2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/55/ES

2014 m. balandžio 16 d.

dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	egzistuoja ir šiuo metu valstybėse narėse taikomi keli pasauliniai, nacionaliniai, regioniniai ir patentuoti elektroninių sąskaitų faktūrų standartai. Nė vienas iš tų standartų nėra dominuojantis, o dauguma jų nėra sąveikūs vienas su kitu;

(2)

nesant bendro standarto, valstybės narės, skatindamos elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą viešuosiuose pirkimuose arba nustatydamos, kad jis yra privalomas, nusprendžia sukurti savus techninius sprendimus, grindžiamus skirtingais nacionaliniais standartais. Todėl valstybėse narėse vienu metu egzistuojančių įvairių standartų skaičius didėja ir greičiausiai ateityje toliau didės;

(3)

nesąveikių standartų gausa lemia pernelyg didelę painiavą, teisinį netikrumą ir elektronines sąskaitas faktūras naudojančių ekonominės veiklos vykdytojų papildomas veiklos išlaidas visose valstybėse narėse. Ekonominės veiklos vykdytojams, norintiems dalyvauti tarpvalstybinėje viešųjų pirkimų veikloje, dažnai tenka laikytis naujo elektroninių sąskaitų faktūrų standarto kaskart atėjus į naują rinką. Kadangi skirtingi teisiniai ir techniniai reikalavimai elektroninėms sąskaitoms faktūroms atgraso ekonominės veiklos vykdytojus nuo dalyvavimo tarpvalstybinėje viešųjų pirkimų veikloje, jie tampa kliūtimi patekti į tarpvalstybinių viešųjų pirkimų rinką ir kliūtimi prekybai. Jie trukdo naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir taip daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui;

(4)	tos kliūtys Sąjungos vidaus prekybai ateityje veikiausiai didės, nes kuriama vis daugiau nesąveikių nacionalinių ir patentuotų standartų, o elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas viešuosiuose pirkimuose valstybėse narėse vis labiau plinta arba tampa privalomas;

(5)

kliūtys tarpvalstybinei prekybai, kylančios dėl to, kad vienu metu egzistuoja skirtingi elektroninių sąskaitų faktūrų teisiniai reikalavimai ir techniniai standartai, ir dėl nepakankamo sąveikumo, turėtų būti pašalintos arba sumažintos. Tam tikslui pasiekti turėtų būti sukurtas bendras Europos standartas elektroninės sąskaitos faktūros pagrindinių elementų semantiniam duomenų modeliui (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas). Standarte turėtų būti išvardyti ir aprašyti pagrindiniai elementai, kurie visada turi būti įtraukti į elektroninę sąskaitą faktūrą, ir tokiu būdu būtų palengvintas elektroninių sąskaitų faktūrų siuntimas ir gavimas tarp skirtingais techniniais standartais grindžiamų sistemų. Galiojantys nacionaliniai techniniai standartai, jeigu jie neprieštarauja šiam Europos standartui, neturėtų būti pakeisti šiuo standartu ir jų naudojimas neturėtų būti juo apribotas, ir turėtų būti įmanoma toliau juos taikyti lygiagrečiai su Europos standartu;

(6)

šia direktyva užtikrinamas semantinis sąveikumas ir didinamas teisinis tikrumas, taigi ja bus skatinamas elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas viešuosiuose pirkimuose, taip sudarant galimybę valstybėms narėms, perkančiosioms organizacijoms, perkantiesiems subjektams ir ekonominės veiklos vykdytojams gauti didelės naudos sutaupytų lėšų, poveikio aplinkai ir administracinės naštos mažinimo požiūriu;

(7)

elektroninių sąskaitų faktūrų nauda dar labiau didinama, kai sąskaitos faktūros sukūrimas, siuntimas, perdavimas, gavimas ir apdorojimas gali būti visiškai automatizuotas. Todėl atitinkančiomis Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą turėtų būti laikomos tik kompiuterio skaitomos sąskaitos faktūros, kurias gavėjas gali apdoroti automatiniu ir skaitmeniniu būdu. Šios direktyvos tikslais vien vaizdo rinkmena neturėtų būti laikoma elektronine sąskaita faktūra;

(8)

sąveikumo tikslas – sudaryti galimybę nuosekliai pateikti ir apdoroti informaciją tarp skirtingų verslo sistemų, nepriklausomai nuo jų technologijos, taikymo ar platformos. Visiškas sąveikumas apima sąveikos galimybę trim skirtingais lygiais: sąskaitos faktūros turinio (semantikos), formato arba vartojamos kalbos (sintaksės) ir perdavimo būdo. Semantinis sąveikumas reiškia, kad elektroninėje sąskaitoje faktūroje yra tam tikras reikalaujamos informacijos kiekis ir kad keičiantis informacija išsaugoma ir nedviprasmiškai suprantama tiksli jos prasmė, nepriklausomai nuo to, kaip fiziškai ji pateikiama ar perduodama. Sintaksių sąveikumas reiškia, kad elektroninės sąskaitos faktūros duomenų elementai pateikiami tokiu formatu, kuriuo siuntėjas ir gavėjas gali tiesiogiai keistis ir kuris gali būti apdorojamas automatiniu būdu. Sintaksių sąveikumas gali būti užtikrintas vienu iš dviejų būdu, t. y. naudojant bendrą sintaksę arba vieną sintaksę konvertuojant į kitą sintaksę;

(9)

naudojama daug sintaksių. Vis dažniau sintaksių sąveikumas užtikrinamas pasitelkus konvertavimą. Šis metodas yra veiksmingas, jeigu sąskaitoje faktūroje yra visi reikiami duomenų elementai semantiniu lygiu ir jeigu jų reikšmė yra nedviprasmiška. Kadangi dažnai taip nėra, reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas sąveikumas semantiniu lygiu. Siekiant toliau supaprastinti elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą ir sumažinti išlaidas, vienas iš ilgalaikių tikslų turėtų būti apriboti naudojamų sintaksių skaičių, pirmiausia sutelkiant dėmesį į dažniausiai naudojamas sintakses;

(10)	elektroninių sąskaitų faktūrų standartizacija taip pat papildo pastangas skatinti elektroninių viešųjų pirkimų naudojimą, kas atsispindi ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (5) atitinkamose nuostatose;

(11)

Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. birželio 28–29 d. ir 2013 m. spalio 24 d. išvadose nurodė, kad reikėtų teikti pirmenybę priemonėms, skirtoms toliau plėtoti tarptautinę prekybą internetu ir modernizuoti viešojo administravimo institucijas, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas perėjimui prie elektroninių sąskaitų faktūrų ir greitai įdiegiant jų naudojimą;

(12)

2012 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į rinkos susiskaidymą dėl nacionalinių elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, pabrėžė didelę elektroninių sąskaitų faktūrų teikiamą naudą ir akcentavo teisinio tikrumo, aiškios techninės aplinkos ir atvirų bei sąveikių elektroninių sąskaitų faktūrų sprendimų, grindžiamų bendrais teisiniais reikalavimais, verslo procesais ir techniniais standartais, svarbą. Dėl tų priežasčių Europos Parlamentas paragino ne vėliau kaip 2016 m. įvesti privalomą elektroninių sąskaitų naudojimą viešuosiuose pirkimuose;

(13)	2010 m. lapkričio 2 d. Komisijos sprendimu sukurtas Europos suinteresuotųjų šalių e. sąskaitų faktūrų forumas (6) 2013 m. spalio mėn. vieningai priėmė Rekomendaciją dėl semantinio duomenų modelio naudojimo siekiant užtikrinti elektroninių sąskaitų faktūrų sąveikumą;

(14)

ši direktyva turėtų būti taikoma perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gautoms elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms vykdant sutartis, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB (7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES (8), Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/25/ES. Ši direktyva turėtų būti taikoma tik toms elektroninėms sąskaitoms faktūroms, kurias išrašė ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam buvo skirta viešojo pirkimo sutartis arba koncesijos sutartis (pagrindinė sutarties šalis). Vis dėlto tais atvejais, kai valstybės narės pagal Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnį ir Direktyvos 2014/25/ES 88 straipsnį numato tiesioginį mokėjimą subrangovams, į viešojo pirkimo dokumentuose apibrėžiamas sąlygas turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo arba nenaudojimo atliekant mokėjimus subrangovams. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis skiriama ekonominės veiklos vykdytojų grupei, ši direktyva taikoma tos grupės vardu arba atskirų tos grupės ekonominės veiklos vykdytojų išrašytoms elektroninėms sąskaitoms faktūroms;

(15)

ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma koncesijos sutartims, pagal kurias numatomas užmokesčio mokėjimas ir reikalaujama, kad sąskaitas faktūras išrašytų ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam buvo skirta koncesijos sutartis. Termino „koncesija“ apibrėžtis pateikta Direktyvos 2014/23/ES 5 straipsnio 1 punkte. Koncesijos sutarčių dalykas yra darbų arba paslaugų pirkimas koncesijos pagrindu, kai atlygį pagal jas sudaro teisė eksploatuoti darbų ar paslaugų rezultatą arba tokia teisė kartu su užmokesčiu;

(16)

ši direktyva taikoma laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio. Ši direktyva netaikoma elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms vykdant sutartis (kurios pripažįstamos slaptomis arba kurias vykdant privaloma imtis specialių saugumo priemonių), kurioms netaikoma Direktyva 2014/23/ES, Direktyva 2014/24/ES ir Direktyva 2014/25/ES atitinkamai pagal jų 10 straipsnio 6 dalį, 15 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį. Šioje direktyvoje tokiomis pat sąlygomis turėtų būti numatyta konkreti išimtis elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms vykdant tokias sutartis (kurios pripažįstamos slaptomis arba kurias vykdant privaloma imtis specialių saugumo priemonių), kurios patenka į Direktyvos 2009/81/EB taikymo sritį;

(17)	šioje direktyvoje pateikiamos terminų apibrėžtys turėtų atitikti kitus Sąjungos teisės aktus dėl viešųjų pirkimų;

(18)

Komisija, taikydama atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (9) nuostatas, turėtų pateikti prašymą atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai parengti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 atitinkamomis nuostatomis, Komisijos sprendimui, kuriame išdėstomas toks prašymas, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (10) nurodyta nagrinėjimo procedūra;

(19)

Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas turėtų būti grindžiamas esamomis techninėmis specifikacijomis, parengtomis vykdant veiklą Europos standartizacijos organizacijose, pavyzdžiui, Europos standartizacijos komitete (CEN) (CWA 16356-MUG ir CWA 16562-CEN BII), ir jame turėtų būti atsižvelgta į kitas atitinkamas technines specifikacijas, parengtas vykdant veiklą tarptautinėse standartizacijos organizacijose, pavyzdžiui, UN/CEFACT (CII v. 2.0) ir Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO) (finansinė sąskaita faktūra, grindžiama ISO 20022 metodika). Vykdydama prašymą dėl standartizacijos, atitinkama Europos standartizacijos organizacija taip pat turėtų atsižvelgti į didelio masto bandomųjų projektų, įgyvendintų pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos politikos rėmimo programą, rezultatus ir į verslo bendruomenės plačiai naudojamas kitų atitinkamų įstaigų ir organizacijų elektroninių sąskaitų faktūrų technines specifikacijas. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas taip pat turėtų būti suderinamas su esamais mokėjimo standartais, kad mokėjimus būtų galima vykdyti automatiniu būdu;

(20)

savo prašyme atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai Komisija turėtų reikalauti, kad Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas būtų neutralus technologiniu požiūriu, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, kad jis būtų suderinamas su atitinkamais tarptautiniais elektroninių sąskaitų faktūrų standartais, siekiant išvengti techninių kliūčių patekti į rinką tiekėjams iš trečiųjų šalių ir siekiant Europos tiekėjams palengvinti elektroninių sąskaitų faktūrų siuntimą pirkėjams iš trečiųjų šalių, ir kad jis atitiktų Tarybos direktyvą 2006/112/EB (11). Kadangi elektroninėse sąskaitose faktūrose gali būti nurodyti asmens duomenys, Komisija taip pat turėtų reikalauti, kad Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarte būtų atsižvelgta į asmens duomenų apsaugą, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (12) ir pritaikytosios duomenų apsaugos, proporcingumo ir duomenų kiekio mažinimo principais. Be tų minimalių reikalavimų, Komisija savo prašyme atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai taip pat turėtų nustatyti kitus reikalavimus, susijusius su Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto turiniu, ir jo priėmimo terminą;

(21)

siekiant užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės taip pat galėtų naudoti elektronines sąskaitas faktūras viešuosiuose pirkimuose, Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas turėtų sudaryti galimybes sukurti naudotojui patogias elektroninių sąskaitų faktūrų sistemas, t. y. tokias sistemas, kurias būtų lengva suprasti ir paprasta naudoti. Šiuo atžvilgiu reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad būtent mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat mažesnės perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi ribotus personalo bei finansinius išteklius;

(22)

Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas taip pat turėtų būti tinkamas naudoti įmonių komerciniuose sandoriuose. Todėl, kad privatūs ekonominės veiklos vykdytojai galėtų naudoti naująjį standartą savo tarpusavio verslo ryšiuose, Komisija turėtų užtikrinti, kad tas standartas būtų parengtas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti ne tik viešųjų pirkimų srityje;

(23)

į sąskaitas faktūras, išrašomas įvairiuose verslo sektoriuose, gali prireikti įtraukti tiems sektoriams būdingą specifinę informaciją. Vis dėlto tam tikras bendrų standartinių elementų skaičius turėtų būti įtrauktas į visas sąskaitas faktūras. Tų elementų buvimas yra būtinas siekiant patikrinti, ar sąskaita faktūra tinkamai atspindi pagrindinį verslo sandorį, ir užtikrinti, kad sąskaita faktūra yra teisiškai galiojanti. Tokių elementų, kurių reikia apmokestinimo PVM tikslais, sąrašas pateiktas Direktyvoje 2006/112/EB. Europos elektroninės sąskaitos faktūros standartas turėtų atitikti šį elementų rinkinį;

(24)

Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarte turėtų būti nustatyti semantiniai duomenų elementai, kuriais būtų visų pirma nurodyti papildomi pardavėjo ir pirkėjo duomenys, proceso identifikatoriai, sąskaitos faktūros rekvizitai, duomenys apie prekes, paslaugas arba darbus, informacija apie pristatymą, mokėjimo rekvizitai ir sąlygos. Pagrindiniai elektroninės sąskaitos elementai turėtų būti pateikiami kiekvienoje elektroninėje sąskaitoje faktūroje. Tai turėtų užtikrinti aiškų ir vienodą elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą;

(25)

elektroninės sąskaitos faktūros siuntėjas turėtų toliau turėti galimybę sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą užtikrinti įvairiais metodais, įskaitant elektroninį parašą, tačiau siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 2006/112/EB, Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarte, kaip vienas iš jo elementų, neturėtų būti numatytas elektroninio parašo reikalavimas;

(26)

kad būtų išvengta per didelių išlaidų ir naštos perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos turėtų būti paprašyta nustatyti ribotą sintaksių, atitinkančių Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, sąrašą. Tas sąrašas neturėtų būti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto dalimi. Nustatytos sintaksės turi būti jau plačiai ir sėkmingai naudojamos ekonominės veiklos vykdytojų ir perkančiųjų organizacijų. Siekiant palengvinti ir paspartinti valstybių narių vykdomą įgyvendinimą, atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos turėtų būti paprašyta pateikti atitinkamus sintaksių saistymus, siejančius Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą su visomis sąraše nurodytomis sintaksėmis. Sintaksių saistymas – tai gairės, kaip standartas galėtų būti pavaizduotas įvairiose sintaksėse. Ši standartizacijos priemonė turėtų papildyti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą;

(27)

siekiant sudaryti palankesnes naudojimosi Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartu sąlygas, Europos standartizacijos organizacijos taip pat turėtų būti paprašyta parengti gaires dėl perdavimo sąveikumo. Tos gairės neturėtų būti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto dalimi arba privalomos perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams;

(28)

prieš įdiegiant Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą valstybėse narėse, to standarto praktinis taikymas turėtų būti pakankamai išbandytas. Šis vertinimas turėtų būti atliekamas standarto rengimo proceso metu. Tame vertinimo procese turėtų dalyvauti galutiniai naudotojai, jo metu turėtų būti visų pirma įvertinti praktiškumo ir patogumo naudotojui aspektai ir įsitikinta, kad standartas gali būti įdiegtas ekonomiškai efektyviu ir proporcingu būdu;

(29)

jei atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos parengtas Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas ir tą standartą atitinkančių sintaksių sąrašas atitinka Komisijos prašyme skirtame Europos standartizacijos organizacijai nurodytus reikalavimus ir jei tas standartas buvo išbandytas, nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą turėtų būti paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(30)

šioje direktyvoje įtvirtintos nuostatos dėl standarto ir kitų standartizacijos leidinių rengimo atitinka atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 nuostatas. Vis dėlto atsižvelgiant į šios direktyvos ypatumus, tikslinga nustatyti, kad sprendimai paskelbti nuorodas į standartą ir sintaksių sąrašą, jų nepaskelbti arba jas paskelbti su apribojimu būtų priimami laikantis nagrinėjimo procedūros. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 atitinkamų nuostatų, susijusių su oficialiais prieštaravimais dėl darniųjų standartų, taikymui;

(31)

Europos standartizacijos organizacijos reguliariai peržiūri ir atnaujina standartus, kad būtų reaguojama į technologijų pokyčius. Atsižvelgiant į tai, kad tokie pokyčiai IRT sektoriuje yra spartūs, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę prašyti, kad atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos patikslintų ir atnaujintų Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą siekiant atsižvelgti į tuos pokyčius ir užtikrinti nuolatinį sąveikumą;

(32)

siekiant atsižvelgti į technologijų pokyčius arba rinkos reikalavimus, Komisija turėtų turėti galimybę priimti įgyvendinimo aktą dėl sintaksių sąrašo peržiūros ir atnaujinimo. Sudėtingesnių pakeitimų atveju Komisija taip pat turėtų turėti galimybę prašyti, kad atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos patikslintų ir atnaujintų sintaksių sąrašą;

(33)

jau paskelbtą sintaksių sąrašą Komisija turėtų turėti galimybę peržiūrėti, kai tai, jos nuomone, yra būtina norint užtikrinti visapusišką ir nuolatinį sąveikumą, atsižvelgti į technologijų pokyčius arba apriboti naudotinų sintaksių skaičių. Tai atlikdama Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos nustatytą, peržiūrėtą ir atnaujintą sintaksių sąrašą;

(34)

suėjus šioje direktyvoje nustatytiems perkėlimo į nacionalinę teisę terminams, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų būti įpareigoti priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, kurios atitinka Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir bet kurią iš sintaksių, įtrauktų į Komisijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą sąrašą. Todėl perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams neturėtų būti galima atsisakyti priimti pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančių elektroninių sąskaitų faktūrų, motyvuojant vien neatitiktimi reikalavimams (pvz., nacionaliniams ar sektoriui būdingiems specifiniams reikalavimams, arba bet kokios rūšies papildomiems techniniams reikalavimams), kurie nėra konkrečiai numatyti šioje direktyvoje. Tačiau ta pareiga neturėtų daryti poveikio kitoms svarbioms atsisakymo priimti elektronines sąskaitas faktūras priežastims, kaip antai susijusioms su sutartinėmis nuostatomis. Prieš apmokėdami sąskaitą faktūrą, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų bet kuriuo atveju ir toliau turėti galimybę patikrinti, ar elektroninės sąskaitos faktūros turinys teisingai atspindi pagrindinį verslo sandorį (pvz., ar teisinga sąskaitoje faktūroje nurodyta suma) ir ar sąskaita faktūra adresuota tinkamam gavėjui. Pagal šią direktyvą nustatyta pareiga neatsisakyti priimti elektroninių sąskaitų faktūrų nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/7/ES (13);

(35)

priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras šia direktyva turėtų būti įpareigojami tik faktūrų gavėjai, t. y. perkančiosios organizacijos, centrinės perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio sąskaitos faktūros siuntėjo teisei pasirinkti, ar sąskaitą faktūrą pateikti pagal Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, ar pagal nacionalinius arba kitus techninius standartus, ar popierine forma. Tačiau ši direktyva valstybėms narėms neturėtų kliudyti nustatyti, kad viešuosiuose pirkimuose gali būti teikiamos tik elektroninės sąskaitos faktūros. Jei siuntėjas nuspręstų pateikti sąskaitą faktūrą naudodamasis Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartu, gavėjo pareiga ją priimti ir apdoroti turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu elektroninių sąskaita faktūra yra pateikta naudojant vieną iš sintaksių, įtrauktų į Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisijos paskelbtą sintaksių sąrašą. Tai neturėtų daryti poveikio siuntėjo galimybei pasinaudoti trečiosios šalies paslaugomis, kad jo sintaksė būtų konvertuota į vieną iš sąraše nurodytų sintaksių;

(36)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (14) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2013 m. lapkričio 11 d. (15). Savo nuomonėje jis pateikė rekomendacijas dėl pakankamos duomenų apsaugos užtikrinimo taikant šią direktyvą. Į tas rekomendacijas turėtų būti atsižvelgiama rengiant Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir perkančiosioms organizacijoms bei perkantiesiems subjektams tvarkant asmens duomenis. Visų pirma turėtų būti aiškiai nurodyta, kad esami duomenų apsaugos teisės aktai taikomi ir elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo srityje, o skelbiant asmens duomenis skaidrumo ir atskaitomybės tikslais turi būti užtikrinta privatumo apsauga;

(37)

kadangi Direktyvoje 2006/112/EB yra nustatytos sąskaitų faktūrų išrašymo, įskaitant elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą, taisyklės, turėtų būti patikslintas jos santykis su šia direktyva. Šia direktyva siekiama kitokio tikslo ir jos taikymo sritis skiriasi nuo Direktyvos 2006/112/EB taikymo srities, todėl ja nedaromas poveikis tos direktyvos nuostatoms dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo PVM tikslais. Visų pirma, Direktyvos 2006/112/EB 232 straipsnis reguliuoja tam tikrus santykius tarp prekybos šalių ir jomis siekiama užtikrinti, kad tai, jog siuntėjas naudoja elektronines sąskaitas faktūras, negali priversti gavėjo tokias sąskaitas priimti. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei nustatyti perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams pareigą tam tikromis sąlygomis priimti elektronines sąskaitas faktūras;

(38)

siekiant suteikti perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams galimybę tinkamai parengti technines priemones, kurios, nustačius Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir patvirtinus sintaksių sąrašą, yra būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ir suteikti jiems galimybę imtis tokių priemonių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą būtina greitai įdiegti, perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 18 mėnesių po nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turėtų būti laikomas pagrįstu. Nukrypstant nuo šio bendro perkėlimo į nacionalinę teisę termino ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam tikroms perkančiosioms organizacijoms, kaip antai vietos ir regioninėms perkančiosioms organizacijoms ir viešosioms įmonėms, pradėti naudoti elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą, valstybėms narėms turėtų būti leista atidėti šios direktyvos taikymą subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams iki 30 mėnesių po nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ta galimybė atidėti šios direktyvos taikymą neturėtų būti taikoma centrinėms perkančiosioms organizacijoms;

(39)

siekiant perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės būtų išsamiai ir reguliariai informuojamos apie darbo, susijusio su standarto ir susijusių standartizacijos leidinių rengimu, kurį turi vykdyti atitinkama Europos standartizacijos organizacija, pažangą. Tai turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę atlikti reikiamą parengiamąjį darbą, kad įgyvendinimas būtų užbaigtas laikantis sutartų laiko terminų;

(40)

kadangi perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turės galimybę priimti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias kitus standartus nei Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, taip pat popierines sąskaitas faktūras, jei nacionalinės teisės aktuose nenustatyta kitaip, šia direktyva nesukuriama papildomų išlaidų ar naštos įmonėms, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (16). Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad su Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartu susijusios išlaidos, tenkančios jo naudotojams, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, būtų kuo mažesnės, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas to standarto naudojimui visoje Europos Sąjungoje;

(41)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių ir mažesnių perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų poreikius ir teikti reikiamą paramą visoms perkančiosioms organizacijoms, perkantiesiems subjektams bei tiekėjams, kad būtų galima naudotis Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartu. Be to, reikėtų numatyti mokymo priemones, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(42)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas techniniams ir procedūriniams pritaikymams, kurių turės imti visos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios šalys, norėdamos užtikrinti sėkmingą šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų, jeigu įmanoma, suteikti galimybę visoms reikalavimus atitinkančioms perkančiosioms organizacijoms, perkantiesiems subjektams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti parama iš struktūrinių fondų;

(43)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos nuostatų dėl sintaksių sąrašo sudarymo, apribojimo ir peržiūrėjimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Įgyvendinimo aktams dėl sintaksių sąrašo priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad tais aktais sudaromos palankesnės sąlygos taikyti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir užtikrinamas sąveikumas bei spartus reagavimas į technologijų pokyčius. Įgyvendinimo aktams, susijusiems su prieštaravimais dėl Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto, priimti taip pat turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad tie aktai galėtų turėti pasekmių pareigai priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras;

(44)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pašalinti kliūtis patekti į rinką ir kliūtis prekybai, susidariusias dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir standartų taikymo, ir užtikrinti sąveikumą valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms vykdant sutartis, kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB, Direktyva 2014/23/ES, Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/25/ES.

Ši direktyva netaikoma elektroninėms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms vykdant sutartis, kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB, kai viešasis pirkimas ir sutarties vykdymas pripažįstami slaptais arba pagal valstybės narės galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus juos vykdant privaloma imtis specialių saugumo priemonių, su sąlyga, kad ta valstybė narė nustatė, jog atitinkamų esminių interesų nebūtų įmanoma apsaugoti mažiau intervencinėmis priemonėmis.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) elektroninė sąskaita faktūra – sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta struktūrizuotu elektroniniu formatu, kuris suteikia galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu;

2) elektroninės sąskaitos faktūros pagrindiniai elementai – esminės informacijos komponentų rinkinys, kuris turi būti pateiktas elektroninėje sąskaitoje faktūroje siekiant sudaryti sąlygas tarpvalstybiniam sąveikumui, įskaitant informaciją, kuri yra būtina teisės aktų laikymuisi užtikrinti;

3) semantinis duomenų modelis – struktūrizuotas logiškai tarpusavyje susijusių terminų ir jų reikšmių rinkinys, kuriuo apibūdinami elektroninės sąskaitos faktūros pagrindiniai elementai;

4) sintaksė – kompiuterio skaitoma kalba arba dialektas, vartojami elektroninėje sąskaitoje faktūroje esantiems duomenų elementams pavaizduoti;

5) sintaksės saistymas – gairės, kaip elektroninės sąskaitos faktūros semantinis duomenų modelis galėtų būti pavaizduotas skirtingose sintaksėse;

6) perkančiosios organizacijos – perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/81/EB 1 straipsnio 17 punkte, Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

7) subcentrinės perkančiosios organizacijos – subcentrinės perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

8) centrinės perkančiosios organizacijos – centrinės perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 16 punkte;

9) perkantieji subjektai – perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/81/EB 1 straipsnio 17 punkte, Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 1 dalyje;

10) tarptautinis standartas – tarptautinis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

11) Europos standartas – Europos standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje.

3 straipsnis

Europos standarto nustatymas

1. Komisija paprašo atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos parengti Europos standartą elektroninės sąskaitos faktūros pagrindinių elementų semantiniam duomenų modeliui (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas).

Komisija reikalauja, kad Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas atitiktų bent šiuos kriterijus:

—	jis yra technologiškai neutralus,

—	jis yra suderinamas su atitinkamais elektroninių sąskaitų faktūrų tarptautiniais standartais,

—	jame atsižvelgta į poreikį užtikrinti asmens duomenų apsaugą pagal Direktyvą 95/46/EB, į pritaikytosios duomenų apsaugos koncepciją ir į proporcingumo, duomenų kiekio mažinimo ir tikslinio apribojimo principus,

—	jis atitinka Direktyvos 2006/112/EB atitinkamas nuostatas,

—	jis suteikia galimybę kurti praktiškas, patogias naudotojams, lanksčias ir ekonomiškai efektyvias elektroninių sąskaitų faktūrų sistemas,

—	jame atsižvelgta į mažųjų ir vidutinių įmonių, taip pat subcentrinių perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų specifinius poreikius,

—	jis yra tinkamas naudoti įmonių komerciniuose sandoriuose.

Komisija prašo, kad atitinkama Europos standartizacijos organizacija pateiktų ribotą sintaksių, kurios atitinka Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, sąrašą, numatyti tinkamą sintaksių saistymą ir pateikti gaires dėl perdavimo sąveikumo, siekiant palengvinti naudojimąsi tokiu standartu.

Prašymai priimami Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka.

Atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai vykdant darbą, susijusį su standarto rengimu, ir laikantis 2 dalyje nustatyto termino, turi būti atliekamas standarto testavimas dėl praktinio pritaikomumo galutiniam naudotojui. Komisijai tenka bendra atsakomybė už tokį testavimą ir ji užtikrina, kad vykdant testą būtų ypač atsižvelgta į praktiškumo, patogumo naudotojui kriterijų laikymąsi ir galimas įgyvendinimo sąnaudas pagal 1 dalies antrą pastraipą. Komisija pateikia testo rezultatų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Kai Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas, parengtas pagal 1 dalyje nurodytą prašymą, atitinka jame išdėstytus reikalavimus ir jeigu yra užbaigtas testavimo etapas pagal 1 dalies penktą pastraipą, Komisija paskelbia nuorodą į standartą, kartu su ribotu sintaksių sąrašu, parengtu pagal 1 dalyje nurodytą prašymą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tas skelbimas atliekamas ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d.

4 straipsnis

Oficialūs prieštaravimai dėl Europos standarto

1. Kai valstybė narė arba Europos Parlamentas mano, kad Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas ir sintaksių sąrašas ne visiškai atitinka 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ji (jis) informuoja apie tai Komisiją kartu su išsamiu paaiškinimu, o Komisija nusprendžia:

a)	Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti nuorodas į atitinkamą Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą, jų neskelbti arba paskelbti su apribojimu;

b)	Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti nuorodas į atitinkamą Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą, jas palikti su apribojimu arba jas panaikinti.

2. Komisija skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą, dėl kurių buvo priimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas.

3. Komisija praneša atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai apie 1 dalyje nurodytą sprendimą ir prireikus prašo peržiūrėti atitinkamą Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą arba sintaksių sąrašą.

4. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti sprendimai priimami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5 straipsnis

Europos standarto ir sintaksių sąrašo tvarkymas ir tolesnis plėtojimas

1. Siekiant atsižvelgti į technologijų pokyčius ir užtikrinti visapusišką ir nuolatinį sąveikumą naudojant elektronines sąskaitas faktūras viešuosiuose pirkimuose, Komisija gali:

a)	atnaujinti arba patikslinti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą;

b)	atnaujinti arba patikslinti Komisijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą sintaksių sąrašą.

2. Jeigu Komisija nusprendžia imtis 1 dalies a punkte nurodyto veiksmo, ji pateikia prašymą atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai. Tas prašymas pateikiamas laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros, tačiau netaikant joje numatytų terminų.

3. Atliekant atnaujinimą arba patikslinimą pagal 1 dalies a punktą taikomas 4 straipsnis.

4. Jeigu Komisija nusprendžia imtis 1 dalies b punkte nurodyto veiksmo, ji tai atlieka laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros arba pateikdama prašymą atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai. Toks prašymas pateikiamas laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros, tačiau netaikant joje numatytų terminų.

6 straipsnis

Elektroninės sąskaitos faktūros pagrindiniai elementai

Elektroninės sąskaitos faktūros pagrindiniai elementai yra, inter alia:

a)	proceso ir sąskaitos faktūros identifikatoriai;

b)	sąskaitos faktūros laikotarpis;

c)	informacija apie pardavėją;

d)	informacija apie pirkėją;

e)	informacija apie mokėjimo gavėją;

f)	informacija apie pardavėjo fiskalinį agentą;

g)	nuoroda į sutartį;

h)	informacija apie pristatymą;

i)	mokėjimo nurodymai;

j)	informacija apie išmoką arba mokestį;

k)	informacija apie sąskaitos faktūros eilučių elementus;

l)	sąskaitos faktūros bendros sumos;

m)	PVM paskirstymas.

7 straipsnis

Elektroninių sąskaitų faktūrų gavimas ir apdorojimas

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai priimtų ir apdorotų elektronines sąskaitas faktūras, kurios atitinka Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, į kurį nuoroda buvo paskelbta pagal 3 straipsnio 2 dalį, ir bet kurią iš sintaksių, įtrauktų į pagal 3 straipsnio 2 dalį paskelbtą sąrašą.

8 straipsnis

Duomenų apsauga

1. Ši direktyva nedaro poveikio taikytinai Sąjungos ir nacionalinei teisei dėl duomenų apsaugos.

2. Jeigu Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip ir nedarant poveikio Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnyje nustatytoms išimtims ir apribojimams, asmens duomenis, gautus elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tikslu, galima naudoti tik tuo tikslu arba su juo suderinamais tikslais.

3. Nedarant poveikio Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnyje nustatytoms išimtims ir apribojimams, valstybės narės užtikrina, kad, išrašant elektronines sąskaitas faktūras surinktų asmens duomenų paskelbimo tvarka skaidrumo ir atskaitomybės tikslais, atitiktų tokio paskelbimo tikslą ir privatumo apsaugos principą.

9 straipsnis

Elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas PVM tikslais

Šia direktyva nedaromas poveikis Direktyvos 2006/112/EB nuostatoms.

10 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

11 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima, paskelbia ir taiko įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 m. lapkričio 27 d. Jos nedelsdamos pateikia tų priemonių tekstą Komisijai.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos priima, paskelbia ir taiko nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 7 straipsnyje numatytos pareigos priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras.

Valstybės narės gali atidėti pirmoje pastraipoje nurodytą taikymą savo subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams ne ilgiau kaip iki 30 mėnesių nuo nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Paskelbus nuorodą į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje galutinę datą, iki kurios turi būti užtikrinta, kad įsigaliotų pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

12 straipsnis

Peržiūra

Komisija peržiūri šios direktyvos poveikį vidaus rinkai ir elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimui viešuosiuose pirkimuose ir per trejus metus nuo maksimalaus atidėjimo termino, nustatyto subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms pagal 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pateikia apie tai ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus prie ataskaitos pridedamas su tolesnių veiksmų poreikiu susijęs poveikio vertinimas.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1) OL C 79, 2014 3 6, p. 67.

(2) 2013 m. lapkričio 28 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2014. m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(6) 2010 m. lapkričio 2 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiamas Europos suinteresuotųjų šalių e. sąskaitų faktūrų išrašymo forumas (OL C 326, 2010 12 3, p. 13).

(7) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(8) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).

(9) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(12) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(13) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1).

(14) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(15) OL C 38, 2014 2 8, p. 2.

(16) 2003 m. gegužės 6 d. Tarybos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 452/2014

2014 m. balandžio 29 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų šalių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (1), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 komercinius skrydžius orlaiviais vykdantys trečiųjų šalių vežėjai turi laikytis atitinkamų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų;

(2)	Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 netaikomas trečiųjų šalių vežėjams, vykdantiems skrydžius virš teritorijos, kuriai taikomos Sutarties nuostatos;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 216/2008 reikalaujama, kad tais atvejais, kai atitinkami ICAO standartai nenustatyti, trečiųjų šalių vežėjai turi laikytis atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 216/2008 I, III, IV prieduose ir, jei taikoma, Vb priede nustatytų esminių reikalavimų, jei tie reikalavimai neprieštarauja trečiųjų šalių teisėms pagal tarptautines konvencijas;

(4)

Reglamente (EB) Nr. 216/2008 reikalaujama, kad Europos aviacijos agentūra (toliau – agentūra) išduotų leidimus ir nuolat prižiūrėtų jų naudojimą. Leidimas yra viena iš išankstinių sąlygų, kurią būtina įvykdyti siekiant iš atitinkamos ES valstybės narės gauti leidimą vykdyti veiklą arba lygiavertį dokumentą pagal esamus ES valstybių narių ir trečiųjų šalių oro susisiekimo paslaugų susitarimus;

(5)	pirminio leidimų išdavimo ir nuolatinės stebėsenos tikslais agentūra turi atlikti vertinimus ir imtis visų priemonių, kad būtų išvengta tolesnio pažeidinėjimo;

(6)	leidimų išdavimas trečiųjų šalių vežėjams turėtų būti paprastas, proporcingas, rentabilus, veiksmingas; reikėtų atsižvelgti į ICAO visuotinės saugos priežiūros audito programos, patikrinimų perone rezultatus ir į kitą pripažintą informaciją trečiųjų šalių vežėjų saugos aspektais;

(7)

trečiųjų šalių vežėjų, kuriems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 (2) taikomas draudimas vykdyti veiklą, vertinimai gali apimti auditą vietoje vežėjo patalpose. Siekdama panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą agentūra gali apsvarstyti galimybę atlikti trečiosios šalies vežėjo auditą;

(8)	siekiant užtikrinti sklandų perėjimą ir aukštą civilinės aviacijos saugos lygį Europos Sąjungoje, rengiant įgyvendinimo priemones reikėtų atsižvelgti į rekomenduojamą praktiką ir rekomendacijas, dėl kurių buvo susitarta vadovaujant ICAO;

(9)

aviacijos pramonei ir agentūros administracijai būtina suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos reglamentavimo sistemos ir tam tikromis sąlygomis pripažinti valstybių narių išduotus leidimus vykdyti veiklą arba lygiaverčius dokumentus, kuriuos turint leidžiama vykdyti skrydžius į valstybės narės teritoriją, joje ir iš jos;

(10)	Europos aviacijos saugos agentūra, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 216/2008 19 straipsnio 1 dalimi, parengė įgyvendinimo taisyklių projektą ir pateikė jį Komisijai kaip nuomonę;

(11)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos išsamios taisyklės, taikomos Reglamento (EB) Nr. 216/2008 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų orlaivių naudotojams iš trečiųjų šalių, vykdantiems komercinius skrydžius į teritoriją, kuriai taikomos Sutarties nuostatos, joje ir iš jos, įskaitant leidimų išdavimo, išlaikymo, pakeitimo, apribojimo, galiojimo sustabdymo arba panaikinimo sąlygas, leidimų turėtojų teises ir pareigas, taip pat sąlygas, kuriomis skrydžiai saugos sumetimais draudžiami, ribojami arba jiems taikomos tam tikros sąlygos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1. alternatyvios atitikties užtikrinimo priemonės – priemonės, kurios yra alternatyva esamoms priimtinoms atitikties užtikrinimo priemonėms (AMC) arba kurios yra naujos atitikties Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms, dėl kurių agentūra nepriėmė susijusių AMC, užtikrinimo priemonės;

2. komercinis skrydis – keleivių, krovinių ar pašto skraidinimas orlaiviu už užmokestį ar kitokį atlygį;

3. skrydis – vykimas iš nurodyto aerodromo į nurodytą paskirties aerodromą;

4. trečiosios šalies vežėjas – vežėjas, turintis trečiosios šalies išduotą oro vežėjo pažymėjimą.

3 straipsnis

Leidimai

Trečiųjų šalių vežėjai gali vykdyti komercinius skrydžius į teritoriją, kuriai taikomos Sutarties nuostatos, joje arba iš jos, tik laikydamiesi 1 priedo reikalavimų ir turėdami agentūros pagal šio reglamento 2 priedą išduotą leidimą.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja 20-ą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo dvidešimtos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies antros pastraipos, trečiųjų šalių vežėjams leidimus vykdyti veiklą arba lygiaverčius dokumentus pagal nacionalinės teisės aktus šio reglamento įsigaliojimo datą išduodančios valstybės narės tęsia šią veiklą. Trečiosios šalies vežėjai laikosi valstybės narės išduotame leidime arba lygiaverčiame dokumente nustatytos taikymo srities ir teisių, kol agentūra pagal šio reglamento 2 priedą priims sprendimą. Valstybės narės informuoja agentūrą apie tokių leidimų vykdyti veiklą arba lygiaverčių dokumentų išdavimą.

Nuo agentūros sprendimo dėl atitinkamo trečiosios šalies vežėjo priėmimo dienos arba praėjus didžiausiam 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos laikotarpiui, pasirenkant ankstesnę datą, išduodamos leidimus vykdyti veiklą valstybės narės nebeatlieka tos trečiosios šalies vežėjo saugos vertinimo pagal nacionalinės teisės aktus.

3. Įsigaliojimo dieną leidimą vykdyti veiklą arba lygiavertį dokumentą turintys trečiųjų šalių vežėjai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo datos pateikia agentūrai prašymą išduoti leidimą. Prašyme pateikiama informacija apie visus valstybės narės išduotus leidimus vykdyti veiklą.

4. Gavusi prašymą agentūra įvertina trečiosios šalies vežėjo atitiktį taikytiniems reikalavimams. Vertinimas užbaigiamas ne vėliau kaip 30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(2) 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (OL L 344, 2005 12 27, p. 15).

1 PRIEDAS

TCO DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ VEŽĖJAI

I SKIRSNIS

Bendrieji reikalavimai

TCO.100. Taikymo sritis

Šiame priede (toliau – TCO dalis) nustatomi reikalavimai, kurių turi laikytis trečiųjų šalių vežėjai, vykdantys komercinius skrydžius į teritoriją, kuriai taikomos Sutarties nuostatos, joje arba iš jos.

TCO.105. Atitikties užtikrinimo priemonės

Siekdamas užtikrinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 (1) ir TCO daliai, trečiosios šalies vežėjas gali taikyti agentūros priimtoms AMC alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones.

Jei, siekdamas užtikrinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir TCO daliai, trečiosios šalies vežėjas, kuriam reikia leidimo, nori taikyti priimtinoms atitikties užtikrinimo priemonėms (AMC), kurias priėmė agentūra, alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, prieš įgyvendindamas šias priemones jis praneša apie tai agentūrai ir pateikia išsamų alternatyvių atitikties užtikrinimo priemonių aprašą. Į aprašą įtraukiami visi galintys būti svarbūs vadovų arba tvarkos patikslinimai ir vertinimas, kuriuo įrodoma, kad laikomasi įgyvendinimo taisyklių.

Trečiosios šalies vežėjas gali įgyvendinti šias alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, kai jas prieš tai patvirtina agentūra ir kai jis gauna 2 priedo ART.105 dalyje (toliau – ART dalis) nurodytą pranešimą.

TCO.110. Poveikio mažinimo priemonės

Jei vežėjo arba registracijos valstybė praneša apie skirtumus, palyginti su ICAO standartais, kuriuos agentūra nustatė pagal ART dalies ART.200 dalies d punktą, trečiosios šalies vežėjas gali pasiūlyti poveikio mažinimo priemones, kuriomis galima užtikrinti atitiktį TCO daliai.

Trečiosios šalies vežėjas agentūrai įrodo, kad šiomis priemonėmis užtikrinamas toks saugos lygis, koks užtikrinamas standartu, kurio atžvilgiu pranešta apie skirtumą.

TCO.115. Prieiga

Trečiosios šalies vežėjas užtikrina, kad, iš anksto pranešus arba nepranešus, bet kuriam agentūros arba valstybės narės, kurioje nutūpė vienas iš jo orlaivių, įgaliotam asmeniui bet kada būtų leidžiama patekti į tokį orlaivį siekiant:

1.	patikrinti dokumentus ir vadovus, kurie turi būti laikomi orlaivyje, ir atlikti patikrinimus siekiant įsitikinti, kad laikomasi TCO dalies, arba

2.	atlikti patikrinimus perone, kaip nurodyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 965/2012 (2) II priede.

Trečiosios šalies vežėjas užtikrina, kad, siekiant nustatyti, ar laikomasi TCO dalies, bet kuriam agentūros įgaliotam asmeniui būtų leidžiama patekti į bet kurias jo patalpas arba susipažinti su dokumentais, susijusiais su jo veikla, įskaitant pagal subrangos sutartis vykdomą veiklą.

II SKIRSNIS

Orlaivių naudojimas skrydžiams

TCO.200. Bendrieji reikalavimai

Trečiųjų šalių vežėjas laikosi:

taikomų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos prieduose, pirmiausia 1 priede (Personalo licencijavimas), 2 priede (Skrydžių (oro) taisyklės), 6 priede (Orlaivių naudojimas), I dalyje (Tarptautinis komercinis oro transportas. Lėktuvai) arba III dalyje (Tarptautiniai skrydžiai. Sraigtasparniai), jei taikoma, 8 priede (Orlaivių tinkamumas skraidyti), 18 priede (Pavojingieji kroviniai) ir 19 priede (Saugos valdymas) nurodytų standartų;

2.	agentūros pagal ART.200 dalies d punktą priimtų poveikio mažinimo priemonių;

3.	atitinkamų TCO dalies reikalavimų ir

4.	taikomų Sąjungos skrydžių taisyklių.

Trečiosios šalies vežėjas užtikrina, kad orlaiviai, kuriais vykdomi skrydžiai į teritoriją, kuriai taikomos Sutarties nuostatos, joje arba iš jos, būtų naudojami pagal:

1.	jo oro vežėjo pažymėjimą (AOC) ir susijusias skrydžių vykdymo specifikacijas ir

2.	leidimą, išduotą pagal šį reglamentą, ir prie šio leidimo pridėtose specifikacijose apibrėžtą taikymo sritį ir teises.

Trečiosios šalies vežėjas užtikrina, kad orlaiviui, kuriuo vykdomi skrydžiai į Sąjungą, joje arba iš jos, būtų išduotas tinkamumo skraidyti pažymėjimas (CofA); šį pažymėjimą turi būti išdavusi arba patvirtinusi:

1.	registracijos valstybė arba

2.	vežėjo valstybė, jei pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 83bis straipsnį ši valstybė ir registracijos valstybė yra sudariusios susitarimą, kuriuo perduodama pareiga išduoti CofA.

Paprašytas trečiosios šalies vežėjas agentūrai pateikia informaciją, kurios reikia siekiant patikrinti atitiktį TCO daliai.

Nepažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 996/2010 (3), trečiosios šalies vežėjas be reikalo nedelsdamas praneša agentūrai apie bet kokią ICAO 13 priede apibrėžtą avariją, susijusią su orlaiviu, naudojamu pagal jo AOC.

TCO.205. Navigacijos, ryšio ir stebėjimo įranga

Vykdant skrydžius oro erdvėje virš teritorijos, kuriai taikoma Sutartis, trečiosios šalies vežėjo orlaivyje turi būti įrengta ir naudojama tokia navigacijos, ryšio ir stebėjimo įranga, kokios reikalaujama toje oro erdvėje.

TCO.210. Dokumentai, vadovai ir įrašai, kuriuos reikia laikyti orlaivyje

Trečiosios šalies vežėjas užtikrina, kad visi dokumentai, vadovai ir įrašai, kuriuos reikia laikyti orlaivyje, galiotų ir būtų atnaujinti.

TCO.215. Dokumentų, vadovų ir įrašų pateikimas

Agentūros arba valstybės narės, kurioje orlaivis nutūpė, kompetentingos institucijos įgalioto asmens prašymu įgulos vadas per pagrįstą laikotarpį pateikia dokumentus, vadovus ir įrašus, kuriuos reikia laikyti orlaivyje.

III SKIRSNIS

Leidimų išdavimas trečiųjų šalių vežėjams

TCO.300. Prašymas išduoti leidimą

Prieš pradėdamas vykdyti komercinius skrydžius pagal TCO dalį, trečiosios šalies vežėjas agentūrai pateikia prašymą dėl leidimo ir jį gauna.

Prašymas išduoti leidimą pateikiamas:

1)	likus bent 30 dienų iki numatomos skrydžio pradžios datos ir

2)	laikantis agentūros nustatytos formos ir jos nustatytu būdu.

Nepažeisdamas taikytinų dvišalių susitarimų, prašymo teikėjas agentūrai pateikia visą informaciją, kurios reikia siekiant įvertinti, ar numatomas skrydis bus vykdomas pagal taikomus TCO.200 dalies a punkto reikalavimus. Pateikiama ši informacija:

1.	tinkamai užpildytas prašymas;

2.	prašymo teikėjo oficialus pavadinimas ir verslo pavadinimas, adresas ir pašto adresas;

3.	vežėjo valstybės išduoto prašymo teikėjo AOC ir susijusių skrydžių vykdymo specifikacijų arba lygiaverčio dokumento, kuriuo patvirtinamas jo turėtojo gebėjimas vykdyti numatomus skrydžius, kopija;

4.	dabartinis prašymo teikėjo steigimo aktas arba įmonės registracijos sertifikatas, arba panašus šalies, kurioje yra pagrindinė verslo vieta, juridinių asmenų registro išduotas dokumentas;

5.	siūloma pradžios data, skrydžio tipas ir geografinės skrydžio sritys.

Prireikus agentūra gali paprašyti bet kokių kitų papildomų susijusių vežėjo arba registracijos valstybės išduotų arba patvirtintų dokumentų, vadovų arba konkrečių patvirtinimų.

Jei orlaiviai neregistruoti vežėjo valstybėje, agentūra gali paprašyti pateikti:

1.	kiekvieno šiuo tikslu naudotino orlaivio nuomos sutarties duomenis ir

2.	jei taikoma, tam orlaiviui taikomo vežėjo valstybės ir registracijos valstybės susitarimo pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 83bis straipsnį kopiją.

TCO.305. Nereguliarieji skrydžiai – vienkartinis pranešimas

Nukrypstant nuo TCO.300 dalies a punkto, iškilus nenumatytam, neatidėliotinam ir skubiam operatyviniam reikalui trečiosios šalies vežėjas gali vykdyti greitosios medicinos pagalbos skrydžius arba nereguliarųjį skrydį (ar kelis nereguliariuosius skrydžius) iš anksto negavęs leidimo, jei vežėjas:

1.	laikydamasis agentūros nustatytos formos ir jos nustatytu būdu praneša apie tai agentūrai iki numatomos pirmo skrydžio dienos;

2.	jam netaikomas draudimas vykdyti veiklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 (4) ir

3.	pateikia prašymą išduoti leidimą per 10 darbo dienų po pranešimo agentūrai pateikimo pagal TCO.300 dalį dienos.

Skrydis (skrydžiai), nurodytas (-i) a punkto 1 papunktyje numatytame pranešime, gali būti vykdomi ne ilgiau kaip šešias savaites iš eilės po pranešimo dienos arba kol agentūra priima sprendimą dėl prašymo pagal ART dalį, atsižvelgiant į tai, kas įvyks anksčiau.

Vežėjas gali teikti pranešimą tik kartą per 24 mėnesius.

TCO.310. Leidimo turėtojo teisės

Vežėjo teisės nurodomos prie leidimo pridėtose specifikacijose; šios teisės negali viršyti vežėjo valstybės suteiktų teisių.

TCO.315. Pakeitimai

Bet kokiam pakeitimui (išskyrus pakeitimus, dėl kurių sutarta pagal ART.210 dalies c punktą), kuris turi poveikį leidimo arba susijusių specifikacijų sąlygoms, reikia išankstinio agentūros leidimo.

Prašymą išduoti išankstinį agentūros leidimą trečiosios šalies vežėjas pateikia likus bent 30 dienų iki numatomo pakeitimo įdiegimo datos.

Trečiosios šalies vežėjas pateikia agentūrai TCO.300 dalyje nurodytą informaciją; ji ribojama atsižvelgiant į pakeitimą.

Pateikęs prašymą dėl pakeitimo trečiosios šalies vežėjas vykdo veiklą laikydamasis pagal ART.225 dalies b punktą agentūros nustatytų sąlygų.

Apie visus pakeitimus, kuriems, kaip sutarta pagal ART.210 dalies c punktą, nereikia išankstinio leidimo, pranešama agentūrai iki pakeitimo įdiegimo.

TCO.320. Nepertraukiamasis galiojimas

Leidimas galioja, jei:

1.	trečiosios šalies vežėjas tebesilaiko atitinkamų TCO dalies reikalavimų. Taip pat atsižvelgiama į TCO.325 dalyje nurodytas pažeidimų ištaisymo nuostatas;

2.	galioja vežėjo valstybės išduotas AOC arba lygiavertis dokumentas ir, jei taikoma, susijusios skrydžių vykdymo specifikacijos;

3.	agentūrai suteikiama TCO.115 dalyje nurodyta galimybė patekti į trečiosios šalies vežėjo patalpas;

4.	trečiosios šalies vežėjui netaikomas draudimas vykdyti veiklą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005;

5.	leidimo nebuvo atsisakyta, jo galiojimas nebuvo sustabdytas arba leidimas nebuvo panaikintas;

6.	trečiosios šalies vežėjas kas 24 kalendorinius mėnesius pagal leidimą įvykdo bent vieną skrydį į teritoriją, kuriai taikomos Sutarties nuostatos, joje arba iš jos.

Atsisakytas arba panaikintas leidimas grąžinamas agentūrai.

TCO.325. Pažeidimai

Pagal ART.230 dalį gavęs pranešimą apie agentūros nustatytus pažeidimus trečiosios šalies vežėjas:

a)	nustato pagrindinę neatitikties priežastį;

b)	per priimtiną laikotarpį parengia ir agentūrai pateikia taisomųjų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti pagrindinę neatitikties priežastį, planą;

c)	agentūrai priimtinu būdu įrodo, kad taisomieji veiksmai įgyvendinti per ART.230 dalies e punkto 1 papunktyje nustatytą ir su agentūra sutartą laikotarpį.

(1) 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 6/2013 (OL L 4, 2013 1 9, p. 34).

(2) 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 296, 2012 10 25, p. 1).

(3) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (OL L 295, 2010 11 12, p. 35).

(4) 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (OL L 344, 2005 12 27, p. 15).

2 PRIEDAS

ART DALIS

SU LEIDIMŲ IŠDAVIMU TREČIŲJŲ ŠALIŲ VEŽĖJAMS SUSIJĘ REIKALAVIMAI INSTITUCIJOMS

I SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

ART.100. Taikymo sritis

Šiame priede (ART dalyje) nustatyti valstybėms narėms ir agentūrai taikomi administraciniai reikalavimai, pirmiausia susiję su:

a)	komercinius skrydžius vykdančių trečiųjų šalių vežėjų leidimų išdavimu, išlaikymu, keitimu, apribojimu, panaikinimu arba jų galiojimo sustabdymu ir

b)	šių vežėjų stebėsena.

ART.105. Alternatyvios atitikties užtikrinimo priemonės

Agentūra vertina visas pagal TCO.105 dalies b punktą trečiosios šalies vežėjo pasiūlytas alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones analizuodama pateiktus dokumentus ir, jei manoma, kad reikia, atlikdama organizacijos patikrinimą.

Nustačiusi, kad alternatyvios atitikties užtikrinimo priemonės atitinka TCO dalį, agentūra be reikalo nedelsdama praneša prašymo teikėjui, kad galima įgyvendinti alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, ir, jei taikoma, atitinkamai iš dalies pakeičia prašymo teikėjui išduotą leidimą.

ART.110. Keitimasis informacija

Agentūra informuoja Komisiją ir valstybes nares, kai:

1.	atmeta prašymą išduoti leidimą;

2.	nustato apribojimą dėl saugos problemų, sustabdo leidimo galiojimą arba leidimą panaikina.

Agentūra informuoja valstybes nares apie pranešimus, kuriuos ji gavo pagal TCO.305 dalį, per vieną darbo dieną po pranešimo gavimo.

Agentūra reguliariai teikia valstybėms narėms atnaujintą sąrašą, kuriame nurodyti jos išduoti, apriboti, pakeisti, sustabdyto galiojimo arba panaikinti leidimai.

Valstybės narės informuoja agentūrą apie ketinimą imtis priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 6 straipsnio 1 dalį.

ART.115. Įrašų saugojimas

Agentūra sukuria įrašų saugojimo sistemą, kurią taikant galima tinkamai saugoti, naudoti ir patikimai atsekti:

1.	jos darbuotojų mokymą, kvalifikaciją ir įgaliojimą;

2.	trečiųjų šalių vežėjams išduotus leidimus arba gautus pranešimus;

3.	leidimų išdavimo procesus ir nuolatinę trečiųjų šalių vežėjų, kuriems išduoti leidimai, stebėseną;

4.	pažeidimus, sutartus taisomuosius veiksmus ir veiksmų pabaigos datą;

5.	taikytas vykdymo užtikrinimo priemones, įskaitant agentūros reikalavimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 paskirtas baudas;

6.	taisomųjų veiksmų, kurių imtis pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 22 straipsnio 1 dalį įpareigojo agentūra, įgyvendinimą ir

7.	lankstumo nuostatų taikymą pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 18 straipsnio d dalį.

Visi įrašai saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus laikantis galiojančių duomenų apsaugos teisės aktų.

II SKIRSNIS

Leidimų išdavimas, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas

ART.200. Pirminio vertinimo procedūra. Bendrosios nuostatos

Gavusi prašymą išduoti leidimą pagal TCO.300 dalį, agentūra įvertina trečiosios šalies atitiktį TCP dalyje nustatytiems taikomiems reikalavimams.

Pirminis vertinimas užbaigiamas per 30 dienų po prašymo gavimo dienos arba per 30 dienų iki numatytos skrydžio vykdymo pradžios datos, pasirenkant vėlesnę datą.

Jei pirminis vertinimas apima tolesnį vertinimą arba auditą, vertinimo laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek trunka atitinkamas tolesnis vertinimas arba auditas.

Pirminis vertinimas grindžiamas:

1.	trečiosios šalies vežėjo pateiktais dokumentais ir duomenimis;

2.	susijusia informacija apie trečiosios šalies vežėjo saugos rodiklius, įskaitant patikrinimų perone ataskaitas, informaciją, pateiktą pagal ARO.RAMP.145 dalies c punktą, pripažintus pramonės standartus, įrašus apie avarijas ir trečiosios šalies taikytas vykdymo užtikrinimo priemones;

3.	susijusia informacija apie vežėjo valstybės arba registracijos valstybės priežiūros pajėgumus, jei taikoma, įskaitant pagal tarptautines konvencijas ir valstybės saugos vertinimo programas atliktų auditų rezultatus, ir

4.	sprendimais, tyrimais pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 arba bendromis konsultacijomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 473/2006 (1).

Agentūra, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, nustato tuos ICAO standartus, kurių atžvilgiu ji gali priimti poveikio mažinimo priemones, jei vežėjo valstybė arba registracijos valstybė praneša apie skirtumą, palyginti su ICAO. Įsitikinusi, kad poveikio mažinimo priemonėmis užtikrinamas toks saugos lygis, koks pasiekiamas standartu, kurio atžvilgiu pranešta apie skirtumą, agentūra poveikio mažinimo priemonę priima.

Jei atlikdama pirminį vertinimą agentūra negali užtikrinti pakankamo pasitikėjimo trečiosios šalies vežėju ir (arba) vežėjo valstybe, ji:

1.	jei iš vertinimo rezultatų matyti, kad atlikus tolesnį vertinimą nebus galima išduoti leidimo, atmeta prašymą arba

2.	atlieka kitus vertinimus, kiek tai būtina siekiant nustatyti, kad numatomas skrydis bus vykdomas laikantis taikytinų TCO dalies reikalavimų.

ART.205. Pirminio vertinimo procedūra. Trečiųjų šalių vežėjai, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą

Gavusi prašymą išduoti leidimą iš vežėjo, kuriam pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 taikomas draudimas vykdyti veiklą arba veiklos apribojimas, agentūra pateikia prašymą atlikti atitinkamą ART.200 dalyje aprašytą vertinimo procedūrą.

Jei draudimas vykdyti veiklą vežėjui taikomas dėl to, kad vežėjo valstybė nevykdo tinkamos priežiūros, agentūra informuoja Komisiją, kad būtų atliktas tolesnis vežėjo ir vežėjo valstybės vertinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005.

Agentūra atlieka auditą, kai:

1.	trečiosios šalies vežėjas sutinka, kad būtų atliktas jo auditas;

2.	iš a ir b punktuose nurodytų vertinimų rezultatų matyti, kad audito rezultatas gali būti teigiamas, ir

3.	auditą trečiosios šalies vežėjo patalpose galima atlikti nesukeliant pavojaus agentūros darbuotojų saugumui.

Jei esama įrodymų, kad prašymo teikėjo priežiūra turi didelių trūkumų, trečiosios šalies auditas gali apimti vežėjo valstybės vykdomos priežiūros vertinimą.

Agentūra informuoja Komisiją apie audito rezultatus.

ART.210. Leidimo išdavimas

Agentūra išduota leidimą, įskaitant susijusias specifikacijas, kaip nustatyta I ir II priedėliuose, jei:

1.	yra įsitikinusi, kad trečiosios šalies vežėjas turi vežėjo valstybės išduotą galiojantį AOC arba lygiavertį dokumentą ir susijusias skrydžių vykdymo specifikacijas;

2.	yra įsitikinusi, kad vežėjo valstybė trečiosios šalies vežėjui leidžia vykdyti skrydžius į ES;

yra įsitikinusi, kad trečiosios šalies vežėjas užtikrino:

i)	atitiktį taikytiniems TCO dalies reikalavimams;

ii)	skaidrų, tinkamą ir spartų bendravimą atsakant į, jei taikoma, tolesnį agentūros vertinimą ir (arba) auditą ir

iii)	laiku sėkmingai įgyvendintus taisomuosius veiksmus atsakant į nustatytą neatitikimą (jei jis nustatytas);

4.	nesama įrodymų, kad vežėjo valstybės arba registracijos valstybės, jei taikoma, vežėjo ir (arba) orlaivio sertifikavimo ir priežiūros pagal taikytinus ICAO standartus pajėgumai turi didelių trūkumų ir

5.	prašymo teikėjui netaikomas draudimas vykdyti veiklą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005.

Išduoto leidimo galiojimo trukmė neribojama.

Teisės ir veiklos, kurią trečiosios šalies vežėjui leidžiama vykdyti, taikymo sritis nurodoma prie leidimo pridedamose specifikacijose.

Agentūra su trečiosios šalies vežėju sutaria dėl trečiosios šalies vežėjo, kuriam nereikia išankstinio leidimo, pakeitimų taikymo srities.

ART.215. Stebėsena

Agentūra vertina:

1.	nuolatinę trečiosios šalies vežėjų, kuriems ji yra išdavusi leidimus, atitiktį taikytiniems TCO dalies reikalavimams;

2.	jei taikoma, taisomųjų veiksmų, kurių imtis pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 22 straipsnio 1 dalį įpareigojo agentūra, įgyvendinimą.

Atliekant šį vertinimą:

1.	atsižvelgiama į su sauga susijusius trečiosios šalies vežėjo pateiktus dokumentus ir duomenis;

2.	atsižvelgiama į susijusią informaciją apie trečiosios šalies vežėjo saugos rodiklius, įskaitant patikrinimų perone ataskaitas, informaciją, pateiktą pagal ARO.RAMP.145 dalies c punktą, pripažintus pramonės standartus, įrašus apie avarijas ir trečiosios šalies taikytas vykdymo užtikrinimo priemones;

3.	atsižvelgiama į susijusią informaciją apie vežėjo valstybės arba registracijos valstybės priežiūros pajėgumus, jei taikoma, įskaitant pagal tarptautines konvencijas ir valstybės saugos vertinimo programas atliktų auditų rezultatus;

4.	atsižvelgiama į sprendimus ir tyrimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 arba bendras konsultacijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 473/2006;

5.	atsižvelgiama į ankstesnius vertinimus arba auditus, jei jie buvo atlikti, ir

6.	agentūrai pateikiami įrodymai, kurių reikia prireikus imtis tolesnių veiksmų, įskaitant ART.235 dalyje numatytas priemones.

a ir b punktuose apibrėžtos stebėsenos taikymo sritis nustatoma remiantis ankstesnio leidimų išdavimo ir (arba) stebėsenos rezultatais.

Jei remiantis esama informacija įtariama, kad trečiosios šalies vežėjo saugos rodikliai suprastėjo ir (arba) vežėjo valstybės priežiūros pajėgumai sumažėjo taip, kad neatitinka taikytinų standartų, nustatytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos prieduose, agentūra atlieka tolesnius vertinimus, kurių reikia siekiant įsitikinti, kad numatomas skrydis bus vykdomas laikantis taikytinų TCO dalies reikalavimų.

Agentūra renka ir tvarko visą stebėsenai svarbia laikomą saugos informaciją.

ART.220. Stebėsenos programa

Agentūra parengia ir prižiūri stebėsenos programą, apimančią veiklą, kurios reikalaujama pagal ART.215 dalį ir, jei taikoma, pagal ARO.RAMP skyrių.

Stebėsenos programa rengiama atsižvelgiant į ankstesnės leidimų išdavimo ir (arba) stebėsenos veiklos rezultatus.

Ne rečiau kaip kas 24 mėnesius agentūra atlieka trečiosios šalies vežėjų patikrą.

Šis intervalas gali būti sumažintas, jei esama požymių, kad suprastėjo trečiosios šalies vežėjo saugos rodikliai ir (arba) sumažėjo vežėjo valstybės priežiūros pajėgumai – taip, kad neatitinka taikytinų standartų, nustatytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos prieduose.

Agentūra intervalą gali padidinti daugiausia iki 48 mėnesių, jei nustato, kad per ankstesnį stebėsenos laikotarpį:

1.	nebūta požymių, kad priežiūrą atliekanti vežėjo valstybės institucija neveiksmingai vykdytų vežėjų, kurių priežiūrą ji privalo vykdyti, priežiūrą;

2.	trečiosios šalies vežėjas visada laiku pranešdavo apie TCO.315 dalyje nurodytus pakeitimus;

3.	nebuvo paskelbta apie 1 lygio pažeidimus, nurodytus ART.230 dalies b punkte, ir

4.	visi taisomieji veiksmai buvo įgyvendinti per agentūros nustatytą arba pratęstą laikotarpį, kaip apibrėžta ART.230 dalies e punkto 1 papunktyje.

Stebėsenos programa apima įrašus apie stebėsenos veiklos datas, įskaitant susitikimus.

ART.225. Pakeitimai

Gavusi prašymą dėl pakeitimo, kuriam reikia išankstinio leidimo, agentūra taiko atitinkamą ART.200 dalyje aprašytą procedūrą; ji ribojama atsižvelgiant į pakeitimo mastą.

Agentūra nustato sąlygas, kuriomis trečiosios šalies vežėjas pagal leidimo taikymo sritį gali veikti, kol vyksta pakeitimas, nebent agentūra nustato, kad reikia sustabdyti leidimo galiojimą.

Jei pakeitimams nereikia išankstinio leidimo, agentūra vertina trečiojo šalies vežėjo pagal TCO.315 dalį atsiųstame pranešime pateiktą informaciją, siekdama patikrinti atitiktį taikomiems reikalavimams. Nustačiusi bet kokį neatitikimą, agentūra:

1.	praneša trečiosios šalies vežėjui apie neatitikimą ir prašo pakeisti pasiūlymą, kad jis atitiktų reikalavimus, ir

2.	jei tai 1 arba 2 lygio pažeidimas, jei taikoma, veikia pagal ART.230 ir ART.235 dalis.

ART.230. Pažeidimai ir taisomieji veiksmai

Agentūra įdiegia sistemą, pagal kurią gali nagrinėti pažeidimų svarbą saugos atžvilgiu.

Nustačiusi bet kokią reikšmingą neatitiktį taikomiems Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir TCO dalies reikalavimams arba leidimo sąlygoms, dėl kurios mažėja sauga arba kyla didelis pavojus skrydžio saugai, agentūra paskelbia, kad tai yra 1 lygio pažeidimas.

1 lygio pažeidimais laikomi, pavyzdžiui, šie pažeidimai:

1.	agentūrai įprastomis darbo valandomis ir pateikus raštišką prašymą nesuteikiama TCO.115 dalies b punkte apibrėžta prieiga prie trečiosios šalies vežėjo infrastruktūros;

2.	pakeitimai, kuriems reikia išankstinio leidimo, įgyvendinami negavus ART.210 dalyje apibrėžto leidimo;

3.	leidimas gautas arba jo galiojimas išlaikytas suklastojus įrodomuosius dokumentus;

4.	įrodoma neteisėta veikla arba nesąžiningas leidimo naudojimas.

Nustačiusi bet kokią neatitiktį taikomiems Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir TCO dalies reikalavimams arba leidimo sąlygoms, dėl kurios gali sumažėti sauga arba kilti pavojus skrydžio saugai, agentūra paskelbia, kad tai yra 2 lygio pažeidimas.

Kai pažeidimas nustatomas vykdant stebėseną, agentūra, nepažeisdama jokių papildomų Reglamente (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse reikalaujamų veiksmų, raštu praneša apie pažeidimą trečiosios šalies vežėjui ir paprašo imtis taisomųjų veiksmų nustatytai pagrindinei priežasčiai pašalinti arba sumažinti siekiant išvengti nustatytos (-ų) neatitikties (-čių) pasikartojimo.

Nustačiusi 2 lygio pažeidimus, agentūra:

1.	skiria trečiosios šalies vežėjui pažeidimo pobūdį atitinkantį taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, agentūra šį laikotarpį gali pratęsti, jei su ja suderintas pakankamas taisomųjų veiksmų planas, ir

įvertina trečiosios šalies vežėjo pasiūlytus taisomuosius veiksmus bei įgyvendinimo planą ir su jais sutinka. Jei vertinime padaroma išvada, kad pateiktos pagrindinės (-ių) priežasties (-čių) analizės ir veiksmo (-ų) pakanka pagrindinei (-ėms) priežasčiai (-tims) veiksmingai šalinti arba mažinti siekiant išvengti neatitikties (-čių) pasikartojimo, taisomųjų veiksmų ir įgyvendinimo planui pritariama.

Jei trečiosios šalies vežėjas nepateikia priimtino taisomųjų veiksmų plano, nurodyto ART.230 dalies e punkto 1 papunktyje, arba neįvykdo taisomųjų veiksmų per agentūros priimtą arba pratęstą laikotarpį, pažeidimas padidinamas iki 1 lygio ir imamasi ART.235 dalies a punkte nurodytų veiksmų.

Agentūra registruoja visus jos paskelbtus pažeidimus ir apie juos praneša, jei taikoma, vežėjo valstybei arba registracijos valstybei.

ART.235. Leidimų apribojimas, galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

Nepažeisdama jokių papildomų vykdymo užtikrinimo priemonių, agentūra imasi veiksmų siekdama apriboti leidimą arba sustabdyti jo galiojimą, jei:

1.	nustatytas 1 lygio pažeidimas;

2.	esama patikrinamų įrodymų, kad vežėjo valstybė arba registracijos valstybė, jei taikoma, negali sertifikuoti ir prižiūrėti vežėjo ir (arba) orlaivio pagal taikytiną ICAO standartą, arba

3.	trečiosios šalies vežėjui taikoma priemonė pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 6 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Leidimo galiojimas sustabdomas daugiausia šešiems mėnesiams. Šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje agentūra galiojimo sustabdymo laikotarpį gali pratęsti dar trim mėnesiais.

Apribojimas arba galiojimo sustabdymas panaikinamas, jei agentūra įsitikina, kad trečiosios šalies vežėjas ir (arba) vežėjo valstybė sėkmingai įgyvendino taisomuosius veiksmus.

Jei įvykdytos ART.205 dalies c punkto sąlygos, svarstydama galimybę panaikinti galiojimo sustabdymą agentūra atlieka trečiosios šalies vežėjo auditą. Jei galiojimas sustabdytas dėl didelių vežėjo valstybės arba registracijos valstybės, jei taikoma, vykdomos prašymo teikėjo priežiūros trūkumų, atliekant auditą gali būti vertinama, ar šie priežiūros trūkumai pašalinti.

Agentūra gali panaikinti leidimą, jei:

1.	baigėsi b punkte nurodytas laikotarpis arba

2.	trečiosios šalies vežėjui pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 pradedamas taikyti draudimas vykdyti veiklą.

Jei apribojus leidimą, kaip nurodyta a punkte, trečiosios šalies vežėjui pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 nustatomas veiklos apribojimas, agentūra tokį apribojimą išlaiko tol, kol šis veiklos apribojimas panaikinamas.

(1) 2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 473/2006, nustatantis oro vežėjų, kuriems galioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo taikymo taisykles (OL L 84, 2006 3 23, p. 8).

I priedėlis

Tekstas paveikslėlio

EASA logotipas

LEIDIMAS

Skrydžių tipai: Komercinis oro transportas (CAT)

Leidimas (1):

Vežėjo pavadinimas

Komercinis pavadinimas (2):

Vežėjo valstybė (3):

AOC arba lygiaverčio dokumento numeris

Šiuo leidimu patvirtinama, kad (4) atitinka TCO dalies reikalavimus ir turi teisę teikti prašymą išduoti individualius leidimus vykdyti veiklą arba lygiaverčius dokumentus, kad galėtų vykdyti komercinius skrydžius į teritoriją, kuriai taikomos Sutarties nuostatos, joje arba iš jos laikydamasis sąlygų, apibrėžtų elektroniniu būdu paskelbtose naujausios versijos specifikacijose.

Šį leidimą galima naudoti teikiant prašymą išduoti individualius leidimus vykdyti veiklą (5).

Šis leidimas galioja tol, kol leidimą gavęs vežėjas atitinka TCO dalį.

Jei įvykdyta pirmiau nurodyta sąlyga, šis leidimas lieka galioti, nebent vežėjo valstybės išduoto leidimo arba oro vežėjo pažymėjimo atsisakyta, jo galiojimas sustabdytas arba panaikintas.

Išdavimo data (6):

Vardas, pavardė ir parašas (7)

Pareigos

(1) Agentūros suteiktas leidimo žymuo.

(2) Vežėjo komercinis pavadinimas, jei skiriasi. Prieš komercinį pavadinimą įrašoma „Vykdantis veiklą kaip“.

(3) Įrašoma vežėjo valstybė.

(4) Registruotas vežėjo pavadinimas.

(5) Be šio leidimo, prieš numatomą skrydžio pradžios datą iš ES valstybių narių būtina gauti individualius leidimus vykdyti veiklą arba lygiaverčius su eismo teisėmis susijusius dokumentus pagal ES valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus.

(6) Leidimo išdavimo data (metai-mėnuo-diena).

(7) EASA atstovo pareigos, vardas, pavardė ir p arašas.

II priedėlis

Tekstas paveikslėlio

Su TCO leidimu susijusios specifikacijos

(pagal AOC ir susijusiose skrydžių vykdymo specifikacijose pateiktas patvirtintas sąlygas)

EASA

Europos aviacijos saugos agentūra

Leidimas (1): Data (2):

Vežėjo pavadinimas (3): Specifikacijos

Komercinis pavadinimas

Parašas

Orlaivio modelis (4):

Pastaba: autorizuoti registracijos ženklai nurodyti agentūros elektroninėje publikacijoje.

Skrydžių tipai:

Komercinis oro transportas

Keleiviai Kroviniai Kita (5):

Specialieji apribojimai (6)

SPECIALIEJI LEIDIMAI

TAIP

SPECIFIKACIJOS (7)

PASTABOS

Pavojingieji kroviniai

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis

Kilimas

RVR (8): m

Artėjimas tūpti ir tūpimas

CAT (9):

DH: pėdų RVR: m

RVSM (10) Netaikoma

ETOPS (11) Netaikoma

Ilgiausias nukreipimo

laikas (12): min

PBN skrydžių navigacijos specifikacijos

Kita (13)

(1) Įrašomas atitinkamo oro vežėjo leidimo numeris.

(2) Vežėjo specifikacijų išdavimo data (metai-mėnuo-diena).

(3) Registruotas vežėjo pavadi nimas ir komercinis pavadinimas, jei skiriasi.

(4) Įrašomas orlaivio markės, modelio ir serijos arba pagrindinės serijos, jei serija ženklinama, ženklas pagal Komercinės aviacijos saugos grupės (CAST)/ICAO sistemą (pvz., „Boeing-737-3K2“ arba „Boeing-777-2 32“). CAST/ICAO taksonomija pateikta adresu http://www.intlaviationstandards.org/

(5) Nurodomas kito tipo vežimas (pvz., skubios medicinos pagalbos tarnybų).

(6) Taikomų specialiųjų apribojimų sąrašas (pvz., tik VFR, tik dieną).

(7) Šioje skiltyje išvardijami kiekvieno patvirtinimo ar patvirtinimo tipo (pagal atitinkamus kriterijus) liberaliausieji kriterijai.

(8) Įrašomas mažiausias patvirtintas kilimo RVR metrais. Jei suteikti skirtingi patvirtinimai, kiekvienam iš jų galima skirti po eilutę.

(9) Įrašoma taikoma tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT II, IIIA, IIIB arba IIIC). Įrašomas mažiausias kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis (RVR) metrais ir apsisprendimo aukštis (DH) pėdomis. Kiekvienai iš išvardytų artėjimo tūpti kategorijų skiriama po vieną eilutę.

(10) Langelį „netaikoma“ galima pažymėti tik tada, jei orlaivio didžiausiasis skrydžio aukštis žemesnis už FL 290.

(11) Padidinto nuotolio skrydžiai (ETOPS) šiuo metu galimi tik dviejų variklių orlaiviams. Todėl langelį „netaikoma“ galima pažymėti, jei orlaivio modelis turi daugiau kaip du variklius.

(12) Taip pat galima nurodyti kilimo ir tūpimo slenksčio atstumą (jūrmylėmis) ir variklio tipą.

(13) Šioje skiltyje galima įrašyti kitus leidimus arba duomenis, skiriant po vieną eilutę (arba kelias eilutes) vienam leidimui (pvz., specialaus artėjimo tūpti leidimas, MNPS, patvirtintos navigacijos charakteristikos).

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/27

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 453/2014

2014 m. balandžio 29 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, suteikta apie šiame reglamente nurodytas prekes, jos turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant tos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija galima remtis dar tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Apytiksliai 8 × 7 × 6 cm dydžio aparatas (vadinamasis televizoriaus imitatorius), sumontuotas plastikiniame korpuse su skaidriu priekiniu dangteliu.

Aparate įmontuoti keturi šviesos diodai (LED), skirti šviesai generuoti, kvarco kristalas, prieblandos jutiklis, laikmatis, veikimo režimo indikatorius ir valdymo mygtukai. Jis pateikiamas su maitinimo šaltiniu.

Aparatas imituoja įjungtą televizorių, iš anksto užprogramuotą laikotarpį generuodamas atsitiktinai mirksinčią skirtingo intensyvumo įvairių spalvų šviesą. Jis sudaro įspūdį, kad namuose yra žmonių, ir taip atbaido įsilaužėlius.

9405 40 39

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 9405 , 9405 40 ir 9405 40 39 atitinkančiais prekių aprašymais.

Aparato funkcija – generuoti atsitiktinai mirksinčią šviesą vieninteliu tikslu – imituoti, kad įjungtas televizorius. Kadangi atsitiktinai mirksinčios šviesos paskirtis nėra joks signalizavimas, aparatas nepriskirtinas 8531 pozicijai kaip vaizdo signalizacijos aparatas (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 8531 pozicijos paaiškinimų pirmą pastraipą).

Kadangi gaminiui būdingos visos objektyvios 9405 pozicijai priskiriamos apšvietimo įrangos charakteristikos, jis klasifikuotinas kaip kiti elektros šviestuvai ir apšvietimo įranga iš plastikų, priskiriant KN kodą 9405 40 39 .

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/29

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 454/2014

2014 m. balandžio 29 d.

kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1066/2010 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1066/2010 (2) su pakeitimais, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 441/2013 (3), gaminys, kurį sudaro garsinio dažnio stiprintuvas ir garsiakalbis viename korpuse, klasifikuojamas kaip elektrinis garsinio dažnio stiprintuvas priskiriant KN kodą 8518 40 80 ;

(2)	Suderintos sistemos (SS) komitetas 2013 m. rugsėjo mėn. 52-ajame posėdyje patvirtino klasifikavimo išvadą dėl identiško gaminio klasifikavimo kaip garsiakalbių rinkinio, sumontuoto tame pačiame korpuse, priskiriant SS 8518 22 subpozicijai;

(3)

pagal 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimą 87/369/EEB (4) ES yra Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos (žinomos kaip Suderinta sistema arba SS), parengtos Muitinių bendradarbiavimo tarybos (žinomos kaip Pasaulio muitinių organizacija arba PMO), susitariančioji šalis;

(4)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors PMO išvados dėl prekių klasifikavimo SS nėra teisiškai privalomos, klasifikuojant tas prekes Kombinuotojoje nomenklatūroje (KN), šios išvados laikytinos nurodymais, kurie labai padeda paaiškinti įvairių KN tarifinių pozicijų aprėptį, jeigu jos neprieštarauja atitinkamos pozicijos aprašui (be kita ko žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-206/03 (5), C-15/05 (6) ir C-227/11 (7));

(5)	siekiant užtikrinti vienodą Suderintos sistemos aiškinimą ir taikymą tarptautiniu mastu ir atsižvelgiant į tai, kad sprendimas atitinka SS subpozicijos 8518 22 aprašą, ES turėtų taikyti šią klasifikavimo išvadą;

(6)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1066/2010 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 441/2013, turėtų būti panaikintas;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1066/2010 panaikinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) 2010 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1066/2010 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 304, 2010 11 20, p. 9).

(3) 2013 m. gegužės 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 441/2013, kuriuo iš dalies keičiami arba panaikinami tam tikri reglamentai dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 130, 2013 5 15, p. 1).

(4) 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimas 87/369/EEB dėl Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos bei konvencijos pakeitimo protokolo sudarymo (OL L 198, 1987 7 20, p. 1).

(5) OL C 106, 2005 4 30, p. 10.

(6) OL C 143, 2006 6 17, p. 18.

(7) OL C 126, 2012 4 28, p. 3.

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/31

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 455/2014

2014 m. balandžio 29 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteiktos šio reglamento nuostatų neatitinkančios privalomosios tarifinės informacijos, susijusios su šiame reglamente nurodytomis prekėmis, turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis šia informacija, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus.

2 straipsnis

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Ant grindų statomas šalto vandens pilstymo aparatas (vadinamasis vandens aušintuvas), kurio aukštis – maždaug 124 cm, o svoris – maždaug 100 kg.

Aparate įrengta aušinimo sistema, kurią sudaro kompresorius ir kondensatorius.

Jo talpa – 150 litrų, nominali aušinimo galia – 150 l/h, todėl per valandą galima išpilstyti iki 750 stiklinių vandens. Aparatui veikti reikalinga 220 V įtampos kintamoji srovė (AC).

8418 69 00

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8418 ir 8418 69 00 atitinkančiais prekių aprašymais.

Geriamo vandens aušinimas nelaikomas medžiagų apdorojimu su temperatūros pokyčiu susijusiais procesais. Taigi aparatas nepriskirtinas 8419 pozicijai.

Todėl aparatas klasifikuotinas kaip kiti šaldymo arba užšaldymo įrenginiai priskiriant KN kodą 8418 69 00 (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 8418 pozicijos paaiškinimų I grupės 2 punktą).

Ant grindų statomas karšto arba šalto vandens pilstymo aparatas (vadinamasis vandens aparatas), kurio aukštis – maždaug 97 cm, o svoris – maždaug 15 kg.

Šildymo funkciją atlieka integruotas elektrinis kaitinamasis varžas, o aušinimo – aušinimo sistema, kurią sudaro kompresorius ir kondensatorius.

Vanduo pilstomas iš butelio, kuris nėra pridėtas pateikiant aparatą.

Per valandą aparatas gali išpilstyti 5 l karšto vandens, kurio temperatūra – 85–92 °C. Per valandą aparatas gali išpilstyti 2 l šalto vandens, kurio temperatūra – 4–8 °C. Aparatui veikti reikalinga 220 V įtampos kintamoji srovė (AC), o jo galia – 100/550 W.

8516 10 11

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 (c punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8516 , 8516 10 ir 8516 10 11 atitinkančiais prekių aprašymais.

Kaip apibrėžta XVI skyriaus 3 pastaboje, aparatas skirtas dviem alternatyvioms funkcijoms atlikti (kiti šaldymo įrenginiai, priskiriami 8418 pozicijai, ir elektrinis tekančiojo arba talpykloje laikomo vandens šildytuvas, priskiriamas 8516 pozicijai). Pagrindinės aparato funkcijos nustatyti neįmanoma, nes naudojant aparatą abi funkcijos yra vienodai svarbios.

Todėl aparatas klasifikuotinas kaip elektriniai tekančiojo vandens šildytuvai priskiriant KN kodą 8516 10 11 .

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/33

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 456/2014

2014 m. balandžio 29 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytus KN kodus;

(4)

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus.

2 straipsnis

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Gaminys (vadinamasis radijo bangomis valdomų kištukinių lizdų rinkinys), kurį sudaro kartu supakuoti du nuotolinio valdymo jungikliai ir nuotolinio valdymo pultas.

Kiekvieną nuotolinio valdymo jungiklį sudaro atskirame korpuse sumontuoti kištukas, kištukinis lizdas, atpažinimo mygtukas, jungiklis ir radijo imtuvas; jungiklis yra skirtas 230 V įtampai ir ne stipresnei kaip 10 A srovei.

Atpažinimo mygtukas naudojamas jungiklio ir nuotolinio valdymo pulto tarpusavio atpažinimui. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip rankinis jungiklis.

Nuotolinio valdymo pultas veikia 433,05 – 434,79 MHz perdavimo dažnių intervale maždaug 30 m atstumu ir atskirai valdo abu jungiklius.

Gaminys naudojamas į kištukinius lizdus įjungtiems įrenginiams įjungti ir išjungti nuotolinio valdymo pultu.

8536 50 80

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8536 , 8536 50 ir 8536 50 80 atitinkančiais prekių aprašymais.

Nuotolinio valdymo pultas jungiklius valdo atskirai vieną nuo kito. Todėl gaminys negali būti laikomas funkciniu vienetu, kaip apibrėžta XVI skyriaus 4 pastaboje, nes jo atskiros sudedamosios dalys nėra skirtos naudoti kartu atliekant tiksliai apibrėžtą funkciją.

Atsižvelgiant į gaminio objektyvias charakteristikas, jo funkcija yra nuotolinio valdymo pultu įjungti ir išjungti į kištukinius lizdus įjungtus įrenginius. Todėl jis nepriskirtinas 8526 pozicijai kaip nuotolinio valdymo radijo bangomis aparatas.

Kadangi gaminys naudojamas kaip nuotoliniu būdu valdomi jungikliai, kištukas ir kištukinis lizdas laikomi būdingais komponentais, kurie būtini jo veikimui užtikrinti. Todėl gaminys nepriskirtinas 8536 69 90 subpozicijai kaip kištukas ar kištukinis lizdas.

Todėl gaminys klasifikuotinas kaip kitas jungiklis, skirtas ne aukštesnei kaip 60 V įtampai, priskiriant KN kodą 8536 50 80 .

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/35

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 457/2014

2014 m. balandžio 29 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytus KN kodus;

(4)

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant tos lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus.

2 straipsnis

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Skaitmeninis elektroninis aparatas (vadinamasis aktyvusis didelės raiškos multimedijos sąsajos (HDMI) skaidytuvas) su vienu HDMI įėjimo lizdu ir aštuoniais HDMI išėjimo lizdais, sumontuotas korpuse, kurio apytikriai matmenys 12 × 6 × 2 cm.

Jis suderinamas su didelės spartos skaitmeninio turinio apsaugos (HDCP) protokolu ir maitinamas 5 V įtampos nuolatine srove.

Aparatas naudojamas vienam HDMI įėjimo signalui išskaidyti, tuo pačiu metu ir neprarandant kokybės, į aštuonis HDMI išėjimo signalus, kurių techninės charakteristikos yra tokios pačios kaip ir pirminio įėjimo signalo.

Jis suteikia galimybę vieno šaltinio (pavyzdžiui, televizoriaus priedėlio) signalą tuo pačiu metu paskirstyti į kelis aparatus (pavyzdžiui, televizorius).

8543 70 90

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8543 , 8543 70 ir 8543 70 90 atitinkančiais prekių aprašymais.

HDMI skaidytuvas nėra aparatas, skirtas elektros grandinėms prijungti arba sujungti, nei plokštė elektros srovei paskirstyti, nes jis išskaido vieną įėjimo signalą į aštuonis išėjimo signalus ir kartu jį apdoroja pagal HDCP protokolus. Todėl jis nepriskirtinas 8536 pozicijai kaip jungiamoji dėžutė, nei 8537 pozicijai kaip skydas, plokštė, pultas, stendas, skirstomoji spinta ar kitas konstrukcijos pagrindas, kuriame sumontuoti du arba daugiau aparatų, klasifikuojamų 8535 arba 8536 pozicijoje, naudojamas elektros srovės paskirstymui.

Kadangi aparatas atlieka atskirą funkciją, kuri 85 skirsnio pozicijose išsamiau nenurodyta, jis klasifikuotinas kaip elektros aparatas, atliekantis tam tikrą tik jam būdingą funkciją ir nenurodytas kitoje 85 skirsnio vietoje, priskiriant KN kodą 8543 70 90 .

Skaitmeninis elektroninis aparatas (vadinamasis aktyvusis didelės raiškos multimedijos sąsajos (HDMI) perjungiklis) su keturiais HDMI įėjimo lizdais, vienu HDMI išėjimo lizdu ir įėjimo lizdo parinkties mygtuku.

Jame sumontuotas stiprintuvas silpniems signalams regeneruoti ir 4 šviesos diodai (LED) pasirinktam įėjimo lizdui nurodyti; aparatas maitinamas 5 V įtampos nuolatine srove.

Aparatas suderinamas su visos 1080p raiškos vaizdo signalais, perduodamais iki 2,5 Gbps sparta, ir didelės spartos skaitmeninio turinio apsaugos (HDCP) protokolu.

Aparato paskirtis – parinkti vieną HDMI įėjimo lizdą ir jį prijungti prie HDMI išėjimo lizdo. Jis suteikia galimybę iš įvairių šaltinių (pavyzdžiui, DVD leistuvo, televizoriaus priedėlio) gaunamus HDMI signalus perduoti į vieną aparatą, pavyzdžiui, televizorių.

8543 70 90

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8543 , 8543 70 ir 8543 70 90 atitinkančiais prekių aprašymais.

HDMI perjungiklis nėra aparatas, skirtas elektros grandinėms įjungti ar išjungti nei elektros srovei paskirstyti, nes juo perjungiamas (parenkamas) vienas iš HDMI įėjimo lizdų ir prijungiamas prie HDMI išėjimo lizdo, kartu jis sustiprina signalą ir apdoroja jį pagal HDCP protokolus. Todėl jis nepriskirtinas 8536 pozicijai kaip jungiklis, nei 8537 pozicijai kaip skydas, plokštė, pultas, stendas, skirstomoji spinta ar kitas konstrukcijos pagrindas, kuriame sumontuoti du arba daugiau aparatų, klasifikuojamų 8535 arba 8536 pozicijoje, naudojamas elektros srovei paskirstyti.

Kadangi aparatas atlieka atskirą funkciją, kuri 85 skirsnio pozicijoje išsamiau nenurodyta, jis klasifikuotinas kaip elektros aparatas, atliekantis tam tikrą tik jam būdingą funkciją ir nenurodytas kitoje 85 skirsnio vietoje, priskiriant KN kodą 8543 70 90 .

Aparatas (vadinamasis pasyvusis didelės raiškos multimedijos sąsajos (HDMI) perjungiklis) su keturiais HDMI įėjimo lizdais ir vienu HDMI išėjimo lizdu, sumontuotas korpuse, kurio apytikriai matmenys 18 × 12 × 3 cm.

Jame sumontuotas mygtukinis perjungiklis su keturiais tvirtai tarpusavyje sujungtais mygtukais (po vieną kiekvienam įėjimo lizdui). Parinkus vieną iš įėjimo lizdų, kiti automatiškai išjungiami.

Aparato paskirtis – paspaudžiant vieną iš mygtukų parinkti vieną HDMI įėjimo lizdą ir jį prijungti prie HDMI išėjimo lizdo. Jis suteikia galimybę iš įvairių šaltinių (pavyzdžiui, DVD leistuvo, televizoriaus priedėlio) gaunamus HDMI signalus perduoti į vieną aparatą, pavyzdžiui, televizorių.

8536 50 80

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8536 , 8536 50 ir 8536 50 80 atitinkančiais prekių aprašymais.

Kadangi aparate sumontuotas tik vienas perjungiklis, kuriuo prie išėjimo lizdo po vieną prijungiami įėjimo lizdai, jis nėra plokštė, skirta elektrai paskirstyti. Todėl jis nepriskirtinas 8537 pozicijai kaip skydas, plokštė, pultas, stendas, skirstomoji spinta ar kitas konstrukcijos pagrindas, kuriame sumontuoti du arba daugiau aparatų, klasifikuojamų 8535 arba 8536 pozicijoje, naudojamas elektros srovei paskirstyti.

Kadangi aparatas atlieka tik perjungimo funkciją, kuri yra atskira 85 skirsnio pozicijoje nurodyta elektrinė funkcija, jis klasifikuotinas kaip kitas jungiklis, priskiriant KN kodą 8536 50 80 .

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/39

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 458/2014

2014 m. balandžio 29 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytus KN kodus;

(4)

(5)	Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės dėl šio reglamento priedo 1 punkto nepateikė, o šio reglamento priedo 2 punkte numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant tos lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus.

2 straipsnis

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Skaitmeninis aparatas, kurio konstrukcija atitinka įprastinę vaizdo kameros konstrukciją, skirtas nejudamiems ir judamiems vaizdams fiksuoti ir įrašyti į vidinę atmintinę arba atminties kortelę.

Aparate įmontuotas 0,8 megapikselio krūvio sąsajos įtaisas (CCD) ir atlenkiamasis skystakristalio vaizduoklio (LCD) tipo vaizdo ieškiklis, kurio ekrano įstrižainė yra apie 7 cm (2,7 colio) ir kuris gali būti naudojamas fiksuojant vaizdus arba kaip ekranas įrašytų vaizdų peržiūrai.

Aparate yra šios sąsajos:

—	lizdas atminties kortelėms,

—	sudėtinė vaizdo išvesties,

—	garso išvesties,

—

USB.

Didžiausia nejudamo vaizdo skyra – 1 600 × 1 200 pikselių (1,92 megapikselio).

Aparatas gali įrašyti vaizdą 50 kadrų per sekundę dažniu ne didesne kaip 720 × 576 pikselių skyra.

Darant vaizdo įrašą aparatas gali atlikti optinio vaizdo mastelio keitimo funkciją.

Į pateiktą aparatą rinkmenų iš automatinės duomenų apdorojimo (ADA) mašinos per USB sąsają perkelti negalima.

8525 80 91

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 3 pastaba ir KN kodus 8525 , 8525 80 ir 8525 80 91 atitinkančiais prekių aprašymais.

Atsižvelgiant į aparato objektyvias charakteristikas, kaip antai konstrukciją ir formą, tai, kad jame yra mažos 0,8 megapikselio skyros CCD, galimybę įrašyti standartinės DVD kokybės (50 kadrų per sekundę 720 × 576 pikselių skyra) judamą vaizdą ir įrašyti prastos kokybės nejudamus vaizdus (ne didesne kaip 1,92 megapikselio skyra), vaizdo fiksavimas ir įrašymas yra pagrindinė aparato funkcija, kaip apibrėžta XVI skyriaus 3 pastaboje (taip pat žr. 2010 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-193/10, „KMB Europe“ prieš „Hauptzollamt Duisburg“ (ECR 2010, Rink. I-12903, 23–25 punktai)).

Tai, kad kamera įrašo vaizdą mažesne nei 800 × 600 pikselių skyra, pagrindinės aparato funkcijos nekeičia. Todėl gaminys nepriskirtinas 8525 80 30 subpozicijai kaip skaitmeninis fotoaparatas.

Aparatas gali tik įrašyti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdą, o galimybės perkelti rinkmenas į kamerą pateikto aparato naudotojas, neturintis specialių įgūdžių, suaktyvinti, paprastai jį modifikuodamas, negali.

Todėl jis klasifikuotinas kaip vaizdo kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu, galinti tik įrašyti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdą, priskiriant KN kodą 8525 80 91 .

Aparate yra šios sąsajos:

—	lizdas atminties kortelėms,

—	sudėtinė vaizdo išvesties,

—	garso išvesties,

—

USB.

Didžiausia nejudamo vaizdo skyra – 1 600 × 1 200 pikselių (1,92 megapikselio).

Aparatas gali įrašyti vaizdą 50 kadrų per sekundę dažniu ne didesne kaip 720 × 576 pikselių skyra.

Darant vaizdo įrašą aparatas gali atlikti optinio vaizdo mastelio keitimo funkciją.

Į pateiktą aparatą galima perkelti rinkmenas iš automatinės duomenų apdorojimo (ADA) mašinos per USB sąsają.

8525 80 99

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 3 pastaba ir KN kodus 8525 , 8525 80 ir 8525 80 99 atitinkančiais prekių aprašymais.

Kadangi aparatu galima įrašyti vaizdo rinkmenas ne tik iš integruotos televizijos kameros, bet ir iš kitų šaltinių, jis nepriskirtinas 8525 80 91 subpozicijai kaip vaizdo kamera, galinti tik įrašyti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdą.

Todėl aparatas klasifikuotinas kaip kita vaizdo kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu, priskiriant KN kodą 8525 80 99 .

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/43

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 459/2014

2014 m. balandžio 29 d.

kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentu (ES) Nr. 953/2013 (2) iš dalies pakeistas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedas ir KN kodai 8528 59 10 , 8528 59 40 ir 8528 59 80 pakeisti KN kodais 8528 59 20 , 8528 59 31 , 8528 59 39 ir 8528 59 70 ;

(2)

tam tikruose Komisijos reglamentuose dėl prekių klasifikacijos, priimtuose siekiant užtikrinti nuoseklų Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros taikymą, daroma nuoroda į KN kodus, kurių nebėra. Todėl jie turėtų būti pakeisti, kad būtų atsižvelgta į atitinkamus galiojančius KN kodus;

(3)	Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės dėl šio reglamento III priedo nepateikė, o šio reglamento I, II ir IV prieduose numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1156/2008 (3), iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 441/2013 (4), priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu.

2. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1172/2008 (5), iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 441/2013, priedo 1 punktas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

3. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1196/2011 (6) priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu.

4. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 698/2012 (7) priedas pakeičiamas šio reglamento IV priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) 2013 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 953/2013 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 263, 2013 10 5, p. 4).

(3) 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1156/2008 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 310, 2008 11 21, p. 9).

(4) 2013 m. gegužės 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 441/2013 kuriuo iš dalies keičiami arba panaikinami tam tikri reglamentai dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 130, 2013 5 15, p. 1).

(5) 2008 m. lapkričio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1172/2008 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 317, 2008 11 27, p. 4).

(6) 2011 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1196/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 303, 2011 11 22, p. 12).

(7) 2012 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 698/2012 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 203, 2012 7 31, p. 34).

I PRIEDAS

„PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Nejudamų vaizdų įrašymo, atkūrimo ir rodymo ekrane aparatas (vadinamasis skaitmeninių nuotraukų rėmelis), kurio gabaritiniai matmenys – 17 (ilgis) × 12,9 (plotis) × 12,3 (storis) cm, sudarytas iš šių pagrindinių sudedamųjų dalių, sumontuotų tame pačiame korpuse:

—	skystakristalio (LCD) spalvoto vaizdo vaizduoklio, kurio ekrano įstrižainė 13 cm (5,1 colio), o skyra – 320 × 240 pikselių,

—	abonento atpažinimo modulio (SIM) kortelės lizdo,

—	infraraudonosios spinduliuotės sąsajos,

—	vidinės atmintinės,

—	valdymo mygtukų.

Vaizdai į aparato vidinę atmintinę perkeliami iš suderinamo prietaiso (pvz., mobiliojo telefono, automatinio duomenų apdorojimo (ADA) mašinos ar skaitmeninio fotoaparato) infraraudonųjų spindulių signalu arba SIM kortele naudojantis vaizdo žinučių paslauga (MMS).

Infraraudonųjų spindulių signalu vaizdus taip pat galima perkelti iš aparato į suderinamą prietaisą.

Aparatas suderinamas su JPEG ir GIF formatais ir didžiausia 1 024 × 728 pikselių skyra.

Aparatas gali rodyti vaizdus pavienio vaizdo arba skaidrių peržiūros režimu.

Jo vidinėje atmintinėje galima saugoti iki 50 vaizdų.

8528 59 70

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 3 pastaba ir KN kodus 8528 , 8528 59 ir 8528 59 70 atitinkančiais prekių aprašymais.

Kadangi aparatas skirtas trims funkcijoms atlikti, kaip apibrėžta XVI skyriaus 3 pastaboje (vaizdų įrašymo, atkūrimo ir rodymo ekrane), jis klasifikuotinas taip, lyg būtų sudarytas tik iš tos mašinos, kuri atlieka pagrindinę funkciją.

Dėl gebėjimo rodyti vaizdus ekrane aparato pagrindine funkcija laikytina monitoriaus funkcija, atskirai nurodyta 8528 pozicijoje.

Tai, kad iš išorinių šaltinių gaunami signalai rodomi ekrane ne tiesiogiai, netrukdo gaminį priskirti 8528 pozicijai, nes tai pozicijai priskiriami ir monitoriai, galintys priimti įvairius iš skirtingų šaltinių gaunamus signalus (taip pat žr. Suderintosios sistemos paaiškinimų 8528 pozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą).

Todėl aparatas klasifikuotinas kaip kitas monitorius, priskiriant KN kodą 8528 59 70 .

Nejudamų ir judamų vaizdų įrašymo, atkūrimo ir rodymo ekrane bei garso įrašymo ir atkūrimo aparatas (vadinamasis skaitmeninių vaizdų rėmelis), kurio gabaritiniai matmenys 33 (ilgis) × 24,1 (plotis) × 4,1 (storis) cm ir kuris sudarytas iš šių pagrindinių sudedamųjų dalių, sumontuotų tame pačiame korpuse:

—	skystakristalio (LCD) spalvoto vaizdo vaizduoklio, kurio ekrano įstrižainė 25,4 cm (10 colių), o skyra – 800 × 480 pikselių,

—	128 MB talpos vidinės atmintinės,

—	atminties kortelės lizdų,

—	įmontuotų garsiakalbių,

—	dviejų USB sąsajų,

—	valdymo mygtukų.

Jis suderinamas su šiais formatais:

—	garso – MP3,

—	nejudamo vaizdo: JPEG, GIF,

—	judamo vaizdo: MPEG1, MPEG4, MOV, AVI.

Į atminties kortelių lizdus galima įdėti įvairias puslaidininkines liekamąsias atmintines.

Vaizdai gali būti rodomi ekrane pasirinkus pavienio vaizdo, skaidrių arba miniatiūrų peržiūros režimą.

8528 59 70

Pagal savo konstrukciją ir koncepciją aparatas skirtas nejudamiems ir judamiems vaizdams rodyti ekrane. Nejudamų ir judamų vaizdų įrašymas laikytinas antrine aparato funkcija. Todėl jo pagrindine funkcija laikytina tik monitoriui būdinga funkcija, atskirai nurodyta 8528 pozicijoje.

Tai, kad iš išorinių šaltinių gaunami signalai rodomi ekrane ne tiesiogiai, netrukdo aparatą priskirti 8528 pozicijai, nes tai pozicijai priskiriami ir monitoriai, galintys priimti įvairius iš skirtingų šaltinių gaunamus signalus (taip pat žr. Suderintosios sistemos paaiškinimų 8528 pozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą).

Aparatas negali tiesiogiai rodyti iš ADA mašinos gaunamų signalų, nes USB sąsajos naudojamos tik medijos rinkmenoms perkelti. Todėl jis nepriskirtinas nei 8528 51 00 , nei 8528 59 31 subpozicijai.

Todėl aparatas klasifikuotinas kaip kitas monitorius, priskiriant KN kodą 8528 59 70 .“

II PRIEDAS

„PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Iš baterijų maitinamas aparatas, sudarytas iš lazerinės skaitymo sistemos vaizdui atkurti ir spalvoto vaizdo monitoriaus vaizdui rodyti ekrane (vadinamasis nešiojamasis DVD leistuvas). Jo gabaritiniai matmenys 19 (ilgis) × 14,2 (plotis) × 3,7 (aukštis) cm, o svoris – 800 gramų.

Monitorius yra skystųjų kristalų įtaiso (LCD) tipo; jo ekrano įstrižainė yra 21,6 cm (8,5 colio). Aparatą galima sulankstyti, o monitorių – sukioti.

Aparate įmontuoti garsiakalbiai.

Jame yra šios sąsajos:

—	atminties kortelių plėtotės lizdai,

—	USB prievadas,

—	sudėtinio vaizdo signalo įvesties ir išvesties,

—	ausinių lizdai.

Juo galima skaityti įvairių garso ir vaizdo formatų optines laikmenas (pavyzdžiui, CD, DVD) ir puslaidininkines laikmenas (pavyzdžiui, USB atmintines).

8528 59 70

Kadangi aparatas skirtas dviems funkcijoms atlikti, kaip apibrėžta XVI skyriaus 3 pastaboje (vaizdų atkūrimo ir rodymo ekrane), jis turi būti klasifikuojamas taip, lyg būtų sudarytas tik iš tos mašinos, kuri atlieka pagrindinę funkciją.

Pagal aparato konstrukciją ir koncepciją, konkrečiau – ekrano dydį, dėl kurio galima lengviau ilgesnį laiką stebėti vaizdų seką, pagrindinė jo funkcija – vaizdo rodymas.

Aparatas negali tiesiogiai rodyti iš ADA mašinos gaunamų signalų, nes USB prievadas naudojamas tik medijos rinkmenoms perkelti. Todėl jis nepriskirtinas nei 8528 51 00 , nei 8528 59 31 subpozicijai.

Todėl aparatas klasifikuotinas kaip kitas monitorius, priskiriant KN kodą 8528 59 70 .“

III PRIEDAS

„PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Ant akių dedamas iš baterijų maitinamas nešiojamasis elektroninis aparatas, skirtas vaizdams rodyti (vadinamieji vaizdo akiniai), kurio apytikriai matmenys sulanksčius 15 × 3,5 × 2,5 cm.

Ant akių dedamą elektroninį aparatą sudaro du skystakristaliai (LCD) ekranai, kurių kiekvieno raiška 640 × 480 pikselių (atitinka virtualų vaizdą 80 colių įstrižainės ekrane, į kurį žiūrima iš 2 m atstumo), ir garso atkūrimo grandinė, sumontuoti rėmeliuose, panašiuose į akinių rėmelius.

Aparate yra šios sąsajos:

—	VGA įvesties,

—	garso ir vaizdo (A/V) įvesties.

Jį galima prijungti prie automatinio duomenų apdorojimo (ADA) mašinos ir kitų aparatų, kaip antai vaizdo leistuvų, televizorių arba žaidimų pultų.

Jis rodo pramogoms skirtus virtualius trimačius (3D) vaizdus.

8528 59 31

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8528 , 8528 59 ir 8528 59 31 atitinkančiais prekių aprašymais.

Aparate neįmontuota tiunerio ar kito panašaus įtaiso, galinčio priimti televizijos signalus, todėl jis nepriskirtinas 8528 72 subpozicijai kaip televizijos signalų imtuvas.

Aparate sumontuoti du labai maži LCD ekranai (po vieną priešais kiekvieną akį) virtualiam vaizdui, atitinkančiam vaizdą 80 colių įstrižainės ekrane, į kurį žiūrima iš 2 m atstumo, rodyti. Atsižvelgiant į šiuos objektyvius požymius ir savybes, visų pirma gebėjimą rodyti 3D vaizdus, aparatas laikytinas skirtu pramogoms, pavyzdžiui, filmams ir televizijos laidoms žiūrėti ar žaidimams žaisti. Todėl jis nepriskirtinas 8528 51 subpozicijai, nes nelaikytinas naudotinu vien tik arba daugiausia ADA sistemoje, priskiriamoje 8471 pozicijai.

Kadangi monitorius gali rodyti iš ADA mašinos gaunamus signalus tokiu lygiu, kurio pakanka, kad jis būtų tinkamas praktiškai naudoti su ADA mašina, laikytina, kad jis gali priimtinu funkcionalumo lygiu rodyti iš ADA mašinų gaunamus signalus.

Todėl monitorius klasifikuotinas kaip plokščiasis monitorius, galintis priimtinu funkcionalumo lygiu rodyti automatinio duomenų apdorojimo mašinų signalus, kurio ekranas pagamintas naudojant skystakristalio vaizduoklio (LCD) technologiją, priskiriant KN kodą 8528 59 31 .“

IV PRIEDAS

„PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Daugiafunkcis aparatas (vadinamasis medijų centras autotransporto priemonėms), naudojamas autotransporto priemonėse, kurį sudaro du pagrindiniai komponentai:

—	radijo imtuvas kartu su kompaktinių ir universaliųjų skaitmeninių diskų (CD/DVD) leistuvu,

—	nuimamas spalvoto vaizdo skystakristalis vaizduoklis (LCD) su jutikliniu ekranu, kurio įstrižainės ilgis yra apie 17,5 cm (7 coliai), o ekrano kraštinių santykis – 16:9.

Aparate įmontuotos jungtys vaizdo signalams iš išorinių šaltinių, pavyzdžiui, galinio vaizdo kameros, priimti.

Aparatas pateikiamas su nuotolinio valdymo pulteliu.

Prie aparato galima prijungti papildomą vaizduoklį.

8528 59 70

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 (c punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8528 , 8528 59 ir 8528 59 70 atitinkančiais prekių aprašymais.

Aparatas skirtas atlikti įvairioms funkcijoms (garso ir vaizdo atkūrimo, radijo transliacijų priėmimo, vaizdo rodymo), iš kurių nei viena, atsižvelgiant į aparato konstrukciją ir koncepciją, nenulemia esminio jo požymio.

Todėl, taikant 3 bendrosios aiškinimo taisyklės c punktą, aparatas klasifikuotinas kaip kitas monitorius, priskiriant KN kodą 8528 59 70 .

Daugiafunkcis aparatas (vadinamasis medijų centras autotransporto priemonėms), naudojamas autotransporto priemonėse, kurio apytikriai matmenys 17 × 5 × 16 cm.

Aparato korpuse sumontuotas radijo imtuvas, garso ir vaizdo atkūrimo aparatas ir spalvotas skystakristalis vaizduoklis (LCD), kurio ekrano įstrižainės ilgis apie 8 cm (3,5 colio).

Aparate įmontuotos jungtys vaizdo signalams iš išorinių šaltinių, pavyzdžiui, galinio vaizdo kameros, priimti.

Aparatas taip pat gali atkurti garsą ir vaizdą iš USB atmintuko.

Aparatas pateikiamas su nuotolinio valdymo pulteliu.

Prie aparato galima prijungti papildomą vaizduoklį.

8528 59 70

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 (c punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8528 , 8528 59 ir 8528 59 70 atitinkančiais prekių aprašymais.

Aparatas negali tiesiogiai rodyti iš ADA mašinos gaunamų signalų, nes USB sąsaja naudojama tik garsui arba vaizdui iš USB atmintuko atkurti. Todėl jis nepriskirtinas nei 8528 51 00 , nei 8528 59 31 pozicijai.

Todėl, taikant 3 bendrosios aiškinimo taisyklės c punktą, aparatas klasifikuotinas kaip kitas monitorius, priskiriant KN kodą 8528 59 70 .

Daugiafunkcis aparatas (vadinamasis medijų centras autotransporto priemonėms), naudojamas autotransporto priemonėse.

Aparato korpuse sumontuotas radijo imtuvas, garso ir vaizdo atkūrimo aparatas, radionavigacinis aparatas ir spalvotas skystakristalis vaizduoklis (LCD), kurio ekrano įstrižainės ilgis apie 18 cm (7 coliai), o ekrano kraštinių santykis – 16:9.

Aparate įmontuotos jungtys vaizdo signalams iš išorinių šaltinių, pavyzdžiui, galinio vaizdo kameros ar antžeminės skaitmeninės televizijos (DVB-T) tiunerio, priimti.

Aparatas taip pat gali atkurti garsą ir vaizdą iš atminties kortelės.

Aparatas pateikiamas su dviem nuotolinio valdymo pulteliais.

Prie aparato galima prijungti papildomą vaizduoklį.

8528 59 70

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 (c punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8528 , 8528 59 ir 8528 59 70 atitinkančiais prekių aprašymais.

Aparatas skirtas atlikti įvairioms funkcijoms (garso ir vaizdo atkūrimo, radionavigacijos, radijo transliacijų priėmimo, vaizdo rodymo), iš kurių nei viena, atsižvelgiant į aparato konstrukciją ir koncepciją, nenulemia esminio jo požymio.

Todėl, taikant 3 bendrosios aiškinimo taisyklės c punktą, aparatas klasifikuotinas kaip kitas monitorius, priskiriant KN kodą 8528 59 70 “.

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/51

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 460/2014

2014 m. gegužės 5 d.

kuriuo dėl veikliosios medžiagos ciflutrino patvirtinimo galiojimo pabaigos datos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 823/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 17 straipsnio antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 823/2012 (2) veikliosios medžiagos ciflutrino patvirtinimo galiojimo pabaiga, nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 540/2011 (3), atidėta iki 2016 m. spalio 31 d., kad pareiškėjai galėtų prieš trejus metus pateikti pranešimą, kurio reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 15 straipsnio 1 dalyje;

(2)	paraiškų dėl veikliosios medžiagos ciflutrino patvirtinimo galiojimo atnaujinimo, kurios atitiktų pranešimo prieš trejus metus reikalavimą, nepateikta;

(3)	kadangi tokių paraiškų nepateikta, tikslinga nustatyti kuo ankstesnę galiojimo pabaigos datą po pradinės galiojimo pabaigos datos, kuri nustatyta prieš priimant Reglamentą (ES) Nr. 823/2012;

(4)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 823/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 823/2012 pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 823/2012 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

2016 m. spalio 31 d. – dėl veikliųjų medžiagų deltametrino (įrašas Nr. 40), 2,4-DB (įrašas Nr. 47), beta-ciflutrino (įrašas Nr. 48), iprodiono (įrašas Nr. 50), maleino hidrazido (įrašas Nr. 52), flurtamono (įrašas Nr. 64), flufenaceto (įrašas Nr. 65), jodsulfurono (įrašas Nr. 66), p-dimetenamido (įrašas Nr. 67), pikoksistrobino (įrašas Nr. 68), fostiazato (įrašas Nr. 69), siltiofamo (įrašas Nr. 70) ir Coniothyrium minitans (padermė CON/M/91–08 (DSM 9660)) (įrašas Nr. 71);“;

įterpiamas 5 punktas:

„5.	2014 m. balandžio 30 d. – dėl veikliosios medžiagos ciflutrino (įrašas Nr. 49).“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2) 2012 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 823/2012, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2,4-DB, benzenkarboksirūgšties, beta-ciflutrino, etilkarfentrazono, Coniothyrium minitans (padermė CON/M/91–08 (DSM 9660)), ciazofamido, ciflutrino, deltametrino, p-dimetenamido, etofumezato, etoksisulfurono, fenamidono, flazasulfurono, flufenaceto, flurtamono, foramsulfurono, fostiazato, imazamokso, jodsulfurono, iprodiono, izoksaflutolo, linurono, maleino hidrazido, mekopropo, mekopropo-P, mezosulfurono, mezotriono, oksadiargilo, oksasulfurono, pendimetalino, pikoksistrobino, propikonazolo, propinebo, propoksikarbazono, propizamido, piraklostrobino, siltiofamo, trifloksistrobino, varfarino ir zoksamido patvirtinimo galiojimo pabaigos datų nukrypstama nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (OL L 250, 2012 9 15, p. 13).

(3) 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

2014 5 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 133/53

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 461/2014

2014 m. gegužės 5 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	35,3
	MK	96,5
	TN	109,1
	TR	97,3
	ZZ	84,6
0707 00 05	MA	35,6
	MK	51,1
	TR	133,0
	ZZ	73,2
0709 93 10	MA	70,8
	TR	113,2
	ZA	31,4
	ZZ	71,8
0805 10 20	EG	54,5
	IL	74,0
	MA	55,5
	TN	68,6
	TR	63,3
	ZZ	63,2
0805 50 10	MA	35,6
	TR	95,1
	ZZ	65,4
0808 10 80	AR	95,2
	BR	89,6
	CL	100,5
	CN	98,6
	MK	30,8
	NZ	137,8
	US	158,7
	ZA	110,2
	ZZ	102,7

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 133

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 metai 2014m. gegužės 6d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose ( 1 )	1

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	REGLAMENTAI
*	2014 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 452/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų šalių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros ( 1 )	12
*	2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 453/2014 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	27
*	2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 454/2014, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1066/2010 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	29
*	2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 455/2014 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	31
*	2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 456/2014 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	33
*	2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 457/2014 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	35
*	2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 458/2014 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	39
*	2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 459/2014, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	43
*	2014 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 460/2014, kuriuo dėl veikliosios medžiagos ciflutrino patvirtinimo galiojimo pabaigos datos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 823/2012 ( 1 )	51
	2014 m. gegužės 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 461/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	53