoje dėl įsisteigimo;

—	tarptautinėse konvencijose dėl ekstradicijos ir tranzito;

—	daugiašalėse tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose dėl užsienio piliečių readmisijos.

2.   Šiuo susitarimu visiškai gerbiamos teisės ir pareigos, įskaitant asmenų, kurie teisėtai gyvena ir dirba arba gyveno ir dirbo vienos iš Šalių teritorijoje, nustatytos 1963 m. rugsėjo 12 d. Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarime, jo papildomuose protokoluose, atitinkamuose Asociacijos tarybos sprendimuose, taip pat atitinkamoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.

3.   Šiuo susitarimu nedaromas poveikis asmenų, kuriems taikoma grąžinimo procedūra, teisėms ir procedūrinėms garantijoms, nustatytoms 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (5), visų pirma kiek tai susiję su jų galimybėmis gauti teisinę konsultaciją, informaciją, teise į laikiną sprendimo dėl grąžinimo vykdymo sustabdymą ir galimybe pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis.

4.   Taikant šį susitarimą nedaromas poveikis prieglobsčio prašančių asmenų teisėms ir procedūrinėms garantijoms, nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/9/EB, nustatančioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (6), ir Tarybos direktyvoje 2005/85/EB, nustatančioje būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (7), visų pirma kiek tai susiję su teise pasilikti valstybėje narėje prašymo nagrinėjimo metu.

5.   Taikant šį susitarimą nedaromas poveikis ilgalaikį leidimą gyventi, suteiktą pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, turinčių asmenų teisėms ir procedūrinėms garantijoms.

6.   Taikant šį susitarimą nedaromas poveikis asmenų, turinčių leidimą gyventi šalyje pagal Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą sąlygas, teisėms ir procedūrinėms garantijoms.

7.   Nė viena šio susitarimo nuostata neužkertamas kelias grąžinti asmenį pagal kitus formalius ar neformalius susitarimus.

VII SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS

19 straipsnis

Jungtinis readmisijos komitetas

1.   Susitariančiosios Šalys teikia viena kitai savitarpio pagalbą dėl šio susitarimo taikymo ir aiškinimo. Šiuo tikslu jos įsteigia jungtinį readmisijos komitetą (toliau – komitetas), kurio užduotys visų pirma bus šios:

a)	stebėti, kaip taikomas šis susitarimas;

b)	nuspręsti dėl įgyvendinimo nuostatų, reikalingų, kad šis susitarimas būtų taikomas vienodai;

c)	reguliariai keistis informacija apie įgyvendinimo protokolus, sudarytus atskirų valstybių narių ir Turkijos pagal 20 straipsnį;

d)	rekomenduoti šio susitarimo ir jo priedų pakeitimus.

2.   Komiteto sprendimai yra privalomi Susitariančiosioms Šalims laikantis visų būtinų vidaus procedūrų, nustatytų pagal Susitariančiųjų Šalių teisę.

3.   Komitetą sudaro Turkijos ir Sąjungos atstovai; Sąjungai atstovauja Europos Komisija, kuriai padeda valstybių narių ekspertai.

4.   Komitetas posėdžiauja prireikus vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu.

5.   Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

20 straipsnis

Įgyvendinimo protokolai

1.   Valstybės narės arba Turkijos prašymu Turkija ir valstybė narė sudaro įgyvendinimo protokolą, kuriame nustatomos taisyklės inter alia dėl:

a)	kompetentingų institucijų paskyrimo, sienos perėjimo punktų ir pranešimo apie ryšių palaikymo institucijas;

b)	asmenų grąžinimo su palyda, įskaitant trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės tranzitą su palyda, sąlygų;

c)	priemonių ir dokumentų, kurie papildo nurodytus šio susitarimo 1–4 prieduose;

d)	readmisijos sąlygų taikant pagreitintą procedūrą;

e)	apklausų tvarkos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo protokolai įsigalioja tik, kai apie juos pranešama 19 straipsnyje nurodytam readmisijos komitetui.

3.   Bet kurią su viena iš valstybių narių sudaryto įgyvendinimo protokolo nuostatą Turkija sutinka taikyti ir santykiuose su bet kuria kita valstybe nare, pastarajai paprašius ir jei tokia nuostata gali būti praktiškai taikoma Turkijai.

Bet kurią Turkijos ir bet kurios kitos valstybės narės sudaryto įgyvendinimo protokolo nuostatą valstybės narės sutinka taikyti ir savo santykiuose su Turkija, pastarajai paprašius ir jei tokia nuostata gali būti praktiškai taikoma toms valstybėms narėms.

21 straipsnis

Santykis su valstybių narių dvišaliais readmisijos susitarimais arba kitais susitarimais

Nedarant poveikio 24 straipsnio 3 daliai, šio susitarimo nuostatos yra viršesnės už bet kurios teisiškai privalomos priemonės dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos, kuris buvo sudarytas arba gali būti sudarytas pagal 20 straipsnį tarp atskirų valstybių narių ir Turkijos, nuostatas, jei tokios priemonės nuostatos nesuderinamos su šio susitarimo nuostatomis.

VIII SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Teritorinis taikymas

1.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, šis susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje taikoma Europos Sąjungos sutartis, kaip nustatyta tos Sutarties 52 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnyje, ir Turkijos Respublikos teritorijoje.

2.   Šis susitarimas netaikomas Danijos Karalystės teritorijoje.

23 straipsnis

Techninė pagalba

Abi Šalys susitaria įgyvendinti šį susitarimą remdamosi bendros atsakomybės, solidarumo ir lygiateisės partnerystės principais, siekdamos valdyti migracijos srautus tarp Turkijos ir Sąjungos.

Šiomis aplinkybėmis Sąjunga yra pasiryžusi skirti finansinių išteklių pagal pridedamas bendras deklaracijas dėl techninės pagalbos, kad padėtų Turkijai įgyventi šį susitarimą. Šiuo tikslu daugiausia dėmesio bus skirta institucijoms ir gebėjimams stiprinti. Tokia pagalba turėtų būti teikiama vadovaujantis Sąjungos ir Turkijos bendrai sutartais esamais ir būsimais prioritetais.

24 straipsnis

Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

1.   Susitariančiosios Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį susitarimą, laikydamosi savo atitinkamų procedūrų.

2.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, šis susitarimas įsigalioja pirmą antrojo mėnesio dieną nuo tos dienos, kurią paskutinė Susitariančioji Šalis praneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų procedūrų užbaigimą.

3.   Šio susitarimo 4 ir 6 straipsniuose nustatyti įsipareigojimai įsigalioja tik po trejų metų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos datos. Tuo trejų metų laikotarpiu jie taikomi tik asmenims be pilietybės ir trečiųjų šalių, su kuriomis Turkija yra sudariusi dvišales readmisijos sutartis arba susitarimus, piliečiams. Tuo trejų metų laikotarpiu toliau taikomos atitinkamos esamų dvišalių atskirų valstybių narių ir Turkijos readmisijos susitarimų dalys.

4.   Šis susitarimas sudarytas neribotam laikotarpiui.

5.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai oficialiai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai. Šis susitarimas baigiamas taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

25 straipsnis

Priedai

1–6 priedai yra sudėtinė šio susitarimo dalis.

---

(1)  Atitinkantį 1994 m. lapkričio 30 d. ES Tarybos rekomendacijoje nustatytą formą.

(2)  Ibid.

(3)  Ibid.

(4)  Ibid.

(5)  ES OL L 348, 2008 12 24, p. 98.

(6)  ES OL L 31, 2003 2 6, p. 18.

(7)  ES OL L 326, 2005 12 13, p. 13.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/28

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 462/2014

2014 m. gegužės 5 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama pagrindinė medžiaga dirvinių asiūklių ekstraktas (Equisetum arvense L.) ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 23 straipsnio 5 dalį kartu su 13 straipsnio 2 dalimi ir 78 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio 3 dalimi, 2011 m. gruodžio 28 d. Komisija gavo Institut Technique de l'Agriculture Biologique (ITAB) prašymą dirvinių asiūklių ekstraktą (Equisetum arvense L.) patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą. Kartu su prašymu pateikta informacija, reikalaujama pagal 23 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą;

(2)

Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) suteikti mokslinę pagalbą. 2013 m. gegužės 24 d. Tarnyba pateikė Komisijai techninę ataskaitą dėl susijusios medžiagos (2). 2014 m. kovo 20 d. Komisija šią peržiūros ataskaitą ir šį reglamento projektą dėl dirvinių asiūklių ekstrakto (Equisetum arvense L.) patvirtinimo pristatė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui;

(3)

pareiškėjo pateikti dokumentai ir Tarnybos (3) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 (4) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dirvinių asiūklių ekstraktas (Equisetum arvense L.) atitinka maisto produkto, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (5) 2 straipsnyje, kriterijus. Be to, jis nėra daugiausia naudojamas augalų apsaugos tikslais, tačiau vis dėlto yra naudingas augalų apsaugos produktas, kurį sudaro medžiaga ir vanduo. Todėl jis turi būti laikomas pagrindine medžiaga;

(4)	kadangi susijusi pagrindinė medžiaga yra maisto produktas, kuriam nereikia gauti konkretaus leidimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, laikoma, kad ji įvertinta kaip neturinti nei tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai, nei nepriimtino poveikio aplinkai;

(5)

atlikus tyrimus nustatyta, kad dirvinių asiūklių ekstraktas (Equisetum arvense L.) gali būti laikomas iš esmės atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai aprašyti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina įtraukti tam tikras patvirtinimo sąlygas, kurios yra išsamiai aprašytos šio reglamento I priede;

(6)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio 5 dalimi, pagrindinės medžiagos turi būti atskirai išvardytos reglamente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalyje. Todėl Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (6) priedą reikėtų papildyti C dalimi. Todėl tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagrindinės medžiagos patvirtinimas

I priede nurodyta pagrindinė medžiaga dirvinių asiūklių ekstraktas (Equisetum arvense L.) patvirtinama pagal šiame priede nustatytas sąlygas.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

1.   Reglamento (ES) Nr. 540/2011 1 straipsnio antra pastraipa pakeičiama šiomis dviem pastraipomis:

2.   Reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  Konsultacijų su valstybėmis narėmis ir EFSA dėl prašymo patvirtinti pagrindinę medžiagą dirvinių asiūklių ekstraktą (Equisetum arvense L.) rezultatas ir EFSA išvados dėl konkrečių iškeltų klausimų. 2013:EN-427.23 pp.

(3)  EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA) EFSA Journal 2009; 7(9): 1289 doi: 10.2903/j.efsa.2009.1289.

(4)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL L 404, 2006 12 30, p. 9).

(5)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(6)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

---

---

---

7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/32

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 463/2014

2014 m. gegužės 5 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo nustatomos valstybių narių ir Komisijos elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos ir sąlygos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (1), ypač į jo 30 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	laikantis Reglamento (ES) Nr. 223/2014 30 straipsnio 4 dalies, visa oficialia informacija valstybė narė ir Komisija keičiasi naudodamosi elektroninio keitimosi duomenimis sistema. Todėl reikia nustatyti nuostatas ir sąlygas, kurias ta elektroninio keitimosi duomenimis sistema turėtų atitikti;

(2)	siekiant užtikrinti, kad informacija apie veiksmų programų įgyvendinimą būtų kokybiškesnė, sistema taptų naudingesnė, o sąlygos būtų supaprastintos, reikia nustatyti pagrindinius informacijos, kuria turėtų būti keičiamasi, formos ir apimties reikalavimus;

(3)	reikia nustatyti sistemos veikimo principus ir taikytinas taisykles, pagal kurias būtų nustatomas subjektas, atsakingas už dokumentų įkėlimą ir jų atnaujinimą;

(4)	siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą ir kartu užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninį keitimąsi informacija, reikia nustatyti sistemos technines charakteristikas;

(5)

valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų turėti galimybę koduoti ir perduoti duomenis dviem skirtingais nustatytinais būdais. Taip pat reikia numatyti taisykles, taikytinas force majeure aplinkybėms sutrukdžius naudotis elektroninio keitimosi duomenimis sistema, kad ir valstybės narės, ir Komisija galėtų toliau keistis informacija alternatyviais būdais;

(6)	valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad duomenys per elektroninio keitimosi duomenimis sistemą būtų perduodami saugiai, užtikrinant informacijos prieinamumą, vientisumą, autentiškumą, konfidencialumą ir neužginčijamumą. Todėl reikėtų nustatyti saugumo taisykles;

(7)

šiame reglamente turėtų būti laikomasi pagrindinių teisių ir paisoma principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas laikantis šių teisių ir principų. Asmens duomenis tvarkant valstybėms narėms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (2). Asmens duomenis tvarkant Sąjungos institucijoms ir įstaigoms ir užtikrinant laisvą tokių duomenų judėjimą taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (3);

(8)	siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(9)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

REGLAMENTO (ES) NR. 223/2014 NUOSTATŲ DĖL EUROPOS PAGALBOS LABIAUSIAI SKURSTANTIEMS ASMENIMS FONDO ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

ELEKTRONINIO KEITIMOSI DUOMENIMIS SISTEMA

(Įgaliojimas suteiktas Reglamento (ES) Nr. 223/2014 30 straipsnio 4 dalimi)

1 straipsnis

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemos sukūrimas

Komisija sukuria elektroninio keitimosi duomenimis sistemą, skirtą valstybei narei ir Komisijai oficialiai keistis visa informacija.

2 straipsnis

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemos turinys

Elektroninio keitimosi duomenimis sistema (toliau – SFC2014) apima bent informaciją, nurodytą modeliuose, formose ir pavyzdžiuose, nustatytuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 223/2014. SFC2014 įterptose elektroninėse formose pateiktos informacijos (toliau – struktūriniai duomenys) negalima pakeisti nestruktūriniais duomenimis, įskaitant hipersaitų ar kitų tipų nestruktūrinių duomenų, pvz., dokumentų priedų ar paveikslėlių, naudojimą. Jeigu valstybė narė tą pačią informaciją perduoda struktūrinių duomenų ir nestruktūrinių duomenų pavidalu, esant neatitikimų, naudojami struktūriniai duomenys.

3 straipsnis

SFC2014 veikimas

1.   Komisija, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) 59 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 223/2014 31 straipsnį valstybės narės paskirtos institucijos, taip pat įstaigos, kurioms patikėtos tų institucijų užduotys, į SFC2014 įveda informaciją, už kurios perdavimą yra atsakingos, ir visus jos atnaujinimus.

2.   Bet kokį informacijos Komisijai perdavimą tikrina ir pateikia ne tas pats asmuo, kuris įvedė to perdavimo duomenis. Šis užduočių atskyrimas užtikrinamas SFC2014 arba su SFC2014 automatiškai sujungiamose valstybės narės valdymo ir kontrolės informacinėse sistemose.

3.   Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu paskiria už SFC2014 prieigos teisių valdymą atsakingą (-us) asmenį (-is), kuris (-ie) turi atlikti šias užduotis:

a)	nustatyti prieigos prašančių naudotojų tapatybę ir įsitikinti, kad tie naudotojai dirba organizacijoje;

b)	informuoti naudotojus apie jų prievoles palaikyti sistemos saugumą;

c)	tikrinti, ar naudotojai turi teisę naudotis prašomo lygio prieiga atsižvelgiant į jų užduotis ir hierarchinę padėtį;

d)	prašyti panaikinti prieigos teises, kai jų nebereikia arba jos nebėra pagrįstos;

e)	skubiai pranešti apie įtartinus įvykius, kurie gali pažeisti sistemos saugumą;

f)	užtikrinti, kad naudotojų atpažinimo duomenys nuolat būtų tikslūs, ir pranešti apie bet kokius pasikeitimus;

g)	laikantis Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, imtis reikiamų su duomenų apsauga ir komerciniu konfidencialumu susijusių atsargumo priemonių;

h)	informuoti Komisiją apie bet kokius pasikeitimus, turinčius poveikio valstybės narės institucijų arba SFC2014 naudotojų galimybėms atlikti 1 dalyje nurodytas pareigas arba jo (jų) paties (-čių) galimybėms atlikti a–g punktuose nurodytas pareigas.

4.   Keičiantis duomenimis ir atliekant veiksmus privaloma naudoti elektroninį parašą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (5). Valstybės narės ir Komisija pripažįsta SFC2014 naudojamo elektroninio parašo teisinę galią ir jo kaip įrodymo teismo bylose priimtinumą.

SFC2014 tvarkant informaciją, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB (7), Direktyvą 1995/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 paisoma fizinių asmenų privatumo ir asmens duomenų apsaugos ir juridinių asmenų komercinio konfidencialumo principų.

4 straipsnis

SFC2014 charakteristikos

Kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus elektroninis keitimasis informacija, SFC2014 būdingos šios charakteristikos:

a)	interaktyviosios formos arba formos, iš anksto užpildytos sistemos pagal sistemoje pirmiau užregistruotus duomenis;

b)	automatinio skaičiavimo funkcijos, jei jos sumažina naudotojų pastangas atliekant kodavimą;

c)	automatiniai įtaisytieji valdikliai perduotų duomenų vidiniam nuoseklumui ir šių duomenų atitikčiai taikomoms taisyklėms patikrinti;

d)	sistemos sukurti SFC2014 naudotojams skirti įspėjimai, kad tam tikrus veiksmus atlikti galima arba ne;

e)	į sistemą įvestos informacijos apdorojimo būsenos stebėjimas internetu;

f)	galimybė gauti su visa įvesta veiksmų programos informacija susijusius istorinius duomenis.

5 straipsnis

Duomenų perdavimas naudojantis SFC2014

1.   Valstybės narės ir Komisija SFC2014 gali naudotis tiesiogiai per interaktyvią naudotojo sąsają (t. y. internetinę taikomąją programą) arba per techninę sąsają, kurioje naudojami iš anksto nustatyti protokolai (t. y. internetinės paslaugos), leidžiantys automatiškai sinchronizuoti ir perduoti duomenis tarp valstybių narių informacinių sistemų ir SFC2014.

2.   Atitinkamo dokumento pateikimo data laikoma valstybės narės elektroninio informacijos perdavimo Komisijai (arba Komisijos – valstybei narei) data.

3.   Force majeure aplinkybėmis, kai SFC2014 veikimas sutrikęs arba prie SFC2014 neįmanoma prisijungti ilgiau kaip vieną darbo dieną paskutinę savaitę prieš teisės aktais nustatytą informacijos pateikimo terminą ar gruodžio 23–31 d. laikotarpiu arba penkias darbo dienas kitu metu, valstybė narė ir Komisija informacija gali keistis popieriuje, naudodamos šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus modelius, formas ir pavyzdžius.

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemai vėl ėmus tinkamai veikti, atkūrus ryšį su ta sistema arba išnykus force majeure priežasčiai, atitinkamas subjektas nedelsdamas įveda informaciją, kuri buvo išsiųsta popieriuje, ir į SFC2014.

4.   3 dalyje nurodytais atvejais atitinkamo dokumento pateikimo data laikoma pašto antspaudo data.

6 straipsnis

Naudojantis SFC2014 perduodamų duomenų saugumas

1.   Komisija nustato SFC2014 skirtą informacinių technologijų saugumo strategiją (toliau – SFC IT saugumo strategija), taikomą SFC2014 besinaudojantiems darbuotojams, laikantis atitinkamų Sąjungos taisyklių, visų pirma Komisijos sprendimo C(2006) 3602 (8) ir jo įgyvendinimo taisyklių. Komisija paskiria asmenį (-is), atsakingą (-us) už SFC2014 saugumo strategijos nustatymą, tvarkymą ir tinkamo taikymo užtikrinimą.

2.   Valstybės narės ir SFC2014 prieigos teises gavusios kitos Europos institucijos, išskyrus Komisiją, laikosi SFC2014 portale paskelbtų IT saugumo nuostatų bei sąlygų ir priemonių, kurias Komisija įdiegė SFC2014 duomenų perdavimo saugumui užtikrinti, visų pirma susijusių su šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos techninės sąsajos naudojimu.

3.   Valstybės narės ir Komisija įgyvendina saugumo priemones, priimtas duomenims, jų saugomiems ir perduodamiems naudojantis SFC2014, apsaugoti, ir užtikrina tų priemonių veiksmingumą.

4.   Valstybės narės patvirtina nacionalines, regionines ar vietos informacijos saugumo strategijas, apimančias SFC2014 prieigą ir automatinį duomenų įvedimą į šią sistemą ir užtikrinančias būtiniausių saugumo reikalavimų atitikimą. Šios nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo strategijos gali būti grindžiamos kitais saugumo dokumentais. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad tokios IT saugumo strategijos būtų taikomos visoms SFC2014 besinaudojančioms institucijoms.

5.   Šios nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo strategijos apima:

a)	asmens (-enų), atsakingo (-ų) už šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą prieigos teisių valdymą, veiklos IT saugumo aspektus, jei sistema naudojamasi tiesiogiai;

b)	jei nacionalinės, regioninės ar vietos kompiuterių sistemos prie SFC2014 prijungiamos naudojant šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą techninę sąsają, tų sistemų saugumo užtikrinimo priemones, garantuojančias, kad sistemos atitiktų SFC2014 saugumo reikalavimus.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, tinkamai atsižvelgiama į šiuos aspektus:

a)	fizinio saugumo;

b)	duomenų laikmenų ir prieigos kontrolės;

c)	saugojimo kontrolės;

d)	prieigos ir slaptažodžių kontrolės;

e)	stebėjimo;

f)	sujungimo su SFC2014;

g)	ryšių infrastruktūros;

h)	žmogiškųjų išteklių valdymo prieš įdarbinant, įdarbinimo metu ir įdarbinus;

i)	incidentų valdymo.

6.   Šios nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo strategijos grindžiamos rizikos vertinimu, o apibūdintos priemonės yra proporcingos nustatytai rizikai.

7.   Komisijos prašymu, jai pateikiami dokumentai, kuriuose išdėstytos nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo strategijos.

8.   Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu paskiria asmenį (-is), atsakingą (-us) už nacionalinių, regioninių ar vietos IT saugumo strategijų tvarkymą ir taikymo užtikrinimą. Tas (tie) asmuo (-enys) užtikrina ryšių su Komisijos paskirtu (-ais) ir šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu (-ais) asmeniu (-imis) palaikymą.

9.   SFC IT saugumo strategija ir atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos IT saugumo strategijos atnaujinamos pasikeitus technologijoms, nustačius naujų pavojų ar įvykus kitiems atitinkamiems įvykiams. Bet kuriuo atveju jos peržiūrimos kasmet, siekiant ir toliau užtikrinti jomis grindžiamą tinkamą atsaką.

II SKYRIUS

BAIGIAMOJI NUOSTATA

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 3 12, p. 1).

(2)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(3)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5)  1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).

(6)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 11).

(8)  2006 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos sprendimas C(2006) 3602 dėl Europos Komisijos naudojamų informacinių sistemų saugumo.

---

7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/37

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 464/2014

2014 m. gegužės 6 d.

kuriuo nukrypstama nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 nuostatų dėl minimalaus atstumo nuo kranto ir minimalaus jūros gylio reikalavimų, taikomų laivų gaubiamaisiais tinklais žvejojant tobius (Gymnammodytes cicerelus ir G. semisquamatus) ir afijas (Aphia minuta ir Crystalogobius linearis) tam tikruose Ispanijos (Katalonija) teritoriniuose vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (1), ypač į jo 13 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalimi draudžiama naudoti velkamuosius įrankius 3 jūrmylių ir mažesniu atstumu nuo kranto arba iki 50 m izobatos, kur tas gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto;

(2)	valstybės narės prašymu Komisija gali leisti nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, su sąlyga, kad įvykdomos 13 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytos sąlygos;

(3)

2013 m. spalio 17 d. Komisija gavo Ispanijos prašymą dėl leidimo nukrypti nuo to reglamento 13 straipsnio 1 dalies taikymo laivams, žvejojantiems tobius (Gymnammodytes cicerelus ir G. semisquamatus) ir afijas (Aphia minuta ir Crystalogobius linearis) gaubiamaisiais tinklais jos teritoriniuose vandenyse Katalonijos regione;

(4)	Ispanija pateikė naujausią mokslinį ir techninį tokių nukrypti leidžiančių nuostatų pagrindimą;

(5)	Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) 2013 m. lapkričio 4–8 d. plenarinėje sesijoje įvertino Ispanijos prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos ir susijusį valdymo plano projektą;

(6)	nukrypti leidžianti nuostata, kurios prašo Ispanija, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 5 dalyje ir 9 straipsnyje nustatytas sąlygas;

(7)	žvejybos plotus riboja tam tikri geografiniai apribojimai, turint omenyje tiek ribotą kontinentinio šelfo dydį, tiek pagrindinių žvejojamų žuvų rūšių išsidėstymą;

(8)	ši žvejyba neturi didelio poveikio jūrų aplinkai ir yra labai selektyvaus pobūdžio – tinklai velkami vandenyje ir nesiekia jūros dugno, nes dugne esančių medžiagų surinkimas sužalotų pagrindines žvejojamų žuvų rūšis ir dėl labai mažo sužvejotų žuvų dydžio jų būtų beveik neįmanomą atrinkti;

(9)	nukrypti leidžianti nuostata, kurios prašo Ispanija, būtų taikoma ribotam laivų skaičiui – tik 26 laivams;

(10)	žvejyba negali būti vykdoma kitais žvejybos įrankiais, nes nėra kitų reglamentuotų įrankių, kuriais dėl konstrukcijos, techninių charakteristikų ir tinklo akių tipo galima būtų sužvejoti šias žuvų rūšis;

(11)	valdymo plane užtikrinama, kad žvejybos pastangos nebus didinamos, nes žvejybos leidimai bus išduoti tik nurodytiems 26 laivams, kurių bendros pastangos – 1 106,35 kW, o tokį kiekį sužvejoti Ispanija jiems jau yra leidusi;

(12)	prašymas pateiktas dėl Katalonijos autonominės srities jūros registre registruotų laivų, kurie žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip penkerius metus, vadovaudamiesi Ispanijos 2014 m. kovo 27 d. valdymo planu (2), priimtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnio 2 dalį;

(13)	tie laivai įrašyti į sąrašą, perduotą Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalies reikalavimus;

(14)	atitinkama žvejybos veikla atitinka Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio reikalavimus, nes susijusiame valdymo plane aiškiai nustatytas draudimas vykdyti žvejybą virš saugomų buveinių;

(15)	Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto reikalavimai netaikomi, nes jie susiję su traleriais;

(16)

dėl reikalavimo laikytis 9 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatytas minimalus tinklo akių dydis, Komisija pažymi, kad, turint omenyje, jog susijusi žvejybos veikla yra labai selektyvi, turi nežymų poveikį jūrų aplinkai ir ji nevykdoma virš saugomų buveinių, Ispanijai leidžiama nukrypti nuo šių nuostatų savo valdymo plane pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 9 straipsnio 7 dalį;

(17)	susijusi žvejybos veikla atitinka duomenų registravimo reikalavimus, nustatytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (3) 14 straipsnyje;

(18)	susijusi žvejybos veikla netrukdo žvejoti laivams, kurie naudoja kitokius įrankius nei tralai, gaubiamieji tinklai ar panašūs traukiamieji tinklai;

(19)	gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų veikla reguliuojama Ispanijos valdymo planu siekiant užtikrinti, kad III priede nurodytų rūšių žuvų sužvejojamas kiekis būtų minimalus;

(20)	gaubiamaisiais tinklais galvakojai moliuskai nežvejojami;

(21)	į Ispanijos valdymo planą įtrauktos žvejybos veiklos stebėjimo priemonės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje;

(22)	todėl prašymas leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti patenkintas;

(23)	Ispanija turėtų laiku ir laikydamasi savo valdymo plane numatyto stebėjimo plano pateikti Komisijai ataskaitą;

(24)	reikėtų numatyti, kad nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo trukmė bus ribota, kad tuo atveju, jei, Komisijai pateiktos ataskaitos duomenimis, naudojamų išteklių apsaugos būklė pablogėtų, būtų galima nedelsiant imtis taisomųjų valdymo priemonių;

(25)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalis netaikoma greta Katalonijos regiono esančiuose Ispanijos teritoriniuose vandenyse žvejojant tobius (Gymnammodytes cicerelus ir G. semisquamatus) ir afijas (Aphia minuta ir Crystalogobius linearis) gaubiamaisiais tinklais, kuriuos naudoja laivai:

a)	registruoti Katalonijos autonominės srities jūros registre;

b)	daugiau kaip penkerius metus vykdę žvejybos veiklą;

c)	turintys žvejybos leidimą ir besilaikantys pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnio 2 dalį Ispanijos priimto valdymo plano.

2 straipsnis

Stebėjimo planas ir ataskaitų teikimas

Ispanija per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai pateikia pagal 1 straipsnio c dalyje minimą valdymo plane nustatytą stebėjimo planą parengtą ataskaitą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo laikotarpis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas iki 2017 m. gegužės 8 d.

---

(1)  OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(2)  Diari Oficiale la Generalitat de Catalunya, Nr. 6591, 2014 3 27, p. 1.

(3)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

---

7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/40

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 465/2014

2014 m. gegužės 6 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/42

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 16 d.

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“)

(2014/253/ES)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (2), ypač į jo 23 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (3), ypač į jo 12 straipsnį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4), ypač į jo 13 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)	EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 12 straipsnyje;

(3)

2012 m. gegužės 16 d. Ispanija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo iš Grupo Santana ir 15 tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių ir iki 2013 m. lapkričio 28 d. ją papildė išsamesne informacija. Ši paraiška atitinka finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 1 964 407 EUR sumą;

(4)	nepaisant to, kad Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 buvo panaikintas, pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 23 straipsnio antrą pastraipą jis ir toliau taikomas paraiškoms, pateiktoms iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(5)	todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Ispanijos pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 1 964 407 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(3)  OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(4)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

---

7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/44

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 16 d.

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Italijos paraiška „EGF/2012/007 IT/VDC Technologies“)

(2014/254/ES)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (2), ypač į jo 23 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (3), ypač į jo 12 straipsnį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4), ypač į jo 13 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)	EGF negali viršyti 150 mln. EUR kasmetinės maksimalios sumos (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 12 straipsnyje;

(3)

2012 m. rugpjūčio 31 d. Italija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo iš įmonės „VDC Technologies SpA“ ir vienos tiekėjo įmonės ir iki 2013 m. rugsėjo 6 d. ją papildė išsamesne informacija. Ši paraiška atitinka finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 3 010 985 EUR sumą;

(4)	nepaisant to, kad Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 buvo panaikintas, pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 23 straipsnio antrą pastraipą jis ir toliau taikomas paraiškoms, pateiktoms iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(5)	todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Italijos pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrajame biudžete iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizuojama 3 010 985 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(3)  OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(4)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

---

7.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/46

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 29 d.

kuriuo nustatoma Sąjungos muitinės kodekso darbo programa

(2014/255/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (1), ypač į jo 281 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Kodeksas), 280 straipsnyje numatyta, kad Komisija turi parengti darbo programą, susijusią su elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu. Darbo programa ypač svarbi nustatant su elektroninėmis sistemomis susijusias pereinamojo laikotarpio priemones ir suplanuojant laiką tais atvejais, kai Kodekso taikymo pradžios dieną, t. y. 2016 m. gegužės 1 d., sistemos dar neveikia;

(2)

Kodekse numatyta, kad visi informacijos mainai tarp muitinių tarpusavyje ir tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, taip pat tokios informacijos saugojimas turi būti vykdomi naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir kad informacinės ir ryšių sistemos turi sudaryti tokias pačias galimybes ekonominės veiklos vykdytojams visose valstybėse narėse. Todėl siekiant užtikrinti teisingą Kodekso įgyvendinimą darbo programoje turėtų būti nustatytas išsamus elektroninių sistemų diegimo planas;

(3)

todėl darbo programoje turėtų būti išvardytos elektroninės sistemos, kurias glaudžiai bendradarbiaudamos turėtų sukurti valstybės narės ir Komisija, sudarydamos galimybes praktiniam Kodekso taikymui. Tas sąrašas sudarytas remiantis esamu visų su IT susijusių muitinės projektų planavimo dokumentu, vadinamu daugiamečiu strateginiu planu, kuris parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB (2), ypač jo 4 straipsnį ir 8 straipsnio 2 dalį. Darbo programoje išvardytoms elektroninėms sistemoms turėtų būti taikomas toks pat projektų valdymo modelis ir jos turėtų būtų suprojektuotos ir sukurtos taip, kaip nustatyta daugiamečiame strateginiame plane;

(4)

darbo programoje turėtų būti apibrėžtos ir aprašytos elektroninės sistemos, nurodytas su jomis susijęs teisinis pagrindas, pagrindiniai etapai ir numatomi veikimo pradžios terminai. Tie terminai turėtų būti vadinami tikslinėmis įdiegimo datomis. Elektroninių sistemų įdiegimo terminai turėtų būti tikslinėmis pereinamojo laikotarpio pabaigos datomis;

(5)

darbo programoje nurodytos elektroninės sistemos turėtų būti atrinktos pagal laukiamą jų poveikį įgyvendinant Kodekse apibrėžtus prioritetus. Šiuo aspektu vienas iš svarbiausių prioritetų yra užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų galima pasiūlyti platų elektroninių muitinės paslaugų spektrą visoje Sąjungos muitų teritorijoje. Be to, kuriant elektronines sistemas reikėtų siekti padidinti muitinės procesų našumą, efektyvumą ir suderinamumą visoje Sąjungoje. Darbo programoje išvardytų sistemų diegimo tvarka ir grafikas turėtų remtis praktiniais ir projektų valdymo argumentais, tokiais kaip pastangų ir išteklių paskirstymas, projektų tarpusavio sąsajos, konkrečios kiekvienos sistemos kūrimo prielaidos ir projekto branda. Pamatinis darbo programos tikslas – tinkamai ir nuosekliai planuoti ir valdyti elektroninių sistemų kūrimą;

(6)

Kodekso 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas elektronines sistemas turi kurti, diegti ir prižiūrėti valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, todėl Komisija ir valstybės narės turėtų kartu dirbti, užtikrindamos, kad elektroninių sistemų projektavimas ir diegimas būtų valdomas laikantis darbo programos ir kad būtų koordinuotai ir laiku imamasi numatytųjų sistemų planavimo, projektavimo, kūrimo ir diegimo tinkamų priemonių;

(7)	siekiant sinchronizuoti darbo programą ir daugiametį strateginį planą, abu šie dokumentai turėtų būti atnaujinami tuo pat metu;

(8)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatoma darbo programa, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Kodeksas), 280 straipsnio 1 dalyje.

Darbo programa pridedama prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Komisija ir valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos bendradarbiauti ir įgyvendinti darbo programą.

2.   Darbo programoje nurodyti projektai ir su jais susijusių elektroninių sistemų projektavimas ir diegimas valdomas su darbo programa derančiu būdu.

3.   Inicijuodama darbo programos projektus, Komisija įsipareigoja siekti bendro supratimo ir sutarimo su valstybėmis narėmis dėl projekto aprėpties, struktūros, reikalavimų ir elektroninių sistemų architektūros. Atitinkamais atvejais Komisija taip konsultuojasi su ekonominės veiklos vykdytojais ir atsižvelgia į jų nuomones.

3 straipsnis

Atnaujinimas

1.   Darbo programa reguliariai atnaujinama siekiant ją priderinti ir pritaikyti prie Kodekso įgyvendinimo naujovių ir užtikrinti, kad joje būtų atsižvelgta į faktinę elektroninių sistemų projektavimo ir kūrimo pažangą, ypač į specifikacijas, dėl kurių bendrai susitarta, ir į elektroninių sistemų parengimą veikti.

2.   Siekiant sinchronizuoti darbo programą ir daugiametį strateginį planą, darbo programa kasmet bent kartą atnaujinama.

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(2)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).

---

---