18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/1

(1)

trečiųjų valstybių dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimu, kuriuo tokio galimo būsimo dalyvavimo sąlygos nustatomos bendrai, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai;

(2)

2012 m. lapkričio 13 d. Tarybai priėmus sprendimą, kuriuo suteikti įgaliojimai pradėti derybas, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai derybose susitarė dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo, kuriuo nustatomos Gruzijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos (toliau – Susitarimas);

(3)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/2

(1)

Sąjunga gali nuspręsti imtis veiksmų krizių valdymo srityje, įskaitant taikos palaikymo operacijas ar humanitarines operacijas;

(2)

Sąjunga nuspręs, ar trečiosios valstybės bus pakviestos dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje. Gruzija gali priimti Sąjungos kvietimą ir pasiūlyti savo įnašą. Tokiu atveju Sąjunga nuspręs, ar priimti tą pasiūlytą įnašą;

(3)

Gruzijos dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarime, kuriuo tokio galimo būsimo dalyvavimo sąlygos nustatomos bendrai, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai;

(4)

toks susitarimas turėtų nedaryti poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumui ir neturėtų iš anksto nulemti kiekvienu atveju atskirai priimamo sprendimo dėl Gruzijos dalyvavimo ES krizių valdymo operacijoje, atsižvelgiant į jos teisinę sistemą;

(5)

toks susitarimas turėtų būti taikomas tik būsimoms ES krizių valdymo operacijoms ir neturėtų daryti poveikio jokiems galiojantiems susitarimams, kuriais reglamentuojamas Gruzijos dalyvavimas jau vykdomoje ES krizių valdymo operacijoje,

a)

užtikrina, kad jos į ES civilinę krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas vykdytų savo misiją vadovaudamasis:

b)

tinkamu laiku informuoja misijos vadovą ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) apie bet kokį savo įnašo į ES civilinę krizių valdymo operaciją pakeitimą, tame tarpe apie savo dalyvavimo nutraukimą ar sustabdymą.

a)

orientacinės sumos dalis, proporcinga Gruzijos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir bendros visų valstybių, prisidedančių prie operacijos veiklos biudžeto, BNP sumos santykiui; arba

b)

veiklos biudžetui skirtos orientacinės sumos dalis, proporcinga Gruzijos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

a)

Sąjunga nusprendžia, kad Gruzija ženkliai prisideda prie operacijos, ir tai yra labai svarbu tai operacijai; arba

b)

Gruzijos BNP vienam gyventojui neviršija nei vienos ES valstybės narės BNP vienam gyventojui.

a)

atitinkamo finansinio įnašo sumos;

b)

finansinio įnašo mokėjimo tvarkos; ir

c)

audito procedūros.

a)

Tarybos sprendimu ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;

b)

operacijos planu;

c)

įgyvendinimo priemonėmis.

a)

bendrųjų išlaidų dalis, proporcinga Gruzijos BNP ir bendros visų valstybių, prisidedančių prie bendrųjų operacijos išlaidų, BNP sumos santykiui; arba

b)

bendrųjų išlaidų dalis, proporcinga Gruzijos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

a)

Sąjunga nusprendžia, kad Gruzija ženkliai prisideda prie turto ir (arba) pajėgumų, kurie labai svarbūs operacijai; arba

b)

Gruzijos BNP vienam gyventojui neviršija nei vienos ES valstybės narės BNP vienam gyventojui.

a)

atitinkamo finansinio įnašo sumos;

b)

finansinio įnašo mokėjimo tvarkos; ir

c)

audito procedūros.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/8

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatyta, kad maisto produktų sveikumo teiginiai draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalį priimtas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 (2), kuriuo sudarytas leidžiamų vartoti maisto produktų sveikumo teiginių, nesusijusių su susirgimo rizikos mažinimu, vaikų vystymusi ir sveikata, sąrašas;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti sveikumo teiginius maisto tvarkymo subjektai turi teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) (toliau – Tarnyba) moksliniam vertinimui atlikti ir Komisijai bei valstybėms narėms susipažinti;

(4)

Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo;

(5)

siekiant skatinti inovacijas, sveikumo teiginiai, kurie grindžiami naujausiais moksliniais duomenimis ir (arba) dėl kurių pateiktas prašymas apsaugoti nuosavybės teises į duomenis, tvirtinami skubos tvarka;

(6)

gavus Nordic Sugar A/S paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su cukrinių runkelių skaidulų poveikiu išmatų masei (klausimas Nr. EFSA–Q-2011-00972) (3). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Cukrinių runkelių skaidulos didina išmatų masę“;

(7)

2011 m. gruodžio 8 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba padarė išvadą, kad tarp cukrinių runkelių skaidulų vartojimo ir deklaruojamo poveikio priežastinis ryšys yra. Taigi šią išvadą atitinkantis sveikumo teiginys turėtų būti laikomas atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimus ir įtrauktas į Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą, sudarytą Reglamentu (ES) Nr. 432/2012;

(8)

vienas iš Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslų yra užtikrinti, kad sveikumo teiginiai būtų teisingi, aiškūs ir patikimi bei naudingi vartotojui ir kad to siekiant būtų atsižvelgiama į teiginių formuluotę ir pateikimą. Todėl, jei pareiškėjo vartojamų teiginių tekstas turi tą pačią prasmę vartotojui, palyginti su jau leidžiamais vartoti sveikumo teiginiais, kadangi nurodomas tas pats maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos iš jo sudedamųjų dalių ir sveikatos ryšys, šiems teiginiams turėtų būti taikomos tokios pačios vartojimo sąlygos, kaip nurodytos šio reglamento priede;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 20 straipsnį teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą registras, kuriame yra visi leidžiami vartoti sveikumo teiginiai, turėtų būti atnaujintas, atsižvelgiant į šį reglamentą;

(10)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 432/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

buvo konsultuotasi su valstybėmis narėmis,

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/11

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/13

(1)

remdamasi Sprendimo 2013/233/BUSP 10 straipsnio 3 dalimi Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti atitinkamus sprendimus dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya) Prisidedančiųjų valstybių komiteto (toliau – Komitetas) įsteigimo;

(2)

2001 m. birželio 15 ir 16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatytos trečiųjų valstybių įnašo į policijos misijas gairės ir tvarka. 2002 m. gruodžio 10 d. Taryba patvirtino dokumentą „Konsultacijos dėl valstybių, kurios nėra ES narės, įnašo į ES civilinio krizių valdymo operacijas ir jo sąlygų“, kuriame toliau buvo plėtojama trečiųjų valstybių dalyvavimo civilinio krizių valdymo operacijose tvarka, įskaitant Komiteto įsteigimą;

(3)

Komitetas turėtų būti forumas, skirtas visoms su EUBAM Libya valdymu susijusioms problemoms aptarti su prisidedančiosiomis trečiosiomis valstybėmis. PSK, kuris atlieka EUBAM Libya politinę priežiūrą ir jai strategiškai vadovauja, turėtų atsižvelgti į Komiteto nuomonę,

—

visų valstybių narių atstovai ir

—

EUBAM Libya dalyvaujančių ir įnašą suteikiančių trečiųjų valstybių atstovai.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/15

(1)

remdamasi Sprendimo 2013/233/BUSP 10 straipsnio 3 dalimi Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti atitinkamus sprendimus dėl trečiųjų valstybių įnašų į EUBAM Libya priėmimo;

(2)

civilinis operacijų vadas rekomendavo PSK priimti Šveicarijos Konfederacijos pasiūlytą įnašą į EUBAM Libya ir laikyti jį reikšmingu;

(3)

Šveicarijos Konfederacija turėtų būti atleista nuo finansinių įnašų į EUBAM Libya biudžetą,

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/16

(1)

pagal Sprendimo 2012/392/BUSP 9 straipsnio 1 dalį Politinis ir saugumo komitetas (PSK) yra įgaliotas pagal Sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus Europos Sąjungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger) politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo jai vykdymo tikslais, įskaitant sprendimą dėl misijos vadovo skyrimo;

(2)

2013 m. lapkričio 12 d. PSK priėmė Sprendimą EUCAP Sahel Niger/2/2013 (2), kuriuo nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. EUCAP Sahel Niger misijos vadovu ad interim paskirtas Filip DE CEUNINCK;

(3)

2013 m. gruodžio 5 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti EUCAP Sahel Niger vadovo ad interim Filip DE CEUNINCK įgaliojimų terminą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki EUCAP Sahel Niger naujo vadovo paskyrimo,

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/17

(1)

2010 m. balandžio 13 d. raštu Prancūzija pranešė Komisijai, kad numato įvesti parafiskalinį mokestį, kuriuo siekia apmokestinti internetines žirgų lenktynių lažybas ir finansuoti žirgų lenktynių bendrovėms pavestų su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų vykdymą.

(2)

2010 m. lapkričio 17 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie sprendimą pradėti dėl šios pagalbos SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotų trečiųjų šalių pateikti dėl šios priemonės pastabų.

(4)

2011 m. sausio 18 d. Prancūzija pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(5)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių gavo pastabų (žr. 1 lentelę).

1   lentelė

Suinteresuotosios šalys

(6)

2011 m. vasario 28 d. suinteresuotųjų šalių pastabos perduotos Prancūzijai. 2011 m. balandžio 4 d. Prancūzija perdavė komentarus dėl suinteresuotųjų šalių pastabų.

(7)

2011 m. balandžio 12 d. Komisija išsiuntė Prancūzijos institucijoms prašymą pateikti informacijos.

(8)

2011 m. gegužės 4 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Prancūzijos institucijų atstovų posėdis.

(9)

2011 m. gegužės 11 d. raštu Prancūzija paprašė pratęsti atsakymo į 2011 m. balandžio 12 d. klausimus terminą. Komisija terminą pratęsė 2011 m. gegužės 16 d. raštu. Prancūzija atsakė į šiuos klausimus 2011 m. birželio 20 d.

(10)

2011 m. liepos 11 d. ir gruodžio 9 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Prancūzijos institucijų atstovų posėdžiai.

(11)

2011 m. gruodžio 14 d. Prancūzija pateikė pirmojo pranešimo keitimo projektą.

(12)

2011 m. gruodžio 16 d. Komisija Prancūzijai išsiuntė klausimų apie pristatytą naująją sistemą. Prancūzijos institucijos į klausimus atsakė 2012 m. kovo 1 d.

(13)

2012 m. kovo 30 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Prancūzijos institucijų atstovų posėdis, kuriame buvo aptarta Prancūzijos institucijų numatyta naujoji sistema.

(14)

Gavusios Komisijos prašymus pakoreguoti naująją sistemą, 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. sausio 21 d. ir vasario 27 d. Prancūzijos institucijos pateikė papildomos informacijos.

(15)

2013 m. balandžio 29 d. Prancūzijos institucijos Komisijai oficialiai pateikė 2010 m. balandžio 13 d. pranešimo keitimo dokumentą, kuriame išdėstė su Komisijos tarnybų atstovais aptartą naująją sistemą.

(16)

2010 m. gegužės 12 d. Įstatymu Nr. 2010-476 dėl internetinių lažybų ir azartinių lošimų sektoriaus atvėrimo konkurencijai ir reguliavimo (toliau – 2010 m. gegužės 12 d. įstatymas) Prancūzija atvėrė konkurencijai lažybų ir azartinių lošimų sektorių.

(17)

2010 m. gegužės 12 d. įstatymu siekta nutraukti internete didėjančią neteisėtą lažybų ir azartinių lošimų pasiūlą. Konkurencijai atverti trijų rūšių lošimai, kurie pasirinkti dėl populiarumo tarp žaidėjų ir mažesnio priklausomybės pavojaus: internetinės žirgų lenktynių lažybos, internetinės sporto lažybos ir internetinis pokeris.

(18)

Internetinių lošimų arba lažybų organizatoriai privalo turėti 2010 m. gegužės 12 d. įstatymu įsteigtos nepriklausomos Internetinių lošimų reguliavimo institucijos (ARJEL – autorité de régulation des jeux en ligne) tam tikromis sąlygomis penkeriems metams išduotą leidimą.

(19)

Internetinius lošimus atvėrus konkurencijai, 2010 m. lapkričio 24 d. Komisija baigė (4) prieš Prancūziją pradėtą pažeidimo procedūrą. Ši pažeidimo procedūra (5) buvo pradėta 2006 m., nes, Komisijos nuomone, Prancūzijos kliūtys užsienio lažybų organizatoriams teikti paslaugas buvo pernelyg didelės. 2007 m. per šią pažeidimo procedūrą Komisija pateikė pagrįstą nuomonę (6).

(20)

Iki atvėrimo konkurencijai žirgų lenktynių lažybų ne hipodromuose monopolis priklausė ekonominių interesų grupei (7) PMU (Pari mutuel urbain), sudarytai iš 2 lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiųjų bendrovių (8) ir 49 provincijos lenktynių bendrovių (toliau kartu – lenktynių bendrovės). PMU turėjo tiek internetinių lažybų monopolį, tiek fizinių lažybų PMU pardavimo punktuose arba lažybų hipodromuose monopolį.

(21)

2010 m., kai buvo pateiktas pranešimas, pirmąją vietą Europoje ir antrąją vietą pasaulyje užimantis totalizatorių organizatorius PMU surinko 9,342 mln. EUR per žirgų lenktynes užstatytų sumų. 2010 m. PMU internetinė apyvarta siekė 8,5 % (9). Visas grynasis pelnas (2010 m. – 790,9 mln. EUR (10)) pervedamas lenktynių bendrovėms. Iš jo finansuojama 80 % žirgininkystės sektoriaus (žirgų auginimo, dresavimo centrų, jojimo centrų ir kt.), kuriame dirba apie 74 000 darbuotojų ir kuris veikia visuose regionuose (250 hipodromų), išlaidų.

(22)

Žinodamos PMU svarbą žirgininkystės sektoriaus finansavimui, Prancūzijos institucijos baiminosi, kad sektorius smuks, jei, atvėrus konkurencijai internetines lažybas ir azartinius lošimus, PMU pajamos gerokai sumažės, pavyzdžiui, dėl:

(23)

Todėl, siekdama išvengti, kad dėl atvėrimo konkurencijai sektorius nebūtų ekonomiškai destabilizuotas ir kad dėl to nebūtų neigiamų pasekmių, Prancūzija nusprendė įvesti žirgininkystės sektoriui naudingą parafiskalinį mokestį, kuriuo būtų apmokestinamos internetinės žirgų lenktynių lažybos. Anot Prancūzijos institucijų, iš parafiskalinio mokesčio, kuriuo būtų apmokestinamos internetinės žirgų lenktynių lažybos, būtų finansuojamos lenktynių bendrovėms pavestos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (žr. 2.3 skyrių).

(24)

Visos mokesčio, kuriuo būtų apmokestinamos sumos, užstatytos per internetines lenktynių lažybas, įskaitant lažybas PMU interneto svetainėje, pajamos būtų pervedamos lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiosioms bendrovėms (proporcingai per kiekvienos kategorijos lenktynes – ristūnų, šuoliavimo be kliūčių ir su kliūtimis – užstatytoms sumoms), o šios atitinkamą sumą paskirstytų tarp įvairių gavėjų (11). Šios pajamos papildytų lėšas, gaunamas iš PMU pardavimo punktuose rengiamų lažybų (toliau – fizinės lažybos). Remiantis 2010 m. finansiniais duomenimis apskaičiuota, kad galėtų būti surinkta apie 64 mln. EUR mokesčio.

(25)

Pasiūlyta per internetines lenktynių lažybas užstatytoms sumoms 2010 m. taikyti 8 % mokesčio tarifą, apskaičiuotą remiantis 2008 m. finansiniais duomenimis ir atitinkantį su viešosiomis paslaugomis susijusių įsipareigojimų vykdymo išlaidų santykį su visomis per internetines bei fizines lenktynių lažybas užstatytomis sumomis. Taigi, mokesčio tarifu siekta viešųjų paslaugų finansavimo naštą tolygiai paskirstyti PMU ir kitiems žirgų lenktynių lažybų organizatoriams. Šio mokesčio tarifas galėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į įsipareigojimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis, vykdymo išlaidų ir per žirgų lenktynių lažybas užstatytų sumų pokyčius, paprastai taikant tokią formulę:

Vis dėlto pranešime buvo numatyta, kad šis tarifas neturėtų viršyti [7–9 %]. Remiantis 2010 m. finansiniais duomenimis, pagal šią formulę 2012 m. mokesčio tarifas būtų 8 % (žr. 113 konstatuojamąją dalį).

(26)

Reikia pažymėti, kad, be pajamų iš lažybų PMU pardavimo punktuose ir iš parafiskalinio mokesčio, lenktynių bendrovės gauna pajamų iš internetinių sporto lažybų ir pokerio, kuriuos taip pat rengti PMU gavo leidimą po internetinių lažybų ir azartinių lošimų sektoriaus atvėrimo konkurencijai.

(27)

Tuo metu, kai buvo pateiktas pranešimas apie priemonę, buvo numatyta, kad šis parafiskalinis mokestis, kuriuo apmokestinamos žirgų lenktynių lažybos, papildys kitus įprastus mokesčius, taikomus visoms fizinėms ir internetinėms žirgų lenktynių lažyboms. Bendrajame mokesčių kodekse, pavyzdžiui, buvo numatyta, kad žirgų lenktynių lažybų organizatoriai turi sumokėti 5,7 % mokestį nuo užstatytų sumų (13).

(28)

Kaip teigiama Prancūzijos institucijų pranešime, lenktynių bendrovės vykdytų tokius su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus:

(29)

Kadangi šie įgaliojimai paprastai pavedami lenktynių bendrovėms, ypatingas vaidmuo tektų tokias lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiosioms bendrovėms, kurios atlieka itin svarbų vaidmenį organizuojant lenktynes ir visame žirgininkystės sektoriuje (14). Antai „Cheval Français“ ir „France Galop“ tenka didelė atsakomybė už:

(30)

Su viešosiomis paslaugomis susiję įgaliojimai, kurie būtų pavesti lenktynių bendrovėms, būtų vykdomi užsiimant tokia veikla:

(31)

2010 m. šių su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų vykdymas iš viso kainuotų apie 747 mln. EUR (15) (žr. 113 konstatuojamąją dalį). Toliau pateiktoje diagramoje nurodytas minėtos veiklos išlaidų dalis, palyginti su visa suma.

1   schema

Su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų vykdymo išlaidų suskirstymas (2010 m. duomenys)

(32)

2010 m. daugiausia su viešosiomis paslaugomis susijusių išlaidų, nurodytų pranešime (žr. 1 schemą), būtų patirta dėl augintojams, savininkams ir žokėjams išmokėtų premijų ir išmokų (493 mln. EUR, t. y. apie 63,6 % visų išlaidų). Antrą vietą užimtų lenktynių organizavimo išlaidos (244 mln. EUR, t. y. 31,48 % visų išlaidų).

(33)

Visos su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų, kuriuos Prancūzija apibūdino savo pranešime, vykdymo išlaidos būtų finansuojamos iš lenktynių bendrovių pajamų, gautų iš lažybų PMU interneto svetainėje, fizinių lažybų PMU pardavimo punktuose ir lažybų hipodromuose, taip pat iš lenktynių bendrovių turimų kitų nuosavų išteklių (pavyzdžiui, įėjimo į hipodromus mokesčių).

(34)

Komisijos nuomone, numatytas mokestis turi visus valstybės pagalbos požymius. Išnagrinėjusi galiojančiose taisyklėse numatytas galimybes, Komisija nenustatė, kad būtų aiškiai pagrįstas priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumas su vidaus rinka.

(35)

Visų pirma Komisija smarkiai suabejojo, ar lenktynių bendrovėms pavestus įgaliojimus galima laikyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kaip tvirtino Prancūzija, taigi, ir ar galima numatytą pagalbos sistemą prilyginti kompensacijai už viešąsias paslaugas ir jos suderinamumą pagrįsti SESV 106 straipsnio 2 dalimi ir Bendrijos bendrosiomis nuostatomis dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (16).

(36)

Be to, atlikusi preliminarų tyrimą, Komisija nenustatė, kad būtų galima aiškiai pripažinti priemonę suderinama. Iš tiesų, panašu, kad, atsižvelgiant į Komisijos turėtus duomenis, numatyta pagalba neatitiko nei bendrųjų suderinamumo sąlygų, nustatytų SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte, nei konkrečių sąlygų, nustatytų tokiuose dokumentuose kaip Regioninės pagalbos teikimo gairės (17) ar Valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gairės (18).

(37)

Be to, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp pagalbos priemonės ir parafiskalinio mokesčio rinkimo, taip pat turėjo būti užtikrinta mokesčio atitiktis kitiems SESV principams, tačiau Komisija abejojo, ar parafiskalinis mokestis yra suderinamas su jos 56 straipsnyje nustatytu laisvės teikti paslaugas principu ir 110 straipsnyje nustatytu nediskriminavimo principu.

(38)

Laukdama Komisijos sprendimo, 2010 m. spalio 20 d. Prancūzija priėmė pereinamojo laikotarpio priemonę, pagal kurią atgaline data nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. ji renka 8 % žirgų lenktynių internetinių lažybų mokestį. Tačiau šio mokesčio pajamos pervedamos ne lenktynių bendrovėms, o į Prancūzijos valstybės bendrąjį biudžetą.

(39)

Įvesdama šią pereinamojo laikotarpio priemonę, Prancūzija sumažino įprastus mokesčius, taikomus visoms fizinėms ir internetinėms žirgų lenktynių lažyboms. Šių mokesčių tarifas sumažintas nuo 5,7 % iki 4,6 % nuo užstatytų sumų.

(40)

2011 m. sausio 18 d. raštu Prancūzijos institucijos pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(41)

Prancūzijos institucijos neginčija, kad mokestis yra valstybės pagalba (taip jos pačios teigė savo pranešime), tačiau joms kyla klausimų dėl šių punktų.

(42)

Prancūzijos institucijos abejoja, ar priemone lenktynių bendrovėms gali būti suteiktas pranašumas, palyginti su padėtimi, buvusia iki žirgų lenktynių internetinių lažybų rinkos atvėrimo konkurencijai. Priemonė iš tiesų būtų reikalinga tik tam, kad būtų prisitaikyta prie naujos padėties, t. y. prie to, kad dabar lažybas rengia ne vienas, o keli organizatoriai. Išlaidos, kurias anksčiau patirdavo PMU, tik būtų paskirstomos visiems lažybų organizatoriams. Prancūzijos institucijos taip pat mano, kad priemone negalėtų būti suteiktas pranašumas PMU, nes šis visas mokesčio pajamas pervestų lenktynių bendrovėms.

(43)

Prancūzijos institucijų nuomone, nebūtų iškraipoma nei konkurencija žirgų lenktynių internetinių lažybų rinkoje, nes mokestis būtų vienodai taikomas visiems žirgų lenktynių internetinių lažybų organizatoriams, nei konkurencija organizuojant pačias lenktynes, nes lenktynių bendrovės tarpusavyje ne konkuruotų, o bendradarbiautų Europos ir net viso pasaulio mastu (pavyzdžiui, lenktynių tvarkaraštis būtų derinamas, kad lenktynės nesidubliuotų).

(44)

Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad valstybės narės laisva nuožiūra apibrėžia visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir organizuoja jų teikimą.

(45)

Teisingumo Teismas ne kartą išreiškė nuomonę, kad, apibrėždamos tam tikroms įmonėms pavedamas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, valstybės narės gali „atsižvelgti į savo nacionalinės politikos tikslus“ (19).

(46)

Prancūzijos institucijos mano, kad lenktynių bendrovių vykdomas lenktynių organizavimas labai prisideda prie visuotinės ekonominės svarbos paslaugų: žirgų veislių gerinimo, žirgų auginimo populiarinimo, žirgų lenktynių bei auginimo srities mokymo ir kaimo plėtros.

(47)

2010 m. gegužės 12 d. įstatyme Prancūzijos įstatymų leidėjas siekė išaiškinti, kad lenktynių bendrovės prisideda prie įgaliojimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis, vykdymo. Kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje, vienas iš pagrindinių valstybės politikos lažybų ir azartinių lošimų srityje tikslų yra „darniai ir teisingai plėtoti įvairių rūšių lošimus, siekiant išvengti bet kokio susijusių sektorių ekonominio destabilizavimo“. 65 straipsnyje nurodyta, kad „lenktynių bendrovės, organizuodamos žirgų lenktynes, prisideda prie viešųjų paslaugų: žirgų veislių gerinimo, žirgų auginimo populiarinimo, žirgų lenktynių bei auginimo srities mokymo ir kaimo plėtros“.

(48)

Įgaliojimai atitinka reikalavimus, kuriuos Bendrija taiko visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, nes jie yra visuotiniai, privalomi, suteikiami viešosios valdžios aktu ir skiriasi nuo įprastos privačios įmonės veiklos.

(49)

Visuotinę žirgų veislių gerinimo svarbą Komisija pripažino, pavyzdžiui:

(50)

Prancūzijos institucijos taip pat pabrėžė žirgininkystės svarbą kaimo plėtrai (250 hipodromų) ir tam tikro kultūrinio paveldo išsaugojimui.

(51)

Pagaliau, jos tvirtino, kad 2009 m. lapkričio 26 d. nuomonėje (22) Valstybės taryba pripažino tokių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų buvimą, darydama nuorodą tiek į minėtos direktyvos tikslus, tiek į tokius visuotinės svarbos tikslus kaip žirgų auginimo populiarinimas ir kaimo plėtra.

(52)

Be to, anot Valstybės tarybos, žirgų auginimo populiarinimas yra susijęs su teritorijos planavimu ir kaimo plėtra, t. y. tokiais tikslais, kuriuos taip pat būtų galima laikyti visuotinai svarbiais. Žirgų lenktynės padeda siekti šių tikslų, visų pirma, dėl didelio hipodromų Prancūzijoje skaičiaus.

(53)

Prancūzijos institucijų nuomone, priemonė tenkina suderinamumo pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį sąlygas.

(54)

Prancūzijos institucijos mano, kad kompensacija už viešųjų įgaliojimų vykdymą yra būtina (pavyzdžiui, lenktynių prizai yra žokėjų atlyginimai) ir proporcinga. Lenktynių bendrovėms pervedamo mokesčio tarifas kaip tik apskaičiuojamas remiantis visomis su viešosiomis paslaugomis susijusių įsipareigojimų vykdymo išlaidomis ir visomis per žirgų lenktynes užstatytomis sumomis – tai turėtų padėti išvengti kompensacijos permokos. Be to, pranešime yra numatytas kompensacijos permokos kontrolės mechanizmas.

(55)

Prancūzijos institucijos teigė, kad parafiskalinis mokestis nėra diskriminacinis, nes jis naudingas:

(56)

Komisija gavo pastabų iš 8 suinteresuotųjų šalių: 5 asociacijų, 2 lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiųjų bendrovių ir 1 anoniminės bendrovės (žr. 5 konstatuojamąją dalį).

(57)

Priemonę, apie kurią pranešta, palankiai įvertino šešios suinteresuotosios šalys. Tarp jų – abi lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiosios bendrovės, kurioms ši priemonė yra ypač naudinga. Toliau išvardijami pagrindiniai suinteresuotųjų šalių, palankiai vertinančių priemonę, apie kurią pranešta, argumentai.

(58)

Kai kurių suinteresuotųjų šalių aiškinimu, visoje Europoje žirgų lenktynės finansuojamos iš lažybų pajamų, todėl nuo šių pajamų jos visiškai priklauso.

(59)

Tiesioginis darbas žirgų lenktynių sektoriuje priklauso nuo žirgų lenktynių lažybų pajamų, ir atvirkščiai. Pajamų sumažėjimas turėtų pasekmių žirgų auginimo sektoriui ir neleistų žirgų lenktynių bendrovėms vykdyti žirgų veislių gerinimo ir žirgų auginimo populiarinimo įgaliojimų.

(60)

Be to, žirgų lenktynių sektorius yra labai naudingas Europai. 250 Prancūzijos hipodromų atlieka itin svarbų socialinį vaidmenį, nes prancūzai brangina žirgų lenktynių tradicijas, be to, neretai hipodromai yra skurdžiuose Prancūzijos regionuose.

(61)

Taip pat svarbu apsaugoti totalizatorių sistemą, kuri yra itin skaidri bei teisinga ir kuria siekiama užtikrinti tinkamą į sportą investuoto kapitalo grąžą.

(62)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį dėl toliau nurodomų priežasčių.

(63)

Priemonė nesuteiktų ekonominio pranašumo lenktynių bendrovėms, kurios ja naudotųsi: per internetines žirgų lenktynių lažybas užstatytoms sumoms taikomo 8 % mokesčio pajamos būtų daug mažesnės už išlaidas, kurias lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiosios bendrovės patiria vykdydamos su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus (23).

(64)

Be to, priemonė nedarytų poveikio tarpusavio prekybai, neiškraipytų ir negalėtų iškraipyti konkurencijos, nes žirgų lenktynių rinkos, kurioje taip galėtų būti iškraipyta konkurencija, kaip tokios, nebūtų, būtų tik žirgų lenktynių lažybų rinka.

(65)

Net jei Komisija manytų, kad žirgų lenktynių rinka egzistuoja, lenktynių bendrovės, kurios priemone naudotųsi, nekonkuruotų su kitų valstybių narių lenktynių bendrovėmis, nes lenktynių bendrovės koordinuotų veiklą Europos ir net viso pasaulio mastu, kad išvengtų tokios konkurencijos, pavyzdžiui, lenktynes organizuodamos skirtingomis dienomis.

(66)

Kita vertus, jei Komisija analizuotų ir žirgų lenktynių lažybų rinką, priemonė negalėtų iškraipyti konkurencijos ir šioje rinkoje, nes ji nediskriminuotų lažybų organizatorių.

(67)

Pagaliau, kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad lenktynių bendrovių veikla yra vietinio pobūdžio, todėl negali daryti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

(68)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad valstybės narės laisva nuožiūra apibrėžia visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir organizuoja jų teikimą.

(69)

Jų aiškinimu, lenktynių bendrovių veiklos kvalifikavimas visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis yra pateisinamas dėl istorinės, kultūrinės ir ekonominės Prancūzijos žirgininkystės sektoriaus svarbos. Lenktynių organizavimas atitinka viešosios tvarkos tikslą ir sprendimą išsaugoti ypatingą kultūrinį ir genetinį paveldą bei patirtį vadovaujantis teritorijos planavimo principais. Pagaliau, lenktynių organizavimas svarbus ir sportui.

(70)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad žirgų lenktynės visada buvo nuostolinga veikla, kuriai išsilaikyti padeda neatgaunami savininkų įnašai ir 6 000 savanorių tinklas. Taigi, rinka negali pasiūlyti pakankamai žirgų lenktynių, todėl lenktynių bendrovių veiklą laikyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis yra pateisinama.

(71)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad, jei priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji būtų suderinama su visuotinės ekonominės svarbos paslaugų finansavimo taisyklėmis.

(72)

Nuolat nuostolingiems su viešosiomis paslaugomis susijusiems įgaliojimams vykdyti iš tiesų būtų skirti visi lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiųjų bendrovių ištekliai, todėl bet kokia kompensacijos permoka, dėl kurios galėtų padidėti konkurencija, būtų savaime neįmanoma. Beje, surinkta mokesčio suma būtų gana maža, palyginti su visa išlaidų, kurias lenktynių bendrovės patirtų teikdamos joms pavestas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, suma.

(73)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad lenktynių bendrovėms pavestų įgaliojimų paskirtis – remti ir plėtoti žirgų auginimą, t. y. ekonominės veiklos sektorių pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(74)

Jei žirgininkystės sektorius neturėtų ilgalaikių perspektyvų, lenktynės negalėtų vykti. Taip įrodomas tiesioginis ryšys tarp mokesčio ir žirgų lenktynių organizavimo. Anot šių suinteresuotųjų šalių, kadangi visos lenktynių bendrovių išlaidos būtų susijusios su lenktynių organizavimu ir tokiu būdu būtų naudingos visiems žirgų lenktynių lažybų organizatoriams, taip pat būtų galima, laikantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu grindžiamo požiūrio, patvirtinti visuotinės svarbos veiklos sektoriuje finansavimą iš parafiskalinio mokesčio. Laikantis tokio požiūrio, reikėtų atsižvelgti į visas lenktynių bendrovių išlaidas, todėl būtų pateisinama taikyti, kaip dėl priemonės, apie kurią pranešta, siūlo Prancūzijos institucijos, 8 % tarifą ir numatytas šio tarifo tikslinimo sąlygas.

(75)

Mokestis, kuris nediskriminuojamai būtų taikomas visiems žirgų lenktynių internetinių lažybų organizatoriams, įskaitant PMU, niekaip nepažeistų SESV 56 straipsnyje nurodyto laisvės teikti paslaugas principo arba SESV 110 straipsnyje minėto nediskriminavimo principo.

(76)

Priemonei prieštaravo dvi suinteresuotosios šalys: viena asociacija ir viena anoniminė bendrovė. Toliau išvardijami pagrindiniai suinteresuotųjų šalių, nepalankiai vertinančių priemonę, apie kurią pranešta, argumentai.

(77)

Kaip pabrėžė suinteresuotosios šalys, 2010 m. lapkričio 2 d. Dekreto Nr. 2010-1314 dėl lenktynių bendrovėms tenkančių su viešosiomis paslaugomis susijusių įsipareigojimų ir patronuojančiųjų bendrovių įsikišimo sąlygų priede pateiktoje specifikacijoje yra nurodyta, kad lenktynių bendrovės turi užtikrinti, jog Prancūzijoje rengiamos lenktynės būtų tokios pat patrauklios kaip ir kitose valstybėse narėse organizuojamos lenktynės. Ši nuostata patvirtina, kad priemonė daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali iškraipyti konkurenciją šioje rinkoje.

(78)

Kadangi PMU yra ekonominių interesų grupė, ji tėra lenktynių bendrovių, kurios rengia ir žirgų lenktynes, ir žirgų lenktynių lažybas, organas. Tarp abiejų veiklos sričių daromas dirbtinis skirtumas. Todėl, jei mokestis būtų taikomas, tai prilygtų priversti internetinių lažybų organizatorius finansuoti savo konkurentus, o tai akivaizdžiai iškraipytų konkurenciją tarp lažybų organizatorių.

(79)

Anot suinteresuotųjų šalių, Prancūzijos institucijos padarė akivaizdžią klaidą, laikydamos lenktynių bendrovių veiklą visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.

(80)

Visų pirma, prieš įvedant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nebuvo nei nacionalinių diskusijų šiuo klausimu, nei konkretaus tokio įvedimo reikalingumo pagrindimo, kurį turėjo pateikti Valstybės taryba.

(81)

Priešingai, Valstybės taryba ne kartą padarė išvadą, kad lenktynių organizavimas nėra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (24), ir apskritai Prancūzija jau daugiau kaip prieš šimtmetį pasirinko žirgų lenktynių organizavimo neteikiant viešųjų paslaugų formą.

(82)

Suinteresuotųjų šalių nuomone, atveriant internetinių lošimų rinką konkurencijai, siekta paremti ekspansionistinę PMU komercinę politiką, kuri ne visai dera su visuotinės svarbos ir viešųjų paslaugų sąvokomis, pavyzdžiui, organizatoriui sudaromos sąlygos į savo veiklą įtraukti ir internetines sporto lažybas bei internetinį pokerį.

(83)

Suinteresuotosios šalys abejojo, ar yra rizikos, kaip tvirtino Prancūzijos institucijos siekdamos pateisinti priemonę, kad PMU pajamos sumažės dėl kitų žirgų lenktynių lažybų organizatorių konkurencijos arba dėl to, kad žirgų lenktynių lažybas išstums sporto lažybos.

(84)

Jos mano, kad tokia rizika nėra didelė, nes:

(85)

Be to, nėra akivaizdu, ar priemonė yra reikalinga, nes turėdamas fizinių lažybų monopolį PMU gali:

(86)

Suinteresuotųjų šalių tvirtinimu, kadangi Prancūzijos institucijos nepateikė aiškaus finansuotinų išlaidų biudžeto, taikomo mokesčio tikslas nėra padengti su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų vykdymo išlaidų. Be to, iš mokesčio yra finansuojama veikla, kuri nėra tiesiogiai naudinga žirgų lenktynių internetinių lažybų organizatoriams.

(87)

Net jei tokio mokesčio įvedimą galima pateisinti, Prancūzijos institucijų siūlomas 8 % tarifas yra pernelyg didelis, palyginti su sporto lažybų organizatorių sporto federacijoms mokamu apie 1 % lažybų mokesčiu.

(88)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad kai kurios premijos iš premijų ir išmokų, kurias PMU skirsto augintojams, skiriamos tik Prancūzijoje gimusiems žirgams. Tai pažeidžia SESV 110 straipsnyje nustatytą nediskriminavimo principą.

(89)

Viena suinteresuotoji šalis paminėjo kitas priemones, kuriomis naudojasi PMU:

(90)

Reikia pažymėti, kad šiame sprendime nagrinėjamas tik lenktynių bendrovėms skirtos priemonės, apie kurią pranešė Prancūzija, suderinamumas. Sprendimas neturi jokios įtakos būsimai Komisijos pozicijai dėl 89 konstatuojamojoje dalyje nurodytų papildomų kaltinimų.

(91)

2011 m. balandžio 4 d. Prancūzija pateikė komentarų dėl suinteresuotųjų šalių pastabų. Didžioji Prancūzijos institucijų komentarų dalis yra pagrįsta pastabomis, kurias jos perdavė 2011 m. sausio 18 d.

(92)

Vis dėlto Prancūzijos institucijos pabrėžė šiuos punktus:

(93)

2013 m. balandžio 29 d. Prancūzijos institucijos pateikė Komisijai savo pirmojo pranešimo keitimo dokumentą. Prancūzijos institucijos numatė, kad pakeistu pranešimu įvedama sistema galės būti taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d., jei iki tos datos bus gautas Komisijos leidimas.

(94)

Prancūzijos institucijos taip pat įsipareigojo po dvejų metų nuo šios sistemos taikymo pradžios, numatytos 2014 m. sausio 1 d., Komisijai pateikti jos taikymo ataskaitą.

(95)

Prancūzijos institucijos nebepristato žirgų lenktynių finansavimo priemonės, kaip kompensacijos už lenktynių bendrovėms pavestų viešųjų paslaugų teikimą. Todėl, pakeitus pranešimą, Komisijos išreikštos abejonės dėl lenktynių bendrovių veiklos laikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis ir dėl galimybės patvirtinti priemonę pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį netenka prasmės.

(96)

Naujoji sistema pristatoma kaip pagalba konkrečiam ekonomikos sektoriui – žirgininkystei, skiriama atsižvelgiant į visuotinę svarbą, kurią PMU ir jo konkurentai, rengiantys žirgų lenktynių internetines lažybas, teikia žirgų lenktynių, dėl kurių vyksta lažybos, organizavimui.

(97)

Todėl visiems žirgų lenktynių internetinių lažybų organizatoriams taikytino mokesčio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į lenktynių, kurios naudingos visiems žirgų lenktynių internetinių lažybų organizatoriams, organizavimo išlaidų (toliau – visuotinės svarbos išlaidos) kompensaciją.

(98)

Palyginti su pirmajame pranešime numatyta priemone, naująja sistema sumažinamos išlaidos, kurios turi būti finansuojamos iš gautų parafiskalinio mokesčio pajamų: Prancūzijos institucijų skaičiavimais, 2012 m. mokestis neviršytų 5,6 % (remiantis 2010 m. finansiniais duomenimis), nors pagal pirmajame pranešime numatytą sistemą galėjo siekti 8 % (žr. 113 konstatuojamąją dalį).

(99)

Prancūzijos institucijos, apskaičiuodamos visuotinės svarbos išlaidas (žr. 97 konstatuojamąją dalį), aukštesnės kategorijos lenktynes (dėl kurių lažinamasi (26)) skiria nuo žemesnės kategorijos lenktynių (dėl kurių nesilažinama).

(100)

Kadangi lažinamasi, ypač internetu, tik dėl aukštesnės kategorijos lenktynių, Prancūzijos institucijos mano, kad logiška visuotinės svarbos išlaidas priskirti aukštesnės kategorijos lenktynių organizavimo išlaidoms.

(101)

Prancūzijos institucijos atsižvelgia į aukštesnės kategorijos lenktynėse dalyvaujančių žirgų skaičių, paskirstydamos kai kurias fiksuotas patronuojančiųjų bendrovių išlaidas tarp aukštesnės kategorijos ir žemesnės kategorijos lenktynių. Kiekvienos patronuojančiosios bendrovės išlaidos paskirstomos taip, kaip nurodyta 2 lentelėje.

2   lentelė

Aukštesnės ir žemesnės kategorijų lenktynėse dalyvaujančių žirgų skaičius

(102)

Prancūzijos institucijų pagal 2010 m. finansinius duomenis nustatytos visuotinės svarbos išlaidos toliau pristatomos pagal kategoriją.

(103)

Skatinamąją paramą (2010 m. – 493 mln. EUR) sudaro premijos ir išmokos, kurias patronuojančiosios bendrovės paskirsto žirgų, dalyvaujančių lenktynėse, kurias rengia lenktynių bendrovės, augintojams, savininkams ir žokėjams. Prancūzijos institucijos siūlo į visuotinės svarbos išlaidas įtraukti skatinamąją paramą, skiriamą per aukštesnės kategorijos lenktynes. Be to, jos siūlo į visuotinės svarbos išlaidas neįtraukti premijų, išmokamų tik žirgų, gimusių arba išaugintų Prancūzijoje ir dalyvaujančių šuoliavimo lenktynėse be kliūčių, savininkams, tokiu būdu atsižvelgdamos į Komisijos išreikštas abejones, ar mokestis atitiktų nediskriminavimo ir laisvės teikti paslaugas principus, jei iš parafiskalinio mokesčio būtų finansuojamos premijos, skirtos tik Prancūzijoje gimusių arba išaugintų žirgų augintojams ir savininkams (žr. 151–156 konstatuojamąsias dalis). Todėl Prancūzijos institucijos siūlo šioje kategorijoje atsižvelgti į 321 mln. EUR visuotinės svarbos išlaidų (t. y. apie 65 % visos lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiųjų bendrovių skirtos skatinamosios paramos).

(104)

Patronuojančiųjų bendrovių organizavimo išlaidas (2010 – […] (27) EUR) sudaro būstinės veiklos, personalo ir rinkodaros išlaidos, hipodromų veiklos ir personalo išlaidos, taip pat hipodromų priežiūros ir statymo amortizavimo išlaidos.

(105)

Apskaičiuodamos visuotinės svarbos išlaidas, Prancūzijos institucijos į šias išlaidas atsižvelgia tik tuomet, jei jas galima priskirti aukštesnės kategorijos lenktynių organizavimui. Į kai kurias išlaidas, kurios dėl savo pobūdžio naudingos tik lenktynių bendrovėms (rinkodaros išlaidas), visiškai neatsižvelgiama, o kitos išlaidos, kaip antai būstinės išlaidos, paskirstomos atsižvelgiant į aukštesnės kategorijos lenktynėse dalyvaujančių žirgų skaičių. Šioje kategorijoje Prancūzijos institucijos siūlo atsižvelgti į […] EUR (t. y. apie […] % patronuojančiųjų bendrovių visų organizavimo išlaidų) visuotinės svarbos išlaidų.

(106)

2010 m. 230 provincijos lenktynes organizuojančių bendrovių patyrė iš viso […] EUR organizavimo išlaidų. Į visuotinės svarbos išlaidas Prancūzijos institucijos įtraukia tik […] EUR (t. y. apie […] provincijos lenktynes organizuojančių bendrovių patirtų visų organizavimo išlaidų) sumą, kurią sudaro 49 iš šių bendrovių organizuojamų aukštesnės kategorijos lenktynių išlaidos.

(107)

Lenktynes organizuojančių bendrovių patronuojančiosios bendrovės finansuoja internetinių lošimų organizatoriams skirtą tiesioginį aukštesnės kategorijos lenktynių filmavimą ir transliavimą. Remiantis vaizdo medžiaga galima, pavyzdžiui, kontroliuoti lenktynių finišo rezultatus. Prancūzijos institucijos mano, kad ši medžiaga, susijusi tik su aukštesnės kategorijos lenktynėmis, naudinga visiems internetinių lošimų organizatoriams, nes, jei jos nebūtų, gerokai sumažėtų užstatomų sumų. Todėl, apskaičiuodamos visuotinės svarbos išlaidas, Prancūzijos institucijos atsižvelgia į visas aukštesnės kategorijos lenktynių filmavimo ir transliavimo išlaidas, t. y. 2010 m. – […] EUR.

(108)

Tačiau į visuotinės svarbos išlaidas neįtraukiamos kitos žirgininkystės sektoriaus populiarinimo, pavyzdžiui, per įvairius televizijos kanalus, išlaidos (28). Reikia pažymėti, kad lenktynių filmavimo ir transliavimo išlaidos nebuvo įtrauktos į pirmajame pranešime minėtas viešųjų paslaugų teikimo išlaidas.

(109)

Kova su dopingu per aukštesnės kategorijos lenktynes yra itin svarbi, kad rengiamos lenktynės būtų kokybiškos, o lažybų operacijos – teisingos. Todėl į visuotinės svarbos išlaidas Prancūzijos institucijos įtraukia visas šias išlaidas, t. y. 2010 m. – […] EUR.

(110)

2010 m. aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių žirgų lenktynių sektoriuje (kinkinių vežėjų, žokėjų, jojikų ir kt.), mokymo išlaidos siekė […] EUR. Į visuotinės svarbos išlaidas Prancūzijos institucijos įtraukia […] EUR sumą, kuri atitinka aukštesnės kategorijos lenktynių dalį.

(111)

Iš visuotinės svarbos išlaidų išskaičiuojami lenktynių bendrovių nuosavi ištekliai (pavyzdžiui, žiūrovų sumokėti įėjimo mokesčiai), priskirtini lenktynių organizavimui ([…] EUR).

(112)

Remiantis naująja sistema, maksimalus N metų mokesčio tarifas apskaičiuojamas, N-2 metų visuotinės svarbos išlaidas padalijant iš visų N-2 metais per internetines ir fizines lenktynių lažybas užstatytų sumų.

(113)

Apskaičiuojant tokiu būdu nuo 2012 m. ir remiantis 2010 m. finansiniais duomenimis (žr. 3 lentelę), gaunamas maksimalus 5,6 % tarifas, nes atsižvelgiama į visas visuotinės svarbos išlaidas – 519 mln. EUR. Taikant pirmajame pranešime numatytą sistemą, būtų gautas 8 % tarifas, apskaičiuotas atsižvelgiant į visas išlaidas – 747 mln. EUR.

3   lentelė

2012 m. mokesčio tarifo apskaičiavimas

(114)

Kaip pažymėta 90 konstatuojamojoje dalyje, šiame sprendime nagrinėjimas tik lenktynių bendrovėms skirtos priemonės, apie kurią pranešė Prancūzija, suderinamumas su vidaus rinka. Kaip nurodyta 90 konstatuojamojoje dalyje, sprendimas neturi jokios įtakos būsimai Komisijos pozicijai dėl kai kurių suinteresuotųjų šalių kritikuotų ir 89 konstatuojamojoje dalyje minėtų papildomų priemonių, kurios gali būti skirtos PMU arba lenktynių bendrovėms.

(115)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra valstybės pagalba (31) pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Prancūzijos institucijos niekada neužginčijo nei šios išvados, nei priemonės laikymo valstybės pagalba po pranešimo pakeitimo 2013 m. balandžio 29 d.

(116)

Vis dėlto, atsižvelgiant ir į kai kurių suinteresuotųjų šalių komentarus, toliau išdėstomos priemonės laikymo valstybės pagalba priežastys.

(117)

Remiantis Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, valstybinių išteklių sąvoka pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį apima visus finansinius išteklius, kuriuos valdžios institucijos gali naudoti ekonominės veiklos vykdytojams remti, neatsižvelgdamos į tai, ar šie ištekliai yra, ar ne, nuolatinis minėtų valdžios institucijų turtas. Todėl, net jei sumos, susijusios su priemone, nėra nuolatinis valdžios institucijų turtas, tai, kad jos yra nuolatos valstybės kontroliuojamos, taigi, yra kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų dispozicijoje, yra pakankamas pagrindas laikyti jas valstybiniais ištekliais (32). Be to, tai, kad iš pradžių ištekliai buvo privatūs, netrukdo pagal šią nuostatą jų laikyti valstybiniais ištekliais (33).

(118)

Remiantis Teisingumo Teismo ir Bendrojo teismo praktika, vien to, kad subsidijų sistema, kuri naudinga tam tikriems konkretaus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojams, yra visiškai arba iš dalies finansuojama viešosios institucijos nustatytais ir iš ekonominės veiklos vykdytojų renkamais įnašais, nepakanka, kad ši sistema nebūtų laikoma valstybės pagalba (34).

(119)

Šioje byloje žirgų lenktynių internetinių lažybų mokestis yra nustatomas priverstine tvarka pagal nacionalinės teisės aktą (2010 m. gegužės 12 d. įstatymą), o jo lėšos pagal tą patį teisės aktą skiriamos lenktynių bendrovėms, kurios yra priemonės lėšų gavėjos. Taigi, priemonė finansuojama iš valstybinių išteklių.

(120)

A priori priemonė, apie kurią pranešta ir kuri parafiskalinio mokesčio, kuriuo apmokestinamos internetinės lenktynių lažybos, pajamoms taikoma siekiant finansuoti veiklą, kurią šiuo metu lenktynių bendrovės finansuoja iš savų pajamų, suteikia ekonominį pranašumą lenktynių bendrovėms. Dalis einamosios lenktynių bendrovių veiklos, kaip antai žirgų lenktynių organizavimo, iš tiesų finansuojama iš valstybinių išteklių.

(121)

Be to, lenktynių bendrovės de facto yra ir internetinių lažybų organizatorės, nes jos turi PMU partnerių statusą. Dėl ekonominių interesų grupės statuso PMU yra skaidri organizacija. Todėl PMU pajamos iš lenktynių lažybų veiklos pervedamos lenktynių bendrovėms, kurios iš šių pajamų finansuoja PMU plėtrą ir kartu organizuoja lenktynes. Beje, dideles investicijas į PMU veiklos plėtrą gali prireikus atlikti tik šios lenktynių bendrovės.

(122)

Todėl netiesioginis priemonės, kuria siekiama lenktynių bendrovėms užtikrinti tam tikrą pajamų lygį, jei PMU veikla smuktų dėl internetinių lenktynių lažybų rinkos atvėrimo konkurencijai, poveikis būtų suteikti joms galimybę apsaugoti ir sustiprinti PMU poziciją šioje rinkoje.

(123)

Kadangi didžioji parafiskalinio mokesčio, kuriuo apmokestinami internetinių lenktynių lažybų organizatoriai, pajamų dalis būtų pervedama PMU priklausančioms lenktynių bendrovėms, priemonė yra akivaizdžiai atranki.

(124)

Turi būti vertinamas ne tik lenktynių organizavimo, bet ir lažybų veiklos poveikis tarpusavio prekybai ir konkurencijos iškraipymas.

(125)

Pranešime 97/C 163/03 dėl lenktynių bendrovėms ir PMU tariamai skirtos pagalbos (35) Komisija išreiškė nuomonę, kad egzistuoja Bendrijos žirgų lenktynių lažybų rinka, kad lažybinių rinkimas per žirgų lenktynes yra susijęs su Bendrijos vidaus prekyba ir kad šiuos pinigus renkančios įmonės konkuruoja tarpusavyje.

(126)

Dėl mokesčio, kuris bus naudingas tik Žemės ūkio ministro patvirtintoms lenktynių bendrovėms, gali būti iškraipyta konkurencija žirgų lenktynių lažybų organizatorių ir lenktynių organizavimo rinkoje, kurioje lenktynių bendrovės veikia kartu.

(127)

Be to, verta pažymėti, kad 2010 m. lapkričio 2 d. Dekrete Nr. 2010-1314 dėl žirgų lenktynių bendrovėms tenkančių su viešosiomis paslaugomis susijusių įsipareigojimų ir patronuojančiųjų bendrovių įsikišimo sąlygų numatyta, kad lenktynių bendrovės „siekia užtikrinti, kad Prancūzijoje rengiamos varžybos būtų tokios pat patrauklios kaip ir užsienyje rengiamos varžybos, ir taip skatinti jose dalyvauti geriausius dalyvius“.

(128)

Kadangi priemonė, apie kurią pranešė Prancūzijos institucijos, Prancūzijos lenktynių bendrovėms sudaro geresnes nei kitoms Europos lenktynių bendrovėms sąlygas išlaikyti aukštą premijų lygį (36) ir tokiu būdu užsitikrinti geriausių žirgų savininkų lojalumą (pavyzdžiui, išvengti, kad jie žirgus parduotų užsienyje), pritraukti lažybininkų ir gauti kuo daugiau pajamų iš rengiamų lažybų, ji gali iškraipyti konkurenciją tarp skirtingų valstybių narių lenktynių bendrovių.

(129)

Taip pat galima pažymėti, kad Prancūzijos lenktynes administruoja kitų valstybių narių lažybų organizatoriai (37). Todėl lenktynių bendrovėms skirta priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(130)

Komisijos nuomone, priemonę, apie kurią pranešta, galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą išimtį: „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.“

(131)

Remdamasi minėtu straipsniu, Komisija iš tiesų suderinamais pripažino kelis pagalbos, kuria siekta iš tam tikro sektoriaus įmonėms taikomo mokesčio finansuoti visam sektoriui naudingą bendrą veiklą, atvejus, nes šių priemonių paskirtis buvo skatinti techninę įmonių pažangą, gerinti kokybę, stiprinti konkurencingumą, didinti našumą ir pritaikyti jas prie rinkos poreikių (38).

(132)

Naujoji sistema, apie kurią pranešė Prancūzijos institucijos, atitinka tokį požiūrį: priemonė yra pagalba žirgininkystės sektoriui, naudinga visiems apmokestinamiems žirgų lenktynių internetinių lažybų organizatoriams. Todėl svarbiausia nustatant, ar pagalba gali būti suderinama, yra patikrinti, ar iš mokesčio finansuojamos išlaidos yra visuotinės svarbos. Be to, dėl parafiskalinį mokestį ir pagalbą lenktynių bendrovėms siejančio glaudaus ryšio (39) sprendime pradėti procedūrą buvo priminta, kad pagalbos suderinamumas negali būti vertinamas netikrinant, ar mokestis yra suderinamas su SESV 56 straipsnyje nustatytu laisvės teikti paslaugas principu ir SESV 110 straipsnyje nustatytu nediskriminavimo principu (40).

(133)

Laikydamasi 131 konstatuojamojoje dalyje minėto požiūrio, Komisija mano, kad priemonei, apie kurią pranešta, nėra taikytinos šiuo metu galiojančios SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo gairės, tačiau ji gali būti tiesiogiai patvirtinta remiantis šia Sutarties nuostata. Siekdama nustatyti, ar pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija įvertina teigiamą priemonės poveikį (visuotinės svarbos tikslo pasiekimas) ir galimą neigiamą poveikį (tarpusavio prekybos ir konkurencijos iškraipymas) (41). Priemonė nagrinėjama trimis etapais, iškeliant šiuos klausimus:

(134)

Pagal šią priemonę žirgų lenktynių, dėl kurių vyksta lažybos, finansavimo našta tolygiai paskirstoma tarp įvairių internetinių lažybų organizatorių ir taip sudaromos sąlygos sąžiningai šių organizatorių konkurencijai naujoje liberalizuotoje internetinių lažybų rinkoje. Todėl priemonė taip pat padeda siekti internetinių lošimų sektoriaus liberalizavimo tikslo, laikantis SESV 56 straipsniu įteisinto laisvės teikti paslaugas Sąjungos viduje principo.

(135)

Prancūzijos internetinių lošimų sektoriaus liberalizavimas atitinka 2011 m. kovo 24 d. Europos Komisijos žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ (42) nustatytą tikslą padėti valstybėse narėse sukurti internetinių lošimų teisinę sistemą ir taip užtikrinti daugiau teisinio tikrumo visoms suinteresuotosioms šalims.

(136)

Prancūzijos internetinių lošimų sektoriaus liberalizavimas taip pat atitinka 2012 m. spalio 23 d. Europos Komisijos komunikate dėl internetinių lošimų (43) pabrėžtą tikslą sukurti valstybėse narėse internetinių lošimų teisinę sistemą ir taip suteikti daugiau teisinio aiškumo visoms suinteresuotosioms šalims.

(137)

Be to, priemonė, apie kurią pranešta, skatina racionalią žirgų produkcijos plėtrą ir žirgų auginimą, o tai taip pat yra visuotinės svarbos tikslas. 1990 m. birželio 26 d. Direktyvos 90/428/EEB dėl prekybos varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais, nustatančioje dalyvavimo varžybose sąlygas (44) konstatuojamosiose dalyse Taryba pripažįsta, kad svarbu „užtikrinti racionalų arklininkystės augimą“, ir primena, „kad arklinių šeimos gyvūnų, ypač arklių, veisimas ir auginimas paprastai priskiriamas ūkininkavimo sektoriui [ir kad] tai yra dalies žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų pajamų šaltinis“.

(138)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemone, apie kurią pranešė Prancūzijos institucijos, siekiama aiškiai nustatytų visuotinės svarbos tikslų.

(139)

Pagalbos priemonė yra laikoma reikalinga ir proporcinga, jei ji yra tinkama priemonė nustatytam visuotinės svarbos tikslui pasiekti, jei ji turi skatinamąjį poveikį pagalbos gavėjams ir jei ji neiškraipo konkurencijos.

(140)

Prancūzijos vyriausybė nusprendė liberalizuoti žirgų lenktynių internetinių lažybų rinką. Iki rinkos liberalizavimo žirgų lenktynės beveik išimtinai buvo finansuojamos iš pajamų, gautų lenktynių bendrovėms per PMU organizuojant žirgų lenktynių lažybas. Pagalbos priemonės tikslas – paskirstyti žirgų lenktynių finansavimo naštą tarp visų organizatorių, turinčių leidimą teikti žirgų lenktynių internetinių lažybų paslaugas Prancūzijos rinkoje. Todėl ji visiškai tinka sąžiningai konkurencijai tarp žirgų lenktynių lažybų organizatorių užtikrinti, neleidžiant PMU konkurentams užimti internetinių lažybų rinkos, jei jie neprisideda prie žirgų lenktynių organizavimo išlaidų finansavimo. Todėl priemone užtikrinama žirgų lenktynių ateitis ir teigiamas jų poveikis žirgų auginimui bei visam žirgininkystės sektoriui.

(141)

2011 m. kovo 24 d. žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ Komisija pažymi, kad „Žirgų lenktynių ypatumas, palyginti su kitomis sporto rūšimis, yra tas, kad jos pirmiausia domina lošėjus. Taigi, jų perpektyvumas labiau nei kitų sporto šakų priklauso nuo to, ar pakankamai didelė dalis iš lažybų gautų pajamų vėl investuojama į šią veiklą.“ (45)

(142)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad priemonė, apie kurią pranešė Prancūzijos institucijos, yra tinkama siekiant tikslo užtikrinti žirgų lenktynių ateitį ir sąžiningą konkurenciją naujoje liberalizuotoje žirgų lenktynių internetinių lažybų rinkoje.

(143)

Jei priemonė nebūtų taikoma, ilgainiui dėl didėjančios konkurencijos žirgų lenktynių lažybų sektoriuje lenktynių bendrovės gautų mažiau pajamų, todėl sektorius susiaurėtų ar net išnyktų.

(144)

Atsižvelgiant į tai, kad lenktynių bendrovių veikla finansuojama iš pajamų, gaunamų iš žirgų lenktynių lažybų, pagalbos priemonė turi tiesioginį poveikį lenktynių bendrovėms – skatina jas tęsti ir plėtoti žirgų lenktynių organizavimo veiklą.

(145)

Pagalbos priemone siekiama užtikrinti proporcingą žirgų lenktynių lažybų organizatorių išlaidų, tiesiogiai susijusių su aukštesnės kategorijos lenktynių organizavimu, finansavimą. Mokesčio tarifo apskaičiavimo mechanizmu užtikrinama, kad visa apmokestinama žirgų lenktynių internetinių lažybų suma, taigi, ir visa pagalbos lenktynių bendrovėms suma neviršytų visos visuotinės svarbos išlaidų sumos.

(146)

Todėl visas kitas lenktynių bendrovių išlaidas – žemesnės kategorijos lenktynių finansavimo ar išlaidų, kurios gali būti naudingos PMU, bet ne kitiems žirgų lenktynių lažybų organizatoriams – turi apmokėti pačios lenktynių bendrovės.

(147)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad pagalbos priemonė atitinka proporcingumo kriterijų.

(148)

Pagalba lenktynių bendrovėms galėtų pakenkti konkurencijai tarp Europos žirgų lenktynių organizatorių, jei ji nebūtų proporcinga. Kadangi priemonė yra proporcinga (žr. 145–147 konstatuojamąsias dalis), rizikos, kad lenktynių bendrovėms bus suteiktas neproporcingas pranašumas, nėra.

(149)

Be to, pagalba galėtų turėti tam tikrą neigiamą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, jei paaiškėtų, kad jos finansavimo būdas, t. y. žirgų lenktynių internetinėms lažyboms taikomas mokestis, pažeistų SESV 56 straipsnyje nustatytą laisvės teikti paslaugas principą ir SESV 110 straipsnyje nustatytą nediskriminavimo principą. Remdamasi toliau pateikiama analize, Komisija daro išvadą, kad tokio neigiamo poveikio nėra. Iš tikrųjų, visa priemone konkurencija yra skatinama, nes ja tarp žirgų lenktynių internetinių lažybų organizatorių užtikrinama sąžininga konkurencija.

(150)

Priemonėje, apie kurią pranešta pirmajame pranešime, Komisija nustatė tris galimus diskriminacijos ir trukdymo taikyti laisvės teikti paslaugas principą lygmenis, kurie apibūdinami toliau. Prancūzijos institucijos atsižvelgė į kiekvieną Komisijos nustatytą rizikos veiksnį, pakeisdamos pirmajame pranešime numatytą sistemą arba ją papildydamos pakankamais įsipareigojimais.

(151)

Komisijos nuomone, tai, kad premijos augintojams ir savininkams yra finansuojamos iš mokesčio, keltų problemų, jei premijos būtų skiriamos tik Prancūzijoje gimusių ir užaugintų žirgų augintojams ir savininkams (kaip šuoliavimo lenktynių atveju). Tokiu būdu, siekiant finansuoti premijas, kurios skiriamos tik Prancūzijoje gimusių ir auginamų žirgų augintojams ir savininkams, būtų apmokestinami Europos organizatoriai, kurie įsisteigę ne Prancūzijoje.

(152)

Siekdamos išspręsti 151 konstatuojamojoje dalyje minėtą problemą, Prancūzijos institucijos į bendras iš mokesčio finansuotinas išlaidas neįtraukė premijų, kurios skirtos tik Prancūzijoje gimusių ir auginamų žirgų augintojams ir savininkams (žr. 103 konstatuojamąjį dalį).

(153)

Mokestis, kuriuo iš esmės PMU konkurentų lėšos pervedamos lenktynių bendrovėms, kurios irgi rengia internetines lažybas, būtų diskriminacinis, jei iš jo būtų finansuojamos išlaidos, kurios naudingesnės lenktynių bendrovėms ir PMU nei kitiems lažybų organizatoriams.

(154)

Komisijos nuomone, rizika, kad žirgų lenktynių lažybų organizatoriai gali būti diskriminuojami dėl iš mokesčio gaunamos naudos, sumažėja, jei finansuojamos išlaidos yra svarbios visiems žirgų lenktynių lažybų organizatoriams.

(155)

Vis dėlto, Komisijos nuomone, kadangi šios visuotinės svarbos išlaidos ateityje kis, būtina kontroliuoti šiuos pokyčius, kurie iš esmės priklauso nuo lenktynių bendrovių priimamų sprendimų, ypač dėl skatinamosios paramos. Reikia neleisti lenktynių bendrovėms pernelyg didinti skatinamosios paramos, jei jos išlaidas iš dalies padengia PMU konkurentai, kuriems tuomet būtų taikomas didesnis mokesčio tarifas.

(156)

Siekdamos išvengti tokios rizikos ir užtikrinti, kad visuotinės svarbos išlaidos netaptų pernelyg didelės, Prancūzijos institucijos įsipareigojo toliau taikyti tokias kontrolės priemones:

(157)

Komisijos nuomone, taikydamos minėtas kontrolės priemones, Prancūzijos institucijos galės užtikrinti, kad visuotinės svarbos išlaidos netaptų pernelyg didelės ir dėl to nepadidėtų lenktynių bendrovių iš mokesčio gaunama nauda. Visuotinės svarbos išlaidų kitimą Komisija taip pat vertins remdamasi Prancūzijos institucijų pateiksima taikymo ataskaita (žr. 94 konstatuojamąją dalį).

(158)

Reikia priminti, kad PMU turi fizinių lažybų rengimo monopolį ir kad todėl turi naudos ir iš aukštesnės kategorijos lenktynių, nors neturi vykdyti prievolės sumokėti parafiskalinį mokestį. Komisijos nuomone, svarbu užtikrinti, kad, kaip ir internetinių lažybų organizatorių, įskaitant PMU, pajamos, pajamos, kurias PMU gauna iš fizinių lažybų monopolio, būtų irgi skiriamos aukštesnės kategorijos lenktynėms finansuoti.

(159)

Prancūzijos institucijos mano, kad fizinių ir internetinių lažybų neutralumas yra užtikrinamas, nes:

(160)

Vis dėlto Prancūzijos institucijos įsipareigojo per valstybės atstovus, kurie yra PMU administratorių tarybos nariai ir turi 40 % balsų, pareikalauti, kad kiekvienais metais PMU žirgininkystės sektoriui pervestų per jo rengiamas fizines žirgų lenktynių lažybas užstatytų sumų dalį, lygią internetinėms žirgų lenktynių lažyboms taikomo parafiskalinio mokesčio dydžiui arba jį viršijančią.

(161)

Jei PMU biudžete numatyta sektoriaus kapitalo grąža būtų mažesnė už internetinėms žirgų lenktynių lažyboms taikomo parafiskalinio mokesčio dydį ir jei lenktynių bendrovės tokį biudžetą patvirtintų ir dėl to PMU administratorių taryboje valstybės atstovai sudarytų tik mažumą, Prancūzijos institucijos įsipareigoja užtikrinti, kad kompetentingi ministrai pasinaudotų teise nepatvirtinti biudžeto, kaip numatyta 1997 m. gegužės 5 d. Dekreto Nr. 97-456 dėl žirgų lenktynių bendrovių ir totalizatoriaus 33 straipsnyje: „12 straipsnio I dalyje minėtų lenktynių bendrovių ir bendrųjų įstaigų biudžetas ir jo pakeitimai, atlikti einamaisiais biudžetiniais metais, tampa vykdytini tik po to, kai juos patvirtina 34 straipsnyje nurodytos institucijos. Biudžetas ir jo pakeitimai laikomi patvirtintais, jei per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo šios institucijos nesiima veiksmų. Jei iki biudžetinių metų pradžios nepriimta nė vieno sprendimo, investicijų lėšas draudžiama panaudoti, o į ankstesnių metų biudžetą įtrauktos veiklos lėšos, iš kurių išskaičiuojama 5 %, galima panaudoti iki biudžeto projekto patvirtinimo.“

(162)

Komisijos nuomone, fizinių ir internetinių lažybų mokesčio neutralumą galima laikyti užtikrintu, atsižvelgiant į minėtus Prancūzijos institucijos įsipareigojimus ir ypatingus PMU, lenktynių bendrovių ir valstybės santykius. Šį klausimą Komisija taip pat vertins remdamasi Prancūzijos institucijų pateiksima taikymo ataskaita (žr. 94 konstatuojamąją dalį).

(163)

Iš pateiktos analizės Komisija daro išvadą, kad mokestis, iš kurio finansuojama pagalbos lenktynių bendrovėms priemonė, yra suderinamas su laisvės teikti paslaugas ir nediskriminavimo principais. Taigi, priemonės finansavimo būdas negali paveikti prekybos sąlygų taip, kad tai prieštarautų bendram interesui. Todėl Komisija mano, kad priemonė yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(164)

Komisija mano, kad pakeista pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(165)

Vis dėlto Komisija mano, kad pagalba atitinka sąlygas, kad ją būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(166)

Komisija mano, kad Prancūzijos atlikti pagalbos finansavimo būdo pakeitimai sudaro sąlygas užtikrinti mokesčio atitiktį SESV 56 straipsnyje nustatytam laisvės teikti paslaugas principui ir SESV 110 straipsnyje nustatytam nediskriminavimo principui,

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 14/35