ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.354.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
56 tomas |
|
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
|
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
||
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
(2) Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Įstatymo galią turintys teisės aktai
REGLAMENTAI
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1379/2013
2013 m. gruodžio 11 d.
dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima su Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkomis susijusias priemones. Bendras žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas (toliau – bendras rinkos organizavimas) yra sudedamoji bendros žuvininkystės politikos dalis ir turėtų prisidėti prie jos tikslų įgyvendinimo. Kadangi bendra žuvininkystės politika yra peržiūrima, atitinkamai turėtų būtų pritaikytas ir bendras rinkos organizavimas; |
(2) |
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (4) turi būti peržiūrėtas, kad būtų atsižvelgta į šiuo metu galiojančių nuostatų įgyvendinimo trūkumus, naujausius pokyčius Sąjungos ir pasaulio rinkose ir į žvejybos bei akvakultūros veiklos raidą; |
(3) |
žuvininkystė yra itin svarbi Sąjungos pakrantės regionų, įskaitant atokiausius regionus, ekonomikai. Šia veikla užtikrinamos tų regionų žvejų pajamos, todėl reikėtų imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas šios rinkos stabilumas ir kad pasiūla geriau atitiktų paklausą; |
(4) |
bendro rinkos organizavimo nuostatos turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma susijusius su Pasaulio prekybos organizacijos priimtomis nuostatomis. Turėtų būti užtikrintos sąlygos sąžiningai konkurencijai prekiaujant žvejybos ir akvakultūros produktais su trečiosiomis šalims, visų pirma tvarumo laikymosi ir socialinių standartų, lygiaverčių tiems, kurie taikomi Sąjungos produktams, taikymo atžvilgiu; |
(5) |
svarbu, kad bendro rinkos organizavimo valdymas būtų grindžiamas gero bendros žuvininkystės politikos valdymo principais; |
(6) |
siekiant, kad bendras rinkos organizavimas būtų sėkmingas, būtina rengiant rinkodaros ir šviečiamąsias akcijas informuoti vartotojus apie žuvies vartojimo vertę bei galimybę rinktis iš didelės rūšių įvairovės ir apie gebėjimo suprasti etiketėse pateiktą informaciją svarbą; |
(7) |
žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijoms (gamintojų organizacijos) tenka pagrindinis vaidmuo siekiant bendros žuvininkystės politikos ir bendro rinkos organizavimo tikslų. Todėl būtina padidinti jų atsakomybę ir suteikti reikalingą finansinę paramą, kad jos galėtų atlikti reikšmingesnį vaidmenį kasdienėje žuvininkystės valdymo veikloje, tuo pačiu atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tiksluose apibrėžtus principus. Taip pat būtina užtikrinti, kad jų nariai tausiai vykdytų žvejybos ir akvakultūros veiklą, pagerintų produktų pateikimą rinkai, rinktų informaciją apie akvakultūrą ir padidintų savo pajamas. Siekdamos tų tikslų, gamintojų organizacijos turėtų atsižvelgti į skirtingas žuvininkystės ir akvakultūros sektorių veiklos sąlygas, kurios vyrauja Sąjungoje, įskaitant atokiausiuose regionuose, ir visų pirma į mažos apimties žvejybos ir ekstensyvios akvakultūros ypatumus. Kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų turėti galimybę prisiimti atsakomybę už tų tikslų įgyvendinimą glaudžiai bendradarbiaudamos su gamintojų organizacijomis valdymo klausimais, įskaitant, jei tinkama, dėl kvotų paskirstymo ir žvejybos pastangų valdymo, priklausomai nuo kiekvienos konkrečios žvejybos reikmes; |
(8) |
turėtų būti imamasi priemonių siekiant skatinti tinkamą ir reprezentatyvų smulkiųjų gamintojų dalyvavimą; |
(9) |
siekiant stiprinti gamintojų organizacijų konkurencingumą ir gyvybingumą, turėtų būti aiškiai apibrėžti tinkami jų įsisteigimo kriterijai; |
(10) |
tarpšakinės organizacijos, vienijančios įvairių rūšių veiklos žvejybos ir akvakultūros sektoriuje vykdytojus, turi potencialą padėti gerinti prekybos koordinavimą tiekimo grandinėje ir parengti visam sektoriui svarbias priemones; |
(11) |
derėtų nustatyti bendras sąlygas, pagal kurias valstybės narės pripažintų gamintojų ir tarpšakines organizacijas, pagal kurias būtų išplečiamas gamintojų ir tarpšakinių organizacijų priimtų taisyklių taikymas ir pagal kurias būtų pasidalijamos su tokiu išplėtimu susijusios išlaidos. Taisyklių taikymas turėtų būti išplečiamas Komisijos leidimu; |
(12) |
kadangi žuvų ištekliai yra bendri, tam tikrais atvejais tausų ir veiksmingą jų naudojimą geriau įgyvendinti gali organizacijos, kurių nariai yra iš įvairių valstybių narių ir skirtingų regionų. Todėl taip pat būtina skatinti gamintojų organizacijų ir asociacijų steigimą nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu, jei reikia, pagal biogeografinius regionus. Tokios organizacijos turėtų būti partnerystės, siekiančios nustatyti bendras privalomas taisykles ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems su žuvininkyste susijusiems suinteresuotiesiems subjektams. Steigiant tokias organizacijas būtina užtikrinti, kad joms toliau būtų taikomos šiame reglamente numatytos konkurencijos taisyklės ir būtų siekiama išlaikyti atskirų pakrančių bendruomenių ir žvejybos bei vandenų, kuriuos jos jau seniai naudoja, ryšį; |
(13) |
Komisija turėtų propaguoti paramos priemones, kuriomis siekiama skatinti moteris dalyvauti akvakultūros produktų gamintojų organizacijose; |
(14) |
kad gamintojų organizacijos galėtų skatinti savo narius vykdyti tausią žvejybos ir akvakultūros veiklą, jos turėtų parengti ir pateikti valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms gamybos ir prekybos planą, kuriame būtų numatytos reikiamos jų tikslų įgyvendinimo priemonės; |
(15) |
norint pasiekti bendros žuvininkystės politikos tikslus dėl išmetimo į jūrą, būtina plačiai naudoti selektyvius žvejybos įrankius, kuriais bus užkirstas kelias pernelyg mažo dydžio žuvų sužvejojimui; |
(16) |
žvejybos veikla yra sunkiai prognozuojama, todėl reikėtų nustatyti žmonių maistui skirtų žvejybos produktų saugojimo sistemą, kuri padėtų didinti rinkos stabilumą ir grįžtamąją produktų naudą, visų pirma sukurdama pridėtinę vertę. Ta sistema turėtų padėti užtikrinti vietinių rinkų Sąjungoje stabilizavimą ir konvergenciją siekiant vidaus rinkos tikslų; |
(17) |
kad būtų atsižvelgta į kainų įvairovę visoje Sąjungoje, kiekviena žvejybos produktų gamintojų organizacija turėtų galėti pasiūlyti kainą, nuo kurios būtų pradedama taikyti saugojimo sistema. Ta orientacinė kaina turėtų būti nustatyta taip, kad būtų išsaugota sąžininga veiklos vykdytojų konkurencija; |
(18) |
bendrųjų prekybos standartų nustatymas ir taikymas turėtų leisti tiekti rinkai tvarius produktus, išnaudoti visas žvejybos ir akvakultūros produktų vidaus rinkos teikiamas galimybes, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas sąžininga konkurencija pagrįstai prekybos veiklai ir taip padėti didinti produkcijos pelningumą; todėl turėtų būti toliau taikomi galiojantys prekybos standartai; |
(19) |
būtina užtikrinti, kad importuojami į Sąjungos rinką patenkantys produktai atitiktų tuos pačius reikalavimus ir prekybos standartus, kurie taikomi Sąjungos gamintojams; |
(20) |
siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, Sąjungos rinkai pateikiami žvejybos ir akvakultūros produktai, neatsižvelgiant į jų kilmę, turėtų atitikti taikytinas taisykles dėl maisto saugos ir higienos; |
(21) |
siekiant, kad vartotojai žinotų, ką renkasi, būtina jiems teikti aiškią ir išsamią informaciją apie, inter alia, produktų kilmę ir produktų gamybos metodą; |
(22) |
taikant ekologinį ženklą žvejybos ir akvakultūros produktams, pagamintiems tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, užtikrinama galimybė aiškiai informuoti apie tokių produktų ekologinį tvarumą. Todėl būtina, kad Komisija išnagrinėtų galimybę parengti ir nustatyti būtiniausius visos Sąjungos ekologinio ženklo, kuris būtų taikomas žvejybos ir akvakultūros produktams, sukūrimo kriterijus; |
(23) |
siekiant apsaugoti vartotojus, kompetentingos nacionalinės institucijos, atsakingos už šiame reglamente nustatytų įsipareigojimų stebėseną ir jų vykdymo užtikrinimą, turėtų visapusiškai naudotis turimomis technologijomis, įskaitant DNR tyrimus, kad veiklos vykdytojai susilaikytų nuo klaidingo laimikių ženklinimo; |
(24) |
žvejybos ir akvakultūros produktų gamybai arba prekybai turėtų būti taikomos konkurencijos taisyklės, susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnyje nurodytais susitarimais, sprendimais ir veiksmais, jeigu jų taikymas netrukdo veikti bendram rinkos organizavimui ar siekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų; |
(25) |
reikėtų nustatyti žvejybos ir akvakultūros produktų gamybai ir prekybai taikomas konkurencijos taisykles, atsižvelgiant į specifines žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus ypatybes, įskaitant jo susiskaidymą, tai, kad žuvų ištekliai yra bendri, taip pat didelę importo, kuriam turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktams, apimtį. Siekiant supaprastinimo, atitinkamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 (5) nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 nebeturėtų būti taikomas žvejybos ir akvakultūros produktams; |
(26) |
reikėtų gerinti ekonominės informacijos apie Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkas rinkimą, tvarkymą ir platinimą; |
(27) |
kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento nuostatų, susijusių su gamintojų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo terminais, tvarka ir paraiškos formomis bei tokio pripažinimo panaikinimu; valstybių narių sprendimų suteikti ar panaikinti pripažinimą formomis, terminais ir tvarka; valstybių narių visiems gamintojams ir veiklos vykdytojams privalomų taisyklių pranešimo forma ir tvarka; gamybos ir pardavimo planų forma ir struktūra bei jų pateikimo ir patvirtinimo tvarka ir terminais; valstybių narių orientacinių kainų paskelbimo forma, įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6); |
(28) |
Reglamentas (EB) Nr. 104/2000 turėtų būti panaikintas. Vis dėlto, siekiant užtikrinti informacijos teikimo vartotojams nepertraukiamumą, jo 4 straipsnis turėtų būti ir toliau taikomas iki 2014 m. gruodžio 12 d.; |
(29) |
kadangi šio reglamento tikslo, būtent nustatyti bendrą žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų pobūdžio, o Sąjunga dėl jo masto ir poveikio bei bendrų veiksmų būtinybės gali juos pasiekti geriau, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina siekiant to tikslo; |
(30) |
todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti reglamentus (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu nustatomas bendras žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas (toliau – bendras rinkos organizavimas).
2. Bendrą rinkos organizavimą sudaro šie elementai:
a) |
profesinės organizacijos, |
b) |
prekybos standartai, |
c) |
informacija vartotojams, |
d) |
konkurencijos taisyklės, |
e) |
informacijos apie rinką rinkimas. |
3. Bendro rinkos organizavimo nuostatos, susijusios su išorės aspektais, papildomos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1220/2012 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1026/2012 (8).
4. Bendro rinkos organizavimo įgyvendinimui gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama, pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Bendras rinkos organizavimas taikomas Sąjungoje parduodamiems žvejybos ir akvakultūros produktams, nurodytiems šio reglamento I priede.
3 straipsnis
Tikslai
Bendro rinkos organizavimo tikslai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (9) 35 straipsnyje nustatyti tikslai.
4 straipsnis
Principai
Bendras rinkos organizavimas įgyvendinamas vadovaujantis gero valdymo principais, išdėstytais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnyje.
5 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, taip pat nurodytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (10) 4 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (11) 2 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (12) 2 ir 3 straipsniuose ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 (13) 3 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:
a) žvejybos produktai– vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, arba iš šių organizmų gauti produktai, nurodyti I priede;
b) akvakultūros produktai– bet kurios savo gyvenimo stadijos vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai, nurodyti I priede;
c) gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis gamybos priemones žvejybos arba akvakultūros produktams gauti jų pateikimo rinkai tikslais;
d) žuvininkystės ir akvakultūros sektorius– ūkio sektorius, apimantis visą žvejybos arba akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos jais veiklą;
e) tiekimas rinkai– žvejybos arba akvakultūros produkto tiekimas platinimo, vartojimo arba naudojimo Sąjungos rinkoje tikslais, vykdomas kaip komercinė veikla už atlygį arba nemokamai;
f) pateikimas rinkai– pirmasis žvejybos arba akvakultūros produkto tiekimas Sąjungos rinkai;
g) mažmeninė prekyba– maisto tvarkymas ir (arba) perdirbimas bei jo saugojimas pardavimo arba pristatymo galutiniam vartotojui vietose, įskaitant platinimo terminalus, viešojo maitinimo veiklą, įmonių valgyklas, įstaigų aprūpinimą maistu ir gėrimais, restoranus ir kitą panašią aprūpinimo maistu veiklą, parduotuves, prekybos centrų platinimo centrus ir didmeninės prekybos punktus;
h) fasuoti žvejybos ir akvakultūros produktai– žvejybos ir akvakultūros produktai, kurie yra fasuoti maisto produktai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies e punkte.
II SKYRIUS
PROFESINĖS ORGANIZACIJOS
I SKIRSNIS
Steigimas, tikslai ir priemonės
6 straipsnis
Žvejybos produktų gamintojų organizacijų ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijų steigimas
1. Žvejybos produktų gamintojų organizacijos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos (toliau – gamintojų organizacijos) gali būti steigiamos atitinkamai žvejybos arba akvakultūros produktų gamintojų iniciatyva vienoje ar daugiau valstybių narių ir pripažįstamos pagal II skirsnį.
2. Atitinkamais atveja, steigiant gamintojų organizacijas, atsižvelgiama į konkrečią smulkiųjų gamintojų padėtį.
3. Gamintojų organizacija, atstovaujanti ir žvejybos, ir akvakultūros veiklai, gali būti įsteigta kaip bendra žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacija.
7 straipsnis
Gamintojų organizacijų tikslai
1. Žvejybos produktų gamintojų organizacijos siekia šių tikslų:
a) |
remti perspektyvią ir tausią savo narių žvejybos veiklą, visiškai atitinkančią išteklių išsaugojimo politiką, visų pirma nustatytą Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir aplinkos apsaugos teisėje, kartu laikantis socialinės politikos principų ir, kai atitinkama valstybė narė taip nustato, dalyvauti jūrų biologinių išteklių valdymo procese; |
b) |
kiek įmanoma, vengti nepageidaujamos komercinių išteklių priegaudos bei ją mažinti ir, jei būtina, kuo geriau panaudoti tokią priegaudą nesukuriant rinkos tiems sužvejojamiems vandens organizmams, kurie yra mažesni nei mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį; |
c) |
padėti didinti žvejybos produktų atsekamumą ir gerinti vartotojų galimybes gauti aiškią ir išsamią informaciją; |
d) |
padėti atsisakyti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos. |
2. Akvakultūros produktų gamintojų organizacijos siekia šių tikslų:
a) |
skatinti savo narių vykdomą tausią akvakultūros veiklą sudarydamos galimybes ją plėtoti, visapusiškai laikantis, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 ir aplinkos apsaugos teisės, kartu laikantis socialinės politikos principų; |
b) |
užtikrinti, kad jų narių veikla būtų vykdoma pagal nacionalinius strateginius planus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje; |
c) |
siekti užtikrinti, kad akvakultūros gyvūnų pašarams naudojami žvejybos kilmės produktai būtų tiekiami iš tausiai valdomos žvejybos. |
3. Gamintojų organizacijos siekia ne tik 1 ir 2 dalyse nustatytų tikslų, bet ir dviejų ar daugiau šių tikslų:
a) |
gerinti savo narių žvejybos ir akvakultūros produktų pateikimo rinkai sąlygas; |
b) |
didinti ekonominę grąžą; |
c) |
stabilizuoti rinkas; |
d) |
prisidėti prie maisto tiekimo ir propaguoti aukštus maisto produktų kokybės bei saugos standartus, kartu prisidedant prie užimtumo pakrantės regionuose ir kaimo vietovėse; |
e) |
mažinti žvejybos poveikį aplinkai, be kita ko, taikant priemones, kuriomis siekiama gerinti žvejybos įrankių selektyvumą. |
4. Gamintojų organizacijos gali siekti kitų papildomų tikslų.
8 straipsnis
Gamintojų organizacijų taikomos priemonės
1. Siekdamos 7 straipsnyje nustatytų tikslų, gamintojų organizacijos gali, inter alia, taikyti šias priemones:
a) |
derinti gamybą su rinkos poreikiais; |
b) |
tarpininkauti tiekiant ir parduodant savo narių produktus; |
c) |
vadovaudamosi nediskriminavimo principu propaguoti savo narių Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktus, pavyzdžiui, pasinaudodamos sertifikavimo galimybe, visų pirma kilmės vietos nuorodomis, kokybės ženklais, geografinėmis kilmės nuorodomis, garantuotų tradicinių gaminių nuorodomis ir tausios gamybos suteikiama verte; |
d) |
kontroliuoti ir imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad jų narių veikla atitiktų atitinkamos gamintojų organizacijos nustatytas taisykles; |
e) |
remti profesinio mokymo ir bendradarbiavimo programas siekiant paskatinti jaunimą įsitraukti į sektoriaus veiklą; |
f) |
mažinti žvejybos poveikį aplinkai, taip pat taikant priemones, kuriomis siekiama gerinti žvejybos įrankių selektyvumą; |
g) |
skatinti naudoti informacines ir ryšių technologijas siekiant užtikrinti geresnę rinkodarą ir geresnę kainodarą; |
h) |
sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams gauti informaciją apie žvejybos ir akvakultūros produktus. |
2. Žvejybos produktų gamintojų organizacijos taip pat gali taikyti šias priemones:
a) |
bendrai planuoti ir valdyti savo narių žvejybos veiklą, atsižvelgiant į valstybių narių jūrų biologinių išteklių valdymo organizavimą, be kita ko, parengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų gerinamas žvejybos veiklos selektyvumas, ir teikti konsultacijas kompetentingoms valdžios institucijoms; |
b) |
vengti ir kuo labiau mažinti nepageidaujamą priegaudą dalyvaujant techninių priemonių rengime ir jas taikant, taip pat kuo geriau panaudoti nepageidaujamą priegaudą nesukuriant tų sužvejojamų vandens organizmų, kurie yra mažesni nei mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 dalį ir pagal šio reglamento 34 straipsnio 2 dalį, rinkos; |
c) |
valdyti laikiną žvejybos produktų sandėliavimą pagal šio reglamento 30 ir 31 straipsnių nuostatas. |
3. Akvakultūros produktų gamintojų organizacijos taip pat gali taikyti šias priemones:
a) |
skatinti tausią, visų pirma aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės požiūriu, akvakultūros veiklą; |
b) |
rinkti informaciją apie parduodamus produktus, įskaitant ekonominę informaciją apie pirmąjį pardavimą, taip pat informaciją apie gamybos prognozes; |
c) |
rinkti informaciją apie aplinkos apsaugą; |
d) |
planuoti savo narių akvakultūros veiklos valdymą; |
e) |
remti specialistams skirtas programas siekiant skatinti naudoti tausios akvakultūros produktus. |
9 straipsnis
Gamintojų organizacijų asociacijų steigimas
1. Gamintojų organizacijų asociacija gali būti steigiama vienoje arba daugiau valstybių narių pripažintų gamintojų organizacijų iniciatyva.
2. Gamintojų organizacijoms taikomos šio reglamento nuostatos taip pat taikomos gamintojų organizacijų asociacijoms, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.
10 straipsnis
Gamintojų organizacijų asociacijų tikslai
1. Gamintojų organizacijų asociacijų tikslai yra šie:
a) |
veiksmingiau ir tvariau siekti visų asociacijai priklausančių 7 straipsnyje nustatytų gamintojų organizacijų tikslų; |
b) |
koordinuoti ir plėtoti asociacijai priklausančių gamintojų organizacijų bendrus interesus atitinkančią veiklą. |
2. Gamintojų organizacijų asociacijoms gali būti teikiama finansinė parama pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos.
11 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų steigimas
Tarpšakinės organizacijos gali būti steigiamos vienos arba daugiau valstybių narių su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusios veiklos vykdytojų iniciatyva ir pripažįstamos pagal II skirsnį.
12 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų tikslai
Tarpšakinės organizacijos gerina žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo Sąjungos rinkai koordinavimą ir sąlygas.
13 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų taikomos priemonės
Siekdamos 12 straipsnyje nurodytų tikslų, tarpšakinės organizacijos gali taikyti šias priemones:
a) |
sudaryti standartines, Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančias sutartis; |
b) |
vadovaudamosi nediskriminavimo principu propaguoti Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktus, pavyzdžiui, naudodamos sertifikavimą, ir visų pirma kilmės vietos nuorodomis, kokybės ženklais, geografinėmis kilmės nuorodomis, garantuotų tradicinių gaminių nuorodomis ir tausios gamybos suteikiama verte; |
c) |
nustatyti griežtesnes žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos ir prekybos taisykles nei nustatyta Sąjungos arba nacionalinės teisės aktais; |
d) |
gerinti gamybos ir rinkos kokybę, gerinti žinias apie jas bei didinti jų skaidrumą, taip pat organizuoti karjeros ir profesinio mokymo veiklą, pavyzdžiui, kokybės ir atsekamumo, maisto saugos klausimais, ir skatinti tyrimų iniciatyvas; |
e) |
vykdyti mokslinius ir rinkos tyrimus, plėtoti rinkos veikimo gerinimo metodus, įskaitant naudojant informacines ir ryšių technologijas, taip pat rinkti socialinius bei ekonominius duomenis; |
f) |
teikti informaciją ir vykdyti tyrimus, būtinus užtikrinti kiekio, kokybės ir kainos požiūriu tvarų tiekimą, atitinkantį rinkos poreikius ir vartotojų lūkesčius; |
g) |
skatinti vartotojus vartoti rūšis, gautas iš tausių žuvų išteklių, turinčias didelę maistinę vertę ir plačiai nevartojamas; |
h) |
kontroliuoti, ar jų narių veikla atitinka atitinkamos tarpšakinės organizacijos nustatytas taisykles, ir imtis tos veiklos atitikties toms taisyklėms užtikrinimo priemonių. |
II SKIRSNIS
Pripažinimas
14 straipsnis
Gamintojų organizacijų pripažinimas
1. Valstybės narės gamintojų organizacijomis gali pripažinti visas žvejybos arba akvakultūros produktų gamintojų iniciatyva sukurtas grupes, kurios prašo tokio pripažinimo su sąlyga, kad jos:
a) |
laikosi 17 straipsnyje išdėstytų principų ir patvirtintų tų principų taikymo taisyklių; |
b) |
atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje vykdo gana aktyvią (visų pirma pagal narių skaičių arba parduodamos produkcijos kiekį) ekonominę veiklą; |
c) |
pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktus turi juridinio asmens statusą, yra joje įsisteigusios ir turi savo oficialią būstinę jos teritorijoje; |
d) |
yra pajėgios siekti 7 straipsnyje nustatytų tikslų; |
e) |
laikosi V skyriuje nurodytų konkurencijos taisyklių; |
f) |
nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje; ir |
g) |
pateikia svarbią informaciją apie savo narystę, valdymą ir finansavimo šaltinius. |
2. Gamintojų organizacijos, pripažintos prieš 2013 m. gruodžio 29 d. šio reglamento tikslais laikomos gamintojų organizacijomis, ir joms taikomos jo nuostatos.
15 straipsnis
Finansinė parama gamintojų organizacijoms ar gamintojų organizacijų asociacijoms
Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkodaros priemonės, kuriomis siekiama sukurti arba restruktūrizuoti gamintojų organizacijas ar gamintojų organizacijų asociacijas, gali būti finansiškai remiamos pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos.
16 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų pripažinimas
1. Valstybės narės tarpšakinėmis organizacijomis gali pripažinti jų teritorijose įsisteigusias veiklos vykdytojų grupes, kurios prašo tokio pripažinimo su sąlyga, kad jos:
a) |
laikosi 17 straipsnyje išdėstytų principų ir patvirtintų tų principų taikymo taisyklių; |
b) |
atstovauja didelę gamybos veiklos ir perdirbimo ar prekybos veiklos arba abiejų šių rūšių veiklos, susijusios su žvejybos ir akvakultūros produktais arba perdirbtais žvejybos ir akvakultūros produktais, dalį; |
c) |
pačios nevykdo žvejybos ir akvakultūros produktų arba perdirbtų žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo arba prekybos veiklos; |
d) |
pagal valstybės narės nacionalinės teisės aktus turi juridinio asmens statusą ir yra ten įsisteigusios arba turi savo oficialią būstinę jos teritorijoje; |
e) |
gali siekti 12 straipsnyje nustatytų tikslų; |
f) |
atsižvelgia į vartotojų interesus; |
g) |
netrukdo tinkamam bendro rinkos organizavimo veikimui ir |
h) |
laikosi V skyriuje nurodytų konkurencijos taisyklių. |
2. Prieš 2013 m. gruodžio 29 d. įsisteigusios organizacijos šio reglamento tikslais gali būti pripažįstamos tarpšakinėmis organizacijomis, jei atitinkama valstybė narė įsitikina, kad jos laikosi tarpšakinėms organizacijoms taikomų šio reglamento nuostatų.
3. Tarpšakinės organizacijos, pripažintos prieš 2013 m. gruodžio 29 d. šio reglamento tikslais laikomos tarpšakinėmis organizacijomis, ir joms taikomos jo nuostatos.
17 straipsnis
Gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų vidaus darbo tvarka
14 ir 16 straipsniuose nurodytų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų vidaus darbo tvarka grindžiama šiais principais:
a) |
nariai laikosi organizacijos patvirtintų taisyklių dėl žvejybos plotų eksploatavimo, gamybos ir prekybos; |
b) |
nėra narių diskriminacijos, visų pirma dėl pilietybės ar įsisteigimo vietos; |
c) |
iš narių imamas finansinis įnašas organizacijai finansuoti; |
d) |
nustatyta demokratinė tvarka, kad nariai galėtų tikrinti savo organizaciją ir jos sprendimus; |
e) |
nustatytos veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos sankcijos už įsipareigojimų, nustatytų atitinkamos organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, nevykdymą, visų pirma finansinių įnašų nemokėjimo atveju; |
f) |
nustatytos naujų narių priėmimo ir narių pašalinimo taisyklės; |
g) |
nustatytos organizacijos valdymui būtinos apskaitos ir biudžeto taisyklės. |
18 straipsnis
Valstybių narių atliekamas pripažinimo tikrinimas ir panaikinimas
1. Valstybės narės periodiškai atlieka patikrinimus, kad patikrintų, ar gamintojų organizacijos ir tarpšakinės organizacijos laikosi atitinkamai 14 ir 16 straipsniuose nustatytų pripažinimo sąlygų. Nustačius nesilaikymo atvejus pripažinimas gali būti panaikintas.
2. Valstybė narė, kurioje yra gamintojų organizacijos arba tarpšakinės organizacijos, turinčios narių iš įvairių valstybių narių, arba įvairiose valstybėse narėse pripažintų gamintojų organizacijų asociacijos oficiali būstinė, bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis, užmezga administracinį bendradarbiavimą, būtiną atitinkamos organizacijos arba asociacijos veiklos patikrinimams atlikti.
19 straipsnis
Žvejybos galimybių paskirstymas
Vykdydama savo užduotis, gamintojų organizacija, kurios nariai yra įvairių valstybių narių piliečiai, arba įvairiose valstybėse narėse pripažintų gamintojų organizacijų asociacija, laikosi nuostatų, kuriomis reglamentuojamas žvejybos galimybių paskirstymas valstybėms narėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.
20 straipsnis
Komisijos atliekami patikrinimai
1. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamai 14 ir 16 straipsniuose nustatytų gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų pripažinimo sąlygų, Komisija gali atlikti patikrinimus ir prireikus pareikalauja, kad valstybės narės panaikintų gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų pripažinimą.
2. Valstybės narės elektroninėmis priemonėmis praneša Komisijai apie sprendimus suteikti arba panaikinti pripažinimą. Komisija visą tokią informaciją padaro viešai prieinama.
21 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
1. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:
a) |
gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo pagal atitinkamai 14 ir 16 straipsnius terminų, tvarkos ir prašymų formos arba dėl tokio pripažinimo panaikinimo pagal 18 straipsnį; |
b) |
formos, terminų ir tvarkos, kurių turi laikytis valstybės narės pagal 20 straipsnio 2 dalį pranešdamos Komisijai apie sprendimus suteikti arba panaikinti pripažinimą. |
Pagal a punktą priimti įgyvendinimo aktai atitinkamais atvejais pritaikomi atsižvelgiant į mažos apimties žvejybos ir akvakultūros ypatumus.
2. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
III SKIRSNIS
Taisyklių taikymo išplėtimas
22 straipsnis
Gamintojų organizacijų taisyklių taikymo išplėtimas
1. Valstybė narė gali nustatyti, kad gamintojų organizacijoje sutartos taisyklės būtų privalomos gamintojams, kurie nėra organizacijos nariai ir kurie parduoda kurį nors iš produktų gamintojų organizacijos atstovaujamoje vietovėje, su sąlyga, kad:
a) |
gamintojų organizacija yra įsisteigusi bent vienerių metų laikotarpį ir laikoma atstovaujančia gamybai ir prekybai, įskaitant, jei taikytina, smulkųjį ir tradicinį sektorių, vienoje iš valstybių narių ir pateikia prašymą kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms; |
b) |
taisyklės, kurių taikymą norima išplėsti, yra susijusios su kuria nors iš gamintojų organizacijoms skirtų priemonių, nustatytų 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, 8 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose bei 8 straipsnio 3 dalies a–e punktuose. |
c) |
laikomasi V skyriuje nurodytų konkurencijos taisyklių. |
2. Taikant 1 dalies a punktą žvejybos produktų gamintojų organizacija laikoma atstovaujančia, jeigu ji per praėjusius metus vietovėje, kurioje siūloma išplėsti taisyklių taikymą, pardavė ne mažiau kaip 55 % viso atitinkamo produkto kiekio.
3. Taikant 1 dalies a punktą akvakultūros produktų gamintojų organizacija laikoma atstovaujančia, jeigu ji per praėjusius metus vietovėje, kurioje siūloma išplėsti taisyklių taikymą, pardavė ne mažiau kaip 40 % viso atitinkamo produkto kiekio.
4. Taisyklės, kurių taikymo sritį norima išplėsti įtraukiant ne narius, taikomos laikotarpiui nuo 60 dienų iki dvylika mėnesių.
23 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų taisyklių taikymo išplėtimas
1. Valstybė narė gali nustatyti, kad kai kurie susitarimai, sprendimai arba suderinti veiksmai, dėl kurių susitarta tarpšakinėje organizacijoje, būtų privalomi kitiems atitinkamoje (-se) vietovėje (-se) veikiantiems veiklos vykdytojams, kurie nepriklauso tai organizacijai, su sąlyga, kad:
a) |
tarpšakinei organizacijai per praėjusius metus valstybės narės atitinkamoje (-ose) vietovėje (-se) teko bent 65 % kiekvienos bent dviejų iš šių veiklos rūšių – atitinkamo produkto gamybos, perdirbimo arba prekybos – apimties ir ji pateikė prašymą kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms; ir |
b) |
taisyklės, kurių taikymą norima išplėsti kitiems veiklos vykdytojams, yra susijusios su kuria nors iš tarpšakinėms organizacijoms skirtų priemonių, nustatytų 13 straipsnio a–g punktuose, ir nedaro jokios žalos kitiems atitinkamoje valstybėje narėje arba Sąjungoje veikiantiems veiklos vykdytojams. |
2. Taisyklių taikymo išplėtimas gali būti privalomas ne ilgiau kaip trejus metus, nedarant poveikio 25 straipsnio 4 daliai.
24 straipsnis
Atsakomybė
Kai pagal 22 ir 23 straipsnius taisyklių taikymas išplečiamas ne nariams, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti, kad ne nariai privalo padengti gamintojų organizacijai arba tarpšakinei organizacijai visas arba dalį narių patirtų išlaidų, susijusių su taisyklių taikymo išplėtimu ne narių atžvilgiu.
25 straipsnis
Komisijos leidimo davimas
1. Valstybės narės praneša Komisijai apie taisykles, kurias jos ketina pagal 22 ir 23 straipsnius nustatyti privalomomis visiems tam tikroje (-se) vietovėje (-se) veikiantiems gamintojams arba veiklos vykdytojams.
2. Komisija priima sprendimą, kuriuo duoda leidimą išplėsti taisyklių nurodytų 1 dalyje taikymą, jeigu:
a) |
laikomasi 22 ir 23 straipsnių nuostatų; |
b) |
laikomasi V skyriuje nurodytų konkurencijos taisyklių; |
c) |
išplėtimas netrukdo laisvai prekybai; ir |
d) |
netrukdoma siekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų. |
3. Per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo Komisija priima sprendimą, kuriuo duoda leidimą išplėsti taisyklių taikymą arba atsisako jį duoti, ir apie tai praneša valstybėms narėms. Jei Komisija nepriima sprendimo per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo, laikoma, kad ji davė leidimą išplėsti taisyklių taikymą.
4. Leidimas išplėsti taisyklių taikymą gal būti toliau taikomas pasibaigus pradiniam laikotarpiui, be kita ko, automatišku susitarimu, aiškiai neatnaujinant leidimo, jei atitinkama valstybė narė likus bent vienam mėnesiui iki to pradinio laikotarpio pabaigos informavo Komisiją apie papildomą taikymo laikotarpį, o Komisija davė leidimą tokiam tolesniam taikymui arba nepareiškė prieštaravimo per vieną mėnesį po tokio pranešimo gavimo.
26 straipsnis
Leidimo panaikinimas
Komisija gali atlikti patikrinimus ir panaikinti leidimą išplėsti taisyklų taikymą, jeigu nustato, kad nesilaikoma kurio nors reikalavimo, taikomo leidimo išdavimui. Komisija apie tokį panaikinimą praneša valstybėms narėms.
27 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto pranešimo formos ir jo teikimo tvarkos taisyklių. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
IV SKIRSNIS
Gamybos ir prekybos planavimas
28 straipsnis
Gamybos ir prekybos planas
1. Kiekviena gamintojų organizacija savo kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms patvirtinti pateikia bent savo pagrindinių parduodamų rūšių gamybos ir prekybos planą. Šiais gamybos ir prekybos planais siekiama 3 ir 7 straipsniuose nustatytų tikslų.
2. Gamybos ir prekybos planą sudaro:
a) |
sužvejotų arba išaugintų rūšių gamybos programa; |
b) |
rinkodaros strategija, pagal kurią tiekiamas kiekis, kokybė ir pateikimas būtų priderinti prie rinkos poreikių; |
c) |
priemonės, kurių turi imtis gamintojų organizacija siekdama prisidėti prie 7 straipsnyje nustatytų tikslų; |
d) |
specialios iš anksto numatomos priemonės, siekiant pakoreguoti rūšių, kurios paprastai yra sunkiai parduodamos atitinkamais metais, pasiūlą; |
e) |
sankcijos, taikytinos nariams, kurie pažeidžia sprendimus, priimtus siekiant įgyvendinti atitinkamą planą. |
3. Gamybos ir prekybos planą patvirtina kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos. Gamintojų organizacija nedelsdama pradeda įgyvendinti patvirtintą planą.
4. Gamintojų organizacijos gali patikslinti gamybos ir prekybos planą ir tokiu atveju jį perduoti patvirtinti kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.
5. Gamintojų organizacija rengia metinę ataskaitą apie savo veiklą įgyvendinant gamybos ir prekybos planą ir pateikia ją patvirtinti savo kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.
6. Gamintojų organizacijos gamybos ir rinkodaros planų parengimui ir įgyvendinimui gali gauti finansinę paramą pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos.
7. Valstybės narės atlieka patikrinimus, kad užtikrintų, jog kiekviena gamintojų organizacija vykdytų šiame straipsnyje nustatytas pareigas. Nustačius, kad jos nevykdomos, pripažinimas gali būti panaikintas.
29 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
1. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:
a) |
28 straipsnyje nurodyto gamybos ir prekybos plano formos ir struktūros; |
b) |
tvarkos ir terminų, kurių turi laikytis gamintojų organizacijos pateikdamos 28 straipsnyje nurodytus gamybos ir prekybos planus ir valstybės narės juos tvirtindamos. |
2. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
V SKIRSNIS
Rinkų stabilizavimas
30 straipsnis
Sandėliavimo sistema
Žvejybos produktų gamintojų organizacijos gali gauti finansinę paramą II priede nurodytų žvejybos produktų sandėliavimui, jei:
a) |
laikomasi sandėliavimo pagalbos sąlygų, nustatytų būsimame Sąjungos teisės akte, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos; |
b) |
žvejybos produktų gamintojų organizacijos produktus pateikė rinkai, tačiau nerado pirkėjo, kuris juos pirktų už 31 straipsnyje nurodytą orientacinę kainą; |
c) |
produktai atitinka pagal 33 straipsnį nustatytus bendruosius prekybos standartus ir yra tinkamos kokybės vartoti žmonių maistui; |
d) |
produktai yra stabilizuoti arba perdirbti ir saugomi rezervuaruose ar narvuose, juos šaldant laivuose arba sausumos įrenginiuose, sūdant, vytinant, marinuojant ar, jeigu reikia, verdant bei pasterizuojant, kartu atliekant filė gamybos, supjaustymo ar, jeigu reikia, galvos nupjovimo operacijas arba jų neatliekant; |
e) |
produktai iš sandėliavimo vietos vėliau pakartotinai pateikiami rinkai vartoti žmonių maistui. |
f) |
produktai sandėliuojami bent penkias dienas. |
31 straipsnis
Orientacinės kainos, nuo kurių taikoma sandėliavimo sistema
1. Prieš kiekvienų metų pradžią kiekviena žvejybos produktų gamintojų organizacija gali atskirai pateikti II priede nurodytų žvejybos produktų orientacinės kainos, nuo kurios pradedama taikyti 30 straipsnyje nurodyta sandėliavimo sistema, pasiūlymą.
2. Orientacinė kaina yra ne didesnė kaip 80 % vidutinės svertinės atitinkamo produkto kainos, užregistruotos per trejus paskutiniuosius metus iki tų metų, kuriems nustatyta orientacinė kaina, gamintojų organizacijos veiklos vietovėje.
3. Nustatant orientacinę kainą, atsižvelgiama į:
a) |
gamybos ir paklausos tendencijas; |
b) |
nusistovėjusias rinkos kainas; |
c) |
rinkų konvergenciją; |
d) |
gamintojų pajamas; |
e) |
vartotojų interesus. |
4. Valstybės narės, išnagrinėjusios jų teritorijoje pripažintų gamintojų organizacijų pasiūlymus, nustato tų gamintojų organizacijų taikytinas orientacines kainas. Tos kainos nustatomos remiantis 2 ir 3 dalyse nurodytais kriterijais. Jos yra viešai prieinamos.
32 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl formos, kurią naudoja valstybės narės pagal 31 straipsnio 4 dalį skelbdamos orientacines kainas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
III SKYRIUS
BENDRIEJI PREKYBOS STANDARTAI
33 straipsnis
Bendrųjų prekybos standartų nustatymas
1. Nedarant poveikio 47 straipsniui, gali būti nustatyti bendrieji prekybos standartai I priede išvardytiems žmonių maistui vartoti skirtiems žvejybos produktams, neatsižvelgiant į šių produktų kilmę (Sąjungos ar importuoti).
2. 1 dalyje nurodyti standartai gali būti susiję su produktų kokybe, dydžiu, svoriu, pakavimu, pateikimu ar ženklinimu ir visų pirma su:
a) |
mažiausiais prekybiniais dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į patikimiausias mokslines rekomendacijas; tokie mažiausi prekybiniai dydžiai, atitinkamais atvejais atitinkantys mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 10 dalį; |
b) |
konservuotų produktų specifikacijomis pagal išteklių išsaugojimo reikalavimus ir tarptautinius įsipareigojimus. |
3. 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio:
a) |
Reglamentui (EB) Nr. 178/2002, |
b) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 852/2004 (14), |
c) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 853/2004 (15), |
d) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 854/2004 (16), |
e) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 882/2004 (17), |
f) |
Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1005/2008 (18), ir |
g) |
Reglamentui (EB) Nr. 1224/2009. |
34 straipsnis
Bendrųjų prekybos standartų laikymasis
1. Žmonių maistui vartoti skirti produktai, kuriems nustatyti bendrieji prekybos standartai, Sąjungos rinkai gali būti tiekiami tik laikantis tų standartų.
2. Visi iškrauti žvejybos produktai, įskaitant tuos, kurie neatitinka bendrųjų prekybos standartų, gali būti naudojami kitais nei tiesiogiai žmonių maistui tikslais, be kita ko: žuvų miltams, žuvų taukams, gyvūnų augintinių ėdalui, maisto priedams, farmacijos produktams ar kosmetikai.
IV SKYRIUS
INFORMACIJA VARTOTOJAMS
35 straipsnis
Privaloma informacija
1. Nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 1169/2011, Sąjungoje parduodami šio Reglamento I priedo a, b, c ir e punktuose nurodyti žvejybos ir akvakultūros produktai, nepriklausomai nuo jų kilmės arba jų prekybos metodų, galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigai gali būti pasiūlyti pirkti tik tada, jeigu atitinkamuose ženkluose arba etiketėse nurodoma:
a) |
rūšies komercinis pavadinimas ir mokslinis pavadinimas; |
b) |
gamybos metodas, visų pirma šios frazės: „sužvejota…“, „…sužvejota gėluose vandenyse“ arba „užauginta…“; |
c) |
vietovė, kurioje produktas buvo pagautas arba išaugintas, ir žvejybai naudoto įrankio kategorija, kaip nustatyta šio Reglamento III priedo pirmoje skiltyje; |
d) |
tai, ar produktas yra atšildytas; |
e) |
minimalaus tinkamumo vartoti terminas, kai tinkama. |
Reikalavimas, nurodytas d punkte, netaikomas:
a) |
galutiniame produkte esančioms sudedamosioms dalims; |
b) |
maisto produktams, kurių užšaldymas yra technologiniu požiūriu būtinas gamybos proceso etapas; |
c) |
žvejybos ir akvakultūros produktams, kurie buvo anksčiau užšaldyti sveikatos saugos tikslais pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnį; |
d) |
žvejybos ir akvakultūros produktams, kurie buvo atšildyti prieš pradedant rūkymo, sūdymo, virimo, marinavimo ar vytinimo procesus arba bet kurių iš šių procesų kombinaciją. |
2. Nefasuotų žvejybos ir akvakultūros produktų atveju 1 dalyje nurodyta privaloma informacija gali būti pateikta juos parduodant mažmeninėje prekyboje kaip prekybos informacija, pavyzdžiui, ant informacinių stendų ar iškabų.
3. Jei galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigai pirkti siūlomas iš vienos rūšies susidedantis mišrus produktas, tačiau jo atskiros dalys buvo gautos skirtingais gamybos metodais, nurodomas kiekvienos dalies gamybos metodas. Jeigu galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigai pirkti siūlomas mišrus produktas, susidedantis iš vienos rūšies, bet jo atskiros dalys sužvejotos skirtinguose rajonuose arba išaugintos skirtingose šalyse, nurodomas bent rajonas, kuriame buvo gauta didžiausia jo dalis, bei pateikiama nuoroda, kad produktai taip pat buvo sužvejoti arba išauginti skirtinguose rajonuose.
4. Valstybės narės gali leisti 1 dalyje nurodytų reikalavimų netaikyti mažiems produktų kiekiams, kurie vartotojams parduodami tiesiogiai iš žvejybos laivų, jei tų produktų vertė neviršija Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58 straipsnio 8 dalyje nurodytos vertės.
5. Žvejybos ir akvakultūros produktai bei jų pakuotės, paženklinti etiketėmis arba kitaip pažymėti prieš 2014 m. gruodžio 13 d. ir neatitinkantys šio straipsnio reikalavimų, gali būti parduodami tol, kol baigsis jų atsargos.
36 straipsnis
Ataskaitos dėl ekologinio ženklinimo
Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai įvykdomumo ataskaitą dėl ekologinio ženklo, kuris būtų skirtas žvejybos ir akvakultūros produktams, sistemos pasirinkimo galimybių, visų pirma dėl tokios sistemos sukūrimo Sąjungos mastu ir būtiniausių reikalavimų, taikomų valstybėms narėms naudojant Sąjungos ekologinį ženklą, nustatymo.
37 straipsnis
Komerciniai pavadinimai
1. Įgyvendindamos 35 straipsnio 1 dalį, valstybės narės sudaro ir skelbia jų teritorijoje patvirtintų komercinių pavadinimų ir jų mokslinių pavadinimų sąrašą. Sąraše nurodoma:
a) |
kiekvienos rūšies mokslinis pavadinimas pagal informacinę sistemą „FishBase“ arba atitinkamais atvejais pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ASFIS duomenų bazę; |
b) |
komercinis pavadinimas:
|
2. Visų rūšių žuvis, kuri yra kito maisto produkto sudedamoji dalis, gali būti pavadinta „žuvimi“, jei tokio maisto produkto pavadinimas bei pateikimo forma nėra susiję su konkrečios rūšies žuvimi.
3. Apie visus komercinių pavadinimų, kuriuos yra patvirtinusi valstybė narė, sąrašo pakeitimus nedelsiant pranešama Komisijai, o ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.
38 straipsnis
Sužvejojimo arba gamybos vietovės nurodymas
1. Nurodant sužvejojimo arba gamybos vietovę, kaip nustatyta 35 straipsnio 1 dalies c papunktyje, pateikiama tokia informacija:
a) |
jeigu žvejybos produktai sužvejoti jūroje: parajonių ar kvadratų, nurodytų FAO žvejybos rajonų sąraše, pavadinimas raštu, taip pat tokios zonos pavadinimas, išreikštas vartotojams suprantamomis sąvokomis arba žemėlapis ar piktograma, kuriuose parodyta ta zona, arba nukrypstant nuo šio reikalavimo, jeigu žvejybos produktai sužvejoti kituose vandenyse nei šiaurės rytų Atlante (27 FAO žvejybos rajonas) ir Viduržemio bei Juodojoje jūrose (37 FAO žvejybos rajonas), FAO žvejybos rajono pavadinimas; |
b) |
jeigu žvejybos produktai sužvejoti gėluose vandenyse: produkto kilmės vandens telkinio valstybėje narėje arba produkto kilmės trečiosios šalies nuoroda; |
c) |
akvakultūros produktų atveju: valstybės narės arba trečiosios šalies, kurioje produktas priaugo daugiau nei pusę savo galutinio svorio arba buvo daugiau nei pusę auginimo (veisimo) etapo, arba (vėžiagyvių atveju) kurioje buvo vykdomas ne trumpesnis kaip šešių mėnesių baigiamasis auginimo (veisimo) etapas, nuoroda. |
2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, veiklos vykdytojai gali nurodyti tikslesnę sužvejojimo arba gamybos vietą.
39 straipsnis
Papildoma savanoriškai teikiama informacija
1. Be privalomos informacijos, kurią reikalaujama pateikti pagal 42 straipsnį, savanoriškai gali būti pateikiama toliau nurodyta informacija, jeigu ji yra aiški ir nedviprasmiška:
a) |
žvejybos produktų sužvejojimo arba akvakultūros produktų išgaudymo data; |
b) |
žvejybos produktų iškrovimo data arba informacija apie uostą, kuriame produktai buvo iškrauti; |
c) |
išsamesnė informacija apie žvejybos įrankio rūšį, kaip nurodyta III priedo antroje skiltyje; |
d) |
jeigu žvejybos produktai sužvejoti jūroje: išsami informacija apie tuos produktus sužvejojusio laivo vėliavos valstybę; |
e) |
aplinkosauginė informacija; |
f) |
etinė ir/arba socialinė informacija; |
g) |
informacija apie gamybos būdus ir praktiką; |
h) |
informacija apie produkto maistinę sudėtį. |
2. Nurodant 35 straipsnio 1 dalyje išvardytos informacijos dalį ar ją visą galima naudoti greitojo atsakymo (QR) kodą.
3. Savanoriškai teikiama informacija ant ženklų ar etikečių išdėstoma taip, kad nesumažėtų vietos privalomai informacijai pateikti.
4. Neįtraukiama jokia neprivaloma informacija, kurios negalima patikrinti.
V SKYRIUS
KONKURENCIJOS TAISYKLĖS
40 straipsnis
Konkurencijos taisyklių taikymas
SESV 101–106 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos taikomi visiems SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba arba prekyba.
41 straipsnis
Konkurencijos taisyklių taikymo išimtys
1. Nepaisant šio reglamento 40 straipsnio, SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma su žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba ar pardavimu arba su bendrų tų produktų sandėliavimo, apdorojimo ar perdirbimo įrenginių naudojimu susijusiems gamintojų organizacijų susitarimams, sprendimams ir veiksmams:
a) |
kurie būtini siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų, |
b) |
kuriuose nenumatytas įpareigojimas taikyti vienodas kainas, |
c) |
kurie nelemia Sąjungos rinkų padalijimo, |
d) |
kuriais nesiekiama pašalinti konkurencijos ir |
e) |
kuriais nepanaikinama konkurencija didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu. |
2. Nepaisant šio reglamento 40 straipsnio, SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir veiksmams:
a) |
kurie būtini siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų, |
b) |
kuriuose nenustatomas įpareigojimas taikyti fiksuotą kainą, |
c) |
kurie nelemia Sąjungos rinkų padalijimo, |
d) |
kuriais netaikomos skirtingos sąlygos panašiems sandoriams su kitais prekybos partneriais, tokiu būdu jiems sudarant mažiau palankias konkurencines sąlygas, |
e) |
kuriais nepanaikinama konkurencija didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu ir |
f) |
kuriais nevaržoma konkurencija, jei tai nebūtina bendros žuvininkystės politikos tikslams pasiekti. |
VI SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE RINKĄ RINKIMAS
42 straipsnis
Informacijos apie rinką rinkimas
1. Komisija:
a) |
atsižvelgdama į tarptautinį aspektą, renka, analizuoja ir platina ekonomines žinias ir sampratą apie Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktų rinką, apimančią visą šių produktų tiekimo grandinę; |
b) |
teikia gamintojų ir tarpšakinėms organizacijoms praktinę paramą, kad būtų geriau koordinuojama veiklos vykdytojų ir perdirbėjų tarpusavio informacija; |
c) |
periodiškai tiria žvejybos ir akvakultūros produktų kainas visoje Sąjungos rinkos tiekimo grandinėje ir analizuoja rinkos tendencijas; |
d) |
vykdo ad-hoc rinkos tyrimus ir rengia kainodaros tyrimų metodiką. |
2. Siekdama įgyvendinti 1 dalį, Komisija taiko šias priemones:
a) |
sudaro palankesnes sąlygas gauti pagal Sąjungos teisės aktus surinktus duomenis apie žvejybos ir akvakultūros produktus; |
b) |
visiems suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei lengvai prieinamu ir suprantamu būdu sudaro galimybę susipažinti su tokia rinkos informacija kaip kainų tyrimai, rinkos analizės ir tyrimai, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (19). |
3. Valstybės narės padeda siekti 1 dalyje nurodytų tikslų.
VII SKYRIUS
PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS
43 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 1 straipsnis pakeičiamas taip:
„1 straipsnis
Šiame reglamente nustatomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101–106 straipsnių ir 108 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo taisyklės, kiek tai susiję su Sutarties I priede išvardytų produktų, išskyrus Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007 (20) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1379/2013 (21) nurodytus produktus, gamyba ir prekyba jais.
45 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 daliniai pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 iš dalies keičiamas taip:
1) |
57 straipsnio 1 dalis papildoma šiais sakiniais: „Valstybės narės atlieka patikrinimus, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi. Patikrinimai gali būti atliekami visuose prekybos etapuose ir transportuojant.“; |
2) |
58 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:
|
46 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 104/2000 panaikinamas. Tačiau 4 straipsnis taikomas iki 2014 m. gruodžio 12 d.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.
47 straipsnis
Taisyklės, kuriomis nustatomi bendrieji prekybos standartai
Toliau taikomos taisyklės, kuriomis nustatomi bendrieji prekybos standartai, visų pirma Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2136/89 (23), Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1536/92 (24), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2406/96 (25), taip pat kitos patvirtintos bendrųjų prekybos standartų taikymo taisyklės, pavyzdžiui, Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3703/85 (26).
48 straipsnis
Peržiūra
Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento taikymo rezultatus.
49 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dieną, einančią po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., išskyrus IV skyrių ir 45 straipsnį, kurie taikomi nuo 2014 m. gruodžio 13 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
V. LEŠKEVIČIUS
(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 183.
(2) OL C 225, 2012 7 27, p. 20.
(3) 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. spalio 17 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2013 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(4) 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL L 17, 2000 1 21, p. 22).
(5) 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (OL L 214, 2006 8 4, p. 7).
(6) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(7) 2012 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1220/2012 dėl priemonių, susijusių su prekyba, kuriomis siekiama 2013–2015 m. užtikrinti tam tikrų žuvininkystės produktų tiekimą Sąjungos perdirbėjams, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 104/2000 ir (ES) Nr. 1344/2011 (OL L 349, 2012 12 19, p. 4).
(8) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (OL L 316, 2012 11 14, p. 34).
(9) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/525/EB (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 22).
(10) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(11) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).
(12) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(13) 2008 m gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).
(14) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).
(15) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).
(16) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 226, 2004 6 25, p. 83).
(17) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).
(18) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(19) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(20) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).
(21) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1)“.
(22) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).“;
(23) 1989 m. birželio 21 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2136/89, nustatantis bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus ir konservuotų sardinių ir sardinių tipo produktų prekių aprašymus (OL L 212, 1989 7 22, p. 79).
(24) 1992 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1536/92, nustatantis bendrus konservuotų tunų ir pelamidžių prekybos standartus (OL L 163, 1992 6 17, p. 1).
(25) 1996 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2406/96, nustatantis bendras pardavimo normas tam tikriems žuvininkystės produktams (OL L 334, 1996 12 23, p. 1).
(26) 1985 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3703/85, nustatantis išsamias bendrų prekybos standartų tam tikroms šviežioms arba atšaldytoms žuvims taikymo taisykles (OL L 351, 1985 12 28, p. 63)
I PRIEDAS
ŽVEJYBOS IR AKVAKULTŪROS PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMAS BENDRAS RINKŲ ORGANIZAVIMAS
KN kodas |
Prekių aprašas |
|
a) |
0301 |
Gyvos žuvys |
0302 |
Šviežios arba atšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje |
|
0303 |
Užšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje |
|
0304 |
Žuvų filė ir kita žuvų mėsa (malta arba nemalta), šviežia, atšaldyta arba užšaldyta |
|
b) |
0305 |
Žuvys, vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys, virtos ar keptos arba nevirtos ir nekeptos prieš rūkymą arba rūkymo proceso metu; žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui |
c) |
0306 |
Vėžiagyviai, su kiautais arba be kiautų, gyvi, švieži, atšaldyti, užšaldyti, vytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu; vėžiagyviai su kiautais, virti vandenyje arba garuose, atšaldyti arba neatšaldyti, užšaldyti arba neužšaldyti, vytinti arba nevytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu arba nesūdyti ir neužpilti sūrymu; vėžiagyvių miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui |
0307 |
Moliuskai, su geldelėmis arba be geldelių, gyvi, švieži, atšaldyti, užšaldyti, vytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu; kiti vandens bestuburiai, išskyrus vėžiagyvius ir moliuskus, gyvi, švieži, atšaldyti, užšaldyti, vytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu; vandens bestuburių, išskyrus vėžiagyvius, miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui |
|
d) |
|
Gyvūniniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 arba 3 skirsnyje, netinkami vartoti žmonių maistui: |
Kiti: |
||
Produktai iš žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 3 skirsnyje: |
||
0511 91 10 |
Žuvų atliekos |
|
0511 91 90 |
Kiti |
|
e) |
1212 20 00 |
Jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai |
f) |
|
Žuvų taukai ir riebalai bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti: |
1504 10 |
Žuvų kepenų taukai ir jų frakcijos |
|
1504 20 |
Žuvų taukai ir riebalai bei jų frakcijos, išskyrus žuvų kepenų taukus |
|
g) |
1603 00 |
Mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių ekstraktai ir syvai |
h) |
1604 |
Paruošti arba konservuoti gaminiai iš žuvų; ikrai ir ikrų pakaitalai, pagaminti iš žuvų ikrų |
i) |
1605 |
Vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai, paruošti arba konservuoti gaminiai |
j) |
|
Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, lakštiniai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas |
1902 20 |
Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |
|
1902 20 10 |
Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % masės žuvų, vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių |
|
k) |
|
Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių, netinkami vartoti žmonių maistui; taukų likučiai: |
2301 20 00 |
Miltai, rupiniai ir granulės iš žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių |
|
l) |
|
Produktai, naudojami gyvūnų pašarams |
2309 90 |
Kiti: |
|
ex 2309 90 10 |
Tirpus žuvų maistas |
II PRIEDAS
ŽVEJYBOS PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMAS SANDĖLIAVIMO MECHANIZMAS
KN kodas |
Prekių aprašas |
0302 22 00 |
Jūrinės plekšnės (Pleonectes platessa) |
ex 0302 29 90 |
Gelsvapelekės plekšnės (limandos) (Limanda limanda) |
0302 29 10 |
Megrimai (Lepidorhombus spp.) |
ex 0302 29 90 |
Europinės upinės plekšnės (Platichthys flesus) |
0302 31 10 ir 0302 31 90 |
Ilgapelekiai tunai (Thunnus alalunga) |
ex 0302 40 |
Clupea harengus rūšies silkės |
0302 50 10 |
Gadus morhua rūšies menkės |
0302 61 10 |
Sardina pilchardus rūšies sardinės |
ex 0302 61 80 |
Atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus) |
0302 62 00 |
Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) |
0302 63 00 |
Ledjūrio menkės (Pollachius virens) |
ex 0302 64 |
Scomber scombrus ir Scomber japonicus rūšių skumbrės |
0302 65 20 ir 0302 65 50 |
Paprastieji dygliarykliai ir katrykliai (Squalus acanthias ir Scyliorhinus spp.) |
0302 69 31 ir 0302 69 33 |
Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.) |
0302 69 41 |
Paprastieji merlangai (Merlangius merlangus) |
0302 69 45 |
Molvos (Molva spp.) |
0302 69 55 |
Ančiuviai (Engraulis spp.) |
ex 0302 69 68 |
Merluccius merluccius rūšies jūrinės lydekos |
0302 69 81 |
Paprastieji jūrų velniai (Lophius spp.) |
ex 0302 69 99 |
Didžiosios auksinės skumbrės (Coryphaena hippurus) |
ex 0307 41 10 |
Sepijos (Sepia officinalis ir Rossia macrosoma) |
ex 0306 23 10 ex 0306 23 31 ex 0306 23 39 |
Crangon crangon rūšies paprastosios smėlio krevetės ir šiaurinės paprastosios dryžakojės krevetės (Pandalus borealis) |
0302 23 00 |
Jūrų liežuviai (Solea spp.) |
0306 24 30 |
Paprastieji uoliniai krabai (Cancer pagurus) |
0306 29 30 |
Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus) |
0303 31 10 |
Juodieji paltusai (Reinhardtius hipoglossoides) |
0303 78 11 0303 78 12 0303 78 13 0303 78 19 ir 0304 29 55 0304 29 56 0304 29 58 |
Merluccius genties jūrinės lydekos |
0303 79 71 |
Jūriniai karosai (Paprastieji dančiai (Dentex dentex) ir Pagelai (Pagellus spp.) |
0303 61 00 0304 21 00 0304 91 00 |
Durklažuvės (Xiphias gladius) |
0306 13 40 0306 13 50 ex 0306 13 80 |
Penaeidae šeimos tigrinės krevetės |
0307 49 18 0307 49 01 |
Sepia officinalis, Rossia macrosoma ir Sepiola rondeletti rūšių sepijos |
0307 49 31 0307 49 33 0307 49 35 ir 0307 49 38 |
Kalmarai (Loligo spp.) |
0307 49 51 |
Atlantiniai strėliniai skraidkalmariai (Ommastrephes sagittatus) |
0307 59 10 |
Paprastieji aštuonkojai (Octopus spp.) |
0307 99 11 |
Trumpapelekiai kalmarai (Illex spp.) |
0303 41 10 |
Ilgapelekiai tunai (Thunnus alalunga) |
0302 32 10 0303 42 12 0303 42 18 0303 42 42 0303 42 48 |
Gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares) |
0302 33 10 0303 43 10 |
Dryžieji tunai (Katsuwonus pelamis) |
0303 45 10 |
Melsvieji tunai (Thunnus thynnus) |
0302 39 10 0302 69 21 0303 49 30 0303 79 20 |
Kitos paparastųjų tunų (Thunnus) ir Mažųjų tunų (Euthynnus) genčių rūšys |
ex 0302 29 90 |
Europinės mažažiotės plekšnės (Microstomus kitt) |
0302 35 10 ir 0302 35 90 |
Paprastieji tunai (Thunnus thynnus) |
ex 0302 69 51 |
Sidabriniai polakai (Pollachius pollachius) |
0302 69 75 |
Paprastieji jūriniai karšiai (Brama spp.) |
ex 0302 69 82 |
Šiauriniai žydrieji merlangai (Micromesistius poutassou) |
ex 0302 69 99 |
Prancūzinės menkutės (Trisopterus luscus) ir mažosios menkutės (Trisopterus minutus) |
ex 0302 69 99 |
Dryžieji jūriniai karosai (Boops boops) |
ex 0302 69 99 |
Paprastosios smaridės (Spicara smaris) |
ex 0302 69 99 |
Atlantiniai jūriniai unguriai (Conger conger) |
ex 0302 69 99 |
Paprastieji jūrgaidžiai (Trigla spp.) |
ex 0302 69 91 ex 0302 69 99 |
Paprastosios stauridės (Trachurus spp.) |
ex 0302 69 99 |
Paprastosios kefalės (Mugil spp.) |
ex 0302 69 99 ir ex 0304 19 99 |
Paprastosios rombinės rajos (Raja spp.) |
ex 0302 69 99 |
Uodeguotosios kalavijos ir juodosios kalavijos (Lepidopus caudatus ir Aphanopus carbo) |
ex 0307 21 00 |
Didžiosios šukutės (Pecten maximus) |
ex 0307 91 00 |
Paprastosios bukcinos (Buccinum undatum) |
ex 0302 69 99 |
Viduržemio jūros barzdotės arba Europinės barzdotės (Mullus surmuletus, Mullus barbatus) |
ex 0302 69 99 |
Juodosios jūros kantarai (Spondyliosoma cantharus) |
III PRIEDAS
INFORMACIJA APIE ŽVEJYBOS ĮRANKĮ
Privaloma informacija apie žvejybos įrankio kategoriją |
Detalesnė informacija apie atitinkančius įrankius ir kodus pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 26/2004 (1) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 404/2011 (2) |
|
Velkamieji tinklai |
Užmetamieji tinklai |
SB |
Jūriniai užmetamieji (daniški) tinklai |
SDN |
|
Škotiški velkamieji tinklai |
SSC |
|
Poriniai velkamieji tinklai |
SPR |
|
Tralai |
Sijiniai tralai |
TBB |
Dugniniai tralai su kėtoklėmis |
OTB |
|
Poriniai dugniniai tralai |
PTB |
|
Įvairiagyliai tralai su kėtoklėmis |
OTM |
|
Pelaginiai poriniai tralai |
PTM |
|
Poriniai tralai su kėtoklėmis |
OTT |
|
Statomi žiauniniai tinklai ir panašūs tinklai |
Statomi žiauniniai tinklai su inkarais (kompl.) |
GNS |
Statomi žiauniniai tinklai (dreif.) |
GND |
|
Statomi žiauniniai tinklai (besisuk.) |
GNC |
|
Sieniniai tinklai |
GTR |
|
Jungtiniai sieniniai ir žiauniniai tinklai |
GTN |
|
Gaubiamieji tinklai ir keliamieji tinklai |
Gaubiamieji tinklai |
PS |
Sutrauktieji tinklai |
LA |
|
Laivo valdomi keliamieji tinklai |
LNB |
|
Nuo kranto valdomi stacionarūs keliamieji tinklai |
LNS |
|
Kabliukai ir ūdos |
Skrituliai ir kartinės ūdos (valdomos rankomis) |
LHP |
Skrituliai ir kartinės ūdos (mechanizuotos) |
LHM |
|
Statomosios ūdos |
LLS |
|
Dreifuojančios ūdos |
LLD |
|
Traukiamosios ūdos |
LTL |
|
Dragos |
Laivų velkamos dragos |
DRB |
Rankinės dragos, naudojamos laivuose |
DRH |
|
Mechanizuotos dragos, įskaitant siurbiamąsias dragas |
HMD |
|
Dugninės ir tinklinės gaudyklės |
Dugninės gaudyklės (tinklinės gaudyklės) |
FPO |
(1) 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (OL L 5, 2004 1 9, p. 25).
(2) 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).
IV PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Reglamentas (EB) Nr. 104/2000 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1–5 straipsniai |
2 ir 3 straipsniai |
33 ir 34 straipsniai |
4 straipsnis |
35–39 straipsniai |
5 straipsnio 1 dalis |
6, 7 ir 8 straipsniai |
5 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 6 straipsnis |
14, 18–21 straipsniai |
7 straipsnis |
22 ir 24–27 straipsniai |
8 straipsnis |
— |
9–12 straipsniai |
28, 29 straipsniai |
13 straipsnis |
11, 12, 13, 16, 18, 20 ir 21 straipsniai |
14 straipsnis |
41 straipsnio 2 dalis |
15 straipsnis |
23 straipsnis |
16 straipsnis |
24–27 straipsniai |
17–27 straipsniai |
30, 31 ir 32 straipsniai |
33 straipsnis |
— |
34 straipsnis |
20 straipsnio 2 dalis, 21 ir 32 straipsniai |
35 straipsnis |
— |
36 straipsnis |
— |
37 straipsnis |
43 straipsnis |
38 ir 39 straipsniai |
43 straipsnis |
40 straipsnis |
— |
41 straipsnis |
48 straipsnis |
42 straipsnis |
44, 45 ir 46 straipsniai |
43 straipsnis |
49 straipsnis |
— |
40 straipsnis |
— |
41 straipsnio 1 dalis |
— |
42 straipsnis |
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/22 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1380/2013
2013 m. gruodžio 11 d.
dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 (4) nustatyta Bendrijos žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką sistema; |
(2) |
bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima jūrų biologinių išteklių išsaugojimą ir jiems skirtą žuvininkystės valdymą. Be to, jos taikymo sritis apima, kiek tai susiję su jos tikslams remti skirtomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, gėlo vandens biologinius išteklius bei akvakultūros veiklą, taip pat žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Sąjungos vandenyse, įskaitant atvejus, kai ją vykdo žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliava ir registruoti trečiosiose šalyse, Sąjungos žvejybos laivai, arba valstybių narių piliečiai, nedarant poveikio pagrindinei vėliavos valstybės atsakomybei ir atsižvelgiant į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (5) (UNCLOS) 117 straipsnio nuostatas; |
(3) |
mėgėjų žvejyba gali turėti didelės įtakos žuvų ištekliams, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji būtų vykdoma taip, kad būtų laikomasi bendros žuvininkystės politikos tikslų; |
(4) |
vykdant bendrą žuvininkystės politiką turėtų būti užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla padėtų kurti ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą. Joje turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti produktų, kuriais prekiaujama Sąjungoje, atsekamumą, saugumą ir kokybę. Be to, bendra žuvininkystės politika turėtų būti prisidedama prie produktyvumo didinimo, deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje, įskaitant mažos apimties žvejybą, užtikrinimo ir stabilių rinkų, ir ja turėtų būti užtikrinama galimybė naudotis maisto ištekliais ir išteklių tiekimas vartotojams pagrįstomis kainomis. Bendra žuvininkystės politika turėtų būti prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ ir padedama siekti joje nustatytų tikslų; |
(5) |
Sąjunga yra UNCLOS (6) Susitariančioji Šalis ir, vadovaujantis Tarybos sprendimu 98/414/EB (7), 1995 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (8) (JT susitarimas dėl žuvų išteklių) šalis bei, vadovaujantis Tarybos sprendimu 96/428/EB (9), 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimo, skirto skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones (10), šalis; |
(6) |
Tuose tarptautiniuose dokumentuose visų pirma nustatyti su išsaugojimu susiję įpareigojimai, įskaitant įpareigojimus imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius jūrų išteklių lygius, kad tiek nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose jūrų teritorijose, tiek atviroje jūroje būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, ir tuo tikslu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, įpareigojimai žuvų išteklių išsaugojimo, valdymo ir naudojimo srityje plačiai taikyti atsargumo principą, įpareigojimai užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą tais atvejais, kai jūrų ištekliai yra skirtingą jurisdikcijos statusą turinčiose jūrų teritorijose, ir įpareigojimai tinkamai atsižvelgti į kitus teisėtus naudojimosi jūromis būdus. Todėl bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Sąjungai įgyvendinti tuose tarptautiniuose dokumentuose nustatytus savo tarptautinius įsipareigojimus. Tais atvejais, kai valstybės narės patvirtina išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias tvirtinti joms suteikti įgaliojimai pagal bendrą žuvininkystės politiką, jos taip pat turėtų veikti tokiu būdu, kuris visiškai atitinka tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su išsaugojimu ir bendradarbiavimu pagal tuos tarptautinius dokumentus; |
(7) |
2002 m. Johanesburge įvykusiame pasauliniame susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių mažėjimu. Todėl Sąjunga turėtų tobulinti bendrą žuvininkystės politiką pritaikydama naudojimo mastą taip, kad per pagrįstą laikotarpį būtų užtikrinta, kad naudojant jūrų biologinius išteklius bus atkuriami ir išlaikomi žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Šie naudojimo lygiai turėtų būti pasiekti ne vėliau kaip 2015 m. Tuos naudojimo lygius pasiekti iki vėlesnės datos turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, jeigu jų įgyvendinimas iki 2015 m. pabaigos labai pakenktų socialiniam ir ekonominiam susijusių žvejybos laivynų tvarumui. Po 2015 m. tuos lygius reikėtų pasiekti kiek įmanoma anksčiau ir jokiu atveju ne vėliau kaip 2020 m. Tais atvejais, kai mokslinės informacijos tiems lygiams nustatyti nepakanka, gali būti svarstomi apytikriai parametrai; |
(8) |
Su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu mišriosios žvejybos atveju susijusiuose sprendimuose dėl valdymo turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad mišriosios žvejybos rajone sunku tuo pačiu metu žvejoti visų rūšių išteklius laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, visų pirma, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad didinant naudojamų žvejybos įrankių selektyvumą yra labai sunku išvengti „stabdančių žvejybą rūšių“ reiškinio. Turėtų būti prašoma tinkamų mokslo įstaigų teikti rekomendacijas dėl tinkamų mirtingumo dėl žvejybos lygių tokiomis aplinkybėmis; |
(9) |
bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti suderinamumą su tikslais žuvininkystės srityje, išdėstytais Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano, ir su 2010 m. kovo 25 ir 26 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais; |
(10) |
tausus jūrų biologinių išteklių naudojimas turėtų būti grindžiamas atsargumo metodu, kuris remiasi Sutarties 191 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytu atsargumo principu, atsižvelgiant į turimus mokslinius duomenis; |
(11) |
bendra žuvininkystės politika turėtų padėti saugoti jūrų aplinką, užtikrinti visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų rūšių tausų valdymą, visų pirma ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (11), 1 straipsnio 1 dalyje; |
(12) |
bendra žuvininkystės politika taip pat turėtų būti prisidedama prie Sąjungos rinkos aprūpinimo aukštos maistinės vertės maistu ir Sąjungos rinkos priklausomybės nuo maisto produktų tiekimo mažinimo. Ji taip pat turėtų tiesiogiai ir netiesiogiai skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonominio pakrančių regionų vystymą; |
(13) |
reikia įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, turėtų būti ribojamas žvejybos poveikis aplinkai, turėtų būti vengiama nepageidaujamos priegaudos ir ji turėtų būti kiek įmanoma sumažinama; |
(14) |
svarbu, kad bendra žuvininkystės politika būtų įgyvendinama vadovaujantis gero valdymo principais. Tie principai apima sprendimų priėmimą remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir ilgalaikę perspektyvą. Bendros žuvininkystės politikos valdymo sėkmė priklauso ir nuo aiškaus atsakomybės Sąjungos, regionų, nacionaliniu bei vietos lygiais apibrėžimo, taip pat nuo taikomų priemonių tarpusavio suderinamumo ir jų nuoseklumo kitų sričių Sąjungos politikos atžvilgiu; |
(15) |
bendra žuvininkystės politika turėtų būti prisidedama prie žvejybos veiklos vykdytojų saugos ir darbo sąlygų gerinimo; |
(16) |
vykdant bendrą žuvininkystės politiką atitinkamais atvejais turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į gyvūnų sveikatą, jų gerovę, maisto ir pašarų saugą; |
(17) |
kadangi visi su Europos vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra tarpusavyje susiję, bendra žuvininkystės politika turėtų būti įgyvendinama užtikrinant nuoseklumą su kitų sričių Sąjungos politika, visų pirma atsižvelgiant į sąveiką su Sąjungos veiksmais kitose jūrų politikos srityse. Reikėtų užtikrinti suderinamumą valdant įvairių sektorių politiką Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Keltų jūros, Biskajos įlankos, Pirėnų pusiasalio pakrantės, Viduržemio ir Juodosios jūros baseinuose; |
(18) |
Sąjungos žvejybos laivai turėtų turėti vienodas galimybes naudotis Sąjungos vandenimis ir ištekliais, laikantis bendros žuvininkystės politikos taisyklių; |
(19) |
esamos taisyklės, kuriomis ribojamos galimybės naudotis ištekliais valstybių narių 12 jūrmylių zonose, iki šiol veikia patenkinamai ir turėjo teigiamo poveikio išteklių išsaugojimui, nes jomis ribojamos žvejybos pastangos labiausiai pažeidžiamoje Sąjungos vandenų dalyje. Tos taisyklės taip pat padėjo išsaugoti tradicinę žvejybą, nuo kurios labai priklauso tam tikrų pakrantės bendruomenių socialinis ir ekonominis vystymasis. Todėl tos taisyklės turėtų būti toliau taikomos. Valstybės narės turėtų stengtis sudaryti lengvatines sąlygas nedidelio masto, nepramonine ar priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams; |
(20) |
tam tikrais atvejais turėtų būti ypač pripažintas mažų toli nuo kranto esančių ir nuo žvejybos priklausomų salų statusas ir jos turėtų būti remiamos, siekiant užtikrinti jų išlikimą ir gerovę; |
(21) |
jūrų biologiniai ištekliai aplink Sąjungos atokiausius regionus, nurodytus Sutarties 349 straipsnio pirmoje pastraipoje, turėtų būti itin saugomi, nes, atsižvelgiant į tų teritorijų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį, jie padeda išsilaikyti jų vietos ekonomikai. Todėl tam tikra žvejybos šiuose vandenyse veikla turėtų būti apribota ir ja užsiimti turėtų būti leidžiama tik žvejybos laivams, registruotiems tų teritorijų uostuose; |
(22) |
siekdama padėti išsaugoti gyvuosiuos vandens išteklius ir jūrų ekosistemas, Sąjunga turėtų stengtis saugoti biologiškai pažeidžiamas teritorijas jas paskelbdama saugomomis teritorijomis. Tokiose teritorijose turėtų būti galima riboti arba uždrausti žvejybos veiklą. Priimant sprendimą dėl to, kurias teritorijas paskelbti saugomomis, ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į tas teritorijas, kuriose yra aiškių įrodymų, kad yra didelės žuvų, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir nerštaviečių koncentracijos, ir į tas teritorijas, kurios laikomos biologiniu ir geografiniu aspektu pažeidžiamomis. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į esamas apsaugos teritorijas. Siekdamos palengvinti paskelbimo procesą, valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas teritorijas, įskaitant teritorijas, kurios priklauso darniam tinklui, ir atitinkamais atvejais jos turėtų bendradarbiauti vienos su kitomis rengiant ir siunčiant bendras rekomendacijas Komisijai. Siekiant veiksmingiau nustatyti saugomas teritorijas, turėtų būti galima suteikti Komisijai įgaliojimus jas nustatyti daugiameęiame plane. Siekiant užtikrinti tinkamo lygio demokratinę atskaitomybę ir kontrolę Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tų saugomų teritorijų veikimo; |
(23) |
tikslą tausiai naudoti jūrų biologinius išteklius galima veiksmingiau pasiekti žuvininkystės valdymo srityje laikantis daugiamečio požiūrio, kuriuo remiantis nustatomi prioritetiniai daugiamečiai planai, atspindintys įvairių žvejybos rūšių ypatumus; |
(24) |
daugiamečiai planai turėtų, jei įmanoma, apimti keletą išteklių, jei tie ištekliai naudojami bendrai. Daugiamečiais planais turėtų būti nustatyta tausaus atitinkamų išteklių bei susijusių jūrų ekosistemų naudojimo sistema, apibrėžiant aiškius tvarkaraščius ir apsaugos mechanizmus, taikytinus nenumatytais atvejais. Daugiamečiai planai taip pat turėtų būti grindžiami aiškiai apibrėžtais valdymo tikslais, siekiant prisidėti prie tausaus išteklių naudojimo ir atitinkamų jūrų ekosistemų apsaugos. Tie planai turėtų būti priimami konsultuojantis su patariamosiomis tarybomis, žvejybos sektoriaus veiklos vykdytojais, mokslininkais ir kitais žuvininkystės valdymo srityje interesų turinčiais subjektais; |
(25) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB (12), Tarybos direktyva 92/43/EEB (13) ir Direktyva 2008/56/EB, valstybėms narėms nustatomi tam tikri įpareigojimai atitinkamai dėl specialių apsaugos teritorijų, specialių saugomų teritorijų ir saugomų jūrų teritorijų. Dėl tokių priemonių gali reikėti patvirtinti priemones pagal bendrą žuvininkystės politiką. Todėl tikslinga įgalioti valstybes nares dėl vandenų, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, patvirtinti tokias išsaugojimo priemones, kurios yra būtinos siekiant laikytis jų įsipareigojimų pagal tuos Sąjungos aktus, kai tokios priemonės nedaro poveikio kitų valstybių narių žvejybos interesams. Jei tokios priemonės gali daryti poveikį kitų valstybių narių žvejybos interesams, įgaliojimai patvirtinti tokią priemonę turėtų būti suteikti Komisijai ir turėtų būti remiamasi atitinkamų valstybių narių regioniniu bendradarbiavimu; |
(26) |
reikia priemonių, kuriomis būtų sumažinta šiuo metu didelė nepageidaujama priegauda ir palaipsniui panaikintas išmetimas į jūrą. Dėl nepageidaujamos priegaudos ir išmetimo į jūrą išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žvejybos perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti visą sužvejotąlaimikį („įpareigojimas iškrauti laimikį“) tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, o Viduržemio jūroje – taip pat tų rūšių, kurioms apibrėžtas minimalus iškrovimo dydis, sužvejotą vykdant žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais, taip pat turėtų būti panaikintos taisyklės, pagal kurias iki šiol žvejai buvo įpareigoti išmesti nepageidaujamą priegaudą į jūrą; |
(27) |
įpareigojimas iškrauti visą laimikį turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į konkrečią žvejybą. Žvejams turėtų būti leidžiama toliau išmesti į jūrą tų rūšių vandens organizmus, kurių, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, didelė dalis išgyvena, jeigu yra paleidžiami į jūrą; |
(28) |
siekiant užtikrinti veiksmingą įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą ir sumažinti metinio laimikio sudėties pokyčių poveikį, valstybėms narėms iki tam tikro procentinio dydžio turėtų būti leidžiama perkelti kvotas iš vienų metų į kitus metus; |
(29) |
įpareigojimo iškrauti laimikį valdymo srityje būtina, kad valstybės narės dėtų visas pastangas, kad sumažintų nepageidaujamą priegaudą. Šiuo tikslu selektyviosios žvejybos būdų tobulinimas siekiant išvengti nepageidaujamos priegaudos ir ją kiek įmanoma sumažinti turi būti laikomas svarbiu prioritetu. Svarbu, kad valstybės narės kvotas laivams paskirstytų taikydamos tokį derinį, kuris kuo labiau atspindėtų tikėtiną rūšių sudėtį žvejybos rajone. Turimų kvotų ir faktinio žvejybos modelio neatitikimo atveju valstybės narės turėtų svarstyti koreguojavimą keičiantis kvotomis su kitomis valstybėmis narėmis, be kita ko, ir visam laikui. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas laivų savininkams sujungti individualias kvotas, pavyzdžiui, gamintojų organizacijų arba laivų savininkų grupių lygiu. Galiausiai valstybės narės turėtų svarstyti priegaudos rūšių įskaičiavimą į tikslinės rūšies kvotą, atsižvelgiant į priegaudos rūšių išsaugojimo būklę; |
(30) |
iškrovus žuvis, nesiekiančias mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, jų paskirtis turėtų būti apribota ir jos neturėtų būti parduodamos vartoti žmonių maistui; |
(31) |
siekiant atsižvelgti į tai, kad neįmanoma išvengti nepageidaujamos priegaudos net taikant visas jai sumažinti skirtas priemones, turėtų būti nustatytos tam tikros įpareigojimo iškrauti laimikį de minimis išimtys žvejybai, kuriai taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, visų pirma pasitelkiant daugiamečius planus; |
(32) |
atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, nekeliant pavojaus didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslams ir nedidinant mirtingumo dėl žvejybos, jei taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, įskaitant įpareigojimą dokumentuoti laimikį, turėtų būti numatyta galimybė padidinti susijusias žvejybos galimybes, siekiant atsižvelgti į tai, kad ištekliai, kurie anksčiau buvo išmetami, bus iškraunami; |
(33) |
galimybė užsiimti žvejyba turėtų būti suteikiama remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Valstybės narės turėtų propaguoti atsakingą žvejybą, suteikdamos paskatas tiems veiklos vykdytojams, kurie žvejoja mažiausiai aplinkai kenkiančiu būdu ir suteikia didžiausią naudą visuomenei; |
(34) |
išteklių, kuriems nenustatyti daugiamečiai planai, atveju, nustatant leidžiamų sužvejoti žuvų kiekių arba žvejybos pastangų ribas, turėtų būti užtikrintas naudojimo lygis, atitinkantis didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Jeigu turimų duomenų nepakanka, žvejyba turėtų būti valdoma taikant apytikrius parametrus; |
(35) |
atsižvelgiant į netvirtą žvejybos sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai valstybei narei tektų prognozuojama išteklių dalis; |
(36) |
toks santykinis žvejybos veiklos stabilumas, atsižvelgiant į laikiną išteklių biologinę padėtį, turėtų užtikrinti, kad būtų tenkinami konkretūs regionų, kurių vietos bendruomenės yra ypač priklausomos nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, poreikiai, ir į juos būtų visapusiškai atsižvelgta, kaip Taryba nusprendė 1976 m. lapkričio 3 d. rezoliucijoje (14), visų pirma jos VII priede; |
(37) |
Todėl siekiamo santykinio stabilumo sąvoką reikėtų suprasti būtent taip; |
(38) |
Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti laikinas priemones, kai jūrų biologinių išteklių išsaugojimui arba jūrų ekosistemai dėl žvejybos veiklos kyla rimta grėsmė, dėl kurios būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Tos priemonės turėtų būti parengtos per iš anksto nustatytą laikotarpį ir turėtų būti taikomos nustatytos trukmės laikotarpį; |
(39) |
valstybės narės turėtų bendradarbiauti regionų lygiu, kad priimtų bendras rekomendacijas ir kitus dokumentus išsaugojimo priemonėms ir priemonėms, kurios daro poveikį žvejybos veiklai pagal aplinkos teisę saugomose teritorijose, rengti ir įgyvendinti. Regioninio bendradarbiavimo kontekste Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus arba deleguotuosius aktus, kuriais patvirtintų išsaugojimo priemones tik tuo atveju, jei visos atitinkamos regiono valstybės narės susitaria dėl bendros rekomendacijos. Jei bendros rekomendacijos nesama, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl atitinkamų priemonių laikydamasi Sutarties; |
(40) |
valstybėms narėms turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti Sąjungos vandenų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios būtų taikomos tik su jų vėliava plaukiojantiems Sąjungos žvejybos laivams; |
(41) |
valstybėms narėms turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas visiems Sąjungos žvejybos laivams jų 12 jūrmylių zonose, su sąlyga, kad tais atvejais, kai jos taikomos Sąjungos žvejybos laivams iš kitų valstybių narių, patvirtintos priemonės nėra diskriminacinės, kad prieš tai konsultuojamasi su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis ir kad Sąjunga nėra patvirtinusi išteklių išsaugojimui ir valdymui atitinkamoje 12 jūrmylių zonoje specialiai skirtų priemonių; |
(42) |
valstybės narės turėtų galėti nustatyti perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą; |
(43) |
valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių, skirtų Sąjungos žvejybos laivų skaičiui suderinti su turimais ištekliais, remdamosi savo atliktais vertinimais dėl jų laivynų žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros. Tie vertinimai turėtų būti atliekami vadovaujantis Komisijos gairėmis ir pateikti Komisijai perduodamoje metinėje ataskaitioje. Tos ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai. Kiekvienai valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti priemones ir dokumentus, kuriuos ji nori patvirtinti siekdama sumažinti perteklinius žvejybos pajėgumus; |
(44) |
be to, žvejybos pajėgumų valdymo ir reguliavimo tikslu turėtų būti išlaikytos privalomos viršutinės laivyno pajėgumų ribos ir nacionalinės įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programos, susijusios su eksploatacijos nutraukimo finansavimu; |
(45) |
valstybės narės turėtų registruoti būtiniausią informaciją apie Sąjungos žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, charakteristikas ir veiklą. Tie įrašai turėtų būti prieinami Komisijai, kad ji galėtų stebėti valstybių narių laivynų dydį; |
(46) |
patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamam žuvininkystės valdymui reikia suderintų, patikimų ir tikslių duomenų rinkinių. Todėl valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie laivynus ir jų žvejybos veiklą, visų pirma biologinius duomenis apie laimikį, įskaitant į jūrą išmestų vandens organizmų kiekius ir sekti informaciją apie žuvų išteklių tyrimus ir apie galimą žvejybos veiklos poveikį aplinkai bei jūrų ekosistemai. Valstybės narės turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija derindamos duomenų rinkimo veiklą. Atitinkamais atvejais valstybės narės duomenų rinkimo srityje turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis šalimis. Valstybės narės turėtų Komisijai pateikti savo metinę duomenų rinkimo veiklos ataskaitą, kad Komisija galėtų atlikti vertinimą, ir ją viešai paskelbia; |
(47) |
turėtų būti renkami ir tokie duomenys, kurie padėtų atlikti žvejybos, akvakultūros ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimo sektoriuose veikiančių įmonių ir tų sektorių užimtumo tendencijų ekonominį vertinimą; |
(48) |
su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK), įsteigtu Komisijos sprendimu 2005/629/EB (15), galima konsultuotis klausimais, susijusiais su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu ir valdymu, siekiant užtikrinti reikiamą aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų paramą, visų pirma taikant biologinius, ekonominius, aplinkosauginius, socialinius ir techninius dalykus; |
(49) |
į politiką orientuotas žuvininkystės mokslas turėtų būti remiamas naudojantis nacionaliniu lygiu priimtomis žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis, įgyvendintomis derinant su kitomis valstybėmis narėmis, ir vykdant Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų bendrąsias programas. Taip pat urėtų būti skatinamas geresnis sektoriaus ir mokslininkų bendradarbiavimas; |
(50) |
Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu propaguoti bendros žuvininkystės politikos tikslus, užtikrindama, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir skatindama Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas. Šiuo tikslu Sąjunga turėtų stengtis vadovauti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatų gerinimo procesui, kad jos galėtų geriau išsaugoti ir valdyti jų kompetencijai priklausančius gyvuosius jūrų išteklius, be kita ko, kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. Sąjunga turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų gerinama atitiktis tarptautinėms priemonėms, įskaitant kovą su NNN žvejyba. Sąjungos pozicijos turėtų būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis; |
(51) |
tausios žuvininkystės partnerystės susitarimais su trečiosiomis šalimis turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir keitimusi atitinkama informacija užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą, skaidrumą nustatant perviršį ir, tokiu būdu, išteklių valdymą, atitinkantį bendros žuvininkystės politikos tikslus. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiama galimybė naudotis ištekliais, atitinkančiais Sąjungos laivyno interesus, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, kuria, visų pirma, užtikrinamos veiksmingos duomenų rinkimo stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonės; |
(52) |
pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, ir pagarba teisinės valstybės principui turėtų būti itin svarbus tausios žvejybos partnerystės susitarimų, kuriuose turėtų būti konkreti nuostata dėl žmogaus teisių, elementas. Nuostatos dėl žmogaus teisių įtraukimas į tausios žvejybos partnerystės susitarimus turėtų visiškai atitikti bendrus Sąjungos vystymosi politikos tikslus; |
(53) |
akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarios maisto gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Sąjungos piliečių apsirūpinimo maistu saugumas, įskaitant maisto tiekimą, taip pat ekonomikos augimas ir užimtumas, ir prisidedama prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo; |
(54) |
2009 m. Komisijos priimtoje Europos akvakultūros darnios plėtros strategijoje, kurią palankiai įvertino ir kuriai pritarė Taryba ir kurią palankiai įvertino Europos Parlamentas, pažymėta, kad, siekiant tvaraus akvakultūros plėtojimo, šiame sektoriuje reikia sukurti ir skatinti vienodas veiklos sąlygas; |
(55) |
Sąjungoje vykdomai akvakultūros veiklai poveikio turi skirtingos sąlygos įvairiose valstybėse narėse, įskaitant sąlygas, susijusias su leidimų išdavimu veiklos vykdytojams. Todėl reikėtų parengti Sąjungos strategines gaires dėl nacionalinių strateginių planų, kad būtų didinamas akvakultūros sektoriaus konkurencingumas, būtų remiamas jo plėtojimas bei inovacijos jame ir būtų skatinama ekonominė veikla bei jos įvairinimas, gerinama gyvenimo kokybė pakrantės regionuose ir krašto gilumos vietovėse. Be to, reikėtų nustatyti valstybių narių keitimosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais mechanizmus, taikant nacionalinių priemonių, susijusių su verslo saugumu, galimybe naudotis Sąjungos vandenimis bei erdve ir licencijų išdavimo procedūrų supaprastinimu, atvirąjį koordinavimo metodą; |
(56) |
dėl ypatingo akvakultūros pobūdžio turi būti įsteigta patariamoji taryba, kurioje su suinteresuotaisiais subjektais būtų konsultuojamasi dėl Sąjungos politikos elementų, galinčių turėti poveikio akvakultūrai; |
(57) |
reikia didinti Sąjungos žvejybos ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą ir supaprastinti tvarką, kad būtų pagerintas gamybos valdymas sektoriuje ir jo rinkodaros veikla. Taikant bendrą žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimą turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos visiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Sąjungoje, neatsižvelgiant į jų kilmę, suteikiamos galimybės vartotojams rinktis produktus remiantis geresne informacija, remiamas atsakingas vartojimas ir visoje tiekimo grandinėje gerinamos ekonominės žinios apie Sąjungos rinkas ir jų supratimas; |
(58) |
bendras rinkos organizavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma įsipareigojimų, susijusių su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis. |
(59) |
siekiant užtikrinti bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi, turėtų būti nustatyta veiksminga kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo, įskaitant kovą su NNN žvejybos veikla, sistema; |
(60) |
turėtų būti skatinama taikant Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą naudoti šiuolaikines ir veiksmingas technologijas. Valstybės narės ir Komisija turėtų turėti galimybę vykdyti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus; |
(61) |
siekiant užtikrinti panašias sąlygas įvairiose valstybėse narėse kontrolės ir vykdymo užtikrinimo taisyklių taikymo srityje, turėtų būti skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas nustatant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas; |
(62) |
siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojai dalyvautų Sąjungos duomenų rinkimo procese ir Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad jų veiklos vykdytojai proporcingai prisidėtų prie atitinkamų veiklos išlaidų padengimo; |
(63) |
dėl žvejybos sektoriaus vystymo bei valdymo problemų ir dėl valstybių narių ribotų finansinių išteklių valstybės narės vienos negali deramai pasiekti bendros žuvininkystės politikos tikslų. Todėl, siekiant padėti pasiekti tuos tikslus, turėtų būti teikiama daugiametė Sąjungos finansinė parama, kuria daugiausia dėmesio būtų skiriama bendros žuvininkystės politikos prioritetams ir kuria būtų atsižvelgiama į atskirų valstybių narių žvejybos sektoriaus ypatumus; |
(64) |
Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei valstybės narės ir veiklos vykdytojai, įskaitant laivų savininkus, laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Taikant specialias taisykles, kurios turi būti priimtos, jei valstybė narė nesilaiko konkretaus bendros žuvininkystės politikos įpareigojimo arba veiklos vykdytojas padaro sunkų tų taisyklių pažeidimą, Sąjungos finansinė parama turėtų būti nutraukiama, laikinai sustabdoma arba koreguojama; |
(65) |
dialogas su suinteresuotaisiais subjektais parodė, kad jis yra itin svarbus siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų. Atsižvelgiant į skirtingas sąlygas Sąjungos vandenyse ir didesnį bendros žuvininkystės politikos regionalizavimą, patariamosios tarybos turėtų padėti vykdant bendrą žuvininkystės politiką pasinaudoti visų suinteresuotųjų subjektų žiniomis ir patirtimi; |
(66) |
atsižvelgiant į atokiausių regionų, akvakultūros, rinkų ir Juodosios jūros ypatumus, tikslinga kiekvienoje iš šių sričių įsteigti naują patariamąją tarybą; |
(67) |
pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsaugojimo priemonių kartu su tam tikrais valstybių narių įsipareigojimais aplinkosaugos srityje, įpareigojimo iškrauti laimikį pritaikymo, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, įpareigojimo iškrauti laimikį išplėtimo įtraukiant kitas rūšis pasitelkus regionalizavimo procesą, konkrečių išmetimų į jūrą planų priėmimo pasitelkiant regionalizavimo procesą, įpareigojimo iškrauti laimikį de minimis išimčių priėmimo, jei nėra patvirtinta jokia kita šio įpareigojimo įgyvendinimo priemonė, ir nustatančius išsamias patariamųjų tarybų veikimo taisykles. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(68) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų gyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl laikinų priemonių, siekiant sumažinti didelę grėsmę jūrų biologinių išteklių išsaugojimui, dėl įtraukimo į laivyną / pasitraukimo iš laivyno programos laivyno valdymo srityje ir dėl Sąjungos žvejybos laivyno registrui skirtų duomenų registravimo, formos ir perdavimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (16); |
(69) |
pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslams pasiekti; |
(70) |
įsigaliojus atitinkamoms šiame reglamente numatytoms taisyklėms, Tarybos sprendimas 2004/585/EB (17), turėtų būti panaikintas; |
(71) |
dėl pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, skaičiaus ir svarbos Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 turėtų būti panaikintas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Bendra žuvininkystės politika apima:
a) |
jūrų biologinių išteklių išsaugojimą ir žvejybos bei tokius išteklius naudojančių laivynų valdymą; |
b) |
kiek tai susiję su rinkoms skirtomis priemonėmis ir bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo rėmimo finansinėmis priemonėmis – gėlo vandens biologinius išteklius, akvakultūrą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais. |
2. Bendra žuvininkystės politika apima 1 dalyje nurodytą veiklą, kai ji vykdoma:
a) |
valstybių narių teritorijose, kuriose taikoma Sutartis, |
b) |
Sąjungos vandenyse, be kita ko, žvejybos laivais, plaukiojančiais su trečiųjų šalių vėliava arba įregistruotais trečiosiose šalyse, |
c) |
Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, arba |
d) |
valstybių narių piliečių, nedarant poveikio pagrindinei vėliavos valstybės atsakomybei. |
2 straipsnis
Tikslai
1. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą.
2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.
Kad būtų pasiektas tikslas palaipsniui atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių populiacijas, viršijančias biomasės lygius, kuriais būtų galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis turi būti pasiektas kai įmanoma ne vėliau kaip 2015 m. ir palaipsniui didinant vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju.
3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, kuriuo užtikrinama, kad žvejybos veiklos neigiamas poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo labiau sumažintas, ir šia politika siekiama užtikrinti, kad akvakultūros ir žvejybos veikla būtų vengiama pabloginti jūrų aplinką.
4. Bendra žuvininkystės politika prisidedama prie mokslinių duomenų rinkimo.
5. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką visų pirma:
a) |
palaipsniui panaikinamas išmetimas į jūrą atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, vengiant ir kiek įmanoma mažinant nepageidaujamą priegaudą ir palaipsniui užtikrinant, kad laimikis būtų iškraunamas; |
b) |
prireikus kuo geriau panaudojama nepageidaujama priegauda, nesukuriant tų sužvejojamų vandens organizmų, kurie nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, rinkos, |
c) |
sudaromos sąlygos ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai; |
d) |
numatomos priemonės, kuriomis siekiama pritaikyti laivynų žvejybos pajėgumus prie žvejybos galimybių lygių laikantis 2 dalies, siekiant turėti ekonomiškai gyvybingus laivynus nepereikvojant jūrų biologinių išteklių; |
e) |
skatinamas tvarios akvakultūros veiklos plėtojimas Sąjungoje, siekiant padėti užtikrinti maisto tiekimą ir apsirūpinimo maistu saugumą bei užimtumą; |
f) |
padedama užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus; |
g) |
prisidedama prie veiksmingos ir skaidrios žvejybos bei akvakultūros produktų vidaus rinkos ir padedama užtikrinti vienodas sąlygas žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Sąjungoje; |
h) |
atsižvelgiama į vartotojų ir gamintojų interesus; |
i) |
propaguojama priekrantės žvejybos veikla, atsižvelgiant į socialinius bei ekonominius aspektus; |
j) |
laikomasi Sąjungos aplinkosaugos srities teisės aktų, visų pirma tikslo iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip išdėstyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat kitų sričių Sąjungos politikos. |
3 straipsnis
Gero valdymo principai
Bendroje žuvininkystės politikoje vadovaujamasi šiais gero valdymo principais:
a) |
aiškiai apibrėžiama atsakomybė Sąjungos, regionų, nacionaliniu ir vietos lygiais; |
b) |
laikantis regionalizavimo požiūrio atsižvelgiama į regioninius ypatumus; |
c) |
priemonės nustatomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų; |
d) |
laikomasi ilgalaikės perspektyvos; |
e) |
laikomasi administracinių išlaidų veiksmingumo principo; |
f) |
visuose etapuose nuo priemonių koncepcijos sukūrimo iki įgyvendinimo tinkamai dalyvauja suinteresuotieji subjektai, visų pirma patariamosios tarybos; |
g) |
pagrindinė atsakomybė tenka vėliavos valstybei narei; |
h) |
užtikrinamas nuoseklumas su kitų sričių Sąjungos politika; |
i) |
atitinkamais atvejais naudojami poveikio vertinimai; |
j) |
užtikrinamas bendros žuvininkystės politikos vidaus ir išorės aspekto tarpusavio suderinamumas; |
k) |
tvarkant duomenis užtikrinamas skaidrumas laikantis galiojančių teisinių reikalavimų, garantuojant deramą pagarbą teisei į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsaugą ir deramai laikantis konfidencialumo taisyklių, duomenys prieinami atitinkamoms mokslo įstaigoms, kitoms mokslinių ar valdymo interesų turinčioms įstaigoms ir kitiems apibrėžtiems galutiniams naudotojams. |
4 straipsnis
Terminų apibrėžtys
1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) Sąjungos vandenys– vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;
2) jūrų biologiniai ištekliai– esamų ir galimų naudoti rūšių jūrų vandens gyvūnai, įskaitant anadromines ir katadromines rūšis jų gyvenimo jūroje metu;
3) gėlavandeniai biologiniai ištekliai– esamų ir galimų naudoti gėlavandenių rūšių gyvūnai;
4) žvejybos laivas– laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą arba paprastųjų tunų gaudyklę;
5) Sąjungos žvejybos laivas– žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;
6) įtraukimas į laivyną– žvejybos laivo įregistravimas valstybės narės žvejybos laivyno registre;
7) didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis– didžiausias teorinis pusiausvyrą užtikrinantis laimikis, kurį galima vidutiniškai nuolat išžvejoti iš išteklių esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarant didelio poveikio reprodukcijos procesui;
8) žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas (kaip nurodyta JT susitarimo dėl žuvų išteklių 6 straipsnyje)– principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastis atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims bei netikslinėms rūšims ir jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;
9) ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas– integruotas žuvininkystės valdymo metodas neviršijant ekologiniu atžvilgiu reikšmingų ribų, kuriuo siekiama valdyti gamtos išteklių naudojimą, atsižvelgiant į žvejybos ir kitą žmogaus veiklą, kartu išsaugant biologinę gerovę ir biologinius procesus, reikalingus, kad būtų apsaugota ekosistemos, kuriai daromas poveikis, buveinių sudėtis, struktūra ir veikimas, atsižvelgiant į tai, kas žinoma apie biotinius, abiotinius bei su žmogaus veikla susijusius ekosistemų aspektus, ir į neaiškumus, susijusius su šiais komponentais;
10) išmetimas į jūrą– sužvejoti kiekiai, kurie išmetami atgal į jūrą;
11) mažo poveikio žvejyba– selektyviosios žvejybos būdų, kuriais daromas nedidelis žalingas poveikis jūrų ekosistemoms ir (arba) kuriuos naudojant gali būti išmetama mažai kuro deginimo teršalų, naudojimas;
12) selektyvioji žvejyba– žvejyba, vykdoma naudojant žvejybos metodus arba žvejybos įrankius, kuriais žvejybos operacijos metu siekiama sužvejoti tam tikro dydžio ar rūšies organizmus ir tokie organizmai sužvejojami, taip sudarant sąlygas vengti sužvejoti netikslinius organizmus arba juos paleisti nesužalotus;
13) mirtingumo dėl žvejybos koeficientas– santykinė tam tikro ištekliaus biomasės ar atskirų individų dalis, išžvejojama per konkretų laikotarpį iš to ištekliaus;
14) ištekliai– jūrų biologiniai ištekliai konkrečioje valdymo zonoje;
15) sužvejojamo kiekio apribojimas– atitinkamai žuvų išteklių ar žuvų išteklių grupių sužvejojamo kiekio apribojimas konkretų laikotarpį, jei tokiems žuvų ištekliams ar žuvų išteklių grupėms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, arba iškraunamo laimikio kiekio apribojimas konkretų laikotarpį, kurį netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį;
16) išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas– žuvų išteklių populiacijos parametrų (pavyzdžiui, biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) vertė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pavyzdžiui, nustatant priimtiną biologinės rizikos lygį arba pageidaujamą laimikio dydį;
17) mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis– Sąjungos nustatytas jūrų vandens gyvūnų rūšių dydis, atsižvelgiant į brandą, iki kurio taikomi apribojimai arba paskatos, kuriais siekiama vengti sužvejojimo vykdant žvejybos veiklą; toks dydis atitinkamais atvejais taikomas vietoj mažiausio leidžiamo iškrauti dydžio;
18) saugias biologines ribas atitinkantys ištekliai– ištekliai, kurių atveju labai tikėtina, jog nustatyta neršiančių žuvų išteklių biomasė praėjusiųjų metų pabaigoje yra didesnė nei ribinis biomasės atskaitos taškas (Blim), o nustatytas praėjusiųjų metų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra mažesnis nei ribinis mirtingumo dėl žvejybos koeficiento atskaitos taškas (Flim);
19) apsaugos priemonė– atsargumo priemonė, skirta išvengti to, kas nepageidaujama;
20) techninės priemonė– priemonė, kuria, nustatant žvejybos įrankių naudojimo sąlygas bei jų struktūrą ir ribojant prieigą prie žvejybos rajonų, reguliuojama sužvejojamo kiekio sudėtis pagal rūšis bei dydį ir žvejybos veiklos poveikis ekosistemų komponentams;
21) žvejybos pastangos– žvejybos laivo pajėgumų ir veiklos sandauga; žvejybos laivų grupės žvejybos pastangos – visų grupės laivų žvejybos pastangų suma;
22) valstybė narė, turinti tiesioginių valdymo interesų– valstybė narė, kuri turi interesų, išreikštų žvejybos galimybėmis arba žvejyba atitinkamos valstybės narės išskirtinėje ekonominėje zonoje, arba – Viduržemio jūroje – tradicine žvejyba atviroje jūroje;
23) perleidžiamoji žvejybos teisė– atšaukiama teisė į tam tikrą valstybei narei paskirtų arba pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (18) 19 straipsnį valstybės narės priimtuose valdymo planuose nustatytų žvejybos galimybių dalį, kuri gali būti panaikinta ir kurią jos turėtojas gali perduoti;
24) žvejybos pajėgumai– laivo tonažas, išreikštas GT (bendruoju tonažu), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 (19) 4 ir 5 straipsniuose;
25) akvakultūra– vandens organizmų veisimas ir auginimas naudojant metodus, kuriais siekiama, kad šių organizmų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje, jeigu šie organizmai per visą veisimo ir auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir ją surenkant išlieka fizinio arba juridinio asmens nuosavybe;
26) žvejybos licencija– licencija, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (20), 4 straipsnio 9 punkte;
27) žvejybos leidimas– leidimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 10 punkte;
28) žvejybos veikla– žuvų paieška, žvejybos įrankių metimas, statymas, traukimas, tempimas, laimikio patalpinimas laive, žuvų ir žvejybos produktų perkrovimas, laikymas laive, perdirbimas laive, perkėlimas, laikymas varžose, tukinimas ir iškrovimas;
29) žvejybos produktai– vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, arba iš jų gauti produktai;
30) veiklos vykdytojas– fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žvejybos ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;
31) sunkus pažeidimas– pažeidimas, kaip apibrėžta atitinkamoje Sąjungos teisėje, įskaitant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (21) 42 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalį;
32) galutinis mokslinių duomenų naudotojas– subjektas, kurį mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domina mokslinė žuvininkystės sektoriaus duomenų analizė;
33) leidžiamo sužvejoti kiekio perviršis– ta leidžiamo sužvejoti kiekio dalis, kurios pakrantės valstybė nesužvejoja, ir todėl atskirų išteklių bendras naudojimo lygis toliau yra žemesnis už lygį, kuriam esant ištekliai gali atsikurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžius, kurie viršija pageidaujamus dydžius, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;
34) akvakultūros produktai– vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, bet kuriuo gyvenimo ciklo etapu, arba iš jų gauti produktai;
35) neršiančių žuvų išteklių biomasė– apskaičiuota konkretaus ištekliaus žuvų, kurios dauginasi tam tikru metu, įskaitant tiek patinus, tiek pateles, taip pat gyvavedes žuvis, masė;
36) mišrioji žvejyba– žvejyba, apimanti daugiau nei vieną rūšį, kai tos pačios žvejybos operacijos metu tikėtina, kad bus sužvejotos skirtingos rūšys;
37) tausios žvejybos partnerystės susitarimas– tarptautinis susitarimas, sudarytas su trečiąja valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą, kuris gali apimti sektorinę paramą, gauti galimybę naudotis vandenimis ir ištekliais, siekiant tausiai naudoti dalį jūrų biologinių išteklių perviršio;
2. Šiame reglamente taikomi tokie geografinių rajonų geografiniai apibrėžimai:
a) Šiaurės jūra– ICES IV ir IIIa zonos (22);
b) Baltijos jūra– ICES IIIb, IIIc ir IIId zonos;
c) Šiaurės Vakarų vandenys– ICES V zona (išskyrus Va zoną ir tik Vb zonos Sąjungos vandenys), VI ir VII zonos;
d) Pietvakarių vandenys– ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys aplink Azorų salas) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (23) (vandenys aplink Madeirą ir Kanarų salas);
e) Viduržemio jūra– Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5°36′ vakarų ilgumos linijos;
f) Juodoji jūra– Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos reguliuojamas geografinis parajonis, apibrėžtas GFCM/33/2009/2 rezoliucijoje.
II DALIS
GALIMYBĖ NAUDOTIS VANDENIMIS
5 straipsnis
Bendrosios taisyklės dėl galimybės naudotis vandenimis
1. Sąjungos žvejybos laivai turi vienodas galimybes naudotis visais Sąjungos vandenimis, išskyrus nurodytuosius 2 ir 3 dalyse, ir juose esančiais ištekliais, laikantis pagal III dalį patvirtintų priemonių.
2. Vandenyse iki 12 jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, valstybėms narėms leidžiama iki 2022 m. gruodžio 31 d. apriboti žvejybą leidžiant žvejoti tik tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų, nedarant poveikio valstybių narių kaimynystės ryšiais grindžiamoms nuostatoms, taikomoms su kitos valstybės narės vėliava plaukiojantiems Sąjungos laivams, ir I priedo nuostatoms, kuriomis kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių pakrančių ruožų geografinės zonos, kuriose vykdoma žvejybos veikla, ir leidžiamos žvejoti rūšys. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.
3. Vandenyse iki 100 jūrmylių atstumu nuo Sutarties 349 straipsnio 1 dalyje nurodytų Sąjungos atokiausių regionų bazinių linijų, atitinkamos valstybėms narėms leidžiama iki 2022 m. gruodžio 31 d. apriboti žvejybą ir leisti žvejoti tik tų teritorijų uostuose registruotiems laivams. Tokie apribojimai netaikomi tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, jei jais neviršijamos tradiciškai taikomos žvejybos pastangos. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.
4. Nuostatos, taikytinos pasibaigus dėl 2 ir 3 dalyse išdėstytos tvarkos galiojimo laikotarpiams, priimamos ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
III DALIS
JŪRŲ BIOLOGINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO IR TAUSAUS NAUDOJIMO PRIEMONĖS
I ANTRAŠTINĖ DALIS
Išsaugojimo priemonės
6 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Siekdama 2 straipsnyje nustatytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, susijusių su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu ir tausiu naudojimu, Sąjunga patvirtina 7 straipsnyje nustatytas išsaugojimo priemones.
2. Taikant šį reglamentą Komisija konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis įstaigomis ir atitinkamomis mokslo įstaigomis. Išsaugojimo priemonės patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, ŽMTEK ir kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas ir valstybių narių bendras rekomendacijas pagal 18 straipsnį.
3. Valstybės narės gali tarpusavyje bendradarbiauti, kad patvirtintų priemones pagal 11, 15 ir 18 straipsnius.
4. Prieš patvirtindamos nacionalines priemones valstybės narės jas tarpusavyje suderina pagal 20 straipsnio 2 dalį.
5. Ypatingais atvejais, visų pirma susijusiais su Viduržemio jūros regionu, valstybėms narėms gali būti suteikti įgaliojimai priimti teisiškai privalomus aktus bendros žuvininkystės politikos srityje, įskaitant išsaugojimo priemones. Atitinkamais atvejais taikomas 18 straipsnis.
7 straipsnis
Išsaugojimo priemonių rūšys
1. Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemonės gali, inter alia, būti šios:
a) |
daugiamečiai planai pagal 9 ir 10 straipsnius; |
b) |
išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo tikslų nustatymas ir susijusios priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai; |
c) |
žvejybos laivų žvejybos pajėgumų pritaikymo prie turimų žvejybos galimybių priemonės; |
d) |
paskatos, įskaitant ekonominio pobūdžio paskatas, pavyzdžiui, žvejybos galimybes, kuriomis siekiama skatinti žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos, padedama vengti nepageidaujamos priegaudos ir kiek įmanoma ją sumažinti ir prisidedama prie žvejybos, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemai ir žvejybos ištekliams; |
e) |
žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonės; |
f) |
priemonės, kuriomis siekiama 15 straipsnyje nustatytų tikslų; |
g) |
mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai; |
h) |
bandomieji projektai, susiję su alternatyvių rūšių žvejybos valdymo būdais ir žvejybos įrankiais, kuriais didinamas selektyvumas arba mažinamas žvejybos veiklos neigiamas poveikis jūrų aplinkai; |
i) |
priemonės, kurios yra būtinos, siekiant laikytis įsipareigojimų pagal Sąjungos aplinkosaugos srities teisės aktus, patvirtintos pagal 11 straipsnį; |
j) |
2 dalyje nurodytos techninės priemonės. |
2. Techninės priemonės gali, inter alia, būti šios:
a) |
žvejybos įrankių charakteristikos ir jų naudojimo taisyklės; |
b) |
žvejybos įrankių konstrukcijos specifikacijos, įskaitant:
|
c) |
tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomi tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimai ar draudimas; |
d) |
reikalavimas, kad žvejybos laivai nustatytą mažiausią privalomą laikotarpį nustatytame rajone nutrauktų žvejybą, siekiant apsaugoti laikinai jame susikaupusias nykstančias rūšis, neršiančias žuvis, žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir kitus pažeidžiamus jūrų išteklius; |
e) |
konkrečios priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama vengti nepageidaujamos priegaudos ir kiek įmanoma ją sumažinti. |
8 straipsnis
Žuvų išteklių atkūrimo teritorijų nustatymas
1. Sąjunga, tinkamai atsižvelgdama į esamas apsaugos teritorijas, siekia nustatyti saugomas teritorijas dėl jų biologinio pažeidžiamumo, įskaitant teritorijas, kuriose yra aiškių įrodymų, kad yra didelės žuvų, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir nerštaviečių koncentracijos. Tokiose teritorijose žvejybos veikla gali būti apribojama ar uždraudžiama, kad būtų prisidedama prie gyvųjų vandens išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimo. Sąjunga toliau užtikrina papildomą esamų biologiškai pažeidžiamų teritorijų apsaugą.
2. Tais tikslais valstybės narės nustato, jei įmanoma, tinkamas teritorijas, kurios gali būti darnaus tinklo dalimi, ir tam tikrais atvejais parengia bendras rekomendacijas, laikydamosi 18 straipsnio 7 dalies, kad Komisija pateiktų pasiūlymą laikydamasi Sutarties.
3. Komisijai gali būti suteikti įgaliojimai daugiamečiame plane nustatyti tokias biologiškai pažeidžiamas saugomas teritorijas. Taikomos 18 straipsnio 1–6 dalys. Komisija reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl saugomų teritorijų.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
Konkrečios priemonės
9 straipsnis
Daugiamečių planų principai ir tikslai
1. Daugiamečiai planai priimami prioriteto tvarka, remiantis mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis; juose numatomos išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama atkurti ir išlaikyti tokius žuvų išteklių dydžius, viršijančius dydžius, kuriais būtų galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, vadovaujantis 2 straipsnio 2 dalimi.
2. Tais atvejais, kai 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio užtikrinimo tikslai dėl nepakankamų duomenų negali būti nustatyti, daugiamečiuose planuose numatomos atsargumo principu grindžiamos priemonės, kurias taikant užtikrinamas bent panašus atitinkamų išteklių išsaugojimo lygis.
3. Daugiamečiai planai taikomi:
a) |
vienai rūšiai arba |
b) |
mišriosios žvejybos atveju arba kai išteklių dinamika yra tarpusavyje susijusi – žvejybai, kurios metu naudojami kelių rūšių atitinkamo geografinio rajono ištekliai, atsižvelgiant į žinias apie žuvų išteklių, žvejybos ir jūrų ekosistemų sąveiką. |
4. Priemonės, kurios bus įtrauktos į daugiamečius planus, ir jų įgyvendinimo kalendorius, turi būti proporcingi tikslams, kurių siekiama, ir atitikti numatytus terminus. Prieš įtraukiant priemones į daugiamečius planus, atsižvelgiama į jų tikėtiną ekonominį ir socialinį poveikį.
5. Į daugiamečius planus gali būti įtraukti konkretūs išsaugojimo tikslai ir priemonės remiantis ekosisteminiu metodu, siekiant spręsti konkrečias mišriosios žvejybos problemas, susijusias su 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų pasiekimu visų įvairių išteklių, įtrauktų į planą, atveju, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad selektyvumo padidinti neįmanoma. Kai tai būtina, kai kuriems į daugiametį planą įtrauktiems ištekliams jame numatomos konkrečios alternatyvios išsaugojimo priemonės, remiantis ekosisteminiu metodu.
10 straipsnis
Daugiamečių planų turinys
1. Nedarant poveikio atitinkamai kompetencijai pagal Sutartį, daugiamečiame plane atitinkamai, be kita ko, nurodoma:
a) |
taikymo sritis, t. y. ištekliai, žvejyba ir rajonas, kuriam daugiametis planas taikomas; |
b) |
tikslai, atitinkantys 2 straipsnyje nustatytus tikslus ir atitinkamas 6 ir 9 straipsnių nuostatas; |
c) |
kiekybiniai tikslai, pavyzdžiui, mirtingumo dėl žvejybos koeficientas ir (arba) neršiančių išteklių biomasė; |
d) |
tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis; |
e) |
išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, atitinkantys 2 straipsnyje nustatytus tikslus; |
f) |
išsaugojimo tikslai ir techninės priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekti 15 straipsnyje nustatyti tikslai, ir priemonės, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ar ji kiek įmanoma sumažinama; |
g) |
apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų pasiekti kiekybiniai tikslai, ir prireikus ištaisomieji veiksmai, įskaitant atvejus, kai prastėjant duomenų kokybei ar nesant duomenų išteklių tvarumui iškyla grėsmė. |
2. Daugiamečiame plane taip pat gali būti nurodoma:
a) |
kitos išsaugojimo priemonės, visų pirma priemonės, kuriomis siekiama palaipsniui panaikinti išmetimą į jūrą, atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, arba kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį ekosistemai, apie kurias išsami informacija prireikus parengiama pagal 18 straipsnį; |
b) |
kiekybiniai rodikliai, susiję su pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, periodiniu stebėjimu ir vertinimu; |
c) |
tam tikrais atvejais konkretūs tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse. |
3. Daugiamečiame plane numatoma jo peržiūra po pradinio ex post įvertinimo, visų pirma tam, kad būtų atsižvelgta į mokslinių rekomendacijų pakeitimus.
11 straipsnis
Išsaugojimo priemonės, būtinos siekiant laikytis įsipareigojimų pagal Sąjungos aplinkosaugos srities teisės aktus
1. Valstybės narės įgaliojamos patvirtinti išsaugojimo priemones, kurios nedaro poveikio kitų valstybių narių žvejybos laivams ir yra taikomos vandenims, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, kai šios priemonės yra būtinos siekiant laikytis jų įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalį, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį arba Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnį, su sąlyga, kad tos priemonės yra suderinamos su šio reglamento 2 straipsnyje nustatytais tikslais, atitinka atitinkamų Sąjungos teisės aktų, kuriuos jomis ketinama įgyvendinti, tikslus ir yra ne mažiau griežtos nei Sąjungos teisės nustatytos priemonės.
2. Tais atvejais, kai valstybė narė (toliau – procedūrą inicijavusi valstybė narė) mano, kad reikia patvirtinti priemones norint laikytis įsipareigojimų, nurodytų 1 dalyje, o kitos valstybės narės turi tiesioginių valdymo interesų konkrečios žvejybos, kuriai tokios priemonės darys poveikį, atžvilgiu, Komisijai procedūrą inicijavusios valstybės narės prašymu suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamos tokios priemonės pagal 46 straipsnį. Šiuo tikslu mutatis mutandis taikomos 18 straipsnio 1–4 ir 6 dalys.
3. Procedūrą inicijavusi valstybė narė suteikia Komisijai ir kitoms tiesioginių valdymo interesų turinčioms valstybėms narėms susijusią informaciją apie reikalingas priemones, įskaitant jų pagrindimą, patvirtinančius mokslinius faktus ir išsamią informaciją apie jų praktinį įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Procedūrą inicijavusi valstybė narė ir kitos tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės per šešis mėnesius nuo pakankamos informacijos suteikimo gali pateikti 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą rekomendaciją. Komisija, atsižvelgdama į visas turimas mokslines rekomendacijas, priemones patvirtina per tris mėnesius nuo išsamaus prašymo gavimo dienos.
Jei ne visos valstybės narės susitaria dėl Komisijai pateiktinos bendros rekomendacijos pagal pirmą pastraipą per joje nurodytą terminą, ar jei laikoma, kad bendra rekomendacija neatitinka 1 dalyje nurodytų reikalavimų, Komisija pagal Sutartį gali pateikti pasiūlymą.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies ir jei nesama bendros rekomendacijos, nurodytos 3 dalyje, skubos atvejais Komisija patvirtina priemones. Skubos atvejais tvirtinamos tik tos tokios priemonės, kurių netaikant kyla pavojus, kad nebus pasiekti su išsaugojimo priemonių nustatymu susiję tikslai pagal direktyvas, nurodytas 1 dalyje, ir pavojus valstybių narių ketinimams.
5. 4 dalyje nurodytos priemonės taikomos ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, kuris gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jei tebetenkinamos toje dalyje nurodytos sąlygos.
6. Įgyvendinant atitinkamas priemones, patvirtintas pagal 2, 3 ir 4 dalis, ir užtikrinant jų vykdymą, Komisija sudaro palankias sąlygas atitinkamos valstybės narės ir kitų tiesioginių valdymo interesų žvejybos atžvilgiu turinčių valstybių narių bendradarbiavimui.
12 straipsnis
Komisijos priemonės, taikomos, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams
1. Jei yra tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su didele grėsme jūrų biologinių išteklių išsaugojimui arba jūrų ekosistemai, paremtų įrodymais, pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija, siekdama sumažinti tą grėsmę, gali priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, taikytinus ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, laikantis 47 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
2. 1 dalyje nurodytą prašymą valstybė narė vienu metu išsiunčia Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms. Kitos valstybės narės ir patariamosios tarybos per septynias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos gali raštu pateikti savo pastabas. Komisija priima sprendimą per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo.
3. Prieš baigiantis pradiniam 1 dalyje nurodytų nedelsiant taikytinų įgyvendinimo aktų taikymo laikotarpiui, jei tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, Komisija gali priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais pratęsiamas tokios neatidėliotinos priemonės taikymas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 47 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
13 straipsnis
Valstybės narės neatidėliotinos priemonės
1. Remdamasi informacija apie didelę grėsmę jūrų biologinių išteklių išsaugojimui arba jūrų ekosistemai, kuri kyla dėl žvejybos veiklos vandenyse, į kuriuos valstybė narė turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, ir dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų, ta valstybė narė gali patvirtinti neatidėliotinas priemones tai grėsmei sumažinti. Tokios priemonės turi būti suderinamos su 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei Sąjungos teisės nustatytos priemonės. Tokios priemonės taikomos ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį.
2. Tais atvejais, kai neatidėliotinos priemonės, kurias ketina patvirtinti valstybė narė, gali turėti poveikį kitos valstybės narės žvejybos laivams, tokios priemonės patvirtinamos tik po to, kai pasikonsultuojama su Komisija, atitinkamomis valstybėmis narėmis ir atitinkamomis patariamosiomis tarybomis dėl priemonių projekto, su kuriuo pateikiamas aiškinamasis memorandumas. Tokioms konsultacijoms besikonsultuojanti valstybė narė gali nustatyti pagrįstą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo.
3. Tais atvejais, kai Komisija mano, kad pagal šį straipsnį patvirtinta priemonė neatitinka 1 dalyje išdėstytų sąlygų, ji gali, nurodžiusi pagrįstas priežastis, prašyti, kad atitinkama valstybė narė iš dalies pakeistų arba panaikintų tą priemonę.
14 straipsnis
Nepageidaujamos priegaudos vengimas ir sumažinimas iki minimumo
1. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad pagal 15 straipsnį būtų nustatytas įpareigojimas iškrauti visą atitinkamos žvejybos laimikį (toliau – įpareigojimas iškrauti laimikį), valstybės narės gali vykdyti bandomuosius projektus, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgdamos į atitinkamų patariamųjų tarybų nuomones, kad būtų visapusiškai ištirti visi praktiniai metodai, kuriuos taikant žvejybos metu vengiama, sumažinama iki minimumo ir panaikinama nepageidaujama priegauda.
2. Valstybės narės gali parengti „išmetimų atlasą“, kuriame būtų parodyti išmesti kiekiai kiekvienos žvejybos, kuriai taikoma 15 straipsnio 1 dalis, metu.
15 straipsnis
Įpareigojimas iškrauti laimikį
1. Visas laimikis tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, o Viduržemio jūroje – taip pat rūšių, kurioms taikomas Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede apibrėžtas mažiausias dydis, sužvejotų vykdant žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso trečiųjų šalių jurisdikcijai, toliau nurodytų rūšių žvejybos atvejais ir toliau nurodytuose geografiniuose rajonuose, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamas gyvam jaukui, įkeliamas į žvejybos laivus, juose laikomas, registruojamas, iš jų iškraunamas ir įskaičiuojamas į kvotas, jei tokios taikomos, laikantis šio tvarkaraščio:
a) |
vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d.:
|
b) |
vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. – rūšių, pagal kurias nustatoma žvejybos rūšis, atveju ir ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d. – visų kitų rūšių atveju, žvejojant Baltijos jūros Sąjungos vandenyse rūšis, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, išskyrus nurodytuosius a punkte. |
c) |
vėliausiai nuo 2016 m. sausio 1 d. – rūšių, pagal kurias nustatoma žvejybos rūšis, atveju ir ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. – visų kitų rūšių atveju:
|
d) |
vėliausiai nuo 2017 m. sausio 1 d. – rūšių, pagal kurias nustatoma žvejybos rūšis, atveju ir ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. – visų kitų rūšių atveju, vykdant žvejybą, kuriai netaikomas a punktas, Viduržemio jūroje, Juodojoje jūroje ir visuose kituose Sąjungos vandenyse ir ne Sąjungos vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso trečiųjų šalių jurisdikcijai. |
2. 1 dalis taikoma nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams. Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, skirtus įgyvendinti tokius tarptautinius įsipareigojimus Sąjungos teisėje, įskaitant visų pirma nuo šiame straipsnyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį nukrypti leidžiančias nuostatas.
3. Tais atvejais, kai visos valstybės narės, turinčios tiesioginių valdymo interesų tam tikros žvejybos atžvilgiu, susitaria, kad įpareigojimas iškrauti laimikį turėtų būti taikomas kitoms nei 1 dalyje nurodytos rūšims, jos gali pateikti bendrą rekomendaciją įpareigojimą iškrauti laimikį taikyti ir toms kitoms rūšims. Šiuo tikslu mutatis mutandis taikomos 18 straipsnio 1–6 dalys. Jeigu tokia bendra rekomendacija pateikiama, Komisija gali pagal 46 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtina priemones.
4. 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas:
a) |
rūšims, kurių žvejyba draudžiama ir kurios yra nurodytos bendros žuvininkystės politikos srityje priimtame Sąjungos teisės akte; |
b) |
rūšims, kurių atveju moksliniai įrodymai rodo aukštą išgyvenimo koeficientą, atsižvelgiant į žvejybos įrankių, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas; |
c) |
sužvejotiems kiekiams, kuriems taikomos de minimis išimtys. |
5. 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas išsamiai apibūdinamas 9 ir 10 straipsniuose nurodytuose daugiamečiuose planuose ir atitinkamais atvejais detaliau apibūdinamas pagal 18 straipsnį, įskaitant:
a) |
konkrečias nuostatas dėl žvejybos arba rūšių, kurioms taikomas 1 dalyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį; |
b) |
įpareigojimo iškrauti 4 dalies b punkte nurodytų rūšių laimikį taikymo išimčių išsamų apibūdinimą; |
c) |
nuostatas dėl de minimis išimčių, kurios sudaro ne daugiau kaip 5 % viso per metus sužvejojamo visų rūšių, kurių atžvilgiu taikomas 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, kiekio. De minimis išimtis taikoma tokiais atvejais:
Pagal šiame punkte nurodytas nuostatas sužvejotas kiekis į atitinkamas kvotas neįskaičiuojamas; tačiau visas toks sužvejotas kiekis išsamiai registruojamas. Pereinamuoju ketverių metų laikotarpiu šiame punkte nurodytas viso per metus sužvejojamo kiekio procentinis dydis didinamas:
|
d) |
nuostatas dėl laimikių dokumentavimo; |
e) |
atitinkamais atvejais – mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nustatymą pagal 10 dalį. |
6. Tais atvejais, kai dėl tam tikros rūšies žvejybos nėra priimtas daugiametis planas arba valdymo planas pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 18 straipsnį, Komisija gali vadovaudamasi šio reglamento 18 straipsniu priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 46 straipsnį, laikinai ir ne ilgesniam kaip trejų metų terminui nustatančius specialų įpareigojimo iškrauti laimikį planą, kuriame būtų šios straipsnio 5 dalies a–e punktuose nurodytos specifikacijos. Valstybės narės gali bendradarbiauti pagal šio reglamento 18 straipsnį rengdamos tokį planą, siekdamos, kad Komisija priimtų tokius aktus ar pateiktų pasiūlymą, laikydamasi įprastos teisėkūros procedūros.
7. Nepatvirtinus priemonių, siekiant apibrėžti de minimis išimtį daugiamečiame plane pagal 5 dalį arba pagal 6 dalį specialiame išmetimų plane, Komisija pagal 46 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustato de minimis išimtį, nurodytą 4 dalies c punkte, kuri, laikantis 5 dalies c punkto i arba ii papunktyje nustatytų sąlygų, neviršija 5 % viso per metus sužvejojamo visų rūšių, kurių atžvilgiu pagal 1 dalį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, kiekio. Ta de minimis išimtis nustatoma taip, kad būtų taikoma nuo atitinkamo įpareigojimo iškrauti laimikį taikymo pradžios dienos.
8. Nukrypstant nuo įpareigojimo įskaičiuoti sužvejotus kiekius į atitinkamas kvotas pagal 1 dalį, sužvejojami rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, kiekiai, kurie sužvejoti viršijant atitinkamų išteklių kvotas arba sužvejojamų rūšių, kurioms valstybė narė neturi kvotų, kiekiai gali būti atimti iš tikslinės rūšies kvotos, jei jie neviršija 9 % tikslinės rūšies kvotos. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai netikslinių rūšių ištekliai atitinka saugias biologines ribas.
9. Išteklių, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, atveju valstybės narės gali pasinaudoti metų sandūros lankstumo priemonėmis, kurios negali viršyti 10 % jų leidžiamo iškrauti kiekio. Šiuo tikslu valstybė narė gali leisti iškrauti papildomą kiekį tų išteklių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, jei toks kiekis neviršija 10 % tai valstybei narei paskirtos kvotos. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnis.
10. Siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą, gali būti nustatomi mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai.
11. Rūšių, kurioms taikomas 1 dalyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį, atveju sužvejojamus tų rūšių vandens organizmus, nesiekiančius mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, galima naudoti kitiems nei tiesioginio žmonių vartojimo maistui tikslams, įskaitant smulkinimui į žuvų miltus, žuvų taukams, naminių gyvūnų ėdalui, maisto priedams, farmacijos produktams ir kosmetikai gaminti.
12. Rūšių, kurioms netaikomas 1 dalyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį, atveju sužvejoti mažesni nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio vandens organizmai nelaikomi laive, o nedelsiant paleidžiami į jūrą.
13. Kad galėtų stebėti, ar laikomasi įpareigojimo iškrauti visą laimikį, valstybės narės užtikrina išsamų ir tikslų visų žvejybos reisų dokumentavimą ir tinkamus pajėgumus bei priemones, tokias kaip stebėtojai, vaizdo stebėjimo sistemos (CCTV) ir kita. Tai darydamos, valstybės narės vadovaujasi veiksmingumo ir proporcingumo principais.
16 straipsnis
Žvejybos galimybės
1. Valstybėms narėms paskirtomis žvejybos galimybėmis užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.
2. Tais atvejais, kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į tai, kad nuo žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti iškraunamą kiekį, pereinama prie žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti faktinį sužvejotą kiekį, remiantis tuo, kad pirmaisiais ir paskesniais metais to ištekliaus išmetimas į jūrą nebebus leidžiamas.
3. Tais atvejais, kai nauji moksliniai įrodymai rodo, kad žvejybos galimybės, kurios buvo nustatytos konkretaus ištekliaus atžvilgiu, labai neatitinka faktinės to ištekliaus būklės, tiesiogiai suinteresuotos valstybės narės gali pateikti Komisijai motyvuotą prašymą, kad ji pateiktų pasiūlymą dėl šio neatitikimo sumažinimo, kartu laikantis 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
4. Žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir jos atitinka kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalies b bei c punktus.
5. Trečiosioms šalims Sąjungos vandenyse suteikiamų žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonės nustatomos pagal Sutartį.
6. Kiekviena valstybė narė nusprendžia, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams gali būti paskirstomos jai paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema (pavyzdžiui, nustatant individualias žvejybos galimybes). Apie paskirstymo būdą ji informuoja Komisiją.
7. Paskirstydamos mišriosios žvejybos atveju taikomas žvejybos galimybes, valstybės narės atsižvelgia į tokioje žvejyboje dalyvaujančių laivų tikėtiną sužvejotų kiekių sudėtį.
8. Pranešusios Komisijai, valstybės narės gali apsikeisti visomis arba dalimi joms paskirtų žvejybos galimybių.
17 straipsnis
Valstybių narių vykdomo žvejybos galimybių paskirstymo kriterijai
Skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, kaip nurodyta 16 straipsnyje, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Taikytini kriterijai gali būti, inter alia, žvejybos poveikis aplinkai, ankstesni duomenys apie nuostatų laikymąsi, indėlis į vietos ekonomiką ir ankstesni duomenys apie sužvejotus kiekius. Atsižvelgdamos į joms skirtas žvejybos galimybes, valstybės narės siekia teikti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius arba žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai, pavyzdžiui, sunaudojama mažiau energijos ar daroma mažesnė žala buveinėms.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
Regionalizavimas
18 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas išsaugojimo priemonių srityje
1. Tais atvejais, kai Komisijai suteikiami su atitinkamam geografiniam rajonui taikoma Sąjungos išsaugojimo priemone susiję įgaliojimai, įskaitant numatytus daugiamečiame plane, nustatytame pagal 9 ir 10 straipsnius, bei 11 straipsnyje ir 15 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, priimti deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos priemonės, valstybės narės, turinčios tiesioginių valdymo interesų, kuriems daro poveikį šios priemonės, gali per atitinkamoje išsaugojimo priemonėje ir (arba) daugiamečiame plane nustatytiną terminą susitarti pateikti bendras rekomendacijas, kuriomis siekiama atitinkamų Sąjungos išsaugojimo priemonių, daugiamečių planų arba specialių išmetimų planų tikslų. Komisija nepriima tokių deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų nepasibaigus valstybių narių bendrų rekomendacijų pateikimo terminui.
2. 1 dalies tikslais valstybės narės, turinčios tiesioginių valdymo interesų, kuriems 1 dalyje nurodytos priemonės daro poveikį, rengdamos bendras rekomendacijas, tarpusavyje bendradarbiauja. Jos taip pat konsultuojasi su atitinkama (-omis) patariamąja (-osiomis) taryba (-omis). Komisija sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui, be kita ko, prireikus užtikrindama, kad iš atitinkamų mokslo įstaigų būtų galima gauti mokslinę informaciją.
3. Tais atvejais, kai pagal 1 dalį pateikiama bendra rekomendacija dėl priemonių, Komisijai gali priimti deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos tos priemonės, jeigu tokia rekomendacija yra suderinama su atitinkama išsaugojimo priemone ir (arba) daugiamečiu planu.
4. Tais atvejais, kai išsaugojimo priemonė taikoma konkrečiam žuvų ištekliui, kuris yra bendras su trečiosiomis šalimis ir kurį valdo daugiašalės žvejybos organizacijos arba kuris yra valdomas pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus, Sąjunga stengiasi susitarti su atitinkamais partneriais dėl 2 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti būtinų priemonių.
5. Valstybės narės užtikrina, kad bendros rekomendacijos dėl pagal 1 dalį patvirtintų išsaugojimo priemonių būtų grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitiktų visus šiuos reikalavimus:
a) |
būtų suderinamos su 2 straipsnyje nustatytais tikslais; |
b) |
būtų suderinamos su atitinkamos išteklių išsaugojimo priemonės taikymo sritimi ir tikslais; |
c) |
būtų suderinamos su atitinkamo daugiamečio plano taikymo sritimi ir padėtų veiksmingai pasiekti jame nustatytus tikslus ir kiekybinius tikslus; |
d) |
būtų bent ne mažiau griežtos nei pagal Sąjungos teisę nustatytos priemonės. |
6. Jei visoms valstybėms narėms nepavyksta per nustatytą terminą susitarti dėl bendrų rekomendacijų, kurios turi būti pateiktos Komisijai pagal 1 dalį, arba jei manoma, kad bendros rekomendacijos dėl išsaugojimo priemonių nėra suderinamos su atitinkamų išsaugojimo priemonių tikslais ir kiekybiniais tikslais, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl tinkamų priemonių pagal Sutartį.
7. Be 1 dalyje nurodytų atvejų, valstybės narės, turinčios tiesioginių valdymo interesų žvejybos atitinkamame geografiškai apibrėžtame rajone atžvilgiu, taip pat gali parengti bendras rekomendacijas Komisijai dėl priemonių, kurias Komisija pasiūlys arba patvirtins.
8. Kaip papildomas ar alternatyvus regioninio bendradarbiavimo metodas valstybėms narėms atitinkamam geografiniam rajonui taikomoje Sąjungos išsaugojimo priemonėje, įskaitant daugiametį planą, nustatytą pagal 9 ir 10 straipsnius, suteikiami įgaliojimai per nustatytą terminą patvirtinti priemones, kuriomis konkrečiau apibrėžiama ta išsaugojimo priemonė. Tvirtindamos tokias priemones, atitinkamos valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja. Mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalys. Į šį darbą įtraukiama Komisija, ir atsižvelgiama į jos pastabas. Valstybė narė savo atitinkamas nacionalines priemones patvirtina tik tuo atveju, jei visos atitinkamos valstybės narės susitaria dėl tų priemonių turinio. Tais atvejais, kai Komisija mano, kad valstybės narės priemonė neatitinka atitinkamoje išsaugojimo priemonėje nustatytų sąlygų, ji gali, pateikusi atitinkamas priežastis, prašyti, kad atitinkama valstybė narė iš dalies pakeistų arba panaikintų tą priemonę.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
Nacionalinės priemonės
19 straipsnis
Valstybių narių priemonės, taikomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams arba jų teritorijoje įsikūrusiems asmenims
1. Valstybė narė gali patvirtinti priemones, skirtas žuvų ištekliams Sąjungos vandenyse išsaugoti, jei tos priemonės atitinka visus šiuos reikalavimus:
a) |
jos taikomos tik su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams arba, kai žvejybos veikla vykdoma ne žvejybos laivu, jų teritorijos dalyje, kuriai taikoma Sutartis, įsikūrusiems asmenims; |
b) |
jos yra suderinamos su 2 straipsnyje nustatytais tikslais; |
c) |
jos yra bent ne mažiau griežtos nei pagal Sąjungos teisę nustatytos priemonės. |
2. Valstybė narė kontrolės tikslais informuoja kitas atitinkamas valstybes nares apie pagal 1 dalį priimtas nuostatas.
3. Valstybės narės viešai paskelbia turimą tinkamą informaciją apie pagal šį straipsnį patvirtintas priemones.
20 straipsnis
Valstybių narių priemonės, taikomos 12 jūrmylių zonoje
1. Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių priemonių, skirtų žuvų išteklių išsaugojimui bei valdymui ir jūrų ekosistemų išsaugojimo būklės išlaikymui ir gerinimui 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, jei Sąjunga dar nėra patvirtinusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo ir valdymo priemonių ar konkrečiai nesprendžia problemos, kurią nurodė atitinkama valstybė narė. Valstybės narės priemonės turi būti suderinamos su 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir bent ne mažiau griežtos nei pagal Sąjungos teisę nustatytos priemonės.
2. Tais atvejais, kai išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina patvirtinti valstybė narė, gali turėti poveikio kitų valstybių narių žvejybos laivams, tokios priemonės patvirtinamos tik po to, kai su Komisija, atitinkamomis valstybėmis narėmis ir atitinkamomis patariamosiomis tarybomis pasikonsultuojama dėl priemonių projekto, su kuriuo pateikiamas aiškinamasis memorandumas, kuriame būtų, inter alia, įrodyta, kad tos priemonės yra nediskriminuojančios. Tokio konsultavimosi tikslu besikonsultuojanti valstybė narė gali nustatyti pagrįstą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei du mėnesiai.
3. Valstybės narės viešai paskelbia turimą tinkamą informaciją apie pagal šį straipsnį patvirtintas priemones.
4. Tais atvejais, kai Komisija mano, kad pagal šį straipsnį patvirtinta priemonė neatitinka 1 dalyje išdėstytų sąlygų, ji gali, nurodžiusi atitinkamas priežastis, prašyti, kad atitinkama valstybė narė iš dalies pakeistų arba panaikintų atitinkamą priemonę.
IV DALIS
ŽVEJYBOS PAJĖGUMŲ VALDYMAS
21 straipsnis
Perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos nustatymas
Valstybės narės gali nustatyti perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą. Tokią sistemą turinčios valstybės narės sukuria ir tvarko perleidžiamųjų žvejybos teisių registrą.
22 straipsnis
Žvejybos pajėgumų reguliavimas ir valdymas
1. Valstybės narės ilgainiui nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti pagal jų žvejybos galimybes, atsižvelgdamos į tendencijas ir remdamosi patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, kad būtų pasiekta stabili ir tvari jų pusiausvyra.
2. Kad pasiektų 1 dalyje nurodytą tikslą, valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės 31 d. nusiunčia Komisijai ataskaitą apie pusiausvyrą tarp jų laivynų žvejybos pajėgumų ir jų žvejybos galimybių. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje laikytis bendro požiūrio, ta ataskaita rengiama vadovaujantis bendrosiomis gairėmis, kurias gali parengti Komisija, jose nurodydama atitinkamus techninius, socialinius ir ekonominius parametrus.
Ataskaitoje pateikiamas metinis kiekvienos valstybės narės nacionalinio laivyno ir visų jos laivyno segmentų pajėgumų įvertinimas. Ataskaitoje siekiama nustatyti struktūrinį pajėgumų perteklių kiekviename segmente ir įvertinti kiekvieno segmento ilgalaikį pelningumą. Tokios ataskaitos skelbiamos viešai.
3. Kalbant apie 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus įvertinimus, valstybės narės savo analizę pagrindžia jų laivynų žvejybos pajėgumų ir jų žvejybos galimybių pusiausvyra. Atskiri įvertinimai rengiami laivynams, žvejojantiems atokiausiuose regionuose, ir laivams, žvejojantiems išimtinai ne Sąjungos vandenyse.
4. Jei atlikus įvertinimą aiškiai matyti, kad žvejybos pajėgumai nėra veiksmingai subalansuoti su žvejybos galimybėmis, valstybė narė parengia laivyno segmentams, kuriuose nustatytas struktūrinių pajėgumų perteklius, skirtą veiksmų planą ir jį įtraukia į savo ataskaitą. Veiksmų plane nurodomi reguliavimo tikslai ir priemonės pusiausvyrai pasiekti, taip pat aiškus jo įgyvendinimo tvarkaraštis.
Komisija kasmet parengia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie valstybių narių laivynų žvejybos pajėgumų ir jų žvejybos galimybių pusiausvyrą, laikydamasi 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų gairių. Ataskaitoje pateikiami veiksmų planai nurodyti šios dalies pirmoje pastraipoje. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.
Neparengus 2 dalyje nurodytos ataskaitos ir (arba) neįgyvendinus šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto veiksmų plano, gali būti proporcingai sustabdytas arba nutrauktas atitinkamos Sąjungos finansinės paramos, skirtos investicijoms į atitinkamą laivyno segmentą ar segmentus pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014 – 2020 m. laikotarpiu sąlygos, mokėjimas tai valstybei narei.
5. Pasitraukti iš laivyno gaunant viešąją pagalbą leidžiama tik tuomet, jei prieš tai buvo panaikinta žvejybos licencija ir žvejybos leidimai.
6. Žvejybos pajėgumai, atitinkantys iš laivyno gaunant viešąją pagalbą pasitraukusių žvejybos laivų pajėgumus, nepakeičiami kitais.
7. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. jų laivynų žvejybos pajėgumai niekada neviršytų II priede nustatytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų.
23 straipsnis
Įtraukimo į laivyną / pasitraukimo iš laivyno programa
1. Valstybės narės įtraukimą į savo laivynus ir pasitraukimą iš savo laivynų tvarko taip, kad naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną negaunant viešosios pagalbos būtų kompensuojamas prieš tai atliktu bent tokios pat apimties pajėgumų pašalinimu iš laivyno be viešosios pagalbos.
2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, nustatančius šio straipsnio taikymo įgyvendinimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 47 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 30 d. Komisija įvertina įtraukimo į laivyną / pasitraukimo iš laivyno programą, atsižvelgdama į laivyno pajėgumų ir numatomų žvejybos galimybių santykio raidą ir atitinkamais atvejais siūlo tos programos pakeitimų.
24 straipsnis
Žvejybos laivynų registrai
1. Valstybės narės registruoja šiame reglamente nustatytoms priemonėms valdyti būtiną informaciją apie su jų vėliavomis plaukiojančių Sąjungos žvejybos laivų savininkus, laivo bei įrankių charakteristikas ir veiklą.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją.
3. Komisija tvarko Sąjungos žvejybos laivyno registrą, į kurį įtraukiama pagal 2 dalį gaunama informacija. Ji sudaro galimybes visuomenei susipažinti su Sąjungos žvejybos laivyno registru ir kartu užtikrina, kad asmens duomenys būtų tinkamai apsaugoti.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato techninius veiklos reikalavimus, susijusius su 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos registravimu, forma ir perdavimo būdais. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 47 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
V DALIS
MOKSLINIS ŽUVININKYSTĖS VALDYMO PAGRINDAS
25 straipsnis
Žuvininkystės valdymui skirtų duomenų reikalavimai
1. Valstybės narės, laikydamosi duomenų rinkimo srityje priimtų taisyklių, renka biologinius, aplinkosaugos, techninius ir socialinius bei ekonominius duomenis, būtinus žuvininkystės valdymui, tuos duomenis tvarko ir galutiniams naudotojams, įskaitant Komisijos paskirtas įstaigas, užtikrina galimybę juos gauti. Tokių duomenų įsigijimui ir tvarkymui gali būti skiriamas finansavimas iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo laikantis būsimo Sąjungos teisės akto, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos. Tais duomenimis visų pirma suteikiama galimybė įvertinti:
a) |
naudojamų jūrų biologinių išteklių būklę; |
b) |
žvejybos lygį ir žvejybos veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams bei jūrų ekosistemoms; ir |
c) |
žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektorių veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse socialinius bei ekonominius rezultatus. |
2. Duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas grindžiami šiais principais:
a) |
tikslumas, patikimumas ir rinkimas laiku; |
b) |
naudojami koordinavimo mechanizmai siekiant išvengti įvairiems tikslams renkamų duomenų dubliavimosi; |
c) |
surinkti duomenys laikomi saugiai ir yra apsaugoti kompiuterizuotose duomenų bazėse ir atitinkamais atvejais yra prieinami visuomenei, be kita ko, apibendrinti, užtikrinant konfidencialumą; |
d) |
Komisija arba jos paskirtos įstaigos turi prieigą prie nacionalinių duomenų bazių ir surinktų duomenų tvarkymo sistemų, kad galėtų patikrinti, ar duomenys surinkti ir ar jie kokybiški; |
e) |
svarbūs duomenys ir atitinkama jų gavimo metodika laiku teikiami subjektams, kurie mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domisi moksline žuvininkystės sektoriaus duomenų analize, arba suinteresuotosioms šalims, išskyrus tomis aplinkybėmis, kai pagal taikytiną Sąjungos teisę reikalaujama apsauga ir konfidencialumas. |
3. Kiekvienais metais valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie savo nacionalinių duomenų rinkimo programų vykdymą ir ją padaro viešai prieinama.
Komisija įvertina metinę ataskaitą apie duomenų rinkimą pasikonsultavusi su savo moksline patariamąja įstaiga ir atitinkamais atvejais regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis arba stebėtoja, ir atitinkamomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis.
4. Valstybės narės užtikrina mokslinių žuvininkystės valdymo duomenų, be kita ko, socialinių bei ekonominių duomenų, rinkimo ir tvarkymo koordinavimą nacionaliniu lygiu. Šiuo tikslu jos paskiria nacionalinius korespondentus ir rengia metinius nacionalinius koordinavimo posėdžius. Komisijai pranešama apie nacionalinę koordinavimo veiklą, ji kviečiama į koordinavimo posėdžius.
5. Glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, valstybės narės savo duomenų rinkimo veiklą derina su kitų to paties regiono valstybių narių duomenų rinkimo veikla ir deda visas pastangas suderinti savo veiksmus su trečiosiomis šalimis, kurios turi suverenias teises į tame pačiame regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tokie vandenys priklauso.
6. Duomenys renkami, tvarkomi ir naudojami ekonomiškai efektyviu būdu.
7. Valstybei narei nesurinkus ir (arba) nepateikus duomenų laiku galutiniams naudotojams, gali būti proporcingai sustabdytas arba nutrauktas atitinkamos Sąjungos finansinės paramos mokėjimas tai valstybei narei pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos.
26 straipsnis
Patariamosios mokslo įstaigos
Komisija konsultuojasi su atitinkamomis mokslo įstaigomis. Su ŽMTEK atitinkamais atvejais konsultuojamasi gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimo ir valdymo klausimais, įskaitant biologinius, ekonominius, aplinkosauginius, socialinius ir techninius aspektus. Konsultuojantis su mokslo įstaigomis atsižvelgiama į tinkamą viešųjų lėšų valdymą siekiant išvengti tokių įstaigų darbo dubliavimosi.
27 straipsnis
Moksliniai tyrimai ir mokslinės rekomendacijos
1. Valstybės narės vykdo žvejybos ir akvakultūros srities mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Savo žvejybos srities mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslinių rekomendacijų teikimo programas, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, jos derina su kitomis valstybėmis narėmis pagal Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų programas, atitinkamais atvejais įtraukdamos atitinkamas patariamąsias tarybas. Ta veikla gali būti finansuojama iš Sąjungos biudžeto pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.
2. Valstybės narės, dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, naudodamosi, inter alia, turimais Sąjungos finansiniais ištekliais ir tarpusavyje derindamos veiksmus, užtikrina, kad mokslinių rekomendacijų teikimo procese dalyvautų pakankamai atitinkamą kompetenciją turinčių specialistų.
VI DALIS
IŠORĖS POLITIKA
28 straipsnis
Tikslai
1. Kad būtų užtikrintas tausus jūrų biologinių išteklių ir jūrų aplinkos naudojimas, valdymas bei išsaugojimas, Sąjunga žuvininkystės išorės santykiuose laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų ir politikos tikslų, taip pat 2 ir 3 straipsniuose išdėstytų tikslų bei principų.
2. Sąjunga visų pirma:
a) |
aktyviai remia mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą ir prie jo prisideda; |
b) |
didina Sąjungos iniciatyvų politikos suderinamumą, ypač daug dėmesio skirdama aplinkosaugos, prekybos ir vystymosi veiklai, ir didina veiksmų, kurių imamasi vykdant vystomąjį bendradarbiavimą ir mokslinį, techninį bei ekonominį bendradarbiavimą, nuoseklumą; |
c) |
prisideda prie tausios žvejybos veiklos, kuri yra ekonomiškai perspektyvi ir kuria skatinamas užimtumas Sąjungoje; |
d) |
užtikrina, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal bendros žuvininkystės politikos srities Sąjungos teisę, ir kartu skatina Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas kitų trečiųjų šalių veiklos vykdytojų atžvilgiu; |
e) |
visose tarptautinėse srityse skatina ir remia veiksmus, reikalingus NNN žvejybai panaikinti; |
f) |
skatina regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) atitikties komitetų steigimą ir stiprinimą, periodinių nepriklausomų veiklos rezultatų peržiūrų ir atitinkamų taisomųjų veiksmų vykdymą, įskaitant veiksmingas ir atgrasomas sankcijas, kurios turi būti taikomos remiantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais. |
3. Šios dalies nuostatos nedaro poveikio specialioms tarptautinių susitarimų nuostatoms pagal Sutarties 218 straipsnį.
I ANTRAŠTINĖ DALIS
Tarptautinės žuvininkystės organizacijos
29 straipsnis
Sąjungos veikla tarptautinėse žuvininkystės organizacijose
1. Sąjunga aktyviai remia žuvininkystės srityje veikiančių tarptautinių organizacijų, įskaitant RŽVO, veiklą ir prie jos prisideda.
2. Sąjungos pozicija žuvininkystės srityje veikiančiose tarptautinėse organizacijose ir RŽVO grindžiama patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žuvų ištekliai būtų valdomi laikantis 2 straipsnyje nustatytų tikslų, ypač jo 2 dalies ir 5 dalies c punkto. Sąjunga stengiasi vadovauti RŽVO veiklos rezultatų gerinimo procesui, kad jos galėtų geriau išsaugoti ir valdyti jų kompetencijai priklausančius gyvuosius jūrų išteklius.
3. Sąjunga aktyviai remia tinkamų ir skaidrių mechanizmų, skirtų žvejybos galimybėms skirstyti, rengimą.
4. Sąjunga skatina RŽVO tarpusavio bendradarbiavimą, jų atitinkamų reguliavimo sistemų suderinamumą ir remia mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą siekdama užtikrinti, kad jų rekomendacijos būtų grindžiamos tokiomis mokslinėmis rekomendacijomis.
30 straipsnis
Tarptautinių nuostatų laikymasis
Sąjunga, be kita ko, per Europos žuvininkystės kontrolės agentūrą (toliau – agentūra), bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir žuvininkystės srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant RŽVO, kad būtų sustiprintas priemonių, ypač skirtų kovoti su NNN žvejyba, laikymasis, siekiant užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi tokių tarptautinių organizacijų patvirtintų priemonių.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
Tausios žvejybospartnerystės susitarimai
31 straipsnis
Tausios žvejybos partnerystės susitarimų principai ir tikslai
1. Tausios žvejybos partnerystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatoma teisinio, aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo sistema.
Tokia sistema gali apimti:
a) |
būtinų mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtojimą ir rėmimą; |
b) |
stebėsenos, kontrolės bei priežiūros gebėjimus; |
c) |
kitus gebėjimų stiprinimo elementus, susijusius su trečiosios šalies tausios žuvininkystės politikos plėtojimu. |
2. Siekiant užtikrinti tausų jūrų biologinių išteklių perviršio naudojimą, Sąjunga stengiasi užtikrinti, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai su trečiosiomis šalimis būtų abipusiškai naudingi Sąjungai ir atitinkamai trečiajai šaliai, įskaitant jos vietos gyventojus ir žvejybos sektorių, ir kad jais būtų prisidedama prie Sąjungos laivynų veiklos tęstinumo ir būtų siekiama gauti tinkamą esamo perviršio dalį, atitinkančią Sąjungos laivynų interesus.
3. Siekiant užtikrinti, kad pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus žvejojantys Sąjungos laivai tam tikrais atvejais laikytųsi panašių standartų, kaip taikomi Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, Sąjunga stengiasi į tausios žvejybos partnerystės susitarimus įtraukti atitinkamas nuostatas dėl įpareigojimo iškrauti žuvis ir žvejybos produktus.
4. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio perviršį, kaip nurodyta UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuris aiškiai bei skaidriai nustatomas remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinkama informacija apie bendras visų laivynų konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir trečioji šalis. Kelių valstybių teritorijoje esančių arba toli migruojančių žuvų išteklių atveju nustatant galimus žvejoti išteklius turėtų būti deramai atsižvelgiama į regionų lygiu atliktus mokslinius įvertinimus, taip pat į atitinkamų RŽVO patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones.
5. Sąjungos žvejybos laivai nevykdo veiklos trečiosios šalies, su kuria galioja tausios žvejybos partnerystės susitarimas, vandenyse, išskyrus atvejus, kai jie turi žvejybos leidimą, kuris buvo išduotas laikantis tokio susitarimo.
6. Sąjunga užtikrina, kad į tausios žvejybos partnerystės susitarimus būtų įtraukta nuostata dėl pagarbos demokratijos principams ir žmogaus teisėms, kuri yra esminis tokio susitarimo elementas.
Į tuos susitarimus, kiek įmanoma, taip pat įtraukiama:
a) |
nuostata, pagal kurią draudžiama sudaryti palankesnes sąlygas tuose vandenyse žvejojantiems kitiems laivynams, nei tas, kurios suteiktos Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant sąlygas dėl išteklių išsaugojimo, plėtojimo ir valdymo bei finansinių susitarimų, rinkliavų ir teisių, susijusių su žvejybos leidimų išdavimu; |
b) |
išimtinė nuostata, susijusi su 5 dalyje nustatyta taisykle. |
7. Sąjungos lygmeniu dedamos pastangos stebėti Sąjungos žvejybos laivų, žvejojančių ne Sąjungos vandenyse ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus, veiklą.
8. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys ir ne Sąjungos vandenyse žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai, galėtų pateikti išsamius ir tikslius dokumentus apie visą žvejybos ir perdirbimo veiklą.
9. 5 dalyje nurodytas žvejybos leidimas išduodamas laivui, kuris buvo išbrauktas iš Sąjungos žvejybos laivynų registro ir po to per 24 mėnesius vėl buvo į jį įtrauktas, tik tuo atveju, kai to laivo savininkas vėliavos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms pateikė visus duomenis, kurių reikia nustatyti, kad tuo laikotarpiu laivo vykdoma žvejyba visiškai atitiko standartus, taikytinus su Sąjungos vėliava plaukiojančiam laivui.
Kai valstybė, suteikusi teisę plaukioti su jos vėliava laikotarpiu, kai laivas nebuvo Sąjungos žvejybos laivynų registre, pagal Sąjungos teisę buvo pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovos su NNN žvejyba, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo srityje arba kaip valstybė, leidžianti netausiai naudoti gyvuosius jūrų išteklius, toks žvejybos leidimas išduodamas tik jei nustatoma, kad laivo žvejybos operacijos buvo nutrauktos ir savininkas nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad laivas būtų pašalintas iš tos valstybės registro.
10. Komisija užtikrina, kad būtų atlikti nepriklausomi tausios žvejybos partnerystės susitarimo kiekvieno protokolo ex ante ir ex post įvertinimai, ir pateikia juos Europos Parlamentui ir Tarybai pakankamai iš anksto prieš tai, kai Tarybai pateikia rekomendaciją suteikti įgaliojimus pradėti derybas dėl pakeisiančio protokolo. Tokių įvertinimų santrauka padaroma viešai prieinama.
32 straipsnis
Finansinė parama
1. Sąjunga, įgyvendindama tausios žvejybos partnerystės susitarimus, teikia trečiosioms šalims finansinę paramą, kuria siekiama:
a) |
padengti dalį prieigos prie žvejybos išteklių trečiosios šalies vandenyse suteikimo išlaidų; prieigos prie žvejybos išteklių išlaidų dalis, kurią turi sumokėti Sąjungos laivų savininkai, įvertinama kiekviename tausios žvejybos partnerystės susitarime arba jo protokole ir turi būti teisinga, nediskriminacinė bei atitikti naudojantis prieigos sąlygomis gaunamą naudą; |
b) |
nustatyti valdymo sistemą, įskaitant būtinų mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtojimą ir išlaikymą, skatinti konsultacijų su interesų grupėmis procesus ir stebėsenos, kontrolės bei priežiūros ir kitų gebėjimų, susijusių su trečiosios šalies įgyvendinamos tausios žuvininkystės politikos plėtojimu, stiprinimą. Tokia finansinė parama teikiama su sąlyga, kad būtų pasiekti konkretūs rezultatai ir ji papildytų atitinkamoje trečiojoje šalyje įgyvendinamus plėtojimo projektus ir programas bei būtų su jais suderinama. |
2. Pagal kiekvieną tausios žvejybos partnerystės susitarimą sektoriams teikiama finansinė parama atsiejama nuo mokėjimų už prieigą prie žvejybos išteklių. Sąjunga reikalauja pasiekti konkrečius rezultatus, kurie yra finansinės paramos mokėjimų sąlyga, ir atidžiai stebi pažangą.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
Bendro intereso išteklių valdymas
33 straipsnis
Bendro Sąjungos ir trečiųjų šalių intereso išteklių valdymo principai bei tikslai ir susitarimai dėl keitimosi ir bendro valdymo
1. Tais atvejais, kai bendro intereso išteklius naudoja ir trečiosios šalys, Sąjunga bendradarbiauja su tomis trečiosiomis šalimis siekdama užtikrinti, kad tie ištekliai būtų valdomi tausiu būdu, kuris atitinka šį reglamentą, ir visų pirma 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą tikslą. Jeigu nepasiekiama oficialaus susitarimo, Sąjunga kiek įmanoma stengiasi pasiekti bendrą susitarimą dėl tokių išteklių žvejybos, kad būtų įmanoma juos valdyti tausiai, visų pirma dėl 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo, tokiu būdu skatindama Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti tokias pačias sąlygas.
2. Kad būtų užtikrintas išteklių, kurie yra bendri su trečiosiomis šalimis, tausus naudojimas ir garantuojamas Sąjungos laivynų žvejybos operacijų stabilumas, Sąjunga, laikydamasi UNCLOS, deda pastangas, kad nustatytų dvišalius arba daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, bendram išteklių valdymui, įskaitant, atitinkamais atvejais galimybes naudotis vandenimis bei ištekliais ir tokio naudojimosi sąlygų nustatymą, išsaugojimo priemonių derinimą ir keitimąsi žvejybos galimybėmis.
VII DALIS
AKVAKULTŪRA
34 straipsnis
Tvarios akvakultūros skatinimas
1. Kad būtų skatinamas tvarumas ir padedama užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto tiekimą, ekonomikos augimą ir užimtumą, Komisija nustato neprivalomas Sąjungos strategines gaires dėl bendrų tvarios akvakultūros veiklos plėtojimo prioritetų ir tikslų. Tose strateginėse gairėse atsižvelgiama į atitinkamą pradinę padėtį bei skirtingas aplinkybes visoje Sąjungoje ir jos sudaro daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindą ir jomis siekiama:
a) |
padidinti akvakultūros sektoriaus konkurencingumą ir remti jo plėtojimą bei inovacijas; |
b) |
mažinti administracinę naštą ir siekti, kad Sąjungos teisė būtų veiksmingiau įgyvendinama ir ja būtų geriau atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų poreikius; |
c) |
skatinti ekonominę veiklą; |
d) |
įvairinti ir gerinti gyvenimo kokybę pakrantės regionuose ir krašto gilumos vietovėse; |
e) |
integruoti akvakultūros veiklą į jūrų, pakrančių ir krašto gilumos teritorijų planavimą. |
2. Valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. juin 30 d. parengia akvakultūros veiklos plėtojimo jų teritorijoje daugiamečius nacionalinius strateginius planus.
3. Daugiamečiame nacionaliniame strateginiame plane nustatomi valstybės narės tikslai ir priemonės bei tvarkaraščiai jiems pasiekti.
4. Daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais visų pirma siekiama:
a) |
supaprastinti administracinę tvarką, ypač susijusią su įvertinimais, poveikio įvertinimais ir licencijomis; |
b) |
užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams pakankamą tikrumą galimybės naudotis vandenimis ir erdve srityje; |
c) |
nustatyti aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo rodiklius; |
d) |
įvertinti kitą galimą tarpvalstybinį poveikį, ypač jūrų biologiniams ištekliams ir jūrų ekosistemoms, kaimyninėse valstybėse narėse; |
e) |
sukurti nacionalinių tyrimų programų sinergijas ir užmegzti sektoriaus ir mokslo bendruomenės bendradarbiavimą; |
f) |
skatinti tvaraus geros kokybės maisto konkurencinį pranašumą; |
g) |
skatinti akvakultūros veiklą ir tyrimus siekiant didinti teigiamą poveikį aplinkai bei žuvų ištekliams ir mažinti neigiamą poveikį, be kita ko, mažinti spaudimą pašarų gamybai naudojamiems žuvų ištekliams, ir didinti efektyvų išteklių naudojimą. |
5. Valstybės narės keičiasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais taikydamos daugiamečiuose nacionaliniuose strateginiuose planuose numatytų nacionalinių priemonių atvirąjį koordinavimo metodą.
6. Komisija skatina valstybes nares keistis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir sudaro palankias sąlygas koordinuoti daugiamečiame nacionaliniame strateginiame plane numatytas nacionalines priemones.
VIII DALIS
BENDRAS RINKOS ORGANIZAVIMAS
35 straipsnis
Tikslai
1. Nustatomas bendras žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas (bendras rinkų organizavimas), kuriuo siekiama:
a) |
padėti siekti 2 straipsnyje nustatytų tikslų, visų pirma tausaus gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo; |
b) |
sudaryti žvejybos ir akvakultūros sektoriui sąlygas tinkamu lygiu taikyti bendrą žuvininkystės politiką; |
c) |
stiprinti Sąjungos žvejybos ir akvakultūros sektoriaus, ypač gamintojų, konkurencingumą; |
d) |
didinti rinkų skaidrumą ir stabilumą, ypač susijusį su ekonominėmis žiniomis ir informacija apie Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkas visoje tiekimo grandinėje, užtikrinti geresnį pridėtinės vertės paskirstymą visoje sektoriaus tiekimo grandinėje, gerinti vartotojų informavimą bei informuotumą platinant pranešimus ir ženklinant etiketėmis, kuriose pateikiama suprantama informacija; |
e) |
padėti užtikrinti vienodas visų Sąjungoje parduodamų produktų pardavimo sąlygas skatinant tausų žvejybos išteklių naudojimą; |
f) |
padėti užtikrinti, kad vartotojams būtų tiekiami įvairūs žvejybos ir akvakultūros produktai; |
g) |
teikti vartotojams patikrinamą ir tikslią informaciją apie produkto kilmę ir jo pagaminimo būdą, visų pirma žymint ir ženklinant. |
2. Bendras rinkų organizavimas taikomas Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (24) I priede išvardytiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Sąjungoje.
3. Bendrą rinkų organizavimą visų pirma sudaro:
a) |
sektoriaus organizavimas, įskaitant rinkos stabilizavimo priemones; |
b) |
žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijų gamybos ir prekybos planai; |
c) |
bendri prekybos standartai; |
d) |
vartotojų informavimas. |
IX DALIS
KONTROLĖ IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS
36 straipsnis
Tikslai
1. Bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis užtikrinamas taikant veiksmingą Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą, įskaitant kovą su NNN žvejyba.
2. Bendros žuvininkystės politikos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema visų pirma grindžiama ir ją sudaro šie principai:
a) |
visuotinis, integruotas ir bendras požiūris; |
b) |
valstybių narių, Komisijos ir Agentūros bendradarbiavimas ir veiksmų derinimas; |
c) |
ekonominis efektyvumas ir proporcingumas; |
d) |
efektyvių kontrolės technologijų naudojimas žuvininkystės duomenų prieinamumui ir kokybei užtikrinti; |
e) |
Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema; |
f) |
rizika grindžiama strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama sistemingiems ir automatiniams visų turimų susijusių duomenų kryžminiams patikrinimams; |
g) |
taisyklių laikymosi ir bendradarbiavimo kultūros diegimas tarp visų veiklos vykdytojų ir žvejų; |
Sąjunga patvirtina tinkamas priemones trečiųjų šalių, leidžiančių vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu.
3. Valstybės narės patvirtina tinkamas priemones, skirtas užtikrinti bendros žuvininkystės politikos srities veiklos kontrolę, tikrinimą ir vykdymą, įskaitant veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų sankcijų nustatymą.
37 straipsnis
Įsipareigojimų laikymosi ekspertų grupė
1. Komisija įsteigia įsipareigojimų laikymosi ekspertų grupę, kuri vertina įsipareigojimų pagal Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą įgyvendinimą ir laikymąsi, sudaro tam palankesnes sąlygas ir stiprina tų įsipareigojimų įgyvendinimą bei laikymąsi.
2. Įsipareigojimų laikymosi ekspertų grupę sudaro Komisijos ir valstybių narių atstovai. Europos Parlamento prašymu Komisija gali paprašyti Europos Parlamento atsiųsti ekspertus dalyvauti ekspertų grupės posėdžiuose. Agentūra gali dalyvauti įsipareigojimų laikymosi ekspertų grupės posėdžiuose kaip stebėtoja.
3. Ekspertų grupė visų pirma:
a) |
reguliariai peržiūri klausimus dėl įsipareigojimų pagal Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą laikymosi ir įgyvendinimo ir nustato galimus bendro intereso sunkumus įgyvendinant bendrosios žuvininkystės politikos taisykles; |
b) |
rengia rekomendacijas dėl bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių įgyvendinimo, įskaitant Sąjungos finansinės paramos prioritetų nustatymą; ir |
c) |
keičiasi informacija apie kontrolės ir tikrinimo veiklą, įskaitant kovą su NNN žvejyba. |
4. Ekspertų grupė reguliariai visapusiškai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie 3 dalyje nurodytą su įsipareigojimų laikymusi susijusią veiklą.
38 straipsnis
Naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomieji projektai
Komisija ir valstybės narės gali įgyvendinti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus.
39 straipsnis
Prisidėjimas prie kontrolės, tikrinimo, vykdymo užtikrinimo ir duomenų rinkimo išlaidų padengimo
Valstybės narės gali reikalauti, kad jų veiklos vykdytojai proporcingai prisidėtų prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos įgyvendinimo veiklos ir duomenų rinkimo išlaidų padengimo.
X DALIS
FINANSINĖS PRIEMONĖS
40 straipsnis
Tikslai
Gali būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kuria padedama siekti 2 straipsnyje nustatytų tikslų.
41 straipsnis
Finansinės paramos teikimo valstybėms narėms sąlygos
1. Laikantis taikytinuose Sąjungos teisės aktuose apibrėžtinų sąlygų, Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms teikiama tik tuo atveju, jei jos laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių.
2. Jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, pagal bendrą žuvininkystės politiką skiriamos Sąjungos finansinės paramos mokėjimas gali būti nutrauktas, laikinai sustabdytas arba išmokoms gali būti taikomas finansinis koregavimas. Tokios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą.
42 straipsnis
Finansinės paramos teikimo veiklos vykdytojams sąlygos
1. Laikantis taikytinuose Sąjungos teisės aktuose apibrėžtinų sąlygų, Sąjungos finansinė parama veiklos vykdytojams teikiama tik tuo atveju, jei jie laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių.
2. Taikant specialias taisykles, kurios turi būti priimtos, veiklos vykdytojams padarius sunkių bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, jie laikinai arba visam laikui netenka galimybės gauti Sąjungos finansinę paramą ir (arba) ta parama jiems gali būti sumažinta. Tokios priemonės, kurių imasi valstybė narė, yra atgrasomos, veiksmingos ir proporcingos atsižvelgiant į sunkių pažeidimų pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą.
3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama būtų skirta tik tais atvejais, jei vienerius metus prieš paraiškos gauti Sąjungos finansinę paramą pateikimo dieną atitinkamam veiklos vykdytojui nebuvo taikytos sankcijos už sunkius pažeidimus.
XI DALIS
PATARIAMOSIOS TARYBOS
43 straipsnis
Patariamųjų tarybų steigimas
1. Siekiant paskatinti proporcingą atstovavimą visiems suinteresuotiesiems subjektams pagal 45 straipsnio 1 dalį ir padėti įgyvendinti 2 straipsnyje nustatytus tikslus, kiekvienam III priede nurodytam geografiniam rajonui arba kompetencijos zonai įsteigiamos patariamosios tarybos.
2. Laikantis III priedo, visų pirma įsteigiamos šios naujos patariamosios tarybos:
a) |
Atokiausių regionų patariamoji taryba, suskirstyta į tris skyrius kiekvienam iš šių jūros baseinų (Vakarų Atlanto, Rytų Atlanto ir Indijos vandenyno); |
b) |
Akvakultūros patariamoji taryba; |
c) |
Rinkų patariamoji taryba; |
d) |
Juodosios jūros patariamoji taryba. |
3. Kiekviena patariamoji taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.
44 straipsnis
Patariamųjų tarybų užduotys
1. Taikydama šį reglamentą, Komisija prireikus konsultuojasi su patariamosiomis tarybomis.
2. Patariamosios tarybos gali:
a) |
teikti Komisijai ir atitinkamai valstybei narei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl žuvininkystės valdymo ir socialinių bei ekonominių ir išsaugojimo aspektų, susijusių su žvejyba bei akvakultūra, ir, visų pirma, rekomendacijas dėl to, kaip supaprastinti žuvininkystės valdymo taisykles; |
b) |
informuoti Komisiją ir valstybes nares apie problemas, susijusias su žuvininkystės ir, atitinkamais atvejais, akvakultūros valdymu ir socialiniais bei ekonominiais ir išsaugojimo aspektais jų geografiniame rajone ar kompetencijos zonoje, ir siūlyti sprendimus toms problemoms įveikti; |
c) |
glaudžiai bendradarbiaudamos su mokslininkais padėti rinkti, teikti ir analizuoti duomenis, būtinus išsaugojimo priemonėms plėtoti. |
Jeigu tam tikru klausimu bendrai suinteresuotos dvi ar daugiau patariamųjų tarybų, jos derina savo pozicijas, kad priimtų bendras rekomendacijas tuo klausimu.
3. Su patariamosiomis tarybomis dėl bendrų rekomendacijų konsultuojamasi pagal 18 straipsnį. Komisija ir valstybės narės gali su jomis konsultuotis ir dėl kitų priemonių. Į jų rekomendacijas atsižvelgiama. Tos konsultacijos nedaro poveikio konsultacijoms su ŽMTEK arba kitomis mokslo įstaigomis. Patariamųjų tarybų nuomonės gali būti teikiamos visoms susijusioms valstybėms narėms ir Komisijai.
4. Komisija ir atitinkamais atvejais atitinkamos valstybės narės per du mėnesius atsako į kiekvieną pagal 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą arba informaciją. Jeigu galutinės patvirtintos priemonės neatitinka pagal 1 dalį gautų patariamųjų tarybų nuomonių, rekomendacijų ir pasiūlymų, Komisija arba atitinkama valstybė narė išsamiai išdėsto neatitikimo priežastis.
45 straipsnis
Patariamųjų tarybų sudėtis, veikimas ir finansavimas
1. Patariamąsias tarybas sudaro:
a) |
organizacijos, atstovaujančios žvejybos ir, atitinkamais atvejais, akvakultūros veiklos vykdytojams, ir perdirbimo bei prekybos sektorių atstovai; |
b) |
kitos interesų grupės, kurioms bendra žuvininkystės politika daro poveikį, pavyzdžiui, aplinkosaugos organizacijos ir vartotojų grupės. |
2. Kiekvieną patariamąją tarybą sudaro generalinė asamblėja ir vykdomasis komitetas, įskaitant atitinkamais atvejais sekretoriatą ir darbo grupes, kurios sprendžia regioninio bendradarbiavimo klausimus pagal 18 straipsnį ir nustato savo veikimui būtinas priemones.
3. Patariamosios tarybos veikia ir gauna finansavimą kaip nustatyta III priede.
4. Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nustatančiusišsamias patariamųjų tarybų veikimo taisykles.
XII DALIS
PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS
46 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2, 3, 6, 7 dalyse ir 45 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 29 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2, 3, 6, 7 dalyse ir 45 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 11 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 2, 3, 6, 7 dalis ir 45 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
47 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Jei komitetas nuomonės dėl įgyvendinimo akto projekto, kuris turi būti priimtas pagal 23 straipsnį, nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.
XIII DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48 straipsnis
Panaikinimas ir daliniai pakeitimai
1. Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
2. Sprendimas 2004/585/EB panaikinamas nuo pagal šio reglamento 45 straipsnio 4 dalį priimtų taisyklių įsigaliojimo dienos.
3. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1954/2003 (25) 5 straipsnis išbraukiamas.
4. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 639/2004 (26) panaikinamas.
5. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„3a. Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, sužvejotam kiekiui, kuriam taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal 2013 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (27) 15 straipsnį, netaikomas joks daugiklis, jei pereikvotų išteklių kiekio ir leidžiamo iškrovimo santykis neviršija 10 %.
49 straipsnis
Peržiūra
Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl bendros žuvininkystės politikos veikimo.
50 straipsnis
Metinė ataskaita
Komisija kasmet kuo anksčiau po to, kai priimamas tų metų Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Sąjungos vandenyse ir Sąjungos laivams tam tikruose ne Sąjungos vandenyse, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pažangos siekiant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslų ir dėl žuvų išteklių padėties.
51 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
V. LEŠKEVIČIUS
(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 183.
(2) OL C 225, 2012 7 27, p. 20.
(3) 2013 m. vasario 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. spalio 17 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2013 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(4) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002, dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59).
(5) Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (OL L 179, 1998 6 23, p. 3).
(6) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).
(7) 1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).
(8) Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu įgyvendinimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 16).
(9) 1996 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 96/428/EB dėl Bendrijos Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių patvirtinimo (OJ L 177, 1996 7 16, p. 24).
(10) Susitarimas dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių (OL L 177, 1996 7 16, p. 26).
(11) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(12) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(13) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(14) 1976 m. lapkričio 3 d. Rezoliucija dėl 200 mylių žvejybos zonos Bendrijoje įkūrimo tam tikrų išorinių aspektų, įsigaliojusi 1977 m. sausio 1 d. (OL C 105, 1981 5 7, p. 1).
(15) 2005 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimas 2005/629/EB dėl Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto įsteigimo (OL L 225, 2005 8 31, p. 18)
(16) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(17) 2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas 2004/585/EB, įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 256, 2004 8 3, p. 17).
(18) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).
(19) 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2930/86 nustatantis žvejybinių laivų charakteristikas (OL L 274, 1986 9 25, p. 1).
(20) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1.).
(21) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(22) ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo taryba) zonos, kaip apibrėžta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).
(23) CECAF (Rytų Vidurio Atlantas arba FAO 34 pagrindinis žvejybos rajonas) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).
(24) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).
(25) 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo ir pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2847/93 bei panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 685/95 bei (EB) Nr. 2027/95 (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).
(26) 2004 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 639/2004, dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo (OL L 102, 2004 4 7, p. 9).
(27) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 23)“.
I PRIEDAS
GALIMYBĖS ŽVEJOTI PAKRANTĖS VANDENYSE, KAIP APIBRĖŽTA 5 STRAIPSNIO 2 DALYJE
1. Jungtinės karalystės pakrantės vandenys
A. PRANCŪZIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys |
Neribojama |
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Šukuotės |
Neribojama |
|||
Omarai |
Neribojama |
|||
Vėžiai |
Neribojama |
|||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Vėžiai |
Neribojama |
|||
Omarai |
Neribojama |
|||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys |
Neribojama |
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys, išskyrus kiaukutinius |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys |
Neribojama |
B. AIRIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Norveginiai omarai |
Neribojama |
|||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Norveginiai omarai |
Neribojama |
C. VOKIETIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
Skumbrės |
Neribojama |
|||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
D. NYDERLANDŲ GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
E. BELGIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Silkės |
Neribojama |
|||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
2. Airijos pakrantės vandenys
A. PRANCŪZIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Norveginiai omarai |
Neribojama |
|||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Norveginiai omarai |
Neribojama |
|||
Skumbrės |
Neribojama |
|||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Norveginiai omarai |
Neribojama |
|||
Skumbrės |
Neribojama |
|||
Silkės |
Neribojama |
|||
|
Visos rūšys |
Neribojama |
||
|
Visos rūšys, išskyrus kiaukutinius |
Neribojama |
B. JUNGTINĖS KARALYSTĖS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Silkės |
Neribojama |
|||
Skumbrės |
Neribojama |
|||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
Silkės |
Neribojama |
|||
Skumbrės |
Neribojama |
|||
Norveginiai omarai |
Neribojama |
|||
Šukuotės |
Neribojama |
C. NYDERLANDŲ GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
Skumbrės |
Neribojama |
D. VOKIETIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Skumbrės |
Neribojama |
E. BELGIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
||
Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
||
|
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
3. Belgijos pakrantės vandenys
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
Nuo 3 iki 12 jūrmylių |
Nyderlandai |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Prancūzija |
Silkės |
Neribojama |
4. Danijos pakrantės vandenys
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
Šiaurės jūros pakrantė (Danijos ir Vokietijos siena iki Hanstholmo) (nuo 6 iki 15 jūrmylių) |
|
|
|
|
|
||
Danijos ir Vokietijos siena iki Blovando kyšulio |
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
Krevetės |
Neribojama |
||
Nyderlandai |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
Pailgosios žuvys |
Neribojama |
||
Nuo Blovando kyšulio iki Bovbjerg |
Belgija |
Menkės |
Neribojama tik nuo birželio 1d. iki liepos 31 d. |
Juodadėmės menkės |
Neribojama tik nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. |
||
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
Nyderlandai |
Jūrinės plekšnės |
Neribojama |
|
Jūrų liežuviai |
Neribojama |
||
Nuo Tiuboriono iki Hanstholmo |
Belgija |
Paprastieji merlangai |
Neribojama tik nuo birželio 1d. iki liepos 31 d. |
Jūrinės plekšnės |
Neribojama tik nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. |
||
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
Šprotai |
Neribojama |
||
Menkės |
Neribojama |
||
Ledjūrio menkės |
Neribojama |
||
Juodadėmės menkės |
Neribojama |
||
Skumbrės |
Neribojama |
||
Silkės |
Neribojama |
||
Paprastieji merlangai |
Neribojama |
||
Nyderlandai |
Menkės |
Neribojama |
|
Jūrinės plekšnės |
Neribojama |
||
Jūrų liežuviai |
Neribojama |
||
Skagerakas (nuo Hanstholmo iki Skageno) (nuo 4 iki 12 jūrmylių) |
Belgija |
Jūrinės plekšnės |
Neribojama tik nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. |
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
Šprotai |
Neribojama |
||
Menkės |
Neribojama |
||
Ledjūrio menkės |
Neribojama |
||
Juodadėmės menkės |
Neribojama |
||
Skumbrės |
Neribojama |
||
Silkės |
Neribojama |
||
Paprastieji merlangai |
Neribojama |
||
Nyderlandai |
Menkės |
Neribojama |
|
Jūrinės plekšnės |
Neribojama |
||
Jūrų liežuviai |
Neribojama |
||
Kategato sąsiauris (nuo 3 iki 12 mylių) |
Vokietija |
Menkės |
Neribojama |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
||
Norveginiai omarai |
Neribojama |
||
Silkės |
Neribojama |
||
Į šiaurę nuo Zelandijos iki lygiagretės, einančios per Forsneso švyturį |
Vokietija |
Šprotai |
Neribojama |
Baltijos jūros (įskaitant Beltų ir Zundo sąsiaurius, Bornholmo salą) (nuo 3 iki 12 jūrmylių) |
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
Menkės |
Neribojama |
||
Silkės |
Neribojama |
||
Šprotai |
Neribojama |
||
Unguriai |
Neribojama |
||
Lašišos |
Neribojama |
||
Paprastieji merlangai |
Neribojama |
||
Skumbrės |
Neribojama |
||
Skagerakas (nuo 4 iki 12 mylių) |
Švedija |
Visos rūšys |
Neribojama |
Kategato sąsiauris (nuo 3 iki 12 mylių (1)) |
Švedija |
Visos rūšys |
Neribojama |
Baltijos jūros (nuo 3 iki 12 mylių) |
Švedija |
Visos rūšys |
Neribojama |
5. Vokietijos pakrantės vandenys
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
Šiaurės jūros pakrantė (nuo 3 iki 12 jūrmylių) Visa pakrantė |
Danija |
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
Šprotai |
Neribojama |
||
Tobiniai |
Neribojama |
||
Nyderlandai |
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
|
Krevetės |
Neribojama |
||
Danijos ir Vokietijos siena iki Amrumo šiaurinio galo ties 54°43′ šiaurės platumos |
Danija |
Krevetės |
Neribojama |
Zona aplink Helgolandą |
Jungtinė Karalystė |
Menkės |
Neribojama |
Jūrinės plekšnės |
Neribojama |
||
Baltijos pakrantė (nuo 3 iki 12 mylių) |
Danija |
Menkės |
Neribojama |
Jūrinės plekšnės |
Neribojama |
||
Silkės |
Neribojama |
||
Šprotai |
Neribojama |
||
Unguriai |
Neribojama |
||
Paprastieji merlangai |
Neribojama |
||
Skumbrės |
Neribojama |
6. Prancūzijos ir jos užjūrio departamentų pakrančių vandenys
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
Šiaurės rytų Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
|
Belgijos ir Prancūzijos siena į rytus nuo Manšo departamento (Vire-Grandcamp les Bains žiotys 49° 23' 30" šiaurės platumos, į šiaurės rytus nuo 1° 2' vakarų ilgumos) |
Belgija |
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
Šukuotės |
Neribojama |
||
Nyderlandai |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Nuo Diunkerko (2° 20' rytų ilgumos) iki Cap d'Antifer (0° 10' rytų ilgumos) |
Vokietija |
Silkės |
Neribojama tik nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31d. |
Belgijos ir Prancūzijos siena į vakarus nuo Cap d'Alprech (50° 42' 30" šiaurės platumos — 1° 33' 30" rytų ilgumos) |
Jungtinė Karalystė |
Silkės |
Neribojama |
Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
|
Ispanijos ir Prancūzijos siena iki 46° 08′ šiaurės platumos |
Ispanija |
Ančiuviai |
Specializuota žvejyba, neribojama tik nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. |
Žvejyba gyvam jaukui tik nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. |
|||
Sardinės |
Neribojama tik nuo sausio 1 d. iki vasario 28 d. ir nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. |
||
Be to, su pirmiau išvardytomis rūšimis susijusi veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į 1984 m. vykdytą veiklą ir laikantis jos ribų. |
|||
Viduržemio jūros pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
|
Ispanijos siena Cap Leucate |
Ispanija |
Visos rūšys |
Neribojama |
7. Ispanijos pakrantės vandenys
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
|
Prancūzijos ir Ispanijos siena iki Cap Mayor švyturio (3° 47' vakarų ilgumos) |
Prancūzija |
Pelaginės žuvys |
Neribojama atsižvelgiant į 1984 m. vykdytą veiklą ir laikantis jos ribų |
Viduržemio jūros pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|
|
|
Prancūzijos siena / Kreuso kyšulys |
Prancūzija |
Visos rūšys |
Neribojama |
8. Kroatijos pakrantės vandenys (2)
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
12 mylių tik jūros rajone, į kurį Kroatija turi suverenias teises, esančiame į šiaurę nuo 45 laipsnių ir 10 minučių šiaurės platumos lygiagretės palei Vakarų Istrijos pakrantę nuo išorinės Kroatijos teritorinių vandenų ribos, kur ši lygiagretė kerta sausumos ribą Vakarų Istrijos pakrantėje (Grgatovo kyšulys, Funtana) |
Slovėnija |
Priedugnio ir smulkios pelaginės rūšys, įskaitant sardines ir ančiuvius |
100 tonų ne daugiau kaip 25 žvejybos laivams, įskaitant 5 žvejybos laivus su dugniniais tralais |
9. Nyderlandų pakrantės vandenys
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
Visa pakrantė (nuo 3 iki 12 jūrmylių) |
Belgija |
Visos rūšys |
Neribojama |
Danija |
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
|
Šprotai |
Neribojama |
||
Tobiniai |
Neribojama |
||
Paprastosios stauridės |
Neribojama |
||
Vokietija |
Menkės |
Neribojama |
|
Krevetės |
Neribojama |
||
Visa pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
Prancūzija |
Visos rūšys |
Neribojama |
Tekselio pietinis taškas, į vakarus nuo Olandijos ir Vokietijos sienos |
Jungtinė Karalystė |
Priedugnio žuvys |
Neribojama |
10. Slovėnijos pakrantės vandenys (3)
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
12 mylių tik jūros rajone, į kurį Slovėnija turi suverenias teises, esančiame į šiaurę nuo 45 laipsnių ir 10 minučių šiaurės platumos lygiagretės palei Vakarų Istrijos pakrantę nuo išorinės Kroatijos teritorinių vandenų ribos, kur ši lygiagretė kerta sausumos ribą Vakarų Istrijos pakrantėje (Grgatovo kyšulys, Funtana) |
Kroatija |
Priedugnio ir smulkios pelaginės rūšys, įskaitant sardines ir ančiuvius |
100 tonų ne daugiau kaip 25 žvejybos laivams, įskaitant 5 žvejybos laivus su dugniniais tralais |
11. Suomijos pakrantės vandenys
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
Baltijos jūra (nuo 4 iki 12 jūrmylių) (4) |
Švedija |
Visos rūšys |
Neribojama |
12. Švedijos pakrantės vandenys
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
Skagerakas (nuo 4 iki 12 jūrmylių) |
Danija |
Visos rūšys |
Neribojama |
Kategatas (nuo 3 iki 12 mylių) (5) |
Danija |
Visos rūšys |
Neribojama |
Baltijos jūra (nuo 4 iki 12 mylių) |
Danija |
Visos rūšys |
Neribojama |
Suomija |
Visos rūšys |
Neribojama |
(1) Matuojama nuo kranto linijos.
(2) Pirmiau nurodytas režimas taikomas nuo tada, kai bus visiškai įgyvendintas arbitražo sprendimas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą.
(3) Pirmiau nurodytas režimas taikomas nuo tada, kai bus visiškai įgyvendintas arbitražo sprendimas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą.
(4) Nuo 3 iki 12 mylių aplink Bogskär salas.
(5) Matuojama nuo kranto linijos.
II PRIEDAS
VIRŠUTINĖS ŽVEJYBOS PAJĖGUMŲ RIBOS
Viršutinės pajėgumų ribos
Valstybė narė |
Bruto tonos |
kW |
Belgija |
18 962 |
51 586 |
Bulgarija |
7 250 |
62 708 |
Danija |
88 762 |
313 333 |
Vokietija |
71 117 |
167 078 |
Estija |
21 677 |
52 566 |
Airija |
77 568 |
210 083 |
Graikija |
84 123 |
469 061 |
Ispanija (įskaitant atokiausius regionus) |
423 550 |
964 826 |
Prancūzija (įskaitant atokiausius regionus) |
214 282 |
1 166 328 |
Kroatija |
53 452 |
426 064 |
Italija |
173 506 |
1 070 028 |
Kipras |
11 021 |
47 803 |
Latvija |
46 418 |
58 496 |
Lietuva |
73 489 |
73 516 |
Malta |
14 965 |
95 776 |
Nyderlandai |
166 859 |
350 736 |
Lenkija |
38 270 |
90 650 |
Portugalija (įskaitant atokiausius regionus) |
114 549 |
386 539 |
Rumunija |
1 908 |
6 356 |
Slovėnija |
675 |
8 867 |
Suomija |
18 066 |
181 717 |
Švedija |
43 386 |
210 829 |
Jungtinė Karalystė |
231 106 |
909 141 |
Viršutinės pajėgumų ribos
Atokiausi Sąjungos regionai |
Bruto tonos |
kW |
Ispanija |
||
Kanarų salos: ilgis (1) < 12 m, Sąjungos vandenys |
2 617 |
20 863 |
Kanarų salos: ilgis > 12 m, Sąjungos vandenys |
3 059 |
10 364 |
Kanarų salos: ilgis > 12 m, tarptautiniai ir trečiųjų šalių vandenys |
28 823 |
45 593 |
Prancūzija |
||
Reunjono sala: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m |
1 050 |
19 320 |
Reunjono sala: pelaginės rūšys, ilgis > 12 m |
10 002 |
31 465 |
Prancūzijos Gviana: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m |
903 |
11 644 |
Prancūzijos Gviana: krevetes žvejojantys laivai |
7 560 |
19 726 |
Prancūzijos Gviana: pelaginės rūšys, atviros jūros laivai |
3 500 |
5 000 |
Martinika: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m |
5 409 |
142 116 |
Martinika: pelaginės rūšys, ilgis > 12 m |
1 046 |
3 294 |
Gvadelupa: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m |
6 188 |
162 590 |
Gvadelupa: pelaginės rūšys, ilgis > 12 m |
500 |
1 750 |
Portugalija |
||
Madeira: priedugnio rūšys, ilgis < 12 m |
604 |
3 969 |
Madeira: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m |
4 114 |
12 734 |
Madeira: pelaginės rūšys, velkamasis tinklas, ilgis > 12 m |
181 |
777 |
Azorų salos: priedugnio rūšys, ilgis < 12 m |
2 617 |
29 870 |
Azorų salos: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis > 12 m |
12 979 |
25 721 |
(1) Ilgis – bendras laivo ilgis.
III PRIEDAS
PATARIAMOSIOS TARYBOS
1. Patariamųjų tarybų pavadinimas ir kompetencijos zona
Pavadinimas |
Kompetencijos zonos |
Baltijos jūros |
ICES IIIb, IIIc ir IIId zonos |
Juodosios jūros |
Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos reguliuojamas geografinis parajonis, apibrėžtas rezoliucijoje GFCM/33/2009/2 |
Viduržemio jūros |
Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo linijos 5°36′ vakarų ilgumos |
Šiaurės jūros |
ICES IV ir IIIa zonos |
Šiaurės Vakarų vandenų |
ICES V zona (išskyrus Va zoną ir Vb zonos tik Sąjungos vandenis), VI ir VII zonos |
Pietvakarių vandenų |
ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys aplink Azorų salas) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (vandenys aplink Madeirą ir Kanarų salas) |
Atokiausių regionų |
Sąjungos vandenys aplink atokiausius regionus, kaip nurodyta Sutarties 349 straipsnio pirmoje pastraipoje, suskirstyti į tris jūros baseinus: Vakarų Atlanto, Rytų Atlanto ir Indijos vandenyno |
Pelaginių rūšių (šiauriniai žydrieji merlangai, skumbrės, paprastosios stauridės, silkės, smulkiadyglės saulažuvės) išteklių |
Visi geografiniai rajonai, išskyrus Baltijos jūrą ir Viduržemio jūrą |
Atviros jūros / tolimojo plaukiojimo laivyno |
Visi ne Sąjungos vandenys |
Akvakultūros |
Akvakultūra, kaip apibrėžta 4 straipsnyje |
Rinkų |
Visos rinkos zonos |
2. Patariamųjų tarybų veikimas ir finansavimas
a) |
Generalinėje asamblėjoje ir vykdomajame komitete 60 % vietų skiriama žvejų atstovams, Akvakultūros patariamajai tarybai, akvakultūros veiklos vykdytojams ir perdirbimo bei prekybos sektorių atstovams, 40 % – kitų interesų grupių, susijusių su bendra žuvininkystės politika, pavyzdžiui, aplinkosaugos organizacijų ir vartotojų grupių, atstovams. |
b) |
Išskyrus Akvakultūros patariamąją tarybą ir Rinkų patariamąją tarybą, bent vienas kiekvienos atitinkamos valstybės narės žvejybos subsektoriaus atstovas turi būti vykdomojo komiteto narys. |
c) |
Jeigu įmanoma, vykdomojo komiteto nariai rekomendacijas priima bendru sutarimu. Jeigu bendras sutarimas negali būti pasiektas, narių pareikštos skirtingos nuomonės įrašomos į rekomendacijas, kurios priimamos dalyvavusių ir balsavusių narių dauguma. |
d) |
Kiekviena patariamoji taryba bendru sutarimu skiria pirmininką. Pirmininkas veikia nešališkai. |
e) |
Kiekviena patariamoji taryba patvirtina priemones, būtinas skaidrumui ir pagarbai visoms pareikštoms nuomonėms užtikrinti. |
f) |
Generalinei asamblėjai, Komisijai, atitinkamoms valstybėms narėms ir paprašius – bet kuriam visuomenės nariui nedelsiant suteikiama galimybė susipažinti su vykdomojo komiteto priimtomis rekomendacijomis. |
g) |
Generalinės asamblėjos posėdžiai yra vieši. Vykdomojo komiteto posėdžiai yra vieši, nebent išimtiniais atvejais vykdomojo komiteto nariai balsų dauguma nuspręstų kitaip. |
h) |
Narius atitinkamoms valstybėms narėms gali siūlyti žuvininkystės sektoriui bei kitoms interesų grupėms atstovaujančios Europos ir nacionalinės organizacijos. Tos valstybės narės susitaria dėl generalinės asamblėjos narių. |
i) |
Nacionalinių bei regioninių administracijų, turinčių žuvininkystės interesų atitinkamame rajone, atstovai ir valstybių narių mokslo bei žuvininkystės srities mokslinių tyrimų institutų ir tarptautinių mokslo institucijų tyrėjai, teikiantys rekomendacijas Komisijai, gali dalyvauti patariamųjų tarybų posėdžiuose kaip aktyvūs stebėtojai. Taip pat gali būti kviečiami ir bet kurie kiti kvalifikuoti mokslininkai. |
j) |
Europos Parlamento ir Komisijos atstovai gali dalyvauti patariamųjų tarybų posėdžiuose kaip aktyvūs stebėtojai. |
k) |
Trečiųjų šalių žuvininkystės sektoriaus ir kitų interesų grupių atstovai, įskaitant RŽVO, turinčių žvejybos interesą, susijusį su rajonu ar žvejyba, kurie yra patariamosios tarybos žinioje, atstovus, gali būti kviečiami dalyvauti kaip aktyvūs stebėtojai, kai svarstomi su jais susiję klausimai. |
l) |
Patariamosios tarybos, kaip bendro Europos intereso siekiančios organizacijos, gali prašyti Sąjungos finansinės paramos. |
m) |
Komisija su kiekviena patariamąja taryba pasirašo susitarimą dėl dotacijos, kad prisidėtų prie jos veiklos išlaidų, įskaitant vertimo raštu ir žodžiu išlaidas. |
n) |
Komisija gali atlikti visus, jos manymu, būtinus patikrinimus, kad užtikrintų patariamosioms taryboms paskirtų užduočių vykdymą. |
o) |
Kiekviena patariamoji taryba kasmet pateikia Komisijai ir atitinkamoms valstybėms narėms savo biudžetą ir savo veiklos ataskaitą. |
p) |
Komisija arba Audito Rūmai gali bet kuriuo metu surengti auditą, kurį atliktų jų pasirinkta išorės įstaiga arba pačios Komisijos ar Audito Rūmų padaliniai. |
q) |
Kiekviena patariamoji taryba laikotarpiui, kurį ji naudojasi Sąjungos lėšomis, paskiria atestuotą auditorių. |
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/62 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1381/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 114, 168, 169 ir 197 straipsnius,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
Europos Sąjunga yra grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms vertybėmis. Tos vertybės yra bendros valstybėms narėms, kurių visuomenėje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Asmenys Sąjungoje gali naudotis teisėmis, kurios jiems suteiktos Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos sutartimi (ES sutartis). Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kuri, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tapo teisiškai privaloma visoje Sąjungoje, nurodytos pagrindinės teisės ir laisvės, kuriomis Sąjungoje gali naudotis asmenys. Tos teisės turėtų būti propaguojamos ir gerbiamos. Turėtų būti užtikrinama galimybė visapusiškai naudotis tomis teisėmis, taip pat teisėmis, kylančiomis iš tarptautinių konvencijų, prie kurių yra prisijungusi Sąjunga, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, ir turėtų būti pašalintos visos tam trukdančios kliūtys. Be to, naudojimasis tomis teisėmis apima atsakomybę ir pareigas kitų asmenų, žmonių bendruomenės ir būsimų kartų atžvilgiu; |
(2) |
Stokholmo programoje (4) Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo prioritetą ir konkrečiai nurodė, kad vienas iš jos politikos prioritetų – teisių Europos sukūrimas. Finansavimas buvo nurodytas kaip viena svarbiausių priemonių Stokholmo programos politikos prioritetams sėkmingai įgyvendinti. Sutartyse ir Stokholmo programoje nustatytų ambicingų tikslų turėtų būti siekiama, inter alia, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą 2014–2020 m. laikotarpiu (toliau – Programa), kuri padėtų vykdyti planavimą ir įgyvendinimą. Programos bendrieji ir konkretūs tikslai turėtų būti aiškinami laikantis Europos Vadovų Tarybos apibrėžtų atitinkamų strateginių gairių; |
(3) |
2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“ nustatyta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Asmenų Sąjungoje teisių rėmimas ir propagavimas, kova su diskriminacija bei nelygybe ir Sąjungos pilietiškumo skatinimas prisideda prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų konkrečių tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų propagavimo; |
(4) |
nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. SESV 19 straipsnyje numatomi veiksmai, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje, kuris turėtų būti taikomas neviršijant ir laikantis Chartijos 51 straipsnio. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai; |
(5) |
Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas savitarpio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“ (5) ir 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadose dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrųjų principų iki 2020 m., kuriose valstybės narės raginamos spręsti socialinės ir ekonominės romų atskirties problemą keturiose pagrindinėse – švietimo, užimtumo, sveikatos ir aprūpinimo būstu – srityse, užtikrinant, kad romai nebūtų diskriminuojami ir būtų lygiai taip pat pripažįstamos jų pagrindinės teisės, ir imtis priemonių, kuriomis būtų panaikinta segregacija, jei ji yra, visų pirma švietimo ir aprūpinimo būstu srityse; |
(6) |
rasizmu, ksenofobija, homofobija ir kitų formų netolerancija tiesiogiai pažeidžiami laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principai, t. y. principai, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie yra bendri valstybėms narėms. Todėl kova su tais reiškiniais yra nuolatinis tikslas, kurio turi būti siekiama koordinuotais veiksmais, įskaitant finansavimo skyrimą. Tie reiškiniai apima, be kita ko, viešą smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymą, taip pat kitas nusikalstamas veikas, įvykdytas vadovaujantis rasistiniais, ksenofobiniais ar homofobiniais motyvais. Tame kontekste itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ir visų formų smurto, neapykantos, segregacijos bei niekinimo prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, taip pat kovai su patyčiomis, priekabiavimu ir netolerantišku elgesiu, pavyzdžiui, viešojo administravimo institucijose, policijos įstaigose, teismuose, mokyklose ir darbo vietose; |
(7) |
moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių. Nevienodas požiūris į moteris ir vyrus yra pagrindinių teisių pažeidimas. Be to, moterų ir vyrų lygybės skatinimu taip pat prisidedama prie to, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai. Moterų ir vyrų lygybės skatinimo tikslas turėtų būti įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrintas savitarpio papildomumas su kita tuo pačiu tikslu vykdoma Sąjungos ar valstybių narių veikla, visų pirma su veikla, nurodyta Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.); |
(8) |
pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką diskriminacija dėl lyties apima, be kita ko, diskriminaciją, susijusią su lyties pakeitimu. Įgyvendinant Programą taip pat reikėtų atsižvelgti į Sąjungos teisės ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos raidą kitų su lyties klausimais susijusių aspektų, įskaitant lytinę tapatybę, atžvilgiu; |
(9) |
asmens teisė, kad darbo vietoje ir apskritai visuomenėje su juo būtų elgiamasi nepažeidžiant jo orumo, yra Sąjungos pamatinių vertybių išraiška, todėl reikia imtis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti tikslinę veiklą užimtumo rinkos atžvilgiu. Todėl veiksmus lyčių lygybės ir nediskriminacijos srityje turėtų sudaryti, be kita ko, moterų ir vyrų lygybės skatinimas ir kova su diskriminacija darbo vietoje ir užimtumo rinkoje; |
(10) |
visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris, taip pat prieš kitas rizikos grupes, pažeidžiamos pagrindinės teisės ir sunkiai žalojama sveikata. Su tokiu smurtu susiduriama visoje Sąjungoje, o jo pasekmės aukų fizinei ir psichologinei sveikatai, taip pat visai visuomenei, yra itin sunkios. Siekiant spręsti šią problemą ir apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų Daphne programų (6) metodais ir rezultatais. Imantis kovos su smurtu prieš moteris veiksmų prisidedama prie moterų ir vyrų lygybės skatinimo. Daphne programos nuo pat jų pradžios 1997 m. buvo labai sėkmingos – populiarios tarp suinteresuotųjų asmenų (valdžios ir akademinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų (NVO)), o finansuoti projektai veiksmingi – todėl įgyvendinant Programą yra svarbu ir toliau sieti „Daphne“ pavadinimą su konkrečiu tikslu, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris ir kovoti su tokiu smurtu, kad Daphne programos tebebūtų kuo pastebimesnės; |
(11) |
ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kovodama su diskriminacija Sąjunga skatina užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Vaikai yra pažeidžiami, visų pirma patiriantys skurdą, socialinę atskirtį, neįgalūs arba atsidūrę kitoje konkrečioje padėtyje, kurioje jiems gresia toks pavojus kaip apleistumas, pagrobimas ir dingimas be žinios. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant propaguoti vaiko teises ir prisidėti prie vaikų apsaugos nuo žalos ir smurto, keliančių pavojų jų fizinei arba psichikos sveikatai ir pažeidžiančių jų teises į vystymąsi, apsaugą ir orumą; |
(12) |
nuolatinės technologijų plėtros ir globalizacijos sąlygomis turėtų būti toliau užtikrinama veiksminga asmens duomenų apsauga. Sąjungos duomenų apsaugos teisinė sistema turėtų būti veiksmingai ir nuosekliai taikoma Sąjungoje. Norėdama tai pasiekti Sąjunga turėtų galėti remti valstybių narių pastangas įgyvendinant tą teisinę sistemą, ypač daug dėmesio skirdama tam, kad būtų užtikrintos asmenų galimybės veiksmingai naudotis savo teisėmis; |
(13) |
piliečiai turėtų geriau išmanyti apie savo kaip Sąjungos piliečių teises, visų pirma apie teisę laisvai judėti ir gyventi Sąjungoje, teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje pagal tas pačias sąlygas kaip ir tos valstybės piliečiai, teisę teikti peticijas Europos Parlamentui bet kuria oficialia Sutarčių kalba, teisę siūlyti piliečių iniciatyvas ir teisę teikti skundus Europos ombudsmenui dėl netinkamo institucinio administravimo, ir turėtų turėti galimybę tomis teisėmis naudotis. Skatinant piliečius imtis aktyvesnio vaidmens užtikrinant demokratiją Sąjungos lygiu bus sustiprinta Europos pilietinė visuomenė ir paspartintas europinės tapatybės plėtojimas. Piliečiai turėtų laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje, ir turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis teisėmis ir tos teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų; |
(14) |
asmenys, kaip vartotojai arba verslininkai vidaus rinkoje, turėtų galėti tarpvalstybiniame kontekste naudotis savo teisėmis, kylančiomis iš Sąjungos teisės; |
(15) |
pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo tikslų integravimas. Siekiant nustatyti, kaip vykdant Programos veiklą sprendžiami lyčių lygybės ir nediskriminacijos klausimai, turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena ir vertinimas; |
(16) |
patirtis, įgyta vykdant veiksmus Sąjungos lygiu, parodė, kad siekiant Programos tikslų praktikoje reikia derinti priemones, įskaitant teisės aktus, politines iniciatyvas ir finansavimą. Finansavimas yra svarbi teisėkūros priemones papildanti priemonė; |
(17) |
be to, kad Programos lėšomis finansuojami veiksmai yra naudingi paramos gavėjams, jie gali suteikti įrodymų, kuriais būtų grindžiamas patobulintas politikos formavimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Pavyzdžiui, Daphne programomis visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant valstybes nares, buvo sudarytos sąlygos iš tiesų keistis žiniomis ir gerąja patirtimi smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo srityje; |
(18) |
2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiamas poreikis racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos finansavimą. Ypač dėl dabartinės ekonomikos krizės yra itin svarbu, kad Sąjungos lėšos būtų kuo kruopščiau struktūriškai skirstomos ir valdomos. Iš esmės supaprastinti finansavimą ir užtikrinti veiksmingą jo valdymą galima mažinant programų skaičių ir racionalizuojant, supaprastinant ir derinant finansavimo taisykles ir procedūras; |
(19) |
atsižvelgiant į poreikį supaprastinti, veiksmingai valdyti finansavimą ir palengvinti galimybes jį gauti, Programa turėtų būti tęsiama ir plėtojama veikla, vykdyta remiantis „Progress“ programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1672/2006/EB (7) 4 skirsniu (Nediskriminacija ir įvairovė) ir 5 skirsniu (Lyčių lygybė), Pagrindinių teisių ir pilietybės programa, nustatyta Tarybos sprendimu 2007/252/EB (8) bei „Daphne III“ programa. Tų programų laikotarpio vidurio įvertinimuose pateikiamos rekomendacijos, kurių tikslas – geriau įgyvendinti tas programas. Įgyvendinant Programą turėtų būti atsižvelgta į tų laikotarpio vidurio įvertinimų ir atitinkamų ex-post įvertinimų išvadas; |
(20) |
pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų siekiama Programos tikslų, turėtų būti optimalus finansinių išteklių naudojimas ir išlaidų veiksmingumo didinimas. Siekiant remti pastangas sukurti teisių Europą turėtų būti garantuojamas atitinkamas finansavimas. Svarbu užtikrinti, kad Programa būtų įgyvendinama kuo veiksmingiausiu ir vartotojui kuo patogiausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį aiškumą ir Programos prieinamumą visiems dalyviams. Tam, kad visiems galimiems paramos gavėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą, turėtų būti supaprastintos paraiškų teikimo procedūros ir finansinio valdymo reikalavimai, taip pat turėtų būti pašalinta administracinė našta; |
(21) |
2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos veiksmus, kurie teikia aiškios Europos pridėtinės vertės, t. y. kai Sąjungos intervencija gali suteikti papildomos vertės, palyginti su tik valstybių narių veiksmais. Veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo didinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo ir tinklų kūrimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Finansavimo veikla taip pat turėtų padėti siekiant užtikrinti veiksmingas ir geresnes visų susijusių subjektų žinias apie Sąjungos teisę ir politikos sritis ir suteikti patikimą analitinį pagrindą siekiant remti ir plėtoti Sąjungos teisę ir politikos sritis, taip prisidedant prie jų vykdymo užtikrinimo ir tinkamo įgyvendinimo. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti tuos veiksmus nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga turi geresnes nei valstybės narės sąlygas spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus ir sukurti tarpusavio mokymosi Europos platformą; |
(22) |
atrinkdama finansuotinus veiksmus pagal Programą, Komisija turėtų įvertinti pasiūlymus pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tie kriterijai turėtų apimti siūlomų veiksmų Europos pridėtinės vertės įvertinimą. Nacionaliniai projektai ir mažos apimties projektai taip pat gali turėti Europos pridėtinės vertės; |
(23) |
įstaigos ir subjektai, kurie siekia bendro Europos intereso tikslo srityse, kurioms taikoma Programa, turėtų būti laikomos pagrindiniais subjektais, jei jos įrodė arba galima numatyti, kad įrodys, kad jų poveikis įgyvendinant tą tikslą yra didelis, ir turėtų gauti finansavimą taikant procedūras ir kriterijus, nustatytus metinėse darbo programose, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą; |
(24) |
suderintos socialinės paslaugos turėtų būti aiškinamos taip, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo Nr. 116/2007/EB (9) 2 straipsnyje; |
(25) |
įstaigos ir subjektai, kurie gali naudotis Programa, turėtų apimti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas; |
(26) |
šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (10) 17 punkte; |
(27) |
siekiant užtikrinti, kad Programa būtų pakankamai lanksčiai reaguojama į jos įgyvendinimo laikotarpiu besikeičiančius poreikius ir atitinkamus politikos prioritetus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais keičiamos šio reglamento priede kiekvienai specialiųjų tikslų grupei nustatytos procentinės dalys, kai pakeitimais tos procentinės dalys viršijamos daugiau nei 5 procentiniais punktais. Siekiant įvertinti tokio deleguotojo akto būtinybę, procentinės dalys turėtų būti skaičiuojamos remiantis viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansiniu paketu, o ne metiniais asignavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(28) |
šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (11) (toliau – Finansinis reglamentas). Kalbant visų pirma apie dotacijos gavėjų sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitikties reikalavimams sąlygas, vykdant veiklą, kurią tokiomis pačiomis teisinėmis sąlygomis gali vykdyti privačiojo ir viešojo sektorių įstaigos bei subjektai, PVM atitiktis reikalavimams neturėtų priklausyti nuo paramos gavėjų teisinio statuso. Atsižvelgiant į specifinį šio reglamento tikslų ir veiklos, kuriai šis reglamentas taikomas, pobūdį, kvietimuose teikti paraiškas turėtų būti paaiškinta, kad veiklos, kurią gali vykdyti tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus įstaigos ir subjektai, atveju neatskaitomas PVM viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu atitinka reikalavimus finansavimui gauti, jei jis sumokėtas dėl tokios veiklos kaip mokymas ar informuotumo didinimas, kuri negali būti laikoma viešosios valdžios funkcijų vykdymu, įgyvendinimo. Šiame reglamente taip pat turėtų būti pasinaudota supaprastinimo priemonėmis, nustatytomis Finansiniu reglamentu. Be to, kriterijai, kurie naudojami nustatant remtinus veiksmus, turėtų padėti paskirstyti turimus finansinius išteklius taip, kad jais būtų finansuojami veiksmai, turintys didžiausią poveikį siekiant politinio tikslo; |
(29) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12); |
(30) |
metinėmis darbo programomis, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą, turėtų būti užtikrinamas tinkamas finansavimo paskirstymas dotacijoms ir viešojo pirkimo sutartims. Pagal Programą lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos dotacijoms, tačiau kartu turėtų būti išlaikytas pakankamo lygio finansavimas viešiesiems pirkimams vykdyti. Metinėse darbo programose turėtų būti nustatyta minimali metinių išlaidų procentinė dalis, kuri turi būti skiriama dotacijoms, ir ji turėtų būti ne mažesnė kaip 65 %. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams planuoti ir bendrai finansuoti projektus, Komisija turėtų nustatyti aiškų kvietimų teikti paraiškas, projektų atrankos ir skyrimo sprendimų priėmimo tvarkaraštį; |
(31) |
siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos, visų pirma tarp Programos ir Teisingumo programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1382/2013 (13), Programos „Europa piliečiams“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (14), ir kitų programų, įgyvendinamų užimtumo ir socialinių reikalų, vidaus reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos, švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto, informacinės visuomenės, plėtros, visų pirma Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II), ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų, kurių bendrosios nuostatos nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (15), srityse; |
(32) |
Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, pavyzdžiui, Europos lyčių lygybės instituto ir Pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa; |
(33) |
Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių bei finansinių sankcijų skyrimą pagal Finansinį reglamentą; |
(34) |
siekiant įgyvendinti patikimo finansų valdymo principą, šiame reglamente turėtų būti numatytos tinkamos jo taikymo vertinimo priemonės. Tuo tikslu jame turėtų būti apibrėžti bendrieji ir konkretūs tikslai. Siekiant įvertinti, kokiu lygiu pasiekti tie konkretūs tikslai, turėtų būti nustatytas konkrečių ir kiekybinių rodiklių, kurie turėtų galioti visą Programos įgyvendinimo laiką, rinkinys. Komisija kasmet turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai stebėsenos ataskaitą, grindžiamą, inter alia, šiame reglamente nustatytais rodikliais, ir kurioje būtų pateikiama informacija apie turimų lėšų panaudojimą; |
(35) |
įgyvendindama Programą Komisija turėtų atsižvelgti į teisingo geografinio lėšų paskirstymo tikslą ir teikti pagalbą tose valstybėse narėse, kuriose finansuojamų veiksmų yra palyginti nedaug. Įgyvendindama Programą Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar remiantis tarptautiniu mastu pripažintais rodikliais / stebėsenos įstaigų reikalavimais tam tikrose valstybėse narėse turi būti imamasi veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas Programos tikslų įgyvendinimas ir padėta valstybių narių ar pilietinės visuomenės veiksmams tose srityse; |
(36) |
pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (16) (toliau – Taikymo taisyklės) 180 straipsnio 1 dalies l punktą, susitarimuose dėl dotacijų turėtų būti nustatytos Sąjungos finansinės paramos matomumą reglamentuojančios nuostatos, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, kai viešas skelbimas nėra įmanomas ar tinkamas; |
(37) |
pagal Finansinio reglamento 35 straipsnio 2 ir 3 dalis bei jo Taikymo taisyklių 21 straipsnį Komisija turėtų laiku ir tinkamai pateikti informaciją apie paramos gavėjus ir iš Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamų priemonių pobūdį bei tikslą. Ta informacija teikiama tinkamai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos; |
(38) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie erdvės, kurioje propaguojami, saugomi ir veiksmingai įgyvendinamas ES sutartyje, SESV, Chartijoje ir tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, įtvirtintas lygybės principas ir asmenų teisės, tolesnio plėtojimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(39) |
siekiant užtikrinti veiklos, ankščiau vykdytos remiantis Sprendimo Nr. 1672/2006/EB 4 ir 5 skirsniais, Sprendimu 2007/252/EB ir Sprendimu Nr. 779/2007/EB, finansavimo tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Programos nustatymas ir trukmė
1. Šiuo reglamentu nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (toliau – Programa).
2. Programa įgyvendinama 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.
2 straipsnis
Europos pridėtinė vertė
1. Programa finansuojami Europos pridėtinės vertės suteikiantys veiksmai. Tuo tikslu Komisija užtikrina, kad finansavimui atrinktais veiksmais būtų siekiama gauti Europos pridėtinės vertės teikiančių rezultatų.
2. Veiksmų, įskaitant mažos apimties ir nacionalinius veiksmus, Europos pridėtinė vertė vertinama atsižvelgiant į kriterijus, pavyzdžiui, jų įnašą nuosekliai ir darniai įgyvendinant Sąjungos teisės aktus ir informuojant plačiąją visuomenę apie jais suteiktas teises, jų teikiamas galimybes stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, jų tarpvalstybinį poveikį, jų įnašą plėtojant ir platinant geriausią patirtį ar jų teikiamas galimybes prisidėti kuriant minimalius standartus, praktines priemones ir priimant sprendimus, kuriais būtų sprendžiami tarpvalstybiniai ar Sąjungos masto uždaviniai.
3 straipsnis
Bendrasis tikslas
Bendrasis Programos tikslas – pagal 4 straipsnį prisidėti prie erdvės, kurioje propaguojami, saugomi ir veiksmingai įgyvendinamas ES sutartyje, SESV, Chartijoje ir tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, įtvirtintas lygybės principas ir asmenų teisės, tolesnio plėtojimo.
4 straipsnis
Konkretūs tikslai
1. Siekiant 3 straipsnyje nurodyto bendrojo tikslo, nustatomi šie konkretūs Programos tikslai:
a) |
propaguoti veiksmingai įgyvendinti nediskriminavimo dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos principą ir skatinti laikytis nediskriminavimo dėl Chartijos 21 straipsnyje nurodytų priežasčių principo; |
b) |
vykdyti rasizmo, ksenofobijos, homofobijos bei kitų formų netolerancijos prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais; |
c) |
propaguoti ir saugoti neįgaliųjų teises; |
d) |
skatinti moterų ir vyrų lygybę ir geriau integruoti lyčių aspektą; |
e) |
vykdyti visų formų smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes, visų pirma rizikos dėl artimųjų smurto grupes, prevenciją ir apsaugoti tokio smurto aukas; |
f) |
propaguoti ir saugoti vaiko teises; |
g) |
padėti užtikrinti aukščiausio lygio privatumo ir asmens duomenų apsaugą; |
h) |
skatinti ir gerinti galimybes naudotis Sąjungos pilietybės teikiamomis teisėmis; |
i) |
sudaryti sąlygas asmenims, kaip vartotojams arba verslininkams vidaus rinkoje, naudotis Sąjungos teisės aktais jiems suteiktomis teisėmis, atsižvelgiant į projektus, finansuojamus pagal Vartotojų programą. |
2. Konkrečių Programos tikslų visų pirma siekiama:
a) |
didinant visuomenės informuotumą ir žinias apie Sąjungos teisę ir politiką, taip pat apie teises, vertybes ir principus, kuriais grindžiama Sąjunga; |
b) |
remiant veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės priemonių ir politikos įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse bei jų stebėseną ir vertinimą; |
c) |
skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, gerinant visų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pažinimą ir stiprinant jų tarpusavio pasitikėjimą; |
d) |
didinant žinias ir supratimą apie galimas kliūtis, trukdančias naudotis teisėmis ir taikyti principus, kurie užtikrinami SESV, ES sutartyje, Chartijoje, tarptautinėse konvencijose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, ir Sąjungos antrinės teisės aktuose. |
5 straipsnis
Veiksmų rūšys
1. Pagal Programą, inter alia, finansuojami toliau nurodytų rūšių veiksmai:
a) |
analitinė veikla, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas; bendros metodikos ir, atitinkamais atvejais, rodiklių arba kriterijų rengimas; tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos; įvertinimai; vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas; praktiniai seminarai, seminarai, ekspertų susitikimai ir konferencijos; |
b) |
mokymo veikla, pavyzdžiui, darbuotojų mainai, praktiniai seminarai, seminarai, mokytojų mokymo renginiai, internetinių mokymo priemonių ar kitokių mokymo modulių rengimas; |
c) |
tarpusavio mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo ir informacijos platinimo veikla, pavyzdžiui, gerosios patirties, novatoriškų metodų ir patirties nustatymas bei keitimasis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais ir patirtimi; tarpusavio vertinimo ir tarpusavio mokymosi organizavimas; konferencijų, seminarų, žiniasklaidos, įskaitant internetinę žiniasklaidą, kampanijų, informavimo kampanijų, įskaitant institucinę komunikaciją dėl politinių Sąjungos prioritetų, jeigu jie yra susiję su Programos tikslais, organizavimas; medžiagos, skirtos informacijai apie programą ir jos rezultatus platinti, rinkimas ir skelbimas; informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir priemonių plėtojimas, naudojimas ir priežiūra; |
d) |
parama pagrindiniams subjektams, kurių vykdoma veikla prisidedama prie Programos tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, parama NVO įgyvendinant Europos pridėtinės vertės suteikiančius veiksmus, parama pagrindiniams Europos dalyviams, Europos lygio tinklams ir suderintoms socialinėms paslaugoms; parama valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę ir politiką; ir parama specializuotų įstaigų ir subjektų, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei NVO tinklų kūrimo veiklai Europos lygiu, įskaitant paramą teikiant dotacijas veiksmams ar dotacijas veiklai. |
2. Siekiant užtikrinti įtraukią perspektyvą, paramos gavėjai turi skatinti Programos lėšomis finansuojamuose veiksmuose dalyvauti atitinkamas tikslines grupes.
6 straipsnis
Dalyvavimas
1. Programoje gali dalyvauti visos įstaigos ir subjektai, teisiškai įsteigti:
a) |
valstybėse narėse; |
b) |
Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys pagal tą susitarimą; |
c) |
šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir į Sąjungą stojančiosiose šalyse, laikantis bendrųjų principų ir bendrųjų reikalavimų bei sąlygų, nustatytų atitinkamuose pagrindų susitarimuose dėl tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose, taip pat Asociacijos tarybų sprendimuose ar panašiuose susitarimuose. |
2. Pelno siekiančios įstaigos ir subjektai gali dalyvauti programoje tik kartu su pelno nesiekiančiomis arba viešojo sektoriaus organizacijomis.
3. Įstaigos ir subjektai, teisiškai įsteigti kitose trečiosiose šalyse nei tos, kurios dalyvauja Programoje pagal 1 dalies b ir c punktus, ypač šalyse, kuriose taikoma Europos kaimynystės politika, gali prisijungti prie Programos veiksmų savo sąskaita, jei tuo prisidedama siekiant tų veiksmų tikslo.
4. Komisija gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis laikydamasi atitinkamoje metinėje darbo programoje nustatytų sąlygų. Programoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, veikiančios programos lėšomis finansuojamose srityse, pagal Finansinį reglamentą ir atitinkamą metinę darbo programą.
7 straipsnis
Biudžetas
1. Programai įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu skirtas finansinis paketas yra 439 473 000 EUR.
2. Programai skirta finansavimo suma taip pat gali būti naudojama padengti išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra reikalinga programai valdyti ir jos tikslų pasiekimui įvertinti. Skirta finansavimo suma gali būti naudojama padengti išlaidoms, susijusioms su reikiamais tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir komunikacijos veiksmams, įskaitant institucinę komunikaciją dėl politinių Sąjungos prioritetų, jeigu jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais, taip pat išlaidoms, susijusioms su informacinių technologijų tinklais, skirtais visų pirma informacijai apdoroti ir ja keistis; ir kita technine bei administracine pagalba, kuri reikalinga Komisijai vykdant Programos valdymą.
3. Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, neviršydami daugiametėje finansinėje programoje, nustatytoje Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (17), nustatytų ribų.
4. Programos finansiniame pakete sumos kiekvienai konkrečių tikslų grupei paskirstomos pagal priede nustatytas procentines dalis.
5. Komisija nenukrypsta nuo paskirtų finansinio paketo procentinių dalių, kaip nustatyta priede, daugiau kaip 5 procentiniais punktais kiekvienos konkrečių tikslų grupės atveju. Jei paaiškėtų, kad tą ribą būtina viršyti, Komisijai pagal 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais kiekvienas priede nustatytas skaičius gali būti keičiamas daugiau kaip 5 procentiniais punktais, bet neviršijant 10 procentinių punktų.
8 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami visam Programos laikotarpiui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 7 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
9 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Komisija įgyvendina Programą laikydamasi Finansinio reglamento.
2. Siekdama įgyvendinti Programą Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Pagal kiekvieną metinę darbo programą Programos tikslai įgyvendinami nustatant:
a) |
veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius tikslus, įskaitant orientacinį finansinių išteklių paskirstymą; |
b) |
pagrindinius atitikties reikalavimams, atrankos ir skyrimo kriterijus, kuriais remiantis atrenkami pasiūlymai, kuriems skiriami finansiniai įnašai, pagal Finansinio reglamento 84 straipsnį ir jo Taikymo taisyklių 94 straipsnį; |
c) |
minimalią metinių išlaidų procentinę dalį, kuri turi būti skiriama dotacijoms. |
4. Užtikrinama, kad finansinė parama būtų tinkamai ir teisingai paskirstyta įvairioms sritims, kurioms taikomi 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs tikslai, kartu atsižvelgiant į finansavimo, jau paskirto pagal ankstesnes 2007–2013 m. programas, nustatytas 15 straipsnyje nurodytais sprendimais, dydį. Priimdama sprendimą dėl lėšų skyrimo toms sritims metinėse darbo programose, Komisija atsižvelgia į poreikį išlaikyti pakankamo dydžio finansavimą ir užtikrinti veiksmų tęstinumą bei finansavimo nuspėjamumą visose srityse, kuriose įgyvendinami 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti konkretūs tikslai.
5. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami kasmet.
10 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
11 straipsnis
Papildomumas
1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su kitomis Sąjungos priemonėmis, įskaitant, inter alia, su Teisingumo programa, programa „Europa piliečiams“ ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa, taip pat su kitomis programomis, įgyvendinamomis užimtumo ir socialinių reikalų, vidaus reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos, švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto, informacinės visuomenės, plėtros, visų pirma Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II) ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų srityse.
2. Komisija taip pat užtikrina bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, dirbančių tose srityse, kuriose įgyvendinami Programos tikslai, darbu.
3. Programos ištekliais gali būti dalijamasi su kitomis Sąjungos priemonėmis, visų pirma su Teisingumo programa, siekiant įgyvendinti veiksmus, atitinkančius abiejų programų tikslus. Veiksmui, kuriam skirtas Programos finansavimas, gali būti skirtas finansavimas ir iš Teisingumo programos lėšų, jeigu abiejų programų lėšomis nėra finansuojami tie patys išlaidų elementai.
12 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
1. Komisija imasi tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal Programą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir atitinkamais atvejais skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.
2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal Programą, auditą remiantis dokumentais ir auditą vietoje.
3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir inspektavimus, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (18) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (19) nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą arba pagal Programą finansuojamą sutartį nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.
4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis bei su tarptautinėmis organizacijomis, dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromuose įgyvendinant Programą, įrašomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tose dalyse numatytus auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.
13 straipsnis
Stebėsena ir vertinimas
1. Komisija kasmet stebi Programą siekdama sekti pagal ją vykdomų veiksmų įgyvendinimo eigą ir 4 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų pasiekimo lygį. Stebint Programą taip pat įvertinama, kaip Programos veiksmais sprendžiami lyčių lygybės, nediskriminavimo ir vaikų apsaugos klausimai.
2. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:
a) |
metinę stebėsenos ataskaitą, grindžiamą 14 straipsnio 2 dalyje nustatytais rodikliais, ir turimų lėšų panaudojimo metinę stebėsenos ataskaitą; |
b) |
ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą; |
c) |
ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą. |
3. Tarpinio vertinimo ataskaitoje įvertinamas programos tikslų pasiekimo lygis, lėšų naudojimo efektyvumas ir Programos Europos pridėtinė vertė, siekiant nustatyti, ar finansavimas srityse, kuriose įgyvendinama Programa, po 2020 m. turėtų būti atnaujintas, koreguojamas arba sustabdytas. Joje taip pat aptariamos visos Programos supaprastinimo galimybės, jos vidinis ir išorinis nuoseklumas, taip pat visų jos tikslų ir veiksmų tolesnis aktualumas. Joje atsižvelgiama į ankstesnių 2007–2013 m. programų, nustatytų 15 straipsnyje nurodytais sprendimais, ex post vertinimų rezultatus.
4. Ex post vertinimo ataskaitoje įvertinamas ilgalaikis Programos poveikis ir jos rezultatų tvarumas, taip siekiant prisidėti prie sprendimo dėl vėlesnės programos priėmimo.
14 straipsnis
Rodikliai
1. Pagal 13 straipsnį stebint ir vertinant, kokiu mastu, vykdant 5 straipsnyje numatytus veiksmus, buvo pasiektas kiekvienas iš 4 straipsnyje nustatytų konkrečių programos tikslų, remiamasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytais rodikliais. Jie vertinami lyginant su iš anksto nustatytais baziniais lygiais, atspindinčiais padėtį iki Programos įgyvendinimo. Atitinkamais atvejais rodikliai išskaidomi, inter alia, pagal lytį, amžių ir negalią.
2. 1 dalyje nurodyti rodikliai, inter alia, apima:
a) |
tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriuos aprėpė jiems skirta pagal Programą finansuota informuotumo didinimo veikla, skaičius ir procentinė dalis; |
b) |
suinteresuotųjų subjektų, dalyvavusių, inter alia, pagal Programą finansuojamoje mokymo veikloje, mainuose, mokomosiose kelionėse, praktiniuose seminaruose ir seminaruose, skaičius; |
c) |
pagal Programą finansuotoje veikloje dalyvavusių asmenų grupių informuotumo ir žinių apie Sąjungos teisę ir politikos sritis, ir atitinkamais atvejais apie teises, vertybes ir principus, kuriais grindžiama Sąjunga, pagerėjimas, palyginti su visa tiksline grupe; |
d) |
tarpvalstybinio bendradarbiavimo atvejų skaičius, veikla ir rezultatai; |
e) |
dalyvių nuomonė apie veiklą, kurioje jie dalyvavo, ir apie jos (numatomą) tvarumą; |
f) |
pagal Programą finansuotos veiklos geografinė aprėptis; |
g) |
su kiekvienu konkrečiu tikslu susijusių paraiškų ir dotacijų skaičius; |
h) |
su kiekvienu konkrečiu tikslu susijusio pareiškėjų prašyto finansavimo ir suteikto finansavimo dydi. |
3. Be 2 dalyje nustatytų rodiklių, tarpinėje ir ex post Programos vertinimo ataskaitose, inter alia, įvertinama:
a) |
Programos Europos pridėtinė vertė, įskaitant veiklos pagal Programą įvertinimą atsižvelgiant į panašias iniciatyvas, kurios buvo parengtos nacionaliniu ar Europos lygiu be Sąjungos paramos, ir tos veiklos (numatomų) rezultatų įvertinimą; taip pat Sąjungos finansavimo privalumai ir (arba) trūkumai, palyginti su atitinkamos rūšies veiklai taikomu nacionaliniu finansavimu; |
b) |
finansavimo dydis pagal pasiektus rezultatus (efektyvumas); |
c) |
galimos administracinės, organizacinės ir (arba) struktūrinės kliūtys sklandesniam, veiksmingesniam ir efektyvesniam programos įgyvendinimui (supaprastinimo galimybės). |
15 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
Veiksmai, kuriuos pradėta įgyvendinti remiantis Sprendimo Nr. 1672/2006/EB 4 skirsniu („Nediskriminacija ir įvairovė“) ir 5 skirsniu („Lyčių lygybė“), Sprendimu 2007/252/EB arba Sprendimu Nr. 779/2007/EB, toliau reglamentuojami tų sprendimų nuostatomis, kol bus užbaigti. Tų veiksmų atveju nuorodos į komitetus, nurodytus Sprendimo Nr. 1672/2006/EB 13 straipsnyje, Sprendimo 2007/252/EB 10 straipsnyje ir Sprendimo Nr. 779/2007/EB 10 straipsnyje, laikomos nuorodomis į šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą.
16 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
L. LINKEVIČIUS
(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 108.
(2) OL C 277, 2012 9 13, p. 43.
(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas.
(6) 2000 m. sausio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 293/2000/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų programą (2000–2003 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris (Daphne programa) (OL L 34, 2000 2 9, p. 1); 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 803/2004/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų programą (2004–2008 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos (Daphne II programa) (OL L 143, 2004 4 30, p. 1); 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 779/2007/EB, 2007–2013 m. laikotarpiui nustatantis smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos specialiąją programą (Daphne III programa) – Bendrosios programos Pagrindinės teisės ir teisingumas dalį (OL L 173, 2007 7 3, p. 19).
(7) 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1672/2006/EB, nustatantis Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – Progress (OL L 315, 2006 11 15, p. 1).
(8) 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos sprendimas 2007/252/EB dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialiosios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą nustatymo (OL L 110, 2007 4 27, p. 33).
(9) 2007 m. vasario 15 d. Komisijos sprendimas Nr. 116/2007/EB dėl nacionalinio skaitmenimis „116“ prasidedančio numerių intervalo rezervavimo suderintų socialinių paslaugų suderintiems numeriams (OL L 49, 2007 2 17, p. 30).
(10) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(11) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(13) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1382/2013, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 73).
(14) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę Progress (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).
(15) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui bei Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(16) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).
(17) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, nustatantis daugiametę finansinę programą 2014–2020 m. (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
(18) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(19) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
PRIEDAS
LĖŠŲ PASKIRSTYMAS
Programos finansiniame pakete lėšos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų grupėms paskirstomos taip:
Konkrečių tikslų grupė |
Finansinio paketo dalis (%) |
1 grupė |
57 % |
— |
propaguoti veiksmingai įgyvendinti nediskriminavimo dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos principą ir skatinti laikytis nediskriminavimo dėl Chartijos 21 straipsnyje nurodytų priežasčių principo; |
— |
vykdyti rasizmo, ksenofobijos, homofobijos bei kitų formų netolerancijos prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais; |
— |
propaguoti ir saugoti neįgaliųjų teises; |
— |
skatinti moterų ir vyrų lygybę ir geriau integruoti lyčių aspektą. |
2 grupė |
43 % |
— |
vykdyti visų formų smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes, visų pirma rizikos dėl artimųjų smurto grupes, prevenciją ir apsaugoti tokio smurto aukas; |
— |
propaguoti ir saugoti vaiko teises; |
— |
padėti užtikrinti aukščiausio lygio privatumo ir asmens duomenų apsaugą; |
— |
skatinti ir gerinti galimybes naudotis Sąjungos pilietybės teikiamomis teisėmis; |
— |
sudaryti sąlygas asmenims, kaip vartotojams arba verslininkams vidaus rinkoje, naudotis Sąjungos teisės aktais jiems suteiktomis teisėmis, atsižvelgiant į projektus, finansuojamus pagal Vartotojų programą. |
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/73 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1382/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 1 ir 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalį ir į 84 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regiono komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) numatoma sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje asmenys gali laisvai judėti. Tuo tikslu Sąjunga gali patvirtinti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatintų bei remtų valstybių narių veiksmus nusikaltimų prevencijos srityje. Toliau kuriant Europos teisingumo erdvę turėtų būti užtikrinta, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi bendrųjų principų, pavyzdžiui, nediskriminavimo, lyčių lygybės, visiems veiksmingos teisės kreiptis į teismą, teisinės valstybės ir tinkamai veikiančios teismų sistemos; |
(2) |
Stokholmo programoje (4) Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo prioritetą ir konkrečiai nurodė, kad vienas iš jos politikos prioritetų – teisės ir teisingumo Europos sukūrimas. Finansavimas buvo nurodytas kaip viena iš svarbių priemonių Stokholmo programos politikos prioritetams sėkmingai įgyvendinti. Sutartyse ir Stokholmo programoje nustatyti ambicingi tikslai turėtų būti įgyvendinami, inter alia, nustačius lanksčią ir veiksmingą Teisingumo programą (toliau – Programa), pagal kurią būtų lengviau juos planuoti ir įgyvendinti. Programos bendrieji ir konkretūs tikslai turėtų būti aiškinami laikantis atitinkamų Europos Vadovų Tarybos apibrėžtų strateginių gairių; |
(3) |
2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“ nustatyta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Siekiant remti strategijos „Europa 2020“ konkrečius tikslus ir pavyzdines iniciatyvas bei sudaryti palankesnes sąlygas mechanizmams, skirtiems ekonomikos augimui skatinti, vienas iš svarbiausių elementų yra gerai veikiančios teisingumo erdvės, kurioje panaikintos tarpvalstybinių teismo procesų ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys, sukūrimas; |
(4) |
šiame reglamente terminas „teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai“ turėtų būti aiškinamas kaip apimantis teisėjus, prokurorus ir teismo pareigūnus, taip pat kitus su teismų sistema susijusius praktikuojančius teisininkus, pavyzdžiui, advokatus, notarus, teismo antstolius, probuotojus, taikintojus ir teismo vertėjus žodžiu; |
(5) |
teisėjų mokymas yra itin svarbi priemonė siekiant užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą ir gerinti teisminių institucijų ir praktikuojančių teisininkų įvairiose valstybėse narėse bendradarbiavimą. Teisėjų mokymas turėtų būti laikomas vienu iš esminių aspektų propaguojant tinkamą Europos teismų kultūrą pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“, Tarybos rezoliuciją dėl teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo Europos Sąjungoje (5), 2011 m. spalio 27–28 d. Tarybos išvadas dėl Europos teisininkų mokymo ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl teisėjų mokymo; |
(6) |
teisėjų mokymo veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai, pavyzdžiui, valstybių narių teisinės, teisminės ir administracinės institucijos, akademinės įstaigos, nacionalinės įstaigos, atsakingos už teisėjų mokymą, Europos lygio mokymo organizacijos ar tinklai arba Sąjungos teisės teismų koordinatorių tinklai. Įstaigos ir subjektai, užtikrinantys bendrą Europos interesą teisėjų mokymo srityje, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT), Europos teisės akademija (ETA), Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (RPCSJUE) ir Europos viešojo administravimo institutas, turėtų toliau atlikti savo vaidmenį propaguojant išties Europos masto mokymo programas teisėjams ir teismų darbuotojams, ir todėl joms galėtų būtų teikiama atitinkama finansinė parama laikantis Komisijos pagal šį reglamentą priimamose metinėse darbo programose nustatytų procedūrų ir kriterijų; |
(7) |
Sąjunga turėtų sudaryti palankesnes sąlygas mokymo veiklai, susijusiai su Sąjungos teisės įgyvendinimu, valstybių narių mokamą užmokestį dalyvaujantiems teisėjams ir teisminių institucijų darbuotojams laikant reikalavimus finansavimui gauti atitinkančiomis išlaidomis arba teikiant bendrą finansavimą natūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) (toliau – Finansinis reglamentas); |
(8) |
teisę kreiptis į teismą turėtų sudaryti, be kita ko, teisė kreiptis į teismus, teisė naudotis alternatyviais ginčų sprendimo metodais, taip pat teisė kreiptis į valstybės tarnautojus, kurie teisės aktais yra įpareigoti teikti šalims nepriklausomas ir nešališkas teisines konsultacijas; |
(9) |
2012 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino ES kovos su narkotikais strategiją (2013–2020 m.) (7), kurios tikslas – laikytis suderinto požiūrio, grindžiamo narkotikų paklausos ir narkotikų pasiūlos mažinimu tuo pačiu metu, suvokiant, kad narkotikų paklausos ir narkotikų pasiūlos mažinimas yra vienas kitą papildantys elementai kovos su neteisėtais narkotikais politikoje. Ir toliau vienas iš pagrindinių tos strategijos tikslų – padėti išmatuojamai sumažinti narkotikų paklausą, priklausomybę nuo narkotikų ir su narkotikais susijusį pavojų ir žalą sveikatai bei visuomenei. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1150/2007/EB (8) nustatyta programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ buvo grindžiama visuomenės sveikatos srities teisės aktais ir apėmė tuos aspektus, o Programa grindžiama kitu teisiniu pagrindu ir ja turėtų būti siekiama toliau kurti Europos teisingumo erdvę, remiantis tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, visų pirma skatinant teisminį bendradarbiavimą. Todėl reaguojant į poreikį supaprastinti ir laikantis kiekvienos programos teisinio pagrindo, programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ gali būti remiamos priemonės, kuriomis būtų papildyti valstybių narių veiksmai siekiant tikslo sumažinti su narkotikais susijusią žalą sveikatai, įskaitant informacijos teikimą ir prevenciją; |
(10) |
kitas svarbus ES kovos su narkotikais strategijos (2013–2020 m.) elementas – narkotikų pasiūlos sumažinimas. Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonės, kaip Vidaus saugumo fondo dalies, lėšomis turėtų būti remiami veiksmai, skirti neteisėtos prekybos narkotikais ir kitų rūšių nusikaltimų prevencijai vykdyti ir su tuo kovoti, visų pirma priemonės, kuriomis kovojama su neteisėtų narkotikų kūrimu, gamyba, išgavimu, pardavimu, transportavimu, importu ir eksportu, įskaitant laikymą ir įsigijimą turint ketinimą užsiimti neteisėtos prekybos narkotikais veikla, o Programa turėtų apimti tuos kovos su narkotikais politikos aspektus, kurių neapima Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonė, kaip Vidaus saugumo fondo dalis, arba programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ ir kurie glaudžiai susiję su jos bendruoju tikslu; |
(11) |
bet kuriuo atveju turėtų būti užtikrintas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio prioritetų, kurie yra ir naujos ES kovos su narkotikais strategijos (2013–2020 m.) tikslai, tęstinis finansavimas, todėl programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“, Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonės, kaip Vidaus saugumo fondo dalies, ir Programos lėšos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į jų atitinkamus prioritetus ir teisinius pagrindus, kartu vengiant dvigubo finansavimo; |
(12) |
pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnį ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją programa turėtų būti remiama vaiko teisių, įskaitant teisę į tinkamą teismo procesą, teisę suprasti teismo procesą, teisę į privatų bei šeimos gyvenimą ir teisę į asmens bei orumo neliečiamybę, apsauga. Programa visų pirma turėtų būti siekiama didinti vaiko apsaugą teisingumo sistemose bei sudaryti daugiau galimybių vaikams kreiptis į teismą ir integruoti vaiko teisių propagavimą įgyvendinant visus jos veiksmus; |
(13) |
pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, įgyvendinant visus Programos veiksmus turėtų būti remiamas moterų ir vyrų lygybės ir kovos su diskriminacija tikslų integravimas. Siekiant nustatyti, kaip vykdant Programos veiklą sprendžiami lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimai, turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena ir vertinimas; |
(14) |
patirtis, įgyta vykdant veiksmus Sąjungos lygiu, parodė, kad siekiant Programos tikslų praktikoje reikia derinti priemones, įskaitant teisės aktus, politines iniciatyvas ir finansavimą. Finansavimas yra svarbi teisėkūros priemones papildanti priemonė; |
(15) |
2011 m. rugsėjo 22–23 d. išvadose dėl būsimų Sąjungos finansinių programų, kuriomis remiamas teisminis bendradarbiavimas, veiksmingumo didinimo Taryba pabrėžė svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos finansavimo programos veiksmingai įgyvendinant Sąjungos acquis, ir pakartojo, kad reikia skaidresnės, lankstesnės, nuoseklesnės ir paprastesnės prieigos prie tų programų; |
(16) |
2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiamas poreikis racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos finansavimą. Ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę itin svarbu, kad Sąjungos lėšos būtų kuo kruopščiau struktūriškai skirstomos ir valdomos. Iš esmės supaprastinti finansavimą ir užtikrinti veiksmingą jo valdymą galima mažinant programų skaičių ir racionalizuojant, supaprastinant ir derinant finansavimo taisykles bei procedūras; |
(17) |
atsižvelgiant į poreikį supaprastinti, veiksmingai valdyti finansavimą ir sudaryti galimybes lengviau jį gauti, įgyvendinant Programą turėtų būti toliau vykdoma ir plėtojama veikla, anksčiau vykdyta remiantis trimis programomis, nustatytomis Tarybos sprendimu 2007/126/TVR (9), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1149/2007/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1150/2007/EB. Tų programų vidurio laikotarpio vertinimas turėtų apimti rekomendacijas dėl tų programų įgyvendinimo tobulinimo. Įgyvendinant Programą, reikėtų atsižvelgti į tų vidurio laikotarpio vertinimų išvadas, taip pat į atitinkamų ex-post vertinimų išvadas; |
(18) |
2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos veiksmus, kurie turi aiškios Europos pridėtinės vertės, t. y. kai Sąjungos intervencija gali suteikti papildomos vertės, palyginti su tik valstybių narių veiksmais. Veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, propaguojant tarpusavio pripažinimo principą, stiprinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, intensyvinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą ir siekiant, kad Sąjungos teisė būtų taikoma tinkamai, darniai ir nuosekliai. Finansavimo veikla taip pat turėtų būti padedama siekiant užtikrinti veiksmingas ir geresnes visų susijusių subjektų žinias apie Sąjungos teisę ir politikos sritis ir suteikti patikimą analitinį pagrindą siekiant remti ir plėtoti Sąjungos teisę ir politikos sritis, tuo būdu prisidedant prie jų vykdymo užtikrinimo ir tinkamo įgyvendinimo. Sąjungos intervencija leidžia tuos veiksmus nuosekliai vykdyti visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga gali geriau spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus nei pavienės valstybės narės, ir suteikti europinę platformą tarpusavio mokymuisi; |
(19) |
atrinkdama finansuotinus veiksmus pagal Programą, Komisija turėtų įvertinti pasiūlymus pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tie kriterijai turėtų apimti siūlomų veiksmų Europos pridėtinės vertės įvertinimą. Nacionaliniai projektai ir mažos apimties projektai taip pat gali turėti Europos pridėtinės vertės; |
(20) |
įstaigos ir subjektai, kurie gali naudotis Programa, turėtų apimti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas; |
(21) |
šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (11) 17 punkte; |
(22) |
siekiant užtikrinti, kad Programa būtų pakankamai lanksčiai reaguojama į jos įgyvendinimo laikotarpiu besikeičiančius poreikius ir atitinkamus politikos prioritetus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais keičiamos šio reglamento priede kiekvienai specialiųjų tikslų grupei nustatytos procentinės dalys, kai pakeitimais tos procentinės dalys viršijamos daugiau nei 5 procentiniais punktais. Siekiant įvertinti tokio deleguotojo akto būtinybę, procentinės dalys turėtų būti skaičiuojamos remiantis viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansiniu paketu, o ne metiniais asignavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(23) |
šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis Finansinio reglamento. Kalbant visų pirma apie dotacijos gavėjų sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitikties reikalavimams sąlygas, vykdant veiklą, kurią tokiomis pačiomis teisinėmis sąlygomis gali vykdyti privačiojo ir viešojo sektorių įstaigos bei subjektai, PVM atitiktis reikalavimams neturėtų priklausyti nuo paramos gavėjų teisinio statuso. Atsižvelgiant į specifinį šio reglamento tikslų ir veiklos, kuriai šis reglamentas taikomas, pobūdį, kvietimuose teikti paraiškas turėtų būti paaiškinta, kad veiklos, kurią gali vykdyti tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus įstaigos ir subjektai, atveju neatskaitomas PVM viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu atitinka reikalavimus finansavimui gauti, jei jis sumokėtas dėl tokios veiklos kaip mokymas ar informuotumo didinimas, kuri negali būti laikoma viešosios valdžios funkcijų vykdymu, įgyvendinimo. Šiame reglamente taip pat turėtų būti pasinaudota supaprastinimo priemonėmis, nustatytomis Finansiniu reglamentu. Be to, kriterijais, kurie taikomi nustatant remtinus veiksmus, turėtų būti siekiama paskirstyti turimus finansinius išteklius taip, kad jais būtų finansuojami veiksmai, turintys didžiausią poveikį siekiant politinio tikslo; |
(24) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12); |
(25) |
metinėmis darbo programomis, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą, turėtų būti užtikrintas tinkamas finansavimo paskirstymas dotacijoms ir viešojo pirkimo sutartims. Pagal Programą lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos dotacijoms, tačiau kartu turėtų būti išlaikytas pakankamo lygio finansavimas viešiesiems pirkimams vykdyti. Metinėse darbo programose turėtų būti nustatyta minimali metinių išlaidų, kurios turi būti skiriamos dotacijoms, procentinė dalis, ir ji turėtų būti ne mažesnė kaip 65 %. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams planuoti ir bendrai finansuoti projektus, Komisija turėtų nustatyti aiškų kvietimų teikti paraiškas, projektų atrankos ir skyrimo sprendimų priėmimo tvarkaraštį; |
(26) |
siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos, visų pirma tarp Programos ir Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (13), Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonės, kaip Vidaus saugumo fondo dalies, programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“, „Erasmus +“ programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (14), bendrosios programos „Horizontas 2020“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (15), ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II) srityse; |
(27) |
Sąjungos finansiniai interesai visą išlaidų ciklą turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių bei finansinių sankcijų skyrimą pagal Finansinį reglamentą; |
(28) |
siekiant įgyvendinti patikimo finansų valdymo principą, šiame reglamente turėtų būti numatytos tinkamos jo taikymo vertinimo priemonės. Tuo tikslu jame turėtų būti apibrėžti bendrieji ir konkretūs tikslai. Siekiant išmatuoti šių konkrečių tikslų pasiekimo lygį, turėtų būti nustatytas konkrečių ir kiekybinių rodiklių, kurie turėtų galioti visą programos įgyvendinimo laikotarpį, rinkinys. Komisija kasmet turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai stebėsenos ataskaitą, grindžiamą, inter alia, šiame reglamente nustatytais rodikliais, ir kurioje būtų pateikiama informacija apie turimų lėšų panaudojimą; |
(29) |
Programa turėtų būti įgyvendinama veiksmingai, laikantis patikimo finansų valdymo ir tuo pačiu sudarant veiksmingas galimybes potencialiems pareiškėjams joje dalyvauti. Siekdama paremti veiksmingas galimybes dalyvauti programoje Komisija turėtų stengtis kuo labiau supaprastinti ir suderinti paraiškų teikimo procedūras bei dokumentus, administracinius formalumus ir finansų valdymo reikalavimus, pašalinti administracines kliūtis ir skatinti, kad paraiškas skirti dotaciją teiktų subjektai, įsikūrę tose valstybėse narėse, kurioms programoje atstovaujama nepakankamai. Informaciją apie Programą, jos tikslus, įvairius kvietimus teikti paraiškas ir jų tvarkaraščius Komisija turėtų skelbti tam skirtame tinklalapyje. Su kvietimais teikti paraiškas susiję pagrindiniai dokumentai ir gairės turėtų būti prieinami visomis Sąjungos institucijų oficialiosiomis kalbomis; |
(30) |
pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (16) (toliau – Taikymo taisyklės) 180 straipsnio 1 dalies l punktą, dotacijos susitarime turėtų būti nustatytos Sąjungos finansinės paramos matomumą reglamentuojančios nuostatos, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, kai viešas skelbimas nėra įmanomas ar tinkamas; |
(31) |
pagal Finansinio reglamento 35 straipsnio 2 ir 3 dalis ir Taikymo taisyklių 21 straipsnį Komisija turėtų tinkamai ir laiku pateikti informaciją apie gavėjus, taip pat apie Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis finansuojamų priemonių pobūdį ir tikslą. Ta informacija turėtų būti pateikiama deramai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo; |
(32) |
kadangi šio reglamento tikslo – prisidėti prie Europos teisingumo erdvės, grindžiamos tarpusavio pripažinimu ir pasitikėjimų, tolesnio kūrimo, visų pirma skatinant teismų bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(33) |
pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija pranešė, kad pageidauja dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą; |
(34) |
pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas; |
(35) |
pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas; |
(36) |
siekiant užtikrinti veiklos, ankščiau vykdytos remiantis Sprendimu 2007/126/TVR, Sprendimu Nr. 1149/2007/EB ir Sprendimu Nr. 1150/2007/EB, finansavimo tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Programos nustatymas ir trukmė
1. Šiuo reglamentu nustatoma Teisingumo programa (toliau – Programa).
2. Programa įgyvendinama 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.
2 straipsnis
Europos pridėtinė vertė
1. Programa finansuojami Europos pridėtinės vertės teikiantys veiksmai, kuriais prisidedama prie tolesnio Europos teisingumo erdvės kūrimo. Tuo tikslu Komisija užtikrina, kad finansavimui atrinktais veiksmais būtų siekiama gauti Europos pridėtinės vertės teikiančių rezultatų.
2. Veiksmų, įskaitant mažos apimties ir nacionalinius veiksmus, Europos pridėtinė vertė vertinama atsižvelgiant į kriterijus, pavyzdžiui, jų įnašą nuosekliai ir darniai įgyvendinant Sąjungos teisės aktus ir informuojant plačiąją visuomenę apie tais aktais suteiktas teises, jų teikiamas galimybes stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, jų tarpvalstybinį poveikį, jų įnašą plėtojant ir platinant geriausią patirtį ar jų teikiamas galimybes prisidėti kuriant praktines priemones ir priimant sprendimus, kuriais būtų sprendžiami tarpvalstybiniai ar Sąjungos masto uždaviniai.
3 straipsnis
Bendrasis tikslas
Bendrasis Programos tikslas – padėti toliau kurti Europos teisingumo erdvę, grindžiamą tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, visų pirma skatinant teismų bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
4 straipsnis
Konkretūs tikslai
1. Siekiant 3 straipsnyje nurodyto bendrojo tikslo, nustatomi šie konkretūs Programos tikslai:
a) |
sudaryti palankesnes sąlygas teismų bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir jį remti; |
b) |
remti ir skatinti teisėjų mokymą, įskaitant kalbų mokymą, susijusį su teisinės terminijos sritimi, siekiant ugdyti bendrą teisinę ir teismų kultūrą; |
c) |
sudaryti palankesnes sąlygas visiems veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą, be kita ko, propaguoti ir remti nusikaltimų aukų teises, kartu gerbiant teises į gynybą; |
d) |
remti iniciatyvas kovos su narkotikais politikos srityje teisminio bendradarbiavimo ir nusikaltimų prevencijos aspektais, glaudžiai susijusiais su bendruoju Programos tikslu, jei jų neapima Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonė, kaip Vidaus saugumo fondo dalis, arba programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“. |
2. Konkrečių Programos tikslų visų pirma siekiama:
a) |
didinant visuomenės informuotumą ir žinias apie Sąjungos teisę ir politiką; |
b) |
gerinant žinias apie Sąjungos teisę, įskaitant materialinę ir procesinę teisę, teisminio bendradarbiavimo priemones ir susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat lyginamosios teisės žinias, siekiant užtikrinti veiksmingą teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose; |
c) |
remiant veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos priemonių įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse ir jų stebėseną bei vertinimą; |
d) |
skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, gerinant civilinės ir baudžiamosios teisės bei valstybių narių teisinių ir teismų sistemų tarpusavio pažinimą bei supratimą ir didinant tarpusavio pasitikėjimą; |
e) |
gerinant žinias ir supratimą apie kliūtis, galinčias trukdyti sklandžiam Europos teisingumo erdvės veikimui; |
f) |
didinant teismų sistemų veiksmingumą ir gerinant jų bendradarbiavimą pasitelkus informacines ir ryšių technologijas, įskaitant sistemų ir taikomųjų programų tarpvalstybinę sąveiką. |
5 straipsnis
Aspektų integravimas
Įgyvendinant visus programos veiksmus siekiama propaguoti moterų ir vyrų lygybę ir vaiko teises, be kita ko, vykdant vaiko interesus atitinkantį teisingumą. Pagal Chartijos 51 straipsnį ir laikantis jame nustatytų ribų Programa taip pat laikomasi diskriminacijos dėl visų priežasčių, išvardytų Chartijos 21 straipsnyje, draudimo.
6 straipsnis
Veiksmų rūšys
1. Pagal Programą, inter alia, finansuojami toliau nurodytų rūšių veiksmai:
a) |
analitinė veikla, pavyzdžiui, duomenų ir statistinių duomenų rinkimas; bendros metodikos ir, atitinkamais atvejais, rodiklių arba kriterijų rengimas; tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos; įvertinimai; vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas; praktiniai seminarai, seminarai, ekspertų susitikimai ir konferencijos; |
b) |
mokymo veikla, pavyzdžiui, darbuotojų mainai, praktiniai seminarai, seminarai, mokytojų mokymo renginiai, įskaitant kalbų mokymą, susijusį su teisinės terminijos sritimi, ir internetinių mokymo priemonių ar kitokių teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo modulių plėtojimas; |
c) |
tarpusavio mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo ir informacijos platinimo veikla, pavyzdžiui, gerosios patirties, novatoriškų metodų ir patirties nustatymas bei keitimasis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais ir patirtimi; tarpusavio vertinimo ir tarpusavio mokymosi organizavimas; konferencijų, seminarų, informacinių kampanijų organizavimas, įskaitant institucinę komunikaciją apie politinius Sąjungos prioritetus, jei jie yra susiję su Programos tikslais; informacijai apie programą ir jos rezultatams platinti skirtos medžiagos rinkimas ir skelbimas; informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir priemonių plėtojimas, naudojimas ir priežiūra, įskaitant tolesnį Europos e. teisingumo portalo, kuris yra priemonė, skirta suteikti piliečiams geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą, plėtojimą; |
d) |
parama pagrindiniams subjektams, kurių veikla prisideda prie Programos tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, parama valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę ir įvairių sričių politiką, parama pagrindiniams Europos subjektams ir Europos lygio tinklams, įskaitant teisėjų mokymo srityje; parama specializuotų įstaigų ir subjektų, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų bei nevyriausybinių organizacijų tinklų kūrimo veiklai Europos lygiu. |
2. Europos teisėjų mokymo tinklui suteikiama dotacija veiklai, kuria bendrai finansuojamos išlaidos, susijusios su jo nuolatine darbo programa.
7 straipsnis
Dalyvavimas
1. Programoje gali dalyvauti visos įstaigos ir subjektai, teisiškai įsteigti:
a) |
valstybėse narėse; |
b) |
Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys pagal tą susitarimą; |
c) |
šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir į Sąjungą stojančiosiose šalyse, laikantis bendrųjų principų ir bendrųjų reikalavimų bei sąlygų, nustatytų atitinkamuose pagrindų susitarimuose dėl tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose, taip pat Asociacijos tarybų sprendimuose ar panašiuose susitarimuose. |
2. Pelno siekiančios įstaigos ir subjektai gali dalyvauti programoje tik kartu su pelno nesiekiančiomis arba viešojo sektoriaus organizacijomis.
3. Įstaigos ir subjektai, teisiškai įsteigti kitose trečiosiose šalyse nei tos, kurios dalyvauja Programoje pagal 1 dalies b ir c punktus, ypač šalyse, kuriose taikoma Europos kaimynystės politika, gali prisijungti prie Programos veiksmų savo sąskaita, jei tuo prisidedama siekiant tų veiksmų tikslo.
4. Komisija gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis laikydamasi atitinkamoje metinėje darbo programoje nustatytų sąlygų. Programoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, veikiančios srityse, kurioms taikoma Programa, pagal Finansinį reglamentą ir atitinkamą metinę darbo programą.
8 straipsnis
Biudžetas
1. Programai įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu skirtas finansinis paketas yra 377 604 000 EUR.
2. Programai skirta finansavimo suma taip pat gali būti naudojama padengti išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra reikalinga programai valdyti ir jos tikslų pasiekimui įvertinti. Skirta finansavimo suma gali būti naudojama padengti išlaidoms, susijusioms su reikiamais tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant institucinę komunikaciją dėl politinių Sąjungos prioritetų, jeigu jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais, taip pat išlaidoms, susijusioms su informacinių technologijų tinklais, skirtais visų pirma informacijai apdoroti ir ja keistis, ir kita technine bei administracine pagalba, kuri reikalinga Komisijai vykdant Programos valdymą.
3. Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, neviršydami daugiametėje finansinėje programoje, nustatytoje Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (17), nustatytų ribų.
4. Programos finansiniame pakete sumos kiekvienam konkrečiam tikslui paskirstomos pagal priede nustatytas procentines dalis.
5. Komisija nenukrypsta nuo paskirtų finansinio paketo procentinių dalių, kaip nustatyta priede, daugiau kaip 5 procentiniais punktais kiekvieno konkretaus tikslo atveju. Jei paaiškėtų, kad tą ribą būtina viršyti, Komisijai pagal 9 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais kiekvienas priede nustatytas skaičius gali būti keičiamas daugiau kaip 5 procentiniais punktais, bet neviršijant 10 procentinių punktų.
9 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 8 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos įgyvendinimo laikotarpiui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 8 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
10 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Komisija įgyvendina Programą laikydamasi Finansinio reglamento.
2. Siekdama įgyvendinti Programą, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Pagal kiekvieną metinę darbo programą Programos tikslai įgyvendinami nustatant:
a) |
veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius tikslus, įskaitant orientacinį finansinių išteklių paskirstymą; |
b) |
pagrindinius atitikties reikalavimams, atrankos ir skyrimo kriterijus, kuriais remiantis atrenkami pasiūlymai, kuriems skiriami finansiniai įnašai, pagal Finansinio reglamento 84 straipsnį ir jo Taikymo taisyklių 94 straipsnį; |
c) |
minimalią metinių išlaidų procentinę dalį, kuri turi būti skiriama dotacijoms. |
4. Užtikrinama, kad finansinė parama būtų tinkamai ir teisingai paskirstyta įvairioms sritims, kurioms taikomas šis reglamentas. Priimdama sprendimą dėl lėšų skyrimo toms sritims metinėse darbo programose, Komisija atsižvelgia į poreikį išlaikyti pakankamo lygio finansavimą tiek civilinės teisenos, tiek baudžiamosios teisenos srityse, taip pat teisėjų mokymui ir kovos su narkotikais politikos iniciatyvoms, kurioms taikoma ši Programa.
5. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami kasmet.
6. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisėjų mokymo veiklai, teikiant atitinkamą finansavimą pagal Finansinį reglamentą turi būti atsižvelgta į su teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų dalyvavimu toje veikloje susijusias ir valstybių narių valdžios institucijų patirtas išlaidas.
11 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
12 straipsnis
Papildomumas
1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su kitomis Sąjungos priemonėmis, įskaitant, inter alia, su Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo krizių valdymo finansinės paramos priemone, kaip Vidaus saugumo fondo dalimi, programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“, programa „Erasmus +“, bendrąja programa „Horizontas 2020“ ir Pasirengimo narystei pagalbos priemone (IPA II).
2. Komisija taip pat užtikrina bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, dirbančių tose srityse, kurioms taikomi Programos tikslai, pavyzdžiui Eurojusto, įsteigto Tarybos sprendimu 2002/187/TVR (18), ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1920/2006 (19), darbu.
3. Programos ištekliais gali būti dalijamasi su kitomis Sąjungos priemonėmis, visų pirma su Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, siekiant įgyvendinti veiksmus, atitinkančius abiejų programų tikslus. Veiksmui, kuriam skirtas finansavimas pagal Programą, gali būti skirtas finansavimas ir iš Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšų, jeigu abiejų programų lėšomis nėra finansuojami tie patys išlaidų elementai.
13 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
1. Komisija imasi tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal Programą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir atitinkamais atvejais skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.
2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal Programą, auditą remiantis dokumentais ir auditą vietoje.
3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir inspektavimus, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (20) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (21) nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą arba pagal Programą finansuojamą sutartį, nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veikos atvejų.
4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, įgyvendinant Programą sudaromuose bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei su tarptautinėmis organizacijomis, dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse įrašomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tose dalyse numatytus auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.
14 straipsnis
Stebėsena ir vertinimas
1. Komisija kasmet stebi Programą siekdama sekti pagal ją vykdomų veiksmų įgyvendinimo eigą ir 4 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų pasiekimo lygį. Stebint Programą taip pat suteikiamos galimybės įvertinti, kaip Programos veiksmais sprendžiami lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimai.
2. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:
a) |
metinę stebėsenos ataskaitą, grindžiamą 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais rodikliais, ir turimų lėšų panaudojimo metinę stebėsenos ataskaitą; |
b) |
ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. – tarpinio vertinimo ataskaitą; |
c) |
ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą. |
3. Tarpinio vertinimo ataskaitoje įvertinamas Programos tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Programos Europos pridėtinė vertė, siekiant nustatyti, ar finansavimas srityse, kuriose įgyvendinama Programa, po 2020 m. turėtų būti atnaujintas, koreguojamas arba sustabdytas. Joje taip pat aptariamos visos Programos supaprastinimo galimybės, jos vidinis ir išorinis nuoseklumas, taip pat visų jos tikslų ir veiksmų tolesnis aktualumas. Joje atsižvelgiama į 16 straipsnyje nurodytais sprendimais sukurtų ankstesnių 2007–2013 m. programų ex post įvertinimų rezultatus.
4. Ex post vertinimo ataskaitoje įvertinamas ilgalaikis Programos poveikis ir jos rezultatų tvarumas, taip siekiant prisidėti prie sprendimo dėl vėlesnės programos priėmimo.
5. Atliekant programos įvertinimus taip pat vertinama, kaip visais Programos veiksmais sprendžiami lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimai.
15 straipsnis
Rodikliai
1. Pagal 14 straipsnį stebint ir vertinant, kokiu mastu, vykdant 6 straipsnyje numatytus veiksmus, buvo pasiektas kiekvienas iš 4 straipsnyje nustatytų konkrečių programos tikslų, remiamasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytais rodikliais. Jie vertinami lyginant su iš anksto nustatytais baziniais lygiais, atspindinčiais padėtį iki Programos įgyvendinimo. Atitinkamais atvejais rodikliai išskaidomi, inter alia, pagal lytį, amžių ir negalią.
2. 1 dalyje nurodyti rodikliai, inter alia, apima:
a) |
tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriuos aprėpė jiems skirta pagal Programą finansuota informuotumo didinimo veikla, skaičius ir procentinė dalis; |
b) |
tikslinei grupei priklausančių teisėjų ir teismų darbuotojų, dalyvavusių pagal Programą finansuotuose mokymuose, darbuotojų mainuose, studijų vizituose, praktiniuose užsiėmimuose ir seminaruose, skaičius ir procentinė dalis; |
c) |
pagal Programą finansuotoje veikloje dalyvavusių asmenų grupių informuotumo ir žinių apie Sąjungos teisę ir politikos sritis pagerėjimas, palyginti su visa tiksline grupe; |
d) |
tarpvalstybinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą naudojant Sąjungos lygiu nustatytas informacinių technologijų priemones ir procedūras, atvejų bei veiksmų skaičius ir rezultatai; |
e) |
dalyvių nuomonė apie veiklą, kurioje jie dalyvavo, ir apie jos (numatomą) tvarumą; |
f) |
pagal Programą finansuotos veiklos geografinė aprėptis. |
3. Be 2 dalyje nustatytų rodiklių, tarpinėje ir ex post programos vertinimo ataskaitose, inter alia, įvertinama:
a) |
nustatytas Programos poveikis galimybėms pasinaudoti teise kreiptis į teismą, grindžiamas kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis, surinktais Europos lygiu; |
b) |
priemonių, parengtų pasitelkiant pagal Programą finansuotus veiksmus, skaičius ir kokybė; |
c) |
Programos Europos pridėtinė vertė, įskaitant veiklos pagal Programą įvertinimą atsižvelgiant į panašias iniciatyvas, kurios buvo parengtos nacionaliniu ar Europos lygiu be Sąjungos paramos, ir tos veiklos (numatomų) rezultatų ir Sąjungos finansavimo privalumų ir (arba) trūkumų, palyginti su atitinkamos rūšies veiklai taikomu nacionaliniu finansavimu, vertinimą; |
d) |
finansavimo lygis pagal pasiektus rezultatus (efektyvumas); |
e) |
galimos administracinės, organizacinės ir (arba) struktūrinės kliūtys sklandesniam, veiksmingesniam ir efektyvesniam programos įgyvendinimui (supaprastinimo galimybės). |
16 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
Veiksmai, kuriuos pradėta įgyvendinti remiantis Sprendimu 2007/126/TVR, Sprendimu 1149/2007/EB arba Sprendimu 1150/2007/EB, toliau reglamentuojami tų sprendimų nuostatomis, kol bus užbaigti. Atsižvelgiant į tuos veiksmus, nuorodos į komitetus, pateiktos Sprendimo 2007/126/TVR 9 straipsnyje, Sprendimo 1149/2007/EB 10 ir 11 straipsniuose bei Sprendimo 1150/2007/EB 10 straipsnyje, laikomos nuorodomis į šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą.
17 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
L. LINKEVIČIUS
(1) OL C 299, 2012 10 4, p. 103.
(2) OL C 277, 2012 9 13, p. 43.
(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas.
(5) OL C 299, 2008 11 22, p. 1.
(6) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
(7) OL C 402, 2012 12 29, p. 1.
(8) 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1150/2007/EB dėl Specialiosios programos Narkotikų prevencija ir informacija apie juos kaip Bendrosios programos Pagrindinės teisės ir teisingumas dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui (OL L 257, 2007 10 3, p. 23).
(9) 2007 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas 2007/126/TVR, 2007–2013 m. laikotarpiui įkuriantis specialiąją programą „Baudžiamasis teisingumas“ kaip pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalį (OL L 58, 2007 2 24, p. 13).
(10) 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1149/2007/EB, 2007–2013 m. laikotarpiui patvirtinantis specialiąją programą „Civilinė teisena“ kaip pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalį (OL L 257, 2007 10 3, p. 16).
(11) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(13) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 62).
(14) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).
(15) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).
(16) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).
(17) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, nustatantis daugiametę finansinę programą 2014–2020 m. (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
(18) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL L 63, 2002 3 6, p. 1).
(19) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (OL L 376, 2006 12 27, p. 1).
(20) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(21) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
PRIEDAS
LĖŠŲ PASKIRSTYMAS
Programos finansiniame pakete lėšos kiekvienam konkrečiam 4 straipsnio 1 dalyje nustatytam tikslui paskirstomos taip:
|
Konkretūs tikslai |
Finansinio paketo dalis (%) |
a) |
sudaryti palankesnes sąlygas teismų bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir jį remti |
30 % |
b) |
remti ir skatinti teisėjų mokymą, įskaitant kalbų mokymą, susijusį su teisinės terminijos sritimi, siekiant ugdyti bendrą teisinę ir teismų kultūrą |
35 % |
c) |
sudaryti palankesnes sąlygas visiems veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą, be kita ko, propaguoti ir remti nusikaltimų aukų teises, kartu gerbiant teises į gynybą |
30 % |
d) |
remti iniciatyvas kovos su narkotikais politikos srityje teisminio bendradarbiavimo ir nusikaltimų prevencijos aspektais, glaudžiai susijusiais su bendruoju Programos tikslu, jei jų neapima Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bei krizių valdymo finansinės paramos priemonė, kaip Vidaus saugumo fondo dalis, arba programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ |
5 % |
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/84 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1383/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos
(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),
kadangi:
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 99/2013 (2) nustatoma Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema, tikslai bei rezultatai 2013–2017 m. laikotarpiu; |
(2) |
Reglamente (ES) Nr. 99/2013 nustatytas tik 2013 m. finansinis paketas, kuris finansuojamas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis, o Komisija raginama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos priėmimo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 2014–2017 m. finansinių asignavimų; |
(3) |
2013 m. gruodžio 2 d. priimtas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1311/2013 (3); |
(4) |
todėl Reglamentą (ES) Nr. 99/2013 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti; |
(5) |
siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų priemonių veiksmingumą, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 99/2013 7 straipsnis pakeičiamas taip:
„7 straipsnis
Finansavimas
1. Sąjungos finansinis paketas programai įgyvendinti 2013 m., kuris finansuojamas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 57,3 mln. EUR. Sąjungos finansinis paketas programai įgyvendinti 2014–2017 m., kuris finansuojamas 2014–2017 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 234,8 mln. EUR.
2. Komisija Sąjungos finansinę paramą naudoja laikydamasi Finansinio reglamento.
3. Komisija priima sprendimą dėl metinių asignavimų, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvų.“.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
L. LINKEVIČIUS
(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas.
(2) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos (OL L 39, 2013 2 9, p. 12).
(3) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/85 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1384/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),
kadangi:
(1) |
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 55/2008 (2) Moldovos Respublikai (toliau – Moldova) nustatyta speciali autonominių prekybos lengvatų sistema. Taikant tą sistemą, visi Moldovos kilmės produktai (išskyrus tam tikrus žemės ūkio produktus, išvardytus to reglamento I priede, kuriems nustatytos ribotos lengvatos – atleidimas nuo muitų neviršijant tarifinių kvotų arba muitų sumažinimas) gali laisvai patekti į Sąjungos rinką; |
(2) |
remdamasi Europos kaimynystės politika, ES ir Moldovos Europos kaimynystės politikos veiksmų planu ir Rytų partnerystės projektu, Moldova priėmė plataus užmojo politinės asociacijos ir tolesnės ekonominės integracijos su Sąjunga darbotvarkę. Moldova taip pat padarė didelę pažangą derindama savo teisės aktų nuostatas su Sąjungos teisės aktais ir standartais; |
(3) |
2013 m. birželio mėn. baigtos nuo 2010 m. sausio mėn. vykusios derybos dėl naujo asociacijos susitarimo, kuris apima Sąjungos ir Moldovos išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukūrimą. Tame susitarime numatyta visiškai liberalizuoti dvišalę prekybą vynu; |
(4) |
siekiant paremti Moldovos pastangas pagal Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystės projektą ir Moldovai atverti patrauklią bei patikimą rinką jos vyno eksportui, vyno importas iš Moldovos į Sąjungą turėtų būti liberalizuotas nedelsiant; |
(5) |
siekiant užtikrinti nenutrūkstamus prekybos srautus iš Moldovos ir teisinį aiškumą ūkinės veiklos vykdytojams, būtina, kad autonominės prekybos lengvatos būtų taikomos be pertraukų iki Reglamente (EB) Nr. 55/2008 numatytos jų galiojimo pabaigos datos; |
(6) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 55/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 55/2008 iš dalies keičiamas taip:
1) |
16 straipsnio trečia, ketvirta ir penkta pastraipos išbraukiamos; |
2) |
I priedo 1 punkto lentelėje išbraukiama paskutinė eilutė (eilės Nr. 09.0514) „Šviežių vynuogių vynas, išskyrus putojantį vyną“. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
L. LINKEVIČIUS
(1) 2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas.
(2) 2008 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 980/2005 bei Komisijos sprendimą 2005/924/EB (OL L 20, 2008 1 24, p. 1).
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/86 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1385/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
kuriuo dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1069/2009, (ES) Nr. 1379/2013 ir (ES) Nr. 1380/2013
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 349 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
pasikonsultavusi su Regionų komitetu,
laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) |
Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2012/419/ES (3) Europos Vadovų Taryba nusprendė iš dalies pakeisti Majoto statusą Sąjungos atžvilgiu nuo 2014 m. sausio 1 d. Nuo tos dienos Majotas nebebus užjūrio šalis ar teritorija ir taps Sąjungos atokiausiu regionu, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 349 straipsnyje ir 355 straipsnio 1 dalyje. Taip iš dalies pakeitus Majoto teisinį statusą, nuo 2014 m. sausio 1 d. Majotui bus taikoma Sąjungos teisė. Atsižvelgiant į Majoto konkrečią socialinės ir ekonominės struktūros padėtį, kurią sunkina jo atokumas, izoliuotumas, mažas dydis, sudėtingos topografijos ir klimato sąlygos, kai kuriose srityse turėtų būti numatytos tam tikros specifinės priemonės; |
(2) |
žuvininkystės ir gyvūnų sveikatos srityje turėtų būti iš dalies pakeisti toliau nurodyti reglamentai; |
(3) |
kalbant apie Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 (4), vandenys aplink Majotą, kuris yra naujas atokiausias regionas, turėtų būti įtraukti į to reglamento taikymo sritį ir turėtų būti uždrausta gaubiamaisiais tinklais žvejoti tunų ir tunams giminingų žuvų būrius 24 mylių zonoje nuo salos bazinių linijų, siekiant apsaugoti stambių migruojančių žuvų būrius prie Majoto salos; |
(4) |
kalbant apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1379/2013 (5), atsižvelgiant į labai suskaidytas ir nepakankamai išplėtotas Majoto prekybos schemas, žuvininkystės produktų ženklinimo taisyklių taikymas mažmenininkams taptų našta, kuri būtų neproporcinga, atsižvelgiant į informacijos, kuri būtų perduodama vartotojui, kiekį. Todėl yra tikslinga numatyti laikiną nukrypti nuo mažmeninei prekybai pateikiamų ir galutiniams vartotojams Majote skirtų žuvininkystės produktų ženklinimo taisyklių leidžiančią nuostatą; |
(5) |
kalbant apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 (6), turėtų būti nustatytos konkrečios priemonės, susijusios su žvejybos pajėgumais ir laivyno registru; |
(6) |
didelę iš Prancūzijos departamento Majoto eksploatuojamo su Prancūzijos vėliava plaukiojančių laivų laivyno dalį sudaro trumpesni negu 10 m laivai, kurie yra išsidėstę aplink salą, neturi konkrečių iškrovimo vietų, vis dar turi būti identifikuoti ir išmatuoti, ir juose nėra pagrindinės saugos įrangos, kad juos būtų galima įtraukti į Sąjungos žvejybos laivų registrą. Dėl to Prancūzija negalės užbaigti pildyti šio registro iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tačiau Prancūzija turėtų sudaryti laikiną laivyno registrą, kuris užtikrintų būtiniausią šio segmento laivų identifikavimą, kad būtų išvengta neoficialių žvejybos laivų plitimo; |
(7) |
atsižvelgiant į tai, kad Prancūzija Indijos vandenyno tunų komisijai (toliau – IOTC) pristatė plėtros planą, kuriame apibūdinamas Majoto laivyno orientacinis dydis ir numatomi Majote, kuris yra naujas atokiausias regionas, įkurto nepakankamai išplėtoto mažesnių nei 23 metrų ilgio mechaninėmis ūdomis žvejojančių laivų ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų laivyno pokyčiai, kuriam nė viena IOTC susitariančioji šalis, įskaitant Sąjungą, neprieštaravo, tikslinga to plano atskaitos lygiais remtis kaip Majoto uostuose registruoto mažesnių nei 23 metrų ilgio mechaninėmis ūdomis žvejojančių laivų ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų laivyno pajėgumo viršutine riba. Nukrypstant nuo bendrai taikomų Sąjungos taisyklių ir dėl Majoto dabartinės specialios socialinės ir ekonominės padėties Prancūzijai turėtų būti suteikta pakankamai laiko, kad ji iki 2025 m. galėtų padidinti savo mažesnių laivų laivyno nepakankamai išplėtoto segmento pajėgumus; |
(8) |
kalbant apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 (7), reikėtų pažymėti, kad Majotas neturi pramonės pajėgumų perdirbti gyvūninius šalutinius produktus. Todėl tikslinga Prancūzijai suteikti penkerių metų laikotarpį, kad ji galėtų sukurti šalutinių gyvūninių produktų identifikavimo, tvarkymo, vežimo, apdorojimo ir šalinimo infrastruktūrą visapusiškai laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009; |
(9) |
kalbant apie Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (8), panašu, kad Prancūzija negalės laikytis visų Sąjungos kontrolės įpareigojimų, kiek tai susiję su segmentu „Majotas. Pelaginės ir priedugnio rūšių žuvys. Ilgis < 10 metrų“, iki dienos, kurią Majotas taps atokiausiu regionu. To segmento laivai, išsidėstę aplink salą, neturi konkrečių iškrovimo vietų ir juos vis dar reikia identifikuoti. Be to, būtina rengti žvejus ir kontrolierius, taip pat nustatyti tinkamą administracinę ir fizinę infrastruktūrą. Todėl reikia numatyti laikiną nukrypti nuo tam tikrų taisyklių, susijusių su žvejybos laivų ir jų požymių, jų veiklos jūroje, jų įrankių ir jų laimikių visais etapais nuo laivo iki rinkos kontrole, leidžiančią nuostatą, kiek tai susiję su tuo laivyno segmentu. Tačiau norėdama pasiekti bent kai kuriuos iš svarbiausių Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 tikslų, Prancūzija turėtų nustatyti nacionalinę kontrolės sistemą, kuri suteiktų jai galimybę kontroliuoti ir stebėti to laivyno segmento veiklą ir laikytis Sąjungos tarptautinių ataskaitų teikimo įpareigojimų; |
(10) |
todėl reglamentai (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1224/2009, (ES) Nr. 1379/2013 ir (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 850/98 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 850/98 iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:
|
2) |
Įterpiamas šis straipsnis: „34g straipsnis Žvejybos apribojimai 24 mylių zonoje aplink Majotą Laivams draudžiama gaubiamaisiais tinklais žvejoti tunų ir tunams giminingų žuvų būrius 24 mylių zonoje prie Majoto, kuris yra atokiausias regionas, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, pakrantės, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys.“. |
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 pakeitimas
Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 35 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„6. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos mažmeninei prekybai pateikiamiems ir galutiniams vartotojams Majote, kuris yra atokiausias regionas, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, skirtiems produktams.“.
3 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 iš dalies keičiamas taip:
1) |
23 straipsnis papildomas šia dalimi „4. Nukrypstant nuo 1 dalies, Prancūzijai leidžiama iki 2025 m. gruodžio 31 d. nustatyti naujus pajėgumus nepanaikinant lygiaverčių pajėgumų II priede nurodytiems įvairiems segmentams Majote, kuris yra atokiausias regionas, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje (toliau – Majotas).“ |
2) |
36 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „5. Nukrypstant nuo 1 dalies, Prancūzijai iki 2021 m. gruodžio 31 d. netaikoma prievolė į savo Sąjungos žvejybos laivų registrą įtraukti laivus, kurių bendras ilgis yra mažesnis negu 10 m ir kurie eksploatuojami iš Majoto. 6. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Prancūzija tvarko laikiną žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra mažesnis negu 10 m ir kurie eksploatuojami iš Majoto, registrą. Tame registre pateikiamas bent jau kiekvieno laivo pavadinimas, bendras ilgis ir identifikavimo kodas. Laikiname registre įregistruoti laivai laikomi Majote registruotais laivais.“ |
3) |
Šio reglamento priede esantys su Majotu susiję įrašai įterpiami į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede esančią lentelę po įrašo „Gvadelupa: pelaginės rūšys, ilgis > 12 m“. |
4 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 pakeitimas
Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 56 straipsnis pakeičiamas taip:
„56 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2011 m. kovo 4 d.
Tačiau 4 straipsnis Majotui, kuris yra atokiausias regionas, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje (toliau – Majotas), taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, pagaminti Majote anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., yra pašalinami pagal šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punktą.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.“.
5 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 pakeitimas
Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 įterpiamas šis straipsnis:
„2a straipsnis
Sąjungos kontrolės sistemos taikymas tam tikriems Majoto, kuris yra atokiausias regionas, laivyno segmentams
1. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. 5 straipsnio 3 dalis ir 6, 8, 41, 56, 58–62, 66, 68 ir 109 straipsniai netaikomi Prancūzijai, kiek tai susiję su žvejybos laivais, kurių bendras ilgis yra mažesnis negu 10 m ir kurie eksploatuojami iš Majoto, kuris yra atokiausias regionas, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje (toliau – Majotas), bei tokių žvejybos laivų veiklai ir laimikiui.
2. Ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. Prancūzija nustato žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis negu 10 m ir kurie eksploatuojami iš Majoto, taikomą supaprastintą ir laikiną kontrolės sistemą. Tą sistemą sudaro šie elementai:
a) |
žinios apie žvejybos pajėgumus; |
b) |
galimybės naudotis Majoto vandenimis; |
c) |
deklaravimo prievolių įgyvendinimas; |
d) |
institucijų, atsakingų už kontrolės veiksmus, paskyrimas; |
e) |
priemonės, kuriomis užtikrinama, kad bet koks vykdymo užtikrinimas ilgesnių nei 10 m laivų atžvilgiu vyktų nediskriminavimo pagrindu. |
Ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 30 d. Prancūzija pateikia Komisijai veiksmų planą, kuriame išdėstomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti visapusišką Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimą nuo 2022 m. sausio 1 d., kiek tai susiję su žvejybos laivais, kurių bendras ilgis yra mažesnis negu 10 m ir kurie eksploatuojami iš Majoto. Prancūzija ir Komisija aptaria tą veiksmų planą. Prancūzija imasi visų būtinų to veiksmų plano įgyvendinimo priemonių.“.
6 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
L. LINKEVIČIUS
(1) 2013 m. gruodžio 12 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) OL C 341, 2013 11 21, p. 97.
(3) 2012 m. liepos 11 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2012/419/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu (OL L 204, 2012 7 31, p. 131).
(4) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).
(5) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.
(6) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 22.
(7) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).
(8) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
PRIEDAS
MAJOTE, KURIS YRA ATOKIAUSIAS REGIONAS, KAIP APIBRĖŽTA SESV 349 STRAIPSNYJE, ĮREGISTRUOTŲ LAIVYNŲ VIRŠUTINĖS ŽVEJYBOS PAJĖGUMŲ RIBOS
Majotas. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai |
13 916 (1) |
24 000 (1) |
Majotas. Mechaninėmis ūdomis žvejojantys laivai, mažesni nei 23 m |
2 500 (1) |
8 500 (1) |
Majotas. Priedugnio ir pelaginės rūšys. Mažesni nei 10 m laivai |
p.m. (2) |
p.m. (2) |
(1) Vadovaujantis 2011 m. sausio 7 d. Indijos vandenyno tunų komisijai pateiktu plėtros planu.
(2) Viršutinės ribos nurodomos šioje lentelėje, kai jos bus parengtos ir ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.
DIREKTYVOS
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/90 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/53/ES
2013 m. lapkričio 20 d.
dėl pramoginių ir asmeninių laivų, kuria panaikinama direktyva 94/25/EB
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
kuriant vidaus rinką buvo priimta 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (3), kuria siekta suderinti pramoginių laivų saugos charakteristikas visose valstybėse narėse ir panaikinti kliūtis prekybai pramoginiais laivais tarp valstybių narių; |
(2) |
iš pradžių Direktyva 94/25/EB buvo taikoma tik pramoginiams laivams, kurių korpuso ilgis ne mažesnis kaip 2,5 m ir ne didesnis kaip 24 m. 2003 birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/44/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 94/25/EB (4), Direktyvos 94/25/EB taikymo sritis buvo išplėsta, į iš dalies keičiančią direktyvą įtraukiant asmeninius laivus ir integruotus aplinkos apsaugos reikalavimus, nustačius varomųjų variklių (tiek slėginio uždegimo variklių, tiek kibirkštinio uždegimo variklių) išmetalų (CO, HC, NOx ir dalelių) ribas ir skleidžiamo triukšmo ribas; |
(3) |
Direktyva 94/25/EB yra grindžiama naujojo požiūrio principais, išdėstytais 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujojo požiūrio į techninį derinimą ir standartus (5).Todėl joje pateikiami tik esminiai reikalavimai, taikomi pramoginiams laivams, o išsamius techninius reikalavimus tvirtina Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (6). Užtikrinus atitiktį taip nustatytiems darniesiems standartams, kurių nuorodos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, galima laikytis prielaidos, kad laikomasi ir Direktyvos 94/25/EB reikalavimų. Patirtis parodė, kad šiame sektoriuje tokie pagrindiniai principai pasiteisino, tad reikėtų jų toliau laikytis ir netgi papildomai skatinti jų taikymą; |
(4) |
tačiau dėl technologinių pokyčių rinkoje kilo naujų klausimų, susijusių su Direktyvos 94/25/EB aplinkosaugos reikalavimais. Siekiant atsižvelgti į tuos pokyčius ir aiškiau išdėstyti tvarką, kurios turi būti laikomasi prekiaujant gaminiais, kuriems taikoma ši direktyva, tam tikri Direktyvos 94/25/EB aspektai turėtų būti patikslinti ir patobulinti, o pati direktyva siekiant aiškumo turėtų būti panaikinta ir pakeista šia direktyva; |
(5) |
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (7), nustatytos horizontaliosios nuostatos dėl atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo, ženklinimo CE ženklu ir į Sąjungos rinką patenkantiems gaminiams skirtos Sąjungos rinkos priežiūros sistemos bei tų gaminių tikrinimo, kurios taip pat taikomos gaminiams, kuriems taikoma ši direktyva; |
(6) |
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (8) nustatyti bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, taikomi teisėkūros procedūra priimamiems aktams, kurie grindžiami naujojo požiūrio principais. Siekiant užtikrinti suderinamumą su kitais sektorių gaminius reglamentuojančiais teisės aktais, tikslinga tam tikras šios direktyvos nuostatas suderinti su minėtu sprendimu, jei atsižvelgiant į sektoriaus specifiškumą nebūtinas kitoks sprendimas. Todėl tam tikros apibrėžtys, bendros ekonominės veiklos vykdytojų prievolės, atitikties prielaida, ženklinimo CE ženklu taisyklės, reikalavimai, taikomi atitikties vertinimo įstaigoms bei pranešimo procedūroms, ir su procedūromis, kurios taikomos pavojų keliantiems gaminiams, susijusios nuostatos turėtų būti suderintos su minėtu sprendimu. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (9) numatyta prieštaravimų darniesiems standartams procedūra, taikoma, kai tie standartai ne visiškai atitinka šios direktyvos reikalavimus; |
(7) |
kad ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms valdžios institucijoms ši direktyva būtų suprantamesnė ir jiems būtų lengviau ją vienodai taikyti, Direktyvos 94/25/EB taikymo sritis ir apibrėžtys turėtų būti patikslintos. Visų pirma reikėtų patikslinti, kad ši direktyva netaikoma laivams amfibijoms. Be to, būtina nurodyti, kokios rūšies kanojoms ir baidarėms ši direktyva netaikoma, ir patikslinti, kad ji taikoma tik sportui ir laisvalaikiui skirtiems asmeniniams laivams; |
(8) |
kad direktyva būtų suprantamesnė ir ją būtų lengviau vienodai taikyti, taip pat tikslinga pateikti šiam sektoriui būdingų terminų „asmeniniam naudojimui pastatytas laivas“, „korpuso ilgis“ ir „privatus importuotojas“ apibrėžtis. Dabartinę termino „varomasis variklis“ apibrėžtį būtina išplėsti, kad ji apimtų ir inovacinius varomųjų sistemų sprendimus; |
(9) |
Sąjungos rinkai pateikiami arba pradedami eksploatuoti gaminiai, kuriems taikoma ši direktyva, turėtų atitikti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, o ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už gaminių atitiktį, atsižvelgiant į atitinkamą jų vaidmenį tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrinta aukšto lygio visuomenės interesų apsauga, pavyzdžiui, sveikatos ir saugos ir vartotojų bei aplinkos apsaugos, ir užtikrinta sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje; |
(10) |
visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad gaminiai, kuriems taikoma ši direktyva, būdami teisingai sukonstruoti ir techniškai prižiūrimi, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, turtui ar aplinkai, ir kad jie tiektų rinkai tik tuos gaminius, kurie atitinka atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Šioje direktyvoje turėtų būti aiškiai ir proporcingai paskirstytos prievolės, nustatytos atsižvelgiant į kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį; |
(11) |
kadangi tam tikras užduotis gali atlikti tik gamintojas, būtina aiškiai skirti gamintoją ir ekonominės veiklos vykdytojus, dalyvaujančius tolesnėje platinimo grandinėje. Taip pat reikia aiškiai skirti importuotoją ir platintoją, nes importuotojas pateikia Sąjungos rinkai gaminius iš trečiųjų šalių. Todėl importuotojas turėtų užtikrinti, kad tie gaminiai atitiktų taikytinus Sąjungos reikalavimus; |
(12) |
kadangi gamintojas yra išsamiai susipažinęs su projektavimo ir gamybos procesu, jis gali geriausiai atlikti visą atitikties vertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų likti tik gamintojo prievolė; |
(13) |
būtina užtikrinti, kad gaminiai, kuriems taikoma ši direktyva, į Sąjungos rinką patenkantys iš trečiųjų šalių, atitiktų visus taikytinus Sąjungos reikalavimus, visų pirma, kad gamintojai būtų įvykdę atitinkamas tų gaminių vertinimo procedūras. Todėl reikėtų numatyti, kad importuotojai turėtų užtikrinti, kad gaminiai, kuriuos jie pateikia rinkai, atitiktų taikytinus reikalavimus, ir kad jie neteiktų rinkai gaminių, kurie neatitinka tokių reikalavimų arba kurie kelia pavojų. Dėl tos pačios priežasties taip pat reikėtų numatyti, kad importuotojai turėtų užtikrinti, kad buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros ir kad priežiūros institucijos galėtų patikrinti ženklinimą CE ženklu ir gamintojų parengtus dokumentus; |
(14) |
jei platintojas tiekia rinkai gaminį, kuriam taikoma ši direktyva, po to, kai gamintojas ar importuotojas jį pateikė rinkai, jis turėtų rūpestingai užtikrinti, kad tvarkydamas gaminį nepadarytų neigiamo poveikio gaminio atitikčiai. Tiek iš importuotojų, tiek iš platintojų reikalaujama, kad jie rūpestingai laikytųsi reikalavimų, taikomų pateikiant ar tiekiant gaminius rinkai; |
(15) |
pateikdami rinkai gaminį, kuriam taikoma ši direktyva, importuotojai turėtų ant gaminio nurodyti savo pavadinimą ir adresą, kuriuo galima į juos kreiptis. Išimtys turėtų būti numatomos tais atvejais, kai to negalima padaryti dėl sudedamosios dalies dydžio ar pobūdžio; |
(16) |
ekonominės veiklos vykdytojas, kuris pateikia gaminius rinkai savo vardu ar su savo prekės ženklu arba pakeičia gaminį taip, kad gali pasikeisti gaminio atitiktis taikytiniems reikalavimams, turėtų būti laikomas gamintoju ir turėtų prisiimti gamintojo prievoles; |
(17) |
kadangi platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, jie turėtų būti įtraukti į rinkos priežiūros užduotis, kurias atlieka nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos, ir turėtų būti pasirengę aktyviai jose dalyvauti, šioms institucijoms teikdami visą reikalingą informaciją apie atitinkamus gaminius; |
(18) |
šiam sektoriui būdingas ypatumas – fizinių ar juridinių asmenų, įsisteigusių Sąjungoje, vykdomas pramoginių ir asmeninių laivų importas į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Tačiau Direktyvoje 94/25/EB numatytos tik nedidelis nuostatų, kurios taikomos arba galėtų būti laikomos taikomomis privatiems importuotojams, kiek tai susiję su prievolėmis atlikti atitikties vertinimą (įvertinimą po statybos), skaičius. Todėl būtina patikslinti kitas privačių importuotojų prievoles, kurios iš esmės turėtų būti suderintos su gamintojų prievolėmis, numatant tam tikras išimtis, susijusias su nekomerciniu jų veiklos pobūdžiu; |
(19) |
gaminio atsekamumo užtikrinimas visoje tiekimo grandinėje padeda rinkos priežiūrą padaryti paprastesne ir veiksmingesne. Veiksminga atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie tiekė rinkai reikalavimų neatitinkančius gaminius; |
(20) |
siekiant aiškumo ir nuoseklumo su kitomis naujojo požiūrio direktyvomis būtina aiškiai nurodyti, kad gaminiai, kuriems taikoma ši direktyva, gali būti pateikiami rinkai arba pradedami eksploatuoti tik tuo atveju, jei jie atitinka bendrąjį reikalavimą nekelti pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, turtui arba aplinkai, ir tik tuo atveju, jei jie atitinka šioje direktyvoje išdėstytus esminius reikalavimus; |
(21) |
kalbant apie variklius, pritaikytus naudoti jūroje kaip laivų varomuosius variklius, kai pirminio variklio tipas jau patvirtintas pagal 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (10), ar 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija (11), variklius pritaikantiems asmenims turėtų būti galima remtis pirminio variklio gamintojo išduotu atitikties įrodymu, jei dėl tų pakeitimų išmetalų ypatybės nepasikeitė; |
(22) |
ataskaitoje dėl tolesnio pramoginių jūrų laivų variklių aplinkosaugos charakteristikų gerinimo galimybių, pateiktoje pagal Direktyvos 2003/44/EB 2 straipsnį, įvertintos tolesnio pramoginių laivų variklių išmetalų ribų mažinimo galimybės. Toje ataskaitoje padaryta išvada, kad tikslinga nustatyti griežtesnes ribas nei nustatytosios Direktyvoje 2003/44/EB. Turėtų būti nustatytas toks ribų lygis, kad būtų atsižvelgiama į švaresnių jūrų laivų variklių technologijų plėtrą ir sudaromos sąlygos suderinti variklio išmetalų ribas visame pasaulyje. Tačiau anglies monoksido (CO) ribos turėtų būti padidintos, kad būtų galima smarkiai sumažinti kitų oro teršalų kiekius, siekiant atsižvelgti į technologines galimybes ir užtikrinti kuo spartesnį įgyvendinimą, kartu užtikrinant, kad socialinis ir ekonominis poveikis šiam ekonomikos sektoriui būtų priimtinas; |
(23) |
atsižvelgiant į degalų ir galios kategorijas, turėtų būti naudojami jūrų laivams skirtų variklių bandymų ciklai, aprašyti atitinkamame darniajame standarte (o kol tokių darniųjų standartų nėra – atitinkamame ISO standarte), atsižvelgiant į I priedo B dalies 2.3. punkte nustatytus dydžius. Bandymų ciklai turėtų būti parengti visiems vidaus degimo varikliams, kurie sudaro varymo sistemos dalį, įskaitant hibridinius galios įrenginius; |
(24) |
bandomieji degalai, naudojami vertinant laivo atitiktį variklio išmetalų riboms, turėtų atspindėti atitinkamoje rinkoje naudojamų degalų sudėtį, todėl tipo patvirtinimui Sąjungoje turėtų būti naudojami europiniai bandomieji degalai. Tačiau, kadangi gamintojams iš trečiųjų šalių europiniai etaloniniai degalai gali būti neprieinami, būtina numatyti galimybę patvirtinimo institucijoms neprieštarauti tam, kad varikliai būtų išbandomi naudojant kitus etaloninius degalus. Tačiau, siekiant užtikrinti kokybiškus bandymų rezultatus ir jų palyginamumą, etaloniniai degalai turėtų būti pasirenkami tik iš specifikacijų, nurodytų atitinkamame ISO standarte; |
(25) |
siekiant prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, tikslinga nustatyti reikalavimą, pagal kurį laivuose, kuriuose įrengti tualetai, būtų privaloma įrengti surinkimo bakus; |
(26) |
iš nelaimingų atsitikimų statistikos matyti, kad daugiakorpusinių su kajutėmis pramoginių laivų apsivertimo rizika yra maža. Nepaisant to, kad ši rizika yra maža, verta manyti, kad daugiakorpusinių su kajutėmis pramoginių laivų apsivertimo rizika egzistuoja, ir jei apsivertimas yra įmanomas, toks laivas turėtų išsilaikyti vandens paviršiuje ir iš jo turėtų būti galima ištrūkti; |
(27) |
vadovaujantis subsidiarumo principu, šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisėms nustatyti tokius navigacijos tam tikruose vandenyse reikalavimus, kokius jos mano esant reikalingus, kad būtų apsaugota aplinka, įskaitant nuo skleidžiamo triukšmo, vandens kelių struktūra ir užtikrinta vandens kelių sauga, jeigu dėl tų nuostatų nereikia modifikuoti šios direktyvos nuostatas atitinkančio laivo ir jeigu tos nuostatos yra pagrįstos ir proporcingos atsižvelgiant į siekiamus tikslus; |
(28) |
CE ženklas, kuriuo nurodoma gaminio atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji ženklinimo CE ženklu principai yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos laivų, sudedamųjų dalių ir varomųjų variklių ženklinimo CE ženklu taisyklės. Tikslinga išplėsti ženklinimo CE ženklu prievolę, kad taip būtų ženklinami ir visi bortiniai varikliai, ir laivagalio varikliai be integruotos išmetimo sistemos, laikomi atitinkančiais šioje direktyvoje išdėstytus esminius reikalavimus; |
(29) |
labai svarbu, kad gamintojai, privatūs importuotojai ir vartotojai aiškiai suprastų, jog CE ženklu gaminį paženklinęs gamintojas taip deklaruoja, kad gaminys atitinka visus taikytinus reikalavimus, ir už jį prisiima visą atsakomybę; |
(30) |
CE ženklas turėtų būti vienintelis atitikties ženklas, parodantis, kad gaminys, kuriam taikoma ši direktyva, atitinka Sąjungos derinimo teisės aktus. Tačiau turėtų būti leidžiama naudoti ir kitus ženklus, jei jie padeda gerinti vartotojų apsaugą ir jiems nėra taikomi Sąjungos derinimo teisės aktai; |
(31) |
kad būtų užtikrinta atitiktis esminiams reikalavimams, būtina nustatyti tinkamas atitikties vertinimo procedūras, kurių turi laikytis gamintojas. Tos procedūros turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į atitikties vertinimo modulius, nustatytus Sprendime Nr. 768/2008/EB. Tos procedūros turėtų būti parengtos atsižvelgiant į laivams, varikliams ir sudedamosioms dalims galimai būdingą rizikos lygį. Todėl kiekvienai atitikties kategorijai reikėtų nustatyti atitinkamą procedūrą arba galimybę pasirinkti iš kelių lygiaverčių procedūrų; |
(32) |
patirtis parodė, kad sudedamųjų dalių atveju tikslinga leisti nustatyti įvairesnių atitikties vertinimo modulių. Vertinant atitiktį variklio išmetalų ir skleidžiamo triukšmo reikalavimams, reikėtų skirti atvejus, kai buvo naudoti darnieji standartai, ir atvejus, kai jie nebuvo naudoti, nes pastaruoju atveju galima pagrįstai reikalauti griežtesnės atitikties vertinimo procedūros. Be to, galimybė atliekant skleidžiamo triukšmo bandymus naudoti etaloninius laivo duomenis turėtų būti panaikinta kaip nereikalinga, nes praktikoje ji nebuvo naudojama; |
(33) |
kad būtų pateikiama aiški informacija apie priimtinas laivo eksploatavimo sąlygas, laivų projektavimo kategorijų pavadinimai turėtų būti pagrįsti tik svarbiausiomis įtaką navigacijai darančiomis aplinkos sąlygomis, konkrečiai, vėjo stiprumu ir kontroliniu bangų aukščiu. Projektavimo tikslais vėjo stiprumo ir kontrolinio bangų aukščio intervalai apibūdinami keturiomis projektavimo kategorijomis (A, B, C ir D), pateikiant aiškinamąsias pastabas; |
(34) |
Direktyvoje 94/25/EB nustatytos taisyklės, reglamentuojančios pramoginių laivų įvertinimą po statybos, kurį atlieka bet koks Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis gaminį rinkai arba pradedantis jo eksploataciją, tais atvejais, kai gamintojas nevykdo prievolių, susijusių su gaminio atitiktimi direktyvai. Siekiant nuoseklumo tikslinga į įvertinimo po statybos taikymo sritį įtraukti ne tik pramoginius, bet ir asmeninius laivus. Dėl aiškumo reikėtų nurodyti, kokiais atvejais būtų galima taikyti įvertinimą po statybos. Be to, importo atveju ji turėtų būti taikoma tik privatiems importuotojams importuojant gaminį nekomerciniais tikslais, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir įvertinimas po statybos nebūtų taikomas komerciniais tikslais. Be to, siekiant užtikrinti patikimą notifikuotosios įstaigos atliekamą gaminio atitikties vertinimą, būtina išplėsti asmens, prašančio atlikti įvertinimą po statybos, dokumentų teikimo notifikuotajai įstaigai prievolę; |
(35) |
kadangi visoje Sąjungoje būtina užtikrinti gaminių, kuriems taikoma ši direktyva, vienodai aukštą atitikties vertinimą atliekančių įstaigų veikimo lygį ir kadangi visos tokios įstaigos turėtų vykdyti savo funkcijas tuo pačiu lygiu ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis, reikėtų nustatyti privalomus reikalavimus, skirtus atitikties vertinimo įstaigoms, kurios pageidauja būti notifikuotos, kad galėtų pagal šią direktyvą teikti atitikties vertinimo paslaugas; |
(36) |
kad būtų užtikrintas pastovus gaminių, kuriems taikoma ši direktyva, atitikties vertinimo kokybės lygis, būtina ne tik konsoliduoti reikalavimus, kuriuos turi atitikti atitikties vertinimo įstaigos, pageidaujančios būti notifikuotomis, bet ir lygiagrečiai nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti notifikuojančiosios institucijos ir kitos įstaigos, dalyvaujančios vertinant notifikuotąsias įstaigas, notifikuojant jas ir atliekant jų stebėseną; |
(37) |
Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 papildo ir sustiprina esamą gaminių, kuriems taikomi Sąjungos derinimo teisės aktai, įskaitant gaminius, kuriems taikoma ši direktyva, rinkos priežiūros sistemą. Todėl valstybės narės turėtų organizuoti ir vykdyti tų gaminių rinkos stebėseną pagal tą reglamentą ir, jei taikytina, pagal 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (12); |
(38) |
tam, kad būtų padidintas skaidrumas ir sutrumpintas dokumentų nagrinėjimo laikas, būtina patobulinti galiojančią apsaugos sąlygos taikymo procedūrą, leidžiančią Komisijai nagrinėti valstybės narės patvirtintos priemonės, taikomos gaminiams, kuriuos ta valstybė narė laiko neatitinkančiais reikalavimų, pagrįstumą, siekiant padaryti ją veiksmingesnę ir pasinaudoti valstybių narių patirtimi; |
(39) |
dabartinę sistemą reikėtų papildyti procedūra, kuri suteiktų galimybę informuoti suinteresuotąsias šalis apie priemones, kurių buvo imtasi gaminių, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir saugai ar kitiems su visuomenės interesų apsauga susijusiems aspektams, atžvilgiu. Ji taip pat turėtų suteikti galimybę rinkos priežiūroms institucijoms, bendradarbiaujant su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, ankstesniame etape imtis veiksmų tokių gaminių atžvilgiu; |
(40) |
tuo atveju, kai valstybė narė ir Komisija laikosi tos pačios nuomonės dėl valstybės narės taikomų priemonių pagrįstumo, Komisijos tolesnis dalyvavimas neturėtų būti reikalingas; |
(41) |
siekiant atsižvelgti į techninių žinių pažangą ir naujus mokslinius įrodymus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami I priedo B dalies 2.3, 2.4 ir 2.5 punktai ir 3 skirsnis bei C dalies 3 skirsnis ir V, VII ir IX priedai. Tokiu būdu Komisija ateityje turės galimybę įtraukti hibridinių variklių bandymų ciklus ir į bandomųjų degalų lentelę įtraukti bandomuosius degalus su įmaišytais biodegalais, kai tie bandomieji degalai bus pripažinti tarptautiniu lygiu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(42) |
siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (13); |
(43) |
patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, kuriais iš notifikuojančiosios valstybės narės reikalaujama imtis būtinų taisomųjų priemonių notifikavimui taikomų reikalavimų neatitinkančių arba nebeatitinkančių notifikuotųjų įstaigų atžvilgiu; |
(44) |
nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinama, kad ši direktyva būtų taikoma vienodai, visų pirma susijusius su papildomomis 24 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis dėl atitikties vertinimo procedūrų ir reikalavimais dėl laivų projektavimo kategorijų, laivų identifikavimo, gamintojo lentelės, naudojimo vadovo, dujų tiekimo sistemos, teršalų išleidimo prevencijos, direktyvos taikymo patikrinimo klausimyno ir navigacinių žiburių; |
(45) |
Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus ir, atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011 turėtų nustatyti, ar priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi gaminių, keliančių grėsmę žmonių sveikatai ar saugai, turtui ar aplinkai, atžvilgiu yra pagrįstos; |
(46) |
Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, ir kurios susijusios su atitikties vertinimu, laivų projektavimo kategorijomis, navigaciniais žiburiais, teršalų išleidimo prevencija ir dujiniais prietaisais, keliančiais grėsmę žmonių sveikatai ir saugai, turtui ar aplinkai; |
(47) |
laikantis nusistovėjusios praktikos, pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas gali atlikti naudingą vaidmenį nagrinėjant su šios direktyvos taikymu susijusius klausimus, iškeltus komiteto pirmininko arba valstybių narių atstovų pagal jo darbo tvarkos taisykles; |
(48) |
siekiant užtikrinti šios direktyvos įgyvendinimo stebėseną ir veiksmingumą, valstybės narės turėtų atsakyti į klausimyną dėl šios direktyvos taikymo. Tuomet Komisija turėtų parengti ir paskelbti šios direktyvos taikymo ataskaitą; |
(49) |
Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šios direktyvos pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; |
(50) |
siekiant gamintojams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, būtina po šios direktyvos įsigaliojimo taikyti pakankamos trukmės pereinamąjį laikotarpį, per kurį rinkai vis dar būtų galima pateikti gaminius, atitinkančius Direktyvos 94/25/EB reikalavimus; |
(51) |
siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažiesiems ir vidutiniams užbortinių kibirkštinio uždegimo varomųjų variklių, kurių galia yra 15 kW arba mažesnė, gamintojams taikyti šią direktyvą ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų, tikslinga numatyti konkretų pereinamąjį laikotarpį tiems gamintojams; |
(52) |
kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ir saugą bei aplinkos apsaugą ir tuo pačiu užtikrinti vidaus rinkos veikimą, nustatant suderintus gaminių, kuriems taikoma ši direktyva, reikalavimus ir būtiniausius rinkos priežiūros reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl jos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(53) |
todėl Direktyvą 94/25/EB reikėtų panaikinti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šioje direktyvoje nustatyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų gaminių projektavimo bei gamybos reikalavimai ir tokių gaminių laisvo judėjimo Sąjungoje taisyklės.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma šiems gaminiams:
a) |
pramoginiams ir nebaigtiems statyti pramoginiams laivams; |
b) |
asmeniniams ir nebaigtiems statyti asmeniniams laivams; |
c) |
II priede išvardytoms sudedamosioms dalims, kai jos Sąjungos rinkai pateikiamos atskirai (toliau – sudedamosios dalys); |
d) |
varomiesiems varikliams, įmontuotiems ar specialiai skirtiems montuoti ant laivo arba laive; |
e) |
varomiesiems varikliams, įmontuotiems ant laivų arba laivuose, kuriuose atliekami esminiai variklio pakeitimai; |
f) |
laivams, kurie iš esmės perdaromi. |
2. Ši direktyva netaikoma šiems gaminiams:
a) |
projektavimo ir statybos reikalavimai, išdėstyti I priedo A dalyje, netaikomi:
|
b) |
variklio išmetalų reikalavimai, išdėstyti I priedo B dalyje, netaikomi:
|
c) |
skleidžiamo triukšmo reikalavimai, išdėstyti I priedo C dalyje, netaikomi:
|
3. Tai, kad tas pats laivas gali būti taip pat naudojamas frachtavimui arba sporto treniruotėms ir pramoginio pobūdžio mokymams, nekliudo jam taikyti šios direktyvos, kai jis pateikiamas rinkai pramogų tikslais.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) laivas– pramoginis arba asmeninis laivas;
2) pramoginis laivas– bet kokio tipo laivas, išskyrus asmeninį laivą, neatsižvelgiant į varymo būdą, skirtas sportui ir pramogoms, kurio korpusas yra nuo 2,5 m iki 24 m ilgio;
3) asmeninis laivas– sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpusas yra trumpesnis nei 4 m, kuriame naudojamas varomasis variklis, turintis vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį valdantis žmogus ar žmonės sėdi, stovi ar klūpi ant korpuso, o ne jo ribose;
4) asmeniniam naudojimui pastatytas laivas– laivas, kurį būsimas naudotojas pastatė daugiausia savo asmeniniam naudojimui;
5) varomasis variklis– bet koks kibirkštinio ar slėginio uždegimo vidaus degimo variklis, tiesiogiai arba netiesiogiai naudojamas laivui varyti;
6) esminiai variklio pakeitimai– varomojo variklio pakeitimai, dėl kurių variklis galėtų viršyti I priedo B dalyje nustatytas išmetalų ribas arba vardinė variklio galia padidėtų daugiau kaip 15 %;
7) laivo perdarymas iš esmės– laivo perdarymas, po kurio keičiasi laivo varymo būdas, kuriuo atliekami esminiai variklio pakeitimai arba laivas pakeičiamas tiek, kad jis gali neatitikti šioje direktyvoje nustatytų taikytinų esminių saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų;
8) varymo būdas– būdas, kuriuo laivas yra varomas;
9) variklių šeima– gamintojo vienai grupei priskirti varikliai, kurie pagal konstrukciją turi panašias variklio išmetalų ar skleidžiamo triukšmo charakteristikas;
10) korpuso ilgis– korpuso ilgis, apskaičiuotas pagal darnųjį standartą;
11) tiekimas rinkai– gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;
12) pateikimas rinkai– gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;
13) pradėjimas eksploatuoti– pirmas kartas, kai galutinis naudotojas Sąjungoje eksploatuoja gaminį, kuriam taikoma ši direktyva;
14) gamintojas– fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagamina gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti tokį gaminį ir jį parduoda savo vardu arba su savo prekės ženklu;
15) įgaliotasis atstovas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs rašytinį gamintojo įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;
16) importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris gaminį iš trečiosios šalies pateikia Sąjungos rinkai;
17) privatus importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris vykdydamas nekomercinę veiklą importuoja gaminį iš trečiosios šalies į Sąjungą, ketindamas pradėti jį eksploatuoti savo asmeniniais tikslais;
18) platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją arba importuotoją, kuris tiekia gaminį rinkai;
19) ekonominės veiklos vykdytojai– gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;
20) darnusis standartas– darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte;
21) akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;
22) nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;
23) atitikties vertinimas– procesas, kurį atliekant nustatoma, ar įvykdyti su gaminiu susiję šios direktyvos reikalavimai;
24) atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir tikrinimą;
25) susigrąžinimas– priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas gaminys;
26) pašalinimas– priemonė, kuria siekiama neleisti tiekimo grandinėje esantį gaminį tiekti rinkai;
27) rinkos priežiūra– valdžios institucijų vykdoma veikla ir priemonės, kurių jos imasi, siekdamos užtikrinti, kad gaminiai atitiktų Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytus taikomus reikalavimus ir nekeltų pavojaus sveikatai, saugai ar kitam visuomenės interesų apsaugos aspektui;
28) CE ženklas– ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad gaminys atitinka taikytinus reikalavimus, nustatytus Sąjungos derinimo teisės aktuose, kuriuose numatytas ženklinimas šiuo ženklu;
29) Sąjungos derinimo teisės aktai– Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos.
4 straipsnis
Esminiai reikalavimai
1. 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti gaminiai gali būti tiekiami rinkai arba pradedami eksploatuoti tik tuo atveju, jei jie nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, turtui arba aplinkai teisingai eksploatuojami ir naudojami pagal jų numatytą paskirtį, ir tik tuo atveju, jei jie atitinka I priede išdėstytus taikytinus esminius reikalavimus.
2. Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti gaminiai nebūtų tiekiami rinkai arba pradedami eksploatuoti, jeigu jie neatitinka 1 dalyje nurodytų reikalavimų.
5 straipsnis
Nacionalinės nuostatos dėl navigacijos
Ši direktyva neužkerta kelio valstybėms narėms priimti nuostatų dėl navigacijos tam tikruose vandenyse siekiant apsaugoti aplinką, vandens kelių struktūrą ir užtikrinti vandens kelių saugą, jeigu dėl tokių nuostatų nereikia modifikuoti šią direktyvą atitinkančių laivų ir jeigu tos nuostatos yra pagrįstos ir proporcingos.
6 straipsnis
Laisvas judėjimas
1. Valstybės narės nesudaro kliūčių tiekti rinkai arba, nedarant poveikio 5 straipsniui, pradėti eksploatuoti savo teritorijoje šią direktyvą atitinkančių laivų.
2. Valstybės narės nesudaro kliūčių tiekti rinkai nebaigtų statyti laivų, jei gamintojas arba importuotojas pagal III priedą deklaruoja, kad jų statybą turi užbaigti kiti.
3. Valstybės narės nesudaro kliūčių tiekti rinkai arba pradėti eksploatuoti šią direktyvą atitinkančių sudedamųjų dalių, kurios, remiantis gamintojo arba importuotojo deklaracija, minima 15 straipsnyje, yra skirtos montuoti laivuose.
4. Valstybės narės nekliudo tiekti rinkai arba pradėti eksploatuoti šių varomųjų variklių:
a) |
laivuose įmontuotų arba neįmontuotų variklių, atitinkančių šią direktyvą; |
b) |
laivuose įmontuotų variklių, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 97/68/EB, atitinkančių IIIA etapo, IIIB etapo arba IV etapo išmetalų kiekio ribines vertes, taikomas slėginio uždegimo varikliams, naudojamiems pagal kitas paskirtis nei vidaus vandenų laivams, lokomotyvams ir automotrisėms varyti, kaip numatyta tos direktyvos I priedo 4.1.2 punkte, atitinkančių šią direktyvą, išskyrus I priedo B dalyje išdėstytus variklio išmetalų reikalavimus; |
c) |
laivuose įmontuotų variklių, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, atitinkančių šią direktyvą, išskyrus I priedo B dalyje išdėstytus variklio išmetalų reikalavimus. |
Pirmos pastraipos b ir c punktai taikomi laikantis sąlygos, kad jei variklis yra pritaikomas montuoti laive, variklio pakeitimus atliekantis asmuo užtikrina, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į variklio gamintojo pateiktus duomenis ir kitą informaciją, kad būtų užtikrinta, kad įmontavus variklį laikantis variklio pakeitimus atlikusio asmens pateiktų montavimo instrukcijų, tas variklis toliau atitiks variklio išmetalų reikalavimus, nustatytus arba Direktyvoje 97/68/EB, arba Reglamente (EB) Nr. 595/2009, nurodytus variklio gamintojo. Variklio pakeitimus atliekantis asmuo pareiškia, kaip nurodyta 15 straipsnyje, kad variklis toliau atitiks Direktyvoje 97/68/EB arba Reglamente (EB) Nr. 595/2009 nustatytus variklio išmetalų reikalavimus, nurodytus variklio gamintojo, jei yra įmontuotas laikantis variklio pakeitimus atlikusio asmens montavimo instrukcijų.
5. Prekybos mugėse, parodose, ekspozicijose ir kituose panašiuose renginiuose valstybės narės nekliudo eksponuoti šios direktyvos neatitinkančių 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų gaminių, jei matomu ženklu aiškiai nurodoma, kad tokie gaminiai šios direktyvos neatitinka ir kad jie nebus tiekiami rinkai arba pradėti eksploatuoti Sąjungoje, kol nebus užtikrinta jų atitiktis.
II SKYRIUS
EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ IR PRIVAČIŲ IMPORTUOTOJŲ PRIEVOLĖS
7 straipsnis
Gamintojų prievolės
1. Pateikdami gaminius rinkai gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede nustatytų reikalavimų.
2. Gamintojai, laikydamiesi 25 straipsnio, parengia techninius dokumentus ir, laikydamiesi 19–22 straipsnių ir 24 straipsnio, atlieka taikytiną atitikties vertinimo procedūrą arba pasirūpina, kad ji būtų atlikta.
Tuo atveju, jei taikant tą procedūrą buvo įrodyta gaminio atitiktis taikomiems reikalavimams, gamintojai parengia deklaraciją, kaip nurodyta 15 straipsnyje, suteikia gaminiui CE ženklą ir šį ženklą pritvirtina, kaip nustatyta 17 ir 18 straipsniuose.
3. Gamintojai saugo techninius dokumentus ir 15 straipsnyje nurodytos deklaracijos kopiją 10 metų po gaminio pateikimo rinkai.
4. Gamintojai užtikrina, kad būtų taikomos serijinės gamybos tolesnės atitikties užtikrinimo procedūros. Tinkamai atsižvelgiama į gaminio projektavimo ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų, kurių atžvilgiu deklaruojama gaminio atitiktis, pakeitimus.
Kai tai laikoma tikslinga atsižvelgiant į gaminio keliamą pavojų, gamintojai, kad būtų apsaugota vartotojų sveikata ir užtikrinta jų sauga, tiria rinkai tiekiamų gaminių bandinius, nagrinėja ir, jeigu būtina, registruoja skundus, reikalavimų neatitinkančius ir susigrąžintus gaminius ir informuoja platintojus apie tokią stebėseną.
5. Gamintojai užtikrina, kad ant jų gaminių būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris ar kita informacija, leidžianti nustatyti jų tapatumą, arba, jeigu dėl gaminio dydžio ar pobūdžio to padaryti neįmanoma, užtikrina, kad reikiama informacija būtų nurodyta ant pakuotės ar gaminį lydinčiame dokumente.
6. Gamintojai nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą, adresą, kuriuo su jais galima susisiekti, ant gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės arba gaminį lydinčiame dokumente. Adrese nurodomas vienintelis punktas, kuriame galima susisiekti su gamintoju.
7. Gamintojai užtikrina, kad prie gaminio pridėtame naudojimo vadove būtų pateiktos naudojimo instrukcijos ir saugos informacija kalba arba kalbomis, kurias vartotojai ir kiti galutiniai naudotojai gali lengvai suprasti ir kurias nustato atitinkama valstybė narė.
8. Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių, kad to gaminio atitiktis būtų užtikrinta, o prireikus jis būtų pašalintas iš rinkos arba susigrąžintas. Be to, jei gaminys kelia pavojų, gamintojai nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, nacionalines kompetentingas valdžios institucijas, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie taisomąsias priemones, jei tokių buvo.
9. Gavę pagrįstą nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos prašymą, gamintojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti, kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti. Tos institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.
8 straipsnis
Įgaliotieji atstovai
1. Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.
2. 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės ir prievolė rengti techninius dokumentus nėra įgaliotajam atstovui suteiktų įgaliojimų dalis.
3. Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo suteiktame įgaliojime nurodytas užduotis. Įgaliojimu suteikiama teisė įgaliotajam atstovui bent:
a) |
10 metų po gaminio pateikimo rinkai saugoti 15 straipsnyje nurodytos deklaracijos kopiją ir techninius dokumentus, kad nacionalinės priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti; |
b) |
pagrįstu nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos prašymu pateikti tai institucijai visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti; |
c) |
nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, patenkančių į jo įgaliojimų sritį, keliamą pavojų. |
9 straipsnis
Importuotojų prievolės
1. Importuotojai Sąjungos rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančius gaminius.
2. Prieš pateikdami gaminį rinkai, importuotojai įsitikina, kad gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą. Jie taip pat įsitikina, kad gamintojas parengė techninius dokumentus, kad gaminys paženklintas CE ženklu, kaip nurodyta 17 straipsnyje, kad prie jo pridėti dokumentai, kurių reikalaujama pagal 15 straipsnį ir I priedo A dalies 2.5 punktą, I priedo B dalies 4 punktą ir I priedo C dalies 2 punktą, ir kad gamintojas įvykdė 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.
Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede išdėstytų reikalavimų, jis neteikia gaminio rinkai, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys kelia pavojų, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
3. Importuotojai ant gaminio arba, kai to neįmanoma padaryti sudedamųjų dalių atveju, ant pakuotės arba gaminį lydinčiame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti.
4. Importuotojai užtikrina, kad prie gaminio pridėtame naudojimo vadove būtų pateiktos naudojimo instrukcijos ir saugumo informacija kalba arba kalbomis, kurias vartotojai ir kiti galutiniai naudotojai gali lengvai suprasti ir kurias nustato atitinkama valstybė narė.
5. Kol atsakomybė už gaminį tenka importuotojams, jie užtikrina, kad laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede išdėstytiems reikalavimams.
6. Kai tai tikslinga atsižvelgiant į gaminio keliamą pavojų, importuotojai, siekdami apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, tiria rinkai tiekiamų gaminių bandinius, nagrinėja ir, jeigu būtina, registruoja skundus, reikalavimų neatitinkančius ir susigrąžintus gaminius ir informuoja platintojus apie tokią stebėseną.
7. Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių, kad to gaminio atitiktis būtų užtikrinta, o prireikus jis būtų pašalintas iš rinkos arba susigrąžintas. Be to, jei gaminys kelia pavojų, importuotojai apie tai nedelsdami praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie taisomąsias priemones, jei tokių buvo.
8. Importuotojai 10 metų po gaminio pateikimo rinkai saugo 15 straipsnyje nurodytos deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos su ja galėtų susipažinti, ir užtikrina, kad tų valdžios institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.
9. Pagrįstu nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos prašymu importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti. Tos institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.
10 straipsnis
Platintojų prievolės
1. Tiekdami rinkai gaminį, platintojai rūpestingai laikosi šios direktyvos reikalavimų.
2. Prieš tiekdami gaminį rinkai, platintojai patikrina, ar gaminys paženklintas CE ženklu, kaip nurodyta 17 straipsnyje, ar prie jo pridėti dokumentai, kurių reikalaujama pagal 7 straipsnio 7 dalį, 15 straipsnį ir I priedo A dalies 2.5 punktą, I priedo B dalies 4 punktą ir I priedo C dalies 2 punktą, instrukcijos ir saugos informacija, pateikiami kalba arba kalbomis, kurias vartotojai ir kiti galutiniai naudotojai gali lengvai suprasti valstybėje narėje, kurios rinkai tiekiamas gaminys, ir ar gamintojas bei importuotojas laikėsi 7 straipsnio 5 bei 6 dalyse ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.
Jeigu platintojas mano arba turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede išdėstytų reikalavimų, jis netiekia gaminio rinkai, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys kelia pavojų, platintojas apie tai praneša gamintojui ar importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
3. Kol atsakomybė už gaminį tenka platintojams, jie užtikrina, kad laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede išdėstytiems reikalavimams.
4. Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių, kad to gaminio atitiktis būtų užtikrinta, o prireikus jis būtų pašalintas iš rinkos arba susigrąžintas. Be to, jei gaminys kelia pavojų, gamintojai nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, nacionalines kompetentingas valdžios institucijas, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie taisomąsias priemones, jei tokių buvo.
5. Pagrįstu nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos prašymu platintojai pateikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus to gaminio atitikčiai įrodyti. Šios institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie tiekė rinkai, keliamą pavojų.
11 straipsnis
Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų prievolės
Šios direktyvos tikslais importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir todėl jam taikomos 7 straipsnyje nustatytos gamintojo prievolės, jei gaminį rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą gaminį, kad gali pasikeisti jo atitiktis šios direktyvos reikalavimams.
12 straipsnis
Privačių importuotojų prievolės
1. Jeigu gamintojas neįvykdo prievolių, susijusių su gaminio atitiktimi šiai direktyvai, privatus importuotojas, prieš pradėdamas gaminį eksploatuoti, užtikrina, kad jis būtų suprojektuotas ir pagamintas laikantis 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede nustatytų reikalavimų, ir įvykdo arba pasirūpina, kad būtų įvykdytos gamintojo prievolės, nustatytos 7 straipsnio 2, 3, 7 ir 9 dalyse.
2. Jeigu gamintojas nepateikė reikiamų techninių dokumentų, pasitelkdamas atitinkamų ekspertų pagalbą privatus importuotojas pasirūpina, kad jie būtų parengti.
3. Privatus importuotojas užtikrina, kad ant gaminio būtų nurodytas notifikuotosios įstaigos, kuri atliko gaminio atitikties vertinimą, pavadinimas ir adresas.
13 straipsnis
Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas
1. Rinkos priežiūros institucijų prašymu ekonominės veiklos vykdytojai nurodo:
a) |
gaminį jiems tiekusį ekonominės veiklos vykdytoją; |
b) |
ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekė gaminį. |
Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi galėti pateikti 10 metų po to, kai gaminys jiems buvo patiektas, ir 10 metų po to, kai jie patiekė gaminį.
2. Rinkos priežiūros institucijų prašymu privatūs importuotojai nurodo ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems tiekė gaminį
Privatūs importuotojai šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi galėti pateikti 10 metų po to, kai gaminys jiems buvo patiektas.
III SKYRIUS
GAMINIO ATITIKTIS
14 straipsnis
Atitikties prielaida
Daroma prielaida, kad gaminiai, atitinkantys darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka reikalavimus, kuriuos apima minėti standartai arba jų dalys, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede.
15 straipsnis
ES atitikties deklaracija ir deklaracija pagal III priedą
1. ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad yra įrodyta, jog 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede arba 6 straipsnio 4 dalies b ar c punktuose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti.
2. ES atitikties deklaracijos forma atitinka šios direktyvos IV priede nustatytą pavyzdį, joje pateikiama atitinkamuose Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede ir šios direktyvos V priede nurodytuose moduliuose nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į kalbą ar kalbas, į kurias ją išversti reikalauja valstybė narė, kurios rinkai tiekiamas gaminys arba kurioje jis pradedamas eksploatuoti.
3. Parengdamas ES atitikties deklaraciją gamintojas, privatus importuotojas arba 6 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nurodyto variklio pakeitimus atliekantis asmuo prisiima atsakomybę už gaminio atitiktį.
4. 3 dalyje nurodyta ES atitikties deklaracija pateikiama su toliau nurodytais gaminiais, juos tiekiant rinkai arba pradedant eksploatuoti:
a) |
laivais; |
b) |
sudedamosioms dalimis, kai jos pateikiamos rinkai atskirai; |
c) |
varomaisiais varikliais. |
5. Su nebaigtais statyti laivais pateikiama III priede išdėstyta gamintojo arba importuotojo deklaracija dėl nebaigtų statyti laivų, kurioje pateikiama tame priede nurodyta informacija. Ji išverčiama į kalbą ar kalbas, į kurias ją išversti reikalauja valstybė narė, kurios rinkai tiekiamas gaminys.
16 straipsnis
Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai
CE ženklu žymima laikantis bendrųjų principų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.
17 straipsnis
CE ženklu ženklinami gaminiai
1. CE ženklu turi būti ženklinami šie gaminiai, jei jie tiekiami rinkai arba pradedami eksploatuoti:
a) |
laivai; |
b) |
sudedamosios dalys; |
c) |
varomieji varikliai. |
2. Valstybės narės laikosi prielaidos, kad 1 dalyje nurodyti CE ženklu paženklinti gaminiai atitinka šią direktyvą.
18 straipsnis
Ženklinimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos
1. CE ženklas ant 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų gaminių turi būti matomas, įskaitomas ir nenutrinamas. Sudedamųjų dalių atveju, kai CE ženklu, atsižvelgiant į to gaminio dydį arba pobūdį, ženklinti neįmanoma arba tai nepagrįsta, CE ženklu gali būti ženklinama pakuotė arba lydimieji dokumentai. Laivų atveju CE ženklas turi būti ant laivo gamintojo lentelės, kuri pritvirtinama atskirai nuo laivo identifikavimo numerio. Varomųjų variklių atveju CE ženklas turi būti ant variklio.
2. Gaminys ženklinamas CE ženklu prieš jį pateikiant rinkai arba pradedant eksploatuoti. Po CE ženklo ir 3 dalyje nurodyto identifikavimo numerio gali būti pateikiama piktograma arba kitas ženklas, nurodantis konkrečią riziką ar naudojimo paskirtį.
3. Po CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeris, jeigu ta įstaiga dalyvavo gamybos kontrolės etape arba atliekant įvertinimą po statybos.
Notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeriu ženklina pati įstaiga arba jos pavedimu tai daro gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, arba 19 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje nurodytas asmuo.
IV SKYRIUS
ATITIKTIES VERTINIMAS
19 straipsnis
Taikytinos atitikties vertinimo procedūros
1. Prieš pateikdamas rinkai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus gaminius gamintojas taiko 20, 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose moduliuose nustatytas procedūras.
2. Jeigu gamintojas neatliko gaminio, nurodyto 2 straipsnio 1 dalyje, atitikties vertinimo, privatus importuotojas prieš pradėdamas eksploatuoti atitinkamą gaminį taiko 23 straipsnyje nurodytą procedūrą.
3. Asmenys, pateikiantys rinkai arba pradedantys eksploatuoti varomąjį variklį ar laivą po to, kai jis buvo iš esmės pakeistas arba perdarytas, arba asmenys, pakeičiantys laivo, kuriam ši direktyva netaikoma, paskirtį taip, kad jam ši direktyva tampa taikoma, prieš pateikdami gaminį rinkai arba pradėdami jį eksploatuoti taiko 23 straipsnyje nurodytą procedūrą.
4. Asmenys, pateikiantys rinkai asmeniniam naudojimui skirtą laivą prieš pasibaigiant 2 straipsnio 2 dalies a punkto vii papunktyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, prieš pateikdami gaminį rinkai taiko 23 straipsnyje nurodytą procedūrą.
20 straipsnis
Projektavimas ir statyba
1. Pramoginių laivų projektavimui ir statybai taikomos šios Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytos procedūros:
a) |
A ir B kategorijų, nurodytų I priedo A dalies 1 punkte:
|
b) |
C projektavimo kategorijos, nurodytos I priedo A dalies 1 punkte:
|
c) |
D projektavimo kategorijos, nurodytos I priedo A dalies 1 punkte: pramoginiams laivams, kurių korpuso ilgis yra nuo 2,5 m iki 24 m, taikomas bet kuris iš šių modulių:
|
2. Asmeninių laivų projektavimui ir statybai taikoma bet kuri iš šių Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytų procedūrų:
a) |
A modulis (gamybos vidaus kontrolė); |
b) |
A1 modulis (gamybos vidaus kontrolė ir prižiūrimi gaminių bandymai); |
c) |
B modulis (ES tipo tyrimas) kartu su C, D, E arba F moduliu; |
d) |
G modulis (vieneto patikra grindžiama atitiktis); |
e) |
H modulis (visišku kokybės užtikrinimu grindžiama atitiktis). |
3. Sudedamųjų dalių projektavimui ir statybai taikoma bet kuri iš šių Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytų procedūrų:
a) |
B modulis (ES tipo tyrimas) kartu su C, D, E arba F moduliu; |
b) |
G modulis (vieneto patikra grindžiama atitiktis); |
c) |
H modulis (visišku kokybės užtikrinimu grindžiama atitiktis). |
21 straipsnis
Variklio išmetalai
Variklio išmetalų atžvilgiu 2 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytiems gaminiams variklio gamintojas taiko šias Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytas procedūras:
a) |
jei bandymai atliekami naudojant darnųjį standartą, taikomas bet kuris iš šių modulių:
|
b) |
jei bandymai atliekami nenaudojant darniojo standarto, taikomas bet kuris iš šių modulių:
|
22 straipsnis
Skleidžiamas triukšmas
1. Skleidžiamo triukšmo atžvilgiu pramoginiams laivams su laivagalio varomaisiais varikliais be integruotos išmetimo sistemos ar su įmontuotais bortiniais varomaisiais varikliais ir pramoginiams laivams su laivagalio varomaisiais varikliais be integruotos išmetimo sistemos ar su įmontuotais bortiniais varomaisiais varikliais, kurie iš esmės perdaromi ir per penkerius metus po perdarymo pateikiami rinkai, gamintojas taiko šias Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytas procedūras:
a) |
jei bandymai atliekami naudojant darnųjį triukšmo matavimo standartą, taikomas bet kuris iš šių modulių:
|
b) |
jei bandymai atliekami nenaudojant darniojo triukšmo matavimo standarto, taikomas G modulis (vieneto patikra grindžiama atitiktis); |
c) |
jei įvertinimui naudojamas Froude skaičius ir galios poslinkio koeficientu grindžiamas metodas, taikomas bet kuris iš šių modulių:
|
2. Skleidžiamo triukšmo atžvilgiu asmeniniams laivams, užbortiniams varomiesiems varikliams ir laivagalio varomiesiems varikliams su integruota išmetimo sistema, skirtiems montuoti pramoginiuose laivuose, asmeninio laivo arba variklio gamintojas taiko šias Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytas procedūras:
a) |
jei bandymai atliekami naudojant darnųjį triukšmo matavimo standartą, taikomas bet kuris iš šių modulių:
|
b) |
jei bandymai atliekami nenaudojant darniojo triukšmo matavimo standarto, taikomas G modulis (vieneto patikra grindžiama atitiktis). |
23 straipsnis
Įvertinimas po statybos
19 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas įvertinimas po statybos atliekamas, kaip nustatyta V priede.
24 straipsnis
Papildomi reikalavimai
1. Kai taikomas Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytas B modulis, ES tipo tyrimas atliekamas, kaip nurodyta to modulio 2 punkto antroje įtraukoje.
B modulyje nurodytas gamybos tipas gali apimti keletą gaminio variantų, jei:
a) |
tų variantų skirtumai neturi poveikio saugos lygiui ir kitiems gaminio veikimo reikalavimams ir |
b) |
gaminio variantai yra nurodyti atitinkamame ES tipo tyrimo pažymėjime, prireikus iš dalies pakeičiant pirminį pažymėjimą. |
2. Kai taikomas Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytas A1 modulis, gaminių patikrinimai atliekami pasirinkus vieną ar kelis laivus, tipiškus gamintojo produkcijai, ir tokiems patikrinimams taikomi šios direktyvos VI priede nustatyti papildomi reikalavimai.
3. Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priedo A1 ir C1 moduliuose nurodyta galimybė naudoti akredituotas vidaus įstaigas netaikoma.
4. Kai taikomas Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytas F modulis, vertinant atitiktį variklio išmetalų reikalavimams taikoma šios direktyvos VII priede aprašyta procedūra.
5. Kai taikomas Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytas C modulis, vertinant atitiktį šios direktyvos variklio išmetalų reikalavimams ir jeigu gamintojas nenaudoja atitinkamos kokybės sistemos, kaip aprašyta Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priedo H modulyje, gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga, siekdama patikrinti gaminio vidaus kontrolės kokybę, atsitiktiniais, jos nustatytais laiko tarpais atlieka arba paveda atlikti gaminių patikrinimus. Jei paaiškėja, kad kokybės lygis yra netinkamas, arba, kai atrodo, kad yra būtina patikrinti gamintojo pateiktų duomenų pagrįstumą, taikoma šios direktyvos VIII priede nustatyta procedūra.
25 straipsnis
Techniniai dokumentai
1. 7 straipsnio 2 dalyje nurodytuose techniniuose dokumentuose pateikiami visi duomenys ir išsami informacija apie gamintojo taikomas priemones, skirtas užtikrinti, kad gaminys atitiktų 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede nustatytus reikalavimus. Juose visų pirma pateikiami atitinkami IX priede išvardyti dokumentai.
2. Techniniais dokumentais užtikrinama, kad projektavimo, statybos, veikimo ir atitikties vertinimo būtų aiškiai suprantamas.
V SKYRIUS
ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGŲ NOTIFIKAVIMAS
26 straipsnis
Notifikavimas
Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, įgaliotas atlikti trečiųjų šalių atitikties vertinimo užduotis pagal šią direktyvą.
27 straipsnis
Notifikuojančiosios institucijos
1. Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, atsakingą už būtinų procedūrų, skirtų atitikties vertinimo įstaigoms vertinti bei notifikuoti taikant šią direktyvą, nustatymą bei taikymą ir už notifikuotųjų įstaigų stebėseną, įskaitant 32 straipsnio nuostatų laikymąsi.
2. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną turi atlikti nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir pagal tą reglamentą.
3. Jeigu notifikuojančioji institucija įgalioja arba kitaip patiki atlikti 1 dalyje nurodytą vertinimą, notifikavimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra valdžios subjektas, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir turi mutatis mutandis atitikti 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, ta įstaiga turi turėti civilinės atsakomybės dėl vykdomos veiklos draudimą.
4. Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už 3 dalyje nurodytos įstaigos atliktas užduotis.
28 straipsnis
Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai
1. Notifikuojančioji institucija įsteigiama taip, kad nekiltų interesų konflikto su atitikties vertinimo įstaigomis.
2. Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra yra tokia ir ji veikia taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.
3. Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra yra tokia, kad kiekvieną su atitikties vertinimo įstaigos notifikavimu susijusį sprendimą priimtų kompetentingi asmenys, kurie negali būti tie, kurie atliko vertinimą.
4. Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.
5. Notifikuojančioji institucija užtikrina jos gautos informacijos konfidencialumą.
6. Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, kad ji galėtų tinkamai atlikti savo užduotis.
29 straipsnis
Su informavimu susijusios notifikuojančiųjų institucijų prievolės
Valstybės narės praneša Komisijai apie savo procedūras, taikomas vertinant bei notifikuojant atitikties vertinimo įstaigas ir atliekant notifikuotųjų įstaigų stebėseną, taip pat apie jų pakeitimus.
Komisija tą informaciją padaro viešai prieinama.
30 straipsnis
Notifikuotosioms įstaigomis taikomi reikalavimai
1. Pagal šią direktyvą notifikuojama atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.
2. Atitikties vertinimo įstaiga steigiama pagal nacionalinę teisę ir turi teisinį subjektiškumą.
3. Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo organizacijos ar gaminio, kurią (-į) ji vertina.
Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų gaminių projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma tokia įstaiga, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir nėra jokio interesų konflikto.
4. Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti nei vertinamų gaminių projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai, nei tų šalių atstovai. Tai netrukdo naudoti vertinamų gaminių, kurie būtini atitikties vertinimo įstaigos veiksmams, arba tokių gaminių naudoti asmeniniais tikslais.
Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant ar gaminant, parduodant, montuojant, naudojant šiuos gaminius ar atliekant techninę jų priežiūrą, taip pat negali atstovauti tokia veikla užsiimančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri prieštarautų jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, kuriai jie notifikuoti, nepriklausomumui ar sąžiningumui. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.
Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.
5. Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai, vykdydami atitikties vertinimo veiklą, pasižymi didžiausiu profesiniu sąžiningumu, turi reikiamą techninę kompetenciją konkrečioje srityje ir yra nepriklausomi nuo bet kokio spaudimo ar paskatų, visų pirma finansinių, galinčių turėti įtakos jų sprendimui arba atitikties vertinimo veiklos rezultatams, ypač asmenų ir asmenų grupių, suinteresuotų šios veiklos rezultatais, atžvilgiu.
6. Atitikties vertinimo įstaiga yra pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra paskirtos 19–24 straipsnių nuostatomis ir kurioms atlikti ji yra notifikuota, neatsižvelgiant į tai, ar šias užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir jai prisiimant atsakomybę.
Atitikties vertinimo įstaiga nuolat ir kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai atlikti, taip pat kiekvienos gaminių, dėl kurių ji buvo notifikuota, rūšies ar kategorijos atveju, turi:
a) |
darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamą tinkamą patirtį vertinimo užduotims atlikti; |
b) |
procedūrų, pagal kurias atliekamas atitikties vertinimas, aprašus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę šias procedūras pakartoti. Ji turi būti įdiegusi atitinkamą politiką ir procedūras, pagal kurias užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitų užduočių atskyrimas; |
c) |
procedūras, pagal kurias ji vykdo veiklą deramai atsižvelgdama į įmonės dydį, jos veiklos sektorių, jos struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumo mastą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis. |
Ji turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimu susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir gali naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.
7. Už atitikties vertinimo veiklos vykdymą atsakingi darbuotojai turi:
a) |
būti dalyvavę tinkamame techniniame ir profesiniame mokyme, apimančiame visų atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, kuriai atitikties vertinimo įstaiga yra notifikuota; |
b) |
pakankamai išmanyti jų atliekamo vertinimo reikalavimus ir turėti reikalingus įgaliojimus tokiam vertinimui atlikti; |
c) |
turėti reikiamų žinių ir išmanyti esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamus Sąjungos derinimo teisės aktus ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus; |
d) |
gebėti parengti pažymėjimus, protokolus ir ataskaitas, kuriais įrodoma, kad vertinimas buvo atliktas. |
8. Turi būti užtikrintas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų nešališkumas.
Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausio lygio vadovų ir vertinimo darbuotojų atlyginimas nepriklauso nuo atliktų įvertinimų skaičiaus arba nuo tų vertinimų rezultatų.
9. Atitikties vertinimo įstaigos turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinę teisę prisiima valstybė narė arba pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.
10. Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinės paslapties reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gavo, vykdydami savo užduotis pagal 19–24 straipsnius arba pagal kitas nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis šis reikalavimas įgyvendinamas, išskyrus valstybės narės, kurioje jie vykdo veiklą, kompetentingų valdžios institucijų atžvilgiu. Turi būti saugomos nuosavybės teisės.
11. Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotosios įstaigos koordinavimo grupės, sudarytos pagal 42 straipsnį, veikloje arba užtikrina, kad vertinimą atliekantys jų darbuotojai būtų apie šią veiklą informuoti, o tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taiko kaip bendrąsias gaires.
31 straipsnis
Atitikties prielaida
Jeigu atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma prielaida, kad ji atitinka 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.
32 straipsnis
Notifikuotosioms įstaigoms pavaldžios įstaigos ir notifikuotųjų įstaigų sudaromos subrangos sutartys
1. Jeigu notifikuotoji įstaiga sudaro subrangos sutartis dėl konkrečių užduočių, susijusių su atitikties vertinimu, atlikimo arba naudojasi jai pavaldžios įstaigos paslaugomis, ji užtikrina, kad subrangovas arba pavaldi įstaiga atitiktų 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir atitinkamai informuoja notifikuojančiąją instituciją.
2. Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžių įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsisteigę.
3. Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.
4. Notifikuotosios įstaigos sudaro sąlygas notifikuojančiajai institucijai susipažinti su atitinkamais dokumentais, susijusiais su subrangovo arba pavaldžios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir jų pagal 19–24 straipsnius atliktu darbu.
33 straipsnis
Notifikavimo paraiška
1. Atitikties vertinimo įstaiga notifikavimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.
2. Prie 1 dalyje nurodytos paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir gaminio ar gaminių, kurių atitiktį vertinti ta įstaiga tvirtina turinti kompetenciją, aprašas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas (jei toks yra), patvirtinantis, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus dokumentus, būtinus jos atitikčiai 30 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.
34 straipsnis
Notifikavimo procedūra
1. Notifikuojančiosios institucijos gali notifikuoti tik tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 30 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.
2. Notifikuojančiosios institucijos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio notifikavimo priemone.
3. Notifikavimo pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamą gaminį ar gaminius ir atitinkamą kompetencijos patvirtinimą.
4. Jeigu notifikavimas nėra pagrįstas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 33 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kurie patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir priemones, užtikrinančias, kad įstaiga bus reguliariai stebima ir kad ji ir toliau atitiks 30 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.
5. Atitinkama įstaiga notifikuotosios įstaigos veiklą gali atlikti tik tuo atveju, jei Komisija ar kitos valstybės narės per dvi savaites po notifikavimo (jeigu naudojamas akreditacijos pažymėjimas) arba per du mėnesius po notifikavimo (jeigu akreditacijos pažymėjimas nenaudojamas) nepateikia prieštaravimų.
Šioje direktyvoje notifikuotąja įstaiga laikoma tik tokia įstaiga.
6. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama apie visus susijusius vėlesnius notifikavimo pakeitimus.
35 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų identifikavimo numeriai ir sąrašai
1. Komisija kiekvienai notifikuotajai įstaigai suteikia identifikavimo numerį.
Ji suteikia tik vieną tokį numerį, net jei įstaiga yra notifikuota pagal kelis Sąjungos aktus.
Be to, notifikuotajai įstaigai, kuriai notifikuojančioji institucija leido vykdyti atitikties vertinimą po statybos, valstybės narės suteikia identifikavimo kodą.
2. Komisija padaro viešai prieinamu įstaigų, notifikuotų pagal šią direktyvą, sąrašą, nurodydama joms suteiktus identifikavimo numerius ir, jei taikoma, kodus, taip pat veiklą, kuriai atlikti jos yra notifikuotos.
Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.
36 straipsnis
Notifikavimo pakeitimai
1. Jeigu notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 30 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo prievolių, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, sustabdo arba panaikina notifikavimo galiojimą, atsižvelgdama į neatitikties tiems reikalavimams arba tų prievolių nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama atitinkamai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.
2. Jeigu notifikavimo galiojimas apribojamas, sustabdomas ar panaikinamas, arba jeigu notifikuotoji įstaiga nutraukia savo veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos įstaigos bylas tvarkytų kita notifikuotoji įstaiga arba kad su jomis galėtų susipažinti to pageidaujančios atsakingos notifikuojančiosios įstaigos ir rinkos priežiūros institucijos.
37 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas
1. Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau atitinka jai taikomus reikalavimus ir vykdo jai nustatytas prievoles.
2. Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su notifikavimo pagrindu arba atitinkamos įstaigos kompetencijos tolesniu užtikrinimu.
3. Komisija užtikrina, kad visa per tokius jos atliekamus nagrinėjimus gauta neskelbtina informacija būtų tvarkoma konfidencialiai.
4. Jeigu Komisija išsiaiškina, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jos notifikavimui taikomų reikalavimų, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo notifikuojančiosios valstybės narės reikalaujama imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, notifikavimo panaikinimą.
Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
38 straipsnis
Su veikla susijusios notifikuotųjų įstaigų prievolės
1. Notifikuotosios įstaigos atlieka atitikties vertinimą pagal 19–24 straipsniuose numatytas atitikties vertinimo procedūras.
2. Atitikties vertinimas atliekamas proporcingai, vengiant nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams ir privatiems importuotojams. Atitikties vertinimo įstaigos savo veiklą vykdo tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, jos veiklos sektorių, jos struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis ar serijinis.
Vis dėlto, vykdydamos šią veiklą, jos laikosi tokio lygio griežtumo ir apsaugos, kokio reikia, kad gaminys atitiktų šią direktyvą.
3. Jeigu notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas arba privatus importuotojas neįvykdė 4 straipsnio 1 dalyje ir I priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose nustatytų reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas arba privatus importuotojas imtųsi atitinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties pažymėjimo.
4. Jeigu atliekant atitikties stebėseną po pažymėjimo išdavimo notifikuotoji įstaiga nustato, kad gaminys nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi atitinkamų taisomųjų priemonių, ir prireikus sustabdo arba panaikina pažymėjimo galiojimą.
5. Jeigu taisomųjų priemonių nesiimama arba jos neturi reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga atitinkamai apriboja, sustabdo ar panaikina pažymėjimų galiojimą.
39 straipsnis
Skundų teikimo tvarka
Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta skundų dėl notifikuotųjų įstaigų sprendimų teikimo tvarka.
40 straipsnis
Su informavimu susijusios notifikuotųjų įstaigų pareigos
1. Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją įstaigą apie:
a) |
visus atsisakymo išduoti pažymėjimą, pažymėjimo apribojimo, galiojimo sustabdymo ar panaikinimo atvejus; |
b) |
visas aplinkybes, turinčias įtakos notifikavimo aprėpčiai ir sąlygoms; |
c) |
visus prašymus pateikti informaciją apie atitikties vertinimo veiklą, kuriuos jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų; |
d) |
gavus paprašymą – atitikties vertinimo veiklą, vykdomą jų notifikavimo srityje, ir visą kitą vykdomą veiklą, įskaitant tarpvalstybinę veiklą ir subrangos sutartis. |
2. Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotoms įstaigoms, vykdančioms panašią atitikties vertinimo veiklą ir vertinančioms tuos pačius gaminius, teikia atitinkamą informaciją klausimais, susijusiais su neigiamais ir, gavus prašymą, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.
41 straipsnis
Keitimasis patirtimi
Komisija sudaro sąlygas valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, atsakingoms už notifikavimo politiką, keistis patirtimi.
42 straipsnis
Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas
Komisija užtikrina, kad pagal šią direktyvą notifikuotos įstaigos tinkamai koordinuotų savo veiklą ir bendradarbiautų, ir kad ši veikla būtų tinkamai vykdoma notifikuotųjų įstaigų grupėje ar grupėse, susijusiose su konkrečiu sektoriumi.
Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, kurias jos notifikavo, tiesiogiai ar per paskirtus atstovus dalyvautų tokios grupės ar grupių veikloje.
VI SKYRIUS
SĄJUNGOS RINKOS PRIEŽIŪRA, Į SĄJUNGOS RINKĄ PATENKANČIŲ GAMINIŲ KONTROLĖ IR APSAUGOS PROCEDŪROS
43 straipsnis
Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolė
Gaminiams, kuriems taikoma ši direktyva, taikoma Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalis ir 16–29 straipsniai.
44 straipsnis
Nacionaliniu lygiu pavojų keliančių gaminių atveju taikoma procedūra
1. Jeigu vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamo pagrindo manyti, kad gaminys, kuriam taikoma ši direktyva, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, turtui arba aplinkai, jos atlieka vertinimą, susijusį su atitinkamu gaminiu ir apimantį atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai arba privatus importuotojas prireikus bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.
Kalbant apie ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu atliekant šį vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi atitinkamų pavojaus pobūdžiui proporcingų taisomųjų priemonių, kurias jos gali nustatyti, kad gaminys atitiktų tuos reikalavimus, būtų pašalintas iš rinkos arba susigrąžintas per pagrįstą laikotarpį.
Kalbant apie privačius importuotojus, jeigu atliekant tą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, privatus importuotojas nedelsiant informuojamas apie atitinkamas pavojaus pobūdžiui proporcingas taisomąsias priemones, kurių turi būti imtasi, kad gaminys atitiktų tuos reikalavimus, nebūtų pradedamas eksploatuoti arba būtų sustabdytas jo naudojimas.
Rinkos priežiūros institucijos atitinkamai informuoja susijusią notifikuotąją įstaigą.
Šios dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.
2. Jeigu rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir apie veiksmus, kurių imtis jos pareikalavo atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją.
3. Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad visų atitinkamų gaminių, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu būtų imtasi atitinkamų taisomųjų priemonių.
Privatus importuotojas užtikrina, kad gaminio, kurį jis importavo į Sąjungą asmeniniam naudojimui, atžvilgiu būtų imtasi atitinkamų taisomųjų priemonių.
4. Jeigu per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų priemonių, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad uždraustų arba apribotų gaminio tiekimą jų šalies rinkai, pašalintų gaminį iš tos rinkos, arba kad gaminys būtų susigrąžintas.
Jeigu privatus importuotojas nesiima tinkamų taisomųjų priemonių, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad uždraustų pradėti eksploatuoti gaminį arba uždraustų arba apribotų gaminio naudojimą jų teritorijoje.
Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.
5. 4 dalyje nurodyta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam gaminiui, gaminio kilmei, pareikštos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui, nacionaliniu lygiu taikomų priemonių pobūdžiui bei trukmei ir atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo ar privataus importuotojo pateiktiems argumentams nustatyti. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitikties priežastis yra:
a) |
ta, kad gaminys neatitinka žmonių sveikatos ar saugos, turto arba aplinkos apsaugos reikalavimų, nustatytų šioje direktyvoje, arba |
b) |
14 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų, kuriais remiantis laikomasi atitikties prielaidos, trūkumai. |
6. Kitos valstybės narės, nei ta, kuri inicijavo šią procedūrą pagal šį straipsnį, nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas patvirtintas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamo gaminio neatitiktimi, ir informuoja apie savo prieštaravimą, jeigu jos nepritaria nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta.
7. Jeigu per tris mėnesius nuo 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo nei kuri nors valstybė narė, nei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl laikinosios priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, ta priemonė laikoma pagrįsta.
8. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam gaminiui nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, gaminys būtų pašalintas iš jų rinkos.
45 straipsnis
Sąjungos apsaugos procedūra
1. Jeigu, užbaigus 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą, dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, pareiškiama prieštaravimų arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais arba privačiu importuotoju ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta.
Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams arba privačiam importuotojui apie jį praneša.
2. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis gaminys būtų pašalintas iš jų rinkos, ir atitinkamai informuoja Komisiją. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę panaikina.
3. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o gaminio neatitiktis siejama su darniųjų standartų trūkumais, nurodytais šios direktyvos 44 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje nurodytą procedūrą.
46 straipsnis
Formali neatitiktis
1. Nedarant poveikio 44 straipsniui, jeigu valstybė narė padaro vieną iš toliau nurodytų išvadų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas arba privatus importuotojas panaikintų konkrečią neatitiktį:
a) |
CE ženklu buvo paženklinta pažeidžiant 16 straipsnį, 17 straipsnį arba 18 straipsnį; |
b) |
CE ženklu, kaip nurodyta 17 straipsnyje, nepaženklinta; |
c) |
nebuvo parengta ES atitikties deklaracija arba III priede nurodyta deklaracija; |
d) |
ES atitikties deklaracija arba III priede nurodyta deklaracija nebuvo tinkamai parengta; |
e) |
nėra techninių dokumentų, arba jie yra netikslūs ar neišsamūs; |
f) |
nėra 7 straipsnio 6 dalyje arba 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, arba ji yra netiksli ar neišsami; |
g) |
nesilaikoma kitų 7 straipsnyje ar 9 straipsnyje numatytų administracinių reikalavimų. |
2. Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepanaikinama, atitinkama valstybė narė imasi visų atitinkamų priemonių, kad apribotų ar uždraustų gaminio tiekimą rinkai arba užtikrintų, kad gaminys būtų susigrąžintas arba pašalintas iš rinkos, arba, jei gaminį savo asmeniniam naudojimui importavo privatus importuotojas, kad jo naudojimas būtų uždraustas arba apribotas.
VII SKYRIUS
DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI
47 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai
Komisijai pagal 48 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama:
a) |
siekiant atsižvelgti į techninių žinių pažangą ir naujus mokslinius įrodymus:
|
b) |
V priedas, siekiant atsižvelgti į techninių žinių pažangą, lygiavertės atitikties užtikrinimo tinkamumą ir naujus mokslinius įrodymus. |
48 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 47 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 47 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 47 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
49 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
1. Kad būtų atsižvelgta į techninių žinių pažangą ir užtikrinta, kad ši direktyva būtų taikoma vienodai, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl:
a) |
išsamių 24 straipsnio taikymo procedūrų, atsižvelgiant į gaminių, kuriems taikoma ši direktyva, konkrečius atitikties vertinimo poreikius; |
b) |
laivų projektavimo kategorijų, numatytų I priedo A dalies 1 punkte, išsamaus taikymo, įskaitant oro srities terminologijos naudojimą ir jose naudojamų matavimo skalių; |
c) |
išsamių laivų identifikavimo procedūrų, išdėstytų I priedo A dalies 2.1 punkte, įskaitant terminologijos išaiškinimą, ir gamintojo kodų, suteiktų ne Sąjungoje įsisteigusiems gamintojams, suteikimą ir administravimą; |
d) |
I priedo A dalies 2.2 punkte nurodytos informacijos, pateikiamos gamintojo lentelėje; |
e) |
I priedo A dalies 5.7 punkte nurodytų taisyklių, susijusių su navigaciniais žiburiais, taikymo; |
f) |
I priedo A dalies 5.8 punkte nurodytų teršalų išleidimo prevencijos priemonių, visų pirma susijusių su surinkimo bakų eksploatavimu; |
g) |
dujinių prietaisų ir stacionarių dujų tiekimo sistemų įrengimo ir bandymo laivuose; |
h) |
naudojimo vadovų formato ir turinio; |
i) |
51 straipsnyje nurodyto direktyvos taikymo patikrinimo klausimyno, kurį turi pildyti valstybės narės, formos ir turinio. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Tinkamai pagrįstais neatidėliotinos skubos atvejais, kai gaminys kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar saugai, turtui arba aplinkai, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus dėl 1 dalies a, b, e, f ir g punktų, laikydamasi 50 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.
50 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.
5. Komisija su komitetu konsultuojasi visais klausimais, kuriais privaloma konsultuotis su sektorių ekspertais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ar bet kurį kitą Sąjungos teisės aktą.
6. Be to, komitetas gali nagrinėti bet kurį kitą su šios direktyvos taikymu susijusį klausimą, kurį pagal jo darbo tvarkos taisykles iškelia jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas.
VIII SKYRIUS
KONKREČIOS ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS
51 straipsnis
Ataskaitų teikimas
Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 18 d., o vėliau – kas penkerius metus, valstybės narės užpildo Komisijos parengtą šios direktyvos taikymo klausimyną.
Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 18 d., o vėliau – kas penkerius metus, Komisija, remdamasi valstybių narių atsakymais į pirmoje pastraipoje nurodytą klausimyną, parengia ir pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.
52 straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 18 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl:
a) |
techninių galimybių toliau mažinti jūrų laivų varomųjų variklių išmetalų kiekį ir nustatyti varomiesiems varikliams ir sistemoms taikomus garavimo iš degalų išlakų ir degalų sistemų reikalavimus, atsižvelgiant į technologijų ekonominį efektyvumą ir būtinybę susitarti dėl visuotinai suderintų šiame sektoriuje taikomų verčių, atsižvelgiant į svarbiausias rinkos iniciatyvas, taip pat |
b) |
I priede išvardytų laivų projektavimo kategorijų, grindžiamų atsparumu tam tikro stiprumo vėjui ir kontrolinio aukščio bangoms, poveikį vartotojų informuotumui ir gamintojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, atsižvelgiant į pokyčius tarptautinės standartizacijos srityje. Toje ataskaitoje įvertinama, ar reikia nustatyti papildomas laivų projektavimo kategorijų specifikacijas ar pakategores, ir prireikus pasiūlomos papildomos pakategorės. |
Su pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytomis ataskaitomis prireikus pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
53 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, kurios, be kita ko, gali apimti baudžiamąsias sankcijas už rimtus pažeidimus, taikytinų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos.
Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir gali būti sugriežtintos, jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas arba privatus importuotojas anksčiau yra įvykdęs panašų šios direktyvos pažeidimą.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
54 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą.
Tas priemones jos taiko nuo 2016 m. sausio 18 d. Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių priemonių tekstus.
55 straipsnis
Pereinamasis laikotarpis
1. Valstybės narės nekliudo tiekti rinkai arba pradėti eksploatuoti gaminių, kuriems taikoma Direktyva 94/25/EB, kurie atitinka tą direktyvą ir kurie buvo pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti prieš 2017 m. sausio 18 d.
2. Valstybės narės nekliudo tiekti rinkai arba pradėti eksploatuoti užbortinių kibirkštinio uždegimo varomųjų variklių, kurių galia lygi arba mažesnė kaip 15 kW, kurie atitinka I priedo B dalies 2.1 punkte nustatytas I etapo variklio išmetalų ribas ir kuriuos pagamino mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (14), ir kurie buvo pateikti rinkai anksčiau nei 2020 m. sausio 18 d.
56 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 94/25/EB panaikinama nuo 2016 m. sausio 18 d. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.
57 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
58 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre 2013 m. lapkričio 20 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
V. LEŠKEVIČIUS
(1) OL C 43, 2012 2 15, p. 30.
(2) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 164, 1994 6 30, p. 15.
(4) OL L 214, 2003 8 26, p. 18.
(6) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.
(7) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.
(8) OL L 218, 2008 8 13, p. 82.
(9) OL L 316, 2012 11 14, p. 12.
(10) OL L 59, 1998 2 27, p. 1.
(11) OL L 188, 2009 7 18, p. 1.
(12) OL L 11, 2002 1 15, p. 4.
(13) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(14) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
I PRIEDAS
ESMINIAI REIKALAVIMAI
A. Esminiai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų gaminių projektavimo ir statybos reikalavimai
1. LAIVŲ PROJEKTAVIMO KATEGORIJOS
Projektavimo kategorija |
Vėjo stiprumas (pagal Boforto skalę) |
Kontrolinis bangų aukštis (H ⅓, metrai) |
A |
viršijantis 8 balus |
viršijantis 4 m |
B |
iki 8 balų (imtinai) |
iki 4 m (imtinai) |
C |
iki 6 balų (imtinai) |
iki 2 m (imtinai) |
D |
iki 4 balų (imtinai) |
iki 0,3 m (imtinai) |
Aiškinamosios pastabos:
A. |
Laikoma, kad pramoginis laivas, priskiriamas A projektavimo kategorijai, yra suprojektuotas taip, kad būtų atsparus vėjui, kurio stiprumas gali viršyti 8 balus (pagal Boforto skalę), ir 4 m ir didesnio kontrolinio aukščio bangoms, išskyrus anomalias sąlygas, pavyzdžiui, audrą, smarkią audrą, uraganą, tornadą ir ekstremalias oro sąlygas jūroje arba nenuspėjamas bangas. |
B. |
Laikoma, kad pramoginis laivas, priskiriamas B projektavimo kategorijai, yra suprojektuotas taip, kad būtų atsparus iki 8 balų (imtinai) stiprumo vėjui ir iki 4 m (imtinai) kontrolinio aukščio bangoms. |
C. |
Laikoma, kad laivas, priskiriamas C projektavimo kategorijai, yra suprojektuotas taip, kad būtų atsparus iki 6 balų (imtinai) stiprumo vėjui ir iki 2 m (imtinai) kontrolinio aukščio bangoms. |
D. |
Laikoma, kad laivas, priskiriamas D projektavimo kategorijai, yra suprojektuotas taip, kad būtų atsparus iki 4 balų (imtinai) stiprumo vėjui ir iki 0,3 m (imtinai) kontrolinio aukščio bangoms, įskaitant atsitiktines iki 0,5 m aukščio bangas. Kiekvienos projektavimo kategorijos laivas privalo būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad atlaikytų šiuos parametrus pagal stabilumo, plūdrumo ir kitus šiame priede išvardytus atitinkamus esminius reikalavimus ir kad jo valdymo charakteristikos būtų geros. |
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
2.1. Laivo identifikavimas
Kiekvienas laivas žymimas identifikavimo numeriu, kuriame nurodoma ši informacija:
1) |
gamintojo šalies kodas; |
2) |
valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos suteiktas unikalus gamintojo kodas; |
3) |
unikalus serijinis numeris; |
4) |
pagaminimo metai ir mėnuo; |
5) |
modelio metai. |
Išsamūs reikalavimai, taikomi pirmoje pastraipoje nurodytam identifikavimo numeriui, yra išdėstyti atitinkamame darniajame standarte.
2.2. Laivo gamintojo lentelė
Kiekviename laive atskirai nuo laivo identifikavimo numerio pritvirtinama nuolatinė lentelė, kurioje pateikiama bent ši informacija:
a) |
gamintojo pavadinimas, registruotas prekės pavadinimas arba registruotas prekės ženklas, taip pat kontaktinis adresas; |
b) |
CE ženklas, laikantis 18 straipsnio; |
c) |
laivo projektavimo kategorija pagal 1 skirsnį; |
d) |
gamintojo rekomenduojama maksimali apkrova pagal 3.6 punktą, neįskaičiuojant stacionarių bakų (kai jie pilni) turinio svorio; |
e) |
gamintojo rekomenduojamas žmonių, kuriam laivas buvo suprojektuotas, skaičius. |
Vertinimo po statybos atveju su a punkte nurodytais kontaktiniais duomenimis ir jame reikalaujama informacija pateikiami atitikties įvertinimą atlikusios notifikuotosios įstaigos duomenys ir informacija.
2.3. Apsauga nuo iškritimo už borto ir įlipimas atgal į laivą
Laivas turi būti suprojektuotas taip, kad iškritimo už borto rizika būtų kuo mažesnė, o įlipti atgal į laivą būtų kuo lengviau. Įlipimo atgal į laivą priemonės turi būti prieinamos vandenyje esančiam žmogui arba jis turi galėti jomis pasinaudoti be kitų pagalbos.
2.4. Matomumas iš pagrindinės vairavietės
Pramoginiuose laivuose pagrindinė vairavietė normaliomis naudojimo (greičio ir apkrovos) sąlygomis laivą vairuojančiam asmeniui turi užtikrinti gerą aplinkos matomumą.
2.5. Naudojimo vadovas
Su kiekvienu gaminiu turi būti pateiktas naudojimo vadovas, kaip nurodyta 7 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje. Tame vadove pateikiama visa saugiam gaminio naudojimui būtina informacija, ypatingą dėmesį skiriant nustatymams, techninei priežiūrai, įprastinei eksploatacijai, rizikos prevencijai ir rizikos valdymui.
3. TVARUMAS IR KONSTRUKCIJOS REIKALAVIMAI
3.1. Struktūra
Medžiagų parinkimas bei derinimas ir laivo konstrukcija turi užtikrinti, kad jis visais atžvilgiais būtų pakankamai tvirtas. Ypatingas dėmesys skiriamas projektavimo kategorijai laikantis 1 skirsnio ir gamintojo rekomenduojamai maksimaliai apkrovai pagal 3.6 punktą.
3.2. Stabilumas ir viršvandeninė borto dalis
Laivas turi būti pakankamai stabilus ir turėti viršvandeninę borto dalį atsižvelgiant į projektavimo kategoriją laikantis 1 skirsnio ir gamintojo rekomenduojamą maksimalią apkrovą laikantis 3.6 punkto.
3.3. Plūdrumas ir laikymasis paviršiuje
Laivas sukonstruojamas taip, kad būtų užtikrintos plūdrumo charakteristikos, atitinkančios jo projektavimo kategoriją laikantis 1 skirsnio ir gamintojo rekomenduojamą maksimalią apkrovą laikantis 3.6 punkto. Visi galintys apsiversti daugiakorpusiniai pramoginiai laivai su kajutėmis turi būti pakankamai plūdrūs, kad apsivertę išsilaikytų vandens paviršiuje.
Trumpesni kaip 6 m laivai, kurie, naudojami pagal jų projektavimo kategoriją, gali būti užlieti, turi turėti atitinkamas priemones, kurios leistų jiems plūduriuoti užlietiems.
3.4. Korpuso, denio ir antstato angos
Uždarytos korpuso, denio (-ių) ir antstato angos neturi bloginti laivo konstrukcijos vientisumo ar atsparumo klimato poveikiui.
Langai, iliuminatoriai, durys ir liukų dangčiai turi atlaikyti vandens slėgį, kuris tikėtinas, atsižvelgiant į jų konkrečią įrengimo vietą, taip pat apkrovas, atsirandančias dėl deniu judančių žmonių svorio.
Korpuso įtaisai, skirti įleisti ir išleisti vandenį žemiau vaterlinijos, atitinkančios gamintojo rekomenduojamą maksimalią apkrovą pagal 3.6 punktą, turi turėti lengvai prieinamas uždarymo priemones.
3.5. Užtvinimas
Visi laivai suprojektuojami taip, kad skendimo rizika būtų minimali.
Ypatingas dėmesys prireikus skiriamas:
a) |
kokpitams ir šuliniams, iš kurių vanduo turėtų ištekėti savaime, arba kurie turėtų turėti kitų priemonių, neleidžiančių vandeniui patekti į laivo vidų; |
b) |
vėdinimo įtaisams; |
c) |
vandens šalinimui siurbliais ar kitomis priemonėmis. |
3.6. Gamintojo rekomenduojama maksimali apkrova
Gamintojo rekomenduojama maksimali apkrova (degalai, vanduo, maisto atsargos, įvairi įranga ir žmonės (kilogramais)), kuriai buvo suprojektuotas laivas, yra nustatoma pagal projektavimo kategoriją (1 skirsnis), stabilumą ir viršvandeninę borto dalį (3.2 punktas) ir plūdrumą ir laikymąsi paviršiuje (3.3 punktas).
3.7. Gelbėjimo plaustų laikymas
Visi A ir B projektavimo kategorijų pramoginiai laivai ir ilgesni kaip 6 m C ir D projektavimo kategorijų pramoginiai laivai turi turėti vieną ar kelias vietas gelbėjimo plaustui (gelbėjimo plaustams) laikyti; gelbėjimo plaustai turi būti pakankamai dideli, kad išlaikytų tokį žmonių skaičių, kokį pramoginis laivas buvo suprojektuotas plukdyti pagal gamintojo rekomendacijas. Gelbėjimo plausto (-ų) laikymo vieta (-os) turi būti visada lengvai prieinama (-os).
3.8. Atsarginis išėjimas
Visi galintys apsiversti daugiakorpusiniai pramoginiai laivai su kajutėmis turi turėti funkcionalius išėjimus, kuriais būtų galima pasinaudoti apsivertimo atveju. Jeigu laive yra įrengti išėjimai, skirti naudoti laivui apsivertus, jie neturi kenkti konstrukcijai (3.1 punktas), stabilumui (3.2 punktas) arba plūdrumui (3.3 punktas), neatsižvelgiant į tai, ar pramoginis laivas yra vertikalioje padėtyje, ar apsivertęs.
Kiekvienas pramoginis laivas su kajutėmis turi turėti funkcionalius išėjimus, kuriais būtų galima pasinaudoti kilus gaisrui.
3.9. Inkaravimas, švartavimas ir vilkimas
Visi laivai, atsižvelgiant į jų projektavimo kategoriją ir charakteristikas, turi turėti vieną ar daugiau tvirtų antgalių arba kitų priemonių, kad galėtų saugiai atlaikyti inkaravimo, švartavimo ir vilkimo apkrovas.
4. VALDYMO CHARAKTERISTIKOS
Gamintojas užtikrina, kad naudojant galingiausią varomąjį variklį, kokiam laivas yra suprojektuotas ir sukonstruotas, laivo valdymo charakteristikos būtų tinkamos. Visų varomųjų variklių didžiausia vardinė galia nurodoma naudojimo vadove.
5. MONTAVIMO REIKALAVIMAI
5.1. Varikliai ir variklių skyriai
5.1.1. Bortinis variklis
Visi bortiniai varikliai turi būti patalpoje, atskirtoje nuo gyvenamųjų patalpų, ir montuojami taip, kad būtų kuo mažesnė rizika kilti ar plisti gaisrams, taip pat nukentėti nuo toksiškų garų, karščio, triukšmo ar vibracijos gyvenamosiose patalpose.
Variklio dalys ir pagalbiniai įtaisai, kuriuos dažnai reikia tikrinti ir (arba) prižiūrėti, turi būti lengvai prieinami.
Izoliacinės medžiagos variklio skyriuje turi nepalaikyti degimo.
5.1.2. Vėdinimas
Variklio skyrius vėdinamas. Galimybės vandeniui patekti į variklio skyrių per angas turi būti minimalios.
5.1.3. Atviros dalys
Jeigu variklis neturi gaubto ar atskiros patalpos, atviros judančios ar įkaitusios variklio dalys, galinčios sužaloti kūną, deramai uždengiamos.
5.1.4. Užbortinių varomųjų variklių paleidimas
Kiekvienas bet kuriame laive įrengtas užbortinis varomasis variklis turi turėti įtaisą, neleidžiantį paleisti variklio įjungus pavarą, išskyrus atvejus, kai:
a) |
variklis generuoja mažiau kaip 500 niutonų (N) statinės traukos; |
b) |
variklis turi droselio ribojimo įtaisą, skirtą apriboti traukos jėgą iki 500 N variklio paleidimo metu. |
5.1.5. Asmeniniai laivai, plaukiantys be vairuotojo
Asmeniniai laivai suprojektuojami taip, kad turėtų automatinį varomojo variklio išjungimo įtaisą arba automatinį įtaisą, kuris sumažina greitį, kreipia laivo judėjimą ratu ir į priekį, kai vairuotojas sąmoningai pasišalina ar iškrenta už borto.
5.1.6. Vairalazde valdomuose užbortiniuose varomuosiuose varikliuose įrengiamas avarinio stabdymo įtaisas, kuris gali būti susietas su vairininku.
5.2. Degalų sistema
5.2.1. Bendrosios nuostatos
Degalų įpylimo, laikymo, išpylimo ir tiekimo įrenginiai ir įtaisai suprojektuojami ir sumontuojami taip, kad gaisro ir sprogimo rizika būtų minimali.
5.2.2. Degalų bakai
Degalų bakai, vamzdžiai ir žarnos saugiai įtaisomi ir atskiriami ar apsaugomi nuo visų didesnio karščio šaltinių. Medžiaga, iš kurios yra daromi bakai, ir jų konstrukcija turi atitikti jų talpą ir degalų rūšį.
Benzino bakų erdvės vėdinamos.
Benzino bakai nėra korpuso dalis ir turi būti:
a) |
apsaugoti nuo gaisro bet kuriame iš variklių pavojaus ir visų kitų uždegimo šaltinių; |
b) |
atskirti nuo gyvenamųjų patalpų. |
Dyzelinių degalų bakai gali būti sudedamoji korpuso dalis.
5.3. Elektros sistema
Elektros sistemos suprojektuojamos ir įrengiamos taip, kad būtų užtikrintas laivo veikimas normaliomis naudojimo sąlygomis ir kuo labiau sumažinta gaisro ir elektros smūgio rizika.
Visos elektros grandinės, išskyrus baterijų maitinamas variklio paleidimo grandines, jų perkrovos atveju turi išlikti saugios.
Varomosios elektros grandinės apsaugomos nuo sąveikos su kitomis grandinėmis tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas kurių nors iš šių grandinių tinkamas veikimas.
Įrengiamas vėdinimas, kad nesikauptų iš baterijų galinčios sklisti sprogiosios dujos. Baterijos tvirtai įtaisomos ir apsaugomos, kad į jas nepatektų vanduo.
5.4. Vairavimo sistema
5.4.1. Bendrosios nuostatos
Vairavimo ir pavaros kontrolės sistemos suprojektuojamos, sukonstruojamos ir sumontuojamos taip, kad leistų perduoti vairavimo apkrovas numatomomis plaukiojimo sąlygomis.
5.4.2. Avariniai įrenginiai
Kiekviename buriniame pramoginiame laive ir vieną varomąjį variklį turinčiame neburiniame pramoginiame laive su vairo nuotolinio valdymo sistemomis įrengiamos avarinės priemonės, skirtos pramoginiam laivui vairuoti sumažintu greičiu.
5.5. Dujų tiekimo sistema
Buitinės paskirties dujų tiekimo sistemos turi būti aprūpintos garų traukos įranga, turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad būtų išvengta dujų nuotėkio bei sprogimo rizikos, ir turi būti įmanoma išbandyti, ar jose nenuteka dujos. Medžiagos ir sudedamosios dalys turi būti tinkamos konkrečių dujų, skirtų atlaikyti jūros aplinkai būdingas apkrovas ir poveikį, naudojimui.
Kiekvienas dujinis prietaisas, naudojamas pagal gamintojo numatytą paskirtį, šiai paskirčiai sumontuojamas laikantis gamintojų nurodymų. Kiekvienam dujas naudojančiam prietaisui dujos turi būti tiekiamos per atskirą paskirstymo sistemos atšaką, ir kiekvienas prietaisas turi turėti atskirą išjungimo įtaisą. Turi būti įrengtas deramas vėdinimas, kad būtų išvengta dėl nuotėkio ir degimo produktų kylančios rizikos.
Visuose laivuose su stacionaria dujų tiekimo sistema įrengiama erdvė visiems dujų balionams laikyti. Ši erdvė atskiriama nuo gyvenamųjų patalpų, ji yra prieinama tik iš lauko ir vėdinama į lauką, kad visos nutekėjusios dujos patektų už borto.
Kiekviena stacionari dujų tiekimo sistema po montavimo visų pirma išbandoma.
5.6. Apsauga nuo gaisro
5.6.1. Bendrosios nuostatos
Montuojamos įrangos rūšis ir laivo išplanavimas pasirenkami atsižvelgiant į gaisro kilimo ir plitimo riziką. Ypatingas dėmesys skiriamas atviros liepsnos prietaisų aplinkai, karštoms erdvėms ar varikliams ir pagalbinėms mašinoms, alyvos ir degalų išsiliejimui, neuždengtiems alyvos bei degalų vamzdžiams, taip pat elektros laidams, kurie visų pirma turi būti nutiesti atokiai nuo karščio šaltinių ir karštų erdvių.
5.6.2. Gaisro gesinimo įranga
Pramoginiai laivai aprūpinami gaisro riziką atitinkančia gaisrų gesinimo įranga, arba juose nurodoma gaisro riziką atitinkančios gaisrų gesinimo įrangos vieta ir pajėgumas. Laivas nepradedamas eksploatuoti tol, kol neaprūpinamas atitinkama gaisro gesinimo įranga. Benzininių variklių skyriai apsaugomi gaisro gesinimo sistema, kurią naudojant gaisro atveju skyriaus nebūtina atidaryti. Įtaisyti nešiojamieji gesintuvai turi būti lengvai pasiekiami, o vienas iš jų įtaisomas tokioje vietoje, kad būtų lengvai pasiekiamas iš pagrindinės pramoginio laivo vairavietės.
5.7. Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai
Tais atvejais, kai įrengiami navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai, jie turi atitikti atitinkamas 1972 m. COLREG (Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių) arba CEVNI (Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių) nuostatas.
5.8. Teršalų išleidimo prevencija ir įranga, palengvinanti atliekų pristatymą į krantą
Laivai sukonstruojami taip, kad už borto atsitiktinai nepatektų teršalai (nafta, degalai ir kt.).
Visi pramoginiame laive įrengti tualetai sujungiami tik su surinkimo bakų sistema arba vandens valymo sistema.
Pramoginiai laivai, kuriuose įrengti surinkimo bakai, aprūpinami standartinėmis išleidimo jungtimis, kad priėmimo įrenginių vamzdžius būtų galima sujungti su pramoginio laivo išleidimo vamzdžiais.
Be to, visuose kiaurai korpusą einančiuose žmonių fekalijoms skirtuose vamzdžiuose įrengiamos sklendės, kurias galima sandariai uždaryti.
B. Esminiai varomųjų variklių išmetalų reikalavimai
Varomieji varikliai turi atitikti šioje dalyje nustatytus esminius išmetalų reikalavimus.
1. VAROMOJO VARIKLIO IDENTIFIKAVIMAS
1.1. |
Ant kiekvieno variklio aiškiai pažymima ši informacija:
|
1.2. |
1.1 punkte nurodyti ženklai turi išlikti visą įprastą variklio eksploatacijos laiką ir turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami. Jei naudojamos etiketės ar plokštelės, jos tvirtinamos taip, kad tvirtinimo elementai taip pat laikytųsi visą įprastą variklio eksploatacijos laiką, o etikečių ar plokštelių nebūtų įmanoma nuimti jų nesuardžius ar nesugadinus. |
1.3. |
Ženklai tvirtinami prie variklio dalies, kuri yra būtina įprastam jo darbui ir visą variklio eksploatavimo laiką paprastai nekeičiama. |
1.4. |
Ženklai turi būti tokiose vietose, kad surinkus variklį ir jam turint visas jo darbui būtinas dalis, jie būtų lengvai matomi. |
2. VARIKIO IŠMETALŲ REIKALAVIMAI
Varomieji varikliai projektuojami, konstruojami ir surenkami taip, kad, teisingai juos sumontavus ir įprastai naudojant, išmetalai neviršytų ribinių verčių, nurodytų 1 lentelės 2.1 punkte ir 2 bei 3 lentelių 2.2 punkte:
2.1. Vertės, taikomos 55 straipsnio 2 dalies ir 2.2 punkto 2 lentelės tikslais:
1 lentelė
(g/kWh) |
||||||||
Tipas |
Anglies monoksidas
|
Angliavandeniliai
|
Azoto oksidai NOx |
Kietosios dalelės PT |
||||
|
A |
B |
n |
A |
B |
n |
|
|
Dvitaktis kibirkštinio uždegimo |
150,0 |
600,0 |
1,0 |
30,0 |
100,0 |
0,75 |
10,0 |
Netaikoma |
Keturtaktis kibirkštinio uždegimo |
150,0 |
600,0 |
1,0 |
6,0 |
50,0 |
0,75 |
15,0 |
Netaikoma |
Slėginio uždegimo |
5,0 |
0 |
0 |
1,5 |
2,0 |
0,5 |
9,8 |
1,0 |
Kai pagal lentelę A, B ir n yra konstantos, PN yra vardinė variklio galia, matuojama kW.
2.2. Vertės, taikomos nuo 2016 m. sausio 18 d.:
2 lentelė
Slėginio uždegimo variklių išmetalų ribos (2)
Cilindro darbinis tūris SV (L/cyl) |
Vardinė variklio galia PN (kW) |
Kietosios dalelės PT (g/kWh) |
Angliavandeniliai + azoto oksidai
(g/kWh) |
|
|
1 lentelėje nurodytos vertės |
|
(1) |
0,30 |
4,7 |
|
|
0,15 |
5,8 |
|
|
|
0,14 |
5,8 |
|
0,12 |
5,8 |
|
|
0,12 |
5,8 |
|
|
0,11 |
5,8 |
3 lentelė
Kibirkštinio uždegimo variklių išmetalų ribos
Variklio tipas |
Vardinė variklio galia PN (kW) |
Anglies monoksidas CO (g/kWh) |
Angliavandeniliai + azoto oksidai
(g/kWh) |
Varomieji laivagalio ir bortiniai varikliai |
|
75 |
5 |
|
350 |
16 |
|
|
350 |
22 |
|
Užbortiniai varikliai ir asmeninių laivų varikliai |
|
|
30 |
|
|
|
|
|
300 |
|
2.3. Bandymų ciklai:
Bandymų ciklai ir taikomi svertiniai koeficientai:
Taikomi šie ISO standarto 8178–4:2007 reikalavimai, atsižvelgiant į toliau pateiktoje lentelėje pateiktus dydžius.
Kintamo greičio slėginio uždegimo varikliams taikomas E1 arba E5 bandymų ciklas arba, kaip alternatyva galingesnių kaip 130 kW variklių atveju, gali būti taikomas E3 bandymų ciklas. Kintamo greičio kibirkštinio uždegimo varikliams taikomas E4 bandymų ciklas.
E1 ciklas, režimo numeris |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
Greitis |
Vardinis greitis |
Tarpinis greitis |
Mažas sūkių skaičius veikiant tuščiąja eiga |
|||
Sukimo momentas, % |
100 |
75 |
75 |
50 |
0 |
|
Svertinis koeficientas |
0,08 |
0,11 |
0,19 |
0,32 |
0,3 |
|
Greitis |
Vardinis greitis |
Tarpinis greitis |
Mažas sūkių skaičius veikiant tuščiąja eiga |
|||
E3 ciklas, režimo numeris |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
|
Greitis, % |
100 |
91 |
80 |
63 |
|
|
Galia, % |
100 |
75 |
50 |
25 |
|
|
Svertinis koeficientas |
0,2 |
0,5 |
0,15 |
0,15 |
|
|
E4 ciklas, režimo numeris |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
Greitis, % |
100 |
80 |
60 |
40 |
Veikiant tuščiąja eiga |
|
Sukimo momentas, % |
100 |
71,6 |
46,5 |
25,3 |
0 |
|
Svertinis koeficientas |
0,06 |
0,14 |
0,15 |
0,25 |
0,40 |
|
E5 ciklas, režimo numeris |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
Greitis, % |
100 |
91 |
80 |
63 |
Veikiant tuščiąja eiga |
|
Galia, % |
100 |
75 |
50 |
25 |
0 |
|
Svertinis koeficientas |
0,08 |
0,13 |
0,17 |
0,32 |
0,3 |
Notifikuotosios įstaigos gali patvirtinti bandymus, atliktus naudojant kitus bandymų ciklus, apibūdintus darniajame standarte ir taikytinus atitinkamo variklio veiklos ciklui.
2.4. Varomųjų variklių šeimos taikymas ir pirminio varomojo variklio pasirinkimas
Variklio gamintojas atsako už savo gaminamų variklių priskyrimą variklių šeimai.
Pirminis variklis – variklis, kuris iš variklių šeimos parenkamas taip, kad jo išmetalų charakteristikos būtų tipiškos visiems tos variklių šeimos varikliams. Kaip pirminis variklis paprastai turėtų būti pasirenkamas variklis, pasižymintis savybėmis, dėl kurių, tikėtina, susidarys didžiausi specifinių išmetalų kiekiai (išreikštas g/kWh), matuojant atitinkamo bandymo ciklo metu.
2.5. Bandomieji degalai
Variklio išmetalų bandymams naudojami bandomieji degalai turi atitikti šias charakteristikas:
Benzinas |
||||
Savybė |
RF-02–99 Bešvinis |
RF-02–03 Bešvinis |
||
|
min. |
maks. |
min. |
maks. |
Tiriamasis oktaninis skaičius (RON) |
95 |
— |
95 |
— |
Variklinis oktaninis skaičius (MON) |
85 |
— |
85 |
— |
Tankis, esant 15 °C (kg/m3) |
748 |
762 |
740 |
754 |
Pradinė virimo temperatūra (°C) |
24 |
40 |
24 |
40 |
Sieros masė procentais (mg/kg) |
— |
100 |
— |
10 |
Švino kiekis (mg/l) |
— |
5 |
— |
5 |
Garų slėgis pagal Reidą (kPa) |
56 |
60 |
— |
— |
Garų slėgis (DVPE) (kPa) |
— |
— |
56 |
60 |
Dyzelinas |
||||
Savybė |
RF-06–99 |
RF-06–03 |
||
|
min. |
maks. |
min. |
maks. |
Cetaninis skaičius |
52 |
54 |
52 |
54 |
Tankis, esant 15 °C (kg/m3) |
833 |
837 |
833 |
837 |
Galutinė virimo temperatūra (°C) |
— |
370 |
— |
370 |
Pliūpsnio temperatūra (°C) |
55 |
— |
55 |
— |
Sieros masė procentais (mg/kg) |
Bus nurodyta |
300 (50) |
— |
10 |
Pelenų masė procentais (%) |
Bus nurodyta |
0,01 |
— |
0,01 |
Notifikuotosios įstaigos gali patvirtinti bandymus, atliktus naudojant kitus bandomuosius degalus, kaip nurodyta darniajame standarte.
3. PATVARUMAS
Variklio gamintojas pateikia variklio montavimo ir priežiūros instrukcijas, kurios, jei jų laikomasi, turėtų užtikrinti, kad įprastai naudojamas variklis toliau atitiks 2.1 ir 2.2 punktuose nustatytas ribines vertes per visą variklio eksploatacijos laiką ir esant įprastoms naudojimo sąlygoms.
Šią informaciją variklio gamintojas gauna atlikęs išankstinį patvarumo bandymą, paremtą įprastais darbo režimo ciklais, ir apskaičiavęs sudedamųjų dalių nuovargį, kad gamintojas galėtų parengti reikiamas techninės priežiūros instrukcijas ir pateikti kartu su visais naujais varikliais, pirmą kartą pateikiamais rinkai.
Įprastas variklio eksploatacijos laikas yra toks:
a) |
slėginio uždegimo variklių atveju: 480 variklio darbo valandų arba 10 metų, priklausomai nuo to, kas baigiasi greičiau; |
b) |
kibirkštinio uždegimo bortinių arba laivagalio varomųjų variklių su integruota išmetimo sistema arba be jos atveju:
|
c) |
asmeninių laivų variklių atveju: 350 variklio darbo valandų arba 5 metai, priklausomai nuo to, kas baigiasi greičiau; |
d) |
užbortinių variklių atveju: 350 variklio darbo valandų arba 10 metų, priklausomai nuo to, kas baigiasi greičiau. |
4. NAUDOJIMO VADOVAS
Su kiekvienu varikliu pateikiamas naudojimo vadovas vartotojų ir kitų galutinių naudotojų lengvai suprantama kalba ar kalbomis, nustatytomis valstybės narės, kurioje bus parduodamas variklis.
Naudojimo vadove:
a) |
pateikiamos montavimo, naudojimo ir techninės priežiūros instrukcijos, kurių turi būti laikomasi norint užtikrinti tinkamą variklio darbą, kad būtų patenkinti 3 skirsnio (Patvarumas) reikalavimai; |
b) |
nurodoma variklio galia, išmatuota laikantis darniųjų standartų. |
C. Esminiai su skleidžiamu triukšmu susiję reikalavimai
Pramoginiai laivai su bortiniais arba laivagalio varomaisiais varikliais be integruotos išmetimo sistemos, asmeniniai laivai ir užbortiniai varikliai bei laivagalio varomieji varikliai su integruota išmetimo sistema turi atitikti šioje dalyje nustatytus esminius su triukšmo skleidimu susijusius reikalavimus.
1. SKLEIDŽIAMO TRIUKŠMO LYGIAI
1.1. |
Pramoginiai laivai su bortiniais ir laivagalio varomaisiais varikliais be integruotos išmetimo sistemos, asmeniniai laivai ir užbortiniai varikliai bei laivagalio varomieji varikliai su integruota išmetimo sistema projektuojami, statomi ir surenkami taip, kad skleidžiamas triukšmas neviršytų šioje lentelėje nurodytų ribinių verčių:
kur PN = vardinė vieno variklio galia (kW), esant vardiniam greičiui, o LpASmax = maksimalus garso slėgio lygis (dB). Visų tipų variklių blokams, susidedantiems iš dviejų ir daugiau variklių, galima taikyti papildomą 3 dB lygį. |
1.2. |
Kaip alternatyva garso matavimo bandymams, pramoginis laivas su bortiniu ar laivagalio varomuoju varikliu be integruotos išmetimo sistemos laikomas atitinkančiu 1.1 punkte nustatytus triukšmo reikalavimus, jei jo Froude skaičius ≤ 1,1, galios poslinkio koeficientas ≤ 40, o variklis ir išmetimo sistema yra sumontuoti pagal variklio gamintojo specifikacijas. |
1.3. |
Froude skaičius Fn apskaičiuojamas maksimalų pramoginio laivo greitį V (m/s) padalijus iš vaterlinijos ilgio lwl (m) ir duotos gravitacinės pagreičio konstantos (g = 9,8 m/s2) sandaugos kvadratinės šaknies:
Galios poslinkio koeficientas apskaičiuojamas vardinę variklio galią PN (kW) padalijus iš pramoginio laivo poslinkio D (tonomis)
|
2. NAUDOJIMO VADOVAS
Pramoginių laivų su bortiniais varikliais ar laivagalio varomaisiais varikliais be integruotos išmetimo sistemos ir asmeninių laivų naudojimo vadove, kurio reikalaujama pagal A dalies 2.5 punktą, pateikiama informacija, būtina norint išlaikyti pramoginį laivą ir išmetimo sistemą tokios būklės, kuri įprastai naudojant kuo geriau užtikrintų atitiktį nurodytoms triukšmo ribinėms vertėms.
Užbortinių variklių ir laivagalio varomųjų variklių su integruota išmetimo sistema naudojimo vadove, kurio reikalaujama pagal B dalies 4 skirsnį, pateikiami nurodymai, būtini norint išlaikyti variklį tokios būklės, kuri, įprastai naudojant kuo geriau užtikrintų atitiktį nurodytoms triukšmo ribinėms vertėms.
3. PATVARUMAS
B dalies 3 skirsnio nuostatos dėl patvarumo mutandis mutatis taikomos atitikčiai šios dalies 1 skirsnyje išdėstytiems skleidžiamo triukšmo reikalavimams.
+ |
Kaip alternatyva slėginio uždegimo variklių, kurių vardinė variklio galia yra ne mažesnė kaip 37 kW ir mažesnė kaip 75 kW, ir kurių cilindro darbinis tūris yra mažesnis kaip 0,9 L/cyl, PT turi neviršyti 0,20 g/kWh, o bendras išmetamų kiekis 5,8 g/kWh. |
++ |
Visi slėginio uždegimo varikliai neviršija 5,0 g/kWh išmetamo anglies monoksido (CO) kiekio. |
II PRIEDAS
LAIVO SUDEDAMOSIOS DALYS
1. |
Apsaugota nuo degimo įranga bortiniams ir laivagalio varomiesiems benzininiams varikliams ir benzino bakų erdvėms. |
2. |
Apsaugos nuo paleidimo įjungus pavarą įtaisai užbortiniams varikliams. |
3. |
Vairaračiai, vairavimo mechanizmai ir kabelių komplektai. |
4. |
Stacionariam montavimui skirti degalų bakai ir degalų žarnos. |
5. |
Surenkamieji liukai ir borto šviesos. |
III PRIEDAS
NEBAIGTO STATYTI LAIVO GAMINTOJO ARBA IMPORTUOTOJO DEKLARACIJA (6 STRAIPSNIO 2 DALIS)
6 straipsnio 2 dalyje nurodytoje gamintojo arba importuotojo, įsisteigusio Sąjungoje, deklaracijoje nurodoma:
a) |
gamintojo pavadinimas ir adresas; |
b) |
Sąjungoje įsisteigusio gamintojo atstovo arba, jei taikytina, už pateikimą rinkai atsakingo asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas; |
c) |
nebaigto statyti laivo aprašas; |
d) |
pareiškimas, kad nebaigtas statyti laivas atitinka esminius reikalavimus, taikomus šiuo statybos etapu; pateikiamos nuorodos į taikytus atitinkamus darniuosius standartus arba nuorodos į specifikacijas, kurių atžvilgiu atitiktis deklaruojama šiuo statybos etapu; be to, nurodoma, kad laivas skirtas tam, kad jį užbaigtų kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, visapusiškai laikydamiesi šios direktyvos. |
IV PRIEDAS
ES ATITIKTIES DEKLARACIJA Nr. xxxxx (1)
1. |
Nr. xxxxx (Gaminys: gaminys, partija, tipas arba serijinis numeris): |
2. |
Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo [Įgaliotasis atstovas taip pat privalo nurodyti gamintojo verslo pavadinimą ir adresą] arba privataus importuotojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas. |
3. |
Ši atitikties deklaracija išduota tik gamintojo arba privataus importuotojo arba Direktyvos 2013/53/ES 19 straipsnio 3 arba 4 dalyje nurodyto asmens atsakomybe. |
4. |
Deklaruojamas dalykas (gaminio identifikavimas, pagal kurį jį galima atsekti. Atitinkamais atvejais taip pat gali būti pateikiama nuotrauka): |
5. |
4 punkte aprašytas deklaruojamas dalykas atitinka susijusius Sąjungos derinimo teisės aktus: |
6. |
Nuorodos į susijusius taikytus darniuosius standartus arba nuorodos į kitas technines specifikacijas, kurių atžvilgiu deklaruota atitiktis: |
7. |
Jei taikytina, notifikuotoji įstaiga … (pavadinimas, numeris) atliko … (veiksmų aprašymas) ir išdavė pažymėjimą: |
8. |
Asmens, įgalioto pasirašyti gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo vardu, identifikavimo duomenys: |
9. |
Papildoma informacija:
|
(1) Suteikti numerį atitikties deklaracijai nėra privaloma.
V PRIEDAS
LYGIAVERTĖ ATITIKTIS, GRINDŽIAMA VERTINIMU PO STATYBOS (VERTINIMO PO STATYBOS MODULIS)
1. Vertinimu po statybos grindžiama atitiktis – procedūra, skirta vertinti lygiavertę atitiktį gaminio, už kurio atitiktį šiai direktyvai gamintojas neprisiėmė atsakomybės, ir todėl atsakomybę už gaminio lygiavertę atitiktį prisiima 19 straipsnio 2, 3 arba 4 dalyje nurodytas fizinis arba juridinis asmuo, savo atsakomybe pateikiantis gaminį rinkai arba pradedantis jį eksploatuoti. Šis asmuo vykdo 2 ir 4 punktuose nurodytas prievoles ir savo visiška atsakomybe užtikrina ir deklaruoja, kad atitinkamas gaminys, kuriam taikomos 3 punkto nuostatos, atitinka taikytinus šios direktyvos reikalavimus.
2. Asmuo, pateikiantis gaminį rinkai arba pradedantis jį eksploatuoti, notifikuotajai įstaigai pateikia prašymą atlikti gaminio vertinimą po statybos ir privalo notifikuotajai įstaigai pateikti dokumentus ir techninius duomenis, kad notifikuotoji įstaiga galėtų įvertinti šio gaminio atitiktį šios direktyvos reikalavimams, taip pat pateikia visą turimą informaciją apie gaminio naudojimą po to, kai jis buvo pirmą kartą pradėtas eksploatuoti.
Asmuo, pateikiantis rinkai tokį gaminį arba pradedantis jį eksploatuoti, saugo šiuos dokumentus ir informaciją, kad atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos su jais galėtų susipažinti 10 metų po gaminio lygiavertės atitikties vertinimo, taikant vertinimo po statybos procedūrą.
3. Notifikuotoji įstaiga patikrina konkretų gaminį ir atlieka skaičiavimus, bandymus ir kitus vertinimo veiksmus tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti gaminio lygiavertę atitiktį atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams.
Notifikuotoji įstaiga parengia ir išduoda pažymėjimą ir susijusią atlikto atitikties vertinimo ataskaitą, ir saugo atitikties pažymėjimą bei susijusią atitikties ataskaitą, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų su šiais dokumentais susipažinti 10 metų po jų išdavimo.
Notifikuotoji įstaiga patvirtintą gaminį paženklina savo identifikavimo numeriu šalia CE ženklo arba savo atsakomybe pasirūpina, kad tai būtų padaryta.
Jei vertinamas gaminys – laivas, notifikuotoji įstaiga taip pat savo atsakomybe pasirūpina, kad gaminys būtų paženklintas laivo identifikavimo numeriu, kaip nurodyta I priedo A dalies 2.1 punkte, kuriame gamintojo šalies kodo laukelis naudojamas nurodyti notifikuotosios įstaigos įsisteigimo šalį, o valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos suteikto unikalaus gamintojo kodo laukeliai naudojami nurodyti vertinimo po statybos identifikavimo kodą, priskirtą notifikuotajai įstaigai, po to nurodant vertinimo po statybos pažymėjimo serijinį numerį. Laivo identifikavimo numerio laukeliai, skirti nurodyti pagaminimo metams ir mėnesiui bei modelio metams, naudojami vertinimo po statybos metams ir mėnesiui nurodyti.
4. CE ženklinimas ir es atitikties deklaracija
4.1. |
Asmuo, pateikiantis gaminį rinkai arba pradedantis jį eksploatuoti, paženklina gaminį CE ženklu, ir 3 skirsnyje nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe pažymi gaminį, kurį notifikuotoji įstaiga įvertino ir patvirtino jo lygiavertę atitiktį atitinkamiems šio direktyvos reikalavimams, pastarosios identifikavimo numeriu. |
4.2. |
Asmuo, pateikiantis gaminį rinkai arba pradedantis jį eksploatuoti, parengia ES atitikties deklaraciją ir ją saugo, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų su ja susipažinti 10 metų po to, kai buvo išduotas vertinimo po statybos pažymėjimas. Atitikties deklaracijoje nurodomas gaminys, kuriam ji buvo parengta. Atitinkamų valdžios institucijų prašymu joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija. |
4.3. |
Jei vertinamas gaminys – laivas, asmuo, pateikiantis gaminį rinkai arba pradedantis jį eksploatuoti, prie laivo pritvirtina gamintojo lentelę, apibūdintą I priedo A dalies 2.2 punkte, kurioje nurodoma „vertinimas po statybos“ ir laivo identifikavimo numeris, apibūdintas I priedo A dalies 2.1 punkte, laikantis 3 skirsnyje išdėstytų nuostatų. |
5. Notifikuotoji įstaiga informuoja asmenį, kuris pateikia gaminį rinkai arba pradeda jį eksploatuoti, apie jo prievoles pagal šią vertinimo po statybos procedūrą.
VI PRIEDAS
PAPILDOMI REIKALAVIMAI, TAIKOMI, JEI NAUDOJAMA A1 MODULYJE NUSTATYTA GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖ IR PRIŽIŪRIMI GAMYBOS BANDYMAI (24 STRAIPSNIO 2 DALIS)
Projektavimas ir statyba
Gamintojas arba jo vardu veikiantis asmuo vieno ar kelių laivų, tipiškų gamintojo produkcijai, atžvilgiu atlieka vieną ar kelis iš šių bandymų, lygiavertį skaičiavimą ar patikrinimą:
a) |
stabilumo bandymą laikantis I priedo A dalies 3.2 punkto; |
b) |
plūdrumo charakteristikų bandymą laikantis I priedo A dalies 3.3 punkto. |
Skleidžiamas triukšmas
Pramoginių laivų su įrengtais bortiniais varikliais arba laivagalio varomaisiais varikliais be integruotos išmetimo sistemos atveju ir asmeninių laivų atveju laivo gamintojas arba jo vardu veikiantis asmuo gamintojo pasirinktos notifikuotosios įstaigos atsakomybe vieno ar kelių laivų, tipiškų laivų gamintojo produkcijai, atžvilgiu atlieka skleidžiamo garso bandymus, apibrėžtus I priedo C dalyje.
Užbortinių variklių ir laivagalio varomųjų variklių su integruota išmetimo sistema atveju variklio gamintojas arba jo vardu veikiantis asmuo gamintojo pasirinktos notifikuotosios įstaigos atsakomybe vieno ar kelių variklių iš kiekvienos variklių šeimos, tipiškos variklių gamintojo produkcijai, atžvilgiu atlieka skleidžiamo garso bandymus, apibrėžtus I priedo C dalyje.
Kai bandomas daugiau nei vienas vienos variklių šeimos variklis, taikomas statistinis metodas, aprašytas VII priede, kad būtų užtikrinta bandinio atitiktis.
VII PRIEDAS
PRODUKCIJOS ATITIKTIES IŠMETALŲ IR SKLEIDŽIAMO TRIUKŠMO REIKALAVIMAMS VERTINIMAS
1. |
Tikrinant variklių šeimos atitiktį, iš serijos paimamas variklių bandinys. Gamintojas, notifikuotajai įstaigai pritarus, nustato to bandinio dydį n. |
2. |
Iš bandinio rezultatų gautas aritmetinis vidurkis X apskaičiuojamas kiekvienai patikrintai išmetalų ir skleidžiamo triukšmo sudedamajai daliai. Laikoma, kad serijos gaminiai atitinka reikalavimus (teigiamas sprendimas), jei tenkinamos šios sąlygos:
S yra standartinis nuokrypis, kur:
|
VIII PRIEDAS
PAPILDOMA PROCEDŪRA, TAIKOMA VERTINANT TIPO ATITIKTĮ, GRINDŽIAMĄ GAMYBOS VIDAUS KONTROLE (C MODULIS)
24 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai paaiškėja, kad kokybės lygis yra netinkamas, taikoma toliau aprašyta procedūra.
Iš serijos paimamas variklis ir jam atliekamas I priedo B dalyje aprašytas bandymas. Bandomi varikliai turi būti buvę eksploatuoti iš dalies ar visiškai pagal gamintojo instrukcijas. Jei iš serijos paimto konkretaus variklio išmetalai viršija I priedo B dalyje nurodytas ribines vertes, gamintojas gali prašyti, kad būtų išmatuoti iš serijos paimto variklių bandinio, įskaitant iš pradžių paimtą variklį, išmetalai. Kad būtų užtikrinta šioje pastraipoje apibrėžto variklių bandinio atitiktis šios direktyvos reikalavimams, taikomas VII priede aprašytas statistinis metodas.
IX PRIEDAS
TECHNINIAI DOKUMENTAI
Vertinimui svarbūs 7 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje nurodyti techniniai dokumentai yra šie:
a) |
bendras tipo aprašas; |
b) |
konceptualus projektas, gamybos brėžiniai ir sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių schemos ir kiti susiję duomenys; |
c) |
aprašai ir paaiškinimai, būtini norint suprasti minėtus brėžinius, schemas ir gaminio veikimą; |
d) |
visiškai ar iš dalies taikytų 14 straipsnyje nurodytų standartų sąrašas ir, jei 14 straipsnyje nurodyti standartai nebuvo taikomi, priimtų sprendimų, siekiant laikytis esminių reikalavimų, aprašai; |
e) |
atliktų projekto skaičiavimų, tyrimų rezultatai ir kiti susiję duomenys; |
f) |
stabilumo laikantis I priedo A dalies 3.2 punkto ir plūdrumo laikantis I priedo A dalies 3.3 punkto bandymų ataskaitos arba skaičiavimai; |
g) |
išmetalų bandymų ataskaitos, įrodančios atitiktį I priedo B dalies 2 skirsniui; |
h) |
skleidžiamo garso bandymų ataskaitos, įrodančios atitiktį I priedo C dalies 1 skirsniui. |
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/132 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/55/ES
2013 m. lapkričio 20 d.
kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį ir 62 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (3) konsoliduota abipusio pripažinimo sistema, kuri iš pradžių buvo grindžiama 15 direktyvų. Joje numatytas automatinis riboto kiekio profesijų pripažinimas remiantis suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais (taikoma sektorių profesijoms), bendroji rengimo įrodymo pripažinimo sistema ir automatinis profesinės patirties pripažinimas. Direktyva 2005/36/EB taip pat nustatė naują laisvo paslaugų teikimo sistemą. Reikėtų priminti, kad pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (4) Sąjungos piliečių trečiųjų valstybių šeimų nariai naudojasi vienodo požiūrio principu. Trečiųjų valstybių piliečiai taip pat gali naudotis jų atžvilgiu taikomu vienodo požiūrio principu diplomų, sertifikatų ir kitų profesinės kvalifikacijos dokumentų pripažinimo atžvilgiu laikantis atitinkamų nacionalinių procedūrų pagal konkrečius Sąjungos teisės aktus, kaip antai aktus dėl ilgalaikių leidimų gyventi prašytojų, pabėgėlių, „mėlynųjų kortelių turėtojų“ ir mokslininkų; |
(2) |
2010 m. spalio 27 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ Komisija identifikavo poreikį modernizuoti Sąjungos teisę šioje srityje. 2011 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose parėmė tokį modernizavimą ir paragino Europos Parlamentą ir Tarybą iki 2012 m. pabaigos pasiekti politinį susitarimą dėl Direktyvos 2005/36/EB peržiūros. 2011 m lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo įgyvendinimo (5) Europos Parlamentas taip pat paragino Komisiją pateikti pasiūlymą. 2010 m. spalio 27 d. patvirtintoje 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ pabrėžiama, kad reikia mažinti su profesinių kvalifikacijų pripažinimu susijusią biurokratinę naštą; |
(3) |
notarams, kurie skiriami oficialiu Vyriausybės aktu, Direktyva 2005/36/EB neturėtų būti taikoma, atsižvelgiant į individualiose valstybėse narėse taikomą specifinę ir skirtingą notarų teisės užsiimti profesine veikla ir vertimosi ja tvarką; |
(4) |
siekiant stiprinti vidaus rinką bei skatinti laisvą specialistų judėjimą, kartu užtikrinant veiksmingesnį ir skaidresnį profesinių kvalifikacijų pripažinimo procesą, Europos profesinė kortelė sukurtų pridėtinę vertę. Visų pirma ta kortelė būtų naudinga tam, kad būtų galima palengvinti laikiną judumą ir pripažinimo pagal automatinio pripažinimo sistemą tvarką ir skatinti supaprastintą pripažinimo procesą pagal bendrąją sistemą. Europos profesinės kortelės paskirtis – supaprastinti pripažinimo procesą ir įvesti sąnaudų ir veiklos efektyvumą, kuris bus naudingas specialistams ir kompetentingoms institucijoms. Įvedant Europos profesinę kortelę reikėtų atsižvelgti į atitinkamos profesijos atstovų nuomonę, ir prieš ją įvedant derėtų atlikti jos tinkamumo atitinkamai profesijai ir jos poveikio valstybėms narėms vertinimą. Tas vertinimas prireikus turėtų būti atliekamas kartu su valstybėmis narėmis. Europos profesinė kortelė turėtų būti išduodama specialistui pateikus paraišką ir būtinus dokumentus, bei kompetentingoms institucijoms užbaigus atitinkamas patikrinimo procedūras. Kai Europos profesinė kortelė išduodama įsisteigimo tikslais, ji turėtų būti laikoma sprendimu dėl pripažinimo ir vertinama kaip kiti pripažinimo sprendimai pagal Direktyvą 2005/36/EB. Ja turėtų būti papildomi, o ne pakeičiami registracijos reikalavimai, taikomi teisei užsiimti konkrečia profesija. Europos profesinės kortelės nereikia įvesti teisės profesijoms, kurioms jau įdiegtos profesinės kortelės pagal 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 77/249/EEB, skirtoje padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (6), ir 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/5/EB, skirtoje padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (7), numatytą sistemą; |
(5) |
Europos profesinė kortelė turėtų veikti Vidaus rinkos informacinės sistemos (IMI), kuri sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (8), pagrindu. Ta kortelė ir IMI turėtų didinti kompetentingų institucijų sinergiją ir tarpusavio pasitikėjimą, tuo pačiu metu padedant kompetentingoms institucijoms pašalinti administracinio darbo ir pripažinimo procedūrų dubliavimąsi, o specialistams – užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą; |
(6) |
paraiškos dėl Europos profesinės kortelės teikimo ir tos kortelės išdavimo tvarka turėtų būti aiškiai nustatyta, ir apimti pareiškėjo apsaugos priemones bei atitinkamą apskundimo teisę. Įgyvendinimo aktuose turėtų būti nustatyti reikalavimai dėl vertimo raštu ir pareiškėjo mokėtinų mokesčių mokėjimo būdų, kad nebūtų sutrikdytas arba apsunkintas IMI darbas ir nebūtų uždelstas paraiškos nagrinėjimas. Už mokesčių dydžio nustatymą atsakingos valstybės narės. Vis dėlto apie nustatytą mokesčių dydį valstybės narės turėtų pranešti Komisijai. Europos profesinė kortelė ir susijusių veiksmų IMI sistemoje atlikimas turėtų užtikrinti saugomų duomenų vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą, ir kad juose laikoma informacija negalėtų būti prieinama neteisėtai ir be leidimo; |
(7) |
Direktyva 2005/36/EB taikoma tik tiems specialistams, kurie nori užsiimti ta pačia profesine veikla kitoje valstybėje narėje. Yra atvejų, kai atitinkama veikla priimančiojoje valstybėje yra profesinės veiklos, kuriai priskiriama sritis yra platesnė, dalis nei kilmės valstybėje narėje. Jei veiklos sričių skirtumai yra tokie dideli, kad siekiant kompensuoti trūkumus specialistas turėtų išklausyti praktiškai visą mokymo ir rengimo programą, ir jei specialistas to prašo, priimančioji valstybė narė tokiomis konkrečiomis aplinkybėmis turėtų suteikti galimybę profesine veikla užsiimti iš dalies. Vis dėlto jei yra svarbių bendrojo intereso priežasčių, kurios apibrėžtos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 49 bei 56 straipsnių, ir kurios vis dar gali plėtotis toliau, valstybė narė turėtų turėti galimybę atmesti paraišką iš dalies užsiimti profesine veikla. Toks ypač būtų sveikatos priežiūros profesijų, susijusių su visuomenės sveikata arba pacientų saugumu, atvejis. Suteikiant teisę iš dalies užsiimti profesine veikla nedaromas poveikis socialinių partnerių teisei organizuoti savo veiklą; |
(8) |
siekiant apsaugoti priimančiosios valstybės narės vietinius vartotojus, laikinai ir vienkartinai teikti paslaugas valstybėse narėse turėtų būti leidžiama tik taikant apsaugos priemones, visų pirma įvykdžius reikalavimą būti įgijus bent vienerių metų profesinę patirtį, įgytą per pastaruosius dešimt metų iki paslaugų teikimo tais atvejais, kai profesija nėra reglamentuojama kilmės valstybėje narėje. Valstybės narės turėtų turėti galimybę vykdyti sezoninės veiklos patikras, siekiant patikrinti, ar jų teritorijoje teikiamos paslaugos yra laikino ir vienkartinio pobūdžio. Tuo tikslu priimančioji valstybė narė turėtų galėti reikalauti, kad kartą per metus būtų pateikiama informacija apie jos teritorijoje faktiškai teikiamas paslaugas, jei tokios informacijos paslaugų teikėjas dar nepateikė savanoriškai; |
(9) |
Direktyva 2005/36/EB valstybėms narėms suteikiama galimybė tikrinti paslaugų teikėjo profesines kvalifikacijas prieš jam pirmą kartą suteikiant paslaugas, jei profesija yra reglamentuojama ir daro poveikį visuomenės sveikatai ar saugai. Dėl šios priežasties buvo susidaręs teisinis netikrumas, o spręsti, ar reikia atlikti tokį išankstinį patikrinimą, buvo palikta kompetentingos institucijos diskrecijai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, specialistai turėtų nuo pat pradžių žinoti, ar būtinas išankstinis profesinių kvalifikacijų patikrinimas ir kada galima tikėtis sprendimo. Bet kuriuo atveju tokio išankstinio profesinės kvalifikacijos patikrinimo pagal laisvo paslaugų teikimo taisykles sąlygos neturėtų būti griežtesnės nei sąlygos pagal steigimosi taisykles. Kai reglamentuojama profesija daro poveikį visuomenės sveikatai ar saugai, Direktyva 2005/36/EB neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių turimai galimybei taikyti reikalavimo apsidrausti, susijusio su profesine veikla, vadovaujantis taisyklėmis, taikytinomis pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (9) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (10); |
(10) |
buvo įrodyta, kad profesinio mokymo sistemos yra naudinga priemonė užtikrinti jaunimo užimtumą ir sudaryti sąlygas lengvam perėjimui nuo mokymosi prie profesinės veiklos. Taigi Direktyvoje 2005/36/EB reikėtų visapusiškai atsižvelgti į šių sistemų ypatumus; |
(11) |
siekiant taikyti pripažinimo pagal bendrąją sistemą mechanizmą, būtina suskirstyti įvairias nacionalines švietimo ir mokslo sistemų schemas į skirtingus lygius. Tie lygiai, sukurti tik tam, kad veiktų bendroji sistema, neturėtų turėti įtakos nacionalinėms švietimo ir mokymo struktūroms ir valstybių narių kompetencijai toje srityje, įskaitant nacionalinę Europos kvalifikacijų sandaros (toliau - EKS) įgyvendinimo politiką. EKS yra ne tik priemonė skirta skatinti profesinių kvalifikacijų skaidrumą ir palyginamumą, bet ir naudingas papildomas informacijos šaltinis kompetentingoms institucijoms, sprendžiančioms kitose valstybėse narėse įgytų profesinių kvalifikacijų klausimą. Po Bolonijos proceso aukštojo mokslo institucijos pritaikė savo programų struktūrą prie dviejų pakopų (bakalauro ir magistro kvalifikacinių laipsnių) sistemos. Siekiant užtikrinti, kad Direktyvoje 2005/36/EB nustatyti penki kvalifikaciniai lygiai derėtų su šia nauja kvalifikacinių laipsnių struktūra, bakalauro kvalifikacinis laipsnis turėtų būti priskirtas d lygiui, o magistro kvalifikacinis laipsnis – e lygiui. Bendrosios sistemos įgyvendinimo tikslu nustatyti penki lygiai iš principo neturėtų būti toliau naudojami kaip kriterijus, kuriuo remiantis Sąjungos piliečiams būtų taikoma Direktyva 2005/36/EB, jei tai prieštarautų mokymosi visą gyvenimą principui; |
(12) |
vienerių metų profesinę patirtį turinčių specialistų iš valstybių narių, kuriose atitinkama profesija nėra reglamentuojama, pateikti prašymai dėl pripažinimo turėtų būti vertinami taip pat kaip specialistų iš valstybių narių, kuriose ta profesija yra reglamentuojama, pateikti prašymai. Jų profesinės kvalifikacijos turėtų būti lyginamos su profesinėmis kvalifikacijomis, kurių reikalaujama priimančiojoje valstybėje narėje, remiantis Direktyvoje 2005/36/EB nustatytais profesinės kvalifikacijos lygiais. Jei skirtumai yra esminiai, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę taikyti kompensacines priemones. Bet kokie teorinių žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimo mechanizmai, kuriuos, kaip kompensacines priemones, reikalaujama taikyti, kad būtų suteikta teisė užsiimti atitinkama profesine veikla, turėtų užtikrinti skaidrumo ir nešališkumo principų įgyvendinimą ir juos atitikti; |
(13) |
nesant suderintų būtiniausių rengimo reikalavimų, kad būtų galima užsiimti reglamentuojama profesija pagal bendrąją sistemą, priimančioji valstybė narė turėtų ir toliau turėti galimybę taikyti kompensacinę priemonę. Tokios priemonės turėtų būti proporcingos, ir visų pirma turėtų būti atsižvelgta į žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurias pareiškėjas įgijo per savo profesinę patirtį arba mokydamasis pagal mokymosi visą gyvenimą principą, tuo tikslu oficialiai patvirtintus atitinkamos įstaigos. Sprendimas dėl kompensacinės priemonės taikymo turėtų būti deramai pagrįstas, kad pareiškėjas geriau suprastų savo padėtį ir galėtų kreiptis dėl teisminės peržiūros nacionaliniuose teismuose pagal Direktyvą 2005/36/EB; |
(14) |
atlikus Direktyvos 2005/36/EB peržiūrą paaiškėjo, kad reikia atnaujinti ir aiškiai išdėstyti, suteikiant daugiau lankstumo, IV priede pateiktus pramoninės, komercinės ir amatininkų veiklos sąrašus ir tuo pačiu palikti galioti toms veiklos rūšims automatinio pripažinimo sistemą, grindžiamą profesine patirtimi. Dabartinis IV priedas pagrįstas 1958 m. Tarptautiniu standartiniu gamybiniu visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (angl. ISIC) ir nebeatitinka šiuolaikinės ekonominės veiklos rūšių struktūros. Nuo 1958 m. ISIC buvo keliskart peržiūrėtas. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę pritaikyti IV priedą, kad ir toliau automatinio pripažinimo sistema išliktų nepakitusi; |
(15) |
tęstinis kvalifikacijos tobulinimas prisideda prie specialistų, kurie naudojasi automatiniu profesinės kvalifikacijos pripažinimu, vykdomos veiklos saugos ir efektyvumo. Svarbu toliau skatinti tų profesijų atstovų tęstinį kvalifikacijos tobulinimą. Valstybės narės visų pirma turėtų skatinti medicinos gydytojų, gydytojų specialistų, šeimos gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, veterinarijos gydytojų, akušerių, vaistininkų ir architektų tęstinį kvalifikacijos tobulinimą. Apie valstybių narių taikomas priemones, kuriomis skatinamas tęstinis šių profesijų atstovų kvalifikacijos tobulinimas, derėtų pranešti Komisijai, o valstybės narės turėtų keistis geriausia šios srities praktika. Tęstinis kvalifikacijos tobulinimas turėtų apimti techninės, mokslinės, reguliavimo ir etinės kvalifikacijos tobulinimą ir skatinti specialistus dalyvauti su jų profesija susijusiame mokymesi visą gyvenimą; |
(16) |
suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais pagrįsta automatinio pripažinimo sistema priklauso nuo to, ar valstybės narės laiku praneša apie naujus arba pakeistus formalių kvalifikacijų įrodymus, ir ar Komisija juos paskelbia. Kitaip tokių kvalifikacijų turėtojai neturės garantijų, kad jie galėtų pasinaudoti automatiniu pripažinimu. Siekiant didinti skaidrumą ir supaprastinti naujai praneštų kvalifikacijų nagrinėjimo tvarką, valstybės narės turėtų teikti informaciją apie rengimo programų trukmę ir turinį, kurie turi atitikti Direktyvoje 2005/36/EB nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus; |
(17) |
Europos kreditų perkėlimo sistemos (toliau - ECTS) kreditai jau naudojami daugumoje Sąjungos aukštojo mokslo institucijų, ir jie vis dažniau naudojami taip pat rengiant kursus, kuriuos išklausius įgyjamos kvalifikacijos siekiant užsiimti reglamentuojama profesija. Todėl reikia numatyti galimybę išreikšti programos trukmę ir ECTS. Ta galimybė neturėtų daryti įtakos kitiems automatinio pripažinimo reikalavimams. Vienas ECTS kreditas atitinka 25–30 valandų trukmės mokymosi laiką, o vienerius akademinius metus paprastai sudaro 60 kreditų; |
(18) |
siekiant užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatą ir pacientų saugumą Sąjungoje bei modernizuoti Direktyvą 2005/36/EB, būtina pakeisti pagrindinio medicininio rengimo apibrėžties kriterijus, kad su minimaliu metų ir valandų skaičiumi susijusios sąlygos taptų kaupiamojo pobūdžio. Šiuo pakeitimu nėra siekiama sušvelninti rengimo reikalavimų, taikomų pagrindiniam medicininiam rengimui; |
(19) |
siekiant paskatinti medicinos specialistų, kurie jau yra įgiję medicinos specialisto kvalifikaciją ir po to dalyvauja kitoje specialistų rengimo programoje, judumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti išimtis nuo tam tikros rengimo programos dalies, jei specialistas tą vėlesnės rengimo programos dalį jau yra išklausęs pagal ankstesnę medicinos specialistų rengimo programą valstybėje narėje. Su tam tikrais apribojimais valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti tokias išimtis medicinos specialybėms, kurioms taikoma automatinio pripažinimo sistema; |
(20) |
slaugytojų profesija per pastaruosius tris dešimtmečius gerokai pakito: dėl bendruomenės pagrindu organizuojamos sveikatos priežiūros, sudėtingesnių terapijos būdų ir nuolat besivystančių technologijų slaugytojams tenka daugiau atsakomybės. Slaugytojų rengimo, kuris vadovaujantis nacionalinėmis tradicijomis vis dar organizuojamas skirtingai, organizavimo atveju derėtų numatyti patikimesnes ir labiau į rezultatus nukreiptas užtikrinimo priemones, kad specialistas rengimo metu įgijo tam tikrų žinių bei įgūdžių ir sugeba taikyti bent tam tikras kompetencijas, jog vykdytų su atitinkama profesija susijusią veiklą; |
(21) |
siekiant parengti akušerius taip, kad jie patenkintų su jų veikla susijusius sudėtingus sveikatos priežiūros poreikius, akušerijos praktikantai prieš pradėdami akušerijos rengimą turėtų turėti tvirtą bendrojo išsilavinimo pagrindą. Todėl į akušerių rengimą turėtų būti leidžiama priimti tik asmenis su aukštesniu, t. y. 12 metų, bendruoju išsilavinimu arba tuos, kurie sėkmingai išlaikė lygiavertį egzaminą, išskyrus tuos atvejus, kai specialistas jau turi bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją. Akušerių rengimas turėtų geriau užtikrinti, kad specialistas įgijo tam tikrų žinių bei įgūdžių, būtinų vykdyti akušerio veiklą, nurodytą Direktyvoje 2005/36/EB; |
(22) |
siekiant supaprastinti automatinio medicinos ir odontologijos specialybių pripažinimo sistemą, toms specialybėms, kurios yra bendros bent dviejuose penktadaliuose valstybių narių, turėtų būti taikoma Direktyva 2005/36/EB; |
(23) |
didelis valstybių narių skaičius nusprendė suteikti teisę užsiimti bet kokia veikla farmacijos srityje ir leisti ją vykdyti remiantis kitoje valstybėje narėje įgytų vaistininko kvalifikacijų pripažinimu nuo Direktyvos 2005/36/EB įsigaliojimo datos. Vis dėlto toks kitoje valstybėje narėje įgytų profesinių kvalifikacijų pripažinimas neturėtų kliudyti valstybei narei išsaugoti nediskriminacinių taisyklių, reglamentuojančių bet kokį vaistinių geografinį pasiskirstymą savo teritorijoje, nes Direktyva 2005/36/EB tokių taisyklių nekoordinuoja. Vis dėlto nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nuo automatinio profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kurios vis dar reikalingos valstybėje narėje, nebeturėtų būti ribojama vaistininkų, kurie jau gavo tokiomis nuostatomis besinaudojančios valstybės narės pripažinimą ir kurie faktiškai ir teisėtai tam tikrą laikotarpį jau vykdo vaistininko veiklą tos valstybės narės teritorijoje, veikla; |
(24) |
automatinio pripažinimo sistemos veikimas priklauso nuo pasitikėjimo rengimo reikalavimais, kuriais grindžiamos specialistų kvalifikacijos. Todėl svarbu, kad būtiniausi architektų rengimo reikalavimai atitiktų naujus architektų lavinimo pokyčius, ypač atsižvelgus į pripažintą poreikį akademinį išsilavinimą papildyti profesine patirtimi, įgyta vadovaujant kvalifikuotiems architektams. Tuo pačiu metu būtiniausi rengimo reikalavimai turėtų būti pakankamai lankstūs, kad nebūtų nepagrįstai ribojama valstybių narių teisė organizuoti savo švietimo sistemas; |
(25) |
Įvedus bendruosius rengimo principus, Direktyva 2005/36/EB turėtų būti skatinamas dar didesnis profesinių kvalifikacijų automatinis pripažinimas tų profesijų, kurioms šiuo metu tai netaikoma, atžvilgiu. To siekti reikėtų atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją spręsti dėl profesinių kvalifikacijų, kurios būtinos norint užsiimti profesine veikla jų teritorijoje, taip pat dėl jų švietimo ir rengimo sistemų turinio bei organizavimo. Bendrieji rengimo principai turėtų būti įgyvendinami kaip bendrosios rengimo struktūros, pagrįstos bendru žinių, įgūdžių ir kompetencijų rinkiniu arba bendraisiais rengimo testais. Turėtų būti įmanoma, kad bendrosios rengimo struktūros taip pat būtų taikomos specialybėms, kurios šiuo metu nesinaudoja automatinio pripažinimo nuostatomis pagal Direktyvą 2005/36/EB, ir kurios susijusios su profesijomis, kurioms taikomas III antraštinės dalies III skyrius, ir kuriomis užsiimant vykdoma joms išskirtinai numatyta aiškiai apibrėžta konkreti veikla. Tokių specialybių, ypač medicinos specialybių, bendrosiomis rengimo struktūromis turėtų būti užtikrintas aukšto lygio visuomenės sveikata ir pacientų saugumas. Pagal bendrąsias rengimo struktūras įgytos profesinės kvalifikacijos valstybėse narėse turėtų būti pripažįstamos automatiškai. Sąjungos lygio profesinėms organizacijoms ir, tam tikromis aplinkybėmis, nacionalinėms profesinėms organizacijoms bei kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė pateikti Komisijai pasiūlymus dėl bendrųjų rengimo principų, kad nacionaliniai koordinatoriai galėtų atlikti galimo tokių principų poveikio nacionalinėms švietimo ir rengimo sistemoms, taip pat nacionalinėms taisyklėms dėl teisės užsiimti reglamentuojamomis profesijomis, vertinimą; |
(26) |
Direktyvoje 2005/36/EB jau numatyta specialistų pareiga turėti reikiamus kalbos įgūdžius. Peržiūrėjus šios pareigos taikymą paaiškėjo, kad, visų pirma siekiant geriau užtikrinti pacientų saugumą, reikia aiškiau apibrėžti kompetentingų institucijų ir darbdavių vaidmenis. Kompetentingos institucijos turėtų galėti patikrinti kalbos mokėjimą po profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Svarbu, kad specialistų, kurių veikla daro poveikį pacientų saugumui, kalbos įgūdžiai pagal Direktyvą 2005/36/EB būtų patikrinami prieš suteikiant specialistui teisę užsiimti profesine veikla priimančiojoje valstybėje narėje. Vis dėlto kalbos įgūdžių kontrolė turėtų būti pagrįsta ir būtina aptariamoms profesijoms ir ja neturėtų būti siekiama neįleisti specialistų iš kitų valstybių narių į priimančiosios valstybės narės darbo rinką. Siekiant užtikrinti proporcingumo principo laikymąsi ir padidinti specialistų judumą Sąjungoje, kompetentingų institucijų arba joms prižiūrint atliekamas tikrinimas turėtų apsiriboti vienos priimančiosios valstybės narės oficialiosios kalbos mokėjimo tikrinimu arba priimančiosios valstybės narės vienos administracinės mokėjimo tikrinimu su sąlyga, kad ta administracinė kalba taip pat yra oficialioji Sąjungos kalba. Tai neturėtų kliudyti priimančiosioms valstybėms narėms skatinti specialistus vėliau išmokti kitą kalbą, jei tai būtina vykdomai profesinei veiklai. Darbdaviai taip pat ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį darbo vietose tikrindami profesinei veiklai vykdyti būtiną kalbų mokėjimą; |
(27) |
nacionalinės taisyklės, kuriomis nustatoma teisių užsiimti reglamentuojamomis profesijomis įgijimo tvarka, neturėtų būti kliūtimi jaunų absolventų judumui. Taigi absolventui atlikus profesinę praktiką kitoje valstybėje narėje, atitinkama praktika turėtų būti pripažįstama, kai absolventas prašo suteikti teisę užsiimti reglamentuojama profesija kilmės valstybėje narėje. Kitoje valstybėje narėje atliktos profesinės praktikos pripažinimas turėtų būti grindžiamas aiškiu raštišku mokymosi tikslų ir pavestų užduočių, kuriuos nustato praktikanto vadovas priimančiojoje valstybėje narėje, aprašymu. Valstybės narės, nagrinėdamos prašymą leisti užsiimti reglamentuojama profesija, turėtų atsižvelgti į trečiosiose šalyse atliktą profesinę praktiką; |
(28) |
Direktyvoje 2005/36/EB numatyta nacionalinių kontaktinių centrų sistema. Įsigaliojus Direktyvai 2006/123/EB ir pagal tą direktyvą įdiegus vieno langelio principu veikiančius kontaktinius centrus, kai kurios funkcijos gali dubliuotis. Todėl siekiant užtikrinti, kad kasdienis vidaus rinkos taisyklių taikymas individualiais sudėtingais piliečių atvejais būtų kontroliuojamas nacionaliniu lygiu, Direktyva 2005/36/EB įsteigti nacionaliniai kontaktiniai centrai turėtų tapti pagalbos centrais, kurių pagrindinė paskirtis – konsultuoti piliečius, įskaitant asmenines konsultacijas, ir teikti jiems pagalbą. Prireikus pagalbos centrai turėtų palaikyti ryšius su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir pagalbos centrais. Europos profesinės kortelės klausimu valstybės narės savo nuožiūra turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar pagalbos centrai veikia kaip kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, ar teikia atitinkamai kompetentingai institucijai paramą tvarkant paraiškas dėl Europos profesinės kortelės ir tvarkant IMI bylas (toliau - IMI byla). Laisvo paslaugų teikimo srityje, jei atitinkama profesija nėra reglamentuojama kilmės valstybėje narėje, pagalbos centrai taip pat gali dalyvauti administracinio bendradarbiavimo tikslais numatytame keitimesi informacija. |
(29) |
šia direktyva prisidedama prie aukšto sveikatos ir vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo. Direktyvoje 2005/36/EB jau numatytos išsamios valstybių narių pareigos keistis informacija. Tos pareigos turėtų būti sustiprintos. Ateityje valstybės narės turėtų ne tik reaguoti į prašymus suteikti informaciją, bet jų kompetentingoms institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal savo kompetenciją savo iniciatyva įspėti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie specialistus, kurie nebeturi teisės vykdyti savo profesinę veiklą. Būtinas specialus įspėjimo mechanizmas sveikatos priežiūros specialistų pagal Direktyvą 2005/36/EB atžvilgiu. Tokia tvarka turėtų būti taikoma ir veterinarijos gydytojams, taip pat specialistams, vykdantiems veiklą, susijusią su nepilnamečių asmenų ugdymu, įskaitant vaikų priežiūros ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo srityje dirbančius specialistus. Pareiga siųsti įspėjimą turėtų būti taikoma tik valstybėms narėms, kuriose tokios profesijos reglamentuojamos. Visos valstybės narės turėtų būti įspėtos, jei specialistas dėl drausminės nuobaudos ar apkaltinamojo nuosprendžio neteko teisės, net ir laikinai, užsiimti profesine veikla tam tikroje valstybėje narėje. Įspėjime turėtų būti nurodyti visi turimi veiklos apribojimo arba draudimo laikotarpio (apibrėžto arba neapibrėžto) duomenys. Šis įspėjimas turi būti aktyvinamas per IMI, nesvarbu, ar specialistas pasinaudojo kokiomis nors Direktyvoje 2005/36/EB numatytomis teisėmis ir ar jis pateikė paraišką dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo išduodant Europos profesinę kortelę arba kitu toje direktyvoje numatytu būdu. Įspėjimo procedūra turėtų atitikti Sąjungos teisę, kuria reglamentuojama asmens duomenų ir pagrindinių teisių apsauga. Įspėjimo procedūra neturėtų būti įvedama siekiant pakeisti ar pritaikyti valstybių narių susitarimus dėl bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 2005/36/EB neturėtų privalėti dalyvauti tokiame bendradarbiavime teikdamos pagal tą direktyvą numatytus įspėjimus; |
(30) |
viena iš didžiausių kliūčių, su kuriomis susiduria pilietis, besidomintis darbu kitoje valstybėje narėje, yra administracinių procedūrų, kurių jis turi laikytis, sudėtingumas ir nepakankamas aiškumas. Direktyva 2006/123/EB jau įpareigojo valstybes nares per vieno langelio principu veikiančius kontaktinius centrus užtikrinti lengvą prieigą prie informacijos ir galimybę atlikti procedūras. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo pagal Direktyvą 2005/36/EB siekiantys piliečiai jau gali naudotis vieno langelio principu veikiančiais kontaktiniais centrais, jei jiems taikoma Direktyva 2006/123/EB. Tačiau Direktyva 2006/123/EB netaikoma darbo ieškantiems asmenims ir sveikatos priežiūros specialistams, todėl jiems prieinama informacija yra nepakankama. Todėl naudotojo požiūriu yra poreikis patikslinti, kad ta informacija būtų lengvai prieinama. Taip pat svarbu, kad valstybės narės ne tik prisiimtų atsakomybę nacionaliniu lygiu, bet ir bendradarbiautų tarpusavyje ir su Komisija, siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos specialistai, pasinaudodami vieno langelio principu veikiančiais kontaktiniais centrais arba atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, galėtų lengvai ir patogiai naudotis įvairiakalbe informacija ir lengvai atlikti procedūras. Nuorodos turėtų būti pateikiamos ir kitose svetainėse, pavyzdžiui, portale „Jūsų Europa“; |
(31) |
Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kad ji galėtų papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikras neesmines Direktyvos 2005/36/EB nuostatas, t. y. atnaujinti 21 straipsnio 6 dalyje nurodytų žinių ir įgūdžių sąrašą, atnaujinti I priedą, atnaujinti ir paaiškinti IV priede pateikiamą veiklos rūšių sąrašą, atlikti V priedo 5.1.1–5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktų pakeitimus, suderinti minimalius medicinos specialistų ir odontologijos specialistų rengimo laikotarpius, į V priedo 5.1.3 punktą įtraukti naujų medicinos specialybių, padaryti V priedo 5.2.1, 5.3.1, 5.4.1, 5.5.1 ir 5.6.1 punktuose pateikiamo sąrašo pakeitimus, į V priedo 5.3.3 punktą įtraukti naujų odontologijos specialybių, apibrėžti bendrųjų rengimo struktūrų taikymo sąlygas ir apibrėžti bendrųjų rengimo testų taikymo sąlygas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(32) |
siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (11); |
(33) |
dėl tų įgyvendinimo aktų techninio pobūdžio nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams dėl Europos profesinės kortelės įvedimo konkrečioms profesijoms, Europos profesinės kortelės formos, paraiškų raštu nagrinėjimo, vertimų raštu, kuriuos turi pateikti paraišką dėl Europos profesinės kortelės pagrindžiantis pareiškėjas, išsamios informacijos apie dokumentus, kuriuos reikia pateikti pagal Direktyvą 2005/36/EB, kad paraiška būtų išsami, mokesčio už tą kortelę mokėjimo ir mokėjimų tvarkymo procedūrų, taisyklių, kuriomis nustatoma, kaip, kada ir kokių dokumentų atžvilgiu atitinkamai profesijai kompetentingos institucijos gali pareikalauti pateikti patvirtintas dokumentų kopijas, techninių specifikacijų ir priemonių, kurių reikės norint užtikrinti Europos profesinėje kortelėje ir IMI byloje laikomos informacijos vientisumą, konfidencialumą ir tikslumą, sąlygų ir procedūrų, kurias reikės įvykdyti, kad būtų galima išduoti Europos profesinę kortelę, taisyklių dėl prieigos prie IMI bylos sąlygų, Europos profesinės kortelės autentiškumo ir galiojimo tikrinimo techninių priemonių ir procedūrų, taip pat dėl įspėjimo mechanizmo taikymo, priimti; |
(34) |
Komisija priimdama įgyvendinimo aktus ir atsižvelgdama į jų ypatumus, veikdama netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011, turėtų nuspręsti atmesti siūlomą I priedo atnaujinimą, jei nėra įvykdytos Direktyvoje 2005/36/EB nustatytos sąlygos, prašyti atitinkamos valstybės narės netaikyti nukrypti leidžiančios nuostatos dėl adaptacijos laikotarpio arba tinkamumo testo pasirinkimo, jei ta nuostata nėra tinkama arba prieštarauja Sąjungos teisei, atmesti siūlomus V priedo 5.1.1–5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktų pakeitimus, jei nėra įvykdytos Direktyvoje 2005/36/EB nustatytos sąlygos, sudaryti nacionalinių profesinių kvalifikacijų ir nacionalinių profesinių vardų, kuriems taikomas automatinis pripažinimas pagal bendrąją rengimo struktūrą, sąrašą, sudaryti valstybių narių, kuriose organizuojami bendrieji rengimo testai, sąrašą, nustatyti bendrųjų rengimo testų dažnį per kalendorinius metus ir kitas jų organizavimui būtinas nuostatas, taip pat leisti atitinkamai valstybei narei ribotą laikotarpį nukrypti nuo atitinkamų Direktyvos 2005/36/EB nuostatų; |
(35) |
kadangi abipusis vertinimas pagal Direktyvą 2006/123/EB davė gerų rezultatų, panašią vertinimo sistemą reikėtų įtraukti ir į Direktyvą 2005/36/EB. Valstybės narės turėtų pranešti, kurios profesijos jose yra reglamentuojamos ir dėl kokių priežasčių, bei aptarti tarpusavyje išvadas. Taikant tokią sistemą specialistų paslaugų rinka taptų skaidresnė; |
(36) |
Komisija turėtų deramai nedelsdama įvertinti pripažinimo tvarką, taikytiną bendrosios praktikos slaugytojo formaliąją kvalifikaciją įrodančiam dokumentui, išduodamam Rumunijoje. Toks vertinimas turėtų remtis specialios tobulinimo programos, kurią Rumunija turėtų įsteigti pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus ir dėl kurios Rumunija turėtų bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija, rezultatais. Tokios specialios tobulinimo programos tikslas turėtų būti siekis sudaryti galimybę programos dalyviams pakelti savo profesinę kvalifikaciją, kad būtų sėkmingai įgyvendinti visi Direktyvoje 2005/36/EB nustatyti būtiniausi rengimo reikalavimai; |
(37) |
kadangi šios direktyvos tikslai, t. y. racionalizuoti, supaprastinti ir patobulinti profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles negali būti tinkamai įgyvendinti vien valstybių narių pastangomis, nes dėl to neišvengiamai būtų pradėta taikyti skirtingus reikalavimus ir procedūrų režimus, o tai sudarytų nereikalingų kliūčių specialistų judumui ir dėl nuoseklumo, skaidrumo ir suderinamumo tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
(38) |
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (12) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas; |
(39) |
vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (13) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2012 m. kovo 8 d. (14); |
(40) |
todėl Direktyvą 2005/36/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1024/2012 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2005/36/EB pakeitimai
Direktyva 2005/36/EB iš dalies keičiama taip:
1. |
1 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Šia direktyva taip pat nustatomos taisyklės dėl teisės iš dalies užsiimti reglamentuojama profesija ir kitoje valstybėje narėje atliktos profesinės praktikos pripažinimo.“ |
2. |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3. |
3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4. |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5. |
Įterpiami šie straipsniai: „4a straipsnis Europos profesinė kortelė 1. Valstybės narės išduoda Europos profesinę kortelę profesinę kvalifikaciją turintiems asmenims jų prašymu ir su sąlyga, kad Komisija priėmė 7 dalyje numatytus atitinkamus įgyvendinimo aktus. 2. Kai pagal 7 dalį priimant atitinkamus įgyvendinimo aktus konkrečiai profesijai įvedamas Europos profesinės kortelės taikymas, atitinkamą profesinę kvalifikaciją turintis asmuo gali pasirinkti – pateikti paraišką išduoti tokią kortelę arba pasinaudoti II ir III antraštinėse dalyse numatytomis procedūromis. 3. Valstybės narės užtikrina, kad Europos profesinės kortelės turėtojas galėtų naudotis visomis 4b–4e straipsniuose nurodytomis teisėmis. 4. Kai profesinę kvalifikaciją turintis asmuo ketina teikti paslaugas pagal II antraštinę dalį, išskyrus nurodytąsias 7 straipsnio 4 dalyje, Europos profesinę kortelę išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 4b ir 4c straipsnius. Europos profesinė kortelė, kai taikytina, prilygsta 7 straipsnyje nurodytai deklaracijai. 5. Kai profesinę kvalifikaciją turintis asmuo ketina įsisteigti kitoje valstybėje narėje pagal III antraštinės dalies I–IIIa skyrių arba teikti paslaugas pagal 7 straipsnio 4 dalį, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija atlieka visus parengiamuosius darbus, susijusius su Vidaus rinkos informacinėje sistemoje (toliau - IMI) sukurta atskira pareiškėjo byla (toliau - IMI byla), kaip numatyta 4b ir 4d straipsniuose. Europos profesinę kortelę išduoda priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija pagal 4b ir 4d straipsnius. Įsisteigimo tikslais Europos profesinės kortelės išdavimas savaime nesuteikia teisės užsiimti konkrečia profesija, jei, prieš įvedant Europos profesinę kortelę tai profesijai, priimančiojoje valstybėje narėje jau buvo taikomi registracijos reikalavimai arba kitos kontrolės procedūros. 6. Valstybės narės skiria kompetentingas institucijas IMI byloms tvarkyti ir Europos profesinėms kortelėms išduoti. Tos institucijos užtikrina nešališką, objektyvų ir savalaikį paraiškų dėl Europos profesinės kortelės nagrinėjimą. 57b straipsnyje nurodyti pagalbos centrai taip pat gali atlikti kompetentingos institucijos funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir pagalbos centrai informuotų piliečius, įskaitant galimus pareiškėjus, apie Europos profesinės kortelės veikimą ir pridėtinę vertę profesijoms, kurioms ji yra prieinama. 7. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina vienodam nuostatų dėl Europos profesinės kortelės taikymui užtikrinti būtinas priemones, susijusias su tomis profesijomis, kurios atitinka šios dalies antroje pastraipoje nurodytas sąlygas, įskaitant priemones dėl Europos profesinės kortelės formos, paraiškų raštu nagrinėjimo, vertimų raštu, kuriuos turi pateikti paraišką dėl Europos profesinės kortelės pagrindžiantis pareiškėjas, išsamios informacijos apie dokumentus, kuriuos reikia pateikti pagal 7 straipsnio 2 dalį arba VII priedą, kad paraiška būtų išsami, taip pat mokesčio už Europos profesinę kortelę mokėjimo ir mokėjimų tvarkymo procedūrų, atsižvelgiant į atitinkamos profesijos ypatumus. Komisija įgyvendinimo aktais taip pat nustato, kaip, kokiais atvejais ir dėl kokių dokumentų kompetentingos institucijos gali pareikalauti pateikti patvirtintas su atitinkama profesija susijusių dokumentų kopijas pagal 4b straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 4d straipsnio 2 bei 3 dalis. Priimant pirmoje pastraipoje nurodytus atitinkamus įgyvendinimo aktus, kuriais įvedama Europos profesinė kortelė konkrečiai profesijai, laikomasi visų šių sąlygų:
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 8. Visi mokesčiai, kuriuos pareiškėjams gali prireikti sumokėti dėl administracinių procedūrų, susijusių su Europos profesinės kortelės išdavimu, turi būti pagrįsti, proporcingi ir atitinkantys kilmės ir priimančiosios valstybės narės sąnaudas; jie neturi atgrasinti nuo paraiškų dėl Europos profesinės kortelės pateikimo. 4b straipsnis Paraiška dėl Europos profesinės kortelės ir IMI bylos sukūrimas 1. Kilmės valstybė narė sudaro galimybes profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui pateikti paraišką dėl Europos profesinės kortelės internetinėmis priemonėmis, kurias suteikia Komisija, ir kuriomis konkrečiam pareiškėjui automatiškai sukuriama IMI byla. Kai kilmės valstybė narė taip pat leidžia teikti paraiškas raštu, ji nustato visas procedūras, būtinas sukurti IMI bylą, kad informacija būtų siunčiama pareiškėjui ir būtų išduota Europos profesinė kortelė. 2. Kartu su paraiškomis pateikiami dokumentai, kurių reikalaujama pagal įgyvendinimo aktus, priimamus pagal 4a straipsnio 7 dalį. 3. Per vieną savaitę nuo paraiškos gavimo dienos, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina gavusi paraišką ir praneša pareiškėjui apie bet kokius trūkstamus dokumentus. Kai taikytina, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija išduoda bet kurį patvirtinamąjį pažymėjimą, kurio reikalaujama pagal šią direktyvą. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija patikrina, ar pareiškėjas yra teisiškai įsisteigęs kilmės valstybėje narėje ir ar visi kilmės valstybėje narėje išduoti būtini dokumentai yra galiojantys ir autentiški. Jei dėl to kyla deramai pagrįstų abejonių, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija konsultuojasi su atitinkama įstaiga ir gali pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų patvirtintas dokumentų kopijas. Jei tas pats pareiškėjas vėliau pateiktų kitas paraiškas, kilmės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingos vadžios institucijos negali reikalauti iš naujo pateikti IMI byloje jau esančius ir vis dar galiojančius dokumentus. 4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti technines specifikacijas, priemones, kurios yra būtinos užtikrinti Europos profesinėje kortelėje ir IMI byloje esančios informacijos vientisumą, konfidencialumą ir tikslumą, bei Europos profesinės kortelės išdavimo jos turėtojui sąlygas ir procedūras, įskaitant galimybę parsisiųsti tą kortelę iš interneto arba atnaujinti IMI bylos informaciją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 4c straipsnis Europos profesinė kortelė siekiant laikinai ir vienkartinai teikti paslaugas, išskyrus nurodytąsias 7 straipsnio 4 dalyje 1. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija per tris savaites patikrina paraišką ir jos patvirtinamuosius dokumentus esančius IMI byloje ir išduoda Europos profesinę kortelę siekiant laikinai ir vienkartinai teikti paslaugas, išskyrus nurodytąsias 7 straipsnio 4 dalyje. Tas laikotarpis prasideda gavus trūkstamus dokumentus, nurodytus 4b straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje arba, jei nebuvo reikalauta pateikti daugiau dokumentų, pasibaigus toje pastraipoje nurodytam vienos savaitės laikotarpiui. Po to ji nedelsdama perduoda Europos profesinę kortelę kiekvienos atitinkamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai ir apie tai informuoja pareiškėją. Po to priimančioji valstybė narė 18 mėnesių negali reikalauti iš naujo pateikti 7 straipsnyje nurodytą deklaraciją. 2. Kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas arba tokio sprendimo nepriėmimas per 1 dalyje nurodytą trijų savaičių laikotarpį gali būti apskundžiami pagal nacionalinę teisę. 3. Jei Europos profesinės kortelės turėtojas valstybėje narėje nori teikti kitas paslaugas, nei jis iš pradžių nurodė 1 dalyje nurodytoje paraiškoje, jis gali kreiptis dėl tokio veiklos išplėtimo. Jei kortelės turėtojas nori toliau teikti paslaugas pasibaigus 1 dalyje nurodytam 18 mėnesių laikotarpiui, jis apie tai informuoja kompetentingą instituciją. Abiem atvejais kortelės turėtojas taip pat pateikia bet kokią informacija apie esminius IMI byloje nurodytų aplinkybių pokyčius, kurių gali reikalauti kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal įgyvendinimo aktus, priimtus vadovaujantis 4a straipsnio 7 dalimi. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda atnaujintą Europos profesinę kortelę atitinkamoms priimančiosioms valstybėms narėms. 4. Europos profesinė kortelė galioja visoje atitinkamų priimančiųjų valstybių narių teritorijoje tol, kol jos turėtojas, remiantis VRI byloje esamais dokumentais ir informacija, turi teisę užsiimti profesine veikla. 4d straipsnis Europos profesinė kortelė siekiant įsisteigti ir laikinai bei vienkartinai teikti paslaugas pagal 7 straipsnio 4 dalį 1. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija per vieną mėnesį patikrina IMI byloje esančių patvirtinamųjų dokumentų, kurie pateikiami siekiant gauti Europos profesinę kortelę įsisteigimui ar laikinam ir vienkartiniam paslaugų teikimui pagal 7 straipsnio 4 dalį, autentiškumą ir galiojimą. Tas laikotarpis prasideda gavus trūkstamus dokumentus, nurodytus 4b straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje arba, jei nebuvo reikalauta pateikti daugiau dokumentų, pasibaigus toje pastraipoje nurodytam vienos savaitės laikotarpiui. Po to ji nedelsdama perduoda paraišką atitinkamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai. Kilmės valstybė narė informuoja pareiškėją apie paraiškos statusą tuo pačiu metu, kai ji perduoda paraišką priimančiajai valstybei narei. 2. 16, 21, 49a ir 49b straipsniuose nurodytais atvejais priimančioji valstybė narė priima sprendimą, ar išduoti Europos profesinę kortelę pagal 1 dalį per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo iš kilmės valstybės narės. Iškilus deramai pagrįstoms abejonėms, priimančioji valstybė narė gali prašyti kilmės valstybę narę pateikti papildomos informacijos arba kad ji įtrauktų patvirtintą dokumento kopiją, kurią kilmės valstybė narė pateikia ne vėliau kaip per dvi savaites po prašymo pateikimo dienos. Taikant 5 dalies antrą pastraipą, vieno mėnesio laikotarpio eiga nestabdoma, nepaisant tokio prašymo. 3. 7 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnyje nurodytais atvejais priimančioji valstybė narė per du mėnesius nuo paraiškos iš kilmės valstybės narės gavimo, priima sprendimą, ar išduoti Europos profesinę kortelę, ar taikyti profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui kompensacines priemones. Iškilus deramai pagrįstoms abejonėms, priimančioji valstybė narė gali prašyti kilmės valstybę narę pateikti papildomos informacijos arba patvirtintą dokumento kopiją, kurią kilmės valstybė narė pateikia ne vėliau kaip per dvi savaites po prašymo pateikimo dienos. Taikant 5 dalies antrą pastraipą, dviejų mėnesių laikotarpio eiga nesustabdoma, nepaisant tokio prašymo. 4. Jei priimančioji valstybė narė iš kilmės valstybės narės arba pareiškėjo negauna būtinos informacijos, kurios ji gali reikalauti, kad galėtų priimti pagal šią direktyvą sprendimą dėl Europos profesinės kortelės išdavimo, ji gali atsisakyti išduoti kortelę. Toks atsisakymas turi būti deramai pagrindžiamas. 5. Kai priimančioji valstybė narė nepriima sprendimo per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą laikotarpį arba neorganizuoja tinkamumo testo pagal 7 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad Europos profesinė kortelė išduota, ir ji automatiškai išsiunčiama per IMI profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui. Priimančioji valstybė narė turi turėti galimybę pratęsti 2 ir 3 dalyse nustatytus Europos profesinės kortelės automatinio išdavimo terminus dviem savaitėms. Ji paaiškina termino pratęsimo priežastis ir apie tai informuoja pareiškėją. Toks pratęsimas dviem savaitėms gali būti pakartotas tik vieną kartą ir tik tuo atveju, kai tai yra griežtai būtina, visų pirma dėl visuomenės sveikatos arba paslaugų gavėjų saugumo priežasčių. 6. Kilmės valstybės narės veiksmai atliekami pagal 1 dalį pakeičia profesinių kvalifikacijų pripažinimo paraišką pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinę teisę. 7. Kilmės ir priimančiosios valstybės narės sprendimai, priimti pagal 1–5 dalis, arba kilmės valstybės narės sprendimo nebuvimas gali būti apskundžiami pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę. 4e straipsnis Duomenų, susijusių su Europos profesine kortele, apdorojimas ir prieiga prie jų 1. Nedarant poveikio nekaltumo prezumpcijos principui, kilmės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos laiku atnaujina atitinkamą IMI bylą, papildydamos ją informacija apie taikytas drausmines nuobaudas arba baudžiamąsias sankcijas, susijusias su veiklos draudimu ar apribojimu ir turinčias pasekmių Europos profesinės kortelės pagal šią direktyvą turėtojo veiklai. Tą darydamos jos laikosi asmens duomenų apsaugos taisyklių, numatytų 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (15), taip pat 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvoje dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (16). Toks atnaujinimas apima informacijos, kuri tapo nereikalinga, panaikinimą. Europos profesinės kortelės turėtojui ir prieigą prie atitinkamos IMI bylos turinčioms kompetentingoms institucijoms nedelsiant pranešama apie visus atnaujinimus. Ta pareiga nedaro poveikio valstybių narių įspėjimo pareigai pagal 56a straipsnį. 2. 1 dalyje nurodytas informacijos atnaujinimas apsiriboja vien šia informacija:
3. Prieiga prie IMI byloje esančios informacijos suteikiama tik kilmės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvą 95/46/EB. Europos profesinės kortelės turėtojo prašymu kompetentingos institucijos praneša jam apie IMI bylos turinį. 4. Europos profesinėje kortelėje nurodoma tik informacija, kuri yra būtina siekiant užtikrinti, kad tokios kortelės turėtojas turi teisę užsiimti profesija, kurią vykdyti išduota kortelė: t. y. turėtojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, profesija, formalios kvalifikacijos, taikytina tvarka, atitinkamos kompetentingos institucijos, kortelės numeris, saugos žymės ir nuoroda į galiojantį tapatybės dokumentą. Į IMI bylą įtraukiama informacija apie Europos profesinės kortelės turėtojo įgytą profesinę patirtį ir kompensacines priemones. 5. Į IMI bylą įtraukti asmens duomenys gali būti tvarkomi, kol tai reikalinga pačios pripažinimo procedūros, pripažinimo įrodymo arba pagal 7 straipsnį reikalaujamos deklaracijos perdavimo tikslais. Valstybės narės užtikrina, kad Europos profesinės kortelės turėtojas turėtų teisę bet kada, nemokėdamas jokio mokesčio prašyti, kad atitinkamoje IMI byloje būtų ištaisyti neteisingi arba neišsamūs duomenys, arba kad byla būtų panaikinta arba užblokuota. Europos profesinės kortelės turėtojas informuojamas apie šią teisę tuo metu, kai išduodama kortelė, ir po to kas dvejus metus gauna apie tai priminimą. Priminimas siunčiamas automatiškai per IMI, kurioje buvo internetu pateikta pradinė paraiška dėl Europos profesinės kortelės. Gavusios prašymą panaikinti IMI bylą, susijusią su Europos profesine kortele, išduota įsisteigimo arba laikino ir vienkartinio paslaugų teikimo tikslais pagal 7 straipsnio 4 dalį, atitinkamos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos išduoda profesinių kvalifikacijų turėtojui dokumentą, patvirtinantį jo profesinių kvalifikacijų pripažinimą. 6. Tvarkant Europos profesinėje kortelėje ir visose IMI bylose esamus asmens duomenis, atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos laikomos tikrintojomis, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio d punkte. Vykdydama savo pareigas pagal šio straipsnio 1–4 dalis ir tvarkydama su tų pareigų vykdymu susijusius asmens duomenis, Komisija laikoma tikrintoja, kaip apibrėžta 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (17) 2 straipsnio d punkte. 7. Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, priimančiosios valstybės narės numato, kad darbdaviai, klientai, pacientai, viešosios valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai gali tikrinti Europos profesinės kortelės, kurią jiems pateikia jos turėtojas, autentiškumą ir galiojimą. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos prieigos prie IMI bylos taisyklės ir pirmoje pastraipoje nurodyto tikrinimo techninės priemonės ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 4f straipsnis Teisė iš dalies užsiimti profesine veikla 1. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija suteikia teisę iš dalies užsiimti profesine veikla jos teritorijoje tik tuo atveju, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
Taikant c punktą, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgia į tai, ar profesine veikla galima užsiimti autonomiškai kilmės valstybėje narėje. 2. Prašymas iš dalies užsiimti profesine veikla gali būti atmestas, jei tokį atmetimą pateisina svarbios bendrojo intereso priežastys, tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti, ir neviršija to, kas yra būtina tam tikslui įgyvendinti. 3. Paraiškos siekiant įsisteigti priimančiojoje valstybėje narėje nagrinėjamos pagal III antraštinės dalies I ir IV skyrių nuostatas. 4. Paraiškos siekiant laikinai ir vienkartinai teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, kai tokia profesinė veikla daro poveikį visuomenės sveikatai ar saugai, nagrinėjamos pagal II antraštinės dalies nuostatas. 5. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 4 dalies šeštos pastraipos ir 52 straipsnio 1 dalies, kai suteikiama teisė užsiimti profesine veikla iš dalies, ta veikla turi būti vykdoma naudojant kilmės šalyje įgytą profesinį vardą. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad tas profesinis vardas būtų naudojamas tos valstybės kalbomis. Specialistai, kuriems suteikta teisė užsiimti profesine veikla iš dalies, paslaugų gavėjams aiškiai nurodo savo profesinės veiklos sritį. 6. Šis straipsnis netaikomas specialistams, kurių profesinės kvalifikacijos pripažįstamos automatiškai pagal III antraštinės dalies II, III ir IIIa skyrius. |
6. |
5 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
|
7. |
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8. |
8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Iškilus deramai pagrįstoms abejonėms, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų suteikti bet kokią informaciją, susijusią su paslaugos teikėjo įsisteigimo teisėtumu ir geru elgesiu, taip pat informaciją apie tai, ar jam nebuvo taikytos jokios profesinio pobūdžio drausminės ar baudžiamosios sankcijos. Jei priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia patikrinti paslaugų teikėjo profesines kvalifikacijas, jos gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų pateikti informaciją apie paslaugos teikėjo baigtus rengimo kursus tiek, kiek tai reikalinga siekiant įvertinti didelius skirtumus, galinčius padaryti žalos visuomenės sveikatai ar saugai. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos tokią informaciją pateikia pagal 56 straipsnį. Jei profesija nėra reglamentuojama kilmės valstybėje narėje, tokią informaciją gali teikti ir 57b straipsnyje nurodyti pagalbos centrai.“ |
9. |
11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10. |
12 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Bet koks valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas ar jų rinkinys, patvirtinantis sėkmingai Sąjungoje studijuojant nuolatine ar ištęstine forma pagal formalaus švietimo ar kitokias programas užbaigtą rengimą, kurį ta valstybė pripažįsta kaip lygiavertį ir suteikiantį turėtojui tas pačias teises užsiimti ta profesija arba rengiantį užsiimti ta profesija, laikomas formalios kvalifikacijos, nurodytos 11 straipsnyje, įskaitant atitinkamą lygį, įrodymu.“ |
11. |
13 straipsnis pakeičiamas taip: „13 straipsnis Pripažinimo reikalavimai 1. Jei įgyti reglamentuojamą profesiją ar ja užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, tos valstybės narės kompetentinga institucija pareiškėjams, jeigu jie turi kompetencijas patvirtinantį dokumentą ar 11 straipsnyje nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą, kurio kita valstybė narė reikalauja iš asmens, norinčio įgyti teisę užsiimti ta profesija ir ja užsiimti jos teritorijoje, leidžia tą daryti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos jos piliečiams. Kompetenciją patvirtinantys dokumentai arba formalios kvalifikacijos įrodymas turi būti išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymus ar kitus teisės aktus. 2. 1 dalyje apibūdinta teisė užsiimti profesija ir leidimas ją vykdyti suteikiami pareiškėjams, kurie per pastaruosius dešimt metų vienerius metus visą darbo laiką arba lygiaverte trukme ne visą darbo laiką dirbo pagal atitinkamą profesiją kitoje valstybėje narėje, kuri tos profesijos nereglamentuoja, ir kurie turi kitos valstybės narės, kuri tos profesijos nereglamentuoja, išduotų vieną ar daugiau kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymą. Kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymas turi atitikti šias sąlygas:
Tačiau pirmoje pastraipoje nurodytos vienerių metų profesinės patirties neturi būti reikalaujama, jei pareiškėjo turimas formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad baigtas reglamentuojamas rengimas. 3. Priimančioji valstybė narė pripažįsta kilmės valstybės narės pagal 11 straipsnį patvirtintą lygį, taip pat pažymėjimą, kuriuo kilmės valstybė narė patvirtina, kad reglamentuojamas rengimas arba 11 straipsnio c punkto ii papunktyje nurodytas specialios struktūros rengimas atitinka 11 straipsnio c punkto i papunktyje numatytą lygį. 4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalies bei 14 straipsnio, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali nesuteikti teisės užsiimti konkrečia profesija ar neleisti vykdyti profesinės veiklos asmenims, turintiems kompetencijos pažymėjimą, priskirtą 11 straipsnio a punktui, kai nacionalinė profesinė kvalifikacija, reikalaujama siekiant užsiimti ta profesija jos teritorijoje, yra nurodyta 11 straipsnio e punkte.“ |
12. |
14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
13. |
15 straipsnis išbraukiamas. |
14. |
20 straipsnis pakeičiamas taip: „20 straipsnis IV priedo veiklos rūšių sąrašų keitimas Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl IV priede pateiktų veiklos, kurioms taikomas profesinės patirties pripažinimas pagal 16 straipsnį, rūšių sąrašų pritaikymo, siekiant atnaujinti arba išaiškinti IV priede išvardytų veiklos rūšių sąrašą, ypač siekiant aiškiau nustatyti jų sritis ir deramai atsižvelgti į naujausius su veikla susijusių nomenklatūrų pokyčius, su sąlyga, kad nesusiaurėja veiklos rūšių, susijusių su atskiromis kategorijomis, sritis ir veiklos rūšys nėra perkeliamos tarp esamų IV priedo I, II ir III sąrašų.“ |
15. |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
16. |
įterpiamas šis straipsnis: „21a straipsnis Pranešimo procedūra 1. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie savo priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus dėl formalių kvalifikacijų įrodymų išdavimo šiame skyriuje nurodytoms profesijoms. Pranešimas dėl 8 skirsnyje nurodytų formalių kvalifikacijų įrodymų pagal pirmą pastraipą taip pat skirtas kitoms valstybėms narėms. 2. Į 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiama informacija apie rengimo programų trukmę ir turinį. 3. 1 dalyje nurodytas pranešimas perduodamas per IMI. 4. Siekiant deramai atsižvelgti į teisėkūros ir administravimo raidą valstybėse narėse ir su sąlyga, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, apie kuriuos pranešama pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį siekiant iš dalies pakeisti V priedo 5.1.1–5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktus ir atnaujinti informaciją apie valstybių narių patvirtintus formalios kvalifikacijos įrodymus ir, prireikus, apie įstaigą, kuri išduoda formalios kvalifikacijos įrodymą, apie kartu su tokiu įrodymu pateikiamą pažymėjimą ir apie atitinkamą profesinį vardą. 5. Kai įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, apie kurias pranešama pagal 1 dalį, neatitinka šiame skyriuje nustatytų sąlygų, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atmetamas pasiūlymas dėl V priedo 5.1.1–5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktų pakeitimų.“ |
17. |
22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
18. |
24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Pagrindinį medicininį rengimą turi sudaryti iš viso bent penkerių metų trukmės studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais, ir jį turi sudaryti bent 5 500 valandų teorinio ir praktinio rengimo, kurį vykdo arba prižiūri universitetas. Specialistų, kurie pradėjo studijas anksčiau nei 1972 m. sausio 1 d., pirmoje pastraipoje nurodytą rengimą gali sudaryti šešių mėnesių universitetinio lygio praktinis rengimas pagal nuolatinio mokymo programą, prižiūrint kompetentingoms institucijoms.“ |
19. |
25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
20. |
26 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Siekiant tinkamai atsižvelgti į nacionalinės teisės aktų pokyčius ir siekiant atnaujinti šią direktyvą, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl naujų medicinos specialybių, kurios yra bendros bent dviejuose penktadaliuose valstybių narių, įtraukimo į V priedo 5.1.3 punktą.“ |
21. |
27 straipsnyje įterpiama ši dalis: „2a. Valstybės narės pripažįsta gydytojų specialistų kvalifikacijas, išduotas Italijoje ir išvardytas V priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, gydytojams, kurie specialistų rengimo programą pradėjo po 1983 m. gruodžio 31 d. ir anksčiau kaip 1991 m. sausio 1 d., nepaisant to, kad atitinkamas rengimas neatitinka visų 25 straipsnyje nustatytų mokymo programos reikalavimų, jei kartu su kvalifikacija pateikiamas Italijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad atitinkamas gydytojas bent septynerius metus iš eilės per dešimties metų laikotarpį iki pažymėjo išdavimo dienos Italijoje faktiškai ir teisėtai vykdė atitinkamos tos pačios srities medicinos specialisto profesinę veiklą.“ |
22. |
28 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Į šeimos medicinos praktikos specialųjį rengimą turi būti leidžiama priimti baigusius 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindinio medicininio rengimo programą, kurios metu rengiamas asmuo įgijo atitinkamų pagrindinių medicinos žinių, ir gavus jos baigimo patvirtinimą.“ |
23. |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
24. |
33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
25. |
33a straipsnis pakeičiamas taip: „Rumunijos bendrosios praktikos slaugytojų kvalifikacijai bus taikomos tik šios nuostatos dėl įgytų teisių: Valstybės narės kaip pakankamą įrodymą pripažįsta valstybių narių piliečių, kurie dalyvavo bendrosios praktikos slaugytojų rengimuose Rumunijoje ir kurių mokymai neatitinka 31 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, toliau nurodytus bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymus, su sąlyga, kad kartu su tuo įrodymu pateikiamas pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog tos valstybės narės piliečiai bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki tokio pažymėjimo išdavimo dienos faktiškai ir teisėtai užsiėmė bendrosios praktikos slaugytojo veikla Rumunijoje, įskaitant visiškos atsakomybės už pacientų slaugymo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, prisiėmimą:
|
26. |
34 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Pagrindinį odontologinį rengimą turi sudaryti iš viso bent penkerių metų trukmės studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais, ir kurias turi sudaryti bent 5 000 valandų nuolatinio teorinio ir praktinio rengimo, apimančio bent V priedo 5.3.1 punkte nurodytą programą, universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, kurioje vykdomas rengimas pripažįstamas kaip esantis lygiaverčio lygio, arba kurią prižiūri universitetas. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl V priedo 5.3.1. punkte pateiktame sąrašo dalinio pakeitimo siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą. Antroje pastraipoje nurodyti pakeitimai nesudaro prielaidų valstybėms narėms keisti galiojančių esminių teisės principų, susijusių su profesijų struktūra fizinių asmenų rengimo ir teisės užsiimti profesija sąlygų aspektais. Tokie pakeitimai nedaro poveikio valstybių narių atsakomybei už švietimo sistemų organizavimą, kaip nustatyta SESV 165 straipsnio 1 dalyje.“ |
27. |
35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
28. |
37 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „3. Valstybės narės pripažįsta gydytojų odontologų formalios kvalifikacijos įrodymus pagal 21 straipsnį, jei pareiškėjai savo mokymus pradėjo vėliausiai 2016 m. sausio 18 d. 4. Kiekviena valstybė narė pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Ispanijoje specialistams, kurie pradėjo savo universitetinį medicinos rengimą nuo 1986 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d., jei kartu pateikiamas Ispanijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas. Pažymėjime turi būti patvirtinta, kad įvykdytos šios sąlygos:
|
29. |
38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
30. |
40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
31. |
41 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. V priedo 5.5.2 punkte nurodytas akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas automatiškai pripažįstamas pagal 21 straipsnį, jei jis atitinka šiuos kriterijus:
|
32. |
43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
33. |
44 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymu turi būti patvirtinama, kad užbaigtas bent penkerių metų trukmės rengimas, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTS kreditais, apimantis bent:
Šioje dalyje nurodytas rengimo ciklas turi apimti bent V priedo 5.6.1 punkte aprašytą programą. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl V priedo 5.6.1 punkte nustatyto sąrašo pakeitimo, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, įskaitant farmakologijos praktikos raidą. Antroje pastraipoje nurodyti pakeitimai nesudaro prielaidų valstybėms narėms keisti galiojančių esminių teisės principų, susijusių su profesijų struktūra fizinių asmenų rengimo ir teisės užsiimti profesija sąlygų aspektais. Tokie pakeitimai nedaro poveikio valstybių narių atsakomybei už švietimo sistemų organizavimą, kaip nustatyta SESV 165 straipsnio 1 dalyje.“ |
34. |
45 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, turintys universiteto ar pripažinto lygiaverčio lygio farmacijos mokslo formalios kvalifikacijos įrodymą, atitinkantį 44 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turėtų teisę verstis bent toliau išvardyta veikla, kuriai atitinkamais atvejais taikomas papildomos profesinės patirties reikalavimas:
|
35. |
46 straipsnis pakeičiamas taip: „46 straipsnis Architekto rengimas 1. Architekto rengimą turi sudaryti:
2. Architektūra turi būti pagrindinė 1 dalyje nurodytų studijų sudedamoji dalis. Studijose turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp teorinių ir praktinių architektūrinio rengimo aspektų ir užtikrintas bent šių žinių, įgūdžių ir kompetencijų įgijimas:
3. 1 ir 2 dalyse nurodyta akademinių studijų trukmė metais gali būti papildomai išreikšta lygiaverčiais ECTS kreditais. 4. 1 dalies b punkte nurodyta profesinė praktika atliekama tik užbaigus pirmuosius trejus studijų metus. Bent vienerių metų trukmės profesinė praktika turi būti grindžiama žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis, įgytais 2 dalyje nurodytų studijų metu. Tuo tikslu profesinė praktika atliekama prižiūrint kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos įgaliotam asmeniui ar įstaigai. Tokia praktika gali būti atliekama bet kurioje valstybėje. Profesinę praktiką vertina kilmės valstybės narės kompetentinga institucija.“ |
36. |
47 straipsnis pakeičiamas taip: „47 straipsnis Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo architektų rengimo reikalavimų Nukrypstant nuo 46 straipsnio, 21 straipsnį atitinkančiu laikomas ir toks rengimas: rengimas pagal socialinio skatinimo schemas arba nenuoseklios studijos universitete pagal 46 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, patvirtintas architektūros egzaminu, kurį išlaikęs specialistas prižiūrint architektui ar architektų biurui dirbo architektūros srityje ne trumpiau kaip septynerius metus. Egzaminas turi būti universiteto lygio ir lygiavertis 46 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam galutiniam egzaminui.“ |
37. |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
38. |
III antraštinėje dalyje įterpiamas šis skyrius: „IIIA skyrius Automatinis pripažinimas, remiantis bendraisiais rengimo principais 49a straipsnis Bendroji rengimo struktūra 1. Taikant šį straipsnį „bendroji rengimo struktūra“ reiškia bendrą būtiniausių žinių, įgūdžių ir kompetencijų rinkinį, būtiną siekiant užsiimti konkrečia profesija. Bendroji rengimo struktūra nepakeičia nacionalinės rengimo programos, nebent valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę nuspręstų kitaip. Asmenims, kurie pateikia įrodymą apie tokios struktūros pagrindu įgytą kvalifikaciją, siekiantiems užsiimti profesija valstybėse narėse, kuriose ji reglamentuojama, valstybė narė suteikia teisę užsiimti profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis kaip asmenims, kuriems ji pati išduoda formalios kvalifikacijos įrodymą, su sąlyga, kad tokia struktūra atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas. 2. Bendroji rengimo struktūra turi atitikti šias sąlygas:
3. Sąjungos lygio profesinės organizacijos ir nacionalinės profesinės organizacijos ar kompetentingos institucijos iš bent trečdalio valstybių narių gali pateikti Komisijai pasiūlymus dėl bendrųjų rengimo struktūrų, kurie atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas. 4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl bendrosios rengimo struktūros nustatymo konkrečiai profesijai remiantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis. 5. Valstybė narė atleidžiama nuo pareigos savo teritorijoje įvesti 4 dalyje nurodytą bendrąją rengimo struktūrą ir pareigos suteikti automatinį pripažinimą pagal tą bendrąją rengimo struktūrą įgytoms profesinėms kvalifikacijoms, jei įvykdoma viena iš šių sąlygų:
6. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo 4 dalyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša:
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame išvardijamos nacionalinės profesinės kvalifikacijos ir nacionaliniai profesiniai vardai, kurie pagal bendrąją rengimo struktūrą, priimtą pagal 4 dalį, pripažįstami automatiškai. 7. Šis straipsnis taip pat taikomas tam tikros profesijos specializacijoms su sąlyga, kad tokios specializacijos įgijimas susijęs su profesine veikla, kuri ar teisė kuria užsiimti valstybėse narėse yra reglamentuojamos, kai tokia profesija, bet ne susijusi specializacija, jau automatiškai pripažįstama pagal III antraštinės dalies III skyrių. 49b straipsnis Bendrieji rengimo testai 1. Taikant šį straipsnį „bendrasis rengimo testas“ reiškia standartizuotą tinkamumo testą, kuris naudojamas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse ir taikomas tik asmenims, turintiems konkrečią profesinę kvalifikaciją. Tokio testo išlaikymas valstybėje narėje suteikia teisę asmeniui, turinčiam tam tikrą profesinę kvalifikaciją, užsiimti profesine veikla bet kurioje priimančioje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra taikomos asmenims, įgijusiems toje valstybėje narėje profesinę kvalifikaciją. 2. Bendrasis rengimo testas turi atitikti šias sąlygas:
3. Sąjungos lygio profesinės organizacijos ir nacionalinės profesinės organizacijos ar kompetentingos institucijos iš bent trečdalio valstybių narių gali pateikti Komisijai pasiūlymus dėl bendrųjų rengimo testų, kurie atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas. 4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 57c straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl bendrųjų rengimo testų turinio ir sąlygų, kuriomis jie gali būti laikomi ir išlaikomi. 5. Valstybė narė atleidžiama nuo pareigos savo teritorijoje rengti 4 dalyje nurodytą bendrąjį rengimo testą ir pareigos suteikti automatinį pripažinimą specialistams, kurie išlaikė tą bendrąjį rengimo testą, jei įvykdoma viena šių sąlygų:
6. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo 4 dalyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša:
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame pateikiamas valstybių narių, kuriose turi būti rengiami pagal 4 dalį patvirtinti bendrojo rengimo testai, sąrašas, tų testų dažnumas per kalendorinius metus ir kitos procedūros, būtinos rengiant bendrojo rengimo testus visose valstybėse narėse. |
39. |
50 straipsnyje įterpiamos šios dalys: „3a. Iškilus pagrįstų abejonių, priimančioji valstybė narė gali reikalauti valstybės narės kompetentingas institucijas patvirtinti, kad pareiškėjui nėra laikinai ar visam laikui sustabdyta teisė užsiimti profesija dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar teistumo dėl baudžiamojo nusižengimo, susijusio su bet kokia jo ir (arba) jos profesine veikla. 3b. Įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos informacija pagal šį straipsnį keičiasi per IMI.“ |
40. |
52 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. Valstybė narė gali nesuteikti teisės naudoti profesinį vardą profesinių kvalifikacijų turėtojams, jei ji apie tokią asociaciją ar organizaciją nepranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal 3 straipsnio 2 dalį.“ |
41. |
53 straipsnis pakeičiamas taip: „53 straipsnis Kalbų mokėjimas 1. Specialistai, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta, turi mokėti kalbas, būtinas užsiimti profesine veikla priimančiojoje valstybėje narėje. 2. Valstybė narė užtikrina, kad 1 dalyje nustatytos pareigos atitikties įvykdymo kontrolę atliktų už tai atsakingos kompetentingos institucijos arba ji būtų vykdoma joms prižiūrint ir kad ši kontrolė apsiribotų priimančiosios valstybės narės vienos oficialiosios kalbos mokėjimo tikrinimu arba priimančiosios valstybės narės vienos administracinės kalbos mokėjimo tikrinimu, su sąlyga, kad ta administracinė kalba taip pat yra oficialioji Sąjungos kalba. 3. Pagal 2 dalį vykdomas tikrinimas gali būti paskirtas tuo atveju, jei profesija, kuria bus užsiimama, daro poveikį pacientų saugumui. Tikrinimas gali būti paskirtas ir kitų profesijų atžvilgiu, kai yra didelių ir konkrečių abejonių dėl tinkamo specialisto kalbos mokėjimo jam siekiant užsiimti pageidaujama profesine veikla. Kalbos mokėjimą galima tikrinti tik po to, kai išduodama Europos profesinė kortelė pagal 4d straipsnį, arba atitinkamai po to, kai pripažįstama profesinė kvalifikacija. 4. Kalbos mokėjimo tikrinimas turi būti proporcingas veiklai, kuria ketinama užsiimti. Atitinkamam specialistui turi būti leidžiama tokio tikrinimo rezultatus apskųsti remiantis nacionaline teise.“ |
42. |
IV antraštinėje dalyje įterpiamas šis straipsnis: „55a straipsnis Profesinės praktikos pripažinimas 1. Jei užsiimti reglamentuojama profesija kilmės valstybėje narėje leidžiama tik baigus profesinę praktiką, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, nagrinėdama prašymą suteikti leidimą užsiimti reglamentuojama profesija, pripažįsta kitoje valstybėje narėje atliktą profesinę praktiką su sąlyga, kad praktika atitinka 2 dalyje nurodytas paskelbtas gaires, bei atsižvelgia į trečiojoje šalyje atliktą profesinę praktiką. Vis dėlto valstybės narės gali nacionalinės teisės aktuose nustatyti pagrįstą profesinės praktikos dalies, kurią galima atlikti užsienyje, trukmės apribojimą. 2. Profesinės praktikos pripažinimas nepakeičia nustatytų reikalavimų išlaikyti egzaminą tam, kad būtų suteikta teisė užsiimti aptariama profesija. Kompetentingos institucijos paskelbia profesinės praktikos, kuri atliekama kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, organizavimo ir pripažinimo gaires, visų pirma dėl profesinės praktikos vadovo vaidmens.“ |
43. |
V antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: |
44. |
56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
45. |
Įterpiamas šis straipsnis: „56a straipsnis Įspėjimo mechanizmas 1. Valstybės narės kompetentingos institucijos informuoja visas kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie specialistą, kurio galimybes užsiimti toliau išvardytomis veiklomis tos valstybės narės teritorijoje nacionalinės valdžios institucijos arba teismai apribojo arba visiškai arba iš dalies uždraudė (net jei tai būtų laikinai):
2. Kompetentingos institucijos 1 dalyje nurodytą informaciją įspėjimo būdu per IMI sistemą išsiunčia ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo, kuriuo apribojamos atitinkamo specialisto galimybės visiškai arba iš dalies vykdyti profesinę veiklą arba tokią veiklą vykdyti jam uždraudžiama, priėmimo datos. Pateikiant tą informaciją nurodomi tik šie duomenys:
3. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per tris dienas po teismo sprendimo priėmimo dienos įspėjimo būdu per IMI sistemą informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie specialistų, kurie pateikė prašymą dėl kvalifikacijos pripažinimo pagal šią direktyvą ir kurie, kaip pripažinta vėlesniais teismų sprendimais, tokiomis aplinkybėmis naudojosi suklastotais dokumentais, patvirtinančiais jų profesinę kvalifikaciją, tapatybę. 4. Asmens duomenų tvarkymas valstybėms narėms keičiantis 1 ir 3 dalyse nurodyta informacija vykdomas laikantis direktyvų 95/46/EB ir 2002/58/EB. Komisija asmens duomenis tvarko laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001. 5. Kai nustoja galioti 1 dalyje nurodytas draudimas arba apribojimas, apie tai nedelsiant informuojamos visų valstybių narių kompetentingos institucijos. Tuo tikslu valstybės narės kompetentingos institucijos, kurios teikia informaciją pagal 1 dalį, taip pat turi informuoti ir apie galiojimo pabaigos datą, ir apie bet kokį vėlesnį tos datos pakeitimą. 6. Valstybės narės numato, kad specialistai, apie kuriuos įspėjimai yra išsiųsti kitoms valstybėms narėms, būtų raštu informuoti apie sprendimus dėl įspėjimo tuo pačiu metu, kai buvo išsiųstas įspėjimas, galėtų apskųsti sprendimą pagal nacionalinę teisę arba prašyti tokius sprendimus pakeisti ir turėtų teisę į dėl kitoms valstybėms narėms išsiųsto neteisingo įspėjimo patirtos žalos atlyginimą – tokiais atvejais įspėjimo sprendime turi būti nurodyta, kad specialistas yra inicijavęs procesą dėl sprendimo dėl įspėjimo. 7. Duomenys apie įspėjimus IMI sistemoje gali būti tvarkomi įspėjimų galiojimo laikotarpiu. Įspėjimai ištrinami per tris dienas nuo sprendimo juos panaikinti priėmimo dienos arba nuo 1 dalyje nurodyto apribojimo ar draudimo galiojimo pabaigos dienos. 8. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl įspėjimo mechanizmo taikymo. Į tuos įgyvendinimo aktus įtraukiamos nuostatos dėl valdžios institucijų, įgaliotų siųsti arba gauti įspėjimus, dėl įspėjimų atšaukimo ir panaikinimo ir dėl priemonių, skirtų užtikrinti duomenų tvarkymo saugumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“ |
46. |
57 straipsnis pakeičiamas taip: „57 straipsnis Centrinė internetinė prieiga prie informacijos 1. Valstybės narės užtikrina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (19) 6 straipsnyje nurodytuose kontaktiniuose centruose internetu būtų prieinama ir reguliariai atnaujinama ši informacija:
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta informacija ir pagalba būtų teikiama naudotojams aiškiu ir suprantamu būdu, kad ji būtų lengvai prieinama nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis bei būtų nuolat atnaujinama. 3. Valstybės narės užtikrina, kad į kiekvieną kontaktiniam centrui adresuotą prašymą pateikti informaciją būtų atsakyta kiek įmanoma greičiau. 4. Valstybės narės ir Komisija imasi papildomų priemonių, siekdamos paskatinti kontaktinius centrus teikti 1 dalyje numatytą informaciją kitomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Tai nedaro poveikio valstybių narių teisės aktams dėl kalbų naudojimo jų teritorijoje. 5. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija 1, 2 ir 4 dalių įgyvendinimo tikslais. |
47. |
Įterpiami šie straipsniai: „57a straipsnis Procedūrų atlikimas elektroninėmis priemonėmis 1. Valstybės narės užtikrina, kad visi reikalavimai, procedūros ir formalumai, susiję su šioje direktyvoje reglamentuojamais dalykais, būtų lengvai įvykdomi nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis atitinkamuose kontaktiniuose centruose arba atitinkamose kompetentingose institucijose. Tai netrukdo valstybių narių kompetentingoms institucijoms vėliau prašyti pateikti patvirtintas dokumentų kopijas, jei kyla pagrįstų abejonių ir kai tai yra griežtai būtina. 2. 1 dalis netaikoma adaptacijos laikotarpio įvykdymui ar tinkamumo testo atlikimui. 3. Kai yra pagrįsta, jog valstybės narės prašytų saugaus elektroninio parašo, kaip apibrėžta 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (20) 2 straipsnio 2 punkte, siekiant atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras, valstybės narės priima elektroninius parašus, atitinkančius 2009 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimą 2009/767/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti (21), ir suteikia technines priemones tvarkyti dokumentus su apibrėžtų formatų saugiais elektroniniais parašais, kaip nustatyta 2011 m. vasario 25 d. Komisijos sprendime 2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai (22). 4. Visos procedūros vykdomos pagal Direktyvos 2006/123/EB 8 straipsnį dėl kontaktinių centrų. Šios Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje ir 51 straipsnyje nustatytų procedūrinių laikotarpių pradžia yra piliečio paraiškos arba bet kokio trūkstamo dokumento pateikimo kontaktiniam centrui arba tiesiogiai atitinkamai kompetentingai institucijai data. Bet koks prašymas pateikti patvirtintas dokumentų kopijas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, nelaikomas prašymu pateikti trūkstamus dokumentus. 57b straipsnis Pagalbos centrai 1. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. paskiria pagalbos centrą, kurio paskirtis - pagalbos dėl šioje direktyvoje numatytų profesinių kvalifikacijų pripažinimo teikimas piliečiams ir kitų valstybių narių pagalbos centrams, įskaitant informaciją apie profesijas ir užsiėmimą jomis reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus, socialinės teisės aktus ir, kai taikytina, etikos taisykles. 2. Priimančių valstybių narių pagalbos centrai padeda piliečiams naudotis pagal šią direktyvą jiems suteikiamomis teisėmis, prireikus, bendradarbiaujant su kilmės valstybės narės pagalbos centru ir kompetentingomis institucijomis bei priimančiosios valstybės narės kontaktiniais centrais. 3. Kiekviena kilmės arba priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija visapusiškai bendradarbiauja su priimančiosios valstybės narės pagalbos centru ir prireikus kilmės valstybės narės pagalbos centru ir tokių centrų prašymu teikia jiems visą atitinkamą informaciją, laikydamasi duomenų apsaugos taisyklių, kaip nurodyta direktyvose 95/46/EB ir 2002/58/EB. 4. Komisijos prašymu pagalbos centrai informuoja Komisiją apie užklausimų, susijusių su jų sprendžiamais klausimais, rezultatus per du mėnesius nuo tokio prašymo gavimo. 57c straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 3 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje, 21a straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio antroje pastraipoje, 31 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 34 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 35 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 40 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 49a straipsnio 4 dalyje ir 49b straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje, 21a straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio antroje pastraipoje, 31 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 34 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 35 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 40 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 49a straipsnio 4 dalyje ir 49b straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal 3 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 20 straipsnį, 21 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą, 21a straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnio antrą pastraipą, 31 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 34 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 35 straipsnio 4 ir 5 dalis, 38 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 40 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, 44 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 49a straipsnio 4 dalį ir 49b straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. |
48. |
58 straipsnis pakeičiamas taip: „58 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“ |
49. |
59 straipsnis pakeičiamas taip: „59 straipsnis Skaidrumas 1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. perduoda Komisijai jų teritorijoje esamų reglamentuojamų profesijų sąrašą, nurodydamos kiekvienos profesijos veiklą, ir reglamentuojamo rengimo, taip pat 11 straipsnio c punkto ii papunktyje nurodyto specialios struktūros rengimo sąrašą. Visi tų sąrašų pakeitimai taip pat turi būti be nepateisinamo delsimo perduodami Komisijai. Komisija sukuria reglamentuojamų profesijų, įskaitant bendrus kiekvienos profesijos veiklos aprašymus, duomenų bazę, kuri turi būti viešai prieinama, ir ją tvarko. 2. Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. valstybės narės pateikia Komisijai profesijų, kurias turinčių asmenų kvalifikacijos pagal 7 straipsnio 4 dalį turi būti patikrintos iš anksto, sąrašą. Valstybės narės nurodo Komisijai konkretų pagrindimą, dėl kurio kiekviena tų profesijų įtraukiama į tą sąrašą. 3. Valstybės narės tikrina, ar reikalavimai, kurie taikomi pagal jų teisinę sistemą, kuriais konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui apribojama teisė užsiimti profesija arba vykdyti profesinę veiklą, įskaitant naudojimąsi profesiniu vardu ir veiklos pagal tokį profesinį vardą vykdymą, (toliau šiame straipsnyje – reikalavimai) yra suderinami su toliau išvardytais principais:
4. 1 dalis taip pat taikoma profesijoms, kurias valstybėje narėje reglamentuoja asociacija ar organizacija, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, ir bet kokiems narystės šiose asociacijose ar organizacijose reikalavimams. 5. Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. pateikia Komisijai informaciją apie reikalavimus, kuriuos jos ketina palikti galioti, ir nurodo priežastis, kodėl tie reikalavimai atitinka 3 dalį. Per šešis mėnesius nuo priemonės priėmimo valstybės narės pateikia informaciją apie jų vėliau priimtus reikalavimus ir nurodo priežastis, kodėl jų reikalavimai atitinka 3 dalį. 6. Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d., o vėliau – kas dvejus metus, Komisijai taip pat pateikia ataskaitą apie panaikintus arba sušvelnintus reikalavimus. 7. Komisija persiunčia 6 dalyje nurodytas ataskaitas kitoms valstybėms narėms, kurios per šešis mėnesius pateikia savo pastabas. Per tą patį šešių mėnesių laikotarpį Komisija dėl tų ataskaitų tariasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus specialistus. 8. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija pateikia suvestinę ataskaitą koordinatorių grupei, įsteigtai pagal 2007 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimą Nr. 2007/172/EB, kuriuo įsteigiama profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupė (23), kuri gali teikti pastabas dėl tos ataskaitos. 9. Atsižvelgdama į 7 ir 8 dalyse numatytas pastabas, Komisija ne vėliau kaip 2017 m. sausio 18 d. pateikia suvestinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu su papildomų iniciatyvų pasiūlymais. |
50. |
60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
51. |
61 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Kai taikytina, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atitinkamai valstybei narei leidžiama ribotą laikotarpį nukrypti nuo atitinkamos nuostatos.“ |
52. |
II ir III priedai išbraukiami. |
53. |
VII priedo 1 punktas papildomas šiuo punktu:
|
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 pakeitimas
Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 priedo 2 punktas pakeičiamas taip:
„2. |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB (24): 4a–4e straipsniai, 8 straipsnis, 21a straipsnis, 50 straipsnis, 56 straipsnis ir 56a straipsnis. |
3 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d.
2. Bet kuri valstybė narė, kuri 2014 m. sausio 17 d. suteikia galimybę dalyvauti akušerių rengime pagal Direktyvos 2005/36/EB 40 straipsnio 2 dalyje nurodytą I būdą, baigus bent pirmuosius 10 metų vidurinio lavinimo kurso mokykloje, užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad tos direktyvos 40 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų reikalavimų priimti į akušerio rengimą būtų laikomasi ne vėliau kaip 2020 m. sausio 18 d.
3. Valstybės narės nedelsiant perduoda Komisijai 1 ir 2 dalyse nurodytų nuostatų tekstą.
4. Valstybės narės, priimdamos 1 ir 2 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo būdus nustato valstybės narės.
5. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje patvirtintų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.
4 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre 2013 m. lapkričio 20 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
V. LEŠKEVIČIUS
(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 103.
(2) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(4) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(5) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 15.
(6) OL L 78, 1977 3 26, p. 17.
(7) OL L 77, 1998 3 14, p. 36.
(8) OL L 316, 2012 11 14, p. 1.
(10) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(11) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(12) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(14) OL C 137, 2012 5 12, p. 1.
(15) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(16) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(17) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.“
(18) OL C 111, 2008 5 6, p. 1.“
(19) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.“
(20) OL L 13, 2000 1 19, p. 12.
(21) OL L 274, 2009 10 20, p. 36.
(22) OL L 53, 2011 2 26, p. 66.“
(23) OL L 79, 2007 3 20, p. 38.“
(24) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.“
Komisijos pareiškimas
Atlikdama su 57c straipsnio 2 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą Komisija užtikrins, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai, ir ji pakankamai iš anksto tinkamai ir skaidriai konsultuosis, ypač su ekspertais iš visų valstybių narių kompetentingų institucijų ir įstaigų, profesinių asociacijų ir švietimo įstaigų, o atitinkamais atvejais su socialinių partnerių ekspertais.
SPRENDIMAI
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/171 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1386/2013/ES
2013 m. lapkričio 20 d.
dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
Sąjunga išsikėlė tikslą ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti, kad jos ekonomika taptų sumani, tvari ir visa apimanti, ir apibrėžė politikos kryptis ir veiksmus, skirtus, kad ji taptų mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika (4); |
(2) |
viena po kitos priimamos aplinkosaugos veiksmų programos nuo 1973 m. sudarė Sąjungos veiksmų aplinkos srityje pagrindą; |
(3) |
Šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa (5) (toliau - 6-oji AVP) baigė galioti 2012 m. liepos mėn., tačiau daug priemonių ir veiksmų, kurių imtasi pagal tą programą, įgyvendinami toliau; |
(4) |
atlikus galutinį 6-osios AVP vertinimą padaryta išvada, kad programa buvo naudinga aplinkai ir ji suformavo bendrą strateginę kryptį aplinkos politikai. Nepaisant tų pasiekimų, netvarių tendencijų vis dar yra keturiose 6-ojoje AVP nustatytose prioritetinėse srityse: klimato kaitos; gamtos ir biologinės įvairovės; aplinkosaugos ir sveikatos bei gyvenimo kokybės; ir gamtos išteklių bei atliekų; |
(5) |
atlikus galutinį 6-osios AVP vertinimą, paaiškėjo tam tikrų trūkumų. Todėl siekiant Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (toliau - 7-oji AVP) nustatytų tikslų būtinas visapusiškas valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos institucijų įsipareigojimas ir pasiryžimas prisiimti atsakomybę, kad būtų suteikta ta nauda, kurią suteikti užsibrėžta programoje; |
(6) |
remiantis Europos aplinkos agentūros 2010 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaita („SOER 2010“) vis dar yra didelių su aplinka susijusių problemų, kurios turės didelį poveikį, jeigu nebus imtasi veiksmų joms spręsti; |
(7) |
dėl pasaulinių sisteminių tendencijų ir iššūkių, susijusių su populiacijos dinamika, urbanizacija, ligomis ir pandemijomis, sparčia technologijų kaita ir netvariu ekonomikos augimu, spręsti aplinkos iššūkius ir pasiekti ilgalaikius darnaus vystymosi tikslus tampa dar sunkiau. Siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos klestėjimą, reikia imtis tolesnių veiksmų tiems iššūkiams spręsti; |
(8) |
labai svarbu, kad 2020 m. Sąjungos prioritetiniai tikslai būtų nustatyti atsižvelgiant į aiškią ilgalaikę viziją 2050 m. Tokiu būdu taip pat būtų užtikrinta stabili aplinka tvarioms investicijoms ir augimui. 7-oji AVP turėtų būti grindžiama strategijos „Europa 2020“ (6) politikos iniciatyvomis, įskaitant Sąjungos klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį (7), Komisijos komunikatą dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano (8), ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. (9), Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą (10), pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ (11) ir Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategiją; |
(9) |
7-oji AVP turėtų padėti pasiekti aplinkos ir klimato kaitos tikslus, dėl kurių Sąjunga jau susitarė, ir nustatyti politikos trūkumus, dėl kurių gali tekti nustatyti papildomų tikslų; |
(10) |
Sąjunga susitarė ne vėliau kaip 2020 m. bent 20 % sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį (30 %, su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios šalys prisiims panašius išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus ir jei besivystančios šalys prisidės tinkamai laikydamosi savo įsipareigojimų ir pagal atitinkamus pajėgumus); užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. 20 % suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija; ir pasiekti 20 % mažesnį pirminės energijos suvartojimą, palyginti su prognozuojamais lygiais, didinant energijos vartojimo efektyvumą (12); |
(11) |
Sąjunga susitarė ne vėliau kaip 2020 m. sustabdyti Sąjungoje biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų paslaugų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant Sąjungos veiksmus, kad būtų užkirstas kelias visuotiniam biologinės įvairovės nykimui (13); |
(12) |
Sąjunga remia tikslus ne vėliau kaip 2030 m. sustabdyti pasaulio miškų ploto mažėjimą ir ne vėliau kaip 2020 m. sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą ne mažiau kaip 50 %, palyginti su 2008 m. lygiu (14); |
(13) |
Sąjunga susitarė ne vėliau kaip 2015 m. užtikrinti gerą visų Sąjungos vandenų, įskaitant gėlą vandenį (upes, ežerus ir požeminį vandenį), tarpinius vandenis (upių žiotis ir (arba) deltas) ir priekrantės vandenis vienos jūrmylės atstumu nuo kranto, būklę (15); |
(14) |
Sąjunga susitarė ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti gerą visų Sąjungos jūros vandenų aplinkos būklę (16); |
(15) |
Sąjunga susitarė užtikrinti tokią oro kokybę, kad žmonių sveikatai ir aplinkai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir keliamas pavojus (17); |
(16) |
Sąjunga susitarė ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti tikslą, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos ir naudojamos taip, kad kuo labiau sumažėtų jų didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai (18); |
(17) |
Sąjunga susitarė, kad turi būti apsaugota aplinka ir žmonių sveikata, užkertant kelią neigiamam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar jį sumažinant, taip pat sumažinant bendrą išteklių naudojimo poveikį bei padidinant tokio naudojimo efektyvumą, laikantis tokios atliekų hierarchijos: prevencija, parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas, kitas naudojimas ir šalinimas (19); |
(18) |
Sąjunga susitarė skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir stengtis visiškai atsieti ekonomikos augimą nuo aplinkos būklės blogėjimo (20); |
(19) |
Sąjunga susitarė siekti sukurti pasaulį, kuriame, siekiant darnaus vystymosi, žemė neblogėtų (21); |
(20) |
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 191 straipsnio 2 dalį Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę ir yra grindžiama atsargumo principu ir principais, numatančiais poreikį imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir jog žalą turėtų atlyginti teršėjas; |
(21) |
veiksmų prioritetiniams 7-osios AVP tikslams pasiekti reikėtų imtis įvairiais valdymo lygmenimis laikantis subsidiarumo principo; |
(22) |
siekiant užtikrinti 7-osios AVP sėkmę ir pasiekti jos prioritetinius tikslus, svarbu skaidriai bendradarbiauti su nevyriausybiniais subjektais; |
(23) |
biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų būklės blogėjimas Sąjungoje turi ne tik svarbių pasekmių aplinkai bei žmonių gerovei, jie taip pat daro poveikį būsimoms kartoms ir brangiai kainuoja visai visuomenei, visų pirma ekonominės veiklos subjektams tuose sektoriuose, kurie tiesiogiai priklauso nuo ekosistemų paslaugų; |
(24) |
esama didelių galimybių Sąjungoje sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir efektyviau naudoti energiją ir išteklius. Dėl to sumažės spaudimas aplinkai, padidės konkurencingumas, rasis naujų augimo šaltinių ir bus kuriama daugiau darbo vietų, nes padidinus efektyvumą bus sutaupyta lėšų, inovacijos pasieks rinką, o ištekliai bus geriau valdomi per visą jų gyvavimo ciklą. Siekiant pasinaudoti šiomis galimybėmis, reikėtų pripažinti, kad visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemą įgyvendinant Sąjungos klimato kaitos politiką; |
(25) |
su aplinka susijusios problemos ir poveikis aplinkai toliau kelia didelę riziką žmonių sveikatai ir gerovei; priemonės aplinkos būklei gerinti gali būti naudingos sprendžiant šias problemas; |
(26) |
visapusiškas ir vienodas aplinkos acquis įgyvendinimas visoje Sąjungoje – patikima investicija, naudinga aplinkai, žmonių sveikatai, taip pat ir ekonomikai; |
(27) |
Sąjungos aplinkos politika ir toliau turėtų būti formuojama remiantis patikimomis žiniomis ir ji turėtų užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų geriau suprantami įrodymai, kuriais grindžiamas politikos formavimas, taip pat ir tais atvejais, kai taikomas atsargumo principas; |
(28) |
kad būtų pasiekti aplinkos ir klimato tikslai, reikėtų pakankamai investicijų ir reikėtų veiksmingiau leisti lėšas vadovaujantis tais tikslais. Reikėtų skatinti naudotis viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvomis; |
(29) |
aplinkos aspektų integravimas į visas atitinkamas politikos sritis svarbus, siekiant sumažinti spaudimą aplinkai, kurį kelia kitų sektorių politika ir veikla, ir įgyvendinti su aplinka ir klimatu susijusius tikslus; |
(30) |
Sąjungos teritorija yra tankiai apgyvendinta, ir daugiau nei 70 % jos piliečių gyvena miestuose ir priemiesčiuose ir jiems kyla specifinių aplinkos ir su klimatu susijusių problemų; |
(31) |
daug aplinkos problemų yra visuotinės ir jas galima visiškai išspręsti tik taikant visapusišką visuotinį požiūrį; nors kitos aplinkos problemos turi aiškų regioninį aspektą. Todėl jas sprendžiant būtina bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, įskaitant kaimynines šalis bei užjūrio šalis ir teritorijas; |
(32) |
7-oji AVP turėtų remti 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais (toliau - Rio + 20) rezultatų ir joje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu, kuriais siekiama pasauliniu mastu pereiti prie visa apimančios žaliosios ekonomikos darnaus vystymosi ir skurdo mažinimo kontekste; |
(33) |
tinkamas politikos priemonių derinys suteiktų galimybę verslo subjektams ir vartotojams geriau suprasti savo vykdomos veiklos poveikį aplinkai ir tą poveikį valdyti. Tarp tokių politikos priemonių – ekonominės paskatos, rinkos priemonės, informavimo reikalavimai, taip pat savanoriškos priemonės, kurios papildo teisines sistemas ir skatina suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įvairiais lygmenimis; |
(34) |
visos priemonės, veiksmai ir tikslai, nustatyti 7-ojoje AVP, turėtų būti vykdomi pagal sumanaus reglamentavimo principus (22) ir prireikus turėtų būti atliekamas išsamus jų poveikio vertinimas; |
(35) |
pažangą, padarytą siekiant 7-osios AVP tikslų, reikėtų stebėti, pamatuoti ir įvertinti pagal sutartus rodiklius; |
(36) |
vadovaujantis SESV 192 straipsnio 3 dalimi bendrojoje veiksmų programoje reikėtų nustatyti su Sąjungos aplinkos politika susijusius prioritetinius tikslus; |
(37) |
šiame sprendime nustatytiems prioritetiniams tikslams pasiekti priede pateikta 7-oji AVP nustato daug priemonių ir veiksmų; |
(38) |
kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. sukurti bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą, nustatančią prioritetinius tikslus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tos veiksmų programos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Bendroji Sąjungos veiksmų programa aplinkosaugos srityje laikotarpiui iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – 7-oji Aplinkosaugos veiksmų programa arba 7-oji AVP) patvirtinama taip, kaip nustatyta priede.
2 straipsnis
1. Nustatomi šie prioritetiniai 7-osios Aplinkosaugos veiksmų programos tikslai:
a) |
saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą; |
b) |
pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų efektyviai išteklius naudojančia, žaliąja ir konkurencinga mažą anglies dioksido kiekį išskiriančia ekonomika; |
c) |
apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio spaudimo ir rizikos sveikatai bei gerovei; |
d) |
maksimaliai padidinti Sąjungos aplinkos teisės aktų naudingumą gerinant jų įgyvendinimą; |
e) |
tobulinti Sąjungos aplinkos politikos žinių ir faktinių duomenų bazę; |
f) |
užtikrinti investicijas į aplinkos ir klimato politiką ir spręsti su aplinka susijusių sąnaudų klausimus; |
g) |
didinti aplinkos aspektų integraciją ir politikos nuoseklumą; |
h) |
didinti Sąjungos miestų tvarumą; |
i) |
didinti Sąjungos veiksmų efektyvumą sprendžiant tarptautinius aplinkos ir su klimatu susijusius iššūkius. |
2. 7-oji AVP grindžiama atsargumo principu, prevencinių veiksmų bei taršos mažinimo ten, kur yra jos šaltinis, principais ir principu „teršėjas moka“.
3. Įgyvendinant 7-ąją AVP padedama užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir geresnę piliečių gyvenimo kokybę bei gerovę.
4. Visos priemonės, veiksmai ir tikslai, nustatyti 7-ojoje AVP, siūlomi ir įgyvendinami laikantis išmanaus reglamentavimo principų, o prireikus atliekamas išsamus jų poveikio vertinimas.
3 straipsnis
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atsako už tai, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų siekiant įgyvendinti 7-ojoje AVP nustatytus prioritetinius tikslus. Veiksmų imamasi deramai atsižvelgiant į įgaliojimų suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principus pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį.
2. Įgyvendindamos 7-ąja AVP, visų lygių viešosios valdžios institucijos bendradarbiauja su verslo subjektais ir socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir atskirais piliečiais.
4 straipsnis
1. Komisija užtikrina, kad atitinkamų 7-osios AVP dalių įgyvendinimas būtų stebimas vykdant nuolatinę strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo stebėseną. Apie šį procesą sužinoma iš Europos aplinkos agentūros aplinkos būklės rodiklių ir iš rodiklių, naudojamų stebėti esamų aplinkos ir su klimatu susijusių teisės aktų bei tikslų (kaip antai klimato ir energetikos tikslų, biologinės įvairovės tikslų ir efektyvaus išteklių naudojimo pagrindinių etapų) įgyvendinimo pažangą.
2. Komisija taip pat atlieka 7-osios AVP vertinimą. Tas vertinimas grindžiamas, inter alia, Europos aplinkos agentūros aplinkos būklės ataskaita ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais. Komisija remiantis šiuo vertinimu parengtą ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tinkamu laiku prieš 7-osios AVP pabaigą.
3. Atsižvelgdama į tą vertinimą ir kitus aktualius politikos pokyčius, Komisija, prireikus, laiku pateikia pasiūlymą dėl 8-osios AVP siekiant išvengti reguliavimo spragos tarp 7-osios AVP ir 8-osios AVP.
5 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Strasbūre 2013 m. lapkričio 20 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
V. LEŠKEVIČIUS
(1) OL C 161, 2013 6 6, p. 77.
(2) OL C 218, 2013 7 30, p. 53.
(3) 2013 m. spalio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas.
(4) COM(2010) 2020 ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 13/10).
(5) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (OL L 242, 2002 9 10, p. 1).
(6) COM(2010) 2020.
(7) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009 6 5, p. 63), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 140, 2009 6 5, p. 88), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).
(8) COM(2011) 112. Į šį planą savo 2011 m. gegužės 17 d. išvadose atkreipė dėmesį Taryba, jam pritarė Europos Parlamentas savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliucijoje (P7_TA(2012)0086).
(9) COM(2011) 244.
(10) COM(2011) 571.
(11) COM(2010) 546.
(12) 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas.
(13) 2010 m. kovo 25 ir 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 7/10); 2010 m. kovo 15 d. Tarybos išvados (7536/10); COM(2011) 244.
(14) 2008 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvados (16852/08).
(15) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(16) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(17) Sprendimas Nr. 1600/2002/EB; 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).
(18) Sprendimas Nr. 1600/2002/EB; Johanesburgo įgyvendinimo planas (2002 m. pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas tvaraus vystymosi klausimais).
(19) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(20) 2012 m. birželio 11 d. Tarybos išvados (11186/12); COM(2011) 571.
(21) 2012 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/Res/66/288 dėl konferencijos „Rio + 20“ rezultatų „Ateitis, kurios norime“.
(22) COM(2010) 543.
PRIEDAS
7-OJI APLINKOSAUGOS VEIKSMŲ PROGRAMA IKI 2020 M. „GYVENTI GERAI PAGAL MŪSŲ PLANETOS IŠGALES“
1. |
Numatoma tokia 2050 m. vizija, kuria siekiama nurodyti veiksmų kryptį iki ir po 2020 m.: 2050 m. gyvensime gerai paisydami planetos ekologinių ribų. Mūsų klestėjimo ir sveikos aplinkos pagrindas – inovacinė žiedinė ekonomika, kurioje niekas nešvaistoma veltui, darniai valdomi gamtos ištekliai, o biologinė įvairovė saugoma, vertinama ir atkuriama taip, kad didėtų mūsų visuomenės atsparumas. Ekonomikos augimas, grindžiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, yra seniai atsietas nuo išteklių naudojimo, rodant saugios ir tvarios visuomenės pavyzdį visam pasauliui. |
VEIKSMŲ PROGRAMA IKI 2020 M.
2. |
Per pastaruosius 40 metų priimta daug įvairių aplinkos teisės aktų – kurie prilygsta išsamiausiems pasaulyje moderniems standartams. Tai padėjo išspręsti kai kurias didžiausias Sąjungos piliečių ir verslo subjektų susirūpinimą keliančias aplinkos problemas. |
3. |
Per pastaruosius dešimtmečius pavyko labai sumažinti į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamų teršalų kiekį; pastaraisiais metais labai sumažintas ir išmetamųjų ŠESD kiekis. Modernizuoti Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktai ir apribotas daugelio toksiškų ar pavojingų medžiagų, kaip antai švinas, kadmis ir gyvsidabris, naudojimas produktuose, kurie naudojami daugelyje namų ūkių. Sąjungos piliečiai naudojasi vandeniu, kurio kokybė yra viena iš geriausių pasaulyje; daugiau nei 18 % Sąjungos teritorijos ir 4 % jos jūrų teritorijos suteiktas saugomų gamtos teritorijų statusas. |
4. |
Sąjungos aplinkos politika skatino inovacijas ir investicijas į ekologiškas prekes ir paslaugas, dėl to buvo kuriamos darbo vietos ir eksporto galimybės (1). Su kiekvienu plėtros etapu aukštų aplinkos apsaugos standartų taikymo teritorija plėtėsi – dabar jie taikomi didelėje Europos žemyno dalyje; be to, Sąjungos pastangomis pasiekta didesnių tarptautinių kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu įsipareigojimų ir užtikrinta, kad pasaulinės pastangos atsisakyti ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir degalų su švinu būtų sėkmingos. |
5. |
Didelė pažanga taip pat padaryta integruojant aplinkos tikslus į kitas Sąjungos politikos ir veiklos sritis. Pagal reformuotą bendrą žemės ūkio politiką (toliau – BŽŪP) nuo 2003 m. tiesioginės išmokos yra susietos su reikalavimais, kad žemdirbiai išlaikytų žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir laikytųsi atitinkamų aplinkos teisės aktų. Kova su klimato kaita tapo sudėtine energetikos politikos dalimi, taip pat daroma pažanga integruojant efektyvaus išteklių naudojimo, klimato kaitos ir energijos vartojimo efektyvumo klausimus į kitus pagrindinius sektorius, kaip antai transporto ir statybos. |
6. |
Vis dėlto daug Sąjungos aplinkos tendencijų vis dar kelia nerimą, ypač dėl nepakankamo esamų Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo. Tik 17 % pagal Buveinių direktyvą (2) vertinamų rūšių ir buveinių yra geros apsaugos būklės, o dėl gamtinio kapitalo būklės blogėjimo ir praradimo kyla pavojus, kad pastangos pasiekti Sąjungos biologinės įvairovės ir klimato kaitos tikslus gali būti neveiksmingos. Dėl tokios rūšių ir buveinių būklės, taip pat dėl gamtinio kapitalo būklės blogėjimo ir praradimo atsiranda didelių susijusių sąnaudų, kurios mūsų ekonominėje ar socialinėje sistemoje dar tinkamai neįvertinamos. 30 % Sąjungos teritorijos yra labai suskaidyta, o tai turi įtakos ekosistemų ryšiams ir gerai būklei, taip pat jų gebėjimui teikti paslaugas ir užtikrinti rūšių gyvavimui tinkamas buveines. Nors Sąjungoje padaryta tam tikra pažanga atsiejant ekonomikos augimą nuo išmetamųjų ŠESD kiekio, išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai, ištekliai vis dar naudojami labai netvariai ir neveiksmingai, o atliekos vis dar tvarkomos netinkamai. Todėl verslo subjektai Sąjungoje neišnaudoja didžiulių efektyvaus išteklių naudojimo teikiamų galimybių padidinti konkurencingumą, sumažinti sąnaudas, padidinti produktyvumą ir tiekimo saugumą. Vandens kokybė ir oro taršos lygiai vis dar kelia problemų daugelyje Europos dalių, o Sąjungos piliečiai ir toliau yra veikiami pavojingų medžiagų, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir gerovei. Netvariai naudojant žemę alinami derlingi dirvožemiai ir dirvožemis toliau blogėja, o dėl to daromas poveikis pasauliniam aprūpinimui maistu ir galimybei pasiekti biologinės įvairovės tikslus. |
7. |
Aplinkos ir klimato kaitą Sąjungoje kuo toliau tuo labiau lemia pasaulinio masto pokyčiai, įskaitant susijusius su demografiniais pokyčiais, gamybos ir prekybos tendencijomis bei sparčia technologine pažanga. Tokie pokyčiai gali suteikti reikšmingų ekonomikos augimo ir socialinės gerovės galimybių, tačiau kartu kelia problemų ir neaiškumų Sąjungos ekonomikai ir visuomenei ir lemia aplinkos būklės blogėjimą visame pasaulyje (3). |
8. |
Dėl dabartinių pasaulio ekonomikoje vyraujančių netausios gamybos ir vartojimo sistemų, taip pat didėjančios visuotinės prekių ir paslaugų paklausos ir išteklių eikvojimo auga svarbiausių žaliavų, mineralų ir energijos kaina, dėl to didėja tarša ir atliekų kiekis, pasaulinis išmetamųjų ŠESD kiekis, blogėja žemės būklė, mažėja miškų ir nyksta biologinė įvairovė. Beveik du trečdaliai pasaulio ekosistemų laikomos nykstančiomis (4), taip pat yra įrodymų, kad planetos biologinės įvairovės, klimato kaitos ir azoto ciklo ribos jau peržengtos (5). Nebent būtų užtikrinta didelė pažanga didinant išteklių naudojimo efektyvumą, tikėtina, kad ne vėliau kaip 2030 m. pasaulio vandens ištekliai sumažės 40 %. Taip pat kyla rizika, kad dėl klimato kaitos tokios problemos taps dar aštresnės, ir dėl to padidės išlaidos (6). 2011 m. dėl nelaimių, kurias iš dalies sukėlė klimato kaita, pasaulyje patirta daugiau nei 300 mlrd. EUR ekonominių nuostolių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau - EBPO) įspėjo, kad dėl nuolatinio gamtinio kapitalo eikvojimo ir nykimo galimi negrįžtami pokyčiai, kurie gali kelti pavojų du šimtmečius trukusiam gyvenimo lygio gerinimo procesui ir lemti dideles išlaidas (7). |
9. |
Siekiant išspręsti kai kurias iš tų sudėtingų problemų, būtina išnaudoti visą esamų aplinkos technologijų potencialą ir užtikrinti, kad pramonė nuolat kurtų naujus ir įsisavintų geriausius prieinamus gamybos būdus ir kuriamas inovacijas, taip pat aktyviau naudoti rinkos priemones. Taip pat būtina sparti pažanga perspektyviose mokslo ir technologijos srityse. Šio tikslo reikėtų siekti skatinant mokslinius tyrimus ir sukuriant sąlygas privačioms investicijoms į mokslinius tyrimus. Kartu yra poreikis geriau suprasti galimą riziką aplinkai ir žmonių sveikatai, susijusią su naujomis technologijomis, ir geriau įvertinti bei valdyti tokias technologijas. Tai būtina naujų technologijų priimtinumo visuomenei sąlyga, taip pat būtina Sąjungos pajėgumui veiksmingai ir laiku nustatyti galimą riziką, susijusią su technologinėmis naujovėmis, ir į ją reaguoti. Diegiant svarbias technologines inovacijas turėtų būti vykdomas viešasis dialogas ir dalyvavimo procesai. |
10. |
Jei norime gerai gyventi ateityje, dabar būtina skubiai imtis bendrų veiksmų, kurių tikslas – padidinti ekologinį atsparumą ir užtikrinti, kad aplinkos politikos nauda ekonomikai ir visuomenei būtų kuo didesnė, neperžengiant planetos ekologinių ribų. 7-oji AVP atspindi Sąjungos įsipareigojimą pereiti prie visa apimančios žaliosios ekonomikos, kurioje užtikrinamas ekonomikos augimas ir plėtra, apsaugoma žmonių sveikata ir gerovė, suteikiamas deramas darbas, mažinama nelygybė ir saugoma biologinė įvairovė, įskaitant jos teikiamas ekosistemų paslaugas (gamtinis kapitalas), taip pat į jas investuojama, nes ji vertinga savaime ir iš esmės prisideda prie žmonių gerovės ir ekonomikos klestėjimo. |
11. |
Kad perėjimas prie visa apimančios žaliosios ekonomikos būtų sėkmingas, reikia integruoti aplinkos klausimus į kitas politikos sritis, kaip antai energetika, transportas, žemės ūkis, žuvininkystė, prekyba, ekonomika ir pramonė, moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumas, vystymasis, užsienio reikalai, saugumas, švietimas ir mokymas, taip pat socialinė ir turizmo politika, siekiant sukurti nuoseklų suderintą požiūrį. Sąjungos veiksmus taip pat turėtų papildyti aktyvesni pasauliniai veiksmai ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sprendžiant bendrus iššūkius. |
12. |
Sąjunga pradėjo šias permainas remdamasi ilgalaikėmis integruotomis strategijomis, kurių tikslas – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą (8), efektyviau naudoti išteklius (9) ir sparčiau pereiti prie saugios ir darnios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos (10). Komisija, remdamasi iki šiol pasiektais laimėjimais, dar labiau integravo aplinkos klausimus ir tikslus į naujausias iniciatyvas, kurių imtasi kitose pagrindinėse politikos srityse, įskaitant energetiką (11) ir transportą (12), ir siekė padidinti Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir sanglaudos politikos reformų teigiamą poveikį aplinkai. Todėl kompleksinė parama yra itin svarbi padedant užtikrinti žemės ūkio būklės darnumą, nes ją teikiant skatinama pažeidžiamų ekosistemų, pavyzdžiui, vandens telkinių, dirvožemio ir rūšių buveinių, apsauga. |
13. |
Sąjunga prisiėmė daug teisiškai privalomų įsipareigojimų pagal daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, taip pat politiškai privalomų aplinkosaugos įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių sutarta Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais (toliau – Rio + 20) (13). Rio + 20 išvadų dokumente pripažįstama, kad visa apimanti žalioji ekonomika yra svarbi darnaus vystymosi užtikrinimo ir skurdo panaikinimo priemonė. Dokumente nustatoma veiksmų programa, kuri apima visus tris darnaus vystymosi aspektus (aplinkos, socialinį ir ekonominį), o daugelis šių veiksmų nurodyti 7-osios AVP prioritetiniuose tiksluose. Rio + 20 taip pat buvo susitarta vystyti darnaus vystymosi tikslus, kurie būtų suderinti su JT vystymosi po 2015 m. darbotvarke ir į ją įtraukti siekiant sustiprinti institucinę sistemą ir plėtoti darnaus vystymosi finansavimo strategiją. Rio + 20 taip pat priėmė pasaulinius 10 metų programų pagrindus dėl darnaus vartojimo ir gamybos. Sąjunga ir jos valstybės narės dabar turėtų užtikrinti, kad tie įsipareigojimai būtų įgyvendinti Sąjungoje, ir turėtų skatinti jų įgyvendinimą pasaulyje. |
14. |
Tas pastangas papildo 7-ojoje AVP apibrėžti prioritetiniai tikslai, kuriuos Sąjunga turi pasiekti laikotarpiu iki 2020 m. 7-oji AVP remia įgyvendinimą, skatina imtis veiksmų visais lygmenimis ir skatina su aplinkos apsauga bei klimatu susijusias investicijas, taip pat ir po 2020 m. |
15. |
Daugeliu atvejų veiksmų prioritetiniams tikslams pasiekti reikės imtis pirmiausia nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu, laikantis subsidiarumo principo. Kitais atvejais reikės papildomų Sąjungos ir tarptautinio lygio priemonių. Visuomenė taip pat turėtų atlikti aktyvų vaidmenį ir būti tinkamai informuojama apie aplinkos politiką. Kadangi aplinkos politika priklauso Sąjungos pasidalijamosios kompetencijos sričiai, vienas iš 7-osios AVP tikslų – sukurti bendrą atsakomybę už bendrus siekius ir tikslus bei užtikrinti vienodas sąlygas verslo subjektams ir viešosios valdžios institucijoms. Aiškūs siekiai ir tikslai taip pat suteikia politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant regionus ir miestus, verslo subjektus ir socialinius partnerius ir atskirus piliečius, veiksmų kryptį ir iš anksto numanomą veiksmų sistemą. |
16. |
Integruotas ir suderintas aplinkos ir klimato politikos plėtojimas gali padėti užtikrinti, kad Sąjungos ekonomika ir visuomenė būtų gerai parengtos spręsti minėtuosius iššūkius. Tokie veiksmai reikalaus didžiausią dėmesį skirti šiems trims teminiams tikslams:
Tie trys teminiai tikslai yra tarpusavyje susiję ir jų turėtų būti siekiama paraleliai. Veiksmai siekiant vieno iš tų tikslų dažnai padės siekti kitų tikslų. Pavyzdžiui, didinant išteklių naudojimo efektyvumą bus sumažintas gamtinio kapitalo naudojimas, tuo tarpu didinant Sąjungos gamtinio kapitalo bazės atsparumą bus užtikrinta nauda žmonių sveikatai ir gerovei. Veiksmai klimato kaitai švelninti ir prisitaikyti prie jos padidins Sąjungos ekonomikos ir visuomenės atsparumą ir tuo pačiu metu skatins inovacijas ir Sąjungos gamtinių išteklių apsaugą. |
TEMINIAI PRIORITETAI
1 prioritetinis tikslas: saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą
17. |
Sąjungos ekonominio klestėjimo ir gerovės pagrindas – jos gamtinis kapitalas, t. y. jos biologinė įvairovė, įskaitant ekosistemas, kurios teikia būtiniausias prekes ir paslaugas: nuo derlingo dirvožemio ir daugiafunkcinių miškų iki dirbamos žemės ir jūrų, nuo geros kokybės gėlo vandens ir švaraus oro iki žiedų apdulkinimo, klimato reguliavimo ir apsaugos nuo stichinių nelaimių. Saugoti, tausoti ir puoselėti gamtinį kapitalą siekiama daugeliu Sąjungos teisės aktų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą (14), Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (15), Miesto nuotekų direktyvą (16), Nitratų direktyvą (17), Potvynių direktyvą (18), Direktyvą dėl prioritetinių medžiagų (19), Oro kokybės direktyvą ir susijusias direktyvas (20), taip pat Buveinių ir Paukščių direktyvas (21). Teisės aktai, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir spręsti cheminių medžiagų, pramoninių teršalų ir atliekų problemas, taip pat padeda sumažinti neigiamą poveikį dirvožemiui ir biologinei įvairovei, įskaitant ekosistemas, rūšis ir buveines, taip pat sumažinti maistinių medžiagų patekimą į aplinką. |
18. |
Vis dėlto naujausi vertinimai rodo, kad Sąjungos biologinė įvairovė vis dar nyksta ir kad daugelio ekosistemų būklė dėl įvairių veiksnių yra labai pablogėjusi (22). Pavyzdžiui, invazinės nevietinės rūšys kelia didesnę grėsmę augalų, gyvūnų ir žmonių sveikatai, aplinkai ir ekonomikai, nei anksčiau manyta. ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. nustatyti tikslai ir veiksmai, būtini tam, kad ne vėliau kaip 2020 m. būtų galima pakeisti tas neigiamas tendencijas, sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir ekosistemų paslaugų blogėjimą bei kiek įmanoma jas atkurti (23). Kad Sąjunga galėtų pasiekti savo 2020 m. pagrindinį biologinės įvairovės tikslą, būtina skubiau įgyvendinti tą strategiją ir pasiekti joje nurodytus tikslus. Nors strategijoje numatytos priemonės, kuriomis siekiama geriau įgyvendinti Buveinių ir Paukščių direktyvas, įskaitant tinklą „Natura 2000“, tam, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas, reikės visiškai įgyvendinti visus esamus teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti gamtinį kapitalą. |
19. |
Nepaisant Vandens pagrindų direktyvoje nustatyto reikalavimo apsaugoti, gerinti ir atkurti visus paviršinio ir požeminio vandens telkinius ir iki šiol dėtų didžiulių pastangų, tikėtina, kad „geros ekologinės būklės“ tikslą ne vėliau kaip 2015 m. atitiks tik 53 % Sąjungos paviršinio vandens telkinių (24). Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslui – ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti „gerą aplinkos būklę“ – daromas labai neigiamas poveikis, dėl, inter alia, nuolatinio peržvejojimo, taršos (įskaitant povandeninį triukšmą ir jūrą teršiančias šiukšles), taip pat dėl pasaulio klimato atšilimo padarinių, pvz., rūgštėjimo, Europos jūrose. Siekiant veiksmingai spręsti tokius iššūkius glaudus tarpusavio bendradarbiavimas Sąjungoje ir Sąjungos bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis bus itin svarbus Viduržemio ir Juodosios jūros regione, kur dauguma pakrančių valstybių nėra Sąjungos valstybės narės. Nors Sąjungos oro ir pramoninių išmetamųjų teršalų politika padėjo sumažinti daugumos formų taršą, ekosistemoms ir toliau kenkia perteklinės azoto ir sieros nuosėdos ir ozono tarša, susijusi su išmetamaisiais teršalais transporto, elektros energijos gamybos ir nedarniai vykdomos žemdirbystės veiklos srityse. |
20. |
Taigi siekiant saugoti, tausoti, puoselėti ir vertinti Sąjungos gamtinį kapitalą taip pat reikia naikinti problemų priežastis, inter alia, geriau integruojant gamtinio kapitalo tikslus rengiant ir įgyvendinant kitas politikos sritis ir užtikrinant politikos sričių darną bei abipusę naudą. Su aplinkos apsauga susiję elementai, nustatyti Komisijos reformų pasiūlymuose, visų pirma Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos politikos reformų pasiūlymuose, kuriuos numatoma finansuoti pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos Sąjungos biudžeto žalinimo priemones, yra skirti remti tuos tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkis ir miškininkystė kartu sudaro 78 % žemės paviršiaus Sąjungoje, jie atlieka svarbų vaidmenį išlaikant gamtinius išteklius, ypač geros kokybės vandenį ir dirvožemį, taip pat biologinę įvairovę ir įvairius kultūrinius kraštovaizdžius. BŽŪP žalinimas skatins aplinką tausojančią žemės ūkio ir miškininkystės veiklą, kaip antai pasėlių įvairinimą, daugiamečių ganyklų bei pievų apsaugą ir darnią agrarinės miškininkystės veiklą, ir taip pat skatins ekologiškai vertingų dirbamos žemės ir miško plotų nustatymą ir priežiūrą, be kita ko, naudojant ekstensyvią ir tradicinę praktiką. Jis taip pat padidins žemės naudojimą, žemės naudojimo paskirties keitimą ir miškininkystės sektoriaus pajėgumus absorbuoti anglies dioksidą. Esminis tvaraus žemės ūkio elementas – ūkininkavimas prisiimant atsakomybę už ateities kartas tuo pačiu metu efektyviai naudojant išteklius ir užtikrinant produktyvumą. |
21. |
Sąjunga turi didžiausią pasaulyje jūrų teritoriją, todėl jai tenka didžiulė atsakomybė už jūrų aplinkos apsaugą. Kalbant apie jūros aplinką, jūrų sektorius teikia tam tikrų ekonominių galimybių (nuo žuvininkystės, laivybos ir akvakultūros iki žaliavų, jūrų energijos ir jūrų biotechnologijos), tačiau reikia pasirūpinti, kad jomis būtų naudojamasi laikantis jūrų ir pakrantės ekosistemų išsaugojimo ir darnaus valdymo tikslų. Atskirų valstybių narių ir jų bendra jūrų teritorijų planavimo veikla ir integruotas pakrančių valdymas gali būti naudingi koordinuojant darnų jūros vandenų ir pakrantės zonų naudojimą taikant ekosistemomis pagrįstą požiūrį į įvairių sektorių veiklos valdymą tose teritorijose. Jūrų aplinka tinkamai nesaugoma iš dalies dėl to, jog vėluojama užbaigti kurti tinklą „Natura 2000“, kuris reikalauja tolesnių valstybių narių pastangų. Taip pat reikia veiksmingiau valdyti saugomas jūrines teritorijas. |
22. |
Įgyvendinant Sąjungos klimato kaitos politiką reikėtų plačiau taikyti ekosistemomis pagrįstus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo požiūrius, kurie taip pat turi teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir kitų ekosistemų paslaugų teikimui, o priimant su atsinaujinančiąja energija susijusius sprendimus reikėtų visapusiškai atsižvelgti į kitus aplinkos tikslus, kaip antai biologinės įvairovės išsaugojimas ir dirvožemio bei vandens apsauga. Galiausiai, reikės imtis priemonių, skirtų su transportu susijusios oro taršos ir išmetamo CO2 kiekio problemoms spręsti (25). |
23. |
Žemės blogėjimas, fragmentacija ir netvarus naudojimas Sąjungoje kelia pavojų tam tikroms pagrindinėms ekosistemų paslaugoms, biologinei įvairovei ir didina Europos pažeidžiamumą klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių atžvilgiu. Dėl to taip pat blogėja dirvožemio būklė ir vyksta dykumėjimas. Vandens sukeliama dirvožemio erozija veikia daugiau nei 25 % Sąjungos teritorijos: tai kenkia dirvožemio funkcijoms ir daro poveikį gėlo vandens kokybei. Dirvožemio užterštumas ir sandarinimas taip pat nuolat kelia problemų. Manoma, kad daugiau nei pusė milijono vietovių visoje Sąjungoje yra užterštos; kol nebus nustatytos ir įvertintos, jos ir toliau kels didelę riziką aplinkai, ekonomikai ir visuomenei ir sveikatai. Kiekvienais metais daugiau nei 1 000 km2 žemės užimama būsto statybos, pramonės, transporto ar poilsio reikmėms. Tokius ilgalaikius pokyčius sunku arba brangu sustabdyti ir jie beveik visada susiję su kompromisais tarp įvairių socialinių, ekonominių ir aplinkos reikmių. Aplinkos apsaugos aspektai, įskaitant vandens apsaugą ir biologinės įvairovės išsaugojimą, turėtų būti integruoti į žemėnaudos planavimo sprendimus, kad jie taptų darnesni, jog būtų daroma pažanga siekiant tikslo ne vėliau kaip 2050 m. nebedidinti bendro (net) užimamo žemės ploto. |
24. |
Valstybės narės padarė nevienodą pažangą siekdamos užtikrinti dirvožemio apsaugą, įskaitant kiek tai susiję su užterštų sklypų nustatymu, informuotumo didinimu, moksliniais tyrimais ir stebėsenos sistemų kūrimu. Vis dėlto jų pažanga vykdant su rizika susijusią ir kitą atitaisomąją veiklą nevienoda, o rezultatai ir ataskaitų teikimas Sąjungos lygmeniu yra riboti. Reaguodama į susirūpinimą keliančius klausimus, pavyzdžiui, neigiamą poveikį natūraliam vandens apytakos ratui, Komisija parengė dirvožemio sandarinimo gaires (26). Toliau stiprinant reguliavimo kontekstą, plėtojant tinklus, dalijantis žiniomis, rengiant gaires ir nustatant geriausios praktikos pavyzdžius taip pat gali būti padedama užtikrinti geresnę dirvožemio apsaugą. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB (27). |
25. |
Siekiant sumažinti svarbiausią žmogaus daromą poveikį žemei, dirvožemiui ir kitoms ekosistemoms Europoje, bus imamasi veiksmų užtikrinti, kad visais atitinkamais lygmenimis priimant su žemės naudojimu susijusius sprendimus būtų tinkamai atsižvelgiama į poveikį aplinkai, taip pat į socialinį ir ekonominį poveikį. Rio + 20 išvadose pripažįstant gero žemės valdymo ekonominę ir socialinę reikšmę raginta sukurti pasaulį, kuriame žemė neblogėtų. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip geriausia įgyvendinti tokį įsipareigojimą atitinkamos savo kompetencijos srityse. Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat kuo skubiau turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima spręsti dirvožemio kokybės problemas privalomoje teisinėje sistemoje naudojant tikslingą ir proporcingą rizika pagrįstą požiūrį. Taip pat turėtų būti nustatyti su darniu žemės naudojimu ir dirvožemiu susiję tikslai. |
26. |
Nors per pastaruosius 20 metų Sąjungoje azoto ir fosforo patekimas į aplinką labai sumažėjo, vis dėlto per didelis į aplinką patenkantis maistinių medžiagų kiekis ir toliau veikia oro ir vandens kokybę ir daro neigiamą poveikį ekosistemoms, sukeldamas didelių žmogaus sveikatos problemų. Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad į aplinką patektų daug mažiau maistinių medžiagų, būtina skubiai spręsti amoniako patekimo į aplinką problemą, kylančią dėl neveiksmingo trąšų valdymo ir netinkamo nuotekų valymo. Taip pat reikia daugiau pastangų dėti siekiant ekonomiškai efektyvesniu būdu, tvariau ir efektyviau naudoti išteklius valdant maistinių medžiagų ciklą ir didinti trąšų naudojimo efektyvumą. Tokios pastangos reikalauja investuoti į mokslinius tyrimus ir gerinti Sąjungos aplinkos teisės aktų darną bei įgyvendinimą, siekiant spręsti tuos iššūkius ir, prireikus, griežtinti standartus ir valdyti maistinių medžiagų ciklą taikant labiau holistinį požiūrį, pagal kurį integruojami ir sukuriami ryšiai tarp esamų Sąjungos politikos sričių, turinčių įtakos sprendžiant eutrofikacijos ir per didelio į aplinką patenkančių maistinių medžiagų kiekio problemas, ir užtikrinama, kad maistinių medžiagų poveikis nepasklistų po skirtingas aplinkos terpes. |
27. |
Veiksmai pagal ES biologinės įvairovės strategiją, kuriais siekiama atkurti bent 15 % Sąjungos nualintų ekosistemų ir plačiau naudoti žaliąją infrastruktūrą (priemonę, teikiančią ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą taikant natūralius sprendimus, kurią sudaro žaliosios erdvės, vandens ekosistemos ir kitos žemės bei jūrų teritorijų fizinės ypatybės), padės įveikti žemės fragmentaciją. Tokiais veiksmais, kartu su visapusišku Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimu, kurie remiami pagal prioritetinių veiksmų programas, bus toliau puoselėjamas gamtinis kapitalas ir didinamas ekosistemos atsparumas, taip pat gali atsirasti ekonomiškai efektyvių galimybių švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir valdyti nelaimių riziką. Tuo tarpu valstybių narių pastangos sudaryti ekosistemų ir jų paslaugų žemėlapius ir jas įvertinti užtikrins geresnį duomenų prieinamumą ir kartu su 2015 m. planuojama „jokių grynųjų nuostolių“ iniciatyva padės išsaugoti gamtinio kapitalo atsargas įvairiu mastu. Ne vėliau kaip 2020 m. Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu įtraukus ekosistemos paslaugų ekonominę vertę į apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemas, Sąjungos gamtinis kapitalas bus geriau valdomas. |
28. |
Siekiant saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam pirmiausia būtina:
|
2 prioritetinis tikslas: pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų konkurencinga ir efektyvaus išteklių naudojimo, žaliąja ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika
29. |
Strategijos „Europa 2020“ tikslas - skatinti darnų augimą kuriant konkurencingesnę mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, kurioje efektyviai ir tvariai naudojami ištekliai. Jos pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ tikslas – remti perėjimą prie ekonomikos, kurioje tausiai naudojami visi ištekliai, ekonomikos augimas visiškai atsietas nuo išteklių ir energijos naudojimo ir jo poveikio aplinkai, mažinamas išmetamųjų ŠESD kiekis, didinama efektyvumu ir inovacijomis grindžiama konkurencija ir skatinamas didesnis energetinis ir išteklių saugumas, įskaitant bendro išteklių naudojimo mažinimą. Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas ir Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo planas (30) yra pavyzdinės iniciatyvos pagrindinės sudedamosios dalys ir juose nustatoma būsimų veiksmų tiems tikslams pasiekti sistema, ir jie turėtų būti įgyvendinami valstybėms narėms keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais. Be to, pagal Sąjungos integruotą pramonės politiką, Sąjungos, jos valstybių narių ir pramonės subjektų partnerystė bus priemonė, kuria užtikrinamos investicijos ir inovacijų diegimas šešiose pirmaujančiose rinkose, susijusiose su žaliąja ekonomika (31). |
30. |
Siekiant padidinti konkurencingumą augant išteklių kainoms, esant jų stygiui, žaliavų tiekimo apribojimams ir priklausomybei nuo importo, visuose ekonomikos sektoriuose būtinos inovacijos, kurių tikslas – efektyviau naudoti išteklius. Pagrindinė inovacijų (įskaitant ekologines inovacijas) varomoji jėga – verslo sektorius. Vis dėlto pačios rinkos norimų rezultatų nepasieks ir, siekiant padidinti jų aplinkosauginį veiksmingumą, visų pirma reikia teikti konkrečią pagalbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau - MVĮ) naujų technologijų diegimo srityje, be kita ko, plėtojant mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystes atliekų klausimais (32). Sąjungos ir valstybių narių lygiu viešosios valdžios institucijų veiksmai yra būtini, kad sudarytų tinkamas bendrąsias sąlygas investuoti ir imtis ekologinių inovacijų ir taip paskatintų darnaus verslo ar technologinių aplinkos problemų sprendimų vystymą ir skatintų darnius išteklių naudojimo modelius (33). |
31. |
Šis pagrindinis reikalavimas spręsti aplinkos problemas taip pat turi svarbių socialinių bei ekonominių privalumų ir gali skatinti konkurencingumą. Perėjus prie saugios ir darnios efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos gali būti sukurta daugiau darbo vietų, o tai yra svarbiausia strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslų (34) įgyvendinimui. Kelerius pastaruosius metus užimtumas Sąjungos aplinkos technologijų ir paslaugų sektoriuose augo maždaug 3 % kasmet (35). Apskaičiuota, kad pasaulinės ekologinės pramonės rinkos vertė – bent vienas trilijonas eurų (36), ir prognozuojama, kad per kitus 10 metų ši suma beveik padvigubės. Europos bendrovės jau dabar pirmauja pasaulyje perdirbimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; jas reikėtų skatinti pasinaudoti pasaulinės paklausos augimu, remiantis Ekologinių inovacijų veiksmų planu (37). Pavyzdžiui, numatoma, kad vien Europos atsinaujinančiosios energijos sektoriuje ne vėliau kaip 2020 m. bus sukurta daugiau nei 400 000 naujų darbo vietų (38). Darni bioekonomika taip pat gali prisidėti prie išmintingo žaliojo ekonomikos augimo Europoje ir tuo pačiu metu jai bus naudingas didesnis išteklių naudojimo efektyvumas. |
32. |
Siekiant įgyvendinti nustatytus 2020 m. tikslus ir ne vėliau kaip 2050 m. sukurti konkurencingą, saugią ir darnią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, būtina visiškai įgyvendinti Sąjungos klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį. Sąjunga šiuo metu sėkmingai mažina išmetamųjų ŠESD kiekį, kad ne vėliau kaip 2020 m. jis būtų 20 % mažesnis, palyginti su 1990 m. kiekiu, tačiau norint pasiekti 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą efektyvumą didinti ir keisti elgseną reikės daug sparčiau. Tikimasi, kad Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (39) bus labai naudinga šiuo atžvilgiu, ją būtų galima papildyti visiems į Sąjungos rinką pateikiamiems su energija susijusiems produktams taikomais efektyvaus energijos naudojimo reikalavimais. Atsižvelgiant į didėjančią energijos paklausą ir besitęsiančias diskusijas dėl prieštaravimo, susijusio su žemės naudojimu maisto reikmėms ir žemės naudojimu bioenergijos reikmėms, taip pat svarbu atlikti išsamų esamos tvarios biomasės vertinimą. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad visų formų biomasė būtų gaminama ir naudojama tvariai ir efektyviai per visą savo gyvavimo ciklą, kad būtų sumažintas ar panaikintas neigiamas poveikis aplinkai ir klimatui, deramai atsižvelgiant į ekonomines įvairių biomasės kaip ištekliaus naudojimo būdų aplinkybes. Tai padėtų sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. |
33. |
Jei norima užtikrinti, kad Sąjunga tinkama dalimi prisidėtų prie pasaulinių pastangų, išmetamų ŠESD kiekį būtina mažinti visuose ekonomikos sektoriuose. Sąjunga turi susitarti dėl tolesnių veiksmų, kurių reikės imtis klimato ir energetikos srityse po 2020 m., kad pasirengtų tarptautinėms deryboms dėl naujo teisiškai privalomo susitarimo, ir kad pateiktų valstybėms narėms, pramonei ir kitiems sektoriams aiškią teisiškai privalomą strategiją ir tikslą (-us) dėl vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikių būtinų investicijų į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Taigi Sąjunga turi apsvarstyti politikos galimybes palaipsniui ekonomiškai efektyviu būdu pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsižvelgiant į Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo plane nustatytus orientacinius tikslus iki 2050 m., kurie turėtų būti naudojami kaip pagrindas tolesnei veiklai. Žalioji knyga dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (40) yra svarbus žingsnis šiuo klausimu. 2050 m. Energetikos veiksmų planą ir Transporto baltąją knygą būtina paremti tvirtomis politikos programomis. Be to, valstybės narės turi parengti ir įgyvendinti ilgalaikes, ekonomiškai efektyvias mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtros strategijas, kuriomis būtų siekiama Sąjungos tikslo ne vėliau kaip amžiaus viduryje 80–95 % sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiais, taip prisidedant prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei 2 °C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiais, ir išsivysčiusioms šalims, kaip grupei, užtikrinant reikiamus sumažinimus pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktus įrodymus. Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir toliau bus pagrindinis Sąjungos klimato kaitos politikos po 2020 m. ramstis ir ją reikėtų struktūriškai reformuoti, kad būtų paskatintos investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Vadovaudamasi tarptautiniais įsipareigojimais Sąjunga kartu su kitomis Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos (toliau - JTBKKK) šalimis turėtų teikti paramą besivystančioms šalims, siekiančioms sušvelninti klimato kaitą, kuriant pajėgumus, teikiant finansinę pagalbą ir perduodant technologijas. |
34. |
Kai pramonė įsisavins geriausius prieinamus gamybos būdus pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą (41), bus sukurti geresni išteklių naudojimo modeliai ir sumažintas daugiau nei 50 000 pagrindinių Sąjungos įrenginių išmetamųjų teršalų kiekis, todėl bus daug prisidedama prie pastangų skatinti inovacinių technologijų raidą, kurti žalesnę ekonomiką ir ilgainiui mažinti pramonės kaštus. Ši raida gali būti toliau skatinama pramonei diegiant aplinkos valdymo sistemas, pavyzdžiui, EMAS (42). |
35. |
Kai kurių taikomų politikos priemonių, susijusių su gamyba ir vartojimu, apimtis yra ribota. Kad būtų skatinamas efektyvus išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika, būtina sukurti sistemą, kurią taikant gamintojams ir vartotojams būtų siunčiami tinkami signalai. Bus imtasi priemonių toliau gerinti Sąjungos rinkoje esančių prekių ir paslaugų aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant priemones didinti aplinką tausojančių produktų pasiūlą ir skatinti vartotojus rinktis tokius produktus, kad jų paklausa labai padidėtų. Tai bus pasiekta naudojant įvairias suderintas paskatas vartotojams ir verslo subjektams (įskaitant MVĮ), rinkos priemones ir taisykles, skirtas jų veiklos ir produktų poveikiui aplinkai mažinti. Naudojant aiškų ir nuoseklų ženklinimą vartotojai turėtų gauti tikslią lengvai suprantamą ir patikimą informaciją apie perkamus produktus, taip pat apie aplinkosauginius reikalavimus. Turėtų būti optimizuotos pakuotės siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir turėtų būti remiami efektyviai išteklius naudojančio verslo modeliai, pvz., produktų aptarnavimo sistemos, įskaitant produktų išperkamąją nuomą. Bus peržiūrėti esami produktus reglamentuojantys teisės aktai, kaip antai Ekologinio projektavimo ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyvos (43) ir Ekologinio ženklo reglamentas (44), siekiant pagerinti produktų aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą per visą gyvavimo ciklą ir atkreipti dėmesį į esamas nuostatas taikant nuoseklesnę darnios gamybos ir vartojimo Sąjungos politiką ir teisinį pagrindą (45). Ši gyvavimo ciklo rodikliais paremta strategija turėtų spręsti darnaus vartojimo ir gamybos acquis fragmentacijos ir taikymo srities ribotumo problemas ir nustatyti bei, prireikus, pašalinti politikos, paskatų ir teisės aktų spragas siekiant užtikrinti esamus būtiniausius reikalavimus produktų ir paslaugų aplinkosauginio veiksmingumo atžvilgiu. |
36. |
Kadangi 80 % viso produkto poveikio aplinkai per jo gyvavimo ciklą kyla jo projektavimo etape, Sąjungos politikos sistema turėtų užtikrinti, kad Sąjungos rinkai pateikiami prioritetiniai produktai būtų suprojektuoti ekologiškai, siekiant užtikrinti optimalų išteklių ir medžiagų naudojimo efektyvumą. Tai turėtų apimti, inter alia, produktų patvarumo, galimybės pataisyti, pakartotinio panaudojimo, perdirbimo galimybių, perdirbto turinio ir produkto gyvavimo trukmės klausimų sprendimą. Produktai turėtų būti išgaunami darniai ir pagaminti taip, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti ir perdirbti. Būtina įgyvendinti tuos reikalavimus ir užtikrinti jų vykdymą. Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu bus dedama daugiau pastangų šalinti kliūtis ekologinėms inovacijoms (46) ir atverti visą Europos ekologinės pramonės potencialą – tai padės kurti žaliąsias darbo vietas ir užtikrinti žaliosios ekonomikos augimą. |
37. |
Siekiant nustatyti veiksmų, kuriais būtų ne tik įgyvendinami išmetamųjų ŠESD kiekio ir energijos tikslai, bet ir tobulinami kiti išteklių naudojimo efektyvumo aspektai, pagrindą, bus nustatyti bendro vartojimo poveikio aplinkai per gyvavimo ciklą mažinimo tikslai, visų pirma maisto, būsto ir judumo sektoriuose (47). Bendras tų sektorių poveikis sudaro beveik 80 % viso vartojimo poveikio aplinkai. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų atsižvelgti į žemės, vandens ir žaliavų naudojimo ir anglies dioksido išmetimo rodiklius ir tikslus bei jų vaidmenį Europos semestre. Rio + 20 išvadose pripažintas poreikis labai sumažinti po derliaus nuėmimo patiriamus ir kitus maisto nuostolius bei atliekas visoje maisto tiekimo grandinėje. Komisija turėtų pristatyti išsamią kovos su nereikalingu maisto švaistymu strategiją ir dirbti su valstybėmis narėmis kovojant su pernelyg dideliu maisto atliekų susidarymu. Šiuo atžvilgiu atitinkamai būtų naudingos priemonės, kuriomis būtų didinamas kompostavimas ir išmesto maisto anaerobinis skaidymas. |
38. |
Be privalomų žaliojo viešojo pirkimo reikalavimų, taikomų tam tikroms produktų kategorijoms (48), daugelis valstybių narių patvirtino savanoriškus veiksmų planus ir nemažai valstybių narių taip pat nustatė tikslus konkrečioms produktų grupėms. Vis dėlto administracijos visais lygmenimis dar turi daug galimybių toliau mažinti poveikį aplinkai, priimdamos sprendimus dėl pirkimo. Valstybės narės ir regionai turėtų imtis tolesnių veiksmų, kad pasiektų nustatytą tikslą – taikyti žaliojo pirkimo kriterijus bent 50 % viešųjų konkursų. Komisija, atsižvelgdama į būtinybę kiek galima labiau sumažinti administracinę naštą, svarstys galimybę pateikti pasiūlymų dėl konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų, kuriais būtų nustatyti papildomoms produktų kategorijoms taikomi privalomi žaliojo viešojo pirkimo reikalavimai ir valstybių narių pažangos periodinės stebėsenos remiantis atitinkamais valstybių narių duomenimis apimtis. Reikėtų kurti savanoriškus žaliųjų pirkėjų tinklus. |
39. |
Taip pat yra nemažai galimybių gerinti atliekų prevenciją ir tvarkymą Sąjungoje, siekiant geriau naudoti išteklius, atverti naujas rinkas, kurti naujas darbo vietas ir mažinti priklausomybę nuo žaliavų importo, kartu mažinant poveikį aplinkai (49). Kiekvienais metais Sąjungoje susidaro 2,7 mlrd. tonų atliekų, iš jų 98 mln. tonų atliekų (4 %) yra pavojingos. 2011 m. visoje Sąjungoje vienam žmogui teko vidutiniškai po 503 kg komunalinių atliekų, tačiau skirtingose valstybėse narėse šis kiekis svyruoja nuo 298 iki 718 kg. Vidutiniškai tik 40 % kietųjų atliekų yra paruošiama pakartotinai naudoti arba perdirbama, tuo tarpu kai kurios valstybės narės pasiekė 70 % rodiklį, rodantį, kad atliekos galėtų būti naudojamos kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos išteklių. Tuo pačiu metu daug valstybių narių daugiau kaip 75 % savo komunalinių atliekų šalina sąvartynuose (50). |
40. |
Kad atliekos taptų ištekliais, kaip raginama Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane, visoje Sąjungoje būtina visiškai įgyvendinti Sąjungos atliekų sektoriaus teisės aktus, griežtai taikant atliekų hierarchiją ir įtraukiant įvairių tipų atliekas (51). Reikia papildomų pastangų siekiant sumažinti atliekų susidarymą, tenkantį vienam gyventojui tenkantį atliekų kiekį ir bendrą atliekų susidarymą. Siekiant efektyvaus išteklių naudojimo tikslų taip pat būtina energijos gavybai naudoti tik perdirbti netinkamas (52) medžiagas, laipsniškai atsisakyti perdirbti arba naudoti tinkamų atliekų šalinimo sąvartynuose (53), užtikrinti aukštos kokybės perdirbimą, kai perdirbtų medžiagų naudojimas neturi bendro neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai, ir plėtoti antrinių žaliavų rinkas. Pavojingos atliekos turės būti tvarkomos taip, kad reikšmingas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai būtų kuo mažesnis, kaip susitarta Rio + 20. Kad tas tikslas būtų pasiektas, visoje Sąjungoje reikėtų sistemiškiau taikyti rinkos instrumentus ir kitas priemones, pagal kurias pirmenybė teikiama prevencijai, perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui, įskaitant didesnę gamintojo atsakomybę, tuo pačiu reikėtų remti ne toksinių medžiagų ciklų plėtrą. Turėtų būti pašalintos perdirbimo veiklos kliūtys Sąjungos vidaus rinkoje ir peržiūrėti esami prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo, panaudojimo ir nešalinimo į sąvartynus tikslai, kad būtų pereinama prie gyvavimo ciklu grindžiamos žiedinės ekonomikos, kurioje būtų laikomasi pakopinio išteklių naudojimo principo ir beveik nebeliktų atliekų. |
41. |
Pirmenybė taip pat bus teikiama efektyviam išteklių naudojimui vandens sektoriuje, siekiant padėti užtikrinti gerą vandens būklę. Nors sausros ir vandens trūkumo problemos tampa aktualios vis didesnei Europos daliai, apie 20–40 % išgaunamų Europos vandens išteklių vis dar išeikvojama be reikalo, pavyzdžiui, dėl nuotėkio vandens tiekimo sistemoje arba nepakankamai diegiamų efektyvaus vandens naudojimo technologijų. Pagal turimus modeliavimo rezultatus vis dar esama daug galimybių Sąjungoje didinti vandens naudojimo efektyvumą. Be to, numatoma, kad dėl didėjančios paklausos ir klimato kaitos poveikio labai padidės spaudimas Europos vandens ištekliams. Šiomis aplinkybėmis Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų imtis veiksmų užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. piliečiai turėtų prieigą prie švaraus vandens ir kad vandens gavyba neviršytų turimų atsinaujinančiųjų vandens išteklių ribų, siekiant išlaikyti, užtikrinti ar pagerinti gerą vandens būklę vadovaujantis Vandens pagrindų direktyva, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama didinti vandens naudojimo efektyvumą naudojant rinkos mechanizmus, kaip antai vandens kainos nustatymas pagal tikrąją vandens vertę, taip pat kitas priemones, pavyzdžiui, švietimą ir informuotumo didinimą (54). Daugiausia vandens naudojantys sektoriai, pavyzdžiui, energetika ir žemės ūkis, turėtų būti skatinami pirmenybę teikti efektyviausio vandens naudojimo būdams. Pažangą bus lengviau užtikrinti sparčiau vykdant demonstravimo veiklą ir diegiant inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, remiantis Vandens srities Europos inovacijų partnerystės strateginiu įgyvendinimo planu. |
42. |
Ilgalaikė ir nuspėjama politikos sistema visose tose srityse padės paskatinti investicijas ir veiksmus, kurių reikia siekiant visiškai sukurti žalesniųjų technologijų rinkas ir skatinti darnius verslo sprendimus. Efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai ir tikslai, pagrįsti surinktais patikimais duomenimis, teiktų būtinas gaires viešojo ir privačiojo sektorių subjektams, priimantiems sprendimus dėl ekonomikos perorientavimo. Kai tik dėl jų bus susitarta Sąjungos lygmeniu, tokie rodikliai ir tikslai taps sudėtine 7-osios AVP dalimi. Siekiant padėti vykdyti šį procesą reikėtų ne vėliau kaip 2015 m. parengti vandens, žemės, žaliavų ir anglies dioksido efektyvaus naudojimo matavimo metodikas. |
43. |
Siekiant Sąjungos perėjimo prie efektyviai išteklius naudojančios, žaliosios ir konkurencingos mažai anglies dioksido kiekio išskiriančios ekonomikos, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam pirmiausia būtina:
|
3 prioritetinis tikslas: apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei
44. |
Sąjungos aplinkos teisės aktai turėjo didelį teigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir gerovei. Tačiau vandens tarša, oro tarša ir cheminės medžiagos ir toliau minimos tarp aplinkos problemų, keliančių didžiausią Sąjungos plačiosios visuomenės susirūpinimą (57). Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) vertinimu, aplinkos stresoriai sukelia 15–20 % visų mirties atvejų 53 Europos šalyse (58). EBPO duomenimis ne vėliau kaip 2050 m. miestų oro tarša veikiausiai bus pagrindinis mirtį sukeliantis aplinkos veiksnys pasaulyje. |
45. |
Didelė Sąjungos gyventojų dalis vis dar yra veikiama oro, kurio taršos, įskaitant patalpų oro taršą, lygiai viršija PSO rekomenduojamus standartus (59). Pavyzdžiui, vietos šildymas deginant anglis ir degimo varikliai bei įrenginiai yra svarbūs mutageninių ir kancerogeninių poliaromatinių angliavandenilių (PAH) ir pavojingų išmetamų kietųjų dalelių (PM 10, PM 2,5 ir PM 1) šaltiniai. Veiksmų ypač reikia imtis tose vietose, kaip antai miestuose, kuriose žmonės, visų pirma jautrios ar pažeidžiamos visuomenės grupės, ir ekosistemos yra veikiami didelės taršos. Siekiant visiems užtikrinti sveiką aplinką, kartu su vietos priemonėmis reikėtų įgyvendinti tinkamą nacionalinio ir Sąjungos lygmens politiką. |
46. |
Galimybės naudotis pakankamai geros kokybės vandeniu vis dar nepakankamos tam tikrose Sąjungos kaimo vietovėse. Nepaisant to gera Europos maudyklų vandens kokybė būtų naudinga tiek žmonių sveikatai, tiek Sąjungos turizmo sektoriui. Žmonių sveikatą ir ekonominę veiklą vis dažniau neigiamai veikia potvyniai ir sausra, iš dalies tai vyksta dėl hidrologinio ciklo ir žemės naudojimo pokyčių. |
47. |
Nesugebėjimas visiškai įgyvendinti nustatytos politikos trukdo Sąjungai užtikrinti tinkamus vandens ir oro kokybės standartus. Sąjunga atnaujins tikslus atsižvelgdama į naujausius mokslo laimėjimus ir aktyviau sieks užtikrinti sinergiją su kitais politikos tikslais tokiose srityse kaip antai klimato kaita, judumas ir transportas, biologinė įvairovė ir jūrų bei sausumos aplinka. Pavyzdžiui, sumažinus oro teršalų, įskaitant trumpalaikius poveikį klimatui darančius teršalus, kiekį galima labai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Toliau šia kryptimi bus dirbama remiantis informacija, gauta atlikus išsamią Sąjungos oro kokybės teisės aktų peržiūrą ir įgyvendinant Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenis. |
48. |
Pirmenybė ir toliau teikiama taršos mažinimui jos susidarymo šaltinyje, o įgyvendinus Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą bus dar sumažintas pagrindiniuose pramonės sektoriuose išmetamų teršalų kiekis. Pasiekus Bendros Europos transporto erdvės kūrimo plane nustatytus tikslus taip pat bus sudarytos sąlygos užtikrinti darnesnį judumą Sąjungoje, taip kovojant su pagrindiniais triukšmo ir vietos oro taršos šaltiniais. |
49. |
Turimi ilgalaikio vidutinio poveikio duomenys rodo, kad 65 % europiečių, gyvenančių didžiuosiuose miestuose, kenčia dėl stipraus triukšmo (60), o daugiau kaip 20 % kenčia dėl naktinio triukšmo, kuriam esant dažnai pasireiškia neigiamas poveikis sveikatai. |
50. |
Horizontaliaisiais cheminių medžiagų teisės aktais (REACH (61) ir Klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (62) reglamentais), taip pat teisės aktais dėl biocidinių produktų (63) ir augalų apsaugos produktų (64) numatoma pagrindinė žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga, ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinamas stabilumas ir nuspėjamumas bei skatinama taikyti naujai kuriamus bandymų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, metodus. Vis dėlto vis dar yra neaiškumų dėl skirtingų cheminių medžiagų (mišinių) sudėtinio poveikio, taip pat nanomedžiagų, cheminių medžiagų, kurios gali trikdyti endokrininę (hormonų) sistemą (endokrininę sistemą ardančių medžiagų) ir produktuose esančių cheminių medžiagų viso poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad kai kurios cheminės medžiagos turi endokrininę sistemą ardančių savybių, kurios net labai mažomis dozėmis gali daryti įvairų neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai, įskaitant vaikų vystymosi atžvilgiu, ir dėl tokio poveikio būtina imtis atsargumo priemonių. Atsižvelgiant į tai, reikia imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos atitinkamos didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, įskaitant endokrininę sistemą ardančių savybių turinčias medžiagas, būtų įtrauktos į REACH medžiagų kandidačių sąrašą. Būtina imtis veiksmų ir spręsti tokius iššūkius, ypač jei Sąjunga nori pasiekti 2002 m. aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais sutartą, Rio + 20 patvirtintą ir Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą tikslu pripažintą tikslą, t. y. ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti, kad didelis neigiamas cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai būtų kuo mažesnis, ir veiksmingai, produktyviai, nuosekliai ir koordinuotai reaguoti į naujas ir naujai kylančias problemas ir iššūkius. Sąjunga toliau kurs ir įgyvendins būdus, kuriais siekiama visuose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose spręsti cheminių medžiagų sudėtinio poveikio ir saugos problemas, susijusias su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis. Visų pirma Sąjunga parengs suderintus pavojaus lygiu grindžiamus endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijus. Sąjunga taip pat suformuos visapusišką požiūrį, kurio tikslas – kuo labiau sumažinti neigiamą pavojingų medžiagų, įskaitant produktuose esančias chemines medžiagas, poveikį. Nanomedžiagų ir panašių savybių turinčių medžiagų sauga ir darnus valdymas bus užtikrinti taikant visapusišką požiūrį, apimantį rizikos vertinimą ir valdymą, informacijos teikimą ir stebėseną. Susirūpinimą taip pat kelia galimas medžiagų, turinčių dalelių, kurių dydis nepatenka į nanomedžiagų apibrėžtį, tačiau kurios gali turėti panašių savybių kaip nanomedžiagos, poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Tokie susirūpinti verčiantys aspektai turėtų būti toliau nagrinėjami planuojamoje 2014 m. Komisijos nanomedžiagų apibrėžties peržiūroje remiantis patirtimi ir mokslo ir technologijų naujovėmis. Taikant visas tas nuostatas bus sukaupta daugiau informacijos apie chemines medžiagas ir bus užtikrinama nuspėjama sistema, kuri skatins ieškoti darnesnių sprendimų. |
51. |
Auganti biologinių produktų, biologinių cheminių medžiagų ir biologinių medžiagų rinka gali pasiūlyti tam tikrų privalumų, kaip antai mažesnis išmetamųjų ŠESD kiekis ir naujos rinkos galimybės, tačiau reikia pasirūpinti, kad visas tokių produktų gyvavimo ciklas būtų darnus ir nebūtų skatinama konkurencija dėl žemės ar vandens, taip pat, kad nebūtų didinamas išmetamųjų teršalų kiekis. |
52. |
Klimato kaita dar paaštrins aplinkos problemas, sukeldama ilgalaikes sausras ir karščio bangas, potvynius, audras, miškų gaisrus, dirvožemio ir pakrančių eroziją, taip pat paskatindama naujų ar labiau užkrečiamų žmonių, gyvūnų ar augalų ligų atsiradimą. Būtina imtis tikslinių veiksmų užtikrinti, kad Sąjunga būtų tinkamai pasirengusi atlaikyti klimato kaitos poveikį ir pokyčius, ir stiprinti jos aplinkos, ekonominį ir socialinį atsparumą. Kadangi klimato kaitos poveikį patiria daugelis sektorių ir tas poveikis laikui bėgant didės, į Sąjungos politikos sritis būtina įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos valdymo klausimus. |
53. |
Be to, ekologinio atsparumo ir atsparumo klimato kaitai stiprinimo priemonės, kaip antai ekosistemų atkūrimas ir žalioji infrastruktūra, gali duoti didelės socialinės ir ekonominės naudos, įskaitant naudą visuomenės sveikatai. Sinergiją ir galimus kompromisus tarp su klimatu susijusių ir kitų aplinkos tikslų, tokių kaip antai oro kokybė, būtina tinkamai valdyti. Pavyzdžiui, dėl su klimatu susijusių ar tiekimo saugumo sumetimų pradėjus naudoti kai kurias mažiau anglies dioksido išmetančio kuro rūšis, gali labai padidėti išmetamų kietųjų dalelių ir pavojingų medžiagų kiekis, ypač jei nenaudojamos tinkamos teršalų mažinimo technologijos. |
54. |
Siekiant apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam pirmiausia būtina:
|
ĮGALINANTI SISTEMA
55. |
Kad pirmiau minėti prioritetiniai teminiai tikslai būtų pasiekti, reikia įgalinančios sistemos, kuria remiami efektyvūs veiksmai. Bus imtasi priemonių siekiant tobulinti keturis pagrindinius šios įgalinančios sistemos ramsčius: geriau įgyvendinti Sąjungos aplinkos teisės aktus visose srityse; tobulinti aplinkos politikos mokslinių žinių ir faktinių duomenų bazę; užtikrinti investicijas ir sukurti tinkamas paskatas saugoti aplinką; ir galiausiai didinti su aplinka susijusių sričių integraciją ir aplinkos politikos nuoseklumą bei aplinkos politikos derėjimą su kitomis politikos sritimis. Tos horizontaliosios priemonės bus naudingos Sąjungos aplinkos politikai platesniu mastu nei apima 7-osios AVP taikymo sritis ir laikotarpis. |
4 prioritetinis tikslas: maksimaliai padidinti Sąjungos aplinkos teisės aktų naudingumą gerinant įgyvendinimą
56. |
Be didelės naudos sveikatai ir aplinkai, Sąjungos aplinkos teisės aktų realaus įgyvendinimo užtikrinimas iš tiesų taip pat duotų trejopą naudą: būtų sukurtos vienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams vidaus rinkoje, būtų skatinamos inovacijos ir Europos bendrovėms būtų sudarytos sąlygos įgyti pradinio veikimo pranašumą daugelyje sektorių. Priešingu atveju išlaidos, susijusios su teisės aktų nevykdymu, būtų didelės – pagal apytikslius skaičiavimus jos sudarytų maždaug 50 mlrd. EUR per metus, įskaitant su įsipareigojimų nevykdymu bylomis susijusias išlaidas (67). Vien 2009 m. buvo nagrinėjama 451 įsipareigojimų nevykdymo byla dėl Sąjungos aplinkos teisės aktų pažeidimų, o 2011 m. tokių bylų buvo 299 ir pradėta dar 114 naujų įsipareigojimų nevykdymo nagrinėjimo procedūrų (68), todėl aplinkos acquis yra tapusi ta Sąjungos teisės sritimi, kuriai dažniausiai taikoma įsipareigojimų nevykdymo nagrinėjimo procedūra. Komisija taip pat gauna daug skundų tiesiogiai iš Sąjungos piliečių; daugelį iš jų būtų galima geriau išnagrinėti valstybių narių ar vietos lygmeniu. |
57. |
Todėl geresnis Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimas valstybių narių lygmeniu bus vienas iš pagrindinių prioritetų kelerius ateinančius metus. Valstybėse narėse yra didelių teisės aktų įgyvendinimo skirtumų. Reikia pasirūpinti, kad aplinkos teisės aktų įgyvendinimo proceso dalyviai Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis turėtų žinių, priemonių ir gebėjimą užtikrinti, kad tie teisės aktai duotų daugiau naudos, ir pagerinti vykdymo užtikrinimo proceso valdymą. |
58. |
Didelis įsipareigojimų nevykdymo, skundų ir peticijų skaičius šioje aplinkos srityje rodo, kad reikia veiksmingos ir veikiančios nacionalinio lygmens stabdžių ir atsvarų sistemos, kuri padėtų nustatyti ir išspręsti įgyvendinimo problemas, taip pat būtina imtis prevencijos priemonių, kad tų problemų apskritai nekiltų, kaip antai užtikrinti atitinkamų įgyvendinimą atliekančių administracijų ir ekspertų sąveiką politikos formavimo etape. Šiuo klausimu daugiausia pastangų iki 2020 m. bus skiriama rezultatams gerinti keturiose pagrindinėse srityse. |
59. |
Pirma, bus tobulinamas žinių apie įgyvendinimą surinkimo ir sklaidos būdas, siekiant padėti bendrai visuomenei ir aplinkos srities profesionalams visiškai suprasti Sąjungos aplinkos teisės aktų tikslą ir naudą ir kaip nacionalinės ir vietos administracijos įgyvendina Sąjungos įpareigojimus (69). Tinkamai naudojamos turimos internetinės priemonės padėtų siekti šio tikslo. Specifinėms atskirų valstybių narių įgyvendinimo iššūkiams spręsti bus numatyta tikslinė parama, panaši į konkretiems poreikiams pritaikytą požiūrį, naudojamą Europos semestro procese. Pavyzdžiui, bus parengti Komisijos ir atskirų valstybių narių partnerystės įgyvendinimo susitarimai, kuriais bus siekiama spręsti tokius klausimus kaip antai finansinės paramos teisės aktams įgyvendinti radimas ir geresnių informacinių sistemų pažangai stebėti užtikrinimas. Siekdamos kiek galima labiau padidinti šio požiūrio veiksmingumą, valstybės narės, atsižvelgdamos į savo administracinę tvarką, turėtų skatinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą. Regionų komiteto ir Komisijos įdiegta techninė bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma padės palaikyti dialogą ir keistis informacija, siekiant geriau įgyvendinti teisės aktus vietos lygmeniu. |
60. |
Antra, su patikromis ir priežiūra susijusius reikalavimus Sąjunga pradės taikyti didesnei daliai Sąjungos aplinkos teisės aktų ir toliau plėtos paramos patikroms pajėgumus Sąjungos lygmeniu remdamasi esamomis struktūromis, kad galėtų, inter alia, atsiliepti į valstybių narių pagalbos prašymus, imtis veiksmų tokiose situacijose, kai yra pagrįstų priežasčių nerimauti, ir palengvinti bendradarbiavimą visoje Sąjungoje. Reikia skatinti aktyviau atlikti tarpusavio vertinimus ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat sudaryti susitarimus dėl bendrų patikrų valstybėse narėse, joms paprašius. |
61. |
Trečia, prireikus bus gerinami skundų dėl Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo nagrinėjimo ir padėties ištaisymo nacionaliniu lygmeniu būdai. |
62. |
Ketvirta, Sąjungos piliečiai turės veiksmingas galimybes kreiptis į teismą dėl aplinkos klausimų ir gauti veiksmingą teisinę apsaugą, laikantis Orhuso konvencijos ir atsižvelgiant į pokyčius dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir naujausios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Kaip alternatyva bylinėjimuisi taip pat bus skatinamas neteisminis ginčų sprendimas. |
63. |
Bus toliau tobulinamas bendras aplinkos valdymo visoje Sąjungoje standartas, stiprinant profesionalų, dirbančių aplinkos apsaugos srityje, kaip antai Europos Sąjungos aplinkos apsaugos įstatymų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbo tinkle, įskaitant teisininkus valstybės tarnautojus, prokurorus, ombudsmenus, teisėjus ir inspektorius, bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, taip pat tarptautiniu lygmeniu, ir skatinant tokius profesionalus dalytis geriausia praktika. |
64. |
Komisija ne tik padės valstybėms narėms geriau laikytis reikalavimų (70), bet ir toliau stengsis užtikrinti, kad teisės aktai atspindėtų naujausius mokslo laimėjimus, juose būtų atsižvelgta į valstybių narių patirtį įgyvendinant Sąjungos įsipareigojimus ir jie būtų nuoseklūs bei atitiktų savo paskirtį. Paprastai, kai teisinės pareigos yra pakankamai aiškios ir tikslios ir, kai suderintas taikymas visose valstybėse narėse laikomas veiksmingiausiu būdu Sąjungos tikslams pasiekti, tuomet tos teisinės pareigos bus įtvirtinamos reglamentuose, kurie turi tiesioginį ir išmatuojamą poveikį ir sukelia mažiau įgyvendinimo nenuoseklumo problemų. Komisija daugiau naudosis rezultatų suvestinėmis ir kitomis priemonėmis, skirtomis viešai stebėti valstybių narių pažangą įgyvendinant konkrečius teisės aktus. |
65. |
Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos aplinkos teisės aktų naudingumą užtikrinus geresnį įgyvendinimą, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam pirmiausia būtina:
|
5 prioritetinis tikslas: tobulinti Sąjungos aplinkos politikos žinių ir faktinių duomenų bazę
66. |
Sąjungos aplinkos politika grindžiama aplinkos stebėsena, duomenimis, rodikliais ir vertinimais, susijusiais su Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, taip pat su oficialiais moksliniais tyrimais ir piliečių mokslinėmis iniciatyvomis. Padaryta didelė pažanga tobulinant šią žinių bazę, didinant informuotumą ir politikos formuotojų ir visuomenės pasitikėjimą faktiniais duomenimis, kuriais grindžiama politika, įskaitant politikos kryptis, kuriose taikomas atsargumo principas. Tokiu būdu buvo sudarytos palankios sąlygos geriau suprasti sudėtingus aplinkos ir socialinius iššūkius. |
67. |
Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis reikėtų imtis veiksmų siekiant toliau stiprinti ir tobulinti mokslo ir politikos sąveiką ir piliečių dalyvavimą, kaip antai paskiriant vyriausiuosius mokslinius patarėjus, kaip jau yra padariusi Komisija ir kai kurios valstybės narės, arba geriau naudojantis institucijomis ar įstaigomis, kurios specializuojasi mokslinių žinių pritaikymo prie viešosios politikos srityje, pavyzdžiui, nacionalinėmis aplinkos agentūromis ir Europos aplinkos agentūra, tai pat Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklu. |
68. |
Vis dėlto atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčių tempą ir netikrumą dėl tikėtinų ateities tendencijų būtina imtis tolesnių veiksmų šiai žinių ir faktinių duomenų bazei palaikyti ir stiprinti, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos politika ir toliau būtų formuojama remiantis patikimais duomenimis apie aplinkos būklę, galimas reagavimo priemones ir jų pasekmes. |
69. |
Pastaraisiais dešimtmečiais aplinkos informacijos ir statistinių duomenų rinkimas ir naudojimas Sąjungoje, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis ir visame pasaulyje pagerėjo. Vis dėlto duomenų rinkimas ir kokybė vis dar labai skiriasi, o dėl šaltinių įvairovės ir gausumo gali būti sunku susipažinti su duomenimis. Todėl reikalingos tęstinės investicijos, kad asmenys, dalyvaujantys apibrėžiant ir įgyvendinant politiką, turėtų galimybę gauti patikimą, palyginamą ir kokybišką informaciją bei rodiklius. Aplinkos informacijos sistemas reikia sukurti taip, kad būtų lengva įtraukti naują informaciją apie naujai iškylančias temas. Sąjungos masto elektroninį keitimąsi duomenimis reikėtų toliau plėtoti užtikrinant pakankamą lankstumą, kad būtų galima apimti naujas sritis. |
70. |
Toliau įgyvendinant Bendros informacijos apie aplinką sistemos (71) principą „gamink kartą, naudok dažnai“ ir bendrus nuoseklios erdvinės informacijos gavimo ir lyginimo požiūrius bei standartus pagal INSPIRE (72) ir „Copernicus“ (73) sistemas, taip pat kitas Europos informacijos apie aplinką sistemas (kaip antai Europos biologinės įvairovės informacinę sistemą (BISE) ir Europos informacijos apie vandenį sistemą (WISE)), bus lengviau išvengti pastangų dubliavimo ir bet kokios nereikalingos administracinės naštos viešosios valdžios institucijoms, to padės siekti ir pastangos racionalizuoti skirtinguose atitinkamuose teisės aktuose nustatytus ataskaitų teikimo pareigas. Taip pat reikėtų siekti pažangos didinant statistinių duomenų, įskaitant duomenis apie atliekas, prieinamumą ir suderinimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad planų, programų ir projektų poveikio aplinkai vertinimo tikslais surinkta informacija (pvz., atliekant poveikio aplinkai vertinimą arba strateginį aplinkos vertinimą) būtų geriau prieinama visuomenei. |
71. |
Žinių spragos vis dar didelės, kai kurios iš jų yra svarbios 7-osios AVP prioritetiniams tikslams. Todėl norint užpildyti tas spragas būtina investuoti į duomenų rinkimą ir mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad viešosios valdžios institucijos ir verslo subjektai turėtų tvirtą pagrindą priimti sprendimus, kurie aiškiai atspindėtų realią socialinę, ekonominę ir aplinkos naudą ir sąnaudas. Ypač verta atkreipti dėmesį į penkias spragas:
„Horizontas 2020“ suteiks galimybę tikslingiau nukreipti mokslinių tyrimų pastangas ir atskleisti Europos inovacijų potencialą, sutelkiant įvairių sričių ir disciplinų išteklius ir žinias Sąjungos ir tarptautiniu mastu. |
72. |
Naujos ir naujai kylančios problemos, susijusios su sparčia technologijų plėtra, kuri pralenkia politikos raidą, tokiose srityse kaip antai nanomedžiagos ir panašių savybių turinčios medžiagos, netradiciniai energijos ištekliai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas ir elektromagnetinės bangos, kelia rizikos valdymo iššūkių ir gali sukelti interesų, poreikių ir lūkesčių konfliktą. Dėl to gali padidėti visuomenės susirūpinimas ir galbūt priešiškumas naujoms technologijoms. Todėl reikia užtikrinti platesnio pobūdžio atviras visuomenės diskusijas apie riziką aplinkai ir galimus kompromisus, su kuriais būtume pasirengę sutikti, atsižvelgiant į kartais neišsamią ar abejotiną informaciją apie kylančią riziką ir apie tai, kaip ją reikėtų valdyti. Sisteminis požiūris į rizikos aplinkai valdymą sustiprins Sąjungos gebėjimą laiku gauti informacijos apie technologijų pažangą ir ją pritaikyti, kartu išsklaidant visuomenės susirūpinimą. |
73. |
Siekiant tobulinti Sąjungos aplinkos politikos žinių ir faktinių duomenų bazę, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam visų prima būtina:
|
6 prioritetinis tikslas: užtikrinti investicijas į aplinkos ir klimato politiką ir spręsti su aplinka susijusių išorinių sąnaudų klausimus
74. |
7-ojoje AVP nustatytiems tikslams pasiekti reikės pakankamų investicijų iš valstybės ir privačių šaltinių. Tuo metu, kai daugelis valstybių narių stengiasi įveikti ekonomikos ir finansų krizę, ekonominių reformų poreikis ir poreikis mažinti valstybių skolas atveria naujų galimybių sparčiau pereiti prie saugios ir darnios efektyvesnio išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. |
75. |
Šiuo metu sunku pritraukti investicijas į kai kurias sritis, visų pirma todėl, kad rinkoje nėra kainų signalų arba kainų signalai iškreipiami dėl to, kad nepavyksta tinkamai įvertinti aplinkos apsaugos kaštų, arba dėl valstybės subsidijų, teikiamų aplinkai kenksmingai veiklai vykdyti. |
76. |
Sąjunga ir jos valstybės narės turės sudaryti tinkamas sąlygas užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertintos išorinės su aplinka susijusios sąnaudos, be kita ko, užtikrinant, kad privačiajam sektoriui būtų siunčiami teisingi rinkos signalai, tinkamai atsižvelgiant į bet kokį neigiamą socialinį poveikį. Tuo tikslu reikės sistemiškiau taikyti principą „teršėjas moka“, visų pirma Komisijai vadovaujant Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis laipsniškai panaikinant aplinkai kenksmingas subsidijas, taikant veiksmais pagrįstą požiūrį, inter alia, pasitelkus Europos semestrą, ir svarstant galimybę taikyti fiskalines paramos priemones darniam išteklių naudojimui, pavyzdžiui, pereinant nuo darbo jėgos apmokestinimo prie taršos šaltinių apmokestinimo. Gamtiniai ištekliai vis labiau senka, todėl su nuosavybės teise ar išskirtine naudojimo teise susijusi ekonominė renta ir pelnas gali padidėti. Valstybės intervencija siekiant užtikrinti, kad tokia renta nebūtų per didelė ir kad būtų atsižvelgta į išorines sąnaudas, sudarys sąlygas efektyviau naudoti tuos išteklius, padės išvengti rinkos iškraipymų ir gauti įplaukų valstybei. Aplinkos ir klimato prioritetų bus siekiama įgyvendinant Europos semestrą, be kita ko, remiantis pagrindiniais rodikliais prioritetų atveju, kai tie prioritetai yra svarbūs atskirų valstybių narių, kurioms teikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, darnaus augimo perspektyvoms. Reikėtų plačiau naudoti kitas rinkos priemones, kaip antai įmokos už ekosistemų paslaugas Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir darnų gamtinio kapitalo valdymą. |
77. |
Privatųjį sektorių, ypač MVĮ, taip pat reikėtų skatinti pasinaudoti galimybėmis, kylančiomis iš naujos Sąjungos finansinės programos, kad tokiu būdu jis aktyviau prisidėtų siekiant aplinkos ir klimato tikslų, visų pirma susijusių su ekologinių inovacijų veikla ir naujų technologijų diegimu. Europos inovacijų partnerysčių pagrindu, pavyzdžiui, Vandens srities Europos inovacijų partnerystės (74), reikėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių ekologinių inovacijų iniciatyvas. Pagal naują inovacinių finansinių priemonių sistemą (75) turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos privačiajam sektoriui gauti finansavimą aplinkos srities investicijoms, visų pirma biologinės įvairovės ir klimato kaitos srityse. Europos įmones reikėtų toliau skatinti savo finansinėse ataskaitose su aplinka susijusią informaciją atskleisti plačiau, nei reikalaujama pagal esamus Sąjungos teisės aktus (76). |
78. |
Savo pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. Sąjungos daugiametės finansinės programos Komisija geriau integravo aplinkos ir klimato tikslus į visas Sąjungos finansavimo priemones, kad suteiktų valstybėms narėms galimybių pasiekti atitinkamus tikslus. Ji taip pat pasiūlė padidinti su klimato kaita susijusias išlaidas, kad jos sudarytų bent 20 % viso biudžeto. Pagrindinėse politikos srityse, kaip antai žemės ūkio, kaimo plėtros ir sanglaudos politikos, reikėtų didinti paskatas visuomenei teikti aplinkai naudingas prekes ir paslaugas bei teikti finansavimą, susijusį su ex ante sąlygomis, susijusiomis su aplinka, įskaitant pagalbines („apeinančiąsias“) priemones. Tokiu būdu turėtų būti užtikrinta, kad lėšos būtų leidžiamos veiksmingiau ir vadovaujantis aplinkos ir klimato tikslais. Tuose pasiūlymuose numatoma skirti reikiamų finansinių išteklių Sąjungos politikos įgyvendinimui, o aplinkos ir klimato kaitos reikmėms - papildomą finansavimą, kad praktinių veiksmų lygmeniu būtų užtikrinta apčiuopiama ir aiški nauda. |
79. |
Be tokios integracijos, įgyvendinant LIFE programą (77) lėšas bus galima geriau suplanuotu bei ekonomiškai efektyviu būdu sujungti ir geriau susieti su politikos prioritetais, tokiu būdu paremiant su aplinka ir klimato kaita susijusias priemones, vykdant įvairius projektus, įskaitant „integruotus projektus“. |
80. |
Pagal 2012 m. Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo buvo padidintas Europos investicijų banko (EIB) kapitalas – papildomas investicijų finansavimo šaltinis (78) ir juo turėtų būti naudojamasi atsižvelgiant į Sąjungos aplinkos ir klimato tikslus. |
81. |
Nors aplinkos reikmėms numatyta daug lėšų, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyta patirtis rodo, kad pirmaisiais metais visais lygmenimis lėšos buvo naudojamos labai nevienodai, todėl galėjo kilti pavojus, kad sutartų tikslų ir uždavinių pasiekti nepavyks. Kad ši patirtis nepasikartotų, valstybės narės turėtų integruoti aplinkos ir klimato kaitos tikslus į savo finansavimo strategijas, taip pat į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kaimo plėtros ir jūrų politikos programas, teikti pirmenybę ankstesniam lėšų, skirtų aplinkos ir klimato kaitos reikmėms, panaudojimui ir stiprinti vykdomųjų įstaigų gebėjimą užtikrinti ekonomiškai efektyvų ir darnų investavimą, kad būtų užtikrinta būtina ir pakankama finansinė parama investicijoms šiose srityse. |
82. |
Be to, buvo sunku atsekti su biologine įvairove ir klimato kaita susijusias išlaidas. Kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant tų tikslų, Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis reikėtų nustatyti stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemą. Tokios sistemos įsteigimas yra svarbus vykdant bendrus Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su daugiašaliais susitarimais dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės. Šiomis aplinkybėmis Sąjunga prisidės prie tarpvalstybinio proceso, pradėto Rio + 20, kurio tikslas – įvertinti finansavimo poreikius ir teikti pasiūlymus veiksmingai darnaus vystymosi finansavimo strategijai. |
83. |
Reikėtų tęsti darbą siekiant sukurti rodiklius, pagal kuriuos būtų stebima ekonomikos pažanga ir kurie neapsiribotų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) rodikliu, bet jį papildytų. Galimybė užtikrinti skaidrų ir darnų investavimą priklauso nuo tinkamo aplinkos teikiamų prekių įvertinimo. Kad priimant politinius ir investicinius sprendimus būtų galima remtis išsamesne informacija, reikės dėti daugiau pastangų nustatyti ekosistemų vertei ir jų išteklių eikvojimo kaštams, kartu numatant atitinkamas paskatas. Reikės intensyviau dirbti plėtojant aplinkos sąskaitų sistemą, įskaitant fizines ir pinigines gamtinio kapitalo ir ekosistemų paslaugų sąskaitas. Šiais veiksmais atsižvelgiama į Rio + 20 išvadas, kuriose pripažįstamas poreikis greta BVP rodiklio papildomai parengti platesnio masto priemones, skirtas pažangai gerovės ir darnumo srityje įvertinti. |
84. |
Siekiant užtikrinti investicijas į aplinkos ir klimato kaitos politikos sritis ir spręsti su aplinka susijusių sąnaudų klausimus, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam pirmiausia būtina:
|
7 prioritetinis tikslas: didinti aplinkos aspektų integravimą ir politikos nuoseklumą
85. |
Nors integruoti aplinkos apsaugos klausimus į kitas Sąjungos politikos ir veiklos sritis Sutartyje reikalaujama nuo 1997 m., bendra dabartinė Europos aplinkos būklė rodo, kad iki šios dienos padaryta pažanga (nors kai kuriose srityse pagirtina) yra nepakankama, kad būtų galima panaikinti visas neigiamas tendencijas. Daugeliui iš prioritetinių 7-osios AVP tikslų pasiekti reikės dar veiksmingiau integruoti aplinkos ir su klimatu susijusius klausimus į kitas politikos sritis, taip pat taikyti suderintus nuoseklesnius politikos sričių požiūrius, teikiančius įvairialypę naudą. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad sudėtingi kompromisai būtų sprendžiami kuo anksčiau, o ne įgyvendinimo etape, ir kad būtų galima veiksmingiau mažinti neišvengiamą poveikį. Kad būtų pasiekti atitinkami tikslai, reikėtų tinkamu laiku nustatyti būtinas priemones. Strateginio aplinkos vertinimo direktyva (79) ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyva (80), jei taikomos teisingai, yra veiksmingos priemonės užtikrinti, kad į planus, programas ir projektus būtų įtraukiami aplinkos apsaugos reikalavimai. |
86. |
Vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, kurios paprastai atsako už sprendimus dėl žemės ir jūrų teritorijų naudojimo, tenka labai svarbus vaidmuo vertinant poveikį aplinkai ir saugant, tausojant ir puoselėjant gamtinį kapitalą, taigi taip pat užtikrinant didesnį atsparumą klimato kaitos poveikiui ir gaivalinėms nelaimėms. |
87. |
Numatoma energijos ir transporto tinklų, įskaitant infrastruktūrą jūroje, plėtra turės būti suderinama su gamtos apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos poreikiais ir pareigomis. Žaliosios infrastruktūros įtraukimas į susijusius planus ir programas gali padėti įveikti buveinių fragmentacijos problemą ir išsaugoti ar atkurti ekologinius ryšius, padidinti ekosistemos atsparumą ir taip užtikrinti nenutrūkstamas ekosistemų paslaugas, įskaitant anglies sekvestraciją ir prisitaikymą prie klimato kaitos, kartu užtikrinant sveikesnę aplinką ir rekreacines zonas žmonėms. |
88. |
7-ojoje AVP numatyti tam tikri prioritetiniai integracijos skatinimo tikslai. Į savo pasiūlymus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, Bendrosios žuvininkystės politikos, transeuropinių tinklų ir sanglaudos politikos reformų Komisija įtraukė priemones, kuriomis siekiama toliau remti aplinkos aspektų integravimą ir darnumą. Kad 7-oji AVP būtų sėkminga, veikla tose politikos srityse ir toliau turėtų padėti pasiekti su aplinka susijusius tikslus ir uždavinius. Panašiai pastangos, kurių pirminė paskirtis – gerinti aplinką, turėtų būti planuojamos taip, kad teiktų naudą ir kitoms politikos sritims, kai tai įmanoma. Pavyzdžiui, pastangos ekosistemoms atkurti gali būti nukreiptos į naudos buveinėms ir rūšims siekimą ir anglies dioksido sekvestraciją, kartu geriau užtikrinant ekosistemų paslaugas, būtinas daugeliui ekonomikos sektorių, kaip antai apdulkinimas ar vandens valymas žemės ūkiui, taip pat žaliųjų darbo vietų kūrimas. |
89. |
Siekiant geriau integruoti aplinkos aspektus ir didinti politikos nuoseklumą, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam visų pirma būtina:
|
VIETOS, REGIONINIŲ IR PASAULINIŲ IŠŠŪKIŲ SPRENDIMAS
8 prioritetinis tikslas: didinti Sąjungos miestų tvarumą
90. |
Sąjungos teritorija tankiai apgyvendinta ir tikėtina, kad ne vėliau kaip 2020 m. 80 % jos gyventojų gyvens miestuose arba priemiesčiuose. Miesto aplinkos būklė darys tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei. Miestų poveikis aplinkai taip pat peržengia fizines miestų ribas, nes galimybės patenkinti miesto gyventojų maisto, energijos, vietos, išteklių ir atliekų tvarkymo poreikius labai priklauso nuo priemiesčių ir kaimo regionų. |
91. |
Daugeliui miestų kyla tos pačios pagrindinės aplinkos problemos, įskaitant oro kokybės problemas, didelį triukšmo lygį, transporto spūstis, išmetamąsias ŠESD, biologinės įvairovės nykimą, vandens trūkumą, potvynius ir audras, žaliųjų zonų mažėjimą, užterštas teritorijas, apleistas pramonines teritorijas ir netinkamą atliekų ir energijos valdymą. Tuo pačiu metu Sąjungos miestai – miestų tvarumo pavyzdys, jie dažnai pirmauja kuriant inovacinius aplinkos problemų sprendimus (81), įskaitant su strategija „Europa 2020“ susijusias efektyvaus išteklių naudojimo ir žaliosios ekonomikos iniciatyvas. Vis daugiau Europos miestų savo plėtros strategijose daug dėmesio skiria aplinkos darnumui. |
92. |
Didėjant Sąjungos urbanizacijai žmonės ėmė geriau suprasti gamtinės aplinkos miestų teritorijose svarbą. Biologinės įvairovės apsauga imantis tokių veiksmų kaip antai gamtos grąžinimas į miestų aplinką ir formuojant miestų kraštovaizdį tampa vis akivaizdesniu reiškiniu. Europos miestų pasiekimai biologinės įvairovės srityje turi būti vertinami ir gerinami. Tas vertinimas galėtų būti daromas remiantis miestams būdingos biologinės įvairovės rodikliu, kaip antai Singapūro rodikliu, pristatytu 2010 m. Nagojoje vykusioje JT konferencijoje biologinės įvairovės klausimais. |
93. |
Tiek miesto, tiek kaimo vietovėse gyvenantiems Sąjungos piliečiams naudingos įvairios Sąjungos politikos kryptys ir iniciatyvos, kuriomis remiama tvari miesto teritorijų plėtra. Vis dėlto tokia tvari plėtra reikalauja veiksmingai ir našiai koordinuoti veiksmus, vykdomus skirtingais administracijos lygiais ir įvairių administracinių įstaigų, bei nuolat įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas į politikos, turinčios įtakos miesto aplinkos kokybei, planavimą, formavimą ir vystymą. Patobulinti nacionalinio ir regioninio lygmens koordinavimo mechanizmai, pasiūlyti pagal kito finansavimo laikotarpio Bendrą strateginę programą, ir „Miestų plėtros tinklo“ (82) sukūrimas padėtų visa tai užtikrinti, taip pat įtrauktų daugiau suinteresuotųjų subjektų grupių ir plačiąją visuomenę į jiems įtakos turinčius sprendimus. Vietos ir regioninės valdžios institucijoms taip pat būtų naudinga tolesnė pažanga kuriant priemones, kuriomis siekiama racionalizuoti duomenų apie aplinką rinkimą ir valdymą, palengvinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat pastangas geriau įgyvendinti aplinkos teisės aktus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu (83). Tai atitinka Rio + 20 prisiimtą įsipareigojimą remti integruotą požiūrį į tvarių miestų ir gyvenviečių planavimą, statybas ir valdymą. Integruotas požiūris į miestų ir urbanistinių teritorijų planavimą, kurį taikant visapusiškai atsižvelgiama į ilgalaikius aplinkos tikslus bei ekonominius, socialinius ir teritorinius iššūkius, yra būtinas siekiant užtikrinti, kad miestų bendruomenių gyvenimo ir darbo aplinka būtų darni, veiksminga ir sveika. |
94. |
Sąjunga turėtų toliau skatinti ir, kai tinka, plėsti esamas iniciatyvas, kuriomis remiamos inovacijos ir geriausia praktika miestuose, miestų tinklų kūrimas ir mainai, taip pat miestai turėtų būti skatinami rodyti lyderystę tvarios miestų plėtros srityje (84). Sąjungos institucijos ir valstybės narės turėtų palengvinti ir skatinti naudoti sanglaudos politikos lėšas, ir kitas lėšas, kuriomis remiamos miestų pastangos augti tvariai, didinti informuotumą ir skatinti vietos subjektų dalyvavimą (85). Konsultacijų su valstybėmis narėmis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pagrindu parengtas ir sutartas miestų tvarumo kriterijų rinkinys sukurtų bendrą pagrindą tokioms iniciatyvoms ir skatintų nuoseklų ir integruotą požiūrį į tvarią miestų plėtrą (86). |
95. |
Siekiant didinti Sąjungos miestų tvarumą, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam visų pirma būtina:
|
9 prioritetinis tikslas: didinti Sąjungos veiksmų efektyvumą sprendžiant tarptautinius aplinkos ir su klimatu susijusius iššūkius
96. |
Darnaus išteklių naudojimo užtikrinimas – vienas svarbiausių šiuolaikiniame pasaulyje kylančių iššūkių ir pagrindinis būdas panaikinti skurdą bei užtikrinti pasauliui darnią ateitį (87). Rio + 20 pasaulio lyderiai atnaujino įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi ir užtikrinti, kad dabartinės ir būsimų kartų labui bus skatinama ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu darni planetos ateitis. Jie taip pat pripažino, kad visa apimanti žalioji ekonomika yra svarbi priemonė siekti darnaus vystymosi. Rio + 20 pabrėžta, jog atsižvelgiant į didėjantį gyventojų skaičių ir vis labiau urbanizuotą pasaulį, sprendžiant tokius iššūkius taip pat reikia imtis tarptautinio masto veiksmų įvairiose srityse, pvz., vandens, jūrų, darnaus žemės ir ekosistemų naudojimo, efektyvaus išteklių naudojimo (visų pirma atliekų), patikimo cheminių medžiagų valdymo, tvarios energijos ir klimato kaitos srityse. Siekiant laipsniškai atsisakyti aplinkai žalą darančių subsidijų, įskaitant iškastinio kuro subsidijas, taip pat reikia papildomų veiksmų. Sąjunga ne tik sieks, kad šiems įsipareigojimams įgyvendinti būtų imamasi veiksmų vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, bet ji taip pat aktyviai prisidės prie tarptautinių pastangų kuriant sprendimus, kurie padėtų užtikrinti darnų vystymąsi pasaulyje. |
97. |
Rio + 20 nuspręsta, kad JT Darnaus vystymosi komisiją pakeis aukšto lygio politinis forumas, kuris paspartins trijų darnaus vystymosi aspektų integraciją ir tolesnių veiksmų ir peržiūros, susijusių su Rio + 20 rezultatų ir atitinkamų kitų JT aukščiausio lygio susitikimų ir konferencijų rezultatų įgyvendinimu, pažangą ir tokiu būdu prisidės įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, kurie yra pagrindinės laikotarpio po 2015 m. programos dalis. |
98. |
Daugelį iš 7-ojoje AVP nustatytų prioritetinių tikslų galima visiškai pasiekti tik laikantis pasaulinio masto požiūrio ir bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis ir užjūrio šalimis ir teritorijomis. Todėl Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dalyvauti atitinkamuose tarptautiniuose, regioniniuose ir dvišaliuose procesuose, o jų veiksmai tūrėtų būti ryžtingi, sutelkti, vieningi ir nuoseklūs. Kad būtų sprendžiami nauji ir bendri aplinkos apsaugos iššūkiai, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas Juodosios jūros ir Arkties regionams, kuriuose būtina užtikrinti aktyvesnį bendradarbiavimą ir Sąjungos dalyvavimą, be kita ko, jai tampant Juodosios jūros apsaugos nuo taršos konvencijos nare ir įgyjant nuolatinio stebėtojo statusą Arkties taryboje. Sąjunga ir jos valstybės narės ir toliau turėtų remti veiksmingą, taisyklėmis pagrįstą pasaulinės aplinkos politikos sistemą, kurią papildytų veiksmingesnis strateginis požiūris, pagal kurį dvišalis ir regioninis politinis dialogas ir bendradarbiavimas būtų orientuojamas į Sąjungos strateginius partnerius, šalis kandidates ir kaimynines šalis, taip pat atitinkamas besivystančias šalis, numatant pakankamą finansavimą. |
99. |
7-osios AVP apimamas laikotarpis atitinka pagrindinius tarptautinės klimato, biologinės įvairovės ir cheminių medžiagų politikos etapus. Kad 2 °C riba nebūtų viršyta, ne vėliau kaip 2050 m. išmetamųjų ŠESD kiekį visame pasaulyje reikia sumažinti bent 50 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Tačiau įgyvendinus iki šiol šalių prisiimtus įsipareigojimus sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį bus pasiekta tik trečdalis tų sumažinimų, kuriuos būtina pasiekti ne vėliau kaip 2020 m (88). Jei nebus imtasi ryžtingesnių veiksmų pasauliniu mastu, klimato kaitos pažaboti greičiausiai nepavyks. NET pagal geriausią įmanomą scenarijų neišvengiamas klimato kaitos poveikis šalims vis didės dėl ankstesnio laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekio ir jos turės parengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Remiantis Durbano efektyvesnių veiksmų platforma, ne vėliau kaip 2015 m. turi būti parengtas išsamus ir tvirtas visiems privalomas susitarimas, kurį numatoma taikyti nuo 2020 m. Sąjunga ir toliau, atsižvelgdama į naujausius Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenis, aktyviai dalyvaus šiame procese, taip pat diskusijose apie tai, kaip sumažinti atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių dabar prisiimtų įsipareigojimų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir būtinų veiksmų, kad išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva atitiktų 2oC tikslą. Rio + 20 priimtų susitarimų įgyvendinimas turi būti suderintas su šiuo procesu ir jį papildyti, kad jie vienas kitą sustiprintų. Tolesni veiksmai, susiję su Rio + 20 įsipareigojimais, turėtų padėti sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir taip padėti kovoti su klimato kaita. Kartu Sąjunga turėtų tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais klimato kaitos srityje ir imtis tolesnių veiksmų, kad integruotų aplinkos ir su klimatu susijusius klausimus į savo prekybos ir vystymosi politiką, turėdama minty savitarpio įsipareigojimus ir naudą. |
100. |
Pasaulinius biologinės įvairovės tikslus (89) nustatytus pagal Biologinės įvairovės konvenciją (toliau – BĮK) būtina įgyvendinti ne vėliau kaip 2020 m. – tai leis sustabdyti ir galiausiai pakeisti biologinės įvairovės nykimo tendenciją visame pasaulyje. Sąjunga tinkamai prisidės prie šių pastangų, visų pirma ne vėliau kaip 2015 m. dvigubai padidins su biologine įvairove susijusius tarptautinius išteklių srautus besivystančioms šalims ir šį lygį išlaikys bent iki 2020 m., kaip nustatyta preliminariuose tiksluose, dėl kurių susitarta įgyvendinant Biologinės įvairovės konvencijos išteklių naudojimo strategiją (90). Be to, svarbu, kad Sąjunga aktyviai prisidėtų prie Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosistemų platformos (IPBES) veiklos, kai bus jos visateisė narė, kad valdant biologinę įvairovę būtų palaikomi ryšiai vietos, regionų ir tarptautiniu lygmenimis. Sąjunga ir toliau rems Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu įgyvendinimą, visų pirma imdamasi veiksmų, kad būtų sukurtas pasaulis, kuriame žemė neblogėtų, kaip sutarta Rio + 20. Be to, Sąjunga dės daugiau pastangų, kad būtų pasiektas tinkamo cheminių medžiagų valdymo per jų gyvavimo ciklą ir pavojingų atliekų tvarkymo tikslas, kaip buvo patvirtinta Rio + 20, ir dės daugiau pastangų, kad paremtų atitinkamas konvencijas. Sąjunga ir toliau aktyviai ir konstruktyviai dalyvaus ir padės pasiekti tokių procesų tikslus. |
101. |
Daugiašaliuose aplinkosaugos susitarimuose Sąjunga dalyvavo labai sėkmingai, nors kai kurios valstybės narės dar neratifikavo pagrindinių susitarimų. Tai turi neigiamos įtakos Sąjungos patikimumui atitinkamose derybose. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų užtikrinti, kad visi daugiašaliai aplinkosaugos susitarimai, kuriuos jos yra pasirašiusios, būtų atitinkamai laiku ratifikuoti ir patvirtinti. |
102. |
Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų aktyviai dalyvauti tarptautinėse derybose naujais ir naujai kylančiais klausimais, visų pirma dėl naujų konvencijų, susitarimų ir vertinimų, ir atitinkamai turėtų patvirtinti tvirtą pasiryžimą toliau siekti kiek galima greičiau pradėti derybas JT Generalinėje Asamblėjoje dėl UNCLOS (Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija) įgyvendinimo susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir darnaus jos išteklių naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose teritorijose ir padėti užbaigti pirmąjį pasaulio vandenynų vertinimą. |
103. |
Sąjunga, kurios rinka – viena iš didžiausių pasaulyje, turėtų pasinaudoti savo įtaka, kad skatintų politiką ir požiūrius, kuriais mažinamas spaudimas viso pasaulio gamtos išteklių bazei. Tai galima padaryti keičiant vartojimo ir gamybos modelius, įskaitant veiksmų, būtinų skatinti darnų išteklių valdymą tarptautiniu lygmeniu ėmimąsi ir užtikrinimą, kad būtų įgyvendinta darnaus vartojimo ir gamybos programų 10 metų sistema, taip pat užtikrinant, kad prekybos ir vidaus rinkos politika padėtų siekti aplinkos ir klimato tikslų, skatintų kitas šalis tobulinti savo aplinkos apsaugos reguliavimo sistemas bei standartus ir užtikrinti jų vykdymą, siekiant užkirsti kelią aplinkosauginiam dempingui. Sąjunga ir toliau rems darnų vystymąsi, derėdamasi dėl specialių nuostatų tarptautiniuose prekybos susitarimuose ir dvišaliuose savanoriškuose miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena partnerystės susitarimuose, kurie užtikrina, kad iš šalių partnerių į Sąjungos rinką patektų tik teisėtai paruošta mediena, ir tas nuostatas įgyvendindama. Šiame kontekste Europos Sąjungos Medienos reglamentas (91) užtikrina teisinį pagrindą Sąjungai kovoti su pasauline neteisėtos medienos ruošos problema, veikiant medienos ir medienos produktų paklausos srityse. Taip pat bus tiriamos kitos politinės galimybės mažinti vartojimo Sąjungoje poveikį pasaulinei aplinkai, įskaitant miškų naikinimą ir miškų alinimą. |
104. |
Sąjunga, atsižvelgdama į savo vidaus politiką, taip pat turėtų dar padidinti savo indėlį į iniciatyvas, kurias vykdant palengvinamas perėjimas prie visa apimančios žaliosios ekonomikos tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, deramų įgalinančių sąlygų sudarymas, į rinką orientuotų priemonių ir rodiklių, neapsiribojančių BVP, plėtojimas. |
105. |
Sąjunga ir toliau turėtų skatinti aplinką tausojančią verslo praktiką. Naujos pareigos pagal Sąjungos atsakingo verslo iniciatyvą (92) į biržos sąrašus įtrauktoms ir didelėms į biržos sąrašus neįtrauktoms kasybos ir neliestų miškų medienos ruošos bendrovėms teikti ataskaitas apie atliktus mokėjimus vykdomosios valdžios institucijoms užtikrins daugiau skaidrumo ir didesnę atskaitomybę gamtos išteklių eksploatavimo srityje. Kaip pirmaujanti ekologiškų prekių ir paslaugų teikėja, Sąjunga turėtų remti pasaulinius „žaliuosius“ standartus, laisvąją prekybą ekologiškomis prekėmis ir paslaugomis, tolesnį aplinkai ir klimatui nekenksmingų technologijų diegimą, investicijų ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir tarptautinius geriausios praktikos mainus. |
106. |
Siekiant didinti Sąjungos veiksmų efektyvumą sprendžiant tarptautinius aplinkos ir su klimatu susijusius iššūkius, 7-ąja AVP užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2020 m.:
Tam pirmiausia būtina:
|
(1) „Ekonominė aplinkos politikos nauda“ (Aplinkos tyrimų institutas, Amsterdamo Vrije Universiteit, 2009 m.); COM(2012) 173; „ES teisės aktų įgyvendinimas siekiant ekologiško augimo“ (BIO Intelligence Service, 2011 m.).
(2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(3) SEC(2011)1067; „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2010 m.: pasaulinių visuotinių tendencijų vertinimas“ („SOER 2010 m.“).
(4) JT Generalinio Sekretoriaus aukšto lygio grupės visuotinio tvarumo klausimais ataskaita „Resilient People, Resilient Planet: A future worth choosing“ („Atsparūs žmonės ir atspari planeta – ateitis, kurią verta rinktis“), 2012 m.
(5) Nustatytos devynių „planetos galimybių ribų“ vertės, kurias peržengus galimi negrįžtami pokyčiai, galintys turėti pražūtingų pasekmių žmonėms, kaip antai: klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, visuotinis gėlo vandens išteklių eikvojimas, vandenynų rūgštėjimas, azoto ir fosforo ciklai ir žemės naudojimo paskirties keitimas (Ekologija ir visuomenė, 14 tomas, Nr. 2, 2009 m.).
(6) N. Sterno parengtoje klimato kaitos ekonomikos apžvalgoje (angl. Stern Review on the Economics of Climate Change) teigiama, kad bendra klimato kaitos kaina tolygi kasmetiniam 5 % pasaulinio bendro vidaus produkto (BVP) netekimui. Įskaitant platesnes grėsmes ir pasekmes šis skaičius galėtų padidėti iki 20 % BVP.
(7) EBPO„Aplinkos prognozė iki 2050 m.: neveikimo pasekmės“ (2012 m. pranešimas).
(8) COM(2011) 244.
(9) COM(2011) 571.
(10) COM(2011) 112.
(11) COM(2011) 885.
(12) COM(2011) 144.
(13) Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/Res/66/288.
(14) Direktyva 2000/60/EB.
(15) Direktyva 2008/56/EB.
(16) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).
(17) 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).
(18) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).
(19) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).
(20) Direktyva 2008/50/EB ir 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL L 23, 2005 1 26, p. 3).
(21) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7), ir Direktyva 92/43/EEB.
(22) Europos aplinkos agentūros techninė ataskaita 12/2010.
(23) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų (EUCO 7/10) 14 dalyje teigiama: „Reikia skubiai pakeisti tebesitęsiančias biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo tendencijas. Europos Vadovų Taryba yra įsipareigojusi įgyvendinti 2010 m. kovo 15 d. Tarybos išvadose nustatytą ilgalaikę biologinės įvairovės 2050 m. viziją ir 2020 m. tikslą.“
(24) COM(2012) 673.
(25) COM(2011) 144.
(26) SWD(2012) 101.
(27) COM(2006) 232.
(28) COM(2012) 673.
(29) COM(2013) 216.
(30) COM(2011) 112.
(31) COM(2012) 582, „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“.
(32) Smulkiojo verslo akto Europai IX principas „Sudaryti MVĮ sąlygas paversti aplinkos problemas galimybėmis“ (COM(2008) 394).
(33) „Fostering Innovation for Green Growth“ („Inovacijų skatinimas siekiant ekologiškai tvaraus augimo“) (EBPO, 2011 m.) ir „The Eco-Innovation Gap: An economic opportunity for business“ („Ekologinių inovacijų atotrūkis – ekonominė galimybė verslui“) (Ekologinių inovacijų stebėjimo centras, 2012 m.).
(34) COM(2012) 173.
(35) 2008 m. ES ekologinės pramonės sektoriuje dirbo maždaug 2,7 milijono žmonių, o 2012 m. šis skaičius galėtų būti maždaug 3,4 milijono. (Ecorys, 2012 m.).
(36) „Darbo vietų skaičius priklauso nuo to, kaip pagerėja aplinkos ir išteklių efektyvumas“ (ECORYS, 2012 m.).
(37) COM(2011) 899.
(38) „The impact of renewable energy policy on economic growth and employment in the ES“ („Atsinaujinančiosios energijos politikos poveikis ES ekonomikos augimui ir užimtumui“) (EmployRES, 2009 m.).
(39) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(40) COM(2013) 169.
(41) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
(42) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).
(43) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10) ir 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, 2010 6 18, p. 1).
(44) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).
(45) Ekologinio projektavimo, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo, ekologinio ženklo, aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos ir nesąžiningos komercinės praktikos teisės aktus numatoma peržiūrėti anksčiau nei 2015 m.
(46) COM(2011) 899.
(47) Sąjungoje kasmet susidaro maždaug 89 mln. tonų (arba 179 kg vienam gyventojui) maisto atliekų (BIO Intelligence Service, 2010 m.). Bendras būsto ir infrastruktūros poveikis sudaro maždaug 15–30 % viso su vartojimu susijusio poveikio aplinkai Europoje ir lemia maždaug 2,5 tonos CO2 ekvivalento vienam gyventojui per metus (SEC(2011) 1067).
(48) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos (OL L 39, 2008 2 13, p. 1); 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5) ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyva.
(49) Pavyzdžiui, visiškai įgyvendinus Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktus, ne vėliau kaip 2020 m. būtų sutaupoma 72 mlrd. EUR per metus, metinė Sąjungos atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektorių apyvarta padidėtų 42 mlrd. EUR per metus ir būtų sukurta daugiau nei 400 000 darbo vietų.
(50) Eurostat Stat 13/33 Municipal Waste 2011.
(51) Direktyva 2008/98/EB.
(52) „perdirbimas“ Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17 punkte apibrėžtas taip: „bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms;“.
(53) „naudojimas“ Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 15 punkte apibrėžtas taip: „bet kokia operacija, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekų panaudojimas naudingu tikslu, pakeičiant jomis kitas medžiagas, kurios priešingu atveju būtų buvusios panaudotos konkrečiai funkcijai atlikti, arba kurios rezultatas yra tai, kad atliekos parengiamos tai funkcijai atlikti, įmonėje ar visoje ekonomikoje. <…>;“.
(54) COM(2012) 673.
(55) 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).
(56) Direktyva 2008/98/EB.
(57) Specialus Eurobarometro tyrimas Nr. 365 (2011 m.).
(58) „SOER 2010“.
(59) „SOER 2010“.
(60) Didelis triukšmas - triukšmas, viršijantis 55dB dieną ir 50dB naktį.
(61) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
(62) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).
(63) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).
(64) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(65) 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB (OL L 64, 2006 3 4, p. 37).
(66) 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).
(67) „Aplinkos teisyno nevykdymo sąnaudos“ (COWI, 2011 m.).
(68) 29-ji metinė ES teisės taikymo stebėjimo ataskaita (2011 m.) (COM(2012) 714).
(69) COM(2012) 95.
(70) COM(2008) 773.
(71) COM(2008) 46.
(72) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
(73) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos 2011–2013 m. (OL L 276, 2010 10 20, p. 1) ir COM(2013) 312 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010.
(74) COM(2012) 216.
(75) COM(2011) 662.
(76) COM(2011) 681.
(77) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) sukūrimo (COM(2011) 874, 2011/0428(COD)).
(78) 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 76/12).
(79) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
(80) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(81) Žr., pavyzdžiui, ataskaitą „Ateities miestai“ (Europos Komisija, 2011 m.) ir TDD(2012) 101.
(82) COM(2011) 615.
(83) Pavyzdžiui, Europos vandens informacinė sistema (WISE), Europos biologinės įvairovės informacinė sistema (BISE) ir Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platforma (CLIMATE-ADAPT).
(84) Tarp pavyzdžių – Europos inovacijų partnerystė „Pažangieji miestai ir bendruomenės“ (COM(2012) 4701), Europos žaliosios sostinės apdovanojimas ir mokslinių tyrimų bendro programavimo iniciatyva „Miestų Europa“.
(85) Komisija pasiūlė bent 5 % Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų kiekvienoje valstybėje narėje skirti integruotos tvarios miestų plėtros finansavimui.
(86) Šis požiūris turėtų būti grindžiamas esamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, „Vietos darbotvarke 21“ ir kitais geriausios praktikos pavyzdžiais.
(87) Žmogaus socialinės raidos ataskaita (JTVP, 2011 m.).
(88) Jungtinių Tautų aplinkos programos 2012 m. Atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje šalinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad besąlygiškai įsipareigota CO2 ekvivalento kiekį sumažinti maždaug 4 gigatonomis, tuo tarpu apytiksliai apskaičiuota, jog norint, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C, CO2 ekvivalento kiekį reikia sumažinti vidutiniškai 14 gigatonų.
(89) BĮK 2011–2020 m. strateginis planas dėl biologinės įvairovės.
(90) BĮK sprendimas XI/4.
(91) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).
(92) Pasiūlymai peržiūrėti Skaidrumo direktyvą (COM(2011) 683, 2011/0307(COD)) ir Apskaitos direktyvas (COM(2011) 684, 2011/0308(COD)).
(93) 2013 m. kovo 7 d. JT Generalinės Asamblėjos sprendimas A/67/784 dėl UNEP valdančiosios tarybos rekomendacijos.
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/201 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1387/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
kuriuo sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems žemės ūkio ir pramonės produktams ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1344/2011
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
I priede nurodytų žemės ūkio ir pramonės produktų gamyba Sąjungoje šiuo metu nepakankama arba nevykdoma, todėl neįmanoma patenkinti Sąjungos pramonės šakų, kuriose naudojami tie produktai, poreikių; |
(2) |
todėl Sąjunga yra suinteresuota iš dalies arba visiškai sustabdyti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tiems produktams; |
(3) |
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1344/2011 (1) buvo ne kartą iš dalies pakeistas. Be to, iš dalies pakeitus jį Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1220/2012 (2), iš Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 taikymo srities išbraukti žuvininkystės produktai. Todėl siekiant skaidrumo visas Reglamentas (ES) Nr. 1344/2011 turėtų būti pakeistas; |
(4) |
reglamentais, kuriais sustabdomas autonominių Bendrojo muito tarifo muitų taikymas tam tikriems pramonės ir žemės ūkio produktams, atnaujinta didelė dalis ankstesnių priemonių. Todėl, siekiant racionalizuoti atitinkamų priemonių įgyvendinimą, tikslinga šio reglamento galiojimo laiko neriboti, nes jo taikymo sritis gali būti pakeista, o produktai Tarybos reglamentu gali būti įtraukiami į šio reglamento I priedą arba iš jo išbraukiami; |
(5) |
kadangi šio reglamento I priede nurodytų produktų muitų taikymas sustabdytas laikinai, tą sustabdymą reikėtų persvarstyti sistemingai ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo jo taikymo pradžios ar atnaujinimo. Be to, Komisijai pateikus pasiūlymą, pagrįstą jos iniciatyva atlikto persvarstymo rezultatais, arba paprašius vienai ar kelioms valstybėms narėms, gali prireikti bet kuriuo metu atšaukti muitų taikymo tam tikriems produktams sustabdymą, jei Sąjungai nebenaudinga toliau stabdyti muitų taikymo arba jei tai pateisinama techniniais produktų pokyčiais, pasikeitusiomis aplinkybėmis ar ekonominėmis tendencijomis rinkoje; |
(6) |
tam tikrų šio reglamento I priede išvardytų produktų statistiniai duomenys dažnai pateikiami vienetais, kvadratiniais metrais ar kitais matavimo vienetais nei svoris. Tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (3) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje tokie papildomi matavimo vienetai nenurodyti. Todėl reikia numatyti kad importuojant atitinkamus produktus išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodytas ne tik svoris kilogramais arba tonomis, bet ir susiję papildomi matavimo vienetai; |
(7) |
kadangi šiame reglamente nustatytas muitų sustabdymas turi būti pradėtas taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.; |
(8) |
vadovaujantis proporcingumo principu ir siekiant pagrindinių tikslų – didinti Sąjungos pramonės konkurencinius pajėgumus ir taip suteikti galimybių išsaugoti darbo vietas arba sukurti naujų bei modernizuoti savo struktūrą, – būtina ir tikslinga nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo I priede nurodytiems produktams sustabdymo taisykles. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslams pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas I priede išvardytiems žemės ūkio ir pramonės produktams sustabdomas.
2 straipsnis
1. Komisija gali bet kuriuo metu persvarstyti muito taikymo I priede išvardytiems produktams sustabdymą:
a) |
savo iniciatyva; |
b) |
valstybės narės prašymu. |
2. Komisija muito taikymo sustabdymą persvarsto I priede nurodytais metais.
3 straipsnis
Teikiant produktų, kuriems priskiriami II priede nurodyti KN kodai arba TARIC kodai, išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją, į atitinkamą jos laukelį įrašomi tame priede nurodyti papildomi matavimo vienetai.
4 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 1344/2011 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
L. LINKEVIČIUS
(1) 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1344/2011, kuriuo sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktams, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1255/96 (OL L 349, 2011 12 31, p. 1).
(2) 2012 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1220/2012 dėl priemonių, susijusių su prekyba, kuriomis siekiama 2013–2015 m. užtikrinti tam tikrų žuvininkystės produktų tiekimą Sąjungos perdirbėjams, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 104/2000 ir (ES) Nr. 1344/2011 (OL L 349, 2012 12 19, p. 4).
(3) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
I PRIEDAS
KN kodas |
TARIC |
Aprašymas |
Autonominio muito tarifas |
Numatytos privalomos priežiūros |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0710 21 00 |
10 |
Žirniai ankštyse (Pisum sativum rūšies, Hortense axiphium veislės), sušaldyti, ne storesni kaip 6 mm, skirti naudoti su ankštimis paruoštų maisto produktų gamyboje (1) (2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0710 80 95 |
50 |
Bambuko ūgliai, sušaldyti, nesupakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0711 59 00 |
11 |
Grybai, išskyrus Agaricus, Calocybe, Clitocybe, Lepista, Leucoagaricus, Leucopaxillus, Lyophyllum ir Tricholoma genties grybus, konservuoti sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais, netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui, skirti konservų pramonei (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0712 32 00 ex 0712 33 00 ex 0712 39 00 |
10 10 31 |
Grybai, išskyrus Agaricus genties grybus, džiovinti, sveiki arba supjaustyti atpažįstamais gabalėliais ar riekelėmis, skirti kitokiam apdorojimui negu tik paprastas perpakavimas mažmeninės prekybos tikslais (1) (2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0804 10 00 |
30 |
Datulės, šviežios arba džiovintos, naudojamos gėrimų ar maisto pramonės produktams gaminti (išskyrus pakavimą) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0810 40 50 |
10 |
Vaccinium macrocarpon rūšies spanguolės, šviežios, naudojamos gėrimų ar maisto pramonės produktams gaminti (išskyrus pakavimą) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
0811 90 50 0811 90 70 ex 0811 90 95 |
70 |
Vaccinium genties vaisiai, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, sušaldyti, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0811 90 95 |
20 |
Boizenberijos (Boysenberries) aviečių, gervuogių ir loganberijų hibridas), kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, neskirtos mažmeninei prekybai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0811 90 95 |
30 |
Ananasai (Ananas comosus), supjaustyti gabalais, sušaldyti |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 0811 90 95 |
40 |
Erškėtuogės, nevirtos arba išvirtos garuose arba vandenyje, sušaldytos, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 1511 90 19 ex 1511 90 91 ex 1513 11 10 ex 1513 19 30 ex 1513 21 10 ex 1513 29 30 |
10 10 10 10 10 10 |
Palmių aliejus, kokosų (kopros) aliejus, palmių branduolių aliejus, skirtas gaminti:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 1515 90 99 |
92 |
Augalinis aliejus, rafinuotas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 35 %, bet ne daugiau kaip 50 % masės arachidono rūgšties arba ne mažiau kaip 35 %, bet ne daugiau kaip 50 % masės dokozaheksaenono rūgšties |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 1516 20 96 |
20 |
Kininės simondsijos aliejus, sukietintas ir peresterintas, kuriam neatlikta jokių kitų cheminių modifikacijų ir netaikytas tekstūravimas |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 1517 90 99 |
10 |
Augalinis aliejus, rafinuotas, kurio ne mažiau kaip 25 %, bet ne daugiau kaip 50 % masės sudaro arachidono rūgštis, arba kurio ne mažiau kaip 12 %, bet ne daugiau kaip 50 % masės sudaro dokozaheksaenono rūgštis, standartizuotas saulėgrąžų aliejumi, kurio sudėtyje yra daug oleino rūgšies (HOSO) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 1902 30 10 ex 1903 00 00 |
10 20 |
Skaidrūs vermišėliai, supjaustyti gabaliukais, pagaminti iš pupų (Vigna radiata (L.) Wilczek), nesupakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2005 91 00 |
10 |
Bambukų ūgliai, paruošti arba konservuoti, tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 5 kg |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2007 99 50 ex 2007 99 50 |
81 91 |
Koncentruota malpigijų tyrė:
naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1) |
9 % (3) |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2007 99 50 ex 2007 99 50 |
82 92 |
Parūgštinta koncentruota bananų tyrė, gauta verdant:
naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1) |
11,5 % (3) |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2007 99 50 ex 2007 99 50 ex 2007 99 93 |
83 93 10 |
Koncentruota mangų tyrė, gauta verdant:
naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1) |
6 % (3) |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2007 99 50 ex 2007 99 50 |
84 94 |
Koncentruota papajų tyrė, gauta verdant:
naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1) |
7,8 % (3) |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2007 99 50 ex 2007 99 50 |
85 95 |
Koncentruota gvajavų tyrė, gauta verdant:
naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1) |
6 % (3) |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2008 93 91 |
20 |
Saldintos džiovintos spanguolės, naudojamos maisto perdirbimo pramonės produktų gamybai (vien pakavimas nelaikomas perdirbimu) (4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2008 99 48 |
94 |
Mangų tyrė:
naudojama gėrimų pramonės produktams gaminti (1) |
6 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2008 99 49 ex 2008 99 99 |
30 40 |
Besėklė boizeno uogų tyrė, į kurią nepridėta alkoholio, kurios sudėtyje yra arba nėra pridėtojo cukraus |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2008 99 49 ex 2008 99 99 |
70 11 |
Blanširuoti Kara kishmish genties vynuogių lapai sūryme, kuriame:
skirti naudoti gaminant ryžiais įdarytus vynuogių lapus (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2009 41 92 ex 2009 41 99 |
20 70 |
Ananasų sultys:
naudojamos gėrimų pramonės produktams gaminti (1) |
8 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2009 49 30 |
91 |
Anansų sultys, ne miltelių pavidalo, kurių:
naudojamos maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2009 81 31 |
10 |
Koncentruotos spanguolių sultys:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2009 89 79 |
20 |
Sušaldytas boizeno uogų sulčių koncentratas, kurio Brikso vertė ne mažesnė kaip 61, bet ne didesnė kaip 67, tiesiogiai supakuotas į ne mažesnes kaip 50 litrų talpos pakuotes |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2009 89 79 |
30 |
Sušaldytos koncentruotos malpigijų sultys:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2009 89 79 |
85 |
Koncentruotos aliejinės kopūstpalmės uogų sultys:
tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių masė ne mažesnė kaip 10 kg |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2009 89 99 |
93 |
Sušaldytas neapdorotas kokosų vanduo, tiesiogiai supakuotas į ne mažesnes kaip 50 litrų talpos pakuotes |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2106 10 20 |
10 |
Sojos baltymų izoliatas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 6,6 %, bet ne daugiau kaip 8,6 % masės kalcio fosfato |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2106 90 92 |
45 |
Preparatas, kurio sudėtyje yra:
kurio masė standardizuota ne mažiau kaip 3 %, bet ne daugiau kaip 4 % masės glabridino |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2519 90 10 |
10 |
Lydyta magnezija, kurios grynumas ne mažesnis kaip 97 % masės |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2804 50 90 |
10 |
Telūras, kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,99 % masės, bet ne didesnis kaip 99,999 % (CAS RN 13494-80-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2804 70 00 |
|
Fosforas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2805 19 90 |
10 |
Ličio metalas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,7 % masės (CAS RN 7439-93-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2805 30 10 |
10 |
Cerio ir kitų retų žemės metalų lydinys, kurio sudėtyje esantis ceris sudaro ne mažiau kaip 47 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2805 30 90 ex 2805 30 90 ex 2805 30 90 |
45 55 65 |
Retųjų žemių metalai, skandis ir itris, kurių grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2811 19 80 |
10 |
Sulfamo rūgštis (CAS RN 5329-14-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2811 19 80 |
20 |
Vandenilio jodidas (CAS RN 10034-85-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2811 19 80 |
30 |
Fosfito rūgštis (CAS RN 10294-56-1) / fosfono rūgštis (CAS RN 13598-36-2), naudojama kaip sudedamoji dalis gaminant polivinilchlorido pramonėje naudojamus priedus (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2811 22 00 |
10 |
Miltelių pavidalo silicio dioksidas (CAS RN 7631-86-9), naudojamas didelio efektyvumo skysčio chromatografijos kolonėlių (HPLC) ir mėginio paruošimo kasečių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2811 22 00 |
30 |
Akytojo baltojo silicio dioksido rutuliukai, didesni kaip 1 μm, naudojami kosmetikos gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2812 90 00 |
10 |
Azoto trifluoridas (CAS RN 7783-54-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2816 40 00 |
10 |
Bario hidroksidas (CAS RN 17194-00-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2818 10 91 |
10 |
Mikrokristalinės struktūros sukepintasis korundas, kurio sudėtyje pagal masę:
ir
ir kuriame mažiau kaip 50 % bendros masės sudaro didesnės kaip 10 mm dalelės |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2818 20 00 |
10 |
Aliumogelis, kurio savitasis paviršiaus plotas yra ne mažesnis kaip 350 m2/g |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2818 30 00 |
10 |
Aliuminio hidroksido oksidas, pseudo-bemito pavidalo |
4 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2819 10 00 |
|
Chromo trioksidas (CAS RN 1333-82-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2819 90 90 |
10 |
Dichromo trioksidas, naudojamas metalurgijoje (CAS RN 1308-38-9) (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2823 00 00 |
10 |
Titano dioksidas (CAS RN 13463-67-7), kurio:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2823 00 00 |
20 |
Titano dioksidas (CAS RN 13463-67-7), kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,7 % masės ir kurio sudėtyje pagal masę yra:
naudojamas metalurgijoje (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2825 10 00 |
10 |
Hidroksilamonio chloridas (CAS RN 5470-11-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2825 50 00 |
20 |
Vario (I arba II) oksidas, kurio sudėtyje varis sudaro ne mažiau kaip 78 % masės, o chloridas – ne daugiau kaip 0,03 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2825 60 00 |
10 |
Cirkonio dioksidas (CAS RN 1314-23-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2826 19 90 |
10 |
Volframo heksafluoridas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,9 % masės (CAS RN 7783-82-6) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2826 90 80 |
15 |
Ličio heksafluorfosfatas (CAS RN 21324-40-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2827 39 85 |
10 |
Vario monochloridas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 96 % masės, bet ne didesnis kaip 99 % masės (CAS RN 7758-89-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2827 39 85 |
20 |
Stibio pentachloridas, kurio grynumas 99 % masės arba didesnis (CAS RN 7647-18-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2827 39 85 |
30 |
Mangano dichloridas (CAS RN 7773-01-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2827 49 90 |
10 |
Hidratuotasis cirkonio chlorido oksidas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2830 10 00 |
10 |
Dinatrio tetrasulfidas, kurio sudėtyje esantis natris sudaro ne daugiau kaip 38 % sauso bevandenio produkto masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2833 29 80 |
20 |
Mangano sulfato monohidratas (CAS RN 10034-96-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2833 29 80 |
30 |
Cirkonio sulfatas (CAS RN 14644-61-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2835 10 00 |
10 |
Natrio hipofosfito monohidratas (CAS RN 10039-56-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2836 91 00 |
20 |
Ličio karbonatas, kurio sudėtyje yra viena arba daugiau nurodytų priemaišų:
kurių kiekis nustatytas vadovaujantis specifiniais metodais, nurodytais Europos Farmakopėjoje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2836 99 17 |
20 |
Cirkonio (IV) bazinis karbonatas (CAS RN 15667-84-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2837 19 00 |
20 |
Vario cianidas (CAS RN 544-92-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2837 20 00 |
10 |
Tetranatrio heksacianferatas (II) (CAS RN 13601-19-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2837 20 00 |
20 |
Amonio geležies (III) heksacianferatas (II) (CAS RN 25869-00-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2839 19 00 |
10 |
Dinatrio disilikatas (CAS RN 13870-28-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2839 90 00 |
20 |
Kalcio silikatas (CAS RN 1344-95-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2841 30 00 |
|
Natrio dichromatas (CAS RN 10588-01-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2841 80 00 |
10 |
Diamonio volframatas (CAS RN 11120-25-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2841 90 85 |
10 |
Ličio kobalto (III) oksidas, kurio sudėtyje esantis kobaltas sudaro ne mažiau kaip 59 % (CAS RN 12190-79-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2841 90 85 |
20 |
Kalio-titano oksidas, miltelių pavidalo, grynumas ne mažesnis kaip 99 % (CAS RN 12056-51-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2842 10 00 |
10 |
Sintetiniai beta ceolito milteliai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2842 10 00 |
20 |
Sintetinių šabazito ceolitų milteliai |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2842 90 10 |
10 |
Natrio selenatas (CAS RN 13410-01-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2843 29 00 |
10 |
Sidabro oksidas, be nitratų ir karbonatų, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 99,99 % sidabro atsižvelgiant į metalo kiekį, skirtas sidabro oksido baterijų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2845 10 00 |
|
Sunkusis vanduo (deuterio oksidas) (Euratom) (CAS RN 7789-20-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2845 90 10 |
|
Deuteris ir jo junginiai; vandenilis ir jo junginiai, įsodrinti deuteriu; mišiniai ir tirpalai, kurių sudėtyje yra šių produktų (Euratom) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2845 90 90 |
10 |
Helis-3 (CAS RN 14762-55-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2845 90 90 |
20 |
Vanduo, ne mažiau kaip 95 % prisodrintas deguonimi-18 (CAS RN 14314-42-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2845 90 90 |
30 |
(13C)Anglies monoksidas (CAS RN 1641-69-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2845 90 90 |
40 |
Geležies boridas, kurio daugiau kaip 95 % masės prisodrinta boru-10 (CAS RN 200513-39-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2846 10 00 ex 3824 90 97 |
10 48 |
Retųjų žemių koncentratas, kurio sudėtyje retųjų metalų oksidų yra ne mažiau kaip 60 % masės, bet ne daugiau kaip 95 % masės, o cirkonio oksido, aliuminio oksido ar geležies oksido yra ne daugiau kaip po 1 % masės kiekvieno, ir nuodegų ne mažiau kaip 5 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2846 10 00 |
20 |
Dicerio trikarbonatas, hidratuotas arba nehidratuotas (CAS RN 537-01-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2846 10 00 |
30 |
Cerio lantano karbonatas, hidratuotas arba nehidratuotas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2846 10 00 |
40 |
Cerio lantano neodimio prazeodimio karbonatas, hidratuotas arba nehidratuotas |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2846 90 00 |
|
Retųjų žemių metalų (lantanoidų), itrio arba skandžio bei šių metalų mišinių neorganiniai arba organiniai junginiai, išskyrus klasifikuojamus 2846 10 00 subpozicijoje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2848 00 00 |
10 |
Fosfanas (CAS RN 7803-51-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2850 00 20 |
10 |
Silanas (CAS RN 7803-62-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2850 00 20 |
20 |
Arsanas (CAS RN 7784-42-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2850 00 20 |
30 |
Titano nitridas, kurio dalelių dydis ne didesnis kaip 250 nm (CAS RN 25583-20-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2850 00 20 |
40 |
Germanio tetrahidridas (CAS RN 7782-65-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2850 00 20 |
50 |
Natrio tetrahidroboratas (CAS RN 16940-66-2),
skirtas naudoti kaip priedas polimeriniams deguonies užtvaros gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2850 00 60 |
10 |
Natrio azidas (CAS RN 26628-22-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2853 00 90 |
10 |
Chlorsulfonilo izocianatas (CAS RN 1189-71-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
10 |
Anglies tetrafluoridas (tetrafluormetanas) (CAS RN 75-73-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
15 |
Perfluor(4-metil-2-pentenas) (CAS RN 84650-68-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
25 |
2,3,3,3-Tetrafluorprop-1-enas (CAS RN 754-12-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
30 |
Perfluoretanas (CAS RN 76-16-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
40 |
1,1-Difluoretanas (CAS RN 75-37-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
50 |
1,1,1,3,3-Pentafluorpropanas (CAS RN 460-73-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
70 |
1,1,1,2-Tetrafluoretanas, patvirtintas bekvapis, kurio sudėtyje:
skirti naudoti farmacinių varančiųjų dujų, naudojamų fiksuotų dozių inhaliatoriuose, gamybai (CAS RN 811-97-2) (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
75 |
Trans-1,3,3,3-tetrafluorprop-1-enas (CAS RN 1645-83-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 39 90 |
80 |
Heksafluorpropenas (CAS RN 116-15-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 77 30 |
10 |
1,1,1-Trichlortrifluoretanas (CAS RN 354-58-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 77 90 |
10 |
Chlortrifluoretilenas (CAS RN 79-38-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 89 90 |
10 |
1,6,7,8,9,14,15,16,17,17,18,18-Dodekachlorpentaciklo [12.2.1.16,9.02,13.05,10]oktadeka-7,15-dienas (CAS RN 13560-89-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 89 90 |
30 |
Oktafluorciklopentenas (CAS RN 559-40-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 89 90 |
40 |
Heksabromciklododekanas |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 89 90 |
50 |
Chlorciklopentanas (CAS RN 930-28-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 99 90 |
20 |
1,2-Bis(pentabromfenil)etanas (CAS RN 84852-53-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 99 90 |
40 |
2,6-Dichlortoluenas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 99 % masės ir kurio sudėtyje esantys:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 99 90 |
50 |
Fluorbenzenas (CAS RN 462-06-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 99 90 |
70 |
α,α,α′,α′-Tetrachlor-o-ksilenas (CAS RN 25641-99-0) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 99 90 |
80 |
1-Brom-3,4,5-trifluorbenzenas (CAS RN 138526-69-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2903 99 90 |
85 |
2-Brom-9H-fluorenas(CAS RN 1133-80-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 10 00 |
30 |
Natrio p-stirensulfonatas (CAS RN 2695-37-6) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 10 00 |
50 |
Natrio 2-metilprop-2-eno-1-sulfonatas (CAS RN 1561-92-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 20 00 |
10 |
Nitrometanas (CAS RN 75-52-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 20 00 |
20 |
Nitroetanas (CAS RN 79-24-3) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 20 00 |
30 |
1-Nitropropanas (CAS RN 108-03-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 20 00 |
40 |
2-Nitropropanas (CAS RN 79-46-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 90 40 |
10 |
Trichlornitrometanas, naudojamas produktų, klasifikuojamų 3808 92 subpozicijoje, gamyboje (CAS RN 76-06-2) (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 90 95 |
20 |
1-Chlor-2,4-dinitrobenzenas (CAS RN 97-00-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 90 95 |
30 |
Tozilchloridas (CAS RN 98-59-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 90 95 |
40 |
4-Chlorobenzensulfonilchloridas (CAS RN 98-60-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2904 90 95 |
50 |
Etansulfonilchloridas (CAS RN 594-44-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 19 00 |
11 |
Kalio tret-butanoliatas (CAS RN 865-47-4), ištirpintas arba neištirpintas tetrahidrofurane pagal KN 29 skirsnio 1epastabą |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 19 00 |
30 |
2,6-Dimetilheptan-4-olis (CAS RN 108-82-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 19 00 |
40 |
2,6-Dimetilheptan-2-olis (CAS RN 13254-34-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 19 00 |
70 |
Titano tetrabutanolatas (CAS RN 5593-70-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 19 00 |
80 |
Titanio tetraizopropoksidas (CAS RN 546-68-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 19 00 |
85 |
Titano tetraetanoliatas (CAS RN 3087-36-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 29 90 |
10 |
3,5-Dimetilheks-1-in-3-olis (CAS RN 107-54-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 29 90 |
20 |
Dek-9-en-1-olis (CAS RN 13019-22-2) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 29 90 |
30 |
Dodeka-8,10-dien-1-olis (CAS RN 33956-49-9) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 39 95 |
10 |
Propan-1,3-diolis (CAS RN 504-63-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 39 95 |
20 |
Butan-1,2-diolis (CAS RN 584-03-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 39 95 |
30 |
2,4,7,9-Tetrametil-4,7-dekanediolis (CAS RN 17913-76-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 39 95 |
40 |
Dekan-1,10-diolis (CAS RN 112-47-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 39 95 |
50 |
2-Metil-2-propilpropan-1,3-diolis (CAS RN 78-26-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 49 00 |
10 |
Etilidintrimetanolis (CAS RN 77-85-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2905 59 98 |
20 |
2,2,2-Trifluoretanolis (CAS RN 75-89-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2906 11 00 |
|
Mentolis (CAS RN 1490-04-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2906 19 00 |
10 |
Cikloheks-1,4-ilendimetanolis (CAS RN 105-08-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2906 19 00 |
20 |
4,4′-Izopropilidendicikloheksanolis (CAS RN 80-04-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2906 29 00 |
10 |
2,2′-(m-Fenilen)dipropan-2-olis (CAS RN 1999-85-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2906 29 00 |
20 |
1-Hidroksimetil-4-metil-2,3,5,6-tetrafluorbenzenas (CAS RN 79538-03-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2906 29 00 |
30 |
2-Feniletanolis (CAS RN 60-12-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 15 90 |
10 |
2-Naftolis (CAS RN 135-19-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 19 90 |
10 |
2,3,5-Trimetilfenolis (CAS RN 697-82-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 19 90 |
20 |
Bifenil-4-olis (CAS RN 92-69-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 21 00 |
10 |
Rezorcinolis (CAS RN 108-46-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 23 00 |
10 |
4,4′-Izopropilidendifenolis (CAS RN 80-05-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
15 |
6,6′-Di-tret-butil-4,4′-butilidendi-m-krezolis (CAS RN 85-60-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
20 |
4,4′-(3,3,5-Trimetilcikloheksiliden)difenolis (CAS RN 129188-99-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
30 |
4,4′,4′′-Etilidintrifenolis (CAS RN 27955-94-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
35 |
4-[2-(4-Hidroksi-3-prop-2-enilfenil)propan-2-il]-2-prop-2-enilfenolis (CAS RN 1745-89-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
40 |
2,3,5-Trimetilhidrochinonas (CAS RN 700-13-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
45 |
2-Metilhidrochinonas (CAS RN 95-71-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
50 |
6,6′,6″-Tricikloheksil-4,4′,4″-butan-1,1,3-triiltri(m-krezolis) (CAS RN 111850-25-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
55 |
Bifenil-2,2′-diolis (CAS RN 1806-29-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
70 |
2,2′,2″,6,6′,6″-Heksa-tret-butil-α,α′,α″-(mezitilen-2,4,6-triil)tri-p-krezolis (CAS RN 1709-70-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2907 29 00 |
85 |
Floroglucinolis, hidratuotas arba nehidratuotas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2908 19 00 |
10 |
Pentafluorfenolis (CAS RN 771-61-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2908 19 00 |
20 |
4,4′-(Perfluorizopropiliden)difenolis(CAS RN 1478-61-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2908 99 00 |
30 |
4-Nitrofenolis (CAS RN 100-02-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2908 99 00 |
40 |
4,5-Dihidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis (CAS RN 148-25-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 19 90 |
20 |
Bis(2-chloretil) eteris (CAS RN 111-44-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 19 90 |
30 |
Nonafluorbutilo metilo eterio arba nonafluorbutilo etilo eterio izomerų mišinys, kurio grynumas ne mažesnis kaip 99 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 19 90 |
50 |
3-Etoksi-perfluor-2-metilheksanas (CAS RN 297730-93-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 19 90 |
60 |
1-Metoksiheptafluorpropanas (CAS RN 375-03-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 20 00 |
10 |
8-Metoksicedranas (CAS RN 19870-74-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 30 38 |
10 |
Bis(pentabromfenil)eteris (CAS RN 1163-19-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 30 38 |
20 |
1,1′-Propan-2,2-diilbis[3,5-dibrom-4-(2,3-dibrompropoksi)benzenas] (CAS RN 21850-44-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 30 90 |
10 |
2-(Fenilmetoksi)naftalenas (CAS RN 613-62-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 30 90 |
20 |
1,2-Bis(3-metilfenoksi)etanas (CAS RN 54914-85-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 30 90 |
30 |
3,4,5-Trimetoksitoluenas (CAS RN 6443-69-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 50 00 |
10 |
4-(2-Metoksietil)fenolis (CAS RN 56718-71-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 50 00 |
20 |
Ubichinolis (CAS RN 992-78-9) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 60 00 |
10 |
Bis(α,α-dimetilbenzil) peroksidas (CAS RN 80-43-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2909 60 00 |
20 |
1,4-Di(2-tret-butilperoksi izopropil)benzenas (CAS RN 25155-25-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2910 90 00 |
15 |
1,2-Epoksicikloheksanas (CAS RN 286-20-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2910 90 00 |
30 |
2,3-Epoksipropan-1-olis (glicidolis) (CAS RN 556-52-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2910 90 00 |
80 |
Alilo glicidileteris (CAS RN 106-92-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2912 29 00 |
40 |
(2E,4E,6E,8E,10E,12E)-2,7,11-Trimetil-13-(2,6,6-trimetil-1-cikloheksen-1-il)-2,4,6,8,10,12-tridekaheksaenalis (CAS RN 1638-05-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2912 29 00 |
50 |
4-Izobutilbenzaldehidas (CAS RN 40150-98-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2912 29 00 |
60 |
3,4-Dimetilbenzaldehidas (CAS RN 5973-71-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2912 49 00 |
10 |
3-Fenoksibenzaldehidas (CAS RN 39515-51-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2912 49 00 |
20 |
4-Hidroksibenzaldehidas (CAS RN 123-08-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2912 49 00 |
30 |
Salicilo aldehidas (CAS RN 90-02-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 19 90 |
20 |
Heptan-2-onas (CAS RN 110-43-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 19 90 |
30 |
3-Metilbutanonas (CAS RN 563-80-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 19 90 |
40 |
Pentan-2-onas (CAS RN 107-87-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 29 00 |
20 |
Cikloheksadek-8-enonas (CAS RN 3100-36–5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 29 00 |
30 |
(R)-p-Menta-1(6),8-dien-2-onas (CAS RN 6485-40-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 29 00 |
40 |
Kamparas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 29 00 |
50 |
trans-β-Damaskonas (CAS RN 23726-91-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 39 00 |
30 |
Benzofenonas (CAS RN 119-61-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 39 00 |
50 |
4-Fenilbenzfenonas (CAS RN 2128-93-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 39 00 |
60 |
4-Metilbenzfenonas (CAS RN 134-84-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 39 00 |
70 |
Benzilas (CAS RN 134-81-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 39 00 |
80 |
4′-Metilacetofenonas (CAS RN 122-00-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
20 |
3′-Hidroksiacetofenonas (CAS RN 121-71-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
25 |
4′-Metoksiacetofenonas (CAS RN 100-06-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
30 |
2′-Hidroksiacetofenonas (CAS RN 118-93-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
36 |
2,7-Dihidroksi-9-fluorenonas (CAS RN 42523-29-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
40 |
4-(4-Hidroksifenil)butan-2-onas (CAS RN 5471-51-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
45 |
3,4-Dihidroksibenzofenonas (CAS RN 10425-11-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
60 |
2,2-Dimetoksi-2-fenilacetofenonas (CAS RN 24650-42-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
70 |
16α,17α-Epoksi-3β-hidroksipregn-5-en-20-onas (CAS RN 974-23-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 50 00 |
80 |
2′,6′-Dihidroksiacetofenonas (CAS RN 699-83-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 69 90 |
10 |
2-Etilantrachinonas (CAS RN 84-51-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 69 90 |
20 |
2-Pentilantrachinonas (CAS RN 13936-21-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 69 90 |
30 |
1,4-Dihidroksiantrachinonas (CAS RN 81-64-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 69 90 |
40 |
p-Benzochinonas (CAS RN 106-51-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 70 00 |
20 |
2,4′-Difluorbenzofenonas (CAS RN 342-25-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 70 00 |
40 |
Perfluor(2-metilpentan-3-onas) (CAS RN 756-13-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 70 00 |
50 |
3′-Chlor propiofenonas (CAS RN 34841-35-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 70 00 |
60 |
4′-tret-Butil-2′,6′-dimetil-3′,5′-dinitroacetofenonas (CAS RN 81-14-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2914 70 00 |
70 |
4-Chlor-4′-hidroksibenzfenonas (CAS RN 42019-78-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 29 00 |
10 |
Stibio triacetatai (CAS RN 6923-52-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
20 |
Izopentilacetatas (CAS RN 123-92-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
40 |
tret-Butilacetatas (CAS RN 540-88-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
50 |
3-Acetilfenilacetatas (CAS RN 2454-35-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
60 |
Dodeka-8-enilacetatas (CAS RN 28079-04-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
65 |
Dodeka-7,9-dienilacetatas (CAS RN 54364-62-4) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
70 |
Dodeka-9-enilacetatas (CAS RN 16974-11-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
75 |
Izobornilacetatas (CAS RN 125-12-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
80 |
1-Feniletilacetatas (CAS RN 93-92-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 39 00 |
85 |
2-tret-Butilcikloheksilacetatas (CAS RN 88-41-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 60 19 |
10 |
Etilbutiratas (CAS RN 105-54-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 90 70 |
30 |
3,3-Dimetilbutirilchloridas (CAS RN 7065-46-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 90 70 |
40 |
Nonano rūgštis (pelargono rūgštis) (CAS RN 112-05-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 90 70 |
50 |
Alilheptanoatas (CAS RN 142-19-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 90 70 |
55 |
Trietilortoformiatas (CAS RN 122-51-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 90 70 |
60 |
Etil-6,8-dichloroktanoatas (CAS RN 1070-64-0) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 90 70 |
70 |
Kobalto borato neodekanoato kompleksai, kurių grynumas ne mažesnis kaip 92 % masės (CAS RN 68457-13-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 90 70 |
75 |
2,2-Dimetilbutirilchloridas (CAS RN 5856-77-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2915 90 70 |
80 |
Etildifluoroacetatas (CAS RN 454-31-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 12 00 |
10 |
2-tret-Butil-6-(3-tret-butil-2-hidroksi-5-metilbenzil)-4-metilfenil akrilatas (CAS RN 61167-58-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 12 00 |
40 |
2,4-Di-tret-pentil-6[1-(3,5-di-tret-pentil-2-hidroksifenil)etil]fenilakrilatas (CAS RN 123968-25-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 12 00 |
70 |
2-(2-Viniloksietoksi)etilakrilatas (CAS RN 86273-46-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 13 00 |
10 |
Hidroksicinko metakrilato milteliai (CAS RN 63451-47-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 13 00 |
20 |
Cinko dimetakrilatas, miltelių pavidalo (CAS RN 13189-00-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 14 00 |
10 |
2,3-Epoksipropilmetakrilatas (CAS RN 106-91-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 19 95 |
20 |
Metil 3,3-dimetilpent-4-enoatas (CAS RN 63721-05-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 19 95 |
40 |
Sorbo rūgštis, skirta naudoti pašarų gamyboje (CAS RN 110-44-1) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 20 00 |
50 |
Etil-2,2-dimetil-3-(2-metilpropenil)ciklopropankarboksilatas (CAS RN 97-41-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 20 00 |
60 |
3-Cikloheksilpropiono rūgštis (CAS RN 701-97-3) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 31 00 |
10 |
Benzilo benzoatas (CAS RN 120-51-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
10 |
2,3,4,5-Tetrafluorbenzokarboksirūgštis (CAS RN 1201-31-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
15 |
2-Chlor-5-nitrobenzenkarboksirūgštis (CAS RN 2516-96-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
20 |
3,5-Dichlorbenzoilchloridai (CAS RN 2905-62-6) |
3,6 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
25 |
2-Metil-3-(4-fluorfenil)-propionilchloridas (CAS RN 1017183-70-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
30 |
2,4,6-Trimetilbenzoilchloridas (CAS RN 938-18-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
35 |
Metil 4-tret-butilbenzoatas (CAS RN 26537-19-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
38 |
6-Bromnaftalen-2-karboksirūgštis (CAS RN 5773-80-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
45 |
2-Chlorbenzenkarboksirūgštis (CAS RN 118-91-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
50 |
3,5-Dimetilbenzoilchloridas (CAS RN 6613-44-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
55 |
4-tret-Butilbenzenkarboksirūgštis (CAS RN 98-73-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
60 |
4-Etilbenzoilchloridai (CAS RN 16331-45-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
70 |
Ibuprofenas (INN) (CAS RN 15687-27-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
75 |
m-Toluilo rūgštis (CAS RN 99-04-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2916 39 90 |
85 |
(2,4,5-trifluorfenil)acto rūgštis (CAS RN 209995-38-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 11 00 |
20 |
Bis(p-metilbenzil) oksalatas (CAS RN 18241-31-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 11 00 |
30 |
Kobalto oksalatas (CAS RN 814-89-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 19 10 |
10 |
Dimetilmalonatas (CAS RN 108-59-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 19 10 |
20 |
Dietilmalonatas (CAS RN 105-53-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 19 90 |
20 |
Natrio 1,2-bis(cikloheksiloksikarbonil)etansulfonatas (CAS RN 23386-52-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 19 90 |
30 |
Etileno brasilatas (CAS RN 105-95-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 19 90 |
50 |
Tetradekano dirūgštis (CAS RN 821-38-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 19 90 |
70 |
Itakono rūgštis (CAS RN 97-65-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 20 00 |
30 |
1,4,5,6,7,7-Heksachlor-8,9,10-trinorborn-5-en-2,3-dikarboksianhidridas (CAS RN 115-27-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 20 00 |
40 |
3-Metil-1,2,3,6-tetrahidroftalio anhidridas (CAS RN 5333-84-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 34 00 |
10 |
Dialilftalatas (CAS RN 131-17-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 39 95 |
20 |
Dibutil-1,4-benzendikarboksilatas (CAS RN 1962-75-0) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2917 39 95 |
30 |
Benzen-1,2:4,5-tetrakarboksidianhidridas (CAS RN 89-32-7) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 16 00 |
20 |
Kalcio digliukonato monohidratas (CAS RN 66905-23-5), skirtas naudoti kalcio gliukonato laktato gamyboje (CAS RN 11116-97-5) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 19 98 |
20 |
L-obuolių rūgštis (CAS RN 97-67-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 29 00 |
10 |
Monohidroksinaftalenkarboksirūgštys |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 29 00 |
35 |
Propil 3,4,5-trihidroksibenzoatas (CAS RN 121-79-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 29 00 |
50 |
Heksametileno bis[3-(3,5-di-tret-butil-4-hidroksifenil)propionatas] (CAS RN 35074-77-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 29 00 |
60 |
4-Hidroksibenzenkarboksirūgšties metilo, etilo, propilo arba butilo esteriai arba jų natrio druskos (CAS RN 35285-68-8, 99-76-3, 5026-62-0, 94-26-8, 94-13-3, 35285-69-9, 120-47-8, 36457-20-2 or 4247-02-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 30 00 |
30 |
Metil-2-benzoilbenzoatas (CAS RN 606-28-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 30 00 |
50 |
Etilacetoacetatas (CAS RN 141-97-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
10 |
3,4-Epoksicikloheksilmetil 3,4-epoksicikloheksankarboksilatas (CAS RN 2386-87-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
15 |
Etil 2,3-epoksi-3-fenilbutiratas (CAS RN 77-83-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
20 |
Metil 3-metoksiakrilatas (CAS RN 5788-17-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
30 |
Metil-2-(4-hidroksifenoksi)propionatas (CAS RN 96562-58-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
40 |
trans-4-Hidroksi-3-metoksicinamono rūgštis (CAS RN 1135-24-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
50 |
Metil-3,4,5-trimetoksibenzoatas (CAS RN 1916-07-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
60 |
3,4,5-Trimetoksibenzenkarboksirūgštis (CAS RN 118-41-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
70 |
Alil-(3-metilbutoksi)acetatas (CAS RN 67634-00-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2918 99 90 |
80 |
Natrio 5-[2-chlor-4-(trifluormetil)fenoksi]-2-nitrobenzoatas (CAS RN 62476-59-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2919 90 00 |
10 |
2,2′-Metilenbis(4,6-di-tret-butilfenil) fosfatas, mononatrio druska (CAS RN 85209-91-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2919 90 00 |
30 |
Aliuminio hidroksibis[2,2′-metilenbis(4,6-di-tret-butilfenil)fosfatas] (CAS RN 151841-65-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2919 90 00 |
40 |
Tri-n-heksilfosfatas (CAS RN 2528-39-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2919 90 00 |
50 |
Trietilfosfatas (CAS RN 78-40-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 19 00 |
10 |
Fenitrotionas (ISO) (CAS RN 122-14-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 19 00 |
20 |
Metil-tolklofosas (ISO) (CAS RN 57018-04-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 10 |
10 |
Dietilsulfatas (CAS RN 64-67-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 10 |
20 |
Dialil-2,2′-oksidietildikarbonatas (CAS RN 142-22-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 10 |
40 |
Dimetilkarbonatas (CAS RN 616-38-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 10 |
50 |
Di-tret-butildikarbonatas (CAS RN 24424-99-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 10 |
60 |
2,4-Di-tert-butil-5-nitrofenilmetilkarbonatas (CAS RN 873055-55-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2920 90 30 |
|
Trimetilfosfitas (trimetoksifosfinas) (CAS RN 121-45-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
2920 90 40 |
|
Trietilfosfitas (CAS RN 122-52-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 85 |
10 |
O,O′-Dioktadecilpentaeritritolbis(fosfitas) (CAS RN 3806-34-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 85 |
20 |
Tri(metilfenil)fosfitas (CAS RN 25586-42-9) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 85 |
30 |
2,2′-[[3,3′,5,5′-Tetrakis(1,1-dimetiletil)[1,1′-bifenil]-2,2′-diil]bis(oksi)]bis[bifenil-1,3,2-dioksafosfepinas], (CAS RN 138776-88-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 85 |
40 |
Bis(2,4-dikumilfenil) pentaeritritoldifosfitas (CAS RN 154862-43-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 85 |
50 |
Fozetil-aliuminis (CAS RN 39148-24-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2920 90 85 |
60 |
Bis(neopentilglikolato)diboras (CAS RN 201733-56-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 19 50 ex 2929 90 00 |
10 20 |
Dietilamino-trietoksisilanas (CAS RN 35077-00-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 19 60 |
10 |
2-(N,N-dietilamino)etilchlorido hidrochloridas (CAS RN 869-24-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 19 99 |
20 |
Etil(2-metilalil)aminas (CAS RN 18328-90-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 19 99 |
30 |
Alilaminas (CAS RN 107-11-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 19 99 |
60 |
Tetrakis(etilmetilamino) cirkonis (IV), (CAS RN 175923-04-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 19 99 |
70 |
N,N-Dimetiloktilamino – boro trichloridas (1:1) (CAS RN 34762-90-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 29 00 |
20 |
Tris[3-(dimetilamino)propil]aminas (CAS RN 33329-35-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 29 00 |
30 |
Bis[3-(dimetilamino)propil]metilaminas (CAS RN 3855-32-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 29 00 |
40 |
Dekametilendiaminas (CAS RN 646-25-3) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 29 00 |
50 |
N′-[3-(Dimetilamino)propil]-N,N-dimetilpropano-1,3-diaminas, (CAS RN 6711-48-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 30 99 |
30 |
1,3-Cikloheksandimetanaminas (CAS RN 2579-20-6) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 30 99 |
40 |
Ciklopropilaminas (CAS RN 765-30-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
15 |
4-amino-3-nitrobenzensulfonrūgštis (CAS RN 616-84-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
20 |
3-Chloranilinas (CAS RN 108-42-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
25 |
Natrio vandenilio 2-aminobenzen-1,4-disulfonatas (CAS RN 24605-36-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
35 |
2-Nitroanilinas (CAS RN 88-74-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
45 |
2,4,5-Trichloranilinas (CAS RN 636-30-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
50 |
3-Aminobenzensulfonrūgštis (CAS RN 121-47-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
70 |
2-Aminobenzen-1,4-disulfonrūgštis (CAS RN 98-44-2) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
80 |
4-Chlor-2-nitroanilinas (CAS RN 89-63-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
82 |
2-Chlor-4-nitroanilinas (CAS RN 121-87-9) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
85 |
3,5-Dichloranilinas (CAS RN 626-43-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
86 |
2,5-Dichloranilinas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,5 % masės (CAS RN 95-82-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
87 |
N-Metilanilinas (CAS RN 100-61-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 42 00 |
88 |
3,4-Dichloranilin-6-sulfonrūgštis (CAS RN 6331-96-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 43 00 |
20 |
4-Amino-6-chlortoluen-3-sulfonrūgštis (CAS RN 88-51-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 43 00 |
30 |
3-Nitro-p-toluidinas (CAS RN 119-32-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 43 00 |
40 |
4-Aminotoluen-3-sulfonrūgštis (CAS RN 88-44-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 43 00 |
50 |
4-Aminobenzotrifluoridas (CAS RN 455-14-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 43 00 |
60 |
3-Aminobenzotrifluoridas (CAS RN 98-16-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 43 00 |
70 |
N-Etil-m-toluidinas (CAS RN 102-27-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 43 00 |
80 |
6-Chlor-α,α,α-trifluor-m-toluidinas (CAS RN 121-50-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 44 00 |
20 |
Difenilaminas (CAS RN 122-39-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 45 00 |
10 |
Natrio vandenilio 3-Aminonaftalen-1,5-disulfonatas (CAS RN 4681-22-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 45 00 |
20 |
2-aminonaftalen-1,5-disulfonrūgštis (CAS RN 117-62-4) arba viena iš jos natrio druskų (CAS RN 19532-03-7) arba (CAS RN 62203-79-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 45 00 |
40 |
1-Naftilaminas (CAS RN 134-32-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 45 00 |
50 |
7-Aminonaftalen-1,3,6-trisulfonrūgštis (CAS RN 118-03-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 49 00 |
20 |
Pendimetalinas (ISO) (CAS RN 40487-42-1) |
3,5 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 49 00 |
40 |
N-1-Naftilanilinas (CAS RN 90-30-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 49 00 |
60 |
N-Benzil-N-etilanilinas (CAS RN 92-59-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 49 00 |
70 |
2-Chlorbenzilaminas (CAS RN 89-97-4) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 49 00 |
80 |
4-Heptafluorizopropil-2-metilanilinas (CAS RN 238098-26-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 49 00 |
85 |
4-Izopropilanilinas (CAS RN 99-88-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 51 19 |
20 |
Toluendiaminas (TDA), kurio sudėtyje esantis 4-metil-m-fenilendiaminas sudaro ne mažiau kaip 78 %, bet ne daugiau kaip 82 % masės, 2-metil-m-fenilendiaminas sudaro ne mažiau kaip 18 %, bet ne daugiau kaip 22 % masės, o likusioji derva sudaro ne daugiau kaip 0,23 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 51 19 |
30 |
2-Metil-p-fenilendiaminsulfatas (CAS RN 615-50-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 51 19 |
40 |
p-Fenilendiaminas (CAS RN 106-50-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 51 19 |
50 |
p-Fenilendiamino ir p-diaminotolueno monochlordariniai ir dichlordariniai |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 51 19 |
60 |
2,4-Diaminobenzensulfonrūgštis (CAS RN 88-63-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 59 90 |
10 |
3,5-Dietiltoluendiamino izomerų mišiniai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 59 90 |
30 |
3,3′-Dichlorbenzidino dihidrochloridas (CAS RN 612-83-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 59 90 |
40 |
4,4′-Diaminostilbeno-2,2′-disulfonrūgštis (CAS RN 81-11-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 59 90 |
50 |
N-Etil-N′,N′-dimetil-N-fenil-etilen-1,2-diaminas (CAS RN 27692-91-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2921 59 90 |
60 |
(2R,5R)-1,6-Difenilheksan-2,5-diamino dihidrochloridas (CAS RN 1247119-31-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
20 |
2-(2-Metoksifenoksi)etilamino hidrochloridas (CAS RN 64464-07-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
25 |
Titano bis(trietanolamino)diizopropoksidas (CAS RN 36673-16-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
30 |
N,N,N′,N′-Tetrametil-2,2′-oksibis(etilaminas) (CAS RN 3033-62-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
40 |
2-(Dimetilamino)etilbenzoatas (CAS RN 2208-05-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
45 |
2-[2-Hidroksietil(oktadecil)amino]etanolis (CAS RN 10213-78-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
50 |
2-(2-Metoksifenoksi)etilaminas (CAS RN 1836-62-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
60 |
N,N,N′-Trimetil-N′-(2-hidroksietil) 2,2′-oksibis(etilaminas), (CAS RN 83016-70-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
65 |
trans-4-Aminocikloheksanolis (CAS RN 27489-62-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
70 |
D-(-)-treo-2-amino-1-(p-nitrofenil)propan-1,3-diolis (CAS RN 716-61-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
75 |
2-Etoksietilaminas (CAS RN 110-76-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
80 |
N-[2-[2-(Dimetilamino)etoksi]etil]-N-metil-1,3-propandiaminas, (CAS RN 189253-72-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 19 85 |
85 |
(1S,4R)-cis-4-Amino-2-ciklopenten-1-metanol-D-tartratas (CAS RN 229177-52-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 21 00 |
10 |
2-Amino-5-hidroksinaftalen-1,7-disulfonrūgštis (CAS RN 6535-70-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 21 00 |
30 |
6-Amino-4-hidroksinaftalen-2-sulfonrūgštis (CAS RN 90-51-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 21 00 |
40 |
7-Amino-4-hidroksinaftalen-2-sulfonrūgštis (CAS RN 87-02-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 21 00 |
50 |
Natrio vandenilio 4-amino-5-hidroksinaftalen-2,7-disulfonatas, (CAS RN 5460-09-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 21 00 |
60 |
4-Amino-5-hidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis, kurios grynumas ne mažesnis kaip 80 % masės (CAS RN 90-20-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
20 |
3-Aminofenolis (CAS RN 591-27-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
25 |
5-Amino-o-krezolis (CAS RN 2835-95-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
45 |
Anizidinai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
55 |
3-Amino-4-hidroksibenzensulfonrūgštis (CAS RN 98-37-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
65 |
4-Trifluormetoksianilinas (CAS RN 461-82-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
70 |
4-Nitro-o-anizidinas (CAS RN 97-52-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
75 |
4-(2-Aminoetil)fenolis (CAS RN 51-67-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
80 |
3-Dietilaminofenolis (CAS RN 91-68-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 29 00 |
85 |
4-Benziloksianilino hidrochloridas (CAS RN 51388-20-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 39 00 |
10 |
1-Amino-4-brom-9,10-dioksoantracen-2-sulfonrūgštis ir jos druskos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 39 00 |
20 |
2-Amino-5-chlorbenzfenonas (CAS RN 719-59-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 39 00 |
70 |
p-[(2-Chloroetil)etilamino]benzaldehidas (CAS RN 2643-07-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 43 00 |
10 |
Antranilo rūgštis (CAS RN 118-92-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 49 85 |
10 |
Ornitino aspartatas (INNM) (CAS RN 3230-94-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 49 85 |
15 |
DL-Asparto rūgštis, naudojama maisto priedams gaminti, (CAS RN 617-45-8) (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 49 85 |
20 |
3-Amino-4-chlorbenzenkarboksirūgštis (CAS RN 2840-28-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 49 85 |
40 |
Norvalinas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 49 85 |
45 |
Glicinas (CAS RN 56-40-6) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 49 85 |
50 |
D-(-)-Dihidrofenilglicinas (CAS RN 26774-88-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 49 85 |
60 |
Etil-4-dimetilaminobenzoatas (CAS RN 10287-53-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 49 85 |
70 |
2-Etilheksil-4-dimetilaminobenzoatas (CAS RN 21245-02-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 50 00 |
20 |
1-[2-Amino-1-(4-metoksifenil)-etil]-cikloheksanolio hidrochloridas, (CAS RN 130198-05-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2922 50 00 |
70 |
2-(1-Hidroksicikloheksil)-2-(4-metoksifenil)etilamonio acetatas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2923 90 00 |
10 |
Tetrametilamonio hidroksido vandeninis tirpalas, kurio sudėtyje yra 25 % (± 0,5 %) masės tetrametilamonio hidroksido |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2923 90 00 |
25 |
Tetra(dimetilditetradecilamonio) molibdatas, (CAS RN 117342-25-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2923 90 00 |
45 |
Tetrabutilamonio hidroksido vandeninis tirpalas, kurio sudėtyje yra 55 % (± 1 %) masės tetrabutilamonio hidroksido, (CAS RN 2052-49-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2923 90 00 |
70 |
Tetrapropilamonio hidroksido vandeninis tirpalas, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2923 90 00 |
75 |
Tetraetilamonio hidroksido vandeninis tirpalas, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2923 90 00 |
80 |
Dialildimetilamonio chlorido vandeninis tirpalas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 63 %, bet ne daugiau kaip 67 % masės dialildimetilamonio chlorido, (CAS RN 7398-69-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 19 00 |
10 |
2-akrilamido-2-metilpropansulfonrūgštis (CAS RN 15214-89-8) arba jos natrio druska (CAS RN 5165-97-9), arba jos amonio druska (CAS RN 58374-69-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 19 00 |
30 |
Metil-2-acetamid-3-chlorpropionatas (CAS RN 87333-22-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 19 00 |
40 |
N-(1,1-Dimetil-3-oksbutil)akrilamidas (CAS RN 2873-97-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 19 00 |
50 |
Akrilamidas (CAS RN 79-06-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 19 00 |
60 |
N,N-Dimetilakrilamidas (CAS RN 2680-03-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 19 00 |
70 |
Metilkarbamatas (CAS RN 598-55-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 19 00 |
80 |
Tetrabutilkarbamidas (CAS RN 4559-86-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 21 00 |
10 |
4,4′-Dihidroksi-7,7′-ureilendi(naftalen-2-sulfonrūgštis) ir jos natrio druskos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 21 00 |
20 |
(3-Aminofenil)karbamido hidrochloridas (CAS RN 59690-88-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
10 |
Alachloras (ISO) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
12 |
4-Acetilamino-2-aminobenzensulfonrūgštis (CAS RN 88-64-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
15 |
Acetochloras (ISO), (CAS RN 34256-82-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
20 |
2-Chlor-N-(2-etil-6-metilfenil)-N-(propan-2-iloksimetil)acetamidas, (CAS RN 86763-47-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
27 |
2-Brom-4-fluoracetanilidas (CAS RN 1009-22-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
40 |
N,N′-1,4-Fenilenbis[3-oksobutiramidas], (CAS RN 24731-73-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
45 |
Propoksuras (ISO) (CAS RN 114-26-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
50 |
N,N′-(2,5-Dichlor-1,4-fenilen)bis[3-oksobutiramidas], (CAS RN 42487-09-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
51 |
Metil 2-amino-4-[[(2,5-dichlorfenil)amino]karbonil]benzoatas (CAS RN 59673-82-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
53 |
4-Amino-N-[4-(aminokarbonil)fenil]benzamidas (CAS RN 74441-06-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
55 |
N,N′-(2,5-Dimetil-1,4-fenilen)bis[3-oksobutiramidas], (CAS RN 24304-50-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
60 |
N,N′-(2-Chlor-5-metil-1,4-fenilen)bis[3-oksobutiramidas], (CAS RN 41131-65-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
63 |
N-Etil-2-(izopropil)-5-metilcikloheksankarboksamidas (CAS RN 39711-79-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
65 |
2-(4-Hidroksifenil)acetamidas (CAS RN 17194-82-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
75 |
3-Amino-p-anisanilidas (CAS RN 120-35-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
80 |
5′-Chlor-3-hidroksi-2′,4′-dimetoksi-2-naftanilidas (CAS RN 92-72-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
85 |
p-Aminobenzamidas (CAS RN 2835-68-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
86 |
Antranilamidas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,5 % masės (CAS RN 88-68-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
87 |
Paracetamolis (INN) (CAS RN 103-90-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
88 |
5′-Chlor-3-hidroksi-2′-metil-2-naftanilidas (CAS RN 135-63-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
89 |
Flutolanilis (ISO) (CAS RN 66332-96-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
91 |
3-Hidroksi-2′-metoksi-2-naftanilidas (CAS RN 135-62-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
92 |
3-Hidroksi-2-naftanilidas (CAS RN 92-77-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
93 |
3-Hidroksi-2′-metil-2-naftanilidas (CAS RN 135-61-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
94 |
2′-Etoksi-3-hidroksi-2-naftanilidas (CAS RN 92-74-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2924 29 98 |
97 |
1,1-Cikloheksanodiactorūgštis monoamidas (CAS RN 99189-60-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2925 11 00 |
20 |
Sacharinas ir jo natrio druskos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2925 19 95 |
10 |
N-Fenilmaleimidas (CAS RN 941-69-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2925 19 95 |
20 |
4,5,6,7-Tetrahidroizoindol-1,3-dionas (CAS RN 4720-86-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2925 19 95 |
30 |
N,N′-(m-Fenilen)dimaleimidas (CAS RN 3006-93-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2925 29 00 |
10 |
Dicikloheksilkarbodiimidas (CAS RN 538-75-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2925 29 00 |
20 |
N-[3-(dimetilamino)propil]-N′-etilkarbodiimido hidrochloridas (CAS RN 25952-53-8) |
0 % |
01.01.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
13 |
alfa-Brom-o-toluonitrilas (CAS RN 22115-41-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
20 |
2-(m-Benzoilfenil)propionnitrilas (CAS RN 42872-30-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
25 |
2,2-Dibrom-3-nitrilopropionamidas (CAS RN 10222-01-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
30 |
2-Amino-3-(3,4-dimetoksifenil)-2-metilpropannitrilo hidrochloridas, (CAS RN 2544-13-0) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
50 |
Cianacto rūgšties alkilo arba alkoksialkilo esteriai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
55 |
Metil-2-ciano-2-fenilbutiratas (CAS RN 24131-07-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
60 |
Cianacto rūgštis kristalų pavidalo (CAS RN 372-09-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
61 |
m-(1-Cianoetil)benzenkarboksirūgštis (CAS RN 5537-71-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
63 |
1-(Cianacetil)-3-etilkarbamidas (CAS RN 41078-06-2) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
64 |
Esfenvalerato izomerų mišinys, kurio grynumas ne mažesnis kaip 83 % masės (CAS RN 66230-04-4) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
65 |
Malonnitrilas (CAS RN 109-77-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
70 |
Metakrilnitrilas (CAS RN 126-98-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
74 |
Chlorotalonilas (ISO) (CAS RN 1897-45-6) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
75 |
Etil-2-cian-2-etil-3-metilheksanoatas (CAS RN 100453-11-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
80 |
Etil-2-cian-2-fenilbutiratas (CAS RN 718-71-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
86 |
Etilendiaminotetraacetonitrilas (CAS RN 5766-67-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2926 90 95 |
89 |
Butironitrilas (CAS RN 109-74-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2927 00 00 |
10 |
2,2′-Dimetil-2,2′-azodipropionamidino dihidrochloridas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2927 00 00 |
20 |
4-Anilino-2-metoksibenzendiazonio vandenilio sulfatas (CAS RN 36305-05-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2927 00 00 |
30 |
4′-Aminoazobenzen-4-sulfonrūgštis (CAS RN 104-23-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2927 00 00 |
70 |
Tetranatrio 3,3′-[azoksibis[(2-metoksi-4,1-fenilen)azo]]bis[4,5-dihidroksinaftalen-2,7-disulfonatas], (CAS RN 83968-64-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2927 00 00 |
80 |
4-[(2,5-Dichlorfenil)azo]-3-hidroksi-2-naftalenkarboksirūgštis (CAS RN 51867-77-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
10 |
3,3′-Bis(3,5-di-tret-butil-4-hidroksifenil)-N,N′-bipropionamidas (CAS RN 32687-78-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
25 |
Acetaldehido oksimas vadeniniame tirpale (CAS RN 107-29-9) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
30 |
N-Izopropilhidroksilaminas (CAS RN 5080-22-8) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
35 |
2-Chlor-N-metoksi-N-metilacetamidas (CAS RN 67442-07-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
40 |
O-Etilhidroksilaminas, vandeninis tirpalas (CAS RN 624-86-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
45 |
Tebufenozidas(ISO) (CAS RN 112410-23-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
55 |
Aminoguanidinio vandenilio karbonatas (CAS RN 2582-30-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
60 |
Adipohidrazidas (CAS RN 1071-93-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
70 |
Butanono oksimas (CAS RN 96-29-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
75 |
Metaflumizonas (ISO) (CAS RN 139968-49-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
80 |
Ciflufenamidas (ISO) (CAS RN 180409-60-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2928 00 90 |
85 |
Daminozidas (ISO), kurio grynumas ne mažesnis kaip 99 % masės (CAS RN 1596-84-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2929 10 00 |
10 |
Metilendicikloheksilo diizocianatai (CAS RN 28605-81-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2929 10 00 |
15 |
3,3′-Dimetilbifenil-4,4′-diildiizocianatas (CAS RN 91-97-4) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2929 10 00 |
20 |
Butilizocianatas (CAS RN 111-36-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2929 10 00 |
40 |
m-Izopropenil-α,α-dimetilbenzilo izocianatas (CAS RN 2094-99-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2929 10 00 |
50 |
m-Fenilendiizopropilideno diizocianatas (CAS RN 2778-42-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2929 10 00 |
55 |
2,5 (ir 2,6)-Bis(izocianatmetil)biciklo[2.2.1]heptanas (CAS RN 74091-64-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2929 10 00 |
60 |
Trimetilheksametileno diizocianatas, izomerų mišiniai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2929 10 00 |
80 |
1,3-Bis(izocianatometil)benzenas (CAS RN 3634-83-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 20 00 |
10 |
Prosulfokarbas (ISO) (CAS RN 52888-80-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 20 00 |
20 |
2-Izopropiletiltiokarbamatas (CAS RN 141-98-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
10 |
2,3-Bis((2-merkaptoetil)tio)-1-propanetiolis (CAS RN 131538-00-6) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
13 |
Merkaptamino hidrochloridas (CAS RN 156-57-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
14 |
4-(Metiltio)benzaldehidas (CAS RN 3446-89-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
15 |
Etoprofosas (ISO) (CAS RN 13194-48-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
17 |
2-[(p-Aminofenil)sulfonil]etilo vandenilio sulfatas (CAS RN 2494-89-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
18 |
1-Metil-5-[3-metil-4-[4-[(trifluormetil)tio]fenoksi]fenil]biuretas (CAS RN 106310-17-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
20 |
2-Metoksi-N-[2-nitro-5-(feniltio)fenil]acetamidas (CAS RN 63470-85-9) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
23 |
Dimetil[(metilsulfanil)metililiden]biskarbamatas (CAS RN 34840-23-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
25 |
Tiofanat-metilas (ISO), (CAS RN 23564-05-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
30 |
4-(4-Izopropoksifenilsulfonil)fenolis (CAS RN 95235-30-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
35 |
Glutationas (CAS RN 70-18-8) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
40 |
3,3′-Tiodi(propiono rūgštis) (CAS RN 111-17-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
45 |
2-[(p-Aminofenil)sulfonil]etilo vandenilio sulfatas (CAS RN 2494-89-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
50 |
[S-(R*,R*)]-2-Amino-1-[4-(metiltio)-fenil]-1,3-propandiolis, (CAS RN 23150-35-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
55 |
Tiokarbamidas (CAS RN 62-56-6) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
60 |
Metilfenilsulfidas (CAS RN 100-68-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
62 |
Cinko bis(benzensulfinatas) (CAS RN 24308-84-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
64 |
3-Chlor-2-metilfenilo metilsulfidas (CAS RN 82961-52-2) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
65 |
Pentaeritritoltetra(3-merkaptopropionatas) (CAS RN 7575-23-7) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
66 |
Difenilsulfidas (CAS RN 139-66-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
67 |
3-Brommetil-2-chlor-4-(metilsulfonil)-benzenkarboksirūgštis (CAS RN 120100-05-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
68 |
Kletodimas (ISO) (CAS RN 99129-21-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
77 |
4-[4-(2-Propeniloksi)fenilsulfonil]fenolis (CAS RN 97042-18-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
78 |
4-Merkaptometil-3,6-ditia-1,8-oktanditiolis (CAS RN 131538-00-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
80 |
Kaptanas (ISO) (CAS RN 133-06-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
81 |
Dinatrio heksametilen-1,6-bistiosulfato dihidratas (CAS RN 5719-73-3) |
3 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
83 |
Metil-p-tolilo sulfonas (CAS RN 3185-99-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
84 |
2-Chlor-4-(metilsulfonil)benzenkarboksirūgštis (CAS RN 53250-83-2) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
87 |
3-Sulfinobenzenkarboksirūgštis (CAS RN 15451-00-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2930 90 99 |
89 |
O-etil-, O-izopropil-, O-butil-, O-izobutil- arba O-pentil-ditiokarbonatų kalio arba natrio druska |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
05 |
Butiletilmagnis (CAS RN 62202-86-2), heptano tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
10 |
Dietilmetoksiboranas (CAS RN 7397-46-8), ištirpintas arba neištirpintas tetrahidrofurane pagal KN 29 skirsnio 1epastabą |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
14 |
Natrio diizobutilditiofosfinato (CAS RN 13360-78-6) vandeninis tirpalas |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
15 |
Trietilboranas (CAS RN 97-94-9) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
18 |
Trioktilfosfino oksidas (CAS RN 78-50-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
20 |
Metilciklopentadienil mangano trikarbonilas, kurio sudėtyje esantis ciklopentadienil mangano trikarbonilas sudaro ne daugiau kaip 4,9 % masės, (CAS RN 12108-13-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
24 |
Metilo tri(2-pentanono oksimo)silanas (CAS RN 37859-55-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
30 |
Dietilborano izopropoksidas (CAS RN 74953-03-0) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
35 |
(Z)-prop-1-en-1-ilfosfono rūgštis (CAS RN 25383-06-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
40 |
N-(Fosfonmetil)iminodiacto rūgštis (CAS RN 5994-61-6) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
50 |
Bis(2,4,4-trimetilpentil)fosfinato rūgštis (CAS RN 83411-71-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
55 |
Dimetil[dimetilsilildiindenil]hafnis (CAS RN 220492-55-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
70 |
N,N-Dimetilanilino tetrakis(pentafluorfenil)boratas (CAS RN 118612-00-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
72 |
Fenilfosfondichloridas (CAS RN 824-72-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
75 |
Tetrakis(hidroksimetil)fosfonio chloridas (CAS RN 124-64-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
86 |
9-Ikozil-9-fosfabiciklo[3.3.1]nonano ir 9-ikozil-9-fosfabiciklo[4.2.1]nonano izomerų mišinys |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
87 |
Tri(4-metilpentan-2-oksimino)metilsilanas (CAS RN 37859-57-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
89 |
Tetrabutilfosfonio acetato vandeninis tirpalas (CAS RN 30345-49-4) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
91 |
Trimetilsilanas (CAS RN 993-07-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
92 |
Trimetilboranas (CAS RN 593-90-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2931 90 90 |
96 |
3-(Hidroksifenilfosfinoil)propiono rūgštis (CAS RN 14657-64-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 13 00 |
10 |
Tetrahidrofurfurilo alkoholis (CAS RN 97-99-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 19 00 |
40 |
Furanas (CAS RN 110-00-9), kurio grynumas ne mažesnis kaip 99 % masės |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 19 00 |
41 |
2,2 di(tetrahidrofuril)propanas (CAS RN 89686-69-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 19 00 |
45 |
1,6-Dichlor-1,6-dideoksi-β-D-fruktofuranozil-4-chlor-4 deoksi-α-D-galaktopiranozidas, (CAS RN 56038-13-2) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 19 00 |
50 |
2-Metilfuranas (CAS RN 534-22-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 19 00 |
70 |
Furfurilaminas (CAS RN 617-89-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 19 00 |
75 |
Tetrahidro-2-metilfuranas (CAS RN 96-47-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 19 00 |
80 |
5-Nitrofurfurilidendi(acetatas) (CAS RN 92-55-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
10 |
2′-Anilin-6′-[etil(izopentil)amino]-3′-metilspiro[izobenzofuran-1(3H),9′-ksanten]-3-onas (CAS RN 70516-41-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
15 |
Kumarinas (CAS RN 91-64-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
20 |
Etil 6′-(dietilamino)-3-okso-3H-spiro[2-benzofuran-1,9′-ksanten]-2′-karboksilatas (CAS RN 154306-60-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
35 |
6′-Dietilamino-3′-metil-2′-(2,4-ksilidin)spiro[izobenzofuran-1(3H),9′-ksanten]-3-onas (CAS RN 36431-22-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
40 |
(S)-(-)-α-Amino-γ-butirolaktonohidrobromidas (CAS RN 15295-77-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
55 |
6-Dimetilamino-3,3-bis(4-dimetilaminofenil)ftalidas (CAS RN 1552-42-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
60 |
6′-(Dietilamino)-3′-metil-2′-(fenilamino)-spiro[izobenzfuran-1(3H),9′-[9H]ksanten]-3-onas (CAS RN 29512-49-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
70 |
3′,6′-Bis(etilamino)-2′,7′-dimetilspiro[izobenzofuran-1(3H),9′-[9H]-ksanten]-3-onas, (CAS RN 41382-37-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
71 |
6′-(dibutilamino)-3′-metil-2′-(fenilamino)-spiro[izobenzfuran-1(3H),9′-[9H]ksanten]-3-onas (CAS RN 89331-94-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
72 |
2′-[Bis(fenilmetil)amino]6′-(dietilamino)-spiro[izobenzfuran-1(3H),9′-[9H]ksanten]-3-onas (CAS RN 34372-72-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
80 |
Giberelino rūgštis, kurios minimalus grynumas – 88 % masės (CAS RN 77-06-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 20 90 |
84 |
Dekahidro-3a,6,6,9a-tetrametilnaft [2,1-b] furan-2 (1H)-onas (CAS RN 564-20-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
10 |
Bendiocarbas (ISO) (CAS RN 22781-23-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
15 |
1,3,4,6,7,8-Heksahidro-4,6,6,7,8,8-heksametilinden[5,6-c]piranas (CAS RN 1222-05-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
20 |
Etil-2-metil-1,3-dioksolan-2-acetatas (CAS RN 6413-10-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
25 |
1-(2,2-Difluorbenz[d][1,3]dioksol-5-il)ciklopropankarboksirūgštis (CAS RN 862574-88-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
35 |
1,2,3-Trideoksi-4,6:5,7-bis-O-[(4-propilfenil)metilen]-nonitolas, (CAS RN 882073-43-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
40 |
1,3:2,4-bis-O-(3,4-dimetilbenziliden)-D-gliucitolis (CAS RN 135861-56-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
45 |
2-Butilbenzofuranas (CAS RN 4265-27-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
50 |
7-Metil-3,4-dihidro-2H-1,5-benzodioksepin-3-onas (CAS RN 28940-11-6) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
55 |
6-Fluor-3,4-dihidro-2H-1-benzopiran-2-karboksirūgštis (CAS RN 99199-60-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
70 |
1,3:2,4-bis-O-Benziliden-D-gliucitolis (CAS RN 32647-67-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
75 |
3-(3,4-Metilendioksifenil)-2-metilpropanalis (CAS RN 1205-17-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2932 99 00 |
80 |
1,3:2,4-bis-O-(4-Metilbenziliden)-D-gliucitolis (CAS RN 32647-67-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 19 90 |
30 |
3-Metil-1-p-tolil-5-pirazolonas (CAS RN 86-92-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 19 90 |
40 |
Edaravonas (INN) (CAS RN 89-25-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 19 90 |
50 |
Fenpiroksimatas (ISO) (CAS RN 134098-61-6) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 19 90 |
60 |
Piraflufen-etilas (ISO) (CAS RN 129630-19-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 19 90 |
70 |
4,5-Diamino-1-(2-hidroksietil)-pirazolsulfatas (CAS RN 155601-30-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 19 90 |
80 |
3-(4,5-Dihidro-3-metil-5-okso-1H-pirazol-1-il)benzensulfonrūgštis (CAS RN 119-17-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 19 90 |
85 |
Alil 5-amino-4-(2-metilfenil)-3-okso-2,3-dihidro-1H-1-pirazolkarbotioatas (CAS RN 473799-16-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 21 00 |
50 |
1-Brom-3-chlor-5,5-dimetilhidantoinas (CAS RN 16079-88-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 21 00 |
60 |
DL-p-Hidroksifenilhidantoinas (CAS RN 2420-17-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 21 00 |
70 |
α-(4-Metoksibenzoil)-α-(1-benzil-5-etoksi-3-hidantoinil)-2-chlor-5-dodeciloksikarbonilacetanilidas, (CAS RN 70950-45-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 21 00 |
80 |
5,5-Dimetil hidantoinas (CAS RN 77-71-4) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
15 |
Etil 4-(1-hidroksi-1-metiletilo)-2-propilimidazol-5-karboksilatas (CAS RN 144689-93-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
25 |
Prochlorazas (ISO) (CAS RN 67747-09-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
35 |
1-Tritil-4-formilimidazolas (CAS RN 33016-47-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
40 |
Triflumizolas (ISO) (CAS RN 68694-11-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
45 |
Prochlorazo vario chloridas (ISO) (CAS RN 156065-03-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
50 |
1,3-Dimetilimidazolidin-2-onas (CAS RN 80-73-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
60 |
1-Cian-2-metil-1-[2-(5-metilimidazol-4-ilmetiltio)etil]izotiokarbamidas (CAS RN 52378-40-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
70 |
Ciazofamidas (ISO) (CAS RN 120116-88-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 29 90 |
80 |
Imazalilas (ISO) (CAS RN 35554-44-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
12 |
2,3-Dichlorpiridinas (CAS RN 2402-77-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
15 |
Piridin-2,3-dikarboksirūgštis (CAS RN 89-00-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
18 |
6-Chlor-3-nitropiridin-2-ilaminas (CAS RN 27048-04-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
20 |
Vario piritiono milteliai (CAS RN 14915-37-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
24 |
2-Chlormetil-4-metoksi-3,5-dimetilpiridino hidrochloridas (CAS RN 86604-75-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
25 |
Imazetapiras (ISO) (CAS RN 81335-77-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
30 |
Fluazinamas (ISO) (CAS RN 79622-59-6) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
32 |
2-Chlormetil-3,4-dimetoksipiridinio chloridas (CAS RN 72830-09-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
35 |
Aminopiralidas (ISO) (CAS RN 150114-71-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
37 |
Piridin-2-tiolio 1-oksido vandeninis tirpalas, natrio druska (CAS RN 3811-73-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
40 |
2-Chlorpiridinas (CAS RN 109-09-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
42 |
2,2,6,6-Tetrametilpiperidinas (CAS RN 768-66-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
45 |
5-Difluormetoksi-2-[[(3,4-dimetoksi-2-piridil)metil]tio]-1H-benzimidazolis, (CAS RN 102625-64-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
47 |
(-)-trans-4-(4′-Fluorfenil)-3-hidroksimetil-N-metilpiperidinas (CAS RN 105812-81-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
48 |
Flonikamidas (ISO) (CAS RN 158062-67-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
49 |
2-[[[3-Metil-4-(2,2,2-trifluoretoksi)-2-piridinil]metil]tio]-1H-benzimidazolis, (CAS RN 103577-40-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
50 |
N-Fluor-2,6-dichlorpiridinio tetrafluorboratas (CAS RN 140623-89-8) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
53 |
3-Brompiridinas (CAS RN 626-55-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
55 |
Piriproksifenas (ISO), kurio grynumas ne mažesnis kaip 97 % masės (CAS RN 95737-68-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
57 |
Tret-butil 3-(6-amino-3-metilpiridin-2-il)benzoatas (CAS RN 1083057-14-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
60 |
2-Fluor-6-(trifluormetil)piridinas (CAS RN 94239-04-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
63 |
2-Aminometil-3-chlor-5-trifluormetilpiridino hidrochloridas (CAS RN 326476-49-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
65 |
Acetamipridas (ISO) (CAS RN 135410-20-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
67 |
(1R,3S,4S)-tret-butil 3-(6-brom-1H-benzo[d]imidazol-2-il)-2-azabiciklo[2.2.1]heptan-2-karboksilatas (CAS RN 1256387-74-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
70 |
2,3-Dichlor-5-trifluormetilpiridinas (CAS RN 69045-84-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
72 |
5,6-Dimetoksi-2-[(4-piperidinil)metil]indan-1-onas (CAS RN 120014-30-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
77 |
Imazamoksas (ISO) (CAS RN 114311-32-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 39 99 |
85 |
2-Chlor-5-chlormetil-piridinas (CAS RN 70258-18-3) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 49 10 |
10 |
Chinmerakas (ISO) (CAS RN 90717-03-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 49 10 |
20 |
3-Hidroksi-2-metilchinolin-4-karboksirūgštis (CAS RN 117-57-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 49 10 |
30 |
Etil 4-okso-1,4-dihidrochinolin-3-karboksilatas (CAS RN 52980-28-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 49 90 |
30 |
Chinolinas (CAS RN 91-22-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 49 90 |
40 |
Izochinolinas (CAS RN 119-65-3) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 49 90 |
60 |
5,6,7,8-Tetrahidrochinolinas (CAS RN 10500-57-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 49 90 |
70 |
Chinolin-8-olis (CAS RN 148-24-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 52 00 |
10 |
Malonilkarbamidas (barbitūro rūgštis) (CAS RN 67-52-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
15 |
Sitagliptino fosfato monohidratas (CAS RN 654671-77-9) |
0 % |
01.07.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
17 |
N,N′-(4,6-dichlorpirimidin-2,5-diil)diformamidas (CAS RN 116477-30-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
20 |
2,4-Diamino-6-chlorpirimidinas (CAS RN 156-83-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
23 |
6-Chlor-3-metiluracilas (CAS RN 4318-56-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
27 |
2-[(2-amino-6-okso-1,6-dihidro-9H-purin-9-il)metoksi]-3-hidroksipropilacetatas (CAS RN 88110-89-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
30 |
Mepanipirimas (ISO) (CAS RN 110235-47-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
45 |
1-[3-(Hidroksimetil)piridin-2-il]-4-metil-2-fenilpiperazinas (CAS RN 61337-89-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
50 |
2-(2-Piperazin-1-iletoksi)etanolis (CAS RN 13349-82-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
55 |
Tiopentalis (INNM) (CAS RN 76-75-5) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
60 |
2,6-Dichlor-4,8-dipiperidinpirimid[5,4-d]pirimidinas (CAS RN 7139-02-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
65 |
1-Chlormetil-4-fluor-1,4-diazoniabiciklo[2.2.2]oktanbis(tetrafluorboratas), (CAS RN 140681-55-6) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
70 |
N-(4-Etil-2,3-dioksopiperazin-1-ilkarbonil)-D-2-fenilglicinas (CAS RN 63422-71-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
72 |
Triacetilgancikloviras (CAS RN 86357-14-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
75 |
(2R,3S/2S,3R)-3-(6-Chlor-5-fluorpirimidin-4-il)-2-(2,4-difluorfenil)-1-(1H-1,2,4-triazol-1-il)butan-2-olio hidrochloridas, (CAS RN 188416-20-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 59 95 |
77 |
3-(Trifluormetil)-5,6,7,8-tetrahidro[1,2,4]triazolo[4,3-a]pirazino hidrochloridas (1:1) (CAS RN 762240-92-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 69 80 |
25 |
1,3,5-Triazin-2,4,6-triamino monofosfatas (CAS RN 20208-95-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 69 80 |
40 |
Troklozennatris (INNM) (CAS RN 2893-78-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 69 80 |
50 |
1,3,5-Tris(2,3-dibrompropil)-1,3,5-triazinan-2,4,6-trionas (CAS RN 52434-90-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 69 80 |
55 |
Terbutrinas (ISO) (CAS RN 886-50-0) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 69 80 |
60 |
Cianuro rūgštis (CAS RN 108-80-5) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 69 80 |
80 |
Tris(2-hidroksietil)-1,3,5-triazintrionas (CAS RN 839-90-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 79 00 |
30 |
5-Vinil-2-pirolidonas (CAS RN 7529-16-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 79 00 |
50 |
6-Bromo-3-metil-3H-dibenz(f,ij)izochinolin-2,7-dionas (CAS RN 81-85-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 79 00 |
60 |
3,3-Pentametilen-4-butanlaktamas (CAS RN 64744-50-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 79 00 |
70 |
(S)-N-[(Dietilamino)metil]-alfa-etil-2-okso-1-pirolidinacetamido L-(+)-tartratas, (CAS RN 754186-36-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
10 |
2-(2H-Benzotriazol-2-il)-4,6-di-tret-butilfenolis (CAS RN 3846-71-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
13 |
5-Difluormetoksi-2-merkapto-1-H-benzimidazolas (CAS RN 97963-62-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
15 |
2-(2H-Benzotriazol-2-il)-4,6-di-tret-pentilfenolis (CAS RN 25973-55-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
18 |
4,4′-[(9-Butil-9H-karbazol-3-il)metilen]bis[N-metil-N-fenilanilinas] (CAS RN 67707-04-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
20 |
2-(2H-Benzotriazol-2-il)-4,6-bis(1-metil-1-feniletil)fenolis (CAS RN 70321-86-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
22 |
(2S)-2-Benzil-N,N-dimetilaziridin-1-sulfamidas (CAS RN 902146-43-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
24 |
1,3-Dihidro-5,6-diamino-2H-benzimidazol-2-onas (CAS RN 55621-49-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
28 |
N-(2,3-Dihidro-2-okso-1H-benzimidazol-5-il)-3-hidroksinaftalen-2-karboksamidas (CAS RN 26848-40-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
30 |
Chiizalofop-P-etilas (ISO) (CAS RN 100646-51-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
32 |
5-[4′-(Brommetil)bifenil-2-il]-2-tritil-2H-tetrazolas (CAS RN 133051-88-4) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
35 |
1,3,3-Trimetil-2-metilenindolinas (CAS RN 118-12-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
37 |
8-Chlor-5,10-dihidro-11H-dibenz[b,e] [1,4]diazepin-11-onas (CAS RN 50892-62-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
40 |
trans-4-Hidroksi-L-prolinas (CAS RN 51-35-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
43 |
2,3-Dihidro-1H-pirol[3,2,1-ij]chinolinas (CAS RN 5840-01-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
45 |
Maleino hidrazidas (ISO) (CAS RN 123-33-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
47 |
Paklobutrazolas (ISO) (CAS RN 76738-62-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
50 |
Metkonazolas (ISO) (CAS RN 125116-23-6) |
3,2 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
53 |
Kalio (S)-5-[tret-butoksikarbonil]-5-azaspiro[2,4]heptan-6-karboksilatas (CUS0133723-1) (5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
55 |
Piridabenas (ISO) (CAS RN 96489-71-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
57 |
2-(5-Metoksiindol-3-il)etilaminas (CAS RN 608-07-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
62 |
1H-indol-6-karboksirūgštis (CAS RN 1670-82-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
64 |
((3R)-1-{(1R,2R)-2-[2-(3,4-Dimetoksifenil) etoksi]cikloheksil}pirolidin-3-olio hidrochloridas, (CAS RN 748810-28-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
67 |
Kandesartano etilo esteris (INNM) (CAS RN 139481-58-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
71 |
10-Metoksiiminostilbenas (CAS RN 4698-11-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
72 |
1,4,7-trimetil-1,4,7-triazaciklononanas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
74 |
Imidazo[1,2-b] piridazin-hidrochloridas (CAS RN 18087-70-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
76 |
Mangano(2+), bis(oktahidro-1,4,7-trimetil-1H-1,4,7-triazonin-N1,N4,N7) tri-μ-oksodi-, acetatas (1:2) (CAS RN 916075-10-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
78 |
3-Amino-3-azabiciklo (3.3.0) oktano hidrochloridas (CAS RN 58108-05-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
81 |
1,2,3-Benztriazolas (CAS RN 95-14-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
82 |
Toliltriazolas (CAS RN 29385-43-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
88 |
2,6-Dichlorchinoksalinas (CAS RN 18671-97-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2933 99 80 |
89 |
Karbendazimas (ISO) (CAS RN 10605-21-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
10 |
Heksitiazoksas (ISO) (CAS RN 78587-05-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
15 |
4-Nitrofeniltiazol-5-ilmetil karbonatas (CAS RN 144163-97-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
20 |
2-(4-Metiltiazol-5-il)etanolis (CAS RN 137-00-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
25 |
(S)-Etil-2-(3-((2-izopropiltiazol-4-il)metil)-3-metilureido)-4-morfolinobutanoato oksalatas (CAS RN 1247119-36-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
35 |
(2-Izopropiltiazol-4-il)-N-metilmetanamino dihidrochloridas (CAS RN 1185167-55-8) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
40 |
(Z)-2-(2-t-butoksikarbonilaminotiazol-4-il)-2-penteno rūgštis (CAS RN 86978-24-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
60 |
Fostiazatas (ISO) (CAS RN 98886-44-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
70 |
2-(Formilamino)-4-tiazolo acetilchloridas, hidrochloridas (CAS RN 372092-18-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 10 00 |
80 |
3,4-Dichlor-5-karboksiizotiazolas (CAS RN 18480-53-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 20 80 |
20 |
S-1,3-Benzotiazol-2-il (2Z)-(5-amin-1,2,4-tiadiazol-3-il)(metoksiimin)etantioatas (CAS RN 89604-91-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 20 80 |
30 |
2-[[(Z)-[1-(2-Amino-4-tiazolil)-2-(2-benzotiazoliltio)-2-oksoetiliden]amino]oksi]-acto rūgštis, metilo esteris (CAS RN 246035-38-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 20 80 |
40 |
1,2-Benzizotiazol-3(2H)-onas (Benzizotiazolinonas (BIT)) (CAS RN 2634-33-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 20 80 |
50 |
S-(1,3-Benzotiazol-2-il)-(Z)-2-(2-aminotiazol-4-il)-2-(acetiloksiimino)tioacetatas, (CAS RN 104797-47-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 20 80 |
60 |
Benzotiazol-2-il-(Z)-2-tritiloksiimino-2-(2-aminotiazol-4-il)-tioacetatas (CAS RN 143183-03-3) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 20 80 |
70 |
N,N-Bis(1,3-benzotiazolo-2-sulfanilil)-2-metilpropan-2-aminas (CAS RN 3741-80-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 30 90 |
10 |
2-Metiltiofenotiazinas (CAS RN 7643-08-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
11 |
Metil 3-{1,4-dioksaspiro[4.5]dek-8-il[(trans-4-metilcikloheksil)karbonil]amino}-5-jodtiofen-2-karboksilatas (CAS RN 1026785-65-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
12 |
Dimetomorfas (ISO) (CAS RN 110488-70-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
13 |
Buprofezinas (ISO), kurio grynumas ne mažesnis kaip 98,5 % masės (CAS RN 953030-84-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
14 |
Etil N-{[1-metil-2-({[4-(5-okso-4,5-dihidro-1,2,4-oksadiazol-3-il)fenil]amino}metil)-1H-benzimidazol-5-il]karbonil}-N-piridin-2-il-b-alaninatas (CAS RN 872728-84-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
15 |
Karboksinas (ISO) (CAS RN 5234-68-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
17 |
Metil(1,8-dietil-1,3,4,9-tetrahidropiran[3,4-b]indol-1-il)acetatas (CAS RN 122188-02-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
18 |
3,3-Bis(2-metil-1-oktil-1H-indol-3-il)ftalidas (CAS RN 50292-95-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
20 |
Tiofenas (CAS RN 110-02-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
22 |
7-[4-(Dietilamino)-2-etoksifenil]-7-(2-metil-1-oktil-1H-indol-3-il) furo[3,4-b]piridin-5(7H)-onas (CAS RN 87563-89-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
23 |
Bromukonazolas (ISO), kurio grynumas ne mažesnis kaip 96 % masės (CAS RN 116255-48-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
25 |
2,4-Dietil-9H-tioksanten-9-onas (CAS RN 82799-44-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
28 |
11-(Piperazin-1-il)dibenzo[b,f][1,4]tiazepino dihidrochloridas (CAS RN 111974-74-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
30 |
Dibenz[b,f][1,4]tiazepin-11(10H)-onas (CAS RN 3159-07-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
33 |
[2,2′-Tio-bis(4-tret-oktilfenoliato)]-n-butilamino nikelis (CAS RN 14516-71-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
35 |
Dimetenamidas (ISO) (CAS RN 87674-68-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
37 |
4-Propan-2-ilmorfolinas (CAS RN 1004-14-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
40 |
2-Tiofeno etilaminas (CAS RN 30433-91-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
43 |
Klopidogrelio rūgšties hidrochloridas (CAS RN 144750-42-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
45 |
Tris(2,3-epoksipropil)-1,3,5-triazinanetrionas (CAS RN 2451-62-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
48 |
Propan-2-olio – 2-metil-4-(4-metilpiperazin-1-il)-10H-tieno[2,3-b][1,5]benzodiazepino (1:2) dihidratas (CAS RN 864743-41-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
50 |
10-[1,1′-Bifenil]-4-il-2-(1-metiletil)-9-okso-9H-tioksanteno heksafluorfosfatas, (CAS RN 591773-92-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
55 |
Olmesartano medoksomilas (INN) (CAS RN 144689-63-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
60 |
DL-Homocisteino tiolaktono hidrochloridas (CAS RN 6038-19-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
66 |
Tetrahidrotiofeno 1,1-dioksidas (CAS RN 126-33-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
72 |
1-[3-(5-Nitro-2-furil)alilidenamin]imidazolidin-2,4-dionas (CAS RN 1672-88-4) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
74 |
2-Izopropiltioksantonas (CAS RN 5495-84-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
75 |
(4R-cis)-1,1-Dimetiletil-6-[2[2-(4-fluorfenil)-5-(1-izopropil)-3-fenil-4-[(fenilamino)karbonil]-1H-pirol-1-il]etil]-2,2-dimetil-1,3-dioksan-4-acetatas (CAS RN 125971-95-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 ex 3204 20 00 |
76 10 |
2,5-Tiofendiilbis(5-tert-butil-1,3-benzoksazolas) (CAS RN 7128-64-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
77 |
Kalio 5-metil-1,3,4-oksadiazol-2-karboksilatas (CAS RN 888504-28-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
79 |
Tiofen-2-etanolis (CAS RN 5402-55-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
83 |
Flumioksazinas (ISO), kurio grynumas ne mažesnis kaip 96 % masės (CAS RN 103361-09-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
84 |
Etoksazolas (ISO), kurio grynumas ne mažesnis kaip 94,8 % masės (CAS RN 153233-91-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
85 |
N2-[1-(S)-Etoksikarbonil-3-fenilpropil]-N6-trifluoracetil-L-lisil-N2-karboksianhidridas (CAS RN 126586-91-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
86 |
Ditianonas (ISO) (CAS RN 3347-22-6) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2934 99 90 |
87 |
2,2′-(1,4-Fenilen) bis(4H-3,1-benzoksazin-4-onas) (CAS RN 18600-59-4) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
15 |
Natrio flupirsulfuron metilas (ISO) (CAS RN 144740-54-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
17 |
6-Metil-4-okso-5,6-dihidro-4H-tieno[2,3-b]tiopiran-2-sulfonamidas (CAS RN 120279-88-1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
20 |
Toluensulfonamidai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
23 |
N-[4-(2-Chloracetil)fenil]metansulfonamidas (CAS RN 64488-52-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
25 |
Triflusulfuron-metilas (ISO) (CAS RN 126535-15-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
27 |
Metil(3R,5S,6E)-7-{4-(4-fluorfenil)-6-izopropil-2-[metil(metilsulfonil)amino]pirimidin-5-il}-3,5-dihidroksihept-6-enoatas (CAS RN 147118-40-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
28 |
N-fluorbenzensulfonimidas (CAS RN 133745-75-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
30 |
N-Etiltoluen-2-sulfonamido ir N-etiltoluen-4-sulfonamido izomerų mišinys |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
35 |
Chlorsulfuronas (ISO) (CAS RN 64902-72-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
40 |
Imazosulfuronas (ISO), kurio grynumas ne mažesnis kaip 98 % masės (CAS RN 122548-33-8) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
42 |
Penoksulamas (ISO) (CAS RN 219714-96-2) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
45 |
Rimsulfuronas (ISO) (CAS RN 122931-48-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
48 |
(3R,5S,6E)-7-[4-(4-Fluorfenil)-2-[metil(metilsulfonil)amino]-6-(propan-2-il)pirimidin-5-il]-3,5-dihidroksihept-6-eno rūgšties – 1-[(R)-(4-chlorfenil)(fenil)metil]piperazinas (1:1) (CAS RN 1235588-99-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
50 |
4,4′-Oksidi(benzensulfonhidrazidas) (CAS RN 80-51-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
53 |
2,4-Dichlor-5-sulfamoilbenzenkarboksirūgštis (CAS RN 2736-23-4) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
55 |
Tifensulfuron-metilas (ISO) (CAS RN 79277-27-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
63 |
Nikosulfuronas (ISO), kurio grynumas ne mažesnis kaip 91 % masės (CAS RN 111991-09-4) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
65 |
Tribenuron-metilas (ISO) (CAS RN 101200-48-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
75 |
Metsulfuron-metilas (ISO) (CAS RN 74223-64-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
77 |
[[4-[2-[[(3-Etil-2,5-dihidro-4-metil-2-okso-1H-pirol-1-il)karbonil]amino]etil]fenil]sulfonil]-karbamo rūgšties etilo esteris, (CAS RN 318515-70-7) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
82 |
N-(5,7-Dimetoksi[1,2,4]triazol[1,5-a]pirimidin-2-il)-2-metoksi-4-(trifluorometil)piridin-3-sulfonamidas, (CAS RN 422556-08-9) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
85 |
N-[4-(Izopropilaminoacetil)fenil]metansulfonamido hidrochloridas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
88 |
N-(2-(4-Amino-N-etil-m-toluidin)etil) metansulfonamido seskvisulfato monohidratas, (CAS RN 25646-71-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2935 00 90 |
89 |
3-(3-Brom-6-fluor-2-metilindol-1-ilsulfonil)-N,N-dimetil-1,2,4-triazol-1-sulfamidas (CAS RN 348635-87-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2938 90 30 |
10 |
Amonio glicirizatas (CAS RN 53956-04-0) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2938 90 90 |
10 |
Hesperidinas (CAS RN 520-26-3) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2938 90 90 |
20 |
Etilvanilino beta-D-gliukopiranozidas (CAS RN 122397-96-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 2941 20 30 |
10 |
Dihidrostreptomicino sulfatas (CAS RN 5490-27-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3102 50 00 |
10 |
Gamtinis natrio nitratas |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
3201 20 00 |
|
Akacijų ekstraktas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3201 90 90 |
20 |
Rauginimo ekstraktai, gaunami iš gambier ir myrobalan vaisių |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 11 00 |
20 |
Dažiklis C.I. Disperse Yellow 241 (CAS RN 83249-52-9), kurio grynumas, nustatytas aukšto slėgio skysčių chromatografijos metodu, yra ne mažesnis kaip 97 % |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 11 00 |
30 |
Dispersinių dažiklių preparatas, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 11 00 |
40 |
Dažiklis C.I. Disperse Red 60 (CAS RN 17418-58-5) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 11 00 |
50 |
Dažiklis C.I. Disperse Blue 72 (CAS RN 81-48-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 11 00 |
60 |
Dažiklis C.I. Disperse Blue 359 (CAS RN 213328-78-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 11 00 |
70 |
Dažiklis C.I. Disperse Red 343 (CAS RN 99035-78-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 11 00 |
80 |
Dažų preparatas, nejonogeninis, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 12 00 |
10 |
Dažiklis C.I. Acid Blue 9 (CAS RN 3844-45-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 12 00 |
20 |
Dažų preparatas, anijoninis, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 75 % masės dinatrio-7-((4-chloro-6-(dodecilamino)-1,3,5-triazin-2-il)amino)-4-hidroksi-3-((4-((4-sulfofenil)azo)fenil)azo)-2-naftalensulfonato (CAS RN 145703-76-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 12 00 |
30 |
Rūgštinis dažų preparatas, anijoninis, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 12 00 |
40 |
Skystas dažų preparatas, kurio sudėtyje yra anijoninio rūgštinio dažiklio C.I. Acid Blue 182 (CAS RN 12219-26-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 13 00 |
10 |
Dažiklis C. I. Bazinis raudonasis 1(CAS RN 989-38-8) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 13 00 |
20 |
(2,2′-(3,3′-Dioksidbifenil-4,4′-diildiazo)bis(6-(4-(3-(dietilamino)propilamino)-6-(3-(dietilamonio)propilamino)-1,3,5-triazin-2-ilamino)-3-sulfonato-1-naftolato))divario(II) acetato laktatas (CAS RN 159604-94-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 13 00 |
30 |
Dažiklis C.I. Basic Blue 7 (CAS RN 2390-60-5) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 13 00 |
40 |
Dažiklis C.I. Basic Violet 1 (CAS RN 603-47-4)/(CAS RN 8004-87-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 15 00 |
10 |
Dažiklis C.I. Vat Orange 7 (C.I. Pigment Orange 43) (CAS RN 4424-06-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 15 00 |
60 |
Dažiklis Vat blue 4 (CAS RN 81-77-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
10 |
Dažiklis C.I. Pigment Yellow 81 (CAS RN 22094-93-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
15 |
Dažiklis C.I. Pigment Green 7 (CAS RN 1328-53-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
20 |
Dažiklis C.I. Pigment Blue 15:3 (CAS RN 147-14-8) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
25 |
Dažiklis C.I. Pigment Yellow 14 (CAS RN 5468-75-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
30 |
Dažiklis C.I. Pigment Yellow 97 (CAS RN 12225-18-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
35 |
Dažiklis C.I. Pigment Red 202 (CAS RN 3089-17-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
40 |
Dažiklis C.I. Pigment Yellow 120 (CAS RN 29920-31-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
50 |
Dažiklis C.I. Pigment Yellow 180 (CAS RN 77804-81-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
60 |
Dažiklis C.I. Pigment Red 53:1 (CAS RN 5160-02-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
65 |
Dažiklis C.I. Pigment Red 53 (CAS RN 2092-56-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
70 |
Dažiklis C.I. Pigment Yellow 13 (CAS RN 5102-83-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
75 |
Dažiklis C.I. Pigment Orange 5 (CAS RN 3468-63-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
80 |
Dažiklis C.I. Pigment Red 207 (CAS RN 71819-77-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
85 |
Dažiklis C.I. Pigment Blue 61(CAS RN 1324-76-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 17 00 |
88 |
Dažiklis C.I. Pigment Violet 3 (CAS RN 1325-82-2) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
11 |
Fotochrominis dažiklis 3-(4-butoksifenil-6,7-dimetoksi-3-(4-metoksifenil)-13,13-dimetil-3,13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-11-karbonitrilas |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
21 |
Fotochrominis dažiklis 4-(3-(4-butoksifenil)-6-metoksi-3-(4-metoksifenil)-13,13-dimetil-11-(trifluormetil)-3,13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-7-il)morfolinas (CAS RN 1021540-64-6) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
31 |
Fotochrominis dažiklis N-heksil -6,7-dimetoksi-3,3-bis(4-metoksifenil)-13,13-dimetil-3,13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-11-karboksamidas |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
41 |
Fotochrominis dažiklis 4,4′-(13,13-dimetil-3,13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-3,3-diil)difenolis |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
43 |
Fotochrominis dažiklis, bis(2-(4-(7-metoksi-3-(4-metoksifenil)-11-fenil-13, 13-dipropil-3, 13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-3-il)fenoksi)etil) dekandioatas (CUS 0133724-2) (5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
47 |
Fotochrominis dažiklis, 4-(4-(13,13-dimetil-3,11-difenil-3,13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-3-il)fenil)morfolinas (CUS 0133726-4) (5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
51 |
Fotochrominis dažiklis4-(4-(6,11-difluor-13,13-dimetil-3-fenil-3,13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f] chromeno-3-il)fenil)morfolinas(CAS RN 1360882-72-6) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
53 |
Fotochrominis dažiklis, 3-(4-butoksifenil)-3-(4-fluorfenil)-6,7-dimetoksi-13,13-dimetil-3,13-dihydrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-11-karbonitrilas (CUS 0133725-3) (5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
55 |
Fotochrominis dažiklis, 4, 4′-(7-metoksi-11-fenil-13, 13-dipropil-3, 13-dihidrobenzo[h]indeno[2, 1-f]chromeno-3, 3-diil)difenolis (CUS 0133728-6) (5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
57 |
Fotochrominis dažiklis, bis(2-{4-[11-cian-3-(4-fluorfenil)-6,7-dimetoksi-13,13-dimetil-3, 13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-3-il]fenoksi}etil) dekandioatas (CUS 0133729-7) (5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
61 |
Fotochrominis dažiklis 3-(4-butoksifenil)-6,7-dimetoksi-3-(4-metoksifenil)-13,13-dimetil-11-(trifluormetil)-3,13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f] chromenas (CAS RN 1021540-61-3) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
63 |
Fotochrominis dažiklis, 1-{4-(6-metoksi-3-(4-metoksifenil)-13, 13-dimetil-3,13-dihidrobenzo[h]indeno[2,1-f]chromeno-3-il)fenil}piperidinas (CUS 0133727-5) (5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
70 |
Dažiklis C.I. Solvent Red 49 (CAS RN 509-34-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
71 |
Dažiklis C.I. Solvent Brown 53 (CAS RN 64696-98-6) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
73 |
DažaiC.I. Solvent Blue 104 (CAS RN 116-75-6), kurių grynumas, nustatytas remiantis aukšto slėgio skysčių chromatografija, yra ne mažesnis kaip 97 % |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
77 |
Dažiklis C.I. Solvent Yellow 98 (CAS RN 27870-92-4) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
84 |
Dažiklis C.I. Solvent Blue 67 (CAS RN 12226-78-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 19 00 |
85 |
Dažiklis C.I. Solvent Red HPR |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 20 00 |
20 |
Dažiklis C.I. Fluorescent Brightener 71 (CAS RN 16090-02-1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 20 00 |
30 |
Dažiklis C.I. Fluorescent Brightener 351 (CAS RN 38775-22-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3204 20 00 |
40 |
Dinatrio 5-[[4-anilino-6-[2-hidroksietil(metil)amino]-1,3,5-triazin-2-il]amino]-2-[(E)-2-[4-[[4-anilino-6-[2-hidroksietil(metil)amino]-1,3,5-triazin-2-il]amino]-2-sulfonatofenil]etenil]benzensulfonatas (CAS RN 13863-31-5) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3205 00 00 |
10 |
Aliuminio lakas, pagamintas iš dažiųjų medžiagų, skirtas pigmentų, naudojamų farmacijos pramonėje, gamybai (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3205 00 00 |
20 |
Dažiklis C.I. Carbon Black 7 Lake |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3206 11 00 |
10 |
Titano oksidas, padengtas izopropoksititano triizostearatu, kuriame yra ne mažiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 2,5 % masės izopropoksititano triizostearato |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3206 19 00 |
10 |
Preparatas, kurio sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3206 42 00 |
10 |
Litoponas (CAS RN 1345-05-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
3206 50 00 |
|
Neorganiniai produktai, naudojami kaip liuminoforai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3207 30 00 |
10 |
Preparatas, kurio sudėtyje:
naudojamas šilkografijoje gaminant daugiasluoksnius keraminius kondensatorius (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3207 40 85 |
20 |
Stiklo fritas, padengtas sidabru, kurio vidutinis skersmuo lygus 40 (+/- 10) μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3207 40 85 |
40 |
Stiklo dribsniai (CAS RN 65997-17-3):
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 10 90 ex 3707 90 90 |
10 60 |
Antirefleksinis sluoksnis, sudarytas iš esterio polimero, modifikuoto chromoforo grupėmis, 2-metoksi-1-propanol, 2-metoksi-1-metiletil acetato arba metil-2-hidroksiizobutirato tirpale, kuriame polimeras sudaro ne daugiau kaip 10 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 20 10 |
10 |
N-vinilkaprolaktamo, N-vinil-2-pirolidono ir dimetilaminoetilmetakrilato kopolimero tirpalas etanolyje, kurio sudėtyje kopolimero yra ne mažiau kaip 34 %, bet ne daugiau kaip 40 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 20 10 |
20 |
Imersinis tirpalas viršutinei dangai, kurio sudėtyje akrilat-metakrilat-alkensulfonat-kopolimerai su fluorintomis šoninėmis grandinėmis sudaro ne mažiau kaip 0,5 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės, n-butanolio ir (arba) 4-metil-2-pentanolio ir (arba) diizopentileterio tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 19 |
10 |
Maleino rūgšties ir metilvinileterio kopolimeras, monoesterintas etilo ir/arba izopropilo ir/arba butilo grupėmis, etanolio, etanolio ir butanolio, izopropanolio arba izopropanolio ir butanolio tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 19 ex 3902 90 90 |
15 94 |
Modifikuoti, chloruoti poliolefinai, tirpale, dispersinėje terpėje arba kitoje terpėje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 19 ex 3208 90 91 |
25 20 |
Tetrafluoretileno kopolimeras butilacetato tirpale, kuriame tirpiklio kiekis 50 % (± 2 %) masės |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 19 |
35 |
Polisiloksanai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 50 % masės ksileno, naudojami gaminant ilgalaikius chirurginius implantus |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 19 |
40 |
Metilsiloksano polimero tirpalas acetono, butanolio, etanolio ir izopropanolio mišinyje, kurio sudėtyje metoskilano polimero yra ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 11 % masės. |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 19 |
50 |
Tirpalas, kurio sudėtyje yra (masės dalimis):
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 19 |
60 |
Hidroksistireno kopolimeras, kurio sudėtyje yra bent viena iš šių medžiagų:
ištirpintas etillaktate |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 19 |
75 |
Acenaftaleno kopolimeras etilo laktato tirpale |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3208 90 99 |
10 |
Chemiškai modifikuotų gamtinių polimerų tirpalas, nudažytas vienu arba daugiau iš žemiau nurodytų dažiklių:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3215 11 00 ex 3215 19 00 |
10 10 |
Skysti spaustuviniai dažai, sudaryti iš vinilakrilato kopolimero ir spalvos pigmentų dispersijos izoparafinuose, kurių sudėtyje vinilakrilato kopolimeras ir spalvos pigmentai sudaro ne daugiau kaip 13 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3215 19 00 |
20 |
Rašalas:
naudojamas atspaudams ant elektrodų daryti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3215 90 00 |
10 |
Specialus rašalas rašalinio spausdintuvo kasetėms (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3215 90 00 |
20 |
Karščiui jautrus rašalas ant plastiko plėvelės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3215 90 00 |
30 |
Vienkartinėms spausdintuvo kasetėms skirtas rašalas, kurio sudėtyje yra:
kuris naudojamas integriniams grandynams žymėti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3215 90 00 |
40 |
Miltelių pavidalo sausas rašalas, kurio pagrindą sudaro hibridinė derva (pagaminta iš polistireno akrilo dervos ir poliesterio dervos), sumaišyta su:
skirtas kopijuoklių, faksų, spausdintuvų ir daugiafunkcių įtaisų dažų indeliams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
3301 12 10 |
|
Apelsinų eterinis aliejus, nedeterpenuotas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 11 90 |
10 |
Natrio lauroilmetil izetionatas |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 13 00 |
10 |
Vinilkopolimerinė paviršinio aktyvumo medžiaga, kurios pagrindas yra polipropilenglikolis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 13 00 |
20 |
Paviršinio aktyvumo medžiaga, kurios sudėtyje yra 1,4-dimetil-1,4-bis(2-metilpropil)-2-butin-1,4-diil eterio, polimerizuoto su oksiranu, pasibaigiančio metilo grupe |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 13 00 |
30 |
Polioksietilinta-12-hidroksistearino rūgštis (CAS RN 70142-34-6) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 90 10 |
20 |
Natrio dokuzato (INN) ir natrio benzoato mišinys |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 90 10 |
30 |
Paviršinio aktyvumo preparatas, kurio sudėtyje yra natrio dokusato ir etoksilinto 2,4,7,9-tetrametil-5-decino-4,7-diolio mišinio (CAS RN 577-11-7 and 9014-85-1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 90 10 |
50 |
Paviršinio aktyvumo preparatas, kurio sudėtyje yra polisiloksano ir poli(etileno glikolio) mišinys |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 90 10 |
60 |
Paviršinio aktyvumo preparatas, kurio sudėtyje yra 2-etilheksiloksimetil oksirano |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3402 90 10 |
70 |
Paviršinio aktyvumo preparatas, kurio sudėtyje yra etoksilinto 2,4,7,9-tetrametil-5-decino-4,7-diolio (CAS RN 9014-85-1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3403 99 00 |
10 |
Pjaustymo skysčio preparatas, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra polipeptidų vandeninis tirpalas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3504 00 90 |
10 |
Avidinas (CAS RN 1405-69-2) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3505 10 50 |
20 |
Hidrolizuoto kukurūzų krakmolo O-(2-hidroksietil)-darinys (CAS RN 9005-27-0) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3506 91 00 |
10 |
Klijai, daugiausiai sudaryti iš dimerizuotos kanifolijos bei etileno ir vinilacetato kopolimero (EVA) mišinio, vandeninės dispersijos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3506 91 00 |
30 |
Dviejų komponentų epoksidinių klijų, disperguotų tirpiklyje, mikrokapsulės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3506 91 00 |
40 |
Slėgiui jautrus akrilo adhezyvas, kurio storis ne mažesnis kaip 0,076 mm, tačiau ne didesnis kaip 0,127 mm, 45,7 cm, tačiau ne didesnio kaip 132 cm pločio ritiniais, tiekiamas su nuimamu apsauginiu sluoksniu, kurio pradinis adhezinis stipris ne mažesnis kaip 15N/25 mm (matuojamas pagal ASTM D3330) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3601 00 00 |
10 |
Cilindrinių granulių pavidalo pirotechniniai milteliai, kuriuos sudaro stroncio nitratas arba vario nitratas nitroguanido, tirpale, rišiklis ir priedai, naudojami kaip oro pagalvės pripūtimo įtaiso sudėtinė dalis (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3701 30 00 |
10 |
Iškiliaspaudės plokštė, tokia kaip naudojama laikraščiams spausdinti, sudaryta iš metalinio pagrindo, padengto ne mažesnio kaip 0,2 mm, bet ne didesnio kaip 0,8 mm storio fotopolimero sluoksniu, nepadengta nuplėšiama plėvele, kurios bendras storis ne didesnis kaip 1 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3701 30 00 |
20 |
Šviesai jautri plokštė, sudaryta iš fotopolimero sluoksnio, uždėto ant poliesterio folijos, kurios bendras storis didesnis kaip 0,43 mm, bet mažesnis kaip 3,18 mm |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3701 99 00 |
10 |
Kvarco arba stiklo plokštė, padengta chromo plėvele ir šviesai arba elektronams jautria derva, skirta prekėms, klasifikuojamoms 8541 arba 8542 pozicijose gaminti |
0 % |
01.07.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3705 90 90 |
10 |
Fotokaukės grandinių schemoms fotografiniu būdu ant puslaidininkių plokštelių perkelti |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 |
10 |
Šviesai jautri emulsija, skirta silicio diskams įjautrinti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 |
15 |
Įjautrinančioji emulsija, kurios sudėtyje yra:
tirpale, kurio sudėtyje yra bent 2-metoksi-1-metiletilo acetato arba etillaktato, arba metil 3-metoksipropionato, arba 2-heptanono |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 |
25 |
Įjautrinančioji emulsija, kurios sudėtyje:
2-metoksi-1-metiletilo acetato arba etilo laktato tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 |
30 |
Preparatas, kurio pagrindinės sudėtinės dalys yra šviesai jautrus akrilas, kurio sudėtyje yra polimero, kurio sudėtyje yra spalvos pigmentų, 2-metoksi-1-metiletilacetato ir cikloheksanono ir kurio sudėtyje yra arba nėra etil-3-etoksipropionato |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 ex 3707 90 90 |
35 70 |
Įjautrinančioji emulsija arba preparatas, kurio sudėtyje yra vienas arba daugiau:
ir kurio ne daugiau kaip 7 % masės sudaro šviesai jautrūs rūgščių pirmtakai, ištirpinti organiniame tirpiklyje, kurio sudėtyje yra bent 2-metoksi-1-metiletilacetato |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 |
40 |
Įjautrinanti emulsija, turinti:
ištirpinta 1-etoksi-2-propilacetate ir/arba etillaktate |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 |
45 |
Šviesai jautri emulsija (fotoemulsija) iš ciklinio poliizopreno, kurios sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 |
50 |
Šviesai jautri emulsija (fotoemulsija), kurios sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 10 00 |
55 |
Mechaninį įtempį sumažinanti dielektrinė danga, sudaryta iš radikaliai reaktyvaus fotolitografijos procese panaudojamo poliamido pirmtako, su nesočia anglimi šoninėse grandinėse, kuris gali būti paverstas poliimidu, N-metil-2-pirolidono arba N-etil-2-pirolidono tirpale, kurio sudėtyje polimeras sudaro ne mažiau kaip 10 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 90 20 |
10 |
Miltelių pavidalo sausas rašalas arba dažomųjų miltelių mišinys, sudaryti iš stireno ir butilakrilato kopolimero ir magnetito arba suodžių, skirti naudoti kaip ryškalas gaminant faksimilinių aparatų, kompiuterių spausdintuvų ar kopijavimo aparatų kasetes (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 90 20 |
20 |
Miltelių pavidalo sausas rašalas arba dažomųjų miltelių mišinys, daugiausia sudaryti iš poliolio dervos, skirti naudoti kaip ryškalas gaminant faksimilinių aparatų, kompiuterių spausdintuvų ar kopijavimo aparatų kasetes (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 90 20 |
40 |
Miltelių pavidalo sausas rašalas arba dažomųjų miltelių mišinys, daugiausia sudaryti iš poliesterio dervos, pagamintos polimerizacijos būdu, skirti naudoti kaip ryškalas gaminant faksimilinių aparatų, kompiuterių spausdintuvų ar kopijavimo aparatų kasetes (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 90 20 |
50 |
Miltelių pavidalo sausas rašalas arba dažomųjų miltelių mišinys, kurie sudaryti iš:
naudojami kaip ryškalas faksų, kompiuterių spausdintuvų ir kopijuoklių rašalo (dažų) indelių arba kasečių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 90 90 |
10 |
Neatspindžioji danga, sudaryta iš modifikuoto metakrilo polimero (polimeras sudaro ne daugiau kaip 10 % masės), tirpale iš dviejų arba trijų toliau nurodytų medžiagų:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 90 90 |
40 |
Atspindinti danga vandeniniame tirpale, kurios sudėtyje:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 90 90 |
80 |
Antirefleksine danga, sudaryta iš siloksano polimero arba chromoforo grupėmis modifikuoto organinio polimero, turinčio fenolio hidroksilo grupių, organiniame tirpikliyje, kurio sudėtyje yra 1-etoksi-2-propanolio arba 2-metoksi-1-metiletilacetato ir polimeras sudaro ne daugiau kaip 10 % masės |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3707 90 90 |
85 |
Ritiniai, kuriuos sudaro:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3801 90 00 |
10 |
Plėtrusis grafitas (CAS RN 90387-90-9 ir CAS RN 12777-87-6) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3802 90 00 |
11 |
Su soda išdegta diatomitinė žemė, išplauta rūgštimi, naudojama kaip filtravimo medžiaga gaminant farmacijos ir (arba) biochemijos produktus (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
3805 90 10 |
|
Pušų aliejus |
1,7 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3806 10 00 ex 3909 40 00 |
20 50 |
Kanifolija modifikuota fenolinė derva,
naudojama ofsetiniam spausdinimui |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 91 90 |
10 |
Indoksakarbas (ISO) ir jo (R) izomeras, fiksuotas ant silicio dioksido nešiklio |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 91 90 |
30 |
Preparatas, kurio sudėtyje yra endosporų ir baltymo kristalų, gautų iš:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 91 90 |
40 |
Spinosadas (ISO) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 91 90 |
60 |
Spinetoramas (ISO) (CAS RN 935545-74-7), preparatas iš dviejų spinozino komponentų (3′-ethoksi-5,6-dihidro spinozin J) ir (3′-ethoksi- spinozin L) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 92 90 |
10 |
Fungicido milteliai, turintys ne mažiau kaip 65 %, bet ne daugiau kaip 75 % masės himeksazolo (ISO), neparuošti mažmeninei prekybai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 92 90 |
30 |
Preparatas, sudarytas iš cinko piritiono (INN) vandeninės suspensijos, turinčios:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 92 90 |
50 |
Peparatai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra vario piritionas (CAS RN 14915-37-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 93 15 |
10 |
Preparatas, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra koncentratas, kurio sudėtyje veikliosios herbicido medžiagos penoksulamo vandeninė suspensija sudaro ne mažiau kaip 45 %, bet ne daugiau kaip 55 % masės |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 93 23 |
10 |
Herbicidas, kurio aktyvioji medžiaga yra flazasulfuronas (ISO) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 93 27 |
40 |
Preparatas, sudarytas iš tepraloksidimo (ISO) suspensijos, kurios sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 93 90 |
10 |
Granulių pavidalo preparatas, kurio sudėtyje esantis
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 93 90 |
20 |
Preparatas, sudarytas iš benzil(purin-6-il)amino glikolio tirpalo, kurio sudėtyje:
naudojamas augalų augimo reguliatoriuose |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 93 90 |
30 |
Vandeninis tirpalas, kurio sudėtyje yra:
naudojamas augalų augimo reguliatorių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 93 90 |
40 |
Baltas miltelių mišinys, kurio sudėtyje:
skirtas specialiu generatoriumi gaminti vaisių po derliaus nuėmimo, daržovių ir dekoratyvinių žalumynų augimo reguliatorius (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 93 90 |
50 |
Miltelių pavidalo preparatas, kurio sudėtyje:
naudojamas augalų augimo reguliatoriuose |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 99 90 |
10 |
Oksamilas (ISO) (CAS RN 23135-22-0) cikloheksanono ir vandens tirpale |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3808 99 90 |
20 |
Abamektinas (ISO) (CAS RN 71751-41-2) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3809 91 00 |
10 |
5-etil-2-metil-2-okso-1,3,2λ 5-dioksafosforan-5-ilmetilmetilmetilfosfonato ir bis(5-etil-2-metil-2-okso-1,3,2λ 5-dioksafosforan-5-ilmetil)metilfosfonato mišinys |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3809 92 00 |
20 |
Putojimo stabdiklis, kurio sudėtyje yra oksidipropanolio ir 2,5,8,11-tetrametildodeka-6-in-5,8-diolio mišinio |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3810 10 00 |
10 |
Litavimo arba suvirinimo pasta, sudaryta iš metalų ir dervos mišinio, kurio sudėtyje pagal masę yra:
skirta naudoti elektrotechnikos pramonėje (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 19 00 |
10 |
Tirpalas, kurio sudėtyje metilciklopentadienil mangano trikarbonilas aromatiniame angliavandenilio tirpiklyje sudaro daugiau kaip 61 %, bet ne daugiau kaip 63 % masės,:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 21 00 |
10 |
Dinonilnaftalensulfonrūgšties druskos, mineralinės alyvos tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 21 00 |
20 |
Tepalinių alyvų priedai, kompleksinių organinių molibdeno junginių pagrindu, mineralinės alyvos tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 21 00 |
30 |
Tepalinių alyvų priedai, kurių sudėtyje yra mineralinių alyvų, sudaryti iš poliizobutilenu pakeisto fenolio ir salicilo rūgšties bei formaldehido reakcijos produktų kalcio druskų, naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 21 00 |
40 |
Tepalinių alyvų priedai, kurių sudėtyje yra mineralinių alyvų ir kurių pagrindinė sudėtinė dalis – dodecilfenolio sulfido kalcio druskų mišinys (CAS RN 68784-26-9), naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 21 00 |
50 |
Tepalinių alyvų priedai,
naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 21 00 |
60 |
Tepalinių alyvų priedai, kurių sudėtyje yra mineralinių alyvų,
naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 21 00 |
70 |
Tepalinių alyvų priedai,
naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 29 00 |
20 |
Tepalinių alyvų priedai, sudaryti iš bis(2-metilpentan-2-il)ditiofosforo rūgšties, propileno oksido, fosforo oksido ir C12-14 alkilų grandinės aminų reakcijos produktų, naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 29 00 |
30 |
Tepalinių alyvų priedai, sudaryti iš butil-cikloheks-3-enekarboksilato, sieros ir trifenilfosfito reakcijos produktų (CAS RN 93925-37-2), naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 29 00 |
40 |
Tepalinių alyvų priedai, sudaryti iš 2-metil-prop-1-eno, sieros monochlorido ir natrio sulfido reakcijos produktų (CAS RN 68511-50-2), kurių sudėtyje esantis chloras sudaro ne mažiau kaip 0,05 %, bet ne daugiau kaip 0,5 % masės, naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 29 00 |
50 |
Tepalinių alyvų priedai, sudaryti iš N,N-dialkil-2-hidroksiacetamidų su alkilų grandine, kurios ilgis – nuo 12 iki 18 anglies atomų, mišinio (CAS RN 866259-61-2), naudojami kaip koncentruoti priedai variklių alyvoms maišymo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 90 00 |
10 |
Dinonilnaftalensulfonrūgšties druska mineralinėje alyvoje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3811 90 00 |
40 |
Ketvirtinės amonio druskos poliizobutenilsukcinimido pagrindu tirpalas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 29,9 % masės 2-etilheksanolio |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 10 00 |
10 |
Vulkanizacijos greitiklis, kurio pagrindas – difenilguanidino granulės (CAS RN 102-06-7) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 20 90 |
10 |
Plastifikatorius, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
20 |
Mišinys, kurio didžiausią dalį sudaro bis(2,2,6,6-tetrametil-l-oktiloksi-4-piperidil)sebacatas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
25 |
UV stabilizatorius, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
30 |
Sudėtiniai stabilizatoriai, turintys ne mažiau kaip 15 %, bet ne daugiau kaip 40 % masės natrio perchlorato ir ne daugiau kaip 70 % 2-(2-metoksietoksi)etanolio |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
35 |
Mišinys, kuriame pagal masę yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
40 |
Mišinys, kurį sudaro:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
55 |
UV stabilizatorius, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
60 |
Šviesos stabilizatorius, sudarytas iš šakotųjų ir linijinių 3-(2H-benzotriazolil)-5-(1,1-dimetiletil)-4-fenolio propioninės rūgšties alkilesterių (CAS RN 127519-17-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
65 |
Plastiko stabilizatorius, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
70 |
Šviesos stabilizatorius, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
75 |
N,N′-Bis(1,2,2,6,6-pentametil-4-piperidinil)-1,6-heksandiaminas, polimeras su 2,4-dichloro-6-(4-morfolinil)-1,3,5-triazinu (CAS RN 193098-40-7) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3812 30 80 |
80 |
UV stabilizatorius, sudarytas iš:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3814 00 90 |
20 |
Mišinys, kurio sudėtyje:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3814 00 90 |
40 |
Nona-fluorbutilmetileterio ir (arba) nona-fluorbutiletileterio izomerų azeotropiniai mišiniai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 12 00 |
10 |
Katalizatorius, granulių arba žiedų, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, pavidalu, sudarytas iš sidabro ant aliuminio oksido nešiklio, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 8 %, bet ne daugiau kaip 40 % masės sidabro |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
10 |
Katalizatoriai, sudaryti iš chromo trioksido, dichromo trioksido arba organometalinių chromo junginių, ant silicio dioksido nešiklio, kurio akučių tūris, nustatytas azoto absorbcijos metodu, yra ne mažesnis kaip 2 cm3/g |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
15 |
Katalizatorius, miltelių pavidalo, sudarytas iš metalų oksidų, ant silicio dioksido nešiklio, mišinio, turintis ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 40 % masės molibdeno, bismuto ir geležies imant kartu, skirtas gaminti akrilonitrilą (1) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
25 |
Ne mažesnio kaip 4,2 mm, bet ne didesnio kaip 9 mm skersmens rutuliukų pavidalo katalizatorius, sudarytas iš metalų oksidų mišinio, kurio sudėtyje dominuoja molibdeno, nikelio, kobalto ir geležies oksidai, ant aliuminio oksido pagrindo, skirtas naudoti gaminant akrilo aldehidą (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
30 |
Katalizatorius, turintis titano tetrachlorido ant magnio dichlorido nešiklio, skirtas gaminti polipropileną (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
40 |
Katalizatorius rutuliukų, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 4,2 mm, bet ne didesnis kaip 9 mm, pavidalo, sudarytas iš metalų oksidų mišinio, kurio didžiausią dalį sudaro molibdeno, vanadžio ir vario oksidai, ant silicio dioksido ir (arba) aliuminio oksido nešiklio, skirtas gaminti akrilo rūgštį (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
60 |
Katalizatorius, sudarytas iš chromo (III) oksido, fiksuoto ant aliuminio oksido nešiklio |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
65 |
Katalizatorius, sudarytas iš fosforo rūgšties, chemiškai sujungtos su silicio dioksido nešikliu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
70 |
Katalizatorius, sudarytas iš aliuminio ir cirkonio organinių metalo junginių, ant silicio dioksido nešiklio |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
75 |
Katalizatorius, sudarytas iš aliuminio ir chromo organinių metalo junginių, fiksuotų ant silicio dioksido nešiklio |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
80 |
Katalizatorius, sudarytas iš magnio ir titano organinių metalo junginių, ant silicio dioksido nešiklio, suspensijos mineralinėje alyvoje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
85 |
Katalizatorius, sudarytas iš aliuminio, magnio ir titano organinių metalo junginių, fiksuotų ant silicio dioksido nešiklio, miltelių pavidalo |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 |
86 |
Katalizatorius, sudarytas iš titano tetrachlorido, ant magnio dichlorido nešiklio, skirtas polialkeno gamybai (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 19 90 ex 8506 90 00 |
87 10 |
Katodas, ritiniuose, skirtas cinko – oro diskinių elementų baterijoms (klausos aparatų baterijoms) (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
16 |
Iniciatorius, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra dimetilaminopropilo karbamidas |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
18 |
Oksidacijos katalizatorius su aktyviąja medžiaga di[mangano (1+)], 1,2-bis(oktahidro-4,7-dimetil-1H-1,4,7-triazonin-1-il-kN1, kN4, kN7)etan-di-μ-okso-μ-(etanoato-kO, kO′)-, di[chloridu(1-)], naudojamas cheminei oksidacijai arba balinimui paspartinti (CAS RN 1217890-37-3) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
20 |
Katalizatorius, miltelių pavidalo, sudarytas iš titano trichlorido ir aliuminio chlorido mišinio, turinčio masės dalimis:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
27 |
Ne trumpesnių kaip 5 mm, bet ne ilgesnių kaip 9 mm ilgio tuščiavidurių cilindrų formos katalizatorius, sudarytas iš metalų oksidų mišinio, kurio sudėtyje dominuoja molibdeno, bismuto, geležies ir nikelio oksidai, taip pat turintis silicio dioksido užpildą, skirtas naudoti gaminant akrilo rūgštį (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
30 |
Katalizatorius,
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
33 |
Katalizatorius, sudarytas iš įvairių alkilnaftaleno sulfonrūgščių mišinio su alifatinio angliavandenilio grandinėmis, turinčiomis 12–56 anglies atomus |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
50 |
Katalizatorius, turintis titano trichlorido, suspensijos heksane arba heptane, skaičiuojant medžiagai be heksano arba heptano, ne mažiau kaip. 9 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės titano |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
70 |
Katalizatorius, sudarytas iš (2-hidroksipropil)trimetilamonio formiato ir dipropilenglikolių mišinio |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
71 |
Katalizatorius, turintis N-(2-hidroksipropilamonio)diazabiciklo-(2,2,2)-oktan-2-etilheksanoato, ištirpintas etan-1,2-diolyje |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
80 |
Katalizatorius, kurio didžiausią dalį sudaro dinonilnaftalendisulfonrūgštis, izobutanolo tirpale |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
81 |
Katalizatorius, turintis ne mažiau kaip 69 %, bet ne daugiau kaip 79 % masės (2-hidroksi-l-metiletil)trimetilamonio 2-etilheksanoato |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
85 |
Katalizatorius, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra aliumosilikatas (ceolitas), skirtas aromatiniams angliavandeniliams alkilinti, alkilaromatiniams angliavandeniliams transalkilinti arba olefinams oligomerizuoti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
86 |
Katalizatorius, apvalių strypelių pavidalo, sudarytas iš aliumosilikato (ceolito), kurio sudėtyje retųjų metalų oksidai sudaro ne mažiau kaip 2 %, bet ne daugiau kaip 3 % masės, ir sudaro mažiau kaip 1 % masės dinatrio oksidas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
88 |
Katalizatoriai, sudaryti iš titano tetrachlorido ir magnio chlorido, kuriuose neriebaliniu ir beheksaniniu pagrindu:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3815 90 90 |
89 |
Rhodococcus rhodocrous J1 bakterijos, turinčios fermentų, suspenduotos poliakrilamido gelyje arba vandenyje, naudojamos kaip katalizatorius akrilamidui gaminti hidrinant akrilnitrilą (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3817 00 50 |
10 |
Alkilbenzenų (C14-26) mišinys, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3817 00 80 |
10 |
Alkilnaftalenų mišinys, kurio sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3817 00 80 |
20 |
Šakotųjų alkilbenzenų mišinys, kurį daugiausia sudaro dodecilbenzenai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3817 00 80 |
30 |
Sumaišyti alkilnaftalenai, modifikuoti alifatinėmis grandinėmis, kurių ilgis nuo 12 iki 56 anglies atomų |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3819 00 00 |
20 |
Ugniai atsparus hidraulinis skystis, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra fosfato esteris |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3823 19 30 |
20 |
Palmių riebalų rūgščių distiliatas, sukietintas arba ne, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 80 % laisvųjų riebalų rūgščių, skirtas naudoti gaminant:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3823 19 90 |
20 |
Rafinuojant gautos palmių aliejaus riebalų rūgštys, skirtos naudoti gaminant:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 15 |
10 |
Rūgštusis aliumosilikatas (dirbtinis Y tipo ceolitas), natrio tipo, kurio sudėtyje ne daugiau kaip 11 % masės natrio, perskaičiuoto į natrio oksidą, apvalių strypų pavidalo |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
05 |
Metilmetakrilato monomero ir butilakrilato monomero mišinys ksileno ir butilacetato tirpale, kurio sudėtyje esantys tirpikliai sudaro daugiau kaip 54 % masės, bet ne daugiau kaip 56 % masės |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
06 |
Parafinas, kurio chlorinimo lygis ne mažesnis kaip 70 % |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
07 |
Plėvelė, sudaryta iš bario arba kalcio oksidų ir titano arba cirkonio oksidų, su akriline rišamąja medžiaga |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
08 |
Divinilbenzeno izomerų ir etilvinilbenzeno izomerų mišinys, kurio sudėtyje esantis divinilbenzenas sudaro ne mažiau kaip 56 %, bet net daugiau kaip 85 % masės (CAS RN 1321-74-0) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
09 |
Antikoroziniai preparatai, sudaryti iš dinonilnaftalensulfonrūgšties druskų, arba
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
10 |
Kalcinuotas boksitas (ugniai atsparios rūšies) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
11 |
Ne miltelių pavidalo fitosterolių mišinys, turintis masės dalimis:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
12 |
Tetrafluoretileno oligomeras, turintis vieną jodetil galinę grupę |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
13 |
Preparatai, kurių ne mažiau kaip 92 %, bet ne daugiau kaip 96,5 % masės sudaro 1,3:2,4-bis-O-(4-metilbenzilidin)-D-gliucitolis, ir kurių sudėtyje yra karboksirūgšties darinių ir alkilsulfato |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
14 |
Kalcio fosfonato fenatas, ištirpintas mineralinėje alyvoje |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
15 |
Struktūrinis aliumosilikatų fosfatas |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
16 |
Bis{4-(3-(3-fenoksikarbonilamino)tolil)ureido}fenilsulfonio, difeniltoluen-2,4-dikarbamato ir 1-[4-(4-aminobenzensulfonil)-fenil]-3-(3-fenoksikarbonilamino-tolil)-karbamido mišinys |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
17 |
Mišinys, kurio sudėtyje 3-butilen-1,2-diolio acetatai sudaro ne mažiau kaip 65 %, bet ne daugiau kaip 90 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
18 |
Poli(tetrametilenglikolio) bis[(9-okso-9H-tioksanten-1-iloksi)acetatas] su vidutine mažiau kaip 5 monomerų grandžių ilgio polimero grandine (CAS RN 515136-48-8) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
20 |
Preparatas, sudarytas iš ne mažiau kaip 83 % masės 3α,4,7,7α-tetrahidro-4,7-metanindeno (diciklopentadieno), sintetinio kaučiuko, turintis arba neturintis ne mažiau kaip 7 % masės triciklopentadieno, ir:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
21 |
Akrilo rūgšties (1-metiletiliden)bis(4,1-fenilenoksi-2,1-etandiiloksi-2,1-etandiil)esterio ir akrilo rūgšties (2,4,6-triokso-1,3,5-triazin-1,3,5(2H,4H,6H)-triil)tri-2,1-etandiilo esterio bei 1-hidroksi-cikloheksil-fenilketono mišinys butanono ir tolueno tirpale |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
22 |
Preparatai, kurių ne mažiau kaip 47 % masės sudaro 1,3:2,4-bis-O-benzilidin-D-gliucitolis |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
23 |
Uretano akrilatų, tripropileno glikoldiakrilato, etoksilinto bisfenolio A akrilato ir polietilenglikolio 400 diakrilato mišinys |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
24 |
Nominalios 65 % koncentracijos (chlormetil)bis(4-fluorfenil)metilsilano tirpalas toluene |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
26 |
Vandeninė dispersija, kurios sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
27 |
Preparatas, kurį sudaro 2,4,7,9-tetrametildek-5-in-4,7-diolio ir propan-2-olio mišinys |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
28 |
Preparatas, kurio sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
29 |
Preparatas, kurio didžiausią dalį sudaro γ-butirolaktonas ir ketvirtinės amonio druskos, skirtas gaminti elektrolitinius kondensatorius (1) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
30 |
Hidroksietilintas 2,4,7,9-tetrametildec-5-in-4,7-diolis |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
31 |
Dietilmetoksiboranas (CAS RN 7397-46-8), ištirpintas tetrahidrofurane |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
32 |
Mišinys, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
33 |
Preparatas, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
35 |
Mišinys, kurį sudaro:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
36 |
Preparatas, daugiausia sudarytas iš 2,5,8,11-tetrametil-6-dodecin-5,8-diol etoksilato (CAS RN 169117-72-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
37 |
Skystųjų kristalų mišinys, naudojamas vaizduokliams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
38 |
Preparatas, daugiausia sudarytas iš alkilkarbonato, kurio sudėtyje yra ir UV spindulių absorbento, naudojamas akinių lęšiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
39 |
2-hidroksietilmetakrilato ir boro rūgšties glicerolio esterio mišinys, kurio sudėtyje esantis 2-hidroksietilmetakrilatas sudaro ne mažiau kaip 40 %, bet ne daugiau kaip 50 % masės, o boro rūgšties glicerolio esteris ne mažiau kaip 40 %, bet ne daugiau kaip 50 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
40 |
Azelaino rūgštis, kurios grynumas ne mažesnis kaip 75 %, bet ne didesnis kaip 85 % masės |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
41 |
Preparatas, kurį sudaro:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
42 |
Metalų oksidų mišinys, miltelių pavidalo, turintis masės dalimis:
skirtas dielektrikų plėvelėms gaminti arba naudojamas kaip dielektrinė medžiaga gaminant daugiasluoksnius keraminius kondensatorius (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
43 |
Nikelio hidroksidas, legiruotas ne mažesniu kaip 12 %, bet ne didesniu kaip 18 % masės cinko hidroksido ir kobalto hidroksido kiekiu, naudojamas teigiamiems akumuliatorių elektrodams gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
44 |
Ne miltelių pavidalo fitosterolių mišinys, kurio sudėtyje yra:
skirtas stanolių/sterolių arba stanolių/sterolių esterių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
45 |
Preparatai, kurių didžiausią dalį sudaro etilenglikolis ir:
skirti gaminti elektrolitinius kondensatorius (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
47 |
Platinos oksidas (CAS RN 12035-82-4) ant akyto aliuminio oksido nešiklio (CAS RN 1344-28-1), kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
49 |
Preparatas, kurio sudėtyje yra:
kuriame dujos iš C,C′-azodi(formamido) susiformuoja esant 135 °C temperatūrai |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
50 |
Miltelių mišinys, kuriame pagal masę yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
51 |
Dietilenglikolio propilenglikolio trietanolamino titanato kompleksai (CAS RN 68784-48-5), ištirpinti dietilenglikolyje (CAS RN 111-46-6) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
52 |
Poli(tetrametileno glikolio) bi[(2-benzoil-fenoksi)acetatas] su vidutine mažiau kaip 5 monomero grandžių ilgio polimero grandine |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
53 |
Poli(etilenglikolio) bi(p-dimetil)aminobenzoatas su vidutine mažiau kaip 5 monomero grandžių ilgio polimero grandine |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
54 |
2-Hidroksibenznitrilas N,N-dimetilformamido tirpale, kurio sudėtyje 2-hidroksibenznitrilas sudaro ne mažiau kaip 45 %, bet ne daugiau kaip 55 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
55 |
Preparatas, kurį sudaro:
kurio virimo temperatūra ne žemesnė kaip 160 °C, bet ne aukštesnė kaip 180 °C |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
56 |
Kalio tret-butanoliatas (CAS RN 865-47-4), ištirpintas tetrahidrofurane |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
58 |
N2-[1-(S)-Etoksikarbonil-3-fenilpropil]-N6-trifluoracetil-L-lizil-N2-karboksianhidrido 37 % tirpalas dichlormetane |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
59 |
3′,4′,5′-Trifluorbifenil-2-amino tirpalas toluene, kurio sudėtyje 3′,4′,5′-trifluorbifenil-2-aminas sudaro ne mažiau kaip 80 %, bet ne daugiau kaip 90 % masės |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
60 |
α-fenoksikarbonil-ω-fenoksipoli[oksi(2,6-dibrom-1,4-fenilen)izopropiliden (3,5-dibrom-1,4-fenilen)oksikarbonilas] |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
62 |
Lydyta magnezija, kurios sudėtyje yra ne mažiau kaip 15 % masės dichromo trioksido |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
64 |
Aliuminio-natrio silikatas, rutuliukų, kurių skersmuo:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
65 |
Preparatas, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
66 |
Pirminių tret-alkilaminų mišinys |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
78 |
Fitosterolių mišinys iš medienos ir medienos alyvų (talo alyvos), miltelių, kurių dalelės ne didesnės kaip 300 μm, pavidalo, ir kurio sudėtyje:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
79 |
80 % (± 10 %) 1-[2-(2-aminobutoksi)etoksi]but-2-ilamino ir 20 % (± 10 %) 1-({[2-(2-aminobutoksi)etoksi]metil} propoksi)but-2-ilamino mišinys |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
82 |
α-(2,4,6-tribromfenil)-ω-(2,4,6-tribromfenoksi)poli[oksi(2,6-dibrom-l,4-fenilen) izopropiliden(3,5-dibrom-l,4-fenilen)oksikarbonilas] |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
84 |
Reakcijos produktas, kurio sudėtyje yra (masės dalimis):
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
87 |
Pasta, kurios sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
88 |
Oligomerinis reakcijos produktas, kurio sudėtyje yra bis(4-hidroksifenil) sulfono ir 1,1′-oksibis(2-chloretano) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
89 |
Tetrafluoretileno oligomeras, turintis tetrafluorjodetilio galines grupes |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
90 |
Lydyto aliumosilikato, kurio sudėtyje yra 65–80 % amorfinio aliumosilikato, turinčio tokias savybes:
naudojamos gaminant variklinių transporto priemonių dalelių filtrus (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
92 |
Preparatas, kurio sudėtyje yra 2,4,7,9-tetrametildeka-5-ino-4,7-diolio ir silicio dioksido |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
94 |
Silicio dioksido dalelės su kovalentiškai prijungtais organiniais junginiais, skirtos didelio efektyvumo skysčių chromatografijos (HPLC) kolonėlėms ir mėginių paruošimo kasetėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
95 |
Dribsnių ir žirnelių pavidalo fitosterolių mišinys, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 80 % masės sterolio ir ne daugiau kaip 4 % masės stanolio |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3824 90 97 |
97 |
Preparatai, kurių sudėtyje esantis ličio fluorfosfatas sudaro ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 20 % masės, arba ličio perchloratas sudaro ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 10 % masės organinių tirpiklių mišinyje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3826 00 10 ex 3826 00 10 |
20 29 |
Riebalų rūgščių metilo esterių mišinys, kurį pagal mase sudaro bent:
skirtas naudoti gaminant ploviklius ir buitinius valiklius bei asmens higienos produktus (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3826 00 10 ex 3826 00 10 |
30 39 |
Riebalų rūgščių metilo esterių mišinys, kurį pagal masesudaro bent:
skirtas naudoti gaminant žemės ūkio chemijos produktus, gyvūnų pašaro ir žmonių maisto ingredientus, tepalų, tirpiklių, žibalo priedus ir uždegimo skysčių sudedamąsias dalis (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3826 00 10 ex 3826 00 10 |
40 49 |
Riebalų rūgščių metilo esterių mišinys, kurį pagal mase sudaro bent:
skirtas naudoti gaminant ploviklius ir buitinius valiklius bei asmens higienos produktus, žemės ūkio chemijos produktus, gyvūnų pašaro ir žmonių maisto ingredientus, tepalų, tirpiklių, žibalo priedus ir uždegimo skysčių sudedamąsias dalis (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 10 90 |
20 |
Polietilenas, granulių pavidalo, kurio savitasis sunkis 0,925 (± 0,0015), lydalo indeksas 0,3 g/10 min (± 0,05 g/10 min), skirtas gaminti pūstoms plėvelėms, kurių drumstumo vertė ne didesnė kaip 6 % ir pailgėjimas plyštant (MD/TD) 210/340 (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 10 90 |
30 |
Polietileno granulės, kurių sudėtyje varis sudaro ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 25 % masės |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 20 90 |
10 |
Polietilenas, vienu iš pavidalų, nurodytų 39 skirsnio 6 b pastaboje, kurio savitasis sunkis ne mažesnis kaip 0,945, bet ne didesnis kaip 0,985, skirtas gaminti plėveles spausdinimo mašinėlių juostelėms arba panašioms juostelėms (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 20 90 |
20 |
Polietilenas, turintis ne mažiau kaip 35 %, bet ne daugiau kaip 45 % masės žėručio |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 30 00 |
80 |
Etileno ir vinilacetato kopolimeras,
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 30 00 |
82 |
Etileno ir vinilacetato kopolimeras,
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 90 90 |
80 |
Granuliuotas etileno ir okteno blokinis kopolimeras, kurio:
naudojamas kūdikių vystyklų įklotams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 90 90 |
82 |
Etileno ir metakrilo rūgšties kopolimeras |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 90 90 |
91 |
Jonomero derva, sudaryta iš etileno ir metakrilo rūgšties kopolimero druskos |
4 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 90 90 |
92 |
Chlorsulfonintas polietilenas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 90 90 |
93 |
Etileno, vinilacetato ir anglies monoksido kopolimeras, skirtas naudoti kaip plastifikatorius gaminant stogo dangos lakštus (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 90 90 |
94 |
Polistireno ir etileno-butileno kopolimero A-B blokinio kopolimero ir polistireno, etileno-butileno kopolimero ir polistireno A-B-A blokinio kopolimero mišiniai, kurių sudėtyje esantis stirenas sudaro ne daugiau kaip 35 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3901 90 90 |
97 |
Chlorintas polietilenas, turintis miltelių pavidalą |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 10 00 |
10 |
Polipropilenas be plastifikatoriaus ir turintis ne daugiau kaip:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 10 00 |
20 |
Polipropilenas be plastifikatoriaus, kurio:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 10 00 |
30 |
Polipropilenas, turintis ne daugiau kaip 1 mg/kg aliuminio, 0,05 mg/kg geležies, 1 mg/kg magnio ir 1 mg/kg chlorido, skirtas gaminti vienkarčius kontaktinius lęšius (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 10 00 |
40 |
Polipropilenas, kurio sudėtyje nėra plastifikatorių ir kurio:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 10 00 |
50 |
Stambiamolekulinis izotaktinis polipropilenas, dažytas arba nedažytas, skirtas naudoti plastikinių oro gaiviklių dalių gamyboje, kurio:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 20 00 |
10 |
Polizobutilenas, kurio vidutinė skaitinė molekulinė masė (Mn) ne mažesnė kaip 700, bet ne didesnė kaip 800 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 20 00 |
20 |
Hidrintas poliizobutenas, skysčio pavidalo |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 30 00 |
91 |
Polistireno ir etileno-propileno kopolimero A-B blokinis kopolimeras, kurio sudėtyje ne daugiau kaip 40 % masės stireno, vienu iš pavidalų, nurodytų 39 skirsnio 6b pastaboje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 30 00 |
95 |
A-B-A blokinis kopolimeras sudarytas iš:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 30 00 |
97 |
Skystas etileno-propileno kopolimeras, kurio:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 90 90 |
52 |
Amorfinės būsenos poli-alfa-alkeno kopolimero mišinys iš poli(propen-ko-1-buteno) ir angliavandenilio naftos dervos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 90 90 |
55 |
Polistireno, poliizobutileno ir polistireno A-B-A blokinio kopolimero sistemos termoplastinis elastomeras, kurio sudėtyje polistirenas sudaro ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 35 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 90 90 |
60 |
Nehidrinta 100 % alifatinė derva (polimeras), turinti tokias savybes:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 90 90 |
84 |
Granuliuotas hidrinto stireno blokinio kopolimero, polietileno vaško ir klijingos dervos mišinys, kurio sudėtyje:
ir kurio fizinės savybės yra tokios:
naudojamas kūdikių vystyklams ir vystyklų įklotams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 90 90 |
92 |
4-metilpent-1-eno polimerai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 90 90 |
93 |
Sintetinis poli-alfa-olefinas, kurio klampumas ne mažesnis kaip 38 x 10-6m2s-1 (38 centistoksai) esant 100 °C temperatūrai (nustatyta ASTM D 445 metodu) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3902 90 90 |
98 |
Sintetinis poli-alfa-alkenas, kurio klampumas 100 °C temperatūroje (matuojant pagal ASTM D 445 metodą) svyruoja nuo 3 iki 9 centistoksų, gaminamas polimerizuojant dodeceno ir tetradeceno mišinį ir kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 40 % tetradeceno |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 11 00 |
10 |
Balti plėtriojo polistireno rutuliukai, kurių šiluminis laidis esant 14,0 kg/m3 (± 1,5 kg/m3) tankiui yra ne didesnis kaip 0,034 W/mK ir kurių sudėtyje yra 50 % perdirbtos medžiagos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 19 00 |
30 |
Kristalinis polistirenas, kurio lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 268 °C, bet ne aukštesnė kaip 272 °C, ir kietėjimo temperatūra ne žemesnė kaip 232 °C, bet ne aukštesnė kaip 242 °C, turintis arba neturintis priedų ir užpildų |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
10 |
Butadieno-stireno kopolimero granulės, kurių:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
15 |
Miltelių pavidalo sauso rašalo ar dažiųjų miltelių mišinys, kurį sudaro stireno, n-butilo akrilato, n-butilo metakrilato, metakrilo rūgšties kopolimeras ir poliolefino vaškas, skirtas naudoti kaip ryškalas gaminant faksų, kompiuterių spausdintuvų ar kopijuoklių dažų kasetes (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
20 |
Miltelių pavidalo sauso rašalo ar dažų mišinys, kurį sudaro stireno, n-butilo akrilato, n-butilo metakrilato kopolimeras ir poliolefino vaškas, skirtas naudoti kaip ryškalas gaminant faksų, kompiuterių spausdintuvų ar kopijuoklių dažų kasete (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
25 |
Miltelių pavidalo sauso rašalo ar dažiųjų miltelių mišinys, kurį sudaro stireno, n-butilo akrilato, metakrilo rūgšties kopolimeras ir poliolefino vaškas, skirtas naudoti kaip ryškalas gaminant faksų, kompiuterių spausdintuvų ar kopijuoklių dažų kasetes (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
30 |
Butadieno-stireno kopolimero grūdeliai arba granulės, kurių lydymosi temperatūra 85 °C (± 5 °C) ir kurių sudėtyje:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 ex 3911 90 99 |
35 43 |
Stireno ir α-metilstireno kopolimeras, kurio minkštėjimo temperatūra didesnė kaip 113° C |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 ex 3911 90 99 |
40 50 |
Stireno kopolimeras su α-metilstirenu ir akrilo rūgštimi, kurio vidutinė skaitinė molekulinė masė (Mn) ne mažesnė kaip 500, bet ne didesnė kaip 6 000 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
50 |
Kristalinis stireno ir p-metilstireno kopolimeras:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 ex 3911 90 99 |
60 60 |
Stireno ir maleino rūgšties anhidrido kopolimeras, iš dalies esterintas arba visiškai chemiškai modifikuotas, kurio vidutinė molekulinė masė (Mn) ne didesnė kaip 4 500, dribsnių arba miltelių pavidalo |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
75 |
Stireno ir vinilo pirolidono kopolimeras, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 1 % masės natrio dodecilsulfato, vandeninės emulsijos pavidalu, skirtas 3305 20 00 subpozicijoje klasifikuojamų prekių arba 3305 90 subpozicijoje klasifikuojamų plaukų dažų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
80 |
Stireno ir divinilbenzeno kopolimero granulės, kurių minimalus diametras yra 150 μm, o maksimalus 800 μm, ir kurių sudėtyje:
sudaro ne mažiau kaip 25 % masės, skirtos jonitinių dervų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3903 90 90 |
86 |
Mišinys, kurio sudėtyje:
ir kuriam būdingas vienas ar keli šie specialieji spalviniųžai efektai:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 10 00 |
20 |
Polivinilchlorido milteliai, nesumaišyti su jokiomis kitomis medžiagomis, su vinilacetato monomerais, kurių:
naudojami baterijų skirtuvams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 30 00 |
20 |
Vinilchlorido kopolimeras su vinilacetatu ir maleino rūgštimi, kurio sudėtyje:
naudojamas atliekant terminį plastiko ir plieno substrato sandarinimą, skirtas naudoti pramonėje (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 30 00 ex 3904 40 00 |
30 91 |
Vinilchlorido kopolimeras su vinilacetatu ir vinilo alkoholiu, kurio sudėtyje esančio:
vienu iš pavidalų, nurodytų 39 skirsnio 6 a arba b pastabose, skirtas 3215 arba 8523 pozicijų produktus gaminti, arba naudojamas gaminant talpyklų ir uždarymo priemonių, naudojamų maistui ir gėrimams konservuoti, dangas (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 40 00 |
93 |
Vinilchlorido ir metilakrilato kopolimeras, kurio sudėtyje 80 % (± 1 %) masės vinilchlorido ir 20 % (± 1 %) metilakrilato, vandeninės emulsijos tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 50 90 |
92 |
Vinilidenchlorido metakrilato kopolimeras, naudojamas vienagijams siūlams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 61 00 |
20 |
Tetrafluoretileno ir trifluor(heptafluorpropoksi)etileno kopolimeras, kurio sudėtyje ne mažiau kaip 3,2 %, bet ne daugiau kaip 4,6 % masės trifluor(heptafluorpropoksi)etileno ir mažiau kaip 1 mg/kg ekstrahuojamų fluorido jonų |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 61 00 |
30 |
Miltelių pavidalo politetrafluoretilenas, kurio savitasis paviršius ne mažesnis kaip 8 m2/g, bet ne didesnis kaip 12 m2/g, dalelių pasiskirstymas pagal dydį: mažesnių nei 10 μm - 10 % ir mažesnių nei 35 μm - 90 %, o vidutinis dalelių dydis - 20 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 69 80 |
81 |
Polivinilidenfluoridas (CAS RN 24937-79-9) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 69 80 |
85 |
Etileno kopolimeras su chlortrifluoretilenu, modifikuotas arba nemodifikuotas heksafluorizobutilenu, miltelių pavidalo, su užpildais arba be jų |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 69 80 |
93 |
Etileno kopolimeras su chlortrifluoretilenu, vienu iš pavidalų, nurodytų 39 skirsnio 6 b pastaboje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 69 80 |
94 |
Etileno ir tetrafluoretileno kopolimeras |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 69 80 |
96 |
Polichlortrifluoretilenas, vienu iš pavidalų, nurodytų 39 skirsnio 6 a ir b pastabose |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3904 69 80 |
97 |
Chlortrifluoretileno ir vinilideno difluorido kopolimeras |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3905 30 00 |
10 |
Klampus preparatas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra poli(vinilo alkoholis) (CAS RN 9002-89-5), organinis tirpiklis ir vanduo, skirtas naudoti puslaidininkių gamyboje kaip puslaidininkio plokštelių apsauginė danga (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3905 91 00 |
20 |
Vandenyje tirpus etileno ir vinilo alkoholio kopolimeras (CAS RN 26221-27-2), kuriame monomero etileno masės dalis yra ne didesnė kaip 13 % |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3905 99 90 |
92 |
Vinilpirolidono ir dimetilaminoetilmetakrilato polimeras, kurio sudėtyje ne mažiau kaip 97 %, bet ne daugiau kaip 99 % masės vinilpirolidono, vandeniniame tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3905 99 90 |
95 |
Polivinilpirolidonas, alkilintas heksadecilo arba eikozilo grupėmis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3905 99 90 |
96 |
Vinilformalio polimeras, vienu iš pavidalų, nurodytų 39 skirsnio 6 b pastaboje, kurio vidutinė molekulinė masė (Mw) ne mažesnė kaip 25 000, bet ne didesnė kaip 150 000, ir kurio sudėtyje:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3905 99 90 |
97 |
Povidono (INN)-jodas (CAS RN 25655-41-8) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3905 99 90 |
98 |
Poli(vinilpirolidonas), dalinai pakeistas triakontilo grupėmis, kurio sudėtyje triakontilo grupė sudaro ne mažiau kaip 78 %, bet ne daugiau kaip 82 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
3906 90 60 |
|
Metilakrilato kopolimeras su etilenu ir monomeru, turinčiu pakaitalu ne galinę karboksigrupę, kurio sudėtyje metilakrilatas sudaro ne mažiau kaip 50 % masės, sumaišytas su sicilio dioksidu arba nesumaišytas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
10 |
Akrilo rūgšties polimerizacijos su mažu polinesočiojo monomero kiekiu produktas, skirtas gaminti 3003 arba 3004 pozicijų medikamentams (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
15 |
Šviesai jautri derva, kurios sudėtyje yra modifikuoto akrilato, akrilo monomero, katalizatoriaus (fotoiniciatoriaus) ir stabilizatoriaus |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
27 |
Stearilo metakrilato, izooktilo akrilato ir akrilo rūgšties kopolimeras, ištirpintas izopropilo palmitate |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
30 |
Stireno kopolimeras su hidroksietilmetakrilatu ir 2-etilheksilakrilatu, kurio vidutinė skaitinė molekulinė masė (Mn) ne mažesnė kaip 500, bet ne didesnė kaip 6 000 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
35 |
Balti 1,2-etandiolio dimetakrilato-metilmetakrilato kopolimero milteliai, kurių dalelės ne didesnės nei 18 μm, netirpūs vandenyje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
40 |
Skaidrus akrilo polimeras ne didesnėse kaip 1 kg pakuotėse, neskirtas mažmeninei prekybai, kurio:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
41 |
Polialkilakrilatas su esterio alkilų grandine, kurią sudaro nuo 10 C iki 30 C |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
45 |
Akrilnitrilo-butadieno-stireno-metilmetakrilato kopolimero granulės, kurių:
kurių sudėtyje:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
50 |
Akrilo rūgšties esterių polimerai, turintys grandinėje vieną arba daugiau iš šių monomerų:
turintys ne daugiau kaip 5 % masės kiekvieno iš monomerų grandžių vienu iš pavidalų, apibrėžtų 39 skirsnio 6 b pastaboje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
65 |
Chemiškai kobaltu modifikuotas polialkilakrilatas, kurio tirpimo temperatūra (Tm) yra 65 °C (± 5 °C), matuojama diferencine skenuojamąja kalorimetrija (DSK) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
80 |
Polidimetilsiloksan-graft-(poliakrilatai; polimetakrilatai) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3906 90 90 |
85 |
Akrilo rūgšties esterių polimerų nevandeninės dispersijos su hidrolizuojančia sililo grupe, viename arba abiejuose polimerų grandinių galuose |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 11 |
10 |
Poli(etileno oksidas), kurio vidutinė skaitinė molekulinė masė (Mn) ne mažesnė kaip 100 000 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 11 |
20 |
Bis[metoksipoli(etilenglikol)]-maleimidopropionamidas, kuris chemiškai modifikuotas lizinu ir kurio vidutinė skaitinė molekulinė masė (Mn) yra 40 000 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 11 |
40 |
Polietilenglikolis su etileno oksido grandine, kurios ilgis ne didesnis kaip 30, turintis butil-2-ciano 3-(4-hidroksifenil) akrilato galines grupes, skirtas naudoti apsaugai nuo UV skystose pagrindinėse medžiagose (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 11 |
50 |
[3-[3-(2H-benzotriazol-2-il)-5-(1,1-dimetiletil)-4-hidroksifenil]-1-oksopropil]-hidroksipoli(okso-1,2-etanediil) (CAS RN 104810-48-2) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 11 |
60 |
Preparatas, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 20 |
20 |
Poli(tetrametileno eterio glikolis), kurio vidutinė molekulinė masė (Mw) yra ne mažesnė kaip 2 700, bet ne didesnė kaip 3 100 (CAS RN 25190-06-1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 20 |
30 |
Mišinys, kurio sudėtyje glicerolio ir 1,2-epoksipropano polimeras sudaro ne mažiau 70 % masės ir kurio sudėtyje dibutilo maleato ir N-vinil-2-pirolidono polimeras sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 20 |
40 |
Tetrahidrafurano ir tetrahidro-3-metilfurano kopolimeras, kurio vidutinė skaitinė molekulinė masė (Mn) yra 3 500 (± 100) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 99 |
15 |
Poli(oksipropilenas), turintis alkoksisililo galines grupes |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 99 |
30 |
l-chlor-2,3-epoksipropano (epichlorhidrino) homopolimeras |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 99 |
35 |
Polietilenglikolis, chemiškai modifikuotas izocianato grupe, turintis karbodiimido grupę, tirpalo 2-metoksi-1-metiletil acetato tirpale |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 99 |
45 |
Etileno ir propileno oksidų kopolimerai, turintys aminopropil ir metoksi galines grupes |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 99 |
50 |
Vinil-silil galinę grupę turintis perfluorpolieterio polimeras arba dviejų komponentų, kuriuos sudaro to paties tipo vinil-silil galinę grupę turintis perfluorpolieterio polimeras kaip pagrindinė sudedamoji dalis, visuma |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 99 |
55 |
Metoksipolietilenglikolpropiono rūgšties sukcinimidilo esteris, kurio vidutinė skaitinė molekulinė masė (Mn) yra 5 000 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 99 |
60 |
Politetrametileno oksido di-p-aminobenzoatas |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 20 99 |
65 |
L-lizino N-hidroksisukcinimidilo esteris, alfa, epsilon, -bis(polietileno glikolio monometileterio karbamatas) (CAS RN 266318-38-1), kurio vidutinė molekulinė masė (Mn) yra ne mažesnė kaip 38 000, bet ne didesnė kaip 40 000 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 30 00 ex 3926 90 97 |
40 70 |
Epoksidinė derva, kurios sudėtyje ne mažiau kaip 70 % masės silicio dioksido, skirta 8533, 8535, 8536, 8541, 8542 arba 8548 pozicijų prekėms hermetizuoti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 30 00 |
50 |
Skysta epoksidinė derva, susidedanti iš 2-propenenitrilo/1,3-butadieno-epoksido kopolimero, kurios sudėtyje nėra jokio tirpiklio, turinti masės dalimis:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 30 00 |
60 |
Poliglicerolio poliglicidilo eterio derva (CAS RN 105521-63-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 40 00 |
10 |
Polikarbonato grūdeliai arba granulės:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 40 00 |
20 |
Polikarbonato grūdeliai arba granulės, kurių savitasis sunkis 1,32 (± 0,03) ir kurių sudėtyje stiklo pluoštas sudaro 20 %(± 5 %) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 40 00 |
30 |
Polikarbonato grūdeliai arba granulės, kurių savitasis sunkis ne mažesnis kaip 1,18, bet ne didesnis kaip 1,25 ir kurių sudėtyje:
su ne mažiau kaip 1 %, bet ne daugiau kaip 5 % masės antipireno arba be jo |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 40 00 |
40 |
Polikarbonato granulės, kurių:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 40 00 |
50 |
Polikarbonato derva, grūdeliai arba granulės, kurių:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 40 00 |
60 |
Polikarbonato akrilnitrilo-butadieno-stireno grūdeliai arba granulės, kurių savitasis sunkis 1,20(± 0,05) ir kurių sudėtyje:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 60 80 |
10 |
Tereftalio rūgšties bei izoftalio rūgšties kopolimeras su etilenglikoliu, butan-1,4-dioliu bei heksan-1,6-dioliu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 60 80 |
30 |
Koncentruotas deguonies rišiklis, kurį sudaro:
mišinys, kuriame dominuoja pirmasis kopolimeras |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 60 80 |
40 |
Poli(etileno tereftalato) grūdeliai arba granulės:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 60 80 |
50 |
Lanksčios pakuotės (deguoniui jautriems polimerams), pagamintos iš laminato, sudaryto iš:
ir kurio tempiamasis stipris ne mažesnis kaip 70N/15 mm ir deguonies pralaidumas mažesnis kaip 0,1 cm3/m2/24hrs esant 0,1 MPa |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
3907 70 00 |
|
Poli(pieno rūgštis) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 91 90 |
10 |
Miltelių pavidalo dialilftalato prepolimeras |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 99 90 |
10 |
Poli(oksi-1,4-fenilenkarbonilas) (CAS RN 26099-71-8), miltelių pavidalu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 99 90 |
20 |
Skystųjų kristalų kopoliesteris, kurio lydymosi temperatūra ne mažesnė kaip 270 °C, su užpildais arba be užpildų |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 99 90 |
25 |
Kopolimeras, kurio sudėtyje tereftalio rūgštis ir (arba) jos izomerai bei cikloheksandimetanolis sudaro ne mažiau kaip 72 % masės |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 99 90 ex 3913 90 00 |
30 20 |
Polihidroksialkanoatas, kurio sudėtyje vyrauja poli(3-hidroksibutiratas) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 99 90 |
60 |
Tereftalio rūgšties ir izoftalio rūgšties kopolimeras su bisfenoliu A |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 99 90 |
70 |
Poli(etilentereftalato) ir cikloheksandimetanolio kopolimeras, kurio sudėtyje cikloheksandimetanolis sudaro daugiau kaip 10 % masės |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3907 99 90 |
80 |
Kopolimeras, sudarytas iš ne mažiau kaip 72 % masės tereftalio rūgšties ir (arba) jos darinių ir cikloheksandimetanolio, kurio grandinę užbaigia linijiniai ir (arba) cikliniai dioliai |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3908 90 00 |
10 |
Poli(iminometilen-1,3-fenilenmetileniminoadipoilas), vienu iš pavidalų, nurodytų 39 skirsnio 6 b pastaboje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3908 90 00 |
30 |
Oktadekankarboksilinių rūgščių, polimerizuotų alifatiniu polieterdiaminu, mišinių reakcijos produktas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3908 90 00 |
50 |
Koncentruotas deguonies rišiklis, kurį sudaro:
mišinys, kuriame dominuoja antrasis kopolimeras |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3908 90 00 |
60 |
Kopolimeras, kurį sudaro:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3909 40 00 |
10 |
Fenolio polikondensacijos produktas su formaldehidu, tuščiavidurių rutuliukų, kurių skersmuo mažesnis kaip 150 μm, pavidalo |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3909 40 00 |
20 |
Termoreaktyviosios dervos milteliai su tolygiai pasiskirsčiusiomis magnetinėmis dalelėmis, skirti kopijuoklių, faksų, spausdintuvų ir daugiafunkcių įrenginių rašalui gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3909 40 00 |
30 |
Mišinys, kurį sudaro:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3909 40 00 |
40 |
Polimero milteliai, kurių sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3909 50 90 |
10 |
UV kietinamas vandenyje tirpus skystas fotopolimeras, sudarytas iš mišinio, kuriame pagal masę yra:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3910 00 00 |
20 |
Poli(metil-3,3,3-trifluorpropilsiloksano) ir poli[metil(vinil)siloksano] blokinis kopolimeras |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3910 00 00 |
40 |
Biologiškai suderinami silikonai, skirti ilgalaikių chirurginių implantų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3910 00 00 |
50 |
Slėgiui jautrus adhezyvas polisiloksano pagrindu tirpale, kurio sudėtyje yra kopoli(dimetilsiloksano/difenilsiloksano) dervos |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3910 00 00 |
60 |
Polidimetilsiloksanas, pakeistas polietilenglikoliu ir trifluorpropilu arba nepakeistas, su metakrilato galinėmis grupėmis |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3910 00 00 |
70 |
Pirminės formos silicio pasyvavimo danga, skirta kraštams apsaugoti ir trumpųjų sujungimų prevencijai puslaidininkiniuose įtaisuose |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 10 00 |
81 |
Nehidrinta angliavandenilių derva, gauta polimerizuojant C-5 – C-12 cikloalifatinius alkenus, kurie sudaro ne mažiau kaip 75 % masės, ir aromatinius alkenus, kurie sudaro daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 25 % masės, o gaunamos angliavandenilių dervos
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 19 |
10 |
Poli(oksi-1,4-fenilensulfonil-1,4-fenilenoksi-4,4′-bifenilenas) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 19 |
30 |
Etilenimino ir etilenimino ditiokarbamato kopolimeras natrio hidroksido vandeniniame tirpale |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 19 |
40 |
m-Ksileno formaldehido derva |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
25 |
Viniltolueno ir α -metilstireno kopolimeras |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
30 |
2-etiliden-1,2,3,4,4a,5,8,8a-oktahidro-1,4:5,8-dimetannaftaleno polimeras su 3a,4,7,7a-tetrahidro-4,7-metan-1H-indenu, hidrintas |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
31 |
Butadieno ir maleino rūgšties kopolimerai, kurių sudėtyje yra arba nėra amonio druskų |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
35 |
Alternacinis etileno ir maleino rūgšties anhidrido kopolimeras (EMA) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
40 |
Maišyta maleino rūgšties ir metilo vinilo eterio kopolimero kalcio ir natrio druska, kurios sudėtyje kalcis sudaro ne mažiaus kaip 9 %, bet ne daugiau kaip 16 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
45 |
Maleino rūgšties ir metilo vinilo eterio kopolimeras |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
53 |
Hidrintas 1,2,3,4,4a,5,8,8a-oktahidro-1,4:5,8-dimetanonaftaleno polimeras su 3a,4,7,7a-tetrahidro-4,7-metano-1H-indenu ir 4,4a,9,9a-tetrahidro-1,4-metano-1H-fluorenu (CAS RN 503442-46-4) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
57 |
Hidrintas 1,2,3,4,4a,5,8,8a-oktahidro-1,4:5,8-dimetanonaftaleno polimeras su 4,4a,9,9a-tetrahidro-1,4-metano-1H-fluorenu (CAS RN 503298-02-0) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
65 |
Maleino rūgšties ir metilo vinilo eterio kopolimero kalcio-cinko druska |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3911 90 99 |
86 |
Metilo vinilo eterio ir maleino rūgšties anhidrido kopolimeras (CAS RN 9011-16-9) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 11 00 |
30 |
Celiuliozės triacetatas (CAS RN 9012-09-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 11 00 |
40 |
Celiuliozės diacetato milteliai |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 20 11 |
10 |
Nitroceliuliozė (CAS RN 9004-70-0) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 39 85 |
10 |
Etilceliuliozė, neplastifikuota |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 39 85 |
20 |
Etilceliuliozė, heksadekan-1-olio ir natrio dodecilsulfato vandeninėje dispersijoje, kurios sudėtyje esanti etilceliuliozė sudaro 27 (± 3) % |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 39 85 |
30 |
Celiuliozė, hidroksietilinta ir alkilinta, kai alkilo grandinę sudaro ne mažiau kaip 3 anglies atomai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 39 85 |
40 |
Hipromeliozė (INN) (CAS RN 9004-65-3) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 90 10 |
10 |
Celiuliozės acetato propionatas, neplastifikuotas, miltelių pavidalo:
skirtas gaminti spaustuvinius tušus, dažus, lakus ir kitokias dangas, taip pat reprografijos dangas (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3912 90 10 |
20 |
Hidroksipropilmetilceliuliozės ftalatas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3913 90 00 |
85 |
Sterilus natrio hialuronatas (CAS RN 9067-32-7) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3913 90 00 |
92 |
Karboksilinimo būdu ir (arba) pridedant ftalio rūgšties chemiškai modifikuotas proteinas, kurio vidutinė molekulinė masė (Mw) yra nuo 100 000 iki 300 000 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3913 90 00 |
94 |
Granulės, kurių:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3913 90 00 |
95 |
Chondroitinsulfato rūgšties natrio druska (CAS RN 9082-07-9) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3913 90 00 |
96 |
Milteliai, kurių 90 % (± 5 %) masės sudaro iš kukurūzų krakmolo pagamintas ekstruzinis biopolimeras, kurio sudėtyje yra daug amilozės, 10 % (± 5 %) masės sudaro sintetinis polimeras ir 0,5 % (± 0,25 %) masės sudaro stearino rūgštis |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3916 20 00 |
91 |
Profiliai iš polivinilchlorido, naudojami lakštinėms atraminėms konstrukcijoms ir apdailai gaminti, kurių sudėtyje yra šių priedų:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3916 90 10 |
10 |
Akytos struktūros strypai, kurių sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3917 32 00 |
91 |
Vamzdis, pagamintas iš politetrafluoretileno ir poliperfluoralkoksitrifluoretileno blokinio kopolimero, ne ilgesnis kaip 600 mm, kurio skersmuo ne didesnis kaip 85 mm ir sienelių storis ne mažesnis kaip 30 μm, bet ne didesnis kaip 110 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3917 40 00 |
91 |
Plastikinės jungtys, sudarytos iš žiedų, spaustuko ir atkabinimo mechanizmo, skirtos automobilinių degalų tiekimo žarnoms |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 19 ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
10 25 31 |
Atspindinčioji plėvelė, sudaryta iš poliuretano sluoksnio su saugos atspaudais ir įterptais stikliniais rutuliukais vienoje pusėje ir su klijų sluoksniu kitoje pusėje, iš vienos arba iš abiejų pusių padengta nuimama apsaugine plėvele |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 19 |
20 |
Dvipusė lipnioji juostelė, suvyniota į ritinius:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 ex 3920 61 00 |
21 21 20 |
Atspindintysis lakštas, sudarytas iš:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 |
23 |
Atspindinčioji plėvelė, sudaryta iš kelių sluoksnių:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
27 20 |
Poliesterio plėvelė:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 |
30 |
Dvipusė, lipni modifikuota epoksidinės dervos folija, suvyniota į 10-20 cm pločio, 10-210 m ilgio ir 10-50 μm bendro storio rulonus, skirta ne mažmeninei prekybai |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 |
32 |
Plėvelė iš politetrafluoretileno:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 |
35 |
Atspindinčioji plėvelė, sudaryta iš polivinilchlorido sluoksnio ir iš alkidinio poliesterio sluoksnio, su saugos nuo duomenų klastojimo, taisymo ar keitimo arba dauginimo užrašais arba tikslinės paskirties oficialiu žymeniu, matomu tik retrofleksiškai apšvietus, ir įterptais stikliniais rutuliukais vienoje pusėje ir su klijų sluoksniu kitoje pusėje, iš vienos arba iš abiejų pusių padengta nuimama apsaugine plėvele |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 |
37 |
Plėvelė iš politetrafluoretileno:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
40 43 |
Juoda polivinilchlorido plėvelė:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
43 26 |
Etileno vinilacetato plėvelė:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
45 45 |
Sutvirtinta polietileno putų juosta, iš abiejų pusių padengta slėgiui jautriu akrilo adhezyvu su mikrogrioveliais, o iš vienos pusės – apsauginiu sluoksniu, kurios klijų sluoksnio storis ne mažesnis kaip 0,38 mm, bet ne didesnis kaip 1,53 mm |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
47 32 |
Poliesterio, poliuretano arba polikarbonato plėvelė:
naudojama 8521 ir 8528 pozicijoms priskiriamų produktų paviršiui apsaugoti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 ex 3920 10 89 |
50 41 25 |
Lipni plėvelė, kurios pagrindą sudaro etileno ir vinilacetato kopolimeras (EVA), ne mažesnio kaip 70 μm storio, ir lipnus akrilo sluoksnis, kurio storis ne mažesnis kaip 5 μm, skirta naudoti silicio diskų paviršiaus šlifavimui ir (arba) pjaustymui (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 ex 3920 10 28 ex 3920 10 89 |
53 34 93 50 |
Polietileno plėvelė:
naudojama 8521 ir 8528 pozicijoms priskiriamų produktų paviršiui apsaugoti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
55 53 |
Akrilo putų juostelė, iš vienos pusės padengta šiluma suaktyvinamais klijais arba spaudimui jautriais akrilo klijais, o iš kitos pusės spaudimui jautriais akrilo klijais ir nuimamu apsauginiu lakštu, kurios nuplėšimo 90 laipsniu kampu adhezija yra didesnė kaip 25 n/cm (nustatyta ASTM D 3330 metodu) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 |
60 |
Atspindintis, sluoksniuotas, taisyklingos formos lakštas, kurį sudaro polimetilmetakrilato plėvelė, akrilo polimero sluoksnis su mikroprizmėmis, polimetilmetakrilato plėvelė, lipnus sluoksnis ir apsauginis lakštas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
65 57 |
Lipnus atspindintis sluoksniuotas arba nesluoksniuotas lakštas:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
70 75 |
Polietileno folijos, kurios:
naudojamos 8521arba 8528 pozicijoms priskiriamų gaminių paviršiui apsaugoti, ritiniai |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
75 80 |
Lipni atspindinčioji plėvelė, kurią sudaro keli sluoksniai, įskaitant:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
80 83 |
Akrilo juostos, susuktos į ritinius:
skirtos naudoti 8521 ir 8528 pozicijų produktų gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 10 80 ex 3919 90 00 |
85 28 |
Polivinilchlorido arba polietileno, arba kokio nors kito poliolefino plėvelė:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
19 |
Skaidri lipnioji poli(etilentereftalato) plėvelė:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
22 |
Juoda plėvelė iš polipropileno:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
23 |
Plėvelė, sudaryta iš nuo 1 iki 3 laminuotų poli(etilentereftalato) ir tereftalio rūgšties, sebaco rūgšties ir etilenglikolio kopolimero sluoksnių, iš vienos pusės padengtu įbrėžimams atspariu akrilo sluoksniu, iš kitos pusės padengtų spaudimui jautriu akrilo adhezyvu, tirpstančia vandenyje metilceliuliozės danga ir poli(etilentereftalato) apsauginiu sluoksniu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
24 |
Atspindintysis laminuotas lakštas:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
25 |
Daugiasluoksnė plėvelė iš polietilentereftalato bei butilakrilato ir metilmetakrilato kopolimero, iš vienos pusės padengta dilimui atsparia akrilo danga, sudaryta iš stibio-alavo oksido ir suodžių nanodalelių, o iš kitos pusės – slėgiui jautriu akrilo adhezyvu ir poli(etileno tereftalato), padengto polisiloksanu, apsauginiu sluoksniu |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
27 |
Poli(etilentereftalato) plėvelė, kurios adhezinis stipris ne didesnis kaip 0,147 N/25 mm, o elektrostatinė iškrova ne didesnė kaip 500 V |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
29 |
Poliesterio plėvelė, iš abiejų pusių padengta slėgiui jautriu akrilo ir (arba) kaučiuko adhezyvu, ne mažesnio kaip 45,7 cm, tačiau ne didesnio kaip 132 cm pločio ritiniais (tiekiama su nuimamu apsauginiu sluoksniu) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
33 |
Skaidri lipnioji polietileno plėvelė, be priemaišų ar pažaidų, iš vienos pusės padengta spaudimui jautriais akrilo klijais, kurios storis ne mažesnis kaip 60 μm, bet ne didesnis kaip 70 μm, o plotis ne mažesnis kaip 1 245 mm, bet ne didesnis kaip 1 255 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
35 |
Į ritinį susuktas atspindintysis sluoksniuotasis lakštas, didesnio kaip 20 cm pločio, taisyklingo reljefinio rašto, sudarytas iš polivinilchlorido plėvelės, iš vienos pusės padengtos:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 ex 3920 49 10 |
36 95 |
Margintas laminuotas lakštas su viduriniu polivinilchlorido sluoksniu, iš abiejų pusių padengtas polivinilfluorido sluoksniu
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
37 |
Polivinilchlorido plėvelė, absorbuojanti ultravioletinę spinduliuotę:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
38 |
Lipni plėvelė sudaryta iš:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
39 |
Lakštas iš polivinilchlorido, mažesnio kaip 1 mm storio, dengtas klijais, į kuriuos įspausti stikliniai rutuliukai, kurių skersmuo ne didesnis kaip 100 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
40 |
Plėvelė, kurios bendras storis 40 μm ir daugiau, sudaryta iš vieno ar daugiau skaidrių poliesterio plėvelės sluoksnių:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
42 |
Lipni plėvelė, sudaryta iš:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 ex 3921 90 60 |
44 95 |
Margintas laminuotas lakštas:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 ex 9001 20 00 |
47 40 |
Poliarizuojanti plėvelė, suvyniota į ritinius, sudaryta iš daugiasluoksnės poli(vinilo alkoholio) plėvelės, iš abiejų pusių padengtos triacetilceliuliozės plėvele ir iš vienos pusės padengtos slėgiui jautriu adhezyvu ir nuplėšiama apsaugine plėvele |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
49 |
Atspindintysis sluoksniuotasis lakštas, sudarytas iš polimetilmetakrilato plėvelės, išmargintos iš vienos pusės taisyklingu reljefiniu raštu, polimero plėvelės su stiklo mikrosferomis, lipniojo sluoksnio ir apsauginio lakšto |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
51 |
Dviašės orientacijos polimetilmetakrilato plėvelė, kurios storis ne mažesnis kaip 50 μm, bet ne didesnis kaip 90 μm, iš vienos pusės padengta lipniu sluoksniu ir nuplėšiamu lapu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
60 |
Atspindinčioji plėvelė, sudaryta iš:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
63 |
Koekstruzijos būdu pagaminta trijų sluoksnių plėvelė,
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
65 |
Lipni plėvelė, kurios storis ne mažesnis kaip 40 μm, bet ne didesnis kaip 400 μm, sudaryta iš vieno ar daugiau sluoksnių skaidraus, metalizuoto ar dažyto poli(etilentereftalato), padengto iš vienos pusės atsparia subraižymui danga, iš kitos pusės – spaudimui jautriais klijais ir nuimama danga |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
70 |
Lipnūs blizginimo diskai iš mikroakytojo poliuretano, su aptaisu arba be jo |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
81 |
Ne mažesnio kaip 0,36 mm storio plėvelė, kurią sudaro:
iš vienos pusės padengtas nuimama apsaugine plėvele |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
85 |
Daugiasluoksnė polimetilmetakrilato ir metalizuotų sidabro ir vario sluoksnių plėvelė, kurios:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3919 90 00 |
87 |
Lipni skaidri plėvelė, kurios praleidimo faktorius didesnis kaip 90 %, o drumstumas mažesnis kaip 3 % (nustatyta ASTM D1003 metodu) ir kurią sudaro keli sluoksniai, įskaitant:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 10 25 ex 3920 10 89 |
10 20 |
Ne storesnė kaip 0,20 mm plėvelė, pagaminta iš polietileno ir etileno kopolimero su okt-1-enu mišinio, su taisyklingu rombo formos įspaudų raštu, skirta nevulkanizuotos gumos sluoksniui iš abiejų pusių padengti (1) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 10 25 |
20 |
Polietileno plėvelė, skirta naudoti rašomųjų mašinėlių juostelėms |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 10 28 |
91 |
Polietileno plėvelė, išmarginta grafiniais piešiniais, gautais naudojant keturių bazinių spalvų rašalą ir specialias spalvas, vienoje plėvelės pusėje piešinys išgaunamas naudojant daugiaspalvį rašalą, o kitoje – vienspalvį; grafiniam piešiniui būdingos šios savybės:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 10 40 |
30 |
Koekstruzijos būdu daugiausia iš etileno kopolimerų arba funkcionalizuotų etileno polimerų pagaminta septynių–devynių sluoksnių plėvelė,
kurios bendras storis ne didesnis kaip 110 μm |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 10 89 |
30 |
Etileno vinilacetato (EVA) plėvelė:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 10 89 |
40 |
Sudėtinis lakštas, sudarytas iš akrilo dangos ir laminuotas aukšto slėgio polietileno sluoksniu, kurio bendras storis ne mažesnis kaip 0,8 mm, bet ne didesnis kaip 1,2 mm |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 21 |
30 |
Dviašės orientacijos polipropileno plėvelė, iš vienos pusės padengta pripresuotu polietileno sluoksniu, kurios bendrasis storis ne mažesnis kaip 11,5 μm, bet ne didesnis kaip 13,5 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 21 |
40 |
Dviašės orientacijos polipropileno plėvelės lakštai:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 29 ex 8507 90 30 |
50 95 |
Ritinio pavidalo polipropileno lakštas, kurio:
naudojamas elektra varomų transporto priemonių ličio jonų baterijų tarpikliams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 29 ex 3920 20 80 |
55 93 |
Koekstruzijos būdu daugiausia iš propileno kopolimerų pagaminta septynių–devynių sluoksnių plėvelė,
kurios bendras storis ne didesnis kaip 110 μm |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 29 |
92 |
Vienašės orientacijos plėvelė, ne didesnio kaip 75 μm bendro storio, sudaryta iš dviejų arba trijų sluoksnių, kurių kiekvienas sudarytas iš polipropileno ir polietileno mišinio, kurios pagrindinio sluoksnio sudėtyje yra arba nėra titano dioksido ir kurios:
kaip nustatyta taikant ASTM D882/ISO 527-3 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 29 |
93 |
Vienašės orientacijos plėvelė, sudaryta iš trijų sluoksnių, kiekvienas sluoksnis sudarytas iš polipropileno bei etileno ir vinilacetato kopolimero mišinio, kurios:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 29 |
94 |
Koekstruzijos būdu pagaminta trijų sluoksnių plėvelė,
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 80 |
92 |
Laminuotas lakštas arba juosta, sudaryta iš plėvelės, kurios storis ne mažesnis kaip 181 μm, bet ne didesnis kaip 223 μm, pagamintos iš propileno bei etileno kopolimero ir stireno-etileno-butileno-stireno (SEBS) kopolimero mišinio, iš vienos pusės padengta stireno-etileno-butileno-stireno (SEBS) kopolimero sluoksniu ir poliesterio sluoksniu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 20 80 |
95 |
Į ritinius susukti polipropileno lakštai, kurių:
naudojami elektronikos ir elektros pramonėje izoliatoriams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 43 10 |
92 |
Lakštas iš polivinilchlorido, stabilizuoto dėl ultravioletinių spindulių, neturintis net mikroskopinių skylučių, ne mažesnio kaip 60 μm, bet ne didesnio kaip 80 μm storio, 100 dalių polivinilchlorido, kurio sudėtyje esantis plastifikatorius sudaro ne mažiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 dalių. |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 43 10 ex 3920 49 10 |
94 93 |
Plėvelė, kurios veidrodinis blizgesys išmatuotas blizgomačiu esant 60 ° kampui (nustatytas ISO 2813:2000 metodu), ne mažesnis kaip 70, sudaryta iš vieno arba dviejų polivinilchlorido sluoksnių, iš abiejų pusių padengtų plastiko sluoksniu, kurios storis ne mažesnis kaip 0,26 mm, bet ne didesnis kaip 1,0 mm, blizgusis paviršius padengtas apsaugine plėvele iš polietileno; ritiniuose, kurių plotis ne mažesnis kaip 1 000 mm, bet ne didesnis kaip 1 450 mm, skirta gaminiams, klasifikuojamiems 9403 pozicijoje gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 43 10 |
95 |
Atspindintis laminuotas lakštas, sudarytas iš polivinilchlorido plėvelės ir plėvelės iš kito plastiko su ištisai įspaustu taisyklingu piramidės formos raštu, padengtas iš vienos pusės nuimama apsaugine plėvele |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 49 10 |
30 |
(Polivinil)chlorido kopolimero plėvelė:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 51 00 |
20 |
Plokštė iš polimetilmetakrilato, turinčio aliuminio trihidroksido, kurios storis ne mažesnis kaip 3,5 mm, bet ne didesnis kaip 19 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 51 00 |
30 |
Dviašės orientacijos polimetilmetakrilato plėvelė, kurios storis ne mažesnis kaip 50 μm, bet ne didesnis kaip 90 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 51 00 |
40 |
Polimetilmetakrilato lakštai, atitinkantys standartą EN 4366 (MIL-PRF-25690) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 59 90 |
10 |
Neakytasis ir nelaminuotas modifikuotojo akrilonitrilo ir metilakrilato kopolimero lakštas, kurio storis ne mažesnis kaip 1,0 mm, bet ne didesnis kaip 1,3 mm, susuktas į ritinius |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 59 90 |
20 |
Atspindintysis laminuotas lakštas, sudarytas iš epoksiakrilato sluoksnio su taisyklingos formos įspaudų raštu vienoje pusėje, padengtos iš abiejų pusių vienu arba daugiau sluoksnių plastikinės medžiagos |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 59 90 |
30 |
Nelipni atspindinčioji plėvelė, kurią sudaro keli sluoksniai, įskaitant:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
02 |
Koekstruzijos būdu pagamintas matinis lakštas iš poli(etilentereftalato), kurio storis ne mažesnis kaip 50 μm, bet ne didesnis kaip 350 μm, specialiai sudarytas iš suodžių turinčio sluoksnio |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
08 |
Plėvelė iš poli(etilentereftalato), nepadengta klijais, kurios storis ne didesnis kaip 25 μm,
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
12 |
Plėvelė tik iš poli(etilentereftalato), kurios bendras storis ne didesnis kaip 120 μm, sudaryta iš vieno arba dviejų sluoksnių, kurių kiekvienas per visą storį nudažytas ir/arba turi UV spindulius sugeriančių medžiagų, nepadengta klijais arba kokia nors kita medžiaga |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
18 |
Laminuota plėvelė tik iš poli(etilentereftalato), kurios bendras storis ne didesnis kaip 120 μm, sudaryta iš vieno tik metalizuoto sluoksnio ir vieno arba dviejų sluoksnių, kurių kiekvienas per visą storį nudažytas ir/arba turi UV spindulius sugeriančių medžiagų, nepadengta klijais arba kokia nors kita medžiaga |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
20 |
Atspindintysis lakštas iš poliesterio, su piramidės formos įspaudų raštu, skirtas gaminti saugos lipdukus ir ženklus, apsauginius rūbus ir jų priedus, arba mokyklines kuprines, krepšius arba panašius dėklus (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
25 |
Polietileno tereftalato plėvelė, kurios storis yra ne mažesnis kaip 186 μm, bet ne didesnis kaip 191 μm, iš vienos pusės padengta matricos pavidalo akrilo sluoksniu |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
38 |
Plėvelė iš poli(etilentereftalato), kurios storis ne didesnis kaip 12 μm, iš vienos pusės padengta aliuminio oksido sluoksniu, kurio storis ne didesnis kaip 35 nm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
48 |
Poli(etileno tereftalato) lakštai arba ritiniai:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
52 |
Plėvelė iš poli(etilentereftalato), poli(etilennaftalato) arba panašaus poliesterio, iš vienos pusės padengta metalu ir/arba metalų oksidais, turinti mažiau kaip 0,1 % masės aliuminio, kurios storis ne didesnis kaip 300 μm, o savitoji paviršiaus varža ne didesnė kaip 10 000 omų (kvadratui) (nustatyta ASTM D 257-99 metodu) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 ex 3920 69 00 |
73 40 |
Keičianti spalvas (vaivorykštinė) poliesterio ir polimetilmetakrilato plėvelė |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
76 |
Skaidri poli(etilentereftalato) plėvelė:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 62 19 |
81 |
Poli(etileno tereftalato) plėvelė,
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 69 00 |
20 |
Plėvelė iš poli(etilennaftalen-2,6-dikarboksilato) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 91 00 |
51 |
Polivinilbutiralio plėvelė, kurios sudėtyje yra ne mažiau kaip 25 %, bet ne daugiau kaip 28 % masės triizobutilfosfato, naudojamo kaip plastifikatorius |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 91 00 |
52 |
Plėvelė iš polivinilbutiralio:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 91 00 |
91 |
Plėvelė iš polivinilbutiralio, turinti laipsniškai nudažytą juostą |
3 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 91 00 |
92 |
Plastikuota polivinilbutiralio plėvelė, kurios sudėtyje yra (masės dalimis):
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 91 00 |
93 |
Poli(etileno tereftalato) plėvelė, metalizuota arba nemetalizuota iš vienos arba abiejų pusių, arba sluoksniuota plėvelė iš poli(etileno tereftalato) plėvelių, metalizuota tik iš išorinės pusės, kuriai būdingos šios savybės:
skirta naudoti šilumą atspindinčio arba dekoratyvinio laminuoto stiklo gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 91 00 |
95 |
Koekstruzijos būdu pagaminta trijų sluoksnių polivinilbutiralio plėvelė su laipsniškai nudažyta juosta, kurios ne mažiau kaip 29 %, bet ne daugiau kaip 31 % masės sudaro 2,2′-etilendioksietil bis(2-etilheksanoatas) kaip plastifikatorius |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 92 00 |
30 |
Poliamido plėvelė,
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 28 |
35 |
Į ritinį susukti polieterimido lakštai, kurių:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 28 |
40 |
Polimero plėvelė, kurios sudėtyje yra šie monomerai:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 28 |
45 |
Permatoma iš vienos pusės metalizuota poliuretano plėvelė:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 28 |
50 |
Termoplastinė poliuretano plėvelė, kurios storis ne mažesnis kaip 250 μm, bet ne didesnis kaip 350 μm, iš vienos pusės padengta nuimama apsaugine plėvele |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 28 |
55 |
Termoplastinė ekstruzijos būdu pagaminta poliuretano plėvelė:
naudojama sluoksniuotajam beskeveldriam stiklui gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 28 |
60 |
Silikono juosta, plokštelė arba juostelė:
skirta 8521arba 8528 pozicijoms priskiriamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 28 |
70 |
Į ritinį susukti lakštai, iš pralaidžių savybių epoksidinės dervos, turintys:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 59 |
25 |
Plėvelė iš poli(l-chlortrifluoretileno) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 59 |
50 |
Plėvelė iš politetrafluoretileno, neturinti mikroporų, ritiniuose, kurios storis ne mažesnis kaip 0,019 mm, bet ne didesnis kaip 0,14 mm, nepraleidžianti vandens garų |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 59 |
55 |
Jonų mainų membranos iš fluorintos plastikinės medžiagos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 59 |
60 |
Plėvelė iš šaltame vandenyje tirpaus vinilo alkoholio kopolimero, kurios storis ne mažesnis kaip 34 μm, bet ne didesnis kaip 90 μm, tempiamasis stipris ne mažesnis kaip 20 MPa, bet ne didesnis kaip 45 MPa, nutraukiamasis pailgėjimas ne mažesnis kaip 250 %, bet ne didesnis kaip 900 % |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3920 99 90 |
20 |
Anizotropinė laidi ritinėlių pavidalo plėvelė, kurios plotis ne mažesnis kaip 1,5 mm, bet ne didesnis kaip 3,15 mm, ir kurios ilgis ne didesnis kaip 300 m, naudojama elektroniniams komponentams sujungti skystųjų kristalų arba plazminių vaizduoklių gamyboje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 13 10 |
10 |
Lakštas iš poliuretano putų, kurio storis 3 mm (± 15 %) ir savitasis svoris ne mažesnis kaip 0,09435, bet ne didesnis kaip 0,10092 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 13 10 |
20 |
Į ritinius susuktas atvirųjų akučių putų poliuretanas:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 19 00 |
30 |
Akytos struktūros blokai, kurių sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 19 00 |
91 |
Mikroakytoji plėvelė iš polipropileno, kurios storis ne didesnis kaip 100 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 19 00 |
93 |
Juosta iš mikroakytojo politetrafluoretileno su neaustinės medžiagos pagrindu, skirta gaminti inkstų dializės įrangos filtrus (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 19 00 |
95 |
Polietersulfono plėvelė, kurios storis ne didesnis kaip 200 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 19 00 |
96 |
Akytoji plėvelė, sudaryta iš polietileno sluoksnio, kurio storis ne mažesnis kaip 90 μm, bet ne didesnis kaip 140 μm ir iš regeneruoto celiuliozės pluošto, kurio storis ne mažesnis kaip 10 μm bet ne didesnis kaip 40 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 90 10 |
10 |
Kompozicinė plokštė iš poli(etilentereftalato) arba poli(butilentereftalato), armuota stiklo pluoštu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 90 10 |
20 |
Poli(etilentereftalato) plėvelė, iš vienos arba iš abiejų pusių laminuota vienakrypčiu neaustinio poli(etilentereftalato) sluoksniu ir impregnuota poliuretanu arba epoksidine derva |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 90 55 |
20 |
Impregnuotas sustiprintas stiklo pluoštas, kurio sudėtyje yra cianato esterio dervos arba bismaleimido (B) triazino (T) dervos, sumaišytos su epoksidine derva, ir kurio matmenys:
naudojamos spausdintinėms plokštėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 90 55 ex 7019 40 00 |
25 20 |
Preprego lakštai arba ritiniai, kurių sudėtyje yra poliimido dervos |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 90 55 |
30 |
Prepregų lakštai arba ritiniai, kurių sudėtyje yra bromintos epoksidinės dervos, sustiprinti stiklo audiniu, kurių:
ir kurie skirti gaminti spausdintines schemos plokštes (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 90 60 ex 5407 71 00 ex 5903 90 99 |
91 20 10 |
Austinė medžiaga iš politetrafluoretileno, apvilkta arba padengta tetrafluoretileno ir trifluoretileno kopolimeru, turinčiu šonines perfluorintas alkoksi- grandis, su galinėmis karboksirūgšties arba sulfonrūgšties grupėmis, taip pat gali būti kalio arba natrio druskų pavidalu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 90 60 |
93 |
Plėvelė, kurios veidrodinis blizgesys, išmatuotas blizgomačiu esant 60° kampui (taikant ISO 2813:2000 metodą), yra ne mažesnis kaip 30, bet ne didesnis kaip 60, sudaryta iš poli(etilentereftalato) sluoksnio ir spalvoto poli(vinilchlorido) sluoksnio, sujungtų metalizuotu klijų sluoksniu, skirta plokštėms ir durelėms dengti, naudojama gaminant buitinius prietaisus (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3921 90 90 ex 8507 90 80 |
10 50 |
Polimero-metalo laminato ritinys, kurį sudaro:
naudojamas elektra varomų transporto priemonių ličio jonų baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3923 10 00 |
10 |
Fotokaukių arba plokštelių futliarai:
naudojami fotolitografijoje ar kituose puslaidininkių gamybos procesuose fotokaukėms arba plokštelėms laikyti |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3923 30 90 |
10 |
Polietileno talpykla, skirta suslėgtam vandeniliui:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3926 90 92 |
20 |
Atspindintis lakštas arba juosta, kurią sudaro viršutinė juosta iš polivinilchlorido su taisyklingu piramidės formos įspaudų raštu, karštai sujungta lygiagrečių juostų arba grotelių raštu su pagrindo juosta iš plastiko arba iš megztinės arba austinės medžiagos, iš vienos pusės padengtos plastikine medžiaga |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3926 90 97 |
10 |
Divinilbenzeno polimero mikrorutuliukai, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 4,5 μm, bet ne didesnis kaip 80 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3926 90 97 |
15 |
Skersinė lakštinė lingė iš stiklo pluoštu armuoto plastiko, skirta variklinių transporto priemonių pakabų sistemoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3926 90 97 |
25 |
Akrilnitrilo, metakrilnitrilo ir izobornilmetakrilato kopolimero neplėtrieji rutuliukai, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 3 μm, bet ne didesnis kaip 4,6 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3926 90 97 |
55 |
Plokščias gaminys iš polietileno, perforuotas priešingomis kryptimis, kurio storis ne mažesnis kaip 600 μm, bet ne didesnis kaip 1 200 μm, masė ne mažesnė kaip 21 g/m2, bet ne didesnė kaip 42 g/m2 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3926 90 97 |
65 |
Lietiniai puošybos elementai iš polikarbonato dervos, padengti:
naudojami gaminant automobilių radijo imtuvų priekinius skydelius |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 3926 90 97 |
80 |
Automobilių radijo imtuvų priekinių skydelių detalės:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 4007 00 00 |
10 |
Silikoninto vulkanizuoto kaučiuko (gumos) siūlai ir kordas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 4016 99 97 |
20 |
Minkštos gumos sandarinimo kamščiai, skirti elektrolitiniams kondensatoriams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 4016 99 97 |
30 |
Padangų formavimo kamera |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 4104 41 19 |
10 |
Buivolų oda, skeltinė, rauginta, chromu ir papildomai sintetinėmis medžiagomis („krastas“, (crust)), sausa |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
4105 10 00 4105 30 90 |
|
Išdirbtos avių arba ėriukų odos, be vilnos, raugintos arba papildomai raugintos, bet toliau neapdorotos, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus išdirbtas odas, klasifikuojamas 4114 pozicijoje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
4106 21 00 4106 22 90 |
|
Išdirbtos ožkų arba ožkiukų odos, be plaukų, raugintos arba papildomai raugintos, bet toliau neapdorotos, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus išdirbtas odas, klasifikuojamas 4114 pozicijoje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
4106 31 00 4106 32 00 4106 40 90 4106 92 00 |
|
Išdirbtos kitų gyvūnų odos, be plaukų, raugintos, bet toliau neapdorotos, išskyrus išdirbtas odas, klasifikuojamas 4114 pozicijoje |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5004 00 10 |
10 |
Šilko siūlai (išskyrus šilko atliekų verpalus), neskirti mažmeninei prekybai, nebalinti, plauti arba balinti, vien tik šilko |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5005 00 10 ex 5005 00 90 |
10 10 |
Verpalai vien tik iš šilko atliekų (šukuotinių pašukų), neskirti mažmeninei prekybai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5205 31 00 |
10 |
Balintos medvilnės šešiagijai antriniai verpalai, kurių atskiro pirminio verpalo ilginis tankis ne mažesnis kaip 925 decitekso, bet ne didesnis kaip 989 decitekso, skirtas tamponams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
5208 11 10 |
|
Audiniai, naudojami gaminti bandažams, tvarsliavai ir medicininei marlei |
5,2 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5402 45 00 |
20 |
Siūlai, pagaminti iš sintetinių tekstilės pluoštų, kuriuos sudaro tik aromatiniai poliamidai, gauti vykdant m-fenilendiamino ir izoftalio rūgšties polikondensacijos reakciją |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5402 47 00 |
10 |
Sintetinai dvikomponenčiai gijiniai siūlai, netekstūruotieji, nesuktieji, kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 1 650 deciteksų, bet ne didesnis kaip 1 800 deciteksų, sudaryti iš ne mažiau kaip 110 gijų, bet ne daugiau kaip 120 gijų, kurių kiekviena turi šerdį, sudarytą iš poli(etilentereftalato) ir apvalkalą, sudarytą iš poliamido-6, turinčio ne mažiau kaip 75 % masės, bet ne daugiau kaip 77 % poli(etilentereftalato), skirti gaminti stogų dangas (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5402 47 00 |
20 |
Dvikomponenčiai vienagijai siūlai, kurių ilginis tankis ne didesnis kaip 30 deciteksų, su:
skirti naudoti filtravimo audinių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5402 49 00 |
30 |
Siūlai iš glikolio rūgšties kopolimero su pieno rūgštimi, skirti gaminti chirurginiams siūlams (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5402 49 00 |
50 |
Netekstūruotieji gijiniai siūlai iš polivinilo alkoholio |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5402 49 00 |
70 |
Sintetiniai gijiniai siūlai, pirminiai, turintys ne mažiau kaip 85 % masės akrilonitrilo, esantys dagčio pavidalo, turintys ne mažiau kaip 1 000, bet ne daugiau kaip 25 000 ištisinių gijų, kurių vieno metro masė ne mažesnė kaip 0,12 g, bet ne didesnė kaip 3,75 g, ir ilgis ne mažesnis kaip 100 m, skirti gaminti anglies pluošto verpalams (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5404 19 00 |
20 |
Vienagijai siūlai iš poli(1,4-dioksanono) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5404 19 00 |
30 |
Nesterilūs vienagijai siūlai iš 1,3-dioksan-2-ono ir 1,4-dioksan-2,5-diono kopolimero, skirti chirurginių siūlų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5404 19 00 |
50 |
Poliesterių arba poli(butilentereftalato) vienagijai siūlai, kurių skespjūvio matmuo ne mažesnis kaip 0,5 mm, bet ne didesnis kaip 1 mm, skirti gaminti užtrauktukams (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5404 90 90 |
20 |
Juostelė iš poliamido |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5407 10 00 |
10 |
Tekstilės gaminys, sudarytas iš metmenų, kurių gijiniai siūlai iš poliamido-6,6 ir ataudų, kurių gijiniai siūlai iš poliamido-6,6, poliuretano ir tereftalio rūgšties kopolimero, p-fenilendiamino ir 3,4′–oksibis(fenilenamino) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5503 11 00 ex 5601 30 00 |
10 40 |
Sintetiniai kuokšteliniai tereftalio rūgšties, p-fenilendiamino ir 3,4′- oksidi(fenilenamino) kopolimero pluoštai, kurių ilgis ne didesnis kaip 7 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5503 40 00 |
10 |
Tuščiaviduriai polipropileno kuokšteliniai pluoštai, kurių:
skirti kūdikių vystyklams, vystyklų įklotams ir kitiems higienos gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5503 90 00 ex 5506 90 00 ex 5601 30 00 |
20 10 10 |
Polivinilo alkoholio pluoštai, acetilinti arba neacetilinti |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 11 10 ex 5603 11 90 ex 5603 12 10 ex 5603 12 90 ex 5603 91 10 ex 5603 91 90 ex 5603 92 10 ex 5603 92 90 |
10 10 10 10 10 10 10 10 |
Neaustinės medžiagos iš polivinilo alkoholio, rietime arba sukarpytos stačiakampių formomis kurių:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 11 10 ex 5603 11 90 |
20 20 |
Neaustinės medžiagos, ne didesnės kaip 20 g/m2 masės, sudarytos iš pūtimo ir lydymo bei filjeriniu būdais gautų ir sluoksniais suklotų gijų, kurių abu išoriniai sluoksniai sudaryti iš plonų ištisinių gijų (skersmuo ne mažesnis kaip 10 μm, bet ne didesnis kaip 20 μm), o vidinis sluoksnis sudarytas iš labai plonų ištisinių gijų (skersmuo ne mažesnis kaip 1 μm, bet ne didesnis kaip 5 μm), skirtos gaminti kūdikių vystyklus, vystyklų įklotus ir panašius higienos gaminius (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 12 90 ex 5603 13 90 ex 5603 14 90 ex 5603 92 90 ex 5603 93 90 ex 5603 94 90 |
30 30 10 60 40 30 |
Neaustinės medžiagos iš aromatinio poliamido pluoštų, kurie gauti vykdant m-fenilendiamino ir izoftalio rūgšties polikondensacijos reakciją, rietime arba sukarpyti stačiakampių formomis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 12 90 |
50 |
Neaustinės medžiagos:
skirtos kūdikių vystyklų ir vystyklų įklotų bei panašių higienos priemonių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 12 90 ex 5603 13 90 |
60 60 |
Neaustinės medžiagos iš filjerinio polietileno(spunbonded), kurių m2 masė didesnė kaip 60 g, bet ne didesnė kaip 80 g, ir pasipriešinimas orui (Gurley) ne mažesnis kaip 8 s, bet ne didesnis kaip 36 s (nustatant ISO 5636-5 metodu) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 12 90 ex 5603 13 90 ex 5603 92 90 ex 5603 93 90 |
70 70 40 10 |
Neaustinės medžiagos iš polipropileno,
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 13 10 ex 5603 14 10 |
10 10 |
Elektrai nelaidi neaustinė medžiaga, kurią sudaro pagrindinė poli(etileno tereftalato) plėvelė, iš abiejų pusių laminuota vienkrypčiais poli(etileno tereftalato) pluoštais, iš abiejų pusių padengta aukštai temperatūrai atsparia elektrai nelaidžia derva, sverianti ne mažiau kaip 147 g/m2, bet ne daugiau kaip 265 g/m2, pasižyminti dvikrypčiu neizotropiniu įtempties stipriu, skirta naudoti kaip elektroizoliacinė medžiaga |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 13 10 |
20 |
Padengtos neaustinės medžiagos iš filjerinio polietileno,
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 14 90 |
40 |
Neaustinės medžiagos, sudarytos iš filjeriniu būdu suformuoto poli(etileno tereftalato) pluošto:
naudojamos pramoniniams filtrams gaminti. |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 92 90 ex 5603 93 90 |
20 20 |
Neaustinės medžiagos, kurias sudaro lydymo ir pūtimo būdu gautas vidurinysis termoplastinio elastomero sluoksnis, kuris iš abiejų pusių laminuotas polipropileno filjerinėmis gijomis (spunbonded) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 92 90 ex 5603 94 90 |
70 40 |
Daugiasluoksnės neaustinės medžiagos, sudarytos iš lydymo ir pūtimo būdu gauto pluošto bei polopropileno ir poliesterio kuokštelinio pluošto mišinio, laminuotos arba nelaminuotos iš vienos arba iš abiejų pusių filjerinėmis polipropileno gijomis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 92 90 ex 5603 93 90 |
80 50 |
Neaustinė poliolefino medžiaga, kurią sudaro elastomerinis sluoksnis, iš abiejų pusių laminuota poliolefino gijomis,
skirta kūdikių ir (arba) vaikų priežiūros produktams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5603 94 90 |
20 |
Strypai iš akrilinio pluošto, ne ilgesni kaip 50 cm, skirti gaminti rašiklių antgaliams (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5607 50 90 |
10 |
Virvelė, nesterilizuota, pagaminta iš poliglikolio rūgšties arba iš poliglikolio rūgšties ir jos kopolimerų bei pieno rūgšties, pinta arba apipinta, su šerdimi, skirta chirurginiams siūlams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5803 00 10 |
91 |
Medvilninis gazas, kurio plotis ne didesnis kaip 1 500 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5903 10 90 ex 5903 20 90 ex 5903 90 99 |
10 10 20 |
Megztinės arba austinės medžiagos, iš vienos pusės aptrauktos arba padengtos dirbtine plastikine medžiaga, į kurią įterpti mikrorutuliukai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5906 99 90 |
10 |
Gumuoti tekstilės audiniai, sudaryti iš metmeninių verpalų iš poliamido-6,6 ir ataudinių verpalų iš poliamido-6,6, poliuretano ir kopolimero iš tereftalio rūgšties, p-fenilendiamino ir 3,4′-oksidi(fenilenamino) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5907 00 00 |
10 |
Tekstilės gaminiai, padengti lipniąja medžiaga, į kurią įterpti ne didesnio kaip 150 μm skersmens rutuliukai |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5911 10 00 |
10 |
Smaigstytinis veltinis iš sintetinio pluošto, be poliesterio, turintis arba neturintis katalizatoriaus dalelių, įsiterpusių tarp sintetiniųpluoštų, iš vienos pusės apvilktas arba padengtas plėvele iš politetrafluoretileno, skirtas gaminti filtravimo gaminiams (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5911 90 90 ex 8421 99 00 |
30 92 |
Įrangos dalys, skirtos vandens valymui atvirkštinės osmozės būdu, kurias iš esmės sudaro plastikinės membranos, iš vidaus sutvirtintos austinėmis ir neaustinėmis tekstilės medžiagomis, kurios susuktos apie perforuotą vamzdį ir įdėtos į cilindro formos plastikinį apvalkalą, kurio sienelių storis ne didesnis kaip 4 mm, įdėtos arba neįdėtos į cilindrą, kurio sienelių storis ne mažesnis kaip 5 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 5911 90 90 |
40 |
Daugiasluoksnės neaustinės poliravimo šluostės iš poliesterių, impregnuotos poliuretanu |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6813 89 00 |
10 |
Frikcinė medžiaga, kurios storis mažesnis kaip 20 mm, nepritvirtinta, skirta gaminti frikciniams komponentams, panašiems į naudojamus automatinėse transmisijose ir sankabose (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6814 10 00 |
10 |
Ne didesnio kaip 0,15 mm storio aglomeruotas žėrutis ritiniuose, degtas arba nedegtas, sutvirtintas aramidiniu pluoštu arba nesutvirtintas, skirtas naudoti gaminant aukštos įtampos prietaisų izoliacijos produktus (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6903 90 90 |
20 |
Silicio karbido reaktoriaus vamzdeliai ir laikikliai, tokios rūšies, kaip yra dedami į difuzijos ir oksidacijos krosnis gaminant puslaidininkių medžiagas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6909 19 00 |
15 |
Keturkampio skerspjūvio keraminis žiedas, kurio išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 19 mm (+ 0,00 mm/- 0,10 mm) ir ne didesnis kaip 29 mm (+ 0,00 mm/- 0,20 mm), vidinis skersmuo ne mažesnis kaip 10 mm (+ 0,00 mm/- 0,20 mm) ir ne didesnis kaip 19 mm (+ 0,00 mm/- 0,30 mm), storis gali būti nuo 2 mm (± 0,10 mm) iki 3,70 mm (± 0,20 mm), atsparus ne mažesnei kaip 240 °C temperatūrai, kurio sudėtyje pagal masę yra:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6909 19 00 |
20 |
Silicio nitrido (Si3N4) ritiniai arba rutuliai |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6909 19 00 |
30 |
Katalizatorių nešikliai, sudaryti iš akytos keramikos kordierito arba mulito gabaliukų, kurių bendras tūris yra ne didesnis kaip 65 l, turinčių viename cm2 ne mažiau kaip vieną ištisinį kanalą, kurio abu galai atviri arba vienas galas uždaras |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6909 19 00 ex 6914 90 00 |
50 20 |
Keraminikos dirbiniai, pagaminti iš ištisinių keraminių oksidų gijų, kurių sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6909 19 00 |
60 |
Katalizatorių nešikliai, kuriuos sudaro akytos keramikos dalelės, iš silicio karbido ir silicio mišinio, kurio kietumo ekvivalentas pagal Mohso skalę mažesnis kaip 9, kurių visas tūris yra ne didesnis kaip 65 litrai ir kurių viename ploto skerspjūvio cm2 yra vienas arba daugiau uždarų kanalėlių, sujungtų su galine dalimi |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6909 19 00 |
70 |
Katalizatorių arba filtrų nešikliai iš porėtos keramikos, daugiausia sudaryti iš aliuminio ir titano oksidų; bendras tūris neviršija 65 litrų ir vienam skerspjūvio cm2 tenka mažiausiai viena akutė (vienu arba abiem atvirais galais) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6909 19 00 |
80 |
Keraminis aušintuvas, kurio:
skirtas tranzistorių, diodų ir integrinių grandynų darbo temperatūrai palaikyti produktuose, klasifikuojamuose 8521 arba 8528 pozicijose (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 6914 90 00 |
30 |
Keraminiai skaidrūs mikrorutuliukai iš silicio ir cirkonio dioksidų, kurių skersmuo didesnis kaip 125 μm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7005 10 30 |
10 |
Flotacinis stiklas:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7006 00 90 |
70 |
Flotacinis stiklas:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7007 19 20 |
10 |
Stiklo plokštė, kurios įstrižainės ilgis ne mažesnis kaip 81,28 cm (± 1,5 cm), bet ne didesnis kaip 185,42 cm (± 1,5 cm), pagaminta iš grūdintojo stiklo; turinti arba tinklinę plėvelę ir artimesnę infraraudonąją spinduliuotę sugeriančiąją plėvelę, arba dulkintinį laidį sluoksnį, su papildomu neatspindinčiu sluoksniu iš vienos arba abiejų pusių, naudojama 8528 pozicijai priskiriamiems produktams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7007 29 00 |
10 |
Stiklo plokštė, kurios įstrižainės ilgis ne mažesnis kaip 81,28 cm (± 1,5 cm), bet ne didesnis kaip 185,42 cm (± 1,5 cm), pagaminta iš dviejų daugiasluoksnių kartu laminuotų plokščių, turinti arba tinklinę plėvelę ir artimesnę infraraudonąją spinduliuotę sugeriančiąją plėvelę, arba dulkintinį laidį sluoksnį su papildomu neatspindinčiu sluoksniu iš vienos arba abiejų pusių |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7009 10 00 |
10 |
Elektrochrominis automatiškai tamsėjantis variklinių transporto priemonių galinio vaizdo veidrodžių stiklas:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7009 91 00 |
10 |
Neįrėminti stikliniai veidrodžiai, kurių:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
7011 20 00 |
|
Atviri stikliniai gaubtai (įskaitant kolbas ir vamzdelius) bei jų stiklinės dalys, be jungiamųjų detalių (fitingų), skirti elektroniniams vamzdeliams |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7014 00 00 |
10 |
Stikliniai optiniai elementai (išskyrus klasifikuojamus 7015 pozicijoje), optiškai neapdoroti, išskyrus stiklo dirbinius, naudojamus signalams perduoti |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 12 00 ex 7019 12 00 |
01 21 |
Pusverpaliai, ne mažesnis kaip 2 600 teksų, bet ne didesnis kaip 3 300 teksų, kurių nudegimo netektis sudaro ne mažiau kaip 4 %, bet ne daugiau kaip 8 % masės (nustatant pagal ASTM D 2584-94 metodą) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 12 00 ex 7019 12 00 |
02 22 |
Pusverpaliai, kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 650 teksų, bet ne didesnis kaip 2 500 teksų, padengti poliuretano sluoksniu, sumaišytu arba nesumaišytu su kitomis medžiagomis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 12 00 ex 7019 12 00 |
03 23 |
Pusverpaliai, kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 392 teksai, bet ne didesnis kaip 2 884 teksai, padengti akriliniu kopolimero sluoksniu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 12 00 ex 7019 12 00 |
05 25 |
Pusverpaliai, kurių ilginis tankis yra nuo 1 980 iki 2 033 teksų, sudaryti iš ištisinių 9 μm (± 0,5 μm) stiklo gijų |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 |
10 |
Siūlai, kurių ilginis tankis 33 teksų arba tokie pat sugretinti (± 7,5 %) siūlai, gauti iš ištisinių susuktų stiklo gijų, kurių minimalus skersmuo yra 3,5 μm arba 4,5 μm, susidedančių daugiausiai iš gijų, kurių skesmuo ne mažesnis kaip 3 μm, bet ne didesnis kaip 5,2 μm, išskyrus apdorotas taip, kad geriau sukibtų su elastomerais |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 |
15 |
S stiklo siūlai, kurių ilginis tankis 33 teksų, arba sugretinti 33 teksų (± 13 %) siūlai, pagaminti iš ištisinių susuktų stiklo gijų, kurių pluošto skersmuo yra 9 μm (- 1 μm / + 1,5 μm) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 |
20 |
Siūlai, kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 10,3 tekso, bet ne didesnis kaip 11,9 teksai, gauti iš ištisinių susuktų stiklo gijų, tarp kurių daugiausia ne mažesnio kaip 4,83 μm, bet ne didesnio kaip 5,83 μm skersmens gijų |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 |
25 |
Siūlai, kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 5,1 tekso, bet ne didesnis kaip 6,0 teksai, gauti iš ištisinių susuktų stiklo gijų, tarp kurių daugiausia ne mažesnis kaip 4,83 μm, bet ne didesnio kaip 5,83 μm skersmens gijų |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 |
30 |
Siūlai, kurių ilginis tankis 22 teksų (± 1,6 teksų), gauti iš ištisinių susuktų stiklo gijų, kurių minimalus skersmuo yra 7 μm, tarp kurių daugiausia ne mažesnio kaip 6,35 μm, bet ne didesnio kaip 7,61 μm skersmens gijų |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 |
50 |
Siūlai, kurių ilginis tankis yra 11 teksų arba tokie pat sugretinti (± 7,5 %) siūlai, gauti iš ištisinių susuktų stiklo gijų, kurių ne mažiau kaip 93 % masės sudaro silicio dioksidas ir kurių minimalus skersmuo yra 6 μm arba 9 μm, išskyrus apdorotas gijas |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 |
55 |
Stiklo kordas, impregnuotas guma arba plastiku, gautas iš K arba U stiklo gijų, kurio sudėtyje esantis:
padengtas lateksu, sudarytu bent iš rezorcinolio-formaldehido dervos ir chlorsulfoninto polietileno |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 ex 7019 90 00 |
60 30 |
Aukšto modulio stiklo kordas (K), impregnuotas guma, gautas iš susuktų aukšto modulio stiklo gijinių siūlų, padengtas lateksu, sudarytu iš rezorcinolio- formaldehido dervos, kurios sudėtyje yra arba nėra vinilpiridino ir (arba) hidrinto akrilnitrilo-butadieno kaučiuko (HNBR) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 ex 7019 90 00 |
70 20 |
Stiklo kordas, impregnuotas guma arba plastiku, gautas iš susuktų stiklo gijinių siūlų, padengtas lateksu, sudarytu bent iš rezorcinolio-formaldehido-vinilpiridino dervos ir akrilnitrilo-butadieno kaučiuko (NBR) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 19 10 ex 7019 90 00 |
80 40 |
Stiklo kordas, impregnuotas guma arba plastiku, gautas iš susuktų stiklo gijinių siūlų, padengtas lateksu, sudarytu bent iš rezorcinolio-formaldehido dervos ir chlorosulfoninto polietileno |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 39 00 |
50 |
Neaustinis gaminys iš netekstilinio stiklo pluošto, skirtas oro filtrams ar katalizatoriams gaminti (1) (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 40 00 |
10 |
Audiniai iš pusverpalių, impregnuoti epoksidine derva, kurių šiluminio plėtimosi koeficientas esant 30 °C–120 °C temperatūrai (kaip nustatyta taikant IPC-TM-650 metodą):
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7019 90 00 |
10 |
Netekstiliniai stiklo pluoštai, kuriuos daugiausia sudaro mažesnio kaip 4,6 μm skersmens pluoštai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7020 00 10 ex 7616 99 90 |
10 77 |
Televizoriaus stovai su gembe televizoriaus korpusui pritvirtinti ir stabilizuoti arba be gembės |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7201 10 11 |
10 |
Ketaus luitai, ne ilgesni kaip 350 mm, ne platesni kaip 150 mm, ne aukštesni kaip 150 mm |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7201 10 30 |
10 |
Ketaus luitai, ne ilgesni kaip 350 mm, ne platesni kaip 150 mm, ne aukštesni kaip 150 mm, kuriuose silicis sudaro ne daugiau kaip 1 % masės |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
7202 50 00 |
|
Ferosilikochromas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7202 99 80 |
10 |
Geležies ir disprozio lydinys, kurio sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7318 14 99 ex 7318 14 99 |
20 29 |
Uolų varžtas:
naudojamas šachtų atraminėse konstrukcijose |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7320 90 10 |
91 |
Plokščia spiralinė grūdinto plieno spyruoklė, kurios
naudojama vidaus degimo varikliams skirtų pavarų diržų įtempiklių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7325 99 10 |
20 |
Karštuoju būdu cinkuoto kaliojo ketaus, naudojamo žemės inkarams gaminti, inkaro galva |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7326 20 00 |
20 |
Metalo pluoštas, kurį sudaro nerūdijančio plieno vielų, kurių skersmuo yra nuo 0,017 mm iki 0,070 mm, masė, suspausta sukepinimo ir valcavimo būdu |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7410 11 00 ex 8507 90 80 ex 8545 90 90 |
10 60 30 |
Grafito ir vario laminato folijos ritinys, kurio:
naudojamas elektra varomų transporto priemonių ličio jonų baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7410 21 00 |
10 |
Politetrafluoretileno lakštai arba plokštės su aliuminio oksido ar titano dioksido užpildu arba sustiprinti stiklo pluošto audiniu, iš abiejų pusių padengti vario folija |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7410 21 00 |
30 |
Poliimido plėvelė, kurioje yra arba nėra epoksidinės dervos ir (arba) stiklo pluošto, iš vienos arba abiejų pusių padengta varine folija |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7410 21 00 |
40 |
Plokštė ar lakštai
iš vienos ar abiejų pusių padengti vario plėvele, kurios storis ne didesnis kaip 0,15 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7410 21 00 |
50 |
Plokštės,
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7410 21 00 |
60 |
Sintetinės arba dirbtinės dervos lakštai, ritiniai ir plokštės:
naudojami gaminant grandynų plokštes (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7410 21 00 |
70 |
Lakštai, ritiniai arba plokštės:
naudojami gaminant grandynų plokštes (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7419 99 90 ex 7616 99 90 |
91 60 |
Galvanizavimo anodo diskas, padengtas molibdeno siliciu, kurio sudėtyje yra:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
7601 20 20 |
|
Neapdoroto aliuminio lydinių plokštės ir strypai |
4 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7601 20 20 |
10 |
Aliuminio lydinio, kuriame yra ličio, plokštės ir strypai |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7604 21 00 ex 7604 29 90 |
10 30 |
Profiliai, pagaminti iš aliuminio lydinio, atitinkančio EN AW-6063 T5 standartą:
naudojami 8528 pozicijai priskiriamoms prekėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7604 29 10 ex 7606 12 99 |
10 20 |
Lakštai ir strypai iš aliuminio lydinių su ličiu |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7605 19 00 |
10 |
Nelegiruotojo aliuminio viela, kurios skerspjūvio matmuo ne mažesnis kaip 2 mm, bet ne didesnis kaip 6 mm, padengta ne mažesnio kaip 0,032 mm, bet ne didesnio kaip 0,117 mm storio vario sluoksniu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7606 12 92 ex 7607 11 90 |
20 20 |
Aliuminio ir magnio lydinio juostelės:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7607 11 90 |
10 |
Neapdorota aliuminio folija, kurios parametrai yra tokie:
tokios rūšies, kuri naudojama ėsdinimui taikant aukštą įtampą (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7607 11 90 |
40 |
Aliuminio folija ritiniuose:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7607 19 90 ex 8507 90 80 |
10 80 |
Ritinio pavidalo lakštas, kurį sudaro su aliuminiu sujungtas ličio ir mangano laminatas, kurio:
naudojamas elektra varomų transporto priemonių ličio jonų baterijų katodams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7607 20 90 |
10 |
Laminuota aliuminio plėvelė, kurios bendras storis ne didesnis kaip 0,123 mm, sudaryta iš ne didesnio kaip 0,040 mm storio aliuminio sluoksnio, poliamido ir polipropeno pagrindo plėvelių bei apsauginės dangos nuo vandenilio fluorido korozinio poveikio, ir naudojama ličio polimerų baterijų gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7607 20 90 |
20 |
Tepalo sluoksniu dengta plokštė (lakštas), kurios bendras storis ne didesnis kaip 350 μm, sudaryta iš:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7613 00 00 |
20 |
Aliuminio talpyklos, besiūlės, skirtos suslėgtoms gamtinėms dujoms ar vandeniliui, visiškai apgaubtos kiautu iš epoksido ir anglies pluošto kompozito, kurių talpos 172 l (± 10 %) ir tuščių svoris ne didesnis kaip 64 kg |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7616 99 90 |
15 |
Akyti aliuminio blokai, naudojami orlaivių dalių gamybai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7616 99 90 ex 8482 80 00 ex 8803 30 00 |
70 10 40 |
Jungiamosios dalys, naudojamos sraigtasparnių uodegos rotorių velenams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 7616 99 90 |
75 |
Stačiakampio rėmo formos dalys:
naudojamos televizorių gamyboje |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8102 10 00 |
10 |
Molibdeno milteliai, kurių
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
8104 11 00 |
|
Neapdorotas magnis, kurio sudėtyje esantis magnis sudaro ne mažiau kaip 99,8 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8104 30 00 |
30 |
Magnio milteliai:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8104 90 00 |
10 |
Nušlifuoti ir nupoliruoti magnio lakštai, kurių matmenys yra ne didesni kaip 1 500 mm × 2 000 mm, iš vienos pusės padengti šviesai nejautria epoksidine derva |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8105 90 00 |
10 |
Strypai arba viela iš kobalto lydinio, kurio sudėtyje yra:
atitinkantys medžiagos specifikaciją AMS 5842, naudojami orlaivių ir erdvėlaivių pramonėje |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 20 00 |
10 |
Titano granulės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 20 00 |
30 |
Titano milteliai, kurių svorio dalis, persijojama per 0,224 mm dydžio akučių sietą, yra ne mažesnė kaip 90 % |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 30 00 |
10 |
Titano ir titano dirbinių atliekos ir laužas, išskyrus tuos, kuriuose esantis aliuminis sudaro ne mažiau kaip 1 %, bet ne daugiau kaip 2 % masės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 30 |
10 |
Titano lydinio strypai, atitinkantys EN 2002-1, EN 4267 arba DIN 65040 normas |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 30 |
20 |
Strypai, juostos ir viela iš titano ir aliuminio lydinio, kurio sudėtyje esantis aliuminis sudaro ne mažiau kaip 1 %, bet ne daugiau kaip 2 % masės, naudojami duslintuvams ir išmetamiesiems vamzdžiams, priskiriamiems 8708 92 arba 8714 10 00 subpozicijoms, gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 30 |
30 |
Titano, aliuminio ir vanadžio lydinio (TiAl6V4) viela, atitinkanti 4928 ir 4967 AMS standartus |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 30 |
40 |
Titano lydinio laidas, kurio sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 50 |
10 |
Titano ir aliuminio lydinys, kurio sudėtyje esantis aliuminis sudaro ne mažiau kaip 1 %, bet ne daugiau kaip 2 % masės, lakštais ar ritiniais, kurių storis ne mažesnis kaip 0,49 mm, bet ne didesnis kaip 3,1 mm, ir plotis ne mažesnis kaip 1 000 mm, bet ne didesnis kaip 1 254 mm, skirtas 8714 10 00 subpozicijoje klasifikuojamų prekių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 50 |
30 |
Titano ir silicio lydinys, kuriame silicis sudaro ne mažiau kaip 0,15 %, bet ne daugiau kaip 0,60 % masės, lakštais ar ritiniais, naudojamas gaminti:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 50 |
50 |
Plokštės, lakštai, juostelės ir folija iš titano, vario ir niobio lydinio, kurio sudėtyje esantis varis sudaro ne mažiau kaip 0,8 %, bet ne daugiau kaip 1,2 % masės, o niobis ne mažiau kaip 0,4 %, bet ne daugiau kaip 0,6 % masės |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 50 |
60 |
Plokštės, lakštai, juostelės ir folija iš titano, aliuminio, silicio ir niobio lydinio, kurio sudėtyje
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 50 |
70 |
Titano lydinio juostelės, kurių sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 50 |
75 |
Titano lydinio plokštės, lakštai, juostelės ir folija, kurių sudėtyje esantis:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 50 |
85 |
Nelegiruotojo titano plokštės, lakštai, juostelės ir folija |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8108 90 90 ex 9003 90 00 |
20 10 |
Titano lydinio akinių rėmelių ir aptaisų dalys, įskaitant varžtus, naudojamus akinių rėmeliams ir aptaisams |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8109 20 00 |
10 |
Nelegiruotas cirkonis kempinių arba luitų formos, kuriuose yra daugiau kaip 0,01 % masės hafnio, skirti naudoti chemijos pramonės vamzdžiams, didesniems strypams ar luitams gaminti perlydant (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8110 10 00 |
10 |
Stibio luitai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8112 99 30 |
10 |
Niobio (kolumbio) ir titano lydinio luitai ir strypai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8113 00 20 |
10 |
Kermeto blokai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % masės aliuminio ir ne mažiau kaip 5 % masės boro karbido |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8113 00 90 |
10 |
Elektroninėms grandinėms skirtos nešiklių plokštės iš aliuminio silicio karbido (AlSiC-9) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8207 30 10 |
10 |
Štampavimo (transfer press) ir (arba) tandeminių presų, skirtų metalo lakštams formuoti šaltuoju būdu, jiems presuoti, tempti, pjauti, perforuoti, lenkti, kalibruoti, kraštams apipjaustyti ir įlinkiams formuoti, įrankių komplektai, naudojami variklinių transporto priemonių rėmo dalims gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8301 60 00 ex 8413 91 00 ex 8419 90 85 ex 8438 90 00 ex 8468 90 00 ex 8476 90 00 ex 8479 90 80 ex 8481 90 00 ex 8503 00 99 ex 8515 90 00 ex 8531 90 85 ex 8536 90 85 ex 8543 90 00 ex 8708 91 99 ex 8708 99 97 ex 9031 90 85 |
10 20 20 10 10 10 87 20 45 20 20 96 50 10 30 30 |
Klaviatūra, tik iš silikono arba polikarbonato, kurioje yra spausdintiniai klavišai su elektriniais kontaktiniais elementais |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8309 90 90 |
10 |
Aliuminio skardinių uždarymas su vadinamuoju „ištraukimo žiedu“ pilnai atidaroma anga, kurio skersmuo 136,5 mm (± 1 mm) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8401 30 00 |
20 |
Neapšvitinti šešiakampiai kuro elementai (kasetės), skirti naudoti branduoliniuose reaktoriuose (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8405 90 00 ex 8708 21 10 ex 8708 21 90 |
10 10 10 |
Metalinis korpusas, skirtas automobilio saugos diržų išankstinio įtempimo dujiniams generatoriams |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8407 33 20 ex 8407 33 80 ex 8407 90 80 ex 8407 90 90 |
10 10 10 10 |
Stūmokliniai vidaus degimo varikliai su kibirkštiniu uždegimu ir grįžtamai slenkamuoju arba rotaciniu stūmoklio judėjimu, kurių cilindrų darbinis tūris ne mažesnis kaip 300 cm3, o galia ne mažesnė kaip 6 kW, bet ne didesnė kaip 20,0 kW, naudojami gaminti:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8407 90 10 |
10 |
Keturtakčiai benzininiai varikliai, kurių cilindrų darbinis tūris ne didesnis kaip 250 cm3, naudojami gaminti: vejapjovėms, klasifikuojamoms 8433 11 subpozicijoje, 8433 20 10 subpozicijoje klasifikuojamoms variklinėms pjovimo mašinoms, 8432 29 50 subpozicijoje klasifikuojamiems rotovatoriams arba, 8436 80 90 subpozicijoje klasifikuojamiems sodo atliekų smulkintuvams arba, 8432 80 00 subpozicijoje klasifikuojamiems skarifikatoriams (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8407 90 90 |
20 |
Kompaktiška suskystintų naftos dujų (SND) variklio sistema:
skirta 8427 pozicijai priskiriamoms transporto priemonėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8408 90 41 |
20 |
Dyzeliniai varikliai, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW, su 2 arba 3 cilindrais, skirti į transporto priemones montuojamoms temperatūros kontrolės sistemoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8408 90 43 |
20 |
Dyzeliniai varikliai, kurių galia yra didesnė kaip 30 kW, su 4 cilindrais, skirti į transporto priemones montuojamoms temperatūros kontrolės sistemoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8408 90 43 ex 8408 90 45 ex 8408 90 47 |
30 20 30 |
Keturių cilindrų keturtaktis skysčiu aušinamas slėginio uždegimo vidaus degimo variklis, kurio
naudojamas 8427 pozicijai priskiriamoms transporto priemonėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8408 90 47 |
40 |
Keturių cilindrų keturtaktis skysčiu aušinamas variklis su slėginiu uždegimu, kurio:
naudojamas 8427 pozicijaipriskiriamoms transporto priemonems gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8409 91 00 ex 8409 99 00 |
10 20 |
Išmetimo kolektorius, atitinkantis DIN EN 13835 standartą, su turbinos korpusu ar be jo, su keturiomis įleidimo angomis, skirtas išmetimo kolektoriams gaminti tekinant, frezuojant, gręžiant ir (arba) apdorojant kitaip (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8409 99 00 ex 8479 90 80 |
10 85 |
Purkštukai su solenoidiniu vožtuvu skirti optimaliam išpurškimui variklio degimo kameroje pagerinti |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8411 99 00 |
30 |
Rato formos dujų turbinos dalis su mentėmis, naudojama turbokompresoriuose,
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8411 99 00 |
40 |
Spiralės formos dujų turbinos turbokompresoriaus sudedamoji dalis:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8411 99 00 |
50 |
Vienpakopio turbokompresoriaus pavara:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8413 70 35 |
20 |
Vienfazis centrifuginis siurblys:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8414 30 81 |
50 |
Šaldymo įrenginiuose naudojami sandarūs arba pusiau sandarūs kintamo greičio sraigtiniai kompresoriai, kurių vardinė galia ne mažesnė kaip 0,5 kW, bet ne didesnė kaip 10 kW, o darbinis tūris ne mažesnis kaip 35 cm3 |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8414 30 89 |
20 |
Transporto priemonių oro kondicionavimo sistemos dalis, sudaryta iš atvirojo veleno stūmoklinio kompresoriaus, kurio galia didesnė kaip 0,4 kW, bet ne didesnė kaip 10 kW |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8414 59 20 |
30 |
Ašinis ventiliatorius:
galios, naudojamas kompiuterių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8414 59 20 |
40 |
Ašinis ventiliatorius su elektros varikliu, kurio galia ne didesnė kaip 2 W, naudojamas 8521 arba 8528 pozicijai priskiriamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8414 59 80 ex 8414 90 00 |
40 60 |
Skersinio srauto ventiliatorius, kurio:
naudojamas kelių modulių patalpų oro kondicionavimo įrenginiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8414 90 00 |
20 |
Aliuminio stūmokliai, skirti montuoti į autotransporto priemonių oro kondicionavimo įrenginių kompresorius (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8414 90 00 |
30 |
Slėgio reguliavimo sistemos, skirtos montuoti į autotransporto priemonių oro kondicionavimo įrenginių kompresorius (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8414 90 00 |
40 |
Kelių autotransporto priemonių oro kondicionavimo įrenginių kompresorių pavaros dalis (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8415 90 00 |
20 |
Iš aliuminio pagamintas garintuvas, naudojamas automobilių oro kondicionavimo įrenginiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8418 99 10 |
50 |
Šaldymo įrenginiuose naudojami garintuvai, pagaminti iš aliuminio plokštės ir vario ritės |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8418 99 10 |
60 |
Šaldymo įrenginiuose naudojami iš dviejų koncentrinių vario vamzdelių sudaryti kondensatoriai |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8421 99 00 |
91 |
Įrangos, skirtos valyti vandeniui atvirkštiniu osmosu, dalys, sudarytos iš tuščiavidurių dirbtinės plastikinės medžiagos pluoštų su pralaidžiomis sienelėmis ryšulio, viename gale įtvirtinto į dirbtinės plastikinės medžiagos bloką, o kitame gale praeinančio per dirbtinės plastikinės medžiagos bloką, įdėto arba neįdėto į cilindrą |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8421 99 00 |
93 |
Separatorių, skirtų išskirti arba valyti dujas iš dujų mišinių, sudedamosios dalys, sudarytos iš pralaidžių tuščiavidurių pluoštų ryšulio, įdėto į perforuotą ar neperforuotą talpyklą, kurios bendras ilgis yra ne mažesnis kaip 300 mm, bet ne didesnis kaip 3 700 mm, o skersmuo yra ne didesnis kaip 500 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8422 30 00 ex 8479 89 97 |
10 30 |
Mašinos ir aparatai, išskyrus slėginio liejimo mašinas, skirti rašalinių spausdintuvų kasetėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8424 90 00 |
30 |
Talpyklos iš poli(etileno tereftalato), kurių talpa ne mažesnė kaip 50 ml, bet ne didesnė kaip 600 ml, su tūta, kokios naudojamos kaip mechaninių skysčių puškimo prietaisų dalys |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8431 20 00 |
30 |
Varančiosios ašies agregatas: diferencialas, žeminančios pavaros, reketas, varantieji velenai, stebulės, stabdžiai ir stiebo fiksavimo pečiai, skirtas naudoti 8427 pozicijoje esančių transporto priemonių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8439 99 00 |
10 |
Nusiurbimo cilindrų apvalkalai, pagaminti centrifuginio liejimo būdu, neperforuoti, ne mažiau kaip 3 000 mm ilgio ir ne mažiau kaip 550 mm išorinio skersmens legiruotojo plieno vamzdžių pavidalo |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8467 99 00 ex 8536 50 11 |
10 35 |
Mechaniniai jungikliai, skirti elektros grandynams sujungti, skirti:
ir kurie naudojami 8467 pozicijoje klasifikuojamoms mašinoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8477 80 99 |
10 |
Plastikinių plėvelių, klasifikuojamų 3921 pozicijoje, liejimo arba paviršiaus modifikavimo mašinos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8479 89 97 |
40 |
Izobarinio slėgio keitiklis, kurio srautas neviršija 50 m3/val., su pagalbiniu siurbliu arba be jo |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8479 89 97 ex 8479 90 80 |
50 80 |
Mašinos, kurios yra gamybos linijos, skirtos elektromobilių ličio jonų akumuliatoriams gaminti, sudedamosios dalys, skirtos tokiai gamybos linijai sukonstruoti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8481 30 91 |
91 |
Plieniniai atgaliniai vožtuvai, kurių:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8481 80 59 |
10 |
Oro srauto reguliavimo vožtuvai, sudaryti iš žingsninio variklio ir vožtuvo kaiščio, skirti laisvosios eigos oro srautui reguliuoti varikliuose su degalų įpurškimu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8481 80 69 |
60 |
Keturkryptis reversinis vožtuvas aušalams, sudarytas iš:
kurio darbinis slėgis – iki 4,5 MPa |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8481 80 79 |
20 |
Solenoidinis vožtuvinis įtaisas, galintis atlaikyti 875 barų slėgį |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8481 80 99 |
50 |
Aptarnavimo vožtuvas, kurį sudaro dvieigis vožtuvas skysčio linijoje ir trieigis vožtuvas dujų linijoje:
naudojamas lauko oro kondicionavimo įrenginių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8481 80 99 |
60 |
Ketureigis vožtuvas, kurį sudaro:
nukreipiantis šaldymo medžiagos srautą, naudojamas lauko oro kondicionavimo įrenginių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8483 30 38 |
30 |
Cilindrinių guolių korpusas:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8483 40 29 |
50 |
Cikloidinio tipo krumplinė pavara, kurios:
naudojama robotų rankoms |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8483 40 29 |
60 |
Epiciklinė krumplinė pavara, kokios naudojamos rankiniuose elektriniuose prietaisuose, kurios:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8483 40 51 |
20 |
Pavarų dėžė, turinti diferencialą su rato ašimi, skirta savaeigėms vejapjovėms su sėdyne, klasifikuojamoms 8433 11 51 subpozicijoje, gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8483 40 59 |
20 |
Hidrostatinis greičio keitiklis, turintis hidrosiurblį ir diferencialą su rato ašimi, skirtas savaeigėms vejapjovėms su sėdyne, klasifikuojamoms 8433 11 51 subpozicijoje, gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8483 40 90 |
80 |
Transmisijos mechanizmo pavarų dėžė:
naudojama 8427 pozicijai priskiriamoms prekėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 10 99 |
54 |
Nuolatinės srovės bešepetis variklis, kurio išorinis skersmuo ne didesnis kaip 25,4 mm, nominalus greitis yra 2 260 (± 15 %) arba 5 420 (± 15 %) aps/min, maitinimo įtampa – 1,5 V arba 3 V |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 10 99 |
60 |
Nuolatinės srovės variklis, kurio:
skirtas naudoti elektrinių gruzdintuvių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 10 99 |
79 |
Nuolatinės srovės variklis su šepetėliais, vidiniu rotoriumi, trifaze apvija, kuriame įmontuotas arba neįmontuotas sliekratis, kurio mažiausias nustatytas temperatūrų intervalas nuo – 20 °C iki + 70 °C |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 10 99 |
80 |
Nuolatinės srovės žingsninis variklis,
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 10 99 |
81 |
Nuolatinės srovės žingsninis variklis, kurio žingsnio kampas ne mažesnis kaip 18 o, fiksuojantis variklio momentas ne mažesnis kaip 0,5 Nm, su tvirtinimo konsole, kurios išoriniai matmenys ne didesni kaip 22 mm × 68 mm, dvifazinė apvija ir galia ne didesnė kaip 5 W |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 10 99 |
82 |
Nuolatinės srovės bešepetis variklis, kurio išorinis skersmuo ne didesnis kaip 29 mm, nominalus greitis yra 1 500 (± 15 %) arba 6 800 (± 15 %) aps/min, o maitinimo įtampa 2 V arba 8 V |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 31 00 |
30 |
Nuolatinės srovės bešepetis variklis su trifaze apvija, kurio išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 85 mm, bet ne didesnis kaip 115 mm, kurio nominalus sukamasis momentas yra 2,23 Nm (± 1,0 Nm), kurio galia didesnė kaip 120 W, bet ne didesnė kaip 520 W, apskaičiuota esant 1 550 aps/min ir 12 V maitinimo įtampai, ir kuriame įmontuota elektroninė grandinė su Halo matavimo keitikliais, skirtas naudoti su elektrinės galios valdymo moduliu (elektrinės galios valdymo variklis) (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 31 00 |
40 |
Nuolatinio žadinimo nuolatinės srovės variklis:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 31 00 |
45 |
Nuolatinės srovės bešepečiai varikliai:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 31 00 |
55 |
Nuolatinės srovės variklis su perjungikliu, kurio:
naudojamas rankiniuose elektros prietaisuose |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 31 00 |
60 |
Nuolatinės srovės bešerpetis variklis, galintis suktis ir prieš laikrodžio rodyklę, kurio:
skirtas vidaus arba išorės kelių modulių oro kondicionavimo įrenginiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 31 00 |
65 |
Kuro elemento modulis, kurį sudaro bent polimero elektrolito membranos kuro elementai, įmontuoti tame pačiame korpuse su bendra aušinimo sistema, skirtas motorinių transporto priemonių traukos variklių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 31 00 |
70 |
Bešepečiai nuolatinės srovės varikliai, kurių:
naudojami automobilių vairo stiprintuvų sistemose |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 33 00 ex 8501 40 80 ex 8501 53 50 |
30 50 10 |
Elektros pavara, skirta autotransporto priemonėms, kurios galia ne didesnė kaip 315 kW, kurioje yra:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 51 00 ex 8501 52 20 |
30 50 |
Kintamosios srovės sinchroninis servovariklis su selsinu ir stabdžiu ne didesniam negu 6 000 rpm greičiui, kurio:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8501 62 00 |
30 |
Kuro elementų sistema,
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8503 00 91 ex 8503 00 99 |
31 32 |
Rotoriai, viduje turintys vieną arba du magnetinius žiedus, įmontuotus arba neįmontuotus į plieninį žiedą |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8503 00 99 |
31 |
Štampuotieji elektros variklių kolektoriai, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 16 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8503 00 99 |
33 |
50 μm apskritumo leidžiamosios nuokrypos elektrinio vairo stiprintuvo bešepečio variklio statorius |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8503 00 99 |
34 |
50 μm apskritumo leidžiamosios nuokrypos elektrinio vairo stiprintuvo bešepečio variklio rotorius |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8503 00 99 |
35 |
Elektrinio vairo stiprintuvo bekontakčių variklių siųstuvo sukamasis transformatorius |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8503 00 99 |
40 |
Ne didesnio kaip 150 cm pločio kuro elementų membrana (ritiniai arba lakštai), naudojama tik 8501 pozicijai priskiriamiems kuro elementams |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 31 80 |
20 |
Transformatoriai, naudojami skystųjų kristalų modulių apgręžiklių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 31 80 |
30 |
Perjungimo transformatoriai, kurių galia ne didesnė kaip 1 kVA, skirti statinių keitiklių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 31 80 |
40 |
Elektros transformatoriai,
naudojami gaminant televizorių priedėlius ir televizorius (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 40 82 |
40 |
Spausdintinė plokštė su tiltelinio lygintuvo grandine ir kitais aktyviais bei pasyviais komponentais, kurios charakteristikos:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 40 82 |
50 |
Į korpusą įmontuotas lygintuvas, kurio
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 40 90 |
20 |
Nuolatinės srovės keitikliai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 40 90 |
30 |
Statinis keitiklis su maitinimo jungikliu su izoliuotos užtūros dvipoliais tranzistoriais (IGBT) korpuse, skirti 8516 50 00 subpozicijoje klasifikuojamoms mikrobangų krosnelėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 40 90 |
40 |
Puslaidininkių galios moduliai:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 40 90 |
50 |
Pramoninių robotų varomasis įtaisas:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 40 90 |
60 |
Liejamojo presavimo būdu pagamintas puslaidininkinis galios modulis, kurį sudaro:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 50 95 |
20 |
Induktyvumo ritės, kurių induktyvumas ne didesnis kaip 62 mH |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 50 95 |
40 |
Droselio ritė, kurios:
naudojama LCD ir LED modulių valdymo plokštėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 50 95 |
50 |
Solenoidinė ritė, kurios
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8504 90 11 |
10 |
Feritinės šerdys, kitos negu skirtos kreipimo sistemoms |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 11 00 |
31 |
Nuolatiniai magnetai, kurių liekamoji magnetinė indukcija yra 455 mT (± 15 mT) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 11 00 |
33 |
Nuolatiniai magnetai, sudaryti iš neodimio, geležies ir boro lydinio, stačiakampio suapvalintais kampais formos, kurių matmenys ne didesni kaip 15 mm × 10 mm × 2 mm, arba disko formos, kurių skersmuo ne didesnis kaip 90 mm, su skyle centre arba be jos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 11 00 |
35 |
Nuolatiniai magnetai iš neodimio, geležies ir boro arba samario ir kobalto lydinio; aptraukti; kuriems taikytas neorganinis pasyvinimas (neorganinė danga) naudojant cinko fosfatą pramoninei variklinės ar sensorinės paskirties produktų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 11 00 |
50 |
Specifinės formos strypai, skirti įmagnetinuspaversti nuolatiniais magnetais, kurių sudėtyje yra neodimio, geležies ir boro ir kurių
naudojami pramoninei automatizacijai skirtiems elektriniams vykdomiesiems varikliams gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 11 00 |
60 |
Žiedai, vamzdžiai, įvorės arba apkabos iš neodimio, geležies ir boro lydinio, kurių:
naudojami nuolatiniams magnetams įmagnetinimo būdu gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 11 00 |
70 |
Diskai:
kokie naudojami automobilių garsiakalbiuose |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 11 00 |
80 |
Trikampio, kvadrato arba stačiakampio formos gaminiai, skirti įmagnetinus paversti nuolatiniais magnetais, kurių sudėtyje yra neodimio, geležies ir boro ir kurių:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 19 90 |
30 |
Disko formos aglomeruoto ferito gaminiai, kurių skersmuo ne didesnis kaip 120 mm, su skyle centre, skirti įmagnetinus paversti nuolatiniais magnetais, kurių liekamasis įmagnetinimas 350 mT - 470 mT |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 20 00 |
30 |
Elektromagnetinė sankaba, skirta naudoti kelių autotransporto priemonių oro kondicionavimo įrenginių kompresoriams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8505 90 20 |
91 |
Solenoidai su plunžeriu, veikiantys esant nominaliai 24 V maitinimo įtampai, kai nominalus srovės stipris yra 0,08 A, skirti 8517 pozicijai priskiriamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8506 50 90 |
10 |
Ličio-jodo galvaniniai elementai, kurių matmenys ne didesni kaip 9 mm × 23 mm × 45 mm, o įtampa ne didesnė kaip 2,8 V |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8506 50 90 |
20 |
Mazgai, sudaryti iš ne daugiau kaip 2 ličio baterijų, įmontuotų į integrinio grandyno lizdą (baterinio palaikymo lizdas), su ne daugiau kaip 32 jungtimis ir valdymo grandynu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8506 50 90 |
30 |
Ličio-jodo arba ličio-sidabro vanadžio oksido galvaniniai elementai, kurių matmenys ne didesni kaip 28 mm × 45 mm × 15 mm, o talpa ne mažesnė kaip 1,05 Ah |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 10 20 |
80 |
Rūgštiniai švino akumuliatoriai:
skirti naudoti lengvųjų automobilių ir mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių su didelės regeneracijos kintamosios srovės generatorių valdymo įranga arba paleidimo ir stabdymo sistemų su didelės regeneracijos kintamosios srovės generatorių valdymo įranga, gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 30 20 |
30 |
Cilindriniai nikelio-kadmio akumuliatoriai, kurių ilgis 65,3 mm (± 1,5 mm), o skersmuo 14,5 mm (± 1 mm), kurių nominali talpa ne mažesnė kaip 1 000 mAh, skirti pakartotinai įkraunamoms baterijoms gaminti (1) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 50 00 ex 8507 60 00 |
20 20 |
Stačiakampiai akumuliatoriai, kurių ilgis ne didesnis kaip 69 mm, plotis ne didesnis kaip 36 mm, o storis ne didesnis kaip 12 mm, skirti įkraunamoms baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 50 00 |
30 |
Cilindriniai nikelio hidrido akumuliatoriai, kurių skersmuo ne didesnis kaip 14,5 mm, skirti įkraunamoms baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
25 |
Stačiakampiai moduliai, skirti montuoti į ličio jonų įkraunamas baterijas, kurių:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
30 |
Cilindriniai ličio jonų akumuliatoriai, kurių ilgis ne mažesnis kaip 63 mm, o skersmuo ne mažesnis kaip 17,2 mm, kurių nominali talpa ne mažesnė kaip 1 200 mAh, skirti pakartotinai įkraunamoms baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
35 |
Ličio jonų įkraunamos baterijos, kurių:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
40 |
Įkraunamosios ličio jonų elektros akumuliatorių baterijos, kurių:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
50 |
Surenkamųjų ličio jonų elektros akumuliatorių baterijų moduliai, kurių:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
55 |
Cilindro formos ličio jonų akumuliatoriai, kurių
skirti įkraunamosioms baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
57 |
Kubo formos ličio jonų akumuliatoriai, kurių
skirti įkraunamosioms baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
60 |
Ličio jonų akumuliatoriai, kurių:
supakuoti į pakuotes po 48 modulius |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
65 |
Cilindrinis ličio jonų elementas, kurio:
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
70 |
Stačiakampiai moduliai, skirti montuoti į ličio jonų įkraunamas baterijas, kurių:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
75 |
Stačiakampis ličio jonų akumuliatorius
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 60 00 |
80 |
Stačiakampis ličio jonų akumuliatorius
skirtas autotransporto priemonių pakartotinai įkraunamoms baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8507 90 80 |
70 |
Plokštė, išpjauta iš nikeliu dengto vario folijos, kurios:
naudojama elektra varomų transporto priemonių ličio jonų baterijoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8508 70 00 ex 8537 10 99 |
10 96 |
Elektroninė lustinė kortelė be atskiros dėžutės, skirta įjungti ir valdyti dulkių siurblių šepečius, kurių galia ne didesnė kaip 300 W |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8508 70 00 ex 8537 10 99 |
20 98 |
Elektroninės lustinės kortelės:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8512 40 00 ex 8516 80 20 |
10 20 |
Automobilio durelių veidrodėlio šildymo folija:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8516 90 00 |
60 |
Giliosios elektrinės gruzdintuvės vėdinimo įrenginys:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8516 90 00 |
70 |
Vidinis indas:
skirtas naudoti gaminant elektrines gruzdintuves (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8518 29 95 |
30 |
Garsiakalbiai:
naudojami televizoriams ir vaizdo monitoriams gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8518 30 95 |
20 |
Klausos aparatų ausinės korpuse, kurio išoriniai matmenys, neatsižvelgiant į jungtis, ne didesni kaip 5 mm × 6 mm × 8 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8518 40 80 |
91 |
Grandynų plokštės pomazgis, atliekantis skaitmeninio garso signalo dekodavimo, garso signalo apdorojimo ir stiprinimo funkcijas, su dvikanaliu ir (arba) daugiakanale funkcine geba |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8518 40 80 |
92 |
Grandynų plokštės pomazgis, sudarytas iš maitinimo bloko, aktyviojo vienodintuvo ir galios stiprintuvo grandinių |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8518 90 00 |
91 |
Vientisai šaltuoju būdu susodintos plieninės šerdinės plokštės, kurias sudaro diskas su vienoje pusėje esančiu cilindru, skirtos garsiakalbiams gaminti (1) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8521 90 00 |
20 |
Skaitmeninio vaizdo įrašymo aparatūros:
naudojamos uždarosios TV (angl. CCTV) stebėjimo sistemoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 49 |
50 |
Kompaktinių diskų grotuvo lazerinės nuskaitymo galvutės elektroniniai mazgai, sudaryti iš:
viskas sumontuota ant pagrindo |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 49 ex 8527 99 00 ex 8529 90 65 |
60 10 25 |
Spausdintinės plokštės sąranka, kurią sudaro:
skirta namų pramogų sistemoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 49 ex 8527 99 00 ex 8529 90 65 |
65 20 40 |
Spausdintinės plokštės sąranka, kurią sudaro:
skirta namų pramogų sistemoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 49 |
70 |
Mazgas, sudarytas bent iš lanksčios spausdintinės grandinės, lazerio tvarkyklės integrinio grandyno ir signalų keitiklio integrinio grandyno |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
15 |
Aliumininiai radiatoriai ir aliumininės aušinimo plokštės, skirti 8521 pozicijai priskiriamuose produktuose esančių tranzistorių ir (arba) integrinių grandynų darbinei temperatūrai palaikyti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 ex 8529 90 92 |
30 30 |
Laikiklis, tvirtinimo elementas arba įdėklas iš metalo, skirtas televizoriams, monitoriams ir vaizdo grotuvams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
65 |
Optinių diskų mazgas, sudarytas bent iš vieno optinio įtaiso ir nuolatinės srovės variklių, galintis arba negalintis atlikti dvigubo sluoksnio įrašymą |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
70 |
Vaizdajuosčių įrašymo ir atkūrimo mazgas, kurį sudaro bent variklis ir spausdintinė plokštė, turinti integrinį grandyną, atliekantį pavaros arba valdymo funkcijas, su transformatoriumi arba be jo, skirtas 8521 pozicijoje klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
75 |
Kompaktinio disko (CD) grotuvo optinė nuskaitymo galvutė, sudaryta iš vieno lazerinio diodo, vieno fotodetektoriaus integrinio grandyno ir vieno spindulių skaidiklio |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
80 |
Lazerinis optinis valdymo įtaiso mazgas (taip vadinamas „mecha units“), skirtas skaitmeniniams vaizdo ir/arba garso signalams įrašyti ir/arba atkurti, sudarytas bent iš lazerinio optinio skaitymo ir/arba įrašymo įtaiso, vieno arba daugiau nuolatinės srovės variklių ir neturintis spausdintinės plokštės arba turintis spausdintinę plokštę, negalinčią apdoroti garso ir vaizdo signalus, skirtas 8519, 8521, 8526, 8527, 8528 arba 8543 pozicijose klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
81 |
Lazerinis optinis imtuvas, skirtas CD arba DVD optiniams signalams atkurti ir DVD optiniams signalams įrašyti, sudarytas bent iš:
naudojamas 8521 pozicijoje klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
83 |
"Blu-ray" optinis imtuvas, įrašantis arba neįrašantis, skirtas naudoti su "Blu-ray", DVD ir CD diskais, kurį sudaro bent:
ir kuris skiriamas 8521 pozicijaipriskiriamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
84 |
“Blu-ray” diskasukis, įrašantis arba neįrašantis, skirtas naudoti su “Blu-ray”, DVD ir CD diskais, kurį sudaro bent:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
85 |
Vaizdo galvutės būgnas su vaizdo galvutėmis arba su vaizdo ir garso galvutėmis ir elektros varikliu, skirtas 8521 pozicijoje, klasifikuojamiems gaminiams (1) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 |
96 |
Standžiojo disko diskasukis, montuojamas 8521 pozicijoje klasifikuojamuose aparatuose (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8522 90 80 ex 8529 90 65 |
97 50 |
Derintuvas, kuris aukšto dažnio signalus keičia į vidutinio dažnio signalus, skirtas 8521 ir 8528 pozicijose klasifikuojamiems produktams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8525 80 19 |
20 |
Televizijos kamerų mazgas, kurio matmenys ne didesni kaip 10 mm × 15 mm × 18 mm, su vaizdo jutikliu, objektyvu ir spalvoto vaizdo procesoriumi, kurio vaizdo skiriamoji geba ne didesnė kaip 1 024 × 1 280 pikselių, su kabelių ir/arba korpusu arba be jų, skirtas 8517 12 00 subpozicijoje klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8525 80 19 |
25 |
Ilgabangių infraraudonųjų spindulių vaizdo kamera (pagal standartą ISO/TS 16949), kurios:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8525 80 19 ex 8525 80 91 |
31 10 |
Uždarosios TV (angl. CCTV) kamera:
skirta CCTV stebėjimo sistemoms (1) |
0 % |
01.07.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8525 80 19 |
35 |
Vaizdą skenuojančios vaizdo kameros, turinčios:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8525 80 19 |
40 |
Knygiškųjų kompiuterių (notebook) kamerų mazgas, kurio matmenys ne didesni kaip 15 mm × 25 mm × 25 mm, su vaizdo jutikliu, objektyvu ir spalvoto vaizdo procesoriumi, kurio vaizdo skiriamoji geba ne didesnė kaip 1 600 × 1 200 pikselių, su kabeliu ir korpusu arba be jų, sumontuotas ant pagrindo arba ne, ir su šviesos diodu (LED) (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8525 80 19 |
45 |
Kameros modulis su 1 280 * 720 p HD skiriamąja geba ir dviem mikrofonais, naudojamas 8528 pozicijai priskiriamų produktų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8526 91 20 ex 8527 29 00 |
80 10 |
IA modulis (Integrated audio module) su skaitmenine vaizdo išvestimi, skirtas prijungti prie skystųjų kristalų monitoriaus su jutikliniu ekranu, kuris jungiamas sąsaja MOST (Media Oriented Systems Transport) tinklu ir perduodamas MOST tinklu didelio pralaidumo protokolu ir kuriame gali būti
ir kuriame yra
skirtas 87 skirsniui priskiriamoms transporto priemonėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8527 91 99 ex 8529 90 65 |
10 35 |
Mazgas, kurį sudaro bent:
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8528 49 10 |
10 |
Vaizdo monitorius, kurį sudaro:
visa tai sumontuota arba nesumontuota ant montavimo plokštės, kuri skirta vaizdo domofonams, vaizdo telefonams arba stebėjimo aparatams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8528 59 70 |
10 |
Skystųjų kristalų (LCD) spalvoto vaizdo monitorius, išskyrus tuos, kurie sujungti su kitais aparatais, kurio nuolatinės srovės įėjimo įtampa ne mažesnė kaip 7 V, bet ne didesnė kaip 30 V, o ekrano įstrižainė ne didesnė kaip 33,2 cm,
skirtas nuolat įtaisyti arba įmontuoti pramoninio surinkimo metu į prekes, priskiriamas 84 - 90 ir 94 skirsniams (1) |
0 % |
30.06.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 10 80 |
20 |
Keraminiu filtrų paketai korpuse, sudaryti iš 2 keraminių filtrų ir vieno 10,7 MHz (± 30 kHz) dažnio keraminio rezonatoriaus |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 10 80 |
50 |
Keraminiai filtrai korpuse, skirti centriniam 450 kHz (± 1,5 kHz) dažniui, kurių dažnių juosta esant 6 dB ne didesne kaip 30 kHz, o esant 40 dB ne didesne kaip 70 kHz |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 10 80 |
60 |
Filtrai korpuse, išskyrus paviršinius akustinių bangų filtrus, skirti ne mažesniam kaip 485 MHz, bet ne didesniam kaip 1 990 MHz centriniam dažniui, kurių įterpties nuostoliai yra ne didesni kaip 3,5 dB |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 65 ex 8548 90 90 |
30 44 |
Televizijos aparatūros dalys su mikroprocesoriaus ir vaizdo procesoriaus funkcijomis, kuriuos sudaro bent mikro-kontroleris ir vaizdo procesorius, sumontuoti ant išvadų rėmo, plastikiniame korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 65 |
45 |
Palydovinio radijo imtuvo modulis, keičiantis aukšto dažnio palydovo signalus į skaitmeninį koduotąjį garso signalą, naudojamas 8527 pozicijoje klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 65 |
55 |
Dienos šviesos diodų (LED) plokštė, skirta montuoti į 8528pozicijai priskiriamus gaminius (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 65 |
60 |
Derintuvas, kuris aukšto dažnio signalus keičia į vidutinio dažnio signalus, naudojamas specialių TV priedėlių (set-boxes) palydoviniams ir antžeminiams televizijos signalų imtuvams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 65 |
65 |
Spausdintinė plokštė, skirta maitinimo įtampai ir valdymo signalams paskirstyti tiesiai į LCD modulio TFT stiklo plokštės valdymo grandinę |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 65 |
70 |
Įtaiso tvarkiklis, sudarytas iš elektroninio integrinio grandyno ir lanksčiosios spausdintinės plokštės, naudojamas skystųjų kristalų modulių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 65 |
75 |
Moduliai, sudaryti bent iš puslaidininkinių lustų, skirti:
|
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
25 |
LCD moduliai, nesumontuoti su jutiklinio ekrano įranga, sudaryti tik iš:
naudojami autotransporto priemonių radijo aparatams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
32 |
Vaizdo projektavimo optiniai mazgai, sudaryti iš spalvų išskaidymo sistemos, padėties nustatymo mechanizmo ir lęšių, skirti 8528 pozicijoje klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
40 |
Mazgas, kurį sudaro prizmės, skaitmeninio mikroveidrodinio įtaiso (DMD) lustai ir elektroninės valdymo grandinės, skirtas televizijos projekcinei įrangai arba videoprojektoriams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
41 |
Skaitmeninių mikroveidrodėlių įtaisų (DMD) lustai, skirti vaizdo projektoriams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
42 |
Aliumininiai šilumos šalinimo ir aušinimo radiatoriai, skirti televizorių tranzistorių ir integrinių grandynų darbinei temperatūrai palaikyti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
43 |
Plazminiai ekranai, kuriuose yra tik adresų ir ekrano elektrodai, su valdymo bloku ir (arba) elektroniniais įrenginiais, skirtais valdyti tik ląstelių adresus, arba be minėto bloko ir įrenginių, ir su maitinimo šaltiniu arba be jo |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
44 |
Skystųjų kristalų moduliai, susidedantys tiktai iš vieno ar kelių TFT stiklo arba plastiko narvelių, nesumontuotų su jutiklinio ekrano įranga, su ar be vidinio apšvietimo įtaisu, su ar be apgręžikliu ir viena ar keliomis spausdintinėmis plokštėmis, turinčiomis tik vaizdo elementų adresavimo elektroninius valdymo mazgus |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
45 |
Integrinio grandyno korpusas su televizinio signalo priėmimo funkcine geba, talpinantis kanalų dekoderio lustą, imtuvinio derintuvo lustą, galios valdymo lustą, GSM filtrus ir taip pat atskirai įmontuotus pasyviosios grandinės elementus, skirtus priimti skaitmeninius transliuojamus DVB-T ir DVB-H formatais vaizdo signalus |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
47 |
Matricos vaizdo jutikliai („progresinės žvalgos“ interline CCD jutiklis arba CMOS jutiklis), skirti skaitmeninėms vaizdo kameroms su analoginiu arba skaitmeniniu monolitiniu integriniu grandynu, kurių vaizdo elementai yra ne didesni kaip 12 μm × 12 μm, arba monochrominiai su mikrolęšiu kiekviename vaizdo taške (mikrolęšių matrica), arba polichrominiai su spalvų filtru, taip pat su mikrolęšių matrica, kurios kiekviename vaizdo elemente sumontuotas vienas mikrolęšis |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
48 |
Liejinio slegiant būdu iš aliuminio išlietas aušintuvas (radiatorius), skirtas tranzistorių ir integrinių grandynų darbo temperatūrai palaikyti, naudojamas 8527 pozicijoje klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 ex 8536 69 90 |
49 83 |
Kintamosios srovės kištukinis lizdas su įmontuotu trukdžių filtru, kurį sudaro:
su metaline atrama arba be jos; metalinė atrama jungia kintamosios srovės kištukinį lizdą ir plazminį televizorių (PDP) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
50 |
Skystakristalio spalvoto vaizduoklio skydai, skirti skystakristaliams monitoriams, priskiriamiems 8528 pozicijai:
skirti 87 skirsniui priskiriamoms transporto priemonėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8529 90 92 |
70 |
Stačiakampis tvirtinamasis ir dengiamasis rėmas
naudojamas televizorių gamyboje |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8531 80 95 |
40 |
Elektriniai akustiniai keitikliai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8535 90 00 |
20 |
Spausdintinė plokštė, sudaryta iš izoliacinės medžiagos su elektros jungtimis ir litavimo aikštelėmis, naudojama skystųjų kristalų įtaisų (LCD) moduliams skirtų vidinio apšvietimo įrenginių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8535 90 00 ex 8536 50 80 |
30 83 |
Puslaidininkių modulio jungiklis korpuse:
|
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 30 30 |
11 |
Terminiai elektriniai jungikliai hermetiškame korpuse, kurių atkirtos srovės stipris yra ne mažesnis kaip 50 A, su momentinio suveikimo jungikliu, skirti montuoti tiesiogiai ant elektros variklių ričių |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 49 00 |
91 |
Terminės relės hermetiškoje stiklo kasetėje, ne didesnio kaip 35 mm ilgio, neatsižvelgiant į laidus, kurių didžiausias nuotėkio intensyvumas 0 oC–160 °C temperatūroje viename strype yra 10-6 cm3 He/s, skirtos montuoti į šaldymo įrangos kompresorius (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 50 11 |
31 |
Jungiklis, skirtas spausdintinei grandinei įmontuotai į korpusą, įjungti, naudojant 4,9 N (± 0,9 N) jėgą |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 50 11 |
32 |
Mechaninis mygtukinis jungiklis elektroninėms grandinėms sujungti, dirbantis prie ne aukštesnės kaip 60 V įtampos ir ne stipresnės kaip 50 mA srovės, skirtas 8521 arba 8528 pozicijai priskiriamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 50 19 |
91 |
Holo efekto principu veikiantys jungikliai, sudaryti iš vieno magneto, vieno Holo efekto jutiklio ir dviejų kondensatorių, korpuse su 3 kontaktais |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 50 19 ex 8536 50 80 |
93 97 |
Įtaisai, turintys koregavimo kontrolės ir įjungimo/išjungimo funkcijas, sudaryti bent iš vieno arba daugiau vientiso integrinio grandyno, kombinuoti arba ne su puslaidininkiniais elementais sumontuoti kartu ant išvadų rėmelio, plastikiniame korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 50 80 |
81 |
Mechaniniai greičio reguliavimo jungikliai elektriniams grandynams sujungti, skirti:
ir kurie naudojami 8467 pozicijoje klasifikuojamoms mašinoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 50 80 |
82 |
Mechaniniai jungikliai elektriniams grandynams sujungti, skirti:
ir kurie naudojami 8467 pozicijoje klasifikuojamoms mašinoms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 50 80 |
93 |
Jungiklių blokas bendraašiam kabeliui, sudarytas iš 3 elektromagnetinių jungiklių, kurių jungimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 50 ms, o aktyvavimo srovės stipris esant 12 V įtampai yra ne didesnis kaip 500 mA |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 50 80 |
98 |
Mechaninis mygtukinis jungiklis elektroninėms grandinėms sujungti, dirbantis prie ne žemesnės kaip 220 V, bet ne aukštesnės kaip 250 V įtampos ir ne stipresnės kaip 5A srovės, skirtas 8521 arba 8528 pozicijai priskiriamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 69 90 |
51 |
SCART tipo jungtys plastikiniuose ar metaliniuose korpusuose su 21 kontaktu 2 eilėse, naudojamos 8521 ir 8528 pozicijai priskiriamų gaminių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 69 90 |
81 |
Žingsnio jungtis, naudojama skystųjų kristalų (LCD) televizinio signalo priėmimo aparatūrai gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 69 90 |
82 |
Modulinis vietinio tinklo lizdas arba kištukas, sujungtas arba nesujungtas su kitais lizdais, kuriame integruota bent:
naudojamas 8521 arba 8528 pozicijose klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 69 90 |
84 |
Vienetinis ar daugybinis universaliosios magistralės (USB) lizdas arba kištukas, naudojamas sujungimui su kitais USB įrenginiais, skirtas 8521 arba 8528 pozicijoms priskiriamoms prekėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 69 90 |
85 |
Lizdas arba kištukas, kurio korpusas plastikinis arba metalinis, ne daugiau kaip 8 kontaktų, skirtas naudoti 8521 arba 8528 pozicijose klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 69 90 |
86 |
HDMI tipo lizdo arba kištuko jungtys, kurių korpusas plastikinis arba metalinis, su 2 eilėmis išdėstytų 19arba20 kojelių, skirtos naudoti 8521arba8528 pozicijai priskiriamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 69 90 |
87 |
D-Sub tipo lizdo arba kištuko jungtys, kurių korpusas plastikinis arba metalinis, su 3eilėmis išdėstytų 15kojelių, skirtos naudoti 8521 arba 8528 pozicijai priskiriamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 69 90 |
88 |
Atminties kortelių „Secure Digital“ (SD), „CompactFlash“ bei „Smart Card“ ir 64 kontaktų asmenininio kompiuterio kortelės (PC-card) lizdai, skirti lituoti ant spausdintinių plokščių, skirti elektriniams aparatams ir grandinėms prijungti bei perjungti arba apsaugoti elektrines grandines, kurių įtampa ne aukštesnė kaip 1 000 V |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 70 00 |
10 |
Optinis lizdas arba kištukas, skirtas 8521 arba 8528 pozicijose klasifikuojamoms prekėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 70 00 |
20 |
Metaliniai kištukai, kištukiniai lizdai ir jungtys, kurių korpusai plastikiniai arba metaliniai, skirti šviesolaidiniams kabeliams optiškai arba mechaniškai sujungti, kurių:
skirti 8521 ir 8528 pozicijose klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 90 85 |
92 |
Metaliniai štampuoti rėmai su jungtimis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 90 85 ex 8544 49 93 |
94 10 |
Elastomeriniai jungiamieji elementai, guminiai arba silikoniniai, sudaryti iš vieno ar daugiau laidžiųjų elementų |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8536 90 85 |
97 |
SD atminties kortelės lizdas (įstatoma ir ištraukiama spustelėjus arba įstatoma spustelėjus ir ištraukiama truktelėjus), skirtas 8521 arba 8528 pozicijai priskiriamoms prekėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8537 10 91 |
30 |
Transporto priemonių prietaisų skyde montuojamas duomenų apdorojimo ir vertinimo kontrolės modulis, veikiantis pagal duomenų perdavimo tinklo (CAN) magistralės protokolą, kurį sudaro bent:
ir kurios įtampa 13,5 V |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8537 10 99 |
92 |
Jutiklinio ekrano plokštės, sudarytos iš laidaus tinklelio, esančio tarp dviejų stiklinių ar plastikinių plokščių arba lakštų, su elektros laidininkais ir jungtimis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8537 10 99 |
93 |
12 V maitinimo įtampai skirti elektroniniai valdymo blokai, skirti į transporto priemones montuojamoms temperatūros kontrolės sistemoms gaminti (1) (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8537 10 99 ex 8543 70 90 |
94 20 |
Mazgas iš dviejų lauko tranzistorių su izoliaciniais sluoksniais, įmontuota į korpusą su dvigubomis švino sienelėmis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8537 10 99 |
97 |
Elektroninė valdiklio kortelė, skirta įjungti ir valdyti vienfazį kintamosios srovės kolektorinį elektros variklį kurio išėjimo galia ne mažesnė kaip 750 W, o įėjimo galia didesnė kaip 1 600 W, bet ne didesnė kaip 2 700 W |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8538 90 99 |
92 |
Elektroterminio lydžiojo saugiklio dalys, sudarytos iš alavu padengtos varinės vielos, pritvirtintos prie cilindrinio korpuso, kurio išoriniai matmenys ne didesni kaip 5 mm × 48 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8538 90 99 |
95 |
Varinė laikančioji plokštelė, naudojama kaip aušintuvas gaminant izoliuotosios užtūros dvipolių tranzistorių (IGBT) modulius, ne maženės kaip 650 V, bet ne didesnės kaip 1 200 V įtampos, priskiriamus 8535 arba 8536 pozicijoms (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8539 39 00 |
20 |
Liuminescencinės lempos (šaltojo katodo (CCFL) arba išorinio elektrodo (EEFL)), kurių skersmuo ne didesnis kaip 5 mm, o ilgis didesnis kaip 120 mm, bet ne didesnis kaip 1 570 mm |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8540 11 00 |
93 |
Spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopas su vienas šalia kito (linijinė technologija) išdėstytais elektronų prožektoriais, kurio ekrano įstrižainės ilgis ne mažesnis kaip 79 cm |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8540 20 80 |
91 |
Fotodaugintuvai |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8540 71 00 |
20 |
Nesilpstančiosios bangos magnetronas – (pastovusis dažnis –2 460 Mhz, magnetas korpuse, išvedimo zondas), skirtas 8516 50 00 subpozicijoje klasifikuojamų prekių gamybai (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8540 89 00 |
91 |
Vamzdžio tipo vaizduokliai, sudaryti iš stiklinio korpuso, sumontuoto ant plokštės, kurios matmenys yra ne didesni kaip 300 mm × 350 mm, išskyrus jungiamuosius laidus. Vamzdyje yra viena ar daugiau eilių simbolių ar linijų, o kiekvieną simbolį ar liniją sudaro fluorescuojantieji arba fosforescuojantieji elementai. Šie elementai yra sumontuoti ant metalizuoto pagrindo, kuris yra padengtas fluorescuojančiomis medžiagomis arba fosforescuojančiomis druskomis, kurios, bombarduojamos elektronais, skleidžia šviesą |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8540 89 00 |
92 |
Vakuuminiai fluorescenciniai vaizduoklio vamzdžiai |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 ex 9405 40 39 ex 9405 40 99 |
23 50 03 |
Puslaidininkis elementas, kuriuo elektros energija paverčiama matomais infraraudonaisiais arba ultravioletiniais spinduliais
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
30 |
Stiprintuvai, sudaryti iš aktyviųjų ir pasyviųjų elementų, sumontuotų ant spausdintinės grandinės, esančios korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
35 |
Radijo dažnio (RF) moduliatoriai, veikiantys ne mažesnio kaip 43 MHz, bet ne didesnio kaip 870 MHz dažnio diapazonu, gebantys sukeisti VHF ir UHF signalus, sudaryti iš korpuse sudėtų aktyviųjų ir pasyviųjų elementų, sumontuotų ant spausdintinės grandinės, esančios korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
40 |
Aukšto dažnio stiprintuvas, sudarytas iš vieno ar daugiau integrinių gradynų ir diskrečiųjų kondensatorių lustų ant metalinės jungės korpuse |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
45 |
Pastovaus dažnio pjezoelektrinių kristalų laikrodžių osciliatoriai, kurių dažnio diapazonas yra nuo 1,8 MHz iki 67 MHz, korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
55 |
Optinės elektroninės grandinės, sudarytos iš vieno ar kelių šviesos diodų (LED) su integrine valdymo grandine arba be jos ir vieno fotodiodo su stiprintuvo grandine su integriniu loginių elementų matricos grandynu arba be jo arba iš vieno ar kelių šviesos diodų ir ne mažiau kaip 2 fotodiodų su stiprintuvo grandine su integriniu loginių elementų matricos grandynu arba kitais integriniais grandynais arba be jų, korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
60 |
Osciliatoriai, kurių centrinis dažnis yra ne mažesnis kaip 20 GHz, bet ne didesnis kaip 42 GHz, sudaryti iš aktyviųjų ir pasyviųjų elementų, sumontuotų ant substrato, korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
65 |
Garso įrašymo ir atkūrimo grandinės, gebančios laikyti stereo garso duomenis ir kartu įrašyti bei atkurti, sudarytos iš 2 arba 3 monolitinių integrinių grandynų, sumontuotų ant spausdintinės plokštės arba išvadų rėmelio, korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
80 |
Osciliatorius su temperatūros kompensavimu, turintis spausdintinę grandinę, ant kurios sumontuotas bent pjezoelektrinis kristalas ir reguliuojamas kondensatorius, sudėti į korpusą, kuris paženklintas |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
85 |
Reguliuojamos įtampos osciliatoriai (VCO) korpuse, išskyrus osciliatorius su temperatūros kompensavimu, aktyviųjų ir pasyviųjų elementų, sumontuotų ant spausdintinės grandinės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 70 90 |
95 |
Mobilių telefonų vaizdo ir valdymo modulis, kurį sudaro:
skirtas 87skirsniui priskiriamoms transporto priemonėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 90 00 |
20 |
Nerūdijančio plieno katodai – plokštė su pakabinimo strypu, su plastikinėmis šoninėmis juostomis arba be jų |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 90 00 |
30 |
8541 arba 8542 pozicijose klasifikuojamų gaminių junginiai, sumontuoti ant spausdintinės plokštės, korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8543 90 00 |
40 |
Elektrolizės įrengimo dalis, sudaryta iš nikelio plokštės, kurioje įmontuotas nikelio tinklelis, pritvirtintas nikelio strypeliais ir titano plokštė, kurioje įmontuotas titano tinklelis, pritvirtintas titano strypeliais, ir kurio abi plokštės vidine puse yra viena su kita sutvirtintos. |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8544 20 00 ex 8544 42 90 ex 8544 49 93 ex 8544 49 95 |
10 20 20 10 |
PET ir (arba) PVC izoliuotas lankstusis kabelis, skirtas
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8544 42 90 |
10 |
Duomenų perdavimo kabelis, kuriuo galima perduoti ne mažiau nei 600 Mbit/s, kuriame yra:
ir kuris naudojamas tik LCD, PDP arba OLED skydo ir vaizdo apdorojimo elektroninių grandinių ryšiui |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8544 42 90 |
30 |
Polietilentereftalatu izoliuotas elektros laidininkas
naudojamas 8521 ir 8528 pozicijai priskiriamų gaminių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8545 19 00 |
20 |
Angliniai elektrodai, skirti naudoti cinko-anglies baterijose (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8545 90 90 |
20 |
Anglies pluošto popierius, naudojamas dujų difuzijos sluoksniuose kuro elementų elektrodams |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8547 10 00 |
10 |
Keraminis izoliacinis įtaisas, kurio sudėtyje esantis aliuminio oksidas sudaro ne mažiau kaip 90 % masės, metalizuoti, tuščiavidurio cilindro formos, kurio išorinis skersmuo yra ne mažesnis kaip 20 mm, bet ne didesnis kaip 250 mm, skirti vakuuminiams pertraukikliams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8548 10 29 |
10 |
Išeikvoti elektros ličio jonų arba nikelio-metalo hidrido akumuliatoriai |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8548 90 90 |
41 |
Mazgai korpuse, sudaryti iš rezonatoriaus, veikiančio ne mažesnio kaip 1,8 MHz, bet ne didesnio kaip 40 MHz dažnio diapazonu, ir kondensatoriaus |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8548 90 90 |
43 |
Kontaktinis vaizdo jutiklis |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8548 90 90 |
47 |
Detalė iš dviejų ar daugiau šviesos diodų, kurių tipinis bangos ilgis ne mažesnis kaip 440 nm, bet ne didesnis kaip 660 nm, įmontuota į korpusą su dvigubomis švino sienelėmis su apskrita anga, kurio išoriniai matmenys be furnitūros ne didesni kaip 12 mm × 12 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8548 90 90 |
48 |
Optinė detalė iš mažiausiai vieno lazerinio diodo ir fotodiodo, kurių tipinis bangos ilgis ne mažesnis kaip 635 nm, bet ne didesnis kaip 815 nm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8548 90 90 |
49 |
Skystųjų kristalų ekranai išimtinai sudaryti iš vieno ar daugiau TFT stiklo ar plastiko taškų, suderinti su sensoriniu valdymu („touch screen“), su ar be apšvietimo funkcijos, su intervalais ar be jų, bei vienos ar daugiau atspausdintų schemos plokščių, turinčių elektroninį valdymą pikselių nukreipimui |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8548 90 90 |
50 |
Filtrai su feromagnetine šerdimi, skirti aukštadažniam triukšmui elektroninėse grandinėse slopinti, naudojami 8528 pozicijai priskiriamiems televizoriams ir monitoriams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8704 23 91 |
20 |
Transporto priemonės važiuoklė su savaiminio uždegimo varikliu, kurio cilindrų darbinis tūris ne mažesnis kaip 8 000 cm3, ir kabina sumontuota ant 3, 4 arba 5 ratų, kurios tarpuratis ne mažesnis kaip 480 cm, be darbo įrenginių, montuojama specialios paskirties transporto priemonėse, kurių plotis ne mažesnis kaip 300 cm (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8708 30 91 |
10 |
Būgniniai stovėjimo stabdžiai:
skirti variklinėms transporto priemonėms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8708 99 97 |
20 |
Metaliniai korpuso dangteliai, montuojami balansinėse svirtyse arba rutuliniuose guoliuose, naudojamuose motorinių transporto priemonių priekinių ratų pakabos sistemose (1) |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 8803 30 00 |
50 |
Gatavi sraigtasparnių rotorių velenai, kurių
|
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 10 90 |
10 |
Vaizdo inverteriai, sudaryti iš optinio pluošto junginio |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 10 90 |
30 |
Polimerų šviesolaidžiai:
naudojama polimeriniams pluošto kabeliams gaminti |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 20 00 |
10 |
Medžiaga, sudaryta iš poliarizacinės plėvelės, susuktos arba nesusuktos į ritinius, sutvirtintos iš vienos arba abiejų pusių skaidrios medžiagos sluoksniu, su lipniu sluoksniu arba be jo, iš vienos pusės arba iš abiejų pusių padengta nuimama apsaugine plėvele |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 20 00 ex 9001 90 00 |
20 55 |
Optiniai sklaidomieji, atspindintieji arba prizminiai lakštai, nespausdintos sklaidomosios plokštės, turinčios arba neturinčios poliarizacinių savybių, tam tikru būdu supjaustytos |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
21 |
Pagal MOP (Multi-Optical-Path) technologiją pagaminta ritininė plėvelė, kurios pagrindas yra poli(etileno tereftalatas) (PET), ir kurios
|
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
25 |
Neaptaisyti optiniai elementai, pagaminti iš lieto infraraudonuosius spindulius praleidžiančio chalkogenidinio stiklo arba iš infraraudonuosius spindulius praleidžiančio chalkogenidinio stiklo ir kitų lęšių medžiagų derinio |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
35 |
Atbulinės projekcijos ekranai, sudaryti iš abipusiai iškilios plastiko plokštės |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
45 |
Neodimio, priemaišinio itrio ir aliuminio granato (YAG) medžiagos strypai, nupoliruoti abiejuose galuose |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
60 |
Atšvaitas arba difuzoriaus lakštai, sujungti į ritinius |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
65 |
Optinė plėvelė su ne mažiau kaip 5 daugiasluoksnėmis struktūromis, įskaitant išvirkščiosios pusės atšvaitą, gerosios pusės dangą ir kontrasto filtrą, kurio žingsnis ne didesnis kaip 0,65 μm, naudojama priekinės projekcijos ekranų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2014 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
70 |
Poli(etilentereftalato) plėvelė, kurios storis, išmatuotas ASTM D2103 metodu, mažesnis kaip 300 μm, iš vienos pusės turinti akrilo dervos prizmes, kurių kampas 90° ir atstumas tarp prizmių 50 μm |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
75 |
Priekiniai filtrai, su stiklo skydais, padengtais specialiu raštu ir plėvelės sluoksniu, naudojami plazminio vaizduoklio modulių gamyboje (1) |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9001 90 00 |
85 |
Šviesolaidinė plokštė iš polimetilmetakrilato,
naudojama plokščiaekranių televizorių vidinio apšvietimo įtaisams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 11 00 |
10 |
Reguliuojamų lęšių mazgai, kurių židinio nuotolis yra ne mažesnis kaip 90 mm, bet ne didesnis kaip 180 mm, sudarytas iš 4–8 stiklinių arba metakrilinių lęšių, kurių skersmuo yra ne mažesnis kaip 120 mm, bet ne didesnis kaip 180 mm, derinio, o kiekvienas lęšis bent iš vienos pusės padengtas magnio fluorido sluoksniu, skirti vaizdo projektoriams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 11 00 |
20 |
Objektyvai, kurių
naudojami dokumentų kameroms arba tikrojo vaizdo kameroms gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 11 00 |
30 |
Objektyvai, kurių
naudojami dokumentų kameroms arba tikrojo vaizdo kameroms gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 11 00 |
40 |
Objektyvai, kurių
naudojami dokumentų kameroms arba tikrojo vaizdo kameroms gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 11 00 |
50 |
Lęšių mazgai, kurių židinio nuotolis yra ne mažesnis kaip 25 mm, bet ne didesnis kaip 150 mm, sudarytas iš stiklinių arba plastikinių lęšių, kurių skersmuo yra ne mažesnis kaip 60 mm, bet ne didesnis kaip 190 mm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 11 00 |
70 |
Objektyvai, kurių
naudojami dokumentų kameroms arba tikrojo vaizdo kameroms gaminti |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 20 00 |
10 |
Filtrai, sudaryti iš plastikinės poliarizuojančiosios membranos, stiklo plokštės ir permatomos apsauginės plėvelės, sumontuotų ant metalinio rėmo, skirti 8528 pozicijoje klasifikuojamiems gaminiams gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 90 00 |
20 |
Aptaisyti lęšiai kurių fiksuotas židinio nuotolis yra 3,8 mm (± 0,19 mm) arba 8 mm (± 0,4 mm), santykinė apertūra – F2.0, o skersmuo - ne didesnis kaip 33 mm, skirti krūvio sąsajos įtaiso (CCD) kameroms gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 90 00 |
30 |
Optiniai mazgai, sudaryti iš vienos ar dviejų eilių optinio stiklo pluošto lęšių pavidalu, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 0,85 mm, bet ne didesnis kaip 1,15 mm, įmontuoti tarp dviejų plastikinių plokščių |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9002 90 00 |
40 |
Aptaisyti lęšiai, pagaminti iš infraraudonuosius spindulius praleidžiančio chalkogenidinio stiklo arba iš infraraudonuosius spindulius praleidžiančio chalkogenidinio stiklo ir kitų lęšių medžiagų derinio |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9012 90 90 |
10 |
Energijos filtrai, pritaisytini ant elektroninių mikroskopų kolonų |
0 % |
31.12.2016 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9013 20 00 |
10 |
Aukšto dažnio anglies dioksido lazeris, kurio išėjimo galia ne mažesnė kaip 12 W, bet ne didesnė kaip 200 W |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9013 20 00 |
20 |
Puslaidininkių plokštelių arba įtaisų matavimo arba kontrolės mašinų gamybai naudojamas lazerinių galvučių rinkinys (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9013 20 00 |
30 |
Puslaidininkių plokštelių arba įtaisų matavimo arba kontrolės mašinų gamybai naudojamas lazeris (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9022 90 00 |
10 |
Rentgeno aparato skydai (rentgeno plokščiojo skydo jutikliai / rentgeno jutikliai), sudaryti iš stiklo plokštelės su plonasluoksnių tranzistorių matrica, padengtos amorfinio silicio plėvele bei cezio jodido scintiliatoriaus sluoksniu ir metalizuotu apsauginiu sluoksniu, kurios aktyviojo paviršiaus matmenys 409,6 mm2 × 409,6 mm2, o vaizdo elemento (taško) dydis – 200 μm2 × 200 μm2 |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9025 80 40 |
30 |
Elektroninis barometrinis puslaidininkinis slėgio jutiklis, įmontuotas korpuse, daugiausia sudarytas iš:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9027 10 90 |
10 |
Dujų arba dūmų analizės transporto priemonėse jutiklių elementai, kurių pagrindinis komponentas – cirkonio ir keramikos elementas metaliniame korpuse |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9029 10 00 |
20 |
Automobilio rato sukimosi dažnio matuoklis (puslaidininkis rato sukimosi dažnio jutiklis), sudarytas iš:
impulsų daviklio judesiui aptikti. |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9031 80 34 |
30 |
Aparatai korpuse, skirti autotransporto priemonių posūkio kampui ir krypčiai matuoti, sudaryti iš bent vieno pokrypio greičio jutiklio, kurį sudaro monokristalinis kvarcas, su vienu ar daugiau matavimo jutiklių arba be jų |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9031 80 38 |
10 |
Automobilinės įrangos pagreičio matavimo prietaisas korpuse, sudarytas iš vieno ar daugiau aktyviųjų ir (arba) pasyviųjų elementų ir vieno ar daugiau jutiklių |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9031 80 38 |
20 |
Elektroninis puslaidininkinis akcelerometras, įmontuotas korpuse, daugiausia sudarytas iš:
skirtas įmontuoti į 84 - 90 ir 94 skirsniuose klasifikuojamus gaminius |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9031 90 85 |
20 |
Lazerio lygiavimo jutiklio mazgai korpuse, sudaryti iš spausdintinės plokštės su optiniais filtrais ir krūvio sąsajos įtaiso (CCD) vaizdo jutikliu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9032 89 00 |
20 |
Automobilių saugos pagalvių smūgio jutikliai su kontaktu, galinčiu įjungti 12 A srovę, kaip įtampa yra 30 V, o tipinė kontakto varža yra 80 mOhm |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9032 89 00 |
30 |
Elektroninis valdiklis (EPS valdiklis), skirtas elektrinės galios valdymui |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9032 89 00 |
40 |
Skaitmeninis vožtuvo valdiklis, skirtas kontroliuoti skysčius ir dujas |
0 % |
31.12.2017 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9401 90 80 |
10 |
Reketinio machanizmo diskai, naudojami atlošiamosioms automobilių sėdynėms gaminti |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9401 90 80 |
20 |
Lonžeronas, kurio storis ne mažesnis kaip 0,8 mm, bet ne didesnis kaip 3,0 mm, skirtas atlošiamąsias automobilių sėdynes gaminanti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9401 90 80 |
30 |
Plieno gembė, kurios storis ne mažesnis kaip 1 mm, bet ne didesnis kaip 2,5 mm, skirta atlošiamąsias automobilių sėdynes su saugos priemonėmis gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9401 90 80 |
40 |
Plieno rankenėlės sėdynės reguliavimo mechanizmui valdyti, skirtos atlošiamąsias automobilių sėdynes gaminti (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9405 40 35 |
10 |
Elektrinė plastikinė apšvietimo įranga, kurioje naudojamos 3 vamzdinės fluorescencinės lempos 3,0 mm (± 0,2 mm) skersmens ir kurių ilgis ne mažesnis kaip 420 mm (± 1 mm), bet ne didesnis kaip 600 mm (± 1 mm), skirta 8528 pozicijoje nurodytų produktų gamybai (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9405 40 39 |
10 |
Dekoratyvinio apšvietimo modulis, kurio ilgis ne mažesnis kaip 300 mm, bet ne didesnis kaip 600 mm, sudarytas iš šviesos šaltinio, kurį sudaro ne mažiau kaip 3, bet ne daugiau kaip 9 specialių vienalusčių raudonos, žalios ir mėlynos spalvų šviesos diodų grupių, sumontuotų ant spausdintinės plokštės, tvirtinamas prie plokščiaekranio televizoriaus priekinės ir/arba užpakalinės sienelės (1) |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9405 40 39 |
20 |
Baltojo silicio elektros apšvietimo įranga sudaryta iš:
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9405 40 39 |
60 |
LED sudedamoji dalis (su šviesos diodais)
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9405 40 99 |
06 |
LED sudedamoji dalis (su šviesos diodais)
|
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9503 00 75 ex 9503 00 95 |
10 10 |
Pagal mastelį sumažinti lynų kelio vagonų plastikiniai modeliai su varikliais arba be jų, skirti spausdinti (1) |
0 % |
31.12.2015 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9608 91 00 |
10 |
Beplaušiai plastikiniai rašiklių antgaliai su vidiniu kanalu |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9608 91 00 |
20 |
Žymeklių antgaliai, pagaminti iš veltinio ir iš kitų akytųjų medžiagų, be vidinio kanalo |
0 % |
31.12.2018 |
||||||||||||||||||||||||||||||||
ex 9612 10 10 |
10 |
Plastikinės juostelės su skirtingų spalvų segmentais, skirtos, veikiant karščiui dažams įsigerti į pagrindą (vadinamasis terminis dažymas) |
0 % |
31.12.2018 |
(1) Muitų taikymas sustabdytas pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 291–300 straipsnius (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).
(2) Tačiau priemonė netaikoma, jei perdirbimą vykdo mažmeninės prekybos arba viešojo maitinimo įmonės.
(3) Taikoma specifinė muito norma.
(4) Produktų, kuriems sustabdytas muitų tarifų taikymas, importo priežiūra nustatoma pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308d straipsnyje nustatytą tvarką.
(5) Kiekvienam ECICS įrašui (produktui) priskiriamas CUS (Muitų sąjungos ir statistikos numeris). ECICS (Europos cheminių medžiagų muitų registras) – tai Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato valdoma informacinė priemonė. Daugiau informacijos pateikiama adresu http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/databases/ecics/index_en.htm
II PRIEDAS
KN kodas |
TARIC kodas |
Papildomas matavimo vienetas |
ex 6909 19 00 |
15 |
Vienetų skaičius (p/st) |
ex 7020 00 10 |
10 |
p/st |
ex 7616 99 90 |
77 |
p/st |
ex 6909 19 00 |
80 |
p/st |
ex 7006 00 90 |
70 |
p/st |
ex 7009 91 00 |
10 |
p/st |
7011 20 00 |
|
p/st |
ex 7320 90 10 |
91 |
p/st |
ex 7325 99 10 |
20 |
p/st |
ex 7604 21 00 |
10 |
p/st |
ex 7604 29 90 |
30 |
p/st |
ex 7613 00 00 |
20 |
p/st |
ex 7616 99 90 |
15 |
p/st |
ex 7616 99 90 |
70 |
p/st |
ex 8482 80 00 |
10 |
p/st |
ex 8803 30 00 |
40 |
p/st |
ex 7616 99 90 |
75 |
p/st |
ex 8108 90 90 |
20 |
p/st |
ex 9003 90 00 |
10 |
p/st |
ex 8207 30 10 |
10 |
p/st |
ex 8301 60 00 |
10 |
p/st |
ex 8413 91 00 |
20 |
p/st |
ex 8419 90 85 |
20 |
p/st |
ex 8438 90 00 |
10 |
p/st |
ex 8468 90 00 |
10 |
p/st |
ex 8476 90 00 |
10 |
p/st |
ex 8479 90 80 |
87 |
p/st |
ex 8481 90 00 |
20 |
p/st |
ex 8503 00 99 |
45 |
p/st |
ex 8515 90 00 |
20 |
p/st |
ex 8531 90 85 |
20 |
p/st |
ex 8536 90 85 |
96 |
p/st |
ex 8543 90 00 |
50 |
p/st |
ex 8708 91 99 |
10 |
p/st |
ex 8708 99 97 |
30 |
p/st |
ex 9031 90 85 |
30 |
p/st |
ex 8309 90 90 |
10 |
p/st |
ex 8405 90 00 |
10 |
p/st |
ex 8409 91 00 |
10 |
p/st |
ex 8409 99 00 |
20 |
p/st |
ex 8409 99 00 |
10 |
p/st |
ex 8479 90 80 |
85 |
p/st |
ex 8411 99 00 |
30 |
p/st |
ex 8414 90 00 |
20 |
p/st |
ex 8414 90 00 |
30 |
p/st |
ex 8414 90 00 |
40 |
p/st |
ex 8415 90 00 |
20 |
p/st |
ex 8418 99 10 |
50 |
p/st |
ex 8418 99 10 |
60 |
p/st |
ex 8421 99 00 |
91 |
p/st |
ex 8421 99 00 |
93 |
p/st |
ex 8422 30 00 |
10 |
p/st |
ex 8479 89 97 |
30 |
p/st |
ex 8431 20 00 |
30 |
p/st |
ex 8439 99 00 |
10 |
p/st |
ex 8467 99 00 |
10 |
p/st |
ex 8536 50 11 |
35 |
p/st |
ex 8477 80 99 |
10 |
p/st |
ex 8479 89 97 |
40 |
p/st |
ex 8479 89 97 |
50 |
p/st |
ex 8479 90 80 |
80 |
p/st |
ex 8481 30 91 |
91 |
p/st |
ex 8481 80 59 |
10 |
p/st |
ex 8481 80 69 |
60 |
p/st |
ex 8481 80 79 |
20 |
p/st |
ex 8481 80 99 |
50 |
p/st |
ex 8481 80 99 |
60 |
p/st |
ex 8483 30 38 |
30 |
p/st |
ex 8483 40 29 |
50 |
p/st |
ex 8483 40 51 |
20 |
p/st |
ex 8483 40 59 |
20 |
p/st |
ex 8483 40 90 |
80 |
p/st |
ex 8503 00 91 |
31 |
p/st |
ex 8503 00 99 |
32 |
p/st |
ex 8503 00 99 |
31 |
p/st |
ex 8503 00 99 |
33 |
p/st |
ex 8503 00 99 |
34 |
p/st |
ex 8503 00 99 |
35 |
p/st |
ex 8503 00 99 |
40 |
p/st |
ex 8504 40 82 |
40 |
p/st |
ex 8504 40 82 |
50 |
p/st |
ex 8504 40 90 |
20 |
p/st |
ex 8504 40 90 |
30 |
p/st |
ex 8504 40 90 |
40 |
p/st |
ex 8504 50 95 |
20 |
p/st |
ex 8504 50 95 |
40 |
p/st |
ex 8504 50 95 |
50 |
p/st |
ex 8504 90 11 |
10 |
p/st |
ex 8505 11 00 |
31 |
p/st |
ex 8505 11 00 |
33 |
p/st |
ex 8505 11 00 |
35 |
p/st |
ex 8505 11 00 |
50 |
p/st |
ex 8505 20 00 |
30 |
p/st |
ex 8505 90 20 |
91 |
p/st |
ex 8507 90 80 |
70 |
p/st |
ex 8508 70 00 |
10 |
p/st |
ex 8508 70 00 |
96 |
p/st |
ex 8516 90 00 |
60 |
p/st |
ex 8516 90 00 |
70 |
p/st |
ex 8518 30 95 |
20 |
p/st |
ex 8518 90 00 |
91 |
p/st |
ex 8522 90 49 |
50 |
p/st |
ex 8522 90 49 |
60 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
25 |
p/st |
ex 8522 90 49 |
65 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
40 |
p/st |
ex 8522 90 49 |
70 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
15 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
30 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
30 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
65 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
70 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
75 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
80 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
81 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
83 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
84 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
85 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
96 |
p/st |
ex 8522 90 80 |
97 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
50 |
p/st |
ex 8529 10 80 |
20 |
p/st |
ex 8529 10 80 |
50 |
p/st |
ex 8529 10 80 |
60 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
30 |
p/st |
ex 8548 90 90 |
44 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
45 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
55 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
60 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
65 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
70 |
p/st |
ex 8529 90 65 |
75 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
25 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
32 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
40 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
41 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
42 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
43 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
44 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
45 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
47 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
48 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
49 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
83 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
50 |
p/st |
ex 8529 90 92 |
70 |
p/st |
ex 8531 80 95 |
40 |
p/st |
ex 8535 90 00 |
20 |
p/st |
ex 8535 90 00 |
30 |
p/st |
ex 8536 50 80 |
83 |
p/st |
ex 8536 30 30 |
11 |
p/st |
ex 8536 49 00 |
91 |
p/st |
ex 8536 50 11 |
31 |
p/st |
ex 8536 50 11 |
32 |
p/st |
ex 8536 50 19 |
91 |
p/st |
ex 8536 50 19 |
93 |
p/st |
ex 8536 50 80 |
97 |
p/st |
ex 8536 50 80 |
81 |
p/st |
ex 8536 50 80 |
82 |
p/st |
ex 8536 50 80 |
93 |
p/st |
ex 8536 50 80 |
98 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
51 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
81 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
82 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
84 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
85 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
86 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
87 |
p/st |
ex 8536 69 90 |
88 |
p/st |
ex 8536 70 00 |
10 |
p/st |
ex 8536 70 00 |
20 |
p/st |
ex 8536 90 85 |
92 |
p/st |
ex 8536 90 85 |
94 |
p/st |
ex 8544 49 93 |
10 |
p/st |
ex 8536 90 85 |
97 |
p/st |
ex 8537 10 91 |
30 |
p/st |
ex 8537 10 99 |
92 |
p/st |
ex 8537 10 99 |
93 |
p/st |
ex 8537 10 99 |
94 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
20 |
p/st |
ex 8537 10 99 |
97 |
p/st |
ex 8538 90 99 |
92 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
30 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
35 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
40 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
45 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
55 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
60 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
65 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
80 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
85 |
p/st |
ex 8543 70 90 |
95 |
p/st |
ex 8543 90 00 |
20 |
p/st |
ex 8543 90 00 |
30 |
p/st |
ex 8543 90 00 |
40 |
p/st |
ex 8544 42 90 |
10 |
p/st |
ex 8545 19 00 |
20 |
p/st |
ex 8547 10 00 |
10 |
p/st |
ex 8548 90 90 |
41 |
p/st |
ex 8548 90 90 |
43 |
p/st |
ex 8548 90 90 |
47 |
p/st |
ex 8548 90 90 |
48 |
p/st |
ex 8548 90 90 |
49 |
p/st |
ex 8548 90 90 |
50 |
p/st |
ex 8708 30 91 |
10 |
p/st |
ex 8708 99 97 |
20 |
p/st |
ex 8803 30 00 |
50 |
p/st |
ex 9001 90 00 |
75 |
p/st |
ex 9002 90 00 |
20 |
p/st |
ex 9002 90 00 |
30 |
p/st |
ex 9002 90 00 |
40 |
p/st |
ex 9012 90 90 |
10 |
p/st |
ex 9013 20 00 |
10 |
p/st |
ex 9013 20 00 |
20 |
p/st |
ex 9013 20 00 |
30 |
p/st |
ex 9022 90 00 |
10 |
p/st |
ex 9031 80 34 |
30 |
p/st |
ex 9031 80 38 |
10 |
p/st |
ex 9031 90 85 |
20 |
p/st |
ex 9032 89 00 |
20 |
p/st |
ex 9032 89 00 |
30 |
p/st |
ex 9032 89 00 |
40 |
p/st |
ex 9401 90 80 |
10 |
p/st |
ex 9405 40 35 |
10 |
p/st |
ex 9405 40 39 |
10 |
p/st |
ex 9405 40 39 |
20 |
p/st |
ex 9503 00 75 |
10 |
p/st |
ex 9503 00 95 |
10 |
p/st |
ex 3919 90 00 |
36 |
Kvadratinis metras (m2) |
ex 3919 90 00 |
44 |
m2 |
ex 3920 49 10 |
95 |
m2 |
ex 3921 90 60 |
95 |
m2 |
ex 5603 11 10 |
10 |
m2 |
ex 5603 11 10 |
20 |
m2 |
ex 5603 11 90 |
10 |
m2 |
ex 5603 11 90 |
20 |
m2 |
ex 5603 12 10 |
10 |
m2 |
ex 5603 12 90 |
10 |
m2 |
ex 5603 12 90 |
50 |
m2 |
ex 5603 12 90 |
60 |
m2 |
ex 5603 12 90 |
70 |
m2 |
ex 5603 13 10 |
10 |
m2 |
ex 5603 13 10 |
20 |
m2 |
ex 5603 13 90 |
60 |
m2 |
ex 5603 13 90 |
70 |
m2 |
ex 5603 14 10 |
10 |
m2 |
ex 5603 91 10 |
10 |
m2 |
ex 5603 91 90 |
10 |
m2 |
ex 5603 92 10 |
10 |
m2 |
ex 5603 92 90 |
10 |
m2 |
ex 5603 92 90 |
40 |
m2 |
ex 5603 92 90 |
80 |
m2 |
ex 5603 93 90 |
10 |
m2 |
ex 5603 93 90 |
50 |
m2 |
ex 3824 90 97 |
90 |
Kubinis metras (m3) |
ex 3901 10 90 |
20 |
m3 |
ex 3901 20 90 |
10 |
m3 |
ex 3902 10 00 |
50 |
m3 |
ex 3903 11 00 |
10 |
m3 |
ex 3903 90 90 |
10 |
m3 |
ex 3907 40 00 |
50 |
m3 |
ex 3907 40 00 |
60 |
m3 |
ex 3907 60 80 |
40 |
m3 |
ex 3920 20 80 |
95 |
m3 |
ex 5402 49 00 |
70 |
Metras (m) |
ex 3215 19 00 |
20 |
Litras (l) |
28.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 354/319 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1388/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
kuriuo nustatomos tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų Sąjungos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas jų administravimas bei panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 7/2010
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Sąjungoje tam tikros žemės ūkio ir pramonės produkcijos nepakanka specialiems Sąjungos pramonės šakų, kuriose naudojami tie produktai, poreikiams patenkinti. Todėl minėtų produktų pasiūla Sąjungoje labai priklauso nuo importo iš trečiųjų šalių. Skubiausia minėtų produktų paklausa Sąjungoje turėtų būti nedelsiant patenkinta pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į būtinybę netrikdyti tų produktų rinkos arba netrukdyti tų produktų gamybai ar jos plėtrai Sąjungoje, reikėtų nustatyti atitinkamo kiekio Sąjungos tarifines kvotas, kurioms taikoma lengvatinė muito norma; |
(2) |
reikia užtikrinti, kad visi Sąjungos importuotojai nuolat vienodomis sąlygomis galėtų naudotis tomis kvotomis, o kvotoms nustatytos muito normos turėtų būti nuolat taikomos visam atitinkamų į visas valstybes nares importuojamų produktų kiekiui, kol kvotos bus išnaudotos; |
(3) |
Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (1) numatyta tarifinių kvotų administravimo sistema, kuria užtikrinama galimybė chronologine tvarka pagal išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datas nuolat vienodomis sąlygomis naudotis kvotomis bei taikyti muito normas. Todėl Komisija ir valstybės narės šiuo reglamentu nustatytas tarifines kvotas turėtų administruoti pagal minėtą sistemą; |
(4) |
kvotų kiekiai paprastai išreiškiami tonomis. Tam tikriems produktams, kuriems nustatytos autonominės tarifinės kvotos, kvotų kiekis yra išreikštas kitu matavimo vienetu. Todėl, kai Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (2) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje nėra nurodyto papildomo minėtų produktų matavimo vieneto, gali kilti neaiškumų dėl naudojamo matavimo vieneto. Taigi, aiškumo ir geresnio kvotų administravimo tikslais reikėtų numatyti, kad, norint pasinaudoti minėtomis autonominėmis tarifinėmis kvotomis, išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje turi būti nurodytas tikslus importuojamų produktų kiekis, išreikštas šio reglamento priede nurodytu tų produktų kvotos kiekio matavimo vienetu; |
(5) |
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 7/2010 (3) buvo daug kartų iš dalies pakeistas. Siekiant skaidrumo ir palengvinti ekonominės veiklos vykdytojams stebėti prekes, kurioms taikomos autonominės tarifinės kvotos, tikslinga visą Reglamentą (ES) Nr. 7/2010 pakeisti nauju reglamentu; |
(6) |
pagal proporcingumo principą, siekiant pagrindinio tikslo – skatinti valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpusavio prekybą, – būtina ir tikslinga nustatyti taisykles, kad būtų suderinti Sąjungoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų komerciniai interesai, nekeičiant Sąjungos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sąrašo. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
(7) |
tarifinėmis kvotomis turi būti leista naudotis nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šiuo reglamentu leidžiama naudotis priede išvardytų produktų Sąjungos autonominėmis tarifinėmis kvotomis, kurioms nustatytų autonominių bendrojo muitų tarifo muitų taikymas sustabdomas priede nustatytais laikotarpiais, laikantis jame nustatytų muito normų ir kvotų dydžių.
2 straipsnis
Šio reglamento 1 straipsnyje nurodytas tarifines kvotas administruoja Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a, 308b ir 308c straipsniais.
3 straipsnis
Kai pateikiama šiame reglamente minimo produkto, kurio kvotos kiekis yra išreikštas ne svorio (tonomis ar kilogramais) ar vertės, bet kitu matavimo vienetu, išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, importuojamų produktų, kurių papildomas matavimo vienetas nėra nurodytas Reglamento (EEB) Nr. 2658/97 I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje, tikslus kiekis nurodomas tos deklaracijos 41 langelyje „Papildomas matavimo vienetas“, naudojant šio reglamento priede nurodytą to produkto kvotos kiekio matavimo vienetą.
4 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 7/2010 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
L. LINKEVIČIUS
(1) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).
(2) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
(3) 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 7/2010, kuriuo nustatomos tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų Sąjungos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas jų administravimas, bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2505/96 (OL L 3, 2010 1 7, p. 1.).
PRIEDAS
Kvotos Nr. |
KN kodas |
TARIC |
Aprašymas |
Kvotos laikotarpis |
Kvotos kiekis |
Kvotos muitas (%) |
||||||||||
09.2849 |
ex 0710 80 69 |
10 |
Auricularia polytricha rūšies grybai (nevirti arba virti vandenyje ar garuose) užšaldyti, skirti paruoštam maistui gaminti (1) (2) |
1 1–12 31 |
700 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2663 |
ex 1104 29 17 |
10 |
Malūne techniškai apdoroti sorgų grūdai, kurie yra bent išlukštenti ir iš kurių pašalintas gemalas, skirti palaidus pakavimo užpildus (1) |
1 1–12 31 |
1 500 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2664 |
ex 2008 60 19 |
30 |
Saldžiosios vyšnios, į kurias pridėta alkoholio ir kurių sudėtyje esančio cukraus yra 9 % masės arba nėra cukraus, kurių skersmuo ne didesnis kaip 19,9 mm, su kauliukais, skirtos šokolado produktams gaminti (1) |
1 1–12 31 |
1 000 tonų |
10 % (3) |
||||||||||
ex 2008 60 39 |
30 |
|||||||||||||||
09.2913 |
ex 2401 10 35 |
91 |
Neperdirbtas tabakas, supjaustytas arba nesupjaustytas taisyklingos formos gabalėliais, kurių muitinė vertė ne mažesnė kaip 450 eurų už 100 kg neto masės, vartojami kaip rišiklis arba įvynioklis gaminant prekes, priskiriamas 2402 10 00 subpozicijai 2402 10 00 (1) |
1 1–12 31 |
6 000 tonų |
0 % |
||||||||||
ex 2401 10 70 |
10 |
|||||||||||||||
ex 2401 10 95 |
11 |
|||||||||||||||
ex 2401 10 95 |
21 |
|||||||||||||||
ex 2401 10 95 |
91 |
|||||||||||||||
ex 2401 20 35 |
91 |
|||||||||||||||
ex 2401 20 70 |
10 |
|||||||||||||||
ex 2401 20 95 |
11 |
|||||||||||||||
ex 2401 20 95 |
21 |
|||||||||||||||
ex 2401 20 95 |
91 |
|||||||||||||||
09.2928 |
ex 2811 22 00 |
40 |
Granulių pavidalo kvarco užpildas, kurio sudėtyje silicio dioksidas sudaro ne mažiau kaip 97 % masės |
1 1–12 31 |
1 700 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2703 |
ex 2825 30 00 |
10 |
Vanadžio oksidai ir hidroksidai, skirti tik lydiniams gaminti (1) |
1 1–12 31 |
13 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2806 |
ex 2825 90 40 |
30 |
Volframo trioksidas ir volframo mėlynasis oksidas (CAS RN 1314-35-8 + 39318-18-8) |
1 1–12 31 |
12 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2929 |
2903 22 00 |
|
Trichloretilenas (CAS RN 79-01-6) |
1 1–12 31 |
10 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2837 |
ex 2903 79 90 |
10 |
Bromchlorometanas (CAS RN 74-97-5) |
1 1–12 31 |
600 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2933 |
ex 2903 99 90 |
30 |
1,3-Dichlorbenzenas (CAS RN 541-73-1) |
1 1–12 31 |
2 600 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2950 |
ex 2905 59 98 |
10 |
2-Chloretanolis, naudojamas 4002 99 90 subpozicijai priskiriamiems skystiesiems tioplastams gaminti (CAS RN 107-07-3) (1) |
1 1–12 31 |
15 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2851 |
ex 2907 12 00 |
10 |
o-Krezolis, kurio grynumas ne mažesnis kaip 98,5 % masės (CAS RN 95-48-7) |
1 1–12 31 |
20 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2624 |
2912 42 00 |
|
Etilvanilinas (3-etoksi-4-hidroksibenzaldehidas), (CAS RN 121-32-4) |
1 1–12 31 |
tonų |
0 % |
||||||||||
09.2852 |
ex 2914 29 00 |
60 |
Ciklopropilmetilketonas (CAS RN 765-43-5) |
1 1–12 31 |
300 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2638 |
ex 2915 21 00 |
10 |
Acto rūgštis, kurios grynumas ne mažesnis kaip 99 % masės (CAS RN 64-19-7) |
1 1–12 31 |
1 000 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2972 |
2915 24 00 |
|
Acto rūgšties anhidridas (CAS RN 108-24-7) |
1 1–12 31 |
20 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2665 |
ex 2916 19 95 |
30 |
Kalio (E,E)-heksa-2,4-dienoatas (CAS RN 24634-61-5) |
1 1–12 31 |
8 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2769 |
ex 2917 13 90 |
10 |
Dimetilsebacatas (CAS RN 106-79-6) |
1 1–12 31 |
1 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2634 |
ex 2917 19 90 |
40 |
Dodekandiono rūgštis, kurios grynumas didesnis kaip 98,5 % masės (CAS RN693-23-2) |
1 1–12 31 |
4 600 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2808 |
ex 2918 22 00 |
10 |
o-Acetilsalicilo rūgštis (CAS RN 50-78-2) |
1 1–12 31 |
120 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2975 |
ex 2918 30 00 |
10 |
Benzofenon-3,3’,4,4’-tetrakarboksidianhidridas (CAS RN 2421-28-5) |
1 1–12 31 |
1 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2602 |
ex 2921 51 19 |
10 |
o-Fenilendiaminas (CAS RN 95-54-5) |
1 1–12 31 |
1 800 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2854 |
ex 2924 19 00 |
85 |
3-Jodtrop-2-inil N-butilkarbamatas (CAS RN 55406-53-6) |
1 1–12 31 |
1 300 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2977 |
2926 10 00 |
|
Akrilnitrilas (CAS RN 107-13-1) |
1 1–12 31 |
75 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2856 |
ex 2926 90 95 |
84 |
2-Nitro-4-(trifluormetil)benzonitrilas (CAS RN 778-94-9) |
1 1–12 31 |
500 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2838 |
ex 2927 00 00 |
85 |
C,C’-Azodi(formamidas) (CAS RN 123-77-3), kurio:
|
1 1–12 31 |
100 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2603 |
ex 2930 90 99 |
79 |
Bis(3-trietoksisililpropil)tetrasulfidas (CAS RN 40372-72-3) |
1 1–12 31 |
9 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2955 |
ex 2932 19 00 |
60 |
Flurtamonas (ISO) (CAS RN 96525-23-4) |
1 1–12 31 |
300 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2812 |
ex 2932 20 90 |
77 |
Heksan-6-olidas (CAS RN 502-44-3) |
1 1–12 31 |
4 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2858 |
2932 93 00 |
|
Piperonalis (CAS RN 120-57-0) |
1 1–12 31 |
220 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2860 |
ex 2933 69 80 |
30 |
1,3,5-Tri[3-(dimetilamino)propil]heksahidro-1,3,5-triazinas (CAS RN 15875-13-5) |
1 1–12 31 |
300 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2658 |
ex 2933 99 80 |
73 |
5-(Acetoacetilamino)benzimidazolonas (CAS RN 26576-46-5) |
1 1–12 31 |
200 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2945 |
ex 2940 00 00 |
20 |
D-ksilozė (CAS RN 58-86-6) |
1 1–12 31 |
400 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2862 |
ex 3105 40 00 |
10 |
Monoamonio fosfatas (CAS RN 7722-76-1) |
1 1–12 31 |
45 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2666 |
ex 3204 17 00 |
55 |
Dažiklis C.I. Pigment Red 169 (CAS RN 12237-63-7) |
1 1–12 31 |
40 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2659 |
ex 3802 90 00 |
19 |
Su soda išdegta diatomitinė žemė |
1 1–12 31 |
30 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2908 |
ex 3804 00 00 |
10 |
Natrio lignosulfonatas |
1 1–12 31 |
40 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2889 |
3805 10 90 |
|
Sulfatinis terpentinas |
1 1–12 31 |
25 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2935 |
ex 3806 10 00 |
10 |
Kanifolija ir kanifolijos rūgštys, pagamintos iš šviežių aliejingųjų dervų (oleorezinų) |
1 1–12 31 |
280 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2814 |
ex 3815 90 90 |
76 |
Katalizatorius, sudarytas iš titano dioksido ir volframo trioksido |
1 1–12 31 |
3 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2829 |
ex 3824 90 97 |
19 |
Liekanų, netirpstančių alifatiniuose angliavandeniliuose, gautų ekstrahuojant kanifoliją iš medienos, kietas ekstraktas, pasižymintis šiomis charakteristikomis:
|
1 1–12 31 |
1 600 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2907 |
ex 3824 90 97 |
86 |
Miltelių pavidalo fitosterolių mišinys, kurio sudėtyje yra:
skirtas stanolių/sterolių arba stanolių/sterolių esterių gamybai (1) |
1 1–12 31 |
2 500 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2644 |
ex 3824 90 97 |
96 |
Preparatas, kurio sudėtyje yra:
|
1 1–12 31 |
10 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2140 |
ex 3824 90 97 |
98 |
Tretinių aminų mišiniai, kurių sudėtyje:
|
1 1–12 31 |
4 500 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2660 |
ex 3902 30 00 |
96 |
Propileno-etileno kopolimeras, kurio lydymosi klampa, nustatyta pagal ASTM D 3236 metodą, esant 190 °C temperatūrai yra ne didesnė kaip 1 700 mPa |
1 1–12 31 |
500 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2639 |
3905 30 00 |
|
Poli(vinilo alkoholis), kuriame yra arba nėra nehidrolizuotų acetato grupių |
1 1–12 31 |
18 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2930 |
ex 3905 30 00 |
30 |
Vinilo alkoholio, kuriame yra nehidrolizuotų acetatų grupių, ir metilenbutandiono rūgšties (CAS RN 122625-12-1) natrio druskų kopolimeras, naudojamas terminiam popieriui gaminti |
1 1–12 31 |
192 tonos |
0 % |
||||||||||
09.2671 |
ex 3905 99 90 |
81 |
Poli(vinilbutiralis) (CAS RN 63148-65-2),
|
1 1–12 31 |
11 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2616 |
ex 3910 00 00 |
30 |
Polidimetilsiloksanas, kurio polimerizacijos laipsnis yra 2 800 monomerų grandžių (± 100) |
1 1–12 31 |
1 300 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2816 |
ex 3912 11 00 |
20 |
Celiuliozės acetato dribsniai |
1 1–12 31 |
75 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2864 |
ex 3913 10 00 |
10 |
Natrio alginatas, gautas iš rudadumblių (CAS RN 9005-38-3) |
1 1–12 31 |
1 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2641 |
ex 3913 90 00 |
87 |
Natrio hialuronatas, nesterilus, kurio:
|
1 1–12 31 |
200 kg |
0 % |
||||||||||
09.2661 |
ex 3920 51 00 |
50 |
Polimetilmetakrilato lakštai, atitinkantys šiuos standartus:
|
1 1–12 31 |
100 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2645 |
ex 3921 14 00 |
20 |
Akytas regeneruotos celiuliozės blokas, įmirkytas vandeniu, kurio sudėtyje yra magnio chlorido ir ketvirtinių amonio junginių, ir kurio matmenys – 100 cm (± 10 cm) x 100 cm (± 10 cm) x 40 cm (± 5 cm) |
1 1–12 31 |
1 300 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2818 |
ex 6902 90 00 |
10 |
Ugniai atsparios plytos, kurių:
|
1 1–12 31 |
75 tonos |
0 % |
||||||||||
09.2628 |
ex 7019 52 00 |
10 |
120 g/m2 (± 10 g/m2) masės plastiku padengtas stiklo pluošto audinys, paprastai naudojamas nuo vabzdžių apsaugančioms vyniojamoms uždangoms su pritvirtintais rėmais gaminti |
1 1–12 31 |
3 000 000 m2 |
0 % |
||||||||||
09.2799 |
ex 7202 49 90 |
10 |
Ferochromas, kurio sudėtyje anglis sudaro ne mažiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 4 % masės, o chromas – ne daugiau kaip 70 % masės |
1 1–12 31 |
50 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2629 |
ex 7616 99 90 |
85 |
Teleskopinės rankenos iš aliuminio, skirtos kelioniniam bagažui gaminti (1) |
1 1–12 31 |
800 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
ex 8302 49 00 |
91 |
|||||||||||||||
09.2840 |
ex 8104 30 00 |
20 |
Magnio milteliai:
|
1 1–12 31 |
2 000 tonų |
0 % |
||||||||||
09.2642 |
ex 8501 40 20 |
30 |
Sąranka, kurią sudaro:
skirtas vakuuminiams siurbliams gaminti (1) |
1 1–12 31 |
120 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
ex 8501 40 80 |
40 |
|||||||||||||||
09.2763 |
ex 8501 40 80 |
30 |
Elektrinis vienfazis kintamosios srovės kolektorinis variklis, kurio galia didesnė kaip 750 W, įėjimo galia didesnė kaip 1 600 W, bet ne didesnė kaip 2 700 W, išorinis skersmuo didesnis kaip 120 mm (± 0,2 mm), bet ne didesnis kaip 135 mm (± 0,2 mm), nominalios apsukos daugiau kaip 30 000 aps/min, bet ne daugiau kaip 50 000 aps/min, su oro įtraukimo ventiliatoriumi, skirtas naudoti vakuuminių siurblių gamybai (1) |
1 1–12 31 |
2 000 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
09.2633 |
ex 8504 40 82 |
20 |
Elektros lygintuvas, kurio galia ne didesnė kaip 1 kVA, naudojamas 8509 80 ir 8510 pozicijoms priskiriamiems prietaisams gaminti (1) |
1 1–12 31 |
4 500 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
09.2643 |
ex 8504 40 82 |
30 |
Maitinimo plokštės, skirtos prekėms, priskiriamoms 8521 ir 8528 pozicijoms, gaminti (1) |
1 1–12 31 |
1 038 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
09.2620 |
ex 8526 91 20 |
20 |
GPS sistemoms skirtas komplektas su pozicijos nustatymo funkcija, be monitoriaus, ne didesnės kaip 2 500 g masės |
1 1–12 31 |
3 000 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
09.2672 |
ex 8529 90 92 |
75 |
Spausdintinė plokštė su šviesos diodais (LED):
naudojama 8528 pozicijai priskiriamų prekių vidinio apšvietimo įtaisams gaminti (1) |
1 1–12 31 |
115 000 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
ex 9405 40 39 |
70 |
|||||||||||||||
09.2003 |
ex 8543 70 90 |
63 |
Reguliuojamos įtampos dažnio generatorius, sudarytas iš aktyviųjų ir pasyviųjų elementų, sumontuotų ant spausdintinės plokštės, esančios korpuse, kurio matmenys ne didesni kaip 30 mm × 30 mm |
1 1–12 31 |
1 400 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
09.2668 |
ex 8714 91 10 |
21 |
Iš anglies pluošto ir dirbtinės dervos pagamintas dviračio rėmas, dažytas, lakuotas ir (arba) poliruotas, naudojamas dviračiams gaminti (1) |
1 1–12 31 |
76 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
ex 8714 91 10 |
31 |
|||||||||||||||
09.2669 |
ex 8714 91 30 |
21 |
Iš anglies pluošto ir dirbtinės dervos pagaminta dviračio priekinė šakė, dažyta, lakuota ir (arba) poliruota, naudojama dviračiams gaminti (1) |
1 1–12 31 |
52 000 vnt. |
0 % |
||||||||||
ex 8714 91 30 |
31 |
|||||||||||||||
09.2631 |
ex 9001 90 00 |
80 |
Neaptaisyti stiklo lęšiai, prizmės ir suklijuoti elementai, naudojami prekių, kurių KN kodai 9002, 9005, 9013 10 ir 9015, gamyboje (1) |
1 1–12 31 |
5 000 000 vnt. |
0 % |
(1) Muitų taikymas sustabdytas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (OL L 253, 1993 10 11, p. 1) 291–300 straipsnius.
(2) Tačiau priemonė netaikoma, jei perdirbimą vykdo mažmeninės prekybos arba viešojo maitinimo įmonės.
(3) Taikoma specifinė muito norma.