5.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 103/1

(1)

Sąjunga ir valstybės narės išsikėlė tikslą nustatyti priemones, būtinas eurui kaip bendrai valiutai naudoti. Tos priemonės apima euro apsaugą nuo padirbinėjimo ir susijusio sukčiavimo, taigi kartu padeda sustiprinti Sąjungos ekonomikos veiksmingumą ir užtikrinti viešųjų finansų tvarumą;

(2)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001 (3) nustatytas keitimasis informacija, bendradarbiavimas, savitarpio pagalba ir taip sukuriama suderinta euro apsaugos sistema. Siekiant užtikrinti lygiavertį euro apsaugos lygį visoje Sąjungoje, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1339/2001 (4) to reglamento galiojimas išplėstas taip, kad jis būtų taikomas valstybėms narėms, neįsivedusioms euro kaip savo bendros valiutos;

(3)

veiksmais, kuriais siekiama skatinti informacijos ir darbuotojų mainus, techninę ir mokslinę pagalbą bei specialaus mokymą labai prisidedama prie bendros Sąjungos valiutos apsaugos nuo padirbinėjimo ir susijusio sukčiavimo, todėl kartu padedama pasiekti aukštą lygiavertį apsaugos lygį visoje Sąjungoje ir įrodomas Sąjungos gebėjimas kovoti su sunkiu organizuotu nusikalstamumu;

(4)

euro apsaugos nuo padirbinėjimo programa (toliau – programa „Pericles“) padeda didinti Sąjungos piliečių informuotumą ir gerinti euro apsaugą, visų pirma nuolat skleidžiant pagal tą programą remiamų veiksmų rezultatus;

(5)

iki šiol remiant tokius veiksmus pagal Tarybos sprendimus 2001/923/EB (5) ir 2001/924/EB (6), kurie vėliau buvo iš dalies pakeisti ir pratęsti Tarybos sprendimais 2006/75/EB (7), 2006/76/EB (8), 2006/849/EB (9) ir 2006/850/EB (10), buvo galima gerinti Sąjungos ir valstybių narių veiksmus euro apsaugos nuo padirbinėjimo srityje. 2002–2006 m. ir 2007–2013 m. programos „Pericles“ tikslai sėkmingai pasiekti;

(6)

Komisija, 2011 m. atlikdama poveikio vertinimą ir taip siekdama nustatyti, ar programą „Pericles“ reikėtų tęsti, padarė išvadą, kad „Pericles“ programą reikėtų atnaujinti ir numatyti geresnius tikslus ir metodiką;

(7)

poveikio vertinime pateiktas patarimas buvo tas, kad Sąjungos ir valstybių narių lygmens veiksmai euro apsaugos nuo padirbinėjimo srityje ir toliau turėtų būti vykdomi ir plėtojami, taip pat atsižvelgiant į naujus sunkumus, kylančius dėl biudžeto išlaidų ribojimo. Pagal naują programą – „Pericles 2020“ programą – į programoje dalyvaujančių valstybių narių pateiktus pasiūlymus gali būti įtraukti trečiųjų šalių dalyviai, jei jų dalyvavimas svarbus euro apsaugai;

(8)

reikėtų užtikrinti, kad programa „Pericles 2020“ atitiktų ir papildytų kitas susijusias programas ir veiksmus. Todėl, siekdama įvertinti euro apsaugos poreikį, Komisija Reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nurodytame komitete turėtų surengti visas reikiamas konsultacijas su pagrindinėmis susijusiomis šalimis (pirmiausia su valstybių narių paskirtomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, Europos Centriniu Banku ir Europolu), visų pirma mainų, pagalbos ir mokymo taikant programą „Pericles 2020“ klausimais;

(9)

„Pericles 2020“ programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (11) nuostatų. Remiantis tuo reglamentu, dotacija negali būti naudojama tik įrangai pirkti. Dotacijos paskirtis –paremti finansiškai veiksmą, skirtą padėti pasiekti Sąjungos politikos tikslą;

(10)

euro – tai pasauliniu mastu svarbi valiuta, todėl būtina atitinkama tarptautinio lygmens apsauga, ir ją galima užtikrinti paskyrus lėšų įrangai, kurią naudotų trečiųjų šalių agentūros, tiriančios euro padirbinėjimo atvejus, pirkti;

(11)

iš programos „Pericles“ vertinimo, atlikto kartu su suinteresuotaisiais subjektais, matyti papildoma tos programos nauda, nes užtikrinamas aukšto lygio bendradarbiavimas tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis, taip pat papildomi nacionaliniu lygmeniu vykdomi veiksmai, todėl didinamas veiksmingumas. Tęsiant programą „Pericles“ Sąjungos lygmeniu tikimasi labai padėti išlaikyti ir toliau didinti aukštą euro apsaugos lygį ir kartu užtikrinti intensyvesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, mainus ir pagalbą. Be to, kolektyviai organizuojant veiksmus ir viešuosius pirkimus bus galima apskritai daugiau sutaupyti, nei galbūt imantis atskirų nacionalinių iniciatyvų;

(12)

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti programos „Pericles 2020“ įgyvendinimo nepriklausomą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą ir galutinę jos tikslų įgyvendinimo vertinimo ataskaitą;

(13)

šis reglamentas atitinka papildomos naudos ir proporcingumo principus. Programa „Pericles 2020“ turėtų palengvinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija siekiant apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo, nemažinant valstybių narių atsakomybės ir naudojant išteklius našiau, negu juos būtų galima panaudoti nacionaliniu lygmeniu. Sąjungos lygmens veiksmai būtini ir pagrįsti, nes jais aiškiai padedama valstybėms narėms bendrai apsaugoti eurą ir skatinama naudotis bendrosiomis Sąjungos struktūromis stiprinant kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

(14)

programa „Pericles 2020“ turėtų būti įgyvendinama septynerius metus derinant jos trukmę su daugiametės finansinės programos trukme, nustatyta Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (12);

(15)

siekiant užtikrinti vienodas programos „Pericles 2020“ įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija turėtų priimti metines darbo programas, kuriose būtų nustatyti prioritetai, paskirstytas biudžetas ir numatyti dotacijų skyrimo veiksmams vertinimo kriterijai. Komisija turėtų su valstybėmis narėmis aptarti šio reglamento taikymą Reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nurodytame komitete. Metinėse darbo programose turėtų būti numatyti išskirtiniai ir tinkamai pagrįsti atvejai, kai reikia padidinti bendro finansavimo dalį siekiant, kad valstybės narės turėtų daugiau ekonominio lankstumo ir galėtų gerai vykdyti ir užbaigti euro apsaugos ir išsaugojimo projektus;

(16)

šiuo reglamentu nustatomas viso programos „Pericles 2020“ įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (13) 17 punkte;

(17)

siekiant nustatyti lankstų lėšų paskirstymą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tų lėšų preliminaraus paskirstymo dalinių pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(18)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, administracines ir finansines sankcijas;

(19)

Sprendimai 2001/923/EB, 2001/924/EB, 2006/75/EB, 2006/76/EB, 2006/849/EB ir 2006/850/EB turėtų būti panaikinti. Turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, kad būtų galima įvykdyti finansinius įsipareigojimus, susijusius su veiksmais, vykdomais pagal tuos sprendimus;

(20)

tikslinga užtikrinti perėjimą be pertraukimo nuo programos „Pericles“ į programą „Pericles 2020“ ir yra tikslinga programos „Pericles 2020“ trukmę suderinti su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013. Todėl programa „Pericles 2020“ turėtų būti taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d.,

a)

padirbinėjimą nustatančių ir su juo kovojančių agentūrų, visų pirma policijos pajėgų ir finansų institucijų, atsižvelgiant į konkrečias jų funkcijas nacionaliniu lygmeniu, darbuotojai;

b)

žvalgybos tarnybų darbuotojai;

c)

nacionalinių centrinių bankų, monetų kalyklų, komercinių bankų ir kitų finansinių tarpininkų atstovai, visų pirma finansinių institucijų prievolių atžvilgiu;

d)

teisminių institucijų pareigūnai, šios srities teisininkai ir teisėjai;

e)

bet kokia kita susijusių specialistų grupė, pvz., prekybos ir pramonės rūmai arba panašios įstaigos, galinčios susisiekti su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, mažmenininkais ir grynųjų pinigų vežimo įmonėmis.

a)

nacionaliniai centriniai bankai ir Europos Centrinis Bankas (ECB);

b)

nacionaliniai analizės centrai (NAC) ir nacionaliniai monetų analizės centrai (NMAC);

c)

Europos techninis ir mokslinis centras (ETSC) ir monetų kalyklos;

d)

Europolas, Eurojustas ir Interpolas;

e)

1929 m. balandžio 20 d. Ženevoje pasirašytos Tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu (14) 12 straipsnyje numatytos nacionalinės centrinės kovos su padirbinėjimu institucijos ir kitos organizacijos, kurių specializacija – su padirbinėjimu susijusi prevencija, aptikimas ir teisėsauga;

f)

specializuotos įstaigos, veikiančios kopijavimo ir sertifikavimo technologijų srityje, spausdinimo ir graviravimo paslaugų teikėjai;

g)

kitos įstaigos nei tos, nurodytos a-f punktuose, turinčios specialios patirties, įskaitant, prireikus, tokias trečiųjų šalių ir ypač stojančiųjų šalių ir šalių kandidačių įstaigas, ir

h)

privatūs subjektai, kurie įgijo ir turi patvirtintų techninių žinių, ir padirbtų banknotų ir monetų nustatymo specialistų grupės.

a)

keitimasis informacija ir jos sklaida, ypač rengiant praktinius seminarus, susitikimus ir kitokius seminarus, įskaitant mokymus, tikslingas kompetentingų nacionalinių institucijų darbuotojų įdarbinimas ir mainai bei kiti panašūs veiksmai. Tikslinės keitimosi informacija sritys, be kita ko, yra šios:

b)

techninė, mokslinė ir su veikla susijusi pagalba, kuri reikalinga kaip programos dalis, pirmiausia įskaitant:

c)

dotacijos, skirtos įrangai, kurią galėtų naudoti specialios kovos su padirbinėjimu institucijos eurui nuo padirbinėjimo apsaugoti, įsigyti laikantis 10 straipsnio 3 dalies.

a)

dotacijos arba

b)

viešieji pirkimai.

a)

veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal tokius bendruosius ir konkrečius tikslus, įskaitant preliminarų lėšų paskirstymą ir įgyvendinimo metodą;

b)

dotacijų atveju – esminius atrankos kriterijus ir didžiausią bendro finansavimo dalį.

5.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 103/10

(1)

Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (toliau – SAS) buvo pasirašytas 2008 m. balandžio 29 d. ir sudarytas 2013 m. liepos 22 d. (2). SAS įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.;

(2)

būtina nustatyti tam tikrų SAS nuostatų įgyvendinimo taisykles ir išsamių įgyvendinimo taisyklių priėmimo tvarką;

(3)

siekiant užtikrinti vienodas SAS įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3). Kadangi įgyvendinimo aktai priklauso bendrai prekybos politikai, juos priimant turėtų būti iš esmės taikoma nagrinėjimo procedūra. Kai SAS yra numatyta galimybė susidarius išskirtinei ir kritinei padėčiai nedelsiant taikyti priemones, kurių reikia reaguojant į tą padėtį, Komisija turėtų nedelsdama priimti tokius įgyvendinimo aktus. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su priemonėmis dėl žemės ūkio ir žuvininkystės produktų, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(4)

SAS nustatyta, kad tam tikrus žemės ūkio ir žuvininkystės produktus, kurių kilmės šalis yra Serbija, galima importuoti į Sąjungą pagal nustatytas tarifines kvotas, taikant sumažintą muitą. Todėl būtina nustatyti tų tarifinių kvotų valdymą ir peržiūrą reglamentuojančias nuostatas, kad būtų galima jas išsamiai įvertinti;

(5)

jei yra būtinos prekybos apsaugos priemonės, jos turėtų būti priimamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 260/2009 (4), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 (5) arba, atskirais atvejais – pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 (6);

(6)

tais atvejais, kai valstybė narė suteikia Komisijai informaciją apie galimą sukčiavimo atvejį arba apie tai, kad nėra administracinio bendradarbiavimo, turėtų būti taikomi atitinkami Sąjungos teisės aktai, visų pirma Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 (7);

(7)

šiame reglamente pateikiamos SAS įgyvendinimo priemonės, todėl jis turėtų būti taikomas nuo SAS įsigaliojimo datos;

(8)

įsigaliojus SAS, SAS pakeitė Europos bendrijos ir Serbijos Respublikos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų (8) (toliau – Laikinasis susitarimas), kuris įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d. ir kuriame numatytas SAS prekybos ir su prekyba susijusių nuostatų ankstyvas įsigaliojimas. Siekiant užtikrinti pagal Laikinąjį susitarimą ir SAS suteiktų tarifinių kvotų veiksmingą taikymą ir valdymą, taip pat siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas muitų taikymo atžvilgiu, tam tikros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo Laikinojo susitarimo įsigaliojimo datos,

a)

1 % ar mažiau ad valorem muitų atveju;

b)

1 EUR ar mažiau nuo kiekvienos sumos specialių muitų atveju.

a)

per tris darbo dienas nuo to prašymo gavimo dienos, kai SAS 41 straipsnyje numatyta klausimo perdavimo procedūra netaikoma, arba

b)

per tris dienas nuo SAS 41 straipsnio 5 dalies a punkte nurodyto 30 dienų laikotarpio pabaigos, kai taikoma SAS 41 straipsnyje numatyta klausimo perdavimo procedūra.

a)

informuoja apie tai Europos Parlamentą ir Tarybą ir

b)

praneša Stabilizacijos ir asociacijos komitetui apie nustatytą faktą, kartu pateikdama objektyvią informaciją, kuria jis grindžiamas, ir pradeda konsultacijas Stabilizacijos ir asociacijos komitete.

5.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 103/15

(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 443/2009 (3) 13 straipsnio 5 dalį Komisija turi peržiūrėti būdus, kuriais iki 2020 m. ekonomišku būdu būtų galima pasiekti 95 g CO2/km tikslą, įskaitant to reglamento I priede nustatytas formules ir jo 11 straipsnyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Reikėtų, kad šis reglamentas būtų kuo neutralesnis konkurencijos požiūriu, būtų socialiai teisingas ir tvarus;

(2)

tolesnis pažangiųjų technologijų, kuriomis siekiama pagerinti keleivinių automobilių efektyvumą, pasaulinės rinkos plėtojimas atitinka 2011 m. sausio 21 d. Komisijos komunikatą „Tausiai išteklius naudojanti Europa – pavyzdinė iniciatyva pagal „Europa 2020“ strategiją“, pagal kurią remiamas perėjimas prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos siekiant tvaraus ekonomikos augimo;

(3)

tikslinga paaiškinti, kad siekiant patikrinti, ar 95 g CO2/km tikslas yra vykdomas, išmetamo CO2 kiekis turėtų būti toliau matuojamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2007 (4) bei jo įgyvendinimo priemonėmis ir naudojant naujoviškas technologijas;

(4)

didelės iškastinio kuro kainos turi neigiamą poveikį ekonomikos asigavimui, energetiniam saugumui ir energijos prieinamumui Sąjungoje. Todėl, siekiant sumažinti priklausomybę nuo naftos, prioritetas turėtų būti teikiamas naujų keleivinių automobilių ir mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių efektyvumo ir tvarumo didinimui;

(5)

pripažįstant dideles su pirmųjų kartų itin mažo anglies dioksido kiekio transporto priemonėmis susijusių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbų sąnaudas ir vieneto gamybos sąnaudas, tikslinga laikinai ir tam tikru mastu paspartinti ir palengvinti jų pateikimo Sąjungos rinkai procesą pirminiuose jų komercializacijos etapuose. Skirtingų lygių subjektai turėtų skirti deramą dėmesį geriausios praktikos pavyzdžių nustatymui ir skleidimui itin mažo anglies dioksido kiekio transporto priemonių paklausai skatinti;

(6)

tai, kad trūksta alternatyvių degalų infrastruktūros ir bendrų techninių specifikacijų dėl transporto priemonių ir infrastruktūrų sąsajos, galėtų būti kliūtis itin mažo anglies dioksido kiekio transporto priemonių komercializacijai. Pakankamai išplėtojus tokią infrastruktūrą Sąjungoje, galėtų būti sudarytos geresnės sąlygos veikti rinkos jėgoms ir prisidėta prie ekonomikos augimo Europoje;

(7)

pripažįstant neproporcingą poveikį smulkiausiems gamintojams, atsirandantį dėl savitųjų teršalų išmetimo normų, nustatytų pagal transporto priemonės naudingumą, laikymosi, didelę administracinę naštą, susijusią su nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo procedūra, ir nedidelę naudą, susijusią su CO2 išmetimų į aplinką iš tų gamintojų parduodamų transporto priemonių mažinimu, savitoji teršalų išmetimo norma ir mokestis už viršytą taršos normą turėtų būti netaikomi gamintojams, kurie atsakingi už mažiau nei 1 000 naujų keleivinių automobilių per metus, įregistruotų Sąjungoje. Siekiant tiems gamintojams užtikrinti teisinį tikrumą nuo ankstyviausio etapo, labai svarbu, kad ši nukrypti leidžianti nuostata būtų taikoma nuo 2012 m. sausio 1 d.;

(8)

leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą smulkiesiems gamintojams procedūra turėtų būti supaprastinta siekiant suteikti daugiau lankstumo gamintojų prašymų leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas pateikimo ir Komisijos sprendimo jas taikyti priėmimo terminų atžvilgiu;

(9)

leidimo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas tam tikro rinkos segmento gamintojams procedūra turėtų būti taikoma ir po 2020 m. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad tam tikro rinkos segmento gamintojams nustatytos pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį atitiktų stambiųjų gamintojų pastangas, nuo 2020 m. turėtų būti taikoma norma, kuri yra 45 % mažesnė už 2007 m. tam tikro rinkos segmento gamintojų vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį;

(10)

siekiant sudaryti sąlygas automobilių pramonei vykdyti ilgalaikes investicijas ir taikyti naujoves, pageidautina nurodyti, kaip Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 turėtų būti iš dalies keičiamas laikotarpiu po 2020 m. Tokios nuorodos turėtų būti pagrįstos įvertinimu, kiek būtina sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikius tikslus klimato srityje, ir koks būtų poveikis automobiliams skirtos ekonomiškai efektyvios CO2 mažinimo technologijos plėtojimui. Komisija turėtų iki 2015 m. peržiūrėti tuos aspektus ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą su savo išvadomis. Toje ataskaitoje prireikus turėtų būti pateikti pasiūlymai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 443/2009, siekiant nustatyti naujiems keleiviniams automobiliams po 2020 m. taikytinas CO2 išmetimo normas, įskaitant galimą realistinį ir įvykdytiną tikslą, keliamą 2025 metams, remiantis visapusišku poveikio vertinimu, kuriame būtų atsižvelgiama į tolesnį automobilių pramonės ir susijusių pramonės šakų konkurencingumą, išlaikant aiškų išmetamųjų teršalų mažinimo planą, panašų į įvykdytą laikotarpiu iki 2020 m. Rengdama tokius pasiūlymus Komisija turėtų užtikrinti, kad jie būtų kuo neutralesni konkurencijos požiūriu ir būtų socialiai teisingi ir tvarūs;

(11)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 Komisija turi atlikti poveikio vertinimą, siekdama peržiūrėti bandymų procedūras, kad jose tinkamai atsispindėtų realūs automobilių išmetamo CO2 kiekio rodikliai. Šiuo metu taikomą procedūrą – naująjį Europos važiavimo ciklą (NEDC) reikia patikslinti siekiant užtikrinti, kad jis iš tiesų atspindėtų realias važiavimo sąlygas ir būtų išvengta pavojaus, kad realūs išmetamo CO2 kiekiai ir suvartojamų degalų kiekiai bus nepakankamai įvertinti. Naują, realistiškesnę ir patikimesnę bandymų procedūrą reikėtų patvirtinti iškart, kai tai bus įmanoma. Darbas siekiant šio tikslo jau vykdomas Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje rengiant pasaulinę harmonizuotą lengvųjų automobilių bandymų procedūrą (WLTP), tačiau dar nėra baigtas. Kad naujiems keleiviniams automobiliams nustatytas savitasis išmetamo CO2 kiekis būtų kuo artimesnis normaliomis sąlygomis eksploatuojamo automobilio faktiškai išmetamam teršalų kiekiui, WLTP turėtų būti pradėta taikyti iškart, kai tai bus įmanoma. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. taikomos Reglamento (EB) Nr. 443/2009 I priede nustatytos teršalų išmetimo normos, apskaičiuotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 692/2008 (5) XII priedą. Patikslinus bandymų procedūras, reikėtų patikslinti Reglamento (EB) Nr. 443/2009 I priede nustatytas normas, kad gamintojams ir įvairių klasių transporto priemonėms būtų taikomi panašaus griežtumo reikalavimai. Todėl Komisija turėtų atlikti patikimą NEDC procedūros ir naujosios WLTP procedūros bandymų ciklų koreliacijos tyrimą siekiant užtikrinti šių ciklų reprezentatyvumą realių važiavimo sąlygų atžvilgiu;

(12)

siekiant užtikrinti, kad realūs išmetamų teršalų kiekiai būtų tinkamai atspindėti, o išmatuotos CO2 vertės būtų tiksliai palyginamos, Komisija turėtų užtikrinti, kad tie bandymų procedūros elementai, kurie turi didelį poveikį matuojamam išmetamam CO2 kiekiui, būtų tiksliai apibrėžti, kad gamintojai negalėtų pasinaudoti bandymų ciklo lankstumu. Turėtų būti šalinami neatitikimai tarp tipui patvirtinto išmetamo CO2 kiekio ir siūlomų parduoti transporto priemonių išmetamo teršalų kiekio, be kita ko, apsvarstant galimybę taikyti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūrą, kuria turėtų būti užtikrintas nepriklausomas siūlomų parduoti transporto priemonių reprezentatyviosios imties bandymas, taip pat apsvarstant, kaip turi būti sprendžiami atvejai, kai įrodomas didelis skirtumas tarp bandymo metu nustatyto išmetamo CO2 kiekio ir iš pradžių tipui patvirtinto išmetamo CO2 kiekio;

(13)

Reglamento (EB) Nr. 443/2009 3 straipsnio 2 dalies formuluotė turėtų būti patikslinta, siekiant užtikrinti, kad susijusių įmonių sąvoka atitiktų Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 510/2011 (7) 3 straipsnio 2 dalį;

(14)

Reglamentu (EB) Nr. 443/2009 Komisijai suteikiami įgaliojimai kai kurias jo nuostatas įgyvendinti pagal procedūras, nustatytas Tarybos sprendimu 1999/468/EB (8). Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tuos įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 290 ir 291 straipsniais;

(15)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 443/2009 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9);

(16)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas Reglamento (EB) Nr. 443/2009 II priedas, kiek tai susiję su duomenų reikalavimais ir duomenų parametrais; papildytos taisyklės dėl kriterijų, kuriais nustatomos nukrypti nuo savitųjų teršalų išmetimo normų leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos, aiškinimo, dėl prašymų leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą turinio ir dėl savitojo išmetamo CO2 kiekio mažinimo programų turinio ir vertinimo; kuriais Reglamento (EB) Nr. 443/2009 I priede nurodytas M0 skaičius būtų suderintas su naujų keleivinių automobilių masės per praėjusius trejus kalendorinius metus vidurkiu ir kuriais būtų patikslintos Reglamento (EB) Nr. 443/2009 I priede pateiktos formulės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(17)

tikslinga toliau laikytis požiūrio, pagal kurį norma būtų nustatoma remiantis tiesine priklausomybe tarp automobilio naudingumo ir jam nustatyto išmetamo CO2 kiekio, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 443/2009 I priede pateiktose formulėse, nes tai leidžia išlaikyti keleivinių automobilių rinkos įvairovę ir gamintojų pajėgumus tenkinti įvairius vartotojų poreikius, taip išvengiant nepagrįsto konkurencijos iškraipymo;

(18)

poveikio vertinime Komisija įvertino galimybę gauti automobilio ratų apibrėžto jo ploto duomenų ir naudoti tuos duomenis kaip „naudos“ parametrą Reglamento (EB) Nr. 443/2009 I priede pateiktose formulėse. Remdamasi tuo vertinimu Komisija priėjo prie išvados, kad 2020 m. taikytinoje formulėje naudotinas „naudos“ parametras turėtų būti masė. Vis dėlto ateityje atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į „naudos“ parametro pakeitimo automobilio ratų apibrėžto jo ploto parametru mažesnes sąnaudas ir privalumus;

(19)

tiekiant energiją ir gaminant bei utilizuojant transporto priemones išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro didelę dabartinio bendro kelių transporto anglies dioksido išmetimo rodiklio, kuris ateityje gali smarkiai didėti, dalį. Todėl reikėtų imtis politikos priemonių, kad gamintojai būtų skatinami priimti optimalius sprendimus, atsižvelgiant visų pirma į transporto priemonėms tiekiamos energijos, pavyzdžiui, elektros ir alternatyvių degalų, gamybos sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir kad būtų užtikrinta, kad tie gamintojų grandies išmetami teršalai nepanaikintų privalumų, susijusių su geresniais energijos suvartojimo eksploatuojant transporto priemones rodikliais, kurių siekiama Reglamentu (EB) Nr. 443/2009;

(20)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti būdus, kaip pasiekti tikslą iki 2020 m. sumažinti naujų keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

1 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šiuo reglamentu Sąjungoje įregistruotų naujų automobilių parkui nustatoma nuo 2020 m. pradedama taikyti vidutinio išmetamų teršalų kiekio norma – 95 g CO2/km, apskaičiuojama vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 ir Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XII priedu bei jo įgyvendinimo priemonėmis ir panaudojant naujoviškas technologijas.“

2.

2 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Nuo 2012 m. sausio 1 d. 4 straipsnis, 8 straipsnio 4 dalies b ir c punktai, 9 straipsnis ir 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktai netaikomi gamintojui, kuris kartu su visomis su juo susijusiomis įmonėmis yra atsakingas už mažiau nei 1 000 per praėjusius kalendorinius metus Sąjungoje įregistruotų naujų keleivinių automobilių.“

3.

3 straipsnio 2 dalies a punkto pirma įtrauka pakeičiama taip:

4.

4 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant nustatyti kiekvieno gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, atsižvelgiama į šiuos atitinkamais metais įregistruotų kiekvieno gamintojo naujų keleivinių automobilių skaičiaus procentinius dydžius:

5.

Įterpiamas šis straipsnis:

„5a straipsnis

Ypatingieji kreditai siekiant 95 g CO2/km normos

Skaičiuojant vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį laikoma, kad kiekvienas naujas keleivinis automobilis, kurio savitasis išmetamo CO2 kiekis yra mažesnis nei 50 g CO2/km, yra:

tais metais, kuriais jis įregistruojamas 2020–2022 m. laikotarpiu, taikant 7,5 g CO2/km ribą tuo laikotarpiu kiekvienam gamintojui.“

6.

8 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:

„9.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias taisykles dėl stebėsenos ir duomenų teikimo pagal šį straipsnį procedūrų ir dėl II priedo taikymo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeisti II priede išdėstyti duomenų reikalavimai ir duomenų parametrai.“

7.

9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato mokesčių už 1 dalyje nurodytą viršytą taršos normą surinkimo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

8.

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9.

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11.

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 280/2004/EB (10) 9 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (11).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(10)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (OL L 49, 2004 2 19, p. 1)."

(11)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

12.

Įterpiamas šis straipsnis:

„14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   8 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, 11 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir 13 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 8 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, 11 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir 13 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 8 straipsnio 9 dalies antrą pastraipą, 11 straipsnio 8 dalį, 13 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir 13 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

13.

I priedo 1 punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„c)	Nuo 2020 m.: čia: M= transporto priemonės masė kilogramais (kg) M0 = dydis, nustatomas, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje. a= 0,0333.“

14.

II priedas iš dalies keičiamas taip:

5.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 103/22

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 (3) 2 straipsnyje nustatoma to reglamento taikymo sritis ir, be kita ko, iš jo taikymo srities pašalinami biocidiniai produktai, kai jie naudojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. 2 straipsnio 5 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų aišku, jog „pagalbinės perdirbimo medžiagos“ reiškia medžiagas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1831/2003 (4) ir (EB) Nr. 1333/2008 (5);

(2)

3 straipsnio 1 dalies s punktas ir Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 6 dalis turėtų būti iš dalies pakeisti, kad panašius biocidinius produktus būtų leidžiama įtraukti į biocidinių produktų grupę, jei juos galima tinkamai įvertinti atsižvelgiant į didžiausią nustatytiną riziką ir žemiausią efektyvumo lygį;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies e punkte ir 19 straipsnio 7 dalyje turėtų būti paaiškinta, kad ribinės vertės, kurias reikalaujama nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 (6), yra konkrečios išsiskyrimo ribinės arba likutinės ribinės vertės su maistu besiliečiančiose medžiagose;

(4)

siekiant užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 528/2012 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (7) nuoseklumą, Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 4 dalies b punktas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad 1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui po vienkartinio ar pakartotinio poveikio būtų įtrauktas kaip klasifikavimo kriterijus siekiant neleisti suteikti leidimo tiekti rinkai plačiosios visuomenės naudojimo reikmėms biocidinį produktą, atitinkantį šios klasifikacijos kriterijus. Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 4 dalies c punktu biocidinio produkto neleidžiama suteikti leidimo tiekti rinkai plačiosios visuomenės naudojimo reikmėms, jei jis atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (8) XIII priede nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jis klasifikuojamas kaip patvarus, bioakumuliacinis ir toksiškas (toliau – PBT) arba labai patvarus ir didelės bioakumuliacijos (toliau – vPvB) produktas. Vis dėlto nors biocidiniai produktai dažnai yra mišiniai, o kartais ir gaminiai, tie kriterijai taikomi tik medžiagoms. Todėl Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 4 dalies c punkte turėtų būti paminėti biocidiniai produktai, kurie sudaryti, kurių sudėtyje yra arba iš kurių susidaro minėtus kriterijus atitinkančios veikliosios medžiagos;

(5)

kadangi lyginamais vertinimas nėra nurodytas Reglamento (ES) Nr. 528/2012 VI priede, reikėtų panaikinti to reglamento 23 straipsnio 3 dalyje pateiktą nuorodą į tą priedą;

(6)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 34 straipsnio 4 dalis turėtų būti iš dalies pakeista siekiant ištaisyti kryžminę nuorodą į 30 straipsnį;

(7)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 35 straipsnio 3 dalį kai visos atitinkamos valstybės narės susitaria su referencine valstybe nare dėl abipusio pripažinimo, biocidinis produktas turi būti autorizuojamas pagal jo 33 straipsnio 4 dalį arba 34 straipsnio 6 dalį. Vis dėlto nuostatos dėl visų atitinkamų valstybių narių priimamų sprendimų išduoti autorizacijos liudijimus pagal abipusio pripažinimo principą yra nustatytos to reglamento 33 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 6 dalyje. Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti 35 straipsnio 3 dalį;

(8)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 45 straipsnio 1 dalies antra pastraipa reikalaujama, kad teikiant paraišką pratęsti Sąjungos autorizacijos liudijimo galiojimą būtų sumokami pagal to reglamento 80 straipsnio 1 dalį mokėtini mokesčiai. Vis dėlto mokesčiai gali būti sumokėti tik po to, kai Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – Agentūra) pagal to reglamento 45 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą pateikia informaciją apie jų dydį. Todėl siekiant, kad nebūtų prieštaraujama to reglamento 7 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 1 daliai ir 43 straipsnio 1 daliai, reikėtų išbraukti 45 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

(9)

atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB (9) nustatytas pareigas, žodžio „šalinimas“ naudojimas Reglamento (ES) Nr. 528/2012 52, 89 ir 95 straipsniuose galėtų klaidinti ir galėtų sukelti aiškinimo problemų. Todėl jį reikėtų išbraukti.

(10)

turėtų būti atlikti kai kurie Reglamento (ES) Nr. 528/2012 54 straipsnio techniniai pataisymai siekiant išvengti 54 straipsnio 1 ir 3 dalių, reglamentuojančių mokesčių, taikomų pagal 80 straipsnio 1 dalį, mokėjimą, kartojimosi;

(11)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 60 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje pastraipose minimi autorizacijos liudijimai, išduodami pagal jo 30 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 6 dalį arba 44 straipsnio 4 dalį. Tačiau nuostatos dėl sprendimų išduoti autorizacijos liudijimus yra nustatytos to reglamento 30 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 3 dalyje, 33 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 6 dalyje, 34 straipsnio 7 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 5 dalyje. Be to, to reglamento 60 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nenurodytas joks 20 straipsnio 1 dalies b punkte minimų duomenų, kurie turi būti pateikti teikiant paraišką pagal jo 26 straipsnio 1 dalį, apsaugos laikotarpis. Todėl 60 straipsnio 3 dalyje turėtų būti nuorodos į to reglamento 26 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 3 dalį, 33 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 6 dalį, 34 straipsnio 7 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 3 dalį ir 44 straipsnio 5 dalį;

(12)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 66 straipsnio 4 dalis turėtų būti iš dalies pakeista siekiant ištaisyti kryžminę nuorodą į 67 straipsnį;

(13)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geram valstybių narių, Agentūros ir Komisijos bendradarbiavimui, veiksmų koordinavimui bei keitimuisi informacija dėl įgyvendinimo, Agentūrai taip pat turėtų būti paskirta užduotis teikti valstybėms narėms paramą ir pagalbą, susijusią su kontrolės ir įgyvendinimo veikla, jei tinkama, pasinaudojant esamomis struktūromis;

(14)

siekiant sudaryti sąlygas biocidinių produktų autorizacijos paraiškas parengti iki veikliosios medžiagos patvirtinimo datos, numatytos Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, jo 67 straipsnyje numatyta elektroninė prieiga prie informacijos apie veikliąsias medžiagas visuomenei turėtų būti prieinama nuo tos dienos, kurią Komisija priima reglamentą, kuriuo patvirtinama veiklioji medžiaga;

(15)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 77 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad galima apskųsti Agentūros sprendimus, priimtus pagal jo 26 straipsnio 2 dalį. Tačiau 26 straipsnio 2 dalimi Agentūra nėra įgaliojama priimti jokio sprendimo, todėl 77 straipsnio 1 dalyje reikėtų panaikinti nuorodą į tą straipsnį;

(16)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnyje minimos veikliosios medžiagos, įrašytos į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (10) I priedą. Reikėtų paaiškinti, kad tas straipsnis taikomas visoms veikliosioms medžiagoms, dėl kurių įrašymo į minėtą priedą Komisija yra priėmusi direktyvą, kad tokio įrašymo sąlygos taikomos patvirtinimui ir, kad patvirtinimo data yra įrašymo data;

(17)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa valstybėms narėms leidžiama savo esamas sistemas taikyti ne ilgiau kaip dvejus metus po veikliosios medžiagos patvirtinimo dienos. Jo 89 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad biocidinių produktų autorizacijos liudijimai būtų išduodami, keičiami ar panaikinami per dvejus metus nuo veikliosios medžiagos patvirtinimo dienos. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kiek laiko trunka įvairūs autorizacijos proceso etapai, visų pirma tais atvejais, kai valstybės narės nesutaria dėl abipusio pripažinimo ir todėl jis turi būti perduotas Komisijai, kad ši priimtų sprendimą, reikėtų tuos galutinius terminus pratęsti iki trejų metų ir tai nurodyti to reglamento 37 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje;

(18)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa valstybėms narėms leidžiama esamoms veikliosioms medžiagoms taikyti savo esamas sistemas. Biocidinio produkto sudėtyje galėtų būti patvirtintų naujų veikliųjų medžiagų ir dar nepatvirtintų esamų veikliųjų medžiagų derinys. Kad suteikiant tokiems produktams galimybę patekti į rinką būtų skatinamos inovacijos, valstybėms narėms turėtų būti leista tokiems produktams taikyti savo esamas sistemas, kol bus patvirtinta esama veiklioji medžiaga ir tie produktai bus laikomi atitinkančiais autorizavimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 reikalavimus;

(19)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnio 4 dalyje ir 93 straipsnio 2 dalyje numatyti neautorizuotų biocidinių produktų laipsniško šalinimo iš rinkos laikotarpiai. Tie patys laikotarpiai turėtų būti taikomi laipsniškai šalinant iš rinkos jau jai tiekiamą biocidinį produktą, kai to biocidinio produkto autorizacijos liudijimas išduotas, bet jame nustatytos sąlygos, dėl kurių būtina pakeisti biocidinį produktą;

(20)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 93 straipsnyje reikėtų paaiškinti, kad jame numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik laikantis valstybių narių nacionalinių taisyklių;

(21)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 94 straipsnio 1 dalimi siekiama leisti pateikti rinkai gaminius, apdorotus biocidiniais produktais, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, kurios dar nėra patvirtintos, tačiau jų vertinimas atliekamas pagal to reglamento 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbo programą arba remiantis pagal 94 straipsnio 1 dalį pateikta paraiška. Vis dėlto 94 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 58 straipsnį galima suprasti kaip netyčinę nukrypti nuo 58 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų ženklinimo etiketėmis ir informacijos teikimo reikalavimų leidžiančią nuostatą. Todėl to reglamento 94 straipsnio 1 dalyje reikėtų pateikti nuorodą tik į 58 straipsnio 2 dalį;

(22)

kadangi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 94 straipsnio 1 dalis taikoma tik rinkai jau pateiktiems apdorotiems gaminiams, buvo įvestas netyčinis draudimas daugumą naujų apdorotų gaminių pateikti rinkai nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol bus patvirtinta paskutinė tų apdorotų gaminių sudėtyje esanti veiklioji medžiaga. Todėl 94 straipsnio 1 dalies taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant ir naujus apdorotus gaminius. Tame straipsnyje taip pat reikėtų numatyti laipsniško apdorotų gaminių, kurių sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų patvirtinimo priskiriant atitinkamam produktų tipui paraiška nepateikta iki 2016 m. rugsėjo 1 d., pašalinimo laikotarpį. Siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio ekonominės veiklos vykdytojams ir visiškai laikantis teisinio tikrumo principo, turėtų būti nustatyta, kad šie pakeitimai būtų taikomi nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.;

(23)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 95 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa reikalaujama pateikti išsamų medžiagos dokumentų rinkinį. Turėtų būti įmanoma į tokį išsamų dokumentų rinkinį įtraukti Direktyvos 98/8/EB IIIA arba IVA priede nurodytus duomenis;

(24)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 95 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą teisė remtis jo 63 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytais duomenimis išplečiama taikant visiems tyrimams, kurių reikia atliekant poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimą, kad būtų galima potencialius atitinkamus asmenis įrašyti į jo 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą. Neturint tokios teisės naudotis duomenimis, daugeliui potencialių atitinkamų asmenų negalėtų laiku pradėti laikytis 95 straipsnio 1 dalies reikalavimų iki 95 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos, kaip to reikalaujama siekiant būti įrašytam į tą sąrašą. Vis dėlto 95 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nepaminėti išlikimo ir elgsenos aplinkoje tyrimai. Be to, potencialūs atitinkami asmenys turi mokėti už teisę naudotis duomenimis pagal 63 straipsnio 3 dalį, todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai naudotis ta teise ją perduodant produkto autorizacijos paraiškos teikėjams. Todėl 95 straipsnį reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(25)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 95 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa ketinama apriboti duomenų, kuriais galima dalytis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., siekiant laikytis 95 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos reikalavimų, apsaugos laikotarpį, bet kuriais tą dieną dar nebuvo galima dalytis siekiant pagrįsti produktų autorizacijos paraiškas. Toks atvejis yra, kai duomenys yra susiję su aktyviųjų medžiagų ir produktų tipų deriniais, dėl kurių įrašymo į Direktyvos 98/8/EB I priedą anksčiau nei 2013 m. rugsėjo 1 d. nebuvo priimtas sprendimas. Todėl to reglamento 95 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta ta data;

(26)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 528/2012 95 straipsnio 2 dalimi Agentūros paskelbtame sąraše turi būti nurodomi asmenų, kurie dalyvauja jo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytoje darbo programoje, vardai ir pavardės. Taigi 95 straipsnio 2 dalimi leidžiama tiems programos dalyviams pasinaudoti tame reglamente nustatytu išlaidų kompensavimo mechanizmu. Galimybė pasinaudoti išlaidų kompensavimo mechanizmu turėtų būti suteikta visiems asmenims, kurie pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 arba Direktyvą 98/8/EB pateikė išsamų medžiagų dokumentų rinkinį arba sutikimo raštą, kuriuo leidžiama naudotis tokiu dokumentų rinkiniu. Taip pat ji turėtų būti taikoma ir asmenims, pateikusiems bet kokios medžiagos, kuri savaime nėra veiklioji medžiaga, bet iš kurios susidaro veikliosios medžiagos, dokumentų rinkiniams;

(27)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 95 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa draudžiama rinkai pateikti biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, kurių gamintojas arba importuotojas („atitinkamas asmuo“) nėra įrašytas į tame straipsnyje nurodytą sąrašą. Remiantis to reglamento 89 straipsnio 2 dalimi ir 93 straipsnio 2 dalimi tam tikros biocidiniuose produktuose esančios veikliosios medžiagos bus teisėtai pateiktos rinkai, nors dar nebus pateiktas išsamus tų medžiagų dokumentų rinkinys. Draudimas pagal 95 straipsnio 3 dalį neturėtų būti taikomas tokioms medžiagoms. Be to, kai sąraše nėra nurodytas veikliosios medžiagos, kurios išsamus medžiagų dokumentų rinkinys pateiktas, gamintojas arba importuotojas, pateikti rinkai biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra tokios medžiagos, turėtų būti leista kitam asmeniui, su sąlyga, kad jis arba to biocidinio produkto gamintojas ar importuotojas pateikia dokumentų rinkinį arba sutikimo leisti naudotis tuo dokumentų rinkiniu raštą;

(28)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 95 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 95 straipsnis taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios to reglamento I priede priskirtos 6 kategorijai. Tos medžiagos buvo įrašytos į tą priedą remiantis pateiktais išsamiais medžiagų dokumentų rinkiniais, kurių savininkams turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti tame straipsnyje nustatytu išlaidų kompensavimo mechanizmu. Ateityje remiantis tokiais pateiktais dokumentų rinkiniais į tą priedą gali būti įrašomos kitos medžiagos. Todėl visos tokios medžiagos turėtų būti reglamentuojamos to priedo 6 kategorijos;

(29)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede pateiktame biocidinių produktų, naudojamų su maistu besiliečiančiose medžiagose, aprašyme turėtų būti laikomasi Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 vartojamų terminų;

(30)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 96 straipsnio pirmoje pastraipoje reikėtų paaiškinti, kad Direktyva 98/8/EB panaikinama nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 528/2012 nuostatoms, kuriose daroma nuorodą į tą direktyvą;

(31)

todėl Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

2 straipsnio 5 dalies b punktas pakeičiamas taip:

2)

3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

3)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

23 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3.   Gaunančioji kompetentinga institucija arba, jei sprendžiama dėl paraiškos išduoti Sąjungos autorizacijos liudijimą – Komisija, uždraudžia tiekti rinkai ar naudoti biocidinį produktą, kuriame yra keistinos veikliosios medžiagos, arba apriboja jo tiekimą rinkai ar naudojimą, jei lyginamojo vertinimo, atliekamo pagal 24 straipsnyje nurodytus techninius nurodymus, rezultatai patvirtina, kad įvykdyti abu šie kriterijai:“;

5)

34 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Per 365 dienas nuo paraiškos patvirtinimo referencinė valstybė narė įvertina paraišką ir pagal 30 straipsnį parengia vertinimo ataskaitą; vertinimo ataskaitą ir biocidinio produkto charakteristikų santrauką ji išsiunčia atitinkamoms valstybėms narėms ir pareiškėjui.“;

6)

35 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Koordinavimo grupėje visos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės narės deda visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi. Jos suteikia pareiškėjui galimybę išdėstyti savo poziciją. Jei per 60 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto klausimų, dėl kurių nesutariama, perdavimo dienos jos susitaria, referencinė valstybė narė užregistruoja susitarimą Biocidinių produktų registre. Tuomet procedūra laikoma baigta, o referencinė valstybė narė ir kiekviena iš atitinkamų valstybių narių autorizuoja biocidinį produktą vadovaudamosi atitinkamai 33 straipsnio 3 dalimi arba 34 straipsnio 6 dalimi.“;

7)

37 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kol vyksta pagal šį straipsnį vykdoma procedūra, 89 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta valstybės narės pareiga autorizuoti biocidinį produktą per trejus metus nuo patvirtinimo dienos, nurodytos 89 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, laikinai sustabdoma.“;

8)

45 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama;

9)

52 straipsnis pakeičiamas taip:

„52 straipsnis

Atidėjimo laikotarpis

Nepaisant 89 straipsnio, jei kompetentinga institucija, o Sąjungos autorizacijos liudijimo biocidiniam produktui atveju – Komisija, panaikina ar iš dalies pakeičia autorizacijos liudijimą arba nusprendžia nepratęsti jo galiojimo, ji pratęsia turimų atsargų tiekimo rinkai ir naudojimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai tolesnis biocidinio produkto tiekimas rinkai arba naudojimas keltų nepriimtiną riziką žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

Atitinkamų biocidinių produktų tiekimo rinkai laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 180 dienų, papildomai numatant ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį turimų atsargų naudojimui.“;

10)

53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Nukrypstant nuo 17 straipsnio, valstybės narės (įvežimo valstybė narė) kompetentinga institucija pareiškėjo prašymu išduoda lygiagrečios prekybos kitoje valstybėje narėje (kilmės valstybė narė) autorizuotu biocidiniu produktu leidimą, kuriuo leidžiama tą produktą tiekti įvežimo valstybės narės rinkai ir naudoti joje, jei šios valstybės narės kompetentinga institucija pagal 3 dalį nustato, kad tas biocidinis produktas yra identiškas įvežimo valstybėje narėje jau autorizuotam biocidiniam produktui (referencinis produktas).“;

11)

54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

56 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Nukrypstant nuo 17 straipsnio, atlikti eksperimentą arba bandymą mokslinių ar produkto tyrimų ir technologinio tyrimo bei plėtros tikslais, naudojant neautorizuotą biocidinį produktą arba nepatvirtintą veikliąją medžiagą, skirtą naudoti išimtinai tik biocidiniame produkte (eksperimentas arba bandymas), galima tik laikantis šiame straipsnyje numatytų sąlygų.“;

13)

58 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3.   Už apdoroto gaminio pateikimą rinkai atsakingas asmuo užtikrina, kad etiketėje būtų nurodyta antroje pastraipoje nurodyta informacija:“;

14)

60 straipsnio 3 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„3.   Duomenų, pateiktų siekiant biocidinio produkto, kuriame yra tik esamų veikliųjų medžiagų, autorizacijos, apsaugos laikotarpis baigiasi praėjus 10 metų nuo pirmosios mėnesio, einančio po pirmo sprendimo dėl produkto autorizacijos priėmimo pagal 26 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 3 dalį, 33 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 6 dalį, 34 straipsnio 7 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 3 dalį ar 44 straipsnio 5 dalį mėnesio, dienos.

Duomenų, pateiktų siekiant biocidinio produkto, kuriame yra naujos veikliosios medžiagos, autorizacijos, apsaugos laikotarpis baigiasi praėjus 15 metų nuo pirmosios mėnesio, einančio po pirmo sprendimo dėl produkto autorizacijos priėmimo pagal 26 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 3 dalį, 33 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 6 dalį, 34 straipsnio 7 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 3 dalį ar 44 straipsnio 5 dalį mėnesio, dienos.“;

15)

66 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Asmenys, kurie Agentūrai arba kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą teikia su veikliąja medžiaga ar biocidiniu produktu susijusią informaciją, gali paprašyti neatskleisti 67 straipsnio 3 ir 4 dalių informacijos ir pagrįsti, kodėl informacijos atskleidimas galėtų pakenkti tų asmenų ar kurios nors kitos suinteresuotosios šalies komerciniams interesams.“;

16)

67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

76 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

18)

77 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Apeliacinei komisijai, įsteigtai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, galima apskųsti Agentūros sprendimus, priimtus pagal 7 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnio 5 dalį, 63 straipsnio 3 dalį ir 64 straipsnio 1 dalį.“;

19)

78 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 96 straipsnio 1 dalyje nurodytos Agentūros pajamos nenaudojamos pagal šį reglamentą numatytoms užduotims vykdyti, nebent tai daroma siekiant bendro tikslo arba lėšos laikinai pervedamos norint užtikrinti tinkamą Agentūros veikimą. Agentūros pajamos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, nenaudojamos užduotims pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 vykdyti, nebent tai daroma siekiant bendro tikslo arba lėšos laikinai pervedamos norint užtikrinti tinkamą Agentūros veikimą.“;

20)

86 straipsnis pakeičiamas taip:

„86 straipsnis

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įrašytos veikliosios medžiagos

Veikliosios medžiagos, dėl kurių Komisija priėmė direktyvas dėl įrašymo į Direktyvos 98/8/EB I priedą, nuo įrašymo dienos laikomos patvirtintomis pagal šį reglamentą ir įrašomos į 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą. Patvirtinimui taikomos tose Komisijos direktyvose nustatytos sąlygos.“;

21)

89 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

92 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Biocidiniai produktai, autorizuoti pagal Direktyvos 98/8/EB 3 arba 4 straipsnį, laikomi autorizuotais pagal šio reglamento 17 straipsnį.“;

23)

93 straipsnis pakeičiamas taip:

„93 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos biocidiniams produktams, kuriems netaikoma Direktyva 98/8/EB

Nukrypstant nuo 17 straipsnio 1 dalies, valstybė narė gali toliau taikyti savo esamą biocidinių produktų, kuriems netaikoma Direktyva 98/8/EB, tačiau kuriems taikomas šis reglamentas ir kuriuos sudaro, kurių sudėtyje yra arba iš kurių susidaro tik veikliosios medžiagos, kurios buvo tiekiamos rinkai arba naudojamos biodiciniuose produktuose 2013 m. rugsėjo 1 d., tiekimo rinkai ir naudojimo sistemą arba praktiką. Nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik iki vienos iš šių datų:

24)

94 ir 95 straipsniai pakeičiami taip:

„94 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos apdorotiems gaminiams

1.   Nukrypstant nuo 58 straipsnio 2 dalies, gaminys, kuris yra apdorotas vienu arba daugiau biocidiniu produktų arba į kurį sąmoningai įdėta vienas arba daugiau biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra tik veikliųjų medžiagų, kurios 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbų programą tikrinamos kaip priklausančios tam tikram produktų tipui, arba kurio patvirtinimo priskiriant atitinkamam produktų tipui paraiška pateikta ne vėliau kaip tą dieną, arba kurių sudėtyje yra tik tokių medžiagų ir veikliųjų medžiagų, kurios įrašytos į pagal 9 straipsnio 2 dalį parengtą atitinkamų produktų tipų ir naudojimo paskirčių sąrašą arba įrašytos į I priedą, derinys, gali būti pateiktas rinkai iki vienos iš šių datų:

2.   Toliau nukrypstant nuo 58 straipsnio 2 dalies, gaminys, kuris yra apdorotas vienu arba daugiau biocidinių produktų arba į kurį sąmoningai įdėta vienas arba daugiau biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra bet kokios kitos veikliosios medžiagos nei minėtos šio straipsnio 1 dalyje, arba medžiagų, kurios nėra įrašytos į pagal 9 straipsnio 2 dalį parengtą atitinkamų produktų tipų ir naudojimo paskirčių sąrašą arba į I priedą, gali būti pateiktas rinkai iki 2017 m. kovo 1 d.

95 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su galimybe naudotis veikliųjų medžiagų dokumentų rinkiniu

1.   Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Agentūra viešai skelbia ir reguliariai atnaujina visų veikliųjų medžiagų ir visų medžiagų, iš kurių susidaro veiklioji medžiaga, su kuriomis susijęs dokumentų rinkinys, atitinkantis šio reglamento II priedo arba Direktyvos 98/8/EB IIA arba IVA priedo ir, atitinkamais atvejais, tos direktyvos IIIA priedo reikalavimus (išsamus dokumentų rinkinys) buvo pateiktas ir valstybės narės priimtas arba patvirtintas šiame reglamente arba toje direktyvoje numatyta tvarka (atitinkamos medžiagos), sąrašą. Sąraše taip pat nurodomi visi asmenys, pateikę išsamų kiekvienos atitinkamos medžiagos dokumentų rinkinį arba tokį rinkinį pateikę Agentūrai pagal šios dalies antrą pastraipą, ir nurodomas jų vaidmuo, kaip numatyta toje pastraipoje, taip pat produktų tipas (-ai), dėl kurio (-ių), pateikta paraiška, ir medžiagos įrašymo į sąrašą data.

Sąjungoje įsisteigęs asmuo, gaminantis arba importuojantis atitinkamą medžiagą atskirai arba biocidiniuose produktuose (medžiagos tiekėjas), arba asmuo, gaminantis biocidinį produktą, kurį sudaro, kurio sudėtyje yra arba iš kurio susidaro atitinkama medžiaga, arba pateikiantis jį rinkai (produkto tiekėjas), gali bet kuriuo metu Agentūrai pateikti išsamų atitinkamos medžiagos dokumentų rinkinį, sutikimo leisti naudotis išsamiu medžiagos dokumentų rinkiniu raštą arba nuorodą į išsamų dokumentų rinkinį, kurio visi duomenų apsaugos laikotarpiai baigėsi. Kai veikliosios medžiagos patvirtinimas atnaujinamas, bet kuris medžiagos arba produkto tiekėjas gali pateikti Agentūrai sutikimo naudotis visais duomenimis, kurie, vertinančiosios kompetentingos institucijos nuomone, svarbūs šio atnaujinimo požiūriu ir kurių apsaugos laikotarpis dar nesibaigė, raštą (svarbūs duomenys).

Agentūra informuoja paraišką teikiantį tiekėją apie pagal 80 straipsnio 1 dalį mokėtinus mokesčius. Jei paraišką teikiantis tiekėjas nesumoka tų mokesčių per 30 dienų, ji paraišką atmeta ir apie tai informuoja paraišką teikiantį tiekėją.

Gavusi pagal 80 straipsnio 1 dalį mokėtinus mokesčius, Agentūra priima paraišką ir patikrina, ar pateikta paraiška atitinka šios dalies antros pastraipos reikalavimus, ir apie tai informuoja paraišką teikiantį tiekėją.

2.   Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. rinkai netiekiami biocidiniai produktai, kuriuos sudaro, kurių sudėtyje yra arba iš kurių susidaro atitinkama į 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašyta medžiaga, išskyrus tuo atveju, jei medžiagos arba produkto tiekėjas yra įrašytas 1 dalyje nurodytą sąrašą tam produktų tipui (-ams), kuriam (-iems) priklauso produktas.

3.   Teikiant paraišką pagal šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, šio reglamento 63 straipsnio 3 dalis taikoma visiems Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 II priede išvardytų medžiagų toksikologiniams ir ekotoksikologiniams tyrimams, taip pat išlikimo ir elgsenos aplinkoje tyrimams, įskaitant tyrimus, kuriuos atliekant nedaromi bandymai su stuburiniais gyvūnais.

4.   Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytas medžiagos arba produkto tiekėjas, kuriam, taikant šį straipsnį, išduotas sutikimo raštas arba pagal 3 dalį suteikta teisė naudotis tyrimo duomenimis, turi teisę leisti biocidinio produkto autorizacijos paraišką teikiantiems asmenims daryti nuorodą į tą sutikimo raštą ar tą tyrimą taikant 20 straipsnio 1 dalį.

5.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio, visi duomenų apsaugos laikotarpiai, taikomi aktyviųjų medžiagų ir produktų tipų deriniams, kurie išvardyti Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 II priede, tačiau dėl kurių įrašymo į Direktyvos 98/8/EB I priedą sprendimas nebuvo priimtas anksčiau nei 2013 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d.

6.   1–5 dalys netaikomos medžiagoms, įrašytoms į I priedą ir priskirtoms prie 1–5 ir 7 kategorijų, ar biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra vien tokių medžiagų.

7.   Agentūra reguliariai atnaujina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą. Kai veikliosios medžiagos patvirtinimas atnaujinamas, Agentūra pašalina iš sąrašo bet kurį medžiagos arba produkto tiekėją, kuris per 12 mėnesių nuo atnaujinimo nepateikė visų svarbių duomenų arba sutikimo leisti naudotis visais svarbiais duomenimis rašto pagal šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą arba pagal 13 straipsnį pateikdamas paraišką.“;

25)

96 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio šio reglamento 86, 89, 93 ir 95 straipsnių taikymui, Direktyva 98/8/EB panaikinama nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.“;

26)

I priedo 6 kategorijos pavadinimas pakeičiamas taip:

„6 kategorija. Medžiagos, kurių veikliųjų medžiagų dokumentų rinkinį valstybė narė patvirtino pagal šio reglamento 7 straipsnio 3 dalį arba priėmė tokį dokumentų rinkinį pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 1 dalį“;

27)

V priedo antraštinės dalies „4 produktų tipas. Maisto ir pašarų sritis“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Produktai, naudojami medžiagose, kurios gali susiliesti su maistu.“

5.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 103/33

(1)

beprecedentė pasaulinė finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis gerokai pakenkė ekonomikos augimui bei finansiniam stabilumui ir labai pablogino kai kurių valstybių narių finansinę ir ekonominę padėtį. Tam tikros valstybės narės visų pirma patiria didelių sunkumų arba joms tokie sunkumai gresia. Visų pirma jos susiduria su jų ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo užtikrinimo problemomis ir deficito bei skolos rodiklių pablogėjimu;

(2)

neigiamiems krizės padariniams sušvelninti imtasi svarbių priemonių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 2 dalį, 136 ir 143 straipsnius. Vis dėlto nacionaliniams finansiniams ištekliams tenkanti našta vis didėja ir reikia tinkamų veiksmų tokiai naštai mažinti, maksimaliai ir optimaliai panaudojant Europos žuvininkystės fondo, įsteigto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 (3), lėšas;

(3)

siekiant palengvinti Sąjungos finansavimo valdymą, padėti spartinti investicijas valstybėse narėse ir regionuose ir didinti ekonomikos finansavimo galimybes, Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 387/2012 (4). Tuo daliniu pakeitimu buvo leista tarpinius ir galutinius mokėjimus iš Europos žuvininkystės fondo padidinti suma, kuri atitiktų kiekvienos prioritetinės krypties esamos bendrojo finansavimo normos padidinimą 10 procentinių punktų valstybėms narėms, kurios patiria didelių finansinio stabilumo sunkumų ir prašo pasinaudoti ta priemone;

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 leidžiama taikyti padidintą bendro finansavimo normą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau kadangi kai kurios valstybės narės ir toliau patiria didelių finansinio stabilumo sunkumų, padidintos bendro finansavimo normos taikymo laikotarpio nereikėtų baigti 2013 m. gruodžio 31 d.;

(5)

finansinę paramą gaunančioms valstybėms narėms ta bendrojo finansavimo norma taip pat turėtų būti padidinta iki reikalavimus atitinkančio laikotarpio pabaigos; jos turėtų ją nurodyti prašymuose dėl galutinio likučio, net jeigu finansinė parama joms nebebūtų teikiama;

(6)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

atsižvelgiant į precedentų neturintį krizės pobūdį reikia skubiai patvirtinti paramos priemones. Todėl tikslinga, kad šis reglamentas turėtų įsigalioti tą pačią dieną, kai jis bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1)

76 straipsnio 3 dalies įžanginė frazė pakeičiama taip:

„3.   Nukrypstant nuo 53 straipsnio 3 dalies, valstybės narės prašymu tarpiniai mokėjimai padidinami suma, atitinkančia kiekvienos prioritetinės krypties esamos bendro finansavimo normos padidinimą 10 procentinių punktų neviršijant 100 %, kuri turi būti taikoma reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumai, naujai deklaruotai kiekvienoje patvirtintoje išlaidų ataskaitoje, pateiktoje valstybės narės, kuri 2013 m. gruodžio 31 d. ar vėliau atitinka vieną iš šių sąlygų:“;

2)

77 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nukrypstant nuo 53 straipsnio 3 dalies, valstybės narės prašymu galutiniai mokėjimai padidinami suma, atitinkančia kiekvienos prioritetinės krypties esamos bendro finansavimo normos padidinimą 10 procentinių punktų neviršijant 100 %, kuri turi būti taikoma reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumai, naujai deklaruotai kiekvienoje patvirtintoje išlaidų ataskaitoje, pateiktoje valstybės narės, kuri 2013 m. gruodžio 31 d. ar vėliau atitinka vieną iš 76 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nustatytų sąlygų.“;

3)

77a straipsnis iš dalies pakeičiamas taip: