ISSN 1977-0723
doi:10.3000/19770723.L_2014.069.lit
Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
L 69
Leidimas lietuvių kalba
Teisės aktai
57 metai
2014m. kovo 8d.
|
ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2014.069.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69 |
|
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
57 metai |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/1 |
Informacija apie Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, įsigaliojimo datą
2012 m. rugsėjo 18 d. pasirašius susitarimą, Danijos Vyriausybė, Grenlandijos Vietinė Vyriausybė ir Europos Sąjunga atitinkamai 2012 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2014 m. sausio 29 d. pranešė, kad užbaigtos jų vidaus procedūros žvejybos partnerystės susitarimui sudaryti.
Todėl, laikantis Protokolo13 straipsnio 1 dalies, jis įsigaliojo 2014 m. sausio 29 d.
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/2 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2014 m. vasario 11 d.
dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Protokolo dėl Susitariančiosios šalies stasuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai pasirašymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu
(2014/122/ES)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa,
atsižvelgdama į Kroatijos Respublikos stojimo aktą, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
2012 m. rugsėjo 24 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Šveicarijos Konfederacija dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo pakeitimo susitariant dėl Protokolo dėl Susitariančiosios šalies stasuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai (toliau – Protokolas). Kroatijos Respublika įstojo į Europos Sąjungą 2013 m. liepos 1 d.; |
|
(2) |
derybos dėl Protokolo neseniai užbaigtos; |
|
(3) |
todėl Protokolas turėtų būti pasirašytas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu, su sąlyga, kad jis vėliau bus sudarytas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Leidžiama Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu pasirašyti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Protokolą dėl Susitariančiosios šalies stasuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai, su sąlyga, kad minėtas Protokolas bus sudarytas.
2 straipsnis
Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą pasirašyti Protokolą Sąjungos ir jos valstybių narių vardu.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2014 m. vasario 11 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. VENIZELOS
REGLAMENTAI
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/3 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 214/2014
2014 m. vasario 25 d.
kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, II, IV, XI, XII ir XVIII priedai
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (toliau – pagrindų direktyva) (1), ypač į jos 39 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Direktyva 2007/46/EB nustatyta suderinta visoms naujoms transporto priemonėms taikomų administracinių nuostatų ir bendrųjų techninių reikalavimų sistema. Visų pirma joje pateiktas norminių aktų, kuriais nustatomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti transporto priemonės, kad būtų galima suteikti transporto priemonės EB tipo patvirtinimą, sąrašas. Be to, pagal Direktyvą 2007/46/EB specialios paskirties transporto priemonės atveju tapo privalu pateikti visos transporto priemonės EB tipo patvirtinimą pagal direktyvos XIX priede nustatytą tvarkaraštį; |
|
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2009 (2) nustatytos naujos transporto priemonių saugos savybės ir numatyta panaikinti kelias direktyvas ir jas pakeisti atitinkamomis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėmis; |
|
(3) |
Direktyvos 2007/46/EB XI priede pateikiamas norminių teisės aktų, kuriais nustatomi specialios paskirties transporto priemonių EB tipo patvirtinimo reikalavimai, sąrašas bei tokioms transporto priemonėms taikomos specialios nuostatos. Siekiant atsižvelgti į pakeitimus, padarytus Reglamentu (EB) Nr. 661/2009, būtina pritaikyti XI priedą. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 661/2009 taikymo data; |
|
(4) |
siekiant suderinti techninius reikalavimus, taikomus visos specialios paskirties transporto priemonių EB tipo patvirtinimui, būtina iš dalies pakeisti Direktyvos 2007/46/EB II priedą ir nustatyti griežtesnius reikalavimus greitosios pagalbos automobiliams ir neįgaliųjų vežimėliams pritaikytoms transporto priemonėms. Kad pramonė turėtų pakankamai laiko pritaikyti transporto priemones, šie griežtesni reikalavimai taikomi tik naujų tipų transporto priemonėms; |
|
(5) |
Direktyvos 2007/46/EB XVIII priedas buvo susijęs su specialios paskirties transporto priemonių registracija pagal nesukomplektuotas transporto priemones, kurių atveju išduotas nacionalinis tipo patvirtinimas. Kadangi EB tipo patvirtinimai pakeis nacionalinius tipo patvirtinimus pagal Direktyvos 2007/46/EB XIX priede nustatytą tvarkaraštį, pasibaigus Direktyvos 2007/46/EB XIX priede nustatytam pereinamajam laikotarpiui XVIII priedą tikslinga išbraukti; |
|
(6) |
Direktyvos 2007/46/EB IV priedo II dalyje išvardytos JT EEK taisyklės, pripažįstamos lygiavertėmis IV priedo I dalyje nurodytoms direktyvoms. Reglamentu (EB) Nr. 661/2009 nuo 2014 m. lapkričio 1 d. panaikinus daugelį šių direktyvų ir patvirtinus naują JT EEK taisyklę dėl pėsčiųjų saugos, tikslinga atnaujinti atitinkamus Direktyvos 2007/46/EB IV priedo II dalies įrašus. Be to, reikėtų ištaisyti keletą tos direktyvos IV priedo klaidų; |
|
(7) |
Direktyvos 2007/46/EB XII priedas buvo tą pačią dieną iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1229/2012 (3) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1230/2012 (4), todėl gali kilti neaiškumų dėl transporto priemonėms, kurioms suteiktas mažų serijų tipo patvirtinimas, leidžiamo vienetų skaičiaus, nes Reglamentas (ES) Nr. 1229/2012 parengtas taip, kad būtų skelbiamas po Reglamento (ES) Nr. 1230/2012. Siekiant išvengti neaiškumų, tikslinga iš naujo paskelbti XII priedo su šiais dviem teisės aktais padarytais pakeitimais konsoliduotą versiją; |
|
(8) |
todėl Direktyva 2007/46/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista; |
|
(9) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Direktyva 2007/46/EB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
II, IV, XI ir XII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą; |
|
2) |
XVIII priedas išbraukiamas. |
2 straipsnis
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. transporto priemonių atitikties liudijimus nacionalinės valdžios institucijos laiko nebegaliojančiais 26 straipsnio 1 dalies tikslu, išskyrus atvejus, kai tokie tipo patvirtinimai buvo atnaujinti atsižvelgiant į Direktyvos 2007/46/EB su šiuo reglamentu padarytais pakeitimais XI priedo reikalavimus.
Tačiau Direktyvos 2007/46/EB XI priedo 1 priedėlio papildomi reikalavimai dėl greitosios pagalbos automobilių patalpos, skirtos ligoniams, ir Direktyvos 2007/46/EB XI priedo 3 priedėlio papildomi neįgaliųjų vežimėliams pritaikytų transporto priemonių vežimėlio pritvirtinimo ir keleivio apsaugos sistemos bandymo reikalavimai taikomi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. tik naujų tipų transporto priemonėms.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priedo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnis ir 1 punkto a papunktis bei 2 punkto b papunkčio i dalis taikomi nuo 2014 m. lapkričio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. vasario 25 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.
(2) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1).
(3) 2012 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 1229/2012, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (toliau – pagrindų direktyva), IV ir XII priedai (OJ L 353, 2012 12 21, p. 1).
(4) 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 1230/2012, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (OJ L 353, 2012 12 21, p. 31).
PRIEDAS
Direktyva 2007/46/EB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
II priedo A dalyje:
|
|
2) |
IV priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
3) |
XI priedas pakeičiamas taip: „XI PRIEDAS SPECIALIOS PASKIRTIES TRANSPORTO PRIEMONIŲ EB TIPO PATVIRTINIMO POBŪDIS IR NUOSTATOS „1 priedėlis Varikliniai priekabiniai nameliai, greitosios pagalbos automobiliai ir katafalkai
Papildomi reikalavimai greitosios pagalbos automobiliams Ligoniams skirta greitosios pagalbos automobilių patalpa atitinka EN 1789:2007 +A1:2010 +A2: 2014 „Medicinos transporto priemonės ir jų įranga. Greitosios pagalbos automobiliai“ reikalavimus, išskyrus 6.5 skirsnį „Įrangos sąrašas“. Atitikties įrodymai pateikiami kartu su technikos tarnybos bandymo ataskaita. Jei numatyta vieta neįgaliųjų vežimėliams, taikomi 3 priedėlio reikalavimai, susiję su neįgaliųjų vežimėlio pritvirtinimo ir keleivio apsaugos sistemomis. „2 priedėlis Šarvuotosios transporto priemonės
„3 priedėlis Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos transporto priemonės
Papildomi neįgaliųjų vežimėlio pritvirtinimo ir keleivio apsaugos sistemos bandymo reikalavimai
0. Sąvokų apibrėžtys
1. Bendrieji reikalavimai
2. Statinis bandymas transporto priemonėje 2.1. Vežimėlyje sėdinčio keleivio apsaugos tvirtinimo įtaisai
2.2. Neįgaliųjų vežimėlio pritvirtinimo įtaisai Neįgaliųjų vežimėlio pritvirtinimo įtaisai turi likti atsparūs šioms jėgoms ne trumpiau kaip 0,2 sekundės, taikant SWC (arba tinkamam pakaitiniam neįgaliųjų vežimėliui, kurio bazė, kėdės aukštis ir tvirtinimo įtaisų tvirtinimo vietos atitinka SWC specifikacijas) 300 ± 100 mm aukštyje nuo paviršius, ant kurio stovi SWC:
2.3. Sistemos komponentai
3. Dinaminis bandymas transporto priemonėje
„4 priedėlis Kitos specialios paskirties transporto priemonės (įskaitant specialią grupę, daugiafunkces transporto priemones ir gyvenamąsias priekabas) Kiek įmanoma laikomasi IV priedo reikalavimų: paraiška dėl išimties patenkinama tik tuo atveju, jeigu gamintojas įrodo patvirtinimą suteikiančiai institucijai, kad transporto priemonė dėl savo funkcijos ypatumų negali atitikti visų reikalavimų.
„5 priedėlis Savaeigiai kranai
„6 priedėlis Specialiems kroviniams vežti skirtos transporto priemonės
Pastabų reikšmės
|
|
4) |
XII priedas pakeičiamas taip: „XII PRIEDAS MAŽŲ SERIJŲ IR SERIJOS PABAIGOS APRIBOJIMAI A. MAŽŲ SERIJŲ APRIBOJIMAI
B. SERIJOS PABAIGOS APRIBOJIMAI Valstybė narė pasirenka vieną iš toliau nurodytų būdų, kaip apriboti didžiausią komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių, pradedamų eksploatuoti kiekvienoje valstybėje narėje taikant serijos pabaigos procedūrą, skaičių:
|
(*1) Didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė
(*2) Bet kokia su transporto priemone pateikiama priekinės apsaugos sistema turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 78/2009 reikalavimus, turėti tipo patvirtinimo numerį ir būti atitinkamai paženklinta.
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/65 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 215/2014
2014 m. kovo 7 d.
kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, nuostatų dėl paramos, susijusios su klimato kaita, metodikos, orientyrų ir siektinų reikšmių nustatymo veiklos rezultatų plane ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūros įgyvendinimo taisyklės
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (1), ypač į jo 8 straipsnio trečią pastraipą, 22 straipsnio 7 dalies penktą pastraipą ir 96 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,
kadangi:
|
(1) |
Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 nustatomos bendros nuostatos, taikomos Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), kurie teikia paramą įgyvendinant sanglaudos politiką ir šiuo metu veikia pagal bendrą sistemą; |
|
(2) |
šiame reglamente išdėstytos nuostatos glaudžiai susijusios, nes apima kiekvienam iš penkių Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) konkrečiai skirtas taisykles dėl trims ar daugiau iš šių fondų bendrų aspektų, t. y. su klimato kaita susijusios paramos metodikos, orientyrų ir siektinų reikšmių nustatymo veiklos rezultatų plane ir intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūros, ir visos turi poveikio programų turiniui. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios, kad būtų palengvintas ESI fondų strateginis programavimas, turėtų įsigalioti vienu metu, suderinamumą ir sudaryti geresnes sąlygas visiems ES gyventojams jas rasti vienoje vietoje ir visapusiškai jas apžvelgti, pageidautina šiuos su ESI fondų programavimu susijusius elementus, pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 reikalavimus nustatytinus įgyvendinimo aktuose, išdėstyti viename reglamente; |
|
(3) |
laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 8 straipsnio trečios pastraipos, reikia kiekvienam iš penkių ESI fondų patvirtinti bendrą paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų lygio nustatymo metodiką. Pagal tą metodiką iš ESI fondų teikiamai paramai turėtų būti priskirti konkretūs korekciniai koeficientai, kurių lygis parodytų, kokiu mastu minėta parama padeda siekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų. Priskiriami konkretūs korekciniai koeficientai turėtų būti diferencijuojami atsižvelgiant į tai, ar teikiamos paramos indėlis siekiant su klimato kaita susijusių tikslų yra didelis, ar nelabai. Jei teikiant paramą prie tų tikslų neprisidedama arba indėlis nežymus, turėtų būti priskiriamas nulinis korekcinis koeficientas. Siekiant užtikrinti darnų požiūrį į su klimato kaita susijusių išlaidų sekimą įvairiose Sąjungos politikos srityse, reikėtų naudoti standartinius korekcinius koeficientus. Vis dėlto metodika turėtų atspindėti kiekvieno atskiro ESI fondo intervencinių veiksmų skirtumus. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai turėtų būti priskiriami intervencinių veiksmų kategorijoms, nustatytoms pagal Komisijos patvirtintą nomenklatūrą. EŽŪFKP atveju korekciniai koeficientai turėtų būti priskiriami Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 (2) nustatytoms tikslinėms sritims, o EJRŽF atveju – būsimame Sąjungos teisės akte, kuriuo nustatomos 2014–2020 m. programavimo laikotarpio jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos finansinės paramos sąlygos, nustatytoms priemonėms; |
|
(4) |
laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 22 straipsnio 7 dalies penktos pastraipos, taip pat reikia išdėstyti išsamią tvarką, pagal kurią veiklos rezultatų plane būtų nustatomi kiekvieno į ESI fondų remiamas programas įtraukto prioriteto orientyrai ir siektinos reikšmės ir būtų vertinama, kaip tuos orientyrus ir siektinas reikšmes pavyko pasiekti; |
|
(5) |
kad būtų galima patikrinti, ar orientyrai ir siektinos reikšmės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 II priede nustatytas sąlygas, reikia registruoti tuo tikslu naudojamą informaciją ir rengiant veiklos rezultatų planą taikytą metodą. Nors ta informacija į programas turėtų būti įtraukiama savanoriškai, susiję dokumentai turėtų būti prieinami ir valstybei narei, ir Komisijai, kad jais būtų galima remtis rengiant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 II priedą atitinkantį veiklos rezultatų planą; |
|
(6) |
kad būtų galima galutinai paskirstyti veiklos lėšų rezervą, būtina pasiekti veiklos rezultatų plane nustatytus orientyrus, o orientyrų iš esmės nepasiekus gali būti sustabdyti tarpiniai mokėjimai. Todėl svarbu išdėstyti išsamią orientyrų nustatymo tvarką ir tiksliai apibrėžti, kokiais atvejais orientyrai laikomi pasiektais; |
|
(7) |
kadangi programavimo laikotarpio pabaigai nustatytų siektinų reikšmių pasiekimas yra svarbus sėkmingos ESI fondų veiklos matas, o siektinų reikšmių iš esmės nepasiekus gali būti taikoma finansinė pataisa, svarbu aiškiai išdėstyti siektinų reikšmių nustatymo tvarką ir tiksliai nurodyti, kokiais atvejais siektinos reikšmės laikomos pasiektomis arba laikoma, kad jų iš esmės nepavyko pasiekti; |
|
(8) |
kad matytųsi pagal prioritetą vykdomų veiksmų įgyvendinimo pažanga, reikia nustatyti pagrindinių įgyvendinimo etapų ypatybes; |
|
(9) |
jeigu prioritetas apima kelis fondus arba regionų kategorijas, siekiant užtikrinti, kad veiklos rezultatų planas deramai atitiktų kiekvieno fondo arba Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslus ir siekiamus rezultatus ir, prireikus, regionų kategoriją, reikia nustatyti konkrečias nuostatas dėl veiklos rezultatų plano struktūros ir dėl orientyrų bei siektinų reikšmių pasiekimo vertinimo. Kadangi finansiniai asignavimai pagal regionų kategoriją numatomi tik iš ESF ir ERPF, rengiant iš Sanglaudos fondo, EŽŪFKP ir EJRŽF remiamos veiklos rezultatų planą į pastarąją nuostatą atsižvelgti nereikėtų; |
|
(10) |
laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, reikia nustatyti ERPF, ESF ir Sanglaudos fondui bendras intervencinių veiksmų kategorijas, kad valstybės narės galėtų Komisijai teikti nuoseklią informaciją apie planuojamą šių fondų paramos panaudojimą, taip pat apie visus šių fondų asignavimus ir išlaidas pagal kategoriją ir veiksmų skaičių per visą programos įgyvendinimo laikotarpį. Dėl to Komisija galėtų tinkamai informuoti kitas Sąjungos institucijas ir Sąjungos piliečius apie fondų paramos panaudojimą. Išskyrus atvejus, kai intervencinių veiksmų kategorijos tiesiogiai atitinka Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 ir konkretiems fondams taikomuose reglamentuose nustatytus teminius tikslus arba investavimo prioritetus, intervencinių veiksmų kategorijos gali būti taikomos paramai, teikiamai pagal kelis teminius tikslus; |
|
(11) |
siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
|
(12) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 150 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, nes pagal to reglamento 150 straipsnio 1 dalį įsteigtas Europos struktūrinių ir investicijų fondų koordinavimo komitetas pateikė nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
KIEKVIENAM ESI FONDUI SKIRTA PARAMOS SIEKIANT SU KLIMATO KAITA SUSIJUSIŲ TIKSLŲ NUSTATYMO METODIKA
(Įgaliojimas suteiktas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 8 straipsnio trečia pastraipa)
1 straipsnis
ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo metodika
1. Siekiant su klimato kaita susijusių tikslų naudotina ERPF ir Sanglaudos fondo parama apskaičiuojama dviem etapais:
|
(a) |
šio reglamento I priedo 1 lentelėje nustatyti koeficientai pagal intervencinių veiksmų srities kodą taikomi pagal tuos kodus pateiktiems finansiniams duomenims; |
|
(b) |
kai finansiniai duomenys pateikti pagal intervencinių veiksmų srities kodus, kurių koeficientas lygus nuliui, o teminio tikslo matmeniu finansiniai duomenys pateikiami pagal šio reglamento I priedo 5 lentelėje nustatytus kodus 04 ir 05, duomenims priskiriamas 40 % korekcinis koeficientas dėl indėlio siekiant su klimato kaita susijusių tikslų. |
2. Remiantis šio reglamento I priedo 1 lentele taikomi klimato kaitos koeficientai taip pat taikomi atitinkamoms Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą atitinkančioms kategorijoms, nustatytoms vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 (3) 8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa.
3. Siekiant su klimato kaita susijusių tikslų ESF parama apskaičiuojama nustatant finansinius duomenis, pateiktus pagal matmens kodą 01 „Parama perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos“ atsižvelgiant į 6 matmenį „Europos socialiniam fondui taikomi antrinės temos matmens kodai“, kaip nustatyta šio reglamento I priedo 6 lentelėje.
2 straipsnis
EŽŪFKP paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo metodika
1. Siekiant su klimato kaita susijusių tikslų naudotinos EŽŪFKP paramos kiekvienai programai preliminari suma, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnio 6 dalyje, apskaičiuojama šio reglamento II priede nustatytus koeficientus taikant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytame finansiniame plane pateiktoms planuojamoms išlaidoms atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 5 straipsnio 3 dalies b punkte, 4 ir 5 dalyse bei 6 dalies b punkte nurodytus prioritetus ir tikslines sritis.
2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 4 ir 5 dalis teikiamoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pranešant apie paramą, panaudotą siekiant su klimato kaita susijusių tikslų, 1 dalyje nurodyti koeficientai taikomi Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 75 straipsnio 2 dalyje nurodytai informacijai apie išlaidas.
3 straipsnis
EJRŽF paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo metodika
1. Su klimato kaita susijęs EJRŽF įnašas apskaičiuojamas kiekvienai iš EJRŽF remiamai pagrindinei priemonei priskiriant koeficientus, atitinkančius kiekvienos iš tų priemonių svarbą klimato kaitai.
Siekiant su klimato kaita susijusių tikslų EJRŽF parama apskaičiuojama remiantis:
|
(a) |
siekiant su klimato kaita susijusių tikslų naudotinos EJRŽF paramos kiekvienai programai preliminaria suma, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnio 6 dalyje; |
|
(b) |
iš EJRŽF remiamoms pagrindinėms priemonėms priskirtais šio reglamento III priede nustatytais koeficientais; |
|
(c) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 4 ir 5 dalis teikiamose metinėse įgyvendinimo ataskaitose valstybių narių pateikta informacija apie finansinius asignavimus ir išlaidas pagal priemonę; |
|
(d) |
valstybių narių pateikta informacija ir duomenimis apie veiksmus, atrinktus finansuoti laikantis būsimo Sąjungos teisės akto, kuriuo nustatomos 2014‒2020 m. programavimo laikotarpio jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos finansinės paramos sąlygos (EJRŽP reglamentas). |
2. Valstybė narė gali savo veiksmų programoje siūlyti priemonei, kuriai pagal šio reglamento III priedą nustatytas 0 % korekcinis koeficientas, priskirti 40 % koeficientą, jei gali įrodyti, kad ta priemonė svarbi švelninant klimato kaitą arba prisitaikant prie jos.
II SKYRIUS
ORIENTYRŲ IR SIEKTINŲ REIKŠMIŲ NUSTATYMAS VEIKLOS REZULTATŲ PLANE IR JŲ PASIEKIMO VERTINIMAS
(Įgaliojimas suteiktas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 22 straipsnio 7 dalies penkta pastraipa)
4 straipsnis
Programas rengiančių institucijų registruotina informacija
1. Programas rengiančios institucijos registruoja informaciją apie metodiką ir kriterijus, taikytus pasirenkant veiklos rezultatų planui skirtus rodiklius, siekdamos užtikrinti, kad atitinkami orientyrai ir siektinos reikšmės atitiktų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 II priedo 3 dalyje visoms iš ESI fondų ir specialaus asignavimo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1304/2013 (4) 16 straipsnyje nurodytai Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) remiamoms programoms ir prioritetams nustatytas sąlygas, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 II priedo 1 dalyje nustatytas išlygas.
2. Remiantis programas rengiančių institucijų registruojama informacija turi būti įmanoma patikrinti atitiktį sąlygoms, kurios Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 II priedo 3 dalyje nustatytos orientyrams ir siektinoms reikšmėms. Registruojama:
|
(a) |
duomenys ar įrodymai, naudoti orientyrų ir siektinų reikšmių vertei nustatyti, taip pat skaičiavimo metodas, pvz., vieneto įkainių duomenys, lyginamieji standartai, įprastinė arba buvusi įgyvendinimo norma, ekspertų patarimai ir ex-ante vertinimo išvados; |
|
(b) |
informacija apie finansinio asignavimo dalį, atitinkamą veiksmų, kuriuos atitinka veiklos rezultatų plane nustatyti produkto rodikliai ir pagrindiniai įgyvendinimo etapai, taip pat paaiškinimas, kaip apskaičiuota ta dalis; |
|
(c) |
informacija, kaip taikyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 15 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktį partnerystės sutartyje nustatyta veiklos rezultatų plano naudojimo nuoseklumo užtikrinimo metodika ir priemonės; |
|
(d) |
rezultato rodiklių arba pagrindinių įgyvendinimo etapų, jei jie įtraukti į veiklos rezultatų planą, pasirinkimo paaiškinimas. |
3. Programas rengiančių institucijų užregistruota informacija apie taikytą veiklos rezultatų planui skirtų rodiklių pasirinkimo ir atitinkamų orientyrų bei siektinų reikšmių nustatymo metodiką ir kriterijus pateikiama susipažinti Komisijai paprašius.
4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyti reikalavimai taip pat taikomi pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 30 straipsnį peržiūrint orientyrus ir siektinas reikšmes.
5 straipsnis
Orientyrų ir siektinų reikšmių nustatymas
1. Orientyrai ir siektinos reikšmės nustatomi prioriteto lygmeniu, išskyrus 7 straipsnyje nurodytais atvejais. Veiklos rezultatų plane nustatyti produkto rodikliai ir pagrindiniai įgyvendinimo etapai turi atitikti daugiau kaip 50 % prioritetui skirto finansinio asignavimo. Nustatant tą sumą, rodikliui arba pagrindiniam įgyvendinimo etapui skirtas asignavimas skaičiuojamas ne daugiau kaip kartą.
2. Visų ESI fondų, išskyrus EŽŪFKP, atveju finansinio rodiklio orientyras ir siektina reikšmė susiejami su visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos apskaitos sistemą ir tos institucijos patvirtinta pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 126 straipsnio c punktą.
EŽŪFKP atveju jie susiejami su visa patirtų viešųjų išlaidų suma, įtraukta į bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą.
3. Visų ESI fondų, išskyrus ESF ir EŽŪFKP, atveju produkto rodiklio orientyras ir siektina reikšmė susiejami su veiksmais, kurių visos veiksmo dalys, kurias vykdant sukuriami produktai, yra visiškai įgyvendintos, tačiau visi mokėjimai nebūtinai atlikti.
ESF, taip pat EŽŪFKP priemonių pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 16 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalies c punktą, 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 27, 28, 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsnius atveju jie taip pat gali būti susiję su pasiekta verte veiksmų, kurie yra pradėti, tačiau kai kurios veiksmo dalys, kurias vykdant sukuriami produktai, dar tebevykdomos.
EŽŪFKP remiamų kitų priemonių atveju jie susiejami su užbaigtais veiksmais pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą apibrėžtį.
4. Pagrindinis įgyvendinimo etapas yra svarbus prioritetą atitinkančių veiksmų įgyvendinimo etapas, kurio užbaigimą galima patikrinti ir kuris gali būti išreiškiamas skaitine arba procentine reikšme. Laikantis šio reglamento 6 ir 7 straipsnių, pagrindiniai įgyvendinimo etapai laikomi rodikliais.
5. Rezultato rodiklis naudojamas tik tinkamais atvejais ir yra glaudžiai susiejamas su įgyvendinant politiką remiamais intervenciniais veiksmais.
6. Nustačius, kad šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija grindžiama neteisingomis prielaidomis, dėl kurių nustatomos per mažos arba per didelės siektinos reikšmės ar orientyrai, tai gali būti laikoma tinkamai pagrįstu atveju, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 II priedo 5 dalyje.
6 straipsnis
Orientyrų ir siektinų reikšmių pasiekimas
1. Kaip pavyko pasiekti orientyrus ir siektinas reikšmes, vertinama atsižvelgiant į visus rodiklius ir pagrindinius įgyvendinimo etapus, įtrauktus į veiklos rezultatų planą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžto prioriteto lygmeniu, išskyrus šio reglamento 7 straipsnyje nurodytais atvejais.
2. Prioriteto orientyrai arba siektinos reikšmės laikomi pasiektais, jeigu visi į susijusį veiklos rezultatų planą įtraukti rodikliai 2018 m. pabaigoje atitinka bent 85 % orientyro reikšmės arba 2023 m. pabaigoje – bent 85 % siektinos reikšmės. Nukrypstant nuo šios nuostatos, kai į veiklos rezultatų planą įtraukti trys ar daugiau rodiklių, prioriteto orientyrai arba siektinos reikšmės gali būti laikomi pasiektais, jeigu visi rodikliai, išskyrus vieną, 2018 m. pabaigoje atitinka 85 % savo orientyro reikšmės arba 2023 m. pabaigoje – 85 % savo siektinos reikšmės. 85 % savo orientyro ar siektinos reikšmės neatitinkantis rodiklis turi atitikti ne mažiau kaip 75 % savo orientyro ar siektinos reikšmės.
3. Kai į prioriteto veiklos rezultatų planą įtraukti ne daugiau kaip du rodikliai – jei iki 2018 m. pabaigos nepavyksta pasiekti bet kurio iš šių rodiklių bent 65 % orientyro reikšmės, orientyrai laikomi iš esmės nepasiektais. Jei iki 2023 m. pabaigos nepavyksta pasiekti bet kurio iš šių rodiklių bent 65 % siektinos reikšmės, siektinos reikšmės laikomos iš esmės nepasiektomis.
4. Kai į prioriteto veiklos rezultatų planą įtraukti daugiau kaip du rodikliai – jei iki 2018 m. pabaigos nepavyksta pasiekti nors dviejų iš tų rodiklių bent 65 % orientyro reikšmės, orientyrai laikomi iš esmės nepasiektais. Jei iki 2023 m. pabaigos nepavyksta pasiekti nors dviejų iš šių rodiklių bent 65 % siektinos reikšmės, siektinos reikšmės laikomos iš esmės nepasiektomis.
7 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytoms prioritetinėms kryptims ir JUI apimančioms prioritetinėms kryptims skirtas veiklos rezultatų planas
1. Veiklos rezultatų planui pasirinkti rodikliai ir pagrindiniai įgyvendinimo etapai, jų orientyrai ir siektinos reikšmės, taip pat jų pasiekimo reikšmės suskirstomi pagal fondą ir, ERPF ir ESF atveju, pagal regionų kategoriją.
2. Pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį reikalaujama informacija pateikiama pagal fondą ir, jei taikoma, regionų kategoriją.
3. Kaip pavyko pasiekti orientyrus ir siektinas reikšmes, vertinama prioriteto lygmeniu atskirai pagal kiekvieną fondą ir kiekvieną regionų kategoriją, atsižvelgiant į rodiklius, jų orientyrus ir siektinas reikšmes, taip pat jų pasiekimo reikšmes, suskirstytas pagal fondą ir regionų kategoriją. Veiklos rezultatų plane nustatyti produkto rodikliai ir pagrindiniai įgyvendinimo etapai turi atitikti daugiau kaip 50 % fondui ir, jei taikoma, regionų kategorijai skirto finansinio asignavimo. Nustatant tą sumą, rodikliui arba pagrindiniam įgyvendinimo etapui skirtas asignavimas skaičiuojamas ne daugiau kaip kartą.
4. Jeigu JUI skirtos lėšos programuojamos kaip prioritetinės krypties dalis pagal Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 18 straipsnio c punktą, JUI nustatomas atskiras veiklos rezultatų planas, o tai, kaip pavyko pasiekti JUI nustatytus orientyrus, vertinama atskirai nuo kitos prioritetinės krypties dalies.
III SKYRIUS
PAGAL INVESTICIJŲ Į EKONOMIKOS AUGIMĄ IR DARBO VIETŲ KŪRIMĄ TIKSLĄ ERPF, ESF IR SANGLAUDOS FONDO INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ KATEGORIJŲ NOMENKLATŪRA
8 straipsnis
ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo intervencinių veiksmų kategorijos
(Įgaliojimas suteiktas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnio 2 dalies antra pastraipa)
1. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūra nustatoma šio reglamento I priedo 1–8 lentelėse. Šiose lentelėse nustatyti kodai taikomi ERPF paramai siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, Sanglaudos fondui, ESF ir JUI, kaip nurodyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
2. Šio reglamento I priedo 1 lentelėje nustatyti kodai nuo 001 iki 101 taikomi tik ERPF ir Sanglaudos fondui.
Šio reglamento I priedo 1 lentelėje nustatyti kodai nuo 102 iki 120 taikomi tik ESF.
Šio reglamento I priedo 1 lentelėje nustatytas kodas 103 taikomas tik JUI.
Šio reglamento I priedo 1 lentelėje nustatyti kodai 121, 122 ir 123 taikomi ERPF, Sanglaudos fondui ir ESF.
3. Šio reglamento I priedo 2–4, 7 ir 8 lentelėse nustatyti kodai taikomi ERPF, ESF, JUI ir Sanglaudos fondui.
Šio reglamento I priedo 5 lentelėje nustatyti kodai taikomi tik ERPF ir Sanglaudos fondui.
Šio reglamento I priedo 6 lentelėje nustatyti kodai taikomi tik ESF ir JUI.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šio reglamento 3 straipsnis ir III priedas taikomi nuo EJRŽF reglamento įsigaliojimo.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).
(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259).
(4) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 181/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).
PRIEDAS I
Siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo vykdomų fondų (1) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūra
1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRITIES MATMENS KODAI
|
Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas |
||
|
I. Gamybinės investicijos |
|||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
40 % |
||
|
0 % |
||
|
II. Pagrindinių paslaugų teikimo infrastruktūra ir susijusios investicijos |
|||
|
Energetikos infrastruktūra |
|
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
100 % |
||
|
100 % |
||
|
100 % |
||
|
100 % |
||
|
100 % |
||
|
100 % |
||
|
100 % |
||
|
100 % |
||
|
Aplinkosaugos infrastruktūra |
|
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
40 % |
||
|
0 % |
||
|
100 % |
||
|
Transporto infrastruktūra |
|
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
Darnusis transportas |
|
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra |
|
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
III. Socialinė, sveikatos priežiūros ir švietimo infrastruktūra ir susijusios investicijos |
|||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
IV. Vidaus potencialo plėtojimas |
|||
|
Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos |
|
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
100 % |
||
|
Verslo vystymas |
|
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
100 % |
||
|
40 % |
||
|
100 % |
||
|
100 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
Informacinės ir ryšių technologijos (IRT). Paklausos skatinimas, taikomosios programos ir paslaugos |
|
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
Aplinka |
|
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
40 % |
||
|
100 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
100 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
Kita |
|
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
40 % |
||
|
0 % |
||
|
V. Tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas |
|||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
VI. Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir visų rūšių diskriminacija |
|||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
VII. Investicijos į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą |
|||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
VIII. Valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas |
|||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
IX. Techninė parama |
|||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
2 LENTELĖ. FINANSAVIMO FORMŲ MATMENS KODAI
|
2. FINANSAVIMO FORMA |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
3 LENTELĖ. TERITORIJŲ MATMENS KODAI
|
3. TERITORIJOS TIPAS |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
4 LENTELĖ. TERITORINIŲ PARAMOS PASKIRSTYMO PRIEMONIŲ MATMENS KODAI
|
4. TERITORINĖS PARAMOS PASKIRSTYMO PRIEMONĖS |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
5 LENTELĖ. TEMINIŲ TIKSLŲ MATMENS KODAI
|
5. TEMINIS TIKSLAS (ERPF ir Sanglaudos fondas) |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
6 LENTELĖ. ESF ANTRINIŲ TEMŲ MATMENS KODAI
|
Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas |
||
|
100 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
||
|
0 % |
7 LENTELĖ. EKONOMINĖS VEIKLOS MATMENS KODAI
|
7. EKONOMINĖ VEIKLA |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
8 LENTELĖ. VIETOVĖS MATMENS KODAI
| 8. VIETOVĖ (2) |
|
|
Kodas |
Vietovė |
|
|
Regionui ar teritorijai, kuriame vyksta ir (arba) yra vykdomas veiksmas, taikomas kodas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 (3) priede pateiktame teritorinių statistinių vienetų (NUTS) klasifikatoriuje |
(1) Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ir Europos socialinis fondas.
(2) Taikoma tik investicijoms, susijusioms su aplinkos apsauga arba papildomoms oro uostų neigiamą poveikį aplinkai švelninti arba mažinti būtinomis investicijomis
(3) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
II PRIEDAS
Pagal 2 straipsnį nustatyti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientai
|
Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 straipsnis (1) |
Prioritetas ir (arba) tikslinė sritis |
Koeficientas |
|
5 straipsnio 3 dalies b punktas |
Ūkių rizikos prevencijos ir valdymo rėmimas |
40 % |
|
5 straipsnio 4 dalis |
Su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusių ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir pagerinimas (visos tikslinės sritys) |
100 % |
|
5 straipsnio 5 dalis |
Efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas ir perėjimo prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose rėmimas (visos tikslinės sritys) |
100 % |
|
5 straipsnio 6 dalies b punktas |
Vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimas |
40 % |
(1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).
III PRIEDAS
Pagal 3 straipsnį nustatyti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientai
|
|
Priemonės pavadinimas |
Laikinas numeris |
Koeficientas |
| I SKYRIUS |
|||
|
|
Inovacijos |
28 straipsnis |
0 %* (1) |
|
|
Konsultavimo paslaugos |
29 straipsnis |
0 % |
|
|
Mokslininkų ir žvejų partnerystė |
30 straipsnis |
0 %* |
|
|
Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo rėmimas. Mokymas, tinklai, socialinis dialogas |
31 straipsnis |
0 %* |
|
|
Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo rėmimas. Parama sutuoktiniams ir sugyventiniams |
31 straipsnio 2 dalis |
0 %* |
|
|
Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo rėmimas. Stažuotojai mažos apimties priekrantės žvejybos laivuose |
31 straipsnio 3 dalis |
0 %* |
|
|
Diversifikacija ir naujos pajamų rūšys |
32 straipsnis |
0 %* |
|
|
Parama veiklą pradedantiems jauniems žvejams |
32a straipsnis |
0 % |
|
|
Sveikata ir sauga |
33 straipsnis |
0 % |
|
|
Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas |
33a straipsnis |
40 % |
|
|
Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas |
33b straipsnis |
100 % |
|
|
Savitarpio pagalbos fondai nepalankių klimato reiškinių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais |
33c straipsnis |
40 % |
|
|
Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms |
34 straipsnis |
40 % |
|
|
Parama kuriamoms ir įgyvendinamoms apsaugos priemonėms |
35 straipsnis |
0 % |
|
|
Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis |
36 straipsnis |
40 % |
|
|
Su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusios inovacijos |
37 straipsnis |
40 % |
|
|
Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Atliekų rinkimas |
38 straipsnio 1 dalies a punktas |
0 % |
|
|
Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „NATURA 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „NATURA 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka susijęs informuotumas, dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas |
38 straipsnio 1 dalies b–e, ea ir f punktai |
40 % |
|
|
Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos |
38 straipsnio 1 dalies eb punktas |
0 % |
|
|
Klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą |
39 straipsnio 1 dalies a punktas |
100 % |
|
|
Klimato kaitos švelninimas. Energijos vartojimo efektyvumo patikrinimai ir sistemos |
39 straipsnio 1 dalies b punktas |
100 % |
|
|
Energijos vartojimo efektyvumas. Alternatyvių varymo sistemų ir korpuso konstrukcijų indėlio vertinimo tyrimai |
39 straipsnio 1 dalies c punktas |
40 % |
|
|
Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas |
39 straipsnio 2 dalis |
100 % |
|
|
Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas |
40 straipsnis |
0 % |
|
|
Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą |
41 straipsnio 1 dalis |
40 % |
|
|
Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įpareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi |
41 straipsnio 2 dalis |
0 % |
|
|
Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejų saugos didinimą |
41 straipsnio 3 dalis |
0 % |
|
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Investicijos į laivą arba į atskirus įrenginius, kaip nurodyta 33 straipsnyje |
42 straipsnio 1 dalies a punktas |
0 %* |
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Investicijos į įrangą ir tam tikrų rūšių veiksmus, kaip nurodyta 36 ir 37 straipsniuose |
42 straipsnio 1 dalies b punktas |
||
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Investicijos į laivą ir į energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus bei sistemas |
42 straipsnio 1 dalies c punktas |
||
|
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo rėmimas |
42 straipsnio 1 dalies aa punktas |
0 % |
|
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Žvejybos uostai, priedangos ir iškrovimo vietos |
42 straipsnio 1 dalies d punktas |
0 % |
|
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Investicijos į sugautų žuvų vertės didinimą ar kokybės gerinimą |
42 straipsnio 1 dalies da punktas |
0 % |
|
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Parama veiklą pradedantiems jauniems žvejams |
42 straipsnio 1a dalis |
0 % |
|
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Inovacijų kūrimas ir jų diegimo lengvinimas |
42 straipsnio 1b dalis |
0 %* |
|
|
Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija. Parama vandens gyvūnijos ir augalijos apsaugai ir vystymui |
42 straipsnio 5 dalis |
40 % |
| II SKYRIUS |
|||
|
|
Naujovės |
45 straipsnis |
0 %* |
|
|
Gamybinės investicijos į akvakultūrą |
46 straipsnis |
0 %* |
|
|
Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugos akvakultūros ūkiams |
48 straipsnis |
0 %* |
|
|
Žmogiškojo kapitalo ir tinklų kūrimo skatinimas |
49 straipsnis |
0 %* |
|
|
Akvakultūros teritorijų galimybių didinimas |
50 straipsnis |
40 % |
|
|
Naujų tvarios akvakultūros ūkininkų skatinimas |
51 straipsnis |
0 % |
|
|
Perėjimas prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros |
53 straipsnis |
40 % |
|
|
Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra |
54 straipsnis |
40 % |
|
|
Visuomenės sveikatos priemonės |
55 straipsnis |
0 % |
|
|
Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės |
56 straipsnis |
0 % |
|
|
Akvakultūros išteklių draudimas |
57 straipsnis |
40 % |
| III SKYRIUS |
|||
|
|
Parengiamoji parama |
63 straipsnio 1 dalies a punktas |
0 % |
|
|
Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas |
65 straipsnis |
40 % |
|
|
Bendradarbiavimo veikla |
66 straipsnis |
0 %* |
|
|
Einamosios išlaidos ir gaivinimas |
63 straipsnio 1 dalies d punktas |
0 % |
| IV SKYRIUS |
|||
|
|
Gamybos ir rinkodaros planai |
69 straipsnis |
0 %* |
|
|
Parama sandėliavimui |
70 straipsnis |
0 % |
|
|
Rinkodaros priemonės |
71 straipsnis |
0 %* |
|
|
Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas |
72 straipsnis |
40 % |
| V SKYRIUS |
|||
|
|
Kompensavimo režimas |
73 straipsnis |
0 % |
| VI SKYRIUS |
|||
|
|
Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas |
78 straipsnis |
0 % |
|
|
Duomenų rinkimas |
79 straipsnis |
0 %* |
| VII SKYRIUS |
|||
|
|
Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė parama |
79a straipsnis |
0 % |
| VIII SKYRIUS |
|||
|
|
Jūrų stebėjimo integravimas |
79b straipsnio 1 dalies a punktas |
40 % |
|
|
Jūrų aplinkos apsaugos skatinimas ir tvarus jūrų ir pakrančių išteklių naudojimas |
79b straipsnio 1 dalies b punktas |
40 % |
(1) Pagal 3 straipsnio 2 dalį lentelėje * pažymėtoms priemonėms gali būti priskiriamas 40 % korekcinis koeficientas.
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/85 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 216/2014
2014 m. kovo 7 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (1), ypač į jo 18 straipsnio 6, 8, 10 ir 12 dalis,
kadangi:
|
(1) |
2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2075/2005, nustatančiame specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (2), nustatytos Trichinella infekcijai imlių rūšių gyvūnų skerdenų mėginių ėmimo taisyklės, skirtos ūkių bei regionų statusui ir mėsos importavimo į Sąjungą sąlygoms nustatyti. Jame taip pat nustatyti Trichinella aptikimo skerdenų mėginiuose pamatiniai metodai ir lygiaverčiai metodai; |
|
(2) |
Europos maisto saugos tarnyba (EMST) 2011 m. spalio 3 d. patvirtino mokslinę nuomonę dėl pavojaus visuomenės sveikatai, į kurį reikia atsižvelgti tikrinant mėsą (kiaulieną) (3). Toje nuomonėje EMST nustatė, kad Trichinella kelia visuomenės sveikatai vidutinio dydžio riziką, susijusią su kiaulienos vartojimu, ir padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tikrinimo biologinių pavojų tikslais metodus, vienintelis būdas užtikrinti veiksmingą kontrolę siekiant apsisaugoti nuo pagrindinių pavojų yra kiaulių skerdenų saugos užtikrinimas kartu su įvairiomis prevencinėmis ir kontrolės priemonėmis, integruotai taikomomis tiek ūkiuose, tiek skerdyklose; |
|
(3) |
EMST nustatė tam tikrus su Trichinella susijusius epidemiologinius rodiklius. Priklausomai nuo tikslo ir šalies epidemiologinės padėties, rodikliai gali būti taikomi nacionaliniu, regionų, skerdyklų ar ūkių lygmeniu; |
|
(4) |
EMST pripažįsta, kad Sąjungoje pasitaiko pavienių Trichinella atvejų, daugiausia tarp laisvai laikomų ir prie namų laikomų kiaulių. EMST taip pat nustatė, kad vienintelis pagrindinis rizikos užsikrėsti Trichinella veiksnys yra gamybos sistemos rūšis. Be to, turimi duomenys rodo, kad kiaulių, laikomų oficialiai pripažintomis kontroliuojamomis laikymo sąlygomis, užkrėtimo Trichinella rizika yra nedidelė; |
|
(5) |
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (PGSO) tarptautiniu mastu daugiau nebepripažįsta šalies arba regiono nedidelio pavojaus statuso. Vietoj to toks pripažinimas yra siejamas su ūkių grupėmis, sudarytomis iš vieno ar daugiau ūkių, kuriuose taikomos specifinės kontroliuojamos laikymo sąlygos; |
|
(6) |
siekiant užtikrinti suderinamumą su tarptautiniais standartais ir patobulinti kontrolės sistemą, atsižvelgiant į faktinį pavojų visuomenės sveikatai, turėtų būti pakeistos, racionalizuotos ir supaprastintos Trichinella pavojaus mažinimo priemonės, įskaitant importo sąlygas, skerdyklose ir sąlygos, pagal kurias nustatomas šalių, regionų ir ūkių statusas dėl Trichinella infekcijos; |
|
(7) |
2011 m. Belgija ir Danija, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 2075/2005, pranešė apie jų teritorijai kilusį nedidelį pavojų. Tačiau toks šaliai ar regionui nustatytas nedidelio pavojaus statusas daugiau nebepripažįstamas. Tačiau Belgijos ir Danijos ūkiuose ir ūkių grupėse, atitinkančiose kontroliuojamas laikymo sąlygas tuo metu, kai įsigaliojo šis reglamentas, turėtų būti leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl šių ūkių ir ūkių grupių be papildomų išankstinių sąlygų, kaip antai, pvz., papildomų reikalavimų, keliamų kompetentingos institucijos suteikiamam vėlesniam oficialiam pripažinimui; |
|
(8) |
ES etaloninė parazitų tyrimo laboratorija rekomendavo patikslinti reglamento tekstą, susijusį su tam tikrų lygiaverčių Trichinella tyrimų metodų procedūra; |
|
(9) |
turėtų būti nustatyta, kad ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad kritę gyvūnai būtų nedelsiant surenkami, identifikuojami ir vežami, remiantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (4), 21 ir 22 straipsniais ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (5), VIII priedu; |
|
(10) |
apie žmonių užsikrėtimo Trichinella atvejų (įvežtinių ir autochtoninių) skaičių, įskaitant epidemiologinius duomenis, turėtų būti pranešama pagal 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimą 2000/96/EB dėl užkrečiamųjų ligų, kurios turi būti laipsniškai įtrauktos į Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB (6); |
|
(11) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(12) |
pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus numatyta pakeisti maisto verslo subjektų ir kompetentingų institucijų taikomą dabartinę praktiką. Todėl tikslinga leisti kai kurias šio reglamento nuostatas taikyti vėliau; |
|
(13) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 1) Trichinella – visų rūšių Trichinella genčiai priklausantys nematodai; 2) kontroliuojamos laikymo sąlygos– bet koks gyvulininkystės tipas, kai kiaulės visą laiką laikomos maisto verslo subjekto kontroliuojamomis (šėrimo ir laikymo) sąlygomis; 3) ūkių grupė– ūkių, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, grupė; visi ūkiai, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos vienoje valstybėje narėje, gali būti laikomi viena ūkių grupe.“ |
|
2) |
2 ir 3 straipsniai pakeičiami taip: „2 straipsnis Skerdenų mėginių ėmimas 1. Naminių kiaulių skerdenų mėginių ėmimas kaip poskerdiminio tyrimo dalis skerdyklose vykdomas taip:
Iš kiekvienos skerdenos imamas vienas mėginys ir kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje mėginys ištiriamas dėl Trichinella vienu iš šių aptikimo metodų:
2. Kol dar negauti Trichinella tyrimo rezultatai ir su sąlyga, kad maisto verslo subjektai užtikrina visišką atsekamumą, tokios skerdenos gali būti sukapojamos ne daugiau kaip į šešias dalis skerdykloje arba išpjaustymo ceche, esančiame tose pačiose patalpose kaip skerdykla (toliau – „patalpos“). Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingai institucijai leidus tokios skerdenos gali būti sukapojamos išpjaustymo ceche, esančiame skerdykloje arba atskirame pastate, jeigu:
3. Trichinella neatsparių arklių, šernų ir kitų ūkiuose auginamų ir laukinių rūšių gyvūnų skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose arba medžiojamųjų gyvūnų perdirbimo įmonėse ir yra poskerdiminio tyrimo dalis. Mėginys imamas iš kiekvienos skerdenos ir pagal I ir III priedų reikalavimus tiriamas kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje. 3 straipsnis Leidžiančios nukrypti nuostatos 1. Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, pagal II priedo reikalavimus, prižiūrint kompetentingai institucijai užšaldytos naminių kiaulių mėsos tyrimas dėl Trichinella neatliekamas. 2. Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, jaunesnių kaip 5 savaičių naminių nenujunkytų paršelių skerdenų ir mėsos tyrimas dėl Trichinella neatliekamas. 3. Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, naminių nenujunkytų paršelių skerdenų ir mėsos tyrimas dėl Trichinella gali būti neatliekamas, jeigu gyvūnai atvežti iš ūkio ar ūkių grupės, kuri yra oficialiai pripažinta kaip taikanti specifines kontroliuojamas laikymo sąlygas, remiantis IV priedu, jeigu:
4. Jeigu valstybė narė įgyvendina 3 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama valstybė narė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares ir pateikia Komisijai metinę ataskaitą, į kurią įtraukiama IV priedo II skyriuje nurodyta informacija. Komisija paskelbia savo svetainėje valstybių narių, kurios įgyvendina nukrypti leidžiančią nuostatą, sąrašą. Jei valstybė narė nepateikia tokios metinės ataskaitos arba pateikta metinė ataskaita neatitinka šio straipsnio reikalavimų, tai valstybei narei nebetaikoma leidžianti nukrypti nuostata.“ |
|
3) |
8–12 straipsniai pakeičiami taip: „8 straipsnis Ūkių, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, oficialus pripažinimas 1. Taikant šį reglamentą kompetentinga institucija gali oficialiai pripažinti ūkį ar ūkių grupę, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, jeigu yra įvykdyti IV priede nustatyti reikalavimai. 2. Danijoje ar Belgijoje esantys ūkiai ar ūkių grupės, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, remiantis 3 straipsnio 3 dalies c punktu, šio reglamento taikymo dieną laikomi oficialiai pripažintais kaip taikantys kontroliuojamas laikymo sąlygas, išvardytas šio reglamento IV priede. 9 straipsnis Maisto verslo subjektų įsipareigojimas teikti informaciją Ūkių, oficialiai pripažintų kaip taikančių kontroliuojamas laikymo sąlygas, maisto verslo subjektai praneša kompetentingai institucijai apie IV priede nustatyto bet kokio reikalavimo nebevykdymą arba apie bet kokį kitą pokytį, galintį turėti įtakos neužkrėstais Trichinella pripažintų ūkių statusui. 10 straipsnis Ūkių, oficialiai pripažintų kaip taikančių kontroliuojamas laikymo sąlygas, auditai Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų reguliariai atliekami ūkių, oficialiai pripažintų kaip taikančių kontroliuojamas laikymo sąlygas, auditai. Auditų dažnumas pagrindžiamas rizika, atsižvelgiant į ankstesnę ligos raidą ir paplitimą, ankstesnių tyrimų išvadas, geografinę teritoriją, ligai neatsparius vietos laukinius gyvūnus, gyvulininkystės praktiką, veterinarinę priežiūrą ir ūkininkų atitiktį. Kompetentinga institucija tikrina, kad iš šių ūkių kilusios naminės kiaulės būtų tiriamos pagal 2 straipsnio 1 dalį. 11 straipsnis Stebėsenos programos Kompetentinga institucija gali įgyvendinti stebėsenos programą, aprėpiančią naminių kiaulių, kilusių iš ūkio ar ūkių grupės, kurie yra oficialiai pripažinti kaip taikantys kontroliuojamas laikymo sąlygas, populiaciją, siekdama patikrinti, kad toje populiacijoje faktiškai nebūtų Trichinella infekcijos. Stebėsenos programoje nustatomas tyrimų dažnumas ir tiriamų gyvūnų skaičius bei mėginių ėmimo planas. Šiuo tikslu Trichinella parazitams nustatyti mėsos mėginiai imami ir tiriami pagal I priedo I arba II skyrių. Į stebėsenos programą kaip papildomą priemonę galima įtraukti serologinius metodus, jei ES etaloninė laboratorija patvirtina tinkamą tyrimą. 12 straipsnis Ūkių, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, oficialaus pripažinimo panaikinimas 1. Jeigu pagal 10 straipsnį atliktų auditų rezultatai rodo, kad nebesilaikoma IV priedo reikalavimų, kompetentinga institucija nedelsdama panaikina ūkių oficialų pripažinimą. 2. Jei naminių kiaulių, kilusių iš ūkio, kuris oficialiai pripažintas kaip taikantis kontroliuojamas laikymo sąlygas, tyrimų dėl Trichinella rezultatai yra teigiami, kompetentinga institucija nedelsdama:
3. Panaikinus pripažinimą, ūkiai gali būti vėl oficialiai pripažinti, išsprendus nurodytas problemas ir įvykdžius IV priede nustatytus reikalavimus vadovaujantis kompetentingos institucijos reikalavimais. 4. Jeigu atlikus tikrinimą paaiškėja, kad nepakankamai laikomasi 9 straipsnio arba viename iš ūkių, priklausančių ūkių grupei, nustatomas užkrėtimo atvejis, šis ūkis turėtų būti pašalintas iš ūkių grupės, kol nebus atkurta atitiktis.“ |
|
4) |
13 straipsnis pakeičiamas taip: „13 straipsnis Importui taikomi sveikatos reikalavimai Tų rūšių gyvūnų, kurie gali būti Trichinella nešiotojai, mėsa, turinti skersaruožių raumenų ir esanti trečiųjų šalių kilmės, gali būti importuojama į Sąjungą tik tada, kai prieš eksportuojant mėsą tose trečiosiose šalyse buvo atliktas jos tyrimas dėl Trichinella.“ |
|
5) |
14 straipsnis išbraukiamas. |
|
6) |
15 straipsnis pakeičiamas taip: „15 straipsnis Dokumentai Sveikatos pažymėjimą, gabenamą kartu su importuojama mėsa, kaip nurodyta 13 straipsnyje, patvirtina valstybinis veterinarijos gydytojas, nurodydamas, kad tyrimas dėl Trichinella kilmės trečiojoje šalyje buvo atliktas pagal 13 straipsnį. Šio dokumento originalas gabenamas kartu su mėsa, nebent buvo padaryta išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 14 straipsnio 4 dalį.“ |
|
7) |
I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą. |
|
8) |
IV priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2014 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.
(2) OL L 338, 2005 12 22, p. 60.
(3) EFSA Journal 2011; 9(10):2351[198 pp.], paskelbta 2011 m. spalio 3 d.
I PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
I skyriaus 3 dalyje „Procedūra“ įterpiama ši pastraipa: „IV. Valymo ir nukenksminimo procedūra gavus teigiamą arba abejotiną rezultatą. Jeigu ištyrus jungtinį arba atskirą mėginį gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, visi su mėsa besiliečiantys reikmenys (trintuvo dubuo, menzūra, maišymo lazdelė, temperatūros jutiklis, kūginis filtravimo piltuvas, sietas ir žnyplės) privalo būti kruopščiai nukenksminti juos kelioms sekundėms panardinant į šiltą vandenį (65–90 °C). Mėsos likučiai arba inaktyvuotos lervos, kurios gali likti ant jų paviršiaus, gali būti pašalintos naudojant švarią kempinę ir vandentiekio vandenį. Siekiant nuo reikmenų pašalinti riebalus, prireikus galima užlašinti keletą lašų ploviklio. Tada rekomenduojama gerai praskalauti kiekvieną reikmenį, kad būtų pašalinti visi ploviklio pėdsakai.“ |
|
2) |
II skyriaus D dalies 3 punktas pakeičiamas taip: „3. Procedūra I. Jei tai užbaigti jungtiniai mėginiai (100 g mėginių vienu metu):
II. Mažesni nei 100 g jungtiniai mėginiai, kaip nustatyta I skyriaus 3 punkto II dalyje. Jei tai mažesni nei 100 g jungtiniai mėginiai, laikomasi I skyriaus 3 punkto II dalyje nustatytos tvarkos. III. Teigiami ar abejotini rezultatai Jeigu ištyrus jungtinį mėginį gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, iš kiekvienos kiaulės imamas naujas 20 g mėginys pagal I skyriaus 2 punkto a papunktį. 20 g mėginiai iš penkių kiaulių sujungiami kartu ir tiriami taikant I skirsnyje aprašytą metodą. Tokiu būdu turi būti patikrinta 20 kiaulių grupių, kurių kiekvienoje yra po 5 kiaules. Jeigu ištyrus iš penkių kiaulių sudarytos grupės mėginius gaunami teigiami latekso agliutinacijos rezultatai, imami kiti mėginiai (20 g) iš atskirų grupės individų ir kiekvienas jų tiriamas atskirai taikant I skirsnyje aprašytą metodą. Jeigu gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, nacionalinei etaloninei laboratorijai turi būti siunčiama bent 20 g kiaulių raumenų, kad ji šį rezultatą patvirtintų naudodama vieną iš I skyriuje aprašytų metodų. ES arba nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje parazitų mėginiai laikomi 90 % etilo alkoholyje konservavimui ir rūšiai nustatyti. Po parazitų surinkimo skysčiai, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, turi būti nukenksminti kaitinant bent 60 °C temperatūroje. IV. Valymo ir nukenksminimo procedūra gavus teigiamą arba abejotiną rezultatą Jeigu ištyrus jungtinį arba atskirą mėginį gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, visi su mėsa besiliečiantys reikmenys (trintuvo dubuo, menzūra, maišymo lazdelė, temperatūros jutiklis, kūginis filtravimo piltuvas, sietas ir žnyplės) privalo būti kruopščiai nukenksminti juos kelioms sekundėms panardinant į šiltą vandenį (65–90 °C). Mėsos likučiai arba inaktyvuotos lervos, kurios gali likti ant jų paviršiaus, gali būti pašalintos naudojant švarią kempinę ir vandentiekio vandenį. Siekiant nuo reikmenų pašalinti riebalus, prireikus galima užlašinti keletą lašų ploviklio. Tada rekomenduojama gerai praskalauti kiekvieną reikmenį, kad būtų pašalinti visi ploviklio pėdsakai.“ |
II PRIEDAS
„IV PRIEDAS
I SKYRIUS
ŪKIO ARBA ŪKIŲ GRUPĖS OFICIALUS PRIPAŽINIMAS KAIP TAIKANČIŲ KONTROLIUOJAMAS LAIKYMO SĄLYGAS
|
A. |
Siekdami ūkių oficialaus pripažinimo, maisto verslo subjektai privalo laikytis šių reikalavimų:
|
|
B. |
Ūkių, kurie oficialiai pripažinti kaip taikantys kontroliuojamas laikymo sąlygas, maisto verslo subjektai informuoja kompetentingą instituciją, jeigu nebesilaikoma A punkte nustatytų reikalavimų, arba apie bet kokį kitą pokytį, galintį turėti poveikio ūkio statusui. |
|
C. |
Valstybių narių kompetentingos institucijos gali pripažinti ūkį arba konkrečios kategorijos ūkius tik patikrinusios, kad laikomasi A punkte nustatytų reikalavimų. |
II SKYRIUS
ATASKAITŲ APIE TRICHINELLA PADĖTĮ TEIKIMAS
|
a) |
Ataskaitos apie Trichinella (įvežta ir autochtonine) užsikrėtusių žmonių skaičių, įskaitant epidemiologinius duomenis, teikiamos remiantis Komisijos sprendimu 2000/96/EB (*4). |
|
b) |
Informacija apie naminių kiaulių, šernų, arklių, medžiojamųjų gyvūnų ir kitų imlių rūšių gyvūnų tyrimus ir tyrimų rezultatus pateikiama remiantis Direktyvos 2003/99/EB IV priedu. Pateikiant informaciją apie namines kiaules, nurodoma bent tokia informacija:
|
(*2) OL L 300, 2009 11 14, p. 1.
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/93 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 217/2014
2014 m. kovo 7 d.
kuriuo dėl salmonelių kiaulių skerdenose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (1), ypač į jo 4 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2073/2005 (2) nustatyti tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologiniai kriterijai bei bendrųjų ir specialiųjų higienos reikalavimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnyje, įgyvendinimo taisyklės, kurių turi laikytis maisto ūkio subjektai, visų pirma proceso higienos kriterijus dėl salmonelių kiaulių skerdenose, kuriuo siekiama kontroliuoti užteršimą skerdimo metu; |
|
(2) |
Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) 2011 m. spalio 3 d. priėmė mokslinę nuomonę dėl mėsos (kiaulienos) tikrinimu nustatytino pavojaus visuomenės sveikatai (3), kurioje teigiama, kad salmonelės kelia didelę su kiaulienos vartojimu susijusią riziką visuomenės sveikatai, ir rekomenduojama kiaulių skerdenų užteršimo salmonelėmis prevencija. Be to, EMST rekomenduoja sugriežtinti proceso higienos kriterijų dėl salmonelių kiaulių skerdenose; |
|
(3) |
siekiant sumažinti salmonelių paplitimą kiaulių skerdenose, higienos kontrolė skerdimo metu turėtų būti sugriežtinta remiantis 2014 m. kovo 7 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 218/2014, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 2074/2005 priedai (4), nuostatomis, ir todėl reikėtų mažinti mėginių, kurių rezultatai teigiami, skaičių; |
|
(4) |
šiame reglamente nustatyti reikalavimai susiję su dabartinės maisto ūkio subjektų praktikos adaptavimu. Todėl tikslinga leisti atidėti šio reglamento taikymą; |
|
(5) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(6) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 2 skyriaus 2.1.4 eilutė pakeičiama taip:
|
Salmonella |
50 (5) |
3 (6) |
Nėra ištirtame plote, tenkančiame skerdenai |
EN/ISO 6579 |
Skerdenos po išdorojimo, tačiau prieš atšaldymą |
Skerdimo higienos gerinimas ir proceso kontrolės, gyvūnų kilmės ir biologinio saugumo priemonių kilmės ūkiuose peržiūra“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2014 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 226, 2004 6 25, p. 3.
(2) OL L 338, 2005 12 22, p. 1.
(3) 2011 m. EMST leidinys, 9(10):2351.
(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 95.
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/95 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 218/2014
2014 m. kovo 7 d.
kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 2074/2005 priedai
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (1), ypač į jo 10 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (2), ypač į jo 17 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 3 ir 10 punktus,
kadangi:
|
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatytos konkrečios gyvūninių maisto produktų higienos taisyklės maisto ūkio subjektams. To reglamento II priede nustatyta, kad skerdyklas eksploatuojantys maisto tvarkymo subjektai turi prašyti maisto grandinės informacijos apie visus gyvūnus, kurie vežami arba vežtini į skerdyklą, išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus, ją gauti bei tikrinti ir, atsižvelgdami į tą informaciją, imtis veiksmų. Tokia informacija turi apimti ir informaciją apie gyvūnų kilmės ūkio būklę; |
|
(2) |
2014 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 216/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (3), kontroliuojamas laikymo sąlygas taikantiems ūkiams nustatoma nuo tyrimų nuostatų nukrypti leidžianti nuostata. Todėl tokia informacija turėtų būti įtraukta į maisto grandinės informaciją, teiktiną skerdykloms, kad valstybės narės galėtų taikyti tinkamą trichinelių tyrimų tvarką; |
|
(3) |
Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytos sąlygos, kuriomis priverstinai ne skerdyklose paskerstų gyvūnų mėsa yra tinkama vartoti žmonėms. Kadangi priverstinai paskerstų gyvūnų mėsa, kurią patikrinus užkrato nenustatyta, nekelia pavojaus visuomenės sveikatai, iš to reglamento turėtų būti išbrauktas priverstinai paskerstų gyvūnų mėsos ženklinimo specialiu sveikumo ženklu reikalavimas ir tiekimo nacionalinei rinkai apribojimas, o iš Reglamento (EB) Nr. 854/2004 – priverstinai paskerstų gyvūnų mėsos ženklinimo specialiu sveikumo ženklu reikalavimas; |
|
(4) |
Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytos specialios gyvūninių produktų oficialios kontrolės organizavimo taisyklės. Visų pirma to reglamento I priede nustatytos patikrinimo prieš skerdimą ir po skerdimo, įskaitant vizualinį patikrinimą, taisyklės ir nurodyti su šviežia mėsa susiję ypatingi rizikos veiksniai; |
|
(5) |
Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nurodyta, kad oficialūs padėjėjai gali padėti oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui vykdyti oficialią kontrolę, tačiau jiems taikomi tam tikri apribojimai. Kalbant apie patikrinimus prieš skerdimą ir gyvūnų gerovės patikrinimus, oficialiai paskirtiems padėjėjams turėtų būti leidžiama padėti oficialiai paskirtiems veterinarijos gydytojams atlikti išankstinę gyvūnų, turinčių anomalijų, atranką; |
|
(6) |
2011 m. spalio 3 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) patvirtintoje mokslinėje nuomonėje dėl rizikos veiksnių visuomenės sveikatai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama atliekant mėsos (kiaulienos) patikrinimus (4), padaryta išvada, kad palpacijos ir pjūviai, kuriuos šiuo metu reikalaujama atlikti per patikrinimus po skerdimo, kelia kryžminės taršos riziką. Siekiant užkirsti kelią tokiai kryžminei taršai, tokios palpacijos arba pjūviai turėtų būti atliekami, tik jeigu nustatyta anomalijų, bet ne tuo atveju, kai gyvūnas yra sveikas. Minėtoje nuomonėje EMST nurodo, kad kiaulių endokarditą sukeliantys patogenai nekelia pavojaus visuomenės sveikatai. Kadangi dėl saugumo priežasčių atliekamas įprastas širdies pjūvis nebūtinas, nebeturėtų būti reikalaujama jį atlikti; |
|
(7) |
toje pačioje nuomonėje EMST nurodo, kad salmonelės kelia didelę riziką visuomenės sveikatai, susijusią su kiaulienos vartojimu, ir rekomenduoja užkirsti kelią kiaulių skerdenos užkrėtimui salmonelėmis; |
|
(8) |
Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IX skyriuje įtvirtintos nuostatos dėl oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo užduočių, susijusių su ypatingais rizikos veiksniais. Konkrečios oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo užduotys turėtų apimti ir salmoneles, visų pirma neatitikties konkretiems Sąjungos teisės aktams atveju. Visų pirma į kiaulienos patikrinimus turėtų būti įtraukta galiojančių gamybos proceso higienos kriterijaus dėl salmonelių skerdenoje laikymosi kontrolė, kaip nustatyta 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (5), ir, konkrečių Sąjungos teisės aktų nesilaikymo atveju, maisto tvarkymo subjektų veiksmų plano vykdymo užtikrinimas. Kontrolė taip pat yra ekonomiška informacijos apie privalomus patikrinimus dėl salmonelių kiaulienos gamybos grandinėje tiekimo priemonė, kaip nustatyta 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičiančioje Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 92/117/EEB (6); |
|
(9) |
2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2074/2005, nustatančiame įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstančiame nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (7), nustatyti konkretūs neprivalomo vizualinių kiaulienos patikrinimo reikalavimai. Dėl šiame reglamente siūlomų pakeitimų, susijusių su Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytais įprasto patikrinimo po skerdimo reikalavimais, Reglamente (EB) Nr. 2074/2005 nustatyti neprivalomo vizualinio kiaulienos patikrinimo reikalavimai nebeaktualūs, todėl jie turėtų būti iš dalies pakeisti; |
|
(10) |
šiame reglamente nustatyti reikalavimai susiję su dabartinės maisto tvarkymo subjektų ir kompetentingų institucijų praktikos adaptavimu. Todėl tikslinga šį reglamentą pradėti taikyti vėliau; |
|
(11) |
todėl reglamentai (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 2074/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; |
|
(12) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 853/2004 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
II priedo III skirsnio 3 punkto a papunktis pakeičiamas taip:
|
|
2) |
išbraukiamas III priedo I skirsnio VI skyriaus 9 punktas. |
2 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 854/2004 pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
išbraukiamas I skirsnio III skyriaus 7 punktas; |
|
2) |
III skirsnio I skyriaus 2 punktas pakeičiamas taip:
|
|
3) |
IV skirsnio IV skyriaus B dalies 1 ir 2 punktai pakeičiami taip:
|
|
4) |
IV skirsnio IX skyriuje įrašoma ši G dalis: „G. Salmonelės
(*2) OL L 338, 2005 12 22, p. 1." (*3) Jeigu patikrinus visus mėginius gaunamas neigiamas rezultatas, nurodoma 95 % tikimybė, kad paplitimas neviršija 6 %." |
3 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 pakeitimai
Išbraukiamas Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 VIb priedo 3 punkto a papunktis.
4 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2014 m. birželio 1 d.
Vis dėlto Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IX skyriaus G dalies 3 punktas taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.
(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.
(3) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 85.
(4) 2011 m. EMST leidinys, 9(10):2351.
(5) OL L 338, 2005 12 22, p. 1.
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/99 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 219/2014
2014 m. kovo 7 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo nuostatos dėl specialių naminių kiaulių patikrinimo po skerdimo reikalavimų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (1), ypač į jo 17 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 7 punktą,
kadangi:
|
(1) |
Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytos specialios gyvūninių produktų oficialios kontrolės organizavimo taisyklės. Jame, inter alia, nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad oficiali šviežios mėsos kontrolė būtų vykdoma vadovaujantis minėto reglamento I priedu. Reglamente (EB) Nr. 854/2004 taip pat nustatyta, kad oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi atlikti patikrinimą skerdyklose, medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse ir išpjaustymo įmonėse, tiekiančiose šviežią mėsą rinkai pagal, inter alia, reglamento I priedo IV skirsnyje išdėstytus specialius reikalavimus; |
|
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IV skyriaus B dalyje nustatyti specialūs naminių kiaulių patikrinimo po skerdimo reikalavimai; |
|
(3) |
2011 m. spalio 3 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) patvirtintoje mokslinėje nuomonėje dėl pavojaus visuomenės sveikatai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama atliekant mėsos (kiaulienos) patikrinimus (2), padaryta išvada, kad palpacijos ir pjūviai, kuriuos šiuo metu reikalaujama atlikti per patikrinimus po skerdimo, kelia kryžminės taršos bakterijomis riziką; |
|
(4) |
EMST taip pat padarė išvadą, kad palpacijos ir pjūviai, šiuo metu atliekami per patikrinimus po skerdimo, neturėtų būti atliekami kiaulėms, skerdžiamoms įprasta tvarka, nes kryžminės taršos mikrobais rizika yra didesnė nei rizika, kad taikant šiuos metodus gali sumažėti galimybių nustatyti taršą. Atliekant patikrinimus po skerdimo šie rankiniai metodai turėtų būti taikomi tik nustatytoms įtariamoms kiaulėms, inter alia, po skerdimo vizualiai nustatant atitinkamas anomalijas; |
|
(5) |
atsižvelgiant į EMST nuomonę, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IV skyriaus B dalyje išdėstytus specialius naminių kiaulių patikrinimo po skerdimo reikalavimus; |
|
(6) |
kai epidemiologiniai arba kiti duomenys, gauti iš gyvūnų kilmės ūkio, maisto grandinės informacija arba vizualinio atitinkamų anomalijų patikrinimo prieš arba po skerdimo rezultatai rodo galimą pavojų visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai arba jų gerovei, oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui reikėtų suteikti galimybę priimti sprendimą, kokią palpaciją ir pjūvius būtina atlikti per patikrinimą po skerdimo, siekiant nustatyti, ar mėsa yra tinkama vartoti žmonėms; |
|
(7) |
šiame reglamente nustatytais reikalavimais iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 854/2004 nuostatos, susijusios su dabartinės maisto tvarkymo subjektų ir kompetentingų institucijų praktikos adaptavimu; todėl tikslinga leisti atidėti šio reglamento taikymą; |
|
(8) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(9) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštaravo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IV skyriaus B dalis pakeičiamas taip:
„B. PATIKRINIMAS PO SKERDIMO
|
1. |
Kiaulienos skerdenų ir skerdienos dalių patikrinimams po skerdimo turi būti taikomos šios procedūros:
|
|
2. |
Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas atlieka papildomas patikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir skerdienoje atlikdamas pjūvį ir palpaciją, jeigu jo nuomone, vienas iš toliau nurodytų veiksnių rodo galimą pavojų visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei:
|
|
3. |
Atsižvelgiant į nustatytą riziką, 2 punkte nurodytas papildomas procedūras po skerdimo gali sudaryti:
|
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2014 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.
(2) EMST mokslininkų grupės: biologinio pavojaus klausimais (BIOHAZ), teršalų maisto grandinėje klausimais (CONTAM) ir gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimais (AHAW). Mokslinė nuomonė dėl pavojaus visuomenės sveikatai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama atliekant mėsos (kiaulienos) patikrinimus. EMST leidinys 2011 m. 9(10):2351.
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/101 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 220/2014
2014 m. kovo 7 d.
kuriuo dėl nuorodų į Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Europos Sąjungoje iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (1), ypač į jo 17 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
„valdžios sektoriaus“, „deficito“ ir „investicijų“ sąvokos apibrėžtos sutarčių priede pateiktame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros ir Reglamente (EB) Nr. 479/2009, pateikiant nuorodą į Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Bendrijoje (toliau – ESS 95), nustatytą 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (2); |
|
(2) |
2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (toliau – 2010 m. ESS) (3) nustatoma bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių, taikomų rengiant valstybių narių sąskaitas Sąjungos statistikos reikmėms, sistema, siekiant gauti palyginamus valstybių narių rezultatus; |
|
(3) |
2010 m. ESS yra persvarstyta ESS 95, todėl Reglamente (EB) Nr. 479/2009 reikia pateikti naujas nuorodas; |
|
(4) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 479/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(5) |
siekiant išvengti sumaišties dėl naujų nuorodų į 2010 m. ESS taikymo, šiame reglamente numatytos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 479/2009 iš dalies keičiamas taip:
|
1. |
visos nuorodos į „ESS 95“ pakeičiamos nuorodomis į „2010 m. ESS“; |
|
2. |
1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „Protokole dėl perviršinio deficito procedūros ir šiame reglamente sąvokų, išvardytų 2–6 dalyse, apibrėžtys atitinka 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (toliau – 2010 m. ESS). Skliaustuose įrašyti kodai atitinka 2010 m. ESS.“; |
|
3. |
1 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:
|
|
4. |
1 straipsnio 5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Valdžios sektoriaus skola yra valdžios sektoriaus įsipareigojimai, priskiriami šioms kategorijoms: pinigai ir indėliai (AF.2), skolos vertybiniai popieriai (AF.3) ir paskolos (AF.4), kaip apibrėžta 2010 m. ESS.“. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas taikomas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/102 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 221/2014
2014 m. kovo 7 d.
kuriuo dėl preliminaraus pagal vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programą teikiamos pagalbos paskirstymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 288/2009
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 5 straipsnyje nustatyta bendra Sąjungos pagalbos suma, skiriama tiekiant vaikams vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų produktus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (2) 23 straipsnyje (toliau – vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa). Be to, Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 5 straipsnyje nustatytas didžiausias bendro finansavimo dydis ir mažiausia tokios pagalbos kiekvienai valstybei narei suma; |
|
(2) |
remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23 straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais, Komisija turėtų kiekvienai valstybei narei preliminariai paskirstyti pagal vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programą teikiama pagalbą. Be to, Komisija turėtų periodiškai vertinti, ar preliminarus paskirstymas atitinka tuos kriterijus; |
|
(3) |
Komisijos reglamento (EB) Nr. 288/2009 (3) II priede nustatytas preliminarus Sąjungos pagalbos paskirstymas kiekvienai valstybei narei, remiantis bendra iš Sąjungos biudžeto pagalbai skirta 90 mln. EUR suma. Reglamentu (ES) Nr. 1370/2013 bendras vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programos biudžetas padidintas iki 150 mln. EUR ir nustatyti nauji bendro finansavimo dydžiai, todėl pagalba turėtų būti iš naujo preliminariai paskirstyta; |
|
(4) |
pagalbą iš naujo preliminariai paskirstant taip pat reikėtų atsižvelgti į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, remiantis naujausiais 2012 m. duomenimis apie tai, kokią valstybės narės regionų gyventojų skaičiaus dalį sudaro 6–10 metų amžiaus grupės vaikai; |
|
(5) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 288/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Atsižvelgiant į mokslo metų periodiškumą, naujas preliminarus pagalbos paskirstymas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.; |
|
(6) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 288/2009 pakeitimas
II priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.
2 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 346, 2013 12 20, p. 12.
(2) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(3) 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 288/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl Bendrijos pagalbos tiekiant vaisius ir daržoves, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų produktus vaikams į švietimo įstaigas įgyvendinant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (OL L 94, 2009 4 8, p. 38).
PRIEDAS
„II PRIEDAS
Preliminarus Sąjungos pagalbos paskirstymas kiekvienai valstybei narei
|
Valstybė narė |
Bendro finansavimo dydis (%) |
6–10 metų vaikai, absoliutūs skaičiai |
EUR |
|
Austrija |
75 % |
406 322 |
2 239 273 |
|
Belgija |
75 % |
611 450 |
3 369 750 |
|
Bulgarija |
90 % |
316 744 |
2 094 722 |
|
Kroatija |
90 % |
205 774 |
1 360 845 |
|
Kipras |
75 % |
44 823 |
290 000 |
|
Čekija |
88 % |
480 495 |
3 124 660 |
|
Danija |
75 % |
328 182 |
1 808 638 |
|
Estija |
90 % |
66 436 |
439 361 |
|
Suomija |
75 % |
290 308 |
1 599 911 |
|
Prancūzija |
76 % |
4 051 279 |
22 500 145 |
|
Vokietija |
75 % |
3 575 991 |
19 707 575 |
|
Graikija |
81 % |
529 648 |
3 143 600 |
|
Vengrija |
86 % |
482 160 |
3 031 022 |
|
Airija |
75 % |
319 126 |
1 758 729 |
|
Italija |
80 % |
2 853 098 |
16 719 794 |
|
Latvija |
90 % |
95 861 |
633 957 |
|
Lietuva |
90 % |
136 285 |
901 293 |
|
Liuksemburgas |
75 % |
29 473 |
290 000 |
|
Мalta |
75 % |
19 511 |
290 000 |
|
Nyderlandai |
75 % |
986 118 |
5 434 576 |
|
Lenkija |
88 % |
1 802 733 |
11 645 350 |
|
Portugalija |
85 % |
527 379 |
3 284 967 |
|
Rumunija |
89 % |
1 054 185 |
6 869 985 |
|
Slovakija |
89 % |
262 703 |
1 709 502 |
|
Slovėnija |
83 % |
91 095 |
554 291 |
|
Ispanija |
75 % |
2 337 457 |
12 939 604 |
|
Švedija |
75 % |
518 322 |
2 856 514 |
|
Jungtinė Karalystė |
76 % |
3 494 635 |
19 401 935 |
|
ES 28 |
79 % |
25 917 593 |
150 000 000 “ |
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/105 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 222/2014
2014 m. kovo 7 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),
atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje; |
|
(2) |
remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu Pirmininko pavedimu
Jerzy PLEWA
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
|
(EUR/100 kg) |
||
|
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
|
0702 00 00 |
MA |
77,7 |
|
TN |
77,7 |
|
|
TR |
99,1 |
|
|
ZZ |
84,8 |
|
|
0707 00 05 |
EG |
182,1 |
|
JO |
182,1 |
|
|
TR |
155,6 |
|
|
ZZ |
173,3 |
|
|
0709 91 00 |
EG |
45,1 |
|
ZZ |
45,1 |
|
|
0709 93 10 |
MA |
44,0 |
|
TR |
89,5 |
|
|
ZZ |
66,8 |
|
|
0805 10 20 |
EG |
54,5 |
|
IL |
66,9 |
|
|
MA |
57,1 |
|
|
TN |
49,9 |
|
|
TR |
56,7 |
|
|
ZZ |
57,0 |
|
|
0805 50 10 |
TR |
66,3 |
|
ZZ |
66,3 |
|
|
0808 10 80 |
CN |
116,1 |
|
MK |
30,8 |
|
|
US |
205,8 |
|
|
ZZ |
117,6 |
|
|
0808 30 90 |
AR |
105,9 |
|
CL |
139,4 |
|
|
CN |
68,3 |
|
|
TR |
156,2 |
|
|
US |
226,5 |
|
|
ZA |
92,9 |
|
|
ZZ |
131,5 |
|
(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.
SPRENDIMAI
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/107 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS
2014 m. vasario 4 d.
kuriuo nustatomos išsamiai vertinamos kredito įstaigos
(ECB/2014/3)
(2014/123/ES)
EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdama į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (1), ir ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį ir 33 straipsnio 3 ir 4 dalis,
atsižvelgdama į Priežiūros valdybos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
nuo 2013 m. lapkričio 3 d., siekdamas vykdyti savo priežiūros uždavinius, Europos Centrinis Bankas (ECB) gali pareikalauti nacionalinių kompetentingų institucijų ir Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pateikti visą atitinkamą informaciją, kad ECB galėtų atlikti išsamų dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų vertinimą, įskaitant balanso vertinimą. ECB tokį įvertinimą atlieka bent jau dėl kredito įstaigų, kurioms netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalis; |
|
(2) |
2013 m. spalio 23 d. ECB paskelbė įstaigų, kurių atžvilgiu atliekamas išsamus vertinimas, pavadinimus bei išsamaus vertinimo pagrindinių požymių pradinę apžvalgą; |
|
(3) |
remdamasis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais kriterijais, ECB nustatė kredito įstaigas, kurių išsamų vertinimą, įskaitant balanso vertinimą, jis ketina atlikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 33 straipsnio 4 dalį. Taikydamas pirmiau nurodytus kriterijus, ECB atsižvelgė į galimus pasikeitimus, kurie gali įvykti bet kuriuo metu dėl kredito įstaigų veiklos dinamikos ir dėl to atsirasiančių pasekmių visai jų turto vertei. Todėl ECB įtraukė kredito įstaigas, kurios šiuo metu neatitinka svarbos kriterijų, tačiau gali juos atitikti artimiausioje ateityje ir dėl to turės būti atliekamas jų išsamus vertinimas. Taigi ECB atliks tų kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, kurių visa turto vertė yra didesnė nei 27 mlrd. EUR, išsamų vertinimą. Nepaisant pirmiau nurodytų kriterijų, ECB taip pat atliks trijų pačių svarbiausių kredito įstaigų kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje išsamų vertinimą. Kredito įstaigų, kurių išsamų vertinimą ketina atlikti ECB, sąrašas nedaro poveikio galutiniam kriterijų vertinimui, kuris grindžiamas Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnyje nurodytoje struktūroje numatyta specialia metodologija; |
|
(4) |
kredito įstaigos ir nacionalinės kompetentingos institucijos turi pateikti visą atitinkamą informaciją, kad ECB galėtų atlikti išsamų vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 33 straipsnio 4 dalį; |
|
(5) |
ECB gali pareikalauti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos ir Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys pateiktų visą atitinkamą informaciją, kad ECB galėtų atlikti tokį išsamų vertinimą; |
|
(6) |
Priežiūros valdybos nariams, ECB darbuotojams ir dalyvaujančių valstybių narių deleguotiems darbuotojams taikomi profesinės paslapties reikalavimai, nustatyti Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 37 straipsnyje ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Visų pirma, ECB ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (2) nuostatos dėl keitimosi informacija ir profesinės paslapties, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Išsamiai vertinami subjektai
1. Iki 2014 m. lapkričio 3 d. ECB atlieka priede išvardytų subjektų išsamų vertinimą.
2. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 33 straipsnio 4 dalimi, nacionalinė kompetentinga institucija, atsakinga už priede nurodytos kredito įstaigos priežiūrą, pateikia visą išsamiam vertinimui reikalingą informaciją, kurios ECB prašo tos kredito įstaigos atžvilgiu. Nacionalinė kompetentinga institucija patikrina informaciją, jei, jos nuomone, tai tinkama šiam tikslui, įskaitant, jei reikia, patikrinimus vietoje ir, jei tinkama, pasitelkiant trečiąsias šalis.
3. Už grupėje, kurios konsoliduota priežiūra vykdoma pagal Bendrą priežiūros mechanizmą, esančių patronuojamųjų įmonių priežiūrą atsakinga nacionalinė kompetentinga institucija įgaliota atlikti tokį jos valstybėje narėje leidimą veikti gavusių patronuojamųjų įmonių tikrinimą.
2 straipsnis
Tyrimo įgaliojimai
Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 33 straipsnio 3 ir 4 dalimis ECB gali vykdyti savo tyrimo įgaliojimus priede nurodytų kredito įstaigų atžvilgiu.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja 2014 m. vasario 6 d.
Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. vasario 4 d.
ECB Pirmininkas
Mario DRAGHI
(1) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.
(2) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
PRIEDAS
ĮSTAIGOS, KURIŲ ATŽVILGIU ATLIEKAMAS IŠSAMUS VERTINIMAS
Belgija
AXA Bank Europe SA
Belfius Banque SA
Dexia NV (1)
Investar (Argenta Bank- en Verzekeringsgroep kontroliuojančioji bendrovė)
KBC Group NV
The Bank of New York Mellon SA
Vokietija
Aareal Bank AG
Bayerische Landesbank
Commerzbank AG
DekaBank Deutsche Girozentrale
Deutsche Apotheker- und Ärztebank eG
Deutsche Bank AG
DZ Bank AG Deutsche Zentral-Genossenschaftsbank
HASPA Finanzholding
HSH Nordbank AG
Hypo Real Estate Holding AG
IKB Deutsche Industriebank AG
KfW IPEX-Bank GmbH
Landesbank Baden-Württemberg
Landesbank Berlin Holding AG
Landesbank Hessen-Thüringen Girozentrale
Landeskreditbank Baden-Württemberg-Förderbank
Landwirtschaftliche Rentenbank
Münchener Hypothekenbank eG
Norddeutsche Landesbank-Girozentrale
NRW.Bank
SEB AG
Volkswagen Financial Services AG
WGZ Bank AG Westdeutsche Genossenschafts-Zentralbank
Wüstenrot & Württembergische AG – Wüstenrot Bank AG Pfandbriefbank ir Wüstenrot Bausparkasse AG atžvilgiu
Estija
AS DNB Bank
AS SEB Pank
Swedbank AS
Airija
Allied Irish Banks plc
Merrill Lynch International Bank Limited
Permanent tsb plc.
The Governor and Company of the Bank of Ireland
Ulster Bank Ireland Limited
Graikija
Alpha Bank, S.A.
Eurobank Ergasias, S.A.
National Bank of Greece, S.A.
Piraeus Bank, S.A.
Ispanija
Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, S.A.
Banco de Sabadell, S.A.
Banco Financiero y de Ahorros, S.A.
Banco Mare Nostrum, S.A.
Banco Popular Español, S.A.
Banco Santander, S.A.
Bankinter, S.A.
Caja de Ahorros y M.P. de Zaragoza, Aragón y Rioja
Caja de Ahorros y Pensiones de Barcelona
Caja España de Inversiones, Salamanca y Soria, CAMP
Cajas Rurales Unidas, Sociedad Cooperativa de Crédito
Catalunya Banc, S.A.
Kutxabank, S.A.
Liberbank, S.A.
MPCA Ronda, Cádiz, Almería, Málaga, Antequera y Jaén
NCG Banco, S.A.
Prancūzija
Banque Centrale de Compensation (LCH Clearnet)
Banque PSA Finance
BNP Paribas
C.R.H. - Caisse de Refinancement de l’Habitat
Groupe BPCE
Groupe Crédit Agricole
Groupe Crédit Mutuel
HSBC France
La Banque Postale
BPI France (Banque Publique d’Investissement)
RCI Banque
Société de Financement Local
Société Générale
Italija
Banca Carige S.P.A. - Cassa di Risparmio di Genova e Imperia
Banca Monte dei Paschi di Siena S.p.A.
Banca Piccolo Credito Valtellinese, Società Cooperativa
Banca Popolare Dell’Emilia Romagna - Società Cooperativa
Banca Popolare Di Milano - Società Cooperativa A Responsabilità Limitata
Banca Popolare di Sondrio, Società Cooperativa per Azioni
Banca Popolare di Vicenza - Società Cooperativa per Azioni
Banco Popolare - Società Cooperativa
Credito Emiliano S.p.A.
Iccrea Holding S.p.A
Intesa Sanpaolo S.p.A.
Mediobanca - Banca di Credito Finanziario S.p.A.
UniCredit S.p.A.
Unione Di Banche Italiane Società Cooperativa Per Azioni
Veneto Banca S.C.P.A.
Kipras
Bank of Cyprus Public Company Ltd
Co-operative Central Bank Ltd
Hellenic Bank Public Company Ltd
Russian Commercial Bank (Cyprus) Ltd
Latvija
ABLV Bank, AS
AS SEB banka
Swedbank
Liuksemburgas
Banque et Caisse d’Epargne de l’Etat, Luxembourg
Clearstream Banking S.A.
Precision Capital S.A. (Banque Internationale à Luxembourg ir KBL European Private Bankers S.A. kontroliuojančioji bendrovė)
RBC Investor Services Bank S.A.
State Street Bank Luxembourg S.A.
UBS (Luxembourg) S.A.
Malta
Bank of Valletta plc
HSBC Bank Malta plc
Nyderlandai
ABN AMRO Bank N.V.
Bank Nederlandse Gemeenten N.V.
Coöperatieve Centrale Raiffeisen-Boerenleenbank B.A.
ING Bank N.V.
Nederlandse Waterschapsbank N.V.
The Royal Bank of Scotland N.V.
SNS Bank N.V.
Austrija
BAWAG P.S.K. Bank für Arbeit und Wirtschaft und Österreichische Postsparkasse AG
Erste Group Bank AG
Raiffeisenlandesbank Oberösterreich AG
Raiffeisenlandesbank Niederösterreich-Wien AG
Raiffeisen Zentralbank Österreich AG
Österreichische Volksbanken-AG kartu su kontroliuojamomis kredito įstaigomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (2) 10 straipsnį.
Portugalija
Banco BPI, SA
Banco Comercial Português, SA
Caixa Geral de Depósitos, SA
Espírito Santo Financial Group, SA
Slovėnija
Nova Kreditna Banka Maribor d.d.
Nova Ljubljanska banka d. d., Ljubljana
SID - Slovenska izvozna in razvojna banka, d.d., Ljubljana
Suomija
Danske Bank Oyj
Nordea Bank Finland Abp
OP-Pohjola Group
Atvejai, kai viena arba daugiau iš trijų svarbiausių kredito įstaigų dalyvaujančioje valstybėje narėje yra į pirmiau pateiktą sąrašą jau įtrauktų bankų grupių patronuojamosios įmonės:
Malta
Deutsche Bank (Malta) Ltd
Slovakija
Slovenská sporiteľňa, a.s.
Všeobecná úverová banka, a.s.
Tatra banka, a.s.
(1) Šios grupės vertinimo metodologijoje bus atsižvelgta į jos ypatingą padėtį ir ypač į tai, kad jos finansinė būklė ir rizikos profilis jau buvo plačiai įvertinti pagal 2011 m. spalio mėn. planą, o 2012 m. gruodžio 28 d. šį vertinimą patvirtino Europos Komisija.
(2) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
REKOMENDACIJOS
|
2014 3 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 69/112 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA
2014 m. kovo 7 d.
dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą
(Tekstas svarbus EEE)
(2014/124/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė į moterų ir vyrų lygybę kaip į vieną svarbiausių Sąjungos vertybių ir tikslų; |
|
(2) |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsniuose nustatyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas, skatinti jų lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties; |
|
(3) |
vadovaujantis SESV 157 straipsnio 1 dalimi reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė užtikrintų principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymą; |
|
(4) |
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje nustatyta, kad moterų ir vyrų lygybė turi būti užtikrinta visose srityse, įskaitant užimtumą, darbą ir užmokestį; |
|
(5) |
principas už vienodą ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą užmokestį yra vienas iš penkių prioritetų, nustatytų Moterų chartijoje, kuriuo siekiama dar kartą pabrėžti Komisijos įsipareigojimą kuo efektyviau imtis visų priemonių, tiek teisinių, tiek neteisinių, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas išnyktų. 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija grindžiama Moterų chartijos prioritetais. Strategijoje nurodyta, kad Komisija išnagrinės būdus, kaip būtų įmanoma padidinti darbo užmokesčio skaidrumą; |
|
(6) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB (1) nustatyta, kad panaikinama bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties visų aspektų ir sąlygų atžvilgiu atlyginant už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą. Visų pirma tada, kai nustatant užmokestį taikoma pareigybių klasifikacijos sistema, ji turėtų būti pagrįsta vyrams ir moterims taikomais vienodais kriterijais ir parengta taip, kad ją taikant nebūtų lyčių diskriminacijos; |
|
(7) |
Europos Sąjungoje moterims už darbo valandą vis dar mokama vidutiniškai 16,2 % mažiau nei vyrams (2011 m. Eurostato duomenys), nors jų pažanga išsilavinimo ir darbo patirties srityse yra didžiulė. Tai rodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai neišnyko ir kol kas tik labai pamažu mažėja; |
|
(8) |
Komisijos komunikate COM(2007) 424 galutinis (2) padaryta išvada, kad moterys ir toliau kenčia dėl nevienodo abiejų lyčių darbo užmokesčio ir skirtumų darbo rinkoje, o tai joms trukdo išnaudoti visas galimybes. Akivaizdi tiesioginė diskriminacija, kai už visiškai tą patį darbą mokamas skirtingas užmokestis, pasitaiko gana retai. Tačiau šiuo metu galiojanti teisinė sistema buvo mažiau veiksminga, kai reikėdavo užtikrinti principo už vienodos vertės darbą mokėti vienodą užmokestį taikymą. Mažiau tikėtina, kad dėl tokios diskriminacijos bus iškelta byla teisme ne tik dėl to, kad galimos aukos tikriausiai to net nežino, bet ir todėl, kad dėl darbo užmokesčio diskriminuojamiems asmenims sunkiau veiksmingai užtikrinti, kad būtų paisoma vienodo darbo užmokesčio principo. Aukos, siekdamos darbdaviui perkelti prievolę įrodyti, turi nustatyti faktus, kurie leistų padaryti prielaidą, kad jos diskriminuojamos. Neskaidrios darbo užmokesčio sistemos ir tai, kad trūksta informacijos apie užmokesčio darbuotojams už tą patį ar vienodos vertės darbą lygį, yra šiuos sunkumus lemiantys svarbūs veiksniai; |
|
(9) |
Komisijos komunikate COM(2010) 543 galutinis (3) tarp pažangaus reglamentavimo srities prioritetų įtraukti papildomi prioritetai, susiję su Sąjungos teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę, įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu; |
|
(10) |
2008 m. lapkričio 18 d. (4) ir 2012 m. gegužės 24 d. (5) Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas dėl vienodo užmokesčio vyrams ir moterims ir jose pateikė rekomendacijų, kaip geriau įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą. Tarp rekomenduojamų minimos darbo užmokesčio skaidrumo užtikrinimo priemonės ir lyčių požiūriu nešališko darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemos; |
|
(11) |
2010 m. gruodžio 6 d. išvadose dėl įsipareigojimo panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą stiprinimo bei tam skirtų veiksmų aktyvinimo ir Pekino veiksmų programos įgyvendinimo peržiūros (6) Taryba valstybes nares paragino įgyvendinti priemones, kurios padėtų šalinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus lemiančias priežastis, visų pirma darbo užmokesčio skaidrumo ir nešališko darbo vertinimo ir klasifikavimo skatinimo priemones; |
|
(12) |
Komisijos komunikate COM(2013) 83 final (7) valstybės narės raginamos imtis, be kita ko, pastangų pašalinti abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumą, panaikinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis ir skatinti darbdavius šalinti diskriminaciją darbo vietoje, siekiant įgyvendinti aktyvios įtraukties strategiją; |
|
(13) |
remiantis Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai COM(2013) 861 final (8), vienodo darbo užmokesčio principą trukdo įgyvendinti darbo užmokesčio sistemų skaidrumo stoka, vienodos vertės darbo sąvokos teisinis neapibrėžtumas ir procedūrinės kliūtys. Prie šių kliūčių prisideda tai, kad darbuotojams trūksta informacijos, kuri yra būtina, kad prašymas suvienodinti darbo užmokestį būtų sėkmingas, ypač apie darbo užmokesčio kitų kategorijų darbuotojams, atliekantiems tą patį ar vienodos vertės darbą, lygį; |
|
(14) |
Sąjungos lygmens veiksmai, kuriais siekiama palengvinti vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą geriau įgyvendinant galiojančius teisinius reikalavimus, nacionalinėms valdžios institucijoms ir atitinkamoms suinteresuotosioms šalims padėtų sutelkti pastangas kovojant su abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumais ir diskriminacija dėl darbo užmokesčio. Būtina didinti veiksmingą vienodo darbo užmokesčio principo taikymą valstybėse narėse, tačiau reikia be išlygų paisyti subsidiarumo principo; |
|
(15) |
šioje rekomendacijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skirta darbo užmokesčio kategorijų skaidrumui, kuris yra būtinas siekiant veiksmingai taikyti vienodo darbo užmokesčio principą. Jeigu skaidrumo padaugėtų, gali paaiškėti, kad įmonėje arba organizacijoje egzistuoja lyčių nelygybė ir diskriminacinės užmokesčio sistemos. Skaidrumas darbuotojams, darbdaviams ir socialiniams partneriams leidžia imtis atitinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą. Šioje rekomendacijoje turėtų būti rinkinys priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms nustatyti specialiai pritaikytus užmokesčio skaidrumo gerinimo metodus. Valstybės narės turėtų būti skatinamos įgyvendinti jų konkrečioms sąlygoms tinkamiausias priemones ir bent vieną iš šioje rekomendacijoje nurodytų pagrindinių skaidrumo didinimo priemonių (teisė paprašyti pateikti informaciją apie užmokestį, bendrovių ataskaitos, užmokesčio auditas, kolektyvinės derybos dėl vienodo darbo užmokesčio); |
|
(16) |
suteikus darbuotojams galimybę prašyti pateikti pagal lytis suskirstytos informacijos apie darbo užmokesčio, mokamo kitų kategorijų darbuotojams už tokį pat arba vienodos vertės darbą, lygį, įskaitant papildomus arba kintamus komponentus, kaip antai užmokestis natūra ir priemokos, darbo užmokesčio politika įmonėse ar organizacijose taptų skaidresnė. Dėl to taip pat padidėtų tikimybė, kad nacionaliniai teismai patenkins individualius ieškinius bylose dėl diskriminacijos, o tai atitinkamai turėtų atgrasomąjį poveikį; |
|
(17) |
jeigu darbdaviai reguliariai praneštų informaciją apie įvairių kategorijų arba įvairias pareigas einančių darbuotojų darbo užmokestį ir ją suskirstytų pagal lytis, tai taip pat padidintų darbo užmokesčio skaidrumą ir suteiktų tvirtą pagrindą diskusijoms dėl vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimo priemonių. Toks kolektyvinis informacijos apie darbo užmokestį atskleidimas neturėtų būti privalomas įmonėms ir organizacijoms, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios atitinka Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (9), nustatytus kriterijus, susijusius su darbo santykiais, kadangi tokia našta joms gali būti neproporcingai didelė; |
|
(18) |
darbo užmokesčio auditas turėtų padėti analizuoti su darbo užmokesčiu susijusius lyčių lygybės aspektus ir padaryti išvadas dėl vienodo darbo užmokesčio principo taikymo. Darbo užmokesčio auditas galėtų suteikti pagrindą darbdavių ir darbuotojų atstovų diskusijoms, kurių tikslas – panaikinti lyčių diskriminaciją, susijusią su darbo užmokesčiu. Su darbo užmokesčio auditu susijusios priemonės neturėtų būti privalomos įmonėms ir organizacijoms, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios atitinka Rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių nustatytus kriterijus, susijusius su darbo santykiais, kadangi tokia našta joms gali būti neproporcingai didelė; |
|
(19) |
socialinių partnerių skatinimas arba įpareigojimas diskutuoti klausimais, susijusiais su kolektyvinėmis derybomis dėl vienodo darbo užmokesčio, ir jiems skirti ypatingą dėmesį yra dar vienas būdas, kaip didinti darbo užmokesčio skaidrumą ir šalinti abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumus. |
|
(20) |
Analizuojant ir stebint, kaip kinta abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumai Europos lygiu, itin svarbu kaupti pagal lytis suskirstytus statistinius duomenis apie darbo užmokestį ir Eurostatui teikti tikslią ir išsamią statistiką. Tarybos reglamente (EB) Nr. 530/1999 (10) valstybėms narėms nustatytas reikalavimas kaupti ketverių metų laikotarpio statistinius duomenis apie darbo užmokestį, kad būtų galima lengviau įvertinti abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumus. Už 2006 ir 2010 m. abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumai buvo apskaičiuoti remiantis duomenimis, surinktais atlikus darbo užmokesčio struktūros tyrimą. Už 2007–2009 m. duomenys apie abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumus buvo perduodami savanoriškai, dažnai vėluojant ir nepatvirtinti, o vėliau dar galėjo būti tikslinami. Metiniai aukštos kokybės statistiniai duomenys galėtų padidinti skaidrumą ir dar labiau gerinti informuotumą apie lyčių nelygybės problemą, kylančią dėl darbo užmokesčio. Vertinant pokyčius visoje Europos Sąjungoje, naudinga turėti tokius palyginamus duomenis; |
|
(21) |
dėl darbo užmokesčio diskriminuojamiems asmenims, ketinantiems pateikti ieškinius teismuose, didelė kliūtis yra tai, kad nėra apibrėžtos vienodos vertės darbo sąvokos, įskaitant aiškiai apibrėžtus vertinimo kriterijus, pagal kuriuos galima palyginti skirtingus darbus. Siekiant įvertinti, ar darbuotojai atlieka vienodos vertės darbą, reikia vertinti įvairius veiksnius, įskaitant darbo pobūdį, mokymo ir darbo sąlygas. Minėtos sąvokos apibrėžimas ir darbo vertinimo bei klasifikavimo kriterijų įtraukimas į nacionalinius įstatymus būtų naudingas dėl darbo užmokesčio diskriminuojamiems asmenims, ketinantiems pateikti ieškinius nacionaliniuose teismuose; |
|
(22) |
lyčių požiūriu nešališkos darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemos naudingos kuriant skaidrią darbo užmokesčio sistemą. Naudojant šias sistemas galima nustatyti netiesioginės diskriminacijos dėl darbo užmokesčio atvejus, kai paprastai moterų dirbamas darbas yra nepakankamai įvertinamas, kadangi sistemos leidžia įvertinti ir palyginti darbus, kurių turinys skiriasi, tačiau vertė yra vienoda, ir todėl skatina laikytis vienodos vertės darbo principo. Valstybės narės, socialiniai partneriai ir darbdaviai raginami kurti ir naudoti lyčių požiūriu nešališkas darbo vertinimo ir klasifikacijos sistemas, remdamiesi Komisijos tarnybų darbinio dokumento, pridedamo prie Direktyvos 2006/54/EB taikymo ataskaitos (11), 1 priedu; |
|
(23) |
naudinga įtraukti lygių teisių institucijas, siekiant veiksmingai taikyti vienodo darbo užmokesčio principą. Todėl nacionalinių lyčių lygių teisių institucijos turėtų turėti tinkamus įgaliojimus ir mandatus, kuriais remdamosi galėtų nagrinėti nevienodo abiejų lyčių darbo užmokesčio atvejus, įskaitant įsipareigojimus užtikrinti skaidrumą. Reikėtų pasirūpinti, kad procedūrinės ir su išlaidomis susijusios kliūtys asmenims, diskriminuojamiems dėl nevienodo darbo užmokesčio, keltų mažiau problemų, sudarant lygių teisių institucijoms sąlygas jiems atstovauti. Tai sumažintų individualų ieškinį pateikusiems darbuotojams kylančią bylinėjimosi riziką ir galėtų padėti pašalinti sunkumus, dėl kurių šiuo metu dėl nevienodo darbo užmokesčio teismuose iškelta itin nedaug bylų; |
|
(24) |
vykdant informuotumo didinimo veiklą, suinteresuotosios šalys informuojamos apie vienodo darbo užmokesčio principą ir jo svarbą. Reikėtų paraginti valstybes nares didinti įmonių ir organizacijų, socialinių partnerių ir visos visuomenės informuotumą, siekiant veiksmingai skatinti vienodo darbo užmokesčio principo ir darbo įvertinimo bei klasifikavimo metodų taikymą, vengiant šališkumo lyčių atžvilgiu, ir apskritai kovą su abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumais. Be to, būtina imtis veiksmų įmonių ir organizacijų lygmeniu, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
I. DALYKAS
|
1. |
Šioje rekomendacijoje pateikiamos gairės valstybėms narėms, siekiant joms padėti geriau ir veiksmingiau įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą, kovoti su diskriminacija dėl nevienodo darbo užmokesčio ir su neišnykstančiais abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumais. |
II. DARBO UŽMOKESČIO SKAIDRUMAS
|
2. |
Valstybės narės turėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus darbdavius ir socialinius partnerius patvirtinti skaidrias politikos priemones darbo užmokesčio struktūros ir sistemų klausimais. Jos turėtų įvesti konkrečias darbo užmokesčio skaidrumo skatinimo priemones. Į šias priemones pirmiausia reikėtų įtraukti vieną ar kelis iš 3–6 punktuose nurodytų veiksmų, kurie būtų specialiai pritaikyti prie konkrečių nacionalinių aplinkybių. |
Darbuotojų teisė gauti informaciją apie darbo užmokesčio lygį
|
3. |
Valstybės narės turėtų įvesti tinkamas ir proporcingas priemones, siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę prašyti pateikti pagal lytis suskirstytą informaciją apie darbo užmokesčio kitų kategorijų darbuotojams už tokį pat ar vienodos vertės darbą lygį. Į šią informaciją reikėtų įtraukti papildomus ar kintamus komponentus, kurie neįtraukti į nustatytą bazinę algą, kaip antai užmokestis natūra ir priemokos. |
Darbo užmokesčio ataskaitų teikimas
|
4. |
Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad įmonių ir organizacijų, kuriose dirba bent 50 darbuotojų, darbdaviai reguliariai informuotų darbuotojus, darbuotojų atstovus ir socialinius partnerius apie vidutinį darbo užmokestį, suskirstydami tokią informaciją pagal darbuotojų kategorijas ar pareigas ir lytis. |
Darbo užmokesčio auditas
|
5. |
Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad įmonėse ir organizacijose, kuriose dirba bent 250 darbuotojų, būtų atliekamas darbo užmokesčio auditas. Vykdant šiuos auditus reikėtų išnagrinėti, kiek moterų ir kiek vyrų priklauso konkrečiai darbuotojų kategorijai ar eina konkrečias pareigas, atlikti taikomos darbo vertinimo bei klasifikavimo sistemos ir išsamios informacijos apie darbo užmokestį ir su lytimis susijusius darbo užmokesčio skirtumus analizę. Darbuotojų atstovams ir socialiniams partneriams paprašius reikėtų pateikti informaciją apie minėtus auditus. |
Kolektyvinės derybos
|
6. |
Valstybės narės, nepažeisdamos socialinių partnerių savarankiškumo ir vadovaudamosi nacionaline teise ir praktika, turėtų užtikrinti, kad vienodo darbo užmokesčio klausimas, įskaitant darbo užmokesčio auditą, būtų svarstomas atitinkamo lygmens kolektyvinių derybų metu. |
Statistiniai ir administraciniai duomenys
|
7. |
Valstybės narės turėtų toliau gerinti sąlygas gauti naujausius duomenis apie abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumus, kasmet laiku pateikdamos Eurostatui statistinius duomenis. Šie statistiniai duomenys turėtų būti suskirstyti pagal lytis, ekonomikos sektorių (12), darbo laiką (darbas visą darbo dieną arba ne visą darbo dieną), ekonominę kontrolę (privati arba valstybės nuosavybė) bei amžių ir turėtų būti kasmet įvertinami. |
|
8. |
Valstybės narės, teikdamos pranešimus pagal 18 punktą, Komisijai taip pat turėtų pateikti duomenis apie atvejų, kai diskriminuojama dėl darbo užmokesčio, skaičių ir pobūdį. |
Duomenų apsauga
|
9. |
Jeigu imantis priemonių pagal 3–8 punktus ir pateikiant informaciją reikia atskleisti asmens duomenis, tai turėtų būti nustatyta vadovaujantis nacionaliniais duomenų apsaugos teisės aktais, visų pirma tais, kuriais įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (13). |
Vienodos vertės darbo sąvoka
|
10. |
Laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, valstybės narės savo teisės aktuose turėtų išaiškinti vienodos vertės darbo sąvoką. Darbo vertė turėtų būti nustatyta ir palyginta atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, išsilavinimą, profesinius ir mokymo reikalavimus, įgūdžius, pastangas ir atsakomybę, atliekamą darbą ir vykdomų užduočių pobūdį. |
Darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemos
|
11. |
Valstybės narės turėtų skatinti kurti lyčių požiūriu nešališkas darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemas, įskaitant ir tuos atvejus, kai viešajame sektoriuje valstybės narės veikia kaip darbdaviai, kad užkirstų kelią galimai diskriminacijai dėl darbo užmokesčio, taikant lyčių atžvilgiu šališką užmokesčio skalę, nustatytų tokius atvejus ir su jais kovotų. Jos turėtų ypač skatinti darbdavius ir socialinius partnerius įvesti lyčių požiūriu nešališkas darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemas. |
|
12. |
Kalbant apie nešališkas darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemas, valstybės narės raginamos remtis Komisijos tarnybų darbinio dokumento, pridedamo prie Direktyvos 2006/54/EB taikymo ataskaitos, 1 priedu. |
III. HORIZONTALIOSIOS NUOSTATOS
Lygių teisių institucijos
|
13. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad remiantis jų nacionalinėms lygių teisių institucijoms suteiktais įgaliojimais ir mandatais būtų galima nagrinėti nevienodo lyčių darbo užmokesčio atvejus, įskaitant įsipareigojimus užtikrinti skaidrumą. Jei taikytina, valstybės narės turėtų suteikti lygių teisių institucijoms teisę gauti šios rekomendacijos 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją, įskaitant informaciją apie auditą. |
|
14. |
Valstybės narės lygių teisių institucijoms turėtų sudaryti sąlygas atstovauti atskiriems asmenims bylose dėl nevienodo darbo užmokesčio ir taip sumažinti procedūrines kliūtis, dėl kurių sunku iškelti teisme bylą dėl nevienodo darbo užmokesčio. |
|
15. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti glaudesnį nacionalinių lygių teisių institucijų ir už darbo rinkos kontrolę atsakingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. |
Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas
|
16. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti nuoseklią vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimo stebėseną ir visų turimų priemonių prieš nevienodą darbo užmokestį vykdymo užtikrinimą. |
Informuotumo didinimo veikla
|
17. |
Valstybės narės turėtų didinti viešųjų ir privačiųjų įmonių ir organizacijų, socialinių partnerių ir visos visuomenės informuotumą, kad būtų skatinamas vienodo darbo užmokesčio principas, vienodos vertės darbo principas ir darbo užmokesčio skaidrumas, kovojama su abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumais ir kuriamos priemonės, kurios padėtų analizuoti ir vertinti darbo užmokesčio nelygybę. |
IV. TOLESNI VEIKSMAI
|
18. |
Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad ši rekomendacija būtų pradėta taikyti, ir turėtų pranešti Komisijai, kokių priemonių imtasi šiai rekomendacijai įgyvendinti iki 2015 m. gruodžio 31 d., kad Komisija turėtų galimybę atidžiai stebėti padėtį, parengti pažangos įgyvendinant šią rekomendaciją ataskaitą ir pagal tai įvertinti kitų priemonių poreikį. |
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
|
19. |
Ši rekomendacija skirta visoms valstybėms narėms. Ji taip pat yra skirta socialiniams partneriams, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose, vadovaujantis nacionaline teise ir praktika, socialiniams partneriams tenka konkreti atsakomybė už vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą sudarant kolektyvines sutartis. |
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Viviane REDING
Pirmininko pavaduotoja
(1) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
(2) 2007 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kovoti su moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumu“.
(3) 2010 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“.
(4) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 21.
(5) P7_TA(2012)0225.
(6) OL C 345, 2010 12 18, p. 1.
(7) 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (p. 11).
(8) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymo.
(9) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(10) 1999 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos (OL L 63, 1999 3 12, p. 6).
(11) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymo, SWD(2013) 512 final.
(12) Bent NACE 2 red. B–S skirsniai, išskyrus O skirsnį.
(13) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OJ L 281, 1995 11 23, p. 31).