7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/1

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. sausio 28 d.

dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo

(2014/60/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

2007 m. liepos 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 893/2007 dėl Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (1) (toliau – Susitarimas). Protokolo, kuriuo nustatomos Susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, galiojimas baigėsi 2012 m. rugsėjo 15 d.;

(2)	Sąjunga derėjosi su Kiribačio Respublika dėl naujo protokolo, pagal kurį ES laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Kiribačio Respublika turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai (toliau – Protokolas);

(3)	Protokolas pasirašytas remiantis Tarybos sprendimu Nr. 2012/669/ES (2) ir laikinai taikomas nuo 2012 m. rugsėjo 16 d.;

(4)	Protokolas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – Protokolas) (3).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Protokolo 16 straipsnyje numatytą pranešimą (4).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 205, 2007 8 7, p. 1.

(2)  2012 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimas 2012/669/ES dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 300, 2012 10 30, p. 2).

(3)  Protokolas buvo paskelbtas OL L 300, 2012 10 30, p. 3, kartu su sprendimu dėl jo pasirašymo.

(4)  Protokolo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos generalinis sekretoriatas.

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/2

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 110/2014

2013 m. rugsėjo 30 d.

dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1), ypač į jo 209 straipsnį,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į patirtį su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigomis, kurios pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (2) 185 straipsnį oficialiai laikomos Sąjungos įstaigomis, Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 buvo nustatytos papildomos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų kategorijos, siekiant padidinti priemonių pasirinkimą ir įtraukti įstaigas, kurių taisyklės lankstesnės ir privačiojo sektoriaus partnerių pritaikomos lengviau nei tos, kurios taikomos Sąjungos institucijoms. Į šias papildomas kategorijas įeina ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje nurodytos įstaigos, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę (toliau – VPSP įstaigos);

(2)	siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą ir suteikti VPSP įstaigoms galimybę priimti savo finansines taisykles, būtina priimti šioms įstaigoms skirtą pavyzdinį finansinį reglamentą;

(3)

VPSP įstaigos savo biudžetą turėtų sudaryti ir vykdyti laikydamosi šių biudžeto principų: vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų;

(4)	siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinamos VPSP įstaigos užduotys ir veikla, įstaiga turėtų turėti galimybę nepanaudotus tam tikrų metų asignavimus įrašyti į ne ilgesnio kaip trejų paskesnių metų laikotarpio įplaukų ir išlaidų sąmatą;

(5)

VPSP įstaigai suteiktos lėšos turi būti naudojamos taikant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnyje numatytą netiesioginio valdymo metodą, todėl finansų planavimo ir ataskaitų teikimo nuostatos turėtų derėti su šiuo netiesioginio valdymo metodu, pagal kurį vykdomas biudžetas. Su Sąjungos įnašu į VPSP įstaigas susijęs biudžeto įvykdymo patvirtinimas turi būti procedūros, per kurią Europos Parlamentas patvirtina, kad Komisija įvykdė Sąjungos biudžetą, dalis. Todėl, siekiant suteikti Komisijai galimybę geriau vykdyti savo pareigas, susijusias su biudžeto įvykdymo patvirtinimu, reikėtų, vadovaujantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, tinkamai teikti metines ataskaitas, įskaitant valdymo pareiškimus;

(6)

būtina, atsižvelgiant į tai, kad VPSP įstaigos jungia viešąjį ir privatųjį sektorius, nustatyti apskaitos pareigūno ir leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus ir pareigas. Leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų būti visiškai atsakingi už visas jiems vadovaujant atliktas įplaukų ir išlaidų operacijas ir turėtų atsakyti už savo veiksmus, prireikus taikant ir drausmines priemones;

(7)

būtina aiškiau apibrėžti vidaus audito ir vidaus kontrolės funkcijas ir supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus. VPSP įstaigų vidaus audito funkciją turėtų atlikti Komisijos vidaus auditorius, kuris turėtų atlikti auditą, kai tam yra pagrindo atsižvelgiant į susijusią riziką. Turėtų būti pateiktos nuostatos dėl vidaus audito struktūros sukūrimo ir veikimo;

(8)

siekiant užtikrinti, kad kiekviena įstaiga atsakytų už savo biudžeto vykdymą ir laikytųsi tikslų, dėl kurių ji buvo įkurta, reikėtų nustatyti, kad VPSP įstaigos, atlikdamos joms pavestas užduotis, samdyti išorės privačiojo sektoriaus įstaigas galėtų tik būtinais atvejais, išskyrus užduotis, susijusias su viešosiomis paslaugomis ar veikimu savo nuožiūra;

(9)	reikėtų nustatyti VPSP įstaigų įplaukų ir išlaidų operacijų principus;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad VPSP įstaigos jungia viešąjį ir privatųjį sektorius, ypač į tai, kad dalį VPSP įstaigos biudžeto sudaro privačiojo sektoriaus lėšos, reikėtų leisti taikyti lanksčias viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūras. Atitinkamos procedūros turėtų atitikti skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ir iš dalies nukrypti nuo atitinkamų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (3) nuostatų. Būtina stiprinant VPSP įstaigų narių bendradarbiavimą užtikrinti geresnį ir pigesnį prekių tiekimą bei paslaugų teikimą ir išvengti pernelyg didelių viešųjų pirkimų procedūrų valdymo išlaidų. Todėl VPSP įstaigos taip pat turėtų turėti galimybę, netaikydamos viešųjų pirkimų procedūros, sudaryti su kitais nei Sąjunga savo nariais sutartis dėl produktų, paslaugų ar darbų, kuriuos tie nariai gali tiekti, teikti ar vykdyti tiesiogiai, nesinaudodami trečiųjų šalių paslaugomis, tiekimo, teikimo ar vykdymo;

(11)	siekiant padidinti ekonominį veiksmingumą, reikėtų suteikti galimybę dalytis funkcijomis arba perleisti jas kitai Komisijos įstaigai, visų pirma suteikti galimybę pavesti Komisijos apskaitos pareigūnui visas arba dalį VPSP įstaigos apskaitos pareigūno užduočių;

(12)

VPSP įstaigos turėtų turėti galimybę prašyti išorės ekspertų įvertinti dotacijų paraiškas, projektus ir konkursų pasiūlymus ir pateikti nuomonių ir patarimų konkrečiais atvejais. Šie ekspertai turėtų būti atrenkami vadovaujantis nediskriminavimo, vienodo požiūrio ir interesų konflikto nebuvimo principais;

(13)

dotacijos ir apdovanojimai turėtų būti skiriami vadovaujantis atitinkamomis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 nuostatomis ir laikantis konkrečių VPSP įstaigos steigimo dokumento nuostatų arba konkrečių programos, kurią įgyvendinti yra pavesta VPSP įstaigai, pagrindinio teisės akto nuostatų, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo derėjimas su Komisijos tiesiogiai valdomais veiksmais;

(14)	tais atvejais, kai, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytomis apskaitos taisyklėmis, reikia konsoliduoti VPSP įstaigų ataskaitas, pagal VPSP įstaigų taikomas taisykles turėtų būti galima tokį konsolidavimą atlikti;

(15)

šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad VPSP įstaigos galėtų laiku – 2014 m. sausio 1 d. – priimti peržiūrėtus finansinius reglamentus siekiant, kad kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu būtų užtikrintos nuoseklios taisyklės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi pagrindiniai principai, pagal kuriuos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos (toliau – VPSP įstaigos) priima savo finansines taisykles. Vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnio ketvirta pastraipa, VPSP įstaigos finansinės taisyklės nuo šio reglamento gali nukrypti tik jei to reikia dėl specifinių poreikių ir gavus išankstinį Komisijos sutikimą.

Kiekviena VPSP įstaiga priima išsamias nuostatas, kuriomis šie principai įgyvendinami jos finansinėmis taisyklėmis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

—   valdyba– pagrindinis VPSP įstaigos vidaus organas, atsakingas už sprendimų finansų ir biudžeto klausimais priėmimą, neatsižvelgiant į tai, kaip jis įvardytas VPSP įstaigos steigimo dokumente;

—   direktorius– asmuo, atsakingas už valdybos sprendimų ir VPSP įstaigos biudžeto vykdymą, kaip leidimus suteikiantis pareigūnas, neatsižvelgiant į tai, kaip jis įvardytas VPSP įstaigos steigimo dokumente;

—   narys– VPSP įstaigos narys pagal jos steigimo dokumentą;

—   steigimo dokumentas– Sąjungos teisės dokumentas, kuriuo reglamentuojami pagrindiniai VPSP įstaigos sukūrimo ir veiklos aspektai;

—   VPSP įstaigos biudžetas– dokumentas, kuriuo numatomos ir leidžiamos daryti kiekvienų finansinių metų įplaukos ir išlaidos, laikomos reikalingomis VPSP įstaigai.

3 straipsnis

Biudžeto mastas

VPSP įstaigos biudžetą sudaro:

a)	VPSP įstaigos įplaukos, susidedančios iš: i) jos narių finansinių įnašų administracinėms išlaidoms; ii) jos narių finansinių įnašų veiklos išlaidoms; iii) įplaukos, skirtos specifinėms išlaidoms padengti; iv) visos VPSP įstaigos gautos įplaukos;

b)	VPSP įstaigos išlaidos, įskaitant administracines išlaidas.

2   SKYRIUS

BIUDŽETO PRINCIPAI

4 straipsnis

Biudžeto principų laikymasis

VPSP įstaigos biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų, kaip nustatyta šiame reglamente.

5 straipsnis

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

1.   Įplaukos surenkamos ir išlaidos patiriamos tik jei yra įrašomos į tam tikrą VPSP įstaigos biudžeto eilutę.

2.   Negalima prisiimti ar leisti daryti išlaidų, kurios viršija VPSP įstaigos biudžetu patvirtintus asignavimus.

3.   Asignavimas į VPSP įstaigos biudžetą gali būti įrašytas tik jei yra skirtas išlaidoms, kurios laikomos būtinomis, padengti.

4.   Iš išankstinio finansavimo mokėjimų, atliktų iš VPSP įstaigos biudžeto, gaunamos palūkanos nėra mokėtinos VPSP įstaigai.

6 straipsnis

Metinio periodiškumo principas

1.   Į VPSP įstaigos biudžetą įrašyti asignavimai patvirtinami vieneriems finansiniams metams, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

2.   Įsipareigojimų asignavimus sudaro visų finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų bendra suma.

3.   Mokėjimų asignavimus sudaro mokėjimai, atliekami vykdant tais arba ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus.

4.   Administracinių asignavimų atveju išlaidos neturi viršyti tais metais numatytų gauti 3 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytų įplaukų.

5.   Atsižvelgiant į VPSP įstaigos poreikius, nepanaudotus asignavimus galima įrašyti į ne ilgesnio kaip trejų paskesnių metų laikotarpio įplaukų ir išlaidų sąmatą. Šie asignavimai turi būti panaudojami pirmiausiai.

6.   Šio straipsnio 1–5 dalies nuostatomis neužkertamas kelias biudžetinius įsipareigojimus, susijusius su veiksmais, kurie tęsiasi daugiau nei vienerius finansinius metus, suskaidyti į per kelerius metų mokamas metines dalis tuo atveju, kai tai yra numatyta steigimo dokumente arba kai jie yra susiję su administracinėmis išlaidomis.

7 straipsnis

Subalansuotumo principas

1.   Įplaukos ir mokėjimų asignavimai turi būti subalansuoti.

2.   Įsipareigojimų asignavimai turi neviršyti bendros atitinkamo metinio Sąjungos įnašo, nurodyto su Komisija sudarytame metiniame lėšų pervedimo susitarime, metinių kitų nei Sąjunga narių įnašų, kitų 3 straipsnyje nurodytų įplaukų ir 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų nepanaudotų asignavimų sumos.

3.   Pagal VPSP įstaigos biudžeto struktūrą VPSP įstaiga negali imti paskolų.

4.   Teigiamas biudžeto vykdymo rezultatas įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą kaip įplaukos.

Neigiamas biudžeto vykdymo rezultatas įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą kaip mokėjimų asignavimai.

8 straipsnis

Apskaitos vieneto principas

VPSP įstaigos biudžetas sudaromas ir vykdomas eurais, ataskaitose sumos nurodomos eurais. Tačiau pinigų srautų tikslais apskaitos pareigūnas yra įgaliotas vykdyti operacijas kitomis valiutomis, kaip nustatyta VPSP įstaigos finansinėse taisyklėse.

9 straipsnis

Universalumo principas

1.   Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, bendra įplaukų suma turi padengti bendrą mokėjimų asignavimų sumą. Visos įplaukos ir išlaidos įrašomos nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu ir laikantis konkrečių VPSP įstaigos finansinėse taisyklėse išdėstytų nuostatų dėl atvejų, kuriais iš mokėjimo prašymų galima išskaityti tam tikras sumas ir po to perduoti juos grynajai sumai išmokėti.

2.   Konkrečiam tikslui numatytos įplaukos, tokios kaip pajamos iš fondų, subsidijos, dovanojamas turtas ir testamentu paliekamas turtas, naudojamos specifinėms išlaidoms padengti.

3.   Direktorius gali priimti bet kokį VPSP įstaigai dovanojamą turtą, tokį kaip fondai, subsidijos, dovanojamas turtas ir testamentu paliekamas turtas.

Jeigu priimant dovanojamą turtą gali atsirasti didelių finansinių išlaidų, būtina gauti išankstinį valdybos leidimą; valdyba sprendimą priima per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei per tą laiką valdyba sprendimo nepriima, dovanojamas turtas laikomas priimtinu.

Suma, kurią viršijus susijusios finansinės išlaidos laikomos didelėmis, nustatoma valdybos sprendimu.

10 straipsnis

Konkretumo principas

1.   Asignavimai konkretiems tikslams paskiriami bent jau pagal antraštinę dalį ir skyrių.

2.   Direktorius gali perkelti asignavimus iš vieno skyriaus į kitą be jokių apribojimų, taip pat perkelti iš vienos antraštinės dalies į kitą ne daugiau kaip 10 % asignavimų, numatytų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai.

Jei perkeltina suma viršija pirmoje pastraipoje nurodytą ribą, direktorius gali teikti pasiūlymą valdybai dėl asignavimų perkėlimo iš vienos antraštinės dalies į kitą. Valdyba gali per tris savaites pareikšti prieštaravimą tokiems perkėlimams. Po šio termino perkėlimai laikomi patvirtintais.

Direktorius kuo skubiau informuoja valdybą apie visus pagal pirmą pastraipą atliktus perkėlimus.

11 straipsnis

Patikimo finansų valdymo principas

1.   Asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo, t. y. ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.

2.   Ekonomiškumo principu reikalaujama, kad ištekliai, kuriuos VPSP įstaiga naudoja vykdydama savo veiklą, būtų prieinami tinkamu laiku, reikiamo kiekio bei kokybės ir geriausia kaina.

Veiksmingumo principu siekiama geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio.

Efektyvumo principas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas.

3.   Visiems VPSP įstaigos biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir apibrėžto laikotarpio tikslai. Šių tikslų įgyvendinimas stebimas naudojant kiekvienai veiklai nustatytus rezultatų rodiklius; informaciją apie tai direktorius kasmet pateikia valdybai, vėliausiai – dokumentuose, pridedamuose prie VPSP įstaigos biudžeto projekto.

4.   Išskyrus atvejus, kai steigimo dokumente numatyta, kad vertinimus atlieka Komisija, VPSP įstaiga, siekdama tobulinti sprendimų priėmimą, atlieka savo su didelėmis išlaidomis susijusių programų ir veiklos vertinimus, įskaitant ex post vertinimus, ir jų rezultatus išsiunčia valdybai.

12 straipsnis

Biudžeto vykdymo vidaus kontrolė

1.   VPSP įstaigos biudžetas vykdomas taikant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę.

2.   VPSP įstaigos biudžeto vykdymo tikslais vidaus kontrolė apibrėžiama kaip visuose valdymo lygmenyse vykdomas procesas, kurio paskirtis – suteikti pakankamą užtikrinimą, kad bus pasiekti šie tikslai:

a)	operacijų efektyvumo, veiksmingumo ir ekonomiškumo;

b)	ataskaitų teikimo patikimumo;

c)	turto ir informacijos apsaugos;

d)	sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo, ištaisymo ir tolesnių veiksmų;

e)	tinkamo rizikos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir atitinkamų mokėjimų ypatybes.

3.   Efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė grindžiama geriausia tarptautine praktika ir visų pirma apima Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 32 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus elementus, atsižvelgiant į VPSP įstaigos struktūrą ir dydį, jai pavestų užduočių pobūdį, sumas ir susijusią finansinę ir veiklos riziką.

13 straipsnis

Skaidrumo principas

1.   VPSP įstaigos biudžetas sudaromas ir įgyvendinamas, ir ataskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

2.   Priimtas VPSP įstaigos biudžetas, įskaitant etatų planą, ir taisomieji biudžetai, įskaitant 15 straipsnio 1 dalyje numatytus pritaikymus, paskelbiami VPSP įstaigos interneto svetainėje per keturias savaites nuo jų priėmimo ir perduodami Komisijai bei Audito Rūmams.

3.   VPSP įstaiga, vadovaudamasi Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų birželio 30 d. savo interneto svetainėje standartine informacijos pateikimo tvarka paskelbia lėšų iš jos biudžeto gavėjus.

Paskelbta informacija turi būti lengvai prieinama, skaidri ir visapusiška. Ši informacija skelbiama deramai laikantis konfidencialumo ir saugumo, ypač asmens duomenų apsaugos reikalavimų, išdėstytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (4).

4.   Ekspertų, su kuriais sudarytos sutartys pagal šio reglamento 34 straipsnį, sąrašas skelbiamas Sąjungos interneto svetainėje.

3   SKYRIUS

FINANSŲ PLANAVIMAS

14 straipsnis

Įplaukų ir išlaidų sąmatos

1.   VPSP įstaiga ne vėliau kaip iki metų, po kurių bus vykdomas VPSP įstaigos biudžetas, sausio 31 d. išsiunčia Komisijai ir kitiems nariams savo įplaukų ir išlaidų sąmatą ir bendrąsias gaires, kuriomis ta sąmata grindžiama, taip pat savo darbo programos, nurodytos 31 straipsnio 4 dalyje, projektą.

2.   Į VPSP įstaigos įplaukų ir išlaidų sąmatą įeina:

a)	numatytas nuolatinių ir laikinų etatų pagal pareigų grupes ir kategorijas skaičius ir numatytas visos darbo dienos ekvivalentais išreikštas sutartininkų ir komandiruotų nacionalinių ekspertų skaičius, neviršijant biudžeto asignavimų;

b)	pasikeitus etatus užimančių asmenų skaičiui – aiškinamasis raštas, kuriuo pagrindžiamas prašymas leisti sukurti naujų etatų;

c)	grynųjų pinigų mokėjimų ir įplaukų ketvirčio sąmata;

d)	informacija apie visų anksčiau nustatytų įvairios veiklos tikslų įvykdymą;

e)	nustatyti finansinių metų, su kuriais susijusi sąmata, tikslai nurodant visus konkrečius biudžeto lėšų, skirtų šiems tikslams pasiekti, poreikius;

f)	praėjusių finansinių metų administracinės išlaidos ir panaudotos VPSP biudžeto lėšos;

g)	narių sumokėtų finansinių įnašų suma ir kitų nei Sąjunga narių nepiniginių įnašų vertė;

h)	informacija apie nepanaudotus asignavimus, kurie pagal 6 straipsnio 5 dalį buvo įrašyti į įplaukų ir išlaidų sąmatą, nurodant sumas per metus.

15 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   VPSP įstaigos biudžetą ir etatų planą, įskaitant nuolatinių ir laikinų etatų pagal pareigų grupes ir kategorijas skaičių ir visos darbo dienos ekvivalentais išreikštą sutartininkų ir komandiruotų nacionalinių ekspertų skaičių, priima valdyba, vadovaudamasi VPSP įstaigos steigimo dokumentu. VPSP įstaigos finansinėse taisyklėse gali būti išdėstytos išsamesnės nuostatos. Visi VPSP įstaigos biudžeto, įskaitant etatų planą, keitimai atliekami priimant VPSP įstaigos taisomąjį biudžetą pagal tą pačią tvarką kaip ir priimant pradinį biudžetą. VPSP įstaigos biudžetas ir tam tikrais atvejais VPSP įstaigos taisomieji biudžetai pritaikomi siekiant atsižvelgti į Sąjungos biudžete nustatytą Sąjungos įnašo sumą.

2.   VPSP įstaigos biudžetą sudaro įplaukų ir išlaidų suvestinės.

3.   VPSP įstaigos biudžete nurodoma:

a)	įplaukų suvestinėje: i) numatytos atitinkamų finansinių metų (n metų) VPSP įstaigos įplaukos; ii) numatytos ankstesnių finansinių metų įplaukos ir n - 2 metų įplaukos; iii) atitinkamos pastabos kiekvienoje įplaukų eilutėje;

b)

išlaidų suvestinėje: i) n metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai; ii) ankstesnių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, taip pat n - 2 metais prisiimtos ir patirtos išlaidos, pastarosios taip pat išreiškiamos procentine n metų VPSP įstaigos biudžeto dalimi; iii) mokėjimų, privalomų atlikti paskesniais finansiniais metais, kad būtų vykdomi ankstesniais finansiniais metais prisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, terminų suvestinė; iv) atitinkamos pastabos kiekvienoje padaloje.

4.   Etatų plane šalia tais finansiniais metais leistino etatų skaičiaus nurodomas ankstesniais metais leistas etatų skaičius ir faktiškai užimtų etatų skaičius. Tokia pati informacija pateikiama ir apie sutartininkus bei komandiruotus nacionalinius ekspertus.

4   SKYRIUS

FINANSŲ PAREIGŪNAI

16 straipsnis

Biudžeto vykdymas pagal patikimo finansų valdymo principą

1.   Leidimus suteikiančio pareigūno pareigas atlieka direktorius. Direktorius savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų vykdo VPSP įstaigos biudžeto įplaukas ir išlaidas, vadovaudamasis VPSP įstaigos finansinėmis taisyklėmis ir patikimo finansų valdymo principu. Direktorius atsako už tai, kad būtų laikomasi teisėtumo ir tvarkingumo reikalavimų.

Nepažeisdama leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybės sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos ir nustatymo srityje, VPSP įstaiga dalyvauja Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sukčiavimo prevencijos veikloje.

2.   Direktorius, vadovaudamasis VPSP įstaigos finansinėse taisyklėse nustatytomis sąlygomis, gali suteikti biudžeto vykdymo įgaliojimus VPSP įstaigos darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, jei šie galioja VPSP įstaigos darbuotojams. Taip įgalioti asmenys gali veikti tik neviršydami jiems aiškiai suteiktų įgaliojimų.

17 straipsnis

Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.   Direktorius VPSP įstaigos biudžetą vykdo jam pavaldžiuose departamentuose.

2.   Kai tai būtina, galima sudarant sutartis pavesti išoriniams privačiojo sektoriaus subjektams arba institucijoms techninės kompetencijos užduotis ir administracinius, parengiamuosius arba pagalbinius darbus, nesusijusius su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba veikimu savo nuožiūra.

3.   Direktorius, laikydamasis valdybos priimtų būtiniausių standartų ir deramai atsižvelgęs į riziką, susijusią su valdymo sąlygomis ir finansuojamo veiksmo pobūdžiu, nustato organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, tinkamas direktoriaus pareigoms atlikti. Tokia struktūra ir sistemos sukuriamos remiantis rizikos analize, kurioje atsižvelgiama į jų ekonominį veiksmingumą.

Direktorius savo departamentuose gali sukurti eksperto ir patarėjo, kurie padėtų jam kontroliuoti su jo veikla susijusią riziką, pareigybę.

4.   Leidimus suteikiantis pareigūnas su atliktomis operacijomis susijusius patvirtinamuosius dokumentus saugo penkerius metus nuo sprendimo, kuriuo patvirtinama, kad Komisija įvykdė atitinkamų metų Sąjungos biudžetą, priėmimo dienos. Patvirtinamuosiuose dokumentuose esantys asmens duomenys, kurie nėra būtini kontrolės ir audito tikslais, jei įmanoma, pašalinami. Bet kokiu atveju srauto duomenys saugomi pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 37 straipsnio 2 dalį.

18 straipsnis

Ex ante kontrolė

1.   Kiekvienai operacijai taikoma bent ex ante kontrolė, pagrįsta dokumentų tikrinimu ir turimais jau atliktos kontrolės, susijusios su operacijos veiklos ir finansiniais aspektais, rezultatais.

Ex ante kontrolė apima operacijos pradėjimą ir patikrinimą.

Operacijos pradėjimas ir patikrinimas yra atskiros funkcijos.

2.   Operacijos pradėjimas suprantamas kaip visos operacijos, kurios sudaro parengiamąjį etapą priimant teisės aktus, kuriais remdamasis atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas vykdo VPSP biudžetą.

3.   Operacijos ex ante patikrinimas suprantamas kaip visos ex ante patikros, kurias organizuoja atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, norėdamas patikrinti veiklos ir finansinius aspektus.

4.   Vykdant ex ante kontrolę, tikrinamas prašomų patvirtinamųjų dokumentų ir kitos turimos informacijos ryšys.

Ex ante kontrolės dažnumą ir intensyvumą nustato atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į rizikos ir ekonominio veiksmingumo aspektus. Iškilus abejonių, už atitinkamo mokėjimo tvirtinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prašo papildomos informacijos arba vykdo kontrolę vietoje, kad gautų pakankamą užtikrinimą, kuris yra ex ante kontrolės dalis.

Ex ante kontrolės tikslas – įsitikinti, kad:

a)	išlaidos yra tvarkingos ir atitinka taikomas nuostatas;

b)	taikomas 11 straipsnyje nustatytas patikimo finansų valdymo principas.

Vykdant kontrolę, keli atskiri panašūs sandoriai, susiję su įprastomis išlaidomis, skirtomis atlyginimams, pensijoms, komandiruočių išlaidoms ir medicininėms išlaidoms grąžinti, atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno gali būti vertinami kaip viena operacija.

19 straipsnis

Ex post kontrolė

1.   Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali įvesti ex post kontrolę, kad patikrintų operacijas, kurios jau buvo patvirtintos atlikus ex ante kontrolę. Tokia kontrolė gali būti vykdoma atrankos būdu atsižvelgiant į riziką.

Ex post kontrolė gali būti vykdoma remiantis dokumentais ir, tam tikrais atvejais, vietoje.

2.   Ex post kontrolę vykdo kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex ante kontrolę. Už ex post kontrolę atsakingi darbuotojai turi būti nepavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante kontrolę.

Darbuotojai, atsakingi už finansinių operacijų valdymo kontrolę, turi turėti būtinus profesinius įgūdžius.

20 straipsnis

Metinių ataskaitų teikimas

Leidimus suteikiantis pareigūnas teikia valdybai metines savo pareigų vykdymo ataskaitas. Šiuo tikslu leidimus suteikiantis pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 15 d. valdybai ir Komisijai pateikia:

a)	VPSP įstaigos metinės darbo programos įgyvendinimo, biudžeto vykdymo ir darbuotojų išteklių panaudojimo ataskaitą;

b)	preliminarias VPSP įstaigos ataskaitas, įskaitant 39 straipsnyje nurodytą biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą;

c)

valdymo pareiškimą, kuriame, jei nėra išlygų, kuriose nurodyta kitaip, pareiškiama, kad leidimus suteikiantis pareigūnas yra pakankamai užtikrintas, kad: i) informacija pateikta tinkamai, yra išsami ir tiksli (teisingas ir objektyvus vaizdas); ii) išlaidos naudotos pagal numatytą paskirtį; iii) įvestomis kontrolės sistemomis suteikiamos būtinos garantijos dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

d)	galutinių audito ataskaitų ir vykdytos kontrolės suvestinę, įskaitant nustatytų sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomųjų veiksmų, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis, aprašą.

Ataskaitoje, atsižvelgiant į nustatytus tikslus, nurodomi veiklos rezultatai, su šia veikla susijusi rizika, suteiktų išteklių panaudojimas ir vidaus kontrolės sistemų veiksmingumas bei efektyvumas; ataskaita turi būti proporcinga pavestų užduočių pobūdžiui ir disponuojamų sumų dydžiui.

Direktorius ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. išsiunčia Komisijai šio straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus dokumentus ir valdybos pateiktą jų vertinimą, patvirtintą metinę veiklos ataskaitą ir galutines ataskaitas kartu su valdybos pagal 43 straipsnio 2 dalį pateiktu jų patvirtinimu. Komisija išsiunčia šiuos dokumentus Europos Parlamentui ir Tarybai.

21 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Jei finansų valdymo ir sandorių kontrolės veikloje dalyvaujantis darbuotojas mano, kad sprendimas, kurį jo viršininkas reikalauja vykdyti arba jam pritarti, yra neteisėtas arba neatitinka patikimo finansų valdymo principų arba profesinių taisyklių, kurių iš to darbuotojo reikalaujama laikytis, jis apie tai raštu praneša direktoriui, kuris taip pat atsako raštu. Jei direktorius nesiima veiksmų arba patvirtina pradinį sprendimą ar nurodymą ir darbuotojas mano, kad toks patvirtinimas nėra pagrįstas atsakymas į jam rūpimą klausimą, darbuotojas raštu informuoja 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą atitinkamą komisiją. 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija nedelsdama informuoja valdybą.

2.   Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kurie gali pakenkti VPSP įstaigos arba jos narių interesams, atveju darbuotojas praneša institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms taikytinuose teisės aktuose. Sutartyse su išorės auditoriais, atliekančiais VPSP įstaigos finansų valdymo auditą, turi būti numatyta išorės auditoriaus pareiga informuoti leidimus suteikiantį pareigūną apie visus įtariamus neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kurie gali pakenkti VPSP įstaigos arba jos narių interesams, atvejus.

22 straipsnis

Apskaitos pareigūnas

1.   Valdyba paskiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, jei šie galioja VPSP įstaigos darbuotojams, ir kuris savo pareigas vykdo visiškai nepriklausomai. Apskaitos pareigūnas VPSP įstaigoje yra atsakingas už:

a)	tinkamą mokėjimų vykdymą, įplaukų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų susigrąžinimą;

b)	ataskaitų saugojimą, rengimą ir teikimą pagal 8 skyrių;

c)	apskaitos taisyklių ir sąskaitų plano įgyvendinimą pagal 8 skyrių;

d)	apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir, prireikus, leidimus suteikiančio pareigūno nustatytų apskaitos informacijos teikimo arba pagrindimo sistemų tvirtinimą; šiuo atžvilgiu apskaitos pareigūnas įgaliotas bet kuriuo metu patikrinti atitiktį patvirtinimo kriterijams;

e)	iždo valdymą.

2.   Dvi ar daugiau VPSP įstaigų gali paskirti tą patį apskaitos pareigūną.

VPSP įstaigos taip pat gali su Komisija sutarti, kad Komisijos apskaitos pareigūnas būtų ir VPSP įstaigos apskaitos pareigūnas.

Atsižvelgdamos į ekonominio veiksmingumo aspektą, VPSP įstaigos taip pat gali Komisijos apskaitos pareigūnui pavesti dalį VPSP įstaigos apskaitos pareigūno užduočių.

Šioje dalyje nurodytu atveju VPSP įstaigos užtikrina, kad būtų išvengta interesų konflikto.

3.   Apskaitos pareigūnas iš leidimus suteikiančio pareigūno gauna visą informaciją, kuri yra būtina ataskaitoms, teisingai ir objektyviai parodančioms VPSP įstaigos finansinę būklę ir biudžeto vykdymą, parengti. Leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina šios informacijos patikimumą.

4.   Prieš direktoriui patvirtinant ataskaitas, apskaitos pareigūnas jas pasirašo, taip patvirtindamas, kad yra pakankamai užtikrintas, kad ataskaitos teisingai ir objektyviai rodo VPSP įstaigos finansinę būklę.

Pirmoje pastraipoje nurodytu tikslu apskaitos pareigūnas įsitikina, kad ataskaitos yra parengtos pagal 38 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles ir kad jose yra nurodytos visos įplaukos ir išlaidos.

Apskaitos pareigūnas įgaliotas patikrinti gautą informaciją ir atlikti bet kokius papildomus patikrinimus, kurie, jo nuomone, būtini, kad būtų galima pasirašyti ataskaitas.

Apskaitos pareigūnas prireikus daro išlygas, tiksliai paaiškindamas tokių išlygų pobūdį ir taikymo sritį.

Taikant šio straipsnio 5 dalį tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas tvarkyti grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus. Apskaitos pareigūnas atsakingas už jų saugojimą.

5.   Vykdydamas savo pareigas apskaitos pareigūnas gali, vadovaudamasis VPSP įstaigos finansinėmis taisyklėmis, pavesti tam tikras užduotis darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, jei šie galioja VPSP įstaigos darbuotojams, kai tai yra būtina jo pareigoms atlikti.

6.   Nepažeisdama drausminių priemonių, valdyba gali bet kuriuo metu laikinai ar visam laikui nušalinti apskaitos pareigūną nuo pareigų. Tokiu atveju valdyba skiria laikinąjį apskaitos pareigūną.

23 straipsnis

Finansų pareigūnų atsakomybė

1.   16 ir 25 straipsniais neapribojama bet kokia galima finansų pareigūnų baudžiamoji atsakomybė, numatyta taikomoje nacionalinėje teisėje ir galiojančiose nuostatose dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir dėl kovos su Sąjungos arba valstybių narių pareigūnų korupcija.

2.   Kiekvienam leidimus suteikiančiam pareigūnui ir apskaitos pareigūnui gali būti taikoma drausminė priemonė ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kurie gali pakenkti VPSP įstaigos ar jos narių interesams, atveju klausimas perduodamas taikytinuose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir įstaigoms, visų pirma OLAF.

3.   Speciali finansinių pažeidimų komisija, kurią pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 73 straipsnio 6 dalį sudarė arba kurioje dalyvauja Komisija, VPSP įstaigos atžvilgiu turi tokias pačias teises kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu, nebent valdyba nusprendžia sudaryti funkciniu atžvilgiu nepriklausomą komisiją arba dalyvauti bendroje kelių įstaigų sudarytoje komisijoje. Į VPSP įstaigų pateiktus klausimus svarstančios specialios finansinių pažeidimų komisijos, kurią sudarė arba kurioje dalyvauja Komisija, sudėtį turi įeiti vienas VPSP įstaigos darbuotojas.

Remdamasis pirmoje pastraipoje nurodytos komisijos nuomone, direktorius nusprendžia, ar pradėti drausminės priemonės taikymo arba reikalavimo sumokėti kompensaciją procedūrą. Nustačiusi sistemines problemas komisija išsiunčia leidimus suteikiančiam pareigūnui ataskaitą su rekomendacijomis. Jei nuomonė susijusi su direktoriumi, komisija išsiunčia ją valdybai ir Komisijos vidaus auditoriui. Direktorius savo pagal 20 straipsnį teikiamoje ataskaitoje anonimiškai pateikia komisijos nuomones ir nurodo priemones, kurių po to imtasi.

4.   Iš bet kurio darbuotojo galima pareikalauti visiškai arba iš dalies atlyginti žalą, padarytą VPSP įstaigai dėl sunkaus nusižengimo einant savo pareigas ar su jomis susijusio sunkaus nusižengimo. Paskyrimų tarnyba priima pagrįstą sprendimą atlikusi taikytinuose teisės aktuose nustatytus drausminių klausimų formalumus.

24 straipsnis

Interesų konfliktas

1.   16 ir 25 straipsniuose apibrėžti finansų pareigūnai ir kiti biudžeto vykdymo ir valdymo, įskaitant parengiamuosius veiksmus, taip pat audito arba kontrolės veikloje dalyvaujantys asmenys nesiima jokių veiksmų, dėl kurių gali kilti jų ir VPSP įstaigos interesų konfliktas.

Jei toks pavojus kyla, atitinkamas asmuo susilaiko nuo tokių veiksmų ir perduoda klausimą svarstyti direktoriui, kuris raštu patvirtina, ar interesų konfliktas egzistuoja. Atitinkamas asmuo taip pat informuoja savo tiesioginį vadovą. Jei tas pareigūnas yra direktorius, jis privalo perduoti klausimą svarstyti valdybai.

Jei nustatoma, kad interesų konfliktas egzistuoja, atitinkamas asmuo privalo nutraukti bet kokią su tuo klausimu susijusią veiklą. Direktoriaus atveju valdybos direktorius imasi tolesnių reikiamų veiksmų.

2.   1 dalyje minimas interesų konfliktas konstatuojamas tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine arba pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais arba kitais su gavėju turimais bendrais interesais, kyla pavojus, kad 1 dalyje nurodytas finansų pareigūnas arba kitas asmuo nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.

25 straipsnis

Pareigų atskyrimas

Leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos yra atskirtos ir nesuderinamos tarpusavyje.

5   SKYRIUS

VIDAUS AUDITAS

26 straipsnis

Vidaus auditoriaus skyrimas, įgaliojimai ir pareigos

1.   VPSP įstaiga turi turėti vidaus audito funkciją, kuri turi būti vykdoma laikantis atitinkamų tarptautinių standartų.

2.   Vidaus audito funkciją vykdo Komisijos vidaus auditorius. Vidaus auditorius negali būti nei leidimus suteikiantis pareigūnas, nei apskaitos pareigūnas.

3.   Vidaus auditorius pataria VPSP įstaigai dėl rizikos valdymo, teikdamas nešališkas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės ir rekomendacijas dėl operacijų vykdymo sąlygų tobulinimo ir patikimo finansų valdymo skatinimo.

Vidaus auditorius visų pirma atsakingas už:

a)	vidaus valdymo sistemų tinkamumo bei veiksmingumo ir rezultatų, kuriuos departamentai pasiekė įgyvendindami programas ir veiksmus, atsižvelgiant į su šiais susijusią riziką, vertinimą;

b)	vidaus kontrolės ir audito sistemų, taikomų kiekvienai biudžeto vykdymo operacijai, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą.

4.   Vykdydamas savo pareigas, vidaus auditorius atlieka visos VPSP įstaigos veiklos ir visų jos departamentų auditą. Vidaus auditoriui prieinama visa, be jokių apribojimų, informacija, kurios jam reikia savo pareigoms atlikti.

5.   Vidaus auditorius atsižvelgia į leidimus suteikiančio pareigūno pagal 20 straipsnį teikiamą ataskaitą ir visą kitą nurodytą informaciją.

6.   Vidaus auditorius praneša valdybai ir direktoriui apie nustatytus faktus ir rekomendacijas.

Vidaus auditorius praneša ir apie atvejus, kuriais:

—	nesiimta šalinti didelės rizikos ir neatsižvelgta į rekomendacijas,

—	smarkiai vėluojama įgyvendinti ankstesniais metais pateiktas rekomendacijas.

Valdyba ir direktorius užtikrina nuolatinę audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Valdyba išnagrinėja 20 straipsnyje nurodytą informaciją ir patikrina, ar rekomendacijos buvo visiškai ir laiku įgyvendintos.

7.   VPSP įstaiga užtikrina, kad vidaus auditoriaus kontaktiniai duomenys būtų prieinami visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, dalyvaujantiems išlaidų operacijų veikloje, kad būtų galima konfidencialiai kreiptis į vidaus auditorių.

8.   Vidaus auditoriaus ataskaitos ir nustatyti faktai visuomenei prieinami tik po to, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi rekomendacijoms įgyvendinti.

27 straipsnis

Vidaus auditoriaus nepriklausomumas

Vidaus auditoriaus nepriklausomumas, vidaus auditoriaus atsakomybė už veiksmus, kurių jis ėmėsi atlikdamas savo pareigas, ir vidaus auditoriaus teisė pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui apibrėžiami pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 100 straipsnį.

28 straipsnis

Vidaus audito struktūros sukūrimas

1.   Deramai atsižvelgusi į ekonominio veiksmingumo ir pridėtinės vertės aspektus, valdyba gali sukurti vidaus audito struktūrą, kuri vykdytų savo užduotis laikydamasi atitinkamų tarptautinių standartų.

Vidaus audito struktūros paskirtis, įgaliojimai ir atsakomybė numatomi vidaus audito nuostatuose ir yra tvirtinami valdybos.

Metinį vidaus audito struktūros audito planą sudaro vidaus audito struktūros vadovas, atsižvelgdamas į, be kita ko, direktoriaus pateiktą rizikos VPSP įstaigoje vertinimą.

Ši planą peržiūri ir tvirtina valdyba.

Vidaus audito struktūra praneša valdybai ir direktoriui apie nustatytus faktus ir rekomendacijas.

Jei atskiros VPSP įstaigos vidaus audito struktūra nėra ekonomiškai veiksminga arba nepajėgia atitikti tarptautinių standartų, VPSP įstaiga gali nuspręsti dalytis vidaus audito struktūra su kitomis toje pačioje politikos srityje veikiančiomis VPSP įstaigomis.

Tokiais atvejais atitinkamų VPSP įstaigų valdybos susitaria dėl praktinių bendros vidaus audito struktūros aspektų.

Vidaus audito pareigūnai veiksmingai bendradarbiauja keisdamiesi informacija bei audito ataskaitomis ir, prireikus, kartu atlikdami rizikos vertinimą ir bendrą auditą.

2.   Valdyba ir direktorius užtikrina nuolatinę vidaus audito struktūros rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.

6   SKYRIUS

ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ OPERACIJOS

29 straipsnis

Įplaukų vykdymas

1.   Įplaukų vykdymas – tai gautinų sumų sąmatų rengimas, susigrąžintinų sumų nustatymas ir nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas. Įplaukų vykdymas apima ir galimybę prireikus atsisakyti teisės į grąžintinas sumas.

2.   Klaidingai išmokėtos sumos turi būti susigrąžintos.

Jei suma faktiškai negrąžinama iki debetiniame dokumente nurodyto termino, apskaitos pareigūnas informuoja apie tai atsakingą leidimus suteikiantį pareigūną ir nedelsdamas pradeda susigrąžinimo teisinėmis priemonėmis, įskaitant, tam tikrais atvejais, tarpuskaitą, ir, jei tai neįmanoma, priverstinį išieškojimą, procedūrą.

Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ketina visiškai arba iš dalies atsisakyti teisės susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus. Sprendimas atsisakyti teisės susigrąžinti sumą pagrindžiamas. Sprendime atsisakyti teisės susigrąžinti sumą konstatuojama, kad buvo imtasi veiksmų susigrąžinimui užtikrinti, ir nurodomi teisiniai bei faktiniai aspektai, kuriais grindžiamas sprendimas.

Apskaitos pareigūnas sudaro susigrąžintinų sumų sąrašą. VPSP įstaigos teisės į grąžintinas sumas sąraše grupuojamos pagal vykdomojo rašto sumoms išieškoti išdavimo datą. Apskaitos pareigūnas taip pat nurodo sprendimus visiškai arba iš dalies atsisakyti teisės susigrąžinti nustatytas sumas. Sąrašas pridedamas prie VPSP įstaigos biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos.

3.   Skolos, negrąžintos iki debetiniame dokumente nurodyto termino, sumai taikomos palūkanos pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012.

4.   VPSP įstaigos teisėms gauti sumas iš trečiųjų šalių ir trečiųjų šalių teisėms gauti sumas iš VPSP įstaigų taikomas penkerių metų senaties terminas.

30 straipsnis

Narių įnašai

1.   VPSP įstaiga prašymus sumokėti visą įnašą ar jo dalį savo nariams teikia laikydamasi steigimo dokumente nustatytų arba su nariais sutartų sąlygų ir terminų.

2.   Iš lėšų, gautų VPSP įstaigos nariams sumokėjus įnašus, gaunamos palūkanos įskaitomos į VPSP įstaigos biudžetą.

31 straipsnis

Išlaidų vykdymas

1.   Išlaidos vykdomos leidimus suteikiančiam pareigūnui prisiimant biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus, tvirtinant išlaidas, suteikiant leidimą atlikti mokėjimus ir atliekant parengiamuosius veiksmus asignavimams vykdyti.

2.   Visos išlaidos prisiimamos, tvirtinamos, leidžiamos daryti, ir sumokama jų suma.

Išlaidų tvirtinimas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtina finansinę operaciją.

Leidimas daryti išlaidas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, įsitikinęs, kad asignavimai turimi, nurodo apskaitos pareigūnui sumokėti patvirtintą išlaidų sumą.

3.   Kiekvienos priemonės, dėl kurios gali atsirasti iš VPSP įstaigos biudžeto dengiamų išlaidų, atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš teisiškai įsipareigodamas trečiosioms šalims, pirma prisiima biudžetinį įsipareigojimą.

4.   VPSP įstaigos metine darbo programa suteikiamas valdybos leidimas daryti VPSP įstaigos vykdomos veiklos išlaidas su sąlyga, kad yra aiškiai nustatyti šioje dalyje nurodyti elementai.

Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant rezultatų rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas veiksmo (-ų), kuriuos ketinama finansuoti, aprašymas ir nurodoma kiekvienam veiksmui skirta suma.

Esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami ta pačia tvarka, kaip ir pradinė darbo programa, vadovaujantis steigimo dokumento nuostatomis.

Valdyba gali įgalioti VPSP įstaigos leidimus suteikiantį pareigūną atlikti neesminius darbo programos pakeitimus.

32 straipsnis

Terminai

Išlaidų sumos privalo būti sumokamos laikantis Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 nurodytų terminų ir šių reglamentų nuostatų.

7   SKYRIUS

VPSP ĮSTAIGOS BIUDŽETO VYKDYMAS

33 straipsnis

Viešieji pirkimai

1.   Viešiesiems pirkimams taikoma Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 V antraštinė dalis ir Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012, atsižvelgiant į šio straipsnio 3–6 dalis.

2.   VPSP įstaiga naudojasi pagal bendrojo Finansinio reglamento 108 straipsnį Komisijos sukurta ir tvarkoma centrine draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje duomenų baze.

3.   Sutartims, kurių vertė yra nuo 60 000 EUR iki ribų, nustatytų Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 118 straipsnyje, gali būti taikoma Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 nustatyta mažos vertės sutartims, kurių suma neviršija 60 000 EUR, taikoma tvarka.

4.   VPSP įstaiga jos prašymu gali būti įtraukta kaip perkančioji institucija į Komisijos arba kelių institucijų ir kitų Sąjungos ar VPSP įstaigų sudaromas sutartis.

5.   VPSP įstaiga gali, netaikydama viešųjų pirkimų procedūros, sudaryti su Komisija, tarpinstitucinėmis įstaigomis, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94 (5) įsteigtu Europos Sąjungos įstaigų vertimo centru ir kitomis VPSP įstaigomis sutartį dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar pastarųjų atliekamų darbų vykdymo.

VPSP įstaiga gali, netaikydama viešųjų pirkimų procedūros, sudaryti su kitais nei Sąjunga savo nariais sutartį dėl prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos tie nariai gal tiekti, teikti ar vykdyti tiesiogiai, nesinaudodami trečiųjų šalių paslaugomis, tiekimo, teikimo ar vykdymo.

Pagal pirmą ir antrą pastraipas tiekiamos prekės, teikiamos paslaugos ar vykdomi darbai nelaikomi narių įnašo į VPSP įstaigos biudžetą dalimi.

6.   Administracinėms reikmėms tenkinti VPSP įstaiga gali vykdyti bendras viešųjų pirkimų procedūras kartu su priimančiosios valstybės narės perkančiosiomis institucijomis arba su valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių arba Sąjungos šalių kandidačių perkančiosiomis institucijomis, kurios dalyvauja kaip narės. Tokiais atvejais mutatis mutandis taikomas Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 133 straipsnis.

VPSP įstaiga gali vykdyti bendras viešųjų pirkimų procedūras kartu su savo privačiojo sektoriaus nariais arba su Sąjungos programose dalyvaujančių šalių perkančiosiomis institucijomis, kurios dalyvauja kaip narės. Tokiais atvejais mutatis mutandis taikoma Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 133 straipsnio pirma pastraipa.

34 straipsnis

Ekspertai

Ekspertų atrankai mutatis mutandis taikomas Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 287 straipsnis, laikantis programos, kurią įgyvendinti yra pavesta VPSP įstaigai, pagrindiniame teisės akte nustatytos konkrečios tvarkos. Tokiems ekspertams mokama iš anksto pranešta fiksuota suma, o jie atrenkami atsižvelgiant į jų profesinius gebėjimus.

VPSP įstaiga gali naudotis Komisijos arba kitų Sąjungos ar VPSP įstaigų sudarytais sąrašais.

VPSP įstaiga, kai mano, kad to reikia, tinkamai pagrįstais atvejais gali pasirinkti bet kurį tinkamų gebėjimų turintį asmenį, neįtrauktą į sąrašus.

Išorės ekspertai atrenkami, atsižvelgiant į jų įgūdžius, patirtį ir žinias, kurių reikia jiems pavestoms užduotims atlikti, ir vadovaujantis nediskriminavimo, vienodo požiūrio ir interesų konflikto nebuvimo principais.

35 straipsnis

Dotacijos

Dotacijoms taikoma Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VI antraštinė dalis ir Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012, atsižvelgiant į steigimo dokumente išdėstytas konkrečias nuostatas.

36 straipsnis

Apdovanojimai

1.   Apdovanojimams taikoma Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VII antraštinė dalis ir Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį.

2.   Konkursai, kurių apdovanojimų vieneto vertė yra 1 000 000 EUR ar daugiau, gali būti skelbiami tik jei yra numatyti 14 straipsnio 1 dalyje nurodytame darbo programos projekte.

37 straipsnis

Teisių gynimo priemonių nurodymas

1.   Jei leidimus suteikiančio pareigūno sudarytas procedūrinis aktas neigiamai veikia pareiškėjo ar konkurso dalyvio, naudos gavėjo ar rangovo teises, jame nurodoma, kokiomis administracinėmis ir (arba) teisinėmis teisių gynimo priemonėmis galima užginčyti šį aktą.

2.   Visų pirma nurodoma, kokių teisių gynimo priemonių esama, kokiai institucijai ar institucijoms galima teikti prašymą dėl užginčijimo ir per kiek laiko tai reikia padaryti.

3.   Šios straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos laikantis programos, kurią įgyvendinti yra pavesta VPSP įstaigai, pagrindiniuose teisės aktuose nustatytos konkrečios tvarkos.

8   SKYRIUS

APSKAITA

38 straipsnis

Ataskaitoms taikomos taisyklės

VPSP įstaiga sukuria apskaitos sistemą, kurią naudojant laiku pateikiama tiksli, išsami ir patikima informacija.

VPSP įstaigos apskaita turi atitikti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles.

39 straipsnis

Ataskaitų struktūra

VPSP įstaigos ataskaitas sudaro:

a)	VPSP įstaigos finansinių ataskaitų rinkinys;

b)	VPSP įstaigos biudžeto vykdymo ataskaitos (biudžeto ir finansų valdymo ataskaita).

VPSP įstaiga rengia finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje ir absoliutine, ir procentine verte pateikiama bent jau informacija apie asignavimų panaudojimo lygį ir informacijos apie asignavimų perkėlimus iš vieno biudžeto punkto į kitą santrauka.

Jei, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytomis apskaitos taisyklėmis, VPSP įstaigos ataskaitas reikia konsoliduoti, VPSP įstaiga išsiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams iki kitų finansinių metų kovo 31 d.

40 straipsnis

Apskaitos principai

Finansinėse ataskaitose informacija, įskaitant informaciją apie apskaitos politiką, pateikiama taip, kad būtų užtikrintas jos aktualumas, patikimumas, palyginamumas ir suprantamumas. Vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsniu, finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis apskaitos taisyklėse nustatytais bendraisiais apskaitos principais arba kaupimo principu pagrįstais tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (toliau – TVSAS).

41 straipsnis

Finansinės ataskaitos

1.   Finansinėse ataskaitose sumos nurodomos eurais, ir jas sudaro:

a)

balansas ir pelno ir nuostolio ataskaita, kuriuose rodomas visas turtas ir įsipareigojimai, finansinė būklė ir ekonominis rezultatas praėjusių metų gruodžio 31 d.; jie pateikiami pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles arba pagal kaupimo principu pagrįstus TVSAS;

b)	pinigų srautų ataskaita, kurioje rodomos per metus gautos ir išmokėtos sumos ir galutinė iždo padėtis;

c)	grynojo turto pokyčių ataskaita, kurioje pateikiama rezervų ir sukauptų rezultatų judėjimo per metus apžvalga.

2.   Finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose papildoma ir komentuojama informacija, pateikta šio straipsnio 1 dalyje nurodytose ataskaitose, ir pateikiama visa papildoma informacija, kurios reikalaujama pagal tarptautiniu mastu pripažintą apskaitos praktiką, kai tokia informacija yra svarbi VPSP įstaigos veiklai.

42 straipsnis

Biudžeto vykdymo ataskaitos

Biudžeto vykdymo ataskaitose sumos nurodomos eurais. Jas sudaro:

a)	ataskaitos, kuriose pateikiami apibendrinti tų metų visų biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijų duomenys;

b)	aiškinamieji raštai, kuriais papildoma ir komentuojama tose ataskaitose pateikta informacija.

Biudžeto vykdymo ataskaitų struktūra yra tokia pat kaip ir biudžeto.

43 straipsnis

Preliminarios ataskaitos ir finansinių ataskaitų tvirtinimas

1.   Jei, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytomis apskaitos taisyklėmis, VPSP įstaigos ataskaitas reikia konsoliduoti, VPSP įstaigos apskaitos pareigūnas išsiunčia preliminarias ataskaitas Audito Rūmams iki kitų metų vasario 15 d.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju VPSP įstaigos apskaitos pareigūnas iki kitų metų vasario 15 d. taip pat išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ataskaitų rinkinį, parengtą pagal standartinę formą, kurią konsolidavimo tikslais nustato Komisijos apskaitos pareigūnas.

2.   Apskaitos pareigūnas sudaro galutines VPSP įstaigos ataskaitas. Šias ataskaitas kartu su 46 straipsnyje nurodyto išorės auditoriaus nuomone direktorius iki kovo 15 d. išsiunčia tvirtinti valdybai.

Jei, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytomis apskaitos taisyklėmis, VPSP įstaigos ataskaitas reikia konsoliduoti, apskaitos pareigūnas išsiunčia galutines ataskaitas kartu su 46 straipsnyje nurodyto išorės auditoriaus nuomone ir valdybos patvirtinimu Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai iki kitų finansinių metų liepos 1 d. Tokiu atveju VPSP įstaigos apskaitos pareigūnas iki liepos 1 d. taip pat išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ataskaitų rinkinį, parengtą pagal standartinę formą, kurią konsolidavimo tikslais nustato Komisijos apskaitos pareigūnas.

Jei, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytomis apskaitos taisyklėmis, VPSP įstaigos ataskaitas reikia konsoliduoti, VPSP įstaigos apskaitos pareigūnas tą pačią dieną, kurią siunčiamos galutinės ataskaitos, taip pat išsiunčia Audito Rūmams su tomis galutinės ataskaitomis susijusį vadovybės pareiškimo raštą, jo kopiją nusiųsdamas Komisijos apskaitos pareigūnui.

Galutinės ataskaitos pateikiamos kartu su apskaitos pareigūno parengtu aiškinamuoju raštu, kuriame jis pareiškia, kad galutinės ataskaitos parengtos pagal šį skyrių ir taikytinus apskaitos principus, taisykles ir metodus.

Galutinės patvirtintos VPSP įstaigos ataskaitos paskelbiamos jos interneto svetainėje per vieną mėnesį nuo jų patvirtinimo.

44 straipsnis

Apskaitos sistema

1.   Jei, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytomis apskaitos taisyklėmis, VPSP įstaigos ataskaitas reikia konsoliduoti, Komisijos apskaitos pareigūnas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 152 straipsnį priima VPSP įstaigoje taikytiną suderintą sąskaitų planą.

2.   Apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžeto sąskaitos. Apskaitoje sumos nurodomos eurais pagal kalendorinius metus.

3.   Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka dvejybinio įrašo metodu registruojami visi įvykiai ir operacijos, turintys įtakos VPSP įstaigos ekonominei ir finansinei būklei, turtui ir įsipareigojimams.

4.   Biudžetinėse sąskaitose išsamiai registruojamas VPSP įstaigos biudžeto vykdymas. Jose registruojamos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos.

45 straipsnis

Inventoriaus sąrašai

VPSP įstaiga sudaro inventoriaus sąrašus, kuriuose nurodomas viso jos arba Sąjungos materialaus, nematerialaus ir finansinio turto kiekis ir vertė. Jei, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytomis apskaitos taisyklėmis, VPSP įstaigos ataskaitas reikia konsoliduoti, VPSP įstaiga tuos inventoriaus sąrašus sudaro pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį. VPSP įstaiga tikrina, ar inventoriaus sąrašo įrašai atitinka tikrąją padėtį.

9   SKYRIUS

IŠORĖS AUDITAS IR KOVA SU SUKČIAVIMU

46 straipsnis

Išorės auditas

Nepriklausoma audito įstaiga, laikydamasi tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų, atlieka VPSP įstaigos nepriklausomą išorės auditą. Išorės auditoriaus nuomonėje nustatoma, ar ataskaitose pateikiamas teisingas ir objektyvus vaizdas, ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai ir ar pagrindinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl tvirtinimų, pateiktų 20 straipsnyje nurodytame valdymo pareiškime. Nuomonė pateikiama valdybai. Kartu su galutinėmis VPSP įstaigos ataskaitomis ji pateikiama Komisijai ne vėliau kaip kovo 15 d.

47 straipsnis

Audito Rūmų atliekamas ataskaitų tikrinimas

1.   Jei VPSP įstaigos steigimo dokumente nenumatyta kitaip, Audito Rūmai tikrina VPSP įstaigos ataskaitas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį. Tikrindami ataskaitas Audito Rūmai gali atsižvelgti į šio reglamento 46 straipsnyje nurodyto nepriklausomo išorės auditoriaus atliktą auditą ir į veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į jo nustatytus faktus.

2.   Audito Rūmai tikrinimą atlieka vadovaudamiesi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 158–163 straipsniais.

48 straipsnis

Komisijos, Audito Rūmų ir OLAF atliekamos patikros vietoje

1.   Nepažeidžiant 47 straipsnio 1 dalies nuostatų, VPSP įstaiga suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims, taip pat Audito Rūmams galimybę patekti į jos teritorijas ir patalpas ir prieiti prie visos informacijos, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia auditui atlikti.

2.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras vietoje ir tikrinimus, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (6) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (7) nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su VPSP įstaigos finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis.

3.   Nepažeidžiant šios straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, VPSP įstaigos sutartyse, susitarimuose ir sprendimuose pateikiamos nuostatos, pagal kurias Europos Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokį auditą ir tyrimus.

10   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

49 straipsnis

Prašymai pateikti informacijos

Komisija ir kiti nei Sąjunga VPSP įstaigos nariai gali prašyti VPSP įstaigos pateikti bet kokią reikiamą informaciją ar paaiškinimus, susijusius su jų kompetencijos sričiai priklausančiais biudžeto reikalais.

50 straipsnis

VPSP įstaigos finansinių taisyklių priėmimas

Kiekviena Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje nurodyta įstaiga priima naujas finansines taisykles atsižvelgdama į tai, kad šios turi įsigalioti 2014 m. sausio 1 d. arba, bet kokiu atveju, nė vėliau kaip per devynis mėnesius nuo dienos, nuo kurios VPSP įstaigai taikomas to reglamento 209 straipsnis.

51 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

(3)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(4)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(5)  1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).

(6)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(7)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/16

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 111/2014

2014 m. vasario 4 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)	reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija jos turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/18

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 112/2014

2014 m. vasario 4 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)	reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija jos turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/20

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 113/2014

2014 m. vasario 4 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteiktos šio reglamento nuostatų neatitinkančios privalomosios tarifinės informacijos, susijusios su šiame reglamente nurodytomis prekėmis, turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis šia informacija, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant tos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija galima remtis dar tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/22

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 114/2014

2014 m. vasario 4 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)	reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija jos turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Toks laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/24

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 115/2014

2014 m. vasario 4 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteiktos šio reglamento nuostatų neatitinkančios privalomosios tarifinės informacijos, susijusios su šiame reglamente nurodytomis prekėmis, turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis šia informacija, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)	Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant tos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija galima remtis dar tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/26

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 116/2014

2014 m. vasario 6 d.

kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nepatvirtinama veiklioji medžiaga kalio jodidas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punktą Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, dėl kurių sprendimas buvo priimtas pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį iki 2011 m. birželio 14 d., patvirtinimo tvarkai ir sąlygoms. Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punkto sąlygos, taikomos kalio jodidui, įgyvendintos Komisijos sprendimu 2005/751/EB (3);

(2)

pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį 2004 m. rugsėjo 6 d. Nyderlandai gavo Koppert Beheer B.V. paraišką įtraukti veikliąją medžiagą kalio jodidą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Sprendimu 2005/751/EB patvirtinta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus ir parengtas taip, kad jį būtų galima laikyti iš esmės atitinkančiu Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus;

(3)

šios veikliosios medžiagos poveikis žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai pareiškėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Paskirta ataskaitą rengianti valstybė narė vertinimo ataskaitos projektą pateikė 2007 m. liepos 27 d. Pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 188/2011 (4) 11 straipsnio 6 dalį pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. 2011 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pranešė, kad papildomos informacijos nėra;

(4)

valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) peržiūrėjo vertinimo ataskaitos projektą. 2012 m. spalio 22 d. Tarnyba pateikė Komisijai veikliosios medžiagos pesticido kalio jodido keliamos rizikos vertinimo išvadas (5). Tarnyba nustatė keletą duomenų spragų, dėl kurių pareiškėjas būtų turėjęs pateikti daugiau informacijos. 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu Koppert B.V. atsiėmė savo paraišką dėl kalio jodido patvirtinimo;

(5)

remiantis Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 1 dalies b punktu valstybėms narėms buvo suteikta galimybė laikinai įregistruoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra kalio jodido, pradiniam trejų metų laikotarpiui. Komisijos sprendimu 2010/457/ES (6) valstybėms narėms buvo leista pratęsti kalio jodido laikinųjų registracijų galiojimą iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.; Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/363/ES (7) valstybėms narėms buvo leista pratęsti kalio jodido laikinųjų registracijų galiojimą iki 2014 m. liepos 31 d.;

(6)	kadangi pareiškimas buvo atsiimtas, kalio jodidas neturėtų būti patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį;

(7)	todėl galiojančios laikinos registracijos turėtų būti panaikintos ir naujos registracijos neturėtų būti išduodamos;

(8)	valstybėms narėms turėtų būti skirtas laikotarpis augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra kalio jodido, registracijai panaikinti;

(9)	tais atvejais, kai valstybės narės augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra kalio jodido, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustato kokį nors lengvatinį laikotarpį, šis laikotarpis turėtų baigtis ne vėliau kaip per aštuoniolika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo;

(10)	šiuo reglamentu nepanaikinama galimybė pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnį pateikti dar vieną paraišką dėl kalio jodido;

(11)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos nepatvirtinimas

Veiklioji medžiaga kalio jodidas nepatvirtinama.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Valstybės narės panaikina galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos kalio jodido, registraciją ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 27 d.

3 straipsnis

Lengvatinis laikotarpis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį valstybių narių nustatomas lengvatinis laikotarpis yra kuo trumpesnis ir baigiasi ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 27 d.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(3)  2005 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimas 2005/751/EB, kuriuo iš esmės pripažįstamas dokumentų rinkinio, pateikto išsamiai patikrinti dėl galimo askorbo rūgšties, kalio jodido ir kalio tiocianato įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą, išsamumas (OL L 282, 2005 10 26, p. 18).

(4)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 188/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos direktyvos 91/414/EEB įgyvendinimo taisyklės dėl veikliųjų medžiagų, kurių rinkoje nebuvo dvejus metus po pranešimo apie tą direktyvą, vertinimo tvarkos (OL L 53, 2011 2 26, p. 51).

(5)  EFSA Juornal, 2013; 11(6):2923. Galima rasti internete adresu www.efsa.europa.eu

(6)  2010 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos sprendimas 2010/457/ES, kuriuo valstybėms narėms leidžiama pratęsti naujų veikliųjų medžiagų O padermės Candida oleophila, kalio jodido ir kalio tiocianato laikinųjų registracijų galiojimą (OL L 218, 2010 8 19, p. 24).

(7)  2012 m. liepos 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/363/ES, kuriuo valstybėms narėms leidžiama pratęsti naujų veikliųjų medžiagų O padermės Candida oleophila, fluopiramo, halosulfurono, kalio jodido ir kalio tiocianato laikinųjų registracijų galiojimą (OL L 176, 2012 7 6, p. 70).

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/28

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 117/2014

2014 m. vasario 6 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/30

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA 2014/19/ES

2014 m. vasario 6 d.

kuria iš dalies keičiamas Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje I priedas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 14 straipsnio antros pastraipos d punktą,

kadangi:

(1)

iš valstybių narių pateiktos informacijos paaiškėjo, kad Diabrotica virgifera virgifera Le Conte jau paplito ir yra dažnai aptinkamas didelėje Sąjungos teritorijos dalyje. Europos Komisijai atlikus poveikio vertinimą padaryta išvada, kad nėra priemonių, kuriomis būtų galima sunaikinti kenksmingąjį organizmą arba išvengti tolesnio jo plitimo;

(2)	be to, yra veiksmingų ir tvarių kontrolės priemonių, visų pirma sėjomainos sistema, kuriomis mažinamas šio organizmo poveikis kukurūzų derlingumui;

(3)	todėl pagal Direktyvą 2000/29/EB neturėtų būti nustatyta papildomų apsaugos priemonių, susijusių su Diabrotica virgifera virgifera Le Conte. Taigi tas organizmas nebeturėtų būti įtrauktas į kenksmingųjų organizmų sąrašą, sudarytą pagal tą direktyvą;

(4)	todėl Direktyvos 2000/29/EB I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)	šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2000/29/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2014 m. birželio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja trečią dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/32

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA 2014/20/ES

2014 m. vasario 6 d.

kuria nustatomos Sąjungos elitinių ir sertifikuotų sėklinių bulvių klasės, šių klasių sąlygos ir jų pavadinimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (1), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Komisijos direktyva 93/17/EEB (2) nustatytos taisyklės dėl Sąjungos elitinių sėklinių bulvių klasių;

(2)	dėl sparčios sėklinių bulvių auginimo sistemų technikos ir mokslo raidos ir išaugus prekybai sėklinėmis bulvėmis vidaus rinkoje, pageidautina, kad tos taisyklės būtų pritaikytos. Atsižvelgiant į sektoriaus raidą, tokios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos sertifikuotoms sėklinėms bulvėms;

(3)

šios taisyklės turėtų būti susijusios su vienodų Sąjungos klasių pavadinimų nuorodomis. Taip pat turėtų būti nustatytos kiekvienos atitinkamos Sąjungos klasės sėklinių bulvių ir sėklinių bulvių partijų pateikimo rinkai sąlygos. Šios sąlygos turėtų būti susijusios, jei reikia, su kenksmingaisiais organizmais, kitų veislių bulvėmis, bulvėmis su išoriniais defektais, suvytusiomis bulvėmis arba bulvėmis, ant kurių yra žemės ar pašalinių medžiagų;

(4)	reikalavimas, kad augantys augalai būtų auginami žemėje, kurioje bulvės paskutinį kartą augintos prieš trejus metus, ir kad buvo atlikti bent du oficialūs patikrinimai, nebėra būtinas, nes šioje direktyvoje nustatyti daug griežtesni Sąjungos klasių reikalavimai;

(5)

nuo Direktyvos 2002/56/EB priėmimo gauta naujų mokslo žinių apie sėklinių bulvių kartų skaičiaus ir kenksmingųjų organizmų buvimo lygio sąsają. Kartų skaičiaus apribojimas yra būtina kenksmingųjų organizmų keliamos fitosanitarinės rizikos mažinimo priemonė. Toks apribojimas yra būtinas siekiant sumažinti riziką, ir nėra jokių kitų mažiau griežtų priemonių tam tikslui pasiekti. Patirtis parodė, kad turėtų būti leidžiamas Sąjungos S, SE ir E klasių maksimalus kiekvienos klasės kartų skaičius. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų, tie reikalavimai turėtų būti laikomi įvykdytais tik atlikus oficialų patikrinimą;

(6)	todėl Direktyva 93/17/EEB turėtų būti panaikinta;

(7)	šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Elitinių sėklinių bulvių Sąjungos klasės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad sėklinės bulvės galėtų būti parduodamos kaip „Sąjungos S klasės“, jei jos atitinka šias sąlygas:

a)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad bulvės atitinka I priedo 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas, ir

b)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad jų partijos atitinka to priedo 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad elitinės sėklinės bulvės galėtų būti parduodamos kaip „Sąjungos SE klasės“, jei jos atitinka šias sąlygas:

a)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad bulvės atitinka I priedo 2 dalies a punkte nustatytas sąlygas, ir

b)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad jų partijos atitinka to priedo 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad elitinės sėklinės bulvės galėtų būti parduodamos kaip „Sąjungos E klasės“, jei jos atitinka šias sąlygas:

a)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad bulvės atitinka I priedo 3 dalies a punkte nustatytas sąlygas, ir

b)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad jų partijos atitinka to priedo 3 dalies b punkte nustatytas sąlygas.

2 straipsnis

Sertifikuotų sėklinių bulvių Sąjungos klasės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad sertifikuotos sėklinės bulvės galėtų būti parduodamos kaip „Sąjungos A klasės“, jei jos atitinka šias sąlygas:

a)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad bulvės atitinka II priedo 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas, ir

b)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad jų partijos atitinka to priedo 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad sertifikuotos sėklinės bulvės galėtų būti parduodamos kaip „Sąjungos B klasės“, jei jos atitinka šias sąlygas:

a)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad bulvės atitinka II priedo 2 dalies a punkte nustatytas sąlygas, ir

b)	atlikus oficialų patikrinimą nustatyta, kad jų partijos atitinka to priedo 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas.

3 straipsnis

Informacija Komisijai

Valstybės narės praneša Komisijai, kokiu mastu, sertifikuodamos savo produkciją, jos laikosi skirstymo į atitinkamas Sąjungos klases.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. sausio1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 93/17/EEB panaikinama nuo 2016 m. sausio 1 d.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 193, 2002 7 20, p. 60.

(2)  1993 m. kovo 30 d. Komisijos direktyva 93/17/EEB, nustatanti Bendrijos pagrindinių sėklinių bulvių kokybės rūšis ir tokioms rūšims taikytinas sąlygas bei pavadinimus (OL L 106, 1993 4 30, p. 7).

---

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/39

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA 2014/21/ES

2014 m. vasario 6 d.

kuria nustatomos superelitinių sėklinių bulvių būtinosios sąlygos ir Sąjungos klasės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (1), ypač į jos 18 straipsnio c punktą,

kadangi:

(1)	sėklinės bulvės su kiekvienu dauginimosi ciklu užsikrečia vis daugiau ligų. Todėl siekiant, kad sėklinių bulvių auginimo sistemos tinkamai veiktų, reikia sveikos pradinės medžiagos, kuri būtų dauginama su mažiausiai išsigimusia medžiaga;

(2)

dėl skirtingų elitinių sėklinių bulvių auginimo nacionalinių standartų sudėtinga prekiauti šiomis bulvėmis visoje Sąjungoje ir trukdoma vidaus rinkai tinkamai veikti. Todėl tikslinga nustatyti būtinąsias sąlygas, kuriomis galima visoje Sąjungoje prekiauti superelitinėmis sėklinėmis bulvėmis. Šios sąlygos turėtų būti susijusios su superelitinių sėklinių bulvių ir tų bulvių partijų ligomis, simptomais, defektais ir auginimo reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad būtų auginamos ir parduodamos sveikos ir kokybiškos superelitinės sėklinės bulvės;

(3)

šiomis sąlygomis turėtų būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) standartą, susijusį su sėklinių bulvių prekyba ir komercinės kokybės tikrinimu, taip pat į atitinkamus Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos standartus ir Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos standartus, siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą. Šiais standartais siekiama palengvinti tarptautinę prekybą, skatinti kokybišką produkciją, didinti pelningumą ir apsaugoti vartotojų interesus;

(4)

atsižvelgiant į tiekėjų auginimo praktiką ir superelitinių sėklinių naudotojų bulvių paklausą, tikslinga į būtinąsias superelitinių sėklinių bulvių sąlygas taip pat įtraukti galimybę jomis prekiauti kaip Sąjungos klasėmis. Pagal esamą PBTC klasės ir PB klasės superelitinių sėklinių bulvių auginimo praktiką superelitinėms sėklinėms bulvėms turėtų būti taikomos dvi Sąjungos klasės („Sąjungos PBTC klasė“ ir „Sąjungos PB klasė“). Todėl reikėtų nustatyti skirtingas kiekvienai klasei taikomas sąlygas, susijusias su ligomis, simptomais, defektais, auginimo reikalavimais ir kartomis;

(5)	siekiant veiksmingumo tos taisyklės taip pat turėtų apimti nuostatas dėl oficialaus tikrinimo ir oficialaus aprobavimo;

(6)	šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   motininis augalas– tai identifikuotas augalas, iš kurio dauginimui paimama medžiaga;

2)   mikrodauginimas– greitas augalų dauginamosios medžiagos dauginimas naudojant in vitro diferencijuotus vegetatyvinius pumpurus arba iš augalo paimtą meristemą, kai siekiama išauginti daug augalų.

2 straipsnis

Būtinosios superelitinėms sėklinėms bulvėms taikomos sąlygos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad elitinės sėklinės bulvės atitiktų šias būtinąsias sąlygas:

a)	yra kilusios iš motininių augalų, kuriuose nėra šių kenksmingųjų organizmų: Pectobacterium spp., Dickeya spp., bulvių lapų susisukimo viruso, bulvių A viruso, bulvių M viruso, bulvių S viruso, bulvių X viruso ir bulvių Y viruso;

b)	neturi juodosios kojelės simptomų;

c)	iš visų augančių augalų tų, kurie nevisiškai atitinka veislės savybes, ir skirtingų veislių augalų skaičius neviršija 0,01 %;

d)	tiesioginių palikuonių augalų, kuriems būdingi virusinės infekcijos simptomai, skaičius neviršija 0,5 %;

e)	augančių augalų, kuriems būdingi mozaikos viruso simptomai arba lapų susisukimo viruso simptomai, skaičius neviršija 0,1 %;

f)	didžiausias kartų skaičius lauke yra keturios.

2.   Valstybės narės nustato, kad superelitinėmis sėklinėmis bulvėmis gali būti prekiaujama kaip „Sąjungos PBTC klasės“ ir „Sąjungos PB klasės“ bulvėmis laikantis priede nustatytų sąlygų.

3.   Ar laikomasi 1 dalies b, c ir e punktuose nustatytų reikalavimų, patikrinama per oficialų aprobavimą. Kilus abejonėms, toks aprobavimas papildomas oficialiu lapų tyrimu.

Kai naudojami mikrodauginimo būdai, 1 dalies a punkto nuostatų laikymasis nustatomas atliekant motininio augalo oficialų tyrimą arba oficialiai prižiūrimą tyrimą.

Kai naudojami klonų atrankos būdai, 1 dalies a punkto nuostatų laikymasis nustatomas atliekant kloninių poskiepių oficialų tyrimą arba oficialiai prižiūrimą tyrimą.

3 straipsnis

Būtinosios superelitinių sėklinių bulvių partijoms taikomos sąlygos

Valstybės narės užtikrina, kad superelitinių sėklinių bulvių partijos atitiktų šias būtinąsias sąlygas:

a)	žemės ir pašalinių medžiagų kiekis neviršija 1,0 % masės;

b)	puviniu (išskyrus žiedinį arba rudąjį puvinį) užsikrėtusių bulvių skaičius neviršija 0,2 % masės;

c)	bulvių su išoriniais pažeidimais, taip pat deformuotais ar pažeistais gumbais, skaičius neviršija 3,0 % masės;

d)	bulvių, kurių daugiau nei trečdalis paviršiaus pažeista paprastųjų rauplių, skaičius neviršija 5,0 % masės;

e)	bulvių, kurių daugiau nei 10,0 % paviršiaus pažeista rizoktoniozės, skaičius neviršija 1,0 % masės;

f)	bulvių, kurių daugiau nei 10,0 % paviršiaus pažeista dulkingųjų rauplių, skaičius neviršija 1,0 % masės;

g)	dėl per didelės dehidratacijos arba dėl sidabriškųjų rauplių sukeltos dehidratacijos suvytę gumbai neviršija 0,5 % masės;

h)	bendras b–g punktuose nurodytų bulvių skaičius neviršija 6,0 % masės.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 193, 2002 7 20, p. 60.

---

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/43

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. vasario 5 d.

kuriuo pratęsiamas Sprendimo 2006/502/EB, reikalaujančio, kad valstybės narės imtųsi priemonių, siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai, ir uždrausti pateikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius, galiojimas

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 493)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/61/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (1), ypač į jos 13 straipsnį,

kadangi:

(1)	Komisijos sprendimu 2006/502/EB (2) reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi priemonių, siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai, ir uždraustų tiekti rinkai suvenyrinius žiebtuvėlius;

(2)	Sprendimas 2006/502/EB buvo priimtas laikantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio nuostatų, pagal kurias sprendimas galioja ne ilgiau kaip vienerius metus, tačiau gali būti ta pačia tvarka pratęsiamas papildomiems, ne ilgesniems kaip vieneri metai, laikotarpiams;

(3)

Sprendimo 2006/502/EB galiojimas buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiams, pirma, Komisijos sprendimu 2007/231/EB (3) iki 2008 m. gegužės 11 d., antra, Komisijos sprendimu 2008/322/EB (4) iki 2009 m. gegužės 11 d., trečia, Komisijos sprendimu 2009/298/EB (5) iki 2010 m. gegužės 11 d., ketvirta, Komisijos sprendimu 2010/157/ES (6) iki 2011 m. gegužės 11 d., penkta, Komisijos sprendimu 2011/176/ES (7) iki 2012 m. gegužės 11 d., šešta, Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/53/ES (8) iki 2013 m. gegužės 11 d. ir, septinta, Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/113/ES (9) iki 2014 m. gegužės 11 d.;

(4)	apsaugos nuo vaikų neturintys žiebtuvėliai vis dar tiekiami rinkai. Įgyvendinant sustiprintą rinkos priežiūros veiklą – nuo tikslinių mėginių ėmimo iki veiksmingų ribojamųjų priemonių – žiebtuvėlių rinkoje turėtų toliau mažėti;

(5)	kadangi kitų tinkamų priemonių, susijusių su žiebtuvėlių saugumu vaikams, nenustatyta, būtina pratęsti Sprendimo 2006/502/EB galiojimą dar 12 mėnesių;

(6)	todėl Sprendimas 2006/502/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Direktyva 2001/95/EB įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/502/EB 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2 straipsnis

Valstybės narės imasi šiam sprendimui įgyvendinti būtinų priemonių ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 11 d. ir jas paskelbia. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(2)  OL L 198, 2006 7 20, p. 41.

(3)  OL L 99, 2007 4 14, p. 16.

(4)  OL L 109, 2008 4 19, p. 40.

(5)  OL L 81, 2009 3 27, p. 23.

(6)  OL L 67, 2010 3 17, p. 9.

(7)  OL L 76, 2011 3 22, p. 99.

(8)  OL L 27, 2012 1 31, p. 24.

(9)  OL L 61, 2013 3 5, p. 11.

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/45

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. vasario 6 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2003/766/EB dėl skubių priemonių užkirsti kelią Diabrotica virgifera Le Conte išplitimui Bendrijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 467)

(2014/62/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalies ketvirtą sakinį,

kadangi:

(1)

pagal šį sprendimą valstybių narių atliktų metinių apžvalgų rezultatai rodo, kad Komisijos sprendimu 2003/766/EB (2) nepavyko užkirsti kelio Diabrotica virgifera virgifera Le Conte išplitimui. Šių apžvalgų rezultatai taip pat rodo, kad organizmas Diabrotica virgifera virgifera Le Conte dabar jau paplitęs didelėje Sąjungos teritorijos dalyje. Be to, neįmanoma sustabdyti tolesnio šio organizmo plitimo, tačiau egzistuoja veiksmingų ir tvarių kontrolės priemonių, kuriomis įmanoma sumažinti jo poveikį kukurūzų derlingumui, ypač taikant sėjomainą;

(2)	todėl Sprendimas 2003/766/EB turėtų būti panaikintas;

(3)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2003/766/EB panaikinamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2)  2003 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimas 2003/766/EB dėl skubių priemonių užkirsti kelią Diabrotica virgifera Le Conte išplitimui Bendrijoje (OL L 275, 2003 10 25, p. 49).

---

7.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/46

---

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2014 m. vasario 6 d.

dėl priemonių Diabrotica virgifera virgifera Le Conte kontroliuoti tose Sąjungos teritorijose, kuriose patvirtintas šio organizmo buvimas

(2014/63/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)	Diabrotica virgifera virgifera Le Conte (toliau – Diabrotica) yra nevietinės kilmės kukurūzų vabzdys kenkėjas. Jis išplito ir įsitvirtino daugiau kaip pusėje Sąjungos kukurūzų auginimo plotų;

(2)

priemonės, kurių buvo imtasi vadovaujantis Komisijos sprendimu 2003/766/EB (1), siekiant užkirsti kelią Diabrotica išplitimui Sąjungoje, nebuvo veiksmingos. Be to, remiantis Komisijos atliktu poveikio vertinimu, toliau tęsti šio kenkėjo Sąjungos teritorijoje išnaikinimo darbų ar užkirsti kelio jo išplitimui į tuos plotus, kuriuose šiuo metu to kenksmingo organizmo nėra, neįmanoma. Todėl Komisija Įgyvendinimo direktyva 2014/19/ES (2) ir Įgyvendinimo sprendimu 2014/62/ES (3) nusprendė panaikinti Diabrotica kaip reglamentuojamo kenksmingo organizmo, kuriam taikomas karantinas, pripažinimą ir atitinkamai jį išbraukti iš Tarybos direktyvos 2000/29/EB (4) I priedo bei panaikinti Sprendimą 2003/766/EB;

(3)

pagal Sprendimą 2003/766/EB, sėjomaina buvo privaloma tik izoliuotų Diabrotica protrūkių likvidavimo atvejais. Vis dėlto moksliniai tyrimai parodė, kad sėjomaina taip pat yra veiksmingiausias būdas Diabrotica išplitimui ir jo poveikiui mažinti. Be to, kad sėjomaina yra veiksmingas Diabrotica kontrolės būdas, aplinkosaugos požiūriu ji pasižymi keliais kitais privalumais. Tarp jų – dirvožemio derlingumo ir jo struktūros palaikymas, kenkėjų ir piktžolių ciklo nutraukimas, dėl kurio ūkininkai gali naudoti mažiau cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų. Iš to seka, kad sėjomaina taip pat turi teigiamą poveikį vandens ir oro kokybei bei biologinei įvairovei. Vis dėlto kiti šio kenkėjo tyrimai aiškiai parodė, kad šiam organizmui toliau plintant, atsiranda galimybė, kad bus naudojama daugiau insekticidų, nes tam tikrais atvejais taikant sėjomainą gali būti sudėtinga rasti ekonomiškai patrauklią alternatyvą kukurūzams;

(4)

todėl valstybės narės turėtų numatyti veiksmingą ir tvarią Diabrotica kontrolę ir po to, kai bus panaikintas Diabrotica kaip reglamentuojamas kenksmingas organizmas, kuriam taikomas karantinas, pripažinimas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB (5) 14 straipsnį numatoma, kad valstybės narės turėtų priimti atitinkamas priemones paskatinti, kad profesionalūs naudotojai savanoriškai įgyvendintų atitinkamiems pasėliams ar sektoriui taikomas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires, kurias turi parengti valdžios institucijos ar konkrečius profesionalius naudotojus atstovaujančios organizacijos. Vadovaudamosi integruotosios kenkėjų kontrolės bendraisiais principais, kenkėjų atsiradimo prevencijai tenka svarbus vaidmuo, siekiant sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimo poreikį. Be to, pirmenybę reikėtų teikti tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams vietoje metodų, kuriuos taikant naudojami chemikalai, jei šios alternatyvos užtikrina tinkamą kenkėjų kontrolę;

(5)

remiantis šiais integruotosios kenkėjų kontrolės bendraisiais principais, sėjomainos, tinkamos Diabrotica populiacijos stebėsenos ir kitų atitinkamų priemonių, skirtų užkirsti kelią kenksmingų organizmų išplitimui, pavyzdžiui, tokių higienos priemonių kaip žemės ūkio mašinų valymas, taikymas galėtų būti įtrauktas į atitinkamiems pasėliams ar sektoriui taikomas gaires;

(6)

be to, siekiant, kad naudotojai labiau laikytųsi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (6) 55 straipsnio, kai insekticidai naudojami Diabrotica kontrolei, atitinkamiems pasėliams ar sektoriui taikomos gairės integruotajai šių kenkėjų kontrolei turėtų atitikti taisykles dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo, išdėstytas tame straipsnyje;

(7)

profesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai turėtų turėti informacijos apie Diabrotica ir šio organizmo stebėsenos priemones, taip pat jiems turėtų būti teikiamos konsultacijos apie integruotąją kenkėjų kontrolę, įskaitant konkrečius Diabrotica prevencijos ir kontrolės metodus. Stebėsenos rezultatai turėtų padėti ūkininkams nuspręsti, ar reikia ir kada vis dar reikia taikyti augalų apsaugos priemones. Svarbu, kad atitinkamam regionui būtų nustatytos tikslios ir moksliškai pagrįstos Diabrotica populiacijos ribinės vertės, nes priimant sprendimą tai yra esminis elementas;

(8)	todėl valstybėse narės, kad vadovaudamosi Direktyvos 2009/128/EB 5 straipsniu užtikrintų, kad visi profesionalūs naudotojai galėtų pasinaudoti mokymais konkrečiomis temomis, turėtų šių rekomendacijų nuostatas įtraukti į atitinkamą mokymų programą;

(9)	turėtų būti skatinami tvarių Diabrotica kontrolės priemonių moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyviausias ir ekologiškai tvarias kovos su tuo kenksmingu organizmu priemones,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.

valstybės narės turėtų atsižvelgti į Direktyvos 2009/128/EB III priede išdėstytus integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosius principus Diabrotica virgifera virgifera Le Conte (toliau – Diabrotica) kontrolei tuose Sąjungos teritorijose, kuriose patvirtintas šio organizmo buvimas. Šioje rekomendacijoje „kontrolė“ – tai kenkėjų populiacijos tankio sumažinimas iki tokio lygio, kai kenkėjas nebekelia didelių ekonominių nuostolių, siekiant užtikrinti ekonomiškai tvarų kukurūzų auginimą;

2.

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valstybės institucijų ar organizacijų, atstovaujančių atitinkamus profesionalius naudotojus, parengtos konkrečios atitinkamiems pasėliams ar sektoriui taikomos integruotosios kenkėjų kontrolės gairės dėl Diabrotica ir skirtos kukurūzų augintojams ir augalų apsaugos produktų profesionaliems naudotojams atitiktų tinkamo augalų apsaugos priemonių naudojimo taisykles, išdėstytas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 55 straipsnyje.

3.

Pirmenybė turėtų būti teikiama tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams vietoj metodų, kuriuos taikant naudojami chemikalai, jei pirmiau nurodytos priemonės užtikrina pakankamą kenkėjų kontrolę. Todėl profesionalūs naudotojai Diabrotica kontrolę turėtų vykdyti ar jo kontrolei pritaikyti šiuos veiksmus: a) sėjomainą; b) biokontrolės priemonių naudojimą; c) kukurūzų sėjos laiką priderinti taip, kad dygimas nesutaptų su kenkėjų lervų išsiritimu; d) valyti žemės ūkio mašinas, šalinti savaime išsisėjančius kukurūzų augalus ir taikyti kitas higienos priemones. Dėl didelio veiksmingumo kontroliuojant Diabrotica bei ilgalaikės naudos aplinkai ir žemės ūkiui, sėjomainai reikėtų teikti pirmenybę;

4.

taikant visas 3 punkte išdėstytas priemones, taip pat reikėtų vykdyti Diabrotica buvimo stebėseną, siekiant nustatyti apsaugos priemonių poreikį ir tinkamą jų taikymo laiką. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiksminga Diabrotica populiacijos stebėsena būtų vykdoma taikant tinkamus metodus ir priemones. Moksliškai pagrįstos Diabrotica populiacijos ribinės vertės turėtų būti nustatytos pagal regionus, nes tai yra esminiai elementai priimant sprendimą dėl kontrolės priemonių;

5.	valstybės narės turėtų užtikrinti, kad remiantis Direktyvos 2009/128/EB 14 straipsnio 2 dalimi profesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai turėtų informacijos apie Diabrotica ir jos stebėsenos priemones;

6.

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teikiant konsultacijos dėl integruotosios kenkėjų kontrolės valdymo, numatyto pagal Direktyvos 2009/128/EB 14 straipsnio 2 dalį, taip pat visiems profesionaliems augalų apsaugos produktų naudotojams būtų teikiamos konkrečios rekomendacijos dėl Diabrotica kontrolės. Valstybės narės taip pat turėtų priimti atitinkamas priemones paskatinti, kad profesionalūs naudotojai įgyvendintų 2 punkte nurodytas atitinkamiems pasėliams ar sektoriui taikomas gaires;

7.	valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad augalų apsaugos produktų profesionalūs naudotojai turėtų galimybę pasinaudoti mokymais apie tvarią Diabrotica kontrolę. Šių rekomendacijų nuostatos turėtų būti įtrauktos į valstybių narių pagal Direktyvos 2009/128/EB 5 straipsnį vykdomus mokymus;

8.	valstybės narės turėtų skatinti tvarių Diabrotica kontrolės priemonių mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

---

(1)  2003 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimas 2003/766/EB dėl skubių priemonių užkirsti kelią Diabrotica virgifera Le Conte išplitimui Bendrijoje (OL L 275, 2003 10 25, p. 49).

(2)  2014 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2014/19/ES, kuria iš dalies keičiamas Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje I priedas. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 30.

(3)  2014 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/62/ES, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2003/766/EB dėl skubių priemonių užkirsti kelią Diabrotica virgifera Le Conte išplitimui Bendrijoje. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 45.

(4)  2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(5)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

(6)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

---