		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.349.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 349

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 tomas 2013m. gruodžio 21d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2013/785/ES
	*	2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo	1
		2013/786/ES
	*	2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir jo laikino taikymo	4
		Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolas, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas	5
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1389/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1258/2012 dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas	24
	*	2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1390/2013 dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas	26
	*	2013 m. spalio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1391/2013, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių	28
	*	2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1392/2013, kuriuo uždraudžiama su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines skumbres IIIa ir IV zonose; IIa, IIIb, IIIc zonų ES vandenyse ir 22–32 pakvadračiuose	44
	*	2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1393/2013, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius V zonos ES ir tarptautiniuose vandenyse bei XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse	46
	*	2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1394/2013, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius NAFO F1 zonos Grenlandijos vandenyse ir V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse	48
	*	2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1395/2013, kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti didžiaakes siūlapelekes vėgėles VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniuose vandenyse	50
	*	2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1396/2013, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) 3LMNO zonoje	52
	*	2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1397/2013, kuriuo uždraudžiama su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes IV zonos ES ir Norvegijos vandenyse į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos	54
	*	2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1398/2013, kuriuo dėl praėjusiais metais viršytų žvejybos pastangų sumažinamos 2013 m. Jungtinei Karalystei skirtos šukuočių, valgomųjų krabų ir vorinių krabų žvejybos pastangos	56
	*	2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1399/2013, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Antep Baklavası/Gaziantep Baklavası (SGN)]	58
	*	2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1400/2013, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Τοματάκι Σαντορίνης (Tomataki Santorinis) (SKVN)]	59
	*	2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1401/2013, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Yorkshire Wensleydale (SGN)]	60
	*	2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1402/2013 dėl tam tikrų žuvų išteklių 2013 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas kitų išteklių žvejybos kvotas, kuriuo dėl būsimų išskaitytinų kiekių iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 770/2013	61
	*	2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1403/2013, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Liquirizia di Calabria (SKVN)]	86
	*	2013 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1404/2013 dėl leidimo naudoti preparatą, kurį sudaro endo-1,4-beta-ksilanazė, gaunama iš Aspergillus niger (CBS 109.713), ir endo-1,4-beta-gliukanazė, gaunama iš Aspergillus niger (DSM 18404), kaip penimų kiaulių pašarų priedą (leidimo turėtojas – bendrovė BASF SE) ( 1 )	88
	*	2013 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1405/2013 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	91
		2013 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1406/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	93
		SPRENDIMAI
		2013/787/ES
	*	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška EGF/2012/011 DK/Vestas)	95
		2013/788/ES
	*	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Suomijos paraiška EGF/2013/001 FI/Nokia)	96
		2013/789/ES
	*	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Vokietijos paraiška EGF/2013/003 DE/First Solar)	97
		2013/790/ES
	*	2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos 25 ir 26 straipsnių pataisos priėmimo Europos Sąjungos vardu	98
		2013/791/Euratomas
	*	2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas	100
		2013/792/ES
	*	2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Suomijoje pradžios	103
		2013/793/ES
	*	2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas, kuriuo, siekiant pratęsti ekologinių kriterijų, taikomų suteikiant ES ekologinį ženklą muilams, šampūnams ir plaukų kondicionieriams, galiojimą, iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/506/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 9223) ( 1 )	104
		2013/794/ES
	*	2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Gruzijos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 9224) ( 1 )	105
		2013/795/ES
	*	2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Jungtinės Karalystės pranešimo apie priemones, kurias ji ketina priimti pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 9 straipsnio 2 ir 3 dalis (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 9225) ( 1 )	107
		2013/796/ES
	*	2013 m. gruodžio 6 d. Europos centrinio banko sprendimas dėl monetų emisijos apimties 2014 metais patvirtinimo (ECB/2013/46)	109


	(1) Tekstas svarbus EEE

LT	Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/1

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 16 d.

dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo

(2013/785/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)	2006 m. gegužės 22 d. Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimą žuvininkystės sektoriuje (1) (toliau – Partnerystės susitarimas), priimdama Reglamentą (EB) Nr. 764/2006 (2);

(2)	Sąjunga baigė derybas su Maroko Karalyste dėl naujojo protokolo, kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, kurie priklauso Maroko Karalystės suverenitetui ar jurisdikcijai žuvininkystės srityje;

(3)	Sprendimu 2013/720/ES (3) Taryba leido šį protokolą pasirašyti, su sąlyga, kad jis bus sudarytas;

(4)

Sąjunga yra suinteresuota įgyvendinti Partnerystės susitarimą naudodama protokolą, kuriame nustatomos žvejybos galimybės ir su tuo susijęs finansinis įnašas, taip pat sąlygos atsakingai žuvininkystei ir tvariam išteklių naudojimui Maroko Karalystės žvejybos zonoje remti. Todėl minėtą protokolą reikėtų patvirtinti Sąjungos vardu;

(5)

Partnerystės susitarimu įsteigtas jungtinis komitetas, kuriam pavesta kontroliuoti šio susitarimo taikymą. Be to, vadovaujantis protokolu, jungtinis komitetas gali patvirtinti tam tikrus protokolo pakeitimus. Siekiant palengvinti tokių pakeitimų patvirtinimą, tikslingaEuropos Komisiją įgalioti, laikantis konkrečių sąlygų, juos patvirtinti taikant supaprastintą procedūrą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolas, kuriuo nustatomos abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – protokolas) (4).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia protokolo 12 straipsnyje numatytą pranešimą.

3 straipsnis

Laikantis priede pateiktų nuostatų ir sąlygų, Europos Komisija įgaliojama Sąjungos vardu patvirtinti jungtiniame komitete priimtus protokolo pakeitimus.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. JUKNA

(1) OL L 141, 2006 5 29, p. 4.

(2) 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2006 dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriuje sudarymo (OL L 141, 2006 5 29, p. 1).

(3) OL L 328, 2013 12 7, p. 1.

(4) Protokolas skelbiamas OL L 328, 2013 12 7, p. 2 kartu su sprendimu dėl jo pasirašymo.

PRIEDAS

Įgaliojimų taikymo sritis ir Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi jungtiniame komitete, nustatymo procedūra

Komisija įgaliojama vesti derybas su Maroko Karalyste ir atitinkamais atvejais laikantis šio priedo 3 punkto susitarti dėl protokolo pakeitimų, susijusių su šiais klausimais:

a)	žvejybos galimybių persvarstymas pagal protokolo 5 straipsnio 1 dalį;

b)	sprendimas dėl paramos sektoriui sąlygų pagal protokolo 6 straipsnį;

c)	techninės specifikacijos ir sąlygos, priklausančios jungtinio komiteto įgaliojimams pagal protokolo priedą.

Pagal Partnerystės susitarimą įsteigtame jungtiniame komitete Sąjunga:

a)	veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais, kurių siekiama vykdant bendrą žuvininkystės politiką,

b)	laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto,

c)	propaguoja pozicijas, kurios suderinamos su atitinkamomis regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų patvirtintomis taisyklėmis.

Kai numatyta sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų protokolo pakeitimų priimti jungtinio komiteto posėdžio metu, imamasi būtinų priemonių, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią statistinę, biologinę ir kitą susijusią informaciją.

Šiuo tikslu, remdamosi šia informacija, Komisijos tarnybos, likus pakankamai laiko iki atitinkamo jungtinio komiteto posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams apsvarstyti ir patvirtinti parengiamąjį dokumentą, kuriame išdėstyta išsami informacija apie numatomą Sąjungos poziciją.

Numatomą Sąjungos poziciją 1 dalies a punkte nurodytais klausimais Taryba turi patvirtinti kvalifikuota balsų dauguma. Kitais atvejais laikoma, kad parengiamajame dokumente numatyta Sąjungos pozicija patvirtinta, jeigu tam tikras blokuojančiai mažumai ekvivalentiškas valstybių narių skaičius tam nepaprieštarauja Tarybos parengiamojo organo posėdžio metu arba per dvidešimt dienų nuo parengiamojo dokumento gavimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyks anksčiau. Esant prieštaravimui, klausimas perduodamas Tarybai.

Jei kituose susitikimuose, įskaitant vietoje rengiamus susitikimus, neįmanoma pasiekti susitarimo, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujausią informaciją, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.

Komisijos prašoma tinkamu laiku imtis visų priemonių, kurios būtinos siekiant tęsti tolesnę veiklą, susijusią su jungtinio komiteto sprendimu, be kita ko, atitinkamais atvejais paskelbti atitinkamą sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikti pasiūlymų, kurie būtini tokiam sprendimui įgyvendinti.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/4

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 16 d.

dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir jo laikino taikymo

(2013/786/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2006 m. spalio 5 d. Reglamentu (EB) Nr. 1563/2006 (1) Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą (toliau – Partnerystės susitarimas);

(2)	šiuo metu galiojantis Partnerystės susitarimo protokolas (2) baigs galioti 2013 m. gruodžio 30 d.;

(3)	Taryba leido Komisijai derėtis dėl naujo protokolo, kuriuo Europos Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės Komorų vandenyse. Toms deryboms pasibaigus, 2013 m. liepos 5 d. buvo parafuotas naujas protokolas;

(4)	siekiant užtikrinti Europos Sąjungos laivų žvejybos veiklos tęstinumą, reikėtų naująjį protokolą laikinai taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d., kol bus užbaigtos jo sudarymui reikalingos procedūros;

(5)	naujasis protokolas turėtų būti pasirašytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu leidžiama pasirašyti Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – Protokolas), su sąlyga, kad minėtas Protokolas bus sudarytas.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Europos Sąjungos vardu pasirašyti Protokolą.

3 straipsnis

Protokolas laikinai taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., kol bus užbaigtos jo sudarymui reikalingos procedūros.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. JUKNA

(1) 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1563/2006 dėl Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo sudarymo (OL L 290, 2006 10 20, p. 6).

(2) Protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 335, 2010 12 18, p. 3).

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/5

EUROPOS

Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolas, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

1 straipsnis

Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1. Pagal susitarimo 5 straipsnį trims metams nuo 2014 m. sausio 1 d. suteikiamos tokios žvejybos galimybės:

toli migruojančių rūšių žuvys (1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede išvardytos rūšys), išskyrus Alopiidae ir Sphyrnidae šeimas, taip pat šias rūšis: Cetorhinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharias, Carcharhinus falciformis, Carcharhinus longimanus;

— tunų seineriai: 42 laivai,

— paviršinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 20 laivų.

2. 1 dalis yra taikoma, atsižvelgiant į šio protokolo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatas.

3. Su Europos Sąjungos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai (toliau – Europos Sąjungos laivai) Komorų Sąjungos žvejybos zonoje gali žvejoti tik turėdami galiojantį žvejybos leidimą, Komorų Sąjungos išduotą pagal šį protokolą.

2 straipsnis

Finansinis įnašas. Mokėjimo tvarka

1. Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 7 straipsnyje nustatytas finansinis įnašas 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 1 800 000 EUR.

2. Finansinis įnašas apima:

a)	300 000 EUR dydžio metinę sumą už galimybę žvejoti Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, atitinkančią 6 000 t metinį orientacinį kiekį ir

b)	300 000 EUR metinę specialią sumą, skirtą Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus politikai remti ir įgyvendinti.

3. 1 dalis yra taikoma, atsižvelgiant į šio protokolo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių ir susitarimo 12 ir 13 straipsnių nuostatas.

4. 1 dalyje numatytą metinį įnašą Europos Sąjunga moka po 600 000 EUR per metus šio protokolo taikymo laikotarpiu; tai atitinka 2 dalies a ir b punktuose numatyto metinio įnašo sumą.

5. 2 dalies a punkte numatytą finansinį įnašą už Europos Sąjungos laivų teisę žvejoti Komorų Sąjungos žvejybos zonose Sąjunga sumoka ne vėliau kaip per 90 dienų pradėjus laikinai taikyti protokolą, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip per 60 dienų po protokolo įsigaliojimo metinių dienos.

6. Abi šalys vykdo reguliarią Europos Sąjungos laivų Komorų Sąjungos žvejybos zonoje sužvejoto kiekio priežiūrą. Tuo tikslu abi šalys jungtiniame komitete reguliariai nagrinėja ES laivų, esančių Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų duomenis.

7. Jei Europos Sąjungos laivų Komorų Sąjungos žvejybos zonoje sužvejotų žuvų bendras kiekis per metus viršija 2 dalies a punkte nurodytą orientacinį kiekį, visas metinis finansinis įnašas padidinamas 50 EUR suma už kiekvieną papildomą sužvejotų žuvų toną per aptariamus metus. Tačiau metinis Europos Sąjungos mokamo finansinio įnašo dydis negali būti daugiau nei dvigubai didesnis už 2 dalies a punkte nurodytą sumą (600 000 EUR). Jei Europos Sąjungos laivų sužvejotas bendras kiekis viršija kiekį, atitinkantį dvigubą bendrą metinę sumą, suma, mokėtina už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

8. 2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Komorų valdžios institucijų kompetencija.

9. Šio protokolo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas finansinis įnašas yra pervedamas į valstybinio iždo sąskaitą Komorų centriniame banke. Komorų Sąjunga Europos Sąjungai kasmet praneša šios sąskaitos duomenis.

10. Iš šios sąskaitos 2 straipsnio b punkte numatyta finansinio įnašo dalis bus pervesta į Komorų centriniame banke Žuvininkystės ministerijos atidarytą sąskaitą TR 5006.

3 straipsnis

Atsakingos ir tausios žuvininkystės skatinimas Komorų vandenyse

1. Ne vėliau kaip po trijų mėnesių po šio protokolo laikino taikymo pradžios, žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete šalys susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, visų pirma:

a)	metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas finansinis įnašas;

b)	metinių ir daugiamečių tikslų, kuriuos įgyvendinant būtų užtikrinta tausi ir atsakinga žuvininkystė, atsižvelgiant į Komorų Sąjungos nacionalinės žuvininkystės ir kitų sričių politikos, nustatančios tokios žvejybos veiklos vykdymo sąlygas, prioritetus;

c)	kasmetinio rezultatų vertinimo kriterijus ir tvarką.

2. Visus pasiūlytus daugiametės sektorinės programos pakeitimus turi patvirtinti abi šalys jungtiniame komitete.

3. Abi šalys jungtiniame komitete kasmet įvertina daugiametės sektoriaus programos įgyvendinimo rezultatus. Jei būtina, abi šalys toliau vykdo šią priežiūrą ir pasibaigus šio protokolo galiojimo laikotarpiui, kol bus visiškai išnaudotas 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas specialus finansinis įnašas.

4. Kiekvienais metais Komorų Sąjunga nusprendžia, ar prie 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto finansinio įnašo reikia skirti papildomą sumą daugiametei sektoriaus programai įgyvendinti. Apie tokį skyrimą pranešama Europos Sąjungai.

4 straipsnis

Mokslinis bendradarbiavimas siekiant plėtoti atsakingą žvejybą

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žuvininkystę Komorų Sąjungos žvejybos zonose, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų tarpusavio nediskriminavimo bei kovos su neteisėta, nedeklaruota ir nereguliuojama (NNN) žvejyba principais.

2. Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Europos Sąjunga ir Komorų Sąjunga stengiasi stebėti išteklių būklę Komorų Sąjungos žvejybos zonose.

3. Abi šalys laikosi Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) rekomendacijų ir įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą paregionio lygmeniu, siekdamos atsakingo žvejybos rajonų valdymo.

4. Pagal susitarimo 4 straipsnį, remdamosi IOTC priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į geriausias turimas mokslines išvadas, šalys tariasi susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdyje ir atitinkamais atvejais po mokslinio pasitarimo ir bendru sutarimu patvirtina Europos Sąjungos laivų taikomas išsaugojimo technines priemones, skirtas tausiam išteklių naudojimui.

5 straipsnis

Žvejybos galimybių ir techninių priemonių persvarstymas bendru sutarimu jungtiniame komitete

1. Pagal susitarimo 9 straipsnį jungtinis komitetas galės persvarstyti 1 straipsnyje numatytas žvejybos galimybes ir jas pakoreguoti bendru susitarimu komitete, jei jos neprieštaraus mokslinėms nuomonėms ir rekomendacijoms bei IOTC rezoliucijoms.

2. Tokiu atveju, proporcingai ir pro rata temporis pakoreguojamas 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas. Tačiau bendra Europos Sąjungos mokamo finansinio įnašo suma negali viršyti 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sumos daugiau nei dvigubai.

3. Jungtinis komitetas, jei reikės, galės išnagrinėti ir bendru sutarimu pritaikyti nuostatas, susijusias su žvejybos sąlygomis bei šio protokolo ir jo priedų taikymo taisykles.

6 straipsnis

Eksperimentinė žvejyba ir naujos žvejybos galimybės

1. Jei Europos Sąjungos laivai yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, patikrinti naujų išteklių žvejybos techninį įgyvendinamumą ir ekonominį rentabilumą, pagal galiojančius Komorų įstatymus gali būti išduoti leidimai tokiai eksperimentinei veiklai. Kiek įmanoma, tokia eksperimentinė žvejyba vykdoma su esama moksline ir vietos technikos parama.

2. Tuo tikslu Europos Sąjunga perduoda Komorų valdžios institucijoms eksperimentinės žvejybos licencijų paraiškas, sudarytas iš techninių dokumentų, kuriuose nurodoma:

—	planuojamos žvejoti rūšys,

—	techninės laivo charakteristikos,

—	laivo pareigūnų patirtis, susijusi su atitinkama žvejybos veikla,

—	reiso techninės detalės (trukmė, įrankiai, žvalgymo rajonas ir kt.),

—	renkama informacijos rūšis siekiant užtikrinti mokslinę priežiūrą poveikio, daromo šios veiklos ištekliams ir ekosistemoms.

3. Eksperimentinės žvejybos leidimai turėtų būti suteikiami ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui. Jiems taikomas Komorų institucijų nustatytas mokestis.

4. Eksperimentinės žvejybos tikslus atitinkantis ir per ją sužvejotas žuvų kiekis lieka laivo savininko nuosavybė.

5. Išsamūs kampanijos rezultatai perduodami nagrinėti jungtiniam komitetui.

6. Jei šalys mano, kad eksperimentinės žvejybos kampanijos davė teigiamų rezultatų, jungtinio komiteto posėdyje Komorų valdžios institucijos Europos Sąjungos laivams gali skirti naujų rūšių žvejybos galimybių, galiosiančių iki šio protokolo galiojimo pabaigos. Tokiu atveju, padidinamas šio protokolo 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas. Atitinkamai keičiami priede numatyti laivų savininkams taikomi mokesčiai ir kitos sąlygos.

7 straipsnis

Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir peržiūra

1. Po konsultacijos jungtiniame komitete 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose numatytas finansinis įnašas gali būti persvarstytas arba jo mokėjimas sustabdytas, jei:

a)	Komorų Sąjungos žvejybos zonoje trukdoma vykdyti žvejybos veiklą dėl neįprastų priežasčių, išskyrus gamtos reiškinius;

b)	žymiai pasikeičia kurios nors šalies žuvininkystė politikos apibrėžtis bei įgyvendinimas, ir tai paveikia šio protokolo nuostatas;

c)	pradedami taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje.

2. Europos Sąjunga gali persvarstyti arba iš dalies ar visiškai sustabdyti šio protokolo 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei:

a)	jungtiniam komitetui atlikus įvertinimą, gauti rezultatai neatitinka programavimo tikslų;

b)	šis finansinis įnašas nepanaudojamas.

3. Bendru šalių sutarimu finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tik atstatoma ankstesnė prieš 1 dalyje numatytus įvykius buvusi padėtis, ir (arba) kai 2 dalyje minėti finansinio įgyvendinimo rezultatai tai pateisina.

8 straipsnis

Protokolo įgyvendinimo sustabdymas

1. Po konsultacijų jungtiniame komitete šio protokolo įgyvendinimas gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva, jei:

a)	Komorų Sąjungos žvejybos zonoje trukdoma vykdyti žvejybos veiklą dėl neįprastų priežasčių, išskyrus gamtos reiškinius;

b)	žymiai pasikeičia kurios nors šalies žuvininkystė politikos apibrėžtis bei įgyvendinimas, ir tai paveikia šio protokolo nuostatas;

c)	pradedami taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje;

d)	Europos Sąjunga neatlieka 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo mokėjimo dėl kitų priežasčių nei išvardytosios šio protokolo 7 straipsnyje;

e)	nėra išsprendžiamas rimtas abiejų šalių ginčas dėl šio protokolo taikymo ar aiškinimo;

2. Jei protokolo įgyvendinimas sustabdomas dėl kitų nei 1 dalies c punkte išvardytų priežasčių, suinteresuotoji šalis apie tai raštu turi pranešti ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki planuojamo sustabdymo dienos. Jei protokolo įgyvendinimas sustabdomas dėl 1 dalies c punkte nurodytų priežasčių, sustabdymas įsigalioja iš karto priėmus sprendimą.

3. Protokolo galiojimo sustabdymo atveju šalys toliau tariasi dėl draugiško iškilusio ginčo sprendimo. Kai toks sprendimas randamas, protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis

Taikomi teisės aktai

1. Europos Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, taikomi Komorų Sąjungoje galiojantys teisės aktai, išskyrus atvejus, kai susitarime ar šiame protokole numatyta kitaip.

2. Šalys viena kitai praneša apie visus su žuvininkystės politika ar teisės aktais susijusius pasikeitimus.

10 straipsnis

Keitimosi duomenimis kompiuterizavimas

1. Komorų Sąjunga ir Europos Sąjunga įsipareigoja kuo greičiau įdiegti informacines sistemas, reikalingas norint elektroniniu būdu keistis visa su susitarimo įgyvendinimu susijusia informacija ir dokumentais.

2. Šiame protokole numatytų dokumentų elektroninė versija bet kuriuo metu bus laikoma lygiaverte popierinei versijai.

3. Komorų Sąjunga ir ES nedelsdamos praneša viena kitai apie bet kokį informatikos sistemos sutrikimą. Tokiu atveju su susitarimo įgyvendinimu susiję elektroniniai duomenys ir dokumentai automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis.

11 straipsnis

Duomenų konfidencialumas

Komorų Sąjunga ir Europos Sąjunga įsipareigoja visus taikant susitarimą gautus su Europos laivais ir jų žvejybos veikla susijusius asmens duomenis visada naudoti tiksliai laikantis konfidencialumo ir duomenų apsaugos principų.

12 straipsnis

Denonsavimas

1. Norėdama denonsuoti šį protokolą, atitinkama šalis apie savo ketinimą kitai šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki numatytos denonsavimo įsigaliojimo dienos.

2. Prieš tai minėto pranešimo pateikimas yra šalių konsultacijų pradžia.

13 straipsnis

Laikinas taikymas

Šis protokolas ir jo priedas laikinai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja nuo šalių pranešimo viena kitai apie šiam tikslui skirtų procedūrų baigimą dienos.

Europos Sąjungos vardu

Komorų Sąjungos vardu

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Europos Sąjungos (ES) arba į Komorų Sąjungos kompetentingą instituciją šiame priede reiškia:

—	Europos Sąjunga: Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant ES delegacijai Mauricijuje;

—	Komorų Sąjunga: Komorų žuvininkystės ministeriją.

2. Žvejybos zona

Siekiant nepakenkti smulkiajai žvejybai, Europos Sąjungos laivams neleidžiama žvejoti arčiau nei 10 jūrmylių nuo salų pakrančių.

Be to, ES laivams draudžiama plaukioti ir žvejoti 3 jūrmylių spinduliu nuo Komorų Sąjungos žuvininkystės ministerijos įrengtų žuvų telkimo įrenginių. Išduodama žvejybos leidimus, ministerija nurodo žuvų telkimo įrenginių vietas laivų savininkams.

Informacija apie laivybai ir žvejybai draudžiamas zonas ir bet koks jų pakeitimas, apie kurį turi būti pranešama ne vėliau kaip likus 2 mėn. iki įsigaliojimo, taip pat perduodama ES.

3. Banko sąskaita

Prieš laikinai įsigaliojant protokolui Komorų Sąjunga ES praneša Komorų centrinio banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turėtų būti pervedamos ES laivų vadovaujantis susitarimu mokamos sumos, rekvizitus. Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

Šiame priede žvejybos leidimas – tai teisė užsiimti žvejybos veikla nustatytu laikotarpiu, tam tikroje zonoje arba taikant tam tikrą žvejybos būdą.

1. Tunų žvejybos leidimui gauti būtina sąlyga. Reikalavimus atitinkantys laivai

1.1.

Susitarimo 7 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas yra įtrauktas į ES žvejybos laivų registrą ir į leidimą turinčių žvejybos laivų IOTC sąrašą ir kad buvo įvykdytos visos ankstesnės laivo savininko, kapitono ar su pačiu laivu susijusios prievolės, atsiradusios dėl remiantis susitarimu ir Komorų Sąjungos žuvininkystės įstatymais Komorų Sąjungos žvejybos zonoje vykdytos žvejybos veiklos.

1.2.

Europos Sąjungos laivui, norinčiam gauti žvejybos leidimą, gali atstovauti Komoruose reziduojantis agentas.

2. Žvejybos leidimo paraiška

2.1.

Europos Sąjungos kompetentingos institucijos Komorų Sąjungos kompetentingoms institucijoms pateikia paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip likus 20 dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos.

2.2.

Jei žvejybos leidimo paraiška pagal galiojantį protokolą teikiama pirmą kartą arba atitinkamame laive atlikti techninio pobūdžio pakeitimai, kartu su paraiška pateikiama:

i.	įrodymas, kad iš anksto sumokėtas mokestis už prašomo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį;

ii.

šių asmenų vardas, pavardė, adresas ir kontaktiniai duomenys:

—	žvejybos laivo savininko;

—	žvejybos laivo operatoriaus;

—	laivo vietos agento;

iii.	neseniai daryta spalvota laivo nuotrauka, iš šono, ne mažesnė kaip 15 cm × 10 cm;

iv.	laivo tinkamumo plaukioti liudijimas;

v.	laivo registracijos numeris;

vi.	VMS švyturio koordinatės;

vii.	žvejybos laivo kontaktiniai duomenys (faksas, e. paštas ir kt.).

2.3.

Pagal galiojantį protokolą pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą laivui, kurio techninės savybės nėra pakeistos, kartu su leidimo pratęsimo paraiška pateikiamas tik įrodymas apie sumokėtą mokestį.

3. Mokesčiai

3.1.

Leidimai išduodami, kai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pervedamos tokios fiksuoto dydžio sumos:

—	4 235 EUR per metus už vieną tunų žvejybos seinerį; tai atitinka mokestį už 77 tonas, sužvejotas Komorų Sąjungos žvejybos zonoje,

—	2 475 EUR per metus už vieną paviršinėmis ūdomis žvejojantį laivą; tai atitinka mokestį už 45 tonas, sužvejotas Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

3.2.

Mokestis yra 55 EUR už toną žuvų, sužvejotų Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

4. Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, laikinas sąrašas

Gavusi žvejybos leidimų paraiškas bei pranešimą apie avanso mokėjimą Komorų Sąjunga nedelsdama sudaro laikiną leidimų prašančių kiekvienos kategorijos laivų sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai Komorų Sąjungos institucijai ir Europos Sąjungai.

ES laikiną sąrašą perduoda laivo savininkui ar agentui. Jei ES tarnybos nedirba, Komorų Sąjunga laikiną sąrašą gali siųsti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti ES.

Iki žvejybos leidimo išdavimo laivams leidžiama žvejoti nuo to momento, kai jie įtraukiami į laikiną sąrašą. Tokiuose laivuose iki žvejybos leidimo išdavimo turi būti nuolat saugoma laikino sąrašo kopija.

5. Žvejybos leidimo išdavimas

Visų laivų žvejybos leidimai išduodami laivų savininkams ar jų agentams per 15 darbo dienų nuo visų paraiškos dokumentų, kuriuos pateikia kompetentinga institucija, gavimo dienos.

Šio žvejybos leidimo kopiją kompetentinga institucija nedelsdama siunčia ES delegacijai Mauricijuje.

Kai žvejybos leidimas išduodamas ir gaunamas, jis laive turi būti laikomas nuolat.

6. Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas

Išdavusi žvejybos leidimą, už žvejybos veiklos priežiūrą atsakinga nacionalinė tarnyba nedelsdama sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leidžiama žvejoti Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant siunčiamas ES ir juo pakeičiamas pirmiau minėtas laikinas sąrašas.

7. Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai galioja vienerius metus ir gali būti pratęsiami.

8. Žvejybos leidimo perleidimas

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir nėra perleidžiamas. Tačiau įrodytu force majeure atveju, ES paprašius, laivo žvejybos leidimas gali būti pakeistas nauju leidimu, išduotu kitam tokios pačios kategorijos, kaip keistinas laivas, laivui, nemokant naujo išankstinio mokesčio.

9. Pagalbiniai laivai

9.1.

Pagalbiniams laivams leidimai suteikiami remiantis Komorų teisės aktų nuostatomis ir sąlygomis.

9.2.

Už pagalbiniams laivams išduodamus leidimus neturi būti renkami jokie mokesčiai. Pagalbiniai laivai turi plaukioti su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava arba priklausyti Europos bendrovei.

9.3.

Komorų kompetentingos institucijos per ES delegaciją Mauricijuje Komisijai reguliariai pateikia tokių leidimų sąrašą.

III SKYRIUS

SUŽVEJOTŲ ŽUVŲ KIEKIO ATASKAITŲ TEIKIMAS

1. Žvejybos žurnalas

1.1.

Pagal susitarimą žvejojančio ES laivo kapitonas pildo IOTC žvejybos žurnalą, kuris turi atitikti galiojančias IOTC rezoliucijas dėl su žvejybos veikla susijusių duomenų rinkimo ir perdavimo.

1.2.

Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

1.3.

Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

1.4.

Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

2. Sužvejotų žuvų kiekio deklaravimas

2.1.

Kapitonas deklaruoja laivo sužvejotų žuvų kiekį Komorų Sąjungai pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

2.2.

Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių:

i.	jei plaukiama per kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas pateikiamas Komorų Sąjungos vietos atstovui, kuris raštu patvirtina jo gavimą; žvejybos žurnalo kopija įteikiama Komorų Sąjungos inspektorių grupei;

ii.

jei iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos išplaukiama neužsukant į kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas išsiunčiamas per 7 (septynias) darbo dienas nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą ir bet kuriuo atveju jis išsiunčiamas per 15 (penkiolika) darbo dienų po išplaukimo iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos;

—	elektroniniu paštu, žvejybos veiklos priežiūrą vykdančios nacionalinės tarnybos nurodytu e. pašto adresu;

—	arba faksu, žvejybos veiklos priežiūrą vykdančios nacionalinės tarnybos nurodytu fakso numeriu;

—	arba žvejybos veiklos priežiūrą vykdančiai nacionalinei tarnybai skirtu laišku.

2.3.

Jei laivas sugrįžta į Komorų Sąjungos žvejybos zoną nepasibaigus žvejybos leidimo galiojimui, vėl reikia pildyti sužvejoto žuvų kiekio ataskaitą.

2.4.

Vieną visų žvejybos žurnalų kopiją kapitonas nusiunčia ES delegacijai Mauricijuje, Komorų ŽSC ir vienam iš nurodytų mokslo institutų:

i.	IRD (Institut de recherche pour le développement);

ii.	IEO (Instituto Español de Oceanografía);

iii.	IPMA (Instituto Português do Mar e da Atmosféra).

2.5.

Jei nesilaikoma su sužvejoto žuvų kiekio ataskaita susijusių nuostatų, Komorų Sąjunga gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateikta trūkstama sužvejoto kiekio ataskaita, ir remdamasis atitinkamomis galiojančių nacionalinių įstatymų nuostatomis nubausti laivo savininką. Pažeidimui pasikartojus, Komorų Sąjunga gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimą. Komorų Sąjunga nedelsdama praneša ES apie bet kokias šiomis aplinkybėmis pritaikytas nuobaudas.

3. Perėjimas prie elektroninės sistemos

Abi šalys, remdamosi 3 priedelyje pateiktomis gairėmis, susitaria sukurti elektroninį žvejybos žurnalą ir visų su sužvejotu kiekiu susijusių duomenų elektroninę deklaravimo sistemą (ERS). Šalys kartu nustatys šios sistemos veikimo taisykles; tikslas – kad sistema veiktų nuo 2015 m. liepos 1 d.

4. Tunų žvejybos laivų ir paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų galutinė mokesčių ataskaita

4.1.

Iki 3 punkte numatytos sistemos įgyvendinimo ES sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis ir minėtų mokslo institutų patvirtintomis sužvejoto kiekio deklaracijomis.

4.2.

ES Komorų Sąjungai ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą nusiunčia iki einamųjų metų liepos 31 d.

4.3.

Nuo 3 punkte numatytos el. sistemos įgyvendinimo ES, remdamasi laivo žurnalais, archyvuotais valstybės narės žuvininkystės stebėjimo centre (ŽSC), sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą.

4.4.

ES Komorų Sąjungai ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą nusiunčia iki einamųjų metų kovo 31 d.

4.5.

Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

4.6.

Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Komorų Sąjungos kompetentingoms institucijoms sumoka ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Mokama į sąskaitą, nurodytą šio priedo I skyriaus 3 dalyje.

IV SKYRIUS

PERKROVIMAS IR IŠKROVIMAS

Perkrauti jūroje draudžiama. Europos laivai, pageidaujantys atlikti sužvejotų žuvų perkrovimą ar iškrovimą Komorų vandenyse, privalo tai atlikti Komorų uostų akvatorijose.

ES laivo kapitonas, pageidaujantis atlikti iškrovimą ar perkrovimą, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki iškrovimo ar perkrovimo, ŽSC ir atitinkamiems Komorų Sąjungos uosto valdžios atstovams turi pranešti:

—	perkrovime ar iškrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus;

—	krovininio laivo pavadinimą;

—	perkraunamų ar iškraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis);

—	perkrovimo ar iškrovimo dieną;

—	iškrauto krovinio gavėją.

Perkrovimas ir iškrovimas yra laikomi laivo išplaukimu iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos. Todėl laivai Komorų kompetentingoms institucijoms turi pateikti sužvejoto kiekio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimą tęsti žvejybą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

Visos pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos sugautų žuvų perkrovimo ar iškrovimo operacijos Komorų Sąjungos žvejybos zonoje yra draudžiamos. Šios nuostatos pažeidimas užtraukia nuobaudas, numatytas galiojančiuose Komorų teisės aktuose.

V SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

Kiekvienas Europos Sąjungos laivas savo sąskaita priima ne mažiau kaip 1 (vieną) kvalifikuotą Komorų Sąjungos jūreivį vieno žvejybos reiso Komorų Sąjungos vandenyse laikotarpiu.

Į savo laivus priimamus jūreivius laivų savininkai laisvai pasirenka iš Komorų Sąjungos kompetentingos institucijos pateikto sąrašo.

Laivo savininkas arba jo atstovas Komorų kompetentingai institucijai praneša į atitinkamą laivą priimtų vietos jūreivių pavardes, nurodydamas įrašą įgulos pareigybių sąraše.

Į ES žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

Jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininko atstovo(-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su Komorų kompetentingomis institucijomis. Šiomis sutartimis jūreiviams užtikrinamos skirtinos socialinės garantijos, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Atlyginimą AKR šalių jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų arba atstovų sutarimu. Tačiau AKR šalių jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos atitinkamų trečiųjų šalių laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

Visi Sąjungos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

Jei nesilaikoma 1 dalyje nurodytos prievolės dėl kokių nors kitų priežasčių, nei nurodytoji prieš tai esančiame punkte, atitinkamų laivų savininkai privalo už kiekvieną dieną Komorų Sąjungos žvejybos zonoje ir už kiekvieną laivą sumokėti nustatytą 20 EUR dydžio sumą. Ši suma yra sumokama ne vėliau kaip iki šio priedo III skyriaus 4 skirsnio 6 punkte nurodyto termino.

Šios lėšos yra skiriamos mokyti vietos žvejybos-jūreivius ir yra pervedamos į Komorų institucijų nurodytą sąskaitą.

VI SKYRIUS

STEBĖTOJAI

Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti, į laivą priima Komorų valdžios institucijų paskirtus stebėtojus, pirmenybę teikiant akredituotiesiems regiono lygmeniu, atsakingus už toliau nurodytas žvejybos sąlygas.

1.1.

Komorų Sąjungos žuvininkystės ministerijai paprašius į tunų žvejybos laivus yra priimamas tos ministerijos paskirtas stebėtojas, kurio užduotis – patikrinti Komorų vandenyse sužvejotą laimikį.

1.2.

Komorų Sąjungos kompetentinga institucija sudaro laivų, į kurios turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, o taip pat stebėtojų, kurie turi būti paskirti dirbti laivuose, sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai pateikiami ES, iš karto juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3.

Atitinkamų laivų savininkams arba jų atstovams paskirto stebėtojo laive pavardę Komorų Sąjungos kompetentinga institucija praneša išduodama licenciją arba ne vėliau kaip iki planuojamo stebėtojo atvykimo į laivą likus 15 dienų. Ji taip pat nurodo, kiek laiko stebėtojas turi būti laive.

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir Komorų valdžios institucijos.

Stebėtojas į laivą įlaipinamas laivo savininko pasirinktame uoste. Likus 10 dienų atitinkami laivų savininkai kompetentingoms institucijoms praneša apie uostus ir datas, kuriomis stebėtojai bus priimti į laivą.

Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Komorų stebėtojas, išplaukia iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas galėtų grįžti kuo greičiau, jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas.

Jeigu stebėtojas nepasirodo sutartu laiku ir sutartoje vietoje per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Jis atlieka tokias užduotis:

—	stebi laivo žvejybos veiklą;

—	tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą;

—	registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

—	tikrina į laivo žurnalą įrašytus Komorų Sąjungos žvejybos zonose sužvejoto kiekio duomenis;

—	tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina išmetamą pardavimui tinkamų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų kiekį,

—	radijo ryšiu praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančius sužvejotus kiekius ir priegaudą.

Kapitonai imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas suteikia jiems galimybę naudotis ryšio priemonėmis, reikalingomis atliekant jų pareigas, dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant, visų pirma, laivo žurnalą ir navigacijos žurnalą, jiems leidžiama patekti į atitinkamas laivo dalis, kad būtų lengviau atlikti stebėtojo darbą.

Būdamas laive, stebėtojas:

—	privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog jo priėmimo į laivą sąlygos ir buvimas laive nenutrauktų žvejybos operacijų ir netrukdytų jų vykdyti,

—	tausoja laive esantį turtą ir įrangą ir paiso visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

10.

Stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš palikdami laivą stebėtojai rengia veiklos ataskaitą, kuri perduodama kompetentingoms Komorų Sąjungos valdžios institucijoms, o jos kopija – Europos Sąjungos delegacijai Mauricijuje. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui yra įteikiama ataskaitos kopija.

11.

Laivo savininkas savo sąskaita užtikrina stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo laive sąlygas, kurios atitinka pareigūnams taikomas sąlygas, atsižvelgiant į laivo galimybes.

12.

Stebėtojų atlyginimą ir socialines įmokas moka Komorų Sąjungos kompetentingos institucijos.

VII SKYRIUS

KONTROLĖ IR TIKRINIMAS

1. Įplaukimas į žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

1.1.

Europos Sąjungos laivai Komorų Sąjungos žvejybos kontrolės institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą į Komorų Sąjungos žvejybos zoną arba išplaukimą iš jos praneša ne vėliau kaip prieš tris valandas.

1.2.

Pranešdamas apie įplaukimą ar išplaukimą, laivas visų pirma nurodo:

i.	numatytą įplaukimo (išplaukimo) datą, valandą ir tašką;

ii.	laive esančių kiekvienos rūšies žuvų kiekį, žymimą FAO Alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi;

iii.	produktų pobūdį ir pateikimą.

1.3.

Šis ryšys palaikomas, pageidautina, el. paštu, kitu atvejais – faksu. Komorų Sąjunga pranešimo gavimą patvirtina, nedelsiant atsakydama e. paštu arba faksu.

1.4.

Nustačius, kad laivas žvejoja apie tai nepranešęs Komorų Sąjungos kompetentingai valdžios institucijai, laikoma, kad jis padarė pažeidimą.

2. Bendradarbiavimas kovojant su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN)

Kad žvejybos stebėjimas ir kova su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN) būtų veiksmingesni, Europos Sąjungos žvejybos laivų kapitonai praneša apie visus Komorų Sąjungos žvejybos zonoje esančius ir į laivų, kuriems leidžiama žvejoti Komorų Sąjungos vandenyse, sąrašą neįtrauktus žvejybos laivus.

Kai ES žvejybos laivo kapitonas pastebi žvejybos laivą, galimai vykdantį NNN žvejybos veiklą, jis gali surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos. Stebėjimo ataskaitos nedelsiant siunčiamos stebėjimą atlikusio laivo valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri ją perduoda ES ar jos nurodytai įstaigai. ES perduoda šią informaciją Komorų Sąjungai.

Kai tik įmanoma, Komorų Sąjunga ES perduoda visas turimas ataskaitas, susijusias su žvejybos laivais, įtariamais vykdančiais NNN žvejybą Komorų Sąjungos žvejybos zonose.

3. Palydovinė laivų stebėjimo sistema (VMS)

3.1. Laivų buvimo vietos pranešimai. VMS sistema

Žvejybos leidimus turintys ES laivai turi būti aprūpinti palydovine laivų stebėjimo sistema (Vessel Monitoring System – VMS), kad galėtų užtikrinti automatinį ir nuolatinį duomenų apie jų buvimo vietą perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės žvejybos kontrolės centrui (ŽSC).

Kiekviename buvimo vietos pranešime turi būti nurodyta:

a.	laivo identifikaciniai duomenys;

b.	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c.	buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d.	laivo greitis ir kursas.

Kiekvienas buvimo vietos pranešimas turi būti sukonfigūruotas šio priedo 2 priedėlyje nurodytu formatu.

Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Komorų Sąjungos žvejybos zoną, žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXI“. Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį buvimo vietos pranešimų apdorojimą, ir, esant reikalui, jų elektroninį perdavimą. Buvimo vietos pranešimai saugiai registruojami ir saugomi trejus metus.

3.2. Laivo pranešimai sugedus VMS

Kapitonas nuolat užtikrina visos jo laivo VMS veikimą ir tinkamą buvimo vietos pranešimų perdavimą vėliavos valstybės ŽSC.

ES laivams, kurių VMS neveikia, neleidžiama įplaukti į Komorų Sąjungos žvejybos zoną.

Jei sugedus VMS laivas jau vykdo veiklą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, sistema pataisoma ar pakeičiama kaip įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 15 dienų. Šiam laikotarpiui pasibaigus, Komorų Sąjungos žvejybos zonoje laivui žvejoti nebeleidžiama.

Komorų Sąjungos žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių VMS neveikia, buvimo vietos pranešimus vėliavos valstybės ir Komorų Sąjungos ŽSC ne rečiau kaip kas šešias valandas perduoda e. paštu ar faksu ir pateikia visą privalomą informaciją.

3.3. Saugus buvimo vietos pranešimų siuntimas Komorų Sąjungai

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Komorų ŽSC. Vėliavos valstybės ir Komorų ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie šių adresų pasikeitimus.

Vėliavos valstybės ir Komorų ŽSC buvimo vietos pranešimais keičiasi elektroniniu būdu, naudodami saugaus perdavimo sistemą.

Komorų ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir ES apie bet kokį pertrūkį gaunant paeiliui teikiamus laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš žvejybos zonos, pranešimus.

3.4. Pranešimų sistemos sutrikimai

Komorų Sąjunga užtikrina, kad jos elektroninė įranga būtų suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga, ir nedelsdama praneša ES apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

Laivo kapitonas laikomas atsakingu už bet kokią įrodymais pagrįstą laivo VMS manipuliaciją, kuria siekiama sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus. Už bet kokį pažeidimą taikomos galiojančiuose Komorų teisės aktuose numatytos sankcijos.

3.5. Buvimo vietos pranešimų siuntimo dažnumo persvarstymas

Remdamasis įrodomaisiais dokumentais, rodančiais pažeidimą, Komorų ŽSC vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdamas ES), kad nustatytą tyrimo laikotarpį laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalas būtų sumažintas iki trisdešimt minučių. Šiuos įrodomuosius dokumentus Komorų ŽSC turi siųsti vėliavos valstybės ŽSC ir ES. Vėliavos valstybės ŽSC buvimo vietos pranešimus Komorų ŽSC nedelsdamas siunčia nauju dažnumu.

Pasibaigus tikrinimo procedūrai, Komorų ŽSC nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybės kontrolės centrui ir ES.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui, Komorų ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir ES apie bet kokius reikalingus stebėjimo veiksmus.

4. Tikrinimas jūroje

Komorų Sąjungos žvejybos zonoje esančių ir žvejybos leidimus turinčių ES laivų tikrinimą jūroje atlieka Komorų Sąjungos laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji inspektoriai praneša ES laivui apie ketinimą atlikti tikrinimą. Tikrinimą atlieka žuvininkystės inspektoriai, kurie prieš atlikdami tikrinimą privalo įrodyti savo tapatybę, oficialų inspektoriaus statusą ir pateikti pavedimo atlikti tikrinimą dokumentą.

Įgaliotieji inspektoriai ES laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Tikrinimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje įgaliotieji inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas.

Kapitonui pasirašant tikrinimo ataskaitą, nepažeidžiamos laivo savininko teisės į gynybą nustatyto pažeidimo procese. Jei žvejybos operacijų tvarkytojas ir (arba) kapitonas atsisako pasirašyti dokumentą, jis raštu pateikia atsisakymo priežastis, o inspektorius dokumente įrašo „pasirašyti atsisakyta“.

Prieš palikdami laivą, įgaliotieji inspektoriai tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia ES laivo kapitonui.

Pažeidimo atveju pranešimo apie pažeidimą kopija taip pat turi būti perduota ES, kaip numatyta VIII skyriuje.

5. Tikrinimas uoste

ES laivų, kurie iškrauna ar perkrauna sužvejotas žuvis, tikrinimą uostuose atlieka Komorų inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš atlikdami tikrinimą, inspektoriai privalo įrodyti savo tapatybę, oficialų inspektoriaus statusą ir pateikti pavedimo atlikti tikrinimą dokumentą. Komorų inspektoriai ES laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir tikrinimą atlieka taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Komorų inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas.

Tikrinimui pasibaigus, Komorų inspektorius tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia ES laivo kapitonui.

Pažeidimo atveju pranešimo apie pažeidimą kopija taip pat turi būti perduota ES, kaip numatyta VIII skyriuje.

VIII SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1. Pažeidimų nagrinėjimas

Bet koks Komorų Sąjungos žvejybos zonoje ES laivo, turinčio žvejybos leidimą, padarytas pažeidimas pagal šio priedo nuostatas turi būti pažymėtas tikrinimo ataskaitoje.

2. Laivo sulaikymas

Konstatuoto pažeidimo atveju bet kuris pažeidimą padaręs ES laivas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu yra jūroje, grįžti į kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kaip numatyta galiojančiuose Komorų Sąjungos teisės aktuose.

Komorų Sąjunga elektroninių būdu per 24 valandas ES praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio ES laivo sulaikymą. Pranešime nurodomos arešto ir (arba) sulaikymo priežastys.

Prieš imdamasis bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Komorų ŽSC per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išaiškinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susitikime dalyvauja laivo vėliavos valstybės ir laivo savininko atstovas.

3. Sankcija už pažeidimą. Kompromiso procedūra

Sankciją už pažeidimą Komorų Sąjunga skiria remdamasi galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

Prieš prasidedant Komorų valdžios institucijų ir ES laivo savininko teisminiam procesui, pradedama kompromiso procedūra, kai siekiama problemą išspręsti šalių susitarimu. Šioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip praėjus 72 valandoms po pranešimo apie laivo sulaikymą.

4. Teisminis procesas. Banko užstatas

Jei pirmiau minėtoje kompromiso procedūroje susitarti nepavyksta ir pažeidimo byla pateikiama nagrinėti kompetentingam teismui, laivo, kuris padarė pažeidimą, savininkas pateikia banko užstatą, o jo suma, kurią nustato Komorų Sąjunga, padengia su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galima kompensacija susijusias išlaidas. Banko užstatas užšaldomas iki teisminio proceso pabaigos.

Paskelbus nuosprendį, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui kuo greičiau grąžinamas:

a.	visas, jei nepritaikoma jokia sankcija;

b.	jo likutis, jei taikoma sankcija yra bauda, kurios suma mažesnė už banko užstato dydį.

Komorų Sąjunga apie teisminio proceso rezultatus ES praneša per 8 dienas po nuosprendžio paskelbimo.

5. Laivo ir įgulos suvaržymo panaikinimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą, kai sumokama kompromiso procedūros metu paskirta nuobauda arba kai pateikiama banko garantija.

Priedėliai

1.	Žvejybos leidimo paraiškos forma

2.	VMS pranešimų perdavimas Komorams. Laivo buvimo vietos ataskaita.

3.	Elektroninės su žvejybos veikla susijusių duomenų perdavimo sistemos (ERS) nustatymo ir veikimo gairės

1 priedėlis

UŽSIENIO ŽVEJYBOS LAIVO ŽVEJYBOS LEIDIMO PARAIŠKA

2 priedėlis

VMS PRANEŠIMŲ PERDAVIMAS KOMORAMS

LAIVO BUVIMO VIETOS ATASKAITA

Duomenys	Kodas	Privaloma/Neprivaloma	Pastabos
Registravimo pradžia	SR	P	Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia
Gavėjas	AD	P	Duomenys, susiję su pranešimu – gavėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas
Siuntėjas	FS	P	Duomenys, susiję su pranešimu – siuntėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas
Pranešimo tipas	TM	P	Duomenys, susiję su pranešimu - Pranešimo tipas „POS“
Radijo šaukinys	RC	P	Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys
Susitarimo šalies vidaus kodo numeris	IR	N	Duomenys, susiję su laivu – susitarimo šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir numeris)
Išorės registravimo numeris	XR	N	Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto
Vėliavos valstybė	FS	N	Duomenys, susiję su vėliavos valstybe
Platuma	LA	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis N/S DDMM (WGS -84)
Ilguma	LO	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis E/W DDDMM (WGS-84)
Data	DA	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD)
Valanda	TI	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo valanda UTC (HHMM)
Registravimo pabaiga	ER	P	Sistemos duomenys - nurodoma pranešimo perdavimo pabaiga

Šriftas: ISO 8859.1

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

—	dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas SR rašomi perdavimo pradžioje,

—	dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas rašomi kiekvieno duomens perdavimo pradžioje,

—	viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodas ir jo duomenys,

—	duomenų poros atskiriamos tarpu;

—	kodas „ER“ ir dvigubas pasviras brūkšnys (//) rašomi pabaigoje.

Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

3 priedėlis

Elektroninės su žvejybos veikla susijusių duomenų perdavimo sistemos (ERS) nustatymo ir veikimo gairės

BENDROSIOS NUOSTATOS

Visi ES laivai turi būti aprūpinti veikiančia elektronine sistema, toliau vadinama ERS, kuria visu laivo buvimo Komorų Sąjungos žvejybos zonoje laikotarpiu galima registruoti ir perduoti su laivo žvejybos veikla susijusius duomenis, toliau vadinamus ERS duomenimis.

ES laivui, kuris neturi ERS arba kurio ERS neveikia, į Komorų Sąjungos žvejybos zoną žvejojimo tikslais įplaukti neleidžiama.

ERS duomenys perduodami laikantis šių gairių – jie iš pradžių siunčiami į laivo vėliavos valstybės Žuvininkystės stebėjimo centrą (ŽSC), kuris užtikrina automatinį jų perdavimą Komorų Sąjungos ŽSC.

Vėliavos valstybė ir Komorų Sąjunga įsitikina, kad jų ŽSC aprūpinti reikiama informatikos ir programinės įrangos įranga, kad automatiškai perduotų ERS duomenis XML formatu, esančia adresu [http://ec.europa.eu/cfp/control/codes/index_en.htm], ir turi saugojimo procedūrą, kurią taikant galima įrašyti ir saugoti ERS duomenis kompiuteriu įskaitoma forma bent trejus metus.

Bet koks 3 punkte nustatyto formato pakeitimas arba atnaujinimas turi būti pažymimas, datuojamas ir galioja 6 mėnesius po jo įgyvendinimo.

ERS duomenų perdavimui naudojamos elektroninės ryšio priemonės, kurias ES vardu administruoja Europos Komisija, identifikuojamos kaip DEH (Data Exchange Highway).

Vėliavos valstybė ir Komorų Sąjunga paskiria savo ERS korespondentus, per juos palaikomas ryšys.

a)	ERS korespondentai paskiriami ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;

b)	vėliavos valstybės ir Komorų Sąjungos ŽSC pasikeičia ERS korespondentų koordinatėmis (pavadinimais, adresais, telefonų numeriais, teleksais, e. pašto adresais);

c)	jei vėliau šie duomenys pasikeičia, apie pakeitimus nedelsiant pranešama.

ERS DUOMENŲ PERDAVIMAS

ES žvejybos laivas privalo:

a)	kasdien perduoti ERS duomenis už kiekvieną Komorų Sąjungos žvejybos zonoje praleistą dieną;

b)	registruoti kiekvieno tinklo ar ūdos panaudojimo metu sužvejotą ir laive laikomą kiekį kaip pagrindinę žvejojamą rūšį, priegaudą ar į jūrą išmestą kiekį;

c)	kiekvienai Komorų Sąjungos išduotame žvejybos leidime nurodytai rūšiai – nulinius sugautus kiekius;

d)	prie kiekvienos rūšies nurodomas jos FAO Alfa 3 kodas;

e)	kiekis išreiškiamas gyvojo svorio kilogramais, arba, jei reikia, sužvejotų egzempliorių skaičiumi;

f)	užregistruoti ERS duomenis apie kiekvienos Komorų Sąjungos išduotame žvejybos leidime nurodytos rūšies perkrautą ir (ar) iškrautą kiekį;

g)	kiekvieno įplaukimo (COE) į Komorų Sąjungos žvejybos zoną ir išplaukimo iš jos (COX) ERS duomenyse siųsti specialų pranešimą apie kiekvieną Komorų Sąjungos išduotame žvejybos leidime nurodytą rūšį: jos kiekį, laikomą laive įplaukiant ir išplaukiant;

h)	kasdien ERS duomenis perduoti laivo valstybės narės ŽSC naudojant prieš tai esančioje 3 dalyje nurodytą formatą ne vėliau kaip iki 23:59 UTC.

Kapitonas yra atsakingas už užregistruotų ir perduotų ERS duomenų tikslumą.

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai ir iškart siunčia ERS duomenis Komorų Sąjungos ŽSC.

Komorų Sąjungos ŽSC patvirtina ERS duomenų gavimą pranešimu ir visus ERS duomenis naudoja konfidencialiai.

ERS SISTEMOS GEDIMAI IR (ARBA) ERS DUOMENŲ PERDAVIMAS TARP LAIVO IR VĖLIAVOS VALSTYBĖS ŽSC

Vėliavos valstybė nedelsdama praneša laivo kapitonui ir (arba) savininkui ar atstovui apie bet kokį laivo ERS sistemos gedimą ar ERS duomenų perdavimo tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC neveikimą.

Vėliavos valstybė Komorų Sąjungai praneša apie aptiktą gedimą ir priemones, kurių imtasi jam pašalinti.

Esant ERS sistemos gedimui, kapitonas ir (arba) savininkas rūpinasi jos pataisymu ar pakeitimu per 10 dienų. Jei per tas 10 dienų laivas įplaukia į uostą, Komorų Sąjungos žvejybos zonoje žvejybos veiklą jis galės toliau tęsti tik jei ERS sistema bus veikianti, nebent Komorų Sąjunga išduoda leidimą.

Žvejybos laivas negali išplaukti iš uosto sugedus jo ERS:

a)	kol ERS neveikia, kaip reikalauja vėliavos valstybė ir Komorų Sąjunga, ar

b)	jei laivas neatnaujina žvejybos veiklos Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, kol negauna valstybės narės leidimo. Pastaruoju atveju vėliavos valstybė Komorų Sąjungai apie savo sprendimą praneša iki laivui išplaukiant.

Kiekvienas ES laivas, vykdantis veiklą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje su sugedusia ERS sistema, ERS duomenis savo vėliavos valstybės ŽSC perduoda kasdien iki 23:59 val. (UTC laiku) naudodamas bet kokias kitas elektronines ryšio priemones, kurios prieinamos Komorų Sąjungos ŽSC.

ERS duomenis, kurių perduoti Komorų Sąjungos ŽSC buvo neįmanoma per ERS sistemą dėl 12 dalyje nurodytų gedimų, vėliavos valstybės ŽSC Komorų Sąjungos ŽSC perduoda kita elektronine forma, dėl kurios abipusiai susitariama. Toks alternatyvus perdavimas bus laikomas prioritetiniu, turint omenyje, kad perdavimo tempas gali būti kitoks, nei įprastai taikomas.

Jei Komorų Sąjungos ŽSC laivo ERS duomenų negauna tris dienas iš eilės, Komorų Sąjunga gali nedelsdama nurodyti tokiam laivui atvykti į Komorų Sąjungos nurodytą uostą tyrimui.

ŽSC GEDIMAI. ERS DUOMENŲ NEGAVIMAS KOMORŲ SĄJUNGOS ŽSC

Kai vienas iš ŽSC negauna ERS duomenų, jo ERS korespondentas nedelsdamas apie tai praneša kito ŽSC ERS korespondentui ir, jei reikia, bendradarbiauja spręsdamas problemą.

Vėliavos valstybės ŽSC ir Komorų Sąjungos ŽSC susitaria dėl alternatyvių elektroninių priemonių, naudotinų ERS duomenims perduoti ŽSC gedimo atveju ir vienas kitam nedelsdami praneša apie bet kokį pasikeitimą.

Kai Komorų Sąjungos ŽSC praneša apie negautus ERS duomenis, vėliavos valstybės ŽSC nustato problemos priežastis ir imasi atitinkamų veiksmų jai spręsti. Vėliavos valstybės ŽSC praneša Komorų Sąjungos ŽSC ir ES apie rezultatus ir priimtas priemones per 24 val. nuo pripažinto gedimo.

Jei problemai pašalinti reikia daugiau nei 24 val., vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas perduoda trūkstamus ERS duomenis Komorų Sąjungos ŽSC naudodamas 17 punkte numatytas alternatyvias priemones.

Komorų Sąjunga praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms (MCS), kad ES laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl ERS duomenų neperdavimo Komorų Sąjungos ŽSC dėl vieno iš ŽSC gedimo.

ŽSC EKSPLOATACINĖ PRIEŽIŪRA

Apie planinę eksploatacinę ŽSC priežiūrą, dėl kurios gali sutrikti ERS duomenų mainai, vienas ŽSC praneša kitam ne vėliau kaip prieš 72 val.; jei įmanoma, nurodo eksploatacinės priežiūros datą ir trukmę. Apie neplanuotą eksploatacinę priežiūrą kitam ŽSC pranešama, kai tik įmanoma.

Per eksploatacinę priežiūrą ERS duomenų pateikimas gali užtrukti, kol sistema vėl ims veikti. Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

Jei eksploatacinė priežiūra trunka ilgiau nei 24 val., ERS duomenys kitam ŽSC perduodami 17 punkte numatytomis alternatyviomis priemonėmis.

Komorų Sąjunga praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms (MCS), kad ES laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl ERS duomenų neperdavimo dėl vieno iš ŽSC eksploatacinės priežiūros.

REGLAMENTAI

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/24

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1389/2013

2013 m. gruodžio 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1258/2012 dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2007 m. lapkričio 15 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 31/2008 dėl Europos bendrijos ir Madagaskaro Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo sudarymo (1) (toliau – Partnerystės susitarimas);

(2)

naujas protokolas, nustatantis Partnerystės susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą (toliau – naujasis protokolas), taikomas laikinai nuo 2013 m. sausio 1 d. Naujuoju protokolu Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Madagaskaras turi suverenias teises ar kurie priklauso jo jurisdikcijai žuvininkystės srityje. Sąjungai pagal naująjį protokolą suteiktų žvejybos galimybių paskirstymas nustatytas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1258/2012 (2);

(3)

pagal Partnerystės susitarimą įsteigtas jungtinis komitetas 2012 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėjo ryklių, sužvejotų vykdant Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) administruojamą žvejybą, klausimą. Tokių ryklių administravimas ir saugojimas apibrėžti IOTC 05/05 rezoliucijoje ir juos leidžiama žvejoti pagal Partnerystės susitarimą. Jungtinio komiteto susitikimo metu buvo susitarta, remiantis ankstesnio 2007–2011 m. laikotarpio dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti pagal ankstesnį Partnerystės susitarimo protokolą, duomenimis, kuriuos patvirtino atitinkamos mokslo įstaigos, kad būtų tikslinga apriboti ryklių sužvejojimą iki 200 tonų per metus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip įšaldant ryklių žvejybos mastą vadovaujantis IOTC mokslinio komiteto pateikta rekomendacija;

(4)	atsižvelgiant į diskusijas jungtiniame komitete, leidžiamas sužvejoti ryklių kiekis turėtų būti apribotas ir paskirstytas valstybėms narėms naujojo protokolo galiojimo laikotarpiu. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 1258/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)	remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 (3) 20 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės, kurių laivams leidžiama žvejoti remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1258/2012, gali keistis visomis joms skirtomis ryklių žvejybos galimybėmis ar jų dalimi;

(6)	tikslinga, kad šis reglamentas būtų taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1258/2012 1 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. Nustatomos 200 tonų per metus ryklių, sužvejotų dreifinėmis ūdomis vykdant Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) administruojamą žvejybą, žvejybos galimybės. Šis kiekis valstybėms narėms paskirstomas taip:

Valstybė narė	Tonos
Ispanija	166
Portugalija	27
Prancūzija	7
Jungtinė Karalystė	0
Iš viso	200“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. JUKNA

(1) OL L 331, 2007 12 17, p. 7.

(2) 2012 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1258/2012 dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 361, 2012 12 31, p. 85).

(3) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59).

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/26

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1390/2013

2013 m. gruodžio 16 d.

dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2006 m. spalio 5 d. Reglamentu (EB) Nr. 1563/2006 (1) Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimą (toliau – Partnerystės susitarimas);

(2)	Europos Sąjunga derėjosi su Komorų Sąjunga dėl naujo Partnerystės susitarimo protokolo, kuriuo Europos Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės Komorų vandenyse. Toms deryboms pasibaigus, naujasis protokolas 2013 m. liepos 5 d. buvo parafuotas;

(3)	2013 m. gruodžio 16 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/786/ES (2) dėl naujojo protokolo pasirašymo ir jo laikino taikymo;

(4)	turėtų būti paskirstytos žvejybos galimybės valstybėms narėms visu naujojo protokolo taikymo laikotarpiu;

(5)

remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 (3), jei paaiškėja, kad pagal naująjį protokolą Europos Sąjungai numatytos žvejybos galimybės nėra visiškai išnaudojamos, Komisija apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms. Jei iki termino, kurį turi nustatyti Taryba, atsakymas nepateikiamas, tai turėtų būti laikoma patvirtinimu, kad atitinkamos valstybės narės laivai nevisiškai išnaudoja savo žvejybos galimybes tuo laikotarpiu. Reikėtų tokį terminą nustatyti;

(6)	siekiant užtikrinti Europos Sąjungos laivų žvejybos veiklos tęstinumą, naujajame protokole numatyta galimybė kiekvienai šaliai laikinai jį taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo naujojo protokolo laikino taikymo pradžios datos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Žvejybos galimybės pagal Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – Protokolas), valstybėms narėms paskirstomos taip:

42 tunų žvejybos seineriai:

—	Ispanija – 21 laivas

—	Prancūzija – 21 laivas

20 paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų:

—	Ispanija – 8 laivai

—	Prancūzija – 9 laivai

—	Portugalija – 3 laivai

2. Reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 taikomas nedarant poveikio Protokolo ir Partnerystės susitarimo taikymui.

3. Terminas, iki kurio valstybės narės turi patvirtinti, kad jos nevisiškai išnaudoja pagal Partnerystės susitarimą joms skirtas žvejybos galimybes, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 1 dalyje, yra dešimt darbo dienų nuo tos dienos, kurią Komisija joms praneša, kad žvejybos galimybės nevisiškai išnaudotos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. JUKNA

(1) 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1563/2006 dėl Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo sudarymo (OL L 290, 2006 10 20, p. 6).

(2) 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2013/786/ES dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir jo laikino taikymo (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 4).

(3) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/28

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1391/2013

2013 m. spalio 14 d.

kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (1), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatoma nauja laikotarpių iki ir po 2020 m. infrastruktūros planavimo ir projektų įgyvendinimo sistema. Jame nustatomi devyni strateginiai elektros energijos, dujų ir naftos geografiniu atžvilgiu prioritetiniai infrastruktūros koridoriai ir trys ES masto infrastruktūros prioritetinės elektros energijos magistralių, pažangiųjų tinklų ir anglies dioksido transportavimo tinklų sritys bei sukuriamas skaidrus ir įtraukus procesas konkretiems bendro intereso projektams (BIP) nustatyti. BIP priskirtiems projektams bus taikomos pagreitintos ir supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, palankesnės reguliavimo priemonės ir, tinkamais atvejais, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) bus teikiama finansinė parama;

(2)	pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalį Komisijai suteiktini įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatytų Sąjungos BIP sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašos), remiantis tuo reglamentu sukurtų regioninių grupių sprendimus priimančių organų priimtais regioniniais sąrašais;

(3)

pateikti į pirmąjį Sąjungos BIP sąrašą įtrauktinų projektų pasiūlymai buvo įvertinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 sukurtose regioninėse grupėse, sudarytose iš valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemų operatorių (PSO), taip pat Komisijos, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – Agentūra) ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) bei Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) atstovų;

(4)	vykdydamos savo darbą regioninės grupės konsultavosi su atitinkamas suinteresuotąsias šalis, įskaitant gamintojus, paskirstymo sistemos operatorius, tiekėjus, vartotojus ir aplinkos apsaugos organizacijas atstovaujančiomis organizacijomis;

(5)

dėl preliminarių regioninių sąrašų buvo nuspręsta 2013 m. liepos 13 d. surengtame techninio lygmens susitikime, kuriame dalyvavo Komisijos ir atitinkamų valstybių narių atstovai. Remdamiesi 2013 m. liepos 17 d. pateikta Agentūros nuomone dėl preliminarių regioninių sąrašų regioninių grupių sprendimus priimantys organai galutinius regioninius sąrašus priėmė 2013 m. liepos 24 d. Pagal SESV 172 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies a punktą valstybės narės patvirtino visus su jų teritorija susijusius pasiūlytus projektus;

(6)	Sąjungos BIP sąrašas paremtas galutiniais regioniniais sąrašais. Vienas projektas iš sąrašo turėjo būti pašalintas dėl vykstančių diskusijų dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo;

(7)	įvertinus į šį pirmąjį Sąjungos BIP sąrašą įtrauktus projektus buvo nustatyta, kad jie atitinka Reglamento (ES) Nr. 347/2013 4 straipsnyje nustatytus bendro intereso projektams taikomus kriterijus;

(8)	atsižvelgiant į 2013 m. liepos 17 d. pateiktą Agentūros nuomonę, buvo užtikrintas tarpregioninis nuoseklumas;

(9)	BIP išvardyti pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 I priede nustatytų prioritetinių koridorių pateikimo tvarką. Sąraše projektai neklasifikuojami pagal svarbą;

(10)	BIP pateikti kaip atskiri BIP arba kaip kelių BIP grupės dalis. Kai kurie BIP buvo priskirti grupėms dėl to, kad jie yra tarpusavyje susiję, tarpusavyje gali konkuruoti arba konkuruoja (2). Visiems BIP taikomos tokios pačios Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai;

(11)

į Sąjungos sąrašą įtrauktų BIP įgyvendinimo laipsnis yra įvairus. Kai kurie projektai tebėra ankstyvuosiuose įgyvendinimo etapuose, apimančiuose etapą iki įgyvendinamumo tyrimo, įgyvendinamumo tyrimo etapą ir vertinimo etapą. Šiais atvejais turi būti atlikti tyrimai, kad būtų įrodyta, jog projektai yra techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs ir atitinka Sąjungos teisės aktus, visų pirma Sąjungos aplinkos teisės aktus. Atsižvelgiant į tai turi būti tinkamai nustatytas ir įvertintas galimas poveikis aplinkai, jo turi būti išvengta arba jis turi būti sumažintas;

(12)

tai, kad projektai, ypač ankstyvaisiais įgyvendinimo etapais, yra įtraukti į Sąjungos BIP sąrašą, nedaro poveikio atitinkamiems aplinkos vertinimo ir leidimų išdavimo procedūrų rezultatams. Sąjungos aplinkos teisės aktų neatitinkantys projektai turėtų būti išbraukti iš Sąjungos BIP sąrašo. BIP įgyvendinimas ir jų atitiktis ES teisės aktams turėtų būti stebimi nacionaliniu lygmeniu ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 347/2013 5 straipsnio nuostatų;

(13)	pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalį Sąjungos sąrašas pateikiamas kaip to reglamento priedas;

(14)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal šio reglamento priedą į Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 įtraukiamas VII priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. spalio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(2) Kaip paaiškinta priede.

PRIEDAS

Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 papildomas šiuo priedu:

„VII PRIEDAS

3 straipsnio 4 dalyje nurodytas Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas (Sąjungos sąrašas)

A. Sudarydama Sąjungos sąrašą Komisija taikė šiuos principus:

1. BIP grupės

Kai kurie BIP priskirti grupėms dėl to, kad jie yra tarpusavyje susiję, gali tarpusavyje konkuruoti arba konkuruoja. Skirstant BIP į grupes buvo taikyti šie principai:

—

Tarpusavyje susijusių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos BIP“. Tarpusavyje susijusių projektų grupės sudarytos siekiant nustatyti tuos projektus, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tas pačias tarpvalstybines kliūtis ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant Sąjungos masto naudos, turi būti įgyvendinti visi projektai.

—

Tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP“. Tarpusavyje galinčių konkuruoti projektų grupių atveju tarpvalstybinių kliūčių mastas nėra labai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti BIP. Paliekama spręsti rinkai, ar visi, keli ar vienas iš projektų bus įgyvendintas, atsižvelgiant į reikiamą planavimą, leidimų išdavimą ir reguliavimo institucijų patvirtinimus. Projektų poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese, taip pat susijusiame su pajėgumo poreikiais.

—

Konkuruojančių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP“. Konkuruojančių projektų grupėmis siekiama šalinti tas pačias tarpvalstybines kliūtis. Vis dėlto kliūčių mastas yra aiškesnis nei antruoju atveju, todėl yra aišku, kad tik vienas BIP turi būti įgyvendintas. Kuris projektas bus įgyvendintas, paliekama spręsti rinkai, atsižvelgiant į reikiamą planavimą, leidimų išdavimą ir reguliavimo institucijų patvirtinimus. Prireikus projektų poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese.

Visiems BIP taikomos tokios pačios Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

2. Pastočių, abipusės apkrovos stočių ir kompresorinių traktavimas

Elektros energijos pastotės bei abipusės apkrovos stotys ir dujų kompresorinės laikomos BIP dalimi ir atskirai nenurodytos, jeigu jų geografinė padėtis yra ant perdavimo linijos. Jeigu jos yra kitoje vietovėje, – nurodomos atskirai. Šiems objektams taikomos Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

B. Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas

1. Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

1.1.

Belgijos ir Jungtinės Karalystės projektų grupė tarp Zebriugės (Zeebrugge) ir Kenterberio (Canterbury) [šiuo metu žinoma kaip projektas NEMO], apimanti šiuos BIP:

1.1.1.

Jungtis Zeebrugge (BE) – Richborough (UK) apylinkės

1.1.2.

Vidaus linija Richborough apylinkės – Canterbury (UK)

1.1.3.

Vidaus linija Dungeness–Sellindge ir Sellindge–Canterbury (UK)

1.2.

Belgijos BIP – du prijungti prie tinklo parengti mazgai jūroje, sujungti su Zebriugės (Zeebrugge, BE) sausumoje esančia pastote, numatant investicijas, kurios leis ateityje juos sujungti su Prancūzija ir (arba) JK

1.3.

Danijos ir Vokietijos projektų grupė tarp Endrupo (Endrup) ir Brunsbiutelio (Brunsbüttel), apimanti šiuos BIP:

1.3.1.

Jungtis Endrup (DK) – Niebüll (DE)

1.3.2.

Vidaus linija Brunsbűttel–Niebűll (DE)

1.4.

Danijos ir Vokietijos projektų grupė tarp Kasės (Kasső) ir Dolerno (Dollern), apimanti šiuos BIP:

1.4.1.

Jungtis Kasső (DK) – Audorf (DE)

1.4.2.

Vidaus linija Audorf–Hamburg / Nord (DE)

1.4.3.

Vidaus linija Hamburg / Nord–Dollern (DE)

1.5.

BIP – Danijos ir Nyderlandų jungtis tarp Endrupo (DK) ir Emshaveno (Eemshaven, NL)

1.6.

BIP – Prancūzijos ir Airijos jungtis tarp La Martiro (La Martyre, FR) ir Didžiosios salos (Great Island, IE) arba Nokraho (Knockraha, IE)

1.7.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Cotentin (FR) – Exeter (UK) apylinkės [šiuo metu žinomas kaip projektas FAB]

1.7.2.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Tourbe (FR) – Chilling (UK) [šiuo metu žinomas kaip projektas IFA2]

1.7.3.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Coquelles (FR) – Folkestone (UK) [šiuo metu žinomas kaip projektas ElecLink]

1.8.

BIP – Vokietijos ir Norvegijos jungtis tarp Vilsterio (Wilster, DE) ir Tonstado (Tonstad, NO) [šiuo metu žinomas kaip projektas NORD.LINK]

1.9.

Projektų grupė, jungianti Airijos ir Jungtinės Karalystės elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.9.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Co. Offaly (IE) – Pembroke–Pentir (UK)

1.9.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Coolkeeragh–Coleraine mazgas (IE) ir Hunterston jėgainė, Islay, Argyll ir jūros vėjo jėgainių parkų C vietovė (UK)

1.9.3.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis tarp Šiaurinio mazgo, Dublino, Codling Bank (IE), Trawsfynyd ir Pembroke (UK)

1.9.4.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Irish midlands–Pembroke (UK)

1.9.5.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Irish midlands–Alverdiscott, Devon (UK)

1.9.6.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis tarp Airijos pakrantės ir Pembruko (Pembroke) (UK)

1.10

BIP – Norvegijos ir Jungtinės Karalystės jungtis

1.11

Elektros energijos akumuliavimo Airijoje ir susijusių jungčių su Jungtine Karalyste projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.11.1.

Elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines šiaurės vakarų Airijoje

1.11.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis tarp šiaurės vakarų Airijos (IE) ir Midlands (UK)

1.11.3.

Elektros energijos akumuliavimas naudojant (jūros vandens) hidroakumuliacines elektrines Airijoje (Glinsk)

1.11.4.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Glinsk, Mayo (IE) – Connah’s Quai, Deeside (UK)

1.12.

BIP – suspausto oro energijos akumuliavimas Jungtinėje Karalystėje (Larne)

2. Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

2.1.

BIP – Austrijos vidaus linija tarp Vakarų Tirolio (Westtirol) ir Celio prie Cilerio (Zell-Ziller, AT), siekiant padidinti pajėgumus ties AT/DE siena

2.2.

Belgijos ir Vokietijos projektų grupė tarp Ljezės (Lixhe) ir Obercyro (Oberzier) [šiuo metu žinoma kaip projektas ALEGrO], apimanti šiuos BIP:

2.2.1.

Jungtis Lixhe (BE) – Oberzier (DE)

2.2.2.

Vidaus linija Lixhe–Herderen (BE)

2.2.3.

Nauja pastotė Zutendaal (BE)

2.3.

Belgijos ir Liuksemburgo projektų grupė pajėgumams ties BE/LU siena padidinti, apimanti šiuos BIP:

2.3.1.

Koordinuotas fazės keitimo transformatoriaus Šiflanže (Schifflange, LU) įrengimas ir eksploatavimas

2.3.2.

Jungtis Aubange (BE) – Bascharage/Schifflange (LU)

2.4.

BIP – Prancūzijos ir Italijos jungtis tarp Kodrondžano (Codrongianos, IT), Lučianos (Lucciana), (Korsika, FR) ir Suvereto (IT) [šiuo metu žinomas kaip projektas SA.CO.I. 3]

2.5.

Prancūzijos ir Italijos projektų grupė tarp Grande Ile ir Piossasco, apimanti šiuos BIP:

2.5.1.

Jungtis Grande Ile (FR) – Piossasco (IT) [šiuo metu žinoma kaip projektas Savoie-Piemont]

2.5.2.

Vidaus linija Trino–Lacchiarella (IT)

2.6.

BIP – Ispanijos vidaus linija Santa Llogaia–Bescanó (ES), siekiant padidinti Bescanó (ES) – Baixas (FR) jungties pajėgumą

2.7.

BIP – Prancūzijos ir Ispanijos jungtis tarp Akvitanijos (Aquitaine, FR) ir Baskų krašto (ES)

2.8.

BIP – koordinuotas fazės keitimo transformatoriaus Arkalėje (Arkale, ES) įrengimas ir eksploatavimas jungties Argia (FR) – Arkale (ES) pajėgumui padidinti

2.9.

BIP – Vokietijos vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE) pajėgumui ties vakarų siena padidinti

2.10.

BIP – Vokietijos vidaus linija tarp Brunsbttel-Grοβgartach ir Wilster-Grafenrheinfeld (DE) pajėgumui ties šiaurės ir pietų sienomis padidinti

2.11.

Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos projektų grupė pajėgumui Konstanco ežero srityje padidinti, apimanti šiuos BIP:

2.11.1.

Vokietijos pasienio zonos, Meiningen (AT) ir Rüthi (CH) jungtis

2.11.2.

Vidaus linija regione nuo Rommelsbach iki Herbertingen, nuo Herbertingen iki Tiengen, nuo Wullenstetten iki Niederwangen (DE) ir DE–AT sienos

2.12.

BIP – Vokietijos ir Nyderlandų jungtis tarp Niederrhein (DE) ir Doetinchem (NL)

2.13.

Airijos ir Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos) jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

2.13.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Woodland (IE) – Turleenan (UK – Šiaurės Airija)

2.13.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Srananagh (IE) – Turleenan (UK – Šiaurės Airija)

2.14.

BIP – Italijos ir Šveicarijos jungtis Thusis/Sils (CH) – Verderio Inferiore (IT)

2.15.

Italijos ir Šveicarijos pajėgumų didinimo ties IT/CH siena projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.15.1.

Jungtis Airolo (CH) – Baggio (IT)

2.15.2.

Magenta pastotės modernizavimas (IT)

2.15.3.

Vidaus linija Pavia–Piacenza (IT)

2.15.4.

Vidaus linija Tirano–Verderio (IT)

2.16.

Portugalijos pajėgumų didinimo ties PT/ES siena projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.16.1.

Vidaus linija Pedralva–Alfena (PT)

2.16.2.

Vidaus linija Pedralva–Vila Fria B (PT)

2.16.3.

Vidaus linija Frades B–Ribeira de Pena–Feira (PT)

2.17.

BIP – Portugalijos ir Ispanijos jungtis tarp Vila Fria–Vila do Conde–Recarei (PT) ir Beariz–Fontefría (ES)

2.18.

BIP – elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines Austrijoje (Kaunertal, Tirolis) pajėgumo didinimas

2.19.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Austrijoje (Obervermuntwerk II, Vorarlberg provincija)

2.20.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Austrijoje (Limberg III, Zalcburgas)

2.21.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Vokietijoje (Riedl)

3. Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

3.1.

Austrijos ir Vokietijos projektų grupė tarp St. Peter ir Isar, apimanti šiuos BIP:

3.1.1.

Jungtis St. Peter (AT) – Isar (DE)

3.1.2.

Vidaus linija St. Peter–Tauern (AT)

3.1.3.

Vidaus linija St. Peter–Ernsthofen (AT)

3.2.

Austrijos–Italijos projektų grupė tarp Lienco (Lienz) ir Veneto regiono, apimanti šiuos BIP:

3.2.1.

Jungtis Lienz (AT) – Veneto regionas (IT)

3.2.2.

Vidaus linija Lienz–Obersielach (AT)

3.2.3.

Vidaus linija Volpago–šiaurės Venecija (IT)

3.3.

BIP – Austrijos ir Italijos jungtis Nauders (AT) – Milano regionas (IT)

3.4.

BIP – Austrijos ir Italijos jungtis Wurmlach (AT) – Somplago (IT)

3.5.

Bosnijos ir Hercegovinos ir Kroatijos projektų grupė tarp Banja Luka ir Lika, apimanti šiuos BIP:

3.5.1.

Jungtis Banja Luka (BA) – Lika (HR)

3.5.2.

Vidaus linijos tarp Brinje, Lika, Velebit ir Konjsko (HR)

3.6

Bulgarijos jungčių su Graikija ir Rumunija pajėgumų didinimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.6.1.

Vidaus linija Vetren–Blagoevgrad (BG)

3.6.2.

Vidaus linija Tsarevets–Plovdiv (BG)

3.7.

Bulgarijos ir Graikijos projektų grupė tarp Maritsa East 1 ir N. Santa, apimanti šiuos BIP:

3.7.1.

Jungtis Maritsa East 1 (BG) – N. Santa (EL)

3.7.2.

Vidaus linija Maritsa East 1–Plovdiv (BG)

3.7.3.

Vidaus linija Maritsa East 1–Maritsa East 3 (BG)

3.7.4.

Vidaus linija Maritsa East 1–Burgas (BG)

3.8.

Bulgarijos ir Rumunijos pajėgumų didinimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.8.1.

Vidaus linija Dobrudja–Burgas (BG)

3.8.2.

Vidaus linija Vidino–Svoboda (BG)

3.8.3.

Vidaus linija tarp Svoboda (BG) ir jungties Varna (BG) – Stupina (RO) atsišakojimo Bulgarijoje taško

3.8.4.

Vidaus linija Cernavoda–Stalpu (RO)

3.8.5.

Vidaus linija Gutinas–Smardan (RO)

3.8.6.

Vidaus linija Gadalin–Suceava (RO)

3.9.

Kroatijos, Vengrijos ir Slovėnijos projektų grupė tarp Žeriaveneco (Žerjavenec)/Hevyzo (Heviz) ir Cirkovcės (Cirkovce), apimanti šiuos BIP:

3.9.1.

Jungtis Žerjavenec (HR)/Heviz (HU) – Cirkovce (SI)

3.9.2.

Vidaus linija Divača – Beričevo (SI)

3.9.3.

Vidaus linija Beričevo – Podlog (SI)

3.9.4.

Vidaus linija Podlog – Cirkovce (SI)

3.10.

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė tarp Haderos (Hadera) ir Attica regiono [šiuo metu žinoma kaip euro Asia Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1.

Jungtis Hadera (IL) – Vasilikos (CY)

3.10.2.

Jungtis Vasilikos (CY) – Korakia, Kreta (EL)

3.10.3.

Vidaus linija Korakia–Kreta–Attica regionas (EL)

3.11.

Čekijos Respublikos vidaus linijų projektų grupė pajėgumams ties šiaurės vakarų ir pietine siena padidinti, apimanti šiuos BIP:

3.11.1.

Vidaus linija Vernerov–Vitkov (CZ)

3.11.2.

Vidaus linija Vitkov–Prestice (CZ)

3.11.3.

Vidaus linija Prestice–Kocin (CZ)

3.11.4.

Vidaus linija Kocin–Mirovka (CZ)

3.11.5.

Vidaus linija Mirovka–Cebin (CZ)

3.12.

BIP Vokietijos vidaus linija tarp Lauchštedo (Lauchstädt) ir Meitingeno (Meitingen) pajėgumams ties rytine siena padidinti

3.13.

BIP Vokietijos vidaus linija tarp Halės (Halle)/Zalės (Saale) ir Šveinfurto (Schweinfurt) pajėgumams šiaurės–pietų koridoriaus rytinėje pusėje

3.14.

Vokietijos ir Lenkijos projektų grupė tarp Eizenhiutenštato (Eisenhűttenstadt) ir Pleviskos (Plewiska) [šiuo metu žinoma kaip projektas GerPol Power Bridge], apimanti šiuos BIP:

3.14.1.

Jungtis Eisenhűttenstadt (DE) – Plewiska (PL)

3.14.2.

Vidaus linija Krajnik–Baczyna (PL)

3.14.3.

Vidaus linija Mikułowa–Świebodzice (PL)

3.15.

Vokietijos ir Lenkijos projektų grupė tarp Fyradeno (Vierraden) ir Krainiko (Krajnik), apimanti šiuos BIP:

3.15.1.

Jungtis Vierraden (DE) – Krajnik (PL)

3.15.2.

Koordinuotas fazės keitimo transformatoriaus jungiamosiose linijose tarp Krajnik (PL) – Vierraden (DE) ir Mikulowa (PL) – Hagenwerder (DE) įrengimas ir eksploatavimas

3.16.

Vengrijos ir Slovakijos projektų grupė tarp Geniū (Gőnyϋ) ir Gabčykovo (Gabčikovo), apimanti šiuos BIP:

3.16.1.

Jungtis Gőnyϋ (HU) – Gabčikovo (SK)

3.16.2.

Vidaus linija Velký Ďur–Gabčikovo (SK)

3.16.3.

Győr pastotės išplėtimas (HU)

3.17.

BIP – Vengrijos ir Slovakijos jungtis Sajóvánka (HU) – Rimavská Sobota (SK)

3.18.

Vengrijos ir Slovakijos projektų grupė tarp Kišvardos (Kisvárda) srities ir Velkė Kapušanai (Velké Kapušany), apimanti šiuos BIP:

3.18.1.

Jungtis Kisvárda sritis (HU) – Velké Kapušany (SK)

3.18.2.

Vidaus linija Lemešany–Velké Kapušany (SK)

3.19.

Italijos ir Juodkalnijos projektų grupė tarp Vilanovos (Villanova) ir Lastvos (Lastva), apimanti šiuos BIP:

3.19.1.

Jungtis Villanova (IT) – Lastva (ME)

3.19.2.

Vidaus linija Fano–Teramo (IT)

3.19.3.

Vidaus linija Foggia–Villanova (IT)

3.20.

Italijos ir Slovėnijos projektų grupė tarp vakarų Udinės ir Okroglo, apimanti šiuos BIP:

3.20.1.

Jungtis tarp vakarų Udinės (IT) ir Okroglo (SI)

3.20.2.

Vidaus linija tarp vakarų Udinės ir Redipuglia (IT)

3.21.

BIP – Italijos ir Slovėnijos jungtis Salgareda (IT) – Divača-Bericevo regionas (SI)

3.22.

Rumunijos–Serbijos projektų grupė tarp Rešicos (Resita) ir Pančevo (Pancevo), apimanti šiuos BIP:

3.22.1.

Jungtis Resita (RO) – Pancevo (RS)

3.22.2.

Vidaus linija Portile de Fier–Resita (RO)

3.22.3.

Vidaus linija Resita–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.22.4.

Vidaus linija Arad–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.23.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Bulgarijoje (Yadenitsa)

3.24.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Graikijoje (Amfilochia)

3.25.

BIP – akumuliatorių baterijų sistemos vidurio ir pietų Italijoje

3.26.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Lenkijoje (Mloty)

4. Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

4.1.

BIP – Danijos ir Vokietijos jungtis tarp Ishojaus (Ishőj)/Beverskovo (Bjæverskov, DK) ir Bentvišo (Bentwisch)/Giustrovo (Gűstrow, DE) per jūros vėjo jėgainių parkus Kriegers Flak (DK) ir Baltic 2 (DE) [šiuo metu žinoma kaip Kriegers Flak Combined Grid Solution]

4.2.

Estijos ir Latvijos projektų grupė tarp Kilingi Nemės (Kilingi-Nõmme) ir Rygos [šiuo metu žinoma kaip 3-ia jungtis], apimanti šiuos BIP:

4.2.1.

Jungtis tarp Kilingi-Nõmme (EE) ir Rygos CHP2 pastotės (LV)

4.2.2.

Vidaus linija Harku–Sindi (EE)

4.3.

BIP – Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchroninė jungtis su žemyninės Europos tinklais

4.4.

Latvijos ir Švedijos pajėgumų didinimo projektų grupė [šiuo metu žinoma kaip projektas NordBalt], apimanti šiuos BIP:

4.4.1.

Vidaus linija Ventspils–Tume–Imanta (LV)

4.4.2.

Vidaus linija Ekhyddan–Nybro/Hemsjö (SE)

4.5.

Lietuvos ir Lenkijos projektų grupė tarp Alytaus (LT) ir Elk (PL), apimanti šiuos BIP:

4.5.1.

Lietuvos jungties dalis tarp Alytaus (LT) ir Lietuvos ir Lenkijos sienos

4.5.2.

Vidaus linija Stanisławów–Osztyn Mątki (PL)

4.5.3.

Vidaus linija Kozienice–Siedlce Ujrzanów (PL)

4.5.4.

Vidaus linija Płock–Olsztyn Mątki (PL)

4.6.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Estijoje (Muuga)

4.7.

BIP – elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines pajėgumų didinimas Lietuvoje (Kruonis)

5. Šiaurės–pietų dujų jungiamųjų vamzdynų Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

Projektai, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės

Nr.

Apibrėžtis

5.1.

Grupė projektų, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai iš Šiaurės Airijos į Didžiąją Britaniją ir Airiją, taip pat iš Airijos į Jungtinę Karalystę, apimanti šiuos BIP:

5.1.1.

Fizinis reversinis srautas Mofato (Moffat) sujungimo taške (Airija / Jungtinė Karalystė)

5.1.2.

SNIP dujotiekio (Škotija–Šiaurės Airija) modernizavimas siekiant užtikrinti fizinį reversinį srautą tarp Balilongfordo (Ballylumford) ir Tvinholmo (Twynholm)

5.1.3.

Islandmagee požeminės dujų saugyklos Larne (Šiaurės Airija) plėtojimas

5.2.

BIP – pietvakarių Škotijos sausumos sistemos tarp Kludeno (Cluden) ir Brighaus Bėjaus (Brighouse Bay, Jungtinė Karalystė) dubliavimas

5.3.

BIP – Shannon SGD terminalas, esantis tarp Tarberto (Tarbert) ir Balilongfordo (Ballylongford, Airija)

Projektai, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai tarp Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos

Nr.	Apibrėžtis
5.4.	BIP – 3-iasis sujungimo taškas tarp Portugalijos ir Ispanijos
5.5.	BIP – rytų ašis Ispanija–Prancūzija: sujungimo taškas tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos ties Le Pertiuso (Le Perthus) [šiuo metu žinomas kaip Midcat]
5.6.	BIP – Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę gerinimas – Reversinis srautas iš Prancūzijos į Vokietiją Obergaibako (Obergailbach)/Medelshaimo (Medelsheim) sujungimo taške (Prancūzija)
5.7.	BIP – Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę gerinimas Burgundijos dujotiekyje tarp Etrės (Etrez) ir Vuazeno (Voisines, Prancūzija)
5.8.	BIP – Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę gerinimas rytų Liono dujotiekyje tarp Sen Avito (Saint-Avit) ir Etrės (Etrez, Prancūzija)

Dvipusiai srautai tarp Italijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Belgijos / Prancūzijos

Nr.	Apibrėžtis
5.9.	BIP – reversinio srauto jungiamasis vamzdynas tarp Šveicarijos ir Prancūzijos
5.10.	BIP – reversinio srauto jungiamasis vamzdynas TENP dujotiekyje Vokietijoje
5.11.	BIP – reversinio srauto jungiamasis vamzdynas tarp Italijos ir Šveicarijos ties Passo Gries jungties tašku
5.12.	BIP – reversinio srauto jungiamasis vamzdynas TENP dujotiekyje iki Eynatten sujungimo taško (Vokietija)

Jungiamųjų vamzdynų tarp Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo plėtojimas

Nr.

Apibrėžtis

5.13.

BIP – naujas jungiamasis vamzdynas tarp Pitgamo (Pitgam, Prancūzija) ir Maldegemo (Maldegem, Belgija)

5.14.

BIP – Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę gerinimas Ark de Dierė (Arc de Dierrey) dujotiekyje tarp Kiuviji (Cuvilly), Dierė (Dierrey) ir Vuazeno (Voisines, Prancūzija)

5.15.

Dujų kompresorinės optimizavimo Nyderlanduose projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

5.15.1.

Emden (iš Norvegijos į Nyderlandus)

5.15.2.

Winterswijk/Zevenaar (iš Nyderlandų į Vokietiją)

5.15.3.

Bocholtz (iš Nyderlandų į Vokietiją)

5.15.4.

’s Gravenvoeren (iš Nyderlandų į Belgiją)

5.15.5.

Hilvarenbeek (iš Nyderlandų į Belgiją)

5.16.

BIP – Zebriugės (Zeebrugge) SGD terminalo išplėtimas.

5.17.

Liuksemburgo, Prancūzijos ir Belgijos projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

5.17.1.

Prancūzijos ir Liuksemburgo jungiamasis vamzdynas.

5.17.2.

Belgijos ir Liuksemburgo jungiamojo vamzdyno gerinimas.

Kiti projektai

Nr.	Apibrėžtis
5.18.	BIP – Vokietijos tinklo gerinimas siekiant padidinti jungiamojo vamzdyno su Austrija pajėgumą [šiuo metu žinomas kaip Monaco pipeline phase I] (Haiming / Burghausen–Finsing)
5.19.	BIP – Maltos sujungimas su Europos dujų tinklu (dujotiekis su Italija ties Gela ir plaukiojanti SGD saugykla su dujinimo įranga)
5.20.	BIP – Alžyrą su Italija (Sardinija) ir Prancūzija (Korsika) jungiantis dujotiekis [šiuo metu žinomas kaip Galsi & Cyréné dujotiekiai]

6. Šiaurės–pietų dujų jungiamųjų vamzdynų Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

Projektai, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai tarp Lenkijos, Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Vengrijos, jungiantys SGD terminalus Lenkijoje ir Kroatijoje

Nr.

Apibrėžtis

6.1.

Čekijos Respublikos ir Lenkijos jungiamųjų vamzdynų modernizavimo ir susijusių vidaus gerinimo darbų vakarų Lenkijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.1.1.

Lenkijos ir Čekijos Respublikos jungiamasis vamzdynas [šiuo metu žinomas kaip Stork II] Libhošť – Hať (CZ/PL) – Kedzierzyn (PL)

6.1.2.

Dujotiekis Lwowek–Odolanow

6.1.3.

Odolanow kompresorinė

6.1.4.

Dujotiekis Czeszów–Wierzchowice

6.1.5.

Dujotiekis Czeszów–Kiełczów

6.1.6.

Dujotiekis Zdzieszowice–Wrocław

6.1.7.

Dujotiekis Zdzieszowice–Kędzierzyn

6.1.8.

Dujotiekis Tworog–Tworzen

6.1.9.

Dujotiekis Tworóg–Kędzierzyn

6.1.10.

Dujotiekis Pogorska Wola–Tworzen

6.1.11.

Dujotiekis Strachocina–Pogórska Wola

6.2.

Lenkijos ir Slovakijos jungiamasis vamzdynas ir susijusių vidaus gerinimo darbų rytų Lenkijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.2.1.

Lenkijos ir Slovakijos jungiamasis vamzdynas

6.2.2.

Rembelszczyzna kompresorinė

6.2.3.

Dujotiekis Rembelszczyzna–Wola Karczewska

6.2.4.

Dujotiekis Wola Karczewska–Wronów

6.2.5.

Wronów mazgas

6.2.6.

Dujotiekis Rozwadów–Końskowola–Wronów

6.2.7.

Dujotiekis Jarosław–Rozwadów

6.2.8.

Dujotiekis Hermanowice–Jarosław

6.2.9.

Dujotiekis Hermanowice–Strachocina

6.3.

BIP – Slovakijos ir Vengrijos dujų jungiamasis vamzdynas Vel’ké Zlievce (SK) –Balassagyarmat (SK/HU siena) – Vecsés (HU)

6.4.

BIP – dvipusis Austrijos ir Čekijos Respublikos jungiamasis vamzdynas (BACI) Baumgarten (AT) – Reinthal (CZ/AT) – Brečlav (CZ)

Projektai, kuriais užtikrinami dujų srautai iš Kroatijos SGD terminalo į kaimynines šalis

Nr.

Apibrėžtis

6.5.

Krko (Krk) SGD dujinimo laivo ir evakuacijos dujotiekio į Vengriją, Slovėniją ir Italiją projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.5.1.

SGD dujinimo laivas Krke (Krk, HR)

6.5.2.

Dujotiekis Zlobin–Bosiljevo–Sisak–Kozarac–Slobodnica (HR)

6.5.3.

SGD evakuacijos dujotiekis Omišalj – Zlobin (HR) – Rupa (HR)/Jelšane (SI) – Kalce (SI) arba

6.5.4.

Dujotiekis Omišalj (HR) – Casal Borsetti (IT)

6.6.

BIP – jungiamasis vamzdynas tarp Kroatijos ir Slovėnijos (Bosiljevo–Karlovac–Lučko–Zabok–Rogatec (SI))

6.7.

BIP – jungiamasis vamzdynas tarp Slovėnijos ir Italijos (Gorizia (IT)/Šempeter (SI) – Vodice (SI))

Projektai, kuriais užtikrinami dujų iš pietinio dujų koridoriaus ir (arba) SGD terminalų Graikijoje srautai per Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Serbiją į Vengriją ir Ukrainą, apimant reversinio srauto pajėgumus iš pietų į šiaurę ir tranzito bei perdavimo sistemų integravimą

Nr.

Apibrėžtis

6.8.

Graikijos ir Bulgarijos jungiamasis vamzdynas ir reikiamų gerinimo darbų Bulgarijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.8.1.

Graikijos ir Bulgarijos jungiamasis vamzdynas [šiuo metu žinomas kaip IGB] Komotini (EL) – Stara Zagora (BG)

6.8.2.

Reikiamas Bulgarijos perdavimo sistemos atkūrimas, modernizavimas ir plėtimas

6.9.

SGD terminalo Graikijoje projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP:

6.9.1.

Nepriklausoma gamtinių dujų sistema (Graikijos SGD terminalas)

6.9.2.

Egėjo jūros SGD importo terminalas

6.10.

BIP – Bulgarijos ir Serbijos dujų jungiamasis vamzdynas [šiuo metu žinomas kaip IBS]

6.11.

BIP – nuolatinis reversinis srautas ties Graikijos ir Bulgarijos siena tarp Kulos (Kula, BG) ir Sidirokastro (EL)

6.12.

BIP – perdavimo pajėgumų esamu dujotiekiu iš Bulgarijos į Graikiją didinimas

6.13.

Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos perdavimo koridoriaus projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.13.1.

Dujotiekis Városföld-Ercsi–Győr + Városföld kompresorinės didinimas + centrinės dujų odoravimo stoties modifikavimas

6.13.2.

Dujotiekis Ercsi–Százhalombatta

6.13.3.

Čanadpalota (Csanádpalota) arba Aldės (Algyő) kompresorinė

6.14.

BIP – Rumunijos ir Vengrijos reversinis srautas ties Čanadpalota (Csanádpalota) arba Alde (Algyő, HU)

6.15.

Tranzito ir perdavimo sistemos integravimas ir reversinio srauto įdiegimo Rumunijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.15.1.

Rumunijos tranzito ir perdavimo sistemos integravimas

6.15.2.

Reversinis srautas ties Isakča (Isaccea)

Projektai, kuriais užtikrinami Italiją siekiančių dujų iš pietinio dujų koridoriaus ir (arba) SGD terminalų srautai šiaurės kryptimi į Austriją, Vokietiją ir Čekijos Respubliką (taip pat link Šiaurės–pietų jungiamųjų vamzdynų vakarų koridoriaus)

Nr.	Apibrėžtis
6.16.	BIP – Tauerngasleitung (TGL) dujotiekis tarp Haiming (AT)/Überackern (DE) ir Tarvisio (IT)
6.17.	BIP – Čekijos Respublikos perdavimo sistemos pietinės atšakos sujungimas su Oberkappel (AT)
6.18.	BIP – dujotiekis Adriatica (IT)
6.19.	BIP – sausumos SGD terminalas šiaurės Adrijoje (IT) (1)

Projektai, kuriais plėtojamos požeminės dujų saugyklos pietryčių Europoje

Nr.

Apibrėžtis

6.20.

Saugojimo pajėgumų pietryčių Europoje projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

6.20.1.

Naujos saugyklos Bulgarijos teritorijoje statyba

6.20.2.

Chiren požeminės dujų saugyklos išplėtimas

6.20.3.

Pietų Kvalos (Kavala) saugykla Graikijoje

6.20.4.

Depomures saugykla Rumunijoje

Kiti projektai

Nr.

Apibrėžtis

6.21.

BIP – Jonijos Adrijos dujotiekis (Fieri (AB) – Split (HR))

6.22.

Azerbaidžano, Gruzijos ir Rumunijos jungiamųjų vamzdynų projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.22.1.

Dujotiekis Constanta (RO) – Arad – Csanádpalota (HU) [šiuo metu žinomas kaip AGRI]

6.22.2.

SGD terminalas Konstancoje (Constanta, RO)

6.23.

BIP – Vengrijos ir Slovėnijos jungiamasis vamzdynas (Nagykanizsa – Tornyiszentmiklós (HU) – Lendava (SI) – Kidričevo)

7. Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

Nr.

Apibrėžtis

7.1.

Integruotos, specialios ir moduliuojamos transporto infrastruktūros ir susijusios įrangos, skirtos ne mažiau kaip 10 bcm/a naujų šaltinių dujoms iš Kaspijos jūros regiono per Gruziją ir Turkiją transportuoti į ES (kurios galutines ES rinkas pasiekia dviem galimais maršrutais: per pietryčių Europą į Austriją ir per Adrijos jūrą į Italiją), projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

7.1.1.

ES–Turkmėnistano dujotiekis per Turkiją, Gruziją, Azerbaidžaną ir Kaspijos jūrą [šiuo metu žinomas kaip projektus „Transanatolijos gamtinių dujų dujotiekis“ (TANAP), „Pietų Kaukazo dujotiekio išplėtimas“ (SCP-(F)X) ir „Kaspijos jūros dujotiekis“ (TCP) jungiantis dujotiekis]

7.1.2.

Dujų kompresorinė Kipi (EL)

7.1.3.

Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Albaniją ir Adrijos jūrą [šiuo metu žinomas kaip Adrijos jūros dujotiekis (TAP)]

7.1.4.

Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Adrijos jūrą [šiuo metu žinomas kaip Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamasis vamzdynas (ITGI)]

7.1.5.

Dujotiekis iš Bulgarijos į Austriją per Rumuniją ir Vengriją

7.2.

BIP, kurį sudaro integruota, speciali ir moduliuojama transporto infrastruktūra ir susijusi įranga, skirta ne mažiau kaip 8 bcm/a naujų šaltinių dujoms iš Kaspijos jūros regiono (Azerbaidžano ir Turkmėnistano) transportuoti į Rumuniją, ir apimantis šiuos projektus:

7.2.1.

Povandeninis dujotiekis Kaspijos jūroje iš Turkmėnistano į Azerbaidžaną [šiuo metu žinomas kaip „Kaspijos jūros dujotiekis“ (TCP)]

7.2.2.

Dujotiekio tarp Azerbaidžano ir Turkijos per Gruziją modernizavimas [šiuo metu žinomas kaip „Pietų Kaukazo dujotiekio išplėtimas“ (SCP-(F)X)]

7.2.3.

Povandeninis dujotiekis, jungiantis Gruziją su Rumunija [šiuo metu žinomas kaip „White Stream“]

7.3.

Dujų infrastruktūros ir susijusios įrangos, skirtos naujų šaltinių dujoms iš telkinių rytinėje Viduržemio jūros dalyje transportuoti projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

7.3.1.

Dujotiekis nuo Kipro jūros teritorijos iki Graikijos sausumos per Kretą

7.3.2.

SGD saugykla Kipre [šiuo metu žinoma kaip „Viduržemio jūros dujų saugykla“]

7.4.

Jungčių su Turkija projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

7.4.1.

Dujų kompresorinė Kipi (EL), kurios pajėgumas ne mažesnis kaip 3bcm/a

7.4.2.

Turkijos ir Bulgarijos jungiamasis vamzdynas, kurio pajėgumas ne mažesnis kaip 3 bcm/a [šiuo metu žinomas kaip „ITB“]

8. Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

8.1.

SGD tiekimo rytiniame Baltijos jūros regione projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.1.1.

Estijos ir Suomijos jungtis „Balticconnector“ ir

8.1.2.

vienas iš šių SGD terminalų:

8.1.2.1.

Finngulf SNG terminalas (Finngulf LNG)

8.1.2.2.

Paldinski SNG terminalas (Paldiski LNG)

8.1.2.3.

Talino SNG terminalas (Tallinn LNG)

8.1.2.4.

Latvijos SNG terminalas (Latvian LNG)

8.2.

Infrastruktūros modernizavimo rytiniame Baltijos jūros regione projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.2.1.

Latvijos ir Lietuvos jungiamojo vamzdyno gerinimas

8.2.2.

Estijos ir Latvijos jungiamojo vamzdyno gerinimas

8.2.3.

Dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai Lietuvoje pajėgumų didinimas

8.2.4.

Inčukalno (Incukalns) požeminės dujų saugyklos modernizavimas ir išplėtimas

8.3.

BIP – Lenkijos ir Danijos jungiamasis vamzdynas „Baltic Pipe“

8.4.

BIP – pajėgumų didinimas ties DK–DE siena

8.5.

BIP – Lenkijos ir Lietuvos jungiamasis vamzdynas [šiuo metu žinoma kaip „GIPL“]

8.6.

BIP – Geteborgo (Gothenburg) SGD terminalas Švedijoje

8.7.

BIP – Svinouiscio (Swinoujscie) SGD terminalo Lenkijoje pajėgumų didinimas

8.8.

BIP – Yamal-Europe dujotiekio Lenkijoje Lvuveke (Lwowek) ir Vloclaveke (Wloclawek) esančių įvadų modernizavimas

9. Naftos tiekimo jungčių Vidurio ir Rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

9.1.

BIP – naftotiekis Adamowo–Brody: Brody (Ukraina) esantį „JSC Uktransnafta“ naftos terminalą su Adamowo saugykla (Lenkija) jungiantis naftotiekis

9.2.

BIP – naftotiekis Bratislava–Schwechat: Schwechat (Austrija) su Bratislava (Slovakija) jungiantis naftotiekis

9.3.

BIP – naftotiekis JANAF–Adria: esamų JANAF ir Adrijos naftotiekių, jungiančių Kroatijos Omisalj uostą su pietine naftotiekio „Družba“ dalimi (Kroatijoje, Vengrijoje, Slovakijoje) rekonstravimas, modernizavimas, techninė priežiūra ir pajėgumo didinimas

9.4.

BIP – naftotiekis Litvinov (Čekijos Respublika) – Spergau (Vokietija): „Družba“ žalios naftos naftotiekio išplėtimas iki TRM Spergau naftos perdirbimo įmonės

9.5.

Pomeranijos dujotiekio (Lenkija) projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

9.5.1.

Naftos terminalo Gdanske statyba

9.5.2.

Pomeranijos naftotiekio plėtimas: Pomeranijos naftotiekio, jungiančio Plebanka saugyklą (esančią netoli Plocko) su Gdansko terminalu, aplinkinė ir antrinė linijos

9.6.

BIP – TAL Plus: TAL naftotiekio tarp Trieste (Italija) ir Ingolstadt (Vokietija) pajėgumų didinimas

10. Pažangiųjų tinklų plėtros prioritetinė teminė sritis

Nr.	Apibrėžtis
10.1.	Šiaurės Atlanto žaliosios zonos projektas (Airija, JK/Šiaurės Airija): pagaminamos vėjo energijos ribojimo mažinimas įgyvendinant ryšių infrastruktūrą, gerinant tinklo valdymą ir nustatant (tarpvalstybinius) paklausos valdymo protokolus.
10.2.	„Green-Me“ (Prancūzija, Italija): atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos didinimas įgyvendinant automatizavimo, kontrolės ir stebėjimo sistemas aukštosios ir aukštosios/vidutinės įtampos pastotėse, užtikrinant pažangiuosius ryšius su atsinaujinančiosios energijos generatoriais ir energijos kaupimą pirminėse pastotėse.“

(1) Sprendimą dėl tikslios SGD terminalo Šiaurės Adrijos jūroje vietos priims Italija, sutarusi su Slovėnija.“

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/44

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1392/2013

2013 m. gruodžio 13 d.

kuriuo uždraudžiama su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines skumbres IIIa ir IV zonose; IIa, IIIb, IIIc zonų ES vandenyse ir 22–32 pakvadračiuose

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 40/2013, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimai

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma, draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

PRIEDAS

Nr.	75/TQ40
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Ištekliai	MAC/2A34.
Rūšis	Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)
Zona	IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai
Draudimo data	2013 11 27

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/46

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1393/2013

2013 m. gruodžio 13 d.

kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius V zonos ES ir tarptautiniuose vandenyse bei XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimai

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

PRIEDAS

Nr.	76/TQ40
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	RED/51214D
Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.)
Zona	V zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys
Draudimo data	2013 10 25

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/48

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1394/2013

2013 m. gruodžio 13 d.

kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius NAFO F1 zonos Grenlandijos vandenyse ir V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimai

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

PRIEDAS

Nr.	77/TQ40
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	RED/N1G14P
Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.)
Zona	NAFO F1 zonos Grenlandijos vandenys ir V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys
Draudimo data	2013 10 25

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/50

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1395/2013

2013 m. gruodžio 13 d.

kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti didžiaakes siūlapelekes vėgėles VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniuose vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1262/2012, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2013 m. ir 2014 m. (2), nustatomos kvotos 2013 m.;

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimai

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 356, 2012 12 22, p. 22.

PRIEDAS

Nr.	79/DSS
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai	GFB/89-
Rūšis	Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės (Phycis blennoides)
Zona	VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Data	2013 12 2

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/52

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1396/2013

2013 m. gruodžio 17 d.

kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) 3LMNO zonoje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimai

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

PRIEDAS

Nr.	82/TQ40
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	GHL/N3LMNO
Rūšis	Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)
Zona	NAFO 3LMNO zona
Draudimo data	2013 12 4

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/54

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1397/2013

2013 m. gruodžio 17 d.

kuriuo uždraudžiama su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes IV zonos ES ir Norvegijos vandenyse į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimai

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

PRIEDAS

Nr.	80/TQ40
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Ištekliai	HER/4AB.
Rūšis	Atlantinė silkė (Clupea harengus)
Zona	IV zonos ES ir Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos
Data	2013 12 3

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/56

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1398/2013

2013 m. gruodžio 18 d.

kuriuo dėl praėjusiais metais viršytų žvejybos pastangų sumažinamos 2013 m. Jungtinei Karalystei skirtos šukuočių, valgomųjų krabų ir vorinių krabų žvejybos pastangos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 106 straipsnio 1 ir 2 dalis,

kadangi:

(1)

2004 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1415/2004, nustatančiu didžiausias metines žvejybos pastangas tam tikroms žvejybos zonoms ir žvejybos rūšims (2), Jungtinei Karalystei buvo skirtos didžiausios metinės šukuočių žvejybos ICES VII zonoje pastangos ir valgomųjų bei vorinių krabų žvejybos ICES VII zonoje pastangos;

(2)

2012 m. šukuočių žvejybos pastangos buvo padidintos nuo 3 315 619 kilovatdienių iki 3 550 619 kilovatdienių po to, kai Jungtinė Karalystė pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3) 20 straipsnio 5 dalį jai paskirtomis žvejybos galimybėmis apsikeitė su Airija ir Nyderlandais;

(3)

Jungtinėje Karalystėje atlikusi patikrinimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 ir pateikusi papildomų klausimų Jungtinės Karalystės institucijomis Komisija nustatė, kad pagal to reglamento 33 straipsnį Komisijai perduoti duomenys neatitinka faktinių 2012 m. šukuočių ir valgomųjų bei vorinių krabų žvejybos pastangų, kurias ICES VII zonoje išnaudojo su Jungtinės Karalystės vėliava žvejojantys laivai. Iš šių neatitikimų matyti, kad Jungtinės Karalystės žvejybos laivai viršijo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1415/2004 laivynui nustatytas ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 pritaikytas 2012 m. žvejybos pastangas. Iš įrodymų, surinktų atliekant tyrimą ir apklausas, Komisija nustatė, kad 2012 m. ši valstybė narė 451 641 kilovatdiene viršijo savo didžiausias šukuočių žvejybos pastangas, o 38 462 kilovatdienėmis – valgomųjų ir vorinių krabų žvejybos pastangas;

(4)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 106 straipsnio 1 dalį, kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos pastangas, ji išskaičiuoja atitinkamą kiekį iš tos valstybės narės būsimų žvejybos pastangų;

(5)	Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atitinkami kiekiai iš žvejybos pastangų išskaičiuojami kitais metais ar per kelerius metus taikant tam tikrus toje dalyje nustatytus daugiklius;

(6)	todėl tikslinga atitinkamą kiekį išskaičiuoti iš 2013 m. iš Jungtinei Karalystei skirtų šukuočių ir valgomųjų bei vorinių krabų žvejybos ICES VII zonoje pastangų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentu (EB) Nr. 1415/2004 Jungtinei Karalystei nustatytos didžiausios metinės šukuočių ir valgomųjų bei vorinių krabų žvejybos ICES VII zonoje pastangos 2013 m. sumažinamos, kaip nurodyta priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 258, 2004 8 5, p. 1.

(3) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

PRIEDAS

Rūšis

Pradinės didžiausios 2012 m. žvejybos pastangos (1)

Pritaikytos didžiausios 2012 m. žvejybos pastangos

2012 m. išnaudotos žvejybos pastangos

Skirtumas tarp didžiausių pastangų ir išnaudotų pastangų (viršyta)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 106 straipsnio 2 dalyje nustatytas daugiklis

2013 m. sumažinimas

Šukuotės ICES VII zonoje

3 315 619

3 550 619

4 002 260

451 641

(12,7 % didžiausių 2012 m. žvejybos pastangų)

541 969

(viršyta * 1,2)

541 969

Valgomieji ir voriniai krabai ICES VII zonoje

543 366

581 828

38 462

(7 % didžiausių 2012 m. žvejybos pastangų)

42 308

(viršyta * 1,1)

42 308

(1) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1415/2004, OL L 258, 2004 8 5, p. 1.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/58

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1399/2013

2013 m. gruodžio 18 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Antep Baklavası/Gaziantep Baklavası (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Gaziantep Sanayi Odasi (Gaziantep prekybos rūmai) paraiška įregistruoti pavadinimą „Antep Baklavası“/„Gaziantep Baklavası“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Antep Baklavası“/„Gaziantep Baklavası“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 229, 2013 8 8, p. 43.

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 I priedo I dalyje nurodyti žemės ūkio produktai ir maisto produktai:

2.4 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

TURKIJA

Antep Baklavası/Gaziantep Baklavası (SGN)

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/59

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1400/2013

2013 m. gruodžio 18 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Τοματάκι Σαντορίνης (Tomataki Santorinis) (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Graikijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Τοματάκι Σαντορίνης (Tomataki Santorinis)“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Τοματάκι Σαντορίνης (Tomataki Santorinis)“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 167, 2013 6 13, p. 22.

PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.6 klasė. Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

GRAIKIJA

Τοματάκι Σαντορίνης (Tomataki Santorinis) (SKVN)

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/60

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1401/2013

2013 m. gruodžio 18 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Yorkshire Wensleydale (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Jungtinės Karalystės paraiška įregistruoti pavadinimą „Yorkshire Wensleydale“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Yorkshire Wensleydale“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 231, 2013 8 9, p. 20.

PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.3 klasė. Sūriai

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Yorkshire Wensleydale (SGN)

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/61

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1402/2013

2013 m. gruodžio 19 d.

dėl tam tikrų žuvų išteklių 2013 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas kitų išteklių žvejybos kvotas, kuriuo dėl būsimų išskaitytinų kiekių iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 770/2013

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

2012 m. žvejybos kvotos nustatytos šiais reglamentais:

—	2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1225/2010, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2011 m. ir 2012 m. (2),

—	2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1256/2011, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1124/2010 (3),

—	2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 5/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės (4),

—	2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 43/2012, kuriuo ES laivams nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (5),

—

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (6);

(2)

2013 m. žvejybos kvotos nustatytos šiais reglamentais:

—	2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1262/2012, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2013 m. ir 2014 m. (7),

—	2012 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1088/2012, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės (8),

—	2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1261/2012, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės (9),

—	2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (10),

—

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos kvotas, Komisija išskaito atitinkamą kiekį iš tos valstybės narės būsimų žvejybos kvotų;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pereikvoto kiekio išskaityti kitais metais po išteklių pereikvojimo negalima, nes atitinkama valstybė narė tų išteklių kvotos neturi, pereikvotas kiekis turėtų būti išskaitytas iš kitų tame pačiame geografiniame rajone žvejojamų arba tokios pačios komercinės vertės išteklių kvotų. Pagal Komisijos komunikatą Nr. 2012/C 72/07 (12) toks kiekis visų pirma turėtų būti išskaitomas iš to paties laivyno, kuris pereikvojo kvotas, žvejojamų išteklių kvotų, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad vykdant mišriąją žvejybą sužvejotos žuvys nebūtų išmetamos į jūrą;

(5)	tam tikrų valstybių narių pereikvotas kiekis negalėjo būti išskaitomas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 770/2013 iš išteklių, kurių žvejybos kvotos buvo viršytos, žvejybos kvotų, nes tokios kvotos toms valstybėms narėms 2013 m. nebuvo skirtos;

(6)	su atitinkamomis valstybėmis narėmis buvo konsultuojamasi dėl siūlomo kiekio išskaitymo iš kitų nei pereikvotieji išteklių kvotų;

(7)

Lietuva 606,119 tonomis pereikvojo jai skirtą paprastųjų stauridžių išteklių JAX/2A-14 (paprastosios stauridės ir susijusi priegauda IIa ir IVa ICES zonų ES vandenyse; VI, VIIa-c,VIIe-k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe ICES zonose; Vb ICES zonos ES ir tarptautiniuose vandenyse; XII ir XIV ICES zonų tarptautiniuose vandenyse) kvotą. Kadangi Lietuva 2013 m. JAX/2A-14 kvotos neturi, ši valstybė narė paprašė, kad išskaitymas būtų atliktas iš to paties rajono atlantinių argentinų išteklių ARU/567 (atlantinių argentinų ištekliai V, VI ir VII ICES zonų ES ir tarptautiniuose vandenyse) kvotos. Lietuva pateikė įrodymus, kad šių dviejų komercinių rūšių vidutinė vertė per atitinkamą laikotarpį smarkiai skiriasi; o turint omenyje, kad abiejų rūšių išsaugojimo statusas yra panašus, išskaitomas kiekis turėtų būti 400 tonų iš ARU/567 kvotos;

(8)

išskaitymai iš kitų išteklių kvotų, nei pereikvotosios, kaip nustatyta šiame reglamente, turėtų būti atliekami nepažeidžiant išskaičiavimų iš 2013 m. kvotų pagal

—	Komisijos reglamentą (ES) Nr. 165/2011 (13),

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 185/2013 (14);

(9)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 770/2013 (15) buvo nustatytas tam tikrų žuvų išteklių 2013 m. žvejybos kvotų sumažinimas atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas;

(10)

Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 770/2013 numatytas tam tikras iš žvejybos kvotų išskaitomas kiekis yra didesnis už 2013 m. kvotą, todėl viso reikiamo kiekio iš tos kvotos išskaityti negalima. Remiantis Komisijos komunikatu Nr. 2012/C 72/07, likusį kiekį reikėtų išskaityti iš vėlesnių metų pritaikytų kvotų;

(11)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 770/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šio reglamento I priede nurodytos 2013 m. žvejybos kvotos sumažinamos taikant tame priede nustatytus išskaitytinus alternatyvių išteklių kiekius.

2. 1 dalis taikoma nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 165/2011 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 185/2013 numatytam sumažinimui.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 770/2013 priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 336, 2010 12 21, p. 1.

(3) OL L 320, 2011 12 3, p. 3.

(4) OL L 3, 2012 1 6, p. 1.

(5) OL L 25, 2012 1 27, p. 1.

(6) OL L 25, 2012 1 27, p. 55.

(7) OL L 356, 2012 12 22, p. 22.

(8) OL L 323, 2012 11 22, p. 2.

(9) OL L 356, 2012 12 22, p. 19.

(10) OL L 23, 2013 1 25, p. 1.

(11) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

(12) OL C 72, 2012 3 10, p. 27.

(13) 2011 m. vasario 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 165/2011, kuriuo dėl išteklių pereikvojimo 2010 m. iš tam tikrų 2011 m. ir vėlesniais metais Ispanijai skirtų atlantinių skumbrių kvotų numatoma išskaičiuoti tam tikrą kiekį (OL L 48, 2011 2 23, p. 11).

(14) 2013 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 185/2013, kuriuo iš tam tikrų 2013 m. ir vėlesniais metais Ispanijai skirtų žvejybos kvotų numatoma išskaityti tam tikrą kiekį dėl 2009 m. pereikvotos tam tikros atlantinių skumbrių kvotos (OL L 62, 2013 3 6, p. 62).

(15) OL L 215, 2013 8 10, p. 1

I PRIEDAS

KIEKIAI, IŠSKAITYTINI IŠ KITŲ NEI PEREIKVOTIEJI IŠTEKLIŲ KVOTŲ

Valstybė narė

Rūšies kodas

Rajono kodas

Rūšies pavadinimas

Rajono pavadinimas

2012 m. leidžiamas iškrauti kiekis

(bendras pritaikytas kiekis, t) (1)

Visas 2012 m.

sužvejotas kiekis (t)

Išnaudotas kvotos kiekis

(%)

Žvejybos kvotos viršijimas palyginti su leidžiamu iškrauti kiekiu

(kiekis t)

Daugiklis (2)

Papildomas daugiklis (3)

Likęs iš 2012 m. (4)

išskaitytinas kiekis (t)

Likutis (5)

(kiekis, t)

2013 m. išskaitytinas

kiekis (t)

DGS

03A-C.

Paprastieji dygliarykliai

III a zonos ES vandenys

0,82

netaikoma

0,82

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NEP

3A/BCD

Norveginiai omarai

IIIa zona; 22–32 pakvadračių ES vandenys

0,82

DGS

2AC4-C

Paprastieji dygliarykliai

IIa ir IV zonų ES vandenys

1,29

netaikoma

1,29

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NEP

2AC4-C

Norveginiai omarai

IIa ir IV zonų ES vandenys

1,29

OTH

1N2AB.

Kitos rūšys

I ir II zonų Norvegijos vandenys

4,74

netaikoma

4,74

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

HAD

2AC4.

Juodadėmės menkės

IV zona; IIa zonos ES vandenys

4,74

POR

3-1234

Atlantiniai silkiarykliai

Prancūzijos Gvianos vandenys, Kategato sąsiauris; Skagerako sąsiaurio ir I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES vandenys; CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajono ES vandenys

0,32

netaikoma

0,32

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ANF

2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų ES vandenys

0,32

DGS

2AC4-C

Paprastieji dygliarykliai

IIa ir IV zonų ES vandenys

0,87

netaikoma

0,87

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

LIN

04-C

Paprastosios molvos

IV zonos ES vandenys

0,87

DGS

15X14

Paprastieji dygliarykliai

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

netaikoma

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NEP

07.

Norveginiai omarai

VII zona

DWS

56789-

Giliavandeniai rykliai

V, VI, VII ir VIII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

11,79

netaikoma

11,79

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

BLI

12INT-

Melsvosios molvos

XII zonos tarptautiniai vandenys

11,79

HAD

7X7A34

Juodadėmės menkės

VIIb-k, VIII, IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys

106

106,08

100,08

0,08

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

HKE

571214

Jūrinės lydekos

VI ir VII zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

0,08

DCA

1CX14

Islandiniai pjūklapilviai beriksai

I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

0,16

netaikoma

0,16

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

BLI

12INT.

Melsvosios molvos

XII zonos tarptautiniai vandenys

0,16

POK

56-14

Ledjūrio menkės

VI zona bei Vb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

13,1

100,77

0,10

27,60

27,70

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

RNG

8X14.

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

27,7

POR

3-1234

Atlantiniai silkiarykliai

Prancūzijos Gvianos vandenys, Kategato sąsiauris; Skagerako sąsiaurio ir I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES vandenys; CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajono ES vandenys

0,01

netaikoma

0,01

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ANF

2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų ES vandenys

0,01

JAX

2A-14

Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda

IIa ir IVa zonų ES vandenys; VI, VIIa–c, e–k, VIIIa, b, d ir e zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

1 840

1 838,319

99,91

–1,681

608,80

606,119

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ARU

567.

Atlantinė argentina

V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

400

BSF

56712-

Juodosios kalavijos

V, VI, VII ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

GFB

567-

Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės

V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

DGS

15X14

Paprastieji dygliarykliai

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

1,622

netaikoma

1,622

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ANF

56-14

Velniažuvinės

VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

1,622

DGS

2AC4-C

Paprastieji dygliarykliai

IIa ir IV zonų ES vandenys

1,23

netaikoma

1,23

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NEP

2AC4-C

Norveginiai omarai

IIa ir IV zonų ES vandenys

1,23

ETR

07.

Megrimai

VII zona

0,056

netaikoma

0,056

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

SOL

7HJK.

Europiniai jūrų liežuviai

VII h, j ir k zonos

0,056

SBR

678-

Raudonpelekiai pagelai

VI, VII ir VIII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

0 (6 kitiems)

8,615

143,58 (palyginti su 6)

2,615

8,615

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

COD

07D.

Atlantinės menkės

VIId

8,615

GHL

1N2AB

Juodieji paltusai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

BSF

56712-

Juodosios kalavijos

V, VI, VII ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

HAD

2AC4

Juodadėmės menkės

IV zona; IIa zonos ES vandenys

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

BSF

56712-

Juodosios kalavijos

V, VI, VII ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

MAC

2A34

Atlantinės skumbrės

IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, c zonų ir 22–32 pakvadračių ES vandenys

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

COD

3BC+24

Atlantinės menkės

IIIb, c, d (1) – 22–24 pakvadračiai

RED

514GRN

Paprastieji jūriniai ešeriai

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

BSF

56712-

Juodosios kalavijos

V, VI, VII ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

WHB

1X14

Šiauriniai žydrieji merlangai

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

COD

3BC+24

Atlantinės menkės

IIIb, c, d (1) – 22–24 pakvadračiai

GHL

1N2AB

Juodieji paltusai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

1,508

11,00

12,508

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

RED

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

12,508

NEP

08C.

Norveginiai omarai

VIII c zona

0,963

netaikoma

0,963

1,444

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

HKE

8C3411

Jūrinės lydekos

VIIIc, IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys

1,444

POL

08C.

Sidabriniai polakai

VIII c zona

0,043

netaikoma

0,043

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

SOO

8CDE34

Jūrų liežuviai

VIIIc, VIIId, VIIIe, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys

0,043

DGS

15X14

Paprastieji dygliarykliai

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

2,8

netaikoma

2,8

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NEP

07.

Norveginiai omarai

VII zona

2,8

DGS

2AC4-C

Paprastieji dygliarykliai

IIa ir IV zonų ES vandenys

0,3

netaikoma

0,3

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NEP

2AC4-C

Norveginiai omarai

IIa ir IV zonų ES vandenys

0,3

GHL

N01GRN

Naujas kodas GHL/NIGRN.

Juodieji paltusai

0 ir 1 NAFO zonų Grenlandijos vandenys

0,2

netaikoma

0,2

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

GHL

1N2AB

Juodieji paltusai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

0,2

HAL

514GRN

Atlantiniai paltusai

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

1,8

netaikoma

1,8

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

GHL

1N2AB

Juodieji paltusai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

1,8

NOP

2A3A4.

Norveginės menkutės ir susijusi priegauda

IIIa zona; IIa ir IV zonų ES vandenys

netaikoma

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

WHB

1X14.

Šiauriniai žydrieji merlangai

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

POR

3-1234

Atlantiniai silkiarykliai

Prancūzijos Gvianos vandenys, Kategato sąsiauris; Skagerako sąsiaurio ir I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES vandenys; CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 zonų ES vandenys

0,1

netaikoma

0,1

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ANF

2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų ES vandenys

0,1

(1) Valstybėms narėms atitinkamais žvejybos galimybių reglamentais skirtos žvejybos kvotos, atsižvelgus į žvejybos galimybių apsikeitimą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 (OL L 358, 2002 12 31, p. 59) 20 straipsnio 5 dalį, kvotų perkėlimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (OL L 115, 1996 5 9, p. 3) 4 straipsnio 2 dalį ir (arba) žvejybos galimybių perskirstymus ir išskaitymus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsnius ir Reglamentą (ES) Nr. 165/2011, jei tinka.

(2) Kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 dalyje. Visais atvejais dėl 100 tonų lygaus arba mažesnio negu 100 tonų išteklių pereikvojimo išskaičiuojama * 1,00.

(3) Kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 3 dalyje. Raidė „a“ reiškia, kad dėl trejus (2010, 2011 ir 2012) metus iš eilės viršytų žvejybos kvotų taikytas papildomas 1,5 daugiklis. Raidė „c“ reiškia, kad taikytas papildomas 1,5 daugiklis, nes ištekliams taikomas daugiametis planas.

(4) Reglamentu (ES) Nr. 700/2012 ir Reglamentu (ES) Nr. 1136/2012 sumažintos tam tikrų valstybių tam tikrų rūšių išteklių 2012 m. žvejybos kvotos. Tačiau iš kai kurių valstybių narių kvotų išskaitytinas kiekis buvo didesnis už atitinkamas jų 2012 m. kvotas, todėl tais metais viso reikiamo kiekio nebuvo galima išskaityti. Siekiant užtikrinti, kad ir tokiais atvejais būtų galima išskaityti visą reikiamą kiekį, į likusį neišskaitytą kiekį atsižvelgta nustatant iš 2013 m. kvotų išskaitytiną kiekį.

(5) Likęs kiekis, susijęs su išteklių pereikvojimu metais, kol dar nebuvo įsigaliojęs Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir kurio negalima išskaičiuoti iš kitų išteklių kiekio.

II PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 770/2013 priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

KIEKIAI, IŠSKAITYTINI IŠ PEREIKVOTŲJŲ IŠTEKLIŲ KVOTŲ

Valstybė narė	Rūšies kodas	Rajono kodas	Rūšies pavadinimas	Rajono pavadinimas	Pradinė 2012 m. kvota	2012 m. leidžiamas iškrauti kiekis (bendras pritaikytas kiekis, t) (1)	Visas 2012 m. sužvejotas kiekis (t)	Išnaudotas kvotos kiekis, susijęs su leidžiamu iškrauti kiekiu (%)	Žvejybos kvotos viršijimas palyginti su leidžiamu iškrauti (kiekis t)	Daugiklis (2)	Papildomas daugiklis (3) (4)	Išskaitytino kiekio likutis iš 2012 m.	Likutis (5)	2013 m. išskaitytinas kiekis, t	2014 ir vėlesniais metais išskaitytinas likęs kiekis (t)
BE	PLE	7FG.	Jūrinės plekšnės	VII f ir VII g zonos	46	185,9	202,9	109,14	17	/	/	/	/	17
BE	POL	8ABDE.	Sidabriniai polakai	VIIIa, VIIIb, VIIId and VIIIe	0	0	0,2	netaikoma	0,2	/	/	/	/	0,2
DK	DGS	03A-C.	Paprastieji dygliarykliai	III a zonos ES vandenys	0	0	0,82	netaikoma	0,82	/	/	/	/	0,82
DK	DGS	2AC4-C	Paprastieji dygliarykliai	IIa ir IV zonų ES vandenys	0	0	1,29	netaikoma	1,29	/	/	/	/	1,29
DK	HAD	1N2AB.	Juodadėmės menkės	I ir II zonų Norvegijos vandenys	0	0	0,16	netaikoma	0,16	/	/	/	/	0,16
DK	HKE	2AC4-C	Jūrinės lydekos	IIa ir IV zonų ES vandenys	1 119	875	918,62	104,99	43,62	/	C	/	/	65,43
DK	OTH	1N2AB.	Kitos rūšys	I ir II zonų Norvegijos vandenys	0	0	4,74	netaikoma	4,74	/	/	/	/	4,74
DK	POR	3-1234	Atlantiniai silkiarykliai	Prancūzijos Gvianos vandenys, Kategato sąsiauris; Skagerako sąsiaurio ir I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES vandenys; CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajono ES vandenys	0	0	0,32	netaikoma	0,32	/	/	/	/	0,32
DE	DGS	2AC4-C	Paprastieji dygliarykliai	IIa ir IV zonų ES vandenys	0	0	0,870	netaikoma	0,87	/	/	/	/	0,87
IE	HAD	7X7A34	Juodadėmės menkės	VIIb-k, VIII, IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys	3 699	3 745	4 126,037	110,17	381,037	1,2	/	/	/	457,244
IE	PLE	7FG.	Jūrinės plekšnės	VII f ir VII g zonos	197	72	76,21	105,86	4,21	/	/	/	/	4,21
IE	PLE	7HJK.	Jūrinės plekšnės	VII h, j ir k zonos	77	86	99,3	115,47	13,3	/	/	/	/	13,3
IE	SOL	7BC.	Europiniai jūrų liežuviai	VIIb ir VIIc zonos	37	37	37,688	101,86	0,688	/	/	/	/	0,688
IE	RJH	07A.	Paprastieji merlangai	VIIa zona	52	56	57,089	101,94	1,089	/	/	/	/	1,089
EL	BFT	AE45WM	Paprastieji tunai	Atlanto vandenynas, į rytus nuo 45° vakarų ilgumos, ir Viduržemio jūra	124,37	174,37	176,36	101,14	1,99	/	C	/	/	1,55	1,435
ES	ALF	3X14-	Paprastieji beriksai	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys	74	61	66,53	109,07	5,53	/	/	/	/	5,53
ES	BLI	5B67-	Melsvosios molvos	Vb, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys	62	21,07	25,29	120,03	4,22	/	/	/	0,07	0	4,29
ES	BSF	56712-	Juodosios kalavijos	V, VI, VII ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys	124	113,12	124,57	110,12	11,45	/	/	61,52	/	72,97
ES	BSF	8910-	Juodosios kalavijos	VIII, IX ir X zonų ES ir tarptautiniai vandenys	11	11	52,48	477,09	41,48	/	/	0,60	/	9,23	32,85
ES	BUM	ATLANT	Atlantiniai marlinai	Atlanto vandenynas	24	24	34,28	142,83	10,28	/	/	/	/	10,28
ES	DGS	15X14	Paprastieji dygliarykliai	I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	0	5	netaikoma	5	/	/	/	/	5
ES	DWS	56789-	Giliavandeniai rykliai	V, VI, VII, VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	0	11,79	netaikoma	11,79	/	/	/	/	11,79
ES	GFB	89-	Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės	VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys	242	189,8	246,24	129,74	56,44	/	/	/	/	56,44
ES	GHL	N3LMNO	Juodieji paltusai	NAFO 3LMNO zona	4 486	4 687,7	4 694,2	100,14	6,5	/	C	/	/	9,75
ES	HAD	5BC6A.	Juodadėmės menkės	Vb ir VIa zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	14,27	15,07	105,61	0,80	/	/	21,07	/	11,15	10,72
ES	HAD	7X7A34	Juodadėmės menkės	VIIb-k, VIII, IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys	0	106	106,08	100,08	0,08	/	/	/	/	0,08
ES	HKE	571214	Jūrinės lydekos	VI ir VII zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	9 109	12 034,1	12 351,35	102,64	317,25	/	C	/	/	475,875
ES	NEP	9/3411	Norveginiai omarai	IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys	68	88	138,3	157,16	50,3	/	C	/	/	25,15 (6)	50,30
ES	DCA	1CX14	Islandiniai pjūklapilviai beriksai	I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	0	0,16	netaikoma	0,16	/	/	/	/	0,16
ES	POK	56-14	Ledjūrio menkės	VI zona bei Vb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	13	13,1	100,77	0,10	/	/	27,60	/	27,70
ES	POR	3-1234	Atlantiniai silkiarykliai	Prancūzijos Gvianos vandenys, Kategato sąsiauris; Skagerako sąsiaurio ir I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES vandenys; CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajono ES vandenys	0	0	0,01	netaikoma	0,01	/	/	/	/	0,01
ES	PRA	N3L	Šiaurinės paprastosios krevetės	NAFO 3L	105,5	33,8	33,8	100	0	/	/	6,30	/	6,30
ES	SOL	8AB.	Europiniai jūrų liežuviai	VIIIa ir VIIIb zonos	10	9,47	11,31	119,43	1,84	/	C	0,52	/	0,28	3
ES	USK	567EI.	Paprastosios brosmės	V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys	14	0,15	0,15	100	0	/	/	28,55	/	5,68	22,87
FR	HAD	7X7A34	Juodadėmės menkės	VIIb-k, VIII, IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys	11 096	11 357	11 911	104,88	554	/	/	/	/	554
FR	MAC	*8ABD.	Atlantinės skumbrės	VIIIa, VIIIb ir VIIId zonos	50,25	50,25	50,30	100,10	0,05	/	/	/	/	0,05
CY	BFT	AE45WM	Paprastieji tunai	Atlanto vandenynas, į rytus nuo 45° vakarų ilgumos, ir Viduržemio jūra	66,98	16,98	17,906	105,45	0,926	/	C	/	/	1,389
LT	GHL	N3LMNO	Juodieji paltusai	NAFO 3LMNO zona	23	112,58	207,433	184,25	94,853	/	C	/	/	22	120,279
LT	JAX	2A-14	Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda	IIa ir IVa zonų ES vandenys; VI, VIIa–c, e–k, VIIIa, b, d ir e zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	0	1 840	1 838,319	99,91	–1,681	/	/	608,80	/	606,119
NL	BSF	56712-	Juodosios kalavijos	V, VI, VII ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	0	0	0	/	/	/	/	5	5
NL	DGS	15X14	Paprastieji dygliarykliai	I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	0	1,622	netaikoma	1,622	/	/	/	/	1,622
NL	DGS	2AC4-C	Paprastieji dygliarykliai	IIa ir IV zonų ES vandenys	0	0	1,23	netaikoma	1,23	/	/	/	/	1,23
NL	HKE	571214	Jūrinės lydekos	VI ir VII zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	183	56	110,565	197,44	54,565	/	C	/	/	81,848
NL	HKE	*57-14	Jūrinės lydekos	VI ir VII zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	6	6	6,198	103,30	0,198	/	C	/	/	0,297
NL	ETR	07.	Megrimai	VII zona	0	0	0,056	netaikoma	0,056	/	/	/	/	0,056
NL	SBR	678-	Raudonpelekiai pagelai	VI, VII ir VIII zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0 (6 kitiems)	0 (6 kitiems)	8,615	143,58 (palyginti su 6)	2,615			/	6	8,615
NL	SRX	07D.	Rombinės rajos	VIId zonos ES vandenys	4	12	12,015	100,13	0,015	/	/	/	/	0	0,015
PL	COD	1/2B.	Atlantinės menkės	I ir IIb zonos	2 285	3 565	3 565,574	100,02	0,574	/	/	/	/	0,574
PL	GHL	1N2AB	Juodieji paltusai	I ir II zonų Norvegijos vandenys	0	0	0	0	0	/	/	/	1	1
PL	HAD	2AC4	Juodadėmės menkės	IV zona; IIa zonos ES vandenys	0	0	0	0	0	/	/	/	16	16
PL	HER	3D-R30	Atlantinės silkės	25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių ES vandenys	19 537	19 537	21 270,651	108,87	1 733,651	1,1	/	/	/	1 907,016
PL	MAC	2A34	Atlantinės skumbrės	IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, c zonų ir 22–32 pakvadračių ES vandenys	0	0	0	0	0	/	/	/	5	5
PL	RED	514GRN	Paprastieji jūriniai ešeriai	V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys	0	0	0	0	0	/	/	/	1	1
PL	SPR	3BCD-C	Atlantiniai šprotai ir susijusi priegauda	22–32 pakvadračių ES vandenys	66 128	66 128	66 605,314	100,72	477,314	/	/	/	/	0	477,314
PL	WHB	1X14	Šiauriniai žydrieji merlangai	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	0	0	0	0	/	/	/	8	8
PT	ALF	3X14-	Paprastieji beriksai	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys	214	203	239,129	117,8	36,129	/	A	/	/	54,194
PT	BUM	ATLANT	Atlantiniai marlinai	Atlanto vandenynas	48,6	48,6	61,673	126,9	13,073	/	/	3,30	/	16,373
PT	COD	1/2B.	Atlantinės menkės	I ir IIb zonos	2 449	1 946,7	1 946,95	100,01	0,25	/	/	/	/	0,25
PT	GHL	1N2AB	Juodieji paltusai	I ir II zonų Norvegijos vandenys	0	0	1,508	/	0	/	/	/	11,00	12,508
PT	HAD	1N2AB	Juodadėmės menkės	I ir II zonų Norvegijos vandenys	0	23,93	23,926	99,98	–0,004	/	/	/	383,93	7,8	376,126
PT	MAC	8C3411	Atlantinės skumbrės	VIIIc, IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys	6 258	5 471,5	5 472,57	100,02	1,07	/	/	/	/	0	1,07
PT	NEP	08C.	Norveginiai omarai	VIII c zona	0	0	0,963	netaikoma	0,963	/	C	/	/	1,444
PT	PLE	8/3411	Jūrinės plekšnės	VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys	66	64,8	71,506	110,35	6,706	/	/	/	/	4,8	1,906
PT	POK	1N2AB.	Ledjūrio menkės	I ir II zonų Norvegijos vandenys	0	8,16	8,16	100	0	/	/	/	223,06	13,3	209,76
PT	POL	08C.	Sidabriniai polakai	VIII c zona	0	0	0,043	netaikoma	0,043	/	/	/	/	0,043
PT	RED	N3NL	Paprastieji jūriniai ešeriai	NAFO 3LN	0	982,5	1 204,691	122,61	222,191	1,4	/	/	/	311,067
PT	WHM	ATLANT	Atlantinis baltasis marlinas	Atlanto vandenynas	21,8	21,8	26,021	119,36	4,221	/	/	/	/	1,2	3,021
RO	TUR	F3742C	Paprastieji otai	Juodosios jūros ES vandenys	43,2	43,2	43,213	100,03	0,013	/	/	/	/	0,013
UK	COD	N01514 Naujas kodas N1GL14	Atlantinės menkės	NAFO 0 ir 1 zonų Grenlandijos vandenys, V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys	364	1 116,4	1 165,1	104,36	48,7	/	/	/	/	48,7
UK	DGS	15X14	Paprastieji dygliarykliai	I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys	0	0	2,8	netaikoma	2,8	/	/	/	/	2,8
UK	DGS	2AC4-C	Paprastieji dygliarykliai	IIa ir IV zonų ES vandenys	0	0	0,3	netaikoma	0,3	/	/	/	/	0,3
UK	GHL	2A-C46	Juodieji paltusai	IIa ir IV zonų ES vandenys bei Vb ir VI zonų ES ir tarptautiniai vandenys	123	62	67	108,06	5	/	/	/	/	5
UK	GHL	514GRN	Juodieji paltusai	V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys	275	0	1	netaikoma	1	/	/	/	/	0	1
UK	GHL	N01GRN Naujas kodas GHL/NIGRN.	Juodieji paltusai	0 ir 1 NAFO zonų Grenlandijos vandenys	0	0	0,2	netaikoma	0,2	/	/	/	/	0,2
UK	HAD	7X7A34	Juodadėmės menkės	VIIb-k, VIII, IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys	1 665	1 822	1 891,5	103,81	69,5	/	/	/	/	69,5
UK	HAL	514GRN	Atlantiniai paltusai	V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys	0	0	1,8	netaikoma	1,8	/	/	/	/	1,8
UK	HER	5B6ANB	Atlantinės silkės	Vb, VIb ir VIaN zonų ES ir tarptautiniai vandenys	13 837	11 931,5	12 064,2	101,11	132,7	/	C	/	/	199,05
UK	NOP	2A3A4.	Norveginės menkutės ir susijusi priegauda	IIIa zona; IIa ir IV zonų ES vandenys	0	0	6	netaikoma	6	/	/	/	/	6
UK	PLE	7FG.	Jūrinės plekšnės	VII f ir VII g zonos	43	41,6	43,7	105,05	2,1	/	/	/	/	2,1
UK	POR	3-1234	Atlantiniai silkiarykliai	Prancūzijos Gvianos vandenys, Kategato sąsiauris; Skagerako sąsiaurio ir I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES vandenys; CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajono ES vandenys	0	0	0,1	netaikoma	0,1	/	/	/	/	0,1
UK	RED	514GRN Naujas kodas RED/N1G14P	Paprastieji jūriniai ešeriai	V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys	31	31	31,3	100,97	0,3	/	/	/	/	0,3
UK	RJH	56-14	Paprastieji merlangai	VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	176	202	204,9	101,44	2,9	/	/	/	/	2,9

(1) Valstybėms narėms atitinkamais žvejybos galimybių reglamentais skirtos žvejybos kvotos, atsižvelgus į apsikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį, kvotų perkėlimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalį ir (arba) žvejybos galimybių perskirstymą ir išskaitytiną kiekį pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsnius bei, jei reikia, Komisijos reglamentus (EB) Nr. 147/2007 ir (ES) Nr. 165/2011.

(2) Kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 dalyje. Visais atvejais dėl 100 tonų lygaus arba mažesnio negu 100 tonų išteklių pereikvojimo išskaičiuojama * 1,00.

(3) Kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 3 dalyje.

(4) Raidė „a“ reiškia, kad dėl trejus (2010, 2011 ir 2012) metus iš eilės viršytų žvejybos kvotų taikytas papildomas 1,5 daugiklis. Raidė „c“ reiškia, kad taikytas papildomas 1,5 daugiklis, nes ištekliams taikomas daugiametis planas.

(5) Likęs kiekis, susijęs su išteklių pereikvojimu metais, kol dar nebuvo įsigaliojęs Kontrolės reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir kurio negalima išskaičiuoti iš kitų išteklių kiekio.

(6) Ispanijos prašymu 75,45 tonų pereikvojimo kompensavimas bus išskirstytas trejiems metams, t. y. 25,15 tonų kiekvienais metais (2013 m., 2014 m. ir 2015 m.).“

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/86

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1403/2013

2013 m. gruodžio 19 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Liquirizia di Calabria (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Liquirizia di Calabria“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1072/2011 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)	Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatas šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte.

(3)	Prieštaravimo pareiškimų pagal reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas šio reglamento priede nurodyto pavadinimo specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 278, 2011 10 25, p. 1.

(3) OL C 219, 2013 7 31, p. 12.

PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.8 klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 I priedo I dalyje nurodyti žemės ūkio produktai ir maisto produktai:

2.4 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

ITALIJA

Liquirizia di Calabria (SKVN)

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/88

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1404/2013

2013 m. gruodžio 20 d.

dėl leidimo naudoti preparatą, kurį sudaro endo-1,4-beta-ksilanazė, gaunama iš Aspergillus niger (CBS 109.713), ir endo-1,4-beta-gliukanazė, gaunama iš Aspergillus niger (DSM 18404), kaip penimų kiaulių pašarų priedą (leidimo turėtojas – bendrovė BASF SE)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas dėl leidimo pagal naują paskirtį naudoti preparatą, kurį sudaro endo-1,4-beta-ksilanazė, gaunama iš Aspergillus niger (CBS 109.713), ir endo-1,4-beta-gliukanazė, gaunama iš Aspergillus niger (DSM 18404). Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

tas prašymas pateiktas dėl leidimo pagal naują paskirtį naudoti preparatą, kurį sudaro endo-1,4-beta-ksilanazė, gaunama iš Aspergillus niger (CBS 109.713), ir endo-1,4-beta-gliukanazė, gaunama iš Aspergillus niger (DSM 18404), kaip penimų kiaulių pašarų priedą, priskirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 271/2009 (2) šį preparatą buvo leista dešimt metų naudoti nujunkytiems paršeliams, mėsiniams viščiukams, vištoms dedeklėms, mėsiniams kalakutams ir mėsinėms antims, o Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 1068/2011 (3) – dedeklinėms vištaitėms, veisliniams kalakutams, veislei auginamiems kalakutams, kitiems retesnių rūšių paukščiams (išskyrus mėsines antis) ir dekoratyviniams paukščiams;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2013 m. birželio 18 d. priimtoje nuomonėje (4) patvirtino ankstesnes išvadas, kad siūlomomis sąlygomis naudojant preparatą, kurį sudaro endo-1,4-beta-ksilanazė, gaunama iš Aspergillus niger (CBS 109.713), ir endo-1,4-beta-gliukanazė, gaunama iš Aspergillus niger (DSM 18404), nedaromas nepageidaujamas poveikis gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba padarė išvadą, kad jis gali būti veiksmingas penimoms kiaulėms. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaruose esančio pašarų priedo analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

preparato, kurį sudaro endo-1,4-beta-ksilanazė, gaunama iš Aspergillus niger (CBS 109.713), ir endo-1,4-beta-gliukanazė, gaunama iš Aspergillus niger (DSM 18404), vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) 2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 271/2009 dėl leidimo endo-1,4-beta-ksilanazės ir endo-1,4-beta-gliukanazės preparatui kaip pašarų priedui nujunkytiems paršeliams, mėsiniams viščiukams, vištoms dedeklėms, mėsiniams kalakutams ir mėsinėms antims (leidimo turėtojas – bendrovė BASF SE) (OL L 91, 2009 4 3, p. 5).

(3) 2011 m. spalio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1068/2011 dėl leidimo endo-1,4-beta-ksilanazės, gaunamos iš Aspergillus niger (CBS 109.713), ir endo-1,4-beta-gliukanazės, gaunamos iš Aspergillus niger (DSM 18404), fermentinį preparatą naudoti kaip viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės, veisliniams kalakutams, veislei auginamiems kalakutams, kitiems retesnių rūšių paukščiams (išskyrus mėsines antis) ir dekoratyviniams paukščiams skirtą pašarų priedą (leidimo turėtojas BASF SE) (OL L 277, 2011 10 22, p. 11).

(4) EMST leidinys (2013 m.), 11(7):3285.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai

4a7

BASF SE

Endo-1,4-beta-ksilanazė

EC 3.2.1.8

Endo-1,4-beta-gliukanazė

EC 3.2.1.4

Priedo sudėtis

preparatas, kurį sudaro endo-1,4-beta-ksilanazė, gaunama iš Aspergillus niger (CBS 109.713), ir endo-1,4-beta-gliukanazė, gaunama iš Aspergillus niger (DSM 18404), kurio mažiausias aktyvumas:

5 600 TXU (1) ir 2 500 TGU (2)/g.

Kieto arba skysto pavidalo.

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

endo-1,4-beta-ksilanazė, gaunama iš Aspergillus niger (CBS 109.713) ir endo-1,4-beta-gliukanazė, gaunama iš Aspergillus niger (DSM 18404).

Analizės metodas (3)

Kiekybiniam endo-1,4-beta-ksilanazės veikimo įvertinimui:

viskozimetrinis metodas, pagrįstas klampumo sumažėjimu endo-1,4-beta-ksilanazei veikiant ksilano turintį substratą (kviečių arabinoksilaną) esant pH 3,5 ir 55 °C temperatūrai.

Kiekybiniam endo-1,4-beta-gliukanazės veikimo įvertinimui:

viskozimetrinis metodas, pagrįstas klampumo sumažėjimu endo-1,4-beta-gliukanazei veikiant gliukano turintį substratą (miežių beta gliukaną) esant pH 3,5 ir 40 °C temperatūrai.

Penimos kiaulės

—

560 TXU

250 TGU

—

1.	Priedo ir premikso naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo temperatūrą, saugojimo trukmę ir stabilumą granuliuojant.

2.	Rekomenduojama dozė kilograme visaverčio pašaro: 560–840 TXU/250–375 TGU.

3.	Sauga: tvarkant produktą reikia dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones, akinius ir pirštines.

2024 m. sausio 12 d.

(1) 1 TXU – fermento kiekis, atpalaiduojantis 5 mikromolius redukuojančiųjų cukrų (ksilozės ekvivalentai) per minutę iš kviečių arabinoksilano, esant pH 3,5 ir 55 °C temperatūrai.

(2) 1 TGU – fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių cukrų (gliukozės ekvivalentai) per minutę iš miežių beta-gliukano, esant 3,5 pH ir 40 °C temperatūrai.

(3) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje:

http://irmm.jrc.ec.europa.eu/EURLs/EURL_feed_additives/Pages/index.aspx

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/91

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1405/2013

2013 m. gruodžio 20 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteiktos šio reglamento nuostatų neatitinkančios privalomosios tarifinės informacijos, susijusios su šiame reglamente nurodytomis prekėmis, turėtojas galėtų dar tam tikrą laikotarpį remtis šia informacija, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)	Muitinės kodekso komitetas nepateikė nuomonės per komiteto pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant tos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija galima remtis dar tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 20 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Produktas, kurio sudėtis yra tokia:

—	nuo 90,0 % iki 99,9 % masės sudaro etilo alkoholis (antifrizinė medžiaga);

—

priedai (denatūrantai):

—	20 mg denatonio benzoato litre absoliučiojo alkoholio;

—	5 ml izopropilo alkoholio litre absoliučiojo alkoholio;

—	5 ml butilo alkoholio litre absoliučiojo alkoholio arba 10 ml metiletilketono litre absoliučiojo alkoholio;

—	1 g paviršinio aktyvumo medžiagos litre absoliučiojo alkoholio.

Dėl įdėtų priedų – denatonio benzoato, izopropilo alkoholio ir butilo alkoholio arba metiletilketono – šis produktas netinkamas vartoti žmonėms.

Produktas gabenamas bakuose arba cisternose. Mažmeninei prekybai skirtos taros nėra.

Pagal lydimuosius dokumentus šis produktas yra antifrizinio skysčio gamybai skirtas koncentratas.

2207 20 00

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 (b punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 2207 ir 2207 20 00 atitinkančiais prekių aprašymais.

Dėl produkto sudėtyje esančio didelio etilo alkoholio kiekio jis netinkamas tiesiogiai naudoti kaip antifrizinis skystis, nes, siekiant sumažinti kenksmingą cheminę reakciją su elastomerais, susiliečiančiais su cirkuliuojančiu antifriziniu skysčiu, produktą reikia atskiesti vandeniu. Todėl produktas negali būti naudojamas kaip 3820 pozicijoje nurodytas antifrizinis arba apsaugos nuo apledėjimo skystis. Todėl produktas nepriskirtinas 3820 pozicijai.

Atsižvelgiant į objektyvias šio produkto savybes, būtent į tai, kad jo sudėtyje yra didelis santykinis etilo alkoholio kiekis, įvairių denatūrantų (denatonio benzoato, izopropilo alkoholio, butilo alkoholio ir metiletilketono) ir nėra kitų nei etilo alkoholis antifrizinių medžiagų, esminį produkto požymį nulemia denatūruotas alkoholis.

Todėl produktas klasifikuotinas kaip denatūruotas etilo alkoholis priskiriant KN kodą 2207 20 00.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/93

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1406/2013

2013 m. gruodžio 20 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 20 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	55,3
	IL	168,0
	MA	70,4
	TN	99,9
	TR	110,0
	ZZ	100,7
0707 00 05	AL	99,8
	JO	158,2
	MA	158,2
	TR	148,2
	ZZ	141,1
0709 93 10	MA	81,6
	TR	150,7
	ZZ	116,2
0805 10 20	AR	26,3
	MA	57,5
	TR	82,1
	ZA	38,0
	ZZ	51,0
0805 20 10	MA	57,2
0805 20 10	ZZ	57,2
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	35,9
	IL	96,0
	JM	133,9
	MA	69,9
	TR	74,2
	ZZ	82,0
0805 50 10	AR	102,8
	TR	63,2
	ZZ	83,0
0808 10 80	CN	77,6
	MK	33,9
	US	125,2
	ZZ	78,9
0808 30 90	TR	124,7
	US	150,9
	ZZ	137,8

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

SPRENDIMAI

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/95

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 11 d.

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška „EGF/2012/011 DK/Vestas“)

(2013/787/ES)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (2), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)	2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos;

(3)

2012 m. gruodžio 21 d. Danija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo iš įmonės Vestas Group ir ją papildė iki 2013 m. liepos 16 d. pateikdama papildomos informacijos. Ta paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 6 364 643 EUR sumą;

(4)	todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Danijos pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2013 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 6 364 643 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimtas Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/96

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 11 d.

(2013/788/ES)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)	2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos;

(3)

2013 m. vasario 1 d. Suomija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo iš įmonės „Nokia plc“, „Nokia Siemens Networks“ ir 30 jos patronuojamųjų įmonių ir iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. ją papildė išsamesne informacija. Ta paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 9 810 000 EUR sumą;

(4)	todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Suomijos pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2013 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 9 810 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimtas Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/97

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 11 d.

(2013/789/ES)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)	2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos;

(3)

2013 m. balandžio 12 d. Vokietija pateikė paraišką skirti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo įmonėje „First Solar Manufacturing GmbH“ ir ją papildė iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikdama papildomos informacijos. Ta paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 2 305 357 EUR sumą;

(4)	todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Vokietijos pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2013 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 2 305 357 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/98

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 13 d.

dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos 25 ir 26 straipsnių pataisos priėmimo Europos Sąjungos vardu

(2013/790/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su jos 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga yra Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos (toliau – konvencija) šalis nuo tada, kai ją patvirtino 1995 m. (1);

(2)

pagrindinis šios konvencijos tikslas – sukurti dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo sistemą, kad būtų galima išvengti tarpvalstybinių vandentakių taršos bei ją kontroliuoti ir užtikrinti, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) valstybėse narėse racionaliai būtų naudojami vandens ištekliai;

(3)	2003 m. pasitarime konvencijos šalys išreiškė pageidavimą leisti ir kitoms valstybėms, nepriklausančioms JTEEK regionui, tapti konvencijos šalimis taip siekiant paskatinti visame pasaulyje bendradarbiavimą upių baseinų lygmeniu;

(4)	prie kitų JTEEK aplinkosaugos konvencijų, pavyzdžiui, Konvencijos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ir Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, gali prisijungti ir JTEEK regionui nepriklausančios valstybės;

(5)	Europos bendrija dalyvavo 2003 m. pasitarime, kuriame šalys priėmė pataisą, kuria leidžiama, šalių pasitarimui pritarus, prie konvencijos prisijungti bet kuriai Jungtinių Tautų narei;

(6)	pataisa įsigalios, kai ją priims visos šalys ir organizacijos, kurios buvo konvencijos šalys 2003 m. lapkričio 28 d.;

(7)	pataisa turėtų būti priimta Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu priimama Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos (toliau – konvencija) 25 ir 26 straipsnių pataisa (toliau – pataisa), kuria suteikiama teisė prie šios konvencijos prisijungti visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms ir kuri buvo priimta konvencijos šalių trečiajame pasitarime.

Pataisos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Sąjungos vardu deponuoti konvencijos 21 straipsnio 4 dalyje numatytą pataisos priėmimo dokumentą ir taip išreikšti Europos Sąjungos sutikimą būti saistomai šios pataisos.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. MAZURONIS

(1) OL L 186, 1995 8 5, p. 42.

VANDENS IŠTEKLIŲ KONVENCIJOS PATAISA

po konvencijos 25 straipsnio 2 dalies įterpiama tokia nauja dalis:

„3. Bet kuri 2 dalyje nenurodyta valstybė, kuri yra Jungtinių Tautų narė, gali prisijungti prie konvencijos, jei tam pritaria šalys šalių pasitarime. Tokia valstybė savo prisijungimo dokumente pateikia deklaraciją, kurioje pareiškia, kad šalys šalių pasitarime pritarė jos prisijungimui prie konvencijos, ir nurodo datą, kurią gautas toks pritarimas. Toks Jungtinių Tautų narių prašymas prisijungti prie konvencijos neteikiamas svarstyti šalių pasitarime tol, kol ši dalis neįsigalioja visoms valstybėms ir organizacijoms, buvusioms konvencijos narėmis 2003 m. lapkričio 28 d.“;

likusios dalys atitinkamai pernumeruojamos;

b)	26 straipsnio 3 dalyje po žodžių „visoms 23 straipsnyje“ įterpiami žodžiai „arba 25 straipsnio 3 dalyje“.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/100

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas

(2013/791/Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas (1) buvo įsteigta Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (toliau – bendroji įmonė), turinti teikti Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Euratomas) įnašą, skirtą Tarptautinei ITER branduolio sintezės energijos organizacijai, ir įnašą, kurio reikia su Japonija vykdomai platesnio požiūrio veiklai, taip pat rengti ir koordinuoti veiklos programą, skirtą pasirengti demonstracinio branduolių sintezės reaktoriaus ir susijusių įrenginių statybai;

(2)	Sprendime 2007/198/Euratomas numatyta bendrajai įmonei reikalinga orientacinė finansavimo suma ir orientacinis bendras Euratomo įnašas į tą sumą, kuris turėtų būti teikiamas pagal Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programas, priimtas pagal Euratomo sutarties 7 straipsnį;

(3)	išteklių, laikytų reikalingais bendrajai įmonei 2007–2020 m. ITER statybos etapu, suma 2010 m. kovo mėn. sudarė 7 200 000 000 EUR (2008 m. verte). 2010 m. liepos mėn. Taryba nustatė, kad ši suma turi būti ne didesnė kaip 6 600 000 000 EUR (2008 m. verte);

(4)	Europos Parlamentas ir Taryba 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje nustatė, kad su ITER susiję Euratomo įsipareigojimai neturi viršyti 2 707 000 000 EUR (2011 m. verte);

(5)	reikia iš dalies pakeisti Sprendimą 2007/198/Euratomas, kad 2014–2020 m. bendrosios įmonės veikla būtų finansuojama Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, o ne Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programų lėšomis;

(6)

trečiosios valstybės, su Euratomu sudariusios susitarimą dėl bendradarbiavimo branduolinės energijos, įskaitant kontroliuojamą branduolių sintezę, mokslinių tyrimų srityje, pagal kurį atitinkamos jų mokslinių tyrimų programos susiejamos su Euratomo programomis, turi prisidėti prie bendrosios įmonės veiklos finansavimo. Jų įnašo dydis turėtų būti nustatytas atitinkamame bendradarbiavimo susitarime su Euratomu;

(7)

2012 m. branduolių sintezės veiksmų plane, kurias parengė nacionalinės branduolių sintezės laboratorijos, pagrindinis tikslas yra remti ITER projektavimą bei statybą ir maždaug iki amžiaus vidurio pademonstruoti galimybę gaminti elektrą branduolių sintezės būdu. Todėl, siekdama įvykdyti jai iškeltas užduotis, bendroji įmonė turėtų palaikyti glaudžius darbinius ryšius su tuos veiksmų planus įgyvendinančiais Europos subjektais;

(8)	taip pat tikslinga atnaujinti Sprendimo 2007/198/Euratomas nuostatas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos;

(9)	reikėtų, remiantis bendrosios įmonės pateikta informacija, informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie Sprendimo 2007/198/Euratomas įgyvendinimą;

(10)	todėl Sprendimas 2007/198/Euratomas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2007/198/Euratomas iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)	ištekliai 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms užduotims – remiantis pagal Sutarties 7 straipsnį priimtomis mokslinių tyrimų ir mokymo programomis arba kitu Tarybos priimtu sprendimu.“;

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Trečiųjų valstybių, su Euratomu sudariusių susitarimą dėl bendradarbiavimo branduolinės energijos, įskaitant kontroliuojamą branduolių sintezę, mokslinių tyrimų srityje, pagal kurį atitinkamos mokslinių tyrimų programos susiejamos su Euratomo programomis, įnašo dydis nustatomas atitinkamame bendradarbiavimo susitarime su Euratomu.“;

c)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Bendrajai įmonei skirtas Euratomo įnašas 2014–2020 m. laikotarpiu yra 2 915 015 000 EUR (dabartine verte).“;

d)	4 dalis išbraukiama;

įterpiami šie straipsniai:

„5a straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, atliekant veiksmingas patikras, o nustačius pažeidimų – susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas, ir, atitinkamai, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2. Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai yra įgalioti, remdamiesi dokumentais ir vykdydami patikras bei tikrinimus vietoje, atlikti visų pagal šį sprendimą Euratomo lėšų gavusių dotacijų gavėjų, rangovų, subrangovų ir kitų trečiųjų šalių auditą.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras vietoje ir tikrinimus, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (2) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (3) nustatytomis nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su pagal šį sprendimą finansuojamu susitarimu, sprendimu arba sutartimi.

Nedarant poveikio 2 daliai ir šios dalies pirmai pastraipai, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, susitarimuose ir sprendimuose, parengtuose taikant šį sprendimą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai numatomi įgaliojimai atlikti auditą, patikras ir tikrinimus vietoje.

5b straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo įgyvendinimo pažangos ataskaitą, parengtą remiantis bendrosios įmonės pateikta informacija. Toje ataskaitoje išdėstomi 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto Euratomo įnašo panaudojimo rezultatai, susiję su įsipareigojimais ir išlaidomis.

(2) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1)."

(3) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).“."

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. MAZURONIS

(1) 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (OL L 90, 2007 3 30, p. 58).

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/103

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 16 d.

dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Suomijoje pradžios

(2013/792/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (1), ypač į jo 25 straipsnį,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR įgyvendinimo (2), ypač į jo 20 straipsnį ir priedo 4 skyrių,

kadangi:

(1)

pagal Protokolą dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų aktų, priimtų prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis tie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami;

(2)	todėl taikytinas Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnis, ir Taryba turi vieningai nuspręsti, ar valstybės narės yra įgyvendinusios to sprendimo 6 skyriaus nuostatas;

(3)

Sprendimo 2008/616/TVR 20 straipsnyje nustatyta, kad Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai turi būti priimami remiantis įvertinimo ataskaita, kuri grindžiama klausimynu. Kalbant apie automatinį keitimąsi duomenimis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 2 skyrių, įvertinimo ataskaita turi būti grindžiama vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo rezultatais;

(4)

vadovaujantis Sprendimo 2008/616/TVR priedo 4 skyriaus 1.1 punktu, atitinkama Tarybos darbo grupė parengia klausimyną dėl kiekvieno automatinio keitimosi duomenimis, ir kai valstybė narė mano, kad ji atitinka keitimosi atitinkamos duomenų kategorijos duomenimis sąlygas, ji turi atsakyti į atitinkamo klausimyno klausimus;

(5)	Suomija atsakė į klausimyno apie duomenų apsaugą ir klausimyno apie keitimąsi daktiloskopiniais duomenimis klausimus;

(6)	Suomija sėkmingai atliko bandomąjį sistemos patikrinimą su Austrija;

(7)	Suomijoje buvo surengtas vertinimo vizitas, o Austrijos vertinimo grupė parengė šio vertinimo vizito ataskaitą ir pateikė ją atitinkamai Tarybos darbo grupei;

(8)	Tarybai pateikta bendra įvertinimo ataskaita, kurioje apibendrinami klausimyno, vertinimo vizito ir keitimosi daktiloskopiniais duomenimis sistemos bandomojo patikrinimo rezultatai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Automatinės daktiloskopinių duomenų paieškos srityje Suomija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. JUKNA

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

(2) OL L 210, 2008 8 6, p. 12.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/104

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 19 d.

kuriuo, siekiant pratęsti ekologinių kriterijų, taikomų suteikiant ES ekologinį ženklą muilams, šampūnams ir plaukų kondicionieriams, galiojimą, iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/506/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 9223)

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/793/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalies c punktą,

pasitarusi su Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba,

kadangi:

(1)	2013 m. gruodžio 31 d. baigia galioti 2007 m. birželio 21 d. Komisijos sprendimas 2007/506/EB, nustatantis ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą muilams, šampūnams ir plaukų kondicionieriams (2);

(2)

buvo atliktas šiuo sprendimu nustatytų dabartinių ekologinių kriterijų ir susijusių vertinimo bei patikros reikalavimų aktualumo ir tinkamumo vertinimas. Atsižvelgiant į šio sprendimo peržiūros proceso etapą, reikėtų pratęsti jame nustatytų ekologinių kriterijų ir susijusių vertinimo bei patikros reikalavimų galiojimą. Sprendimu 2007/506/EB nustatytų ekologinių kriterijų ir susijusių vertinimo bei patikros reikalavimų galiojimą reikėtų pratęsti iki 2014 m. gruodžio 31 d.;

(3)	todėl Sprendimas 2007/506/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 66/2010 16 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2007/506/EB 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Muilų, šampūnų ir plaukų kondicionierių produktų grupei taikomi ekologiniai kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys

(1) OL L 27, 2010 1 30, p. 1.

(2) OL L 186, 2007 7 18, p. 36.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/105

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 19 d.

dėl Gruzijos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 9224)

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/794/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (1), ypač į jos 19 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

pagal Direktyvą 2008/106/EB valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti atitinkamus trečiųjų šalių išduotus jūrininkų atestatus, jeigu Komisija yra pripažinusi tą trečiąją šalį. Tos trečiosios šalys turi atitikti visus 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) su pakeitimais, padarytais 1995 m., reikalavimus;

(2)

Komisijos sprendimu 2010/705/ES (2) buvo panaikintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/25/EB (3) 18 straipsnio 3 dalies c punktą suteiktas Gruzijos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimas. Įvertinus atitiktį ir Gruzijos valdžios institucijų pateiktą informaciją, nustatyta, kad Gruzija nevisiškai laikėsi atitinkamų JRAB konvencijos reikalavimų;

(3)

2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Kipro Respublika paprašė Gruzijai suteikti pakartotinį pripažinimą. Gavusi šį prašymą, Komisija įvertino Gruzijos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemą, kad patikrintų, ar Gruzija laikosi visų JRAB konvencijos reikalavimų ir ar imtasi tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią su atestatais susijusiam sukčiavimui. Šis vertinimas buvo grindžiamas 2012 m. spalio mėn. Europos jūrų saugumo agentūros ekspertų atlikto patikrinimo rezultatais ir Gruzijos valdžios institucijų nurodytais taisomaisiais veiksmais;

(4)	po patikrinimo, 2013 m. vasario 6 d. raštu Gruzijos valdžios institucijos buvo paragintos pateikti savanorišką taisomųjų veiksmų planą nustatytiems trūkumams šalinti ir imtis tokių veiksmų;

(5)

pagrindiniai trūkumai buvo susiję su trūkstamais teisiniais ir administraciniais reikalavimais, kuriais būtų užtikrintas visiškas JRAB konvencijos nuostatų galiojimas, tokiais kaip trūkstamas reikalavimas, Gruzijos valdžios institucijoms vykdyti akredituotų užsienio jūrininkų lavinimo bei rengimo institucijų ir programų stebėseną. Be to, patikrintos jūrininkų lavinimo bei rengimo institucijos neįgyvendino tam tikrų nuostatų, pavyzdžiui, susijusių su treniruoklių naudojimu. Galiausiai, patikrintos institucijos neturėjo mokymui ir tam tikrų gebėjimų vertinimui reikalingos specialios įrangos;

(6)

2013 m. gegužės 15 d. ir 2013 m. liepos 20 d. raštais Gruzija informavo Komisiją, kad buvo imtasi priemonių panaikinti nustatytus trūkumus. Gruzijos valdžios institucijos pabrėžė, kad nacionalinės nuostatos buvo suderintos su Konvencija ir kad jūrininkų lavinimo bei rengimo institucijos tinkamai įgyvendino atitinkamas nuostatas. Galiausiai buvo pateikti įrodymai, kad buvo įsigyta ir įdiegta trūkstama mokymo įranga;

(7)

paskutinis trūkumas yra susijęs su tam tikrais Batumio navigacijos mokymo universiteto (angl. Batumi Navigation Teaching Universitety) mokymo įrenginiais. Ypač reikėtų atnaujinti elektrotechnikos laboratoriją ir mokymui naudotis plūdriosiomis gelbėjimo priemonėmis ir plaustais skirtą gelbėjimosi valtį. Todėl buvo paprašyta, kad Gruzija imtųsi atitinkamų papildomų taisomųjų veiksmų. Tačiau dėl šio trūkumo negalima abejoti bendra Gruzijos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų atitiktimi JRAB konvencijos reikalavimams;

(8)	remiantis galutiniais vertinimo rezultatais, Gruzija atitinka JRAB konvencijos reikalavimus, nes ji ėmėsi reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią su atestatais susijusiam sukčiavimui;

(9)	Komisija valstybėms narėms pateikė vertinimo rezultatų ataskaitą;

(10)	šiame sprendime numatyta priemonė atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Direktyvos 2008/106/EB 19 straipsnį pripažįstamos Gruzijos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemos.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 323, 2008 12 3, p. 33.

(2) OL L 306, 2010 11 23, p. 78.

(3) OL L 136, 2001 5 18, p. 17.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/107

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 19 d.

dėl Jungtinės Karalystės pranešimo apie priemones, kurias ji ketina priimti pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 9 straipsnio 2 ir 3 dalis

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 9225)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/795/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyva 2009/45/EB nustatomi visiems jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams, nepriklausomai nuo vėliavos, vienodi saugos reikalavimai;

(2)	pagal minėtos direktyvos 9 straipsnio 2 dalį valstybės narės, laikydamosi to straipsnio 4 dalyje išdėstytos tvarkos, gali priimti priemones, kuriomis leidžiama taikyti direktyvos I priede išdėstytų taisyklių atitikmenis, jeigu tie atitikmenys yra bent tiek pat veiksmingi kaip tos taisyklės;

(3)	pagal minėtos direktyvos 9 straipsnio 3 dalį valstybės narės, laikydamosi to straipsnio 4 dalyje išdėstytos tvarkos, gali priimti priemones, kuriomis leidžiama laivams netaikyti konkrečių reikalavimų, jei dėl to nesumažėja saugos lygis;

(4)

9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybė narė, norėdama pasinaudoti to straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, turėtų pranešti Komisijai apie priemones, kurias ketina priimti, pateikdama pakankamai išsamios informacijos, patvirtinančios, kad bus išlaikytas tinkamas saugos lygis. Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį nuo pranešimo pateikimo, laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos nusprendžiama, kad priemonės nepagrįstos, minėta valstybė narė prašoma iš dalies pakeisti siūlomas priemones arba jų nepriimti;

(5)

Jungtinė Karalystė 2011 m. vasario 17 d. Komisijai nusiuntė pranešimą apie nacionalinę priemonę dėl jūriniais maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams galiojančių direktyvos reikalavimų taikymo išimčių ir jų atitikmenų, priimamą pagal Direktyvos 2009/45/EB 9 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2011 m. kovo 25 d. Komisija Jungtinės Karalystės paprašė apie savo pasiūlymą pateikti papildomos techninės informacijos ir paaiškinimų;

(6)

Jungtinė Karalystė 2013 m. kovo 19 d. pateikė naują pranešimą apie nacionalinę priemonę, kuria pagal Direktyvos 2009/45/EB 9 straipsnio 2 ir 3 dalis numatytas 21 tos direktyvos reikalavimų atitikmuo ir taikymo išimtys. Šiuo pranešimu pakeistas 2011 m. vasario 17 d. atsiųstas pranešimas, jame daugiausia išdėstomos direktyvos reikalavimų techninės ir veiklos alternatyvos, pritaikytos pagal specifinius mažų keleivinių laivų, plaukiojančių Jungtinės Karalystės pakrantėje, poreikius;

(7)

2013 m. birželio 12 d. Komisija paprašė pateikti daugiau informacijos ir paaiškinimų dėl prašymo leisti taikyti išimtis ir atitikmenis. Komisija pažymėjo, kad direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje numatyto šešių mėnesių laikotarpio, pradėto skaičiuoti gavus pirmąjį pranešimą, skaičiavimas sustabdytas, kol bus gauta visa analizei užbaigti būtina informacija. 2013 m. liepos 13 d. Jungtinė Karalystė atsiuntė atsakymą. Siekiant išsamiau išnagrinėti šį sudėtingą pranešimą, 2013 m. rugsėjo 23 d. surengtas Komisijos, Europos jūrų saugumo agentūros ir Jungtinės Karalystės atstovų susitikimas;

(8)	iki 2013 m. spalio 1 d. Jungtinė Karalystė nusprendė atsisakyti vienuolikos išimčių ir atitikmenų. Ji taip pat patikslino likusias išimtis ir atitikmenis ir paaiškino veiklos sąlygas, kuriomis tos išimtys būtų taikomos;

(9)	Komisijos nuomone, devynios išimtys (arba atitikmenys) yra pagrįstos (-i) ir Direktyvos 2009/45/EB 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka netaikytina;

(10)

likusioji prašymo dalis susijusi su Direktyvos I priedo III skyriaus 2 dalies 1 punkte nurodyta taisykle dėl atsarginių gelbėjimo plaustų. Priemonėje numatyta šios taisyklės taikymo išimtis ir jos atitikmuo. Jungtinė Karalystė prašo leisti netaikyti III skyriaus 2 dalies 1 punkte nurodytos taisyklės mažesnio kaip 24 m. ilgio C ir D klasės laivams, kurie plaukioja tik palankiomis oro sąlygomis, šviesiu paros metu ir vasarą ir kurie plukdo ne daugiau kaip 130 keleivių. Jungtinė Karalystė siūlo tos taisyklės atitikmenį, pagal kurį tuose keleiviniuose laivuose turėtų būti 100 % keleivių talpinantis gelbėjimo plaustas ir plūdrioji gelbėjimo įranga 20-čiai proc. keleivių;

(11)

Komisijos manymu, prašymas leisti mažesnio kaip 24 m. ilgio C ir D klasės laivams netaikyti Direktyvos 2009/45/EB I priedo III skyriaus 2 dalies 1 punkte nurodytos taisyklės dėl atsarginių gelbėjimo plaustų negali būti patenkintas. Jungtinė Karalystė neįrodė, kad pasiūlytomis veiklos sąlygomis, t. y. laivams plaukiojant tik palankiomis oro sąlygomis, šviesiu paros metu ir vasarą, sauga nesumažės. Be to, Jungtinė Karalystė neįrodė, kad kliūčių panaudoti gelbėjimo plaustą rizika yra maža, o pasiūlytas atitikmuo – laive laikoma plūdrioji gelbėjimo įranga 20-čiai proc. keleivių – yra netinkamas, nes reiškia, kad įrangą naudojantys keleiviai atsidurs vandenyje. Kai kuriuose rajonuose, kuriuose siūloma taikyti priemonę, vandens temperatūra apibrėžtu vasaros sezonu gali būti labai žema, kai kuriais atvejais vos 5 °C;

(12)	todėl Komisija mano, kad numatyta priemonė dėl Direktyvos 2009/45/EB I priedo III skyriaus 2 dalies 1 punkte nurodytos taisyklės yra nepagrįsta;

(13)	šiame sprendime numatyta priemonė atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Jungtinės Karalystės reikalaujama nepriimti numatytos Direktyvos 2009/45/EB I priedo III skyriaus 2 dalies 1 punkte nurodytos taisyklės dėl atsarginių gelbėjimo plaustų taikymo mažesnio kaip 24 m. ilgio C ir D klasės laivams išimties ir pasiūlyto tos taisyklės atitikmens – laive laikyti 100 % keleivių talpinantį gelbėjimo plaustą ir plūdriąją gelbėjimo įrangą 20-čiai proc. keleivių.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 163, 2009 6 25, p. 1.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 349/109

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 6 d.

dėl monetų emisijos apimties 2014 metais patvirtinimo

(ECB/2013/46)

(2013/796/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 128 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. liepos 9 d. Tarybos sprendimą 2013/387/ES dėl euro įvedimo Latvijoje 2014 m. sausio 1 d. (1), ypač į jo 1 straipsnį,

kadangi:

(1)	nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) turi išimtinę teisę tvirtinti monetų, kurias gali išleisti valstybės narės, kurių valiuta yra euro, emisijos apimtį;

(2)	Latvijai taikyta leidžianti nukrypti nuostata, nurodyta 2003 m. Stojimo akto 4 straipsnyje, panaikinama nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(3)	17 valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ir Latvija pateikė ECB patvirtinti 2014 metais išleidžiamų eurų monetų emisijos apimties vertinimus, taip pat pastabas, paaiškinančias šios prognozės metodologiją,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2014 metais išleidžiamų eurų monetų emisijos apimties patvirtinimas

ECB tvirtina eurų monetų, kurias valstybės narės, kurių valiuta yra euro, gali išleisti 2014 metais, emisijos apimtį, kaip nurodyta šioje lentelėje:

(mln. EUR)
	Apyvartai skirtų monetų ir kolekcinių (apyvartai neskirtų) monetų emisija 2014 metais
Belgija	24,925
Vokietija	655
Estija	11,14
Airija	48,96
Graikija	6,856
Ispanija	201,24
Prancūzija	267
Italija	58,36
Kipras	5,1
Liuksemburgas	45
Malta	10,04
Nyderlandai	97,5
Latvija	80,91
Austrija	247
Portugalija	20,4
Slovėnija	12
Slovakija	21,4
Suomija	60

2 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir Latvijai.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. gruodžio 6 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 195, 2013 7 18, p. 24.