ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2014.043.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 43

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 metai
2014m. vasario 13d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2014 m. vasario 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 135/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, panaikinamas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės diciandiamidui nustatytas antidempingo muitas

1

 

*

2014 m. vasario 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 136/2014, kuriuo dėl lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio (Euro 5 ir Euro 6) iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, o dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio (Euro VI) iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 582/2011 ( 1 )

12

 

*

2014 m. vasario 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 137/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas

47

 

 

2014 m. vasario 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 138/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

55

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

2014 2 13   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 43/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 135/2014

2014 m. vasario 11 d.

kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, panaikinamas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės diciandiamidui nustatytas antidempingo muitas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 ir 6 dalis bei 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1331/2007 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės 1-cianguanidinui (diciandiamidui) nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinės antidempingo priemonės). Nustatytosios priemonės – 49,1 % ad valorem muitas.

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą (3), 2012 m. rugpjūčio 14 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė bendrovė AlzChem AG (toliau – pareiškėjas), pagaminanti 100 % viso Sąjungoje pagaminamo diciandiamido.

(3)

Pateiktas prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus galutinių antidempingo priemonių galiojimui dempingas greičiausiai tęstųsi ir jo daroma žala Sąjungos pramonei pasikartotų.

1.3.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2012 m. lapkričio 15 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.4.   Tyrimas

1.4.1.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(5)

Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą buvo nagrinėjamas 2011 m. spalio 1 d.–2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Po galutinio faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamasis laikotarpis turėjo prasidėti nuo 2008 m., nes vertinant nuo 2009 m. išvados būtų netipiškos. Pirma, reikėtų pažymėti, kad Komisija naudojasi didele veiksmų laisve nustatydama laikotarpį, kuris nagrinėjamas tikrinant žalą. Antra, pareiškėjas teiginį pateikė per vėlai, kad būtų galima pakeisti laikotarpį. Nagrinėjamasis laikotarpis buvo paskelbtas tyrimo pradžioje, tačiau tuo metu pareiškėjas jo neužginčijo. Tokiame vėlyvame etape šio laikotarpio negalima pakeisti dėl praktinių priežasčių ir dėl to, kad pakeitimas remiantis surinktais įrodymais prieštarautų nešališkam tyrimui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

1.4.2.   Su tyrimu susijusios šalys

(7)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems importuotojams, žinomiems susijusiems Sąjungos naudotojams bei eksportuojančios šalies atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(8)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, išnagrinėti, ar nereikėtų atlikti atrankos. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį tų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(9)

Buvo susisiekta su dvylika žinomų eksportuojančių Kinijos gamintojų. Kadangi prašomą informaciją pateikė tik vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas, eksportuojančių gamintojų nebuvo būtina atrinkti.

(10)

Kalbant apie importuotojus, Sąjungoje buvo nustatyta maždaug 10 nesusijusių diciandiamido importuotojų ir jų paprašyta pateikti atrankai būtiną informaciją. Tik du iš jų pranešė apie save ir sutiko bendradarbiauti atliekant šią peržiūrą. Todėl nesusijusių importuotojų atrankos atlikti nereikėjo.

(11)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus pateikė Sąjungos gamintojas, bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas, du nesusiję importuotojai ir vienas Sąjungos naudotojas.

(12)

Papildomų pastabų pateikė du nesusiję importuotojai ir (arba) prekiautojai ir trys Sąjungos naudotojai.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą nustatant dempingo tęsimosi ir jo daromos žalos pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų suinteresuotųjų šalių patalpose.

a)

Sąjungos gamintojas:

AlzChem AG, Trostbergas, Vokietija

b)

eksportuojantis Kinijos gamintojas:

Ningxia Jiafeng Chemicals Co., Ltd. Shizuishan, Kinija;

c)

nesusijęs Sąjungos importuotojas:

Helm AG, Hamburgas, Vokietija;

d)

Sąjungos naudotojas:

Merck Santé S.A.S., Lionas, Prancūzija.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(14)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas tas pats produktas, kaip apibrėžta pradiniame tyrime, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės 1-cianguanidinas (diciandiamidas) (toliau – DCD), kurio KN kodas šiuo metu yra 2926 20 00 . Šis produktas gaminamas iš negesintų kalkių ir suodžių, susidaro po kelių gamybos etapų. Tai kieta medžiaga iš smulkių baltų kristalinių miltelių, paprastai bekvapė.

(15)

DCD paprastai naudojamas kaip tarpinė medžiaga gaminant įvairias kitas chemines tarpines medžiagas (pvz., vaistus) ir yra skirtas naudoti įvairioms pramoninėms paskirtims, susijusioms su vandeniu, plaušiena, popieriumi, tekstile ir oda bei skirtingose su epoksidinės dervos naudojimu susijusiose srityse. Tai pagrindinis azoto–anglies–azoto grandinės elementas, kurį naudojant gaunami specializuoti galutiniai produktai, kaip antai guanidino nitratas ir kiti iš minėtos grandinės gauti junginiai.

(16)

Didžioji dalis Sąjungos rinkoje parduodamo DCD yra standartinės rūšies DCD. Smulkesnių dalelių (vadinamojo mikro DCD) produkto parduodama nedaug. Bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas pateikė duomenų tik apie standartinės rūšies DCD.

2.2.   Panašus produktas

(17)

Vienas naudotojas, remdamasis tuo, kad tariamai Sąjungos pramonės gaminamo standartinės rūšies DCD kokybė yra aukštesnė nei eksportuojančių Kinijos gamintojų produkto, teigė, kad Sąjungos DCD ir Kinijos DCD yra nepanašūs produktai. Visų pirma, šis naudotojas tvirtino, kad vandens kiekis Kinijos DCD yra žymiai didesnis ir nepastovus, palyginti su vandens kiekiu Sąjungoje pagamintame DCD. Be to, Kinijos DCD priemaišų kiekis taip pat didesnis.

(18)

Kaip ir pradiniame tyrime, atlikus tyrimą nustatyta, kad esama tam tikrų kokybės skirtumų, bet jų neįmanoma apskaičiuoti, be to, jie nedaro poveikio Sąjungos pramonės pagaminto ir Sąjungoje parduoto DCD ir nagrinėjamojo produkto, kurie, kaip nustatyta, buvo tokie patys ir kurių galutinė naudojimo paskirtis ta pati, pagrindinėms cheminėms, fizinėms ir techninėms savybėms.

(19)

Kitas naudotojas teigė, kad dėl tariamų mikro DCD ir standartinio DCD fizinių savybių, galutinės paskirties ir kainų skirtumų, mikro DCD neturėtų būti įtrauktas į produkto, kuriam taikomos antidempingo priemonės, apibrėžtąją sritį.

(20)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad abiejų rūšių produktai pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis, fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Tolesnis standartinio DCD perdirbimas mikro DCD gaminti yra paprastas fizinis procesas (malimas), o ne cheminis apdorojimas. Be to, nors mikro DCD kainos yra didesnės nei standartinio DCD, abiejų rūšių produkto pagrindinė galutinė paskirtis yra vienoda ir abiejų rūšių produktai paprastai gali pakeisti vienas kitą.

(21)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad kaip ir per pradinį tyrimą nagrinėjamojo produkto, Kinijos vidaus rinkoje pagamintų ir parduotų produktų ir Sąjungos gamintojo Sąjungoje pagamintų ir parduotų produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

3.1.   Pirminės pastabos

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ištirta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęsis.

(23)

Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavo tik viena bendrovė, nebuvo būtina taikyti atrankos ir atrinkti eksportuojančių Kinijos gamintojų. Šiai bendrovei teko daugiau nei 35 % nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos į Sąjungą per PTL. Per pradinio tyrimo TL ši bendrovė neeksportavo ir todėl atliekant pradinį tyrimą nebendradarbiavo.

3.2.   Importas dempingo kainomis per PTL

3.2.1.   Panaši šalis

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis ar apskaičiuotąja verte atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis), arba pagal kainą, taikomą importuojant iš šios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(25)

Kadangi nagrinėjamasis produktas gaminamas tik Sąjungoje ir Kinijoje, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė ketinanti normaliąją vertę nustatyti pagal už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtas arba mokėtinas kainas, kaip ir atliekant pradinį tyrimą.

(26)

Sąjungos pramonės parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimas vidaus rinkoje buvo nuostolingas, nors nuostoliai buvo nedideli. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis, prie kurių pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų bei pelno suma. PBA išlaidos ir pelnas nustatyti taikant tokį patį metodą, kaip per pradinį tyrimą. Vadovaujantis 11 straipsnio 9 dalimi Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos pakoreguotos, kad būtų kompensuotos papildomos transporto sąnaudos, atsiradusios dėl to, kad gamybos įrenginiai yra skirtingose vietose, nėra tiesioginės prieigos prie žaliavų, kurias reikia vežti iš atokių gamybos vietų, ir reikia šalinti šalutinį produktą (juodąsias kalkes). Šie koregavimai taip pat atlikti per pradinį tyrimą.

3.2.2.   Eksporto kaina

(27)

Visas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas eksportui į Sąjungą buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

3.2.3.   Palyginimas

(28)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis kainomis EXW sąlygomis.

(29)

Siekiant užtikrinti, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atveju normalioji vertė ir eksporto kaina būtų palygintos teisingai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi koreguota atsižvelgiant į transporto, draudimo, mokesčių ir kredito sąnaudų skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir jų palyginamumui.

3.2.4.   Dempingo skirtumas

(30)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(31)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas vykdė dempingą, bet jo lygis buvo gerokai mažesnis už nustatytą per pradinį tyrimą.

3.3.   Importo raida, jeigu priemonės būtų panaikintos

3.3.1.   Pirminė pastaba

(32)

Nustačius, kad per PTL vykdytas dempingas, buvo tiriama dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos, ir išnagrinėti šie aspektai: Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai; importo dempingo kaina iš Kinijos apimtis ir kainos; Sąjungos rinkos patrauklumas importui iš Kinijos.

(33)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui teko daugiau nei 30 % visos KLR gamybos per PTL.

3.3.2.   Kinijos gamintojų gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(34)

Kadangi viešos informacijos apie Kinijos DCD pramonę nedaug, išvados dėl nepanaudotų pajėgumų daugiausia pagrįstos informacija, pateikta prašyme atlikti peržiūrą ir vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo pateikta informacija, sutikrinta, jei įmanoma, pagal viešai pateikiamą informaciją.

(35)

Tuo remiantis laikoma, kad bendri Kinijoje įdiegti pajėgumai 2007–2012 m. išaugo. Faktinė gamyba per PTL sudarė tik 80 000 tonų; tai rodo, kad gali būti nepanaudotų pajėgumų. Kinijoje įdiegti pajėgumai per PTL viršija pasaulinę DCD paklausą, o nepanaudoti pajėgumai galėtų viršyti visą Sąjungos suvartojimą per PTL; Kinijos vidaus suvartojimas per PTL sudarė tik 40 000 tonų, t. y. pusę faktinės Kinijos gamybos apimties.

(36)

Kalbant apie nepanaudotus pajėgumus, per patikrinimą vietoje gauta informacija rodo, kad vieninteliam bendradarbiaujančiam gamintojui, kuriam teko daugiau nei 20 % bendrų Kinijoje įdiegtų pajėgumų 2012 m., suteiktas leidimas 2014 m. padidinti pajėgumus 50 %. Tikimasi, kad šie nauji pajėgumai, inter alia, bus toliau naudojami šio gamintojo gamybos procese (uždarasis DCD naudojimas) ir Kinijos vidaus rinkoje, kurioje per PTL sunaudota maždaug pusė vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo DCD produkcijos. Remiantis informacija, gauta iš vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo, būsimos investicijos į pajėgumus bus naudojamos tiekti, inter alia, Kinijos vidaus rinkai, kuri yra didelė ir sparčiai auga.

(37)

Taigi Kinija gali gaminti didelius kiekius eksportui, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra požymių, jog vidaus rinka galėtų absorbuoti visus nepanaudotus pajėgumus.

3.3.3.   Importo iš Kinijos dempingo kainomis apimtis ir kainos

(38)

Remiantis Eurostato ir patikrintais importo duomenimis, po to, kai 2007 m. buvo nustatytos priemonės, importo iš Kinijos apimtis labai sumažėjo, o nuo 2009 m. iki PTL pabaigos vėl šiek tiek padidėjo, bet niekada nepasiekė 2007 m. lygio. Importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis kito panašiai – sumažėjo nuo 40–45 % 2007 m. iki 10–15 % 2009 m. ir PTL pabaigoje vėl pasiekė 15–20 % lygį, nors Kinijos kainos padidėjo 73 %.

3.3.4.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(39)

Sąjungos rinka yra santykinai didelė ir jai tenka maždaug 18 % pasaulyje suvartojamo DCD kiekio, bet tai nereiškia, kad ji yra patraukliausia arba vienintelė patraukli rinka vertinant pagal pardavimo segmentus ir kainas (žr. 74 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų, remiantis turima informacija, Kinijos gamintojai tikisi, kad paklausa farmacijos pramonėje padidės, pavyzdžiui, Indijoje, kur DCD naudojamas, pavyzdžiui, vaistams nuo diabeto (metforminui) gaminti. Todėl tokia nauja paklausa galimai absorbuos didelę dalį nepanaudotų Kinijos pajėgumų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikoma, kad Sąjungos rinka nėra vienintelė Kinijos eksportuotojams patraukli rinka.

3.3.5.   Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(40)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL importas iš Kinijos ir toliau pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis. Atsižvelgiant į toliau vykdomą dempingą, į tai, kad Sąjungos rinka yra didelė rinka, seniau buvusi patraukli Kinijos eksportuotojams, ir į Kinijoje esančius nepanaudotus pajėgumus, viršijančius bendrą Sąjungos suvartojimą, galima daryti išvadą, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones dempingas tęsis. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad dabartinis dempingo lygis yra gerokai mažesnis nei nustatytas per pradinį tyrimą.

4.   PADĖTIS SĄJUNGOS RINKOJE

4.1.   Pirminė pastaba

(41)

Kadangi nagrinėti tik vienos bendrovės duomenys, siekiant užtikrinti konfidencialumą dauguma rodiklių pateikti kaip indeksai arba ribiniai dydžiai.

4.2.   Sąjungos pramonė

(42)

Sąjungos gamintojo AlzChem AG gamyba sudaro 100 % Sąjungoje pagaminto DCD. Todėl laikoma, kad AlzChem AG sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

4.3.   Suvartojimas Sąjungos rinkoje

(43)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje ne uždaram naudojimui parduodamu kiekiu ir Eurostato importo duomenimis, sutikrintais pagal kitus statistikos šaltinius. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jis kito taip:

1   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

11 042

13 712

14 338

14 146

Indeksas (2009 m. = 100)

100

124

130

128

(44)

Be nurodyto suvartojimo laisvojoje rinkoje, pažymima, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarasis Sąjungos pramonės DCD naudojimas sudarė 10–20 % Sąjungos gamybos ir kito taip:

2   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Uždarasis naudojimas. Indeksas (2009 m. = 100)

100

123

124

127

4.4.   Importas į Sąjungą iš Kinijos

(45)

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas eksportuotojas, nustatyta, kad Eurostato duomenys buvo geriausias informacijos apie importo apimtis ir kainas šaltinis. Eurostato duomenys susiję su ES 27 ir sutikrinti su kitų šaltinių, kaip antai Kinijos eksporto statistikos, 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės ir bendradarbiaujančio importuotojo ir (arba) naudotojo, duomenimis.

(46)

DCD siuntos iš Kinijos importuotos pagal dvi muitinės procedūras. Pagal įprastą procedūrą turėjo būti mokamas įprastas muitas ir antidempingo muitas. Pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą neturėjo būti mokamas nė vienas iš šių muitų, nes žaliava buvo naudojama vartotojų grandies produktams, kurie buvo eksportuojami už Sąjungos ribų, gaminti. Kaip nurodyta lentelėje, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra per PTL taikyta maždaug dviem trečdaliams importo.

4.4.1.   Apimtis ir rinkos dalis

(47)

2007 m. nustačius antidempingo priemones Kinijos importo apimtis labai sumažėjo. Tokiam importui tenkanti bendra rinkos dalis per PTL buvo maždaug 15–20 %. Nepaisant to, per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos kilmės importo apimtis pagal įprastą muitų procedūrą svyravo, o importas iš Kinijos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą išaugo daugiau nei du kartus. Vertinant pagal abi procedūras importo apimtis per laikotarpį išaugo, tačiau buvo gerokai mažesnė nei iki priemonių nustatymo (daugiau kaip 6 000 tonų).

3   lentelė

Importas iš Kinijos

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Importo apimtis. Įprasta procedūra (tonomis)

881

1 251

1 781

730

Indeksas (2009 m. = 100)

100

142

202

83

Rinkos dalis

5–10 %

5–10 %

10–15 %

5–10 %

Vidutinė importo kaina. Įprasta procedūra (EUR/t)

1 218

1 267

1 826

2 101

Vidutinė importo kaina. Laikinasis įvežimas perdirbti (EUR/t)

1 677

1 463

1 674

2 069

Importo apimtis. Laikinasis įvežimas perdirbti (tonomis)

676

984

654

1 467

Indeksas (2009 m. = 100)

100

146

97

217

Rinkos dalis. Abi muitinės procedūros

10–15 %

15–20 %

15–20 %

15–20 %

4.4.2.   Kaina

(48)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Kinijos importuojamo produkto kainos labai padidėjo.

(49)

Sąjungos pramonė teigė, kad kainų raidos negalima paaiškinti pagrindinių sąnaudų veiksnių, t. y. žaliavų ir energijos sąnaudų, raida. Tačiau ji nepateikė jokių kitų paaiškinimų arba teiginį pagrindžiančių įrodymų.

4.4.3.   Priverstinis kainų mažinimas

(50)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, vidutinės svertinės Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo iš Kinijos CIF kainomis (tik standartinio DCD). Sąjungos pramonės pardavimo kainos pakoreguotos, ypač atsižvelgiant į pristatymo sąnaudas ir komisinius iki gamintojo kainų EXW sąlygomis. Eksporto iš Kinijos CIF kainos gautos iš Eurostato ir sutikrintos su 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis; importas, kuriam taikyta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, neįtrauktas. Šios CIF kainos buvo pakoreguotos, kad jos aprėptų su muitiniu įforminimu susijusias išlaidas, t. y. muitus ir išlaidas po importo. Su importu, kuriam taikyta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, susijęs priverstinis kainų mažinimas nagrinėjamas 83 konstatuojamojoje dalyje.

(51)

Palyginus išaiškėjo, kad per PTL nagrinėjamojo produkto importo kainos buvo tokios, kad Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

4.5.   Importas į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių

(52)

Iš kitų trečiųjų šalių importuota nedaug.

(53)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV apimtis niekada neviršijo 2 % rinkos dalies. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuotas produktas iš tiesų buvo Kinijoje pagamintas ir po to JAV susmulkintas standartinis DCD.

4   lentelė

Importas iš JAV

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Importo apimtis (tonomis)

192

237

282

255

Indeksas (2009 m. = 100)

100

123

147

133

Rinkos dalis

0–2 %

0–2 %

0–2 %

0–2 %

4.6.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(54)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

4.6.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(55)

Sąjungos pramonė veikė integruotoje gamybos grandinėje, kuri apima ne tik DCD, bet ir gamintojų ir vartotojų grandies produktus. Nuo 2009 m. Sąjungos DCD gamybos pajėgumai nepakito. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojo gamyba daugiausia padidėjo dėl padidėjusios paklausos Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta 1 lentelėje. Nuo 2010 m. Sąjungos gamintojas veikė beveik pilnu pajėgumu. 2009 m. gamyba ir pardavimas sumažėjo dėl finansų krizės.

5   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Gamyba. Indeksas (2009 m. = 100)

100

115

113

109

Gamybos pajėgumai. Indeksas (2009 m. = 100)

100

100

100

100

Pajėgumų panaudojimas

86,9  %

100,2  %

98,2  %

95,2  %

4.6.2.   Atsargos

(56)

Sąjungos gamintojas per nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo nedaug atsargų; vertinant Sąjungos pramonės padėtį tai nebuvo laikoma svarbiu veiksniu.

6   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Atsargos. Indeksas (2009 m. = 100)

100

73

88

49

4.6.3.   Pardavimo apimtis, rinkos dalys ir vidutinės vieneto kainos Sąjungoje

(57)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 26 %, o jos pardavimo kainos padidėjo 7 %.

(58)

Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti pardavimą ES dėl padidėjusio suvartojimo, kaip nurodyta 1 lentelėje. Sąjungos pramonei tenkanti Sąjungos rinkos dalis išliko labai didelė.

7   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Pardavimo apimtis. Indeksas (2009 m. = 100)

100

121

125

126

Rinkos dalis

80–85 %

80–85 %

80–85 %

80–85 %

Pardavimo kaina. Indeksas (2009 m. = 100)

100

95

98

107

4.6.4.   Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

(59)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas labai pagerėjo, nes ji galėjo padidinti savo pardavimo apimtį ir pardavimo kainas Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams. Didelis pelningumo pagerėjimas yra dar įspūdingesnis, jei palygintume jį su pramonės patirtais dideliais nuostoliais pradiniu TL (nuo – 20 iki – 30 %).

8   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Pelningumas

– 10–0 %

– 10–0 %

– 10–0 %

– 5–0 %

(60)

Uždarojo naudojimo sandoriai buvo palyginti pelningi.

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas buvo visuomet neigiamas, išskyrus PTL, ir atitiko bendro pelningumo tendenciją.

9   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Grynųjų pinigų srautas. Indeksas (2009 m. = 100)

– 100

–84

– 229

174

4.6.5.   Investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė investavo į esamų pramonės įrenginių priežiūrą ir optimizavimą. 2009 m. ji daug investavo į mikro DCD.

10   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Investicijos. Indeksas (2009 m. = 100)

100

50

65

37

(63)

Investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko neigiama ir atitiko nurodytą pelningumo raidą.

11   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Investicijų grąža. Indeksas (2009 m. = 100)

– 100

–63

–62

–10

(64)

Sąjungos pramonė nenurodė susidūrusi su sunkumais padidinti kapitalą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

4.6.6.   Užimtumas, našumas, augimas ir darbo užmokestis

(65)

Dėl investicijų nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo kvalifikuotų darbuotojų skaičius. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 15 %.

(66)

Užimtumo ir našumo padidėjimas atspindi 2010 m. padidėjusią gamybą.

12   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Darbuotojų skaičius. Indeksas (2009 m. = 100)

100

107

104

105

Našumas (tonomis vienam darbuotojui). Indeksas (2009 m. = 100)

100

108

108

105

Darbo sąnaudos vienam darbuotojui. Indeksas (2009 m. = 100)

100

112

113

115

4.6.7.   Dempingo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(67)

Kaip paaiškinta 3.2 punkte, per PTL buvo toliau vykdomas dempingas.

(68)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš Kinijos apimtį faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti labai dideliu. Palyginti su pradiniu tyrimu, Sąjungos pramonės padėtis labai pagerėjo – ji sėkmingai atsigavo nuo buvusio dempingo, ypač padidėjo jos pelningumas, pardavimas ir rinkos dalis.

4.6.8.   Išvada

(69)

NET jei kai kurie minėti teigiami pokyčiai yra neseni, manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pagerėjo. PTL pabaigoje visi finansiniai rodikliai buvo teigiami arba beveik teigiami.

(70)

2007 m. nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė galėjo pamažu atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio ir dar labiau išnaudoti savo galimybes Sąjungos rinkoje ir ES nepriklausančiose šalyse. Tai, kad Sąjungos pramonei priemonės buvo naudingos, geriausiai atspindi aukštas gamybos lygis, pajėgumų naudojimas ir padidėjusios ES pardavimo kainos ir pelningumas. Per PTL Sąjungos pramonė nebepatyrė materialinės žalos dėl importo iš Kinijos.

(71)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad atliekant pradinį tyrimą tam tikrų žalos rodiklių raida buvo teigiama, bet tuo metu tai nesutrukdė Komisijai patvirtinti, kad materialinė žala buvo daroma. Šį tvirtinimą reikia atmesti. Reglamentas (EB) Nr. 1331/2007 priimtas skirtingomis aplinkybėmis, visų pirma Sąjungos pramonei veikiant ne taip pelningai. Be to, priemonių galiojimo termino peržiūra visiškai skiriasi nuo tyrimo pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį. Tyrime dėmesys kreipiamas į tai, ar dėl dempingo daroma žala vidaus pramonei, o peržiūroje nagrinėjamos ateities tendencijos, jei priemonės nustotų galioti.

5.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(72)

Kaip minėta, Sąjungos pramonė per PTL nepatyrė materialinės žalos. Todėl vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui žala pasikartotų.

5.1.   Nepanaudotų pajėgumų Kinijoje poveikis

(73)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijoje yra didelių gamybos pajėgumų (žr. 34–37 konstatuojamąsias dalis). Tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad tikėtina, jog dėl nepanaudotų pajėgumų labai padidės importas į Sąjungą.

(74)

Sąjunga yra viena iš daugelio rinkų, kuriose parduoda eksportuojantys Kinijos gamintojai. Kalbant apie kainas, iš Sąjungos pramonės, bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo gauti duomenys ir Kinijos statistiniai eksporto duomenys patvirtino, kad kelios ne ES rinkos yra bent tokios pat patrauklios kaip Sąjungos rinka.

(75)

Sąjungos pramonės pardavimas eksportui dažnai vyko didesnėmis kainomis nei pardavimai Sąjungoje. Atskleidus šiuos faktus pareiškėjas tvirtino, kad didesnės jo eksporto kainos neturi nieko bendra su santykiniu tokių rinkų patrauklumu, o veikiau turėtų būti paaiškintos tuo, kad toks pardavimas buvo susijęs tik su nedidele pardavimo apimtimi. Šis teiginys turėtų būti atmestas, nes bendra ES pramonės pardavimo eksporto rinkoms apimtis per PTL tebebuvo didelė (20–30 % Sąjungos pramonės gamybos apimties). Taip pat nebuvo įrodyta, kad pardavimo pirkėjams sandoriai sudaryti dėl gerokai mažesnių produkto kiekių.

(76)

Pagal statistinius Kinijos DCD eksporto į skirtingas rinkas kainų duomenis taip pat nematyti skiriamojo ES rinkos patrauklumo, palyginti su kitomis eksporto rinkomis. Per PTL jau būta didelių nepanaudotų pajėgumų, bet ir tokiomis aplinkybėmis Kinijos eksportuotojai netaikė žalingos kainodaros. Tai, kad nepanaudoti pajėgumai dar labiau didės, šiuo atveju nėra žalos pasikartojimo tikimybės rodiklis. Indija yra bene didžiausia pasaulyje DCD rinka. Remiantis Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, Kinijos pardavimo į ES apimtys sudarė tik maždaug 10 % pardavimo į Indiją apimties, o vidutinės Kinijos pardavimo į ES kainos už toną veikiau atitikto Kinijos pardavimo į Indiją kainas. Kitaip tariant, svarbioje Indijos rinkoje vyraujančios rinkos kainos (kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutiniškai padidėjo 65 %) DCD gamintojams yra vienodai patrauklios. Nėra jokių požymių, kad dėl nepanaudotų pajėgumų Kinijoje labai padidėtų importas į Sąjungą. Šiuo metu galima tikėtis, kad artimiausiu metu bent dalis tokių nepanaudotų pajėgumų nebus panaudoti. Ši išvada grindžiama praeities tendencijomis, nes, remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, nuo 2008 m. iki PTL Kinija padidino savo pajėgumus maždaug 50 %, o bendra jos gamyba padidėjo tik 20 %. Remiantis pareiškėjo prognozėmis iki 2016 m., Kinijos pajėgumai gerokai viršys pasaulinę paklausą, todėl nebus naudojami. Pertekliniai visos šalies pajėgumai būtų mažesni, jeigu prognozės būtų grindžiamos eksportuojančio Kinijos gamintojo pateiktais pardavimų duomenimis. Bet kuriuo atveju, tai, kad, kitaip nei ES gamyba (žr. 55 konstatuojamąją dalį), Kinijos DCD gamyba nėra visiškai integruotos gamybos grandinės dalis, reiškia, kad nepanaudotų pajėgumų sąnaudos nėra tokios didelės.

(77)

Be to, papildoma dalis nepanaudotų Kinijos pajėgumų veikiausiai bus absorbuoti dėl tam tikros didėjančios paklausos, ypač farmacijos pramonėje tokiose šalyse kaip Indija (žr. 39 konstatuojamąją dalį). Be to, atlikus tyrimą padaryta išvada, kad AlzChem DCD produktai laikyti patrauklesniais ES naudotojams dėl, inter alia, geografinės padėties ir tiekimo patikimumo. Tai Sąjungos pramonei suteikia tam tikro pranašumo, palyginti su Kinijos gamintojais, nes svarbiausi ES naudotojai perka didelius kiekius DCD. Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tai, kad Kinijoje yra didelių gamybos pajėgumų, savaime nėra priežastis daryti išvadą, kad yra tikimybė, jog žala pasikartos. Tai, kad Sąjungos pramonė prarado dalį bendrų gamybos pajėgumų, šios išvados negali pakeisti.

5.2.   Planuojamo rinkos augimo poveikis

(78)

Kelios šalys paminėjo laukiamą didelį pasaulinės DCD rinkos augimą, daugiausia dėl plataus taikymo farmacijos ir žemės ūkio pramonės šakose. Taip yra dėl to, kad padidėjo vaistų nuo diabeto gamyba, ypač Indijoje. Šį augimą jau atspindi ir 1 lentelėje nurodytas ES suvartojimo padidėjimas.

(79)

Numatoma, kad ES rinka taip pat augs, tačiau mažiau. Ši prognozė grindžiama tuo, kad Sąjungoje įsikūręs didelis vaistų gamintojas, parduodantis produktus visame pasaulyje.

(80)

Atskleidus faktus pareiškėjas prieštaravo dėl augimo masto. Tačiau reikia pažymėti, kad jo teiginiai šiuo atžvilgiu yra prieštaringi, o keli šaltiniai nurodo didelį ES paklausos ir pasaulio rinkos augimą. Remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo duomenimis suvartojimas Kinijos vidaus rinkoje sparčiai auga. Todėl pagal turimus duomenis pareiškėjo teiginys, kad paklausa yra arba išliks stabili, nėra pagrįstas.

(81)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad jo pardavimo apimtis ir rinkos dalis ne ES rinkose sumažėjo. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad ES pramonė dirbo beveik pilnu pajėgumu, o jos atsargos buvo nedidelės; DCD vartojimas ES ir toliau augo. ES pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti augimu kitose rinkose, nes ji nusprendė daugiau dėmesio skirti ES rinkai, o savo gamybos pajėgumų labai nepadidino. Tačiau jei jos plėtra bus įgyvendinta, padėtis gali pasikeisti. Todėl tikimasi, kad net jei Kinijos DCD importo į Sąjungą apimtis artimiausioje ateityje padidėtų, žala automatiškai nepasikartotų. Kaip ir Kinijos gamintojai, Sąjungos pramonė gaus naudos dėl padidėjusios pasaulio paklausos.

(82)

Šiuo atžvilgiu, kaip minėta, Sąjungos gamintojas yra labai vertinamas rinkoje ir yra kelių svarbiausių pirkėjų privilegijuotas tiekėjas, bent jau tam tikrų DCD produktų. Jo DCD produktų kokybė ir patikimumas Sąjungoje reiškia, kad jis gali užsitikrinti didelės apimties sutartis su svarbiausiais ES pirkėjais ir numatoma, kad ši padėtis nesikeis nepriklausomai nuo to, ar priemonės bus panaikintos, ar ne. Po faktų atskleidimo svarbus ES naudotojas teigė, kad jis ir toliau pirks tyrime nagrinėjamą produktą iš Sąjungos pramonės, net jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

5.3.   Kiti aspektai

(83)

Kaip paaiškinta 50 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, per PTL dėl Kinijos importo kainų Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos. Įprastos procedūros (kuri taikyta maždaug trečdaliui importo apimties) atveju priverstinio kainų mažinimo nebuvo. Įvertinus ir laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (kuri taikyta likusiems dviem trečdaliams importo per PTL) nustatytas labai žemas priverstinio kainų mažinimo lygis. Ši padėtis skiriasi nuo pradiniame tyrime nustatyto didelio priverstinio kainų mažinimo; tai paaiškinama bendru laipsnišku importo kainų didėjimu po priemonių nustatymo, nors šis padidėjimas nebuvo pastovus. Iš tiesų, Kinijos importo CIF kaina ES pasienyje nuo 2009 m. iki PTL pabaigos padidėjo 73 %.

(84)

ES pramonė įrodė, kad net ir netaikant priemonių ji tebėra konkurencinga – tai rodo jos didelės apimties eksportas (20–30 % gamybos per PTL) į ne ES šalis, kuriose netaikomos jokios priemonės ir kuriose ji konkuruoja su Kinija nesant antidempingo priemonių. Toliau nurodytą eksporto apimties mažėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad didėjo pardavimo į Sąjungą apimtis, o Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai, kurie iš esmės buvo visiškai panaudoti, nepakito.

13   lentelė

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

PTL

Eksporto apimtis. Indeksas (2009 m. = 100)

100

105

80

77

Eksporto kaina (nesusijusiems pirkėjams). Indeksas (2009 m. = 100)

100

100

109

125

(85)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės pastabas taip pat išnagrinėtos importo iš Kinijos kainos per aštuonis mėnesius po PTL. Sąjungos pramonė nurodė, kad netrukus po PTL dėl importo iš Kinijos buvo daromas didelis spaudimas kainoms. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį kartu su jo 11 straipsnio 5 dalimi, paprastai į informaciją apie laikotarpį po PTL neatsižvelgiama. Tačiau, net ir atsižvelgus į šią informaciją, šiuo etapu nebuvo galima padaryti išvadų, nes neaišku, ar šis kainų pokytis, jei jis bus patvirtintas, yra ilgalaikio pobūdžio. Pavyzdžiui, nors nuo PTL pabaigos iki 2013 m. gegužės mėn. kainos sumažėjo, 2013 m. birželio mėn. jos vėl padidėjo 10 %. Atsižvelgiant į tai, kad po PTL kainos tebebuvo žymiai didesnės nei nustatytos pradiniame tyrime, prognozė, kad artimiausiu metu dėl jų smarkiai pablogėtų esama Sąjungos pramonės, kuriai šiuo metu materialinė žala nedaroma, padėtis, nesiekia tikimybės ribos.

(86)

Galiausiai, nėra požymių, kad panaikinus priemones būtų daromas poveikis rinkos kainoms trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Reikėtų pažymėti, kad didelė dalis Sąjungoje parduodamo DCD parduodama pagal ilgalaikius (kelių metų trukmės) sandorius ir panašu, kad naudotojų pramonei patikima ir nuolatinė patikimo gamintojo pasiūla yra labai svarbi. Be to, dviem trečdaliams importo per PTL taikyta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, pagal kurią importo arba antidempingo muitai nemokami. Apibendrinant, nors negalima atmesti galimybės, kad dėl kai kurių sandorių bus deramasi iš naujo ir sutartos importo kainos gali sumažėti, nėra tikėtina, kad panaikinus muitus toks sumažėjimas bus žalingas.

5.4.   Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės

(87)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra tikėtina, kad panaikinus priemones Sąjungos pramonė turėtų sumažinti DCD pardavimo ir gamybos apimtis ir (arba) kainas tiek, kad jos pelningumui arba bendrai padėčiai būtų daromas materialinis poveikis.

(88)

Priešingai, atsižvelgiant į visame pasaulyje padidėjusį suvartojimą, Kinijos importo apimtis ir kainas per PTL bei kainas kitose rinkose, manoma, kad netaikant priemonių Sąjungos pramonė ir toliau parduos didelį kiekį DCD; tai darys teigiamą poveikį tiek su DCD susijusiai, tiek ir nesusijusiai jos veiklai.

(89)

Tikimasi, kad Sąjungos pramonė ir toliau veiks visu pajėgumu, nepriklausomai nuo to, ar priemonės bus panaikintos, ar ne. Be to, Sąjungos pramonė šiais metais baigė parengiamuosius plėtros programos darbus. 2013 m. rudenį ji nusprendė iš esmės padidinti DCD gamybos pajėgumus. Rinkoje, įskaitant svarbius ES pirkėjus, šiam plėtros planui pritarta. Sprendžiant pagal tai, kad sudarytas plėtros planas, Sąjungos pramonė tikisi, jog pasaulinė paklausa bus didelė ir kad AlzChem turėtų gauti naudos dėl tokio augimo.

(90)

NET jei artimiausiu metu Sąjungos pramonė patirs tam tikrą dėl Kinijos importo daromą spaudimą kainoms, tikėtinas poveikis kainoms ir pelningumui neturėtų būti didelis, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonei tenka didelė rinkos dalis ir ji turi pranašumų dėl kokybės ir tiekimo patikimumo bei galimybės užtikrinti sutartis dėl didelio produkto kiekio. Todėl poveikis nesiektų žalos tikimybės ribos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(91)

Komisija daro išvadą, kad nėra tikėtina, kad panaikinus galiojančias priemones Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

(92)

Atsižvelgiant į išvadą, kad nėra jokios žalos pasikartojimo tikimybės, išvados dėl Sąjungos interesų nebūtinos.

7.   ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ PANAIKINIMAS

(93)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti panaikinti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta, tačiau dėl nė vieno iš jų išdėstytos išvados nekeičiamos.

(94)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, importuojamam Kinijos kilmės DCD nustatytas antidempingo priemones reikėtų panaikinti, o tyrimą baigti.

(95)

Atsižvelgdama į tam tikras aprašytas aplinkybes, t. y. nepanaudotus pajėgumus Kinijoje ir galimą priverstinį kainų mažinimą po PTL, Komisija stebės nagrinėjamojo produkto importą, kad prireikus galėtų lengviau imtis tinkamų veiksmų. Stebėsena bus vykdoma dvejus metus po šio reglamento paskelbimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Antidempingo muitas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės 1-cianguanidinui (diciandiamidui), kurio KN kodas šiuo metu yra 2926 20 00 , panaikinamas, o su šiuo importu susijęs tyrimas baigiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. vasario 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. VENIZELOS


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)   OL L 296, 2007 11 15, p. 1.

(3)   OL C 116, 2012 4 20, p. 3.

(4)   OL C 349, 2012 11 15, p. 10.


2014 2 13   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 43/12


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 136/2014

2014 m. vasario 11 d.

kuriuo dėl lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio (Euro 5 ir Euro 6) iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, o dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio (Euro VI) iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 582/2011

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (1), ypač į jos 39 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (2), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (Euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantį Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB, ypač į jo 5 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 ir 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinančiu ir iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (3), nustatyti bendrieji techniniai variklinių transporto priemonių ir pakaitinių dalių tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į išmetamą teršalų kiekį, ir taršos kontrolės įtaisų, transporto priemonėje įrengiamų diagnostikos (TPĮD) sistemų eksploatacinio tinkamumo bei patvarumo, degalų suvartojimo matavimo ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieinamumo taisyklės;

(2)

2007 rugsėjo 5 d. Direktyvoje 2007/46/EB nustatyti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindai. Joje nustatytas tipo patvirtinimo dokumentų formatas ir nurodytos pamatinės vertės, skirtos variklio rodikliams apibrėžti, įskaitant variklio galios vertes ir su galia susijusius parametrus;

(3)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 692/2008 išduoto EB tipo patvirtinimo numerį sudaro abėcėlės raidės (Euro 5 ir Euro 6 etapai, kurie rodo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir TPĮD reikalavimus, pagal kuriuos buvo suteiktas patvirtinimas). Kiekvienam abėcėlės raide pažymėtam etapui nustatyta privaloma įgyvendinimo data dėl naujų tipų transporto priemonių sertifikavimo ir dėl visų naujų transporto priemonių, taip pat paskutinė registracijos data;

(4)

prieš privalomą griežtesnių reikalavimų taikymą transporto priemonių gamintojams leidžiama patvirtinti transporto priemonių tipą remiantis šiais reikalavimais.- Nustačius naujus Euro 6 etapus bus galima sertifikuoti transporto priemones, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis, prieš įsigaliojant šioms išmetamųjų teršalų kiekio vertėms;

(5)

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB (4), buvo panaikinta 1980 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių variklio galią, suderinimo (5) – panaikinimas įsigalioja nuo 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl Direktyvos 80/1269/EEB nuostatas būtina perkelti į Reglamentą (EB) Nr. 715/2007;

(6)

Reglamente (EB) Nr. 692/2008 ir Reglamente (ES) Nr. 582/2011 nurodyta, kuriuos etaloninius degalus turėtų naudoti transporto priemonių gamintojai išmetamųjų teršalų bandymas atlikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Reglamentą (EB) Nr. 595/2009. Etaloninių degalų savybės atspindi tų degalų, kurie Reglamento (EB) Nr. 692/2008 priėmimo metu buvo dažniausiai naudojami rinkoje, savybes. Tačiau dėl pastaraisiais metais rinkoje vis dažniau naudojamų biodegalų turėtų būti pakeistos etaloninių degalų specifikacijos, kad jos atitiktų degalus, kurie Sąjungos rinkoje yra naudojami šiuo metu arba bus naudojami artimoje ateityje;

(7)

todėl, siekiant suderinti lengvosioms ir sunkiosioms transporto priemonėms taikomas procedūras ir taip sumažinti su tipo patvirtinimu susijusias išlaidas, turėtų būti suderinti Reglamente (EB) Nr. 692/2008 ir Reglamente (ES) Nr. 582/2011 nurodyti etaloniniai degalai;

(8)

todėl Direktyva 2007/46/EB, Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Reglamentas (ES) Nr. 582/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(9)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2007/46/EB pakeitimai

Direktyvos 2007/46/EB I, III, IV, IX ir XI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 692/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 iš dalies keičiamas taip:

(1)

2 straipsnis papildomas 37, 38, 39 ir 40 punktais:

„(37)   „naudingoji galia“- ant bandymų stendo alkūninio veleno arba jam lygiaverčio įtaiso gale perduodama galia, etaloninėmis atmosferos sąlygomis nustatoma pagal XX priedą (Variklio naudingosios galios, naudingosios galios ir elektrinių jėgos pavarų didžiausios 30 minučių galios matavimai) esant atitinkamam variklio su pagalbiniais prietaisais sūkių dažniui;

(38)   „didžiausioji naudingoji galia“- didžiausioji naudingosios galios vertė, išmatuota varikliui dirbant didžiausiu pajėgumu;

(39)   „didžiausioji 30 minučių galia“- elektrinių jėgos pavarų didžiausia naudingoji galia nuolatinės srovės įtampos sąlygomis, kaip nustatyta JT EEK Taisyklės Nr. 85 5.3.2 punkte (6);

(40)   „šaltasis paleidimas“- variklio aušalo temperatūra (arba lygiavertė temperatūra) paleidus variklį, ne didesnė kaip 35 °C ir ne daugiau kaip 7 K didesnė už aplinkos temperatūrą (jeigu taikoma) paleidus variklį.“

(2)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kad gautų EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją, gamintojas turi įrodyti, kad transporto priemonės atitinka bandymo metodikos reikalavimus, apibrėžtus šio reglamento III–VIII, X–XII, XIV, XVI ir XX prieduose. Be to, gamintojas užtikrina, kad būtų laikomasi šio reglamento IX priede nustatytų etaloninių degalų specifikacijų.“.

(3)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jei laikomasi visų susijusių reikalavimų, patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimą ir pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą suteikia tipo patvirtinimo numerį.

Nepažeidžiant Direktyvos 2007/46/EB VII priedo nuostatų, tipo patvirtinimo numerio 3 segmentas sudaromas pagal šio reglamento I priedo 6 priedėlį.

Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

Jeigu tai yra transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas remiantis Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelėje pateiktomis Euro 5 išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis, atitinkami reikalavimai laikomi įvykdytais, kai patenkinamos šios sąlygos:

(a)

paisoma 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

(b)

transporto priemonė buvo patvirtinta pagal JT EEK taisyklę Nr. 83 su 06 serijos pakeitimais, pagal Taisyklę Nr. 101 su 01 serijos pakeitimais ir, jeigu jos variklis yra slėginio uždegimo, pagal Taisyklės Nr. 24 su 03 serijos pakeitimais III dalį.

Ketvirtoje pastraipoje nurodytu atveju taip pat taikomos 14 straipsnio 4 dalies nuostatos.“.

(4)

I, III, IV, IX, XI ir XII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

(5)

Įterpiamas XX priedas, kurio tekstas išdėstytas šio reglamento III priede.

3 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 582/2011 pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 582/2011 VIII ir IX priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento IV priedą.

4 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Nuo 2015 m. sausio 1 d. gamintojai turi teikti atitikties sertifikatus, kurie atitinka šio reglamento nuostatas.

2.   Siekiant atitikties Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XX priedui, atitikties sertifikatai, atitinkantys Direktyvą 80/1269/EEB ir (arba) JT EEK taisyklę Nr. 85 ir išduoti prieš įsigaliojant šiam reglamentui, galioja iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

3.   Šio reglamento IV priedas taikomas nuo datų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 582/2011 I priedo 9 priedėlio 1 lentelės C dalyje.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. vasario 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)   OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

(2)   OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(3)   OL L 199, 2008 7 28, p. 1.

(4)   OL L 188, 2009 7 18, p. 1.

(5)   OL L 375, 1980 12 31, p. 46.

(6)   OL L 326, 2006 11 24, p. 55.


I PRIEDAS

Direktyvos 2007/46/EB pakeitimai

Direktyvos 2007/46 I, III, IV ir IX priedai pakeičiami taip:

(1)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

įterpiami 3.3.1.1.1 ir 3.3.1.1.2 punktai:

„3.3.1.1.1.

Didžiausia naudingoji galia (n) … kW

(gamintojo nurodyta vertė)

3.3.1.1.2.

Didžiausia 30 minučių galia (n) … kW

(gamintojo nurodyta vertė)“;

(b)

aiškinamųjų pastabų aiškinamoji pastaba (n) pakeičiama taip:

“(n)

Nustatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 arba Reglamento (EB) Nr. 595/2009 reikalavimus, jeigu taikoma.”;

(2)

III priedo I, A dalyje įterpiami 3.3.1.1.1 ir 3.3.1.1.2 punktai:

„3.3.1.1.1.

Didžiausia naudingoji galia (n) … kW

(gamintojo nurodyta vertė)

3.3.1.1.2.

Didžiausia 30 minučių galia (n) … kW

(gamintojo nurodyta vertė)“;

(3)

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

I dalis iš dalies keičiama taip:

(i)

išbraukiamas lentelės 40 įrašas.

(ii)

išbraukiama 7 aiškinamoji pastaba;

(b)

I dalies 1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

(i)

1 lentelėje 2 punktas pakeičiamas taip:

„2

Išmetamųjų teršalų kiekis (Euro 5 ir 6), lengvosios transporto priemonės / informacijos prieiga

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007

 

A

(a)

transporto priemonių diagnostikos (TPD) sistema

Transporto priemonėje įrengiama TPD sistema, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 692/2008 4 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (TPD sistema turi fiksuoti bent jau variklio valdymo sistemos gedimą).

Turi veikti TPD sistemos sąsaja su įprastomis diagnostikos priemonėmis.

(b)

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis

Netaikoma

(c)

Galimybė susipažinti su informacija

Pakanka, kad gamintojas suteiktų neribotą ir standartizuotos formos prieigą prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos.

(d)

Galios matavimas

(Kai transporto priemonės gamintojas naudoja kito gamintojo pagamintą variklį.)

Variklio gamintojo bandymų naudojant bandymų įrangą duomenys laikomi tinkamais, jeigu variklio valdymo sistema yra identiška (t. y. sutampa bent jau elektroninis valdymo įtaisas (ECU)).

Išvystomos galios bandymas gali būti atliekamas važiuoklės dinamometru. Atsižvelgiama į galios nuostolius transmisijoje.“

(ii)

išbraukiamas 1 lentelės 40 įrašas.

(iii)

1 lentelėje 41A punktas pakeičiamas taip:

„41 A

Išmetamųjų teršalų kiekis (Euro VI), sunkiosios transporto priemonės / informacijos prieiga

Reglamentas (EB)

Nr. 595/2009

 

A

Išskyrus reikalavimus dėl TPD ir informacijos prieigos.

„Galios matavimas“

Kai transporto priemonės gamintojas naudoja kito gamintojo pagamintą variklį:

Variklio gamintojo bandymų naudojant bandymų įrangą duomenys laikomi tinkamais, jeigu variklio valdymo sistema yra identiška (t. y. sutampa bent jau elektroninis valdymo įtaisas (ECU)).

Išvystomos galios bandymas gali būti atliekamas važiuoklės dinamometru. Atsižvelgiama į galios nuostolius transmisijoje.”

(iv)

2 lentelėje 2 punktas pakeičiamas taip:

„2

Išmetamųjų teršalų kiekis (Euro 5 ir 6), lengvosios transporto priemonės / informacijos prieiga

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007

 

A

(a)

transporto priemonių diagnostikos (TPD) sistema

Transporto priemonėje įrengiama TPD sistema, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 692/2008 4 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (TPD sistema turi fiksuoti bent jau variklio valdymo sistemos gedimą).

Turi veikti TPD sistemos sąsaja su įprastomis diagnostikos priemonėmis.

(b)

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis

Netaikoma

(c)

Galimybė susipažinti su informacija

Pakanka, kad gamintojas suteiktų neribotą ir standartizuotos formos prieigą prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos.

(d)

Galios matavimas

Kai transporto priemonės gamintojas naudoja kito gamintojo pagamintą variklį:

Variklio gamintojo bandymų naudojant bandymų įrangą duomenys laikomi tinkamais, jeigu variklio valdymo sistema yra identiška (t. y. sutampa bent jau elektroninis valdymo įtaisas (ECU)).

Išvystomos galios bandymas gali būti atliekamas važiuoklės dinamometru. Atsižvelgiama į galios nuostolius transmisijoje.“

(v)

išbraukiamas 2 lentelės 40 įrašas.

(vi)

2 lentelėje 41A punktas pakeičiamas taip:

„41 A

Išmetamųjų teršalų kiekis (Euro VI), sunkiosios transporto priemonės / informacijos prieiga

Reglamentas (EB)

Nr. 595/2009

 

A

Išskyrus reikalavimus dėl TPD ir informacijos prieigos.

Galios matavimas

(Kai transporto priemonės gamintojas naudoja kito gamintojo pagamintą variklį.)

Variklio gamintojo bandymų naudojant bandymų įrangą duomenys laikomi tinkamais, jeigu variklio valdymo sistema yra identiška (t. y. sutampa bent jau elektroninis valdymo įtaisas (ECU)).

Išvystomos galios bandymas gali būti atliekamas važiuoklės dinamometru. Atsižvelgiama į galios nuostolius transmisijoje.“

(c)

I dalies 2 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

(i)

I dalies 4 punkto lentelės 2a punktas pakeičiamas taip:

„2 a

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007

(Išmetamųjų teršalų kiekis (Euro 5 ir 6), lengvosios transporto priemonės / informacijos prieiga)

Išmetimo vamzdžio išmetalai

(a)

I tipo bandymas atliekamas pagal Reglamento (EB) Nr. 692/2008 III priedą taikant charakteristikų blogėjimo koeficientą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 692/2008 VII priedo 1.4 punkte. Taikomos ribos nurodytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo I ir II lentelėse.

(b)

Transporto priemonė nebūtinai turi būti pravažiavusi 3 000  km, kaip nurodyta JT EEK Taisyklės Nr. 83 4 priedo 3.1.1 skirsnyje.

(c)

Bandymui naudojami Reglamento (EB) Nr. 692/2008 IX priede nurodyti etaloniniai degalai.

(d)

Dinamometras parenkamas pagal techninius reikalavimus, nustatytus JT EEK taisyklės Nr. 83 4 priedo 3.2 skirsnyje.

(e)

a punkte nurodytas bandymas neturi būti atliekamas, jeigu galima įrodyti, kad transporto priemonė atitinka Kalifornijos taisykles, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 2 skirsnyje.

Išgaruojančių teršalų kiekis

Benzinu varomuose varikliuose turi būti sumontuota garavimo išlakų kontrolės sistema (pvz., anglies filtras).

Išmetamosios karterio dujos

Reikalaujama, kad būtų išmetamų karterio dujų surinkimo įtaisas.

TPĮD

(a)

Transporto priemonėje turi būti įmontuota diagnostikos sistema.

(b)

Įmontuotos diagnostikos sistemos įtaisas turi būti tinkamas naudoti kartu su įprastomis diagnostikos priemonėmis, naudojamomis periodinėms techninėms apžiūroms atlikti.

Dūmų neskaidrumas

(a)

Transporto priemonės su dyzeliniu varikliu bandomos pagal bandymų metodus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 692/2008 IV priedo 2 priedėlyje.

(b)

Sugerties koeficiento pataisyta vertė turi būti nurodyta aiškiai ir lengvai prieinamoje vietoje.

Išmetamas CO2 kiekis ir degalų sąnaudos

(a)

Bandymas atliekamas pagal Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XII priedą.

(b)

Transporto priemonė nebūtinai turi būti pravažiavusi 3 000  km, kaip reikalaujama JT EEK Taisyklės Nr. 83 4 priedo 3.1.1 skirsnyje.

(c)

Jeigu transporto priemonė atitinka Kalifornijos taisykles, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 2 skirsnyje, ir todėl išmetimo vamzdžio išmetalų bandymas neturi būti atliekamas, valstybės narės gali apskaičiuoti išmetamą CO2 kiekį ir degalų sąnaudas pagal formulę, pateiktą aiškinamosiose pastabose (b) ir (c).

Galimybė susipažinti su informacija

Netaikomos nuostatos dėl galimybės susipažinti su informacija.

Galios matavimas

(a)

Pareiškėjas pateikia gamintojo pareiškimą, kuriame nurodoma didžiausia variklio galia kW ir atitinkantis ją variklio sukimosi dažnis sūkiais per minutę.

(b)

arba gali būti nurodyta variklio galios kreivė, kurioje suteikiama ta pati informacija.“

(ii)

išbraukiamas I dalies 4 punkto lentelės 40 punktas.

(iii)

I dalies 4 punkte įterpiamas 41a punktas:

„41 a

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

Išmetamųjų teršalų kiekis (Euro VI), sunkiosios transporto priemonės – TPD

Išmetimo vamzdžio išmetalai

(a)

Bandymas atliekamas pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 III priedą taikant charakteristikų blogėjimo koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 582/2011 VII priedo 1 punkte.

(b)

Taikomos ribos nurodytos Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priedo lentelėje.

(c)

Bandymui naudojami Reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priede nurodyti etaloniniai degalai.

Išmetamas CO2 kiekis

Išmetamas CO2 kiekis ir degalų sąnaudos nustatomi pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 VIII priedą.

TPD

(a)

Transporto priemonėje turi būti įmontuota diagnostikos sistema.

(b)

Įmontuotos diagnostikos sistemos įtaisas turi būti tinkamas naudoti kartu su išorės TPD skanavimo įtaisu, kaip aprašyta Reglamento (ES) Nr. 582/2011 X priede.

Reikalavimai užtikrinti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą

Transporto priemonėje sumontuojama sistema, užtikrinanti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XIII. Taip pat taikomos to priedo 2.1 punkte pateiktos nuostatos dėl alternatyvaus tipo patvirtinimo.

Galios matavimas

(a)

Pareiškėjas pateikia gamintojo pareiškimą, kuriame nurodoma didžiausia variklio galia kW ir atitinkantis ją apsisukimo dažnis sūkiais per minutę.

(b)

Arba gali būti nurodyta variklio galios kreivė, kurioje suteikiama ta pati informacija.“

(iv)

II dalies 4 punkto lentelės 2a punktas pakeičiamas taip:

„2 a

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007

(Išmetamųjų teršalų kiekis (Euro 5 ir 6), lengvosios transporto priemonės / informacijos prieiga)

Išmetimo vamzdžio išmetalai

(a)

I tipo bandymas atliekamas pagal Reglamento (EB) Nr. 692/2008 III priedą taikant charakteristikų blogėjimo koeficientą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 692/2008 VII priedo 1.4 punkte. Taikomos ribos nurodytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo I ir II lentelėse.

(b)

Transporto priemonė nebūtinai turi būti pravažiavusi 3 000  km, kaip nurodyta JT EEK Taisyklės Nr. 83 4 priedo 3.1.1 skirsnyje.

(c)

Bandymui naudojami Reglamento (EB) Nr. 692/2008 IX priede nurodyti etaloniniai degalai.

(d)

Dinamometras parenkamas pagal techninius reikalavimus, nustatytus JT EEK taisyklės Nr. 83 4 priedo 3.2 skirsnyje.

(e)

a punkte nurodytas bandymas neturi būti atliekamas, jeigu galima įrodyti, kad transporto priemonė atitinka Kalifornijos taisykles, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 2 skirsnyje.

Išgaruojančių teršalų kiekis

Benzinu varomuose varikliuose turi būti sumontuota garavimo išlakų kontrolės sistema (pvz., anglies filtras).

Išmetamosios karterio dujos

Reikalaujama, kad būtų išmetamų karterio dujų surinkimo įtaisas.

TPD

(a)

Transporto priemonėje turi būti įmontuota diagnostikos sistema.

(b)

Įmontuotos diagnostikos sistemos įtaisas turi būti tinkamas naudoti kartu su įprastomis diagnostikos priemonėmis, naudojamomis periodinėms techninėms apžiūroms atlikti.

Dūmų neskaidrumas

(a)

Transporto priemonės su dyzeliniu varikliu bandomos pagal bandymų metodus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 692/2008 IV priedo 2 priedėlyje.

(b)

Sugerties koeficiento pataisyta vertė turi būti nurodyta aiškiai ir lengvai prieinamoje vietoje.

Išmetamas CO2 kiekis ir degalų sąnaudos

(a)

Bandymas atliekamas pagal Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XII priedą.

(b)

Transporto priemonė nebūtinai turi būti pravažiavusi 3 000  km, kaip reikalaujama JT EEK Taisyklės Nr. 83 4 priedo 3.1.1 skirsnyje.

(c)

Jeigu transporto priemonė atitinka Kalifornijos taisykles, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 2 skirsnyje, ir todėl išmetimo vamzdžio išmetalų bandymas neturi būti atliekamas, valstybės narės gali apskaičiuoti išmetamą CO2 kiekį ir degalų sąnaudas pagal formulę, pateiktą aiškinamosiose pastabose (b) ir (c).

Galimybė susipažinti su informacija

Netaikomos nuostatos dėl galimybės susipažinti su informacija.

Galios matavimas

(a)

Pareiškėjas pateikia gamintojo pareiškimą, kuriame nurodoma didžiausia variklio galia kW ir atitinkantis ją apsisukimo dažnis sūkiais per minutę.

(b)

arba gali būti nurodyta variklio galios kreivė, kurioje suteikiama ta pati informacija.“

(v)

Išbraukiamas II dalies 4 punkto lentelės 40 punktas.

(vi)

II dalies 4 punkte įterpiamas 41a punktas

„41 a

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

Išmetamųjų teršalų kiekis (Euro VI), sunkiosios transporto priemonės – TPĮD

Išmetimo vamzdžio išmetalai

(a)

Bandymas atliekamas pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 III priedą taikant charakteristikų blogėjimo koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 582/2011 VII priedo 1 punkte.

(b)

Taikomos ribos nurodytos Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priedo lentelėje.

(c)

Bandymui naudojami Reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priede nurodyti etaloniniai degalai.

Išmetamas CO2 kiekis

Išmetamas CO2 kiekis ir degalų sąnaudos nustatomi pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 VIII priedą.

TPD

(a)

Transporto priemonėje turi būti įmontuota diagnostikos sistema.

(b)

Įmontuotos diagnostikos sistemos įtaisas turi būti tinkamas naudoti kartu su išorės TPD skanavimo įtaisu, kaip aprašyta Reglamento (ES) Nr. 582/2011 X priede.

Reikalavimai užtikrinti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą

Transporto priemonėje sumontuojama sistema, užtikrinanti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XIII. Taip pat taikomos to priedo 2.1 punkte pateiktos nuostatos dėl alternatyvaus tipo patvirtinimo.

Galios matavimas

(a)

Pareiškėjas pateikia gamintojo pareiškimą, kuriame nurodoma didžiausia variklio galia kW ir atitinkantis ją sūkių dažnis;

(b)

Arba gali būti nurodyta variklio galios kreivė, kurioje suteikiama ta pati informacija.“

(4)

VI priedo priedėlio lentelės 40 punktas pakeičiamas taip:

(5)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

I dalis iš dalies keičiama taip:

(i)

„2-OJI PUSĖ. M1 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(ii)

„2-OJI PUSĖ. M2 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(iii)

„2-OJI PUSĖ. M3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(iv)

„2-OJI PUSĖ. N1 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(v)

„2-OJI PUSĖ. N2 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(vi)

„2-OJI PUSĖ. N3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(b)

II dalis iš dalies keičiama taip:

(i)

„2-OJI PUSĖ. M1 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)”;

(ii)

„2-OJI PUSĖ. M2 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(iii)

„2-OJI PUSĖ. M3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(iv)

„2-OJI PUSĖ. N1 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)”;

(v)

„2-OJI PUSĖ. N2 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

(vi)

„2-OJI PUSĖ. N3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (komplektinės ir sukomplektuotos transporto priemonės)“ 27 punktas pakeičiamas taip:

„27.   Didžiausia galia

27.1.

Didžiausia naudingoji galia (g): … kW at … min–1 (vidaus degimo variklis) (1)

27.2.

Didžiausia valandinė galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.3.

Didžiausia naudingoji galia: … kW (elektrinis variklis) (1)

27.4.

Didžiausia 30 minučių galia: … kW (elektrinis variklis) (1)“;

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 692/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 iš dalies keičiamas taip:

(1)

Priedų sąrašas papildomas XX priedu:

„XX PRIEDAS Variklio naudingosios galios matavimas“;

(2)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

2.4 punktas pakeičiamas taip:

„2.4.   Bandymų atlikimas

2.4.1.   I.2.4 lentelėje parodyta, kaip atliekami transporto priemonės tipo patvirtinimo bandymai. Specialios bandymų metodikos aprašytos II, III, IV, V, VI, VII, VIII, X, XI, XII, XVI (1) ir XX prieduose.

1.2.4   lentelė

Bandymų reikalavimų taikymas suteikiant ir išplečiant tipo patvirtinimą-

Transporto priemonės kategorija

Priverstinio uždegimo variklius turinčios transporto priemonės, įskaitant hibridines

Slėginio uždegimo variklį turinčios transporto priemonės, įskaitant naudojančias mišrius degalus

Tik elektra varomos transporto priemonės

Vandenilio kuro elementais varomos transporto priemonės

Naudojančios vienos rūšies degalus

Naudojančios dviejų rūšių degalus (2)

Naudojančios mišrius degalus (2)

Mišrūs degalai

Vienos rūšies degalai

Etaloniniai degalai

Benzinas

(E5/E10) (6)

SND

GD/ biometanas

Vandenilis

Benzinas (E5/E10) (6)

Benzinas (E5/E10) (6)

Benzinas (E5/E10) (6)

Benzinas (E5/E10) (6)

GD/ biometanas

Dyzelinas

(B5/B7) (6)

Dyzelinas

(B5/B7) (6)

SND

GD/ biometanas

Vandenilis

Etanolis

(E85)

H2GD

Biodyzelinas

Dujiniai teršalai

(1 tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

Taip (5)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys) (5)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip (tik B5/B7) (3)  (6)

Taip

Kietųjų dalelių masė ir kiekis

(1 tipo bandymas)

Taip

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip (tik B5/B7) (3)  (6)

Taip

Išmetamieji teršalai varikliui veikiant tuščiąja eiga

(2 tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(tik GD/biometanas)

Išmetamosios karterio dujos

(3 tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik GD/biometanas)

Išgaruojančių teršalų kiekis

(4 tipo bandymas)

Taip

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Patvarumas

(5 tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik GD/biometanas)

Taip (tik B5/B7) (3)  (6)

Taip

Teršalų išmetamas kiekis esant žemai temperatūrai

(6 tipo bandymas)

Taip

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip (4)

(abi degalų rūšys)

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip (tik B5/B7) (3)  (6)

Taip

Transporto priemonėje įrengta diagnostikos sistema

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Išmetamas CO2 kiekis, degalų sąnaudos, elektros energijos sąnaudos ir elektrinė rida

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip (tik B5/B7) (3)  (6)

Taip

Taip

Taip

Dūmų neskaidrumas

Taip (tik B5/B7) (3)  (6)

Taip

Variklio galia

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

(b)

Po I.2.4 lentelės įterpiamas šis tekstas:

Aiškinamoji pastaba:

Siekiant sumažinti bandymų naštą, visų naujų transporto priemonių atveju buvo nustatytos E10 ir B7 etaloninių degalų naudojimo datos. Tačiau jeigu gaunama techninių duomenų, rodančių, kad su etaloniniais degalais E5 arba B5 sertifikuotų transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis yra gerokai didesnis, nei per jų bandymus su E10 arba B7 degalais, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą, kuriuo šios naudojimo pradžios datos būtų paankstintos.“;

(c)

3 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

(i)

3.2.1.8 ir 3.2.1.10 punktų išnaša (a) pakeičiama taip:

„(a)

Nustatoma remiantis šio reglamento XX priedo reikalavimais.“;

(ii)

3.3.1.1 punktas pakeičiamas taip:

3.3.1.1.   Didžiausia valandinė galia: … kW

(gamintojo nurodyta vertė)

3.3.1.1.1.   Didžiausia naudingoji galia (a)… kW

(gamintojo nurodyta vertė)

3.3.1.1.2.   Didžiausioji 30 minučių galia (a) … kW

(gamintojo nurodyta vertė)“;

(iii)

3.5.3 punktas pakeičiamas taip:

„3.5.3.   Elektros energija varomų transporto priemonių elektros energijos sąnaudos“;

(iv)

įterpiami nauji 3.5.3.1 ir 3.5.3.2 punktai:

3.5.3.1.   Tik elektra varomų transporto priemonių elektros energijos sąnaudos … Wh/km

3.5.3.2.   Iš išorės įkraunamų hibridinių elektra varomų transporto priemonių elektros energijos sąnaudos

3.5.3.2.1.   Elektros energijos sąnaudos (A sąlyga, bendra vertė) … Wh/km

3.5.3.2.2.   Elektros energijos sąnaudos (B sąlyga, bendra vertė) … Wh/km

3.5.3.2.3.   Elektros energijos sąnaudos (svertinė bendra vertė) … Wh/km“;

(v)

išbraukiami 3.5.4–3.5.4.3 punktai;

(d)

4 priedėlio „EB tipo patvirtinimo liudijimo Nr. … papildymas“ iš dalies keičiamas taip:

(i)

įterpiamas šis 1.11.3. punktas:

1.11.3.   Didžiausias naudingasis sukimo momentas: … Nm, … min–1 “;

(ii)

3.4 punktas pakeičiamas taip:

„4.   Galios matavimas

Vidaus degimo variklio didžiausioji naudingoji variklio galia, naudingoji galia ir elektrinių jėgos pavarų didžiausia 30 minučių galia

4.1.   Vidaus degimo variklio naudingoji galia

4.1.1.   Variklio sukimosi dažnis (sūkių/min) …

4.1.2.   Išmatuotasis degalų debitas (g/h) …

4.1.3.   Išmatuotasis sukimo momentas (Nm) …

4.1.4.   Išmatuotoji galia (kW) …

4.1.5.   Barometrinis slėgis (kPa) …

4.1.6.   Vandens garų slėgis (kPa) …

4.1.7.   Įsiurbiamo oro temperatūra (K) …

4.1.8.   Galios pataisos koeficientas, kai taikoma …

4.1.9.   Pataisytoji galia (kW) …

4.1.10.   Pagalbinė galia (kW) …

4.1.11.   Naudingoji galia (kW) …

4.1.12.   Naudingasis sukimo momentas (Nm) …

4.1.13.   Pataisytosios specifinės degalų sąnaudos (g/kWh) …

4.2.   Elektrinė jėgos pavara (-os):

4.2.1.   Pateikti duomenys

4.2.2.   Didžiausia naudingoji galia: … kW, … min–1

4.2.3.   Didžiausias naudingasis sukimo momentas … Nm, … min–1

4.2.4.   Didžiausias naudingasis sukimo momentas, esant nuliniam greičiui: … Nm

4.2.5.   Didžiausia 30 minučių galia: … kW

4.2.6.   Pagrindinės elektrinės jėgos pavaros charakteristikos

4.2.7.   Bandymo nuolatinė įtampa: … V

4.2.8.   Veikimo principas: …

4.2.9.   Aušinimo sistema:

4.2.10.   Variklis: skysčiu / oru (7)

4.2.11.   Variatorius: skystis / oras (7)

(7)  Nereikalinga išbraukti.“ "

(7)  Nereikalinga išbraukti.“ "

(iii)

Įterpiamas šis 5 punktas:

„5.   Pastabos: …“;

(e)

6 priedėlio 1 lentelė pakeičiama taip:

1   lentelė

Raidė

Išm. terš. kiekio standartas

TPĮD Standartinė

Transp. priemonės kategorija ir klasė

Variklis:

Įgyvendinimo data: nauji tipai

Įgyvendinimo data: naujos transp. priemonės

Paskutinė registracijos data

A

Euro 5 a

Euro 5

M, N1 I klasė

PU, SU

2009 9 1

2011 1 1

2012 2 31

B

Euro 5 a

Euro 5

M1, skirta spec. soc. reikmėms (išskyrus M1G)

SU

2009 9 1

2012 1 1

2012 2 31

C

Euro 5 a

Euro 5

M1G, skirta spec. soc. reikmėms

SU

2009 9 1

2012 1 1

2012 8 31

D

Euro 5 a

Euro 5

N1, II klasė

PU, SU

2010 9 1

2012 1 1

2012 2 31

E

Euro 5 a

Euro 5

N1, III klasė, N2

PU, SU

2010 9 1

2012 1 1

2012 2 31

F

Euro 5b

Euro 5

M, N1, I klasė

PU, SU

2011 9 1

2013 1 1

2013 2 31

G

Euro 5b

Euro 5

M1, skirta spec. soc. reikmėms (išskyrus M1G)

SU

2011 9 1

2013 1 1

2013 2 31

H

Euro 5b

Euro 5

N1, II klasė

PU, SU

2011 9 1

2013 1 1

2013 2 31

I

Euro 5b

Euro 5

N1, III klasė, N2

PU, SU

2011 9 1

2013 1 1

2013 2 31

J

Euro 5b

Euro 5+

M, N1, I klasė

PU, SU

2011 9 1

2014 1 1

2015 8 31

K

Euro 5b

Euro 5+

M1, skirta spec. soc. reikmėms (išskyrus M1G)

SU

2011 9 1

2014 1 1

2015 8 31

L

Euro 5b

Euro 5+

N1, II klasė

PU, SU

2011 9 1

2014 1 1

2016 8 31

M

Euro 5b

Euro 5+

N1 III klasė, N2

PU, SU

2011 9 1

2014 1 1

2016 8 31

N

Euro 6 a

Euro 6-

M, N1 I klasė

SU

 

 

2012 2 31

O

Euro 6 a

Euro 6-

N1 II klasė

SU

 

 

2012 2 31

P

Euro 6 a

Euro 6-

N1 III klasė, N2

SU

 

 

2012 2 31

Q

Euro 6b

Euro 6-

M, N1 I klasė

SU

 

 

2013 2 31

R

Euro 6b

Euro 6-

N1 II klasė

SU

 

 

2013 2 31

S

Euro 6b

Euro 6-

N1 III klasė, N2

SU

 

 

2013 2 31

T

Euro 6b

Euro 6- plius ESK

M, N1 I klasė

SU

 

 

2015 8 31

U

Euro 6b

Euro 6- plius ESK

N1 II klasė

SU

 

 

2016 8 31

V

Euro 6b

Euro 6- plius ESK

N1 III klasė, N2

SU

 

 

2016 8 31

W

Euro 6b

Euro 6-1

M, N1 I klasė

PU, SU

2014 9 1

2015 9 1

2018 8 31

X

Euro 6b

Euro 6-1

N1 II klasė

PU, SU

2015 9 1

2016 9 1

2019 8 31

Y

Euro 6b

Euro 6-1

N1 III klasė, N2

PU, SU

2015 9 1

2016 9 1

2019 8 31

ZA

Euro 6c

Euro 6-1

M, N1 I klasė

PU, SU

 

 

2018 8 31

ZB

Euro 6c

Euro 6-1

N1 II klasė

PU, SU

 

 

2019 8 31

ZC

Euro 6c

Euro 6-1

N1 III klasė, N2

PU, SU

 

 

2019 8 31

ZD

Euro 6c

Euro 6-2

M, N1 I klasė

PU, SU

2017 9 1

2018 9 1

 

ZE

Euro 6c

Euro 6-2

N1 II klasė

PU, SU

2018 9 1

2019 9 1

 

ZF

Euro 6c

Euro 6-2

N1 III klasė, N2

PU, SU

2018 9 1

2019 9 1

 

ZX

netaikoma

netaikoma

Visos transporto priemonės

Visiškai elektrinė baterija

2009 9 1

2011 1 1

 

ZY

netaikoma

netaikoma

Visos transporto priemonės

Visiškai elektrinis kuro elementas

2009 9 1

2011 1 1

 

ZZ

netaikoma

netaikoma

Visos transporto priemonės, kurioms taikomi liudijimai pagal I priedo 2.1.1 punktą

PU, SU

2009 9 1

2011 1 1

 

Paaiškinimas:

Euro 5a išmetamųjų teršalų kiekio standartas– neįtraukiama persvarstyta kietųjų dalelių, jų kiekio ribinių verčių ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių teršalų kiekio, išmetamo esant žemai temperatūrai, bandymų naudojant biodegalus matavimo metodika;

Euro 5b išmetamųjų teršalų kiekio standartas– visi pagal Euro 5 standartą išmetamųjų teršalų kiekiui taikomi reikalavimai, įskaitant persvarstytą kietųjų dalelių, jų kiekio ribinių verčių ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių teršalų kiekio, išmetamo esant žemai temperatūrai, bandymų naudojant biodegalus matavimo metodiką;

Euro 6 a išmetamųjų teršalų kiekio standartas– neįtraukiama persvarstyta kietųjų dalelių, jų kiekio ribinių verčių ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių teršalų kiekio, išmetamo esant žemai temperatūrai, bandymų naudojant biodegalus matavimo metodika;

Euro 6b išmetamųjų teršalų kiekio standartas– pagal Euro 6 standartą išmetamųjų teršalų kiekiui taikomi reikalavimai, įskaitant persvarstytą kietųjų dalelių, jų kiekio ribinių verčių (laikinųjų verčių, taikomų transporto priemonėms, kuriose sumontuoti PU varikliai) ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių teršalų kiekio, išmetamo esant žemai temperatūrai, bandymų naudojant biodegalus matavimo metodiką;

Euro 6c išmetamųjų teršalų kiekio standartas– visi pagal Euro 6 standartą išmetamųjų teršalų kiekiui taikomi reikalavimai, t. y. Euro 6b išmetamųjų teršalų kiekio standartas ir galutinės kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės, taikomi transporto priemonėms, kuriose sumontuoti PU varikliai, ir E10 ir B7 etaloninių degalų naudojimas (kai taikytina);

Euro 5 TPĮD sistemos standartas– baziniai Euro 5 TPĮD sistemos reikalavimai, išskyrus eksploatacinių savybių koeficientą (ESK), benzinu varomų transporto priemonių NOx stebėjimą ir griežtesnes dyzelinu varomų transporto priemonių išmetamų kietųjų dalelių masės ribines vertes;

Euro 5+ TPĮD sistemos standartas– įtraukiamas ne toks griežtas eksploatacinių savybių koeficientas (ESK), benzinu varomų transporto priemonių NOx stebėjimas ir griežtesnės dyzelinu varomų transporto priemonių išmetamų kietųjų dalelių masės ribinės vertės;

Euro 6- TPĮD sistemos standartas– ne tokios griežtos TPĮD sistemos ribinės vertės;

Euro 6- ir ESK TPĮD sistemos standartas– įtraukiamos ne tokios griežtos TPĮD sistemos ribinės vertės ir ne toks griežtas eksploatacinių savybių koeficientas (ESK);

Euro 6-1 TPĮD standartas– visi Euro 6 TPĮD sistemos reikalavimai, tačiau taikomos laikinosios TPĮD sistemos ribinės vertės, kaip apibrėžta XI priedo 2.3.4 punkte, ir ne toks griežtas ESK;

Euro 6-2 TPĮD standartas–

visi Euro 6 TPĮD sistemos reikalavimai, tačiau taikomos galutinės TPĮD sistemos ribinės vertės, kaip apibrėžta XI priedo 2.3.3 punkte.“

(3)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

3.4 punktas pakeičiamas taip:

3.4.   8.2 punkte minimi angliavandenilių santykiniai kiekiai turi būti tokie:

benzinas (E5) (C1H1,89O0,016)

d = 0,631 g/l

benzinas (E10) (C1H1,93O0,033)

d = 0,645 g/l

dyzelinas (B5) (C1H1,86O0,005)

d = 0,622 g/l

dyzelinas (B5) (C1H1,86O0,007)

d = 0,623 g/l

SND (C1H2,525)

d = 0,649 g/l

GD/ biometanas (CH4)

d = 0,714 g/l

etanolis (E85) (C1H2,74O0,385)

d = 0,932 g/l

etanolis (E75) (C1H2,61O0,329)

d = 0,886 g/l

H2GD

Formula

g/l

A – GD/biometano kiekis H2GD mišinyje, išreikštas tūrio procentais.“

(b)

3.8 punkto lentelė pakeičiama taip:

„Degalai

X

Benzinas (E5)

13,4

Benzinas (E10)

13,4

Dyzelinas (B5)

13,5

Dyzelinas (B7)

13,5

SND

11,9

GD/biometanas

9,5

Etanolis (E85)

12,5

Etanolis (E75)

12,7 “

(4)

IV priedo 1 priedėlio 2.2 punktas pakeičiamas taip:

2.2.   5.3.7.3 punkte nurodyti atomų santykiai turi būti suprantami taip:

Hcv= vandenilio ir anglies atomų santykis:

benzinas (E5) – 1,89;

benzinas (E10) – 1,93;

SND – 2,53;

GD / biometanas – 4,0;

etanolis (E85) – 2,74;

etanolis (E75) – 2,61;

Ocv= deguonies ir anglies atomų santykis:

benzinas (E5) – 0,016;

benzinas (E10) – 0,033;

SND – 0,0;

GD / biometanas – 0,0;

etanolis (E85) – 0,39;

etanolis (E75) – 0,329.“

(5)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

A dalis iš dalies keičiama taip:

(i)

1 punkte tarp lentelės „Tipas: Benzinas (E5)“ ir lentelės „Tipas: Etanolis (E85)“ įterpiama ši lentelė:

„Tipas: Benzinas (E10)

Parametras

Vienetas

Ribos (8)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius, TMNOS (9)

 

95,0

98,0

EN ISO 5164

Varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius, VMNOS (9)

 

85,0

89,0

EN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

743,0

756,0

EN ISO 12185

Garų slėgis (DVPE)

kPa

56,0

60,0

EN 13016-1

Vandens kiekis

 

max 0,05.

Išvaizda, esant – 7 °C: švarus ir šviesus

EN 12937

Distiliavimas:

 

 

 

 

išgarinta, esant 70 °C

% v/v

34,0

46,0

EN ISO 3405

išgarinta, esant 100 °C

% v/v

54,0

62,0

EN ISO 3405

išgarinta, esant 150 °C

% v/v

86,0

94,0

EN ISO 3405

galutinė virimo temperatūra

°C

170

195

EN ISO 3405

Likutis

% v/v

2,0

EN ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

alkenai

% v/v

6,0

13,0

EN 22854

aromatiniai junginiai

% v/v

25,0

32,0

EN 22854

benzenas

% v/v

1,00

EN 22854

EN 238

prisotintieji angliavandeniliai

% v/v

Nurodyti

EN 22854

Anglies/vandenilio santykis

 

Nurodyti

 

Anglies/deguonies santykis

 

Nurodyti

 

Indukcijos periodas (10)

min.

480

EN ISO 7536

Deguonies kiekis (11)

% m/m

3,3

3,7

EN 22854

Dervų kiekis

(išvalius tirpikliais)

mg/100ml

4

EN ISO 6246

Sieros kiekis (12)

mg/kg

10

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija (per 3 val., esant 50 °C)

 

1 klasė

EN ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

5

EN 237

Fosforo kiekis (13)

mg/l

1,3

ASTM D 3231

Etanolis (11)

% v/v

9,0

10,0

EN 22854

(2)

Bus patvirtinti lygiaverčiai EN ir (arba) ISO metodai, kai tik jie bus nustatyti pirmiau nurodytoms savybėms.

(ii)

2 punkte įterpiama ši lentelė:

„Tipas: Dyzelinas (B7)

Parametras

Vienetas

Ribos (14)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Cetaninis indeksas

 

46,0

 

EN ISO 4264

Cetaninis skaičius (15)

 

52,0

56,0

EN ISO 5165

Tankis esant 15 °C

kg/m3

833,0

837,0

EN ISO 12185

Distiliavimas:

 

 

 

 

esant 50 % temperatūrai

°C

245,0

EN ISO 3405

esant 95 % temperatūrai

°C

345,0

360,0

EN ISO 3405

galutinė virimo temperatūra

°C

370,0

EN ISO 3405

Pliūpsnio temperatūra

°C

55

EN ISO 2719

Drumstimosi taškas

°C

–10

EN 23015

Klampa esant 40 °C

mm2/s

2,30

3,30

EN ISO 3104

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

% m/m

2,0

4,0

EN 12916

Sieros kiekis

mg/kg

10,0

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija (per 3 val., esant 50 °C)

 

1 klasė

EN ISO 2160

Kokso likutis pagal Conradson'ą (10 % distiliacijos likučio)

% m/m

0,20

EN ISO 10370

Peleningumas

% m/m

0,010

EN ISO 6245

Bendras teršalų kiekis

mg/kg

24

EN 12662

Vandens kiekis

mg/kg

200

EN ISO 12937

Rūgščių skaičius

mg KOH/g

0,10

EN ISO 6618

Tepalingumas (paviršiaus, kurio atsparumas dilimui tiriamas naudojant aukštadažnio slankiojamojo judesio įrangą (HFRR), skersmuo esant 60 °C)

μm

400

EN ISO 12156

Atsparumas oksidacijai esant 110 °C (16)

h

20,0

 

EN 15751

Riebiųjų rūgščių metilo esteris (RRME) (17)

% v/v

6,0

7,0

EN 14078

(b)

B dalyje tarp lentelės „Tipas: Benzinas (E5)“ ir lentelės „Tipas: Etanolis (E75)“ įterpiama tokia lentelė:

„Tipas: Benzinas (E10)

Parametras

Vienetas

Ribos (18)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius, TMNOS (19)

 

95,0

98,0

EN ISO 5164

Varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius, VMNOS (19)

 

85,0

89,0

EN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

743,0

756,0

EN ISO 12185

Garų slėgis (DVPE)

kPa

56,0

95,0

EN 13016-1

Vandens kiekis

 

max 0,05.

Išvaizda, esant – 7 °C: skaidrus ir blizgus

EN 12937

Distiliavimas:

 

 

 

 

išgarinta, esant 70 °C

% v/v

34,0

46,0

EN ISO 3405

išgarinta, esant 100 °C

% v/v

54,0

62,0

EN ISO 3405

išgarinta, esant 150 °C

% v/v

86,0

94,0

EN ISO 3405

galutinė virimo temperatūra

°C

170

195

EN ISO 3405

Likutis

% v/v

2,0

EN ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

alkenai

% v/v

6,0

13,0

EN 22854

aromatiniai junginiai

% v/v

25,0

32,0

EN 22854

benzenas

% v/v

1,00

EN 22854

EN 238

prisotintieji angliavandeniliai

% v/v

Nurodyti

EN 22854

Anglies/vandenilio santykis

 

Nurodyti

 

Anglies/deguonies santykis

 

Nurodyti

 

Indukcijos periodas (20)

min.

480

EN ISO 7536

Deguonies kiekis (21)

% m/m

3,3

3,7

EN 22854

Dervų kiekis

(išvalius tirpikliais)

mg/100ml

4

EN ISO 6246

Sieros kiekis (22)

mg/kg

10

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija (per 3 val., esant 50 °C)

 

1 klasė

EN ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

5

EN 237

Fosforo kiekis (23)

mg/l

1,3

ASTM D 3231

Etanolis (21)

% v/v

9,0

10,0

EN 22854

(2)

Bus patvirtinti lygiaverčiai EN ir (arba) ISO metodai, kai tik jie bus nustatyti pirmiau nurodytoms savybėms.

(6)

XI priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

2.3.3 punkte lentelė „Galutinės euro 6 TPĮD sistemos ribinės vertės“ pakeičiama šia lentele:

Galutinės Euro 6 TPĮD sistemos ribinės vertės

 

 

Etaloninė masė

(EM) (kg)

Anglies monoksido masė

Neturinčių metano angliavandenilių masė

Azoto oksidų masė

Kietųjų dalelių masė (24)

Kietųjų dalelių skaičius (24)

 

(CO)

(mg/km)

(NMHC)

(mg/km)

(NOx)

(mg/km)

(PM)

(mg/km)

(PN)

(#/km)

Kategorija

Klasė

 

PU

SU

PU

SU

PU

SU

SU

PU

SU

PU

M

Visos

1 900

1 750

170

290

90

140

12

12

 

 

N1

I

EM ≤ 1 305

1 900

1 750

170

290

90

140

12

12

 

 

II

1 305  < EM ≤ 1 760

3 400

2 200

225

320

110

180

12

12

 

 

III

1 760  < EM

4 300

2 500

270

350

120

220

12

12

 

 

N2

Visos

4 300

2 500

270

350

120

220

12

12

 

 

Paaiškinimas: PU – priverstinis uždegimas, SU – slėginis uždegimas.

(b)

2.3.4 punkte lentelė „Laikinosios euro 6 TPĮD sistemos ribinės vertės“ pakeičiama šia lentele:

Laikinosios Euro 6 TPĮD sistemos ribinės vertės

 

 

Etaloninė masė

(EM) (kg)

Anglies monoksido masė

Neturinčių metano angliavandenilių masė

Azoto oksidų masė

Kietųjų dalelių masė (25)

 

(CO)

(mg/km)

(NMHC)

(mg/km)

(NOx)

(mg/km)

(PM)

(mg/km)

Kategorija

Klasė

 

PU

SU

PU

SU

PU

SU

SU

PU

M

Visos

1 900

1 750

170

290

150

180

25

25

N1

I

EM ≤ 1 305

1 900

1 750

170

290

150

180

25

25

 

II

1 305  < EM ≤ 1 760

3 400

2 200

225

320

190

220

25

25

 

III

1 760  < EM

4 300

2 500

270

350

210

280

30

30

N2

Visos

4 300

2 500

270

350

210

280

30

30

Paaiškinimas: PU – priverstinis uždegimas, SU – slėginis uždegimas.

(c)

2.5 punktas pakeičiamas taip:

2.5   JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.1 skirsnis turi būti suprantamas taip:

TPĮD sistema turi stebėti deginių filtro katalizatoriaus veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant į išmetamą NMHC ir NOx kiekį. Gamintojai gali stebėti priekinį katalizatorių atskirai arba kartu su toliau esančiu (-iais) katalizatoriumi (-iais). Laikoma, kad kiekvienas stebimas katalizatorius arba katalizatorių derinys yra sugedęs, jei išmetamųjų teršalų kiekis viršija šio priedo 2.3 skirsnyje nustatytas NMHC arba NOx ribines vertes. Tačiau, taikant išimtį, reikalavimas stebėti deginių filtro katalizatoriaus veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant į išmetamą NOx kiekį, taikomas tik nuo 17 straipsnyje nustatytų datų.“;

(7)

XII priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

2.2.2 punktas pakeičiamas taip:

2.2.2.   Jei tai yra SND ir GD, naudojami tie degalai, kuriuos gamintojas pasirenka naudingajai galiai matuoti pagal šio reglamento XX priedą. Pasirinkti degalai nurodomi informaciniame dokumente, pateiktame šio reglamento I priedo 3 priedėlyje.“;

(b)

2.3 punktas pakeičiamas taip:

2.3.   JT EEK taisyklės Nr. 101 5.2.4 punktas turi būti suprantamas taip:

(1)

tankis: bandymo degalų tankis matuojamas pagal ISO 3675 arba jam lygiavertį metodą; jei tai yra benzinas, dyzelinas, biodyzelinas ir etanolis (E85 ir E75), taikoma 15 °C temperatūroje išmatuota tankio vertė; jei tai yra SND ir gamtinės dujos/biometanas, taikomas šis standartinis tankis:

 

SND – 0,538 kg/l;

 

GD – 0,654 kg/m3 (etaloninių degalų G20 ir G23 vidutinė vertė esant 15 °C.)

(2)

vandenilio, anglies ir deguonies santykis: taikomos šios pastoviosios vertės:

 

benzino (E5) – C1H1,89O0,016

 

benzino (E10) – C1H1,93O0,033;

 

dyzelino (B5) – C1H1,86O0,005;

 

dyzelino (B7) – C1H1,86O0,007;

 

SND (suskystintų naftos dujų) – C1H2,525;

 

GD (gamtinių dujų) ir biometano – CH4;

 

etanolio (E85) – C1H2,74O0,385;

 

etanolio (E75) – C1H2,61O0,329.“;

(c)

3.3 punktas pakeičiamas taip:

3.3.   JT/EEK taisyklės Nr. 101 6 priedo 1.4.3 skirsnis keičiamas šiuo:

1.4.3.

Degalų sąnaudos, išreikštos l/100 km (jei tai benzinas (E5/E10), SND, etanolis (E85) ir dyzelinas (B5/B7)), m3/100 km (jei tai GD/biometanas ir H2GD), arba kg/100 km (jeigu tai vandenilis), apskaičiuojamos pagal šias formules:

(a)

jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas benzinas (E5):

Formula

(b)

jeigu transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas benzinas (E10):

Formula

(c)

jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamos SND:

Formula

Jei bandymams naudojamų degalų sudėtis skiriasi nuo normalizuotam sunaudojamam kiekiui apskaičiuoti taikytos sudėties, gamintojo prašymu gali būti taikoma pataisos koeficientas cf:

Formula

Pataisos koeficientas cf, kuris gali būti taikomas, nustatomas taip:

Formula

čia:

nfaktinis – faktinis naudojamų degalų H/C santykis;

(d)

kai transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamos GD/biometanas:

Formula

(e)

jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas etanolis (E85):

Formula

(f)

jei transporto priemonės yra su slėginio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas dyzelinas (B5):

Formula

(g)

jeigu transporto priemonės yra su slėginio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas dyzelinas (B7):

Formula

(h)

jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas H2GD:

Formula

(i)

kai transporto priemonės varomos dujiniu vandeniliu:

Formula

vadovaujantis ankstesniu susitarimu su tipo patvirtinimo institucija ir tuo atveju, kai transporto priemonės varomos dujiniu arba skystuoju vandeniliu, užuot taikęs pirmiau pateiktą formulę, gamintojas gali taikyti šią formulę:

Formula

arba kitą metodą, remiantis tokiais standartiniais protokolais kaip SAE J2572.

Šiose formulėse:

FC= degalų sąnaudos l/100 km (jei tai benzinas, etanolis, SND, dyzelinas arba biodyzelinas) arba m3/100 km (jei tai gamtinės dujos arba H2GD), arba kg/100 km, jei tai yra vandenilis;

HC= išmatuotas išmetamų angliavandenilių kiekis g/km;

CO= išmatuotasis išmetamo anglies viendeginio kiekis g/km;

CO2 = išmatuotasis išmetamo anglies viendeginio kiekis g/km;

H2O= išmatuotasis išmetamo H2O kiekis g/km;

H2 = išmatuotasis išmetamo H2 kiekis g/km;

A= GD/biometano kiekis H2GD mišinyje, išreikštas tūrio procentais;

D= bandymo degalų tankis.

Jei tai yra dujiniai degalai, tai yra jų tankis 15 °C temperatūroje.

d= teorinis atstumas (km), kurį nuvažiuoja pagal 1 tipo bandymą bandoma transporto priemonė;

p1 = slėgis (Pa) dujinių degalų bake prieš darbo ciklą;

p2 = slėgis (Pa) dujinių degalų bake po darbo ciklo;

T1 = temperatūra (K) dujinių degalų bake prieš darbo ciklą;

T2 = temperatūra (K) dujinių degalų bake po darbo ciklo;

Z1 = dujinių degalų spūdos faktorius esant p1 ir T1;

Z2 = dujinių degalų spūdos faktorius esant p2 ir T2;

V= dujinių degalų bako vidaus talpa (m3).

Spūdos faktorius pateiktas šioje lentelėje:

T(k)

p(bar)\

33

53

73

93

113

133

153

173

193

213

233

248

263

278

293

308

323

338

353

5

0,8589

0,9651

0,9888

0,9970

1,0004

1,0019

1,0026

1,0029

1,0030

1,0028

1,0035

1,0034

1,0033

1,0032

1,0031

1,0030

1,0029

1,0028

1,0027

100

1,0508

0,9221

0,9911

1,0422

1,0659

1,0757

1,0788

1,0785

1,0765

1,0705

1,0712

1,0687

1,0663

1,0640

1,0617

1,0595

1,0574

1,0554

1,0535

200

1,8854

1,4158

1,2779

1,2334

1,2131

1,1990

1,1868

1,1757

1,1653

1,1468

1,1475

1,1413

1,1355

1,1300

1,1249

1,1201

1,1156

1,1113

1,1073

300

2,6477

1,8906

1,6038

1,4696

1,3951

1,3471

1,3123

1,2851

1,2628

1,2276

1,2282

1,2173

1,2073

1,1982

1,1897

1,1819

1,1747

1,1680

1,1617

400

3,3652

2,3384

1,9225

1,7107

1,5860

1,5039

1,4453

1,4006

1,3651

1,3111

1,3118

1,2956

1,2811

1,2679

1,2558

1,2448

1,2347

1,2253

1,2166

500

4,0509

2,7646

2,2292

1,9472

1,7764

1,6623

1,5804

1,5183

1,4693

1,3962

1,3968

1,3752

1,3559

1,3385

1,3227

1,3083

1,2952

1,2830

1,2718

600

4,7119

3,1739

2,5247

2,1771

1,9633

1,8190

1,7150

1,6361

1,5739

1,4817

1,4823

1,4552

1,4311

1,4094

1,3899

1,3721

1,3559

1,3410

1,3272

700

5,3519

3,5697

2,8104

2,4003

2,1458

1,9730

1,8479

1,7528

1,6779

1,5669

1,5675

1,5350

1,5062

1,4803

1,4570

1,4358

1,4165

1,3988

1,3826

800

5,9730

3,9541

3,0877

2,6172

2,3239

2,1238

1,9785

1,8679

1,7807

1,6515

1,6521

1,6143

1,5808

1,5508

1,5237

1,4992

1,4769

1,4565

1,4377

900

6,5759

4,3287

3,3577

2,8286

2,4978

2,2714

2,1067

1,9811

1,8820

1,7352

1,7358

1,6929

1,6548

1,6207

1,5900

1,5623

1,5370

1,5138

1,4926

Jeigu reikiamos p ir T vertės nepateiktos lentelėje, spūdos faktorius apskaičiuojamas taikant lentelėje nurodytų spūdos faktorių linijinę interpoliaciją, pasirenkant vertes, kurios yra arčiausiai pageidaujamos vertės.“


(7)  Nereikalinga išbraukti.“ “


(1)  Specialios vandeniliu ir mišriais degalais, kurių sudėtyje yra biodyzelino, varomų transporto priemonių bandymo metodikos bus nustatytos vėliau.

(2)  Jei dviejų rūšių degalus naudojanti transporto priemonė yra pateikta kartu su mišrius degalus naudojančia transporto priemone, taikomi abiejų bandymų reikalavimai.

(3)  Ši nuostata yra laikina, vėliau bus pasiūlyti kiti reikalavimai dėl biodyzelino.

(4)  Bandymas naudojant benziną taikomas tik iki Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 6 dalyje nustatytų datų. Vėliau bandymas atliekamas naudojant abi degalų rūšis. Naudojami IX priedo B skirsnyje nurodyti bandomieji etaloniniai degalai E75.

(5)  Kai transporto priemonė varoma vandeniliu, apskaičiuojamas tik išmetamo NOx kiekis.

(6)  Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliu ir su slėginio uždegimo varikliu gamintojo nuožiūra gali būti bandomos naudojant atitinkamai E5/E10 ir B5/B7 degalus. Tačiau:

nuo Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų datų nauji tipo patvirtinimai suteikiami tik naudojant E10 ir B7 degalus;

ne vėliau kaip po trejų metų nuo Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų datų visų naujų transporto priemonių tipai patvirtinami tik naudojant E10 ir B7 degalus.“

(8)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausiąją vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(9)  Pagal EN 228:2008 skaičiuojant galutinį rezultatą, atimamas pataisos koeficientas 0,2, taikytinas VMNOS ir TMNOS.

(10)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta valymo ir (arba) sklaidymo priedų ir tirpiklinių alyvų.

(11)  Etanolis yra vienintelis oksigenatas, kurio galima specialiai dėti į etaloninius degalus. Naudojamas etanolis turi atitikti standartą EN 15376.

(12)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose 1 tipo bandymui atlikti.

(13)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.“

(14)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausiąją vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(15)  Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausiojo 4R intervalo reikalavimų. Tačiau, jeigu tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimų, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jeigu reikiamam tikslumui užtikrinti taikomi ne pavieniai nustatymai, o pakankamas kartotinių matavimų skaičius.

(16)  Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad laikymo trukmė bus ribota. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju.

(17)  RRME kiekis turi atitikti EN 14214 specifikaciją.“

(18)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausiąją vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(19)  Pagal EN 228:2008 skaičiuojant galutinį rezultatą, atimamas pataisos koeficientas 0,2, taikytinas VMNOS ir TMNOS.

(20)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta valymo ir (arba) sklaidymo priedų ir tirpiklinių alyvų.

(21)  Etanolis yra vienintelis oksigenatas, kurio galima specialiai dėti į etaloninius degalus. Naudojamas etanolis turi atitikti standartą EN 15376.

(22)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose 6 tipo bandymui atlikti.

(23)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.“

(24)  Priverstinio uždegimo sistemos išmetamų kietųjų dalelių masės ir kiekio ribinės vertės taikomos tik transporto priemonėms, kuriose sumontuoti tiesioginio įpurškimo varikliai.“;

(25)  Priverstinio uždegimo sistemos dalelių masės ribinės vertės taikomos tik transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais.“


III PRIEDAS

„XX PRIEDAS

VARIKLIO NAUDINGOSIOS GALIOS, NAUDINGOSIOS GALIOS IR ELEKTRINIŲ JĖGOS PAVARŲ DIDŽIAUSIOS 30 MINUČIŲ GALIOS MATAVIMAS

1.   ĮŽANGA

Šiame priede nustatomi variklio naudingosios galios, naudingosios galios ir elektrinių jėgos pavarų didžiausios 30 minučių galios matavimo reikalavimai.

2.   BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

2.1   Bendrosios bandymų atlikimo ir rezultatų aiškinimo specifikacijos yra tokios, kaip nustatyta JT EEK Taisyklės Nr. 85 (1) 5 dalyje, su šiame priede nustatytomis išimtimis.

2.2   Bandymo degalai

JT EEK Taisyklės Nr. 85 5.2.3.1, 5.2.3.2.1, 5.2.3.3.1. ir 5.2.3.4 punktai turi būti suprantami taip:

Naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčams, naudojami tinkami etaloniniai degalai, nurodyti šio reglamento IX priede.

2.3   Galios pataisos koeficientai

Nukrypstant nuo JT EEK Taisyklės Nr. 85 V priedo 5.1 punkto, kai varikliuose su turbokompresoriais įmontuojama sistema leidžianti kompensuoti aplinkos sąlygas (temperatūrą ir aukštį), gamintojo prašymu nustatoma, kad pataisos koeficientų αa arba αd vertė yra lygi 1.


(1)   OL L 326, 2006 11 24, p. 55.“


IV PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 582/2011 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 582/2011 iš dalies keičiamas taip:

(1)

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

1 priedėlio 2.1.2 punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„(2)

vandenilio, anglies ir deguonies santykis: taikomos nustatytos vertės, lygios:

benzino (E10) – C1H1,93O0,033;

dyzelino (B7) – C1H1,86O0,007;

SND (suskystintų naftos dujų) – C1H2,525;

GD (gamtinių dujų) ir biometano – CH4;

etanolio (E85) – C1H2,74O0,385;

specialiems slėginio uždegimo varikliams skirto etanolio (ED95) – C1H2,92O0,046.“;

(b)

1 priedėlio 2.1.3 punkto a dalis pakeičiama taip:

„(a)

jeigu transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas benzinas (E10):

Formula
“;

(c)

1 priedėlio 2.1.3 punkto e dalis pakeičiama taip:

„(e)

jeigu transporto priemonės yra su slėginio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas dyzelinas (B7):

Formula
“.

(2)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

skirsnyje „Slėginio uždegimo variklių bandymams skirtų degalų techniniai duomenys“ lentelė, kurios antraštė „Tipas: Dyzelinas (B7)“, pakeičiama šia lentele:

„Tipas: Dyzelinas (B7)

Parametras

Vienetas

Ribos (1)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Cetaninis indeksas

 

46,0

 

EN ISO 4264

Cetaninis skaičius (2)

 

52,0

56,0

EN ISO 5165

Tankis esant 15 °C

kg/m3

833,0

837,0

EN ISO 12185

Distiliavimas:

 

 

 

 

esant 50 % temperatūrai

°C

245,0

EN ISO 3405

esant 95 % temperatūrai

°C

345,0

360,0

EN ISO 3405

galutinė virimo temperatūra

°C

370,0

EN ISO 3405

Pliūpsnio temperatūra

°C

55

EN ISO 2719

Drumstimosi taškas

°C

–10

EN 23015

Klampa esant 40 °C

mm2/s

2,30

3,30

EN ISO 3104

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

% m/m

2,0

4,0

EN 12916

Sieros kiekis

mg/kg

10,0

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija (per 3 val., esant 50 °C)

 

1 klasė

EN ISO 2160

Kokso likutis pagal Conradson'ą (10 % distiliacijos likučio)

% m/m

0,20

EN ISO 10370

Peleningumas

% m/m

0,010

EN ISO 6245

Bendras teršalų kiekis

mg/kg

24

EN 12662

Vandens kiekis

mg/kg

200

EN ISO 12937

Rūgščių skaičius

mg KOH/g

0,10

EN ISO 6618

Tepalingumas (paviršiaus, kurio atsparumas dilimui tiriamas naudojant aukštadažnio slankiojamojo judesio įrangą (HFRR), skersmuo esant 60 °C)

μm

400

EN ISO 12156

Atsparumas oksidacijai esant 110°C (3)

h

20,0

 

EN 15751

Riebiųjų rūgščių metilo esteris (RRME) (4)

% v/v

6,0

7,0

EN 14078

(b)

skirsnyje „Priverstinio uždegimo variklių bandymams skirtų degalų techniniai duomenys“ lentelė, kurios antraštė „Tipas: Benzinas (E10)“, pakeičiama šia lentele:

„Tipas: Benzinas (E10)

Parametras

Vienetas

Ribos (5)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius, TMNOS (6)

 

95,0

98,0

EN ISO 5164

Varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius, VMNOS (6)

 

85,0

89,0

EN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

743,0

756,0

EN ISO 12185

Garų slėgis (DVPE)

kPa

56,0

60,0

EN 13016-1

Vandens kiekis

 

max 0,05.

Išvaizda, esant – 7 °C: skaidrus ir blizgus

EN 12937

Distiliavimas:

 

 

 

 

išgarinta, esant 70 °C

% v/v

34,0

46,0

EN ISO 3405

išgarinta, esant 100 °C

% v/v

54,0

62,0

EN ISO 3405

išgarinta, esant 150 °C

% v/v

86,0

94,0

EN ISO 3405

galutinė virimo temperatūra

°C

170

195

EN ISO 3405

Likutis

% v/v

2,0

EN ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

alkenai

% v/v

6,0

13,0

EN 22854

aromatiniai junginiai

% v/v

25,0

32,0

EN 22854

benzenas

% v/v

1,00

EN 22854 EN 238

prisotintieji angliavandeniliai

% v/v

Nurodyti

EN 22854

Anglies/vandenilio santykis

 

Nurodyti

 

Anglies/deguonies santykis

 

Nurodyti

 

Indukcijos periodas (7)

min.

480

EN ISO 7536

Deguonies kiekis (8)

% m/m

3,3

3,7

EN 22854

Dervų kiekis (išvalius tirpikliais)

mg/100 ml

4

EN ISO 6246

Sieros kiekis (9)

mg/kg

10

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija (per 3 val., esant 50 °C)

 

1 klasė

EN ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

5

EN 237

Fosforo kiekis (10)

mg/l

1,3

ASTM D 3231

Etanolis (8)

% v/v

9,0

10,0

EN 22854

(2)

Bus patvirtinti lygiaverčiai EN ir (arba) ISO metodai, kai tik jie bus nustatyti pirmiau nurodytoms savybėms.


(1)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausiąją vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(2)  Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausiojo 4R intervalo reikalavimų. Tačiau, jeigu tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimų, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jeigu reikiamam tikslumui užtikrinti taikomi ne pavieniai nustatymai, o pakankamas kartotinių matavimų skaičius.

(3)  Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad laikymo trukmė bus ribota. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju.

(4)  RRME kiekis turi atitikti EN 14214 specifikaciją.“;

(5)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausiąją vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(6)  Pagal EN 228:2008 skaičiuojant galutinį rezultatą, atimamas pataisos koeficientas 0,2, taikytinas VMNOS ir TMNOS.

(7)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta valymo ir (arba) sklaidymo priedų ir tirpiklinių alyvų.

(8)  Etanolis yra vienintelis oksigenatas, kurio galima specialiai dėti į etaloninius degalus. Naudojamas etanolis turi atitikti standartą EN 15376.

(9)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose 6 tipo bandymui atlikti.

(10)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.“


2014 2 13   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 43/47


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 137/2014

2014 m. vasario 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (1), ypač į jo 30 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 V skyriuje nustatyta neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų (NNN žvejybą vykdančių laivų) identifikavimo tvarka ir tokių laivų Sąjungos sąrašo sudarymo tvarka. To reglamento 37 straipsnyje nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis prieš žvejybos laivus, įtrauktus į tą sąrašą;

(2)

Sąjungos NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas buvo nustatytas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 468/2010 (2), o po to iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentais (ES) Nr. 724/2011 (3), (ES) Nr. 1234/2012 (4) ir (ES) Nr. 672/2013 (5);

(3)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 30 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos sąrašą turėtų būti įtraukti žvejybos laivai, kurie įtraukti į regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų patvirtintus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus;

(4)

visos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos numačiusios rengti ir reguliariai atnaujinti NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus pagal savo atitinkamas taisykles (6);

(5)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 30 straipsniu, iš regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų gavusi sąrašus žvejybos laivų, kurie, kaip numanoma arba patvirtinta, vykdo NNN žvejybą, Komisija atnaujina Sąjungos sąrašą;

(6)

iš regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų Komisija gavo atnaujintus sąrašus;

(7)

laivą „Marta Lucia R“, įtrauktą į reglamentu (ES) Nr. 468/2010 ir įgyvendinimo reglamentais (ES) Nr. 724/2011, (ES) Nr. 1234/2012 ir (ES) Nr. 672/2013 nustatytus arba pakeistus sąrašus, 2013 m. birželio 10–14 d. posėdyje Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) ir Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) 2013 m. rugpjūčio 20 d. aplinkraščiu iš savo sąrašų išbraukė. Šis laivas turėtų būti laikomas išbrauktu iš Sąjungos sąrašo nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d.;

(8)

laivą „RED“, įtrauktą į reglamentu (ES) Nr. 468/2010 ir įgyvendinimo reglamentais (ES) Nr. 724/2011, (ES) Nr. 1234/2012 ir (ES) Nr. 672/2013 nustatytus arba pakeistus sąrašus, 2012 m. lapkričio 14 d. Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC), 2012 m. gruodžio 21 d. Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO), o 2013 m. gruodžio 11 d. – Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) Atitikties komiteto posėdyje iš savo sąrašų išbraukė. Šis laivas turėtų būti laikomas išbrauktu iš Sąjungos sąrašo nuo 2013 m. gruodžio 11 d.;

(9)

atsižvelgdama, į tai, kad tas pats laivas į sąrašus gali būti įtrauktas skirtingais pavadinimais ir (arba) pagal skirtingą vėliavos valstybę, priklausomai nuo jo įtraukties į regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų sąrašus laiko, atnaujintame Sąjungos sąraše turėtų būti nurodyti skirtingi pavadinimai ir (arba) vėliavos valstybės, kaip nustatyta atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų;

(10)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 468/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priedo B dalis pakeičiama šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. vasario 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)   OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(2)   OL L 131, 2010 5 29, p. 22.

(3)   OL L 194, 2011 7 26, p. 14.

(4)   OL L 350, 2012 12 20, p. 38.

(5)   OL L 193, 2013 7 16, p. 6.

(6)  Paskutinį kartą atnaujinta: Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR): 2013–2014 m. NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2013 m. spalio 23 d.–lapkričio 14 d. CCAMLR-XXXII metinio susitikimo metu; SEAFO: į savo NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus SEAFO įtraukia CCAMLR, NEAFC-B ir NAFO sąrašus (kaip priimta Atitikties komiteto 2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje); ICCAT: 2013 m. NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2013 m. lapkričio mėn. metiniame susitikime (Rekomendacija 11–18); IATTC: 2013 m. sąrašas, priimtas 2013 m. birželio mėn. 85 IATTC susitikime; NEAFC: NNN žvejybą vykdančių laivų B sąrašas AM 2011–18, 2013 m. lapkričio mėn. 32 metiniame susitikime nepakitęs; NAFO: 2013 m. sąrašas, priimtas 2013 m. rugsėjo mėn. 35 metiniame susitikime; WCPFC: WCPFC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas 2014 metams, galiojantis nuo 2014 m. vasario 6 d., 60 dienų po WCPFC10, IOTC: IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, persvarstytas IOTC 17-ojoje sesijoje, 2013 m. gegužės 6–10 d.


PRIEDAS

„B   DALIS

Laivai, įtraukti remiantis Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 30 straipsniu

TJO (1) laivo identifikavimo numeris/RŽVO nuoroda

Laivo pavadinimas (ankstesnis pavadinimas) (2)

Vėliavos valstybė arba vėliavos teritorija [pagal RŽVO] (2)

Įtrauktas į RŽVO (2)

20060010 [ICCAT]

ACROS No 2

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Hondūras)

ICCAT

20060009 [ICCAT]

ACROS No 3

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Hondūras)

ICCAT

7306570

ALBORAN II (WHITE ENTERPRISE [NAFO, NEAFC]/WHITE, ENTERPRISE, ENXEMBRE, ATALAYA, REDA IV, ATALAYA DEL SUR [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Panama, Sent Kitsas ir Nevis) [NAFO, NEAFC]/Panama (ankstesnės vėliavos valstybės – Sent Kitsas ir Nevis, Gibraltaras) [SEAFO]

NEAFC, NAFO, SEAFO

7424891

ALDABRA (OMOA I [CCAMLR]/OMOA 1 [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Tanzanija, Hondūras [CCAMLR]/Tanzanija (ankstesnės vėliavos valstybės: Hondūras, Togas) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

7036345

AMORINN (ICEBERG II, LOME, NOEMI)

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Togas, Belizas)

CCAMLR, SEAFO

8713392

BERBER (SNAKE, OCTOPUS I, PION, THE BIRD, CHU LIM, YIN PENG, THOR 33, ULYSES, GALE, SOUTH BOY, PISCIS) [CCAMLR]/SNAKE (OCTOPUS 1, PISCIS, SOUTH BOY, GALE, ULYSES, THOR 33, YIN PENG, CHU LIM, THE BIRD, PION) [SEAFO]

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Libija, Mongolija, Hondūras, Šiaurės Korėja (KLDR), Pusiaujo Gvinėja, Urugvajus) [CCAMLR]/Libija (ankstesnė vėliavos valstybė: Mongolija) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

12290 [IATTC]/20110011 [ICCAT]

BHASKARA No 10

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Indonezija)

IATTC, ICCAT

12291 [IATTC]/20110012 [ICCAT]

BHASKARA No 9

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Indonezija)

IATTC, ICCAT

20060001 [ICCAT]

BIGEYE

Nežinoma

ICCAT

20040005 [ICCAT]

BRAVO

Nežinoma

ICCAT

9407 [IATTC]/20110013 [ICCAT]

CAMELOT

Nežinoma

IATTC, ICCAT

6622642

CHALLENGE (PERSEVERANCE, MILA [CCAMLR]/MILA, ISLA, MONTANA CLARA, PERSEVERANCE [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Panama, Pusiaujo Gvinėja, Jungtinė Karalystė

CCAMLR, SEAFO

7322897

CHANG BAI (HOUGSHUI, HUANG HE 22, SIMA QIAN BARU 22, CORVUS, GALAXY, INA MAKA, BLACK MOON, RED MOON, EOLO, THULE, MAGNUS, DORITA [CCAMLR]/HUANG HE 22, SIMA QIAN BARU 22, DORITA, MAGNUS, THULE, EOLO, RED MOON, BLACK MOON, INA MAKA, GALAXY, CORVUS [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Tanzanija, Šiaurės Korėja (KLDR), Panama, Siera Leonė, Pusiaujo Gvinėja, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Urugvajus) [CCAMLR]/Tanzanija (ankstesnės vėliavos valstybės – Urugvajus, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Pusiaujo Gvinėja, Šiaurės Korėja (KLDR), Siera Leonė, Panama) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

9042001

CHENGDU (SHAANXI HENAN 33, XIONG NU BARU 33, DRACO I, LIBERTY, CHILBO SAN 33, HAMMER, SEO YANG No 88, CARRAN [CCAMLR]/SHAANXI HENAN 33, XIONG NU BARU 33, LIBERTY, CHILBO SAN 33, HAMMER, CARRAN, DRACO-1 [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Tanzanija, Panama, Siera Leonė, Šiaurės Korėja (KLDR), Togas, Korėjos Respublika, Urugvajus) [CCAMLR])/Tanzanija (ankstesnės vėliavos valstybės: Urugvajus, Togas, Šiaurės Korėja (KLDR), Panama) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

125, 280020064 [IATTC]/20110014 [ICCAT]

CHIA HAO No 66

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Belizas)

IATTC, ICCAT

20080001 and anksčiau AT000GUI000002 [ICCAT]

DANIAA (CARLOS)

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Gvinėjos Respublika (Konakris))

ICCAT

8422852

DOLPHIN (OGNEVKA)

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Rusija, Gruzija [NAFO, NEAFC])

NEAFC, NAFO, SEAFO

6163 [IATTC]/20130019 [ICCAT]

DRAGON III

Nežinoma

IATTC, ICCAT

8604668

EROS DOS (FURABOLOS)

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Panama, Seišeliai) [NAFO, NEAFC]/Panama [SEAFO]

NEAFC, NAFO, SEAFO

20130018 [ICCAT]

FULL RICH

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Belizas)

IOTC, ICCAT

7355662/20130015 [ICCAT]

FU LIEN No 1

Gruzija

WCPFC, ICCAT

20130017 [ICCAT]

FU HSIANG FA No 21

Nežinoma

IOTC, ICCAT

200800005 anksčiau AT000LIB00041 [ICCAT]

GALA I (MANARA II, ROAGAN)

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Libija, Meno sala)

ICCAT

6591 [IATTC]/20130020 [ICCAT]

GOIDAU RUEY No 1

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)

IATTC, ICCAT

7020126

GOOD HOPE (SEA RANGER V, TOTO [SEAFO]/TOTO [CCAMLR])

Nigerija (ankstesnė vėliavos valstybė – Belizas) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

6719419 [NEAFC, SEAFO]/6714919 [NAFO]

GORILERO (GRAN SOL)

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Siera Leonė, Panama [NAFO, NEAFC])

NEAFC, NAFO, SEAFO

2009003 [ICCAT]

GUNUAR MELYAN 21

Nežinoma

IOTC, ICCAT

7322926

HEAVY SEA (DUERO, JULIUS, KETA, SHERPA UNO [CCAMLR]/SHERPA UNO, KETA, DUERO [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Panama, Sent Kitsas ir Nevis, Belizas) [CCAMLR]/Panama (ankstesnės vėliavos valstybės – Urugvajus) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

201000004 [ICCAT]

HOOM XIANG 11

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Malaizija)

IOTC, ICCAT

7332218

IANNIS 1 [NEAFC]/IANNIS I [NAFO, SEAFO] (MOANA MAR, CANOS DE MECA [SEAFO])

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama [NEAFC, NAFO])

NEAFC, NAFO, SEAFO

6803961

ITZIAR II (Seabull 22, Carmela, Gold Dragon, Golden Sun, Notre Dame, Mare)

Malis (ankstesnės vėliavos valstybės – Nigerija, Togas, Pusiaujo Gvinėja, Bolivija, Namibija [CCAMLR])

CCAMLR, SEAFO

9505 [IATTC]/20130021 [ICCAT]

JYI LIH 88

Nežinoma

IATTC, ICCAT

7905443

KOOSHA 4 (EGUZKIA [SEAFO])

Iranas

CCAMLR, SEAFO

9037537

LANA (ZEUS, TRITON I [CCAMLR]/KINSHO MARU No 18, TRITON-1, ZEUS [SEAFO])

Nigerija (ankstesnės vėliavos valstybės – Mongolija, Togas, Siera Leonė [CCAMLR]/Nežinoma (paskutinės žinomos vėlliavos valstybės – Japonija, Siera Leonė, Togas, Mongolija) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

20060007 (ICCAT)

LILA No 10

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)

ICCAT

7388267

LIMPOPO (ROSS, ALOS, LENA, CAP GEORGE [CCAMLR]/ROSS, ALOS, LENA, CAP GEORGE, CONBAROYA, TERCERO [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Togas, Gana, Seišeliai, Prancūzija [CCAMLR]/Seišeliai, Gana, Togas [SEAFO])

CCAMLR, SEAFO

20040007 [ICCAT]

MADURA 2

Nežinoma

ICCAT

20040008 [ICCAT]

MADURA 3

Nežinoma

ICCAT

7325746

MAINE (GUINESPA I, MAPOSA NOVENO, [SEAFO])

Gvinėjos Respublika (Konakris)

NEAFC, NAFO, SEAFO

20060002 [ICCAT]

MARIA

Nežinoma

ICCAT

20060005 [ICCAT]

MELILLA No 101

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)

ICCAT

20060004 [ICCAT]

MELILLA No 103

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)

ICCAT

7385174

MURTOSA

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Togas [NAFO, NEAFC]/Portugalija [SEAFO])

NEAFC, NAFO, SEAFO

C-00545/14613 [IATTC]/20110003 [ICCAT]

NEPTUNE

Gruzija

IATTC, ICCAT, WCPFC

9319856

NIHEWAN (HUIQUAN, WUTAISHAN ANHUI 44, YANGZI HUA 44, TROSKY, PALOMA V [CCAMLR]/WUTAISHA N ANHUI 44, YANGZI HUA 44, PALOMA V, JIAN YUAN, TROSKY [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Tanzanija, Mongolija, Namibija, Urugvajus)

CCAMLR, SEAFO

20060003 [ICCAT]

No 101 GLORIA (GOLDEN LAKE)

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)

ICCAT

20060008 [ICCAT]

No 2 CHOYU

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Hondūras)

ICCAT

20060011 [ICCAT]

No 3 CHOYU

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Hondūras)

ICCAT

20040006 [ICCAT]

OCEAN DIAMOND

Nežinoma

ICCAT

7826233/20090001 [ICCAT]

OCEAN LION

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Pusiaujo Gvinėja)

IOTC, ICCAT

11369 [IATTC]/20130022 [ICCAT]

ORCA

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Belizas)

IATTC, ICCAT

20060012 [ICCAT]

ORIENTE No 7

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Hondūras)

ICCAT

5062479

PERLON (CHERNE, BIGARO, HOKING, SARGO, LUGALPESCA)

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Mongolija, Togas, Urugvajus)

CCAMLR, SEAFO

6607666

RAY (KILY, CONSTANT, TROPIC, ISLA GRACIOSA [CCAMLR]/KILLY, CONSTANT, TROPIC, ISLA GRACIOSA [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Belizas, Pusiaujo Gvinėja, Pietų Afrikos Respublika) [CCAMLR]/Belizas (ankstesnės vėliavos valstybės – Pietų Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, Mongolija) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

95 [IATTC]/20130023 [ICCAT]

REYMAR 6

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Belizas)

IATTC, ICCAT

20130027 [ICCAT]

SAMUDERA PASIFIK No 18

Indonezija

ICCAT

200800004 anksčiau AT000LIB00039 [ICCAT]

SHARON 1 (MANARA 1, POSEIDON)

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Libija, Jungtinė Karalystė)

ICCAT

20050001 [ICCAT]

SOUTHERN STAR 136 (HSIANG CHANG)

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Sent Vinsentas ir Grenadinai)

ICCAT

9405 [IATTC]/20130024 [ICCAT]

TA FU 1

Nežinoma

IATTC, ICCAT

6818930

TCHAW (REX, CONDOR, INCA, VIKING, CISNE AZUL [CCAMLR]/CONDOR, INCA, VIKING, CISNE AZUL, PESCAMEX III, AROSA CUARTO, REX [SEAFO])

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Togas, Belizas, Seišeliai) [CCAMLR]/Togas (ankstesnės vėliavos valstybės: Belizas, Seišeliai, Togas) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

13568 [IATTC]/20130025 [ICCAT]

TCHING YE No 6 (EL DIRIA I)

Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės – Belizas, Kosta Rika)

IATTC, ICCAT

6905408

THUNDER (WUHAN No 4, KUKO, TYPHOON I, RUBIN, ARCTIC RANGER [CCAMLR]/ARCTIC RANGER, RUBIN, TYPHOON-I, KUKO [SEAFO])

Nigerija (ankstesnės vėliavos valstybės – Mongolija, Togas, Seišeliai, Jungtinė Karalystė [CCAMLR])

CCAMLR, SEAFO

7905039

TIANTAI (KESHAN, BAIYANGDIAN, PACIFIC DUCHESS) [CCAMLR]/KESHAN (BAIYANGDIAN, PACIFIC DUCHESS) [SEAFO]

Nežinoma (paskutinė žinomaos vėliavos valstybės – Mongolija, Tanzanija) [CCAMLR]/Mongolija (ankstesnė vėliavos valstybė – Tanzanija) [SEAFO]

CCAMLR, SEAFO

7321374, 7325930 [SEAFO]

TRINITY (ENXEMBRE, YUCATAN BASIN, FONTENOVA, JAWHARA [NEAFC, NAFO]/YUCATAN BASIN, ENXEMBRE, FONTE NOVA, JAWHARA, UKOLA COREA [SEAFO])

Gana (ankstesnės vėliavos valstybės: Panama, Marokas [NEAFC, NAFO]/Panama, Gibraltaras, Marokas [SEAFO])

NEAFC, NAFO, SEAFO

8994295/129 [IATTC] 20130026 [ICCAT]

WEN TENG No 688 (MAHKOIA ABADI No 196)

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Belizas)

IATTC, ICCAT

20130016 [ICCAT]

YU FONG 168

Taivanas

WCPFC, ICCAT

2009002 [ICCAT]

YU MAAN WON

Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Gruzija)

IOTC, ICCAT


(1)  Tarptautinė jūrų organizacija.

(2)  Papildomos informacijos ieškoti regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) interneto svetainėse.“


2014 2 13   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 43/55


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 138/2014

2014 m. vasario 12 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. vasario 12 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)   OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)   OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

107,2

MA

55,5

TN

72,1

TR

111,6

ZZ

86,6

0707 00 05

MA

168,6

TR

151,3

ZZ

160,0

0709 91 00

EG

176,4

ZZ

176,4

0709 93 10

MA

39,0

TR

132,9

ZZ

86,0

0805 10 20

EG

45,1

IL

66,4

MA

56,4

TN

52,4

TR

72,7

ZZ

58,6

0805 20 10

IL

138,2

MA

76,7

ZZ

107,5

0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90

CN

60,3

IL

134,4

JM

112,4

KR

142,4

MA

132,8

PK

55,3

TR

59,7

ZZ

99,6

0805 50 10

AL

43,6

MA

71,7

TR

56,3

ZZ

57,2

0808 10 80

CN

88,4

MK

26,2

US

160,4

ZZ

91,7

0808 30 90

CL

123,8

CN

70,9

TR

122,0

US

197,2

ZA

95,0

ZZ

121,8


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.