20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/1

(1)

pagal Protokolą dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos (2) Bulgarija įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdyti Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1 bei 2 blokus, o iki 2006 m. gruodžio 31 d. – 3 bei 4 blokus ir vėliau nutraukti tų blokų eksploatavimą. Laikydamasi savo įpareigojimų Bulgarija iki nustatytų terminų uždarė visus atitinkamus blokus;

(2)

pagal 2003 m. Stojimo akto Protokolą Nr. 9 dėl Bohunice V1 atominės elektrinės Slovakijoje I ir II blokų (3) Slovakija įsipareigojo iki 2006 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdyti Bohunicės V1 branduolinės elektrinės 1 bloką, o iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 2 bloką ir vėliau nutraukti tų blokų eksploatavimą. Laikydamasi savo įpareigojimų Slovakija iki nustatytų terminų uždarė visus atitinkamus blokus;

(3)

laikydamosi savo įsipareigojimų pagal Stojimo sutartį, Bulgarija ir Slovakija su Sąjungos parama galutinai sustabdė Kozlodujaus ir Bohunicės V1 branduolines elektrines ir padarė didelę pažangą jų eksploatavimo nutraukimo srityje. Reikia toliau dirbti, kad būtų daroma tolesnė pažanga šiuo metu atliekant deaktyvavimą, išmontavimą, vykdant panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo operacijas ir būtų įgyvendinamas nuolatinis procesas siekiant visiško eksploatavimo nutraukimo, laikantis atitinkamų eksploatavimo nutraukimo planų kartu užtikrinant, kad būtų taikomi aukščiausi saugos standartai. Remiantis turimais skaičiavimais, eksploatavimo nutraukimo darbams užbaigti reikės nemažai papildomų finansinių išteklių;

(4)

dėl dviejų Bohunicės V1 branduolinės elektrinės WWER 440 V 230 tipo reaktorių, kurių bendra galia 880 MW, pirmalaikio sustabdymo ir galiausiai jų eksploatavimo nutraukimo Slovakija, be socialinių ir energetinių pasekmių, patyrė didelę tiesioginių ir netiesioginių išlaidų finansinę naštą;

(5)

dėl keturių Kozlodujaus branduolinės elektrinės WWER 440 V 230 tipo reaktorių, kurių bendra galia 1 760 MW, pirmalaikio sustabdymo ir galiausiai jų eksploatavimo nutraukimo Bulgarijos piliečiai patyrė sunkią ilgalaikę naštą, susijusią su energetinėmis, ekonominėmis, aplinkosauginėmis ir socialinėmis pasekmėmis;

(6)

Sąjunga įsipareigojo padėti Bulgarijai ir Slovakijai pakelti šią itin didelę finansinę naštą, patirtą dėl nutraukimo proceso. Nuo pat pasirengimo stojimui laikotarpio Bulgarija ir Slovakija gauna didelę finansinę Sąjungos paramą, konkrečiai – pagal 2007–2013 m. laikotarpio Kozlodujaus ir Bohunicės programas. Sąjungos finansinė parama pagal tas programas bus baigta teikti 2013 m.;

(7)

Bulgarijai, Lietuvai ir Slovakijai pateikus prašymą dėl tolesnės finansinės paramos, į Komisijos pasiūlymą dėl kitos, 2014–2020 m. laikotarpio, daugiametės finansinės programos „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ buvo įtraukta nuostata, pagal kurią 700 mln. EUR suma iš Sąjungos bendrojo biudžeto skiriama branduolinei saugai ir branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui. Iš šios sumos 500 mln. EUR 2011 m. kainomis, kas yra maždaug 553 mln. EUR dabartinėmis kainomis, numatyta naujai programai, pagal kurią bus toliau teikiama parama Bohunicės V1 reaktoriaus 1 ir 2 blokų ir Ignalinos reaktoriaus 1 ir 2 blokų ir Kozlodujaus reaktoriaus 1–4 blokų eksploatavimo nutraukimui 2014–2020 m. laikotarpiu;

(8)

Kozlodujaus ir Bohunicės programoms skirtų asignavimų sumos, taip pat programavimo laikotarpis ir lėšų paskirstymas Kozlodujaus, Bohunicės ir Ignalinos programoms gali būti peržiūrėtas remiantis tarpinio vertinimo ir galutinio vertinimo ataskaitų rezultatais;

(9)

teikiant paramą pagal šį reglamentą turėtų būti užtikrintas nenutrūkstamas tolesnis eksploatavimo nutraukimas, o dėmesys sutelkiamas į priemones, skirtas įgyvendinti nuolatiniam procesui siekiant visiško eksploatavimo nutraukimo, kartu užtikrinant, kad būtų taikomi aukščiausi saugos standartai, nes tokios priemonės suteikia didžiausią pridėtinę vertę Sąjungai, nors didžiausia atsakomybė dėl branduolinės saugos ir toliau tenka atitinkamoms valstybėms narėms. Šis reglamentas neturi įtakos jokių būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imtasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsnius, rezultatams;

(10)

šis reglamentas nedaro poveikio atitinkamų valstybių narių teisėms ir įpareigojimams pagal Stojimo sutartis, visų pirma pagal 1 ir 3 konstatuojamosiose dalyse nurodytus protokolus;

(11)

branduolinių elektrinių, kurioms taikomas šis reglamentas, eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas remiantis geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis ir tinkamai atsižvelgiant į uždaromų blokų pobūdį ir technologines specifikacijas, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas efektyvumas, taip atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką;

(12)

šiame reglamente numatyta veikla ir operacijos, kurios remiamos vykdant tokią veiklą, turėtų atitikti taikomą Sąjungos ir nacionalinę teisę. Branduolinių elektrinių, kurioms taikomas šis reglamentas, eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas laikantis branduolinės saugos teisės aktų, būtent Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas (4), atliekų tvarkymo teisės aktų, būtent Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas (5), ir aplinkos teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (7);

(13)

šiame reglamente numatyta veikla ir operacijos, remiamos vykdant tokią veiklą, turėtų būti grindžiamos naujausiu eksploatavimo nutraukimo planu, kuriame būtų nurodyta eksploatavimo nutraukimo veikla, susijęs grafikas, išlaidos ir reikiami žmogiškieji ištekliai. Išlaidos turėtų būti apskaičiuotos remiantis tarptautiniu mastu pripažintais eksploatavimo nutraukimo išlaidų sąmatos standartais, pavyzdžiui, Tarptautine eksploatavimo nutraukimo išlaidų struktūra, kurią yra kartu paskelbusios Branduolinės energijos agentūra, Tarptautinė atominės energijos agentūra ir Europos Komisija;

(14)

veiksmingą eksploatavimo nutraukimo proceso raidos kontrolę turėtų užtikrinti Komisija, kad būtų garantuota didžiausia pagal šį reglamentą skiriamo finansavimo pridėtinė vertė Sąjungai, nors galutinė atsakomybė už eksploatavimo nutraukimą tenka atitinkamoms valstybėms narėms. Tai apima, be kita ko, veiksmingą veiklos rezultatų nustatymą ir įgyvendinant atitinkamą programą taikomų taisomųjų priemonių vertinimą;

(15)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, sankcijas;

(16)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma susijusių su tolesniam saugiam eksploatavimo nutraukimui reikalingų finansinių išteklių nustatymu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(17)

tam tikroms priemonėms pagal Kozlodujaus ir Bohunicės programas gali reikėti didelio finansavimo iš Sąjungos lėšų; tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais šiuo finansavimu gali būti dengiama visa lėšų suma. Tačiau turėtų būti visapusiškai stengiamasi tęsti bendro finansavimo praktiką, nustatytą teikiant pasirengimo narystei paramą ir teiktą paramą 2007–2013 m. Bulgarijos ir Slovakijos pastangoms nutraukti eksploatavimą, taip pat tam tikrais atvejais pritraukti bendrą finansavimą iš kitų šaltinių;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines darbo programas ir išsamias įgyvendinimo procedūras. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(19)

Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 549/2007 (9) ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 647/2010 (10) turėtų būti panaikinti;

(20)

buvo tinkamai atsižvelgta į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2011 dėl ES finansinės paramos atominių elektrinių Bulgarijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje eksploatavimo nutraukimui, joje pateiktas rekomendacijas ir Komisijos atsakymą,

a)

Kozlodujaus programos:

b)

Bohunicės programos:

a)

208 503 000 EUR Kozlodujaus programai 2014–2020 m. laikotarpiu;

b)

114 815 000 EUR Bohunicės programai 2014–2020 m. laikotarpiu.

a)

laikytis Euratomo sutarties acquis branduolinės saugos srityje, visų pirma tai susiję su direktyvų 2009/71/Euratomas ir 2011/70/Euratomas perkėlimu į nacionalinę teisę;

b)

nacionalinėje sistemoje patvirtinti finansavimo planą, kuriame būtų nustatyta bendra išlaidų suma ir numatyti finansavimo šaltiniai, reikalingi saugiai užbaigti branduolinių reaktorių blokų eksploatavimo nutraukimą, įskaitant panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, pagal šį reglamentą;

c)

pateikti Komisijai atnaujintą išsamų eksploatavimo nutraukimo planą, kuriame būtų atskirai išsamiai nurodyta eksploatavimo nutraukimo veikla, įskaitant grafiką ir atitinkamą išlaidų struktūrą remiantis tarptautiniu mastu pripažintais eksploatavimo nutraukimo išlaidų sąmatos standartais.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/7

(1)

pagal 2003 m. Stojimo akto Protokolą Nr. 4 dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje (1) (toliau – Protokolas Nr. 4) 2004 m. pripažinusi Sąjungos pasirengimą skirti adekvačią papildomą Sąjungos paramą Lietuvos pastangoms nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą ir pabrėžusi šią solidarumo išraišką, Lietuva įsipareigojo galutinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės 1 bloką iki 2005 m., o tos elektrinės 2 bloką – ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d., ir vėliau nutraukti tų blokų eksploatavimą. Laikydamasi šių įsipareigojimų Lietuva iki nustatytų terminų uždarė abu atitinkamus blokus;

(2)

laikydamasi savo įsipareigojimų pagal Stojimo sutartį, Lietuva su Sąjungos parama galutinai sustabdė Ignalinos atominę elektrinę ir padarė didelę pažangą jos eksploatavimo nutraukimo srityje. Reikia toliau dirbti, kad būtų daroma tolesnė pažanga šiuo metu atliekant deaktyvavimą, išmontavimą, vykdant panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo operacijas ir būtų įgyvendinamas nuolatinis procesas siekiant visiško eksploatavimo nutraukimo, laikantis eksploatavimo nutraukimo plano kartu užtikrinant, kad būtų taikomi aukščiausi saugos standartai. Remiantis turimais skaičiavimais, eksploatavimo nutraukimo darbams užbaigti reikės nemažai papildomų finansinių išteklių;

(3)

Protokole Nr. 4, pripažinus, kad dviejų Ignalinos atominės elektrinės 1 500 mW galios RBMK tipo reaktorių, paveldėtų iš Sovietų Sąjungos, pirmalaikis sustabdymas ir galiausiai jų eksploatavimo nutraukimas neturi precedento ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai, teigiama, kad Sąjungos pagalba pagal Ignalinos programą bus nenutrūkstamai tęsiama po 2006 m., kitų finansinių perspektyvų laikotarpiais;

(4)

Sąjunga įsipareigojo padėti Lietuvai pakelti šią itin didelę finansinę naštą, tenkančią dėl eksploatavimo nutraukimo proceso. Nuo pat pasirengimo stojimui laikotarpio Lietuva gauna didelę finansinę Sąjungos paramą, konkrečiai – pagal 2007–2013 m. laikotarpio Ignalinos programą. Sąjungos finansinė parama pagal tą programą bus baigta teikti 2013 m.;

(5)

pripažįstant Sąjungos įsipareigojimą pagal Protokolą Nr. 4 ir atsižvelgiant į Bulgarijos, Lietuvos ir Slovakijos prašymą dėl tolesnės finansinės paramos, į Komisijos pasiūlymą dėl kitos, 2014–2020 m. laikotarpio, daugiametės finansinės programos „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ buvo įtraukta nuostata, pagal kurią 700 mln. EUR suma iš Sąjungos bendrojo biudžeto skiriama branduolinei saugai ir branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui. Iš šios sumos 500 mln. EUR 2011 m. kainomis, kas yra maždaug 553 mln. EUR dabartinėmis kainomis, numatyta naujai programai, pagal kurią bus toliau teikiama parama Bohunicės V1 reaktoriaus 1 ir 2 blokų, Ignalinos reaktoriaus 1 ir 2 blokų ir Kozlodujaus reaktoriaus 1–4 blokų eksploatavimo nutraukimui 2014–2020 m. laikotarpiu;

(6)

Kozlodujaus, Ignalinos ir Bohunicės programoms skirtų asignavimų sumos, taip pat programavimo laikotarpis ir lėšų paskirstymas toms programoms gali būti peržiūrėtas remiantis tarpinio vertinimo ir galutinio vertinimo ataskaitų rezultatais;

(7)

teikiant paramą pagal šį reglamentą turėtų būti užtikrintas nenutrūkstamas tolesnis eksploatavimo nutraukimas, o dėmesys sutelkiamas į priemones, skirtas įgyvendinti nuolatiniam procesui siekiant visiško eksploatavimo nutraukimo, kartu užtikrinant, kad būtų taikomi aukščiausi saugos standartai, nes tokios priemonės suteikia didžiausią pridėtinę vertę Sąjungai, nors didžiausia atsakomybė dėl branduolinės saugos ir toliau tenka atitinkamai valstybei narei. Šis reglamentas neturi įtakos jokių būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imtasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsnius, rezultatams;

(8)

šio reglamentas nedaro poveikio atitinkamos valstybės narės teisėms ir įpareigojimams pagal Stojimo sutartį, visų pirma pagal Protokolą Nr. 4;

(9)

branduolinės elektrinės, kuriai taikomas šis reglamentas, eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas remiantis geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis ir tinkamai atsižvelgiant į uždaromų blokų pobūdį ir technologines specifikacijas, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas efektyvumas, taip atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką;

(10)

šiame reglamente numatyta veikla ir operacijos, kurios remiamos vykdant tokią veiklą, turėtų atitikti taikomą Sąjungos ir nacionalinę teisę. Branduolinės elektrinės, kuriai taikomas šis reglamentas, eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas laikantis branduolinės saugos teisės aktų, būtent Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas (2), atliekų tvarkymo teisės aktų, būtent Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas (3), ir aplinkos teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (5);

(11)

šiame reglamente numatyta veikla ir operacijos, remiamos vykdant tokią veiklą, turėtų būti grindžiamos naujausiu eksploatavimo nutraukimo planu, kuriame būtų nurodyta eksploatavimo nutraukimo veikla, susijęs grafikas, išlaidos ir reikiami žmogiškieji ištekliai. Išlaidos turėtų būti apskaičiuotos remiantis tarptautiniu mastu pripažintais eksploatavimo nutraukimo išlaidų sąmatos standartais, pavyzdžiui, Tarptautine eksploatavimo nutraukimo išlaidų struktūra, kurią yra kartu paskelbusios Branduolinės energijos agentūra, Tarptautinė atominės energijos agentūra ir Europos Komisija;

(12)

veiksmingą eksploatavimo nutraukimo proceso raidos kontrolę turėtų užtikrinti Komisija, kad būtų garantuota didžiausia pagal šį reglamentą skiriamo finansavimo pridėtinė vertė Sąjungai, nors galutinė atsakomybė už eksploatavimo nutraukimą tenka atitinkamai valstybei narei. Tai apima veiksmingą veiklos rezultatų nustatymą ir įgyvendinant Ignalinos programą taikomų taisomųjų priemonių vertinimą;

(13)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, sankcijas;

(14)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma susijusių su tolesniam saugiam eksploatavimo nutraukimui reikalingų finansinių išteklių nustatymu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(15)

tam tikroms priemonėms pagal Ignalinos programą gali reikėti didelio finansavimo iš Sąjungos lėšų; tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais šiuo finansavimu gali būti dengiama visa lėšų suma. Tačiau turėtų būti visapusiškai stengiamasi tęsti bendro finansavimo praktiką, nustatytą teikiant pasirengimo narystei paramą ir teikiant paramą 2007–2013 m. Lietuvos pastangoms nutraukti eksploatavimą, taip pat tam tikrais atvejais pritraukti bendrą finansavimą iš kitų šaltinių;

(16)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines darbo programas ir išsamias įgyvendinimo procedūras. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(17)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1990/2006 (7) turėtų būti panaikintas;

(18)

buvo tinkamai atsižvelgta į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2011 dėl ES finansinės paramos atominių elektrinių Bulgarijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje eksploatavimo nutraukimui, joje pateiktas rekomendacijas ir Komisijos atsakymą,

a)

iškrauti kurą iš 2 bloko reaktoriaus aktyviosios zonos ir iš 1 ir 2 blokų kuro baseinų į panaudoto branduolinio kuro sauso saugojimo įrenginius; rezultatai vertinami pagal iškrauto kuro rinklių skaičių;

b)

saugiai eksploatuoti reaktorius; rezultatai vertinami pagal užregistruotų incidentų skaičių;

c)

atlikti išmontavimo darbus turbinų salėje ir kituose pagalbiniuose pastatuose ir saugiai tvarkyti eksploatavimo nutraukimo atliekas pagal išsamų atliekų tvarkymo planą; rezultatai vertinami pagal išmontuotų pagalbinių sistemų tipą bei skaičių ir saugiai galutinai apdorotų atliekų kiekį bei tipą.

a)

laikytis Euratomo sutarties acquis branduolinės saugos srityje, visų pirma tai susiję su Direktyvos 2009/71/Euratomas ir Direktyvos 2011/70/Euratomas perkėlimu į nacionalinę teisę;

b)

nacionalinėje sistemoje patvirtinti finansavimo planą, kuriame būtų nustatyta bendra išlaidų suma ir numatyti finansavimo šaltiniai, reikalingi saugiai užbaigti branduolinių reaktorių blokų eksploatavimo nutraukimą, įskaitant panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, pagal šį reglamentą;

c)

pateikti Komisijai atnaujintą išsamų eksploatavimo nutraukimo planą, kuriame būtų atskirai išsamiai nurodyta eksploatavimo nutraukimo veikla, įskaitant grafiką ir atitinkamą išlaidų struktūrą remiantis tarptautiniu mastu pripažintais eksploatavimo nutraukimo išlaidų sąmatos standartais.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/12

(1)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ nustatyti galimi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri bus įgyvendinama po 2013 m., uždaviniai, tikslai ir kryptys. Atsižvelgiant į diskusijas dėl minėto komunikato, BŽŪP turėtų būti reformuota nuo 2014 m. sausio 1 d. Ta reforma turėtų apimti visas pagrindines BŽŪP priemones, įskaitant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (1). Atsižvelgiant į reformuotą reglamentavimo sistemą turėtų būti patvirtintos kainų, mokesčių, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo priemonės;

(2)

siekiant aiškumo ir skaidrumo, nuostatos dėl valstybės intervencijos turėtų turėti bendrą struktūrą, tačiau kartu turėtų būti tęsiama kiekviename sektoriuje vykdoma politika. Tuo tikslu referencines ribines kainas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013 (2), tikslinga atskirti nuo intervencinių kainų ir pastarąsias apibrėžti. Tik valstybės intervencijos atveju taikomos intervencinės kainos atitinka taikomas nustatytas kainas, nurodytas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 3 priedo 8 dalies (t. y. rinkos kainos parama) pirmajame sakinyje. Šiomis aplinkybėmis turėtų būti laikoma, kad intervencija į rinką gali būti valstybės intervencija, taip pat kitokia intervencija, kurią vykdant netaikomi ex-ante nustatyti kainų rodikliai;

(3)

reikėtų nustatyti valstybės intervencinių kainų, kuriomis supirkimas yra vykdomas nustatyta kaina arba konkurso tvarka, lygį, įskaitant atvejus, dėl kurių gali prireikti koreguoti valstybės intervencines kainas. Lygiai taip pat reikia imtis priemonių dėl kiekybinių apribojimų vykdant supirkimą nustatyta kaina. Abiem atvejais kainos ir kiekybiniai apribojimai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į praktiką ir įgytą patirtį, taikytą ir įgytą įgyvendinant ankstesnių laikotarpių bendrą rinkos organizavimą;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 kaip rinkos intervencijos priemonę numatyta teikti privataus sandėliavimo pagalbą. Reikia nustatyti pagalbos sumų nustatymo priemones. Atsižvelgiant į praktiką ir patirtį, taikytą ir įgytą įgyvendinant ankstesnių laikotarpių bendrą rinkos organizavimą, tikslinga numatyti nuostatą dėl pagalbos sumų nustatymo tiek iš anksto, tiek konkurso tvarka ir tam tikrus elementus, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant pagalbos sumą iš anksto;

(5)

siekiant užtikrinti patikimą vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programos biudžeto valdymą, reikėtų numatyti fiksuotą aukščiausią Sąjungos pagalbos ribą ir didžiausius bendro finansavimo procentinius dydžius. Siekiant sudaryti sąlygas visoms valstybėms narėms įgyvendinti ekonomiškai veiksmingą vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programą, reikėtų nustatyti konkrečią mažiausią Sąjungos pagalbos sumą;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamą pieno ir pieno produktų tiekimo vaikams švietimo įstaigose pagalbos veikimą ir tokios programos administravimo lankstumą, reikėtų nustatyti didžiausią pagalbos reikalavimus atitinkančio pieno produktų tiekimo pagalbos dydį, taip pat Sąjungos pagalbos sumą;

(7)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 kelių cukraus sektoriaus priemonių galiojimas baigsis 2016–2017 cukraus prekybos metų pabaigoje, kai bus panaikinta kvotų sistema;

(8)

šiame reglamente reikėtų numatyti gamybos mokesčio, kuriuo turi būti apmokestinamos cukraus sektoriui numatytos cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotos, nustatymo priemones, taip pat kvotų sistemos galiojimo pratęsimą iki 2017 m. rugsėjo 30 d.;

(9)

siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrų cukraus sektoriaus produktų grąžinamųjų gamybos išmokų sistemą, reikėtų nustatyti tinkamas sąlygas, pagal kurias būtų nustatomas grąžinamosios gamybos išmokos dydis;

(10)

turėtų būti nustatyta standartinės kokybės, kuri turėtų būti apibrėžta, kvotinių runkelių mažiausia kaina, kad būtų užtikrintas deramas Sąjungos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų gyvenimo lygis;

(11)

siekiant išvengti grėsmės, kad cukraus rinkoje susidarys tokia padėtis, kai bus sukaupti dideli taikytinų sąlygų neatitinkantys cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekiai, turėtų būti įvesta nuostata dėl pertekliaus mokesčio;

(12)

Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytas mechanizmas, kuriuo užtikrinamas pakankamas ir subalansuotas cukraus tiekimas Sąjungos rinkoms, suteikiant Komisijai galimybes šiuo tikslu imtis atitinkamų priemonių. Kadangi laikinai pakoreguotas importo muitas, mokėtinas už importuotą žaliavinį cukrų, taip pat mokestis, laikinai taikomas nekvotinei produkcijai, pateiktai į vidaus rinką pasiūlos pritaikymo prie paklausos tikslais, yra rinkos valdymo priemonės, skirtos tam, kad šis mechanizmas pradėtų veikti praktikoje, į šį reglamentą reikėtų įtraukti konkrečią nuostatą, kuria vadovaudamasi Komisija galėtų taikyti tokį mokestį ir nustatyti jo dydį;

(13)

siekiant užtikrinti tinkamą eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos veikimą, reikėtų nustatyti atitinkamas grąžinamųjų išmokų dydžio nustatymo priemones. Be to, grūdų ir ryžių sektoriuose reikėtų nustatyti atitinkamas priemones, kuriomis būtų nustatomos tikslinamosios sumos ir kuriomis grąžinamųjų išmokų dydis būtų pritaikomas prie intervencinių kainų lygio pokyčių;

(14)

siekiant užtikrinti veiksmingą kasdienį BŽŪP administravimą, šiame reglamente nustatytos pagalbos, grąžinamųjų išmokų ir kainų nustatymo priemonės turėtų būti susijusios tik su bendromis sąlygomis, pagal kurias leidžiama konkrečias sumas nustatyti kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tas sumas. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi padedant Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetui ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3). Be to, siekiant užtikrinti, kad bus sparčiai reaguojama į greitai kintančią padėtį rinkoje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti naujus grąžinamųjų išmokų dydžius, o grūdų ir ryžių sektoriuose, netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011, pritaikyti tikslinamąsias sumas,

a)

paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų, žaliavinių ryžių ir nugriebto pieno miltelių kaina turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnyje nustatytas atitinkamas referencines ribines kainas, jei produktai superkami nustatyta kaina, ir neturi viršyti atitinkamų referencinių ribinių kainų, jei produktai superkami konkurso tvarka;

b)

sviesto kaina turi būti lygi 90 % Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnyje nustatytos referencinės ribinės kainos, jei produktai superkami nustatyta kaina, ir neturi viršyti 90 % tos referencinės ribinės kainos, jei produktai superkami konkurso tvarka;

c)

galvijienos kaina neturi viršyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 13 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto lygio.

a)

paprastųjų kviečių – 3 mln. tonų;

b)

sviesto – 50 000 tonų;

c)

nugriebto pieno miltelių – 109 000 tonų.

a)

paprastųjų kviečių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių, kai viršijami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kiekybiniai apribojimai, atveju; ir

b)

kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų, žaliavinių ryžių ir galvijienos atveju

a)

konkursas apribojamas, kad jis būtų taikomas tik vienai valstybei narei ar jos regionui, arba

b)

atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalį nustatomos taikant valstybės intervenciją supirkimo kainos kiekvienai valstybei narei arba jos regionui pagal užregistruotas vidutines rinkos kainas.

a)

būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų intervencijos apribojimų; ir

b)

būtų galima taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą konkurso tvarką siekiant supirkti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kiekybinius apribojimus viršijančius paprastųjų kviečių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių kiekius.

a)

tuo atveju, kai skelbiamas konkursas, nustatoma didžiausia privataus sandėliavimo pagalbos suma;

b)

tuo atveju, kai pagalbos suma nustatoma iš anksto, nustatoma pagalbos suma atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir (arba) kitus susijusius rinkos elementus.

a)

viršyti nei vienos iš šių ribų:

b)

dengti kitų išlaidų nei Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos tiekimo ir susijusios išlaidos.

a)

importuojamo cukraus naudojimo išlaidas, kurias sektorius patirtų, jei cukrus būtų tiekiamas iš pasaulio rinkos; ir

b)

Sąjungos rinkoje esančio perteklinio cukraus kainą arba, jei toje rinkoje perteklinio cukraus nėra, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą referencinę ribinę cukraus kainą.

a)

reguliariais laiko tarpais – produktams iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196 straipsnio 1 dalies sąrašo;

b)

skelbiant konkursus grūdų, ryžių, cukraus ir pieno bei pieno produktų atveju.

a)

esamą padėtį ir ateities tendencijas, susijusias su:

b)

bendro rinkos organizavimo tikslus, kurie yra – užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų bei prekybos raidą toje rinkoje;

c)

būtinybę išvengti trikdymų, dėl kurių ilgesniam laikui būtų sutrikdyta pasiūlos ir paklausos pusiausvyra Sąjungos rinkoje;

d)

siūlomo eksporto ekonominį aspektą;

e)

pagal Sutartį sudarytais tarptautiniais susitarimais nustatytas ribas;

f)

poreikį užtikrinti Sąjungos pagrindinių produktų naudojimo gaminant perdirbtas prekes, skirtas eksportuoti į trečiąsias valstybes, ir trečiųjų valstybių produktų, įvežtų pagal perdirbimo susitarimus, naudojimo pusiausvyrą;

g)

mažiausias pardavimo išlaidas ir transporto iš Sąjungos rinkų į Sąjungos uostus ar kitas eksporto vietas bei išsiuntimo į paskirties šalis išlaidas;

h)

paklausą Sąjungos rinkoje;

i)

kiaulienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių atžvilgiu, į Sąjungos kainų ir pasaulinės rinkos kainų už pašarinių grūdų kiekį, kurio reikia gaminant tų sektorių produktus Sąjungoje, skirtumą.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/20

(1)

Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 791/2011 (2) (toliau – pradinis reglamentas) nustatė 62,9 % galutinį antidempingo muitą visų kitų bendrovių, išskyrus nurodytąsias to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje ir 1 priede, importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams. Šios priemonės – tai galiojančios priemonės, o tyrimas, po kurio buvo nustatytos priemonės – tai pradinis tyrimas.

(2)

Galiojančių priemonių taikymo sritis anksčiau Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 672/2012 (3) buvo išplėsta, kad aprėptų Malaiziją, o Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 21/2013 (4) – kad aprėptų Taivaną ir Tailandą.

(3)

2013 m. vasario 25 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį pateiktą prašymą atlikti galimo antidempingo priemonių, nustatytų tam tikriems importuojamiems KLR kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, vengimo tyrimą ir įpareigoti registruoti tam tikrus iš Indijos ir Indonezijos siunčiamus importuojamus tinklinius stiklo pluošto audinius, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Indijos ir Indonezijos kilmės.

(4)

Prašymą pateikė keturi Sąjungos tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių gamintojai: „Saint-Gobain Adfors CZ s.r.o.“, „Tolnatext Fonalfeldolgozo es Muszakiszovet-gyarto Bt.“, „Valmieras Stikla Skiedra AS“ ir „Vitrulan Technical Textiles GmbH“.

(5)

Prašyme pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad nustačius galiojančias priemones labai pasikeitė su eksportu iš KLR, Indijos ir Indonezijos į Sąjungą susijusios prekybos pobūdis ir kad nėra jokios kitos pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinančios ekonominės aplinkybės, išskyrus galiojančių priemonių nustatymą, kuria būtų galima paaiškinti tokį pokytį. Prekybos pobūdis tariamai pasikeitė dėl to, kad tam tikri KLR kilmės tinkliniai stiklo pluošto audiniai siunčiami per Indiją ir Indoneziją ir (arba) neteisingai nurodoma Kinijos produktų kilmė.

(6)

Be to, buvo įrodymų, kad galiojančių priemonių taisomasis poveikis sumažėjo ir kiekio, ir kainos požiūriu. Remiantis įrodymais, didesnis produkto kiekis iš Indijos ir Indonezijos buvo importuojamas mažesne kaina, palyginti su nežalinga kaina, kuri nustatyta atlikus pradinį tyrimą.

(7)

Galiausiai pateikta įrodymų, kad buvo vykdomas iš Indijos ir Indonezijos siunčiamų tinklinių stiklo pluošto audinių kainų dempingas, palyginti su pradinio tyrimo metu panašiam produktui nustatyta normaliąja verte.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, Komisija Reglamentu (ES) Nr. 322/2013 (5) (toliau – inicijavimo reglamentas) inicijavo tyrimą. Remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, Komisija inicijavimo reglamentu taip pat nurodė muitinėms registruoti tam tikrus iš Indijos ir Indonezijos siunčiamus importuojamus tinklinius stiklo pluošto audinius.

(9)

Komisija KLR, Indijos ir Indonezijos valdžios institucijoms, tų šalių gamintojams / eksportuotojams, žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir Sąjungos pramonei oficialiai pranešė apie tyrimo inicijavimą. Komisija išsiuntė klausimynus žinomiems arba per inicijavimo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytą laikotarpį apie save pranešusiems KLR, Indijos ir Indonezijos gamintojams / eksportuotojams. Klausimynai buvo išsiųsti ir Sąjungos importuotojams. Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per inicijavimo reglamente nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms. Visos šalys buvo informuotos, kad joms nebendradarbiaujant gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(10)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du eksportuojantys Indijos gamintojai ir vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas. Vėliau Sąjungos importuotojas pranešė Komisijai, kad jis importavo kitus produktus ir kad anksčiau jis neimportavo tiriamojo produkto. Iš Indonezijos eksportuojančių gamintojų atsakymo negauta. Prašymus netaikyti priemonių pateikė šie Indijos eksportuojantys gamintojai:

(11)

Vėliau „Urja Products Pvt.Ltd.“ pranešė Komisijai, kad ji negamina tiriamojo produkto, o jos produktų techninės savybės ir naudojimo paskirtis yra kitokia (jiems priskiriami kiti KN kodai). Todėl tikrinamasis vizitas surengtas tik „Montex“ patalpose.

(12)

Tiriamasis laikotarpis truko nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. (toliau – TL). Surinkti TL duomenys siekiant ištirti, inter alia, tariamą prekybos pobūdžio pokytį. Siekiant išnagrinėti galimą galiojančių priemonių taisomojo poveikio mažinimą ir dempingo buvimą surinkta išsamesnių duomenų apie ataskaitinį laikotarpį (2012 m. balandžio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d., toliau – AL).

(13)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, priemonių vengimas vertintas paeiliui tiriant, ar pasikeitė prekybos tarp KLR, Indijos, Indonezijos ir Sąjungos pobūdis, ar tas pokytis įvyko dėl praktikos, procesų ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi arba pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ar rasta žalos įrodymų ar įrodymų, kad muito taisomasis poveikis sumažėjo tiriamojo produkto kainos ir (arba) kiekio požiūriu, ir ar rasta dempingo įrodymų atsižvelgiant į pradiniame tyrime nustatytą nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę, prireikus vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatomis.

(14)

Nagrinėjamasis produktas, kaip apibrėžta atliekant pradinį tyrimą, – tai KLR kilmės tinkliniai stiklo pluošto audiniai, kurių akutės ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, išskyrus stiklo pluošto diskus, ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 51 00 ir ex 7019 59 00.

(15)

Tiriamasis produktas, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Indijos ir Indonezijos kilmės, yra toks pat kaip aprašytasis ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, tačiau siunčiamas iš Indijos ir Indonezijos.

(16)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš KLR į Sąjungą eksportuojamiems ir iš Indijos ir Indonezijos į Sąjungą siunčiamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams yra būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės, ir jie turi tą pačią paskirtį, todėl juos reikia laikyti panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, tik dvi Indijos bendrovės pateikė prašymus netaikyti priemonių. Paaiškėjus, kad viena iš jų („Urja Products Pvt.Ltd.“) nėra tiriamojo produkto gamintoja, liko tik viena bendradarbiaujanti bendrovė „Montex“. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovei teko tik 1 % eksporto iš Indijos į Sąjungą, palyginti su visu eksporto iš Indijos kiekiu. Todėl buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, o išvados dėl Indijos buvo daromos remiantis turimais faktais.

(18)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, atsakymų į klausimyną nepateikė nei viena Indonezijos bendrovė. Indonezijos bendrovės nebendradarbiavo. Todėl buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, o išvados dėl Indonezijos buvo daromos remiantis turimais faktais.

(19)

Eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo. Todėl buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, o išvados dėl KLR buvo daromos remiantis turimais faktais.

(20)

Siekiant nustatyti, ar pasikeitė prekybos pobūdis, buvo įvertintas iš Indijos ir Indonezijos į Sąjungą importuojamas tiriamasis produktas ir iš KLR į Indiją ir Indoneziją eksportuojamas tiriamasis produktas. Šio importo kiekis buvo nustatytas remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, kadangi Indijos, Indonezijos ir Kinijos bendrovės bendradarbiavo palyginti mažai arba visai nebendradarbiavo (žr. pirmiau 2.3 skirsnį).

(21)

Šiuo tikslu atliekant analizę buvo naudojami COMEXT (6) statistiniai duomenys, Indijos ir Indonezijos prekybos statistiniai duomenys, gauti iš atitinkamų nacionalinių institucijų, ir „Global Trade Information Services“ (7) statistiniai duomenys. Norint taikyti 12 mėnesių laikotarpius buvo vadovaujamasi finansiniais metais, kurių pradžia balandžio 1 d., o pabaiga kovo 31 d.

(22)

COMEXT statistiniai duomenys apie importo apimtį aprėpia didesnę produktų grupę nei nagrinėjamasis produktas ir tiriamasis produktas. Vis dėlto, remiantis Sąjungos pramonės pateiktais įverčiais, galima nustatyti, kad didelė to importo apimties dalis yra susijusi su nagrinėjamuoju ir tiriamuoju produktu. Todėl pagal tuos duomenis galima buvo nustatyti prekybos pobūdžio pokytį.

(23)

COMEXT statistiniai duomenys rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu gerokai pasikeitė prekybos pobūdis (žr. 1 lentelę).

1   lentelė

(24)

Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis, 2011 m. vasario mėn. (9) nustačius laikinąsias priemones, o 2011 m. rugpjūčio mėn. (10) – galutines priemones, labai sumažėjo nagrinėjamojo produkto importas iš KLR į Sąjungą. 1 lentelė rodo, kad laikotarpiu nuo 2010/2011 m. iki 2011/2012 m. KLR importas į Sąjungą sumažėjo nuo 385,85 mln. m2 iki 110,30 mln. m2 (t. y. apie 70 %), o laikotarpiu nuo 2010/2011 m. iki 2012/2013 m. dar sumažėjo iki 85,9 mln. m2 (t. y. apie 80 %).

(25)

Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis, 2009–2010 finansiniais metais iš Indijos į Sąjungą importuojamas kiekis sudarė 0,35 mln. m2, 2010–2011 m. jis sudarė 0,28 mln. m2, 2011–2012 m. ir 2012–2013 m. jis smarkiai padidėjo – 2012–2013 finansiniais metais jis siekė 13,13 mln. m2.

(26)

Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „Montex“ į Sąjungą importavo labai mažą kiekį tiriamojo produkto – palyginti su visu eksportu iš Indijos 2012–2013 m. laikotarpiu jis sudaro 1 % Sąjungai skirto eksporto iš Indijos. Be to, buvo nustatyta, kad bendrovė „Montex“ tiriamąjį produktą eksportuoja jam priskirdama neteisingą KN kodą – 7019 52. Todėl jos eksportas turėjo būti įtrauktas į COMEXT statistinius duomenis, kaip parodyta pirmiau 1 lentelėje.

(27)

Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis, 2009–2010 finansiniais metais iš Indonezijos į Sąjungą importuojamas kiekis sudarė 0,004 mln. m2, 2010–2011 m. jis sudarė 0,16 mln. m2, 2011–2012 m. ir 2012–2013 m. jis smarkiai padidėjo – atitinkamai nuo 3,22 mln. m2 iki 33,31 mln. m2.

(28)

Tuo pačiu laikotarpiu taip pat užfiksuotas didelis eksporto iš KLR į Indiją ir Indoneziją padidėjimas.

2   lentelė

(29)

Remiantis Kinijos muitinės statistiniais duomenimis, iš KLR į Indiją importuojamo tiriamojo produkto kiekis padidėjo nuo 4,8 mln. m2 2009–2010 finansiniais metais iki 29,3 mln. m2 2012–2013 finansiniais metais.

(30)

Remiantis Kinijos muitinės statistiniais duomenimis, iš KLR į Indiją importuojamo tiriamojo produkto kiekis padidėjo nuo 5,78 mln. m2 2009–2010 finansiniais metais iki 11,54 mln. m2 2012–2013 finansiniais metais.

(31)

2011 m. vasario mėn. nustačius laikinąsias priemones ir 2011 m. rugpjūčio mėn. nustačius galutines priemones, dėl sumažėjusio bendro eksporto iš KLR į Sąjungą ir tuo pačiu metu padidėjusio eksporto iš Indijos ir Indonezijos į Sąjungą ir iš KLR į Indiją ir Indoneziją, pasikeitė tų šalių tarpusavio prekybos ir tų šalių eksporto į Sąjungą pobūdis.

(32)

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad prekybos pobūdžio pokytis būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurios negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalimi, praktika, procesas ar veikla apima, inter alia, produkto, kuriam taikomos galiojančios priemonės, siuntimą per trečiąsias šalis.

(33)

Tyrimo metu gauta įrodymų, kad per Indoneziją ir Indiją buvo vykdoma perkrova ir (arba) naudojami neteisingi kilmės sertifikatai. Pavyzdžiui, tam tikras susijusio į Sąjungą importuojamo produkto kiekis buvo perkraunamas Dubajuje arba Singapūre naudojant Indonezijos / Indijos kilmės sertifikatus, o tam tikros į Sąjungą importuojamo produkto dalies perkrovą atliko Indijos bendrovė, kuri tyrimo metu nebendradarbiavo. Tai, kad nei vienas tiriamojo produkto gamintojas (išskyrus „Montex“) nebendradarbiavo, taip pat rodo, kad Indonezijoje ir Indijoje iš tikrųjų neužsiimama gamyba, kuri galėtų pateisinti eksporto iš Indonezijos ir Indijos į Sąjungą mastą. Yra pagrindo manyti, kad jeigu būtų tikrųjų gamintojų, jie visų pirma dalyvautų šiame tyrime ir taip bandytų atsiriboti nuo priemonių vengimo veiklos. Be to, tyrimo metu negauta įrodymų dėl tikrosios gamybos susijusiose dviejose šalyse, išskyrus bendrovės „Montex“ atvejį. Todėl padidėjęs importas iš tų dviejų šalių rodo, kad Kinijos produktai gabenami į Sąjungą juos perkraunant Indijoje ir Indonezijoje ir (arba) naudojant neteisingus kilmės sertifikatus.

(34)

Todėl tai patvirtina, kad Kinijos kilmės produktai perkraunami Indijoje ir Indonezijoje.

(35)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kitų pagrįstų perkrovos priežasčių ar ją pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus nagrinėjamajam produktui galiojančių priemonių vengimą. Išskyrus muitą, daugiau nenustatyta nieko, kas galėtų kompensuoti tam tikrų KLR kilmės tinklinių stiklo pluošto audinių, atvežamų iš KLR, perkrovos Indijoje ir Indonezijoje išlaidas, visų pirma susijusias su transportavimu ir perkrovimu.

(36)

Vėliau buvo įvertinta, ar į Sąjungą importuojamas tiriamasis produktas sumažino galiojančių priemonių taisomąjį poveikį kiekio ir kainų požiūriu. COMEXT duomenys buvo naudojami kaip geriausi turimi duomenys apie Indijos ir Indonezijos nebendradarbiaujančių bendrovių eksportuojamo produkto kiekį ir kainas. Šiuo būdu nustatytos kainos buvo palygintos su žalos pašalinimo lygiu, kuris Sąjungos gamintojams nustatytas pradinio reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje.

(37)

Importo kiekis iš Indijos į Sąjungą smarkiai padidėjo – nuo 0,35 mln. m2 2009–2010 m. iki 13,10 mln. m2 ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su (labai mažu) importo iš Indijos kiekiu prieš nustatant laikinąsias priemones 2009–2010 m. Be to, importo kiekio iš Indonezijos į Sąjungą padidėjimas irgi laikytas dideliu – nuo 0,35 mln. m2 2009–2010 m. Iki 33,31 mln. m2 ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su (labai mažu) importo iš Indonezijos kiekiu prieš nustatant laikinąsias priemones 2009–2010 m.

(38)

Siekiant įvertinti, ar atsižvelgiant į kainas galiojančių priemonių taisomasis poveikis buvo sumažintas, iš Indonezijos ir Indijos importuojamo produkto kainos buvo palygintos su pradiniame reglamente nustatytu žalos pašalinimo lygiu. Pradiniame reglamente nustatytas žalos pašalinimo lygis buvo pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją. Vidutinė svertinė eksporto Iš Indijos ir Indonezijos kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į sąnaudas po importo ir pradiniame KLR importo tyrime nustatytą kokybės suderinimą. Palyginimas parodė gerokai mažesnes eksporto iš susijusių šalių į Sąjungą kainas. Todėl padaryta išvada, kad galiojančių priemonių taisomasis poveikis kiekio ir kainų atžvilgiu taip pat sumažėjo.

(39)

Galiausiai pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį buvo ištirta, ar yra dempingo įrodymų.

(40)

Pradiniame reglamente normalioji vertė buvo nustatyta remiantis kainomis Kanadoje, kuri atliekant minėtą tyrimą buvo pasirinkta kaip tinkama rinkos ekonomikos šalis, panaši į KLR. Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi buvo naudojama per pradinį tyrimą nustatyta normalioji vertė.

(41)

Eksporto iš Indijos ir Indonezijos kainos buvo pagrįstos turimais faktais remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu. Kaip rodo COMEXT duomenys, eksporto kaina – tai ataskaitiniu laikotarpiu iš šių dviejų susijusių šalių eksportuojamų tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių vidutinė kaina. Į statistinius duomenis nebuvo įtrauktas Indijos bendrovės „Montex“ eksportas, nes jos produktai buvo neteisingai suklasifikuoti (žr. 25 konstatuojamąją dalį), tad duomenys apie šį eksportą nebuvo naudojami apskaičiuojant dempingo skirtumą.

(42)

Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant buvo atsižvelgta ir į transporto, draudimo bei pakavimo išlaidų skirtumus. Kadangi turimi duomenys neleido nustatyti atliktino koregavimo lygio, koregavimas turėjo būti nustatytas remiantis turimais geriausiais duomenimis. Todėl atliekant koregavimą remtasi pradinio tyrimo metu bendradarbiavusių Kinijos eksportuojančių gamintojų nurodyta visų transporto, draudimo ir pakavimo išlaidų procentine dalimi, palyginti su Sąjungos pardavimo sandorių CIF pristatymo sąlygomis verte.

(43)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingas buvo apskaičiuotas palyginus pradiniame reglamente nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį ir dviejų nagrinėjamųjų šalių atitinkamų eksporto kainų per šio tyrimo AL svertinį vidurkį, išreikštus CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentais.

(44)

Dempingas nustatytas palyginus taip nustatytus normaliosios vertės svertinį vidurkį ir eksporto kainų svertinį vidurkį.

(45)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad galutinių antidempingo muitų, taikomų tam tikrų KLR kilmės tinklinių stiklo pluošto audinių importui, buvo vengiama produktus perkraunant Indijoje ir Indonezijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(46)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų galiojančių priemonių taikymas turėtų būti išplėstas tam pačiam, bet iš Indijos ir Indonezijos siunčiamam importuojamam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Indijos ir Indonezijos kilmės.

(47)

Priemonės, kurių taikymo sritis turi būti išplėsta, turėtų būti Reglamento (ES) Nr. 791/2011 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės „visoms kitoms bendrovėms“, t. y. galutinis 62,9 % antidempingo muitas, taikomas neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(48)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, kuriose nustatyta, kad importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą buvo įvežti laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto registravimo reikalavimo, turėtų būti taikoma bet kokia išplėsta priemonė, turėtų būti surinkti muitai, mokėtini už tam tikrus registruotus importuojamus tinklinius stiklo pluošto audinius, siunčiamus iš Indijos ir Indonezijos.

(49)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, inicijavus tyrimą apie save pranešė du eksportuojantys gamintojai – „Montex“ ir „Urja Products“, jie pateikė klausimyno atsakymus ir paprašė, kad remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalimi jie būtų atleisti nuo priemonių.

(50)

Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad viena iš šių dviejų bendrovių („Urja Products“) negamina tiriamojo produkto. Ta bendrovė negali būti atleista nuo priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį.

(51)

Nustatyta, kad bendrovė „Montex“ šiame tyrime nagrinėjamoje vengimo veikloje nedalyvavo. Bendrovė įrodė, kad ji yra tikroji gamintoja, o jos gamybos pajėgumai viršija į Sąjungą eksportuoto tiriamojo produkto kiekį. Bendrovė pateikė išsamius duomenis ir buvo atliktas jos patikrinimas vietoje. Tokią išvadą apie bendrovę pagrindžia patikrinti duomenys, susiję su bendrovės įkūrimu, įrenginių pirkimų, gamybos procesu, pajėgumais, atsargomis, perkamomis žaliavomis ir gamybos sąnaudomis. Be to, ši gamintoja galėjo įrodyti, kad ji nėra susijusi su jokiais Kinijos gamintojais / eksportuotojais, kuriems taikomos galiojančios priemonės, arba su bendrovėmis, užsiimančiomis vengimo veikla. Todėl šią bendrovę buvo galima atleisti nuo išplėstų muitų taikymo.

(52)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, nei vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas nepateikė prašymo netaikyti priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį. Atlikus tyrimą tikrųjų tiriamojo produkto gamintojų Indonezijoje nenustatyta.

(53)

Indijos ir Indonezijos gamintojai, kurie nedalyvavo šiame tyrime ir (arba) kurie ataskaitiniu laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą tiriamojo produkto, gali prašyti, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 13 straipsnio 4 dalį jiems nebūtų taikomas išplėstas antidempingo muitas. Jų bus paprašyta atsakyti į klausimyno klausimus, kad Komisija galėtų nustatyti, ar gali būti pagrindo juos atleisti nuo priemonių. Toks atleidimas nuo priemonių gali būti suteiktas įvertinus nagrinėjamojo produkto rinkos padėtį, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą, viešuosius pirkimus, pardavimą, tikimybę, kad bus tęsiama nepateisinama arba ekonomiškai nepagrįsta veikla, ir dempingo įrodymus. Prašymą reikėtų pateikti Komisijai, nurodant visą svarbią informaciją, visų pirma apie visus bendrovės veiklos pokyčius, susijusius su gamyba ir pardavimu.

(54)

Jei atleidimas nuo priemonių yra pagrįstas, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai pasiūlys iš dalies pakeisti galiojančias išplėstas priemones. Vėliau bus stebima, kaip suteiktas atleidimas yra taikomas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąlygų.

(55)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis padarytos pirmiau minėtos išvados, ir jos buvo paragintos pateikti pastabas. Buvo apsvarstytos žodžiu ir raštu šalių pateiktos pastabos. Nei dėl vieno iš pateiktų argumentų nebuvo pakeistos galutinės išvados,

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: N-105 8/20

1049 Brussels

Belgium

Faksas (+32 2) 295 65 05.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/27

(1)

valstybės narės pateikė prašymus Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinei komisijai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 VIII ir XI priedus ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 1 ir 5 priedus, siekiant šiuos priedus suderinti su jų nacionalinės teisės aktų pokyčiais arba supaprastinti šių reglamentų taikymą;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 prieduose siekiama apžvelgti valstybes nares, kurios netaiko proporcingojo išmokos dydžio apskaičiavimo senatvės ir našių ir našlaičių pensijoms, ir specialias nuostatas dėl valstybių narių teisės aktų taikymo;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 prieduose siekiama apžvelgti galiojančių ar pradedančių galioti dvišalių susitarimų įgyvendinimo nuostatas ir valstybes nares, kurios nustato didžiausią nedarbingumo pašalpos kompensavimo sumą pagal jų teisės aktuose nustatytų nedarbingumo išmokų ankstesniais kalendoriniais metais vidurkį;

(4)

Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija pritarė prašomiems pakeitimams ir pateikė Komisijai atitinkamus pasiūlymus dėl Reglamento (EB) Nr. 987/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedų techninio pritaikymo;

(5)

Komisija gali sutikti įtraukti pasiūlymus dėl 4 konstatuojamojoje dalyje minimų priedų techninio pritaikymo;

(6)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

VIII priedo 2 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

XI priedo skirsnyje „NYDERLANDAI“ po punkto f įterpiamas šis punktas fa):

1)

1 priedas iš dalies keičiamas taip:

2)

5 priede po skirsnio „VOKIETIJA“ pridedamas naujas skirsnis „NYDERLANDAI“.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/29

(1)

2003 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1518/2003, nustatantis išsamias eksporto licencijų sistemos įgyvendinimo kiaulienos sektoriuje taisykles (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas;

(2)

reikėtų nustatyti konkrečias įgyvendinimo taisykles eksporto licencijoms kiaulienos sektoriuje, į kurias visų pirma būtų įtrauktos nuostatos dėl paraiškų padavimo ir informacijos pateikimo paraiškose ir licencijose, ir kurios papildytų taisykles, nustatytas 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 376/2008, nustatančiame bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (4);

(3)

siekiant užtikrinti tinkamą eksporto licencijų sistemos administravimą, reikėtų nustatyti užstato už eksporto licencijas pagal šią sistemą normą. Atsižvelgiant į pagal šią sistemą galimą perpardavinėjimo kiaulienos sektoriuje riziką, eksporto licencijos neturėtų būti perleidžiamos ir reikėtų nustatyti tikslias ūkio subjektų patekimo į šią sistemą sąlygas;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 169 straipsnį pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytuose susitarimuose dėl eksporto apimčių numatytų įsipareigojimų vykdymas turi būti užtikrinamas eksporto licencijomis. Todėl reikėtų nustatyti išsamų paraiškų padavimo ir licencijų išdavimo planą;

(5)

be to, apie sprendimą dėl eksporto licencijos paraiškų turėtų būti pranešta tik praėjus svarstymo laikotarpiui. Šis laikotarpis turėtų sudaryti sąlygas Komisijai įvertinti kiekius, kurių prašoma, ir susijusias išlaidas bei atitinkamais atvejais imtis specialių priemonių, taikomų pirmiausia toms paraiškoms, dėl kurių dar nėra priimtas sprendimas. Ūkio subjektų labui reikėtų leisti atsiimti licencijos paraiškas po to, kai nustatomas priėmimo koeficientas;

(6)

komisijai reikėtų turėti tikslią informaciją apie licencijos paraiškas ir išduotų licencijų naudojimą, kad būtų sudarytos sąlygos licencijų sistemai valdyti. Siekiant veiksmingo administravimo, valstybės narės turėtų naudoti informacines sistemas pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (5);

(7)

jei paraiškose nurodomos 25 tonų ar mažesnis kiekis, eksporto licencija turėtų būti išduodama iškart, jei ūkio subjektai to prašo. Tokiu atveju licencijoms neturėtų būti taikomos jokios Komisijos nustatytos specialios priemonės;

(8)

siekiant užtikrinti, kad būtų tiksliai laikomasi kiekių, kurie turi būti eksportuoti, reikėtų nustatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Reglamente (EB) Nr. 376/2008 nustatytą paklaidą reglamentuojančių taisyklių;

(9)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

nustatyti bendrą priėmimo procentinį dydį, kuriuo remiantis bus priimami prašomi kiekiai;

b)

atmesti paraiškas, kurioms dar nėra išduotos eksporto licencijos;

c)

ne ilgiau nei penkioms darbo dienoms sustabdyti eksporto licencijų paraiškų padavimą. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta pratęsti sustabdymo laikotarpį.

a)

atsiimti savo paraišką, tokiu atveju nedelsiant grąžinamas užstatas, arba

b)

prašyti nedelsiant išduoti licenciją, tokiu atveju kompetentinga institucija ją išduoda nedelsdama, tačiau ne anksčiau nei įprastą atitinkamos savaitės išdavimo dieną.

a)

eksporto licencijos paraiškas, minimas 1 straipsnyje, paduotas nuo tos pačios savaitės pirmadienio iki penktadienio, nurodydamos, ar jos tenkina 4 straipsnio taikymo sritį, ar netenkina;

b)

kiekius, nurodytus praėjusį trečiadienį išduotose eksporto licencijose, neįskaitant skubiai pagal 4 straipsnį išduotų licencijų;

c)

kiekius, nurodytus eksporto licencijos paraiškose, atsiimtose praėjusią savaitę pagal 3 straipsnio 7 dalį.

a)

kiekvienos 2 straipsnio 3 dalyje minimos kategorijos produkto masė;

b)

kiekvienos kategorijos kiekio išskirstymas pagal paskirties vietą, kai grąžinamosios išmokos norma skiriasi pagal paskirties vietą;

c)

taikytina grąžinamosios išmokos norma;

d)

bendra už kiekvieną kategoriją iš anksto nustatytos grąžinamosios išmokos suma eurais.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/38

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.;

(2)

2013 m. gegužės 29 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba paskelbė 36-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) „Turto vertės sumažėjimas“ pataisas. Pataisų tikslas – paaiškinti, kad reikalavimas atskleisti informaciją apie turto atsiperkamąją vertę, jeigu ta suma pagrįsta tikrąja verte atėmus perleidimo išlaidas, taikomas tik sumažėjusios vertės turtui;

(3)

pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės techninių ekspertų grupe patvirtinama, kad 36-ojo TAS pataisos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus;

(4)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/42

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.;

(2)

2013 m. birželio 27 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba paskelbė 39-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ pataisas „Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita“. Šių pataisų tikslas – numatyti išimtį tais atvejais, kai apsidraudimo priemone laikomos išvestinės finansinės priemonės viena sandorio šalis dėl teisės aktų ar taisyklių yra pakeičiama pagrindine sandorio šalimi. Tokia išimtis reiškia, kad apsidraudimo sandorių apskaitą galima tęsti nepriklausomai nuo novacijos; nepadarius pataisos, tai nebūtų leidžiama;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 (3) reikalaujama, kad tam tikrų klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą atliktų pagrindinė sandorio šalis. Dėl to tam tikrų apsidraudimo priemonių sandorio šalys turėtų susitarti pakeisti savo pradinę apsidraudimo sandorio šalį pagrindine sandorio šalimi, atitinkančia to reglamento reikalavimus;

(4)

siekiant išvengti finansinės atskaitomybės naštos, susidarančios atliekant ne biržos išvestinių finansinių priemonių novaciją pasitelkus pagrindinę sandorio šalį dėl teisės aktų ar taisyklių arba priėmus teisės aktus ar taisykles, būtina numatyti išimtį, pagal kurią būtų netaikomi esami 39-ojo TAS reikalavimai dėl apsidraudimo sandorių apskaitos nutraukimo;

(5)

pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės techninių ekspertų grupe patvirtinama, kad 39-ojo TAS pataisos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus;

(6)

todėl Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/47

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/49

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/51

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 533/2007 leista naudoti tarifines kvotas paukštienos sektoriuje.

(2)

2014 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias 2013 m. gruodžio mėnesio dienas, nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju yra didesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam galima išduoti importo licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą,

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/53

(1)

pagal Sprendimo 2010/96/BUSP 5 straipsnio 1 dalį Taryba Politiniam ir saugumo komitetui (toliau – PSK) suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo (EUTM Somalia) ES misijos vado skyrimo;

(2)

2013 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/44/BUSP (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/96/BUSP ir pratęsiamas jo galiojimas, ir kuriuo brigados generolas Gerald AHERNE skiriamas ES misijos vadu;

(3)

Italijos Respublika pasiūlė, kad brigados generolas Massimo MINGIARDI pakeistų brigados generolą Gerald AHERNE kaip naujas ES misijos vadas;

(4)

ES karinis komitetas pritaria tam pasiūlymui;

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant gynybinio pobūdžio Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/54

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 58/2003 Komisijai suteikiama teisė perduoti įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms jos vardu ir atsakomybe įgyvendinti Sąjungos programą ar projektą arba jų dalį;

(2)

pavedant vykdomosioms įstaigoms programos įgyvendinimo užduotis siekiama sudaryti sąlygas Komisijai didžiausią dėmesį skirti pagrindinei veiklai ir funkcijoms, kurių ji negali deleguoti trečiosioms šalims neperleisdama veiklos, kurią vykdo minėtos vykdomosios įstaigos, kontrolės ir galutinės atsakomybės už ją;

(3)

kad su programos įgyvendinimu susijusias užduotis būtų galima perduoti vykdomajai įstaigai, būtina aiškiai atskirti programavimo etapus, t. y. Komisijos atliekamą politiniais sumetimais grindžiamų sprendimų priėmimą turint plačią veiksmų laisvę, ir programos įgyvendinimą, kuris turėtų būti pavestas vykdomajai įstaigai;

(4)

Sprendimu 2008/46/EB (2) Komisija įsteigė Mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą (toliau – įstaiga) ir jai pavedė mokslinių tyrimų srityje vykdomų Bendrijos veiksmų valdymą, kad būtų vykdomos užduotys, susijusios su įgyvendinimu Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) specialiosios programos „Žmonės“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (3), specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (4), ir specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (5) (toliau – Septintoji bendroji programa) (6);

(5)

įstaiga savo veikla įrodė, kad užduočių perdavimas vykdomajai įstaigai yra labai tinkamas būdas padidinti išlaidų veiksmingumą, ir suteikė Komisijai galimybę valdyti didėjantį biudžetą, nors bendro darbuotojų skaičiaus didinimas nebuvo proporcingas. Atskyrus Komisijos politikos formavimo užduotis ir įstaigai perduotas programos įgyvendinimo užduotis, abiem šalims suteikta galimybė geriau vykdyti savo pagrindines pareigas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 25 straipsnį atlikus įstaigos išorės vertinimą padaryta išvada, kad įstaiga veiksmingai ir efektyviai valdė su MVĮ susijusius veiksmus pagal specialiąją programą „Pajėgumai“, programą „Marie Curie veiksmai“, vykdomą pagal specialiąją programą „Žmonės“, kosmoso ir saugumo srities mokslinių tyrimų veiksmus pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“ ir veiksmingai ir efektyviai teikė administracinės ir logistinės paramos paslaugas visose specialiųjų programų „Žmonės“, „Pajėgumai“ ir „Bendradarbiavimas“ srityse. Apskaičiuota, kad užduotis pavedus įstaigai 2009–2013 m. sutaupyta maždaug 106 mln. EUR;

(6)

2011 m. birželio 29 d. Komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (7) Komisija pasiūlė visapusiškiau naudotis vykdomųjų įstaigų paslaugomis įgyvendinant pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (toliau – DFP) vykdysimas Sąjungos programas;

(7)

pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 3 straipsnio 1 dalį atlikus sąnaudų ir naudos analizę nustatyta, kad įstaigos veiksmų efektyvumas didesnis nei Komisijos. Naujos perduotos programos temų atžvilgiu atitinka dabartinius įstaigos įgaliojimus ir misiją ir yra dabar jos vykdomų veiksmų tąsa. Įstaiga jau sukaupė šioms programoms reikalingą valdymo patirtį, įgūdžius ir gebėjimus. Įstaiga yra pasirengusi toliau valdyti mokslinių tyrimų programas pagal 2014–2020 m. DFP. Programų valdymą perdavus įstaigai, programų naudos gavėjai būtų užtikrinti dėl veiklos tęstinumo, nes įstaiga sukaupė reikiamą patirtį ir gebėjimus, daugiausia dėmesio skirdama mokslo bendruomenei. Apskaičiuota, kad perleidus programos valdymą įstaigai 2014–2024 m. bus sutaupyta 158 mln. EUR, palyginti su scenarijumi, jei programą valdytų Komisijos tarnybos;

(8)

kad užtikrintų vykdomųjų įstaigų veiklos nuoseklumą, Komisija nustatydama naujus jų įgaliojimus, kiek įmanoma, padalijo veiklą pagal temines politikos sritis;

(9)

įstaigai turėtų būti pavesta valdyti šias specialiosios programos, kuria įgyvendinama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (8), dalis:

(10)

įstaiga turėtų toliau įgyvendinti ankstesnes Septintosios bendrosios programos dalis, kurios jai jau perduotos pagal 2007–2013 m. DFP;

(11)

įstaiga turėtų būti atsakinga už administracinės ir logistinės paramos paslaugų teikimą, pirmiausia tais atvejais, kai tokių paramos paslaugų centralizavimas leistų papildomai sutaupyti ir užtikrintų masto ekonomiją;

(12)

kad būtų užtikrintas nuoseklus šio sprendimo ir susijusių programų įgyvendinimas tinkamu laiku, būtina užtikrinti, kad įstaiga su šių programų įgyvendinimu susijusias užduotis vykdytų nuo programų įsigaliojimo dienos su sąlyga, kad jos įsigalios;

(13)

reikėtų įsteigti Mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą. Ji turėtų pakeisti Sprendimu 2008/46/EB įsteigtą vykdomąją įstaigą ir perimti jos teises ir įsipareigojimus. Ji turėtų veikti laikydamasi Reglamente (EB) Nr. 58/2003 nustatytų bendrųjų įstatų;

(14)

todėl Sprendimas 2008/46/EB turėtų būti panaikintas ir išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos;

(15)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Vykdomųjų įstaigų komiteto nuomonę,

a)

I dalies „Pažangus mokslas“;

b)

II dalies „Pramonės pirmavimas“;

c)

III dalies „Visuomenės uždaviniai“;

d)

IIIa dalies „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“;

e)

IIIb dalies „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“.

a)

specialiosios programos „Pajėgumai“ veiksmus „MVĮ skirti moksliniai tyrimai“ ir „MVĮ asociacijoms skirti moksliniai tyrimai“;

b)

specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ temas „Kosmosas“ ir „Saugumas“;

c)

specialiosios programos „Žmonės“.

a)

valdo kai kuriuos programų įgyvendinimo etapus ir kai kuriuos konkrečių projektų etapus, remdamasi Komisijos priimtomis susijusiomis darbo programomis, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus;

b)

nustato biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo priemones ir įgyvendina visus programai valdyti būtinus veiksmus, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus;

c)

padeda įgyvendinti programą, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/58

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 58/2003 Komisijai suteikiama teisė perduoti įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms jos vardu ir atsakomybe įgyvendinti Sąjungos programą ar projektą arba jų dalį;

(2)

pavedant vykdomosioms įstaigoms programos įgyvendinimo užduotis siekiama sudaryti sąlygas Komisijai didžiausią dėmesį skirti pagrindinei veiklai ir funkcijoms, kurių ji negali deleguoti trečiosioms šalims neperleisdama veiklos, kurią vykdo minėtos vykdomosios įstaigos, kontrolės ar galutinės atsakomybės už ją;

(3)

pagal specialiosios programos, kuria įgyvendinama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (2), (toliau – specialioji programa, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“) 6 straipsnį Komisija turi įsteigti Europos mokslinių tyrimų tarybą (toliau – EMTT). EMTT turi perimti teises ir įsipareigojimus Europos mokslinių tyrimų tarybos, įsteigtos Komisijos sprendimu 2007/134/EB (3) įgyvendinant 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/972/EB (4) (toliau – specialioji programa „Idėjos“). EMTT turi sudaryti nepriklausoma Mokslo taryba (toliau – EMTT Mokslo taryba) ir speciali įgyvendinimo struktūra (vykdomoji įstaiga);

(4)

kad su programos įgyvendinimu susijusias užduotis būtų galima perduoti vykdomajai įstaigai, būtina aiškiai atskirti programavimo etapus, kuriuos nustato EMTT Mokslo taryba ir patvirtina Komisija, ir pagal EMTT Mokslo tarybos nustatytus principus ir metodiką vykdomą programos įgyvendinimą, kuris turėtų būti pavestas vykdomajai įstaigai;

(5)

Komisijos sprendimu 2008/37/EB (5) Komisija įsteigė Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomąją įstaigą (toliau – įstaiga) ir jai pavedė mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje vykdomų Bendrijos veiksmų valdymą, kad būtų įgyvendinta specialioji programa „Idėjos“;

(6)

Sprendimu 2008/37/EB įsteigta įstaiga įgijo didelį Europos ir viso pasaulio mokslininkų bendruomenės pasitikėjimą. Jos vaidmuo ypač svarbus vykdant Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimą, ją gerai žino ir vertina išorės suinteresuotieji subjektai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 25 straipsnį atlikus įstaigos išorės vertinimą padaryta išvada, kad įstaigos įsteigimas buvo naudingas dėl jos mokslinės specializacijos ir kokybiškesnių paslaugų (ji glaudžiai bendradarbiauja su naudos gavėjais, gerina programų viešinimą ir matomumą ir užtikrina spartesnį atsiskaitymą). Apskaičiuota, kad užduotis pavedus įstaigai 2009–2012 m. sutaupyta maždaug 45 mln. EUR;

(7)

2011 m. birželio 29 d. Komunikate „Strategijos „Europa 2020“ (6) biudžetas“ Komisija pasiūlė visapusiškiau naudotis vykdomųjų įstaigų paslaugomis įgyvendinant pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vykdysimas Sąjungos programas;

(8)

pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 3 straipsnio 1 dalį atlikus sąnaudų ir naudos analizę nustatyta, kad Komisija turėtų įstaigai pavesti įgyvendinti specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“, I dalies „Pažangus mokslas“ specialųjį tikslą – stiprinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europos mokslinių tyrimų tarybos veikla. Įstaiga pasižymi aukšta programos valdymo ir paslaugų teikimo kokybe, matomumu ir sukurtais veiksmingais ryšių ir informavimo kanalais. Specialusis tikslas – stiprinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europos mokslinių tyrimų tarybos veikla – atitinka dabartinius įstaigos tikslus ir užduotis. Pasinaudojus įstaigos sukaupta patirtimi ir praktika būtų sutaupyta lėšų. Be to, pati Komisija šios programos niekada nevaldė, tad ją perdavus Komisijai būtų sutrikdytas veiklos tęstinumas ir truktų praktinės patirties. Be to, perleidus programos valdymą įstaigai tikimasi 2014–2024 m. sutaupyti 79 mln. EUR, palyginti su scenarijumi, jei programą valdytų Komisija;

(9)

įstaigai turėtų būti pavesta įgyvendinti specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“, I dalies „Pažangus mokslas“ specialųjį tikslą – stiprinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europos mokslinių tyrimų tarybos veikla – ir vykdyti veiksmus, panašius į tuos, kuriuos įstaiga jau vykdė pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą ir kurie apima techninių projektų, dėl kurių nereikia priimti politinių sprendimų, įgyvendinimą ir per visą projekto gyvavimo trukmę būtina aukšto lygio techninė ir finansinė kompetencija;

(10)

įstaiga turėtų toliau įgyvendinti specialiąją programą „Idėjos“, kuri jai buvo perduota pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą;

(11)

kad būtų užtikrintas nuoseklus šio sprendimo ir susijusių programų įgyvendinimas tinkamu laiku, būtina užtikrinti, kad įstaiga su šių programų įgyvendinimu susijusias užduotis vykdytų nuo programų įsigaliojimo dienos su sąlyga, kad jos įsigalios;

(12)

reikėtų įsteigti įstaigą. Ji turėtų pakeisti Sprendimu 2008/37/EB įsteigtą vykdomąją įstaigą ir perimti jos teises ir įsipareigojimus. Ji turėtų veikti laikydamasi Reglamente (EB) Nr. 58/2003 nustatytų bendrųjų įstatų;

(13)

todėl Sprendimas 2008/37/EB turėtų būti panaikintas ir išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos;

(14)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Vykdomųjų įstaigų komiteto nuomonę.

a)

valdo programos įgyvendinimą ir konkrečius projektus, remdamasi Europos mokslinių tyrimų tarybos Mokslo tarybos (toliau – EMTT Mokslo taryba) parengtomis ir Komisijos priimtomis susijusiomis darbo programomis, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus;

b)

nustato biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo priemones ir įgyvendina visus programai valdyti būtinus veiksmus, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus;

c)

padeda įgyvendinti programą, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus;

d)

padeda EMTT Mokslo tarybai atlikti visas jos užduotis.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/61

(1)

Direktyvoje 2000/29/EB numatytos apsaugos priemonės nuo augalams arba augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Sąjungą iš trečiųjų šalių;

(2)

Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės ąžuolo (Quercus L.), platano (Platanus L.) ir cukrinio klevo (Acer saccharum Marsh.) pjautinė mediena be žievės, kuriai priskiriamas vienas iš KN kodų ir kurios aprašymai pateikti Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalies I skirsnio 6 dalyje, negali būti įvežama į Sąjungą, jei prie jos nepridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kaip nustatyta tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies ii punkte;

(3)

Direktyva 2000/29/EB leidžiama nukrypti nuo 13 straipsnio 1 dalies ii punkto nuostatų dėl medienos, jei lygiavertė apsauga yra užtikrinta alternatyviais dokumentais ar žymėjimo priemonėmis;

(4)

Komisija, remdamasi Jungtinių Amerikos Valstijų pateikta informacija, pažymėjo, kad JAV žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba patvirtino Pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje sertifikavimo programą, kurią vykdys JAV nacionalinė pjautinės kietmedžio medienos asociacija (angl. NHLA);

(5)

Pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje sertifikavimo programa užtikrinama, kad JAV patvirtinti kietmedžio apdorojimo įrenginiai veiktų pagal pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje standartą. Šiuo standartu užtikrinama, kad visos pagal šią programą eksportuojamos pjautinės kietmedžio medienos dalys būtų džiovinamos kameroje, ir drėgmė, taikant atitinkamus laiko ir temperatūros grafikus, sudarytų mažiau nei 20 % masės, ir mediena būtų be žievės;

(6)

šiuo standartu taip pat užtikrinama, kad prie visų kameroje džiovintos kietmedžio medienos ryšulių būtų pritvirtinama NHLA plieninė atpažinimo apkaba, pažymėta „NHLA – KD“ ir unikaliu ryšulio numeriu. Visi numeriai yra išvardyti atitinkamame pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje sertifikate („Medienos džiovinimo kameroje sertifikatas“);

(7)

todėl valstybės narės turėtų leisti įvežti į savo teritoriją Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės ąžuolo (Quercus L.), platano (Platanus L.) ir cukrinio klevo (Acer saccharum Marsh.) pjautinę medieną be žievės, jei prie jos pridedamas medienos džiovinimo kameroje sertifikatas kaip fitosanitarinio sertifikato alternatyva, jei įvykdomos tam tikros sąlygos;

(8)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pateiktų visą techninę informaciją, reikalingą įvertinti minėtos programos efektyvumą. Be to, valstybės narės turėtų nuolat tikrinti, kaip naudojamos NHLA atpažinimo apkabos, ir vertinti susijusį medienos džiovinimo kameroje sertifikatą;

(9)

šiuo sprendimu suteikiama nukrypti leidžianti nuostata turėtų nustoti galioti, jei nustatoma, kad specialių šiame sprendime nustatytų sąlygų nepakanka, kad būtų užkirstas kelias kenksmingųjų organizmų įvežimui į Sąjungą, arba šių sąlygų nebuvo laikomasi arba jei yra įrodymų, kad programa nėra veiksminga;

(10)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/65

(1)

jei valstybė narė vienam hektarui numato per metus panaudoti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir tos pastraipos a punkte, tas mėšlo kiekis turi būti toks, kad netrukdytų siekti minėtos direktyvos 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, tokiais kaip ilgas pasėlių vegetacinis laikotarpis ir daug azoto įsisavinantys pasėliai;

(2)

2009 m. gegužės 29 d. Komisija priėmė Sprendimą 2009/431/EB, kuriuo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei suteikiamas leidimas taikyti Anglijai, Škotijai ir Velsui Tarybos direktyvoje 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą (2); tuo sprendimu tam tikromis sąlygomis leidžiama naudoti tiek gyvulių mėšlo, kad jame esančio azoto per metus tektų ne daugiau kaip 250 kg/ha, vadovaujantis veiksmų programomis, skirtomis Anglijai (2008 m. Reglamentas Nr. 2349), Škotijai (2008 m. Reglamentas Nr. 298 su pakeitimais) ir Velsui (2008 m. Reglamentas Nr. 3143), kurios nustoja galioti 2012 m. gruodžio 31 d.;

(3)

Sprendimu 2009/431/EB suteikta leidžianti nukrypti nuostata 2010 m. buvo taikoma 433 ūkiams (425 – Anglijoje, 6 – Škotijoje ir 2 – Velse), 2011 m. – 404 ūkiams (396 – Anglijoje, 7 – Škotijoje ir 1 – Velse) ir 2012 m. – 390 ūkių (385 – Anglijoje, 4 – Škotijoje ir 1 – Velse). Sprendimu 2009/431/EB suteikta leidžianti nukrypti nuostata 2009–2012 m. Didžiojoje Britanijoje buvo taikoma maždaug 110 000 galvijų (0,9 % viso jų skaičiaus), 45 000 hektarų ganyklų (0,4 % viso jų ploto) ir 5 000 hektarų ariamosios žemės (0,1 % viso jos ploto);

(4)

2012 m. gruodžio 20 d. Jungtinė Karalystė Komisijai pateikė prašymą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą pratęsti leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimą laikantis tų pačių sąlygų, kaip nustatyta Sprendime 2009/431/EB;

(5)

vadovaudamasi Direktyvos 91/676/EEB 5 straipsniu Jungtinė Karalystė nustatė 2013–2016 m. veiksmų programas, kurias sudaro šie teisės aktai: Anglijai skirtas 2008 m. Taršos nitratais prevencijos reglamentas (angl. Nitrate Pollution Prevention Regulations) (SI 2008/2349) ir reglamentai SI 2009/3160, SI 2012/1849, SI 2013/1001 ir SI 2013/2619, kuriais jis keičiamas; Škotijai skirta 2008 m. Nitratais pažeidžiamų zonų reglamento įgyvendinimo veiksmų programa (angl. Action Programme for Nitrate Vulnerable Zones Regulations) (Škotijos SI 2008/298) ir reglamentas Škotijos SI 2013/123, kuriuo ji keičiama; Velsui skirtas 2013 m. Taršos nitratais (Velse) prevencijos reglamentas (angl. Nitrate Pollution Prevention (Wales) Regulations) (SI 2013/2506 (W. 245));

(6)

remiantis Anglijai skirtu Reglamentu SI 2013/2619, Škotijai skirtais 2002 m. teisės aktais Nr. 276 ir Nr. 546 ir Velsui skirtu Reglamentu SI 2013/2506 (W. 245), taršai jautrios zonos, kurioms taikomos veiksmų programos, apima 58 % viso Anglijos ploto, 14 % viso Škotijos ploto ir 2,3 % viso Velso ploto;

(7)

pateikti vandens kokybės duomenys rodo, kad Anglijoje 85 % gruntinio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, 60 % tokių telkinių nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l. Velse daugiau kaip 95 % gruntinio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, o 87 % tokių telkinių – mažesnė nei 25 mg/l. Škotijoje daugiau kaip 87 % gruntinio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, o 62 % tokių telkinių – mažesnė nei 25 mg/l. Kalbant apie paviršiaus vandenį, Anglijoje 59 % stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l, o 8 % tokių vietų – didesnė nei 50 mg/l. Škotijoje ir Velse daugiau kaip 95 % stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l. Škotijoje nė vienoje stebėjimo vietoje nenustatyta didesnė kaip 50 mg/l nitratų koncentracija, o Velse didesnė kaip 50 mg/l nitratų koncentracija užregistruota 1 % stebėjimo vietų;

(8)

Komisija, išnagrinėjusi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymą ir atsižvelgdama į Sprendimu 2009/431/EB nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo patirtį, mano, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės siūlomas mėšlo kiekis, iš kurio per metus tektų 250 kg/ha azoto, netrukdys siekti Direktyvos 91/676/EEB tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų;

(9)

remiantis Jungtinės Karalystės pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais, siūlymas ganykliniuose ūkiuose naudoti ganomų gyvulių mėšlą, iš kurio per metus tektų 250 kg/ha azoto, yra pagrįstas objektyviais kriterijais, kaip antai didelis bendras kritulių kiekis, ilgas vegetacinis periodas ir didelis kiekis žolės, įsisavinančios daug azoto;

(10)

Sprendimo 2009/431/EB galiojimo pabaigos data yra 2012 m. gruodžio 31 d. Siekiant užtikrinti, kad suinteresuotiems galvijų augintojams ši leidžianti nukrypti nuostata būtų toliau taikoma, Sprendimo 2009/431/EB galiojimą reikėtų pratęsti;

(11)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę,

a)

sėjomainos planas, kuriame turi būti nurodyti sklypų su žole ir sklypų su kitais pasėliais plotai, įskaitant scheminį žemėlapį, kuriame nurodomas atskirų laukų išdėstymas;

b)

gyvulių skaičius, laikymo ir saugojimo sistemos apibūdinimas, taip pat mėšlo saugyklos talpa;

c)

azoto ir fosforo kiekio ūkyje pagamintame mėšle apskaičiavimas;

d)

už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

e)

numatomas augalams reikalingas azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

f)

azoto ir fosforo kiekio dirvožemyje tyrimo rezultatai;

g)

naudojamų trąšų pobūdis;

h)

kiekviename sklype planuojamas naudoti mėšle esančio azoto ir fosforo apskaičiuotas kiekis;

i)

kiekviename sklype planuojamas naudoti cheminėse ir kitokiose trąšose esančio azoto ir fosforo apskaičiuotas kiekis.

a)

suarti pavasarį laikinas smėlingas dirvos ganyklas;

b)

suarus bet kokios rūšies dirvos ganyklas iš karto sodinti pasėlius, įsisavinančius didelį azoto kiekį;

c)

į pasėlių sėjomainą neįtraukiami ankštiniai arba kiti augalai, kaupiantys atmosferos azotą.

a)

pagal 7 straipsnio 1 dalį – kiekvienos savivaldybės žemėlapis, kuriame parodytos ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, procentinės dalys; taip pat vietos žemės naudojimo žemėlapiai;

b)

pagal 7 straipsnio 2 dalį – nitratų koncentracijos gruntiniame ir paviršiniame vandenyje stebėsenos rezultatai, įskaitant informaciją apie vandens kokybės tendencijas, neatsižvelgiant į tai, taikoma leidžianti nukrypti nuostata ar ne, taip pat leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo poveikis vandens kokybei;

c)

pagal 7 straipsnio 2 dalį – azoto ir fosforo koncentracija dirvožemio vandenyje, duomenys apie mineralinį azotą dirvožemio sluoksnyje, neatsižvelgiant į tai, taikoma leidžianti nukrypti nuostata ar ne;

d)

7 straipsnio 3 dalyje nurodytose sustiprinto stebėsenos vietose gautų duomenų santrauka ir vertinimas;

e)

7 straipsnio 4 dalyje nurodytų vietinio žemės naudojimo, sėjomainos ir žemės ūkio praktikos tyrimų rezultatai;

f)

pagal 7 straipsnio 4 dalį – modeliu grindžiamo skaičiavimo, kiek azoto ir fosforo, remiantis moksliniais principais, nuteka iš ūkių, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, rezultatai;

g)

leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygų laikymosi vertinimas, grindžiamas ūkio kontrole ir informacija apie sąlygų neatitinkančius ūkius, remiantis 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos administracinės kontrolės ir patikrinimų vietoje rezultatais.

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/69

(1)

Komisijos sprendimu 2002/757/EB (2) reikalaujama, kad valstybės narės priimtų priemones, reikalingas apsisaugoti nuo Direktyvos 2000/29/EB I ir II prieduose neišvardyto kenksmingojo organizmo Phytopthora ramorum Werres, De Cock & Man in ’t veld sp. nov. įvežimo į jas ir nuo šio kenksmingojo organizmo išplitimo Sąjungoje;

(2)

Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės stambialapio klevo (Acer macrophyllum Pursh) ir ąžuolo (Quercus spp. L.) pjautinė mediena be žievės negali būti įvežama į Sąjungą, jei prie jos nepridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kaip nustatyta Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte ir Sprendimo 2002/757/EB priedo 2 dalyje;

(3)

Komisija, remdamasi Jungtinių Amerikos Valstijų pateikta informacija, pažymėjo, kad JAV žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba patvirtino Pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje sertifikavimo programą, kurią vykdys JAV nacionalinė pjautinės kietmedžio medienos asociacija (angl. NHLA);

(4)

Pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje sertifikavimo programa užtikrinama, kad JAV patvirtinti kietmedžio apdorojimo įrenginiai veiktų pagal pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje standartą. Šiuo standartu užtikrinama, kad visos pagal šią programą eksportuojamos pjautinės kietmedžio medienos dalys būtų džiovinamos kameroje, ir drėgmė, taikant atitinkamus laiko ir temperatūros grafikus, sudarytų mažiau nei 20 % masės, ir mediena būtų be žievės;

(5)

šiuo standartu taip pat užtikrinama, kad prie visų kameroje džiovintos kietmedžio medienos ryšulių būtų pritvirtinama NHLA plieninė atpažinimo apkaba, pažymėta „NHLA – KD“ ir unikaliu ryšulio numeriu. Visi numeriai yra išvardyti atitinkamame pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje sertifikate („Medienos džiovinimo kameroje sertifikatas“);

(6)

todėl turėtų būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata, leidžianti įvežti į Sąjungą Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės stambialapio klevo (Acer macrophyllum Pursh) ir ąžuolo (Quercus spp. L.) pjautinę medieną be žievės, jei prie jos pridedamas medienos džiovinimo kameroje sertifikatas kaip fitosanitarinio sertifikato alternatyva, jei įvykdomos tam tikros sąlygos;

(7)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pateiktų visą techninę informaciją, reikalingą įvertinti programos efektyvumą. Be to, valstybės narės turėtų nuolat tikrinti, kaip naudojamos NHLA atpažinimo apkabos ir vertinti susijusį medienos džiovinimo kameroje sertifikatą;

(8)

Sprendimo 2002/757/EB su pakeitimais, padarytais šiuo sprendimu, 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma iki 2016 m. lapkričio 30 d., kad ją būtų galima suderinti su Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/780/ES (3) reikalavimais;

todėl Sprendimas 2002/757/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Neatsparius augalus ir neatsparią medieną į Sąjungos teritoriją galima įvežti tik tada, jei ji atitinka šio sprendimo I priedo 1a dalyje ir 2 dalyje nustatytas nepaprastąsias fitosanitarines priemones, jei laikomasi Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos tvarkos ir jei, laikantis minėtos tvarkos, atliekamas tyrimas dėl kenksmingojo organizmo neeuropinių izoliatų ir nustatoma, kad neatspariuose augaluose ir neatsparioje medienoje kenksmingojo organizmo nėra.

Nukrypstant nuo pirmosios pastraipos, iki 2016 m. lapkričio 30 d. Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės stambialapio klevo (Acer macrophyllum Pursh) ir ąžuolo (Quercus spp. L.) pjautinę medieną be žievės galima įvežti į Sąjungą nesilaikant šio sprendimo I priedo 2 dalyje nustatytų sąlygų, jei laikomasi šio sprendimo II priede nurodytų sąlygų.“

2.

3 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 5 straipsnio 1 dalyje žodžiai „šio sprendimo priedo“ pakeičiami žodžiais „šio sprendimo I priedo“ ir dėl šio pakeitimo nereikia atlikti jokių gramatinių pataisymų.

3.

Įterpiamas 6 a straipsnis:

„6a straipsnis

1.   Valstybės narės raštu informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą.

Nukrypti leidžiančią nuostatą taikiusios valstybės narės iki kiekvienų metų liepos 15 d. pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms informaciją ir nurodo praėjusiais metais pagal šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą importuotų siuntų skaičių ir pateikia išsamią ataskaitą apie visus siuntos sulaikymo atvejus kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

2.   Valstybės narės ne vėliau nei per dvi darbo dienas praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie siuntos, įvežtos į jų teritoriją pagal 3 straipsnio 1 dalį, neatitinkančios II priede nustatytų sąlygų, sulaikymą.

3.   Komisija paprašo Jungtinių Amerikos Valstijų pateikti jai reikalingą techninę informaciją, kad Komisija galėtų įvertinti Pjautinės kietmedžio medienos džiovinimo kameroje sertifikavimo programos veikimą.“

4.

Priedas pervadinamas I priedu.

5.

Pridedamas II priedas, kurio tekstas išdėstytas šio sprendimo priede.